Penkiasdešimt septintasis (333) posėdis
2003 m. sausio 23 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas Č.JURŠĖNAS ir Seimo Pirmininko pavaduotojas A.SKARDŽIUS

PIRMININKAS (Č.JURŠĖNAS). Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, mielieji svečiai, pradedame Lietuvos Respublikos Seimo 2003 m. sausio 23 d. vakarinį plenarinį posėdį. Primenu: rytiniame posėdyje mes išsprendėme visus numatytus klausimus, bet, deja, neišnagrinėjome nė vieno rezervinio klausimo. Taigi mums lieka visi vakarinio posėdžio klausimai. Reikia manyti, kad valiosime išspręsti ir didelę dalį rezervinių klausimų. Taigi kviečiu iškart registruotis, nes artėja ratifikavimas. Prašom registruotis, matysime, kiek mūsų yra. Kol kas aiškiai 57 Seimo nariais, kaip čia pasakius, nekvepia. Kur kas mažesniu skaičiumi. Prašom registruotis. Ir ieškome daugiau žmonių.

36 Seimo nariai. Aiškiai per mažai. (Balsas salėje, negirdėti) Blogai veikia? Gerai. Kadangi šiandien ir taip daug padarėme, galime dar kartą registruotis. Prašom. Kartojama registracija. Aš prašyčiau seniūnus ar kitus frakcijų atstovus kviesti kolegas į posėdį. Mes turime tikrai labai svarbią konvenciją. Prašom registruotis. O, jau geriau, bet dar vis tiek mažai. 42 Seimo nariai. Gerbiamieji kolegos, dabar iš eilės.

Seimo nutarimo „Dėl pritarimo skirti Lietuvos apeliacinio teismo teisėją“ projektas Nr.IXP-2256 (svarstymas ir priėmimas)

Pirmasis klausimas pagal registraciją yra projektas Nr.IXP-2256, Seimo nutarimas “Dėl pritarimo skirti Lietuvos apeliacinio teismo teisėją”. Aš čia iškart noriu pasiaiškinti ir paaiškinti, kad nebūtų keblumų. Mes vakar dėl gerbiamojo A.Driuko apsisprendėme, ir jis jau atleistas iš Aukščiausiojo Teismo. Bet nepritarta jo skyrimui Apeliacinio teismo teisėju, taip sakant, dabar jis “pakabintas”, yra beorėje erdvėje. Mūsų buvo numatyta daryti kitą savaitę. Jeigu Seimas būtų malonus, mes šiandien viską galėtume išspręsti.

Noriu pranešti, kad yra Teisės ir teisėtvarkos komiteto, kaip pagrindinio komiteto, teigiama išvada. Jeigu frakcijų atstovai norėtų kalbėti, prašom, bet lyg niekas nebuvo užsirašęs kalbėti. Niekas nepageidauja? Ar norėtų kas išgirsti gerbiamojo pretendento kalbą? Norėtų? Ar nereikia? (Balsai salėje) Nereikia. Jeigu nereikia, tai nereikia. Ten prieš jus, jeigu reikia, gali atsistoti. Nereikia. Gerbiamieji kolegos, pagal procedūrą mums reikia pritarti po svarstymo. Ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų? Ne. Gerai, pritarta. Tai ar galim dabar imtis priėmimo? Galime. Kolegos, dėmesio. Balsuosime, ar priimame Seimo nutarimą “Dėl pritarimo skirti Lietuvos apeliacinio teismo teisėją”. Prašom registruotis ir balsuoti. Prašom neagituoti balsavimo metu. Prašom balsuoti.

Taigi 46 – už ir tik 2 susilaikė. Ar kas nori perbalsuoti, ar galime manyti, kad gana? Perbalsuoti? Prašom. Kadangi perbalsuojame, noriu pasakyti, kad nutarimas yra iš dviejų straipsnių: pirmasis – pritarti A.Driuko skyrimui Apeliacinio teismo teisėju, antrasis – nutarimas įsigalioja nuo priėmimo. Tikiuosi, kad niekas nereikalauja dėl atskirų straipsnių balsuoti? Ne? Taigi, kolegos, dėmesio! Kadangi dabar mūsų yra šiek tiek daugiau ir vis dar ateina, aš dar kartą kviečiu… Kortelė ne ta? Prašom įdėti tvarkingai. Dėmesio. Dar sykį balsuojame, kad priimtume nutarimą “Dėl pritarimo skirti Lietuvos Apeliacinio teismo teisėją”. Prašom registruotis ir balsuojame. Dar kartą, kolegos, dėmesio! Ramiai įdėkite kortelę ir balsuokite. Teisingai prašom balsuoti. Teisingai.

59 – už ir 1 susilaikė. Gerbiamieji kolegos, nutarimas priimtas. Sveikiname teisėją A.Driuką ir linkime sėkmingo darbo. Ačiū. Pasirodo, dar balsų atėjo.

Įstatymo „Dėl Konvencijos dėl viešbučių valdytojų materialinės atsakomybės už svečių turtą ratifikavimo“ projektas Nr.IXP-2184* ES (svarstymas ir priėmimas)

Gerbiamieji kolegos, mes dabar imamės darbotvarkės antrojo punkto. Kol bus kalbama dėl Įstatymo dėl konvencijos “Dėl viešbučių valdytojų materialinės atsakomybės už svečių turtą” ratifikavimo projekto, kol bus kalbos, mes galėsime registruotis. Užsienio reikalų komiteto vardu – gerbiamasis K.Bobelis. Prašom kalbėti dėl šios konvencijos. Įstatymo projektas Nr.IXP-2184, eurointegracinis. Prašom, gerbiamasis daktare.

K.BOBELIS. Gerbiamasis pirmininke, Užsienio reikalų komitetas savo posėdyje sausio (…) dieną apsvarstė Įstatymo dėl konvencijos “Dėl viešbučių valdytojų materialinės atsakomybės už svečių turtą” ratifikavimo projektą Nr.IXP-2184. Projektą pateikė Ūkio ministerijos atstovas ponas Raguckas. Atsakė į komiteto narių klausimus. Komitetas, t.y. pagrindinis komitetas, vienbalsiai priėmė nutarimą paremti šį ratifikavimą ir siūlo Seimui pritarti šio įstatymo ratifikavimui. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu kalbėti Ekonomikos komiteto vardu kolegą J.Budrevičių. Prašom.

J.BUDREVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, Ekonomikos komitetas apsvarstė minėtą projektą. Bendru sutarimu nusprendė pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms.

PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis pranešėjau. Nematau, kad kas norėtų kalbėti diskusijose. Ar nori kas dėl balsavimo motyvų tarti žodį? Ne. Galim bendru sutarimu pritarti po svarstymo? Ar galime iškart balsuoti, mes turime šiek tiek daugiau negu reikia? Manau, kad visi vieningai balsuosime. Galime rizikuoti? Galime. Ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų dabar jau dėl viso įstatymo? Ne? Tai, kolegos, dėmesio. Aš tikrai nuoširdžiai prašau visus susikaupti, registruojamės ir balsuojame dėl Įstatymo dėl konvencijos “Dėl viešbučių valdytojų materialinės atsakomybės už svečių turtą” ratifikavimo. Prašom. Registruojamės ir balsuojame. Balsuojame, kolegos.

Ačiū, gerbiamieji kolegos, rezultatas, kaip matote, toks: 64 – už, nė vieno prieš, nė vieno susilaikiusio. Vadinasi, vienbalsiai priėmėme šį įstatymą. Kaip sakiau, priėmėme dar vieną eurointegracinį projektą. Dabar šiek tiek ankstėliau gal galime pradėti Notariato įstatymą? Bet aš nematau pranešėjo J.Sabatausko. Ar jis yra kur nors? Tai gal galime per tą laiką kokį nors vieną mažą rezervinį? Bet ir P.Papovo nėra. Vėl J.Sabatauskas.

Civilinio kodekso 3.16 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-942(2). Civilinio kodekso 3.214 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-972(2) Civilinio kodekso 3.180, 3.181, 3.212 ir 3.224 straipsnių pakeitimo bei papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-2057 (pateikimas)

Tai gal tada G.Purvaneckienė? Yra nors vienas pranešėjas. Tiesa, Andrius jau yra, bet G.Purvaneckienei suteikiau žodį. Prašom nepykti. (Balsai salėje) Gerbiamoji kolege, kaip suprantu, čia yra jūsų kompleksinis klausimas – rezervinis 6a, 6b ir 6c. Ar jūs atskirai pateiksite, ar kaip nors kartu, kad visiems būtų lengviau?

G.PURVANECKIENĖ. Šiek tiek atskirai.

PIRMININKAS. Paeiliui? Gerai.

G.PURVANECKIENĖ. Paeiliui todėl, kad pirmasis yra šiek tiek ne iš ten, o tiesiog sudarant darbotvarkę įvyko klaida. Tai klausimas ne ta tema. Pirmasis projektas dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.16 straipsnio papildymo.

PIRMININKAS. Labai atsiprašau. Čia vienas turbūt yra kolegos A.Klišonio klausimas.

G.PURVANECKIENĖ. Ne.

PIRMININKAS. Gerai, prašom. Iš eilės dėstykite, o paskui susitarsime.

G.PURVANECKIENĖ. Civilinio kodekso III knygoje įvedama “partnerystės” sąvoka ir nustatomi santykiai tarp vyro ir moters, kurie įregistravę savo partnerystę įstatymo nustatyta tvarka. Netrukus bus pateiktas Partnerystės įstatymas, kurį Vyriausybė jau parengė. Tačiau prieš svarstant šį įstatymą reikėtų padaryti Civilinio kodekso pataisą, kuri įtvirtintų monogamijos principą tuo atveju, kai yra partnerystės santykiai. Bet kokiu atveju mano pataisos esmė yra ta, kad ten, kur yra įtvirtinamas monogamijos principas, pridedama, kad, sudaręs santuoką ar partnerystės sutartį, asmuo negali sudaryti kitos santuokos ar partnerystės sutarties. Jeigu čia nebus tai įrašyta, tai bus įrašyta Partnerystės įstatyme, bet, man atrodo, kad tai turi būti ten, kur yra patys bendriausi principai. Dėl pirmojo tiek.

PIRMININKAS. Gerbiamoji pranešėja, gal vis tiek jūs apibūdinkite visus tris, o Seimo nariai, jeigu pageidaus, jus ir paklausinės dėl visų trijų. Prašom.

G.PURVANECKIENĖ. Dvi kitas pataisas aš galėčiau sujungti, nes abi pataisos susijusios su įvaikinimo Lietuvos Respublikoje pagerinimu. Viena mano pataisa yra seniai pateikta ir skiriasi tuo, kad ji yra mano vienos pateikta, o antra pataisa yra pateikta didelės Šeimos komisijos narių grupės. Mano pataisa yra labai trumpa, kad įvaikinamo vaiko tėvų sutikimo nebūtų reikalaujama ne tik tuo atveju, kai jie yra mirę, bet ir kai jie yra pripažinti nežinia kur esančiais. Dabar kartais atsitinka taip, kad tėvai parašo ir pas notarą patvirtina, kad jie atsisako savo vaiko, po to dingsta, jų negalima surasti, o pagal naująjį Civilinį kodeksą juos reikėtų atvesdinti į teismą ir įvaikinant jie dar kartą turėtų patvirtinti savo sutikimą, tačiau jų negalima rasti. Tai tokia trumpa pataisa.

O mūsų komisijos narių grupė teikia keletą pataisų, kurios taip pat susijusios su įvaikinimu bei su didelėmis problemomis įvaikinant būtent Lietuvoje. Kadangi yra įvaikinama labai nedaug vaikų (dėl to stebisi visos užsienio šalys), nepaprastai daug vaikų yra globojamų, labai daug vaikų yra institucijose, nemažai globojamų šeimose bei šeimynose ir yra įvairių trukdžių, kurie trukdo tuos vaikus įvaikinti. Visų specialistų, ypač tarptautinės bendruomenės, pripažinta, jeigu vaiko negalima grąžinti tėvams, tuomet geriausia išeitis yra vaiką įvaikinti ir tik tuo atveju, jeigu nerandama įvaikinančios šeimos, tik tuomet jam skirti kokios nors rūšies globą. Lietuvoje yra keliolika tūkstančių globojamų vaikų, tų vaikų, kuriuos galima įvaikinti, kurių visi klausimai dokumentiškai sutvarkyti, kad vaikai galėtų būti įtraukti į įvaikinamų vaikų sąrašą. Šiuo metu jų yra per 500 ir tai iš jų ne visi yra mažiukai. Lietuviai dažniausiai vaikus nori įvaikinti iki dvejų metų amžiaus, mažus. Tokių vaikų tame sąraše yra mažiau kaip 100. Yra labai daug vilkinimo. Kai laikinai apribojama tėvų valdžia, tai tas laikinas apribojimas kartais tęsiasi penkerius ir daugiau metų ir niekas nesirūpina, kad būtų nuolat kontroliuojama, ar galima vaiką grąžinti į šeimą, ar nėra jokios vilties ir tėvų valdžia turi būti ribojama neterminuotai. Kai tėvų valdžia ribojama neterminuotai, vaikas gali patekti į įvaikinamų vaikų sąrašą. Mes labai ilgai dirbome prie šio projekto, rengėme keletą apskritųjų stalų, projektas parengtas kartu su įvaikinimo tarnyba. Čia yra nustatomi terminai, kad laikinas tėvų valdžios apribojimas iš pradžių nustatomas šešiems mėnesiams, po šešių mėnesių reikia vėl spręsti, nepalikti to vaiko amžinai būti laikinai globojamam. Po šešių mėnesių vėl spręsti, po trijų dar kartą ir po metų, jeigu nėra jokios vilties (tai sprendžia teismas), tėvų valdžia apribojama neterminuotai. Tai viena iš tų pataisų.

Kitos pataisos. Jeigu įvaikinamo vaiko tėvai yra neveiksnūs, tai jų globėjai, ne vaikų, bet tėvų globėjai, negalėtų užprotestuoti vaiko įvaikinimo, nes jie yra ne tų vaikų, kuriuos reikia įvaikinti, globėjai, bet jų tėvų globėjai. Taip pat dažnai būna, kad tėvas yra neveiksnus ir globėjas to kūdikio nežiūri, pats negloboja, jis yra globos namuose, o tiesiog dėl kokių nors priežasčių nepasirašo, kad vaikas galėtų būti įvaikinamas.

Dar viena pataisa, kuri, mums atrodo, yra labai svarbi. Dabar galiojančio kodekso nuostata, kad teismas turi teisę dėl vaiko interesų priimti sprendimą įvaikinti be šeimos, šeimynos tėvų, globėjo ar rūpintojo sutikimo, buvo taikoma tik tarptautiniam įvaikinimui. Mums atrodo, kad įvaikinimas Lietuvoje tokiu būdu yra diskriminuojamas, kad ta norma turi būti bendrame straipsnyje, kuris susijęs su įvaikinimu. Mes ją iš tarptautinio įvaikinimo perkėlėme į bendrą normą, kad įvaikinimas Lietuvoje nebūtų diskriminuojamas tarptautiniu atžvilgiu. Tokia yra pataisų esmė.

PIRMININKAS. Ar jau viskas?

G.PURVANECKIENĖ. Viskas.

PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nori paklausti vienas Seimo narys. Kolega G.Dalinkevičius. Prašom.

G.DALINKEVIČIUS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamoji kolege, aš tikrai sveikinu jus už pataisas, susijusias su vaikų įvaikinimu, nes tai iš tikrųjų būtų žingsnis gelbėjant vaikus. Tačiau pati pirmoji pastaba apie monogamiją, šeimos sąvoką, santuoką ir partnerystę. Ar toji partnerystė neaprašyta Šeimos knygoje, kad reikia čia rašyti, ar čia kas nors nesuprasta? Šeimos knyga juk viską aprašo.

G.PURVANECKIENĖ. Šeimos knygoje partnerystė yra aprašyta.

G.DALINKEVIČIUS. Taip.

G.PURVANECKIENĖ. Nors dabar nėra lydinčiojo partnerystės įstatymo, taip, kaip dabar parašyta knygoje, jūs galėtumėte, be žmonos, sudaryti dar keletą ar nors ir šimtą partnerystės sutarčių.

G.DALINKEVIČIUS. Ar ta sąvoka “partnerystė” yra visiškai adekvati santuokai šiandien? Nėra gi taip.

G.PURVANECKIENĖ. Faktiškai…

G.DALINKEVIČIUS. Partnerystė apsprendžia tiktai tam tikrus turtinius santykius. Žodžiu, aš nenorėčiau diskutuoti šiandien, bet turbūt Žmogaus teisių komitetas turėtų dalyvauti svarstant šiuos procesus, jeigu jūs sutiksite.

G.PURVANECKIENĖ. Taip, žinoma, be abejonės. Aš manau, kad Žmogaus teisių komitetui čia būtų gera dirva pasižiūrėti.

PIRMININKAS. Gerai. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų? Aš siūlau apsispręsti dėl visų trijų projektų. Ne? Galime bendru sutarimu? Ačiū. Bendru sutarimu. Ačiū, gerbiamoji pranešėja.

Seniūnų sueiga siūlo, kad pagrindinis visais trim atvejais būtų Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Sutinkame? Papildomas – Žmogaus teisių komitetas visais trim atvejais. Sutinkame? Ir papildomai Šeimos ir vaiko reikalų komisija. Sutinkame? Svarstome pavasario sesijoje. Ačiū. Klausimas išspręstas.

Notariato įstatymo 2, 3, 6, 7, 9, 10, 11, 13, 16, 17, 20, 22, 23, 25, 27, 28, 31, 32, 36, 37, 40, 41, 43, 44, 51, 53, 56, 57, 59, 60 straipsnių ir II skyriaus pavadinimo pakeitimo ir papildymo, 6¹, 6², 15¹, 22¹, 27¹ straipsniais ir 58, 63, 64 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr.IXP-1989(2*) (priėmimas)

Dabar, kaip pažadėta, kviečiu J.Sabatauską. 2-3 kompleksinis klausimas – Notariato įstatymo kai kurių straipsnių ir II skyriaus pavadinimo pakeitimo ir papildymo tam tikrais straipsniais ir 58, 63, 64 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas. Kolegos, prašyčiau tylos! Čia bus ir pataisų, ir tam tikrų problemų. Taigi dirbkime sutelktai. Prašom.

J.SABATAUSKAS. Ačiū, pirmininke.

PIRMININKAS. J.Sabatauskas.

J.SABATAUSKAS. Po svarstymo buvo gauti Seimo narių R.Didžioko, V.Puloko ir J.Jurkaus siūlymai. Taip pat buvo gauta Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvada dėl kai kurių straipsnių, kuriuos taip pat reikėtų apsvarstyti.

PIRMININKAS. Ačiū. Aš siūlau iš eilės. Kaip tik 1 straipsniui, arba bazinio įstatymo 2 straipsnio pakeitimui, yra kolegų R.Didžioko, V.Puloko ir J.Jurkaus pataisos. Šiuo atveju primenu, kolegos, kad reikia 29 balsų. Ar tiek pakanka, ar reikia…

J.SABATAUSKAS. Aš noriu pasakyti…

PIRMININKAS. Prašom.

J.SABATAUSKAS. …kad komitete buvo svarstyta ir pritarta.

PIRMININKAS. Pritarta? Manome, kad yra 29 palaikantys balsai. Gal, kad nereikėtų tris kartus man kreiptis, – dėl visų trijų siūlymų, nes čia reikalo esmė ta pati. Sutinkame? Ačiū.

Taigi dėl 1 straipsnio, dėl kolegų R.Didžioko, V.Puloko ir J.Jurkaus pataisų. Komitetas pritaria. Ar reikia papildomai kalbėti, ar galime sutikti? Sutinkame. Ačiū. Ar galime priimti visą įstatymo 1 straipsnį, arba 2 straipsnio pakeitimą, su papildymais? Galime priimti?

J.SABATAUSKAS. Galime.

PIRMININKAS. Ačiū. 2 straipsnis. Nėra pasiūlymų? Galime priimti? 3 straipsnis, arba 6 straipsnio pakeitimas. Nėra siūlymų? Priimta. Tada gal iškart aš visus perskaitau, nes nėra pastabų: 4, 5, 6, 7, 8, 9…

J.SABATAUSKAS. Yra, atsiprašau.

PIRMININKAS. 10, 11, 12, 13…

J.SABATAUSKAS. Yra Teisės departamento pastaba.

PIRMININKAS. 14… Aš tuoj perskaitysiu. 14, 15, 16 ir 17, 18. Jūs pritariate Teisės departamento pastabai?

J.SABATAUSKAS. Teisės departamento pastabos mes nesvarstėme, tačiau aš galiu pasakyti, kad Teisės departamentas parašė pastabą dėl 6² straipsnio 3 dalies “Draudikui draudiminio įvykio atveju išmokėjus draudimo išmoką, draudimo prievolė lieka galioti visai draudimo sumai, neišskaičiuojant iš jos išmokėtų draudimo išmokų”. Jie mano, kad tai reikėtų suderinti su Draudimo įstatymo 15 straipsniu, tačiau aš noriu pasakyti, kad kadangi ir Teisės departamentas numatė, kad “išskyrus atvejus”, iš esmės analogiškas atvejis čia yra išdėstytas. Manyčiau, kad nereikėtų atsižvelgti.

PIRMININKAS. Yra. Manote, kad šiuo atveju laikomės pagrindinio teksto?

J.SABATAUSKAS. Taip.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, tada mes būsime pritarę aštuoniolikai straipsnių.

Dabar 19 straipsnis, II skyriaus pavadinimo pakeitimas. Komitetas irgi pritarė.

J.SABATAUSKAS. Pritarė.

PIRMININKAS. Galime priimti su pataisymu? Komitetas tam pritarė. Priimta.

20 straipsnis. Irgi yra kolegų R.Didžioko, V.Puloko ir J.Jurkaus pasiūlymas. Komitetas pritaria?

J.SABATAUSKAS. Taip. Papildyti 27¹ straipsnį. Dėl to pritarimo aš norėčiau dar kai ką pasakyti papildomai. Dabartiniame projekto variante nėra įdėta šio 27¹ straipsnio papildymo. Atitinkamai reikėtų papildyti ir pavadinimo įstatymo nuorodą į 27¹ straipsnį, taip pat pernumeruoti įstatymo straipsnius ir pakeisti Vietos savivaldos įstatymo 31 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto 1 straipsnį. Kiek aš žinau, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas tą Vietos savivaldos įstatymo papildymą padarė.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, 20 straipsniui, arba 27 straipsnio pakeitimui, nėra pasiūlymų. Galime jį priimti? O papildoma yra 27¹ straipsnis, arba čia numeracija šiek tiek keistųsi, bet jau šiuo atveju vėliau. Galime priimti tą papildymą, kaip siūlo komitetas? (Balsas salėje) Prašom garsiai pasakyti.

J.SABATAUSKAS. Atsiprašau, pirmininke ir kolegos. Teisės departamentas buvo parašęs pastabą dėl projekto 13 straipsnio, keičiamo įstatymo 17 straipsnio, kad nuo šių metų sausio 1 d. įsigalioja Spaudų ir antspaudų apyvartos kontrolės įstatymas, kurio 5 straipsnyje nustatyta, kad antspaudų saugojimo apskaitos ir sunaikinimo tvarką nustato Vyriausybės įgaliota institucija. Mūsų įstatyme yra numatyta, kad tai daro Vyriausybė. Manyčiau, galima būtų…

PIRMININKAS. Suvienodinti.

J.SABATAUSKAS. …papildyti šį straipsnį, kad Vyriausybė arba Vyriausybės įgaliota institucija.

PIRMININKAS. Sutinkame su šiuo papildymu atsižvelgiant į Teisės departamento išvadą? Sutinkame. Ačiū. Einame toliau.

21 straipsnis, arba bazinio įstatymo 28 straipsnis. Pastabų nėra. Galime priimti, bet šiuo atveju yra paties Teisės ir teisėtvarkos komiteto siūlymas dėl 21, 28 straipsnių papildymo.

J.SABATAUSKAS. Taip, 4 dalimi.

PIRMININKAS. Taip. Prašom referuoti.

J.SABATAUSKAS. Papildyti 28 straipsnį 4 dalimi; tai susiję su kolegų R.Didžioko, V.Puloko ir J.Jurkaus siūlymu papildyti tokia redakcija: “Seniūnų atliekamą notarinių veiksmų vietą nustato Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas”.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, kadangi pagrindinis komitetas pritaria, ar galime tam pritarti? Pritarta. Toliau, man atrodo, daugiau pastabų ir nėra?

J.SABATAUSKAS. Taip, toliau nėra.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, 22, 23, 24, 25, 26, 27, 28, 29, 30, 31, 32, 33, 34, 35, 36, 37, 38, 39 ir 40, įstatymo įgyvendinimas. Aš labai atsiprašau, sustojame ties 40 straipsniu. Galime pritarti mano visiems minėtiems straipsniams, nes pasiūlymų, pataisų nebuvo? Galime.

Dabar dėl 40 straipsnio, gerbiamasis pranešėjau, noriu paklausti. Čia yra surašytos konkrečios datos: balandžio 1 d. kelis kartus. Pakankamos datos?

J.SABATAUSKAS. Taip, šios datos buvo jau mūsų komitete koreguotos, nes anksčiau buvo sausio 1 d. Mes pakeitėme į balandžio 1 dieną.

PIRMININKAS. Gerai. Ačiū. Ar galime priimti 40 straipsnį, t.y. “Šio įstatymo įgyvendinimas”? Galime priimti. Ačiū. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau.

J.SABATAUSKAS. Ačiū.

PIRMININKAS. Kol kas prisėskit. Gerbiamieji kolegos, ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų? Niekas nenori? Ačiū. Tada prašom pasirengti registruotis ir balsuoti dėl viso Notariato įstatymo kai kurių straipsnių ir II skyriaus pavadinimo pakeitimo ir papildymo, įstatymo papildymo kai kuriais straipsniais ir kai kurių straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymas. Prašom, kolegos, registruotis ir balsuoti. Balsuojame už Notariato įstatymo pakeitimus.

62 – už, nė vieno prieš ir 2 susilaikė. Gerbiamieji, Notariato įstatymo pakeitimai, papildymai ir t.t. priimti. Ačiū.

Notarinių veiksmų atlikimo rajonų savivaldybių seniūnijose įstatymo pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr.IXP-1990 (priėmimas)

Kartu dar du įstatymai. Iš eilės yra Notarinių veiksmų atlikimo rajonų savivaldybių seniūnijose įstatymo pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas. Pranešėjas P.Papovas – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Ar jau galite eiti į tribūną? Prašom.

P.PAPOVAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, kadangi visos pataisos dėl seniūnų buvo priimtos Notariato įstatyme, šiuo projektu numatoma pripažinti netekusiomis galios tas Vietos savivaldos įstatymo nuostatas dėl notarinių veiksmų. Siūlau priimti.

PIRMININKAS. Minutėlę, gerbiamasis pranešėjau. Kadangi aš esu jau mokytas, noriu iš karto pasižiūrėti. Ar įsigaliojimas čia nėra susietas su kokia nors konkrečia data, kad neišeitų taip: mes naikiname vienu metu, o naujos pataisos galioja kitu metu, ar čia viskas kartu?

P.PAPOVAS. Ne, kartu.

PIRMININKAS. Viskas kartu. Ačiū. Ačiū, gerai. Čia dėl Notarinių veiksmų atlikimo rajonų savivaldybių seniūnijose įstatymo pripažinimo netekusiu galios. Ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų? Nematau. Čia vienas straipsnis, todėl prašom pasiruošti. Kolegos, dėmesio! Registruojamės ir balsuojame, ar priimame Notarinių veiksmų atlikimo rajonų savivaldybių seniūnijose įstatymo pripažinimo netekusiu galios įstatymą. Prašom balsuoti.

Užsiregistravo 56. 46 – už, 10 Seimo narių susilaikė. Įstatymas priimtas.

Vietos savivaldos įstatymo 31 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-1991(2*) (priėmimas)

Dabar, gerbiamieji kolegos Sabatauskai ir Papovai, trečias įstatymas. Ar jūs susiderinote, ar dar reikia pauzės? Nereikia? Prašom.

P.PAPOVAS. Nieko nereikia, nes šiame įstatyme yra išlikusi nuostata, kad Notariato įstatymo nustatyta tvarka neatlygintinai atlieka seniūnijos teritorijai priskirtus notarinius veiksmus ir kitus dalykus, išskyrus tai, kad reikia atsižvelgti į Teisės departamento išvadą, kuriai komitetas pritarė. Iš skliaustelių, kur yra priežastys, dėl kurių gali seniūnas atvykti į namus – liga, invalidumas, ir (ar) kiti atvejai, “ar kiti atvejai” išbraukti.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, su tokiu patikslinimu sutinkame? Nereikia balsuoti? Ačiū. Šis įstatymas irgi… Ne, čia trys straipsniai. Vienas straipsnis, bet trys dalys. Nereikia atskirai balsuoti? (Balsas salėje) Ačiū. Ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų? Nematau. Dėmesio! Tada balsuosime. Registruojamės ir balsuojame, ar priimame Vietos savivaldos įstatymo 31 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymą. Registruojamės ir balsuojame.

Už – 44, 10 Seimo narių susilaikė. Vietos savivaldos įstatymo 31 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymas priimtas.

Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 87 straipsnio pakeitimo ir Įstatymo papildymo 88¹ straipsniu įstatymo projektas Nr.IXP-2222. Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo 3 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-2223. Seimo statuto „Dėl Seimo statuto 8 straipsnio pakeitimo“ projektas Nr.IXP-2236 (pateikimo tęsinys)

Mes sutaupėme vieną minutę. Gerbiamieji kolegos, aš siūlau, kad viskas logiškai dėliotųsi, jog mes turime užbaigti vieną pateikimą, t.y. P.Papovo niekaip nebaigiamus pateikimus, o po to iš karto A.Kubiliaus. Tada bus toks, aš sakyčiau, logiškas paketas, nors gal ir nesueina galas su galu. Sutinkame? Tada kviečiu į tribūną. Pateikimo tęsinys. Man atrodo, kad mums turbūt liko tik dėl balsavimo motyvų. Bet gal jūs vis dėlto pasakykite kai kuriuos dalykus, kur mes sustojome.

P.PAPOVAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, mes sustojome dėl trijų dalykų – 1a, 1b ir 1c, o kiti dar yra nepateikti. Kas dėl balsavimo motyvų, tai liko balsavimas dėl šių trijų.

PIRMININKAS. Balsavimo motyvai, taip?

P.PAPOVAS. Ir dėl balsavimo liko.

PIRMININKAS. Gerai. Mielieji kolegos, aš siūlau dabar kalbėti dėl balsavimo motyvų dėl šių trijų pirmųjų, po to – tų likusiųjų pateikimas ir apsisprendimas ir po to – A.Kubiliaus siūlymai. A.Vidžiūnas, matyt, turi kitų minčių. Prašom.

A.VIDŽIŪNAS. Tiesiog primenu jums, pone pirmininke, kad praeitą kartą buvo padaryta pertrauka, kurios tikslas – kad mes gautume Seimo Etikos ir procedūrų komisijos išvadas. Žinote, visokie ginčai, kam ten balsai, kam ne balsai, gerai balsavo ar negerai. Tos išvados šiandien neturime ir dabar ta pateikimo pabaiga… svarstymo pabaiga. Tiesiog nelabai gražiai etiškai ir teisiškai išeina.

PIRMININKAS. Jeigu sutiksite su mano kitu žodžiu, pakenčiamai atrodo, todėl mes baigiame ir einame toliau. Vis tiek mums reikės ginčytis ir rytoj, ir pirmadienį. Prašom. Kolega J.Jučas.

J.JUČAS. Gerbiamasis pirmininke, kadangi normaliai Etikos ir procedūrų komisijos rekomendacijas iš tikrųjų turėjome, visi perskaitėme Etikos ir procedūrų komisijos išvadą, bet nedalyvavo visi Etikos ir procedūrų komisijos nariai, be to, labai abejotina, ar tie nariai, kurie išrinkti į savivaldybių tarybas, kadangi nenusišalino, balsavo, man tas rezultatas trys ir trys nelabai aiškus. Aš tik pakartosiu savo siūlymą, kad aš pats nuo balsavimo nusišalinu. Kolegoms, kurie išrinkti į savivaldybių tarybas, irgi siūlau nuo balsavimo nusišalinti. Aš daugiau nieko negaliu prašyti.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamasis kolega Jučai, man tai patinka. Aš irgi siūlau, kad tie, kurie jaučiate kokį nors sąžinės sunkumą, nei registruojatės, nei dalyvaujate balsuojant. Ar aišku? (Balsai salėje) Kaip norite. Bet jeigu kas didelio sunkumo nejaučiate, tai jūsų reikalas. Aš dar sykį klausiu, ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų, ar galime bendru sutarimu. Ne? Balsuoti turime. Ar dėl kiekvieno atskirai, ar dėl visų trijų kartu? Čia trys. Visus tris kartu? (Balsai salėje) Dėl motyvų. Prašom. A.Kubilius.

A.KUBILIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, na, jūs iš tikrųjų turėtumėte rūpintis visais Seime vykstančiais dalykais ir Seimo narių įvairiapuse sveikata. Aš turiu pasakyti, kad yra tikrai blogai ilgai gyventi su sąžinės sunkumu, todėl raginčiau dabar paprasčiausiai nebalsuoti.

PIRMININKAS. Ačiū. Pasiūlymas teisėtas, o Seimo nariai įvertins. Tik aš jūsų prašau, ar galime dėl visų trijų iš karto, ar dėl kiekvieno atskirai? Galime dėl visų trijų, kad pritariame po pateikimo. Niekas nesipriešina? Tiesa, taigi jūs nedalyvaujate balsuojant. Tai dabar… (Juokas salėje) Gerai. Mielieji kolegos, bendru sutarimu, kad taupytume laiką, nes vis tiek mums dar daug tų papildomų klausimų, turime apsispręsti balsuodami dėl rezervinių 1a, b ir c. Tie, kurie buvo pateikti, dėl kurių lyg ir sutarėme ar nesutarėme, ir ar dabar pritariame jų pateikimui ir pradedame svarstymo procedūras. Ar aišku? Kas, sakau, jaučia sąžinės graužimą, gali nebalsuoti. Taigi prašom registruotis ir balsuoti.

Už – 35, prieš – 1, 4 susilaikė. Pritarta. Seniūnų sueiga siūlo, kad visais atvejais būtų… Ne, atsiprašau, pirmais dviem atvejais būtų Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, šitais dviem atvejais – papildomas Teisės ir teisėtvarkos, o dėl Statuto pagrindinis – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Sutinkam? Ačiū. Ir nagrinėjame sausio 28 dieną.

Valstybės tarnybos įstatymo 10 ir 44 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-2243. Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo 4 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-2244. Apskrities valdymo įstatymo 4, 9 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-2255 (pateikimas)

Dabar aš kviečiu į tribūną P.Papovą dėl rezervinio pirmojo d, e ir f, o rezerviniu antruoju ruošiasi A.Kubilius.

P.PAPOVAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, vykdant Konstitucinio Teismo sprendimą, Vietos savivaldos įstatyme vykdomoji institucija yra administratorius, todėl būtina keisti ir kai kuriuos Valstybės tarnybos įstatymo straipsnius, t.y. dabar galiojančio 10 straipsnio 4 dalį ir 2 straipsnio 44 dalies… 1 dalies 2 punktą, kad iki pirmo posėdžio… t.y. kontrolierius, savivaldybės administratorius ir kiti savivaldybės darbuotojai bei Vyriausybės atstovas, kuris tikrina tas pačias savivaldybes, kurios yra (…), jeigu neatsisako tarybos nario pareigų, atsiranda jų atleidimo pagrindai, praranda savo statusą.

Ir kitas yra dėl įgyvendinimo. Vėl susiję su administratoriumi. Dabartinių administratorių kadencija pasibaigia su dabartinės savivaldybės tarybos kadencija, nes Konstitucinis Teismas pasakė, kad vykdomoji institucija yra sudaroma tarybos įgaliojimų laikotarpiui arba kadencijai. Todėl ir dabartinio administratoriaus, ir būsimojo administratoriaus kadencija turi sutapti su savivaldybės tarybos kadencija. Tiek dėl šitų dviejų. Ir trečias…

PIRMININKAS. Prašom visus kartu. Valstybės tarnyba, apskritis…

P.PAPOVAS. Dėl apskrities viršininko. Pagal Statybos įstatymą apskrities viršininkas nevykdo priežiūros, o tik organizuoja tą darbą, priežiūrą vykdo valstybinės priežiūros padalinys apskrityje, todėl siūloma žodžius “atlieka priežiūrą” pakeisti žodžiu “organizuoja”.

PIRMININKAS. Ačiū. Viskas?

P.PAPOVAS. Viskas.

PIRMININKAS. Ačiū. Jus, gerbiamasis pranešėjau, nori paklausti du Seimo nariai. Pirmasis – A.Klišonis. Prašom.

A.KLIŠONIS. Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, aš norėčiau patikslinti jūsų pasakymą. Savivaldybės administratorius ir administratoriaus padėjėjas kaip politinio pasitikėjimo pareigūnas yra renkamas tarybos ar mero kadencijai?

P.PAPOVAS. Ne. Šiandien patvirtintame paskutiniame projekte nustatyta, kad politinio pasitikėjimo būdu, bet tarybos kadencijai. Taryba jį skiria tarybos kadencijai mero teikimu, kadangi Konstitucinis Teismas pasakė, kad kaip ir dabar, sakykim, valdyba yra skiriama kadencijai, o vietoj valdybos dabar administratorius vykdys tas funkcijas, taigi administratorius skiriamas kadencijai mero teikimu.

PIRMININKAS. Ačiū. Ir dar kolega V.Matuzas.

P.PAPOVAS. Bet čia ne šio įstatymo reikalas.

PIRMININKAS. Ačiū. V.Matuzas. Prašom, kolega.

V.MATUZAS. Ačiū. Gerbiamasis komiteto pirmininke, aš norėjau pasiteirauti jūsų nuomonės dėl Teisės departamento išvados. Ar gali apskrities viršininkas su pavaduotoju, kurie yra valstybės valdymo grandies darbuotojai, kaip čia rašo Teisės departamentas, iš tikrųjų būti savivaldybių tarybų nariais? Jūsų nuomonė.

P.PAPOVAS. Konstitucinis Teismas pasakė konkrečiai, kad vykdantys valstybės valdžią negali būti tarybos nariais. Tai yra Lietuvos Respublikos Prezidentas, Seimo nariai, Vyriausybės nariai ir asmenys, kurie kontroliuoja arba prižiūri savivaldybės veiklą. Tokios teisės apskrities viršininkui prižiūrėti, kontroliuoti savivaldybes nesuteiktos. Tokios teisės apskrityje yra suteiktos Vyriausybės atstovams. Apskrities viršininko administracijoje, kurios viršininkas yra sekretorius, o ne pats viršininkas, taip pat yra padaliniai, t.y. valstybiniai švietimo inspektoriai ir valstybiniai statybų priežiūros inspektoriai. Pats viršininkas tiesiogiai šių funkcijų neatlieka.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Jūs atsakėte į visus klausimus. Mielieji kolegos, ar galime dėl visų trijų kalbėti, jeigu kas nori kalbėti dėl balsavimo motyvų? Ar bendru sutarimu? Ne? Ne. Bet niekas nenori kalbėti. Ar galime balsuoti dėl visų jų iškart, nes čia iš esmės vienas dalykas? Galime?

Dėmesio, registruojamės ir balsuojame, ar pritariame po pateikimo trims projektams: Valstybės tarnybos pakeitimo, Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo įgyvendinimo ir Apskrities valdymo įstatymo pakeitimo? Balsuojame, ar pritariame visiems trims po pateikimo. Prašom balsuoti. Prašom neagituoti balsavimo metu.

Už – 37, prieš – 8, 15 susilaikė. Pritarta. Seniūnų sueiga siūlo, kad visais atvejais pagrindinis būtų Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Sutinkame? Ačiū. Ir svarstyti… Prašau? (Balsas salėje) Toks mūsų gyvenimas, kad čia mes visi dvejinamės ir trejinamės. Siūloma svarstyti sausio 28 d. Sutinkam? Ačiū. Ir dabar kviečiu A.Kubilių. Jis pateiks Vietos savivaldos įstatymo 3, 19 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą. Jis, žinoma, pats pasakys, bet avansu noriu pranešti, kad čia yra tam tikra alternatyva, kurią anksčiau pateikė P.Papovas.

Vietos savivaldos įstatymo 3, 19 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-2248 (pateikimas)

A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, aš labai trumpai pabandysiu pristatyti savo siūlymo esmę. Ir daugiau kalbėsiu galbūt apie pačią koncepciją negu apie tekstą, kurį galima būtų dar ir redaguoti.

PIRMININKAS. Prašom.

A.KUBILIUS. Esmė yra ta, kad, kaip jūs žinote, Konstitucinis Teismas pripažino, kad kai kurios dabartinės savivaldos sistemos teisinio reguliavimo normos neatitinka dabartinės Konstitucijos. Taigi turime du dalykus, t.y. savivaldos sistemą, kuri iki šiol veikia, ir Konstituciją, ir tarp jų nėra suderinimo.

Esminis klausimas, į kurį turime patys sau atsakyti, ką šioje situacijoje reikėtų keisti? Mano nuomone, šiandieninė savivaldos sistema veikia daugmaž normaliai. Yra dalykų, kuriuos galbūt reikėtų šiek tiek tobulinti, keisti, stiprinti kontrolę, galbūt ir opozicijai suteikti daugiau kokių nors įgaliojimų savivaldybės taryboje. Bet čia jau yra detalės. Iš esmės ta sistema, kokia yra dabar, t.y. kad meras yra faktinis savivaldybės vadovas, turintis savivaldybės tarybos daugumos pasitikėjimą, ir yra administracija, ir yra administracijos vadovas, kaip valstybės tarnautojas, skiriamas į tas pareigas ne kaip politinio pasitikėjimo pareigūnas, taigi šita sistema, gyvuojanti Lietuvoje nuo 1995 metų, buvo patikrinta įvairių gyvenimo situacijų ir, atrodo, ji yra gana efektyvi. Taigi iškyla esminis klausimas, ar tikrai reikia ją iš esmės keisti taip, kaip siūlo P.Papovas. Turiu pasakyti, kad P.Papovo pasiūlymai iš esmės yra radikalus sistemos pakeitimas, nors P.Papovas kartais bando pasakyti, kad taip nėra. Tai yra esminis pakeitimas. Meras lieka tik tarybos pirmininku. Iš esmės administratorius pagal P.Papovo siūlymą tampa tuo, kuo šiandien iš dalies yra meras, jis gauna didelius įgaliojimus. Mano supratimu, mes grįžtame į situaciją, kuri buvo iki 1995 metų. Prisiminimai apie tą situaciją, man atrodo, Lietuvoje yra nekokie, kažin ar mums reikia daryti tokį eksperimentą, tokią revoliuciją ir ją daryti per savaitę laiko. Galbūt, jeigu turėtume daugiau laiko, galėtume ginčytis, galėtume svarstyti įvairiausius variantus. Pasaulyje variantų yra kokių tik nori.

Aš vakar specialiai peržiūrėjau žinyną apie savivaldos reguliavimo įvairią patirtį ir turiu pasakyti, kad šiuo atveju mes renkamės tarp dviejų Amerikoje išbandytų modelių. Tai yra stipraus mero arba silpno mero. Iki šiol mes turėjome stipraus mero modelį, o tai, ką siūlo P.Papovas, yra ėjimas silpno mero modelio link. Junginėse Amerikos Valstijose šis modelis galiojo iki XIX a. vidurio. Po to šio modelio Jungtinės Amerikos Valstijos atsisakė ir daugeliu atvejų perėjo prie stipraus mero modelio.

Aš nenoriu gilintis į teoriją ir į visas detales, bet, mano manymu, mes šioje vietoje turėtume remtis sveiko proto principu. Turime jau patikrintą sistemą ir klausimas, ar reikia ją revoliucingai keisti. Mano atsakymas – ne. Reikia vengti tokių revoliucinių pakeitimų. Tada iškyla klausimas, kaip visa tai suderinti su Konstitucinio Teismo sprendimu? Šiuo atveju, po įvairiausių diskusijų ir mąstymų, kiek mums teko laiko apie tai galvoti, aš siūlau tokį variantą, kuris, mano įsitikinimu, leistų teisiškai išspręsti tas problemas, kurias nurodo Konstitucinio Teismo sprendimas.

Mano siūlymo esmė yra labai paprasta. Susitarkime, kad šiandieninė savivaldos sistema yra daugmaž gera, ir tada mes turime sutarti keisti Konstituciją tam, kad Konstitucijoje įrašytume šiandieninę sistemą ir nekiltų abejonių. Pamąstymai apie tai, kaip reikėtų keisti Konstituciją, yra galimi. Tam, kad keistume Konstituciją, aišku, reikės tam tikro laiko. Mano skaičiavimais iki liepos 1 d. mes galėtume tai padaryti. Konstitucinis Teismas nurodė vieną principinę šiandieninės sistemos problemą ir jos nesutikimą su Konstitucija.

Pagal dabartinę Konstituciją meras vienu metu negali turėti ir vykdomųjų, ir vadinamųjų atstovaujamųjų įgaliojimų. Mano siūlymas labai paprastas. Savivaldos įstatymo 21 straipsnyje yra išvardyta 20 mero įgaliojimų. Aš siūlau tuos įgaliojimus, kurie yra labiausiai vykdomieji (aš išskiriu tokius tris, galime diskutuoti, galbūt jų yra ir daugiau), laikinai iki liepos 1 d. pavesti vykdyti savivaldybės administratoriui iš principo nekeičiant sistemos. O per tą laiką mes diskutuokime dėl Konstitucijos. Galbūt pasirodys, kad per tą laiką mes nesusitarsime dėl Konstitucijos, galbūt pasirodys, kad mes susitarsime, jog iš tikrųjų savivaldos sistemą reikia keisti, ir tada neskubėdami iki liepos 1 d. ar birželio 1 d., kaip mes matysime savo bendro darbo reikalus, galėsime viską išspręsti.

Aš dabar nematau galimybės per savaitę laiko, t.y. antradienį jau galutinai balsuojant dėl P.Papovo pasiūlymo, priimti normalų sprendimą dėl normaliai veikiančios sistemos. Aš suprantu, kad P.Papovas principingai laikosi kitos pažiūros. Jo įsitikinimu, šiandieninė savivaldos sistema veikia blogai. Galbūt jis yra teisus, galbūt jis įtikins ir Seimo daugumą, bet ar per savaitę realiai galima padaryti normalius pakeitimus net ir matant šiandienines savivaldos bėdas. Mano įsitikinimu, šis darbas įves garantuotą chaosą.

Mano siūlymas, man atrodo, yra paremtas paprasta logika nepriimti skubotų sprendimų. Jis taip pat remiasi nuostata, kad šiandieninė savivaldos sistema yra gana normaliai veikianti ir nereikia jos griauti. Mano siūlymas susideda iš 3 straipsnių. Yra siūlymas keisti savivaldos institucijų apibrėžimus, bet tai nėra esminis dalykas; siūlymas keisti savivaldybės tarybos valdybos tam tikrą institucinę vietą savivaldybės tarybos sandaroje; siūlymas, iš esmės esminis, vykdomuosius mero įgaliojimus laikinai pavesti vykdyti savivaldybės administratoriui. Mano įsitikinimu, toks dalykas, toks sprendimas, teisiškai suderintas, leistų mums išvengti tų problemų, į kurias mes neišvengiamai pakliūsime, jeigu spręsime kitais būdais.

PIRMININKAS. Viskas?

A.KUBILIUS. Viskas.

PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis pranešėjau. 4 Seimo nariai jūsų nori paklausti. Pirmasis, kaip ir dera, P.Papovas. Prašom.

P.PAPOVAS. Gerbiamasis pranešėjau, man atrodo, aš toks ramus žmogus, nesu revoliucionierius, o jūs mane čia taip įvardijote. Iš tikrųjų jūs lygiai toks pat revoliucionierius ir dar didesnis, nes pagal jūsų pasiūlymą niekas nesiskiria. 3 straipsnis lygiai toks pat, taryba atlieka tas pačias funkcijas kaip ir mūsų variante. Savivaldybės merą jūs įvardijote savivaldybės vadovu, mūsų variante taip pat savivaldybės vadovas. Savivaldybės valdybą pavadinote tarybos sudaroma savivaldos institucija – tai čia jau negerai, nes taryba sudaro savo… tarybos struktūra organizuoti tarybos darbą, tai mūsų sekretoriatas, tik kitaip pavadinta. Tai irgi nėra nieko naujo.

Bet ketvirtame jūs padarote revoliuciją. Mes padarėme vieną šimtąją revoliucijos, o jūs darote visą revoliuciją. Savivaldybės administracija, savivaldybės tarybos ir sudarytas jai atskaitingas vykdomasis organas. Visa administracija, vykdomasis organas sudaroma kadencijai. Konstitucinis Teismas aiškiai pasakė, kad vykdomasis organas sudaromas kadencijai. Visą administraciją, visus žmones reikės pertvarkyti vienai kadencijai. Mes pasakėme, kad tik vienas administratorius kadencijai, o jūs – visi. Žodžiu, jūs nieko naujesnio nepadarėte. Jeigu vykdomąja institucija padarote visą administraciją, tai visa administracija ir turės vykdyti visas administracines funkcijas. Teismai, jeigu jie nevykdys… Aš noriu paklausti, kodėl jūs visą administraciją darote vykdomuoju organu, kuris turi dirbti tik vieną kadenciją?

A.KUBILIUS. Gerbiamasis kolega, jūs gerai suprantate. Aš pritariu jūsų pastaboms ir siūlau atsisakyti tokio tvirto apibrėžimo, nes jis man šioje vietoje yra visai nesvarbus. Iš tikrųjų tai yra apibrėžimų klausimas ir dėl jų galima diskutuoti. Aš visiškai sutinku su jūsų pastabomis ir galiu lygiai taip pat įvardyti savivaldybės administratorių vykdomuoju organu ar dar kaip nors.

Esminis dalykas yra tas, kad jūsų pasiūlymas reiškia, kad jūs siūlote pertvarkyti visą savivaldos sistemą jau dabar, per savaitę, ir tai bus visą laiką veikianti sistema. Aš siūlau to nedaryti, laikinai vykdomuosius mero įgaliojimus suteikti dabartiniam administratoriui ir per tą laiką pažiūrėti, kokių reikia apibrėžimų: administracijos, administratoriaus, mero ir t.t. Štai esminis skirtumas tarp jūsų siūlymo per savaitę padaryti perversmą savivaldoje ir mano siūlymo to nedaryti.

P.PAPOVAS. Jūsų didesnis perversmas.

PIRMININKAS. Prašome nesiginčyti. J.Sabatauskas. Prašom, kolega.

J.SABATAUSKAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis kolega, iš tiesų aš norėjau pasakyti vieną pastabą, panašią į P.Papovo, kad jūsų siūlymuose iš esmės bus tas pats, kas yra projektuose, registruotuose P.Papovo vardu. Tačiau Konstitucinis Teismas savo nutarime argumentavo ne vienu straipsniu, ne vien 119 straipsniu. Buvo minėtas ir 5, ir 6 straipsniai, ir buvo minimi konstituciniai principai, o 6 straipsnyje parašyta, kad Konstitucija yra vieningas ir tiesiogiai taikomas aktas. Pakeitus Konstitucijos 119 straipsnį ir nepakeitus 5, 6 straipsnių, kaip jūs žadate keisti konstitucinius principus, kurie nusistovi šimtmečiais? Jie yra teorinio lygio. Iš esmės, manyčiau, tai nieko nepakeis, nes įvardijus tą instituciją ne vykdomąja, o savo esme jų sprendimai įgyvendins tarybos sprendimus, tai iš esmės bus vykdomoji institucija, ir bet kurį sprendimą apskundus teisme bus sustabdytas darbas.

Dar viena pastaba dėl Jungtinių Amerikos Valstijų pavyzdžio.

Bet čia, pažiūrėkime, Europoje arčiau. Skandinavijoje panašus modelis…

PIRMININKAS. Kolegos, viena minutė klausti. Prašom.

A.KUBILIUS. Pradedame diskusiją, kuri iš tikrųjų galėtų vykti Seime, jeigu mes tam turėtume laiko. Aš ilgai galėčiau diskutuoti su jumis dėl pačios koncepcijos ir konstitucinių dalykų.

Pirmas dalykas. Noriu priminti, kad 5 straipsnyje kalbama apie Seimą, Vyriausybę, Prezidentą ir teismus. Aš turiu daug abejonių, ar galima tiesmukai 5 straipsnio analogijas taikyti savivaldos sistemos organizavimui. Savivaldos sistema yra apibrėžta 119, 120 straipsnyje ir 119 straipsnyje yra labai aiškiai pasakyta: “Savivaldos teisė laiduojama administraciniams vienetams. Ji įgyvendinama per atitinkamas savivaldybių tarybas”. Kalbant apie savivaldybes, niekur nėra minimi žodžiai “atstovaujamoji valdžia” ir “vykdomoji valdžia”. Aš turiu didelių abejonių, ar mes galime įstatyme taip skirstyti, kaip dabar buvo skirstoma. Konstitucinis Teismas, matydamas šiandieniniame įstatyme skirstymą į vykdomąją ir atstovaujamąją valdžią savivaldybėje, teisingai sako, kad tokiu atveju jas turime atskirti. Bet klausimas yra esminis, ar galime savivaldybės valdžioje taip tiesmukai atskirti atstovaujamąją ir vykdomąją valdžią, kai pačios Konstitucijos 119 straipsnyje numatyta tiktai savivaldos teisė, kuri yra realizuojama per tam tikras valdžios institucijas. Čia yra teorinis ginčas.

Esminis dalykas toks. Tas savivaldos modelis, kokį mes šiandien turime Lietuvoje, sėkmingai veikia ne tik Jungtinėse Amerikos Valstijose. Jis veikia ir daugelyje Europos valstybių. Esminis klausimas, į kurį mes patys sau turime atsakyti, yra labai paprastas. Ar toks modelis Lietuvoje apskritai yra galimas, ar ne. Ar mes turime kokias nors priešpriešas, vidines nuostatas, dėl kurių toks modelis negalimas? Europoje jis galimas ir konstituciniai Europos valstybių principai jam netrukdo. Kažkodėl Lietuvoje mes manome, kad toks modelis negalimas ir mūsų konstituciniai principai jo negali leisti. Aš manau, kad Konstituciją tokiam modeliui galima pritaikyti.

PIRMININKAS. Ačiū. A.Sysas. Prašom, kolega.

A.SYSAS. Ačiū. Pirmininke, kadangi A.Kubilius taip išsamiai atsakinėja, aš supratau, kad visi modeliai Lietuvoje galimi. Aš dėkoju.

PIRMININKAS. Nors vienas patenkintas, gerbiamasis Andriau.

A.KUBILIUS. Ačiū.

PIRMININKAS. V.Matuzas.

V.MATUZAS. Ačiū. Iš tikrųjų, gerbiamasis pranešėjau, pritarčiau P.Papovo minčiai dėl 3 straipsnio 4 punkto, dėl savivaldybės administracijos, bet galbūt ne todėl, o todėl, kad jūs tiek administraciją, tiek administratorių išvadinote organais, ir ne bet kokiais, o vykdomaisiais. Galbūt reikėtų vadinti institucija. Bet mano klausimas būtų ne apie tai. Aš norėčiau jūsų pasiteirauti apskritai dėl tos jūsų vadinamos savivaldos revoliucijos. Kas lemia, kad ji vykdoma? Ar jūs nemanote, kad tai yra kokie nors politiniai interesai atsižvelgiant į rinkimų rezultatus?

A.KUBILIUS. Pirmas dalykas dėl organų. Aš noriu pasakyti, kad organai yra numatyti Konstitucijoje. Mums patinka ar nepatinka, bet Konstitucija nustato, kad savivaldybės taryba sudaro jai atskaitingus vykdomuosius organus. Aš nežinau, ar galime vartoti kitus žodžius įstatymuose, jeigu jau taip preciziškai laikomės Konstitucijos raidės, kaip čia kitais atvejais mes bandome preciziškai laikytis.

O kodėl yra daroma revoliucija, čia aš jau galėčiau politiškai spekuliuoti ir spėlioti. Man sunku suprasti, kodėl valdančioji koalicija taip nusiteikusi daryti tokią revoliuciją net ir Savivaldybių asociacijai, ir Administratorių sąjungai prieštaraujant. Galbūt iš tikrųjų yra matomos problemos, kad merai, neatstovaujantys valdančiajai koalicijai, darosi vis stipresni ir sugeba suburti bendruomenę, sugeba ją įtikinti toliau balsuoti už juos ir už jų partijas. Matomas pavojus, kad tokiu būdu tas dešinėjimas, kuris yra prasidėjęs didžiuosiuose miestuose, per savivaldybių rinkimus gali ateiti ir į provinciją, jeigu ir toliau liks tokia pati savivaldybių sistema. Todėl reikia griauti šiandieninę savivaldos sistemą tam, kad būtų sustabdyti politiniai procesai. Bet čia jau yra politikavimas ir aš juo nenoriu užsiimti. Aš iš tikrųjų siūlau negriauti savivaldos sistemos dėl trumpalaikių politinių motyvų.

PIRMININKAS. Gerai. Gerbiamasis pranešėjau, minutėlę. Dar ne viskas. Aš ir pagal pareigas, ir šiaip turiu priminti, kad yra Teisės departamento išvada ir bent trijų sakinių aš negaliu nepaskaityti: “Manytina, kad projekte siūlomu reguliavimu neišsprendžiamas Konstitucinio Teismo nutarimo įgyvendinimas ir kartu užprogramuojamas naujas teisinio reguliavimo ydingumas”. Pirma.

Antra. “Šis Konstitucinio Teismo nutarimas negali būti įgyvendinamas, kaip siūloma projekte, fragmentiškai keičiant tik savivaldybės institucijos sąvoką, keičiant valdybos įgaliojimus, jos neperžiūrėjus, o kartu ir mero” ir t.t.

Dar trečia išvada, kuri yra kapitalinė: “Įstatymo pakeitimo būtinumas negali būti motyvuojamas būtinumu ateityje pakeisti Konstituciją, turint galvoje Konstitucijos viršenybės principą”. Toliau cituoju: “Jeigu siekiama pakeisti esamą konstitucinį savivaldos modelį, visų pirma reikėtų keisti Konstituciją, o ne priešingai”. Jeigu galite reaguoti, aš galiu duoti tą išvadą.

A.KUBILIUS. Aš turiu išvadą. Ačiū.

PIRMININKAS. Prašom.

A.KUBILIUS. Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Aš manau, jūs perskaitėte teisingai tai, kas yra parašyta, bet čia tas teiginys apie valdybą yra visiškai dalinis teiginys. Aš net nesutikčiau su Teisės departamento išvada, nes Konstitucinis Teismas pastabas apie valdybą pasakė tuo atveju, jeigu valdyba yra vykdomasis organas. Tuo tarpu mano pasiūlymas yra valdybą kategoriškai padaryti ne vykdomuoju organu, o savivaldybės tarybos tam tikru organizaciniu elementu. Todėl pastabos yra nevisiškai galbūt ir tinkamos. O dėl to, kaip motyvuoti šio įstatymo pakeitimo būtinumą, čia jau yra motyvavimo klausimas. Aš jį visų pirma motyvuoju ne poreikiu ar būtinumu ateityje keisti Konstituciją, o būtinumu išsaugoti šiandieninę savivaldos sistemą. Čia yra esminis mano pasiūlymas.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, ačiū už trumpą atsakymą. Ar aš galiu daryti išvadą, kad nepaisant Teisės departamento išvadų, jūs tvirtai laikotės ką tik išdėstytų savo pozicijų?

A.KUBILIUS. Aš manau, kad galima su Teisės departamentu ir diskutuoti, ir taisyti juridinę šio pasiūlymo kalbą, bet, mano įsitikinimu, teisinė ir konstitucinė šio pasiūlymo logika yra visiškai nepriekaištinga.

PIRMININKAS. Labai ačiū už aiškią poziciją. Pranešimas ir atsakymai baigti. Dabar, mielieji kolegos, prašom. Ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų prieš apsisprendžiant? P.Papovas. Prašom.

P.PAPOVAS. Aš jau pasakiau teikdamas klausimą pranešėjui. Aš tikrai esu patenkintas, kad vis dėlto kolega A.Kubilius įsigilino ir bandė projektą priartinti prie konstitucinių nuostatų, tačiau nelabai sėkmingai. Dar didesnis už mane, kaip sakiau, revoliucionierius pasidarė, nes lyg aš čia toks revoliucionierius, nors…

PIRMININKAS. Išmoko, išmoko.

P.PAPOVAS. …darbo grupė dirbo ir pritarė šiam projektui. Žinoma, ne visi išvien. Bet aš kviesčiau vis dėlto atsižvelgiant į Teisės departamento išvadas tikrai teikti, jeigu dar yra kokių nors konstruktyvesnių, pasiūlymus dėl projekto. Komitetas dar pirmadienį svarstys ir galės apsvarstyti, nes šiuo atveju vis dėlto aišku, kad šį projektą reikėtų taisyti iš esmės ir iš jo liktų toks, koks yra pateiktas darbo grupės ir komiteto aprobuotas. Todėl aš siūlau nepritarti.

PIRMININKAS. V.Einoris, kuris kažkaip uzurpavo svarbią vietą, nori ir kitaip kalbėti. V.Einoris. Prašom.

V.EINORIS. Mano aparatas tai veikia, bet mechanizmas neveikia. Aš čia turiu sėdėti. Gerbiamieji kolegos, aš visą laiką maniau ir dabar tebemanau, kad dabartinis valdymo modelis, kuris yra savivaldybėse, iš tikrųjų tenkina. Iš pat pradžių, kai gerbiamasis A.Kubilius pradėjo siūlyti jį saugoti, aš visą laiką buvau šalininkas tos taisyklės, kuri dabar čia labai gražiai ir išdėstyta, bet aš negaliu balsuoti už šį projektą, nes tada nusikalsčiau Konstitucijai. Konstitucinio Teismo sprendimas man yra privalus. Todėl aš negaliu balsuoti, nors, dar kartą sakau, dabartinis valdymo modelis yra geras.

PIRMININKAS. Ar A.Kubilių norėtų kas paremti, išskyrus jį patį? Truputį nepatogu. Yra norinčių paremti? Eilė neužbaigta. Prašom. Kolega J.Razma. Prašom.

J.RAZMA. Dėl Teisės departamento išvadų. Kolegos, jeigu mes būtume tokie atidūs, kaip šiandien, tokių griežtų išvadų yra ne kartą buvę pateikimo stadijoje, tam ir yra pagrindinis komitetas. Aš manyčiau, kad šiuo atveju galėtų būti net Teisės ir teisėtvarkos komitetas, kuris galėtų kartu pasisakyti ir dėl Konstitucijos dalykų. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, manau, netiktų, nes komiteto pirmininkas labai angažuotas dėl savo sukurto projekto ir kitus labai kategoriškai nori atmesti. Tai kam kankintis žmogui ir duoti A.Kubiliaus projektą jam sudoroti? Dėl to aš siūlyčiau pritarti po pateikimo. Pažiūrėkime ramiai Teisės ir teisėtvarkos komitete. Man atrodo, kad galima rasti atsakymus į Teisės departamento priekaištus ir taip pat išsaugoti dabartinę neblogą, jau patikrintą sistemą ir negrįžti prie tų problemų, kurios buvo 1990–1995 metais.

PIRMININKAS. Ačiū. Mielieji kolegos, kadangi išsakytos skirtingos nuomonės, registruojamės ir balsuojame, ar pritariame po pateikimo.

Už – 22 (daug), prieš 16, 23 susilaikė. Atiduodame tobulinti? Daug laiko: yra šeštadienis, sekmadienis ir trys naktys.

A.KUBILIUS. Aš tik repliką, galima?

PIRMININKAS. Prašom. A.Kubilius.

A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, man nėra keista, kad į mūsų argumentus valdančioji partija neįsiklauso. Aš manau, kad politiniai motyvai, kodėl yra griaunama dabartinė savivaldos sistema, gana greitai paaiškės. Man taip pat gaila, kad P.Papovas, kurį aš visada laikiau sąžiningu politiku, paprasčiausiai apgaudinėja daugelį sėdinčių salėje sakydamas, kad mūsų projektai savo esme nesiskiria, nes jie skiriasi iš esmės. Aš dar sykį noriu pakartoti. P.Papovas argumentuoja, kad mano projektas yra labiau revoliucingas negu jo, kad mano apibrėžimai visiškai nesvarbūs, dėl administratoriaus taip pat nesvarbu. Esminis dalykas, kad P.Papovas antradienį jau ruošiasi tvirtinti visiškai naują savivaldos sistemą, kuri kardinaliai skirsis nuo šiandieninės. Ir to rezultatus labai skaudžiai pajus kiekvienas Lietuvos žmogus, šalia kurio yra šiandieninės savivaldybės.

Aš manau, kad naujų savivaldybių supriešinimas, sukeltas chaosas yra pasekmės, už kurias P.Papovas turėtų prisiimti atsakomybę.

PIRMININKAS. Aišku. Ačiū. P.Papovas prisiims atsakomybę. Prašom.

P.PAPOVAS. Na, matyt kolegai patiko mano pavardė, labai dažnai minima. Aš tikrai, kolegos, pavardės neminėsiu, bet nesuprantu, kaip galima būti nesąžiningu, jeigu stengiesi, kad įstatymai atitiktų Konstituciją, ir Lietuva, ir savivalda gyventų pagal Konstituciją.

Noriu pasakyti, kas apgaudinėja. Gerbiamasis kolega, taigi jūs apgaudinėjate užrašydamas “administracija yra vykdomoji institucija”, jai nesuteikdamas vykdomųjų funkcijų. Kiti tas funkcijas vykdys. Tai kas apgaudinėja? Jeigu aš užrašiau “administratorius” arba “vykdomoji institucija”, tai ir yra suteikti atitinkami įgaliojimai.

O jeigu kalbėtume iš esmės, aš noriu pasakyti taip: Lietuvoje gali būti įvairūs modeliai. Stiprus modelis yra stipri vykdomoji valdžia su meru priešakyje, bet tuomet reikalingas tarybos pirmininkas. Toks variantas buvo. Antras, dabartinis variantas, kuris neatitiko Konstitucijos, galimas, bet pakeitus Konstituciją, kad pati taryba galėtų pasirinkti vieną modelį – ar dabartinį, ar su vykdomąja institucija, ar be vykdomosios. Pakeitus Konstituciją, kur aš tą pataisą esu pateikęs, ir Konstitucinė komisija kažkodėl dar nerenka parašų. Štai yra trys modeliai, kuriuos visus Lietuva gali turėti. Ir aš siūlau, jeigu Konstitucija bus pateikta, bus įteisinti du modeliai. Tai modelis, kuris dabar siūlomas, ir antras modelis be vykdomosios institucijos, o taip, kaip yra Seime. Seimas ir Kanceliarija – tai būtų taryba ir Kanceliarija, arba ką jūs siūlote, – valdyba.

PIRMININKAS. Ačiū. J.Jurkus. Aš prašyčiau labai trumpai, kolega.

J.JURKUS. Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš norėčiau kreiptis į dešiniąją pusę. Gerbiamasis P.Papovas yra ne vienas asmuo, yra Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, kuriame daug kartų buvo nagrinėjamas šis klausimas ir ieškoma bendro sutarimo. Tai gal nereikėtų užsipulti vieną P.Papovą. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, mes tuoj vis tiek turėsime skelbti pertrauką. Dar labai daug įvairių klausimų. Aš dabar siūlau toliau iki pertraukos dirbti taip. Dėmesio! Išnagrinėti antrą, šeštą klausimą ir rezervinį septintą. (Balsai salėje) Viskas eina tvarkingai. Prašom ramiai sėdėti ir kentėti. Dabar J.Budrevičius. Prašom. Protestuoti galima, prašom. Atsiprašau, vieną minutėlę. Aš pasiūliau tobulinti ir supratau, kad A.Kubilius su entuziazmu sutiko. Gerai, ačiū.

Gamtinių dujų įstatymo, Naftos produktų ir naftos valstybės atsargų įstatymo ir 2002 metų valstybės biudžeto ir Savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-2042* (svarstymas)

J.Budrevičius. Klausimas vadinasi: Gamtinių dujų įstatymo, Naftos produktų ir naftos valstybės atsargų įstatymo ir 2002 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-2042. Svarstymo stadija. Ekonomikos komiteto vardu – J.Budrevičius. Prašom.

J.BUDREVIČIUS. Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, vienu sakiniu priminsiu, kad projekto tikslas, atsižvelgiant į tai, kad Energetikos įstatyme pakeistas Energetikos valstybinės inspekcijos pavadinimas į Valstybinę energetikos inspekciją, pakeisti inspekcijos pavadinimą Gamtinių dujų įstatymo bei Naftos produktų ir naftos valstybės atsargų įstatymo atitinkamuose straipsniuose. Ekonomikos komitetas šį klausimą svarstė ir nusprendė pritarti iniciatorių pateiktam ir komiteto patobulintam įstatymo projektui bendru sutarimu.

PIRMININKAS. Ačiū. Daugiau norinčių kalbėti nėra. Yra kolegos R.Sinkevičiaus siūlymas. Kaip komitetas į jį žiūrėjo, gerbiamasis Budrevičiau?

J.BUDREVIČIUS. Bendru sutarimu pritarė. Čia yra patobulintas.

PIRMININKAS. Vis tiek aš formaliai turiu paklausti, ar yra 10 Seimo narių, remiančių šį siūlymą? Pakanka, yra. Aišku. Ačiū. Ar galime pritarti tam siūlymui, kurį teikia kolega R.Sinkevičius, išbraukti 3 skirsnį ir atitinkamai keisti pavadinimą? Sutinkame? Ačiū. Ar galime pritarti visam projektui po svarstymo su tuo patobulinimu, pataisymu, kurį pateikė kolega R.Sinkevičius ir kuriam pritarė pagrindinis komitetas? Galime pritarti? Ačiū. Išspręsta.

Civilinio proceso kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-2198 (pateikimas)

Kviečiu A.Klišonį į tribūną pateikti savo projektą dėl Civilinio proceso kodekso ir taip toliau. Prašom.

A.KLIŠONIS. Dėkoju, gerbiamasis posėdžio primininke. Gerbiamieji kolegos, taip pat esu dėkingas, kad šis įstatymo projektas galėjo šiandien išvysti Seimo plenarinės salės šviesą. Civilinio proceso kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo pakeitimo ir papildymo įstatymas.

Jo esmė yra tokia. Kalbant neteisine kalba, bet paprasta, suprantama, žmogiška kalba, nuo š.m. sausio 1 d. įsigaliojus Civilinio proceso kodeksui, teisinių paslaugų įmonės, kurių Lietuvoje yra 1450, negali atlikti dalies savo funkcijų, kurias jos atlikdavo iki šiol, t.y. negali atstovauti savo klientams teismuose, kaip galėdavo atstovauti iki šiol. Kodėl tai įvyko? Tai įvyko dėl to, kad Civilinio proceso kodekse yra pasakyta, kad tik advokatai turi šią teisę. Kaip jūs žinote, kolegos, svarstant šį įstatymo projektą, tik dviejų balsų persvara buvo priimtas šis punktas, vis dėlto Seimas davė pavedimą Teisingumo ministerijai apsvarstyti papildomai šį klausimą ir rasti bendrą sutarimą, kuris tenkintų vieną ir kitą pusę, t.y. teisinių paslaugų įmones ir advokatūros atstovus.

Tenka pasakyti, kad aš daviau pats asmeniškai tris paklausimus teisingumo ministrui, tačiau teisingumo ministras nedavė teigiamo atsakymo. Iš pradžių buvo kalbama, kad dirba darbo grupė, tačiau iki Naujųjų metų tas pakeitimas nebuvo padarytas ir, kaip minėjau, teisinių paslaugų įmonės negali teikti savo klientams tos funkcijos. Buvo paminėta, kad tose teisinių paslaugų įmonėse dirba žmonės, kurie neturi tinkamo juridinio išsilavinimo. Reikia pasakyti, kad tai nėra visiškai tiesa, nes iki 1998 metų šių teisinių paslaugų įmonė buvo tos pačios Teisingumo ministerijos licencijuojama. Taigi šitos įmonės arba absoliuti jų dauguma buvo tos, kurios turėjo licencijas ir jose dirbo labai kompetentingi teisininkai.

Mano siūlymas yra toks, kad vis dėlto klientai, įmonės ir fiziniai asmenys, turėtų teisę pasirinkti, kas jiems atstovautų teisme, kas jiems galėtų teikti vienas arba kitas teisines paslaugas, nes šiuo metu teisė apribota, pasirinkimo galimybė iš tikrųjų apribota. Šiuo metu Lietuvoje yra daugiau kaip 900 advokatų, kurie teikia tas paslaugas, ir, kaip minėjau, 1450 teisinių paslaugų įmonių, kurios tos paslaugos teikti negali. Taigi pasirinkimo galimybė iš tikrųjų yra sumažinta.

Dar taip pat norėčiau, gerbiamieji kolegos, atkreipti jūsų dėmesį į tuos raštus, kurie yra išdalinti. Tai kreipimaisi tiek juridinių asmenų, tiek fizinių asmenų, t.y. žmonių, kurie akcentuoja vieną labai svarų dalyką – ne kiekvienam paprastam žmogui yra įkandami advokatų taikomi įkainiai už vieną arba kitą paslaugą. Aš manau, kad į tai iš tikrųjų reikėtų atkreipti dėmesį, nes tiek sumažinus, t.y. beveik daugiau negu du kartus sumažinus, pasirinkimo galimybę advokatų darbo krūvis tikrai labai padidės, jeigu šiai pataisai nebus pritarta.

Noriu pasakyti ir tai, kad teisingumo ministras praėjusį kartą Vyriausybės valandoje atsakydamas pasakė truputėlį netiesą, t.y. Advokatūros įstatymas yra svarstomas tiktai šiandien. Noriu pasakyti, kad teisinių paslaugų įmonės iš dalies galėtų pereiti į advokatūrą, tačiau jau šiais metais laikyti egzaminus, kad galėtų pereiti į advokatūrą, yra sudaryta metų eilė. Taigi jau mažiausiai metus šių teisinių paslaugų įmonių darbuotojai, teisininkai negalėtų gauti advokatų pažymėjimų ir teikti tų paslaugų. Visa tai įvertinęs aš siūlyčiau pritarti šiam mano teiktam įstatymo projektui. Manau, kad būtų sudaryta didesnė galimybė mūsų gyventojams, mūsų rinkėjams gauti tas paslaugas.

Noriu pasakyti ir tai, jog perskaičius Teisės departamento išvadas tenka pasakyti, kad ne visa, kas jose parašyta, atitinka tiesą, t.y. norėčiau atkreipti dėmesį į Teisės departamento išvadas, kad nėra atitinkamo išsilavinimo ir jam prilyginamas išsilavinimas yra aukštasis universitetinis teisinis išsilavinimas arba jam prilyginamas išsilavinimas. Noriu pasakyti, kad yra netgi keletas, pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas “Dėl Meno aspirantūros nuostatų patvirtinimo”, kur taip pat parašyta, kad baigus meno srities studijas ar įgijus joms prilygintą aukštojo mokslo kvalifikaciją. Taip pat cituoju Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą “Dėl Doktorantūros nuostatų patvirtinimo”: “turintys magistro kvalifikaciją, laipsnį arba jam prilygintą aukštąjį išsilavinimą”. Taigi Teisės departamentas nėra visiškai teisus, komentuodamas šitą situaciją.

PIRMININKAS. Ačiū. Jus nori paklausti vienas kolega. Tai A.Sysas. Prašom.

A.SYSAS. Ačiū, pirmininke. Aš norėčiau paklausti kolegą. Jūs siūlot tiktai pratęsti galiojimą. Ar vis dėlto turėtų būti įstatymuose įtvirtinta nuostata, kad tokias paslaugas galėtų teikti šitos firmos? Jūs paprasčiausiai lyg ir sudarot prielaidas tiems teisininkams tiktai išlaikyti advokato egzaminus ir gauti galimybę dirbti šioje srityje. Gal vis dėlto reikėtų kalbėti plačiau ir įtvirtinti nuostatą, kad ne tik advokatai galėtų atstovauti gyventojams?

A.KLIŠONIS. Jūs visiškai teisus. Yra pateiktas toks mano siūlymas, kad galiojimo laikas būtų pratęstas iki 2004 m. sausio 1 d. todėl, kad Teisingumo ministerija kartu su teisinių paslaugų įmonėm, taip pat su advokatūros darbuotojais, kitais teisininkais galėtų priimti sprendimą, kuris tenkintų tiek vieną, tiek kitą pusę. Tiesiog tas ketvirčio laikotarpis nuo rugsėjo mėnesio, kai Teisingumo ministerija turėjo pateikti šį projektą Seimui… Iki gruodžio mėnesio tai nebuvo padaryta ir yra tokia patinė situacija, kuri tikrai nedažnai mūsų darbe pasitaiko.

PIRMININKAS. Ačiū. Niekas daugiau nenorėjo klausti. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Ar galime bendru sutarimu, ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų ir ar reikia balsuoti? Vis dėlto kolega R.Sedlickas. Prašom. R.Sedlickas – nuomonė už.

R.A.SEDLICKAS. Ši problema tęsiasi jau per ilgai. Teisinių paslaugų įstatymas buvo inicijuotas jau anais metais. Buvo mintis, kad bus galima sulaukti bent, žinot, kaip ir draugiško advokatų bendradarbiavimo. Tas nepavyko, visai nesileido į kalbas. Dabar žaidimai buvo, ir aš vadinu tai žaidimais, kaip nors išvengti bet kokių tiesioginių diskusijų. Buvo visaip bandoma kaip nors prieiti iš šono, asmeniškai su kuo pakalbėti, padaryti įtaką. Tai darė advokatai. Dabar priėjo iki to, jog Civilinis kodeksas buvo priimtas su ta mintimi, kad gal reikėtų kaip nors sutvarkyti tą dalyką, bet iš tikrųjų niekas nebuvo sutvarkyta. Rezultatas tas, kad 1500 žmonių liko be darbo. To negalima leisti, to absoliučiai negalima leisti.

Žinot, mes šiandien svarstysim Advokatūros įstatymą. Yra daug galimybių pagerinti teisinio atstovavimo instituciją, bet tam reikia darbo ir geranoriškumo. Problema ta, kad to yra labai mažai. Vyksta vien tik konkurencinė kova. Aš patarčiau pritarti šiam pasiūlymui. Tai ateis į Teisės komitetą, visiems bus galima išsikalbėti. Bet anksčiau ar vėliau reikės parengti nutarimą. Problema yra, kad anksčiau buvo vilties, kad bus galima greitai tą padaryti. Dabar matyti, kad negalima, todėl reikia pratęsti tuos įgaliojimus, kad nors žmonės galėtų dirbti, jei ta kova yra tokia sunki. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Taip pat turiu pranešti, kad yra Teisės departamento išvada. Čia yra analizė ir kritika. Bet kaip nuspręsim, taip ir darysim. Nematau, kad kas norėtų kalbėti prieš. Mielieji kolegos, prašom balsuoti. Kas už tai, kad pritartume po pateikimo kolegos A.Klišonio pateiktam Civilinio proceso kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektui, prašom balsuoti. Kas kitaip manote, kitaip ir balsuojate.

Už – 42, susilaikė 4. Pritarta po pateikimo.

Mielieji kolegos, Seniūnų sueiga siūlo, kad pagrindinis komitetas būtų Teisės ir teisėtvarkos, o papildomas – Žmogaus teisių. Sutinkam? Ačiū. Ir svarstyti pavasario sesijoje. (Balsai salėje) O kada vėlai? Mes posėdžiausim tik antradienį ir bus neeilinė sesija. Į neeilinę sesiją rašys iniciatoriai, prašom nepainioti. Gal ir susitarsim, bet tai yra susiję, kiek aš supratau ir iš pranešėjo, su Advokatūros įstatymu, o Advokatūros įstatymą yra numatyta svarstyti pavasario sesijoje. Prašau. Dar kolega A.Klišonis, kaip autorius.

A.KLIŠONIS. Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Aš tiesiog norėčiau geranoriškumo ir supratimo, nes problema gilėja kiekvieną dieną. Pratęsę šį straipsnį, mes galim toliau svarstyti, bet šitos pusantro tūkstančio įmonių, turinčių keletą tūkstančių darbuotojų, galės toliau vykdyti savo veiklą. Jeigu mes tai atidedam iki pavasario sesijos, dar mėnesį ar pusantro šios įmonės negalės vykdyti veiklos ir jų veikla blės. Manau, kad geranoriškai apsvarsčius ir jiems pritarus šį klausimą iš tikrųjų būtų galima svarstyti ir antradienį.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamasis kolega, aš siūlau kompromisinį variantą. Į jus visus, t.y. į komitetus ir frakcijas, buvo kreiptasi dėl pasiūlymų neeilinei sesijai. Prašom frakcijos vardu raštą, kad jūs pageidaujate tai svarstyti neeilinėje sesijoje. Aš manau, tada ir iniciatoriai kitaip žiūrės.

Klausimas baigtas. Susitarėme, atrodo, gerbiamasis Sedlickai, ar jūs būtinai norite ką nors sakyti? Sutarėme, frakcija surašo pareiškimą ir, aš nemanu, kad būtų problemų.

Dabar dėl vienų ar kitų priežasčių teks skelbti nedidelę pertrauką, t.y. iki 16.45 val., bet noriu pranešti, kokia bus darbo tvarka, kad paskui nebūtų keblumų. Po pertraukos nagrinėsime 2-4, 2-5, t.y. liga ir motinystė, įmonių restruktūrizavimas plius delspinigiai. Toliau šilumos ūkis (čia reikės daug sveikatos, bet turime pasistengti), toliau sprogmenų apyvartos kontrolė, Advokatūros jau minėtas įstatymas, jo įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymas, po to kelios tarptautinės sutartys, bet čia tik pateikimas, mes neužkliūsime. Turėtume baigti labai rimtai ir iškilmingai dėl Prezidento įstatymo pakeitimo. Plius, žinoma, Seimo narių pareiškimai. Dar yra keli rezerviniai: 3 kompleksinis, 4, 5, 6. Kadangi čia prašoma atmesti arba tobulinti, tai siūlyčiau jų gal ir nenagrinėti, bus sveikatos ir išnagrinėsime antradienį. Ar tokia darbo tvarka yra priimtina? Taigi pertrauka iki 16.45 valandos. Tada turėtų pirmininkauti kolega A.Skardžius, o aš jums turėsiu pateikti, ko gero, paskutiniųjų šios pratęstos rudens sesijos posėdžių darbotvarkę, bet jau po pertraukos, 16.45 valandą. Ačiū kolegos.

Pertrauka

Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 16 ir 19 straipsnių papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-2208(2*) (svarstymas)

PIRMININKAS (A.SKARDŽIUS). Labas vakaras, tęsiame posėdį.

Darbotvarkėje 2-4 pažymėtas klausimas – Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 16 ir 19 straipsnių papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-2208. Svarstymo stadija. Pranešėjas – A.Sysas, Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas, pateiks komiteto išvadą.

A.SYSAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, į gautas Teisės departamento pastabas dėl šio įstatymo komitetas iš esmės atsižvelgė. Atisižvelgė į pagrindinę nuostatą. Buvo pažymėta, kad tokia situacija kai kuriose įmonėse jau galėjo būti, todėl buvo pasiūlyta, kad įstatyme būtų numatyta, kaip elgtis su tomis moterimis, kurios jau yra atleistos iš tų įmonių. Todėl komitetas pasiūlė papildyti 3 straipsnį 2 dalimi. Be to, įstatymo projektą svarstė Šeimos ir vaiko reikalų komisija, bet ji kalbės atskirai. Jos pasiūlymams mes pritarėme. Komiteto sprendimas yra vienbalsiai pritarti komiteto patobulintam projektui. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkojame. Kviečiu kolegę G.Purvaneckienę pateikti Šeimos ir vaiko komisijos išvadą.

G.PURVANECKIENĖ. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Šeimos ir vaiko reikalų komisija svarstė Ligos ir motinystės įstatymo papildymo projektą ir bendru sutarimu iš esmės jam pritarė, ir pasiūlė pagrindiniam komitetui patobulinti įstatymo projektą, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadoje pateiktas pastabas bei pasiūlymus, ką komitetas ir padarė. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkojame. Siūlymų ir pataisų, dėl kurių reikėtų priimti sprendimus svarstymo stadijoje, nėra. Gerbiamieji kolegos, dėl balsavimo motyvų po svarstymo. Nėra. Ar galėtume bendru sutarimu pritarti po svarstymo? (Balsai salėje) Ačiū. Pritarta. Baigėme šio klausimo nagrinėjimą.

Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 1, 4, 5, 6, 7, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 17, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 25 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-2045(2*) (svarstymas)

Klausimai 2-5a, 2-5b. Įmonių restruktūrizavimo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-2045. Ekonomikos komiteto išvadą pateiks kolega P.Vilkas. Svarstymo stadija. Prašom.

P.VILKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai. Teikiamo svarstyti Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projekto tikslas yra suderinti jį su Lietuvos Respublikos darbo kodekso ir Civilinio kodekso nuostatomis. Darbo kodeksas nenumato išimčių jokioms Įmonių restruktūrizavimo įstatymo nuostatoms, dėl ko projekte yra siūloma išbraukti nuostatas, susijusias su darbo sutarties nutraukimu, įmonės valdymo organų kompetencijos apribojimu, įgaliojimų sustabdymu bei išmokų mokėjimo apribojimų taikymu. Numatoma pirmąja eile tenkinti darbuotojų reikalavimus, susijusius su darbo santykiais. Įmonės vadovas su restruktūrizavimo byla susijusią informaciją privalo pateikti Vyriausybės įgaliotai institucijai, restruktūrizuojamų įmonių veiklos analizei atlikti. Tam tikruose straipsniuose siūloma atlikti tik redakcinius pakeitimus. Ekonomikos komitetas, apvarstęs Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektą ir atsižvelgdamas į Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadas, priėmė sprendimą pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. Prašau Seimo narių pritarti komiteto sprendimui. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Socialinių reikalų ir darbo komiteto išvadą pateiks komiteto pirmininkas A.Sysas.

A.SYSAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Socialinių reikalų ir darbo komitetas atsižvelgė į Teisės departamento pastabas ir pasiūlymus ir siūlo pagrindiniam komitetui iš esmės pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui bei patobulinti jį atsižvelgiant į Teisės departamento pastabas ir pasiūlymus. Vienu balsu už.

PIRMININKAS. Nėra pataisų ir siūlymų , dėl kurių turėtume priimti sprendimus svarstymo stadijoje. Klausiu, ar būtų norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų po svarstymo? Nėra. Ar galime bendru sutarimu pritarti po svarstymo? Ačiū pritarta.

Delspinigių nustatymo už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-2190* (svarstymas)

Klausimas 2-5b. Delspinigių nustatymo už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-2190. Svarstymas. Ekonomikos komiteto išvadą pateiks kolega R.Rinkevičius. Prašom.

V.RINKEVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, kolegos Seimo nariai. Ekonomikos komitetas minėtą įstatymą svarstė. Kadangi nebuvo gauta Teisės departamento neigiamų išvadų, taip pat papildomo komiteto išvados buvo teigiamos, balsavo dėl minėto įstatymo įgyvendinimo ir 8 balsavus už, susilaikius 4 nusprendė pritarti pateiktam įstatymo projektui, ir tęsti jo priėmimo procedūrą.

PIRMININKAS. Dėkoju. Socialinių reikalų ir darbo komiteto išvadą pateiks kolega S.Kružinauskas. Prašom.

S.KRUŽINAUSKAS. Papildomas – Socialinių reikalų ir darbo komitetas svarstydamas šį įstatymą bendru sutarimu nutarė siūlyti pagrindiniam komitetui pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui.

PIRMININKAS. Dėkoju. Girdėjome komitetų išvadas. Pataisų ir siūlymų nėra. Dėl balsavimo motyvų taip pat nėra norinčių kalbėti. Ar bendru sutarimu galime pritarti šiam įstatymo projektui po svarstymo? Pritarta.

Šilumos ūkio įstatymo projektas Nr.IXP-1592(4*) (svarstymo tęsinys)

Klausimas 2-7 Šilumos ūkio įstatymo projektas Nr.IXP-1592(4). Svarstymo tęsinys. Ekonomikos komiteto išvadą kviečiu pateikti kolegą V.Greičiūną.

V.GREIČIŪNAS. Gerbiamieji kolegos, Ekonomikos komitetas svarstė visus gautus įvairių komitetų ir komisijų siūlymus, patobulino ir pateikė Šilumos ūkio įstatymo ketvirtąjį variantą. Noriu tik tiek pasakyti, kad šio įstatymo laukia ir vartotojai, ir naudotojai, ir šilumos tiekėjai, gamintojai, ir ypač savivaldybės. Todėl toks ilgas jo priėmimo procesas, be abejo, sukelia kai kuria nepalankias sąlygas. Balsuojant už ketvirtąjį variantą 9 komiteto nariai buvo už ir tik vienas susilaikė.

PIRMININKAS. Prašome būti tribūnoje, pone Valentinai. Kiti komitetai juk pateikė savo išvadas, tad jūs, kaip pagrindinio komiteto pranešėją, prašome likti tribūnoje. Po pateikimo buvo savaitės pertrauka, per kurią Antikorupcijos komisija, Teisės ir teisėtvarkos komitetas, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, Ekonomikos komitetas turėjo pateikti variantus. Kolegos, mes turbūt visi turime ketvirtojo varianto pataisas. Ten matyti, kad Antikorupcinė komisija siūlo projekto nuostatas suderinti su Statybos įstatymo nuostatomis. Komitetas nepritaria.

V.GREIČIŪNAS. Nepritarė todėl, kad apskritai išdėstyti pasiūlymai ir pastabos iš esmės atspindi ir atitinka tuos įstatymus. Komitetas siūlytų ten, kur yra komiteto pritarta, jeigu kolegos neprieštarautų, neaptarinėti kiekvienos atskirai.

PIRMININKAS. Taip, kam komiteto yra pritarta, tai yra įrašyta į įstatymą, o kam nepritarta, kaip šiuo atveju Antikorupcinės komisijos nekonkrečiam siūlymui, turbūt sutiksime su komiteto išvada nepritarti.

V.GREIČIŪNAS. Tai atsispindi kituose konkrečiuose pasiūlymuose.

PIRMININKAS. Tada prašom toliau. 2 straipsnio 7 dalis. Seimo narys V.Karbauskis teikia pataisą, kuriai nepritaria pagrindinis komitetas. Prašyčiau Seimo narį pateikti šią pataisą.

V.KARBAUSKIS. Aš netrukdysiu gerbiamojo Seimo ir tą pataisą atsiimu.

PIRMININKAS. 2 straipsnio 13 dalis. Taip pat kolega V.Karbauskis teikia pataisą, kuriai komitetas nepritaria.

V.KARBAUSKIS. Aš iš karto galbūt dėl visų pasakysiu. Ten, kur komitetas nepritaria, aš su tuo nepritarimu sutinku, o kur pritarta, kaip minėjo…

PIRMININKAS. Ten įtraukta į patį įstatymą. Dėkoju, gerbiamasis kolega, už tokį teisingą pasirinkimą. 3 straipsnio 4 dalis. Kolega E.Klumbys, kurio aš nematau čia, posėdžių salėje. 17 pozicija. Gerbiamasis pranešėjau, pateikite kartu ir komiteto išvadą.

V.GREIČIŪNAS. Komitetas nepritarė ne šiame, bet ankstesniame… Mes apie tai buvome pareiškę poziciją jau anksčiau.

PIRMININKAS. Dėkoju. Ar galime bendru sutarimu pritarti komiteto išvadai nepritarti šiai pataisai? Ačiū. Pritarta. 23 pozicija, 7 straipsnis. Antikorupcijos komisija – nepritarti.

V.GREIČIŪNAS. Taip, jau derinta su sveikatos ministru, nes visas tas funkcijas atlieka Aplinkos apsaugos ministerija, ir dėl oro taršos, ir visų kitų dalykų. Todėl komitetas ir nepritarė bendru sutarimu.

PIRMININKAS. Ar galime bendru sutarimu nepritarti palaikydami pagrindinio komiteto poziciją? Dėkui. Nepritarta. 14 straipsnio 4 dalis. Seimo narys K.Kružinauskas teikia pataisą, kuriai komitetas nepritarė. Prašom, gerbiamasis kolega, pateikti pataisą.

S.KRUŽINAUSKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, mano pasiūlymas yra išbraukti 14 straipsnio 4 dalį, kurioje kalbama apie tai, kad įsiskolinęs vartotojas, kuriam jau sustabdytas šilumos ir karšto vandens tiekimas, ir toliau turėtų mokėti tiekėjui šilumos rezervinės galios mokestį. Reikėtų daryti tokią išvadą, kad žmogus jau ir taip negalėjo mokėti, jam buvo išjungtas arba sustabdytas šilumos ir karšto vandens tiekimas, o šiuo atveju jis turėtų toliau vėl mokėti. Taigi išeitų, kad jis, neišgalėdamas mokėti už vandenį, už šilumą, turės mokėti delspinigius. Atsiranda tikimybė, kad jis gali ir butą prarasti. Nėra nustatytas laikas, kiek jis turėtų mokėti. Jeigu čia būtų kalbama tik apie įmones, kurioms laikinai sustabdomas šis tiekimas, tačiau jos turi mokėti rezervinį galios mokestį, dar būtų galima sutikti, nes taip yra lyg ir rezervuojamas tiekimas. Įmonei atsiskaičius, būtų galima vėl pradėti tiekti vandenį ir šilumą, tačiau kalbant apie gyventoją, tai nebūtų normalu. Todėl siūlau šią dalį išbraukti.

PIRMININKAS. Komiteto nuomonė, kodėl buvo nepritarta.

V.GREIČIŪNAS. Pirmiausia norėčiau pasakyti, kad komitetas patikslino ir toliau pateiktame įstatymo projekte yra ne rezervinės galios mokestis, o kompensacija už rezervinę galią. Komitetas nepritarė tam siūlymui todėl, kad kompensacijų už rezervinę galią… yra laikinai atjungusi šildymą ar karštą vandenį dėl nesumokėtų… tuo tarpu bendrieji šildymo dalykai, laiptinės, koridoriai, kiti bendro naudojimo objektai daugiabučiame name… be to, jam atsiskaičius, tą rezervinę galią reikia išlaikyti, todėl jis turi mokėti tik tą dalį, tą kompensaciją už rezervinę galią, jokio kitokio mokesčio jis nemoka, nes už nesunaudotą šilumą jam šis mokestis ir nepriklauso. Todėl komitetas ir nepritarė šiam kolegos S.Kružinausko pasiūlymui.

PIRMININKAS. Mes turėsime balsavimu, kolegos, apsispręsti dėl šios pataisos. Nuomonė dėl balsavimo motyvų už šią pataisą – kolega J.Sabatauskas. Jūs už pataisą, taip?

J.SABATAUSKAS. Ačiū. Aš noriu pateikti…

PIRMININKAS. Ar už komiteto nuomonę?

J.SABATAUSKAS. Aš noriu pateikti Teisės ir teisėtvarkos komiteto nuomonę dėl 14 straipsnio 4 dalies, kuri panaši į kolegos S.Kružinausko. Teisės ir teisėtvarkos komitetui Seimas pavedė išanalizuoti šį įstatymo projektą, nes kilo klaustukų dėl to, ar atitinka Civilinį kodeksą. Teisės ir teisėtvarkos komitetas priėmė sprendimą, kad Šilumos ūkio įstatymo projekto 14 straipsnio 4 dalis prieštarauja Civilinio kodekso 6.388 straipsnio 1 daliai, kuri numato, kad abonentas moka už faktiškai sunaudotą energijos kiekį pagal energijos apskaitos prietaisų rodmenis, jeigu sutartis nenustato ko kita. Todėl jeigu vartotojas įsiskolino, jis turi sumokėti tiek, kiek įsiskolino. Papildomai iš jo galima reikalauti nuostolių atsiradimo… dėl jo nemokėjimo, tačiau tai yra ne rezervinės galios mokestis ar kompensacija. Kyla klausimas, ar šiuo atveju apskaičiavus kompensaciją už rezervinę galią išliks vartotojų pareiga atlyginti dėl jo atjungimo atsiradusią žalą, tarkim, atsiradusią vėliau. Pagal Civilinį kodeksą – taip, jis turės atlyginti, ir iš esmės jis mokės kelis kartus už tą patį. Todėl kompensacijos už rezervinės galios mokestį neturi būti. Tokia komiteto nuomonė.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, vis dėlto aš nenorėčiau, kad jūs suplaktumėte į vieną visumą. 14 straipsnio 4 daliai (jūs turite pataisų lentelę) yra trys siūlymai: kolegos S.Kružinausko, kurį ką tik girdėjome, Teisės ir teisėtvarkos komiteto, kurį ką tik perskaitė kalbėdamas dėl balsavimo motyvų kolega J.Sabatauskas, ir yra Antikorupcinės komisijos, dėl kurios komitetas nei pritarė, nei nepritarė. Tokių sprendimų Statute nėra – “iš dalies pritarti”. Turi būti išskirta aiški dalis, kuriai pritarė, kuriai nepritarė ir aiškiai suformuluotas sprendimas, nes “iš dalies pritarti” yra ne komiteto sprendimas.

Todėl, kolegos, siūlau iš eilės. 42 pozicija pataisų lentelėje – dėl balsavimo motyvų kolegos S.Kružinausko siūlymas. Dėl šio siūlymo norėčiau, kad jūs išreikštumėte savo nuomones dėl balsavimo motyvų. Vienas – už, vienas – prieš. Kolega R.Sinkevičius – nuomonė prieš, jeigu dėl to kalbėsite. Prašom.

R.SINKEVIČIUS. Taip, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Aš linkęs palaikyti Ekonomikos komiteto nuostatas, kad kompensacija už rezervinę galią turi būti mokama neatsižvelgiant į tai, ar tai fizinis, ar juridinis asmuo. Juk šilumos tiekėjui išlieka pareiga netgi šilumos vartotojui atsijungus šilumą eksploatuoti esamus vamzdynus ir kitus šilumos įrangos prietaisus. Todėl šilumos tiekėjas privalo gauti kompensaciją už rezervinės galios rezervavimą ir išlaikymą, už jos eksploatavimą.

PIRMININKAS. Dėkoju. Ar būtų nuomonė, pritarianti kolegos S.Kružinausko teikiamai pataisai, kuriai nepritarė komitetas? Nėra. Kolega B.Bradauskas pritaria kolegos S.Kružinausko nuomonei. Prašom. Tuojau, sekundėlę. Kai bus išsakytos nuomonės dėl balsavimo motyvų, mes balsuosime. Prašom. Nuomonė už.

B.BRADAUSKAS. Dėkoju, pirmininke. Man truputį neaišku dėl pačios kategorijos, kas yra rezervinė galia ir kas yra mokestis už ją, nes vienur mums yra aiškinama, kad rezervinė galia – tai bendrų patalpų šildymas daugiabučiuose namuose, sakykime, laiptinių, rūsių ir panašiai, o pačiame apibrėžime yra rašoma visai kas kita. Sakykime, jeigu kokia nors įstaiga ar įmonė, ar ūkio subjektas naudoja kelias kuro rūšis, kaip rezervinė yra palikta vienokia ar kitokia šildymo rūšis ir šilumos gamintojas ir tiekėjas turi rezervą šiam reikalui, tai tas, kuris naudoja tą rezervinę galią, arba gali naudoti, aišku, turėtų mokėti tam tikras išlaidas ir rezervinės galios mokestį. Bet kai mes kalbame apie daugiabutį namą, visur aiškiai pasakyta, kad bendrų patalpų šildymas. Nesvarbu, koks šildymo būdas, jis moka, t.y. laiptinių šildymas ir panašiai, bet čia atsiranda kolizija.

Mes kalbame apie rezervinės galios mokestį ir apie bendrų patalpų šildymą. Dabar neaišku… atsijungęs, arba jam atjungia už skolas šildymą, jis dar turi mokėti rezervinės galios mokestį. Kas tai yra? Ar jis moka tik bendrą jam tenkančią dalį už laiptinės ir bendrų patalpų šildymą, ar jis dar moka ir už tai, apie ką aš kalbėjau anksčiau? Todėl čia reikėtų aiškiai apibrėžti, už ką vis dėlto moka tas šilumos vartotojas, kuris yra atjungtas arba atsijungia nuo bendros šildymo sistemos.

Aš šiandien nenorėčiau pasakyti galutinės išvados, nes dar reikėtų diskutuoti. Manau, kad mes surasime bendrą vardiklį šiuo reikalu ir bus išaiškinta, kad nebūtų neaiškumų, kad įstatymas būtų aiškus kiekvienam skaitytojui: ne tik specialistui, bet ir paprastam žmogeliui, kuris yra šilumos ir karšto vandens vartotojas.

PIRMININKAS. Dėkoju. Girdėjome nuomonę dėl balsavimo motyvų. Dėl 14 straipsnio 4 dalies pataisos, kurią teikia kolega S.Kružinauskas, dabar balsavimu reikėtų apsispręsti. Kas už tai, kad būtų pritarta šiai pataisai, balsuojate už, kas manote, kad turi būti komiteto nuomonė, balsuojate prieš. Prašome balsuoti. Kas už pataisą, – už, kas už komiteto nuomonę, – prieš arba susilaikote. Komitetas nepritarė.

Už šią pataisą balsavus 9, prieš – 15, susilaikius 7, pataisai nepritarta. (Balsas salėje) Vis tiek nepritarta, kad ir pridėsime. Kolega V.Andriukaitis – prieš.

14 straipsnio 4 daliai pataisa pažymėta 43 numeriu. Ją teikia Antikorupcinė komisija. Ar Antikorupcinės komisijos atstovas galėtų pateikti šią pataisą? (Balsas salėje: korumpuoti.) Gaila. Todėl prašau komiteto atstovą poną V.Greičiūną. Jūs pakomentuokite ir pataisą, ir komiteto sprendimą.

V.GREIČIŪNAS. Ji yra panaši į Teisės ir teisėtvarkos komiteto. Apie tai kalbėjo kolega J.Sabatauskas. Civilinio kodekso 6.388 straipsnio 1 dalis nustato, kad abonentas moka už faktiškai sunaudotą energijos kiekį pagal energijos apskaitos prietaisų rodmenis. Jeigu įsiskolinusiam buitiniam vartotojui daugiabučiame name buvo sustabdytas karšto vandens tiekimas, vartotojui tenka tam tikra, nors ir nedidelė, dalis šilumos, išsiskirianti, pavyzdžiui, karšto vandens vamzdynuose, kurie sumontuoti rūsyje ar bendro naudojimo patalpose. Ši šilumos dalis yra apskaičiuojama pagal įvadinį šilumos skaitiklį. Prieštaravimo minėtam Civilinio kodekso straipsniui nėra. O be to, nors projekto 27 straipsnyje reguliavimo objektas, viso pastato (…) nėra reglamentuojamas Civilinio kodekso 7 skirsnyje, specialiaisiais įstatymais leidžiama nustatyti tokį reglamentavimą. Tai rašoma Civilinio kodekso 6.391 straipsnyje.

Komitetas, žiūrėdamas ne vien tik siaurai, o įvertindamas plačiai, nepritarė ir Teisės ir teisėtvarkos komiteto siūlomai pataisai, ir Antikorupcinės komisijos pateiktai pataisai dėl 4 dalies, reglamentuojančios rezervinės galios mokestį. Apie tai buvo kalbėta. Jie labai daug kur yra susiję. Todėl toks sprendimas komitete buvo priimtas. Prieš jų siūlymą balsavo 12 ir tik 1 susilaikė. Taigi komiteto nuomonė – nepritarti.

PIRMININKAS. Dėkoju. Tad šios dvi pataisos: tiek Antikorupcinės komisijos, tiek Teisės ir teisėtvarkos komiteto, yra vienodos, taip?

V.GREIČIŪNAS. Taip.

PIRMININKAS. Taip, jos yra vienodos ir nekonkrečiai suformuluotos. Siūlymai. Prašom, gerbiamasis kolega Sabatauskai, jūsų, kaip Teisės ir teisėtvarkos komiteto atstovo, nuomonė.

J.SABATAUSKAS. Ačiū, pirmininke.

PIRMININKAS. Prašom.

J.SABATAUSKAS. Tai, ką sakiau prieš tai, bandysiu dar kartą paaiškinti paprasčiau. Pagal Civilinį kodeksą visus nuostolius, susidariusius dėl sutarties pažeidimų, t.y. įsiskolinimų, turės atlyginti vartotojas. Jūs specialiame įstatyme dar įrašėte papildomą kompensaciją, kuri ir taip įeis į nuostolių atlyginimą, dar mokėjimą, kuris yra rezervinės galios mokėjimas… už rezervinę galią yra dalis mokėjimo. Tai jūs pridedate papildomai. Komitetas sakė, kad to negali būti. Civilinis kodeksas numato pakankamą nuostolių atlyginimą, todėl šio įstatymo 14 straipsnio 4 dalies nereikia, tai prieštarautų Civiliniam kodeksui. Tai būtų dvigubas mokėjimas už tą patį.

V.GREIČIŪNAS. Jeigu galima, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Yra Vyriausybei atstovaujantis ponas A.Ignotas, galbūt tegul jis pakomentuos.

PIRMININKAS. Paprašysime ministerijos sekretoriaus pono A.Ignoto trumpo komentaro. Kalbėkite. Paspauskite.

A.IGNOTAS. Jeigu galima, pirmininke. Nėra čia papildomo mokėjimo. Tiesiog sutartis numato mokėjimą iš dviejų dalių: už produktą, kuris patenka į butą, ir už produktą, kuris yra naudojamas bendroms patalpoms šildyti. Atjungus šildymą butui, antroji sutarties dalis ir mokėjimas už tą bendrų patalpų šildymą išlieka, toje dalyje sutartis galioja ir mokėjimas irgi galioja. Čia yra paprastas paaiškinimas. O dėl to, kas yra kalbama apie kokį nors nuostolį, tai čia yra atskiri teismo nagrinėjami dalykai, mes čia to dalyko neįvedame ir nenumatome.

PIRMININKAS. Taip.

Ar dar norėtumėte, pone Greičiūnai?

V.GREIČIŪNAS. Ne, aš siūlau balsuoti.

PIRMININKAS. Balsuoti. Girdėjome nuomones dėl balsavimo motyvų dėl šios pataisos. Tad, kolegos, prašau registruotis. Balsuosime. Kas už tai, kad būtų pritarta tiek Antikorupcinės komisijos, tiek Teisės ir teisėtvarkos komiteto siūlomai pataisai, kuriai nepritaria pagrindinis komitetas, balsuojate už. Kas manote, kad komitetas teisus, balsuojate prieš arba susilaikote. Kas už, t.y. už Antikorupcinės ir Teisės ir teisėtvarkos komiteto pataisą, o kas už Ekonomikos komiteto sprendimą, balsuojate prieš arba susilaikote.

Už balsavo 12, prieš pataisą balsavo 16, susilaikė 11. Pataisai nepritarta. 16 straipsniui kolega V.Karbauskis taip pat atsiėmė, taip?

V.GREIČIŪNAS. Taip.

PIRMININKAS. Dėkoju. 20 straipsnio 1 ir 4 daliai Teisės ir teisėtvarkos komitetas teikia pataisą, kurią prašau pateikti kolegą J.Sabatauską. 20 straipsnio 1 ir 4 daliai Teisės ir teisėtvarkos komitetas teikia pataisą, kuriai nepritaria pagrindinis komitetas. Prašau, kolega. 49 pozicija.

J.SABATAUSKAS. Komitetas pasiūlė tobulinti 20 straipsnio 1 ir 4 dalį, nes išreiškė abejonę, nėra aišku, su kuo sutartinius santykius turės prižiūrėtojas. Parankiausias vartotojui modelis būtų sutartį turėti tik tiesiogiai, be tarpininko, su šilumos tiekėju, kuris jo atžvilgiu būtų ir prižiūrėtojas. Jeigu prižiūrėtojas turės sutartinius santykius tiek su tiekėju, tiek su vartotojais, kils atsakomybės paskirstymo klausimas tais atvejais, kai šilumos tiekimas sutriks dėl namo įrenginių gedimo ir panašiai. Aš dar norėčiau nuo savęs pridėti. Manyčiau, jog čia galėtų būti truputį pataisyta, kad būtų palikta galimybė vartotojui rinktis, ar jis sudaro sutartį arba su prižiūrėtoju, arba su tiekėju.

V.GREIČIŪNAS. Taip ir yra.

J.SABATAUSKAS. Nebuvo taip.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, vis dėlto matyti, kad šis siūlymas nėra konkrečiai suformuluotas, ką reikėtų tobulinti. Yra samprotavimas. Ar jūs negalėtumėte tiksliai suformuluoti siūlymo iki priėmimo stadijos? Į Teisėtvarkos komitetą kreipiuosi. Ar sutiktumėt su tuo?

J.SABATAUSKAS. Gerai.

PIRMININKAS. Dėkoju. Mes dėl siūlymo sprendimo nepriimsime, nes netiksliai suformuluota, atmetame šią pataisą bendru sutarimu, atmetam todėl, kad nėra tiksliai suformuluotas siūlymas. Čia yra tobulintina ir t.t., bet nėra siūlymo. Mes nesvarstome. Pritariame, taip. Kviečiame Teisės ir teisėtvarkos komitetą suformuluoti iki priėmimo stadijos.

51 pozicija. 22 straipsnio 1 dalis. Antikorupcinė komisija. Prašau. Gal gerbiamasis B.Bradauskas, šios komisijos atstovas. Sekundėlę, įjungsime mikrofoną.

B.BRADAUSKAS. Dėkoju, pirmininke. Mes iš tikrųjų norėtume patikslinti šį straipsnį, nes visiškai iš šio įstatymo straipsnio neaišku, 22 straipsnis sako, kad daugiabučių namų savininkai yra šilumos vartotojai, butus ir kitas patalpas šildo pastato šildymo būdu. Vadinasi, pastato šildymo būdas yra numatytas, sakykim, centralizuotas ir šiame straipsnyje eliminuojama bet kokia galimybė kitaip šildyti savo butą, nors tolesni straipsniai kalba visai ką kita. Vieni kitiems prieštarauja. 2 dalyje, pažiūrėkite, jau yra kalbama, kad daugiabučio buto patalpų savininkas apmoka jam tenkančią dalį šilumos, suvartotos daugiabučio bendro naudojimo patalpoms šildyti, nepaisant to, kokiu būdu šildomos jam priskirtos patalpos arba butas. Na, nei šis, nei tas. Kaip sako lietuviškai, ni ryba, ni miaso. Vieną kartą kalbam viena, kitą kartą – kita, suprantat. Tai išaiškinkime. Mes čia kažin ko nesiūlom, bet suderinkime visus straipsnius, kad nebūtų dviprasmybių. Todėl mes siūlome patikslinti tą redakciją, ir tiek.

PIRMININKAS. Taip, kolega J.Razma dėl vedimo tvarkos. Prašau.

J.RAZMA. Labai apsidžiaugiau, kai posėdžio pirmininkas ką tik dėl Teisės ir teisėtvarkos komiteto pastabų pasakė, kad jos suformuluotos nekonkrečiai ir nėra galimybių diskutuoti nei balsuoti. Aš pažymėčiau, kad lygiai tas pat pasakytina iš esmės apie visas Antikorupcinės komisijos pastabas. Jos nėra surašytos taip, kad tokius žodžius reikia išbraukti, tokius įrašyti, tą pakeisti ir t.t. Mes be reikalo gaištam laiką. Šiuo atveju nieko kita nelieka kaip tenkintis tuo, kiek komitetas posėdyje atsižvelgė į kai kurias pastabas. O tie subjektai, jeigu jie nori, kad jų pasiūlymai būtų svarstomi, turi suformuluoti, kaip priklauso pagal Statuto reikalavimus. Mes sutaupytume laiko, jeigu pirmininkas būtų reiklesnis.

PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamam kolegai. Jūs visiškai teisus. Pataisos nėra tiksliai suformuluotos, ką reikia keisti ir kur keisti. Jos yra tokio bendro samprotaujamojo pobūdžio. Turbūt nesvarstysime. Na, kaip mes galime svarstyti, kad neturime svarstymo objekto, ką svarstyti.

V.GREIČIŪNAS. Gerai.

PIRMININKAS. Jūs nepritarė šiam samprotavimui svarstydami komitete. Tai viskas. Kreipiuosi į Antikorupcinę komisiją, kad suformuluotų iki priėmimo aiškias pataisas. Todėl nesvarstome 22 straipsnio 1 dalies. Toliau 24 straipsnio 1 ir 4 punktas. Čia pritarta, taip?

V.GREIČIŪNAS. Taip.

PIRMININKAS. Pritarta.

V.GREIČIŪNAS. Taip, kaip mūsų yra.

PIRMININKAS. 56 pozicija. 25 straipsnio 1 dalis, taip? 1 dalis. Kolega S.Kružinauskas teikia pataisą, kuriai nepritaria komitetas. Prašau, gerbiamasis kolega, pateikti.

S.KRUŽINAUSKAS. Gerbiamieji kolegos, 25 straipsnio 1 dalis kalba apie tai, kad šilumos vartotojai turi teisę nutraukti šilumos pirkimo– pardavimo sutartis tam tikromis sąlygomis, t.y. jeigu tai numatyta sutartyse. Jeigu sutartyse nenumatyta, tai tada įstatymais nustatytomis sąlygomis ir tvarka. Mes turime pavyzdį, kai draudimas neišmokamas mūsų kolegai nelaimės atveju, ir jeigu taip atsitiktų, kad ir sutartyje šiuo atveju nebūtų numatytos tokios sąlygos, išeitų, kad vartotojas išvis praranda teisę nutraukti šilumos pirkimo–pardavimo sutartį. Todėl kaip perteklinę, sakyčiau, dalį ir dalį, kuri paskui gali apsunkinti sąlygas atsijungti, siūlau išbraukti, tiesiog palikti teisę nutraukti pirkimo–pardavimo sutartį. O vėliau ar sutartyje, ar kitais įstatymais galima būtų apibrėžti tą atsijungimo, sutarties nutraukimo tvarką.

PIRMININKAS. Dėkoju. Komiteto išvada.

V.GREIČIŪNAS. Komitetas nepritarė kolegos S.Kružinausko pasiūlymui. Tai sukeltų visišką ir absoliučią netvarką. Vartotojas, norėdamas tokios savo galimybės, aišku, pasirašydamas sutartį, turi dėmesingai skaityti, ką jis pasirašo. Pasirašo vienaip, o paskui be jokių sąlygų, be jokios atsakomybės vienašališkai nori nutraukti sutartį. Todėl komitetas vienbalsiai nepritaria šiam pasiūlymui.

PIRMININKAS. Dėl balsavimo motyvų ar būtų norinčių kalbėti? Nėra. Prašome, kolegos, balsuoti. Kas už tai, kad būtų pritarta kolegos S.Kružinausko pataisai 25 straipsnio 1 daliai, balsuojate už, kas manote, kad komitetas teisus, balsuojate prieš arba susilaikote. Komitetas nepritaria.

V.GREIČIŪNAS. Komitetas nepritaria.

PIRMININKAS. Už pataisą balsavo 4, prieš – 13, susilaikė 13. Pataisai nepritarta.

25 straipsnio 2 dalis. Taip pat kolega S.Kružinauskas teikia pataisą, kuriai nepritaria komitetas. Prašome pateikti.

S.KRUŽINAUSKAS. Vardas nieko nereiškia. Šioje dalyje yra du siūlymai. Vienas siūlymas yra dėl to, kad pirkimo – pardavimo sutartis gali būti nutraukta nedaugiabučiuose namuose vieną mėnesį prieš paskelbus, tačiau yra įrašoma sąlyga, jeigu jis yra visiškai atsiskaitęs su tiekėju. Čia panašiai kaip ir 14 straipsnio 4 dalyje. Vartotojas yra įsiskolinęs, tačiau jis nutraukti sutarties negalės, nes nėra atsiskaitęs. Taip vėlgi atsiranda galimybė dirbtinai didinti jo skolą ir jis tikrai turi dar daugiau problemų. 2 dalyje aš siūlau, kad vartotojas, prieš atsisakydamas pirkimo-pardavimo sutarties, apie tai privalo pranešti tiekėjui prieš 6 mėnesius.

PIRMININKAS. Prašom, komiteto išvada.

V.GREIČIŪNAS. Komitetas nepritarė kolegos siūlymui ir siūlo Seimui taip pat palaikyti komiteto nuomonę.

PIRMININKAS. Dėl balsavimo motyvų vienas – už, vienas – prieš. Kolega B.Bradauskas – už. Prašom.

B.BRADAUSKAS. Dėkoju, posėdžio pirmininke. Aš siūlyčiau pritarti šiai kolegos S.Kružinausko pataisai štai dėl kokių motyvų. Sakykime, įsiskolinęs yra 100 ar 1000 litų, nesugeba mokėti ir negali nutraukti sutarties. Tai koks veiksmas vyksta toliau? Vadinasi, auga ta pati skola prieš jo valią ir mes jam sudarome sąlygas auginti tą skolą ir nesumokėti, nes jis jau neturi galimybių sumokėti. Manyčiau, kad neturėtų būti susieta, atsiskaitęs ar neatsiskaitęs. Sutartį jis gali nutraukti sutarties numatytomis sąlygomis, o jau atsiskaitymo klausimus reikėtų spręsti teismo keliu, išieškant iš jo ir t.t., o dabar mes giliname tą krizę toliau. Tai čia visai nėra logikos.

PIRMININKAS. Nuomonė prieš – kolega J.Razma.

J.RAZMA. Manau, kad čia tendencingai interpretuojamas pasiūlymas. Jeigu kalbame apie tokius nemokius šilumos vartotojus, beviltiškai nemokius, tai pats šilumos tiekėjas suinteresuotas su jais nutraukti sutartis, nes kam jie jam reikalingi. Bet jeigu mes susidursime su piktybiniais nemokėtojais, kurie yra pajėgūs mokėti, tai kodėl su tokia pataisa mes turime pastatyti į sunkią padėtį šilumos tiekėją, apsunkinti jam galimybę išreikalauti tą skolą? Bet dar pavojingesnis antrasis pasiūlymas, kuris juodai įrašytas. Jeigu taip be jokių sąlygų numatysime galimybę pakeisti šildymo būdą, tai mes tikrai čia darome revoliuciją viso įstatymo kontekste. Tikrai siūlyčiau nepritarti pataisai, ypač dėl antrosios dalies, ir palikti šilumos būdo keitimą, kaip dabar yra 26 straipsnio nustatytomis sąlygomis ir tvarka.

PIRMININKAS. Dėkoju. Girdėjome nuomones dėl balsavimo motyvų. Prašau balsuoti. Kas už tai, kad pritartume 25 straipsnio 2 dalies pataisai, kurią teikia S.Kružinauskas, balsuoja už, kas mano, kad reikia nepritarti tam, ką siūlo pagrindinis komitetas, balsuoja prieš arba susilaiko.

Už – 6, prieš – 15, susilaikė 9. Pataisai nepritarta.

Kita pataisa 26 straipsniui. Ją taip pat teikia kolega S.Kružinauskas. Prašom pateikti.

S.KRUŽINAUSKAS. Gerbiamieji kolegos, šis siūlymas yra susijęs su 27 straipsniu. Aš siūlau apskritai išbraukti 26 straipsnį, kuriame kalbama tik apie šildymo būdo keitimą daugiabučiuose namuose, o 27 straipsnyje visam pastatui. Todėl aš siūlau sujungti šiuos du straipsnius papildant 27 straipsnį. Mes turėtume trumpesnį įstatymą, mažiau straipsnių, o aiškumas dėl vartojimo atjungimo yra tas pats. Dėkoju.

PIRMININKAS. Dėkoju. Nuomonė prieš – kolega J.Razma. Prašom. Atsiprašau, pirmiau komitetas.

V.GREIČIŪNAS. Komitetas labai nuodugniai išnagrinėjo ir bendru sutarimu nepritarė kolegos S.Kružinausko siūlymui.

PIRMININKAS. Nuomonė dėl balsavimo motyvų, prieš – kolega J.Razma. Prašom.

J.RAZMA. Gerbiamieji kolegos, prieš tai balsavę mes nepritarėme ankstesnei S.Kružinausko pataisai ir liko nuoroda į 26 straipsnį. Tai kaip dabar atrodys, jeigu priimsime šią jo pataisą ir tą straipsnį išbrauksime? Tai nuoroda bus be adreso. Viskas turi likti taip, kaip yra tekste.

PIRMININKAS. Prašom balsuojant apsispręsti, kolegos, dėl šios pataisos. Kas už pataisą, balsuoja už, kas mano, kad šiai pataisai reikia nepritarti, balsuoja prieš arba susilaiko. Komitetas nepritarė šiai pataisai.

Už – 5, prieš – 13, susilaikė 14. Nepritarta.

Kreipiuosi į Teisės ir teisėtvarkos komiteto atstovą kolegą J.Sabatauską. Ar 26 straipsniui jūs negalėtumėte konkrečiai suformuluoti pataisą priėmimo stadijai?

J.SABATAUSKAS. Pirmiausia norėčiau pasakyti komiteto nuomonę, jeigu leisite, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Seimo prašymu Teisės ir teisėtvarkos komitetas išnagrinėjo ir mano, kad 26 straipsnis neatitinka Civilinio kodekso 6.390 straipsnio 1 dalies. Kolegos, Civilinis kodeksas nenumato savivaldybės dalyvavimo tiek sudarant sutartį, tiek nutraukiant. Tai yra dvišaliai santykiai, dvišalė sutartis. Savivaldybės institucijos gali tik duoti arba neduoti leidimo įrengti šilumnešių sistemas, šildymo sistemas ir panašiai. Todėl savivaldybių teisė svarstyti prašymus dėl energijos tiekimo sutarties nutraukimo prieštarauja Civiliniam kodeksui.

Be to, projekto 26 straipsnio 2 dalis tiesiogiai prieštarauja Civilinio kodekso numatytai sutarties nutraukimo sąlygai. Tai yra Civilinio kodekso 6.390 straipsnio 1 dalis numato, kad daugiabučiame name gyvenantys vartotojai šią teisę gali įgyvendinti tuo atveju, jeigu toks sutarties nutraukimas nepadarys žalos kitų to namo butų gyventojams. Atkreiptinas dėmesys, kad priėmus siūlomo projekto 26 straipsnio redakciją kiltų problemų dėl to, kad išsiskirtų teisenos, nes savivaldybės sprendimai turėtų būti skundžiami administracinės teisenos tvarka, t.y. apygardos administraciniam teismui, o administraciniai teismai bylas spręstų pagal Civilinį kodeksą. Taigi šiame straipsnyje turėtų likti ne savivaldybės sprendimai dėl daugiabučių namų atskirų butų ar patalpų savininkų prašymo derinti sutarties nutraukimą, bet savivaldybė galėtų nagrinėti prašymus tik dėl leidimų davimo arba leidimų nesuteikimo nutraukti arba pakeisti šildymo šaltinius, sistemą ir t.t., t.y. derinti ar nederinti projektus.

PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis kolega. Vis dėlto aš nematau svarstymo objekto: ką išbraukti – turi būti išbraukta, ką įrašyti – turi būti įrašyta. Svarstymai ir bendros diskusijos yra komiteto… (Triukšmas salėje) Gerbiamieji kolegos, dabar aš kalbu. Čia yra svarstymo stadija, komitete pasikeitimas nuomonėmis yra gražu. Mes balsuojame dėl konkretaus išbraukimo arba įrašymo, bet čia yra Teisės departamento išvada, o ne Teisės komiteto pataisa, dėl kurios turime balsuoti. Nėra balsavimo objekto, todėl prašome aiškiai suformuluoti (priėmimo stadija) ir netrukdyti posėdžio.

S.KRUŽINAUSKAS. Aš tau galėčiau pakomentuoti. Juliau, tu nepyk. Čia viskas…

PIRMININKAS. Prašome netriukšmauti. 27 straipsnio pavadinimas, kurį teikia Seimo narys S.Kružinauskas. Prašom, gerbiamasis. Sekundėlę.

S.KRUŽINAUSKAS. Kadangi 26 straipsnis liko, tai aš atsiimu pasiūlymą dėl pavadinimo ir dėl 27 straipsnio 1 dalies.

PIRMININKAS. Dėkojame. 27 straipsnio 3 dalis. Kolega S.Kružinauskas. Prašom.

S.KRUŽINAUSKAS. Šio straipsnio 3 dalyje aš siūlau, kad savivaldybė negalėtų atidėti šilumos vartotojo atsijungimo termino ilgiau kaip 6 mėnesius. Projekte buvo įrašyta trys, dabar ketvirtajame variante sutrumpinta iki dviejų, matyt, jį būtų galima dar trumpinti. Tiesiog manau, kad šešių mėnesių, bet kada pareiškus norą atsijungti, visiškai pakanka sulaukti tinkamo sezono, kad būtų galima atlikti tokius darbus, todėl ir siūlau šį terminą nuo dvejų metų sutrumpinti iki šešių mėnesių.

PIRMININKAS. Prašom komiteto išvadą dėl šios pataisos.

V.GREIČIŪNAS. Komitetas labai dėmesingai nagrinėjo šį klausimą ir įvairius siūlymus (buvo 6 mėnesiai, metai, dveji metai) ir sutiko, kad vis dėlto tą terminą galima maksimaliai sutrumpinti iki dvejų metų, bet neprivalu dvejus metus. Savivaldybė savo sprendimu, t.y. savivaldybės taryba savo sprendimu, galės ir po mėnesio, gal ir po dviejų mėnesių, bet kiekviena konkreti savivaldybė pagal situaciją, vadovaudamasi savo bendrais rajono ar miesto šilumos tiekimo planais ar panašiai, tai nuspręs, todėl tas dvejų metų terminas yra visiškai realus ir pasiruošti šildymo sezonui, kuris baigiasi vienu laikotarpiu, ir realiai pasiruošti kitam bei vykdyti. Todėl komitetas nepritarė. Kaip matote, patikslinto projekto ketvirtajame variante yra dveji metai.

PIRMININKAS. Dėl balsavimo motyvų dėl šios pataisos prašom išsakyti nuomones. Kolega J.Razma – nuomonė prieš.

J.RAZMA. Tiesiog linkėčiau kolegai S.Kružinauskui pasitikėti savivaldybių tarybų nariais ir jų sprendimais, nes pagal komiteto redakciją jie iš tiesų gali nustatyti labai trumpą terminą. Jie, man atrodo, geriausiai žino bendruomenės interesus. Tačiau neatmeskime, kolegos, kad gali būti kitokių atvejų. Jeigu kur nors gana masiškai žmonės norės keisti šildymo būdą, gali būti reikalingas ilgesnis laikotarpis, kad nebūtų sudarkyta esama sistema. Aš suprantu, jeigu vienas gyventojas užsimano, tai nėra problemos ir nereikia tų dvejų metų. Aš manau, kad savivaldybės, savo sprendimais nustatydamos konkrečius kriterijus, ir išspręs bendruomenės interesų labui, bet toks bendras trumpas terminas iš tikrųjų būtų negerai.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, 27 straipsnio 3 daliai yra tikrai be galo daug pataisų ir visi siūlo skirtingą laiką. Ar komitetas galėtų pakomentuoti?

V.GREIČIŪNAS. Komitetas, išnagrinėjęs, aš dar kartą sakau, visus siūlymus, priėmė sprendimą, kad realiai įstatyme galima įrašyti iki dvejų metų vietoj buvusio termino iki trejų metų. Bus kolegos P.Vilko iki vienerių metų. Mes plačiai nagrinėjome, bet buvo sustota iki dvejų metų. Kaip sakė kolega J.Razma, savivaldybių tarybos geriausiai žino situaciją ir joms tikrai reikia reikšti pasitikėjimą. Jų bendruomenė rinko savo tarybą ir gali pasitikėti tarybos sprendimais, todėl komitetas nepritarė S.Kružinausko siūlymui.

PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, keturioms pataisoms, t.y. kolegos S.Kružinausko, kurią pateikė, kolegos P.Vilko, kolegų E.Masiulio bei V.Stankevičiaus, nepritarė, bet pritarė J.Jurkaus. Visos pataisos reglamentuoja laiką.

V.GREIČIŪNAS. Dvejus metus.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, siūlau tokį sprendimo priėmimo būdą. Nagrinėsime kolegos J.Jurkaus pataisą, kuriai komitetas pritarė. Jeigu priimsime sprendimą dėl šio termino, kuriam pritarė komitetas – dvejų metų, tai dėl kitų tada nebalsuosime. (Balsas salėje) Todėl, kad yra tokia tvarka.

Gerbiamieji kolegos, balsuosime už komiteto sprendimą, nes reglamentuoja tą patį. Jeigu nepritarsime komiteto sprendimui dėl dvejų metų, tada žaisime rusišką ruletę – kuriam pritarsime.

V.GREIČIŪNAS. Gerai. Yra, teisingai, dvejus metus.

PIRMININKAS. Man atrodo, aiškiai suformulavau klausimą. Kam neaišku, galiu dar kartą paaiškinti. Balsuosime dėl termino didėjančia tvarka, jeigu nepritarsime komiteto pritartai pataisai – dvejiems metams. Prašom, gerbiamieji kolegos. Komiteto atstovą gerbiamąjį V.Greičiūną prašom dar pateikti dėl dvejų metų. Dar kartą pakomentuokite ir balsuosime, ar…

V.GREIČIŪNAS. Aš labai trumpai pakomentuosiu, bet čia buvo J.Jurkaus siūlymas, kad šildymo būdui įgyvendinti ne daugiau kaip dvejiems metams. Komitetas išnagrinėjo visus siūlymus, taip pat kolegos J.Jurkaus, ir pritarė tam terminui iki dvejų metų. Taigi siūlome balsuoti ir pritarti šiai komiteto nuomonei.

PIRMININKAS. Dėl balsavimo motyvų prašom. Ar norite kas? Įjunkite. Dėl balsavimo motyvų dėl dvejų metų. Tai pataisa, kuriai pritarė komitetas, kurią teikė kolega J.Jurkus. Nuomonė už – kolega R.Vaštakas. Prašom. Už dvejus metus.

R.VAŠTAKAS. Aš kalbėsiu ne tiek už dvejus metus. Iš tikro esmė yra visame straipsnyje. Siūlyme yra įrašyta, kad dveji metai, bet tikslų laiką nustato savivaldybių tarybos. Tarybos gali nustatyti vieną dieną, dvi dienas, mėnesį ir taip toliau, tačiau ne daugiau kaip dvejus metus. Ir iš tikrųjų riba yra dveji metai, tačiau savivaldybėms nedraudžiama apsispręsti ir priimti kitą terminą. Todėl manau, kad šis siūlymas yra tinkamas ir kaip kompromisas tinka iš esmės visiems variantams. Matysime, ar savivaldybės pritaria šilumos tiekimo įmonėms, ar vartotojams. Bus galima daryti statistiką.

Dėl to, kad per Naujuosius metus ir žiemą negalima daryti keitimų. Tai buvo dalies komiteto narių nuomonė, todėl buvo pritarta šiam variantui. Ačiū.

PIRMININKAS. Nuomonė prieš – kolega B.Bradauskas.

B.BRADAUSKAS. Dėkoju, pirmininke. Aš pritariu tai nuostatai, kad savivaldybė nuspręstų – galbūt mėnesio, ar du, ar dar kiek, bet dveji metai, mano manymu, yra per ilgas tarpas. Šiandien nesuformuluotas siūlymas. Aš nepretenduoju į jį, bet siūlysiu ne daugiau kaip pusantrų metų. Esant dabartinėms techninėms galimybėms, aš manau, pusantrų metų yra tas terminas, per kurį galima susitvarkyti. Dveji metai vis dėlto yra per ilgai, todėl aš šiandien nepritarsiu tam dvejų metų siūlymui ir teiksiu savo siūlymą – pusantrų metų. Dėkoju.

PIRMININKAS. Ką gi, kolegos, prašom apsispręsti. Kas už tai, kad pritartume kolegos J.Jurkaus teikiamai 27 straipsnio 3 dalies pataisai, kuriai pritarė komitetas, balsuojate už. Už dvejus metus, kuriems pritarė komitetas. Kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.

Už balsavo 21, prieš – 9, susilaikė 3. Todėl kitos pataisos, taip pat reglamentuojančios laiką, kurias teikė kolega S.Kružinauskas, kolega P.Vilkas ir kolegos E.Masiulis ir V.Stankevič, jau nesvarstomos dėl laiko.

Prašom. Dėmesio, toliau kolega Sinkevič, atsiprašau, R.Sinkevičius teikia pataisą. Jis sutinka su dvejais metais ir dar įrašo savo pataisoje, kad “atidėjimo laikotarpis priklauso nuo atjungiamų vartojamų šilumos įrenginių poveikio vidutinių sąnaudų didėjimui likusioms šilumos tiekimo sistemoms (vartotojams) nustatomas vadovaujantis atjungimo metodika”. Komitetas iš dalies pritaria. (Balsas iš salės: Ačiū, posėdžio pirmininke.)

PIRMININKAS. Pirmiausia noriu paklausti komiteto, ką reiškia dalies? Kam pritaria, kam ne?

V.GREIČIŪNAS. Komitetas pagal pateiktą suredaguotą 27 straipsnio 3 dalį...

PIRMININKAS. Taip, mes dabar 70 poziciją pataisų lentelėje... dvejiems metams mes pritarėme ir t.t. Tai kam komitetas nepritaria? Tai papildomai formuluotei, kurią aš perskaičiau?

V.GREIČIŪNAS. Komitetas suredagavo pateiktą dviejų kolegų pasiūlymą ir pateikė šios redakcijos patobulintą variantą. Ji išdėstyta, galima ją perskaityti ir už ją balsuoti.

PIRMININKAS. Bet čia kolegos R.Sinkevičiaus pataisa. Prašom, gerbiamasis kolega.

R.SINKEVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš patenkintas komiteto sprendimu dėl mano pataisos ir ko nors pridurti negaliu. Kadangi mes pataisų, kurioms pritarė komitetas, nesvarstome, aš manau, nereikia svarstyti ir šios pataisos.

PIRMININKAS. Man neramu tik dėl vieno žodžio “iš dalies”. Jeigu pritaria, komitetas tvirtina, kad pritaria. Prašom. Kolega J.Razma.

J.RAZMA. Aš atsakysiu… Dalinis pritarimas šiuo atveju labai paprastas, pritarta yra dvejiems metams, kurie buvo ir kolegos R.Sinkevičiaus pasiūlyme, tai daliai.

PIRMININKAS. J.Jurkaus.

J.RAZMA. Tačiau tam detalizavimui ir atjungimo metodikai, tai daliai, regis, nepritarėme.

PIRMININKAS. Ar gali patvirtinti komiteto atstovas, kad metodikai nepritarta?

V.GREIČIŪNAS. Aš dar kartą…

PIRMININKAS. Dvejus metus mes dar kartą patvirtinome posėdyje.

V.GREIČIŪNAS. Aš dar kartą sakau, yra suredaguota, su ta redakcija sutiko ir autorius. Ir čia nieko daugiau nereikia… (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Kolegos, mes balsavome už dvejus metus. O ten pajuodintas papildomas tekstas. Dalinis pritarimas reiškia tik dvejiems metams? Ar visiškas pritarimas su pajuodintu tekstu?

V.GREIČIŪNAS. Visiškas pritarimas.

PIRMININKAS. Dėkoju. Komitetas visiškai pritaria su pajuodintu tekstu – “atjungimo metodika”. Todėl kolega J.Razma buvo neteisus, sakydamas, kad nepritaria metodikai.

71 pozicija. 27 straipsnio 3 dalis. Ką siūlo kolega J.Razma, tegu pats pasako, bet kolega J.Vaštakas jau tai pasakė. Prašom.

J.RAZMA. Aš dėl trejų metų nekeliu problemos, yra dveji metai.

PIRMININKAS. Taip, mes priėmėme sprendimą dėl metų.

J.RAZMA. O kita dalis yra priimta.

PIRMININKAS. Komitetas pritaria.

V.GREIČIŪNAS. Taip. Todėl, kad jie prisiūlė po penkis, ir visa tai…

PIRMININKAS. Aš suprantu ir dar kartą kreipiuosi į komitetų pirmininkus, į jų atstovus, niekada nerašykite “iš dalies”. Rašykite, kam pritariate ar kam nepritariate, ką numato Statutas.

27 straipsnio 4 dalis. Kolega E.Masiulis ir kolega R.Stankevič. Prašom pristatyti šią pataisą. Nematau nė vieno. Prašom, kolega S.Kružinauskas nori pateikti, taip? Nežinau. Kol kas 72 pozicija, tai šių Seimo narių pataisa. Prašau tada komiteto atstovą poną V.Greičiūną pateikti. Ir S.Kružinauskas siūlo tą patį, reikia sujungti. Prašom, gerbiamasis kolega S.Kružinauskai.

S.KRUŽINAUSKAS. Gerbiamieji kolegos, reikėtų įsiskaityti į 27 straipsnio 4 dalį ir suprasti, kas čia parašyta. Tiesiog rašoma “jeigu pastato šildymo būdo pakeitimas padidins sąnaudas (iš tikrųjų taip bus), sumažės vartotojų”. Toliau. “Savivaldybė turi teisę derinti tik pateikusi vartotojo ir šilumos tiekėjo sutartį”. Apie ką mes kalbame, mes tiesiog sudarome galimybę neapibrėžtai korupcijai atsirasti šuo atveju. Toliau. “Dėl kompensacijos padidėjimo”. Žmogus turės kompensuoti. Aš manau, kad turėtų būti galimybė… Čia jau buvo kalbėta apie bendro naudojimo patalpų šildymą, neabejotinai daugiabučio vartotojas turės mokėti, galbūt galėtų būti apibrėžtas atsijungimo mokestis, ir tuo reikia baigti. Tačiau čia atsiranda įvairios interpretacijos ir nesuprantamos derybos arba sutartys. Todėl ir siūlau atsisakyti 27 straipsnio 4 dalies.

PIRMININKAS. Komiteto nuomonė. Prašom.

V.GREIČIŪNAS. 27 straipsnio 4 daliai siūlymus teikia, kaip jūs minėjote, S.Kružinauskas ir daug kitų mūsų kolegų, tai J.Jurkus, R.Sinkevičius, E.Masiulis, V.Stankevič ir Antikorupcijos komisija, kolega P.Vilkas ir kolega J.Razma. Komitetas įvertino visus šiuos siūlymus ir iš principo nepritarė kolegų E.Masiulio, V.Stankevič ir S.Kružinausko pasiūlymui visiškai išbraukti 4 dalį. O atsižvelgdamas iš dalies į kitus siūlymus ir pataisas suredagavo 4 straipsnį, kurio redakciją jūs ir turite. Aš siūlyčiau balsuoti. Pirma, nepritarti kolegos S.Kružinausko pasiūlymui išbraukti 27 straipsnio 4 dalį.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, 27 straipsnio 4 daliai yra įvairių siūlymų. Visų pirma Seimo nariai kolegos E.Masiulis, V.Stankevič, S.Kružinauskas siūlo išbraukti. Jeigu mes išbrauksime, tada nesvarstysime kitų pataisų, jeigu neišbrauksime, tada nesvarstysime, ką mes keičiame šioje dalyje. Prašom. B.Bradauskas, kad būtų išbraukta, taip? Pritarti pataisai, taip?

B.BRADAUSKAS. Iš dalies.

PIRMININKAS. Ne. Čia iš dalies nėra. Tai išbraukti viską?

B.BRADAUSKAS. Tokia formuluotė kritikuotina. Reikalas yra tas, kad mes eliminuojame galimybę kai kurių straipsnių… aš galbūt teiksiu pasiūlymus, kai mes šiandien apsvarstysime, tai sutarėme ir šiandien ryte svarstydami šio įstatymo projektą. Kadangi lieka daug neaiškumų, todėl aš siūlau tokį kompromisą – nesvarstyti šiandien šio straipsnio, nes paskui bus keblumų jį tobulinti. Mes nepaliekame galimybės taikyti kitokio šildymo būdo šilumos vartotojams. Aš manau, kad tai yra ydinga. Mes turime nustatyti sąlygas, kokiomis ir kaip tai gali būti padaryta, bet visiškai neužkirskime kelio to padaryti.

PIRMININKAS. Jūsų siūlymas, gerbiamasis kolega, taip pat buvo nesuformuluotas. Jeigu jūs siūlėte padaryti pertrauką, tai taip, bet nesvarstyti mes negalime, be to, jūs nepasiūlėte pertraukos. Svarstome. Nuomonių prieš nebuvo. Prašom, kolegos, registruotis ir balsuosime. Kas už tai, kad pritartume pataisai, teikiamai kolegos S.Kružinausko ir kitų Seimo narių, išbraukti visą 27 straipsnio 4 dalį, balsuojate už, jeigu manote, kad komitetas teisus, kad nereikia išbraukti, tai balsuojate prieš arba susilaikote.

Už pataisą balsavo 12, prieš – 10, susilaikė 9. 27 straipsnio 4 dalis lieka. Todėl dabar, kolegos, prašau dėmesio. Čia vėl yra tam pačiam straipsniui net 5 siūlymai. Kolegų J.Jurkaus, R.Sinkevičiaus, P.Vilko, Antikorupcijos komisijos ir kolegos J.Razmos.

V.GREIČIŪNAS. Komentaras toks būtų, jeigu galima. Kolegos J.Jurkaus pritarėme, kolegos R.Sinkevičiaus pritarėme. Antikorupcinės komisijos siūlymui iš esmės pritarėme, kolegos P.Vilko buvo tik vienas siūlymas, bet už tai mes jau esame nubalsavę. Kolega J.Razma savo siūlymą atsiėmė.

PIRMININKAS. Mums reikėtų apsispręsti dėl kolegos P.Vilko teikiamos pataisos dėl vienerių metų. Komitetas pritarė dėl dvejų metų. Mes jau pasirinkome dvejus metus. Taip. Teisingai. (Balsai salėje) Jeigu kartojasi tame straipsnyje tie dveji metai… taip, gerbiamasis pranešėjau? Tada kreipčiausi… P.Vilkas modamas ranka atsiima. Dėkoju.

31 straipsnio 1 dalis. 81 pozicija. Kolega E.Klumbys teikia pataisą, kuriai komitetas nepritarė. Nematydamas kolegos E.Klumbio, prašau gerbiamąjį pranešėją pristatyti tiek pataisą, tiek komiteto išvadą.

V.GREIČIŪNAS. Sekundėlę! 31 straipsnio…

PIRMININKAS. 81 pataisų lentelėje.

V.GREIČIŪNAS. Taip, taip, aš matau. Palaukite, čia numeracija yra truputį pasistūmėjusi. 81 pataisa, taip? kainos (…) yra vienanarės arba dvinarės, šilumos vartotojas apmoka už suvartotą šilumos energiją ar karštą vandenį pagal šio straipsnio… jis išbraukia 4, 5 ir 6 dalis palikdamas 4 dalyje reglamentuota tvarka nustatytą vienanarę arba dvinarę kainą pasirinktinai. Komitetas nepritaria šiam pasiūlymui ir palieka tą redakciją, kuri yra komiteto patobulintame 4 variante.

PIRMININKAS. Dėkoju. Dėl balsavimo motyvų dėl šios pataisos? Nėra. Ar bendru sutarimu galime pritarti komiteto išvadai atmesti šią pataisą? Ačiū. Pataisai nepritarta bendru sutarimu.

Kolega E.Klumbys teikia pataisą 31 straipsnio 5 dalies 1 punktui. Prašau, gerbiamasis pranešėjau.

V.GREIČIŪNAS. Jis siūlė, kad savivaldybės būtų išeliminuotos sprendžiant šiuos klausimus. Komitetas labai dėmesingai nagrinėjo ir diskutavo, ir vis dėlto priėjome prie nuomonės, kad savivaldybė yra kompetentinga struktūra savo teritorijoje ir turi dalyvauti sprendžiant šį klausimą. Todėl kolegos E.Klumbio pasiūlymui nepritarė.

PIRMININKAS. Taip pat prašau pakomentuoti 31 straipsnio 5 dalies 2 punktą, nes čia ta pati pataisa.

V.GREIČIŪNAS. Iš esmės pa pati.

PIRMININKAS. Čia iš viso ta pati. Prašau dėl balsavimo motyvų. Nėra. Ar bendru sutarimu galime?.. Yra. Prašau. Kolega R.Vaštakas.

R.VAŠTAKAS. Aš galėčiau paminėti keletą momentų. Visi pasiūlymai, pateikti straipsniams, kuriuos dabar svarstome, iš tikrųjų pakeistų visą dabar galiojančią sistemą, garantuotai sukeldami tam tikrą šilumos ūkio valdymo Lietuvoje chaosą. Todėl atmetus pirmą, reikėtų nepritarti nė vienam dabar teikiamam pasiūlymui iš viso teikiamo komplekso, kad liktų veikianti ir efektyvi sistema. Taigi aš siūlyčiau nepritarti. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kadangi paties autoriaus nėra, mums lieka tik priimti sprendimus, jis negali atšaukti. Ar galėtume bendru sutarimu, nesant norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų, nepritarti šioms pataisoms? Ačiū, nepritarta.

Kita pataisa 31 straipsnio 6 ir 7 dalims. Prašau pristatyti, gerbiamasis pranešėjau. Taip pat teikia kolega E.Klumbys.

V.GREIČIŪNAS. Jis siūlė išbraukti 6 ir 7 dalis ir atitinkamai pastumti. Komitetas šiam pasiūlymui nepritarė, nes jos yra labai svarbios ir reglamentuojančios Šilumos įstatymo punktą. Komitetas siūlo Seimui taip pat nepritarti kolegos E.Klumbio pasiūlymui.

PIRMININKAS. Dėkoju. Nesant norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų ar bendru sutarimu galime nepritarti? Nepritarta.

31 straipsnio 8 dalis. Prašau, gerbiamasis pranešėjau. Taip pat teikia E.Klumbys.

V.GREIČIŪNAS. Komitetas nepritarė. Jis čia norėjo iš viso keisti tvarką, deleguoti savivaldybių merą. Šitos funkcijos yra ne savivaldybių merams, o sudėliotos taip, kaip buvo palikta projekte. “Šilumos ir karšto vandens tiekėjai praneša Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai nustatytas kainas ir tarifus bei jų pagrindimą per 10 kalendorinių dienų nuo kainų ar tarifų nustatymo, tačiau ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų” ir taip toliau kaip tekste. Net sunku man pagrįsti, kodėl jis siūlė tai padaryti. Komitetas nepritarė.

PIRMININKAS. Ar galėtume bendru sutarimu nepritarti šiai pataisai, kuriai nepritarė pagrindinis komitetas, nesant norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Ačiū. Nepritarta.

Ir paskutinė pataisa, kurią 31 straipsnio 10 daliai taip pat teikia kolega E.Klumbys. Komitetas nepritarė. Prašau pristatyti.

V.GREIČIŪNAS. Jis siūlė šį straipsnį papildyti 10 dalimi, kuri būtų tokia: “Gamtinių dujų tiekėjas už pateiktas gamtines dujas negali reikalauti iš šilumos tiekėjo apmokėti anksčiau negu šilumos vartotojas apmoka šilumos tiekėjui už pateiktą šiluminę energiją”. Na, šis siūlymas taip pat nesulaukė pritarimo, nes išeitų taip, kad nuėjai į parduotuvę ir tol, kol pirkėjas nesumokėjo, parduotuvė nesumokės pieno ar mėsos tiekėjui. Išeitų toks nesusipratimas. Yra dviejų pusių susitarimas, dviejų subjektų sandėris, ir tokia nuostata įstatyme visiškai netiktų. (Balsai salėje) Taigi yra tiekėjas, jis tiekia dujas šilumos gamintojui, tai yra jų tarpusavio santykiai ir mes nepritariame. Siūlau taip pat nepritarti.

PIRMININKAS. Dėkoju. Klausčiau, ar galima bendru sutarimu nepritarti? Ačiū. Šiai pataisai nepritarta. Tai visos pataisos, dėl kurių turėjome priimti sprendimus dėl šio įstatymo. Dėkoju pranešėjui.

Dėl balsavimo motyvų po svarstymo? Nėra. Ar bendru sutarimu galime pritarti po svarstymo šiam įstatymo projektui? Galima? Prašau. Nėra prieštaraujančių, pritarta po svarstymo bendru sutarimu.

Advokatūros įstatymo projektas Nr.IXP-2224. Advokatūros įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo projektas Nr.IXP-2225 (pateikimas)

Darbotvarkės 2-8 klausimas. Nematau pranešėjo. Tada kviečiu ministerijos viceministrą G.Švedą pateikti Advokatūros įstatymo projektą Nr.IXP-2224. Pateikimo stadija. Kolegos, prašom netriukšmauti. Prašau.

G.ŠVEDAS. Labas vakaras, gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai.

PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, prašyčiau kartu pateikti ir lydintįjį, t.y. Advokatūros įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo projektą Nr.IXP-2225.

G.ŠVEDAS. Dėkoju, pone posėdžio pirmininke. Tai iš tikrųjų tarpusavyje susiję įstatymų projektai ir jeigu nepritartumėte pagrindiniam, antrojo pateikinėti nebūtų ir prasmės. Vykdant Civilinio proceso kodekso įgyvendinimo įstatymą Vyriausybė teikia jums naują Advokatūros įstatymo projektą. Šiuo projektu siekiama visų pirma suderinti tas nuostatas, kurios yra įtvirtintos Civilinio proceso kodekse, na, ir išspręsti kai kurias praktines problemas, kurios yra iškilusios advokatų veikloje. Šiame įstatymo projekte, sakyčiau, galima būtų apibūdinti tokias esmines nuostatas. Pirmiausia tikslinami reikalavimai, keliami asmenims, kurie nori tapti advokatais. Tai susiję tiek su nepriekaištingos reputacijos samprata, tiek ir su etikos dalykais, kurie šiuo metu kyla taikant Advokatų etikos kodeksą. Taip pat yra nustatomos aiškesnės procedūrinės taisyklės, kaip asmuo yra pripažįstamas advokatu ir kaip jis yra įrašomas į praktikuojančių advokatų sąrašą. Šios nuostatos iš advokatūros statuto yra perkeliamos į įstatymą, nes, mūsų nuomone, jos daro tam tikrą rimtą įtaką šių asmenų teisinei padėčiai ir turėtų būti reglamentuojamos pačiame įstatyme.

Įvedamas vienas naujas dalykas – tai privalomas advokatų civilinės atsakomybės draudimas, t.y. jeigu jie savo veiksmais padarys klientui žalą, bus garantuotas tos žalos atlyginimas per draudimo institutą. Savaime suprantama, kad yra nustatoma tiek draudimo suma, tiek ir procedūrinės taisyklės, kada ir kaip advokatai turi apsidrausti.

Kitas momentas yra tas, kad yra nustatomos advokatų veiklos formos. Šiandien mes turime tik dvi: tai individuali veikla ir partnerystė su kitu advokatu. Įteisiname ir trečią formą – tai juridinio asmens formą. Atsižvelgiant į tai, kad Civilinis kodeksas to nedraudžia, galima pasirinkti specifinę formą. Šiuo atveju mes tai ir darome, nes nors ir kaip žiūrėtume, advokatų veikla yra labai specifinė ir tvarkyti ją pagal akcinių bendrovių arba uždarųjų akcinių bendrovių įstatymus vargu ar būtų įmanoma.

Tikslinamas advokatų padėjėjo teisinis statusas. Kadangi naujasis Baudžiamojo proceso kodeksas numato advokato padėjėjo galimybę dalyvauti ir gynybos procesuose, yra nustatomi tam tikri reikalavimai, kiek metų jis turi išdirbti padėjėju tam, kad savo funkcijas galėtų vykdyti ir teisminiuose procesuose.

Ir paskutinis momentas, apie kurį norėčiau pasakyti, yra tas, kad keičiama advokatų savivaldos sistema. Ji bus pertvarkoma pagal įgyvendinimo įstatymą. Šį įstatymo projektą rengė darbo grupė, kurioje dalyvavo iš esmės visos suinteresuotos pusės. Sakyčiau, kad pats rengimas truko labai ilgai ir labai sudėtingai, nes buvo be galo daug diskusijų. Neabejoju, kad jų labai daug kils ir Seime, bet, manau, Seimas suras saliamonišką problemos sprendimą.

PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamajam pranešėjui. Jūsų norėtų klausti du Seimo nariai. Kolega A.Sysas. Prašom.

A.SYSAS. Ačiū, pirmininke. Mes visai neseniai prieš šio įstatymo pateikimą diskutavome ir pritarėme įstatymo pataisai dėl teisinių įstaigų, įmonių veiklos. Aš norėčiau sužinoti jūsų poziciją, nes dabar kilo tų įstaigų triukšmas, laiškų rašymas Seimo nariams dėl to, kad jie prarado galimybę teikti teisines paslaugas, atstovauti savo įstaigoms arba privatiems piliečiams teismuose. Kaip tai sprendžiama šiame įstatyme, ar vis dėlto apibrėžiama nuostata, kad tik advokatai gali atstovauti teismuose? Labai ačiū.

G.ŠVEDAS. Šiuo atveju tai bus ne mano nuomonė, nes aš negaliu atstovauti kitokiai pozicijai nei ta, kuriai Vyriausybė pritarė. Iš tikrųjų jūs keliate vieną esminį klausimą, dėl kurio, svarstant šį įstatymą Seime, jeigu jūs pritarsite po pateikimo, jį priimant, turėsite priimti politinį sprendimą, kokia sistema bus Lietuvoje. Šiame projekte yra įtvirtinama visoje Vakarų, Vidurio Europoje esanti sistema, kai teisines paslaugas trečiajam asmeniui atlygintinai gali teikti tik žmonės, turintys valstybės patvirtintą kvalifikaciją. Pagal šį įstatymą tokiais yra pripažįstami tik advokatai ir advokatų padėjėjai. Nekalbu apie tuos niuansus, kai gali būti teismo antstoliai, kai mokesčių klausimais gali konsultuoti tam tikri žmonės, bet teikiu kaip bendrą principą. Kiti žmonės šiuo atveju turėtų išimtines teises.

Na, o kiek susiję su teisinių paslaugų firmomis, diskusija vyksta nuo 1995 metų ir siekiama paprasto dalyko – kad tie žmonės taptų advokatais. Kokią sistemą pasirinks Seimas, aš sakau, tai yra Seimo apsisprendimo reikalas. Pažiūrėjus į Vakarų Europą, principas yra labai paprastas – tai advokatai arba advokatų padėjėjai.

PIRMININKAS. Kolega G.Dalinkevičius.

G.DALINKEVIČIUS. Labai ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Aš pratęsčiau tą mintį, nes, be jokios abejonės, ši problema dabar bus labai aštri, ir net priimdami naują Advokatūros įstatymą mes tikrai susikertame su nuostata pratęsti anų įstaigų veiklos galiojimo laiką.

G.ŠVEDAS. Truputėlį kitas aspektas. Aš galbūt atsakysiu.

G.DALINKEVIČIUS. Norėjau paklausti dėl vieno dalyko. Juk ir Konstitucijoje glūdi sąvoka advokatūros kaip tokios. Ar nėra čia kolizijos, arba bent siūloma eiti į tą koliziją. Kokia jūsų nuomonė?

G.ŠVEDAS. Kiek tai yra susiję su Konstitucija, mes turime turėti omenyje, kad ten yra labai aiškus ir griežtas nustatymas, kad tik baudžiamosiose bylose gynėjas gali būti advokatas. Vadinasi, šiuo atveju diskusija gali būti daug siauresne apimtimi, tai yra civilinės, komercinės, darbo – visa tai, kas nesusiję su baudžiamuoju persekiojimu.

O projektas, kuris šiandien buvo pateiktas dėl civilinio proceso, mano supratimu, tik laikinai sprendžia tą problemą. Jeigu pažiūrėtume griežtai teisiškai, man atrodo, tas siūlymas netgi daro meškos paslaugą toms teisinių paslaugų įmonėms, nes jeigu jos iki civilinio proceso įsigaliojimo jau yra pradėjusios kokį nors teisminį procesą, atlieka atstovavimo pareigas, tai pagal tą pateiktą įstatymą, aš bent taip perskaičiau, 2004 metų sausio 1 d., nesvarbu, ar byla bus baigta, jos turės nutraukti tą atstovavimą. Nors pagal dabar galiojantį įsigaliojimo įstatymo tam tikrą straipsnį kalbama apie tai, kad jie turi užbaigti atstovavimą galutinai, neatsižvelgiant į datą, kol nebus galutinio teismo sprendimo.

PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamajam pranešėjui. Atsakėte į visus Seimo narių klausimus. Gerbiamieji kolegos, dėl balsavimo motyvų dėl pagrindinio ir lydinčiojo įstatymo. Nėra? Ar bendru sutarimu galime pritarti po pateikimo šiems įstatymams? Ačiū. Pritarta. Kolega R.Sedlickas. Prašom. Nepritariate? Prašom. Nuomonė prieš šį įstatymą.

R.A.SEDLICKAS. Aš turėčiau pasinaudoti ta proga, atsakyti į pono G.Švedo… Klaidina jus. Klausimas yra dėl teisininkų ir advokatų. Kas yra pavadinime ir tik tiek. Advokatūros grupė viską norėtų pasiimti sau. Viską. Tų interesų yra visur. Dabar reikia sudaryti sistemą, pagal kurią visi galėtų dalyvauti. Šia sistema mėginta labai daug ką išskirti. Aš esu prieš tą įstatymą dėl šios priežasties.

PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamieji kolegos. Yra nuomonė prieš, todėl privalome balsuoti. Prašom registruotis. Balsuosime. Kas už tai, kad pritartume projektams Nr.IXP-2024, Nr.IXP-2025 po pateikimo, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, – prieš arba susilaikote.

Už – 25, prieš nėra, susilaikė 1. Pritarta po pateikimo. Pradedame pagrindinio ir lydinčiojo projektų nagrinėjimo procedūrą. Pagrindinis komitetas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas, papildomas – Žmogaus teisių komitetas. Ar yra kitų siūlymų? Nėra. Pritarta. Siūloma svarstyti pavasario sesijoje. Taip pat pritarta. Kviečiu Seimo Pirmininko pirmąjį pavaduotoją kolegą Č.Juršėną pateikti antradienio, sausio 28 d., plenarinių posėdžių darbotvarkę.

2003 m. sausio 28 d. (antradienio) darbotvarkės projektas

Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis pirmininke, mielieji kolegos, pagal tvarkingą galimą ir prognozuojamą mūsų darbą tai turėtų būti paskutinieji mūsų pratęstos rudens sesijos posėdžiai. Bet kadangi garantijos nėra, tai, kaip matote, projekto pačioje pabaigoje himnas neparašytas. Ar atkreipėte dėmesį? Himnas dar neparašytas.

Pradedu referuoti nuo darbotvarkės 2.11 klausimo, tai yra nuo Seimo nutarimo dėl sesijos pratęsimo. Primenu, kad iš tiesų yra pateikti du variantai. Vienas baigti 28 dieną. Man atrodo, mes turime galimybių tai padaryti, juo labiau šios dienos pavyzdys rodo, kad tikrai absoliuti dauguma Seimo narių, frakcijų sutariame, galime padaryti didelius dalykus, dėl kai kurių pasiginčyti, bet vis tiek rasti sprendimą. Tai jeigu mes tokia dvasia dar padirbėsime komitetuose ir frakcijose rytoj, ypač pirmadienį, o kai kas šeštadienį ir sekmadienį, tai tikrai mes antradienį ne vėliau kaip 9, 10 valandą vakaro baigsime sesiją. Čia pirmas punktas, todėl alternatyvos baigti sesiją sausio 30 d. visiškai nereikės.

O klausimai iš eilės tokie. Žinoma, kaip susitarėme. Kadangi priimtas Konstitucijos 47 straipsnio pataisymas, papildymas, mes turime priimti lydinčiuosius įstatymus, dėl kurių dar šiek tiek, matyt, reikės ginčytis. Aš mačiau, yra kai kurių pataisų. Taip pat primenu, kad dėl pirmo įstatymo reikia kvalifikuotos daugumos, tai yra ne mažiau kaip 71 balso. Toliau, Sprogmenų apyvarta. Čia nieko baisaus, tiesiog pasakau, kad yra dar daugiau eurointegracinių klausimų ir yra keletas tarptautinių konvencijų, kurių mes, žinoma, galėjome nerašyti, bet reikia pateikti, kad paskui neeilinėje sesijoje galėtume toliau svarstyti.

Antras puslapis, kompleksinis 8 klausimas. Žinoma, vietos savivaldos reikalai. Čia bus patys sunkiausi klausimai, bet aš vis dėlto tikiuosi, kad bus rastas tam tikras kompromisas. Kad nebus galutinio kompromiso, tai šiandien, deja, įsitikinome. Bet manau, kad bus rastas tam tikras kompromisas, juo labiau jeigu po Konstitucinės komisijos posėdžio mes pradėsime rinkti parašus po galimu Konstitucijos pataisymu, tai, manau, mums duos pagrindą vis dėlto susitarti ir priimti tam tikrą sprendimą (ar jis bus tvirtesnis, ar jis bus laikinas), ir baigti šį nemalonumą. Nes, primenu, pagal Konstitucinio Teismo nutarimą mums reikia viską sureguliuoti iki vasario 25 dienos. Jeigu nenorime dirbti vasario mėnesį, vadinasi, reikia padaryti antradienį ir kitos išeities nėra. Tas pats 8 ir 9 kompleksiniai klausimai, jie yra visi susiję.

Dar vienas eurointegracinis – autorinių teisės. Bijau, kad jį bus sunku priimti, bet reikia stengtis. Matote, užrašyta daug minučių, nes yra labai daug pataisų ir reikės ginčytis, kad tikrai galėtume užbaigti. Po pertraukos eina kadrų klausimai. Turime galutinai susitarti dėl kandidatų į Seimo kontrolierius. Jeigu dėl jų susitariame, turi būti klausimas ir dėl Seimo kontrolierių įstaigos vadovo paskyrimo. Bet mes negalime skirti, siūlyti galime, bet negalime skirti vadovo, kol nėra visų kontrolierių. Dar keletas teisėjų ir manau, kad Seimas bus maloningas ir mes galėsime ne tik apsvarstyti, bet ir išspręsti būsimojo Prezidento algos klausimą.

Kuo aš čia dar galiu jus pralinksminti? Rezerviniuose klausimuose gal, atrodo, yra tokių dalykų, kurių mes galime nenagrinėti, bet kartais, žinote, užpildyti pauzei reikia lengvesnio klausimo. Tačiau rezerve yra 3 klausimas, kuris iš tikrųjų yra kapitalinis ir kurį reikės įrašyti į pagrindinę darbotvarkę. Tai Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 20 straipsnio keitimai. Matyt, ir visi dalykai. Tiesa, gali būti dar kokios vienos kitos komisijos sudėties ar kokių kitų klausimų sprendimas.

Taigi, kaip matote, klausimų tikrai mes turime daug, kai kurie jų yra tikrai, nuoširdžiai jums sakau, sudėtingi, bet ši diena mane tam tikra prasme įkvėpė. Jeigu mes stengiamės, tai, pasirodo, galime rasti kompromisą, o jeigu ir ginčijamės, tai išties kultūringai, korektiškai, ieškodami geresnio sprendimo. Tokia dvasia dirbdami mes tikrai galime užbaigti sausio 28 d., o į neeilinę sesiją turėsime rinktis, parašai dėl sesijos jau pradėti rinkti, į neeilinę sesiją mes turėtume rinktis vasario 24 dieną. Yra susitarta su dabartiniu Prezidentu Ekscelencija V.Adamkumi, kad būtent 24 d. 11 val. metinis pranešimas. Matyt, pirmadienį, kadangi 24 d. pirmadienis, kad mums nereikėtų čia daug posėdžiauti liktų laiko komitetų posėdžiams, nes trečiadienį inauguracija, ten irgi norėtųsi komitetų posėdžių, bet jau, ko gero, būtų sunku juos sušaukti. Tai jeigu pirmadienį, trečiadienį mes nesurengiame komitetų posėdžių, vadinasi, sesijoje nuo vasario 24 d. iki kovo 5 d. turime nagrinėti tuos klausimus, kurie yra išnagrinėti sausio mėnesį, arba yra fantastinė viltis, kad jie bus išnagrinėti vasario mėnesį iki 24 dienos. Tai toks prašymas, ypač komitetų pirmininkams, kurie organizuoja darbą, kad arba prieš vasario 24 d. turi būti šiek tiek posėdžių, arba reikia rasti laiko 24 d., nepaisant Prezidento metinio pranešimo, rasti laiko arba iš ryto, arba kuriuo nors kitu laiku jau po inauguracijos, prieš visus priėmimus komitetams irgi dar susirinkti, kad mes tada ketvirtadienį ir kovo pradžioje kai ką nuspręstume. Be šių mano paminėtų dviejų didelių dalykų – metinio pranešimo ir inauguracijos – mums reikia priimti sprendimą dėl referendumo. Jau neišeina toliau atidėlioti. Reikės, galimas daiktas, priimti dar kai kuriuos sprendimus, sakysim, ko nebaigsime sausio 28 dieną.

Taigi toje neeilinėje sesijoje šiek tiek reikės padirbėti. Jinai turėtų būti trumpa. Tada kelios laisvos dienos ir kovo 10 d. pradedame pavasario sesijos maratoną. Atsiprašau, vieną dalyką užmiršau, jis yra ypatingas. Po inauguracijos A.Brazausko Vyriausybė grąžina įgaliojimus naujajam Prezidentui. Pagal Konstitucinio Teismo išaiškinimą mums iškart reikės imtis atitinkamų veiksmų gavus Prezidento dekretą. Tai čia irgi vienas klausimas, kurį reikės neatidėliojant nagrinėti neeilinėje sesijoje.

PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, jūsų norėtų paklausti kolega M.Pronckus. Prašau.

M.PRONCKUS. Gerbiamasis Pirmininko pavaduotojau, taupant laiką ar nebūtų galima atsisakyti Vyriausybės pusvalandžio?

Č.JURŠĖNAS. Apskritai galima. Mes esame turėję tokį precedentą ir jeigu kolegos neprieštarautų, ypač opozicijos pusės, tikrai galime sutaupyti. Kol kas nenutarta. (Juokas)

PIRMININKAS. Kolega V.Greičiūnas. Prašau.

V.GREIČIŪNAS. Prisijungiu prie šio klausimo ir jūsų tokio palankaus atsakymo. Galbūt vietoj to Vyriausybės pusvalandžio būtų galima sėkmingai užbaigti ir priimti Šilumos įstatymą, ir padėti tašką.

Č.JURŠĖNAS. Jeigu išties, atsiprašau, aš ne viską girdėjau, kaip ėjo svarstymas. Jeigu buvo nors kiek patenkintos įvairios siūlomos pataisos, tai gal tada tas galutinis variantas nesukels didelių diskusijų, galime ir užsirašyti. Jeigu mes jau užsimojome tiek kapitalinių darbų padaryti, tai padarykime dar vieną, koks skirtumas. (Balsai salėje) Aš pasižymiu, prašau.

PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis Pirmininko pavaduotojau. Ar galėtume bendru sutarimu pritarti šiai darbotvarkei?

Č.JURŠĖNAS. Su tomis pastabomis, kurios čia buvo skelbtos.

PIRMININKAS. Taip, sausio 28 d. darbotvarkei. Dėkoju, pritarta. Tęsiame posėdį.

Sprogmenų apyvartos kontrolės įstatymo projektas Nr.IXP-2163(2*) ES (svarstymas)

Darbotvarkės 2-8 klausimas – Sprogmenų apyvartos kontrolės įstatymo projektas Nr.IXP-2163. Svarstymo stadija. Pranešėjas komiteto pirmininkas A.Sadeckas. Prašau.

A.SADECKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos. Kaip ką tik pasakė gerbiamasis Č.Juršėnas, šiame Sprogmenų apyvartos įstatyme nieko baisaus nėra. Iš tikrųjų nieko baisaus nėra. Taip jis ir vadinasi – Sprogmenų apyvartos kontrolės įstatymas. Šiuo atveju komitetas patobulino projektą atsižvelgdamas į Teisės departamento siūlymus, kurie yra redakcinio pobūdžio, ir teikia pritaręs bendru sutarimu komiteto patobulintam įstatymo projektui. Reikėtų pasakyti, kad šiandien buvo jums papildomai išdalintas komiteto patobulintas projektas. Buvo išdalintas dėl to, jog redaktoriai, redaguodami projektą, padarė šiokių tokių redakcinių, gramatinių klaidų (jas galiu išvardyti) ir jos buvo ištaisytos. Tai yra šioks toks niuansas. Siūlome pritarti ištaisius klaidas, jeigu galima.

PIRMININKAS. Dėl balsavimo motyvų nėra norinčių kalbėti? Klausčiau, ar galėtumėte pritarti bendru sutarimu po svarstymo šiam įstatymo projektui su tomis redakcinėmis pataisomis? Ačiū. Pritarta.

Įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos ir Vengrijos Respublikos sutarties dėl investicijų skatinimo ir abipusės apsaugos ratifikavimo“ projektas Nr.IXP-2226. Įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Moldovos Respublikos Vyriausybės sutarties dėl investicijų skatinimo ir abipusės apsaugos ratifikavimo“ projektas Nr.IXP-2227. Įstatymo  „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Jordanijos Hašimitų Karalystės Vyriausybės susitarimo dėl investicijų skatinimo ir abipusės apsaugos ratifikavimo“ projektas Nr.IXP-2228. Įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos ir Islandijos Respublikos susitarimo dėl investicijų skatinimo ir abipusės apsaugos ratifikavimo įstatymo“ projektas Nr.IXP-2229 (pateikimas)

Darbotvarkės 2-10a, 2-10b, 2-10c, 2-10d klausimai, tai yra įstatymų projektai Nr.IXP-2226, Nr.IXP-2227, Nr.IXP-2228 ir Nr.IXP-2229, kuriuos pateiks užsienio reikalų viceministras ponas J.V.Paleckis. Prašom pateikti visus iš karto.

J.V.PALECKIS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, vėlus metas, todėl norėčiau labai trumpai pateikti keturis įstatymus dėl investicijų skatinimo ir apsaugos su Islandija, Jordanija, Moldova ir Vengrija. Jau ne kartą Seimo nariai pritarė tokiems įstatymams. Tai yra tipinės investicijų apsaugos ir skatinimo sutartys. Nėra jokių didesnių ar mažesnių nukrypimų nuo jų. Šių sutarčių pasirašymas sudarytų geresnes sąlygas mūsų ekonominiams santykiams su minėtomis šalimis ir investicijoms. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Niekas jūsų nenori klausti. Ar visiems keturiems projektams galime pritarti bendru sutarimu po pateikimo? Ačiū. Pritarta. Pradedame nagrinėjimo procedūrą. Visiems keturiems įstatymo projektams pagrindinis – Užsienio reikalų komitetas ir papildomas – Ekonomikos komitetas. Nesant kitų siūlymų, pritarta šiems komitetams. Siūloma svarstyti pavasario sesijoje. Taip pat pritarta.

Lietuvos Respublikos Prezidento įstatymo 18 straipsnio pakeitimo  įstatymo projektas Nr.IXP-2253. Valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo, 7 straipsnio 1 dalies pripažinimo netekusia galios ir Įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-2254 (pateikimas) (Vyriausybės siūlo svarstyti skubos tvarka)

Kviečiame gerbiamąją ministrę V.Blinkevičiūtę pateikti įstatymo projektus Nr.IXP-2253 ir Nr.IXP-2254.

V.BLINKEVIČIŪTĖ. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, dėkoju už galimybę pateikti Vyriausybės teikiamus du įstatymo projektus, kurių esmė ir tikslas yra suderinti Lietuvos Respublikos Prezidento darbo užmokesčio dydį su kitų aukščiausiųjų valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų bei aukščiausių kategorijų valstybės tarnautojų darbo užmokesčiu.

Taigi pagal siūlomus pakeitimus dabartinio mūsų šalies Prezidento atlyginimo dydis išliktų toks, kokį turi dabartinis mūsų šalies Prezidentas, tokį turės ir naujai išrinktasis. Tai yra jis būtų lygus dvylikai paskutinio paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžių. Paskelbtas paskutinis, kurį mes turime, vidutinis uždarbis šiuo metu yra 1127 litai. Labai ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju ministrei. Jūsų norėjo paklausti kolega K.Rimšelis.

K.RIMŠELIS. Ačiū, pirmininke. Norėjau paklausti, koks reprezentacinis fondas.

V.BLINKEVIČIŪTĖ. Aš to negalėčiau pasakyti, nes šie įstatymai nenustato reprezentacinio fondo, todėl aš nežinau, koks yra Prezidento …

PIRMININKAS. Ar jūs norėtumėte patikslinti klausimą? Dėkoju. Matote, tame įstatyme, kaip ministrė minėjo, tiesiog nereglamentuota.

V.BLINKEVIČIŪTĖ. Į tai negaliu atsakyti, bet galėsiu patikslinti.

PIRMININKAS. Į tai galėtų atsakyti Prezidentūros kanceliarija. Galime paklausti darbo tvarka. Dėkoju, gerbiamoji ministre, atsakėte į Seimo narių klausimus.

Prašom, kolegos, pasakyti nuomonę dėl balsavimo motyvų dėl pagrindinio ir papildomo įstatymo projekto. Nėra. Ar bendru sutarimu galime pritarti po pateikimo? Ačiū. Pritarta. Pradedame nagrinėjimo procedūrą. Pagrindinis siūlomas Socialinių reikalų ir darbo komitetas, papildomas – Valstybės valdymo ir savivaldybių bei Biudžeto ir finansų komitetai. Kitų siūlymų nėra, pritarta. Vyriausybė siūlo svarstyti skubos tvarka. Ar bendru sutarimu galima pritarti skubai? Pritarta. Bus svarstoma sausio 28 dieną.

Tai buvo paskutinis klausimas. Rezervinius paliksime kitai dienai. Seimo narių pareiškimų nėra. Galime registruotis, jeigu yra pageidaujančių. Prašom. Registracija.

Užsiregistravo 17 Seimo narių. (Balsai salėje) Taip, prašom užregistruoti kolegą A.Sadecką. Visiems dėkoju. Gero poilsio! Posėdis baigtas.