Penkiasdešimt šeštasis (332) posėdis
2003 m. sausio 23 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas Č.JURŠĖNAS

2003 m. sausio 23 d. (ketvirtadienio) darbotvarkė

PIRMININKAS. Mielosios Seimo narės, gerbiamieji kolegos Seimo nariai, pradedame Lietuvos Respublikos Seimo 2003 m. sausio 23 d. rytinį plenarinį ir, pridėsiu, ypatingą posėdį.

Gerbiamieji kolegos, pirmiausia dėl darbotvarkės. Jūs turite gana primargintą darbotvarkę, bet, manau, būsite supratingi, nes Seniūnų sueiga, dėliodama, tikslindama darbotvarkę, atsižvelgė į tai, kad reikėjo įrašyti naujus klausimus. Sakysime, vieną alternatyvų projektą, įrašyti klausimą dėl būsimojo Prezidento algos, dar kai kuriuos dalykus ir, kita vertus, atsisakyti vieno kito klausimo. Sakysim, autorių teisių, nes pateikta labai daug pataisų ir komitetas tiesiog fiziškai nespėjo apsvarstyti. Yra dar vienas klausimas, kurį prašo įtraukti būtent į šios dienos posėdžių darbotvarkę Konservatorių frakcija. Tai A.Kubiliaus projektas dėl Vietos savivaldos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo. Štai visi siūlymai, kurių absoliučiai daugumai Seniūnų sueigoje buvo pritarta. Ar galime bendru sutarimu patvirtinti tokią darbotvarkę? Galime? Prašome, kolega A.Klišonis.

A.KLIŠONIS. Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Aš jau buvau jums minėjęs prieš posėdį, kad šiandien popietinėje darbotvarkėje 2-9 klausimas yra Advokatūros įstatymo projektas, kurio esmė yra ta, kad teisinių paslaugų įmonėms gali būti suteiktas šansas tapti advokatais, t.y. tiems teisininkams, kurie dirba teisinių paslaugų įmonėse. Aš esu įregistravęs kaip alternatyvų kitą įstatymo projektą, tačiau Seniūnų sueiga jo nesiteikė įtraukti. Paprastai Seime jau dvejus metus yra tokia praktika, kad tokie projektai eina vienas šalia kito. Norėčiau jūsų paklausti, kodėl vienas projektas yra teikiamas, kitas ne, nes abu yra apie tą pačią problemą. Iš esmės jie yra alternatyvūs. Aš norėčiau jūsų paaiškinimo garsiai ir viešai. Ačiū.

PIRMININKAS. Aš prašyčiau čia per daug nesiginčyti, nes išties juos galima ir kartu leisti, ir galima juos, taip sakant, perskirti laike. Jeigu jus tenkintų mūsų bendras susitarimas įtraukti antradienį, nes šiandien yra ilga ir sudėtinga darbotvarkė, tai, manau, gal galėtume bendru sutarimu sutarti. Antradienį? Man atrodo, kad mes be reikalo ginčijamės. Ar čia yra frakcijos siūlymas? Jūs asmeniškai neturite teisės siūlyti, labai atsiprašau. Frakcijos siūlymas? Frakcija prašo? Gerbiamieji kolegos, dėl sutarimo įtraukiam dar vieną klausimą į vakarinio posėdžio darbotvarkę? Įtraukiam. Gerai. Tada tas, kas čia parašyta arba išbraukta, ir plius du papildomi klausimai, teikiami A.Kubiliaus ir kolegos A.Klišonio. Projektai arba bus išdalyti, arba jau išdalyti. Ar galime patvirtinti bendru sutarimu, ar reikia balsuoti? Ačiū, patvirtinta.

Konstitucijos 47 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-1118*ES (antrasis balsavimas)

Mielieji kolegos, pirmasis ir tikrai ypatingas klausimas – Konstitucijos 47 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-1118. Eurointegracinis klausimas. Priėmimo stadija. Ar gerbiamoji pranešėja norėtų dar ką nors trumpai drūtai pasakyti, ar iš karto imamės kalbų dėl balsavimo motyvų? Gerbiamoji Šiauliene, nenorėtumėte? Norėtumėte. Tada prašome į tribūną. Keturi Seimo nariai už, keturi – prieš. Kolegos, dėmesio!

I.ŠIAULIENĖ. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos! Štai šiandien, beveik po metų, mes antrą kartą balsuosime dėl Konstitucijos 47 straipsnio pakeitimo. Visi svarstymai yra praėję, sulaukėme antrojo balsavimo dėl Konstitucijos 47 straipsnio pakeitimo įstatymo. Tekstas nepakeistas, kaip ir reikalauja Konstitucijos priėmimo tvarka. Jis jums visiems yra žinomas. Pakeitę Konstitucijos 47 straipsnį, mes suteiksime galimybę mūsų juridiniams asmenims įsigyti nuosavybėn žemę, vidaus vandenis ir miškus, o užsienio subjektai šią teisę įgis pagal konstitucinį įstatymą. Mielieji kolegos, kviečiu vieningai balsuoti dėl Konstitucijos 47 straipsnio pakeitimo įstatymo. Lydintieji įstatymai, kurių svarstymai taip pat yra įvykę ir kuriems pritarta po antrojo svarstymo jau praėjusių metų vasarą, bus teikiami kitos savaitės antradienio darbotvarkėje. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Dabar kviečiu kalbėti iš eilės. Pirmoji K.Prunskienė. Prašom, kolege.

K.D.PRUNSKIENĖ. Gerbiamieji kolegos, per pirmąjį šio įstatymo balsavimą dauguma mūsų frakcijos narių susilaikė, nes nebuvo išspręstas užsienio subjektų nuosavybės teisės į žemės ūkio paskirties žemę klausimas. Kadangi tiek Seimo lygmeniu, tiek ir derybose su Europos Sąjunga ši problema yra išspręsta, beveik visi, išskyrus turbūt vieną mūsų frakcijos narį, šiandien palaiko Konstitucijos straipsnio pataisą, t.y. balsuos už ją. Manome, kad tikrai ta pataisa ir naujas šio straipsnio variantas yra logiškas, yra reikalingas ir ne vien tiktai dėl eurointegracinių procesų, bet ir sprendžiant Lietuvos juridinių asmenų nuosavybės klausimus. Taigi mūsų frakcijos narių, balsuojančių už, vardu kviesčiau ir kitus kolegas balsuoti teigiamai ir padėti galutinį tašką prie šio klausimo. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Dabar nuomonė prieš. M.Pronckus. Prašom, kolega.

M.PRONCKUS. Gerbiamieji kolegos, gana pozityvus dabartinės valdančiosios daugumos pasiektas laimėjimas derybose su Europos Sąjunga buvo pereinamasis septynerių metų laikotarpis. Tačiau, nepaisant šio pozityvaus laimėjimo, yra labai didelių abejonių, kad šalies Vyriausybė ir ūkininkai jį efektyviai išnaudos. Žemės reformos srityje tikriausiai valstybė nesugebės atsiskaityti su laukiančiais kompensacijų už žemę, tam reikėtų kiekvienais metais skirti maždaug 250 mln. Lt. Šių metų biudžete numatyta 35 mln. Lt. Neatsiskaičius su tais, iš kurių valstybė dėl vienokių ar kitokių priežasčių žemę paėmė, ši paimta žemė negalėtų būti prekybos objektas. Visiškai aišku, kad pagal suderėtas sąlygas mūsų ūkininkai turės nelygiavertes sąlygas. Dirbant blogesnėmis sąlygomis, tai reikš, kad bus nelygios ir netolygios sąlygos, netolygios konkurencinės galimybės, taip pat netolygios galimybės perkant žemę lietuviams Vakaruose ir vakariečiams Lietuvoje. Dėl šių priežasčių aš nematau, kad dabar reikia skubėti keisti šį straipsnį, tai būtų galima daryti baigiantis pereinamajam laikotarpiui.

Beje, oponentai sakys, kad dabar nekeisdami šio straipsnio mes negalėtume priimti kitų konstitucinių įstatymų ir suteikti galimybę juridiniams asmenims įsigyti žemę. Turėdami geranoriškumo ir supratimo, lydinčiuosius įstatymus mes nesunkiai pataisytume ir galėtume sutvarkyti taip, kad jie pereinamojo laikotarpio metu tinkamai pasitarnautų šalies žemdirbiams. Ir dar. Jausdami pagarbą savo žmonėms, Konstitucijos straipsnio mes neturėtume keisti nesulaukę referendumo rezultatų.

Gerbiamieji kolegos, žemė – tai bene vienintelė svarbiausia nacionalinė vertybė, kuri dar yra išlikusi Lietuvos žmonių rankose. Nemanau, kad Seimas šiuo metu turi skubėti sudaryti sąlygas šiai vertybei išslysti iš Lietuvos žmonių rankų. Aš balsuosiu prieš šį pakeitimą.

PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar kalbės E.Masiulis. Prašom, kolega.

E.MASIULIS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų šios dienos balsavimas yra vienas paskutinių barjerų Lietuvai sėkmingai integruojantis į Europos Sąjungą. Liberalai nuo pat pirmos dienos aiškiai ir įtikinamai pasisakė už Konstitucijos 47 straipsnio pakeitimą, nes mes manome, kad Lietuva turi būti atvira valstybė. Mes manome, kad Lietuvos žmonės turi būti Europos žmonės. Galvojame, kad ši pataisa suaktyvintų sustingusią Lietuvos žemės rinką. Bet, deja deja, mes norime pasakyti, kad šalia konstitucinės pataisos yra priimti įstatymai, kurie iškraipo žemės rinką, sudarydami galimybes pasipelnyti išskirtinei grupelei Lietuvos žmonių. Toks požiūris į valstybę, gerbiamieji agrarininkai, yra nihilistinis. Jūs demonstruojate visišką cinizmą, grupės žmonių interesus iškeldami aukščiau visų valstybės piliečių interesų. Todėl manome, kad toks elgesys tikrai neatitinka Seimo nario, kaip tautos atstovo, elgesio. Bet kokiu atveju šia konstitucine pataisa, jeigu šiandien ir bus priimta, kol kas negalės realiai pasinaudoti Lietuvos žmonės ir užsienio piliečiai. Dėl to, kad buvo atidarytas derybinis skyrius ir paprašyta pereinamojo laikotarpio, manoma, kad ir toliau žemės vertė Lietuvoje bus dirbtinai maža, ir toliau bus ribojamos žemės savininkų teisės laisvai disponuoti savo žeme, ir toliau mes nesulauksime reikiamų investicijų į nuskurdusį Lietuvos žemės ūkį. Todėl mes aiškiai pasisakome už šios Konstitucijos pataisos priėmimą, bet kartu apgailestaujame, kad buvo priimti įstatymai, kurie apsunkina kelią šiai pataisai veikti realiame gyvenime.

PIRMININKAS. Ačiū. Kalbės J.Veselka. Kitokia nuomonė. Prašom.

J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, kaip ekonomistas puikiai suprantu, kad dabar pasaulį valdo susivienijusi biurokratija ir kapitalas. Jų vienintelė vertybė yra pinigai, ir visa, kas trukdo pinigams, turi būti pašalinta. Kaip ekonomistas aš tai suprantu ir galėčiau net balsuoti. Bet štai įsivelia toks dalykas kaip žmogus, kuriam kyla abejonių, kas bus toliau. Parduosime žemę. Toliau kas? Parduosime tėvynę, parduosime tėvą, motiną, parduosime kalbą ir tapsim eurorobotais. Todėl, matydamas tuos procesus, kai vienintele vertybe tampa tik pinigai, kapitalas, aš nenoriu tapti eurorobotu. Gal ir klystu kaip žmogus, bet noriu ir toliau išlikti žmogumi, o ne eurorobotu. Nes mes jau kurį laiką vien tik ir kalbame: norime integruotis. Ir visas komandas, kurios ateina iš ten, vykdome. Argi žmonės taip daro? Taip daro tik robotai. Aš prieš eurorobotus.

PIRMININKAS. Ačiū ir už tai, gerbiamasis kolega. V.Andriukaitis. Prašom. Nuomonė už.

V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamieji kolegos, manau, kad svarstant šią Konstitucijos pataisą galima ir juokauti, kaip tą pabandė padaryti J.Veselka, tačiau, ko gero, mes turėtume pasižiūrėti įvairiais aspektais, ne tik eurointegracijos, bet mūsų padėties, ypač ekonominės padėties aspektais.

Taigi nuo 1990 metų mes niekaip nebuvome išsprendę klausimo, kad mūsų juridiniai asmenys galėtų įsigyti žemės ūkio paskirties žemę kaip nuosavybę. Šiandien po dvylikos metų pagaliau Lietuvoje mes pašaliname šį draudimą. Tai labai reikalinga žemės ūkio bendrovėms, mūsų kooperatyvams, daugeliui kitų ūkinių bendrijų, kad žemės ūkio paskirties žemė būtų iš tikrųjų ekonominės perspektyvos objektas. Taip pat galėčiau pasakyti, kad ne visai teisinga manyti, jog pereinamieji laikotarpiai ir įvairūs įstatymų saugikliai yra tik Lietuvos išsigalvojimas. Neatsitiktinai Seimui po vizito Ispanijoje pateikiau Ispanijos žemės ūkį reglamentuojančių įstatymų projektus, kad Lietuvos Seimas atidžiai susipažintų, kaip Ispanijoje buvo reguliuojami tie klausimai, kai Ispanija integravosi į bendrąją rinka. Taigi ir Ispanijoje buvo numatyta labai daug įvairių prioritetų savo ūkininkams, savo krašto žmonėms. Visiškai teisingai Seimas apsisprendė daryti tuos kompromisus įstatymuose, kad mūsų žemdirbiai būtų apginti. Ir čia aš labai nenorėčiau sutikti su kolega M.Pronckumi, kai jis nemato tų kompleksinių žingsnių ir motyvuoja tokių, sakyčiau, principinių nusistatymų nekeisti, kai tuo tarpu pats ne kartą kėlė klausimą dėl to, kad juridiniai asmenys galėtų įsigyti žemės ūkio paskirties žemę.

Taigi aš agituoju balsuoti, nes tai iš tikrųjų subalansuotas Seimo sprendimas. Mes pademonstravome, kad mokame derėtis, pademonstravome, kad esame savarankiški ir galime priimti Lietuvai visiškai naudingus sprendimus. Todėl siūlyčiau šiandien tą pataisą padaryti, kad toliau galėtume sėkmingai tęsti daugelį darbų žemės ūkio srityje.

PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis kolega. Dabar S.Buškevičius, vėl kita nuomonė. Prašom.

S.BUŠKEVIČIUS. Lietuvos žemė yra Lietuvos valstybės turtas ir nuosavybė. Lietuvos valdžia ir Lietuvos valstybė – tai nėra tas pats. Todėl Lietuvos valdžia neturi nei moralinių, nei juridinių teisių pardavinėti Lietuvos žemę. Aš agituoju balsuoti prieš.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolega A.Medalinskas. Prašom.

A.MEDALINSKAS. Dėkoju, pirmininke. Manyčiau, kad geriausiai gali žinoti, ką daryti su savo turtu, patys žmonės, nebūtinai valdžia. Valdžia turi tiesiog sudaryti elementariausias sąlygas, kad žmonės galėtų disponuoti tuo turtu, kuris jiems priklauso. Ir aš nemanau, kad žmonės mažiau galvotų apie save kaip dalį Lietuvos. Manau, jie puikiai supranta, kas yra Lietuva.

Svarstydami šią svarbią Konstitucijos pataisą, aš manau, mes turime turėti omenyje abu aspektus: vienas iš jų yra ekonominis, antras yra mūsų santykių su Europos Sąjunga aspektas. Kai kalbame apie ekonominį aspektą, aš nebūčiau linkęs prisilaikyti tų apokalipsinių nuotaikų, kad nebus investicijų į žemės ūkį, kad žemės ūkis tik skurs. Aš labai norėčiau tikėti, jog per kelerius metus žemės ūkio situacija keisis į gera. Tam turės įtakos ir tai, kad Lietuva taps Europos Sąjungos nare, jeigu Lietuvos žmonės tam pritars referendumo metu. Aš tikiuosi, kad Lietuvos žmonės puikiai supras, jog po to, kai jie pritars narystei Europos Sąjungoje, jeigu taip atsitiks, vėliau jau mes be didelių emocijų, remdamiesi tik ekonominiais aspektais, galėsime pažiūrėti, kas Lietuvai naudinga, ar naudingas toks ilgas pereinamasis laikotarpis dėl žemės pardavimo apribojimo, ar ne. Tie pereinamieji laikotarpiai gali būti ir trumpesni, jeigu bus abiejų pusių sutarimas.

O šiandien kviečiu kolegas balsuoti už šią Konstitucijos pataisą, kuri iš tikrųjų sudaro daugiau galimybių žmonėms disponuoti savo turtu, kuris jiems teisėtai turėtų priklausyti Lietuvoje. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, pagal Statutą tie, kurie turėjo kalbėti už, jau savo limitą išeikvojo, bet diena ypatinga. Ar galime padaryti išimtį su sąlyga, kad labai trumpai kalbėtų vienas iš konservatorių ir vienas iš buvusių priešininkų, kas yra labai svarbu. Pirma vienas Vytautas, po to kitas. V.Einoris, po to V.Landsbergis. Prašom.

V.EINORIS. Gerbiamieji kolegos, be jokios abejonės, iš pradžių pateikimo ir svarstymo metu aš solidarizavausi su tais, kurie prieštaravo. Šalia kitų neigiamų momentų vienas iš pagrindinių buvo dėl žemės pardavimo užsieniečiams be pereinamojo laikotarpio. Noriu pridurti prie to, ką šiandien kalbėjo M.Pronckus. Paneigti tai, ką jis sakė, žinoma, aš neturiu galimybės ir nesiruošiu. Jo kalboje yra daug tiesos. Tačiau dabar, kai jau yra priimta daug pastabų ir įdėta į šį įstatymą, į šią pataisą, aš balsuoti prieš negaliu. 30 Seimo narių 2001 m. lapkričio 22 d. pasirašė, pateikdami pataisą dėl pereinamojo laikotarpio septyneriems metams. Ši pataisa yra užskaityta. Čia pasirašėte ir jūs, gerbiamasis Buškevičiau. Aš dabar vis tiek manau, kad mes pasiekėme labai daug, ir siūlau balsuoti už. Vis dėlto visų neigiamų ir teigiamų reikalų balansas yra teigiamas, todėl aš balsuosiu ir kitus kviečiu balsuoti už.

PIRMININKAS. Ačiū, mielasis kolega. Dabar kitas Vytautas – V.Landsbergis.

V.LANDSBERGIS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš noriu aptarti du momentus. Vienas yra šios pataisos priėmimo procedūra, dėl kurios mes buvom sutarę, kad priimamas tam tikras trijų įstatymų paketas: Konstitucijos pataisa, Konstitucinis įstatymas ir dar vienas papildomas įstatymas. Nors aš labai norėjau, kad būtų priimta vienu kartu, turime pažadą, kad kitą savaitę tie įstatymai bus priimti. Tačiau jie nėra labai tobuli, todėl dar yra dienų galbūt rytoj, galbūt pirmadienį dar susitikti tai grupei, kuri iki šiol dirbo, ir pažiūrėti, kas ten dar nesuderinta, dviprasmiška, kur kokios spragos. Aš siūlyčiau dėl to susitarti.

Antras momentas yra bendras – kur mes esame, ką mes sprendžiame. Per tuos metus, kai tiek daug labai visapusiškai diskutavome, kryžiavosi labai daug interesų. Galų gale padarėme principinį sprendimą, nes mes norime stoti į Europos Sąjungą. Kitaip mes užsidarom, liekame pas poną A.Lukašenką. Padarėme tam tikras išlygas, net labai didelę, privilegijuotą galimybę dabartiniams Lietuvos stambiesiems žemvaldžiams ir bendrovėms (tai iš tikrųjų lėmė jų įtaka dabartiniam Seimui) supirkti dirbamą žemę privilegijuotomis sąlygomis, be tarptautinės konkurencijos, per vadinamąjį pereinamąjį laikotarpį. Gerai, tegu ją žmonės superka, tegu parduoda – pasipelnys. Sakysim, ta privilegija – tai kaip ir sutartis, kad organizacijos ir įtakingi žemdirbiai nesipriešintų narystei Europos Sąjungoje, nes jie kartu su tuo gauna gerą pelną. Bet aš manau, kad jeigu ir po to, gavę privilegijuotą teisę supirkti žemę, priešinsis Europos Sąjungai, tai būtų jau be galo nesąžiningas politinis elgesys. Tikiuosi, kad to nebus. O kai kurie kolegos nevisiškai supranta, kad žemę parduoda ne valdžia, kalbama ne apie valstybinės žemės pardavimą, o apie privačios žemės. Tai yra leidimas arba draudimas žmogui parduoti.

PIRMININKAS. Kolega, laikas.

V.LANDSBERGIS. Vis dėlto mes turim būti panašesni į laisvą šalį, kur paisoma žmogus teisių paruoti savo nuosavybę.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, ar mes dėl šventos ramybės pirma registruojamės, ar iš karto registruojamės ir balsuojame? Kolegos, dėmesio! Ar visi turite savo korteles, ar kortelės vietose? Prašom pasitikrinti, ar kortelės vietose. Kažkas neturi kortelės. Prašom kelti ranką, jeigu kas. Mielieji kolegos, dėmesio, prašom susikaupti. Prašom sėsti į darbo vietas – esminis balsavimas. Balsuojame. Tai yra antrasis ir finalinis balsavimas. Balsuojame dėl Konstitucijos 47 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto priėmimo. Dėmesio! Registruojamės ir balsuojame. Kolegos, registruojamės ir balsuojame.

Už – 113. Ir dar kolega A.Sysas. Už – 114. A.Sysas, J.Olekas ir kolega D.Barakauskas, vadinasi, už – 116. Už – 116, prieš – 4, susilaikė 4.

Mielieji kolegos, gerbiamasis Prezidente elekte, gerbiamasis Seimo Pirmininke, didelis darbas padarytas – įstatymas priimtas. (Plojimai)

Mielieji kolegos, dabar, matyt, kai kas norės pasakyti kokį nors žodį. Prašom. Kolega A.Ramanauskas.

V.RINKEVIČIUS. Aš norėjau replikuoti į kolegų…

PIRMININKAS. Kolega V.Rinkevičius. Prašom.

V.RINKEVIČIUS. …E.Masiulio ir V.Landsbergio kalbas. Kas šiandien vyksta Lietuvos kaime, turbūt visi puikiai žinome – aišku, nusivylimas ta politika, depresija. Žemės ūkio produktų supirkimo kainos pačios žemiausios iš visų kandidačių į Europos Sąjungą. Tai padarė politika, kuri buvo vykdoma paskutiniuosius 12 metų. Dabar vadinti tai cinizmu, kad žmonės nori ir yra žmonių, kurie siekia, jog ta žemė liktų lietuvių rankose, aš manau, yra visiškai neteisinga. Cinikai yra tie, kurie padarė Lietuvos žemę bevertę ir nori ją parduoti užsieniečiams.

Seimo nutarimo „Dėl Seimo kontrolieriaus Kęstučio Milkeraičio atleidimo iš pareigų“ projektas Nr.IXP-2214. Seimo nutarimo „Dėl Seimo kontrolierės Genovaitės Račinskienės atleidimo iš pareigų“ projektas Nr.IXP-2215 . Seimo nutarimo „Dėl Seimo kontrolierės Leonardos Kuodienės atleidimo iš pareigų“  projektas Nr.IXP-2216 (svarstymas ir priėmimas)

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, prašau nesiskirstyti, nes dabar mes turime imtis kompleksinio 2 klausimo, kur irgi turi būti kvalifikuota balsų dauguma, tai yra dėl Seimo kontrolierių gerbiamųjų K.Milkeraičio, G.Račinskienės ir L.Kuodienės atleidimo. Kalbėti Pirmininkas nepageidauja. Tada G.Dalinkevičius – Žmogaus teisių komiteto vardu. Kolega Dalinkevičiau, prašom į tribūną.

G.DALINKEVIČIUS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos! Vakar Žmogaus teisių komitetas buvo susirinkęs svarstyti šį delikatų klausimą, nes iš tiesų žmonės, kurie turėjo paskyrimą, buvo paskirti ketverius metus būti Seimo kontrolieriais, veikė pagal savo sugebėjimus, veikė pagal savo sąžinę. Didelių priekaištų dėl jų darbo mes neturime. Tačiau reikia pasakyti taip pat atvirai, kad buvo svarstyta ir daug momentų, dėl kurių galima aiškiai sakyti, jog tie žmonės, būtent šie trys, kurie dar šiandien yra Seimo kontrolieriai, iki galo neįvykdė savo įsipareigojimų pagal Seimo kontrolierių įstatymą, nes įstatyme aiškiai nurodytos visos pareigos, visos teisės ir visi įgaliojimai, kada, kovodamas su piktnaudžiavimu ir biurokratizmu, Seimo kontrolierius privalo, turi galimybę matyti ir pirmuosius savo įstatymo punktus, kai taip pat reikia rengti ir bylas teismui. Deja, per visą aštuonerių metų kadenciją mes dar nesulaukėme, kad būtų vykdomi šie Seimo kontrolierių įstatymo punktai. Tai yra rimtas priekaištas. Be to, buvo išsakyta priekaištų ir ponios L.Kuodienės, kaip Seimo kontrolierių įstaigos vadovės, adresu. Aš manau, jog formuluotė, kad būtent pasibaigus įstatymo numatytai kadencijai yra keičiami, yra korektiška, yra rimta, todėl mes komitete priėmėme sprendimą (už – 5, susilaikė 1, pabrėžiu, nė vieno prieš) pritarti teikiamam Seimo nutarimui, kad šie trys žmonės, baigę savo kadencijos laiką, nebūtų teikiami naujai kadencijai.

PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar diskusijose nori kalbėti J.Razma. Prašom, kolega, į centrinę tribūną.

J.RAZMA. Pirmiausia noriu išreikšti nustebimą dėl šiandieninių pono G.Dalinkevičiaus atleidimo motyvų, nes, atrodo, iki šiol girdėjome ir iš valdančiosios daugumos atstovų, ir iš Seimo Pirmininko, kad Seimo kontrolierių įstaiga dirba labai gerai, kad jiems galima tik padėkoti. Matyt, sureagavus į spaudos publikacijos, kad gerai dirbantys žmonės neturi jokių garantijų, kad jiems galimybė dirbti bus pratęsta, imta kalbėti kitaip, neįvardijant konkrečių atvejų, abstrakčiai kaltinant dėl neva nepakankamo kreipimosi į teismus ir t.t. Aš nenorėčiau sutikti su tokiais vertinimais. Sakyčiau, akivaizdu, jog per šią kadenciją yra ženklus Valstybės kontrolierių institucijos darbo pagerėjimas, iš tikrųjų ne vienu atveju jie rodė pastangų netgi daugiau, negu priklausytų pagal įstatymus. Aš priminčiau jų sudėtingus tyrimus gana uždarose kai kuriose teisėsaugos institucijose, kur gerokai sunkiau apginti žmogaus teises, pabrėžčiau išplėtotą tarptautinį bendradarbiavimą ir tuos dalykus galima dar tęsti ir tęsti.

Vertinant dabar teikiamus projektus, kartu ir kitus projektus, kurie eina po to dėl naujų kontrolierių skyrimų, tenka apgailestauti dėl Seimo Pirmininko pozicijos, tiksliau, tokios principingos pozicijos nebuvimo. Buvo bandoma teigti, kad tęsiamos tradicijos skiriant ir atleidžiant Seimo kontrolierius. Aš su tuo nenorėčiau sutikti.

Pirmiausia, kas dabar akivaizdu, kad žūtbūt norima pasiekti, jog Seimo kontrolierių įstaigoje dirbtų vien valdančiajai Seimo daugumai akivaizdžiai atstovaujantys asmenys. Jeigu žvelgtume į ankstesnę kadenciją, vis dėlto sakyčiau, kad bent du Seimo kontrolieriai atstovavo tiesiogiai ar netiesiogiai tuometinei LDDP, tai ponas A.Valys ir ponas R.Valentukevičius. Tuometinė opozicija, LDDP, prašė palaikyti ir jų atstovus. Aš manau, kad tuometinė Seimo dauguma elgėsi gana demokratiškai. Buvo skiriami kai kurie politiškai neutralūs žmonės, bet buvo akivaizdžių opozicijos atstovų. Dabar, be atstovų pagal politinę priklausomybę Seimo daugumai, įvedama nauja tradicija atlaisvinti kelią Seimo Pirmininko kursiokams. Tai nebe pirmas atvejis. Prisiminkime generalinį prokurorą. Matyt, reikės pasiimti visą pono A.Paulausko kursiokų sąrašą, kad preliminariai žinotume, kurie dar žmonės bus skiriami į svarbiausias valstybės pareigas.

Gaila, kad Seimo Pirmininkas nesugalvojo pakviesti frakcijos atstovų, išsamiau padiskutuoti dėl požiūrio į Seimo kontrolierių instituciją, kaip iš tikrųjų pasiekti, kad visi sutartų dėl bendro požiūrio į ją.

Dar priminčiau kelis skaičius. Kai prieš ketverius metus buvo skiriami ir dabar atleidžiami Seimo kontrolieriai, nebuvo susirinkta balsuoti dėl Konstitucijos pataisų ir nebuvo specialiai mobilizuoti Seimo nariai. Štai už ponią L.Kuodienę balsavo 105, už ponią G.Račinskienę – 111, už R.Valentukevičių – 105, už A.Valį – 120 Seimo narių. Tai rodo gana gražų visų frakcijų sutarimą. Aišku, buvo keli balsuojantys prieš. Aš dabartinei Seimo daugumai linkėčiau pasiekti tokių balsavimų, nors, manau, to nepavyks padaryti.

Pabaigoje paminėčiau, kad mūsų frakcija per balsavimą šiuo klausimu dėl atleidimo balsuos prieš, tuo parodydama bent moralinę poziciją ir reikalaudama kitokio požiūrio į Seimo kontrolierių instituciją ir į šių pareigūnų skyrimą bei atleidimą. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Visi, kurie norėjo kalbėti ir buvo užsirašę, kalbėjo. Dėl bendros tvarkos klausiu, ar frakcijų vardu norėtų kas kalbėti? Prašom. V.Landsbergis. Po to – kolega K.Rimšelis. Iš tribūnos.

V.LANDSBERGIS. Gerbiamieji kolegos, aš noriu kreiptis ir į jus, ir į Seimo kontrolierius, ir į tuos, kurie šiandien yra atleidžiami, ir į tuos, kurie dirbo kartu vienoje komandoje, kurie dar dirbs toliau. Aš noriu pasakyti, kad mes turėtume būti ir patenkinti, ir pasididžiuoti, kaip ši institucija išugdė savo autoritetą ir tarp Lietuvos žmonių, nes daugybė, nerandančių teisybės, susiduriančių su biurokratijos savivale, čia turėjo tam tikrą atramą, ne vienu atveju buvo apginti ir jiems buvo pagelbėta.

Taip pat, kas yra labai svarbu, kad Lietuvos Seimo kontrolierių, arba Ombudsmenų, institucija iškovojo tikrą tarptautinį autoritetą, įėjo į tarptautines organizacijas, turėjo tarptautinių pavedimų, ir jie buvo gerai įvykdyti ir gerai įvertinti. Padėjo šiai to pobūdžio veiklai Rusijoje ir kitose Rytų šalyse. Būtent čia tarptautinės ombudsmenų institucijos davė tuos pavedimus ir gyrė, kad mūsų pareigūnai gerai tą yra atlikę ir prisideda prie pažangos sprendžiant žmogaus teisių klausimus daug plačiau negu tiktai Lietuva.

Norėčiau linkėti, kad naujos sudėties Seimo kontrolierių institucija neprarastų šio moralinio tarptautinio reitingo. Būtų gaila, jeigu nebeturėtų tokių pavedimų, tokio pasitikėjimo ir tokio įvertinimo, kokį turėjo šios kadencijos Seimo kontrolierių grupė, taip pat ir jos vadovė ponia L.Kuodienė, kuriai irgi turime būti dėkingi už įstaigos stiprumą ir autoritetą. Būtų gaila, jeigu naujos sudėties Seimo kontrolieriai tą prarastų. Tada išvada būtų tokia, kad Seimas, jo dabartinė dauguma ir jo Pirmininkas padarė klaidų ir nepadarė daug naudos mūsų valstybei ir tarptautinio prestižo požiūriu bei žmogaus teisių klausimais. Matyt, yra politinis sprendimas, matyt, žmonės parinkti, rankom sumušta, tas bus padaryta iki galo, bet čia aš matau ir pagrindą pasakyti tam tikrą apgailestavimą. Dar kartą noriu pareikšti didelę padėką dabar dirbusiems Lietuvos Seimo kontrolieriams už tai, ką jie padarė Lietuvos žmonėms ir ką padarė Lietuvos prestižui tarptautinėse erdvėse.

Apgailestautina, kad žmonės, kurie dirbo atsidavę, na, išeina į gatvę, kad pas mus nėra tvarkos pasirūpinti kokiu nors įdarbinimu, tęstinumu ar panašiai. Tai šia prasme mes dar iš dalies laukinių kraštas. Atleiskite už pastabą. Gal pamažu gyvensime ir kitaip. Ačiū jums, gerbiamieji kontrolieriai, būkite ištvermingi ir tie, kurie išeinate į gatvę, ir tie, kurie dirbsite toliau. Tegul jums gerai sekasi.

PIRMININKAS. Ačiū. Dabar norėčiau kviesti gerbiamąjį K.Rimšelį. Ar jūs iš darbo vietos, ar čia pageidaujate? (Balsas salėje) Prašom. Kolega K.Rimšelis. Kol jis kalbės, noriu pasakyti, kad pagal įstatymą Seimo kontrolieriai turi teisę į tam tikrą darbą. Tas įstatyme yra užrašyta, nereikia gąsdinti. Gerbiamasis Rimšeli, prašom.

K.RIMŠELIS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, šis atleidimų ir paskyrimų momentas yra gana įdomus. Liberalų frakcija svarstė, ji nedalyvavo atrenkant ir skiriant Seimo kontrolierius, kurie yra dabar atleidžiami. Mums visiškai neaiškūs atleidimo motyvai, kai yra sakoma, vienas kontrolierius gerai dirbo, ačiū, ir daugiau nepaskiriamas, o kitas kontrolierius gerai dirbo, dėkoju jam, ir vėl paskiriamas į tą pačią poziciją.

Taip pat mums visiškai neaišku, kokie yra naujų atrankos kriterijai, parenkant naujus Seimo kontrolierius. Liberalų sąjunga nedalyvavo skiriant ir frakcija apsisprendė nepritarti atleidimui, todėl mes susilaikysime skiriant naujus.

PIRMININKAS. Ačiū. V.Einoris. Prašom, kolega. Galima ir iš savo vietos.

V.EINORIS. Norėčiau reaguoti į kai kuriuos gerbiamojo J.Razmos pasakytus teiginius. Gerbiamasis Jurgi, man atrodo, jūs ir aš stengiamės labai gerai dirbti. Kaip mums sekasi, čia jau ne mums vertinti, bet, matyt, kai baigsis kadencija, nebūtinai aš ir jūs turime būti vėl išrinkti ir sėdėti šiame garbingame Seime. Ir su kontrolieriais tas pats. Baigėsi jų kadencija ir gali būti ir taip, ir taip. Tai vienas dalykas.

Dabar noriu pasakyti, kad anais laikais apie Šilalės rajoną visą laiką rašydavo neigiamai. Vienas Šilalės gyventojas net parašė: “Ar aš esu kaltas, kad gimiau Šilalėje?” Todėl dabar noriu atsakyti į kitą teiginį, kad čia parenkama pagal Seimo Pirmininko bendrakursius. Tai ar kaltas dabartinis kandidatas, kuris eina į kontrolierius, kad jam teko garbė vaikščioti tais pačiais aukštosios mokyklos koridoriais, kuriais vaikščiojo ir Seimo Pirmininkas? Ar jis kaltas, ar jam jau uždarytas kelias siekti bet kokios karjeros ir turėti darbą ten, kur yra bent kiek Seimo Pirmininko kvapo?

Todėl aš balsuosiu už ir kitus kviečiu balsuoti už tuos sprendimus, kurie yra pateikti dabar projektuose.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolega R.Sedlickas. Prašom.

R.A.SEDLICKAS. Aš tikrai negalėsiu pakartoti tokios demagogijos, nes nesu perėjęs per tą pačią mokyklą. Jeigu buvo problemų su kontrolieriais, tai turėtų būti išaiškinta visam Seimui, kas yra tos problemos. Tai turi būti daroma skaidriai. Dažnai kontrolieriai patys skundžiasi įvairiems žmonėms (taip pat ir man), kad jie bijo net išaiškinti tai, ką jie randa, dėl politinio spaudimo. Kontrolieriai turėtų būti savarankiški, nepriklausomi nuo politinių vėjų, partijų, ir Kontrolierių institucijai čia yra žingsnis atgal, ne pirmyn.

Aš raginčiau visus atidėti šį balsavimą, kad parinkimo ir atleidimo procedūra būtų daug skaidresnė negu dabar. Dabar yra taip, kad vienas, būdamas viršūnėje, nori pakeisti, ir viskas, ir tuo reikalas baigiasi. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Seimo Pirmininkas A.Paulauskas. Prašom, galima ir iš čia.

A.PAULAUSKAS. Aš norėčiau reaguoti į kai kurias čia išsakytas mintis ir priekaištus man. Pirmiausia norėčiau pasakyti K.Rimšeliui, kad reikėtų tartis tarpusavyje, daugiau kalbėtis, ir galbūt su G.Steponavičiumi, kai jis grįš, tiesiog susitikus dar kartą pasiaiškinti, ar jis dalyvavo aptariant kandidatūras, ar jis buvo vienas iš tų, su kuriais buvo kalbamasi apie kandidatūras ir apie dabartinių kontrolierių likimą. Patarčiau jums, kai jis grįš, tuo klausimu pakalbėti. Man jis pasakė, kad tai daro frakcijos pavedimu.

Dabar dėl priekaištų, išsakytų J.Razmos. Aš sutinku, kad konservatorių paskirti kontrolieriai (pristatant buvo pasakyta, kad tai yra partijos nariai) šiandien jaučia tam tikrą nuoskaudą, kad jų kadencija nepratęsiama. Bet du iš paskirtų kontrolierių lieka dirbti, tęsia savo kadenciją. Keičiami tik trys ir keičiami ne partiniu principu, o būtent parenkami neutralūs žmonės, nepriklausantys jokioms politinėms organizacijoms. Parenkami tiktai pagal dalykines savybes ir kompetenciją. Aš esu įsitikinęs, kad tai yra ne žingsnis atgal, o kaip tik žingsnis į priekį.

Jeigu jūs norite daugiau, galėčiau pasakyti, kad kadencijos pabaiga yra pagrindas bet kada atleisti žmogų iš pareigų be jokių kitų motyvų. Reikia tik prisiminti, kodėl buvo atleisti ankstesni kontrolieriai, turbūt ne blogiau dirbę ir ne mažesnės kompetencijos, tokie kaip ponas A.Taminskas, N.Šidagienė, J.Jasaitis. Turbūt tuo metu jie taip pat buvo gerai dirbantys kontrolieriai, bet baigėsi jų kadencija ir jie buvo atleisti.

Nereikia sakyti, kad šie žmonės išeina į gatvę. Įstatyme labai aiškiai pasakyta, kad jie turi teisę grįžti į buvusias darbovietes arba jiems turi būti suteikta galimybė užimti tokio lygio arba kategorijos pareigas. Taigi jiems darbo vieta garantuota. Taip yra įstatyme, t.y. kad kadenciją baigusiam žmogui galima grįžti į ankstesnę darbo vietą.

Dar kartą noriu pasakyti, kad kandidatai parinkti pagal jų dalykines savybes, pagal darbą, gebėjimą eiti šias pareigas ir, manau, jie sugebės dirbti. Prašau paremti mano pateiktus nutarimus.

PIRMININKAS. A.Vidžiūnas. Prašom, kolega.

A.VIDŽIŪNAS. Pone posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos. Šalia manęs dabar protestuojantis G.Dalinkevičius vartoja tokias šviesias frazes, kaip išmokite nemeluoti. Aš manau, kad šitą frazę pirmiausia reikia pasakyti Seimo Pirmininkui, kuris dabar pasakė didžiulę netiesą. Pastaruoju metu jis tai dažnai daro. Jeigu jūs įrodysite ar pateiksite kokių dokumentų (gal ponas A.Sadeckas galėtų padėti kaip žymus operatyvininkas), kad nors vienas iš dabartinių Seimo kontrolierių yra Tėvynės Sąjungos narys, aš jums padėkosiu. Prašyčiau tokių klaidų, netikslumų nedaryti.

Apgailestauju, kad šias pareigybes mes politizuojame. Ir politizuojame pirmiausia dėl to, jog Seimo kontrolierių kadencija baigiasi su naujo Seimo atėjimu. Tai yra, gerbiamieji kolegos, negerai ir ateityje viliamės, kad šito nebus. O politizavimas labai aiškus. Šiandien G.Dalinkevičius jau mėgina ieškoti, kokiu pagrindu mes mėginame juos pakeisti, nes iki tol Seimo kontrolierių įstatymo 7 straipsnyje buvo nurodoma kadencijos pabaiga, bet kadencijos nėra suskaičiuotos. Šita įstaiga buvo gerai dirbanti, tai buvo sprangi įstaiga biurokratams, ir, mano supratimu, ji galėjo tęsti darbą. Kokių neskaidrių momentų, korupcinių momentų, kuo kartais ir spaudoje, ir kitur kaltinamos kitos teisėsaugos institucijos, šitai Seimo kontrolierių įstaigai pateikti niekas negalėjo.

Be abejo, Seimo kontrolieriai buvo nemėgstami. Pirmiausia todėl, kad tai buvo didžiausi neidealiai veikiančios valstybės valdymo sistemos ir neidealiai veikiančios teisėsaugos institucijų sistemos kontrolieriai ir didžiausi žmonių gynėjai. Tai buvo žmonių įstaiga, gerbiamieji kolegos. Aišku, mes viliamės, kad ir naujos sudėties kontrolieriai bus pirmiausia žmonių įstaiga, bet aš praeitą kartą pateikimo metu kalbėjau apie negerą politinį kvapą, su kuriuo galbūt ateina šie kvalifikuoti teisininkai…

PIRMININKAS. Laikas, kolega.

A.VIDŽIŪNAS. Seimo Pirmininkas kalbėjo 3 minutes, pone posėdžio pirmininke.

Taigi Seimo kontrolieriai nuolat jautė spaudimą. Buvęs pono G.Dalinkevičiaus spaudimas Seimo kontrolierių įstaigai anksčiau, mano supratimu, buvo nekorektiškas. Aš linkiu sėkmės šios kadencijos kontrolieriams ir jų vadovui populiarinant šią žmonių įstaigą. O dabar retoriškai klausiu, pone Seimo Pirmininke ir socialdemokratų vadovai (prašome atleisti, naujosios sudėties kolegos), tai kiek dar yra jūsų kursiokų, pone Seimo Pirmininke, kurie neturi aukštų valstybės tarnybos postų ir kiek dar Socialdemokratų tarybos narių neturi aukštų tarnybos postų? Pateikite sąrašą ir susitarsime.

PIRMININKAS. Ačiū. Siūlymas neblogas. B.Bradauskas.

B.BRADAUSKAS. Dėkoju, posėdžio pirmininke. Mes pastebime jau ne pirmą atvejį, kad kai susiejamas koks nors klausimas su darbuotojų, kurie buvo priimti konservatorių, darbu, kyla labai didelė jų reakcija. Tai dar kartą patvirtina tą faktą, kuris jau ne kartą buvo minėtas, kad konservatorių valdymo metais kadrai buvo parenkami pagal principą: nesvarbu, kad kvailas, bet tik savas. Šiandien aš netaikau to asmeniškai niekam, bet konservatorių reakcija tikrai tą patvirtina. Jie mano, kad ir kitos partijos tai daro, visiškai neįvertindami, kad tos praktikos mes niekada nenaudojome ir nenaudosime. Todėl aš nenoriu čia aušinti burnos. Manau, tai, kas yra daroma, daroma teisingai. Turi būti rotacija, negali būti kaip Mao Dzedunas iki gyvos galvos ir panašiai. Todėl pritariu tiems veiksmams ir kviečiu balsuoti už.

PIRMININKAS. Ačiū. Mielieji kolegos, visi tie, kurie norėjo kalbėti, kalbėjo. Antrą kartą gal po balsavimo. (Balsai salėje) Repliką po to. (Balsai salėje) Dėl šito kalbama atskirai, kai pirmininkas maloni tai leisti. Aš labai prašau neversti manęs tą daryti. Spėsime susišnekėti. Mielieji kolegos (dabar visi kalbėjote), ar galime pritarti po svarstymo ir pradėti priėmimo procedūrą dėl kiekvieno? Sutinkame? Taip. Gerai. Ačiū.

Pirmas klausimas toks: ar pritariame po svarstymo Seimo nutarimui “Dėl Seimo kontrolieriaus K.Milkeraičio atleidimo iš pareigų”. Prašom registruotis ir balsuoti.

77 – už, 9 susilaikė, 20 – prieš. Atvirkščiai, 7 – prieš, 20 susilaikė.

Mielieji kolegos, dabar kviečiu registruotis ir balsuoti, ar priimame nutarimą “Dėl Seimo kontrolieriaus K.Milkeraičio atleidimo iš pareigų”, projekto Nr.IXP-2214. Registruojamės ir balsuojame.

Už – 76, prieš – 10, 19 susilaikė. Nutarimas priimtas.

Dabar žodis V.Landsbergiui pagal mūsų generalinį susitarimą. Prašom.

V.LANDSBERGIS. Pone pirmininke ir visi kolegos. Aš labai apgailestauju dėl čia ką tik pasakytų, atrodo, kolegos B.Bradausko žodžių, kuriais jis apibūdino sąžiningai, dorai ir išmintingai dirbusius kontrolierius kaip kvailius. Tai yra jo žodžiai. Jis ir poną R.Valentukevičių, kurį dabar numatoma skirti vadovu, taip pat pavadino: nors ir kvailas, bet savas. Aš nežinau, kaip galima būti tokiu nepraustaburniu. Jis turėtų atsiprašyti visų: ne tik kontrolierių, bet ir Seimo. Jei jis to nepadarys, lieka tik vaikiškas posakis: “kas ant kito sako, ant savęs pasako”.

PIRMININKAS. Nieko, aš siūlau paprastesnį variantą – prausykla čia pat. (Juokas salėje) Gerbiamieji kolegos, ar esame pasiruošę ir ar galime balsuoti dėl antrojo nutarimo taip pat po svarstymo? Ar pritariame po svarstymo nutarimui “Dėl Seimo kontrolierės G.Račinskienės atleidimo iš pareigų”? Registruojamės ir balsuojame. Kažkas nebalsavo. Mielieji kolegos… A, po svarstymo užtenka. Gal tada nesismulkinkime.

69 – už, 12 – prieš, 20 susilaikė.

Kolegos, prašom susikaupti. Dabar iš karto balsuojame dėl Seimo nutarimo “Dėl Seimo kontrolierės Genovaitės Račinskienės atleidimo iš pareigų”. Primenu, tam reikalinga kvalifikuota balsų dauguma. Prašom balsuoti. Kolegos, prašom balsuoti. Registruojamės ir balsuojame.

72 – už, įskaitant Seimo Pirmininko ir posėdžio pirmininko balsus. Prašom, galime dar kartą balsuoti, jeigu norite. Matote, ką rodo. Prašom, kolega A.Vidžiūnas.

A.VIDŽIŪNAS. Gerbiamasis pirmininke, aš jums primenu Etikos ir procedūrų komisijos sprendimą. Etikos ir procedūrų komisijos sprendimas yra toks: papildomų balsų nebalsavusių kolegų pridėti negalima. Tokia yra Etikos ir procedūrų komisijos nuostata. Ar jums pateikti šį sprendimą raštiškai?

PIRMININKAS. Prašom, galite pateikti. Jeigu reikia, galime dar kartą balsuoti. Prašom balsuoti, tik prašom visus korteles padėti į vietą, įskaitant ir posėdžio pirmininką. (Balsas salėje) Taip, prisipažįstu.

74 – už, 17 – prieš, 13 susilaikė. Nutarimas dėl gerbiamosios G.Račinskienės atleidimo priimtas.

Kolegos, prašom pasiruošti. Ar pritariame po svarstymo Seimo nutarimui “Dėl Seimo kontrolierės Leonardos Kuodienės atleidimo iš pareigų”. Registruojamės ir balsuojame.

70 – už, prieš – 13, 23 susilaikė. Pritarta po svarstymo.

Kolegos, dėmesio! Prašom susikaupti. Dabar balsavimas dėl atleidimo. Balsuojame dėl Seimo nutarimo “Dėl Seimo kontrolierės Leonardos Kuodienės atleidimo iš pareigų”. Balsavimas pradėtas. Registruojamės ir balsuojame. Dėmesio! Registruojamės ir balsuojame.

71 – už, 17 – prieš, 19 susilaikė. Nutarimas priimtas.

Gerbiamieji kolegos, Seimo Pirmininko, savo ir visos vadovybės vardu dėkojame buvusiems Seimo kontrolieriams K.Milkeraičiui, G.Račinskienei ir L.Kuodienei. Ačiū.

Seimo nutarimo  „Dėl Rimantės Šalaševičiūtės paskyrimo Seimo kontroliere“ projektas Nr.IXP-2217. Seimo nutarimo  „Dėl Romo Valentukevičiaus paskyrimo Seimo kontrolieriumi“ projektas Nr.IXP-2218. Seimo nutarimo „Dėl Elvyros Baltutytės paskyrimo Seimo kontroliere“ projektas Nr.IXP-2219. Seimo nutarimo „Dėl Kęstučio Virbicko paskyrimo Seimo kontrolieriumi“ projektas Nr.IXP-2220 (pateikimo tęsinys)

Dabar, kolegos, mes dar turime šiek tiek laiko ir turime baigti pateikimą dėl galimų naujų kontrolierių. Tai likusi procedūra. Pretendentai turėtų ateiti į tribūną, pasakyti porą žodžių, išklausyti Seimo narių klausimus ir atsakyti. Pirmoji yra R.Šalaševičiūtė. Kviečiu į tribūną. Prašom, gerbiamoji pretendente.

R.ŠALAŠEVIČIŪTĖ. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, per praeitą teikimą mano darbinė biografija buvo pateikta, todėl galbūt pradėsiu nuo darbo Seimo kontrolierių įstaigoje.

Šioje įstaigoje dirbu aštuonerius metus, nuo jos įkūrimo dienos. Dirbau Seimo kontrolierės N.Šidagienės, dabar Seimo kontrolieriaus R.Valentukevičiaus patarėja. Abu kontrolieriai kuravo ir kuruoja savivaldybių pareigūnų veiklą. Kontrolieriaus patarėjo darbas yra toks, kad įstatymo pavedimu ir Seimo kontrolieriaus pavedimu skundui tirti surenkama visa reikalinga medžiaga, apibendrinama, parengiamos teisinės išvados, įvertinama pareigūnų veikla, parengtas pažymos projektas teikiamas kontrolieriui, kuris suderina arba ne, ir pasirašomas. Dirbant patarėja teko priimti piliečius, rengti Seimo kontrolierių metines ataskaitas, kontroliuoti, kaip vykdomi priimti sprendimai. Todėl šis darbas man tikrai puikiai žinomas.

Iš savo darbo praktikos galiu pasakyti, kad reikėtų daug ką tobulinti. Jeigu būsiu patvirtinta Seimo kontroliere, pirmiausia daugiau dėmesio skirsiu ir glaudžiau bendradarbiausiu su savivaldybių ar kitų man priskirtų institucijų vadovais, ypač merais, nes tik nuo jų priklauso rekomendacijų vykdymas, tik su jais galima sutarti, kad būtų daugiau gero padaroma piliečiams.

Artimiau stengsiuosi bendrauti su pareiškėjais, nes pateiktų dokumentų pagrindu parengta pažyma kartais neatitinka faktų, būtina nuvykti į vietą ir tikrinti. Taip pat daugiau dėmesio reikia skirti rekomendacijų vykdymui, ypač tarnybinių nuobaudų taikymui, nes, kaip rodo praktika, sakykime, 2001 m. kontrolierius R.Valentukevičius prašė skirti 35 tarnybines nuobaudas nusižengusiems pareigūnams, tačiau tik 12 atvejų sprendimai buvo įvykdyti. Nors dirbu aštuonerius metus, iki šiol nebuvo kreiptasi į teismą dėl pareigūnų atleidimo dėl jų veiksmais padarytos piliečiams žalos, moralinės ar materialinės, atlyginimo. Aišku, pirma galbūt reikėtų tobulinti įstatymą, nes Seimo kontrolierių įstatyme Seimo kontrolieriams numatyta kreiptis į teismą tik mano minėtais atvejais. Tačiau manau, kad reikia papildyti ir dėl tarnybinių nuobaudų taikymo, kad tokiu atveju bent jau būtų kitiems pareigūnams pamoka, jog reikia dirbti stropiau, laikytis įstatymų, reikalavimų.

Tokia jau susiklostė praktika, kad antrą kadenciją visiškai nebuvo bendradarbiaujama su kitomis Lietuvos institucijomis, ginančiomis žmogaus teises. Todėl, mano manymu, mūsų sukaupta praktika būtų reikalinga tokioms institucijoms, o jų patirtis padėtų mums įgyvendinti uždavinius. Seimo kontrolierių darbas turėtų būti prevencinis. Todėl, mano nuomone, reikėtų dažniau, ko turbūt nebuvo šioje kadencijoje praktikuojama, lankytis savivaldybių tarybų, valdybų posėdžiuose. Žinoti jų darbotvarkes, turėti visus bendrais klausimais priimamus sprendimus, kad būtų užkirstas kelias piliečių interesų pažeidimams. Taip pat iš savo darbo praktikos galiu pasakyti, kad nebuvo skirtas reikiamas dėmesys patarėjų kvalifikacijos tobulinimui. Nesilankėme mes jokiose paskaitose, seminaruose, o Seimo kontrolieriui patarėjų korpuso kokybė, kvalifikuotumas yra labai svarbu.

Didelį darbą reikėtų atlikti ir tobulinant teisės aktus, nes dažnai iš praktikos matyti, kad klausimai turi būti ne taip sprendžiami, tačiau jie atitinka teisės aktų reikalavimus ir mūsų teikiami siūlymai ne visada būna įgyvendinami. Be to, aš manau, kad visada buvo apeinama, net per abi kadencijas. Iš praktikos galiu pasakyti, kad Seimo kontrolierių įstaigos kvalifikuoti kontrolieriai ir patarėjai nebuvo įtraukiami į darbo grupes, rengiančias teisės aktus. O tik praktikas, mano nuomone, ne vien teoretikas, gali padėti tobuliau reglamentuoti tuos santykius, kurie susiklosto gyvenime. Tiek trumpai apie save, pasistengsiu išsamiai atsakyti į pateiktus klausimus.

PIRMININKAS. Labai ačiū. Jūsų nori paklausti keli Seimo nariai. Pirmasis A.Stasiškis. Prašom, kolega.

A.N.STASIŠKIS. Ačiū. Gerbiamoji pretendente, šiandien man susidaro toks šiek tiek keistas įspūdis. Ką tik dar kartą Seimo vadovybės vardu padėkota dirbusiems, o vakar komiteto posėdy buvo plačiai kalbama, jūs tai girdėjote, dalyvavote, apie tai, kad Seimo kontrolierių kolektyvas yra susiskaldęs į dvi aršiai kovojančias grupuotes, kad netvarkingai organizuojamas darbas, kad vyrauja intrigos. Kadangi jūs ten dirbote, esate to proceso dalyvė, kažkurios grupuotės narė ar neutrali, gal jūs galite supažindinti ir Seimą, kad mes tikrai žinotume, jog yra atleidžiami žmonės, nes jie buvo intrigantai ir nesugebėjo tvarkytis, kad be reikalo ir nepagrįstai jiems dėkojama už darbą. Gal jūs galėtumėte šiek tiek nušviesti kolektyvo atmosferą.

R.ŠALAŠEVIČIŪTĖ. Matote, gal man būtų visiškai neetiška vertinti Seimo kontrolierių elgesį ir darbą. Mūsų specifika tokia, pagal Seimo kontrolierių įstatymą yra penki nepriklausomi kontrolieriai, jie turi jiems priskirtus patarėjus ir dirba gana siaurame rate. Todėl, sakykime, kaip dirbo kontrolieriai, kuriuos ketinama atleisti, aš lyg ir negalėčiau vertinti.

PIRMININKAS. Ačiū. J.Razma. Prašom, kolega.

J.RAZMA. Gerbiamoji pretendente, ką tik jūs kritikavote, jog nebuvo Seimo kontrolierių kreipimosi į teismus. Gal galėtumėte pasakyti, kiek jūs, kaip patarėja, esate parengusi tokių kreipimųsi savo viršininkui ponui R.Valentukevičiui, o tie kreipimaisi buvo jo nepriimti? Kartu aš noriu pasiteirauti dėl jūsų rekomendacijos į šias pareigas. Ar pakako asmeninės pažinties su Seimo Pirmininku, ar būta kokių politinių ar platesnių rekomendacijų?

R.ŠALAŠEVIČIŪTĖ. Ačiū už klausimą. Pirma, dėl kreipimosi į teismus. Tiek pirmoje kadencijoje, tiek antroje Seimo kontrolieriai suformuodavo tam tikrą požiūrį, kaip konkrečiu atveju elgtis. Kadangi nebuvo suformuota tokia praktika, kad reikia kreiptis į teismą, nebuvo tokios nuomonės, todėl kiekvienu atveju pažymas pasirašo Seimo kontrolierius. Jeigu aš pateikiu projektą ir jis jį priima, jis pasirašo. Nė karto man nebuvo pasiūlyta rekomenduoti, kad einame į teismą ar kitaip sprendžiame tą klausimą.

Atsakydama į antrają Seimo nario J.Razmos klausimo dalį, noriu pasakyti, kad taip, mes su A.Paulausku esame bendrakursiai. Baigėme 1976 m., po to mūsų darbo profilis, kaip matėte iš autobiografijų, visiškai išsiskyrė. Mes nebendravome nei darbo, nei kitais klausimais. Aš labai dėkinga Seimo Pirmininkui už pasitikėjimą teikiant mano kandidatūrą. Manau, kad tie penkeri studijų metai, praleisti prieš 30 metų, nenulėmė jo nuomonės, o būtent mano aštuonerių metų darbas, manyčiau, sąžiningas darbas šioje insitucijoje.

PIRMININKAS. Negaliu nepasakyti, gerbiamasis Pirmininke, gerbiamoji pretendente, bet jeigu geri prisiminimai, ar tai blogai.

R.ŠALAŠEVIČIŪTĖ. Ne, jokiu būdu ne.

PIRMININKAS. P.Papovas. Prašom.

P.PAPOVAS. Gerbiamoji pretendente, mano klausimas būtų dalykinio pobūdžio. Jūs paminėjote, kad Seimo kontrolierius turėtų dalyvauti tarybos ir kitų institucijų posėdžiuose, turėti projektų sprendimus. Bet juk šį darbą atlieka Vyriausybės atstovai. Ar iš tikrųjų čia reikia kontrolieriui gilintis, kai teisėtumą turi nagrinėti Vyriausybės atstovas?

R.ŠALAŠEVIČIŪTĖ. Jo darbo profilis yra visiškai kitoks negu mūsų. Mums to pirmiausia reikia darbe, kad mes turėtume, nes mes ne visada gauname. Netgi gavę skundą nežinome, ko prašyti. Būna tokių skundų, kurių vienas patarėjas per metus ištiria apie 100. Tematika, sakykime, nuo didžiulių viešbučių statybų, kurios trukdo aplinkinių namų gyventojams, iki paimtų komunalinių mokesčių. Jeigu mes turėtume visus tarybos, valdybos suklasifikuotus sprendimus bendrais klausimais, mums iš karto būtų lengviau matyti atsirandančią problemą.

Esu rengusi Seimo kontrolieriams, tiek N.Šidagienei, tiek R.Valentukevičiui, išsamias pažymas ne dėl vieno žmogaus, o dėl grupės. Pavyzdžiui, buvo pateikta Seimo nario E.Šablinsko dėl Vilniaus taksistų. Mūsų sprendimo savivaldybė nevykdė, kaip visada, bet jie laimėjo teisme, metams atidėjo, tarkime, automobilių dažymą. Kai gavome tą skundą, nebuvo aišku, kokios medžiagos ieškoti. Tai paprasčiausiai padėtų operatyviau spręsti klausimą.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamoji pretendente. Dabar kviečiu į tribūną kitą pretendentą, dabartinį Seimo kontrolierių R.Valentukevičių. Dar kartą ačiū. Prašyčiau trumpai drūtai. Seimo narių, kolegų, prašau: gal sprendimus priimsime dėl visų, o ne dėl kiekvieno atskirai, nes čia procedūriniai sprendimai dėl visų pretendentų. Sutinkame?

R.Valentukevičius. Prašom arčiau mikrofono.

R.VALENTUKEVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamasis premjere, gerbiamieji Seimo nariai, aš savęs nepristatinėsiu – visi mane pažįstate. Kalbėdamas apie problemas, su kuriomis susiduria Seimo kontrolieriai, irgi daug netrukdysiu jūsų dėmesio, galbūt bendraujant komitetuose, frakcijose bus galima detaliau tai jums paaiškinti.

Porą klausimų paminėjo kolegė. Noriu pasakyti ponui P.Papovui, kad Seimo kontrolieriui neprivalu dalyvauti valdybų ar tarybų posėdžiuose. Tačiau kai svarstomas klausimas to piliečio, kurio skundas yra pas mus, yra ypač aktualu, nes tokiu atveju išklausoma ir antroji pusė, o ne tik savivaldybės pareigūnų pateiktas kokio nors nutarimo projektas. Dažniausiai pilietis posėdyje nedalyvauja ir jo teisės būna neapgintos.

Gal bus klausimų? Galėčiau plačiau kalbėti.

PIRMININKAS. Ačiū. Yra du klausimai. Pirmasis – vėl A.Stasiškis. Prašom, kolega.

A.N.STASIŠKIS. Ačiū. Pone pretendente, aš pakartosiu tą patį klausimą kaip ir ankstesnei pretendentei, nes jūs komitete vakar plačiai kalbėjote apie blogą darbo organizavimą, tarpusavio vaidus Seimo kontrolierių įstaigoje. Tuo tarpu visi jums ir visiems išėjusiems, atleistiems dėkoja už gerą darbą. Žinau praeitų ir užpraeitų metų pastangas kaip nors pirma laiko pakeisti kontrolierius, tai norėčiau, kad jūs tą viešai pasakytumėte ir Seimo nariams plenariniame posėdyje. Manau, visokie dviprasmiškumai ir paslaptingumai yra ne vietoje. Taigi kokios ten intrigos, kokios yra dvi stovyklos toje įstaigoje, kuo jos remiasi ir kaip bus toliau?

R.VALENTUKEVIČIUS. Aš labai nekomentuosiu šios problemos. Be to, jau buvusių kolegų atžvilgiu ką nors kalbėti ir nešti purvą iš namų būtų neetiška. Aš paminėsiu porą faktų, kad Seimo nariai susidarytų bendrą vaizdą, kas mano vakar buvo paminėta komitete, sakyčiau, labai delikačiai.

Pirmas dalykas. Pastaraisiais metais įsivyravo Seimo kontrolierių įstaigos vadovės ponios L.Kuodienės autoritarinis valdymas. Pagal Kontrolierių įstatymą valdybos posėdžiuose turi būti svarstomas metų biudžetas ir įvairiausi klausimai, kurie išvardyti aštuoniose pozicijose. Ponia L.Kuodienė pastaraisiais mėnesiais, galbūt metais, posėdžių stengdavosi nekviesti, spręsdavo viena. Pavyzdžiui, šiandien mes net nežinome, koks mūsų įstaigos biudžetas, kaip jis paskirstytas pagal veiklos sritis.

Antra. Baigėsi kadencija, paskelbiamas konkursas užimti dvi laisvas vietas. Mes, Seimo kontrolieriai, nieko nežinome, įvyksta konkursas. Ar jis geras, ar blogas, aš čia nevertinsiu, nes jame nedalyvavau. Vėl priimami žmonės, nors, manyčiau, nelogiška ir neetiška buvo tai daryti baigiantis kadencijai. Ta buvo galima atlikti ir mėnesiu vėliau, juo labiau kad buvo pageidaujama ir pono K.Milkeraičio į patarėjo etatą priimti kur kas anksčiau. Kolegė tai truputį paminėjo. Susidarė tokia atmosfera, galbūt tai nėra priešiškos stovyklos, bet kolektyve susidarė daugmaž dvi stovyklos, kur vieni palaiko įstaigos vadovę (nedidelė grupė), kiti dirba su savo kontrolieriais ir kartu bendrauja. Klimatas nėra geras. Jeigu kalbėčiau plačiau, tai tuo klausimu galėčiau daug pasakyti. Manyčiau, vis dėlto tai būtų neetiška iš mano pusės. Manau, išėjimas ar atėjimas turi būti garbingas ir solidus. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Dar J.Razma. Prašom, kolega.

J.RAZMA. Prieš tai kalbėjusi jūsų patarėja gana kritiškai įvertino tai, kad nei jūs, nei kiti jūsų kolegos nė karto nesikreipėte į teismą, gindami piliečių teises. Kaip jūs pats tai galėtumėte paaiškinti, ar tai yra pagrįsta, ar kritika yra teisinga?

Kitas dalykas. Jeigu jūs pats rašėte savo biografiją, kuri mums pateikta, norėčiau pasitikslinti dėl jūsų 1971–1990 metų darbovietės. Čia jūs nurodote įvairias Lietuvos Respublikos, pabrėžiu, Aukščiausiosios Tarybos ir kt. institucijų pareigybes. Gal jūs dirbote Jungtinėse Amerikos Valstijose (ten buvo Lietuvos Respublikos atstovybė) ar dar kur nors?

R.VALENTUKEVIČIUS. Atsakydamas į pirmą jūsų klausimo dalį dėl kreipimosi į teismą, galiu paaiškinti taip. Dėl didelio skundų srauto ir darbo krūvio kontrolieriams ar jų patarėjams vaikščioti po teismus praktiškai būtų neįmanoma. Antra, kai piliečiai kreipiasi, faktiškai taip nebūna, kad jie prašytų atlyginti žalą ar panašiai. Jiems svarbu, kad būtų išspręsta problema: ar grąžinta nuosavybė, ar perskaičiuoti komunaliniai mokesčiai ir panašiai. Vienas kitas atvejis yra buvęs, tarp kitko, mes dažnai piliečiams pasiūlome kreiptis į teismą. Jeigu reikia, mes suteikiame savo pagalbą. Mūsų pažymų, kurios surašomos, prašo advokatai ir labai sėkmingai jomis naudojasi. Esu matęs ne vieną teismo sprendimą civilinėse bylose, kur vos ne pažodžiui cituojamos mūsų išvados ir priimamas sprendimas. Jeigu eitume tuo keliu, kur buvo ir komitetų priekaištų, kad vaikščiotume po teismus, aš sutinku, gal to ir reikia, bet pirmiausia reikėtų įtvirtinti įstatyme. Antra, tokiu atveju neišvengiamas sukūrimas kokio nors juridinio padalinio, kuris galėtų rengti ieškininius pareiškimus ir panašiai. Kontrolierius ir trys jo patarėjai šio darbo atlikti fiziškai nepajėgs.

Dėl antrosios dalies. Darbas Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiume, man atrodo, ten parašyta mano pareigos. Aš dirbau konsultantu arba referentu. Kiek žinau, niekur ankstesnių metų darbas nėra cituojamas Lietuvos TSR, o visur rašoma Lietuvos Respublikos. Manau, tada mes irgi buvome Lietuvos Respublika, tik buvome inkorporuoti į Sovietų Sąjungą. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pretendente. Kviečiu į tribūną E.Baltutytę. Prašom. Prašom trumpai.

E.BALTUTYTĖ. Dėkui už suteiktą žodį. Aš tikrai neturiu pastaraisiais metais daug biurokratinio darbo patirties. Dirbau Žmogaus teisių centre ir manau, kad ta patirtis, kurią sukaupiau Žmogaus teisių centre, galėtų padėti ir ombudsmenų, Seimo kontrolierių, institucijoje. Manau, kad tos institucijos pagrindinis uždavinys turėtų būti gerinti viešąjį administravimą valstybėje ir žmonių požiūrį į valdžią – ir vietinę, ir ne vietinę, todėl manau, kad sprendžiant skundus arba patiems inicijuojant kai kuriuos negerovių sprendimo būdus svarbiausia yra siūlyti ne tik tobulinti įstatymus, bet ir jų taikymo praktiką bei siekti, kad ši institucija būtų pradėti gerbti taip, kaip daugelyje Šiaurės šalių ir kitų Vakarų valstybių – kaip viena iš nacionalinių žmogaus teisių institucijų. Jeigu turit klausimų, tikrai pasirengusi atsakyti.

PIRMININKAS. Ačiū. Yra vienas norintis paklausti – vėl J.Razma. Prašom.

J.RAZMA. Prašau mano klausimą priimti ramiai, paprastai, nes iš tikrųjų svarbu žinoti, aš manau, ir visuomenei, kaip Seimo kontrolieriai pakliūna į tas pareigas, todėl norėčiau paklausti ir dėl jūsų rekomendacijų. Kas lėmė, kad jūs dabar esate kandidatė į tas pareigas?

E.BALTUTYTĖ. Man iš tikrųjų tai buvo labai netikėta. Aš galiu pasakyti, kad į tas pareigas mane siūlė Lietuvos žmogaus teisių centro direktorė. Kiek žinau, keletą pareigūnų jinai siūlė, bet taip atsitiko, kad mano buvo svarstoma. Tai man buvo labai netikėta. Galiu užtikrinti, kad jokios partinės priklausomybės nei senesniais laikais, nei dabar tikrai neturiu. Vienintelė mano narystė yra Lietuvos žmogaus teisių centre.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamoji pretendente. Dabar paskutinysis pretendentas. Ačiū. Kviečiu į tribūną paskutinįjį pretendentą – K.Virbicką.

Tada imsimės darbotvarkės 3 klausimo.

K.VIRBICKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, esu K.Virbickas. 1991 m. baigiau universiteto Teisės fakultetą. Nuo 1997 m. dirbu advokatu. Priklausau Advokatų tarybai. Turiu nemažai advokato praktinio darbo patirties. Mano specializacija yra nurodyta gyvenimo aprašyme. Taip pat turiu tam tikro teorinio darbo patirties. Tai susiję su mano dėstymu ir veikla Teisės universitete. Šiaip aš, aišku, turiu daug idėjų, sakykim, tam tikrų pamąstymų apie Seimo kontrolierių įstatymą, apie Seimo kontrolierių veiklą, tačiau, be abejo, aš neturiu to darbo praktikos, nesu dirbęs to darbo, todėl nenorėčiau dabar daug kalbėti.

PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų norėtų paklausti du Seimo nariai. Pirmasis – R.Sedlickas. Prašom, kolega.

R.A.SEDLICKAS. Aš noriu tokį teorinį klausimą. Jeigu tarp dviejų kontrolierių grupių kyla peštynės, ar nebūtų geriau visus paleisti, išvalyti tą įstaigą ir paskui atidžiai naujus parinkti, o ne leisti vienai grupei laimėti. Kokia jūsų nuomonė?

K.VIRBICKAS. Dėl šio klausimo tikrai neturėčiau tokios praktikos ir negalėčiau vienareikšmiai atsakyti. Sakykim, nuo 1996 m. aš nesu dirbęs kokiose nors institucijose, kuriose būtų kokios grupuotės ar stovyklos. Dirbu su teisininkais, advokatais, kurie yra savarankiški, protingi žmonės ir nesileidžia… Tai man yra nesuprantama.

PIRMININKAS. Paskutinis klausia kolega A.Stasiškis. Prašom.

A.N.STASIŠKIS. Ačiū. Pone pretendente, jūs savo gyvenimo aprašyme nurodote tokį labai stiprų akcentą į partinę veiklą. Čia yra išvardyta keletas partinių postų, pareigų. Aš visiškai nesu prieš Socialdemokratų partiją, kaip ir prieš kokią kitą. Ypač džiaugiuosi, kad socialdemokratai vis labiau europėja ir darosi svarbi politinė jėga. Aš linkiu, kad jie tokie būtų, jeigu amžinąjį atilsį A.Sniečkus nenutvers už kojos jūsų beeinančių, bet kaip vis dėlto jūs sugebėsite suderinti Seimo kontrolieriaus pareigybę su tokia gausa partinių postų?

K.VIRBICKAS. Gerbiamajam Seimo nariui norėčiau atsakyti, kad aš tikrai esu susipažinęs su Seimo kontrolierių įstatymu ir atidžiai jį paskaičiau, ieškodamas nuostatos, ar nereikėtų sustabdyti savo veiklos partijoje. Tenai tokios nuostatos nebuvo. Tačiau jeigu aš būčiau Seimo patvirtintas, be abejo, aš tikriausiai taip ir turėčiau padaryti. Tai viena. O kita – mano dalyvavimas politinėje partijoje yra susijęs su dalyvavimu iš esmės teisiniu aspektu. Posėdyje aš jums plačiau aiškinau savo, kaip teisininko, kurio pagalba reikalinga, aš manyčiau, funkcijas.

PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, ar galime dabar bendru sutarimu sutarti, kad pagrindinis komitetas, kuris, man atrodo, jau ir pradėjo nagrinėti, yra Žmogaus teisių komitetas, o papildomi – tie, kurie pageidaus? Frakcijos – pagal suderintą grafiką. Tos frakcijos, kurios kviečiasi, man atrodo, savo pageidavimus pareiškė. Juo labiau kad svarstyti šį klausimą Seniūnų sueigoje mes esame sutarę sausio 28 dieną. Galime tuo baigti šitą kompleksinį klausimą? Galime. Ačiū.

Informacija apie eurointegracijos proceso eigą ir Europos Konventą

Mielieji kolegos, dabar pagal patvirtintą darbotvarkę turėtų būti pertrauka, bet mes atsiliekame maždaug 15 minučių. Siūlau dirbti be pertraukos. Manau, ištversime. Taigi darbotvarkės 3 klausimas – informacija apie eurointegracijos proceso eigą ir Europos Konventą. Pranešėjai – premjeras A.Brazauskas, ministrai – A.Valionis ir D.Grybauskaitė, vyriausiasis euroderybininkas P.Auštrevičius ir Seimo Europos reikalų komiteto pirmininkas V.Andriukaitis. Pirmąjį į tribūną kviečiu premjerą. Prašom. Gerbiamasis premjere, maždaug kiek minučių jums reikėtų? Ne daugiau kaip 15 minučių. Premjeras žadėjo trumpai kalbėti, o kiek išeis, išgirsim.

A.M.Brazauskas. Laba diena, gerbiamieji Pirmininke, posėdžio pirmininke, garbūs parlamentarai. Visų pirma norėčiau jus pasveikinti su šios dienos rinkimų rezultatais, nes mes išsprendėme Lietuvai labai sudėtingą klausimą, kuris ateityje galėtų lemti labai daug mūsų integracijos į Europos Sąjungą procesų. Tačiau džiaugdamasis tais rezultatais norėčiau taip pat informuoti apie kai kuriuos klausimus, kurie buvo iškilę, ir apie kai kuriuos rezultatus, kurių mes pasiekėme vykstant derybų procesui.

Lietuva pradėjo derybas su Europos Sąjunga palyginti labai vėlai. Nenagrinėsime priežasčių, dėl ko, tačiau mes tai pradėjome daryti maždaug pora metų vėliau nei kai kurie kiti, kurie siekė šios narystės. Galima tiktai konstatuoti kaip teigiamą reiškinį, kad per pastaruosius dvejus metus, ypač per praeitus metus, iš tiesų buvo labai daug padaryta, labai daug pasiekta ir sėkmingai baigtos derybos.

Lietuva, palyginti su kitomis devyniomis kandidatėmis, turi tam tikrų išskirtinių bruožų, kurie, sakyčiau, padarė daug sudėtingesnes šias derybas. Europos Sąjungos Komisija pripažino, kad iš trijų komplikacijų, kaip jie sako, ir sudėtingiausių klausimų du yra Lietuvoje. Tai – Ignalinos atominės elektrinės uždarymas ir tranzitas per Kaliningradą. Trečiasis klausimas yra toli nuo mūsų. Tai yra Kipro salos, kaip jūs žinote, problema, kuri politiškai turi būti sprendžiama kartu sprendžiant dėl šios nedidelės valstybės narystės Europos Sąjungoje.

Apibūdinant bendruosius rezultatus galima teigti, kad Lietuva, palyginti su kitomis kandidatėmis, iš tikrųjų iškovojo labai daug ir skirtumas tarp išmokų ir įmokų į Europos Sąjungą… Nenorėčiau jūsų labai smarkiai apkrauti skaičiais, tačiau tie 392 eurai, jeigu skaičiuotume vienam gyventojui, yra daugiau negu kitoms kaimyninėms valstybėms. Kai kas bando pasakyti, kad į šį skaičių įeina 285 mln., numatyti Ignalinos atominei elektrinei uždaryti per trejus metus. Aš norėčiau priminti, kad iš 285 mln. pačiam uždarymui, tiesiogiai susijusiam… elektrinei uždaryti bus panaudota 110 mln. eurų, o 175 mln. bus panaudoti kitiems Lietuvos energetikos objektams tobulinti, ypač aplinkosaugos, gamtosaugos objektams, taip sudėtingai kalbant, realizuoti ir sukurti. Tai duoda pagrindą mūsų energetiniam ūkiui sėkmingai dirbti gana ilgą laikotarpį, ilgą horizontą.

Nesigilindamas į daugelį skaičių, norėčiau paliesti porą tokių, sakyčiau, sudėtingiausių mūsų integracijos laikotarpiu iškilusių klausimų, dėl kurių, mano supratimu ir Vyriausybės supratimu, yra susiderėta visiškai neblogai.

Pirmas dalykas – žemės ūkio gamybos kvotos ir tiesioginės išmokos, kaimo plėtros fondai. Jie yra dideli. Jie yra didesni negu kaimyninių valstybių. Galima būtų pacituoti kai kuriuos skaičius, bet nenoriu jūsų apkrauti, nes daugelis mūsų Seimo narių yra įsigilinę į tuos reikalus ir, žinoma, žino tuos skaičius. Tačiau viena noriu priminti, kad lėšos yra numatytos, arba teks, žemės ūkiui ir kaimui, todėl reikėtų skirti du dalykus, nors jie šalia vienas kito, tai yra žemės ūkiui, žemės ūkio gamybai, produkcijai perdirbti, ir, antras dalykas, eiliniam kaimo žmogui. Kaime iš tų trečdalio Lietuvos gyventojų žemės ūkio gamyba, ta pramonine prekine, užsiima iš tikrųjų ne tokia jau didelė dalis, o kita dalis žmonių tiesiog gyvena kaime, gyvena iš to, ką jie gali pagaminti, paruošti, parduoti, kad išsilaikytų. Skaičiai yra tokie: per trejus metus kiekvienam Lietuvos gyventojui (skaičiuojant vienam šalies gyventojui) tenka 922 litai, Estijoje – 861 litas, Latvijoje – 802 ir Lenkijoje – 612. Štai kodėl per derybas, ypač Kopenhagoje, kai vyko baigiamasis samitas, nors buvo fiksuota derybų pabaiga, vis dėlto jos vyko taip intensyviai iki paskutinės valandos, iki paskutinės minutės, ir šiek tiek buvo palengvinta mūsų kaimyninės valstybės– Lenkijos kaimo žmonių dalia. Tie apibendrinantys skaičiai rodo, kad dėmesys Lietuvos kaimui ir žemės ūkio gamybai iš tikrųjų yra didelis. Be abejo, kai kuriose srityse reikės padėti labai daug pastangų, kad šios lėšos būtų racionaliai panaudotos, efektyviai panaudotos, laiku ir visos, kiek įmanoma daugiau šių lėšų.

Noriu atkreipti dėmesį į tiesiogines išmokas. Daug kas iki šiol dar bando abejoti, ar tokios tiesioginės išmokos, turiu galvoje 40% Europos Sąjungos lygio, turiu omenyje tokius skaičius… suskaičiavus išeina, kad tiesioginės išmokos per vienerius metus Lietuvoje sudarys 425 mln., kai dabar valstybės galimybės yra 90 mln. Taigi jūs matote, kokie tai yra skaičiai – 425 ir 90.

Jeigu kalbėtume apie atskiras gamybos sritis, tai vien grūdų ūkiui vietoj tų dabar numatomų pagal visą Paramos programą 40 litų tokioms išmokoms būtų skirti 235 litai. Tai yra šešiskart daugiau. Taigi tos abejonės dėl 25%, dabar jau 40%, man atrodo, neturi labai rimto pagrindo. Lieka tik labai gerai pasirengti, kad šios išmokos tikrai patektų mūsų kaimo žmogui.

Išmokos už vieną jautį. Jų nebuvo iki šiol, nors jos buvo tikrai reikalingos. Dabar , sudėjus visas šių išmokų dalis, jos sudarys 470 litų už vieną galvą jaučio, kuris išgyveno 9 mėnesius, ir vyresnio jaučio. Tai yra didelis pliusas žmonėms.

Aš, žinoma, galėčiau labai daug kalbėti apie pieno kvotas. Galiu pasakyti, kad pieno kvotas mes iškovojome iš tikrųjų labai dideles. Jos mums suteikia galimybę gerokai didinti kokybiško pieno gamybą, ši kvota leidžia gaminti beveik pusę milijono tonų, tokios yra kvotos ribos. Labai aukštos.

Aš šiek tiek norėčiau atkreipti dėmesį… Vyriausybė svarstė klausimą, sklinda gandai, kad kai kas elgiasi labai nesąžiningai ir jau dabar pradeda rūšiuoti pieną pagal kokybę. Yra sutartas trejų metų pereinamasis laikotarpis pereiti prie supirkimo aukščiausios ir pirmos rūšies tam tikros dalies pieno pagal Europos Sąjungos kokybės reikalavimus. Yra trejų metų pereinamasis laikotarpis, kad šiuo pereinamuoju laikotarpiu, labai nelengvai iškovotu, mūsų ūkininkai, ypač tie, kurie tiekia apie 80% pieno, tai yra ūkiai, kurie turi mažai – iki 4, 5 karvių, galėtų pasiruošti. Yra numatytos tam tikros lėšos Paramos fonde, kad šie ūkiai iš tikrųjų taptų prekiniai, tiekiantys kokybišką produkciją. Kai kas ir tą bando užmiršti. Aš manau, kad čia yra sąmoninga na, nežinau, antiagitacija. Nemanau, kad Žemės ūkio rūmai atstovauja visiems Lietuvos kaimo gyventojams, nors imasi nepakeliamos naštos kalbėti už visus kaimo žmones. Čia reikia išskirti tuos, kurie atstovauja stambiems gamintojams, stambiems žemvaldžiams, ir tuos žmones, kurie iš tikrųjų gyvena labai sunkiai kaime ir verčiasi gamindami vieną kitą produkcijos rūšį.

Porą žodžių dėl cukraus kvotos. Dar ir šiandien vyksta labai intensyvi diskusija. Lietuva, man atrodo, padarė viską, ką galima, šioje srityje, nes ta 103 tūkst. tonų cukraus kvota buvo maksimumas, ką buvo galima padaryti. (…) laikotarpiu mes niekada daugiau… 1997–1999 m. buvo 102 tūkst., Lietuvoje suvartota 70–80 tūkst. tonų cukraus. Mūsų derybininkai neturėjo jokių argumentų , kad galėtų įrodyti, jog Lietuvoje reikia gaminti daugiau cukraus pagal vadinamąją A Europos Sąjungos kvotą. Padidinus finansavimą ir netgi esant 103 tūkst. tonų kvotai, tiesioginės runkelių augintojų pajamos beveik nesumažėja. Išlieka beveik tokio paties lygio kaip dabar, kai gamyba yra gerokai didesnė ir kai mes nesilaikome, ir neartėjame prie šių kvotų, kurios yra nustatytos pradedant 2004 m. Reikia priminti, kad yra tokia kvota C, pagal kurią galima gaminti, bet ši produkcija bus neremiama, eina už kvotos ribų, tačiau tiesioginiai susitarimai tarp augintojų ir gamybininkų visiškai galimi tam tikromis sąlygomis, ir tai neužkerta kelio virškvotinės produkcijos gamybai reikalaujant tam tikrų normų.

Gerbiamieji, dar vienas nedidelis klausimas, kuris, mūsų supratimu, yra aiškus, tačiau sklinda kalbos ir labai daug diskutuojama dėl Ignalinos III bloko statybos. Praeitų metų spalio mėnesį Seimas patvirtino energetikos strategiją, kurioje yra labai konkrečiai nurodytas elektros energijos gamybos ir poreikių balansas. Šis balansas rodo, kad Lietuvos energetikos galimybės yra pakankamos ir gali aprūpinti poreikius net iki 2020 metų. Žinoma, poreikiai gali būti koreguojami. Iki 2020 metų yra labai ilgas laikas ir duok Dieve, kad poreikiai didėtų. Galiu pasakyti, kad vienam nacionalinio produkto vienetui pagaminti Lietuvoje sunaudojama elektros energijos 2, 3 kartus daugiau, negu sunaudoja vidutinė Europinė valstybė. Tai yra milžiniški energetikos taupymo rezervai ir tų skaičiavimų, kurie buvo atlikti, kuriuos matė visi parlamento nariai, negalima padėti į šoną ir, vadovaujantis emocijomis arba kokiais nors principais, kalbėti apie tai, kad Lietuva negali gyventi be III energetinio bloko, ir tik tokiu būdu mes galime išspręsti tą klausimą, kuris šiandien, tiesiai pasakius, negali būti pagrįstas jokiais argumentais.

Keletą iš jų noriu pasakyti. Pirmas dalykas. Tokia elektrinė turi būti ne mažesnė negu dviejų blokų. Instaliuotas 1 mln. kilovatų kainuoja nuo 1,5 iki 2 milijardų eurų. Mes surinkome labai išsamią statistinę informaciją, aš galėčiau parodyti, ką tai reiškia.

Antra. Europos Sąjungos reikalavimai… valstybė, plėtodama energetinius pajėgumus, turi labai ribotas galimybes padėti tokiems dalykams, kad nepažeistų konkurencingumo principo. Elektros energija yra viena iš produkcijos rūšių, kuri turi laisvai dalyvauti bendroje rinkoje. Be to, svarbu ir savikaina. Dabar elektros energijos savikaina Ignalinos atominėje elektrinėje yra 5,6 lietuviško cento. Mes surinkome informaciją apie JAV, Prancūziją, Vokietiją, Jungtinę Karalystę, Suomiją, Pietų Korėją. Šių šalių atominėse elektrinėse elektros energija kainuoja maždaug dvigubai daugiau. Dvigubai arba net daugiau negu dvigubai.

Ignalinos atominės elektrinės gaminama elektros energija yra fantastiškai pigi todėl, kad nėra nustatytas tikras šios elektrinės įstatinis kapitalas. Elektrinė buvo statoma be jokios sąmatos. Buvo atvira sąskaita ir buvo mokama tiek, kiek reikia už statybą. Ir jokia buhalterija iki šios dienos negalėjo nustatyti, kiek ta elektrinė kainuoja. Todėl amortizaciniai atskaitymai yra labai sąlyginiai. Vien tik ekonomika rodo, kad kokio nors pagrindo, kad valstybė imtųsi statyti, nėra. Tai yra visiškai neįmanomas dalykas šiais laikais būnant Europos Sąjungos nariais.

Toliau. Yra labai dideli teisiniai reikalavimai, kurių privalėtų laikytis ir valstybė, ir tas ūkio subjektas, kuris imtųsi statyti šią elektrinę. Pagal bendrus reikalavimus, t.y. Jungtinį Paryžiaus konvencijos protokolą, tokiu atveju valstybė turi apdrausti branduolinių įrenginių tiekėjus nuo branduolinės atsakomybės už trečiąsias šalis. Šitas apdraudimas, kaip rodo praktika, sudaro nuo 300 mln. iki 9 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių. Tai yra tokie teisiniai reikalavimai, į kuriuos reikia tiems, kurie labai aktyviai be jokio pagrindo propaguoja, įsigilinti ir pasakyti žmonėms teisybę, o ne bandyti kažkokių patriotinių jausmų vedamiems, kalbėti apie elektrinės būtinybę pačiu artimiausiu laiku.

Aš tikrai galiu teigti, kad ir aš, ir visa mūsų Vyriausybė esame už atominę energetiką. Mes labai palaikome idėją ateityje statyti Ignalinoje energetinius blokus. Tai yra ideali aikštelė tokiai statybai, bet šios elektrinės statybos motyvai jokiu būdu negali apsiriboti Lietuvos poreikiais, Lietuvos energetiniu balansu, Lietuvos finansinėmis ar panašiomis galimybėmis. Šios studijos, kurią ir toliau vykdys Vyriausybė dėl Ignalinos atominės elektrinės perspektyvos, metu išryškės tie faktoriai, kurie kalbės už statybą arba prieš šitą statybą, nes tik ekonominiai motyvai, tik fizinis elektros energijos poreikis gali pateisinti šios elektrinės statybą.

Ir dar vienas klausimas, kurį aš norėčiau iškelti, yra referendumas. Iš tikrųjų reikalavimai, kurie yra dabar suformuluoti naujajame įstatyme, galiojančiame nuo sausio 1 dienos, yra griežtoki, arba kur kas griežtesni negu tie reikalavimai, kurie keliami mūsų kaimyninėse valstybėse. Laikas, kurį pasirenkame (Vyriausybė pasiūlė gegužės 11 d.), yra visiškai tinkamas, kadangi daugiausia valstybių kaip tik pasirinko tokį laiką. Aš galiu referuoti. Slovėnija – vasario 9 d., Malta – kovo 3 d., Vengrija – balandžio 12 d., Lietuva – gegužės 11 d., Slovakija – gegužės 16–17 d., Lenkija – birželio 8 d., Čekija – birželio 15 d., Estija, Latvija – rugsėjo 14–20 dienas. Patys vėlyviausi – mūsų artimiausi kaimynai. Toks laikas lyg ir yra visiškai priimtinas. Be abejo, tai būtų labai gera priemonė ir paskatinimas pagreitinti šituos visus ratifikavimo procesus kitose valstybėse demonstruojant mūsų valstybės žmonių, rinkėjų apsisprendimą tapti Europos Sąjungos nariais. Po Kopenhagos (…) gruodžio mėnesio pradžioje (…) apklausa, t.y. 68% balsuojančių už ir 68% ketinančių ateiti ir balsuoti, yra lyg ir neblogi rezultatai, bet įvertinant apklausų tikslumo procentą, kuris svyruoja nuo 50 iki 0, žinoma, visiškai remtis tuo gal būtų nelabai atsargu.

Vyriausybė priėmė didelę priemonių programą (šiandien kaip tik ją svarstėme), kurios tikslas išaiškinti Lietuvos žmonėms, kas tai yra Europos Sąjunga, supažindinti su visais jos privalumais ir t.t. Mes kalbėjome su Seimo Pirmininku, kad būtų gerai, kad būtų toks bendras partijų susitarimas šiuo konkrečiu klausimu, kuris padėtų pagrindą ir dešiniųjų, ir kairiųjų, ir centrinių partijų partinei veiklai kiekviename rajone, mieste ir miestelyje pasinaudojant tomis partinėmis struktūromis, kurios yra visoje Lietuvoje, visuose miestuose ir rajonuose. Reikia stengtis, kad šitas aiškinimas žmonėms būtų natūralus, nebūtų per daug oficialus, kad kiekvienas žmogus – ir kaimo, ir miesto – tikrai žinotų, suprastų ir sąmoningai pasakytų savo nuomonę apie Lietuvos ateitį. Todėl, kad Europos Sąjunga (ne šioje auditorijoje agituoti) iš tikrųjų yra Lietuvos ateitis. Ta Lietuvos ateitis labai labai daug kuo priklauso nuo mūsų pačių. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Ačiū, premjere. Dabar kviečiu į tribūną ministrą A.Valionį. Ruošiasi D.Grybauskaitė. Prašysiu ministrus šiek tiek trumpiau dėstyti tai, ką jie ruošiasi pasakyti. Prašom. Užsienio reikalų ministras A.Valionis. Prašom.

A.VALIONIS. Pone Seimo Pirmininke, pone Ministre Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, ponios ir ponai! Prieš dvejus metus pirmoje naujai išrinkto Seimo diskusijoje apie Europą sakiau, kad būtent šios kadencijos Seimui teks istorinė misija – atvesti Lietuvą į Europą. Ši misija tęsiasi. Šiek tiek anksčiau nei prieš mėnesį Kopenhagoje mes sėkmingai užvertėme vieną iš Lietuvos naujausių laikų istorijos puslapių. Kaip pastebėjo tuo metu Europos Sąjungai pirmininkavęs Danijos premjeras A.F.Rasmussenas, Kopenhagoje atsisveikinome su šaltojo karo ir Jaltos konferencijos Europa.

Svarbiausi politiniai sprendimai, reikalingi Europos Sąjungos plėtrai, priimti. Liko juos teisiškai įtvirtinti stojimo į Europos Sąjungą sutartyje, kurios pasirašymas įvyks Atėnuose šių metų balandžio mėnesį.

Kartu su praėjusių metų lapkritį Prahos kvietimais naujiems NATO nariams tai sukuria Lietuvos politikos metmenis ateinantiems dešimtmečiams. Baigiasi etapas, kai Lietuva buvo viena iš kandidačių įstoti į vieną ar kitą klubą. Prasideda kitokio Lietuvos įtraukimo į Europos ir transatlantinius reikalus metas.

Iki šiol Europoje turėjome draugų, dabar turime šeimą. Skiriamosios linijos tarp mūsų čia, Lietuvoje, ir jų ten, Europoje, ar JAV keičiasi iš esmės. Nuo šiol “mes” reikš Lietuvos interesų grupavimą su partneriais Baltijos jūros regione, taip pat ir su kitomis Europos Sąjungos šalimis, atsižvelgiant į vykdomo projekto idėjas ar mūsų interesą.

Tapdami Europos Sąjungos nariais, gauname naujus ir įtakingus instrumentus savo nacionaliniams interesams formuluoti, pristatyti ir įgyvendinti. Stojimo derybos Lietuvai baigtos. Kaip minėjo gerbiamasis Ministras Pirmininkas, palyginti su kitomis kandidatėmis, mūsų laimėjimai derybose yra vieni iš palankiausių. Vertindamas šiuos rezultatus, norėčiau dar kartą padėkoti visiems mūsų Vyriausybės ir Seimo nariams, derybininkams, nevyriausybinėms organizacijoms ir interesų grupėms, kurios negailėdamos laiko prisidėjo prie šio mums visiems tokio svarbaus laimėjimo.

Taip pat noriu padėkoti Seimui ir pasveikinti jį su šios dienos balsavimo keičiant Lietuvos Respublikos Konstituciją rezultatais. Didžiulį darbą atliko derybų delegacijos vadovo pavaduotojai: vyriausiasis derybininkas P.Auštrevičius ir Užsienio reikalų ministerijos sekretorius R.Martikonis, ambasadorius O.Jusys, ambasadorius R.Kalonaitis, K.Maniokas, Ž.Pavilionis, darbo grupių vadovai D.Miniataitė, Finansų ministerijos sekretorius E.Žilevičius, Ūkio ministerijos sekretorius Dainius ir daugelis kitų. Mes sukūrėme profesionalų, galinčių greitai, efektyviai ir giliai dirbti, grupę.

Mums pavyko atkreipti dėmesį į Lietuvai aktualiausias problemas, tokias kaip Ignalinos atominės elektrinės likimas ir Kaliningrado tranzitas. Net ir vienos jų būtų užtekę siekiant išlaikyti stojimo į Europos Sąjungą egzaminą. Mums pavyko išsikovoti papildomą finansavimą Ignalinai ir atskirą Europos Sąjungos biudžeto eilutę reaktoriui uždaryti. Taip pat mes sutarėme, jog teisės aktai dėl Kaliningrado tranzito taps integralia Šengeno sutarties teisyno dalimi, o judėjimas per Lietuvos erdvę reikš judėjimą per Šengeno erdvę.

Europos Sąjunga taip pat įsipareigoja Lietuvai padengti papildomas išlaidas, susijusias su būsimos tranzito tvarkos į Kaliningradą įgyvendinimu. Būtent šių problemų sprendimų paieška leido mums geriau pažinti Europos Sąjungos valstybes nares, Sąjungos institucijas, sprendimų priėmimo logiką. Visoms pusėms priimtini konstruktyvūs sprendimai rasti. Tapdama nare Lietuva atsineša į Sąjungą savo ekonomines ir geopolitines realijas.

Šiais ir ateinančiais metais Lietuvai tenka dvigubas iššūkis – visateisės narystės Sąjungoje pradžia ir sprendimai dėl Europos Sąjungos ateities reformų. Lietuva turės surasti savo vietą Europos Sąjungoje tuo metu, kai išsiplėtusi Europos Sąjunga siekia įtvirtinti savo identitetą pasaulyje.

Leiskite man porą žodžių tarti apie narystės iššūkius, o po to apžvelgti diskusijas apie Europos Sąjungos ateitį. Derybos baigiasi, bet derybos tęsiasi. Lietuvos valstybės tarnybos, Vyriausybės ir iš dalies Seimo laukia nuolatinės ir nesibaigiančios daugiašalės derybos ir Briuselyje, ir dvidešimt keturių Europos valstybių sostinėse. Esu įsitikinęs, jog šalies valstybės institucijoms prasideda naujas, ne mažiau atsakingas tiesioginio pasirengimo būsimajai šalies narystei Europos Sąjungoje laikotarpis. Privalome mokytis ir rengtis būsimam darbui Europos Sąjungoje, maksimaliai išnaudoti mums teikiamas galimybes iš vidaus stebėti Europos Sąjungos institucijų darbą, kad Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare iš karto galėtume sklandžiai į ją įsijungti, veikti Europos Sąjungos institucijose visu pajėgumu ir sėkmingai atstovauti mūsų šalies interesams. Tai uždavinys visoms mūsų valstybės institucijoms, nes jau balandžio pabaigoje daugelis jų į Briuselį turės deleguoti savo atstovus, kurie atstovaus ir gins mūsų šalies interesus.

Su kolegomis ministrais jau aptarėme jų dalyvavimo Europos Sąjungos Ministrų Tarybose klausimą. Narystė taip pat reikš šalies viduje institucines reformas, kurios ateityje turi užtikrinti atstovavimą Lietuvos interesams. Jis turi atitikti Europos Sąjungos sprendimų mechanizmą bei dėl narystės darbų naštos išaugusius reikalavimus Europos Sąjungos reikalų koordinavimui šalyje.

Europos darbotvarkė tampa ir mūsų darbotvarke. Atitinkamai Lietuvos aktualijos papildys ir Europos politiką. Natūralu, kad vis garsiau užduodami klausimai, kokią vietą Lietuva užims Europos Sąjungoje arba ką Lietuva įneš į Europos Sąjungą. Pirmas atsakymas būtų paprastas. Mūsų uždavinys – palaipsniui ir aktyviai įsitraukti į europinės politinės darbotvarkės planavimą ir įgyvendinimą. Tai vienintelis kelias tikrosios narystės link.

Kokia bus naujoji Lietuvos europinė darbotvarkė? Manau, valstybės išorės ir vidaus saugumo, Lietuvos piliečio ekonominės gerovės užtikrinimas taps jos pamatiniais principais. Šiame kontekste 2005–2007 metų perspektyva prisijungti prie Šengeno sutarties su pirmąja narių grupe ir prie Europos valiutų sąjungos taps svarbia mūsų artimiausios ateities darbotvarkės dalimi. Taip jau yra užprogramuota mūsų stojimo į Europos Sąjungą derybose. Tačiau ir daugelyje kitų sričių: aplinkosaugos, energetikos, teisėtvarkos, švietimo ir kultūros, Lietuvos ir Europos Sąjungos politikos neišvengiamai artės viena prie kitos.

Europos Sąjungos strateginės nuostatos dėl sienų apsaugos, kovos su nelegalia migracija taps Lietuvos ateities politikos kelrodžiais. Geografinėje ir politinėje plotmėje Lietuvos kaimynai taps Europos Sąjungos kaimynais, o Europos Sąjungos valstybių narių kaimynai – Lietuvos kaimynais. Lietuvai teks vieno iš pagrindinių Europos Sąjungos pasieniečių vaidmuo, nes net penktadalis Europos Sąjungos rytinės sienos eis Lietuvos siena su Rusija ir Baltarusija.

Mūsų uždavinys – kad būsima Europos Sąjungos siena būtų patikima, skaidri, bet kartu draugiška. Aš neabejoju, kad, turėdama unikalią patirtį ir nusistovėjusius politinius ir administracinius ryšius savo regione, Lietuva aktyviai prisidės prie bendradarbiavimo su Europos Sąjungos rytiniais kaimynais, taip pat ir prie Ukrainos bei Rusijos stiprinimo. Atsižvelgiant į naujų kaimyninių iniciatyvų planavimą ir įgyvendinimą, mūsų tikslas bus paskatų reformos kūrimas šalyse, kurios nedalyvaus Europos Sąjungos plėtros procese. Šiame kontekste Lietuvos siūlomos bendradarbiavimo su Kaliningrado regionu iniciatyvos gali tapti svariu Lietuvos indėliu į Baltijos regiono plėtrą.

Gerbiamieji, man nekelia abejonių, kad tradicinės diplomatijos instrumentų neužtenka, kai kalbame apie narystės Europos Sąjungoje iššūkius. Mes mokomės ir jau išmokome svarbių europinės diplomatijos pamokų.

Mūsų diplomatinė tarnyba savo darbu įrodė sugebanti sėkmingai prisitaikyti prie Europos integracijos kontekste beveik neatskiriamų vidaus ir užsienio politikos klausimų ir dalyvauti ekonominės darbotvarkės prioritetų nustatymo procese. 2000 m. pavasarį Lisabonoje Europos viršūnių taryba iškėlė uždavinį paversti Europos Sąjungos ekonomiką dinamiškiausia ir konkurencingiausia ekonomika pasaulyje, pajėgiančia užtikrinti visuotinį užimtumą bei socialinę sanglaudą. Lietuvos ekonominės politikos pagrindiniai tikslai ir prioritetai – konkurencingas ūkis, spartus žinių ekonomikos augimas, nedarbo mažinimas, subalansuota plėtra – iš esmės atitinka Lisabonos proceso tikslus ir uždavinius. Šie tikslai atsispindi praėjusių metų pabaigoje Seime patvirtintoje valstybės ilgalaikės raidos strategijoje, taip pat nacionaliniame susitarime siekiant socialinės ir ekonominės pažangos. Lietuvos ūkio plėtra, sėkmingas prekių ir paslaugų konkuravimas tarptautinėse rinkose glaudžiai susijęs su transporto ir tranzito infrastruktūros plėtra. Prioritetas šiuo atveju turėtų būti teikiamas tiems mūsų transporto infrastruktūros objektams, kurie taps svarbiausia ir perspektyvia Europos Sąjungos transporto tinklų sudedamąja dalimi. Būtina dėti visas pastangas, kad Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare svarbiausios Lietuvos transporto magistralės ir mazgai būtų pripažinti transeuropinio tinklo dalimi. Prioritetu laikytinas ir efektyvus energetikos potencialo naudojimas. Turime užtikrinti, kad Lietuvos elektros ir dujų tinklai būtų sujungti su Vakarų Europos energetikos sistemomis.

Dar vienas svarbus aspektas, paliesiantis mūsų strateginius interesus. Lietuva privalo būti aktyvi Europos Sąjungos, Rusijos energetinio dialogo dalyvė. Apie tai kalbėsime po dviejų mėnesių vyksiančioje Europos Sąjungos viršūnių taryboje.

Gerbiamoji finansų ministrė man turbūt pritartų, kad pinigų, ypač europietiškų, kitais metais žemės ūkiui ir infrastruktūros projektams bus daugiau. Apie tai ji netrukus kalbės. Artimiausiu metu pagrindinis vidaus ir užsienio politikos uždavinys bus tinkamai pasirengti Europos Sąjungos finansinės paramos panaudojimui, prieš tai bendrojo programavimo dokumente išmintingai suformulavus šalies prioritetus trejiems ateinantiems metams. Vėliau privalėsime aktyviai įsitraukti į būsimos 2007–2013 metų Europos finansinės perspektyvos svarstymus ir siekti, kad Lietuvos interesai būtų adekvačiai pristatyti ir apginti.

Europos Sąjungos ateitis ir Konventas. Kaip jau minėjau, baigę derybas dėl narystės, pradedame derybas dėl ateities galių Europos Sąjungoje. Šiuo požiūriu laikotarpis iki narystės yra ypač svarbus. Mūsų laukia baigiamasis Konvento darbų etapas ir sprendimus priimsianti tarpvyriausybinė konferencija, kuri antrame šių metų pusmetyje įvyks Italijoje. Užvakar Lietuvos delegacijos atstovai Konvente dėl Europos ateities aptarė Europos Sąjungos ateities institucinę sąrangą. Jeigu suklysčiau, tegul mane pataiso salėje esantys Lietuvos atstovai Konvente. Šiandien dauguma Konvento dalyvių sutarė, jog esminiai Sąjungos narių lygiateisiškumo, Europos Sąjungos institucijų balanso ir Sąjungos veiklos legitimumo ir efektyvumo principai turi būti išsaugoti. Kita vertus, ginčijamasi dėl šių principų įgyvendinimo būdų, ir tai natūralu. Lietuvos, kaip nedidelės Europos Sąjungos valstybės narės, interesas yra pasisakyti už stiprias ir aiškiai organizuotas Europos Sąjungos institucijas. Pavyzdžiui, Komisijos prezidento rinkimas Europos parlamente ar specialioje rinkikų kolegijoje sustiprintų ir Komisiją, ir parlamentą. Taip pat manau, kad turime pasisakyti už išlaikymą esminių pirmininkavimo Europos Sąjungoje principų, kurie yra labai svarbi jungtis tarp valstybių narių, visuomenių, jų europinių lūkesčių ir galiausiai Europos Sąjungos institucijų. Ta proga noriu visiems priminti, kad lygiaverčiu pagrindu dalyvaudami šių metų pabaigoje rengiamoje Europos Sąjungos tarpvyriausybinėje konferencijoje, svarstysiančioje Europos konstitucinę sutartį, mes galėsime pristatyti savo poziciją ir kartu su kitais partneriais ieškoti kompromiso dėl būsimos Europos Sąjungos sąrangos jau būdami lygiateisiai tos konferencijos dalyviai.

Baigdamas savo pasisakymą su pasitenkinimu galiu konstatuoti, jog strateginiai Lietuvos užsienio politikos tikslai yra pasiekti. Tačiau norėčiau priminti, kad prieš metus kalbėdami šio Seimo sesijoje ir aš, ir mes visi kėlėme sau uždavinį, kad stojimo derybų rezultatai būtų suprantami ne tik derybininkams, bet ir Lietuvos visuomenei. Šiandien mums liko išlaikyti patį svarbiausią testą – atsakingai pasirengti būsimam referendumui dėl Lietuvos narystės Europos Sąjungoje. Mūsų pareiga, kad kiekvienas referendumo dalyvis suprastų balsuojantis ne tik už savo ir savo šeimos gėrį ir saugumą, ne tik už artimiausią dieną ar metus, bet ir už Lietuvos ateitį artimiausius dešimtmečius. Kadangi šiandien Seimui yra teikiamas nutarimo skelbti referendumą projektas, tuo pačiu metu ši diena yra ir pirmoji referendumo agitacinės kampanijos diena. Šia proga norėčiau asmeniškai paprašyti kiekvieno Seimo nario bei politinių partijų įsitraukti į šią visų pirma politinę kampaniją, kurios sėkmė didžia dalimi priklausys nuo mūsų politinio susiklausymo. Labai svarbu, kad kiekvienas referendume dalyvausiantis Lietuvos pilietis gerai žinotų, kodėl ir už ką jis balsuoja, ką Lietuvai reiškia narystė Europos Sąjungoje ir ką ji duos kiekvienam iš mūsų. Su jūsų politine parama ir kuo platesniu miesto ir kaimo visuomenės grupių, bažnyčios ir nevyriausybinių organizacijų, mokslininkų įtraukimu į kampaniją tai įgyvendinamas uždavinys. Aš neabejoju, kad referendumo rezultatai patvirtins strateginį Lietuvos pasirinkimą ir pasius aiškų signalą mūsų būsimiems partneriams Europoje, turėsiantiems ratifikuoti stojimo sutartį artimiausioje ateityje.

Dėkoju už jūsų dėmesį.

PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis ministre. Dabar finansų ministrė D.Grybauskaitė. Prašom. Ruošiasi P.Auštrevičius. Prašom, ministre. Kaip matau, su vaizdumo priemonėmis.

D.Grybauskaitė. Kaip visada skaičių daug, juos girdėti sunku, o matyti lengviau. Todėl norėčiau labai glaustai ir greitai pristatyti, nes medžiaga yra Seimo kompiuterinėje duomenų bazėje ir jūs visada ją galėsite pasiimti vėliau.

PIRMININKAS. Kolegos, dėmesio! Klausom ir žiūrim.

D.Grybauskaitė. Taip. Taigi bendras finansinis paketas. Bendrame finansiniame pakete trejiems metams, tai milijonai eurais, matome, kad bendra suma siekia 2,6, beveik 2,7 mlrd. eurų per trejus metus. Tas paketas skirstomas į tris pagrindines grupes. Bendrosios žemės ūkio politikos įgyvendinimas. Kaip matote, iš viso paketo trejiems metams skiriama beveik 725, tai labai didelė suma, beveik ketvirtis. Struktūrinė pagalba. Tai daugiausia investiciniai projektai. Keturiems struktūriniams fondams, kuriuos aš apžvelgsiu vėliau, yra beveik 1 mlrd. 300, arti keturių. Vidaus politika. Čia būtent Ignalina ir Šengenas, per trejus metus – 586.

Kaip atrodo pagal fondus ir santykis tarp fondų. Kaip matote, yra tokia situacija, kai struktūriniai fondai yra tik keturi: plėtros, socialinis, žuvininkystės ir žemės ūkio. Jiems visiems per trejus metus bus arti 800 mln. Lt. Apačioje, norėčiau atkreipti dėmesį, kad tik tiesioginės išmokos. Rinkos reguliavimui, kaimo plėtrai yra beveik tiek pat, kiek visiems keturiems struktūriniams fondams – 724. Tai labai labai didelė injekcija, plius, be abejo, dar iš struktūrinių fondų, kaip matote, du paskutiniai yra žemės ūkiui, taip pat papildomai bus skirta. Taigi iš 2,6 mlrd. žemės ūkio krypčiai yra skiriama tikrai daugiausia. Yra sanglaudos fondas, per trejus metus teks 543, tai fondas, kuris dalijasi į dvi dalis. Yra tiktai infrastruktūrai, susisiekimo sistemai ir aplinkosaugai.

Dabar trumpai apie investicinę finansinio paketo dalį. Kaip matote, trejiems metams numatoma 1,37 arba arti 1,4 ir čia, dešinėje lentelės pusėje, jūs matote metų palyginimą, kiek mes skiriame savo valstybės investicijų programai, apie 360 mln. eurų, ir kiek vidutiniškai per metus mes galime tikėtis iš ateinančių Europos pinigų. Čia iš karto norėčiau pasakyti, kad treji metai nebus tolygūs. Mes įstosime 2004 m., o visi srautai iš esmės pajudės gerokai vėliau, t.y. 2004 m. gale 2005 m. pradžioje, o 2005–2006 metais bus pagrindinės injekcijos. Ir vėliau pasakysiu kodėl, nes yra ACQUIS procedūriniai reikalavimai, kurie finansavimą numato šiek tiek kitaip.

Kaip atrodys mūsų biudžetas ir kaip reikės bendrauti su Europos Sąjunga. Čia yra du rutuliai: Lietuvos biudžetas ir Europos Sąjungos parama, o faktiškai tai yra dalinis dviejų biudžetų susiliejimas. Mes turime gerą progą ir galimybę, Seimas taip pat, dalyvauti pereinamojo laikotarpio procese, kai Lietuvos biudžetas iš dalies susilies su Europos biudžetu. Prieš 10-12 metų turėjome tokią situaciją, kai reikėjo atsiskirti nuo didelės šalies, dabar mes turime situaciją, kai reikia pradėti susilieti su didele struktūra ir iš dalies su savo finansiniais biudžetais. Lietuvos biudžeto specifika bus per įmokas į Europos Sąjungos biudžetą bei biudžeto, mūsų VIP ir kitų programų projektai, kurie turės būti parengti ir pateikti bendruoju programavimo dokumentu. Kaip matote, per vidurį vertikalus stulpelis, tai ta jungiamoji grandis, kuri jungs du biudžetus: Europos ir Lietuvos. O iš Europos biudžeto pinigai ateis pagal įsipareigojimus, kaip minėjau komentuodama pirmą lentelę: žemės ūkio politikos įgyvendinimas, struktūrinė pagalba ir vidaus politika.

Norėčiau iš karto atkreipti dėmesį, kokia situacija bus pas mus dėl įmokų į Europos Sąjungą, kokie įsipareigojimai ir ką reikės Lietuvai vykdyti per trejus metus. Pirmiausia įmokos. Įmokų struktūrą sudarys trys pagrindinės įmokų grupės: tai tradiciniai nuosavi ištekliai, vadinamieji muitai, cukraus mokestis, žemės ūkio rinkliavos. Tai vadinasi tradiciniai nuosavi ištekliai. Derybose su Europos Sąjunga pagal jų skaičiavimo metodikas mums reikės sumokėti 88 mln. eurų per trejus metus. Taip pat PVM įmoka 57 ir BNP, tiksliau, bendrosios nacionalinės pajamos, tai yra faktiškai nario mokestis. Per trejus metus 366, arba vidutiniškai visos įmokos sudarytų apie 170. Bet kadangi mes įstojame (…) principu nuo gegužės mėnesio, tai įmokos į Europos Sąjungą 2004 metais bus šiek tiek mažesnės – 124 mln. Be abejo, įmokų šaltinis gali būti tik valstybės biudžetas, o valstybės biudžetas arba iš augimo, arba iš pajamų, arba iš skolinimosi, čia jau Europos Sąjunga nesigilina į tas procedūras, tai mūsų atsakomybė, iš ko mes mokėsime šiuos pinigus. Procedūriškai mes turėsime tai daryti vienodomis injekcijomis kartą per mėnesį. Jokių atidėjimų, palaukimų nebus.

Dėl finansinių srautų. Taip, bendras finansinis paketas yra labai pozityvus. Jeigu žiūrėtume grynąjį balansą, jis yra teigiamas visus trejus metus. 2004 metais jis šiek tiek mažiau teigiamas. Mes turime apie 300 mln. eurų pozityvą ir 2006 m. beveik artėjame prie 600. Bet nebūčiau finansų ministrė, kad tame džiugesyje nematyčiau ir tų pereinamojo laikotarpio problemų, su kuriomis susidurs ir Vyriausybė, ir ypač Seimas. Todėl norėčiau iš karto pereiti prie biudžetinių įtampų.

Pagal procedūras visi pinigai, kurie ateina iš Europos Sąjungos, ateina kompensacinio principo pavidalu, tai yra pirma Lietuva turi padaryti išlaidas, tik tada mums kompensuos per tam tikrą procedūrinį laikotarpį. Tai reiškia, kad 2004 metais mes pirma turime išleisti. Vadinasi, mes turime tokią situaciją. 2004 metų įplaukos. Šengenui skirta 15 mln., biudžetinė kompensacija, faktiškai buvo Lietuvos derybinė iniciatyva iškelti klausimą, kad nepriklausomai nuo to, pozityvus ar negatyvus balansas, atsiranda biudžetinės įtampos vien dėl to, kad šalis turi pirmiausia įvykdyti įsipareigojimus, tik tada bus kompensuota. Lietuvos derybininkams pasisekė išsiderėti būtent biudžetinę kompensaciją, kuri nepriklausomai nuo situacijos yra duodama į bendrą katilą mums padengti įtampoms – 35 mln. Ir ta prognozė, kurią mes prognozuojame, apytiksliai augimo prasme papildomai mums gali duoti apie 70 mln. eurų. Taip, čia viskas eurais. Išlaidos, kaip sakiau, 2004 metų šiek tiek mažesnės, metinė įmoka 124. Tiesioginės išmokos žemdirbiams minimaliausiai apie 70. Metinės įmokos į Europos investicinį banką, nes mes automatiškai tampame nariais, reikia išpirkti, nusipirkti savo akcijas ir padaryti įmokas. Kaimo plėtros priemonių avansavimas taip pat iš Kaimo plėtros fondo, bet reikia avansuoti beveik (…). Čia įmokos į NATO tiesiog kaip pavyzdys pridėtas, kad eina į bendrą katilą, aišku, tai nesusiję su Europos Sąjunga.

Taigi turime skirtumą dabar beveik 400 mln. litų, o tai yra beveik 0,7% fiskalinio deficito nuo bendrojo produkto. Noriu priminti, kad 2003 m. biudžetas pagal Europos Sąjungos standartus yra 2,2. Vadinasi, artėjame prie tos raudonos lemputės, kuri vadinasi 3%, jeigu 2004 metais nieko daugiau neįsipareigojame. Todėl atkreipiu visų Seimo narių dėmesį ir noriu akcentuoti: kad neviršytume raudonos lemputės, turime bent mėginti neprisiimti papildomų finansinių įsipareigojimų šiais metais ir 2004 metų atžvilgiu, įšaldyti asignavimus, kurie yra skirti šiemet visiems biudžetinių asignavimų valdytojams. Ir būtina restruktūrizuoti mūsų biudžeto programas bei valstybės investicijų programą, kuri atrodys absoliučiai kitaip, nes bus iš dalies sulieta su bendruoju programavimo dokumentu. Faktiškai du trečdaliai VIP bus bendrasis programavimo dokumentas. Tai turės būti ir pagal bendrąjį programavimo dokumentą, ir pagal Europos Sąjungos nustatytus išlaidų tinkamumo remti kriterijus.

Baigdama norėčiau tiesiog pasakyti, kad ateitis tikrai yra optimistinė ir gera. Bet dar visiems reikės daug kantrybės, kad tą gerą ateitį pasiektume, sulauktume ir sukurtume kartu su Europos Sąjunga, į kurią einame. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamoji ministre, tikrai trumpai drūtai ir vaizdžiai. Dabar į tribūną kviečiamas ir jau eina vyriausiasis derybininkas P.Auštrevičius. Ruošiasi mūsų kolega V.Andriukaitis. Prašom. Taip pat prašyčiau kaip įmanoma trumpai.

P.AUŠTREVIČIUS. Labai ačiū. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, pone Ministre Pirmininke, gerbiamieji Seimo svečiai, Seimo nariai! Šis Europos integracijos klausimų svarstymas Seime yra dar viena gera proga išsamiai aptarti derybose pasiektus rezultatus ir, manau, ne mažiau svarbu integracinė darbotvarkė iki stojimo sutarties pasirašymo š.m. balandžio 16 d. bei referendumo dėl narystės Europos Sąjungoje. Visiškai sutinku su Ministru Pirmininku ir kitais kalbėjusiais – galime pagrįstai džiaugtis nelengvai pasiektais derybų rezultatais. Dar didesnį teigiamą integracijos poveikį nei šiuo metu pajus iš esmės visi Lietuvos gyventojų sluoksniai: tiek žemdirbiai, tiek įvairių šalies regionų gyventojai – visi Lietuvos piliečiai. Reikia pasakyti, kad mūsų derybos iš tiesų buvo gerokai sudėtingesnės nei daugelio šalių kandidačių, kurios neturėjo tokių sudėtingų specifinių klausimų kaip Ignalinos atominė elektrinė ir Kaliningradas, tačiau mūsų derybų rezultatai ne mažiau sėkmingi.

Derybos tikrai nebuvo vienpusio eismo gatvė. Derybose mes derėjomės, kai kuriais klausimais galbūt net sekinome savo partnerių kantrybę, tačiau galų gale savo pasiekėme. Mano tvirtu įsitikinimu, geri derybų rezultatai yra Lietuvos pilietinės visuomenės brandos, išaugusios demokratinės politinės kultūros atspindys ir gerų administracinių gebėjimų pavyzdys. Tokių rezultatų galėjome pasiekti tik dėl stabilaus ir nuolatinio politinio ir nacionalinio konsensuso, dėl mūsų strateginio tikslo – narystės Europos Sąjungoje buvimo. Derybininkų komanda nuolat jautė tvirtą užnugarį šalies viduje, ir tai padėjo atstovauti Lietuvos interesams derybų metu. Politinis ir pilietinis susitelkimas bei susiklausymas europiniuose reikaluose yra geras pavyzdys ateičiai.

Naudodamasis proga norėčiau padėkoti Seimui už konstruktyvų bendradarbiavimą derybų metu. Už gerą ir aktyvų bendradarbiavimą taip pat dėkoju visoms Lietuvos valstybinėms institucijoms. Esu dėkingas ir socialiniams ekonominiams partneriams už paramą aiškiai artikuliuojant interesus ir argumentuojant Lietuvos pozicijas. Įvairių šalies nevyriausybinių organizacijų interesų grupių ir aktyvių piliečių dalyvavimas derybų procese įrodo, kad Lietuvos narystė Europos Sąjungoje nėra vien tik politikų ar valstybės tarnautojų reikalas.

Kartu noriu pabrėžti, kad sėkminga derybų dėl narystės Europos Sąjungoje pabaiga yra tik sėkmingos narystės prielaida. Tikrosios ir nuolatinės derybos tik prasideda. Tapus nariais, Europos reikalai taps iš esmės neatsiejama mūsų vidaus politikos darbotvarkės dalimi. Derėsime dėl direktyvų, reglamentų, bendrųjų politikų, Europos Sąjungos biudžeto paskirstymo. Tam turime būti pasirengę. Turime būti pasirengę atstovauti Lietuvos interesams, nustatyti prioritetus, dirbti dinamiškomis sąlygomis. Manau, kad prielaidos tam yra sukurtos. Derybų koordinavimo ir pasirengimo narystei sistema veikia labai sėkmingai. Lietuvos derybų koordinavimo sistemos stiprioji pusė yra ta, kad derybų procesas yra glaudžiai susietas su šalies vidaus politikos ir reformų darbotvarke. Lietuvoje sukurta pajėgi eurointegracijos specialistų komanda, nusistovėjęs praktiškas ir racionalus darbų pasidalijimas.

Gerbiamieji Seimo nariai, ponios ir ponai! Pagrindinis artimiausio laikotarpio uždavinys yra darybų rezultatų pristatymas bei išaiškinimas Lietuvos piliečiams ir jų plataus pritarimo narystei užsitikrinimas. Šį klausimą šiandien norėčiau plačiau aptarti. Iš tiesų visi mes suvokiame, kad Lietuvos eurointegracijos procesui svarbi kiekvieno Lietuvos žmogaus nuomonė. To įrodymas yra ir Seimo bei Vyriausybės apsisprendimas inicijuoti visuotinį referendumą dėl Lietuvos stojimo į Europos Sąjungą. Už referendumą ir už Lietuvos žmonių oficialų pritarimą mūsų šalies narystei ne kartą yra pasisakę ir dabartinis Lietuvos Prezidentas, ir naujai išrinktas šalies vadovas, todėl būtų sveikintinas Seimo apsisprendimas surengti referendumą dar šių metų gegužės 11 dieną.

Kodėl būtent gegužės 11 dieną? Tai diena, atitinkanti svarbiausių įvykių tvarkaraštį. Referendumas vyktų netrukus po Stojimo sutarties pasirašymo. Be to, Seimas rastų galimybę iki pavasario sesijos pabaigos ratifikuoti Stojimo sutartį, tuo paragindamas ir šalių narių parlamentarus neatidėlioti pareikšti savo priarimą šiam svarbiam dokumentui. Pagaliau ši data leistų racionaliai planuoti ir organizuoti visuomenės informavimo kampaniją. Tikiu, kad gegužės 11 d. taps istorinė diena Lietuvai. Mūsų visų pastangos artimiausiu metu turi būti sutelktos į bendrą tikslą – į argumentuotą, žiniomis paremtą Lietuvos žmonių pasisakymą už šalies stojimą į Europos Sąjungą. Šio tikslo turime siekti kryptingai ir organizuotai.

Šiandien Vyriausybinė integracijos į Europos Sąjungą komisija patvirtino 2003 m. visuomenės informavimo rengiantis narystei (taip pat ir referendumui) Europos Sąjungoje programą. Pagrindiniai programos tikslai – siekti visuomenės pritarimo šalies narystei Europos Sąjungoje bei kelti visuomenės žinių apie Lietuvos pasirengimą narystei Europos Sąjungoje lygį. Šių tikslų sieksime skatindami visuomenės lyderių, atskirų politinių bei nevyriausybinių organizacijų, įvairių interesų grupių, verslo asociacijų, visuomenės nuomonės formuotojų aktyvų dalyvavimą užtikrinant visuomenės paramą dėl narystės. Sieksime aktyvaus visų Lietuvos piliečių dalyvavimo referendume. Tikiu, kad ir Seimo nariai efektyviai prisidės prie šios programos, kurią koordinuos Europos komitetas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, įgyvendinimo, į pagalbą pasitelkęs profesionalus, žurnalistus, ryšių su visuomene, reklamos ir kitų sričių specialistus.

Dabartinė situacija, jeigu analizuotume visuomenės paramą Lietuvos stojimui į Europos Sąjungą ir žinių apie eurointegraciją lygį, nuteikia gana optimistiškai. Du trečdaliai, tai yra beveik 64%, šalies gyventojų pasisako už Lietuvos narystę Europos Sąjungoje. Panašus skaičius, tai yra 61,9%, yra tų, kurie teigia, kad turi pakankamai informacijos apie mūsų stojimo procesus. Tačiau nerimą kelia gana mažas rinkėjų aktyvumas ankstesniuose Lietuvoje organizuotuose referendumuose ir pastaruosiuose rinkimuose. Be to, dėmesys turi būti sutelktas ir į tuos, kurie vis dar jaučia informacijos apie integraciją į Europos Sąjungą trūkumą ir yra neapsisprendę dėl Lietuvos narystės Europos Sąjungoje.

Po savaitės, jau kitą ketvirtadienį, bus likę lygiai 100 dienų iki planuojamos referendumo dienos. Manau, turime laiko paprasta, suprantama kalba mūsų šalies žmonėms, ypač regionuose, dar kartą išaiškinti derybų su Europos Sąjunga rezultatus, narystės Europos Sąjungoje įtaką atskiriems Lietuvos gyventojų sluoksniams ir pakviesti aktyviai dalyvauti artėjančiame referendume. Tam būtinas tiek valstybės vadovų, tiek Europos Sąjungos šalių narių politikų bei ekspertų, tiek jūsų, mielieji Seimo nariai, svarus ir įtikinantis žodis.

Pernai vasarą po visą Lietuvą keliavo eurobusas – informacijos apie Lietuvos stojimą į Europos Sąjungą centras ant ratų. Iš viso akcijoje dalyvavo apie 60 tūkst. Lietuvos žmonių. Eurobusas aplankė 158 miestus ir miestelius. Dažniausiai eurobuso savanoriams akcijos dalyviai užduodavo tokius klausimus: kas bus su Lietuvos žemės ūkiu? kaip gauti pinigų iš Europos Sąjungos fondų ir programų? kada galėsime legaliai dirbti Europos šalyse? ar Europos Sąjungos šalys pripažins turimus mokslo diplomus? kodėl uždaroma Ignalinos atominė elektrinė? ar įstojus į Europos Sąjungą neišnyks mūsų kultūra, kalba ir papročiai? Tai rodo, kad mūsų žmonės labai realiai ir praktiškai vertina būsimąją narystę Europos Sąjungoje, mato joje daugelį mus supančio gyvenimo aspektų, siekia išsiaiškinti rūpimų klausimų sprendimo būdus.

Iš tiesų svarbu faktais, skaičiais ir konkrečiais dabartinių Europos Sąjungos šalių narių pavyzdžiais diskusijų forma ir žiniasklaidai padedant įrodyti visuomenei, jog Europos Sąjunga yra tiesiausias kelias į Lietuvos suklestėjimą. Mes lygiomis teisėmis galėsime dalyvauti Europos Sąjungos vidaus rinkoje, galėsime lengvai kirsti Europos Sąjungos vidaus sienas ir sėdėsime prie vieno stalo, prie kurio bus priimami Europos Sąjungos sprendimai. Mūsų šalis bus ne Europos provincija, bet nepaliaujamai modernėjanti Europos dalis, kuri, tikiuosi, taps geru pavyzdžiu eilėje, dėl narystės Europos Sąjungoje dar laukiančioms šalims.

Organizacinė institucinė bazė informacijos sklaidai ir diskusijoms integracijos į Europos Sąjungą tema organizuoti jau yra sukurta. Per visą Lietuvą išsidėstė Europos informacijos centrai, kurių turime 11. Bibliotekose įsteigtos Europos Sąjungos lentynos (arti 50). Jau nusistovėjo, bet bus dar labiau plečiamas ir aktyvinimas darbas su nacionaline, regionine, specializuota bei elektronine žiniasklaida. Vėl organizuosime pernai sėkmės sulaukusią eurobuso akciją. Rūpimus klausimus žmonėms gali užduoti nemokamai eurotelefonu jau dabar kiekvienas iš mūsų. Bus įgyvendinama daugybė kitų projektų visos Lietuvos mastu.

Rengdamiesi referendumui bendraujame su esamomis ir būsimomis šalimis narėmis, domimės jų patirtimi ir perduodame savąją. Svarbu ir toliau išlaikyti aktyvius dvišalius santykius su referendumus rengiančiomis šalimis, ypač artimiausiomis kaimynėmis. Tačiau leiskite priminti, kad visi išvardyti darbai tėra kelio pradžia. Pagal Referendumo įstatymą sprendimas privalomojo referendumo atveju laikomas priimtu, jeigu tam pritaria daugiau nei pusė piliečių, dalyvavusių referendume, bet ne mažiau kaip trečdalis piliečių, turinčių rinkimų teisę. Kitaip tariant, referendumas bus sėkmingas, jeigu pasisakys 902 tūkst. 550 rinkėjų, todėl kiekvieno Lietuvos žmogaus indėlis ir balsas siekiant Lietuvos narystės Europos Sąjungoje bus labai svarbus. Siekdamas šio tikslo aš ir tikiuosi ateityje racionalaus ir labai rezultatyvaus bendradarbiavimo su kiekvienu iš jūsų. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Dėkoju. Paskutinis pranešėjas – Seimo Pirmininko pavaduotojas, Europos reikalų komiteto pirmininkas ir mūsų atstovas Europos Konvente V.Andriukaitis. Prašom. Po to bus atitinkamo nutarimo dėl referendumo ir alternatyvaus varianto pateikimas. Prašom.

V.P.ANDRIUKAITIS. Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis Ministre Pirmininke, gerbiamieji Vyriausybės nariai, gerbiamieji Seimo nariai, gerbiamieji mūsų svečiai, socialiniai partneriai! Iš tikrųjų šiandien mes galime ir turime gerą progą dar kartą realiai susipažinti su faktais ir skaičiais, su derybose pasiektais laimėjimais ir tuo, ko mums nepavyko padaryti. Taip pat šiandien mes turime galimybę pateikti informaciją apie Konvento diskusijas ir apie tai, ką mūsų delegacija yra atlikusi Konvente.

Gerbiamieji Seimo nariai, jums yra išdalyta labai detali informacija apie tai, kas Konvente yra nuveikta, kiek kartų mūsų Konvento nariai kalbėjo Konvente, kokias pozicijas gynė, ką pristatėme. Aš tos informacijos nekartosiu, nes yra labai išsamus dokumentas. Juo labiau, taip pat pristatytos visų dešimties darbo grupių, kurias buvo suformavęs Konventas, išvados.

Noriu pasakyti, kad mums, Konvento nariams, teko darbuotis 7 darbo grupėse, nors esame tik 6 atstovai (iš jų dalis negalėjo dirbti visą numatytą laiką). Man pačiam teko dalyvauti chartijos rengimo darbo grupėje, subsidiarumo rengimo darbo grupėje. Dabar dalyvauju ir labai sudėtingoje socialinės Europos darbo grupėje, kur taip pat nuomonių skirtumai ir diskusijos tarp šalių narių atstovų ir šalių kandidačių atstovų yra labai įtemptos. Galėčiau pasakyti, kad Konventas žengia du rimtus žingsnius. Pirma, sutarta, kad Konventas tikrai pateiks bendrą Konstitucijos projektą. Štai jūs prieš save matote Konstitucijos projekto schemą. Antra. Konventas tikrai pasisako už tai, kad Žmogaus pagrindinių teisių chartija, kurią priėmė pirmasis Konventas, būtų įtraukta į Konventą, kaip pagrindinis dokumentas, turintis privalomą teisinę prasmę. Mes visi, būdami Europos Sąjungoje, turėsime tvirtą dokumentą, kuriuo remdamiesi galėsime ginti savo teises tiek Belgijoje, tiek Portugalijoje, tiek kitose valstybėse. Tai yra labai svarbu mūsų žmonėms, kurie šiandien dirba legaliai ar nelegaliai Europos Sąjungoje, bet neturi pakankamos teisinės bazės apginti savo teises. Tai yra labai rimtas šio Konvento siūlymas.

Taip pat Konventas siūlo supaprastinti visas šiuo metu Europos Sąjungoje naudojamas procedūras ir siūlo eiti labai paprastu suprantamu žmonėms žingsniu – kad baigtųsi ši dvidešimt kelių dokumentų painiava, kad Europos Sąjungoje būtų priimti penki dokumentų tipai, t.y. įstatymai, reglamentuojantys įstatymai ir dar kelios direktyvų rūšys. Taip būtų kur kas lengviau žmonėms žinoti, kur yra Europos įstatymas, kur yra nacionalinis įstatymas ir kas ką reglamentuoja.

Konventas taip pat siūlo, kad Europos Sąjunga būtų juridiniu asmeniu ir Europos Sąjunga imtų kalbėti vienu balsu užsienio ir gynybos politikoje. Kaip juridinis asmuo, ji turėtų prisijungti prie Europos žmogaus teisių konvencijos, kartu turėti atstovą Europos Teisingumo Teisme, taip pat ji galėtų kalbėti vienu balsu tokiose tarptautinėse organizacijose kaip Pasaulio bankas arba Tarptautinis valiutos fondas, galbūt tolimoje ateityje net ir Jungtinių Tautų Saugumo Taryba, bet tai yra dar diskusijų reikalas.

Taip pat yra siūlymas išplėsti ir didesnį vaidmenį teikti ekonominės politikos koordinavimui tarp šalių narių. Neabejotinai socialinė grupė pirmą kartą žengė žingsnį, kad šioje bendroje rinkoje atsirastų ir galimybė taikyti atvirą koordinavimo metodą koordinuojant įvairias socialines politikas šalyse narėse. Tai yra gana sudėtingas metodas, leisiantis geriau koordinuoti socialinius klausimus tarp šalių, aiškiai pabrėžiant, kad nacionalinių šalių socialinės politikos vykdomas autonomiškai, o nacionalinės šalių socialinės sistemos yra labai skirtingos ir kiekviena nacionalinė valstybė pasilieka sau teisę būtų lanksti šioje srityje.

Neabejotinas laimėjimas yra tas, kad sustiprinamas nacionalinių parlamentų vaidmuo europiniuose reikaluose. Štai kodėl aš, praėjusiais metais kalbėdamas čia, šioje tribūnoje, pasakiau, kad, gerbiamieji kolegos, šiam Seimui teks istorinis uždavinys ratifikuoti Europos Sąjungos stojimo sutartį. Antras istorinis uždavinys – paversti Europos problemas mūsų Seimo namų darbais. Štai kodėl Seimo administraciniai gebėjimai turi būti stiprinami, štai kodėl Seimas turi atidžiau rengtis eurointegracinei programai, o Seimo komitetai turi kur kas atsakingiau pradėti darbuotis, kad mes galėtume įgyvendinti tą naujovę, kurią siūlo Konventas, t.y. subsidiarumo principo kontrolę. Tai reiškia, kad Seimui teks kur kas aktyviau kontroliuoti Vyriausybę vykstant jai į Briuselį ir Vyriausybei gaunant mandatą Seime, tai reiškia, kad Seimas galės daryti įtaką savo sprendimais ir Europos Komisijai (netiesiogiai), pateikdamas savo poziciją Europos Komisijos metinei darbų programai. Taip pat Seimas turės tam tikrą įtaką arba ankstyvo budėjimo mechanizmą, atsižvelgdamas į tai, kas vyksta europiniuose darbuose. Šiandien yra dar siūlymas, kurį Konventą svarstys, kad, tarkim, trečdalis nacionalinių seimų galės uždegti geltonąją lemputę, kad Europos Komisija žinotų, jog tai, ką ji daro, pažeidžia subsidiarumo principą, o du trečdaliai nacionalinių parlamentų galės uždegti raudonąją lemputę, kad šiuo atveju Europos Komisija galėtų rimtai persvarstyti savo veiksmus. Tai yra rimta naujovė.

Taip pat Konvente diskutuojama dėl Europos Komisijos, Europos Tarybos bei Europos Parlamento sustiprinimo. Šis trikampis, kuris yra pamatas dabartinei institucijos sąrangai, taip pat Europos Teismas, šie visi poliai turi būti sustiprinami. Bet čia verda labai rimtos diskusijos tarp šalių narių, t.y. šalys narės galvoja labai nevienodai apie tai, kaip gali būti stiprinama Europos Komisija, kaip gali būti stiprinama Europos Taryba, kaip gali būti stiprinamas Europos Parlamentas. Kai kur yra sutarimas, kai kur ryškūs nuomonių skirtumai.

Akivaizdu, kad Konventas birželio mėnesį turės pateikti Konstitucijos projektą. Neatsitiktinai šalys narės šiandien į Konventą jau paskyrė savo užsienio reikalų ministrus. Taigi ir Vokietijos užsienio reikalų ministras, ir Prancūzijos užsienio reikalų ministras, ir Ispanijos, ir Didžiosios Britanijos aukšto rango ministrai jau dirba Konvente. Tai yra rimtas ženklas, kad didžiosios šalys be galo rimtai žiūri į Konstitucijos projekto rengimą. Tuo tarpu mums čia, Seime, kol kas dar nepavyksta suaktualinti tai, ką mes svarstome. Susidaro toks įspūdis, kad šie projektai rūpi nedidelei Seimo narių grupei. Aš, pasinaudodamas proga, labai norėčiau atkreipti jūsų, gerbiamieji Seimo nariai, dėmesį, kad Konstitucijos projektas bus baigtas birželio mėnesį. Aš siūlau pavasario sesijoje profiliniams komitetams įtraukti į savo darbų programą Konstitucijos dalių svarstymą, nes jos bus teikiamos etapais. Aš siūlau komitetų pirmininkams atkreipti dėmesį, kad mes galėtume kartu apsvarstyti ir įtraukti visas pajėgas, kad Lietuvos įnašas į Konstitucijos projektą būtų svarbus ir pagrįstas tautos mandatu. Dviejų Seimo Konvento narių nuomonės tikrai neužtenka. Štai kodėl man kartais liūdnoka, kai tenka matyti nedidelį susidomėjimą tokiomis rimtomis diskusijomis.

Aš noriu pasakyti, kad darbas yra neapsakomai sudėtingas. Kaip ir kiekvienos Konstitucijos rengimas, jis reikalauja specialių žinių, jis reikalauja nemažai pastangų. Todėl raginčiau Seimą pavasario sesijoje į Konstitucijos rengimo eigą atkreipti ypatingą dėmesį, nes vėliau tą Konstituciją turės, ko gero, ratifikuoti parlamentai, galbūt net ir referendumai. Tokios idėjos Konvente taip pat yra diskutuojamos.

Gerbiamieji Seimo nariai, leiskite man apibendrinti . Manau, mes pavasario sesijai pateiksime darbų grafiką, kuris galėtų palengvinti mūsų darbų eigą. Kartu norėčiau padėkoti mūsų ekspertams, mūsų darbo grupei, kuri labai intensyviai dirbo. Mes iš tikrųjų pateikėme labai daug siūlymų. Manau, mūsų pasirinkta taktika, kad kuo daugiau ekspertų, socialinių partnerių, pasitvirtino. Dėkoju už dėmesį.

PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis kolega. Taigi 3 punktas išspręstas. Mes išklausėme A.Brazausko pranešimą ir keturis papildomus pranešimus. Dabar raportuoju, kad tiksliai pagal grafiką arba net šiek tiek anksčiau galime imtis 4 kompleksinio klausimo, tai yra pateikiame Seimo nutarimą dėl referendumo “Dėl Lietuvos Respublikos stojimo į Europos Sąjungą paskelbimo. Pranešėjas – Seimo Pirmininkas A.Paulauskas. projekto registracijos Nr.IXP-2237. Po to – alternatyvus variantas. Prašom.

Seimo nutarimo „Dėl referendumo „Dėl Lietuvos Respublikos stojimo į Europos sąjungą“ paskelbimo“ projektas Nr.IXP-2237 (pateikimas)

A.PAULAUSKAS. Gerbiamieji kolegos, teikiu jums nutarimo projektą dėl Lietuvos Respublikos stojimo į Europos Sąjungą. Jūs žinote, kad pagal Konstitucijos 9 straipsnį svarbiausi valstybės ir tautos gyvenimo klausimai sprendžiami referendume, todėl vadovaudamasis Konstitucija, Referendumo įstatymu teikiu nutarimą, kuriame yra keletas svarbių nuostatų.

Pirma, paskelbti privalomąjį referendumą, paskelbti jį gegužės 11 d., taip pat suformuluoti klausimą “Pritariu Lietuvos Respublikos stojimui į Europos Sąjungą”. Šie trys teiginiai arba šios pagrindinės šio nutarimo nuostatos buvo aptartos seniūnų arba frakcijos atstovų pasitarime. Beveik visi dėl šių nuostatų sutarė. Tiesa, vėliau kilo kai kurių minčių ir mes matome alternatyvų projektą, kurį teiks gerbiamoji K.Prunskienė, bet tuo metu nuomonės, bent kai buvome susitikę, nebuvo labai išsiskyrusios, todėl aš šį projektą ir pateikiau.

Manau, kad gegužės 11 d. rengti referendumą yra gera diena. Tai siūlo ir Vyriausybė savo kreipimesi į Seimą, ir mes svarstydami dar kartą pabrėžiame, kad gegužės 9 d. yra Europos diena, kad gana daug laiko būtų ir pateikti informaciją visuomenei. Tai būtų laikas tarp sutarties pasirašymo ir ratifikavimo proceso. Yra pasiūlymų šią datą nukelti į rudenį arba tai daryti kitu metu. Dabar aš nenorėčiau aptarinėti arba ginčytis dėl šių teiginių. Manau, kad po pateikimo tiek komitetai, tiek frakcijos galės pasakyti savo nuomones ir prieiti prie vieningo sprendimo. Manau, kad pavasarį, t.y. taip, kaip apsisprendė daugelis valstybių, yra pati geriausia diena ir data ir reikėtų tokią dieną paremti.

105 Seimo nariai teikia šį projektą. Aš kalbu jų vardu ir prašau pritarti šiam nutarimui po pateikimo. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Keli Seimo nariai nori jūsų paklausti. Pirmasis – J.Čiulevičius. Prašom, kolega.

J.ČIULEVIČIUS. Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, sakykite, ką jūs manote apie alternatyvų Valstiečių partijos ir Naujosios demokratijos siūlymą dėl referendumo datos ir ką jūs manote apie V.Andriukaičio siūlymą dėl dviejų dienų referendumo?

A.PAULAUSKAS. Aš galbūt keletą bendrų sakinių. Iš tiesų atsakomybė labai didelė ir daugelis tų iniciatorių nori teigiamo, pozityvaus rezultato, todėl tų iniciatyvų gimsta ne viena. Tos, kurias jūs minėjote (aš žinau, yra ir kitų iniciatyvų), sakykim, keisti Referendumo įstatymą ir dar kitų. Į visas jas reikia atsižvelgti ir svarstyti, tačiau noriu pasakyti dėl rudens. Jeigu mes norime 2004 m. dalyvauti Europos Parlamento rinkimuose, be abejo, ratifikavimo procesas iki to laiko turi pasibaigti. Mes žinome, kad daugelyje valstybių šis procesas gali užtrukti, ir nors mes numatėme tam tikrus veiksmus, kaip skatinti, spartinti šį procesą, bet gana daug valstybių turės ratifikuoti šią sutartį. Kol referendumo rezultatų mes neturėsime, tos šalys gali ir susilaikyti nuo ratifikavimo proceso. Manau, kad padarę anksčiau šį darbą duotume teigiamus signalus ir valstybėms, siekiančioms ratifikavimo.

Dėl rudens. Čia buvo tokie buitiniai argumentai dėl derliaus nuėmimo, dėl bulvių sodinimo ir visų kitų dalykų, bet aš manau, kad vargu ar žmogus dėl kokių nors žemės darbų neis balsuoti tokiu svarbiu valstybei klausimu arba manys, kad tai nėra svarbu. Aš nemanau, kad mes turėtume ką nors sieti su konkrečiais žemės ūkio darbais. Kiek nors į tai atsižvelgti turėtume ir, manau, gegužės 11 d. yra gera diena ir kelti, mano nuomone, į rudenį nereikėtų.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia A.Gricius. Prašom, kolega.

A.GRICIUS. Dėkui. Tikrai visiškai pritardamas siūlomai datai aš irgi būčiau už tai, kad gegužės 11 d. yra tinkama diena ir, man atrodo, Seimo Pirmininkas teisingai išdėstė tuos argumentus, kodėl tai reikėtų daryti būtent tuo metu. Tačiau aš vis tiek norėčiau paklausti naudodamasis proga dėl premjero pasiūlymo keisti Referendumo įstatymą. Aš nežinau, nedalyvavau jo keitimo procedūroje. Kodėl vis dėlto tas 1/3 gyventojų? Juk nėra logikos. Jeigu mes manome, kad jis 50% dalyvaujant turi juridinę galią, pusė pasisakė… Aš nesakau, kad reikia pasiekti Šveicarijos lygį, kur užtenka 10% ateiti. Kam įdomu, tie ateina, o kuriems ne – ne. Kokia Pirmininko nuomonė dėl to? Dėl dviejų dienų aš turiu savo nuomonę, bet dėl to keitimo.

A.PAULAUSKAS. Noriu priminti, kad mes šį įstatymą priėmėme labai neseniai ir patys, matyt, suprasdami, kad keičiame Referendumo įstatymą didelių įvykių akivaizdoje. Dabar prieš pat referendumą vėl pradėti keisti įstatymą, ar nepasirodys, kad mes nepasitikime savo žmonėmis, kad vis dar galvojame sudaryti palankesnes sąlygas, kad nebūtų kokio nors neigiamo signalo ir patiems balsuotojams, rinkėjams, kad jais nepasitikima. Ši kartelė išties yra pakelta labai aukštai, bet juk tai yra privalomasis referendumas.

Kita vertus, pamąstykime, kad įvairūs klausimai gali būti keliami referendumuose, ne vien tiktai šis. Gali būti, jeigu taikysime prie konkrečių įvykių įstatymą arba keisime tuos įstatymus dėl konkrečių įvykių, kitą kartą jie gali atsisukti ir kita lazdos puse. Taigi reikėtų viską išanalizuoti, apsvarstyti. Aš neatmetu to pasiūlymo. Jis turbūt bus svarstomas remiantis šiuo nutarimu, bet, manyčiau, įstatymų keitimas dėl konkretaus įvykio būtų neteisinga praktika. Čia yra tiktai mano samprotavimai.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia M.Pronckus. Prašom, kolega.

A.PAULAUSKAS. Aš atsiprašau. Aš manau, kad didesnis akcentas turėtų būti skiriamas organizaciniams dalykams, kad apylinkės būtų smulkesnės, kad pavėžėjimo klausimai būtų sprendžiami tą dieną, ir daug kitų dalykų. Organizaciniai klausimai turėtų būti dėmesio centre.

PIRMININKAS. M.Pronckus. Prašom.

M.PRONCKUS. Gerbiamasis pirmininke, aš antradienį uždaviau klausimą karo ministrui, kodėl nenori kartu rengti stojimo į NATO referendumo. Aš dar kartą kartoju 9 straipsnį: “Svarbiausi valstybės bei tautos gyvenimo klausimai sprendžiami referendumu”. Ar stojimas į NATO iš tikrųjų nėra svarbiausias klausimas? Ar NATO organizacija yra kokia nors šiukšliavežių organizacija, į kurią be tautos apsisprendimo galima įstoti? Koks čia reikalas? Kodėl taip principingai aukštieji politikai nenori atsiklausti tautos dėl šio klausimo? Ačiū.

A.PAULAUSKAS. Aš labai formaliai atsakysiu. Yra reikalavimai referendumui skelbti. Tai yra arba ¼ viso Seimo narių, arba 300 tūkstančių piliečių. Jeigu šie reikalavimai nėra įvykdyti, toks nutarimas negali patekti į mūsų darbotvarkę.

PIRMININKAS. Ačiū. K.Bobelis. Prašom.

K.BOBELIS. Gerbiamasis Pirmininke, aš manau, kad jūsų sušauktame susirinkime, kuriame dalyvavo visos politinės partijos, kaip tik buvo gana vieningai priimtas nutarimas ir gegužės 11 d. pritarė visi. Aš manau, labai svarbu tos datos laikytis, ypač, kaip jūs minėjote, kad, vienas iš svarbesnių mūsų stojimo į Europos Sąjungą uždavinių yra aktyviai dalyvauti Europos Parlamento rinkimuose, kurie numatyti kitų metų birželio mėnesį. Yra didelis pavojus, jeigu mes iki birželio mėnesio negalėtume gauti visų Europos Sąjungos valstybių ratifikavimo dėl mūsų priėmimo, tada mūsų priėmimas užsitęstų. Tada galbūt negalėtume dalyvauti Europos Parlamento rinkimuose. Europos Parlamento rinkimams politinės partijos irgi turi pasirengti, nes čia bus grynai politinių partijų atstovų rinkimai. Todėl aš manyčiau, kad ši data yra labai priimtina ir Lietuvos krikščionys demokratai ją remia.

A.PAULAUSKAS. Ačiū už pritarimą.

PIRMININKAS. Ir paskutinysis klausia V.Rinkevičius. Prašom, kolega.

V.RINKEVIČIUS. Ačiū. Gerbiamasis Pirmininke, ar jums nekelia nerimo situacija žemės ūkyje ir kaimo žmonių nusiteikimas? Praėję Prezidento rinkimai parodė, kad ten žmonės laukia didelių permainų. Ta ankstyva referendumo data. Man atrodo, pakeisti kaimo žmonių nusiteikimo nelabai pavyks. Dabartinė situacija. Žemės ūkio produktų supirkimo kainos dar labiau mažėja. Žmonių apatija, nusivylimas yra tikrai labai didelis. Gal bus ir didelė agitacija, bet aš nemanau, kad tai sugebės pakeisti kaimo žmonių dabartinę nuostatą. Gali būti taip, kad jie neparems šio referendumo dėl stojimo ne dėl to, kad jie netikėtų. Šiandieninė situacija, nuolat blogėjantis gyvenimas tiesiog juos visiškai nuvylė ir jie jau netiki jokiais pažadais. Jūsų nuomone, ar tai negali turėti didelės įtakos rezultatams?

A.PAULAUSKAS. Aišku, dienos parinkimas – labai svarbus akcentas, ir aš apie tai jau kalbėjau. Jūsų siūlymas, žinau, bus alternatyvus, tačiau mes, politikai, politinės partijos turėtume tikrai vieningai, sutelktai dirbti ir neduoti jokių signalų abejoti mūsų rinkėjams. Jeigu mes kalbėsime priešingai, skirtingai, laukti teigiamo rezultato bus sunku.

Ar yra nauda žemdirbiui stojant į Europos Sąjungą? Aš manau, didžiulė nauda. Mums reikia pateikti konkrečiais skaičiais, pavyzdžiais, kokią naudą jis turės, kaip pasikeis jo gyvenimas, kaip pakils žemės ūkis ir kaip jam atsiras galimybių išnaudoti visą savo potenciją gyvenant ir dirbant kaime. Aš manau, kad tai yra svarbiausias uždavinys visų politikų ir visų kitų žmonių, kurie dirbs, informuos per tą laikotarpį tiek žemdirbius, tiek kitas socialines grupes. Jeigu mes bandysime kalbėti priešingai, tada bus sudėtinga įtikinti ir rinkėjus. Aš tik tiek galiu pasakyti.

Dėl datos. Iš tiesų mes pasiginčysime, pasvarstysime, bet aš manau, kad iki gegužės 11 d. galima visapusiškai pateikti informaciją, jeigu, aš sakau, mes vieningai tą informaciją teiksime, vienodai ją aiškinsime, o ne tempsime į priešingas puses.

PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis pranešėjau. Ar R.Juknevičienė dėl vedimo tvarkos, ar repliką? Repliką? Prašom. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. R.Juknevičienė.

R.JUKNEVIČIENĖ. Pone posėdžio pirmininke, aš noriu jums priminti, kad Statutas leidžia jums, kaip posėdžio pirmininkui, įspėti Seimo narius, jeigu jie vartoja netinkamus žodžius arba įžeidinėja. Aš manau, kad jūsų, tiksliau, Socialdemokratų frakcijos narys M.Pronckus sąmoningai įžeidžia krašto apsaugos sistemą ir krašto apsaugos ministrą. Nederėtų vartoti tokių sąvokų, kurios yra netinkamos Seimo nariui ir Seimo posėdžių metu. Prašyčiau, kad jūs į tai reaguotumėte.

PIRMININKAS. Paredaguosime. Gaila, kad mūsų Statute nėra tokios taisyklės. Jeigu kuris nors Seimo narys, nesvarbu, iš kurios pusės, ką nors ypač ne taip pasako, tai maršalka, pavyzdžiui, Lenkijoje, turi teisę tą sakinį arba tą sakinio dalį išbraukti ir stenogramose nelieka. Gaila, kad mes neturime tokios taisyklės. Kai kuriems tikrai pritaikytume.

O dabar, gerbiamieji kolegos, vienas – už, vienas – prieš. J.Karosas – nuomonė už. Prašom.

J.KAROSAS. Gerbiamieji kolegos, kaip aš suprantu, referendumo idėjai pritariame visi, arba taip atrodo, kad visos politinės frakcijos Seime. Klausimas yra tik dėl datos. Ir klausimas, sakyčiau, šiuo atveju nėra principinis. Tai galbūt daugiau tam tikro atskirų frakcijų išsiskyrimo, identiteto parodymo problema, o ne koks nors principinis ginčas. Todėl, aš manau, po pateikimo mums reikėtų pritarti tikriausiai abiem projektams, arba kaip Seimas nuspręs, aišku. Bet aš nenorėčiau, kad ši problema būtų eskaluojama kaip speciali problema, nes iš tiesų mes tuo truputį painiotume referendumo dvasią, tikslą. Aš manau, kad tai iš tiesų nėra principinis dalykas. Todėl tai, ką mano daugelis parlamento narių, ta data gali būti priimta. Dabar svarbiausia yra žmonių nusiteikimo žadinimas. Tai pirma.

Antra, aš dar norėčiau pastabėlę pasakyti baigdamas. Rinkiminė agitacija už Europos Sąjungą parodant jos privalumus ir trūkumus prasidėjo ne šiandien, prasidėjo ne vakar, ji prasidėjo prieš porą metų. Žmonės gana aktyviai apie tuos dalykus diskutuoja. Ypač tai buvo ryšku Prezidento rinkimų kampanijos metu. Žodžiu, tai Lietuvos žmonėms nėra naujas dalykas. Dėkui.

PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonė prieš. Kolega V.Rinkevičius. Prašom. V.Rinkevičius.

V.RINKEVIČIUS. Ačiū. Valstiečių ir Naujosios demokratijos frakcija irgi remia referendumo idėją, tačiau dėl datos mes turime kitą nuomonę. Mes kaip tik labai norime, kad kaimo žmonės, kurių daugelis šiandien labai skeptiškai žiūri į Europos Sąjungą, pritartų tai idėjai, balsuotų už Lietuvos stojimą. Tačiau manome, kad iki referendumo laiko liko labai mažai, kad mes galėtume įtikinti kaimo žmones ta Europos Sąjungos ateitimi, privalumais ir kaimo žmonių gaunama parama, ką jie gaus iš Europos Sąjungos. Manome, kad reikėtų turėti daugiau laiko ir tada rezultatas būtų garantuotas, mes ramiai galėtume laukti teigiamų referendumo rezultatų.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, ar reikalauja kas balsuoti? Tuojau. Ar galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo? Galime? (Balsas salėje) Ne, reikalaujate balsuoti. Gerai. Tada dėl vedimo tvarkos – A.Kubilius. Prašyčiau atkreipti dėmesį, kad jau 13 valanda. Prašom.

A.KUBILIUS. Aš labai trumpai, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Pritardamas…

PIRMININKAS. A.Kubilius, prašom paklausyti.

A.KUBILIUS. …pritardamas pagrindinei idėjai dėl partijų sutarimo referendumo klausimu, aš vis dėlto norėčiau atkreipti dėmesį, kad, atrodo, partijos dar iki galo nėra visiškai suderinusios visų savo pozicijų dėl šio svarbaus klausimo detalių. Nes premjeras šiandien labai argumentuotai išsakė kai kurias pastabas, į kurias tikrai, man atrodo, reikėtų atsižvelgti. Seimo Pirmininkas šiek tiek kitaip pažiūrėjo į tuos reikalus. Kadangi vis tiek šio klausimo mes nebaigsime svarstyti šioje sesijoje, ar reikia skubėti dabar pritarti po pateikimo? Mano siūlymas frakcijos vardu būtų daryti pertrauką ir galutinai suderinti visus niuansus, kad po to nereikėtų taisyti nutarimo, ir vėl būtų daugybė visokių gandų, kad čia yra susipriešinimo ar dar ko nors. Aš siūlau padaryti pertrauką, sutarti ir baigti darbą konstruktyviai.

PIRMININKAS. Aš labai atsiprašau. Pagal Statutą, kaip žinote… Pertrauką, kiek aš suprantu, jūs siūlote ilgesniam laikui, vadinasi, iki kito posėdžio. Vis tiek mes turėsime spręsti, ar kitame posėdyje, ar galutinai antradienį. Išeities nėra. Ar jūs reikalaujate, kad būtų balsuojama, nes reikalavimas yra teisėtas, ar mes galime po pateikimo vis tiek tartis ir aiškintis, nes turime daug galimybių? Bus trys savaitės iki vasario 24 dienos.

V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamasis pirmininke, aš norėčiau pasakyti, kad Europos reikalų komitete buvo diskutuojama, buvo vieninga nuomonė, kad nutarimui reikia pritarti. Buvo aiški nuomonė, kad gegužės mėnuo yra palankiausias mėnuo.

Dėl to, kas keliama dėl Referendumo įstatymo. Aš labai atsargiai žiūrėčiau į premjero siūlymus dėl keitimo. Šiuo atveju pritarčiau, kad reikėtų padiskutuoti, nes Referendumo įstatymas rašomas visiems galimiems referendumams, tarp jų ir tokiems, dėl kurių gali būti labai įvairių iniciatyvų. Darbo grupėje dėl referendumo buvo labai nuosekliai diskutuojama, buvo aptarta ir ši pozicija. Ji nėra nauja darbo grupei, rengusiai referendumą, argumentų yra labai įvairių. Aš siūlyčiau pritarti nutarimui, o dėl visų kitų variantų iki vasario mėnesio galime labai detaliai, labai argumentuotai diskutuoti. Nutarimas nieko bendro neturi su iškelta problema dėl to įstatymo tobulinimo. Aš manau, dvi dienos. Lenkija svarsto dviejų dienų variantą, taip pat čia galima galvoti apie įstatymo tam tikrą tobulinimą, bet aš pritarčiau minčiai, kad įstatymą reikėtų keisti labai atsargiai.

PIRMININKAS. Ačiū. Dabar dar K.Prunskienė, ir tada mes vis tiek turėsime formaliai spręsti. K.Prunskienė.

K.D.PRUNSKIENĖ. Aš siūlyčiau dabar nebalsuoti už šį variantą, išklausyti antrojo varianto pateikimą, siekti po pateikimo bendru sutarimu pritarti abiem, kad būtų galima padiskutavus apsispręsti dėl datos, o ne ekspromtu čia, pateikimo metu. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Dar A.Gricius. Prašom, kolega.

A.GRICIUS. Gerbiamasis pirmininke, aš jau minėjau klausdamas Seimo Pirmininko. Manau, kad nereikia baimintis pamąstymo, kad pavojinga keisti Referendumo įstatymą.

Aš visiškai pritariu premjero pozicijai, kad mes tikrai turime turėti tokį įstatymą, kurį galim apsvarstyti. Bet tai yra nesusiję dalykai. O šiandien aš siūlau pritarti ir jokių pertraukų čia nereikia. Nes kuo anksčiau mes pristatysim tą datą, tuo geriau mes galėsim ruoštis šiam referendumui. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Jau, kolegos, nuomonės ryškėja…

V.LANDSBERGIS. Dar vieną…

PIRMININKAS. Minutėlę. Aš kaip tik prašau kalbėsiančio Konservatorių partijos atstovo pasakyti, ar jūs formaliai reikalausit pertraukos, ar ne. Nes, mano supratimu, ar mes dabar padarom pertrauką, ar mes jos nedarom, vis tiek pasibaigus šiai sesijai turėsime vesti derybas ir pokalbius bet kuriuo atveju – ar priimam formalų sprendimą, ar ne. Tai ar jūs reikalaujate balsuoti dėl pertraukos? Prašom.

V.LANDSBERGIS. Pone pirmininke, mes pasitarėm ir turbūt svarbiau yra šiek tiek kitkas. Mes galime neprašyti balsuoti dėl pertraukos, bet labai prašome pasvarstyti jums galimybę pačią sesiją pratęsti truputį ilgiau negu iki antradienio, kad mes tikrai galėtume tartis dar sesijos metu. Tą aš labai prašyčiau rimtai apsvarstyti. Arba iki penktadienio, arba dar savaitei.

PIRMININKAS. Aš labai atsiprašau, atitinkamas mano nutarimas pateiktas. Kaip matau, mano sąjungininkų šioje salėje pratęsti sesiją jau yra. Aš labai džiaugiuosi. Projektas jau pateiktas, gerbiamasis Landsbergi.

Tai ar galim pritarti po pateikimo, ar reikalaujate balsuoti? Reikalaujate? Ne, ne, tai… Reikalauja, niekuo negaliu padėti. Kolegos, tai dabar kiti, ne dėl pertraukos, o dėl pritarimo. Ar pritariam po pateikimo, ar ne. Prašom registruotis ir balsuoti, ar pritariam po pateikimo.

76 – už, prieš – 1, 7 susilaikė. Pritarta. Seniūnų sueiga siūlo, kad pagrindinis būtų Europos reikalų komitetas, o papildomi – Teisės ir teisėtvarkos ir Užsienio reikalų komitetai. Sutinkam? Ačiū. Nagrinėti toje būsimoje neeilinėje sesijoje, kuri preliminariai turėtų prasidėti vasario 24 d. Dabar aš susitariau su Vyriausybės vadovu, kad Vyriausybė dar truputį kantriai palauks, ir kviečiu į tribūną K.Prunskienę trumpai referuoti alternatyvų variantą. Prašom.

Seimo nutarimo „Dėl referendumo „Dėl Lietuvos Respublikos stojimo į Europos sąjungą“ paskelbimo“ projektas Nr.IXP-2237A (pateikimas)

K.D.PRUNSKIENĖ. Gerbiamieji kolegos, Valstiečių ir Naujosios demokratijos partijų sąjungos frakcija, iš esmės palaikydama referendumo tikslingumą ir jo formulę, nors galbūt būtų buvę geriau paklausti, ar pritariate narystei nei tiesiog teikti, bet tai nėra mūsų šiandien keičiamas dalykas, vis dėlto mato tikslingumą, įžvelgia tikslingumą referendumą numatyti rudenį. Visai ne dėl to, kad pavasarį yra žemės ūkio darbai. Aš manau, kolegos, sutiksite, jog tinkamas datos parinkimas turės įtakos balsavimo rezultatams, referendumo sėkmei. Iš tikrųjų ar nėra per greitas terminas, manau, abejonių kyla ne tiktai mūsų frakcijai, ypač turint minty, kad mes tą sprendimą priėmėm dalyvaujant daugiau kaip šimtui žmonių, t.y. mūsų sąjungos tarybos narių, taip pat nemažai merų, kurie gerai žino nuotaikas kaime. Turėjom progą per rinkimų kampaniją išgirsti nemažai skeptiškų nuotaikų, kai kurių abejonių ir dar daugiau klausimų. Klausimų, kurie natūraliai iškyla kaimo žmonėms dėl jų sąlygų Europos Sąjungos narystės laikotarpiu, pradžioje, dėl jų ūkinių ir socialinių išgyvenimo sąlygų. Tie trys su trupučiu mėnesio yra tikrai trumpokas laikas ne tik vienai pusei išaiškinti, bet kad ir kaimo žmonės išsiaiškintų, įsisąmonintų ir pripažintų tas sąlygas jiems priimtinomis. Manau, šiandien retas iš mūsų yra visiškai tikras, kad dauguma kaimo žmonių palaikys, nors galbūt ir be tų, kurie nepalaikys, palaikymo referendumas baigsis sėkmingai. Tačiau manau, tai, kad rudenį rugsėjo mėnuo yra dar kiek kita prasme palankus, irgi daugeliui yra aišku. Aš turiu minty tai, kad per vasarą žmonės šiek tiek atsigauna po socialinės įtampos žiemos metu, sumažėja gyvenimo kaštai, yra daug daugiau uždarbio, ypač kaime, ir ankstyvas ruduo, kitaip tariant, vasaros pabaiga, manau, socialine ir psichologine prasme yra kur kas palankesnis laikas. Žinoma, Latvijoje ir Estijoje yra dar ir kitų priežasčių. Tai rinkimai, vykstantys šįmet, dėl kurių šios šalys suplanavo būtent rugsėjo mėnesį. Bet jos, atrodo, nebūgštauja, kad rudenį pavėluos ar nesuspės padaryti kitų darbų. Būtų visai neblogas būrelis šalių, kartu ėjusių Baltijos keliu, Lietuva rugsėjo 7 d. ir kas savaitę kitos šalys mūsų kaimynės, per rugsėjo mėnesį organizuojančios referendumą dėl narystės Europos Sąjungoje.

Be galo svarbu tai, šiandien finansų ministrės kalboje irgi tai išryškėjo, kad 2004 metais atsiras tam tikra finansinė įtampa ir be galo svarbu, kad ta įtampa nebūtų suprasta kaip nepalankios sąlygos kaimui. O jeigu taip yra, tai reikia išsiaiškinti, kokias priemones, kokias sąlygas suformuos mūsų Vyriausybė iš savo pusės, kad Europos Sąjungos galima parama, tos prielaidos sustiprinti kaimo pozicijas būtų deramai panaudotos. Kaimo žmogui išsiaiškinti reikia pačiam, įsitikinti pačiam, o ne tik paskleisti informaciją, kurios srautas gali ir praplaukti pro šalį, pro daugelio žmonių sąmonę. Ačiū.

Atsiprašau, aš siūlau šitą projektą palaikyti be balsavimo pateikimo stadijoje, aiškinkimės palengva, neskubėkim pasakyti kitaip, nes mūsų optimizmas kartais, gal nebūtinai šiuo atveju mano optimizmas dėl rinkimų rezultatų, kaip parodė antrasis Prezidento rinkimų turas, gali nepasitvirtinti. Vien apklausos rezultatai ne visada būna tokie patikimi, kaip daugeliui politikų atrodo. Ačiū.

PIRMININKAS. Minutėlę. Jus irgi nori Seimo nariai paklausinėti. Pirmasis vėl J.Čiulevičius. Prašom, kolega.

J.ČIULEVIČIUS. Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamoji kolege, sakykite, kaip jūs manote apie savo pateiktus motyvus ir argumentus. Aš čia nieko neįžiūriu, kodėl reikėtų referendumą nukelti į rudenį. Tarkime, vienas toks jūsų teiginėlis, kad kaime yra gerokai paplitęs pesimizmas, tai jūs manote, kad jis pavasarį paplitęs, o rudenį kaip nors sunyks. Juo labiau kai rudenį yra grūdų supirkimo tam tikros netvarkos, pieno kaina ir panašiai.

K.D.PRUNSKIENĖ. Tada mes iš viso galim sakyti, kad nesvarbu, kada referendumas įvyks. Laikas suteikia galimybę išsiaiškinti. Laikas suteikia galimybę labiau motyvuoti, labiau pagrįsti. Aš matau skirtumą, ar mes turim tik tris mėnesius, ar mes turime gerą pusmetį. Tai yra esminiai dalykai. Yra dvigubai ilgesnis laiko tarpas. O žmonės linkę išgirsti. Mes patys vasarą turėsime, tikiuosi, atostogų, ir galėsime ir važinėti, ir diskutuoti, ir aiškintis. Negi jums atrodo, kad dialogas su žmonėmis visiškai bevertis ir neturės jokios įtakos jų motyvacijai? Man keista girdėti tokius argumentus.

PIRMININKAS. Ačiū. Ir paskutinysis daktaras K.Bobelis. Prašom.

K.BOBELIS. Aš klausimą užsirašiau gerbiamai finansų ministrei D.Grybauskaitei, ne poniai…

PIRMININKAS. Gerai, ačiū. Gerbiamoji pranešėja, dėkoju. Ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų? Prašom. A.Gricius – pirmasis. Prašom.

A.GRICIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, man atrodo, kad tiek Prezidento rinkimų kampanijai, tiek Seimo rinkimų kampanijai yra mėnuo laiko. Mes žmonėms atsibostame su savo kalbomis. Jeigu mes aiškinsimės tą Europos Sąjungą, dar galima aiškinti ir ne pusę metų, galima ir metus, gal dar vieną kitą suagituosime. Referendumas yra principinis mūsų valstybės klausimas – ar mes norime likti tame žemėlapyje balta dėme, kai į jį žiūrėsime. Man atrodo, mūsų pareiga yra efektyviai išnaudoti tuos tris mėnesius, paaiškinti Lietuvos žmonėms, kad mes ypatingų alternatyvų neturime, mes nesame šveicarai su bankais ir laikrodžiais, mes nesame norvegai su jūra ir naftos bei dujų ištekliais, mums iš esmės nėra didelio pasirinkimo. Man atrodo, suderėta buvo gal ir ne idealiai, bet neblogai, mes turime pakvietimą ir mums reikia kuo greičiau apsispręsti. Ačiū. Siūlau nepritarti šiam atidėjimui.

PIRMININKAS. Ir kolega R.Karbauskis – nuomonė už. Prašom.

R.KARBAUSKIS. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų kalbama ne apie agitaciją. Iki rugsėjo mėnesio, aš įsivaizduoju, mes jau turėsime kitų metų biudžeto projektą, iki rugsėjo mėnesio mes galim priimti daug sprendimų, kurių mums reikia integracijai ir sėkmingam panaudojimui tų lėšų, kurios siūlomos iš Europos Sąjungos. Jeigu kalbėtume apie situaciją, apie kalbas, tai manau, nei rugsėjo, nei gegužės mėnesį kalbos rezultatų neduos – kaimas už stojimą į Europos Sąjungą nebalsuos. Jeigu bus mūsų sprendimai ir biudžete bus numatyta pinigų tam, kad pinigai iš Europos Sąjungos fondų pasiektų Lietuvos ūkininkus, jeigu bus sprendimai, po kurių pieno kaina nekris, o pradės kilti ir karvių skaičius pradės didėti ir stabilizuosis situacija mėsos rinkoje, jei nebus netvarkos, kuri susidarė šiuo momentu dėl grūdų realizacijos, Europos Sąjungai įvedus muitus grūdams valstybėms, kurios kitais metais įstoja į Europos Sąjungą. Į tuos klausimus iki gegužės mėnesio tikrai nebus atsakyta ir konkrečių mūsų Vyriausybės sprendimų, Seimo sprendimų nebus suspėta padaryti. Todėl yra mūsų argumentas tą klausimą spręsti rugsėjo mėnesį. Manau, tais pačiais argumentais remiasi Latvija ir Estija. Taigi, gerbiamieji kolegos, aš nenorėčiau, kad būtų du referendumai, tikiuosi, kad vis dėlto mums užteks vieno, o be kaimo balsų, manau, referendumo teigiamo sprendimo būti negali. Aš kviesčiau jus įsiklausyti į mūsų argumentus.

PIRMININKAS. Supratom. Mielieji kolegos, kadangi nematau sutarimo, siūlau registruotis ir balsuosime, ar pritariame po pateikimo alternatyviam nutarimo projektui. Prašom balsuoti.

Už – 66. (Balsai salėje) Atsiprašau. Už – 6, prieš – 39, susilaikė 25. Nepritarta.

Jeigu būsim visiškai rigoristiški, tai mes dabar turime spręsti, ką toliau daryti, atmesti ar po Vyriausybės… (Balsai salėje) Prašom. K.Prunskienė. Ar atiduoti redaguoti iniciatoriams. K.Prunskienė. Prašom.

K.D.PRUNSKIENĖ. Aš manau, kad iš tikrųjų būtų keista grąžinti redaguoti arba tobulinti, nes mes galėtume pasiūlyti tą pačią datą kaip estai ir latviai. Tai irgi būtų tobulinimas, ir argumentai iš esmės būtų tie patys plius dar, kaip buvo anksčiau svarstoma, suderinimas su kitomis Baltijos šalimis. Šiaip jau mes būdavome linkę derinti savo veiksmus. Tačiau mano replika iš esmės buvo adresuota tiems, kurie atmetimą motyvavo kažkodėl tikslingumu ir neturėjimu kito kelio kaip Europos Sąjunga. Taip, iš tikrųjų mes ne pieš Europos Sąjungą, bet kita data yra kaip tik noras išsiaiškinti su žmonėmis, jiems išsiaiškinti, kad mažiau liktų abejonių. Taigi be reikalo taip argumentuojama.

Kita vertus, aš manau, nežinau, kaip kiti mano kolegos, jeigu jau palaikoma ankstesnė data, gegužės 11 d., ir ji greičiausiai bus priimta galutinėje stadijoje, tai teks dirbti prisitaikant prie tos datos. Kitaip tariant, mes dialogui su visuomene turime tik trejetą mėnesių. Ir reikia suprasti, kad kaimo žmonės reikalaus, ir iš Vyriausybės norėtųsi paprašyti kur kas didesnio dėmesio. Kiekvienas niekada neišsiaiškins, bet reikia, kad kuo daugiau žmonių gautų patikimus, argumentuotus paaiškinimus. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Mielieji kolegos, mes vis tiek formaliai turime balsuoti. Buvo siūlymas atmesti. Kas mano kitaip, tas kitaip ir balsuoja. Prašom registruotis ir balsuoti. Už atmetimą – mygtukas “už”, kas mano kitaip, tegul kitaip ir balsuoja. Už atmetimą.

Už – 55, prieš – 1, susilaikė 2. Projektas atmestas.

Vyriausybės valanda

Dabar imamės kito darbo. Mielieji kolegos, Vyriausybės valanda. Aš noriu štai ką pasakyti. Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, tikiuosi, kad Seimas bus supratingas ir maloningas. Mes šiandien turėjome ypač intensyvų ir turiningą posėdį, tai gal sutiktume baigti Vyriausybės valandą nustatytu laiku, t.y. 14 val., kad turėtume tikrai normalią pertrauką, nes 15 val. dirbsime toliau. Sutinkame? Ačiū. (Balsai salėje) Gerai. Taigi ačiū.

Iš eilės tada, matyt, liberalų frakcijos vardu kolega A.Poplavki. Ruošiasi J.Razma.

A.POPLAVSKI. Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš savo vardu noriu klausti, o ne Liberalų frakcijos. Turiu klausimą gerbiamajam vidaus reikalų ministrui. Gerbiamasis ministre, aš tikiuosi, kad tuo metu, kai buvo priimtas įstatymas dėl gyvenamosios vietos deklaravimo, buvo galvojama apie sovietmečio relikto – privalomos registracijos – atsisakymą. Tačiau kai nuo sausio 1 d. šis įstatymas ir kiti teisiniai aktai įsigaliojo, pasirodė, kad sovietinė tvarka buvo kur kas geresnė negu naujai įvesta. Pirmiausia seniūnai skundžiasi, kad jų funkcijų sumažėjo, gyventojai turi nepatogumų, nes turi važiuoti į rajonų centrus ir ten kreiptis į migracijos tarnybas, kurių patalpos nepritaikytos tokiam žmonių antplūdžiui. Noriu paklausti, gerbiamasis ministre, ar ministerija galvoja supaprastinti šią tvarką, kad ji būtų labiau priimtina žmonėms?

J.BERNATONIS. Dėkoju, gerbiamasis kolega, už klausimą. Pirmiausia noriu pasakyti, kad mes negalėjome palikti tos sovietinės tvarkos, nes, kaip žinote, integruojamės į Europą ir ten kitokia tvarka, todėl pereiname prie gyvenamosios vietos deklaravimo. Tai iš tiesų sukėlė daug įvairių problemų ir dėl to, kad yra neįregistruota daug gyvenamųjų pastatų. Galima būtų ilgai vardyti tas problemas. Tai, apie ką jūs kalbate, mums yra žinoma. Praeitą savaitę buvo susitikę Savivaldybių asociacijos, seniūnų atstovai, mūsų specialistai ir sprendė, kokių reikėtų teisės aktų šiai situacijai pakeisti ir sudaryti sąlygas, kad bent jau dalį reikalaujamų dokumentų apie gyvenamąją vietą galėtų išduoti seniūnai. Kai bus tokie pakeitimai, aš jus tuomet galėsiu informuoti.

A.POPLAVSKI. Labai ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia frakcijos seniūnas A.Kubilius. Ruošiasi A.Kašėta.

A.KUBILIUS. Aš norėčiau paklausti premjero ir galbūt kartu finansų ministrės. Premjere, jūs šiandien labai argumentuotai kalbėjote apie Europos reikalus ir manau, kad jūsų argumentai yra pakankamai įtikinami daugeliui valstybės politikų, valstybės tarnautojų, kurių atsakomybė už Lietuvos sėkmingą integraciją į Europos Sąjungą yra labai didelė. Šiuo požiūriu aš norėčiau jūsų paklausti, ar galėtumėte imtis iniciatyvos ir įtikinti kitus valstybės pareigūnus, kad ir jie kalbėtų labai atsakingai? Štai pirmadienį valstybės kontrolierius ponas J.Liaučius apsilankė pas išrinktąjį Respublikos Prezidentą R.Paksą, kur kalbėjo apie būsimųjų Europos Sąjungos pinigų panaudojimą. Ponas J.Liaučius (aš cituoju) “pripažino, kad yra didelė rizika, ar jie bus įsisavinti skaidriai”. Aš klausiausi per Lietuvos radiją šio reportažo. Susidaro įspūdis, kad stoti į Europos Sąjungą nori tik Lietuvos biurokratai, kurie paskui tuos pinigus naudos neskaidriai. Toks įspūdis turėjo susidaryti Lietuvos žmonėms. Mano klausimas būtų ir finansų ministrei. Ar pagal dabartinių pinigų naudojimą, t.y. PHARE, SAPARD’o ir ISPA yra kokių nors įtarimų, kad pinigai Lietuvoje naudojami neskaidriai, kitaip sakant, kuo remiantis būtų galima daryti kokias nors prielaidas apie pinigų naudojimo neskaidrumą? Ir ar iš tikrųjų būtų galima įtikinti visus valstybės pareigūnus šiuo laikotarpiu kalbėti atsakingai ir atsargiai?

A.M.Brazauskas. Žinoma, ir mane šiek tiek nustebino pono J.Liaučiaus pareiškimas. Šiaip ar taip, užbėgama įvykiams už akių ir avansu jau ieškoma kaltininkų, kol jų dar nėra. Be abejo, tai gali sukelti tam tikrų įtarimų asmenims. Tuo labiau kad Europos Sąjunga šiam reikalui, pačiai kontrolei, skiria labai didelį dėmesį. Aš paprašiau, kad Vyriausybės Makroanalizės skyrius pateiktų pasiūlymus, kaip būtų galima sugriežtinti auditą. Štai D.Grybauskaitė jums trupučiuką papasakos kai kuriuos metmenis, nes mes ypač skiriame ir skirsime dėmesį šiam dalykui.

Žinote, suagituoti atskirus pareigūnus nėra taip paprasta ir taip lengva. Tuo labiau kad tie pareigūnai, kurie taip kalba, yra nepavaldūs premjerui ir mūsų kabinetui, todėl man labai sunku ką nors padaryti. Mūsų kabineto nariai, čia esantys ir nesantys ministrai bei apskritai visi pareigūnai, yra bendros nuomonės. Mes dažnai tą nuomonę deriname. Mes dabar pradėjome tokį informacinio pobūdžio kurselį vadovams, atskirų žinybų pavaduotojams, kitiems pareigūnams, kuriame detaliai supažindiname su pagrindiniais ir finansavimo, ir normų, ir Europos Sąjungos valstybių narių teisių principais. Taip pat bus labai plačiai kalbama ir apie visą kontrolės sistemą, kurią mes turėsime pas save įteisinti ir tam tikrais norminiais aktais. Aš manau, kad kol kas užtenka Vyriausybės lygiu tuos klausimus spręsti.

D.Grybauskaitė. Aš norėčiau pratęsti gerbiamojo premjero mintį, kad…

PIRMININKAS. Prašom.

D.Grybauskaitė. …dabar mūsų PHARE ir ISPA panaudojimo patirtis… Iš esmės nuo 1992–1993 metų nė karto Europos Sąjunga nėra pareikalavusi sugrąžinti lėšas. Panaudojimo koeficientas – 80% – antras pagal kokybę, greitį ir administravimo gebėjimus po Vengrijos (iš visų dešimties asocijuotų šalių). Tai yra antroji pozicija. Mūsų dabartinė patirtis…

Kas dėl tos kontrolės sistemos, kuri numatoma ir kuriama struktūriniams fondams administruoti, kuri pradės veikti… Dabar parengiamieji darbai, bet pradės veikti tiktai 2004 metais, nuo įstojimo momento. Toje sistemoje yra numatyta… Ši sistema (noriu priminti) patvirtinta kaip derybinė pozicija. Mes esame pateikę, baigdami XXI skyrių, ir visiškai patenkino Europos Sąjungos Komisiją. Joje numatyti keturi lygiai: du vidaus audito ir du išorės audito. Dėl vidaus audito. Turi būti stiprinami ministerijų vidaus audito padaliniai. Toliau. Antroji vidaus audito pakopa – tai kontrolės padaliniai įgyvendinančiose institucijose, kurios bus sukurtos kiekvienam fondui. Ir dvi išorės audito funkcijos, pagal kurias būtent Valstybės kontrolė turės ir privalės atlikti išorės auditą, o tai reiškia – pati garantuoti skaidrumą. Taigi dabar pačiai Valstybės kontrolei sakyti, jog ji neįsitikinusi, kad dirbs gerai, manau, yra per anksti. Aš tikrai geriau galvojau apie Valstybės kontrolę.

Antroji išorės audito pakopa yra Europos Sąjungos auditas. Taigi ši keturių pakopų sistema yra sukurta tam… Ir mums yra siūloma ja sekti pagal jau dabar esančių Europos Sąjungos šalių narių patirtį.

PIRMININKAS. A.Kašėta. Ruošiasi J.Razma.

A.KAŠĖTA. Mano klausimas gerbiamajai socialinių reikalų ir darbo ministrei.

Ne vieną sykį apygardos žmonės kreipėsi dėl tokios problemos. Savivaldybės, kai į jas kreipiasi piliečiai dėl socialinės pašalpos, dažnai atsako, kad pagal Vyriausybės patvirtintus Socialinių pašalpų skyrimo nuostatus bedarbis, t.y. nedirbantis žmogus, negali pretenduoti, negali gauti tokios pašalpos, ir tai yra vienas iš pagrindinių motyvų. Kaip jūs galėtumėte pakomentuoti tokią situaciją?

V.BLINKEVIČIŪTĖ. Dėkoju jums už klausimą. Galėčiau taip pakomentuoti, kad, matyt, savivaldybių skyrių darbuotojai arba nepakankamai įsigilinę į įstatymą ir nuostatus, arba iš tikrųjų nėra noro skirti socialinę pašalpą, nes iš tikrųjų tai nepakankamas apibūdinimas – tiktai jeigu esi bedarbis, turi teisę gauti socialinę pašalpą. Tikrai taip nėra ir taip nebus, nes reikia išnagrinėti, dėl kokių priežasčių tas žmogus yra bedarbis. Jeigu jis save traktuoja kaip tokį bedarbį, jog nenori ir neieško darbo, o atėjęs prašo pašalpų, yra vienas dalykas. Aišku, tokiu atveju jis neturi jokios teisės gauti. Kitu atveju, jeigu jis yra užsiregistravęs biržoje, ieško darbo, dalyvauja viešuosiuose darbuose, rodo iniciatyvą dirbti, užsidirbti ir kaip nors išlaikyti save ir savo šeimą, be abejo, jis turi teisę į socialinę pašalpą. Tuo labiau kad yra išvardyta, matyt, apie šešiolika įvairių atvejų, kai pašalpa skiriama, ir yra tam tikri motyvai, dėl kokių priežasčių neskiriama.

Tačiau baigdama aš noriu kartu pasakyti, kad jokiu būdu nėra suvaržomos pačių savivaldybių teisės išimties tvarka skirti socialinę pašalpą šeimai ar žmogui net ir tuo atveju, kai jis neatitinka konkrečių įstatyme ir nuostatuose išvardytų pavyzdžių arba normų. Aš tokiems dalykams kaip tik pritariu ir toleruoju, nes būtent tik savivaldybės ir seniūnijos per savo socialinius darbuotojus, per kaimynus gali išsiaiškinti, kaip gyvena ir dėl kokių objektyvių priežasčių ta šeima neturi pakankamai pajamų. Tokia teisė savivaldai tikrai yra suteikta.

PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia J.Razma. Ruošiasi O.Babonienė. Prašom.

J.RAZMA. Norėčiau premjero pasiteirauti dėl derybų su “Gazpromu” dėl “Lietuvos dujų” pardavimo padėties ir perspektyvų. Kaip jūs apibūdintumėte dabartinę situaciją – ar tai yra normali derybų padėtis, ar derybų imitacija iš “Gazpromo” pusės, ar jau nutrūkusios derybos? Kokie dabar veiksmai ten atliekami – ar keliami nauji reikalavimai, sąlygos, kokie paskutiniai terminai, ar numatoma juos pratęsti? Su tuo susijęs klausimas dėl Lietuvai Rusijos parduodamų dujų kainų. Jeigu aš neklystu, pagal ilgalaikio tiekimo sutartis ir ten įrašytas formules dujų kaina turėtų būti skaičiuojama doleriais. Kai dabar mums palankiai keičiasi dolerio kursas, pardavimo kaina turėtų mažėti, bet, atrodo, taip nėra. Kokia dėl to yra padėtis?

A.M.Brazauskas. Dėl pačių derybų. Derybos turėtų baigtis vasario 28 dieną. Mes pratęsėme derybų terminą iki tokios datos. Taip, derybos vyksta gana vangiai. Mes savo reikalavimų neatsisakome. Pagrindiniai ginčytini klausimai, pozicijų skirtumas yra kaina. Mūsų pozicija – 116, “Gazpromo” – 80 milijonų.

Antras dalykas, investicijos, kurių ėmėsi vokiečiai ir kurių nesiėmė “Gazpromas”, – 70 mln. litų. Trečias dalykas, tiesioginis dujų tiekimas “Lietuvos dujoms”, be tarpininko. Turbūt tai yra pagrindiniai klausimai, susitarimo dėl kurių iki šiol nėra. Žinoma, kai priartės derybų pabaiga, tada spręsime, ką toliau daryti. Išklausysiu žmonių ir kabineto narių motyvus ir prieisime prie kokių nors išvadų. Mes šiandien nesame linkę nusileisti.

Dabar dėl kainos. Žinoma, dėl kainos, kai dolerio kursas smarkiai krenta, atsirado tam tikrų problemų, tačiau yra pavesta ir suteiktos teisės Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai, ponui V.Jankauskui, spręsti dujų kainos klausimą ir tiems vadinamiesiems nereguliuojamiems vartotojams. Tokia kaina yra nustatyta – 304 litai. “Dujotekana” bando užprotestuoti. Matyt, klausimas bus sprendžiamas toliau. Mes nematome pagrindo, kad turėtų būti didinama kaina.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia O.Babonienė. Ruošiasi A.Vidžiūnas.

O.BABONIENĖ. Ačiū. Mano klausimas kultūros ministrei. Tebevyksta diskusijos dėl Filharmonijos. Po vykusio Filharmonijos patikrinimo kontrolės medžiagą svarstėme Švietimo, mokslo ir kultūros komitete. Paaiškėjo, kad iš dalies tokia situacija susidarė dėl nepakankamos teisinės bazės. Taigi kaip vyksta Teatrų ir koncertinių įstaigų įstatymo projekto rengimas?

R.DOVYDĖNIENĖ. Ačiū už klausimą. Iš tikrųjų Valstybės kontrolės auditorių pažymoje yra daug priekaištų Filharmonijos vadovybei dėl to, kad tam tikri teisiniai santykiai nėra sureguliuoti specialiu įstatymu. Septynerius metus Teatrų ir koncertinių įstaigų įstatymo redakcija buvo rengiama, teikiama Vyriausybei, atėjo į Seimą, tačiau vėl buvo grąžinta. Ši Vyriausybė, manau, bus tikrai ta, kuri pateiks įstatymą Seimui, nes Teatrų ir koncertinių įstaigų įstatymo koncepcijai Vyriausybė pritaria, įstatymo rengimo grupė pradėjo darbą ir pavasario sesijoje šis įstatymas bus parengtas ir atiduotas Seimui.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia I.Degutienė, ruošiasi R.Juknevičienė.

I.DEGUTIENĖ. Norėčiau paklausti vidaus reikalų ministro.

PIRMININKAS. Prašom.

I.DEGUTIENĖ. Ačiū. Praeitą savaitę vyko bendra Lietuvos parlamentarių ir Švedijos parlamentarių konferencija, kurioje buvo nagrinėjamas prekybos žmonėmis klausimas. Švedijos parlamentarės paklausė, į ką reikia kreiptis toms moterims, kurios Švedijoje liudijo prieš nusikaltėlius, iš kurių buvo daug sutenerių. Po liudijimo jos kreipėsi į Švedijos valdžią, bijodamos grįžti į Lietuvą, nes jos esą Lietuvoje yra nesaugios, persekiojamos ir negali kreiptis į Lietuvos valdžią, nes niekas nesuteikia joms jokios pagalbos.

Gerbiamasis ministre, kai į mane kreipėsi Švedijos parlamentarės su tokiu klausimu, aš taip pat neturėjau atsakymo, į ką reikia kreiptis. Gal jūs galėtumėte dabar atsakyti, į ką tos moterys turi kreiptis?

J.BERNATONIS. Dėkoju, gerbiamoji kolege. Išties klausimas labai rimtas, svarbus ir gana sudėtingas. Mes turime tam tikras liudytojų apsaugos programas, tam tikrus centrus, kur saugojami liudytojai, tačiau aš manyčiau, kad geriausia kreiptis į vidaus reikalų ministrą. Tuomet aš galiu parinkti atitinkamas tarnybas, kurios tais klausimais galėtų užsiimti.

PIRMININKAS. Ačiū. R.Juknevičienė. Ruošiasi V.Matuzas. Prašom.

R.JUKNEVIČIENĖ. Norėčiau pratęsti tą pačią temą, kurią klausė A.Kubilius. Aš pritariu premjero šiandien išsakytoms mintims dėl to, kad turime susitelkti artėjančiam referendumui ir kad labai atidžiai kalbėtume su visuomene. Vis dėlto gal būtų įmanoma šioje Vyriausybės valandoje išsklaidyti arba pataisyti tą žalą, kuri buvo padaryta visai neseniai, kai teisingumo ministras V.Markevičius spaudos konferencijoje kartu su Aukščiausiojo Teismo teisėju V.Mikelėnu pasakė tokią mintį, jog mes, Lietuva, pretenduodami tapti Europos Sąjungos nariais, turėsime daryti pataisas savo įstatymuose, kad būtų leidžiamos homoseksualistų santuokos. Ši ministro nuostata perduota visomis įmanomomis informavimo priemonėmis, t.y. per radiją, spaudą, televiziją, internetą. Aš pasidomėjau nustebusi dėl tokių drąsių ministro žodžių. Pasirodo, jokių mūsų įsipareigojimų sutartyje nėra. Manau, kad tokie dalykai yra pati baisiausia agitacija, kokia tik gali būti, prieš Europos Sąjungą šiandien Lietuvoje. Gal pasinaudokite ta tribūna, pone premjere, gal ir teisingumo ministras galėtų bent iš dalies ištaisyti šitą žalą?

PIRMININKAS. Vieną minutę, gerbiamasis premjere, aš atsiprašau. Kolegos Seimo nariai, nepaisant bet kokio klausimo, gal net egzotiško klausimo, vis tiek viena minutė.

A.M.BRAZAUSKAS. Pasistengsime išsklaidyti šias abejones, suteikime žodį ministrui.

V.MARKEVIČIUS. Labai ačiū. Aš irgi didžiai nustebau, kad taip buvo traktuota, bet įrašo nebuvo padaryta, nors įrašus darė visos televizijos. Jeigu jūs atkreipėte dėmesį, mano balso arba veido nė viename reportaže tuo klausimu nebuvo. Iš tikrųjų buvo užduotas toks klausimas, nes Olandija tą dalyką yra įteisinusi, ką Lietuva numato daryti? Mes jau komentavome, kad pagal Lietuvos įstatymus, tai yra Trečiąją knygą, yra įmanoma tik skirtingų lyčių santuoka. Iš karto buvo užduotas su tuo susijęs klausimas, o kaip yra kitose šalyse? Buvo paaiškinta, kad partnerystė tarp vienodų lyčių asmenų yra leidžiama (be Olandijos, kurioje leidžiama netgi santuoka) visose Skandinavijos šalyse, Danijoje ir Vokietijoje. Jie paklausė, ar yra kokių nors bylų Strasbūre? Iš tikrųjų praeitais metais Strasbūre buvo keletas bylų ir tas bylas tokie asmenys yra laimėję. V.Mikelėnas paaiškino, kad jeigu atsirastų tokių bylų, sakykime, Strasbūre, gali būti taip, kad teks kažkiek koreguoti Lietuvos Respublikos įstatymus. Tokia buvo interpretacija. Kaip jūs atkreipėte dėmesį, “Verslo žiniose” irgi kaip citata įdėta, bet, deja, įdėta ne kabutėse. Aš noriu pasakyti, kad tą patį vakarą pats nuėjau į tiesioginę nacionalinės televizijos laidą, kurią transliuoja visoje Lietuvoje, jie nesutiko tą dieną, bet Vilniaus televizijoje iš karto mes su kitu bendraautorium, trečiosios knygos… paaiškinome, kaip yra iš tikrųjų.

PIRMININKAS. Ačiū.

R.JUKNEVIČIENĖ. Pone, ministre, bet…

PIRMININKAS. R.Juknevičienė papildomai.

R.JUKNEVIČIENĖ. … ar jūs galite pasakyti vieną sakinį, kad homoseksualistų santuokos su naryste Europos Sąjungoje neturi nieko bendra?

V.MARKEVIČIUS. Be jokios abejonės. Tai absoliučiai nėra…

PIRMININKAS. Ar yra Europos direktyva?

V.MARKEVIČIUS. Nėra.

PIRMININKAS. Nėra? Aišku. Ramu. Kolega V.Matuzas. Prašom.

V.MATUZAS. Ačiū. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, iš tikrųjų mums visiems dabar ramiau pasidarė gyventi, nes nėra tokios direktyvos, su tuo mes ir sveikiname vieni kitus.

Gerbiamasis aplinkos ministre, su nerimu stebime susiklosčiusią ekologinę katastrofą, jos pasekmes prie Ispanijos, Prancūzijos krantų, skaitome spaudoje apie “Lukoil” naftos koncerno interesus išgauti naftą Baltijos jūroje. Aš norėjau pasiteirauti jūsų, kaip jūs manote, ar pavyks įveikti Rusijos naftininkų interesus, kad nafta Baltijos jūroje šalia mūsų gražiosios Kuršių nerijos nebūtų išgaunama?

PIRMININKAS. Vieną minutę, gerbiamasis Kundrotai, gal po to jūs galėsite ir į tą papildomą klausimą raštu, kuris buvo pateiktas, atsakyti? Ačiū. Prašom.

A.KUNDROTAS. Ačiū už klausimą. Tikrai ir mūsų ministerija, ir Užsienio reikalų ministerija labai intensyviai dirba šiuo klausimu, ir tiesiogiai su Rusijos gamtos išteklių ministerija, ir su Kaliningrado sritimi, ir per Rusijos ambasadą, ir per Helsinkio konvencijos sekretoriatą dėl Baltijos jūros aplinkos apsaugos, taip pat per UNESCO kultūros paveldo liniją. Europos Sąjungos aplinkos komisijos komisarei taip pat išsiųstas raštas. Visomis šiomis priemonėmis bandoma pasiekti pagrindinio tikslo, t.y. kad nafta ten nebūtų eksploatuojama. Reikia pripažinti, kad procesas vyksta, apie tai mes kartkartėmis informuojame ir jūs patys skaitėte spaudoje, kad poveikio aplinkai vertinimo procesas yra atliktas ir toliau bandoma tą procesą realizuoti taip, kaip numato Rusijos įstatymai. Šiek tiek esame apriboti galimybių dėl to, kad Rusija yra neratifikavusi Poveikio aplinkai vertinimo konvencijos ir mes neturime juridinio pagrindo išsireikalauti tiek įtakos, kiek norėtume. Tiesa, naudojamės pačios Rusijos įstatyme numatyta nuostata, kad kita šalis gali būti pakviesta aptarti šitas problemas. Ir visą tą laiką mes spaudėme, tačiau iki pat dabar buvo nesutikta susitikti, ir toks posėdis numatomas vasario pabaigoje.

Jeigu kalbėtume, ar mes ruošiamės, jeigu vis dėlto pavyktų, tai mes vertinome aplinkos kokybę tiek, kiek mes galime tai daryti savo teritorijoje, t.y. vandens kokybę, gyvūniją, augaliją, visa kita, jeigu reikėtų ateityje bylinėtis, taip pat prašėme Rusijos, kad leistų jų teritorijoje aplink tą vietą tą patį padaryti. Iki šiol buvo neigiamas nusistatymas. Prieš keletą dienų buvo pasakyta, kad galbūt leis, jeigu Lietuva finansuos. O mes esame pareiškę, kad jeigu pagal mūsų programą leis tą daryti, mes finansuosime tą vadinamąjį fono nuėmimą.

Tai tiek būtų dėl šitos problemos. Taip pat praeitą Vyriausybės valandą buvo klausimas dėl statybų Europos centro draustinyje. Taip, apie kilometrą nuo ten vyksta statybos. Yra suderintas 2000 m. projektas ir mes dabar tikriname to suderinimo teisėtumą. Ten ne tiktai Aplinkos ministerijos sistemos, bet ir kitų institucijų parašai ir antspaudai yra sudėti. Teritorijų planavimo ir statybos inspekcija patikrins taip, kaip priklauso pagal procedūras, išdavimo teisėtumą. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, tikiuosi, kad mūsų susitarimas galioja. Vyriausybės valanda yra baigta. Kartu baigiamas tikrai labai svarbus sausio 23 d. rytinis Seimo posėdis. Dėkoju visiems – ir Vyriausybei, ir Seimo nariams, ir mūsų maloniems svečiams.