Penkiasdešimt penktasis (331) posėdis
2003 m. sausio 21 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojas A.SKARDŽIUS

Seimo nutarimo „Dėl A.Driuko atleidimo iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo pareigų“ projektas Nr.IXP-2206 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, pradedame sausio 21 d., antradienio, vakarinį plenarinį posėdį. Darbotvarkėje pažymėti 2-1a, 2-1b, 2-1c klausimai. Seimo nutarimo “Dėl Artūro Driuko atleidimo iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo pareigų” projektas Nr.IXP-2206. Pateikimas, svarstymas, priėmimas. Pranešėjas – Respublikos Prezidento referentas A.Perkauskas. Prašau.

A.PERKAUSKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, Lietuvos Respublikos Prezidentas 2003 metų sausio 10 d. dekretu teikia Lietuvos Respublikos Seimui atleisti A.Driuką iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo pareigų. Aiškumo dėlei pasakysiu, kad šis klausimas tiesiogiai susijęs su kitu klausimu, kuris yra įtrauktas į posėdžio darbotvarkę, t.y. su šio teisėjo ir kito teisėjo skyrimu Apeliacinio teismo teisėjais. Taigi šis atleidimas yra todėl, kad Prezidentas taip pat prašo pritarti teisėjo A.Driuko skyrimui Apeliacinio teismo teisėju. Tai tiek būtų trumpai.

PIRMININKAS. Dėkoju. Niekas jūsų nenorėjo klausti. Tad pateikimo procedūroje klausčiau dėl balsavimo motyvų. Nėra. Ar galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo? Ačiū. Pritarta.

Pradėsime priėmimo procedūrą. Dėl 1 straipsnio dėl balsavimo motyvų. Norėčiau priminti, kad 1 straipsnyje reikėtų įrašyti “po 2003 m. sausio 21 d.” Nėra norinčių kalbėti. Ar bendru sutarimu galime priimti 1 straipsnį? Ačiū, priimtas. Dėl 2 straipsnio dėl balsavimo motyvų. Taip pat nėra norinčių kalbėti. Ar bendru sutarimu galime priimti 2 straipsnį? 2 straipsnis priimtas.

Prašau išsakyti nuomones dėl viso Seimo nutarimo dėl balsavimo motyvų. Nėra. Tad, kolegos, prašau registruotis, balsuosime. Kas už tai, kad šis Seimo nutarimas būtų priimtas, balsuojate už, turintys kitą nuomonę, – prieš arba susilaikote.

Užsiregistravo 59.

Už balsavo 57, prieš nėra, susilaikė 2. Nutarimas priimtas.

Seimo nutarimo „Dėl pritarimo skirti Lietuvos apeliacinio teismo teisėjus“ projektas Nr.IXP-2205 (pateikimas)

Seimo nutarimo “Dėl pritarimo skirti Lietuvos Apeliacinio teismo teisėjus” projektas Nr.IXP-2205. Pateikimas. Pranešėjas – Respublikos Prezidento referentas A.Perkauskas. Prašau.

A.PERKAUSKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, taip pat 2003 metų sausio 10 d. dekretu Lietuvos Respublikos Prezidentas siūlo Lietuvos Respublikos Seimui pritarti Artūro Driuko ir Konstantino Ramelio skyrimui Lietuvos Apeliacinio teismo teisėjais.

Trumpai paminėsiu kai kuriuos svarbius šių abiejų teisėjų biografijų faktus. Visų pirma trumpai apie teisėją A.Driuką. A.Driukas 1983 metais baigė Vilniaus universiteto Teisės fakultetą ir įgijo teisininko kvalifikaciją. Iš pradžių dirbo juridinėje konsultacijoje, taip pat advokatu, o nuo 1995 metų sausio mėnesio Druskininkų miesto apylinkės teismo teisėju. Vėliau, nuo 1996 metų, – Lietuvos Apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėju, o nuo 1999 metų kovo mėnesio iki šiol – Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėju. Na, pažymėtina, kad teisėjas A.Driukas aktyviai užsiima ir moksline veikla, pavyzdžiui, dalyvavo Civilinio proceso kodekso projekto rengimo darbe.

Antrasis teisėjas – K.Ramelis teisininko išsilavinimą ir kvalifikaciją įgijo 1967 metais, taip pat yra baigęs Vilniaus universiteto Teisės fakultetą. Pradėjo dirbti 1970 metais Švenčionių rajono liaudies teismo teisėju, nuo 1973 metų – šio teismo pirmininku. Nuo 1995 metų sausio mėnesio ponas K.Ramelis yra Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas ir šio skyriaus pirmininkas. Tai tiek būtų trumpai apie teisėjus, kurių skyrimui Apeliacinio teismo teisėjais Prezidentas prašo Seimo pritarimo.

PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamajam pranešėjui. Klausčiau Seimo narių: ar, remiantis Statuto 200 straipsnio 8 dalimi, pageidautumėte, kad kandidatai atsakytų į jūsų klausimus? Nėra norinčių. Dėkoju. Todėl kandidatų nekviesime.

Klausčiau dėl balsavimo motyvų dėl šio Seimo nutarimo po pateikimo. Nėra norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų. Ar galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo? Ačiū, pritarta.

Pradedame nagrinėjimo procedūrą. Pagrindinis siūlomas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Dėkoju, kitų siūlymų nėra.

Norėčiau kolegoms priminti, kad Liberalų frakcija su kandidatais susitinka sausio 27 d., pirmadienį, 15 valandą. Kitos frakcijos nepateikė susitikimo grafiko, todėl kviesčiau frakcijas taip pat suderinti susitikimus. Kiti komitetai, kurie norėtų susitikti, taip pat turėtų suderinti su posėdžių sekretoriatu susitikimą su gerbiamais kandidatais. Siūloma svarstyti sausio 28 dieną. Ar būtų kitų siūlymų dėl svarstymo datos? Nėra. Tad pritarta šiai datai.

Seimo nutarimo „Dėl J.A.Riepšo skyrimo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininku“ projektas Nr.IXP-2204 (pateikimas)

Seimo nutarimo “Dėl J.A.Riepšo skyrimo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininku” projektas Nr.IXP-2204. Kviečiu pateikti šį projektą Respublikos Prezidento referentą A.Perkauską. Prašau.

A.PERKAUSKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, Lietuvos Respublikos Prezidentas savo dekretu teikia Seimui skirti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininku šio skyriaus teisėją ir laikinai einantį šio skyriaus pirmininko pareigas Joną Algirdą Riepšą.

Na, jeigu vėl trumpai priminčiau pagrindinius biografijos duomenis, tai gerbiamasis teisėjas J.Riepšas Vilniaus universiteto Teisės fakultetą baigė 1970 metais. Tais pačiais metais pradėjo dirbti Varėnos rajono teismo pirmininku, o 1974 metais pradėjo dirbti Aukščiausiajame Teisme. Iki šiol teisėjas J.Riepšas yra Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjas. Pažymėtina, kad teisėjas J.Riepšas ne tik kvalifikuotai atlieka teisėjo pareigas, bet aktyviai dalyvauja ir plėtojant Lietuvos baudžiamąją ir baudžiamojo proceso teisę, konkrečiai teisėjas J.Riepšas aktyviai dirbo rengiant naujų Baudžiamojo ir Baudžiamojo proceso kodeksų projektus. Taigi, matyt, dėl teisėjo J.Riepšo kvalifikacijos abejonių nėra. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjui. Taip pat niekas nenori jūsų klausti. Tad klausčiau: ar norėtumėte patį kandidatą į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkus matyti tribūnoje, kad jis atsakytų į jūsų klausimus? Ne, nėra. Tada nekviesime. Klausiu, ar galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo, nesant norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Ačiū. Pritarta. Pradedame nagrinėjimo procedūrą. Pagrindiniu siūlomas Teisės ir teisėtvarkos komitetas ir papildomai siūloma susitikti su frakcijomis, kurios išreikš norą, ir su komitetais. Ar būtų kitų siūlymų? Nėra. Siūloma svarstyti taip pat sausio 28 dieną. Nėra kitų siūlymų. Baigiame šio klausimo svarstymą, pritardami pasiūlytai svarstymo datai.

Įmonių bankroto įstatymo 32 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-1432(2*) (svarstymas)

Darbotvarkės 2-2 klausimas – Įmonių bankroto įstatymo 32 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-1432. Svarstymas. Pranešėjas kolega P.Vilkas pateiks Ekonomikos komiteto išvadą. Prašom.

P.VILKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai. Ekonomikos komitetas, išnagrinėjęs teikiamą svarstyti Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 31 ir 32 straipsnių papildymo įstatymo projektą ir atsižvelgdamas į Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvadas, siūlo išbraukti įstatymo 1 straipsnį, nes administratorius, vykdydamas Įmonės bankroto įstatymą, Garantinio fondo įstatymą ir Garantinio fondo nuostatus, iš esmės vykdo išmokų iš Garantinio fondo gavimo ir išmokėjimo procedūras bankrutuojančios įmonės darbuotojams dar iki bankroto procedūros likvidavimo nustatymo. Pritarus šiam straipsniui, bankrutuojančių įmonių darbuotojai išmokas gautų kur kas vėliau, negu gauna dabar. Komitetas pritarė 32 straipsnio 4 dalies papildymui, kad administratorius pateikia pažymą, patvirtinančią, jog yra visiškai baigtas išmokų iš Garantinio fondo išmokėjimas bankrutuojančios įmonės darbuotojams. Įvertinęs visa tai Ekonomikos komitetas bendru sutarimu priėmė sprendimą pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. Gerbiamieji Seimo nariai, prašau pritarti komiteto priimtam sprendimui. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkojame gerbiamajam pranešėjui. Girdėjome Ekonomikos komiteto išvadą. Kviečiu Biudžeto ir finansų komiteto išvadą pateikti kolegą J.Palionį.

J.PALIONIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos. Biudžeto ir finansų komitetas bendru sutarimu pasiūlė pagrindiniam komitetui įstatymo projektą atmesti, nes priėmus įstatymo projekto iniciatorių pateiktus pasiūlymus pablogėtų išmokų išmokėjimo bankrutavusios įmonės darbuotojams sąlygos. Pagrindinis komitetas, kaip girdėjome, vėliau įstatymo projektą patobulino, pagal Vyriausybės nuomonę išbraukė iš įstatymo projekto 1 straipsnį. Todėl tai yra priimtina.

PIRMININKAS. Pagrindinis komitetas pritarė, o papildomas komitetas – ne. Mums vis dėlto reikėtų priimti sprendimą, ar pritariame pagrindinio komiteto išvadai. Prašom savo apsisprendimą išreikšti balsuodami. Kas už tai, kad pritartume pagrindinio komiteto išvadai, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko. (Balsai salėje)

Užsiregistravo 70 Seimo narių. Už pagrindinio komiteto išvadą balsavo 69, prieš nėra, susilaikė vienas. Pritarta pagrindinio komiteto išvadai.

Diskusijoje norinčių dalyvauti nėra. Kadangi savo apsisprendimą dėl šio įstatymo projekto po svarstymo išreiškėme, tai šiam įstatymo projektui po svarstymo pritarta.

Tabako kontrolės įstatymo 11 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-1965(2*) (svarstymas)

Darbotvarkės 2-3 klausimas – Tabako kontrolės įstatymo 11 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-1965. Ekonomikos komiteto išvadą pateiks kolega J.Razma, kurio nematau salėje. Ponia S.Burbienė. Prašome, gerbiamoji kolege.

S.BURBIENĖ. Gerbiamieji kolegos, Ekonomikos komitetas svarstė Seimo narių pateiktą Tabako kontrolės įstatymo 11 straipsnio papildymo įstatymo projektą. Kadangi buvo prašyta Vyriausybės išvados, tai Vyriausybė ją pateikė. Vyriausybė pritarė ir pasiūlė papildomą straipsnį, t.y. įsigaliojimo datą nukelti į 2003 m. liepos 1 dieną. Ekonomikos komitetas svarstydamas pritarė tokiam siūlymui ir siūlo Seimui dabar pritarti patobulintam Ekonomikos komiteto variantui, kuris reikštų, kad Lietuvoje draudžiama realizuoti prekes, imituojančias tabako gaminius ar jų pakuotes, žaislus, maisto produktus ir visa kita. Šis įstatymas įsigaliotų nuo 2003 m. liepos 1 dienos. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkojame. Sveikatos reikalų komiteto išvadą kviečiu pateikti kolegę D.Mikutienę. Prašom.

D.MIKUTIENĖ. Gerbiamieji kolegos, Sveikatos reikalų komitetas svarstė Tabako kontrolės įstatymo 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą ir pritarė bendru sutarimu už. Atskirosios nuomonės nebuvo.

PIRMININKAS. Dėkoju. Žmogaus teisių komiteto išvadą kviečiu pateikti kolega A.Salamakiną. Kolega A.Lydeka. Prašom.

A.LYDEKA. Gerbiamieji kolegos, vietoj kolegos A.Salamakino pateiksiu Žmogaus teisių komiteto nuomonę dėl šio įstatymo projekto. Papildomas komitetas apsvarstė ir bendru sutarimu pritarė įstatymo projektui. Siūlau pritarti.

PIRMININKAS. Dėkojame. Girdėjome išvadas visų komitetų, kurie svarstė šį įstatymo projektą. Visų išvados – pritarti. Kviečiu sakyti nuomones dėl balsavimo motyvų po svarstymo. Nėra. Pataisų ir siūlymų, dėl kurių mums reikėtų apsispręsti, nėra. Klausiu, ar galime bendru sutarimu pritarti po svarstymo šiam įstatymo projektui? Negalime. Kai kurie kolegos nepritaria, todėl prašau registruotis ir balsuosime, ar pritariame šiam įstatymo projektui po svarstymo. Kas už tai, kad pritartume, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, prieš arba susilaiko. Vyksta balsavimas.

Užsiregistravo 68 Seimo nariai. Už balsavo 59, prieš nėra, susilaikė 8. Pritarta po svarstymo.

Seimo nutarimo „Dėl Seimo laikinosios komisijos J.Paliako žūties aplinkybėms ištirti išvados“ projektas Nr.IXP-2213 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)

Darbotvarkės 2-4 klausimas – Seimo nutarimo “Dėl Seimo laikinosios komisijos J.Paliako žūties aplinkybėmis ištirti” išvados projektas Nr.IXP-2213. Pateikimas, svarstymas, priėmimas. Pranešėjas – kolega Z.Mačernius. Prašom.

Z.MAČERNIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Seimo laikinoji komisija J.Paliako žūties aplinkybėms ištirti buvo sudaryta praėjusių metų sausio 25 d. Seimo nutarimu Nr.9741. Komisijai buvo pavesta susipažinti su teisėsaugos institucijų veikla tiriant J.Paliako žūties aplinkybes, išaiškinti aplinkybes, trukdančias šio nusikaltimo operatyviam ir rezultatyviam tyrimui, ir Laikinajai tyrimo komisijai pagal suteiktas galias imtis priemonių šioms kliūtims pašalinti bei užkirsti kelią politinėms spekuliacijoms šio tyrimo tema. Šių metų birželio 13 d. Seimo nutarimu komisijos veikla buvo pratęsta iki šių metų sausio 25 dienos. Per veiklos laikotarpį įvyko 7 komiteto posėdžiai, kuriuose reguliariai buvo išklausoma teisėsaugos institucijų informacija, priimami sprendimai komisijos veiklos klausimais. Be to, komisija, rinkdama informaciją ir tiesiogiai susipažindama su J.Paliako žūties tyrimu, naudojo ir kitas darbo formas. Raštu buvo kreiptasi į Generalinę prokuratūrą, Policijos departamentą prie Vidaus reikalų ministerijos, Valstybės saugumo departamentą su prašymais pateikti informaciją apie J.Paliako žūties aplinkybes bei atliekamą tyrimą.

2002 m. vasario 15 d. posėdyje iš komisijos narių sudaryta tyrimų grupė, nuvykusi į Klaipėdą, tiesiogiai susipažino su atliekamu tyrimu dėl J.Paliako žūties. Komisijos pirmininkas keletą kartų išvykų metu Klaipėdoje pakartotinai susitiko su tyrimą vykdančios teisėsaugos pareigūnais, bendravo su žuvusiojo J.Paliako žmona V.Paliakiene, teisininku V.Zigmantu. Išvykų metu sukaupti duomenys buvo pateikiami ir svarstomi komisijos posėdžiuose. Siekdama sudaryti sąlygas operatyviam ir netrukdomam baudžiamosios bylos tyrimui, komisija tam tikrais klausimais kreipėsi į Vyriausybę, teisėsaugos ir kitas valstybės institucijas.

2002 m. gruodžio 18 d. Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra informavo, kad baudžiamoji byla Nr.30-2-04601 dėl J.Paliako tyčinio nužudymo sunkinančiomis aplinkybėmis nutraukta, nesant šio nusikaltimo įvykio. Baudžiamosios bylos parengtinio tardymo metu buvo nustatyta, kad J.Paliakas nutarė imituoti pasikėsinimą į savo gyvybę, todėl įsigijo savadarbį sprogstamąjį įtaisą. 2001 m. gruodžio 18 d. apie 14.30 val. Klaipėdoje prie Bokšto gatvės 9 namo, jam benešant šį sprogstamąjį įtaisą, įvyko savaiminis sprogimas, kuris mirtinai sužalojo J.Paliaką.

Laikinoji komisija, apibendrindama atliktą darbą ir surinktą informaciją, daro šias išvadas.

Pirma. Komisija nenustatė, kad J.Paliako žūčiai ir jos aplinkybių tyrimui turėjo įtakos politinės, visuomeninės ar kitokios suinteresuotos grupės ar asmenys.

Antra. Komisija neturi pagrindo abejoti tyrimą atlikusios Generalinės prokuratūros išvada, kad J.Paliakas buvo mirtinai sužalotas paties nešamo savadarbio sprogstamojo užtaiso savaiminio sprogimo.

Atsižvelgiant į tai, kad J.Paliako žūties aplinkybės išaiškintos, baudžiamoji byla dėl jo nužudymo nutraukta, o komisijos veiklos terminas baigiasi šių metų sausio 25 dieną, todėl tikslinga laikinosios komisijos J.Paliako žūties aplinkybėms ištirti veiklą baigti. Todėl siūloma nutartis dėl komisijos darbo baigties. Be to, gauta Teisės departamento išvada, kuri skamba šitaip: “Nutarimo projektas iš esmės atitinka juridinės technikos reikalavimus”. Todėl siūlau tokią išvadą patvirtinti.

PIRMININKAS. Dėkojame gerbiamajam pranešėjui. Pateikimo stadijoje jūsų norėtų paklausti trys Seimo nariai. Kolega J.Čekuolis. Prašom.

J.ČEKUOLIS. Dėkoju. Gerbiamasis pranešėjau, norėčiau pasveikinti jus baigus Laikinosios komisijos darbą. Kiek įsteigiame įvairių komisijų, tikrai daug daugiau jų steigiame negu girdime ataskaitas apie tai, jog komisija savo darbą gali baigti. Su tuo jus sveikinu.

O mano klausimas būtų nesusijęs su šiuo konkrečiu įvykiu, kurį komisija tyrė. Jūs pats, vadovavęs tokiai laikinajai tyrimo komisijai ir tam tikra prasme atlikęs darbą, panašų į teisėsaugos institucijų, apskritai kaip vertintumėte, žiūrint į ateitį, ar tokios laikinosios tyrimo komisijos yra perspektyvios mūsų Seime, turint minty tą patirtį, kurią jūs sukaupėte, dirbdamas šioje komisijoje? Klausiu ne apie J.Paliaką, bet apskritai apie komisiją kaip Seimo darbo formą tiriant konkrečią bylą, kaip tą bylą tiria teisėsaugos pareigūnai. Ar tai efektyvu?

Z.MAČERNIUS. Ačiū už klausimą. Be abejo, aš nesu teisininkas ir negaliu teisiškai paaiškinti, tačiau tokios Seimo komisijos sudarymas, sakyčiau, padarė didesnę ar mažesnę įtaką visoms teisėsaugos institucijoms, kad jos darniau, be jokių tarpusavio ginčų tirtų tą medžiagą. Be to, mūsų komisijos iniciatyva buvo kreiptasi į tam tikras institucijas ir Vyriausybę, į Generalinę prokuratūrą, ir iš esmės visi pareigūnai detaliau, aiškiau ir kruopščiau atliko šiuos darbus. Todėl manyčiau, kad kai kuriais atvejais galbūt ir tikslinga.

PIRMININKAS. Kolega A.Vidžiūnas. Prašom.

A.VIDŽIŪNAS. Gerbiamasis pranešėjau, aš sutinku su jūsų atsakymu į šį klausimą, bet vis tiek turiu du klausimus. Antroji komisijos užduotis buvo tokia: nustatyti, kas trukdo operatyviam ir rezultatyviam tyrimui. Ką jūs nustatėte, kas trukdė ir kas galėjo trukdyti?

Antras klausimas. Ką naujo, palyginti su prokuratūros ir kitų teisėsaugos institucijų išvadomis, komisija yra pati ištyrusi?

Trečias. Kiek maždaug galėjo kainuoti komisijos veikla, turint galvoje prokuratūros, kitų institucijų darbo sąnaudas, benziną, jūsų posėdžių laiką? Ar nesate skaičiavęs?

Z.MAČERNIUS. Galbūt pradėsiu nuo paskutinio klausimo, kiek kainuoja. Iš tikrųjų prisipažinsiu, nesidomėjau, tačiau visi telefoniniai pokalbiai buvo mano, kaip Seimo nario, limito ribose. Tos išvykos irgi nebuvo tokios jau didelės, labai daug papildomų išlaidų, manyčiau, nesudarė. Jūs klausėte, ar kas nors darė įtaką. Ar aš taip supratau?

A.VIDŽIŪNAS. Komisija turėjo nustatyti, kas trukdo operatyviam bylos tyrimui. Jūsų komisijos užduotis buvo. Ar ką nors nustatėte?

Z.MAČERNIUS. Iš tikrųjų galiu aiškiai konstatuoti, kad jokių trukdžių, kad kas nors stabdytų, vilkintų ar darytų įtaką tos bylos tyrimui, nebuvo nustatyta.

PIRMININKAS. Kolega J.Veselka.

J.VESELKA. Gerbiamasis pranešėjau, kiek supratau, jūsų komisija konstatavo faktą, kad J.Paliakas žuvo pasidirbęs sprogmenį, kai tas sprogmuo staiga sprogo. Jūs man logiškai paaiškinkite. Kaip įprasta, žmogus, kuris nori nusižudyti, pasirenka paprastesnes formas – ne kur nors eidamas, o namuose, miške, prie upės ir t.t. Kokia logika vertė J.Paliaką pasigaminti sprogmenį, eiti kur nors į organizaciją ir ten susisprogdinti ar susprogti? Ar faktą, kad žmogus sąmoningai pasigamina sprogmenį, eina kažkur ir staiga žūsta, jūs ištyrėte ir kaip taip atsitiko? Tai apskritai prieštarauja nusižudymo logikai.

Z.MAČERNIUS. Ačiū, kolega. Aš galiu drąsiai teigti, kad tai nėra nusižudymas. Tai yra nelaimingas atsitikimas. Norėčiau pasakyti taip: jeigu norima detaliau susipažinti su tos bylos tyrimo eiga, būtų galima tai padaryti. Todėl aš šiandien apgailestauju, kad vis dėlto išvada tokia, kurios labiausiai nesitikėjo ir mūsų komisija, tačiau vis dėlto prokuratūra yra pateikusi tokią išvadą, byla nutraukta, ir komisija įstatymiškai negali iš naujo peržiūrėti. Tai gali padaryti ieškovas, pateikdamas ieškinį per tam tikrą laikotarpį. Dar kartą kartoju: detaliau susipažinti galima. Yra prokuratūros išvada. Ji yra gana detali, jums pageidaujant tai bus galima padaryti.

PIRMININKAS. Kolega V.Landsbergis norėjo dar jūsų paklausti, gerbiamasis pranešėjau.

V.LANDSBERGIS. Ačiū. Jeigu galima. Ar komisijai teko svarstyti tokį klausimą priimant ir teisėtvarkos išvadą, kad J.Paliakas pats pasigamino sprogmenį ir, matyt, netyčia sprogo? Kokiu tikslu jis gamino tą sprogmenį?

Z.MAČERNIUS. Be abejo, čia klausimas gana sunkokas. Yra Generalinės prokuratūros išvados dėl šios bylos. Lankantis vietoje daugelis netiki tokia išvada. Tačiau Generalinė prokuratūra turi pakankamai įrodymų teigti, kad tai buvo netyčinis savo paties užsakyto užtaiso sprogimas.

PIRMININKAS. Dėkojame. Atsakėte į visus Seimo narių klausimus. Dėl balsavimo motyvų po pateikimo klausčiau, ar nori kolegos pasakyti savo nuomones? Nėra. Ar bendru sutarimu galime pritarti po pateikimo? Negalime. Kolega R.Sedlickas – nuomonė prieš.

R.A.SEDLICKAS. Tokio pobūdžio Seimo komisijos kaip ši turi užduotį ir tikslą išaiškinti tai, ko nenustatė pačios tarnybos. Jeigu jie priima kiekvieną žodelį, kurį tarnybos ir policija jiems pasako, vadinasi, jie paima ir uždengia tą visą dalyką. Yra du tikslai: arba ką nors nauja išsiaiškinti, arba priimti tai, kas yra sakoma. Dabar padėtis čia susijusi su bomba: iš kur ji gauta, kieno, ar atsitiktinis įvykis, kokios aplinkybės? Pasirodo, dar kartą Lietuvoje nėra nei motyvų, nėra tikslo, nėra nei užsakovo, nėra bendrininkų – nieko nėra. Tada palaiminta ta išvada. Aš esu prieš tokias komisijas, nes jos nieko gera nepadaro, vien tik uždengia tai, kas neturėtų būti uždengta. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kitų nuomonių nėra. Prašom, kolegos, registruotis. Balsuosime, ar pritariame šiam Seimo nutarimui po pateikimo. Kas už, tas balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, prieš arba susilaikote.

Užsiregistravo 77 Seimo nariai. Už balsavo 39, prieš – 8, susilaikė 23, tad pritarta po pateikimo.

Pradedame priėmimo procedūrą. Seimo nutarimas iš dviejų straipsnių. Pradėsime priėmimą pastraipsniui.

1 straipsnis – patvirtinti Seimo laikinosios komisijos J.Paliako žūties aplinkybėms ištirti išvadą ir pripažinti, kad komisija baigė darbą. Dėl 1 straipsnio dėl balsavimo motyvų. Nėra. Ar bendru sutarimu galime priimti 1 straipsnį? Priimta.

2 straipsnis – nutarimas įsigalioja nuo priėmimo. Kadangi dėl balsavimo motyvų nėra norinčių kalbėti, klausčiau, ar bendru sutarimu galime priimti 2 straipsnį? Priimta.

Dėl viso Seimo nutarimo dėl balsavimo motyvų prašom išsakyti nuomones. Kortelę patikrinkite, kolega. Kolega V.Landsbergis – nuomonė prieš. Prašom.

V.LANDSBERGIS. Aš noriu pasakyti štai ką. Kad, kalbėdami apie šią istoriją, kalbame apie nelaimingą atsitikimą, aš nežinau, ką mes apgaudinėjame. Žinoma, bomba susprogo ten, kur ji neturėjo sprogti, bet niekas neatsako į klausimą, kur ji turėjo sprogti, koks jos buvo tikslas, kur būtų buvęs tas laimingas atsitikimas, kam ji buvo gaminama, ar kiekvienas savo namuose gaminasi bombas ir kai kam įvyksta nelaimingas atsitikimas. Labai nerimtai tas viskas atrodo šitaip formuluojant. Vadinasi, nepavyko bombos panaudoti pagal tikslą. Aš tai matau ir dabar tą kvalifikuoti, kad šiaip sau paprastas nelaimingas atsitikimas – ėjo žmogus per gatvę ir jį suvažinėjo. Tai visai ne taip.

PIRMININKAS. Nuomonė už – kolega J.Karosas. Prašom.

J.KAROSAS. Aš irgi kelis žodžius dėl tos bombelės istorijos. Iš tiesų, kai mes tą komisiją sudarėme, kaip ir kitais atvejais, aš sakiau, kad iš principo tokios komisijos nelabai būtinos, švelniai tariant, nes yra valstybės institucijos, kurių pareiga yra atlikti savo darbą. Šiuo atveju komisija tik gal šiek tiek paskatino ar suaktyvino tą darbą, bet tą darbą atliko specialistai, žmonės, institucijos, kuriems tai priklauso.

Dabar mane kolegų priėjimas prie šio reikalo, vadinkime, ir kalbos, nežinant dalyko esmės, truputį liūdina, nes tie, kurie yra susipažinę su visa byla, žino tai, kas šiandien yra teisinių tyrimo institucijų įrodyta. Kiti dalykai, žinoma, yra įsivaizdavimo dalykai. Mes, aš manau, kaip valstybės institucija, šiuo atveju Seimas, neturėtume pasiduoti, todėl aš manau, kad mes turėtume pritarti tam nutarimui. Skatinčiau ateityje jokiom progom… arba labai išimtinėm progom sudaryti tokias komisijas, o viską reikalauti perduoti toms institucijoms, kurioms tai priklauso.

PIRMININKAS. Kolega K.Bobelis. Prašom. Nuomonė už.

K.BOBELIS. Ačiū. Aš manau, kad Seimas padarė sprendimą – sudarė komisiją, kad išsklaidytų dūmus ir neaiškumus, kurie buvo dėl šio reikalo. Aš manau, kad komisija sudaryta iš kompetentingų kolegų, kurie turėjo ryšius su visomis teisėsaugos institucijomis. Jeigu komisija padarė tokią rekomendaciją, aš manau, Seimo pareiga paremti tos komisijos rekomendaciją, nes atstovauja bendrai Seimo sudarytai pozicijai. Aš manyčiau, kad tai yra nereikalingas ginčas. Ar komisija reikalinga, ar nereikalinga, yra kitas klausimas, bet jeigu jau Seimas priima sprendimą ir pasitiki ta komisija, sudarydamas ją, tai reikia pasitikėti ir jos sprendimais.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kolega Z.Mačernius atsisakė. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, prašom balsuoti.

Kas už tai, kad Seimo nutarimas “Dėl Seimo laikinosios komisijos J.Paliako žūties aplinkybėms ištirti” būtų priimtas, balsuojate už, turintys kitą nuomonę – prieš arba susilaikote.

Užsiregistravo 75 Seimo nariai. Už balsavo 39, prieš – 7, susilaikė 21, nutarimas priimtas.

Jaunimo politikos pagrindų įstatymo projektas Nr.IXP-2186 (pateikimas)

Darbotvarkės 2-9 klausimas – Jaunimo politikos pagrindų įstatymo projektas Nr.IXP-2186. Pateikimas. Pranešėjas – kolega K.Kriščiūnas. Prašom.

K.KRIŠČIŪNAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, leiskite jums pateikti Jaunimo pagrindų įstatymą. Noriu priminti, kad šis įstatymas buvo kuriamas Seime. Seimo valdybos sprendimu buvo sudaryta darbo grupė iš visų frakcijų. Darbo grupė posėdžiavo gana ilgai. Mes teikiame jums šį įstatymo projektą.

Noriu priminti, kad šis įstatymas neatsirado tuščioje vietoje. Jis kaip ir vainikuoja nuoseklų Seimo darbą domintis ir sprendžiant jaunimo problemas. Aiškinamajame rašte tai taip pat yra parašyta. Kas nori, gali nesunkiai perskaityti, kad Seimas 2000 metus paskelbė Jaunimo metais, kad Seime buvo priimta rezoliucija dėl jaunimo politikos plėtojimo Lietuvoje. Seimas taip pat priėmė rezoliuciją dėl jaunimo nedarbo mažinimo Lietuvoje bei jaunimo politikos koncepciją. Visą šitą Seimo atliktą jaunimo politikos plėtros Lietuvoje darbą ir vainikuoja Jaunimo pagrindų įstatymas, todėl kviesdamas balsuoti ir pritarti po pateikimo šiam įstatymui noriu pasakyti, kad įstatymas bus bazė sprendžiant jaunimo problemas: ir karinės tarnybos, ir būsto, iš švietimo, ir mokslo, ir socialinių garantijų, ir organizacijų steigimo – visas tas problemas, kurias kelia jaunimas, norėdamas įtikinti mus, kad reikia sudaryti palankesnes sąlygas jam likti dirbti Lietuvoje. To mes ir patys labai norime, bendraudami su jaunimu mokyklose, universitetuose ir kitose mums prieinamose vietose. Taigi kviečiu kolegas pritarti ir balsuoti už po pateikimo.

PIRMININKAS. Jūsų norėtų klausti du Seimo nariai. Kolega J.Čekuolis. Prašom.

J.ČEKUOLIS. Dėkoju. Gerbiamasis pranešėjau, įstatymo projektas numato, kad bus steigiama nauja institucija – Jaunimo reikalų departamentas. Nekalbama apie Valstybinę jaunimo reikalų tarybą, kuri šiuo metu egzistuoja. Kokią jūs matote Valstybinės jaunimo reikalų tarybos ateitį? Ačiū.

K.KRIŠČIŪNAS. Valstybinė jaunimo reikalų taryba egzistuoja dabar ir mes siūlome vietoj Valstybinės jaunimo reikalų tarybos steigti Jaunimo reikalų departamentą. Kaip ir minėjau, Seimo iškelti uždaviniai ir įsipareigojimai, priimti dėl jaunimo reikalų politikos plėtojimo Lietuvoje, t.y. ir mano minėtos rezoliucijos, ir paskelbimas Jaunimo metais įpareigoja parodyti iš tikrųjų didesnį dėmesį negu buvo priimta jaunimo politikos koncepcija. Tuo metu veikė ir Valstybinė jaunimo reikalų taryba. Dabar, kai priiminėjame šį įstatymą, natūraliai kyla poreikis parodyti jaunimui dėmesį ne tik žodžiais, bet ir darbais įkuriant departamentą. Šiuo metu Valstybinėje jaunimo reikalų taryboje yra 8 etatai, tai yra biudžetinė organizacija. Jos bazėje siūloma kurti departamentą.

PIRMININKAS. Kolega V.Žalnerauskas. Prašau.

V.ŽALNERAUSKAS. Gerbiamasis pranešėjau, man kelia nerimą pavadinimas. Gal jūs galėtumėte jį kaip nors išversti į valstybinę kalbą taip, kad jį būtų galima suprasti vienareikšmiškai? Bent jau aš nepajėgiu suprasti. Jeigu aš nežinočiau projekto teksto, iš pavadinimo taip ir nesuvokčiau, apie ką čia kalbama. Ar kaip jaunimui politika užsiimti, ar kokia turi būti, tarkim, Vyriausybės ar Seimo politika jaunimo atžvilgiu. Pavadinimas, man regis, visiškai netinkamas. Ačiū.

K.KRIŠČIŪNAS. Ačiū už klausimą. Aš manau, kad jūs teisingai pasakėte antruoju savo sakiniu, kad tai yra Vyriausybės ir Seimo politika jaunimo atžvilgiu. Šitas įstatymas sudaro bazę, iš kurios turėtų išeiti…

V.ŽALNERAUSKAS. Gerbiamasis pranešėjau, aš tai puikiai supratau perskaitęs tekstą. Aš kalbu apie pavadinimą. Jeigu pažiūrėtume į projekto pavadinimą atsietai nuo teksto, tikrai jo negalėtumėte suprasti vienareikšmiškai. O įstatymo pavadinimo, kurį galima traktuoti vienaip ar kitaip, mano supratimu, neturėtų būti.

K.KRIŠČIŪNAS. Dar kartą dėkodamas už klausimą ir patikslinimą, noriu pasakyti, kad įstatymo pavadinimas yra parengtas pagal įstatymų leidybos praktiką Seime. Nieko čia naujo nėra ir tai derinta su Teisės departamentu ir visomis kitomis institucijomis. Jis yra kaip bazinis įstatymas, o baziniam įstatymui duodamas toks pagrindų pavadinimas. Noriu pasakyti, kad darbo grupė dar nebaigė savo veiklos. Mes jūsų iškeltą klausimą apsvarstysime pirmadienį darbo grupės posėdyje.

PIRMININKAS. Dėkojame gerbiamajam pranešėjui, atsakėte į visus klausimus. Prašau, kolegos, išsakyti nuomonę dėl balsavimo motyvų. Kolega J.Čekuolis. Nuomonė prieš. Prašau.

J.ČEKUOLIS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, šiandien mūsų posėdis vyksta labai ramiai. Aš norėčiau paprašyti jūsų dėmesio ir atkreipti jį į šį teikiamą įstatymo projektą dėl keleto motyvų. Pirma, tekstas daugelyje vietų yra gana deklaratyvus, nuostatos, tarkime, “valstybė sudaro sąlygas jaunimui dalyvauti sprendžiant visus su jais susijusius klausimus” ar panašios yra tokios pat abstrakčios kaip ir teiginys, kad reikia gyventi arba elgtis mandagiai.

Antra, kas nauja? Nauja tai, kad kuriama nauja institucija – Jaunimo reikalų departamentas. Iki šiol veikusi Valstybinė jaunimo reikalų taryba iš esmės buvo ne biudžetinė įstaiga. Dabar tikėtina, kad departamentas bus grynai biudžetinė įstaiga. Neaišku, iš kur jis atsiras. Kol kas nėra aišku, ir koks bus jo pavaldumas.

Neaišku, kodėl turime naikinti 1996 metų Valstybinę jaunimo politikos koncepciją. Paskutinis įstatymo straipsnis skelbia, kad koncepcija nebetenka galios. Įstatymas ir koncepcija nebūtinai turi prieštarauti vienas kitam. Koncepcija gal yra pasenusi per septynerius ar šešerius metus, tačiau ją galima pataisyti. Jeigu taip, ar jos naikinimas iš tiesų yra reikalingas? Šioje kadencijoje Seimas, bendrai paėmus, įsteigė tik vieną naują rimtą instituciją (ačiū Dievui) per beveik trejus metus, tai yra Informacinės visuomenės plėtros komitetą prie Vyriausybės. Manau, kad institucijų dauginimo prasme neturėtume eiti.

Tokie būtų argumentai, kuriuos norėjau išdėstyti, kodėl, mano galva, įstatymo projektą vertėtų grąžinti tobulinti, nes faktiškai jame nėra tiek turinio, kiek norėtųsi. Daug deklaratyvaus teksto nepaisant to, kad darbo grupė dirbo tikrai ilgai. Dėkui.

PIRMININKAS. Nuomonė už. Kolega A.Vazbys. Prašau.

A.VAZBYS. Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Keletas argumentų, galbūt kontraargumentų kolegos J.Čekuolio išsakytiems samprotavimams ir kartu argumentų už šį įstatymą. Visų pirma dėl nuostatų deklaratyvumo. Pats įstatymo apibrėžimas, jo esmė, kaip pagrindų įstatymas, nurodo, kad tai turėtų būti principiniai dalykai, kurie nustato pagrindines jaunimo politikos raidos gaires ir kryptis. Visi kiti įstatymai, priėmus šį įstatymą, turės būti derinami ir neprieštarauti šiam įstatymui. Tai yra lyg tam tikros gairelės, kurias šiuo įstatymu mes nustatytume jaunimo politikai ir tai (čia jau pereinu prie antrojo argumento) būtų vienas iš pozityviausių įstatymų leidybos atvejų ne tiktai mūsų regione, bet apskritai Europoje. Beje, Europos Komisijos atstovai, kurie lankėsi Lietuvoje, labai pozityviai įvertino šią iniciatyvą. Aš manau, kad tikrai tai būtų bent viena sritis ir svarbi sritis, kur Lietuva galėtų ne tik mokytis, bet ir kažką pasiūlyti (galbūt kaip modelį) kitoms valstybėms.

Dėl departamento. Departamento problema nėra tokia didelė, kaip čia yra mėginama pateikti, dėl dviejų dalykų. Iš esmės dabar veikianti VJRT galėtų būti reorganizuojama ir tai nepareikalautų papildomų lėšų. Antra, tą idėją galime svarstyti svarstymo metu. Jeigu bus manoma, kad jo nereikia, tai nereikės. Bet dėl to nereikėtų stabdyti viso įstatymo priėmimo.

Na, ir paskutinis dalykas. Iš tikrųjų keista, kad šitie argumentai kolegos J.Čekuolio yra išsakomi čia, salėje, o ne darbo grupėje, kurios nariu jis buvo ir galėjo puikiai išsakyti savo pasiūlymus, kai mes svarstėme tuos dalykus. Įvertinus visus šiuos motyvus aš siūlau balsuoti už tiek pateikimo, tiek ir visose kitose stadijose. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkojame už išsakytas nuomones dėl balsavimo motyvų. Prašau, kolegos, balsavimu apsispręsti. Kas už tai, kad būtų pritarta šiam projektui po pateikimo, balsuojate už, turintys kitą nuomonę – prieš arba susilaikote. Prašom, kolegos, neagituoti balsavimo metu. Kolega Kriščiūnai, jums pastaba.

Užsiregistravo 65. Už balsavo 45, prieš – 1, susilaikė 17. Pritarta po pateikimo. Pradedame nagrinėjimo stadiją. Pagrindinis – Socialinių reikalų ir darbo komitetas, papildomi – Biudžeto ir finansų komitetas, Žmogaus teisių komitetas, Jaunimo ir sporto reikalų komisija. Ar būtų kitų siūlymų? Kolega J.Čekuolis norėtų pasiūlyti kitą variantą. Prašau.

J.ČEKUOLIS. Dėkoju. Ne kitą variantą, bet dar pratęsiant siūlymus tiesiog norėčiau paprašyti, kad kreiptumės į Vyriausybę ir paklaustume Vyriausybės išvadų. Įdomu, ką ministrų kabinetas galvoja apie naujos institucijos steigimą. Jeigu gerai, tai tvarka, jokių problemų. Apskritai iš stenogramų matyti, kad dar 2001 m. lapkričio 15 d. premjeras A.Brazauskas sakė, jog Vyriausybė atnaujino Saulėtekio ir Saulėlydžio komisijų veiklą, kurioms vadovauja Vyriausybės kancleris ir kurios nagrinėja, kaip valstybės vyriausybinės institucijos sąveikauja tarpusavyje, veiklą. Manau, kad tai kaip tik būtų geri namų darbai tai komisijai, apie kurios rezultatus, deja, nieko nėra girdėti. Manau, kad Vyriausybės išvados būtų reikalingos įvertinant šį teikiamą projektą.

PIRMININKAS. Dėkoju. Buvo siūlymas, kolegos, prašyti Vyriausybės išvadų. Be abejo, mes galėtume ir čia sutarti, nebūtinai pagrindinis komitetas per Seimo valdybą turėtų prašyti. Tad ar galėtume bendru sutarimu sutarti, kad prašome Vyriausybės išvadų dėl šio įstatymo projekto? Ačiū. Sutarta. Kolega K.Kriščiūnas. Dėl vedimo tvarkos ar replika po balsavimo? Prašau, replika po balsavimo.

K.KRIŠČIŪNAS. Ačiū gerbiamajam posėdžio pirmininkui. Aš, kolega Jonai, norėčiau dabar įsipareigoti sau ir kitiems, kad dalyvaudamas visuose susitikimuose su jaunimu iškelsiu ir pabrėšiu paties kalbas. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Mes sutarėme, kad šie komitetai svarstys šį įstatymo projektą bendru sutarimu nesant prieštaraujančių. Liko nustatyti svarstymo datą. Siūloma svarstyti pavasario sesijoje. Kitų siūlymų nėra. Pritarta.

Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 87 straipsnio pakeitimo ir Įstatymo papildymo 88¹ straipsniu įstatymo projektas Nr.IXP-2222. Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo 3 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-2223. Seimo statuto „Dėl Seimo statuto 8 straipsnio pakeitimo“ projektas Nr.IXP-2236 (pateikimo tęsinys)

Gerbiamieji kolegos, prašau dėmesio. Norėčiau, kad grįžtume prie rytinio posėdžio darbotvarkės, nes buvo padaryta pertrauka dėl darbotvarkės 1-10a, 1-10b ir 1-10c klausimų. Buvo padaryta pertrauka, kol Etikos ir procedūrų komisija apsvarstys ir paskelbs savo išvadą. Kadangi nematau pirmininko, perskaitysiu, ką nusprendė Etikos ir procedūrų komisija. “Seimo Etikos ir procedūrų komisija nusprendė…” Kolega Masiuli, prašau dėmesio! (Balsai salėje) Kolega Masiuli, prašome netrukdyti. (Balsai salėje) “…Seimo nariai, kurie privalės iki nustatyto termino atsisakyti savivaldybės ar Seimo nario mandato, balsuodami dėl Vietos savivaldos, Savivaldybių tarybų rinkimų bei Seimo statuto pakeitimo ir papildymo įstatymų projektų, viešųjų ir privačiųjų interesų konflikto nesukels. Balsavimo rezultatai: už – 3, prieš – 3”. (Balsai salėje) Lėmė pirmininko balsas. Gerbiamoji kolege, sekundėlę. Tokie yra balsavimo rezultatai. Komisijos išvados sulaukėme. Dėl vedimo tvarkos – kolegė D.Teišerskytė. Prašom, gerbiamoji kolege.

D.TEIŠERSKYTĖ. Noriu pasakyti, kad man nebuvo pranešta, jog įvyks komisijos posėdis, jame nedalyvavau tik dėl to, kad nežinojau, jog jis įvyks. Todėl manau, kad mano balsas privalo būtų įskaitytas, ir aš balsuoju prieš.

PIRMININKAS. Aš turėčiau trumpą komentarą. Negaliu įskaityti balso prieš. Jūs galite tai komisijai apskųsti ir iš naujo apsvarstyti. Mes nereglamentuojame darbo, yra komisijos pirmininkas ir jūs turite savo informavimo sistemą. Kolega komisijos pirmininkas – A.Salamakinas. Prašom.

A.SALAMAKINAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Iš tiesų kolegė Dalia pasakė truputį, sakysime švelniai, netiksliai. Aš informavau plenarinio posėdžio metu, po to buvo informuota jos padėjėja, kuri pasakė, kad ji tikrai praneš gerbiamajai Daliai, kad įvyks posėdis. Aš daugiau nematau jokių svertų, kaip informuoti Seimo narį.

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, aš tik dar kartą galiu pakartoti, kad yra Etikos ir procedūrų komisijos reikalas ir ši komisija būtent ir nagrinėja visas procedūras – tiek informavimo, tiek svarstymo, tiek visas kitas. Prašom, gerbiamoji kolege Teišerskyte, dar kartą suteikiu jums žodį.

D.TEIŠERSKYTĖ. Etikos ir procedūrų komisija turi aparatą, kuris privalo tiesiogiai informuoti. Mano padėjėja buvo informuota tik apie tai, kad posėdyje buvo pasakyta, jog komisijos posėdis įvyks. Nei kada, nei kurią dieną, nei kelintą valandą pranešta nebuvo. Manau, kad komisijos sekretoriatas žino mano telefoną ir galėjo mane informuoti asmeniškai.

PIRMININKAS. Kolega A.Vidžiūnas. Prašom.

A.VIDŽIŪNAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aukštasis Etikos ir procedūrų komisijos pirmininke, žinoma, taip, kaip dirba mūsų Seimas ir dabar konkrečiai dirba Etikos ir procedūrų komisija, neturėtų dirbti. Manau, kad Etikos ir procedūrų komisijos primininko garbės reikalas būtų pakviesti komisiją į naują posėdį, kuriame dalyvautų D.Teišerskytė, ir iš naujo apsvarstyti šį reikalą, kurį jau svarstėte.

Kartu, pone Etikos ir procedūrų komisijos pirmininke ir pone posėdžio pirmininke, aš atkreipiu jūsų dėmesį į A.Salamakino komisijos formuluotę: “Seimo nariai, kurie privalės iki nustatyto termino atsisakyti savivaldybės mandato, viešųjų ir privačiųjų interesų konflikto nesukels”. Nors A.Salamakinas šiandien ir yra parašęs, jog atsisako dabartinio Kėdainių tarybos nario mandato, bet iš esmės taryba nėra nusprendusi, ar jis jį praranda, ar jis jį atiduota. Aš nesu garantuotas, kad savivaldybės taryba leis jam atsisakyti. Procedūros nebaigtos ir komisija turėtų apsvarstyti šį dalyką, ar A.Salamakino balsas, šiandieninio Kėdainių tarybos nario, yra procedūriškai ir etiškai teisėtas.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, mes tiesiog stengiamės padaryti tai, ko nepadarė Etikos ir procedūrų komisija. Jūs galėsite savo nuomones išsakyti dėl balsavimo motyvų, kai balsuosime dėl kiekvieno įstatymo projekto. (Balsas salėje: Pirmininke, dėl vedimo tvarkos.) Ar jūs sutinkate su tuo? (Balsai salėje) Bet jūs negalite reikalauti, kad mes Etikos ir procedūrų komisiją paverstume plenarinių posėdžių sale. Kolega V.Einorius. Prašom. Dėl vedimo tvarkos, kolegos.

V.EINORIS. Gerbiamieji kolegos, man labai nemalonu konstatuoti, jog jei aš būčiau Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkas, tai būčiau priverstas pasiūlyti svarstyti ponios D.Teišerskytės nedalyvavimą posėdyje, o jeigu nedalyvavimas Etikos ir procedūrų komisijos posėdyje nėra rimtai pagrįsta ar ji negavo pranešimo, tai apsvarstyčiau, kodėl nedalyvavo plenariniame posėdyje.

PIRMININKAS. Kolegos, mes išklausėme Etikos ir procedūros komisijos išvadą. Mes dėl jos neturime nei balsuoti, nei nagrinėti jos darbo čia, plenariniame posėdyje, gerbiamieji kolegos. (Balsai salėje) Nei jos tvirtinti, nei priimti. Galime kalbėti tik dėl vedimo tvarkos, ir nekalbėkime, ką darė Etikos ir procedūrų komisija. Išvada yra, balsavimo rezultatai yra. Jeigu nepatenkinti, prašome kreiptis į tą pačią Etikos ir procedūrų komisiją. Prašom, Rimšeli, – tik dėl vedimo tvarkos.

K.RIMŠELIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš ir noriu dėl vedimo tvarkos, nes vedimo tvarką griauna Etikos ir procedūrų komisijos išvados. Iš tikrųjų Etikos ir procedūrų komisija dirba ne visos sudėties, man atrodo, yra pirmininko pareiga, kad kuo daugiau narių dalyvautų. Klausimas tikrai yra ypač svarbus, todėl būtų tikslinga sušaukti kitą komisijos posėdį, kuriame dalyvautų ir D.Teišerskytė, ir problemų nebūtų.

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, dar kartą kartoju, prašome nekalbėti dėl Etikos ir procedūrų komisijos darbo. Kalbėkite dėl vedimo tvarkos, o ne dėl Etikos ir procedūrų komisijos darbo. Čia yra plenarinis posėdis, mes išklausėme išvadą ir nagrinėjame įstatymų projektus, kuriuos dar kartą aptarinėjame.

A.KUBILIUS. Dėl vedimo tvarkos.

PIRMININKAS. Sekundėlę, kolega. Mes nagrinėjame įstatymų projektus Nr.IXP-2222, Nr.IXP-2223 ir Nr.IXP-2236. Kalbame tik dėl jų. Dėl vedimo tvarkos – A.Kubilius. Prašom.

A.KUBILIUS. Dėl vedimo tvarkos. Gerbiamieji kolegos, aš frakcijos vardu noriu kreiptis į Etikos ir procedūrų komisiją, kad apsvarstytų, ar A.Salamakinas, kuris turi, mano įsitikinimu, aiškų interesų konfliktą, galėjo dalyvuti komisijos posėdyje ir suteikti netgi du balsus, esant lygiam balsų pasiskirstymui, kad būtų priimtas sprendimas, komisijos išvada, kuri, mano įsitikinimu, yra visiškai neteisinga, nes ji aiškiai pasako, kad Seimo nariai gali turėti interesų konfliktą. Šiuo atveju aš frakcijos vardu prašau, kad Etikos ir procedūrų komisija išnagrinėtų savo komisijos pirmininko veiksmus, ar jis galėjo dalyvauti komisijos posėdyje priimant tokį sprendimą. Todėl prašau daryti dėl šio klausimo dar vieną pertrauką iki kito posėdžio, kad Etikos ir procedūrų komisija išsiaiškintų, ar jos ką tik priimta išvada yra teisėta.

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega Kubiliau, kuriuo straipsniu jūs remdamasis prašote ir kokios pertraukos?

A.KUBILIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, jeigu jūs paskaitysite savo pareigas, tai jūs turite nurodyti Seimo statuto straipsnius. Aš galėčiau paprašyti, kad jūs dabar tai padarytumėte. O šiaip aš prašau, kad būtų išsiaiškinta, kreipiuosi oficialiai į Etikos ir procedūrų komisiją, yra ne vienas, o ir daugiau jos narių, kad komisija susirinktų ir išsiaiškintų, ar prieš tai padaryta išvada yra teisėta, nes komisijos pirmininkas dalyvavo posėdyje turėdamas aiškų interesų konfliktą.

PIRMININKAS. Aš jums atsakau, gerbiamasis…

A.KUBILIUS. Remdamasis Statuto 109 straipsniu prašau daryti pertrauką.

PIRMININKAS. Dėkoju, dėkoju, viską supratau, gerbiamasis kolega. Aš taip pat siūlau jums pasiskaityti jūsų teises ir taip pat kreiptis į Etikos ir procedūrų komisiją, ir netrukdyti posėdžio čia. Buvo pasiūlyta, remiantis Statuto 109 straipsniu, daryti pertrauką, tam jūs visiškai turite teisę.

Gerbiamieji kolegos, prašau balsuojant apsispręsti, ar darome, kaip siūlo Konservatorių frakcijos seniūnas A.Kubilius, remdamasis Statuto 109 straipsniu, šių klausimų svarstymo pertrauką iki kito posėdžio. Kas mano, kad turime daryti pertrauką, balsuoja už, kas mano, kad nereikia daryti, balsuojate prieš arba susilaikote.

Užsiregistravo 85. Už pertrauką balsavo 28, prieš – 50, susilaikė 5. Opozicinės frakcijos siūlymas dėl pertraukos gali būti paremtas 1/5. Yra daugiau negu 1/5. Todėl dėl klausimų Nr.IXP-2222, Nr.IXP-2223 ir Nr.IXP-2236 daroma pertrauka iki kito posėdžio.

Gerbiamieji kolegos, dėl vedimo tvarkos nėra ką sakyti, nes mes turime pusvalandį. Jūs norėjote sakyti repliką, gerbiamasis… Prašom. Replika po balsavimo. Kolega A.Vidžiūnas. Prašom.

A.VIDŽIŪNAS. Ačiū, pone posėdžio pirmininke, kad jūs demokratiškai leidote balsuoti dėl pertraukos, bet pertrauka buvo mūsų siūlymo sąlyga, kad susirinktų Etikos ir procedūrų komisija, kad joje galėtų dalyvauti ponia D.Teišerskytė ir kad būtų svarstomas pono A.Salamakino balso ar mandato teisėtumo klausimas. Tai yra sąlyga, dėl kurios prašėme. Tai irgi yra mūsų oficialus frakcijos kreipimasis į Etikos ir procedūrų komisiją. Aš tikiuosi, kad Seimas bendru sutarimu tai parems, pone pirmininke.

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, to Statute tai tikrai nėra. Todėl labai atsiprašome, nestatutinių dalykų mes nenagrinėjame, dėl jų nebalsuojame ir sprendimų nepriimame. Dėkoju. Kviečiu… Prašau tylos! (Balsai salėje)

Krašto apsaugos ministro L.A.Linkevičiaus informacija ir atsakymai į Seimo narių klausimus

Darbotvarkės 2-5 klausimas – krašto apsaugos ministro pono L.A.Linkevičiaus atsakymai į Seimo narių klausimus. Prašom, gerbiamasis ministre.

L.LINKEVIČIUS. Labas vakaras, gerbiamieji Seimo nariai.

PIRMININKAS. Kolegos, prašau dėmesio.

L.LINKEVIČIUS. Tikiuosi truputėlį jūsų dėmesio dėl kitos problemos. Buvo pasakyta, kad bus atsakymai į klausimus, bet jų kol kas neturiu, todėl man buvo leista padaryti trumpą įžangą. Buvo paprašyta, kad jos tema būtų šių dienų aktualijos. Kas domitės, turbūt šiek tiek girdėjote, kad vyksta mūsų pokalbiai Briuselyje dėl prisijungimo, ir vyksta labai intensyviai. Aš gal trumpai apie tai pasakysiu ir apie mūsų gynybos reformų pobūdį ir grafiką, po to, žinoma, su malonumu atsakysiu į klausimus.

Pokalbiai iš tiesų vyksta gana dažnai, vos ne kas kelintą dieną. Buvome susitikę sausio 10 dieną, sausio 13 dieną buvo oficialus susitikimas dėl pirmų dviejų narystės veiksmų plano skyrių. Tai yra politiniai, ekonominiai ir gynybos klausimai. Sausio 20 dieną, t.y. vakar, turėjome labai rimtą oficialų susitikimą dėl gynybos reformų grafiko. (Apie tai trumpai pasakysiu, kas tai ir yra.) Susitikimas svarbus todėl, kad gynybos reformų grafikas, Lietuvos įsipareigojimai šioje srityje kaip tik taps laiško, kurį užsienio reikalų ministras kovo mėnesį siųs NATO tarybai kaip Lietuvos įsipareigojimus, taps to laiško, matyt, pagrindine dalimi. Tas vakarykštis susitikimas buvo tikrai sėkmingas. (Apie jį vėliau gal pasakysiu, jeigu bus galimybės, smulkiau.) Sausio 23 d. (irgi labai greitai) turėsime paskutinį oficialų Lietuvos ir NATO ekspertų susitikimą dėl prisijungimo, kuriame aptarsime kitas tris narystės veiksmų plano dalis. Priminsiu, kad tai yra resursų, teisinė ir saugumo dalys. Kai būsime pabaigę tuos pokalbius, vasario mėnesį lauksime NATO ekspertų atvykimo į Lietuvą, kur visi klausimai bus dar kartą aptarti. Susitikimus analizuosime kovo 4 d. Vyriausiajame politikos komitete Briuselyje. Tai yra NATO ambasadorių pavaduotojų lygio komitetas su atstovais iš NATO šalių sostinių, plius Lietuva. Ten, tikimės, galbūt bus sudėti visi taškai. Kovo mėnesį, kaip sakiau, Lietuva laišku NATO tarybai pateiks savo įsipareigojimus. Štai toks gana intensyvus darbas laukia iki kovo mėnesio ir jis šiuo metu yra dirbamas.

Kalbėdamas apie narystės veiksmų planą, apie įsipareigojimus Aljansui, be abejo, neperdėsiu pasakydamas, kad gynybos dalis yra viena reikšmingiausių ir ženkliausių, todėl jai ir didžiausias dėmesys. Svarbiausias galbūt kokybinis aspektas, kokybinė charakteristika mūsų šios dienos situacijos yra ta, kad mes, ir kariuomenė, aišku, ir Seimas, ir valstybė, turime suvokti, kad tampame labai sudėtingos sistemos dalimi. Kalbėti apie savo krašto saugumą mums vieniems daugiau jau neteks. Mes dabar kalbėsime kontekste didelės, galingos organizacijos, kuri taip pat tiesiogiai rūpinsis ne tik savo veikla euroatlantinėje erdvėje, bet ir savo teritorijos gynyba ir saugumu. Tam ta organizacija ir sukurta. Kitaip tariant, ji rūpinsis ir Lietuvos – mūsų krašto gynyba ir saugumu. Todėl mūsų užduotis – labai tiksliai ir, kiek tai įmanoma, kokybiškai pateisinti tuos lūkesčius, kad Lietuvos indėlis būtų ne tiek kiekybinis, kiek kokybinis. Tuo dabar iš esmės ir užsiimame, tuo ir lemiama mūsų reforma. Iš karto labai dėkoju Seimo nariams ir komitetams, ir frakcijoms, kurie jau dabar domisi. Mes neseniai turėjome posėdį Užsienio reikalų komitete, Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete, NATO reikalų komisijoje, kai kurios frakcijos kviečia ir mes pasakojame detales, ko aš dabar, aišku, per pusvalandį nespėsiu ir nekeliu sau tokio tikslo, apie tą procesą, kuris dabar vyksta. Gera žinia yra ta, gal pasiremsiu vakardiena, kad būtų nors kiek naujesnės žinios iš mūsų ekspertų susitikimo, kad labai palankiai sutikta mūsų prioritetų pasirinkimo tvarka, mūsų reformų eiga, mūsų tikslas, į kurį mes norime ateiti. Mūsų kai kurios reformos numatytos iki 2008 metų. Visas tas laikotarpis yra gana intensyvaus darbo, dar kartą kartoju, orientuotas daugiau į kokybę. Konkrečiai kalbant, yra pagrindinių, su būsima naryste susijusių dokumentų tvarkaraštis. Pagrindinės rekomendacijos Lietuvai, konsoliduojant iš buvusių dokumentų, būtų tokios, kad mes turime tęsti reformą, kreipti dėmesį į pajėgumų plėtrą, ne į santykinai didelių pajėgumų kūrimą. Nauja kariuomenės vadovavimo struktūra su integruotais krašto apsaugos savanorių pajėgų vienetais, pavaldžiais lauko pajėgų vadui, taip pat turi būti sukurta ir baigta kurti. Sprendimas mažinti krašto apsaugos savanorių pajėgas taip pat vertinamas teigiamai. Rengdamasi narystei NATO Lietuva turėtų kurti mažesnius, tačiau didesnio pajėgumo, kaip jau minėjau, ir lengvai dislokuojamus vienetus. Turėtume vengti kurti pajėgumus, kurie skirti vien teritorijos gynybai, nes tai, kartoju, jau bus traktuojama NATO kontekste.

Dar konkrečiau reformų kryptis paminėsiu štai tokias. Karo metu kariuomenės dydis neturėtų viršyti 19 tūkstančių karių. Aš čia kalbu, dar kartą kartoju, kad perspektyva iki 2008 metų. Taikos metu nesiektų 12 tūkstančių. Reikia plėtoti sausumos pajėgas, kurių pagrindą sudarys, ką jau anksčiau esame ne kartą minėję, šiuo metu “Geležinio vilko” brigados pagrindu kuriama nuolatinės parengties brigada. Tai būtų apie 4 su trupučiu tūkstančio karių. Tos brigados, beje, parengtis turėtų būti 90 dienų, turėtų būti 90% užpildymas. Tai būtų NATO pajėgos Lietuvoje, ši brigada priklausytų NATO, tačiau ji būtų dislokuota Lietuvoje ir kartu rūpintųsi krašto gynimu, taip pat generuotų maždaug bataliono dydžio karinį vienetą misijoms už Lietuvos ribų, jeigu to reikėtų. Mūsų įsipareigojimai laikomi tokie – batalionas plius. Batalionas, aišku, būtų vieno dydžio vienetas, o plius yra paramos padaliniai, specialiosios pajėgos arba, kaip šiuo metu yra kai kurios pajėgos, jūs žinote, mūsų net karo lėktuvas yra Neapolyje. Tai skaičiuojama plius.

Toliau vykdysime profesionalizaciją, gana ženkliai mažinsime šauktinių skaičių, didės profesionalų skaičius. Daugiau galbūt atsakysiu tik tada, jeigu jūs paklausite, nes negražu ilgai kalbėti. Todėl ačiū.

PIRMININKAS. Dėkojame gerbiamajam ministrui. Kolega K.Rimšelis. Prašom.

K.RIMŠELIS. Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis ministre, mane domina toks klausimas ir aš tikiu, kad jūs valstybės paslapties neišduosite, nes aš nesu pasirašęs, kad galiu su jom susipažinti. Mane domina šovinių gamykla, ar ji dirba pelningai, ar turi rinką, ar iš tikrųjų ta gaminama produkcija atitinka NATO standartus ir ar ši produkcija yra naudojama mūsų krašto apsaugos sistemoje? Turiu omeny, ar tie šoviniai yra naudojami? Toks būtų klausimas.

L.LINKEVIČIUS. Ačiū už klausimą. Pasistengsiu atsakyti. Taip. Ta produkcija naudojama, mes taip pat esame vieni iš tų naudotojų. Taip, jie gamina pagal reikiamus standartus, tačiau tai tikrai nėra pelninga institucija. Dar priminsiu, kad ji nėra mūsų pavaldumo, ji yra Ginklų fondo pavaldumo. Tai yra problema, tarp kitko, apie ją nuolat kalbama ir Gynybos taryboje, ir Vyriausybėje. Yra tam tikrų pavedimų, kaip išeiti iš tos situacijos. Tiesą sakant, šiuo metu ji gal labiau pasikliauja mūsų valstybės parama negu pati sugeba rasti rinkas. Tai tiek turbūt galiu trumpai pasakyti. Tai yra problemiškas reikalas, bet, manau, jis yra išsprendžiamas.

PIRMININKAS. Kolega P.Jakučionis.

P.JAKUČIONIS. Dėkoju. Gerbiamasis ministre, norėčiau paklausti, pasitikslinti dėl kariuomenės ar Krašto apsaugos sistemos reformos, kurią jūs trumpai paminėjote, tenka ir spaudoje skaityti. Sakykite, kuo būtų pagrįstas savanorių pajėgų ir aktyviojo rezervo mažinimas? Taip pat, man atrodo, klaustukas kyla dėl efektyvios teritorijos gynybos. Atrodo, kad teritorinė gynyba, nepaisant to, kad yra NATO skydas, vis dėlto yra labai svarbi. Ar jūs manote kitaip?

L.LINKEVIČIUS. Aš negaliu manyti kitaip, yra NATO sutarties 3 straipsnis, kuriame apie tai rašoma. Aš minėjau, kad tai yra svarbu. Raginčiau ir jus įsigilinti į mūsų statusą ir situaciją. Mes esame sistemos dalis, turime pasitikėti ta organizacija, į kurią stojame. Tarp kitko, kai kurios šalys buvo girdėjusios tokių klausimų. Galiu pasakyti, ne mums vieniems reikia reformuoti kariuomenę. Buvo girdėjusios klausimų, ar jūs tikrai pasirengę įsijungti į kolektyvinės gynybos sistemą, nes kurti dar savo planą krašto gynybai nebūtų labai protingas variantas, reikia turbūt pasikliauti ta organizacija, į kurią stojame, ir atlikti tuos namų darbus, kuriuos turime atlikti tam, kad taptume tikrais nariais. Aš jau minėjau: iš mūsų tikisi brigados, tarp kitko, kokybiškos, o ne nominalios, tikisi to bataliono misijose, plius kai kurių pajėgumų, kas taip pat kainuoja resursus. Mes esame paskaičiavę, kad perteklinių pajėgumų, tokių, kurie vykdytų funkcijas, kurių iš mūsų nesitiki, nereikės, tam, tiesą sakant, ir resursų nėra. Tai irgi reikėtų pridurti. Jeigu mes skirtume 4% bendrojo vidaus produkto, galėtume galvoti ir apie kitus pajėgumus, tačiau tada irgi susilauktume kritikos, nes viskas turi turėti prasmę.

Kalbant apie savanorių pajėgas, aš manau, ateitis yra labai perspektyvi, nes tai bus iš tikrųjų kokybiškesnis vienetas ir aiškiau apibrėžtos funkcijos. Pavyzdžiui, tris funkcijas paminėsiu. Tai pastiprinimo pajėgų priėmimas, nes esant krizei ir grėsmei reikia sugebėti priimti sąjungininkų pajėgas mūsų teritorijoje. Tam irgi turi būti pajėgos, kurios tuo rūpintųsi (tai būtų viena iš funkcijų). Svarbių strateginių objektų gynyba ir apsauga. Gynyba irgi yra karinio pobūdžio veikla, tai irgi būtų funkcija. Ir pagalba civilinėms institucijoms, ką mes labai vangiai atliekame, nes nėra pakankamai apmokyta ir nėra technikos, bet to reikia ir katastrofų, ir krizių atveju. Iš esmės tos pajėgos tampa, kaip mes vadiname, krašto saugumo pajėgomis, panašiai, kaip šiuo metu yra JAV arba kaip nacionalinė gvardija Skandinavijoje. Ir dar vienas pavyzdys. Savanorių pajėgoms, kai buvome vieni, be perspektyvos būti organizacijos nariais, aišku, reikėjo visomis išgalėmis ir būdais rūpintis teritorine gynyba, kaip jūs sakote, tada savanorių pajėgų ta funkcija buvo svarbiausia. Dabar ji tampa kita.

Todėl dydis turi būti optimalesnis, nes, jeigu neklystu, 84 milijonus, per metus išleistus tai organizacijai, mes sunkiai sugebėjome pateisinti. Mums buvo labai daug klausimų, kodėl tiek daug išleidžiama struktūroms, kurios neturi tiesioginės paskirties NATO kontekste. Tai štai toks optimalus variantas ir buvo rastas, bet tai ne tik šių pajėgų atžvilgiu, bet ir visos kariuomenės, kaip aš minėjau, atžvilgiu, bus traktuojama. Mes didinsime profesionalumą, mažinsime šauktinių skaičių, gerinsime kokybę, o aktyvusis rezervas reikalingas tiek, kiek jo reikia. Anksčiau skaičiavome ir 30, ir 40 tūkstančių, tačiau nereikia NATO ir mūsų kariuomenei arba mūsų NATO, nes turime pradėti kalbėti apie tai, kad tai yra mūsų aljansas ir mes norime, kad jis būtų stiprus, nereikia nominalių skaičių, reikia kokybės. Todėl perpus sumažinti aktyvųjį rezervą, bet skirti lėšų jo profesionalumo palaikymui yra mūsų užduotis ir mes, manau ir esu įsitikinęs, tą užduotį įvykdysime. Detaliai atsakiau į man svarbų klausimą, nes jis yra nuolat užduodamas. Ačiū.

PIRMININKAS. Kolega V.Popovas. Prašom.

V.POPOVAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis ministre, šiandien “Kauno dienoje” perskaičiau apie galimą mūsų karių siuntimą versti S.Huseiną. Ar jau yra kokie susitarimai ir Seimas bus pastatytas prieš faktą, kad nori nenori turėsime balsuoti už tai, kad siųstume ten, kaip buvo panašiai siunčiama į Afganistaną? Ką galėtumėte pasakyti? Ačiū už atsakymą.

L.LINKEVIČIUS. Ačiū už klausimą. Iš tiesų nebus jokio pastatymo prieš faktą, ir mes gana skaidriai, kiek tai įmanoma, dabar diskutuojame. Vėlgi galbūt kas nors kritikuos, kad pernelyg skaidriai, bet darome atvirai, kaip, manome, yra sąžininga. Iš tiesų gautas Jungtinių Valstijų Vyriausybės pasiūlymas pagalvoti, kuo Lietuva galėtų prisidėti. Čia visur yra tariamoji nuosaka, nes operacijos nėra, dar, tiesą sakant, nėra aišku, ar ji bus, bet jai reikia rengtis, todėl reikia planuoti, kuo kiekviena šalis gali prisidėti. Kelios dešimtys šalių gavo tuos pasiūlymus – ir tikrieji NATO nariai, ir kandidatai, ir tie, kurie visai toli nuo regiono, ir Lietuva gavo tuos pasiūlymus. Taigi ir jums atsakau į klausimą, kad siūlymai gauti, ir dabar mes diskutuojame, taip pat ir su Seimo nariais buvo toks pokalbis mano minėto posėdžio metu, kad Lietuva galėtų siųsti pagal tuos pasiūlymus, ką JAV pateikė, karininkus į štabą, galėtų siųsti specialias kokias nors grupes ar komandas, pavyzdžiui, medikus arba logistikos specialistus. Galėtų dalyvauti, pabrėžiu, pokarinėje fazėje, nes jeigu bus karinė operacija, po to ateis fazė, kai reikės stabilizacijos pajėgų, ir mes galime svarstyti savo tokį dalyvavimą. Iš mano atsakymų turbūt supratote, kad aš nekalbu šiuo atveju apie tiesioginę karinę fazę arba, kaip jūs sakote, režimo vertimą. Šiuo atveju ne apie tai yra kalbama ir aš neturiu informacijos, kad to iš mūsų tikėtųsi. O tai, kas yra išdėstyta pasiūlyme, manau, mes pajėgūs svarstyti, ir nustatyta tvarka tie sprendimai bus priimti. O kai konkretizuosime tą dalyvavimą, mano minėto spektro ribose, tai nustatyta tvarka pagal tarptautinių operacijų įstatymą atitinkamą pasiūlymą Prezidentas teiks Seimui ir tada, aišku, bus svarstoma. O dabar kalbame apie galimybes. Ir aš jas jums išvardijau.

PIRMININKAS. B.Vėsaitė. Prašom.

B.VĖSAITĖ. Gerbiamasis ministre, jūs ką tik sakėte, kad mes galėsime dabar mažinti savo šauktinių skaičių, aišku, gerindami jų kokybę. Tai gal tada mes galėtume mažinti tą procentą, skiriamą krašto apsaugai nuo BVP, arba bent jau jį sieti su biudžeto augimu, o ne su BVP augimu, nes iš tikrųjų bendrasis vidaus produktas auga daug sparčiau negu biudžeto surinkimas. Sakyčiau, jeigu turėsime tokį augimą, tai bus didžiulė disproporcija ir mes skriausime kitas sritis. Norėčiau gauti atsakymą į savo klausimą.

L.LINKEVIČIUS. Pirmiausia pradėsiu nuo to, kad kariuomenė nemažės. Kad mažės šauktinių, tai nereiškia, kad mažės kariuomenė. Didės profesionalų, didės kokybė, ir kaina, taip tiesiai kalbant, tikrai nemažės.

Dabar dėl 2%. Jūs turbūt žinote, kas domėjotės, kad tų 2% mes ir teoriškai negauname, gauname 1,61%, ir ta vadinamoji delta 0,39% labai kritikuojama NATO ekspertų. Ir jūs, kurie studijavote biudžetą, matote, kad ten yra tokių sričių, kur labai sudėtinga priskirti išlaidas gynybai. Noriu dėl ateities pasakyti. Turėtume būti sąžiningi iki galo ir skirti tiek, kiek esame numatę, nes tai tikrai nėra per daug, mano paminėtoms funkcijoms to vos vos užtenka, kad jos būtų atliktos kokybiškai, o ne nominaliai. Dabar ateina metas, kai jau visas pratybų laikotarpis baigiasi, ateina tas rimtas darbas bendroje rimtoje struktūroje ir organizacijoje ir iš mūsų iš tiesų reikalauja kokybės. Aš tokį palyginimą pateikdavau. Jeigu mes tampame didelio, sudėtingo laikrodžio dalimi, nereikia daug blogų detalių tam laikrodžiui, reikia galbūt kokios nors nedidelės vienos kitos, tačiau labai kokybiškos, atitinkančios visus standartus. Tai tokia ir mūsų užduotis. Ir tai turi savo kainą, tikrai nemanau, kad per didelę, nes yra palyginamieji skaičiai. Reikėtų mums planuojant biudžetą tai irgi turėti omenyje. Tai tiek.

PIRMININKAS. Kolegė S.Burbienė.

S.BURBIENĖ. Gerbiamasis ministre, aš nežinau, ar į jus kreipėsi, bent žiniasklaidoje yra tokių žinių, kiek kainuotų inauguracijai norimi naikintuvai, jeigu jų prašytų. Tai neturėtų būti komercinė paslaptis, nes tai biudžeto pinigai.

L.LINKEVIČIUS. Taip, jūs teisi, tik aš atsiprašau, dabar jums atmintinai nepasakysiu, kiek skrydžių. Ten valandos… Aš galiu tai pasakyti pasidomėjęs. Ne, tai būtų… Na, tai būtų šiokia tokia… Bet tikrai, patikėkite, nėra nuspręsta dėl tų naikintuvų dalyvavimo, pradėsiu nuo to. Tikrai nėra nuspręsta ir tikrai mes negavome jokio oficialaus prašymo. Kiek aš žinau ir kiek esu informuotas, tai buvo gal neformalūs tokie kai kurių kūrybos žmonių, kurie susiję su inauguracija, pamąstymai bet tai nereiškia, kad taip tikrai bus. Aš manyčiau, kad, kai ateis laikas, mes apie tai galėsim pakalbėti. Aš tikrai nenoriu meluoti, todėl pasitikslinęs pasakysiu.

PIRMININKAS. Kolega V.Matuzas. Miega. Kolega M.Pronckus. Prašau.

M.PRONCKUS. Ministre, visi mes suprantam, kad tauta yra suverenas, kuri priima svarbiausius sprendimus. Jūs taip pat esate politikas. Kaip jūs galėtumėte paaiškinti tą visišką politinio elito nenorą klausimą dėl stojimo į NATO spręsti referendumu? Į Europą stojam referendumu, o į NATO, matot, negalim stoti referendumu. Ar NATO tokia visiškai nereikšminga organizacija, ar tai po tais dalykais dar kas nors slepiasi?

L.LINKEVIČIUS. Taip, ačiū. Esu kalbėjęs ne kartą ta tema. Nereikėtų pykti ant žmonių, nes jie irgi nenori to referendumo. Kas yra elitas? Inteligentija, galbūt politinės partijos. Gal kažkas gali dėl to ginčytis. Jos tikrai nenori. Buvo bandoma konstituciniu būdu surinkti parašus, nepavyko. Bandomi kiti būdai. Matyt, nereikėtų tapti šiuo požiūriu įkyriems. Jeigu nėra tos valios, tai gal nereikėtų to daryti. Juo labiau kad noriu pabrėžti teisiniu požiūriu… Teisingai pabrėžiat, kas yra suverenas, iš tiesų, bet valstybė, stodama į NATO (ir tai yra kvalifikuotų teisininkų išvados), niekam neatiduoda savo suverenių teisių. Ji niekam neatiduoda nė dalelės savo suverenių teisių, todėl šiuo požiūriu net teisiškai tai nėra privaloma.

Dar vienas pavyzdys. Jūs turbūt puikiai žinot, kad iš dabartinių 19 NATO narių tik dvi tokį referendumą bandė organizuoti dėl įvairių vidaus priežasčių. O iš kandidačių, iš tų septynių pakviestų, tą bando daryti vienintelė Slovėnija irgi dėl sudėtingų vidaus problemų, kurių, ačiū Dievui, Lietuvoje nekilo. Ir viskas. Tai žiūrėkit, iš 26 – 3. Tai yra praktinis santykis. Vis tiek mes turime būti praktikai, žiūrėti, kaip yra kitur, turime būti rimti politikai, paisyti Konstitucijos nustatytų reikalavimų ir teisininkų nuomonės, pagaliau ir žmonių nuomonės, ne tik elito šiuo atveju. Tai mes turime patikrinę, todėl mano atsakymas jums labai tvirtas: mes, manau, niekam tuo nenusižengiam – nei teisei, nei moralei, nei pagaliau tiesai.

PIRMININKAS. Kolega A.Rimas.

A.RIMAS. Gerbiamasis ministre, norėjau paklausti, kokios kariuomenės rūšies karius siųstume į Iraką.

L.LINKEVIČIUS. Jeigu girdėjote, aš jums minėjau, kad šiuo požiūriu iš mūsų tikrai nesitikima dalyvauti aktyviuose karo veiksmuose kaip Afganistano atveju. Mūsų kariai, kaip žinote, šiuo metu sėkmingai atlieka misiją. Tai yra kitas atvejis. Iš mūsų šiuo atveju to neprašoma. O aš minėjau jums štabo karininkus, medikus, minėjau logistikos specialistus. Štai tokio pobūdžio spektras būtų.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kolega Z.Mačernius. Prašau.

Z.MAČERNIUS. Ačiū, pirmininke. Kiek girdėjau, jūs informavot, kada bus sumažintas šauktinių skaičius. Įdomu, kokiais kriterijais remdamiesi atrinksite tuos šauktinius – ar pagal ūgį, ar pagal svorį, o gal žemaičiai nebus imami į armiją, ar kaip nors?.. Taigi įdomu, kaip čia dabar…

L.LINKEVIČIUS. Labai teisingai klausiat, nes ar bus, sakysime, kaip dabar, kai yra iki 5 tūkst., ar bus daugiau kaip 3 tūkst., tai mažas skirtumas. Vis tiek, kaip žinote, ne visus šaukiam. Ta problema visada buvo, bet dabar, kai baigiame pradėti taikyti naują karo prievolės administravimo sistemą su nepriklausomais centrais, pastebimai gerėja ta situacija. Mes turime statistiką, kad atranka tampa geresnė. Dar ne tokia, kokios norėtume, bet geresnė. Na, atranka bus kaip ir kitose šalyse – ne visus gi reikia pašaukti, ne visus 100% šaukia. Ten irgi susiduria su įvairiomis problemomis, kaip ir Lietuvoje, bet dar kartą kartoju: mes jas sprendžiame. Mums šiuo atveju padėjo tas modelis, kurį mes taikom švedų pavyzdžiu (karo prievolės administravimo sistema). Taigi aš manau, kad ilgainiui ši problema išnyks dar ir todėl, kad kariuomenė tampa vis populiaresnė, labai daug norinčių likti po tarnybos, yra dideli konkursai ir t.t., ir t.t. Aš manau, kad šis klausimas išsispręs savaime ir nereikės kalbėti taip, kaip prieš penkerius metus kalbėjom apie mūsų kariuomenę – kaip apie kokią nors mažiau reikšmingą visuomenės dalį.

PIRMININKAS. Kolega A.Sysas.

A.SYSAS. Ačiū, pirmininke. Aš labai atsiprašau, ministre, gal aš neišgirdau, gal jūs šiek tiek kalbėjote, bet spaudoje pasirodė informacija apie tai, kad Amerikos vyriausybė kreipėsi ne tik į kandidates į NATO, bet ir į 60 šalių dėl tam tikrų lengvatų suteikimo… ne tik lengvatų apsaugos, bet ir dėl infrastruktūros panaudojimo vykdant operaciją prieš Iraką. Ar tas klausimas buvo svarstytas ir kokia jūsų nuomonė – ar mes turėtume vienašališkai iš karto pritarti ir tuo sukelti tam tikrą kitos pusės nepasitenkinimą (aš turiu omeny teroristus)? Ačiū.

L.LINKEVIČIUS. Ačiū. Iš tiesų jūs teisus. Aš šįkart to neminėjau, turbūt pamiršau tai padaryti. Tikrai taip. Mes tą turėtume daryti, mano įsitikinimu, nes mes tą darėme operacijos “Tvirta taika” kontekstu (gal kiek primiršome), davėme nuolatinį diplomatinį leidimą orlaiviams naudotis mūsų oro erdve, jeigu reikia. Tiktai noriu pridurti iš karto, kad, kiek aš žinau, nė karto tokio prašymo nebuvo, na, tokio precedento tiesiog nebuvo, nes, pažvelkit į žemėlapį, tikimybė nėra didelė – kur Irakas, kur Lietuva. Tai gal daugiau geros politinės valios gestas. Gal jis turi kokią nors praktinę prasmę, bet šiaip, matyt, vargu ar labai taikytinas. Tačiau aš manau, kad jeigu mes gavome tokį prašymą, turėtume patenkinti, tiktai dar kartą kartoju: kokią jis turės praktinę reikšmę, sunku pasakyti. Matyt, nedidelę.

PIRMININKAS. Kolega G.Mikolaitis.

G.MIKOLAITIS. Ačiū. Gerbiamasis ministre, prieš keletą mėnesių, kai svarstėme dėl Afganistano, jau minėjome Iraką, kad gali būti. Dabar jau bręsta, kad taip pat gali tekti ir ten siųsti mūsų karius. Kaip sekasi Afganistane, ar gerai, ar užtenka numatyto finansavimo ir kaip kariams ten? Ačiū.

L.LINKEVIČIUS. Ačiū. Jie iš tiesų dalyvauja operacijose pagal visą programą tokiomis pat teisėmis kaip ir jų kolegos. Tų operacijų detalių negaliu pateikti, tiktai galiu priminti, kad tai yra specialioji žvalgyba. Smagu pasakyti, kad mūsų kariai dalyvauja visoje valdymo grandyje, turi atstovus ir štabe, ne tiktai vykdo… Vadinasi, tai atlieka autonomiškai. Iki šiol tikrai turim tik gerus atsiliepimus. Dar malonu pasakyti, kad nėra jokių nusiskundimų dėl sveikatos ir kitų dalykų. Duos Dievas, aš tikiuosi, taip viskas ir vyks. Šiaip misija sekasi tikrai gerai. Ačiū už klausimą.

L.LINKEVIČIUS. Kolega V.Matuzas. Prašau.

V.MATUZAS. Ačiū. Pone ministre, šiuo metu kariuomenės taikos meto struktūros (2002–2005 metų) sausumos pajėgos lyg ir dalijamos į tris dalis: nuolatinės parengties brigadą, Vakarų apygardą, Rytų apygardą. Rytų ir Vakarų apygardoms yra priskirti po penki savanorių apskričių štabai. Aš norėjau pasiteirauti, ar po to, kai mes būsim priimti į NATO, toks struktūrinis padalijimas – Vakarų apygarda ir Rytų apygarda – išliks?

L.LINKEVIČIUS. Nemanau, nes tai, ką jūs dabar dėstote, yra šiek tiek pasenę. Nuolat, kaip sakiau, čia minėjau grafiką, kaip dažnai šnekame… Vakar dienos duomenimis, yra įvairių rekomendacijų, kad būtų kuo mažiau biurokratinio valdymo, kad būtų kuo mažiau perdėtų, sakysim, struktūrų. Taigi šiuo atveju neturėtų būti tų apygardų, nes kaip vienetą aš minėjau brigadą. Yra ir daugiau. Kodėl? Yra specialiosios pajėgos, yra kad ir kuklios, bet ir oro pajėgos, ir jūrų pajėgos. Beje, mes jų neplanuojame artimiausiu metu plėtoti. Yra ir daugiau struktūrinių padalinių, tačiau kalbėti apie krašto saugumo pajėgas, kaip aš jas pavadinau, dabartinių krašto apsaugos savanorių pajėgų pagrindu… Jos iš tiesų turėtų būti suvienytos į vieną administracinį junginį, kaip kadaise buvo KASP’o štabas, ir dabar skirstyti į dvi apygardas vien dėl to, kad būtų dvi apygardos, nėra logiška, kaip mums pataria. Nenoriu leistis į detales, bet atsakau į jūsų klausimą, kad tai tikrai nereiškia, nes jūs klausiat, ar taip bus, o maždaug nuo 2004 metų gegužės, kada, tikimės, pagal visą planą, turėtume tapti tikraisiais nariais, mes prieisim prie visos informacijos, prie kurios dabar neprieiname. Dar pridursiu, kad nuo šio pavasario arba nuo vasaros tikrai būsim kviečiami į visus NATO posėdžius, išskyrus Branduolinio planavimo komitetą ir Tarybą su Rusija. Matyt, kol kas ten dar nebūsim kviečiami, tiktai tada, kai ateis tikroji narystė, o daugiau visa informacija mums bus prieinama. Gavę daugiau informacijos, gal galėsim dar šį tą konkretizuoti, bet, kaip mums sako NATO pajėgų planuotojai, tie patarimai, kurie dabar mums teikiami, yra tikrai labai arti tikrosios tiesos, todėl ta reforma, kurią dabar darom, manau, visiškai atitinka ir mūsų supratimą, ir, kas labai svarbu, NATO lūkesčius, o vertinimai, kaip sakiau, vakar buvo labai teigiami.

PIRMININKAS. Kolega V.Saulis. Prašau.

V.SAULIS. Gerbiamasis ministre, prieš tris dienas teko girdėti radijo laidą, kurioje buvę jūsų aukšti pareigūnai, dabar – atsargos pulkininkai, kritikavo tokius mūsų pirkinius kaip priešlėktuvinės gynybos sistemos, kurie jas įvardijo kaip nežmoniškai brangias. Jų teigimu, tokių sistemų dar neturi daugelis stiprių ekonomiškai išsivysčiusių Europos valstybių, o mes jau sugebėjome jas įsigyti sumokėdami ne vieną dešimtį milijonų litų. Koks būtų jūsų komentaras į viešai pareikštą specialistų nuomonę?

L.LINKEVIČIUS. Gaila, negirdėjau pats tos laidos ir nežinau argumentų, bet galiu teigti, kad tai nėra koks nors neapgalvotas žingsnis. Kaip minėjome, mes turime aprūpinti pagal visus standartus ir pagal paskutinį technikos žodį tuos nedidelius padalinius, kurių iš mūsų tikisi.

O čia kalbama apie parengties brigadą, kuri iš tiesų turi sugebėti dalyvauti operacijose kartu su Aljansu. Priešlėktuvinė ir prieštankinė ginkluotė irgi turi atitikti laikmečio dvasią ir kokybę. Mes suprantame, kad pinigų, kuriuos skiria mūsų biudžetas, negalime švaistyti vienadieniams dalykams, pravalgyti arba pravažinėti, o turime investuoti ilgalaikiai arba į tą minimalią infrastruktūrą, kurią turime kurti, arba į šiuolaikinę ginkluotę, kuri tarnaus dešimtmečius. Toks sprendimas ir priimtas.

O lygintis su kitomis šalimis sudėtinga, nes mes neperkame naikintuvų, kurie kainuoja gal žinote kiek, ir neperkame tankų, ir neturime planuose tokių dalykų. Mes perkame tai, ko minimaliai reikia, kad būtų parengta brigada pagal visus reikalavimus. Visa tai patenka į mūsų ilgalaikio parengimo planus.

PIRMININKAS. Dėkojame gerbiamajam ministrui. Jūs atsakėte į visus Seimo narių klausimus. Ačiū jums.

L.LINKEVIČIUS. Ačiū.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos įstatymo 7 ir 22 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-2234 (pateikimas)

PIRMININKAS. 2-10 darbotvarkės klausimas – Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos įstatymo 7 ir 22 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-2234. Pranešėjas – ministras J.Bernatonis. Pateikimas, Prašom, gerbiamasis ministre.

J.BERNATONIS. Dėkoju, pone posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, Vyriausybės įgaliotas teikiu jums svarstyti Lietuvos Respublikos finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos įstatymo 7 ir 22 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą. Šio projekto tikslas panaikinti nuostatas, kurios nesiderina su praktiniu jų įgyvendinimo tikslingumu. Priėmus šį įstatymo projektą, t.y. panaikinus FNTT funkciją atskleisti ir tirti veiką, susijusią su netikrų pinigų apyvarta, taip pat pripažinus netekusiais galios 22 straipsnio 4 ir 5 punktus, kurie nustato, kad Vyriausybė per šešis mėnesius nuo šio įstatymo įsigaliojimo iki 2003 m. sausio 1 d. parengia teisės aktus, numatančius tarnybos funkcijų išplėtimą sukuriant vieną finansinių ir ekonominių nusikaltimų ikiteisminio tyrimo instituciją… rengdama valstybės biudžetą numato lėšas paskirstyti taip, kad būtų atsižvelgta į finansinių ir ekonominių nusikaltimų ikiteisminio tyrimo institucinės sistemos tobulinimą, nebūtų sugriauta gana gerai funkcionuojanti finansinių ir ekonominių nusikaltimų tyrimų institucinė sistema.

Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybai prie Vidaus reikalų ministerijos pavedus vykdyti tam tikras policijos funkcijas ar šią tarnybą sujungus su ekonominius nusikaltimus tiriančiais policijos padaliniais neliktų specializuotų funkcijų ir nebūtų tinkamai užtikrintas valstybės finansų sistemos gynimas nuo kriminalinio poveikio. Turiu omeny pinigų plovimą, mokesčių vengimą ir kita. Tai yra didžioji dalis pajėgų būtų skirtos tirti nusikaltimams, nesukeliantiems didesnės finansinės, ekonominės žalos, ginant pirmiausia ūkio subjektų interesus. Tai turėtų neigiamos įtakos stambiu, taip pat tarptautiniu mastu vykdomų ir didelę žalą valstybės finansų sistemai darančių nusikaltimų tyrimui. Šiuo metu operatyvų reagavimą į nusikaltimus, susijusius su netikrų pinigų apyvarta, užtikrina Lietuvos kriminalinės policijos biuras bei teritorinių policijos įstaigų kriminalinės policijos padaliniai.

Siūlomas Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos įstatymo 7 straipsnio pakeitimas taip pat yra susijęs su FNTT ir Kriminalinės policijos biuro nusikaltimų tyrimo organizacinėmis prielaidomis bei efektyvumu. Lietuvos Respublikos finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos įstatymo 7 ir 22 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto turinys nėra Europos žmogaus teisių reguliavimo dalykas, tačiau jis atitinka Europos Sąjungos teisę, nes joje veikia specializuota finansinių nusikaltimų tyrimo institucija (…), tirianti nusikaltimus, susijusius su Europos Sąjungos biudžetu. Tokia pati paskirtis yra šiuo metu ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, kuri tiria finansinius nusikaltimus, susijusius su Lietuvos Respublikos valstybės biudžetu.

Tiek trumpai. Prašau pritarti šio įstatymo projektui po pateikimo.

PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis ministre. Niekas nenori jūsų klausti. Ačiū jums už pateikimą. Gerbiamieji kolegos, prašau išsakyti nuomones dėl balsavimo motyvų. Taip pat nėra norinčių. Ar bendru sutarimu galime pritarti po pateikimo šiam įstatymo projektui? Ačiū. Pritarta. Pradedame nagrinėjimo procedūrą. Pagrindiniu siūlomas Teisės ir teisėtvarkos komitetas, papildomu – Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Ar būtų dar kitų siūlymų? Klausiu Biudžeto ir finansų komiteto pirmininką. Ar norėtų šį įstatymo projektą nagrinėti Biudžeto ir finansų komitetas? Taip. Papildomi – Nacionalinio saugumo ir gynybos ir Biudžeto ir finansų komitetai. Ar būtų dar kitų siūlymų? Nėra. Ačiū, pritarta. Siūloma svarstyti pavasario sesijoje. Skelbiu pertrauką iki 16.50 valandos. (Balsai salėje) Galime ir neskelbti.

Alkoholio kontrolės įstatymo 20 straipsnio  pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-2008 (pateikimas)

Matau, kad yra pranešėjas. Kviečiu kolegą viceministrą N.Eidukevičių pateikti Alkoholio kontrolės įstatymo 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr.IXP-2008. Pateikimas. Prašom.

N.EIDUKEVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai. Lietuvos Respublikos alkoholio įstatymo 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto tikslas suderinti Alkoholio kontrolės įstatymo nuostatas, reglamentuojančias alkoholinių gėrimų ženklinimą specialiais ženklais (banderolėmis) su Akcizų įstatymu. Šiuo metu galiojantis Alkoholio kontrolės įstatymo reikalavimas ženklinti banderolėmis tik alkoholinius gėrimus, išskyrus alų ir natūralios fermentacijos (…), kurio tūrinė etilo alkoholio koncentracija neviršija 8,5%, neatitinka nuo šių metų liepos 1 d. įsigaliojusio naujos redakcijos Akcizų įstatymo, kuriame reglamentuojama, kad specialiais ženklais (banderolėmis) turi būti ženklinami etilo alkoholis ir alkoholiniai gėrimai, o ženklinimo tvarka ir atvejai, kai ženklinimo nereikalaujama, yra nustatomi Vyriausybės. Taigi Akcizų įstatyme vartojama sąvoka “etilo alkoholis ir alkoholiniai gėrimai” apima visus Alkoholio kontrolės įstatyme reglamentuojamus alkoholio produktus.

Siekiant suderinti Akcizų įstatymo ir Alkoholio kontrolės įstatymo nuostatas, svarstyti teikiamame įstatymo projekte siūlome nustatyti, kad Lietuvos Respublikoje draudžiama realizuoti alkoholio produktus, išskyrus ingredientus, kurių ženklinti nereikalauja Akcizų įstatymas, be specialaus ženklinimo (banderolių). Ženklinimo tvarką ir sąlygas, kad ženklinimo nereikalaujama, pavedame nustatyti Vyriausybei. Siūlome pritarti. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkojame gerbiamajam viceministrui. Niekas nenori jūsų klausti. Klausiu dėl balsavimo motyvų. Ar būtų norinčių išsakyti savo nuomones dėl šio įstatymo projekto? Nėra. Ar galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo šiam įstatymo projektui? Dėkoju. Pritarta. Pradedame nagrinėjimo procedūrą. Pagrindinis – Ekonomikos komitetas. Ar pritariate? Pritarta. Papildomas – Sveikatos reikalų komitetas. Taip pat nėra kitų siūlymų. Siūloma svarstyti pavasario sesijoje.

Alkoholio kontrolės įstatymo 20, 21 ir 25 straipsnių papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-2160 (pateikimas)

2-7 darbotvarkės klausimas – Alkoholio kontrolės įstatymo 20, 21 ir 25 straipsnių papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-2160. Pranešėjas – kolega V.Karbauskis. Prašom. Pateikimo stadija.

V.KARBAUSKIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, kaip žinote, Lietuvos Respublikos Vyriausybė dar 1996 m. pavedė Susisiekimo ministerijai suderinus su Kultūros ministerija parengti siaurojo geležinkelio atkūrimo programą.

Kultūros, Susisiekimo ministerijos, Panevėžio ir Utenos apskričių administracijos įsteigė viešąją įstaigą “Aukštaitijos siaurasis geležinkelis”. Įsteigus viešąją įstaigą, buvo ieškota privačių investitorių, jie surasti, įrengė, atkūrė siaurojo geležinkelio traukinuką. Viešoji įstaiga, atkūrusi traukinius, įrengė pora nedidelių restoranėlių. Viešoji įstaiga, pradėjusi savo veiklą, pastebėjo, kad licencijos prekiauti alkoholiu negali įsigyti, nes tai nenumato Alkoholio kontrolės įstatymas, tai yra vietinėse susisiekimo priemonėse tai draudžiama. Kaip žinia, siaurojo geležinkelio traukinys yra ir kaip turizmo traukos objektas. Norint toliau jį puoselėti, eksploatuoti, tvarkyti reikia lėšų. Manome, kad šios Alkoholio kontrolės įstatymo pataisos leis viešajai įstaigai gauti papildomų pajamų, dėl kurių bus galima tai atlikti.

Be to, reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad kelionės siauruku vyksta tik užsakomaisiais reisais ir kad, norint suaktyvinti turizmo plėtrą šiame regione, būtina gerinti turizmo paslaugų kokybę. Todėl siūlyčiau pritarti teikiamom įstatymo pataisoms.

PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis pranešėjau. Jūsų norėtų paklausti keturi Seimo nariai. Kolega A.Baura. Prašom.

A.BAURA. Pone pranešėjau, labai gaila, kad politikų pažadai, kurie buvo duoti praėjusių metų vasarą šioms dviem įmonėms, t.y. “Kalnapiliui” ir “Anykščių vynui”, kad jie investuotų lėšas ir įrengtų šiuos vagonus, realizuojami tiktai šiandien, bet, aišku, geriau vėliau negu kad niekada. Tie vagonai-restoranai jau yra parengti praėjusių metų rugsėjo mėnesį ir iš esmės iki šio laiko jie tos veiklos nevykdo vien todėl, kad nėra priimtos pataisos. Man labai gaila, kai aš matau, kad šio klausimo svarstymas ir priėmimas yra nukeliamas į pavasario sesiją, kuri baigsis liepos mėnesį. Ar neišeis taip, kad… Gal tikrai būtų galimybė vis dėlto skubos tvarka tai padaryti, kad pratęstoje sesijoje mes šias įstatymo pataisas galėtume priimti. Tai būtų pats optimaliausias ir reikalingiausias variantas. Ar jūs pritartumėte tam mano siūlymui?

V.KARBAUSKIS. Ačiū už klausimą. Aš pritariu tam. Vienas iš teikėjų yra ir Seimo Pirmininkas A.Paulauskas. Manyčiau, į jūsų klausimą atkreipsime dėmesį.

PIRMININKAS. Kolegė S.Burbienė. Prašom.

S.BURBIENĖ. Gerbiamasis kolega, kalbant apie pilstomus alkoholinius gėrimus ir tuos, kurie pardavinėjami mugėse, traukiniuose ir t.t., iš esmės yra minimi trijų rūšių alkoholiniai gėrimai, t.y. 22, 13 ir 6 laipsnių. Ar jums neatrodo, kad nebūtina būtų iš karto nuo 22 laipsnių pradėti siauruko traukinyje?

V.KARBAUSKIS. Manyčiau, klausimas po svarstymo… į jį mes galėsime detaliau, svarstydami komitete, galbūt ir atsižvelgti.

PIRMININKAS. Kolegė B.Vėsaitė. Prašom.

B.VĖSAITĖ. Gerbiamasis kolega, pritardama, kad šiame siauruko traukinyje būtų realizuojami alkoholiniai gėrimai, manau, gal reikėtų praplėsti, pavyzdžiui, jeigu paleistume garlaivį, plukdantį į Nemuno pilis, ir ten būtų imtasi realizuoti alkoholinius gėrimus. Iš esmės tai būtų gal ne vien pramoginiame geležinkelyje, bet ir kitame susisiekimo transporte, kuris skiriamas pramogai, tai būtų galima praplėsti?

Kitas dalykas. Jūs minėjote, kad tai yra viešoji įstaiga, o dabar, kai kalbame apie Viešųjų įstaigų įstatymą ir jų ekonominės veiklos galimybes, bijau, ar nebus taip, kad alkoholio realizavimas ten gali būti uždraustas. Tuo labiau kad mes dar sustojome prie Viešųjų įstaigų įstatymo ir jo ekonominės veiklos. Žodžiu, čia gali kilti problema, bet tai yra mūsų komiteto reikalas, ko gero, reikėtų svarstyti, kad vėl patys neįstumtume savęs į spąstus.

V.KARBAUSKIS. Ačiū už klausimą. Iš tikrųjų tai aktualu, pastaba labai laiku. Ko gero, svarstydami šias pataisas, galime prisiminti tai, ką mes kalbėjome svarstydami Viešųjų įstaigų įstatymą. Taip, teisingai, svarstant tai reikia turėti omeny.

O dėl laivų, ką jūs kalbėjote. Tiesiog siūlomos pataisos yra dėl siauruko, kuris egzistuoja, kuris gyvuoja. Jeigu būtų tokių objektų, kaip jūs minėjote, būtų galima ir juos įtraukti.

PIRMININKAS. Kolega D.Velička. Prašom.

D.VELIČKA. Ačiū, pirmininke. Man labai malonu girdėti kolegės B.Vėsaitės samprotavimus, kad būtų galima garlaiviuose ar kokiuose kituose objektuose toliau prekiauti ir silpnais alkoholiniais gėrimais. Iš tikrųjų gyvenimas pralenkia šį įstatymą ir mes nespėjame taisyti. Šis įstatymas taisytas jau keletą šimtų kartų.

Gerbiamasis pranešėjau, ar jūs nemanote, kad išvis reikėtų keisti valstybės alkoholio politiką šiuo atžvilgiu ir pagaliau nustoti dalyti į 3 laipsnius, 5 laipsnius, 7 laipsnius, numatyti tokią sistemą, kurios nereikėtų kiekvienu atskiru atveju pritaikyti? Mano žiniomis, kai kurie vienuolynai jau taip pat nori, kad jiems leistų tradiciniais gėrimais, kuriuos jie gamino šimtmečius, prekiauti. Tai tokiu būdu mes visą laiką tik taisysim tą įstatymą, tuo tarpu reikia visiškai kitomis akimis į jį pasižiūrėti. Ačiū.

V.KARBAUSKIS. Na, aš asmeniškai galbūt ir pritarčiau jūsų nuomonei, kad reikėtų galbūt žiūrėti į šį įstatymą kitomis akimis, bet nesiimu spręsti arba eliminuoti kitų nuomonių. Todėl tas įstatymas, ko gero, yra toks, kokio reikia šiandien visuomenei.

PIRMININKAS. Dėkojame gerbiamajam pranešėjui. Atsakėte į visus klausimus. Tad prašau, kolegos, – dėl balsavimo motyvų dėl šio įstatymo. Prašau, kolega Stankevič. Nuomonė už.

V.STANKEVIČ. Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš balsuočiau už pateiktą projektą. Manau, jis iš tikrųjų reikalingas. Kadangi kolega V.Karbauskis specializuojasi šioje srityje, pageidaučiau, kad jis iš tikrųjų pasidomėtų, kokia tvarka turistiniuose laivuose, ir pateiktų analogiškas pataisas. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kitų nuomonių dėl balsavimo motyvų nėra. Tad klausčiau jūsų: ar bendru sutarimu galime pritarti po pateikimo? Ačiū, pritarta.

Pradedame nagrinėjimą. Pagrindinis – Ekonomikos, papildomas – Sveikatos reikalų komitetai. Dėkojame. Siūloma svarstyti pavasario sesijoje. J.Čekuolis turi kitą siūlymą. Prašau.

J.ČEKUOLIS. Buvo labai teisinga mintis kolegos A.Bauros – pratęstoje sesijoje mes galbūt dar galime tai išspręsti.

PIRMININKAS. Na, čia priklauso nuo komitetų darbo spartos, jūs galite ir Seniūnų sueigoje tai formuluoti ir pateikti. Tikrai, manau, tam bus pritarta. Komitetai padaro savo darbą ir pateikia Seniūnai sueigai, ir įtraukiame. Ar tai bus per neeilinę sesiją, kurią rengsime dėl inauguracijos, ir t.t… Nenustatome. Priimame, kad pavasario sesijoje. Jeigu parengs, tai anksčiau. Ačiū.

Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos mokslų akademijos statuto patvirtinimo“ projektas Nr.IXP-2199 (pateikimas)

Ir paskutinis šio posėdžio klausimas – 2-8, Seimo nutarimo “Dėl Lietuvos mokslų akademijos statuso patvirtinimo” projektas Nr.IXP-2199. Pranešėjas – komiteto pirmininkas R.Pavilionis. Pateikimas. Prašau.

R.PAVILIONIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, praėjo dešimt metų, kai patvirtintas Lietuvos mokslų akademijos statutas. Per tą laiką keitėsi įstatymai ir į tai reikia atsižvelgti, ypač į Mokslo ir studijų įstatymo pakeitimus, kurie yra tiesiogiai susiję su Akademijos veikla.

Todėl Seimo Švietimo ir mokslo komitetas teikia jūsų dėmesiui naują statuto redakciją, kurioje yra pataisyti 20 straipsnių. Penkiuose straipsniuose yra padarytos pataisos pagal įstatymo papildymus, pagal jame teikiamas formuluotes bei terminus, kituose penkiuose straipsniuose yra trumpinamas kandidatų į Mokslų akademijos narius iškėlimo ir aptarimo laikas ir patikslinama jų rinkimo tvarka Mokslų akademijos skyriuose ir Mokslų akademijos narių susirinkimuose.

Taigi prašau jūsų pritarimo, kad po pateikimo leistumėte šį statutą, naują jo redakciją, nagrinėti toliau Seimo komitetuose.

PIRMININKAS. Dėkojame komiteto pirmininkui. Jūsų klausti niekas nenorėjo. Tad ačiū. Dėl balsavimo motyvų prašau išsakyti nuomones. Nėra. Nesant norinčių kalbėti… Registracija bus po to. Ar galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo šiam įstatymo projektui? Dėkoju. Pritarta.

Pradedame nagrinėjimo procedūrą. Pagrindinis – Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas. Papildomo nenumatoma. Ačiū. Pritarta. Siūloma svarstyti pavasario sesijoje. Dėkoju. Tad baigiame nagrinėjimą. Kolegos, prašom registruotis.

Posėdžio pabaigos sulaukė 49 Seimo nariai. Dėkoju jums visiems. Gero poilsio. Posėdis baigtas.