IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS šilumos ūkio

ĮSTATYMO PROJEKTO

2003-01-27 Nr. IXP-1592(4)

Vilnius

Alternatyvių projektų Teisės departamente negauta.

Vertinant projektą juridinės technikos požiūriu ir jo santykį su galiojančiais įstatymais bei teisės aktais, galima pateikti šias pastabas bei pasiūlymus:

1. Teikiamo įstatymo projekto 2 straipsnio 14 dalyje yra pateikiamas kompensacijos už rezervinę galią sąvokos apibrėžimas. Pagal šio apibrėžimo pirmą sakinį ši kompensacija yra mokama vartotojo, naudojančio šilumos tiekimo sistemą kaip rezervinį šildymo būdą. Tačiau antras sakinys numato mokėti kompensaciją už rezervinę galią vartotojui, atsijungusiam nuo šilumos ar karšto vandens sistemos. Nėra aišku, kokiu pagrindu remiantis gali tekti mokėti šią kompensaciją, jeigu 2 straipsnio 32 dalis nustato, jog vartotojas yra asmuo, kurio naudojami šildymo prietaisai nustatyta tvarka yra prijungti prie šilumos perdavimo tinklų ar pastatų šildymo ir karšto vandens sistemų. Šias nuostatas tarpusavyje reikėtų suderinti. Taip pat su 2 straipsnio 32 dalimi analogiškai derintina ir 14 straipsnio 4 dalis.

2. Teikiamo įstatymo projekto 2 straipsnio 31 dalyje nustatyta, jog šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutartis yra sutartis tarp šilumos tiekėjo ir buitinio šilumos vartotojo ar juridinio asmens, vartojančio šilumą ir (ar) karštą vandenį. Pagal civilinę teisę tai yra dvišalė sutartis, todėl nėra aišku, kodėl projekto 25 straipsnio 2 dalyje atsiranda ir trečioji šalis – savivaldybė, kuri priima sprendimą dėl šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutarčių nutraukimo.

3. Teikiamo įstatymo projekto 26 straipsnio 2 dalyje teigiama, jog daugiabučiame name buto savininkui nutraukus šilumos vartojimo prikimo-pardavimo sutartį kitų patalpų savininkai patirtų papildomas išlaidas, savivaldybė pateikia suinteresuotam asmeniui išlaidų apskaičiavimo metodiką. Tačiau Civilinio kodekso 6.390 straipsnis numato, jog daugiabučiame name gyvenantis vartotojas turi teisę nutraukti energijos pirkimo-pardavimo sutartį, jeigu toks nutraukimas nepadarys žalos kitų to namo butų gyventojams. Tokiu atveju, kuomet minėta Civilinio kodekso norma kalba tik apie žalą kitų butų savininkams, manytina, jog teikiamo projekto nuostata sukelia tam tikrus prieštaravimus Civiliniam kodeksui, nes kitų daugiabučio namo šilumos vartotojų mokama kaina yra nustatyta šilumos pirkimo-pardavimo sutartyse ir negali kisti, atsijungiant kitiems vartotojams. Atitinkamai, darytina išvada, jog daugiabučiame name nuo šilumos tinklų norintis atsijungti asmuo rezervinės galios kompensaciją yra įpareigotas mokėti ne dėl atsiradusios žalos kitiems daugiabučių butų savininkams, o dėl negauto pelno šilumos tiekėjui.

Teisės departamento vyresnysis patarėjas Paulius Griciūnas

Teisės departamento vyresnysis patarėjas Egidijus Rumbutis

Sutinku:

Teisės departamento direktorius Kęstutis Virketis