Dešimtasis (345) posėdis
2003 m. kovo 4 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojas A.SKARDŽIUS
Lietuvos banko įstatymo 23 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-2298* (svarstymas ir priėmimas)
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, pradedame kovo 4 d., antradienio, vakarinį plenarinį posėdį. Prašom registruotis, o tuo metu kviečiu pateikti pirmąjį klausimą, t.y. įstatymo projektą Nr.IXP-2298 – Lietuvos banko įstatymo 23 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą ir Biudžeto ir finansų komiteto išvadą kolegą A.Plokšto. Svarstymas ir priėmimas šios dienos posėdyje.
A.PLOKŠTO. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, Biudžeto ir finansų komitetas apsvarstė Lietuvos banko įstatymo 23 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą ir pritarė bendru sutarimu. Naujų pasiūlymų, pataisymų negauta. Siūlau priimti šį įstatymą.
PIRMININKAS. Dėkoju. Pataisų ir siūlymų svarstymo stadijoje nėra. Klausčiau dėl balsavimo motyvų pasakyti nuomones. Kas už tai, kad pritartume po svarstymo šiam įstatymo projektui? Nėra norinčių kalbėti. Ar bendru sutarimu galime pritarti po svarstymo? Ačiū. Pritarta. Seimo Pirmininkas siūlo šį įstatymo projektą svarstyti ypatingos skubos tvarka. Šį siūlymą turėtų remti 36 Seimo nariai. Kadangi užsiregistravo 39 ir dar atėjo į salę nemažai Seimo narių, klausčiau, ar bendru sutarimu galime pritarti šiam siūlymui? Ačiū. Pritarta. Pradedame priėmimo procedūrą. Prašom gerbiamąjį pranešėją dar į tribūną. Du straipsniai šiame įstatymo projekte. Jūs dėl viso, gerbiamasis profesoriau? Taip. Kolega K.Glaveckas nori kalbėti dėl viso – nuomonė už.
Dėl 1 straipsnio dėl balsavimo motyvų ar būtų norinčių kalbėti? Nėra. Priėmimo stadijoje pataisų taip pat nėra. Ar galime bendru sutarimu priimti 1 straipsnį? Dėkoju. Priimtas. 2 straipsnis. Dėl 2 straipsnio dėl balsavimo motyvų taip pat nėra norinčių kalbėti. Pataisų nėra. Ar bendru sutarimu galime priimti 2 straipsnį? Priimtas. Dėkoju, gerbiamasis pranešėjau.
Dėl viso įstatymo projekto nuomonė už – kolega K.Glaveckas. Prašom.
K.GLAVECKAS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos. Siūlau pritarti šiam įstatymo projektui dėl vienos esminės aplinkybės, kad Lietuvos bankas yra suformavęs įstatinį kapitalą ir dabartiniu metu pelno paskirstymo tvarkos pakeitimas iš tikro yra naudingas biudžetui ir nekenks Lietuvos bankui. Siūlau pritarti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Nuomonių prieš nėra. Kolegos, prašom registruotis. Balsuosime. Kas už tai, kad įstatymas Nr.IXP-2298 – Lietuvos banko įstatymo 23 straipsnio pakeitimo įstatymas būtų priimtas, balsuojate už, turintys kitą nuomonę – prieš arba susilaikote.
Užsiregistravo 59.
Už balsavo 55, prieš nėra, susilaikė 2. Įstatymas priimtas.
Kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo projektas Nr.IXP-1532(2). Kontroliuojančių investicinių bendrovių įstatymo projektas Nr.IXP-1533(2). Administracinių teisės pažeidimų kodekso 505 ir 17316 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-1534. Įmonių bankroto įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-1535. Buhalterinės apskaitos įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-1536. Pelno mokesčio įstatymo 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-1537. Įmonių įstatymo 6 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-1538. Konkurencijos įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-1539. Pensijų fondų įstatymo 2, 7, 36, 37 ir 38 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-1540. Pinigų plovimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-1541. Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-1542. Valstybės pagalbos ūkio subjektams kontrolės įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-1543. Vertybinių popierių rinkos įstatymo 2, 3, 48 ir 57 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-1544. Finansų įstaigų įstatymo 3 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-2325 (pateikimas)
Kolegos, 2-10 (visas blokas) nuo a iki n. Tai yra Kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo projektas ir visi kiti. Kviečiu pateikti kolegą K.Glavecką. Pateikimas. Prašom pateikti visus.
K.GLAVECKAS. Gerbiamieji kolegos, jūsų dėmesiui yra pateikiamas visas įstatymų pataisų blokas, susidedantis iš dviejų pagrindinių įstatymų, t.y. Lietuvos Respublikos kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo naujo projekto, Lietuvos Respublikos kontroliuojančių investicinių bendrovių įstatymo projekto, ir kitų. Noriu pasakyti, kad šie abu pagrindiniai įstatymai ir visi kiti, kurie papildo, nes Lietuvoje visa finansų sistema turi būti suderinta su Europos Sąjungos reikalavimais, taip pat su nauju Civiliniu kodeksu, noriu pasakyti vieną esminį dalyką, kad šie įstatymai nėra vienos ar kitos politinės ideologijos įstatymai. Tai yra rinkos ekonomikos įstatymai. Todėl neatsižvelgiant į tai, kokie kieno įsitikinimai, tačiau visiems, kurie remia rinką, o dauguma mūsų partijų yra, kaip žinote, deklaravusios socialiai orientuotos rinkos ekonomiką, šie įstatymai yra priimtini. Jo turinys yra toks, kad į visą Lietuvos institucijų investuotojų sistemą įvesti vadinamuosius (…) arba, kitaip tariant, kolektyvinio investavimo subjektus, kurie leistų susikurti Lietuvoje tokio tipo investicinėms bendrovėms, kurių analogas yra pensiniai fondai. Tokių investavimo bendrovių esmė yra ta, kad investicinių fondų turtas yra atskirtas nuo jos administratoriaus turto. Kitaip sakant, yra valdymo bendrovė, yra valdymo organas, kuris vienaip ar kitaip atsakingas ir nesusijęs su tos bendrovės turtu. Tokie fondai (aš juos trumpai vadinsiu (…) fondais) yra labiausiai paplitęs finansinis instrumentas visuose instituciniuose investitoriuose Vakarų šalyse. Jungtinėse Amerikos Valstijose (…) fonduose, investiciniuose fonduose, paprasčiau pasakysime, yra investuota daugiau pinigų negu visuose Jungtinių Amerikos Valstijų bankuose. Kitaip tariant, didelė dalis finansinės rinkos – žmonių investorių, korporacijų – pelno ir investicijų yra sudėta į investicinius fondus. Šito fondo, kaip žinote, atitinkamai yra investuojama į atskiras kompanijas, į vertybinių popierių rinkas ir paskui pagal tų fondų veiklą, efektyvumą yra išmokami visi dividendai ir prieaugiai. Pirmas toks yra įstatymas.
Antras įstatymas yra Lietuvos Respublikos kontroliuojančių investicijų bendrovių įstatymo projektas. Jis yra tęsinys liūdnai pagarsėjusio Investicinių bendrovių Lietuvoje įstatymo, tam tikra prasme jo pakeitimas. Kaip žinote, kai vyko privatizavimas už čekius, Lietuvoje buvo šimtai investicinių bendrovių, iš kurių dabartiniu metu gyvos yra išlikusios tiktai vienuolika. Šiuo įstatymu joms leidžiama virsti akcinėmis bendrovėmis, persiregistruoti į akcines bendroves su vienu labai esminiu ypatumu, kad visų akcininkų, kurie investicinėse bendrovėse turi akcijų, jeigu jie nesutinka pereiti į kitą formą, akcijos turi būti išpirktos tos naujos kompanijos. Kitaip sakant, apsaugomos visų investuotojų teisės ir neuždaromas kelias ateityje šioms investicinio tipo bendrovėms virsti naujais finansinės rinkos instrumentais.
Visuose kituose įstatymų projektuose, kurie yra išvardyti jūsų pateiktame pakete, t.y. Administracinių teisės pažeidimų kodekso 50 ir 173 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas, Įmonių bankroto įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, Buhalterinės apskaitos įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, Pelno mokesčio įstatymo 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, Įmonių įstatymo 6 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas, Konkurencijos įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, Pensijų fondų įstatymo 2, 7, 36, 37, 38 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas, Pinigų plovimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, taip pat Valstybės pagalbos ūkio subjektams kontrolės įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas bei Vertybinių popierių rinkos įstatymo 2, 3, 48, 57 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas, atsispindi visi tie mano minėti reikalavimai, t.y. Europos Sąjungos, Civilinio kodekso suderinimai ir visi tie nauji reikalavimai arba suderinimai, kurie išplaukia iš mano minėtų pirmų pateiktų įstatymų, t.y. Kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo projekto ir Kontroliuojančių investicinių bendrovių įstatymo projekto. Įgyvendinant šiuos įstatymų projektus, nuostolių, negatyvių pasekmių nėra. Naudoti papildomas biudžeto lėšas poreikio nėra. Tiesiog šio įstatymo priėmimas standartizuos ir padarys tokią pat Lietuvos finansų rinkos sistemą, labiau priartins prie europinės ir pasaulinės vertybinių ir finansų rinkų sistemos, o tai leis akivaizdžiau, kur kas geriau judėti kapitalui tarp Europos Sąjungos valstybių, taip pat ir visoje pasaulinėje globalinėje finansų rinkoje. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis pranešėjau. Nė dėl vieno iš trylikos klausimų nėra norinčių jūsų paklausti. Dėl balsavimo motyvų ar būtų norinčių kalbėti dėl visų trylikos įstatymų projektų? Nėra. Ar galime bendru sutarimu pritarti? Ačiū. Pritarta.
Pradedame nagrinėjimo procedūrą. Nr.IXP-1533 projektui siūlomas pagrindinis Biudžeto ir finansų komitetas, papildomas – Ekonomikos komitetas. Projektui Nr.IXP-1534 pagrindinis – Teisės ir teisėtvarkos komitetas papildomo nenumatant. Projektui Nr.IXP-1535 pagrindinis – Ekonomikos komitetas papildomo nenumatant. Projektui Nr.IXP-1536 pagrindinis – Biudžeto ir finansų komitetas papildomo nenumatant. Projektui Nr.IXP-1537 pagrindinis – Biudžeto ir finansų komitetas, papildomo nenumatoma. Projektams Nr.IXP-1538 ir Nr.IXP-1539 pagrindinis – Ekonomikos komitetas, papildomo nenumatoma. Projektui Nr.IXP-1540 pagrindinis – Socialinių reikalų ir darbo komitetas, papildomo nenumatoma. Projektui Nr.IXP-1541 pagrindinis – Teisės ir teisėtvarkos komitetas, papildomo nenumatoma. Projektams Nr.IXP-1542, Nr.IXP-1543 pagrindinis – Ekonomikos komitetas, papildomo nenumatoma. Projektui Nr.IXP-1544 pagrindinis – Biudžeto ir finansų komitetas, papildomo nenumatoma. Ir projektui Nr.IXP-2325 pagrindinis – Biudžeto ir finansų komitetas, papildomo nenumatoma. Ar būtų kitų siūlymų dėl komitetų, kurie nagrinės šiuos įstatymo projektus? Nėra. Taigi pritarta bendru sutarimu šiems komitetams. Siūloma nagrinėti pavasario eilinėje sesijoje. Taip pat pritarta šiam siūlymui. Taigi baigėme nagrinėti šį stambų bloką po pateikimo.
Švietimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-1740(3*) ES (svarstymas)
Darbotvarkės 2-2 klausimas (eurointegracinis) – Švietimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-1740. Svarstymo stadija. Kviečiu Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininką kolegą R.Pavilionį.
R.PAVILIONIS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, svarstymui teikiamas įstatymo projektas buvo labai atidžiai nagrinėtas Švietimo, mokslo ir kultūros komitete. Gauta nepaprastai daug pastabų, siūlymų, turinčių ir esminį pobūdį, ir redakcinį. Komiteto nariai į visus atsižvelgė, įvertino, vieniems pritarė, kitiems nepritarė. Bendras tokių siūlymų ir pastabų skaičius viršija kelis šimtus, todėl tas dokumentas yra iš tiesų sudėtingas. Turiu pasakyti, kad sausio 21 dieną pagrindinis komitetas teikė išvadą, kuri yra priimta bendru sutarimu. Ši išvada taikoma tam įstatymo projekto tekstui, kurį turite savo rankose, tai yra projektas Nr.3. Po to buvo gauta dar kitų papildomų siūlymų, į vienus yra atsižvelgta, į kitus neatsižvelgta, pritarta, nepritarta. Tai yra padaryta vakar, kovo 3 dieną. Apie tai byloja Seimo komiteto protokolas. Taigi kviečiu jus dėmesingai klausyti ir reaguoti į siūlomas pataisas, į tai, kam komitetas pritarė, kam nepritarė. Tikiu, vadovaujant mūsų posėdžio pirmininkui, mes sėkmingai galėsime bent pradėti šio labai sudėtingo dokumento svarstymą. Ar pavyks jį šiandien užbaigti, man sunku pasakyti.
PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis pranešėjau. Kviečiu Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto išvadą pateikti kolegą A.Puloką. Kolega A.Indriūnas jį pakeis. Prašom.
A.V.INDRIŪNAS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, kaip papildomas, svarstė šį įstatymą ir bendru sutarimu pritarė iš esmės siūlydamas pagrindiniam komitetui papildyti kai kuriais pasiūlymais. Pasiūlymų esmė buvo ta, kad pagal Konstitucinio Teismo sprendimą daugeliui punktų buvo parašyta, kad vietoj ministro raštiško sutikimo, kas yra neteisėta, kai atitinka valstybės nustatytus kriterijus… Esmė tokia, kad Vyriausybė patvirtina kriterijus, pagal tuos kriterijus Vyriausybės nutarimas yra teisinis aktas, kurį savivaldybės turi vykdyti.
PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamajam pranešėjui. Kolegos, jeigu galima, prašom užimti savo garbingas vietas. Diskusijoje dalyvauti kviečiu kolegę D.Teišerskytę. Prašom.
D.TEIŠERSKYTĖ. Laba diena! Šiandien priimame ypatingos svarbos dokumentą – ilgai lauktą, brandintą, taisytą, išdiskutuotą ir, žinoma, natūraliai netobulą Švietimo įstatymą. Jis ir negalėjo tapti tobulas dėl šimtų pastabų, kurios kėlė prieštaravimus, net priešpriešą dėl skirtingo diskutuojančiųjų ir atsakingųjų pažiūrų, užimamos padėties bei mentaliteto. Galbūt ir nederėjo dar skubėti šiandieną, nes yra Prezidento V.Adamkaus Seimo Pirmininkui įteikta šalies švietimo strategija, kuri labai skiriasi nuo mūsų priimamo įstatymo ir, beje, yra kur kas modernesnis ir tikslesnis dokumentas už aptariamąjį.
Yra ir Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo projekto ekspertinis įvertinimas, kuris byloja, jog Švietimo įstatyme yra per daug bendro pobūdžio straipsnių, kuriuose pateikta deklaratyvi arba aiškinamoji informacija, yra tam tikras prieštaravimas tarp įvardytų švietimo tikslų ir pačios sistemos efektyvumo. Ydinga, kad įstatyme nėra numatyta priemonių, kurios ugdytų vaiko motyvaciją mokytis. Nemodeliuojamos naujos paramos formos socialiai remtiniems ar ypatingai gabiems vaikams.
Įstatyme beveik neatspindėtas privačios iniciatyvos skatinimas. Nereglamentuojamas rinkos mechanizmo panaudojimas plėtojant švietimo sistemą ir taikant įvairias su švietimu susijusias paslaugas. Neramu dėl to, kad išlieka švietimo skaidymas į atskiras sritis nesiekiant, kad jos veiktų kaip sąveikaujanti visuma. Nefiksuojama esmė, tai yra teisė gauti aukščiausios kokybės europietišką išsilavinimą, o reikalui esant psichologinę arba medicininę paramą.
Keistokai skamba galimybė mokyklos vadovą pakeisti praėjus penkeriems metams, nesuteikus galimybės atsiskleisti vadovo asmenybei ir paliekant jį politinių vėjų pagairėje. Neišspręsti etatiniai mokytojų atlyginimai, užklasinės veiklos stokos problemos, mokytojų tobulėjimui skiriamas per mažas dėmesys. Gaila, kad įstatymas visiškai neremia asmeninės iniciatyvos ir šiek tiek pažemina ir nevienodai atlygina privatų švietimo sistemos įstaigų tinklą. Nevalstybinis švietimas yra naujas reiškinys, tačiau jis… (Triukšmas salėje) Nors socialdemokratinė dauguma teigia, jog švietimas yra pati svarbiausia valstybės dalis ir mūsų visų darbo dalis, bet šiandien aš to tikrai nematau, o matau absoliutų ignoravimą ir absoliutų abejingumą sistemai ir jos vertinimui.
Manau, būtina pratęsti diskusijas apie tai ir siekti, kad mokinys galėtų rinktis ne tik programos įgyvendintoją, bet ir pačią programą ar jos dalį. Būtina rimčiau peržiūrėti tą įstatymo dalį, kurioje kalbama apie profesinį mokymą, perduodant dalį jo privačiam sektoriui, tai kur kas pigiau kainuotų valstybei. Manau, tas kelias pastabas, kurias šiandien jums pateikiau, bus galima išdiskutuoti, pataisyti, įgyvendinti. Vis dėlto šiandien manau, kad Švietimo įstatymą priimti būtina, nes to laukia daugybė mokytojų, mokyklų vadovų ir pačių mokinių. Taigi prašyčiau pritarti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu kolegą G.Steponavičių. Kolega J.Jučas. Prašau dalyvauti diskusijoje.
J.JUČAS. Labai ačiū. Posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos! Štai šiandien diskutuojame apie naująjį Švietimo įstatymą, kurį turbūt dauguma jūsų, gal net ir visi, yra skaitę, matę jo apimtis. Turbūt visi turi informaciją, kiek yra pareikšta pastabų, pasiūlymų, viena nuostata prieštarauja kitai.
Štai šiandien mes susirinkome svarstyti dokumentą, kuris iš tikrųjų yra labai griozdiškas, didelis, ypač smulkiai reglamentuojantis vieną, kitą arba trečią švietimo sistemos dalį. Mano galva, jis per daug reglamentuoja ir vargu ar visos jo nuostatos bus įgyvendintos tokios, kokias mes priimsime. Tai yra pirma.
Antra yra tai, kad per daug smulkus, visiškai smulkus, reglamentavimas ateityje gali kelti problemų besikuriančiai Lietuvos švietimo sistemai ir būti tam tikras šios sistemos plėtros ir šios sistemos reikalavimų, kurie atitiks naują šiuolaikinį pasaulį, naują šiuolaikinę Europą, stabdys.
Demokratinėse visuomeninėse valstybėse ugdymas sudaro sąlygas asmeniui plėtoti savo fizines, psichines, dvasines galias, subręsti gyventi demokratinėje visuomenėje, kūrybiškai perimti ir puoselėti humanistines tautų ir pasaulio kultūros vertybes bei mokytis visą gyvenimą. Ugdymo samprata, mokymas, lavinimas, vertybinių nuostatų formavimas sudarytų sąlygas įtvirtinti diktatą mokinio sąmonėje ir paneigtų individo laisvę bei atsakomybę ugdytis, bręsti kaip asmenybei atrandant pasaulį, atsakingai renkantis vertybes, įgyjant kompetenciją, kas būtų nepriimtina demokratinėje valstybėje. Realiam, su švietimu susijusiam gyvenimui humaniškumo principo neiškėlimas grėstų asmens valios, subordinavimo, bendrijos, visuomenės, valstybės valiai. Demokratiškumo principo nutylėjimas grėstų hierarchinių švietimo santykių tarp asmenų, tarp švietimo valdymo struktūrų grąžinimu, švietimo valdymo centralizavimu. Nacionalumo ir atsinaujinimo principų nutylėjimas sudarytų prielaidas kritiškai neanalizuoti nacionalinės reformuotos mokyklos kūrimo ir globalinių švietimo tendencijų ar madų santykių. Be to, šis mūsų svarstomas Švietimo įstatymas ir jo projektas negali realiai įtvirtinti mokymosi visą gyvenimą, apie ką mes labai daug ir plačiai kalbam, dėl šių esminių priežasčių. Jis nekuria vientisos, nuosekliai viena kitą papildančios švietimo sistemos grandžių visumos, jis labiau įtvirtina atskirų švietimo grandžių rekomenduotinas nuostatas.
Projektas pavadintas Švietimo įstatymu, tačiau jį studijuojant susidaro įspūdis, kad tai yra bendrojo lavinimo įstatymas. Šis projektas tiek savo turiniu, tiek net terminologija artimas bendrajam lavinimui, o kitos švietimo grandys tėra šios švietimo grandies papildymai, kuriuos apibrėžia atskiri įstatymai. Beveik trečdalis projekto straipsnių (nuo 23 iki 75) tiesiogiai susiję tik su bendruoju lavinimu, o kiti, kuriuose užsimenama apie kitas grandis, tėra nedidelė dalis to, kas detaliai tokiuose straipsniuose aptariama bendrojo lavinimo požiūriu. Tuomet ir peršasi mintis, kad dokumentą, apie kurį mes čia šiandien kalbame, išbraukus tas dalis, kurios šiai sričiai netinka, reikėtų pavadinti Bendrojo lavinimo įstatymu. Aš labai skeptiškas dėl tokio gremėzdiško įstatymo svarstymo ir priėmimo. Aš manau, kad balsuodamas tikrai susilaikysiu. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu kolegą G.Steponavičių dalyvauti diskusijoje.
G.STEPONAVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, kolegos! Galų gale Seimo plenarinių posėdžių salę pasiekė naujos redakcijos Švietimo įstatymo svarstymas.
Pratęsdamas kolegų D.Teišerskytės ir J.Jučo iškeltas mintis, noriu visų pirma pasakyti, kad šio įstatymo svarstymas vyko kaip reta įdomiai. Iš pradžių tradicinė procedūra, parengus projektą, pateikti jį visai liaudžiai ar, pavadinkime, suinteresuotai Lietuvos visuomenės daliai svarstyti, mėginimas apibendrinti ir pateikti, mano supratimu, neblogos kokybės, kad ir su keliais kompromisais, Švietimo įstatymo variantą. Tačiau, kai šis įstatymo projektas pasiekia Vyriausybę ir pasvarstomas, staiga tampa sunku jį atpažinti. Ką išties veikė suburtos darbo grupės ir specialistai? Toliau – dar įdomiau. Šis nutaisytas įstatymas pasiekia Seimą ir vėl svarstymo procedūra vyksta iš esmės tiktai tarp valdančiosios daugumos partnerių ar jiems artimų bičiulių. Visiškai neatrodo, kad šitas įstatymas, atsižvelgiant į tokią svarstymo procedūrą, galėtų pretenduoti būti ilgalaikis ir platų interesą atstovaujantis įstatymas, todėl tenka apgailestauti, kad prasilenkė ir du fundamentalūs dokumentai: šis įstatymo projektas ir paraleliai, beveik paraleliai, rengtos Ilgalaikės švietimo raidos gairės.
Jau dabar aš galėčiau pasakyti, galbūt ir baigdamas tas savo bendras pastabas, kad šiandien mums vertėtų apsiriboti diskusija, bet neturėtume pereiti prie atskirų pataisų svarstymo, kol nebus atsakyta į klausimą, kaip yra derinamos ilgalaikės raidos gairės su šiuo Švietimo įstatymu, kol nebus pasiektas platus politinis visų Seimo parlamentinių partijų sutarimas bent dėl 4-5 svarbiausių nuostatų. Dėl kai kurių kompromisai, galima sakyti, yra priartėję (dėl mokyklų tinklo galbūt), bet išlieka aktualūs klausimai dėl aiškaus finansavimo modelio, krepšelio principo taikymo išplėtimo. Klausimas – kokiu mastu valstybė per keliolika metų įsipareigojo šį principą taikyti giliai ir kiek plačiai. Taip pat išlieka klausimas, aktualus, manau, ne vien tiktai liberalams ar kitoms opozicinėms partijoms, kokią vietą švietimo ir mokslo sklaidoje užims privatus mokslas ir apskritai, ar konkurencijos principai bus deklaruojami, bet iš esmės daugeliu įstatymo normų paneigiami.
Galima būtų sakyti, kad šis įstatymas vėlgi lems ne kitką, bet dažnai krūvos popierių tvarkymą tose pačiose mokyklose. Popierizmas ir toliau išlieka, mano supratimu, vienas iš didžiausių galvos skausmų apsilankius ne tiktai bet kurios mokyklos direktoriaus kabinete, bet ir pasižiūrėjus, kiek laiko mokytojai sugaišta tvarkydami popierius. Šia prasme įstatymas nesuteikia daugiau (gal šiek tiek daugiau, bet nepakankamai) savarankiškumo ir laisvės pačioms mokykloms. Gaila, bet šitie tikslai nebuvo pasiekti.
Patys tikslai įstatyme yra suformuluoti labai bendrai, nors iš esmės jie galėtų būti trys: bendrasis asmenybės ugdymas, įgūdžių, mokėjimo, gebėjimo savarankiškai mokytis ugdymas ir, be abejo, žinių suteikimas.
Šiandieninė švietimo sistema, mes patys matome, yra sukoncentruota iš esmės į informacijos į jauną žmogų dėjimą, daugiausia investavimą į, sakykim taip, žinių pateikimo akcentus. Tačiau dėl antrosios – bendrojo asmenybės ugdymo – tendencijos, krypties, žvelgiant į šį įstatymo projektą, išlieka didelis klaustukas. Ar išties taip suformuluotos daugelio įstatymų nuostatos leis tai pasiekti?
Keletas pastabų apie atskiras įstatymo nuostatas, kaip mano iki šiol išsakytų pastabų iliustracija. Vienas dalykas, jeigu mes deklaruojame, kad tėvams ir vaikams yra suteikiama galimybė laisvai pasirinkti mokyklą, kurią jie nori lankyti, įstatymo 29 straipsnyje vis dar yra kalbama, kad vienu ar kitu būdu norima susieti vaikus ir tėvus su mokykla pagal gyvenamąją vietą. Pasirinkimo laisvė iš esmės tokiu būdu yra suvaržoma. Ko vertas tada geresnės mokymo kokybės siekimas ir ko yra vertas apskritai moksleivio krepšelio principas, jeigu mes jį įvedame, bet kartu yra daugybė kitų apribojančių nuostatų?
Galėčiau kalbėti, kad yra ir daugiau dalykų, kurie leis teikti arba sukurs prielaidas žemesniu lygiu ministerijai ar Vyriausybei riboti privataus mokslo sklaidą. Pažvelkime, kaip yra reaguojama į pasiūlymą, kad būtų aišku, kokią vietą visoje švietimo sistemoje užims privatus mokslas. Pasiūlyta formuluotė – valstybė nesikiša į nevalstybinių mokyklų išdėstymo ir savarankiškai veikiančių mokytojų veiklos tinklą, nėra manoma, kad tai tiesiog elementariai normai galima būtų pritarti. Ir daugiau tokių dalykų yra. Galėčiau sakyti, kad vargu ar šis įstatymas įtvirtins gyvybingą švietimo sistemą su šiandieninės dinamiškos aplinkos keliamais tikslais.
Įtvirtinama dabar egzistuojanti sistema ir problema išlieka – ilgalaikių tikslų nebuvimas. Drįstu teigti, kad daugelis nuostatų, žvelgiant į atskirus straipsnius, yra administracinio planinio valdymo modelio atspindys. Deja, trukdantis pereiti, kaip aš minėjau, prie konkurencinės aplinkos. Svarbu, kaip minėjau, keletas svarbių dalykų, lyg ir kompromisų pasiekimas, tarp jų ir tai, kad pradinis ugdymas pradedamas negriaunant nusistovėjusios praktikos nuo 7 metų, nes buvo įsiklausyta į argumentus. Bet vis dėlto siūlyčiau, kad šiandien mes, pradėję čia diskusiją, nepereitume jau prie kosmetinio įstatymo taisymo. Mes turime jį suderinti su ilgalaikiais ne tik valstybės interesais, bet ir profesionaliai parengtais dokumentais. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu diskusijoje dalyvauti kolegą A.Kubilių.
A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, leiskite man taip pat pasakyti keletą principinių pastabų dėl šio įstatymo, galbūt mažiau skiriant dėmesio atskiriems straipsniams ir atskiroms formuluotėms. Iš tiesų šiandien mes gyvename tokiame amžiuje, kai švietimo svarbos pervertinti yra neįmanoma. Aš drąsiai prognozuoju, kad kitas dešimtmetis bus toks dešimtmetis, kai Lietuvoje pasibaigus tam, ką aš vadinu integracijos ir privatizacijos darbotvarke, į pirmuosius mūsų darbotvarkės punktus ateis klausimai, susiję su švietimu, su kultūra, su kitais visuomenės gyvenimo socialiniais aspektais.
Nagrinėjant šį įstatymą ir kyla klausimas, kiek šis įstatymas yra skirtas tam, kad įteisintų jau susiklosčiusią padėtį ir kiek jis yra skirtas tam, kad vestų mūsų švietimo sistemą į tą ateitį, kurioje švietimas ir žinios turės vis didėjantį vaidmenį. Čia aš turiu pasakyti, kad, mano įsitikinimu, kaip tik įstatyme trūksta to žvilgsnio į šiek tiek tolesnę ateitį. Iš tiesų švietimo sistema šalia daugelio kitų svarbių funkcijų vaidina ir tą funkciją, kurią galima būtų pavadinti kaip priemonėmis įveikti elgsenos skurdą. Elgsenos skurdą, kurio plėtra Lietuvos visuomenėje darosi vis labiau pastebima, kai be tinkamo švietimo sistemos organizavimo šios problemos iš tiesų mes neįveiksime.
Todėl šioje vietoje aš turiu pasakyti, kad labiausiai man trūksta šiame įstatyme žvelgiant sisteminiu požiūriu, ne atskiro reguliavimo, ne atskirų teisinių normų, tačiau trūksta labai konkretaus bandymo apibrėžti, kaip turėtų būti vertinama švietimo sistemos ir jos atskirų institucijų kokybė. Kokybės klausimui šioje vietoje, šiame įstatyme, yra skiriama labai nedaug dėmesio. Tuo požiūriu, mano įsitikinimu, tai yra vienas iš trūkumų, kurį šis įstatymas aiškiai demonstruoja. Net pasakyčiau, kas keisčiausia, kad Švietimo plėtros gairėse švietimo institucijų kokybės monitoringui yra skiriama kur kas daugiau dėmesio negu šiame įstatyme.
Ką aš turiu omeny kalbėdamas apie švietimo sistemos kokybę ir atskirų institucijų kokybę? Mano įsitikinimu, iš tiesų šiandien mes turime visas galimybes vertinti ne tiktai mokinių laimėjimus, tas jau yra daroma, turėdami išorinę egzaminų sistemą. Ta sistema veikia daugmaž gerai, aišku, yra ką tobulinti, tačiau ji duoda mums objektyvų rezultatą, objektyvų požiūrį bandant nustatyti kiekvieno mokinio, praėjusio visą švietimo sistemą, rezultatus. Tačiau taip pat išorinė egzaminų sistema, kaip ir daugelis kitų galimybių, mums sudarytų labai aiškią galimybę vertinti ir atskirų mokyklų ugdymo kokybę. Sutvarkius šią sistemą, kaip tik atskirų mokyklų kokybės vertinimo sistemą, mes galėtume ir įgyvendinti tai, apie ką kalbėjo ir G.Steponavičius, kai jis kalbėjo apie tai, kad švietimo sistemoje iš tiesų trūksta tam tikrų konkurencinių elementų. Aš visiškai tam pritariu, tačiau tam, kad tie sveiki konkurenciniai elementai atsirastų, visų pirma reikia sutvarkyti švietimo sistemos ir jos atskirų institucijų kokybės vertinimą.
Turiu pasakyti, kad šiuo požiūriu iš tiesų mes galėtume imti pavyzdį iš Jungtinių Amerikos Valstijų, kur šiuo metu vykdoma Prezidento G.W.Busho švietimo sistemos reformos programa, šiuo požiūriu ji kelia gana didelį susižavėjimą ir susidomėjimą. Tos reformos esmę kaip tik ir sudaro visų švietimo institucijų atsiskaitomumas pagal nustatytus parametrus bendruomenei ir platesnei visuomenei. Mano įsitikinimu, didelių permainų mūsų sistemai jau ir nereikėtų, tai būtų visiškai nesudėtinga padaryti taip, kaip daroma ir tose pačiose Jungtinėse Amerikos Valstijose, kai mokykloms yra keliamas labai aiškus reikalavimas kaip tik sprendžiant tai, ką aš iš pradžių minėjau, – elgsenos skurdo problemą. Yra labai akivaizdžiai suprantama, kad vaikas, jaunuolis paauglystės amžiuje gali labai nesunkiai prarasti motyvaciją mokslui, motyvaciją žiniom, o tai yra pirmieji žingsniai į toliau besiplėtojantį jo asmenybės elgsenos skurdą.
Už vaiko motyvaciją mokslui yra atsakinga mokykla, ypač paauglystės amžiuje. Kontroliuojant, arba vykdant to vaiko laimėjimų monitoringą, galima aiškiai pasakyti, ar mokykla sugeba įgyvendinti savo atsakomybę, ar ji sugeba suteikti kokybinį išsilavinimą šiuo požiūriu, ar ne. Jeigu ji nesugeba suteikti kokybinio išsilavinimo, jeigu neatitinka tam tikrų kokybės kriterijų, jos perspektyvos turėtų būti aptariamos svarstant ir jos finansavimo klausimą ir suteikiant tėvams ir vaikams galimybę pasirinkti aukštesnės kokybės mokyklą. Taigi kokybės parametrų įvedimas iš tiesų leidžia švietimo sistemos reformai žengti į priekį kur kas sparčiau ir garantuoti vieną paprastą dalyką, kad vaikai gautų tinkamą išsilavinimą ir kad jie neprarastų motyvacijos mokslui ir kartu nepakliūtų į užburtą elgsenos skurdo ratą.
Šiuo požiūriu aš turiu pasakyti, kad įstatyme yra ir kai kurių dalykų, kurie man kelia nuostabą. Manyčiau, kad neatsakymas į aiškų klausimą dėl vidurinių mokyklų ir gimnazijų perspektyvos ves į labai didelę sumaištį, kuri galų gale pasibaigs tuo, kad mūsų švietimo kokybė smarkiai nukentės. Dabar pasakymas, kad savivaldybės spręs, ar jų teritorijoje turėtų būti plėtojamos vidurinės mokyklos ar gimnazijos, iš tiesų ves tokiu keliu, kad gimnazijų sistema paprasčiausiai nyks neturėdama galimybės atsiremti savo šaknimis į pagrindines ir pradines mokyklas. Todėl šis įstatymo trūkumas, man atrodo, yra labai ryškus, kaip ir trūkumas to, ką aš vadinau aiškios kokybės monitoringu ir kokybės vertinimo sistema.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu kolegą G.Šileikį.
G.ŠILEIKIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, iš tiesų šiandien pradėtume svarstyti įstatymą, kuris, manau, lems didžiąja dalimi valstybės tolesnę raidą, nes šviesdami, ugdydami mes klojame pagrindus ateities Lietuvai, ateities valstybei. Nuo to priklausys, kokią mes turėsime pačią valstybę, kaip gyvens mūsų vaikai, kokie bus Seimo nariai, kokie bus Vyriausybės nariai, prezidentai.
Manau, buvo pasakyta daug tiesos, bet pagrindiniai akcentai turėtų būti dar labai rimtai diskutuojami, aptariami, ginčijamasi. Tos tiesos, kurios bus įtvirtintos šiame įstatyme, pirmiausia neturėtų prieštarauti asmeniui, žmogui, ypač tam žmogui, kuriam yra kuriamas šis įstatymas, t.y. vaikui ir moksleiviui. Dažnai mes šiek tiek valdiškai pažiūrime į įstatymų kūrybą ir užmirštame tą žmogų, kuriam iš tiesų šis įstatymas sudėlios, sumodeliuos gyvenimą ir ateitį. Šiame įstatyme viena iš pagrindinių nuostatų turėtų būti, kad, skaitydami ir jį priimdami, visą laiką matytume moksleivį ir vaiką, jo galimybę rinktis, taip pat tėvų galimybę rinktis kartu su vaiku, to kolektyvo, kuriame jis yra ugdomas, pasirinkimo teisę, taip pat mikrorajono savivaldybės ir regiono. Pasirinkimo teisė turėtų būti didesnė ir išplėsta, nes labai kategoriškas ir griežtas nustatymas tam tikrų ribų, manau, tikrai riboja žmogaus pasirinkimo laisvę. Jis praranda norą toliau laisvai ir savarankiškai pasirinkti.
Vieną iš pavyzdžių norėčiau paminėti pradinio ugdymo metų pradžią. Manau, reikėtų įtvirtinti nuostatą, kad pradinis ugdymas galimas lemiant daugeliui veiksnių nuo šešerių septynerių metų, konkrečiai neapibrėžiant šešeri ar septyneri. Šešerių metų riba, manau, turėtų būti pasirinktinai tėvams ir globėjams, tų mokyklų pedagogams, taip pat gydytojams. Manau, labai kategoriška ir griežta nuostata formuluojama dėl privalomo vidurinio išsilavinimo. Ji yra labai klaidinga. Siekis iš tiesų yra gražus, mes galėtume galbūt ir Aukštojo mokslo įstatyme rašyti, kad Lietuva siekia, jog aukštasis mokslas turi būti visiems privalomas, bet tai yra visiškas atitrūkimas nuo realybės. Manau, būtų kankinimas paties moksleivio, paties mokinio, taip pat blogos atmosferos, nedarbinės atmosferos sukūrimas mokykloje. Jeigu prievarta laikysime moksleivį reikalaudami… Kas yra dirbęs mokykloje, turbūt tą puikiai žino, suvokia. Bet tas nenormalus jo prievartavimas siekti vidurinio išsilavinimo, manau, kelia labai daug abejonių. Kalbėkime apie privalomąjį iki šešiolikos metų, galbūt apibrėžiant ribą ir praplečiant iki aštuoniolikos, tai vėl pasirinkimo teisė, bet jokiu būdu neįtvirtinti vienos tvirtos nuostatos.
Taip pat norėčiau pasakyti, kad turėtų būti aišku dėl gimnazijų ateities ir perspektyvos. Įstatymo projekte yra siūlymų, kad vidurinis mokymas turėtų būti pagrindinis ir priimtiniausias, bet, manyčiau, kad gimnazijos irgi turi rasti labai aiškią savo vietą. Labai konkrečiai kalbant, per dešimtmetį, dvylika metų akredituojant vidurines mokyklas, jos turėtų tapti keturmetėmis gimnazijomis. Ta sistema būtų labai aiški turbūt visoje nuoseklioje švietimo sistemoje.
Dėl kitų konkrečių straipsnių, manau, dar kalbėsime, diskutuosime. Bet iš tiesų prašau neskubėti priimti vienokį ar kitokį sprendimą, nes tai yra visų vaikų, taip pat mūsų kuriamos, būsimos visuomenės ir valstybės pamatas. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, tai buvo paskutinis kolega, kuris dalyvavo diskusijoje. Daugiau nėra užsiregistravusių. Laikas reglamentuotas svarstyti šį įstatymo projektą iki 16 valandos. Pataisų yra keli šimtai. Komitetui taip pat dar trūksta laiko apibendrinti siūlymus, kad būtų galima sklandžiai juos svarstyti plenariniame posėdyje. Todėl siūlyčiau, remdamasis išsakytomis mintimis, šį įstatymo projektą, pataisas svarstyti kitame plenariniame posėdyje. Dėkoju už pritarimą.
Seimo nutarimo „Dėl Valstybinės lietuvių kalbos komisijos prie Lietuvos Respublikos Seimo 2001 metų veiklos ataskaitos“ projektas Nr.IXP-1637(2*) (svarstymas ir priėmimas)
Taigi rezervinis klausimas r-3 – Seimo nutarimo “Dėl Valstybinės lietuvių kalbos komisijos prie Lietuvos Respublikos Seimo 2001 metų veiklos ataskaitos” projektas Nr.IXP-1637. Svarstymas ir priėmimas. Pranešėjas – kolega R.Pavilionis, komiteto pirmininkas. Prašom jus į tribūną.
R.PAVILIONIS. Dėkoju. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, ataskaita buvo teikta gana seniai. Priminsiu, jog kalbame apie 2001 metus. Komisija atsiskaitė, per tą laiką ji ir pasikeitė, o nutarimo niekaip negalime priimti. Kviečiu jus dar kartą, įvertinus tai, kad Teisės departamento visos pastabos yra taip pat įvertintos, į jas atsižvelgta, priimti nutarimą, kuriame yra tik du straipsniai. Vienu jų pritariama šiai ataskaitai, o kitu straipsniu pavedama Kalbos komisijai iki tam tikro laiko parengti valstybinės kalbos politikos gaires ir pateikti Seimui svarstyti.
Štai 2 straipsniu, atsižvelgiant į tai, kad mes niekaip negalėjome pasivyti Seimo darbo tvarkos, prašytume numatytą datą nukelti į balandžio 1 dieną, o ne kovo 1 d., kaip buvo siūlyta anksčiau.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kolegos, yra viena pataisa – 2 straipsnyje keisti datą – pavesti Valstybinei lietuvių kalbos komisijai iki 2003 metų, buvo iki kovo 1 d., dabar iki balandžio 4 dienos parengti valstybinės kalbos politikos gaires ir pateikti jas Seimui svarstyti. Ar galėtume bendru sutarimu, nesant norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų… Kolega J.Jučas. Prašom. Jūs dėl balsavimo motyvų dėl šios pataisos?
J.JUČAS. Ne, apskritai.
PIRMININKAS. Dabar dėl pataisos. Prašyčiau sekundėlę palaukti. Taigi nėra norinčių kalbėti. Ar bendru sutarimu galime pritarti šiai datai? Dėkoju. Pataisai pritarta.
Kolegos, mums reikėtų apsispręsti, ar galime bendru sutarimu pritarti po svarstymo, nesant daugiau pataisų? Nėra norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų. Taigi pritarta po svarstymo.
Pradedame priėmimo procedūrą. Dėl 1 straipsnio dėl balsavimo motyvų nėra norinčių kalbėti. Ar bendru sutarimu galime priimti 1 straipsnį? Priimtas. Dėl 2 straipsnio dėl balsavimo motyvų? Nėra norinčių kalbėti. Ar galime bendru sutarimu priimti su ką tik priimta mūsų pataisa? Dėkoju. 2 straipsnis priimtas. Tad dėkoju gerbiamajam pranešėjui. Prašau registruotis ir balsuosime, kas… Atsiprašau, prieš balsuojant dėl balsavimo motyvų dėl viso Seimo nutarimo – kolega J.Jučas. Nuomonė už. Prašau.
J.JUČAS. Labai ačiū, posėdžio pirmininke. Aš norėčiau pakviesti visus balsuoti už, juolab kad tai yra ataskaita už 2001 metus. Dabar komisijos sudėtis yra pakeista. Aš manau, kad darbas šiuo metu vyksta tvarkingai ir tai yra daugiau procedūrinis klausimas. Kviečiu visus balsuoti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Girdėjome nuomones dėl balsavimo motyvų. Kolegos, prašau registruotis. Balsuosime. Kas už tai, kad Seimo nutarimas Nr.IXP-2161 būtų priimtas, balsuojate už. Atsiprašau, kad nutarimas Nr.IXP-1637 būtų priimtas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, – prieš arba susilaikote.
Užsiregistravo 84 Seimo nariai. Už šį Seimo nutarimą balsavo 82, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Nutarimas priimtas. (Balsas salėje) Tuojau patikrinsime. Prašau patikrinti, gerbiamasis Sekretoriate, kodėl neregistruoja kolegos D.A.Barakausko.
Seimo nutarimo „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano“ pakeitimo“ projektas Nr.IXP-2161 (pateikimas)
Prašau pateikti rezervinį antrą klausimą Nr.IXP-2161 – Seimo nutarimo “Dėl Seimo nutarimo “Dėl Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano” pakeitimo” projektą. Kviečiu kolegą E.Masiulį. Pateikimo stadija.
E.MASIULIS. Gerą dieną, gerbiamieji kolegos. Teikiu įstatymo projektą, kuriuo yra siūloma pakeisti Respublikos teritorijos bendrąjį planą. Pakeitimo esmė yra tokia, kad sudarant bendrąjį planą buvo įvertintos įvairių Lietuvos regionų, įvairių Lietuvos miestų galimybės ir potencialas pagal Vyriausybės nustatytus kriterijus. Ir šiame bendrajame plane taip jau atsitiko, kad Šiaulių ir Panevėžio regionai, kaip savo potencialu ir išsivystymo lygiu panašūs, atsidūrė skirtingose įvardintose situacijose ir buvo sudarytos skirtingos galimybės šiems regionams plėtotis. Turiu galvoje, kad Šiaulių miestas gavo aukštesnį įvertinimą, aukštesnę kategoriją, tuo tarpu Panevėžio miestas, niekuo nesusileidžiantis bent jau pagal daugelį objektyvių kriterijų, yra nepelnytai įdėtas į visai kitą gretą šalia Alytaus, Marijampolės ir kitų centrų. Įvertindamas tai, kad Panevėžio taryba yra priėmusi sprendimą kreiptis į Vyriausybę, į Seimą dėl to, kad būtų peržiūrėtas šitas planas, manau, kad plano sudarymo metu nebuvo iki galo įsigilinta į visus kriterijus. Ir tokiu būdu Panevėžio regionui nesudarant bent jau lygių galimybių su Šiaulių regiono plėtra, užkertamos tam tikros galimybės plėtotis, nors plėtros galimybės yra nemažos. Tad yra siūlymas pakeisti bendrąjį planą taip, kad Panevėžio miesto statusas būtų sulygintas su Šiaulių miesto statusu.
Dabar noriu atkreipti dėmesį į tai, kad šitas įstatymo projektas atsirado, buvo užregistruotas remiant Panevėžyje rinktiems Seimo nariams dar praeitais metais, prieš rinkimus. Per šitą laiką džiugu, kad Vyriausybė ir Seimo dauguma neliko kurčia šiems signalams ir yra pradėti tam tikri žingsniai. Šiandien kolega A.Macaitis ir aš įregistravome Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo projektą, kuriuo mes galėtume kreiptis į Vyriausybę, tokiu būdu prašydami, kad būtų peržiūrėtas šitas bendrasis planas kompetentingai, išlaikant visas procedūras, numatytas įstatymuose, ir kad būtų realizuotas Panevėžio bendruomenės siekimas išsireikalauti geresnes sąlygas.
Jeigu mes galėtume taip sutarti, aš tikrai atsiimčiau šitą įstatymo projektą ir tada, jeigu būtų galima, šiandien Seimui pateiktume mano jau minėtą nutarimo projektą.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūsų norėtų paklausti du Seimo nariai ir vienas bendraautoris, kolega S.Macaitis. Tad pirmiausia kolega V.Einoris. Prašau.
V.EINORIS. Aš, be jokios abejonės, pritariu pasirinktam variantui dabar dėl šio klausimo. Kai mes svarstėme šį klausimą Aplinkos komitete, tada irgi buvo panevėžiečių keliamas klausimas, kad vis dėlto čia yra daug neteisybės. Dabar pasirinktas kelias, kurį siūlo gerbiamasis E.Masiulis, man atrodo visiškai priimtinas ir aš siūlau palaikyti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kadangi čia buvo pasisakymas, tad kviečiu kolegą E.Skarbalių klausti.
E.SKARBALIUS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis kolega, ačiū, kad jūs pateikėte šitą nesąmonių mišką, kuris yra šiame visame nutarime, ir kad bent viena nesąmone šiame įstatyme bus mažiau. Ar jūs nemanote, kad vis tiek anksčiau ar vėliau reikės grįžti iš principo prie šio dokumento? Ačiū.
E.MASIULIS. Na, iš tikrųjų į šį dokumentą galima žiūrėti dvejopai. Jeigu tai tiktai popierėlis, kuris bus įkištas į stalčių ir niekad nebus realizuojamas, tai mes galėtume galbūt būti ramūs. Bet mes, manau, įstatymus priiminėjame tam, kad jie būtų įgyvendinti. Ir jeigu mes pradėtume realizuoti ir įgyvendinti tai, kas yra užfiksuota šiame bendrajame plane, tai tikrai manau, kad reikėtų naujos revizijos ir rimtų šio bendrojo plano pataisymų.
PIRMININKAS. Dėkoju. Atsakėte į visus klausimus, gerbiamasis kolega. Dėl balsavimo motyvų prašau išsakyti nuomones. Nėra. Yra. Kolega A.Macaitis. Prašau. Nuomonė už.
A.MACAITIS. Gerbiamieji kolegos, norėčiau pasakyti vieną dalyką. Aišku, aš pritariu tokiam kreipimuisi į Vyriausybę, kadangi ir pats rengiau jį, bet tiktai vieną tokią gal repliką pasakyčiau. Manau, kad viską reikia daryti reikiamu laiku. Šitas mūsų komitete svarstytas projektas buvo daugiau kaip keletą metų aptarinėjamas, svarstomas ir nebuvo faktiškai jokių siūlymų, buvo derinama su visom institucijomis, todėl, aišku, labai gaila, kad tie siūlymai atėjo vėliau. Na, bet vis dėlto į savivaldybės nuomonę mes turim atsižvelgti. Manau, kad pasvarstymas Vyriausybėje ir priėmimas atitinkamų sprendimų, įvertinančių Panevėžio galimybes tapti tokio regiono centru, tikrai padės plėtoti šitą regioną. Todėl siūlau pritarti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kolega V.Rinkevičius. Nuomonė prieš. Prašau.
V.RINKEVIČIUS. Aišku, lyginant su Biržų miesto istorija, Panevėžio miesto istorija kur kas skurdesnė, jeigu imtume viduramžius. Tačiau reikia pripažinti, kad XX amžiuje Panevėžys labai sustiprėjo pasikeitus geopolitinei situacijai Lietuvoje, pasikeitus transporto srautams, prekyboms keliams ir išaugo didelis miestas, kultūrinis pramonės centras. Manau, būtų logiška pritarti tai minčiai, reikia pripažinti tą teikiamą projektą.
PIRMININKAS. Tai jūs už ar prieš?
V.RINKEVIČIUS. Na, jeigu žiūrėtume į viduramžių miestus – Biržus ir Panevėžį, aš atiduočiau prioritetą Biržams, tačiau, atsižvelgdamas į šiandieninę padėtį, aišku, Panevėžiui.
PIRMININKAS. Aš manau, kaip ir gerbiamieji kolegos, pirmininkas taip pat nesuprato, ką jūs norėjote tuo pasakyti. Nepaisant to, vis dėlto, kolegos, mums reikia balsuoti. Kas už tai, kad būtų pritarta po pateikimo šiam Seimo nutarimui, balsuojate už.
Užsiregistravo 71 Seimo narys.
Už balsavo – 69, prieš nėra, susilaikė 1. Pritarta po pateikimo.
Pradedame nagrinėjimo procedūrą. Pagrindiniu siūlomas Aplinkos apsaugos komitetas, papildomi – Valstybės valdymo ir savivaldybių ir Ekonomikos komitetai. Ar būtų kitų siūlymų? Nėra. Pritarta komitetams, kurie nagrinės šį Seimo nutarimą. Siūloma svarstyti pavasario sesijoje. Taip pat pritarta.
Vyriausybės pusvalandis
Darbotvarkės 2-3 klausimas (16.00 valanda) – Sveikatos apsaugos ministro K.R.Dobrovolskio atsakymai į Seimo narių klausimus. Prašom, gerbiamasis ministre, į centrinę tribūną. Kolegas prašom registruotis klausti. Tam skiriama pusė valandos. Planuojama baigti 16.35 val. Kolegos, prašom leisti pirmininkauti. Prašom, gerbiamasis ministre. Gal turite ką kolegoms Seimo nariams pasakyti?
K.R.DOBROVOLSKIS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, sveikatos apsaugos problemos vis dėlto yra ypač svarbios, nes ir spaudoje, ir žiniasklaidoje apie jas kalbama beveik kasdien.
Sveikatos apsaugos ministerija ir jos tarnybos per praėjusius metus vis dėlto atliko gana daug įvairių darbų, kurie teigiamai paveikė kai kurias sveikatos apsaugos sritis. Jeigu mes buvome gavę 364 mln. Lt įsiskolinimą, tai praėjusį kartą kreditorinis įsiskolinimas sveikatos įstaigoms sumažėjo nuo 167 mln. litų iki 141 mln. litų, o vaistinėms – nuo 185 mln. litų iki 131 mln. litų. Taip pat vyko kompensuojamųjų vaistų reforma – buvo peržiūrimi sąrašai, mažinamos kainos. Kompensuojamųjų vaistų kainas pasisekė sumažinti net iki 27%. Vadinasi, pacientai už tą pačią pinigų sumą gavo ketvirtadaliu vaistų daugiau.
Buvo vykdomas sveikatos priežiūros įstaigų restruktūrizavimas, teikiant prioritetą pirminei sveikatos priežiūrai. Restruktūrizavimo projektas pirmą kartą buvo tvirtintas dar esant dabartinio Prezidento R.Pakso Vyriausybei – 2001 m. birželio 6 d., po to (gruodžio mėnesį) tikslinamas Strateginiame komitete, po to išleistas sveikatos apsaugos ministro įsakymas, o rytoj vėl bus svarstoma patobulinta restruktūrizavimo strategija iki 2908 metų. Yra numatoma labai pagerinti kokybę, užtikrinti efektyvesnį išteklių panaudojimą ir ieškoti galimybių didinti paslaugų įkainius. Kartu tikimės, kad bus galima padidinti ir sveikatos apsaugos darbuotojų darbo užmokestį. Visuomenės sveikatos srityje atlikti darbai užtikrinant ligų profilaktiką, nes praėjusių metų gegužės 16 dieną buvo priimtas Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymas ir nuo to prasidėjo sveikatos priežiūros įstaigų restruktūrizavimas.
Praėjusiais metais buvo du stambūs renginiai, kuriuos organizavo Sveikatos apsaugos ministerija: dviejų dienų Europos šalių sveikatos apsaugos ministrų pasitarimas ir kitas renginys – AIDS ir narkotikų tarptautinė konferencija, kurioje dalyvavo 37 valstybių delegacijos.
Įgyvendinant Nacionalinę narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos programą pagerėjo visuomenės ir vaikų informuotumas apie narkotikų žalą. Išankstiniais duomenimis, 2002 metus palyginti su 2001 metais, galima sakyti, sumažėjo mirčių dėl priklausomybės nuo narkotikų skaičius. Įsteigti keturi nauji priklausomybės ligų centrai: Kaune, Panevėžyje, Šiauliuose ir Klaipėdoje.
Didelis dėmesys buvo skiriamas korupcijos prevencijai, todėl buvo organizuota konferencija ir patikrinimai, taip pat pateikti pasiūlymai konkrečiai sveikatos priežiūros įstaigoms atlikti tam tikras priemones kovojant su korupcija. Tai daroma kartu su Didžiosios Britanijos antikorupcine tarnyba. Manome, kad rezultatai jau turi matytis.
Sutvarkyta gydytojų rengimo ir tobulinimo tvarka. Praėjusiais metais pirmą kartą buvo valstybinis užsakymas gydytojams parengti ir tobulinti.
Praėjusiais metais pirmą kartą per visą nepriklausomos Lietuvos gyvavimo laikotarpį buvo gauti ir panaudoti visi sveikatos priežiūrai skiriami pinigai. Papildomai buvo skirta 7,1 mln. litų. Jie irgi panaudoti. Pirmą kartą privalomojo sveikatos draudimo biudžetas buvo įvykdytas ligonių kasoms. Papildomai gauta beveik 19 mln. litų, kurie buvo panaudoti įsiskolinimams padengti. Pirmą kartą buvo toks teigiamas balansas.
Paskutinis taškas – pradėjo mažėti sergamumas tuberkulioze, pradėtos vėžio profilaktikos priemonės ir iki galo buvo įdiegta paskutinė aukšta technologija – sutvarkyta vaikų kaulų čiulpų transplantacija. Dabar šios operacijos atliekamos Lietuvoje ir nereikia vaikų siųsti į užsienį. Tai kainuoja keturis kartus pigiau.
Tiek trumpai apie kai kuriuos praėjusiais metais atliktus darbus.
PIRMININKAS. Dėkoju. Pirmasis klausia opozicinės Konservatorių frakcijos seniūnas kolega A.Kubilius. Prašom.
A.KUBILIUS. Gerbiamasis ministre, nenorėdamas jūsų klausinėti apie tuos dalykus, kurių klausinėjome visus praėjusius metus ir kurie, mūsų įsitikinimu, visiškai nepasikeitė, o tiktai eina blogyn (ir dėl ligoninių finansavimo, ir dėl vaistų kvotų), aš jūsų noriu klausti labai paprastą ir žmogišką klausimą: ar jūs, ministre, nesutiktumėte pats atsistatydinti ir suteikti šiek tiek daugiau konsolidacijos šiandieninei Vyriausybei ir Prezidentui, ir Seimo Pirmininkui, neverčiant jų ieškoti sunkių sprendimų ir sunkių argumentų, kaip jus įtikinti tai padaryti?
K.R.DOBROVOLSKIS. Dėl pirmo teiginio. Nenoriu sutikti dėl finansavimo, kad blogėja, nes blogiausias finansavimas buvo 1998 metais. Šiuo metu finansavimas išsilygino. O visą darbą dirba ne vien ministras – dirba visas kolektyvas, visa grupė ir sveikatos priežiūros įstaigos.
PIRMININKAS. Toliau kolega J.Raistenskis. Prašom.
J.RAISTENSKIS. Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis ministre, jums vadovaujant ministerijai sveikatos reforma realiai pasistūmėjo į priekį, kad ir ką sakytų oponentai, nes daugeliui tai nepatinka: buvo išplėtotas pirminės sveikatos priežiūros tinklas, sumažėjo daugelio vaistų kainos, sumažėjo Valstybinės ligonių kasos skola vaistų tiekėjams, atsirado realios prielaidos kelti medikų atlyginimus. Daugelis oponentų vėl gąsdina jus, kad uždarote, tarkim, centrines rajonų ligonines. Visiškai suprantama – kai kam jūs esate tiesiog nepatogus. Mano klausimas būtų toks: kada ligoninės steigėjo teisės, išskyrus slaugos ir palaikomojo gydymo stacionarus, iš municipalinio lygmens bus perduotos apskritims? Tai leistų optimizuoti stacionarų veiklą ir labai patobulinti teikiamų paslaugų kokybę. Ačiū.
K.R.DOBROVOLSKIS. Labai ačiū už klausimą. Kaip tik rytoj Vyriausybėje bus svarstoma Sveikatos priežiūros įstaigų restruktūrizavimo strategija. Toje strategijoje, jeigu ji bus patvirtinta, yra numatyta, jog šiais metais reikia parengti visą įstatymų bazę, kad būtų galima perduoti sveikatos priežiūros įstaigas apskritims. Restruktūrizacija Vilniuje ir Kaune – iki birželio 1 d., o po mėnesio yra numatoma baigti rengti dokumentus dėl rajonų ligoninių perdavimo apskritims ir pateikti Seimui.
PIRMININKAS. Kolegoms, kad nekiltų neaiškumų, primenu, kad klausimai užduodami remiantis Statuto 209 straipsniu. Prašom. Kolega G.Kniukšta.
G.KNIUKŠTA. Dėkoju. Gerbiamasis ministre, norėčiau truputėlį papildyti gerbiamojo kolegos J.Raistenskio klausimą. Kai kalbama apie sveikatos apsaugos problemas, labai dažnai akcentuojama, kad Lietuvoje yra per daug ligoninių, kad dalį ligoninių reikia uždaryti. Tačiau kodėl daugiausia kalbama apie mažų ligoninių uždarymą? Jums noriu užduoti klausimą, kur tada gydytis kaimo žmonėms? Ar jūs turite reformos strateginį planą? Kaip jūs numatote pertvarkyti sveikatos priežiūros įstaigas, kad visiems būtų aišku– ir jums, kartu ir mums? Ačiū.
K.R.DOBROVOLSKIS. Ačiū už klausimą. Vis dėlto kaimo žmonėms yra labai svarbu sveikatos priežiūra. Tačiau mažos savivaldybės, pavyzdžiui, Kalvarijos, Kazlų Rūdos, kurios turi po 15 tūkstančių gyventojų, plataus profilio ligoninių negali išlaikyti. Todėl yra numatyta plėsti slaugos ir palaikomojo gydymo lovas. Rodiklis buvo 1 lova tūkstančiui gyventojų, šiuo metu siūloma tą lovų skaičių padidinti ir 800 gyventojų kaimo teritorijoj skirti vieną slaugos lovą, o miestuose mažinti iki 1,2. Taigi kaime numatoma plėsti slaugos ir palaikomojo gydymo lovas. Dabar kartu su Socialinio aprūpinimo ministerija dirba darbo grupė. Nes ilgalaikio ir palaikomojo gydymo lovas norima palikti Sveikatos apsaugos ministerijos priežiūrai, o slaugos ir globos lovas sujungti į bendrą ir perduoti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai.
PIRMININKAS. Liberalų frakcija – kolega R.Palaitis. Prašom.
R.PALAITIS. Ačiū už ilgai lauktą suteiktą žodį. Gerbiamasis ministre, turiu klausimą dėl Palangos ligoninės. Aišku, miestelis nedidelis, arti didelės Klaipėdos ligoninės. Tačiau yra viena specifika – per vasarą ten tikrai apsilanko daug Lietuvos piliečių ir pacientų srautas šioje ligoninėje yra nemažas. Prašau pasakyti, koks numatytas Palangos ligoninės likimas naujuose ministerijos parengtuose restruktūrizavimo planuose? Ačiū.
K.R.DOBROVOLSKIS. Ačiū už klausimą. Mes Palangos ligoninę norime pateikti kaip pavyzdį, kaip gerai dirbančią ir gerai restruktūrizuotą ligoninę. Anksčiau ji buvo statyta ir rengta 240 ligonių. Ši ligoninė persitvarkė ir šiuo metu gulėjimo laikas nėra toks ilgas, tačiau gydo tik 65 ligonius. Restruktūrizavimo planuose yra numatyta, kad tos ligoninės, kurios finansiškai gali išsilaikyti pagal teikiamas paslaugas… o ji visiškai išsilaiko, ir medikų atlyginimai gana normalūs, todėl Palangos ligoninė dirbs ir ateityje tokiu pat tempu kaip iki šiol.
PIRMININKAS. Kolega J.Olekas. Prašom.
J.OLEKAS. Labai ačiū. Gerbiamasis ministre, norėčiau pasiteirauti. Jau senokai buvo susirinkusi Privalomojo sveikatos draudimo taryba dėl įstatymo pakeitimo, dabar jūs pasirašėte įstatymą dėl naujos tarybos. Kada numatoma susirinkti?
Kaip pakomentuosite vėl šiais metais atsiradusį įsiskolinimą, t.y. viršijimą po kelis milijonus, manau, apie 5 mln., turbūt už sausį ir vasarį už kompensuojamus vaistus?
K.R.DOBROVOLSKIS. Ačiū už klausimą. Privalomojo sveikatos draudimo taryba buvo formuota pagal Seimo patvirtintą įstatymą. Taryba jau yra patvirtinta ir kitą savaitę numatyta organizuoti tos tarybos posėdį.
Dėl išlaidų kompensuojamiems vaistams. Ligonių kasa buvo suskirsčiusi vieną dvyliktąją dalį kiekvienam mėnesiui. Sausio mėnesį gauti visi duomenys rodo, kad beveik 5 mln. yra viršyta lėšų. Tai yra mažiau kaip praėjusiais metais. Tikimės, kad vasario mėnesį bus mažesnė suma, o vasarą, kai sumažėja sergamumas, išsilygins. Praėjusiais metais per pirmąjį ketvirtį buvo viršyta 40 mln. litų lėšos kompensuojamiems vaistams.
PIRMININKAS. Kolegė I.Degutienė. Prašom.
I.DEGUTIENĖ. Ačiū. Gerbiamasis ministre, kai jūs buvote paskirtas sveikatos apsaugos ministru, jums buvo užduotas klausimas, ar sveikatos priežiūros įstaigų finansavimas bus skaidrus, ar ir toliau bus neaiškus. Jūs tuomet pažadėjote, kad artimiausiu metu kiekvienas internete galės matyti, kaip yra finansuojama viena ar kita sveikatos priežiūros įstaiga, bus aiški metodika, pagal kokius kriterijus vyks tas finansavimas. Dabar praėjo jau nemažai laiko (daugiau kaip metai), bet šiandien internete (dar kartą pažiūrėjau) tokių duomenų nėra, ir iš ligonių kasų negalima gauti. Kitas dalykas. Visiškai neaišku, pagal kokią metodiką konkrečioms sveikatos priežiūros įstaigoms yra skiriamos lėšos iš ligonių kasų, vienoms, kurios pagal šių metų rezultatus yra viršijusios, ir nebus kompensuota, kitos nepanaudojo lėšų, bet bandoma tą patį kiekį grąžinti. Kaip yra iš tikrųjų su sveikatos priežiūros įstaigų finansavimu, ar metodika tik tokia, kad lėšos skiriamos arba neskiriamos pagal vyriausiųjų gydytojų lojalumą valdančiajai daugumai, ar yra nustatyta kokia nors metodika, kad galėtume ją matyti internete ir matyti aiškų bei skaidrų finansavimą, kaip ir kokia įstaiga finansuojama? Ačiū.
K.R.DOBROVOLSKIS. Labai dėkoju už klausimą. Tai yra labai svarbus sveikatos priežiūros įstaigų gyvenimo klausimas. Kaip žinote, tiktai nuo sausio 1 dienos ligonių kasos jau yra Sveikatos apsaugos ministerijos tiesioginės įtakos srityje. Pernai buvo daugelis Pasaulio bankų ekspertų, švedų ekspertų, kurie žiūrėjo, kaip turėtų būti finansuojama, ir analizavimo visus finansavimo rodiklius. Praėjusiais metais tikrai, galima patvirtinti ir iš jūsų žodžių, kad anksčiau buvo finansuojama pagal lovas ir nevisiškai pagal išgydytus ligonius. Todėl paaiškėjo, kad kai kuriose apskrityse, pavyzdžiui, Panevėžio apskrityje, gyventojai buvo finansuojami 7% blogiau negu kitų apskričių. Dabar peržiūrėta ir vasario mėnesį Sveikatos apsaugos ministerijos kolegijos posėdyje buvo patvirtinta metodika, apie kurią jūs kalbėjote. Galiu parodyti ir grafiką, pagal tokią formulę yra skaičiuojamos lėšos kiekvienai sveikatos apsaugos priežiūros įstaigai, sudarant sutartį su Valstybine ligonių kasa.
Bet yra dar kai kurių problemų. Šiuo metu iš karto paskirti 7% lėšų daugiau Panevėžio apskričiai, kuri mažiausiai buvo gavusi, nėra realios galimybės. Todėl kolegija, apsvarsčiusi ir pasitarusi, nutarė, kad šį skirtumą būtų galima išlyginti per trejus metus. Jeigu pasisektų anksčiau, būtų gerai, bet planas yra sudarytas trejiems metams, t.y. po trejų metų visi kriterijai bus absoliučiai vienodi visoms sveikatos priežiūros įstaigoms pagal gyventojų sergamumą, pagal gyventojų skaičių, pagal gyventojų amžių ir t.t. Ši formulė jau yra parengta ir patvirtinta, pagal ją bus dirbama.
PIRMININKAS. Kolega J.Veselka. Prašom.
J.VESELKA. Gerbiamasis ministre, aš jums turėčiau tokį vieną klausimą, bet kartu ir patarimą. Jūs esate sveikatos apsaugos ministras. Jums turėtų būti visiškai nusispjauti į NATO, Europos Sąjungą, pinigų trūkumų ginklams pirkti. Jūsų pareiga turėtų būti – žmogaus sveikata. Kai aš jūsų klausau, tai to trūksta, to trūksta. Jums pirmiausia turėtų būti – žmogaus sveikatos apsauga. Visa kita – ne jūsų reikalas. Klausimas būtų labai konkretus. Aš jums pasiunčiau užklausimą, kodėl vaistai, kainuojantys, sakysime, 60 litų, įpakuoti į popierinį daiktą, jau kainuoja dvigubai daugiau. Iki šiol jūsų atsakymo negavau. Kodėl taip yra? Kodėl vaistai, įpakuoti į popierinį daiktą, kainuoja dvigubai daugiau.
Toliau. Žmonės skundžiasi dėl vaistų, kurie buvo anksčiau kompensuojami (164 litai) sergant kaulų retėjimu, aš tų ligų nežinau, bet, sako, labai skauda, o dabar jie išbraukti. Ministre, atsakykite į tuos du klausimus. Kodėl žmogus vis dėlto turi kentėti, jeigu valstybei trūksta pinigų?
Ar ne jūsų pareiga rūpintis žmogumi, o valstybės pinigais tegu rūpinasi finansų ministras?
K.R.DOBROVOLSKIS. Ačiū už klausimus ir patarimus. Dėl vaistų pakavimo jūsų laiškas yra perduotas Vaistų kontrolės tarnybai ir Farmacijos departamentui, sudaryta darbo grupė, kuri tikrina vaistines, kaip ten yra išduodami šie vaistai. Labai ačiū, kadangi jūs atsiuntėt tiesiogines receptų kopijas, pagal tai galima bus nesunkiai išsiaiškinti. Na, o dėl osteoporozės vaistų išbraukimo, tai dėl osteoporozės vaistų buvo keletą kartų svarstyta, tačiau jie iš kompensuojamųjų vaistų sąrašo nebuvo išbraukti. Buvo tiktai pakeistas kai kurių lygis, čia įrodant, kad per daug metų jie vis dėlto neduoda efekto. Tą pateikė specialistų komisija. Tačiau visiškai išbrauktų osteoporozės vaistų, kurie buvo, nėra.
PIRMININKAS. Dėkoju. V.Nekrašas. Prašau.
V.NEKRAŠAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis ministre, vakar premjeras A.Brazauskas pasakė apie milijardus, praeinančius pro šalį. Aš suprantu, kad jūsų daliai kliuvo labai sunkus uždavinys šią reformą įvykdyti. Tačiau ar jūs nemanote, kad ją reikėtų kiek sustiprinti būtent pirminės sveikatos priežiūros srityje, kadangi kuriant privačias pirminės sveikatos priežiūros įstaigas, daktarai su mielu noru išeina į privačią įstaigą dirbti už 430 litų. Man yra labai keista, kai jis, pirminėje viešojoje įstaigoje gaudamas apie 2 tūkst., sutinka išeiti ir dirbti už 430 litų. Vadinasi, tie pinigai ir eina kažkur į vokus, į kišenę ir panašiai. Aš norėčiau jūsų paprašyti, gerbiamasis ministre, kad gal jūs galėtumėte paspartinti perdavimą medikams, arba, sakykime, individualioms įmonėms (na, nesvarbu, čia iš principo neturi reikšmės), ne tiktai patalpas, kurias dabar galima, bet ir turtą, kad jos galėtų normaliai konkuruoti su tom privačiom įstaigom. Ačiū.
K.R.DOBROVOLSKIS. Ačiū už klausimą. Klausimas yra tikrai opus. Jeigu išeina gydytojas atsisakydamas 2 tūkst. litų algos ir sutikdamas su 430 litų, tai aišku, jis už šiuos 430 litų ten ir negyvena. Vadinasi, jam yra mokami papildomi pinigai. Čia jau turi užsiimti Darbo inspekcija, t.y. speciali tarnyba, kuri prižiūri neteisingą algų mokėjimą.
O dėl sveikatos priežiūros įstaigų turto perdavimo kaip tik yra sudaryta darbo grupė, kuri rengia įstatymų pakeitimus, nes čia reikia pakeisti ne vieną įstatymą, ir Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymą, ir Savivaldybių įstatymą. Tuos pakeitimus reikia priimti. Jeigu Seimas juos patvirtins ir pakeis, tai būtų tikrai racionalus pakeitimas, nes šiuo metu, na, teisės ne visai lygios, jeigu negali žmonės gauti panaudos teise naudotis turtu.
PIRMININKAS. Kolega V.Karbauskis.
V.KARBAUSKIS. Gerbiamasis ministre, pastaruoju metu tiek spaudoje, per radiją ir televiziją kalbama apie, manyčiau, labai ypatingą įvykį, tai yra apie vairuotojų vaistinėles, apie jūsų išleistą įsakymą. Vieni kalba apie tai, kad vaistinės, firmos pasipelnys, uždirbs didelius pinigus, tiesiog milijonus, kiti drįsta pasakyti, kad tai galbūt sutrukdys įstoti į Europos Sąjungą. Aišku (vienoje vakarykštėje televizijos laidoje buvo net tyčiojamasi iš to įvykio), galbūt ir yra kažkokių momentų, dėl kurių būtų galima tiek kalbėti apie vaistinėles, bet gal jūs galėtumėte detaliau paaiškinti, ar tose vaistinėlėse tik tvarsliavos be medikamentų užtenka pirminei pagalbai?
K.R.DOBROVOLSKIS. Labai ačiū už klausimą. Tikrai tuo klausimu kalbama visur ir kasdien. Tiesiog nežinia, kas tą klausimą eskaluoja: ar tie, kurie neuždirba pinigų, ar tie, kurie nori uždirbti pinigų. Tačiau galiu pasakyti, kad praeitų metų lapkričio 15 dieną buvo išleistas sveikatos apsaugos ministro įsakymas, kur buvo patvirtinta 10 įvairių skirtingų vaistinėlių: anafilaksinio šoko ir medicinos pagalbos priemonių rinkinio vaistinėlė, dviračių pirmosios pagalbos rinkinio, įmonės pirmosios pagalbos rinkinio, įmonės pirmosios pagalbos rinkinio, motociklo, riedutininko, žygio, tarp jų ir motorinių priemonių. Senojoje motorinių priemonių vaistinėlėje buvo numatyta gana daug, buvo dar ir kai kurių medikamentų. Buvo numatytas ir jodas, ir nitroglicerinas, ir amoniakas.
Manome, kad visos šitos priemonės netikslingos žiūrint pagal Europos Sąjungos dokumentus. Buvo analizuojama, kokios vaistinėlės yra Vokietijoje, Suomijoje, Švedijoje, Bulgarijoje ir visose kitose valstybėse. Visose valstybėse nebuvo daugelio priemonių, vaistinėlės yra labai supaprastintos. Mes irgi įrašėme tiktai 14 dalykų, ir tai yra iš esmės tvarsliava. O ir sterilia, ir nesterilia tvarsliava turėtų būti nuolat papildomos vaistinėlės. Ir niekas nereikalauja, kad būtina įsigyti naują vaistinėlę. Galima nusipirkti papildomai 3, 4 ar 5 bintus, kurių reikia. Na, ten iškilo klausimas dėl paklodėlės, kurią būtų galima pakloti ar ją užsiklotų pacientas. Tačiau visa kita nedaro tokių didelių sąnaudų. Galbūt su dėžute, žiūrint kokia ta dėžutė dar būtų, ta vaistinėlė kainuotų apie 40–45 litus, tačiau papildyti galima ir už 10–12 litų. Vairuotojui, man atrodo, penkeriems metams tai nėra tokia didelė suma, kadangi vaistinėlė gali galioti penkerius metus.
PIRMININKAS. Kolega A.Poplavski. Prašau.
A.POPLAVSKI. Ačiū posėdžio pirmininkui. Gerbiamasis ministre, užjaučiu jus, kad atsidūrėte dabar lyg ir tam tikros (…) taikinyje. Vis dėlto žinau, kad vadovaujat sričiai, kuri iš tikrųjų nelengva. Iš esmės nežinau nė vienos šalies, kuri eina tokiu keliu, kokiu ir Lietuva eina, ir postsocialistinės šalys, kad sveikatos reforma eitų sklandžiai. Daugelis šalių susiduria šiuo laikotarpiu ir sveikatos apsaugos srityje su gana didele kritika. Aš noriu paklausti jūsų: kaip jūs numatot privatizuoti pirminės sveikatos priežiūros įstaigas, kaip vyks tas privatizavimas?
O antras klausimas dėl tų pačių nelaimingų vaistinėlių. Ar visose transporto priemonėse privalo būti vaistinėles, turiu omenyje, pavyzdžiui, dviračius ar paspirtukus?
K.R.DOBROVOLSKIS. Jeigu galima, atsakysiu nuo pabaigos. Dėl vaistinėlių, tęsiu toliau, tai tikrai dviračių ir visos kitos vaistinėlės yra rekomenduojamojo pobūdžio. O mašinų vaistinėlės yra būtinos ir pagal Eismo taisyklių reikalavimus.
Jeigu apie kitą klausimo dalį kalbėčiau, apie pirminių sveikatos priežiūros įstaigų privatizavimą ir privačią veiklą, tai galiu pasakyti, kad praėjusių metų gale buvo 894 ambulatorinės įstaigos, iš jų 436 – valstybės ir savivaldybių, 458 – privačios. Vadinasi, privačių jau yra daugiau negu valstybinių. Lyginant su visais mūsų kaimynais – lenkais, čekais, slovėnais – vis dėlto yra pirminės sveikatos priežiūros perspektyva, į privačią veiklą labiau linkstama, negu norima likti valstybės priežiūroje.
PIRMININKAS. Kolega J.Jurkus. Prašau.
J.JURKUS. Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis ministre, kiek aš žinau, jūs apvažiavote visas Lietuvos ligonines ir žinote jų padėtį. Tačiau Mažeikių taryba ne kartą yra nepritarusi ligoninių perdavimui apskritims ir daro viską siekdama, kad efektyviai būtų išnaudotos ligoninės patalpos. Kaip jūs žinote, atsisakėm 10 tūkst. kvadratų nereikalingo ploto, t.y. optimizuojamės. Ar nevertėtų atsižvelgti ir į savivaldybių nuomonę, nes toks įsakymas daug kam bus akibrokštas ir sukels labai daug papildomų kalbų, ginčų? Vietoje visada vis tiek geriau matyti, mes pažįstame savo gyventojus. Aš suprantu, kad gal Elektrėnų, Pagėgių yra tokios mažos savivaldybės, bet kur didesnės savivaldybės, tai ar ne per anksti tas klausimas keliamas, nes jis sukels labai daug nereikalingų kalbų ir aistrų? Ačiū.
K.R.DOBROVOLSKIS. Labai ačiū už klausimą. Čia siejasi su anksčiau duotu klausimu, kada bus pateikti dokumentai. Mes esame įpareigoti parengti visus dokumentus, kokie galėtų būti, teisinis dokumentus, iki rugpjūčio mėnesio. Tam yra laiko. O paskui vyks svarstymas ir Vyriausybėje, ir Seime. Tai priklausys nuo Seimo, kokius Seimas priims įstatymus, pagal tokius įstatymus mes ir dirbsime.
PIRMININKAS. Kolega P.Jakučionis.
P.JAKUČIONIS. Dėkoju. Gerbiamasis ministre, jūs labai tiksliai atsakėte į klausimą dėl Palangos ligoninės. Turbūt žinote padėtį ir kitose ligoninėse. Į jus prieš kurį laiką kreipėsi Kalvarijos ligoninės vadovybė ir savivaldybės vadovybė. Norėčiau žinoti, kaip išspręstas būtent tos ligoninės klausimas?
K.R.DOBROVOLSKIS. Taip, kreipėsi Kalvarijos ligoninė. Man teko toje ligoninėje būti du kartus ir žiūrėti, ir kalbėti su darbuotojais ir su žmonėmis. Buvo pageidavimas išlaikyti tą ligoninę. Buvo Sveikatos apsaugos ministerijos siūlymas ir važiavome į Marijampolę, kad Marijampolės tuberkuliozinė ligoninė būtų perkelta į Kalvariją ir pusė ligoninės vis dėlto padaryta slaugos ligonine. Tačiau tam nebuvo pritarta, negavome pritarimo iš Marijampolės savivaldybės. Šiuo metu, kaip ir minėjau, norime didinti slaugos ir ilgalaikio palaikomojo gydymo lovų skaičių. Todėl norėtume, kad ši ligoninė nebūtų uždaryta, o kad ji ir toliau dirbtų kaip slaugos ir ilgalaikio palaikomojo gydymo ligoninė. Pusė ligoninės būtų slaugos, pusė – ilgalaikio palaikomojo gydymo.
PIRMININKAS. Kolegė O.Babonienė.
O.BABONIENĖ. Ačiū. Sveikatos apsaugos sistemos darbuotojai rūpinasi žmonių gydymu. Ar neatrodo, kad Sveikatos apsaugos ministerija turi daryti posūkį į tai, kad jie mokytų žmones sveikai gyventi? Kuo mažiau žmonės sirgtų, tuo daugiau turėtumėte lėšų. Kokie jūsų planai būtent ta kryptimi – sveikos gyvensenos mokymo srityje, ligų prevencijos?
K.R.DOBROVOLSKIS. Labai ačiū už klausimą. Tai yra pagrindinis sveikatos sistemos darbo uždavinys. Todėl praėjusių metų gegužės mėnesį Seime buvo priimtas Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymas. Pagal šį įstatymą Sanitarinė epidemiologinė tarnyba (anksčiau taip vadinosi) šiuo metu reorganizuojama į Visuomenės sveikatos priežiūros tarnybą, kurios pagrindinis tikslas – profilaktika ir ligų prevencija. Dėl šios tarnybos reorganizavimo taip pat priimtas ir kitas įstatymas – Visuomenės sveikatos stebėsenos arba monitoringo įstatymas. Abu šie įstatymai tarpusavyje susiję ir jų perspektyva yra gana didelė. Tačiau šiuo metu girdėjau iš ponios V.Vinickienės priekaištą, kad vis dėlto ši tarnyba be reikalo plečiama. Noriu pasakyti, kad ji neplečiama, o kaip tik sumažėjo, nes iš tarnybos atsiskyrė Maisto priežiūros tarnyba, kuri perduota Veterinarijos tarnybai. Vadinasi, iš viso beveik tūkstančiu sumažėjo etatų, liko per 2000 per visą Lietuvą darbuotojų, kurie turi dirbti sveikatos profilaktinius darbus. Tai jų tiesioginis darbas.
PIRMININKAS. Kolegos, planavome baigti 16.35 valandą. Ar sutiktumėte, kad ministras baigtų atsakymus? (Balsai salėje) Kolega J.Korenka nesutinka. (Balsai salėje) Prašom, kolegos, tada… Kolega Z.Mačernius. Prašom klausti.
Z.MAČERNIUS. Kadangi mano klausimo iš esmės paklausė J.Jurkus, todėl aš nenorėčiau į jį gilintis. Tiktai norėčiau vis dėlto ministrui pasiūlyti, prieš perduodant ligonines iš savivaldybių apskritims, labai rimtai pamąstyti. Dar vienas pasiūlymas – jokiu būdu nepaklausyti kolegos A.Kubiliaus ir neatsistatydinti, nes jūs gana jau esate muštas, o, kaip gerai žinome, už vieną muštą dešimt nemuštų duoda. Taigi laikykitės!
PIRMININKAS. Dėkoju už gerus linkėjimus ministrui.
K.R.DOBROVOLSKIS. Ačiū.
PIRMININKAS. Kolega J.Korenka. Prašom.
J.KORENKA. Dėkoju, gerbiamasis pirmininke. Gerai, ministre, neklausykite blogų pasiūlymų, bet vis dėlto aš prisidedu prie kolegų kalbų ir prašyčiau jus truputėlį rimčiau atsižvelgti būtent į tą vaistinėlių problemą. Bandoma iš to padaryti humorą, bandoma iškelti labai smarkiai, bet vis dėlto jeigu jūs tikrai matote žmones, gyvenančius Vilniuje ir gyvenančius kaime, tai netgi pinigų ir galimybių tą vaistinėlę nusipirkti turėjimas vis dėlto bus kitoks. Iš čia ir išplauktų mano klausimas, nes aš įtariu vėl savotišką kaimo žmonių diskriminavimą. Noriu pratęsti G.Kniukštos klausimą. Ar jūs vis dėlto, gerbiamasis ministre, teikdamas, kad apskritys turėtų perimti ligonines manote, jog kaimo žmogus turės daugiau lėšų negu miesto, nes jam reikės nuvykti į šias ligonines. Geriausiu atveju jis turės gydytis savo kaime. Vis dėlto norėčiau jūsų pozicijos.
K.R.DOBROVOLSKIS. Ačiū už klausimą. Tai tikrai toks gana aktualus klausimas, dėl kurio diskutuojama. O diskutuojama dėl to, kad būtų galima sukaupti tam tikrose ligoninėse reikiamą inventorių ir reikiamus specialistus, kurie galėtų atlikti tam tikras paslaugas. Pavyzdžiui, kad apskritis, turėdama tris rajonus, gali viename rajone sukoncentruoti sąnarių transplantaciją, nes visuose trijuose rajonuose sąnarių transplantacijos tikrai neįmanoma padaryti. Kitame galbūt padaryti tuberkuliozės ligoninę arba tuberkuliozės centrą, kuriame turėtų būti būtent tik tokia specializuota pagalba. Trečiame galbūt koncentruoti pilvo chirurgiją, nes atstumai tarp tų rajonų nėra tokie dideli, o kiekviename dabartiniame rajone išlaikyti ir sąnarių transplantaciją, ir pilvo chirurgiją, ir specializuotas kitas paslaugas iš esmės mums tų turimų lėšų niekaip neužteks. Todėl ir buvo siūloma (tai buvo 1995–1996 metais), kad visos ligoninės būtų pavaldžios apskritims ir kad galėtų apskritis pati reguliuoti savo sveikatos priežiūrą savo apskrityje, kur, kokias koncentruoti paslaugas pagal specialistus ir pagal turimą įrangą.
PIRMININKAS. Paskutinysis klausia kolega S.Lapėnas.
S.LAPĖNAS. Gerbiamasis ministre, raštu kreipiausi į Sveikatos apsaugos ministeriją dėl slaugos ir palaikomojo gydymo antrinio lygio paslaugų savivaldybės ligoninėse. Gavau atsakymą, kad yra surinkta darbo grupė, ji svarsto tuos klausimus. Kaip supratau, šie klausimai turėjo būti išspręsti jau iki sausio 31 d. Deja, jokio atsakymo negavau, ir šiandien bent jau Jurbarko rajone taip ir lieka neaišku, ar galės antro lygio ligoninė išnaudoti turimas laisvas patalpas įrengti slaugos ligoninę, ar ne.
K.R.DOBROVOLSKIS. Ačiū už klausimą. Tai tikrai labai svarbus klausimas, nes tai turi spręsti ne tik Sveikatos apsaugos ministerija. Mūsų buvo požiūris, kad visose ligoninėse, kur yra laisvų lovų, galima steigti slaugos lovas, tačiau kai buvo svarstoma gruodžio mėnesį Strateginiame komitete Vyriausybėje, buvo pasiūlymas slaugos lovas sujungti su globos lovom ir jas perduoti Socialinio aprūpinimo ministerijai. O Sveikatos ministerijos priežiūrai palikti būtent tas lovas, kurias jūs minėjote, kur būtų ilgalaikio palaikomojo gydymo ligoniams, po insultų ir po kitų ligų. Šiuo metu, kadangi vis dėlto kelioms žinyboms išspręsti nėra taip paprasta, dar sprendimas nėra priimtas. Tai turės būti pateikta Vyriausybei ir Vyriausybės siūlymu bus daroma.
PIRMININKAS. Dėkojame sveikatos apsaugos ministrui už atsakymus į Seimo narių klausimus. Geros jums kloties!
Vietos savivaldos įstatymo 8, 14, 15, 17, 20, 24, 26, 29, 31, 40 straipsnių papildymo ir pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-2300(2*) (svarstymas ir priėmimas)
Tęsiame posėdį. 2-4 darbotvarkėje pažymėtas klausimas – Vietos savivaldos įstatymo kai kurių straipsnių papildymo ir pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-2300. Svarstymas ir priėmimas. Kviečiu Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pranešėją kolegą J.Jurkų.
J.JURKUS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto vardu teikiu Vietos savivaldos įstatymo 8, 14, 15, 17, 20, 24, 26, 29, 31 ir 40 straipsnių papildymo ir pakeitimo įstatymą. Tai yra daugiau techninio pobūdžio įstatymas. Yra vienas klausimas Vyriausybės prašymu, kiti daugiau techniniai, todėl mūsų komitetas svarstė ir bendru sutarimu pritarė šiam komiteto patobulintam įstatymo projektui bei Seimo kanceliarijos Teisės departamentas pretenzijų jam neturi.
PIRMININKAS. Dėkoju. Girdėjome Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto nuomonę – pateiktą kolegos J.Jurkaus išvadą.
Kviečiu Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto išvadą pateikti kolegą A.Sadecką. Prašom.
A.SADECKAS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, komitetas apsvarstė įstatymo projektą ir bendru sutarimu siūlo pagrindiniam komitetui pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui.
PIRMININKAS. Dėkoju. Pataisų, dėl kurių turėtume priimti sprendimus, svarstymo stadijoje nėra dėl šio įstatymo projekto. Dėl balsavimo motyvų taip pat nėra norinčių kalbėti. Ar bendru sutarimu galime pritarti po svarstymo? Pritarta. Kolega J.Olekas. Tuoj bus priėmimas. Bendru sutarimu pritarta po svarstymo.
Seimo Pirmininkas siūlo šį įstatymo projektą svarstyti ypatingos skubos tvarka. Dėl priėmimo turime apsispręsti dėl šio Seimo Pirmininko siūlymo. Ar galėtume bendru sutarimu pritarti priėmimui? Dėkoju.
Pradedame priėmimą. Kviečiu pagrindinio komiteto pranešėją į tribūną. Priėmimą pradėsime pastraipsniui.
Dėl 1 straipsnio pataisų ir siūlymų nėra. Dėl balsavimo motyvų nėra norinčių kalbėti. Ar galime bendru sutarimu priimti 1 straipsnį? Priimta.
Dėl 2 straipsnio. Pataisų ir siūlymų nėra. Dėl balsavimo motyvų taip pat nėra norinčių kalbėti. Ar bendru sutarimu galima priimti 2 straipsnį? Priimta.
3 straipsnis. Pataisų nėra. Dėl balsavimo motyvų nėra norinčių kalbėti. Ar bendru sutarimu galime priimti 3 straipsnį? Priimta.
4 straipsnis. Dėl 4 straipsnio pataisų nėra. Dėl balsavimo motyvų norinčių kalbėti nėra. Ar bendru sutarimu galime priimti 4 straipsnį? Priimta.
5 straipsnis. Dėl 5 straipsnio pataisų nėra priėmimo stadijoje. Dėl balsavimo motyvų taip pat nėra norinčių kalbėti. Ar bendru sutarimu galime priimti 5 straipsnį? Priimta.
6 straipsnis. Pataisų ir siūlymų nėra. Dėl balsavimo motyvų nėra norinčių kalbėti. Ar bendru sutarimu galime priimti 6 straipsnį? Priimta.
7 straipsnis. Pataisų ir siūlymų nėra. Dėl balsavimo motyvų nėra norinčių kalbėti. Ar bendru sutarimu galime priimti 7 straipsnį? Dėkoju. Priimta.
8 straipsnis. Pataisų nėra. Dėl balsavimo motyvų nėra norinčių kalbėti. Ar bendru sutarimu galime priimti 8 straipsnį? Priimta.
9 straipsnis. Pataisų ir siūlymų nėra. Dėl balsavimo motyvų nėra norinčių kalbėti. Ar galime bendru sutarimu priimti 9 straipsnį? Priimta.
Ir paskutinis 10 straipsnis. Pataisų nebuvo. Dėl balsavimo motyvų nėra norinčių kalbėti. Ar galime bendru sutarimu priimti 10 straipsnį? Dėkoju. Taigi priėmimą pastraipsniui baigėme.
Dėl viso įstatymo dėl balsavimo motyvų prašom sakyti nuomones. Nėra. Prašom, kolegos, registruotis ir balsuosime. Kas už tai, kad šis įstatymas būtų priimtas, balsuojate už, turintys kitą nuomonę, – prieš arba susilaikote.
Užsiregistravo 50 Seimo narių. Už balsavo 49, prieš nėra, vienas Seimo narys susilaikė, įstatymas priimtas.
Bedarbių rėmimo įstatymo 4, 5, 7, 11, 12, 14, 15, 16, 161, 21 straipsnių pakeitimo bei papildymo, Įstatymo papildymo 202 straipsniu ir 3 bei 22 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr.IXP-2182(3*) (svarstymas)
Darbotvarkės 2-5 klausimas – Nr.IXP-2182. Svarstymo stadija. Kviečiu pranešėją kolegę I.Degutienę.
I.DEGUTIENĖ. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, Socialinių reikalų ir darbo komitetas svarstė Lietuvos Respublikos bedarbių rėmimo įstatymo 4, 5, 7, 11, 12, 14, 15, 16, 161, 21 straipsnių pakeitimo bei papildymo, įstatymo papildymo 202 straipsniu ir 3 bei 22 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektą.
Svarstymo eigoje buvo gauta Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento nemažai pastabų, į kurias buvo atsižvelgta ir pagal tai pataisytas projektas. Be to, buvo gautas Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pasiūlymas, kuriuo siūloma galiojančio įstatymo 4 straipsnį, įstatymo projekto 2 straipsnį papildyti nauja 3 dalimi ir išdėstyti taip: “Licencijų tarpininkauti dėl piliečių įdarbinimo užsienyje išdavimo tvarką tvirtina Vyriausybė arba jos įgaliota institucija”. Šiam Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pasiūlymui komitete pritarta. Bendras komiteto sprendimas – pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui. Už tai balsavo bendru sutarimu visi komiteto nariai. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Prašom, kolegos, sakyti nuomones dėl balsavimo motyvų, nes pataisų ir siūlymų nėra svarstymo stadijoje. Nėra norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų. Ar bendru sutarimu galime pritarti po svarstymo šiam įstatymo projektui? Nėra prieštaraujančių, tad pritarta.
Valstybinių pensijų įstatymo 4 ir 5 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-1411(3*) (svarstymas)
Darbotvarkės 2-6 klausimas – Valstybinių pensijų įstatymo 4 ir 5 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-1411. Kviečiu Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininką A.Sysą. Prašom.
A.SYSAS. Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, kadangi kolega V.Fiodorov serga, leiskite man pateikti šio įstatymo svarstymą komitete. Įstatymo esmė – skirti I ir II laipsnio valstybines pensijas olimpinių žaidynių čempionams ir prizininkams (primenu, apie ką čia kalbama).
Buvo gauta Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabų, joms pritarta. Europos teisės departamento pastaboms pritarta. Lietuvos Vyriausybės gautos dvi pastabos. Vienai pritarta, kitai ne. Vyriausybė iš principo nepritarė pateiktam įstatymo projektui.
Buvo gauti Seimo nario B.Bradausko siūlymai, kad prie olimpinių čempionų reikia priskirti invalidų olimpinių žaidynių čempionus, pasaulio čempionus bei du kartus Europos čempionus. Tokiam siūlymui nepritarta. Taip pat K.Glaveckas siūlė įtraukti olimpinių sporto šakų olimpinių rungčių pasaulio, Europos čempionus ir prizininkus. Gauti kolegos Seimo nario A.Vazbio siūlymai, panašūs į B.Bradausko, apima tik parolimpinių žaidynių čempionus ir prizininkus. Jam komitetas nepritarė. Biudžeto ir finansų komitetas siūlė, kad šis įstatymas įsigaliotų nuo 2003 m. sausio 1 dienos. Aišku, jis taip įsigalioti negali, nes šiandien kovo mėnuo. Šią datą reikės pakeisti.
Motyvai, kodėl nepritarėme kitų kolegų pateiktiems siūlymams didinti skaičių, yra labai paprasti. Pirmiausia valstybinių pensijų skaičius Lietuvoje ir taip yra gana didelis, tam reikia daug lėšų. Aš, kaip šio įstatymo autorius, argumentuoju, kodėl pateikiu tik olimpinius čempionus. Valstybinių pensijų įstatyme yra pasakyta, kad teisę gauti Lietuvos Respublikos I arba II laipsnio valstybinę pensiją turi Lietuvos Respublikos piliečiai, noriu pabrėžti, ypač nusipelnę Lietuvai, kurdami bei plėtodami jos valstybingumą, ūkį, kultūrą, mokslą ir sportą. Manau, daugelis iš mūsų žino visus olimpinius arba daugelį olimpinių čempionų. Išgirdę pavardes A.Sabonio, R.Kurtinaičio, Briedžio, Šociko ar Tamulio, iškart asocijuojasi, kad tai yra olimpiniai prizininkai arba čempionai. Tai sunkiau pasakyti apie kokį nors Europos čempioną ar juo labiau, aš nenoriu įžeisti, parolimpinių varžybų dalyvius. Bet ribojant piniginių lėšų sumą, kuri būtų reikalinga mokėti šiems sportininkams, ir buvo apsiribota tokia žmonių grupe. Norėčiau priminti, kad jeigu būtų priimtas toks įstatymas, iš biudžeto tai pareikalautų tikrai ne daugiau kaip 60 tūkst. litų. Ir dar norėčiau priminti, kad per visą Lietuvos istoriją yra tiktai 68 olimpiniai čempionai ir prizininkai. 68. Iš jų keli jau amžinąjį atilsį. Mes skyrėme tiktai trim ir dabar papildomai dar skiriame dviem olimpiniams prizininkams ir čempionams valstybines pensijas. Valstybinės pensijos skiriamos tiktai tada, kai tie žmonės sulaukia pensinio amžiaus. Komitete balsavo 5 – už, 3 – prieš. Siūlau pritarti pateiktam įstatymo projektui. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Taip, diskusijoje dalyvauti yra… Atsiprašau. Dėkoju Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkui. Kviečiu papildomo komiteto – Biudžeto ir finansų komiteto – išvadą pateikti kolegą V.Saulį. Prašau.
V.SAULIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Biudžeto ir finansų komitetas svarstant Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 4 ir 5 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą buvo papildomas komitetas. Tai jau labai senas reikalas, nes šį klausimą mes apsvarstėm dar 2002 m. gegužės 6 dieną. Svarstymo metu kitų pasiūlymų nebuvo gauta. Buvo gautos tiktai Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabos, kurioms komitetas pritarė. Komitetas, tuo metu svarstydamas šį įstatymo projektą, siūlė pagrindiniam komitetui jam pritarti. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad tais metais, kai šis klausimas buvo svarstomas, biudžete nebuvo tam skirtų lėšų, pasiūlėme įstatymo projektą papildyti 3 straipsniu. Šiam įstatymo projektui komitetas pritarė bendru sutarimu. Atskirųjų nuomonių nebuvo.
PIRMININKAS. Dėkoju. Diskusijoje dalyvauti kviečiu A.Melianą. Prašau. Registravimasis dalyvauti diskusijoje yra numatytas Statute. Gerbiamieji kolegos, prašome pažiūrėti, prieš kiek laiko reikia registruotis.
A.MELIANAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, na, aš pirmiausia norėčiau visiems pasakyti, kad olimpiniai čempionai ir kiti įžymūs sportininkai ir dabar gali gauti (ir gauna) valstybines pensijas. Tai yra faktas. Iš tikrųjų esu linkęs abejoti, ar reikalingas toks įstatymas, kuris dabar jums yra pateiktas.
Kokios gali būti neigiamos šio įstatymo pasekmės? Išties aš labai gerbiu tuos sportininkus, ypač olimpinius čempionus, tačiau mes galime sukurti precedentą (ir jau yra tam tikros iniciatyvos), kad registruojamos pataisos dėl kitų sportininkų, ne mažiau įžymių. Gal jie netapo olimpiniais čempionais, tai buvo pasaulio arba Europos pirmenybių čempionai ir panašiai. Ar toliau neatsiras norinčių, sakykim, kokius nors įžymius pedagogus, medikus, kurie tikrai ne mažiau nusipelnė, irgi teikti valstybinėms pensijoms?
Šiuo metu valstybinių pensijų teikimo tvarka galioja įvairioms specialybėms, įvairioms profesijoms, tarp jų ir sportininkams. Taigi nedarykime galbūt išimčių tikrai nusipelnusiems žmonėms, nes paskui atversim duris įvairioms, drįsčiau teigti, populistinėms iniciatyvoms. Aš dar kartą norėčiau priminti, kad Vyriausybė nepritaria šiam įstatymo projektui. Taigi šioje vietoje nebūkime labai populiarūs, o geriau būkime teisingi. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu pagrindinio komiteto pirmininką A.Sysą. Prašau į tribūną. Nagrinėsime pataisas, kurioms nepritaria pagrindinis komitetas. Pradedame nuo pataisos, kurią teikia kolega B.Bradauskas ir kuriai komitetas nepritaria. Prašau. Kadangi nėra pataisos autoriaus, prašyčiau jus.
A.SYSAS. Ačiū, pirmininke. Pirmiausia reikėtų pataisyti kolegą B.Bradauską. Nėra invalidų olimpinių žaidynių čempionų – yra parolimpinių žaidynių čempionai, bet mes visi suprantame, ką jis turėjo omenyje, ir pasaulio čempionai bei du kartus Europos čempionai. Šiems siūlymams nepritariame. Argumentus aš jau sakiau – iškart labai padidėtų būrys, didėtų išmokos, todėl komitetas siūlo apsiriboti tik olimpiniais čempionais ir prizininkais. Norėčiau pasakyti, kad yra panašus pono A.Vazbio siūlymas (jis turi omeny parolimpinių žaidynių čempionus ir prizininkus) ir pono K.Glavecko, kuris irgi kalba apie pasaulio čempionus ir Europos čempionus bei prizininkus.
PIRMININKAS. Kolegos, prašau išsakyti nuomones dėl balsavimo motyvų. Nuomonė prieš – kolegė I.Degutienė. Prašau dėl šios pataisos.
I.DEGUTIENĖ. Iš tiesų tai, ką dabar teikia, man atrodo, iš esmės prieštarauja šiandien galiojančiam Valstybinių pensijų įstatymui. Valstybinių pensijų įstatymas labai aiškiai apibrėžia, kas gali gauti valstybines pensijas. Šiandien, kaip ir nusipelnę inžinieriai, mokytojai, gydytojai bei visi kiti, lygiai taip pat ir olimpiniai čempionai, ir Europos, ir pasaulio čempionai, jeigu teikia Kūno kultūros ir sporto departamentas, gauna valstybines pensijas, todėl aš tikrai negalėčiau pritarti tokiai pataisai, nes čia iš tiesų kažkodėl norima… sviestas sviestuotas, dar kartą tai pasakyti. Norėčiau priminti Seimo nariams, kad buvo teikta labai panaši Seimo narės D.Teišerskytės pataisa, kuria buvo išskirti mokytojai, gydytojai, labiausiai nusipelnę Lietuvai. Lygiai taip pat atsakėm, kad šiandien pagal galiojantį įstatymą jie turi tą teisę.
PIRMININKAS. Girdėjome nuomones prieš. Nuomonių už, remiančių šias pataisas, niekas nenorėjo išsakyti. Tad, gerbiamieji kolegos, prašau balsuoti. Kas už tai, kad būtų pritarta kolegų B.Bradausko, taip pat ir kitų kolegų – K.Glavecko ir A.Vazbio – teikiamoms pataisoms, kurioms nepritaria komitetas? Kas pritariate pataisoms, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę – prieš arba susilaikote.
Užsiregistravo 45. Už balsavo 1, prieš – 27, susilaikė 17. Pataisoms nepritarta. Kadangi iš esmės jos visos yra tarpusavyje susijusios, komiteto išvadoje daugiau pataisų, dėl kurių turėtume apsispręsti, nėra. Taip pat pataisas teikė A.Skardžius ir kolega V.Saulis. Reikėtų 10 Seimo narių paramos, kad jas pradėtume svarstyti. Jos yra šiek tiek kitokios. Papildomas komitetas joms pritarė, pagrindinis nepritarė. Tad kviečiu šias pataisas pateikti kolegą V.Saulį. Prašau.
V.SAULIS. Čia buvo daug kalbama apie sportininkus. Mano ir kolegos A.Skardžiaus pasiūlymas galbūt tiktai išryškina olimpinius ir parolimpinių žaidynių čempionus bei olimpinių sporto šakų, olimpinių rungčių pasaulio čempionus, nes kituose pasiūlymuose, kur buvo pasaulio čempionai, tai yra labai įvairaus sporto pasaulio čempionai – rankų lenkimo ir dar įvairiausių – ten šuolių su įvairiais prietaisais. Taigi mes konkrečiai siūlome, kad tik olimpinių, ir papildom – parolimpinių žaidynių bei olimpinių sporto šakų, olimpinių rungčių pasaulio čempionai. Prašau tam pritarti.
PIRMININKAS. Komiteto išvada dėl šios pataisos.
A.SYSAS. Komiteto išvada – nepritarti. Dėl parolimpinių mes jau balsavome ir iš principo nepritarėme, lygiai taip pat mes balsavome iš principo dėl pasaulio ir Europos čempionų ir prizininkų. Sprendimas buvo nepritarti. Aš manau, kad kitaip užrašant esmė nesikeičia. Vis tiek mes kalbame apie tų žmonių rato praplėtimą ir tai pareikalaus papildomų biudžeto išlaidų.
PIRMININKAS. Iš tikrųjų esmė… Aš suteikiu sau teisę pasakyti kaip pataisos autorius ir pirmininkas, esmė keičiasi todėl, kad čia yra tik olimpiniai ir pasaulio čempionai minimi, t.y. olimpinių sporto šakų pasaulio čempionai. Tai yra visas skirtumas, ką jūs minėjote…
A.SYSAS. Taip, aš sutinku, kad jūs susiaurinate, bet mes apie…
PIRMININKAS. Komiteto pirmininke, atsiprašau. Yra tiesiog susiaurinta ir išgryninta būtent tai, kas pateikta pataisoje. Pirmiausia klausčiau, ar būtų 10 Seimo narių, kurie pritartų kolegos V.Saulio ir mano teikiamai pataisai? Prašom paspausti mygtuką “už”, kas pritariate.
Pataisą remia 14 Seimo narių.
Gerbiamieji kolegos, pradedame ją svarstyti. Dėl balsavimo motyvų už ir prieš prašom pasakyti savo nuomones. Kolegė I.Degutienė – nuomonė prieš. Prašom.
I.DEGUTIENĖ. Iš tikrųjų man atrodo, gerbiamieji Seimo nariai, kad mes nesusišnekame. Pagarba parolimpinio judėjimo dalyviams, kurie tikrai pasiekia puikius rezultatus, jie turi lygiai tokią pačią teisę kaip ir visi piliečiai, nusipelnę Lietuvos valstybei, gauti šiandien valstybines pensijas ir gauna tas valstybines pensijas. Man atrodo, ne Seimo nariams reikia spręsti Kūno kultūros ir sporto departamento problemas. Pagal nustatytą valstybinių pensijų skyrimo tvarką Kūno kultūros ir sporto departamentas turi absoliučią teisę teikti Valstybinių pensijų komisijai visus parolimpiečius, kurie yra gavę vienokį ar kitokį medalį, gauti tą valstybinę pensiją. Taigi čia pagal šiandien galiojančią tvarką nėra jokių problemų, todėl aš tikrai negalėčiau balsuoti už.
PIRMININKAS. Kolega R.Sinkevičius – nuomonė už. Prašom.
R.SINKEVIČIUS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Aš manau, kad mes ne tiek jau daug Lietuvoje turime olimpinių ir parolimpinių žaidynių olimpinių sporto rungčių pasaulio čempionų. Manau, kad jie garsina ir reklamuoja Lietuvą kur kas labiau negu tie mūsų veikėjai, kurie gauna tas papildomas pensines išmokas. Aš siūlau pritarti pono A.Skardžiaus ir pono V.Sauliaus pasiūlymui.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kolegos, girdėjome nuomones dėl balsavimo motyvų. Prašom balsuoti. Kas už tai, kad būtų pritarta šiai pataisai, balsuojate už, turintys kitą nuomonę – prieš arba susilaikote.
Už balsavo 10, prieš – 11, susilaikė 19. Užsiregistravo 45. Pataisai nepritarta. Gerbiamieji kolegos, tai buvo visos pataisos, dėl kurių mes turėjome priimti sprendimus. Prašom pasakyti nuomones dėl balsavimo motyvų dėl viso įstatymo po svarstymo. Prašom. Kolega A.Melianas – nuomonė prieš.
A.MELIANAS. Gerbiamieji kolegos, aš dar kartą noriu vis dėlto pabrėžti, ypač kairiajai pusei. Vyriausybė nepritarė šiam įstatymo projektui. Tai yra pirma. Antra. Vyriausybės programoje yra aiškiai įrašyta, kad valstybinių pensijų kiekis bus mažinamas. Šiandien dar kartą vieną išskirtinę grupę norime padaryti. Nemenkindamas jų nuopelnų Lietuvai, aš manau, kad tikrai tai yra bloga praktika. Darykime tvarkingus įstatymus. Siūlau nepritarti įstatymo projektui.
PIRMININKAS. J.Korenka – nuomonė už.
J.KORENKA. Gerbiamieji kolegos, aš visai nesutinku su kolegos A.Meliano paskutinėm frazėm, kad tuo labiau rengiamasi mažinti pensijų skaičių. Šiandien mes keliame ne šį klausimą. Mes kalbame apie olimpinius čempionus ir pranešėjas kolega A.Sysas būtent akcentavo, kad jų yra truputėlį daugiau kaip 60. Aš prisimenu dokumentinį filmą, matytą prieš gerus 12 metų, kai rodė keletą olimpinių kitos šalies čempionų, kurie skursta ir vargsta. Tai žmonės ne tik turintys didelį talentą, bet ir įdedantys labai daug jėgų, kad laimėtų tą medalį ir kad Tėvynė pakiltų aukščiau kitų valstybių… Netgi Prezidentas savo inauguracinėje kalboje pasakė, kad dėmesį skirsime kultūrai ir sportui. Šiandien kaip tik čia ir yra tas mažas ženklas dėmesio olimpiniams čempionams, kad nereikėtų po to Kūno kultūros ir sporto departamentui teikti siūlymą – laimėjo jis, iškovojo ir jam priklauso. Todėl kviesčiau palaikyti šį projektą.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kolegos, girdėjome nuomones dėl balsavimo motyvų. Kas už tai, kad būtų pritarta šiam įstatymo projektui po svarstymo, balsuojate už, turintys kitą nuomonę – prieš arba susilaikote.
Užsiregistravo 44. Už balsavo 26, prieš – 6, susilaikė 10. Pritarta po svarstymo.
Seimo nutarimo „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Seimo seniūnų sueigos sudarymo“ pakeitimo“ projektas Nr.IXP-2326 (pateikimas)
Rezervinis r-5, Seimo nutarimo “Dėl Seimo nutarimo “Dėl Seimo seniūnų sueigos” sudarymo” pakeitimo projektas. Kviečiu Seimo Pirmininko pirmąjį pavaduotoją Č.Juršėną. Pateikimas.
Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis pirmininke, mielieji kolegos. Nutarimas yra susijęs su kai kuriais pasikeitimais vienos frakcijos, konkrečiai Naujosios sąjungos (socialliberalų) frakcijos, vadovybėje. Ir kolegos turi teisę pagal Seimo statutą patikslinti savo konkrečius atstovus. Tai yra vienus pasiūlyti išbraukti, kitus – įtraukti. Tai aš prašyčiau mielus kolegas pritarti po pateikimo, nors mes, žinoma, galėtume iškart ir priimti. Prašau pritarti kol kas po pateikimo, kadangi mano iki galo nepatikrintom, bet tikrom žiniom rytoj mes turėsime esminių Seimo struktūrų sudėties pasikeitimų ir tada vienu ypu galėsime pakeisti visą, na, ne visą, bet dalį Seimo seniūnų sueigos, įskaitant ir šiuos siūlymus, kuriems šiandien pritartume po pateikimo. Taigi aš prašyčiau pritarti po pateikimo.
PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamajam pranešėjui. Niekas nenori jūsų klausti.
Č.JURŠĖNAS. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėl balsavimo motyvų taip pat nėra norinčių kalbėti. Ar bendru sutarimu galime pritarti šiam Seimo nutarimui po pateikimo? Nėra prieštaraujančių. Pritarta.
Sveikatos sistemos įstatymo 75 straipsnio papildymo ir pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-2170* (svarstymas)
Grįžtame į pagrindinę darbotvarkę. 2-7, įstatymo projektas Nr.IXP-2170, Sveikatos sistemos įstatymo 75 straipsnio papildymo įstatymo projektas. Svarstymo stadija. Pranešėjas V.Nekrašas. Sveikatos reikalų komiteto išvada. Prašau.
V.NEKRAŠAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai. Aš labai trumpai pasakysiu. Seimo Sveikatos komitetas svarstė ir pasiūlė 75 straipsnio 4 dalį priimti bendru sutarimu, už ją balsavo D.Mikutienė, J.Raistenskis, V.Nekrašas, A.Klišonis. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame pranešėjai. Pataisų ir siūlymų svarstymo stadijoje nėra gauta dėl šio įstatymo projekto. Prašom pasakyti nuomonę dėl balsavimo motyvų. Nėra. Ar bendru sutarimu galime pritarti po svarstymo? Pritarta.
Muziejų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-2288 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-8 klausimas. Kolegos, prašom garsiai netriukšmauti, vyksta posėdis. Muziejų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-2288. Pateikimas. Pranešėja – ministrė R.Dovydėnienė. Prašom.
R.DOVYDĖNIENĖ. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, teikiamas Muziejų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas. Šiandien galioja 1995 m. Lietuvos Respublikos muziejų įstatymas, bet jis neatitinka pagrindinių teisinių aktų, todėl jį reikėjo derinti su Civiliniu kodeksu, su Baudžiamuoju… sandaros įstatymu, su Valstybės tarnybos įstatymu, su Vietos savivaldos įstatymo pakeitimais, taip pat yra įrašyti į naujojo įstatymo redakciją Konstitucinio Teismo kai kurie išaiškinimai. Kadangi projekte keičiama ir papildoma daugiau nei pusė įstatymo straipsnių, todėl projektas dėstomas kaip visiškai nauja redakcija.
Kas naujo šiame projekte? Projekte yra numatoma Muziejų taryba, kaip patariamoji institucija, veikianti visuomeniniais pagrindais, taip pat apibrėžiama muziejų klasifikacija. Yra gauta Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvada ir pastabos. Iš esmės šie visi pasiūlymai yra juridinės technikos pobūdžio. Šie pasiūlymai bus išnagrinėti ir aptarti pagrindiniame Švietimo, mokslo ir kultūros komitete. Įstatymo rengėjai yra pasirengę atsižvelgti į Seimo Teisės departamento išvadą. Siūlau pritarti naujajai Muziejų įstatymo redakcijai.
PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamajai ministrei. Seimo nariai nenori jūsų klausti. Prašom pasakyti nuomones dėl balsavimo motyvų po pateikimo. Nėra. Ar galėtume bendru sutarimu pritarti po pateikimo? Dėkoju. Pritarta.
Pradedame svarstymo procedūrą. Pagrindinis – Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas. Kitų nuomonių dėl pagrindinio komiteto nėra. Papildomi komitetai yra trys, t.y. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, Teisės ir teisėtvarkos komitetas bei Biudžeto ir finansų komitetas. Kitų siūlymų nėra, tad pritarta šiems komitetams. Siūloma svarstyti pavasario sesijoje. Pritartai šiam siūlymui.
Kultūros ir sporto rėmimo fondo įstatymo 3, 5, 6, 7 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-1835(3*). Azartinių lošimų mokesčio įstatymo 8 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-1836(2) (svarstymas)
Kviečiu Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pavaduotoją kolegą G.Šivicką pateikti du įstatymo projektus, darbotvarkėje pažymėtus 2-9a ir 2-9b, t.y. įstatymų projektai Nr.IXP-1835 ir Nr.IXP-1836. Svarstymo stadija.
G.ŠIVICKAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, Biudžeto ir finansų komitetas yra apsvarstęs Lietuvos Respublikos kultūros ir sporto rėmimo fondo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą. Yra atsižvelgta į Seimo Teisės departamento pastabas. Taip pat yra gauta Vyriausybės nuomonė. Ji pritarė šiam įstatymo projektui. Taip pat yra pateikti J.Jučo ir D.Teišerskytės siūlymai, kuriems pritarta. Komitetas pritarė šiam įstatymo projektui bendru sutarimu.
Kitas yra lydintysis teisės aktas, t.y. Azartinių lošimų mokesčio įstatymo 8 straipsnio papildymo įstatymo projektas. Vyriausybės nuomonė – nepritarti šiam įstatymo projektui, nes šios nuostatos yra prieš tai svarstyme įstatymo projekte. Atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo išaiškinimą, negalima nustatyti tam tikras išlaidas teisės aktais, nes taip būtų paneigiama Vyriausybės teisė ir pareiga sudaryti valstybės biudžetą. Todėl įstatymo projektą siūloma atmesti, dėl to sutarta bendru sutarimu. Kadangi tos nuostatos yra pirmajame įstatyme, todėl šio įstatymo nereikia, ir pagal Konstitucinio Teismo nutarimą to įrašyti į mokesčių įstatymus negalime. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame gerbiamajam pranešėjui. Iš eilės apsispręsime dėl įstatymų projektų. Kultūros ir sporto rėmimo fondo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-1835, kuriam komitetas pritarė. Prašom pasakyti nuomones dėl balsavimo motyvų nesant pataisų ir siūlymų svarstymo stadijoje. Nėra norinčių kalbėti. Ar bendru sutarimu galime pritarti po svarstymo šiam įstatymo projektui? Pritarta.
Azartinių lošimų mokesčio įstatymo 8 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-1836. Komitetas nepritarė. Išvada – atmesti. Ar būtų norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Kolega J.Korenka. Jūs pritariate komiteto išvadai atmesti?
J.KORENKA. Ne ne…
PIRMININKAS. Prašome užsiregistruoti kita spalva. J.Korenka, kaip teikėjas, turi nuomonę prieš, komiteto išvada – atmesti. Prašom pasakyti nuomonę.
J.KORENKA. Dėkoju, posėdžio pirmininke. Esu truputėlį keblioje situacijoje. Problema tarytum ir išsprendžiama, t.y. skiriamas papildomas Kultūros ir sporto rėmimo fondo finansavimas iš azartinių lošimų. Kultūros ir sporto rėmimo fondo įstatymo papildymo įstatyme tai yra numatyta, bet išbraukus šią nuostatą iš Azartinių lošimų įstatymo, aš abejoju dėl tikslino finansavimo. Todėl susilaikau nuo komiteto išvados. Sakyčiau, gal vis dėlto galima palaikyti.
PIRMININKAS. Kolega G.Šivickas – nuomonė už, t.y. už komiteto išvadą. Prašom.
G.ŠIVICKAS. Ačiū, pirmininke. Nemanau, kad tai yra tikslinga, ir tuo labiau yra ydinga nustatyti kai kuriuos procentus iš mokesčio. Be to, mūsų biudžeto sandaros bendra sistema yra tokia, kad visos lėšos pereina per iždą ir tik po to perskirstomos. Ši nuostata yra įrašyta ir Kultūros rėmimo fondo įstatyme. Tai reiškia, kad planuojant kitų metų fondo biudžetą, bus atsižvelgiama į praėjusių metų azartinių lošimų mokesčio surinkimo 25% dalį. Tai bus papildomos lėšos, nes yra truputėlį skirtingas fondo sudarymo principas ir finansavimo principas negu biudžeto sudarymo principas, tai yra nevisiškai programinis. Manau, tai nėra pavojinga, tiesiog tas papildomos lėšos bus, todėl šį įstatymą galima atmesti.
PIRMININKAS. Kolegos, vis dėlto norėčiau komiteto sprendimą dar kartą perskaityti. “Atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo išaiškinimą, negalima nustatinėti tam tikras išlaidas teisės aktuose, tuo būdu paneigiama Vyriausybės teisė ir pareiga sudaryti valstybės biudžetą.” Tai buvo viena iš komiteto išvadų, siūlanti atmesti. Kolega Korenka, ar jūs sutiktumėte su komiteto išvada ir neprieštarautumėte? Tada mes galėtume bendru sutarimu pritarti komiteto išvadai ir atmesti. Aš paties J.Korenkos klausiu, nes jo išsakyti argumentai buvo dviprasmiai.
J.KORENKA. Aš vis dėlto siūlyčiau balsuoti. Dabar nenoriu gilintis, bet kai aš buvau komitete, tai lyg ir buvo pritarta, o dabar nežinau, kaip čia išėjo. Siūlyčiau balsuoti.
PIRMININKAS. Kolega Žukauskai, prašau dėmesio! Norint pritarti komiteto išvadai, kad būtų atmesta, reikia 36 Seimo narių balsų. Kolegos, prašom užimti savo vietas, registruotis ir balsuoti. Kas už tai, kad būtų pritarta komiteto išvadai atmesti įstatymo projektą Nr.IXP-1836, balsuoja už, kas už atmetimą, spaudžiate mygtuką “už”.
Kolegos prašo perbalsuoti. Prašau užimti savo vietas. Kolegą G.Jakavonį taip pat kviečiu į jo vietą. Kolegos, grupė Seimo narių prašo perbalsuoti. Todėl, kolegos, prašau dar kartą balsuoti dėl įstatymo projekto, kurį pagrindinis Biudžeto ir finansų komitetas siūlo atmesti. Kas už tai, kad pritartume pagrindinio komiteto išvadai atmesti šį įstatymo projektą, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, – prieš arba susilaikote. Tad prašau klausyti posėdžio pirmininko formuluojamų klausimų.
Užsiregistravo 46. Už balsavo 36, dar kolega D.A.Barakauskas kelia ranką – 37, prieš – 4, susilaikė 6. Įstatymas atmestas.
Tad, gerbiamieji kolegos, linkiu gero poilsio. Seimo narių pareiškimų nėra. Skelbiu posėdį baigtą.