Devintasis (344) posėdis
2003 m. kovo 4 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas Č.JURŠĖNAS ir Seimo Pirmininko pavaduotojas G.STEPONAVIČIUS

2003 m. kovo 4 d. (antradienio) darbotvarkė

PIRMININKAS (G.STEPONAVIČIUS). Labas rytas, gerbiamieji Seimo nariai. Norėčiau paskelbti šios dienos, kovo 4 d., rytinio plenarinio posėdžio pradžią. Norėčiau paprašyti jūsų atkreipti dėmesį į šios dienos rytinio ir vakarinio posėdžių darbotvarkes ir pasakyti, kad ketvirtasis klausimas yra Seimo nutarimo “Dėl Ministro Pirmininko kandidatūros” projektas (svarstymo ir priėmimo stadijos). Atitinkamai keletą darbotvarkės klausimų dėl laiko stokos yra siūloma perkelti į kitą dieną arba į vėlesnį laiką. Tie klausimai yra Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo pakeitimas, Seimo statuto pakeitimas bei keletas kitų įstatymų projektų. Juos yra siūloma išbraukti iš darbotvarkės. Atitinkama dalis klausimų iš rytinio posėdžio yra perkeliami į vakarinį, tarp jų ir naujos redakcijos Švietimo įstatymas. Kolegos, ar esame pasirengę registruodamiesi pritarti šiai darbotvarkei? (Balsai salėje) Prašom pasiruošti ir balsuoti dėl darbotvarkių patvirtinimo.

63 Seimo nariams užsiregistravus, 49 – už, prieš nėra, 2 susilaikė. Šios dienos plenarinių posėdžių darbotvarkėms yra pritarta.

Žemės ūkio bendrovių įstatymo 18, 19, 30 ir 33 straipsnių pakeitimo bei 32 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr.IXP-2273. Vietos savivaldos įstatymo 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-2274 (pateikimas)

Taigi, kolegos, pereiname prie 1 darbotvarkės klausimo. Keli klausimai yra teikiami Vyriausybės. Pateikimo stadija. Kviečiu į tribūną žemės ūkio viceministrę D.Miniataitę. Žemės ūkio bendrovių įstatymo 18, 19, 30 ir 33 straipsnių pakeitimo bei 32 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr.IXP-2273 bei jį lydintis Vietos savivaldos įstatymo 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Jeigu kolegos neprieštaraus, prašytume pateikti abu įstatymų projektus kartu. Gerbiamoji viceministre, jums žodis.

D.MINIATAITĖ. Ačiū. Teikiamas Lietuvos Respublikos žemės ūkio bendrovių įstatymo 18, 19, 30 ir 33 straipsnių pakeitimo bei 32 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas parengtas derinant Žemės ūkio bendrovių įstatymo 18, 19, 30, 32 ir 33 straipsnius su Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu, taip pat Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 8, 17, 19, 21 straipsnių papildymo ir pakeitimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo nuostatomis.

Žemės ūkio bendrovių įstatymo pakeitimo įstatymo projekte pirmiausia yra naikinama Žemės ūkio bendrovių įstatymo 18 straipsnio nuostata, kad pajų perleidimo sandorius teisiškai registruoja savivaldybės seniūnijos seniūnas, o šio įstatymo 18 ir 19 straipsniuose numatoma, kad žemės ūkio bendrovių pajų perleidimo sandoriai sudaromi paprasta rašytine forma, neregistruojant šių pajų perleidimo sandorių seniūnijose. Taip pat bendrovės nariams ir pajininkams suteikiama teisė savo pajų perduoti ar kitu būdu perleisti ir juridiniams asmenims.

Antra. Įstatymo 30 ir 33 straipsniuose patikslinami žemės ūkio bendrovių likvidavimo pagrindai ir nustatoma, kad bendrovės likvidatorių darbas apmokamas iš bendrovės turimų lėšų, o jų atlyginimų už atliekamą darbą dydį nustato bendrovės narių ar kreditorių susirinkimas arba teismas, priėmęs sprendimą likviduoti bendrovę.

Trečia. Atsižvelgiant į tai, kad vietos savivaldos įstatymo 8, 17, 19, 21 straipsnių papildymo ir pakeitimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymu Žemės ūkio bendrovių įstatymo vykdymo priežiūros funkcija nuo 2002 m. balandžio 1 d. perduota savivaldybėms, pripažįstama netekusia galios įstatymo 32 straipsnio nuostata, kad žemės ūkio bendrovių likvidavimo eigą kontroliuoja apskrities viršininkas.

Teikiamo Žemės ūkio bendrovių įstatymo pakeitimo įstatymo projekto nuostatos supaprastina bendrovių narių pajininkų pajų perleidimo tvarką, suteikia juridiniams asmenims įsigyti bendrovės pajų, kartu dalyvauti bendrovių ūkinėje komercinėje veikloje, patikslina bendrovių likvidavimo pagrindus bei bendrovių likvidavimo komisijų narių apmokėjimo tvarką.

Įstatymo projektas atitinka Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus. Priėmus teikiamą svarstyti įstatymo projektą neigiamų pasekmių nenumatoma, o šio įstatymo įgyvendinimui papildomų biudžeto lėšų nereikės. Siūloma įstatymo pakeitimo įstatymo projektui pritarti.

Taip pat reikėtų pasakyti dar vieną pastabą dėl Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvados dėl įstatymo projekto. Jis siūlo pripažinti netekusiu galios Apskrities valdymo įstatymo 10 straipsnio 7 punktą. Tam pritartume. Prašytume pritarti įstatymui po pateikimo.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamoji pranešėja. Jeigu teisingai suprantu dėl atitinkamos pastabos, po pateikimo svarstant komitetuose būtų galima registruoti pataisą dėl atitinkamo straipsnio pripažinimo netekusiu galios. Jūsų nori paklausti vienas Seimo narys – kolega M.Pronckus. Prašom.

M.PRONCKUS. Gerbiamoji prelegente, kaip jūs žinote, dabar buvo prasidėjęs ir vyksta toks reiškinys – bendrovių supirkimas ir paskui paleidimas vėjais kai kurių berniukų rankomis. Tai vyksta todėl, kad kadaise buvo ”išmesta” tokia nuostata, jog bendrovės pajų gali pirkti tik bendrovės nariai, o dabar gali pirkti visi. Tuo pasinaudojant vyksta bendrovių naikinimas, ypač turinčių geras žemes. Ryšium su šiais pakeitimais, kuriuos jūs teikiate, ar jūs nemanote, kad reikėtų grąžinti kai kuriuos apribojimus, kad žemės ūkio bendrovių pajininkų pajus galėtų supirkti tik žemės ūkio bendrovių nariai ir negalėtų kištis tie spekuliantai, kurie nori sunaikinti bendroves?

D.MINIATAITĖ. Ačiū už klausimą. Iš tikrųjų klausimas yra labai aktualus ir svarbus. Tas reiškinys, kurį jūs minėjote, iš tikrųjų egzistavo ir tikriausiai egzistuoja. Šiuo atveju aš manau, kad, be abejo, gal galima būtų pagalvoti apie tokių saugiklių įtraukimą, bet tai priklauso ir nuo pačių bendrovių pajininkų apsisprendimo perleisti tą pajų ar ne. Taigi aš manau, kad ne vien tik teisiniai dalykai gali reglamentuoti tą dalyką. Nežinau, ką daugiau atsakyti.

PIRMININKAS. Ačiū. Jūs atsakėte į vienintelį klausimą. Dėkoju, gerbiamoji pranešėja. Dabar dėl šių dviejų įstatymų, kurie yra tarpusavyje susiję (pateikimo stadija), kuriuos teikia Vyriausybė. Dėl balsavimo motyvų nesant norinčių kalbėti, aš prašau Seimo narius balsuoti iš karto dėl abiejų įstatymų projektų, taip pat registruotis. Aš manau, kad yra nemažai atvykusių Seimo narių. Balsavimu išsakykime savo poziciją. Dėl įstatymų Nr.IXP-2273 bei Nr.IXP-2274.

72 užsiregistravus, 58 – už, prieš nėra, susilaikė 13 Seimo narių. Po pateikimo yra pritarta. Seniūnų sueiga siūlo pagrindiniu skirti Kaimo reikalų komitetą, dėl pirmojo įstatymo papildomu – Biudžeto ir finansų komitetą, dėl Vietos savivaldos įstatymo pakeitimo pagrindiniu – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetą, papildomu – Kaimo reikalų komitetą. Ar dėl komitetų galime sutarti bendru sutarimu? Ačiū.

Siūloma svarstyti pavasario prasidėsiančioje sesijoje. Gerai. Nėra prieštaraujančių, dėl tokios svarstymo procedūros taip pat apsispręsta bendru sutarimu.

Žemės įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-2275. Miškų įstatymo 2 ir 4 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-2276 (pateikimas)

Antrasis rytinio posėdžio darbotvarkės klausimas – Žemės įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-2275. Teikėja – Vyriausybė. Gerbiamoji pranešėja, prašom pristatyti šį ir taip pat lydintį įstatymo projektą Nr.IXP-2276.

D.MINIATAITĖ. Ačiū. Teikiame Žemės įstatymo pakeitimo įstatymo ir Miškų įstatymo 2 ir 4 straipsnių pakeitimo įstatymo projektus. Žemės įstatymo pakeitimo įstatymo projektas parengtas siekiant suderinti galiojančio Žemės įstatymo normas su Civilinio kodekso normomis. Projektu yra siūloma Žemės įstatymą išdėstyti nauja redakcija. Įstatymo projekte įtvirtinamos naujos sąvokos, tai yra žemės valdytojo, pagrindinės tikslinės žemės naudojo paskirties, žemės naudotojo būdo ir žemės naudojimo pobūdžio, specialiųjų žemės naudojimo sąlygų, žemės tvarkymo, taip pat tikslinamos žemės sklypo, žemės servitutų ir žemės naudotojo sąvokos.

Įstatymo projektu siūloma nustatyti valstybinės žemės patikėtinius bei valdymo, naudojimo ir disponavimo valstybine žeme tvarką ir sąlygas, taip pat subjektus, kuriems valstybinė žemė patikėjimo teise gali būti perduodama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais. Apskrities viršininkui siūloma perduoti valdyti patikėjimo teise visą apskrities teritorijoje esančią žemę, išskyrus žemę, kuri patikėjimo teise yra perduota kitiems įstatymo numatytiems subjektams bei Vyriausybės nutarimais šiame įstatyme nurodytiems subjektams. Taip pat privatizavimo objektams priskirti valstybinę žemę, kurią patikėjimo teise valdo, naudoja ir ja disponuoja valstybės turto privatizavimo institucijos.

Įstatymo projektu nustatomas specialiųjų žemės naudojimo sąlygų apibrėžimas, jų įrašymo į nekilnojamojo turto registrą ir kadastrą, taip pat nuostolių, patiriamų dėl papildomų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų nustatymo, atlyginimo tvarka. Įstatymo projektu nustatomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, taikomos žemės ūkio paskirties žemės sklypams.

Taip pat projekte numatomi atvejai, kai servitutai žemės sklypams nustatomi administraciniu aktu, be to, sprendžiant nuostolių, patiriamų dėl servitutų nustatymo, atlyginimo klausimus taip pat reglamentuojamas viešpataujančiuoju tampančio daikto savininko valios, servitutą nustatant administraciniu aktu, išreiškimo būdas ir tvarka.

Siūloma nustatyti, kad visi valstybinės žemės sandoriai turi būti įregistruojami nekilnojamojo turto registre. Šia nuostata siekiama apginti valstybės ir valstybės žemės nuomonininkų bei kitų naudotojų interesus pagal Civilinio kodekso nuostatas. Tik viešame registre įregistruota sutartis gali būti panaudota prieš trečiuosius asmenis.

Projekte siūloma reglamentuoti valstybės pirmumo teisę įstatymo nustatytais atvejais pirkti privačios žemės sklypus, taip pat projektu nustatomas išsamus valstybei nuosavybės teise priklausančios žemės sąrašas. Siūloma valstybinės žemės pardavimą naudotis ir išnuomojimą reglamentuoti tam tikruose straipsniuose, nustatant valstybinės žemės patikėtinius. Tai yra apskričių viršininkų ir savivaldybės tarybos arba jos įgaliotos institucijos kompetencija. Nustatomas išsamus sąrašas asmenų, turinčių teisę gauti valstybinę žemę naudotis neatlyginamai, sudarant panaudos sutartį.

Kadangi Civilinis kodeksas suteikia teisę įstatymu nustatyti papildomo žemės išnuomojimo be aukciono atvejus, įstatymo projekte nurodomi ir kiti valstybinės žemės išnuomojimo be aukciono atvejai. Projekte nustatomi taip pat žemės pardavimo be aukciono atvejai. Projekte įtvirtinamas naujas straipsnis, reglamentuojantis valstybinės žemės mainų į privačią žemę arba kitą nekilnojamąjį turtą atvejus bei tokių mainų procedūros ypatumus.

Siekiant supaprastinti ir aiškiau reglamentuoti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą, įstatymo projekte nustatoma, kad žemė visuomenės poreikiams paimama tik apskrities viršininko sprendimu, pagal valstybės institucijos ar savivaldybės tarybos, ar jos įgaliotos institucijos prašymą. Taip pat nustatomas atsiskaitymo su paimtu visuomenės poreikiams žemės sklypo savininku ar kitu naudotoju momentas, nuosavybės teisės į paimtą žemės sklypo perėjimo valstybei momentas bei sprendžiamos nuostolių, atsiradusių perimant žemės sklypą ir jame esančius statinius bei sodinius, apskaičiavimo ir atlyginimo klausimas. Atsižvelgiant į tai, kad Civilinis kodeksas išsamiai reglamentuoja nuosavybės teisę, bendrosios nuosavybės teisę ir kitas daiktines teises, paveldėjimo santykius, sandorius, straipsnius, reglamentuojančius šiuos santykius, siūloma pripažinti netekusiais galios.

Miškų įstatymo 2 ir 4 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas parengtas kartu su Žemės įstatymo pakeitimo įstatymo projektu, kuriuo keičiamos nuostatos, reglamentuojančios valstybinės žemės patikėjimo teisę ir jos subjektus. Miško valdytojams, jų valstybinėms funkcijoms įgyvendinti, vykdyti kompleksinę miškų ūkio veiklą patikėjimo teise turėtų būti perduotas ne miškas, o miško žemė, kuri apima ne tik mišką, bet ir su mišku susijusius žemės plotus, kelius, įrenginius, užimamus plotus ir t.t. Šiuo tikslu siūloma pakeisti įstatyme įtvirtintą miško valdytojų sąvoką.

Teikiamu Žemės įstatymo pakeitimo įstatymo projektu siūloma reglamentuoti valstybės žemės nuomojimo sąlygas ir ypatumus, o valstybinės žemės išnuomojimo aukcione ir be aukciono tvarką pavesti nustatyti Vyriausybei. Atsižvelgiant į tai, siūloma pakeisti Miškų įstatymo 4 straipsnio 2 dalį, nustatant, kad valstybinės miško žemės nuomos tvarką nustato taip pat Vyriausybė. Pagal galiojančio Miškų įstatymo nuostatas valstybinių miškų turto patikėjimo teisė yra siejama su valstybinių miškų valdymo teisės suteikimu įstatymo nustatyta tvarka, t.y. pagal Žemės įstatymą, todėl būtina atitinkamai pakeisti ir Miškų įstatymo 4 straipsnio 6 dalies nuostatą. Todėl prašytume pritarti teikimui ir svarstyti įstatymą.

PIRMININKAS. Ačiū. 4 Seimo nariai nori jūsų paklausti. Pirmasis -P.Jakučionis. Prašom kolega.

P.JAKUČIONIS. Dėkoju. Noriu paklausti gerbiamąją prelegentę dėl Žemės įstatymo pakeitimo įstatymo projekto 8 straipsnio. Čia numatomas nuostolių atlyginimas dėl patiriamų nuostolių dėl servitutų. Pirma, ar yra kokie nors paskaičiavimai, kiek tai preliminariai kainuotų biudžetui, nes čia, be abejo, bus lėšos iš biudžeto. Ir ar į šią kainą, ar į šią nuostatą įeina saugomų teritorijų ir kultūros vertybių teritorijų servitutai, ar bus taip pat atlyginama savininkams. Ar čia tik žemės ūkio reikalams? Ačiū.

D.MINIATAITĖ. Ačiū už klausimą. Aš tikriausiai turiu kreiptis į mano kolegas, kurie konkrečiai dirbo prie šio įstatymo, tai ministro patarėjas ponas P.Aleknavičius gal gali atsakyti konkrečiai į Seimo nario klausimą.

P.ALEKNAVIČIUS. Taip, galima pasakyti, kad ta tvarka jau šiuo metu galioja, ir ten yra apskaičiuotos nuostolių atlyginimo galimybės, kai naudojama žemės ūkio veiklai. Metodika yra, tačiau ją reikia tobulinti. Ypatingų nuostolių biudžetui tai nesudarys, nes dažnai tai apmoka tas, kuris ta žemę naudos, ne valstybė. O Saugomų teritorijų įstatyme yra numatyta atskira tvarka už saugomas teritorijas, tai atvejais ten yra daugiau dėl apribojimų. Dėl servitutų… Ypatingai saugomose teritorijose sąlygos nustatytos servitutuose yra tokios pačios kaip ir kitose teritorijose.

P.JAKUČIONIS. Absoliučiai ne.

PIRMININKAS. Dėkui. Kitas klausiantys yra V.Landsbergis. Prašom.

V.LANDSBERGIS. Ponia pranešėja, noriu jūsų paklausti dėl vieno paties svarbiausio – 12 straipsnio apie valstybei nuosavybės teise priklausančią žemę. Mes visus tuos 12-13 metų turime problemų dėl įvairių interpretacijų, kas yra nuosavybė, nors turėtų būti labai aišku, arba tai buvo ir yra valstybės žemė, arba valstybė kaip nors įsigijo, neįskaitant sovietinių konfiskacijų, mūsų valstybė įsigijo tą žemę. Ir čia prasideda dviprasmybės, deja, jų yra ir šiame įstatymo projekte.

Štai 1 straipsnio 9 ir 10 papunkčiai. Prieš tai, beje, ir 6 straipsnio, kuriame pasakoma, kad žemės įstatymo nustatyta tvarka paimta visuomenės poreikiams. Paimta yra baigtinis veiksmas ir, suprantama, pagal Konstituciją tai yra ir teisingai atlyginta. Vadinasi, yra paimta ir atlyginta. Čia nebūtų jokių problemų, jeigu jų nebūtų gyvenime. Ir 9, ir 10 straipsniuose jau prasideda tokia painiava, kur kalbama apie negrąžintiną žemę ir išperkamą. Dabar kaip tik skelbiamas Konstitucinio Teismo sprendimas, kuris galbūt duos atsakymą, bet buvo viena mintis, kurią mes stengiamės išaiškinti, kad išperkama ir išpirkta yra visai skirtingi dalykai. Kai žemė išpirkta, tai valstybė jau yra savininkas ir gali ką nors daryti. Bet buvo priimti tokie sukti įstatymai, kad vien paskelbus, jog žemė apskritai išperkama, ji tampa valstybės nuosavybe, nors ji dar neišpirkta ir savininkui neatlyginta. Aš matau tęsinį tos pačios sumaišties. Ar tie, kurie rengė įstatymą, ėjo paklusniai būtent pagal suinteresuotų sluoksnių diktatą, nepaisydami teisinių aspektų, nes negrąžintina, tai aišku, kad savininkui? Savininkui nustatoma, kad jos nereikia grąžinti, jeigu kas nors ir turi galią, nors čia yra visai ne tas pats…

PIRMININKAS. Aš atsiprašau, klausimui skiriama minutė.

V.LANDSBERGIS. …išperkama ar paimama. Konstitucija numato tik paėmimą teisingai atlyginant, o ne kažkokį išpirkimą kokiai nors administracijai nutarus negrąžinti. Čia yra sumaištis, kuri tęsiasi, ir 10…

PIRMININKAS. Atsiprašau, klausimui minutė.

V.LANDSBERGIS. …atsirado 10 punktas, kuriame rašoma “neperleista privačion nuosavybėn”. Kam jo reikia? Jeigu yra valstybės nuosavybė, tai aišku, kad ji neperleista, o čia yra kažkas paslėpta. Tai gal jūs galite pasakyti, kas paslėpta po ta sąvoka “neperleista”?

D.MINIATAITĖ. Labai ačiū už klausimą. Aš vėl kreipiuosi į poną P.Aleknavičių, nes jis dalyvavo rengiant šį įstatymą, gal jis galėtų pasakyti, kas turėta omeny.

P.ALEKNAVIČIUS. Jeigu galima, aš priminsiu, kad prieš devynerius metus svarstant pirmą kartą Žemės įstatymą ši nuostata taip pat buvo diskutuojama ir buvo sprendžiama, ar šią žemę, kuri priskirta valstybės išperkamai, laikyti valstybine žeme ar ne valstybine. Ir buvo nuspręsta, kad tik ta žemė, kurią pagal įstatymą galima grąžinti natūra, yra valstybės laikinai valdoma, tačiau ne valstybinė. Konstitucinis Teismas nustatė, kad valstybė žemės reformos metu kartu sprendžia dėl nuosavybės teisių atkūrimo ir dėl žemės pardavimo. Tokiu būdu mes būtume neįregistravę ir neprivatizavę pusę milijono sklypų, kuriuos užima namų valdos ir sodininkų bendrijos, jeigu būtume laukę, iki bus atsiskaityta su visais iki vieno asmenimis, iš kurių ta žemė išperkama. Pakanka priimti sprendimą, nes ta žemė yra išperkama ir priskirta išperkamai žemei. Tokia logika buvo vadovautasi, kai priėmėme šio įstatymo pataisas. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia N.Steiblienė.

N.STEIBLIENĖ. Antikorupcijos komisija savo veikloje didelį dėmesį skiria problemoms, susijusioms ne su žemės ūkio paskirties žeme, o ypač susijusioms su valstybinės ne žemės ūkio paskirties žemės perdavimu naudotis, nuoma nepagrįstai ilgam 99 metų laikotarpiui ar pardavimu ne aukciono būdu menkaverčių ar laikinų pastatų savininkams ir t.t. Antikorupcijos komisija ir jos ekspertai yra teikę pastabas ir pasiūlymus šiam įstatymo projektui jo rengimo stadijos metu. Džiaugiuosi, kad į didelę dalį pastabų yra atsižvelgta, tačiau vis dėlto reikėtų paminėti, kad ateityje, siekiant išvengti piktnaudžiavimo, ypač reikėtų atkreipti dėmesį į valstybinės žemės perdavimo naudotis, valstybinės žemės išnuomojimo bei pardavimo be aukciono, pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties būdui, pobūdžiui nustatyti ir vėl tam nepagrįstam beveik 100 metų nuomos laikotarpiui. Aš norėčiau paprašyti posėdžio pirmininko, kad daugiau man nereikėtų eiti prie mikrofono, kad Antikorupcijos komisija būtų paskirta domėtis, tiksliau, pasakyti savo nuomonę dėl šio įstatymo projekto.

PIRMININKAS. Manau, kad neprieštaraujant kitiems, mes ją galėsime pasiūlyti kaip papildomą Seimo instituciją, galinčią svarstyti. Prašau, ar jūs norėtumėte pakomentuoti, gerbiamoji pranešėja?

N.STEIBLIENĖ. Aš tik atkreipiu dėmesį į tuos momentus, ar jūs manote, kad įstatymas parengtas taip, kad jau nėra jokių problemų?

D.MINIATAITĖ. Ačiū už klausimą. Tie klausimai tikrai buvo diskutuoti, ypač dėl nuomos termino. Mes, įstatymo rengėjai, priėjome prie tos išvados, kad dėl to termino konkrečiu atveju reikėtų žiūrėti į pastato būklę ir tokiu atveju būtų galima tą nuomos terminą ir sumažinti. Tačiau kiekvienu atveju sudarant sutartį reikėtų žiūrėti į tai. O maksimali trukmė lieka 99 metai.

PIRMININKAS. Ačiū. Paskutinis klausiantysis yra V.Rinkevičius.

V.RINKEVIČIUS. Ačiū. Gerbiamoji viceministre, aš dėl 19 straipsnio, kuriame kalbama apie valstybės ir savivaldybių institucijų kompetenciją reguliuojant žemės santykius. Mes jau keletą metų kalbame apie tai, kad visus žemės tvarkymo reikalus reikia atiduoti savivaldybėms. Būtent toms institucijoms, kurios toje teritorijoje yra ir geriausiai žino padėtį. Iš praeities, kol savivaldybės tvarkė žemės grąžinimo ir kitus klausimus, žinome, kad buvo mažiau problemų ir kur kas sklandžiau vyko žemės reforma. Kai viskas buvo atiduota apskritims, nuo žmonių buvo atitolinta visa procedūra ir žemės reformos reikalai, atsirado labai daug tarpinių grandžių, pailgėjo visi terminai ir žmonės metai iš metų nesusitvarko reikalų. Kita vertus, netvarka, korupcija ir kiti dalykai, vykstantys dėl žemės reformos, irgi prisideda prie to, kad labai sudėtingos procedūros ir tie žmonės, kurie priimta sprendimus, sėdi toli nuo žemės ir nesusigaudo situacijoje, kas ten apskritai vyksta. Būtent savivaldybė (…) savivaldos stiprinimą būna ant tos žemės ir geriausiai žino padėtį. Svarbiausia yra teikti valstybės paslaugas kuo arčiau žmonių, kad jie galėtų gauti jas arčiau savo gyvenamosios vietos. Įstatyme apie tai nieko nekalbama ir paliekam ta pati netvarka, žmonės toliau piktinsis ta tvarka ir tai neduos jokios naudos žemės ūkio progresui.

D.MINIATAITĖ. Ačiū už klausimą. Tas klausimas buvo diskutuotas rengiant įstatymą netgi ir Vyriausybėje. Tačiau Vyriausybės nuomonė yra ta, kad kol žemės restitucija, konkrečiai, nuosavybių teisės atkūrimas nebaigtas, tą procesą reikia palikti taip, kaip yra, t.y. kad apskrities viršininko administracija vykdytų reformą ir būtų atsakinga už žemės reformą.

PIRMININKAS. Ačiū. Aš norėčiau atkreipti visų dėmesį, kad yra gautos Teisės departamento išvados. Nenoriu sakyti, kiek yra puslapių, tačiau dėl šio įstatymo yra daugiau nei 50 pastabų. Taigi, kolegos, dabar yra proga išsakyti pateikimo stadijoje nuomonę dėl Žemės įstatymo pakeitimo įstatymo, motyvus už ir prieš. Ar būtų norinčių kalbėti? Nėra. Gerbiamieji kolegos, kviečiu pasiruošti ir balsuoti dėl šio įstatymo, ar Seimas pritaria šiam įstatymo projektui po pateikimo. Aš du kartus kviečiau, kas norėtų kalbėti dėl balsavimo motyvų. (Balsai salėje)

Užsiregistravo 73 Seimo nariai. Už – 46, prieš – 1, susilaikė 25. Po pateikimo įstatymui pritarta.

Lydintysis – Miškų įstatymo dviejų straipsnių pakeitimo įstatymas. Taip, A.Macaitis repliką po balsavimo.

A.MACAITIS. Atsiprašau, bet norėjau pasakyti, kad prašau, jog svarstant Žemės įstatymo pakeitimo įstatymą kaip papildomas komitetas būtinai būtų įtrauktas Aplinkos apsaugos komitetas. Ir Statybos, ir Saugomų teritorijų planavimo įstatymai yra mūsų kompetencija, šie įstatymai labai susiję. Mes turime daug savo pasiūlymų šiam įstatymui.

PIRMININKAS. Gerai. Aš manau dėl svarstymo procedūros netrukus apsispręsime. Dabar lydintysis Miškų įstatymo dviejų straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Ar jūs dar norėtumėte komentuoti, ar kartu jau… Taip, tai dėl balsavimo motyvų nesant norinčių kalbėti ar po pateikimų mes galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū. Pritarta bendru sutarimu. Dėl svarstymo procedūros. Dėl abiejų įstatymų pagrindiniu yra siūloma skirti Kaimo reikalų komitetą, dėl Žemės įstatymo papildomais Valstybės valdymo ir savivaldybių, Biudžeto ir finansų komitetus, taip pat siūlo Aplinkos apsaugos komitetą. Atitinkamai dėl Miškų įstatymo papildomu tiktai Aplinkos apsaugos komitetą. Ar galime pritarti dėl komitetų, kuriuose būtų svarstoma? Ačiū, pritarta. Taip pat ačiū už priminimą – dėl abiejų įstatymų antikorupcinė Seimo nuolatinė komisija taip pat galėtų pateikti savo išvadą. Manau, jeigu bus reikalas, galėsime Statuto numatyta tvarka padaryti užklausą ir atitinkamoms žinyboms, jeigu kiltų tam pakankamas pagrindas. Taigi siūlymas svarstyti pavasario sesijoje ar yra priimtinas? Ačiū. Kaip siūlo Seniūnų sueiga, Seimas bendru sutarimu tam pritaria.

Žemės reformos įstatymo 22 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-2299 (pateikimas)

Darbotvarkės 3 klausimas – Žemės reformos įstatymo 22 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-2299. Vėl prašyčiau gerbiamąją pranešėją trumpai pristatyti Vyriausybės teikiamą klausimą.

D.MINIATAITĖ. Ačiū. Teikiamas Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 22 straipsnio papildymo įstatymo projektas yra parengtas vykdant Lietuvos Respublikos Vyriausybės strateginio planavimo komiteto praeitų metų lapkričio 8 dienos posėdžio protokolą ir pavedimą. Projekto esmė. Teikiamu projektu siekiama nustatyti tinkamą naudojamos žemės, valstybinės žemės, mokesčių surinkimą. Kadangi vykdant žemės reformą nemaža dalis valstybinės žemės yra suteikta naudotis, bet nėra sudarytos valstybinės nuomos sutartys, todėl valstybinės žemės naudotojai lieka neįpareigoti mokėti žemės nuomos mokestį ir faktiškai naudojasi valstybinės žemės sklypais neatlygintinai. Faktinių žemės nuomos santykių nustatymas valstybiniams žemės naudotojams teismine tvarka ir žemės nuomos mokesčio išieškojimas sudarytų papildomų išlaidų valstybės biudžetui ir tai gana ilgai trunkanti procedūra. Todėl įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad valstybinės žemės sklypų naudotojai, kuriems žemės sklypai suteikti teisės aktų nustatyta tvarka, už naudojimąsi jais iki nuomos, panaudos ar pirkimo–pardavimo sutarčių sudarymo moka žemės nuomos mokestį Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Čia tiktai norėčiau dar pateikti porą skaičių informuodama Seimo narius. Šiuo metu, mūsų skaičiavimais, žemės nuomos mokestis nemokamas už vieną milijoną hektarų žemės. Mūsų preliminariais skaičiavimais, tai sudarytų apie 10–15 mln. Lt. Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad žemės nuomos mokesčio nemoka daugelis bankrutavusių įmonių, kurios turi gana didelius žemės plotus, sakysim, miesto teritorijose, todėl siekiant apmokestinti būtent šiuos žemės plotus yra siūlomas įstatymo 22 straipsnio papildymo įstatymo projektas.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamoji pranešėja. Seimo narys V.Saulis norėtų paklausti. Prašom.

V.SAULIS. Galbūt ne tiek paklausti, nes paskutiniais sakiniais gerbiamoji viceministrė atsakė į mano klausimą. Aš tik noriu padėkoti. Seniai reikėjo šitą ginčą išspręsti, nes visą laiką savivaldybėse vyksta ginčai su tais vadinamaisiais žemės nuomotojais, nors jie faktiškai nėra nuomotojai. Savivaldybės netenka gana nemažai lėšų, nes jos eina į savivaldybių biudžetus. Reikėtų tą klausimą operatyviai apsvarstyti komitetuose, kad tie nuomotojai žinotų, jog už šiuos metus žemės mokestį reikės mokėti. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Dėkoju, gerbiamoji viceministre, už klausimų pristatymą. Dėl balsavimo motyvų pateikimo stadijoje dėl įstatymo Nr.IXP-2299 ar būtų norinčių kalbėti? Pageidaujančių kalbėti nėra. Ar galime po pateikimo nesant prieštaraujančių pritarti bendru sutarimu? Ačiū. Pritarta bendru sutarimu po pateikimo.

Seniūnų sueiga siūlo pagrindiniu skirti Kaimo reikalų komitetą, papildomu Biudžeto ir finansų komitetą ir svarstyti pavasario sesijoje. Ar galime pritarti? Ačiū. Pritarta bendru sutarimu.

Alkoholio kontrolės įstatymo 1, 3, 19, 20, 21, 29 ir 30 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-2173 (pateikimas)

Turime dar šiek tiek laiko, todėl siūlyčiau apsvarstyti rezervinį 1 klausimą, jeigu gerbiamasis D.Velička būtų pasirengęs jį pristatyti. Taigi rezervinis 1 klausimas – Alkoholio kontrolės įstatymo 1, 3, 19, 20, 21, 29 ir 30 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-2173. Klausimo teikėją D.Veličką prašyčiau pristatyti.

D.VELIČKA. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš suprantu, kad mano teikiamas įstatymo projektas tikrai kelia jums daug abejonių, kad tas projektas iš tikrųjų reikalauja daug darbo. Mane ne vienas esate įspėjęs, kad tokio projekto keitimas susijęs su daugelio kitų įstatymų keitimu, tačiau aš prašau jūsų dėmesio ir būtent prašau pritarti po pateikimo štai dėl tokios priežasties. Alkoholio kontrolės įstatymas yra tiek išdraskytas ir tiek daug yra padaryta pataisų, kad kiekvienais metais arba kiekvieną mėnesį, ar kiekvieną pavasarį yra visuomet taikomos visokios išimtys ir visokie kitokie pritaikymai prie esamos padėties. Todėl šis mano teikiamas projektas turi vieną pagrindinį tikslą – įvedam vienodą sistemą ir nekaitaliokime gėrimų pagal laipsnius nuo vieno iki kito. Mes griežtai apibrėžiame kategoriją, kas yra natūrali fermentacija, kur yra natūralus produktas, kur užsibaigia natūralaus produkto stiprumo laipsniai, o toliau galime pradėti kalbėti būtent apie pritaikymą. Todėl siūlau pritarti mano pateiktam projektui. Siūlau palikti jį svarstyti.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau, už jūsų koncentruotą pristatymą. Du Seimo nariai nori jūsų paklausti. Pirmasis A.Sysas. Prašom.

D.VELIČKA. Taip, klausau.

A.SYSAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, ar save priskirtumėte prie to įstatymo, kurį minėjote, draskytojų, nes, ko gero, jūs pirmaujate pagal pateiktų šio įstatymo pataisų kiekį. O iš principo, kokia šitos pataisos nauda tautai, liaudžiai, pramonininkams arba prekiautojams alkoholiu? Gal galėtumėte tai pasakyti.

D.VELIČKA. Tai yra ilga diskusija. Aš pasakysiu tiktai vienu sakiniu. Taip bus įvesta vienoda apribojimų arba skatinimų sistema visiems natūralios fermentacijos produktams. Vienoda. Nereikės pyktis nei aludariams su vyndariais, nei vyndariams su degtindariais ir taip toliau. Jeigu mes įvedame silpnųjų gėrimų kategoriją, kuri užsibaigia būtent jau cheminiu fermentacijos procesu, tokiu būdu mes eliminuojam bet kokią diskusiją apie laipsnius, apie visokias kitokias galimybes manipuliuoti.

PIRMININKAS. Ačiū. Antras klausiantysis yra P.Gražulis. Prašau.

P.GRAŽULIS. Iš dalies mano klausimą paklausė gerbiamasis A.Sysas. Iš tikrųjų, kiek aš stebėjau, kiekvienoje sesijoje jūs teikiate gal tiktai vien šio įstatymo pataisas. Jeigu bus priimtos jūsų pataisos, kas gali garantuoti, kad nedarkysite ir naujo priimto įstatymo. Kitas klausimas. Ar jūs nesate suinteresuotas asmuo, teikiantis šį įstatymą?

D.VELIČKA. Aš esu toks pat suinteresuotas asmuo kaip ir jūs, kaip mes visi. Šiandien alkoholizmo plitimas Lietuvoje pasidarė toks aktualus, kad kiekvienas iš mūsų turime ieškoti būdų, kaip jį stabdyti, galbūt vieni vienom formom, kiti kitom. Tačiau aš iš tikrųjų manau, kad prie šiandieninės alkoholio paplitimo sistemos tikrai prisidėjo netobulas Alkoholio kontrolės įstatymas. O mano suinteresuotumas kaip tik ir yra toks: aš esu suinteresuotas kultūringa Lietuva ir kultūringu alkoholio vartojimu Lietuvoje.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Jūs atsakėte į visų norėjusių paklausti Seimo narių klausimus. Dėl balsavimo motyvų nesant norinčių kalbėti, ar galime po pateikimo pritarti bendru sutarimu? Nėra pageidaujančių balsuoti? Kolegos, dėl balsavimo motyvų nekalbėjus balsuojame, ar pritariame teikiamam įstatymo projektui po pateikimo.

76 užsiregistravus, 29 balsavus už, 23 – prieš, 20 susilaikius, po pateikimo nepritarta. Dabar aš norėčiau pasiūlyti tolesnę eigą, koks galėtų būti šio įstatymo projekto likimas. Ar mes galėtume bendru sutarimu sutarti, kad šis įstatymas yra grąžinamas iniciatoriui tobulinti? Ačiū. Yra bendras sutarimas. Bendru sutarimu apsispręsta grąžinti… (Balsai salėje) Gerai, kolegos, nėra bendro sutarimo, todėl bus alternatyvus balsavimas. Prašau dėmesio! Replika bus po balsavimo. Minutėlę, aš dabar kalbu ir formuluoju, dėl ko mes balsuosime. Balsavimas už reiškia pritarimą, kad įstatymas grąžinamas tobulinti, balsavimas prieš reiškia, kad įstatymas yra atmetamas. Susilaikiusieji neskaičiuojami. Prašom balsuoti.

Balsų dauguma, 40 – už, 29 – prieš, įstatymas grąžinamas iniciatoriui tobulinti. Replika po balsavimo ar dėl vedimo tvarkos – P.Gražulis. Centrinis mikrofonas.

P.GRAŽULIS. Replika po balsavimo. Siūlyčiau protokolinį sprendimą, kad grąžiname tobulinti iki Seimo kadencijos pabaigos.

PIRMININKAS. Jeigu suformuluosite šį siūlymą Statuto numatyta tvarka, mes galėsime dėl to elgtis pagal Statutą – balsuoti. O dabar šio klausimo svarstymas yra baigtas.

Gerbiamieji kolegos, norėčiau su jumis pasitarti. Būtų korektiška, jeigu mes ketvirtą rytinio posėdžio darbotvarkės klausimą pradėtume svarstyti dalyvaujant pretendentui, tiksliau, kandidatui į Ministrus Pirmininkus. Kaip sykis jis išdidžiai įžengia į salę. Malonu jus pasveikinti.

Seimo nutarimo „Dėl Ministro Pirmininko kandidatūros“ projektas Nr.IXP-2327 (svarstymas ir priėmimas)

Mes pradedame svarstyti darbotvarkės rytinio posėdžio 4 klausimą – Seimo nutarimo “Dėl Ministro Pirmininko kandidatūros” projektą Nr.IXP-2327. Svarstymo ir priėmimo stadija.

Norėčiau informuoti Seimo narius ir visus dalyvaujančius, kaip vyks svarstymas. Tai reglamentuoja Seimo statuto 193 straipsnis. Jame rašoma, kad posėdyje po to, kai kandidatūra po pateikimo buvo apsvarstyta frakcijose, yra išklausomos frakcijų išvados, pradedant didžiausia ir baigiant mažiausia frakcija. Po to rengiama diskusija, kurios pabaigoje suteikiamas žodis pretendentui iki 20 minučių. Taip pat galimybė jam dar kartą atsakyti į Seimo narių klausimus iki 30 minučių. Pretendentui baigus atsakinėti į klausimus, balsuojama, ar pritarti pateiktai Ministro Pirmininko kandidatūrai. Taigi, kolegos, pradedame eilės tvarka nuo didžiausios frakcijos – Socialdemokratinės koalicijos frakcijos seniūnas J.Olekas. Prašom, kolega, į tribūną. Ruošiasi Naujosios sąjungos frakcija.

J.OLEKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, gerbiamasis Ministre Pirmininke, Socialdemokratinės koalicijos frakcijos vardu šiandien norėčiau pakviesti visas frakcijas pritarti premjero A.Brazausko teikiamai kandidatūrai. Apie jo asmenines savybes vakar užsiminė Prezidentas Jo Ekscelencija R.Paksas. Apie Vyriausybės nuveiktus darbus, Vyriausybės, kuriai vadovauja A.Brazauskas, vakar buvo taip pat kalbėta. Premjeras priminė ir šios Vyriausybės veiklos metais pradėjusią kilti mūsų ekonomiką, ir socialiai orientuotus žingsnius, kuriuos padarė ši dauguma ir Vyriausybė, didindama neapmokestinamąjį minimumą, skirdama lėšų aukštajam mokslui, plėsdama investicijas įvairioms socialinėms sritims, subalansuodama biudžetą – tiek nacionalinį valstybės biudžetą, tiek “Sodros” biudžetą. Aš manau, kad tai yra geras pagrindas tęsti pradėtus Vyriausybės darbus, Seime esant tai pačiai socialdemokratų ir socialliberalų daugumai.

Vakar ši Vyriausybės politika susilaukė dar vienos paramos, tai yra Prezidento iš šios garbingos tribūnos ištartų žodžių, kad jis taip pat orientuojasi į gerovės valstybės kūrimą. Gerovės valstybė visiems buvo šios Vyriausybės ir šios daugumos programos pagrindas. Aš manau, kad kalbėti ir dirbti gerovės valstybės visiems labui mus įpareigoja ir pokyčiai Europoje, į kurią orientuojasi visos Seimo frakcijos ir politinės partijos, dalyvaujančios Seime. Jeigu pažiūrėtume pagrindinę Europos Sąjungos sutartį, jos projektą, rengiamus dokumentus, ten aiškiai įvardyta socialinė Europa. Ir vienas iš ambicingiausių Europos Sąjungos tikslų, kuris yra labai aktualus ir mūsų valstybei, mūsų žmonėms, yra orientacija į visišką užimtumą.

A.Brazausko vadovaujamai Vyriausybei pavyko sustabdyti nedarbo augimą, kuris buvo pagrindinė mūsų šalies rykštė pastaruosius šešerius metus, ir netgi, kaip rodo praeitų metų duomenys, sumažinti nedarbo lygį iki š.m. vasario 1 dienos. Tai pirmas atvejis per šešerius metus, kai pradėjo tiesiog šuoliais augti nedarbas. Vyriausybės pastangomis tai pavyko pažaboti.

Aš manau, turint tokius ambicingus tikslus, socialinę orientaciją, mums yra visiška atsakomybė tvirtinti Vyriausybės vadovu Socialdemokratų partijos pirmininką, partijos, kurios visa politinė veikla būtent nukreipta įgyvendinti socialinės rinkos kūrimo mūsų šalyje modelį. Todėl šiandien dar kartą kviečiu visas frakcijas, ar jos turi socialdemokratinį pradmenį savyje, o tokių Seime yra nemaža – ir mūsų partneriai socialliberalai, ir naujosios Liberalų demokratų partijos atstovai ar krikščionys demokratai, ar naujosios demokratijos atstovai. Sutelkime jėgas, nes šie mūsų darbai, ne žodžiai, o darbai, yra labai reikalingi ir teigiamai sprendžiant referendumą, ir Lietuvos žmonių gerovei. Ačiū už dėmesį. Kviečiu balsuoti už A.Brazausko kandidatūrą.

PIRMININKAS. Ačiū. Eilės tvarka pagal frakcijų dydį – Naujosios sąjungos frakcija ir jos seniūnas A.Ramanauskas. Kviečiu kolegą iš tribūnos supažindinti su frakcijos pozicija.

A.RAMANAUSKAS. Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, gerbiamasis premjere, šiandien Naujosios sąjungos frakcija buvo susitikusi su gerbiamuoju A.Brazausku. Ne dėl to, kad Naujosios sąjungos frakcija abejotų dėl Ministro Pirmininko, kaip vadovo, savybių ar dėl kokių padarytų veiksmų. Iš tikrųjų realiai aptarėme visai šaliai ir piliečiams rūpimas problemas ir galimus greitesnius jų sprendimo būdus būsimos narystės Europos Sąjungoje ir NATO kontekstu.

Gerbiamąjį A.Brazauską pažįstame jau daugiau kaip pusantrų metų iš bendro darbo, todėl galime drąsiai sakyti, kad mes palaikome kandidatūrą. Gerbiamasis A.Brazauskas pademonstravo, jog gali sutelkti ministrų kabinetą bendram darbui. Visų gerbiamo žmogaus autoritetas visuomenėje yra neginčijamas, žmonės juo pasitiki, todėl Naujosios sąjungos frakcija neturi jokių abejonių dėl gerbiamojo A.Brazausko kandidatūros. Iškilus problemoms, gerbiamasis A.Brazauskas ne kartą pademonstravo savo sugebėjimą operatyviai į jas reaguoti. Manome, kad tai pats tinkamiausias kandidatas į premjero postą, todėl Naujoji sąjunga vieningai balsuos už gerbiamojo A.Brazausko kandidatūrą į šį postą. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Toliau kviečiu Liberalų frakcijos seniūną E.Masiulį išsakyti frakcijos poziciją. Ruošiasi A.Kubilius, Tėvynės sąjungos Lietuvos konservatorių frakcijos seniūnas.

E.MASIULIS. Gera diena, gerbiamieji kolegos. Iš tiesų Konstituciniam Teismui išaiškinus šiandien turime tokią ne visai įprastą situaciją, kada pasikeitęs Prezidentas teikia kandidatūrą į Vyriausybės vadovus, ir tai yra vadinama mandagumo atsistatydinimu. Puikiai suvokiame, kad šiandieninė Seimo politinė dauguma, šiandieninė politinė konjunktūra turbūt ir neleistų naujajam Prezidentui teikti kitos kandidatūros. Tai mes priimame kaip tam tikrą neišvengiamybę.

Be jokios abejonės, A.Brazauskas tikrai daug nuopelnų Lietuvai, Lietuvos žmonėms turintis politikas ir turbūt niekas nekvestionuoja jo padarytų darbų. Ir kaip žmogus, ir kaip asmenybė jis imponuoja ir yra tam tikras pavyzdys kitiems. Bet šiandien, kadangi neturėsime galimybės atskirai vertinti Vyriausybės programos, mes turime pasakyti tuos neigiamus Vyriausybės darbo aspektus, kuriuos matome (apie 20 mėn. ši Vyriausybė jau dirba). Aišku, kad tai neatsiejama nuo premjero, nuo jo vadovavimo.

Be jokios abejonės, tos pagyros ir tie pasakymai, kad gerėja makroekonominiai rodikliai… Iš tikrųjų faktai yra tokie, bet klausimas, kiek tai yra Vyriausybės nuopelnas, kiek čia yra Vyriausybės indėlio. Aš manau, kad bendra ekonominė situacija juda į priekį ir Vyriausybės sprendimai tikrai ne visada prisideda prie didesnių verslo galimybių sudarymo, prie geresnių ekonominių rodiklių skatinimo. Todėl mums yra nepriimtina Vyriausybės vykdoma mokesčių politika, kuri tikrai varžo galimybę žmogui veikti, plečia mokesčių bazę. Tikrai nesutiktume su premjeru, kad mokesčių bazė nėra plečiama.

Mums yra nepriimtina Vyriausybės vykdoma socialinė politika. Mes manome, kad tie maži pensijų reformos žingsneliai, kurie buvo padaryti, yra nepakankami, kad mes pasiektume gerų rezultatų užtikrinant socialinę gerovę Lietuvos piliečiams.

Mums nepriimtina švietimo sritis, kur vėlgi permaina eina pakui permainą. Yra daug abejonių, ar pasirinkta švietimo reforma yra tikslinga. Iš tikrųjų mokyklos, bendruomenės, pedagogai, moksleiviai yra kryžkelėje. Jie nežino, kaip toliau judės švietimo sistema. Tai tikrai neprisideda prie geresnio išsilavinimo gavimo mokyklose, tikrai neprisideda prie ramesnio žmonių gyvenimo.

Mums nepriimtini aukštojo mokslo klausimai, dėl kurių kyla labai daug diskusijų. Kol kas valdančioji dauguma ir Vyriausybė taip ir nesugeba susitarti dėl bendros ir ilgalaikės aukštojo mokslo raidos perspektyvų.

Mums nepriimtini sveikatos apsaugos reikalai. Kad ir kiek iš šios tribūnos būtų ginamas sveikatos apsaugos ministras, yra aibė faktų, aibė pavyzdžių, kad sveikatos apsaugos sistema tolsta nuo paciento, tolsta nuo žmogaus. Pažiūrėkime, koks susipriešinimas šiandien yra tarp medikų ir ministerijos, tarp medikų ir pacientų. Iš tikrųjų galima aiškiai pasakyti, kad dabartinis ministras gerbiamasis K.Dobrovolskis tikrai neįgyvendina Vyriausybės programoje numatytų tikslų.

Matydami šias jautrias visuomenino gyvenimo sritis ir matydami, kad Vyriausybė deda tikrai nepakankamai pastangų šioms problemoms spręsti, kartu išgirdę, kad Vyriausybė nesirengia keisti savo veiklos taktikos ir strategijos, nesirengia keisti programos ir priartinti kai kurių sprendimų prie žmonių, suprantame, kad balsavimas šiandien už A.Brazausko kandidatūrą būtų pritarimas, kad toliau būtų vykdoma Vyriausybės politika. Mes negalime pritarti gerbiamojo premjero teikiamai kandidatūrai, nes nematome jokių pastangų keisti Vyriausybės darbą, nematome pastangų jį gerinti, todėl tai, kad Prezidento rikimai ką tik įvyko ir žmonės, balsuodami už naująjį Prezidentą, iš principo balsavo prieš dabartinę Vyriausybės politiką, tikėdamiesi tikrai naujų vėjų, tikėdamiesi naujų žingsnių ir sudėdami į tai naujus lūkesčius… Mes šiandien matome, kad rinkėjas ir vėl yra apgaunamas, nes iš principo tie visi lūkesčiai tikrai nebus pateisinti, jeigu ir toliau Vyriausybei vadovaus A.Brazauskas. Liberalų frakcija šiandien balsuos prieš premjero kandidatūrą.

PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu frakcijos nuomonę išsakyti Tėvynės sąjungos – Lietuvos konservatorių frakcijos seniūną A.Kubilių.

A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, gerbiamais premjere, gerbiamoji Vyriausybe! Noriu iš tiesų pasakyti, kad yra už ką pagirti premjerą ir Vyriausybę. Visų pirma už tai, kad tvarkingai baigė derybas dėl Europos Sąjungos. Tai Vyriausybė, kuri taip pat gavo pakvietimą į NATO. Vien dėl šių priežasčių, kad nesugadino pradėtų darbų, šiai Vyriausybei galima labai smarkiai paploti. Jeigu ši Vyriausybė įveiks referendumo slenkstį, už ką ji yra iš esmės atsakinga, frakcijos vardu premjerui pažadu gero viskio butelį.

Kita vertus, premjeras suvaldė savo partijos jaunus populistus ir kai kurie iš jų tapo didžiausi euroentuziastai. Už tai galima taip pat pasveikinti premjerą. Tačiau yra ir už ką papeikti. Mes ir esame opozicija, kad žiūrėtume priekabiai, ne taip, kaip J.Olekas.

Yra sričių, kur premjero svorio neužtenka, kad valdančiojoje koalicijoje būtų įveiktas, aš drįsčiau pavadinti, balaganas, todėl šiandien kai kuriose srityse atsirado daug sumaišties. Čia iš tiesų premjeras su parlamentine valdančiąja koalicija turi dalytis atsakomybe. Dėl gimnazijų ir vidurinių mokyklų ateities – didžiulė sumaištis. Universitetuose su studijų apmokėjimu – taip pat didžiulė sumaištis. Pensijų sistemos reformos perspektyvoje – sumaištis, indėlių ir kompensacijų išmokėjimo perspektyvoje – taip pat sumaištis, sveikatos apsaugoje – sumaištis, savivaldoje – sumaištis. Valstybės skola nesumažėjo, nors premjeras ateidamas į Vyriausybę žadėjo tai padaryti. Ir paskutinis dalykas – korupcija taip pat nesumažėjo, o vadinamoji valstybės užvaldymo, arba politinė korupcija, mūsų įsitikinimu, tik didėja.

Svarbiausias priekaištas, kurį norėčiau pasakyti, kad mes, Lietuva, niekaip neįveikiame atsilikėlių komplekso ir iš tos kategorijos pagal įvairiausius tarptautinius įvertinimus niekaip neišlipame. Džiaugiamės bendrojo vidaus produkto augimu, tačiau šiais laikais šio parametro jau niekaip nebeužtenka. Praeitais metais Pasaulio banko konferencija Paryžiuje įvertino, kad Lietuva yra menkiausiai pasirengusi iš visų Europos Sąjungos kandidačių naujam etapui, t.y. žinių visuomenės ir žinių ekonomikos etapui. Pagal pačius įvairiausius įvertinimus, skelbtus visai neseniai, sakykime, Pasaulio ekonomikos forumo, vertinant Lietuvos konkurentiškumą Lietuva lenkia tik Rumuniją ir Bulgariją ir tik kartais galime pasidžiaugti, kad pasivejame Latviją. Taigi esminis klausimas šiandieną yra labai aiškus: ar esame pasirengę atsisveikinti su atsilikėlės statusu, ar turime aiškią strategiją ir taktiką, ar trypčiosime vietoje.

Atsakomybė už šį žygį – tolyn nuo atsilikėlės statuso – tenka premjerui. Deja, iš premjero tokio pasiryžimo nematome. Premjeras kalba apie Ilgalaikę valstybės strategiją. Mes praeitais metais pasirašėme Nacionalinį susitarimą, tai svarbūs dokumentai, bet to neužtenka. Reikia veržimosi, reikia proveržio, aiškiai suplanuoto jau šiandien, jau rytoj, matuojant savo pažangą aiškiais kriterijais. To nėra ir to trūksta. Vis dar matuojame savo veiklą tais pačiais 1990 m. vidurio kriterijais, svarbiais kriterijais, matuodami bendrojo vidaus produkto augimą, infliacijos dydį, fiskalinį deficitą, einamosios sąskaitos deficitą ir kitus panašius makroekonominius dalykus, tačiau to nebeužtenka. Mano įsitikinimu, reikia visiškai naujų kriterijų, pagal kuriuos matuojama pažanga, tų kriterijų, kuriais matuojama pažanga visame pasaulyje. Šių kriterijų šiandien Lietuvoje mes vis dar neturime, kad vertintume savo veiklą, savo pažangą. Aš išvardysiu iš savo galvos šiek tiek žiūrėdamas į pasaulio patirtį 11 tokių kriterijų, pagal kuriuos turėtume vertinti savo pažangą ir pagal kuriuos, deja, Lietuva šiandien yra atsilikėlė.

Pirmasis kriterijus – interneto prieinamumas, antrasis – interneto kaina ir teleryšio kaina, trečiasis – mokyklų prijungimas prie interneto, ketvirtasis – interneto naudojimas biznyje, penktasis – žmonių mokėjimas naudotis kompiuteriais, šeštasis – investicijos į mokslinius tyrimus, septintasis – išlaidos švietimui ir studijoms, aštuntasis – Jungtinių Amerikos Valstijų patentų, arba tarptautinių publikacijų, kiekis Lietuvoje, devintasis – anglų kalbos mokėjimas ir vartojimas, dešimtasis – 20 Europos Sąjungos nustatytų paslaugų, už kurias atsakinga Vyriausybė, prieinamumas internetu ir vienuoliktasis – korupcijos lygis. Tai parametrai, pagal kuriuos Lietuva turėtų siekti būti tarp geriausio dvidešimtuko. Kaip žinote, dabar esame tarp 40-60 valstybių. Todėl turiu pasakyti, kad labai norėčiau girdėti iš premjero aiškų politinį pareiškimą – per kitus dvejus metus pasivysime ir pralenksime Estiją. Kadangi tokios ambicijos premjeras nerodo, liekame nusivylę ir negalime pritarti premjero kandidatūrai. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Ačiū. Jungtinės frakcijos vardu – K.Glaveckas. Ruošiasi kalbėti E.Maldeikis, socialliberalų frakcijos vardu. Visos frakcijos turės progą kalbėti.

K.GLAVECKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamasis premjere, gerbiamieji kolegos. Jungtinė frakcija vakar buvo susitikusi su kandidatu į premjerus ponu A.Brazausku, apsvarstė daugelį klausimų ir gavo atsakymus, kurie mus domino, į kai kuriuos buvo neatsakyta arba atsakyta neaiškiai.

Akivaizdu, kad dabartinė Vyriausybė, kuri yra suformuota, yra pasiekusi laimėjimų, kurių negalima nepastebėti. Prieš tai kalbėję minėjo pasiekimus, kurie yra užfiksuoti makroekonomikoje, turiu omeny bendrojo vidaus produkto augimą, šiokį tokį nedarbo sumažėjimą, galų gale kitų dalykų – kaip vidutinis darbo užmokesčio augimas ir kiti kokybiniai ir kiekybiniai rodikliai. Prie tokių makroekonominių politinių dalykų, be abejo, negalima nepaminėti Lietuvos pakvietimo į Europos Sąjungą ir NATO, kas iš tikro duoda pozityvų Vyriausybės vertinimą šiuo aspektu. Tačiau Vyriausybės planų vertinimas dabar ir ateityje susideda ne vien iš teigiamų dalykų, iš pasiektų dalykų, bet ir iš neišspręstų problemų. Jeigu leisite, apie jas aš ir pakalbėsiu frakcijos vardu.

Mikroekonomikos laimėjimai krašte yra neabejotinai mažesni negu makroekonomikos laimėjimai. Pagrindiniai matuokliai, kuriais matuojama mikroekonominė aplinka – verslo galimybės, mokesčių našta, nedarbo lygis, kompanijų tarpusavio santykiai, atsiskaitymai ir kiti dalykai – per visą tą laikotarpį ženkliai nepasikeitė. Pagrindinis kliuvinys Lietuvos ekonomikos reformoms ir ekonominiam augimui – valdininkų savivalė – per pastaruosius pusantrų metų nesumažėjo, kaip nesumažėjo skaičius organizacijų ir institucijų, kurios tikrina verslininkus, kurios duoda leidimus pradėti, užbaigti verslą ir pan. Kitaip sakant, valstybės kišimasis, institucijų administracinis kišimasis iš esmės nesumažėjo. Dėl to administracinio kišimosi kyšininkavimas krašte iš esmės taip pat nesumažėjo. Kova su kyšininkavimu yra neefektyvi, kyšininkavimo rezultatas yra ne kovos trūkumas, bet ekonominių laisvių stokos rezultatas.

Šalia neišspręstų problemų, kurios kraštui yra grėsmingos arba gali būtų grėsmingos ateityje, toliau išlieka defliacija, kuri mažina ekonominio augimo galimybes, galų gale kelia daug finansinio subalansavimo ar kitų problemų. Mūsų monetarinė politika. Ilgą laiką ji buvo didelis ramstis mūsų ekonomikai, tačiau dabar ji iš dalies stabdo ekonomikos augimą, ypač susijusį su eksportu į dolerio zonas.

Negalima nepasakyti to, kad krašte didžiausiu ekonomikos augimo trūkumu toliau išlieka regioninės politikos nebuvimas. Tai, kad investicijos ir galimybės iš esmės koncentruojasi tik keliuose stambiausiuose miestuose, o visa kita Lietuva yra be investicijų, be galimybių kurti, daugiau investuoti ir spręsti savo problemas, yra labai negerai ir neperspektyvu. Tame pačiame kontekste neišspręstomis problemomis toliau lieka valdymo ir viešojo administravimo problemos, ypač derinant ir sprendžiant klausimus tarp apskrities ir savivaldybių. Iš esmės ir toliau lieka neaiškios apskričių funkcijos dėl turto, žemės klausimų, jų pasidalijimas su savivaldybėmis. Savivalda ir toliau iš esmės atstovauja centrinės valdžios interesams vietoje, bet jokiu būdu ne savivaldai, ne žmonių interesams. Visi tie dalykai akivaizdžiai neišspręsti ir didžioji jų dalis kaip tik priklauso Vyriausybės kompetencijai.

Atskirai galima pakalbėti apie verslo biurokratizavimą. Dabar, kaip minėjau, per 67 institucijų kontroliuoja verslą. Kontrolė yra būtinas dalykas, bet einant vien tik kontrolės keliu, gaudymo keliu iš esmės problemos išspręsti nepavyksta. Nepavyksta pasiekti aukštesnės kultūros, supratimo mokesčių srityje, mokėjimo, kitų šiuolaikiškų tikrinimo būdų panaudojimo, dėl kurių mokesčių mokėjimas pagerėtų, nebūtų supriešinami verslininkai su Vyriausybe, mokesčių institucijomis ir tarp verslininkų nevyktų nesąžininga konkurencija. Vieni moka mokesčius, kiti nemoka.

Prie Vyriausybės neišspręstų problemų ir pūlinių reikia priskirti ir “Lietuvos dujų” privatizavimą, kuris buvo pradėtas pagal tą schemą, kuri buvo labai artima “Mažeikių naštos” privatizavimui. Pasekmės, aišku, ne ekonomine prasme, bet politine yra taip pat šiek tiek artimos, nes po ilgalaikio bandymo parduoti 34% “Gazpromui” iš esmės to padaryti nepavyko, o visi kiti būdai arba strateginiai planai, kuriais buvo paremtas “Lietuvos dujų” privatizavimas, pasirodė, nėra veiksmingi. Nėra veiksmingi naudos gavimo, pinigų į biudžetą gavimo, į stabilizavimo fondus gavimo, taip pat šio proceso sutvarkymo, “Lietuvos dujų” sutvarkymo, konkurencijos, aplinkos aspektu.

Galima būtų išvardyti ir kitas neišspręstas problemas, visų pirma susijusias su reformų sritimi ir sveikatos reforma. Esminiu sveikatos reformos trūkumu ir toliau išlieka tai, kad iš esmės sveikatos srityje privačios medicinos vaidmuo arba galimybė konkuruoti privačiai medicinai su valdiška medicina yra labai maža arba jos beveik nėra. Tas mažina sveikatos apsaugos galimybę, galų gale mažina skaidrų išteklių įtraukimą į šį procesą, į sveikatos reformą ir į žmonių problemų sprendimą. Lygiai tą patį galima pasakyti apie švietimo ir kitus dalykus. Apibendrindama visus pasakytus aspektus ir daugelį kitų, Jungtinė frakcija nutarė, kad balsavimas dėl premjero kandidatūros bus laisvas. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu Liberalų demokratų frakcijos poziciją išsakyti frakcijos seniūną E.Maldeikį. Ruošiasi K.D.Prunskienė. Toliau posėdžiui pirmininkaus Č.Juršėnas.

E.MALDEIKIS. Laba diena, kolegos. Liberalų demokratų frakcija vakar susitiko su pretendentu. Mes kalbėjome ir aptarėme daugelį mus jaudinančių klausimų tiek dėl Vyriausybės vykdomos politikos, tiek dėl požiūrio į procesus, vykstančius Lietuvoje. Mūsų frakcija norėtų išdėstyti savo poziciją.

Pirmiausia mes manome, kad premjero vadovaujama Vyriausybė nuosekliai vykdė ir įgyvendino eurointegracinius tikslus ir stojimo į NATO strategiją. Tai, kaip ir minėjo kolegos, iš tiesų labai didelis darbas, kuriam vadovavo Vyriausybė. Kitas dalykas, mano nuomone, labai svarbus buvo tas, kad premjerui vadovaujant Vyriausybei pavyko užtikrinti socialinį politinį stabilumą šalyje per tą laikotarpį, žinant, kad situacija nebuvo paprasta tiek socialiniu ekonominiu, tiek politiniu požiūriu. Kitas dalykas, mano nuomone, labai svarbus yra tai, kad Vyriausybei pavyko užtikrinti aukštus ekonomikos augimo tempus ir tai nulėmė mūsų ekonominio augimo perėjimą į, tikėsimės, ilgalaikio augimo fazę. Tuo pat metu mes norime pažymėti, kad ilgalaikis ekonominis augimas, kaip vienas pagrindinių Vyriausybės veiklos pagrindų, automatiškai dar neišsprendžia daugelio problemų. Visų pirma socialinių problemų ir socialinių reformų, nes kai yra aukšti augimo tempai, Vyriausybė turi unikalią galimybę vykdyti socialines reformas, nes augimo tempai leidžia tai daryti. Ir Vyriausybės uždavinys – išnaudoti tą galimybę.

Antras nepaprastai svarbus aspektas. Kai Lietuva išgyveno tokius aukštus augimo tempus, tai visiškai nereiškia, kad automatiškai sprendžiami šalies socialinės ir turtinės diferenciacijos klausimai. Mūsų nuomone, dabartiniu laiku formuojasi ilgalaikės šalies disproporcijos dėl socialinės, turtinės ir regioninės diferenciacijos, nes didžiausias trūkumas Vyriausybės politikoje yra tai, kad dar nesuformuoti, nėra ir neveikia instrumentai būtent skurdo, aš pavadinčiau taip, skurdo politikai įveikti. Čia kolegos kalbėjo apie žinių ekonomikos parametrus, visa kita. Tai yra daugiau priemonės, bet pagrindiniai tikslai, tą sako ir Europos Sąjunga, tai yra socialinių ekonominių skirtumų šalyje išlyginimas. Tai yra vienas pagrindinių Vyriausybės tikslų. Taigi šie skirtumai ir toliau didėja bei gilėja, t.y. regioninė, turtinė ir socialinė diferenciacija. Jeigu tai taps ilgalaike šalies disproporcija, tai pareikalaus kur kas daugiau ir finansinių investicijų, kad paskui būtų galima spręsti tas problemas. Mes siūlytume Vyriausybei ypač atkreipti dėmesį į tokių instrumentų parengimą. Vienas instrumentas, kuris buvo, mūsų nuomone, nelabai gerai panaudotas, kaip minėjo ir kolega K.Glaveckas, tai yra valstybinė investicijų programa. Valstybinė investicijų programa turi papildyti ir turi būti skirta išlyginimo dalykams, socialiniams ekonominiams dalykams, nes skurdo problema yra ne tik socialinė, kultūrinė ir ekonominė. Ji apima visas gyvenimo sritis ir žlugdo socialinę ir kultūrinę mūsų rajonų ir miestelių infrastruktūrą, tai ir toliau gilina disproporcijas. Į tai būtina atkreipti dėmesį Vyriausybei toliau formuojant ir vykdant politiką aukšto ekonomikos augimo tempo laikotarpiu.

Atskirai dar norėčiau paminėti dėl valstybinio valdymo arba viešojo administravimo dalykų. Mūsų nuomone, du kertiniai dalykai laukia naujos, sąlygiškai naujos Vyriausybės. Viena, kaip Vyriausybė pakeis savo valdymo stilių, instrumentus ir būdus, prisitaikydama prie naujo valdymo iššūkių, susietų su mūsų kvietimu į Europos Sąjungą, nes iš esmės keisis veiklos valdymo pobūdis, atsiras nauji derinimo instrumentai ir mechanizmai, ir kaip efektyviai bus išnaudojamos galimybės.

Antras aspektas – tai, ką jau minėjo kolegos. Aš noriu kitu aspektu paminėti. Kaip minėjau, skurdo, turtinės diferenciacijos dalykų kontekste, mūsų nuomone, ypač reikėtų atkreipti dėmesį Vyriausybei į apskrities valdymo lygmenį. Šiuo aspektu Vyriausybė turėtų pareikalauti atsiskaityti apskričių viršininkus ne tik už tai, kaip jie vykdo funkcijas, bet ir už visą apskrities socialinę ekonominę padėtį, jos dinamiką, augimo tempus, socialinių problemų sprendimą. Tokiu kampu turėtų būti peržiūrėtas požiūris į apskritis, reikia žiūrėti ne kaip į siaurą funkcijų vykdymą.

Baigdamas noriu pasakyti, kad Liberalų demokratų frakcija pritars premjero kandidatūrai.

PIRMININKAS (Č.JURŠĖNAS). Dėkoju. Dabar frakcijos vardu kalba K.Prunskienė, man atrodo, jau bus visos frakcijos, ruošiasi J.Veselka.

K.D.PRUNSKIENĖ. Gerbiamasis premjere, gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos! Premjero kandidatūros palaikymas esant Prezidento teikimui, mano įsitikinimu, priklauso nuo keleto dalykų, pirmiausia nuo Seimo politinės daugumos, be kurios sunku įsivaizduoti kitokį pasirinkimą ir apskritai pasirinkimą, nuo kandidato autoriteto visuomenėje, verslo aplinkoje, kitose srityse ir, žinoma, nuo jo paties kompetencijos, žinių, patirties, apskritai nuo jo kompetencijos. Mano įsitikinimu, kandidato (šiuo atveju kitų titulų turbūt nedera minėti) A.Brazausko asmenyje mes randame šiuos tris dalykus, t.y. ir Seimo daugumos palaikymą, ir autoritetą visuomenėje, ir ilgamečio darbo, ypač nepriklausomybės laikotarpiu, patikrintą, patvirtintą kompetenciją.

Tačiau, kai mes kalbame apie konkrečios partijos, o šiuo atveju apie Valstiečių ir Naujosios demokratijos partijų frakcijos pasirinkimą, norėčiau pakalbėti ir apie programos momentus. Mus su socialdemokratais sieja socialiai orientuotos rinkos ekonomikos pasirinkimas. Tačiau laikydami save vidurio politine jėga mes nuolat pabrėžiame, kad šis principas turi būti subalansuotas su palankių sąlygų verslui formavimu, o turėdami minty ir mūsų partijos, ir frakcijos sudėtį, atstovavimą, mes akcentuojame tiek miesto, tiek kaimo verslui palankių sąlygų pagal socialines grupes suformavimą visos Lietuvos mastu, įskaitant ir kaimą.

Kalbėdama apie skirtumas, žinoma, negaliu nepaminėti, kad formuojant biudžetą nuolat iškyla, deja, ir su šia Vyriausybe iškyla principinių skirtumų dėl biudžetinių prioritetų. Man, kaip ekonomistei, gerokai apmaudu, kad tradiciškai stokojama finansuojamų priemonių, ugdančių verslo konkurencingumą. Man labai norėtųsi, kad šiuo palaikymu atnaujintos ir kartu atsinaujinusios Vyriausybės būtų labiau išreikšta pusiausvyra tarp vaidmens ir tarp prioritetų, tarp akcentų, kuriuos formuoja Finansų ministerija, rūpindamasi valstybės finansais apskritai, ir tarp ūkinių sričių, ir ne tik ūkinių, kitas sritis atstovaujančių ministerijų. Ši mano pastaba taip pat ne kartą skambėjo iš šios tribūnos.

Taigi, be to, ką sakiau apie verslo konkurencingumo ugdymo priemonių finansavimą, t.y. ir kokybės programų, ir naujų rinkų įsisavinimo, parodų, mugių, konsultacijų, verslo struktūroms prielaidų sudarymo iš Vyriausybės pusės, ypač panaudojant Europos esamą ir būsimą paramą, aš norėčiau atskirai pabrėžti būtent kaimo poreikių, kaimo problemų sprendimo svarbą. Priartėjus narystei mes turime pagrindą manyti, kad, deja, iki šiol, įskaitant ir šią Vyriausybę, kaimas buvo nustumtas nežinau į kelintaeilį sektorių, kuriam tradiciškai buvo skiriama per mažai dėmesio. Šiandien akivaizdu, kad labai tvirtai kalbėti apie pasirengimą panaudoti kaimui ateinančią paramą… Tai daroma gana atsargiai, be labai aiškaus tikrumo. Bendraudami su premjeru vakar mūsų frakcijoje, šį klausimą aptarėme kur kas konkrečiau.

Man, kaip esančiai įvairiuose komitetuose, žinoma, vadovaujant komisijai ir atstovaujant energetikai, ypač atominei energetikai, jos perspektyvos ir atominės regiono problemos… Kartais būna apmaudu girdėti premjero kalbą dėl energetikos perspektyvos, gana skeptiškai pasisakant apie atominės energetikos perspektyvą, daugiau motyvuojant vidaus poreikiais, pajėgumų poreikiais, vidaus rinkos poreikiais, žinoma, anksčiau nei kad padaryti tyrimai, studijos, apie kurias šiandien mes jau ne tik kalbame, bet, atrodo, ir artėjame prie to susitarimo. Taigi norėtųsi, kad būtų girdima ne vieno ar dviejų, ar vieno instituto, ar vieno asmens nuomonė šiuo klausimu, bet daug platesnė nuomonė, įskaitant ir vartotojų, tarp jų verslo vartotojų nuomonę, kad būtų atvirai ieškoma tokių sprendimų, kurie yra patys geriausi Lietuvai, o ne vienai ar kitai grupei.

Man taip pat gerokai apmaudu, kad mes nerandame bendro sutarimo ir mano nuomonė lieka visada tokia pati, kad valstybės rezervinis stabilizavimo fondas turi tarnauti ne tik bendra suabsoliutinta prasme valstybės finansams stabilizuoti. Valstybės finansų stabilizavimas, mano įsitikinimu, įkomponuoja ir bazinio lygmens finansinį stabilumą, tiek ūkinio, tiek socialinio. Lėšų paskirstymas tarp valstybės masto poreikių ir bazinio lygmens poreikių turėtų būti daug labiau socialiai orientuotas. Šitą aš pabrėžiu kalbėdama socialdemokratams. Taigi yra dalykų, dėl kurių mes ginčijamės, dėl kurių mes negalime laikyti, kad visiškai vienas su vienu remiamės tais pačiais programiniais principais, tačiau nėra abejonės, kad šiandieninėje situacijoje mes suprantame stabilumo svarbą ir politinės daugumos buvimo faktą, todėl šiandien posėdyje dalyvaujantys mūsų frakcijos nariai, kiek žinau, pritars A.Brazausko kandidatūrai į premjerus. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, primenu, kad dar trys Seimo nariai turėtų kalbėti. Pirmasis, kaip jau sakiau, J.Veselka, po to dar P.Gražulis, kaip mišrios Seimo narių grupės atstovas. Pabaigoje V.Einoris. Vieną minutėlę, gerbiamasis Juliau, toliau pirmininkaus G.Steponavičius.

PIRMININKAS (G.STEPONAVIČIUS). Prašom.

J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, aš pasakysiu keletą pastabų dėl Vyriausybės darbo. Pirma. Mano nuomone, pagrindinė klaida yra ta, kad vis dėlto mūsų monetarinė politika su tuo susiejimu daro ilgalaikius nuostolius Lietuvos ekonomikai. Pavyzdžiui, dėl šio susiejimo su doleriu ir perėjimo prie euro, kai rinkos dalyviai turi orientuotis tik į administracines nuostatas, reguliuojant vieną iš svarbiausių rinkos elementų, valiutą, vien tik fiziniai asmenys dėl maždaug 20% dolerio nuvertėjimo, o lito sustiprėjimo neteko apie 300 mln. litų. Toliau, kaip žinome, valiutų kurso santykis daro labai didelę įtaką eksporto ir importo santykiui. Stiprėjant nacionalinei valiutai kitų valiutų atžvilgiu, kaip žinote, eksporto sąlygos blogėja – eksportuotojai praranda pajamas. Kadangi ilgą laiką buvo susieta su viena valiuta ir daug eksportuotojų orientavosi į šią valiutą, ir nebuvo pakankamai informacijos, kaip tas kursas keisis, aišku, jį buvo labai sunku modeliuoti, vėl pagrindinis mūsų ekonomikos ramstis – eksportas, be ko vidaus rinka negali normaliai funkcionuoti, neteko nemažų pinigų. Vien tik pieno pramonė neteko maždaug 50–60 mln. litų. Dabar įdomiausias kitas dalykas, kad vykdant tokią monetarinę politiką visa kaltė suverčiama ne stipriausiems rinkos dalyviams, o silpniausiems. Jeigu paimtume maisto pramonę, kai eksportavo ir patyrė nuostolius dėl valiutų kurso menkėjimo, suvertė nuostolius žemdirbiui. Žemdirbiai dėl kainų sumažėjimo neteko mažiausiai 50 mln. litų. Kai tvirtinama, kad prašom, ponai žemdirbiai, orientuotis į kitą veiklą, tai aš labai norėčiau bet kuriam padovanoti smulkų ūkį, kuriame iš savo pajamų negali pragyventi, dar reikia pridurti savo pensijas, tegul jis ateina ir parodo, kaip šį ūkį modeliuoti į pajamingą kitos veiklos ūkį, tarkim, kupranugarių auginimą. Taigi ši monetarinė politika, nors mes ir žadame 2007 metais pereiti prie euro, per tą laiką tikrai atneš didelius nuostolius. Bėda yra ta, kad pas mus pinigai tapo savitiksliu dalyku. Visose rinkos ekonomikos šalyse pinigai yra rinkos reguliavimo priemonė, pas mus jie tapo savitiksliu dalyku. Šios pozicijos nauja Vyriausybė, kaip suprantu, nesistengia keisti. Svarbiausia, kad, esant tokiai monetarinės politikos reguliavimo sistemai, rinkos dalyviai neišmoksta pagrindinio elemento rinkoje – orientuotis ir vertinti pinigų pokyčius, jų kurso, jų devalvavimo, revalvavimo ar kitokius santykius. Čia yra didelis minusas.

Toliau privatizavimas. Vėl žiūriu, alkoholio pramonę privatizuosime, paskirstysimo tinklus privatizuosime, o jeigu padarytume paprasčiausią analizę, matytume, kokie privatizavimo rezultatai: pirmiausia atleidžiama mažiausiai ketvirtadalis darbuotojų, išauga kainos, nebuvo atvejų, kad kainos sumažėtų. Vadinasi, reikėtų ne šiaip socialistiškai lenktyniauti, kas, ar konservatoriai, ar libdemai, ar liberalai, ar kokie kiti greičiau privatizuos, o iš tikrųjų pažiūrėti analizę. Kai alkoholio pramonę… Jūs pasakykite, ko šiandien trūksta alkoholio pramonei Lietuvoje. Bet štai, kai jau atsirado šitas, kas greičiau nugriebs, nuostoliai alkoholio pramonėje pradėjo didėti. Todėl pats privatizavimas turi būti vykdomas ne kaip ideologija, o remiantis ekonominiais argumentais. Deja, šito nėra. Ypač tai turėtų būti būdinga socdemams.

Toliau, paimkime energetiką. Vis dėlto ši Vyriausybė vykdė tokią politiką – nesvarbu, kas atsitiks su atomine energetika, svarbu, kad viduje nepradėtų rėkti, jog pavėluosime įstoti į Europos Sąjungą. Vadinasi, stojimas kažkur kaip savaime problemų sprendimas buvo prioritetas, palyginti su tuo, kad vis tiek įstosime ar neįstosime, vidaus problemas teks spręsti patiems. Šita politika ir džiugesys, kad nesutrukdė ši Vyriausybė stoti, tik parodo, kad mes prioritetą pasirinkome įstoti. Įstojus problemos nepasikeičia, jos lieka tos pačios, reikia patiems spręsti. Todėl stojimas ar nestojimas yra antraeilis dalykas, vidinių problemų sprendimas yra aktualiausias.

Švietimas. Dauguma jūsų kritikuoja sveikatos apsaugos ministrą. Sunku pasakyti, ar jis viską daro taip, kad ta sveikatos apsauga būtų mažiau mafijoziška. Sunku pasakyti, bet vis dėlto ten yra bandoma, kad pinigai, skirti sveikatos apsaugai, nueitų būtent žmogui. Todėl šiuo požiūriu aš K.Dobrovolskiui turiu mažiau kritikos negu švietimo ministrui. Švietimo ministras maždaug suformulavo tokią strategiją: Lietuvoje turi būti arba juodadarbiai, arba tik profesoriai, o gama tarp juodadarbio ir profesoriaus nereikalinga. Juodadarbių ir profesorių yra, bet vis dėlto svarbiausia – tarpinė gama. Buvo tokia idėja sunaikinti vidurines mokyklas. Man keista, atrodo, visi mes baigėme vidurines mokyklas. Aš nežinau, kaip jūs jaučiatės, bet aš šalia visų užsieniečių nė kiek nesijaučiu mažiau išsilavinęs. Reikia peržiūrėti pačią ideologiją, kad aukštesnysis mokslas griaunamas, vidurinis, būtent gimnazijos, vis dėlto reikia plataus profilio įvairaus mokymo formų. Nes aš nesutinku, kad jeigu kiekvienai šeimai nupirksime po kompiuterį, mes būsime aukščiausia šalis. Būtent švietimas turi eiti pas žmogų, o ne žmogus, mažas vaikas bėgti ieškoti kažkur kažkokio švietimo. Nes tai susiję su šeimos ryšiais: kuo arčiau mokykla, tuo jaunas žmogus auga arčiau tėvų, jis auga, trumpai pasakius, padoresnis. Todėl, mano galva, šie keli elementai yra didelė šios Vyriausybės veiklos yda. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Toliau diskusijoje kviečiu kalbėti nuo mišrios Seimo narių grupės P.Gražulį. Prašom.

P.GRAŽULIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, daug gerų žodžių premjero atžvilgiu išsakė valdančiosios daugumos atstovai. Tai yra jų priedermė ir pareiga. Pasinaudodamas proga norėčiau pasakyti Lietuvos krikščionių demokratų požiūrį į Respublikos Prezidento teiktą A.Brazausko kandidatūrą į Ministro Pirmininko postą.

Norėčiau pasakyti, jog ši Vyriausybė įgyvendino ne visus jai iškeltus uždavinius. Mes, krikščionys demokratai, tikėjomės aktyvesnės premjero pozicijos ginant skurstančių ir mažas pajamas gaunančių mūsų valstybės piliečių interesus. Laukėm progresyvinių mokesčių įgyvendinimo. Deja, premjeras tęsė ne pačią geriausią ankstesnių liberalių vyriausybių politiką. Ypač tai jautėsi šalies kaimiškose vietovėse. Pasigedome socialinio teisingumo, trūko socialdemokratinių nuostatų įgyvendinimo.

Tragiška padėtis susiklostė žemės ūkyje. Kaip pavyzdį norėčiau paminėti šalies maisto perdirbėjų ir ūkininkų santykių liberalizavimą, dėl ko kaimas dar labiau nuskurdo. Visame civilizuotame pasaulyje, į kurį bandome lygiuotis ir mes, ekonomika yra iš dalies reguliuojama. Tai ypač jaučiama tokiame jautriame ūkio segmente kaip maisto produkcijos gamyba. Kvotom, dotacijom, mokesčių lengvatom ir kitom priemonėm žemdirbiai ginami nuo rinką monopolizavusių žemės ūkio produkcijos perdirbėjų. Jokioje kitoje Europos valstybėje nėra tokių liberalių santykių žemės ūkyje kaip pas mus. Nors Vyriausybė deklaravo paramą sunkiai galą su galu suduriančiam ūkininkui, absoliuti dauguma lėšų atitenka stambiems žemės ūkio produkcijos gamintojams. Ši Vyriausybė yra jau penktoji, kuri nesugebėjo patvirtinti seniai parengtų tipinių sutarčių, reglamentuojančių žemės ūkio produkcijos perdirbėjų ir prekybininkų santykius. Tai ypač neparanku prekybininkams ir jie daro viską, kad tos sutartys gulėtų Vyriausybės stalčiuose jau šešti metai.

Apgailėtinoje padėtyje yra smulkusis ir vidutinis verslas. Nepaisant to, jog tryliktoji Vyriausybė savo programoje akcentavo paramą smulkiajam ir vidutiniam verslui kaip vieną iš prioritetų, parama buvo daugiau deklaratyvi, ką savo metinėje kalboje pastebėjo ir kadenciją baigęs Prezidentas V.Adamkus. Smulkieji verslininkai liko vieni nelygioje kovoje su stambiomis įmonėmis. Pasaulyje priimta, jog smulkiojo verslo padėtis rodo, kiek šalyje yra skatinama asmeninė žmogaus iniciatyva, ar tam yra palanki mokesčių sistema. Sėkmingai dirbantis smulkusis verslas yra klestinčios, nekorumpuotos šalies simbolis. Deja, to negalime pasakyti apie mūsų šalį, kuri kuo toliau, tuo labiau ima panašėti į praėjusio amžiaus pabaigos trestų bei korporacijų apraizgytą Ameriką, tik vėliau įveikusią monopolijas ir suklestėjusią. O Europos valstybėse smulkusis bei vidutinis verslas sukuria apie 80% bendrojo vidaus produkto. Kai kuriuose ekonomiškai išsivysčiusiuose Europos regionuose šis skaičius ypač didelis. Kaip pavyzdį galima paminėti Šiaurės Italiją, kur smulkusis verslas sukuria net 90% vidaus produkto, o regionas pagal sukuriamo vidaus produkto kiekį vienam gyventojui Europoje yra tarp pirmaujančių.

Vis dėlto, nepaisant neįgyvendintų pažadų gyventojams, šalies ekonomika nors iš lėto, tačiau ropščiasi į viršų. Tam įtakos turi daugelis veiksnių: Europos fondų parama, bendros regionų tendencijos, negalima nepaminėti geresnio mokesčių administravimo, didėjančių užsienio ir vidaus investicijų, geresnio Lietuvos ekonomikos įvaizdžio užsienyje, kuris taip pat prisideda prie mūsų ekonomikos augimo.

Įvertindamas visą Vyriausybės darbo laikotarpį, taip pat turėdamas omenyje tas problemas, kurių nepavyko išspręsti šiai Vyriausybei, pareiškiu, jog mes, krikščionys demokratai, susilaikysime balsuodami dėl Ministro Pirmininko A.Brazausko kandidatūros užimti Ministro Pirmininko pareigas. Kartu visuomet remsime tas Vyriausybės nuostatas, kurios atitinka mūsų programą ir yra naudingos Lietuvos žmonėms. Krikščionys demokratai išliks konstruktyvioje opozicijoje ir atidžiai stebės, kad Vyriausybės darbai nesiskirtų nuo jos žodžių. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Ir paskutinis kalbantysis diskusijoje yra Seimo narys V.Einoris. Prašom. Kalbame savo vardu iki 5 minučių.

V.EINORIS. Penkios su puse. Gerbiamieji kolegos, gerbiamasis posėdžio pirmininke, kai mes klausomės iš vienos ir kitos pusės pasakytų kalbų ir keliamų problemų, manau, kad mūsų premjeras sugebės atrinkti grūdus nuo pelų ir tai, kas pasakyta teigiamo ir kas neigiamo, ir objektyvaus, manau, bus priimta kaip reikiant. Tačiau man labai keistai atrodė trečiasis iš eilės mūsų kalbėtojas, kuris pasakė, kad yra gerų poslinkių, bet Vyriausybė čia nieko dėta. Vadinasi, viskas savaime eina. Šiam kalbėtojui, matyt, tinka tai, kas pas mus dėjosi kadrų politikoje iki šiol. Skaičius “trylika” – trylika nepriklausomybės metų, dvylikta Vyriausybė, čiupinėjamės apie Vyriausybę tryliktą kartą. Leiskite paklausti, kuri Vyriausybė per metus galėjo rimtai įgyvendinti savo programą? Tai dar didelis stebuklas, kad mes turime tai, ką turime. Arba paimkime ministrus. Klausykite, dvyliktą ministrą dabar norima įstumti į sveikatos apsaugos sistemą. Leiskite paklausti, ar gali ministras, dirbdamas ne visus metus, ką nors gera nuveikti? Tikrai beveik ne. Todėl mes turėtume, jeigu save laikome politikais, labai rimtai šiuo klausimu susimąstyti.

Aš jums pasakysiu vieną palyginimą. Reikia prisiminti, kas bloga anais laikais buvo ir kas geriau. Noriu jums pasakyti, jog jeigu iš visų karo negandų nuniokotų valstybių atsistojome 15 respublikų priekyje, tai turbūt viena iš priežasčių, kad pagrindiniai tos srities vedliai, esant sudėtingai padėčiai, nedirbo po pusę, dvejus, trejus metus. Pažiūrėkite, velionis R.Sikorskis 30 metų dirbo finansų ministru ir buvo pripažintas tinkamu atgavus nepriklausomybę. Ką tai reiškia? M.Grigaliūnas – 25 metus, S.Dulskas – 20 metų, M.Buklys – 20 metų, A.Zorskas – 25 metus. O toje srityje, apie kurią dabar daug kalbame ir suspėjome sveikatos ministrui suorganizuoti dvi interpeliacijas, gerbiamasis V.A.Kleiza dirbo lygiai 20 metų. Tai gal tada buvo galima manyti ir turėti galimybes vykdyti, ką esi sumanęs ir ko iš tavęs laukia ta sritis, nes tu esi vedlys.

Dabar dar vienas dalykas. Panagrinėkime, kiek purvo išliejome ant ministro K.Dobrovolskio. Man keista, kad randa drąsos tie žmonės, kurie aiškiai turi grupinius interesus. Ne kartą kalbėjo ir kibirais pylė purvą ant K.Dobrovolskio galvos žmogus, parlamentaras, kuris turi ir valdo daugybę vaistinių. Mes žinome, kas atsitiko ir kodėl gerbiamasis K.Dobrovolskis buvo taip puolamas. O todėl, jau kartą sakiau, kad jis neužsidėjo ant galvos maišo, neužsimovė pirštinių ir be pagaliuko čiupinėjo širšių lizdą, o tas maišas ir pirštinės turėjo būti Seimas. Jis pradėjo daryti rimtus dalykus šioje srityje, bet mes, užuot jį palaikę, visomis išgalėmis iš jo “išsidarinėjome”. Kaip tada žmogus, būdamas sistemos vedlys, gali turėti autoritetą ir kalbėti tvirtu balsu apie tai, ką reikia įgyvendinti toje srityje? Manau, kad didesnio priešo sau kaip mes čia nepadarome.

Aš jums priminsiu dar vieną dalyką – seną kaimiečio patarlę. Iš mano šeimos prieš karą ir tuoj po karo tarnavo pas ūkininkus. Kai ateidavo ūkininkas, sakydavo: “Nikodemai, jeigu piemenį atsiimsi vasaros viduryje, aš tau 20% sumažinsiu algą. Arba susitarkim taip: jeigu norėsi, kad kitais metais aš jį galėčiau iš tavęs paimti, tai žinok, kad, vidury vasaros paėmęs, nelauk. Ir kaimynui pasakysiu, kad tavo vaikų…”

PIRMININKAS. Kolega, jūs išnaudojote laiką.

V.EINORIS. Jau baigiu. Aš jums pasakysiu, kokią taisyklę jis žinojo: piemuo turi priprasti prie karvių, o karvės – prie piemens ir tik tada duos daug pieno.

PIRMININKAS. Ačiū. Aš labai atsiprašau. (Balsai salėje) Gerbiamasis Einori, aš prašyčiau savo kalbą koncentruoti ta tema, kuria kalbame. Ačiū, bet jūs turite baigti savo kalbą. Paskutinės 15 sekundžių.

V.EINORIS. Gerai. Aš jums pasakysiu taip. Aš ne sapnuoju, o matau kitais metais milijardą 200 mln. žemės ūkiui, bet aš labai labai bijau, kad tas milijardas 200 mln., jeigu toliau nesustabdysime savivalės, ateinantys fondai, kurie turi sąlytį ir su supirkėjais bei prekybininkais… Jie tuoj pat sutvarkys, kad žemdirbys prie tų fondų neprieitų, nes jam neleis turėti pajamų. Be pajamų per kainas nepaimsi tų fondų. Dėkoju už dėmesį.

PIRMININKAS. Ačiū. Noriu atkreipti dėmesį, kad visų laikas yra brangus. Prašyčiau kitų frakcijos kolegų sutarti, kad statuto numatyto laiko turime laikytis. Dėl vedimo tvarkos – P.Gražulis, po to – V.Landsbergis.

P.GRAŽULIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, jūs esate be galo neobjektyvus. Kai kalbėjo K.Glaveckas, aš žiūrėjau į laikrodį. Jis kalbėjo 15 minučių ir jūs nenutraukėte.

PIRMININKAS. Tuo metu aš nepirmininkavau.

P.GRAŽULIS. Jūs tada pirmininkavote. Kai V.Einoris pora minučių viršija laiką, jūs replikuojate ir neleidžiate užbaigti minties. Taigi esate jaunas ir turite galimybę pasitaisyti. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Ačiū už pastabą, bet ne aš nustatau laiką ir ne aš stebiu laikrodį. Yra automatinė sistema ir visiems vienodai – 7 minutės frakcijos vardu. Šios pastabos aš, kolega, nepriimu ir raginus visus Seimo nariu neužimti daugiau laiko, nei leidžia įstatymas. V.Landsbergis.

V.LANDSBERGIS. Pone posėdžio pirmininke ir gerbiamieji kolegos, pono V.Einorio kalba skambėjo galingai. Jūs be reikalo ją nutraukėte, nes mes mielai būtume dar klausę. Bet kadangi kas nors galėjo klausytis ir turinio, o ne tik skambesio, tai vieną momentą norėčiau patikslinti. Buvo kalbėta apie Kovo 11-ąją ir nepriklausomybę, kai, anot pono V.Einorio, laimėjusi rinkimus politinė jėga išdrįso sudaryti savo Vyriausybę. Jis buvo neteisus, kai, išvardindamas tuos nuskriaustus ministrus, minėjo visų gerbiamą R.Sikorskį, kuris buvo toje Vyriausybėje. Taip, bet jis buvo, buvo pakviestas, turėjo visišką pasitikėjimą ir labai nuoširdžiai dirbo nepriklausomai Lietuvai. Kartais reikia neužsimiršti. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. K.Rimšelis, ir diskusijos bus baigtos.

K.RIMŠELIS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš tik norėčiau paprašyti, kad kitą kartą, kai kalba, gerbiamasis Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkas A.Salamakinas atkreiptų dėmesį. Kai kalbėjo ir gestikuliavo V.Einoris, tai, kalbėdamas apie piemenis, pirštais rodė į Seimo narius, sėdinčius pirmojoje eilėje. Noriu, kad atkreiptų į tai dėmesį ir tokių dalykų nebūtų. Įžeidinėja. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Ačiū. Taigi, kolegos, aš norėčiau pasiūlyti grįžti prie klausimo, kuris yra gana svarbus ir reikalauja susikoncentruoti.

Pagal Statutą išklausius frakcijų pozicijų bei kalbėjusių diskusijoje žodis suteikiamas kandidatui į Ministrus Pirmininkus A.Brazauskui, po to – iki pusės valandos galimybė atsakyti į klausimus, jeigu bus pageidaujančių klausti. Taigi, gerbiamasis kandidate, prašom.

A.M.BRAZAUSKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamasis Seime! Kadangi posėdis vyksta tokioje labai linksmoje aplinkoje, atsiranda daug vilčių, kad dabartinė Vyriausybė iš tikrųjų nenurašyta ir turi dar nemažai šansų jeigu ne nuveikti didelius darbus, tai bent pasitaisyti.

Gerbiamieji, aš labai dėkoju, kad turėjau progą susitikti su frakcijomis, frakcijų nariais, kur buvo iškelta tikrai labai daug įdomių klausimų, svarbių klausimų mūsų valstybei ir Vyriausybei, kuri už daugelį jų atsako ir privalo spręsti. Mes Vyriausybėje apsvarstysime tuos pasiūlymus ir ieškosime būdų vienaip ar kitaip arba tiek, kiek leidžia mūsų kompetencija, juos spręsti.

Tačiau aš norėčiau reaguoti į kai kurias kalbas, ypač į Konservatorių frakcijos atstovo pono A.Kubiliaus. Buvo pavartotas žodis “sumaištis” ir pradėta vardyti: pensijų reformoje – sumaištis, sveikatos apsaugoje – sumaištis, švietimo sistemoje – sumaištis, studijų reformoje – sumaištis. Tai vis dėlto aš turiu pasakyti, kad aš nematau nė vienoje iš šių sričių jokios sumaišties. Kodėl? Iš eilės. Pirmiausia. Pensijų reforma. Vyriausybė apsisprendžia labai greitai ir priimtas įstatymas, jokios sumaišties nėra, reikia pradėti rengtis šį įstatymą įgyvendinti ir vykdyti, kad daugiau nieko nereikėtų kompensuoti. Švietimo reforma. Jau greitai bus metai, kai Vyriausybė pristatė įstatymo projektą, kuriame Vyriausybė yra visiškai konkrečiai nusistačiusi, kokia reforma, kokia švietimo sistema Lietuvoje turi būti ateityje. Vakar kalbėjau, šiandien dar kartą noriu pakartoti, kad prašytume, jog Seimas, visų pirma komitetas labai rimtai pradėtų svarstyti šitą dokumentą. Nes vėl ateis nauji mokslo metai ir tikrai dėl kai kurių švietimo sistemos klausimų nebus konkretumo ir konkrečių valstybės institucijų sprendimų.

Dėl sveikatos apsaugos aš kalbėjau vakar, šiandien noriu pakartoti tą patį, kad iš tikrųjų reforma turi būti vykdoma. Bet tai ne revoliucija. Ta programa, kurią mes rytoj Vyriausybėje žadame patvirtinti, numato du etapus, kurie tęsiasi maždaug po dvejus metus, žinoma, nepažeidžiant ir pacientų, ir gydytojų, medicinos personalo interesų, kad ir kur jis dirbtų – ar provincijos ligoninėje, ar centrinėje ligoninėje. Ši reforma, mūsų supratimu, turi vykti labai apgalvotai, labai nuosekliai, siekiant labai konkretaus tikslo, todėl čia sumaišties taip pat aš visiškai neįžvelgiu.

O dėl Studijų įstatymo pataisų, tai klausimai yra apsvarstyti Vyriausybėje, įstatymo pataisų projektas yra pateiktas. Linkėčiau pačiu artimiausiu laiku jį priimti ir baigti šiuo klausimu visiškai nereikalingas diskusijas.

Dabar negaliu nesureaguoti dėl informacinių sistemų, kompiuterizavimo, prieigos prie interneto ir taip toliau. Šie skaičiai, kuriuos, pone A.Kubiliau, paminėjote ir kurie iš tikrųjų mirga mūsų žiniasklaidoje, atspindi Lietuvos padėtį 2000 metais. Mes visi gerai žinome, kas iki 2000 metų buvo vykdomojoje valdžioje. Priminti turbūt nereikia. Be abejo, skaičiai liūdni. Aš su jumis visiškai sutinku. Bet aš galiu kalbėti tik apie laikotarpį, kai mes prisilietėme prie šio reikalo, o tai buvo prieš metus, nes 2001 m. mes jokių pakeitimų negalėjome padaryti. Biudžetas buvo patvirtintas, mums beliko tiktai stengtis, kad jis būtų vykdomas. Na, o skaičius, kuriuos aš pasakiau vakar, šiandien galiu pakartoti, kad naudojimasis internetu per vienerius metus padvigubėjo. Tai turbūt kažką pasako šitas vienas skaičius ir daugelis kitų panašių. Tą patį galima pasakyti apie mokyklų kompiuterizavimą, apie informacinių sistemų įdiegimą, apie ką aš kalbėjau, šimtai milijonų jau yra investicijų. Praeitais metais ir šiais metais į tokias sistemas kaip mokesčių inspekcija, muitinė, yra numatyta investuoti dešimtis milijonų, jie buvo panaudoti informacinėms sistemoms sukurti apie valstybės registro sistemos steigimą, jų valdymą ir taip toliau. Aš kalbu ne apie kokį nors akademinį požiūrį, aš kalbu apie praktinį požiūrį naudojant informacines sistemas valstybės valdymo reikaluose, optimizuojant šį valdymą. Todėl būtų labai gerai suprasti, jeigu fizikos terminais kalbėtume, kad kai kada reikia ne tik naudotis siųstuvu, bet panaudoti ir imtuvą.

Toliau. Aš norėčiau atkreipti dėmesį, buvo kalbama ir frakcijose dėl referendumo reikalų, pasirengimo referendumui. Be abejo, ir frakcijose mes apie tai kalbėjome, ir šiandien skambėjo šitas dalykas. Tai yra bendras reikalas visų valdžios institucijų, be abejo, Vyriausybės visų pirma. Ir aš nenoriu nuneigti šito, tačiau vien tiktai kaltinti arba kažkam siūlyti – mažai. Manyčiau, kad visų partijų vaidmuo yra labai didelis šioje srityje, ir reikėtų iš tikrųjų koordinuoti tarppartinę veiklą, ypač parlamentinių partijų, kurios turi didžiausią įtaką, kurios turi savo struktūras miestuose ir rajonuose. Ir per šias struktūras taip pat maksimaliai daryti poveikį, kad Lietuvos žmogus, Lietuvos gyventojas, tikrai sąmoningai eidamas balsuoti, žinotų, už ką jis balsuoja. Kas tai yra Europos Sąjunga ir ką ta Europos Sąjunga gali duoti kaimo ir miesto žmogui, ir vienokis, ir kitokios profesijos žmonėms.

Baigdamas aš norėčiau tikrai padėkoti frakcijoms, kurios labai rimtai susitikimų metu diskutavo, kėlė klausimus ir čia, šiandien, diskusijų metu. Be abejo, jeigu bus teigiami balsavimo rezultatai, artimiausiu laiku bus pasiūlyta Vyriausybės sudėtis, aš manau, šitie pasikeitimai neturės kokios nors esminės įtakos valstybės valdymo reikalams, ypač toje srityje, kuri yra Vyriausybės kompetencija. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kviesčiau likti tribūnoje, gerbiamasis kandidate į Ministrus Pirmininkus. Vienuolika Seimo narių nori jūsų paklausti. Statuto numatyta tvarka, pradedant nuo opozicinių frakcijų, pirmasis kalba A.Kubilius.

A.KUBILIUS. Gerbiamasis premjere, visų pirma norėčiau pasveikinti su akivaizdžiai, matyt, jau jums gresiančiu paskyrimu. Nes, kaip rodo ir čia girdėtos kalbos, valdančioji koalicija išsiplėtė, liberalai demokratai pasirengę balsuoti už jus. Vadinasi, jie eina į jūsų koaliciją – Prezidentas ir premjeras bus bendra valdančioji koalicija. Aš norėčiau paklausti, premjere, kaip bus įgyvendinti nauji programiniai teiginiai, kuriuos neišvengiamai reikės įgyvendinti, tokie teiginiai kaip – “tvarka bus”, “diktatūrą mafijai”, “5 mlrd. šešėlinio sektoriaus sugrąžinti į biudžetą”. Aš tiesiog norėčiau išgirsti iš jūsų, kaip šie programiniai teiginiai, kurie laimėjo rinkėjų pasitikėjimą, kaip jie bus vykdomi?

A.M.Brazauskas. Aš nelabai supratau, apie ką mes dabar kalbam. Vyriausybė turi savo programą. Šita programa nesikeičia. Pusės Vyriausybės taip pat nesikeičia, todėl aš nemanau, kad mes savo programoje turėtume daryti kokius nors esminius pakeitimus. Be abejo, daugelis punktų (kai kuriuos jūs ką tik dabar taip vaizdingai paminėjote) yra mūsų programoje ir tai yra mūsų tikslas. Aš visuomet sakau ir sakysiu, patinka kam ar ne, kad tie 5 mlrd., kurie yra neapmokestinami ir klaidžioja mūsų valstybėje, vis dėlto turi būti kontroliuojami. Tiek, kiek priklauso pagal valstybės įstatymus, atitinkamai apmokestinami. Niekas nesikėsina į žmogaus uždirbtas lėšas. Bet kiekvienas iš mūsų yra atsakingas savo tautai, savo valstybei, savo visuomenei. Todėl mokesčių mokėjimas normalioje civilizuotoje pilietinėje visuomenėje yra privalomas dalykas ir aš tikiuosi, kad nepraeis ir dešimt metų, kai Lietuvoje tai bus suprasta, ir mes gyvensime kaip ir kitos civilizuotos valstybės.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia A.Klišonis. Ruošiasi J.Olekas.

A.KLIŠONIS. Gerbiamasis premjere, drįstu į jus taip kreiptis, norėčiau dar kartą patikslinti tą klausimą, kurį aš uždaviau šįryt 8.30 val. Liberalų frakcijos posėdyje. Aš uždaviau klausimą dėl pirminės sveikatos priežiūros. Šiandien kaip tik ministro R.Dobrovolskio nėra ministrų ložėje. Dėl pirminės sveikatos priežiūros tolesnio likimo. Jūsų atsakymas Liberalų frakcijoje buvo toks, kad pirminės sveikatos priežiūros gydytojų darbas, slaugytojų darbas nepagerės ir jų finansinė padėtis nepagerės tol, kol nebus, drįsčiau pasakyti, panaikintos rajonų ligoninės. Ar jūs galėtumėte tą patvirtinti ir visam Seimui?

A.M.BRAZAUSKAS. Na, čia perdaug kategoriškai yra sakoma. Kaip jūs sakote, aš taip kategoriškai niekada nekalbėjau. Prioritetą, be abejo, turi sveikatos priežiūros grandis, kaip pirminė grandis. Kai mes diskutavome ir jūs sakėte, kad mažėja investicijos, aš su tuo nesutikau. Iš tikrųjų investicijos nemažėja šiai daliai, iš esmės jos gali padidėti tik su sąlyga, jeigu mes iš tikrųjų efektyviai vykdysime reformą ir labai apgalvotai perskirstysime tas investicijas, tas lėšas, kurias valstybė per biudžetą yra gavusi, na, ir per kitus finansavimo šaltinius, aš turiu omenyje Europos Sąjungos lėšas, įvairius galimus fondus. Kai mes racionaliai turėsime būdus ir mechanizmą, kaip šias lėšas perskirstyti, kur kas labiau padidinsime pirminės sveikatos apsaugos finansavimą.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia J.Olekas, ruošiasi E.Šablinskas.

J.OLEKAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis premjere, pirmiausia aš norėjau paklausti, patikslinti tą netikslią pono A.Kubiliaus informaciją dėl žinių visuomenės. Bet jūs jau aiškiai pasakėte apie senuosius jų, konservatorių, duomenis ir apie pasikeitimus, kurie įvyko jums vadovaujant Vyriausybei. Bet gal galėtumėte paminėti ir papildomai skiriamas lėšas aukštojo mokslo institucijų dėstytojų atlyginimams kelti, jų situacija taip pat yra iš konservatorių laikų, kai dėstytojų atlyginimai kartais buvo žemesni negu eilinio darbuotojo.

A.M.BRAZAUSKAS. Taip, aš nežinau, ką čia dar galėčiau papildyti. Tiesiog galiu priminti parlamentui, kad pagal šių metų biudžetą mes pasiūlėme 16 milijonų nuo II pusmečio aukštųjų mokyklų dėstytojų atlyginimus padidinti 20%. Tas padidėjimas, žinoma, pereis ir į kitus metus. Manau, kad vykdydami švietimo reformą, kurios pagrindai yra kaip tik šiame įstatymo projekte, mes galėtume taip pat gerokai kokybiškiau pradėti vertinti mokytojo darbą. Vien tik apmokėjimo už 18 ar už kiek valandų nepakanka. Vaiko auklėjimas, vaiko priežiūra, vaiko mokyklinis gyvenimas neapsiriboja tik 18 mokytojo įsipareigotų valandų darbu, todėl mes turime tobulinti. Manau, mūsų užduotis yra tobulinti mokytojų apmokėjimo sistemą ir ateityje netgi, atsižvelgiant į visas valstybės galimybes, didinti šiuos atlyginimus.

PIRMININKAS. Ačiū. E.Šablinskas, ruošiasi K.Glaveckas.

E.ŠABLINSKAS. Gerbiamasis premjere, manau, tikrai jūs ir toliau eisite šias pareigas, todėl norėčiau jūsų gal tiesiog ir prašyti vis dėlto labai konkrečiai ir aiškiai pažiūrėti į LAL’o problemas. Rengiamasi privatizuoti, bet tas, kas vyksta viduje, vis daugiau ryškėja, tai ir bilieto brangimas, ir tai, kad savi lėktuvai savam aerodromui turi tiek daug mokėti. Ten iš tikrųjų nėra tvarkos, todėl prašyčiau tikrai atkreipti dėmesį, išsiaiškinti visas peripetijas, o gal net ir neskubėti privatizuoti šiuo sunkiu metu, gresiančiu visam pasauliui.

A.M.BRAZAUSKAS. Be abejo, mūsų LAL’as yra nedidelė akcinė bendrovė, turinti valstybės kapitalą. Kai kam tai šiek tiek netgi keistai atrodo, kad tokia maža akcinė bendrovė gali išsilaikyti. Dar papildomai aš turiu pranešti, kad LAL’as praeitais metais gavo nemažą pelną. Mes buvome šiek tiek ir patys nustebę, nes ypač pagerėjo administravimas, pačios kompanijos valdymas. O dėl privatizavimo tai mes sau nesame iškėlę tikslo būtinai privatizuoti. Be abejo, privatizavimo procesas kaip ir daugelio kitų ūkio subjektų yra neišvengiamas, tačiau jokiu būdu aš nesutinku su tuo, kad tai reikia daryti bet kuria kaina. Bus įvertinti visi pliusai ir visi minusai, kas yra geriau, kas yra naudingiau, kad ši kompanija išsilaikytų ir aptarnautų Lietuvą, kad mes turėtume gerą susisiekimą su visu pasauliu. Noriu pranešti, kad artimiausiu metu bus atidaromas reisas į Briuselį, tas turbūt yra labai aktualu ir Vyriausybei, ir tiems, kurie turės reikalų Europos Sąjungoje, be abejo, parlamentarams taip pat.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia K.Glaveckas, ruošiasi J.Razma.

K.GLAVECKAS. Gerbiamasis pretendente, klausimas būtų toks. Kaip žinoma, dabartinis Prezidentas savo rinkimų kampanijos metu žadėjo ir siūlė būdus, kaip reikėtų išgaudyti žmones, kurie yra išvežę nedeklaruotą kapitalą į užsienį. Vyriausybė taip pat tokias pastangas lyg ir daro ir lyg ir stengiasi, bet rezultatai, atrodo, beveik lygūs nuliui. Tuo pačiu metu Europos Sąjungoje ta problema irgi egzistuoja. Štai vienas iš pavyzdžių gali būti Vokietijos parlamento priimtas sprendimas, pagal kurį yra siūloma už amnestiją, už kapitalo sugrąžinimą į šalį, kitaip tariant, to nelegalaus, kuris buvo išvežtas į užsienio bankus, sumokėti atitinkamą mokestį biudžetui 5, 10, 15% ir jį legalizuoti. Sakykite, ar šio principo nežada taikyti Vyriausybė ir tokiu būdu padaryti pirmą žingsnį dėl susigrąžinimo tų nelegalių 5 mlrd., kurie neva lyg ir kažkur vaikšto, bet niekaip negrįžta į mūsų biudžetą?

A.M.BRAZAUSKAS. Tie milijardai daugiau vaikšto Lietuvoje, o ne užsienyje.

K.GLAVECKAS. Kiek suprantu, kalbama apie visus pinigus.

A.M.BRAZAUSKAS. Ačiū. Pirmas dalykas, kad ne Vyriausybė, o Seimas. Tokį klausimą Vyriausybė neturi įgaliojimų spręsti. Antra, aš siūliau tą padaryti, kai mes 1993 metais birželio mėnesį įvedėme litą. Prieš mane sukilo labai daug partijų ir visiškai nesiskaitydami su žodžiais, išvadino vos ne išdaviku. Bet tai buvo prieš 10 metų. Žinoma, per 10 metų daug kas pasikeitė Lietuvoje. Jeigu jūs manęs, kaip piliečio, paklaustumėte, nors aš visuomet labai atsargiai kalbu kaip pilietis, manyčiau, kad štai iš tikrųjų Vokietija ėmėsi tokių priemonių ir dėl tokio amnestijos laikotarpio, kuris konkrečiai buvo siūlomas ir Lietuvoje, t.y. trijų, keturių, penkių mėnesių, kai apmokestinamas grįžtamas kapitalas, aš būčiau šalininkas dėl tokios vienkartinės priemonės apmokestinant grįžtamą kapitalą.

PIRMININKAS. Ačiū. J.Razma.

J.RAZMA. Norėčiau dar kartą grįžti prie A.Kubiliaus klausimo, jį kiek patikslindamas ir išplėsdamas. Vakar Prezidentas, teikdamas jūsų kandidatūrą, pasakė, kad buvo susitikęs su jumis ir susitarė dėl Prezidento rinkimų programos vykdymo. Tuo tarpu iš jūsų atsakymo nelabai aišku, ar jūs tą programą iš tikrųjų žadate vykdyti. Aš norėčiau paklausti apie Prezidento rinkimų programos ir Vyriausybės programos santykį, kokie nauji elementai jūsų programoje atsiras iš Prezidento rinkimų programos? Matydamas šiandien Prezidento partijos paramą jūsų Vyriausybei, norėčiau pasiteirauti: ar jūsų pusė už tą paramą atsilygins konkrečiais ministrų postais?

A.M.BRAZAUSKAS. Čia, žinote, tokio prekiavimo nebuvo. Galbūt jūs nevisiškai tiksliai supratote, bet buvo Prezidento siūlymas, kurį aš priėmiau, ir Seimo Pirmininkas ponas A.Paulauskas taip pat dalyvavo tame pokalbyje vakar, kad reikia sudaryti tokią bendrą grupę, į kurią įeitų maždaug po tris asmenis iš Prezidentūros, Vyriausybės ir parlamento, jie nagrinėtų tuos rinkimų kampanijos klausimus, apie kuriuos buvo kalbama, kurie buvo akcentuojami arba dar kokiais būdais svarstomi. Iš tikrųjų buvo kalbama apie tokios grupės sudarymą. Tačiau aš niekur nei mūsų naujajam Prezidentui, nei kam kitam nepasakiau, aš ir negaliu pasakyti, neturiu tokių įgaliojimų, netgi būdamas premjeras, kad šimtu procentų gali būti vykdoma ši programa. Kiekvienos programos vykdymas, kad ir kokios Vyriausybės, socialdemokratinės taip pat, visada susijęs su labai daug faktorių ir priežasčių, su valstybės galimybėmis, objektyviomis valstybės galimybėmis. Tačiau galima siekti, juo labiau kad kai kurie Prezidento programos dalykai sutampa ne tik su socialdemokratų arba socialliberalų programos nuostatomis, net ir su konservatorių.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia J.Narvilienė. Ruošiasi V.Matuzas.

J.NARVILIENĖ. Gerbiamasis premjere, turbūt nesuklysiu sakydama ir jūs, ko gero, sutiksite su tuo, kad Prezidento rinkimai parodė, jog Lietuvos žmonės labiausiai mūsų valstybėje pasigenda tvirtos rankos ir griežtos drausmės. Šiandien jaučiame, kad žmonės yra nepatenkinti daugiausia dėl to, jog Seimo priimti įstatymai ne visada vykdomi, ne visa jų kontrolė ir turbūt ganėtinai ne visa ir ministerijų vadovų atsakomybė, ir pareigūnų, dirbančių ministerijose, kontrolė. Daug jau buvo programų, ir konservatoriai siūlė, ir visi kiti, tačiau niekas Lietuvoje nepasikeitė. Aš norėčiau jūsų paklausti, kaip jūs žadate keisti poziciją, reikalaudamas iš valdininkų atsakomybės visose srityse.

A.M.BRAZAUSKAS. Visų pirma disciplina ir tvarka turi būti kiekvienoje valdžios institucijoje. Tarp valdžios institucijų yra tokios, kurios atsako už šiuos dalykus, atsako už įstatymų vykdymą. Aš jokiu būdu nenusišalinu nuo tos atsakomybės, kuri priklauso Vyriausybei. Tačiau aš noriu akcentuoti, kad iš valstybės biudžeto išlaikomos tokios institucijos kaip speciali kovos su korupcija Specialiųjų tyrimų tarnyba, kuri tik tuo užsiima. Vyriausybės aparate nėra jokio padalinio, kuris turėtų represinio aparato požymių. Nėra vykdomojoje valdžioje, mes neturime. Yra prokuratūra, yra Valstybės saugumas, yra Specialiųjų tyrimų tarnyba. Visos tos žinybos yra atsakingos, tai yra jų pareiga. O Vyriausybė. Be abejo, jeigu tarnautojas padaro kokį nors nusikaltimą arba yra kokių nors korupcijos elementų, tai, be abejo, mūsų pareiga reaguoti vieno ar kito pareigūno atžvilgiu. Bet kai mes kai kada gauname medžiagą, kurioje sakoma, kad yra įtarimų, manoma, kad tas žmogus padarė tą ir tą, man, kaip premjerui, ir ministrams tai yra nepakankamas pagrindas. Tai yra nepakankamas pagrindas ir mes negalime taikyti tų priemonių, kurios numatytos Valstybės tarnybos įstatyme arba kituose dokumentuose, statutuose statutinių darbuotojų atžvilgiu.

PIRMININKAS. Ačiū. V.Matuzas. Ruošiasi M.Bastys.

V.MATUZAS. Gerbiamasis premjere, praėjusiais metais lapkričio mėnesį Seimas priėmė nutarimą ir patvirtino Lietuvos Respublikos bendrąjį planą, kuriame Panevėžys buvo priskirtas A kategorijos apskrities centrui kaip Alytus, Marijampolė ir taip išbrauktas iš didžiųjų miestų sąrašo. Miestelėnai tuo labai nepatenkinti. Šiandien matau darbotvarkėje yra šio klausimo pakartotinis svarstymas, atkuriantis istorinį teisingumą, kad Panevėžys būtų priskirtas kaip ir Šiauliai R kategorijos metropoliniam centrui. Be jokios abejonės, priimant šitą nutarimą, aš manau, Vyriausybė taip pat turės pateikti savo išvadas. Aš noriu išgirsti jūsų nuomonę šiuo klausimu. Ar padėsite panevėžiečiams atkurti istorinę tiesą?

A.M.BRAZAUSKAS. Jeigu bus pakankamai motyvų, kodėl ne. Čia nėra koks nors mano išgalvotas dalykas, darbas buvo dirbamas keletą metų, labai rimtas darbas, pirmą kartą atliktas Lietuvoje. Jeigu iš tikrųjų bus motyvų, kodėl Panevėžys turi būti įvardytas kaip centras, aš nė kiek neprieštaraučiau. Aš manau, kad Panevėžys, jo geografinė padėtis, jo ekonominis būvis ir esantis potencialas negali būti neįvertinta. Galbūt per daug kategoriškai buvo sprendžiama dėl Panevėžio, nors aš nematau, kad būtinai taip turi būti. Be abejo, dokumentas diskusinis, reikia diskutuoti, reikia išklausyti visus argumentus, jeigu reikės, daryti šio fundamentalaus dokumento pataisas. Gali būti tokios pataisos ir turi būti daromos. Aš manau, kad Vyriausybė pasirengusi dar kartą grįžti ir svarstyti tą klausimą.

PIRMININKAS. Ačiū. M.Bastys. Ruošiasi I.Degutienė. Taip pat noriu pasakyti, kad trys Seimo nariai buvo iš anksto užsirašę. Jiems bus sudaryta galimybė paklausti.

M.BASTYS. Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis premjere, iš tikrųjų galima pasidžiaugti mūsų Vyriausybe, jūsų vadovaujamos Vyriausybės nuveiktais darbais. Iš tikrųjų yra ir ūkio augimas, ir biudžeto surinkimas, ir daug kitų gerų dalykų, kurie mus gerai nuteikia. Vienas dalykas, kuris vis dėlto šiandien mane dar jaudina, tai žemės ūkis. Tiesa, yra ir čia tam tikrų tendencijų, jau yra apsispręsta dėl tam tikrų krypčių, žemės ūkio šakų plėtojimo. Tačiau kai mes kalbame apie konkrečių žemės ūkio subjektų konkurencingumą, vis dėlto aš matau daug problemų. Viena didžiausių problemų yra ta, kad absoliuti dauguma žemdirbių šiandien pelno neuždirba. Iš esmės yra gyvenama iš sukaupto rezervo, galima būtų taip pasakyti. Sakykite, kas dar galėtų būti šiais metais, kitais metais papildomai numatyta, kad vis dėlto šita situacija keistųsi į gerąją pusę? Dėkoju.

A.M.BRAZAUSKAS. Viską, ką galėjo numatyti valstybė, numatyta. Vyriausybė pasiūlė biudžeto projektą, biudžeto projektas buvo svarstomas labai rimtai, po to buvo padarytos pataisos. Jis yra patvirtintas ir Vyriausybė neturi jokių papildomų įgaliojimų keisti biudžetą – paimti iš vieno sektoriaus ir duoti kitam. Vis dėlto šiek tiek keistai atrodo, palyginti su kitais. Jeigu mes gyvename laisvosios rinkos sąlygomis, tai kiekvienas dalyvaujantis laisvojoje rinkoje, pirmas dalykas, turi sau kelti reikalavimus. Kad aš būčiau konkurencingas, kad galėčiau dalyvauti rinkoje, kad galėčiau surasti savo vietą. Šiandien valstybė kiek gali, tiek padeda. Ta pagalba yra gerokai per 200 mln. litų. Artėja prie tos sumos, kiek valstybė finansuoja visą aukštąjį mokslą, artėja prie šių pinigų. Kur nors ribos turi būti. Be abejo, vienintelė išeitis ir jokių alternatyvų nėra – Europos Sąjunga ir panaudojimas tų lėšų, kurios ateis pradedant 2004 metais. Nematau aš kitų dalykų. Bet ūkis turi aiškiai susisluoksniuoti, taip reikėtų pasakyti. Tai yra prekinis ūkis, konkuruojantis ūkis ir tai daliai žmonių, kuriems vis dėlto gyvenimas lemia, valstybei padedant užtikrinti normalų gyvenimą. Užtikrinti normalų gyvenimą. Tai yra kita dalis ir mes negalime painioti dviejų dalykų. Iš vienos pusės ekonomikos dėsniai, kurie yra labai griežti laisvosios rinkos sąlygom, ir ta socialinė pagalba, kuri iš tikrųjų turi būti skiriama tam tikrai kategorijai kaimo gyventojų, besiverčiančių žemės ūkiu.

PIRMININKAS. Ačiū. I.Degutienė. Ruošiasi V.Landsbergis.

I.DEGUTIENĖ. Gerbiamasis premjere, jūs šiandien tiek susitikime frakcijoje, tiek Seimo tribūnoje ne kartą pabrėžėte, kad sveikatos apsaugos problemų lyg ir nėra, tuo labiau kad sveikatos apsaugos ministras R.Dobrovolskis prieš metus pradėjo sveikatos reformą. Nepaisant to, kad aš dabar pagirsiu tuos, kurie pradėjo sveikatos reformą, nepaisant to, kad tai yra iš oponuojančios partijos, norėčiau priminti, kad Lietuvoje sveikatos reformos pradininkas yra socialdemokratas J.Olekas. Jeigu visos kitos vyriausybės daugiau ar mažiau nenukrypo nuo tų pradmenų, kuriems padėjo pagrindą pirmoji Vyriausybė ir pirmasis ministras, tai turbūt objektyviai šiandien tiek medikų visuomenė, tiek pacientai aiškiai mato, kad būtent sveikatos apsaugos ministras K.Dobrovolskis yra padaręs daugiausia nukrypimų nuo tų pagrindų, kurie buvo padėti prieš 12 metų.

Taigi aš norėčiau, gerbiamasis premjere, jūsų paklausti. Jūs savo kalboje kur kas geriau išdėstėte viziją, kaip reikia reformuoti sveikatos apsaugą. Turbūt tai yra mano jau minėto buvusio sveikatos apsaugos ministro J.Oleko įdirbis, tačiau ar neatsiras politinės valios kartu su socialliberalais pakeisti sveikatos apsaugos ministrą? Dėl to, manau, būtų geriau ir pacientams, ir medikų visuomenei, ir mes turėtume pažangą šioje srityje.

A.M.BRAZAUSKAS. Sunkoka man atsakyti į jūsų konkretų klausimą dėl ministro K.Dobrovolskio. Šis klausimas svarstomas šiandien ir, matyt, rytoj turėtų būti baigtas svarstyti. Jūs puikiai žinote, kokia yra susiklosčiusi politinė padėtis šio ministro atžvilgiu.

Dėl reformos eigos. Be abejo, aš nedrįstu jokiu būdu, pradedant nuo J.Oleko, visą plejadą ministrų vertinti, ar jie laikėsi šios reformos koncepcijos. Labai abejoju, kai kuriais netgi labai abejoju. Bet labai džiaugiuosi, kad Seimo dauguma ir jūs, kaip specialistė, tiek metų dirbusi šioje sistemoje, suprantate šios reformos būtinybę. Galiu pasakyti, kad mūsų Vyriausybė kaip tik inicijavo labai daug žingsnių šios reformos realizavimo srityje, bet daugiausia dėl to nukentėjo K.Dobrovolskis. Pirmiausia mato ne premjerą, nes žino, kad jis nėra sveikatos apsaugos ministras ir galbūt didelis specialistas, arba kitą kurį nors mūsų ministrą. Vyksta sveikatos reforma, ir kas pirmiausia kaltas? Ministras, adresas aiškus. Tai štai dėl ko koncentravosi ir kodėl Seimas visą laiką įdėmiai stebėjo, sekė ir svarstė poną K.Dobrovolskį, man atrodo, visiškai nepelnytai, nes šios reformos šaknys yra kur kas gilesnės negu vieno ar kito ministro buvimas šiose pareigose. Ir reakcija į šią reformą yra tikrai neadekvati reikalui, nes yra labai daug interesų. Jeigu pradėtume nuo visos vaistų epopėjos, kai 100 mln. kasmet buvo nevaldomai išleidžiama nenumatytų biudžete lėšų, tai dar po poros metų nežinau, kuo baigtųsi šis klausimas.

PIRMININKAS. Ačiū. V.Landsbergis ir po to paskutinis klausėjas – A.Gricius.

V.LANDSBERGIS. Pone Ministre Pirmininke, kandidate, kaip sakėte, pasitaisyti. Lietuvos įstatymuose kalbama apie “buvusios sovietinės valdžios nusavintus indėlius” (čia citata), “kurie buvo sunaudoti per buvusį SSRS centrinį taupomąjį banką” (taip pat citata iš Santaupų atkūrimo įstatymo). Tačiau vakar, atsakinėdamas į klausimus, jūs vadinote šią problemą Lietuvos skola, kurią tenka grąžinti, sunku grąžinti. Tokie netikslumai tik apsunkina Vyriausybės politinę liniją ir klaidina žmones. Jų rubliniai indėliai liko ten, SSRS “sberbanke”, t.y. Maskvoje, o Lietuva nieko nesiskolino ir neatėmė, tik įsipareigojo kompensuoti, kol Rusija sąžiningai grąžins tuos buvusius ir nusavintus indėlius kaip dalį padarytos žalos. Kodėl jūsų finansiniai patarėjai šiuo klausimu nepaaiškina kaip reikiant? Galėtų daugiau padėti. Aš jau neprašysiu pasakyti jų pavardžių. Bet iš esmės kaip jūs žiūrite į tai, kad būtų pakoreguotos visos sąvokos. Tai yra Rusijos skola Lietuvos gyventojams, o Lietuva kompensuoja gera valia kiek įstengia ir, žinoma, nepamiršta įrašyti į Rusijos žalos sąskaitą. Viskas būtų aišku.

A.M.BRAZAUSKAS. Žinoma, tai amžina diskusija, ir mes vienas kitą vargu ar suprasime. Jūs kalbate apie viena, aš kalbu visai apie ką kita. Jokių čia didelių finansinių patarėjų, man atrodo, nereikia. Mes buvom rublio zonoje, ne Rusijos zonoje, bet rublio zonoje, kaip ir kitos buvusios Tarybų Sąjungos respublikos. Rublis beviltiškai devalvavo. Kai infliacija siekė 13 kartų per metus (beje, jūsų valdymo laikais), 1300%, 800%, 300% – čia visa paslaptis. Antra. Reikėjo metais anksčiau įvesti litą. Kodėl tai nebuvo padaryta? Kitas klausimas. Kai aš tapau Prezidentu ir susiformavo Vyriausybė, per 3 mėnesius įvedėme litą pavėlavę mažiausiai metais. Kodėl latviai ir estai sugebėjo įvesti savo nacionalinę valiutą metais anksčiau, prieš dvejus metus? Ir šiandieną jiems nekyla šis klausimas. Ar jūs žinote, kad tik vienintelė Lietuva dabar klaidžioja ir ieško būdų, kaip išspręsti klausimą. Nei latviai, nei estai, nei lenkai, nei čekai, nei vengrai neturi šios problemos. Tik Lietuva turi šią problemą.

PIRMININKAS. Ačiū. Paskutinis klausiantysis – A.Gricius.

A.GRICIUS. Gerbiamasis Prezidente, kai dirbau jūsų Prezidentūroje, prisimenu jūsų aiškią poziciją dėl stabilumo, dėl mūsų ambasadų darbo, dėl pačių ambasadorių. Šiandien Seime ir kitur sklando tokie negeri gandai, kad prasidės spartus ambasadorių keitimas. Aš suprantu, kad anksčiau, kai nebuvo kvalifikuotų žmonių dirbti ambasadorių darbą, buvo kviečiami žmonės iš šalies. Šiandien mes turime pakankamai patyrusių ambasadorių, šiuo metu esančių Vilniuje ir t.t. Kokia bus jūsų Vyriausybės pozicija dėl ambasadorių keitimo? Ar jūs palaikysite, kad žmonės būtų ir ateityje kviečiami? Aš nesakau, gali būti išimčių, bet ar daugiau remsite tą poziciją, kad liktų tie, kurie turi patyrimą, ar kad kvalifikuoti ambasadoriai būtų pakeisti?

A.M.BRAZAUSKAS. Pirmiausia tai yra Prezidento kompetencija, ir jūs tai puikiai žinote. Manyčiau, kad praeitais metais nebuvo vykdomas šis darbas ir dabar susikaupė (turbūt taip reikia pasakyti) kelių ambasadorių pakeitimo būtinybė vykdant Lietuvos įstatymus. Nemanau, kad reiktų kampanijos principu atlikti šį darbą, bet dabar reikėtų intensyviai pradėti. Manau, kad 5, 6 ar 7 ambasadorius yra palietusi rotacija ir reikėtų pradėti šį darbą dirbti. Vyriausybė pasiruošusi svarstyti tas kandidatūras, teikti Seimo komitetui derinti ir teikti Prezidentui. Tačiau nemanau, kad tai reikia daryti per savaitę, mėnesį ir labai greitai. Manau, reikia įvertinti visus faktorius ir visa kita, kas priklauso pagal visą ambasadorių keitimo tvarką. (Balsas salėje) Aš, žinoma, už profesionalus. Jie tapo profesionalais, nes anksčiau tokie nebuvo. Mes profesionalių ambasadorių neturime.

PIRMININKAS. Gerbiamasis kandidate į Ministrus Pirmininkus, mes turėjome progos, išnaudodami tam skirtą laiką, išklausyti ne tik jūsų baigiamąjį žodį, bet ir atsakymus į klausimus. Dėkoju.

Dabar pereiname prie sprendimo priėmimo. Gerbiamieji kolegos, aš norėčiau priminti, kad sprendimas dėl Ministro Pirmininko kandidatūros yra priimamas remiantis Statuto 193 straipsniu. Norėčiau, kad visi vienodai suprastų, jog pagal 4 dalį pretendentui baigus atsakinėti į klausimus yra balsuojama, ar pritarti pateiktai Ministro Pirmininko kandidatūrai. Sprendimo priėmimas dėl kandidatūros reikštų atitinkamo Seimo nutarimo priėmimą. Aš prašyčiau, kad būtų visų vienodas sutarimas ir nereikėtų dėl to balsuoti antrą sykį. Kolegos, prieš balsavimą proga pasisakyti keturiems už, keturiems – prieš. Prašau. Pirmasis yra J.Olekas.

J.OLEKAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, vakar išklausėme Jo Ekscelencijos Prezidento R.Pakso teikimą, jo pozityvų premjero A.Brazausko apibūdinimą. Vakar girdėjome A.Brazausko kalbą apie Vyriausybės nuveiktus darbus, kurie iš tikrųjų vertinami tiek Lietuvos, tiek Seimo, o dabar pozityviai jau ir Prezidentūros. Mes girdėjome Jo Ekscelencijos Prezidento R.Pakso pasisakymą už gerovės valstybės kūrimą. Mes žinome, kad A.Brazausko vadovaujamos Vyriausybės programa yra gerovės visiems valstybės kūrimas. Seimo dauguma turi aiškų apsisprendimą paremti premjerą A.Brazauską, todėl kviečiu ir visas kitas parlamentines partijas ir frakcijas pritarti A.Brazausko kandidatūrai ir šiandien jį vėl patvirtinti Ministru Pirmininku.

PIRMININKAS. Ačiū. Motyvai prieš – E.Masiulis. Prašau.

E.MASIULIS. Gerbiamieji kolegos, na, šiandien yra unikali galimybė iš tikrųjų įvertinti ir pasižiūrėti A.Brazausko vadovaujamos Vyriausybės nueitą kelią, įvertinti tuos darbus, kurie yra padaryti, ir aptarti, kokie darbai nepadaryti.

Visai neseniai Lietuvoje įvyko didžiulis politinis įvykis – Prezidento rinkimai. Rinkėjų pasirinkimas, balsavimas už permainas iš tikrųjų parodė, kad dabartinė Lietuva, dabartinė visuomenė, bent jau didžioji jos dalis, nori tų permainų. Tačiau sprendžiant iš gerbiamojo premjero kalbos, kad nemato reikalo keisti Vyriausybės komandos, nemato prasmės peržiūrėti kai kurių Vyriausybės programos nuostatų, susidaro įspūdis, jog tų permainų nebus. Klausimas yra toks: ar mes, šiandien balsuodami toliau už tą pačią liniją, už tą pačią Vyriausybės vykdomą politiką, nenusisukame nuo tų rinkėjų, kurie per Prezidento rinkimus išreiškė viltį ir tikėjimą, kad Lietuvoje keisis kai kurie dalykai?

Bet kokiu atveju mums, Liberalų frakcijai, yra nepriimtina Vyriausybės vykdoma socialinė politika, švietimo klausimai, aukštojo mokslo reikalai, taip pat ekonominiai dalykai, varžantys ir apribojantys galimybę žmonėms veikti, todėl manome, kad toks… Stebina toks pasiryžimas ir toliau išlaikyti esamą stabilumą, visiškai neįvertinant per Prezidento rinkimus rinkėjų išsakytos pozicijos. Liberalų frakcija balsuos prieš.

PIRMININKAS. Ačiū. B.Bradauskas – motyvai už. Prašom.

B.BRADAUSKAS. Dėkoju, posėdžio pirmininke. Išklausius frakcijų atstovų kalbų, ypač iš dešiniosios pusės, susidarė toks keistokas įspūdis. Vienam viskas juodom spalvom matosi, akyse juoduoja, kitam viskas sumišę, galvoje sumaištis. Leiskite paklausti, kolegos, ką vakar vakare veikėte, kad vienam juoda matosi, kitam galva ūžia? Todėl nenuostabu, kad nematoma tų poslinkių, kurie įvyko vadovaujant A.Brazausko Vyriausybei. Tai yra natūralu.

Norėčiau į vieną klausimą atkreipti labai didelį dėmesį – būtent į tuos nelemtus indėlius, apie kuriuos mes kalbame ne pirmą kartą. Šiandien kolega V.Landsbergis iškėlė klausimą – nesuprantama, kokiu rakursu. Konservatoriai priėmė sprendimą, visiškai nerealų sprendimą, įklampino mus visus į šį reikalą, padarė darbą ne pusiau, o kokiais 25%, iššvaistė pinigus, kurie buvo skirti tiems reikalams (aš turiu mintyje “Telekomo” privatizavimą, kitų objektų privatizavimą), ir paliko šį galvos skausmą kitiems – kaip norite, taip verskitės, taip darykite, – ir perdavė šiai Vyriausybei tuščią aruodą. O iš tuščio įpilti nieko negalima – iš pradžių reikia pripildyti.

Šiandien labai keistai skamba, kai vėl girdime kaltinimus, neva ši Vyriausybė kai ką tokio nuveikė, negrąžino tų indėlių ir panašiai. Tikrai būtų jau, taip sakant, galima pasitarti su sąžine, kai kalbama apie tuos dalykus. Kolega Landsbergi, nesiūlykite man dar kartą plautis burnos, nes tai brangiai kainuoja. Jūsų sąskaita galėčiau dar kartą. (Juokas) Dėkoju ir kviečiu balsuoti už šią Vyriausybę.

PIRMININKAS. Ačiū. Aš tik noriu prašyti šioje salėje vartoti žodžius, vertus Seimo posėdžių salės. (Balsai salėje) Korektiškumo ribos turėtų būti išlaikytos. Motyvai prieš – P.Gražulis. Prašau.

P.GRAŽULIS. Iš tikrųjų gerbiamasis B.Bradauskas pasakė, kad šis tas darosi. Nors vakar lyg ir nieko neragavau, bet mano galva iš tikrųjų ūžia. Nesuprantu, ypač pradeda ūžti, kai išgirstu Socialdemokratų partijos pirmininką A.Brazauską, nuolat garbinantį laukinį liberalizmą. Na, niekaip nesuprantu, nes nuosekliai, kelinti metai iš eilės A.Brazauskas garbina laukinį liberalizmą. Gal partiją pakeitė? Kaip suprasti?

Europoje visur reguliuojamas žemės ūkis. Jūs sakote, kad Vyriausybė… Kai M.Bastys paklausė, ką dar Vyriausybė gali padaryti, pagelbėdama žemės ūkiui, jūs tik skėstelėjote rankomis – nieko negali padaryti, davėm 200 milijonų. Jeigu vyraus laukinis liberalizmas, gerbiamasis premjere, nuoširdžiai sakau, jūs duokite 10 mlrd., prekybos tinklai, perdirbėjai praris, o žemdirbys nė cento negaus. Jūs, gerbiamieji, dėkite pastangas, kad tie pinigai tektų žemdirbiui. Aš klausiau jūsų. Jūs sakėte, kad Vyriausybė nieko negali padaryti. Penkeri metai parengtos civilizuotos prekybininkų ir gamybininkų tipinės sutartys, kurios neleistų prekybininkam išnaudoti perdirbėjų. Dabar atsiskaito po trijų mėnesių, reikalauja 30% nuolaidos, statosi moderniausias parduotuves, kurių nėra nė Vakaruose, o vargšas žemdirbys batų neturi už ką nusipirkti, vaiko į mokyklą išleisti. Štai ką daro laukinis liberalizmas. Lietuvoje susiklostė oligarchinė situacija. Gelbėkite situaciją! Socialdemokratai, vykdykite ne liberalią, bet socialdemokratinę politiką, aš nuoširdžiai to prašau. Todėl, balsuodamas dėl premjero, susilaikysiu ir dar turiu vilties, nepaisydamas to, kad garbingo amžiaus yra premjeras, jog jis vis dėlto atsigręš į socialdemokratines vertybes.

PIRMININKAS. Dėl balsavimo motyvų – M.Bastys. Motyvai už. Prašau.

M.BASTYS. Dėkoju gerbiamajam posėdžio pirmininkui. Na, aš iš tikrųjų pasisakau už A.Brazausko, kaip premjero, kandidatūrą, ir štai tokie motyvai. Vis dėlto iš tikrųjų net ir opozicija, nors vienam sumaištis, o kitam gal ir tamsa, vis dėlto rimtų motyvų, kodėl būtų galima vienaip ar kitaip sukritikuoti arba nepalaikyti premjero, vis dėlto nesurado.

Jeigu mes kalbame apie žemės ūkį, be abejo, yra tikrai daug problemų. Kaip matome iš atsakymų, ir premjeras tai puikiai supranta. Bet jeigu vertintume tai, kas šiandien yra padaryta žemės ūkio klausimais, tai pirmas dalykas, kurį galiu pasakyti, kad ta dalis, kurią Vyriausybė įsipareigojo Kaimo rėmimo programoje išmokų forma, subsidijų forma… Vis dėlto, šiaip ar taip, šiandien nevėluojama, yra atsiskaitoma laiku, ko anksčiau nebuvo. O tai vis tiek, šiaip ar taip, yra tam tikra parama žemės ūkiui. Be abejo, būtų galima ir daugiau išsakyti gerų dalykų, čia ir kolegos tai paminėjo. Aš tiesiog visus prašau ir agituoju pritarti šiai kandidatūrai. Dėkui.

PIRMININKAS. Ačiū. Motyvai prieš – V.Landsbergis, prašom.

V.LANDSBERGIS. Ačiū, pirmininke. Aš buvau nusiteikęs balsuoti už, bet dabar susilaikysiu. Labai rimtai sakau. Ir galėčiau pasakyti kodėl, bet negaišiu laiko. O dabar pasakysiu, kodėl susilaikysiu. Todėl, kad šiek tiek nusivyliau, kad gana paprastu klausimu kažkaip nesiseka susikalbėti ten, kur nacionalinis interesas ir supratimas tikrai turėtų būti aukščiau už galimybę įspirti kokiems nors politiniams oponentams. Iš tikrųjų mes buvome rublio zonoje per ilgai, bet devalvacija toje visoje didžiulėje zonoje tikrai nepriklausė nuo Lietuvos, kad ir kokia ten būtų buvusi Vyriausybė. Kiek galima spardyti Sąjūdį, kad visoje sovietijoje buvo didžiulė rublio devalvacija. Čia elementarūs dalykai, baikime tą propaganda.

Dabar lito įvedimas. Kas tada gyveno Lietuvoje, tas turbūt atsimena ir lito spausdinimo aferą, bet galbūt neatsimena, neužfiksavo, kad Lito komitetas 1992 m. spalio pabaigoje priėmė nutarimą, paskutinį to Lito komiteto nutarimą, kad jau yra pasirengta, nepaisant visų buvusių aferų, ir nuo Naujųjų metų galima įvesti litą. Tai buvo palikta kitai valdžiai, ateinančiai Vyriausybei. O ji tempė dar iki birželio mėnesio. Čia reikia būti sąžiningiems ir paprasčiausiai galbūt tikrai reikia galvoti apie tai, kaip mums geriau spręsti problemą, dėl kurios įsipareigojo visos Vyriausybės, dėl kurios yra įstatymas. Ir jį reikia vykdyti, ir po truputėlį jis yra vykdomas. Tik mes manome, kad jį galima vykdyti sparčiau ir teisingai formuluojant – ne skolos grąžinimas, bet sovietų nusavintų indėlių kompensavimas. Štai tik toks ir buvo mano klausimas. Bet kad taip sunku susikalbėti, truputėlį gaila.

Na, o čia vienam iš kairės aš tikrai mielai “užfundysiu”, kai tik jis vėl norės praskalauti burnelę. Ačiū. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Ačiū. Balsavimo motyvai už – A.Ramanauskas.

A.RAMANAUSKAS. Dėkoju, posėdžio pirmininke. Šiuo metu veikia profesionalus, darbštus Vyriausybės darinys. Linkėdamas, gerbiamasis premjere, ir toliau mobilizuoti ministrų kabinetą, linkiu, kad Vyriausybės programa ir kitos svarbios valstybės ir piliečių problemos bei uždaviniai būtų kuo geriau įgyvendinti. Sėkmės jums!

PIRMININKAS. Ačiū, ir paskutinis kalbėtojas. Motyvai prieš – A.Kubilius. Prašom.

A.KUBILIUS. Gerbiamasis premjere, aš esu vienas iš tų, kurie žino ir supranta, koks nelengvas premjero darbas. Taigi, premjere, užuojauta iš anksto. Iš kairės plaka P.Gražulis ir krikdemai, iš dešinės kritikuoja konservatoriai ir liberalai, taip bus ir toliau. Gaila, kad valdančioji koalicija į mūsų kritiką tesugeba atsakyti tik teisindamasi ir bandydama aiškintis, kas sugriovė, tariamai sugriovė kolūkius ir nurovė fermų stogus. Kolegai A.Brazauskui norėčiau priminti 1995 metų bankų krizę ir dėl to iš žmonių atimtą milijardą litų. Štai kur jūsų pinigai. Bet blogiausia, kad iš premjero ir valdančiosios koalicijos negirdžiu nieko nauja ir ambicinga apie ateitį. Tai mane iš tiesų liūdina ir aš turiu vartoti žodį “stagnacija”. Jį vartosiu ir toliau, ir dažniau, todėl balsuosiu ne už A.Brazausko kandidatūrą.

PIRMININKAS. Ačiū. Kalbos Statuto numatyta tvarka, kai keturi kalba už, keturi – prieš dėl balsavimo motyvų yra baigtos.

Dabar balsuojame dėl to, ar pritariame pateiktai Ministro Pirmininko kandidatūrai. Balsavimas už reiškia pritarimą, balsavimas prieš – nepritarimą, susilaikymas, žinia, yra susilaikymas. Prašom balsuoti. Kartu ir nutarimo priėmimas.

112 užsiregistravus, 82 – už, 12 -prieš, 18 susilaikius. Nutarimas “Dėl Ministro Pirmininko kandidatūros” priimtas. Dabar aš noriu pakviesti į tribūną Seimo Pirmininką A.Paulauską

A.PAULAUSKAS. Gerbiamasis premjere, sveikinu gavus tokį didelį Seimo pasitikėjimą tęsti pradėtus darbus. Linkiu sėkmingai įgyvendinti Vyriausybės programą ir padėti pagrindus naujiems Seimo rinkimams bei laimėjimams. Su pergale! (Plojimai)

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, suprasdamas pakilią nuotaiką, vyraujančią salėje, noriu paskelbti Seimo rytinio posėdžio pabaigą, bet prieš tai replika po balsavimo. K.Rimšelis.

K.RIMŠELIS. Gerbiamieji Seimo nariai…

PIRMININKAS. Noriu paskelbti rytinio posėdžio pabaigą.