AIŠKINAMASIS RAŠTAS

            dėl pasiūlymo LR Vandens įstatymo trečiojo skirsnio 11 straipsnio                                            pakeitimo ir papildymo

             Vandens įstatymo pakeitimo įstatymo projektui (IXP-2175)

            Jeigu Vandens įstatymu būtų įteisinta nuostata ir apskričių viršininkams suteikta teisė atskirus vandens telkinius (ežerus ir upes) savo sprendimu priskirti rekreaciniam naudojimui, tuomet:

1) reikėtų nenaudoti šiame įstatyme rekreacijos termino ir jį pakeisti kažkuo kitu;

2) šio įstatymo pagrindu atsirastų vandens telkiniai, vadinami “rekreaciniai” ir “nerekreaciniai”;

3) reikėtų nustatyti ar apibrėžti konkrečias teisines nuostatas, kuriomis turėtų vadovautis apskričių viršininkai, nustatydami kad būtent ta upė ar ežeras gali būti naudojami rekreacijai, o kiti negali būti naudojami rekreacijai;

4) iš esmės tai būtų voliuntaristiniai sprendimai, kuriuos galima taikyti tik valstybiniams ežerams ir neaišku, kokiu teisiniu pagrindu rekreaciniam ar nerekreaciniam naudojimui galima priskirti privačius ar nuomojamus ežerus;

5) tai labai skatintų korupciją, nes atsirastų asmenų, norinčių turėti nerekreacinio vandens telkinio statusą, atsirastų teisinės prielaidos neleisti patekti gyventojams prie tokių ežerų ar upių;

6) kaimo turizmo paslaugų teikėjai, būdami prie nerekreacinių ežerų būtų diskriminuojami verslo požiūriu, nes jie taptų savotiškai “prastesniais” ir kiltų teisinės priežastys, draudžiančios steigtis naujoms kaimo turizmo sodyboms prie nerekreacinių vandens telkinių;

7) atsirastų teisinis “paradoksas” – ką daryti su asmenimis, kurie maudysis ir plaukios ar meškerios nerekreaciniuose vandenyse. Gal tada juos bausti?

8) kyla klausimas, koks tikslas ir kiek kainuos valstybei 11 straipsnio įgyvendinimas, rengiant vadinamus teritorinio planavimo dokumentus rekreacinių vandens telkinių naudojimo ir apsaugos režimui nustatyti. Taigi jei bent pusė ežerų ir upių būtų paskelbti rekreaciniais, susidarytų apie 1000 teritorijų planavimo dokumentų.

Taigi, “Vandens telkinių naudojimo rekreacijai ir sportui” praktinės pasekmės bus ne skatinančios vandens telkinius panaudoti rekreacijai, o aiškiai apriboti jų rekreacinį panaudojimą. Teikiama Vandens telkinių naudojimo rekreacijai ir sportui 1 dalies nuostata aiškiai prieštarauja LR Turizmo įstatymui. Be to, atkreiptinas dėmesys į nurodytas Higienos normas – jos nenustato reglamentų, o reikalavimus. Higienos normos yra parengtos pagal atitinkamas ES direktyvas ir patvirtintos Sveikatos apsaugos ministro įsakymais, yra taikomos praktiškai ir nebus šiems tikslams kuriamos naujos.

Seimo narys                                                                             D.Velička

Lyginamasis variantas

LIETUVOS RESPUBLIKOS

VANDENS  ĮSTATYMO TREČIOJO SKIRSNIO

11  STRAIPSNIO  PAKEITIMO IR PAPILDYMO

PASIŪLYMO

Lietuvos Respublikos

Vandens įstatymo pakeitimo įstatymo projektui

(Nr.IXP-2175)

11 straipsnis.  Vandens telkinių naudojimas rekreacijai ir sportui

1. Paviršinius vandens telkinius naudoti rekreacijai ir sportui priskiria apskričių viršininkai. Rekreacinių vandens telkinių naudojimo ir apsaugos režimas nustatomas Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (Žin.,1995,Nr.107-2391) pagrindu parengtais teritorijų planavimo dokumentais.

            1.  Paviršinio vandens telkiniai rekreacijai ir sportui gali būti  naudojami vadovaujantis šio įstatymo, Turizmo įstatymo bei Saugomų teritorijų įstatymo nustatytais reikalavimais.

             2.  Maudyklų naudojimas ir vandens kokybės rodikliai jose turi atitikti nustatytus visuomenės sveikatos saugos reglamentų (higienos normų) Higienos normos “Paplūdimiai ir jų maudyklos” reikalavimus.

             3.  Požeminis mineralinis vanduo rekreacijai ir gydymui gali būti naudojamas vadovaujantis Higienos normos “Gėlo ir mineralinio požeminio vandens vandenviečių ir vandentiekio vamzdynų sanitarinės apsaugos zonų įrengimo ir priežiūros higienos normos bei taisyklės” reikalavimų.

Teikia:

Seimo narys                                                                                         D.Velička