Septintasis (342) posėdis
2003 m. vasario 27 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas A.PAULAUSKAS ir Seimo Pirmininko pavaduotojas A.SKARDŽIUS

Alkoholio kontrolės įstatymo 20, 21 ir 25 straipsnių papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-2160(2*) (svarstymas)

PIRMININKAS (A.SKARDŽIUS). Laba diena, gerbiamieji kolegos, pradedame vasario 27 d. vakarinį plenarinį posėdį. Prašom registruotis. Kol vyksta registracija, kviečiu pažvelgti į rytinio posėdžio darbotvarkėje likusį klausimą Nr.IXP-2160 – Alkoholio kontrolės įstatymo kai kurių straipsnių papildymo įstatymo projektą. Ekonomikos komiteto išvadą pateiks kolegė B.Vėsaitė. Svarstymo stadija.

Užsiregistravo 40 Seimo narių.

B.VĖSAITĖ. Gerbiamieji kolegos, Ekonomikos komitetas, kuris buvo pagrindinis, svarstė Alkoholio kontrolės įstatymo pataisas ir pritarė iniciatorių pasiūlytam Ekonomikos komiteto patobulintam projektui. Priminsiu, kad buvo klausimas dėl alkoholio ir siauruko. Ekonomikos komitete minėtam klausimui visi pritarė vienbalsiai.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu V.Nekrašą pateikti Sveikatos reikalų komiteto išvadą.

V.NEKRAŠAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, Sveikatos reikalų komitetas buvo papildomas komitetas dėl šio klausimo, ir balsavimo rezultatai – bendru sutarimu už šias pataisas. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Nesant norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų, ar galime bendru sutarimu? Yra norinčių kalbėti. Kviečiu A.Baurą išsakyti nuomonę už dėl balsavimo motyvų. Prašom.

A.BAURA. Gerbiamieji kolegos, svarstomo įstatymo pataisos labai svarbios ne tik viešajai įstaigai “Aukštaitijos siaurasis geležinkelis”, bet ir dviem akcinėms bendrovėms – akcinei bendrovei “Anykščių vynas” ir “Kalnapiliui”, kurios, patikėjusios mūsų politikų duotais pažadais, kad bus pakeistos tam tikros įstatymo nuostatos, išleido nemažas pinigų sumas, kad įrengtų vagonus-restoranus. Deja, tai buvo padaryta jau rudenį ir dėl šių pataisų nebuvimo jie iš esmės yra nenaudojami. Turint omeny, kad artėja pavasaris, tikintis, kad užsakomųjų reisų bus daugiau, tos pataisos yra labai svarbios ir reikalingos. Aš balsuosiu už ir kviečiu kolegas padaryti tą patį. Tikiuosi, kad priėmimo stadija nebus nukelta, o artimiausi metu mes galėsime ir priimti.

PIRMININKAS. Dėkoju. Nuomonė prieš – kolega S.Buškevičius.

S.BUŠKEVIČIUS. Aš balsuosiu prieš, nes kuo daugiau alkoholio pardavimo taškų, tuo daugiau galimybių nugirdyti tautą. Apskritai eilinė ar neeilinė sesija, kai pažiūri į darbotvarkę, tai jau keleri metai tie patys klausimai – alkoholis, tabakas, azartiniai lošimai, alkoholis, tabakas, azartiniai lošimai. Atrodo, kad Seimas niekuo kitu neužsiima. Gal vieną kartą reikia pradėti spręsti rimtesnius klausimus?

PIRMININKAS. Dėkoju. Kolegos prašom registruotis, ir balsuosime, ar pritarti šiam įstatymo projektui po svarstymo. Kas turi tokią nuomonę, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, – prieš arba susilaiko. (Balsai salėje) Prašome neagituoti, kolega Šablinskai.

Užsiregistravo 45 Seimo nariai.

Už – 38. Jūs už? (Balsai salėje) Kolega K.Glaveckas balsavo už. Už – 39, prieš – 2, susilaikė 3. Įstatymui po svarstymo pritarta.

Asociacijų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-1757. Visuomeninių organizacijų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-1764 (svarstymas)

Pradedame vakarinės darbotvarkės klausimus 2-1a, 2-1b – Asociacijų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-1757. Pranešėjas J.Sabatauskas pateiks Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadą. Svarstymo stadija.

J.SABATAUSKAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš gal iš karto kalbėsiu dėl abiejų projektų…

PIRMININKAS. Antrasis projektas – Visuomeninių organizacijų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-1764. Prašom.

J.SABATAUSKAS. …dėl Asociacijų įstatymo pakeitimo įstatymo projekto bei Visuomeninių organizacijų įstatymo pakeitimo įstatymo projekto. Kadangi pasikeičia koncepcija ir skirtumų tarp asociacijų ir visuomeninių organizacijų beveik nelieka, komitetas nusprendė projektus iniciatoriams grąžinti tobulinti, kad sujungtų abu įstatymų projektus į vieną ir panagrinėtų galimybę, tiksliau, išnagrinėtų, kokią koncepciją pasirinkti dėl ūkinės veiklos, ką būtų galima leisti, bei dėl mokesčių. Komitetas pritarė bendru sutarimu. Ačiū.

PIRMININKAS. Pagrindinio ir vienintelio komiteto išvada – grąžinti iniciatoriams tobulinti. Dėl balsavimo motyvų – kolegė B.Vėsaitė.

B.VĖSAITĖ. Gerbiamieji kolegos, man žinoma ir nevyriausybininkų nuomonė. Jie pritaria, kad grąžintume tobulinti, nes tai būtų vienas grakštus įstatymas. Siūlyčiau pritarti šiai nuomonei.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kitų nuomonių nėra. Klausiu, ar galime bendru sutarimu šiuos abu įstatymų projektus grąžinti tobulinti? Kitų nuomonių nėra. Grąžiname tobulinti. Dėkoju.

Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos mokslų akademijos statuto patvirtinimo“ projektas Nr.IXP-2199(2*) (svarstymas)

Klausimas 2-2 – Seimo nutarimo “Dėl Lietuvos mokslų akademijos statuto patvirtinimo” projektas Nr.IXP-2199. Svarstymo stadija. Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto išvadą pateiks komiteto pirmininkas R.Pavilionis.

R.PAVILIONIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas išnagrinėjo įteiktas Seimo Teisės departamento pastabas, taip pat Seimo nario P.Jakučionio pastabas. Galima sakyti, kad į visas pastabas yra atsižvelgta. Atsižvelgta į visas Teisės departamento pastabas, joms yra pritarta. Vienai yra nepritarta. Kolegos P.Jakučionio dviem siūlymams yra pritarta, kitiems dviem nepritarta tik dėl to, kad siūlomos formuluotės jau yra įrašytos į Mokslo ir studijų įstatymą, todėl buvo nuspręsta jų nekartoti šiame įstatyme. Taigi po svarstymo prašome pritarti šiam Seimo nutarimui.

PIRMININKAS. Dėkoju. Yra gauta pataisų, kurias teikia Seimo narys P.Jakučionis. Prašyčiau pateikti savo pataisas. Yra dvi pataisos, kurioms komitetas nepritarė. Prašom pateikti pirmąją.

P.JAKUČIONIS. Dėkoju. Iš tikrųjų tai yra sudėtinga teikti statuto pataisas, nes statutą rengia ir teikia pati Akademija. Išeina taip, kad Akademijos darbo grupė priima tuos siūlymus arba nepriima, o mes galime tik tvirtinti arba netvirtinti. Todėl aš nenorėčiau, kad dėl mano siūlymų būtų balsuojama, nes jie buvo pasiūlyti Akademijos darbo grupei. O jų esmė yra tokia, kad vis dėlto Mokslų akademija ten vadinama biudžetine organizacija ir kad būtų vadinama biudžetine mokslo organizacija, nes iš esmės pagal visus uždavinius tai yra mokslo organizacija. Tačiau ten yra ir kitokių aspektų, socialinių aspektų. Jeigu pati darbo grupė nepriėmė šių siūlymų, tai aš jų balsuoti neteikiu.

PIRMININKAS. Dėkoju. Jūs atsiimate?

P.JAKUČIONIS. Taip.

PIRMININKAS. Dėkoju. Antrąjį savo siūlymą, kuris, deja, nėra konkretus, taip pat atsiimate?

P.JAKUČIONIS. Taip, kadangi tai yra tik siūlymai darbo grupei.

PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamajam kolegai P.Jakučioniui. Daugiau pataisų, dėl kurių mes turėjome šioje stadijoje priimti sprendimus čia, plenarinių posėdžių salėje, nėra. Klausiu jūsų, ar būtų norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Nėra.

Ar bendru sutarimu galime pritarti po svarstymo šiam Seimo nutarimui? Galime. Ačiū. Pritarta.

Baudžiamojo kodekso 310 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-1871. Alkoholio kontrolės įstatymo 6, 10 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-1872 (pateikimas)

Kolegos, darbotvarkės 2-9a ir 2-9b klausimai. Baudžiamojo kodekso 310 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-1871 bei Alkoholio kontrolės įstatymo 6, 10 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-1872. Pateikimo stadija. Pranešėja – kolegė D.Teišerskytė.

D.TEIŠERSKYTĖ. Laba diena. Kadangi šie abu įstatymai yra ant jūsų darbo stalo, aš tiktai labai trumpai norėčiau pakomentuoti tiek pirmąjį, tiek antrąjį. Pirmasis kalba apie tai, kad ir kiek mes draustume ir kovotume prieš naminės degtinės vartojimą ir gamybą, ta mūsų kova yra beprasmė. Todėl grupė Seimo narių, t.y. D.Teišerskytė, R.Vaštakas, A.Skardžius, V.Simulik ir G.Jakavonis, siūlo legalizuoti naminės degtinės gamybą ir kad Vyriausybė nustatytų tvarką, kaip tai turėtų būti padaryta, kokie leidimai, kokios galimybės, kokie higieniniai reikalavimai ir taip toliau, ir taip toliau.

Baudžiamojo kodekso 310 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projekte kalbama apie tai, kad jeigu surandame kaime “bravorėlį” su keliais litrais naminės degtinės, nuteisiame žmogų iki penkerių metų laisvės atėmimo. Mes manome, kad ta bauda yra neadekvati nusikaltimui ir tą baudą reikėtų mažinti, gerokai mažinti. Tokia yra pagrindinė esmė abiejų siūlymų. Tai yra pateikimas. Aš jūsų maloniai prašau pritarti po pateikimo, po to bus galima svarstyti, priimti siūlymus arba atmesti. Europos teisės departamentas tam neprieštarauja.

PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamajai kolegei. Jūsų norėtų paklausti du Seimo nariai. Kolega A.Salamakinas. Prašau.

A.SALAMAKINAS. Gerbiamoji pranešėja, aš tikrai ne prieš įstatymo projektą, tačiau jis atrodo kažkoks lyg neišbaigtas. Kodėl? Pabandysiu paaiškinti. Todėl, kad pagal šį projektą iš esmės tą naminę degtinę gali varyti vos ne kiekvienoje troboje, ir mes, norėdami gal ir gerą dalyką padaryti, padarysime didžiulę blogybę. Ar vis dėlto jums neatrodytų, kad reikėtų kur kas griežčiau įstatymu reglamentuoti naminės degtinės gamybą, licencijų išdavimą ir visa kita.

D.TEIŠERSKYTĖ. Aš dar niekada nemačiau, kad draudimu mes ką nors panaikintume. Draudimu mes nepanaikinome prostitucijos, nepanaikinome korupcijos, nepanaikinome nusikalstamumo, nepanaikinome rūkymo, degtinės gėrimo ir taip toliau. Aš manau, kad visur reikia įvesti kultūrą, buities kultūrą, vartojimo kultūrą. Aš kalbos pradžioje minėjau, kad Vyriausybė turėtų nustatyti, kaip tai turėtų būti padaroma. Žinoma, kad bausmės už neleistinai gaminamą produkciją turėtų likti.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kolegė B.Vėsaitė taip pat turi klausimą.

B.VĖSAITĖ. Gerbiamoji pranešėja, mano klausimas, kaip mes užtikrinsime būtent to produkto, tos naminės degtinės kokybę. Dabar privatizuojant alkoholio įmones, mes kokybinius reikalavimus iškėlėme iki didžiulių aukštumų. Tokių kokybinių reikalavimų naminės degtinės gamintojai negalės pasiekti būtent dėl technologinių apribojimų. Tai viena.

Antra. Iš ko, jūs manote, mes surinksime lėšas švietimui ir kultūrai, kuriuos jūs kuruojate, jeigu po kiekvienu krūmu bus varoma naminė? Bus duotas valstybės ženklas, kad mes ją legalizavome. Iš kokių mokesčių? Nes tikrai nemaža dalis mokesčių už alkoholį eina į valstybės biudžetą ir perskirstoma kitoms reikmėms.

D.TEIŠERSKYTĖ. Apie tai, mieloji kolege, reikėjo galvoti siūlant privatizuoti visas valstybines alkoholio gamybos įmones, iš jų surenkamos milžiniškos lėšos, kurių dalis eina šioms reikmėms, apie kurias jūs kalbate. Legalizavus naminės degtinės gamybą ir padarius ją technologiškai tvarkingą ir švarią, galima bus ją apmokestinti ir kaip tik tų trūkstamų lėšų, kurios nuplauks privatizavus dideles alkoholio gamybos įmones, dalis sugrįš į biudžetą ir bus galima jas skirti, ne tik jų dalį, bet ir visas būtent tiems poreikiams. Tuo labiau kad ką tik svarstėme siauruko ir alkoholio klausimą. Šalia siauruko krūmelyje kas nors galės gaminti degtinėlę, kurią galės ramiai gerti vestuvininkai važiuodami siauruku.

PIRMININKAS. Ačiū gerbiamajai pranešėjai. Prašau išsakyti nuomones dėl balsavimo motyvų. Kolegė B.Vėsaitė – nuomonė prieš.

B.VĖSAITĖ. Gerbiamieji kolegos, aš manau, kad siūlymas nerimtas ir ne laiku. Aš nesakau, kada nors mes galėsime priimti šį siūlymą. Taip, gal kada nors ir galėsime priimti, bet, deja, ne šiandien. Noriu pasakyti, kad visos alkoholio gamybos teritorijos yra vienas akcizinis sandėlis, kur pastatyti skaitikliai, kur dirba mokesčių inspekcija ir tiktai šitaip mes užtikriname mokesčių surinkimą.

Antras dalykas, jūs įsivaizduojate, kas atsitiks? Mes duodam ženklą, kad kaimas gali verstis šia veikla. Mes jau taip verkšlenam, kad kaimas nusigėręs. Ar norime dar pagilinti šias problemas? Manau, kad klausimas iš tiesų ne laiku ir to nereikia. Aš kategoriškai prieš, kad būtų pritarta naminės degtinės gamybos legalizavimui.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kolega A.Sedlickas – nuomonė už.

R.A.SEDLICKAS. Aš noriu užsiregistruoti kaip visiškai palaikantis D.Teišerskytę. Kitur, po visą pasaulį, sakykim, Škotija ir Airija daro labai gerą naminukę ir parduoda ją mums. Kodėl mes negalime atvirkščiai? Mūsų naminukė yra labai gera, labai aukštos kokybės ir mes galėtume parduoti airiams. Ir Amerikai, aš tai visiškai patvirtinu. Tas dalykas, kai mes žaidžiame su tomis sąvokomis uždrausti, uždrausti, uždrausti, mes niekur nenueiname, tik savo sąžinę sotiname. Nieko daugiau. Pilstukas yra dėl to, kad jis kontrabandinis, jis yra pigus, labai daug kas uždirbta iš to. Leiskim kaimiečiams pagaminti gerą naminukę, kur bus užtikrinta kokybė, ir visi džiaugsimės. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Girdėjome nuomones dėl balsavimo motyvų. Prašau apsispręsti, ar pritariame po pateikimo šiems įstatymų projektams. Kas pritariate, balsuojate už, turintys kitą nuomonę – prieš arba susilaikote. Vyksta balsavimas. Kolegos, vyksta balsavimas.

Užsiregistravo 58 Seimo nariai. Už – 39, prieš – 10, susilaikė 8. Pritarta šiems įstatymų projektams po pateikimo. Repliką kolega K.Rimšelis. Prašau.

K.RIMŠELIS. Aš buvau pasirengęs sakyti repliką, jeigu būtų nepritarta. Dabar iš tikrųjų manau, kad Seimas pasielgė protingai, pasvarstys tą klausimą. Jeigu niekas nežinotų škotiško viskio, tai nežinotų, kas yra Škotija. Čia didesnės reklamos galbūt nereikia. Kitas dalykas, kai sprendžiamas klausimas leisti ar neleisti gaminti. Reikia kitaip klausimą kelti. Pavyzdžiui, gaminama ar negaminama? Neleidžiama ir klausti, ar gaminama. Gaminama. Jeigu gaminama, tai reikia sutvarkyti, reikia reglamentuoti.

Tai būtų kur kas normaliau ir suprantamiau Seimo nariams.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kolega A.Kubilius. Replika po balsavimo. Prašom.

A.KUBILIUS. Aš noriu pratęsti kolegą K.Rimšelį. Reikia klausti vagiama ar nevagiama. Vagiama, vadinasi, reikia legalizuoti.

PIRMININKAS. Kolegos, pritariame po pateikimo. Pradedame svarstymo procedūrą.

Nr.IXP-1871 siūlomas pagrindinis Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Nenumatomas kitas komitetas. (Triukšmas salėje) Kolegos! Kolegos, prašyčiau tylos! Kolega Buškevičiau! Prašom baigti turgų! Kolegos, Baudžiamojo kodekso 310 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas. Jam siūlomas pagrindinis Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Kitam, t.y. Alkoholio kontrolės įstatymo 6, 10 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektui Nr.IXP-1872 pagrindinis – Ekonomikos komitetas, papildomas – Sveikatos reikalų komitetas. Ar yra kitų siūlymų? (Triukšmas salėje) Kuriam projektui? Kaimo reikalų komitetas papildomas, taip? (Balsas salėje: taip, Kaimo reikalų komitetas papildomas vietoj Sveikatos reikalų komiteto.) Dėkoju. Kolega A.Vazbys turėtų siūlymą? Prašom.

A.VAZBYS. Vis dėlto mano siūlymas būtų, kad abu tuos projektus kuruotų vienas komitetas. Jie yra susiję ir bus nelogiška, jeigu išsiskirs pozicijos, tiesiog bus daugiau sumaišties. Kalbama apie tą patį dalyką ir aš siūlyčiau šiais abiem klausimais pagrindiniu komitetu skirti Ekonomikos komitetą.

PIRMININKAS. Aš ką tik minėjau, gerbiamasis kolega, kad tai yra Baudžiamojo kodekso straipsnio pakeitimas. Prašom pasižiūrėti patį projektą, tada gal kils mažiau klausimų. Ar pritariate šiems komitetams įtraukiant kaip papildomą Kaimo reikalų komitetą? (Balsas salėje: pritariame.) Dėkoju. (Balsai salėje) Gerai, prašau, papildomas – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas šio komiteto pirmininko siūlymu. Prašom. Kolegos, dėl komitetų sutarėme, siūloma svarstyti pavasario sesijoje. Dėkoju.

Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos statuto patvirtinimo įstatymo projektas Nr.IXP-2266 (pateikimas)

Darbotvarkės 2-3 klausimas – Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos statuto patvirtinimo įstatymo projektas Nr.IXP-2266. Pateikimas. Pateikia viceministras J.Gečas. Prašom.

J.GEČAS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai. Projektas parengtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 6 dalimi bei Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo 11 straipsnio 2 dalimi, kuriose yra įtvirtintas reikalavimas statutinių valstybės tarnautojų statusą reglamentuoti statutais, kurie turi būti patvirtinti įstatymais iki šių metų spalio 1 dienos. Karių ir civilių tarnybos Antrajame operatyvinių tarnybų departamente prie Krašto apsaugos ministerijos statusas nereglamentuotas iki šiol, todėl šis statutas turi būti tvirtinamas įstatymu.

Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas yra vienintelė krašto apsaugos sistemos institucija, turinti operatyvinės veiklos subjektų ir žvalgybos tarnybos statusą, todėl jame tarnaujantiems kariams ir valstybės tarnautojams būtini statutiniai tarnybos santykiai. Nepatvirtinus statuto įstatymu Antrojo operatyvinių tarnybų departamento pareigūnai prarastų tam tikrus statutinius tarpusavio santykius, tam tikras socialines garantijas ir Antrajame departamente nepavyktų išsaugoti kvalifikuotų specialistų, kadangi kitų operatyvine veikla ir žvalgyba užsiimančių institucijų teisės aktai numato pareigūnų veiklos specifiką atitinkančias socialines garantijas bei tarpusavio santykius. Kaip pavyzdį galėčiau paminėti Valstybės saugumo departamentą, kuris turi savo įstatymą, taip pat ir patvirtintą statutą.

Priėmus šį įstatymą ir kitus su juo susijusius teisės aktus neigiamų pasekmių nenumatyta. Priėmus šį įstatymą neliks prieštaravimo tarp krašto apsaugos sistemos organizavimo ir Karo tarnybos įstatyme, Valstybės tarnybos įstatyme, Žvalgybos įstatyme, Operatyvinės veiklos įstatyme ir kituose teisės aktuose reglamentuotų departamento veiklos principų ir nuostatų. Papildomų biudžeto lėšų priėmus teikiamą įstatymą nereikės skirti. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju, ministre. Jūsų norėtų paklausti kolega J.Olekas. Prašom. Atsisakote. Tad nėra norinčių klausti. Dėl balsavimo motyvų prašau išsakyti nuomones po pateikimo. Nėra. Ar galėtume bendru sutarimu pritarti po pateikimo? Dėkoju, pritarta. Pradėjus nagrinėjimo stadiją siūlomas pagrindinis Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, papildomi – Teisės ir teisėtvarkos komitetas, Socialinių reikalų ir darbo komitetas ir Biudžeto ir finansų komitetas. Ar būtų kitų siūlymų dėl komitetų, kurie nagrinės šį įstatymo projektą? Nėra. Tad pritarta šiems komitetams. Siūloma svarstyti pavasario sesijoje. Dėkoju. Pritarta šiam siūlymui. Baigiame šio klausimo pateikimą.

Civilinės krašto apsaugos tarnybos statuto patvirtinimo įstatymo projektas Nr.IXP-2270 (pateikimas)

Darbotvarkės 2-4 klausimas – Civilinės krašto apsaugos tarnybos statuto patvirtinimo įstatymo projektas Nr.IXP-2270. Pranešėjas – viceministras J.Gečas. Prašom.

J.GEČAS. Teikiame Seimui įstatymo projektą dėl Lietuvos Respublikos civilinės krašto apsaugos tarnybos statuto patvirtinimo. Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad anksčiau priimti įstatymai, statutai ir kiti teisės aktai, reglamentuojantys statutinių tarnautojų statusą bei tarnybos ypatumus, bus taikomi iki bus priimti ir įsigalios įstatymu patvirtinti statutiniai valstybės tarnautojų veiklą reglamentuojantys statutai, bet ne ilgiau kaip iki 2003 metų spalio 1 dienos.

Vadovaujantis šiomis nuostatomis parengtas Lietuvos Respublikos civilinės krašto apsaugos tarnybos statuto patvirtinimo įstatymo projektas. Įstatymo projekto tikslas – užtikrinti civilinės krašto apsaugos tarnybos sąlygas ir tvarką, taip pat šią tarnybą atliekančių asmenų statusą ir tarnybos santykius. Priėmus įstatymo projektą ir kitus su juo susijusius teisės aktus neigiamų pasekmių nenumatoma.

Teikiamame projekte numatytas mažesnis civilinės krašto apsaugos tarnybos valstybės tarnautojų kvalifikacijų kategorijų skaičius, nes svarstymo metu buvo tam tikrų pastabų, kad yra per daug kategorijų. Jų skaičius nuo 14 buvo sumažintas iki 9. Taip pat nurodyti pagrindiniai kriterijai, kuriais vadovaujamasi jas suteikiant. Numatyta galimybė tarnautoją atšaukti iš kasmetinių atostogų, o siekiant tai kompensuoti atitinkamai pailginamas atostogų dienų skaičius.

Atsižvelgiant į Europos teisės departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės pastabas yra padidintos išeitinės kompensacijos siekiant įtvirtinti Europos Sąjungos teisėje taikomų teisėtų lūkesčių, teisinio tikrumo ir įgytų teisių apsaugos principą.

Įstatymo projekte įtvirtinta nauja nuostata dėl statutinių tarnautojų siuntimo į tarptautinių operacijų karinius vienetus tvarkos. Priėmus teikiamą Lietuvos Respublikos civilinės krašto apsaugos statuto patvirtinimo įstatymo projektą, papildomų lėšų nereikės. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju, jūsų norėtų paklausti kolega K.Kriščiūnas. Prašom.

K.KRIŠČIŪNAS. Ačiū gerbiamajam posėdžio pirmininkui. Gerbiamasis viceministre, gal aš klystu, bet kiek man žinoma, ši tarnyba turėjo pereiti Vidaus reikalų ministerijai ir NATO pareigūnai tarsi sakė, kad ta tarnyba yra krašto apsaugai nebūdinga veikla ir ją reikia perduoti. Ar ne taip?

J.GEČAS. Aš gal šiek tiek paprasčiau pabandyčiau pasakyti keliais sakiniais. Tai nėra tarnyba. Tai yra visoje krašto apsaugos sistemoje, įvairiose jos grandyse dirbantys civiliai pareigūnai, kuriems yra taikomi kitokie priėmimo, atleidimo kvalifikaciniai reikalavimai, o jų tarpusavio santykius su jų viršininkais reguliuoja statutas. Tai nėra atskiras struktūrinis padalinys ar vienetas. Tie asmenys, t.y. civiliai krašto apsaugos tarnautojai, gali dirbti įvairiose vietose. Pavyzdžiui, mes dažnai leidžiame lėšas mokydami mediką, chirurgą karinių dalykų, šaudyti, bėgioti, dar ką nors daryti ir po to jiems suteikiami kariniai laipsniai. Įsigaliojus tokiam statutui iš esmės tokiam asmeniui nebereikėtų taikyti karinių rangų ir karinės subordinacijos reikalų. Jis galėtų būti civilis, bet jam jau būtų taikomi kur kas griežtesni reikalavimai, kaip civiliui medikui, kaip krašto apsaugos civiliam tarnautojui. Tas pats su teisininkais, ryšininkais. Ypač tai būtų svarbu žmonėms, išvykstantiems į misiją. Pavyzdžiui, kad medikus dabar siunčiant nereikėtų būtinai siųsti karininko, nors jo, kaip gydytojo, kvalifikacija gal yra blogesnė. Kad galima būtų pakviesti iš (…) į ligonines, priimti jį į statutinę tarnybą ir siųsti į misiją.

PIRMININKAS. Kolega E.Skarbalius. Prašau.

E.SKARBALIUS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau viceministre pone Gečai. Galbūt aš nieko nesuprantu, bet jūs atsakykite, kaip nestatutinį žmogų gali valdyti statutas? Ir apskritai kaip nestatutiniam žmogui gali būti taikomas statutas?

J.GEČAS. Visiškai teisingas jūsų klausimas, ir jis, matyt, atsako į esmę, dėl ko ir yra teikiamas šis įstatymo projektas. Jeigu žmogus nebus priimtas į statuto reglamentuotą tarnybą, jo ir negalės tvarkyti statutas. Bet jis, stodamas į civilę krašto apsaugos tarnybą, tampa statutiniu civiliu tarnautoju. Lygiai tokią pat analogiją galėčiau rasti vidaus reikalų sistemoje, sakykime, priešgaisrinės apsaugos darbuotojas. Jis nėra karininkas, bet jis yra statutinis tarnautojas. Pasienyje dirbantis asmuo irgi yra statutinis tarnautojas. Mes savo sistemoje neturime kitokių. Arba turime karininką, karį, arba turime civilį tarnautoją, kuriam negalime taikyti statuto reikalavimų.

PIRMININKAS. Dėkoju. Atsakėte į klausimus. Kolegos, prašau iš vietos nereplikuoti. Galėsite nuomones išsakyti dėl balsavimo motyvų. Prašau jas ir sakyti. Ar būtų norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Nėra. Ar galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo? Dėkoju, pritarta. Siūloma svarstyti pradėjus svarstymo procedūrą pagrindiniame Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete, papildomuose – Teisės ir teisėtvarkos, Socialinių reikalų ir darbo bei Biudžeto ir finansų komitetuose. Daugiau nėra siūlymų dėl komitetų, kurie svarstys šį įstatymo projektą. Tad pritarta šiems komitetams. Siūloma svarstyti pavasario sesijoje. Taip pat pritarta šiam siūlymui.

Azartinių lošimų mokesčio įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-2235 (pateikimas)

2-5 darbotvarkėje pažymėtas klausimas – tai Azartinių lošimų mokesčio įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-2235. Pateikimo stadija. Pateikia G.Šivickas. Prašau.

G.ŠIVICKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, šio įstatymo projekto idėja kilo dėl to, kad Vyriausybė buvo pateikusi savo nuomonę dėl vieno įstatymo, taip pat dėl Azartinių lošimų įstatymo. Mes jį komitete buvome nutarę atmesti. Taip pat siūlymas buvo taikomas tam tikriems nestatutiniams straipsniams, kuriems negalėjome pritarti. Todėl kilo idėja pateikti atskirą įstatymą.

O esmė yra tokia (problema iš tikrųjų egzistavo), kad šiuo metu mokestinis laikotarpis yra ketvirtis ir mokestį už įrenginius, lošimo aparatus reikėjo sumokėti prieš 5 dienas iki mokestinio laikotarpio. Vadinasi, norint eksploatuoti mokestiniu laikotarpiu, pavyzdžiui, trečią mėnesį, iš esmės mokestis turėjo būti sumokėtas 5 dienos iki mokestinio laikotarpio. Tai neįmanoma. Sistema yra nelabai lanksti. Todėl siūloma, kad pradedant eksploatuoti įrenginius galima būtų sumokėti 5 dienos prieš licencijos pakeitimą ar naujų įrenginių eksploatavimo pradžią. Taip sistema taptų lankstesnė. Siūloma pritarti.

PIRMININKAS. Kolega K.Kriščiūnas norėtų paklausti. Prašau.

K.KRIŠČIŪNAS. Ačiū gerbiamajam posėdžio pirmininkui. Gerbiamasis pranešėjau, kai mes priiminėjome šį įstatymą, sakėme, kad tai be galo pelningas verslas. Aš dabar suprantu, kad iškyla sunkumų, jeigu penkios dienos prieš buvo sumokėta, dabar darom, kad penkios dienos po. Kas čia atsitiko?

G.ŠIVICKAS. Ne, truputėlį ne taip supratote. Penkias dienas prieš pradedant eksploatuoti naujus įrenginius. Ir toliau mokestis visą laiką bus mokamas penkios dienos iki kiekvieno mokestinio laikotarpio pradžios. Mokestinis laikotarpis yra trys mėnesiai. Taigi trečią mėnesį, jeigu pradėtume naujus eksploatuoti, ar galite įsivaizduoti, ar jūs galėtumėte tą padaryti?

PIRMININKAS. Kolega G.Mikolaitis.

G.MIKOLAITIS. Būtų tęstinumas mano klausimu. Visi sakė prieš tai svarstant, kad bus labai pelningas verslas, skaičiavome, kiek milijonų į biudžetą pririnksime. Jeigu šiandien perki licenciją cigaretėms, moki metus į priekį, alkoholiui – metus į priekį. O šito negalime. Tai gal reikia mokėti metus į priekį ir viskas tokiam pelningam verslui. Kaip jūs manote, ar netinka tas variantas?

G.ŠIVICKAS. Kaip verslui, kaip visai sistemai tai ir egzistuoja. Bet keičiasi to verslo mažosios detalės, t.y. įrenginiai, kurie gali būti keičiami – iš vieno rajono ir į kitą rajoną ir papildomi įrenginiai eksploatuojami. Tai yra lankstesnė sistema, kad prieš eksploatavimą galima būtų sumokėti tą mokestį, nes šiuo atveju to negalima padaryti. Negalima prognozuoti.

PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis pranešėjau. Atsakėte į klausimus. Tad prašau išsakyti nuomones dėl balsavimo motyvų. Kolega R.Sedlickas. Nuomonė prieš. Prašau.

R.A.SEDLICKAS. Žinote, čia jau kas savaitę, kas mėnesį atsiranda dar vienas naujas Azartinių lošimų įstatymas. Mes nieko kito nedarom, pasirodo. Niekas po metų, dvejų metų nesako, ar valstybė ką nors uždirba iš to. Turbūt ne. Bet interesai skleidžiami, mėtomi į visas puses. Mano patarimas būtų tuos visus įstatymus ar surinkti į vieną vietą ir ką nors padaryti protingo, ar uždaryti ir viską išmesti, nes valstybė nieko negauna iš to. Tik žaidimai įvairių interesų grupių. Viskas.

PIRMININKAS. Dėkoju. Girdėjome nuomonę dėl balsavimo motyvų. Tad prašau registruotis. Balsuosime. Kas už tai, kad šiam įstatymo projektui pritartume po pateikimo, balsuojate už. Turintys kitą nuomonę – prieš arba susilaikote.

Užsiregistravo 47. Už balsavo 26 Seimo nariai, prieš – 4, susilaikė 16. Pritarta po pateikimo. Pradedame nagrinėjimo procedūrą. Pagrindinis – Biudžeto ir finansų komitetas, nenumatant kitų komitetų. Nėra kitų siūlymų, tad pritarta. Siūloma svarstyti pavasario sesijoje.

Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-1608(2) (pateikimas)

2-10 darbotvarkėje pažymėtas klausimas – Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-1608. Pranešėjas – kolega R.Palaitis. Prašau. Kviečiu jus. Pateikimo stadija.

R.PALAITIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, teikiu Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 5 punkto pakeitimą. 11 straipsnyje kalbama apie rinkliavas, kurias vietinės tarybos gali įvesti savo teritorijoje. 11 straipsnio 5 punktas konkrečiai šneka apie galimybę įvesti rinkliavas saugomose teritorijose ir įvairiuose draustiniuose, ir t.t. Noriu pasakyti, kad kurortai yra tam tikra teritorija, panaši į saugomą teritoriją, draustinį. Mano supratimu, ir Lietuvoje turėtų būti galimybė miestų kurortų taryboms įvesti tam tikras rinkliavas. Tai yra normali pasaulinė praktika. Yra žinomi trys rinkliavų rinkimo būdai. Yra tam tikra rūšis kaip pridėtinės vertės mokestis, antra tokių rinkliavų rūšis yra rinkliavos už įvažiavimą, trečia rinkliavų rūšis yra vadinamieji pagalvės mokesčiai. Čia siūloma įvesti galimybę rinkti rinkliavą, nusprendus savivaldybės tarybai, už važiavimą po regioninius parkus, saugomas teritorijas ir kurortus. Naujovė yra ta, kad prisideda kurortai, ir ta, kad bandoma imti rinkliavą ne už įvažiavimą, bet už važinėjimą. Iš esmės įvažiavimas nėra didelė blogybė. Didelė blogybė yra pats važinėjimas tiek po saugomą teritoriją, tiek po kurortus. Važinėjimas sukelia mašinų spūstis, sukelia oro taršą, sukelia didelius nepatogumus žmonėms, kurie ilsisi tiek kurortuose, tiek saugomose teritorijose. Ne paslaptis, kad antras teigiamas lazdos galas yra tas, jog tai yra papildomas kurorto savivaldybės pajamų šaltinis, nes kurortų savivaldybės turi ir gana didelių papildomų išlaidų. Reikia užtikrinti viešąsias tarnybas, kad jos aptarnautų padidėjusį poilsiautojų srautą, o tai reikalauja papildomų pajamų. Tai galėtų būti papildomas pajamų šaltinis. Šis projektas neatsirado lygioje vietoje, jis atsirado iš karčios šios vasaros patirties, kai Palangos kurorte iš esmės visi poilsiautojai skundėsi, kad per mašinų srautus neįmanoma praeiti. Iš tikrųjų susidarė grėsmė kurorto įvaizdžiui, ypač rusai sakė, kad mes į tą nuostabų kurortą nevažiuosime dėl tos priežasties, kad mašinų kamščiai darosi kaip Maskvoje. Todėl šio įstatymo projektu siūloma šiek tiek spręsti šią problemą, ir kviesčiau Seimo narius tam pritarti.

PIRMININKAS. Dėkoju. Jūsų nori paklausti 3 Seimo nariai. Prašom. Kolega – P.Papovas.

P.PAPOVAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, jūs čia keičiate “važiavimo į tą teritoriją” formuluotę į “važinėjimo”. O koks to važinėjimo mechanizmas? Ta teritorija juk didelė, ir jei aš važinėsiu, tai kiekviename skersgatvyje turėsiu mokėti? Tai kaip įgyvendinti to važinėjimo mechanizmą?

R.PALAITIS. Kaip ir visų 11 straipsnio punktų rinkliavų rinkimo tvarką nustato savivaldybių tarybos. Tai nėra reglamentuojama įstatyme, nes bus tarybos sprendimas, ji ir nuspręs kaip. Kodėl aš siūlau keisti “įvažiavimą” į “važinėjimą”? Mano supratimu, pats įvažiavimo faktas į kurorto teritoriją ar į saugomą teritoriją nėra blogas dalykas. Žmogus, kuris atvažiuoja poilsiauti, turi teisę privažiuoti prie gyvenamos vietos pasidėti daiktus, išlaipinti žmones. Blogybė yra pats važinėjimas, nes tai teršia orą ir sudaro spūstis, todėl ir siūlau keisti šią formuluotę. O rinkliavos surinkimas, tai čia dėl sankryžų ir visa kita, yra techninis dalykas. (Balsai salėje) Mechanizmas labai nesikeis, jis koks buvo, toks ir bus. Aš fantazuoju, kad gal bus galima suteikti nemokamą 2 val. trukmės leidimą įvažiuoti nemokamai, o paskui, jeigu mieste važinėji be mokomo leidimo pirmyn atgal, tai esi kaltas. Reikia turėti leidimą arba mokėti.

PIRMININKAS. Kolega G.Mikolaitis. Sekundėlę. Patikrinkite. Prašom.

G.MIKOLAITIS. Mano klausimas dėl dviejų aspektų. Kaip ir važinėjimas Palangoje, važinėjimas automagistrale Raseinių rajone taip pat šalia esantį miestą labai užteršia, tai gal ir ten galėtume rinkti rinkliavą, gerokai pagerinti rajono biudžetą, prie autostrados pasodinti mišką, kad nebūtų teršiamas miestas?

Antras dalykas. Savivaldybė nori nueiti pačiu lengviausiu keliu, surinkti mokestį už įvažiavimą, kad nebūtų kamščių. Tai gal yra ir kitų variantų? Savivaldybės biudžetas gautų kuo daugiau mokesčių, jeigu atvažiuotų kuo daugiau poilsiautojų. Ir taip jau kai kuriose valstybėse atostogauti pigiau nei Palangoje, o mes vėl pabranginame ir nenorime, kad į mūsų gintarinį pajūrį atvažiuotų Lietuvos žmonės. Aišku, kas turi daug pinigų, gali atvažiuoti ir atvažiuos. Ačiū.

R.PALAITIS. Ačiū už gerą klausimą, nes tai yra esminis klausimas. Atsakymas mano toks. Aš vis dėlto manau, kad kurortai šiek tiek skiriasi nuo tų miestelių, kurie stovi prie autostrados, savo specifika, nes į kurortus atvažiuoja poilsiauti žmonės iš visos Lietuvos. Į pirmąją dalį atsakymas būtų toks.

Dabar į antrąją dalį dėl įvažiavimo. Šiuo įstatymo projektu yra skatinama, kad važiuokit su mašinomis, viskas gerai, bet atvažiavę pastatykite mašinas stovėjimo aikštelėje ar namo kieme, pasiimkite dviratį ir važinėkite juo, vaikščiokite pėsčiomis. Kurortas tam ir yra, kad būtų ilsimasi, o ne vėl sėdama prie mašinos vairo ir pirmyn atgal važinėjama po kurortą su mašina. Tai toks atsakymas į antrąją dalį.

PIRMININKAS. Kolega K.Kriščiūnas. Prašom.

K.KRIŠČIŪNAS. Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, mane stebina jūsų atkaklus noras priimti tuos mokestinius įstatymus ir rinkliavas kurortuose. Ar nemanytumėte, kad jums reikėtų nusišalinti nuo šių klausimų, nes yra galimas viešųjų ir privačių interesų nesuderinamumas? Ačiū.

R.PALAITIS. Ačiū už klausimą. Jokio nesuderinamumo ir interesų konflikto aš šioje vietoje nematau. Kita vertus, tas projektas yra patobulintas, nes senesnis projektas buvo grąžintas tobulinti. Gerbiamasis J.Oleka mielai sutiko padėti man tobulinti tą projektą, manau, bendrų pastangų dėka šis projektas visai tinkamas priimti.

PIRMININKAS. Dėkoju. Jūs atsakėte į visus Seimo narių klausimus. (Balsai salėje) Kolegos, prašau pasakyti nuomones dėl balsavimo motyvų. Nėra norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Yra. Kolega V.Stankevič. Kolegos, prašau laikytis tvarkos.

V.STANKEVIČ. Ačiū, posėdžio pirmininke. Manau, šis klausimas labai aktualaus mūsų kurortams, ir siūlau palaikyti šį projektą. Bus kur kas daugiau naudos ir mūsų Respublikos piliečiams, kurortų gyventojams ir tiems, kurie atvažiuoja iš užsienio ir bando poilsiauti pas mus. Bus kur kas daugiau tvarkos. Siūlau balsuoti už.

PIRMININKAS. Nuomonė prieš – kolega K.Kriščiūnas.

K.KRIŠČIŪNAS. Nepritariu ir kviečiu kolegas nepritarti, nes Seimas ne kartą svarstė ir tų rinkliavų rinkimo atsisakėme kaip ydingos praktikos, mažiname visas rinkliavas pasieniuose ir panašiai. Man neseniai teko būtų Lazdijų rajone, kur žmonės pasipiktinę, kodėl negali rinkti pasienio rinkliavos, nes pro juos važiuoja transporto priemonės. Mes vieną kartą tą dalyką jau svarstėme ir vėl grįžtame prie to. Atsisakykime tokios klaidingos praktikos. Ačiū.

PIRMININKAS. Girdėjome nuomones dėl balsavimo motyvų. Kolegos, prašau balsuojant apsispręsti. Kas už tai, kad pritartume šiam įstatymo projektui po pateikimo, balsuoja už, kiti, turintys kitas nuomones, balsuoja prieš arba susilaiko. (Balsai salėje)

Užsiregistravo 55 Seimo nariai.

Už – 27, prieš – 10, susilaikė 16. Pritarta po pateikimo.

Pradedame nagrinėjimo procedūrą. Biudžeto ir finansų komitetas siūlomas kaip pagrindinis ir vienintelis komitetas. (Balsai salėje) Ar būtų kitų siūlymų? Dėkoju. Papildomu siūlomas Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Ar yra dar kitų siūlymų? Nėra. Dėkoju. Tiesa, reikėtų paminėti, kad siūloma svarstyti pavasario sesijoje. Ačiū. Baigėme nagrinėti šiame posėdyje šio įstatymo projektą.

Kviečiu Seimo Pirmininko pirmąjį pavaduotoją Č.Juršėną pateikti kitos savaitės plenarinių posėdžių darbotvarkes.

Savaitės (nuo 2003-03-03) – 2003 m. kovo 4 d. (antradienio) ir 5 d. (trečiadienio) darbotvarkių projektai

Č.JURŠĖNAS. Gerbiamieji kolegos, gerbiamais posėdžio pirmininke, mielieji jaunieji svečiai, kita savaitę dvi Seimo posėdžių dienos. Kaip esame nutarę, neeilinė sesija baigiasi kovo 5 d., t.y. trečiadienį. Iš esmės pagal tuos klausimus, kuriuos turime dar apsvarstyti, iš esmės bus trys posėdžiai. Bet, jeigu jūs spėjote pasižiūrėti į darbotvarkes, čia nėra vieno esminio klausimo, t.y. Ministro Pirmininko kandidatūros pateikimo. Kadangi aš nesu įgaliotas kalbėti Ekscelencijos Prezidento vardu, vadinasi, aš negaliu jums pateikti tikrų žinių.

Galima tikėtis, kad bus anksčiau pateikta kandidatūra, bet gali būti ir termino pabaigoje. Konstitucija Prezidentui duoda penkiolika dienų. Tikėsimės, kad tų penkiolikos dienų nereikės. Atsižvelgdami į Prezidento dekretą, mes turėsime papildomai apsispręsti. Aš asmeniškai problemų nematau, nes antradienio ir trečiadienio darbotvarkės gali būti gerokai papildytos arba galime mes kai kurių menkesnių klausimų, sakysim, ne taip aktualių atsisakyti, juos nagrinėti kovo viduryje. Taigi kai tik bus Prezidento dekretas, mes iškart galėsime apsispręsti.

Dabar dėl kitų klausimų. Žinoma, pagrindiniai klausimai yra tokie. Autorių teisių ir gretutinių teisių mes šiandien pradėjome priimti pastraipsniui, bet patys matėt, kaip sunkiai tai vyksta. Čia skiriama daugiau kaip valanda, kad mes galėtume galutinai pastraipsniui priimti, o gal net reikės ir daugiau laiko. Tai eurointegracinis klausimas. Taip pat eurointegracinis ir, reikia manyti, nebus lengvas Švietimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas. Jam irgi skiriame nemažai laiko. Iš kitų klausimų dar išskirčiau Vyriausybės prašymą šioje sesijoje apsispręsti dėl Lietuvos banko įstatymo 1 straipsnio pakeitimo. Pridurčiau, kad turėtume jau trečiadienį priimti nutarimą dėl Nacionalinės nusikaltimo prevencijos kontrolės programos patvirtinimo, taip pat dėl Mokslų akademijos statuto patvirtinimo.

Dar vienas labai svarbus dalykas dėl tarpparlamentinio bendradarbiavimo. Šiandien įvyko Seimo Užsienio reikalų komiteto posėdis. Mes dar kartą, sakyčiau, plačiai ir kai kur aštriai padiskutavome dėl šito naujo tarpparlamentinio darinio kūrimo būtinumo, ir Užsienio reikalų komitetas nutarė, kad tą tikrai reikia daryti. Tiesa, buvo siūlymų kai ką pataisyti. Bus naujas variantas, todėl į trečiadienio darbotvarkę šis klausimas taip pat siūlomas įtraukti. Žinoma, ir kai kurie kiti dalykai, bet, kaip sakiau, klausimų gali būti daugiau, nes Vyriausybė šią savaitę jau posėdžiavo ir, matyt, atsiras vienas kitas būtinas projektas. Kaip sakiau, ir tas pats pirmasis klausimas, dėl kurio aš jums negaliu pateikti tikrų žinių.

PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, jūsų nori klausti nemažai Seimo narių. Prašau. Kolega P.Papovas.

P.PAPOVAS. Gerbiamasis pranešėjau, aš norėčiau dėl antradienio darbotvarkės 1-3a, 1-3b klausimų. Gal būtų galima juos sukeisti su trečiadienio darbotvarkės 3 klausimu, nes šiuo klausimu nėra komiteto išvados ir nėra politinio sutarimo.

Č.JURŠĖNAS. Atsiprašau, aš truputį nesupratau, kurį su kuriuo sukeisti?

P.PAPOVAS. 1-3a, 1-3b klausimus iš antradienio darbotvarkės su 3 klausimu iš trečiadienio darbotvarkės.

Č.JURŠĖNAS. Prašau.

PIRMININKAS. Kolegė S.Burbienė.

S.BURBIENĖ. Gerbiamasis pranešėjau, aš dėl kolegos D.Veličkos siūlomo naujo Alkoholio įstatymo projekto. Šiandien vienas siūlomas, vieno svarstymas jau buvo. Mūsų žiniomis, Vyriausybė kažką svarsto. Ar nebūtų galima iš anksto sutarti, kad visų Alkoholio įstatymo projektų svarstymai eitų vieną dieną. Pateikimai, na, ką jau dabar padarysi, bet sutarti, kad visi svarstymai būtų vieną dieną.

Č.JURŠĖNAS. Gerbiamoji kolege, aš sutinku. Mes, man atrodo, dėl kai kurių mūsų teisės aktų tokios linijos laikomės. visų kodeksų taisymai bandomi sudėti į vieną laiką arba vieną posėdį, o jeigu tas nepavyksta, tai bent jau priėmimas yra viename posėdyje. Tai ir šiuo atveju galbūt, jeigu čia bus galima mums šiek tiek pastumti tuos klausimus, būtų galima kartu padaryti. Bet priėmimas, pažadu, tikrai bus visų vienu metu, kad neišeitų, kad vieną dieną mes priimame į vieną pusę, o kitą dieną, esant kitai Seimo sudėčiai, į kitą pusę.

PIRMININKAS. Kolega G.Steponavičius.

G.STEPONAVIČIUS. Ačiū. Norėčiau, gerbiamasis pranešėjau, paklausti, ar jums neatrodo, kad konceptualiai žiūrint nebūtina trečiadienį būtų rengti posėdį. Tiesiog daugelį klausimų mes spėtume apsvarstyti tą patį antradienį pratęsus darbo laiką ir galbūt mes galėtume rasti tikrai racionalesnį sprendimą. Juoba pradėti, tarkim, Švietimo įstatymą svarstyti pusę valandos, tai būtų tiktai svarstymo imitacija. O daugelis kitų siūlomų klausimų yra tikrai ne pirmo svarbumo.

Č.JURŠĖNAS. Pirmiausia dėl Švietimo įstatymo. Jam skiriamos 45 minutės, bet jeigu reikės, be abejo, bus galima pridurti daugiau to laiko.

O dabar dėl esminio tamstos siūlymo. Mes vis tiek trečiadienį turėsime susirinkti bent jau dėl dviejų klausimų – patvirtinti darbotvarkę ir sugiedoti himną. Kadangi tai ne visai racionalu, tai, žinoma, reikia sudėti daugiau klausimų. Bet aš manau, kad vis tiek mes turėsime tą pagrindinį klausimą, turėsime abi dienas, manau, pakankamai ilgas. Neužmirškite, kad tuo pat metu reikės rengti frakcijų ir komitetų posėdžius. Čia turint galvoje tokį rezervą.

G.STEPONAVIČIUS. Ačiū jums už idealų planavimą.

PIRMININKAS. Dėkoju. J.Olekas. Prašau.

J.OLEKAS. Atsiimu.

PIRMININKAS. Atsiimate. Kolega K.Rimšelis. Jūs klausiate? Prašau. Sekundėlę!

K.RIMŠELIS. Galima klausti?

PIRMININKAS. Prašau.

K.RIMŠELIS. Gerbiamasis pranešėjau, jūs čia kalbėjote, kad jeigu bus Prezidento dekretas, tai bus pateikta ir Ministro Pirmininko kandidatūra. Mane domina… Pavyzdžiui, Konstitucijos 82 straipsnis sako, kad “išrinktas Respublikos Prezidentas savo pareigas pradeda eiti rytojaus dieną pasibaigus Respublikos Prezidento kadencijai po to, kai Vilniuje dalyvaujant Tautos atstovams, Seimo nariams prisiekia” ir taip toliau. Tai jeigu vakar buvo priesaika, ar jums neatrodo, kad Ministras Pirmininkas per anksti nunešė savo įgaliojimus ir juos atidavė?

Č.JURŠĖNAS. Jis viską padarė teisingai. Ankstesniojo kadencija baigiasi 25 d., o naujojo prasidėjo 26 dieną.

K.RIMŠELIS. O priesaika buvo…

Č.JURŠĖNAS. Priesaika buvo 26 dieną.

K.RIMŠELIS. Bet čia pasakyta, kad kitą dieną po priesaikos. Tai…

Č.JURŠĖNAS. Prašom skaityti Vyriausybės įstatymą.

PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamajam pranešėjui. Dėkoju. Atsakėte į klausimus, gerbiamasis pranešėjau. Ar galėtume bendru sutarimu patvirtinti kitos savaitės darbotvarkę? Patvirtinta.

Lygių galimybių įstatymo projektas Nr.IXP-2122 ES. Seimo nutarimo „Dėl Moterų ir vyrų lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos nuostatų pakeitimo patvirtinimo“ projektas Nr.IXP-2123. Administracinių teisės pažeidimų kodekso 416 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-2124 (pateikimas)

Grįžtame į pagrindinę vakarinio plenarinio posėdžio darbotvarkę. Darbotvarkės 2-8a, 2-8b, 2-8c klausimai. Kviečiu pranešėją kolegą A.Sakalą pristatyti šiuos projektus. Tai Lygių galimybių įstatymo projektas, Seimo nutarimo “Dėl Moterų ir vyrų lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos nuostatų pakeitimo patvirtinimo” projektas ir Administracinių teisės pažeidimų kodekso 41⁶ straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas. Visų projektų pateikimo stadija. Prašau.

A.SAKALAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, lig šiol mes kovojame su diskriminacija tarp vyrų ir moterų. Bet diskriminacijos tipų yra kur kas daugiau. Diskriminuojama dėl amžiaus, pavyzdžiui, spauda mirga skelbimais, kad į darbą priimamos moterys ne vyresnės kaip 30 metų ir panašūs dalykai. Diskriminacija dėl sveikatos, diskriminacija užimti tam tikras pareigas atsižvelgiant į amžių. Diskriminacija dėl negalios ir kitos, etninė diskriminacija ir panašiai, panašiai. Tokio tipo diskriminacijų Lietuvoje yra gana daug. Antra vertus, stojant į Europos Sąjungą reikia suderinti savo dokumentus su Europos Sąjungos aktais. Būtent su Europos Sąjungos Tarybos direktyva, įgyvendinančia vienodų sąlygų taikymo principą asmenims, nepaisant rasės arba etninės nepriklausomybės, ir su kita direktyva, sukuriančia bendrą vienodų sąlygų taikymo įdarbinant sistemą. Todėl ir buvo parengtas šis projektas, kurį dabar jums teikiu. Šalia to projekto du lydintys dokumentai, t.y. nuostatų pakeitimas ir atitinkamo Administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimas, kad asmenys, įstaigų vadovai, kurie diskriminuos dėl vieno ar kito principo mūsų žmones, galėtų būti nubausti.

Taigi šiame projekte gerokai išplečiama diskriminacijos sąvoka, kai diskriminacija ne tik dėl lyčių, bet ir dėl kitų diskriminacijos formų yra uždrausta. Šis įstatymo projektas nėra taikomas šeimos privataus gyvenimo sritims. Šiame įstatyme apibrėžta tiesioginės ir netiesioginės diskriminacijos, pozityviosios diskriminacijos sąvoka. Šių sąvokų apibrėžimai paimti iš Europos Sąjungos Tarybos direktyvos.

Šio įstatymo vykdymo kontrolę mes siūlytume pavesti Moterų ir vyrų lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai, bet tada reikalingas šių nuostatų pakeitimas, kuris jums taip pat kartu teikiamas. Naujų finansų čia nereikia. Moterų ir vyrų lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba per pusę ar per metus laiko, gavusi daugiau ar mažiau skundų ir matydama, kokios yra šios tarnybos apimtys, galės metų pabaigoje prieš svarstant biudžetą sakyti, kad jiems pakanka to, ką dabar turi, arba prašyti padidinti finansavimą ryšium su didele darbo apimtimi. Kol kas darbo apimtis nėra žinoma, todėl jokių finansų šiandien neprašoma.

Taigi kviečiu Seimo narius pritarti po pateikimo. Mes turime ir Teisės departamento išvadas. Išvadose yra ir redakcinių, ir principinių pasiūlymų. Aišku, ir redakciniai, ir principiniai pasiūlymai bus nagrinėjami. Pagrindiniu komitetu, jeigu pritartumėte, siūlyčiau Žmogaus teisių komitetą. O mes, Teisės ir teisėtvarkos komitetas, galėtume būti papildomu komitetu. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Jūsų norėtų paklausti kolegė G.Purvaneckienė. Prašom.

G.PURVANECKIENĖ. Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Pirmiausia prašyčiau, kad papildomu komitetu taip pat būtų paskirta Šeimos ir vaiko reikalų komisija, nes mums lygių galimybių klausimai priklauso pagal kompetenciją. Norėčiau paklausti štai ko. Labai palaikydama, kad reikia įstatymo dėl visų žmogaus teisių įgyvendinimo kontrolės, tačiau visiškai nepritardama šios įstatymo siūlomiems sprendimo būdams, klausiu tokio dalyko. Jūs ką tik pasakėte, kad papildomų lėšų nereikės. Kai atsiskaitydavo Moterų ir vyrų lygių galimybių kontrolieriaus įstaiga, atrodo, kad jiems lėšų nebuvo per daug ir jie buvo apkrauti darbu. Ar jūs norite pasakyti, kad tai yra neteisybė, kad iš tikrųjų jie neturėjo ką veikti, nebuvo apkrauti darbu, kad dabar galėtų be jokių pinigų taip išplėsti savo funkcijas?

A.SAKALAS. Aš atsakysiu. Aš nemanau, kad jie nebuvo apkrauti darbu, bet tai yra jų pačių pageidavimas papildomai neprašyti jokių lėšų. Jie taip pasakė: mes apibendrinsime visą gautą informaciją per pusę metų ar per kelis mėnesius, ir tada kreipsimės į Seimą, jeigu matysime, kad tikrai reikia papildomų lėšų.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kolegė B.Vėsaitė.

B.VĖSAITĖ. Gerbiamasis pranešėjau, manyčiau, kad šiaip jau gali dingti tas pagrindinis motyvas, dėl ko buvo steigiama Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba. Ir pripažindama, kad vis dėlto yra labai svarbūs diskriminacijos dėl amžiaus, rasės ir tautybės momentai, noriu paklausti, ar nereikėtų atiduoti kokiam nors kitam kontrolieriui ar kontrolieriaus institucijai? Arba iš karto numatyti lėšas, naują aparatą, nes neįmanoma su tais pačiais pajėgumais ir su daug didesniu apkrovimu Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai užsiiminėti ir tokiais reikalais kaip lygybė tarp vyrų ir moterų.

A.SAKALAS. Aš manyčiau, kad steigti dvi tarnybas, t.y. Vyrų ir moterų lygių galimybių kontrolieriaus ir Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybas, galbūt būtų per anksti. Aš manyčiau, kad Lygių galimybių įstatymas apima lygias galimybes ne tik tarp vyrų arba atskirai tarp moterų, bet tarp vyrų ir moterų taip pat. Todėl aš prisijungčiau prie tų pasiūlymų, kuriuos pateikė ponia A.Burneikienė, beje, jos tarnyba ir parengė šį įstatymą, prisijungčiau prie jos nuomonės palaukti, leisti įstatymui pradėti veikti, o tada bus aišku, ar ši tarnyba pati viena pajėgi, ar reikia skaldyti, kurti atskirą tarnybą, ar reikia tai pačiai tarnybai duoti tik papildomų etatų, papildomą finansavimą.

Kol kas aš manau, kad reikia leisti pradėti dirbti, kad mūsų žmonės tikrai nebūtų diskriminuojami nė pagal jokį požymį. Matote, kas darosi su mūsų žmonių diskriminacija. Jeigu žmogui yra 50 metų, nors jis ir geras specialistas, jis darbo gauti negali, nes sakoma: man reikalingas specialistas iki 20 ar 30 metų. O jeigu jis turi tinkamą kvalifikaciją, šis įstatymas kaip tik baustų tuos darbdavius, kurie tos pačios kvalifikacijos žmogų diskriminuoja pagal amžių.

PIRMININKAS. Kolega M.Bastys.

M.BASTYS. Dėkoju. Gerbiamasis pranešėjau, iš tikrųjų geras noras šiame įstatyme pabandyti sumažinti įvairaus pobūdžio diskriminacinius klausimus, tačiau realiai aš labai abejoju, ar tai pavyks, ir netgi būtų galima pasižiūrėti ir valstybiniame darbe, kur tikrai yra labai daug pavyzdžių, kai vienos ar kitos lyties atstovai viename ar kitame darbe vyrauja. Kaip jūs manote, ar iš tikrųjų bus įmanoma realiai įgyvendinti šį įstatymą?

A.SAKALAS. Mūsų nuomonė tokia. Jeigu mes nieko nepriimsime, tai nieko ir nebus. Jeigu mes priimsime, apsvarstysime, komitetas, be abejo, svarstys, ir ne vienas komitetas, aš čia prisijungiau ir prie ponios G.Purvaneckienės pasiūlymo, kad ir jų komisija turėtų apsvarstyti. Įstatymą parengsime tokį, kuris sudarys kur kas mažiau galimybių diskriminuoti. Na, absoliučios diskriminacijos bus sunku išvengti, bet jeigu mes ją gerokai sumažinsime, tai bus labai didelis mūsų visų laimėjimas, labai didelė paspirtis mūsų žmonėms. Įstatyme yra numatyti tam tikri apribojimai ir dėl amžiaus, yra reikalavimas mokėti valstybinę kalbą, numatytas kai kurioms institucijoms draudimas dalyvauti politinėje veikloje. Visi tie draudimai yra įstatyme, jie išlieka. Čia kalbama apie kitus draudimus. Apie pasirinkimą dėl etninės prigimties, dėl amžiaus, dėl negalios ir panašiai. Bet čia negali būti tokių reikalavimų, kaip, tarkime, fiziškai neįgalų žmogų versti dirbti kokius nors sunkius krovininius darbus, kurių jis aiškiai padaryti negali. Čia ne tas reikalas. Čia kalbama visai apie kitus dalykus, kai žmogus gali dirbti, pajėgia dirbti, turi galvą, turi šviesų protą, bet, tarkime, turi kokią fizinę negalią ir darbdaviui nepriimtinas tas žmogus vien dėl to, kad jis turi tą fizinę negalią.

PIRMININKAS. Kolega A.Vidžiūnas.

A.VIDŽIŪNAS. Gerbiamasis pranešėjau, aš dėl poros jūsų minčių. Kalbėdamas apie įvairias diskriminacijos formas, ar sąmoningai, ar netyčia jūs pasakėte, kad Lietuvai būdinga ir etninė diskriminacija, ir vos ne cituoju “Lietuva jos kaip ir (…) kitų diskriminacijų… gana daug etninės diskriminacijos”. Gal galėtumėte kiek plačiau apie tuos dalykus kalbėti? Tai labai blogai, jeigu taip būtų.

Ir antrasis dalykas, vėl jūsų citata: “Šis įstatymas netaikomas privačiosioms gyvenimo sritims”. Ką tai reiškia? Ar ten jūs tokią diskriminaciją toleruojate? Lyčių diskriminaciją.

A.SAKALAS. Pasakysiu, gerbiamasis pone Vidžiūnai. Tarkime, jeigu jūs arba kitas Seimo narys sėdi namuose po žmonos padu, tai šis įstatymas netaikomas tokiems asmenims. Tai dėl kišimosi į šeimos teisę. Čia jūsų paties reikalas, kaip iš po to pado išlįsti. Dėl diskriminacijos. Pas mus daugiausia pasireiškia diskriminacija dėl amžiaus, dėl negalios ir gerokai mažiau pasireiškia rasinė arba tautinė diskriminacija, labai mažai pasireiškia religinė diskriminacija. Bet mes turime priimti įstatymą tokį, kad jis būtų kaip ir Europos Sąjungos įstatymas, kur egzistuoja visos diskriminacijos formos. Kai mes būsime Europos Sąjungoje, mes neturėtume vėl skubėti įstatymą kaitalioti, nes įstojus į Europos Sąjungą gali šiek tiek pasikeisti ir mūsų demografinė situacija.

PIRMININKAS. Dėkoju. Atsakėte į visus klausimus, gerbiamasis pranešėjau. Dėl balsavimo motyvų kviečiu išsakyti nuomones. Kolega A.Lydeka. Nuomonė už. Prašom.

A.LYDEKA. Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų parengtas labai demokratiškas, civilizuotas įstatymas. Kaip matote, netgi pažymėtas Europos Sąjungos ženkleliu, t.y. suvienodinant teisės aktus Lietuvoje ir Europos Sąjungoje. Rengė specialistai, lygių galimybių kontrolierė, kuri tikrai šiuos reikalus išmano. Todėl mane truputį netgi stebina lygių galimybių gynėjos, žinomos Lietuvoje ir net plačiau, tokios kaip B.Vėsaitė, G.Purvaneckienė, gerbiamosios mano kolegės, nes neužkertamas kelias jau egzistuojančiai praktikai, dar labiau ji yra išplečiama. Jeigu pradėsime diskriminuoti tarp diskriminuojamųjų, kad vien tik ginkime lygias galimybes vyrų ir moterų, jau diskriminacija dėl amžiaus, diskriminacija dėl rasės ar dėl politinių pažiūrų, dėl negalios, na, gal ir reikia, bet kada nors, kaip nors ir t.t. Taigi aš manau, kad šis įstatymas iš tikrųjų galbūt nevisiškai… tai pateikimas, tačiau jis yra reikalingas ir jis iš tikrųjų praplečia, smarkiai praplečia, lygių galimybių Lietuvoje įteisinimą. Siūlau visiems balsuoti ir palaikyti šį įstatymo projektą.

PIRMININKAS. Dėkoju. Nuomonė prieš. Kolegė G.Purvaneckienė.

G.PURVANECKIENĖ. Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Pirmiausia, žinoma, noriu pradėti nuo to, kad kai kuriose Europos Sąjungos šalyse tie klausimai yra subendrinti, visos teisės. Bet ten, kur yra moterų ir vyrų lygių galimybių kontrolieriai, jie yra atskirai. Tose šalyse, kuriose subendrinta, patys kontrolieriai sakė, kai mes kūrėm tą įstatymą: tik nepadarykit šitos klaidos, nes tai yra moterų ir vyrų lygių galimybių sunaikinimas. Jeigu dabar priimsime, padarysim tą klaidą.

O aš noriu pasakyti tokį dalyką, kad žmogaus teisių įgyvendinimas ir kontrolė reikalauja lėšų, ir didelių. Už dyka to neįgyvendinsi. Aš pritarčiau tokio pobūdžio įstatymui, jei būtų sukurta žmogaus teisių kontrolieriaus institucija, atskira. Jos pagrindu galėtų būti dabar veikiantis Žmogaus teisių centras, kaip yra daugelyje kitų šalių. Tik tam reikia labai didelio parengiamojo darbo. Todėl šiandien už tokį įstatymą, koks jis pateiktas, balsuoti negaliu. Jeigu šis įstatymas bus priimtas, be abejonės, tai bus didelis fundamentalistų, antifeministų triumfas. Bet tikriausiai tai bus neilgai, nes aš tikiu, kad Lietuvos moterys atsikvošės ir, jeigu šis įstatymas bus priimtas, už vyrus daugiau nebalsuos.

PIRMININKAS. Kolegos, girdėjome nuomones dėl balsavimo motyvų. Dabar prašau balsuoti. Kas už tai, kad pagrindiniam ir lydintiesiems įstatymų projektams būtų pritarta po pateikimo, balsuojate už, turintys kitą nuomonę – prieš arba susilaikote.

Užsiregistravo 55. Už balsavo 38, prieš – 3, susilaikė 14. Pritarta po pateikimo. Pradedame nagrinėjimo procedūrą. Pagrindiniu siūlomas Žmogaus teisių komitetas dėl pirmųjų dviejų, t.y. dėl IXP-2122 ir IXP-2123, dėl IXP-2124 pagrindiniu siūlomas Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Dėl pagrindinių komitetų ar būtų?.. Nėra kitų siūlymų. Tad pritarta. Papildomi komitetai. Dėl IXP-2122, IXP-2123 papildomi – Teisės ir teisėtvarkos komitetas ir Šeimos ir vaiko reikalų komisija. Ar dar būtų kitų siūlymų? Nėra. O dėl IXP-2124 – tai Žmogaus teisių komitetas. Turbūt nereikia Šeimos ir vaiko reikalų komisijos projektui IXP-2124. Čia kodekso pakeitimas. Dėkojame. Siūloma svarstyti pavasario sesijoje.

Gerbiamieji kolegos, baigiame pagrindinės darbotvarkės įstatymų projektų svarstymą. Dabar norėčiau informuoti jus dėl dviejų, tai yra 2-6 ir 2-7, darbotvarkėje pažymėtų klausimų. Tai įstatymo projektas Nr.IXP-2187. Buvo pasiūlyta Etikos ir procedūrų komisijai parengti išvadą, kuri nėra parengta, todėl mes negalime jo svarstyti. O projekto IXP-1870 pranešėjas serga, todėl jo taip pat šiandien nesvarstysime. Prašau dėmesio! 2-11 darbotvarkėje numatytas klausimas. Kolegos! Tai NATO Generalinio sekretoriaus lordo G.Robertsono kalba ir atsakymai į Seimo narių klausimus. 17.40 valandą. Tad skelbiu pertrauką iki 17.35 val. ir kviečiu visus dalyvauti. Tada ir užsiregistruosime, kolegos. Ačiū.

Pertrauka

NATO Generalinio sekretoriaus lordo G.Robertsono kalba ir atsakymai į Seimo narių klausimus

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, Ekselencijos ambasadoriai, leiskite pasveikinti parlamente viešintį NATO Generalinį sekretorių lordą G.Robertsoną su delegacija. (Plojimai) Pirmininkauti posėdžiui kviečiu Seimo Pirmininką A.Paulauską.

PIRMININKAS (A.PAULAUSKAS). Gerbiamieji kolegos, paskutinis mūsų darbotvarkės klausimas. Kviečiu į tribūną NATO Generalinį sekretorių lordą G.Robertsoną. Prašom. (Plojimai)

G.ROBERTSONAS. Laba diena. Man malonu vėl būti čia. (Plojimai) Gerbiamasis Pirmininke, ministrai, parlamento nariai, ponios ir ponai, tikiuosi, kad mano pirmuosius kelis žodžius, kuriuos skyriau jums, jūs supratote. Per 3,5 metų kaip NATO Generalinis sekretorius Lietuvoje lankiausi keletą kartų. Kiekvieną kartą dėl kitokių priežasčių.

Šįsyk džiaugiuosi galimybe būti čia ir sveikinti jus, o per jus ir visus Lietuvos žmones, kad Prahos NATO vadovų susitikime praėjusių metų lapkritį jūsų šalis buvo pakviesta stoti į Šiaurės Atlanto Sutarties Organizaciją. Tas kvietimas visiškai apgynė viziją tų, kurie daugelį metų matė Lietuvos ateitį NATO. Jis liudija intensyvų darbą visų tų, kurie dalyvavo šią viziją paverčiant realybe. Ir jis labai aiškiai atspindi didžiulę pažangą, kurią Lietuva padarė per santykinai trumpą laiką įgyvendindama politines, karines ir kitas reformas bei siekdama atitikti NATO standartus.

Kai kitais metais į NATO įstos Lietuva drauge su kitomis šešiomis valstybėmis, NATO narių skaičius išaugs nuo 19 iki 26. Tai didžiausia kada nors buvusi aljanso plėtra. Drauge su Europos Sąjungos plėtra, joje jūs irgi būsite kitais metais, šis NATO plėtras raundas bus didžiulis žingsnis ilgalaikio NATO tikslo link sukurti vientisą ir laisvą Europą, vienijamą taikos, demokratijos ir bendrų vertybių nuo čia, nuo Baltijos jūros, iki Juodosios jūros pietuose.

Niekada nekėlė abejonių tai, kad Lietuva ir kitos dvi jos Baltijos kaimynės teisėtai turi vietą šioje naujoje Europoje, nes ilgus šimtmečius šių kraštų žmonės buvo ištikimi bendroms visų valstybių vertybėms. Jūs branginate tarpukario nepriklausomybę, jūs niekada nesutikote su inkorporavimu į Tarybų Sąjungą ir kai tik išsilaisvinote ir atgavote nepriklausomybę, jūs tapote tikru sėkmės pavyzdžiu.

Dabar Baltijos regionas išties atstovauja šiandieninei XXI amžiaus Europai, bendradarbiavimo ir integracijos apibūdinamai Europai. Jūs sugebėjote atgaivinti istorinius regioninio bendradarbiavimo ir prekybos modelius, tuo pačiu metu siekdami integruotis į platesnę Europos valstybių šeimą. Jūs tai padarėte labai sėkmingai ir parodėte puikų pavyzdį kitiems šio žemyno regionams.

Atlanto aljansas, į kurį jūs stosite kitais metais, bus ne vien didesnis, bet ir kitokiais būdais skirsis nuo NATO praeityje, nes praėjusių metų lapkritį Prahoje NATO valstybių ir vyriausybių vadovai ne tik pakvietė stoti į aljansą 7 valstybes, bet jie taip pat aiškiai nubrėžė aiškų kursą aljansui, kaip įveikti XXI amžiaus saugumo iššūkius su nauja politika, su naujais pajėgumais ir su naujais reikalų sprendimo būdais.

Aljansą po Prahos, mano manymu, geriausiai apibūdina trys nauji politikos pokyčiai. Pirmas politikos pokytis yra tas, kad NATO yra pasiryžusi spręsti terorizmo klausimą ir tai daryti ryžtingai. Aišku yra svarbu, kad NATO suvaidintų savo vaidmenį. Mūsų aljansas yra tikrai daug daugiau nei vien karinė organizacija. Jis sujungia Europą ir Šiaurės Ameriką šioje bendroje ilgalaikėje kovoje. Ir jis gali sutelkti demokratinių visos euroatlantinės erdvės valstybių – ir sąjungininkių, ir partnerių – politinę ir karinę galybę terorizmui sunaikinti, atgrasyti bei apsiginti nuo jo.

Antrasis politikos pokytis yra tai, kad dabar mes geriau ginamės nuo masinio naikinimo ginklų. “Al Qaeda” teroristinis tinklas parodė, kad yra norinčiųjų panaudoti tuos baisius ginklus, jei tik jie galėtų jų gauti. Nuo 2001 m. rugsėjo 11 d. mes matėme daug daugiau tokių ginklų platinimo pavyzdžių. Besitęsianti krizė dėl Irako nuginklavimo rodo, koks svarbus yra šis klausimas mūsų saugumui ir išties tarptautiniam stabilumui. Būtent todėl NATO, kaip pagrindinė saugumo organizacija euroatlantinėje erdvėje, turi būti įtraukta ir bus įtraukta. Mūsų ryžtą tai padaryti aiškiai rodo Turkijoje šią savaitę mūsų dislokuojami ankstyvojo įspėjimo orlaiviai AWACS ir raketinės baterijos “Patriot”, skirti atgrasyti S.Husseiną ir apsiginti nuo jo masinio naikinimo ginklų.

Trečiasis politikos pasikeitimas yra toks pat svarbus siekiant parengti NATO ateičiai. Tai yra susitarimas, kad NATO pajėgos turi būti pasirengusios vykti ten, kur jos yra reikalingos, ir ginti nuo pavojų, kad ir iš kur jie kiltų. O tai yra tikras lūžis, palyginti su NATO praeitimi. Baigėsi dešimtmečiais trukusios diskusijos, ar NATO galėtų ir turėtų veikti už savo erdvės ribų. Ir dar, tai NATO vadovų susitikimo sprendimas, kad mes esame pasirengę veikti iš karto teikdami paramą tarptautinėms saugumo ir pagalbos pajėgoms Afganistane. Na, tai yra pabrėžiama kaip naujas principas, nauja politika.

Dabartiniu metu sąjungininkės intensyviai dirba, kad įgyvendintų politikos pokyčius, dėl kurių jos susitarė Prahoje. Ypač kad išplėtotų pajėgumus, kurie yra reikalingi šiandienos saugumo iššūkiams įveikti. Mes dabar formuojame naujas NATO greito reagavimo pajėgas. Planuojame suburti geriausias aljanso pajėgas iš abiejų Atlanto pusių į elitines, judrias pajėgas, pajėgas, prie kurių Lietuva galės prisidėti tapusi NATO nare.

Mūsų tikslas – turėti pradinius veikimo pajėgumus jau iki kitų metų, jei ne anksčiau. Lygiagrečiai kiekviena iš 19 sąjungininkių tobulina labai konkrečius pajėgumus vienoje ar daugiau iš keturių sričių, kurios lemia šiuolaikinių karinių operacijų sėkmę. O tai yra sąveika, strateginis transportas, aukštosios technologijos ir apsauga, aišku, apsauga nuo masinio naikinimo ginklų.

Būtent šias sritis NATO būtina nedelsiant tobulinti. Prahoje priimtas pajėgumų stiprinimo planas yra realus šių pastangų planas. Siekdamos padėti tai pasiekti sąjungininkės Europoje deda suderintas pastangas, kad gautų daugiau naudos iš lėšų, kurias jos skiria gynybai. Nagrinėjama keletas požiūrių, kaip antai, bendri pirkimai, kad būtų galima nupirkti daugiau mažesnėmis kainomis, kelių šalių pagrindinių išteklių, pavyzdžiui, transporto, degalų, orlaivių sutelkimas, specializacija pasiskirstant vaidmenimis kitoms pajėgumų nišoms užpildyti. Visi šie požiūriai yra novatoriški, skirti užtikrinti veiksmingą gynybą prieinamu būdu. Aišku, būtent jie yra tinkamas kelias ir dabartinėms, ir būsimoms Aljanso sąjungininkėms. Rengdamosi stoti į Aljansą kitais metais visos septynios pakviestos valstybės susiduria su dvigubu iššūkiu. Jūs turite tęsti ir intensyvinti savo politines ir karines reformas ir jūs turite būti pasirengę įšokti į važiuojantį traukinį, nes Aljanso transformacija vyksta iš pagrindų ir sparčiai.

Lietuva jau dabar turi bilietą į NATO traukinį, mes žinome, kad jums patinka saugumas, kurį jis teikia, ir kryptis, kuria jis vyksta. Žinome, jog trokštate, kad jums būtų taikomos saugumo garantijos, numatytos Vašingtono sutarties 5 straipsnyje, bet taip pat žinome ir sveikiname tai, kad jūs lygiai taip pat nekantraujate formuoti ir stiprinti platesnį euroatlantinį saugumą ir esate pasiryžę šiuo atžvilgiu savo politiniu ir kariniu indėliu prisidėti prie Aljanso pastangų. Kad tai taptų įmanoma, Lietuva ir kitos šešios pakviestos šalys toliau dirbs pagal narystės veiksmų planą. Tai leis jums pasinaudoti Aljanso parama ir konsultacijomis ir užbaigti svarbiausių sričių reformą, žengti kartu su reformomis, kurias išgyvena pati NATO, bei užtikrinti, kad kai tik pateksite į vidų, galėtumėte įnešti savo prasmingą indėlį.

Lietuvos neišspręstų klausimų sąrašas yra gana trumpas ir paprastas. Lietuva pasiekė puikios pažangos įgyvendindama tuos politinius reikalavimus, dėl kurių NATO yra tikras bendradarbiavimo, demokratijos ir taikių santykių simbolis. Tačiau jai reikia dvigubai sustiprinti pastangas kovojant su korupcija, kuri gali taip nesunkiai pakenkti demokratijai, kaip turėjome progos įsitikinti iš pavyzdžių kitose Europos šalyse.

Bet kuri šalis, rimtai siekianti prisidėti prie saugumo Aljanse ir euroatlantinėje erdvėje, privalo turėti modernias ir mobilias karines pajėgas. Todėl tęstinis jūsų ginkluotųjų pajėgų pertvarkymas tampa dar svarbesnis. Aš sveikinu Lietuvos sprendimą šiais metais imtis kariuomenės struktūros peržiūros ir sutelkti dėmesį į veiksmingų ir veikti pajėgių dalinių kūrimą, gebančių dalyvauti visų rūšių Aljanso misijose. Aš taip pat sveikinu šiame parlamente pasiektą susitarimą iki 2004 m. išlaikyti 2% jūsų bendrojo vidaus produkto dydžio išlaidas gynybai. Noriu taip pat tiesiai pasakyti jums, parlamento nariams, jog tikiuosi, kad tas įsipareigojimas bus išlaikytas ilgai po 2004 metų. Kaip buvęs britų parlamento ir vyriausybės narys žinau (žinoma, manęs nerinko į tą poziciją, kurią užimu dabar aukštesniuosiuose parlamento rūmuose), kaip buvęs ir vyriausybės, ir parlamento narys žinau, kad šių pokyčių įgyvendinimas reikalauja politinės drąsos ir ryžto. Tačiau aš tvirtai tikiu Lietuvos gebėjimu imtis reikiamų priemonių užbaigti reformas, po kurių ji taps veiksminga ir gerbiama NATO nare, nes jūsų nueitas kelias jūsų šalyje įkvepia pasitikėjimo.

Per pastaruosius kelerius metus Lietuva, demonstruodama politinį vadovavimą bei dalyvaudama daugiašaliame krizių valdyme, parodė, jog net maža šalis gali įnešti labai prasmingą indėlį į tarptautinį saugumą.

Jūsų pastangos gerinti santykius su Rusija, jūsų didžiąja kaimyne, bei pasiūlyti veiksmingą susitarimą, kaip patekti į Kaliningradą, yra geri pavyzdžiai regioninio įsitraukimo, kurio politinė reikšmė yra daug platesnė. Tą patį galima pasakyti apie jūsų tvirtą įsipareigojimą Ukrainos atžvilgiu.

Lietuvos kariai taip pat jau pasižymėjo. Jūs įnešėte svarų indėlį į mūsų taikos palaikymo pajėgas Bosnijoje ir Hercegovinoje, o šiuo metu jūsų sausumos pajėgų būrys dalyvauja pajėgose Kosove, joms vadovauja NATO. Tačiau jūs pažengėte dar toliau dalyvaudami karinėse operacijose su savo būsimais sąjungininkais, nes jūs dalyvaujate ir operacijose Afganistane. Jūsų naujasis Prezidentas, atrodo, savo pirmojo užsienio vizito vyks aplankyti Lietuvos karius, tarnaujančius sunkiomis ir dažnai pavojingomis sąlygomis Afganistane, kuris yra toli nuo čia. O tai rodo, kad jūs aiškiai suprantate naujas grėsmes mūsų naujam saugumui, rodo jūsų norą ir gebėjimą padėti jas įveikti. Svarbiausias dalykas – tai įspūdingas konstruktyvių jūsų laimėjimų sąrašas. Nueitas jūsų sėkmės kelias, kuris, jeigu jums pavyks ir toliau tvirtai juo žengti, pranašauja jums gerą jūsų, kaip NATO sąjungininkės, ateitį.

Pone Pirmininke, gerbiamieji nariai, neseniai vykę NATO debatai dėl gynybinės paramos suteikimo Turkijai, be abejo, nebuvo nepastebėti šioje šalyje. Esu beveik tikras, kad kai kurie stebėtojai čia skelbia liūdnas pranašystes apie tų debatų pasekmes NATO ir jūsų šalies būsimai narystei. Aš noriu jus nuraminti. NATO vykusiuose debatuose nebuvo svarstoma, ar Aljansas turėtų paremti Turkiją, augančios Irako karinių veiksmų grėsmės akivaizdoje. Visi Aljanso nariai aiškiai pasakė, kad jie yra pasirengę ginti NATO narę, jeigu iškiltų rizika. O klausimas, kurį svarstėme, buvo toks – kada pradėti planuoti paramos teikimą. Ne tas, ar planuoti, bet tiesiog kada pradėti planuoti. Po vienuolika dienų trukusių intensyvių derybų, šešių posėdžių, į kuriuos buvo susirinkę Šiaurės Atlanto tarybos ambasadoriai, Gynybos planavimo komitete mes pasiekėme bendrą sutarimą be savo noru nedalyvaujančios Prancūzijos. Mes sutarėme, jog atėjo tinkamas momentas pradėti planavimo procesą. Vos po dviejų dienų mes sutarėme nuo planavimo pereiti prie dislokavimo. O praėjus savaitei, vakar, pirmieji AWACS lėktuvai ir priešraketinės baterijos jau ėmė vykti į Turkiją. Tai, ką matėme, buvo ne Aljansą skaldanti krizė, o unikalus NATO sutarimo siekimo procesas. Sutarimą nelengva pasiekti. Kai žiūri iš šalies, jo atsiradimo procesas kartais gali atrodyti painus, gal net trikdantis. Tačiau procesas visada pasitvirtina, netgi pačiomis sunkiausiomis aplinkybėmis. Tai yra gyvybiškai svarbus principas NATO sanglaudai ir veiksmingumui. Aljanso rodytas gebėjimas pasiekti sutarimą ir imtis lemiamų veiksmų, kai jis yra pašaukiamas tai daryti, yra dar vienas sėkmės kelias. Lietuva, kitais metais prisijungusi prie NATO, taip pat galės prisidėti prie tos sėkmės užtikrinimo. Aš neabejoju, kad būtent tai Lietuva ir padarys.

Pone Pirmininke, gerbiamieji nariai, norėčiau pasakyti, kad man yra garbė ir labai malonu, jog man buvo suteikta galimybė šiandien kreiptis į jus. Dėkoju jums už priėmimą. Kalbėdamas čia, Vilniuje, Lietuvos sostinėje, norėčiau pasakyti, kad aš asmeniškai labai didžiuojuosi jūsų laimėjimais.

Aš noriu pasakyti, kad esu labai laimingas, jog suvaidinau, nors ir nedidelį, vaidmenį atvesdamas jus į tą vietą, kurioje esate šiandien -Baltijos valstybes NATO organizacijoje. NATO ir Rusija lygios partnerės NATO – Rusijos taryboje. Ar kas nors šiame mieste prieš 15 metų būtų drįsęs tai teigti – ar tai būtų pranašas, ar ateities spėjikas, nebent tai būtų žmogus, esantis kokioje nors psichikos ligoninėje. Tačiau tos svajonės išsipildė ir būtent ši svajonė tampa realybe. Ačiū. Labai ačiū jums už dėmesį. (Plojimai)

PIRMININKAS. Gerbiamasis lordas sutiko atsakyti į klausimus. Klausimams mes turime 20 minučių, gal mažiau. Kaip mes paskirstome, nes visi, kurie yra užsirašę, be abejo, nespėsite paklausti. Jūs siūlote pagal frakcijas? Ar sutinkate šitaip? Tada pradedame nuo didžiausios. Klausia J.Olekas. Prašom.

J.OLEKAS. Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Pirmiausia norėčiau padėkoti gerbiamajam Generaliniam direktoriui, Generaliniam sekretoriui už jo gražius žodžius Lietuvos atžvilgiu ir už mūsų turbūt bendro darbo sėkmę jūsų, kaip Generalinio sekretoriaus, ir Lietuvos, kaip kandidatės į NATO nares, ir jūsų indėlį į plėtrą.

Mano klausimas būtų toks. Jūs paminėjote, jog Prezidentas vizituos mūsų karius Afganistane, mūsų karių taikos misijas Bosnijoje ir kitur. Būtų malonu iš jūsų išgirsti, kaip jūs, kaip Generalinis sekretorius, vertinate Lietuvos karių pasirengimą ir jų dalyvavimą tose misijose? Ačiū.

G.ROBERTSONAS. Aš manau, atsakymas į tą klausimą yra toks. Jie yra ten, jie nebūtų ten ir jie nebūtų laukiami ten, jeigu jie netinkamai atliktų savo darbą. Aš manau, tas faktas, kad jie buvo ten laukiami ir yra vertinami, yra aiškus ženklas, rodantis jų mokymo lygį, jų profesionalumo lygį, kurį jie demonstruoja ir kurį jie rodo atlikdami savo darbą, jų požiūrį į darbą. Žmonės, kurie yra tik mėgėjai, negali vykti į Afganistaną, todėl Lietuvos karių profesionalumas iš tikrųjų buvo išbandytas iki maksimalios ribos. Aš tikrai žinau, kad tas vaidmuo, kurį jie vaidina Afganistane, yra ir turėtų būti milžiniško pasididžiavimo šaltinis jūsų, kaip įstatymo leidėjų, ir jūsų, kaip visos tautos atstovų, pasididžiavimo šaltinis. Iš tikrųjų jie labai prisideda prie taikos palaikymo operacijų ir jie yra labai vertinami. Aš esu tikras, kad jūsų Prezidentas grįš ir parneš žinią, kad jiems puikiai sekasi tose sudėtingose sąlygose. Esu tikras, kad visi čia esantys žmonės, gyvenantys labai toli nuo Afganistano, tikrai labai didžiuosis tuo, ką jie ten daro ir kaip prisideda prie tarptautinės tvarkos užtikrinimo.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia V.Stankevič.

V.STANKEVIČ. Ačiū, Primininke. Pone Generalini sekretoriau, pirmiausia norėčiau padėkoti už paramą Lietuvai ir už jūsų indėlį dėl NATO plėtros. Mano klausimas būtų toks. Ką jūs manote apie ratifikavimo procesą dėl visų pakviestųjų, ar jis bus sklandus, ar matote kokių nors niuansų dėl vienos ar kitos šalies? Ačiū.

G.ROBERTSONAS. Aš nemanau, kad procesas bus sklandus. Manau, kad ratifikavimo procesas kai kuriose Aljanso šalyse, nes tai yra 19 narių Aljansas, bus įgyvendintas po debatų, kurie vyksta pastarąsias kelias savaites, ir jam yra skiriamas dėmesys. Prisimenant tai, kad NATO pastaraisiais metais įgauna vis daugiau vertės, manau, kad bus svarstomi kai kurie klausimai dėl pakviestųjų šalių pasiekimų. Man, kaip Generaliniam sekretoriui, tai yra suprantama. Aš stebiu, kaip šalims sekasi įgyvendinti narystės veiksmų planus, aš susitinku su šalių atstovais, su jų premjerais Briuselyje. Kai kuriais atvejais aš netgi esu buvęs beveik nepagarbus kalbėdamas su premjerais ir kitais pareigūnais. Deja, taip yra, nes tarptautiniai biurokratai kartais kalba ne visai pagarbiai. Tačiau aš vienam premjerui pasakiau, kad aš geriau jau ne visiškai pagarbiai su juo kalbėsiu 2000 m., o ne tiesiog apgailestausiu 2004 m., ir žmonės manęs atidžiai klausosi. Manau, kad žmonės, kurie vertina Aljansą, užduos tokį klausimą: ar tos šalys iš tikrųjų gali įnešti indėlį, ar jos gali padėti karinėje srityje, ar tos šalys ir toliau bus gyvybingos demokratijos pavyzdžiais? Todėl aš paminėjau įstatymus, skirtus kovai su korupcija, ir gebėjimą bei norą tuos įstatymus pritaikyti. Dabartiniai Aljanso nariai nenori manyti, kad išplėsdami Aljansą jie importuos į Aljansą korupciją, nesąžiningumą. Jie nori turėti garantijų, kad Aljansas sustiprės įstojus naujoms narėms, kad jo nesusilpnins tas procesas.

Taigi būkite pasirengę klausimams, kuriuos užduos įstatymų leidėjai. Bet nesutelkite dėmesio į vieną didelį įstatymų leidėją ir nepamirškite, kad yra ir mažų šalių, kurioms tai irgi rūpi. Aš manau, kad kai jau stojate į kitą plėtros etapą, šiame parlamente taip pat bus užduodami sunkūs klausimai. Šis parlamentas irgi turėtų užduoti sunkius klausimus bet kuriai šaliai, kuri norės prisijungti. Aljansas tinkamai veikia tik tada, jeigu tinkamai veikia jo nariai. Aš nemanau, kad šis ratifikavimo procesas turėtų būti traktuojamas kaip savaime suprantamas dalykas. Todėl kaip įstatymų leidėjai, Lietuvos patriotai būkite pasirengę apginti savo atvejį ir pasirenkite klausimams, kurie bus jums užduodami.

PIRMININKAS. J.Čekuolis.

J.ČEKUOLIS. Dėkoju. Pone Generalini sekretoriau, pirmiausia mūsų Liberalų frakcijos vardu norėčiau padėkoti ir prisidėti prie kitų sveikinimų už tai, kad šiandien esate čia, kad lankotės Lietuvoje. Tiek mes, tiek visi kolegos parlamente neabejojame, kad Lietuva yra ir bus ne tik NATO saugumo erdvės vartotoja, bet ir pati bus aktyvi saugumo erdvės tiekėja Aljansui. O paklausti norėčiau jūsų nuomonės, kokioms formoms ginkluotųjų pajėgų priklausytų ateitis? Vis daugiau NATO valstybių pereina prie grynai profesionalios kariuomenės. Koks jūsų požiūris į šį procesą, kaip jūs jį vertinate? Ačiū.

G.ROBERTSONAS. Ačiū. Tai yra geras ir svarbus klausimas. Kartais mano nuomonė būna prieštaringa. Ginkluotojų pajėgų ateitis yra greito reagavimo pajėgos, profesionalumas, gebėjimas perkelti pajėgas per tolimą nuotolį, gebėjimas ten veikti. Tai reiškia, kad pajėgos turi būti vis labiau profesionalios. Tai reiškia, kad jūs turite turėti žmones, kurie galėtų būti dislokuoti toli, galėtų atlaikyti tas operacijas, jas vykdyti, išgyventi. Lietuvos, Kanados, Ispanijos, Graikijos saugumas bus užtikrinamas ne ties konkrečios valstybės sienomis ir net ne ties Aljanso bendromis sienomis. Visų šalių saugumas turės būti užtikrinamas per didelį atstumą nuo pačių šalių, nes teroristai gali pulti Niujorką, Pentagoną, Vašingtoną iš savo vietų per visą žemyną, per didžiulį atstumą nuo tos vietos, kur jie yra.

Todėl koalicija turi eiti ten, kur jie yra, nes mes negalime laukti, kol jie ateis pas mus. Taigi ginkluotosios pajėgos turi būti vis labiau specializuotos ir tam, kad būtų galima prisidėti prie kolektyvinio saugumo, valstybės turės turėti specializuotas pajėgas. Būtent todėl Lietuvos specializuotos pajėgos yra tokios svarbios Afganistane, būtent todėl labai svarbu turėti cheminių, biologinių sričių karių, kuriuos turi kitos valstybės. Iš tikrųjų daugelį metų specializacija buvo laikoma netinkamu dalyku ir kartais buvo keliamas klausimas, o kas atsitiktų, jeigu specialistai neateis, nedalyvaus ten. Tačiau iš tikrųjų dabar specializacija bus pagrindinis tikslas, ypač mažosioms valstybėms. Ir jos bus išties labai vertingos būtent pateikdamos cheminių pajėgų, medicinos, įvairių kitų sričių specializuotas pajėgas. Tai yra ginkluotų pajėgų ateitis. Ministras, kuris čia yra, tikrai tai žino, jis toje srityje labai sėkmingai dirba. Tačiau tikrai reikia dar daugiau dirbti. Šaltojo karo laikai baigėsi, dabar ateina labai profesionalių, labai specializuotų ir mobilių pajėgų greitojo reagavimo laikai.

PIRMININKAS. Ačiū. Dar vienas klausimas. R.Juknevičienė.

R.JUKNEVIČIENĖ. Ačiū. Pone generalini sekretoriau, žinomas jūsų apsisprendimas netrukus palikti NATO generalinio sekretoriaus postą ir nors, tikiuosi, pakeisite savo nuomonę, vis dėlto leiskite ir man padėkoti už jūsų darbą, ypač už nuoseklų transatlantinių ryšių stiprinimą. Pone generalini sekretoriau, mano klausimas bus apie NATO ir apie Europos Sąjungą. Gegužės 11 d. Lietuvoje vyks referendumas dėl narystės Europos Sąjungoje. Kai kurie prieš Lietuvos narystę Europos Sąjungoje nusiteikę asmenys bando aiškinti žmonėms, jog Lietuvą pakvietus į NATO to visiškai pakanka ir neva narystė Europos Sąjungoje nereikalinga. Nors man pačiai visiškai aišku, kad be galo svarbūs abu narystės Europos Sąjungoje ir NATO procesai, norėčiau, kad jūs, kaip NATO generalinis sekretorius, pasakytumėte savo nuomonę dėl narystės Šiaurės Atlanto aljanse ir Europos Sąjungoje tarpusavio ryšio, ypač mūsų regionui.

G.ROBERTSONAS. Visada atėjus į parlamentą kyla rizika. 18 metų buvau opozicijoje. Daug lengviau užduoti klausimus, negu į juos atsakinėti. Atvykstu į Lietuvą ir aš tai prisimenu. Taip, aš pasitraukiu iš Aljanso po kadencijos pabaigos, bet tai bus šių metų gruodžio mėnesį. Niekas netgi iš čia esančių žmonių nežino, ką darys šių metų pabaigoje, tai dar tolimas laikas. Nepaisant to, aš manau, kad 2004 metais kažkas kitas turi perimti mano darbą ir nešti toliau tą fakelą.

Dėl jūsų klausimo. Aš nesu kompetentingas atsakyti į šį klausimą. Aš žinau, kaip aš balsuočiau jūsų referendume visiškai nedvejodamas – aš balsuočiau už narystę Europos Sąjungoje. NATO ir Europos Sąjunga yra dvi skirtingos organizacijos. Jos užsiima skirtingais dalykais. NATO yra saugumo organizacija, platesnė nei buvo praeityje šaltojo karo eros metu. Ji dalyvauja kuriant saugumą ir saugumo aplinką, o Europos Sąjunga yra susijusi su tautų ir šalių integracija bendrų interesų labui ir bendrų tikslų labui.

Man gana sunku gilintis į nacionalinę politiką. Šį rytą prieš atskrisdamas čia aš daviau interviu Slovėnijai, kurioje vyksta referendumas dėl narystės NATO. Tuomet jaučiau didesnį pasitikėjimą, tačiau galiu pasakyti, kad visą gyvenimą aš tikėjau Europos integracija. Mes esame tiktai viena NATO lygties dalis. Yra kita didelė dalis, taigi būtų netinkama, jeigu aš bandyčiau išsakyti nuomonę apie Europos Sąjungos narystę būdamas NATO sekretoriumi. Galiu pasakyti, kad aš visiškai neabejoju, jeigu aš būčiau Lietuvos pilietis, aš balsuočiau, be abejo, ir aš balsuočiau už narystę, už kitą didį integracijos projektą, kuris suvienys šį žemyną.

PIRMININKAS. A.Vazbys.

A.VAZBYS. Ačiū, Pirmininke. Pone generalini sekretoriau. Ačiū jums už tikrai konceptualią ir išsamią kalbą, kaip ir už bendrai jūsų paramą mūsų valstybei integruojantis į Aljansą. Norėčiau jūsų klausti apie tai, kaip jūs matote ir vertinate mūsų oficialią poziciją dabartinių aktualijų atžvilgiu, t.y. Irako krizės atžvilgiu? Ir kaip jūs matytumėte tiek mūsų parlamento, tiek bendrai parlamentų vaidmenį NATO narėms – ir kandidatėms, ir būsimosioms narėms – ieškant bendrų sprendimų tiek Irako proceso atžvilgiu, tiek bendrai kitais klausimais? Ačiū.

G.ROBERTSONAS. Dar vienas sudėtingas klausimas. Aš manau, kad mes turime atsiminti, kad pasaulyje nestokojama vienybės dėl Irako. Iš tikrųjų S.Husseino režimas turi nusiginkluoti. Visos 17 Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos narių balsavo už rezoliuciją Nr.1441. Ši rezoliucija liepia Irako režimui nusiginkluoti ir įrodyti, kad jis nusiginklavo tiems inspektoriams, kurie yra. Taigi rezoliucija Nr.1441 neliepia inspektoriams vykti ten kaip detektyvams ir bandyti surasti adatą šieno kupetoje. Tai yra neįmanoma užduotis ir niekas neprivalo to daryti. Čia yra prievolė Irako režimui nusiginkluoti ir niekas Saugumo Taryboje nesutiktų su tokiu teiginiu. Galbūt nesutinkama dėl laiko, kada tas režimas turi įrodyti, kad jis tikrai nusiginklavo. Dėl to vyksta diskusijos. Kadangi NATO nėra vienos bendros nuomonės, aš apie tai jums šiandien nekalbėsiu, tačiau mano manymu, mes turime sutelkti dėmesį į nusiginklavimą, į tą prievolę, kuri yra nustatyta S.Husseinui, o ne ginčytis dėl to, kokios priemonės būtų panaudotos, jeigu jis ignoruotų pasaulio bendruomenę. Visos šalys sako, kad S.Husseino prievolė yra nusiginkluoti. To pasekmė: tas regionas ir visas pasaulis būtų saugesnis. Jeigu mes į tai sutelksime dėmesį ir jeigu jis nusiginkluos, aš manau, kad mums visiems nebereikės toliau kalbėti apie kokius nors būsimus konfliktus.

PIRMININKAS. Aš turiu atsiprašyti tų, kurie negalėjo paklausti, bet laikas baigėsi. Mes esame griežtai sutarę laikytis reglamento. Todėl noriu padėkoti mūsų svečiui generaliniam sekretoriui lordui G.Robertsonui ir palinkėti jam sėkmės darbuose. (Plojimai)

Toliau pirmininkaus A.Skardžius.

Seimo narių pareiškimai

PIRMININKAS (A.SKARDŽIUS). Gerbiamieji kolegos, posėdis dar nėra baigtas. Kolegos, dar yra Seimo narių pareiškimai. Kviečiu kolegą A.Pavilionį, o kitus kviečiu registruotis.

R.PAVILIONIS. Dėkoju, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, mano pareiškimas bus šiek tiek susijęs su tuo, kas čia buvo kalbėta, ir, žinoma, su bendru kontekstu, kai kalbama apie demokratines vertybes ir apie teisę išreikšti kitą nuomonę. Šiandien mes savotiškai patvirtinome savotišką demokratijos supratimą, o tai yra absoliuti sąlyga šalims, stojančioms į NATO. Deja, turiu pareikšti tik apgailestavimą ir tą klausimą aš pabandysiu perduoti kitais būdais, labiau demokratiškais negu per parlamento salę. Pareiškimas yra toks.

“Pastaruoju metu Lietuvos vykdomosios valdžios atstovai ir kai kurie politikai nedviprasmiškai išreiškia paramą Jungtinių Amerikos Valstijų administracijos vykdomai politikai Irako klausimu, kategoriškai ir nemotyvuotai kritikuodami Europos Sąjungos šalių fundatorių Prancūzijos ir Vokietijos požiūrį šiuo klausimu. Ypač aštriai ir nepagrįstai kritikuota Prancūzijos prezidento J.Chiraco kalba vasario 17 dieną spaudos konferencijoje. Tokia aukštų vykdomosios valdžios pareigūnų ir atsakingų politikų laikysena parodė vienpusį, supaprastintą, Lietuvą diskredituojantį požiūrį į itin aktualų ir sudėtingą užsienio politikos klausimą ir kartu tokios politikos pavojingumą tiek vidiniu, tiek išoriniu požiūriu, tiek politinės, tiek ekonominės ir kultūrinės Lietuvos perspektyvos atžvilgiu, galiausiai, bet ne paskiausiai, mūsų moralinės laikysenos pasaulyje požiūriu. Kalbu apie moralę kaip išpažįstamą ir deklaruojamą etinių vertybių visumą, kuria turėtų būti grindžiama mūsų užsienio politika.

Toks vienpusis, išankstinis tiesmukas užsiangažavimas remti ofenzyvinę Jungtinių Amerikos Valstijų užsienio politiką, pažeidžiančią ne tik Jungtinių Tautų chartiją ir Šiaurės Aljanso sutartį, bet ir Lietuvos nacionalinio saugumo strategiją, viena vertus, gali perbraukti darbą tų mūsų diplomatų, kurie atvedė Lietuvą prie Europos Sąjungos slenksčio, ir sužlugdyti referendumą dėl Lietuvos narystės Europos Sąjungoje. Kita vertus, toks išankstinis tiesmukas užsiangažavimas parodė, jog mūsų apsisprendimas tapti Europos Sąjungos, o ne Jungtinių Amerikos Valstijų nare dar nėra gana brandus. Jis yra ir bus sunkiai paaiškinamas Lietuvos visuomenei ir, kaip visiškai teisingai ir pagrįstai apibūdino Prancūzijos prezidentas, pademonstravo (cituoju) “lengvabūdišką, infantilų ir neatsakingą elgesį, visiškai nederantį rimtai pretendentei į Europos Sąjungą”. Deja, nei pats paramos Jungtinių Amerikos Valstijų administracijai pareiškimas, nei Europos Sąjungos šalių vadovų, nei Europos Parlamento pozicija Irako klausimu, nei pagaliau Europos, pasaulio ir pačios Lietuvos visuomenės reakcija į susiklosčiusią tarptautinę padėtį dėl įvykių aplink Iraką ir galimų įvykių pačiame Irake, neišvengiamai turėsiančių plačiausias pasekmes, iki šiol nesulaukia Seimo, svarbiausio mūsų tautos atstovų forumo, dėmesio. Tyli Europos reikalų komitetas, tyli Užsienio reikalų komitetas, tyli ir Nacionalinio saugumo komitetas. O kai kurie aukšti pareigūnai, be Seimo svarstymo ir sutikimo, Lietuvos vardu jau žada siųsti karius į Iraką, atidaryti oro koridorių, pasiūlyti Zoknių oro uostą ir t.t., ir panašiai. Kitaip tariant, talkinti ofenzyvai, t.y. iš esmės dalyvauti ofenzyvoje. Iš esmės talkinti karinei operacijai, reiškiančiai šimtų tūkstančių nekaltų žmonių žudynes, prieš kurias pasisako milijonai žmonių visame pasaulyje.

Įvertindamas šias aplinkybes, kviečiu gerbiamąjį Seimą pritarti tam, kad kuo greičiau, kol dar neprasidėjo negrįžtami įvykiai Irake ir neįsižiebė milžiniškas tarptautinis konfliktas, būtų surengta diskusija parlamente ir išreikštas Lietuvos Respublikos Seimo oficialus požiūris į tai, kokia turėtų būti Lietuvos laikysena šios grėsmingos padėties Europai, pasauliui ir ne mažiau Lietuvai atžvilgiu.” Dėkoju už dėmesį.

PIRMININKAS. Dėkoju. Pareiškimų daugiau nėra. Kolegos, skelbiu posėdį baigtą. Gero poilsio! Užsiregistravo 49 Seimo nariai.