Trečiasis (349) posėdis
2003 m. kovo 13 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojas GINTARAS STEPONAVIČIUS

2003 m. kovo 13 d. (ketvirtadienio) darbotvarkė

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, norėčiau paskelbti kovo 13 dienos rytinio plenarinio posėdžio pradžią. Visų pirma norėčiau prašyti atkreipti jūsų dėmesį į šios dienos rytinio ir vakarinio plenarinių posėdžių darbotvarkę, kuri yra jums išdalyta ir kuriai vakar buvo pritarta Seniūnų sueigoje. Aš norėčiau paklausti, ar mes galėtume pritarti šiai darbotvarkei? Kadangi diskusijų šiuo klausimu nėra rengiama, aš kviečiu dėl darbotvarkės registruojantis balsuoti. Prašom balsuoti dėl darbotvarkės patvirtinimo.

Užsiregistravus 65 Seimo nariams, 50 – už, prieš nėra, 6 susilaikė. Šios dienos plenarinių posėdžių darbotvarkėms pritarta. Petras Gražulis (vidurinis mikrofonas) dėl vedimo tvarkos. Prašom.

P.GRAŽULIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš prašiau žodžio dėl darbotvarkės. Jūs nesuteikėte. Prašau būti atidesniam.

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, aš jums dar sykį ir kiekvieną sykį stengsiuos priminti Statuto nuostatą, kad jeigu jūs norite kalbėti dėl procedūrinių klausimų, jūs galite pasinaudoti mikrofonais. Jūsų prie mikrofono nebuvo ir, aš manau, kad jūsų pretenzijos yra visiškai nepagrįstos. Mykolas Pronckus – kraštinis mikrofonas. Prašom.

M.PRONCKUS. Gerbiamieji kolegos, mes ką tik balsavome už darbotvarkę, o prieš tai gerbiamasis posėdžio pirmininkas neleido kalbėti. Aš noriu pasakyti tik tiek. Dėl dviejų pirmųjų klausimų. Nutarime rašoma – 32 Seimo nariai, tačiau kai skaičiuoji, ten tiek nesuskaičiuoji Seimo narių parašų. Įdomu, kas čia moka ar nemoka skaičiuoti. Netgi yra tokių dalykų, kai turinys neatitinka formos, mes taip laisvai praleidžiame tokius dalykus. Tokių nutarimų iš viso nebūtų galima traukti į darbotvarkę. Net suskaičiuoti jau nebeišeina.

PIRMININKAS. Ačiū. Aš jaučiu, kad iš ryto mes visi mėginame pasitikrinti savo budrumą. Norėčiau pasakyti, kad Statuto numatyta tvarka turi būti ne mažiau kaip 1/5 Seimo narių parašų. Šiuo atveju reikalavimas yra įvykdytas ir dėl to nutarime mes galime koreguoti skaičių parašų, bet Statutui nėra nusižengta dėl teisėtumo, kad šis klausimas būtų svarstomas. Gerbiamieji kolegos, nesant daugiau norinčių replikuoti ar kalbėti dėl vedimo tvarkos, aš siūlyčiau, pereiti prie pirmojo darbotvarkės klausimo. Prieš tai norėčiau paskelbti, kad yra sudaroma naujos sudėties balsų skaičiavimo grupė. I.Degutienė – Tėvynės sąjungos – konservatorių frakcija, R.Karbauskis – Valstiečių ir Naujosios demokratijos partijų frakcija, V.Popovas ir A.Pulokas – abu Socialdemokratinės koalicijos frakcijos atstovai bei D.Teišerskytė – Jungtinė ir Liberalų frakcija.

Taip pat aš norėčiau perskaityti prašymą ir informaciją, adresuojamą Seimo Pirmininkui, bet Statuto numatyta tvarka tokia informacija turi būti paskelbta Seimo plenariniame posėdyje, tai yra Seimo Liberalų demokratų frakcijos seniūno pavaduotojo Henriko Žukausko pasirašytas prašymas.

“Noriu jus informuoti, kad 2003 m. kovo 12 d. Seimo Liberalų frakcija gavo Seimo nario P.Vilko prašymą priimti jį į Liberalų demokratų frakciją. 2003 m. kovo 12 dieną frakcija savo posėdyje apsvarstė prašymą ir priėmė sprendimą priimti P.Vilką į Liberalų demokratų frakciją. Prašoma Seimo narį P.Vilką laikyti Liberalų demokratų frakcijos nariu.” Priedas Seimo nario P.Vilko prašymas. (Plojimai)

Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 2, 5, 7, 9, 10, 18, 31, 42, 48, 59, 60, 61, 68, 72 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-2176(2*) (priėmimas)

Taigi pasikeitimai frakcijų sudėtyje, kaip tai numato Statutas, vyksta. Dabar pirmasis darbotvarkės klausimas – Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo daugelio straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-2176. Priėmimo stadija. Kviečiu į tribūną Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininką Alvydą Sadecką.

A.SADECKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Seime buvo pateiktas ir svarstytas patobulintas įstatymo projektas dėl Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo priedėlio… ar mes dabar svarstome krašto apsaugos? Atsiprašau. Taip pat buvo svarstytas Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo daugelio straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Tada komitetas jį tobulino atsižvelgdamas į Teisės departamento, Užsienio reikalų komiteto ir kitų komitetų pasiūlymus ir pateikė patobulintą variantą. Papildomų pastabų, siūlymų patobulintam variantui negauta.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Aš matau, kad išties nėra pateikta jokių Seimo narių siūlymų. Todėl ačiū už pateikimą ir pereiname prie įstatymo priėmimo pastraipsniui. Priėmimo stadija. Dėl 1 straipsnio, nesant norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų, ar mes galime pritarti 1 straipsniui bendru sutarimu? Nėra prieštaravimų. 1 straipsnis priimtas bendru sutarimu.

Dėl 2 straipsnio dėl motyvų taip pat pageidaujančių kalbėti nėra. Ar galime pritarti 2 straipsniui bendru sutarimu? Prieštaraujančių nėra, pritarta 2 straipsniui bendru sutarimu.

Dėl 3 straipsnio. Ar galime priimti 3 straipsnį bendru sutarimu? Nėra prieštaraujančių. Priimtas 3 straipsnis bendru sutarimu.

Dėl 4 straipsnio. Ar galime priimti 4 straipsnį? Nėra prieštaravimų, 4 straipsnis priimtas bendru sutarimu.

5 straipsnis. Dėl 5 straipsnio nėra prieštaravimų. Ar galime priimti bendru sutarimu? Ačiū. Priimtas bendru sutarimu.

6 straipsnis. Dėl 6 straipsnio nėra norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų. Ar galime priimti, nesant prieštaraujančių bendru sutarimu? Nėra prieštaravimų. 6 straipsnis priimtas bendru sutarimu.

Dėl 7 straipsnio. Ar galime priimti 7 straipsnį? Nėra prieštaraujančių. 7 straipsnis priimtas bendru sutarimu.

Dėl 8 straipsnio. Ar galime priimti 8 straipsnį bendru sutarimu? Prieštaraujančių nėra. 8 straipsnis priimtas bendru sutarimu.

Dėl 9 straipsnio. Ar galime priimti 9 straipsnį bendru sutarimu? Prieštaraujančių nėra. 9 straipsnis priimtas bendru sutarimu.

10 straipsnis. Ar nesant prieštaraujančių galime priimti 10 straipsnį bendru sutarimu? Prieštaraujančių nėra. 10 straipsnis priimtas bendru sutarimu.

11 straipsnis. Dėl 11 straipsnio nėra norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų, ar galime priimti bendru sutarimu? Nėra prieštaraujančių. 11 straipsnis priimtas bendru sutarimu.

12 straipsnis. Dėl 12 straipsnio taip pat nematau prieštaraujančių. 12 straipsnis yra priimamas bendru sutarimu.

13 straipsnis. Ar galime priimti 13 straipsnį bendru sutarimu? Prieštaraujančių nėra. 13 straipsnis priimamas bendru sutarimu.

Ir paskutinis 14 straipsnis. Dėl 14 straipsnio dėl motyvų pageidaujančių kalbėti nėra. Ar galime priimti 14 straipsnį bendru sutarimu? Prieštaraujančių nėra. 14 straipsnis priimtas bendru sutarimu. Įstatymo priėmimas pastraipsniui yra baigtas. Dėl viso įstatymo ar būtų norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Gerbiamieji kolegos, nėra pageidaujančių, todėl prašau, kolegos, pasirengti ir balsuoti dėl įstatymo Nr.IXP-2176 priėmimo. Vyksta balsavimas.

Užsiregistravo 81 Seimo narys. Už – 76, prieš nėra, susilaikė 4. Įstatymas Nr.IXP-2176 priimtas.

Rytinio posėdžio darbotvarkės 2 klausimas. (Balsai salėje) Gerai, papildomai du balsai už – Seimo narys B.Bradauskas ir Seimo narė B.Vėsaitė. Balsavimo rezultatai (patikslinti): už – 78, prieš nėra, susilaikė 4.

Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo priedėlio 11 skyriaus pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-1992* (svarstymas ir priėmimas)

Darbotvarkės 2 klausimas – Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo priedėlio 11 skyriaus pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-1992. Svarstymas. Gerbiamąjį Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininką Alvydą Sadecką prašau pristatyti pagrindinio komiteto išvadą.

A.SADECKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, komitetas apsvarstė įstatymo projektą ir pritarė iniciatorių pateiktam įstatymo projektui. Už – 7, susilaikė 1, prieš nebuvo.

PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis pranešėjau. Vienintelis komitetas buvo paskirtas. Papildomo nėra. Išklausius komiteto išvadą pageidaujančių dalyvauti diskusijoje taip pat nėra. Taigi noriu paklausti, ar mes galime pritarti po svarstymo šiam įstatymo projektui bendru sutarimu? Dėl balsavimo motyvų nėra norinčių kalbėti. Ar galime pritarti po svarstymo? Ačiū. Po svarstymo yra pritarta bendru sutarimu.

Yra gautas Seimo Pirmininko prašymas, tiksliau, siūlymas svarstyti šį įstatymą ypatingos skubos tvarka. Ar galime tam pritarti be balsavimo, bendru sutarimu? Ačiū. Bendru sutarimu apsispręsta dėl to, kad taikoma ypatingos skubos tvarka. Taigi priėmimo stadija. Vienas straipsnis. Ar būtų norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų dėl viso įstatymo priėmimo? Nėra norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų. Gerbiamieji kolegos, aš prašau pasiruošti ir balsuoti dėl įstatymo, projekto Nr.IXP-1992, priėmimo.

Užsiregistravo 79 Seimo nariai. Už – 76, prieš nėra, susilaikė 2 Seimo nariai. Įstatymas, projekto Nr.IXP-1992, priimtas.

Seimo nutarimo „Dėl Seimo nutarimo „Dėl ilgalaikių valstybinių saugumo stiprinimo programų rengimo ir įgyvendinimo plano“ papildymo“ projektas Nr.IXP-1993(2*) (svarstymas ir priėmimas)

Su šiuo ką tik priimtu įstatymu susijęs Seimo nutarimas, registracijos Nr.IXP-1993. Taip pat svarstymo stadija. Nutarimas dėl Seimo nutarimo “Dėl ilgalaikių valstybinių saugumo stiprinimo programų rengimo ir įgyvendinimo plano” papildymo projektas. Svarstymas. Kviečiu komiteto išvadą pateikti komiteto pirmininką Alvydą Sadecką.

A.SADECKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Seimo nutarimo projektas komitete buvo patobulintas, t.y. ilgalaikių valstybinių saugumo stiprinimo programų sąraše papildomai nurodyta ekologinio saugumo užtikrinimo programa. Reikalas tas, jog ši programa buvo įtraukta į įstatyme numatytų programų sąrašą. Tačiau Seimo nutarime prie patvirtintų programų jos kažkodėl kažkuriuo laiku nebuvo įtraukta. Todėl buvo tam tikrų nesusipratimų dėl jos vykdymo. Vyriausybė ir Aplinkos apsaugos ministerija supranta, kad ją reikia vykdyti, tačiau ji nebuvo įtraukta į programų sąrašą. Juridinės technikos prasme būtų teisinga, kad ji būtų įtraukta, iš įstatymo perkelta į programų sąrašą. Tokia buvo projekto patobulinimo esmė. Siūlau pritarti.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Papildomo komiteto, svarstant šį Seimo nutarimą, nebuvo paskirta. Diskusijoje dalyvauti pageidaujančių nėra. Ar svarstymo stadijoje būtų norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Nėra. Kolegos, aš klausiu, ar po svarstymo mes šiam Seimo nutarimui galime pritarti bendru sutarimu? Prieštaraujančių nėra. Ačiū. Po svarstymo pritarta bendru sutarimu. Kaip ir dėl prieš tai teikto įstatymo projekto, ir dėl šio Seimo nutarimo yra Seimo Pirmininko siūlymas jį svarstyti ypatingos skubos tvarka. Aš klausiu, ar mes be balsavimo, bendru sutarimu galime pritarti tam, kad šis Seimo nutarimas būtų svarstomas ypatingos skubos tvarka? Prieštaraujančių nėra. Apsispręsta bendru sutarimu taikyti ypatingos skubos tvarką. Tai yra vienas straipsnis. Ar būtų norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų dėl viso nutarimo priėmimo? Ne. Norinčių kalbėti nėra. Kolegos, kviečiu pasiruošti ir balsuoti dėl Seimo nutarimo, projekto Nr.IXP-1993, priėmimo.

Užsiregistravo 66 Seimo nariai. Už – 61, prieš nėra, susilaikė 2. Seimo nutarimas, projekto Nr.IXP-1993, priimtas.

Šilumos ūkio įstatymo projektas Nr.IXP-1592(4*) (priėmimas)

Svarstome rytinio plenarinio posėdžio 3 klausimą – Šilumos ūkio įstatymo projektą Nr.IXP-1592. Po pertraukos jis vėl grįžta į plenarinio posėdžio svarstymą. Tiksliau, tai priėmimas. Aš kviečiu į tribūną pagrindinio – Ekonomikos komiteto pranešėją Valentiną Greičiūną trumpai pristatyti tai, kas pasikeitė nuo paskutinio svarstymo posėdyje. Tada pereisime prie priėmimo pastraipsniui. Gerbiamasis pranešėjau, prašom.

V.GREIČIŪNAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, kai jūs pritarėte po svarstymo šiam įstatymui, Ekonomikos komitetas sulaukė daug pataisų, kurias savo komiteto posėdyje peržiūrėjo, priėmė sprendimą ir siūlo šiandien Seimui apsispręsti priimant šį įstatymą ir įvertinant tas pastabas, kurias pateikė atskiri Seimo nariai ir įvertino Ekonomikos komitetas.

PIRMININKAS. Ačiū už jūsų trumpą pateikimą, gerbiamasis pranešėjau. Pereiname prie priėmimo pastraipsniui.

1 straipsnis. Dėl 1 straipsnio pasiūlymų ir pastabų nėra gauta. Ar būtų norinčių kalbėti dėl 1 straipsnio dėl balsavimo motyvų? Nėra. Ar galime nesant prieštaraujančių 1 straipsnį priimti bendru sutarimu? Ačiū. Prieštaravimų nėra. 1 straipsnis priimtas bendru sutarimu.

2 straipsnis. Gerbiamasis pranešėjau.

V.GREIČIŪNAS. 2 straipsniui yra gauta keletas pasiūlymų. Dėl 2 straipsnio 1 dalies – Seimo nario B.Bradausko. Komitetas šiam pasiūlymui pritarė. Aš nežinau, ar pristatys pats Seimo narys.

PIRMININKAS. Aš siūlau kalbėti apie tuos pasiūlymus, kuriems nepritarta.

V.GREIČIŪNAS. Komitetas pritarė.

PIRMININKAS. Prašom kalbėti dėl visų eilės tvarka.

V.GREIČIŪNAS. Dėl 2 straipsnio 10 dalies yra gauti du pasiūlymai, t.y. Seimo nario J.Jurkaus ir Seimo nario kolegos B.Bradausko, dėl nepriklausomo šilumos gamintojo apibrėžimo.

Bendru sutarimu komitete pritarta J.Jurkaus siūlymui, kuriuo plačiau atspindima negu kolegos B.Bradausko. Taigi bendru sutarimu pritarta J.Jurkaus siūlymui. Siūlome ir Seimui pritarti mūsų pozicijai, mūsų nuomonei.

PIRMININKAS. Dabar norėčiau trumpai su jumis pasitarti. Ar galėtume sutarti, kad taupydami laiką turėtume apsvarstyti bent 79 pataisas, kad dėl jų nebūtų balsuojama. Ar jos gali būti svarstomos, ar negali? Ar mes galime sutarti, kad būtų svarstomos visos pataisos? Bet kokiu atveju šios pataisos buvo gautos po to, kai jau įvyko svarstymas. Taigi dėl kiekvienos pataisos, įskaitant ir tas, kurioms komitetas pritarė, turėtume balsuoti. Dabar dėl to, kad būtų svarstoma. Ar galime sutarti dėl visų pataisų bendru sutarimu? Dėkoju už jūsų supratimą. Tikiuosi, tai leis mums sutaupyti šiek tiek laiko.

Taigi pirmoji pataisa susijusi su 2 straipsnio 1 dalimi, kurią teikia Seimo narys Bronius Bradauskas. Gerbiamasis kolega, prašom trumpai pateikti.

B.BRADAUSKAS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, siūlau plačiau išdėstyti, negu sako pranešėjas. Kas yra nepriklausomas šilumos gamintojas pagal įstatymo redakciją? Rašoma, kad tik juridinis asmuo. Juridinis asmuo. Kodėl fizinis asmuo negali…

PIRMININKAS. Aš norėčiau truputį orientuoti jus ir kitus. Dabar svarstome jūsų pasiūlymą dėl 2 straipsnio 1 dalies.

B.BRADAUSKAS. Aš apie tai ir kalbu.

PIRMININKAS. Tikrai?

B.BRADAUSKAS. Aš apie tai kalbu.

PIRMININKAS. Gerai. Prašom tęsti.

B.BRADAUSKAS. Ne, ne 1 dalies, o 10 dalies svarstome.

PIRMININKAS. Gerai. Jūsų siūlymas dėl 2 straipsnio 1 dalies.

B.BRADAUSKAS. 1 daliai pritarė, tai nieko ir nekomentuoju. Aš komentuoju 10 dalį.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, Seimas nepritarė. Komiteto pritarimas dar nereiškia, kad jau turime viso Seimo pritarimą. Todėl jūs pagal Statutą turėtume pateikti savo siūlymą…

B.BRADAUSKAS. A, atsiprašau.

PIRMININKAS. Prašom.

B.BRADAUSKAS. Dėl 1 dalies. Siūlau išbraukti nurodytus šilumos prietaisų pirkimo… t.y. siūlomus pirkimo–pardavimo sutartyse, nesusaistyti vartotojo, kad būtų koks nors monopolis, kad šilumos tiekimo sutartyje nurodėme tą prietaisą ir jokiu būdu negalima jo keisti. Mano pasiūlymo esmė, kad būtų platus spektras, įvairių šilumos prietaisų pasirinkimo rinka. Dar diskutavau su įstatymo rengėjais, kad galėtų būti įrašyta ir, sakykime, “atitinkantis standartus”. Paskui priėjome prie išvados, kad standartai dar nelabai aiškūs, todėl palikau tiktai tiek. Komitetas pritarė. Siūlau ir Seimui pritarti.

PIRMININKAS. Ačiū. Ar dar, gerbiamasis pranešėjau, turite ką pridurti.

V.GREIČIŪNAS. Ačiū. Noriu dar kartą patvirtinti, kad komitetas šiam kolegos B.Bradausko siūlymui pritarė. Siūlau pritarti Seimui.

PIRMININKAS. Ačiū. Nėra norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų. Ar galėtume šiai Seimo nario B.Bradausko pataisai pritarti bendru sutarimu? Ačiū. Pritarta bendru sutarimu.

Eilės tvarka toliau yra dėl 2 straipsnio 10 dalies Seimo nario Jono Jurkaus pataisa. Prašyčiau jus, gerbiamasis teikėjau, pateikti savo siūlymą. Minutėlę, tuoj pat bus įjungta.

J.JURKUS. Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, mano ir gerbiamojo kolegos B.Bradausko siūlymai yra panašūs. Bet žiūriu į Energetikos įstatymo 12 straipsnį “Energetikos veikla”, kad vartojama tik energetikos įmonių kategorija. Visos įmonės yra juridiniai asmenys. Jeigu gamintojas parduoda šilumą vartotojui, jis tampa šilumos tiekėju. Vartotojui parduoti šilumą galima tik turint šilumos perdavimo tinklą. Todėl siūlyčiau pritarti mano siūlymui, kuriam komitetas pritarė. Ačiū.

PIRMININKAS. Jūsų komentaras, gerbiamasis pranešėjau.

V.GREIČIŪNAS. Komitetas pritarė. Šio straipsnio šiai daliai buvo ir kolegos B.Bradausko siūlymas. Aš nežinau. Mes pritarėme kolegos J.Jurkaus siūlymui, nes jis atspindi tinkamiau, kartu nepritariame siauresniam pasiūlymui, kurį pateikė B.Bradauskas. Siūlau Seimui pritarti J.Jurkaus siūlymui.

PIRMININKAS. Gerai. Dabar vis tiek turime balsuoti dėl J.Jurkaus pasiūlymo. Dėl motyvų kalbančių nėra. Bronius Bradauskas – motyvai prieš. Prašom.

B.BRADAUSKAS. Gerbiamieji kolegos, siūlau arba šią dalį palikti svarstyti nepriimant šiandien galutinio sprendimo, arba pritarti mano siūlymui. Nes ką reiškia, jeigu nepriklausomas šilumos gamintojas turi šilumos tiekimo licenciją. Gamintojas turi licenciją gaminti šilumą ir visuose tinkluose spaudimas (jeigu čia man aiškina dėl spaudimo) ir visa kita yra priklausomi nuo gamintojo, t.y. kokį jis paleidžia spaudimą į šilumos tinklus. Todėl gamintojas, pasistatęs, sakykim, prie kvartalo katilinę, kokią dar licenciją gali turėti ir kam jos reikia? Kam reikia to biurokratizmo? Jeigu jis gamina šilumą ir yra vartotojas – individualių namų kvartalas ar dar kas nors, tai jis tiesiogiai gali jiems ir tiekti. Kam įkišti kažkokį tarpininką, kažkokį biurokratinį aparatą, licenciją? Visur mažiname licencijų skaičių, o čia dar papildomai norime įvesti. Visiškai neaiškus licencijos įvedimas, jo niekam nereikia. Tai – vienas dalykas.

Antras dalykas. Kodėl tik juridinis asmuo gali būti šilumos gamintojas? Ir fizinis asmuo gali būti šilumos gamintojas.

PIRMININKAS. Atsiprašau. Jūs dar turėsite progą pateikti savo siūlymą. Dabar argumentai, kodėl jūs nepritariate šiam.

B.BRADAUSKAS. Aš ir kalbu dėl J.Jurkaus pasiūlymo. Kad ir fizinis asmuo gali būti šilumos gamintojas. Todėl įstatyme neužkirskime kelio pasirinkti.

PIRMININKAS. Gerai. Ačiū. Kolegos, dėl motyvų už – kolega Vaclovas Karbauskis. Prašom.

V.KARBAUSKIS. Aš pritarčiau komiteto nuomonei, nes komitete svarstant buvo pabrėžta, kad Energetikos įstatymo 12 straipsnyje yra vartojama tik energetikos įmonių kategorija. Visos įmonės yra juridiniai asmenys. Jeigu gamintojas parduoda šilumą vartotojui, jis tampa šilumos tiekėju. Vartotojui parduoti šilumą galima tik turint šilumos perdavimo tinklą. Todėl komitetas apsisprendė palaikyti J.Jurkaus pateiktą pataisą. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Nepaisant to, kad J.Jurkus yra apsuptas, mes dėl jo siūlymo dabar turėsime balsuoti. Taigi prašom balsuoti. Kas pritaria Seimo nario J.Jurkaus siūlymui?

Balsavimo rezultatai: už – 30, prieš – 17, susilaikė 11, siūlymui pritarta.

Dabar Seimo nario B.Bradausko siūlymas. Norėčiau pasakyti, kad dalis jo siūlymų nebegali būti svarstoma, nes jau pritarėme Seimo nario J.Jurkaus siūlymui. Bet dėl tos dalies, kuri yra susijusi su galimybe ir fiziniam asmeniui, mes galėtume balsuoti kaip savarankiško siūlymo. Todėl prašyčiau jus, gerbiamasis Broniau Bradauskai, pateikti savo siūlymą būtent dėl tos dalies.

B.BRADAUSKAS. Gerbiamasis pirmininke, aš jau kalbėjau, kad nepriklausomas šilumos gamintojas gali būti ir fizinis asmuo, nebūtinai juridinis. Todėl įstatymu neužkirskime kelio, kad tik juridinis asmuo. Tegul būna platesnė sąvoka. Gyvenimas parodys, kaip čia rutuliosis. Jeigu yra juridinis, tegul būna juridinis. Jeigu yra fizinis – tai fizinis. Manau, čia nieko blogo. Siūlau palaikyti tą pataisą.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, prašom.

V.GREIČIŪNAS. Aš dar kartą noriu pritarti V.Karbauskiui, kad Energetikos įstatymo 12 straipsnyje “Energetikos veikla” vartojama tik energetikos įmonių kategorija. Visos įmonės yra juridiniai asmenys, todėl negali būti kitaip, ir komitetas tam pasiūlymui nepritaria. Siūloma palikti taip, kaip yra pateikta. Siūlau Seimo nariams palaikyti komiteto nuomonę ir nepritarti B.Bradausko pasiūlymui dėl fizinių asmenų.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, salėje yra didelis šurmulys. Norėčiau prašyti, ypač kairiosios pusės, svarstant pataisas būti dėmesingiems ir netrukdyti dirbti kitiems. Dėl balsavimo motyvų už šią pataisą – Stasys Kružinauskas. Prašom, kolega.

S.KRUŽINAUSKAS. Gerbiamieji kolegos, aš norėčiau pakviesti balsuoti už šį siūlymą, nes mes prieš tai pritarėme gamintojams, kurie turi šilumos tiekimo licenciją. Šilumos tiekimo licenciją nėra draudžiama įsigyti ir fiziniams asmenims. Tokiu būdu būtų galima pritarti ir šiam siūlymui.

PIRMININKAS. Ačiū. Daugiau norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų nėra. Dabar turėsime balsuoti dėl Seimo nario B.Bradausko pasiūlymo, susijusio su 2 straipsnio 10 dalimi, ta pasiūlymo dalimi, kuri yra susijusi su fiziniu asmeniu. Aš konstatavau, kad ši pasiūlymo dalis gali būti laikoma kaip savarankiška, nes prieš tai buvo pritarta pasiūlymui, kuris (…) nebegali būti svarstoma. Kolegos, kas už tai, kad būtų pritarta Seimo nario B.Bradausko siūlymui 2 straipsnio 10 dalį papildyti žodžiais: “ar fizinis”? (Balsai salėje) Dar kartą noriu konstatuoti, kad tai yra savarankiška pasiūlymo dalis, ir prašau dėl to apsispręsti balsuojant.

Balsavimo rezultatai: už – 22, prieš – 10, susilaikė 24. Pasiūlymui nepritarta.

Eilės tvarka 2 straipsnio 14 dalis. Replika po balsavimo – Aloyzas Sakalas.

A.SAKALAS. Mes, matyt, šilumą painiojame, tarkime, su kokiomis nors maisto prekėmis ar su kuo, nes šilumos, kaip ir elektros, kokybė nereikalauja jokių licencijų. Ir tai, kad mes pripažinome, jog šilumą gaminti reikia licencijos, man atrodo, visiškai prieštarauja, sakyčiau, bendram supratimui, nes šiluma yra arba jos nėra. Bet šiluma negali būti geros kokybės, blogos kokybės, švari arba nešvari. (Balsas iš salės: Gali būti.)

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, sprendimas yra priimtas. Tai buvo replika po balsavimo. Nepaisant to, kaip kiekvienas atskirai mes vertintume, balsų dauguma sprendimas buvo priimtas.

Dabar 2 straipsnio 14 dalis. Eilės tvarka – Seimo nario Prano Vilko pasiūlymas dėl 14 dalies. Gerbiamasis kolega, prašau pristatyti savo siūlymą.

P.VILKAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, kompensacijų už rezervinę galią apibūdinime yra pasakyta, kad šiame įstatyme nustatytais atvejais kompensacija už rezervinę galią taip pat gali būti taikoma vartotojui, atjungusiam savo šildymą arba karšto vandens įrenginius nuo šilumos tiekimo sistemos, taip pat įsiskolinusiems vartotojams, kuriems buvo sustabdymas šilumos ar karšto vandens pristatymas. Aš siūlau po žodžių “įsiskolinusiems vartotojams” įrašyti “išskyrus buitinius šilumos vartotojus daugiabučiuose namuose”. Kodėl? Todėl, kad atsijungus keliems butams, man atrodo, techniškai apskaičiuoti kompensacijos sąnaudas nėra galimybės. Man atrodo, negąsdinkime žmonių, kad mes dar galėtume jiems pateikti kokias nors sąskaitas.

PIRMININKAS. Dėl šios dalies yra gauti dar du pasiūlymai. Aš norėčiau, gerbiamasis pranešėjau, paklausti jūsų, ar jūs nemanytumėte, kad mes turėtume pradėti nuo Seimo narių grupės pasiūlymų, kurie siūlo išbraukti didesnę dalį, ir eiti eilės tvarka, o paskutinį svarstyti P.Vilko siūlymą.

V.GREIČIŪNAS. Yra ir kolegos B.Bradausko dėl šios dalies, yra ir grupės Seimo narių. Aš nežinau, kaip čia geriau svarstyti, bet komitetas pritarė kolegos P.Vilko siūlymui, nepritardamas kolegų B.Bradausko ir grupės Seimo narių siūlymams, nes buvo pritarta kolegos P.Vilko pasiūlymui, kuris labiausiai atitinka daugumos interesus.

PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, ar jūs neprieštarautumėte, kad išklausę P.Vilko teikimą vis dėlto dabar išklausytume siūlymą keturių Seimo narių, kurie siūlo išbraukti didesnę dalį? Jeigu taip nebūtų apsispręsta, tada mes eitume prie kitų pasiūlymų.

V.GREIČIŪNAS. Gerai, prašom.

PIRMININKAS. Ačiū. Taigi kas iš teikėjų – G.Didžioko, R.Sedlicko, N.Steiblienės ir H.Žukausko grupės? Matau, Henrikas Žukauskas. Spustelėkite mygtuką. Prašom. Primenu, dėl 2 straipsnio 14 dalies.

H.ŽUKAUSKAS. Ačiū. Ponas P.Vilkas iš esmės pasakė, kad jis dėl buitinių vartotojų labai rūpinasi, bet mūsų pasiūlymas išbraukti paskutinį sakinį yra šiek tiek platesnis, t.y. šitas paskutinis sakinys iš esmės prieštarauja Civilinio kodekso 6.388 straipsniui, kuriame numatyta, kad abonentas moka už faktiškai sunaudotą šilumą, bet jis negali mokėti už tą šilumą, kurios nenaudoja. Aš turiu omenyje platesnę prasmę, t.y. ne tik buitinius vartotojus, bet ir juridinius, ir fizinius asmenis, kurie taip pat nori, sakysim, didesnis vartotojas nori atsijunti. Bet jeigu mes šios pastabos nepriimsime, tai faktiškai jie turės mokėti tą rezervinį galios mokestį. Dar kartą sakau, tai prieštarauja Civiliniam kodeksui.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, jūsų komentaras.

V.GREIČIŪNAS. Aš noriu štai kaip pakomentuoti. Kompensacija už rezervinę galią gali būti taikoma 14 straipsnio 4 dalyje, 26 straipsnio 2 dalyje ir 27 straipsnio 4 dalyje nustatytais atvejais. Atsisakius šių nuostatų, kurias siūlo, kitiems vartotojams tektų apmokėti papildomas išlaidas, nukentėtų sąžiningai atsiskaitantys vartotojai.

Dėl Civilinio kodekso. Kolega paminėjo 6.383 dalį, bet jisai nepaminėjo paskutinės šio septintojo skirsnio dalies, kuris 6.391 nurodo: taikymo ribos. Šio skirsnio, apie kurį jūs kalbate, tos dalies normos taikomos aprūpinant elektros, šilumos energija, dujomis ir naftos produktais, vandeniu ir kitų rūšių energija per jų tiekimo tinklus, jeigu įstatymai nenustato ko kita arba kitokią išvadą nedarytina atsižvelgiant į prievolės esmę. Taigi yra nepažeistas Civilinis kodeksas, vadovaujantis šia bendra nuostata, skirta visam septintajam skirsniui. Todėl nereikia klaidinti kolegų Seimo narių. (Balsas iš salėje: Man atrodo…)

PIRMININKAS. Labai atsiprašau, dabar jau nebėra polemikos. Eilės tvarka – A.Sakalas, motyvai už. Prašau.

A.SAKALAS. Gerbiamieji kolegos, aš noriu atkreipti jūsų dėmesį, kad pono P.Vilko pasiūlytas variantas yra geresnis negu buvo, būtų galima pritarti. Bet kartu noriu atkreipti jūsų dėmesį į Teisės departamento pastabą dėl šio straipsnio. Mano pasiūlymas būtų atidėti šį svarstymą, kol bus galutinai suderinta su Civiliniu kodeksu.

PIRMININKAS. Ką jūs dėl to, gerbiamasis pranešėjau?

V.GREIČIŪNAS. Aš dar kartą noriu pabrėžti, kad šitie klausimai, apie kuriuos kalbame, buvo labai nuodugniai ir kruopščiai išnagrinėti ir tos pastabos, kurias pateikė svarstymo metu ir kolegos, ir autoriai, ir kolega A.Sakalas, ir rėmėsi Civiliniu kodeksu. Aš dar kartą noriu akcentuoti, kad Civilinis kodeksas kaip tik numato tai, ką aš pacitavau, perskaitydamas iš Civilinio kodekso.

PIRMININKAS. Aš jūsų klausiau tiktai, ar jūs nemanytumėte, kad šio straipsnio, konkrečiai šių pataisų, susijusių su straipsnio dalimi, svarstymą galėtume atidėti?

V.GREIČIŪNAS. Aš siūlyčiau pritarti kolegos P.Vilko pasiūlytai šio straipsnio pataisai.

PIRMININKAS. Gerai, aš supratau jus.

Judam į priekį, svarstom keturių Seimo narių pasiūlymą. Birutė Vėsaitė, motyvai prieš.

B.VĖSAITĖ. Gerbiamieji kolegos, iš tiesų nereikėtų pritarti keturių Seimo narių pasiūlymui. Dar sykį kartojame: nukentėtų sąžiningai mokantys vartotojai, nes jiems būtų padidintas mokestis už elektros energiją. Man regis, kad būtent P.Vilko pataisa randa tą kompromisą, kad buitinius vartotojus mes iš tiesų apginame. Nors iš tikrųjų netgi jeigu jiems šildymas atjungtas, jie gauna dalį šilumos iš kaimynų butų, iš vamzdynų, kuriais teka karštas vanduo. Manau, čia socialiai būtų teisinga. Man regis, kad geriausias variantas rastas priimant P.Vilko pataisą.

PIRMININKAS. Ačiū. Bet dabar mes turime balsuoti dėl keturių Seimo narių siūlymo išbraukti 2 straipsnio 14 dalies paskutinį sakinį. Kolegos, prašom balsuoti. Kas pritariate Seimo narių G.Didžioko, R.Sedlicko, N.Steiblienės bei H.Žukausko siūlymui?

66 užsiregistravo. 37 – už, 12 prieš, 12 susilaikė. Siūlymui pritarta. Ar sutiktumėte, gerbiamasis pranešėjau ir kolegos Seimo nariai, kad kitų dviejų siūlymų, susijusių su šia dalimi, dabar nebėra prasmės svarstyti?

V.GREIČIŪNAS. Aš nesuprantu tada. Tai labai keičia esmę ir mes dabar įsivelsime į kitų straipsnių pataisas, taigi aš…

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, noriu konstatuoti, kad buvo pritarta keturių Seimo narių pataisai ir su šia 2 straipsnio 14 dalimi kiti du susiję siūlymai negali būti svarstomi. Ar jūs sutinkate su tuo, gerbiamasis pranešėjau?

V.GREIČIŪNAS. Vadovaukimės taip, kaip reikalauja mūsų teisės dokumentai.

PIRMININKAS. Gerai. Ačiū. Dabar klausimas, gerbiamasis pranešėjau: jeigu ši pataisa, kuriai pritarėme, reikalauja keisti kelias kitas nuostatas, ar mes turėtume daryti pertrauką? Aš matau Ūkio ministerijos atstovą. Ponas Anicetas Ignotas. Prašom. Jūsų komentaras.

A.IGNOTAS. Nereikalauja keisti kitų nuostatų. Mes galime judėti toliau.

PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, ar neprieštaraujate dėl to?

V.GREIČIŪNAS. Neprieštarauju.

PIRMININKAS. Ačiū. Taigi pritarus siūlymui dėl 2 straipsnio 14 dalies Seimo narių P.Vilko ir B.Bradausko pataisos nesvarstomos. Ar sutinka teikėjai? Bronius Bradauskas. Šoninis mikrofonas. Prašom.

B.BRADAUSKAS. Dėkoju, pirmininke. Noriu atkreipti kolegų ir įstatymų rengėjų dėmesį, kad esame sutarę šiandien nebalsuoti dėl ginčytinų straipsnių, tų, dėl kurių iš tikrųjų dar reikia diskutuoti, o priimti, kad nebūtų stabdomas įstatymo svarstymas, tik tuos straipsnius, kurie nėra ginčytini. Jeigu darysime atvirkščiai, būsime priversti nebalsuoti už visą įstatymą, nes yra tokių dalykų, dėl kurių tikrai reikia dar diskutuoti ir taisyti.

PIRMININKAS. Kolegos, tuokart mes svarstome atskiras pataisas. Konkrečiai dėl 2 straipsnio kitų dalių yra dar bent keletas kitų siūlymų. Aš siūlau, dabar apsisprendus, svarstyti kitus siūlymus dėl to paties 2 straipsnio. Ar galime taip judėti į priekį? Paskui apsispręsime, ar dėl viso straipsnio mes turime galutinai balsuoti, gerai? Dėkoju už jūsų supratimą. Jeigu teisingai supratau, galime manyti, kad P.Vilkas ir B.Bradauskas atsiima savo pataisas, nes prieš tai buvo pritarta pataisai. (Balsai salėje) Gerai. Ačiū. Dėkoju už supratimą.

2 straipsnio 16 dalis. Dėl šios dalies yra gauta Seimo nario B.Bradausko pataisa. Prašyčiau jus pateikti savo siūlymą. Dėl 16 dalies, kur yra siūloma išbraukti žodį “galima”.

B.BRADAUSKAS. Ačiū. Pagal savivaldybės nutarimą yra pradėti šildymą ir baigti. Parašyta “galima baigti”. Kodėl galima? Jeigu pradedama, tai ir baigiama pagal tą pačią. Kodėl, galima ir nebaigti. Šilumos tiekėjas gali specialiai dar tiekti šilumą ir dusinti šiltu paros metu visus žmones, o jam nebus privaloma baigti. Jeigu yra nutarimas pradėti tą dieną, yra nutarimas ir baigti, vadinasi, baigti, ir viskas.

PIRMININKAS. Ačiū. Komiteto nuomonė.

V.GREIČIŪNAS. Aš manyčiau, šis siūlymas susiaurina vartotojų pasirinkimo galimybę. Tai viena. Antras dalykas, užbaigti šildymo sezoną ne visose įstaigose vienodai. Ypač atkreiptinas dėmesys į vaikų ir gydymo įstaigas. Dažniausiai savivaldybės nustato, kad šiose įstaigose baigiama kitu metu, todėl išbraukdami “galima” susiaurintume galimybę. Mes nepritariame šiems siūlymams, o siūlome Seimui pritarti komiteto siūlymui ir nepritarti kolegos B.Bradausko siūlymui.

PIRMININKAS. Ačiū. Motyvai. Po vieną už ir prieš. Ar jūs dėl vedimo tvarkos, ar… Gerai. Prašom, kolega.

R.SINKEVIČIUS. Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Frakcijos vardu prašau padaryti priėmimo pertrauką iki kitos dienos posėdžio, nes atskiri straipsniai yra visiškai nesuderinti ir išdarko įstatymo visumą.

PIRMININKAS. Gerai. Ačiū. Norėčiau pasitikslinti, kad visiems būtų aišku: frakcijos vardu pagal Statuto 109 straipsnį galime kalbėti apie pertrauką iki artimiausio posėdžio arba pusės valandos pertrauką. Priėmimo pertrauką gali daryti pagrindinis komitetas. Kolegos, tokios yra žaidimo taisyklės.

Dabar aš siūlyčiau išklausyti dvi kalbas dėl balsavimo motyvų, svarstant šią konkrečią B.Bradausko pataisą. Tada mes galėsime judėti į priekį, apsispręsdami, ar darome pertrauką, jeigu komitetas pageidaus. Visų pirma Romanas Sedlickas – motyvai už. Po to – Julius Veselka. Prašom, kolega.

R.A.SEDLICKAS. Klausimas yra labai paprastas: ar leidžiame monopolį, ar ne. Jei leidžiame, tai galime leisti šilumos tinklams daryti bet ką, jei neleidžiame, tai tada palaikome žmogaus teisę apsispręsti. Labai paprastas dalykas. Jeigu žmogus sako: “Aš nenoriu tavo produkto, nenoriu, ir tau pranešu prieš 30 dienų, o tu man dar kiši tą produktą ir sakai, kad priversiu mane pirkti”, tai yra esmė. Aš pritariu tai pataisai.

PIRMININKAS. Ačiū. Motyvai prieš – Julius Veselka. Prašom. Minutėlę, tuoj bus įjungtas mikrofonas.

J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, šio įstatymo tikslas kaip tik yra suteikti vartotojui daugiau teisių, negu anksčiau buvo monopolistui. Ir čia, kad ne šiaip sprendimas, jeigu vartotojas sutinka, kad jam būtų ilgiau šildoma ir jis turi pinigų už tai mokėti, tai kodėl savivaldybės sprendimas turi būti jam privalomas? Vartotojas turi teisę pasirinkti. Ši nuostata leidžia vartotojui pasirinkti, kada jis nori baigti šildymą. Ši formuluotė yra kaip tik labiau ginanti vartotoją.

PIRMININKAS. Ačiū. Dar trumpą komentarą pranešėjas.

V.GREIČIŪNAS. Aš noriu pasakyti mažą komentarą Seimo nariams ir ypač R.Sedlickui, kad šį sprendimą priima ne šilumos tiekėjas. Tai yra daroma savivaldybės sprendimu, o ne šilumos tiekėjo sprendimu. Aš dar kartą noriu pabrėžti, kad savivaldybė kai kurioms įstaigoms, t.y. vaikų lopšeliams-darželiams, gydymo įstaigoms, šį sezoną paprastai nustato ilgesnį, todėl taip išbraukę, kaip siūlo kolega, mes padarytume labai sudėtingą situaciją ir sukeltume daug nepasitenkinimo. Dėl ko reikia to siekti? Reikia pasikliauti tuo, ką sakė J.Veselka, ir įsiklausyti, kam pritarė komitetas.

PIRMININKAS. Ačiū. Nemanau, kad ši pataisa griautų visą įstatymo sandarą, todėl, aš manau, dėl jos dabar galėtume apsispręsti. Taigi, kolegos, išklausius komentarus bei motyvus už ir prieš, prašau balsuoti dėl pasiūlymo, kuriam nepritarė pagrindinis komitetas. (Balsai salėje) Prašau nykščiais neagituoti.

21 – už, 14 – prieš, 28 susilaikė. Siūlymui nepritarta. Gerbiamasis pranešėjau, ar jūs manytumėte, kad mes galime judėti į priekį?

V.GREIČIŪNAS. Padarykime pertrauką, kaip siūlė frakcija.

PIRMININKAS. Labai atsiprašau. Jeigu pertrauka būtų frakcijos siūlymu, mes dar šiandien vakariniame posėdyje turėtume grįžti prie šio įstatymo. Jeigu komitetas paprašytų, o jūs turite tas galias, primenu jums Statutą, tada pertrauka galėtų būti tol, kol, tarkime, būtų suderintos nuostatos.

V.GREIČIŪNAS. Gerai, tai komiteto vardu siūlome daryti pertrauką, kol bus suderintos visos nuostatos, ir tęsime priėmimą kitame posėdyje.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Ar būtų toks visų bendras sutarimas? Ačiū. Daroma priėmimo pertrauka komiteto prašymu.

Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 14, 64, 81, 91, 98, 106 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-2264(2*)

Kaip matote, sutaupėme gražaus laiko. Eilės tvarka dabar galėtume svarstyti rytinio posėdžio darbotvarkės 4 klausimą – Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą Nr.IXP-2264. Priėmimas. Klausiu, ar Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas pasiruošęs? Algirdas Butkevičius. Prašom iš tribūnos trumpai pristatyti įstatymo projektą.

A.BUTKEVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, siūlau priimti Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 91, 96, 98 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą. Po svarstymo…

PIRMININKAS. Aš labai atsiprašau, gerbiamasis pranešėjau. Gerbiamieji kolegos, socialdemokratai, ar aš galiu paprašyti Šilumos ūkio įstatymo peripetijas, padarius pertrauką, perkelti iš šios salės. Ačiū. Bus progų, manau. Tęskite, gerbiamasis pranešėjau.

A.BUTKEVIČIUS. Po svarstymo Biudžeto ir finansų komitetas negavo jokių papildomų pasiūlymų bei pastabų. Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvada taip pat yra teigiama. Pastabų negauta. Siūlau šį įstatymą priimti pastraipsniui.

PIRMININKAS. Ačiū. Pereiname prie įstatymo priėmimo pastraipsniui. Pasiūlymų dėl 1 straipsnio nėra. Ar nesant norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų galime priimti 1 straipsnį. Prieštaraujančių nėra. 1 straipsnis priimtas.

Dėl 2 straipsnio. Ar galime priimti 2 straipsnį, nesant prieštaraujančių, bendru sutarimu? Prieštaraujančių nėra. 2 straipsnis priimtas bendru sutarimu.

Dėl 3 straipsnio. Ar galime priimti 3 straipsnį bendru sutarimu? Ačiū. 3 straipsnis priimtas bendru sutarimu.

Dėl 4 straipsnio. Ar nesant prieštaraujančių galime priimti 4 straipsnį bendru sutarimu? Prieštaraujančių nėra. 4 straipsnis priimtas bendru sutarimu.

Dėl 5 straipsnio. Ar nesant prieštaraujančių taip pat galime priimti 5 straipsnį bendru sutarimu? Ačiū. 5 straipsnis yra priimtas bendru sutarimu.

Dėl 6 straipsnio. Norinčių kalbėti nėra. Ar galime priimti 6 straipsnį bendru sutarimu? Prieštaraujančių nėra. 6 straipsnis yra priimtas bendru sutarimu.

7 straipsnis. Paskutinis. Dėl jo taip pat nėra prieštaraujančių. Ar galime mes jį priimti bendru sutarimu? Nėra prieštaraujančių. 7 straipsnis priimtas bendru sutarimu.

Įstatymo priėmimas pastraipsniui baigtas. Dėl viso įstatymo projekto ar būtų norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Nėra. Gerbiamieji kolegos, aš prašau pasiruošti ir balsuoti dėl įstatymo Nr.IXP-2264 priėmimo.

Užsiregistravo 56 Seimo nariai. Už – 53, prieš nėra, susilaikė 2. Įstatymas Nr.IXP-2264 priimtas.

Seimo nutarimo „Dėl Seimo VI (pavasario) sesijos darbų programos“ projektas Nr.IXP-2340(2) (svarstymas)

Eilės tvarka, jeigu neprieštaraujate kolegos, galime svarstyti – Seimo nutarimo “Dėl Seimo VI (pavasario) sesijos darbų programos” projektą Nr.IXP-2340. Kviečiu į tribūną Seimo Pirmininko pirmąjį pavaduotoją Česlovą Juršėną. Po to prašau ruoštis Seimo frakcijų ir komitetų atstovus dėl šio nutarimo projekto.

Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, mielieji kolegos, aš norėčiau tik trumpai referuoti, kuo antrasis variantas skiriasi nuo pirmojo. Iš tikrųjų darbų programa yra sutrumpinta, išbraukti kai kurie klausimai. Nepaisant to, kai ką teko papildomai pridėti ir pačiu paskutiniu momentu dar atsirado naujosios, arba padidėjusios, Jungtinės ir Liberalų frakcijos siūlymai, kuriuos, manau, būtų galima priimti. Taip pat ir Mišrios Seimo narių grupės kai kurie siūlymai. Po pasitarimo Seniūnų sueigoje bus galima pasakyti galutinai. Iš principo, manau, būtų galima pritarti, bet su apgailestavimu noriu priminti tai, ką sakiau, kad aš tikrai pasiryžęs braukyti, bet kai kurie iš jūsų vis tiek siūlys naujus projektus. Taigi darbų programa bus trumpesnė, bet ne ypatingai.

PIRMININKAS. Dar minutėlę, gerbiamasis pranešėjau, dėl pasiūlymų, kuriuos teikia individualūs Seimo nariai ar grupė Seimo narių, ar galite trumpai pakomentuoti?

Č.JURŠĖNAS. Man atrodo, kad tie, kurie buvo pateikti, beveik visi yra įrašyti, išskyrus kai kuriuos J.Veselkos siūlymus. Ir komitetų siūlymai taip pat.

PIRMININKAS. Gerai. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Ar būtų atstovų, norinčių pristatyti komitetų siūlymus? Keletas komitetų yra pateikę pasiūlymus. Biudžeto ir finansų komiteto pasiūlymus pristatys komiteto narys Vytautas Saulis. Prašom.

V.SAULIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Biudžeto ir finansų komitetas apsvarstė Seimo VI (pavasario) sesijos darbų programą. Komitetas pritarė šiai programai, o kovo 10 d. posėdyje pasiūlė papildyti ją dar 7 punktais. Šiai programai su komiteto papildymais komitetas pritarė bendru sutarimu. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kaip supratome iš pranešėjo, yra atsižvelgta į komiteto siūlymą. Ar būtų dar norinčių pateikti komiteto siūlymus, ar?.. Išvadą, taip. Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Irena Šiaulienė. Kviečiu jus iš tribūnos pristatyti komiteto nuomonę.

I.ŠIAULIENĖ. Socialinių reikalų ir darbo komitetas taip pat apsvarstė kitos sesijos darbų programą, jai pritarė bei aptarė ir savo darbus sesijoje. Iš jų norėtų išskirti ir atkreipti dėmesį, kad bus priimti svarbūs mūsų visuomenei socialinės srities įstatymai, tai Piniginės socialinės paramos mažas pajamas turinčioms šeimoms įstatymas, Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymas, taip pat Valstybinių pensijų įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymas. Bus svarstoma ir apsispręsta dėl išankstinių priešlaikinių pensijų bei su tuo susiję kiti įstatymai, taip pat inicijuojami mūsų komiteto Seimo narių įstatymai, tai Agentūrinio darbo įstatymas ir kiti. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamoji pranešėja. Ar būtų dar komitetai pageidaujantys?.. Vytautas Saulis, dar sykį, bet tuokart nuo Europos reikalų komiteto. Dabar Vytautas Saulis, po to Žmogaus teisių ir Kaimo reikalų komitetų išvados. Prašom.

V.SAULIS. Gerbiamieji kolegos, Europos reikalų komitetas kovo 12 d. apsvarstė Seimo VI (pavasario) sesijos darbų programą. Svarstymo metu buvo atsižvelgta į Lietuvos Respublikos Vyriausybės pasiūlymus, taip pat Seimo vicepirmininko Č.Juršėno pasiūlymus. Komitetas bendru sutarimu pritarė sesijos darbų programos projektui ir pasiūlė į Seimo (pavasario) darbų programą įtraukti diskusiją apie Konvento dėl Europos ateities darbą bei rengiamą Europos Sąjungos konstitucinę sutartį. Siūloma, kad tokia diskusija Seime įvyktų gegužės mėnesį. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Žmogaus teisių komiteto išvadą kviečiu pristatyti pirmininką Gediminą Dalinkevičių. Ruošiasi Kaimo reikalų komiteto pirmininkas.

G.DALINKEVIČIUS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Žmogaus teisių komitetas apsvarstė Seimo nutarimo projektą ir pagal Seimo statuto 150 straipsnį nutarė pritarti: už – 4, prieš nėra, susilaikė 1.

PIRMININKAS. Ačiū. Kaimo reikalų komiteto išvadą pateiks komiteto pirmininkas Gintautas Kniukšta. Prašom.

G.KNIUKŠTA. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Kaimo reikalų komitetas bendru sutarimu pritarė Seimo nutarimo “Dėl Seimo VI (pavasario) sesijos darbų programos” projektui ir prašė atsižvelgti į komiteto siūlymą dėl Žemės ūkio ir kaimo plėtros įstatymo įgyvendinimo ataskaitos. Dėkoju projekto teikėjams, kad atsižvelgė į mūsų prašymą.

PIRMININKAS. Ar dar iš komitetų būtų norinčių pateikti? Jeigu ne, tai ačiū. Gerbiamieji Broniau Bradauskai ir Valentinai Greičiūnai, suprantu, kad šilumos klausimas turbūt dar neleidžia nurimti. Kolegos, triukšmas salėje! Norėčiau dabar pakviesti į tribūną Č.Juršėną, nes yra pasiūlymų, kuriems nebuvo pritarta. Labai atsiprašau. Galbūt prieš tai diskusijoje suteikime progą kalbėti frakcijų vardu (matau, užsiregistravęs E.Masiulis), tada pereisime prie pasiūlymų, kurie nėra įtraukti, nes dėl to turėtų būti balsuojama.

Eligijus Masiulis frakcijos vardu kalbės diskusijoje dėl šio Seimo nutarimo projekto iki 7 minučių.

E.MASIULIS. Laba diena, gerbiamieji kolegos! Vertinimai dėl mūsų darbo planavimo jau ne kartą skambėjo iš šios tribūnos. Turbūt reikėtų paminėti, kad niekaip mums nepavyksta pasimokyti iš anksčiau padarytų klaidų ir jų išvengti. Mes turime patirtį iš ankstesnių sesijų, nes buvo tvirtinamos labai daug žadančios sesijų darbų programos, bet po to susidurdavome su chaotišku kasdieniu darbotvarkių organizavimu, nes buvo visiškai neaišku, kurie įstatymų projektai bus priimami, kurie nebus, staiga kažkas sugalvos ir paprašys pertraukos, įstatymo projektą perkels į kitą Seimo posėdį ir t.t. Tai akivaizdžiai rodo, kad ir šiandien negebame sistemingai planuoti Seimo posėdžių darbo.

Taip pat neišskiriame prioritetinių įstatymų projektų, prie kurių turėtume susikoncentruoti ir jiems skirti savo didžiausią dėmesį. Įstatymų projektų tokia lavina, kokia yra šiandien pateikta siekiant priimti juos per pavasario sesiją, vėlgi suponuoja, kad diskusijos dėl įstatymų kokybės, dėl įstatymų būtinumo, reikalingumo vėl bus menkavertės dėl laiko stokos. Komitetai negalės gerai įsigilinti arba turės posėdžiauti pietų pertraukų metu, taip pat frakcijos, diskusijos Seime nebus gilios ir išsamios.

Be jokios abejonės, tai turi įtakos priimamų įstatymų kokybei, ir nieko nuostabaus, kad po to atsiranda įstatymo pakeitimo įstatymo pakeitimo projektai. Tai yra uždaras ratas, kuriuo mes, kaip įstatymų leidybos institucija, einame jau ne pirmus metus. Nelogiškas arba nevisiškai parengtas bazinis įstatymas pagimdo įstatymų pakeitimus jau po kelių mėnesių, kai mes pamatome, kad priimto įstatymo nuostatos arba neveikia realiame gyvenime, arba prieštarauja sveikai logikai, arba neatspindi mūsų žmonių lūkesčių. Taigi sistemos nebuvimas ir aiškių prioritetų neturėjimas veda mus į kasdienę rutiną, kai mes galėsime tik džiaugtis kaip batų fabrike, kad šiandien pagaminome tiek įstatymų, o rytoj pagaminsime tiek. Bet ne visada, gerbiamasis Česlovai, kiekybė yra lygi kokybei. Ši situacija, mano įsitikinimu, yra tokia, kad, be jokios abejonės, kiekvienas komitetas, kiekviena ministerija, kiekvienas Seimo narys nori pateikti kiek įmanoma daugiau įstatymų. Jeigu būtų suformuotos labai aiškios valdančiosios daugumos, Seimo vadovybės prioritetinės pozicijos, manau, kai kuriems parlamentarams arba kai kuriems komitetams sumažėtų noras tuos įstatymus taip beatodairiškai teikti.

Taigi kviesčiau dar kartą, prieš priimant sesijos darbų programą, labai gerai pagalvoti, ar visi pateikti siūlymai yra verti šios salės, šio Seimo svarstymo, ar tikrai visi įstatymų projektai yra būtini, svarbūs ir neatidėliotini. Tikrai taip nėra. Geriau daugiau savo laiko skirkime 5, 7 ar 10 pagrindinių įstatymų, kurie spręstų susidariusias problemas pačiose svarbiausiose ir opiausiose visuomenės gyvenimo srityse, svarstymui, negu kasdien bėkime priimdami trečios ar septintos eilės įstatymų projektus.

Taigi Jungtinei ir Liberalų frakcijai yra nepriimtina tvarkos nebuvimas ir tokia įstatymų raizgalynė, dėl kurios kenčia įstatymų kokybė. Jeigu nebus sumažintas įstatymų skaičius ir jeigu nebus išskirti Lietuvos žmonėms svarbiausi įstatymų projektai, prie kurių turėtume daugiausia dirbti, balsuosime prieš tokią pavasario sesijos darbų programą.

PIRMININKAS. Ačiū. Vienintelis diskusijoje pageidavo dalyvauti. Daugiau frakcijų atstovų nenorėjo kalbėti. Dabar kviečiu Seimo Pirmininko pirmąjį pavaduotoją Česlovą Juršėną į tribūną. Turėsime apsispręsti dėl pasiūlymų, kurie buvo pateikti paskutiniu metu. Norėčiau jūsų komentaro, kaip mes galėtume elgtis dėl šių pasiūlymų. Prašom.

Č.JURŠĖNAS. Labai ačiū, gerbiamasis pirmininke. Iš tikrųjų esminis klausimas yra toks: sumažiname projektų, įtraukiamų į programą, skaičių, ar nesumažiname. Man labai smagu, kad mano kolega E.Masiulis siūlo sumažinti. Aš rankose turiu paties kolegos E.Masiulio pasirašytą sąrašą, ir sąrašas nemažas, taip pat įvairios pataisos, kurios, mano supratimu, gali būti nagrinėjamos ir dabar, ir kitais metais. Jis pats pasiūlė. Aš pabandžiau išbraukyti, todėl programa (antrasis variantas) yra trumpesnė. Bet komitetai ir atskiri Seimo nariai reikalauja vėl visa tai įtraukti. Tai štai, kolegos, dar kartą sakau: jeigu jūs leidžiate man, tai tame projekte, kuris bus pateiktas kaip priėmimo variantas, bus dar daugiau išbraukymų. Bet turi būti aiškus pritarimas. Pritariame Biudžeto ir finansų komiteto papildomiems siūlymams, pritariame frakcijos siūlymams ar dar kai kuriems kitiems, ar ne? Jeigu vieni reikalauja mažinti, o kiti vis tiek siūlo įtraukti, suprantate, pasirinkimas yra labai liūdnas.

Aš siūlau dėl to nepergyventi. Galime padaryti ir taip, ir taip, vis tiek pagrindiniai klausimai, kuriuos turime nagrinėti, yra aiškūs.

1 punktas yra konstituciniai, jie yra numatyti. Jeigu atsiras papildomų, taip pat bus pirma eile įtraukiama.

2 punktas – eurointegraciniai. Jų yra atskiras planas. Jų vykdymas, kiekviena stadija, patikėkite, mano personaliai kiekvieną savaitę kontroliuojama.

Ir 3 punktas – pačios Vyriausybės pažymėti raidėmis “pr”, t.y. prioritetiniai klausimai.

Taigi pagal tų klausimų parengimo galimybes yra sudaromos darbotvarkės. O papildomi klausimai, be abejo, įtraukiami, nes Seimo posėdžiai negali būti vien iš Konstitucijos pataisų arba vien iš eurointegracinių klausimų ir apskritai labai sunkių klausimų. Turi būti ir lengvesnių, turi būti ir priėmimo stadija, ir svarstymo stadija, ir pateikimai.

Ir paskutinis dalykas. Pagal mūsų tikrai demokratišką Statutą, kaip žinote, yra opozicinių frakcijų sudaromos darbotvarkės. Į jas opozicinės frakcijos įtraukia visus tuos klausimus, kuriuos įtraukti jos pačios pageidauja, ir Seimo dauguma neturi teisės ką nors išbraukti.

Taigi, mielieji kolegos, apsispręskite, ar palaikote siūlymą, gal iš tikrųjų balsavimu, gerbiamasis posėdžio pirmininke, kad trumpiname ir leidžiate man šitą galimybę, o jeigu ne, tai sudarom taip, kaip yra, o vis tiek konkrečias darbotvarkes tvirtinant visada išryškės, ką reikia nagrinėti, o kas nustumiama į vėlesnį laiką.

PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, balsavimu trumpinti nėra teisiškai tinkama formuluotė. Mes dabar turime keletą siūlymų, kurie nėra įtraukti. Visų pirma norėčiau eilės tvarka… (Balsai salėje) Yra Seimo nario S.Kružinausko siūlymas, kuris nebuvo įtrauktas. Todėl dabar mes turime balsuoti. Čia yra dėl dviejų įstatymų projektų.

Č.JURŠĖNAS. Aš siūlyčiau įtraukti.

PIRMININKAS. Ar galime bendru sutarimu sutarti, kad šie du siūlymai ne priėmimo, bet svarstymo stadijos yra įtraukiami? Gerai. Ačiū. Dabar Jungtinė ir liberalų frakcija pateikė sąrašą projektų, kuriuos taip pat siūlo įtraukti. Gerbiamasis pranešėjau, prašau.

Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, čia klausimas yra paprastesnis, norėdami trumpinti, mes galime neįtraukti, nes kolegos turi teisę į opozicinę darbotvarkę ir jie įsirašys, ką nori. Čia jie parodytų kilniadvasiškumą, kaip reikia trumpinti darbų programą.

PIRMININKAS. Kolega Eligijau Masiuli, mygtelėkite mygtuką.

E.MASIULIS. Mygtelėjau.

PIRMININKAS. Prašau.

E.MASIULIS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis Česlovai Juršėnai, aš manau, kad kilniadvasiškumą turėtume rodyti visi. Mes esame pasirengę atsiimti savo siūlymus, nes bet kokiu atveju opozicinės darbotvarkės yra numatytos Statutu ir mes ten teiktume aktualiausius įstatymų projektus, bet aš manau, kad vis dėlto tokią programą, kuri šiandien yra sudaryta, reikėtų dar kartą revizuoti. Čia gal ne Seimo posėdžio metu, bet ar Seimo valdyba, ar kokia kita kolegialesnė institucija galėtų dar kartą peržiūrėti visus pasiūlymus ir iki priėmimo pateikti siūlymus dėl darbų programos sumažinimo. Tokiu atveju ir mūsų frakcija atsiimtų savo siūlymą, kurį šiandien esame pateikę.

Č.JURŠĖNAS. Aš siūlau padaryti tokį dalyką, kaip darome įstatymų ir ne tik įstatymų priėmimo atveju. Pateikti ne Seimui, o iš pradžių Seniūnų sueigai, t.y. pirmadienį, antrąjį variantą su pataisymais, kad matytųsi, kas iškrenta ir kas pridėta. Jeigu Seniūnų sueiga pritaria arba daugiau ar mažiau pritaria, tada čia antradienį ramiai Seimo salėje priimame. Bet būtent Seniūnų sueiga, įvairių frakcijų atstovai matytų ir tai, kas išbraukiama, sakysim, pajuodinta, ir tai, kas įrašoma kursyvu ar kaip nors kitaip pažymėta.

PIRMININKAS. Ar aš teisingai supratau, gerbiamasis pranešėjau, kad jūs siūlote tuokart atsižvelgti į siūlymus ir po to jie galėtų būti sutrumpinti peržiūrėjus pagal svarbumą.

Č.JURŠĖNAS. Taip, ir Seniūnų sueigoje…

PIRMININKAS. Tiek Jungtinės ir liberalų, tiek ir mišrios grupės siūlymai.

Č.JURŠĖNAS. Taip pat pridėti ir šiuos siūlymus, kad paskui būtų galima tobulinti.

PIRMININKAS. Ačiū. Taigi yra siūlymas, ir jeigu niekas neprieštarauja, dabar įtraukiame ir priėmimo stadijoje būtų galima teikti peržiūrėtą Seimo darbų programos sąrašą. Prieštaravimų nėra. Ačiū. Kolegos, apsispręsta bendru sutarimu. Ar nėra norinčių kalbėti svarstymo stadijoje dėl viso nutarimo projekto? Norinčių kalbėti nėra. Prašau pasiruošti ir balsuoti, ar pritariame šios Seimo VI (pavasario) sesijos darbų programai po svarstymo?

Užsiregistravo 63 Seimo nariai. Už – 49, prieš nėra, susilaikė 13. Po svarstymo yra pritarta.

Primenu… Ar jūs registravotės? Gerai, bus dar progų tuoj pat registruotis. Kolegos, noriu priminti, kad antradienį yra numatytas Seimo darbų programos tvirtinimas ir iki to laiko, jeigu dar kas nors turėtumėte siūlymų arba atsiėmimų, prašome teikti.

Administracinių teisės pažeidimų kodekso papildymo 207⁶ straipsniu ir 224, 259¹ straipsnių papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-2329* (svarstymas ir priėmimas)

Dabar noriu pasakyti, kad iki Vyriausybės valandos visus numatytus klausimus esame apsvarstę. Bet pasitarę su konkrečių klausimų teikėjais, mes dabar galėtume svarstyti vakarinio posėdžio 6 klausimą – ATPK kelių straipsnių papildymo ir pakeitimo įstatymo projektą Nr.IXP-2329. Svarstymo stadija. Į tribūną kviečiu Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininką Aloyzą Sakalą. Prašau.

A.SAKALAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Šios pataisos yra reikalingos dėl to, kad nebūtų pažeidžiama Referendumo įstatyme numatyta parašų rinkimo tvarka. Ten yra numatyta tvarka, tačiau nenumatyta atsakomybė už referendumo parašų rinkimo pažeidimus. Šiame Administracinių teisės pažeidimų kodekse ir numatyta tokia tvarka, kaip bus baudžiama, jeigu tokių pažeidimų atsirastų. Komitetas apsvarstė pateiktą variantą, pataisė atsižvelgdamas į Teisės departamento išvadas ir į mūsų patarėjos išvadas, parengė antrąjį variantą, kuris jums išdalytas, ir bendru sutarimu pritarė antrajam variantui. Kviečia Seimą pritarti po svarstymo.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Diskusijose dalyvauti pageidaujančių nėra. Ar būtų svarstymo stadijoje norinčių kalbėti? Nėra norinčių kalbėti. Pataisų nėra gauta. Ar galėtume pritarti įstatymo projektui po svarstymo bendru sutarimu? Ačiū. Pritarta po svarstymo bendru sutarimu. Yra gautas Seimo Pirmininko siūlymas svarstyti šį įstatymą ypatingos skubos tvarka. Ar galėtume tam pritarti bendru sutarimu? Ačiū. Pritarta ypatingos skubos tvarkos taikymui. Taigi iš karto pereiname prie viso įstatymo priėmimo.

Pastraipsniui, eilės tvarka. Dėl 1 straipsnio norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų nėra. Ar galime priimti 1 straipsnį bendru sutarimu? Prieštaraujančių nėra. Priimta bendru sutarimu.

Dėl 2 straipsnio. Ar galime priimti 2 straipsnį bendru sutarimu? Nėra prieštaraujančių, priimta bendru sutarimu.

3 straipsnis. Dėl 3 straipsnio norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų nėra. Ar galime jį priimti bendru sutarimu? Nėra prieštaraujančių. Priimtas ir 3 straipsnis bendru sutarimu.

Įstatymo priėmimas pastraipsniui yra baigtas. Todėl klausiu, ar būtų norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų dėl viso įstatymo? Norinčių kalbėti nėra, todėl prašau Seimo narius pasiruošti ir balsuoti dėl įstatymo projekto Nr.IXP-2329 priėmimo.

Užsiregistravo 64 Seimo nariai. Už – 60, prieš nėra, susilaikė 2. Įstatymas Nr.IXP-2329 priimtas.

Genetiškai modifikuotų organizmų įstatymo 2, 4, 8 straipsnių pakeitimo ir papildymo bei Įstatymo papildymo priedu įstatymo projektas Nr.IXP-2166(2*) (svarstymas)

Dabar žvelgiant į salę ir matant dalyvaujančius galimus klausimų teikėjus, galima būtų svarstyti vakarinio posėdžio 9 klausimą – Genetiškai modifikuotų organizmų įstatymo 2, 4, 8 straipsnių pakeitimo ir papildymo bei įstatymo papildymo priedu Nr.IXP-2166. Pagrindinis komitetas yra Aplinkos apsaugos komitetas. Komiteto pranešėją Antaną Baurą kviečiu į tribūną pateikti išvadą. Ruošiasi Kaimo reikalų komiteto pranešėjas, jeigu yra, Virmantas Velikonis, jeigu ne, kas nors kitas. Prašom.

A.BAURA. Aš norėčiau grįžti šiek tiek atgal ir priminti, kad 2001 m. birželio mėnesį Seimas priėmė Genetiškai modifikuotų organizmų įstatymą, ir kai kam gali kilti klausimas, kodėl dabar reikia daryti pataisas. Tačiau po to priėmimo buvo priimta nauja Europos Sąjungos direktyva. Būtent buvo ta priežastis, dėl ko reikia daryti tam tikrus pakeitimus. Tie pakeitimai yra daugiau redakcinio pobūdžio.

Aplinkos apsaugos komitetas, kaip pagrindinis, š.m. kovo 3 dieną atidžiai išnagrinėjo gautus pasiūlymus ir pastabas ir atsižvelgė į Seimo Teisės departamento, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos, Sveikatos ir Kaimo reikalų komitetų bei Seimo nario V.Velikonio pastabas. Į jas visiškai atsižvelgė ir priėmė sprendimą pritarti komiteto išvadoms ir komiteto patobulintam Genetiškai modifikuotų organizmų įstatymo 2, 4, 8 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektui.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Komiteto pirmininkas, matau, pasiruošęs pateikti Kaimo reikalų komiteto išvadą. Gintautas Kniukšta. Kviečiu tai padaryti iš tribūnos.

G.KNIUKŠTA. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, Kaimo reikalų komitetas iš esmės pritarė Genetiškai modifikuotų organizmų įstatymo 2, 4, 8 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektui ir pasiūlė pagrindiniam Aplinkos apsaugos komitetui patobulinti įstatymo projektą atsižvelgiant į Teisės departamento, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos išvadas bei Seimo nario V.Velikonio siūlymą. Dėkojame pagrindiniam Aplinkos apsaugos komitetui, kad į mūsų pastabas buvo atsižvelgta.

PIRMININKAS. Ačiū. Kitas papildomas komitetas yra Sveikatos reikalų. Kviečiu komiteto paskirtą pranešėją Juozą Raistenskį pateikti išvadą.

J.RAISTENSKIS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, Sveikatos reikalų komitetas svarstė Genetiškai modifikuotų organizmų įstatymo 2, 4, 8 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą. Svarstyme dalyvavo keturi komiteto nariai, balsavo 3 už, 1 susilaikė. Mūsų komitetas dėkingas pagrindiniam Aplinkos apsaugos komitetui. Kaip jau išgirdau iš pranešėjo, buvo atsižvelgta į mūsų komiteto siūlomą 8 straipsnio 2 punkto pataisą, kuriai yra pritarta. Taigi komitetas atskirosios nuomonės nepareiškė.

PIRMININKAS. Ačiū. Išklausėme komitetų išvadas. Diskusijoje pageidaujančių dalyvauti nėra. Buvo pateiktas pagrindinio komiteto patobulintas variantas atsižvelgus į siūlymus, kurie buvo teikti. Taigi klausčiau, ar būtų norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų svarstymo stadijoje? Ne, nėra. Gerbiamieji kolegos, ar mes galėtume šiam įstatymo projektui pritarti po svarstymo bendru sutarimu? Ačiū. Prieštaraujančių nėra. Pritarta įstatymo projektui po svarstymo bendru sutarimu.

Kultūros ir sporto rėmimo fondo įstatymo 3, 5, 6, 7 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-1835(3*) (priėmimas)

Penktasis vakarinio posėdžio darbotvarkės klausimas. Būtų galima jį svarstyti, jeigu Seimo nariai neprieštarautų. Kultūros ir sporto rėmimo fondo įstatymo 3, 5, 6, 7 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas. Kolega Gintautas Šivickas. Prašom pateikti.

G.ŠIVICKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, komitetas siūlymų ir pastabų negavo dėl šio įstatymo projekto. Yra viena Teisės departamento pastaba, kuri yra techninio pobūdžio, ir mes jai turėtume pritarti. Tad siūloma priimti.

PIRMININKAS. Ačiū. Pasiūlymų ir pastabų nėra gauta, todėl iš karto galime pereiti prie įstatymo priėmimo pastraipsniui. 1 straipsnis. Ar būtų norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Nėra. Ar galime nesant prieštaraujančių priimti 1 straipsnį bendru sutarimu? Ačiū. 1 straipsnis yra priimtas bendru sutarimu.

Dėl 2 straipsnio. Ar nesant norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų mes galime priimti straipsnį bendru sutarimu? Ačiū. 2 straipsnis yra priimtas bendru sutarimu.

Dėl 3 straipsnio. Nesant prieštaraujančių, ar galime priimti 3 straipsnį bendru sutarimu? Prieštaraujančių nėra. 3 straipsnis priimtas bendru sutarimu.

4 straipsnis. Dėl 4 straipsnio norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų taip pat nėra. Ar galime priimti 4 straipsnį bendru sutarimu? Prieštaraujančių nėra. 4 straipsnis priimtas bendru sutarimu.

Dėl 5 straipsnio. Nesant norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų, ar galime priimti 5 straipsnį bendru sutarimu? Prieštaraujančių nėra. 5 straipsnis yra priimtas bendru sutarimu.

Kolegos, ar dėl viso įstatymo, baigus įstatymo priėmimą pastraipsniui, būtų norinčių kalbėti? Nėra. Todėl kviečiu pasiruošti ir balsuoti dėl įstatymo Nr.IXP-1835 priėmimo.

Balsavimo rezultatai: 67 užsiregistravus 63 – už, prieš nėra, 3 susilaikė. Plius vienas V.Einorio balsas – 64 už. Įstatymas priimtas.

Valstybinių pensijų įstatymo 4 ir 5 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-1411(3*) (priėmimas)

Taip pat galėtume svarstyti ir trečiąjį vakarinio posėdžio darbotvarkės klausimą – Valstybinių pensijų įstatymo 4 ir 5 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-1411. Priėmimo stadija. Socialinių reikalų ir darbo komiteto pranešėją Vasilijų Fiodorovą kviečiu į tribūną.

V.FIODOROV. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, po svarstymo Seime gauta Teisės departamento išvada. Jokių pastabų, siūlymų komitetas neturi. Taip pat gautas Seimo nario A.Syso siūlymas, kuriam komitetas vakar pritarė.

PIRMININKAS. Priėmimo stadijoje turime apsvarstyti pastraipsniui. Dėl vedimo tvarkos – Jonas Čekuolis. Prašom.

J.ČEKUOLIS. Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Kadangi šis klausimas iš popietinės darbotvarkės dabar atkeliavo į rytinę, mes frakcijos vardu prašytume šio įstatymo priėmimo pertraukos.

PIRMININKAS. Ačiū. Aš manau, mes turėtume dabar apsispręsti, ar pritariame tam, kad būtų padaryta pertrauka iki artimiausio posėdžio, juolab kad ir paties pataisos teikėjo A.Syso šiuo metu nėra salėje. Ar galime bendru sutarimu pritarti Jungtinės ir liberalų frakcijos siūlymui? Ačiū. Dėkoju už supratimą. Pertrauka iki artimiausio Seimo posėdžio, taigi iki tada, kai ir turėjo būti svarstoma.

Dėl įvairumo norėčiau perskaityti dar vieną prašymą ir paskelbti vieną informaciją. Tai yra Tėvynės sąjungos-konservatorių frakcijos posėdžio protokolas. Kaip numato Statutas, paskelbiamas išrašas.

Dalyvavo Tėvynės sąjungos-konservatorių frakcijos nariai: A.Kubilius, V.Landsbergis, J.Razma, R.Juknevičienė, I.Degutienė, P.Jakučionis. Svarstytas A.Vazbio pareiškimas, tiksliau, prašymas ir nutarta patenkinti A.Vazbio prašymą priimti jį į Lietuvos Respublikos Seimo Tėvynės sąjungos-konservatorių frakciją. Prašymas pridedamas. Taigi sveikiname dar vieną frakciją pasipildžius dar vienu nariu. (Plojimai)

Gerbiamieji kolegos, nesinori griauti numatytos klausimų svarstymo eigos, juolab kad ir buvo anonsuoti tie klausimai. Keletą klausimų mes esam apsvarstę jau iš vakarinio posėdžio, taigi jis bus trumpesnis. Dabar aš noriu konstatuoti, kad dėl to, jog padaryta Šilumos ūkio įstatymo priėmimo pertrauka, norėčiau dabar padaryti rytinio posėdžio pertrauką iki Vyriausybės valandos, tai yra iki 13.00 valandos. Pertrauka.

Pertrauka

Vyriausybės valanda

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, po ilgesnės rytinio posėdžio pertraukos aš norėčiau pasiūlyti tęsti posėdį. Yra atvykęs Ministras Pirmininkas, dauguma Vyriausybės narių, įskaitant pradėjusį darbą sveikatos apsaugos ministrą. Kolegos, Vyriausybės valanda. Kaip ir numatyta Statute, valanda Vyriausybės nariams atsakyti į Seimo narių klausimus. Kaip ir numato Statutas, pradedame nuo opozicinių frakcijų. Pirmasis klausia Liberalų frakcijos seniūnas Eligijus Masiulis. Ruošiasi Jurgis Razma.

E.MASIULIS. Jungtinės ir liberalų frakcijos.

PIRMININKAS. Jungtinės ir liberalų frakcijos seniūnas.

E.MASIULIS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Laba diena, gerbiamieji Vyriausybės nariai. Mano klausimas būtų skirtas tiek premjerui, tiek krašto apsaugos ministrui.

Mano rankose yra Civilinės aviacijos administracijos direktoriaus Kęstučio Aurylos raštas, kuriame yra nurodomos aplinkybės ir priežastys vykusios Prezidento inauguracijos, kurios metu į dangų kilo sraigtasparniai MI-8. Įdomiausia tai, kad šiame rašte yra parašyta, jog sraigtasparniai MI-8 atliko ne parodomąjį skrydį, o vykdė kariuomenės vado vasario 17 d. įsakyme “Dėl oro erdvės saugumo užtikrinimo” nurodytą užduotį, taip pat Prezidento inauguracijos metu buvo sustiprinta oro erdvės apsauga ir kontrolė Vilniaus miesto rajone ir virš Vilniaus miesto. Noriu paklausti, ar tie dalykai buvo kaip nors derinami su Vyriausybe ir ar tai reiškia, kad dabar bet kokiuose viešuosiuose renginiuose, kuriuose dalyvaus Lietuvos Respublikos Prezidentas, tokios užduotys ir toliau bus vykdomos? Tuo labiau, kad inauguracinės…

PIRMININKAS. Laikas.

E.MASIULIS. …komisijos atstovai minėjo, jog šie sraigtasparnių skrydžiai yra parodomieji, o ne vykdo karinę funkciją. Norėčiau jūsų komentaro.

L.LINKEVIČIUS. Leisite atsakyti?

PIRMININKAS. Prašom, ministre.

L.LINKEVIČIUS. Ačiū už klausimą. Pasakysiu tiek, kad visi tie ir mokomųjų naikintuvų, ir sraigtasparnių skrydžiai vyko nustatyta tvarka, pagal įstatymą, taip, kaip tai numato įstatymas. Iš tiesų dalis orlaivių dalyvavo parodomuosiuose skrydžiuose, dalis nedalyvavo, ir tai irgi teisybė. Daugiau neturiu ką pridurti prie to, ką jūs sakėte. Kaip bus ateityje? Irgi bus tik pagal įstatymą. Sraigtasparniai dažnai skraido virš Vilniaus, gal tik nelabai kas kreipia dėmesį. Iš tiesų ir ateityje skraidys. O to renginio metu iš tiesų buvo sustiprinti ne tik oro erdvės, bet ir to renginio saugumo reikalavimai, tai irgi tiesa. Dar kartą kartoju: visa tai vyko pagal įstatymą, gal tik buvo nusiskundimų, kad ne visi matė tuos orlaivius, bet jau nieko nepadarysi.

E.MASIULIS. Aš tik labai trumpai. Gal galite pasakyti, kokie realūs pavojai grėsė, kad buvo imtasi tokių priemonių?

L.LINKEVIČIUS. Seimo rūmuose, prie durų, yra apsauga ir tikrina visus. Pavojai taip pat tokie, kad yra prevencija. Didelių renginių, kurie sulaukia didelio ažiotažo, didelio visuomenės susidomėjimo, metu visada yra sustiprintas dėmesys ir visos struktūros – tiek teisėsaugos, tiek ir kitos – tokiais atvejais užsiima savo darbu. Tai ir šiuo atveju viskas vyko nustatyta tvarka.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia Jurgis Razma. Ruošiasi Algirdas Sysas.

J.RAZMA. Norėčiau pasveikinti debiutuojantį Vyriausybės valandoje sveikatos apsaugos ministrą J.Oleką ir galbūt jam skirti pirmąjį klausimą.

Mes girdėjome jūsų fragmentiškas kalbas apie kai kuriuos naujus būsimus darbus. Smagu buvo girdėti, kad žadate rūpintis gydytojų atlyginimais. Gal jūs galite šiek tiek nuosekliau įvardinti tuos svarbiausius darbus, žinoma, nepamiršdamas tų problemų, kurias mes ne kartą kėlėme, t.y. dėl kompensuojamųjų vaistų kvotų, problemų pateikti pas specialistus, eilių poliklinikose ir t.t., ligoninių finansavimo, žinoma, pirmiausia rajonų?

J.OLEKAS. Nuoširdžiai dėkoju už tokius gražius opozicijos žodžius, beveik esu sujaudintas. Norėčiau trumpai pakartoti, jeigu jums įdomu, ką mes planuojame daryti ir ką kelios dienos darome.

Pirmiausia iš tikrųjų norime išspręsti tas problemas, kurios susijusios su sveikatos išsaugojimu, ypač vaikų. Šiuo metu mes kaip tik diskutuojame su Savivaldybių asociacija, su Švietimo ministerijos žmonėmis dėl visuomenės sveikatos specialistų priežiūros ir jų darbo švietimo įstaigose, nes vaikų asmens sveikatos priežiūrą vykdo tie gydytojai, pas kuriuos yra užsirašę jų tėvai ir yra užregistravę savo vaikus. Bet sveikatinimui buvo nelikę vietos, turbūt ir pinigų tai problemai spręsti. Manau, kad šį mėnesį bus dar keli pasitarimai ir parengsime norminį aktą, kad ši problema būtų pradėta spręsti.

Iš tikrųjų aš manau, kad, skirtingai nei kitų profesijų, medikų darbas nėra pakankamai vertinamas ir mes turėtume skirti ypatingą dėmesį. Aš manau, kad jeigu būtų tendencija kelti atlyginimus, tai išspręstų kai kurias medikų ir pacientų santykių problemas, o atlyginimą kelti reikia visų pirma susitvarkant pačiai sistemai su jau skirtais pinigais, nes 2 mlrd., kurie skiriami sveikatos apsaugai, ir tos tendencijos, kurios prasidėjo naujosios daugumos (socialdemokratų ir socialliberalų) Vyriausybei atėjus, kai pradėjo didėti skiriamos lėšos už valstybės draudžiamus, skirtingai nei konservatorių laikais, aš manau, sudaro sąlygas, kad mes galime iš tų resursų pradėti naujas tendencijas. Parengsime kai kuriuos norminius aktus ir kreipsimės į Seimą, į Sveikatos reikalų komitetą. Vakar vyko toks darbingas pokalbis Sveikatos reikalų komitete, kad tie norminiai aktai būtų priimti ir tos tendencijos būtų įgyvendintos.

Aš manau, kad labai svarbų sprendimą priėmė Vyriausybė užpraeitame Vyriausybės posėdyje, patvirtindama restruktūrizavimo programą, o tiesiog mano kolegų dovana buvo vakarykštis Vyriausybės posėdis, kai į Vyriausybės strategines kryptis buvo įtraukta ir sveikatinimo plėtra. Aš manau, kad tai bus tolesnio mūsų darbo pagrindas. Ačiū už klausimą.

PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia Algirdas Sysas. Ruošiasi Antanas Baura.

A.SYSAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš norėčiau paklausti vidaus reikalų ministrą poną Juozą Bernatonį.

Nuo Naujųjų metų pradėjo galioti Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymas. Spaudoje buvo įvairių atsiliepimų, kad kažkam pablogėjo, kažkur reikia važiuoti. Jau praėjo pirmieji mėnesiai. Gal jūs galite padaryti tam tikras išvadas, ar tikrai tas įstatymas sukėlė labai daug problemų mūsų piliečiams, ar reikėtų ką nors iš esmės įstatyme pakeisti, ar ta tvarka, kurią mes priėmėme nuo Naujųjų metų, yra normali ir atitinka europinę tvarką? Labai ačiū.

J.BERNATONIS. Dėkoju gerbiamajam kolegai už gerą klausimą, nes suteikėte galimybę apie šią problemą pakalbėti Seime. Išties Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymas nėra toks paprastas. Kaip ir kiekviena naujovė, jis susidūrė su tam tikrais sunkimais, nes buvome įpratę prie seno tipo tvarkos, prie registracijos, tačiau, kadangi mes integruojamės į Europos Sąjungą, tai buvo neišvengiamas žingsnis. Nepatogumų susidarė dėl to… Nors, kaip pamenate, mes ir… Šį įstatymą jau taisėme ir išplėtėme galimybes. Dabar gyvenamąją vietą gali deklaruoti bet kur gyvenantis žmogus, bet dėl to, kad reikia atitinkamo sutikimo dėl deklaravimo, kad reikia tą vietą įforminti tam tikru adresu, susidarė kai kurių sunkumų. Susidarė sunkumų ir dėl to, kad buvo numatyta centralizuota sistema ir seniūnai negalėjo išduoti reikiamų pažymų. Dabar tie klausimai išspręsti, nes tie sprendimai buvo priimami ir tariamasi, informuojama. Jeigu pastebėjote, ta tema plačiai žiniasklaidoje kalbėjo ministerijos sekretorius, kuris atsakingas už šią veiklą. Manyčiau, šiuo metu reikėtų dar pažiūrėti, kaip veikia ta sistema, kurią bandėme patobulinti, išaiškinti. Grįžti prie senos tvarkos nėra jokių galimybių.

Pagrindinė problema yra ta, kad daugelis gyvenamųjų vietų niekaip nėra įregistruota, todėl yra tam tikrų sunkumų. Yra ir kita problema, t.y. mūsų valdininkų nesugebėjimas persiorientuoti pagal naują įstatymą, į priėmimus ateina piliečiai, nes mes, ministerijos vadovai, periodiškai susitinkame, būna daug žmonių. Ir pas mane buvo keli, kurie kėlė klausimą, kad neleidžiama deklaruoti gyvenamosios vietos. Kai panagrinėjome konkrečiai, pasirodė, kad tai yra ne įstatymo spragos, bet valdininkų nesugebėjimas persiorientuoti pagal naują įstatymą. Todėl matome čia labai svarbų darbą, t.y. švietėjišką – išaiškinti valdininkams, kad nereikia registracijos antspaudo, kurio dar kažkodėl reikalauja, ir panašiai. Dėl paties įstatymo, manyčiau, reikėtų dar šiek tiek pažiūrėti. Galbūt bus kai kurie siūlymai, bet ne anksčiau kaip po pusmečio.

A.SYSAS. Pirmininke, aš galėčiau patikslinti.

PIRMININKAS. Prašom.

A.SYSAS. Gerbiamasis ministre, norėčiau patikslinti. Ir pas mus ateina žmonės, kurie liko be gyvenamosios vietos. Jie, norėdami gauti socialinę paramą, negali kreiptis, nes neturi jokios deklaravimo vietos. Kalbama apie laikiną vietos deklaravimą prie Socialinės pašalpos skyriaus ar prie globos namų, nes kitaip jie pagal mūsų įstatymus negali gauti jokios paramos. Štai čia yra problema.

J.BERNATONIS. Apskritai turėtų būti deklaruojama faktinė gyvenamoji vieta, o jeigu faktinės gyvenamosios vietos nėra, tada iš tiesų reikėtų šiuos teisės aktus tobulinti. Šis įstatymas buvo parengtas įsivaizduojant, kad žmogus faktiškai kažkur gyvena. Kiek man žinoma, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija jau rengia tokius siūlymus.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia Antanas Baura. Ruošiasi Stanislovas Buškevičius.

A.BAURA. Mano klausimas būtų ponui ministrui J.Kraujeliui. Susitikimų su žemdirbiais (toks gana nemažas paskutinis susitikimas vyko vakar Seime) metu kaip vieną iš pagrindinių priežasčių, trukdančių gauti paramą iš SAPARD’o, jie nurodo savų lėšų, reikalingų investicijoms, neturėjimą, o galimybė pasinaudoti banko kreditais irgi tampa nereali dėl pernelyg mažai įvertinamo žemdirbio užstato vertės. Prieš penkerius metus įsteigus Žemės ūkio paskolų garantijų fondą šios problemos sprendimas buvo pajudėjęs, bet po to buvo sugriežtinti reikalavimai ir pagal dabar galiojančius fondo nuostatus žemdirbiams tai tapo neįkandama.

Kiek teko girdėti, jog yra parengtas Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutarimo projektas, leisiantis suteikti žemdirbiams didesnes garantijų galimybes. Pone ministre, kada galima tikėtis minimo nutarimo pasirodymo dienos šviesoje? Ačiū.

J.KRAUJELIS. Šis nutarimo projektas yra baigiamas derinti tam tikra tvarka. Dabar negaliu garantuoti, ar įtrauksime į kitos savaitės darbotvarkę, ar ne, bet stengsimės, kad artimiausią savaitę jis būtų priimtas, nes artėjant pavasariui… čia reikia ne vien SAPARD’o, ką jūs minėjote, bet pavasarį žemdirbiai kartais stokoja lėšų ir kitiems dalykams, pasinaudoja bankų kreditais kartu gaudami Žemės ūkio paskolų fondo garantiją. Viskas parengta ir suderinta. Čia ginčas užtruko šiek tiek ilgiau dėl to, kad mes jauniesiems ūkininkams norėjome pakelti kartelę iki 80% ir t.t., kai būdavo iki 70%. Projektas yra parengtas, liko tik procedūros derinimo eiga.

PIRMININKAS. Ačiū, ministre. Kitas klausiantysis yra Stanislovas Buškevičius. Ruošiasi Jonas Čekuolis.

S.BUŠKEVIČIUS. Ačiū. Aš turiu klausimą vidaus reikalų ministrui J.Bernatoniui. Spaudoje pasirodė pranešimų, kad nusikalstamos grupuotės nori pakeisti policijos generalinį komisarą V.Grigaravičių. Sakykite, ar gali taip įvykti, kad nusikaltėliai paskirs savo komisarą?

J.BERNATONIS. Taip, čia klausia kaunietis ir atsakys kaunietis…

PIRMININKAS. Tikiuosi, atsakys ministras…

J.BERNATONIS. Aš turiu pasakyti, kad tokios informacijos, apie kurią kalbėjo ponas V.Grigaravičius, kad yra tokia operatyvinė informacija, jis man nėra pateikęs. Jeigu tokia operatyvinė informacija būtų, jūs žinote, kad pagal Policijos veiklos įstatymą generalinis komisaras yra tiesiogiai pavaldus ministrui, taigi, jeigu turėtų tokią informaciją, manau, man pateiktų. O aš vertinčiau kaip tam tikrus samprotavimus. Tokios informacijos neturime.

PIRMININKAS. Ačiū, ministre. Klausia Jonas Čekuolis. Ruošiasi Vidas Baravykas.

J.ČEKUOLIS. Dėkoju. Turėčiau bendrą klausimą susisiekimo ir užsienio reikalų ministrams. Yra žinių, kad Vokietija nuo rugsėjo mėnesio ketina išstoti iš bendros Europos kelių mokesčių sistemos ir 10 kartų padidinti kelių mokesčius užsienio vežėjams, pirmiausia tai yra įvažiavimo mokesčiai į tą šalį. Mūsų vežėjams šis mokesčių padidinimas būtų labai rimtas smūgis, labai išaugtų jų paslaugų kainos. Galime įsivaizduoti tolesnes jų pasekmes. Ar matote, gerbiamieji Vyriausybės nariai, galimybę imtis kokių nors atsakomųjų veiksmų? Kokie jie galėtų būti? Kokia galėtų būti Lietuvos reakcija šiuo atveju? Kaip jūs manytumėte? Dėkui.

Z.BALČYTIS. Ačiū už klausimą. Iš tikrųjų yra pasirodę spaudoje tokie ketinimai, kad Vokietija planuoja įvesti nuo tam tikros datos padidintus įvažiavimo mokesčius, bet nemanau, kad padidėtų 10 kartų, nes Vokietija planuoja nuo 210 eurų iki 100 eurų. Tai yra bendras europinis reikalas. Matyt, šis klausimas dar turėtų būti svarstomas ir atitinkamu lygiu Europos Sąjungoje. Jeigu kiekviena valstybė pradėtų įvedinėti įvažiavimo mokesčius, tai ne tik neišplėstų tranzito galimybių ir bendradarbiavimo visoje Europos Sąjungos erdvėje, bet tai šiek tiek sumažintų šias galimybes. Manau, jeigu tie ketinimai iš tikrųjų planuojami būti įgyvendinti, tai ir mes atitinkamai reaguosime.

PIRMININKAS. Ar užsienio reikalų ministras nenorės papildyti?

A.VALIONIS. Galiu pridurti tiek, kad mes ambasadai Berlyne užsakėme išanalizuoti šį klausimą visapusiškai. Tik gavę informaciją ir ją patikrinę galėsime galvoti ne tik apie atsakomąsias, bet ir kitas kai kurias priemones.

PIRMININKAS. Dėkoju ministrams. Klausia Vydas Baravykas. Ruošiasi Kazimira Prunskienė.

V.BARAVYKAS. Mano klausimas bus socialinės apsaugos ministrei. Gerbiamoji ministre, kaip suprantu, Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymas, įsigaliojęs nuo 1995 m. sausio 1 dienos, vyrams, sulaukusiems pensinio amžiaus, po šios datos atėmė galimybę gauti papildomą pensijos dalį už darbo stažą dėl privalomosios karinės tarnybos tarybinėje armijoje. Motyvas lyg ir nekaltas – karinės tarnybos metu nebuvo mokamos socialinio draudimo įmokos. Pavyzdžiui, ir tremtiniai socialinių draudimo įmokų taip pat nemokėjo. Privalomosios karinės tarnybos stažą tarybinėje armijoje vyrams, sulaukusiems pensinio amžiaus po 1995 m., prilygino darbui savarankiškai, t.y. tinkamą tik bazinei pensijai gauti. Kadangi rinkėjai neduoda ramybės, sakykite, ar galvojama spręsti klausimą dėl papildomos pensijos dalies už šį stažą? Ačiū.

V.BLINKEVIČIŪTĖ. Labai ačiū už klausimą. Iš tikrųjų kol kas negalvojama, ir aš pasakysiu argumentus, kuriuos jūs labai gerai išdėstėte. Socialinio draudimo pensija yra skiriama kiekvienam žmogui, kuris draudėsi, mokėjo draudimo įmokas arba už jį buvo mokamos draudimo įmokos. Tarnaujant sovietinėje armijoje, žinoma, niekas jokių draudimo įmokų nemokėjo. Taigi svarstant šį Socialinio draudimo įstatymą norima kiek galima labiau išgryninti, už ką yra skiriama “Sodros” pensija. Tai ne valstybinė pensija, o “Sodros” pensija. Siekiant nenuskriausti tų žmonių, šiuo atveju vyrų, kurie dar tarnavo sovietinėje armijoje, jeigu jiems trūksta stažo bazinei pensijai gauti, kaip mes sakome, tarnybos sovietinėje armijoje laikotarpis įskaitomas. Tačiau jis neįskaitomas visais kitais atvejais. Jeigu žmogus dirbo, draudėsi, jis turi 35, 30 ar 25 metus stažo, tokiu atveju jam pakanka tai pensijai gauti, todėl tie prilyginami laikotarpiai, už kuriuos nebuvo mokamos įmokos, ir neįskaičiuojami.

Aš suprantu, kodėl dabar kyla tas klausimas. Matyt, susitikdami su rinkėjais dažnai išgirstate tokį klausimą dėl mažų pensijų padidinimo už turimą stažą. Kadangi dabar skaičiuojamas kiekvienas mėnuo, kiekvienas laikotarpis, žmonės iš visur bando atnešti įvairių pažymų, kur jie dirbo, tarnavo, mokėsi. Jeigu jūs prisimenate, buvo toks laikotarpis, kai pagal seną 1956 m. Pensijų įstatymą įskaitydavo į darbo stažą ir mokymosi laikotarpį, pavyzdžiui, aukštojoje mokykloje. Dabar tokie dalykai nėra įskaičiuojami. Jeigu eisime tokiu keliu, turėsime skaičiuoti viską, ką žmogus kada veikė. O kaip žinote, sovietmečiu mes visi ką nors veikėme, nebuvome nieko neveikdami. Tokiu atveju visus laikotarpius turėtume įskaičiuoti ir didinti pensijas. Bet mes kalbame apie draudimo dalykus, kai draudimo nėra, tai ir į stažą neįskaičiuojami šie dalykai.

PIRMININKAS. Ačiū, ministre. Klausia Kazimira Prunskienė. Ruošiasi Jonas Čiulevičius.

K.D.PRUNSKIENĖ. Ačiū. Mano klausimas skirtas finansų ministrei. Vakar Valstiečių ir Naujosios demokratijos partijų frakcijos išplėstiniame posėdyje svarstėme Europos Sąjungos paramos Lietuvos žemės ūkiui panaudojimo efektyvumą. Posėdyje dalyvavo gana daug atstovų iš įvairių asocijuotų gamintojų struktūrų, buvo pakviesti kelių ministerijų specialistai, taip pat ir iš Finansų ministerijos. Akivaizdu, kad kitais metais panaudojant Europos Sąjungos finansinę paramą kils finansinė įtampa, apie tai jūs esate kalbėję čia, Seime, nes dalis išmokų ateis vėliau nei jas teks avansuoti gamintojams. Todėl kyla klausimas, kaip tą finansinę įtampą dengs Finansų ministerija, paskolomis? Ar iš tikrųjų galima pasikliauti vakar jūsų patarėjos Natalijos Kazlauskienės išsakyta prielaida, nevisiškai tikru ir jūsų jau nutartu dalyku, kad gali būti panaudotas mūsų dažnai minimas ir kritiškai vertinamas, turint galvoje panaudojimą, jo šiandieninį panaudojimą, Valstybės rezervinis stabilizavimo fondas? Ar jūs galėtumėte tai patvirtinti? Ačiū.

D.Grybauskaitė. Ačiū už klausimą. Aš esu informuota, kas vyko vakar, man pranešė ir diskusijų turinį. Iš dalies ta informacija, kurią jums susitikimo metu pateikė patarėja, buvo suderinta su manimi.

Taip, įvairūs variantai yra sprendžiami. Bet kokiu atveju šaltinis yra nesvarbu. Ar tai būtų biudžeto prieaugis, iš dalies mes turime tą prieaugį, ar tai būtų Rezervinis stabilizavimo fondas, tai priklausys nuo Seimo, nors įstatyme nenumatyta toms reikmėms. Bet kokiu atveju tai priklausys išlaidoms, t.y. didins valstybės deficitą. Visiškai nesvarbu, iš kokio šaltinio tai bus daroma. Biudžeto svarstymo metu mes pasižiūrėsime, kokios kainos, kas yra pigiau, skolintis ar ne, kam panaudoti. Be abejo, Seimas priims galutinį sprendimą. Finansų ministerijos funkcija bus siūlyti įvairiausius variantus.

Variantų mažiausiai yra tris. Biudžeto prieaugis, skolinimosi galimybės. Iš pradžių mes derėjomės, kad mums būtų teikiamos lengvatinės paskolos iš Europos Sąjungos. Iš pradžių tokia idėja buvo svarstoma. Paskui Europos investicijų bankas ir kitos europinės institucijos atsisakė tai daryti, vis dėlto visi nori uždirbti konkrečiai ir iš tos situacijos, deja. Taip pat kiti rezervai, kurių viena ar kita valstybė turi. Viską spręsime kartu su Vyriausybe ir su jumis, Seimo nariais.

PIRMININKAS. Ačiū, ministre. Klausia Jonas Čiulevičius. Ruošiasi Vytautas Šustauskas.

J.ČIULEVIČIUS. Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis premjere, nuoširdžiai dėkoju už Vyriausybės pataisas Baudžiamojo kodekso 95 straipsnyje pailginant senaties terminus už sunkius nusikaltimus. Ačiū.

PIRMININKAS. Vietoj klausimo išgirdome padėką. Tai turbūt dėkoju. Galime judėti į priekį. Vytautas Šustauskas klausia. Ruošiasi Domininkas Velička. Bet per Vyriausybės valandą kviesčiau užduoti klausimus.

V.ŠUSTAUSKAS. Galima? Mano klausimas premjerui. Gal ir patarimo norėčiau. Sakykite, kas gali sutvarkyti spaudą? Dabar apie mane prirašė, kad ir plaučius išėmė, vos galvos nenuėmė, žmonės žiūri kaip į invalidą, aš jau nežinau. Juk Lietuvoje gyvename, sakykite, kur eiti? Televizijos neduoda laidų, kurios transliavo apie mane, įrašų. Su kumščiais eiti. Jūs mane bausite. Sakykite, kur kreiptis Lietuvoje?

A.M.Brazauskas. Ačiū. Koks klausimas, toks atsakymas. Jeigu Seimas imasi tvarkyti radiją ir televiziją, tai galbūt gali imtis tvarkyti ir spaudą. Na, ką aš galiu atsakyti. Daugiau nieko negaliu pasakyti.

D.Grybauskaitė. Čia humoras.

A.M.Brazauskas. Supraskite tai kaip humorą. O demokratinėje valstybėje aš tikrai negaliu pasiūlyti jokio recepto, nežinau, kas kokį receptą sugalvos tokiu atveju, kaip čia padaryti.

PIRMININKAS. Ačiū, tiek patarimų šiuo klausimu. Dabar klausia Domininkas Velička. Ruošiasi Vytautas Landsbergis.

D.VELIČKA. Ačiū, posėdžio pirmininke. Šiandien taip susiklostė, kad pirmiausia ir aš pradėsiu nuo padėkos. (Balsai salėje) Ta padėka taip pat pozicijai, šiuo atveju gerbiamajam Zigmantui Balčyčiui, susisiekimo ministrui, už puikiai suorganizuotą susitikimą vandens kelių panaudojimo turizmo plėtrai klausimais. Jūsų ministerijos darbuotojai tikrai puikiai padirbėjo, susodino už stalo tuos žmones, kuriems rūpi mažųjų uostų problemos, kuriems rūpi vandens keliai, kad jie būtų naudojami turizmo plėtrai. Ten iškilo vienas klausimas, t.y. dėl mažųjų uostų priklausomybės ir mažųjų uostų statuso, iškilo klausimų dėl jų priregistravimo. Sakykite, ar neketinate paspartinti mažųjų uostų privatizavimo klausimų? Ačiū.

Z.BALČYTIS. Labai ačiū už klausimą ir pagyrimą. Aišku, labai retai taip būna. Mažieji uostai arba mažieji laivai per tuos 10 metų iš tikrųjų buvo pamiršti, nes valstybė turėjo daug problemų su dideliais laivais ir dideliais uostais. Šiais metais mes atsisukome veidu, kaip yra madinga kalbėti šiais klausimais. Iš tikrųjų yra daug priekaištų dėl to, kad daug metų nebuvo tvarkoma. Mes turime gana neblogas perspektyvas, gražią gamtą, neblogą geografinę padėtį, tačiau, aišku, reikia tam tikrų veiksmų. O tie veiksmai yra labai paprasti. Reikia pradėti gilinti kai kuriuos Nemuno intakus. Pavyzdžiui, Mingės uostelio atgaivinimo projektas Šilutėje yra patvirtintas ir gauta 100% finansavimas iš Europos Sąjungos lėšų. Iš tikrųjų tai yra tie pavyzdžiai, kurie rodo, kad reikia entuziastų, žmonių specialistų, kurie suprastų tą problematiką ir sugebėtų ją pateikti.

Mūsų ministerijoje yra pati pradžia, mes planuojame jau šiais metais iš esmės pakeisti darbo principą ir požiūrį į mažųjų uostų, mažųjų laivų registracijos principą, labai daug ką reikia padaryti, nes pati registracija, pats principas, pati priežiūra, jeigu pradėčiau viską vardyti, tai iš tikrųjų dar daug ką reikia padaryti.

Dėl pačios privatizacijos. Aš manau, pirmiausia mums reikia patvirtinti strategiją dėl mažųjų uostų, dėl kurių mes pirmiausia pradedame rengti projektus. Čia reikėtų atsargiai, nes jeigu mes norime gauti Europos Sąjungos lėšų, reikia neskubėti dėl privatizacijos.

Galbūt kai kurie galėtų būti savivaldybės kompetencija. Kai kuriuos, aišku, būtų galima privatizuoti, tačiau aš manau, šiuo klausimu reikia specialistų nuomonės, kurią būtų galima suderinti su pačios valstybės strategija, nes ateitis yra tikrai rožinė. Faktiškai, kalbant apie Nidą, apie Šilutės apylinkes, tai iš tikrųjų gali pritraukti labai daug užsienio turistų. Taip pat Šventosios uostas turi labai dideles perspektyvas. Aš manau, kad čia mes galėsime dar ne kartą susitikti. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia Vytautas Landsbergis, ruošiasi Vytautas Saulis.

V.LANDSBERGIS. Pone Ministre Pirmininke, Punsko valsčius, esantis mūsų labai artimoje kaimynystėje, žengia į bankrotą, nes visas pajamas skiria tik išlaikyti lietuviškoms pradinėms mokykloms, o jau ir to neužtenka. Finansavimo pabaiga bus ir mokyklų pabaiga. Lėšų, kurios gaunamos bendra tvarka pagal Lenkijos įstatymus ir iš sužlugdyto valsčiaus biudžeto, tiesiog nepakanka, o pažadai, kurių Varšuvoje vėl pasigirdo, tai dar ne pinigai. Ar Lietuvos Vyriausybė neįstengtų skirti šiek tiek lėšų nuo savęs, kad kelios lietuviškos mokyklėlės Punsko valsčiuje ir kitur Seinų krašte būtų išgelbėtos?

A.M.BRAZAUSKAS. Visų pirma Vyriausybė lėšų neskirsto, skirsto Seimas Biudžeto įstatymu. Jeigu bus prieita prie išvados, kad reikia iš mūsų biudžeto išlaikyti, aš manau, mes paritetiniais pagrindais galime paprašyti Lenkijos Vyriausybės išlaikyti mokyklas Lietuvoje, jeigu taip laikytumės paritetinių pagrindų. Jeigu iš tikrųjų yra taip, kaip jūs pasakojate, aš manau, kad mes turime parodyti iniciatyvą. Aš tikrai patikrinsiu, pavesiu patikrinti, gal kas nuvažiuos į Punską, mes ten turime konsulatą vietoje. Jeigu iš tikrųjų gresia toks dalykas, tai mes turime kategoriškai kelti klausimą Lenkijos Vyriausybei. Aš manyčiau, kad ir švietimo, ir visi kiti tautinių bendruomenių, ir lenkų, ir lietuvių, ir vienoje, ir kitoje pusėje, klausimai turi būti sprendžiami paritetiniais pagrindais, o ne kokiais nors kitais būdais. Žinoma, kad Lietuvos valstybė keletą mokyklų galėtų išlaikyti. Be jokių abejonių, tai nebūtų mums koks nors labai didelis nuostolingas dalykas, bet aš manau, kad čia yra principo klausimas.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia Vytautas Saulis, ruošiasi Viktoras Rinkevičius.

V.SAULIS. Dėkoju. Mano klausimas būtų žemės ūkio ministrui. Gerbiamasis ministre, padėkite išspręsti ginčą, kurio liudininku praeitą savaitę buvau bendraudamas su rajono žemdirbiais. Žemės ūkio skyriaus atstovas ir seniūnijos seniūnas, abu dalyvavę seminaruose Vilniuje apie Europos Sąjungos paramą, skirtingai traktavo vieną klausimą, kuris sukėlė ginčus. Klausimo esmė tokia. Ūkininkas nuomoja žemę iš kito žemės savininko, kuris tos žemės dabar nedirba ir, matyt, ateityje neketina jos dirbti. Kas gaus išmokas už žemės plotą? Ūkininkas, nuomojantis žemę, ją dirbantis ir gaunantis produkciją, ar tas žmogus, kuris turi nuosavybę, bet šios žemės nedirba? Ačiū.

J.KRAUJELIS. Ačiū už klausimą. Man atrodo, mes gana aiškiai į šį klausimą buvome pasakę, tačiau dabar yra parengtas specialus atskiras lankstinukas. Tie klausimai yra labai aktualūs ir šiandien man buvo keli tokie skambučiai. Matote, kai su seniūnais organizavome tuos seminarus, mes patys truputį buvome perkrovę temas, po aštuonias valandas. Seniūnai yra įvairių sričių specialistai. Vieni vienaip supranta, kiti kitaip supranta. Principas yra toks: kas nuomoja žemę ir gamina produkciją, tas gauna ir tiesiogines išmokas.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia Viktoras Rinkevičius. Ruošiasi Algis Kašėta.

V.RINKEVIČIUS. Aš norėčiau žemės ūkio ministrui ir teisingumo ministrui vieną klausimą. Sausio 28 dieną buvo priimtas Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinasis įstatymas, kuriame buvo nustatytas eiliškumas, kas kokia eile gali įsigyti žemę. Po to įstatymo priėmimo sustojo privačios žemės pardavimas. Notarai nebetvirtina žemės pardavimo sutarčių, nes nežino to vykdymo tvarkos eiliškumo. Tai turi būti nustatyta įstatymus lydinčiuose aktuose. Ir štai jau pusantro mėnesio Lietuvoje visiškai nevyksta žemės pardavimo sandorių tvirtinimas. Žmonės skundžiasi. Man teko kalbėti su ponu Kaziu Maksvyčiu, jis dabar serga. Reikia kuo greičiau spręsti tą klausimą, nustatyti, ar Vyriausybės nutarimu, ar ministro įsakymu, ar, nežinau, kokiu nors poįstatyminiu aktu, nes notarai to nepradės daryti ir tvirtinti žemės pardavimo sutarčių. Tai tikrai yra labai blogas dalykas. Reikia labai skubiai spręsti šią problemą.

Dar vieną klausimą norėčiau žemės ūkio ministrui…

PIRMININKAS. Labai atsiprašau, vienas klausimas ir viena minutė.

V.RINKEVIČIUS. Atsiprašau.

PIRMININKAS. Jeigu, ministre, būtumėte pasiruošęs atsakyti, prašom.

V.RINKEVIČIUS. Ar galiu klausti?

PIRMININKAS. Ne, vienas klausimas. Prašau atsakyti, ministre.

J.BERNATONIS. Labai dėkingas už klausimą, bet tai nevisiškai Teisingumo ministerijos kompetencija. Jeigu galima, tai galbūt po Vyriausybės valandos mes smulkiau aptarsime, arba jūs pasakysite konkrečią situaciją. Aš nesuprantu, kaip gali būti netvirtinami arba neforminami žemės sklypų…

V.RINKEVIČIUS. Jau pusantro mėnesio visoje Lietuvoje netvirtinami. Labai keista, kad jūs nežinote.

J.KRAUJELIS. Sutariame. Tuo klausimu mes su teisingumo ministru pažiūrėsime, kurioje vietoje ir kas yra įstrigę, ir atsakysime artimiausiu metu, gal ir pavakare.

V.RINKEVIČIUS. Ar galiu antrą klausimą?

PIRMININKAS. Jeigu liks laiko, tada galėsite dar kartą klausti. Dabar klausia Algis Kašėta. Ruošiasi Jonas Jurkus.

A.KAŠĖTA. Malonu, kad Vyriausybė rodo pagarbą Seimui ir visos sudėties susirinko šioje salėje. Klausimas žemės ūkio ministrui. Spaudoje buvo paskelbti faktai apie Žemės ūkio ministerijos pareigūnų piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi. Tyrimas nebaigtas. Aš tikiuosi, kad Specialiųjų tyrimų tarnyba atliks visų apskričių, ypač rezervatų ir nacionalinių parkų, savininkų duomenų apskaitą ir iškils daugiau pavardžių, žinomų pavardžių. Tačiau, gerbiamasis ministre, kaip jūs ruošiatės įvertinti jau žinomus faktus ir kokia bus pareigūnų atsakomybė.

J.KRAUJELIS. Ačiū už klausimą. Aišku, jis rūpi. Aš paskutines dvi dienas nieko daugiau neveikiu, kaip tik tuo ir užsiimu, nors yra daug aktualesnių ir pieno, ir kiaulių, ir galvijų klausimų. Faktiškai sprendimas yra priimtas. Koks jis bus, teisinis ar neteisinis, pažiūrėsime. Aš tikėjausi iš STT gauti oficialiai, tačiau ponas A.Sakalas gavo pirmasis, jis atitinkamai paskleidė. Yra ta pažyma. Pažyma yra labai abstrakti. O aš norėjau labai konkrečiai, to, ką ir spaudoje pasakiau. Man reikia, norint pritaikyti valstybės tarnautojui tam tikrą straipsnį, konkretaus nusižengimo ir t.t. Šiandien rytą pagal visą procedūrą dar kartą sudaryta komisija, remiantis tuo, kas buvo spaudoje ir t.t. Iš Žemės ūkio ministerijos centrinio aparato yra kol kas vienas žmogus, tai valstybės sekretorius Alfonsas Tamošiūnas. Jis bus atleistas. Formuluotė tokia: už pasinaudojimą suteikiant privilegijas artimiems asmenims. Na, buvusi žmona… Čia yra Seimo nariai, kolegos teisininkai, teisininkai dar ir šios dienos tebesiginčija, bet po pietų aš tokį įsakymą jau pasirašysiu, nuo pirmadienio jis bus atleistas pagal šį punktą. Buvusi žmona, su ja išsiskyręs 1991 metais, ar tai artimasis, ar ne artimasis. Tiek to, bet šis darbuotojas bus atleistas. Dėl kitų yra Nacionalinė žemės tarnyba. Ponas K.Maksvytis sirguliuoja, bet jis rytoj bus. Aš kalbėjau telefonu ir perdaviau šiuos linkėjimus. Ten yra keletas žmonių. Aš tikiu, kad jų yra ir daugiau. Tie tyrimai turėtų būti tęsiami, o tų, kurie yra įvardinti, atitinkamas, mano nuomone, laukia likimas. Bet pagal visą tvarką Nacionalinės žemės tarnybos direktorių skiriu aš, kaip ministras, visus kitus darbuotojus skiria ir atleidžia, nuobaudas skiria pats direktorius.

PIRMININKAS. Ačiū, ministre. Jonas Jurkus klausia. Ruošiasi Raimondas Šukys.

J.JURKUS. Ačiū, pirmininke. Mano klausimas būtų ministrei V.Blinkevičiūtei. Gerbiamoji ministre, ar negalvojate tobulinti Pensijų įstatymą dėl jų padidinimo daugiavaikėms mamoms, išauginusioms 5 ir daugiau vaikų? Pavyzdžiui, daugiavaikė mama, tarybiniais metais turėdama 20 metų darbo stažą, plius 5 metus jai užskaitė už daug vaikų auginimą, 50 metų išėjo į pensiją. Tačiau dabar gaudama 120–220 Lt pensiją ji nepatenka į skaičių tų pensininkų, kuriems jos didėja. Žinant jūsų charakterį ir operatyvius sprendimus, gal būtų galima ir šitą problemą išspręsti? Jos jau dabar kreipiasi ir skundžiasi, kad nepapuola į tuos dalykus. Ačiū.

V.BLINKEVIČIŪTĖ. Ačiū gerbiamajam J.Jurkui už klausimą. Šia prasme aš su jumis sutinku, kad paskutinysis mūsų pensijų padidinimas palietė ne visus pensininkus, o tik tuos, kurie turi mažas pensijas ir didelį darbo stažą. Ir tai apima apie 300 tūkst. Lietuvos pensininkų. Tačiau Vyriausybės programoje yra ir toliau numatyta ieškoti resursų, rezervų, atitinkamai peržiūrėti ir didinti pensijas. Tą mes palaipsniui ir darom. Tą rodo ir praeiti metai, tą rodo ir šie metai. Ir šiuo atveju aš nebūčiau tokia kategoriška, jeigu pasakyčiau, kad nereikėtų ieškoti būdų žiūrėti ir dėl tų motinų, kurių pensijos yra iš tikrųjų nedidelės ir kurios į padidinimą nepateko. Lygiai taip pat kaip mūsų Vyriausybės programoje yra įrašyta ir dėl šalpos pensijų tiems žmonėms, kurie dėl tam tikrų priežasčių neįgijo draudiminio darbo stažo ir neturi jokių pensijų, bet jie yra mūsų Lietuvos gyventojai, todėl tam tikra pensija, kad ir kaip ją pavadintume, turėtų būti mokama. Beje, šiandien visą rytą mes su specialistais irgi svarstėm tuos klausimus dėl pensijų, kurie yra numatyti mūsų Vyriausybės programoje. Taigi manau, kad ir šitą jūsų pasiūlymą galėtume pasvarstyti.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia Raimondas Šukys. Ruošiasi Gintautas Mikolaitis.

R.ŠUKYS. Mano klausimas gerbiamajam premjerui ir finansų ministrei. Konstitucinis Teismas paskelbė nutarimą, aš tikiuosi, yra išspręsta problema, kurlink valstybė turi spręsti nuosavybės teisių atkūrimą į išlikusį nekilnojamąjį turtą, konkrečiai, gyvenamuosius namus ir butus. Diskusijų lyg ir nebeturėtų dabar kilti, kad tai galima savininkų sąskaita daryti ar panašiai. Klausimas yra, ar numatyta ir kada sulauksime Seime Biudžeto įstatymo pakeitimo, kad skirtume lėšų šiai problemai spręsti taip, kaip nurodė Konstitucinis Teismas, būtent butams statyti ar pirkti ir suteikti juos nuomininkams, kad ta problema būtų sprendžiama?

Ir kitas dalykas, susijęs su ta pačia problema. Galbūt teisingumo ministras galėtų pakomentuoti Strasbūro žmogaus teisių paskutinį sprendimą, susijusį su Nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo nevykdymu vienai Palangos gyventojai? Kaip jis atsilieps taip pat biudžeto atitinkamam kompensavimų sistemos koregavimui, kad būtų realiai numatomos lėšos savininkams kompensuoti? Tai yra pirma kregždė, kai mes pralošėm bylą Strasbūre, ir akivaizdu, kad šita nuosavybės teisių atkūrimo problema nedelsiant turi būti sprendžiama ir nuomininkų, ir savininkų atžvilgiu.

PIRMININKAS. Du tarpusavyje susiję klausimai. Prašau.

A.M.BRAZAUSKAS. Pirmoji klausimo pusė, ir aš atsakau. Šių metų biudžete yra numatyta 15 mln. šiam reikalui. Ir aš nemanau, kad dėl šio sprendimo reikėtų peržiūrėti šių metų biudžetą. Dėl šito sprendimo. O ateityje, na ką gi, reikės kiekvienais metais numatyti tam tikrą sumą pinigų, tam tikrą sumą lėšų ir spręsti šitą klausimą. Aš nežinau, šiandien negaliu atsakyti, kiek kainuoja, bet preliminariais skaičiavimais, sako, reikia apie 150 mln. Lt. Aš labai abejoju, kad per metus, dvejus ar trejus būtų galima išspręsti šitą klausimą.

PIRMININKAS. Ar ministras norėtų pratęsti?

V.MARKEVIČIUS. Aš dėl Strasbūro teismo Palangos atveju komentaro. Labai seniai mes prognozavome, kad bus kreipimųsi į Strasbūro teismą ne vien dėl baudžiamojo persekiojimo, sakykim, netinkamų arba pažeistų teisių pagal konvenciją, bet ir dėl nuosavybės gynimo. Tai čia ir yra viena iš tų jūsų paminėtų kregždžių, kada Lietuva pralaimėjo iš esmės tą bylą, susijusią su pernelyg ilgai sprendžiamu nuosavybės teisių atkūrimu.

Mano komentaras būtų turbūt šiuo klausimu toks: Konstitucinis Teismas pakankamai greitai ir, sakyčiau, laiku išsprendė šitą dilemą, šitą klausimą, kuris buvo diskutuojamas daugelį metų ir keičiamas įstatymas irgi daugelį kartų. Ir dabar, manau, jums, t.y. Seimui, belieka pakoreguoti atitinkamai teisės aktus, o per biudžeto įstatymus, per kitus teisės aktus juos įgyvendinti. Ir svarbiausia, kad tie procesai neužtruktų daug laiko, be jokios abejonės. Visada Strasbūro teismas, nagrinėdamas tas bylas, žiūri ir šalies finansines galimybes, ir situaciją. Taigi aš nemanau, kad tai yra kokia nors tragedija dėl tos bylos pralaimėjimo. Tai yra dar vienas indikatorius, kad gyvenam demokratinėje valstybėje, ir klausimai, susiję su nuosavybės teisių gynimu, yra sprendžiami civilizuotai.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia Gintautas Mikolaitis. Ruošiasi Petras Gražulis.

G.MIKOLAITIS. Ačiū posėdžio pirmininkui. Aš norėčiau galbūt teisingumo ir vidaus reikalų ministrų paklausti. Mano būtų toks klausimas: ar visų merų teisės vienodos? Vieną gerą darbą galbūt Vilniaus meras padarė: jis pakvietė policijos komisarą ir rytojaus dieną liepė atnešti visus greičio matavimo prietaisus ir padėti, kad pats laisvai galėtų važinėti ir mes visi po Vilnių. Tą norėjo kauniečiai padaryti – neatneša. Raseiniuose taip pat neatneša. Tai kas čia dabar – ar merų teisės nevienodos, kad neklauso, ar meras silpnas, ar komisarai stipresni? Kaip čia tas klausimas? Kad visiems vienodai būtų.

J.BERNATONIS. Na, dėkoju už klausimą, gerbiamasis kolega. Aš norėčiau išsakyti gal tokią bendrą mūsų poziciją. Kaip žinote, miestų ir rajonų komisarai yra pavaldūs tik generaliniam komisarui. Tačiau mano, kaip ministro, yra principinė pozicija, kad su vietos savivalda, su vietine valdžia būtų bendradarbiaujama. Mes gaunam nemažą paramą, ne tik moralinę, bet ir materialinę, iš savivaldybių, ir aš manau, kad tokį bendradarbiavimą reikėtų tęsti ne komandiniu principu, bet pasitariant. Kiekvienas meras yra laukiamas su gerom idėjom. Manau, kad policija pasirengusi jas įgyvendinti.

V.MARKEVIČIUS. Aš manau, kad papildyti turbūt nėra ką. Ministras tiktai nepasakė vieno žodžio, kad prieš įstatymą visi lygūs, taip pat ir merai.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia Petras Gražulis.

P.GRAŽULIS. Aš taip pat noriu pateikti klausimą vidaus reikalų ministrui. “Respublikos” dienraštyje perskaičiau, kad jūs ruošiatės testuoti generalinį komisarą (jūsų sudaryta testavimo grupė), kuris yra paskirtas į šias pareigas Prezidento, kaip ir jūs, ministre. Po komisaro atestacijos gal jūs greitai testuosite kokį nors ministrą, kuris nelabai gerai dirba? Tačiau noriu rimtai užduoti klausimą. Spaudoje metamas labai rimtas kaltinimas jums, kad šitos testacijos ir reorganizacijos, ir atsikratymo Vytautu Grigaravičiumi siekia nusikalstamos grupuotės.

PIRMININKAS. Gerbiamasis ministre, iš esmės tas pats klausimas, kuris jau buvo užduotas prieš tai. Aš nežinau, ar jūs turit atsakinėti. Prašom paspausti mygtuką. Gerai, prašom, ministre.

J.BERNATONIS. Prašyčiau įjungti mikrofoną.

PIRMININKAS. Bent šalia mikrofonai veikia. Taip, prašom.

J.BERNATONIS. Dėkoju. Aš sutinku, pirmininke, kad klausimas tas pats, bet aš manau, kad būtų blogai, jeigu jis liktų neatsakytas, kadangi aš jau sakiau, kad su Kauno nusikalstamom grupuotėm tai nieko bendra neturi. Kaip žinote, Baudžiamojo proceso kodeksą, Baudžiamąjį kodeksą priėmė Seimas, ir ne aš sugalvojau reformuoti visą sistemą. Pagal Baudžiamojo proceso įgyvendinimą mes turime sukurti ikiteisminio tyrimo instituciją, kurios dabar nėra.

Dabar yra du atskiri departamentai prie Vidaus reikalų ministerijos – tai Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos ir Tardymo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos. Yra priimtas Vyriausybės sprendimas įgyvendinant mano minėtus kodeksus dėl reorganizavimo sujungimo būdu. Be to, įgyvendinat šiuos kodeksus yra iškeltas reikalavimas atestuoti visus pareigūnus. Taigi ne ministras sugalvojo šią neeilinę atestaciją ir jokios atestacinės komisijos ministras taip pat nesudarinėja. Vyriausioji atestacinė komisija yra sudaryta pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus. Būtent ji ir turės atestuoti dabar užimančius generalinio komisaro, jo pavaduotojų, Tardymo departamento direktoriaus, jo pavaduotojų pareigas. Taigi aš prašyčiau gerbiamųjų Seimo narių nereikšti priekaištų, kaip kartais tai daro spauda, bet žurnalistas gali būti nepakankamai informuotas apie galiojančius įstatymus. Jeigu ministras stengiasi tiksliai įvykdyti įstatymus, tai nereikėtų vadovautis kokiais nors gandais ir prasimanymais. Tai toks būtų atsakymas.

PIRMININKAS. Ačiū, ministre. Gerbiamieji kolegos, tai buvo paskutinis klausimas, nes nėra daugiau norinčių klausti. Taigi noriu padėkoti Vyriausybės vadovui ir ministrėms bei ministrams, dalyvavusiems ir atsakiusiems į klausimus. Posėdžio pabaigoje aš kviesčiau registruotis.

Užsiregistravo 47 Seimo nariai. Noriu paskelbti rytinį plenarinį posėdį baigtą.