APLINKOS APSAUGOS KOMITETAS

PAGRINDINIO KOMITETO

I Š V A D A

2003 m kovo mėn. 17 d.

Vilnius

dėl Vandens įstatymo pakeitimo įstatymo projekto IXP-2175

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: Alfonsas Macaitis (komiteto pirmininkas), Henrikas Žukauskas (komiteto pirmininko pavaduotojas), Antanas Baura (komiteto narys), Vydas Baravykas (komiteto narys), Vytautas Einoris (komiteto narys), Aleksander Poplavski (komiteto narys), Kęstutis Skamarakas (komiteto narys).

2. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados:

Pasiūlymo teikėjas	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Seimo Kanceliarijos Teisės departamentas	1. Reikėtų atkreipti dėmesį, kad projekto 3 straipsnyje nėra pateikta “vandens telkinio” sąvoka, nors tai yra viena iš pagrindinių projekte vartojamų sąvokų. Siūlytume patikslinti projekto redakciją.	Nepritarti	Vandens telkinys - bet kurio vandens telkinio bendrinis pavadinimas. Kadangi vandens telkiniai yra paviršiniai ir požeminiai, jų sąvokos pateiktos 3 str. 19 ir 22 dalyse.
	2. Reikėtų atkreipti dėmesį, kad projekto  3 straipsnio 36 dalyje yra pateikiama “plaukiojimo priemonių” sąvoka, tačiau projekto 14 straipsnio 1 dalyje naudojama “vandens transporto priemonių” sąvoka. Reikėtų suderinti projekte vartojamą terminiją.	Pritarti	13 (buv. 14) str. 1 dalyje žodžiai „transporto priemones“ pakeista žodžiais „plaukiojimo priemones“.
	3. Reikėtų patikslinti projekto 3 (nurodytos dvi 29 dalys), 26 straipsnių struktūrinių dalių numeraciją.	Pritarti	Numeracija pakeista.
	4. Reikėtų atkreipti dėmesį, kad pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 6 straipsnio 1 dalį nuosavybės teisės gali būti atkuriamos į ne didesnį kaip 150 ha ploto vandens telkinį. Su šia įstatymo nuostata reikėtų suderinti projekto 4 straipsnio 2 dalies redakciją.	Nepritarti	Projekto 4 str. 2 dalyje nurodyta, kad nuosavybės teisės į vandens telkinius atkuriamos Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka, todėl kitos papildomos tų įstatymų nuorodos būtų perteklinės.
	5. Atsižvelgiant į projekto antrojo skirsnio pavadinimą, reikėtų papildyti projektą nuostatomis, reglamentuojančiomis vandens naudotojų teises.	Pritarti	8 str. papildytas vandens naudotojų teisėmis.
	6. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 8 straipsnio 5 punkte nėra aiškus sąvokos “vertingos vandens augalijos ir gyvūnijos rūšys” turinys, todėl, svarstytina, ar nereikėtų šios nuostatos patikslinti atsižvelgiant į Saugomų gyvūnų, augalų, grybų rūšių ir bendrijų įstatymo reikalavimus, nurodant, kad vandens naudotojai privalo užtikrinti ypač saugomų vandens augalų ir gyvūnų rūšių, jų buveinių, radaviečių, augaviečių apsaugą.	Pritarti	Patikslintas 8 str. 2 dalies 6 punktas.
	7. Svarstytina, ar, atsižvelgiant į Laukinės gyvūnijos įstatymo 7 straipsnio nuostatas, nereikėtų papildyti projekto 8 straipsnio 8 punktą, numatant, kad be Aplinkos ministerijos leidimo vandens telkiniuose negalima ne tik introdukuoti, bet ir perkelti, reintrodukuoti laukinius gyvūnus.	Pritarti	Patikslintas 8 str. 2 dalies 6 punktas.
	8. Projekto 11 straipsnio 2 dalyje reikėtų nurodyti subjektą, kuris nustatys visuomenės sveikatos saugos reglamentų (higienos normų) reikalavimus, susijusius su maudyklų naudojimu bei vandens kokybės rodikliais.	Pritarti	12 (buv. 11) str. 3 dalyje nurodyta, kad reikalavimus nustato sveikatos apsaugos ministras.
	9. Projekto 19 straipsnis nustato laisvą vandens telkinių naudojimą, tačiau iš projekto nuostatų nėra visiškai aišku kokioms vandens telkinių ir vandens naudojimo sritims yra reikalingas leidimas, kokia tokių leidimų išdavimo tvarka ir pan. Siūlytume patikslinti  projekto nuostatas.	Pritarti	Tai reglamentuojama naujai redaguotuose 10-16 straipsniuose.
	10. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal projekto 20 straipsnio nuostatas nėra aišku koks subjektas nustato vandens telkinių ir vandens naudojimo sąlygas, koks subjektas turės teisę šias naudojimo sąlygas sugriežtinti (3 dalis). Siūlytume patikslinti projekto nuostatas.	Pritarti	Principinės vandens naudojimo sąlygos ir sąlygų sugriežtinimo nuostatos pateikiamos naujos redakcijos 9 straipsnyje.
	11. Projekto 28 straipsnio 2 dalies antrajame sakinyje po žodžio “priemonių” reikėtų įrašyti žodį “programos”.	Pritarti	Įrašyta 24 (buv. 28) str. 2 dalyje.
	12 Projekto 32 straipsnio 1 dalyje žodžius “Lietuvos Respublikos” reikėtų išbraukti kaip perteklinius.	Pritarti	Pertekliniai žodžiai 28 (buv. 32) str. 1 dalyje išbraukti.
	13. Svarstytina, ar nereikėtų projekto 35 ir 37 straipsniuose patikslinti juose nurodytų datų, nurodant konkretų mėnesį ir dieną, kadangi nėra aišku iki kokios tų metų dienos – sausio 1 d. ar gruodžio 31 d. – reikėtų įgyvendinti priimto įstatymo nuostatas.	Pritarti	31 ir 33 (buv. 35 ir 37) str. straipsniuose nurodytos datos.
	14. Atsižvelgiant į juridinės technikos reikalavimus, projekto tekste reikėtų išbraukti nuorodas į oficialius įstatymų paskelbimo šaltinius.	Pritarti	Nuorodos išbrauktos.

3. Piliečių, visuomeninių organizacijų, politinių partijų bei politinių organizacijų, kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai, pataisos, pastabos:

Pasiūlymo teikėjas	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Lietuvos žemėtvarkos ir hidrotechnikos inžinierių sąjunga	Siūlo pakeisti 15 str. 3 dalies redakciją sekančiai: "Upių ar jų ruožų, kur draudžiama statyti kai kuriuos hidrotechnikos statinius, darančius pagal nustatyta tvarka atliktą poveikio aplinkai įvertinimą žymų neigiamą poveikį saugomų rūšių žuvų migracijai ir jų nerštavietėms, sąrašą tvirtina Aplinkos ministras".	Nepritarti	Jeigu poveikio aplinkai įvertinimas rodo žymų neigiamą poveikį – veikla negali būti vykdoma nepriklausomai nuo to, ar upė yra sąraše ar ne, o tam tikruose upių ruožuose statyti užtvankų negalima bet kokiu atveju.
Lietuvos kaimo turizmo asociacija	1. 3 straipsnio “Sąvokos” 39 dalį, kuri apibrėžia sąvokos turinį, papildyti žodžiu “naudojimo”, nes neaišku dėl ko nustatoma “speciali apsauga”, išbraukti žodžius “kitais teisės aktais ir teritorijų planavimo dokumentais” kaip nereikalingus sąvokai apibrėžti ir šią sąvoką pateikti: “39. Upių baseinų rajone esantys saugomi plotai - teritorijos (zonos), kurioms, vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais, numatyta speciali apsauga dėl paviršinio ir požeminio vandens naudojimo ar dėl gamtinių buveinių ir gyvūnų bei augalų rūšių, tiesiogiai priklausomų nuo vandens apsaugos bei išsaugojimo.”	Pritarti	Naujai redaguotas 23 str. atitinka pasiūlymą.
	2. Likusias šios dalies nuostatas (tekstą), kaip sąvokai apibūdinti perteklines, pateikti kaip atskirą straipsnį, kuris (analogiškai kaip ir kiti straipsniai) apibrėžtų kas yra upių baseinų rajonų saugomi plotai ir juo papildyti įstatymo 5 Skirsnį “Vandens telkinių apsauga ir valdymas” nauju 30 straipsniu: “30 straipsnis. Upių baseinų rajonų saugomi plotai Upių baseinų rajone esančiais saugomais plotais laikomi: 1) gamtinių buveinių ir gyvūnų bei augalų rūšių apsaugai svarbios teritorijos, nustatytos vadovaujantis Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymu; 2) paviršinių vandens telkinių pakrančių teritorijos: iki 5 m. nuo vandens telkinio pakrančių apsaugos juostos ir iki 20 m. - apsaugos zonos, kurių apsaugos reikalavimai nustatomi vadovaujantis Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymu r ir Rekreacinių teritorijų naudojimo, planavimo ir apsaugos nuostatais; 3) požeminio vandens vandenviečių sanitarinės apsaugos zonos, nustatomos vadovaujantis Lietuvos Respublikos geriamojo vandens įstatymu; 4) paplūdimiai ir maudyklos, kurių apsaugos reikalavimai nustatomi vadovaujantis Higienos norma “Paplūdimiai ir jų maudyklos”; 5) upių baseinų rajone esantys vandens telkiniai, skirti gyventojų geriamojo vandens poreikiams tenkinti, iš kurių kasdien vidutiniškai imama (arba numatoma imti) daugiau kaip 10 m^3 arba daugiau kaip 50 asmenų geriamojo vandens poreikiams tenkinti vartoti skirto vandens; 6) kitos paviršinio ar požeminio vandens apsaugai skirtos teritorijos (zonos), išskirtos įstatymų nustatyta tvarka.”	Pritarti iš dalies	Naujos redakcijos 23 str. atsisakyta perteklinio reglamentavimo, nes šiuo įstatymu nauji saugomi plotai nesteigiami, o jų steigimą ir apsaugos režimą reglamentuoja kiti įstatymai.
	3. Kadangi įstatymas reglamentuoja tiek paviršinio, tiek požeminio vandens naudojimą bei atsižvelgiant į tai, kad šie vandens ištekliai sudaro kurortinio gydimo bei rekreacijos ir turizmo ištekius (Turizmo įstatymo 23 straipsnis), 3 straipsnio “Sąvokos” 45 dalį papildyti žodžiais “rekreacijai ir gydymui” ir sąvoką pateikti: “45. Vandens paslaugos – buitinėms reikmėms, rekreacijai ir gydymui, gamybai, žemės ūkiui ar kitai ekonominei veiklai teikiamos paslaugos, susijusios su paviršinio arba požeminio vandens išgavimu, saugojimu, užtvenkimu, kokybės gerinimu, tiekimu, nuotekų surinkimu, valymu ir šalinimu.”	Pritarti iš dalies	Naujai redaguota 3 str. 37 (buv. 45) dalis.
	4. 14 straipsnio “Vandens telkinių naudojimas laivybai” 1 dalyje išbraukti žodį “neleistinai” kaip nelogišką, 4 dalį papildyti žodžiu “motorinėmis” ir 14 straipsnio 1 ir 4 dalis pateikti: “1. Juridiniai ir fiziniai asmenys, vandens telkiniuose naudojantys vandens transporto priemones, privalo užtikrinti, kad vandens transporto priemonės (žodį “neleistinai”-išbraukti) neterštų vandens, neardytų krantų, negadintų hidrotechnikos statinių bei komunikacijų, nekeltų pavojaus žmonėms ir aplinkai.” “4. Aplinkosaugines sąlygas plaukioti vandens telkiniuose motorinėmis plaukiojimo priemonėmis ne vidaus vandenų transporto tikslams nustato aplinkos ministras.”	Nepritarti	Laivyboje absoliučiai išvengti teršimo nėra galimybių, todėl svarbu, kad nebūtų teršiama neleistinai.  Aplinkosauginės sąlygos plaukioti vandens telkiniuose nustatomos plaukiojimui įvairiais tikslais ir ne tik motorinėmis plaukiojimo priemonėmis.
	5. 19 straipsnio “Laisvas vandens telkinių naudojimas” 2 dalyje išbraukti žodžius “be vidaus degimo variklių” bei papildyti nuostata dėl laikino apsistojimo pakrantėse, tai pat šį straipsnį papildyti 3 dalimi ir 19 straipsnio 2 ir 3 dalis pateikti: “2. Pratekamų vandens telkinių savininkai privalo leisti kitiems asmenims plaukti plaukiojimo priemonėmis (žodžius “be vidaus degimo variklių”-išbraukti) ir maudytis. Privačių vandens telkinių pakrantėse asmenys laikinai apsistoti gali tik savininko nurodytose vietose. Laisvas priėjimas prie vandens telkinių nustatomas kelio ar žemės servitutais. 3. Vandens telkinių pakrantės apsaugos juostose draudžiama įrengti laužavietes ir statyti (laikyti) transporto priemones.”	Nepritarti	Naujos redakcijos 5 str. atsisakyta buv. 19 str. 2 dalies kaip perteklinės, nes šiuos klausimus reglamentuoja kiti įstatymai.
Lietuvos hidroenergetikų draugija	1. 15 straipsnio 2 dalies 5 punkte įrašyti papildomą žodį "praeivėms" ir šį punktą išdėstyti taip: "5) aplinkos ministro nustatyta tvarka įrengti ir naudoti efektyvias žuvisaugos priemones bei užtikrinti galimybę praeivėms žuvims migruoti."	Pritarti	14 (buv. 15) str. 2 d. 5 punktas.
	2. 15 straipsnio 3 dalį siūlo išbraukti arba, kaip alternatyvą, ją papildyti žodžiais “atsižvelgiant į subalansuoto vandens naudojimo reikmes ”: "3. upių ar jų ruožų, kur draudžiama statyti hidrotechninius statinius, trukdančias migruoti saugomų rūšių žuvims ar darančioms neigiamą poveikį šių žuvų nerštavietėms, sąrašą,  atsižvelgiant į subalansuoto vandens naudojimo reikmes, tvirtina aplinkos ministras."	Nepritarti	Atskiruose upių ruožuose draudžiama statyti užtvankas, bet naudoti vandenį kitoms reikmėms, netrukdančioms saugomų rūšių žuvims migruoti, nedraudžiama.
	3. Siūlo  24 straipsnį pertvarkyti, įtraukiant papildomą nuostatą:    "24 straipsnis. Upių baseinų rajonų administravimas …………. … Upių baseinų administravimo institucijos yra decentralizuotos."	Pritarti iš dalies	Naujai redaguotoje 20 (buv. 24) str. 2 d. numatyta kiekvienam upių baseinų rajonui sudaryti koordinavimo tarybą valdymo planų ir priemonių programų rengimui ir įgyvendinimui koordinuoti.

4. Valstybės institucijų, savivaldybių pasiūlymai, pataisos, pastabos:

Pasiūlymo teikėjas	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Lietuvos savivaldybių asociacija	1. Projekte nepakankamai apibrėžtas valstybinės reikšmės vidaus vandenų valdymas, neaišku kuri institucija šį, valstybei priklausantį turtą valdys, naudos ir disponuos patikėjimo teise. Jei ir ateityje numatoma savivaldybėms patikėti valstybinio fondo vandenų nuomą, įstatyme turėtų būti tai įrašyta, nes savivaldybėms tik įstatymu galima pavesti funkcijų vykdymą.	Nepritarti	Valstybės turto valdymas nėra šio įstatymo paskirties objektas. Siekiant išlaikyti lygybės prieš įstatymą principą, projekto 2 str. nurodyta, kad įstatymas taikomas visiems asmenims, kurie valdo arba naudoja vandens telkinius, nepriklausomai nuo jų nuosavybės formų.
	2. Apskritys, prieš priskirdamos vandens telkinius naudoti rekreacijai ir sportui (11 str. 1 dalis), turėtų gauti savivaldybės pritarimą.	Pritarti iš dalies	Naujai redaguota 12 (buv. 11) str. 2 dalis.

5. Asmenų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai, pataisos, pastabos:

Pasiūlymo teikėjas	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
B.Bradauskas Seimo narys	1. 3 straipsnio 39 dalyje išbraukti žodžius „kitais teisės aktais ir teritorijų planavimo dokumentais“ ir ją išdėstyti taip: „39. Upių baseinų rajone esantys saugomi plotai - teritorijos (zonos, kurioms, vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais, kitais teisės aktais ir teritorijų planavimo dokumentais,  numatyta speciali apsauga dėl paviršinio ir požeminio vandens ar dėl gamtinių buveinių ir gyvūnų bei augalų rūšių, tiesiogiai priklausomų nuo vandens, apsaugos bei išsaugojimo. Upių baseinų rajone esančiais saugomais plotais laikomi:“	Pritarti iš dalies	Naujos redakcijos 23 str. atitinka pasiūlymą.
	2. 3 straipsnio 45 dalį papildyti žodžiais „rekreacijai ir gydymui“ ir ją išdėstyti taip: „45. Vandens paslaugos - buitinėms reikmėms, rekreacijai ir gydymui, gamybai, žemės ūkiui ar kitai ekonominei veiklai teikiamos paslaugos, susijusios su paviršinio arba požeminio vandens išgavimu, saugojimu, užtvenkimu, kokybės gerinimu, tiekimu, nuotekų surinkimu, valymu ir šalinimu.“	Pritarti iš dalies	Naujai redaguota 3 str. 37 (buv. 45) dalis.
	3. 9 straipsnį papildyti žodžiu „gydymui“ ir jį išdėstyti taip: „Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka vandens telkiniai gali būti naudojami vandeniui išgauti, nuotekoms išleisti, rekreacijai, gydymui, sportui, žemės ūkiui, pramonės reikmėms, laivybai, hidroenergetikai technikos statiniams, žuvininkystei, žvejybai, medžioklei, avarijų bei stichinių nelaimių likvidavimui bei gaisrams gesinti.“	Nepritarti	Vandens telkinio naudojimo rekreacijai sąvoka apima ir jo naudojimą gydymo tikslams.
	4. Pakeisti 10 straipsnio 1 ir 3 dalis ir jas išdėstyti taip: „1. Vanduo iš vandens telkinių gali būti išgaunamas gyventojams aprūpinti geriamuoju ir mineraliniu vandeniu, gydymui, ūkio reikmėms, avarijų ir stichinių nelaimių likvidavimui bei gaisrams gesinti. Vandens telkinių naudojimo gyventojams aprūpinti geriamuoju ir mineraliniu vandeniu gydymui ir ūkio reikmėms tenkinti sąlygas bei vandens išgavimo limitų nustatymo ir leidimų išdavimo tvarką nustato aplinkos ministras, Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.“ „3. Gyventojų geriamojo vandens poreikiams tenkinti naudojamas požeminis vanduo, atitinkantis Lietuvos Respublikos geriamojo vandens įstatymo (Žin., 2001, Nr. 64-2327) reikalavimus ir geriamajam vandeniui sveikatos apsaugos ministro nustatytus visuomenės sveikatos saugos reglamentus (higienos normas) ir Higienos normos „Geriamasis vanduo. Kokybės reikalavimai ir programinė priežiūra“ reikalavimus  arba tinkantis tokiam vandeniui paruošti“.	Pritarti iš dalies	Naujai redaguota 11 str. 1 ir 2 dalys. Nuoroda į konkrečią Higienos normą įstatyme ne- tikslinga. Naujai redaguojant 11 str. 3 dalis tikslinta pagal Sveikatos apsaugos ministerijos pasiūlymą.
	5. Pakeisti 11 straipsnio 1 ir 2 dalis bei papildyti 3 dalimi ir visą straipsnį išdėstyti taip: „11 straipsnis. Vandens telkinių naudojimas rekreacijai, gydymui ir sportui 1. Paviršinio vandens telkiniai rekreacijai, gydymui ir sportui gali būti naudojami vadovaujantis šio įstatymo 10 ir 19 straipsniuose ir Turizmo įstatymo 23 straipsnyje nustatytais reikalavimais. 2. Maudyklų naudojimas ir vandens kokybės rodikliai jose turi atitikti nustatytus visuomenės sveikatos saugos reglamentų (higienos normų) Higienos normos „Paplūdimiai ir jų maudyklos“ reikalavimus. 3. Požeminio mineralinio vandens telkiniais gali disponuoti valstybė ir savivaldybės, kurioms ši teisė suteikiama Vyriausybės nustatyta tvarka. Požeminis mineralinis vanduo gydymui gali būti naudojamas vadovaujantis Higienos normos „Gėlo ir mineralinio požeminio vandens vandenviečių ir vandentiekio vamzdynų sanitarinės apsaugos zonų įrengimo ir priežiūros higienos normos bei taisyklės“ reikalavimų.“	Pritarti iš dalies	12 str. 1 dalyje pateikta nuoroda į Turizmo įstatymą. Netikslinga įstatyme pateikti nuorodą į konkretų higienos normos pavadinimą (jie kinta). Priimta Sveikatos apsaugos ministerijos redakcija. Mineralinio vandens naudojimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymas.
	6. 14 straipsnio 1 dalyje išbraukti žodį „neleistinai“, 4 dalį papildyti žodžiu „motorinėmis“ ir šio straipsnio 1 ir 4 dalis išdėstyti taip: „Juridiniai ir fiziniai asmenys, vandens telkiniuose naudojantys vandens transporto priemones, privalo užtikrinti, kad vandens transporto priemonės neleistinai neterštų vandens, neardytų krantų, negadintų hidrotechnikos statinių bei komunikacijų, nekeltų pavojaus žmonėms ir aplinkai.“ „4. Aplinkosaugines sąlygas plaukioti vandens telkiniuose motorinėmis plaukiojimo priemonėmis ne vidaus vandenų transporto tikslams nustato aplinkos ministras.“	Nepritarti	Laivyboje absoliučiai išvengti vandens teršimo nėra galimybės, todėl svarbu, kad nebūtų teršiama neleistinai.  Aplinkosauginės sąlygos plaukioti vandens telkiniuose nustatomos plaukiojimui įvairiais tikslais ir ne tik motorinėmis plaukiojimo priemonėmis.
	7. Pakeisti 19 straipsnio 2 dalį bei papildyti 3 dalimi, ir šio straipsnio 2 ir 3 dalis išdėstyti taip: „2. Pratekamų vandens telkinių savininkai privalo leisti kitiems asmenims plaukti plaukiojimo priemonėmis (be vidaus degimo variklių) ir maudytis. Privačių vandens telkinių pakrantėse asmenys laikinai apsistoti gali tik savininko nurodytose vietose. Laisvas priėjimas prie vandens telkinių nustatomas kelio ar žemės servitutais. 3. Vandens telkinių pakrantės apsaugos juostose draudžiama įrengti laužavietes ir statyti (laikyti) sausumos transporto priemones.“	Nepritarti	Naujos redakcijos 5 str. atsisakyta buv. 19 str. 2 dalies kaip perteklinės, nes šiuos klausimus reglamentuoja kiti įstatymai. Vandens telkinių pakrančių apsaugos juostų režimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymas.
	8. 5 skirsnį „Vandens telkinių apsauga ir valdymas“ papildyti nauju 30 straipsniu, atitinkamai pakeičiant kitų straipsnių eilės tvarką: „30 straipsnis. Upių baseinų rajonų saugomi plotai Upių baseinų rajone  esančiais saugomais plotais laikomi: 1) gamtinių buveinių ir gyvūnų bei augalų rūšių apsaugai svarbios teritorijos, nustatytos vadovaujantis Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymu; 2) paviršinių vandens telkinių pakrančių teritorijos: iki 5 m nuo vandens telkinio pakrančių apsaugos juostos ir iki 50 m - apsaugos zonos, kurių apsaugos reikalavimai nustatomi vadovaujantis Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymu ir Rekreacinių teritorijų naudojimo, planavimo ir apsaugos nuostatais; 3) požeminio vandens vandenviečių sanitarinės apsaugos zonos, nustatomos vadovaujantis Lietuvos Respublikos geriamojo vandens įstatymu; 4) paplūdimiai ir maudyklos, kurių apsaugos reikalavimai nustatomi vadovaujantis Higienos norma „Paplūdimiai ir jų maudyklos“; 5) upių baseinų rajone esantys vandens telkiniai, skirti gyventojų geriamojo vandens poreikiams tenkinti, iš kurių kasdien vidutiniškai imama (arba numatoma imti) daugiau kaip 10 m^3arba daugiau kaip50 asmenų geriamojo vandens poreikiams tenkinti vartoti skirto vandens; 6) kitos paviršinio ar požeminio vandens apsaugai skirtos teritorijos (zonos), išskirtos įstatymų nustatyta tvarka.“	Nepritarti	Naujai redaguotame 23 str. atsisakyta perteklinio reglamentavimo, nes šiuo įstatymu nauji saugomi plotai nesteigiami, o jų steigimą ir apsaugos režimą reglamentuoja kiti įstatymai.

6. Seimo paskirtų papildomų komitetų pasiūlymai, pataisos, pastabos:

Pasiūlymo teikėjas	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas	Iš esmės projektui pritarti, siūlant pagrindiniam komitetui tobulinti, atsižvelgiant į Seimo Teisės departamento išvadą.

7. Komiteto sprendimas: Pritarti Komiteto išvadoms ir Komiteto patobulintam Vandens įstatymo pakeitimo įstatymo projektui IXP-2175(2)

8. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu

9. Komiteto paskirtas pranešėjas: A.Macaitis

10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra

Priedai:

                Komiteto patobulintas Vandens įstatymo pakeitimo įstatymo projektas IXP-2175(2) ir jo lyginamasis variantas

Komiteto pirmininkas                                                                                                                                                                                                                                   Alfonsas Macaitis