Pasiūlymai

Šilumos ūkio įstatymo projektui (IXP-1592(3))

Atsižvelgdamas į Konkurencijos tarybos ir Specialiųjų tyrimų tarnybos pasiūlymus ir pastabas  siūlau:

1. Pakeisti 1 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:

“1) mažiausiomis ilgalaikėmis sąnaudomis užtikrinti patikimą ir kokybišką šilumos tiekimą šilumos vartotojams;”

2.  Pakeisti 2 straipsnio 14 dalį ir ją išdėstyti taip:

“14. Kompensacija už rezervinę galią Rezervinės galios mokestis – pagal Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintą metodiką apskaičiuojama kaip su rezervuota galia susijusių papildomų sąnaudų kompensacija šilumos kainos dalis, mokama vartotojo, naudojančio šilumos tiekimo sistemą kaip rezervinį šildymo būdą. Šiame Įstatyme nustatytais atvejais kompensacija už rezervinę galią rezervinės galios mokestis taip pat gali būti taikomas vartotojui, atjungusiam savo šildymo ar karšto vandens įrenginius nuo šilumos tiekimo sistemos, taip pat įsiskolinusiam vartotojui, kuriam buvo sustabdytas šilumos ar karšto vandens pristatymas.”

3.  Pakeisti 2 straipsnio 29 dalį ir ją išdėstyti taip:

“29. Šilumos ūkio plėtros planas – savivaldybių specialiojo planavimo dokumentas, kuriame numatyti svarbiausi šilumos ūkio modernizavimo ir plėtros sprendimai ilgam 15 metų laikotarpiui, taip pat apibrėžiamos šilumos vartotojų teritorijos ir principiniai techniniai sprendimai šioms teritorijoms nustatytų alternatyvinių energijos ar kuro rūšių panaudojimui.”

4. Papildyti 2 straipsnio 35 dalį ir ją išdėstyti taip:

“35. Viešuosius interesus atitinkančios paslaugos – šilumos ūkio paslaugos, kurias nustato įstatymai, Vyriausybė arba jos įgaliota institucija vadovaudamasi visuomenės interesais.”

5. Pakeisti 3 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

“1. Konkurencija tarp alternatyvinių energijos rūšių tiekėjų vartotojų poreikiams šilumai tenkinti įgyvendinama šilumos ūkio plėtros planais, nustatančiais vartotojų poreikių šilumai tenkinimą mažiausiomis ilgalaikėmis sąnaudomis, užtikrinant tiekimo saugumą saugų tiekimą ir neviršijant leidžiamo neigiamo poveikio aplinkai pagal galiojančias taršos normas, bei kitomis šio Įstatymo nustatytomis priemonėmis.”

6. Papildyti 3 straipsnį 4 dalimi ir ją išdėstyti taip:

“4. Valstybė (savivaldybės) skatina konkurenciją pastatų šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros srityje. “

7. Pakeisti 7 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

“7 straipsnis. Savivaldybių šilumos ūkio plėtros planai

1. Savivaldybės tvarko šilumos ūkį pagal savivaldybių tarybų patvirtintus specialiuosius šilumos ūkio plėtros planus (šilumos ūkio plėtros planus).

2. Šilumos ūkio plėtros planai rengiami Teritorijų planavimo įstatymo, šio Įstatymo ir Vyriausybės nustatyta tvarka. Aplinkos ir ūkio ministrasi patvirtina šilumos ūkio plėtros planų rengimo metodiką (Planų rengimo metodiką), skirtą savivaldybėms jų planams parengti. Planų rengimo metodika yra specialiojo planavimo dokumentų taisyklių sudėtinė dalis.

3. Pagrindinis šilumos ūkio plėtros plano tikslas yra kokybiškai tenkinti šilumos vartotojų poreikius šilumai mažiausiomis ilgalaikėmis sąnaudomis ir mažiausiai paveikiant aplinką neviršijant leidžiamo neigiamo poveikio aplinkai pagal galiojančias taršos normas. Rengiant šilumos ūkio plėtros planus, vadovujamasi Aplinkos oro apsaugos įstatymo nuostatomis dėl oro užterštumo bei urbanistiniais kriterijais (užstatymo tankis, pastatų aukštingumas, užstatymo specifika). Pagal šiuos kriterijus, taip pat atsižvelgiant į urbanistikos reikalavimus, Šilumos ūkio plėtros plane apibrėžiamos šilumos vartotojų teritorijos ir principiniai techniniai sprendimai kiekvienai teritorijai nustatytų alternatyvių energijos ar kuro rūšių panaudojimui, kad būtų patenkinami šios teritorijos vartotojaių poreikiai būtų aprūpinti šilumai. Ši nuostata netaikoma individualiems gyvenamiesiems namams.

4. Rengiant savivaldybės šilumos ūkio plėtros planą, dalyvauja jos teritorijoje esančios šilumos, elektros energijos ir gamtinių dujų tiekimo įmonės bei kiti su šilumos ūkiu susiję subjektai ir šilumos vartotojų teises ginančios organizacijos.

5. Savivaldybės Planų rengimo metodikoje nustatyta tvarka praneša derina su aplinkos ir ūkio ministramsis numatomus šilumos ūkio plėtros planųus sprendimus. Aplinkos ir ūkio ministrai pateikia savivaldybėms išvadas ir rekomendacijas.

6. Savivaldybės rengia šilumos ūkio specialiuosius planus pasiremdamos šilumos ūkio plėtros planais, Teritorijų planavimo įstatymu ir aplinkos bei ūkio ministrų patvirtintomis specialiojo šilumos ūkio planavimo taisyklėmis. “

8. Pakeisti 8 straipsnio 2 dalį, papildyti 3 dalimi ir jas išdėstyti taip:

“2. Savivaldybių šilumos ūkio plėtros planai privalo atitikti valstybės strategiją, nacionalinius energetikos tikslus bei Vyriausybės patvirtintas šilumos ūkio plėtros kryptis.

3. Vyriausybė gali teikti paramą savivaldybių šilumos ūkio plėtros planų projektams įgyvendinti.”

2. Vyriausybė gali teikti paramą tiems savivaldybių šilumos ūkio plėtros planų projektams, kurie atitinka valstybės strategiją ir nacionalinius energetikos tikslus.

9. Pakeisti 12 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

            “3. Atsiskaitymo dokumentas yra sąskaita už šilumą. Savivaldybė turi teisę nustatyti, kad buitiniams šilumos vartotojams vietoj sąskaitų už šilumą būtų išduodami mokėjimų už šilumą pranešimai. Tokio Buitinio šilumos vartotojo reikalavimu šilumos tiekėjas privalo išduoti sąskaitą, kai vartotojas apmoka su tuo susijusias papildomas tiekėjo sąnaudas. Šiuo atveju netaikoma šio Įstatymo 31 straipsnio 3 dalies nuostata dėl šių sąnaudų įtraukimo į šilumos kainą. Savivaldybei nustačius, kad buitiniams šilumos vartotojams vietoje sąskaitų būtų išduodami mokėjimo už šilumą pranešimai, į šilumos kainą neįtraukiamos sąskaitų už šilumą ir (ar) karštą vandenį parengimo ir pateikimo vartotojams sąnaudos. “

10. Papildyti 14 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

“2. Sutartyse nustatoma šilumos tiekėjo prievolė ne vėliau kaip prieš 10 kalendorinių dienų iki numatomos šilumos ir (ar) karšto vandens pristatymo sustabdymo datos raštu įspėti įsiskolinusį vartotoją.”

11. Pakeisti 14 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

“4. Įsiskolinęs vartotojas, kuriam buvo sustabdytas šilumos ir (ar) karšto vandens pristatymas, moka tiekėjui šilumos (karšto vandens) rezervinės galios mokestį kompensaciją už rezervinę galią.”

12. Pakeisti 16 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

“16 straipsnis. Nenutrūkstamo aprūpinimo šiluma vartotojai

Nenutrūkstamo aprūpinimo šiluma vartotojams turi būti užtikrintos techninės nenutrūkstamo šilumos tiekimo galimybės, kai laikinai neįmanoma naudotis pagrindiniu šilumos tiekimo šaltiniu. Nenutrūkstamas šilumos tiekimas užtikrinamas šilumos vartotojo įrenginius prijungiant atskirais įvadais prie techninių sutrikimų atvejais nepriklausomų šilumos perdavimo tinklo dalių arba įrengiant rezervinį šildymo būdą. Kai įrengiamas rezervinis šildymo būdas, nenutrūkstamo aprūpinimo šiluma vartotojai laikomi naudojančiais jų pastato šildymo būdą su pagrindiniu šilumos tiekimo šaltiniu ir rezervinį šildymo būdą. Jeigu nenutrūkstamo aprūpinimo šiluma vartotojai naudojasi šilumos tiekimo sistema kaip rezerviniu šildymo būdu, jie privalo mokėti šilumos tiekėjui rezervinės galios mokestį kompensaciją už rezervinę galią.”

13. Pakeisti 24 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

“24 straipsnis. Šilumos vartotojo daugiabučiame name teisės ir pareigos

1. Šilumos vartotojas daugiabučiame name turi teisę:

1) kartu su kitais namo butų ir kitų patalpų savininkais pasirinkti arba pakeisti namo šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtoją;

2) individualiai arba kartu su kitais namo butų ir kitų patalpų savininkais nuspręsti pakeisti savo buto, patalpų ar viso pastato šildymo būdą ir šio Įstatymo 25, 26 bei 27 straipsniuose nustatyta tvarka įgyvendinti savo sprendimą;

3) sutartyse nustatyta tvarka reikšti pretenzijas šilumos ar karšto vandens tiekėjui už patiektą nekokybišką šilumą ar karštą vandenį.

2. Šilumos vartotojai turi ir kitas teises, nustatomas teisės aktais.

3. 2. Šilumos vartotojai daugiabučiuose namuose privalo apmokėti jiems tenkančią dalį išlaidų, susijusių su namo šildymo ir karšto vandens sistemos rekonstravimu tam, kad ji atitiktų privalomuosius reikalavimus.”

14.  Pakeisti 26 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

“2. Jeigu pagal buto ar kitų patalpų savininko prašymą nutraukus šilumos vartojimo pirkimo–pardavimo sutartį ir pakeitus jo buto ar kitų patalpų šildymo būdą bus padaroma žala kitiems to namo butų ar kitų patalpų savininkaims patirtų papildomas išlaidas, savivaldybė pateikia suinteresuotam savininkui apskaičiuotos žalos pagrindimą šių išlaidų apskaičiavimą pagal rezervinės galios mokesčio kompensacijos už rezervinę galią nustatymo metodiką. Šiuo atveju savivaldybė turi teisę derinti sutarties nutraukimą ir daugiabučio namo, kurio šildymui naudojama šilumos tiekimo sistema, atskiro buto ar kitų patalpų šildymo būdo pakeitimą suinteresuotam buto ar kitų patalpų savininkui, tik šiam savininkui ir namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos valdybai (bendrijos pirmininkui) arba namo bendrojo naudojimo objektams valdyti sudarytos jungtinės veiklos sutarties partnerių įgaliotam asmeniui arba namo bendrojo naudojimo objektų administratoriui sudarius sutartį dėl žalos papildomų išlaidų kitiems namo butų ar kitų patalpų savininkams atlyginimo.”

15. Pakeisti 27 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

“3. Pagal šio straipsnio 2 dalį savivaldybė turi teisę atidėti šilumos vartotojo norimo keisti jo pastato šildymo būdo įgyvendinimą ne daugiau kaip 3 2 metams, skaičiuojant nuo šilumos vartotojo prašymo įregistravimo savivaldybėje dienos. Atidėjimo laikotarpis priklauso nuo atjungiamų vartotojo šilumos įrenginių poveikio vidutinių sąnaudų didėjimui likusiems šilumos tiekimo sistemos vartotojams ir yra nustatomas vadovaujantis atsijungimų metodika. Pasibaigus atidėjimo laikotarpiui, savivaldybė išduoda šilumos vartotojui leidimą atjungti jo šilumos įrenginius nuo šilumos tiekimo sistemos.”

16. Pakeisti 27 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

“4. Jeigu pastato šildymo būdo pakeitimas (šilumos vartotojo šilumos įrenginių atjungimas nuo šilumos tiekimo sistemos) padidintų pagal atsijungimų metodiką nustatytas vidutines šilumos tiekimo sąnaudas likusiems sistemos šilumos vartotojams, savivaldybė turi teisę derinti pastato šildymo būdo pakeitimą (šilumos įrenginių atjungimą) tik pateikus vartotojo ir šilumos tiekėjo sutartį dėl šių sąnaudų padidėjimo kompensavimo. Sutartyje numatytos kompensacijos dydis negali viršyti rezervinės galios mokesčio kompensacijos už rezervinę galią, taikomos atsijungiančiam šilumos vartotojui. Nustatyta kompensacija pradedama mokėti nuo šilumos vartotojo šilumos įrenginių atjungimo nuo šilumos tiekimo sistemos dienos ir negali būti mokama ilgiau kaip 3 2 metus. Jeigu šilumos vartotojo prašymo keisti jo pastato šildymo būdą įgyvendinimas buvo atidėtas pagal šio straipsnio 2 dalį, tai šios dalies nuostatos netaikomos. didžiausias galimas kompensacijos mokėjimo laikotarpis yra mažinamas atidėjimo laikotarpiu. Šios dalies nuostatos netaikomos butų ir kitų patalpų savininkams daugiabučiuose namuose.

17. Papildyti 31 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

“3. Šilumos ir (ar) karšto vandens kainos grindžiamos tiekėjo būtinomis (valstybės normuojamomis) šilumos ar karšto vandens ruošimo (pirkimo), perdavimo, atsiskaitomųjų šilumos apskaitos prietaisų įrengimo, priežiūros ir patikros, sąskaitų (mokėjimų pranešimų) už šilumą ir (ar) karštą vandenį parengimo ir pateikimo vartotojams bei apskaitos sąnaudomis. Pastatų šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros ir rekonstravimo sąnaudos negali būti įtraukiamos į šilumos ar karšto vandens kainas.”

Teikia:

Seimo narys                                                                                         Rimantas Sinkevičius