Vienuoliktasis (346) posėdis
2003 m. kovo 5 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas A.PAULAUSKAS ir Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas Č.JURŠĖNAS

2003 m. kovo 5 d. (trečiadienis) darbotvarkė

PIRMININKAS (Č.JURŠĖNAS). Mielosios kolegės Seimo narės, gerbiamieji kolegos Seimo nariai, pradedame Lietuvos Respublikos Seimo 2003 m. kovo 5 d. plenarinį posėdį. Tikiuosi, paskutinį šioje sesijoje. Kolegos, registruojamės. Kol registruojamės, pranešu, tikiuosi, jūs matote, kad darbotvarkė yra gerokai pataisyta. Kai kurie klausimai išbraukti, nes arba nėra Vyriausybės išvadų, arba komitetai laiku nepriėmė sprendimo, arba patys autoriai paprašė nukelti vėlesniam laikui, taip pat yra pora papildomų klausimų. Vieną teikia Vyriausybė, kitą teikia Seimo Pirmininkas. Tai jie, kaip sakoma, automatiškai įrašomi. Ar su tokiais pakeitimais ir papildymais galime patvirtinti darbotvarkę? Galime. Prašau dar kartą registruotis. Kolegos, dar kartą registruojamės.

Užsiregistravo 58 Seimo nariai. Ar galime patvirtinti darbotvarkę bendru sutarimu? Galime. Ačiū. Klausimas išspręstas.

Dabar keletas svarbių pranešimų. Kolegos, dėmesio! Pirmiausia Jungtinės Centro sąjungos, Moderniųjų krikščionių demokratų sąjungos ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos frakcijos pranešimas Seimo Pirmininkui A.Paulauskui. “Vadovaudamasis Seimo statuto 39 straipsnio 3 dalimi, pranešu, kad Jungtinė Centro sąjungos, Moderniųjų krikščionių demokratų sąjungos ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos frakcija nutraukia savo veiklą nuo 2003 m. kovo 5 dienos”. Pasirašo frakcijos seniūnas V.Tomaševski. Dėkojame frakcijai už aktyvų darbą per pirmuosius šio Seimo kadencijos metus. (Plojimai)

Mielieji kolegos, dar ne viskas. Dėmesio! Dėl Jungtinės ir liberalų frakcijos. Mes, centro dešiniųjų partijų atstovai Seime, suprasdami centro dešinės politinių jėgų vienijimosi ir glaudesnio bendradarbiavimo būtinybę, remdamiesi Lietuvos centro sąjungos, Lietuvos liberalų sąjungos ir Moderniųjų krikščionių demokratų sąjungos 2003 m. sausio 14 d. susitarimu dėl jungimosi į vieną liberalios pakraipos partiją, tęsdami ir stiprindami LLS, LCS ir MKD bendro veikimo Seime, vykdomojoje valdžioje ir savivaldybėse patirtį bei remdamiesi Seimo liberalų ir Jungtinės frakcijų veikla, siekdami atstovauti savo rinkėjų interesams ir efektyviau dirbti Seime (prašau susikaupti, dabar svarbiausia), jungiamės į Jungtinę ir liberalų frakciją ir skelbiame, kad savo veiklą grįsime asmens laisvės ir atsakomybės, lygybės prieš įstatymą, teisingumo, pagarbos privačiai nuosavybei ir žmogaus teisėms principais.

Jungtinė ir liberalų frakcija sieks, kad Seime priimami įstatymai būtų skirti spartinti ekonomikos augimą, liberalizuoti verslo sąlygas, mažinti mokesčių naštą. Remdamasi savo atstovaujamų partijų programinėmis nuostatomis, frakcija nuosekliai sieks būtinų permainų įgyvendinimo ekonomikos, švietimo, sveikatos ir socialinėse srityse. Frakcija savo veikla sieks stiprinti Lietuvoje gyvenančių žmonių pasitikėjimą savimi ir tarpusavio pakantumą. Bus atvira visiems, kurie pritaria mūsų programinėms nuostatoms. Nepritardama valdančiosios socialdemokratų ir socialliberalų daugumos vykdomai politikai Jungtinė ir liberalų frakcija skelbiasi opozicine”.

Pasirašo, jeigu teisingai suskaičiavau, 25 Seimo nariai. Jeigu kolegos leis be vardų. Masiulis, Rimšelis, Palaitis, Velička, Klišonis, Melianas, Babravičius, Lapėnas, Poplavski, Šukys, Savickas, Teišerskytė, Gricius, Jučas, Šileikis, Martišauskas, Vareikis, Kašėta, Lydeka, Steponavičius, Vaštakas, J.Matulevičius, Čekuolis, Sedlickas ir Glaveckas. Sveikiname. Nauja frakcija. (Plojimai)

Kolegos, dėmesio! Dar trečias svarbus pranešimas. Kreipimasis jau naujosios, t.y. Jungtinės ir liberalų, frakcijos į Seimo Pirmininką. “Gerbiamasis Seimo Pirmininke, informuoju, kad š.m. kovo 5 d. yra įkurta Jungtinė ir liberalų frakcija ir patvirtinta šios sudėties frakcijos vadovybė. E.Masiulis – frakcijos seniūnas, K.Glaveckas – seniūno pavaduotojas, K.Rimšelis – seniūno pavaduotojas, R.Palaitis – seniūno pavaduotojas ir R.Šukys – seniūno pavaduotojas. Pasirašo frakcijos seniūnas E.Masiulis”. Sveikiname naują valdžią. (Plojimai)

Mielieji kolegos, dabar jau Jungtinės ir liberalų frakcijos vadovai, raštas dėl jūsų atstovų į Seniūnų sueigą pateiktas? Yra. Ačiū.

Gerbiamieji kolegos, prašome dar kartą registruotis. Po tokių ypatingų įvykių Seime prašome registruotis.

Registracija ir pradėsime dirbti pagal patvirtintą darbotvarkę. Gerbiamieji kolegos, ar visi korteles padėjote taip, kaip reikia, ir ta puse, kaip reikia, prašome patikrinti. Registruojamės trečią kartą. Patikrinkit korteles. (Balsai salėje) Paskutinį kartą, o po to jau balsuosime ir tada registruosimės ir balsuosime.

Prašyčiau kolegą J.Sabatauską pamažu eiti į tribūną.

Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-1791(2*) ES (priėmimo tęsinys)

Užsiregistravo 67 Seimo nariai. Kolegos, darbotvarkės 1 klausimas – Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-1791(2). Eurointegracinis klausimas. Priėmimo tęsinys. J.Sabatauskas pagrindinio, t.y. Teisės ir teisėtvarkos, komiteto vardu. Kolegos, dėmesio! Pirmiausia primenu, kad mes įžengėme į trečiąjį skirsnį ir balsavome dėl 13 straipsnio. 14 straipsnis. Pagal mano popierius yra kolegos G.Babravičiaus pataisa. Pirma autorius kolega G.Babravičius. Prašom.

G.BABRAVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, šita 14 straipsnio 2 dalies pataisa yra susijusi su jau, deja, anksčiau svarstyto 10 straipsnio 1 ir 2 dalimis, kurios nebuvo priimtos, bet vis dėlto prašyčiau jūsų atsižvelgti į tuos argumentus, kuriuos tada buvau išsakęs, juos galiu labai trumpai pakartoti. Pasikeitimai, kurie yra įvykę nuo XIX amžiuje priimtos Berno konvencijos ir kuri yra susijusi su technologijomis, yra gana dideli. Jeigu būtų galima padaryti išlygą 14 straipsnio 2 dalyje “išskyrus teises į kompiuterines programas”, tai būtų, sakykim, racionali ir gera pataisa.

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, ačiū, kad jūs sąžiningai viską pasakėte. Jeigu jau mes vieną kartą apsisprendėme, antrą kartą negalime grįžti.

G.BABRAVIČIUS. Gerbiamasis pirmininke, jos nėra tiesiogiai tarp savęs susijusios, o netiesiogiai. Tai jau geriau pritarus šiai pataisai turėti mažesnę blogybę nei abiem nepritarus turėti blogesnę blogybę.

PIRMININKAS. Gerai. Paklausom pranešėjo ir tada vis tiek mums reikės 29 balsų, kad galėtume svarstyti. Kolega Sabatauskai, prašom.

J.SABATAUSKAS. Komitetas nepritarė šiam siūlymui, juo labiau kad Seimo buvo nepritarta 10 straipsnio 1 ir 2 dalims, o tai yra susiję, nes kalbama apie autorių neturtinių teisių perdavimą, kam jau nepritarta 10 straipsnio pasiūlymuose.

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega…

G.BABRAVIČIUS. Aš siūlyčiau balsuoti.

PIRMININKAS. Balsavimo čia negali būti. Jeigu tai yra maždaug tas pats ir mes vieną kartą apsisprendėme, tai antrą kartą negalime grįžti. Atleiskit. Dėl balsavimo motyvų dėl viso 14 straipsnio niekas nenori kalbėti? Galime bendru sutarimu, ar reikalaujate balsuoti? Kolega G.Babravičius. Prašom.

G.BABRAVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš dar kartą pakartosiu, ką buvau sakęs. Tas paketas iš dviejų straipsnių pataisų būtų efektyvesnis, bet pritarus šiai pataisai tai neprieštarautų iš esmės visai įstatymo dvasiai ir padarytų tik išlygas, susijusias su kompiuterinėmis programomis. Aš kviesčiau Seimą palaikyti šią mano pataisą. Tuo labiau ji ne tik mano, bet ir pono V.Kvietkausko, ir A.Kunčino.

PIRMININKAS. Dabar ne dėl pataisos, mes kalbame dėl viso straipsnio, priimam jį ar nepriimam. R.Dovydėnienė. Prašom, kolege.

R.DOVYDĖNIENĖ. Aš siūlyčiau Seimo nariams balsuoti už 14 straipsnį, koks jis yra projekto antrajame variante, nes jis paaiškina ir patikslina autorių neturtines teises.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, dėmesio! Dar kartą registruojamės ir balsuojame, ar priimame visą 14 straipsnį, koks jis pateiktas. Prašom balsuoti.

Už – 51, prieš – 16, susilaikė 6. Straipsnis priimtas.

Yra kolegos S.Lapėno siūlymas 15 straipsnio 3 daliai, 4 daliai kolegos G.Babravičiaus siūlymas, bet čia parašyta, kad sausio 16 d., tai ji jau nereikalinga. Tada tik S.Lapėnas. Prašom motyvuoti.

S.LAPĖNAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke ir pranešėjau, šio straipsnio 1 dalyje išvardytos autorių teisės naudojant kūrinius, tačiau 3 dalyje nustatyta, kad autorius turi teisę gauti autorinį atlyginimą už kiekvieno kūrinio panaudojimo būdą. 3 dalies antras sakinys, aiškinantis teisę gauti atlyginimą už viešą kūrinio atlikimą, tiek gyvą, tiek transliuojant ar retransliuojant, yra perteklinis ir klaidinantis, be to, nesuderintas su Romos konvencija. Praktikoje tai sukels negatyvių pasekmių, sukurs konfliktinę situaciją jas teikiant ir (…) informaciją, transliuojamą radijo ir televizijos tinklais. Tai kertasi ir su Tarptautinės žmogaus teisių konvencijos 10 straipsniu. Šiuo metu dėl to iš Lietuvos yra priimtos nagrinėti bylos Strasbūro teisme. Nurodytas sakinys turėtų būti išbrauktas arba tinkamai suredaguotas. Deja, šis teiktas pasiūlymas nesulaukė reikiamo atgarsio.

PIRMININKAS. Pranešėjas trumpai, ir mes turėsime apsispręsti, ar apskritai svarstome.

J.SABATAUSKAS. Komitetas nepritarė tam siūlymui, nes mano, kad turi būti atsižvelgta į kūrinio atlikimo būdus.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, dėmesio! Dabar balsavimas dėl to, ar svarstome. Tam reikia 29 balsų. Ar svarstome kolegos S.Lapėno siūlymą 15 straipsniui?

Už – 32. Svarstome.

Mielieji kolegos, dabar prašom vienas – už, vienas – prieš dėl šio siūlymo. R.Dovydėnienė. Dabar dėl kolegos S.Lapėno siūlymo.

R.DOVYDĖNIENĖ. Aš siūlyčiau labai įdėmiai perskaityti 15 straipsnį, kuris reglamentuoja autorių turtines teises. Turėčiau šios pataisos teikėjui priminti, kad nuostata, numatyta Berno konvencijoje, buvo ir šiandien galiojančiame įstatyme, ji yra perkelta į šį straipsnį. Todėl tam siūlymui tikrai nereikia pritarti.

PIRMININKAS. Ačiū. Mielieji kolegos, dabar balsuosime, ar pritariame kolegos S.Lapėno pataisai 15 straipsniui. Prašom. Komiteto pozicija pasakyta. Prašom balsuoti. (Balsai salėje) Prašom garsiai neagituoti. Mes dabar baluojame už S.Lapėno pataisą.

Už – 28, prieš – 31, susilaikė 8. Nepritarta.

Daugiau pataisų nėra. (Balsai salėje) Gerai. Dar vienas prieš, tai tada 32.

Gerbiamieji kolegos, daugiau pataisų nėra. Prašome dėl viso 15 straipsnio. Ar yra norinčių kalbėti? Ar galime bendru suarimu? (Balsai salėje) Ne? Galim? Tada prašom balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas 15 straipsnis toks, koks pateiktas jo pagrindinis tekstas? Prašom balsuoti.

Už – 54, susilaikė 11. Straipsniui pritarta.

16 straipsniui vėl yra kolegos S.Lapėno pataisa. Prašom. S.Lapėnas. Prašom motyvuoti.

S.LAPĖNAS. Šiame straipsnyje kalbama apie panaudai suteikiamas teises. Manome, kad šio straipsnio 3 punktas iškreips panaudos prasmę, todėl šiame straipsnyje netikslinga nurodyti.

PIRMININKAS. Pranešėjas trumpai ir vėl balsuosime, ar bus 29 balsai.

J.SABATAUSKAS. Komitetas nepritarė šiam siūlymui, nes ši nuostata susijusi su nuomos ir panaudos direktyvos 92/100eab, kitaip sakant, Europos Sąjungos direktyva tai reglamentuoja.

PIRMININKAS. Mielieji kolegos, dėmesio! Balsavimas dėl balsavimo, t.y. balsuojame, ar svarstome kolegos S.Lapėno siūlymą 16 straipsniui.

Už – 22. Nesvarstome.

Mielieji kolegos, prašom dėl viso 16 straipsnio. Ar yra norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų, ar galime bendru sutarimu? (Balsai salėje) Galim? Ačiū, priimta.

Dabar, kolegos, 17, 18 ir 19 straipsniams pastabų nėra. Ar galime bendru sutarimu priimti? Niekas nereikalauja balsuoti? Ačiū. Taigi 16, 17, 18 ir 19 straipsniai priimti.

Dabar 20 straipsnis yra štai su tokiomis pastabomis. Kolegos G.Babravičiaus siūlymui 3 ir 6 dalims pritarta, tai, aš manau, Seimas nesipriešins. Bet yra kolegos G.Babravičiaus ir kolegos S.Lapėno panašūs siūlymai keisti visą straipsnį. Tai ar jūs abu atskirai kalbėsite, ar kiekvienas? Kuris? S.Lapėnas. Prašom. Už abu? Atskirai. Prašom.

S.LAPĖNAS. 20 straipsnyje kalbama apie kūrinio atgaminimą asmeniniais tikslais. Prieš jį pasisakė Informacinės visuomenės plėtros, Ekonomikos, Švietimo, mokslo ir kultūros komitetai, Darbdavių, Vartotojų konfederacijos ir visos organizacijos, dalyvavusios įstatymo projekto svarstymuose.

Laikmenų apmokestinimas jas importuojant ir dar tokiomis sąlygomis yra visiškai nepagrįstas. Europoje dėl to tik diskutuojama. Kasdien tobulėja technologijos, apsaugančios kūrinius nuo kopijavimo, o joms ištobulėjus nebus jokio pagrindo rinkti rinkliavas nuo laikmenų importo. Priėmus tokią įstatymo nuostatą, brangs produkciją, už kurią turės sumokėti paprasti žmonės, pirkėjai. Šiuo atveju pinigų surikimas ir paskirstymas taip ir lieka neaiškus. Aišku viena – naudos turės tie, kurie rinks pinigus, o ne autoriai. Jau dabar aiškėja, kad daugiau kaip 50% surinktų lėšų atiteks ne autoriams. O kaip paskirstyti autorius, kai rinkliavos bus imamos už tuščias laikmenas?

Ši norma neturėtų būti priimta. Blogiausiu atveju galėtų būti nustatytas mokestis tik laikmenų gamintojams, o ne jų importuotojams. Įstatymo projekte numatytas dvigubas apmokestinimas – mokestį mokės gamintojas, pagaminęs laikmeną, ir mokės verslininkas, importuodamas laikmeną, už kurią gamintojas jau yra sumokėjęs. Nesant aiškumo šiuo klausimu Europos Bendrijoje, šios normos priėmimas bent jau turėtų būti atidėtas.

PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, jūsų žodis.

J.SABATAUSKAS. Komiteto nuomonė – nepritarti, kadangi čia yra išimtis, leidžianti atgaminti asmeniniais tikslais. Priešingu atveju mes turėtume iš viso uždrausti. Taip yra daugelyje Europos šalių ir praktiškai todėl yra tokia norma. Komiteto nuomonė – nepritarti.

PIRMININKAS. Mielieji kolegos, dabar balsuojame, ar svarstome kolegos S.Lapėno siūlymus 20 straipsniui. Reikalingi 29 balsai.

Už – 14. Nesvarstome.

Kolega G.Babravičius. Prašom dėl siūlymo.

G.BABRAVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, iš esmės pritardamas prieš tai išsakytiems argumentas, noriu jums tik pasakyti, kad kaip tik svarstome kontroversišką straipsnį, susijusį su tuščios laikmenos mokesčiu, tai yra iš principo su papildomu mokesčiu. Bet savo senesnę kartu su kolegomis teiktą pataisą atsiimu, nes yra mūsų nauja, kuriai komitetas pritarė ir kuri šiek tiek amortizuoja tą situaciją, nes padaryta išlyga profesionalioms reikmėms.

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, ačiū už supratingumą. Dar sykį konstatuoju, kokia dabar yra situacija: kolega G.Babravičius savo ankstesnį siūlymą atsiėmė, kolegos S.Lapėno siūlymo nenagrinėjame, nes nėra pakankamai balsų, kolegos G.Babravičiaus siūlymams 3 ir 6 daliai komitetai pritaria. Ar su šiomis pastabomis galim priimti 20 straipsnį, ar reikia dėl to balsuoti? Galim priimti? Priimta. Ačiū.

Toliau 21, 22 straipsniai. Pastabų nėra. Galim priimti? Priimta.

23 straipsnis. Kolega G.Babravičius, siūlo keisti visą straipsnį, bet tai yra sausio 16 d. siūlymai. (Balsai salėje) Atsiimate? Gerai. Ar galime priimti 23 straipsnį, kadangi nėra pastabų? Priimta.

Kolegos, toliau 24, 25, 26, 27, 28, 29 straipsniai. Pastabų nėra. Galim priimti? Priimta.

30 straipsnis. Čia yra kolegos G.Babravičiaus vasario 25 d. siūlymai, bet komitetas pritarė. Ar su tuo pritarimu galime priimti 30 straipsnį? Galime. Priimta. Priimta bendru sutarimu. Ačiū.

31, 32, 33, 34 straipsniai. Pastabų nėra. Galime juos priimti? Priimta. Ačiū.

Dabar 35 straipsnis. Yra kolegos S.Lapėno siūlymai. Prašyčiau autorių tarti žodį. S.Lapėnas. Prašom.

S.LAPĖNAS. Čia siūloma papildyti 5 punktu – jeigu autorius buvo represuotas ir po mirties reabilituotas. Autoriaus turtinių teisių apsauga po autoriaus mirties skaičiuojama nuo kitų metų sausio 1 d. po reabilitacijos paskelbimo. Autoriui, buvusiam politiniam kaliniui ar tremtiniui, autoriaus turtinės teisės pratęsiamos įkalinimo arba buvimo tretyje laikotarpiu. Ši norma svarbi mums, nes sovietmečiu didelė dalis kūrybinės inteligentijos buvo represuota ir mirė tremtyje. Jų kūrybinis palikimas dėl suprantamų priežasčių nebuvo skelbiamas. Dabar jų kūrybinis palikimas leidžiamas ir kartojimas, tačiau jų vaikai, artimieji negali gauti autorinio atlyginimo, nes yra pasibaigę kūrinių apsaugos terminai. Jeigu 1965 m. sausio 1 d. buvo praėję 25 metai po autorių mirties, autorių teisės apsaugos terminas nebuvo pratęstas ir jų kūrinai nebesaugomi. Būtina atkurti represuotų autorių teises. Tokia norma numatyta ir kitose posovietinės valstybėse, tarp jų ir Rusijoje. Tokios normos nustatymas konvencijoms ir tarptautinėms sutartims neprieštarauja. Kviečiu palaikyti.

PIRMININKAS. Ačiū. Dėkoju. Dabar gerbiamasis pranešėjas.

J.SABATAUSKAS. Komiteto nuomonė yra nepriarti, kadangi papildymas šia nauja dalimi dėl represuotų ir po mirties reabilituotų autorių turtinių teisių apsaugos atkūrimo… Tokių nuostatų įgyvendinimas būtų labai problemiškas, nes pagal Berno konvencijoje numatytą nacionalinio palankumo statusą bei Pasaulio prekybos organizacijos TRIP sutartyje nustatytą didžiausio nacionalinio palankumo statusą tokios nuostatos būtų taikomos ir užsienio autoriams. Be to, turtinių teisių į kūrinį, išleistą pasibaigus autorių teisių galiojimo terminui, apsaugos klausimai sprendžiami šio įstatymo 36 straipsnyje. Šios nuostatos suderintos su direktyva dėl autorių teisių apsaugos terminų derinimo (93 drob 98). Komiteto nuomonė – nepritarti.

PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, tik su viena pastaba – trupmena ar kaip, o ne drob.

J.SABATAUSKAS. Atsiprašau.

PIRMININKAS. Prašom, viskas gerai. Kolegos, dabar balsuosime, ar yra 29 balsai, remiantys S.Lapėno siūlymo svarstymą. Dar ne balsavimas, bet ar svarstome. Komitetas pasakė savo poziciją.

Už – 18. Nesvarstome.

Ar galime 35 straipsnį priimti taip, kaip yra? Niekas nereikalauja balsuoti? Priimta. Ačiū.

36 straipsnis. Irgi kolegos S.Lapėno siūlymas. Prašom, gerbiamasis autoriau.

S.LAPĖNAS. Turtinės teisės į kūrinį, išleistą pasibaigus autorių teisių galiojimo terminui. Siūlau papildyti 3 punktu: “Kūriniai, kurių autorių turtinių teisų apsaugos terminai pasibaigė, taip pat kūriniai, kurių autorių teisės anksčiau nebuvo saugomos Lietuvos Respublikos teritorijoje, tampa visuomenės nuosavybe ir jais galima naudotis be apribojimų”. Tai būtina nustatyti įstatymu, kad nebūtų trukdymų visuomenės nariams naudotis nesaugomais kūriniais. Dėl to kyla daug konfliktų, dėl šio neaiškumo baudžiami niekuo nekalti žmonės. Papildžius įstatymą šia norma, pareigūnai, atliekantys tikrinimus, dažniausiai policijos, taikydami procesinius veiksmus dėl pažeidimų, turėtų nustatyti, ar tai yra saugomi kūriniai, ar ne. Nesaugomi kūriniai neturėtų būti paimami ir už juos neturėtų būti baudžiama.

PIRMININKAS. Pranešėjas.

J.SABATAUSKAS. Komiteto nuomonė – nepritarti, kadangi šias nuostatas, šiuos klausimus reglamentuoja įstatymo projekto 2 straipsnis, kuris vadinasi “Pereinamojo laikotarpio nuostatos”.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, balsuojame, ar yra 29 Seimo nariai, remiantys kolegos S.Lapėno siūlymą. Ar svarstome? 23. Nesvarstome.

Ar galime 36 priimti taip, kaip jis yra pagrindiniame tekste. Priimta. 37, 38 pastabų nėra. Galime priimti? Priimta. 39 straipsnis. Yra du kolegos S.Lapėno siūlymai. Kadangi skirtingos dalys, prašom pasakyti dvi kalbas. S.Lapėnas. Dėl 1 dalies. 1 dalis pagal autorinę sutartį…

S.LAPĖNAS. Taip. Čia siūloma papildyti 1 dalį nuostata, kad suteikia teisę pasinaudoti kūriniu arba perduoda. Mano akimis žiūrint, tai būtų tikslesnė dalis, tačiau 3 dalyje yra nurodyta, kad mokymas, konsultavimas, redagavimas nėra intelektualus darbas ir dėl jo negali būti sudarytos autorinės sutartys. Tai yra visiškas nesusipratimas. Įsigaliojus šiai nuostatai, visi aukštųjų mokyklų dėstytojai, profesoriai būtų prilyginti gamybininkams, techniniams darbuotojams. Mokymas, konsultavimas, o kai kuriais atvejais ir redagavimas yra kūrybinis darbas, visur ir visada buvo priskiriamas prie intelektinės veiklos. Nurodytas sąvokas būtina išbraukti iš šio įstatymo dalies.

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, ar jūs reikalaujate balsuoti dėl kiekvienos dalies, ar galima apsispręsti iš karto, ar svarstome?

S.LAPĖNAS. Na, apsispręskime, ar svarstome, tada jau…

PIRMININKAS. Dėl abiejų, taip? Ačiū. Mielieji kolegos… prašom, dar gerbiamasis pranešėjas.

J.SABATAUSKAS. Komiteto nuomonė yra nepritarti 1 dalies pakeitimui, nes apie perdavimą turtinių teisių kalbama šio straipsnio 2 dalyje, o dėl 3 dalies faktiškai irgi nepritarti, nes esminė šios autorinės sutarties sąlyga, kad nuo kitų sutarčių skiriasi tuo, jog iš esmės norima padaryti paslaugų teikimą autorinių teisių objektu. Tai susiję su mokesčių mokėjimu. Redagavimas, konsultavimas bus kaip autorinis darbas, be to, tai nuostatos, reglamentuojančios nematerialaus pobūdžio ir kitokių paslaugų sutartis, numatytas Civilinio kodekso 6.716 straipsnyje ir iki 6.724 straipsnio. Komiteto nuomonė – nepritarti.

PIRMININKAS. Kolegos, dėmesio, mes dabar vėlgi balsuojame tik dėl to, ar svarstome kolegos S.Lapėno pataisas 39 straipsniui.

Už – 20. Nesvarstome. Gerbiamieji kolegos, ar 39 straipsnį galime priimti, ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų? Galime priimti? Priimta. Ačiū. 40 straipsnis – vėl kolegos S.Lapėno siūlymai. Prašom. Autorius.

S.LAPĖNAS. Yra siūloma 3 dalyje išbraukti “visos autorių turtinės teisės” ir vietoje to įrašyti “teisės pasinaudoti kūriniu visais būdais”. Manome, kad ši nuostata būtų tikslesnė ir tiksliau atspindėtų šio straipsnio dvasią.

PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, prašom.

J.SABATAUSKAS. Komitetas nepritarė šiam siūlymui, nes šio straipsnio formuluotė suderinta su 15 straipsniu. Kadangi mes nepritarėme 15 straipsniui, nemanau, kad reikia pritarti šiam, bet leisiu sau pakomentuoti: kas į kaktą ar kas per kaktą, kuo skiriasi?

PIRMININKAS. Gerai. Prašom. Ar yra 29 balsai, kad būtų galima pradėti svarstyti? Prašom balsuoti. Balsuojame, ar svarstome. Kolegos, prašyčiau netriukšmauti. Dar mums daug straipsnių reikia priimti. Mažesnė pusė tik priimta. 17. Nesvarstome. Ar galime 40 straipsnį priimti taip, kaip jis yra pagrindiniame tekste? Ačiū. Priimta. 41 pastabų nėra. Galime priimti? Priimta. 42. Čia yra kelios pastabos. 1 daliai yra kolegos S.Lapėno. Prašom autorių.

S.LAPĖNAS. Siūlymo esmė yra ta, kad būtų įrašyta tarpautorinių sutarčių forma, kad autorinės sutarties dėl turtinių teisių perdavimo dalis būtų išbraukta ir papildomai įrašyta, kad rašytinė sutarties forma neprivaloma sutartims dėl kūrinių paskelbimo periodiniuose leidiniuose, enciklopedijose.

PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau.

J.SABATAUSKAS. Komitetas nepritarė šiam siūlymui…

PIRMININKAS. Ačiū. Prašom balsuoti.

J.SABATAUSKAS. Siūlymai iš esmės nėra motyvuoti...

PIRMININKAS. Gerai. Ar svarstome šį dalyką… ar svarstome kolegos S.Lapėno siūlymą?

J.SABATAUSKAS. Tada prieštarautų 39 straipsniui.

PIRMININKAS. Gerai. Ar svarstome kolegos S.Lapėno siūlymą 42 straipsnio 1 daliai? Ar svarstome? Tik 9. Nesvarstome.

Dabar, gerbiamasis kolega Babravičiau, yra jūsų seni siūlymai ir nauji. Naujiems pritarta, senus atsiimate? Tada klausimas yra aiškus. Ar bendru sutarimu pritariame tiems siūlymams, kuriuos komitetas aprobavo? Niekas neprieštarauja. Ar galime tada priimti 42 straipsnį su kolegos G.Babravičiaus pataisa. Galime priimti? Ačiū. Priimta.

43 straipsnis. Kolega G.Babravičius, bet čia sausio 16 d. siūlymas. Kolega G.Babravičius. Prašom.

G.BABRAVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, čia yra iš esmės redakcinio pobūdžio papildymas, jis susijęs su 43, 44, 45 ir 46 straipsniais, pagal kuriuos leidybos sutartys, leidybos sutarties formos sąlygos, leidėjo pareigos ir kiti su leidybos procesais susiję dalykai… įstatymo. Mano pasiūlymas būtų pritarti šiems pataisymams. Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas svarstė tada, kai jos buvo pateiktos, po to nepersvarstė, bet tada buvo didelis laiko deficitas ir gal nespėjo įsigilinti. Siūlyčiau pritarti pataisoms.

PIRMININKAS. Matote, čia jūsų siūlymas yra suformuluotas taip – “išbraukti visą straipsnį”, tada mes tiesiog balsuosime dėl viso straipsnio ir bus aišku. Prašom. Ar dar kas nori kalbėti dėl balsavimo motyvų? Jeigu ne, tai dėmesio. Balsuojame… G.Steponavičius. Prašom.

G.STEPONAVIČIUS. Aš negaiščiau laiko, jeigu būtų bendras sutarimas.

PIRMININKAS. Atsiprašau, gerbiamieji kolegos, čia siūlymas yra toks, kaip pateiktas – išbraukti visą straipsnį. Vadinasi, ar mes dabar balsuojame už, ar prieš? Nes čia yra tas pats: išbraukti straipsnį– tai tas pats, kas balsuoti už visą straipsnį. Todėl yra tiesioginis balsavimas. Šiuo atveju atvirkščiai. Ministre, jūs turėtumėte registruotis už, o kolega G.Steponavičius – prieš.

R.DOVYDĖNIENĖ. Nepaisant to, kad aš turėčiau taip registruotis, aš norėčiau vis dėlto atkreipti Seimo narių dėmesį, kad šiandien galiojantis Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymas, kuris galiojo ketverius metus, išryškino tas sritis, kurios reikalauja detalesnio įstatyminio reglamentavimo. Patirtis diktuoja tai, kad leidybos sutartis, leidybos sutarties forma ir sąlygos bei leidėjo pareigos pagal leidybos sutartį būtų aiškios ir apibrėžtos pačiame įstatyme. Dabar mes balsuojame tik dėl vieno – 43 straipsnio, tačiau kolegos G.Babravičiaus siūlymai yra susiję ir su mano paminėtais kitais. Todėl tikrai siūlyčiau tam nepritarti, nes šie santykiai tampa aiškesni, kai įstatyme aišku, kokia turi būti sutartis ir kokios turi būti leidėjų pareigos pagal leidybos sutartį.

PIRMININKAS. Ačiū. G.Steponavičius, kita nuomonė. Pranešėjas, jeigu norės, dar galės pasakyti. Dabar G.Steponavičius.

G.STEPONAVIČIUS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Išties penki straipsniai, penki argumentai, kodėl nė vieno iš jų nereikėtų. Eilės tvarka. Leidybos sutartis, kaip ją galėtume vertinti, kalbėdami apie 43 straipsnį, tėra viena iš autorinių sutarčių rūšių, ir šiuo atveju jos atskiras reglamentavimas yra tiesiog nei daugiau, nei mažiau, o socialdemokratiškai perteklinis. Noriu pasakyti antrą argumentą – leidybos santykiai taip pat nėra kažkuo išskirtinai specifiniai. Trečias argumentas, tai yra jau pakankamai sureguliuota aukštesniu lygiu, t.y. Civiliniu kodeksu, taip pat kitais įstatymais. Taigi mes negalėtume sakyti, gerbiamoji ministre, kad reikėtų detaliau reglamentuoti, nes yra neva kita specifika, nei to reikalauja Civilinis kodeksas. Tokia teisinė interpretacija, mano supratimu, būtų nekorektiška. Ketvirtas argumentas, per daug detalus reglamentavimas iš esmės susiaurintų šalių galimybę pačioms pasirinkti palankiausius susitarimo būdus. Lankstumas šalims siekiant susitarti nebūtinai reiškia kažką neigiama. Dažniau tai bus teigiami rezultatai. Penktas argumentas (dėl viso įstatymo bloko aš kalbu), tai varžytų šalių sutarties laisvę, ir problema dėl sutikimo su Konstitucija, apie tą jau ne sykį dėl daugelio nuostatų buvo užsiminta. Kviečiu pritarti G.Babravičiaus pasiūlymams.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, jūs norite tarti žodį? Labai trumpai.

J.SABATAUSKAS. Komiteto nuomonė buvo nepritarti.

PIRMININKAS. Dabar, gerbiamieji kolegos, prašome nesusipainioti, mes balsuojame dėl viso 43 straipsnio. Kas manote, kad jis turi būti toks, koks yra pagrindiniame tekste, apie ką kalbėjo ministrė ir mūsų kolegė, balsuojate už. Tie, kurie mano, kad neturi būti, be abejo, kitaip balsuoja. Kolegos, dėmesio, registruojamės ir balsuojame už 43 straipsnį. Už visą straipsnį. Čia siūlymas buvo išbraukti, vadinasi, balsuojame už visą straipsnį.

Už – 48, prieš – 16, susilaikė 10. Straipsnis priimtas.

Dabar prašome kalbėti dėl balsavimo motyvų, jeigu kas nori, dėl 44 straipsnio. Ar galime iškart balsuoti? Galime iškart balsuoti? Gerai. Kas už tai, kad būtų priimtas 44 straipsnis, prašome balsuoti.

J.SABATAUSKAS. Jie susiję tarpusavyje.

PIRMININKAS. Vis tiek mes turime formaliai, jeigu reikalauja, balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas 44 straipsnis, prašom balsuoti.

Už – 45, prieš – 13, susilaikė 8. Straipsnis priimtas.

45 straipsnis. Irgi, matyt, čia jau ankstesni balsavimo motyvai. Taigi kviečiu iškart registruotis ir balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas 45 straipsnis, prašom balsuoti.

Už – 47, prieš – 12, susilaikė 5. Straipsnis priimtas.

Ir dar susijęs 46 straipsnis. Iškart balsuojame. Kas už tai, kad būtų priimtas 46 straipsnis, prašome balsuoti.

Už – 48, prieš – 11, susilaikė 7. 46 straipsnis priimtas.

47 straipsnis. Yra kolegos G.Babravičiaus seni siūlymai ir kolegos S.Lapėno vėlesni.

S.LAPĖNAS. Atsiimu.

PIRMININKAS. Gerai, ačiū. Ir kolega G.Babravičius. Tai ar galime bendru sutarimu 47 straipsnį priimti? Priimta.

48, 49, 50, 51 straipsniai. Pataisų nėra. Galime priimti? Priimta. Ačiū.

52 straipsnis. Yra kolegos S.Lapėno siūlymas.

S.LAPĖNAS. Atsiimu.

PIRMININKAS. Atsiimate. Galime 52 straipsnį priimti? Priimta.

53 straipsnis. Kolega siūlo išbraukti. Jeigu dėl balsavimo motyvų, prašom. Čia, tiesa, yra daugiau siūlymų, bet pirma nuo viso straipsnio pagal tvarką. S.Lapėnas.

S.LAPĖNAS. Atsiimu.

PIRMININKAS. Atsiima. Tada kalbame apie siūlymus. Čia kolegos G.Babravičiaus sausio 16 d. siūlymai. Atsiimate? Ne. Kolega G.Babravičius. Jis siūlo išbraukti 6 ir 7 dalis.

G.BABRAVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, šios pataisos yra susijusios su vienu paprastu dalyku – su griežtesniu antimonopolinių nuostatų reguliavimu, jeigu taip būtų galima pasakyti. Aš siūlyčiau pritarti šiai pataisai.

PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau.

J.SABATAUSKAS. Komiteto nuomonė – nepritarti.

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega Babravičiau, ar galime dėl abiejų balsuoti? Pirma mes apsisprendžiame, ar svarstome, t.y. ar yra 29 Seimo narių balsai. Prašome balsuoti. Balsuojame, ar svarstome. Prašome pirma įrodyti balsavimu.

28 Seimo nariai. Nesvarstome. Ar galime priimti visą 53 straipsnį? Priimta.

54 straipsnis. Siūlymas keisti visą straipsnį. S.Lapėnas. Ar atsiimate? Atsiimate. Ar galime priimti visą 54 straipsnį? Priimta.

55 straipsnis. Yra du siūlymai. Kolega S.Lapėnas siūlo keisti visą straipsnį, kolega S.Kružinauskas – 1 dalį. Kolega S.Lapėnas. Prašom.

S.LAPĖNAS. Gerbiamieji kolegos, šiame straipsnyje išdėstyta norma tiesiogiai prieštarauja Romos konvencijos 12 straipsniui. Čia pasakyta, kad jeigu komerciniais tikslais išleista fonograma ar jos kopija naudojama tiesioginiam transliavimui arba kokiam kitam viešam skelbimui, naudotojas išmoka vienkartinį teisingą atlyginimą. 55 straipsnyje suformuluotoje normoje tokie mokėjimai turėtų būti vykdomi, privalomi ir kiekvieną kartą. Romos konvencijos nurodytos normos nepaisymas yra sukėlęs daug nepagrįstų konfliktinių situacijų. Rinkliavos renkamos ne tik iš transliuotojų, bet ir iš klausytojų kavinėse, parduotuvėse, stadionuose, įstaigose, organizacijose ir kitur. Be to, 55 straipsnyje nurodoma, kad mokėjimai turi būti vykdomi neatsižvelgiant į komercinio įrašo išleidimo vietą.

Lietuvos Respublikos Seimas, ratifikuodamas Berno konvenciją 1998 m. gruodžio 22 d., 2 straipsnyje nustatė, kad Lietuvos Respublika, vadovaudamasi konvencijos 16 straipsnio 1 dalies a punkto papunkčiu, netaikys konvencijos 12 straipsnio fonogramoms, kurių gamintojai nėra šios konvencijos šalių piliečiai ar juridiniai asmenys. Dabar įstatymo projekte įrašyta, kad nepaisant fonogramų išleidimo vietos. Tai akivaizdus prieštaravimas Lietuvos įstatymui ir Romos konvencijai. Būtina pašalinti tą prieštaravimą ir pataisyti įstatymą.

PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, prašom. (Balsai salėje) Kolegos, tylos!

J.SABATAUSKAS. Komitetas nepritarė, nes mano, kad būtent šio straipsnio nuostatos suderintos su Lietuvoje ratifikuotomis tarptautinėmis sutartimis, Romos konvencijos 12 straipsniu ir (…) atlikimo fonogramų sutarties 15 straipsniu. Šių nuostatų negalima aiškinti taikant trijų reikalavimus ir audivizualinių kūrinių autoriams, ir transliuojančioms organizacijoms, kaip tai padaryta pateiktame siūlyme.

PIRMININKAS. Kolegos, dėmesio! Balsuojame, ar svarstome. Prašom balsuoti, ar svarstome kolegos S.Lapėno siūlymą visam 55 straipsniui.

Už – 23. Nesvarstome.

Kolega S.Kružinauskas – siūlymas 1 daliai. S.Kružinauskas. Prašom, jūsų siūlymas 1 daliai.

S.KRUŽINAUSKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, 55 straipsnio 1 dalyje sakoma, kad atlikėjai ir fonogramų gamintojai turi teisę gauti tam tikrą atlyginimo dalį už komerciniais tikslais išleistų fonogramų ar kopijų tiesioginį ir netiesioginį transliavimą, retransliavimą ir t.t. Tačiau tas atlyginimas yra nustatomas procentas iš visų gautų naudotojų pajamų arba konkreti pinigų suma. Norėčiau atkreipti dėmesį, kad gali būti taip, jog įmonė nebūtinai užsiima tik tokiu retransliavimu ar transliavimu, bet ji gali turėti ir kitokių pajamų, kurios gali būti kur kas didesnės ir iš kitos veiklos nei transliavimas ir retransliavimas. Todėl mokestį mokėti nuo visų pajamų nebūtų teisinga. Mano siūlymas yra tas, kad atlyginimo dydis būtų nustatomas nuo naudotojo pajamų, susijusių su tiesioginiu transliavimu ar netiesioginiu transliavimu, retransliavimu ar kitokiu viešu paskelbimu. Liktų tai, kad būtų galima nustatyti ir konkrečią pinigų sumą.

Svarstant komitete nariai iš tikrųjų kalbėjo apie tai, kad yra neteisingas pinigų rinkimas šiuo metu, tai pavadino net reketavimu. Jie nepritarė mano siūlymui, sakyčiau, racionalesniam, kad būtų ne nuo visų pajamų, o tik nuo susijusių pajamų. Tai būtų lygiai tas pats, kaip nuo kėdžių skaičiaus skaičiuojama. Jeigu kalbėčiau apie konvenciją, tai konvencija nenustato, kad būtų imamas mokestis nuo visų pajamų, tuo labiau kad mes vis dėlto paliekame nuostatą, kad reikia nustatyti konkrečios pinigų sumos mokestį. Jeigu grįžtume prie 20 straipsnio, kuris jau patvirtintas, tai 3 dalyje taip pat yra rašoma, kad atgaminant kūrinius kūrinio autoriai turi teisę gauti atlyginimą, kuris nustatomas procentais nuo asmeniniam atgaminimui skirtų tuščių garso ir audivizualinių laikmenų didmeninio pardavimo kainos. Iš tikrųjų būtų daug teisingiau, jeigu tas mokestis būtų skaičiuojamas tik nuo tiesiogiai susijusių pajamų, gaunamų iš transliavimo ir retransliavimo. Siūlyčiau pritarti mano siūlymui.

PIRMININKAS. Dėkoju. Pranešėjas.

J.SABATAUSKAS. Komitetas nepritarė šiam siūlymui, nes būtent tai atitinka Romos konvencijos dėl atlikėjų, fonogramų gamintojų ir transliuojančių organizacijų apsaugos 12 straipsnį bei Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacijos atlikimų ir fonogramų sutarties 15 straipsnį, nes autorinė teisė atsiranda nuo paties fakto panaudojimo. Kai kolega siūlo, kad tik nuo konkrečių transliavimų ir netransliavimų, tiksliau sakant, nuo konkrečių pajamų už to kūrinio panaudojimą, tai kaip pavyzdį galima pasakyti, kad transliuotojai pajamas gauna ne už tų kūrinių panaudojimą, o už reklamą. Šiuo atveju apskritai, jeigu mes skaičiuotume tik nuo tų kūrinių gaunamų pajamų, tai iš karto būtų pažeistos tų tarptautinių sutarčių nuostatos. Dar kartą sakau, kad autoriaus teisė į atlyginimą atsiranda nuo paties kūrinio panaudojimo fakto, nepaisant to, kaip ir kokiu būdu gaunamos pajamos. Komiteto nuomonė – nepritarti.

PIRMININKAS. Aišku. Kolegos, pirma balsuojame, ar svarstome kolegos S.Kružinausko siūlymą, kuriam pagrindinis komitetas nepritarė. Ar svarstome?

Už – 18. Nenagrinėjame.

Ar galime 55 straipsnį priimti be pastabų? Priimtas.

Dabar, gerbiamieji kolegos, eina keli straipsniai: 56, 57, 58, 59, 60, 61, 62, 63, 64. Pastabų nėra. Ar galime priimti bendru sutarimu? Ačiū, priimta.

65 straipsnis. Kolega S.Lapėnas siūlo keisti visą straipsnį. Prašom.

S.LAPĖNAS. “Gretutinių teisių kolektyvinio administravimo sritis.” 4 ir 5 dalis reikėtų išbraukti, nes čia nepagrįstai suteikiama teisė kolektyvinio administravimo organizacijoms atlikti rinkliavas ir tiems, kurie nepavedė joms atlikti tokių funkcijų. Juk 67 straipsnio 1 dalyje numatyta atstovauti tik tiems subjektams, kurie dėl to pasirašė sutartis su kolektyvinio administravimo organizacija. Surinkti ir nepaskirstyti pinigai nežinomiems objektams lieka renkančiai organizacijai. Autoriai ir kiti subjektai apie tai nežino, nes nėra pavedę rinkti tokius pinigus. Siūlau tas dvi dalis išbraukti.

PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, o tada apsispręsime.

J.SABATAUSKAS. Komitetas nepritarė dėl šių priežasčių. Priėmus siūlomus pakeitimus, neliktų nuostatų, aiškiai apibrėžiančių (čia iš esmės keli straipsniai iš karto buvo siūlomi) autorių teisių bei gretutinių teisių kolektyvinio administravimo taikymo sritį, iš įstatymo projekto būtų išbrauktos nuostatos, atitinkančios palydovinio transliavimo ir kabelinio retransliavimo direktyvos 93/83/EAB 9 straipsnio reikalavimus dėl autorių teisių ir gretutinių teisių privalomo kolektyvinio administravimo kabelinio retransliavimo srityje, ir nuostatos dėl tarpininkavimo derybose, kai nesusitariama dėl tų teisių suteikimo. Be to, neliktų institucijos, atsakingos už tarpininkavimą derybose, kaip to reikalauja tam tikra direktyva, kurią minėjau anksčiau, ir toliau liktų nesuderintos tos sąvokos. Komiteto nuomonė – nepritarti.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, dabar mums pirma reikia balsuoti, ar svarstome. Dėmesio! Balsavimas, ar svarstome kolegos S.Lapėno siūlymus 65 straipsniui.

Už – 22. Nesvarstome.

Ar galime priimti visą 65 straipsnį? Priimta.

66 straipsniui yra kolegų S.Lapėno ir G.Babravičiaus siūlymai. Kolegos G.Babravičiaus siūlymams komitetas pritarė, tiems vėlesniems. Ar kolega S.Lapėnas reikalauja balsuoti? Ne. Ar galime priimti visą 66 straipsnį? Priimta. Ačiū.

67 straipsnis. Kolega S.Lapėnas siūlo keisti visą straipsnį. Prašom. Irgi atsiimate? Ačiū. Ar galime priimti visą 67 straipsnį? Priimta.

68 straipsnis. Vėl kolega S.Lapėnas siūlo. Atsiima. Ačiū už supratimą. 68 straipsnis priimtas.

Kolegos, 69 ir 70 straipsniai. Pastabų nėra. Ar galime priimti? Priimta.

71 straipsnis.

Kolegos S.Lapėno. Kalbėsite? Prašom. S.Lapėnas, siūlymo autorius, dėl 71 straipsnio.

S.LAPĖNAS. Kad sutaupyčiau laiko, vis dėlto norėčiau pakalbėti dėl 71 ir dėl 72 straipsnių iš karto. Juose išdėstytos Vyriausybės įgaliotos institucijos prie Kultūros ministerijos funkcijos. Tai, kad Vyriausybė paveda Kultūros ministerijai prižiūrėti šią sritį, yra numatyta Kultūros ministerijos nuostatuose, kuriuos tvirtina, keičia, papildo Vyriausybė. Išeitų, kad Kultūros ministerijos padalinių, tarp jų ir Autoriaus teisių skyriaus darbas yra reglamentuotas Vyriausybės nutarimu. Tačiau viena iš veiklos sričių, autorių teisėms atstovaujančių organizacijų sritis, išimtinai sureikšminta ir būtų reguliuojama įstatymu. Autorių teisių tarybos, kaip visuomeninės organizacijos, statusas būtų aukštesnis už pačios ministerijos, nors taryba turėtų padėti ministerijai. Visai nepagrįstai prie valstybinės institucijos įstatymu steigiama Autorių teisių ir gretutinių teisių taryba kaip visuomeninė institucija, kaip valstybinės institucijos konsultantas. Jeigu reikia tokios tarybos, tai turėtų būti papildyti Kultūros ministerijos nuostatai ir pati ministerija turėtų įsteigti tokią tarybą. Ne įstatymu tai turi būti sprendžiama.

Dar blogiau. 72 straipsnio 2 dalyje nustatoma, kad bus formuojama autorių taryba iš 14 narių, kurie daugiausia suinteresuoti išlaikyti monopolį toje srityje, tiek administruojant, tiek prekiaujant intelektine produkcija. Išvardijus įstatyme organizacijas, kurios turėtų sudaryti tarybą, prarandama galimybė ten deleguoti savo organizacijos atstovus, neįeinančius į kūrybinių sąjungų asociaciją. O tokių organizacijų yra daugiau negu esamų asociacijos narių. Pavyzdžiui, Kompiuterininkų sąjunga negali deleguoti savo atstovų, o prekiautojams kompiuterių programomis atstovautų net du asmenys, tarp jų užtikrinama vieta ir (…) atstovui. Kodėl į autorių taryba įtraukiami prekiautojai, nuo kada prekiautojai tapo autoriais? Beje, autorių tarybos nėra tvirtinamos įstatymais nė vienoje Europos šalyje. Lietuva būtų vienintelė valstybė, visuomeninių organizacijų priežiūrai įstatymu sukūrusi vadinamąją autorių tarybą, kurios absoliuti dauguma narių turi ne autorių o savus interesus.

PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, prašyčiau trumpai, drūtai.

J.SABATAUSKAS. Taip. Aš pagrindinius argumentus prieš tai išsakiau. Kadangi tie keli straipsniai tarpusavy yra susiję, komitetas nepritarė, nes manome neliktų institucijos, atsakingos už tarpininkavimą.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, mes dabar pirma turime balsuoti, ar svarstome, t.y. ar yra 29 balsai. Prašom balsuoti. Ar nagrinėjame kolegos S.Lapėno siūlymus 71 straipsniui?

Už – 27. Nesvarstome. Ar galime priimti 71 straipsnį? Priimta.

72 straipsnis. Kolegų G.Babravičiaus ir S.Lapėno siūlymai. S.Lapėnas siūlo išbraukti visą straipsnį. Ar perleidžiate…

S.LAPĖNAS. Aš savo motyvus jau pateikiau kalbėdamas dėl 71 straipsnio, todėl pereikime iš karto prie G.Babravičiaus.

PIRMININKAS. Gerai. Galėsime balsuoti. Tada kolega G.Babravičius dėl 2 dalies. Apsispręskime dėl 2 dalies, tada dėl viso straipsnio. G.Babravičius. Prašom.

G.BABRAVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, mano pateiktos pataisos nėra labai esminės. Tik tiek, kad į tarybą įtraukiama arba sukuriamos prielaidos įtraukti ir mokslininkus. Kadangi informacinių technologijų plėtra gana glaudžiai susijusi su mokslu, tai pataisos turinys yra apie tai, kad ir mokslo akademinės visuomenės atstovų būtų toje taryboje. Siūlyčiau pritarti.

PIRMININKAS. Ačiū. Pranešėjas.

J.SABATAUSKAS. Komitetas tam nepritarė, iš esmės čia yra tas pat, tik papildoma dviem nariais. O ir ten, ir ten yra numatyti mokslininkai.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, balsuojame, ar svarstome kolegos G.Babravičiaus siūlymus 72 straipsniui. Ar svarstome? Komitetas išdėstė poziciją.

Už – 26. Nesvarstome.

Ar dabar kas nori kalbėti dėl 72 straipsnio dėl balsavimo motyvų? Ar reikalaujate balsuoti? Balsuojame. Kas už tai, kad būtų priimtas 72 straipsnis toks, koks jis pateiktas pagrindiniame tekste. Prašom balsuoti. Kolegos, prašom balsuoti, nemitinguoti.

Už – 49, prieš – 9, susilaikė 8. Straipsnis priimtas.

73 straipsnis. Kolega S.Lapėnas siūlo keisti visą straipsnį. Atsisakote. Ačiū. Galime priimti 73 straipsnį? Priimta.

74 straipsniui pastabų nėra. Galime priimti? Priimta.

75 straipsnis. Kolegos G.Babravičiaus naujausi siūlymai 4 daliai. Prašom. Kolega G.Babravičius dėl 75 straipsnio 4 dalies. Prašom.

G.BABRAVIČIUS. Čia nėra naujausi 75 straipsniui.

PIRMININKAS. Čia užrašyta vasario 25 diena. Aš turiu galvoje, kad tai naujausi, nes senieji jūsų yra sausio 16 dienos.

G.BABRAVIČIUS. Taip, bet…

PIRMININKAS. Jūs neteikiate jų?

G.BABRAVIČIUS. Ne.

PIRMININKAS. Ačiū. Ar galime 75 straipsnį priimti? Priimta.

76 straipsniui pastabų nėra. Galime priimti? Priimta. Ačiū.

77 straipsnis. Yra kolegos S.Lapėno ir G.Babravičiaus seni ir nauji siūlymai. Atsisakyta. O naujausiems G.Babravičiaus siūlymams pritarta. Jūs senų atsisakote. Tada, ar galime priimti 77 straipsnį su kolegos G.Babravičiaus pataisa? Galim priimti? Priimta.

78 straipsnis. Kolega S.Lapėnas siūlo visą išbraukti. Taigi prašom dabar dėl balsavimo motyvų. Vienas – už, vienas – prieš. Prašom. Mes vis tiek turime balsuoti už visą straipsnį. S.Lapėnas. Prašom.

S.LAPĖNAS. Šiame straipsnyje iš esmės pateikiama procesinė norma, tai yra autorių teises administruojančioms organizacijoms suteikiama teisė pateikti ieškinius be įgaliojimo ar sutarties atlikti tokį veiksmą. Ieškinio pateikimo tvarką, atstovavimą kitiems asmenims bylose reguliuoja Civilinio proceso kodekso normos. Be to, Civilinio proceso kodekso 1 straipsnio 2 dalyje pasakyta, kad teisės normos, prieštaraujančios Civilinio proceso kodekso normoms, negalioja, prioritetas teikiamas Civilinio proceso kodekso normoms. Jeigu būtų priimtas nurodytas straipsnis, būtų sukurta priešprieša Civilinio proceso kodekso normoms. Nurodyto straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatyta, kad išieškodama iš pažeidėjų autorinį atlyginimą asociacija turi teisę prisiteisti 3 ar 6 kartus didesnį atlyginimą, negu faktiškai priklausytų. Autoriui tokia galimybė nesuteikiama, o jam atstovaujančios organizacijos, atstovaudamos jo interesams be pavedimo sutarties, be įgaliojimo, gali prisiteisti šešis kartus didesnį atlyginimą. Juk įstatymai numato atlyginti žalą, kurią nustato teismas, delspinigius ir panašiai. Tačiau nieko nepagrįsti įstatymais, nenumatyti daug kartų padidinti išmokėjimai už kūrinio naudotojo laiku nesumokėtą mokestį asociacijai yra visiškai nesuprantami ir niekuo nepateisinami. Kaip teigia specialistai, tokių mokėjimų tvarka nenumatyta nė vienoje pasaulio šalyje.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, dėl kolegos S.Lapėno išsakytų minčių ir po to apsispręsime, ar svarstome, t.y. ar priimame visą straipsnį. Prašom.

J.SABATAUSKAS. Komitetas nepritarė siūlymui išbraukti visą straipsnį. Tai, ką išdėstė kolega dėl Civilinio proceso kodekso, tai jeigu pats Civilinio proceso kodeksas nenumato atvejų, kai deleguojama teisė kitiems įstatymams, šiuo atveju nėra prieštaravimo, tik yra papildoma. Autorių teisių srityje yra numatyta ta išimtis šiam įstatymui. Ir dar noriu pasakyti, kad tikrai turi didelę reikšmę autorinėms teisėms toks reglamentavimas. Todėl komitetas nepritarė.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolegė R.Dovydėnienė. Prašom.

R.DOVYDĖNIENĖ. Aš labai gerai suprantu S.Lapėno siūlymą, kad kai kurie advokatai galėtų atstovauti autoriams teismuose ir visiškai neblogai uždirbti iš tų bylų. Tačiau reikėtų pritarti įstatymo redakcijai, būtent 78 straipsniui, kuris numato, kad kolektyvinio administravimo asociacijos gali ginti ir atstovauti autoriams. Būtina pritarti įstatymo redakcijai, o ne atstovauti atskirų asmenų interesams.

PIRMININKAS. Kolegos, dėmesio! Taigi balsavimas, patikslinu, yra dėl viso 78 straipsnio: ar jam pritariame, kaip siūlo pagrindinis komitetas ir kai kurie Seimo nariai, ar mes jo atsisakome, kaip siūlo kolega S.Lapėnas ir taip pat kai kurie Seimo nariai. Balsuojame už 78 straipsnį. Už straipsnį arba prieš, kaip kas nori.

Už – 41, prieš 4, 19 susilaikė. Straipsnis priimtas.

79 straipsnis. Yra kolegos S.Lapėno siūlymai ir seni kolegos G.Babravičiaus. Atsisakote. Kolega G.Babravičius ne. Tada prašom. G.Babravičius dėl 79 straipsnio 6 dalies.

G.BABRAVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, čia yra svarbus straipsnis ir iš esmės teisiniu požiūriu galimos dvi koncepcijos. Viena yra susieti kompensavimą su minimaliais atlyginimais, kita – susieti su kūrinių verte. Mano siūlymas būtų pritarti mano pataisoms, nes palikus taip, kaip yra, iš principo ši sistema atrištų rankas didelio masto piratavimui. Kitas dalykas, susieti su kūrinio verte yra efektyviausias būdas autoriui apginti teises. Ir dar labai svarbus aspektas, kad ši nuostata, jeigu jai pritartumėte, atliktų tam tikras prevencines funkcijas. O baigdamas pasakysiu, kad tai ir Pasaulio prekybos organizacijos sutarties nuostatas atitinka, ir daugumos Europos šalių teisinę praktiką. Šiuo atveju šita nuostata būtų pozityvi stiprinant autorių teisių gynimą Lietuvoje.

PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau!

J.SABATAUSKAS. Komitetas šiai nuostatai nepritarė.

PIRMININKAS. Mielieji kolegos, balsuojame, ar yra 29 balsai, kad galėtume svarstyti kolegos G.Babravičiaus siūlymus 79 straipsnio 6 daliai. 33, svarstome.

Dabar aš labai prašyčiau kolegas pasakyti savo nuomones dėl balsavimo motyvų dėl kolegos G.Babravičiaus siūlymų 79 straipsnio 6 daliai. Vienas – už, vienas – prieš. Prašom. R.Dovydėnienė. Prašom.

R.DOVYDĖNIENĖ. Aš siūlyčiau nepritarti kolegos G.Babravičiaus siūlymui, nes nuostolių atlyginimas yra numatytas 6 dalyje, derinant su kitų šalių patirtimi, ir būtent kompensacijos dydis nuo 10 iki 1000 minimalių gyvenimo lygių, kuriuos gali nustatyti teismas, atsižvelgęs į pažeidėjo kaltę, jo turtinę padėtį ir t.t., atitinka tas galimybes, kurios ir turėtų būti įtvirtintos šiandieniniame įstatyme.

PIRMININKAS. Ačiū. Ir kolega G.Steponavičius. Nuomonė už. Už pataisą. Prašom.

G.STEPONAVIČIUS. Jautrus klausimas, kai yra susiję su finansiniais dalykais. Tačiau keletas pastabų šios pataisos atžvilgiu, kodėl ji turi privalumų, lyginant su tuo, koks buvo pasiūlytas iniciatorių teikiamas variantas. Pirma, kompensacijos skaičiavimas turėtų būti susietas su kūrinio verte, nes tokiu atveju ji gali atlikti savo funkciją. Taip pat kompensacija yra efektyviausias, mano manymu, būdas ginti savo teises ir autoriui, ir kompensacija atlieka efektyvią prevencinę funkciją. Aš manau, kad kompensacija bet kokiu atveju yra geriau nei nuostolių atlyginimas. Baigdamas noriu pasakyti, kad žiūrint tarptautinės praktikos mastu iš esmės siūlomas panašus sprendimo būdas kaip G.Babravičiaus pataisoje. Siūlyčiau jai pritarti.

PIRMININKAS. Ačiū. Ir dar pranešėjas, jeigu labai trumpai.

J.SABATAUSKAS. Aš labai trumpai. Dėl to daug ginčijomės komitete ir per klausymus, kad labai sudėtinga susieti su kūrinio verte, todėl komitetas nusprendė palikti būtent tokią formuluotę.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, dėmesio! Dabar balsavimas yra toks: ar remiame kolegos G.Babravičiaus siūlymus 79 straipsnio 6 daliai. Motyvai išsakyti. Pagrindinio komiteto išvada yra. Ar remiame pataisą?

Gerbiamasis pranešėjau, prašom nepalikti tribūnos.

Už – 23, prieš – 25, 6 susilaikė. Nepritarta. Ar galime priimti 79 straipsnį, ar reikia balsuoti? Priimta.

80 straipsnis. S.Lapėnas siūlo išbraukti visą, taigi prašom dėl balsavimo motyvų. S.Lapėnas – pirmasis. Atsiimate? Tada galime priimti 80 straipsnį.

81 straipsniui yra kolegos G.Babravičiaus sausio 16 d. siūlymai, kuriems komitetas iš dalies pritarė. G.Babravičius. Prašom.

G.BABRAVIČIUS. Pasitenkinsime tuo iš dalies, nes akivaizdu, kad šiandien Seimas nenusiteikęs griežtinti kovą su piratais.

PIRMININKAS. Ačiū. Ar sutinkame, kad priimame tas pataisas? Ačiū. Ar galime priimti bendru sutarimu visą 81 straipsnį? Priimta.

82, 83 straipsniams pastabų nėra. Galime priimti? Priimta. Ir visas pagrindinis tekstas, bet dar yra priedas, kuriam taip pat pastabų nėra. Galime priimti?

J.SABATAUSKAS. Yra dėl 4…

PIRMININKAS. Minutėlę. Čia yra ne priedas, prašom nepainioti. Visas šis įstatymas yra iš keturių straipsnių. 1 straipsnis yra pakeistas – bazinis įstatymas plius priedas. Taigi priedui nėra pastabų. Galime priimti? Ačiū. Dabar dėl viso 1 straipsnio arba dėl naujos redakcijos. Prašom. Vienas – už, vienas – prieš. Dėl viso šio įstatymo 1 straipsnio. Kolega G.Babravičius. Prašom. Ne? R.Dovydėnienė. Prašom.

R.DOVYDĖNIENĖ. Kadangi tikrai labai ilgai svarstėme šį įstatymą, manau, kad pastabos ir pataisos, kurios atitinka tarptautinius dokumentus ir Europos Sąjungos direktyvas, dėl kurių iš esmės ir konkretinome įstatymo redakciją, dabar yra įstatymo straipsniuose. Siūlau pritarti šiam įstatymui, kuris juridiškai ir yra šio įstatymo 1 straipsnyje.

PIRMININKAS. S.Lapėnas – kita nuomonė. Prašom.

V.LAPĖNAS. Na, šis įstatymas yra svarbus ir reikšmingas. Jame suformuluotos teisės normos susijusios ne tik su autoriais, bet ir su susijusių subjektų teisėmis. Jos taikomos kiekvienam žmogui, kad ir kuo jis užsiimtų. Kiekvienas pilietis skaito spaudą, žiūri televizijos laidas ar klauso radijo. Verslininkas, kitos profesijos asmuo negali išsiversti be informacinių technologijų. Taikant šį įstatymą, atsiranda autorių ir jų atstovų bei intelektine nuosavybe prekiaujančių organizacijų interesai ir vartotojų interesai, kuriems įstatymas turi užtikrinti palankias galimybes, nesudarančias dirbtinių kliūčių naudotis kūriniais. Įstatymas turi užtikrinti kuo palankesnes sąlygas informacinių technologijų atėjimui ir naudojimui visose mūsų gyvenimo srityse.

Atsižvelgiant į tai buvo registruotas alternatyvus įstatymo projektas. Tačiau pagrindinis komitetas, iš esmės nesvarstęs alternatyvaus įstatymo projekto, nutarė teikti Seimui svarstyti tik Vyriausybės teikiamą variantą, todėl, priėmus teikiamą projektą ir jam įsigaliojus, iš pat pradžių kils neaiškumų taikant jį praktikoje, o dėl to – ir neteisingi sprendimai. Taigi siūlyčiau susilaikyti dėl šio įstatymo priėmimo.

PIRMININKAS. Atsiprašau, mes kol kas dėl 1 straipsnio. Po to dar bus galima atskirai kalbėti dėl viso.

Mielieji kolegos, kas už tai, kad priimtume visą 1 straipsnį? Prašome registruotis ir balsuoti. Visą 1 straipsnį. Naujojo įstatymo visą 1 straipsnį.

Už – 57, susilaikė 18. Priimta.

Dar yra keli naujojo įstatymo straipsniai. 2 straipsnis. Pastabų nėra. Galime priimti? Priimta.

3 straipsnis. Taip pat pastabų nėra. Galime priimti? Priimta.

4 straipsnis. Yra kolegos G.Babravičiaus pastaba, kuriai pritarta. Tiktai gal pasakytumėte, kokia ta pastaba, nes man atrodo, kad kovo 1 d. yra per ankstyva data. Ar nereikėtų toliau nukelti? Aš prašyčiau, kad kolega G.Babravičius tartų žodį, po to – pranešėjas. Prašom.

G.BABRAVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, komitetas pritarė. Tos pataisos turinys ir yra kovo 1 d. pakeisti liepos 1 d., komitetas pritarė.

PIRMININKAS. Liepos 1 dieną. Atsiprašau. Tada aš savo siūlymą atsiimu. Ar reikia balsuoti, kad čia dar kartą pritartume tam, kam pritarė pagrindinis komitetas? Nereikia. Taigi 4 straipsnis yra šiek tiek pataisytas. Data yra korektiška Vyriausybės atžvilgiu. Ar galime priimti 4 straipsnį su kolegos G.Babravičiaus pataisa? Priimta.

Gerbiamieji kolegos, dėkoju visų pirma kolegai J.Sabatauskui ir oponentams, ir tiems, kurie rėmė. Ačiū. Dabar kalbos dėl balsavimo motyvų dėl viso įstatymo.

Prašom. J.Korenka.

J.KORENKA. Gerbiamieji kolegos, Vyriausybė pateikė Seimui svarstyti Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo pataisas. Suprantu, kad… Buvo daug nuomonių. Vieniems atrodė vienaip, kitiems – kitaip, bet įstatymo esmė – apginti autorius ir jų kūrinius, ir, kaip dar kolegos kalbėjo, jų naudotojus. Būtent šias nuostatas ir atitinka naujasis įstatymo projektas, todėl kolegas kviečiu jam pritarti.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolega G.Babravičius. Prašom.

G.BABRAVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, man tikrai nuoširdžiai apmaudu, kad esu priverstas nuspausti mygtuką, kad užsidegtų raudona spalva šiame ekrane. Iš esmės įstatymas yra neblogas, pažangus, atitinka naujausius, pačius įvairiausius Europos dokumentus ir jam iš principo būtų galima pritarti. Aš susilaikysiu balsuodamas dėl šio įstatymo tik dėl vienos vienintelės priežasties – šį kartą buvo nelygios Teisės ir teisėtvarkos komiteto jėgos. Jo naudai jūs nubalsavote prieš Informacinės visuomenės plėtros komiteto teikiamas pataisas. (…) sakydavo G.Babravičiaus, (…) nebuvo visai tikslus. Tai buvo ir pono A.Kunčino, ir pono V.Kvietkausko pataisos, tai buvo mūsų komiteto, Informacinės visuomenės plėtros komiteto, nuostatos, išreikštos šiomis pataisomis. Jos susijusios su labai siaura sritimi, bet labai perspektyvia, į kurią visas pasaulis juda, – informacines technologijas. Šiuo atveju aš susilaikysiu, nors man tikrai, dar kartą kartoju, labai apmaudu, kad turiu tai daryti, o ne pritarti visam įstatymui.

PIRMININKAS. Kolega S.Lapėnas.

S.LAPĖNAS. Kolegos, teikdami alternatyvųjį Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo projektą, mes tikėjomės, kad galima pasiekti konsensusą tarp darbo grupės, kuri teikė Vyriausybės variantą. Iš tiesų daugelį nuostatų buvo galima sujungti ir spręsti kartu, ne tiktai mojuojant vėliava, kad čia ginamos autorių teisės, bet ir pasižiūrint iš esmės, kaip visa tai yra atliekama. Kai Autorių teisių agentūrai mes atiduodam vos ne valstybės funkciją rinkti papildomus mokesčius, nereikalaudami ataskaitos… Daug kartų mes įsitikinome, kad šie dalykai sukelia labai neigiamą ne tik verslininkų vertinimą. Manau, kad naujasis įstatymas į šiuos klausimus daugiau aiškumo neįneš, tiktai daugiau sumaišties. Visos mano kritinės pastabos, teikiamos dėl atskirų straipsnių, vėliau ar ankščiau vers grįžti prie šio įstatymo taisymo. Siūlyčiau balsuoti prieš šį įstatymą.

PIRMININKAS. Kolegė R.Dovydėnienė. Prašom.

R.DOVYDĖNIENĖ. Nenorėdama kartoti, aš tik noriu priminti kolegoms, kad šis įstatymas geriau apsaugos intelektinę nuosavybę ir autorių bei atlikėjų išimtines teises, taip pat uždraus naudoti jų kūrybinės veiklos rezultatus neteisėtai.

Noriu atkreipti visų dėmesį, kad toks ilgas svarstymas, klausymai ir bandymas įvertinti kiekvieną pastabą, tarp jų ir Seimo nario S.Lapėno siūlomą alternatyvų įstatymo variantą… Negalima sutikti su tuo, kas iš esmės neatsispindi Europos Sąjungos įstatymuose, reglamentuojančiuose autorių ir gretutines teises, todėl mes negalėjome sutikti, kad tam tikros direktyvos, kurios užtikrina geresnę autorių apsaugą taip pat kūrinių atgamintojų teises, neturėtų atsispindėti mūsų naujojoje įstatymo redakcijoje. Manau, kad tai buvo konsensuso įstatymas, ir šiandien siūlau visiems geranoriškai pritarti naujajai redakcijai.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kolegos, dėmesio! Registruojamės ir balsuojame už visą įstatymą. Balsavimas pradėtas. Prašome balsuoti.

Užsiregistravo 87 Seimo nariai. Už – 57, prieš – 3, susilaikė 25. Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo pakeitimo įstatymas pagaliau priimtas. (Plojimai) Ačiū, bičiuliai, ačiū, kolegos, ačiū, svečiai.

Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo 11, 14, 15, 17 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-2212 (pateikimas)

Mielieji kolegos, mes šiek tiek, šiek tiek sutaupėm. Aš siūlau imtis rezervinio 1 klausimo, o po to iš eilės būtų 2. Rezervinis 1 klausimas – Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo 11, 14, 15, 17 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-2212. Pateikimas. Pranešėjas – S.Kružinauskas. Prašom, kolega.

S.KRUŽINAUSKAS. Gerbiamieji kolegos, kaip jau minėjo, aš noriu jums pateikti Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo 11, 14, 15, 17 straipsnių pakeitimo įstatymą, kuriame būtų siekiama padėti smulkiesiems kooperatyvams, mažiesiems kooperatyvams sugebėti labiau atsilaikyti prieš rinkos monopolizavimą, pradėti verslą, konsoliduoti pajėgumus pavieniams asmenims, ypač užsiimantiems žemės ūkiu, vienijantis į kooperatyvus.

Šiandien kaip tik vyksta pasirengimas kooperatinių bendrovių ir akcinių bendrovių pajininkų susirinkimams. Juose bus privalu peržiūrėti įstatus, bus svarstomas klausimas dėl privalomo pagal dabartinį įstatymą administratoriaus įsteigimo. Manau, kad tokia privaloma sąlyga apsunkina besikuriančių kooperatyvų veiklą, ir tai dar gali būti viena priežastis, apsunkinanti žmonių balsavimą dėl stojimo į Europos Sąjungą. Toks mūsų požiūris dar neišnykusios nedarbo… naujų darbo vietų steigimo nepaskatins. Vietoj pagalbos verslo planams, krypčių pasirinkimui atsiranda papildomų išlaidų ir sunkumų. Vakar buvo paminėta, kad žemės mokestis šiuo metu nemokamas beveik už 1 mln. ha žemės ūkio paskirties žemės. Besisteigiantys ir veikiantys kooperatyvai tai galėtų pakeisti. Mes taip pat esame patvirtinę, kad kooperatyvai gali įsigyti iki 1000 ha žemės. Šiuo metu projekte siūloma, kad tas sklypas galėtų būti dar didesnis. Pradėti veikti kooperatyvams, esant dabar galiojančiam Kooperatinių bendrovių įstatymui, yra sudėtinga. Sudėtinga dar ir todėl, kad Žemės ūkio rūmai taip pat riboja mažų kooperatyvų galimybę dalyvauti Žemės ūkio rūmų veikloje padidinę nario ir stojamąjį mokestį. Taigi mažų kooperatyvų nebebus, nepajėgs dalyvauti.

Šio įstatymo pagrindiniai klausimai yra susiję su privalomumu vykdyti apyvartą, su nustatymu mokėti dividendams skirtą mokestį tik 10%, su valdybos buvimu kooperatinėje bendrovėje, ir tai tiesiogiai susiję su administracijos skyrimu. Ketvirtas momentas, kuris teikiamas, – tai valdybos narių atsakomybė, jeigu jie nedalyvavo posėdyje arba nebalsavo už sprendimą, kuris yra priimtas kaip žalingas kooperatinei bendrovei.

Teisės departamentas pateikė pastabų. Manau, kad į jas galima būtų atsižvelgti pirmiausia dėl to, kad projekto 3 straipsnyje siūloma išbraukti visą 3 dalį. Tikrai verta atsižvelgti, nes tai priverstų kiekvieną kooperatyvą turėti valdybą. Todėl aš sutinku, kad šioje dalyje būtų pakeista nuostata, kad kooperatinės bendrovės įstatuose gali būti nustatyta, kad valdyba nėra sudaroma, atsisakydamas išbraukti šią dalį.

Noriu pasakyti, kad projekto teikimo metu gavau dokumentą ir buvau susitikęs su Lietuvos vartotojų kooperatyvų sąjungos vadovais, kurie pirmiausia sureagavo į apyvartos būtinumą kooperatyve, nesutikdami su mano nuomone. Tačiau aš taip pat nenorėčiau sutikti su tuo. Tarptautinio kooperacijos aljanso dokumentuose yra nustatytas privalomumas, kad dividendas neturėtų būti didelis. Ten yra parašyta, kad tai yra rekomenduojama. Jų siūlymas, kad jeigu mes pakeistume dabar esantį įstatymą, tai vėliau, kai Lietuva įstos į Europos Sąjungą, reikėtų taisyti pagal Europos Sąjungos įstatymus. Aš turiu pasakyti, kad Europos teisės departamentas yra pabrėžęs, kad Europos Sąjungos teisė pateiktų pakeitimų turinio nereglamentuoja. Lietuvos vartotojų kooperatyvų sąjunga sakė, kad kitoms siūlomoms įstatymo pataisoms pritaria.

Aš bendravau ir su smulkių kooperatyvų nariais, tarp kurių yra daug pritariančių. Žinodami, kad vyks kooperatyvų kongresas, jie jau rengia pataisas. Taigi pataisų Kooperatinių bendrovių įstatymui bus daugiau.

Atkreipdamas dėmesį, kad šiuo metu kooperatyvai jau turi rengti susirinkimus, kuriuose privalės keisti įstatus pagal dabar galiojantį įstatymą, norėčiau, kad šis įstatymas būtų skubiau priimtas arba atmestas atsižvelgiant į tai, kad laiku būtų pakeisti įstatai, jeigu juos reikės keisti. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Minutėlę, jus nori paklausti net 4 Seimo nariai. Pirmasis klausia G.Kniukšta. Prašom, kolega.

G.KNIUKŠTA. Aš pirmiausia norėčiau padėkoti gerbiamajam S.Kružinauskui už tai, kad jis rodo iniciatyvą ir yra labai aktyvus kooperatinio judėjimo šalininkas. Kartu noriu pasakyti, kad Seimas neseniai priėmė naują Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo redakciją, o dabar, praėjus vos porai mėnesių, vėl teikiamos pataisos. Dėl įvairių straipsnių Seime buvo labai daug diskutuota. Aš norėčiau gerbiamojo kolegos paklausti, ar nevertėtų vis dėlto palaukti kooperatyvų kongreso, kurio vienas iš rengėjų yra ir Seimo Kaimo reikalų komitetas, ir tada, įvertinus visas pastabas, pasiūlymus, teikti kartu?

Jūsų siūlymai iš esmės… Jūs motyvuojate, kad vyksta susirinkimai. Pavyzdžiui, 10… 4 straipsnio siūlymai, kad nuo pareigos atlyginti nuostolius atleidžiami valdybos nariai, kurie nebalsavo už kooperatinei bendrovei žalingą sprendimą. Naujoje redakcijoje yra parašyta, kad už neteisėtą sprendimą. Kaip įvertinti tą žalingumą? Aš noriu nuoširdžiai jūsų paklausti, ar nereikėtų šiek tiek palaukti ir teikti daugiau pasiūlymų, o ne po vieną pataisą, kaip jūs dabar darote? Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, vieną minutę. Kolegos, primenu, klausimui – 1 minutė. Prašom, pranešėjau.

S.KRUŽINAUSKAS. Iš tiesų aš sutikčiau tai padaryti, bet įstatymas neleidžia, nes balandžio mėnuo yra paskutinis, kai ir akcinės, ir kooperatinės bendrovės privalo padaryti susirinkimus ir užbaigti tuos metus. Dabar esantis įstatymas reikalauja, kad iki to laiko paskutiniame pajininkų susirinkime turi būti pataisyti įstatai, o kongresas, kiek žinau, planuojamas gegužės mėnesį. Taigi vėliau, nei visi kooperatyvai turi būti įvykdę įstatymo nuostatą. Aš sutikčiau, bet kooperatyvai patys to padaryti negali. Todėl aš gal ir skubėdamas pateikiau tokias pataisas, kad nebūtų tos prievartos ir, svarbiausia, akcentuoju, kad nebūtų prievartos privaloma tvarka skirti administratorių, kuris iš karto planuoja išlaidas kooperatyvui, neturinčiam pajamų, išskyrus nario mokestį, kuris, kaip žinote, gali būti įvairaus dydžio ir jo gali nepakakti net pirmam administratoriaus atlyginimui.

Dėl jūsų pastabos 17 straipsnio 10 daliai, dėl valdybos nario atsakomybės. Tai aš esu palyginęs su Akcinių bendrovių įstatymu ir čia yra beveik tokia pati nuostata. Pagal dabar galiojantį įstatymą, jeigu valdybos narys nedalyvaus pajininkų susirinkime, iš tikrųjų jis taps atsakingas už kitų valdybos narių priimtą žalingą sprendimą. O čia yra patikslinama, kad jei jis nebalsavo arba nedalyvavo posėdyje, netaps atsakingas.

PIRMININKAS. Kolega J.Sabatauskas. Prašom.

J.SABATAUSKAS. Ačiū, posėdžio primininke. Gerbiamasis kolega, jūsų teikiamo projekto 1 straipsnyje jūs siūlote išbraukti nuostatą dėl apyvartos. Tačiau tai yra vienas iš skiriamųjų kooperatinės bendrovės požymių. Tada kuo gi skirsis nuo akcinių bendrovių, nes iš esmės šio įstatymo 2 straipsnyje ir pasakyta, kas yra kooperatinė bendrovė – “Įstatymų nustatyta tvarka tai yra fizinių arba juridinių asmenų įsteigta įmonė, skirta narių ekonominiams, socialiniams bei kultūriniams poreikiams tenkinti”. Jie įneša tam tikslui lėšas kapitalui sudaryti ir tarpusavyje pasiskirsto riziką bei naudą pagal prekių ir paslaugų apyvartą. Tai yra pagrindinis požymis, skiriantis nuo akcinės bendrovės. Jeigu tai išbraukiate, gal apskritai nereikės Kooperatinių bendrovių įstatymo?

S.KRUŽINAUSKAS. Iš tikrųjų tai yra vienas, bet ne vienintelis skiriamasis bruožas. Sutinku, kad ši įmonė, konkrečiai kooperatyvas, yra skirtas socialiniams ir kultūriniams poreikiams tenkinti, paslaugoms teikti, bet taip pat narių ekonominei naudai.

Ir iš tikrųjų apyvarta – tai ne tik produkcijos realizavimas per kooperatyvą, tai ir paslaugų teikimas, ko nėra akcinėse bendrovėse. Tas paslaugų teikimas gali būti įvairus, bet šiuo atveju mes ir neišvengsime galimybės apeiti šio apyvartos reikalavimų įvykdymo. Taigi, jeigu būdamas kooperatyvo nariu, tu privalai vykdyti apyvartą, tai pakaks balkone užauginti kilogramą kokios nors produkcijos, jeigu yra žemės ūkio kooperatyvas, ir tu jau būsi vykdantis kooperatyvo apyvartą ir tokiu būdu vis tiek galėsi dalyvauti kooperatyvo veikloje. Kita vertus, nemanau, kad privaloma tvarka reikia versti, kad kooperatyvo veikloje dalyvautų tik tie asmenys, kurie būtinai nori realizuoti savo pagamintą produkciją. Taigi kooperatyvas kuriamas tam, kad patenkintų visus norus, padėtų spręsti ir auginimo arba gamybos klausimus, ir realizavimo. Nebūtinai kooperatyve turi būti specialistai tik vienos rūšies. Reikalingas žmogus, kuris galbūt užsiims organizaciniais klausimais, pavyzdžiui, realizavimu. Todėl jis, negalėdamas vykdyti apyvartos, būtų šiuo reikalavimu eliminuojamas iš kooperatyvo veiklos.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolega J.Veselka. Prašom.

J.VESELKA. Gerbiamasis pranešėjau, vis dėlto iš jūsų paaiškinimo atrodo, kad jums iš esmės akcinė bendrovė ir kooperatyvas yra vienas ir tas pats. O vis dėlto yra skirtumas – kooperatyvo tikslai skirtingi. Dėl tos apyvartos J.Sabatauskas teisingai atsakė, juk ten nebūtina, kad aš turiu užaugtini bekoną ir parduoti, aš galiu būti vadybininkas. Bet vis dėlto vienas dalykas, jeigu aš užsiimu produkcijos gamyba arba paslaugų teikimu, aš turiu pirma vykdyti tai per kooperatyvą. Klausimas toks: kodėl jūs vis dėlto norite atsisakyti pelno dividendų apribojimo? Kooperatyvas nėra tik absoliučiai pelno siekianti organizacija, nes pelnas yra antrinis dalykas. Pirminis yra visai kitas dalykas – būtent bendrų socialinių ekonominių pastangų dėka. Kodėl jūs norite atsisakyti šios nuostatos? Kurkite akcinę bendrovę, ir viskas.

S.KRUŽINAUSKAS. Ačiū. Iš tiesų negalima lyginti kooperatinių bendrovių su akcinėmis bendrovėmis. Šis įstatymas tikrai sudaro lengvesnes sąlygas kurtis veiklai vykdyti ir tą veiklą vykdyti, nes ir kooperatyvų rėmimas turi gana daug lengvatų, ko negalima pasakyti apie akcines bendroves. Dabar dėl to, kaip jūs akcentuojate, kad siūlau išbraukti “pelno paskirstymo”. Aš siūlau išbraukti todėl, kad kitas punktas 14 straipsnio būtent ir kalba, kad maksimalus dividendų dydis nustatomas kooperatinės bendrovės įstatuose. Tai yra leidžiama pajininkams susitari ir įrašyti tuos 10% ir 5%, bet įrašyti tiek, kiek tam kooperatyvui reikia. Tačiau mes, atrodo, geriau išmanydami, nustatome jiems, kad jūs negalite daugiau kaip 10% pelno pasiskirstyti ir likusius būtinai privalote investuoti į gamybą, į socialines reikmes, į kultūrines ir t.t. Manau, kad tai būtų galima palikti pačiam kooperatyvui spręsti. Mes tiesiog menkus lūkesčius sudarome taip įrašydami, kai skatiname kooperatyvus kurti. Aš tiesiog ir vėl sakyčiau, kad tas asmuo, nevykdydamas apyvartos, norėdamas pakalbinti grupę žmonių įkurti kooperatyvą, gali tikėtis daugiau, gali tikėtis 50% pelno arba dar daugiau. Tačiau šiuo įrašu mes jam tiesiog sakome, geriau nekurk to kooperatyvo, geriau kurk iš karto akcinę bendrovę. Tačiau kooperatyvas, kaip mes iš pradžių kalbėjome, turi daugiau lengvatų veiklai pradėti.

PIRMININKAS. G.Mikolaitis. Prašom, kolega.

G.MIKOLAITIS. Ačiū. Gerbiamasis kolega, aš kaip tik vakar buvau labai geram seminare “Kooperatyvų plėtra”. Ten dalyvavo gal per 50 kooperatyvų pirmininkų arba jų narių, taip pat Danijos ekspertai. Buvo gana plačiai diskutuojama apie šį įstatymą ir galutinai buvo priimta, kad įstatymo keisti iš viso nereikia. Tai patvirtino ir Danijos ekspertai, ir mūsų kooperatyvų nariai, ir daugelio kooperatyvų pirmininkai. Su kuo jūs derinote tas pataisas, ar jūs vienas sugalvojote, kaip jau minėjote, kad čia reikia keisti? Pagal mane, pagal tuos žmones, kurie bendravo toje konferencijoje, tikrai nieko nereikia. Aišku, vakar buvo labai sudėtinga diena Seime, šiaip buvo galima nuvažiuoti ir pasiklausyti, nereikėtų pataisų. Ačiū.

S.KRUŽINAUSKAS. Jeigu būčiau buvęs kviestas, būčiau dalyvavęs ir būčiau pažiūrėjęs, kokie ten kooperatyvai susirinko. Greičiausiai tai buvo stambių kooperatyvų vadovai susirinkę, nes jeigu… Su kuo derinau? Aš kalbėjau su veikiančiais kooperatyvais, bet jie dabar veikia tam, kad nors kiek organizuotų savo veiklą. Kai jiems yra keliamas klausimas, kad jie privaloma tvarka turi turėti administratorių, kuriam reikės mokėti atlyginimą, tai dauguma smulkių kooperatyvų tikrai išnyks, pradings ta tikimybė, kad jie galės pasinaudoti tomis lengvatomis, ta parama. Jeigu kalbame, kad kooperatyvai daugiau siejami su žemės ūkiu, ir žinome, koks ten yra nedarbas, tai mes iš tikrųjų šia nuostata neskatiname. Dėl kitų būtų galima diskutuoti, jas čia aš įrašiau, kad tai buvo teigta ir anksčiau. Kai mes svarstėme pagrindinį įstatymą, teikiau siūlymus, kuriuos čia įrašiau. O dėl šio, tai aš esu konsultavęsis su mažais kooperatyvais.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Ar galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo? Ne? Ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų? Iš karto balsuojame. Dėmesio, balsuojame, ar pritariame po pateikimo šiam įstatymo projektui? Prašom balsuoti.

Už – 40, prieš – 7, susilaikė 16. Po pateikimo pritarta.

Seniūno sueiga siūlo, kad pagrindinis komitetas kaip tik būtų Kaimo reikalų komitetas, o papildomi – Ekonomikos ir Biudžeto ir finansų komitetai. Sutinkame? Ačiū. Ir nagrinėjame pavasario sesijoje, o dėl svarstymo datos, kaip čia pranešėjas ir kolega komiteto pirmininkas sakė, galėsime susiderinti, ar būtinai kovo mėnesį, ar vėliau. Šiuo atveju, kai prasidės sesija. Ačiū. Klausimas baigtas. Grįžtame prie pagrindinės darbotvarkės.

Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos mokslų akademijos statuto patvirtinimo“ projektas Nr.IXP-2199(2*) (priėmimas)

Darbotvarkės 2 klausimas – Seimo nutarimo “Dėl Lietuvos mokslų akademijos statuto patvirtinimo” projektas. Priėmimas. Kviečiu į tribūną pranešėją kolegą R.Pavilionį, Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininką. Taip pat primenu, kad projekto registracijos Nr.IXP-2199(2). Priėmimas. Prašom, mano supratimu, jokių pataisų nėra.

R.PAVILIONIS. Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, jokių papildomų pataisų nebuvo. Yra gautos Seimo Teisės departamento kelios redakcinės pastabos.

PIRMININKAS. Į jas galima atsižvelgti. Ačiū. Visas nutarimas – tai du straipsniai. 1 straipsnis – patvirtinti Statutą. Ar čia, kolegos, dėl kiekvieno straipsnio, ar dėl viso nutarimo? (Balsai salėje) Dėl 1 straipsnio. Prašom. Kolega V.Landsbergis ir po to E.Klumbys.

V.LANDSBERGIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke ir gerbiamieji kolegos, kadangi 1 straipsnis iš esmės statuto tvirtinimas ir to teksto, kuris pridėtas, jo kiekvieno teiginio ir kiekvieno žodžio tvirtinimas, tai yra teiginių ir žodžių, kurie nedarys garbės Seimui vien pagal logiką ir santykius su įstatymais, ir yra dalykų, kuriuos mes turime suvokti apsispręsdami dėl balsavimo. Štai aš turiu pastabų dėl I skyriaus, V ir XI skyrių. “Biudžetinė įstaiga” tai yra sąvoka, kuri turbūt suprantama vienareikšmiškai (1 punktas), o 6 punkte sakoma, kad tą biudžetą tvirtina visuotinis Mokslų akademijos susirinkimas.

Aš manau, kad čia yra prieštaravimas Biudžetinių įstaigų įstatymui. Jeigu tai biudžetinė įstaiga, tai ten dalykai kitaip sprendžiami ir kitaip skiriami pinigai.

Dabar 3 punkto 4 papunktis sako, kad tarp svarbiausių tikslų yra vykdyti fundamentinius tyrimus. Kaip Mokslų akademija gali šiandien vykdyti fundamentinius tyrimus, turbūt niekas nepaaiškins, be institutų. Vadinasi, už to kas nors slepiasi. Už to slepiasi 4 punkto 3 papunktis, kad Mokslų akademija gali vykdyti tyrimo įstaigų steigėjo funkcijas. Kodėl nepasakyta, kad gali steigti mokslinių tyrimų įstaigas. Būtų daug paprasčiau. Matyt, mintis yra kita. Nėra klausimo, ar steigs, ar gaus veikiančių institutų steigėjo teises. Matyt, taip yra suprojektuota. Kitaip tariant, institutai, kurie dirba savarankiškai, kurie atsistojo ant kojų, patys save išlaiko…

PIRMININKAS. Kolega, laiko limitas baigėsi.

V.LANDSBERGIS. Aš manau, čia labai svarbus klausimas, pirmininke. Jūs pratęskite man.

PIRMININKAS. Aš labai atsiprašau, tada turiu pasakyti dėl vedimo tvarkos. Dabar yra priėmimo stadija. Nei jūs, nei kiti kolegos oficialiai pataisų nepateikėte. Dabar dėl balsavimo motyvų. Ar mes priimame 1 straipsnį, ar nepriimame? Kalboms dėl balsavimo motyvų – 2 minutės. Jeigu per pusę minutės dar užbaigsite, aš manau, didžioji Seimo dauguma neprieštaraus, nes jūs jau viršijote laiko limitą. Prašom.

V.LANDSBERGIS. Štai kas čia paslėpta po tuo dalyku – institutai, savarankiškai atsistoję ant kojų, bus priversti maitinti Mokslų akademiją. Iš čia tas siekis perimti institutus, išreikštas žodžiais “gausina savo turtą”.

Dabar Mokslų akademijos nariams mokamos mėnesinės išmokos arba algos. Už ką? Faktiškai už nieką, nes tai neapibrėžta. Tik pasakyta “už numatytą veiklą”, bet ta veikla neapibrėžta. Arba už tai, kad jie privalo vykdyti nutarimus, kai kada privalo atlikti ekspertizes ir privalo teikti siūlymus. Už tai algos. Tas privalomumas yra parašytas labai autoritarinės plunksnos.

Dabar autonomija. Turi statuto nustatytą autonomiją. Atraskite statute skirsnį arba punktą, kur būtų pasakyta “Mokslų akademijos autonomija yra tas ir tas”. Nėra to. Bet tvarkosi pagal autonomiją. Čia tiesiog žalias, nerimtas, tuščias dalykas. Tokio dokumento Seimas savo nutarimu negali tvirtinti neapsijuokdamas.

PIRMININKAS. Ačiū. Pranešėjas ir po to, matyt, dėl vedimo tvarkos A.Kubilius. Bet pirma pranešėjas. Prašom.

R.PAVILIONIS. Na, aš tik galėčiau labai trumpai pasakyti, kad visa tai, kas čia buvo pareikšta, tą buvo galima sakyti svarstant, bet dabar jau pavėluota, viena. Antra, visas statutas yra suderintas su Mokslo ir studijų įstatymu. Mokslo ir studijų įstatyme tos formuluotės, kurias čia kvestionuojate, yra labai aiškiai pasakytos. Todėl čia nei rengėjams, nei komitetui nekilo kokių nors kitų nuomonių. Tai, kas čia pasakyta, visais punktais, kuriuos jūs čia minėjote, galima rasti atsakymus Mokslo ir studijų įstatyme, kur taip pat kalbama apie Mokslų akademiją, jos statutą, apie jos teisę būti autonomiška, daugiau ar mažiau apie išmokas akademikams ir visus kitus dalykus.

PIRMININKAS. Kolega A.Kubilius. Prašom.

A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, aš tik noriu pasakyti, kad pastaruoju metu, gerus pusantrų metų, valdančiajai daugumai apskritai jokių nuomonių nekyla, o po to Konstitucinis Teismas turi parašyti 100 puslapių išvadą ir vargšas R.Šukys, ačiū Dievui, negalėjau vakar dalyvauti, turėjo penkias valandas klausytis jūsų darbo įvertinimo. Dar kartą jūs siūlote nekreipti dėmesio į kitokias nuomones, kuriomis išsakomos pastabos, vėl mums teks penkias valandas klausytis išvadų apie jūsų darbą. Todėl aš siūlau dabar priimti pastraipsniui visas nuostatas, o ne taip, kaip jūs siūlote, kad vienu ypu patvirtiname visas nuostatas, kuriose yra be galo daug įvairiausių nesuderinimų, įvairiausių teisinių absurdų. Iš tiesų tokio dokumento apskritai priimti nebūtų galima, bet kadangi jau ateita iki tiek, mes siūlome priimti pastraipsniui visą priedą.

PIRMININKAS. Ačiū. Pirmiausia primenu, kad buvo svarstoma, buvo pastabų, į dalį pastabų atsižvelgta, ir į nemažą dalį, į kai kurias neatsižvelgta. Jeigu kai kurie kolegos kažkodėl nenori laiku pateikti labai rimtų, kaip jiems atrodo, pastabų, tai tiesiog truputį liūdna. O Konstitucinis Teismas, žinoma, daro savo darbą ir darys.

A.KUBILIUS. Pirmininke, siūlome išeitį.

PIRMININKAS. Prašom.

A.KUBILIUS. Siūlau paprastą išeitį. Opozicijos vardu siūlome daryti pertrauką, pirmininke.

PIRMININKAS. Gerai. Čia jūsų teisė. Nesiginčiju. Mielieji kolegos, dabar pirmiausia registruosimės ir balsuosime, ar darome pertrauką? Pranešėjas mano, kad galima priimti, nes viskas remiasi jau Seimo priimtu įstatymu, opozicijos atstovai mano, kad reikėtų daryti pertrauką. Jie šitą teisę turi, todėl prašom registruotis ir balsuoti. Balsuojame, ar reikia pertraukos, ar ne? Pranešėjas mano, kad nereikia, kolegos iš opozicijos mano, kad reikia.

Užsiregistravo 69, 28 – už, daroma pertrauka iki kito posėdžio. Kitas posėdis bus kovo 10 dieną. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau.

Viena minutę, pertrauka svarstant šį klausimą. Taip, iš tikro, mielieji kolegos, dabar atėjo pertraukos laikas. Taigi pertrauka, ir pertrauka truputėlį ilgesnė iki 12.30 valandos. Pusės valandos. Mes tikrai nusipelnėme pertraukos. Priėmėme kapitalinį eurointegracinį įstatymą. Taigi pertrauka iki 12 valandos ir 30 minučių.

Pertrauka

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, tęsiame posėdį. Pirmiausia kviečiu registruotis, o po to, tarsimės dėl darbo tvarkos. Mes išnagrinėjome pagrindinį klausimą, antrą klausimą atidėjome, iš rezervinių vienas išnagrinėtas, taigi mes čia ne tiek daug tų klausimų ir turime. Prašome registruotis.

25, 26, vadinasi, apie 30. Paskui vis tiek dar reikės. Kai reikės balsuoti, registruosimės. Pakartosime, pakartosime, kai susirinks daugiau.

Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo ir Ukrainos Aukščiausiosios Rados Asamblėjos įsteigimo“ projektas Nr.IXP-2305(2*) (svarstymas ir priėmimas)

Gerbiamieji kolegos, dabar yra trečias pagal darbotvarkę punktas, svarstymo stadija. Pagrindinio komiteto vardu turiu jums pasakyti, kad pagrindinis komitetas nutarimui “Dėl Lietuvos Respublikos Seimo ir Ukrainos Aukščiausiosios Rados Asamblėjos įsteigimo projekto” pritarė. Kai ką pasiūlė pataisyti, bet, svarbiausia, pritarė ir balsavimas buvo toks: 6 – už, prieš nė vieno, 1 susilaikė. Esminė pataisa yra ta, kad ne po 20 deputatų iš kiekvienos pusės, o po 15. Toks mano pranešimas. Diskusijoms lyg ir niekas neužsirašė.

Gerbiamieji kolegos, ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų po svarstymo? Ar galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Ačiū. Seimo Pirmininkas siūlo nagrinėti ypatingos skubos tvarka. Galime sutikti? Ačiū. Taigi pradedame iš eilės. 1 straipsnis. Ar nori kas ką pasakyti, kad įsteigtume tokią instituciją. Priimta.

2 straipsnis. Nėra pasiūlymų, pastabų. Priimta. 3 straipsnis. Nėra. 4 straipsnis. Taip pat nėra. Ir 5 straipsnis paskutinis, kuriame kaip tik atsižvelgta į Užsienio reikalų komiteto siūlymą. Priimta.

Taigi dabar prašom pasirengti ir balsuojame dėl viso nutarimo priėmimo. Kas už tai, kad būtų priimtas mano paminėtas nutarimas, prašom balsuoti. Registruojamės ir balsuojame. (Balsai salėje) Mielieji kolegos, aš jums pradžioje sakiau, galiu ir trečią kartą paminėti – dėl Asamblėjos įsteigimo.

Užsiregistravo 41 Seimo narys. Už – 37, susilaikė 4. Nutarimas priimtas. Ačiū, gerbiamieji kolegos. Einam toliau.

Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 2, 5, 7, 9, 10, 18, 31, 42, 48, 59, 60, 61, 68, 72 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-2176(2*) (svarstymas)

Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-2176(2). Svarstymo stadija. Pagrindinio komiteto vardu – A.Sadeckas, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas, prašom.

A.SADECKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, komitetas apsvarstė įstatymo projektą ir papildomų komitetų pateiktas pastabas bei pasiūlymus, taip pat Teisės departamento pasiūlymus. Daugumai Teisės departamento pasiūlymų pritarta. Socialinių reikalų ir darbo komiteto siūlymui pritarta iš dalies. Nepritarta vieninteliam Užsienio reikalų komiteto siūlymui. Kažkaip atskirai eina visi įstatymų projektai viena tema, bet ne vienu bloku (šiandien vėl pristatomas įstatymo projektas, susijęs su Civilinės krašto apsaugos statutu ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento statutu), jie Seime pateikti, tačiau komitete dar nesvarstyti. Atsižvelgiant į tai siūloma šiuo metu iš svarstomo projekto išbraukti normas, nukreipiančias į minėtus statutus, ir vėliau, kai bus apsvarstyti statutai, inkorporuoti jas ateityje į dabar teikiamą projektą. Tokiu būdu komitetas patobulino atsižvelgęs, kaip minėjau, į pastabas šį įstatymo projektą. Pateikiamas patobulintas įstatymo variantas.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Diskusijose užsirašė kalbėti kolega E.Klumbys. Kviečiu į centrinę tribūną. Prašom.

E.KLUMBYS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, aš nenoriu kalbėti apie šio siūlomo įstatymo turinį. Aš norėčiau truputį pakalbėti remdamasis šiuo įstatymu apie mūsų įstatymų leidybos procedūras. Štai dabar siūlomas įstatymas jau yra svarstymo stadijoje, o po valandos, nepilnos valandos, mes pradėsime to paties įstatymo kitų straipsnių procedūrą, jau bus pateikimas. Tai šioje situacijoje aš keliu klausimą: kaip dirba Krašto apsaugos ministerija? Jeigu ji nori rimtai sutvarkyti įstatymą, tai turi pateikti bendrą komplektą šių pakeitimų, tada mes svarstysim. Aš manau, kad praeis dar savaitė kita, vėl bus to paties įstatymo kokie nors fragmentai, ir mes gauname iš principo įstatyminį chaosą. Mums reiškiamos pretenzijos, kad mes kepame įstatymus nežiūrėdami, ar būtina, ar nebūtina, bet tuo būdu mes iš tikrųjų darome įstatymų broką. Aš norėčiau atkreipti ir įstatymo iniciatorių, ir pagaliau mūsų Seimo vadovybės dėmesį, kad reikėtų pristabdyti būtent tokių įstatymų priiminėjimą. Tegul ateina komplektas, ir mes tada svarstykime įstatymo bendrą komplektą ir jį priiminėkime. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Iškart noriu pasakyti, nes čia pastaba yra ir man, o ne tik ministrui ar ministerijai. Išties pereiname šią stadiją šiuo atveju, kitu atveju pereiname dvi stadijas, o priėmimą pavasario sesijoje, be abejo, darysime kartu. Ir jeigu atsitiks taip, kaip prognozuoja kolega, kad bus dar trečias, tada palauksime trečio ir tikrai visus kartu priimsime ir sujungsime į vieną dokumentą. Atsiprašau, dar turėtų Biudžeto ir finansų komiteto vardu kalbėti kolega J.Palionis. Prašom. Ir Socialinių reikalų ir darbo komiteto vardu – kolegė I.Degutienė ar kas nors kitas.

J.PALIONIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos! Biudžeto ir finansų komitetas apsvarstė ir nutarė pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir pasiūlyti pagrindiniam komitetui atsižvelgti į Seimo Teisės departamento pastabų ir pasiūlymų 1, 2 ir 3 punktus. Nutarta bendru sutarimu. Ačiū.

PIRMININKAS. Kolegės I.Degutienės nematau, pirmininkas, matyt, gimtadienį švenčia. K.Kriščiūnas – Užsienio reikalų komitetas. Prašau.

K.KRIŠČIŪNAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Užsienio reikalų komitetas buvo papildomas svarstant šį klausimą. Mes pritarėme Teisės departamento išvadoms ir tiktai siūlėme, ką kolega A.Sadeckas minėjo, daryti pakeitimus 42 straipsnio 3 dalyje, vietoj žodžių “karys atstovas” siūlėm “karininkas”. Kaip girdėjote, pagrindinis komitetas nepritarė, bet mes manome, kad eilinis karys pagal savo rangą negali tapti kariniu atstovu, jo pavaduotoju ar padėjėju, remiantis to paties įstatymo 24 straipsnio 1 dalies formulavimu, kad karininkas yra Lietuvos kariuomenės atstovas, pagal savo kompetenciją veikiantis kaip karinis pareigūnas.

PIRMININKAS. Dėkoju už trumpą kalbą. Prie pataisos dar grįšim. Kol kas tegul bus mūsų mažytė dovana komiteto pirmininkui gimtadienio proga – aš už jį perskaitysiu jo komiteto išvadą.

“Komiteto sprendimas: siūlyti pagrindiniam komitetui tobulinti įstatymo projektą atsižvelgiant į Teisės departamento pirmą, antrą, trečią pastabas ir pasiūlymus. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu už”. Ir tada viskas.

Kviečiu kolegą A.Sadecką dėl Užsienio reikalų komiteto pastabos. Taip, kviečiu jus į tribūną, turime susitarti. Jūs siūlote nepritarti, komitetas siūlo pritarti. Ar be balsavimo rasime sprendimą, ar reikės balsuoti? Prašome, gerbiamasis Sadeckai.

A.SADECKAS. Be abejo, Užsienio reikalų komiteto siūlymas iš tikrųjų buvo pagrįstas, ten buvo pagalvota, ir mes ilgai komitete diskutavome dalyvaujant ir Krašto apsaugos ministerijos atstovams, kurie šiuo metu sėdi posėdyje, vienaip ir kitaip svėrėme. Vis dėlto daugiau linkome atmesti Užsienio reikalų komiteto siūlymą. Kodėl? Nes mes turime tris pareigybių kategorijas, tarp jų ir padėjėjo pareigybę. Jeigu padėjėjas vykdys administracines funkcijas (vairuotojo funkciją, sekretoriaus funkciją, ryšio palaikymo, šifravimo funkciją), kyla klausimas, ar ne per brangu bus tokiais atvejais, kad tai būtų karininkas. Kadangi yra įvairių funkcijų, tai dėl paties atstovo klausimo negali būti, todėl kategoriškai pasakyti, kad tai turi būti karininkas, kai iš tikrųjų vykdys pagalbines funkcijas, gal būtų per brangu. Štai kodėl šis siūlymas buvo atmestas. Tai būtų iš tikrųjų per brangu. Taip, visi turbūt norėtų nuvažiuoti. Gal ir kapitonas norėtų važiuoti ir vairuoti mašiną, padėti tvarkyti sekretoriatą, tvarkyti atstovybės dokumentus ir t.t. Štai koks buvo argumentas.

Kartu, gerbiamasis pirmininke, kad nepasisakyčiau…

PIRMININKAS. Prašom.

A.SADECKAS. …atskirai už, norėčiau pakomentuoti ir kolegos E.Klumbio siūlymą. Tie, kurie manęs klausė, kai teikiau projektą, girdėjo, kad mes komitete tą momentą nurodėme, jog teikiami įstatymų projektai yra išmėtyti ir tarpusavyje nesuderinti, todėl ir parengėme šį projektą, kad šiek tiek greičiau eitų, o apskritai komitete viskas bus sukoncentruota ir pateikta vienu metu. Mes apie tai ir kalbėjome.

PIRMININKAS. Gerai. Gerbiamieji kolegos, gerbiamasis pirmininke ir gerbiamasis Užsienio reikalų komiteto atstove, ar reikalaujate, kad būtų balsuojama, ar galime palikti taip, kaip siūlo pagrindinis komitetas?

K.Kriščiūnas. Prašom.

K.KRIŠČIŪNAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, pirmiausia turėtumėte padėti apsispręsti, nes Užsienio reikalų komiteto pirmininko nėra, o aš neturiu įgaliojimų keisti komiteto nuomonę. Jūsų patarimas būtų vertingas. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerai. Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Dabar prašyčiau… Ar yra norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų dėl Užsienio reikalų komiteto pataisos, kuriai pagrindinis komitetas nepritarė? Niekas nenori kalbėti? Prašom registruotis ir balsuoti, ar pritariame Užsienio reikalų komiteto siūlomai pataisai, kuriai nepritarė pagrindinis komitetas. Prašom balsuoti. Kolegos, nutraukiu. Mes dabar turime balsuoti dėl Užsienio reikalų komiteto pastabos, kuriai pagrindinis komitetas nepritarė, bet formaliai turime balsuoti už jų siūlymą. Tie, kurie mano, kad turi būti pritarta Užsienio reikalų komiteto pasiūlymui, balsuoja už, tie, kurie mano, kad reikia laikytis pagrindinio komiteto nuomonės, balsuoja prieš arba susilaiko. Taip sakant, tai atvirkštinis balsavimas, bet šiuo atveju yra jų siūlymas, ir mes už jį turime balsuoti. Ar aišku? Kas remia Užsienio reikalų komiteto siūlymą, balsuoja už, kas mano, kad reikia laikytis pagrindinio komiteto linijos, balsuoja prieš arba susilaiko. Ar dabar aišku? Registruojamės ir balsuojame.

Už – 8, prieš – 25, susilaikė 19, nepritarta. Gerbiamieji kolegos, ar dar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų prieš patvirtinant po svarstymo, ar bendru sutarimu? Bendru sutarimu? Taigi bendru sutarimu patvirtinta.

Administracinių teisės pažeidimų kodekso papildymo 207⁶ straipsniu ir 224, 259¹ straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-2329 (pateikimas)

Dabar, mielieji kolegos, siūlau imtis vieno iš rezervinių klausimų. Tai yra 6 rezervinis klausimas – Administracinių teisės pažeidimų kodekso papildymo keliais straipsniais ir pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-2329. Pateikimo stadija. Pranešėjas – Seimo Pirmininkas A.Paulauskas. Prašom, Pirmininke.

A.PAULAUSKAS. Gerbiamieji kolegos, noriu jums pateikti Administracinių teisės pažeidimų kodekso papildymo 207⁶ ir 224, 259¹ straipsnių pakeitimą. Siūlymo esmė. Neseniai mes priėmėme Referendumo įstatymo pataisas ir 11 straipsnio 4 dalyje numatėme, kad piliečiams draudžiama atlyginti už parašų rinkimą. Referendumo įstatyme galioja ir kiti draudimai, bet atsakomybė už šiuos draudimus nebuvo nustatyta. Todėl siūlome nustatyti administracinę atsakomybę už Referendumo įstatyme numatytos piliečių parašų rinkimo tvarkos pažeidimus. Jeigu tie veiksmai padaryti pakartotinai, nustatyti griežtesnę sankciją. Tai būtų 207⁶ straipsnio 2 dalis. Ir atitinkamai keičiami 224 ir 259 straipsniai, kur įrašoma tokių bylų nagrinėjimo tvarka bei pareigūnai, kuriems pavesta surašyti protokolą.

PIRMININKAS. Ačiū. Jus nori paklausti vienas Seimo narys – J.Veselka. Prašom, kolega.

J.VESELKA. Gerbiamasis pranešėjau, ar tas atlyginimas už parašų rinkimą bus taikomas tik referendumui, ar bus taikomas ir, sakysime, Prezidento rinkimas, ir Seimo rinkimams, ir t.t., ar tik referendumui?

A.PAULAUSKAS. Čia parašyta, kad tik Referendumo įstatyme.

PIRMININKAS. Ačiū. Visi paklausė. Gerbiamieji kolegos, ar galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo? Pritarta. Seniūnų sueiga siūlo, kad pagrindinis komitetas būtų Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Sutinkame? Ačiū. Žinoma, nagrinėsime pavasario sesijoje, bet vienam iš pirmųjų pavasario sesijos posėdžių, matyt, kitą ketvirtadienį. Ačiū, Pirmininke.

Mielieji kolegos, dabar pirmininkaus Seimo Pirmininkas. Du rezerviniai – 4 ir 5 – klausimai. Turime išspręsti savo iškilusius vidaus reikalus, tai yra Seimo vidaus reikalus.

PIRMININKAS (A.PAULAUSKAS). Įstatymų projektus, nutarimų projektus pateiks Č.Juršėnas.

Seimo nutarimo „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Seimo komitetų sudėties patvirtinimo“ 4, 12 ir 13 straipsnių pakeitimo“ projektas Nr.IXP-2330 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)

Č.JURŠĖNAS. Pradėsiu, gerbiamieji kolegos, nuo paprastesnio, tai yra nuo Seimo nutarimo “Dėl Seimo komitetų sudėties patvirtinimo” 4, 12 ir 13 straipsnių pakeitimo, kad komitetai galėtų normaliai dirbti ir būtų atitinkamai skaičiuojami kvorumai bei dalyvaujantieji. Mes negalime atidėti vėlesniam laikui. Kai kas siūlo, girdi, yra dar vienas pareiškimas, palaukim. Bet kol nėra Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimo, mums neišeina avansu spręsti. Todėl prašyčiau kolegas pritarti šiam daugiau procedūriniam techniniam sprendimui dėl mūsų kolegų, kurie jau išėjo į kitą darbą, dėl mūsų kolegų, dabar Prezidento ir jo dviejų patarėjų, išbraukimo iš atitinkamų komitetų sudėties. Kviečiu, jeigu Pirmininkas malonės pasiūlyti ypatingą skubą, šiandien iš karto ir priimti.

PIRMININKAS. Niekas nenori klausti. Ar galėtume pritarti? Visi po svarstymo pritarė. Ar galėtume iš karto pradėti priėmimą? Nėra prieštaravimų. Pradedame priėmimą.

Č.JURŠĖNAS. Tada 1 straipsnis. Kolega A.Medalinskas yra išbraukiamas iš Seimo Europos reikalų komiteto.

PIRMININKAS. Nėra norinčių kalbėti? Ar galime priimti?

Č.JURŠĖNAS. Ačiū. 2 straipsnis, tai yra bazinio įstatymo 12 straipsnyje reikia išbraukti D.Kutraitę ir A.Medalinską iš Užsienio reikalų komiteto sudėties.

PIRMININKAS. Nėra norinčių kalbėti. Ar galėtume pritarti šiam straipsniui?

Č.JURŠĖNAS. Ir 3 straipsnis, arba bazinio nutarimo 13 straipsnis. Reikia išbraukti buvusį Seimo narį, dabar Respublikos Prezidentą R.Paksą iš Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto sudėties.

PIRMININKAS. Nėra norinčių kalbėti? Nėra. Ar galime priimti 3 straipsnį? Priimtas.

Č.JURŠĖNAS. Ir 4 straipsnis – nutarimas įsigalioja nuo priėmimo.

PIRMININKAS. Bendru sutarimu priimtas. Ačiū. Dabar dėl viso nutarimo yra norinčių kalbėti? Nėra. Balsuosime. Kas už tai, kad priimtume Seimo nutarimą dėl Seimo komitetų sudėties patvirtinimo pakeitimo, prašau balsuoti.

58 – už, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Nutarimas priimtas.

Seimo nutarimo „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Seimo seniūnų sueigos sudarymo“ pakeitimo“ projektas Nr.IXP-2326(3) (svarstymas ir priėmimas)

Č.JURŠĖNAS. Ir tada, jeigu galima, gerbiamasis Pirmininke, iškart antrasis nutarimas. Tai nutarimas dėl Seimo nutarimo “Dėl Seimo seniūnų sueigos sudarymo” pakeitimo. Čia yra trečiasis, t.y. patikslintas, variantas. Jo esmė yra ta, kad viena iš frakcijų, t.y. Naujosios sąjungos (socialliberalų) frakcija, pakeičia savo kai kuriuos atstovus Seniūnų sueigoje: vienus siūlo įrašyti, kitus išbraukti. Ir antras dalykas yra susijęs su tuo, kad, kaip jau iš ryto buvo pranešta, susikūrė nauja frakcija – Jungtinė ir liberalų frakcija. Kita vertus, viena frakcija jau yra baigusi savo garbingą veiklą. Ryšium su tuo naujoji frakcija deleguoja kitus atstovus arba kai kuriuos tuos pačius, bet vis tiek juos mes turim kitaip užrašyti, jau kaip tos kitos frakcijos atstovus, Seimo seniūnų sueigoje, irgi kai kas siūloma išbraukti. Taigi jūs turite trečiąjį patikslintą variantą, kuris parengtas remiantis vienos senos, vadinkim, frakcijos ir vienos naujosios frakcijos siūlymais. Kviečiu patvirtinti šiandien, jeigu vėl Pirmininkas malonės pasiūlyti ypatingą skubą, kad kovo 10 d. pradedant eilinę sesiją Seniūnų sueiga būtų atnaujinta.

PIRMININKAS. Taip. Ar po pateikimo galėtume pritarti šiam nutarimui? Pritarta. Ar galėtume pradėti svarstymą ypatingos skubos tvarka? Taip. Svarstymo stadijoje niekas nenori kalbėti. Ar galėtume pereiti prie priėmimo?

Č.JURŠĖNAS. 1 straipsnis kaip tik ir yra to senojo nutarimo pagrindinio straipsnio pakeitimas, ką aš jau minėjau.

PIRMININKAS. Ar 1 straipsnį galėtume priimti bendru sutarimu? Priimtas.

Č.JURŠĖNAS. Ir 2 straipsnis, tradicinis, – nutarimas įsigalioja nuo priėmimo.

PIRMININKAS. Ar galėtume priimti 2 straipsnį bendru sutarimu? Priimta. Balsuosime dėl viso nutarimo. Ar yra norinčių kalbėti? Nėra dėl balsavimo motyvų norinčių kalbėti. Balsuojame dėl Seimo nutarimo “Dėl Seimo seniūnų sueigos sudarymo” pakeitimo.

65 – už, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Nutarimas priimtas.

Toliau pirmininkauja Č.Juršėnas.

PIRMININKAS (Č.JURŠĖNAS). Gerbiamieji kolegos, aš pirmiausia noriu padėkoti tiems Seimo seniūnų sueigos nariams, kurie jau baigė savo kadenciją nuo šio momento, ir noriu pasveikinti naujuosius, kurie įsitrauks į darbą pirmadienį, 8 val., primenu. Pirmadienį, 8 valandą.

Dabar iš eilės turėtų būti darbotvarkės 5 punktas, bet aš nematau. Kolega V.Saulis, viskas gerai.

Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 14, 64, 81, 91, 98, 106 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-2264(2*) (svarstymas)

5 klausimas – tai Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas. Jo registracijos Nr.IXP-2264(2). Svarstymo stadija. Projektą teikia Vyriausybė. O dabar svarstymo stadijoje pagrindinio komiteto vardu – kolega V.Saulis.

V.SAULIS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos. Sausio 28 d. Seime buvo pateiktas (Vyriausybė pateikė) Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas. Mūsų komitetas buvo paskirtas pagrindiniu. Vasario 26 d. mes apsvarstėme šį projektą. Buvo gauti mūsų Seimo narių ir komiteto narių A.Butkevičiaus ir G.Šivicko pasiūlymai, taip pat kolegų Seimo narių A.Butkevičiaus ir A.Rimo pasiūlymai. Jie buvo apsvarstyti. Šiam Vyriausybės teikiamam ir komiteto patobulintam projektui buvo pritarta bendru sutarimu.

Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 25, 75 ir 77¹ straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-2012. Vidaus reikalų, Specialiųjų tyrimų tarnybos, valstybės saugumo, krašto apsaugos, prokuratūros, Kalėjimų departamento, jam pavaldžių įstaigų bei valstybės įmonių pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo, Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo ir Valstybinio socialinio draudimo įstatymo papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-2013 (pateikimas)

PIRMININKAS. Ačiū. Dėkoju, gerbiamasis pranešėjau. Kiek supratau, nėra pataisų ir niekas nenori kalbėti diskusijose. Tai gal galim pritarti po svarstymo? Galim pritarti? Ačiū, pritarta. Nematau… A, yra. Yra gerbiamasis J.Gečas. Imamės iš eilės šeštojo kompleksinio klausimo – Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projekto. Ir kartu su juo Vidaus reikalų, Specialiųjų tyrimų tarnybos, Valstybės saugumo, krašto apsaugos, prokuratūros, Kalėjimų departamento, jam pavaldžių įstaigų bei valstybės įmonių pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo, Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo ir Valstybinio socialinio draudimo įstatymo papildymo įstatymo projektas. Pirmojo registracijos Nr.IXP-2012, antrojo – Nr.IXP-2013. Gerbiamąjį J.Gečą kviečiu į tribūną. Prašom, viceministre.

J.GEČAS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai. Tobulinant Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymą 2000 m. gegužės 9 d. buvo priimta nauja šio įstatymo 77¹ straipsnio redakcija bei krašto apsaugos ministro įsakymu patvirtintas karių ir civilių tarnybos Antrajame operatyvinių tarnybų departamente prie Krašto apsaugos ministerijos statutas. Dėl to operatyvinėse tarnybose įvesta civilinė krašto apsaugos tarnybą atliekančių pareigūnų kategorija.

Siekiant tinkamai nustatyti priėmimo į tarnybą, tarnybos atlikimo, atsakomybės ir kitas specialias sąlygas Antrajame operatyvinių tarnybų departamente prie Krašto apsaugos ministerijos bei sureguliuoti operatyvinėse tarnybose civilinę krašto apsaugos tarnybą atliekančių pareigūnų socialines garantijas ir pensijas, prilyginant jas karių bei kitų Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos subjektų pareigūnų socialinėms garantijoms, būtina pakeisti Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 25 straipsnio 1 dalį bei 77¹ straipsnio dalį.

Projektas atitinka Vyriausybės programą. Noriu pažymėti, kad šiuo metu kitos tarnybos, vykdančios operatyvinę veiklą, – Valstybės saugumo departamentas, Vidaus reikalų ministerija ir kitos tarnybos – turi būtent šias socialines garantijas ir joms egzistuoja tokia tvarka. Todėl mes norime prilyginti jau esantiems kitiems operatyvinės veiklos subjektams mūsų operatyvinį darbą atliekančių civilių pareigūnų socialines garantijas ir pensijas. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nori paklausti du Seimo nariai. A.Sysas. Iki jis pasakys žodį, vis dėlto aš noriu jam esant dar kartą pasveikinti su gimtadieniu. (Plojimai)

A.SYSAS. Dėkoju, pirmininke.

PIRMININKAS. Prašom.

A.SYSAS. Aš norėčiau paklausti viceministro. Kaip jis supranta, kad civiliai, kurie dirbs krašto apsaugoje, yra valstybės tarnautojai, bet jiems pensinis amžius nustatytas 55 metai, kai Valstybės tarnybos įstatyme yra 65 metai? Kaip tai derinama?

J.GEČAS. Noriu pažymėti, kad šie pakeitimai nereguliuoja civilių tarnautojų, dirbančių Krašto apsaugos ministerijoje arba daliniuose. Tai yra tiktai antrajame operatyvinių tarnybų departamente. Analogiškas, kaip jau minėjau, teises – socialines garantijas ir pensinį 55 metų amžių – turi visose kitose žinybose dirbantys operatyviniai pareigūnai.

PIRMININKAS. Ačiū. Ir K.Kriščiūnas. Prašom, kolega.

K.KRIŠČIŪNAS. Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamasis viceministre, norėčiau jūsų paklausti, kaip… Aš suprantu, kad šis jūsų teikimas pareikalaus papildomų lėšų krašto apsaugai ir jūs neteisingai informuojate Seimo narius aiškinamajame rašte, kad lėšų nereikės. Kaip tai atitinka jūsų planus, dabar derinamus su NATO, stiprinti tas tarptautines operacijas ir visur kitur skirti lėšas? Patys skaičiuojate, kad kariuomenė iš esmės jau ties bankroto riba, nes trūksta lėšų įprastiniams reikalams, o jūs dabar dar plečiate lėšų panaudojimą. Kaip tai atitinka tas derybas su NATO? Ačiū.

J.GEČAS. Savaime aišku, kad po tam tikro metų skaičiaus lėšų tiems pareigūnams reikės, bet noriu pabrėžti, kad pensijas galės gauti tik sulaukę 55 metų. Šiuo atveju mūsų vyriausias dirbantis ten žmogus yra apie 30 metų. Galima įsivaizduoti, kad jis pirmasis gaus šią pensiją tiktai po 25 metų. Problema yra, kodėl mes norime būtent sulyginti su kitomis tarnybomis. Todėl, kad prasidėjo nesveika konkurencija ir kai kurių pareigūnų bėgimas iš vienos žinybos į kitą, nes egzistuoja skirtingos socialinės garantijos. (Balsas salėje: Į policiją tikriausiai bėga!)

PIRMININKAS. Ačiū. Į visus klausimus atsakyta. Dabar, gerbiamieji kolegos, ar galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo abiem projektam? Galime. Ačiū.

Seniūnų sueiga siūlo, kad nagrinėjant pirmąjį klausimą, pagrindinis būtų Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. (Balsai salėje) Gerai. Minutėlę! Pirmiausia susitariame dėl Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto, kaip pagrindinio. Sutinkame? Ačiū. Ir papildomas – Socialinių reikalų ir darbo komitetas. (Balsai salėje) Ne, dėl antrojo mes dar šnekėsime. Papildomas, sutinkame.

Dabar dėl antrojo, pagrindinis – Socialinių reikalų ir darbo komitetas, o papildomas – Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Sutinkame? Nagrinėjame, žinoma, pavasario sesijoje ir atsižvelgiame į tai, apie ką čia kalbėjome abu kartus su kolega A.Sadecku, kad kai prieisime tam tikras stadijas, tada tuos projektus dėl krašto apsaugos sistemos reikės jungti į vieną ir priimti kaip vieną dokumentą. Ačiū. Nematau dar ministro ar viceministro… A, yra. Prašom tada arčiau.

Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-2314 (pateikimas)

Septintasis darbotvarkės punktas – Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, registracijos Nr.IXP-2314. Pateikimo stadija. Pranešėjas – viceministras N.Eidukevičius. Prašom.

N.EIDUKEVIČIUS. Laba diena, gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai. Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto tikslas – patikslinti įstatymo nuostatas taip, kad turto perdavimas valstybės ir savivaldybių įmonėms valdyti, naudoti ir disponuoti juo patikėjimo teise nebūtų laikomas investavimu, bei konkretizuoti investavimą į privačius juridinius asmenis. Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme valstybės ir savivaldybių turto investavimas yra apibūdintas kaip valstybei ir savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto, kaip įnašo, perdavimas steigiamajai viešajai įstaigai, valstybės ar savivaldybės įmonei, taip pat šio turto perdavimas didinant viešosios įstaigos ar kitų asmenų dalyvavimą veikloje, susijusioje su kapitalu, jei savivaldybė ar valstybė yra jų dalininkės. Tačiau valstybės ir savivaldybių įmonės neturi turto nuosavybės teise, o turtą valdo patikėjimo teise, perduota valstybės arba savivaldybės. Šio turto savininkė yra arba valstybė, arba savivaldybės. Todėl projekte siūloma atitinkamai patikslinti investavimo sampratą ir iš investavimo objektų išbraukti valstybės ir savivaldybių įmones, nes valstybės ir savivaldybių turto perdavimas valstybės ar savivaldybės įmonei patikėjimo teise nėra turto investavimas. Šiuo atveju nesikeičia turto savininkas.

Įstatyme taip pat numatyta, kad valstybė ir savivaldybės turi teisę didinti savo įnašus į privataus juridinio asmens kapitalą, jeigu valstybė ar savivaldybė yra jo dalyvis. Atskirų teisinių formų įmonių įstatymai riboja valstybės ir savivaldybės teises būti privačių juridinių asmenų dalyviais, pavyzdžiui, Ūkinių bendrijų įstatymas. Be to, ne visi juridiniai asmenys turi kapitalą. Todėl įstatymo projekte siūloma sukonkretinti, į kokį privatų juridinį asmenį gali investuoti valstybė ir savivaldybė. Šiuo atveju siūloma, kad valstybė ir savivaldybė gali investuoti, įsigydamos akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių akcijų, didinant jų įstatinį kapitalą arba steigiant jas. Projekte siūloma nustatyti, kad valstybė ir savivaldybė gali įsigyti tik paprastąsias vardines bendrovių akcijas. Siūlome pritarti po pateikimo. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis viceministre. Trys Seimo nariai nori paklausti. Pirmasis – J.Veselka. Prašom.

J.VESELKA. Gerbiamasis pranešėjau, aš dėl šio klausimo antrosios dalies. Liberalios Vyriausybės pagrindinis privatizavimo tikslas yra kuo greičiau parduoti bet kokį valstybės turtą, kuris gali duoti pelno. Staiga jūs leidžiate valstybės ir savivaldybių turtą investuoti į privačias bendroves ir gauti akcijų. Ar tai vis dėlto neprieštarauja pačiai koncepcijai dėl valstybės turto pardavimo ir ar tai vis dėlto nėra sudaromos sąlygos korupcijai perduodant privačiai bendrovei būtent valstybės ar savivaldybės turtą?

N.EIDUKEVIČIUS. Ačiū už klausimą. Bet kokiu atveju privatizavimas vykdomas tų įmonių arba tų objektų, kurie nėra skirti vykdyti prigimtines Vyriausybės ar valstybės funkcijas, t.y. skirti komercinėms reikmėms. Šiuo atveju mes kalbame apie investicijas į tuos objektus arba į tas įmones, kurios gali būti susijusios su savivaldybių, valstybės funkcijų vykdymu ir panašiai. Korupcijos galima ieškoti visur, bet šiuo atveju tai yra tik juridinis pagrindas tai daryti, o kiekvienas projektas bet kokiu atveju svarstomas atskirai. Dėkui.

PIRMININKAS. E.Skarbalius. Prašom, kolega.

E.SKARBALIUS. Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, kažkaip jaučiu, kad šis įstatymas yra skirtas palaikyti tą valstybinį nihilizmą, kuris susijęs su Klaipėdos “Laivitės” įmone, kurioje yra Klaipėdos piliavietė ir visų klaipėdiškių širdys. Paneikite šį dalyką, kad šis įstatymas nėra susijęs su šiuo paskelbtu privatizavimu. Ačiū.

N.EIDUKEVIČIUS. Ačiū. Iš tikrųjų ši įstatymo pataisa paremta praktika, bet tikrai ne tuo konkrečiu atveju, apie kurį jūs kalbate.

Mes su tuo labai konkrečiai susidūrėme reorganizuodami Ignalinos atominę elektrinę, atskirdami jai nebūdingas funkcijas. Šiuo atveju tie veiksmai, kurie turėjo būti padaryti ir buvo daromi, buvo traktuojami kaip investicija, teko atlikti tam tikrus veiksmus iš valstybės įmonės turtą perduodant ir investuojant, nes tai buvo investicija į kitą valstybinę įmonę.

Remdamiesi tuo, mes manome, kad valstybės turto, perduodamo disponavimo teise, vertė niekur nesikeičia ir nėra būtina jį vertinti, pervertinti iš naujo, galima perduoti vadovaujantis balansine verte. Štai remiantis šia praktika buvo parengta ši pataisa.

PIRMININKAS. Ačiū. Ir paskutinysis klausia kolega G.Mikolaitis. Prašom.

G.MIKOLAITIS. Ačiū. Būtų labai sveikintinas jūsų siūlymas, kad suteikta daugiau teisių savivaldybėms. Kiek man žinoma, beveik visos savivaldybės yra šiek tiek įsiskolinusios toms įmonėms už šilumą ir panašiai. Kurios savivaldybės šiandien galėtų investuoti į akcijas? Kurios savivaldybės, jūsų manymu, turi daug pinigų? Ačiū.

N.EIDUKEVIČIUS. Aš dabar konkrečiai negaliu pasakyti, kurios galės investuoti, kurios norės investuoti. Tai yra tik juridinis pagrindas daryti atitinkamus veiksmus. Jeigu susidarys tokios aplinkybės, jog bus būtina daryti investicijas tam, kad būtų užtikrintos tos funkcijos ir tų funkcijų komercializavimas, kurios priskirtos savivaldybei, tai savivaldybės, remdamosi savo tarybų sprendimais, savo biudžete turės numatyti lėšas ir tai darys.

PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis Eidukevičiau. Gerbiamieji kolegos, ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų, ar gal galime bendru sutarimu? (Balsai salėje) Ar yra? O! Tamstai visada žodis. J.Veselka. Prašom.

J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, išklausėme pranešėjo ir ypač atsakymo į paskutinį klausimą. Susidaro toks įspūdis, kad iš dangaus nukrito idėja, jog taip reikia daryti, ir nežino, nei kas pirks, nei kas galės investuot. Tiesiog iš dangaus, Marija nušvietė protą. Kai taip aiškina pranešėjas, aš daugiau linkęs manyti atvirkščiai, kad aiškiai yra interesų grupės, kurios pasiuntė šį Marijos apreiškimą. Jeigu vertintume tai, kad valstybės strategija yra parduoti… Gerbiamasis Juršėnai, vakar P.Gražulis labai gražiai pasakė: viską parduoti, kas įmanoma. Ir staiga užsimano didinti valstybės įtaką į kažkokias privačias kompanijas įnešant valstybinį kapitalą. Atleiskite, nesueina galais su galais. Nei Marijos apreiškimas, nei realūs faktai. Todėl šio įstatymo pirma pataisa iš tikrųjų yra gera ir atitinka tikrovę. Bet dėl antros pataisos – su tais įnašais į privačias rankas, aš – priešas.

PIRMININKAS. Ačiū. Kadangi yra prieštaraujančių, turėsime balsuoti. Kolegos, dėmesio! Registruojamės ir balsuojame, ar pritariame po pateikimo Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo, disponavimo juo įstatymo 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui, prašom balsuoti. Registruojamės ir balsuojame po pateikimo. Jeigu reikės taisyti, po to taisysime.

Už – 27, prieš – 1, susilaikė 15, pritarta. Dar vienas už, tai – 28.

Gerbiamieji kolegos, Seniūnų sueiga siūlo, kad pagrindinis būtų Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Sutinkame? Ekonomikos komitetas papildomas. Sutinkame? Nagrinėti – pavasario sesijoje.

Gerbiamieji kolegos, mieli bičiuliai, su malonumu pranešu, kad pagrindinę darbotvarkę išnagrinėjome. Mums liko dar du papildomi klausimai. Visi pranešėjai, atrodo, yra. Bet prieš suteikdamas jiems žodį, aš jums noriu kai ką pasakyti dėl mūsų perspektyvų, nes paskui posėdžio pabaigoje liks dar mažiau žmonių, mažiau girdės. Kolegos, dėmesio! Šiandien mes baigiame neeilinę sesiją. Prašom susikaupti, po kurio laiko reikės himną giedoti. Eilinė sesija prasideda pirmadienį, tai yra kovo 10 d., kaip reikalauja Konstitucija, o Seimo valdybos sprendimu, tiesiog primenu, 10 valandą. Pirmoji posėdžių diena neturėtų būti ilga. Iš esmės – sveikinimo kalbos ar kalbos apie būsimą darbų programą, galbūt vienas ar du klausimai, vienas iš jų ką tik šiandien buvo nukeltas, padarius pertrauką, į artimiausią posėdį ir gal koks kitas svarbesnis dalykas. Žodžiu, valandą, pusantros, maksimum – dvi valandos. Toks būtų mūsų pirmasis posėdis. Antrasis posėdis antradienį taip pat 10 valandą – iškilmingas posėdis.

Dabar apie kitus posėdžius nekalbu, bus spalvotas grafikas, matysite. Bet Seimo valdyboje dalyvaujant įvairių frakcijų atstovams, taip pat Seniūnų sueigoje yra sutarta, kad kovo 20 diena, prašyčiau pasižymėti savo kalendoriuose, turėtų būti ypatinga diena. Koncentruojamės į ją ir balsuojame dėl Konstitucijos dviejų pataisų, susijusių su prokuratūros statusu, su prokuratūros vieta mūsų valdžių sistemoje. Kovo 20 dieną.

Taip pat kovo 20 dieną turėtume balsuoti ir dėl konstitucinio įstatymo, lydinčio jau priimtą Konstitucijos pataisą. Ryšium su tuo mano kreipimasis į Konstitucijos komisiją ir į jos gerbiamąją pirmininkę, kad iki to laiko (mes turime šiek tiek laiko) dar būtų galima šiek tiek padiskutuoti, pasiaiškinti. Jeigu viskas gerai, tai einam ir balsuojam. Jeigu reikia ką nors taisyti, tobulinti, mes šiek tiek turime laiko. Bet kovo 20 diena yra ta diena, kai tikrai nieko neišleisime į komandiruotes, nebent koks mirtinas reikalas, o kas ligoninėje, – visi bus atvežti čia. Kovo 20 dieną.

Dabar dėl tolesnio darbo, kad būtų galima organizuoti ir planuoti savo perspektyvinę veiklą. Referendumas, kaip žinote, yra gegužės 10-11 dienomis. Mėnuo oficialiai agitacijai, propagandai, informacinė kampanija jau ir dabar vyksta. Seimo valdyba iš principo nusprendė, tai bus spalvotame grafike, kurį valdyba patvirtins vėliau, kad per tą laiką, kuris yra maždaug nuo balandžio 10 dienos iki gegužės 10 dienos, bus tiktai dvi posėdžių dienos, t.y. eilinių posėdžių dienos. Per dvi savaites – po vieną posėdžių dieną. Jeigu dėl vienokių ar kitokių priežasčių reikės šaukti neeilinį posėdį, be abejo, Seimo valdyba tokį posėdį šauks. Žinoma, periodiškai komitetai turi susirinkti ir vis tiek posėdžiauti. Tai tiek pranešimų dėl mus laukiančių įvykių, pradedant nuo kovo 10 dienos. Tiesa, kovo 9 dieną taip pat svarbus įvykis, atkreipiu šachmatininkų dėmesį – tradicinė Seimo taurė čia, Seimo I rūmuose.

Dabar grįžtame prie mūsų darbotvarkės, jau tos papildomos, tai yra prie rezervinių klausimų. Dėl kooperatinių mes jau susitarėme.

Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 10, 14, 15 ir 18 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-2058(2*) (svarstymas)

Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-2058(2). Svarstymo stadija. Ekonomikos komiteto, pagrindinio komiteto, vardu – kolega R.Sinkevičius ir kas nors ruošiasi Biudžeto ir finansų komiteto vardu. Prašom.

R.SINKEVIČIUS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Kolegos Seimo nariai, Ekonomikos komitetas labai įdėmiai svarstė Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą. Pirmiausia svarstydami rėmėmės dabartine esama ekonomine situacija šioje veiklos srityje. Norėčiau jus informuoti apie tai, kad šiandien transporto priemones draudžia iš viso 11 akcinių bendrovių arba uždarųjų akcinių bendrovių. Ir nuo 2002 m. sausio 1 d. iki 2003 m. sausio 1 d. visos minėtos draudimo veikla užsiimančios bendrovės dėl pasirašytų draudimo sutarčių gavo per 242 mln. Lt įplaukų. Dėl patirtų autoįvykių ir kitų draudiminių įvykių vairuotojams buvo išmokėta 36,8 mln. Lt. Taigi skirtumas – 205 mln. 700 tūkst. Lt – liko bendrovių pelno dalyje, liko draudimo biuro išlaikymui, liko reikalingiems atidėjimams ir taip toliau. Aš suprantu, kad ta išmoka 36,8 mln. nevisiškai atspindi visas išmokas, nes dalis bylų dar sprendžiama, bet vis tiek 6,7 karto įmokos viršija išmokas. Tai rodo, kad ekonominė situacija pernelyg gera draudimo bendrovėms ir draudimo biurui. Tačiau tai rodo kitą dalyką, kad visi vairuotojai, kurie draudžiasi civiline atsakomybe, yra pernelyg apiplėšiami.

Todėl Ekonomikos komitetas, išklausęs ir apsvarstęs visus pasiūlymus, pritarė kolegos P.Vilko pasiūlymui, taip pat pritarė mano pasiūlymams ir teikia Seimui svarstyti komiteto patobulintą įstatymo projektą. Balsavimo rezultatai komitete buvo: 6 – už, prieš nebuvo, 5 susilaikė.

PIRMININKAS. Ačiū. Dabar kviečiu kitą pranešėją. Bet kas tas kitas? Kolega J.Palionis. Prašom Biudžeto ir finansų komiteto vardu. Prašom.

J.PALIONIS. Gerbiamieji kolegos, Biudžeto ir finansų komitetas svarstė ir nutarė, pirma, pasiūlyti pagrindiniam komitetui nepritarti pateiktam įstatymo projektui Nr.IXP-2058, kadangi įstatymo 15 straipsnio 1 dalimi numatytas draudimo įmokos sumažinimas net iki 50% vairuotojams, nepadariusiems autoavarijų su apdrausta transporto priemone per pirmuosius metus. Finansų ministerijoje yra sudaryta darbo grupė, kuri rengė įstatymo pakeitimus pagal Europos Sąjungos Tarybos direktyvos reikalavimus. Šioje direktyvoje numatyta leisti įmonėms, išskyrus gyvybės draudimo įmones, pačioms nustatinėti draudimo įmokas, tačiau sustiprinti šių įmonių veiklos kontrolę. Šie pakeitimai turės įsigalioti nuo įstojimo į Europos Sąjungą. Antra, pasiūlyti Vyriausybei, teikiant Seimui Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo pataisas, pateikti metų draudimo įmokų ir išlaidų analizę. Data yra balandžio 1 d. Balsavimo rezultatai: 5 – už, 3 – prieš, 2 susilaikė.

PIRMININKAS. Dėkoju. Yra šiek tiek pataisų. Bet pirma – diskutantai. B.Vėsaitė. Prašom, kolege, į tribūną. Ruošiasi P.Vilkas.

B.VĖSAITĖ. Gerbiamieji kolegos, nesutikčiau su Biudžeto komiteto išvada nepritarti teikiamam pasiūlymui, nes iš esmės tai, kas realiai vyksta, atitinka gerbiamojo P.Vilko pataisą. 50% nuolaidos ir iš tikrųjų tie 200 mln., kurie lieka atskaičius žalą ir dar sumokėjus draudimo biurui, na, sakyčiau, yra per didelė prabanga šitiek lėšų rinkti iš žmonių. Aš įsivaizduoju, kad mes turime pakelti draudimo sumas pagal kartelę iki 500 tūkst. ir 100 tūkst. už transporto priemonę. Ir manau, kad tai reikėtų kuo skubiausiai padaryti. Bet mes per daug dosnūs draudimo bendrovėms savo piliečių sąskaita. Aišku, jų pelnai yra apriboti iki 4%, tačiau atlyginimai, visos kitos išlaidos skaičiuojama, kalkuliuojama į sąnaudas. Ir laukiam iš tiesų iš Vyriausybės greitesnio sprendimo dėl didesnių draudimo sumų. Bet šiandien, dar atsižvelgiant ir į Konkurencijos tarybos išvadą, kad jinai neprieštarauja konkurencijai, ir į Europos teisės departamento išvadą, kad iš tikrųjų draudimo rinkoje galima liberalizuoti šitą dalyką, nes tai nesusiję su gyvybės draudimu, siūlyčiau pritarti kolegos P.Vilko pataisai, nes ji neprieštarauja, tiktai fiksuoja, kas dabar vyksta draudimo rinkoje.

PIRMININKAS. Ačiū. Ir antrasis diskutantas – P.Vilkas. Prašom.

P.VILKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, po gerbiamosios B.Vėsaitės pasisakymo mano kalba bus labai trumpa, nes aš visiškai pritariu tam, kas buvo pasakyta prieš tai.

Bet aš norėčiau atkreipti dėmesį į šiandieninę situaciją. Kai Seime buvo pritarta mano pasiūlymui po pateikimo, draudikai sureagavo skelbdami tikrai nepagrįstus nuogąstavimus, kad neva po šito pasiūlymo priėmimo žlugs draudimo finansinė rinka. Aš buvau apkaltintas, kad tokių kainų reguliavimas – tai ne liberalizmas, o komunizmas, atseit šis pasiūlymas visiškai užkerta galimybes gyventi draudimo kompanijoms. Tai aš ir paklausčiau, ar turint 80% rezervo draudimo žaloms atlyginti tai reiškia blogą gyvenimą? Ir svarbiausia, kad rezervas nemažėja ir šiandien. Pavyzdžiui, sausio mėnesį pasirašyta 37,8% daugiau draudimo įmokų nei prieš metus. Ir šį augimą lėmė iš esmės transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įmokų augimas. Yra konkretūs skaičiai. Sausio mėnesį pasirašyta draudimo įmokų sutarčių (aš kalbu apie paprastas draudimo įmokas) už 11 mln. 814 tūkst., o išmokos buvo 5 mln. (…) tūkst. Vadinasi, rezervas nemažėja. Taigi irgi nereikėtų gąsdintis.

O kaip kalbėjo B.Vėsaitė, kad draudimo sumos bus padidintos, aš visiškai sutinku, galbūt jos galėtų ir dabar būti padidintos. Nes jeigu pasižiūrėsim, išmoka yra 1,5 tūkstančio, man atrodo, lentelę jūs visi gavot, asmeniui buvo numatyta 30 tūkst., o išmokos, kiek man teko sužinoti, maksimaliai tik 3 tūkst. – laidojimo išlaidos.

Dabar dėl draudimo sumų padidinimo. Estijoje draudimo sumos yra apie 350 tūkst. Lt, jie yra kaip tik ir Žaliosios kortos dalyviai. Man atrodo, kad ten problemų dėl to, kad bankrutuotų įmonės, tikrai nėra.

Aš prašyčiau jūsų palaikyti šitą pasiūlymą. Kaip čia draudikai gąsdina, kad įstojus į Europos Sąjungą draudimo įmokos bus iki 800 Lt, man atrodo, kad jos galbūt ir didės, bet ne tiek, ir gąsdinti turbūt labai nereikėtų. Ir aš sakyčiau, kad jeigu mes priimtume šitą mano pataisą, tai maždaug apie 300 tūkst. vairuotojų turėtų galimybę, kad jiems įmokos būtų sumažintos. Vadinasi, draudimo kompanijos galėtų nuspręsti pagal savo galimybes. Aišku, būtų suteikta bent kokia nors viltis vairuotojams, kad jos bus sumažintos. O priklauso, aišku, nuo visų mūsų. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Ir kviečiu į tribūną vėl kolegą R.Sinkevičių dėl Biudžeto ir finansų komiteto siūlymo. Prašom, gerbiamasis Sinkevičiau. Šis Biudžeto ir finansų komiteto siūlymas sudėtingas. Būtų geriau, kad pranešėjas paaiškintų. Man aišku, kad komitetas nepritaria, bet dėl ko, prašau paaiškinti.

R.SINKEVIČIUS. Biudžeto ir finansų komitetas siūlė nepritarti teikiamam įstatymo projektui dėl kai kurių motyvų. Vienas iš jų buvo tas, kad ir pagal šiuo metu egzistuojantį įstatymą, jeigu vairuotojas per metus laiko nėra padaręs avarijos, gali gauti draudiminę nuolaidą iki 50%. Tai čia klausimas toks, kad gali – gali būti 1%, gali būti 10%, gali būti 5%. Čia nuolaidos taikymo nereikėtų susieti su įmokos dydžiu “iki”. Taigi mes komitete šioje vietoje nepaisėme logikos.

Antras Biudžeto ir finansų komiteto motyvas, kad Finansų ministerijoje dirba darbo grupė (tiesa, ji, sako, dirba nuo praėjusių metų rugsėjo mėnesio), kuri rengia naują teisės aktą, jau pritaikytą prie Europos Sąjungos reikalavimų. Mes pasidomėjome, ką gi siūlys Europos Sąjunga. Europos Sąjunga savo direktyvomis siūlo visiškai nenustatyti bazinio įmokos dydžio ir palikti tai sureguliuoti rinkai. Mes manome, kad kol Europos teisės aktai nėra parengti, kol Lietuvos teisės aktų projektai nėra pateikti ir svarstyti Seime, kaip tik galėtų būti etapinis kelias. Maksimalus dydis yra užbrėžtas, o mažinti įmoką yra visiškai logiška. Tokiu būdu mes lyg ir švelniau prieitume prie rengiamų projektų, kurie atitinka Europos teisės aktus. Dėl šių motyvų Ekonomikos komitetas nepritarė Biudžeto ir finansų komiteto sprendimui.

PIRMININKAS. Ačiū. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Jūs galite būti laisvas. Dabar kolega kaip tik, matyt, komiteto vardu. G.Šivickas – Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pavaduotojas. Prašom.

G.ŠIVICKAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš manau, kad atvirkščiai – šis įstatymo projektas yra nelogiškas, esant dabartinei situacijai. Tai, kad šiandien galima 50% sumažinti įmoką, reiškia, kad tai jau yra, bet kažkodėl kompanijos mažina tik 10%, daugiausiai 20%. Vadinasi, jos negali daugiau mažinti, vadinasi, apatinės ribos nukėlimas, tai yra jos panaikinimas, išvis neturi tikslo. Bet ką reiškia panaikinti apatinę ribą? Tai reiškia, kad įmonės gali sumažinti ne tik 50%, bet ir 100%, apskritai gali 10 litų draudimo polisas kainuoti.

Visiškai teisingai pasakyta, kad Europos Sąjungos direktyvos nereguliuoja tos rinkos, bet ypač Lietuvai, kur ši rinka yra jauna, būtent jos pradžioje yra svarbu, kad išliktų kuo daugiau įmonių, kurios teiktų šias paslaugas. Ką šiandien reikštų Lietuvos rinkai, kad ateitų kokia nors didelė kompanija arba dabar Lietuvoje esanti kompanija dempinguotų šias kainas ir draudimo rinkoje liktų tiktai kelios įmonės, o po to, po kelerių metų, iš žmonių galėtų atsipirkti, didindama tris, keturis ar dešimt kartų tas įmokas. Iš tikrųjų čia yra pavojus ir mes turime pagalvoti apie ateitį. Būtent kitame įstatyme, kurį derinsime su Europos Sąjunga, reikės didinti draudimo sumas net kelis ar dešimt kartų. Kas gali garantuoti, kad draudikai nesakys: “Štai valdžia padidino draudimo sumas, o mes kartu didiname draudimo įmokas”, nes jau kelios kompanijos, kurios bus ar trys, ar keturios, iš tikrųjų gali dėl to susitarti, ir aš to labai bijau. Be to, iš tikrųjų nėra pagrindo kelti draudimo įmokas, nes iš esmės išmoka už kiekvieną įvykį nuo to nepriklauso. Blogiausia tai, kad negalėčiau pritarti R.Sinkevičiaus teikiamoms kai kurioms pataisoms. Gal iš tikrųjų atskiros diskusijos reikia, todėl siūlau…

PIRMININKAS. Paskui dėl… Per priėmimą bus dar progų.

G.ŠIVICKAS. Siūlau nepritarti.

PIRMININKAS. Aišku. Nuomonė prieš – A.Klišonis. Šiuo atveju prieš Biudžeto ir finansų komiteto, matyt, poziciją. Taip? Prašom, kolega.

A.KLIŠONIS. Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš tiesiog trumpai pacituosiu tai, ką sakė ponas R.Sinkevičius ir ką sakė ponas P.Vilkas. Tie pateikti surinktų lėšų ir padarytų išmokų skaičiai yra daugiau negu akivaizdūs. Tiesiog argumentai, kuriuos pasakė gerbiamasis kolega G.Šivickas, nėra tokie, kurie galėtų atlaikyti šių skaičių kritiką. Aš vis dėlto siūlyčiau pritarti Ekonomikos komiteto siūlymui, pritarti gerbiamojo kolegos P.Vilko siūlymui ir nepritarti Biudžeto ir finansų komiteto nuomonei.

PIRMININKAS. Ačiū. Mielieji kolegos, mes dabar turime apsispręsti balsuodami. Dėmesio! Prašom nesusipainioti. Mes balsuojame dėl Biudžeto ir finansų komiteto siūlymo, kuriam nepritarė kitas, šiuo atveju pagrindinis, t.y. Ekonomikos, komitetas. Kas remiame Biudžeto ir finansų komiteto siūlymą, balsuojame už, kas manote, kad nereikia atsižvelgti redaguojant galutinį tekstą, tas balsuojate prieš. Prašom.

Už – 4, prieš – 38, 9 susilaikė. Nepritarta.

Mielieji kolegos, ar dabar dar reikia antrą kartą balsuoti, kad pritartume po svarstymo? Nereikia? Nereikia ar reikia? (Balsai salėje) Bendru sutarimu. Ir šis klausimas išspręstas.

Peticijų įstatymo 2 ir 9 straipsnių papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-2284 (pateikimas)

Lieka paskutinis, tiksliau, priešpaskutinis klausimas. Tai kolegos V.Einorio teikiamas klausimas – Peticijų įstatymo 2 ir 9 straipsnių papildymo įstatymo projektas, registracijos Nr.IXP-2284. Pateikimo stadija. Tribūnoje – Peticijų komisijos pirmininkas V.Einoris. Prašom.

V.EINORIS. Peticijų komisija, svarstydama atskirų asmenų ar grupės asmenų pateiktus siūlymus, peticijas, susiduria su tam tikrom problemom, nes Peticijų įstatymo kai kurios nuostatos nevisiškai apibrėžia labai svarbius klausimus. Yra du tokie mums labai užkliuvę atvejai. Pirmas atvejis, kad 2 straipsnio 2 dalyje, išskyrus kitus reikalavimus, kas ir kokiomis sąlygomis turi teisę pateikti peticiją, neapibrėžtas amžiaus cenzas. Civilinio kodekso reikalavimai, nuostatos sako, kad pilietis įgyja visas pareigas tik sulaukęs pilnametystės, o pilnametystė – nuo 18 metų. Mes prašome, kad 2 straipsnio 2 dalis būtų papildyta žodžiais, kaip čia jums ir yra pateikta, “18 metų amžiaus”.

Antroji problema. Būna nemažai atvejų, kai gauname pasiūlymus, o tuo klausimu Seime jau yra įregistruota arba pataisa, arba įstatymas, kuris visiškai atitinka peticijoje keliamus reikalavimus. Kad nebūtų dvigubo darbo ir kad patikėtume klausimo sprendimu, kadangi jau yra įregistruotas tam tikras dokumentas, nepripažinti tokio atvejo peticija ir laukti, kol Seimas apsispręs dėl to klausimo. Tai būtų 9 straipsnio 3 dalies papildymas 7 punktu, kad tuo atveju, kai Seime įregistruotas arba jau ir svarstomas panašus, atitinkantis peticijoje keliamus klausimus, jo nepripažinti peticija ir nesvarstyti, o laukti, kol Seimas apsispręs dėl tų klausimų. Prašyčiau pritarti po pateikimo. Tai ne mano vieno nuomonė, tai Peticijos komisijos narių nuomonė. Aš tik pateikiau, nes mes prie tokios išvados esame priėję ir norime prašyti jūsų pritarti.

PIRMININKAS. Vieną minutę, gerbiamasis pranešėjau. Jūsų nori paklausti kolegė G.Purvaneckienė. Prašom.

G.PURVANECKIENĖ. Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Aš noriu paklausti, o ar ne geriau tokiu atveju būtų tą peticiją perkvalifikuoti į pasiūlymą, kad, svarstant tą įstatymą, į tai, kas išdėstyta, būtų atsižvelgta?

V.EINORIS. Be jokios abejonės, mes visuomet panaudosime keliamus reikalavimus tuo metu, kai šis klausimas bus Seime svarstomas. Mes sakysime, kad kelia žmonės ar atskiras pilietis, ar grupė piliečių, bet du kartus svarstyti neišeina todėl, kad vis tiek mes per Peticijų komisiją ateisime į Seimą dėl šio klausimo. Jeigu jau yra svarstoma, tai mes tik paremsime, kad problema iš tikrųjų yra, ir siūlytume ją spręsti teigiamai.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Dabar noriu paklausti Seimo narių. Ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų, ar galime bendru sutarimu? Bendru? Ačiū. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau.

Seniūnų sueiga siūlo, kad pagrindinis komitetas būtų Žmogaus teisių komitetas. Sutinkame? Ačiū. Papildomas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Sutinkame? Ačiū. Nagrinėti pavasario sesijoje.

Protokolinis nutarimas (dėl Referendumo įstatymo 7, 11, 13, 35, 43, 50, 51, 54 ir 78 straipsnių pakeitimo ir papildymo bei Įstatymo papildymo 78¹ straipsniu įstatymo)

Gerbiamieji kolegos, mums liko trys klausimai: protokolinis nutarimas, apie kurį aš jus tuoj informuosiu, kas primiršote, Seimo narių pareiškimai ir himnas. (Balsai salėje) Ne, neišeina. Galima, bet neišeina. Jūs gavote ir anksčiau, matyt, girdėtą, bet dabar papildomai išdalintą Seimo nario V.Landsbergio siūlymą – įrašyti į protokolą tokią mintį ryšium su jau priimtomis ir įsigaliojusiomis Referendumo įstatymo pataisomis: “Piliečiai, dėl kurių nors priežasčių Referendume dėl Europos Sąjungos nepareiškę nei teigiamos, nei neigiamos nuomonės, nėra pareiškę savo nuomonės”. Štai toks įdomus įrašymas.

Mano prašymu, Teisės departamentas padarė išvadą, kurią jums noriu perskaityti: “Išanalizavę siūlymą į Seimo posėdžio protokolą įrašyti mintį, kad piliečiai… (čia tas pat), pažymime, kad minėta mintis neturi teisinio reguliavimo turinio, t.y. tam tikros į Seimo posėdžio protokolą įrašytos nuostatos nėra teisinio reguliavimo šaltinis. Be to, pagal tokią nuostatą neįmanoma suprasti, apie kokį juridinį faktą kalbama. Tai yra neaišku, ar šiuo atveju turimas omenyje neatėjimas į referendumą, ar balsavimo biuletenio sugadinimas, ar jo neužpildymas ir panašiai”. Pasirašo direktorius. Taigi, man atrodo, išvada yra aiški. Bet kad viskas būtų posėdžio ir sesijos pabaigoje gražiai padaryta, superdemokratiškai, kviečiu gerbiamąjį V.Landsbergį tarti žodį. O po to, jeigu norės, – dar kas nors, ir pabalsuosime.

Prašom. V.Landsbergis.

V.LANDSBERGIS. Gerbiamieji kolegos, man regis, kad Seime būna pasakyta įvairių minčių ir jos būna užregistruotos nebūtinai kaip įstatyminės normos, kurios sudaro teisinį reguliavimą. Jeigu kam nors nesuprantama, apie ką kalbama, aš galiu paaiškinti. Pavyzdžiui, piliečiai nepareiškė nuomonės dėl to, kad jie yra išvažiavę toli ir ilgam laikui. Tokių piliečių bus daug. Tada mes turime bent jau suvokti, kad jie tikrai nepareiškė nuomonės, o ne taip, kad kaip nors bus interpretuotas nuomonės nepareiškimas. Suprantama, jeigu kas nors atėjęs ne balsuoti užbrauks abu atsakymus, jis bus taip pat nepareiškęs jokios savo nuomonės. Nežinau, kodėl čia buvo nesuprantama. Man suprantama ir aš siūlau suprasti. Nors ponas Č.Juršėnas ir rodo, kaip reikėtų į tai žiūrėti, bet aš siūlau įrašyti į protokolą taip, kaip mes beveik buvome susitarę iš karto.

PIRMININKAS. Teisingai. Ar nori dar kas nors čia kalbėti, nes dabar jau vis tiek stenogramoje viskas liko ir istorijai, ir studijoms, ir įsidėmėjimui, kam reikia. Kaip žadėjau, vis dėlto pabalsuokime, kad viskas būtų padaryta tvarkingai. Yra siūlymas įrašyti tekstą į protokolą, jis jums yra išdalintas. Yra Teisės departamento išvada. Taigi, sakyčiau, viską padarėme tvarkingai, korektiškai, bet dabar tegul visas Seimas pareikš savo nuomonę. Ar pritariame tokiam įrašui, prašom balsuoti.

Už – 17, prieš – 7, susilaikė 29, nepritarta. (Balsai salėje) Gerbiamasis Kniukšta, jūsų genialios minties galėjo neišgirsti stenografistai. Gerbiamasis Kniukšta, jūs iš tikrųjų čia subtiliai pasakėte. Ačiū. (Balsai salėje) Gerbiamieji kolegos, mes iš tikrųjų išsprendėme… A, dar V.Landsbergis. Prašom. Tada aš pasakysiu žodį.

V.LANDSBERGIS. Pastaba po balsavimo.

PIRMININKAS. Prašom.

V.LANDSBERGIS. Manau, kad ponas G.Kniukšta pasakė labai teisingą mintį. Ji pratęsia mintį, kuri turėjo būti įrašyta, ir manau, ji turi būti įrašyta, nes 29 asmenys neturi jokios nuomonės. Tai tie, kurie turi nuomonę, nubalsavo įrašyti į protokolą. (Juokas)

PIRMININKAS. Viskas aišku. Čia iš tikrųjų problema. Jau artėjame prie pabaigos ir galima dar kai ką papildomai pasakyti, nors nereikėtų man kalbėti, bet galima papildomai pasakyti. Matote, įvairiuose parlamentuose iš tikrųjų yra įvairiai skaičiuojami balsai – tik plius ir minus, t.y. prieš arba už. O tie, kurie susilaiko, arba tie, kurie nedalyvauja, neskaičiuojami. Žinoma, išskyrus ypatingus atvejus, kai aiškiai pasakyta, kad nuo visų tiek, kiek yra iš viso deputatų, arba nuo visų dalyvaujančiųjų. Deja, mūsų Konstitucija, mūsų Statutas, mūsų įstatymai aiškiai įvardija, kada yra skaičiuojama nuo visų, kada yra skaičiuojama nuo dalyvaujančiųjų ir t.t.

Dar kartą V.Landsbergis. Pasikalbėkime. Turime laiko, pasišnekėkime.

V.LANDSBERGIS. Pone pirmininke, jūs truputį susiaurinote problemą. Tai nėra tik ypatingi atvejai, kada nuo visų ar ne nuo visų. Yra alternatyvus balsavimas – taip arba ne.

PIRMININKAS. Prašom.

V.LANDSBERGIS. Tai čia toks ir yra – susilaikiusieji neskaičiuojami.

PIRMININKAS. Aš taip nesakiau. Štai čia prašom manęs negaudyti. Gerbiamieji kolegos, artėjame prie pabaigos. Prašom susikaupti himno giedojimui. Negalima nepasakyti, kad ši sesija padarė pagrindinį darbą, tai yra pritarė Ministro Pirmininko kandidatūrai. Taip pat priimti kai kurie įstatymai, tarp jų eurointegraciniai, sprendžiant kai kuriuos kitus klausimus pajudėta. Pripažįstu, kad dalis klausimų neišnagrinėta, bet papildomai buvo įrašyta ir pateikta dar apie penkiolika vienokių ar kitokių teisės aktų. Taigi man atrodo, padirbėjome gana konstruktyviai ir intensyviai. Ačiū už darbą. Susikaupkime naujai sesijai, kuri prasideda kovo 10 dieną, 10 valandą.

Dabar – svarbiausia. (Giedamas Lietuvos valstybės himnas)

Ačiū, gerbiamieji kolegos Seimo nariai, mielieji bičiuliai. Pabaigoje užsiregistruokime. (Balsai salėje)

Net 51 Seimo narys.

Registracija kartojama. Prašom. (Triukšmas salėje) Prašom visi registruotis. 53 Seimo nariai. Ačiū, mielieji bičiuliai, gerbiamosios ponios ir ponai, ačiū. Neeilinė sesija tikrai baigta. Eilinė – pirmadienį, kovo 10 dieną. Seniūnų sueiga – pirmadienį, 8.00 valandą. Ačiū.