AIŠKINAMASIS RAŠTAS

dėl Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 11 straipsnio 2 dalies įgyvendinimo įstatymo projekto

Įgyvendindama Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo (Žin., 1999, Nr. 47-1469; 2002, Nr. 13-474) 11 straipsnio 2 dalį, Aplinkos ministerija parengė Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 11 straipsnio 2 dalies įgyvendinimo įstatymo projektą, kuriuo yra nustatomi mokesčio tarifai išmetamiems į aplinką teršalams 2005-2009 metų periodui. Vadovaujantis Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 11 straipsnio 2 dalimi, tarifai kitam 5 metų periodui nustatomi prieš 2 metus iki jų įsigaliojimo. Kadangi mokesčio tarifai yra nustatyti ir galioja iki 2005 m. sausio 1 d., jau šiais metais būtina patvirtinti tarifus 2005-2009 m. laikotarpiui, kurie įsigalios po dviejų metų.

Mokesčio už aplinkos teršimą paskirtis – ekonominėmis priemonėmis skatinti teršėjus mažinti aplinkos teršimą, vykdyti taršos prevenciją, neviršyti nustatytų teršalų išmetimo į aplinką normatyvų  ir kaupti lėšas aplinkosaugos priemonėms įgyvendinti.

Atsižvelgus į suinteresuotų institucijų pateiktas pastabas ir pasiūlymus bei išnagrinėjus kitų šalių patirtį, taip pat atkreipiant dėmesį į kaimyninėse šalyse taikomus mokesčio už aplinkos taršą tarifus, 2005 – 2009 m. laikotarpiui nustatyti pastovūs tarifai, kurie atitinka 2004 m. lygį. Tarifų dydžiai teršalams, išmetamiems į aplinką, nustatyti iš dalies atsižvelgus ir į aplinkos apsaugos kokybės keliamus tikslus, t.y. į Direktyvos 2001/80/EC “Dėl tam tikrų teršalų išmetimų į atmosferą iš didelių kurą deginančių įrenginių”, Direktyvos 2001/81/EC “Dėl tam tikrų atmosferos teršalų išmetimų nacionalinių limitų”,  Direktyvos 1999/32/EC “Dėl sieros kiekio mažinimo tam tikrų rūšių skystame kure” ir Energetikos chartijos protokolo “Dėl energijos efektyvumo ir su tuo susijusių aplinkosaugos aspektų” - atmosferos sektoriuje bei Miestų nuotekų valymo direktyvos (91/271/EEC)- vandenų sektoriuje, reikalavimus.

Teršalų grupėms mokesčio tarifai lieka tokie patys, kaip ir šiuo metu galiojantys, kadangi teršalų, priskirtų skirtingoms pavojingumo grupėms, išmetimų į aplinką ES direktyvos konkrečiai nereglamentuoja.

Mokesčio tarifai, nustatyti taršai iš mobilių taršos šaltinių pagal sunaudoto kuro kiekį ir rūšį, siekiant skatinti švaresnio kuro ir naujesnių bei mažiau taršių technologijų naudojimą. Nustatant mokesčio tarifus mobiliems taršos šaltiniams 2005 – 2009 m. periodui, buvo vadovautasi Teršiančių medžiagų, išmetamų į atmosferą iš mašinų su vidaus degimo varikliais, vertinimo metodika (Žin., 1998, Nr. 66-1926), Teršalų emisijos į atmosferą iš lokomotyvų ir dyzelinių traukinių apskaičiavimo metodika LAND 18-96/M-03 (Žin., 1996, Nr. 61-1452) bei Atmosferos emisijų revizavimo žinynu (Europinė aplinkosaugos agentūra, 1997 m.). Tarifo dydis sunaudoto kuro tonai apskaičiuotas pagal minėtose metodikose nustatytus teršalų emisijų į atmosferą rodiklius (teršalų kiekius, kurie išsiskiria į aplinką sunaudojus toną degalų) ir mokesčio tarifus, nustatytus Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 1 priedėlyje. Atsižvelgus į tai, kad mokesčio tarifai už išmetamus į aplinką teršalus 2005 – 2009 m. periodui yra tokio pat dydžio, kaip ir 2004 m. nustatyti tarifai, tai ir mokestis už taršą iš mobilių taršos šaltinių išlieka 2004 m. lygio.

Šio įstatymo priėmimas palies juridinius asmenis, kurie savo ūkinėje – komercinėje veikloje naudoja mobilius taršos šaltinius, taip pat tuos, kurie išleidžia į aplinką 5 m³/per parą ir daugiau buities ar gamybos nuotekų, bei tie, kurie į aplinkos orą išmeta 10 tonų/per metus ar daugiau teršalų.

Nustačius naujus mokesčio už aplinkos teršimą tarifus 2005-2009 m. laikotarpiui, kitų teisės aktų, susijusių su šio įstatymo priėmimu, keisti nereikės. Taip pat šis įstatymas nereikalauja naujų poįstatyminių teisės aktų.

Priėmus Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 11 straipsnio 2 dalies įgyvendinimo įstatymą, neigiamų pasekmių nenumatoma.

Siūlomas įstatymo pakeitimo projektas neprieštarauja Europos Sąjungos direktyvoms. Be to, mokesčių nustatymo bei jų taikymo ES teisės nuostatos nereglamentuoja.

Projektas derintas su Finansų, Ūkio, Susisiekimo, Žemės ūkio bei Teisingumo ministerijomis bei Europos teisės departamentu prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, taip pat su Lietuvos pramonininkų konfederacija ir Savivaldybių asociacija. Finansų, Teisingumo bei Žemės ūkio ministerijos pastabų dėl Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 11 straipsnio 2 dalies įgyvendinimo įstatymo projekto neturėjo. Įstatymo projektą be pastabų suderino ir Europos teisės departamentas bei Savivaldybių asociacija. Aplinkos ministerija, atsižvelgusi į Ūkio ir Susisiekimo ministerijų bei Lietuvos pramonininkų konfederacijos pastabas, sumažino mokesčio už aplinkos teršimą tarifus, kuriems buvo pritarusi Finansų, Teisingumo ir Žemės ūkio ministerijos bei Savivaldybių asociacija. Projektas, pataisytas pagal suinteresuotų institucijų pastabas ir pasiūlymus, teikiamas svarstyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei.

Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 11 straipsnio 2 dalies įstatymo projekto rengėja – Aplinkos ministerijos, Aplinkos strategijos departamento, Ekonomikos ir planavimo skyriaus vyriausioji specialistė Virginija Kalesinskienė (tel. 266 35 28).

Aplinkos ministras                                                                              Arūnas Kundrotas