Aštuntasis (343) neeilinis posėdis
2003 m. kovo 3 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas A.PAULAUSKAS

2003 m. kovo 3 d. (pirmadienio) neeilinio plenarinio posėdžio darbotvarkė

PIRMININKAS. Kolegos, pradedame plenarinį posėdį.

V.ALEKSIŪNAS (Tarptautinių ryšių skyriaus vyresnysis specialistas). Respublikos Prezidentas Jo Ekscelencija R.Paksas.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, šiandien Valstybės nutarimu sušauktas neeilinis plenarinis posėdis. Plenarinių posėdžio darbotvarkėje vienas svarbiausių klausimų – Ministro Pirmininko kandidatūros pateikimas ir jos svarstymas bei tvirtinimas vėlesniuose posėdžiuose, taip pat Seimo narių pareiškimai. Ar galėtume patvirtinti tokią darbotvarkę? Ačiū, bendru sutarimu darbotvarkė patvirtinta.

Prieš pradedant dirbti pagal patvirtintą darbotvarkę, noriu pasveikinti mūsų koleges su praėjusiais, labai neseniai praėjusiais ir tais gimtadieniais, kurie yra šiandien. Visų pirma noriu pasveikinti gerbiamąją profesorę K.D.Prunskienę su gražiu jubiliejumi. (Plojimai)

Č.JURŠĖNAS. Prašom, Pirmininke.

PIRMININKAS. Taip, kad nereikėtų bėgioti. Taip pat savo gimtadienius šventė ir švenčia ministrės D.Grybauskaitė ir V.Blinkevičiūtė. (Plojimai)

Po sveikinimų grįžtam prie darbotvarkės. Noriu priminti, kad procedūra vyksta taip: kandidatūrą pateikia Respublikos Prezidentas, paskui, kai jis pristato Ministro Pirmininko kandidatūrą, klausimai neužduodami, o pretendentui suteikiamas žodis, po kurio iki 40 minučių jis atsako į Seimo narių klausimus. Po to kandidatūra svarstoma frakcijose. Taigi kviečiu Lietuvos Respublikos Prezidentą R.Paksą į tribūną.

Seimo nutarimo „Dėl Ministras Pirmininko kandidatūros“ projektas Nr.IXP-2327 (pateikimas)

R.PAKSAS. Pone Seimo Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, šiuo metu esame svarbių valstybei įvykių išvakarėse. Artėja referendumas dėl narystės Europos Sąjungoje, turime dar daug nuveikti, kad Lietuvos žmonės į bendrus Europos namus žiūrėtų su viltimi ir pasitikėjimu. Gegužės mėnesį Lietuva turi tarti tvirtą “taip” Europos Sąjungai, o kartu ir savo ateičiai. Tikiu, kad kitais metais tapsime pilnateisiais Europos Sąjungos ir NATO nariais. Todėl noriu ypač pabrėžti, kaip svarbu užtikrinti darbų tęstinumą bei Vyriausybės stabilumą. Žinau, ne tik tai, kiek Vyriausybės kaita valstybei kainuoja finansiškai, bet ir tai, kad ilgam sustoja darbai daugelio valstybės institucijų, dėl to nepriimami svarbūs visiems sprendimai. Žmonės laukia ryžtingų, neatidėliotinų mūsų visų – Prezidento, Seimo, Vyriausybės – veiksmų.

Su Seimo Pirmininku ir premjeru jau aptarėme galimybes įgyvendinti Prezidento programą. Vyriausybės įgaliojimų grąžinimas, išrinkus Lietuvos Respublikos Prezidentą, yra konstitucinė norma. Tai suteikia galimybę Seimui ir Prezidentui atidžiau peržvelgti svarbiausias valstybės valdymo sritis, o Vyriausybei pasitikrinti, ar ministrų kabinetas tebeturi Seimo daugumą, Seimo paramą. Konstitucija šalies vadovui suteikia galimybę premjero kandidatūrą Seimui pateikti per 15 dienų. Tačiau aš Vyriausybės vadovo kandidatūrą noriu teikti greičiau, jau šiandien.

Ir dar viena priežastis, dėl ko šio klausimo nematau prasmės vilkinti, – tai premjero kandidatūra, kurią jums ketinau teikti, tai A.M.Brazauskas, darbštus, patyręs, žmonių pasitikėjimą pelnęs politikas. Tikiu, kad šiam Ministrui Pirmininkui vadovaujant Vyriausybei įgyvendinsime tai, ko iš mūsų reikalauja gyvenimas ir laukia žmonės. Tačiau dar kartą noriu atkreipti gerbiamųjų Seimo narių dėmesį į tai, kad yra sričių, kurios man, kaip ir didžiajai daliai visuomenės, kelia didelių abejonių. Neabejoju, kad ir šiuo klausimu su Ministru Pirmininku rasime bendrą sprendimą.

Todėl vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 84 straipsnio 8 punktu teikiu Lietuvos Respublikos Seimui svartyti A.M.Brazausko kandidatūrą į Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko pareigas.

PIRMININKAS. Ačiū Respublikos Prezidentui. Dabar kviečiu Ministrą Pirmininką išnaudoti savo limitą įžangos žodžiui, o po to atsakyti į klausimus.

A.M.BRAZAUSKAS. Gerbiamasis Prezidente, gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamasis Seime, mūsų Vyriausybė, dvyliktoji Vyriausybė, dirba tik 18 mėnesių… o, jau 20 mėnesių. Labai atsiprašau, laikas bėga greitai, nenumaldomai, bet, žinoma, sąlyginai galėčiau pasakyti, dirba ne tokį labai ilgą laiką, kad galėtume daryti labai gilius mūsų veiklos ir tos veiklos rezultatų apibendrinimus. Tačiau kai kurie požymiai yra, ir aš norėčiau juos pristatyti naudodamasis ta proga, kokia yra numatyta mūsų valstybės Konstitucijoje ir įstatymuose.

Pirmas dalykas. Vyriausybė, pradėdama dirbti, skiria labai daug dėmesio ateičiai. Mes priėjom prie išvados, kad nepakankamai gerai yra suformuluoti pagrindiniai uždaviniai tiek valstybės raidos, tiek ūkio ekonomikos, atskirų sektorių ekonomikos, taip pat ir valstybės kultūrinio gyvenimo, švietimo, mokslo sistemos taip pat, todėl tam buvo skiriamas didelis dėmesys. Ir šiandien, pateikus Vyriausybei, po ilgų svarstymų yra patvirtinta Ilgalaikė valstybės plėtros strategija 15 metų, yra parengta Ūkio plėtros strategija taip pat 15 metai ir daugelio atskirų sektorių, atskirų ūkio šakų strategijos taip pat. Mes ypatingą dėmesį skiriame mokslo, pagrįsto žinių ekonomika, plėtrai. Ypač tai tapo aktualu praėjusiais metais, nes artėja mūsų narystė Europos Sąjungoje, artėja narystė NATO. Ir mes, nedidelė valstybė, nedidelė tautų bendrija, esame pasirengę ir turime surasti savo vietą pasaulio ir Europos valstybių bendrijoje.

Dabartinės mūsų ekonomikos, tos srities, už kurią Vyriausybė atsako, kuri jai pavesta ir kur intensyviai dirbame, padėties charakteristika. Visų pirma pagrindiniai ekonominiai rodikliai kalba apie tai, kad valstybės ekonomika pastaruoju metu įgavo labai gerą pagreitį ir bendrojo vidaus produkto augimas 2001–2002 metais yra 5,9. Tai labai geras požymis, teikiantis pagrindą optimizmui, juo labiau kad ekspertai ir autoritetingos ekspertų organizacijos teigia, kad šitokius 6% tempus ir net didesnius mūsų ekonomika gali išlaikyti. Tai, be abejo, priartins prie to lygio, kuris šiandien yra susiklostęs Europos Sąjungos bendrijoje, pragyvenimo lygio ir kitų veiklos ir gyvenimo sričių lygio. Charakteringas bruožas, kad gamybos sritis, turiu omenyje, nacionalinį produktą, kuris šiandien sudaro per 22%, turi tendenciją augti greičiau negu bendrasis nacionalinis produktas. Tai labai teigiama kryptis.

Per tuos pusantrų su trupučiu metų buvo žengtas gana ryžtingas žingsnis restruktūrizuojant vieną iš svarbių ūkio sričių. Tai – energetika. Atliktas darbas. Praeitų metų sausio mėnesį pradėtas įgyvendinti visos energetinės sistemos restruktūrizavimas davė teigiamus rezultatus. Mes šiandien matome, kad keleriopai padidėjo elektros energijos eksportas, taip pat apie 11% padidėjo elektros energijos suvartojimas ūkyje. Tai irgi labai geras rodiklis. Šiandien energetikos ūkis už praeitus metus gavo 220 mln. Lt pelno. Tai yra 3,5 karto daugiau negu 2001 metais. Tai užtikrina ir nemažus dividendus mūsų valstybei. Be abejo, tai kalba, kad ši neseniai restruktūrizuota sistema, kurią patvirtino ir Seimas, dirba efektyviai. Aš neabejoju, kad ateityje ji dirbs taip pat. Dabar rengiamas rytų ir vakarų paskirstomųjų tinklų privatizavimas. Tikiuosi, kad jis bus sėkmingas.

Praeitais metais po ilgų derybų, Vyriausybėje ir Seime priėmus atitinkamus dokumentus, buvo išspręstas labai sudėtingas Mažeikių naftos perdirbimo įmonės tolesnis likimas. Šiandien su pasitenkinimu galima pasakyti, kad pastaraisiais mėnesiais šis koncernas, susidedantis iš trijų padalinių, dirba sėkmingai ir iš esmės neturi nuostolių. Netgi yra iškilęs klausimas didinti žalios naftos pakrovimą, eksportą per Būtingės terminalą, išplečiant jos pajėgumus. Vyriausybė artimiausiu metu svarstys šį klausimą.

Aš norėčiau akcentuoti infrastruktūros plėtrą ir taip pat pasakyti kai kuriuos skaičius. Pirmiausia per šį laiką mes gerokai padidinome investicijas į pagrindines infrastruktūros sritis, turiu omenyje geležinkelius. 2001 m. buvo investuota apie 100 mln. į infrastruktūrą, tai techninės investicijos, praeitais metais buvo 228 mln., daugiau kaip 2,2 karto, ir 2003 metais yra planuojama 280 mln. Be abejo, tai užtikrins Lietuvos geležinkelių techninės būklės pagerinimą, nes pastaruoju metu ji labai pablogėjo, o geležinkeliai pastaruoju metu labai išplėtė krovinių apimtis, vien per vienerius metus 26%. Tai, žinoma, garantuoja didelį pelną, vien geležinkeliai pelną padidino 8 kartus. Žinoma, apimtis ne tokia didelė, apie 22 mln., bet vis dėlto tai yra labai geras požymis ir didžioji dalis pajamų eina modernizavimui, investicijoms ir Lietuvos geležinkelių techninių galimybių padidinimui. Tas pat pasakytina, aš jau minėjau, apie energetiką, apie uostą, kur investicijos taip pat gerokai padidėjo, pelnas irgi padidėjo, padidėjo Klaipėdos naftos terminalo pelnas, todėl investiciniai projektai, kuriais mes naudojamės, žinoma, tam tikra ISPOS programa, to Europos Sąjungos struktūrinio fondo, teikia mums optimizmą, kad dar per dvejus trejus metus šios pagrindinės struktūrinės sritys gerokai išplės savo veiklą ir mes taip pat turėsime gerus kelius. Jiems per dvejus metus yra numatyta beveik 2,5 karto padidinti investicijas, vietoje 140 mln., kurie buvo 2001 m. automobilių keliams, praeitais metais 260 mln., 2003 metais skirti 313 mln. Kaip jūs matot, tai irgi yra didelė pažanga. Aš kalbu tik apie naujų kelių tiesimą, be eksploatacijos, be techninės priežiūros ir viso kito. Tai irgi labai geras rodiklis ir, be abejo, pasitarnaus mūsų infrastruktūrai kaip pagrindas ekonomikos plėtrai.

Gerbiamieji Seimo nariai, negalėčiau nesustoti prie mūsų valstybės finansinės padėties. Norėčiau pradėti nuo to, kad per labai trumpą laiką, iš esmės per praėjusius metus, buvo labai daug padaryta. Žinoma, kartu su Seimu priimant įstatymus visos mokesčių reformos srityje. Mūsų pagrindinė mokesčių sistema yra pritaikyta prie tų principų, kurie yra Europoje, Europos Sąjungoje. Norėčiau priminti, kad priimtas Pelno mokesčio įstatymas, gyventojų pajamų, kur akcentuojamas neapmokestinamojo minimumo didinimas, t.y. padidinimas pajamų tai kategorijai žmonių, kurie gauna mažus atlyginimus, turi mažas pajamas. Tie 290 Lt šiandien jau esamo neapmokestinamojo minimumo, plius kad tai siejama su vaikų skaičiumi šeimoje, yra tam tikras palengvinimas už kiekvieną vaiką, papildomai į žmonių kišenes įdės apie 400 mln. litų. Aš manau, kad tai yra labai didelis papildymas.

Taip pat geras požymis, kad biudžetas, pirmiausia nacionalinis biudžetas, savivaldybių biudžetai yra vykdomi. Vyriausybė nuolat skiria dėmesį šiam dalykui, mes esame sudarę tam tikrus struktūrinius padalinius, kurie nuolat stebi biudžeto vykdymą, administravimą, finansinę discipliną, be kurios, be abejo, valdyti biudžetą yra sunku. Galiu pasakyti, kad Vyriausybė, jos konkrečios struktūros tikrai daug nuveikė, kad mes vykdome biudžetą. Dar vienas požymis, kalbantis apie ekonomikos atsigavimą, yra biudžetinių pajamų didėjimas kasmet – praeitais ir šiais metais po 7% ir yra didesnis negu bendrasis vidaus produktas, t.y. išplečiama mokesčių bazė nedidinant mokesčių. Tolesnė politika šioje srityje mums yra visiškai aiški ir mes matome perspektyvą ir galimybes, ką reikėtų daryti, kad biudžetinės pajamos būtų dar didesnės, nedidinant (noriu pabrėžti) mokestinio krūvio, ar tai būtų ūkio subjektai, ar tai būtų gyventojai. Todėl, kad 32%, kurie šiandien yra perskirstomi nuo bendrojo vidaus produkto tarp dešimties valstybių, stojančių į Europos Sąjungą, yra pats mažiausias rodiklis. Tai rodo mūsų labai dideles galimybes, bet tiesioginiais skaičiavimais vis dėlto yra patvirtinta, kad maždaug 5 milijardai, t.y. maždaug 20% visų žmonių pajamų, šiandien yra neapmokestinami nei pajamų, nei socialinio draudimo mokesčiais. Tai yra didžiuliai rezervai, tai yra valstybės rūpestis, pirmiausia Vyriausybės rūpestis, kad šis reiškinys palaipsniui mažėtų ir kad uždirbtos lėšos pagal visus veikiančius mūsų valstybės įstatymus (o jie yra) būtų panaudotos ir visuomenės, ir valstybės, ir žmonių naudai.

Socialinės apsaugos ir socialinių garantijų srityje taip pat yra tam tikra pažanga, kurią mes norėtume matyti didesnę. Skola, kurią mums teko perimti 2001 m. liepos mėn., sudarė socialinio draudimo srityje 450 milijonų. Per šį laikotarpį pasisekė ją sumažinti iki 300 milijonų, ir tai yra pažanga. Ateityje yra numatytos priemonės, kaip kiekvienais metais būtų galima šiuos kreditinius įsiskolinimus sumažinti socialiniame draudime ir išlyginti šiuos atsilikimus. Nors dėl bazinės pensijos padidinimo 9 litais praėjusiais metais kai kas ir pasišaipo, bet čia yra dešimtys milijonų papildomų litų žmonėms. Jeigu kalbėtume apie šiuos ir kitus metus, noriu pasakyti, kad yra galimybių, priimti sprendimai taip pat ir Seime, bus sprendžiami klausimai, kaip padidinti pensijas mažai uždirbantiems žmonėms, kurių pensijos mažesnės negu vidurkis įvertinant stažą. Tai apims maždaug 300 tūkstančių pensininkų ir žmonių su negalia. Taip pat yra visiškai realios galimybės įvykdyti tą Konstitucinio Teismo sprendimą, kuriuo buvo panaikinta neteisybė, kad dirbantis žmogus negali gauti pensijos arba atvirkščiai. Štai šis krūvis taip pat, aš manau, yra pakeliamas socialiniam draudimui ir bus, manau, įvykdytas. Visi šių metų dviejų mėnesių požymiai tai rodo. Numatyta, kad šiais metais papildomai pensininkams bus išmokama apie 220 mln. litų.

Šalia socialinio draudimo reikalų negalima nepaminėti nedarbo problemų ir padėties šiandieną Lietuvoje. Galima šiek tiek pasidžiaugti, kad sumažėjo bedarbių skaičius maždaug 30 tūkstančių, kad pradėjo dirbti papildomai, dirbančiųjų skaičius padidėjo 64 tūkstančiais, arba beveik 5%. Tai yra irgi labai geras rodiklis, kad 7,5% padidėjo realios žmonių pajamos. Tai yra maždaug milijardas litų. Tai yra oficiali statistinė informacija, kalbanti apie tą dalį, kuri iš tikrųjų yra apmokestinama, kuri yra apskaičiuojama, kuri yra skaidri ir kuri yra visiems gerai matoma.

Šalia to galima pasakyti ir apie kitus milijardus, kad gyvenamajai statybai buvo skirta praėjusiais metais apie 1 mlrd. litų. Labai suaktyvėjo įvairaus pobūdžio individuali gyvenamoji statyba pasinaudojant ta sistema, kuri yra patobulinta Lietuvoje, ypač kreditavimo sistema, ir Seimas yra priėmęs nemažai tam tikrų dokumentų.

Taip pat norėčiau dar vieną tokį skaičių pasakyti, kuris nežinau ką gali iš viso reikšti, bet jis, man atrodo, daug ką reiškia, kad per praėjusius metus Lietuvoje 178 tūkstančiais padaugėjo automobilių, tai maždaug 12% viso automobilių skaičiaus. Žinoma, per metus tokį automobilizmo bumą labai sunkiai išlaiko mūsų miestų gatvės sankryžos ir visa kita, kas susiję su automobilizmu. Be abejo, infrastruktūros reikalai, miestų ūkio plėtra, gatvių, magistralių, sankryžų, tiltų statyba pasidaro labai aktuali pradedant Vilniaus miestu. Tai irgi mums labai didelis uždavinys ir mes manome, kad į tai turime atkreipti ypatingą dėmesį, ypač pasinaudodami tomis lėšomis, kurios nuo 2004 metų yra numatomos. Aš turiu galvoje sanglaudos lėšas, kurios yra dalijamos pusiau ir panaudojamos transportui, gamtosauginiams, vandens ir kitiems reikalams. Jau esame parengę bendrąjį programavimo dokumentą, kuriame yra numatytos nemažos lėšos kaip tik tiems reikalams, kurie, kaip pasekmė, yra susiję su didžiulio automobilizmo reikalais. Man laikas neleidžia labai daug ir plačiai kalbėti. Būtų galima dar daug ką papildomai pasakyti.

Aš noriu atkreipti dėmesį, kad lieka labai sudėtingas klausimas – tai valstybės įsipareigojimai visuomenei. Turiu galvoje prarasto turto finansavimą arba kompensaciją už turtą lėšomis, t.y. per 1 mlrd. lėšų. Tai, kas yra numatyta biudžete – 35 mln. litų, iš tikrųjų nėra daug, tai yra mažai, todėl išlieka sudėtinga problema mūsų valstybėje. Be abejo, ir Vyriausybė yra pasiryžusi ateityje labai rimtai nagrinėti šį klausimą.

Dar norėčiau pasakyti apie prarastus indėlius. Šiandien yra dar likę apie 740 tūkstančių sąskaitų ir apie 2 mlrd. 80 mln. skolų tiesiogine prasme valstybės įsipareigojimų už prarastus indėlius. Tie 105 milijonai, kurie yra numatyti šių metų biudžete, be abejo, yra labai maža dalis, ir mes turime ieškoti savo valstybės vidaus rezervų. Kai kas labai plačiai kalba apie valstybės rezervą, kurį pagal Lietuvoje veikiančius įstatymus iš privatizavimo šaltinio sudaro apie 1 mlrd. 300 milijonų. Jokia valstybė, joks šeimininkas, jokia rimta šeima be rezervo negyvena. Aš manau, kad valstybė taip pat negali gyventi be rezervo, jį reikia išlaikyti, bet mes turime panaudoti visus kitus šaltinius.

Privatizavimo fondas. Privatizuoti lieka labai nedaug objektų. Mes labai rimtai žiūrime į privatizavimą. Turiu galvoje energetikos sektorių, apie kurį aš kalbėjau, dujų ūkį, kurio privatizavimas vyksta gana sunkiai, nes mes norime išlaikyti tam tikrus reikalavimus, nepasiduoti lengvai, ir daugelis kitų dalykų. Todėl pagrindinis rezervas, apie kurį mes galime kalbėti, – mes galime kalbėti apie tuos milijardus, kurie šiandien praeina pro valstybės biudžetą, praeina pro šalį. Mūsų visuomenė vis dėlto turėtų tai suprasti – ir tie, kurie uždirba tuos milijardus, ir tie žmonės, kuriems valstybė turi padėti, – kad vis dėlto tokio susitarimo būdu mes galėtume išspręsti ir šią didelę socialinę problemą.

Finansinės disciplinos klausimai visą laiką buvo aktualūs, ir mes laikėmės šių pagrindinių rodiklių, kurie yra būtini ir kurių reikalauja Europos Sąjunga ir Tarptautinis valiutos fondas, Pasaulio bankas. 1,5% fiskalinis deficitas, žinoma, išlaikomas, ir tai gerokai pakėlė mūsų autoritetą arba kredito reitingus. Mes per vienerius metus dukart atskirų, labai rimtų kompanijų buvome įvertinti labai teigiamai. Todėl valstybei skolintis pasidarė labai pigu, 4,5% pastarosios obligacijos kalba apie tai, kad iš tikrųjų mes turime labai didelį pasitikėjimą. Tas pasitikėjimas persiduoda į mūsų gyvenimą, nes skolintis valstybės viduje taip pat pasidarė labai pigu ir tai, be abejo, skatina ir verslą, ir gyvenamąją statybą, ir žmonių buitį, kitas žmonių galimybės, dengia žmonių poreikius.

Būtų galima daug kalbėti apie informacines technologijas, apie kompiuterizavimą. Kad spaudoje ir šiandien mes galime matyti valstybę kaip atsiliekančią šioje srityje, tai čia naudojamasi tikrai sena informacija. Aš pasakysiu tik porą skaičiukų . Interneto naudojimas per praeitus metus padidėjo dvigubai – nuo 11 iki 21%. Ką tai reiškia? Mes iškėlėme sau uždavinį ir, aš manau, jį bus galima įvykdyti. 2002 m. pabaigoje mokyklose 100 vaikų buvo 3,2% kompiuterio. Yra visos galimybės 2004 m. pasiekti 10%, tai yra 10 vaikų 1 kompiuteris. Tokia tendencija yra, ji arti to skaičiaus. Todėl mes šiuo požiūriu visiškai neatsiliekame.

Galiu pasakyti, kad komunikacijų srityje Lietuva pasiekė didelės pažangos, ir šiandien turime per milijoną mobiliųjų telefonų. Ta dinamika yra aiškiai išreikšta ir labai, sakyčiau, daug ką sakanti. Didelės informacinių sistemų srities investicijos per tuos metus buvo nukreiptos į muitinės , mokesčių inspekcijos informacijos sistemas. Dabar mes nagrinėjame projektą ir artimiausioje ateityje bus sudaryta visuotinė centrinė duomenų bazė apie ūkio subjektus, mokesčių mokėjimą, ūkinę veiklą ir kitas charakteristikas. Mes semiamės patirties, kuri sukaupta Danijoje, Suomijoje, nedidelėse mūsų kaimyninėse valstybėse. Iš tikrųjų galima daug ką padaryti.

Žemės ūkio srityje, be abejo (ir visi tai labai gerai supranta), valstybės galimybės yra ribotos. Alternatyva… nors aš turiu keletą skaičių ir Seimo nariai žino, kad pastaruoju metu mums šiek tiek pasisekė įvairioms sritims padidinti… Vien tik praėjusiais metais, palyginti su 2001 m., mes vis dėlto sugebėjome tiesioginę paramą kaimui nuo 110 mln. padidinti iki 190 milijonų. Aš nekalbu apie SAPARD’o programą, kuri dabar gana sėkmingai vykdoma ir per artimiausių dvejų metų laikotarpį šitos apimtys, siekiančios beveik 400 mln. litų, bus panaudotos žemės ūkyje ir perdirbimo pramonėje.

Be abejo, narystė Europos Sąjungoje yra turbūt tas posūkis mūsų kaime, mūsų žemės ūkyje, kuris iš tikrųjų gali atnešti sėkmę, gali užtikrinti ir Lietuvos kaimo, ir tų, kurie užsiima žemės ūkio gamyba, ateitį. Todėl referendumas ir tam tikras skepticizmas, kuris kartais pasigirsta iš žemės ūkio visuomeninių organizacijų paskirų vadovų, man atrodo, neturi jokio pagrindo. Nes skaičiai (kai kada net sunku ir patikėti) yra tokie, aš jų neišgalvoju. 190 mln. tiesioginė pagalba, kuri yra skiriama kaimui šiais metais, iš esmės gali padidėti iki milijardo. Tiesioginės išmokos už javus – 6 kartus, nuo 40 iki 240 litų hektarui, ir daugelis kitų skaičių. Tai nereikalauja, man atrodo, ypatingų komentarų. Telieka tiktai sukaupti visą energiją, visą patirtį ir mobilizuotis taip, kad pradedant 2004 m. mes ne tik žemės ūkyje, bet visose kitose srityse galėtume maksimaliai pasinaudoti struktūriniais fondais, sanglaudos fondais. Iš tikrųjų 2004 m. biudžetas bus labai sudėtingas, bet, kita vertus, ir labai įdomus, nes mes ir kiekybiškai, ir kokybiškai visai kitaip atrodysime, kitaip šeimininkausime bei planuosime savo ateitį.

Sveikatos apsaugos srityje yra nemažai problemų, bet noriu pasakyti, kad Vyriausybė, keletą kartų svarstydama esamą padėtį, prieina prie bendros nuomonės, ir mes trečiadienį patvirtinsime pagrindines sveikatos apsaugos strategijos kryptis. Mes turime aiškiai reformuoti esamą sveikatos apsaugos sistemą, gerinti žmonių aptarnavimą. Pagrindinis tikslas – gerinti žmonių aptarnavimą. Pirmas dalykas yra pirminė medicinos pagalba. Mes ją turime stiprinti labai smarkiai. Pas mus gerai išplėtota ir, sakyčiau, hipertrofiškai yra išplėtota ligoninių sistema – kas 30 km ligoninės. Užsienio ekspertai, Vakarų ekspertai, ypač skandinavai, pamatę mūsų schemą, sako, kad jums reikia daugiau nei trečdaliu sumažinti lovų skaičių ligoninėse. Čia ne mūsų išgalvotas skaičius ir ne kas nors naujo sukurta, tai yra bendra tendencija, kuri yra nusistovėjusi Europoje. Ir daugelis kitų rodiklių, bet neturėdamas daug laiko negaliu plačiau pasakoti, tačiau mes apskritai gerokai sumažinome kreditinius įsiskolinimus sveikatos draudimo srityje ir už vaistus. Tos tendencijos bus laikomasi ir toliau, yra galimybės gerokai pagerinti padėtį.

Baigdamas noriu pasakyti, kad kultūros srityje ir švietimo srityje, mokslo ir studijų, žinių ekonomikos srityse taip pat yra priimta nemažai įvairių sprendimų, kurie gerina esamą padėtį. Tos tendencijos, kurios dabar jau yra ir atlyginimo… ypač aukštojo mokslo srityje,tai švietimo srityje… pati reforma. Aš labai prašyčiau Seimo artimiausiu metu labai rimtai nagrinėti ir priimti Švietimo įstatymą, kuris yra pateiktas Seimui jau senokai, jo labai reikia. Manyčiau, būtų labai gerai, jog šis įstatymas, fundamentalus įstatymas, pavasario sesijoje būtų priimtas.

Aš nuoširdžiai dėkoju Seimui ir noriu pareikšti, kad Vyriausybė, dirbusi palyginti trumpą laiką, mano supratimu, yra darbinga. Nepaisant to, kad mes esame koalicinė Vyriausybė, bet mes niekuomet neieškojome kokių nors skirtumų, bet visada ieškojome, kas mus gali vienyti. Tie sprendimai, apie kuriuos aš kalbėjau, iš dalies kalbėjau, taip pat yra mūsų bendros veiklos rezultatai. Be abejo, kad iki kadencijos pabaigos, jeigu mums bus lemta dirbti, iki 2004 m. spalio mėnesio, mes galėsime įvykdyti tą programą, kuri veikia ir kuri patvirtinta prieš pusantrų metų. Be abejo, aš tikiuosi, kad ir mūsų naujojo Prezidento pono R.Pakso programa daugeliu klausimų, labai didele dalim klausimų koresponduojasi su pagrindiniais principais… Ir ne tik tai socialdemokratų, socialliberalų, bet daugelio mūsų partijų yra tokia tendencija, kad ypač socialinės rūpybos, socialinių garantijų srityje, žmonių pragyvenimo lygio, nedarbo mažinimo ir daugeliu kitų požiūrių mums reikia vienyti jėgas ir produktyviai bei efektyviai spręsti visus klausimus. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Ačiū gerbiamajam premjerui. Dabar pereitume prie klausimų ir atsakymų dalies. 25 Seimo nariai užsirašė užduoti klausimus. Ar mes, kaip yra iš eiles, leidžiame užduoti klausimą, ar šiek tiek pamaišom tą eilę, kad visos frakcijos galėtų klausti. (Balsai salėje) Kokie būtų… pamaišyti? Maišant, sako, visada būna geriau. Labai teisingas, filosofinis atsakymas.

Klausimą užduoda G.Steponavičius. Prašau.

G.STEPONAVIČIUS. Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Gerbiamasis kandidate į Ministrus Pirmininkus, išklausius jūsų kalbą, galima būtų sutikti su daug kuo iš jūsų pateiktos pastarojo meto Lietuvos gyvenimo apžvalgos. Pavadinčiau galbūt tai netgi kaip tam tikra tarpine ataskaita. Tačiau sunku būtų sutikti, kad po Prezidento rinkimų Lietuvoje nieko neįvyko. Todėl mano klausimas būtų susijęs ne su ketinimu keisti vieną ar kelis ministrus, kas savaime nelaiduotų spartesnių permainų Lietuvoje, bet klausimas susijęs su tuo, kokie pakeitimai Vyriausybės politikos būtų, kokie nauji programiniai akcentai atsirastų, kad permainos, apie kurias jūs kalbate, Lietuvoje vyktų sparčiau. Juo labiau sutinkant su tuo, kad tai nėra vien Vyriausybės nuopelnas, o visų pirma nelengvai besidarbuojančių Lietuvos žmonių nuopelnas.

A.M.BRAZAUSKAS. Be abejo, Vyriausybė ir nepretenduoja visuos nuopelnus sau priskirti. Be jokių abejonių, tai yra bendras sutelktas darbas. Bet aš daugiau kalbėjau apie tą dalį, kuri iš tikrųjų yra Vyriausybės kompetencijos sritis, apie tai, už ką mes atsakom, ir ko jūs mūsų paklausėt, visiškai natūralu.

Dabar dėl Vyriausybės formavimo, tai šiandien tas procesas dar nėra prasidėjęs. Vyksta konsultacijos ir su Prezidentu, ir su mūsų koalicijos partneriais. Manau, kad artimiausiu laiku tas klausimas bus išspręstas.

Dabar dėl kokių nors naujų akcentų. Na, matot, mes turim savo programą, mes esam sudarę savo veiklos planą. Be abejo, iškyla (aš bandžiau akcentuoti kai kuriuos dalykus) visų pirma žinių ekonomikos reikalai, ir vis dėlto 21%, kurį mes numatėm bendrojo programavimo dokumente, daug ką pasako. Tai yra didelės, šimtų milijonų apimtys, kurios yra numatytos visam šių klausimų kompleksui. Tai yra labai aktualus dalykas, labai aktualus dalykas. Be abejo, mes turim padaryti ir tam tikras išvadas, kad mūsų Informacinės visuomenės plėtros komitetas, kuris yra sukurtas štai mūsų laikais… Tačiau iki šiol mes jo efektyvaus darbo nematom. Mes manom, kad reikės rimtai pažiūrėti, kaip ši institucija veikia ir dėl ko buksuoja kai kurie dalykai.

Mums labai svarbu, mes tikimės, kad turbūt čia Seimas irgi pasakys savo paskutinį žodį (na, žinoma, Prezidentas paskutinį žodį pasakys) dėl švietimo sistemos. Mes šį reikalą labai akcentuojam, nes šiandieną daugelis savivaldybių, miestų yra nežinioje dėl švietimo reformos. Ginčas iki šiol tęsiasi dėl vidurinių mokyklų ateities, nes yra viena koncepcija, jos šalininkai nori visą sistemą padaryti kitokią. Ir darant gimnazijų reformą, kaip matom, prieštarauja netgi už rankučių susikabinę vaikai, sustoja mokyklos, kad nelikviduotų vidurinės mokyklos. Štai čia yra labai didelis, labai rimtas klausimas.

Be abejo, tie akcentai, kuriuos minėjau, tai yra valstybės skola visuomenei, aš taip pavadinčiau, tai yra nuvertėjusių indėlių grąžinimas ir kompensacija pinigais už turtą, tai yra labai didelė problema. Be abejo, balansuoti teks pirmiausia Vyriausybei, kaip išlaikyti tą Lietuvos, kaip valstybės, kreditinį pasitikėjimą dabar einant į Europos Sąjungą, kita vertus, maksimaliai spręsti žmonių klausimus.

Galima būtų ir daugiau paminėti tokių akcentų, kurie išryškėja mūsų veikloje. Baigdamas, nors kalbu tiktai iš dalies, vis dėlto paminėčiau skaidrios verslininkystės, taip pasakyčiau, klausimą, dvigubų atlyginimų sistemą. Nors mes gerokai sustiprinom Valstybinę darbo inspekciją, taip pat ėmėmės kitų priemonių, tačiau čia yra milžiniški finansiniai resursai. Nepasakyčiau, kad mes esame tokioje padėtyje ir mūsų verslas, kuris buvo prieš dešimt metų. Labai subrendo verslininkai ir visi sąmoningai turim matyti valstybinius reikalus.

PIRMININKAS. Klausimą užduos A.Kubilius.

A.KUBILIUS. Gerbiamasis premjere, iš tiesų yra už ką jūsų Vyriausybę pagirti. Galbūt čia ir nebūtų didelių problemų svarstant jūsų kandidatūrą, kurią, kaip Konstitucinis Teismas nurodo, mes vis tiek turime svarstyti. Tačiau šalia tų pagyrimų turiu pasakyti, kad jūsų valdymo rezultatas taip pat yra sumaištis mokyklose (apie tai jūs kalbėjote, gimnazijų, ko gero, nebeliks), sumaištis universitetuose dėl studijų apmokėjimo, neaiški pensijų reformos ateitis, sumaištis sveikatos apsaugos sistemoje, valstybės skola, nepaisant pažadų, nesumažėjo, sumaištis savivaldoje, nemažėjanti korupcija. Taigi rezultatai yra tokie. Aš džiaugiuosi, gerbiamasis premjere, jūsų skelbiamu žinių ekonomikos prioritetu. Bet ar sutiktumėt, kad štai, matant tokius straipsnius, kurie vadinasi “Pažangos vertintojai Lietuvai skiria atsilikėlės vaidmenį” (tai yra Pasaulio ekonomikos forumo rezultatai, šiandien apibendrinti “Lietuvos ryte”), mums kalbėti apie valstybės įvaizdį nėra ko? Įvaizdis prastas. Ar sutiktumėt, kad dabar jau reikia nebe prioritetus skelbti, o skelbti aiškius, naujus kriterijus, pagal ką vertinsime savo veiklą, nes matome, kad jau nebeužtenka kalbėti apie infliacijos mažėjimą, apie BVP augimą, apie biudžeto deficito mažėjimą, o reikia labai konkrečių įsipareigojimų, kaip ir kokiais kriterijais mes matuosime savo laimėjimus plėtodami žinių ekonomiką ir žinių visuomenę Lietuvoje? Tai yra interneto plėtrą, išsilavinimo plėtrą ir t.t.

PIRMININKAS. Primenu, kad klausimui – viena minutė.

A.M.BRAZAUSKAS. Žinoma, čia labai daug klausimų. Tiesiog nežinau, nuo ko pradėti. Pirmiausia jūs kalbėjote apie kažkokią sumaištį. Aš nematau niekur jokios sumaišties. Paprasčiausiai Aukštojo mokslo įstatymo pataisas mes labai rimtai apsvarstėm, pateikėm ir prašom, kad Seimas pabaigtų šį svarstymą. Aš tikrai nematau jokios sumaišties. Atrodo, kad tai labai detaliai apsvarstėm mūsų Strateginiame komitete dalyvaujant ir Seimo komitetui, dalyvaujant ir frakcijų vadovams, kai kurių universitetų, Rektorių konferencijos atstovams. Išsprendėm visus klausimus.

Sveikatos apsaugą aš bandžiau trumpai charakterizuoti, ir iš tikrųjų tokią programą reikia plėtoti. Reikia vykdyti šią programą. Čia irgi nėra jokios sumaišties. Kad bus dalis nepatenkintų, tai nėra jokių abejonių, nes kiekviena savivaldybė nori turėti savo daugiaprofilinę ligoninę, nors ji tik už 30 km nuo kitos.

O dėl žinių ekonomikos ir to, ką jūs minit, tai jūs pasižiūrėkit, kokius jie ima skaičius. Jie ima 2000 metų skaičius, o mes gyvename 2003 metais. Čia reikia visus koeficientus įvesti. Aš jums kalbėjau apie pasikeitimus, kurie įvyko paskutiniaisiais, 2002, metais. Jeigu jie paimtų tuos skaičius 2003 metų sausio 1 d., tas vaizdas būtų visiškai kitas. Be abejo, Lietuva tai yra viena iš tokių valstybių, kurioje šiam reikalui ilgus metus nebuvo skiriamas dėmesys. Tai yra paprastas dalykas. Kai mes perėmėme, mes pamatėme, kad, pavyzdžiui, muitinės informacinė sistema, kuri dabar yra parengta ir kuri kainavo per 100 mln., visai nebuvo finansuojama keletą metų iš eilės. Tai per porą metų reikėjo investuoti keliasdešimt milijonų, kad pabaigtume diegti šią sistemą. Tas pats ir su kitais dalykais.

Matot, vien tiktai apie žinių ekonomiką galima kalbėti ir kalbėti, bet reikia kokių nors konkrečių darbų arba bent konkretizuoti tą žinių ekonomiką, kas tai yra, kur iš tikrųjų mes ją turim praktiškai realizuoti ir kur yra tie praktiniai akcentai. Iki šiol bent nei iš mokslininkų, nei iš kitų institucijų mes dėl žinių ekonomikos arba ekonomikos plėtros žinių sąskaita, ar žinių pagrindu, mažai gaunam tokių labai konkrečių pasiūlymų. Kompiuterių skaičius mokyklose – tai toli gražu ne tas pagrindinis rodiklis, nors tai labai svarbu, be jokių abejonių.

PIRMININKAS. B.Vėsaitė.

B.VĖSAITĖ. Gerbiamasis premjere, pagrindinis šios Vyriausybės nuopelnas, aš net neabejoju, yra rami ir palanki aplinka žmonėms dirbti. Ir kas nori matyti sumaištį, tai iš tikrųjų ji buvo konservatorių valdymo laikais. Šiuo metu, manau, žmonės iš tikrųjų nori dirbti ir užsidirbti, tačiau nepaisant to, kad ekonomika auga, nedarbas mažėja, vis tiek skurdžiausiai gyvenančių visuomenės sluoksnių šios gėrybės kol kas nepasiekia. Mano klausimas būtų toks. Gerbiamasis premjere, ką jūs manote apie minimalios algos padidinimą? Ar nebūtų galimybių dar iki 2004 metų neapmokestinamąjį minimumą padidinti iki minimalios algos dydžio?

A.M.BRAZAUSKAS. Matote, kiekvienas dalykas gali būti apskaičiuojamas. Reikia skaičiuoti. Aš visiškai nelinkęs dabar kategoriškai atsakyti, kad ne. Minimali alga yra pati didžiausia iš trijų Baltijos valstybių. Aš negirdėjau, kad jas taip padidintų. (Balsas salėje) Gal šiandien. Prieš rinkimus iš tikrųjų. Na, gerai, jeigu estai padidino, mes pažiūrėsime, kokiais motyvais vadovaudamiesi jie tai padarė. Iš tikrųjų tokia diskusija yra, vieni palaiko, kiti nepalaiko. Jau keletą metų nesikeičia šis minimumas. Žinoma, galima labai rimtai apsvarstyti, mes pasirengę svarstyti įvairius siūlymus ir pateikti, jeigu iš tikrųjų reikės, ir parlamentui. Štai ką aš galėčiau atsakyti dėl šio klausimo.

Be abejo, visi kiti klausimai ir mūsų programoje yra. Štai ši skurdo riba ir žmonės, gyvenantys žemiau šios ribos, be abejo, yra mūsų rūpestis, todėl mes ieškome būdų. Aš nepasakyčiau… aš apie tuos milijardus kalbėjau. Tie milijardai pasiliko žmonėms. Galbūt nevisiškai teisingai jie pateko į tą kišenę, ko gal mes kai kada norėtume, bet, deja, procesai laisvojoje rinkoje daugeliu atvejų yra sunkiai reguliuojami. Mes tik per valstybinius aktus, per teisinę sistemą, per mokesčių sistemą, per mokesčius galime realizuoti šias mūsų pagrindines, netgi pabrėžčiau, socialdemokratines nuostatas, panaikindami skirtumą tarp tos grupės, kuri gauna dideles pajamas, ir tos, kuri gauna mažiausias pajamas.

PIRMININKAS. G.Kniukšta. Ruošiasi G.Šileikis.

G.KNIUKŠTA. Dėkoju, pone Seimo Pirmininke. Aš norėčiau paklausti ir taip pat pasakyti, turbūt gerbiamasis premjeras sutinka, kad kaimo plėtra yra ne tik Žemės ūkio ministerijos reikalas, kad Žemės ūkio ir kaimo plėtros įstatymo įgyvendinimu turi rūpintis visos ministerijos ir prie Vyriausybės sudaryta Kaimo plėtros taryba. Aš noriu paklausti jūsų: kaip jūs rengiatės organizuoti atskirų ministerijų darbą, kad būtų kur kas ryškesni poslinkiai dėl kaimo infrastruktūros, pirmiausia dėl kaimo kelių? Dėkoju.

A.M.BRAZAUSKAS. Matote, kiekviena ministerija vykdo savo darbą, savo pareigas, turi savo veiklos sritį. Ar tai būtų miestas, ar tai būtų kaimo vietovė, vienodai tolerantiškai turi būti į tai žiūrima. Dabar ir mūsų Vyriausybės, ir institucijų veikla gerokai turėtų pasikeisti įvertinus tuos finansinius išteklius, kurie galbūt 2004 metais ne taip ryškiai, bet 2005 metais ateis. Be abejo, mes, sudarydami kokias nors programas, niekuomet neužmirštame kaimo. Kaimui yra numatoma, kai kalbama apie kelius, kai kalbama apie infrastruktūrą, darbo vietų sukūrimą, papildomų verslų sukūrimą, kaimo turizmą, alternatyvių verslų sukūrimą. Čia yra mūsų atskirų žinybų darbas, ir mes jokiu būdu nemanome, kad už visa tai atsako Žemės ūkio ministerija ir ši taryba. Ir ateityje taip pat bus. Jeigu kas mano, kad Vyriausybė užsiima tik miesto reikalais, tai labai klysta. Man atrodo, kad proporcingai indėliui žemės ūkio klausimai mūsų Vyriausybės veikloje pagal priimamų sprendimų apimtį iš tikrųjų užima labai didelę vietą.

PIRMININKAS. G.Šileikis. Ruošiasi S.Buškevičius.

G.ŠILEIKIS. Gerbiamasis premjere, opozicija per metus du kartus teikė interpeliaciją sveikatos apsaugos ministrui. Jūs minėjote, jog dabar Vyriausybėje svarstėte būtinas reformas, pakeitimus. Ar jūs tik dabar pastebėjote, pamatėte, kad tikrai sveikatos apsaugos sistemoje yra blogėjanti padėtis ir netinkamas ministras? Kokių žingsnių imsitės, kad tai būtų keičiama? Ačiū.

A.M.BRAZAUSKAS. Pirmiausia mes pastebėjome iš karto, kai pradėjome dirbti, mes negalėjome nepastebėti, nes skola vien tik už vaistus buvo daugiau kaip per 3 mln. Tai mums nori nenori reikėjo spręsti šį klausimą ir daugelį kitų dalykų, dėl kreditorinių įsiskolinimų, dėl kai kurių gydymo įstaigų milžiniškų įsipareigojimų. Mes tam skiriame dėmesį, kaip jūs žinote, vis dėlto buvo numatyti papildomi finansiniai ištekliai ir kreditai paimti, kad būtų atsiskaityta už vaistus, kad nebūtų tokios situacijos, kai žmonės negali būti aprūpinami vaistais. O apskritai aš nenorėčiau sutikti su jūsų pasakymu, kad sveikatos apsaugos sistemos padėtis blogėja. Ji neblogėja, bet ji turi savo problemų. Ir tos problemos iškyla todėl, kad buvo bandoma palaipsniui pradėti šią reformą. Ta reforma buvo pradėta praeitų metų viduryje, kai buvo sudaromos sutartys su Privalomuoju sveikatos draudimo fondu. Tada kai kurių gydymo įstaigų buvo sukelta ugnis prieš Sveikatos apsaugos ministeriją, prieš Vyriausybę, nes buvo norima palikti viską taip, kaip yra: duokite jūs mums milijardus, mes patys gyvensime taip, kaip mums atrodo geriau. Štai čia visa tai yra. Ar tai bus K.Dobrovolskis, ar bus kitas ministras, vis tiek šie klausimai bus ateityje. Šioje vietoje mes sustoti tikrai negalime. Mūsų pagrindinis tikslas, kad būtų geriau žmogui, o ne geriau tiems, kurie nori įsikabinę laikytis senos sistemos, kad būtų geriau žmogui, kad jis gautų tą pagalbą, kad jis gautų tuos vaistus, kad jis būtų aprūpintas maksimaliai, kiek valstybė turi galimybių. Nes lėšos per 2 mlrd. nėra tokios mažos sveikatos apsaugai.

PIRMININKAS. S.Buškevičius. Ruošiasi V.Žalnerauskas.

S.BUŠKEVIČIUS. Gerbiamasis premjere, sakykite, kokia jums geriau mokesčių sistema patinka, ar progresyvinė, ar dabar galiojanti proporcinė?

A.M.BRAZAUSKAS. Galėčiau pasakyti, kad ši sistema, kurią aš… Kokia ji proporcinė? Ji yra lygiavos principas, ir tiek. Tai yra gryna lygiava. Šios lygiavos Europoje beveik niekur nėra. Mes einame į Europos Sąjungą ir turėsime prieiti prie progresyvinės sistemos. Palaipsniui, neskubėdami, nedarydami klaidų, manau, kad mes irgi prieisime prie to. Valstybės, kurios šiandien klesti, kuriose yra geras, teisingas pajamų paskirstymas, be progresyvinės sistemos neapsieina. Manau, kad palaipsniui būtinai per… Nežinau, kiek metų mes turėjome programą… žinoma, šiek tiek greičiau, bet gyvenimas gali mus pataisyti. Manau, kad mes artimiausiu metu prie to prieisime.

PIRMININKAS. V.Žalnerauskas. Ruošiasi E.Masiulis.

V.ŽALNERAUSKAS. Gerbiamasis pretendente, jūs savo pranešime pasidžiaugėte dideliais energetikos sektoriaus pelnais, dideliais dividendais valstybei. Tai tikrai yra labai gerai, bet sakykite, ar jūs nematote prielaidų šių pelnų sąskaita sumažinti elektros kainas gyventojams? Ar dėl to negalėtų išsijudinti iš mirties taško vartojimas, gal padidėtų elektros energijos vartojimas ir energija dar labiau atpigtų? Ačiū.

A.M.Brazauskas. Žinoma, klausimas… Tai pirmi metai, kai mes gauname tokį pelną – 220 mln. litų, visa energetinė sistema. Tiek gavo ir atominė elektrinė, ir Elektrėnai, ir tinklai – visa pagrindinė energetikos sistema. Čia aš pasakiau bendrą pelną. Jeigu paimtume skirstomųjų tinklų pelną, tai jis nėra toks didelis. Pagrindinis pelnas šiandien yra atėjęs iš to, kad keturis kartus neblogom kainom padidėjo elektros energijos eksportas. Aš taip pasakyčiau. Jis padidėjo per pastaruosius metus beveik keturis kartus. Štai čia yra pagrindinis dalykas, kodėl atsirado toks Lietuvos energetinės sistemos pelnas. Galite įsivaizduoti, kad iš 17 mlrd. pagamintos elektros energijos apie 6,5 mlrd. yra parduota – trečdalis. Čia yra šiek tiek iškreiptas vaizdas. Kai po poros metų bus sustabdytas energetinis blokas, kur kas padidės elektros energijos gamyba šiluminėse elektrinėse, vargu ar mes galėsime daryti tokias išvadas, kokias jūs siūlote. Nors iš tikrųjų jūsų klausimas labai teisingas. Bet mes turime analizuoti, koks pelnas ir iš kur jis yra atsiradęs.

PIRMININKAS. E.Masiulis. Ruošiasi V.Landsbergis.

E.MASIULIS. Ačiū, gerbiamasis Seimo Pirmininke. Gerbiamasis Prezidente, kandidate į premjerus, iš tikrųjų jūsų šios dienos pranešimas yra labiau tokios ataskaitos formos. Mes, matyt, dar turėsime progą šiais metais išgirsti Vyriausybės ataskaitą pagal Seimo statuto reikalavimus. O šios dienos pranešime pasigedau tokių perspektyvinių pamąstymų, perspektyvinių gairių suprantant ir suvokiant, kad naujai išrinktas Lietuvos Respublikos Prezidentas, teikdamas jūsų kandidatūrą, turi tam tikrų lūkesčių, tų lūkesčių, kuriuos žmonės sudėjo balsuodami už naująjį Prezidentą. Taigi vis dėlto norėčiau, kad įvardytumėte pagrindines Vyriausybės darbo problemas arba Vyriausybės darbo trūkumus, kuriuos šiandien jūs matote. Kaip vis dėlto stengsitės įgyvendinti tuos lūkesčius, kurie yra išsakyti ir į kuriuos dedama labai daug vilčių? Norėčiau, gerbiamasis premjere, vis dėlto labiau išgirsti jūsų požiūrį į tai, kas šiandien labiausiai spręstina ir kokių problemų Vyriausybė neišsprendė.

A.M.Brazauskas. Pirmas dalykas. Norėčiau pasakyti, kad Vyriausybė dirba stengdamasi ne pateisinti savo buvimą, o kad padarytų darbą. Pirmas dalykas. Mūsų pagrindinis tikslas yra toks.

Antras dalykas. Aš kalbėdamas, man atrodo, nemažą laiko dalį skyriau ir perspektyvai. Aš kalbėjau apie žinių ekonomiką, aš kalbėjau apie biudžetą, aš kalbėjau apie mūsų finansinę sistemą, ką ateityje reikėtų padaryti, aš kalbėjau apie privatizavimą, apie energetiką. Be abejo, jeigu man leistų laikas ir duotumėte jo papildomai, aš galėčiau daugiau kalbėti apie mūsų pasirengimą ir, žinoma, narystę Europos Sąjungoje, nes 2004 metai bus labai sudėtingi. Biudžeto parengimas, kurio kitų metų rengimo tvarkaraštį mes jau patvirtinome, žinoma, pareikalaus labai aukštos kvalifikacijos ir labai daug energijos, kad šis biudžetas iš tikrųjų būtų subalansuotas ir kad jis ne pablogintų, bet pagerintų mūsų visuomenės ir ekonomikos sektorių padėtį. Apibendrindamas pasakyčiau, kad čia yra pagrindinis darbas, kurį turės atlikti Vyriausybė atitinkamai, žinoma, siūlant ir parlamentui svarstyti tuos klausimus, kurie pagal kompetenciją priklauso parlamentui. Todėl aš nevisiškai norėčiau su jumis sutikti, kai jūs sakote, kad aš pateikiau tiktai ataskaitą. Be ataskaitos sunkoka vertinti, ką padarė Vyriausybė. Jeigu aš visiškai nieko nesakyčiau, o vien kalbėčiau apie šviesią ateitį, man atrodo, tai irgi nepatenkintų Seimo narių.

PIRMININKAS. Klausimą užduos V.Landsbergis. Ruošiasi V.Orechovas. Paspauskite mygtuką dar kartą.

V.LANDSBERGIS. Labai ačiū. Pone Ministre Pirmininke, yra nelabai šviesi perspektyva, kad kylant pasaulinėms benzino kainoms Lietuvos pieno perdirbimo įmonės, neleisdamos, kad sumažėtų jų pelnas, numuš supirkimo kainą ir nusunks varganus centus nuo tų mažų lėšų, kurias dar gauna pagrįstai besiskundžiantys po kelias karves laikantys valstiečiai. Ar jūs galėtumėte padaryti įtaką finansų ministrei ir sudaryti vieneriems metams specialų pieno kainų palaikymo fondą, kad jos nekristų nors maždaug metus, kol atsidarys Europos rinka tiesioginiam pieno pardavimui į Vakarus, ne vien trims nejautriems galiūnams Lietuvoje?

A.M.Brazauskas. Pirmiausia fondas be pinigų – tai tik žodžiai, o fondą su pinigais padaryti reikia iš biudžeto sąskaitos. Aš kitų šaltinių nematau. O lėšos žemės ūkiui yra numatytos mūsų biudžete pagal įstatymą. Dabar, jeigu kalbėčiau… Iš tikrųjų jūs teisus, kainos yra labai mažos. Maždaug 12% jos mažesnės negu pernai supirkimo kainos apskritai. Tai yra labai blogas rodiklis, žemdirbiai iš tikrųjų dėl to neteko nemažai milijonų, bet tai yra pasaulinė konjunktūra ir tai atsiliepė ir šiems rezultatams. Apibendrindamas pasakyčiau, kad pernai pienininkai, karvių laikytojai ir pieno priduotojai, turėjo pagalbą iš valstybės 17 mln. litų, šiais metais mes dar kartą svarstėme ir papildėme 20 mln. litų jau avansu. Šiandien yra numatyta 52 mln. litų. Kaip jūs matote, tris su puse karto daugiau. Todėl dabar yra žemės ūkio rūpestis, be abejo, per žemės ūkio skyrius kuo greičiau šias lėšas panaudoti. Tai šiek tiek padidintų, be abejo, galbūt ne tiek, kiek norim, bet tai jau yra visiškai konkretūs pinigai, konkrečios lėšos, kurios galėtų būti skirtos kaip tik šiems pieno gamintojams. Be abejo, tai klausimas, kurį mes jau daug kartų svarstėme, ieškojome būdų, bet visi finansiniai ištekliai yra visiems matomi. Kokių nors nematomų nėra. Jeigu kalbėtume apie kokią nors revoliuciją – kur kas didesnį finansavimą, turėtų būti iš esmės peržiūrėtas visas šių metų valstybės biudžetas. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Klausia V.Orechovas. Ruošiasi A.Vazbys.

V.ORECHOVAS. Jūsų Ekscelencija, gerbiamasis premjere, ačiū jums už rimtą pranešimą, jūsų rimtus planus, bet aš neišgirdau atsakymo į vieną klausimą. Kaip jūs planuojate sustabdyti nacionalinių mažumų mokyklų uždarymą? Ačiū.

A.M.Brazauskas. Pirmiausia aš negirdėjau, kad taip masiškai būtų uždaromos mokyklos. Mokyklos uždaromos ir lietuviškos, ir daug mokyklų uždaroma. Kai pas mus gimstamumas vos ne dvigubai sumažėjo ir vaikų skaičius mokyklose mažėja (deja, bet toks yra reiškinys), be abejo, ir lietuviškų, ir rusiškų, ir lenkiškų mokyklų gali mažėti ir kai kur mažėja. Bet jeigu jūs iš tikrųjų turite tokių faktų, kai matote kokią nors nesveiką tendenciją, prašau kreiptis, mes (štai švietimo ministras) išnagrinėsime kartu su savivaldybėmis šį klausimą. Jeigu buvo padaryta kokių nors klaidų, tai bus pataisyta, bet reikia konkrečių faktų.

PIRMININKAS. A.Vazbys. Ruošiasi E.Skarbalius.

A.VAZBYS. Gerbiamasis premjere, kaip tenka patirti iš žiniasklaidos, atnaujinamos Vyriausybės ir apskritai visos vykdomosios valdžios formavimą gaubia tam tikros mistikos skraistė. Norėčiau jūsų pasiteirauti, koks vaidmuo performuojant Vyriausybę ir jos būsimoje veikloje tenka pastaruoju metu pagarsėjusiai aiškiaregei L.Lolašvili, kurią, pasak žiniasklaidos, artimi ryšiai sieja tiek su jumis, tiek su Respublikos Prezidentu? Manau, tiek man, tiek kitiems kolegoms prieš apsisprendžiant būtų pravartu žinoti, ar ponia L.Lolašvili dalyvauja sprendimų, lemsiančių valstybės ateitį, priėmimo procese? Jeigu taip, tai kokiu būdu ir kiek? Ačiū.

A.M.BRAZAUSKAS. Atsakau labai trumpai. Jokios įtakos nedaro.

PIRMININKAS. E.Skarbalius.

E.SKARBALIUS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, aš norėjau šiek tiek patikslinti jūsų pasakytas mintis, tiksliau, ne patikslinti, o pasitikslinti. Jūs paminėjote, kad eksportas auga, BVP didėja, nedarbas mažėja, bet aš turiu konstatuoti vieną faktą, kad skirtumai tarp Vilniaus ir kitų miestų didėja, mažėja pragyvenimo lygis rajonuose, labiau nutolusiuose nuo Vilniaus, skurdas ten tik gilėja. Ačiū.

A.M.BRAZAUSKAS. Na, kad tas skirtumas didėtų, aš neradau tokios informacijos ir pasidomėsiu. Be abejo, tarp miesto ir kaimo yra labai didelis ir pajamų, ir pragyvenimo lygio skirtumas, ir šeimų balansas (mes turime statistinius duomenis)… Čia jokios naujienos nėra. Todėl mūsų uždavinys, ir aš apie tai kalbėjau, kad padedant tiems struktūriniams fondams, kurie ateis, ypač regionų plėtros dalyje, kur numatomos nemažos lėšos, privalėsime ir, manau, taip ir padarysime, kad šis skirtumas ne didėtų, o mažėtų. Deja, valstybė neturi šiandien tiek daug instrumentų arba kokių nors kitų priemonių, kad padarytų kokią nors radikalią įtaką šiems procesams. Aš nematau to kol kas, tačiau tai yra ateities klausimas. Aš nė kiek neabejoju, ir mes ateityje esame numatę bendrajame programavimo dokumente šiam klausimui kaip tik skirti didelį dėmesį, dideles lėšas ir organizacinę veiklą.

PIRMININKAS. P.Gražulis. Prašom.

P.GRAŽULIS. Gerbiamasis premjere, aš iš dalies norėčiau papildyti Seimo nario E.Skarbaliaus klausimą. Savo inauguracinėse kalbose dabartinis Prezidentas R.Paksas išreiškė didelį susirūpinimą tarp didėjančio miesto, kaimo ir ypač mūsų sostinės Vilniaus atotrūkio. Jūs savo kalboje pabrėžėte gana optimistinę kaimo situaciją ir apeliavote į struktūrinius fondus. Noriu jūsų paklausti, gerbiamasis premjere, ar jūs žinote, kad šiandien iš užsiregistravusių daugiau kaip 40 tūkst. ūkininkų struktūriniais fondais nepasinaudojo net 100 ūkininkų? Gerbiamasis premjere, jūs pasakykite, kaip išgyventi žemdirbiui, kai kiauliena superkama nemokant net 3 litų už gyvo svorio kilogramą, o savikaina – per 4 litus, kai jautiena superkama mažiau nei po 2 litus, o savikaina 3,80 lito, kai iš smulkiųjų žemdirbių pienas superkamas vos po 30 centų už litrą , o savikaina – per 60 centų. Gerbiamasis premjere, ar jums žinoma reali situacija kaime ir ar iš tikrųjų nuoširdžiai susirūpinsite? Aš manau, kad Vyriausybė turi didelius svertus ir dideles galias, kad situacija kaime būtų kitokia. Ne vieno įstatymo pataisa yra užregistruota, kad gerintume padėtį kaime, neleistume apiplėšinėti prekybos tinklams ir perdirbėjams, bet į tai Vyriausybė nereaguoja.

A.M.BRAZAUSKAS. Jūs taip apibendrinote situaciją. Būtų labai malonu išgirsti, ką jūs turite omeny, kad Vyriausybė turi milžiniškas galimybes. Mes su didžiausiu džiaugsmu tomis galimybėmis pasinaudotume. Jeigu mes nežinome kokių nors galimybių… Aš manau, kad mes žinome tas galimybes, jos yra teisinės. Mes negalime grįžti 20 metų atgal ir nustatinėti, kokiomis kainomis prekiauti pienu arba kiaušiniais parduotuvėse ir kokiomis kainomis supirkinėti. Deja, jūs teisus, žinau puikiausiai, kokiomis kainomis superka, dar mažesnėmis nei jūs sakote. Tai iš tikrųjų didžiulė problema, bet mes daug kartų svarstėme ir neradome tokio mechanizmo, kaip padaryti, kad tos supirkimo kainos būtų didesnės, nes tokio mechanizmo nėra, teisinio mechanizmo nėra, kaip nustatyti šias kainas. Laisvosios rinkos sąlygomis ir Europos Sąjungos sąlygomis tokie mechanizmai nepriimtini ir negali veikti mūsų visuomenėje.

Kaip minėjau, pieno ir mėsos supirkėjams šiek tiek, kiek buvo galima, mes pabandėme padidinti, kiek leidžia tos galimybės, kuriomis disponuoja Vyriausybė, nes visais valstybės finansais disponuoja parlamentas priimdamas įstatymą. Jokių papildomų finansinių išteklių neturi nei mūsų Vyriausybė, nei kokia kita institucija ar valstybinis bankas. Neturi tokių išteklių. Mes tik su jumis kartu galime spręsti šiuos klausimus, matydami tokią socialinę problemą. Nors, kita vertus, aš nenorėčiau sutikti su tuo, kad tas atotrūkis labai didėja. Jis yra, jis dešimt kartų gal yra didesnis, jūs teisingai sakote, bet kad tas atotrūkis didėtų, aš nemanau, kad jis didėja. Jeigu jūs taip teigiate, aš pasistengiu pasiaiškinti, ar iš tikrųjų taip yra.

PIRMININKAS. Gerbiamieji, mes jau klausomės atsakymų 40 minučių. Tai tas limitas, kuris skirtas. Noriu priminti, kad premjerui po 9 minučių jau reikės būtų Valstiečių ir Naujosios demokratijos partijos frakcijoje. Taigi visi klausimai, kurie liko nepaklausti, gali būti užduoti frakcijose, kai susitiksite su premjeru. Aš siūlau baigti klausimus. Rytoj dar taip pat bus galimybė išklausyti premjerą, nes rytoj 10.45 val. pagal mūsų darbotvarkę yra numatytas svarstymas dėl Ministro Pirmininko kandidatūros. Ar sutinkate baigti? Ačiū. (Balsai salėje) Nesutinkate? Tada ir baigiame. Na, visi negali, 40 minučių. Nereikia juokauti, jeigu aš klausiu, atsakykite rimtai. Baigiame atsakymus. Ačiū premjerui.

V.ALEKSIŪNAS (Tarptautinių ryšių skyriaus vyresnysis specialistas). Respublikos Prezidentas išeina.

PIRMININKAS. Dar kartą noriu priminti, kad po 10 minučių Valstiečių ir Naujosios demokratijos frakcijoje, toliau Liberaldemokratų – 16 val., Jungtinėje – 16.30 val., Socialdemokratų – 16.55 val. (Balsai salėje) Gerai, aš viską girdžiu, palaukite. Naujosios sąjungos rytoj 8 val., Liberalų – 8.30 val. ir Tėvynės sąjungos – 9 valandą.

Dabar visi registruojamės posėdžio pabaigoje. Registruojamės.

Užsiregistravo 98 Seimo nariai. (Balsai salėje) Prašau? Tai atisėskite į darbo vietas ir dar kartą registruojamės. Prašom registruotis. Vyksta registracija.

Užsiregistravo 100 ir vienas gerbiamosios K.Prunskienės balsas – 101, ir jūsų dar – 102. Ačiū. Aš neturiu kortelės. Tuo posėdį baigiame. Pareiškimų nėra.