Penkiasdešimt aštuntasis (334) posėdis
2003 m. sausio 28 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas Č.JURŠĖNAS

2003 m. sausio 28 d. (antradienio) darbotvarkė

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, pradedame Lietuvos Respublikos Seimo 2003 m. sausio 28 d. rytinį plenarinį posėdį. Tikėkimės, kad šios dienos posėdžiai užbaigs prailgintą Seimo rudens sesiją. To garbei visų pirma kviečiu registruotis. Kolegos, registruojamės.

Užsiregistravo 65 Seimo nariai. Aiškiai per mažai, bet dirbame iš eilės. (Balsai salėje) Pakartosime, pakartosime.

Mielieji kolegos, pirmiausia dėl darbotvarkės. Atsižvelgiant į tai, kad šiandien iš tikro turėtume baigti sesiją, Seniūnų sueigoje ir praėjusią savaitę, ir šį pirmadienį buvo visapusiškai aptarta darbotvarkė ir buvo sutarta, kad poros klausimų atsisakome (jie, kaip matote, pajuodinti): visų pirma Šilumos ūkio ir Hipotekos, ir vis dėlto įsirašome keletą aktualių nedidelių klausimų, tiksliau, tai klausimai, kurių yra pateikimas, arba, jeigu sutarsime, čia vienas toks procedūrinis dėl vienos komisijos. Tai galime iš karto ir priimti. Seniūnų sueigoje buvo aprobuota. Gerbiamieji kolegos, ar galime pritarti tokiai darbotvarkei, kuri yra šiek tiek patikslinta? Pritariame. Ačiū. Tada kviečiu dar kartą registruotis. Kolegos, registruojamės.

Konstitucijos 47 straipsnio antrojoje dalyje numatyto žemės sklypų įsigijimo nuosavybėn subjektų, tvarkos, sąlygų ir apribojimų konstitucinio įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-1119(3*) (priėmimas)

Užsiregistravo 77 Seimo nariai, taigi jau geriau. Pagal darbotvarkę imamės pirmojo kompleksinio klausimo, o dar tiksliau – Konstitucijos 47 straipsnio 2 dalyje numatyto žemės sklypų įsigijimo nuosavybėn subjektų, tvarkos, sąlygų ir apribojimų konstitucinio įstatymo pakeitimo įstatymo projekto. Jo registracijos Nr.IXP-1119(3). Priėmimo stadija. Kviečiu į tribūną A.Sakalą – Teisės ir teisėtvarkos komiteto, kaip pagrindinio komiteto, vardu. Primenu, kad tai įstatymas, susijęs su praėjusią savaitę priimta Konstitucijos pataisa, ir tai konstitucinis įstatymas, reikalaujantis kvalifikuotos daugumos. Prašom, gerbiamasis pranešėjau.

A.SAKALAS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, jums teikiamam įstatymui yra viena pataisa, t.y. kolegų B.Vėsaitės ir E.Masiulio pataisa 9 straipsniui. Daugiau pataisų neturime. Yra Teisės departamento, sakyčiau, dar garuojanti išvada, kurios komitetas nespėjo apsvarstyti. Bet aš nemanau, kad ta išvada yra esminė, jog reikėtų stabdyti įstatymo priėmimą, todėl siūlyčiau pirmininkui priiminėti įstatymą pastraipsniui.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, čia yra 1 straipsnis, kuriame yra tas visas keičiamas įstatymas, taigi tą 1 straipsnį pastraipsniui.

1 straipsnis – “Įstatymo paskirtis”. Niekas nesikeitė. Galime priimti? Niekas neprieštarauja.

2 straipsnis – “Pagrindinės įstatymo sąvokos”. Galime priimti? Priimta.

3 straipsnis – “Užsienio subjektai, kuriems gali būti leidžiama įsigyti nuosavybės teise žemę, vidaus vandenis ir miškus”. Pataisų nėra. Galime priimti? Ačiū.

4 straipsnis – “Europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus atitinkantys užsienio subjektai”. Pastabų nėra. Galime priimti? Ačiū.

5 straipsnis – “Draudimas parduoti žemę, vidaus vandenis ir miškus, kol į juos neatkurtos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisės”. Pastabų taip pat nėra. Galime priimti? Ačiū. Tai visas pirmasis skirsnis.

Antrasis skirsnis. Vienas 6 straipsnis – “Užsienio subjektų teisė įsigyti nuosavybės teise žemę, vidaus vandenis ir miškus”. Galime priimti? Ačiū. Priimta.

Trečiasis skirsnis. 7 straipsnis – “Užsienio subjektai, kuriems gali būti leidžiama įsigyti nuosavybės teise ne žemės ūkio paskirties žemės sklypus”. Galime priimti? Pastabų nebuvo. Priimta.

Ir 8 straipsnis – “Žemė, kurią gali įsigyti nuosavybės teise šio įstatymo 4 straipsnyje nustatytus kriterijus atitinkantys užsienio subjektai”. Pastabų nebuvo. Priimta.

Ir štai dabar, gerbiamieji, 9 straipsnis – “Žemė, kurios šiuo įstatymu nustatyti užsienio subjektai negali įsigyti”. Dėl jo yra pataisa. Gal pirma galėtų kalbėti kolegos šio siūlymo autoriai. Kai pasitarsime, ar priimame, ar nepriimame, ar iš tikrųjų svarstome, ar nesvarstome, tada kalbėsime. Pirmiausia, ar E.Masiulis, ar B.Vėsaitė? E.Masiulis. Prašom, kolega.

E.MASIULIS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, pataisos esmė yra tai, kad yra siūloma laisvųjų ekonominių zonų teritorijose leisti parduoti žemę užsienio subjektams. Tokios pataisos atsiradimo priežastis yra tai, kad, šiandien pakeitus Laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymą, iš tikrųjų jos tapo kur kas lankstesnės, atsirado realūs, konkretūs kontaktai su užsienio investuotojais ir susidomėjimas investicijomis yra didelis. Tokio apribojimo panaikinimas leistų pritraukti daugiau užsienio investicijų, į Lietuvą ateiti rimtoms įmonėms, sukurti naujų darbo vietų, taigi mes galėtume prisidėti prie ekonomikos augimo. Kviesčiau pritarti šiai pataisai.

PIRMININKAS. Kolegos, mes pirmiausia turime atlikti procedūrą. Ar yra 29 Seimo nariai? Yra. Gal galime dėl šventos ramybės pabalsuoti? Kolegos, ar yra 29 pritariantys? (Balsai salėje) Ar yra? Prašom. Mes kol kas balsuojame, ar svarstome. Prašom balsuoti.

43 – svarstome. Taigi dabar vienas – už, vienas – prieš. Dėl tos pataisos, apie kurią kalbėjo kolega E.Masiulis savo ir kolegės B.Vėsaitės vardu. J.Veselka. Ne?

J.VESELKA. Ne, ne, aš dėl viso.

PIRMININKAS. Ne? Atsiprašau. Tai pati B.Vėsaitė. Prašom. B.Vėsaitė.

B.VĖSAITĖ. Gerbiamieji kolegos, siūlyčiau pritarti šiai pataisai štai dėl kokių motyvų. Istoriškai norėčiau paaiškinti, kaip ji atsirado.

Oro uostas, kuris buvo Šiaulių ekonominės zonos… LEZ`o teritorijoje, buvo strateginis objektas ir jo žemė turėjo būti neprivatizuojama. Dabar atsitiko taip, kad Šiaulių LEZ`as yra panaikintas, oro uosto nėra, o šis draudimas taikomas kitoms LEZ`o teritorijoms. Manau, kad nėra jokių juridinių kliūčių, kad mes panaikintume šį draudimą ir leistume parduoti valstybės žemę LEZ’o teritorijose. Siūlyčiau pritarti ir balsuoti už.

PIRMININKAS. Ačiū. Dabar kita nuomonė – P.Gražulis. Prašom, kolega, prie mikrofono.

P.GRAŽULIS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš manau, kad šiai nuostatai nereikėtų pritarti. Paprasčiausiai prievartos būdu iš žmonių buvo atimta žemė, ta žemė išpirkta, o dabar, kai nepavyko įsteigti laisvųjų ekonominių zonų, dar kartą, sakyčiau, įteisinama savotiška machinacija. Taip elgtis negalima, todėl aš prašau šiai nuostatai nepritarti.

PIRMININKAS. Komiteto pirmininkas ir pranešėjas. Prašom.

A.SAKALAS. Gerbiamieji kolegos, ši pataisa buvo svarstyta jau prieš pusę metų. Komitetas ją vieningai atmetė. Toliau ta pati pataisa, nepakeitus nė žodžio, vėl pateikta. Komitetas pagal Statutą neturi svarstyti pataisos, kuri jau buvo atmesta. Kadangi komitetas savo nuomonės nepakeitė, jis lieka prie savo nuomonės – taip pat jai nepritaria.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, dabar nesiginčykime, kiek mėnesių praėjo. Yra siūlymas. Jis formaliai buvo paremtas reikiamo Seimo narių skaičiaus, buvo kalbos dėl balsavimo motyvų, todėl, kolegos, dėmesio. Mes dabar balsuojame dėl Seimo narių B.Vėsaitės ir E.Masiulio siūlymo konkrečios pataisos 9 straipsniui. Kas remiate šią pataisą, balsuojate už, kas manote, kad nereikia remti, jūsų valia, kaip balsuoti.

32 – už, prieš – 14, deja, 46 susilaikė. Pataisai nepritarta.

Dabar dėl viso straipsnio. Ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų? Ar galime priimti bendru sutarimu, bet be pataisos? Ne, J.Veselka… Ne? Galime priimti? Ačiū. Ne, pataisa nepriimta, kolegos. Aišku.

10 straipsnis. Pataisų nėra. Galime priimti? 10 straipsnis – “Įsigyjamo žemės sklypo dydžio nustatymas”. Priimta. 11 straipsnis – “Leidimo įsigyti žemės sklypus išdavimo tvarka”. Pataisų nėra. Galime priimti? Ačiū. Priimta. 12 straipsnis – “Įstatymo įgyvendinimo priežiūra”. Priimta. 13 straipsnis – “Žemės sklypo įsigijimo nuosavybės teise būdai”. Pataisų nėra. Priimta. 14 straipsnis – “Žemės sklypų perleidimo sandoriai”. Pastabų nėra. Priimta. 15 straipsnis – “Žemės įsigijimo sandorių pripažinimas negaliojančiais”. Taip pat pataisų nėra. Priimta. Ir IV skirsnis – “Baigiamosios nuostatos”. 16 straipsnis – “Šis įstatymas ir tarptautinės sutartys”. Pastabų nėra. Priimta. 17 straipsnis – “Konstitucijos 47 straipsnio 3 dalies įgyvendinimo Konstitucinio įstatymo galiojimas ir taikymas”. Galime priimti? Ačiū. Prašom.

A.SAKALAS. Gerbiamieji kolegos, yra išdalyta Teisės departamento dar nenudžiūvusiais dažais išvada, kurioje atkreipiamas dėmesys, kad Lietuva išsiderėjo septynerių metų pereinamąjį laikotarpį žemės ūkio paskirties žemei įsigyti užsienio valstybių asmenims, išskyrus Europos Sąjungos valstybių ūkininkus, kurie ne mažiau kaip trejus metus Lietuvoje nuolat gyveno ir vertėsi žemės ūkio veikla. Tuo tarpu teikiamu projektu keičiamo Konstitucinio įstatymo 17 straipsnyje ši išimtis nenumatyta. Kadangi įstatymą mes galime priimti, jis neprieštarauja galiojančių įstatymų bazei, bet šiek tiek prieštarauja susitarimams. Kolegos, apsispręskime, ar mes dabar priimame taip, kaip yra, o paskui galvosime apie tą susitarimą, kaip jį diegti, ar dar priimkime kokią nors kitą išvadą. Mano supratimu, būtų galima priimti taip, kaip dabar yra projekte, o paskui, jeigu būtų reikalas, tada … arba darytume šios vietos pataisas.

PIRMININKAS. Gerbiamasis profesoriau, galime balsuoti dėl 17?

A.SAKALAS. Galime.

PIRMININKAS. Galime. Ar reikalauja kas formalaus balsavimo? (Balsai salėje) Prašom. Minutėlę! V.Rinkevičius, J.Veselka dėl viso įstatymo? Dėl viso įstatymo. Ar dėl šio straipsnio reikalaujama balsuoti po pranešėjo išaiškinimo? Balsuoti dėl 17 straipsnio… Ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų? V.Rinkevičius dėl viso įstatymo. I.Šiaulienė. Prašom. I.Šiaulienė, įspėju, dėl 17 straipsnio mes kalbame. Prašom.

I.ŠIAULIENĖ. Gerbiamieji kolegos, man atrodo, kad reikia sutikti su Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko siūlymu balsuoti taip, kaip yra, nes formuluote Teisės departamentas tik atkreipia mūsų dėmesį ir ta formuluotė, kuri yra 17 straipsnyje, visiškai neprieštarauja, nes 3 punkte sakoma: “Nuo tos dienos, kurią Lietuvos Respublika taps Europos Sąjungos nare, galios tik tos šio įstatymo nuostatos, kurios neprieštarauja Lietuvos stojimo į Europos Sąjungą sutarčiai”. Tie visi dalykai bus fiksuojami sutartyje su Europos Sąjunga, todėl aš nematau kliūčių šiandien balsuoti taip, kaip pateikta įstatymo 17 straipsnio redakcijoje.

PIRMININKAS. Mielieji kolegos, J.Veselka dėl viso, E.Masiulis dėl viso, G.Steponavičius dėl viso turbūt, A.Kubilius dėl šio. Prašom. A.Kubilius dėl 17 straipsnio.

A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų stebina toks aplaidus darbas rengiantis priimti tokius svarbius įstatymus. Pusę metų projektai visiškai nebuvo šlifuojami, nepaisant mūsų perspėjimų, kad juose yra daug įvairių neatitikimų ir su Europos Sąjungos teise. Joks darbas nebuvo daromas. Valdančioji koalicija prisiėmė ant savo pečių atsakomybę daugiau nederinti su jokiom kitom frakcijom ir štai turime rezultatą. Paskutiniu momentu iš Teisės departamento visiškai teisingų pastabų paaiškėja, kad priimame įstatymą, nesuderintą su mūsų įsipareigojimais Europos Sąjungai. Gerbiamieji kolegos, valdančiosios koalicijos aplaidus darbas mus varu varo į teisinio nihilizmo kampą. Noriu pažymėti, kad ne pirmą kartą, prisimenant pastangas išmesti generalinį prokurorą ir daugelį kitų veiksmų. Turiu pasakyti, kad su tokiais sprendimais į Europos Sąjungą mums kol kas nėra ko ir eiti.

PIRMININKAS. Gerbiamasis Andriau, rizika visada yra leistina. Mielieji kolegos, kadangi norima balsavimu išreikšti savo pozicijas dėl šių dalykų, todėl dėmesio, balsuojame. Ar priimame 17 straipsnį taip, kaip jis pateiktas? Prašom registruotis ir balsuoti.

64 – už ir 29 susilaikė. Straipsnis priimtas.

Dabar prieš galutinį apsisprendimą – kolega R.Šukys. Gerbiamasis pranešėjau, prašom klausyti savo pavaduotojo.

R.ŠUKYS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos Seimo nariai. Aš norėčiau atkreipti dėmesį į nuostatas Konstitucinio Teismo nutarimo, kuriuo buvo pripažintas antikonstituciniu įstatymas dėl Konstitucijos straipsnių pakeitimo dėl savivaldos rinkimų. Ten labai aiškiai buvo pasakyta, kad pagal pavadinimą įstatymas netampa konstituciniu, jeigu jame yra pavadinimas, kad tai yra konstitucinis įstatymas. Konstitucinis Teismas atkreipė dėmesį, kad Seimas turi patvirtinti konstitucinių įstatymų sąrašą ir tik tada priiminėti ir priimti konstitucinius įstatymus. Aš siūlyčiau daryti priėmimo pertrauką, kad nepadarytume klaidos ir nepriimtume įstatymo, kuris nebus konstitucinis ir neįgyvendins Konstitucijos 47 straipsnio pataisos. Manyčiau, kad reikėtų Seimo departamento išvados ir galbūt Teisės ir teisėtvarkos komiteto papildomo svarstymo atsižvelgiant į visiškai neseną, prieš Naujuosius metus priimtą Konstitucinio Teismo išaiškinimą dėl konstitucinių įstatymų. Tikrai negalima dėl šio įstatymo šiandien balsuoti. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, jeigu aš tiksliai prisimenu Konstitucinio Teismo tekstą, ten yra padaryta išlyga: “Jeigu pačioj Konstitucijoj paminėta”. Yra ta išlyga, kad būtent, jeigu paminėtas konstitucinis įstatymas, vadinasi, jis jau yra konstitucinis įstatymas. Dar kartą kolega R.Šukys.

R.ŠUKYS. Tikrai jūs ne taip supratote. Apskritai galima priimti konstitucinį įstatymą, kuris nustato įgyvendinimą Konstitucijos normos, jeigu yra paminėta. Ši nuostata susijusi tik su paties priėmimo faktu, ar galima nustatyti kitaip, negu yra pačioje Konstitucijos nuostatoje, turi būti nuoroda, bet dėl įstatymo, ar tai yra konstitucinis įstatymas, Konstitucinis Teismas aiškiai pasakė, kad pirmiausia turi būti patvirtintas sąrašas ir tik tada įstatymas gali būti įrašomas į tokį sąrašą ir jis gali būti priimamas, ir laikomas konstituciniu įstatymu. Aš siūlau daryti pertrauką ir gauti Teisės departamento išvadas dėl šio klausimo. Ačiū.

PIRMININKAS. Mielieji kolegos, dėl šventos ramybės, ko gero, reikės ir tai padaryti, bet dar kartą sakau, aš būtent taip supratau. Tuo labiau mes turėjome precedentą pirmąkart balsuodami dėl 47 straipsnio ir šio konstitucinio įstatymo, taigi yra atitinkama praktika, ir ji nebuvo panaikinta. Bet aš siūlau, kad būtų ramiau, baigti priimti pastraipsniui ir tada susitarsime dėl pertraukos. Ar sutinka kolega A.Kubilius, kad mums liko vieną straipsnį priimti? Gerbiamieji kolegos, mes formaliai turime balsuoti dėl viso 1 straipsnio, nes šis įstatymas susideda iš dviejų straipsnių, ir tik 1 straipsnis iš tų konkrečių straipsnių, kuriuos mes dabar visus pastraipsniui priėmėme. Ar reikalauja kas nors dar kartą balsuoti dėl viso 1 straipsnio? Minutėlę. Pranešėjas sako, kad reikia grįžti dar dėl vieno dalyko.

A.SAKALAS. Gerbiamieji kolegos, dėl 18…

PIRMININKAS. 9 straipsnio 12 dalis.

A.SAKALAS. Ne, aš nieko nesakiau dėl šito.

PIRMININKAS. 9 straipsnyje pačių rengėjų yra užrašyta tokia nuostata. Skaitau iš eilės: “ Užsienio subjektai negali įsigyti nuosavybės teise šios žemės”. 12 punktas: “Kuršių Nerijos žemės, Baltijos jūros ir Kuršių marių pakrantės – 15 km, alternatyva – 7 km pločio žemės ruožo, išskyrus kurorto statuso neturinčių miestų žemė”. Prašyčiau, kad komitetas išsakytų savo poziciją, o tada alternatyviai pasirinksime.

A.SAKALAS. Gerbiamieji kolegos, reikia pasirinkti alternatyvą, ar 15 km, ar 7 kilometrus. Tai yra politinis sprendimas ir ką norite, tą pasirinkite, kolegos.

PIRMININKAS. Ar norėtų kas nors…. Mielieji kolegos, ne iš tų registravusiųjų, bet… (Balsai salėje) Kolegos, dabar vienas už 15 km ruožą, o kitas – už 7 kilometrų. B.Bradauskas. Prašom.

B.BRADAUSKAS. Dėkoju, posėdžio pirmininke. Aš pasisakau už 7 kilometrų ruožą. Ar jūs įsivaizduojate, ką reiškia 15 km? Iš kur tokie matavimai, iš kur čia tie 15 km atsirado? Būtų kažkokia nesąmonė 15 kilometrų, kur mes nusitrauktume? 7 km ir tai labai didelis tarpas, bet tiek to, jeigu yra du pasirinkimai, tai aš tikrai agituoju už 7 kilometrus.

PIRMININKAS. Dabar, gerbiamieji kolegos… B.Bradauskas, supratau, už 7.

B.BRADAUSKAS. Taip.

PIRMININKAS. Kas remia 15? E.Masiulis. Prašom. Kolega E.Masiulis – kita alternatyva.

E.MASIULIS. Gerbiamieji kolegos, aš tiesiog norėčiau pailiustruoti, kaip ši nuostata bus realiai įgyvendinama, nesvarbu, ar tai bus 15, ar 7 km ruožas. Pagal šį straipsnį yra nustatyta, kad tiek nuo Kuršių marių pakrantės, tiek nuo Baltijos jūros pakrantės 7 arba 15 km spinduliu negali būti parduodami sklypai užsieniečiams. Įsivaizduokite Kuršių neriją, kai kartais važiuojant keliu matyti ir marios, ir jūra. Atstumas tarp marių ir jūros yra pusė kilometro, tai kaip bus įgyvendinta ši nuostata, kas gali atsakyti iš įstatymo rengėjų? Vadinasi, ir nuo vieno kranto 7 km, ir nuo kito kranto 7 km, kai pats Kuršių nerijos plotis yra labai nedidelis.

PIRMININKAS. Mielieji kolegos, nuomonės yra išsakytos. Prašom pasiklausyti, kad nesipainiotume. Balsuosime taip: variantas “a” arba mygtukas “už” – 15… (Balsai salėje) Kolegos, dėmesio! Variantas “b” – 7 km ruožas – mygtukas “prieš”, susilaikę neskaičiuojami. (Balsai salėje) Prašom, dar profesorius.

A.SAKALAS. Gerbiamieji kolegos, čia yra daugiau aplinkos apsaugos dalykas ir būtų įdomu išgirsti Aplinkos apsaugos komiteto nuomonę.

PIRMININKAS. Prie šoninio mikrofono. A.Macaitis – komiteto pirmininkas. Prašom.

A.MACAITIS. Gerbiamieji kolegos, aš norėčiau pasakyti, kad aplinkos apsaugos įstatymuose visur yra 7 km, o ne 15. Nemanau, kad reikėtų įrašyti dar kokius nors papildomus apribojimus. 7 km zona yra pakankama zona, kuri apsaugos nuo galimų užsienio ar mūsų piliečių intervencijų. Reikia palaikyti 7 km variantą.

PIRMININKAS. Kolegos, nuomonės išklausytos. Dar kolega G.Steponavičius. Prašom.

G.STEPONAVIČIUS. Aš labai atsiprašau, pone posėdžio pirmininke, bet, manau... (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Tylos, paklausom!

G.STEPONAVIČIUS. …gerbiamasis pranešėjas neturėtų klaidinti, kad tai yra aplinkos apsaugos reikalavimai. Kuo čia dėta teisė parduoti užsieniečiams ir aplinkos apsaugos reikalavimai? Gerbiamasis pranešėjau, aš siūlau grįžti ir įvertinti, kokį įstatymą mes dabar svarstome, ir prašau net ir netiesiogiai nevadinti užsieniečių teršėjais.

PIRMININKAS. Ačiū. Dar kartą kartoju. Kolegos, dėmesio, ypač tie, kurie dabar atėjote! Mes balsuojame alternatyviai. Mygtukas “už” – 15 km ruožas, mygtukas “prieš” – 7 km ruožas. Susilaikę neskaičiuojami. Ar aišku? Dėmesio! Balsuojame. Mygtukas “už” – 15, mygtukas “prieš” – 7. (Balsai salėje)

Už – 19, prieš – 72. Pasirinktas 7 km variantas.

Ar reikalaujate kas nors po šio pasirinkimo balsuoti dėl 9 straipsnio, ar priimame su pasirinkta alternatyva? Nereikia balsuoti? Ačiū, nereikia. Mielieji kolegos, dar kartą kviečiu balsuoti dėl viso 1 straipsnio, t.y. 1 straipsnis yra visas naujasis įstatymas. Balsuojame dėl 1 straipsnio. Balsavimas pradėtas. Dėl viso 1 straipsnio.

Už – 73, prieš – 13, susilaikė 15. Straipsnis priimtas.

Liko vienas 2 straipsnis – „Įstatymo įsigaliojimas”, kuris skamba taip: “Šis įstatymas įsigalioja nuo Konstitucijos 47 straipsnio pakeitimo įsigaliojimo dienos”. Ar galime bendru sutarimu priimti šį straipsnį? Galime. Priimta. Ačiū.

Dabar, mielieji kolegos, turime susitarti dėl to teisinio procedūrinio ginčo, kuris buvo iškeltas. Ar mes iš karto balsuojame manydami, kad jeigu Konstitucijoje paminėtas konstitucinis įstatymas, tai mes dėl jo galime apsispręsti, ar vis dėlto aiškinamės, ar čia yra ilgesnė procedūra. Kokios nuomonės, kolegos? Galime iš karto balsuoti? Ne? O gal padarome taip. Kadangi mes dar turime keletą lengvesnių klausimų ir Teisės departamentas, tikiuosi, greitai mums pasakys, padarome pertrauką maždaug iki tol, kol apsvarstysime du darbotvarkės punktus, t.y. dėl sprogmenų ir dėl Seimo kontrolierių ir paprašome, kad Teisės departamentas operatyviai pasakytų savo nuomonę. Sutinkame? Taigi daroma priėmimo pertrauka. Darome priėmimo pertrauką.

Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo projektas Nr.IXP-1120(4*) (priėmimas)

Mes dabar galėtume, žinoma, ir Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinąjį įstatymą priimti, nes jis nesusijęs su konstituciniais įstatymais. Tai gal dirbkime iš eilės. Kviečiu į tribūną gerbiamąjį kolegą, Kaimo reikalų komiteto pirmininką G.Kniukštą, kuris pateiks pagrindinio komiteto nuomonę ir pasakys apie pataisas, jeigu jos yra.

G.KNIUKŠTA. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo projektui, dar vadinamam saugiklių įstatymo projektu, po svarstymo Seime buvo pritarta dar praėjusių metų birželio mėnesį. Kaimo reikalų komitetas buvo pagrindinis svarstant šį įstatymo projektą. Dėl įstatymo projekto nuostatų buvo įvairių nuomonių. Formuojant dabartines šio įstatymo nuostatas, aktyviai dalyvavo Lietuvos Respublikos piliečiai, žemdirbių ir ne žemdirbių visuomeninės organizacijos, Žemės ūkio rūmai, vienijantys per 100 asocijuotų narių. Įstatymo projekte atsižvelgta į Europos, kitų valstybių praktiką nustatant užsieniečiams žemės įsigijimo kriterijus bei į Europos teisės reikalavimus nediskriminuoti Europos Sąjungos valstybių piliečių žemės įsigijimo reikalais.

Saugiklių įstatymo projekte siūloma nustatyti žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo sąlygas, maksimalų žemės ūkio paskirties žemės plotą, kurį nuosavybės teise galės įsigyti fiziniai ir juridiniai asmenys. Įsigijimo nuostatos užkirs kelią didelių žemės plotų supirkinėjimui perpardavimo tikslais, sudarys sąlygas racionaliam žemės ūkio paskirties žemės naudojimui ir jos konsolidavimui.

Derindami savo įstatymus prie Europos Sąjungos reikalavimų, mes kartu privalome visomis leistinomis priemonėmis sudaryti galimybes Lietuvos ūkininkams ir juridiniams asmenims, užsiimantiems žemės ūkio veikla, susiformuoti iki racionalių dydžių, sustiprėti ekonomiškai, tapti konkurencingiems.

Per praėjusį po svarstymo laiką buvo gauta Seimo Teisės departamento išvada, kurioje yra viena redakcinio pobūdžio pastaba dėl 8 straipsnio 2 dalies nuostatos suderinimo su 6 straipsnio 3 dalies nuostata. Kaimo reikalų komitetas šiai pastabai pritarė. Komitetas taip pat pritarė Seimo nario G.Kniukštos trims pasiūlymams dėl įstatymo projekto 9 straipsnio. Juose sukonkretinami pavedimai Vyriausybei atsižvelgiant į tai, kad įstatymo priėmimas buvo nukeltas į 2003 metus.

Gerbiamieji kolegos, siūlau įstatymą priimti pastraipsniui.

PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis pranešėjau. Iš tikrųjų, kiek aš matau pagal popierius, yra tik priešpaskutiniam, tai yra 9, straipsniui jūsų pataisos. Iš eilės.

1 straipsnis – “Įstatymo paskirtis”. Galime priimti? Priimta.

2 straipsnis – “Pagrindinės įstatymo sąvokos”. Pastabų nėra. Galim priimti? Priimta. Ačiū.

3 straipsnis. Prašom toli nepabėgti, gerbiamasis pranešėjau. “Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo nuosavybės teise sąlygos.” Galime priimti? Priimta.

4 straipsnis – “Maksimalus įsigyjamos nuosavybės teise žemės ūkio paskirties žemės plotas”. Priimta.

5 straipsnis – “Valstybinės žemės ūkio paskirties žemės pardavimas”. Sutinkame. Ačiū. Stop! Gerai. Dėl 5 straipsnio, dėl “Valstybinės žemės ūkio paskirties žemės pardavimo”, kolega E.Masiulis turi kitą nuomonę. Prašom. Vienas – už, vienas – prieš. Kolega E.Masiulis.

E.MASIULIS. Gerbiamieji kolegos, įstatymo projektas kupinas įvairių draudimų ir apribojimų, ir ne visi jie iki galo paaiškinami ir logiški. Tačiau kalbant apie 5 straipsnį, kuris numato, kad suteikiami lengvatiniai kreditai įsigyjant valstybės žemę, jie bus nustatyti atskiru įstatymu, iš tikrųjų kyla daug neaiškumų: kam tie lengvatiniai kreditai bus išduodami, kokia žmonių grupė, kokia išskirtinė žmonių grupė, tuos kreditus gaus ir galės pasinaudoti valstybės parama. Mano įsitikinimu, šis straipsnis tikrai neatitinka lygybės prieš įstatymą principų, todėl, manau, jo nereikia šiame įstatymo projekte.

PIRMININKAS. Ačiū. Ar V.Rinkevičius šiuo klausimu? Už visą. Prašom, pranešėjau.

G.KNIUKŠTA. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, noriu gerbiamajam kolegai atsakyti, kad 5 straipsnio 2 dalis sako: “Fiziniams ir juridiniams asmenims, įsigyjantiems žemę ūkių žemėvaldai plėsti iki racionalių dydžių, įstatymų nustatyta tvarka teikiami lengvatiniai kreditai”. Jums, gerbiamasis kolega, reikėtų atsiversti Valstybės paramos įstatymą. Ten yra aiškiai pasakyta, kam ir kaip teikiami valstybės lengvatiniai kreditai. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Kolegos, dėmesio, dabar nesiginčykime, nuomonės išryškintos, yra tam tikras nesutarimas, todėl reikės balsuoti. Dėmesio! Balsuojame dėl šio įstatymo 5 straipsnio, tai yra dėl “Valstybinės žemės ūkio paskirties žemės pardavimo”. Prašom registruotis ir balsuoti. Balsuojame už visą 5 straipsnį.

Už – 78, prieš – 15, susilaikė 12. Priimta.

6 straipsnis – “Pirmumo teisė pirkti parduodamą žemės ūkio paskirties žemės sklypą”. Galime priimti? Ačiū. Irgi ne? Prašom. Nuomonė už, nuomonė prieš. Prašom. J.Veselka, matyt, dėl bendro. Ar niekas nenori kalbėti? G.Steponavičius. Prašom, kolega, dėl 6 straipsnio.

G.STEPONAVIČIUS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, senokai svarstyti įstatymai, su jais derintos nuostatos, ir aš dar kartą siūlau stabtelti prie 6 straipsnio, kuris reglamentuoja pirmumo teisę pirkti parduodamą žemės ūkio paskirties žemės sklypą. Kolegos, yra dar vienas pavyzdys, kaip nepriklausomoje Lietuvoje, kuri deklaruoja įstatymo viršenybės principą ne tik Konstitucijoje, bet ir stengiasi įdiegti praktikoje, mes matome, kad gyvename kreivų veidrodžių karalystėje. Pažiūrėkime, ką kalba šis įstatymas. Ištisas sąrašas asmenų, juridinių ar fizinių, turi galimybę pirmumo teise įsigyti šią žemę. Ar tai yra lygios galimybės šioje valstybėje, ar mes kalbame apie protekcionistinę politiką, kurią stumia ši valdančioji dauguma? Šio straipsnio redakcija byloja, kad konstitucinių nuostatų, dėl kurių mes taip kovojame, ne tik nesilaikome, bet priešinga linkme siūlome įstatymo nuostatas.

PIRMININKAS. Ačiū. Mielieji kolegos, vėl balsuojame dėl atskiro straipsnio, tai yra dėl 6 straipsnio. Prašom balsuoti. Kas remiate straipsnio redakciją, kurią pateikė komitetas, prašom balsuoti.

Už – 74, prieš – 19, susilaikė 9. Priimta.

Kolegos, 7 straipsnis – “Žemėtvarkos projektų, reikalingų racionalioms ūkių žemėvaldoms formuoti, rengimas”. Nėra pastabų? Priimta.

8 straipsnis – “Atsakomybė”. Pastabų nebuvo. Priimta.

9 straipsnis. Yra komiteto pirmininko pastaba. Prašom dėstyti. Čia, man atrodo, jūs tiesiog patikslinate.

G.KNIUKŠTA. Gerbiamieji kolegos, kaip minėjau, 9 straipsnis numato pasiūlymus Vyriausybei. Atsižvelgiant į tai, kad įstatymo priėmimas buvo nukeltas į 2003 m., Vyriausybei yra pasiūlyti kiti trys punktai. Pirmas, per 3 mėnesius nuo šio įstatymo priėmimo parengti ir pateikti Seimui su šiuo įstatymu suderintus kitų įstatymų pakeitimų įstatymų projektus. Antras. Iki 2003 m. liepos 1 d. parengti šiam įstatymui įgyvendinti reikalingus teisės aktus. Trečias. Per 3 mėnesius nuo šio įstatymo priėmimo parengti mokesčių įstatymų, susijusių su šio įstatymo 8 straipsnio 2 dalies įgyvendinimu, pakeitimo įstatymų projektus.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, aš manau, kad tai galima laikyti procedūriniu techniniu dalyku, bet aš vis tiek turiu jus klausti, ar yra 29 Seimo nariai, remiantys tokį siūlymą? Yra. Nereikia balsuoti.

Išdalyta, be abejo, išdalyta. Sausio 8 d. buvo išdalyta. Sausio 8 d. ir yra kompiuteriuose, pasitikslinkite. Ar reikia formaliai balsuoti dėl 29? Aš manau, čia yra pakankamai. Nereikia? Sutinkame. Ačiū. Ar nori kas kalbėti dėl patikslinto 9 straipsnio, ar galime bendru sutarimu? Galime? Priimta.

Gerbiamasis pirmininke, paskutinis 10 straipsnis – “Įstatymo įsigaliojimas”. Jis įsigalioja, išskyrus 9 straipsnį, kurį ką tik priėmėme, kartu, t.y. nuo Konstitucijos 47 straipsnio pakeitimo įstatymo įsigaliojimo dienos. Galime priimti? Priimta. Ačiū, gerbiamasis pirmininke.

Dabar, mielieji kolegos, balsavimo motyvai, keturi kalba už, keturi – prieš. Pirmasis – V.Rinkevičius. Prašom dėl viso šio įstatymo.

V.RINKEVIČIUS. Ačiū, pirmininke.

PIRMININKAS. Prašom, V.Rinkevičius.

V.RINKEVIČIUS. Aišku, galbūt tas įstatymas nėra visiškai idealus. Tik Dievas nedarė klaidų, bet jis buvo Dievas. Deja, mes nesame dievai. Vertinant situaciją, kokia yra šiandien, ūkininko ekonomines ūkininkavimo sąlygas ir tai, kad jeigu būtų labai lengva dirbti žemės ūkyje, tai ūkininkų daugėtų ir jie turbūt ten visi veržtųsi ir bėgtų iš miestų. Tačiau, deja, taip nėra. Ūkininkų mažėja, ekonominės sąlygos blogėja. Lietuvoje apie 80% dirbamos žemės yra nuomojama iš savininkų, iš valstybės ir taip toliau. Vadinasi, yra labai mažas kiekis, kad tos žemės galėtų įsigyti žmonės, reikalinga tam tikra valstybės parama. Galų gale mums reikėtų numatyti prioritetus, ar mes stengiamės padėti saviems piliečiams, ar paliekame tą galimybę turėti prioritetą užsieniečiams, nes paliktas visiškai laisvas žemės pardavimas tiek Lietuvos, tiek užsienio piliečiams vienodomis teisėmis. Tai automatiškai suteikia galimybę užsieniečiui, kadangi jo finansinės galimybės yra šimtus kartų didesnės už Lietuvos pilietį. Tą parodė ir praktika Lietuvoje, nes tos žemės neįstengia nupirkti Lietuvos ūkininkai ir t.t. Jeigu mes nesistengiame greičiau kolonizuoti Lietuvos, o stengiamės padėti ir šiek tiek ginti savo piliečių teises, siūlau balsuoti už šį įstatymą ir pritariu jam.

PIRMININKAS. J.Veselka – kita nuomonė. Prašom, kolega.

J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, kad šiek tiek šiame įstatyme suteikiama tokių švelnių papildomų galimybių Lietuvos ūkininkui yra labai gerai. Bet pažiūrėkime – štai 3 straipsnis. 3 straipsnio 1 dalis sako, kad arba tu gali pirkti žemę, jeigu esi įregistravęs ūkį, turi ūkininko pažymėjimą, arba turi tą kvalifikacinį pasirengimo pažymėjimą. Atrodo, lyg ir aišku: tie, kurie turi ūkininko pažymėjimus, gali pirkti, o tie, kurie naujai steigiasi, turi turėti kvalifikacinį pažymėjimą. Bet to paties 3 straipsnio 2 dalis jau sako, kad kvalifikacinį pažymėjimą išduoda tik po dvejų metų ūkininkavimo. Tai dabar neaišku, jeigu aš noriu pradėti ūkininkauti, esu neįregistravęs ūkio ir neturiu to kvalifikacinio pažymėjimo, man jo neduoda, nes aš dvejus metus neūkininkavau, išeina, kad patiems biurokratams bus neaišku, kaip jiems čia elgtis, ar vienaip, ar kitaip. Todėl 3 straipsnio 1 dalis prieštarauja 2 daliai. Tai vienas minusas.

Pažiūrėkime į 4 straipsnį. Štai, sakysime, fiziniam asmeniui apribojamas – 300 hektarų, žemės ūkio bendrovei – 2000 hektarų, o kooperatyvui – kažkodėl tik 1000 hektarų. Sakysime, penki ūkininkai panoro įsteigti kooperatyvą, nes nori turėti ir perdirbimą, ir viską kartu. Jie turi po 300 hektarų, bet jiems negalima, nes bus 1500. Aš manau, jeigu jau žemės ūkio bendrovei apribojame 2000, tai kodėl to paties mato netaikyti ir kooperatyvui? Tuo labiau kad kooperatyvas yra efektyvesnė valdymo požiūriu žemės ūkio įstaiga.

Toliau 7 straipsnis – “…racionalūs ūkio žemėvaldoms formuoti”. Velnias žino, dabar sėdės koks nors biurokratas, man, kaip ūkininkui, atrodo vienaip, biurokratui atrodo kitaip. Aišku, biurokratas viršesnis, todėl man neleis, kaip aš galiu pagrįsti, kaip ūkininkas gali pagrįsti, kad tas ir tas racionalu. Sakys, o aš manau kitaip, nes aš esu viršininkas, o tu eik namo, aš tau neleisiu. Štai šios trys nuostatos iš tikrųjų šį įstatymą daro labai prieštaringą ir neleis normaliai steigti tai, ką sumanėme, kooperatyvams ir ūkininkams. Ačiū.

PIRMININKAS. V.Einoris. Prašom, kolega. Dėl viso įstatymo.

V.EINORIS. Gerbiamieji kolegos, man trupučiuką čia kliūva 5 straipsnio 1 dalis. Ten užfiksuota, kad iš bendrovių reikalaujama, kad penkerius metus iš eilės jos būtų nuomojusios žemę, tik tada jos turi galimybę pirkti žemę. Noriu priminti, kad iki 2001 m. liepos 1 d. galiojęs Žemės nuomos įstatymas ribojo laiką išnuomoti žemę, kol nebaigta žemės reforma. Gerbiamojo A.Raudonio, tada buvusio ministro pavaduotojo, visoms žemėtvarkos tarnyboms buvo duotas nurodymas nuomoti ne ilgiau kaip vienerius metus. Tai dabar penkeri metai čia kaip kliuvinys. Žinoma, buvo parengta Seimo narių pataisa, bet ji pakelyje pasiklydo ir neįregistruota. Aš manau, kad mes paskui pateiksime pataisą. Iš esmės aš šiam įstatymui pritariu, manau, jis atitinka visus lūkesčius. Žinoma, aš balsuosiu už ir kitus agituoju balsuoti už.

PIRMININKAS. Kolega E.Masiulis. Prašom.

E.MASIULIS. Gerbiamieji kolegos, na, tikrai vyksta spektaklis, nes mūsų Seimo agrarininkai, kalbėdami apie tai, kad jie gina, niekas kitas, tik jie gina kaimo žmonių interesus, iš tikrųjų jų negina. Priešingai, į šį įstatymą įrašyta labai daug nesuprantamų apribojimų, kurie draudžia tam pačiam Lietuvos kaimo žmogui naudotis valstybės teikiama parama. Iš tikrųjų tada ir kyla klausimas: ar tikrai mūsų Seimo agrarininkai taip jau yra suinteresuoti to paprasto žmogelio kaime geresniu gyvenimu? Ar jiems nerūpi tik išskirtinės kaimo grupės, gerai gyvenančių, turtingai gyvenančių žmonių, interesai? Tai, kad įstatyme nustatyta, jog būtinai turi tam tikrą laiką išgyventi tos savivaldybės teritorijoje, tai vėlgi visiškai nesuprantamas dalykas moderniame pasaulyje. Kodėl jūs atimate iš žmogaus galimybę gyventi vienoje savivaldybėje, o savo žemės ūkį turėti kitos savivaldybės teritorijoje? Čia kažkokie XXI amžiuje visiškai nesuprantami dalykai. Tokių apribojimų bei landų šiame įstatyme yra gausu. Todėl manau, kad šis įstatymas tikrai neprisidės prie kaimo žmonių geresnio gyvenimo, o priešingai – ir toliau neleis mūsų kaimui prasiveržti į kur kas geresnę gyvenimo kokybę, todėl jis bus žmonių sutiktas neigiamai.

Aš kviesčiau balsuoti prieš tokį įstatymo projektą, juolab kad mes ir šiaip jau atėmėme galimybę žmogui nuspręsti dėl laisvo disponavimo savo žeme bent jau būsimus septynerius metus.

PIRMININKAS. Ačiū. I.Šiaulienė. Prašom.

I.ŠIAULIENĖ. Gerbiamieji kolegos, man regis, šis įstatymas tikrai buvo rengtas kruopščiai ir nuoširdžiai, dirbo ir mūsų komisija, ir Kaimo reikalų komitetas. Šio įstatymo pagrindinis tikslas buvo, kad tai yra įstatymas, užkertantis galimybę spekuliuoti žemės ūkio paskirties žeme. Galbūt kai kurie apribojimai šiandien atrodo griežtoki, bet turint tikslą, kad mūsų žeme nebūtų spekuliuojama, kad ji tikrai būtų dirbama, kad ji nedirvonuotų, taip pat žemėvalda būtų konsoliduojama, ir buvo priimti tokie straipsniai. Man regis, kad mes tikrai galime už juos balsuoti, o kai pradės funkcionuoti šis įstatymas ir matysime, kad tikrai yra rimtų kliuvinių ir kai kurie siūlymai yra neracionalūs, šį saugiklių įstatymą bus galima koreguoti. Bet norėdami apsaugoti šią savo žemės rinką, mes turėjome priimti tokius saugiklius, kurie galiotų ir mums patiems, ir užsieniečiams.

PIRMININKAS. G.Steponavičius – nuomonė prieš. Prašom, kolega.

G.STEPONAVIČIUS. Ačiū, pone pirmininke. Gerbiamieji kolegos, iš kairės pusės skambančios kalbos ir vis dar dalijančios žmones į savus ir užsieniečius, žvelgiant į istorijos raidą, mus liūdnai verčia suklusti. Mes žinome, kuo baigėsi tokie perspėjimai, bet gerbiamasis V.Rinkevičius, kalbėdamas apie tai, kad mes turime padėti saviems piliečiams, neatkreipė dėmesio, kokia yra pati šio įstatymo esmė. Juk šiame įstatyme siūloma ne šiaip visiems Lietuvos žmonėms sudaryti geresnes sąlygas, lyginant su užsienio piliečiais, bet daliai savų piliečių. Aš manau, kad mes turime kalbėti ir vadinti daiktus savo vardais.

Man tenka pripažinti, kad graudinimai dėl smulkių žemdirbių ir ūkininkų, kurie šiandien tikrai sunkiai verčiasi, iš esmės slepia visai kitus tikslus ir potekstes, nes matome, kad galimybės lengvatinėmis sąlygomis išsipirkti žemę pirmiausia bus sudarytos stambiesiems žemvaldžiams.

Pagaliau paskutinė pastaba, pone pirmininke ir gerbiamieji kolegos iš kairės, ypač žemdirbiai. Aš noriu… (Triukšmas salėje)

PIRMININKAS. Kolegos, paklausykime!

G.STEPONAVIČIUS. Aš siūlau jums atsiversti Konstituciją prieš priimant šį įstatymą, kad ir 29 jos straipsnį: “Įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys yra lygūs”. Šis įstatymas žengia priešinga linkme, ir jeigu jis bus priimtas, aš manau, nusipelno būti apskųstas Konstituciniam Teismui. Kviečiu balsuoti prieš.

PIRMININKAS. Ačiū. J.Razma. Prašom, kolega.

J.RAZMA. Galima suprasti rengėjų gerus norus tuo įstatymu išvengti spekuliavimo žeme, bet vis dėlto aš tikėjausi didesnio atidumo ir kruopštumo rengiant patį įstatymo projektą. Nekartosiu visų pastebėtų netikslumų, prieštaravimų. Pritardamas J.Veselkai dėl kooperatyvų žemės sklypų ribos, sakyčiau, kad nereikėjo čia didelio proto pagalvoti, kaip tą ribą sieti su kooperatyvo narių skaičiumi, nes jeigu kooperatyvą sudarys trys kaimynai, tūkstančio hektarų galbūt ir per daug, kaip dabar įrašyta, bet jeigu kooperatyvą sudarys keli šimtai ūkininkų, tas kiekis tikrai bus per mažas.

Dar atkreipčiau dėmesį į 3 straipsnio 4 dalį, kurioje yra pasakyta, kad fizinis asmuo, įsigijęs tą sklypą, turi per vienerius metus persikelti gyventi į tą apskritį, kur yra ūkininkavimui naudojama žemė. Dabar jūs pasakykite, kaip reikės daryti tiems ūkininkams, kurie turi du sklypus ties apskrities riba – vieną sklypą vienoje apskrityje, kitą sklypą kitoje apskrityje? Gal jiems reikės persiplėšti į dvi dalis, kad gyventų ir toje, ir toje apskrityje? Iš tikrųjų tokių prieštaravimų buvo galima išvengti, jeigu autoriai būtų parašę, pavyzdžiui, kad gali gyventi toje arba gretimoje apskrityje, arba kaip alternatyvą nurodę atstumą, bet tiesiog skubama kuo greičiau tą žemę pulti dalintis ir daromos tokios klaidos, kurias ištaisyti galės nebent Prezidentas vetuodamas šį įstatymą.

PIRMININKAS. G.Kniukšta – paskutinysis kalbėtojas dėl balsavimo motyvų. Prašom.

G.KNIUKŠTA. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų svarstant šį įstatymo projektą buvo įvairiausių nuomonių, bet aš gerbiamiesiems oponentams norėčiau priminti, kad šis įstatymo projektas Seime buvo svarstytas praėjusių metų birželio mėnesį ir jam buvo pritarta po svarstymo. Deja, aš iš gerbiamųjų kolegų, kurie šiandien kritikuoja šį įstatymo projektą, nesulaukiau nė vienos pastabos ar pasiūlymo ir t.t. Gerbiamajam J.Veselkai norėčiau atsakyti, kad jis tikrai gali drąsiai balsuoti už šį įstatymo projektą, nes jis tikrai turi daugiau kaip dvejų metų žemės ūkio veiklos patirtį ir išsimokslinimą žemės ūkio srityje. Tai yra nustatyta įstatyme.

Kitas dalykas, aš sutinku su gerbiamuoju J.Razma, kuris sako, kad iš tikrųjų įstatyme yra labai gerai padaryta, kad nustatyta tam tikri dydžiai. Tarkim, ūkininkams 300 hektarų, žemės ūkio bendrovėms iki 2000 hektarų, kad žemė nebūtų perpardavinėjama, ja nebūtų spekuliuojama ir t.t. Taigi visos nuostatos, išvardytos šiame įstatyme, ir turės teigiamos įtakos sustiprėti Lietuvoje žemės ūkio veikla užsiimantiems subjektams. Gerbiama valdančioji koalicija, gerbiamieji liberalai, gerbiamieji konservatoriai, nuoširdžiai kviečiu balsuoti už šį įstatymą. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, dėmesio! Visi, kurie norėjo kalbėti dėl balsavimo motyvų, kalbėjo, t.y. keturi – už, keturi – prieš. Dabar balsuojame dėl Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo. Kolegos, dėmesio! Pradedame balsavimą. Prašom neagituoti balsavimo metu. Prašom balsuoti. Balsuojame už visą įstatymą.

Už – 75, prieš – 19, 13 susilaikė. Įstatymas priimtas. Dėkoju, gerbiamieji kolegos.

Sprogmenų apyvartos kontrolės įstatymo projektas Nr.IXP-2163(2*) ES (priėmimas)

Dabar pagal mūsų susitarimą, kol sulauksime Teisės departamento išvados, imamės antrojo darbotvarkės punkto (tai ir eurointegracinis klausimas) – Sprogmenų apyvartos kontrolės įstatymo projektas, registracijos Nr.IXP-2163(2). Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vardu, pagrindinio komiteto vardu – komiteto pirmininkas A.Sadeckas. Prašom, kolega, į tribūną.

A.SADECKAS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, šiandien rytą komitetas svarstė vėlokai pateiktas Teisės departamento išvadas dėl šio įstatymo projekto, kurios yra redakcinio pobūdžio, tiesiog juridinės technikos dalykas, ir pritarė kai kuriom iš jų, kai kuriom nepritarė, bet, matyt, kadangi mes pastraipsniui svarstysime…

PIRMININKAS. Gerbiamasis pirmininke, man atrodo, jeigu jūs sakote, kad jos labiau redakcinio pobūdžio, mes tikrai neturėtume gaišti laiko, o iškart priimti atsižvelgdami į tai, kad jūs redaguodami atsižvelgsite į Teisės departamento išvadas. Man atrodo, kad mes dabar galime priimti paskirsniui, nes čia didelių ginčų nebuvo. Ar galime taip sutikti taupydami laiką? (Balsai salėje) Galime.

Pirmasis skirsnis – “Bendrosios nuostatos”. Galime priimti? Ačiū.

Antrasis skirsnis – “Sprogmenų klasifikacija”. Galime priimti? Ačiū. Pirmininke, jeigu jau kur bus ypatinga Teisės departamento išvada, tada priminkite, o jeigu ne – ne. (Balsas salėje) Gerai. Kuriam straipsniui?

A.SADECKAS. Tai būtų 2 straipsnio 13 dalis.

PIRMININKAS. Prašom.

A.SADECKAS. Ir 2 straipsnio 13 dalyje yra toks apibrėžimo pataisymas, kad “Sprogstamoji medžiaga – cheminis junginys ar mišinys, kuris veikiamas išorinio impulso – smūgio, kibirkšties, liepsnos, trinties…”, tekste buvo “ir panašiai”, siūloma pakeisti “ar kito išorinio poveikio” ir toliau kaip tekste.

PIRMININKAS. Man atrodo, vis dėlto čia redakcinis pataisymas, vadinasi, pirmąjį skirsnį priimame.

A.SADECKAS. Taip.

PIRMININKAS. Antrasis skirsnis – “Sprogmenų klasifikacija”. Galime priimti? Priimta.

Trečiasis skirsnis – “Sprogmenų saugos kontrolė”. Galime priimti? Priimta.

Ketvirtasis skirsnis – “Su sprogmenimis susijusi ūkinė komercinė veikla”. Galime priimti? Priimta.

Penktasis skirsnis – “Sprogmenų paėmimas ir naikinimas”. Galime priimti? Priimta.

Šeštasis skirsnis – “Sprogmenų apskaita”. Negirdžiu pastabų. Priimta.

Septintasis skirsnis – “Sprogmenų apyvartos valstybinė kontrolė”. Priimta.

Aštuntasis skirsnis – “Baigiamosios nuostatos”, kurios susijusios su kai kuriomis datomis. Man atrodo, kad čia datos gana tolimos, tai turbūt neprapulsime. Galime priimti visą aštuntąjį skirsnį? Priimtas, gerbiamasis pranešėjau.

Ar nori kas nors kalbėti dėl balsavimo motyvų? Gerbiamieji kolegos, dėmesio! Nematau, kad kas nors norėtų kalbėti dėl balsavimo motyvų. Kviečiu iš karto registruotis ir balsuosime, ar priimame Sprogmenų apyvartos kontrolės įstatymą. Prašom balsuoti. Registruojamės ir balsuojame.

Už – 74 ir vienas Seimo narys susilaikė. Vadinasi, Sprogmenų apyvartos kontrolės įstatymas priimtas. Kartu pranešu, kad priimtas dar vienas eurointegracinis įstatymas.

Seimo nutarimo „Dėl Rimantės Šalaševičiūtės paskyrimo Seimo kontroliere“ projektas Nr.IXP-2217. Seimo nutarimo  „Dėl Romo Valentukevičiaus paskyrimo Seimo kontrolieriumi“ projektas Nr.IXP-2218. Seimo nutarimo „Dėl Elvyros Baltutytės paskyrimo Seimo kontroliere“ projektas Nr.IXP-2219. Seimo nutarimo „Dėl Kęstučio Virbicko paskyrimo Seimo kontrolieriumi“ projektas Nr.IXP-2220 (svarstymas ir priėmimas)

Gerbiamasis pirmininke, mielieji kolegos, iš eilės, kaip tarėmės, 3 kompleksinis klausimas – Seimo kontrolierių skyrimas. Pagal tvarką dabar turėtų kalbėti frakcijų atstovai. Prašom. Ar kas nors pageidauja Socialdemokratų koalicinės frakcijos vardu? Pritarėm. Galiu pasakyti frakcijos nuomonę, kad tikrai buvo pritarta. Socialliberalų frakcijos vardu nori kas nors kalbėti? Ne. Kolegų liberalų vardu? G.Steponavičius. Prašom, kolega, į tribūną.

G.STEPONAVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, kolegos! Pateikiant Liberalų frakcijos poziciją dėl Seimo kontrolierių teikiamų kandidatūrų tenka stabtelti ir pasakyti keletą žodžių daugiau.

Liberalų frakcijos manymu, yra išlaikyta ydinga kandidatų parinkimo ir skyrimo į tokią svarbią instituciją kaip Seimo kontrolierių įstaiga praktika. Šis atvejis nebuvo išimtis. Turiu apgailestauti, kad ne tik nebuvo siekiama dialogo su politinėmis Seimo frakcijomis, bet iš esmės buvo remtasi ir partinių kandidatūrų protegavimo į Seimo kontrolierių pozicijas nuostata.

Dar labiau tenka apgailestauti, kad Seimo Pirmininkas ne visai korektiškai iš Seimo tribūnos informavo Seimo narius, kad neva aš, kaip Seimo Pirmininko pavaduotojas, šiuo klausimu atstovaudamas neva frakcijai, kalbėjausi dėl kandidatūrų. Remdamasis stenograma aš galėčiau pacituoti Seimo Pirmininką. Jo žodžiai buvo tokie: “Man jis (G.Steponavičius) sakė, kad apsilankymas pas Seimo Pirmininką buvo frakcijos pavedimu”. Noriu pasakyti, kad aš parodžiau iniciatyvą kaip Seimo Pirmininko pavaduotojas, paties Seimo Pirmininko pavedimu kuruojantis atsakingas institucijas, ir apsilankiau pas Seimo Pirmininką turėdamas labai paprastą tikslą – prašydamas, kad skiriant nefigūruotų partiniai motyvai. Prašiau, kad šios institucijos autoritetą sustiprintų nešališkos nepriekaištingos reputacijos kandidatūros.

Iš tiesų kandidatūros buvo parodytos, bet buvo kur kas didesnis būrys, ir nei mano, nei apskritai frakcijos nuomonių nebuvo klausta. Turiu apgailestauti, kad iš tiesų bent viena kandidatūra, kuri yra teikiama, t.y. ponas K.Virbickas, iš esmės yra tiesiogiai susijęs ir yra aktyvus Socialdemokratų partijos narys. Manyčiau, kad pripažindami ankstesnės kadencijos Seimo kontrolierių skyrimo tvarkos klaidas, nes mes matėme, kaip tai atiliepė pačios įstaigos darbui, kai vyravo nuolatinė įtampa, pačių Seimo kontrolierių… Tvirtinant naujas kontrolierių kandidatūras norisi linkėti, kad ši istorija nepasikartos.

Taigi Liberalų frakcija nepritaria tokiai parinkimo tvarkai ir mano, kad vykdant parinkimo procedūrą turi dalyvauti visos politinės jėgos, o ta procedūra turi būti aiški, skaidri ir nekelianti abejonių. Todėl Liberalų frakcija nebalsuos už tas kandidatūras, kurios yra teikiamos remiantis partiniu principu, o dėl kitų kandidatūrą apsispręs savarankiškai. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kitų frakcijų kolegos, Konservatorių. Prašom. A.Vidžiūnas – Konservatorių frakcijos vardu.

A.VIDŽIŪNAS. Pone posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, tai pirmas atvejis, kai Tėvynės sąjungos – konservatorių frakcija neprieštaraus naujųjų Seimo kontrolierių skyrimui. Mes linkime jiems sėkmės darbuose, kad tos liberalų išsakytos baimės ir mūsų išdėstyti, mano supratimu, objektyvūs, kritiški Seimo vadovybės veiklos dėl paskyrimo procedūrų vertinimai nebūtų realizuoti. Sėkmės darbuose. Žinoma, skyrimo ir atrankos procedūra mūsų, kaip ir liberalų, visai netenkina. Dėl vienos iš kontrolierių yra Žmogaus teisių centro rekomendacija (…),o dėl kitų kandidatūrų tokio skaidrumo mes nematome.

Tai, kad Seimo Pirmininkas, kuris turi atstovauti visoms Seimo frakcijoms, su Seimo frakcijomis nėra taręsis dėl kandidatūrų, svarstęs Seniūnų sueigoje ir kitur, yra blogai, o tai, ką dabar tvirtino ponas G.Steponavičius, apskritai yra skandalas, kad, G.Steponavičiui nesant, Seimo Pirmininkas iš tribūnos aiškiai pareiškė, jog su opozicijos atstovu valdyboje ponu G.Steponavičiumi yra viskas suderinta. Tai yra skandalas, kolegos, didžiulis pasitikėjimo ir įstatymų leidybos procedūrų skandalas.

Aš nenorėčiau kartoti tų dalykų, kuriuos mes mėginome pabrėžti tada, kai buvo be jokių argumentų atleidžiami dirbę Seimo kontrolieriai. Mes tai labai kategoriškai išsakėme. Mes visiškai nesutinkame su tokiomis atleidimo procedūromis. Kai žmonės išeina į tarptautines organizacijas, kai jie dirba Europos Tarybos konsultantams ir šviečia, sakysime, kaimyninę Rusiją šiais klausimais, kai Seimo kontrolierių įstaiga įgauna daug viešumo, važinėja po rajonus ir piliečiai iš tikrųjų ją ima jausti kaip įstaigą, kai kurių darbuotojų yra atsisakoma.

Daugiau aš nekalbėsiu, bet vienas dalykas, kuriam mes niekada nepritarsime – kad Seimo kontrolierių įstaiga ir Seimo kontrolieriai taptų politinio pasitikėjimo pareigūnais. Gerbiamieji kolegos iš kairės ir dešinės, mes norėtume susitarti, kad tokia praktika, kuri tęsėsi iki dabar ir kurią ypač blogomis formomis pademonstravo Seimo Pirmininkas, turėtų būti baigta. Ten turi dirbti profesionalai, o ne keistis, atėjus naujai daugumai, dėl ne visada skaidrių veiksmų. Konservatorių frakcija nebalsuos prieš naujuosius kontrolierius, linki jiems sėkmės, bet su tomis procedūromis, kurias taikė Seimo Pirmininkas ir valdančioji dauguma, atleisdami senuosius ir skirdami naujuosius, mes kategoriškai nesutinkame.

PIRMININKAS. Ačiū. Dabar aš noriu klausti kitų frakcijų atstovų. Ar Liberalų demokratų vardu kalbės kas nors? Ne. Ačiū. Ar Jungtinės frakcijos vardu kalbės kas nors? Ačiū. Ne. Ar Valstiečių ir Naujosios demokratijos sąjungos frakcijos vardu? Ne. Ir Mišrios frakcijos taip pat ne.

Dabar komitetų vardu. (Balsai salėje) Prašau? Vis dėlto… Aš buvau kvietęs, gerbiamieji kolegos. Ką jau darysi, didelei frakcijai nuolaida. A.Kunčinas – Socialdemokratinės koalicijos frakcijos vardu. Prašom.

A.KUNČINAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Socialdemokratų frakcija buvo susitikusi su kandidatais į Seimo kontrolieriais. Jiems buvo užduota nemažai klausimų. Atsakymai į tuos klausimus dauguma atvejų tenkino mūsų frakciją, todėl mūsų frakcija vieningai pritarė, kad šioms kandidatūroms būtų pritarta, ir kviečia visus balsuoti, jog jie būtų patvirtinti Seimo kontrolieriais. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis kolega. Dabar Žmogaus teisių komiteto vardu – G.Dalinkevičius. Ar kitų komitetų atstovai norėtų kalbėti? Prašom ruoštis, jeigu kas pageidautų. G.Dalinkevičius. Prašom.

G.DALINKEVIČIUS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, pagal Seimo statutą Žmogaus teisių komitetui yra suteiktos teisės išgirsti ir Seimo kontrolierių problemas, išgirsti ir žmonių skundus dėl jų. Taip pat teikti pasiūlymus, kad ši įstaiga iš tikrųjų rastų kelią į žmonių bėdas ir rastų savo vietą mūsų visuomenės gyvenime.

Aš visiškai pritariu tiems, kurie teigia, kad pastaruoju metu mūsų Seimo kontrolieriai išties išėjo į tarptautinius vandenis. Linkiu ir visas komitetas linki, kad naujieji Seimo kontrolieriai tęstų šią gražią veiklą. Tačiau komitete buvo daug diskusijų. Norėčiau šiandien atremti prieš tai aptartas mintis, kad iš piršto yra traukiamos, išlaužiamos tam tikros nuostatos dėl vidaus problemų, dėl Seimo kontrolierių problemų ir tų įstaigų, kurias jie gali tirti, problemų rato. Aš manau, kad galima rasti daug naujų būdų, daug naujų žingsnių, ir tikrai nesutinku su kaltinimais, kad šiandien atleidus pasielgta ne visai teisingai. Tai yra įstatymiška ir noriu, kad šito nebūtų… kaip kaltinimų mesta nei Seimo Pirmininkui, nei mums, tiems, kurie komitete… turim išgirsti ir pripažinti vienokią ar kitokią tiesą. Aš noriu perskaityti komiteto nuomonę dėl kiekvieno iš šiandien skiriamų Seimo kontrolierių. Balsavimo rezultatai dėl R.Šalaševičiūtės: už – 7, susilaikė 1. Dėl R.Valentukevičiaus paskyrimo Seimo kontrolieriumi: už – 7, susilaikė 1. Dėl E.Baltutytės : už – 8, nė vieno prieš, niekas nesusilaikė. Ir dėl K.Virbicko: už – 6, susilaikė 2.

PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis pirmininke. Dar kartą klausiu kitų komitetų pirmininkų. Teisės ir teisėtvarkos komitetas nori kalbėti ar ne dėl Seimo kontrolierių? Niekas nepageidauja. Aš vis tiek turiu dėl šventos ramybės paklausti. Ne. Tada tolesnė procedūra tokia. Ar patys kandidatai į Seimo kontrolierius dar nori kalbėti? Nepageidauja. Visi keturi nepageidauja. Ar Seimo Pirmininkas, kaip teikėjas, nori tarti žodį? Irgi ne. Gerbiamieji kolegos, mes turime balsuoti dėl kiekvieno kontrolieriaus atskirai. Pirmas yra Seimo nutarimas “Dėl R.Šalaševičiūtės paskyrimo Seimo kontroliere”. Ar pageidauja kas kalbėti dėl balsavimo motyvų? Dėl šios kandidatūros? Niekas nepageidauja? Galime balsuoti? Kolegos, dėmesio! Registruojamės ir balsuojame dėl Seimo nutarimo “Dėl R.Šalaševičiūtės paskyrimo Seimo kontroliere”. Prašom balsuoti.

Mielieji kolegos, už – 90, prieš nėra, susilaikė 5. Nutarimas priimtas. Sveikiname gerbiamąją R.Šalaševičiūtę. Visiškai teisingai. (Plojimai)

Antrasis nutarimas – Seimo nutarimas “Dėl R.Valentukevičiaus paskyrimo Seimo kontrolieriumi”. Ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų? Ne. Mielieji kolegos, kviečiu balsuoti. Registruojamės ir balsuojame. Kas už tai, kad būtų priimtas Seimo nutarimas “Dėl R.Valentukevičiaus paskyrimo Seimo kontrolieriumi”, prašom balsuoti.

Už – 91, prieš nėra, susilaikė 4 Seimo nariai. Mielieji kolegos, nutarimas priimtas. (Plojimai) Sveikiname gerbiamąjį R.Valentukevičių.

Trečiasis nutarimas – Seimo nutarimas “Dėl E.Baltutytės paskyrimo Seimo kontroliere”. Irgi privalau paklausti, ar yra norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Nematau. Galime balsuoti. Gerbiamieji kolegos, dėmesio! Registruojamės ir balsuojame. Ar priimame Seimo nutarimą “Dėl E.Baltutytės paskyrimo Seimo kontroliere”? Registruojamės ir balsuojame.

Už – net 103, bet vis tiek susilaikė 1. (Plojimai) Nutarimas priimtas ir jau pasveikinome. Ačiū.

Ir ketvirtasis – K.Virbickas. Prašom. Ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų? Nematau. Registruojamės ir balsuojame, ar priimame Seimo nutarimą “Dėl K.Virbicko paskyrimo Seimo kontrolieriumi”. Prašom registruotis ir balsuoti.

Už – 74, prieš nėra, susilaikė 24. Nutarimas priimtas. Sveikiname. (Plojimai)

Seimo nutarimo „Dėl Seimo kontrolierių įstaigos vadovo paskyrimo“ projektas Nr.IXP-2221 (pateikimo tęsinys, svarstymas ir priėmimas)

Mielieji kolegos, aš siūlau dabar užbaigti visą procesą. Seimo kontrolierius prašyčiau dar truputį palūkėti. O Seimo Pirmininką noriu pakviesti į tribūną, kad jis pateiktų vieną rezervinį klausimą, kuris vadinasi – Seimo nutarimo “Dėl Seimo kontrolierių įstaigos vadovo paskyrimo. Prašom. A.Paulauskas kviečiamas į tribūną.

A.PAULAUSKAS. Gerbiamieji kolegos, pagal Seimo kontrolierių įstatymą iš paskirtųjų Seimo kontrolierių vienas turi būti paskirtas įstaigos vadovu. Aš jau pristatydamas juos minėjau, kad siūlau R.Valentukevičių. Šis Seimo kontrolierius yra paskirtas antrajai kadencijai, jo įgaliojimai pratęsti. Tai tikrai didžiausią patyrimą turintis Seimo kontrolierius iš dabar paskirtų ir dirbančių Seimo kontrolierių. Ir manau, kad pagal savo dalykines ir profesines savybes jis atitinka reikalavimus, keliamus įstaigos vadovui. Aš teikiu jo kandidatūrą ir prašau jūsų pritarti.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamasis Pirmininke, jūsų nori paklausti vienas Seimo narys. Prašom. Jau nebenori. Ačiū. Ar gerbiamasis R.Valentukevičius nemalonėtų ateiti į tribūną? Gal kas nori dar paklausti, ar ne? Ne. Ačiū.

Gerbiamieji kolegos, mes dabar turime apsispręsti, ar pritariame po pateikimo? Ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų? Niekas. Gal galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo? Galime. Ačiū. Tokiu atveju gal galime iš karto priimti, nes nutarime, kaip matėte, yra įrašyta, kad nuo vasario 12 d., t.y. kai visi kontrolieriai pradeda dirbti, tik tada galės ir vadovas pradėti dirbti, ne anksčiau. Galime priimti?

Mielieji kolegos, ar nori kas dalyvauti diskusijose šiuo klausimu? Niekas. Ačiū. Pradedame priėmimo procedūrą. 1 straipsnis yra paskirti kontrolierių įstaigos vadovu R.Valentukevičių. Galime šitą priimti? Ir 2 straipsnis, kaip sakiau, nutarimas įsigalioja nuo vasario 12 dienos. Galime priimti?

Taigi dabar dėl viso nutarimo. Ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų? Nematau. Mielieji kolegos, prašom pasiruošti ir balsuojame dėl viso nutarimo. Registruojamės ir balsuojame, ar pritariame Seimo nutarimui dėl Seimo kontrolierių įstaigos vadovo paskyrimo.

Už – 93, prieš nė vieno, 2 susilaikė. Nutarimas priimtas.

Dabar dar sykį kviečiu į tribūną Seimo Pirmininką, o jau paskirtuosius visus keturis Seimo kontrolierius prašyčiau čia arčiau į pirmąją eilę. Prašom. Seimo Pirmininkas.

A.PAULAUSKAS. Gerbiamieji kolegos, leiskite jūsų ir savo vardu pasveikinti naujai paskirtus Seimo kontrolierius, palinkėti jiems principingai kovoti su biurokratizmo apraiškomis, būti jautriems žmonių skundams, pareiškimams ir garbingai atlikti savo pareigas. Jūsų vardu sveikinu ir linkiu visiems sėkmės dirbant. (Plojimai)

PIRMININKAS. Būsimasis Seimo kontrolierių įstaigos vadovas R.Valentukevičius taip pat pageidauja tarti žodį. Prašom.

R.VALENTUKEVIČIUS. Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamosios Seimo narės ir gerbiamieji Seimo nariai, gerbiamieji čia dalyvaujantys savivaldybių atstovai, t.y. merai. Visų savo kolegų vardu nuoširdžiai dėkoju Seimo Pirmininkui už mūsų kandidatūrų pateikimą ir jums, gerbiamasis Seime, už tikrai didelį ir gerą palaikymą. Pažadame, kad dirbsime, kaip ir jūs, Lietuvos žmonėms, sieksime, kad būtų laikomasi įstatymų, būtų mažiau pažeidžiamos žmogaus teisės. Dar kartą nuoširdus ačiū ir stengsimės jūsų neapvilti.

PIRMININKAS. Ačiū. Dar kartą sėkmės ir dar kartą savo ir Seimo Pirmininko vardu dėkoju Seimo kontrolieriams, kurie baigia kadenciją ir kurie dirbs iki vasario 11 dienos. Taigi sėkmės visiems.

Konstitucijos 47 straipsnio antrojoje dalyje numatyto žemės sklypų įsigijimo nuosavybėn subjektų, tvarkos, sąlygų ir apribojimų konstitucinio įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-1119(3*) (priėmimo tęsinys)

Mielieji kolegos, grįžtame prie 1 darbotvarkės punkto. Mes išsiaiškinome visus dalykus ir, kaip buvo susitarta, paprašyta teisininkų išvados. Ją referuos komiteto pirmininkas A.Sakalas. Prašom.

A.SAKALAS. Gerbiamieji kolegos, perskaitysiu Teisės departamento išvadą dėl konstitucinių įstatymų. “Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ne kartą konstatavo, kad pagal Konstituciją konstituciniai yra tie įstatymai, kurie tiesiogiai nurodyti Konstitucijoje ir yra priimti Konstitucijos 69 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, taip pat įstatymai, įrašyti į konstitucinių įstatymų sąrašą ir priimti Konstitucijos 69 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Konstitucinio Teismo 2001 m. balandžio 2 d. ir 2002 m. gruodžio 24 d. nutarimai.

Atsižvelgdami į tai, kad Konstitucijos 47 straipsnio pataisos, priimtos š.m. sausio 23 d., 3 dalyje yra nurodyta, kad žemę, vidaus vandenis ir miškus įsigyti nuosavybėn Lietuvos Respublikos užsienio subjektai gali pagal konstitucinį įstatymą, į tai, kad nuoroda į konstitucinį įstatymą yra ir galiojančios Konstitucijos 47 straipsnio 2 dalyje, taip pat į tai, kad projekte Nr.IXP-1119 yra išdėstoma nauja 1996 m. Konstitucijos 47 straipsnio 2 dalyje numatyto žemės sklypų įsigijimo nuosavybėn subjektų tvarkos ir sąlygų apribojimo redakcija, konstitucinis įstatymas… manytume, kad Konstitucijos 47 straipsnio 2 dalyje numatytas Žemės sklypų įsigijimo nuosavybėn subjektų tvarkos ir sąlygų apribojimo konstitucinio įstatymo pakeitimo įstatymo projektas gali būti priimtas neįrašius jo į konstitucinių įstatymų sąrašą. Teisės departamento direktorius K.Virketis.”

PIRMININKAS. Ačiū. Tikiuosi, kad daugiau ar mažiau viskas aišku, todėl dabar kolegas kviečiu kalbėti dėl balsavimo motyvų dėl viso šio įstatymo. Pirmasis V.Rinkevičius. Ruošiasi J.Veselka.

V.RINKEVIČIUS. Ačiū, pirmininke. Aš manau, kad įstatymas visiškai atitinka derybų su Europos Sąjunga pasiektus susitarimus. Norėčiau atmesti kai kurių kolegų nuogąstavimus, kad mes nesilaikome derybose su Europos Sąjunga sutartų įvairių dalykų, nes tai, ką mes sutarėme su Europos Sąjunga, įsigalios tada, kai mes būsime Europos Sąjungos nariais. O šiandien mes priimame įstatymą, kai iki galutinio įstojimo dar yra laiko. Šiame įstatyme yra labai aiškiai apibrėžtos visos nuostatos, kurios visiškai atitinka situaciją, susiklosčiusią šiandien Lietuvoje. Taigi pritariu šiam įstatymo projektui ir siūlau balsuoti už.

PIRMININKAS. J.Veselka – kita nuomonė. Prašom, kolega. J.Veselka.

J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, šiame įstatyme aš matau prieštaravimą ir jis kyla iš politizavimo. Štai, pavyzdžiui, šiame įstatyme žemę ne žemės ūkio paskirties veiklai, o būtent investicijoms galės įsigyti tik transatlantinės integracijos kriterijus atitinkančios lia, lia, lia... Juk mums šis pardavimas yra susietas su investicijomis į Lietuvą. Investicijos tai yra darbo vietos. Ir dabar man visiškai neaišku. Jeigu nori ateiti į Lietuvą investicijos ne iš transatlantinės integracijos, o normalios valstybės pilietis nori atnešti milijardą litų, jis negali pirkti žemės, nes mūsų politikai nutarė kaip 1940 metais. Tada buvo daugiau į Rytus, dabar tik į Vakarus, nors mes sakome, kad esame vidurio Europa. Šio milijardo negalima, nes jis yra ne transatlantas. O jeigu transatlantas, tai jis gali, ir jam užtenka 100 tūkstančių. Tai vienas dalykas. Aš su tokiu investicijų skirstymu į geras ir blogas nesutinku.

Antra. Dabar ateina investitorius ir sutaria su savininku pirkti žemę, bet prieš tai turi gauti valstybės leidimą. Kad aš galėčiau parduoti, investitorius turi gauti valstybės leidimą. Ar čia nebus konstitucinis mano teisės pažeidimas laisvai disponuoti savo nuosavybe? Todėl aš dėl tų politizuotų dalykų balsuosiu prieš šį įstatymą.

PIRMININKAS. I.Šiaulienė. Prašom. Dėl transatlanto ar transplantanto, nesupratau, ką Julius sakė. Prašom.

I.ŠIAULIENĖ. Gerbiamieji kolegos, priimdami šį konstitucinį įstatymą, mes pašalinsime visus juridinius barjerus mūsų juridiniams asmenims verstis žemės ūkiu, turėti nuosavybės teise žemės ūkio paskirties žemės. Labai suintensyvės žemės rinka, žemdirbiai galės gauti paskolas, tai didins mūsų žemės ūkio produktyvumą, be to, nuo liberalizavimo parduodant žemę teigiamas pasekmes turėtų pajusti tiek kaimas, tiek miestas, tiek visa mūsų ekonomika, nes tai didins konkurencingumą, bus daugiau investicijų, didės produktyvumas, pajamų augimas ir iš to išloš mūsų Lietuva. Gerbiamieji kolegos, kviečiu balsuoti už konstitucinį įstatymą, kad po mėnesio ir Konstitucijos pataisa, lydima kitų įstatymų, reglamentuojančių žemės ūkio paskirties žemės įsigijimą, galėtų visiškai veikti.

PIRMININKAS. E.Masiulis. Prašom, kolega.

E.MASIULIS. Gerbiamieji kolegos, ar man pasigirdo, ar iš tikrųjų gerbiamoji I.Šiaulienė kalbėjo apie žemės rinkos Lietuvoje liberalizavimą. Noriu pasakyti, kad netgi per padidinimo stiklą ieškant liberalių sąlygų Lietuvos žemės ūkyje nebūtų rasta. Mes tam tikra prasme apgaudinėjame savo žmones priėmę Konstitucijos 47 straipsnį, leidžiantį užsienio subjektams įsigyti žemės ūkio paskirties žemę Lietuvoje. Kartu “prikepėme” lydinčiųjų įstatymų, kurie įvairiais barjerais ir įvairiomis išimtimis apribojo šį procesą. Toliau valstybė už žmogų sprendžia, ką jam daryti su jo turtu. Pats žmogus nėra savarankiškas disponuoti savo žeme. Jis negali jos parduoti tam, kam nori.

Tokia politika veda prie tokių pasekmių, kad jau dabar vieno hektaro žemės ūkio paskirties žemės kaina Lietuvoje yra tik apie 200 Lt, tuo tarpu Olandijoje – 16 tūkst. litų. Ponai, kur mes einame?

Dar labiau šį skirtumą didindami mes dar labiau atitrūksime nuo Vakarų Europos žemės ūkio politikos. Įrašydami šiuos apribojimus mes iš tikrųjų nebūsime įdomūs jokioms naujoms investicijoms į žemės ūkį. Fermeriai, kurie domisi mūsų žemėmis, nueis į Latviją, į Estiją, kurie pereinamųjų laikotarpių neprašė. Po septynerių metų ir toliau Lietuvos žemės ūkis, nesulaukęs investicijų, gyvens Seimo agrarininkų pažadais ir svajonėmis apie geresnį gyvenimą. Siūlau nepritarti šiam įstatymo projektui.

PIRMININKAS. B.Bradauskas. Prašom, kolega.

B.BRADAUSKAS. Dėkoju, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, prieš mane kalbėję kolegos motyvus už pasakė tikrai labai svarius. Iš tikrųjų draudimas parduoti žemę juridiniams asmenims stingdė investicijų atėjimą į kaimą. Šiandien gerbiamasis E.Masiulis sako, kad žemės kaina yra 200 litų. Aišku, jis senokai buvo kaime, šie skaičiai gerokai atsilieka nuo dabartinio jo pasakymo. Bet nepaisant to, iš tikrųjų žemės kaina yra mažesnė, nes buvo daug draudimų, apribojimų. Dabar juridiniai asmenys, galėdami įsigyti žemės, iš tikrųjų pagyvins mūsų kaimą. Tai yra neabejotina. Ypač žemės ūkio bendrovės, žuvininkystės ūkiai, kiti subjektai, kurie ūkininkauja kaime, iki šiol buvo “pakabinti” tarp nežinios: galės disponuoti savo žeme ar negalės. Taigi mes neabejotinai darome žingsnį į priekį. Aišku, šiame įstatyme yra kai kurių apribojimų, kurie metams bėgant kristalizuosis. Manau, niekas netrukdys tobulinti šį įstatymą. Todėl aš kviečiu visus balsuoti už šį įstatymo projektą.

PIRMININKAS. G.Steponavičius. Prašom, kolega.

G.STEPONAVIČIUS. Ačiū, pone pirmininke. Žvelgiant į dabar ketinamą priimti įstatymą, tenka stabtelti ir priminti istoriją, kuri tęsiasi pusantrų metų rengiant Konstitucijos pataisą ir ją lydinčius įstatymus.

Taip, liberalai praėjusią savaitę palaikė Konstitucijos pataisą, kurioje numatyta galimybė užsieniečiams įsigyti žemės ūkio paskirties žemės sklypų. Tačiau valdančioji dauguma padarė viską, kad lydinčiaisiais įstatymais ši teisė iš esmės būtų atimta. Mes pamatysime, jeigu ateis tas momentas, kai reikės taikyti šiuos įstatymus, mes kitaip jų kaip biurokratiniais ir varžančiais žmogaus galimybę pasirinkti ir disponuoti savo nuosavybe pavadinti negalėsime.

Tenka priminti porą istorijos aspektų, kai Konstitucijos pataisų komisija, rengusi lydinčiuosius, vadinamus saugiklių įstatymus, pasirinko tai kaip būtinybę, nes buvo manyta, kad pereinamasis laikotarpis bus nereikalingas. Tačiau valdančioji dauguma mano, kad ir septynerių metų pereinamasis laikotarpis reikalingas. Šalia to, visas paketas saugiklių įstatymų, kurie turėjo pakeisti pereinamąjį laikotarpį. Deja, dabar mes pasielgėme ne tik dviveidiškai, bet ir nekorektiškai sulaužydami politinių partijų susitarimą, tai, kas buvo pasiekta Konstitucijos pataisų komisijoje. Šiandien mes negalime kalbėti apie žemės pardavimo liberalizavimą. Mes vargu ar galime kalbėti apie spartesnį žemės rinkos formavimąsi.

Tenka pasakyti dar vieną dalyką. Ateis momentas, kai galbūt liberalai turės galimybę spręsti ir turės didesnės įtakos priimant sprendimus Seime. Mes ta galimybe pasinaudosime ir keisime šiuos biurokratinius, žmogaus pasirinkimo laisvę varžančius įstatymus. Tikiuosi, kad tas momentas ateis jau greitai, o šiandien mes nepritarsime šiam konstituciniam įstatymui.

PIRMININKAS. Išauš ta diena, ko gero. Dabar kolega J.Čiulevičius. Prašom. J.Čiulevičius. Prašom, profesoriau.

J.ČIULEVIČIUS. Dėkoju, pirmininke. Rinkos atsiradimas – iš tikrųjų ilgai lauktas reiškinys, o abejonės dėl dvigubo apribojimo nėra tas pagrindas, dėl kurio reikėtų nuogąstauti. Pirmiausia žemės pardavimo užsieniečiams atidėjimas septynerių metų pereinamajam laikotarpiui iš tikrųjų nėra tas trukdys, dėl kurio užsieniečiai negalėtų čia įsigyti žemės nuomos pagrindais.

Kitas dalykas. Po septynerių metų iš tikrųjų šis pereinamasis laikotarpis išnyks, o saugikliai išliks ir tolesniam, ilgesniam laikui, kad Lietuvos žeme nebūtų galima spekuliuoti ir vidaus rinkoje. Ačiū. Kviečiu visus balsuoti už šį įstatymą.

PIRMININKAS. Ir dar viena nuomonė prieš – P.Gražulis. Prašom.

P.GRAŽULIS. Aš manau, kad Dievas apsaugos nuo tokios nelaimės, kad kada nors į Lietuvą ateitų ir ją valdytų liberalai, nes per trumpą laikotarpį padarė Lietuvos ūkiui labai daug žalos. Jeigu pažiūrėsime, kas šiandien darosi Lietuvoje, matysime, kad ir be liberalų vyrauja laukinis liberalizmas. O kas atsitiks, kai ateis į valdžią liberalai, net sunku įsivaizduoti.

Aš noriu pasakyti, kad šis įstatymas suteikia teisę žemę įsigyti Lietuvos juridiniams asmenims ir tokiu būdu panaikina visus saugiklius, nes niekas netrukdo užsienio asmenims pirkti juridinių asmenų akcijas, pajus ir taip perimti Lietuvos žemę į savo rankas.

Kitas dalykas. Taip pat yra suteikta teisė bankams įsigyti netiesiogiai užstačius žemę. Jeigu kokia nors įmonė bankrutuos, ta žemė atiteks bankui. Nors įstatyme ir numatyta, kad jis turi išnuomoti per dvejus metus ir būtinai per dvejus metus parduoti žemę, bet nenumatyta jokios sankcijos bankui, jeigu jis šio įstatymo nesilaikys. Taigi ši nuostata yra daugiau moralinio pobūdžio ir neturi jokių teisinių pasekmių.

Man labai gaila, bet vis dėlto matau, kad priėmus šį įstatymą atsiras didžiulių landų įsigyti mūsų žemę, kurios šiandien iš tikro yra labai maža kaina, užsienio subjektams per juridinius asmenis superkant iš jų įmones. Todėl aš balsuodamas dėl šio įstatymo susilaikysiu.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, kadangi čia buvo diskusija apie liberalizmą, negaliu atsilaikyti, noriu užtarti simpatiškuosius liberalus. Gerbiamasis Gražuli, ateis apšviestasis liberalizmas. (Balsai salėje) Sutinkate?

Kolegos, dėmesio! Dabar aš prašyčiau nepaisant ginčų vis dėlto gana sutartinai balsuoti, nes yra konstitucinis įstatymas ir reikia 71 balso. Kolegos, dėmesio! Kolegos, registruojamės ir visi gražiai balsuojame. (Balsai salėje) Prašom. Gražiai, bet kaip kas nori.

Už – 78, prieš – 18, susilaikė 7. Įstatymas priimtas.

Kolega G.Steponavičius. Prašom.

G.STEPONAVIČIUS. Pone posėdžio pirmininke, yra pagrįstų įtarimų, kad jūs per anksti mušate gongą. Norėčiau pacituoti jums Seimo statuto 171 straipsnio 5 dalį: “Tokių konstitucinių įstatymų pataisos arba įstatymai, pripažįstantys netekusiais galios ar keičiantys iki tol galiojusius (aš pabrėžiu – keičiantys iki tol galiojusius), turi būti priimti 3/5 visų Seimo narių balsų dauguma, balsuojant vieną kartą”. Cituoju jums pavadinimą, dėl kokio įstatymo mes balsavome: “Konstitucijos 47 straipsnio 2 dalyje numatyto žemės sklypų įsigijimo nuosavybėn subjektų, tvarkos, sąlygų ir apribojimų konstitucinio įstatymo pakeitimo įstatymo projektas”. Aš kviečiu, gerbiamasis kolega, pažiūrėti, ar mes elgiamės teisėtai.

PIRMININKAS. Mielieji kolegos, jeigu reikės, iš tikro imsimės šito reikalo dar kartą, todėl aš gongu nesuteikiu… (Balsai salėje) Kolegos, padiskutuosime, vėl paprašysime Teisės departamento išvados. Ačiū. Klausimas kol kas baigtas. J.Razma. Prašom.

J.RAZMA. Aš patikslinčiau, kad dėl tokių svarbių procedūrų galimų pažeidimų, matyt, reikėtų kreiptis į Etikos ir procedūrų komisiją.

PIRMININKAS. Galime ir į ją kreiptis.

J.RAZMA. Privalėtume gauti oficialią išvadą.

PIRMININKAS. Galime ir ją kreiptis, klausimas nebaigtas.

J.RAZMA. Manykime, kad taip ir darome.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, mes dabar imamės 4 kompleksinio klausimo. Mes dabar imamės 4 kompleksinio klausimo – Vietos savivaldos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir kai kurių straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projekto. Svarstymo ir priėmimo stadija.

Prieš pradedant svarstymą, noriu jums pranešti, kad kartu su mumis yra galinga miestų ir rajonų vadovų delegacija, merų delegacija, priešaky su Savivaldybių asociacijos prezidentu, Ignalinos meru B.Rope. Pasveikinkime. (Plojimai)

Mielieji kolegos, dar K.Prunskienė. Prašom.

K.D.PRUNSKIENĖ. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, dėl vedimo tvarkos. Galbūt tas klausimas ir taip deramai išspręstas arba sumanytas išspręsti. Manau, kad po komitetų kalbų prieš frakcijų kalbas derėtų išklausyti Savivaldybių asociacijos prezidento kalbą. Būtų labai logiška.

PIRMININKAS. Ačiū. Manau, kad kolegos neprieštarus. Sutinkam? Dar kolega J.Jučas. Prašom.

J.JUČAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš norėčiau kreiptis į jus, taip pat į Seimo narius, nes vėl keliaujame prie klausimo, kuriame bus nagrinėjama taip pat ir Seimo narių, kurie yra išrinkti į savivaldybės tarybas, klausimas. Etikos ir procedūrų komisijos išvada, kuri buvo pateikta, kai už – 3, prieš – 3 ir lėmė pirmininko balsas… tuo metu susirinko ne visa ir vėlgi išaiškinimo, kaip reikėtų elgtis Seimo nariams, kurie yra išrinkti ir į savivaldybės tarybas, konkretaus atsakymo aš neturiu. Taigi visais šiais klausimais balsuojant aš asmeniškai nusišalinu ir siūlau tai padaryti visiems kitiems likusiems 83 Seimo nariams, kurie taip pat išrinkti į savivaldybių tarybas. Šis klausimas, posėdžio pirmininke, yra rimtas ir aš labai prašyčiau jūsų, taip pat savo kolegų, kurie išrinkti į savivaldybių tarybas, pasižiūrėti visiškai rimtai.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, šiuo klausimu diskusija buvo ir galiu tik pakartoti tai, ką aš sakiau kreipdamasis ne tik į kolegą J.Jučą, bet ir į visus kitus, turinčius būtent tokį, sakysime, dvigubą ar pusantragubą statusą. Jeigu ką slegia sąžinė dėl vienų ar kitų keblumų, yra moraliniu trikdžių, kviečiu nedalyvauti, bet jeigu ką neslegia, dirbam toliau. Sutariam?

Vietos savivaldos įstatymo 3, 5, 11, 12, 14, 17, 20, 21, 29 straipsnių pakeitimo ir 18 bei 19 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr.IXP-2231(2*) (svarstymas)

Kviečiu į tribūną Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininką P.Papovą, kaip pagrindinio komiteto pirmininką. Ruošiasi R.Šukys – Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko pavaduotojas ir šiuo atveju kaip papildomo komiteto atstovas. Prašome, gerbiamasis Petrai.

P.PAPOVAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, gerbiamieji merai, Savivaldybių asociacijos prezidente ir kiti atstovai, kurie esate čia, Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas išnagrinėjo ir apsvarstė Seimo valdybos sudarytos darbo grupės pateiktą Vietos savivaldos kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektą. Visi žinome, kad jis buvo aptarinėjamas įvairiais lygiais ir Savivaldybių asociacijos tarybos posėdyje. Pasirinktas variantas buvo tas, kuriam labiau pritarė ir merai, t.y. kad meras būtų ne vykdomosios institucijos vadovas, o meras būtų savivaldybės vadovas, tarybos vadovas, kontroliuojantis vykdomąsias institucijas.

Žinoma, Savivaldybių asociacija siūlė pirmiausia priimti Konstitucijos 119 straipsnį, todėl, matyt, yra didžiausių neaiškumų ir prieštaravimų. Aš įsipareigojau parengti tokią konstitucinę pataisą, ir ji yra parengta bei įteikta Seimo įsteigtai Konstitucijos pataisų komisijai. Komisija ją nagrinėja, atrodo, jau yra išnagrinėjusi. Tačiau nepaisant to, sakykime, ir šiandien galėtų būti priimta konstitucinė pataisa pagal Europos vietos savivaldos chartiją, t.y. kad savivaldybių tarybos gali turėti joms atskaitingas vykdomąsias institucijas ir pagal tą nuostatą Lietuvoje turėtų būti du savivaldos institucijų formavimo būdai. Vienas, kad įstatymo leidėjas turi sudaryti galimybes taryboms turėti vykdomąsias institucijas. Tai yra vienas modelis, kuris dabar projekte siūlomas ir apsvarstytas. Kitas modelis – be vykdomosios institucijos, t.y. taryba pati pasirinktų, ar ji pati įgyvendina Vyriausybė įstatymus ir savivaldybės tarybos sprendimus, ar apsisprendžia pasirinkti kitą modelį vykdomosioms institucijoms formuoti. Taigi, kaip sakiau, apvarstytas yra tas modelis, kuris yra su vykdomąja institucija.

Komitetas apsvarstė Seimo Teisės departamento išvadas, visoms be išimties pritarė ir į vieną iš jų atsižvelgė. Tiesa, kelioms yra ir nepritaręs. Apsvarstė Seimo nario J.Razmos siūlymus dėl galimybės stabdyti savivaldybės priimtus teisės aktus, jiems nepritarė, nes tokios nuostatos nėra Administracinės priežiūros įstatyme. Toliau, kai kuriems siūlymams pritarė. Seimo narių kolegų A.Bauros ir V.Rinkevičiaus siūlymui komitetas pritarė. Po svarstymo dar yra pateikta nemažai Seimo narių siūlymų, t.y. kolegos K.Rimšelio, E.Masiulio ir daugelio kitų. Daugumai jų pritarta. Ir noriu dar pasakyti, kad būtų susidarytas vaizdas apie visus lydinčiuosius įstatymus. Specifika būtų tokia, kad dabartiniu metu meras turi tik politinio asmeninio pasitikėjimo tarnautojus, tačiau, sudarant sekretoriato struktūrą, taryba, kartu ir meras kaip jos vadovas, galėtų turėti ne vien tik politinio, bet ir keletą specialistų, formuojant tarybos sekretoriatą. Pagal K.Rimšelio pasiūlymą taryba galėtų turėti kolegiją priimti keturis sprendimus, nustatytus įstatyme tarybos kompetencijai. Ir dar labai daug diskutuojama dėl nuostatos, įteisintos Savivaldybių tarybų rinkimų įstatyme, kad dabartiniams išrinktiems tarybos nariams nereikia atsisakyti iki pirmojo posėdžio tarybos nario mandato, jie atsisako mandato, arba nutrūksta tarybos nario įgaliojimai, kai pradeda dirbti. Tačiau nuo 2007 metų jau prieš pirmąjį posėdį, jeigu bus tokių Seimo narių ir kitų, kurie dalyvaus rinkimuose ir bus išrinkti, kadangi jau iš anksto žinos, turės atsisakyti nuo 2007 metų tarybos nario mandato iki pirmojo posėdžio. Komitetas patobulintam variantui pritarė, balsavo taip: už – 7, prieš nebuvo, susilaikė 3. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu į tribūną R.Šukį – Teisės ir teisėtvarkos komiteto vardu. Ruošiasi K.Prunskienė.

R.ŠUKYS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos Seimo nariai, Teisės ir teisėtvarkos komitetas, apsvarstęs Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir kai kurių straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektą Nr.IXP-2231, pareiškė daug pastabų, pritarė Teisės departamento pastaboms, taip pat pritarė specialistų pareikštoms pastaboms ir pasiūlė pagrindiniam komitetui tobulinti įstatymo projektą atsižvelgiant į komitete pareikštas pastabas.

Aš norėčiau procedūriškai šiek tiek atkreipti dėmesį, kad iš tikrųjų pagrindinis komitetas projektą, kuris pateiktas, sutvarkė ir įregistravo tik penktadienį, todėl komitetas jo nebuvo nagrinėjęs, o buvo nagrinėjęs senąjį projektą, lygiai taip pat ir Teisės departamentas. Dabar aš matau, kad tik pataisomis siūloma šalinti tam tikrus trūkumus. Problema yra ta, kad pataisyto galutinio projekto mes nematėme, jo nėra pateikta. Aš įsivaizduoju, kad turėtų būti rasta laiko ir net mąstoma apie sesijos pratęsimą, kad šis įstatymų paketas būtų įvertintas iki galo ir priimtas toks, kuris neprieštarautų nei Konstitucijai, nei Konstitucinio Teismo nutarimo dvasiai. Aš bijau, kad to gali nepavykti padaryti, jeigu mes priiminėsime kaip dabar, kai mes neturime pakankamai laiko. Aš atkreipiau papildomai savo dėmesį. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Pirma kviečiu Seimo narę K.Prunskienę. (Balsai salėje) Asociacija kalbės. Prašom. Seimo nariams pirmenybė. K.Prunskienė. Ruošiasi J.Razma.

K.D.PRUNSKIENĖ. Gerbiamieji kolegos, gerbiamieji merai, mūsų frakcijos pozicija yra tokia. Pirmiausia norėtųsi išreikšti tam tikrą apgailestavimą, kad Konstitucinio Teismo sprendimas buvo priimtas po pakankamai ilgo laiko, kitaip tariant, vėlokai. Mes neturėjome galimybės sureguliuoti situaciją taip, kad nereikėtų pritempti tikrovės prie būtinumo keisti šiuos įstatymus, o būtų pasielgta taip, kaip diktuoja poreikis ir svarba gerinti situaciją, nebūtinai ją koreguoti pagal šį būtinumą. Aš turiu minty tai, kad galėjome bent jau pradėti svarstyti Konstitucijos pataisas, atsižvelgdami į racionaliausius kelius situaciją keisti, jeigu ji apskritai turėjo būti iš esmės keičiama. Deja, dabar yra taip, kaip yra, šis sprendimas daromas jau po rinkimų, todėl iškyla problema, ar korektiška keisti situaciją po rinkimų, kai rinkimai vyko dar neturint pakeistų įstatymų.

Mūsų manymu, tiksliau, šiuo atveju mano manymu, kad ir Konstitucinis Teismas, ir dabar šio įstatymo naujo varianto arba pataisų teikėjai daugiausia turbūt orientuojasi į tokį savivaldos modelį, kuris beveik analogiškas valstybės modeliui: yra valdžia ir administravimo vykdymas, valdžios sprendimų vykdymas. Tai yra beveik analogiška valstybės valdymui, tai yra kaip kad Seimas ir Vyriausybė. Tačiau visiško analogo su valstybe neįmanoma rasti jau vien todėl, kad savivaldybės lygiu ne priimami įstatymai, o vykdomi.

Mūsų manymu, yra ir gerų pataisų, vedančių teigiama linkme, tarp jų administratoriaus statuso koregavimas, kai administratorius skiriamas politinio pasitikėjimo pagrindu. Kažin ar čia reikia komentarų, nes administratorius ir turi dirbti viena kryptimi, pagal tą pačią strategiją kaip taryba ir susiformavusi tarybos politinė dauguma. Akivaizdu, kad pagal naują variantą, kuris svarstomas, valdyba ir meras šiek tiek daugiau ar mažiau nutolsta nuo sprendimų vykdymo. Tiesiogine prasme sprendimų vykdymas, administravimas yra perduodamas administratoriui ir jo aparatui. Kažin ar visais atvejais tai yra racionalu? Bus labai svarbu išgirsti mūsų Savivaldybių asociacijos prezidento nuomonę, kuri tikriausiai atspindės daugumos savivaldybių vadovų poziciją, ir kažin ar jų vertinimai bus palankūs šio projekto atžvilgiu.

Gerokai keičiasi tarybos įgaliojimai ir, žinoma, teigiama yra tai, kad šiame projekte kur kas konkrečiau apibrėžti punktai ir sustiprintos tos funkcijos, kurios išreiškia strateginę savivaldybių tarybų misiją, plėtojant tos savivaldos teritorijoje esantį ūkį, socialinę sferą, kultūrą ar panašiai. Strateginės funkcijos čia tampa labiau išryškintos, manau, kad tai yra labai svarbu. Pagaliau vargu ar pavyktų suformuoti solidžią ir turinio prasme esminę tarybų funkciją, jeigu to nebūtų padaryta. Ir tuo požiūriu tą projektą galima vertinti teigiamai.

Kai kurių abejonių kelia situacija, susidaranti dėl projekto 10, arba keičiamo įstatymo 20 straipsnio, ir 12 straipsnio, arba keičiamo įstatymo 29 straipsnio, numatytų punktų, pagal kuriuos administracija tarytum gerokai atplyšta nuo savivaldybių tarybos. Manau, tai pasireiškia ir tuo, kad taryba gali suformuoti savarankišką sekretoriatą. Atrodytų, kad lyg ir atsiranda du aparatai: vienas – savivaldybės tarybos, o kitas -administratoriaus. Gal tai ir nebūtų problema, bet vėlgi norisi išgirsti praktikos žodį, kaip visa tai funkcionuos, nors, tiesą sakant, ten yra nuostata, “gali”, vadinasi, to galima išvengti. Kokiu keliu eis mūsų tarybos, mūsų merai, irgi būtų svarbu išgirsti. Mes manome, kad šiandien…

PIRMININKAS. Laikas, kolege.

K.D.PRUNSKIENĖ. Baigiu. Mes manome, kad šiandien turbūt reikia pritarti tam projektui ir eiti jau užsibrėžtu keliu, nors abejonių, ar tai yra racionalu, yra gana rimtų. Labai gaila, kad nebuvo galbūt deramai paieškota būtų, kaip atidėti Konstitucinio Teismo sprendimo vykdymą nestabdant ir neignoruojant to vykdymo, o tiesiog einant konstitucinių pataisų keliu, per tą laiką susitariant dėl visko ir nedarant nieko, ko nereikėtų vėl taisyti. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu kolegą J.Razmą. Ruošiasi A.Matulevičius.

J.RAZMA. Gerbiamieji kolegos, mūsų frakcija kategoriškai nepritaria teikiamiems projektams. Tenka apgailestauti, kad nesenas Konstitucinio Teismo išaiškinimas įkvėpė revoliucinėmis tradicijomis pagarsėjusiame Zarasų krašte rinktus kai kuriuos Seimo narius teikti savivaldos struktūrinių reformų projektus, kuriuos galima vadinti revoliuciniais. Bet šiuo atveju aš manau, kad tikrai nereikalinga dabartinės savivaldos revoliucija, nes veikianti sistema pasiteisino. Aš negirdėjau, kad visuomenė būtų skundusis dėl jos.

Taigi kyla klausimas, kokios to priežastys, kad staiga imamasi revoliuciniu būdu keisti esamą sistemą. Aš manau, kad nesunku rasti atsakymą į šį klausimą, jeigu pažiūrėsime į savivaldos situaciją po paskutiniųjų savivaldybių rinkimų. Matome, kad centro dešinieji laimėjo rinkimus daugelyje savivaldybių. Turbūt nė vienas kairiųjų atstovas netaps meru nė viename mieste. Pagal dabartinę sistemą išrinkti merai tampa iš tikrųjų svarbiais politikos lyderiais, turinčiais realias galias ir gerą vietos bendruomenės paramą. Tokia padėtis, aišku, netenkina kol kas centre išlaikančios valdžią kairiųjų daugumos, kuri prieš vis labiau artėjančius Seimo rinkimus siekia sukelti sumaištį savivaldybėse ir, esant neveiksmingai vietos valdžiai, sustiprinti vadinamojo centro įtaką. Kolegos P.Papovo teikiama sistema ir turi, matyt, tam pasitarnauti. Manau, kad ją priėmę mes tikrai daug kur neišvengsime priešpriešos ir tarpusavio kovos tarp mero ir politiniu pagrindu skiriamo administratoriaus, nuolat kils ginčų dėl jų kompetencijos pasidalijimo. Nesunku prisiminti neseną 1990 – 1995 metų istoriją, kai veikė panaši sistema, tik pareigūnų pavadinimai buvo kiti.

Ar buvo išeitis po Konstitucinio Teismo sprendimo? Manau, kad buvo. Seimo daugumai reikėjo tik labiau įsiklausyti į A.Kubiliaus siūlomas idėjas, nes jis siūlė, kad pakaktų išbraukti įstatymo nuostatą, jog meras yra vykdomoji institucija, laikinai dvi tris ryškiausiai išreikštas mero vykdomąsias funkcijas pavesti vykdyti administratoriui ir skubiai tartis dėl Konstitucijos tikslinimo, kad dabar veikianti sistema būtų konkrečiai užfiksuota Konstitucijos lygiu. Žinoma, reikėjo aiškiai pasakyti poziciją, jog dabartinė savivaldos sistema yra gera ir nereikia jos iš esmės keisti. Tai esminiai dalykai.

Žinoma, yra ir ne tokių svarbių kritikuotinų dalykų. Pirmiausia tai antikonstitucinis administratorių kadencijos trumpinimas. Aš tikrai raginčiau Seimo daugumą pirma susimesti ir atsiskaityti už išeitinę pašalpą antikonstituciniu būdu atleistam generaliniam prokurorui, o tik po to balsuoti už administratorių kadencijos trumpinimą, pažeidžiant jų teisėtų lūkesčių principą (tai yra nurodęs Teisės departamentas savo principingoje išvadoje), nes tada, kai jie pradės kreiptis į teismą, prireiks nebe 150 tūkstančių, o mažiausiai dešimt kartų didesnės sumos. Tokių ydingų siūlymų yra ir daugiau.

Aš stebiuosi, kad pono P.Papovo revoliucinis entuziazmas įkvėpė ir kai kuriuos liberalų atstovus, ir ponas K.Rimšelis įregistravo net du skirtingus naujus administratoriaus pavadinimus. Tai iš tikrųjų yra nepriimtini dalykai, nes žinome, kiek dėl tokių pakeitimų teks keisti įstatymų, kiek laiko sugaiš visas valstybės biurokratinis aparatas, kol tie siūlymai bus įgyvendinti. Ar mes iš tikrųjų neturime ką veikti, kad užsiimame tokiais dalykais, norėdami pasiekti, jog metais anksčiau žūt būt atleistume tuos administratorius?

Kaip minėjau, projektai yra iš esmės ydingi. Žinoma, mes bandome juos taisyti atskiromis pataisomis, bet to tikrai nepakanka. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. A.Matulevičius. Ruošiasi gerbiamasis B.Ropė.

A.MATULEVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų šiandien mūsų Seime svarstomas klausimas, matyt, yra ne laiku ir ne vietoje, nes iš tikrųjų jis yra skubotai parengtas. Ne vietoje todėl, kad šiandien yra paskutinė pratęstos sesijos darbo diena ir, man atrodo, priimti tikrai gerą dokumentą bus labai sudėtinga, nes visi žiūrės į laikrodžius ir norės kuo greičiau baigti darbą. Bet aš norėčiau keletą žodžių tarti ir apie lyg ir Lietuvoje nekritikuotino Konstitucinio Teismo korektiškumą.

Susidarė toks įspūdis, kai kadaise Seimas nesureagavo į jų akibrokštą, viršijantį visas etikos normas, t.y. savo algų pasirašymą… Niekas valstybėje nesupranta, kaip jie gali turėti tokią teisę – didžiausias Lietuvoje algas ir už ką. Tai jie, šiandien iškritę iš bendro konteksto, leido sau priimti Konstitucinio Teismo sprendimą po to, kai įvyko rinkimai. Tai rodo, kad valstybėje susikūrė tam tikras klanas, tam tikros institucijos, kurios yra… (Nieko, gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš visus perrėksiu.) …tam tikras klanas, kuris iš tikrųjų nekreipia dėmesio į piliečius. Tai yra labai simptomiška ir labai pavojinga. Tai rodo, jog jeigu Seimas, save vadinantis ir pagal Konstituciją esantis aukščiausioji valstybės valdžios institucija, ir toliau bus toks bedantis, tai ir toliau vyks tokie įvykiai. Jeigu nebūtų taip nekorektiškai elgęsis Konstitucinis Teismas, tai tos situacijos, kurią šiandien mes svarstome, matyt, ir nebūtų.

Bet tai, matyt, yra tik preambulė. Po to, kai aukščiausiu lygiu demonstruojami nekorektiški ir neetiški veiksmai, atitinkamai nelogiškai elgiasi ir Seimo kolegos. Visiškai neseniai, birželio mėnesį, po pateikimo Seimas pritarė daugelio mano kolegų surinktai Konstitucijos pataisai…tai yra aš buvau surinkęs Seimo narių parašus, kad savivaldybių merai būtų renkami tiesiogiai. Tam Seime po pateikimo pritarta. Gerbiamasis P.Papovas šiandien klaidino Seimą sakydamas, kad reikia dar naujos pataisos. Galbūt reikia taip pat suderinti kitus straipsnius, bet tiesiog reikia tą pataisą svarstyti, o ne marinuoti, kaip yra dabar daroma, nes birželio mėnesį Seimas bendru sutarimu jai pritarė. Tai vienas dalykas.

Antras dalykas – iš tikrųjų grįžti į seną sistemą. O man teko su ja susidurti būnant Vyriausybėje ir kuruoti savivaldybes… Aš labai gerai žinau, kas tada buvo, kai Vilniaus mieste, esant tai senai sistemai, buvo dvivaldystė, vos neįvedėme tiesioginio Vyriausybės valdymo. Buvo tiesiog užimtas Seimas savivaldybės tarybos narių… Kai kas tą dešimties metų istoriją, matyt, pamiršo, bet ji yra archyvuose, yra užfiksuota net videojuostose ir televizijoje, kas norite, pažiūrėkite, ir tada išsigandę tą tiesioginį valdymą Vilniuje iš esmės atšaukė. Šiandien einama į tą dvivaldystę… aš labai retai sutinku su konservatoriais, sakau, kad jie daug sugriovė Lietuvoje, bet šiandien ponas J.Razma buvo teisus. Gal tik nereikėjo taip labai politiškai kalbėti, bet dalykiškai kalbant iš tikrųjų negalima gimdyti tos sistemos, kuri nepasiteisino. Jeigu mes šiandien priimsime šį įstatymą, t.y. iš esmės įstatymo pataisas, parengtas skubotai… Aš visiškai suprantu, kad kolega P.Papovas su kitais kolegomis ir negalėjo kitaip spėti padaryti ką nors rimtesnio negu tai… Mano supratimu, būtų galima surinkti Seimo narių parašus, kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl išaiškinimo, kodėl jie savivaldybę įsivaizduoja kaip atskirą valstybę. Kodėl būtinai turi būti valdymo organai sureguliuoti taip, kad yra administracija, yra taryba ir panašiai. Taryba savivaldybėje neleidžia įstatymų. Tai yra visiškai kitas valdymo lygis ir niekada netapatinkime savivaldybės su valstybe. Jeigu mes prieisime iki to, mes niekada neturėsime normalaus, gero valdymo.

Pažiūrėkime iš paprasto rinkėjo pozicijų. Šiandien žmogus, atėjęs į savivaldybę, nori, kad jo problemos būtų išspręstos, bet jos dažnai būna nesprendžiamos todėl, kad savivaldybės eiliniai darbuotojai, administracijos darbuotojai tų dalykų nesprendžia arba juos vilkina. Žinoma, kartais jų neįmanoma išspręsti vietose, nes trūksta pinigų. O dabar pas merą ateis žmogus ir jam sakys, kad dar eik pas administratorių. Juk iš esmės taip ir bus. Mes, Seimo nariai vienmandatininkai,su tuo susiduriame ir labai gerai žinome. Todėl aš šiandien kategoriškai esu prieš esamas įstatymo pataisas. Jas nebent būtų galima priimti laikinai, bet negi galima valstybėje vėl viską sugriauti ir iš naujo statyti, ir taip permanentiškai vykdyti valstybės valdymo revoliucijas? Mano supratimu, iš tikrųjų tai reikalauja kur kas išsamesnės diskusijos. Šis skubotas sprendimas, pamatysite, kolegos, labai atsilieps ir pinigais, ir žmonių nepasitenkinimu, ir chaosu savivaldybėse. Aš tikrai kalbu ne vien kaip Seimo narys, bet kalbu kaip žmogus, kaip pilietis, nes su tais dalykais esu susidūręs ir dabar nuolat susiduriu. Mano supratimu, vienintelis dalykas – priimti vokiečių modelį, kad savivaldybėse renkamas meras būtų pagrindinis vadovas ir kad tik per jį visi kiti dalykai būtų tvarkomi.

PIRMININKAS. Laikas!

A.MATULEVIČIUS. Galbūt teisus šia prasme buvo ponas J.Razma, kad dabar užtektų pataisyti įstatymą, jog tai nėra administracijos, vykdomosios valdžios atstovas, o po to būtinai turime taisyti Konstituciją. Nuo to niekur nepabėgsime ir su tuo turime sutikti, nes vis tiek sistema, kurią padarysime šiandien, bus negyvybinga. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar kviečiu į tribūną mūsų gerbiamąjį svečią B.Ropę, o kol jis ateis, kolega R.Šukys. Prašom.

R.ŠUKYS. Aš norėjau, gerbiamieji kolegos ir gerbiamasis pirmininke, kalbėti dėl vedimo tvarkos.

PIRMININKAS. Prašom.

R.ŠUKYS. Prieš tai kalbėjęs Seimo narys ir dabar kalbėjęs ponas A.Matulevičius demonstruoja akivaizdų teisinio nihilizmo pavyzdį, kalba įžeidžiančiai ir žeminančiai konstitucinės institucijos – Konstitucinio Teismo atžvilgiu, o jūs nesiėmėte jokių priemonių, netgi neperspėjote.

PIRMININKAS. Pripažįstu ir todėl prisijungiu prie tamstos žodžių dėl šio klausimo.

A.MATULEVIČIUS. Aš turiu savo nuomonę ir turiu teisę ją reikšti…

PIRMININKAS. Vis tiek reikia laikytis tam tikros tvarkos, todėl aš su kolega R.Šukiu sutinku. Dabar – B.Ropė. (Balsas iš salės) Prašom netriukšmauti! Bus kitos sankcijos.

A.MATULEVIČIUS. Formuluokite, už ką.

PIRMININKAS. Išaiškinsiu. Pirma išjungsiu, o po to išaiškinsiu.. (Juokas salėje) B.Ropė. Prašom. Tada imsimės tolesnių procedūrų.

B.ROPĖ. Laba diena, gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai. Iš tikrųjų nuoširdžiai ačiū, kad leidžiate dalyvauti ir jūsų posėdžių salėje, ir kalbėti. Matote, kad dalyvauja visi Lietuvos merai. Jie iš tikrųjų, noriu patikinti, yra Savivaldybių asociacijos nariai, kaip buvo bandoma sakyti, kad tai yra merų nuomonė, o ne asociacijos nuomonė. Iš tikrųjų jie visi yra deleguoti savivaldybių tarybų, t.y. išrinkti gyventojų plius deleguoti savivaldybių tarybų. Tai yra jų nuomonė.

Iš pradžių aš norėčiau perskaityti dvi trumpas pastraipas, kurios buvo paskelbtos visiškai neseniai “Savivaldybių žiniose”: “Per pastarąjį laikotarpį savivaldybėse atsirado vietinių politikų, nebijančių atsakomybės ir siekiančių valdžios dėl spartesnių pokyčių bendruomenės gyvenime. Žmonės juos pastebėjo, pradėjo pasitikėti, įvertino jų darbo rezultatus, balsuodami už juos per rinkimus”. Net 44 savivaldybėse, ten, kur merai buvo sąrašuose, laimėjo tie sąrašai. Tai jau daug ką pasako. Iš įvairių partijų… Nėra nė vienos partijos, kuri absoliučiai būtų laimėjusi. Ar tai blogai, kad jie dabar siekia įgyvendinti savo rinkimų pažadus, bendruomenės plėtros vizijas ir strategijas, konkrečius projektus? Labiausiai nepriimtina tai, kad realią valdžią ketinama suteikti ne tiesiogiai žmonių rinktai ir pasitikėjimą gavusiai asmenybei, o paskirtam funkcionieriui, kurio sėkmingą darbą šiame etape ir pagal šį modelį net sunku įsivaizduoti. Tai kelios mintys, kurias aš norėjau pasakyti.

Dabar dėl paties sprendimo projekto. Jeigu bus laikomasi susitarimo, kuris įvyko Seimo Pirmininko iniciatyva, dalyvaujant visų frakcijų seniūnams, kad tai yra laikinas dalykas, ir bus lygia greta keičiama Konstitucija, ir mes galėsime greitu laiku pamatyti užregistruotas suderintas Konstitucijos pataisas, kurių reikia ne merams, ne asociacijai, bet Lietuvos bendruomenei, Lietuvos gyventojams, jei greitai – kovo mėnesį Seime bus apsispręsta, surengtas pirmasis balsavimas, tada mes, žinoma, apsiraminsime. Bet jeigu taip įvyks.

Dabar, aišku, kyla klausimas turbūt ir jums visiems, ir mums, ir visiems Lietuvos gyventojams, kas šiandien daroma ir kam viso to reikia. Iš tikrųjų tai yra sudėtingas klausimas. Tai yra susitarimų, principų reikalas, įstatymų, Konstitucijos ir t.t., bet apskritai žmonės to nesupranta. Ta sistema, kuri buvo įgyvendinta 1994 metais, iki šiandien veikė sėkmingai, iš esmės nebuvo nė vienos problemos per 7,5 metų, dabar bandoma priimti sprendimą nežinant arba žinant, kad bus problemų. Iš tikrųjų, žinoma, klausimas…

Koks šiuo metu galimas variantas, kuris sušvelnintų situaciją? Tai yra, kaip minėjo ir gerbiamasis P.Papovas, kolegijos atsiradimas ir galimybė dalies arba didžiosios dalies sprendimų arba funkcijų, kurias vykdė valdyba, perduoti kolegijai, o ne administratoriui. Aš neįsivaizduoju, kaip administratoriui reikės vykdyti Civilinio kodekso normas. Pavyzdžiui, kaip suteikti vaikui laikinąją globą, kada galima suteikti ir galima nesuteikti, kaip tada tarybos nariai vertins administratoriaus sprendimą. Aš neįsivaizduoju, kaip administratorius valdys valdybos rezervo fondą – 1% pinigų, t.y. per Lietuvą 36 mln. litų. Aš neįsivaizduoju, kaip administratorius spręs, kokią sudegus žmogui skirti pašalpą: 200 litų ar 500, ar 1000. Tai yra sprendimai. Mes truputį susipainiojome, kad šiandien valdyba nėra vykdomoji institucija. Šiandien valdyba iš esmės yra mažoji taryba. Jeigu mes tuos principus priskirsime kolegijai, išvengsime pereinamuoju laikotarpiu nesusipratimų ir tai iš tikrųjų būtų pats švelniausias variantas. Bet mes turime lygia greta atsakyti ir į klausimus, kas padengs papildomas išlaidas, kurios susidarys savivaldybėse, kam reikia kurti institucijas, kurių nereikia. Jeigu šiandien savivaldybės apsieina be sekretoriatų, kam juos kurti papildomai. Kas žinoma dėl to, koks bus administratorius po vasario 26 dienos? Ar administratorius bus asmeninio (politinio) pasitikėjimo, ar administratorius bus karjeros tarnautojas? Ir begalė kitų klausimų, aš manau, ir mums, ir jums kyla vien dėl paprasto dalyko, kad neužteko laiko išdiskutuoti ir apsispręsti dėl vienų ar kitų principų. Aš vis dėlto tikiuosi, kad visiškai nepabėgs Lietuva, jeigu jūs šiandien šio įstatymo ir nepriimsite. Dar susėdus, sudėjus visus principus, pergalvojus, padėliojus, jį būtų galima priimti ir vėliau, bet jis būtų daug tobulesnis ir mažiau keltų aistrų visuomenėje. Aš tikrai tikiu, kad visa tai dar galima padaryti. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, dabar… (Plojimai) Aš turėčiau kviesti P.Papovą į tribūną, bet aš noriu perduoti tas diskusijas, kurios iš tikro buvo Seimo vadovybėje.

Kai kurių mūsų nuomone, parašus po Konstitucijos pataisa būtų galima pradėti rinkti, kad iš tikrųjų būtų perspektyva džentelmeniškai susitarti. Tai pirmasis punktas.

Antrasis punktas – mes neturime laiko priimti sprendimą, t.y. mes jį verkdami turime priimti iki vasario 25 dienos. Ir kad ir ką sakytų kai kurie kolegos apie Konstitucinį Teismą, mums aiškiai pasakyta – iki vasario 25 dienos. Taigi, jeigu norime baigti sesiją, turime apsispręsti šiandien, jeigu norime dirbti vasarį, prašom, aš pirmasis jūsų sąjungininkas dirbti vasario mėnesį. Aš jums tai seniai sakiau ir dabar dar kartą pakartoju. Bet dauguma Seimo narių ir vienoje Seniūnų sueigoje, ir kitoje patvirtino, kad turime baigti šiandien. Vadinasi, bičiuliai, kolegos, svečiai, ieškokime kompromiso, o viena to kompromiso garantijų yra šiandien pat pradėti rinkti parašus po parengta ir pakankamai su teisininkais suderinta galima tam tikro Konstitucijos straipsnio pataisa.

Ar dabar galime eiti toliau? Gerai. P.Papovas – pataisos.

P.PAPOVAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, jums leidus gal aš keletą…

PIRMININKAS. Prašom, kaip įgaliotas asmuo.

P.PAPOVAS. … atsakymų į pateiktus klausimus.

PIRMININKAS. Bet prašyčiau trumpai.

P.PAPOVAS. Išklausius Prezidento kalbą… Sėdint pas Seimo Pirmininką iš esmės buvo pritarta tai konstitucinei pataisai, kuri yra parengta. Pagal tą konstitucinę pataisą (norime mes ar nenorime) Lietuvoje bus du modeliai. Tai modelis, kuris dabar siūlomas, kai reikia priverstinai sudaryti vykdomąją instituciją, ir antrasis modelis, kai priimsime konstitucinę pataisą, kad tarybos gali sudaryti, gali ir nesudaryti pagal tarybos pasirinkimą. Antrasis modelis nebus toks, koks dabar. Dabar vykdomoji institucija yra įteisinta, o tada bus kaip tik pradedamas formuoti jūsų… jums suteikiama tik teisė formuoti sekretoriatą. Galite neturėti nė vieno patarėjo, nieko, net sekretoriato neturėti. Parašyta, kad galite. Liberalizuojame, suteikiame jums galimybes, vis tiek blogai. Kaip tik administracija pereitų į tą sekretoriatą ir taryba įgyvendintų visus savo sprendimus ir įstatymus. Du modeliai ir tai ne tas variantas, kuris yra dabar galiojančiame įstatyme. Atrodo, problemų nėra, bet kažkodėl norime dar politikuoti matydami, kad nieko iš to nebus, kad reikės įgyvendinti Konstituciją ir gyventi pagal Europos vietos savivaldos chartiją.

O dabar dėl pataisų.

PIRMININKAS. Mano nuomone, reikia pradėti nuo J.Razmos projekto 3 straipsniui ir plius čia papildomai yra suredaguota. Manykime, kad tai yra ta pati. Prašom, gerbiamasis pirmininke.

P.PAPOVAS. Komitetas pataisai nepritarė, aš jau kalbėjau, nes mes tą pataisą svarstėme… Vyriausybės atstovų įstatymas arba Administracinės priežiūros įstatymas. Siūloma suteikti teises Vyriausybės atstovams stabdyti savivaldybės priimtus teisės aktus. Mes nepritarėme tada ir dabar nepritariame.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerai. Gerbiamasis pirmininke, aišku. Dabar kalba siūlymo autorius, o po to vienas – už, vienas – prieš, ir balsuosime. Prašom. J.Razma.

J.RAZMA. Kadangi yra svarbesnių pataisų, aš šios pataisos atsisakau ir taupau laiką.

PIRMININKAS. Ačiū. Malonu. Einame toliau.

P.PAPOVAS. 6 straipsnio (dabar galiojančio 17 straipsnio) 1, 2 punktams pritarta, o 29 punktui nepritarta. Čia pasakyta, kad įstatymo nustatyta tvarka tvirtina teritorijų planavimo dokumentus. Mes atsižvelgdami į pastabas patobulinome, tačiau specialiuosius ir detaliuosius planus įstatymo ir savivaldybės tarybos veiklos reglamento nustatyta tvarka taryba gali pavesti tvirtinti savivaldybės administratoriui, o anksčiau buvo tarybai. Mūsų yra tokia formuluotė, nežinau, kaip autorius.

PIRMININKAS. Gerbiamasis autoriau, ar sutiktumėte su kompromisu? Du siūlymai priimti, du ne. Prašom. J.Razma.

J.RAZMA. Aš tik dėl 47 išbraukimo norėsiu motyvuoti. Su tuo galima būtų sutikti.

PIRMININKAS. Prašom. Minutėlę. Dvi pataisos bazinio įstatymo 17 straipsniui priimtos, vienai nepritarta, autorius sutinka. Dabar prašome dėl 47 punkto.

P.PAPOVAS. Dėl 47 punkto. Tai yra naujas siūlymas. Anksčiau Vietos savivaldos įstatyme nebuvo, kad savivaldybė sudaro ir savarankiškai tvirtina savo biudžetą. Dabar tokia nuostata yra, ši nuostata yra susijusi su Europos vietos savivaldos chartija. Teisės departamentas dėl formuluotės teikė kai kurias pastabas, tačiau dabar yra formuluotė, kad “neperžengdama įstatymo nustatytų įgaliojimų taryba gali priimti sprendimus dėl klausimų, kurie nėra išbraukti iš jų kompetencijos (antrą žodelį “ar” reikia išbraukti) ar nėra priskiri kitiems viešojo administravimo subjektams”. Jeigu niekas kokios nors funkcijos neatlieka, na, sakykime, įstatymais nenumatyta ir valstybės valdžia neatlieka, tai savivaldybė savarankiškai įstatymo nustatyta tvarka prisiima tą funkciją ir ją įgyvendina. Nemanau, kad ją reikėtų išbraukti, nes tai atitinka Europos vietos savivaldos chartiją.

PIRMININKAS. Ačiū, pirmininke. J.Razma dar kartą kaip siūlymo autorius. Prašom.

J.RAZMA. Manau, kad tikrai yra pasiūlytas nevykęs precedentas. Projektų kuratorius teigia, jeigu yra kokia nors nereglamentuota sritis, savivaldybė galėtų imtis administracinių veiksmų. Kitaip sakant, siūlomas principas, jeigu kas nors neuždrausta, tai leidžiama. Manyčiau, kad tas principas turi galioti piliečiams, bet ne viešojo administravimo institucijoms. O kad būtų aiškiau, pailiustruosiu konkrečiu pavyzdžiu. Sakykime, dabar nereglamentuota, kas Lietuvoje registruoja homoseksualistų santuokas. Kuri nors entuziastingai tuo klausimu nusiteikusi savivaldybė priėmus pono P.Papovo variantą gali imti ir pradėti registruoti nedelsdama, kol mes įstatymu šį klausimą išgvildensime.

PIRMININKAS. Ačiū. Pozicijos yra aiškios. Ar nori kas nors kalbėti dėl balsavimo motyvų, ar iš karto galime balsuoti? Niekas nenori? Kolega R.Šukys. Prašom. R.Šukys dėl J.Razmos pataisos bazinio įstatymo 17 straipsnio 47 punktui. Siūlo jį išbraukti. Prašom.

R.ŠUKYS. Būtent šis klausimas buvo iškeltas ir Seimo Teisės departamento specialistų ir atkreiptas dėmesys, kad tai iš tikrųjų prieštarauja principui. Viešojoje teisėje yra principas, kad leidžiama tiek, kiek yra suteikta teisių įstatymais, o ne leidžiama pasiimti tai, kas nereglamentuota, ir pasiskirti sau funkcijas. Šiuo atveju J.Razma yra teisus, ir aš siūlyčiau gerai pagalvoti, nes iš tikrųjų ta nuostata nėra tinkamai suformuluota.

PIRMININKAS. Kolegos, dėmesio! Dabar balsuosime dėl J.Razmos pataisos, kurią kai kas palaiko, o pagrindinis komitetas nepritaria. Registruojamės ir balsuosime, ar pritariame J.Razmos pataisai.

Už – 21, prieš – 15, susilaikė 40. Pataisai nepritarta. Dabar, gerbiamasis pirmininke, kitai J.Razmos…

P.PAPOVAS. Pritarta.

PIRMININKAS. Ir kolegų A.Bauros ir V.Rinkevičiaus irgi pritarta. Šį pataisų etapą baigėme. Dabar yra papildomos pataisos, kur kiekvienu atveju reikės 10 pritariančių Seimo narių. Aš siūlau, kad būtų paprasčiau ir kad būtų tam tikras principas, pataisas komentuoti pagal teikiančių pataisas pavardžių abėcėlę. Taigi pirmiausia yra ministro ir Seimo nario J.Bernatonio siūlymai. Ar jūs, pirmininke, pirmiausia pasakysite, ar autorius?

P.PAPOVAS. Galiu pasakyti.

PIRMININKAS. Prašom. Pirmininkas. Tai yra 7 straipsnis.

P.PAPOVAS. Galiu pasakyti. Yra J.Bernatonio siūlymai ir kartu toks pats yra J.Razmos siūlymas. Siūlymo esmė yra atsisakyti tarybos sekretoriato. Bet aš dar kartą noriu pasakyti dėl tarybos sekretoriato – tarybai tik suteikiama teisė sudaryti tarybos sekretoriatą. Taryba gali jo ir nesudaryti, jeigu ji nenori.

Buvo Vidaus reikalų ministerijos motyvas, kad reikia didinti darbo apmokėjimo fondą. Mūsų parengtame, patobulintame variante yra nuostata, kad iš administracijos darbuotojų sudaromas tarybos sekretoriatas. Aš nemanau, kad… čia liberalesnė formulė ir taryba gali pasinaudoti, kam ją išbraukti.

PIRMININKAS. J.Bernatonis kaip siūlymų autorius. Prašom.

J.BERNATONIS. Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, kaip ir Savivaldybių asociacija, aš manau, kad tarybos sekretoriatas būtų papildomas struktūrinis padalinys, kuriam steigti reikėtų papildomų lėšų. Tokio padalinio steigimą nustačius įstatyme, įstatymui įgyvendinti savivaldybės pagrįstai galėtų reikalauti papildomų lėšų, kurių biudžete nėra numatyta.

Šio siūlomo struktūrinio padalinio kai kurias funkcijas gali atlikti savivaldybės administracija, o kitas funkcijas, mūsų manymu, gali vykdyti politinio asmeninio pasitikėjimo valstybės tarnautojai, tai yra paties mero komanda. Todėl steigti papildomus padalinius, tokius kaip tarybos sekretoriatas, yra netikslinga.

Be to, siūlomame įstatymo projekte nustatyta, kad sekretoriatas sudaromas iš karjeros valstybės tarnautojų. Todėl tampa neaiškus paties tarybos sekretoriato statusas. Jeigu tai įstaiga, iškyla jos vadovo bei pavaduotojo finansavimo, santykio su savivaldybės administracija ir kiti klausimai. Siūlyčiau palaikyti mano pataisą.

PIRMININKAS. Minutėlę. J.Razmos siūlymas yra kitoks. Man atrodo, jo yra radikalesnis. Gal jis pasakys porą žodžių, ir tada klausysimės nuomonių dėl balsavimo motyvų. Prašom. J.Razma.

J.RAZMA. Mano siūlymas savo esme yra toks pat, ir aš dėl pozityvaus rezultato savo pasiūlymo atsisakyčiau, jeigu kolegos ryžtingai paremtų J.Bernatonį.

PIRMININKAS. Ačiū. Dabar nuomonės už, nuomonės prieš. B.Bradauskas. Prašom.

B.BRADAUSKAS. Dėkoju, posėdžio pirmininke. Mes šiandien girdėjome gana argumentuotą ministro kalbą, šiuo klausimu labai aiškiai kalbėjo ir Savivaldybių asociacijos prezidentas. Aš manau, kad tai yra visų merų nuomonė. Kodėl mes norime primesti tai, kas jiems nepriimtina? Nors mes ir sakome, kad gali steigti, gali nesteigti sekretoriato, bet tos savivaldybės, kurios įsteigs (įstatyme tai bus numatyta), rytoj, aš garantuoju, ateis prašyti papildomų pinigų tai struktūrai išlaikyti. Užtenka plėsti administracinį aparatą. Aš manau, kad yra kur dėti lėšas ir be šio struktūrinio padalinio. Todėl aš palaikau ministro siūlymą ir siūlau priimti jo pataisą.

PIRMININKAS. Ačiū. A.Gricius. Kita nuomonė. Prašom, kolega.

A.GRICIUS. Dėkui. Man labai gaila, kad mano kolegos Seimo nariai vis tiek linkę tvarkyti iš centro, visas protas sukauptas gerbiamojo J.Bernatonio vadovaujamoje ministerijoje, ir jie žino, kaip geriau savivaldybės turi gyventi.

Aš iš principo esu už tai, kad savivaldybės turėtų daugiau teisių, ir ne tik administracinių, teisinių, bet ir finansinių. Deja, mes nesugebame peržengti šio “rubikono”. Todėl aš kategoriškai esu prieš siūlymą atimti iš savivaldybių teisę pačioms apsispręsti, reikia joms tos tarnybos ar nereikia. Todėl siūlau atmesti. Ačiū.

PIRMININKAS. Mielieji kolegos, dėmesio! Dabar balsuosime. Dar P.Papovas. Prašom, labai trumpai, trūksta laiko.

P.PAPOVAS. Aš labai trumpai. Norėčiau pasakyti, kad tikrai ne taip, ne iš karjeros tarnautojų. Dabar tarybos sekretorius yra politinio pasitikėjimo, mero padėjėjas yra politinio pasitikėjimo, mero patarėjas yra politinio pasitikėjimo, ir iš Valstybės tarnybos įstatymo, arba suvienodintų pareigybių, tos pareigybės nėra išbrauktos. Galėtų būti karjeros specialistai. Administracijoje esantys specialistai galėtų nuolat dirbti tame sekretoriate.

Bet dar kartą kartoju, kad tarybai suteikiama teisė nedidinant darbo užmokesčio, nedidinant darbuotojų skaičiaus, iš tų pačių, iš tarybos sekretoriato… iš padėjėjų ir kai kurių specialistų suformuoti tarybos sekretoriatą, nes Konstitucinis Teismas pasakė: administracija, kuri tarnauja vykdomajai institucijai, negali dalykiškai aptarnauti tarybos. Kas būtų, jeigu Vyriausybės kanceliarija aptarnautų Seimą, o Seimas neturėtų savo kanceliarijos? Bet šiuo atveju kaip balsuosite, taip, vis tiek tarybos turės tarybos sekretorių, jie neišbraukti iš sąrašų, patarėją ir padėjėją.

PIRMININKAS. Ačiū. Aišku, kad būtų įdomu, bet mes pirmiausia turime apsispręsti dėl formalumo. Ar yra 10 Seimo narių, remiančių J.Bernatonio siūlymą? Aš manau, pakanka. Gerai. Tvarka. Mielieji kolegos, dabar turėtume balsuoti. Kadangi J.Razma atsisakė savo siūlymo J.Bernatonio labui, tai balsavimas yra dėl J.Bernatonio pataisos. Kas už tai, kad būtų pritarta šiai pataisai, prašom balsuoti. Komiteto nuomonė buvo išsakyta.

Už – 22, prieš – 26, susilaikė 29. Nepritarta. (Balsai salėje) Taip taip, čia jo yra daug. Dabar antrasis – pakeisti įstatymo projekto 10 straipsnio 4 dalį.

P.PAPOVAS. Čia viskas susiję, reikia dėl 13 straipsnio.

PIRMININKAS. Prašom. Gal jūs trumpai pasakykite, tada kviesiu kalbėti J.Bernatonį.

P.PAPOVAS. Tie pasiūlymai yra susiję vieni su kitais, todėl dabar, manau, reikia svarstyti penktą pasiūlymą, tai yra 13 straipsnio baigiamąsias nuostatas. Tai sietųsi su mano pasiūlymu 13 straipsnio 3 daliai.

PIRMININKAS. Vieną minutėlę. Dabar yra principinis klausimas. Jūsų pozicija ir siūlymo teikėjo pozicija, kad būtų aišku.

P.PAPOVAS. Jeigu teikėjas sutinka, kad prie šio straipsnio pereiname…

PIRMININKAS. Prašom. J.Bernatonis.

J.BERNATONIS. Be abejo, kitos pataisos buvo susijusios su tuo Savivaldybės asociacijos ir mūsų su kolega J.Razma siūlymu. Deja, jis buvo atmestas. Dabar aš norėčiau pereiti prie penkto siūlymo, kuris su tuo nesusijęs.

Mes siūlytume, kad tam tikrus įstatymų įgyvendinimo projektus, keletą dešimčių, parengtų Seimo valdybos sudaryta darbo grupė, kuri rengė ir šiuos projektus. Nes, suprantama, jie geriau žino šio sumanymo esmę. Toje darbo grupėje dalyvauja ir mūsų atstovai, kurie nuolat išsako poziciją. Tačiau jau dabar galima suprasti, kad įstatymų pataisos, susijusios su šio įstatymo įgyvendinimu, nebus grynai techninės pataisos. Jas reikia derinti su Savivaldybių asociacija, kai kuriais klausimais reikės politinių sprendimų. Todėl mes manome, kad tie projektai turėtų būti parengti Seimo lygmeniu, tai yra Seimo sudarytos darbo komisijos, nepermetant jų Vyriausybei.

PIRMININKAS. Ačiū. Pozicija aiški. Dar kartą P.Papovas ir tada vienas – už, vienas – prieš.

P.PAPOVAS. Komitetas iš dalies pritarė, kad reikia rengti įstatymų pataisas, tačiau pritarė mano pasiūlymui, kad tai darytų Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Vyriausybė įgyvendina įstatymus. Dar turbūt nebuvo Seimo istorijoje, kad reikiamus, su įstatymų pakeitimais susijusius įstatymus rengtų kažkokia Seimo sudaryta darbo grupė. Darbo grupė buvo sudaryta šioms pataisoms rengti ir mes pamatėme, kaip yra sunku. Seimo nariai, žinoma, pataisų nerengia, tik svarsto, nagrinėja, o tai reikia daryti, sakykim, kokio komiteto vienam patarėjui. Todėl pataisų bus nemažai. O kad reikia derinti su Savivaldybių asociacija, tai tam Vyriausybėje sudaryta Dvišalė taryba. Nemanau, kad čia yra Vyriausybės problema per Vidaus reikalų ministeriją ir kitas ministerijas parengti reikiamas pataisas, susijusias su Vietos savivaldos įstatymo pakeitimu.

PIRMININKAS. Ačiū. Vienas kalba už, vienas – prieš. J.Razma – nuomonė už. Prašom.

J.RAZMA. Aš manau, kad iš tikrųjų pasiūlymas geras. Būtų sveika, kad ir Seimo nariai, ir kiti Seimo kanceliarijos darbuotojai pajustų, ką reiškia ne visada prasmingų, revoliucinių pasiūlymų įgyvendinimas, kai skubiai keičiami kokie pareigūnų pavadinimai ir panašiai. Būtų gerai, kad visas tas pasekmes ir sutvarkytų iniciatoriai parengdami reikiamas įstatymo pataisas. Kita vertus, pono J.Bernatonio ministerijos specialistai gali triūsti visiškai beprasmiškai, jeigu jie netyčia parengs projektą, kuris neatitiks asmeninės P.Papovo pozicijos. Vadinasi, be reikalo bus sugaištas laikas. Mes matėme, kaip išėjo su Savivaldybių administracinės priežiūros gana gerai parengtu projektu, kuris čia, Seime, buvo iš esmės pakeistas ir sugadintas. Tai gal geriau, kad tie asmenys, kurie šiandien savivaldos klausimais valdančiojoje daugumoje turi lemiamą balsą, iš karto imtų ir gamintų tuos projektus, kuriuos jie norės priimti. Tai būtų racionaliau.

PIRMININKAS. Ačiū. Kaip senais laikais sakydavo, nubauskime iniciatorius. E.Masiulis. Prašom.

E.MASIULIS. Ačiū, pirmininke. Na, turbūt nevertas klausimas tokios ilgos diskusijos, bet aš tik noriu nusistebėti mūsų ministro J.Bernatonio nenoru imtis jam priklausančių darbų. Iš tikrųjų yra Vidaus reikalų ministerija, turinti visą savo aparatą, išlaikymą, gaunanti atlyginimus, ir ji privalo vykdyti Seimo pavedimus rengiant įstatymų projektus. Tai tikrai keista tokio nusišalinimo pozicija, o jeigu jau gerbiamasis ministras nedrįsta to daryti, tegul paprašo kokio kito savo kolegos ministro, kad kita ministerija parengtų.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, dėmesio! Dabar mes balsuosime. Ar pritariame kolegos Seimo nario ir ministro J.Bernatonio siūlymams dėl 13 straipsnio, arba “Baigiamųjų nuostatų”, konkrečiai dėl 3 dalies? Prašom balsuoti.

Plius 9, prieš – 24, susilaikė 40. Nepritarta.

Einame pagal abėcėlę toliau. Kolegos A.Indriūno pasiūlymai – tai pasiūlymai 9 straipsnio 2 daliai. Prašom, gerbiamasis pirmininke, referuokite, po to kviesiu kolegą A.Indriūną pasakyti kalbą.

P.PAPOVAS. Komitetas du kartus svarstė gerbiamojo A.Indriūno pasiūlymą. Kai buvo pirmasis variantas, nepritarė du trečdaliai, o dabar dėl trijų penktadalių… nepritarė, todėl reiktų apsispręsti čia, Seime.

PIRMININKAS. A.Indriūnas. Prašom, kolega. Dėl jūsų siūlymo.

A.V.INDRIŪNAS. Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, precedentas, kad daugiau žmonių atleistų, arba daugiau įgaliotų asmenų atleistų negu paskirtų, yra mūsų Konstitucijoje. Pavyzdžiui, Konstitucija numato, kad banko pirmininką skiria paprasta dauguma, vadinasi, jeigu 80 Seimo narių dalyvaus posėdyje ir 40 balsuos… 41 balsuos už paskyrimą, jis bus paskirtas. Tuo tarpu, kad būtų galima atleisti, jau reikia 71.

Taigi šis precedentas yra įteisintas mūsų Konstitucijoje. Ką jis duoda? Jis duoda stabilumą. Ir tas labai aktualu tose savivaldybėse, kurios neturi stabilios daugumos. Atsiranda keletas perbėgėlių, ir tie perbėgėliai visą laiką drumsčia vandenį. Meras, užuot užsiėmęs tikru darbu, dirbęs tai, kas rūpi gyventojams, rūpinęsis teritorijos reikalais ir panašiai, turi žaisti su tais perbėgėliais arba grasinančiais perbėgti. Man atrodo, kad jeigu mes kalbame apie tiesioginių mero rinkimų būtinumą, tai kol tiesiogiai neišrinkta, man atrodo, reikia priimti nors tokią normą, kuri garantuotų merui stabilesnę veiklą ir jis galėtų daugiau užsiimti gyventojų reikalais, to pageidauja ir gyventojai. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Mielieji kolegos, čia aš vėl turiu formaliai kreiptis. Ar yra dešimt Seimo narių, kurie remia kolegos A.Indriūno siūlymą? Kažkaip trūksta. (Balsai salėje) Tuoj balsuosime. Minutę, dėmesio! Dabar mes balsuojame, ar svarstome, o tam reikia dešimties balsų. Prašom registruotis ir balsuoti. Prašom neagituoti balsavimo metu. Dabar tik dėl svarstymo.

Yra 21. Svarstome. Dabar kolega A.Indriūnas taria žodį. (Balsas salėje: Jis jau tarė.) A, atsiprašau, jau tarė. Tai iš remiančiųjų – J.Jurkus. Prašom.

J.JURKUS. Gerbiamieji kolegos, aš vis dėlto kviesčiau palaikyti gerbiamąjį A.Indriūną, nes labai karti Kauno patirtis mums parodė, kai merai kasmet, kas pusę metų keisdavosi. Jeigu merą paskirti užtektų 14 balsų, o jį nušalinti reikėtų 16, tai sukeltų šiokį tokį stabilumą.

PIRMININKAS. Ačiū. E.Masiulis. Prašom, kolega.

E.MASIULIS. Gerbiamieji kolegos, kai minite Kauną, tai dar klausimas, kad reikėtų pasižiūrėti į tuos merus, kurie ten buvo, ar jie iš tikrųjų visi tas pareigas ėjo tinkamai. Bet aš noriu pasakyti, kad gerbiamajam A.Indriūnui tikrai nereikėtų lyginti banko stabilumo su tarybos, kaip politinio atstovavimo institucijos, stabilumu. Bet kokiu atveju valdymas mėgsta tvarką ir tam tikras taisykles. Ir kai mes pradedame numatyti valdymo išimtis, tai tų išimčių gali atsirasti ir daugiau. Kodėl Seimo Pirmininkas A.Paulauskas negalėtų paprašyti, kad Seime jį atleisti reikėtų taip pat dviejų trečdalių Seimo narių, o ne daugiau kaip pusės? Tai mes, sukeldami tokį negerą precedentą, galime gauti ir kitu lazdos galu. Kita vertus, noriu pasakyti, kad yra daug pavyzdžių, kur merai sėkmingai dirba ir savo konkrečiais darbais, savo gebėjimu organizuoti, savo gebėjimu rasti politinį kompromisą visiškai sugeba išbūti ne tik vieną kadenciją, bet dar ir ilgiau. Todėl nereikėtų ieškoti kokių dirbtinių stabilumo garantų. Pati didžiausia stabilumo garantija yra geras mero darbas.

PIRMININKAS. Ačiū. Mielieji kolegos, balsuosime. Dėmesio! Dabar balsuojame dėl kolegos A.Indriūno pataisos projekto 9 straipsnio 2 daliai. Prašom balsuoti.

Už – 24, prieš – 28, 26 susilaikė. Nepritarta. Pasitaiko.

Dabar paties P.Papovo siūlymai 12 ir 13 straipsniams.

P.PAPOVAS. Gerbiamieji kolegos, aš savo pasiūlymų dėl 12 ir 13 straipsnių atsisakau. 13 straipsnio 2 daliai lieka galioti trečias pasiūlymas, t.y. dėl ko mes čia balsavome, kad būtų pasiūlyta Vyriausybei parengti dėl šio įstatymo įgyvendinimo reikalingus projektus. O dėl tų dviejų atsisakau K.Rimšelio pasiūlymų dėl administracijos direktoriaus pareigybės įsteigimo naudai.

PIRMININKAS. Ten nebuvo datos. Dėl to reikia balsuoti. Pirmas dalykas, ar yra 10 Seimo narių, remiančių šį siūlymą? Yra. Čia dėl konkrečios datos. Perskaitau: “Pasiūlyti Vyriausybei parengti iki gruodžio 31 d. ir pateikti įstatymus, susijusius su įgyvendinimo projektu”. Užtenka? Dešimt. Ar reikia dar kalbėti dėl balsavimo motyvų, ar galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Ačiū. Pritarta.

Einam toliau. Dabar K.Rimšelio siūlymai.

P.PAPOVAS. Taip, K.Rimšelio pasiūlymai susiję su administracijos direktoriaus pareigybe. Komitetas apsvarstė ir pritarė įvertinęs tai, kad Konstitucinis Teismas priėmė sprendimą dėl generalinio prokuroro kadencijos. Vieni administratoriai yra paskirti penkerių metų kadencijai, kiti neribotai, tačiau administratoriaus pareigybė iš esmės keičiasi, keičiasi jo statusas. Administratorius, arba administracijos direktorius, tampa savivaldybės institucija vietoj buvusios savivaldybės valdybos. Tai tikrai reikšminga institucija, tai ne ta pareigybė, kuri buvo – administratorius įstaigos vadovas kaip tvarkytojas – dabartiniu metu jis priims ir kai kuriuos sprendimus, individualius teisės aktus, tai yra išdavinės leidimus ir kt., konkrečiai įgyvendindamas įstatymus, Vyriausybės sprendimus ir savivaldybės tarybos sprendimus. Todėl siekiant, kad nebūtų problemų ir teisminių procesų dėl atleidimo, turi būti garantijos: statuso pakeitimas, pareigybės pavadinimo pakeitimas – dvi įstatyminės nuostatos.

PIRMININKAS. Minutėlę, pats kolega K.Rimšelis kaip autorius.

K.RIMŠELIS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš norėčiau atsakyti ir į klausimą, kurį kėlė Seimo narys J.Razma. Aišku, įstatymas yra keičiamas ir nesinori, kad tas įstatymas padarytų biurokratus, konkrečiai administratorius tokius galingus, kad valdžios centras, arba įtakos svoris, tektų administratoriui, o ne tarybai, nes tokiu atveju būtų galima teigti, kad visiškai nereikia rinkimų į savivaldybių tarybas, nes niekas nesikeis: valdžia atiduodama biurokratams.

Mano pasiūlymai yra du. Vieną aš atsiimu. Ten, kur kalbama apie kanclerį, aš maniau, kad atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo sprendimą reikėtų apsaugoti administratorius ir jų nejudinti, tik sumažinti jų funkcijas ir įsteigti kanclerio pareigybę. Bet šį pasiūlymą aš atsiėmiau komitete, radome kompromisinį variantą. Aš nesakau, kad čia gal viskas tobula, bet man atrodo, kad šiuo metu jisai būtų kaip kompromisas. Siūlyčiau dėl jo balsuoti.

Įsteigiama nauja pareigybė – administracijos direktorius – tampa savivaldybės institucija, jai tenka dalis dabartinio mero kompetencijos, dalis buvusios valdybos kompetencijos ir dalis administratoriaus kompetencijos. Į tas pareigas skiriama ir iš jų atleidžiama pagal politinio pasitikėjimo principą mero teikimu. Siūloma tarybai ir tvirtinama tarybos. Aš manau, kad tokia sistema vis dėlto leidžia turėti didesnę įtaką ir tarybai, ir pačiam merui. Nėra galimybės administratoriui taryboje pareikšti 1/3 balsų nepasitikėjimą ir šalinti iš pareigų. Jeigu administratorius dirba blogai, tai sprendžia meras ir jo teikimu galima atleisti. Jeigu meras neatleidžia administratoriaus, o taryba mano, kad jis dirba blogai, tada taryba atleidžia patį merą.

PIRMININKAS. Mielieji kolegos, aš matau, kad yra dešimt remiančių kolegos K.Rimšelio siūlymą.

P.PAPOVAS. Bendru sutarimu.

PIRMININKAS. Yra? Yra. Aš labai atsiprašau, jeigu nėra prieštaravimų. J.Razma lyg ir prieštarauja. Ar galime bendru sutarimu?

J.RAZMA. Ne, ne.

PIRMININKAS. Ne? Tada J.Razma, prašom.

J.RAZMA. Aš matau, kad projekto autoriai klimpsta vis giliau su savo revoliuciniais pasiūlymais, tenka steigti naują biurokratinę grandį – administracijos direktorių. Per vieną dieną nuspręsti, kokias funkcijas jam priskirti, truputį atimant iš dabartinio mero, iš administratoriaus, iš valdybos… Aš žiūriu pasiūlymų įregistravimo datą – 27 diena. Tokie sudėtingi valdymo klausimai sprendžiami taip skubotai. Nežinau, kokią mes sistemą sukursime taip dirbdami. Man labai gaila dėl tokio požiūrio į savivaldą, kai be jokios gilesnės analizės teikiami tokie pasiūlymai, be jokio skaičiavimo, kiek tai kainuos, kokie nusistovės santykiai tarp tų atskirų subjektų: mero, administratoriaus, administracijos direktoriaus. Tikrai sudėtinga pritarti tokiam revoliuciniam požiūriui.

PIRMININKAS. Ačiū. J.Jurkus norėtų paremti. Prašom.

J.JURKUS. Gerbiamieji kolegos, aš vis dėlto siūlyčiau palaikyti komiteto priimtą sprendimą. Meras yra pati svarbiausia figūra savivaldybėje, ir mes tą norime išryškinti. Kad nebūtų teismų, kad neatsitiktų taip, kaip su K.Pėdnyčia, mes pakeitėme pavadinimą “administracijos direktorius” ir kai kurias funkcijas, todėl manyčiau, kad priimtas gana normalus variantas, kartu mes įgaliname merus sėkmingiau vadovauti savivaldybėms.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, aš pradžioje pasakiau kitą straipsnį, o visi kolegos kalbėjo kitu klausimu. Dabar mes turime susitarti, dėl ko kalbėjome. Aš juk buvau perskaitęs: dėl 12 straipsnio, keičiamo įstatymo 29 straipsnio, kur buvo numatyta, kad savivaldybės administracijos tarnautojai, biudžetinių ir viešųjų įstaigų bei savivaldybės kontroliuojamų įstaigų vadovai negali būti savivaldybės, kurioje dirba, nariai. Aš šitą buvau paskelbęs. Bet mes visi pakalbėjome dėl kito, tai dabar, kad nesusipainiotume balsuodami, prašome, gerbiamasis pirmininke, aiškiai pasakyti, dėl ko turėsime balsuoti, nes visi sutartinai kalbėjo ne apie tai, ką aš paskelbiau. Aš labai atsiprašau. Vieni kitų nesupratome. Prašom.

P.PAPOVAS. Taip. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, turime balsuoti dėl K.Rimšelio kai kurių straipsnių pakeitimo paketo. Vietoj administratoriaus – administracijos direktorius.

PIRMININKAS. Ar supratome? Supratome. Jeigu nubalsuojame teigiamai, vadinasi, priimame visą paketą.

P.PAPOVAS. Taip.

PIRMININKAS. Sutinkam?

P.PAPOVAS. Taip.

PIRMININKAS. Dėmesio! Balsuojame dėl vieno siūlymo, kuris kartu reiškia visą kolegos K.Rimšelio pateiktą paketą. Prašome balsuoti. Komiteto nuomonė?

P.PAPOVAS. Už.

PIRMININKAS. Teigiama. Prašom. Gerbiamieji merai, prašome klausyti.

Už – 72, prieš – 2, susilaikė 9. Paketui pritarta.

P.PAPOVAS. Gerai. Pirmyn!

PIRMININKAS. Dabar grįžtame prie tos pataisos, kurią aš anonsavau. Kolega K.Rimšelis. Prašom, būtent 12 straipsnio, arba bazinio įstatymo 29 straipsnio, 10 dalis. Prašom.

K.RIMŠELIS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš siūlau tokią redakciją. (Triukšmas salėje) Ar galima, kad kas paklausytų, nes…

PIRMININKAS. Prašom garsiau.

K.RIMŠELIS. Aš noriu atkreipti dėmesį, kad tai straipsnis… Mano siūlymas nėra sutinkamas vienareikšmiai. Tie, kurie dirbo savivaldybėje, žino, ką reiškia, kai iš biudžeto gaunančios lėšas įmonės ar įstaigos vadovas kartu yra tarybos narys. Pačiai administracijai ir jos darbuotojams yra uždrausta būti tarybos nariais, seniūnams yra uždrausta būti tarybos nariais. Pavyzdžiui, kas dirbo savivaldybėse turbūt ne kartą susidūrė, kad kokios nors mokyklos direktorius nurodinėja skyriaus viršininkui ar departamento direktoriui arba, šiurkščiai kalbant, tarybos posėdžio metu ant ausų stato patį administratorių. Man atrodo, tokia tvarka yra negera. Šis pasiūlymas, mano supratimu, atitinka Konstitucinio Teismo sprendimo dvasią, kad jeigu jau atskiriame, tai atskiriame viską, todėl siūlau paremti ir balsuoti už šį sprendimą.

PIRMININKAS. Ačiū. Pranešėjas. Po to 1 – už, 1 – prieš.

P.PAPOVAS. Gerbiamieji kolegos, komitetas šiam pasiūlymui nepritarė, bet tada buvo svarstymas, kai nebuvo galimybės į pirmąjį posėdį susirinkti išrinktiems tarybos nariams. Kadangi tokia nuostata turėtų būti (svarstant Savivaldybių tarybų įstatymą ji yra komiteto aprobuota), tai tokiu atveju problemos nebūtų. Visi – administracija ir įstaigų vadovai – ateina į pirmąjį posėdį, toliau, kaip ir visi kiti, galėtų nedalyvauti. Tai yra mano nuomonė. Komiteto oficiali nuomonė dabar yra tokia – nepritarti.

PIRMININKAS. J.Jučas. Prašom, kolega.

J.JUČAS. Labai ačiū, posėdžio pirmininke. Aš paremčiau šią pataisą, nes iš tikrųjų nėra labai gerai, kad tarybos nariais dirba būtent savivaldybės finansuojamų įstaigų vadovai. Tada susidaro ne visai lygios teisės su kitų įstaigų vadovais, kurie taip pat gauna finansavimą iš savivaldybės. Manau, pataisa yra logiška, nes išskirtinių sąlygų sudarymas nėra geras dalykas. Ačiū.

PIRMININKAS. P.Gražulis. Pirma balsuosime dėl vedimo tvarkos.

P.GRAŽULIS. Gerbiamieji Seimo nariai, man atrodo, eidami tokiais tempais… Jau dabar tarybos nariais negali būti Seimo nariai, administracijos darbuotojai, savivaldybių įmonių vadovai. Greitai tarybos nariai galės būti tiktai ufonautai arba užsieniečiai. Iš tikrųjų mes sudarysime tokį sąrašą, kad niekas negalės būti tarybos nariais. Aš nesuprantu, kur mes einame ir kur bus galas? Turėsime kviestis kažkokius ufonautus, kad jie galėtų būti tarybos nariais, tik jie bus nesuinteresuoti. Nesuprantu.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, dėmesio! Balsuojame. (Balsai salėje) Minutėlę. Dėl vedimo tvarkos – po to! (Balsai salėje)

Dėl balsavimo motyvų pasakyta, išjungsiu po antro žodžio, įspėju. V.Einoris.

V.EINORIS. Gerbiamieji kolegos, labai apgailestauju, kad daugiau negu pusėje rajonų nebėra žemės ūkio bendrovių. Jeigu jų nėra, tai nėra etatų ir karvių melžėjų. Tada iš ko komplektuosime tarybas?

PIRMININKAS. Labai atsiprašau, ne apie tai kalbama. Klausimas aiškus. Ne apie tai kalbama. Gerbiamieji kolegos, dėmesio! Balsuojame, ar pritariame K.Rimšelio… (Balsas salėje) Gerbiamasis Vytautai, paskui bus galima pasakyti. Laiko nėra, supraskime vieni kitus. Balsuojame dėl K.Rimšelio pataisos, kuriai vieni pritarė, kiti nepritarė. Komitetas pasakė poziciją.

Už – 14, prieš – 40 ir 23 susilaikė. Nepritarta.

Gerbiamieji kolegos, dabar kolega V.Nekrašas. Prašom.

V.NEKRAŠAS. Gerbiamieji kolegos, aš stebiuosi, aišku, mūsų tempais, stebiuosi mūsų svarstymu. Mane, kaip gydytoją psichiatrą, apėmė toks jausmas, kad jau šioje salėje prasidėjo protų nutekėjimas, bet balsavimas parodė, kad yra ir blaiviai mąstančių. Įsivaizduokite tokią situaciją: įstaigos vadovas negali būti, o bet kokios privačios firmos vadovas gali būti. Tai ką – sukiškime privatininkus. Padarykime arba viena, arba kita. Jeigu negali, pavyzdžiui, tai niekas negali. Kokia susidaro situacija?

PIRMININKAS. Gerai. Aš jus supratau. Tuos klausimus toliau svarstysime. Dabar baikime tai, kas surašyta. Mielieji kolegos, dėmesio, ir kairė, ir dešinė, truputį dėl mūsų šiandieninio darbo. Mums dar liko kelios pataisos. Aš siūlau užbaigti viską iki galo, t.y. išnagrinėjame visas pataisas ir priimame šitą bazinį įstatymą, o kitus rytinio posėdžio klausimus, t.y. kompleksinius 1-8 ir 1-9, nukeliame po pietų. Pertraukos iki pietų pertraukos nedarome. Per pietų pertrauką padarome frakcijų atstovų pasitarimą dėl 1 klausimo, dėl tos vietos, kur mums balsavimas neišėjo iki galo. (Šurmulys salėje).

A.Salamakinas. Prašom.

A.SALAMAKINAS. Gerbiamasis pirmininke, aš sutinku su tuo, ką jūs sakote. Aš 14.00 val. kviečiu Etikos ir procedūrų komisijos posėdį dėl to konflikto, kuris įvyko ryte. Tai vienas kitam netrukdo. Vienas kitam netrukdo.

Mielieji kolegos, dabar imamės K.Rimšelio ir E.Masiulio pataisų, taip?

P.PAPOVAS. Taip.

PIRMININKAS. Prašom, pirmininke.

P.PAPOVAS. Komitetas šioms pataisoms yra pritaręs. Čia steigiama tarybos struktūra – kolegija kai kurioms tarybos funkcijoms įgyvendinti, išskyrus numatytas 17 straipsnio… (buvo mūsų komitete buvo sutarta) 17 punktą, t.y. nuo 14 iki 16 ir 18 punktai. (Balsas salėje)

PIRMININKAS. Prašom. K.Rimšelio yra įjungtas.

E.MASIULIS. E.Masiulio įjunkite.

PIRMININKAS. E.Masiulis. Prašom.

E.MASIULIS. Kadangi, remiantis Konstitucinio Teismo išaiškinimu, valdybų nelieka, buvo perskirstytos tarybos ir administracijos funkcijos. Akivaizdu, kad prie tarybos atsirado daug smulkesnių funkcijų. Manome, tarybos nariai, dirbdami visuomeniškai, turbūt neturėtų galimybės rinktis labai dažnai,vos ne kartą per savaitę, o gal ir dažniau. Kad taryba nepaskęstų visokiuose smulkiuose klausimuose, o svarstytų stambius ir svarbiausius žmonėms klausimus, siūlome numatyti kolegiją. Kolegiją sudarytų meras, vicemerai, tarybos nariai… būtų tvirtinama tarybos. Taigi tam tikros tarybos kompetencijos funkcijos būtų perduotos kolegijai, kaip tarybos sudedamajai daliai, kad būtų galima geriau organizuoti tarybos darbą.

PIRMININKAS. Ačiū. Mielieji kolegos, pirmasis klausimas, ar yra 10 remiančių? (Balsai salėje) Yra. Supratau. Gal kolegos dar nori būtinai kalbėti? J.Jurkus… Tas, kas prieštarauja, tegul pasakys žodį. J.Razma. Prašom.

J.RAZMA. Ką gi, tai dar vienas revoliucinis pasiūlymas – nauji pavadinimai, nors projekto autoriai, jeigu taip norėjo, galėjo palikti tą patį valdybos pavadinimą, nerašydami, kad yra vykdomoji institucija. Tada nereikėtų daryti jokių didelių pakeitimų. Dabar vėl prakaituosite, žiūrėsite, kur tą kolegiją paminėti kituose įstatymuose. Ir man atrodo, pats pavadinimas yra nevykęs. “Kolegijos” terminas vartojamas švietimo sistemoje, tiesiog tai yra skuboto darbo išraiška, kuriai aš negaliu pritarti.

PIRMININKAS. Mielieji kolegos, aš jūsų klausiu: ar tikrai galime bendru sutarimu, ar reikalaujate balsuoti? Balsuoti. Dar P.Papovas, ir balsuojam.

P.PAPOVAS. Iš tikrųjų kolegijai numatomos bendro pobūdžio funkcijos, jos nėra norminio pobūdžio. Ir, sakykim, priimti sprendimą, ar rengti kokį nors programos projektą, ar nerengti, tikrai galėtų kolegija, o ne visi tarybos nariai tokius dalykus nuspręsti.

O dėl kolegijos pavadinimo, tai kiekviena ministerija, ne tik Švietimo, turi kolegiją. Valdyba yra kaip patariamoji administratoriaus institucija. Valdybos terminas jau yra įteisintas Vietos savivaldos įstatyme. Būtų galima balsuoti dėl 5 straipsnio, o dėl 8 straipsnio yra pataisa, apie kurią nekalbėjo.

PIRMININKAS. Mielieji kolegos ir gerbiamasis pirmininke, mes juk galime, jeigu iš principo pritariama, dėl visko iškart, kadangi čia yra kompleksinis pasiūlymas, balsuoti. Galime taip balsuoti?

P.PAPOVAS. Galite, išskyrus tą 17 punktą.

PIRMININKAS. R.Šukys. Prašom.

R.ŠUKYS. Gerbiamieji kolegos, kadangi man neleido pasisakyti už, tai dabar pasisakysiu truputį kitaip.

PIRMININKAS. Prašau.

R.ŠUKYS. Dėl vedimo tvarkos.

PIRMININKAS. Prašau.

R.ŠUKYS. Aš siūlau kolegoms atkreipti dėmesį, kokias funkcijas iš tikrųjų tai institucijai ruošiamasi suteikti. Tai yra tikrai ne tai, ką mini ponas P.Papovas. Kalbama apie tokią funkciją, kaip, pavyzdžiui, priima sprendimus dėl valstybės socialinių ir ekonominių programų tikslinių lėšų ir kitų valstybės…

P.PAPOVAS. Šitas iškrinta. … Nebus šito.

R.ŠUKYS. Aš matau kol kas projekte taip, kaip yra. O kas kur atsisako, tai matysim tada, kai bus priėmimas. Esmė yra ta, mano požiūriu, kad mes šiuo atveju pakeičiame valdybą, pavadindami ją kitu pavadinimu ir tas visas mūsų darbas, ką mes čia darome ir koks yra tikslas tų pataisų priėmimo, bijau, kad bus visiškai bergždžias, nes turiu abejonę, kad Konstitucinio Teismo nutarimo dvasiai ši pataisa prieštarauja. Jeigu dėl jos ir būtų apsispręsta, aš tikrai tada iš karto kelčiau klausimą dėl vedimo tvarkos, kad turėtų būti pertrauka, ir komitetas, ir Teisės departamentas turėtų įvertinti būtent šią nuostatą.

PIRMININKAS. Grėsmingas pareiškimas, gerbiamasis Papovai. Aš manau, kad vis tiek turime balsuoti.

P.PAPOVAS. Gerbiamieji kolegos, mes pritariame šiam pasiūlymui išskyrus tą 17 punktą, apie kurį čia kalbėjo. Tik gaila, kad teikėjai nepasakė, o reikėtų, kad pasakytų, jog atsisako to 17 punkto, o 14, 15, 16 ir 18 yra bendro pobūdžio ir jie visiškai neturi norminio akto principo. Galima diskutuoti dar dėl 18, kuris nustato sekretoriato tarnautojų pareigybių skaičių, bet tą skaičių nustatys pagal darbo apmokėjimo fondą, kurį taryba paskirs pagal sąmatą. Taigi faktiškai svarstomi procedūrinio pobūdžio klausimai ir visiškai galima pritarti.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos ir ypač gerbiamieji siūlymų autoriai, aš siūlau rizikuoti. Balsuojame už visą paketą su tuo patikslinimu, kurį išdėstė P.Papovas. Sutinkame? Paketas minus P.Papovo siūlymas. Sutinkame? Tai balsuojam, žinoma. Bendro sutarimo nėra. Reikia balsuoti. Kas už tai, kad būtų pritarta kolegų K.Rimšelio, E.Masiulio siūlymams su P.Papovo patikslinimu?

Už – 45, prieš – 3, 11 susilaikė. Pritarta. Ne viskas, yra dar kolegos J.Razmos siūlymai. Jeigu jis jų, žinoma, neatsisako. Kolegos J.Razmos siūlymai ir 11 išbraukti, o 12 straipsnį ir 13 straipsnio 3 dalį keisti. J.Razma.

J.RAZMA. Aš minėjau, kad J.Bernatonio pataisų naudai aš atsisakiau teikti šitas pataisas.

PIRMININKAS. Aišku. Ačiū. Mielieji kolegos, dabar prašome… Tada dar dėl Teisės departamento referuokite, kad būtų visiška tvarka.

P.PAPOVAS. Komitetas yra pritaręs Teisės departamento pastabai 7 straipsnio 8 punkte šalia administracijos direktoriaus parašyti ir administracijos direktoriaus pavaduotojo pareigybę.

PIRMININKAS. Ar pritariame tam, ar reikia dėl to balsuoti? Pritariame. Mielieji kolegos, mes su jumis praėjome labai svarbų etapą. Dabar balsavimo motyvai dėl viso įstatymo po svarstymo. Vienas – už, vienas – prieš. Ar bendru sutarimu? Bendru sutarimu? Ne? Tai prašom, niekas nenori kalbėti. J.Razma. Prašom.

J.RAZMA. Na, yra daugiau…

PIRMININKAS. Minutėlę. Dabar mes kalbame, ar pritariame įstatymo projektui po svarstymo su visomis tomis pataisomis, kurias mes atskirai aprobavome.

J.RAZMA. Aš užleidžiu poniai K.Prunskienei. Aš daug kalbėjau ir…

PIRMININKAS. Gerai, prašau. K.Prunskienė.

K.D.PRUNSKIENĖ. Gerbiamieji kolegos, svarstymo eiga rodo, kad vis dėlto nevisiškai apgalvotai pasirinktas sprendimo būdas, turint mintyje Konstitucinio Teismo sprendimą. Aš siūlyčiau pamąstyti, ar iš tikrųjų mes dabar negalėtume daryti tarp svarstymo ir priėmimo pauzės. Galbūt sprendimas būtų toks, kad įsigaliojimo data būtų ne taip, kaip yra projekte, o atidėta tokiam laikotarpiui, per kurį mes galėtume normaliai dirbdami priimti konstitucines pataisas ir nesiblaškyti pirmyn ir atgal, t.y. dabar vienas modelis, paskui galbūt bus kitoks modelis. Tai būtų logiška ir racionalu. Ir nemanau, kad čia būtume nusižengę Konstitucijai arba Dievo įsakymams. Pagaliau Konstitucija galiojo ir gyvenimas buvo tvarkomas kiek kitaip. Tai dabar intervalą… sutvarkyti atitikimą tarp Konstitucijos ir realybės mes galėtume pripažinti kaip normalų dalyką. Ačiū.

PIRMININKAS. J.Veselka. Prašom.

J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, yra du esminiai dalykai. Realus valdymas rinkos sąlygomis visada turi būti profesionalų rankose. Kai valdymas atiduodamas į mėgėjiškas rankas, visada valstybei ar savivaldybei tai išeina ne į naudą. Tai vienas dalykas.

Antra, kontrolė. Iš tikrųjų turi būti gana efektyvi to profesionalaus valdymo kontrolė. Štai šitos įstatymo pataisos, mano galva, sprendžia du esminius dalykus, t.y. valdymą, konkretų valdymą atiduoda į profesionalų rankas, o kontrolę atiduoda į visuomenines rankas, t.y. tiems, kuriuos išrenka savivaldos žmonės. Pats principas yra geras ir sveikintinas. Jeigu jis bus realiai įgyvendinamas, toks savivaldos pertvarkymas iš tikrųjų duos naudos.

Kitas klausimas, kuris galbūt nevisiškai išspręstas, kokia bus mero atsakomybė už klaidingus, sakysim, tarybos ir administracijos sprendimus. Čia yra daugiau problemų. Tas principas yra teisingas, nes kitu atveju mes matome, kad susiformuoja įvairūs grupiniai interesai, kurie realizuojami, kai tie patys ir valdžią vykdo, ir priima sprendimus. Todėl aš iš principo siūlau pritarti šioms įstatymo pataisoms, nes jos sprendžia du demokratijai ir rinkai svarbius klausimus – profesionalumą ir visuomeninę kontrolę.

PIRMININKAS. Ačiū. Primenu, kad šiuo atveju vienas kalba už, vienas prieš. Mielieji kolegos, dėmesio, susikaupiame. Praėjome tikrai svarbų etapą ir aš siūlau dabar balsuoti ir pritarti ar nepritarti (kaip kas nori) dėl to, ar baigiame svarstymą ir aprobuojame Vietos savivaldos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir kai kurių straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektą. Registruojamės ir balsuojame, ar pritariame.

Už – 52, prieš – 3, susilaikė 12. Primenu, gerbiamieji kolegos, kad yra Seimo Pirmininko siūlymas nagrinėti šį klausimą ypatingos skubos tvarka. Galime sutarti? Minutėlę, kolega R.Šukys.

R.ŠUKYS. Gerbiamieji kolegos, aš siūlyčiau ir dėl šio siūlymo balsuoti, bet pirmiausia iki priėmimo, kiek to laiko būtų, ar valanda, ar dvi, iki popietinio posėdžio būtinai daryti pertrauką, kad ypač dėl kolegijos, dėl tos pataisos, dėl tų funkcijų, kurios jai priskirtos, būtų Teisės departamento išvada, ar ta pataisa ir apskritai tai, ką mes čia priėmėme, pritarėme, neprieštarauja Konstitucinio Teismo nutarimo nuostatoms. Tegul būna visa atsakomybė, ir tada bus aišku, kaip vis dėlto yra.

Aš turiu rimtų abejonių, kad mes šiuo atveju apėjome Konstitucinio Teismo nutarimą, bent jau iš dalies. Nes funkcijos yra statybos, gamybinės infrastruktūros ir t.t., projektavimas, pavedimas vykdyti užsakovo funkcijas ir panašiai. Mano požiūriu, tikrai yra tam tikrų problemų. Jeigu bus Teisės departamento išvada, gerai.

PIRMININKAS. Ačiū. Žodžiu, jūs norėjote pasakyti, kad mes delikačiai apėjome, tai gal ir nieko. J.Razma. Prašom.

J.RAZMA. Aš papildydamas kolegą R.Šukį frakcijos vardu prašyčiau pertraukos iki kito posėdžio, ir taip pat prašyčiau, kad tam laikui, kai mes priiminėsime šį projektą, būtų Teisės departamento išvada.

PIRMININKAS. Gerai, ačiū. Dar P.Papovas, ir apsispręsime.

P.PAPOVAS. Gerbiamieji kolegos, aš noriu pasakyti, kad Konstitucinis Teismas sprendė tarybos ir vykdomosios institucijos sutikimą su Konstitucija. Tuo tarpu kolegija yra pasiūlyta tarybos struktūra, ji neatlieka vykdomųjų funkcijų, tik kai kuriuos procedūrinio pobūdžio klausimus sprendžia už tarybą. Kolegija norminių aktų nepriima, tik procedūrinius klausimus svarsto. Todėl nemanau, kad čia būtų kokių nors prieštaravimų.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, aš siūlau ieškoti kompromiso, tada mes galėsime sėkmingai dirbti ir padaryti viską, kas numatyta. Man taip pat atrodo, kad P.Papovas yra teisus, bet dėl šventos ramybės. Dabar mes vis tiek turime balsuoti dėl ypatingos skubos, nes bet kuriuo atveju negalime judėti. Po balsavimo dėl ypatingos skubos (arba bendru sutarimu) vis dėlto darykime pertrauką iki trečios valandos, trečią valandą jau priimsime. Ar tai būtų priimtina, kad iš tikro įmanomai bandytume susitarti? Dar kartą kolega R.Šukys. Prašom.

R.ŠUKYS. Būtų prašymas, kad tos pataisos ir projektas su pataisomis iki to laiko taip pat būtų pateiktas priėmimui. Nes priimti nepamačius, ką mes čia padarėme, kai vienos pataisos buvo atsiimamos, kitoms pritariama, sunku, sunku susivokti dabar.

PIRMININKAS. Gerbiamasis Šuky, kuo daugiau jums nusileidi, tuo daugiau jūs pageidaujate. Aš tai turiu konstatuoti. Bet man atrodo, kad techniškai tas įmanoma ir galų gale politiškai visiems bus naudinga. Taigi dabar ar galime bendru sutarimu sutarti dėl ypatingos skubos, bet viską darome po pietų? Sutinkame? Ačiū. Gerbiamasis Papovai, aš jūsų labai prašau, kad jūsų darbuotojai labai operatyviai viską suvestų, o Teisės departamentą prašome, kad jis įvertintų šiuos dalykus.

Tokiu atveju dar kartą dėl tolesnio mūsų darbo. Kaip matote, mes viršijome grafiką visa valanda, todėl, sutarus su Seimo nare ir ministre, Autorių teisių įstatymas nukeliauja į vėlesnius laikus, dėl Prezidento algos – po pietų, o dabar aš siūlau išspręsti du klausimus: šeštą ir septintą. Tinka taip? Bet tik aš nematau… Ar yra? Kolega V.Saulis. Prašom. Dabar imamės darbotvarkės 6 punkto – Teismų įstatymo 57 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto. Ne, atsiprašau, čia A.Sakalas. Aš jo nematau. Minutėlę, tada imame 7 klausimą, o per tą laiką reikia surasti profesorių.

Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 20 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-2209A(2*) (svarstymas ir priėmimas)

Gerbiamieji kolegos, dabar Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Pranešėjas – V.Saulis kalbės Biudžeto ir finansų komiteto vardu.

V.SAULIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos. Svarstant Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Biudžeto ir finansų komitetas buvo paskirtas pagrindiniu komitetu. Komitetas ne kartą svarstė šį įstatymo projektą. Buvo gautos Teisės departamento, Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvados ir atsiliepimai apie šį projektą, gauta kai kurių Seimo narių pasiūlymų ir Kaimo reikalų komiteto pasiūlymų.

Jūs tikriausiai prisimenate, kad pateikimo metu buvo pateikti du įstatymo variantai. Vienas buvo Biudžeto ir finansų komiteto narių, kitas -Kaimo reikalų komiteto. Buvo priimtas sprendimas juos abu sujungti ir parengti vieną projektą, į jį inkorporuojant abiejų projektų tam tikras nuostatas. Tą komitetas padarė, apsvarstė. Įstatymo projektui po svarstymo siūloma pritarti. Balsavimo rezultatai: 6 – už, prieš – 3.

PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu į tribūną G.Kniukštą ar kurį kitą narį kalbėti Kaimo reikalų komiteto vardu. Nematau. A.Sysas – Socialinių reikalų ir darbo komiteto vardu. Dabar Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 20 straipsnis, gerbiamasis Algi.

A.SYSAS. Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, komitetas svarstė Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Dėl jo buvo gautos Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvados, kurioms iš dalies pritarta. Taip pat buvo Vyriausybės nutarimas pritarti vienam iš parengtų projektų.

Šiam įstatymo projektui aš esu pateikęs pataisą, tiksliau, pasiūlymą. Komitetas pritarė tam pasiūlymui: “asmenims, auginantiems tris ir daugiau vaikų iki 18 metų, taip pat vyresnius, iki jie baigs dienines bendrojo lavinimo mokyklas…”, nes priimdami šį įstatymą mes užmiršome nuostatą, kad šiandien mūsų vaikai mokosi 12 metų. Todėl daugelis vaikų, baigdami 12 klasę, jau turi 18 metų. Aišku, tėvams ta lengvata buvo panaikinta nuo sausio 1 dienos. Todėl aš dėkoju pagrindiniam komitetui, kuris šiek tiek modifikavo tą mūsų pasiūlymą ir pritarė šiai pataisai.

Noriu pasakyti, kad svarstant komitete buvo šiek tiek platesnė diskusija. Mes turėjome omenyje, kad reikėtų ieškoti formos taip įrašyti, kad bendrąjį išsilavinimą vaikai gauna ne tik bendrojo lavinimo vidurinėse mokyklose, bet ir aukštesniosiose mokyklose, ar tai būtų profesinė mokykla, ar kitokio profilio mokykla, bet jie ten kartu gauna ir vidurinį išsilavinimą. Gal reikėtų ir tą jaunuolių ir merginų grupę apimti. Deja, diskusijose neradome tam tikrų nuostatų. Kiek aš žinau, mano kolega A.Melianas yra įregistravęs pataisą ir dėl jos apsispręsime atskirai.

Komiteto siūlymas buvo pagrindiniam komitetui patobulinti pateiktą įstatymo projektą atsižvelgiant į A.Syso pasiūlymą ir atsižvelgiant į Teisės departamento išvadą. Balsavimo rezultatai: 7 – už, 1 susilaikė. Dėkui.

PIRMININKAS. Ačiū.

Nematau Kaimo reikalų komiteto atstovo. Galiu pasakyti, kad komitetas siūlo pritarti komiteto išvadai, sujungti alternatyvius projektus, kas ir padaryta, ir pakeisti vieno punkto redakciją, konkrečiai 5 punkto: “Žemės ūkio subjektams, kurių metinės pajamos iš žemės ūkio veiklos sudaro daugiau kaip 50% visų gautų pajamų, taip pat Ūkininkų įstatymo nustatyta tvarka įregistravusį ūkį darbuotojams 330 Lt per mėnesį”. Tas yra įrašyta į pagrindinio komiteto išvadą, ir svarstydami pataisas mes tai galėsime nagrinėti. Teisės departamento išvada trumputė – atitinka juridinės technikos reikalavimus.

Taigi visi komitetų atstovai kalbėjo. Diskusijoje niekas nenori kalbėti. Dabar turime tartis dėl pataisų. Taigi gerbiamasis V.Saulis. Prašom. Tarsimės dėl pataisų.

V.SAULIS. Pataisos buvo šios. Mes pritarėme Teisės departamento…

PIRMININKAS. Tik labai trumpai.

V.SAULIS. Trumpai. Vienai Teisės departamento išvadai nepritarėme. Kur jie siūlė, kad šitie neapmokestinamųjų pajamų dydžiai būtų taikomi nuo kitų metų ir sureguliuojami pasibaigus metams. Mes siūlome, kad tai būtų taikoma nuo š.m. sausio 1 d. gautoms pajamoms, o pajamų netekimą galbūt sugebėsime įvertinti tikslindami 2003 m. biudžeto rodiklių įstatymą. Tam mes nepritarėme. Po papildomų konsultacijų su Finansų ministerija tas klausimas buvo suderintas.

PIRMININKAS. Ačiū. Einam toliau. Dabar, kolegos, jau Seimo narių siūlymai, tai yra kolegos A.Syso.

V.SAULIS. Komiteto pirmininkas A.Sysas kalbėjo, mes pritarėme jo pasiūlymui iš esmės, tačiau siūlėme sąvoką “iki jie baigs dienines bendrojo lavinimo mokyklas” pakeisti sąvoka “jeigu jie mokosi”. Aš sutinku, kad šiandien besimokydami vaikai sulaukia daugiau negu 18 metų baigdami bendrojo lavinimo vidurines mokyklas. Pritariame A.Syso pasiūlymui.

PIRMININKAS. Ačiū. Aš manau, kad čia mums nereikia balsuoti. Kolegės G.Purvaneckienės siūlymui nepritarsite?

V.SAULIS. Nepritariame. Mes pritarėme A.Syso variantui, todėl siūlome nepritarti šiam G.Purvaneckienės pasiūlymui.

PIRMININKAS. Galime sutikti su komiteto išvada? Ačiū. Dabar kolegos S.Kružinausko siūlymas.

V.SAULIS. Kolegos S.Kružinausko pasiūlymui mes irgi nepritariame, nes ką tik pritarėme Seimo nario A.Syso pasiūlymui, kuris, manau, išsprendžia tą jo siūlomą klausimą.

PIRMININKAS. Aš įjungiu dabar kolegos S.Kružinausko mikrofoną, bet iškart noriu priminti, jeigu mes jau pritarėm tokio tipo siūlymui, tai antrojo jau nenagrinėjam, prašyčiau atkreipti jus į tai dėmesį.

S.KRUŽINAUSKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, mano siūlymas visiškai neprieštarauja pritartai A.Syso formuluotei. Aš pritariu ir tai formuluotei, kurioje yra parašyta “besimokantiems dieninėje bendrojo lavinimo mokykloje”, arba kaip dabar patikslino komitetas. Tik papildomai norėčiau pasiūlyti, kad ši nuostata būtų taikoma ir toliau besimokantiems asmenims, kurių šeimoje yra trys ir daugiau vaikų, tėvams… kurie mokosi profesinėje, aukštesniojoje arba aukštojoje… mokyklos nuosekliųjų studijų pirmojoje ar antrojoje pakopose. Tokiu būdu mes skatintume mokytis, padėtume spręsti demografinę situaciją ir spręstume dėl šiokios tokios pagalbos daugiavaikėms šeimoms. Aš anksčiau esu pateikęs tokį siūlymą dėl kiekvieno vaiko, dabar tai yra daug švelnesnis variantas – “tris ir daugiau vaikų auginančioms šeimoms”. Prašyčiau pritarti.

PIRMININKAS. Gerbiamasis Vytautai, prašom.

V.SAULIS. Mes tikrai gana nuodugniai svarstėme šį kolegos S.Kružinausko pasiūlymą ir liekame prie savo nuomonės, nes įrašėme šiame įstatyme ir lankstesnę formą. Mes liekame prie savo nuomonės, nepritariame.

PIRMININKAS. Ačiū. Tai ar kolega S.Kružinauskas būtinai reikalauja balsuoti, ar vardan sutarimo galime susitarti? (Balsai salėje) Balsuoti. Tada vienas kalba už, vienas – prieš. (Balsai salėje) Kolega J.Sabatauskas.

J.SABATAUSKAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, siūlau atkreipti dėmesį į S.Kružinausko pasiūlymo formuluotes, kad tai bus taikoma tik nedirbantiems asmenims, kurie studijuoja dienine forma, t.y. užsiima dieninėmis studijomis ir nedirba. Kai man pasako, kad tai sudėtinga administruoti, tai taip pat sudėtinga administruoti bus ir vidurinėse bendrojo lavinimo mokyklose. Todėl dėl administravimo, manyčiau, problemos bus vienodos. Aišku, čia yra siauresnis siūlymas, negu buvo anksčiau, bet iš tikrųjų jis yra geras, tuo labiau kad šiandien išleisti studijuoti ir išleisti į aukštąjį mokslą vaikus šeimoms, kurios yra socialiai remtinos, yra didelių problemų, net kai yra 500 Lt arba jie net bus atleisti nuo mokslų… Juos reikia išleisti į kitą miestą, vadinasi, bus papildomų išlaidų šeimai. Čia būtų parama šeimai, daugiavaikei šeimai, tai kartu būtų ir demografinės problemos sprendimas. Ačiū.

PIRMININKAS. Kolega G.Šivickas – nuomonė prieš.

G.ŠIVICKAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Na, iš tikrųjų administravimas būtų gana sunkus, bet ne čia esminis dalykas. Ponas S.Kružinauskas tikriausiai puikiai supranta, kad šiuo pasiūlymu kėsinasi į šių metų valstybės biudžetą, kuris jau patvirtintas įstatymu. Kadangi mes jau ir taip papildėme, t.y. atsižvelgėme į A.Syso pasiūlymą, manau, kad tai yra pakankamas pasiūlymas. Šiuo metu tas S.Kružinausko pasiūlymas, kuris galbūt kainuotų iki 50 mln., tikrai yra neįmanomas, kai įvertinamas valstybės biudžetas. Bent šiandieną aš tikrai nesiūlau pritarti šiai pataisai, siūlau palikti taip, kaip galioja pagal A.Syso pataisytą siūlymą.

PIRMININKAS. Dar kartą kreipiuosi į kolegą S.Kružinauską. Ar šitie argumentai neįtikino jūsų? (Balsai salėje) Nesiginčykim. Tada teks balsuoti. Kolegos, dėmesio! Balsuosime dėl kolegos S.Kružinausko pataisos, kuriai Biudžeto ir finansų komitetas nepritarė. Prašome registruotis ir balsuoti.

Už – 15, prieš – 10, susilaikė 25. Nepritarta.

Dabar A.Butkevičiaus ir G.Šivicko pataisa. Tai čia ta, apie kurią kalbėjot, pirmininke?

V.SAULIS. Taip, čia ta pataisa, kad įstatymo nuostatos taikomos nuo š.m. sausio 1 dienos. Komitetas pritarė.

PIRMININKAS. Manau, visi pritaria. Ačiū.

Ir Kaimo reikalų komiteto pastaba, kuriai pritarta iš dalies.

V.SAULIS. Aš noriu atkreipti visų dėmesį, kad mes pritarėme iš dalies. Konkrečiai pritarėme neapmokestinamajam pajamų dydžiui, 330 Lt, anksčiau galiojusiame įstatyme buvo 335 litai. Mes nepritarėme tiktai paties straipsnio punkto formuluotei, mes siūlome: “Žemės ūkio veiklos subjektų darbuotojams, kai šių objektų pajamos iš realizuotos žemės produkcijos per metus sudaro daugiau kaip 50% visų pajamų”. Toliau kaip tekste. Yra ta formuluotė “iš veiklos”, “žemės ūkio veiklos”, ta veikla yra reglamentuota Žemės ūkio ir kaimo plėtros įstatyme ir žemės ūkio ministro praeitų metų gruodžio paskutinės dienos įsakyme, ji yra labai įvairi, yra net dvylika įvairių žemės ūkio veiklos rūšių, kurios pakliūtų į šią sampratą. Aš jums įdomumo dėlei noriu pacituoti, kad tai būtų “žemės ūkio objektų aprūpinimas dyzeliniais degalais, tepalais, dujomis, statybiniai darbai, sandėliavimas ir visa kita”. Labai išplėstume šią veiklą, būtų galbūt ir labai nesąžininga, nes negautų tos realios paramos žemės ūkio darbuotojai, kurie gamina žemės ūkio produkciją.

PIRMININKAS. Ačiū. Tai ar galime su šia nuomone sutikti? Vis dėlto čia yra kompromisas. Sutinkam. Ačiū.

Tada Socialinių reikalų ir darbo komiteto siūlymas, kuriam pritarta iš dalies.

V.SAULIS. Taip.

PIRMININKAS. Ar sutinka kolega A.Sysas? Ačiū. Tai visos pataisos. Diskusijoje niekas nenorėjo… Atsiprašau, A.Meliano (čia yra vienas niuansas) nebuvo laiku pateikta, bet atsižvelgdamas į tam tikras aplinkybes aš siūlau nesiginčyti ir dėl jų kalbėti. Gal jūs, gerbiamasis pranešėjau, dviem žodžiais referuotumėte, o po to paprašysime paties autoriaus.

V.SAULIS. Aš labai trumpai. Kadangi mes pritarėme ir patobulinome kolegos A.Syso variantą, kolegos A.Meliano pasiūlymo esmė yra ta pati, kas buvo siūlyta: iki jie įgis bendrąjį vidurinį išsilavinimą. Mes siūlėme ir dabar nubalsavome už tai, kad kol jie mokosi bendrojo lavinimo dieninėse mokyklose. Siūloma negrįžti prie to, nes mes siūlėme gana lanksčią ir, mano nuomone, teisingą nuostatą.

PIRMININKAS. Minutėlę, pranešėjau. Ar galime interpretuoti, kad mes iš principo apsisprendėme, o čia vėl iš naujo tą patį siūlo?

V.SAULIS. Taip.

PIRMININKAS. Ar galite, kolega…

V.SAULIS. Čia buvo siūlymas, galima sakyti, pirmajam šio projekto variantui.

PIRMININKAS. Gerai. Kolega A.Melianas tegul vis dėlto tars žodį. Prašom.

A.MELIANAS. Ačiū, pirmininke. Pirmiausia aš laiku užregistravau, nes, kaip žinote, šis įstatymo projektas eina skubos tvarka: šiandien ir svarstymas, ir priėmimas. Taigi aš nepažeidžiau procedūros.

PIRMININKAS. Dėl ypatingos skubos nebuvo susitarta, prašom nepainioti.

A.MELIANAS. Aš sakau skubos, o ne ypatingos.

PIRMININKAS. Prašom.

A.MELIANAS. Pirmininke, viską laiku padariau, tai yra pirma. Antra, aš vis dėlto poną V.Saulį norėčiau pataisyti. Tai nėra visiškai taip, kaip jūs sakote, ir taip interpretuoti mano siūlymo nereikėtų, nes bendrasis vidurinis išsilavinimas įgyjamas ne tik mokyklose, bet ir profesinėse mokyklose, taip pat yra specialiosios mokyklos įkalinimo įstaigose nepilnamečiams ir t.t. Taip pat yra dar keli pavadinimai – gimnazijos ir t.t. Taigi žiūrint teisiškai, A.Syso ir jūsų pataisa neaprėps visų galimybių įgyti bendrąjį vidurinį išsilavinimą. Todėl aš siūlau kalbėti ne apie mokyklos baigimą ar mokymąsi joje, o apie tai, kad ta pajamų lengvata taikoma, kol vaikas įgis bendrąjį išsilavinimą, nesvarbu mokymo įstaigos tipas. Vis dėlto tai yra kitokia pataisa. Jūsų pataisa tikrai neaprėps visų galimybių. Ačiū.

PIRMININKAS. Minutėlę. Aš turiu dar pasakyti, kad skubos tvarka neteikia tų privilegijų kaip ypatinga skuba, todėl reikia minimum 10 Seimo narių pritarimo. Ar yra 10 Seimo narių, kurie pritaria kolegos A.Meliano siūlymui? Trūksta balsų. Prašom balsuoti. Kas už tai, kad svarstytume kolegos A.Meliano pataisas? Reikia 10 balsų.

17 balsų, yra pakankamai. Dabar žodis pranešėjui, po to vienas – už, vienas – prieš.

V.SAULIS. Iš principo, kad vidurinį išsilavinimą galima įsigyti įvairiais būdais, aš sutinku. Bet mes labai didiname žmonių skaičių. Pagalvokime, įsukame didžiulį žmonių skaičių. Šiandien yra ir jaunimo vidurinės mokyklos, ir kitos. Atsiprašau, bet aš, kaip Biudžeto ir finansų komiteto narys, atstovaujantis komitetui, nežinau, iš kur paimti pinigų visoms toms išlaidoms. Mes vėl kėsinamės, kaip čia buvo pasakyta, į šių metų biudžetą, kuris, deja, jau yra patvirtintas.

PIRMININKAS. Aš labai atsiprašau, kolega Artūrai, jūs negalite dėl savęs kalbėti. Tada kolega S.Kružinauskas pagelbės. Prašom. Dėl kolegos A.Meliano siūlymų.

S.KRUŽINAUSKAS. Taip. Dėkui. Vis dėlto manau, kad gal vertėtų pritarti šiam siūlymui vien dėl to, kai mes jau pritarėme kolegos A.Syso siūlymui, kad kol jie baigs dienines bendrojo lavinimo mokyklas. Bet jis pats pateikdamas sakė, kad jie galėtų baigti vidurinę mokyklą ir profesinėje mokykloje. Taigi šis siūlymas yra aiškesnis: iki jie įgis bendrąjį vidurinį išsilavinimą, todėl jie kitose dieninėse mokymo įstaigose galėtų įsigyti vidurinį išsilavinimą ir pasinaudoti šia lengva.

PIRMININKAS. Prašom. Kolega G.Šivickas – nuomonė prieš.

G.ŠIVICKAS. Šiuo atveju vėl plečiama bazė. Suprantu, kad žmogus iki 30 metų gali mokytis ir neįgyti vidurinio išsilavinimo. Iki to laiko, kaip suprantu, jis galėtų taikyti tą minimumą. Bet vėl žiūriu į pataisą ir nemanau, kad ji apskritai yra svarstytina, nes šis pasiūlymas yra taikytas pradiniam variantui. Šis pasiūlymas buvo registruotas tada, kai komitetas jau buvo svarstęs ir pateikęs savo antrąjį lyginamąjį variantą.

Dabar žiūriu, kad šiame pasiūlyme yra numatyta, kad žemdirbiams, jeigu priimtume šį pasiūlymą, būtų ne 330, o 325 Lt minimumas. Nemanau, kad už šį pasiūlymą turėtume balsuoti.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, jeigu autorius neprieštarautų, mes balsuotume dėl visos jo pataisos, taip? Gerai. Ačiū. Kolegos, dėmesio! Dabar balsuojame, ar pritariame A.Meliano pataisoms, kurioms pagrindinis komitetas nepritarė. Prašom registruotis ir balsuoti.

Už – 18, prieš – 21, susilaikė 17, nepriimta. Dėkoju, gerbiamasis pranešėjau.

Dabar dėl viso ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų po svarstymo? Kolega S.Kružinauskas. Prašom.

S.KRUŽINAUSKAS. Gerbiamieji kolegos, nežiūrint į tai, kad mano pataisa nepriimta, manau, kad mes vis tiek pagerinome sąlygas besimokantiems ir siekiantiems išsilavinimo, suteikėme galimybę gauti didesnį neapmokestinamąjį pajamų dydį tėvams ir taip skatiname siekti mokslo. Tik manau, kad dabartinė pataisa vis dėlto sukels problemų, nes besimokantys gali ir dirbti, todėl galimi du atskaitymai. Todėl ateityje, manau, vis dėlto iškils klausimas, kad reikėtų papildyti šią nuostatą – nedirbančius vyresnius, kol jie baigs. Manau, tai yra žingsnis į priekį, ir siūlau pritarti šiam įstatymui.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolegė B.Vėsaitė. Prašom.

B.VĖSAITĖ. Gerbiamieji kolegos, įstatymo pataisos pateiktos labai laiku, nes jos iš tikrųjų jautriai reaguoja į labiausiai skurstančių žmonių poreikius. Tai yra vieniši tėvai, auginantys vaikus, besimokantys moksleiviai ir jų šeimos, žemdirbiai – ten skurdas yra didžiausias. Manau, šiomis pataisomis šiek tiek palengvinsime skurstančiųjų žmonių dalią ir prisidėsime, nors ir menkai, bet prie geresnio gyvenimo. Siūlau balsuoti už.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, nematau prieštaraujančių. Gal galime bendru sutarimu pritarti po svarstymo? (Balsai salėje) Ne? Reikia balsuoti? Ar reikalauja kas nors balsuoti, ar galime bendru sutarimu? Pritariame bendru sutarimu? (Balsai salėje) Ne. Tai prašom balsuoti. Kas už tai, kad būtų pritarta po svarstymo su tom pataisom, kurios buvo priimtos, prašom balsuoti.

Už – 51, prieš nėra, susilaikė 6, pritarta po svarstymo.

Gerbiamieji kolegos, Seimo Pirmininkas siūlo nagrinėti ypatingos skubos tvarka. Pritariame tam? Ačiū.

Tada dar kartą kviečiu į tribūną pranešėją V.Saulį, nors, man atrodo, daugmaž viskas aišku. Čia yra du straipsniai.

1 straipsnis – 20 straipsnio pakeitimas. Ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų? Nematau. Ačiū.

2 straipsnis dėl įstatymo taikymo. Primenu svarbiausią dalyką, kad nuo sausio 1 dienos, taip mes sutarėme. Galime priimti 2 straipsnį? Priimta. Ačiū.

Dabar dėl viso įstatymo ar nori kas kalbėti? J.Karosas. Siūlyčiau iš karto balsuoti. J.Karosas.

J.KAROSAS. Gerbiamieji kolegos, aš abejojau iki gerbiamosios B.Vėsaitės kalbos. Dabar įsitikinau, kad tikrai rimtas reikalas. Palaikau.

PIRMININKAS. Aš ne kartą įsitikinau, kad J.Karosą moterys veikia. Ačiū. A.Melianas. Prašom.

A.MELIANAS. Ačiū, pirmininke. Na, labai gaila, kad daugumos buldozeris vėl neįsigilino į mano pataisas. Gal jos nebuvo visai laiku registruotos, nors pagal Statutą viskas buvo padaryta gerai. Aš noriu atkreipti dėmesį, kad pagal jūsų redakciją bus taip, kad tų mokinių, kurie mokosi dieninėse mokyklose, tėvai gaus tą lengvatą, o tų, kurie mokosi profesinėje technikos mokykloje, negalės gauti. Jeigu jūs manot, kad tai yra teisinga, tokiu atveju balsuokit už.

PIRMININKAS. Mielieji kolegos, ar galim jau pradėti balsuoti? Dėmesio! Registruojamės ir balsuojame. Kas už tai, kad būtų priimtas Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 20 straipsnio pakeitimo įstatymas? Registruojamės ir balsuojame. Kas kiek nori, tiek…

Užsiregistravo 63. Už – 54, prieš nėra, 9 susilaikė. Įstatymas priimtas.

Teismų įstatymo 57 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-2073(3*) (svarstymas ir priėmimas)

Gerbiamieji kolegos, dėmesio! Posėdžio limitas nesibaigė, ir mes turim išspręsti dar vieną klausimą, t.y. 6. Teismų įstatymo 57 straipsnio pakeitimo įstatymas. Svarstymas ir priėmimas. Kviečiu A.Sakalą į tribūną. Prašom nesiskirstyti. Kolegos, reikia dar baigti vieną klausimą.

A.SAKALAS. Gerbiamieji kolegos, gerbiamasis pirmininke, buvo gautas Seimo nario B.Bradausko, kuris siūlė padaryti Teismų įstatymo pataisą, pasiūlymas. Pataisos esmė būtų tokia (aš kalbėsiu apie paskutinį jo pasiūlymo variantą) – visiems teisėjams pratęsti įgaliojimus iki 70 metų, t.y. be ypatingų pratęsimų teisėjai automatiškai galėtų dirbti iki 70 metų.

Komitetas svarstė šitą pasiūlymą ir vis dėlto jam pritarė tik iš dalies. Naujajame variante pasiūlyta, kad įgaliojimai bus pratęsti tik apeliacinės ir kasacinės instancijų teisėjams, kaip ir dabar yra. Kadangi apygardos teismai taip pat vykdo apeliacinės instancijos funkcijas, tiktai šiems teisėjams bus pratęsti įgaliojimai. Bet tie jų įgaliojimai bus pratęsti tik per normalią atranką, kad ir Prezidentas, ir Teismų taryba galėtų įsitikinti, jog tie teisėjai iš tikrųjų gerai dirba, jog jų darbe nėra broko ir jie turi visas būtinas savybes toliau dirbti teisėjais.

Buvo gauta Socialinių reikalų ir darbo komiteto, kaip papildomo komiteto, išvada. Jie pasiūlė projektą atmesti. Motyvai buvo tokie, kad tai padidintų biudžeto išlaidas, apribotų teisininkų galimybes ir dar kiti motyvai. Šiai išvadai mes pritariame iš dalies, todėl susiauriname grupę teisėjų, kuriai nustatyta tvarka, t.y. per atranką, galėtų būti pratęsti įgaliojimai. Komitetas dauguma balsų pritarė šitam jau patobulintam projektui. Atskirųjų nuomonių negavome.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Aš vis tiek turiu formaliai išsiaiškinti, ar B.Bradauskas, kaip platesnio siūlymo autorius, pritaria šiam siūlymui.

B.BRADAUSKAS. Dėkoju, pirmininke. Aš sutinku su komiteto pasiūlytu kompromisiniu variantu ir jam pritariu.

PIRMININKAS. Ačiū. Diskusijose kalbėti niekas neužsirašė. Dabar tiktai dėl balsavimo motyvų. (Balsai salėje). Prašau. O buvo tokių… Negali būti. A.Sysas iš tikro užrašytas. Labai atsiprašau. Kviečiu Socialinių reikalų ir darbo komiteto vardu.

A.SYSAS. Ačiū, pirmininke. Aš nemanau, kad tai buvo padaryta specialiai.

Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas svarstė šį įstatymo projektą ir, kaip sakė pagrindinio komiteto pirmininkas, mes jam nepritarėm, nes iš esmės yra toks siūlymas, kad daliai teisėjų mes pailginame darbo stažą penkeriais metais. Aišku, tai bus daroma po komisijos, po teikimo, bet vis tiek mes pačius teisėjus suskirstome į tam tikras kategorijas, t.y. į dvi dalis: viena – tie, kurie užima žemesnes teisėjų pareigas (jie gali dirbti iki 65 metų), o tie, kurie užima aukštesnes pareigas, galėtų dirbti iki 70 metų. Kaip buvo minėta, mes čia matom tam tikrus socialinius dalykus ir nepritariam tokiam amžiaus diferencijavimui. Komitetas visą laiką buvo tokios nuomonės, kad reikia nustatyti vienodą amžių, nes tuo vėlgi pažeidžiama to paties… Ne vieną kartą Konstitucinio Teismo sprendimuose buvo kalbėta apie tų pačių teisėjų lygiateisiškumą.

Na, ir dar vienas labai svarbus dalykas, ypač po to, kai Konstitucinis Teismas priėmė sprendimą dėl Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 23 straipsnio panaikinimo. Nereikia pamiršti, kad teisėjams, svarstydami Teismų įstatymą, be socialinio draudimo pensijų, mes paskyrėm dar ir valstybines pensijas. Taigi tie pareigūnų, ypač tų, kurie dirba minėtuose teismuose, kuriuose leidžiama dirbti dar penkeriais metais ilgiau, atlyginimai yra didžiausi. Taigi mes prie tų atlyginimų dar turėsim mokėti ir visą socialinio draudimo pensiją, t.y. pusantro vidutinio darbo užmokesčio dydžio.

Aš manau, kad tie dalykai ir leidžia mums suponuoti bei pareikšti tokią nuomonę, jog mes negalim pritarti, nes būtent įstatymo teikėjas, kaip to reikalauja Statutas, nepateikė, o kiekgi valstybei papildomai kainuos šio įstatymo įgyvendinimas. Kad jis kainuos papildomai, to niekas negali paneigti, todėl komitetas bendru sutarimu pasisako prieš.

PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonė aiški. Dabar prašome dėl balsavimo motyvų. Kol kas balsuosime dėl to, ar pritariam po svarstymo, ar ne. E.Klumbys. Prašom. Vienas – už, vienas – prieš.

E.KLUMBYS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, aš noriu jums priminti, kaip mes prieš kurį laiką priėmėm Teismų įstatymą. Ten išimties tvarka suteikėm teisę Aukščiausiojo Teismo teisėjams, kad Seimas Prezidento siūlymu pratęstų jų galiojimus. Praėjo turbūt jau metai ir atsirado naujas pasiūlymas. Dabar mes jau sudarysim tokią situaciją, kad apylinkių teisėjai bus išimtis. Aš garantuoju, kad dar mūsų kadencijoje, turbūt kitais metais, bus pasiūlymas visiems teisėjams pratęsti tą amžių iki 70 metų. Teisėjus mes vėlgi padarom kaip kokią turbūt privilegijuotą kastą ar kategoriją žmonių: jiems – iki 70 metų, o valstybės tarnyboje, pasirodo, galima tik iki 62,5 metų. Valstybė visiškai nekoordinuoja. Svarbiausia, ką aš noriu pasakyti, kad mes patys savo sprendimais kuriam šitą situaciją. Aš esu prieš šį siūlymą.

PIRMININKAS. Ačiū. J.Bernatonis – nuomonė už. Prašom, kolega.

J.BERNATONIS. Dėkoju, pone pirmininke. Gerbiamieji kolegos, buvo analizuota įvairių valstybių praktika. Kaip mūsų komitete buvo labai akivaizdžiai parodyta, praktika yra įvairi. Vyriausybė taip pat siūlė sudaryti galimybę dirbantiems valstybėms tarnyboje, sulaukusiems 62,5 metų amžiaus… pratęsti įstaigos vadovui penkeriems metams, nes, mūsų įsivaizdavimu, kartais biologinis amžius ne visada lemia žmogaus galimybę dirbti. Kadangi ne automatiškai visiems suteikiama galimybė dirbti iki 70 metų, o suteikiama tiktai teisė prašyti, kad būtų pratęsta, aš pasisakyčiau už.

PIRMININKAS. Išties toks teisėjas turi pereiti visas procedūras, kaip numatyta atitinkamame pataisyme, atitinkamas teisėjų skyrimo procedūras. Taigi, mielieji kolegos, dabar po svarstymo. Paskui, jeigu baigsime svarstymą, jau bus galima daugiau kalbėti. Taigi kas už tai, kad pritartume po svarstymo Teismų įstatymo 57 straipsnio pakeitimo įstatymui, t.y. susiaurintam kolegos B.Bradausko siūlymui? Prašom registruotis ir balsuoti.

Už – 20, prieš – 3, 17 susilaikė. Perbalsuojame. Kolegos, dėmesio!

20, 3 ir 17. Mano vaikystės laikais irgi buvo 20. Kolegos, aš labai prašau susitelkti ir dar kartą balsuoti. Kartojame balsavimą. Aš pats? Negali būti. Aš balsavau.

Taigi kas už tai, kad pritartume po svarstymo?

Už – 23, prieš – 4, 11 susilaikė. Pritarta. Seimo Pirmininkas siūlo šį klausimą išspręsti šiandien. Galime sutikti? Ačiū. Dabar, jeigu kas pageidaujate dėl balsavimo motyvų, prašom. Ar galime iš karto balsuoti? Galime. Taigi prašom tada balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas visas įstatymas? Registruojamės ir balsuojame. Prašom balsuoti, kolegos.

Užsiregistravo 41, už – 26, prieš – 4, 10 susilaikė. Įstatymas priimtas. Ačiū, gerbiamieji kolegos. Dabar dar viena kita kalba. Prašom. Kolega J.Karosas.

J.KAROSAS. Aš, gerbiamieji kolegos, labai kviesčiau pusę trijų ateiti į druskininkiečių parodos atidarymą. Tai viena. Antra, atėjusiems bus tam tikras siurprizas. Labai kviečiu.

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, ar galime bent 5 minutėmis vėliau, kadangi aš nepasinaudojau savo tarnybine padėtimi ir nepakviečiau pusę trijų frakcijų atstovų į tradicinę salę. Po kelių minučių, aš tikiuosi, prisijungsime prie jūsų. Pusę trijų – frakcijų atstovai. Pietų pertrauka iki 15 valandos, ir jeigu daugiau ar mažiau susitartume per pietų pertrauką, tai grįžtume prie Vietos savivaldos įstatymo, be to, mums lieka keli dalykai, lydintys įstatymai ir Prezidento įstatymo pakeitimai, o toliau, kiek jau sveikatos turėsime, visus likusius klausimus. Autorinės teisės keliauja į vėlesnį laiką. Taigi, gerbiamieji kolegos, rytinis posėdis baigtas. Gero apetito ir pusę trijų frakcijų atstovus aš labai maloniai kviečiu į tradicinę salę.