Antrasis (337) posėdis
2003 m. vasario 24 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas A.PAULAUSKAS ir Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas Č.JURŠĖNAS

Seimo nutarimo „Dėl Seimo nutarimo „Dėl valstybių, į kurias draudžiama eksportuoti kontroliuojamąsias prekes, ir valstybių, iš kurių draudžiama importuoti kontroliuojamąsias prekes, sąrašų patvirtinimo“ pripažinimo netekusiu galios“ projektas Nr.IXP-2083* (svarstymas ir priėmimas)

PIRMININKAS (A.PAULAUSKAS). Pradedame popietinį posėdį. Svarstysime darbotvarkės 3 klausimą – Seimo nutarimo dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo “Dėl valstybių, į kurias draudžiama eksportuoti kontroliuojamąsias prekes, ir valstybių, iš kurių draudžiama importuoti kontroliuojamąsias prekes, sąrašų patvirtinimo” pripažinimo netekusiu galios” projektą Nr.IXP-2083. Svarstymo ir priėmimo stadijos. Pranešėjas – J.Karosas. Prašom. Rengiasi A.Sadeckas.

J.KAROSAS. Ačiū. Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji kolegos, siūlomo nutarimo esmė yra ta, kad jame norima, operatyviau reaguojant į besikeičiančią realią situaciją, sąrašo dėl valstybių, į kurias draudžiama eksportuoti kontroliuojamąsias prekes, ir valstybių, iš kurių draudžiama importuoti kontroliuojamąsias prekes, tvirtinimą pavesti ne Seimui, kaip buvo šiame įstatyme, bet Vyriausybei. Motyvas tas, kad ta situacija yra gana judri, gana gyva. Seimui, be abejo, dėl procedūrinių dalykų kur kas sunkiau reaguoti į šią besikeičiančią situaciją. Dėl to ir siūlomas įstatymo pakeitimas, kuris iki šiol buvusią tvarką padarytų lankstesnę ir kartu operatyvesnę.

Kiti dalykai faktiškai šiuo keitimu nepaliečiami. Paliečiamas tik vienas dalykas. Tas motyvas remiasi, be kita ko, Europos Sąjungos valstybių praktika, kad tokie sąrašai Europos Sąjungos valstybėse yra pateikiami ir tvarkomi Vyriausybių, o ne tų valstybių parlamentų.

Užsienio reikalų komitetas šį klausimą svarstė vasario 5 dieną. 7 balsavus už, 1 susilaikius jam buvo pritarta. Dėkui.

PIRMININKAS. Dėkui. Kviečiu A.Sadecką.

A.SADECKAS. Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji kolegos, Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, kaip papildomas, apsvarstė teikiamo nutarimo projektą ir bendru sutarimu siūlo pagrindiniam komitetui pritarti iniciatorių pateiktam Seimo nutarimo projektui.

PIRMININKAS. Ačiū. Pradedame svarstymą. Norinčių dalyvauti nėra diskusijoje. Ar galėtume pritarti projektui po svarstymo? Ačiū. Bendru sutarimu pritarta.

Pradedame priėmimą nutarimo, kuris susideda iš vieno straipsnio. Ar yra norinčių kalbėti? Nėra. Ar galėtume balsuoti dėl šio nutarimo? Jeigu nėra norinčių kalbėti, balsuosime. Kas už tai, kad priimtume Seimo nutarimą dėl valstybių, į kurias draudžiama eksportuoti ir importuoti kontroliuojamąsias prekes, sąrašo patvirtinimo pripažinimo netekusiu galios, prašom balsuoti.

Už – 51, prieš – 1, susilaikiusių nėra. Nutarimas priimtas.

Noriu jus informuoti, kad klausimą 2-1 yra nutarta perkelti į vėlesnes posėdžių darbotvarkes, kol frakcijos susitars ir turės vieną nuomonę dėl šio projekto.

Dabar siūlau atsiversti rezervinę darbotvarkę – darbotvarkės 2 klausimą – Seimo nutarimą dėl Konvento, t.y. dėl mūsų atstovų Konvente. Norėčiau šį nutarimą pateikti, todėl kviečiu Č.Juršėną perimti pirmininkavimą.

Seimo nutarimo „Dėl Seimo nutarimo „Dėl atstovavimo Lietuvos Respublikos Seimui Konvente dėl Europos ateities“ 1 straipsnio pakeitimo“ projektas Nr.IXP-2303 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)

PIRMININKAS (Č.JURŠĖNAS). Gerbiamieji kolegos, dirbame toliau. Į tribūną kviečių Seimo Pirmininką A.Paulauską pateikti Seimo nutarimo dėl Seimo nutarimo “Dėl atstovavimo Lietuvos Respublikos Seimui Konvente dėl Europos ateities” 1 straipsnio pakeitimo” projektą. Pagal registraciją tai projektas Nr.IXP-2103. Prašom.

A.PAULAUSKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, teikiu jums nutarimo projektą dėl G.Dalinkevičiaus pakeitimo iš mūsų atstovų Konvente sąrašo G.Šivicku. Esmė yra ta, kad G.Dalinkevičius išėjo iš Naujosios sąjungos (socialliberalų) frakcijos ir ji nutarė savo atstovu į Konventą deleguoti G.Šivicką. Prašom pritarti.

PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis Pirmininke. Jus nori paklausti A.Vidžiūnas. Prašom, kolega. Prašom.

A.VIDŽIŪNAS. Pone Pirmininke, kad mes nepasirengę šios dienos sesijai ir darbui, tai matyti, nes klausimai išbraukiami, atidedami, dabar jūs teikiate dokumentą, kurį vėl reikės tuojau taisyti. Ar A.Medalinskas lieka Seime? Aš girdėjau, kad nelieka. Kaip jūs galite savo parašu teikti tokį projektą, kuris kertasi su šio dabartinio Seimo nario ateitimi?

A.PAULAUSKAS. Aš savo parašu ir neteikiu projekto. Aš teikiu, kad G.Dalinkevičių pakeistume G.Šivicku.

A.VIDŽIŪNAS. Tai rytoj teiksite kitą nutarimą?

A.PAULAUSKAS. Kokį klausimą jūs norite man pateikti? (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Gerbiamasis Pirmininke, aš padėsiu. Seimo Pirmininkas teikia projektą, kurį jis pateikė, o kolega H.Žukauskas pateikė pataisą šiam projektui. Ar dabar aišku? (Balsai salėje) Ačiū. Daugiau klausimų nėra. Ačiū, gerbiamasis Pirmininke.

Mielieji kolegos, ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų? Ar galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo? Galime pritarti? Ačiū. Pritarta.

Tada, gerbiamasis Pirmininke ir mielieji kolegos, mes turime susitarti. Iš tikrųjų yra kolegos H.Žukausko pasiūlymas, tai ar šiandien iš karto apsisprendžiame, ar vis dėlto šiek tiek pasitariame ir galutinį sprendimą, t.y. svarstymą ir priėmimą, darome rytoj? (Balsai salėje) Šiandien pritariame?

Gerbiamasis Pirmininke, reikia jūsų formalaus siūlymo dėl ypatingos skubos, tada šiandien viską galime išspręsti. Pirmininkas siūlo ypatingą skubą. Pritariame? Nereikia balsuoti? Pritariame. Ačiū.

Tada prasideda svarstymas. Prašom, kas nori dalyvauti diskusijose? Visų pirma kviečiu kalbėti kolegą H.Žukauską dėl savo siūlymo esmės. H.Žukauskas. Prašom.

H.ŽUKAUSKAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Kadangi Konvento dėl Europos ateities delegacijoje kaip atstovo pavaduotojas buvo paskirtas ponas A.Medalinskas, ir šiuo metu jis yra atsisakęs Seimo nario mandato, mes siūlome į šią vietą E.Maldeikį. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Nematau, kad kas norėtų daugiau kalbėti. Ar nori kas po svarstymo kalbėti dėl balsavimo motyvų? Niekas nenori? Galime pritarti? Tada pradedame priėmimo procedūrą. Dar kartą kviečiu į tribūną Seimo Pirmininką, kad jau priimtume kartu su tuo pataisymu.

A.PAULAUSKAS. Gerbiamieji kolegos, po svarstymo (…) pataisai pritariame bendru sutarimu. Atsiprašau. Ar pritariame?

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, yra vienintelė pataisa šalia tos, kurią teikia gerbiamasis Pirmininkas, ir ją išdėstė H.Žukauskas, kad vietoj kolegos A.Medalinsko būtų kolega E.Maldeikis. Ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų dėl šios pataisos, ar galime iškart ją priimti? (Balsai salėje) Galime iškart priimti? Ačiū.

A.PAULAUSKAS. Po jūsų pritarimo H.Žukausko pasiūlymui mano teiktam projektui dabar galutinėje redakcijoje keičiami du atstovai Konvente, tai yra A.Medalinską keičia E.Maldeikis ir G.Dalinkevičių keičia G.Šivickas. Prašau šiuos Seimo nutarimo pakeitimus patvirtinti.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar reikalaujate balsuoti dėl kiekvieno straipsnio, nes vienas straipsnis yra dėl tų sukeitimų, o kitas, kad įsigalioja nuo priėmimo? Galime bendru sutarimu? Ačiū. Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Dabar prašome dėl viso nutarimo. Ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų? (Balsas iš salės: bendru sutarimu.) Ačiū. Gerbiamieji kolegos, prašome pasiruošti. Registruojamės ir balsuojame dėl viso nutarimo su dviem pakeitimais. Registruojamės ir balsuojame.

Užsiregistravo 43 Seimo nariai. Už – 39, susilaikė 4. (Balsai salėje) Minutėlę! Kadangi mes su jumis dar ilgai dirbsime, net ir neeilinėje sesijoje, kviečiu dar kartą registruotis ir balsuoti. Prašom dar kartą registruotis ir balsuoti. Visi, kolegos.

Dabar iš tikrųjų kitas rezultatas. Užsiregistravo 64 Seimo nariai. Už – 55, susilaikė 4. Nutarimas priimtas.

Ačiū. Toliau vėl pirmininkauja Seimo Pirmininkas.

Seimo nutarimo „Dėl Česlovo Kudabos 70-ųjų gimimo metinių minėjimo komisijos sudarymo“ projektas Nr.IXP-2280 (pateikimas)

PIRMININKAS (A.PAULAUSKAS). Truputį anksčiau pradėjome vakarinį posėdį. Kol atvyks ministrai, siūlau nagrinėti rezervinius klausimus. Rezervinis 1 klausimas – Seimo nutarimo “Dėl Č.Kudabos 70-ųjų gimimo metinių minėjimo komisijos sudarymo” projektas Nr.IXP-2280. Pranešėjas – R.Pavilionis. Pateikimo stadija. Atsiprašau, teikėja – D.Teišerskytė. Prašau.

D.TEIŠERSKYTĖ. Laba diena. Lietuvos Respublikos Seimas, atsižvelgdamas į tai, kad 2004 m. liepos 24 d. būtų sukakę 70 metų Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarui, žymiam mokslininkui, kultūros ir visuomenės veikėjui Č.Kudabai, nutaria: 1 straipsnis – sudaryti šią Č.Kudabos 70-ųjų gimimo metinių minėjimo komisiją: A.Paulauskas – Seimo Pirmininkas, komisijos pirmininkas, A.Kundrotas – aplinkos apsaugos ministras, pirmininko pavaduotojas. Neskaitysiu viso sąrašo, nes visi jį turite.

PIRMININKAS. Taip.

D.TEIŠERSKYTĖ. Yra gautas Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakulteto prašymas į šį komisijos sąrašą įtraukti Bendrosios geografijos katedros vedėją profesorių, habilituotą daktarą P.Kavaliauską. Dėl to Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas prašo padaryti svarstymo pertrauką, kad būtų galima papildyti šią komisijos sudėtį.

PIRMININKAS. Tai gal darykime pateikimą, o svarstymo metu papildysime.

D.TEIŠERSKYTĖ. Gerai. Labai ačiū.

PIRMININKAS. Sutinkate.

D.TEIŠERSKYTĖ. Dėkoju.

PIRMININKAS. Jums klausimų nėra. Dėkui už pateikimą. Ar galėtume bendru sutarimu po pateikimo pritarti šiam nutarimo projektui? Ačiū. Pritarta. Pagrindiniu siūlomas Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas. Svarstymo data pavasario sesijoje. Nėra prieštaravimų. Bendru sutarimu komitetas patvirtintas.

Apskrities valdymo įstatymo 4, 7, 9, 10 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-2255(2). Teritorijų planavimo įstatymo 30 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-2289 (pateikimas)

Ar gerbiamasis P.Papovas pasirengęs pristatyti? Svarstome 2-8a darbotvarkės klausimą – Apskrities valdymo įstatymo 4, 7, 9, 10 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr.IXP-2255(2). Ir lydintysis yra 2-8b darbotvarkės klausimas – Teritorijų planavimo įstatymo 30 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP- 2289. Abiejų projektų pateikimas.

P.PAPOVAS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji kolegos. Šis įstatymo projektas buvo grąžintas tobulinti. Aš įvykdžiau Seimo sprendimą ir patobulinau įstatymo projektą. Teikiamas antrasis variantas. Iš tikrųjų reikėjo tobulinti, nes atidžiau išnagrinėjus paaiškėjo, kad apskrities viršininkui įstatymu buvo suteikti tokie įgaliojimai (yra ir daugiau tokių įgaliojimų), kurių iš tikrųjų jis dabartiniu metu nevykdo. Tai yra tiesiogiai atlikti valstybinę priežiūrą įvairių sričių: švietimo, statybos, paminklotvarkos, melioracijos, geodezijos ir taip toliau. Šių funkcijų apskrities viršininkas neatlieka, tai atlieka pagal teisės aktus suformuota apskrities viršininko administracija. Todėl ir pateiktos pataisos 4, 7, 9 ir 10 straipsnių, kuriuose buvo įrašyta, kad apskrities viršininkas arba pats atlieka valstybinę priežiūrą, arba pats tiesiogiai atlieka, sakykim, melioracijos įrenginių priežiūrą. Įrenginių priežiūros viršininkas neatlieka, jis gali tik organizuoti tokių įrenginių priežiūrą.

Taip pat teikiami ir kito įstatymo projekto vieno straipsnio pakeitimai, tai yra teritorijų planavimo srityje. Taip pat tuos visus valstybinės priežiūros reikalus atlieka apskrities viršininko administracija, o ne pats apskrities viršininkas. Kviesčiau pritarti patobulintam variantui.

PIRMININKAS. Ačiū. Jums klausimų nėra. Ar bendru sutarimu pritartume abiem įstatymų projektams po pateikimo? Nėra norinčių kalbėti dėl motyvų? Nematyti. Jūsų džiaugsmingi veidai reiškia pritarimą. Pritarta po pateikimo abiem įstatymų projektams.

Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo ir Ukrainos Aukščiausiosios Rados Asamblėjos įsteigimo“ projektas Nr.IXP-2305 (pateikimas)

Dabar galėtume pradėti svarstyti darbotvarkės 7 klausimą – Seimo nutarimo “Dėl Lietuvos Respublikos Seimo ir Ukrainos Aukščiausiosios Rados Asamblėjos įsteigimo projektą Nr.IXP-2305. Šį projektą turėčiau pateikti aš, todėl kviečiu pirmininkauti Č.Juršėną.

PIRMININKAS (Č.JURŠĖNAS). Mielieji kolegos, tęsiame darbą. Seimo nutarimo “Dėl Lietuvos Respublikos Seimo ir Ukrainos Aukščiausiosios Rados Asamblėjos įsteigimo” projektas. Pateikimo stadija. Prašom, gerbiamasis Pirmininke.

A.PAULAUSKAS. Gerbiamieji kolegos, Lietuvos Respublikos Seimo ir Ukrainos Aukščiausiosios Rados parlamentarų bendradarbiavimas intensyvėja, jų susitikimai tampa dažnesni. Štai gruodžio 3 dieną Rados pirmininkas viešėjo Lietuvoje ir jo vizito metu buvo pasirašytas pareiškimas “Dėl Ukrainos ir Lietuvos Respublikos tarpparlamentinio forumo įsteigimo”. Taigi buvo numatyta mūsų abiejų ir parlamentinių grupių susitikime įsteigti tokią bendravimo instituciją.

Šių metų sausio 16 d. Kijeve viešėjo Lietuvos Respublikos Seimo parlamentarų grupė, diskutavo įvairiais klausimais su Ukrainos Aukščiausiosios Rados parlamentarais ir nutarė bendradarbiavimo lygį pakelti į aukštesnį lygmenį – įsteigti tarpparlamentinę asamblėją. Aš manau, sprendimas yra laiku, ir siūlau tokiam nutarimui pritarti. Kodėl? Mūsų patirtis integracijos į Europos Sąjungą, į NATO, žmogaus teisių gynimo srityse yra labai įdomi ir naudinga Ukrainos parlamentui. Toliau. Mes, spręsdami įvairius tiek tarptautinio bendradarbiavimo, tiek dvišalius klausimus, išskirtume Lietuvą kaip šio regiono lyderę, siekiančią prisidėti prie demokratinio pasaulio saugumo, stabilumo ir tam tikros platesnės Europos iniciatyvos.

Įkūrus šią asamblėją, joje dalyvautų įvairių Seimo frakcijų nariai proporcingai frakcijos dydžiui ir į ją deleguotų atstovus kiekviena frakcija. Mano prašymu, nutarimo projektas buvo preliminariai apsvarstytas Užsienio reikalų komitete ir tokiam forumui, asamblėjai įkurti sutikimas duotas, pritarta. Taigi prašom pritarti po pateikimo šiam nutarimui.

PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis pranešėjau. Jus nori šį sykį net penki Seimo nariai paklausti. S.Burbienė – pirmoji. Prašom, kolege.

S.BURBIENĖ. Gerbiamasis pranešėjau, bendradarbiavimas, aišku, visada gerai. Tačiau paskaičiuokim, kaip čia bus su tais Seimo nariais. 20 – Lenkijos Asamblėjoje, 20 – Ukrainos Asamblėjoje, 20 – Jungtiniame Komitete su Europos Sąjunga, 8 – Europos Taryboje, pridėkime dar 12, kurie stažuosis Europos Sąjungoje, o dar pridėkime tai, kad žadama sumažinti mūsų, Seimo narių, skaičių, yra tokių didelių planų, tai kas tada dirbs Seime?

A.PAULAUSKAS. Iš tiesų, šios asamblėjos įkūrimas pareikalaus iš mūsų intensyvesnio darbo. Manau, mes sugebėsime skirti tuos 20 Seimo narių, kurie dirbs asamblėjoje, nors, aišku, krūvis tektų labai didelis mūsų Seimo nariams. Tačiau aš vėlgi noriu grįžti prie šio klausimo reikalingumo, arba svarbos. Mes neturėtume nusišalinti ir tikrai išsiskirtume kaip šio regiono lyderiai. Tą aš ir norėjau pabrėžti savo pateikimu. Būtent asamblėja šiandien yra geriausia forma. Apie tai kalba Ukraina su Lenkija, apie tai kalba su kitomis valstybėmis, mes taip pat neturėtume likti čia nuošalyje. Nors darbo, sutinku su jumis, padidės, krūviai bus didesni, bet manau, kad Seimo nariai tam ir išrinkti, kad daug ir naudingai dirbdami padarytų Lietuvai.

PIRMININKAS. Bet, gerbiamasis Pirmininke ir mielieji kolegos, aš įtariu, kad kolegė S.Burbienė turėjo omenyje kitą siūlymą – ne mažinti Seimo narių skaičių, o didinti. D.Velička. Prašom.

D.VELIČKA. Ačiū, pirmininke. Tiesiog pritariu ponios S.Burbienės abejonėms ir žinau, kiek daug darbo yra Baltijos Asamblėjoje, ir žinau, kiek Baltijos Asamblėja kainuoja, ir žinau, su kokiais vargais Seimas išleidžia Asamblėjos narius. Turiu pasakyti, kad Ryga kur kas arčiau negu Kijevas ir jeigu bus visą laiką taip skriaudžiami Seimo nariai, tai ar užteks mums tų pinigų būtent tam asamblėjos darbui. Ar buvo svarstytas šios būsimosios Lietuvos ir Ukrainos Asamblėjos biudžetas?

A.PAULAUSKAS. Ačiū už klausimą. Taip, buvo preliminariai paskaičiuota, kiek reikės pinigų šios asamblėjos darbui. Per šiuos metus, manoma, reikės apie 100–120 tūkst. litų. Tai bus galima gauti tiek taupant mūsų biudžetą, tiek ir peržiūrint šių metų biudžetą.

Dėl jūsų klausimo, ar apskritai reikia to. Aš manau, kad tikrai siūlymas ir iniciatyva kyla tiek pat ir iš Ukrainos, kuri nori perimti patirtį, tiek pat ir iš mūsų kyla iniciatyva turėti ten įtaką, turėti galimybę daryti įtaką sprendimams. Jeigu mes šiuo laikotarpiu nepadarysime tokių veiksmų, tai, be abejo, mūsų vietoje ten atsiras kiti, kurie užims tos įtakos zoną, bet tai bus ne Lietuva. Tam pritarė Užsienio reikalų ministerija ir Užsienio reikalų komitetas, kad mūsų veiksmai ten turėtų būti aktyvesni. Būtent asamblėjos idėjai jie pritarė nuo pat pradžių, bet mes norėjome “užauginti” nuo forumo įkūrimo iki asamblėjos. Dabar forumas natūraliai perauga į asamblėją, manau, tai būtų geras žingsnis patvirtinti nutarimu šios asamblėjos įsteigimą.

PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia kolega A.Poplavski. Prašom.

A.POPLAVSKI. Gerbiamasis pranešėjau, vis dėlto norisi lyg ir palyginti savo patyrimą būtent Asamblėjos, kuri yra tarp Lietuvos ir Lenkijos. Kaip matome, ji daugiau yra toks organas, kuris nepasižymi veiksmingumu ir dubliuoja kai kurių kitų valstybinių institucijų darbą. Nepasakyčiau, kad jis yra efektyvus. Jis gal daugiau deklaratyvaus pobūdžio. Ar ši Lietuvos ir Ukrainos Asamblėja irgi nebus būtent tokia grynai simbolinė, tik parodomoji pasauliui, kad mes esame labai svarbūs ir panašiai? Kiek žinoma, kitos valstybės tokių tarpparlamentinių asamblėjų nesteigia.

A.PAULAUSKAS. Aš manau, kad viskas priklauso nuo žmonių, kurie dirba tose asamblėjose, kaip jie supranta savo misiją ir kokius tikslus kelia įgyvendindami savo tikslą.

Dabar paimkime Baltijos Asamblėją. Turbūt niekas nepaneigs, kad patirtis ir bendradarbiavimas yra labai naudingas Baltijos regionui. Tą patirtį jau dabar norima panaudoti ir į Pietų Kaukazo regione, ir į kituose regionuose. Vadinasi, mes jau galime dalytis tuo, ką sukaupėme.

Dabar vėlgi noriu pasakyti, kad priklausys nuo žmonių, kurie dirbs šioje Asamblėjoje, kaip jie supras pačios Asamblėjos ir savo misijos paskirtį. Taigi nenoriu sutikti, kad tai yra deklaratyvus arba paradinis institutas, kuris nieko iš esmės nesprendžia.

PIRMININKAS. Ačiū. J.Veselka. Prašom, kolega.

J.VESELKA. Gerbiamasis Pirmininke, nepaisant gerbiamosios S.Burbienės išskaičiavimo, sumažinus 10 Seimo narių, dar vis tiek 30 lieka laisvų, t.y. ne asamblėjose. Taigi tuos 30 iš tikrųjų mes galime surasti, bėdos nebus. Kadangi tai Rytų valstybė, greičiausiai aš ten pateksiu, kitaip aš niekur negaliu patekti.

Bet klausimas būtų toks: vis dėlto kokiais kriterijais mes vadovaujamės kurdami su viena ar kita šalimi asamblėjas, nes Ukrainai, kiek žinau, yra labai daug priekaištų dėl didelės korupcijos, dėl aiškių demokratijos pažeidimų? Kokiais kriterijais vadovaudamiesi kuriame su vienomis ar kitomis šalimis tas asamblėjas?

A.PAULAUSKAS. Be abejo, turi būti abipusis noras, abipusė trauka, kita vertus, kaip ir sakiau, jie sutinka perimti mūsų patyrimą ir kovodami su korupcija, ir integruodamiesi į Europos Sąjungą. Kitas dalykas – labai didelė valstybė, mums labai patraukli ekonomiškai ir mūsų investicijoms, ir mūsų verslo pasaulis domisi šia valstybe. Kuo politikų santykiai bus artimesni, tuo mūsų verslui ten bus sukuriamos palankesnės sąlygos. O Rytų ar Vakarų valstybės, tai mes matom, kad šiandien tai, ką mes sukaupėm bendraudami su Vakarais, puikiausiai galim perteikti Rytų valstybėms. Jos nori tos patirties.

PIRMININKAS. Ačiū. Ir paskutinysis klausia V.Kvietkauskas. Prašom, kolega.

V.KVIETKAUSKAS. Dėkoju, pone pirmininke. Aš norėjau jūsų pasiteirauti. Pirmiausia noriu pasakyti, kad iš tikrųjų ryšiai su Ukrainos Respublika yra labai svarbūs. Pageidautina juos stiprinti. Tačiau gruodžio 3 d., kaip jūs minėjote, kai Ukrainos Aukščiausiosios Rados pirmininkas V.Litvinas buvo čia, Lietuvoje, buvo susirinkusi tarpparlamentinių ryšių grupė su Ukraina. Tada mes aptarėme, aš toje grupėje dalyvauju, kas būtų geriau, koks lygmuo. Tada ši grupė nusprendė, kad geriau būtų ne asamblėja, o forumas. Aš norėčiau jūsų pasiteirauti, kas nusprendė, kad vis dėlto ne forumas lieka toliau, o asamblėja, neatsižvelgiama į tos tarpparlamentinės grupės nuomonę. Antras dalykas, jūs pasakėte, kad forumas perauga į asamblėją. O tai ką forumas nuveikė per tą mėnesį, kad sugebėjo peraugti į asamblėją?

A.PAULAUSKAS. Jūs tiesiog pradžioj nesiklausėt mano pranešimo. Aš pasakiau, kad sausio 16 d. ši Lietuvos parlamentarų grupė buvo nuvykusi į Ukrainą ir svarstydama įvairius klausimus sprendimu nutarė pakelti savo bendravimo formą į asamblėją. Grįžo su tokiu pasiūlymu. Juo labiau kad Ukrainos Rada, Aukščiausioji Rada, jau tada buvo atvykusi su pasiūlymu kurti asamblėją. Bet mes norėjome iš pradžių išmėginti forumo bendradarbiavimo formą. Dabar ir mūsų, ir Ukrainos parlamentarai jau sutaria, kad pribrendo asamblėjos steigimas, ką jie grįžę iš vizito sausio 16-18 d. ir pasiūlė.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis Pirmininke, jūs atsakėt į visus klausimus. Matyt, visuotinio sutarimo nebus. Kai kurie kolegos nori kalbėti dėl balsavimo motyvų. A.Gricius – pirmasis. Prašom.

A.GRICIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš suprantu, kad steigiant tokią tarpparlamentinę asamblėją tarp Ukrainos ir Lietuvos visai natūraliai iškyla kai kurie klausimai. Kiek ji yra aktuali, kodėl mes neturime su kitom valstybėm ir t.t. Mes galime pateisinti Baltijos Asamblėją, kuri jungia tris vadinamąsias Baltijos seses, ir mes tam tikrais tarpais susitinkam, bet, žinom, jos reali įtaka nėra jau tokia didelė. Galbūt tikrai daug svarbesnė mums yra Lietuvos–Lenkijos tarpparlamentinė asamblėja, nes vis tiek Lenkija yra mūsų strateginis partneris ir tikrai būna ką aptarti, tuo labiau kad yra ir diskutuotinų Lietuvos–Lenkijos santykių klausimų. Kita vertus, mes žinom, kad Lenkija yra stiprus mūsų, taip sakant, lobistas, remiantis mūsų narystę tiek Europos Sąjungoje, tiek NATO, ir visa kita.

Šiuo atveju, kalbant apie Ukrainą, aš irgi atsargiai pasisakyčiau teigiamai ir galvočiau, kad tiek daug, 20 parlamentarų, toje asamblėjoje vargu ar būtų tikslinga. Tačiau galbūt galima pritarti pateikimui ir kalbėti apie mažesnio masto grupę, kad ji būtų kokių 10 parlamentarų, nes buvo išsakyta abejonių, kad gal per daug parlamentarų dalyvaus tame darbe ir t.t. Tačiau aš manau, Ukraina tikrai yra svarbi valstybė, strategiškai svarbi valstybė Europoje. Tai yra tikrai potenciali rinka ateityje mūsų verslininkams ir ekonominiams ryšiams su Ukraina. Iš principo aš pasisakyčiau pritarti po pateikimo. Ačiū.

PIRMININKAS. Kolega M.Pronckus. Prašom.

M.PRONCKUS. Gerbiamieji kolegos, gyvenimas taip greitai juda, kad kai kas lieka, matyt, nepastebėta. Vakar keturi prezidentai, būtent V.Putinas, L.Kučma, N.Nazarbajevas ir A.Lukašenka, paskelbė bendrą pareiškimą dėl bendros ekonominės erdvės sudarymo jų teritorijoje. Kitaip tariant, gyvenimas šiek tiek keičiasi. Vargu ar ten jie labai norės, kad mes jiems talkininkautume einant į Europos Sąjungą arba į NATO. Todėl aš nenorėdamas taip ypatingai prieštarauti šiai iniciatyvai, vis dėlto siūlyčiau iniciatoriams dar kartą apsvarstyti naujomis sąlygomis šiuos reikalus. Iš tikrųjų, ar čia mes neatrodysim tokie ne vietoje išsišokę šiuo klausimu dabar, kai keičiasi nauja situacija. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, ar galim bendru sutarimu pritarti po pateikimo, po to pasvarstysim… Ne. Po vieną, toks Statutas. Nieko negaliu padėti. Arba tada dar galima leisti vienam už, vienam prieš, bet eilėje stovi kolega R.Šukys, prašom susitarti, kuris iš jūsų. Užtenka? Gerai. Tai, mielieji kolegos, yra siūlymas pritarti po pateikimo. Prašom registruotis ir balsuoti. Dėl pritarimo po pateikimo.

Už – 69, prieš – 2, 13 susilaikė. Pritarta po pateikimo. Siūloma, kad pagrindinis komitetas būtų Užsienio reikalų komitetas ir kad svarstytume šioje neeilinėje sesijoje, t.y. kad svarstytume rytoj. Sutinkam? Ačiū.

Dabar mes turime keletą dalykų, kuriuos turim užbaigti. Aš matau jus, gerbiamasis kolega. Šiek tiek anksčiau pateikdami klausimą, mes vieno dalyko nesutarėm. Klausimas, kurį pateikė P.Papovas, neužbaigtas, nes nepaskyrėm pagrindinio komiteto. Seniūnų sueiga siūlo, kad būtų Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Sutinkam? Dėl antro – teritorijų planavimo, kad pagrindinis taip pat būtų Valstybės valdymo, o papildomas – Aplinkos apsaugos komitetas. Sutinkam? Taip pat svarstyti neeilinėje sesijoje. Dabar dėl vedimo tvarkos ar dėl ko kito – V.Landsbergis. Prašom.

V.LANDSBERGIS. Taip. Ačiū, pone pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš visiškai pritariu ponui M.Pronckui, kuris atkreipė dėmesį, matyt, labiau sekdamas tarptautinius pranešimus negu daugelis iš mūsų. Štai čia yra tas pranešimas apie Baltarusijos, Kazachstano, Rusijos ir Ukrainos prezidentų susitarimą kurti bendrą ekonominę erdvę ir ne tiktai, sukurti regioninės integracijos organizaciją, kalbama apie gilesnę integracijos formą. Prezidentas V.Putinas kalba apie integraciją buvusios SSRS erdvėje. Tai dabar mes kaip pirštu į dangų šiuo metu duriam – mes irgi norim nors su viena iš jų net sudaryti bendrą parlamentinę asamblėją. Aš nemanau, kad mes svarstytume bendrą asamblėją su Rusijos Dūma arba su pono A.Lukašenkos parlamentu. Mes tikrai nevykusiai čia atsirandam su tuo abejotinu pasiūlymu. Žinoma, kas galėjo žinoti, kad taip kryps dalykai. Mes vis žiūrėdavom į Ukrainą kaip tarsi orientuotą Europos Sąjungos link. Čia eina visai į kitą pusę. Labai aiškiai jau viskas pasakyta. Todėl mes turim permąstyti šį pasiūlymą ir šią Lietuvos politikos kryptį. Jokiu būdu mes negalime rytoj skubos tvarka priimti tokio dokumento. Mūsų visiškai niekas niekur nesupras, nebent paplos iš Kremliaus.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, negaliu nepasakyti, kad nei Konstitucija, nei įstatymai mums nedraudžia plėtoti dvišalių santykių. Kolega R.Šukys. Prašom.

R.ŠUKYS. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų aš norėčiau prašyti galbūt taip neskubėti arba jeigu jau būtų svarstoma rytoj, tai turėtų būti pateikta Seimo kanceliarijos Finansų departamento išvada, ar tikrai yra Seimo biudžete lėšų šiam klausimui: 20 žmonių asamblėjos forma, dažni išvažiavimai. Atsiprašau, darbuotojams nemokami atlyginimai, kurie priklauso pagal įstatymą, Seimo nariai negauna pagal įstatymą priklausančio priedo už ištarnautus valstybei metus. Iš kokių lėšų ruošiamasi sutaupyti? Klausimas toks.

PIRMININKAS. Gerai, siūlymas vertas dėmesio. Čia išties dėl to galima, o Seimo nariai galėtų būti ir kuklesni.

J.ČEKUOLIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, galima?

PIRMININKAS. J.Čekuolis.

J.ČEKUOLIS. Dėkoju, posėdžio pirmininke. Aš po pateikimo dėl asamblėjos su Ukraina balsavau už, bet siūlyčiau svarstymo nedaryti taip skubiai, nes ir dėl skaičiaus reikia pagalvoti, ar tikrai 20, ar kiek, ir finansiniai klausimai. Kyla daug abejonių ir jokiu būdu mes rytoj neįrašykime šio klausimo į darbotvarkę. Jokiu būdu.

PIRMININKAS. Ačiū. A.Kubilius paskutinis, po to dar Seimo Pirmininkas tars žodį labai svarbiu klausimu. Prašome visi kantriai laukti. A.Kubilius. Prašom.

A.KUBILIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, turbūt yra įvairių motyvų, dėl kurių vis dėlto pirmiausia turėtų susirinkti Užsienio reikalų komitetas ir deramai apvarstyti šį klausimą, turintį pačių įvairiausių aspektų, visai neseniai išaiškėjusių. Kažin ar skubėjimas būtų šiuo požiūriu pateisinamas, nes tai neleistų Užsienio reikalų komitetui įvairiapusiškai apsvarstyti šio klausimo. Todėl siūlome neskubėti, o leisti Užsienio reikalų komitetui padaryti normalų posėdį, normalų svarstymą ir pateikti išvadas.

PIRMININKAS. Ačiū. Užsienio reikalų komitetas posėdžiaus, bet jūs negirdėjote, kaip Seimo Pirmininkas sakė, kad Užsienio reikalų komitetas savo poziciją išdėstė, ir teigiamą. Bet baigiame šį klausimą. (Balsai salėje) Buvo toks posėdis. Mielieji kolegos, dabar dar kartą Seimo Pirmininkas norėtų išeiti į tribūną, o kai kuriuos kolegas prašyčiau personaliai susikaupti ir tuoj sužinosite kuriuos. (Balsai salėje)

A.PAULAUSKAS. Gerbiamieji kolegos, mes turime du gražius jubiliatus ir juos reikėtų, nors šiek tiek jau pavėluotai, pasveikinti. Man atrodo, visada malonu prisiminti mūsų kolegas. Tai yra J.Kraujelis, vasario 16-ąją šventęs 65 metų sukaktį, ir J.Veselka, šventęs 60 metų sukaktį vasario 8 dieną. (Plojimai)

PIRMININKAS. Prisijungiu prie pirmininko sveikinimų ir labai apgailestauju, kad nėra profesoriaus Justino su klasikiniu klausimu kur ir kada.

Lietuvos banko įstatymo 23 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-2298 (pateikimas) (Vyriausybės siūlo svarstyti skubos tvarka)

Toliau pirmininkaus Seimo Pirmininkas. Dabar iš eilės yra Lietuvos banko įstatymo 23 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Viceministras V.Vasiliauskas. Prašom. Projekto registracijos numeris Nr.IXP-2298. (Balsai salėje)

PIRMININKAS (A.PAULAUSKAS). Aš minutę atsiprašau. Prašom. G.Steponavičius.

G.STEPONAVIČIUS. Nežinau, ar jaustis ką nors praleidus, bet darbotvarkėje buvo lanksčiai suformuluotas klausimas ir norėtųsi aiškumo, kaip elgiamės su konstituciniu įstatymu.

PIRMININKAS. Tiesiog reikia ateiti 12 valandą. Aš pasakiau, kad šis klausimas…

G.STEPONAVIČIUS. Nereikia ateiti, jokio balsavimo 12 val. nebuvo. Taigi…

PIRMININKAS. Nebuvo, nes aš pasakiau, kad šis klausimas yra išbraukiamas iš darbotvarkės, kol susitars frakcijos.

G.STEPONAVIČIUS. Ar kada bus reikiama dauguma?

PIRMININKAS. Prašau?

G.STEPONAVIČIUS. Susitars frakcijos ar bus dauguma?

PIRMININKAS. Tas klausimas nebus šiandien svarstomas. Kodėl… Prašom, pranešėjau.

V.VASILIAUSKAS. Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, Lietuvos Respublikos Vyriausybė teikia Lietuvos banko įstatymo 23 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Pagrindinis šio įstatymo projekto tikslas – tobulinti Lietuvos banko finansinių metų pelno paskirstymo ir atsargos kapitalo sudarymo tvarką. Siūlymo esmė yra ta, kad 2001 m. pakeitus Lietuvos banko įstatymą buvo pakeista ir pelno skirstymo tvarka bei atsargos kapitalo dydis. Tai yra iki šio pakeitimo atsargos kapitalo dydis buvo fiksuotas 200 mln. litų, o pakeitus įstatymą buvo nustatyta, kad atsargos kapitalo dydis turi būti 10% nuo Lietuvos banko įsipareigojimų litais. Šiandien Lietuvos banko atsargos kapitalas yra truputį daugiau nei 400 mln. litų, o įsipareigojimai yra 5,2 milijardo. Atsižvelgiant į įstatymo reikalavimą, atsargos kapitalas turėtų būti padidintas iki maždaug 502 mln. litų, t.y. 100 mln. litų daugiau, negu šiandien jis yra. Vadovaujantis mano minėtu pakeistu įstatymu, tas dydis turėtų būti pasiektas per vienerius metus. Atsižvelgiant į tai, kad tai būtų gana sunku padaryti, yra siūlymas, kad atsargos kapitalas būtų didinamas palaipsniui iki 10% ir kad atsargos kapitalo formavimui būtų panaudotas ne visas uždirbtas pelnas, bet kiekvienais metais po 50%, kad pasiektų mano anksčiau minėtus 10% Lietuvos banko įsipareigojimus litais. Lietuvos banko įsipareigojimai per šiuos metus išaugo dėl objektyvių priežasčių, t.y. dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės indėlių perkėlimo į Lietuvos banką. Manytume, kad tie įsipareigojimai yra gana saugūs, nes Lietuvos Vyriausybė perkėlė stabilizavimo programą, perkėlė laikinai laisvus įsiskolinimus į lėšas ir taip išaugo ta bazė, nuo kurios turėtų būti skaičiuojamas atsargos kapitalas. Atsižvelgiant į tai, kad šis klausimas yra gana aktualus, nes kalbama apie 50 mln. litų pajamų, siūloma šį įstatymo projektą svarstyti skubos tvarka. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų niekas nenori klausti, todėl dėkoju. Dėl balsavimo motyvų nėra norinčių kalbėti. Ar galėtume po pateikimo bendru sutarimu pritarti įstatymo projektui? Prieštaraujančių nėra. Pritarta. Vyriausybė siūlo skubos tvarką, t.y. kad šis projektas būtų svarstomas neeilinėje sesijoje. Pagrindinis komitetas – Biudžeto ir finansų komitetas. Nėra kitų siūlymų? Jeigu nėra, šį klausimą ir baigėme.

Įstatymo „Dėl Tarptautinio baudžiamojo teismo Romos statuto ratifikavimo“ projektas Nr.IXP-2282 ES (pateikimas)

Pradedame svarstyti 2-3 klausimą – įstatymo “Dėl tarptautinio baudžiamojo teismo Romos statuto ratifikavimo” projektą Nr.IXP-2282. Pranešėjas – viceministras G.Švedas. Pateikimas.

G.ŠVEDAS. Laba diena, gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai. Prezidento dekretu jums teikiamas Tarptautinio baudžiamojo teismo Romos statuto ratifikavimo įstatymo projektas. Tai, sakyčiau, viena iš naujausių tarptautinių sutarčių tarptautinėje teisėje ir ji yra ne tik naujausia, bet ir gana įdomi ta prasme, kad šio statuto pagrindu yra sukurtas ir jau nuo praėjusių metų liepos 1 d. pradėjo veikti Tarptautinis baudžiamasis teismas. Šio teismo pagrindinė kompetencija yra keturių grupių nusikaltimų nagrinėjimas. Pagrindiniai būtų agresija, genocidas, karo nusikaltimai ir kai kurie nusikaltimai teisingumui. Šis teismas nagrinėtų bylas dėl šių nusikaltimų tuo atveju, jeigu valstybė, kurioje buvo padaryti šie nusikaltimai, arba valstybė, kurios pilietis padarė tokius nusikaltimus, nesiima reikiamų priemonių įvykdyti teisingumą. Šiame Romos statute yra apibūdintos visų nusikaltimų sudėtys, numatytos bausmės, taip pat surašytos visos procedūrinės taisyklės, kaip šis teismas nagrinėtų tokias bylas. Taip pat yra bendrosios nuostatos apie tai, kaip būtų vykdomos bausmės, kurias paskiria šis teismas. Be to, šis statutas numato teisinio bendradarbiavimo tiek tarp teismo ir valstybių, tiek tais atvejais, kai valstybė nenori bendradarbiauti su šiuo teismu, kaip teismo pareigūnai vykdytų savo funkcijas.

Atkreipsiu dėmesį, kad pagal patį Statutą valstybė, ratifikuodama jį, iš esmės negali daryti jokių išlygų, tiktai kai kurie Statuto straipsniai suteikia teisę valstybei daryti tam tikrus pareiškimus. Mūsų Ratifikavimo įstatymo projekte tą ir siūloma padaryti.

Atkreipsiu dėmesį, kad jau šiandien turbūt yra nereikalingas įstatymo projekto 3 straipsnis dėl šio Ratifikavimo įstatymo įsigaliojimo, nes nuo gegužės 1 d. turėtų įsigalioti naujieji Baudžiamasis, Baudžiamojo proceso ir Bausmių vykdymo kodeksai, o pats Statutas įsigalios tiktai po trijų mėnesių po ratifikavimo raštų deponavimo, todėl teisiškai šis straipsnis jau, galima sakyti, būtų ir nebūtinas. Jeigu Seimas pritartų šiam įstatymo projektui po pateikimo, manau, kad svarstymo metu būtų galima padaryti tam tikrus patikslinimus.

PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nenori niekas klausti. Nėra norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų. Ar galėtume pritarti po pateikimo šiam įstatymo projektui? Pritarta. Pagrindinis komitetas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas, papildomas – Užsienio reikalų komitetas. Numatoma data – pavasario sesija. Nėra kitų pasiūlymų? Jeigu nėra, pritarta šiems siūlymams.

Įstatymo „Dėl Lietuvos valstybės herbo“ 2, 4 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-2250. Savivaldybių atributikos įstatymo 2, 3, 4, 5 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-2251. Vietos savivaldos įstatymo 42 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-2252

Svarstome 4 darbotvarkės klausimą: 2-4a – Nr.IXP-2250 ir lydintieji įstatymai 2-4b, 2-4c, registracijos Nr.IXP-2251 ir Nr.IXP-2252. Tai įstatymo “Dėl Lietuvos valstybės herbo” 2 ir 4 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas, Savivaldybių atributikos įstatymo 2, 3, 4, 5 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas ir Vietos savivaldos įstatymo 42 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Pranešėjas – G.Švedas visus tris klausimus.

G.Švedas. Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, jeigu būtų galima, šiuos visus tris įstatymų projektus pateikčiau kaip vieną, nes jie yra tarpusavyje susiję. Manyčiau, kad Seimas dėl visų turėtų priimti vienodą sprendimą.

Esminis visų pakeitimų tikslas – tai praėjusių metų viduryje priimtas Antspaudų ir spaudų apyvartos kontrolės įstatymas, kuris numatė Vyriausybei pareigą pateikti projektus, kuriais galiojančių įstatymų nuostatos būtų suderintos su šio įstatymo reikalavimais. Pagrindiniai visų trijų projektų aspektai būtų tokie, kad šiandien yra tam tikri Savivaldybių atributikos įstatymo ir Valstybės herbo naudojimo įstatymo neatitikimai. Projektu siūloma, kad savivaldybės herbas būtų jos centro…

PIRMININKAS. Aš atsiprašau. Gerbiamieji, bendraukite frakcijose, ne Seimo salėje. Pasiklausome! Ačiū. Prašom.

G.Švedas. …arba, jeigu savivaldybės centras nėra savivaldybės teritorijoje, kad savivaldybės herbu būtų laikomas didžiausios savivaldybės teritorijoje esančio miesto herbas. Sprendimą dėl tokio herbo priimtų savivaldybės taryba. Kadangi herbai prieš tai turi būti aprobuoti Heraldikos komisijos, yra siūloma, kad tokios savivaldybės herbo projektą tvirtintų Heraldikos komisijos pirmininkas. Atsižvelgiant į tai, yra šiek tiek taisomas Vietos savivaldos įstatymo 42 straipsnis, iš kurio yra išbraukiama nuostata, kad savivaldybių vėliavų etaloną tvirtina savivaldybių tarybos.

Atsižvelgiant į kai kurių valstybės institucijų pasikeitimą, taip pat kai kurių buvusių valstybės pareigūnų statuso pasikeitimą, pavyzdžiui, antstolių, taip pat kai kurias praktines problemas, kurios iškyla dėl kai kurių valstybės institucijų, sakykim, Generalinės prokuratūros, Valstybės saugumo departamento, Specialiųjų tyrimų tarnybos, tai, kad jie yra vientisas juridinis asmuo, šiuo atveju mes suteikiame teisę jų teritoriniams padaliniams taip pat turėti tam tikrus dokumentų blankus, kuriuose būtų valstybės herbas. Tiek trumpai būtų apie šiuos tris įstatymų projektus.

PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų niekas nenori klausti. Ar būtų norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Nėra. Ar galime pritarti trim mano minėtiems įstatymams po pateikimo ir pradėti jų svarstymą? Nėra kitų pasiūlymų. Po pateikimo pritarta.

Dabar komitetai. Pagrindiniu siūlomas Teisės ir teisėtvarkos komitetas, papildomas – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, o dėl paskutinio atvirkščiai: Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas – pagrindinis, papildomas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Svarstymo data – pavasario sesija. Ar būtų kokių kitų pasiūlymų? Nematyti. Pritarta.

Įstatymo „Dėl Konvencijos dėl priešpėstinių minų naudojimo, kaupimo, gamybos ir perdavimo uždraudimo ir dėl jų sunaikinimo ratifikavimo“ projektas Nr.IXP-2239 (pateikimas)

Pradedame svarstyti penktąjį darbotvarkės klausimą, registracijos Nr.IXP-2239, – Įstatymo dėl Konvencijos dėl priešpėstinių minų naudojimo, kaupimo, gamybos ir perdavimo uždraudimo ir dėl jų sunaikinimo ratifikavimo projektą. Pranešėjas – ministras L.Linkevičius. Prašom. Pateikimas.

L.LINKEVIČIUS. Ačiū. Laba diena, gerbiamieji Seimo nariai. Teikiamo projekto tikslas yra ratifikuoti 1997 metų konvenciją dėl priešpėstinių minų naudojimo, kaupimo, gamybos ir perdavimo uždraudimo bei jų sunaikinimo. Ši konvencija įsigaliojo 1999 m. kovo 1 dieną. 1999 m. vasario 26 d. dekretu Respublikos Prezidentas suteikė įgaliojimus pasirašyti šią konvenciją.

Priminsiu tik tiek, kad pasirašiusi šalis (kartu ir Lietuva) jau įsipareigoja neatlikti veiksmų, kurie pažeistų sutarties objektą, tikslus. Šalis turi elgtis pagal Otavos konvenciją – jau nenaudoti šių priešpėstinių minų, jų nepirkti, negaminti, taip pat privalėtų per tam tikrą konvencijoje nustatytą laikotarpį sunaikinti turimas. Tačiau kiekiai, jeigu jie neviršija tam tikrų “lubų”, tiek, kiek gali būti naudojama mokymo tikslams, nepatenka į šios konvencijos draudžiamą skaičių. Taigi mūsų atveju Lietuvos Seimas, ratifikavęs šią konvenciją, nesukurtų kokių nors papildomų neigiamų pasekmių, nes tas labai ribotas minų kiekis, kuris yra Lietuvoje, nepatektų į tą naikinamų minų skaičių ir būtų naudojamas būtent mokymo tikslais.

Informacijai galiu pasakyti, kad konvenciją yra pasirašiusios 145 valstybės, ratifikavo 129, tarp jų visos Europos Sąjungos valstybės, išskyrus Suomiją ir Graikiją. Aplinkiniai kraštai, iškart pasakysiu užbėgdamas už akių, nes manau, kad gali būti tam tikrų klausimų, nėra ratifikavę daugiau dėl finansinių negu dėl politinių priežasčių, kadangi sunaikinimas, arba teritorijos išminavimas, kainuoja nemažus pinigus. Tačiau dar kartą kartoju: ratifikavę šią konvenciją, mes iš tiesų žengtume dar vieną žingsnį humanitarinės teisės link ir ratifikuotume jau gana seniai pasirašytą sutartį, kaip minėjau, 1999 metais. Taigi raginčiau pritarti pateiktam projektui ir ratifikuoti Priešpėstinių minų naudojimo uždraudimo sutartį.

PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų niekas nenori klausti, vadinasi, klausimas aiškus. Ar būtų norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Nematau. Nėra. Ar galime pritarti po pateikimo įstatymo projektui? Balsuoti? (Balsai salėje) Gerai. Yra norinčių balsuoti, tai balsuosime. Kas už tai, kad pritartume po pateikimo įstatymo projektui, prašom balsuoti. Pasiūlė balsuoti, balsuojame. Prašom balsuoti. Svarbus balsavimas. Dėl priešpėstinių minų.

65 pritarė, prieš niekas nepasisakė, 4 susilaikė. Po pateikimo įstatymo projektui pritarta. Siūlomas pagrindinis komitetas – Užsienio reikalų komitetas, papildomas – Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Siūloma svarstyti šį įstatymo projektą pavasario sesijoje. Nėra kitų pasiūlymų?

Jeigu nėra, pritarta.

Vietos savivaldos įstatymo 8 straipsnio papildymo ir pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-2300 (pateikimas) (Vyriausybės siūlo svarstyti skubos tvarka)

Pradedame svarstyti šeštąjį darbotvarkės klausimą – Vietos savivaldos įstatymo 8 straipsnio papildymo ir pakeitimo įstatymo projektą Nr.IXP-2300. Pranešėjas – krašto apsaugos ministras L.Linkevičius. Pateikimas.

L.LINKEVIČIUS. Ačiū. Atkreipiu dėmesį, kad minimas papildymas sudaro vieną eilutę ir tas 8 straipsnis būtų papildytas dar viena funkcija, kuri būtų priskirta savivaldybėms kaip natūrali funkcija, tačiau jos nebuvo paminėta įstatyme – tai dalyvavimas rengiantis mobilizacijai. Šiaip jau, kaip sakiau, tai natūrali funkcija ir ji atsispindi kituose įstatymuose, sakykime, Mobilizacijos, tačiau dėl aiškumo manome, kad būtų tikslinga jį ir čia paminėti.

Aš nelabai turiu ką pridurti prie to, ką pasakiau, prašau pritarti projektui. Nebent būtų klausimų.

PIRMININKAS. Jūsų nori paklausti H.Žukauskas, ruošiasi V.Popovas. Prašom.

H.ŽUKAUSKAS. Ačiū, Pirmininke. Turiu vieną klausimėlį. Čia aiškinamajame rašte yra parašyta, kad lėšų daugiau nebereikės, o Savivaldybių įstatyme yra parašyta, kad savivaldybės dalyvauja atrenkant šauktinius į karo tarnybą. Ir dabar tas papildymas, jeigu tai yra valstybės deleguojama funkcija, iškelia kitą klausimą – tai kiek vis dėlto reikės lėšų? Tai vienas dalykas. Aš suprantu, jūs sakysite, kad nereikės. O kitas dalykas, ar su Savivaldybių asociacija, su savivaldybėmis šis klausimas buvo derintas, ar svarstymo stadijoje jis bus derinamas, nes aš puikiai žinau savivaldybių nusistatymą ir jų klausimą – iš kur bus imamos lėšos šiai papildomai funkcijai?

L.LINKEVIČIUS. Atsakau ir primenu, kad ta funkcija jau yra tam tikruose įstatymuose. Tiesa, diskutuojant su Savivaldybių asociacija ir kai kuriais merais supratau, kad jie mėgsta žiūrėti tik į šį įstatymą. Aš nežinau, ar gerai jie daro, ar blogai, bet turbūt nelabai gerai, nes yra visi įstatymai, turi būti jų visuma. Ta funkcija ten yra. Maža to, ta funkcija jau yra vykdoma. Mes buvome skyrę, atrodo, po 16 tūkst. kiekvienai savivaldybei būtent mobilizacijos funkcijoms vykdyti, kurios yra pažymėtos Mobilizacijos įstatyme. Ir, kiek žinau, apie pusė savivaldybių, o gal ir daugiau, jau yra tokius planus sudariusios ir tam yra arba paskyrusios atskirus žmones, arba daugiau gal papildomai priskyrusios tas pareigas kitiems pareigūnams.

Taigi ta funkcija jau yra vykdoma ir ji turi būti vykdoma, tik dėl aiškumo, dar kartą kartoju, atsirado šis punktas šiame įstatyme. Dėl papildomų lėšų irgi atsakiau. Šiemet jau buvo skirta po 16 tūkst. Kadangi buvo lygiavos principas, tai irgi nėra gerai, savivaldybių mastai yra nevienodi, kitais metais bus, aišku, diferencijuota. Tai buvo tik pradžia, kad pradėtume dirbti. Tiek gal galiu pasakyti.

PIRMININKAS. V.Popovas.

V.POPOVAS. Ačiū, Pirmininke. Gerbiamasis ministre, mano klausimas labai paprastas. Čia siūlė Vyriausybė skubos tvarka, nors iš jūsų pateikimo atrodo, kad tai toks daugiau formalus dalykas. Gal čia dar kokios kitos priežastys, ar dėl to, kad yra formalus dalykas, siūloma skubos tvarka? Ačiū.

L.LINKEVIČIUS. Čia yra ne tik formalus dalykas. Pirmiausia tai yra paprastas dalykas, kaip jau sakiau, antra, jis jau galioja kituose įstatymuose ir tie darbai turėjo būti daromi jau seniai ir jie jau daromi, tačiau ne visų. Tam, kad aiškinant įstatymus būtų panaikinta dviprasmybė, geriau būtų nedelsti. Toks yra motyvas. Todėl prašau pritarti tai nuostatai.

PIRMININKAS. Ačiū. Daugiau klausimų nėra. Klausiu Seimo narių, ar pritartumėte Vyriausybės siūlymui svarstyti šį įstatymą skubos tvarka? Pritariate. Krato galvą. Ne. Prašom. Kiek pridėti balsų? Kiek pritaria? Dauguma. (Balsai salėje) Tai pasitikriname? Gerai. Kas už tai, kad pritartume Vyriausybės siūlymui svarstyti šį įstatymą skubos tvarka, prašom balsuoti.

Dabar pritariame, kad skubos tvarka, o po pateikimo jau pritarėme.

47 – už skubą, todėl šio įstatymo svarstymui taikoma skubos tvarka. Pagrindinis komitetas – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, Nacionalinio saugumo ir gynybos – papildomas. Ir svarstysime neeilinėje sesijoje, kaip jau nutarėme skubos tvarka. Ar pritariate šiems siūlymams? Ačiū. Klausimas baigtas. Dabar kviečiu pirmininkauti Č.Juršėną ir pereiname prie trečiojo rezervinio klausimo. Siūlau atkreipti dėmesį. Prašom.

Buhalterinės apskaitos įstatymo 10 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-2261 (pateikimas)

PIRMININKAS (Č.JURŠĖNAS). Gerbiamieji kolegos, trečiasis rezervinis klausimas – Buhalterinės apskaitos įstatymo 10 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-2261. Pranešėjas – kolega R.Palaitis. Prašom. Pateikimo stadija.

R.PALAITIS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, teikiu tokį įstatymo projektą, kuris šiek tiek keičia senąsias Buhalterinės apskaitos įstatymo nuostatas. Šito dalyko esmė yra ta, kad panaikinta anksčiau galiojusi ir buvusi labai gaji sąvoka “Biudžetinių įstaigų centralizuota buhalterija”. Ką tai mums davė? Viena vertus, mes pakeitėme tvarką, sukūrėme lyg ir šiokią tokią biudžetinių įstaigų nepriklausomumo iliuziją, tačiau savivaldybės iš tikrųjų prarado nemažai pinigų. Juk tų biudžetinių įstaigų yra visokiausių. Yra ir didelių, kuriose būtų natūralu turėti buhalterį, yra ir labai mažų, ypač rajonuose ar miestuose, kur nuosava buhalterija, t.y. buhalteris, matyt, ir kasininkė yra tiesiog papildomos išlaidos savivaldybei. Kaip pavyzdį galiu pasakyti, kad Klaipėdos savivaldybėje ši reforma – centralizuotų buhalterijų panaikinimas – kainavo apie 2 mln. litų savivaldybės biudžeto. Tai yra gana dideli pinigai.

Kas yra siūloma šiuo projektu? Šiuo projektu yra siūloma, kad būtų galimybė savivaldybėms įsteigti centralizuotas buhalterijas, kurios galėtų centralizuotai tvarkyti biudžetinių įstaigų apskaitą. Kaip jau sakiau, tai leistų sutaupyti pinigų. Tai, aišku, šiek tiek keičia buvusias nuostatas, įsigaliojusias nuo 2002 m. sausio 1 d., tačiau jeigu žiūrėtume į realybę, tai realybė yra tokia, kad nors įstatymas sako viena, bet centralizuotos buhalterijos iš esmės kai kuriose savivaldybėse yra išlikusios ir šiandien. Taigi šis įstatymo projektas – jūsų teismui.

PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų, gerbiamasis kolega, niekas nenori klausti. Ar galime pritarti po pateikimo? Galime. Ačiū. Pritarta. Seniūnų sueiga siūlo, kad pagrindinis komitetas būtų Biudžeto ir finansų komitetas. Sutinkame? O papildomas – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Sutinkame. Ačiū. Siūloma nagrinėti pavasario sesijoje.

Mielieji kolegos, pirmas atsakymas abejojusiems, kad darbų programa yra per didelė. Liko vienas klausimas. Pranešėjo nėra, o kadangi posėdis iki 15 valandos, aš kviečiu visus kolegas ramiai pavalgyti. Pertrauka 30 minučių. Registruotis? Prašom. Kas nori registruotis, prašom. Registruojamės. Liko pats svarbiausias klausimas – dėl referendumo. Taigi aš labai prašyčiau po pusės valandos susirinkti. (Balsai salėje) Jeigu kas nori valgyti ilgiau, galime susitarti ir dar keletą minučių pridėti – 34 minutes. 34 minutės, tai bus be 15 minučių. V.Andriukaitis yra pas Prezidentą. Prašom neįtarinėti ko nors ne tuo. Ačiū, bičiuliai, pertrauka ir susirenkame be 15 minučių…

Pertrauka

PIRMININKAS. Oficialiai posėdžio nepradedame, taigi ne stenogramai ir ne protokolui. (Neoficiali posėdžio dalis) O dabar mes, gerbiamieji kolegos, pradedame oficialų posėdį su protokolu, su stenograma ir su atitinkamomis procedūromis.

Referendumo įstatymo 7, 11, 35, 43, 50, 51, 54 ir 78 straipsnių pakeitimo bei papildymo 78¹ straipsniu įstatymo projektas Nr.IXP-2302 (pateikimas)

Vakarinio posėdžio darbotvarkės 9 punktas, arba jau paskutinis punktas, – Referendumo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo bei papildymo tam tikru straipsniu įstatymo projektas. Projekto registracijos Nr.IXP-2302, pateikimo stadija. Pranešėjas – kolega Seimo narys, Seimo Pirmininko pavaduotojas ir Europos reikalų komiteto pirmininkas V.Andriukaitis. Prašom.

V.P.ANDRIUKAITIS. Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, leiskite pateikti jums Europos reikalų komiteto darbo grupės pasiūlytas ir parašytas Lietuvos Respublikos referendumo įstatymo 7, 11, 35, 43, 50, 51, 54, 78 straipsnių pakeitimo bei papildymo 78¹ straipsniu įstatymo pataisas.

Taigi po diskusijų Seimo frakcijų pasitarimuose, taip pat po diskusijų tarp įvairių politinių frakcijų atstovų ir diskusijų Europos reikalų komitete buvo nutarta pasiūlyti pataisas Referendumo įstatymui. Pataisos yra susijusios su 4 straipsnio 1 dalies 5 punkto taikymu, taip pat pataisa, susijusi su parašų rinkimo tvarka, ir pataisa, susijusi su techniniais klausimais, jeigu referendumas bus organizuojamas dvi dienas. Kaip jūs žinote, diskusijose išryškėjo nemažai abejonių, kad referendume pagrindinė problema bus Lietuvos Respublikos piliečių, turinčių teisę balsuoti, aktyvumas. Dėl to buvo nutarta pasiūlyti, kad stojant į tarptautines organizacijas, tuo atveju, jeigu referendumas organizuojamas dėl stojimo į tarptautines organizacijas, reikia numatyti šiek tiek mažesnę privalomąją balsavusiųjų normą ir ją pritaikyti atsižvelgiant į tai, kad ir kitose šalyse kandidatėse iš esmės tokios normos kaip pas mus, kad vienas trečdalis, tokios normos netaikomos. Todėl yra siūloma, kad 4 straipsnio 1 punkto 5 papunktyje numatytais klausimais referendumas bus įvykęs, jeigu dalyvaus 50% plius 1% nuo visų sąraše esančių žmonių, o referendumo sprendimas bus priimtas, jeigu dalyvaus daugiau kaip pusė referendume balsavusių, dalyvavusių piliečių. Kitaip sakant, tai bus 20… mažiausia norma tai yra 25%. Šiuo atveju kol kas yra vienas trečdalis, arba 34%.

Taip pat yra siūloma, kad tuo atveju, kai referendume dalyvavo mažiau piliečių, negu nurodyta šio straipsnio 1 dalyje, bet konkretaus sprendimo priėmimui pritarė daugiau kaip pusė jame dalyvavusių piliečių, referendumas laikomas neįvykusiu. O į jo metu pareikštą nuomonę Seime svarstant įstatymų, kitų teisės aktų projektus Seimas gali atsižvelgti. Pateikimo metu diskutuojant aš gavau Liberalų frakcijos siūlymą šią dalį išbraukti. Aš manau, kad galime su tuo sutikti.

Jeigu Seimas priima sprendimą referendumą organizuoti dvi dienas, taip pat keičiama visa tvarka, techniniai klausimai, susiję su Vyriausiosios rinkimų komisijos darbu, rinkimų apygardų darbu, urnų apsauga, kitais dalykais.

Taip pat siūloma, kad niekas nespekuliuotų perkamąja demokratija, arba demokratija mokant pinigus už parašus arba organizuojant kitas tokias akcijas, kurios vargu ar susijusios su piliečių apsisprendimu išreikšti savo valią, papildyti 11 straipsnį 9 dalimi, kad įmonių, įstaigų, organizacijų patalpose rinkti piliečių parašus draudžiama. Piliečių parašai gali būti renkami viešose vietose ir gyvenamosiose patalpose, o už piliečių parašų rinkimą mokėti pinigus draudžiama.

Taip pat siūloma rinkimų apygardose pratęsti darbo laiką balsavimo dienomis ir leisti rinkėjams, kurie, tarkim, atvyko, nori balsuoti, bet nerado savo pavardės rinkimų apylinkėje, kad jo išreikšta valia jis balsuoja ir tas jo rezultatas, apsisprendimas persiunčiamas į tą rinkimų apylinkę, kurioje jis yra registruotas. Tai štai visos pataisos, kurios pateikiamos jums. Kiek aš žinau, yra Seimo Pirmininko teikimas priimti šį įstatymą ypatingos skubos tvarka. Taigi aš siūlyčiau pritarti po pateikimo ir pradėti svarstymo ir priėmimo procedūrą ypatingos skubos tvarka, jeigu Seimas tam pritars.

PIRMININKAS. Ačiū. Tas būtų tik rytoj, nes šiandien tik pateikimas. Jūsų nori paklausti net 9 Seimo nariai. Pirmasis – R.Pavilionis. Prašom, kolega.

R.PAVILIONIS. Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, jūs turbūt daugiau nei kas nors kitas žinote, kad šis klausimas yra nepaprastai svarbus mūsų dabarčiai ir perspektyvai. Kita vertus, sociologinės apklausos rodo, kad du trečdaliai Lietuvos žmonių pasisako už stojimą į Europos Sąjungą. Ir dar, atsižvelgiant į tai, kad jūs pasakėte prieš tai, jog kitose šalyse yra sumažinta privalomoji sprendimui balsavimo norma, tai buvo mums žinoma ir anksčiau, bet kai buvo teikiamas ir priimamas šis įstatymas, tai nebuvo prisiminta, ar jūs nemanote, kad tokiame kontekste siūlomos pataisos, ypač ta pataisa, kuri leistų padaryti išimtį šiam ir panašiems referendumams dėl stojimo į tarptautines organizacijas, užuot pasitarnavusi, sukels dar didesnę sumaištį visuomenėje ir visiškai nepasitarnaus šio referendumo sėkmei? Jau dabar tokie signalai yra jaučiami, o šiaip, žinoma, aš taip pat sutikčiau su tais, kurie sako, kad toks nepasitikėjimas visuomene, kai sociologinės apklausos skelbia viena, o mes visi tvirtiname, kad tauta tikrai pasisakys už šį žingsnį… nepaisant to, mes mažiname privalomojo balsavimui sprendimo normą. Argi tai nėra prieštaringa?

PIRMININKAS. Vieną minutę, gerbiamasis pranešėjau. Kolegos, primenu, kad klausimui, net ir sunkiam, – 1 minutė. Prašom.

V.P.ANDRIUKAITIS. Pamėginčiau atsakyti, gerbiamasis kolega, į tą klausimą labai atvirai. Manau, kad ne. Tai visiškai neužkerta jokio kelio ateiti kur kas didesniam rinkėjų skaičiui, ir mes to siekiame. Kita vertus, ta norma susijusi ir su galiojančia Konstitucija, ir jos nuorodomis, kuriose stojimas į tokias tarptautines organizacijas jau mūsų Konstitucijoje kaip preferencija yra išreikštas. Trečias dalykas, aš manau, kad jūs kaip tik esate tarp tų, kurie inicijuoja naujas Konstitucijos pataisas. Tačiau noriu priminti, kad 1992 m. mūsų Konstitucija buvo patvirtinta pagal senąjį Referendumo įstatymą. Tuomet galiojo 50% plius 1 nuo visų rinkėjų. Šitaip patvirtinta visa mūsų Konstitucija. Tuo tarpu dabar jūsų kai kuriems Konstitucijos straipsniams jau sumažinama norma vienu trečdaliu. Manau, kad netgi ir jūsų iniciatyva jau yra disonansas su 1992 m. pilietine norma, nes jeigu nuosekliai laikytumės pozicijos, kad Konstitucija keičiama ir priimama ta pačia tvarka, tai, aišku, būtų logiška, kad Konstitucijos keitimui galėtų būti dar aukštesnė norma. Bet kadangi yra ten sumažinta, tai nemanau, kad ir čia bus kokių nors papildomų nuogąstavimų. Tai neužkerta kelio kaip tik ateiti didesniam žmonių skaičiui ir išreikšti savo valią.

PIRMININKAS. Ačiū. V.Landsbergis. Prašom, kolega.

V.LANDSBERGIS. Pone pranešėjau, atrodo, suvokiame, kad visų pritariama, išskyrus poną R.Pavilionį, pritariama patikslinimui, kad Lietuva neišsiskirtų iš kitų Vidurio Europos šalių šiuo klausimu ir eitų su tokia pačia norma kaip ir mūsų kaimynės.

Tačiau aš ne visai supratau jūsų pasakymą dėl tos 6 dalies. Mes neturime jokių pasiūlymų ją išbraukti ar koreguoti, o jūs sakote, kad su kažkokiu pasiūlymu jūs linkęs sutikti. Tai labai svarbus dalykas, nemanau, kad taip būtų galima išbraukti taip pat svarbų dalyką. Nors dėl jo šį tą kritiško sako Teisės departamentas, tačiau Teisės departamento argumentai labai silpni. Yra sakoma ne tai, kas yra iš tikrųjų, čia yra kai kas nekartojama, kaip jie sako, o yra primenama…

PIRMININKAS. Kolega, prašom klausti.

V.LANDSBERGIS. Tai aš ir klausiu pono pranešėjo to, ar jis tikrai braukia 6 punktą, nes taip neturėtų būti daroma. Bent jau reikėtų rimto svarstymo frakcijų lygmeniu. Jeigu kokioje nors frakcijoje buvo tokių minčių, tai nežinia, ar ir šiandien jie visi taip mano.

Taip pat dėl 9, kur 11 straipsnis papildomas 9 dalimi, dėl draudimo rinkti parašus įmonėse, kur, be abejo, gali būti pasakoma darbininkui, jeigu nori dirbti, tai pasirašyk, kitaip nedirbsi ir panašiai. Tai čia labai teisinga nuostata, bet galbūt ją reikėtų papildyti. Kokia būtų jūsų nuomonė, kad įmonės, įstaigos, organizacijos nedalyvauja rengiant referendumą nei materialiais, nei techniniais resursais, nes tada jos jau darytų politiką?

PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, aš labai atsiprašau. Mielieji kolegos, tikrai aš būsiu priverstas 70 sekundę klausimą nutraukti. 70 sekundę. (Balsai salėje) Prašom kuriam nors iš konservatorių atsisakyti klausti.

V.P.ANDRIUKAITIS. Atsakau į jūsų antrąjį klausimą. Manau, kad iš tikrųjų perkamoji demokratija, arba nurodomoji demokratija, nieko bendra neturi su piliečių pareiškiama iniciatyva. Mano nuomone, Konstitucija kalba vienareikšmiškai, kad piliečiai turi referendumo iniciatyvos teisę ir piliečiai turi pareikšti savo valią niekam nedarant įtakos, nei suvežant autobusais į Sporto rūmus, nei vaišinant, nei kitais būdais. Tai prasilenkia, mano įsitikinimu, su demokratijos ir laisvo piliečio valios normomis. Todėl aš pritarčiau pasiūlymui, kad įmonių, įstaigų, organizacijų patalpose rinkti piliečių parašus draudžiama, taip pat draudžiama įmonėms, įstaigoms, organizacijoms daryti įtaką parašų rinkimui remiant materialiai arba finansiškai. Aš tam pritarčiau. Toks papildymas tikrai būtų tikslingas.

Kalbėdamas apie 7 straipsnio 6 dalį, aš tik pasakiau, kad Liberalų frakcija man raštu įteikė siūlymą 6 dalį išbraukti. Manau, tai yra atvira diskusija. Aš asmeniškai nebraukčiau, nes turiu tam gana daug ir juridinių, ir konstitucinių argumentų, bet Seimas gali apsispręsti. Čia reikėtų frakcijų dialogo, nes iš esmės ši norma, mano nuomone, yra teisinga. Jeigu ateina 49% visų rinkimų teisę turėjusių piliečių, 49,9, imkim tokį atvejį, ir iš jų 80% balsuoja už, vadinasi, tai yra visiškai aiški dominantė, aiški nuoroda, kad didžioji dalis pasisako pozityviai. Tai tokiu atveju Seimas turėtų tai turėti minty. Tai yra daugiau negu patariamojo referendumo norma. Bet liberalai siūlo šią normą išbraukti. Manau, tai diskusijų klausimas, todėl nesiūlau iš karto braukti, bet siūlau pasikeisti nuomonėmis.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolega A.Kubilius. Prašom.

A.KUBILIUS. Gerbiamasis pranešėjau, sakykite, ar jūsų iš esmės nestebina pati tokia diskusija dėl to, kad dabar šiek tiek yra taisomi referendumo reikalavimai dėl to, kiek turėtų balsuoti. Jeigu tokį sprendimą būtume priėmę, kai priėmėme visą įstatymą, tai suprantu, kad būtų buvę viskas gerai. O dabar, kai ištaisome lyg ir tam tikrą apsileidimą ar klaidą, tai tada jau yra blogai. Mane stebina pati diskusija. Iš tiesų tai yra racionalus sprendimas, tai kodėl mes visi kažko esame išsigandę?

Antroji mano klausimo dalis būtų dėl to, ką jūs vadinate perkamąja demokratija. Ar jūs nesate per daug švelnus, kai sakote, kad perkamoji demokratija nieko bendra neturi su demokratija. Tai yra nusikaltimas, reikėtų taip vadinti. Apskritai gal čia jūsų terminas yra prastas. Atrodo, kad perkamoji demokratija yra kokia nors demokratija. Ar jūs nemanote, kad reikėtų nedelsiant papildyti ir tam tikrus kodeksus – Baudžiamąjį ir kartu Administracinių teisių, nes dabar neaišku, kas ir kaip už tokius nusikaltimus demokratijai bus baudžiami?

V.P.ANDRIUKAITIS. Atsakysiu į jūsų antrąjį klausimą. Apskritai aš visą laiką buvau šalininkas, kad parašų rinkimas būtų reglamentuotas civilizuotai. Yra visiškai aiški pozicija, aš ne kartą per savo ilgametę parlamentinę praktiką siūliau, kad parašus piliečiai ateitų laisva valia pareikšti rinkimų komisijose. Yra iniciatyva, ji pareiškiama, kad renkami parašai. Vadinasi, turėtų būti viešos vietos, šiuo atveju geriausia rinkimų komisijų apylinkės, į kurias aš atėjau, užsiregistravau, pareiškiau valią, padėjau parašą, kad sutinku, jog toks referendumas būtų rengiamas, nesvarbu, kokia intencija. O ne tai, kad vaikščiojama po namus ir gąsdinama arba vežiojama autobusais ir klausiama, ar jūs paliudysite, kad niekas jums nesumokėjo. Čia yra per daug akivaizdu. Šiuo atveju būdamas iš tikrųjų nuoseklus, aš manau, kad perkamoji demokratija yra nusikaltimas.

PIRMININKAS. Ačiū.

V.P.ANDRIUKAITIS. Atsakydamas jums į tai, kad reikėtų papildyti Administracinių teisės pažeidimų kodeksą, Civilinį kodeksą ir Baudžiamąjį kodeksą, manau, kad taip. Jeigu Seimas priimtų šias pataisas, tada iš tikrųjų reikėtų papildyti ir galvoti šiuo atveju apie atsakomybę už tuos pažeidimus.

PIRMININKAS. A.Gricius. Prašom, kolega.

A.GRICIUS. Dėkui. Mūsų pasiūlymas dėl 6 straipsnio tikrai buvo iškeltas ne todėl, kad privalomai jo atsisakytume, bet… Tarkim, aš esu žurnalistas ir dabar norėčiau suprasti, ką 7 straipsnio 6 dalis reiškia, kurią jūs siūlote. Ar čia nėra paslėpto teksto, kad jeigu nesusirinks, kiek reikia (įstatyme yra taip, kad turi ateiti 50%), tai mes vis tiek Seime priimsime mums reikiamą sprendimą? Aš sutikčiau, kad į tą nuomonę gali būti atsižvelgta priimant kitus kokius nors įstatymus, atsižvelgiant į tikrai tokią didelę apklausą ir nuomonę, bet šiuo atveju aš matau čia paslėptą bandymą vėl apgauti žmones, kad jeigu jūsų ateis 45, 46, 47%, kaip jūs sakėte, 80% bus už, mes vis tiek galėsime atsižvelgdami į tai priimti Seime nutarimą nepaisydami privalomo referendumo fakto, kad jis neįvyko.

Labai trumpas klausimas dėl 11 straipsnio 9 dalies “už piliečių parašų rinkimą mokėti pinigus draudžiama”. Kaip čia reikia suprasti? Jeigu jaunuoliai renka parašus, jiems negalima nupirkti picos ar kaip nors atsidėkoti, kad jie stovėjo kur nors ties kampu prie parduotuvės, rinko ir t.t.?

Kitas dalykas. Ar mes siūlome čia uždrausti valdiškose institucijose rinkti parašus, ar mes siūlome uždrausti ir privačiose? Ačiū.

V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamasis kolega, tamsta esate NATO parlamentinės asamblėjos narys ir daug bendraujate su įvairių šalių parlamentarais. Turbūt puikiai žinote, kad visose šalyse yra draudimas iškreipti piliečių valią. Ir privačiam sektoriuje, ir valstybiniame taip pat. Aš čia nieko nauja nepasakysiu.

Dabar, jeigu jūs abejojate dėl pinigų. Aš manau, jeigu jūs norite atsidėkoti pica ar degtinės buteliu, čia jau jūsų asmeninis reikalas, šiuo atveju aš manau, kad to nederėtų daryti, nes iš tikro čia nėra atsidėkojimo problema. Todėl, mano nuomone, kadangi aktyvumas yra piliečių ir konstitucinė teisė yra piliečių, vis dėlto mano vėliau būtų siūlymas, kad piliečiai savo parašu išreiškia paramą referendumo iniciatyvai būtent rinkimų apylinkėse: atėjai, užsiregistravai ir išreiškei. Niekas tau negrasina, niekas tavęs neprievartauja ir yra visiškai laisva valia. Šiuo atveju, manau, kad ateityje reikėtų diskutuoti apie tai, kad mes galėtume patikslinti, kur renkami piliečių parašai. Taip daroma daugelyje kraštų, pabrėžiu. Yra nustatytos vietos, kur galima išreikšti valią, o ne Sporto rūmuose, automobiliuose. (Balsas iš salės)

PIRMININKAS. Viskį, viskį. (Balsas iš salės)

V.P.ANDRIUKAITIS. Taigi dar kartą sakau, kad 1 dalis labai aiškiai nurodo, kad “įmonės, įstaigos ir organizacijos”.

PIRMININKAS. Gerai. Atskirai išsiaiškinsite. R.Juknevičienė.

V.P.ANDRIUKAITIS. Dėl 1 dalies? Dėl 1 dalies galiu pasakyti. Tai, ką jūs kalbate apie žurnalistų interpretavimą, aš atsakau: pasaulis neapgintas nuo interpretavimų. Netgi dešimt Dievo įsakymų interpretuojami ar žurnalistų, ar filosofų, ar teologų, bet problema yra kita. Iš tikro padaryti jungtį tarp konsultacinio referendumo ir privalomo referendumo yra būtina, nes matyti teisinė spraga. Tai yra milžiniška apklausa, piliečių valios tendencija išreikšta. Negi tai negali būti patariamasis? Tai nereiškia, kad Seimas privalo priimti sprendimą. Tai neturi nieko bendra su paslėpta valia, kad Seimas būtinai priims sprendimą neatsiklausdamas piliečių valios. Čia jau piktavališkas interpretavimas. Kas gali būti nuo jų apsaugotas? Niekas. Nei jūs, nei aš.

PIRMININKAS. Ačiū.

V.P.ANDRIUKAITIS. Šiuo atveju mes galime ir atsisakyti tos normos, jeigu jūs bijote tokių piktavališkų interpretavimų. Jūsų klausimas susijęs su interpretavimais. Ką aš galiu dabar jums atsakyti, kaip bet kas gali aprašyti. Kaip kam šaus į galvą, taip ir aprašys.

PIRMININKAS. Ačiū. Ryt laikraščiuose matysime, gerbiamieji abu diskutuotojai. R.Juknevičienė.

R.JUKNEVIČIENĖ. Gerbiamasis pranešėjau, aš esu iš tų, kurie mano, kad iš tikrųjų geriau taisyti klaidas, negu jas palikti. Iš esmės pritariu pateiktom pataisom, tačiau sukėlė nerimą ta diskusija dėl 6 dalies, kurioje kalbama apie rinkėjų aktyvumą. Jeigu mano nuomonė būtų kam nors svarbi, aš dar siūlyčiau padiskutuoti, ar apskritai mums reikėtų palikti tą 50% atėjusiųjų, nes, pirma, manau, kad negali nulemti likiminių dalykų tie, kuriems arba tas pats, arba jie nenori eiti į referendumą.

Antra. Daug nerimo kelia rinkėjų sąrašai. Aš nežinau, ar iki šio referendumo ir valdančiosios, ir opozicinės partijos bus pajėgios įtikinti Vyriausiąja rinkimų komisiją, kad rinkimų sąrašai yra problema. 200 tūkstančių žmonių išvykusių į užsienį, tačiau jie yra sąrašuose. Nuolat ir nuolat ateina žinių apie tai, kad klaidžioja pakvietimai į rinkimus. Iš tikrųjų, ar nebūtų galima dar grįžti ir svarstyti ne tik išbraukimą, ką siūlo liberalai, gink Dieve, bet apsvarstyti ir dėl to 50% lankomumo. Kiek žinau, ne visose šalyse kandidatėse yra tas reikalavimas.

V.P.ANDRIUKAITIS. Iš karto galiu atsakyti, kad kitose šalyse kandidatėse yra toks reikalavimas, iš devynių net septyniose, kurios rengė referendumus. Visose šalyse taip pat yra reikalavimas.

Kita vertus, yra šalių, kurios neskaičiuoja neatvykusių. Pas mus neatvykęs iš karto priskaičiuojamas prie “prieš”, o reikėtų diskutuoti, ar neatvykęs gali būti priskaičiuojamas prie “už” ar “prieš”. Mano nuomone, neatvykęs yra neatvykęs, t.y. susilaikęs, neišreiškęs savo valios, bet, deja, mūsų tokia tradicija. Taigi aš siūlyčiau kol kas palikti 50 plius 1, tą normą, kokia yra įteisinta ir kitose šalyse. Iš tikrųjų mums dėl to nereikėtų dabar naujų debatų, nes argumentų čia nerasime, išskyrus politinę praktiką. Kadangi mūsų politinė praktika yra tokia, aš siūlyčiau tos normos nekeisti.

Dėl 6 dalies… Taigi sakau, po pateikimo gali būti diskusijos, nes aš turiu oficialią Liberalų frakcijos nuomonę. Aš turėjau ją…

PIRMININKAS. Ačiū.

V.P.ANDRIUKAITIS. O dėl sąrašų Vyriausioji rinkimų komisija teigė, kad dabar po Prezidento rinkimų bus papildomai tikslinami. Yra duotas nurodymas patikslinti. Vidaus reikalų ministerija taip pat, šiuo atveju Migracijos departamentas.

Kita vertus, kad nebūtų kolizijų dėl to, ar yra žmogus sąraše, ar nėra, siūlome, kad jeigu jo nėra sąraše, bet, tarkim, jis gyvena kitoje apylinkėje, kad jis galėtų persiųsti savo balsą. Čia mes tą padėtį pataisome.

PIRMININKAS. Ačiū. E.Skarbalius. Prašom, kolega.

E.SKARBALIUS. Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamasis pone Andriukaiti, aš norėjau užduoti labai trumpą ir konkretų klausimą. Ar mes prieš kiekvieną referendumą taisysime Referendumo įstatymą, ar užuot nepasitikėję savo visuomene, mes daugiau dėmesio skirsime jai aiškinti ir agituoti, negu čia tarpusavyje ginčytis? Ačiū.

V.P.ANDRIUKAITIS. Kolegai galėčiau atsakyti. Kadangi daug metų galiojo senasis Referendumo įstatymas ir jis nustojo galios praėjusių metų gruodžio 31 d., mes turime parengti naują. Vadinasi, naujas įstatymas, ko gero, dar reikalaus pataisų, nes teisininkai sako, kad įstatymas geras tada, kai jis “žilas”, kai jis jau “prinokęs”, o priešingu atveju jis, kaip ir jaunas vynas, rūgsta ir suteikia naujų niuansų. Taigi mano atsakymas iš praktikos, kad, ko gero, dar teks taisyti.

PIRMININKAS. Ačiū. J.Razma. Prašom, kolega.

J.RAZMA. Gerbiamasis pranešėjau, ne taip seniai girdėjome Naujosios sąjungos frakcijos lyderių, atrodo, ir Seimo Pirmininko kritiškas nuostatas dėl jūsų iniciatyvos. Aš norėčiau paklausti, kiek plačiai su valdančiąja dauguma jūs esate suderinęs šį projektą, su kokiom institucijom, ar su savo frakcijos vadovybe, o gal su visa frakcija, nes, man atrodo, būtų blogai, jeigu tokia iniciatyva kaip nors pakibtų ir nebūtų Seimo priimta ar būtų labai netvarkingai čia aptariama. Jūs turbūt sutiksite, kad ir pats įstatymo taisymas netiesiogiai daro įtaką referendumui.

V.P.ANDRIUKAITIS. Šis klausimas daugiau turbūt yra politinio pobūdžio, ne dalykinio. Galėčiau atsakyti, kad mūsų frakcijos pozicija ir mūsų partijos pozicija yra išreikšta labai aiškiai, tačiau noriu pasakyti, kad referendumo darbo grupėje buvo įvairių politinių partijų atstovai, pasitarime pas Seimo Pirmininką buvo visų frakcijų atstovai ir iš esmės didžioji dauguma iš visų frakcijų pasisakė už redakciją. Vykdydami pasitarimo pas Seimo Pirmininką sprendimą, Europos reikalų komitete mes sudarėme darbo grupę. Kiek aš žinau, Krikščionys demokratai tuo metu pas Seimo Pirmininką išreiškė nuomonę, kad reikia nieko nekeisti. O visi kiti sutiko su siūlomomis pataisomis. Socialdemokratai išreiškė savo valią taryboje, mes pasisakome už šias pataisas ir agituojame kitus kolegas vieningai priimti sprendimą.

PIRMININKAS. Ačiū. Kaip tik krikdemų atstovas dabar sudėlios visus taškus ant “i”. Prašom. P.Gražulis.

P.GRAŽULIS. Svarstant šias pateiktas įstatymo pataisas, susidaro įspūdis, kad per 12 nepriklausomybės metų taip “nugaspadoriavome”, kad bijome oligarchų, kuriuos sukūrėme ir kuriems kuriame įstatymus, taip pat bijome tautos. Man atrodo, pamatę visus darbus, greitai bijosime ir savęs ir niekuo netikėsime. Vis dėlto nemanau, kad visos pataisos yra priimtinos. Ar mes apsisaugosime nuo oligarchų, jeigu neleisime tik įmonėse rinkti parašų, o leisime parašus rinkti namuose? Kitas dalykas. Jeigu mes sudarysime tokias sąlygas, kad tik į rinkimų apylinkes galės ateiti piliečiai rinkti, ar nors vienas kandidatas į prezidentus tada surinks 20 tūkst. parašų? Ar taikysime taip pat kitą kriterijų?

V.P.ANDRIUKAITIS. Galėčiau jums atsakyti pirmiausia į pirmąją jūsų pokalbio dalį. Žinoma, jūsų mėtomi akmenukai, ko gero, atšoka į jūsų daržą. Kiek mano atmintis nešlubuoja, krikščionims demokratams teko būti vykdomojoje valdžioje. Dabar, toliau nesileisdamas į diskusijas, galėčiau pratęsti. Nėra abejonės, manau, kad ir parašų rinkimas per Prezidento rinkimų kampaniją galėtų būti vykdomas ta pačia tvarka. Ateina žmonės ir pasirašo. Nebijokime žmonių aktyvumo, o ne priešingai, kad staiga… Iš tikro ši prezidentinė kampanija dar kartą parodė, kad ir parašus turbūt lengva surinkti ir net parduoti. Mano giliu įsitikinimu, jeigu buvo tiek kandidatų, kuriuos parėmė 20 tūkst. geruolių, o po to jie neparėmė savo kandidato, o balsavo kitaip, verčia abejoti, ar buvo tų 20 tūkst. parašų. Mano turimomis žiniomis, buvo ir UAB’ų, kurie siūlė parašus už tam tikrą sumą. Taigi aš norėčiau, kad mes žiūrėtume giliau ir pamėgintume suvienodinti praktiką, kad parašų rinkimas taip pat būtų piliečių valia.

PIRMININKAS. Ačiū. Ir paskutinysis klausia kolega V.Rinkevičius. Prašom.

V.RINKEVIČIUS. Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, mumis rinkėjai pasitikėjo išrinkdami į Seimą. Dabar mes papildydami to įstatymo projekto 7 straipsnį 6 dalimi lyg ir išreiškiame nepasitikėjimą jais, lyg ir bijome jų. Ar čia neatrodys nemoralu iš mūsų pusės savo rinkėjų atžvilgiu? Man atrodo, kad stojimo į Europos Sąjungą referendumo rezultatai priklausys tik nuo mūsų administracinių gebėjimų. Iki jo likusį laiką tinkamai žmonėms išaiškinkime visus privalumus, ką duos Europos Sąjunga. Nėra žmonių, nusiteikusių kategoriškai prieš. Dauguma žmonių tiesiog iš nežinojimo ir iš neturėjimo informacijos arba neturi nuomonės, arba pasisako prieš. Taigi jeigu mes padirbėtume, mes neturėtume problemų. O šiuo įstatymu pasidarome sau tokią landą, kad lyg ir norėtume apeiti jų nuomonę. Kaip jums atrodo?

V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamasis kolega, man taip neatrodo. Visiškai sąžiningai sakau, kad man taip neatrodo. Mūsų Referendumo įstatyme turime dvi referendumų rūšis: privalomasis ir konsultacinis. Jeigu mes neįsivestume konsultacinio referendumo, būtų galima apie tai nekalbėti. Bet dabar įsivaizduokime atvejį, tikrai realų atvejį. Ateina 49% rinkėjų, iš jų 80% pasisako už. Tai tam tikra valia, ar ne? Ar tai yra nedidelis skaičius? Tai yra milžiniška visuotinė apklausa. Išleistos lėšos, pinigai, taip toliau, rinkimų apygardos dirba, biudžetas išleistas, todėl šiuo atveju parašoma: Seimas gali atsižvelgti. Neaišku, kaip Seimas balsuos, bet staiga nematyti, kad tokia tendencija yra, ir nematyti, kad Seimui tai nė motais, tiesiog nusisukti, na, nieko neįvyko, nors iš 49% net 80% pareiškė už. Kaip jūs padėtumėte išspręsti šią situaciją? Tai kokia čia landa? Apie ką mes kalbame? O, tarkime, svarstome įstatymų pataisas ar įstatymų normas. Šiuo atveju peticijai reikia 60 tūkst. parašų. Peticijai 60 tūkst. parašų ir jau atsižvelgiame. O čia įvyksta faktas, na, neįvyko sprendžiamasis, bet įvyko milžiniška apklausa, o mes nieko, ar ne? Ir mes apsimetame, kad čia landa. Na, kam to reikia? Yra akivaizdi problema. Kaip suderinti sprendžiamąjį su patariamuoju? Atsakykite į šį klausimą. Aš teigiu, kad tai gana rimta problema.

PIRMININKAS. Ačiū. Atsakėte į visus klausimus. Gerbiamieji kolegos, dabar prašom… Ačiū, gerbiamasis pranešėjau.

Dabar dėl balsavimo motyvų. Kadangi klausimas labai rimtas, sutarėme, juo labiau paskutinis klausimas, du – už, du – prieš. V.Landsbergis. Prašom.

V.LANDSBERGIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, manau, mūsų visa frakcija, manau, labai daug Seimo narių pritaria, kaip buvo sutarta pas Seimo Pirmininką, kad reikia įstatymo redakcijos ir būtent tokia redakcija, atrodo, gana priimtina. Žinoma, buvo kai kurių minčių dar ir kai ką papildyti. Galbūt iki rytdienos galima tas redakcijas apsvarstyti. O šiaip tai mes turime būti realistai, turime matyti ir dabar vykstantį papirkinėjimą, ir juodą agitaciją, ir Prezidentas metinėje kalboje citavo, kokiu juodu melu jau dabar agituojama prieš Europos Sąjungą. Mes turime tam tikrą kovos barą arba turime tikslą, kurį norime pasiekti, nepaisant to kenkimo ir melavimo. Arba pradėsime stokoti politinės valios. Aš manau, kad reikia pritarti tam, kas pateikta, su tuo, ką gerbiamasis pranešėjas ketina dar apsvarstyti apie papildomus momentus. Apskritai linkėčiau, kad tarp mūsų būtų mažiau deklamuojančių, o daugiau galvojančių.

PIRMININKAS. Ačiū. E.Klumbys – kita nuomonė.

E.KLUMBYS. Gerbiamieji kolegos, mes turime akivaizdų pavyzdį, kaip totaliai susilieja kairės ir dešinės pozicija. Tai vyksta tuomet, kai reikia pasiekti valdžios rezultatą. Įstatymas yra ką tik pakeistas, jis vos tik pradėjo galioti. Nepraėjo net du mėnesiai ir štai mes jį taisome, o taisome dėl to, kad šį įstatymą reikia pakišti po reikiamu referendumo rezultatu. Aš siūlyčiau galbūt apskritai priimti įstatymą, kad referendumas galioja, kai į rinkimus ateina 5% rinkėjų, balsavusių už balsus padauginti tris kartus, balsavusių prieš padalyti tris kartus, gausime visada nepralošiamą rezultatą ir su raudonomis ir žaliomis vėliavomis nukeliausime į Europos Sąjungą.

PIRMININKAS. A.Ramanauskas. Prašom, kolega.

A.RAMANAUSKAS. Dėkoju, posėdžio pirmininke. Aš pritariu gerbiamojo V.Andriukaičio teikiamam įstatymo projektui ir noriu keletą žodžių atsakyti į pareikštas mintis kolegai J.Razmai. Gerbiamasis kolega, jeigu jūs atidžiau būtumėte paskaitęs arba išklausęs, kas buvo sakoma apie Naujosios sąjungos priimtas nuostatas, arba net nepriimtas nuostatas, apie tai ir buvo pasakyta, tai jūs galėtumėte įsitikinti, kad Naujoji sąjunga visai nesvarstė kolegos V.Andriukaičio teikiamo projekto, o frakcijoje buvo kalbama ir svarstoma apskritai galimybė keisti, nekeisti, sušvelninti Referendumo įstatymo nuostatas. Taigi aš manau, kad Naujoji sąjunga apsispręs ir lygiai taip pat ne mažiau negu jūs asmeniškai nori, kad Lietuva taptų Europos Sąjungos nare. Taigi, gerbiamasis kolega, nesijaudinkit, mes priimsim teisingą sprendimą. Ačiū.

PIRMININKAS. Ir J.Veselka. Prašom.

J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, kai mes svarstome šitą klausimą, iš tikrųjų reikia sau pirmiausia užduoti tokį klausimą: ar žmogus, bet kuris žmogus, nenori geriau gyventi? Turbūt visi vienodai atsakytumėt: visi žmonės to nori. Jeigu šią nuomonę mes laikytume… Vadinasi, jeigu jau atrodo, kad referendumui yra pavojus, tai ne tautai pavojus. Pavojus yra, kad politikai neatliko savo darbo kvalifikuotai. Dabar, kai girdžiu, viena vertus, jog oligarchai jums kelia baimę… Palaukit, jūs pagimdėt juos, ir jie jums kelia baimę. Vėl klausimas.

Kita vertus, jums tauta, paprasta tauta, kelia baimę. Tas, kuris neatėjo, vadinasi, turi būti, yra prastesnis už tą, kuris ateis ir balsuos už. Tai palaukit, kas mes tokie – šventieji, Dievo išrinktieji, kurie vieninteliai žinom tiesą? Manau, kad ne, ponai. Jūsų baimė nereikalinga. Ir iš tikrųjų, jeigu jau… O yra pagrindo. Vienas ūkininkas man sakė: “Žinai, – sako, – kai mane varė į “kolchozą”, aš taip bijojau, taip bijojau, paskui pripratau ir dabar, žinai, gaila, – sako, – kad aš bijojau. Ir su Europos Sąjunga, – sako, – taip: gąsdina, bet priprasiu”. Bet kai aš girdžiu vieno iš demokratijos kūrėjų tokius žodžius: “Lietuvoje kenkia, meluoja, kovoja”, galvoju: po perkūnais, “Tiesa”, “Pravda” tą patį rašė. Todėl vis dėlto aš, pasitikėdamas tauta, kad ji pasirinks teisingą kelią… O kur pridarėm klaidų, jas reikia ištaisyti, jokio keitimo dėl referendumo nereikia. Pasitikėkite ir du mėnesius atkakliai dirbkite, tada bus rezultatai. Nemaišykime tautai proto dėl savo baimės. Prisipažinkite, bijote, kad pralaimėjote Prezidento rinkimus, o kodėl pralaimėjote, irgi žinot, nes Prezidento institucija penkerius metus tiktai žiūrėjo į tautą iš aukštai, ir tiek. Štai šitas neveiksmingumas žmonėms pasako. Jie ne prieš Europos Sąjungą. Pats Č.Juršėnas kartais pasako: “Žinote, mums reikės pasitempti”. Vadinasi, patys (…) pasitempti. Todėl aš vis dėlto ir prašyčiau, kad nepritartumėt pataisoms, o dirbtume tą darbą, kuris iš tikrųjų leistų žmonėms suvokti tikrąjį kelią. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Mielieji kolegos, kalbos dėl balsavimo motyvų baigėsi. Aš labai prašyčiau dabar susikaupti. Balsuojame, ar pritariame… t.y. registruojamės ir balsuojame, ar pritariame po pateikimo. Balsavimas pradėtas. Po balsavimo…

Už – 57, prieš – 6, 7 susilaikė. Pritarta. Seimo Pirmininkas siūlo iš tikro nagrinėti ypatingos skubos tvarka, bet sprendimą priimti rytoj po komiteto posėdžio. Sutinkam? Ačiū. Ir kad pagrindinis komitetas būtų Teisės ir teisėtvarkos. Sutinkam? Ačiū. Kolega A.Kubilius nori kai ką mums visiems pasakyti.

A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, aš noriu tiesiog pasakyti trumpą repliką šiuo atveju kaip fizikas, šiek tiek susidūręs su matematika, nes mane iš tiesų stebina argumentai, kuriuos čia girdėjau. Norėčiau pasakyti, kad iš tiesų keista, kai kolega A.Gricius, kuris taip pat kadaise yra baigęs fiziką ir dirbęs kartu, ir liberalai, ir ponas J.Veselka, kuris irgi, man atrodo, su aritmetika turėjo šį tą bendra, mano, kad neatvykusieji į referendumą yra prieš Lietuvos narystę Europos Sąjungoje. Kadangi Lietuva ruošiasi apsispręsti, ar stoti, ar nestoti į Europos Sąjungą, liberalai prie nenorinčių stoti nori priskirti nedalyvaujančius. Aš su tuo tikrai negaliu sutikti. Mano žiniomis, o aš padariau savo tyrimus, dauguma nedalyvaujančių tyliai pritaria Lietuvos narystei Europos Sąjungoje, todėl liberalai turėtų būti nuoseklūs. Aš jiems pritarčiau, jeigu referendume būtų keliamas priešingas klausimas – ar Lietuvos piliečiai pritartų tam, kad Lietuva nestotų į Europos Sąjungą. Tada visi nedalyvaujantieji būtų priskiriami prie tų, kurie nori stoti į Europos Sąjungą, o tie, kurie nenori stoti, galėtų aiškiai pareikšti savo valią ir nebūtų jokių ginčų, nes esminis ginčas šiandien yra, kiek Lietuvoje yra nenorinčių stoti į Europos Sąjungą. Kažkas nori prie to priskirti vargšus lietuvius, kurie dėl įvairių priežasčių galbūt nedalyvaus referendume. To tikrai negalėtų būti. Todėl aš siūlyčiau būti nuosekliems ir pakeisti formuluojamą referendumo klausimą.

PIRMININKAS. Ačiū. Įdomus siūlymas. Kolega P.Gražulis. Prašom.

P.GRAŽULIS. Aš norėčiau pasakyti repliką V.Andriukaičiui.

Krikščionys demokratai buvo tik prie valdžios ir valdžioje nebuvo. (Juokas) Norėčiau, kad daugiau apie tai nekalbėtų ir sakytų tik tiesą, nes krikščionys demokratai tikrai nekūrė oligarchų, nekūrė jiems priimtinų įstatymų. Aš norėčiau, kad V.Andriukaitis daugiau neklaidintų žmonių ir Seimo narių. (Plojimai)

PIRMININKAS. Iš Vytenio plojimų supratau, kad jis jau atverstas į tikrąjį tikėjimą. (Balsas salėje) Ačiū. J.Veselka. Prašom.

J.VESELKA. Aš noriu gerbiamajam A.Kubiliui paaiškinti, kuo skiriasi fizikas nuo ekonomisto. Fizikui ekonomika ir politika tas pat, kas malkos – perdėjai iš vienos krūvos į kitą ir kokią nori krūvą formuoji. Ekonomistui vis dėlto socialinė politika yra lyg ir žmonių apsisprendimo klausimas. Šiuo atžvilgiu, kai aiškiai sakome: “Ateik, balsuok už stojimą į Europos Sąjungą”, o jis sako: “Eik tu po velnių, aš neisiu”, vadinasi, jis nėra už Europos Sąjungą. Bet jeigu abudu susilažintume, aš sutikčiau, kad jūsų nuostatas pritaikius rezultatas vis tiek būtų tas pats.

PIRMININKAS. Kadangi atėjo labai simpatiškų mūsų posėdžio stebėtojų, tai man sąžinė tiesiog neleidžia baigti posėdį. Ar A.Kubilius, ar V.Andriukaitis – kuris dar žodį tars? A.Kubilius. Prašau.

A.KUBILIUS. Aš iš J.Veselkos kalbos supratau, kodėl Tarybų Lietuvos ekonomika taip sunkiai “jautėsi”. Štai aiškūs įrodymai. Su matematika nieko bendra. Ir toliau J.Veselka lieka su savo klaida.

J.VESELKA. Labai trumpai.

PIRMININKAS. J.Veselka dar.

J.VESELKA. Aš dar kartą noriu tik patvirtinti iš Lietuvos praktikos. Sąjūdis ir po to dešinieji gavo absoliučią daugumą. Jie, atrodė, su Lietuva gali padaryti absoliučiai viską. Ir pasirodė, kad absoliučiai nemoka valstybės valdyti – sugrąžino vėl komunistus į valdžią ir komunistai pasiėmė visą turtą. Tai rodo, kokie jūs esat tik fizikai, bet į politiką geriau nelįskit.

PIRMININKAS. J.Korenka. Prašom.

J.KORENKA. Kolegos, aš vis dėlto sakyčiau, čia jau, atrodo, prasideda nebe tariama matematika arba fizika, bet kažkas panašaus į “Gyvulių ūkį”, nes čia vyksta kaip su tais kalakutais – ar jis nuskustas bus vertesnis, ar nebus vertesnis.

Vis dėlto, gerbiamasis Veselka, mes gyvename demokratinėje valstybėje, kalbame apie demokratinius procesus ir visiems piliečiams suteikiama teisė ateiti ir balsuoti, todėl nereikėtų čia vynioti vatos į saują ar dar kur nors. Jeigu atėjo žmonės, balsavo, tai ir yra jų valia, o visi kiti irgi yra geri piliečiai ir nereikia (…) Sąjungą ir pritarkime įstatymo projektui. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Viskas. V.Landsbergiui išimtis, ir viskas, daugiau nė žodžio.

V.LANDSBERGIS. Aš labai atsiprašau, pirmininke. Aš tik dėl to, kad buvo paminėtas Sąjūdžio vardas, kuris man yra reikšmingas.

Buvo pasakyta dažnai kartojama netiesa, kad Sąjūdis turėjo absoliučią valdžią ir kažką blogai darė. Pasiskaitykite S.Lozoraičio tekstus, vertinimus, kaip Lietuvoje vyko įvykiai po Kovo 11-osios, ir jūs pamatysite labai aiškų vaizdą, kaip matoma net nesant čia. Taip, Sąjūdis turi daugumą parlamente, o administracija yra buvusiųjų rankose. Vyriausybė buvo koalicinė ir buvo visokiausių problemų. Ponas J.Veselka buvo kaip tiktai prie tų buvusiųjų, taigi prisidėjo prie problemų. Galų gale mes vis dėlto ėjome į priekį ir šiek tiek išsiauklėjome, kad galime rasti bendrą kalbą svarbiais valstybės klausimais. Aš siūlau, kad ponas J.Veselka nevarytų valstybės atgal, iš kur mes šiaip taip išėjom.

PIRMININKAS. Ačiū. Lyg ir jau ir sutarėm.

Gerbiamieji kolegos, visi klausimai išspręsti. Rytoj posėdžiai, gerbiamieji kolegos, prasideda 10.00 val. Ačiū.

Registruotis? Prašom. Atminimui prašom užsiregistruoti. Prašom užsiregistruoti.

40. Kaip posėdžio pabaigoje, visai nemažai.

Gerbiamieji kolegos, ačiū. Posėdis baigtas. Rytoj, primenu, 10.00 val. posėdis.