Šeštasis (341) posėdis
2003 m. vasario 27 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas Č.JURŠĖNAS

2003 m. vasario 27 d. (ketvirtadienio) darbotvarkė

PIRMININKAS. Mielosios Seimo narės, gerbiamieji kolegos Seimo nariai, pradedame Lietuvos Respublikos Seimo 2003 m. vasario 27 d. rytinį plenarinį posėdį. Gerbiamieji kolegos, nors už mūsų sienų, už mūsų lubų ir langų nėra šiandien saulės, bet turime naują valdžią. Todėl aš noriu visus jus ir naująjį Prezidentą, ir Seimą, ir Vyriausybę, ir save pasveikinti ir palinkėti visiems gero, sutartinio, įmanomai suderinto darbo naujoje politinėje situacijoje. Ačiū ir linkiu visiems sėkmės. (Plojimai)

Dabar dėl darbotvarkės. Darbotvarkė, kaip matote, yra šiek tiek pamarginta, Šilumos įstatymas nukeliauja aiškiai į vėlesnį laiką komiteto prašymu, atsiranda Prezidento, t.y. šiuo atveju kadenciją baigusio Prezidento, ir Vyriausybės prašymu keli tarptautiniai aktai ir vėl komiteto prašymu, čia jau kito komiteto prašymu, siūloma vėliau nagrinėti Seimo nutarimą dėl Lietuvos mokslo tarybos nuostatų pakeitimo. Štai tokie dalykai, kurie čia aiškiai matyti. Dėl darbotvarkės kolega J.Razma. Prašom.

J.RAZMA. Gerbiamasis pirmininke, turiu abejonių, ar į darbotvarkę galėtų būti įrašytas 2-6 klausimas, t.y. pono V.Uspaskicho teikiamos Azartinių lošimų mokesčio lengvatos, tuo atveju, kai lošimo namai įsikuria ne apskričių centruose. Aš siūlyčiau, kad šį atvejį vis dėlto prieš tai išnagrinėtų Etikos ir procedūrų komisija dėl galimo interesų konflikto. Kaip žinote, kol kas Kėdainiai dar neperėmė iš Kauno apskrities centro statuso, o ponas V.Uspaskich neseniai ten atidarė pramogų verslo centrą, tai aš manyčiau, kad čia yra galimas interesų konfliktas. Tokiu atveju, kaip žinote, pagal mūsų Statutą ir įstatymus negali būti klausimas teikiamas esant interesų konfliktui. Ačiū.

PIRMININKAS. Labai įdomus siūlymas. Kas ten žino, kas gali atsitikti, bet šiuo atveju, yra formali reikalo pusė. Gerbiamasis kolega, ar jūs šitai siūlote savo vardu, ar frakcijos vardu. Aš labai atsiprašau. Tegul jis pats pasakys.

J.RAZMA. Taip. Siūlau frakcijos vardu.

PIRMININKAS. Tada siūlymas yra teisėtas. Gerbiamieji kolegos, prašom pirmiausia registruotis, o po to apsispręsime. Registracija. Prašom visi korčiukes padėti į savo vietas, juo labiau tie, kurie ne savo vietose. Kaip pastebite, čia kai kurie Seimo nariai pirmoje eilėje susikeitė pagal naują frakcijų sudėtį. Taigi prašom padėti savo korteles į vietas ir registruotis.

Užsiregistravo 70 Seimo narių. Kadangi kol kas daugiau jokių siūlymų nėra… A, dar vienas. Kur kortelė? (Balsai salėje) Prašom išimti ir vėl gražiai, tvarkingai įdėti ta puse, kuria reikia. Ačiū.

Gerbiamieji kolegos, dabar mes turime balsuoti kolegų konservatorių siūlymą iš patvirtintos darbotvarkės išbraukti 2-6 darbotvarkės punktą iki tam tikrų klausimų išsiaiškinimo, išbraukti Azartinių lošimų mokesčio įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Kas pritariate kolegų konservatorių siūlymui, balsuojate už, kas manote kitaip, kitaip ir balsuojate. Prašom. Registruojamės ir balsuojame. Prašom neagituoti balsavimo metu.

Už – 53, prieš – 2, 15 susilaikė. 2-6 punktas išbraukiamas. Mielieji kolegos, ar dabar galime be šio punkto bendru sutarimu patvirtinti darbotvarkę? Galime. Ačiū.

Mielieji kolegos, yra vienas organizacinis techninis keblumas. Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas, kolega A.Sakalas prašo, kad pirmasis klausimas būtų nagrinėjamas bent jau valandą vėliau. (Balsas salėje) Pusę valandos. Na, jeigu pusę, juo geriau. Žodžiu, mes dabar turime imtis kurio nors kito lengvesnio klausimo, pavyzdžiui, alkoholio klausimo Galime imtis? Ne. Irgi ne? (Juokias) Arba galime pradėti nuo tikrai labai rimto klausimo – antrojo darbotvarkės punkto dėl referendumo. (Balsai salėje) Dėl referendumo. Aš tik noriu kolegoms pranešti, kad išėjo “Valstybės žinios”. “Valstybės žiniose” yra Referendumo įstatymo pataisos, kurias mes priėmėme ir kurias dar spėjo pasirašyti kadenciją baigęs Prezidentas Jo Ekscelencija V.Adamkus. Taigi įstatymas yra, jame yra tam tikros nuostatos ir mes iš tikro galime nagrinėti šį klausimą. Tokiu atveju, kolega Gintarai… Tokiu atveju kviečiu į tribūną pagrindinio komiteto, t.y. Europos reikalų komiteto, pranešėją, Seimo Pirmininko pavaduotoją G.Steponavičių į tribūną. Ruošiasi G.Kirkilas arba kuris nors kitas Užsienio reikalų komiteto vardu.

Seimo nutarimo „Dėl referendumo dėl Lietuvos Respublikos stojimo į Europos Sąjungą paskelbimo“ projektas Nr.IXP-2237(2*) (svarstymas)

G.STEPONAVIČIUS. Ačiū, pone pirmininke. Gerbiamieji kolegos, noriu jums pateikti pagrindinio – Europos reikalų komiteto išvadą dėl Referendumo dėl Lietuvos Respublikos stojimo į Europos Sąjungą paskelbimo. Norėčiau pasakyti, kad buvo gauti ir apsvarstyti Seimo narių J.Veselkos, E.Klumbio, V.P.Andriukaičio bei A.Kubiliaus siūlymai. Seimo narių J.Veselkos ir E.Klumbio pasiūlymams nebuvo pritarta, o V.P.Andriukaičio siūlymui nustatyti, kad referendumas vykdomas ne vieną, o dvi dienas, buvo pritarta. Taip pat buvo pritarta A.Kubiliaus siūlymui patikslinti klausimo sprendimo formuluotę. Tam taip pat buvo pritarta.

Norėčiau pasakyti, kad išties pats negalėjau ir nedalyvavau neeiliniame komiteto posėdyje, todėl nors ir yra bendras sutarimas dėl A.Kubiliaus tikslesnės nuostatos, galėčiau pasakyti tik tiek, kad Liberalų frakcijos nariai, atstovaujantys frakcijai pagrindiniame komitete, nepritarė dviejų dienų referendumo rengimo išplėtimui. Tai yra ne tik narių, bet ir visos frakcijos nuomonė. Aš apgailestauju, kad neeilinis posėdis buvo pradėtas šaukti pusantros valandos iki jo pradžios, todėl daugelis komiteto narių negalėjo jame dalyvauti ir išdėstyti savo nuomonę. Nepaisant to, komiteto nuomonė yra tokia, kad yra teikiamas patobulintas variantas, kuriame, deja, yra, mano nuomone, dvi dienos, bet yra patikslinama formuluotė ir, kas yra labai svarbu, referendumą siūloma surengti kaip privalomą, t.y. atsiklausti Lietuvos žmonių, ir ta nuomonė būtų lemianti.

PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis kolega. Dabar Užsienio reikalų komiteto vardu… Nematau nei pirmininko, nei pavaduotojo. Jeigu jūs leistumėte… Ar V.Landsbergis? Prašom trumpai. Užsienio reikalų komiteto vardu, o ne diskusijos, nes diskusijos dar bus. Diskusijos dar bus. Dabar prašom tiktai Užsienio reikalų komiteto nuomonę arba aš ją galiu trumpai pasakyti. Gerbiamasis kolega, diskusijose jūs galėsite atskirai dalyvauti. Ačiū.

Aš trumpai pasakau, kad komitetas iš tikro labai įdėmiai svarstė siūlymą ir nutarimas toks: siūlyti referendumą rengti dvi dienas. Į tai kaip tik yra ir atsižvelgta, būtent čia yra tas esminis dalykas, o toliau buvo įvairių nuomonių ir, matyt, dalį jų vėliau, kai bus diskusijos, išdėstys kolega V.Landsbergis. Dabar kas galėtų pasakyti Teisės ir teisėtvarkos komiteto poziciją? Kolega R.Šukys, nes aš nematau… Gerbiamasis Sakalai! Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvada dėl nutarimo dėl referendumo.

A.SAKALAS. Gerbiamieji kolegos, komitetas svarstė nutarimą “Dėl referendumo “Dėl Lietuvos Respublikos stojimo į Europos Sąjungą”. Apsvarstė Europos teisės departamento išvadas ir pastabas, Teisės departamento išvadą, savo pasiūlymus. Komiteto išvada tokia: pritarti iniciatorių pateiktam nutarimo projektui. Balsavimo rezultatai – bendru sutarimu.

PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis pirmininke. Diskusijose, kaip sakiau, norėjo kalbėti V.Landsbergis. Kviečiu į tribūną.

V.LANDSBERGIS. Pone pirmininke ir gerbiamieji kolegos. Matydamas išdalytą projektą aš kai ko lyg ir nesuprantu, nes Europos komitete vienbalsiai buvo pritarta truputį kitokiai redakcijai. Man atrodė kalbantis su ponu Č.Juršėnu, kad taip ir padaryta ne dėl stojimo į Europos Sąjungą, o dėl narystės. Žinoma, formulė jau yra pakeista. Pritariu Lietuvos Respublikos narystei taip, kaip ir buvo nuspręsta, bet galbūt ir 1 punkte tai galima paredaguoti. Žinoma, svarbiausia, kad ten yra pataisyta.

Bet dabar kitas dalykas, kuris man išties rūpi (aš apie tai esu kalbėjęs), ir prašyčiau kolegų dar sykį atsižvelgti. Rengti referendumą dvi dienas yra ir pliusų, ir minusų. Pliusas yra tas, kad žmonės, kurie negali ateiti pirmą dieną, galbūt ateis antrą dieną, bet tuo visi pliusai ir baigiasi. O minusai yra tie, tartum Seimas, iš tikrųjų išsigandęs, tikisi kaip nors per dvi dienas sulaukti daugiau žmonių. Tai vienas minusas. Kitas – nėra koncentracijos į vieną labai svarbią dieną, kuri galėtų būti ir šventiška, ir pakili ar dar kokia nors, bet tą vieną dieną galima organizuoti geriau, negu palikti dvi dienas, kaip kas nori.

Dar vienas pats didžiausias minusas, kad mes neišvengsime komentarų apie pirmą dieną atėjusių balsuoti skaičių, kuris gali būti nedidelis dar ir todėl, kad žmonės būna ir tingūs, ir linkę, kaip lotynų amerikiečiai, sakyti manjana, t.y. kam man šiandien, aš geriau vėliau. Dabar skleidžiama tokia nuotaika, o kam mums dabar stoti į Europos Sąjungą, gal po penkerių metų? Ta pati psichologija yra naudojama. Todėl pirmą dieną tikrai gali būti palyginti nedidelis skaičius, ir jis bus labai komentuojamas. Žmonės nenoriai eis balsuoti ir tai darys įtaką kitos dienos galimiems balsuotojams.

Todėl man nepatinka dvi dienos. Žinoma, aš siūliau iš viso kitaip daryti – vidury savaitės, kad tai būtų tikrai speciali diena, bet jeigu jau nutarta tradiciškai daryti savaitgalį ir netgi dvi dienas, aš siūlau mažą patikslinimą. Kitaip sakant, referendumas vyksta gegužės 10–11 dienomis: pagrindinė balsavimo diena yra gegužės 11 d., tačiau norintiems sudaromos galimybės ateiti balsuoti gegužės 10 d., kad būtų ženklas, jog pagrindinė diena yra gegužės 11 d., o kas nori, ateina balsuoti anksčiau jau į pačią balsavimo apylinkę gegužės 10 dieną. Aš labai prašau pamąstyti apie tam tikrą psichologinį poveikį, kuris bus daromas pirmosios dienos pabaigoje. Šiuo atveju mes galėtume pasakyti, kad tai ir nėra dar tikro balsavimo diena. Tai yra tiems, kurie norėjo gal sekmadienį kur nors išvažiuoti.

Ačiū už dėmesį. Prašau, jeigu reikia, aš tuoj pat pirmininkui raštu pateiksiu šį pasiūlymą.

PIRMININKAS. Prašom. Stengsimės dirbti iš tikro sutartinai, nes klausimas yra labai svarbus, ir nors mes daug laiko neturime, bet galime šiek tiek tuo laiku manevruoti.

Dabar kolega J.Čekuolis. Ruošiasi J.Veselka.

J.ČEKUOLIS. Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, mano kalbos turinys arba objektas taip pat bus dvi dienos, kaip ir kolegos V.Landsbergio. Klausimas, keliamas referendume, mūsų valstybei yra labai svarbus. Nesvarbu, kurioje barikadų pusėje kiekvienas iš mūsų būtų: ar būtų už narystę, ar būtų prieš narystę, bet kokiu atveju tai yra lemiamas mūsų valstybei apsisprendimas. Todėl paklauskime kiekvienas savęs, ar rizikuotume daryti eksperimentus su lemiamu apsisprendimu. Dviejų referendumo ar balsavimo dienų Lietuvoje niekada neturėjome. Motyvas, kodėl tai reikėtų daryti, atrodo, yra suprantamas. Galbūt didesnės galimybės (…) žmonėms bus pasakyti savo poziciją, kita vertus, yra ir silpnų vietų, kurias mes ramiai turime įvertinti ir apie ką kolega V.Landsbergis jau kalbėjo. Eksperimentai yra labai rizikingi darant lemiamus sprendimus, o mes čia drąsia galva neriame į eksperimentą. Tai viena.

Antras dalykas – pateikimas dviejų dienų vietoje tradicinio balsavimo per vieną dieną, deja, gali sudaryti žmonėms įspūdį, jog panika ir nerimas, kokia nors baimė kyla iš plačiai suprantamo termino “valdžios pusė”. Tai būtų pati blogiausia išvada, kurią visuomenė galėtų padaryti, pati blogiausia reklama narystei Europos Sąjungoje.

Trečia, dvi dienos ir leidimas balsuoti dvi dienas panaikina susikoncentravimo, mobilizavimosi jausmą. Atmeskime dabar motyvus, kodėl reikia narystės Europos Sąjungoje, žiūrėkime grynai technologiškai, procedūriškai. Susikoncentravimas, mobilizavimasis dingsta. Manoma, kam eiti šiandien, jeigu galima eiti rytoj, o taip praeina pirma diena, ir neduok Dieve, ateina 15% ar 20% rinkėjų, tai paskelbiama vakare per radiją, per televiziją, ir kitą dieną jau galvoja, kam man iš viso eiti, jeigu tiek mažai atėjo, ką mano balsas pridės ir gero duos. Todėl Liberalų frakcija irgi labai kruopščiai ir atsakingai žiūri į šį klausimą, labai ilgai dėl jo diskutavome. Mūsų pasiūlymas būtų labai paprastas – referendumą rengti vieną dieną, koncentruotis ir mobilizuotis į vieną dieną, kaip iki šiol rinkimai ar referendumai Lietuvoje buvo. Tokia yra mūsų pozicija, toks yra mūsų pasiūlymas. Kviečiu, mes labai kviečiame į šį pasiūlymą žiūrėti ne taip – valdžia, opozicija, dauguma, mažuma, koncepcija, o žiūrėti praktiškai, remiantis tradicijomis, kurias turime. Todėl manome, jog dėl to mes turėtume labai kruopščiai pagalvoję apsispręsti.

Esminis klausimas – kaip bus dėl susikoncentravimo ir mobilizavimosi, ir kaip apskritai vertinti eksperimentus, kuriuos pradedame daryti spręsdami lemiamą klausimą. Lemiamą klausimą. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis kolega. Kalba J.Veselka. Prašom.

J.VESELKA. Ponai Seimo nariai, kaip malonu matyti, kaip didėja Seime nupešiotų žvirblių. Žiūrėjau, ir vienas, ir kitas, pasirodo, panašus į nupešiotą žvirblį, kuris sako, kad dviejų dienų… Iš tikrųjų keistai atrodo tos dvi dienos. Įdomu, balsavome už Referendumo įstatymą, kurį per vieną dieną Prezidentas pasirašė ir “Valstybės žinios” atspausdino, neleido naujam Prezidentui dėl naujo referendumo pasirašyti, todėl tokie bailiai esate, taip bijote tautos, kad 1940 metais ne taip bijojo, kaip jūs bijote. Kodėl gi taip skubėjote? Koks įstatymas ar nutarimas Lietuvoje kada nors per vieną dieną buvo patvirtintas, pasirašytas ir atspausdintas? (Balsas salėje) Taip nebuvo. Tokių rimtų įstatymų nebuvo nė vieno, kad per vieną dieną būtų priimtas ir atspausdintas.

Jeigu būčiau aklas priešininkas Europos Sąjungos, tikrai turėčiau pasisakyti už dvi dienas. Jūs aiškiai ir teisingai pasakėte: jeigu bus dvi dienos, žmonės taip, kaip ir apibūdino, elgsis. Dabar norite taisyti savo klaidas. Bet Referendumo įstatymas yra pagal V.Andriukaitį, kuris dabar tapo aršesnis Europos Sąjungos šalininkas negu V.Landsbergis. Neaišku kodėl, velnias žino, bet taip jau įvyko.

Taigi pirmas dalykas, iš tikrųjų, manau, nereikia dviejų dienų. Tauta nėra taip nusiteikusi prieš Europos Sąjungą, kaip jūs bijote. Lietuva jau buvo daugelyje sąjungų: buvome Žečpospolitoje – išgyvenome, buvome Rusijos imperijoje – išgyvenome, buvome TSRS – išgyvenome, išgyvensime ir Europos Sąjungoje. Nereikia per daug jos bijoti. Tik klausimas yra toks, ar mes eisime orūs, išdidūs, nieko nebijodami ir pasitikėdami savimi, ar mūsų tauta bus laikoma nevykėle, kur naudą Europos Sąjungos supranta tik tie, kurie bijo tautos ir nori bet kokia kaina ją nuvesti, ar iš tikrųjų demokratiškai kaip ir visada – viena diena, tiek laiko vyksta balsavimas, kiek vyko kiti balsavimai, vienas trečdalis, kaip numato senasis įstatymas, kaip to reikalauja Konstitucija – tada visiems būtų lengva. Jeigu tauta pasakytų “taip”, būtų taip. Jeigu tauta pasakytų “ne”, turėtume laiko pasiderėti su Europos Sąjunga ir po vienerių, dvejų ar trejų metų įstotume, sąlygos būtų tik geresnės, parodytume, kad mes nebūtinai turime būti kieno nors nariais. Galime būti, kaip ir Prezidentas V.Adamkus pasakė, pasitikinti savo jėgomis, savo galimybėmis, savo darbu tauta.

Todėl aš visų pirma, nes daug ko nepakeisi, esu prieš dvi dienas. Darykime vieną dieną. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamasis kolega ir visi kiti mielieji kolegos, aš tik noriu patikslinti vieną dalyką dėl to, kad įstatymas buvo priimtas, greitai pasirašytas, greitai paskelbtas. Tokių atvejų turėjome daug. Per 13 metų yra buvę taip, kad įstatymas priimamas iš ryto, o popiet jis jau paskelbiamas ir pagal jį dirbama. Šiuo atveju buvo kelios dienos, pateikimas buvo seniai, svarstymas buvo vieną dieną, priėmimas buvo kitą dieną, o paskelbta po dviejų dienų. Taigi, sakyčiau, čia buvo ramiai padaryta. Skubant, bet ramiai.

Ir paskutinysis, dalyvaujantis diskusijose, – gerbiamasis kolega E.Klumbys. Prašom į tribūną. Tada imsimės pataisų.

E.KLUMBYS. Gerbiamasis Seimo vicepirmininke, gerbiamieji kolegos, noriu atkreipti dėmesį į du šio nutarimo aspektus. Pirmas, jau čia minėjo, – dėl dviejų dienų.

Kaip jau minėjau, svarstant Referendumo įstatymą girdėjau labai aiškią nuomonę, kodėl reikia dviejų dienų. Pirmą dieną žiūrėsime, kaip balsuos, antrą dieną vešime. Bus mobilizuoti seniūnai, ir žmonės visomis priemonėmis bus vežami balsuoti. Dėl to ir siūlau savo pataisomis, apie kurias kalbėsiu, daryti ne dvi dienas, o du mėnesius, kad būtų galima vežti žmones 60 dienų, ir rezultatas bus puikus.

Čia prieš mane kalbėjęs kolega sakė, kad dvi dienos yra eksperimentas. Kolegos, tai ne eksperimentas. Eksperimentas buvo išbandytas 1940 metais, kai dvi dienas buvo balsuojama… į Liaudies Seimą. Stojimo į Sąjungą rezultatas buvo puikus. Rezultatas pasiektas. Dabartinė valdžia eina pramintu keliu.

Antras dalykas. Nežinome, į kokią sąjungą stojame. Aš manau, kad mes stojame į tokią sąjungą, kurioje atsisakoma nemažos dalies suvereniteto. Tuo labiau kad Konventas svarsto galimybę, kad būtų Europos Prezidentas, – turėsime galvą, ir visi ginčai, man atrodo, išsprendžiami. Valdžia sako, kad ne, nes atsisakome ne suvereniteto, o atiduodame dalį kompetencijų Briuseliui. Palaukite, kas yra suverenitetas? Suverenitetas ir yra valstybės kompetencijų visuma. Jeigu mes atiduodame dalį kompetencijų, kartu atiduodame ir dalį suvereniteto.

Atsižvelgiant į tai, manau, reikia aiškumo, į kokią sąjungą stojame. Todėl užregistravau ir siūlau priimti nutarimą, kaip lydintį dokumentą, dėl paskelbto referendumo dėl Lietuvos stojimo į Europos Sąjungą. Šiame nutarime siūlau Seimui pabrėžti, kad Lietuvos Respublikos piliečiai kviečiami išreikšti nuomonę dėl Lietuvos Respublikos stojimo tik į tokią Europos Sąjungą, kurioje Lietuvos Respublika išliks visiškai nepriklausoma valstybė, ir jos tautos suverenitetas išliks visiškai nesuvaržytas. Jeigu Europos Sąjunga bus transformuojama į tokią sąjungą, kurioje bus apribojama Lietuvos Respublikos nepriklausomybė ir jos tautos suverenitetas, Lietuvos Respublikos Seimas skelbs naują referendumą dėl Lietuvos Respublikos stojimo į tokią transformuotą Europos Sąjungą, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos konstituciniu įstatymu dėl Lietuvos valstybės. Aš prašau, kad šis nutarimas būtų apsvarstytas po to, kai bus priimtas (aš neabejoju, kad bus priimtas) nutarimas dėl Lietuvos Respublikos stojimo į Europos Sąjungą. Ačiū.

PIRMININKAS. Kolega V.Landsbergis.

V.LANDSBERGIS. Gerbiamieji kolegos, aš turiu šiek tiek atminties.

Mane tiesiog sužavėjo pono E.Klumbio variantas, M.Gorbačiovo referendumo. Ar jūs už tai, kad būtų išaugota būsimoji Sovietų Sąjungą? Tai čia labai gerus vaisius duoda anų laikų demagogija.

PIRMININKAS. Prašom, kolega E.Klumbys, trumpa replika.

E.KLUMBYS. Aš nesuprantu, kas čia yra teigiama, nes tas nutarimas, kurį aš siūlau, nieko bendra neturi su jokiomis sąjungomis, šis nutarimas kalba tik apie Lietuvos Respubliką, jos nepriklausomybę ir tautos suverenitetą. O jeigu gerbiamajam kolegai iš dešinės nuolatos vaidenasi M.Gorbačiovo šmėkla, tai jau yra jo problema, tai vyksta jau 12 metų.

PIRMININKAS. Mielieji kolegos, pirma mes turime susitarti dėl pataisų. Gerbiamasis G.Steponavičius. Prašom.

G.STEPONAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, aš siūlyčiau eilės tvarka pradėti nuo J.Veselkos pataisos, jai komitetas nepritarė.

PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, čia, žinoma, pagal Statutą, jeigu kas nors reikalautų, būtų galima balsuoti. Bet, manau, nėra reikalo, visi sutaria, kad reikia, sutaupome šią procedūrą ir einame prie pataisų. Sutinkame, kad nebūtų keblumų? Ačiū. Tada prašome iš eilės, yra iš tikrųjų J.Veselkos pataisa. Aš kviečiu, kad J.Veselka tartų žodį dėl savo siūlymo.

J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, mano siūlymo esmė, kad būtent stojimas į Europos Sąjungą būtų nulemtas keturių pagrindinių išlygų.

Pirma išlyga. Kaip žinote, Europos Sąjunga reikalauja, kad mes uždarytume Ignalinos atominę elektrinę, o mūsų net į Energetikos strategiją įrašyta, kad branduolinė energetika Lietuvoje turi būti nepertraukiama grandis, vadinasi, mes turime įsipareigojimus, kad branduolinė energetika išliktų Lietuvoje. Todėl pirma mano nuostata tokia: reikia stoti į Europos Sąjungą su sąlyga, kad Europos Sąjunga iš savo fondų skirs lėšų naujo branduolinio reaktoriaus arba bloko statybai. Tai viena sąlyga.

Antra sąlyga, kad būtent Lietuvos žemdirbiams būtų mokamos ne 25 ir palaipsniui didėjančios, o būtent tokios pat išmokos kaip ir visiems Europos Sąjungos žemdirbiams. Jeigu mes tampame nare, lygiaverte Europos Sąjungos partnere, negali būti diskriminuojamųjų nuostatų mūsų žemdirbiams. Antra sąlyga.

Trečia sąlyga. Reikia atsiskaityti su Lietuvos žmonėmis pagal mūsų priimtus įstatymus, tai yra už rublinius indėlius ir už nekilnojamąjį turtą: žemę, mišką, kitą nekilnojamąjį turtą. Dabar kodėl? Jeigu jūs turite atmintį, jūs žinote, kad mūsų valdžia visada, jeigu ko nenori daryti, aiškina taip: neleidžia Tarptautinis valiutos fondas, neleidžia Pasaulio bankas, neleidžia memorandumas. Čia, kaip žinote, struktūrinius fondus galėsime gauti tik tokiu būdu, jeigu mes patys sugebėsime bent dalį pinigų skirti tiems dalykams. Vadinasi, valdžiai bus labai geras dalykas vėl argumentuoti, kad neleidžia Europos Sąjunga. Jeigu mes skirsime indėliams arba už turtą, truks pinigų ir negausime fondui, todėl siūlau, kad tik suderėjus šias sąlygas ir įvykdžius Lietuvos įstatymus, kad valdininkams nebūtų Europos Sąjunga kaip priedanga apgaudinėti savo žmones, tik tada pasisakyti taip. Prašau pritarti šioms išlygoms. Ir dar ką pabrėžiau, metai čia, metai čia apskritai nieko nereiškia, kai mes įstosime į Europos Sąjungą.

PIRMININKAS. Ačiū. Jeigu pranešėjas norėtų tarti žodį, tai prašom. O dabar vienas kalba už, vienas – prieš dėl kolegos J.Veselkos siūlymo.

G.STEPONAVIČIUS. Ar dabar man galima?

PIRMININKAS. Prašom, gal jūs, o po to jau kiti.

G.STEPONAVIČIUS. Aš noriu pasakyti tą dalyką, kad toks pasiūlymas primena labiau politinę deklaraciją ar rinkimų propagandos žargoną, o ne teisinį dokumentą, kurį mes, Seimas, turėtume priimti. Juo labiau kad net tokia formuluotė prieštarautų, kad šie tikslai būtų pasiekti, nes narystė Europos Sąjungai leistų greičiau šiuos įsipareigojimus užtikrinti. Komiteto manymu, tai yra suderėtos sąlygos. Tai buvo nelengvas procesas, jame Lietuvos pozicijos daugeliu atvejų atspindėtos. Jeigu yra vertinama kitaip, manau, referendumo kampanijos metu tai gali būti išsakyta. Dabar stojimo sutartyje tie dalykai bus apibrėžti. Todėl komitetas siūlo nepritarti.

PIRMININKAS. Ačiū. Vienas kalba už, vienas – prieš. Kolega E.Klumbys – nuomonė už.

E.KLUMBYS. Manau, kolegos J.Veselkos pasiūlymas yra rimtas ir jam reikia pritarti, nes yra deklaruota apie Lietuvos valstybės ketinimus išlikti atominės energetikos valstybe, manau, tas turi atsispindėti ir referendumo tekste.

PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonė prieš – A.Macaitis. Prašom, kolega.

A.MACAITIS. Gerbiamieji kolegos, kalbos už, kurios buvo dėl tos pataisos, galiu pasakyti, yra klasikinis demagogijos pavyzdys, kitaip nepavadinsi. Visas Vyriausybės darbas, partijų darbas remiant, stojant ir rengiantis stoti į Europos Sąjungą yra nubraukiamas ir dar sakoma, ne, mes esame ne euroskeptikai, mes tiesiog geriau suprantame, ir iškreipiama visa tai, kas buvo padaryta. Tai aš tikrai siūlau balsuoti prieš ir nesileisti į šitokias demagogijas. O tos demagogijos dabar, prieš tam tikrus žinomus dar rengiamus referendumus, labai aktyviai skleidžiamos ir tai dar kartą pasireiškia Seime.

PIRMININKAS. Kolegos, dėmesio! Ir autorius kalbėjo, ir pranešėjas išdėstė poziciją, ir du Seimo nariai, vienas – už, vienas – prieš. Todėl dabar registruojamės ir balsuojame, ar pritariame kolegos J.Veselkos siūlymui, kuriam pagrindinis komitetas nepritarė.

Už – 4, prieš – 58, susilaikė 20. Nepritarta.

Kolegos E.Klumbio pasiūlymai atsiimti, kadangi jie pateikti kita forma… (Balsai salėje) Yra pasiūlymai, kurie pateikti, ir jie eis atskirai. (Balsai salėje) Už ar prieš? 59. Gerai. Gerbiamasis kolega… (Balsai salėje)

E.Klumbys. Čia man užrašyta, kad jūs atsiimate, kadangi pateikėte papildomus.

E.KLUMBYS. Ne. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, tai yra visiškai skirtingi dalykai. Aš siūlau pirma įrašyti į nutarimo tekstą, kad tas referendumas yra skelbiamas ne tik dėl Lietuvos stojimo į Europos Sąjungą, bet ir dėl dalies Lietuvos nepriklausomybės atsisakymo.

PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, tada, matyt, teks mums vis tiek formaliai balsuoti.

E.KLUMBYS. Taip, be abejo.

G.STEPONAVIČIUS. Aš, komentuodamas šį pasiūlymą, galiu pasakyti tik tiek, kad tai yra ginčo klausimas, taip pat ir teisinio. Manau, kad tai ne tokio dokumento tiek pavadinimo, tiek ir sprendžiamosios dalies objektas, todėl, jei ir būtų norima argumentuoti remiantis tokia nuostata, ji galėtų būti išsakoma diskusijose po to, kai referendumas paskelbtas ir vyktų agitacija už arba prieš referendumą. Komitetas siūlo nepritarti.

PIRMININKAS. Vieną minutę. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau, kad jūs išdėstėte aiškią poziciją, bet aš vis dėlto, gerbiamasis kolega Egidijau Klumby, noriu paskaityti, ką jūs pasirašėte. Ką jūs pasirašėte, ne aš. Tai buvo padaryta vasario 25 d. Raštas Seimo posėdžių sekretoriatui. “2003 m. vasario 24 d. mano pasiūlymus šio nutarimo projektui laikyti negaliojančiais.” (Balsas salėje) Tai papildomą mes ir nagrinėsime. Kolega E.Klumbys mus galutinai supainios, o kad paskui nebūtų protestų, vis dėlto atkalbėkime ir balsuokime. Taip bus ramiau. J.Veselka.

J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, pasiūlymas yra logiškas, nes taip ir bus. Taigi kodėl esame prieš loginę tąsą, kad pasakytume, jog stojame į Europos Sąjungą atsisakydami dalies suvereniteto. O kad tai papildys galimybes Europos Sąjungoje pasakyti savo žodį trylikai atstovų, nieko nekeičia O iš tikrųjų Europos Sąjungos direktyvos arba įstatymai yra aukščiau už nacionalinius. Mes dabar visą laiką sakome, kad taip reikalauja Europos Sąjungos įstatymai. Vienas dalykas.

Toliau, planai arba limitai. Pieno gali tik tiek primelžti, jeigu daugiau – bauda, karvę turi laikyti 1,5 kvadratinio metro tvarte ir ne mažiau, cukraus gali pagaminti tiek ir tiek, ir ne daugiau, muitus turi taikyti tik Europos Sąjungos su visais kitais kraštais. Visas laisvąsias prekybos sutartis, kurias turime pasirašę su kitais kraštais, teks anuliuoti. Taigi logiškas papildymas – kartu atsisakome ir dalies suvereniteto. Ko bijoti tautai pasakyti tai, ką suderėjome. Todėl siūlau pritarti. Ačiū.

PIRMININKAS. Nuomonė prieš. Kolega A.Saudargas. Prašom.

A.SAUDARGAS. Gerbiamieji kolegos, tiek kolega J.Veselka, tiek kolega E.Klumbys ir šia, ir prieš tai buvusia pataisa klaidina mus. Manau, būtų negerai, jeigu dabar aną pataisą atmetę, šią pataisą patvirtintume. Tai klaidintų ne tik mus, klaidintų ir visą visuomenę. Teisiškai jos yra visiškai nepagrįstos. Teisiškai mes galime čia įvairius argumentus pateikti – kiekviena tarptautinė sutartis uždeda įsipareigojimus valstybei. Mes galėtume tą patį pritaikyti Jungtinėms Tautoms ir Europos Tarybai ir kam tik norite, bet jų argumentais iš tiesų bandoma teisine forma pateikti politinius argumentus, o į juos aš atsakysiu labai trumpai. Jeigu Lietuva atsisakytų stoti į Europos Sąjungą, tą, be abejo, spręs piliečiai, bet jeigu toks būtų sprendimas, mes kaip tik atsisakytume galimybės įgyvendinti savo suverenitetą, nes tik būdami Europos Sąjungoje ir per kitas tarptautines organizacijas, kur esame, mes įgyvendiname savo suverenitetą, nes jokia izoliuota valstybė jokių savo tikslų negalės įgyvendinti. Siūlau kolegoms ramia sąžine balsuoti prieš ir tą patį išaiškinti mūsų visuomenei, nes manau, kad šie argumentai vėl skambės kampanijos dėl referendumo metu.

PIRMININKAS. Ačiū. Mielieji kolegos, tikiuosi, kad klausimas yra aiškus. Balsuosime dėl Seimo nario E.Klumbio kompleksinio siūlymo, nes siūlo keisti ir pavadinimą, ir tekstą atitinkamai išdėstyti. Kas remiate šį siūlymą, balsuojate už, kas manote kaip pagrindinis komitetas ir kai kurie kiti kolegos, balsuojate atitinkamai kitaip. Taigi balsuojame už kolegos E.Klumbio siūlymą. Žinoma, registruojamės ir balsuojame. Pagrindinis komitetas nepritaria.

Už – 4, prieš – 63, 18 susilaikė. Nepritarta.

Dabar, gerbiamasis kolega Klumby, antrojo jūsų siūlymo aš negaliu teikti, nes iš esmės mes balsuodami dėl pirmo, išsprendėme ir dėl antro. Čia yra lygiai tas pat. (Balsas salėje) Labai paprastai. Jeigu apsisprendžiama dėl vieno siūlymo, kuris sutampa su kitu, pagal Statutą antrą kartą nebalsuojama. Ačiū.

G.STEPONAVIČIUS. Gerbiamasis pirmininke, ar galima būtų trumpai?

PIRMININKAS. Prašom.

G.STEPONAVIČIUS. Aš noriu konstatuoti, kad komitete mes esame apsvarstę visas pataisas, kurioms buvo pritarta, bet aš, kaip pranešėjas, norėčiau prašyti, pasistūmėjus šiuo klausimu į priekį, padaryti pertrauką, kad skirtume deramai laiko aptarti klausimą dėl būtinybės dvi dienas rengti referendumą. Aš tikrai tikiuosi, kad tai nesustabdys mums bendro judėjimo su šiuo sprendimu į priekį, bet tam skirkime dar šiek tiek laiko.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, čia reikėtų pasitarti, bet aš asmeniškai pritarčiau šiam siūlymui, kad iš tikro būtų kuo didesnis sutarimas, su viena išlyga. Mes dar turime kelis siūlymus, dėl kurių turime apsispręsti. O dėl siūlymo dėl datos, t.y. dėl dviejų dienų, šiek tiek vėliau. Galime taip sutarti? O dabar kol kas dar yra A.Kubiliaus siūlymas.

3 daliai pritarta, niekas nereikalauja balsuoti? Galime pritarti? Pritarta. Ačiū. Užsienio reikalų komitetas siūlo kaip tik dėl dviejų darbo dienų, vadinasi, šiek tiek vėliau. Tada dar vieni kolegos E.Klumbio siūlymai, kad mes baigtume bent šią sunkesnę dalį ir viską išsiaiškintume.

Kolega A.Sakalas dėl vedimo tvarkos.

A.SAKALAS. Pirmininke, norėčiau paprašyti, kad pataisytume balsavimo rezultatus. Aš iš tikrųjų balsavau prieš dėl E.Klumbio pataisos, bet per klaidą paspaudžiau ne tą mygtuką.

PIRMININKAS. Tikiuosi, kad stenogramose bus pažymėta. Mielieji kolegos, dabar yra papildomi vasario 25 dieną registruoti kolegos E.Klumbio siūlymai, kurie iš esmės yra tokie patys kaip ir ankstesni, bet šiek tiek kitokie, todėl siūlau, kad vėl kolega E.Klumbys referuotų ir mes, matyt, tęsime toliau tą patį daryti. Man atrodo, kad iš esmės mes nubalsavome. Prašom. Jūsų pirmas siūlymas dėl nutarimo pavadinimo.

E.KLUMBYS. Gerbiamasis Seimo pirmininke, aš nelabai suprantu, kur mes nuklydome. Aš vasario 24 dieną užregistravau pataisas. Kitą dieną aš užregistravau tas pataisas, kurias jūs dabar turite, parašydamas apačioje, kad tą, mes svarstėme, negalioja. Štai apie ką kalbama. O po to aš dar užregistravau atskirą nutarimo projektą. Tai yra trys skirtingi dalykai.

PIRMININKAS. Tada aš labai atsiprašau. Gerbiamasis kolega, jūs ne taip man pasakėte pradžioje. Aš maniau, kad galioja 24 d… (Balsas salėje) Minutėlę. Galioja 24 dienos siūlymai. Mes dėl jų nubalsavome, o tas jūsų atskiras nutarimas bus atskirai nagrinėjamas. Tada aš siūlau dabar 25 dienos nenagrinėti, nes iš esmės čia tas pats.

E.KLUMBYS. Taip. Tik gerbiamasis Seimo vicepirmininke, yra vienas dalykas. Mes balsavome dėl mano pavadinimo, kurį atmetėte. Bet buvo antras mano siūlymas dėl referendumo trukmės.

PIRMININKAS. Bet čia humoristinis siūlymas. Gerai.

E.KLUMBYS. Aš apie tą noriu kalbėti. Aš manau, kad yra gana rimtas siūlymas.

PIRMININKAS. Gerai. Tvarka.

Čia išties… Prašom.

G.STEPONAVIČIUS. Gerbiamasis pirmininke, aš tik noriu pasakyti, kad šių pasiūlymų pagrindinis komitetas nespėjo apsvarstyti. Jei mes remtumės ankstesne praktika, galbūt pertrauka būtų tikslinga jau dabar, kad ir komiteto išvada būtų dėl šių pasiūlymų, ir kad dėl dviejų dienų datos mes galėtume dar aiškiau išdėstyti argumentus “už” ir “prieš”. Labai atsiprašau, išties turėčiau patikslinti, kad dėl dviejų mėnesių komiteto nuomonė buvo suformuluota apklausos būdu, nes jau tas pasiūlymas dėl referendumo pataisų buvo svarstytas. Taigi komiteto nuostata šiuo atveju išties yra aiški. (Balsas iš salės)

PIRMININKAS. Nesiginčykime!

G.STEPONAVIČIUS. Gerai. Galime pasakyti, kad daugumos – 13 komiteto narių nuomonė telefoninės apklausos būdu yra aiški, kad šis pasiūlymas yra nepriimtinas.

PIRMININKAS. Gerai. Pirmiausia išklausome patį E.Klumbį. Prašom. E.Klumbys. Siūlymas, kurio esmė – nustatyti referendumo vykdymo datą (prašom, bičiuliai, įsidėmėti) nuo gegužės 11 d. iki liepos 11 d. Prašom.

E.KLUMBYS. Gerbiamasis Seimo vicepirmininke, aš jau kalbėdamas diskusijoje argumentavau, kodėl aš taip siūlau. Vieną dieną balsuosime, 60 dienų vešime ir norėsime gauti rezultatą. Tačiau aš dabar jau grynai formaliai. Gerbiamasis G.Steponavičius pasakė, kad komitetas šių mano pataisų nesvarstė. Aš manyčiau, kad jas reikėtų svarstyti, nes turi būti išlaikytas tokio svarbaus dokumento visas priėmimo kelias.

PIRMININKAS. Gerai. Tvarka. Dabar kviečiu vėl mieluosius kolegas, jeigu kas pageidauja, vienas – už, vienas – prieš. A.Saudargas. Prašom, kolega.

A.SAUDARGAS. Labai trumpai, gerbiamieji kolegos, ką ir pirmininkas pastebėjo, kad šį siūlymą galima laikyti ir humoristiniu. Žinoma, jam nereikia pritarti, reikia atmesti, nes jis teisiškai yra visiškas absurdas, bet jis turi tam tikrą, man atrodo, prasmę. Atsiliepia į mūsų tą šiokį tokį neryžtingumą ir abejingumą. Čia susiję su tuo pasiūlymu, kurį mes svarstysime vėliau. Man atrodo, vienos dienos apskritai užtektų ir čia tiesiog atšvaitai Seimo neryžtingumo ar nepasitikėjimo piliečiais. Be jokios abejonės, kolegos E.Klumbio reikia atmesti, taip ir siūlau kolegoms balsuoti.

PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonė už. Atsiprašau. Nuomonė už – J.Veselka.

J.VESELKA. Nesakysiu, nes A.Saudargas pasakė.

PIRMININKAS. Aišku. Malonu. Ačiū, kad trumpai drūtai. Dabar mes… Ar gerbiamasis E.Klumbys vis tiek reikalauja balsuoti? Vis tiek. Jūsų teisė. Mielieji kolegos, balsuojame dėl kolegos E.Klumbio siūlymo referendumą rengti du mėnesius. Kas remia šį siūlymą, balsuoja už, kas mano, kad reikia taip, kaip siūloma, vieną arba dvi dienas, balsuoja kitaip. Prašom balsuoti.

Vienas už vis dėlto atsirado. 73 – prieš ir 5 susilaikė. Nepritarta.

Gerbiamieji kolegos, diskusijose iškilo štai toks klausimas. Kadangi 3 punktui pataisų nebuvo arba jos nebuvo priimtos, o siūlomas toks sprendimo tekstas (prašom įsidėmėti): pritariu Lietuvos Respublikos narystei Europos Sąjungoje, aš manyčiau, kad korektiška būtų ir patikslinti mūsų nutarimo pavadinimą taip, kaip pasiūlė iš tribūnos kolega V.Landsbergis. Kolegos, ar galime bendru sutarimu sulyginti, suderinti 3 punkto esmę “pritariu Lietuvos Respublikos narystei Europos Sąjungoje” ir mūsų būsimą nutarimą pavadinti “Dėl referendumo “Dėl Lietuvos Respublikos narystės Europos Sąjungoje”? Aš sakyčiau, čia šiek tiek subtiliau skambėtų. Ar galime pritarti tokiam patikslinimui? Ačiū. Pritarta.

Mielieji kolegos, aš siūlau pritarti kolegų liberalų siūlymui per artimiausią pertrauką pasitarti dėl vieno likusio galutinai neaptarto nutarimo punkto, t.y. dėl to, ar darome dvi dienas, ar darome vieną dieną. Primenu, mūsų priimtas ir įsigaliojęs Referendumo pataisų įstatymas leidžia neprivaloma tvarka, bet būtent sudaro galimybę referendumą rengti ir ne vieną dieną. Kai bus pertrauka, aš tada kviesiu frakcijų atstovus į 209 kabinetą ir ten šiek tiek pasitarsime, o po to iškart baigsime šį labai svarbų ir mums, ir Lietuvai reikalą.

Gerbiamieji kolegos, dabar yra pagrindinis pirmasis klausimas, bet kadangi jis buvo įstrigęs, mes pakvietėme pirma laiko ministrą V.Markevičių. Ar Seimas ir kolega A.Sakalas būtų malonūs ir leistų ministrui pateikti savo klausimą labai trumpai. Sutinkame? Sutinkame. Prašom. Pagal eilę užrašytas pirma ministras V.Markevičius. Prašom.

Įstatymo „Dėl Protokolo dėl neteisėto migrantų įvežimo sausuma, jūra ir oru, papildantį Jungtinių Tautų Organizacijos konvencijos prieš tarptautinį organizuotą nusikalstamumą, ratifikavimo“ projektas Nr.IXP-2310 (pateikimas)

V.MARKEVIČIUS. Laba diena, gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai. Iš tikrųjų labai trumpas klausimas. Yra kalbama apie Jungtinių Tautų Organizacijos konvenciją prieš tarptautinį organizuotą nusikalstamumą. Ji buvo priimta 2000 m. lapkričio 15 d., o pasirašyta konvencija Lietuvos tų pačių metų gruodžio 13 d. Šiandien teikiamas yra šios konvencijos papildomas protokolas ir protokolas dėl neteisėto migrantų įvežimo ir t.t. pagal tekstą. Yra dar ir antras protokolas, jis susijęs su neteisėta prekyba žmonėmis ir bus pateiktas vėliau. Vyriausybė jau svarstė.

Konvenciją jūs ratifikavote dar praėjusių metų kovo 19 d. Mano teikiamo protokolo esmė yra bendradarbiauti šalis… neteisėto migrantų įvežimo prevencijos srityje. Šį protokolą jau ratifikavo daugiau kaip 111 pasaulio šalių. Aš noriu pasakyti, kad protokolo įpareigojimai šalims kriminalizuoti tokias veikas, kaip čia jums išdėstyta aiškinamajame rašte, t.y. neteisėtas migrantų įvežimas, suklastotų kelionės ar asmens dokumentų pateikimas, tokių dokumentų gavimas ir t.t. … yra numatyta, kaip tokios veikos yra kriminalizuotos mūsų naujajame Baudžiamajame kodekse, todėl kokių nors papildomų problemų nebus, papildomų Lietuvos teisės aktų pakeitimų nereikės. Dėl šio protokolo mes siūlome taip, kaip ir dėl kito teikiamo protokolo, kurį aš minėjau (tiesa, jis bus teikiamas vėliau), prašome išlygos, kad Lietuva nelaiko savęs įsipareigojusia laikytis protokolo 20 straipsnio 2 dalies nuostatų, numatančių spręsti ginčus dėl šio protokolo aiškinimo ir taikymo Tarptautinio Teisingumo Teisme. Jeigu žiūrėjote protokolo 20 straipsnio kitas dalis, matyti, kad visi ginčai, iškylantys dėl šio protokolo taikymo, yra sprendžiami derybomis. Prašyčiau po pateikimo pritarti ir pradėti svarstymą. Labai ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nori paklausti vienas Seimo narys. Kol jis paklaus, noriu pranešti, kad turime Teisės departamento išvadą, kuri yra labai trumpa: “Teikiamas įstatymo projektas iš esmės atitinka juridinės technikos reikalavimus”. O paklausti nori kolega V.Stankevič.

V.STANKEVIČ. Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamasis ministre, norėčiau paklausti. Kodėl tik dabar šis klausimas yra teikiamas Seimui? Turiu omeny Lietuvos geografinę padėtį, ir klausimas mums labai svarbus. Ačiū.

V.MARKEVIČIUS. Labai ačiū. Iš tikrųjų buvo susidariusi tokia situacija, kad 2000 m. lapkričio mėnesį buvo priimtas šis protokolas, bet mes turėjome galimybę jį pasirašyti daug vėliau, tai yra po metų. Ponas G.Šerkšnys Niujorke pasirašė jį daug vėliau, negu jis buvo priimtas. Aš sutinku su jumis, kad tai yra labai svarbu. Mes pernai specialiai organizavome Lietuvoje renginį agituodami Europos valstybes ratifikuoti konvenciją, dėl to gavome gana didelių dividendų ir pagyrimų iš Jungtinių Tautų.

Tai yra techniniai dalykai. Aš dar kartą pasikartosiu ir paminėsiu, kad Lietuvos įstatymuose yra numatyta atsakomybė už šitas neteisėtas veikas. Antras dalykas, su dauguma kaimyninių valstybių, tarp jų ir Europos, yra pasirašytos dvišalės sutartys dėl bendradarbiavimo šioje srityje. Iš esmės problemos yra sprendžiamos, bet be jokios abejonės, šis protokolas padės dar efektyviau tą įgyvendinti. Labai ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis ministre. Ar galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo? Ačiū. Seniūnų sueiga siūlo, kad pagrindinis komitetas būtų Užsienio reikalų komitetas. Sutinkame? Ačiū. Ir papildomas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Sutinkame? Siūloma nagrinėti pavasario sesijoje. Ačiū.

Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-1791(2*) ES (priėmimas)

Gerbiamieji kolegos, dėmesio! Tylos. Prašom susikaupti. Imamės kapitalinio klausimo – Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo pakeitimo įstatymo projekto Nr.IXP-1791(2). Tai eurointegracinis klausimas. Priėmimo stadija. Pranešėjas Teisės ir teisėtvarkos komiteto, kaip pagrindinio komiteto, vardu – J.Sabatauskas. Prašom.

J.SABATAUSKAS. Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, po svarstymo buvo gauta nemažai pasiūlymų ir eilės tvarka galime svarstyti tuos siūlymus dėl kai kurių straipsnių. Turiu pasakyti, kad kai kurie kolegų siūlymai nebuvo svarstyti, nes jie atkartoja ankstesnius, kurie jau buvo prieš tai svarstyti komitete ir kuriems nebuvo pritarta. Aš pateiksiu nuomonę dėl tų, kurie buvo svarstyti po svarstymo, tai yra tų, kuriems buvo iki svarstymo nepritarta, šiandien, manyčiau, neminėsime.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Aš irgi pasakysiu kelis bendresnius žodžius, kad būtų aiškiau. Iš tiesų įstatymas yra nemažas. Yra straipsnių, kur nėra pastabų, tai juos arba bendru sutarimu priimsime, arba po balsavimo motyvų išsakymo dėl jų balsuosime. Dėl tų straipsnių, kur yra pastabos, tarsimės. Iš karto įspėju, kad kiekvienu atveju kiekvienam siūlymui reikės 29 Seimo narių pritarimo. Nebus 29 Seimo narių pritarimo, eisime toliau.

Taigi pagal mano suvestinę 1 straipsnis yra be pastabų. Ar… Taip, čia yra nauja redakcija, tai yra 1 straipsnis, arba naujojo varianto 1 straipsnis, gal taip reikia sakyti, nes pabaigoje vėl bus kita numeracija. Taigi naujos redakcijos 1 straipsnis – “Bendrosios nuostatos”. Pastabų nėra. Ar galime priimti bendru sutarimu? Galime? Atsiprašau, kolega G.Steponavičius. Prašom.

G.STEPONAVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš galiu sutikti su logika, ką sako Teisės ir teisėtvarkos komitetas, kad komiteto posėdyje jau buvo svarstytos analogiškos pataisos, nuomonė nesikeičia. Dabar vyksta priėmimas. Pataisos, kurios yra įregistruotos po svarstymo, turėtų būti svarstomos visos. Norėčiau aiškumo, kad nekiltų abejonių ir kad jos šiandien plenariniame posėdyje neliktų nesvarstytos. Aš galėčiau pasiremti ne vienu ankstesnių įstatymų priėmimo proceso precedentu, kai mes elgėmės priešingai, negu siūlo pranešėjas.

PIRMININKAS. Man atrodo, arba mes vieni kitų nesupratome, arba iš tiesų nebuvo aiškiai pasakyta. Visos pastabos yra įrašytos, ir mes jas nagrinėsime. Tik klausimas yra tas, kad dėl kiekvienos pataisos reikės 29 balsų, o po to eisime iš eilės. Taigi dar sykį kartoju. Šio įstatymo 1 straipsnis vadinasi (dabar imame tą naująją redakciją) “Bendrosios nuostatos”. Pastabų nebuvo. Ar galime priimti šitą straipsnį?

S.Lapėnas nori kalbėti dėl 1 straipsnio. Pasiaiškinkime. 1 straipsniui pastabų nebuvo? Galime balsuoti? Galime priimti bendru sutarimu? Priimta. Ačiū.

2 straipsnis. Štai jau prasideda pastabos. Pirmiausia 19 daliai yra kolegos S.Lapėno pastabos. Prašom.

S.LAPĖNAS. 19 punkte aptariant, kas nelaikomi kūrinių naudotojai, įrašyta “atlikėjas nelaikomas viešai atliekamo kūrinio ar gretutinių teisių objekto naudotoju”. Tai yra netiesa, nes grojantis muzikantas ar dainuojantis dainininkas yra tiesioginis kūrinio naudotojas. Jeigu taip, tai ir skaitytojas, ir kompiuterio programos naudotojas nėra kūrinio naudotojas. Tokia įstatymo nuoroda turėtų būti išbraukta, nes ji nesuderinta su 15 straipsniu ir kitomis nuostatomis.

PIRMININKAS. Pranešėjo nuomonė.

J.SABATAUSKAS. Komitete pakartotinai šio siūlymo nesvarstėme, nes manome, kad dabartinė redakcija atitinka visų konvencijų reikalavimus.

PIRMININKAS. Dabar, gerbiamieji kolegos, – pirmasis balsavimas. Ar yra 29 Seimo nariai, kurie remia šitą kolegos S.Lapėno siūlymą? Registruojamės ir balsuojame. Ar yra 29 Seimo nariai?

21 – nenagrinėjame.

29 dalis. Kolega S.Lapėnas. Prašom motyvuoti. Jūsų siūlymas naujos redakcijos įstatymo 2 straipsnio 29 daliai.

S.LAPĖNAS. Viešas paskelbimas, kūrinio viešas perdavimas laidais, bevielio ryšio priemonėmis ir t.t. Manau, čia irgi turėtų būti tikslesnė sąvoka, kad būtų įvardytas skelbimas.

PIRMININKAS. Komiteto nuomonė?

J.SABATAUSKAS. Komitetas šiam siūlymui nepritarė, nes įstatymo projekte vartojama sąvoka “viešas paskelbimas” yra suderinta su Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacijos autorių teisių sutarties 8 straipsniu bei Informacinės visuomenės direktyvos 3 straipsnio nuostatomis.

PIRMININKAS. Ačiū. Mielieji kolegos, mes vėl turime balsuoti, ar yra 29 Seimo nariai, remiantys tokio siūlymo nagrinėjimą. Prašom balsuoti.

17 – nenagrinėjame.

Kolegos, S.Lapėno, ne, čia dabar jau kolegos G.Babravičiaus siūlymai papildyti nauja 31 dalimi.

Kolega Babravičiau, prašom. Ar teikiate siūlymą?

G.BABRAVIČIUS. Aš šį siūlymą atsiimu, jeigu teisingai supratau.

PIRMININKAS. Ačiū. Nenagrinėjame. Dabar dar kartą S.Lapėno siūlymai papildyti 5 naujomis dalimis. Prašom. Ar teikiate šį siūlymą?

S.LAPĖNAS. 5 dalimis ar sąvokomis.

PIRMININKAS. Čia buvo jūsų toks siūlymas.

S.LAPĖNAS. Kurio straipsnio?

PIRMININKAS. To paties straipsnio. Papildyti, kur rašoma nuostatos, autorius, tiesioginis atgaminimas, netiesioginis atgaminimas.

S.LAPĖNAS. Taip. Dabar galiojančiame įstatyme šios sąvokos taip pat yra nepaaiškintos. Tarkime, kompiuterio programos naudojimas darbe ar asmeniniams poreikiams buvo laikomas naudojimu komerciniais tikslais. Dėl to buvo iškelta daug administracinių ir baudžiamųjų bylų ir nubausta gana daug žmonių. Tačiau praeitų metų spalio 1 d. Lietuvos Aukščiausiajame Teisme išplėstinė kolegija, nagrinėdama nuteistojo UAB vadovo kasacinį skundą, konstatavo, kad kompiuterio programų naudojimas darbe nėra jų naudojimas komerciniais tikslais. Komercinis jų naudojimas būtų tik tada, jeigu tos programos būtų tiražuojamos ar kitaip dauginamos, realizuojamos ir iš to būtų gaunamos pajamos. Todėl aš primygtinai norėčiau, kad šiame įstatyme šios sąvokos būtų detaliai apibrėžtos. Deja, (…) to nebuvo padaryta.

PIRMININKAS. Pranešėjas.

J.SABATAUSKAS. Šie pasiūlymai buvo svarstomi anksčiau, iki svarstymo stadijos, ir jiems buvo nepritarta. Pakartotinai jie nebuvo svarstyti, nes komitetas mano, kad tai nebūtina.

PIRMININKAS. Ačiū. Irgi ta pati procedūra. Balsuojame, ar svarstome kolegos S.Lapėno šiuos siūlymus.

Už – 26. Nesvarstome.

Gerbiamieji kolegos, visi siūlymai 2 straipsniui. Ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų dėl 2 straipsnio? Gerbiamasis Sauliau Lapėnai, jūs norite kalbėti dėl 2 straipsnio, jau dabar dėl balsavimo motyvų? Dėl viso įstatymo. Ar galime priimti 2 straipsnį tokį, koks jis pateiktas? Priimta. Ačiū.

3 straipsniui pastabų nėra, taip, gerbiamasis pranešėjau?

J.SABATAUSKAS. Taip.

PIRMININKAS. Galime priimti 3 straipsnį? Priimtas.

4 straipsnis. Yra kolegos S.Lapėno siūlymai. Prašom. Jūsų mikrofonas įjungtas.

S.LAPĖNAS. Kalbant apie autorių teisių objektus, siūlau, kad būtų įvestos ir duomenų bazės. Manau, tai tikslinga siekiant šio straipsnio tikslumo.

PIRMININKAS. Ačiū. Pranešėjas.

J.SABATAUSKAS. Komitetas nepritarė siūlymui įstatymo projekto 4 straipsnio 2 dalies 1 punktą papildyti žodžiais: “duomenų bazės (…)”. Nes nuostatos, reglamentuojančios duomenų bazes kaip autorių teisių objektus, išdėstytos įstatymo projekto 4 straipsnio 3 dalies 2 punkte. O duomenų bazės gamintojų teisės numatytos įstatymo projekto IV skyriuje. Yra išskirtas atskiras skyrius. Todėl nematome reikalo rašyti šiame.

PIRMININKAS. Mielieji kolegos, dėmesio! Vėl balsuojame, ar yra 29 Seimo nariai, kurie mano, kad tai reikia svarstyti.

19. Nepritarta. Nesvarstome.

Dabar to paties 4 straipsnio 2 dalies 6 punktui yra kolegos G.Babravičiaus siūlymai. Jiems komitetas pritarė. Ar reikia atskirai kalbėti ir balsuoti? Nereikia. Ar galime priimti visą 4 straipsnį su kolegos G.Babravičiaus pataisomis? Galime. Priimta.

5 straipsnis. Pastabų nėra. Galime priimti? Priimta.

6 straipsnis. Taip pat nėra siūlymų. Galime priimti? Priimta. Ačiū.

7 straipsnis be pastabų. Galim priimti? Ačiū. Priimta.

8 straipsnis taip pat. Galim priimti? Ačiū, kolegos.

9 straipsnis. Nėra pastabų. Priimta.

10 straipsnis. Yra kelios pastabos. Ir pirmasis vėl kolega S.Lapėnas. Prašom tarti žodį.

S.LAPĖNAS. Šio įstatymo pakeitimo tikslas yra suderinti su Europos Tarybos direktyvomis. Dėl kompiuterio programų teisinės apsaugos dar 1991 m. priimta speciali direktyva, todėl išradinėti nauja lyg ir nereikėtų. Direktyva labai aiškiai suformuluota. Todėl 1 straipsnio 3 dalį ir 10 straipsnio 1 dalies antrą sakinį reikia išbraukti, nes jis be reikalo atkartoja bendras kūrinio apsaugos normas. Turi būti išbraukta ir šio straipsnio 2 dalis, nes ja nepagrįstai daroma išimtis kūriniams, sukurtiems vykdant darbo užduotį. Tokia formuluotė netinkama ir dėl to, kad ji nesuderinama su kontinentinės teisės normomis.

PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau.

J.SABATAUSKAS. Čia faktiškai atkartotas anksčiau svarstytas pasiūlymas ir jo pakartotinai komitetas nesvarstė, nes prieš tai jam nepritarė.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, gerbiamasis kolega Sauliau Lapėnai, jeigu jūs neprieštarautumėte, kadangi tie siūlymai daugiau ar mažiau panašūs, gal dėl jų abiejų iš karto galima apsispręsti? Ačiū. Dabar vėl balsuojame, ar yra 29 Seimo narių balsai, pritariantys 1 ir 2 dalių galimiems pataisymams, kuriuos siūlo kolega S.Lapėnas.

15. Nepritarta. Dabar iš eilės kolegos G.Babravičiaus siūlymai 10 straipsnio 1 daliai. Prašom, kolega.

G.BABRAVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, jūs kalbate apie senuosius, 16 dienos?

PIRMININKAS. Ne, čia yra vasario 25 dienos. 2 dalyje – 16 dienos. Tai jūs 16 d. atsiimate?

G.BABRAVIČIUS. Taip. Nes yra patikslinta redakcija.

PIRMININKAS. Tvarka. Tai dabar dėl siūlymų, kuriuos teikėte 25 d. 1 ir 2 dalims.

G.BABRAVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, siūlyčiau pritarti šiai pono A.Kunčino, mano ir V.Kvietkausko pataisai. Tai vienas iš svarbiausių punktų šiame įstatyme. Jis susijęs su informacinių technologijų, žinių ekonomikos ir žinių visuomenės plėtros perspektyvomis ir galimybėmis Lietuvoje. Tos juridinės normos, arba tie argumentai, kurie naudojami kalbant prieš, vis dėlto neatitinka naujausių tendencijų. Tie pavyzdžiai, šešių ar septynių Europos šalių… iš principo elgiasi taip, kaip siūlome mes šia pataisa. Tai rodo, kad tai būtų moderni ir gera pataisa. Siūlyčiau jai pritarti.

PIRMININKAS. Mielieji kolegos, vėl ta pati procedūra. Prašom.

J.SABATAUSKAS. Komitetas nepritarė šiems siūlymams dėl autorinių teisių. Pirmiausia pažiūrėkite redakciją, kolegos, aš siūlyčiau. Ką siūlo kolegos? Pirmas sakinys: “Kompiuterio programų autorius yra fizinis asmuo ar fizinių asmenų grupė, sukūrusi programą”. Toliau jie papildo sakinį: “Kompiuterio programų autoriumi taip pat laikomas ir juridinis asmuo”. Tai kas yra autorius? Vienas dalykas. Kita vertus, čia yra civilinės teisės pamatiniai principai, kad ne turtinės teisės, nesusijusios su turtinėmis, negali būti perleidžiamos, tai yra fizinio asmens teisės. Turtinės teisės ir taip yra perleidžiamos juridiniam asmeniui. Visos turtinės teisės. Vadinasi, visą naudą iš to kūrinio gaus juridinis asmuo, kuris nusamdė tą fizinį asmenį sukurti tą programą.

PIRMININKAS. Kolegos, dėmesio! Ar yra 29 balsai, remiantys šį kolegos G.Babravičiaus siūlymą, kuriam pagrindinis komitetas nepritarė? Prašom balsuoti.

23 – nepritarta. Kolegos G.Babravičiaus siūlymas tai pačiai 2 daliai. Prašom.

G.BABRAVIČIUS. Čia susiję tarp savęs dalykai ir…

PIRMININKAS. Tada nebalsuojame? Ačiū. Gerbiamieji kolegos, 10 straipsnis gali būti dabar priimtas? Ačiū. Priimtas.

Norite dėl balsavimo motyvų? Prašom. Kompiuteris įjungtas. G.Steponavičius – dėl 10 straipsnio. Jis, žinoma, neliko be siūlymų… Liko be pataisymų. Prašom.

G.STEPONAVIČIUS. Būtų buvęs su pataisymais, būtų vertas pritarimo. Tuokart pažvelgėme išties archaiškai į klausimą. Pripažįstame, kad autorių teisių nuosavybės apsauga yra svarbus dalykas, bet mes neįvertinome laiko iššūkių ir pokyčių. Jeigu mes kalbame apie galimybę maksimaliomis pastangomis įgyvendinti technologinę pažangą, visų pirma susijusią su šiuolaikinėmis technologijomis kompiuterių srityje, čia mes padarėme meškos paslaugą. Manau, kad visų pirma meškos paslaugą padarėme patys sau, Lietuvoje dirbantiems ir norintiems neatsilikti nuo šito gyvenimo žmonėms, kurie galbūt turi daugiau supratimo nei daugelis Seimo narių. Aš apgailestauju, kad net nebuvo pritarta šios pataisos svarstymui. Taip pat noriu pasakyti savo apgailestavimą dėl to… iš esmės komitetas, kuris gilinasi į šiuos dalykus, t.y. Informacinės visuomenės plėtros komitetas, jo pirmininkas ir pavaduotojas, ir kolega V.Kvietkauskas teikė šį siūlymą, ko gero, įsigilinę daugiau nei kiti kolegos. Aš gailiuosi, kad tam nebuvo pritarta. Todėl dėl viso straipsnio būtų siūlymas nepritarti.

PIRMININKAS. Kolegė ir ministrė R.Dovydėnienė. Prašom.

R.DOVYDĖNIENĖ. Dėkoju, posėdžio pirmininke. Aš siūlyčiau Seimo nariams vis dėlto prisiminti, kad 10 straipsnio redakcija įvairių svarstymų ir įstatymo tobulinimo, kol jis buvo svarstymo stadijoje, proceso metu keista. 10 straipsnio esmė yra ta, kas dabar yra siūloma, tai taip pat atsispindi šio straipsnio 2 dalyje. Siūlyčiau pritarti šiam straipsniui. Jeigu jam bus nepritarta, iš esmės įstatymas praras savo tikrąjį turinį ir prasmę. Manau, mes suprantame, kad ilgai buvo dirbta ir labai ilgai tobulintas įstatymas, atsižvelgiant į daugelio interesus ir siūlymus, todėl siūlau pritarti tokiai 10 straipsnio redakcijai, kokia yra.

PIRMININKAS. Kolegos, dėmesio. Dabar balsuojame dėl viso 10 straipsnio taip, kaip jis yra pateiktas. Prašom registruotis ir balsuoti už 10 straipsnį.

Už – 42, prieš – 12, 11 susilaikė. Straipsnis priimtas.

Kolegos, 11 straipsnis. Kolega S.Lapėnas. Prašom.

S.LAPĖNAS. Siūlymo esmė yra ta, kad būtų tiksliau įvardyti audiovizualinių kūrinių autoriai, yra ir buvo siūlomas naujas išdėstymas.

PIRMININKAS. Vieną minutėlę. Čia yra toks formalus dalykas. Iš esmės siūlote alternatyvą visam straipsniui, aš teisingai supratau? Tai gal pirma susitarkime… Kur kolega G.Babravičius? Gerbiamasis kolega, čia yra jūsų 16 dienos siūlymai. Jie jau negalioja, taip? Tada viskas aišku. Mes tiesiog turime balsuoti už visą straipsnį, ir bus aišku, ar toks variantas, ar toks variantas. Gal vis dėlto dėl balsavimo motyvų. Prašom. Ar… Prašom.

J.SABATAUSKAS. Komitetas prieš svarstymo stadiją šiems siūlymams nepritarė ir pakartotinai antrą kartą nesvarstė. Todėl prašau nepritarti šiam siūlymui. Tokia komiteto išvada.

PIRMININKAS. Bet tvarka yra tvarka. Vis tiek dar pradžioje reikalingi 29 balsai. Ar yra 29 balsai dėl kolegos S.Lapėno siūlymo? Ar yra 29 balsai? (Balsai salėje) Už – 10. Nepritarta.

Bet dabar mes vis tiek turime balsuoti dėl 11 straipsnio. Kas nori kalbėti dėl balsavimo motyvų dėl viso 11 straipsnio? Kolega S.Lapėnas ne, tada balsuojame. Kas už tai, kad būtų priimtas visas 11 straipsnis taip, kaip pateiktas? Prašom registruotis ir balsuoti.

Už – 50, prieš 3, 9 susilaikė. Straipsnis priimtas.

12 straipsnis. Kolega S.Lapėnas siūlo visą išbraukti. Aš dabar siūlau iš karto kalbėti dėl balsavimo motyvų dėl viso straipsnio, ir kartu bus aišku, išbraukiame ar ne. S.Lapėnas. Prašom, kolega. Komitetas galės savo nuomonę pasakyti bet kada. Prašom. S.Lapėnas pirma.

S.LAPĖNAS. Kadangi tai susiję su kitais punktais, turėjo būti išbraukiamas ir tiek.

PIRMININKAS. Minutėlę, žodžiu, jeigu ankstesni siūlymai nepriimti, tai šiuo atveju čia jau diskutuoti nėra ko, mes tiesiog turime balsuoti.

S.LAPĖNAS. Taip.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, kas už tai, kad būtų priimtas 12 straipsnis taip, kaip jis pateiktas, prašom registruotis ir balsuoti už 12 straipsnį.

Už – 40, prieš – 2, 16 susilaikė. 12 straipsnis priimtas.

13 straipsnis čia irgi yra tas pats. (Balsas salėje) Tuoj, vieną minutėlę. Kolega S.Lapėnas. Prašom. Čia jo siūlymas keisti visą straipsnį.

S.LAPĖNAS. Manyčiau, tikslinga būtų įvardyti, kas ir kada atsiranda, fiksuojamas autorių teisių atsiradimas. Autorių teisė į mokslo, literatūros, meno kūrinį atsiranda jį sukūrus. Kad atsirastų ir būtų įgyvendintos autorių teisės, nebūtina įregistruoti, kitaip specialiai įforminti kūrinį ar laikytis kokių nors formalumų autorystei pripažinti. Visos kitos dalys, manyčiau, tiktai detaliau išreikštų, kada vis dėlto autorių teisės atsiranda. Siūlyčiau balsuoti už. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerai. Gerbiamieji kolegos, vėl reikia 29 balsų. Prašom balsuoti.

J.SABATAUSKAS. Komitetas nepritarė.

PIRMININKAS. Prašom. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Kas už tai, kad būtų svarstomos šios pataisos, prašom balsuoti. Dėl pataisų svarstymo, dar sykį pabrėžiu, ne dėl straipsnio.

Už – 15. Mielieji kolegos, dabar, jeigu kas nori dėl balsavimo motyvų, prašom. 13 straipsnis. Dėl balsavimo motyvų. Ar, Sauliau Lapėnai, jūs nekalbėsite? Čia dėl kitko. Aišku. Tada A.Kubilius. Prašom. Dėl trečiojo skirsnio 13 straipsnio.

A.KUBILIUS. Aš noriu, gerbiamieji kolegos, atkreipti dėmesį, kad, mano įsitikinimu, 13 straipsnis yra neteisingai suformuluotas, nes jis tiktai nurodo, kada atsiranda autorių teisės į literatūros, mokslo ir meno kūrinį. Tuo tarpu įstatyme yra svarstomi ir kiti autorių teisių objektai, tarp jų kompiuterinės programos. Mano įsitikinimu, šiame straipsnyje yra spraga, nes visiškai neaišku, kada atsiranda autoriaus teisės į kompiuterinę programą. Ji nėra literatūros, mokslo, meno kūrinys. Pagal apibrėžimą tai yra specifinis šio įstatymo autorių teisių subjektas. Aš specialiai dar sykį pažiūrėjau visą įstatymą ir man liko neaišku, kada atsiranda autorių teisės į tokį kūrinį, kurį reikia vadinti ne literatūros, mokslo ir meno, bet konkrečiai kompiuterine programa.

PIRMININKAS. Prašom. Kolegė R.Dovydėnienė. Prašom.

R.DOVYDĖNIENĖ. Aš tik norėčiau pasakyti, kad reikėtų palikti 13 straipsnį tokį, kokios redakcijos jis yra, nes kompiuterių programų teisinius santykius reguliuoja kiti šio įstatymo straipsniai. Į tai irgi yra atsižvelgta šiame įstatyme.

PIRMININKAS. Ačiū. Mielieji kolegos, prašom pasiruošti ir balsuojame. Kas už tai, kad būtų priimtas visas 13 straipsnis toks, koks jis pateiktas, prašom balsuoti.

Už – 40, prieš – 6, 12 susilaikė. Manykime, kad 13 straipsnis yra laimingas ir, kaip numatyta darbotvarkėje, dabar pertrauka, tik pertrauka ilgesnė – iki 12.15 val. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Dabar kolega J.Olekas kartu su kitais frakcijų atstovais eina į 209 salikę pasitarti dėl nutarimo “Dėl referendumo datos” ir konkrečiai dėl vienos ar dviejų dienų. Aš labai prašyčiau frakcijų įgaliotus atstovus. Ar seniūnai, ar kiti prašom susirinkti. Aš pats, deja, negalėsiu būti. Kviečiu, kad J.Olekas tam pasitarimui vadovautų. Ačiū.

Pertrauka

Seimo nutarimo „Dėl referendumo dėl Lietuvos Respublikos narystės Europos Sąjungoje paskelbimo“ projektas Nr.IXP-2237(2*) (svarstymo tęsinys)

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, tęsiame posėdį. Visiems čia esantiems Seimo nariams linkėjimai nuo mūsų diplomatų, nuo mūsų atstovų užsienyje, kurie ką tiktai baigė pasitarimą su Seimo Pirmininku. Gero jums, mums visiems darbo, o jie taip pat stengsis. Tai sakau todėl, kad grįžtame prie Seimo nutarimo “Dėl referendumo “Dėl Lietuvos Respublikos stojimo į Europos Sąjungą” paskelbimo” projekto. Frakcijų atstovų vardu kas čia… gal kolega J.Olekas gali žodį tarti? Jeigu jis ką nors ne taip pasakys, tada prašysiu G.Steponavičių. Prašom. J.Olekas.

J.OLEKAS. Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Pirmiausia aš norėčiau padėkoti visiems frakcijų atstovams, kurie dalyvavo posėdyje ir kurių visų bendras noras buvo, kad referendumas sėkmingai įvyktų. Mes pasikeitėme nuomonėmis ir bendra dvasia buvo tokia, kad nereikia nieko iš esmės keisti, kas yra dabartiniame pateiktame nutarime, išskyrus vieną dalyką. Pritarti Seimo Pirmininko teikiamai pataisai papildyti 2 punktu, kad būtų balsavimas nuo 6.00 val. iki 22.00 val.

PIRMININKAS. Kolega G.Steponavičius ar nori tarti žodį? Prašom.

G.STEPONAVIČIUS. Ačiū. Aš nenoriu ginčytis su J.Oleku, bet manau, jo interpretavimas yra per platus, bet palikime tai ne plenariniam posėdžiui.

PIRMININKAS. Aišku. Ačiū.

G.STEPONAVIČIUS. Būtų siūlymas, kad dabar mes klausimo nepriimtume, nes reikia įregistruoti tą minimalų pakeitimą dėl laiko ir tuo klausimu dar būtų pasikeista nuomonėmis koordinacinėje taryboje, kuri, berods, šiandien renkasi.

PIRMININKAS. Palaukite, minutėlę! Aš tada jūsų nesupratau, nes nutarimas yra labai aiškus – dvi dienos ir ką dabar mes dar čia turime tikslinti? Valandos yra įstatymu nustatomos.

G.STEPONAVIČIUS. Aš labai atsiprašau. Seimo Pirmininkas kaip tik dabar teikia pasiūlymus, kurie taptų sudėtine šio nutarimo dalimi dėl balsavimo laiko koregavimo. Tiek Referendumo, tiek Rinkimų įstatymuose numatyta, kad yra aiškiai fiksuotos valandos. Taigi, jeigu mes tiksliname kitas valandas, atitinkamai turėtų būti atspindima tame pačiame nutarime, kuriuo nusprendžiama sušaukti referendumą.

PIRMININKAS. Aš noriu perskaityti įstatymą: “Balsavimas referendumo dieną vyksta nuo 7.00 val. iki 20.00 val.” (Balsai salėje) O Seimas atskiru nutarimu gali nustatyti, kad referendumas vyksta ne vieną dieną ir kitoks balsavimo laikas. Norima nustatyti kitokį balsavimo laiką? Iš tikro? Tada jūs man aiškiai pasakykite, nes aš supratau, kad čia buvo kalbama dėl 10 ir 11 dienos. Tada iš tikro atsiranda naujas siūlymas. J.Olekas.

J.OLEKAS. Gerbiamasis pirmininke, aš dar kartą kartoju, ką mes sutarėme. Palikti taip, kaip yra dėl dienų, ir papildyti šį nutarimą dabar užregistruotu Seimo Pirmininko teikimu, kad balsavimas vyksta nuo 6.00 val. iki 22.00 val. Toks buvo mūsų sutarimas tame pasitarime.

PIRMININKAS. Gerai. Gerbiamieji kolegos, iš tikro, kadangi čia per daug rimtas dalykas ir kad mes per daug nesiginčytume, o rastume įmanomai didesnį sutarimą, aš siūlau tada dar šiek tiek atidėti, kol tas bus parengta ir paskleista čia, Seime, ir tada mes galutinai baigsime svarstymą ir imsimės priėmimo procedūros, nes Seimo Pirmininkas siūlo ypatingą skubą. Vis dėlto padarykime vieną papildomą gerą darbą. Ar sutinkame, kad būtų nagrinėjama ypatingos skubos tvarka, t. y. kad šiandien mes priimtume nutarimą? Sutinkame? Ačiū.

Tokiu atveju kitas, gerbiamieji kolegos, siūlymas. Mes atsiliekame nuo grafiko, o mūsų darbotvarkė tokia, kad mes turime daugiau ar mažiau viską padaryti įskaitant papildomus klausimus iki 17.30 val. Todėl siūloma toliau Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymą pastraipsniui priimti kitą dieną. Bet įspėju, kad čia yra priėmimo pertrauka ir nauji siūlymai nebus priimami. Tik pagal esamus siūlymus, kurie yra pateikti.

Įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Jungtinių Amerikos Valstijų Vyriausybės susitarimo dėl bendradarbiavimo masinio naikinimo ginklų platinimo prevencijos srityje ir dėl gynybos bei karinių santykių plėtojimo ratifikavimo“ projektas Nr.IXP-2311 (pateikimas)

Vadinasi, dabar 1-4 darbotvarkės punktas – įstatymo “Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Jungtinių Amerikos Valstijų Vyriausybės susitarimo dėl bendradarbiavimo masinio naikinimo ginklų platinimo prevencijos srityje ir dėl gynybos bei karinių santykių plėtojimo ratifikavimo” projektas, registracijos Nr.IXP-2311. Pateikimo stadija. Pranešėjas – ministras L.Linkevičius. Dėmesio!

L.LINKEVIČIUS. Laba diena, gerbiamieji Seimo nariai. Posėdžio pirmininkas paskelbė nutarimo pavadinimą. Tik pridursiu, kad 1998 m. Krašto apsaugos ministerija inicijavo šį susitarimą dėl bendradarbiavimo masinio naikinimo ginklų platinimo prevencijos srityje. Tokiems susitarimams … kurie yra tipiniai, noriu pabrėžti, Jungtinių Amerikos Valstijų administracija skiria taip pat labai didelę politinę reikšmę. Po įvairių suderinimo procedūrų tiek mūsų Vyriausybėje, tiek derinimų su Prezidentu susitarimas buvo pasirašytas praeitų metų spalio 10 dieną. Pagal jį Jungtinių Valstijų Vyriausybė įsipareigoja teikti Lietuvai pagalbą užkertant kelią masinio naikinimo ginklų, su jais susijusių technologijų, medžiagų ir patyrimo platinimui, taip pat branduolinio, biologinio, cheminio ginklų perdavimui ir gabenimui su tokiais ginklais susijusių medžiagų perdavimui ir gabenimui be leidimo.

Pagal susitarimą bus teikiama ne tik metodinė pagalba mokant specialistus, bet ir tam tikra materialinė pagalba, įranga ir prietaisai. Ratifikavusi šį susitarimą, Lietuva turėtų galimybę ne tik nacionalinėmis, bet ir tarptautinės teisės priemonėmis užkirsti kelią masinio naikinimo ginklų, technologijų, medžiagų ir tokio patyrimo platinimui.

Taigi teikiu Seimui šį projektą ir prašau pritarti.

PIRMININKAS. Ačiū. Jus nori paklausti trys Seimo nariai. J.Veselka – pirmasis. Prašom.

J.VESELKA. Gerbiamasis ministre, jeigu čia būtų susitarimas tiktai be tos paskutinės dalies dėl gynybos bei karinių santykių plėtojimo, viskas būtų gerai. Kadangi yra 2 dalis, o 5 straipsnyje sakoma, kad Jungtinių Valstijų lėktuvai ar laivai galės be jokių rinkliavų, kiek nori tupėti mūsų aerodromuose, kitose vietose, ar čia nėra pažeistas Konstitucijos 137 straipsnis, kuris draudžia Lietuvoje turėti užsienio karines bazes? Pagal šią formuluotę jau gali būti steigiamos karinės bazės.

L.LINKEVIČIUS. Ne, ši formuluotė nekalba apie karinių bazių turėjimą, o kalba apie tą galimybę, kai orlaiviai atgabens įrangą, prietaisus, kaip sakiau, ir tą pačią pagalbą, kad iš jų nebūtų imama rinkliava. Jie netupės, kaip jūs sakote, beribį laiką, nes to ir praktikoje nebūna. Noriu pasakyti, tie reisai tikrai nebus dažni. Taigi nei Konstitucijai, nei mūsų šalies interesams čia jokių pažeidimų nėra.

PIRMININKAS. Ačiū. M.Pronckus. Prašom, kolega.

M.PRONCKUS. Gerbiamasis J.Veselka kalbėjo apie rinkliavas. Aš noriu priminti 7 straipsnį. Čia taip rašoma, kad rangovams bei rangovų personalams jokių pretenzijų Lietuva neturi ir atlygina jiems nuostolius dėl žalos asmens turtui, dėl asmens mirties arba sužalojimo. Vadinasi, Lietuvos valstybė viską atlygina. Mano klausimas, o kur draudimo kompanijos? Esame, kaip sako, civilizuotame pasaulyje, žmonės ir operacijos – viskas draudžiama. Jeigu mielieji amerikiečiai važiuoja, tai taip pat turėtų apsidrausti. Kodėl čia valstybės reikalai? Kodėl čia numatomi pinigai pumpuoti iš valstybės? Ačiū.

L.LINKEVIČIUS. Čia ir sakoma, kad išskyrus sutartinius ieškinius.

PIRMININKAS. A.Kašėta. Prašom.

A.KAŠĖTA. Gerbiamasis ministre, mano įsitikinimu, šios sutarties iš tiesų reikia. Mes gyvename 13 nepriklausomybės metus. Kodėl tik dabar teikiama ši sutartis Seimui? Juo labiau mes turėjome galimybių anksčiau gauti didesnę įrangos paramą, kurios JAV negalėjo mums teikti nesant tokios ratifikuotos sutarties. Norėčiau, kad jūs labai konkrečiai įvardintumėte priežastis.

L.LINKEVIČIUS. Priežastis, kodėl tik dabar teikiam ratifikuoti, yra ta, kad ji pasirašyta tiktai praeitų metų spalio 10 dieną.

A.KAŠĖTA. Kodėl anksčiau nebuvo pasirašyta?

L.LINKEVIČIUS. Ministerija inicijavo 1998 metais. Aš irgi tą minėjau. Buvo įvairių ginčų, buvo aiškinamasi tarp institucijų ir minėtais klausimais, kuriuos Seimo nariai minėjo, ką sakė gerbiamasis J.Veselka, dėl to taip pat buvo ginčų, ar tikrai nepažeidžia mūsų interesų. Kai viskas buvo išsiaiškinta, praėjo tam tikras laikas. Bet Lietuva nebuvo tarp paskutiniųjų pasirašiusių šį susitarimą. Mes labai greitai sureagavome į tą iniciatyvą. Atvirai kalbant, bent jau negaišome tuo kadencijos laiku, kurį aš dirbu. Negalėčiau atsakyti už kitus laikus.

PIRMININKAS. Ačiū. Jūs atsakėte į visus klausimus. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, ar galime bendru sutarimu, ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų? Galime balsuoti? Gerai. Ačiū. Mielieji kolegos, kas už tai, kad būtų pritarta po pateikimo teikiamam ratifikavimo įstatymo projektui. Registruojamės ir balsuojame.

Už – 63, prieš – 1, susilaikė 11, po pateikimo pritarta.

Įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Belgijos prancūzų bendruomenės bei Valonijos regiono bendradarbiavimo susitarimo ratifikavimo“ projektas Nr.IXP-2312 (pateikimas)

Ir dar vienas tarptautinis dokumentas – tai įstatymo “Dėl Lietuvos Vyriausybės ir Belgijos prancūzų bendruomenės bei Valonijos regiono bendradarbiavimo susitarimo ratifikavimo” projektas Nr.IXP-2312. Pranešėjas – užsienio reikalų ministras A.Valionis. Pateikimo stadija. Prašom, ministre.

A.VALIONIS. Laba diena, gerbiamasis pirmininke, laba diena, ponai Seimo nariai!

Aš teikiu ratifikuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Belgijos prancūzų bendruomenės bei Valonijos regiono bendradarbiavimo susitarimą. Teikiu ne todėl, kad ten nuvažiavus dažnai jie mano pavardę, rašo: vietoj Valionis – (…), bet todėl, kad ta sutartis Lietuvai yra labai naudinga. Tokią sutartį turime su Flandrija, kitu Belgijos regionu. Tokios sutartys Lietuvai atneša maždaug apie pusę milijono eurų pagalbos kiekvienais metais. Bendradarbiavimo sričių kompetencijos pridėtos prie sutarties, jūs jas galite matyti. Belgijos Karalystės Konstitucijos 167… deleguoja Belgijos administraciniams vienetams teisę sudaryti sutartis su užsienio valstybėmis. Šiuo metu galioja Lietuvos Respublikos Vyriausybės, kaip minėjau, ir Flandrijos Vyriausybės bendradarbiavimo sutartis.

Teikiamu ratifikuoti susitarimu šalys įsipareigoja plėtoti draugiškus santykius, ypač dėmesį skirdamos žmogiškų išteklių svarbai, ilgalaikei plėtrai ir institucijų, asociacijų bei verslininkų partnerystei. Šalys įsipareigoja sudaryti sąlygas tiesioginiams kontaktams užmegzti ir įmonių veiklai, investicijoms skatinti bei ekonominės informacijos mainams. Baigsiu šį savo trumpą pateikimą prašydamas Seimo narių šį susitarimą kuo greičiau ratifikuoti. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Keli Seimo nariai nori paklausti. J.Veselka – pirmasis. Prašom.

J.VESELKA. Gerbiamasis pranešėjau, turbūt nežinau, todėl ir klausiu. Kodėl Lietuvos Vyriausybė pasirašo sutartį su atskiru regionu, o ne su Belgijos valstybe?

A.VALIONIS. Mes turime sutartis ir su Belgijos valstybe. Kaip minėjau, jų Konstitucijos 167 straipsnis leidžia jiems, kaip tarptautiniams subjektams, tokias sutartis pasirašyti, yra jų iniciatyva tokias sutartis pasirašyti, Lietuvai jos yra naudingos ir turi tik teigiamas, neturi jokių neigiamų pasekmių, sritys Lietuvai yra labai patrauklios. Tie regionai nori būti maksimaliai savarankiški ir bendradarbiauti ir ne tik su valstybe, bet ir regionais. Jie turi su daugeliu šalių pasirašę tokias sutartis, kurios sėkmingai veikia. Galų gale mano minėta sutartis su Flandrijos regionu, kuri pasirašyta 1996 metais, taip pat įrodė savo naudingumą Lietuvai. Štai kodėl maždaug kompleksas priežasčių, dėl ko jas reikia ratifikuoti ir, aišku, pasirašyti.

PIRMININKAS. Ačiū. A.Kubilius. Prašom.

A.KUBILIUS. Gerbiamasis ministre, aš gal labiau dėl tam tikrų lingvistinių dalykų. Šiaip jau Vyriausybė pasirašo sutartis su Vyriausybe. Čia pavadinime skamba taip, kad Vyriausybė pasirašo sutartis su bendruomene ir su regionu. Tai kažkoks neatitikimas tarp institucijų. Aš suprantu, kad su bendruomenės Vyriausybe ir su regiono Vyriausybe. Aš tiesiog atkreipiu dėmesį, ar tikslus yra pavadinimas? Seimas, kaip žinote, paprastai rūpinasi vertimo tikslumu ir t.t.

A.VALIONIS. Ne. Čia yra oficialus, tikslus vertimas, juos atliekame ne mes, juos atlieka vertimų biuras. Jeigu jūs pažiūrėsite prancūzišką tekstą, kuris taip pat yra pridėtas, pamatysite, kad Belgijos prancūzų bendruomenės vardu pasirašo ministras, prezidentas, regiono vardu pasirašo taip pat ministras, prezidentas ir aš pasirašau kaip Lietuvos valstybės atstovas.

PIRMININKAS. Ačiū. Dėkoju. G.Purvaneckienė. Prašom, kolege. Ministre, prašom kantriai būti tribūnoje.

G.PURVANECKIENĖ. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Vis dėlto ar nežemina valstybės, kai ji pasirašo sutartį ne su valstybe? Aš suprantu visą pragmatiškumą, bet ar tai nėra savęs žeminimas?

A.VALIONIS. Jie turi pasirašę tokias sutartis su keliolika valstybių, ir nė viena valstybė nemano, kad bendradarbiavimas su kuriuo nors Belgijos valstybės regionu (o mes turime dvi sutartis) juos žemintų. Atvirkščiai, tai suteikia naujų galimybių, visos valstybės tai praktikuoja ir nedaro iš to jokių problemų.

PIRMININKAS. E.Klumbys. Prašom, kolega.

E.KLUMBYS. Gerbiamasis ministre, aš vėl dėl to paties. Akivaizdu, kad sutartį pasirašo nelygiaverčiai subjektai. Vienas – valstybė, o kitas subjektas yra regionas. Sakykite, ar nebūtų logiškiau, kadangi Valonija užima Belgijos rytinę dalį, kad tokia sutartis būtų pasirašyta su Aukštaitija ar Dzūkija, ir tai būtų puikus, gražus regioninis bendradarbiavimas, juolab kad Europos Sąjunga ypač akcentuoja regionų ir bendradarbiavimo tarp jų svarbą?

A.VALIONIS. Kai Lietuvos Konstitucija tai leis, jeigu kada nors leis, aišku, Užsienio reikalų ministerija tam neprieštaraus.

PIRMININKAS. Ačiū. Leiskite, ministre, paklausti, kokiam jūs lietuviškam regionui tada atstovausite?

A.VALIONIS. Aš atstovauju integraliai Lietuvai.

PIRMININKAS. Aišku. Ačiū. A.Sakalas. Prašom likti tribūnoje.

A.SAKALAS. Gerbiamasis ministre, kur jūs taip skubate? Gerbiamasis ministre, norėjau paklausti tokio dalyko. Ar tokios sutarties pasirašymas nesukels precedento, ar jūs galėsite atsisakyti, jeigu bus pasiūlyta pasirašyti sutartį tarp Lietuvos valstybės ir, sakykime, Samaros arba Krasnojarsko gubernijos, kurios taip pat yra sritys?

A.VALIONIS. Negalėsime pasirašyti, nes nei Rusijos, nei Lietuvos Konstitucijos neleidžia šito daryti. Yra precedentas, t.y. bendradarbiavimo sutartis su Kaliningrado sritimi, kuri vadinasi Lietuvos – Rusijos sutartis dėl bendradarbiavimo Kaliningrado srityje. Tokios sutartys, jeigu būtų poreikis, būtų tarpvalstybinės ir jau yra precedentas, kad jos būtent taip pasirašomos. Šiuo atveju čia yra tos valstybės specifika, tos valstybės Konstitucijos ypatumas, ir Vakarų (ir ne tik Vakarų) Europos praktika leidžia tokias sutartis pasirašinėti.

PIRMININKAS. Ačiū. Dabar jau, ministre, viskas. Aš dar perskaitysiu ir Tamstai, ir Seimo nariams, kad yra Teisės departamento išvada, kad teikiamas įstatymo projektas iš esmės atitinka juridinės technikos reikalavimus. Gerbiamieji kolegos, nematau, kad kas norėtų kalbėti dėl balsavimo motyvų. Gal galime bendru sutarimu pritarti? Galime. Ne. Pasirodo, yra norinčių balsuoti. E.Klumbys dar. Prašom.

E.KLUMBYS. Aš noriu kalbėti prieš. Iš tikrųjų nors jau ir yra precedentas pasirašant sutartį su Flandrija, tačiau manau, kad valstybės sutarties pasirašymas su regionu neatitinka, pasakyčiau, ir mūsų Konstitucijos. Iš tikrųjų tiek Rusija, tiek Belgija yra federacinės valstybės, mes sukursime labai blogą precedentą, pakartotinį precedentą, todėl negaliu pasisakyti už tokios sutarties ratifikavimą.

PIRMININKAS. Ačiū. S.Burbienė dėl vedimo tvarkos?

S.BURBIENĖ. Taip, dėl vedimo tvarkos. Bet aš truputį vėliau. Mes nebaigėme procedūros dėl ankstesnio klausimo.

PIRMININKAS. Grįšime. Ačiū už priminimą, grįšime. Po to ar dabar?

S.BURBIENĖ. Jeigu mes kalbame apie ankstesnį, komitetus, jeigu galime, tai tada…

PIRMININKAS. Kalbėsime. Prašom pakentėti. Gerbiamieji kolegos, kadangi vis dėlto čia buvo kalba prieš, tai dabar J.Čekuolis, tikiuosi, yra už. Ačiū. J.Čekuolis.

J.ČEKUOLIS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, neklupkime lygioje vietoje ir neieškokime nesančių problemų. Kviečiu pritarti šiai sutarčiai po pateikimo. Tokia jau yra Belgijos valstybės sąranga, kai tokios sutartys yra galimos. Čia nieko blogo nėra. Žiūrėkime ir matykime tame tekste bendradarbiavimo keliamą naudą mūsų šaliai. Aš nematau jokio pažeminimo, kad Lietuvos valstybė sudaro sutartis su kokiu nors atskiru regionu, kuris pagal savo valstybės Konstituciją turi teisę tokius susitarimus sudarinėti. Mano galva, tvirtinimas, jog tai yra nelygiaverčiai partneriai ir panašiai, tiesiog išgalvota problema, taip nėra ir kviečiu drąsiai pritarti.

PIRMININKAS. Gerbiamasis Egidijau, ar jūs tikrai reikalaujate balsuoti po pateikimo, ar galime bendru sutarimu? Tai laikome, kad visi pritaria, išskyrus E.Klumbį. Sutinkame? Tvarka. Pritarta.

Dabar iš eilės. Gal S.Burbienė pasakys. Kai mes apsisprendėme dėl pirmojo tarptautinio dokumento, tai yra dėl Protokolo dėl neteisėto migrantų įvežimo sausuma, jūra ir oru ir t.t., dar buvo siūlymas, kad papildomas komitetas būtų Nacionalinio saugumo ir gynybos. Ar sutinkame papildyti? Tada pagrindinis būtų Užsienio reikalų komitetas, papildomi – Teisės ir teisėtvarkos ir Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetai.

S.BURBIENĖ. Bet aš siūlyčiau pridėti prie to Biudžeto ir finansų komitetą. Todėl, kad nebus…

PIRMININKAS. Būtent dėl migrantų?

S.BURBIENĖ. Ne, dėl JAV lėktuvų.

PIRMININKAS. Palaukite, prie lėktuvų dar prieisime. Dabar sutariame, kad dėl migrantų pagrindinis – Užsienio reikalų komitetas, papildomi – Teisės ir teisėtvarkos ir Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetai. Dabar dėl Jungtinių Valstijų ir Lietuvos Vyriausybės susitarimo dėl bendradarbiavimo masinio naikinimo ginklų platinimo prevencijos srityje ir dėl gynybos karinių santykių srityje. Čia yra siūloma, kad pagrindinis būtų Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, o papildomas – Užsienio reikalų komitetas. S.Burbienė.

S.BURBIENĖ. Aš dar siūlau pridėti ir Biudžeto ir finansų komitetą, nes bus netenkama dalies galimų lėšų, nerenkamos rinkliavos. Nebuvo išaiškinta dėl žalų atlyginimo, tegul finansininkai panagrinėja, gal mes jai pritarsime, bet reikia žinoti pasekmes.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar sutinkame, kad šiuo klausimu pagrindinis būtų Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, o papildomi – Užsienio reikalų ir Biudžeto ir finansų komitetai? Sutinkame. Ačiū.

Dabar dėl paskutinio dokumento, kurį ką tik aptarėme. Pagrindinis – Užsienio reikalų komitetas. Papildomų nesiūloma. Sutinkame? Ačiū. Ir tuos visus tris tarptautinius dokumentus nagrinėjame pavasario sesijoje. Sutinkame? Ačiū.

Seimo nutarimo „Dėl referendumo dėl Lietuvos Respublikos narystės Europos Sąjungoje paskelbimo“ projektas Nr.IXP-2237(2*) (svarstymo tęsinys ir priėmimas) (taikoma ypatingos skubos tvarka)

Gerbiamieji kolegos, iki Vyriausybės valandos mes turime spėti susitvarkyti su referendumo reikalais. Gerbiamieji kolegos, aš kviečiu tada vis dėlto man į pagalbą G.Steponavičių. Ar sutinkate? Man bus ramiau. Ar paliekate mane vieną? Paliekate vieną. Gerai. Aš viską paaiškinsiu, bet jeigu kas iškiltų, kad mes iš karto galėtume kalbėti. Aš paaiškinu. Mes dabar turime baigti svarstyti ir apsispręsti dėl antrojo naujos redakcijos punkto. Tai yra lieka dvi dienos, bet pridedama “Balsavimas referendumo dienomis vyksta nuo 6.00 iki 22.00 valandos”. Prašom.

G.STEPONAVIČIUS. Tai dabar nuo kurių pasiūlymų eilės tvarka?

PIRMININKAS. Pasiūlymas yra vienas, mano nuomone.

G.STEPONAVIČIUS. Ne, yra V.Landsbergio ir Seimo Pirmininko A.Paulausko.

PIRMININKAS. Ne, V.Landsbergio aš siūlau neteikti, nes tas dalykas kertasi su kitomis įstatymo nuostatomis. Yra Teisės departamento išvada, kurią aš perskaitysiu. “Pagal pavedimą išanalizavę pakeitimo (…) pažymime, kad pagal minėto įstatymo 6 straipsnį, kuriuo buvo pakeista Referendumo įstatymo 50 straipsnio 1 dalis, Seimas gali nustatyti, kad referendumas vyksta ne vieną dieną”. Prašom klausyti. “Be to, įstatyme vartojamos sąvokos kaip “balsavimo referendume pirmoji diena” bei “balsavimo referendume paskutinė diena”. Pagal minėtą nuostatą ir vartojamas sąvokas darytina išvada, jog visos balsavimo referendume dienos yra vienodai reikšmingos. Vadinasi, nėra galimybės jų skirstyti į pagrindines ir kitokias balsavimo dienas. Tokiu atveju atsirastų galimybė įvairiai interpretuoti patį juridinį faktą – balsavimą referendume, todėl siūlytume nekeisti įstatymuose įtvirtintos terminijos.”

Jeigu, žinoma, būtų reikalavimas balsuoti, galima, bet aš manau, kad tiesiog būtų nekorektiška taip daryti.

G.STEPONAVIČIUS. Gerbiamasis pirmininke, aš turėjau omenyje, kalbėdamas apie V.Landsbergio siūlymus, kad jis teikė ir kitą siūlymą, dėl kurio mes turėtume…

PIRMININKAS. Dėl pavadinimo mes jau susitarėme iki pertraukos.

G.STEPONAVIČIUS. Puiku.

PIRMININKAS. Susitarėme. Vienodai, taip kaip 3 punkte. Taip korektiškiau. Prašom kalbėti dabar dėl antrojo, dėl kurio buvo frakcijos atstovų pasitarimas.

G.STEPONAVIČIUS. Toks yra Seimo Pirmininko A.Paulausko teikimas. Atitinkamai kalbėti, kad koreguojame tradicines įstatyme numatytas valandas ir nustatome, kad žmonėms net ir vėlyvesnį ar ankstyvesnį metą būtų sudarytos sąlygos išsakyti savo valią, pailginti referendumo laiką nuo 6.00 iki 22.00 valandos. Tokie mano komentarai, gerbiamasis pirmininke.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Mielieji kolegos, kadangi tai iš tikro buvo frakcijų susitarimas, ar galime bendru sutarimu pritarti papildytam, arba išplėstam, 2 punktui? Ne. Tada prašome kalbėti dėl balsavimo motyvų. A.Kubilius.

A.KUBILIUS. Gerbiamasis pirmininke, aš pritariu toms valandoms, kuriomis papildė A.Paulauskas, bet dar sykį noriu pakartoti, kad už V.Landsbergio siūlymą reikėtų balsuoti. Man atrodo, jis yra šiam punktui. Aš pritariu A.Paulausko siūlymui, bet dar rezervuoju teisę kalbėti ir apie kitą siūlymą.

PIRMININKAS. Gerai. Kadangi tikrai šventas reikalas, pabalsuokime, nors, kaip sakiau, būtų nekorektiška. Kita nuomonė. R.Šukys. (Balsas salėje) Ne, ne, atsiprašau. R.Šukys. Prašom. Kita nuomonė.

R.ŠUKYS. Gerbiamieji kolegos, aš iš viso nelabai suprantu, kaip atsirado tos dvi dienos ir kodėl mes kalbame apie antro sakinio papildymą. Aš norėjau pasakyti iš principo, kad mes pirmiausia dar neapsisprendėme ir nebalsavome, kad dvi dienos. Aš noriu kalbėti dėl viso šio 2 punkto. Pirminiame variante buvo viena diena ir aš pasisakau už vieną dieną, ir štai kodėl.

Aš manau, kad referendumo rezultatams, jo sėkmei jau yra suduoti du smūgiai. Pirmas smūgis buvo susitikimas pas Seimo Pirmininką, kai visai tautai buvo paskelbta, kad bijant tautos pasyvumo ir nesupratingumo, kad neateis žmonės, referendumas gali būti ne privalomas, o konsultacinis. Antras smūgis. Buvo priimtos Referendumo įstatymo pataisos, kuriomis sumažinome kvorumą parodydami nepasitikėjimą žmonių nuomone, jų sąmoningumu. Ir trečias smūgis bus šis nutarimas, kuriame nustatysime dvi dienas. Aš manau, kad šis trečias smūgis referendumui bus galutinis. Todėl siūlau balsuoti prieš. (Balsai salėje)

G.STEPONAVIČIUS. Aš labai atsiprašau, gerbiamasis pirmininke, aš labai norėčiau susiorientuoti. Mes dabar balsuojame dėl Seimo Pirmininko A.Paulausko pataisos, o ne dėl dviejų dienų. Taigi turi būti aiškus kontekstas.

PIRMININKAS. Prašom. Aš pirmiausia primenu, kad…

G.STEPONAVIČIUS. O nuomonę dėl dviejų dienų, aš manau, bus galima išsakyti, kai priėmimo stadijoje pereisime prie atskirų straipsnių.

PIRMININKAS. Gerai. Galima ir taip sutikti, kad būtų paprasčiau. Aš tik primenu, kad Seimo Sekretoriate vasario 25 dieną buvo užregistruotas nutarimo projektas, kuriame aiškiai parašytos dvi dienos. O dabar atsirado papildomas siūlymas ir dėl jo balsuojame. Kas už tai, kad nutarimo projekto 2 punktas būtų papildytas sakiniu “Balsavimas referendumo dienomis vyksta nuo 6.00 iki 22.00 valandos”. O gal bendru sutarimu, ar reikia balsuoti? Prašom. Taigi, kolegos, dėmesio! Registruojamės ir balsuojame. Kas už tai, kad nutarimo 2 punktas būtų papildytas dėl balsavimo valandų, prašom registruotis ir balsuoti.

Už – 54, prieš – 6, 8 susilaikė. Pataisai pritarta. Dabar, gerbiamieji kolegos, mes turime formaliai užbaigti svarstymo stadiją. Ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų po svarstymo? Ar galime pritarti bendru sutarimu, o po to priiminėti pastraipsniui? Galime. Pritarta.

Gerbiamieji kolegos, tada iš eilės. Pradedame priėmimo stadiją. Nutarimo pavadinimas yra pakeistas, kaip susitarėme, – “Dėl Referendumo “Dėl Lietuvos Respublikos narystės Europos Sąjungoje” paskelbimo”. Dar kartą nereikia balsuoti dėl nutarimo? Ačiū.

1 straipsnis – “Paskelbti privalomąjį referendumą”. Pastabų nebuvo. Galime priimti? Ačiū.

2 straipsnis. Čia dabar dėmesio, kolega Šuky ir visi kiti. 2 punktas dabar skamba kitaip: “Nustatyti, kad referendumas vykdomas 2003 m. gegužės 10–11 dienomis. Balsavimas referendumo dienomis vyksta nuo 6.00 iki 22.00 valandos”. Ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų? Kolega V.Nekrašas. Prašom.

V.NEKRAŠAS. Ačiū posėdžio pirmininkui. Aš klausausi ir man vis tiek labai keistai atrodo. Mes rengiamės eurointegracinei sąjungai, toks rimtas referendumas, ir mes tiek laužome iečių manydami, kad jis neįvyks, dedame visas pastangas, kad vyktų dvi dienas, pailginame valandas. Aš įsitikinęs, kad žmonės ateis balsuoti. Visiškai užtektų vienos dienos ateiti žmonėms balsuoti. Todėl aš esu prieš.

PIRMININKAS. B.Vėsaitė.

B.VĖSAITĖ. Gerbiamieji kolegos, siūlau nesiblaškyti. Žmonėms jau duota žinia, kad referendumas vyks dvi dienas, galės ateiti ir kaimo žmonės, ir miestiečiai, pailgintos valandos. Iš tikrųjų tada nebus blaškymosi ir nebus tokių, kurie pasakys, kad nespėjo atvykti. Diskusijoje buvo išreikšta nuomonė, kad nebuvo tokio precedento, kad referendumas vyktų dvi dienas. Bet iš tiesų tai yra neeilinis įvykis, mes pirmą kartą stojame į Europos Sąjungą. Nemanau, kad čekai, lenkai yra protingesni už mus, kurie nustatė (…). Manau, yra teisingai pasirinkta, ir siūlyčiau pritarti.

PIRMININKAS. Ačiū. Aš noriu paklausti kolegą V.Landsbergį, ar jis būtinai reikalaus, kad būtų balsuojama dėl jo siūlymo, kuriam Teisės departamentas, deja, turėjo esminių pataisų? Prašom.

V.LANDSBERGIS. Gerbiamieji kolegos, mano pataisos idėja yra kompromiso paieška tarp susidūrusių vienos dienos ir dviejų dienų koncepcijų. Aš taip pat buvau už vieną dieną ir tebesu tos nuomonės, kad geriau būtų viena diena, bet ir ne sekmadienis, o speciali diena vidury savaitės. Mano nuomonė liko arba nesuprasta, arba kiti geriau žino, ir nutarta laikytis savaitgalio. Nutarta pasitarimuose pas Seimo Pirmininką, ir paskui, aišku, dauguma tarp savęs nutarė daryti dvi dienas, ir būtent tas dienas. Kadangi aš manau, jog negerai pirmą dieną skaičiuoti, kai tikriausiai nelabai daug žmonių ateis, tiesiog atidėdami, tingėdami, dar galima rytoj ateiti ir panašiai, ir tie duomenys bus skelbiami, kad nedaug žmonių atėjo, tai būtų geriau bent akcentuoti, kad pagrindinė balsavimo diena yra sekmadienis – gegužės 11 d., tačiau balsavietės atidarytos ir gegužės 10 dieną. Kam patogiau, – pačioje apylinkėje, ne tik per paštą (tai, aišku, galima), bet ir apylinkė atidaryta. Čia mano tokia kompromisinė idėja. Aš girdėjau minčių (dar nemačiau, ką parašė Teisės departamentas), kad balsavimo dieną nustato. Pasakyti, kad ta diena iš dviejų yra pagrindinė, aš nematau kokio nors juridinio kazuso, kad nebūtų galima rekomenduojant pasakyti žmonėms, kad pagrindinė diena yra sekmadienis. Aš suprantu, kad turbūt beviltiška, nes dauguma yra apsisprendusi. Jeigu manęs nepalaikys kiti kolegos, aš nereikalausiu būtinai balsuoti, bet gal kas nors dar kalbės tuo klausimo.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, šiuo klausimu, nes aš čia matau, kad buvo… Ne, šiuo ne. Tada viskas aišku. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, tada mes turime balsuoti dėl 2 straipsnio taip, kaip jis yra papildytas – 10–11 dienom ir su tom valandom. Kas už tai, kad būtų priimtas šis straipsnis, prašom balsuoti. Už visą 2 straipsnį.

Už – 50, prieš – 7, 16 susilaikė. Priimta.

3 straipsnis yra kaip tik tas klausimas, dėl kurio abejonių nebuvo: “Pritariu Lietuvos Respublikos narystei Europos Sąjungoje”. Ar reikalauja kas balsuoti? Ačiū. Čia buvo paskutinė dalis.

Paskutinis straipsnis – “Nutarimas įsigalioja nuo priėmimo”. Galime jį priimti? Priimta. Ačiū.

Mielieji kolegos, ar vis dėlto nori kas dar dėl balsavimo motyvų? Vyriausybės akivaizdoje kalbėsite visi. Prašom. J.Korenka. Prašom.

J.KORENKA. Dėkoju, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų išgirdome kolegų labai “gražių” kalbų. Kai kurie išvadino kolegas ir papešiotais žvirbliais, kiti kreipėsi į mus ginti tautą ir suverenitetą, bet vis dėlto, manau, šiame projekte yra būtent tai, kas yra pasakyta ir Konstitucijoje. Pirmiausia mes, gerbiamieji kolegos Seimo nariai, turime žiūrėti į mūsų Lietuvos žmones. Būtent jiems turime suteikti geriausias sąlygas išreikšti savo valią. Todėl ir 2 punkte pasakyta apie dvi dienas. Visiškai neverta ginčytis, viena diena svarbesnė ar nesvarbesnė. Yra dvi dienos, kad tikrai galėtų ateiti žmonės, gyvenantys miestuose, miesteliuose, kaimuose, o galbūt vienkiemiuose, ir išreikšti savo tvirtą apsisprendimą dėl įstojimo į Europos Sąjungą. O tos valandos taip pat tik dėl mūsų Lietuvos žmonių gerumo, padaryta daugiau valandų, kad jie patys galėtų susiplanuoti atėjimą ir galėtų dalyvauti referendume. Čia šiandien irgi nuskambėjo žodžiai, kad abejojama, bijoma. Ne, viskas yra pasakyta, įstatymo projektas atitinka žmonių lūkesčius. Kviečiu visus jį palaikyti.

PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonė prieš – J.Veselka. Prašom, kolega.

J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, čia taip gražiai apie tą mūsų žmogų kalbėjote, tik klausimai išlieka tokie: kodėl referendumai bus dviejų rūšių Lietuvoje, vienam užteks pusės iš pusės, kitam reikės ne mažiau kaip trečdalio? Jeigu jau mes žmogų gerbiame, turėjo būti vienas būdas išreikšti žmonėms valią. Padarė du. Kai toliau nagrinėjam tą blaškymąsi dėl privalomas, rekomendacinis, viena, dvi dienos, formuluotės, logiškai kyla klausimas: ko jūs taip bijote? Taip elgiasi tik nusikaltėlis, paskui kurį jau seka policija. Jis tada pradeda blaškytis. Net nebūdamas toks priešininkas tos Europos Sąjungos, manau, blogai yra kažkas padaryta, labai blogai yra padaryta, jeigu taip valdžia bijo savo žmonių. Ekonominiu požiūriu tikrai Sąjungoje neprapulsime, tikrai neprapulsime, bet kaip elgiamasi su tauta. Negaliu už tai balsuoti, nes tikrai pažeidžia tautos, kiekvieno žmogaus garbę ir orumą, kai juo nepasitikima, verčiama vienur vienaip elgtis, kitur kitaip. Šio nepasitikėjimo negaliu pakęsti.

PIRMININKAS. Kolega V.Nekrašas. Prašom.

V.NEKRAŠAS. Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš visada maniau, kad mes turime pasitikėti savo tauta. Tauta mumis pasitikėjo išrinkdama mus į Seimą. Mes visi 141 patekome į Seimą. O dabar galvodami apie tautą, kaip gražiai kalbėjo ponas J.Korenka, mes tikrai turėtume ja irgi pasitikėti. Aišku, tauta turėjo daugiau galimybių nepasitikėti mumis dėl indėlių grąžinimo, dėl kitų dalykų, tačiau, manau, tas viskas dar bus ateityje. Todėl aš visiškai esu įsitikinęs, kad vis dėlto būtų užtekę ir vienos dienos, ir būtų nereikėję tų valandų pailginimo, ir tauta būtų balsavusi už. Aš esu už referendumą ir kviečiu balsuoti už. Ačiū.

PIRMININKAS. S.Buškevičius. Prašom, kolega.

S.BUŠKEVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, Europos Sąjungos taisyklės turi viršenybę nacionalinių įstatymų atžvilgiu. Vadinasi, Lietuva, įstojusi į Europos Sąjungą, praras dalį savo suvereniteto, o tai prieštarauja 1918 m. Vasario 16 d., 1941 m. Birželio 23 d., 1949 m. Vasario 16 d. ir 1990 m. Kovo 11 d. Nepriklausomybės Aktams. Aš dar suprasčiau, jeigu Europos Sąjunga liktų tik kaip ekonominė sąjunga, tačiau neslepiama, jog planuojama, kad ateityje Europos Sąjunga turės savo konstituciją, vieną prezidentą ir galbūt virs Jungtinėmis Europos Valstijomis. Tada Lietuvos Prezidentas taps Lietuvos prezidentėliu, Lietuvos Seimas – Lietuvos savivaldybe, o savarankiškai mums bus leista spręsta, pavyzdžiui, tik Neries ekologines problemas. Todėl aš esu prieš pradėtą Lietuvos valstybingumo ir lietuviškumo naikinimą.

PIRMININKAS. Ačiū. Ačiū ir už tai. P.Gražulis.

P.GRAŽULIS. Gerbiamieji Seimo nariai, kai buvo balsuojama, ar referendumas vyks dvi dienas, ar vieną dieną ir ar reikėtų balsuoti visą parą, balsavau prieš, bet dabar mane kalbančių Seimo narių argumentai įtikino. Jeigu mes darome dvi dienas ir pamatysime, kad pirmą dieną neatėjo žmonės ir nenori eiti balsuoti, tai antrą dieną bus galimybė juos visus suvežti į referendumą išsiunčiant autobusus arba kitas transporto priemones. Todėl aš esu už dvi dienas.

PIRMININKAS. Ačiū. Ir dar nuomonė prieš – E.Klumbys.

E.KLUMBYS. Gerbiamasis Seimo vicepirmininke, šiandien šiuo nutarimu dėl referendumo paskelbimo mes karūnuojame didžiausią valdžios norą tautos vardu įstumti Lietuvą į naują sąjungą. Prisiminkime, kad ir 1990 m., ir 1991 m. žmonės balsavo už Lietuvą, balsavo už jos nepriklausomybę, tada nebuvo bijoma tautos nuomonės, nebuvo kaitaliojami paskutiniu metu Referendumo įstatymai. Viskas ėjo įprastu keliu.

Per trylika metų įvairių atspalvių valdžia Lietuvos žmones įvarė į tokią situaciją, kad žmonės iš esmės nenori to, ką valdžia jiems per prievarta grūda. Štai dėl to daromi skuboti įstatymų pakeitimai, kurie iš esmės parodo, kad valdžia nepasitiki žmonėmis. Aš negaliu balsuoti už tokį nutarimą.

PIRMININKAS. Ir A.Kubilius. Prašom.

A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, pirmiausia norėčiau kreiptis į tuos, kurie yra už šį nutarimą, kad mums šie svarstymai turėtų būti pamoka, kad tarp tokių detalių neturėtume pasiklysti ir patys sukelti nereikalingų kokių nors emocijų. Man atrodo, bent jau tie, kurie yra už Lietuvos narystę Europos Sąjungoje, o tokių yra dauguma, neturėtų siekti pigaus populiarumo, ką mes čia matėme per pastarąsias keletą dienų.

Taip pat norėčiau pasiūlyti trims kolegoms (įvardiju pavardes), tai ponui E.Klumbiui, ponui J.Veselkai ir ponui S.Buškevičiui, kurie nuolat kartoja tuos pačius argumentus. Gal galėtų Seimo kompiuterinis skyrius pasirūpinti išleisti kompaktinį diską su jų įrašytomis kalbomis. Mes įdėtume tas laikmenas prie V.Žirinovskio, šiek tiek pagėrusio, kalbos Bagdado kažkokiam restorane, labai įspūdinga kalba. Dar šiems mūsų kalbėtojams yra ko pasimokyti. Jau tie argumentai yra atsibodę ir nieko jie neįtikina ir neįtikins.

Gerbiamieji kolegos, aš jums noriu pasakyti labai aiškiai. Ponui S.Buškevičiui norėjau pasakyti, kad net ir Neries ekologinių problemų savarankiškai neišspręsime, jeigu nebūsime Europos Sąjungoje, nes paprasčiausiai neturėsime pinigų. Apie tai reikėtų kalbėti labai atvirai. Daugiau tų argumentų, man atrodo, nereikėtų kartoti. Tiesiog noriu užbaigti šį darbą, mes turime ką veikti.

PIRMININKAS. Ačiū. Mielieji kolegos, dėmesio. Registruojamės ir balsuojame dėl viso nutarimo. Replikos – po to. O ministrai, kaip balsuoja? Teisingai, tada gerai.

Užsiregistravo 80. Už – 73, prieš – 3, susilaikė 2, nutarimas dėl referendumo datos priimtas.

Ir dar vienas balsas. 75 balsai už, 3 – prieš – 2 susilaikė. Dvi replikos, ne daugiau, nes jau Vyriausybės valanda.

E.Klumbys.

E.KLUMBYS. Aš noriu replikuoti į Seimo nario A.Kubiliaus kalbą. Pirmiausia noriu pasakyti, kad esu gana turtingas žmogus. Jeigu norėsiu turėti kompaktinį diską su savo kalbomis, tai aš pats išleisiu. Čia nereikia…

PIRMININKAS. Bet jeigu dar su A.Kubiliaus priedais, tada jau už jo pinigus?

E.KLUMBYS. Tegul jis pats sprendžia. Tai yra vienas dalykas. Antras dalykas. Noriu pasakyti, kad kaip tik konservatoriai su jų lyderiu priešaky gali lygiuotis į V.Žirinovskį ir į jo partiją savo pareiškimais.

PIRMININKAS. J.Veselka. Prašom.

J.VESELKA. Aš noriu padėkoti A.Kubiliui už tai, ką jis pasakė. Tai ir yra įrodymas, kad mes net Neries išvalyti negalime. Jų požiūris į lietuvių tautą.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, pagaliau pradedame Vyriausybės valandą.

(Prašom ranką iš kišenės.) Prašom. V.Nekrašas.

V.NEKRAŠAS. Aš norėčiau paprašyti gerbiamųjų kolegų. Mes dabar turime 40 minučių, ir norėčiau, kad mes spėtume paklausti iki 14 valandos.

Vyriausybės valanda

PIRMININKAS. Ačiū. Siūlymas labai geras. Orientuokimės į 14 valandą, t.y. trumpi klausimai, trumpi atsakymai. Jeigu bus ypač svarbių, tai, tikiuosi, Vyriausybė malonės atsakyti ir ilgesnį laiką. Taigi pagal tradiciją pirmiausia klausia opozicinių frakcijų lyderiai. Aš jų nematau. Tada atstovai – G.Steponavičius pirmasis. Ruošiasi A.Kubilius.

G.STEPONAVIČIUS. Ačiū, pone pirmininke. Negaliu nepaminėti Neries, nes dar praeitą rudenį liberalai savarankiškai tvarkė Neries pakrantes. Manau, ir savarankiškai galima sutvarkyti. Talka yra geras dalykas, ypač artėjant pavasariui.

Mano klausimas yra Ministrui Pirmininkui. Gerbiamasis premjere, vakar išties įspūdingai ir sklandžiai įvyko naujo Prezidento prisaikdinimo procedūros, tarp jų ir sklandžiai grąžinti Vyriausybės įgaliojimai. Toliau klausimas įdomus ne tik opozicijai, bet ir Lietuvos žmonėms knieti žinoti, apie kokius pasikeitimus mes galime kalbėti Vyriausybėje, nes laiko šiek tiek yra. Turbūt visi suprantame, kad kuo anksčiau pradės dirbti nauja įgaliojimus turinti Vyriausybė, tuo sklandžiau seksis įgyvendinti ir kitus užsibrėžtus uždavinius. Taigi kiek ir kokių pasikeitimų bus Vyriausybėje? Jūsų prognozė, gerbiamasis Ministre Pirmininke.

PIRMININKAS. Prašom.

A.M.BRAZAUSKAS. Labai trumpai galiu atsakyti į šį ilgą klausimą. Kai Seimas teiksis išsakyti savo nuomonę apie premjero kandidatūrą ir kai bus dekretas, jeigu būsiu paskirtas, tada atsakysiu į šį klausimą. Dabar, man atrodo, atsakyti per anksti, ir būtų labai netaktiška, jeigu bandyčiau štai čia, iš šios garbingos tribūnos, garbingos vietos, kalbėti konkrečiai apie konkrečias personalijas. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. A.Kubilius. Ruošiasi V.Saulis.

A.KUBILIUS. Aš norėčiau paklausti premjero, bet ne tokio didelio klausimo kaip įgaliojimų grąžinimas ar inauguracija, ar kabineto pasikeitimas. Norėčiau paklausti paprastesnio klausimo, bet jis taip pat yra susijęs su Vyriausybės tolesniu egzistavimu. Tai alaus klausimas. Jūs žinote tą garsųjį posakį. Man atrodo, artiname tik kai kurias lemtingas klaidas planuodami didinti akcizą ir uždrausdami pardavinėti alų kioskuose. Čia viena klausimo dalis. Ar tikrai apgalvojote visas politines to pasekmes?

Kita klausimo dalis. Ar tai nėra susiję su neskaidriu alkoholio įmonių privatizavimu, kuris dabar yra rengiamas. Ar nesirengiama tokiu būdu sukurti didesnę rinką ir didesnes galimybes vadinamojo rašalo gamybai ir prekybai?

A.M.BRAZAUSKAS. Šis klausimas Vyriausybės nėra svarstytas. Tai yra vienos ministerijos nuomonė. Tik dabar mūsų Kanceliarija gavo šį pasiūlymą. Artimiausiu metu, gal ateinančią savaitę Vyriausybė svarstys ir turėsime savo nuomonę. Tada aš labai konkrečiai, turbūt ateinančią Vyriausybės valandą galėsiu atsakyti į šį klausimą. Kol kas Vyriausybės nesvarstyta, daugiau gandų lygis.

PIRMININKAS. Ačiū. V.Saulis. Ruošiasi A.Baura.

V.SAULIS. Mano klausimas būtų finansų ministrei, gal jis geriau tiktų žemės ūkio ministrui, bet kadangi klausimas apie mokesčius, tai norėčiau jūsų paklausti. Pagal 1992 m. Aukščiausiosios Tarybos nutarimą ir paskui pagal patikslintą 1995 m. birželio 30 d. Seimo nutarimą yra nustatyta žemės mokesčio lengvata ūkininkams – už ūkininko ūkiui įsteigti arba plėsti grąžintą ar pirktą žemę mokestis mokamas praėjus 3 metams po teisinio žemės įregistravimo. Paskutiniu metu teko susidurti su tokiais atvejais, kai žemė yra atgaunama. Ne grąžinama, ne perkama, o tiesiog gaunama paveldėjimo būdu iš tėvų, senelių ar iš kitų žmonių paveldėjimo būdu. Mokesčių inspekcijos tuo vadovaujasi ir atsakinėja neigiamai į paklausimus, ar taikoma ši lengvata, kai žemė atgaunama paveldėjimo būdu. Galbūt žmonės pagrįstai nelabai supranta, kuo skiriasi žemė gauta, pirkta arba atgauta paveldėjimo būdu…

D.Grybauskaitė. Čia klausimas, kad mokesčių inspekcija turi pateikti aiškesnes definicijas ar dėl pačios esmės? Tai esmė pagal definicijas be galo skiriasi. Paveldėtos žemės. Bet dabar labai tiksliai nenorėčiau diskutuoti, nes aš turėčiau pasižiūrėti 1995 m. Seimo nutarimo tekstą. Jeigu ten nėra žodžio “paveldėjimas”, tai, be abejo, tada ir negali būti taikoma.

PIRMININKAS. Ačiū. A.Baura. Ruošiasi J.Veselka.

A.BAURA. Kadangi tribūnoje nematyti ministro J.Kraujelio, aš norėčiau, kad į mano klausimą atsakytų finansų ministrė. Praeitais metais biudžete kompensacijoms už valstybės išperkamą žemę, miškus ir vandenis buvo skirta palyginti simbolinė pinigų suma ir, negana to, jinai šalies žmones pasiekė tiktai metų pabaigoje, nes tą tvarką buvo delsiama patvirtinti. Mano klausimas būtų toks, ar nepasikartos negera praeitų metų praktika?

D.Grybauskaitė. Dėkoju už klausimą. Iš tiesų buvo gerokai uždelsta Vyriausybėje patvirtinti tvarką, bet tai buvo iš dalies ir dėl to, kad įstatyme nebuvo pakankamai įtvirtintos nuostatos. Ši tvarka turėjo būti kaip įstatymą lydintis aktas, bet metų ketvirtame ketvirtyje viskas buvo sutvarkyta ir mes sugebėjome tuos 5 mln. paskirstyti. Dabar numatyti 35 ir mes labai tikimės, kad bus galima taikyti tą tvarką, kuri buvo anksčiau. Jeigu bus reikalingi pakeitimai arba kažkokios papildomos korekcijos, tai Žemės ūkio ministerija tikrai tai padarys laiku. Šiaip tvarka veikia, bet jeigu bus kažkokių niuansų, tai Žemės ūkio ministerija visada gali papildyti šią tvarką.

PIRMININKAS. Ačiū. J.Veselka ir ruošiasi E.Klumbys.

J.VESELKA. Aš norėčiau paprašyti. Negaliu klausimo forma, nes noriu paprašyti. Gerbiamasis premjere, Ukmergėje yra viena Aukštesnioji verslo mokykla, į kurią vargingesni žmonės gali leisti savo vaikus siekti aukštesniojo išsilavinimo. Ne aukštojo, o aukštesnio. Dabar jau pagal tas švietimo reformas, kurios man jau nusibodusios, Ukmergėje… bandoma šią Aukštesniąją verslo mokyklą paversti tiktai technikumu. Mes žinome, kad Ukmergėje didelis nedarbas, žmonių pajamos yra mažos. Kodėl norima atimti iš vaikų galimybę mokytis pigiau vietoje, kodėl norima padaryti technikumą? Premjere, neleiskite naikinti žinių visuomenės. Aš su švietimo ministru tuo klausimu niekaip nesusikalbu. (Balsai salėje) Gerai, tegul paaiškina.

PIRMININKAS. Susitarėt?

J.VESELKA. Gerai, tegul paaiškina.

PIRMININKAS. Ačiū. Tada E.Klumbys. Ruošiasi…

J.VESELKA. Tegul paaiškina.

PIRMININKAS. Prašome, aš maniau, kad jau susitarėt. Prašom.

A.MONKEVIČIUS. Nežinau, nesitarėm. Jeigu tartumės, tai gal susitartume. Bet čia nėra dėl ko tartis, nes, gerbiamasis kolega, noriu priminti, kad nėra ateityje tokio išsilavinimo kaip aukštesnysis. Tai yra tunelis, į kurį įėjęs mūsų jaunas žmogus atsiduria tame tunelyje. Tokio išsilavinimo nebelieka. Tai buvo numatyta jau anksčiau, prieš penkerius metus tos mokyklos žinojo. Mes nuo šių metų jau nebepriimame į aukštesniąsias studijas, tik leidžiam jas pabaigti. Kaip jūs ir sakėte, tai yra technikumas. Ir tokių technikumų nebelieka, tai natūralu. Tada turi tapti arba aukštąja mokykla, arba profesine mokykla. Tą perspektyvą visos mokyklos žino, sąlygos yra patvirtintos. Na, o noras, kad kiekviename miestelyje atsirastų aukštoji mokykla, tai yra, žinoma, bet nerealu. Mes iš tikrųjų to neturime daryti, turime sukurti profesinių mokyklų tinklą, prestižinių, kaip jūs sakote, kad visi vaikai galėtų baigti, ypač technologines gimnazijos klases, po to stoti, jeigu jau reikia, į aukštąją mokyklą, į universitetą. Ta mokykla išliks ir tokią funkcija atliks. Visi vaikai, kurie norės, galės ten eiti mokytis. Mes tik turėtume pasirūpinti geresniu profesiniu konsultavimu, kad tokių vaikų ten netrūktų. Tai yra pakankamai apibrėžta ir pakankamai reglamentuota. Tuo keliu ir bus einama. Bet technikų ateityje nelieka.

J.VESELKA. Man labai keista, kad siekimas mokslo yra tunelis.

PIRMININKAS. Gerbiamasis Juliau, repliką tik leidus. E.Klumbys. Ruošiasi J.Budrevičius. Prašom.

E.KLUMBYS. Aš norėjau paklausti gerbiamojo premjero, nes nėra užsienio reikalų ministro. Prieš dešimt minučių užsienio reikalų ministras pateikė įstatymo dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Belgijos prancūzų bendruomenės bei Valonijos regiono bendradarbiavimo susitarimo ratifikavimo projektą. Tai yra sutartis tarp Lietuvos ir Belgijos dalies. Aš cituoju Konstitucijos 94 straipsnį: “Vyriausybės kompetencija”. “6 punktas. Užmezga diplomatinius santykius ir palaiko ryšius su užsienio valstybėmis ir tarptautinėmis organizacijomis”. Aiškiai nusakyti du subjektai: valstybės ir tarptautinės organizacijos. Ar jums neatrodo, kad tokios sutarties pasirašymas tarp Vyriausybės ir regiono prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai?

A.M.Brazauskas. Belgijoje yra septyni parlamentai ir visi turės ratifikuoti ir vieną, ir kitą sutartį. Todėl natūralu, kad reikia kalbėti su atskirais parlamentais ir su atskiromis institucijomis, valstybinėmis institucijomis, turbūt taip reikėtų pasakyti. Belgija yra įdomus kraštas. Nė vienoje kitoje valstybėje nėra tiek parlamentų. Yra po vieną, o čia yra septyni parlamentai. Mes jau turėjome daug reikalų su Belgija, kai buvo ratifikuojama asocijuota sutartis. Aš labai gerai prisimenu. Dabar vėl gresia tas pats. Galima įsivaizduoti, kokios tai sudėtingos problemos. Bet aš nemanau, kad tai yra Konstitucijos pažeidimai. Aš nemanau, kad mes dabar su jumis galėtume nutarti, ar tai yra konstitucinis pažeidimas, ar ne. Jeigu iškyla toks klausimas, galima konsultuotis su Konstituciniu Teismu.

PIRMININKAS. Ačiū. J.Budrevičius. Ruošiasi A.Klišonis.

J.BUDREVIČIUS. Aš noriu kreiptis į sveikatos apsaugos ministrą. Dabartinė Vyriausybė paveldėjo pusketvirto šimto milijono skolų naštą, kuri slėgė sveikatos apsaugos sistemą. Didžiąją dalį skolų sudarė Valstybinės ligonių kasos įsiskolinimas. Tik Vyriausybės bei jūsų ryžtingų veiksmų dėka, priėmus nors ir nepopuliarius sprendimus, pavyko išvengti šios sistemos bei tos Ligonių kasos bankroto. Dabar Valstybės kontrolė vėl atskleidė daug negerovių šios tarnybos veikloje. Pagal įstatymą Ligonių kasa pavaldi tiesiogiai ministrui. Sakykite, ar jūs toleruosite tokią padėtį, kurią atskleidė Valstybės kontrolė Ligonių kasoje, ar imsitės veiksmų, kad už įstaigos veiklą būtų personalinė atsakomybė?

K.R.DOBROVOLSKIS. Ačiū už klausimą. Nuo sausio 1 d. Valstybinė ligonių kasa priklauso Sveikatos apsaugos ministerijos įtakos sričiai. Todėl yra sudaryta komisija, kuri atlieka visą auditą. Po audito išvadų turime perimti jau galutinai su visomis skolomis, žinoti, kiek tų skolų yra, kokia finansinė tvarka pačiose ligonių kasose. Valstybės kontrolė tikrinimą pradėjo praėjusiais metais ir baigė sausio 31 dieną. Vyko tam tikros dokumentų parengimo procedūros. Praeitą savaitę mes gavome Valstybės kontrolės išvadas su pasiūlymais. Dabar mūsų yra sudaryta speciali komisija būtent Valstybės kontrolės patikrinimo medžiagai išanalizuoti, bus priimti sprendimai pagal tos komisijos gautą medžiagą. Ta komisija turi teisę dirbti dvylika dienų. Užvakar buvo sudaryta, po dvylikos dienų galima bus tiksliai pasakyti, kokio lygio prasižengimai ir ar reikalingos nuobaudos ir kokios tos nuobaudos turi būti.

PIRMININKAS. Ačiū. Dėkoju. Klausia A.Klišonis. Ruošiasi J.Razma.

A.KLIŠONIS. Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Aš taip pat norėčiau klausimą adresuoti sveikatos apsaugos ministrui ponui R.Dobrovolskiui. Gerbiamasis ministre, kaip jūs žinote, Sveikatos apsaugos ministerijos ir Seimo Sveikatos reikalų komiteto pastangomis nuo šių metų sausio 1 d. įsigaliojo naujas Sveikatos draudimo įstatymas, kuris reglamentavo atsiskaitymo tvarką, sutarčių sudarymo tvarką tarp gydymo įstaigų, vaistinių ir Valstybinės ligonių kasos. Kaip jūs žinote (tikiuosi, jūs tai žinote), sutartys su visomis Lietuvoje egzistuojančiomis gydymo įstaigomis ir vaistinėmis jau du mėnesiai nėra sudarytos. Taigi dirbama pagal senąsias sutartis, kurios nebeatitinka šiuo metu galiojančio Sveikatos draudimo įstatymo, taip pat Civilinio kodekso. Noriu jūsų paklausti, kadangi Ligonių kasos dabar tiesiogiai yra pavaldžios Sveikatos apsaugos ministerijai, kada ši situacija, ši netvarka sveikatos apsaugos sistemoje bus baigta arba bent jau bandoma ištaisyti? Dėkoju.

K.R.DOBROVOLSKIS. Ačiū už klausimą. Galiu pasakyti, kad šiandien kolegijos posėdyje kaip tik ir buvo svarstyta Valstybinės ligonių kasos ir teritorinių ligonių kasų finansavimo sutarčių sudarymo tvarka. Ta tvarka jau yra patvirtinta ir remiantis ja bus perrašomos naujai sudaromos sutartys. Šiandien tai patvirtinta kolegijos posėdyje.

PIRMININKAS. Ačiū. J.Razma. Prašom, kolega. Ruošiasi kolega E.Šablinskas.

J.RAZMA. Jeigu sveikatos apsaugos ministras ne per daug pavargo, aš taip pat būtent į jį norėčiau kreiptis. Jūs turbūt atkreipėte dėmesį į ne vieną publikaciją, kurioje rašoma apie ponios L.Lolašvili stebuklingas savybes gydant įvairias sunkias ligas. Norėčiau teirautis, gal jūs pasidomėjote, ar ji turi licenciją tokiai privačiai medicininei praktikai teikti? Ir ar nemanote, kad būtų reikalingas koks nors oficialus jos veiklos ir sugebėjimų įvertinimas? Natūralu, kad žmonės tiki spauda, tiki tais atvejais, kurie ten skelbiami, ir veržiasi tikėdamiesi kažkokio stebuklingo išgijimo. Koks būtų jūsų tos situacijos komentaras?

K.R.DOBROVOLSKIS. Ačiū už įdomų klausimą. Apskritai gydymo praktika Lietuvos Respublikoje gali verstis tik žmogus, turintis aukštąjį išsilavinimą, specialųjį gydytojo diplomą. Ir ne tik turintis diplomą, bet dar turi būti baigęs ir atitinkamos rūšies rezidentūrą. Mokslas dabar trunka nuo 10 iki 12 metų, kad būtų galima verstis gydytojo praktika.

Spaudoje mes skaitome labai daug įvairių metodikų, ir Folio, ir ne Folio, ir visokių burtininkų. Praeitais metais mes buvome sudarę specialią komisiją, kuri ėjo ir tikrino spaudoje skelbiamus atvejus ir spaudoje skelbiamas reklamas. Visais atvejais mes gydymo atvejų nekonstatavome. Tas pat ir dėl šios ponios. Jeigu būtų galima tikėti viskuo, kas rašoma spaudoje, tai, žinoma, tada reikėtų išsamiai tikrinti, bet tai ir ne mūsų kompetencija.

PIRMININKAS. Ačiū. (Balsas salėje) Su televizija prašom atskirai aiškintis. Dabar E.Šablinskas ir ruošiasi J.Čekuolis.

E.ŠABLINSKAS. Mano klausimas susisiekimo ministrui. Pasirodė nemažai straipsnių spaudoje apie tai, kas dedasi danguje su mūsų oro transportu – lėktuvais. Sakykite, kas yra daroma šiuo požiūriu ministerijoje? Ar nemanote, kad gal laikinasis LAL’o vadovas nesusitvarko? Gal tai yra privatizavimo klausimas, kad numuštų kainą? Kas vis dėlto yra, kad Lietuva, buvusi ir dirbusi ilgą laiką tikrai gerai, šiuo metu turi problemų su lėktuvais? Tai kartu mažina ir mūsų autoritetą.

Z.BALČYTIS. Ačiū už klausimą. Iš tikrųjų pačios Lietuvos avialinijos turi tik vieną savo lėktuvą. Visus kitus lėktuvus jos nuomoja. Ir tie incidentai, kurie dabar įvyko pastaruoju metu, iš tikrųjų daugiausia atsitinka su (…) lėktuvais, kurie buvo pradėti gaminti 1995 m., tačiau ir šiuo metu Europoje jie laikomi kaip vieni saugiausių turboreaktyvinių lėktuvų. Ir vis dėlto, jeigu ir atsitinka bėda (reikia tris kartus pabelsti į vieną vietą), dar tokių, sakysime, didelių avarijų nėra atsitikę. Jie vienaip ar kitaip nusileidžia ir, pasirodo, kad ir jų saugojimo klausimas nėra visiškai išspręstas, nes tokio tipo lėktuvai mūsų sąlygomis turėtų būti saugomi angaruose ir panašiai. Kartais sugenda kompiuterinė sistema.

Aš nemanau, kad tai būtų galima sieti konkrečiai su vienu ar kitu vadovu. Paprastai dirbant ūkinį darbą visada iškyla tam tikrų problemų. Iš tikrųjų po paskutinio atvejo aš esu įpareigojęs stebėtojų tarybą sudaryti komisiją ir ištirti tolesnę šių lėktuvų nuomą mūsų Lietuvos avialinijose. Tačiau mes, kaip Susisiekimo ministerija, dalyvaujame tik stebėtojų tarybos veikloje, o visa valdyba ir akcijų turėtojai šiandien iki privatizavimo pabaigos priklauso Turto fondui.

Tie veiksmai yra atlikti, ir aš manau, kai komisija nustatys, kaip mums toliau elgtis (yra pasirašytos sutartys dėl jų nuomos ir anksčiau tokių problemų lyg ir nekildavo), bus galima priimti kitą sprendimą ir nuomoti kito tipo lėktuvus. Ačiū.

PIRMININKAS. Kolega J.Čekuolis. Ruošiasi A.N.Stasiškis.

J.ČEKUOLIS. Dėkoju, gerbiamasis pirmininke. Artėja eilinė Seimo pavasario sesija ir Vyriausybė kaip visada teiks savo projektus mums čia Seime svarstyti. Norėčiau pasiteirauti finansų ministrės. Gerbiamoji ministre, kokius esminius produktus pateiks mums jūsų vadovaujama institucija ir ar turėsime projektų, kurie būtų susiję su mokesčių klausimais, turiu omeny mokesčių bazės išplėtimą ir mokesčių tarifų didinimą. Ar bus tokių projektų? Ir gal galėtumėte pasakyti, kokie konkrečiai? Ačiū.

D.GRYBAUSKAITĖ. Su mokesčių bazės išplėtimu susijusių projektų nebus. Eurointegracinių projektų bus, pavyzdžiui, du draudimo įstatymai, mokėjimų įstatymas ir t.t. Tai yra grynai procedūrinių dalykų derinimas. Mokesčių bazės plėtimo nenumatoma.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia kolega A.N.Stasiškis. Ruošiasi kolega A.Kašėta.

A.N.STASIŠKIS. Ačiū. Aš norėčiau paklausti pono vidaus reikalų ministro, ir galbūt, kadangi greta sėdi kultūros ministrė, taip pat iš dalies ir jos.

25 dienos “Valstiečių laikraštyje” yra straipsnis apie tai, kaip Plungės policija nuo savo komisariato pastato nulupo memorialinę lentą, kuri buvo skirta šiame pastate buvusioms NKVD aukoms atminti. Aš šiandien išsiunčiau raštą šiuo klausimu, bet mane domina, ar jūs žinote šį atvejį? Kiek iš straipsnio matyti, ten lyg ir ta lenta sudaužyta, vadovybė tarsi nebenori jos pakabinti, kyla visokių abejonių. Mane domina, ar žinote tokį atvejį? Ir kaip jūs vertinate tokius veiksmus? Negi dar iki šio laiko mes turime kariauti kaip ir pokario metais? Ir galų gale ar yra atitinkama pagarba tų metų aukoms, istorijai, kultūros paveldui ir panašiai? Trumpą komentarą aš norėčiau išgirsti iš jūsų.

J.BERNATONIS. Dėkoju už klausimą. Aš taip pat sužinojau tai iš spaudos ir, suprantama, jei tie faktai pasitvirtins (mes dabar aiškinamės), tai aš vertinu labai neigiamai, ir bus priimti atitinkami sprendimai tų pareigūnų atžvilgiu.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia.

R.DOVYDĖNIENĖ. Aš norėčiau, atsiprašau, nes buvo…

PIRMININKAS. Prašom, ministre.

R.DOVYDĖNIENĖ. Dėl kultūros paveldo tikrai turėčiau pasakyti, kad visuomenei turi būti teikiama informacija. Praeitais metais Kultūros vertybių apsaugos departamento įsakymu yra parengta ir patvirtinta kultūros vertybių ženklinimo tvarka ir tos tvarkos yra laikomasi. Kai kur iš tikrųjų vienos ar kitos lentos yra nulupamos ne dėl politinių paskatų, bet gal svarbiau, iš ko tos lentos yra pagamintos.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia A.Kašėta. Ruošiasi D.Velička.

A.KAŠĖTA. Gerbiamasis Ministre Pirmininke, mano klausimas dėl priverstinai vairuotojams brukamų automobilių pirmosios pagalbos vaistinėlių. Kovo 1 d. įsigaliojus sveikatos apsaugos ministro įsakymui dėl naujų kiekviename automobilyje privalomų vaistinėlių, kilo vairuotojų nepasitenkinimas. Šalyje įregistruota per 1 mln. automobilių, transporto priemonių. Naujo pavyzdžio pirmosios pagalbos rinkinys pagal dabartinius ekspertų duomenis kainuotų 40–50 litų. O Europos Sąjungoje nėra direktyvų, kuriose būtų nurodyta vaistinėlių konkreti sudėtis. Taigi kyla įtarimų apie Sveikatos apsaugos ministerijos valdininkų ir verslininkų, sakykime, galimą sandėrį arba galimą korupciją, bendrus interesus. Ar jūs nemanytumėte, kad reikėtų atšaukti minėtą pono K.Dobrovolskio įsakymą ir Vyriausybėje apsvarstyti, ar nereikėtų pakeisti tos tvarkos?

Aš sutinku, kad galbūt iki metų pabaigos reikėtų pakoreguoti ir rekomenduoti vairuotojams tam tikrų naujų priemonių papildyti pirmosios pagalbos apsaugos vaistinėles, tačiau nereikia keisti jų totaliai, kaip dabar yra nuspręsta, nes tai iš tikro didelės sąnaudos ir Lietuvos mastu susidarys apie 40–50 mln. litų.

A.M.BRAZAUSKAS. Iš tikrųjų šis klausimas buvo iškilęs ir Vyriausybėje. Ministras buvo pateikęs, nors čia yra ne Vyriausybės, o ministro kompetencijos dalykas. Mes irgi labai smarkiai suabejojome, ar reikia tą daryti. Iš tikrųjų tokių Europos Sąjungos reikalavimų nėra. Mes taip pat įsitikinome. Bet buvo prieita prie tokios netvirtos nuomonės, kad tai nėra priverstinis dalykas ir nebūtinai staiga reikia mokėti 40–50 Lt ir pirkti tą naują komplektą. Bet įvertinus reakciją visuomenės, žiniasklaidos, aš manau, reikėtų grįžti prie šio klausimo. Mes turbūt rekomenduosime ministrui atšaukti šį nurodymą.

Dabar nori kalbėti ponas K.Dobrovolskis. Prašom.

PIRMININKAS. Prašom.

K.R.DOBROVOLSKIS. Jeigu būtų galima, aš norėčiau papildyti dėl šio klausimo. Na, čia galbūt klausimas pateikiamas ne pagal tai, kokia padėtis yra iš tikrųjų. Praeitais metais, lapkričio mėnesį, buvo išleistas įsakymas dėl naujos vaistinėlės sudėties. Jeigu jūs pastebėjote, toje senoje vaistinėlėje buvo ir jodas, ir amoniakas, ir įvairių tablečių. Visa tai išimta. Ir tvarsliava buvo. Dabar patvirtinta nauja sudėtis, turi būti tik bintai. Galbūt visiems problema dėl to, kad paklodė ten atsirado. Jeigu tą vaistinėlę reikėtų pirkti naują, su nauju įpakavimu, su nauja dėžute, galbūt ir kainuotų 40 litų. Tačiau jeigu pakeisime tos senos vaistinėlės turinį, reikės pridėti 4 ar 5 bintus vienos rūšies ir 4 arba 5 bintus kitos rūšies. Daugiau nieko ten iš esmės nereikia keisti toje vaistinėlėje, jeigu jūs pasidomėjot. (Balsai salėje) Tačiau įsakymas bus pakeistas, ir leidžiama iki metų galo. Jeigu jūs pasižiūrėsite, sterilūs bintai taip pat ten yra įdedami, jie turi tam tikrą galiojimo laiką, kuriam praėjus tampa nesterilūs. Todėl tos vaistinėlės nuolat turi būti papildomos, keičiamos ir koreguojamos.

Tai yra Europos ne reikalavimai, bet rekomendacija. Ta sudėtis yra iš tų rekomendacijų paimta. Tuo įsakymu buvo patvirtinta ne tik ši vaistinėlė, bet buvo pasiūlytos rekomendacijos vaistinėlėms ir alpinistams, ir dviratininkams, ir stovyklautojams, ir t.t. Ten buvo daugiau kaip 10 įvairių rūšių vaistinėlių patvirtinta.

PIRMININKAS. Ačiū. D.Velička. Nematau. Tada P.Gražulis. Ir ruošiasi V.Landsbergis.

P.GRAŽULIS. Norėčiau pratęsti A.Kubiliaus klausimą dėl alaus. Kadangi Vyriausybė tik svarstys šį klausimą, siūlau socialdemokratų Vyriausybei ne liberalųjį, o socialdemokratinį sprendimą siekiant sumažinti alaus ir sidro vartojimą. Vyriausybei uždrausti alumi ir sidru prekiauti ne kioskuose, o didžiuosiuose prekybos tinkluose. Taip palaikytume smulkųjį verslą, apie ką dažnai garsiai kalbame ir kartais nieko nedarome. Jeigu prekybos tinklams būtų uždrausta prekiauti alumi, jie didelio nuostolio nepatirtų. O smulkiems prekybininkams būtų nemaža parama ir, be abejonės, sumažėtų alaus suvartojimas. Prašau šį mano klausimą apsvarstyti Vyriausybėje. Manau, kad iš tikro atsižvelgsite. Taip bus įgyvendinta viena iš socialdemokratinių nuostatų.

D.GRYBAUSKAITĖ. Jeigu galima, man, kaip nepartinei. Galiu atsakyti.

P.GRAŽULIS. Labai gaila, kad nepartinių yra Vyriausybėje, matyt, liberalių pažiūrų, dėl to Vyriausybė dažnai įgyvendina liberalų programą, o ne socialdemokratų.

PIRMININKAS. Vieną minutę…

P.GRAŽULIS. Premjeras dėl to turėtų susimąstyti ir keisti finansų ministrę, nes ji dažnai siūlo tikrai liberalias idėjas.

D.GRYBAUSKAITĖ. Norėčiau…

PIRMININKAS. Gerbiamoji ministre, gerbiamieji kolegos, gerbiamasis Petrai, papildomas klausimas ar pastaba tik atsiklausus. Tik atsiklausus. Dabar prašom, ministre.

D.GRYBAUSKAITĖ. Galėčiau dabar ironiškai parafrazuoti kabutėse: jūsų pasiūlymas kitaip išvertus definiciją reikštų pasiūlymą Vyriausybei: nugirdykit tautą, smulkus verslas klestės.

PIRMININKAS. V.Landsbergis. Prašom. Ruošiasi V.Velikonis.

V.LANDSBERGIS. Ačiū. Aš noriu paklausti gerbiamojo premjero. Ministrė V.Blinkevičiūtė ketino perduoti Vyriausybei mano prieš kelias dienas iškeltą klausimą dėl Rusijos kompensacijų mūsų piliečiams dėl tremties ir priverstinio arba, kaip jau kompensuojanti Vokietija vadina, vergų darbo. Lenkijos Vyriausybė tuo klausimu su Rusijos Vyriausybe veda labai konkrečias derybas. Minimos net sumos. Nereikėtų leisti, kad Lietuvos piliečiai lenkai kreiptųsi ten – neva Lietuva jų teisių negina. Be to, Estijos Vyriausybė taip pat yra pavedusi savo Raudonajam Kryžiui rinkti ir kaupti piliečių paraiškas dėl tremties žalos atlyginimo. Ar kas nors yra daroma Lietuvoje konkrečiai? Ačiū.

A.M.BRAZAUSKAS. Prisipažinsiu, aš dar nemačiau ministrės pasiūlymo. Galbūt yra mūsų kanceliarijoje. Aš grįžęs būtinai pasižiūrėsiu, patikrinsiu. Konkrečiai negaliu atsakyti, nes reikia labai rimtai apsvarstyti. Klausimas yra sudėtingas ir nenaujas mūsų visuomenėje, mūsų valstybės gyvenime. Išnagrinėsime. Jeigu trūks mūsų kompetencijos, galės spręsti Seimas.

PIRMININKAS. Ačiū. Ir paskutinysis klausia V.Velikonis. Prašom.

V.VELIKONIS. Dėkoju. Trumpas klausimėlis gerbiamajai finansų ministrei D.Grybauskaitei. Į rinkėjų prašymus padėti atgauti turėtus pinigus “Vnešekonombanke” daug metų atsakome: vedamos derybos su Maskva. Kiek čia tiesos ir vilties? Ačiū.

D.GRYBAUSKAITĖ. Vilties mažai, o derybos iš tikrųjų yra. Turime sausio 9 d. atsakymą iš Rusijos finansų viceministro, kuriame iš esmės atsakyta “ne”.

PIRMININKAS. Ačiū. Aš dabar prašyčiau visus: ir gerbiamuosius Vyriausybės narius, ir Seimo narius, dar truputėlį palūkėti. Tarsimės dėl tolesnio darbo. Rytiniame posėdyje visi klausimai, kurie buvo numatyti, išnagrinėti, išskyrus alkoholinį ar, tiksliau, antialkoholinį. Tai čia yra dar kitas toks klausimas. Aš manau, jis labiausiai tiks vakarop. O esminis dalykas, kurį aš noriu pranešti, tai vakarinio posėdžio pabaigoje numatyta NATO Generalinio sekretoriaus lordo G.Robertsono kalba ir atsakymai į Seimo narių klausimus, t.y. laikas 17.40–18.20 valanda. Aš labai prašyčiau kolegas, kurie čia ir kurie girdi mane, nors jų nėra salėje, kad visi būtume. Ir taip pat maloniai kviečiu premjerą ir Vyriausybės narius išklausyti mūsų garbingojo svečio kalbą. Taigi Vyriausybės valanda baigta. Rytinis posėdis baigtas. Gerų pietų!