SEIMO LAIKINOSIOS KOMISIJOS KONTROLIUOJAMŲ PREKIŲ EKSPORTO PROBLEMOMS IR SU TUO SUSIJUSIAI BENDROVĖS “AVIA BALTIKA” VEIKLAI IŠTIRTI NARIŲ RASOS JUKNEVIČIENĖS, SAULIAUS LAPĖNO IR ROMANO SEDLICKO
ATSKIROJI NUOMONĖ
Mes, Seimo laikinosios komisijos kontroliuojamų prekių eksporto problemoms ir su tuo susijusiai bendrovės "AviaBaltika" veiklai ištirti nariai Rasa Juknevičienė, Saulius Lapėnas ir Romanas Sedlickas, iš esmės pritardami komisijos Seimui pateiktiems apibendrintiems tyrimo duomenims ir išvadoms, teikiame papildymus, kurie, mūsų manymu, suteikia pilnesnį vaizdą apie kontroliuojamų prekių eksporto problemas.
Šią atskirąją nuomonę prašome vertinti kaip priedą prie pagrindinio komisijos dokumento.
Kadangi komisijos nariai skirtingai vertino strateginių prekių importu, eksportu bei tranzitu užsiimančių bendrovių esamą ir galimą įtaką Lietuvos politiniam gyvenimui, pagrindiniame dokumente tokio vertinimo apskritai atsisakyta. Manydami, kad be politinės aplinkos vertinimo, komisijos pateikiamos išvados nėra visapusiškos, pateikiame Seimui savo apibendrinimus ir pasiūlymus.
Geopolitinė Lietuvos padėtis, paveldėti Lietuvoje likusių gyventi sovietinės karinės sraigtasparnių gamyklos darbuotojų ryšiai su po Sovietų Sąjungos griuvimo menkai kontroliuojamu Rusijos kariniu - pramoniniu kompleksu sudarė prielaidas karinių bei dvigubos paskirties prekių tranzitui per Lietuvą. Jo pradžia - 1993-ieji, tuomet Lietuva neturėjo nei patirties, nei teisinės bazės efektyviai strateginių prekių eksporto kontrolei. Saugumo tarnybų duomenimis, Lietuva yra vienas svarbių kanalų iš Rytų į Vakarus, juo keliauja tiek civilinei, tiek karinei aviacijai skirtos detalės, metalai.
Tai, kad iki 1997 metų strateginių prekių kontrolę reglamentuojančios ir pilnai funkcionuojančios teisinės bazės nebuvo, o iki 2002-ųjų veikusi nepakankamai aiškiai reglamentuota ir kai kurių tarptautinių reikalavimų neatitinkanti teisinė bazė bei Lietuvos valstybinių institucijų koordinacijos, dažnai ir pareigūnų kompetencijos stoka sudarė galimybes rusiškoms, baltarusiškoms karinės arba dvigubos paskirties prekėms beveik netrukdomai, ne kartą ir be licenzijų keliauti net į kai kurias nestabilias, kaip vėliau paaiškėjo (žr. pagrindinio komisijos dokumento skyrių apie UAB "AviaBaltika") ir į terorizmą remiančias šalis. Absoliuti dauguma karinės ar dvigubos paskirties prekių yra importuojamos iš Rusijos karinių gamyklų. Lietuva dažniausiai yra tik tarpinė šalis, čia ilgiau neužsibuvę, prekės su didžiuliu kainų skirtumu (kartais skirtumas sudaro milijonus litų) eksportuojamos į trečiąsias šalis. Lietuva, kaip ir kitos mūsų kaimynės, iki šiol viena pati iš esmės neturėjo galimybių patikimai patikrinti, kam iš tiesų yra panaudojamos šios prekės, todėl tranzitas per mūsų valstybę galėjo būti nebloga terpė neskaidriai įvairių bendrovių ar net užsienio karinių žvalgybų veiklai. Lietuvos integracija į NATO, ES iš esmės keičia situaciją, nes kartu su partneriais mūsų šalis galės žymiai patikimiau kontroliuoti strateginių prekių eksportą, tuo pačiu užtikrinti savo pačios nacionalinį saugumą.
Strateginių prekių eksporto kontrolės efektyvumas priklauso nuo veikiančios teisinės bazės aiškumo, jos atitikimo tarptautinių institucijų taisyklėms, nuo atsakingų tarnautojų, pareigūnų kompetencijos, sąžiningumo, veiksmų skaidrumo, kitų valstybių, ypač kaimyninių, interesų.
Viešumoje daugiausiai dėmesio yra sulaukę aviacijos detalėmis, sraigtasparniais prekiaujančios ar juos remontuojančios įmonės.
Per pastaruosius Prezidento rinkimus ši rusiškais sraigtasparniais, jų atsarginėmis dalimis prekiaujanti bendrovė "Avia Baltika" aktyviai įsijungė į Lietuvos politinį gyvenimą. Ji rengė spaudos konferencijas, mesdama kaltinimus valstybės pareigūnams, spausdino užsakomuosius straipsnius laikraščiuose, labai didelėmis sumomis rėmė kandidatą į Prezidentus Rolandą Paksą. Bendrovės vadovas Jurijus Borisovas buvo ir yra matomas nuolat bendraujantis su Respublikos Prezidentu, jo patarėjais.
Lietuvos pareigūnai bendrovę "Avia Baltika" vertina kaip turinčią skaidrumo problemų, jos veikla Sudane sukėlė susirūpinimo ir Lietuvos partneriams. Visame pasaulyje plačiai skaitomas "The Economist" Prezidento rinkimų Lietuvoje apžvalgoje šią bendrovę aprašė kaip vieną didžiausių šiuose rinkimuose finansinių rėmėjų, apibūdindamas ją kaip rusams priklausančią sraigtasparnių bendrovę, pardavinėjančią prekes Sudanui, nepaisant tarptautinių sankcijų. Panašių vertinimų būta daugelio užsienio valstybių spaudoje. Tai vertintina kaip neabejotina žala Lietuvos valstybės prestižui. Ji būtų žymiai mažesnė, jei politikai labai atsargiai rinktųsi finansinius partnerius, atsisakytų sandėrių su neskaidraus, Lietuvos teisėsaugai ir tarptautinėms institucijoms susirūpinimą keliančio verslo atstovais.
2002 metų vasarą svarstant pataisas Strateginių prekių ir technologijų eksporto, importo ir tranzito kontrolės įstatymui, Liberalų Demokratų frakcijos vardu buvo siekiama, kad svarbaus, strateginių prekių kontrolę sugriežtinančio įstatymo priėmimas būtų atidėtas rudens sesijai. Kaip žinoma, šiomis įstatymo pataisomis buvo sugriežtinta strateginių prekių eksporto kontrolė, įstatymo nuostatos buvo priderintos prie tarptautinių Lietuvos įsipareigojimų. Akivaizdu, kad tokio įstatymo priėmimo atidėjimu labiausiai suinteresuotos buvo strateginių prekių verslu užsiimančios bendrovės, joms būtų buvusi naudinga iki tol galiojusi tvarka. Seimas Liberalų demokratų pasiūlymą atmetė. Kaip žinoma, bendrovė "AviaBaltika" didelėmis pinigų sumomis yra parėmusi Liberalus demokratus rinkimuose.
Šis atvejis turėtų būti apsvarstytas ir įvertintas Seimo Etikos ir procedūrų komisijoje.
Kadangi prekyba strateginėmis prekėmis turi platų tarptautinį mastą, prekės keliauja ar gali keliauti ir į nestabilias, nedemokratiškų režimų valdomas bei terorizmą remiančias šalis, dažniausiai yra prekiaujama karinės paskirties prekėmis, svarbus yra specialiųjų tarnybų vaidmuo. Komisija buvo informuota, kad tiek Valstybės saugumo departamentas, tiek Krašto apsaugos ministerijos Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas dirba pagal jiems įstatymų suteiktas funkcijas, tirdami, ar strategines prekes iš Rusijos perkančios ir žymiai brangiau trečiosioms šalims parduodančios įmonės nėra susiję su užsienio šalių karinėmis žvalgybomis. Kadangi šios srities informacija dažniausiai yra įslaptinta, o Komisijos narių dauguma neturėjo leidimų susipažinti su tokio pobūdžio informacija, nebuvo galimybių įvertinti kontroliuojamų prekių problemas šiuo aspektu. Manome, kad užsienio karinių žvalgybų galimą įtaką karinių ir dvigubos paskirties prekių importui, eksportui bei tranzitui per Lietuvą turėtų toliau analizuoti Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pakomitečiai, kuriems ši funkcija numatyta pagal Žvalgybos įstatymą.
2003 03 17
Seimo nariai: Rasa Juknevičienė
Saulius Lapėnas
Romanas Sedlickas