Penkiasdešimt trečiasis (329) posėdis
2003 m. sausio 16 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojai V.P.ANDRIUKAITIS ir G.STEPONAVIČIUS

Seimo nutarimo „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Nacionalinės sveikatos tarybos nuostatų patvirtinimo“ priedėlio pakeitimo“ projektas Nr.IXP-2152 (pateikimas)

PIRMININKAS (V.P.ANDRIUKAITIS). Labai atsiprašau už mažytį pavėlavimą. Popietinį posėdį leiskite pradėti. Gerbiamieji kolegos, norėčiau pasakyti, jog dabar kviečiu į tribūną pateikti rezervinį septintąjį klausimą D.Mikutienę. Tai Seimo nutarimo “Dėl Seimo nutarimo “Dėl Nacionalinės sveikatos tarybos nuostatų patvirtinimo” priedėlio pakeitimo” projektas, nes pirmasis klausimas buvo išbrauktas. Žodis jums, o po to registruosimės. Prašom, per tą laiką registracija.

D.MIKUTIENĖ. Gerbiamieji kolegos, teikiu jums Seimo nutarimo “Dėl Nacionalinės sveikatos tarybos nuostatų patvirtinimo” priedėlio pakeitimo nutarimą. Šio projekto esmė yra ta, kad Nacionalinė sveikatos taryba yra iš valstybės biudžeto išlaikoma įstaiga. Vadovaudamiesi sveikatos sistemos įstatymais, Valstybės tarnybos ir Biudžetinių įstaigų įstatymų nuostatomis, mes patikslinome kai kurias formuluotes ir sukonkretinome funkcijas ir tikslus. Taip pat patikslinome Nacionalinės sveikatos tarybos pirmininko, sekretoriato vadovo funkcijas bei atlikome kitus formalumus suderinę su šiais įstatymais. Prašau jūsų pritarti.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, kas norėtų klausti pranešėjos? Norinčių klausti nematau. Ačiū, pranešėja. Gerbiamieji kolegos, ar galime pritarti pateikimui bendru sutarimu? Pritariame. Ačiū. Pagrindinis komitetas – Sveikatos reikalų komitetas. Gal siūlysite papildomą? Siūlymų dėl papildomų negirdžiu. Dėkoju. Siūloma svarstyti pavasario sesijoje. Ačiū, gerbiamieji kolegos. Leiskite pakviesti į tribūną gerbiamąjį Z.Balčytį. Bus 2-4 klausimas. Ne, atsiprašau. Gerbiamasis ministre, jeigu galima, J.Bernatonis truputį skuba, mes leistume J.Bernatoniui pateikti klausimą. Ne? Prašom. Tada, gerbiamasis Balčyti, prašom.

Valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo 2 straipsnio ir Įstatymo priedėlio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-2149 (pateikimas)

Z.BALČYTIS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos. Dėl to, kad šių metų antrajame ketvirtyje yra numatoma parengti naują Vyriausybės įstatymą, kuriame būtų aiškiau atskirtos funkcijos institucijų, kurios yra prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, šiandieninį klausimą aš siūlyčiau atidėti ir jo nesvarstyti. Atidėti pateikimą dėl Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus tarnybinio atlyginimo nustatymo.

PIRMININKAS. Labai ačiū. Aš manau, kad mes galime atidėti.

Z.BALČYTIS. Toks būtų prašymas.

PIRMININKAS. Bendru sutarimu.

Z.BALČYTIS. Ačiū.

Vidaus tarnybos statuto patvirtinimo įstatymo projektas Nr.IXP-2193. Vidaus tarnybos statuto patvirtinimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo projektas Nr.IXP-2194. Policijos veiklos įstatymo 12 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-2195. Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-2196. Karo prievolės įstatymo 3, 8 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-2197 (pateikimas)

PIRMININKAS. Dėkoju. Tada, gerbiamieji kolegos, popietinės darbotvarkės 4 klausimas – Vidaus tarnybos statuto patvirtinimo įstatymo projektas. Pranešėjas – vidaus reikalų ministras J.Bernatonis. Prašom.

J.BERNATONIS. Dėkoju, pone pirmininke. Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, Vyriausybės įgaliotas teikiu jums svarstyti Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto patvirtinimo įstatymo projektą, Vidaus tarnybos statuto patvirtinimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo projektą bei su jais susijusius įstatymų projektus.

Minėtų įstatymų projektai parengti įgyvendinant Vyriausybės 2001–2004 m. programos, kuriai pritarta Seimo nutarimu, nuostatas. Šiuo metu vieno bendro galiojančio teisės akto, kuris atsižvelgiant į valstybės tarnybos ir teisinės reformos eigą, jos rezultatus reglamentuotų Vidaus reikalų ministerijos valdymo srities pareigūnų, t.y. statutinių valstybės tarnautojų, tarnybą, nėra.

Galiojantis Lietuvos Respublikos laikinasis vidaus tarnybos įstatymas, Lietuvos Respublikos policijos įstatymas, Tarnybos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų sistemoje statutas, patvirtintas Vyriausybės nutarimu, bei kiti teisės aktai, reglamentuojantys tam tikrus vidaus reikalų sistemos pareigūnų tarnybos santykius, buvo priimti ar patvirtinti gana seniai, todėl daugelis šių teisės aktų nuostatų, reglamentuojančių vidaus reikalų sistemos pareigūnų tarnybą, neatitinka realios situacijos. Be to, atsižvelgiant į naujos redakcijos Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo nuostatas, galiojantis Tarnybos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų sistemoje statutas pagal reguliuojamų teisinių santykių reikšmę yra per žemo lygmens teisės aktas. Tai yra vidaus tarnybos sistemos pareigūnų tarnybos santykius turi reguliuoti ne Vyriausybės nutarimas, bet įstatymu patvirtintas statutas. Be to, atsižvelgiant į esamą teigiamą praktiką, į mūsų Vyriausybės programos nuostatas bei į Vidaus reikalų ministerijos valdymo srities statutinių įstaigų veiklos ypatumus, tikslinga, kad Vidaus reikalų ministerijos valdymo srities pareigūnų, statutinių valstybės tarnautojų tarnybos santykius reglamentuotų bendras, vieningas statutas, o jų veiklą – atskiri konkrečios institucijos: policijos, valstybės sienos apsaugos tarnybos, finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos, vadovybės apsaugos, priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo, veiklą reglamentuojantys įstatymai.

Vidaus tarnybos statuto patvirtinimo įstatymo projekto tikslas – nustatyti vidaus tarnybos principus, vidaus tarnybos sistemos pareigūnų statusą, priėmimą ir atleidimą iš tarnybos, priėmimą ir mokymąsi vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigose, pareigūnų atsakomybę, paskatinimus, socialines ir kitas garantijas, profesinių sąjungų veiklos vidaus reikalų statutinėse įstaigose ypatumus, taip pat kitų valstybės tarnautojų priėmimo į tarnybą vidaus reikalų statutinėse įstaigose ypatumus. Priėmus Vidaus tarnybos statuto patvirtinimo įstatymo projektą, t.y. atsižvelgiant į valstybės tarnybos bei teisinės reformos eigą, iš naujo reglamentavus vidaus tarnybos sistemos pareigūnų tarnybą, būtų sudarytos prielaidos maksimaliai įgyvendinti valstybės politiką užtikrinant visuomenės saugumą bei viešąją tvarką.

Policijos veiklos įstatymo 12 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymo ir Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektų tikslas – atsižvelgiant į Vidaus tarnybos statuto projekto nuostatas suformuluoti kai kurių policijos pareigūnų pareigybių pavadinimus.

Karo prievolės įstatymo 3, 8 ir 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto tikslas – nustatyti, kad pretenduojantiems į vidaus tarnybą asmenims privalomoji pradinė karo tarnyba būtų keičiama būtinaisiais kariniais mokymais krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka. Ši projekto nuostata grindžiama vidaus tarnybos sistemos pareigūnų vykdomų funkcijų specifika bei tam tikra tarnybos sąlygų analogija su profesine karo tarnyba, nustatomi specifiniai reikalavimai pretenduojantiems tarnauti asmenims, tarnyba, susijusi su šaunamojo ginklo panaudojimu, nuolatiniu pavojumi gyvybei ir sveikatai, tarnyba, organizuojama statutiniais pagrindais. Profesinio rengimo metu kursantai būtų mokomi pagal specialias su Krašto apsaugos ministerija suderintas pagrindinio kario parengimo programas ir t.t., siekiant užtikrinti nenutrūkstamą asmenų priėmimo į vidaus tarnybą, įskaitant ir jų mokymąsi vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigose bei karjeros vidaus tarnyboje, procesą.

Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto patvirtinimo įstatymo projektas, taip pat šio įstatymo įgyvendinimo įstatymo projektas bei su jais susiję įstatymų projektai yra suderinti su Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos bei kitų teisės aktų nuostatomis.

Šis projektas buvo suderintas su Teisingumo ministerija, Europos teisės departamentu. Vyriausybė į visas pastabas atsižvelgė. Tačiau mes dėkingi ir Seimo Teisės departamentui. Jie išsamiai išanalizavo statuto projektą, pateikė daug racionalių pastabų. Teisės departamento pastabas nuo 6 iki 17 imtinai, nuo 21 iki 23 imtinai, nuo 25 iki 27 imtinai, 30, nuo 32 iki 34 imtinai ir nuo 36 iki 39 imtinai galima priimti, mes su jomis sutinkame. O dėl kitų pastabų, aš manau, galima diskutuoti ir priimti bendrą sprendimą, nes reikėtų atsižvelgti ir į šio teisės akto specifiką, galbūt ir mums, teisininkams, plačiau paaiškinti kai kuriuos niuansus. Dėkoju.

PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjui. Gerbiamieji kolegos, pranešėjas pateikė 4 klausimo visus projektus: Nr.IXP-2193, Nr.IXP-2194, Nr.IXP-2195, Nr.IXP-2196, Nr.IXP-2197. Gerbiamieji kolegos, niekas nenori klausti pranešėjo. Gal galima pritarti tuomet šių projektų pateikimui bendru sutarimu? Galime. Vieną minutę. Galėsite balsuoti. Duosime teisę užsiregistruoti. Dabar norėčiau pasakyti, kolegos. Mums svarbu paskirti komitetus.

Dėl projekto Nr.IXP-2193 pagrindinis komitetas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas, papildomi – Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas ir socialai taip pat siūlo Socialinių reikalų ir darbo komitetą. Manau, kad neprieštarausite. (Balsas salėje) Ir Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Prašom. Ar galime, pranešėjau, sutikti, kad?..

J.BERNATONIS. Taip, žinoma.

PIRMININKAS. Taigi pagrindinis – Teisės ir teisėtvarkos komitetas, papildomi – Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, Socialinių reikalų ir darbo komitetas bei Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas.

Dėl projekto Nr.IXP-2194 pagrindinis Teisės ir teisėtvarkos komitetas, papildomas Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Sutariame? Sutariam.

Dėl Nr.IXP-2195. Vėlgi Teisės ir teisėtvarkos komitetas bei Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Sutariame? Sutariame.

Dėl Viešųjų ir privačiųjų interesų derinimo projekto pagrindiniu siūlomas Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, o papildomu – Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Sutariame? Sutariame, prieštaravimų nematau.

Ir dėl Karo prievolės. Siūlomas Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Papildomų nesiūloma. Nėra kitokių pasiūlymų? Nėra. Sutarėme.

Tuomet siūloma juos visus svarstyti pavasario sesijoje. Dėkojame ministrui.

Administracinių teisės pažeidimų kodekso 26, 152, 152¹, 152², 224, 241¹, 246, 259¹, 281, 320 straipsnių pakeitimo, Kodekso papildymo 152³, 152⁴, 152⁵, 152⁶, 152⁷, 152⁸, 152⁹, 153¹⁰, 154¹, 154², 154³, 154⁴, 154⁵, 154⁶, 154⁷, 154⁸ straipsniais ir 153, 153², 153³, 153⁴, 153⁵, 153⁶, 153⁷, 153⁸, 153⁹, 165² straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr.IXP-2107(2*) (svarstymas)

Kviečiame svarstyti Administracinių teisės pažeidimų kodekso kai kurių straipsnių (aš čia visų nevardysiu, nes jų labai daug) pakeitimo bei kodekso papildymo kai kurių straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektą Nr.IXP-2107. Teikėjas – susiekimo ministras Z.Balčytis, pranešėjas – D.A.Barakauskas. Jo nematau. Tuomet pakviesime į tribūną Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininką A.Sakalą. Prašom. Svarstymas, kolegos.

A.SAKALAS. Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamieji kolegos, šios Administracinių teisės pažeidimų kodekso pataisos yra dėl ryšių reguliavimo tvarkos įvedimo Lietuvoje. Kaip žinia, šiandien galima kelti, dar galima leisti ryšių triukšmus ir būti nebaudžiamam. Taigi čia numatytos ir baudos. Jeigu ta tarnyba, kuri leidžia eterinius triukšmus, bus įspėta ir nesutvarkys savo aparatūros, ji galės būti nubausta administracine bauda. Yra ir kitų dalykų, kurie susiję su ryšių reguliavimu. Čia nėra jokios politikos, kolegos, todėl siūlyčiau be didelių diskusijų pritarti po svarstymo. Komitetas svarstė šį projektą. Pastabų buvo gauta nedaug. Projektas patobulintas. Balsavimo rezultatai: 9 – už, prieš nebuvo, susilaikė 1. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkojame pranešėjui. Gerbiamieji kolegos, kalbančiųjų nematau. Kadangi jokių pastabų, pasiūlymų nėra, ar galėtume bendru sutarimu pritarti po svarstymo? Pritariame bendru sutarimu po svarstymo.

O dabar, kol paskelbsiu kitą klausimą, registruokitės, kolegos. Registruokitės, kolegos, gal nebereikės ir balsuoti. Ar galime registruojantis bendru sutarimu pritarti po svarstymo? Galime. Ačiū.

Gerbiamieji kolegos, užsiregistravo 69 Seimo nariai. Bendru sutarimu pritarėme projektui Nr.IXP-2107 po svarstymo. Dėl priėmimo datos nuspręs Seniūnų sueiga. Dėkoju.

Teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo 5, 6, 7 ir 8 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-1545. Vyriausybės įstatymo 35 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-1546 (pateikimas)

Dabar kviesčiau į tribūną pranešėją G.Šileikį. Darbotvarkės 6 klausimas – Teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo 5, 6, 7 ir 8 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-1545. Prašom. Pateikimas.

G.ŠILEIKIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, šio įstatymo pataisos tikslas yra optimizuoti viešojo administravimo institucijų sistemą. Siūloma daryti reformą mažinant apskritis ir paliekant penkias apskritis. Mes manome, tai tikslinga vykdyti, kad sumažintume ir valdininkų skaičių, ir valdymo išlaidas. Manome, jog reorganizuojant apskritis būtų įmanoma kalbėti apie kai kurių funkcijų perdavimą ir savivaldybėms.

Aiškinamajame rašte išdėstyti kiti argumentai, Teisės departamento išvadose buvo pastaba, jog nenurodyta, kiek tai pareikalaus lėšų, kiek jų reikės. Mes su specialistais apskaičiavome ir teigiame, jog taip bus sutaupyta maždaug 50 mln. kasmet. Pirmaisiais metais, be abejonės, būtų išeitinės pašalpos iš to 100 mln., jos skirtos kitoms penkioms apskritims, kurias siūloma naikinti. Iš tų 100 mln. 50 būtų išeitinėms pašalpoms ir 50 mln. būtume sutaupę.

Buvo pasakyta ir dar viena pastaba, jog šių siūlymų iniciatyvos teisę turi Vyriausybė, Prezidentas. Be abejonės, mes žinome, jog iniciatyvos teisę siūlyti įstatymų pataisas turi ir Vyriausybė, ir Prezidentas. Manome, jog tai tikrai atitinka Konstitucijos 68 straipsnį. O galutinį teritorijų keitimą ir sprendimą dėl Administracinių vienetų įstatymo priima Seimas. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, gal jūs galėtumėte pakomentuoti Teisės departamento išvadas. Vis dėlto norėčiau, kad jūs išsamiau jas pakomentuotumėte, nes manau, kad jūsų projektas sukelia gana daug kolizijų. Tai gal jūs galėtumėte pakomentuoti Teisės departamento išvadas dėl jūsų projekto?

G.ŠILEIKIS. Pirmoji pastaba dėl teisinio įgyvendinimo mechanizmo. Be abejonės, manau, kad priėmus Seimo sprendimą tas teisinis mechanizmas būtų nustatomas ir paties Seimo. Dėl lėšų pareikalavimo aš jau paminėjau, kad tos lėšos bus sutaupomos ir bus kalbama apie 50 mln. sumą.

Toliau yra pastaba, jog šį keitimą gali siūlyti ne tik Vyriausybė, bet ir Respublikos Prezidentas, Seimo nariai bei 50 tūkst. piliečių, turinčių rinkimų teisę. Ši Prezidento, Vyriausybės ir piliečių iniciatyvos teisė yra numatyta įstatymuose. Todėl pagal šią teisę ir Seimo nariai, ir Prezidentas, ir 50 tūkst. piliečių, turinčių rinkimų teisę, taip pat gali tokį siūlymą teikti. O galutinį sprendimą, kaip minėjau, po diskusijų priima Seimas. Be abejonės, Seimo žodis čia yra paskutinis, jis ir arba pritaria, arba nepritaria.

Ir trečioji pastaba, jog būtent savivaldybių ribas ir teritorijos administracinių vienetų ribas nustatyti ir keisti taip pat gali tiktai Seimas. Aš šių jo galių tikrai negaliu kvestionuoti.

PIRMININKAS. Ne, bet mano klausimas būtų dėl teikimo, gerbiamasis pranešėjau. Jūs apeinate pagrindinį klausimą. Kol kas Seimas yra save suvaržęs sprendimu, kad šių pakeitimų teikimas priklauso Vyriausybei. Čia yra juodu ant balto parašyta Teisės departamente. Tai ar jūs vykdote Vyriausybės teikimą, ar jūs teikiate kaip Seimo narys? Man čia…

G.ŠILEIKIS. Kaip Seimo narys.

PIRMININKAS. Štai parašyta labai aiškiai, kad toks dalykas turi būti Vyriausybės teikimu. Kaip jūs tą pakomentuosite?

G.ŠILEIKIS. Būtent kaip Seimo narys teikiu. Manau, kad Vyriausybės galia yra galbūt, mano manymu, šiek tiek per daug išplėsta ir vis dėlto Seimas turėtų apsispręsti dėl viso teritorinio planavimo. Mes ir siūlome, kad būtent ta teisė…

PIRMININKAS. Pirma turėtų būti iš Vyriausybės toks teikimas atimtas, bet kol jis nėra atimtas, kaip aš, kaip posėdžio pirmininkas, galėčiau pakomentuoti Teisės departamento išvadas? Gerai, gerbiamieji kolegos, jūs girdėjote pranešėjo Teisės departamento išvadų komentarą. Dabar prašom klausti. Pirmoji – S.Burbienė.

S.BURBIENĖ. Gerbiamasis pranešėjau, jūsų aiškinamajame rašte yra viena iš priežasčių, kaip jūsų teikiama, kad ekonomiškai silpnesnės apskritys bus prijungtos prie ekonomiškai stipresnių, o tai suteiks silpniau išvystytoms teritorijoms ekonominės plėtros impulsą. Ar jums šitas siūlomas procesas neprimena tarybinių laikų prasto kolūkio prijungimo prie gero? Bet jis ne visada baigdavosi tuo, kad abu ūkiai pasidarydavo geri. Kartais būdavo, kad ir abu nusmukdavo. O lėšų tam jūsų siūlomam procesui iš tiesų reikės nemažai. Tai kaip bus su tuo efektu?

G.ŠILEIKIS. Ne, manau, kad ta regioninė politika, už kurią mes, būtent Centro sąjunga, labai aiškiai pasisakome, bus vykdoma tolygiau, kai didesnė apskritis, tos apskrities vadovybė, manau, sieks, kad visi rajonai būtų vystomi tolygiai.

PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia P.Papovas.

P.PAPOVAS. Gerbiamasis pranešėjau, jums turbūt žinoma, kad Seimas yra pritaręs Vyriausybės programai ir Vyriausybė savo programoje nenumatė vykdyti administracinės-teritorinės reformos, o tiktai priimti koncepciją dėl tolesnės administracinės-teritorinės reformos. Jūs siūlote. Ar tai neprieštarauja tam, kam Seimas yra pritaręs? Ačiū.

G.ŠILEIKIS. Gerbiamasis Seimo nary, manau, kad kiekvienas Seimo narys turi teisę siūlyti. Kiek teko susipažinti su programomis ir konkrečiai, tarkime, valdančiosios daugumos socialliberalų, tai jie taip pat pasisako, kad būtų penkios apskritys. Taigi, manau, Seimo valia apsispręsti ir priimti sprendimą.

PIRMININKAS. Klausia J.Razma.

J.RAZMA. Aš labai sveikinu jūsų pastabą, kad nedera suvaržyti Seimo narių iniciatyvos teisės, jeigu to nėra numatyta Konstitucijoje. Nes iš tiesų jeigu kuri nors Seimo dauguma nori save suvaržyti, tai gali suvaržyti neformaliai įsipareigodama, tačiau tie Seimo nariai, kurie nenori tame susivaržyme dalyvauti, iš tikrųjų, manau, turi teisę reikalauti, kad tokie apribojimai būtų atšaukti. Aš norėčiau pasiteirauti, gal jūs peržiūrėjote ir daugiau įstatymų? Ar kitur nėra prikaišiota tokių dalykų, kad kažkas gali būti teikiama Vyriausybės, svarstoma tik Vyriausybės teikimu, ar dar koks nors kitas apribojimas, ar paminėjot tik tą atvejį, kuris jums rūpėjo konkrečiai?

G.ŠILEIKIS. Taip, gerbiamasis Seimo nary. Iš tiesų, aš manau, kad artimiausiu metu būtų tikslinga peržiūrėti ir patį Vyriausybės įstatymą, nes išties Vyriausybei, bent, mano manymu, yra suteiktos tokios galios, kurios turėtų priklausyti daugiau Seimui.

PIRMININKAS. Klausia G.Mikolaitis.

G.MIKOLAITIS. Ačiū. Jūs teigiate, kad ši reforma sumažins valdymo išlaidas ir panašiai. Kodėl paliekate penkias? O gal nė vienos, o gal keturias palikti? Kodėl tas skaičius…

G.ŠILEIKIS. Aš manau, žiūrėkime ir ekonomiškai, ir istoriškai. Lietuvoje formavosi penki didieji centrai, ir mes siūlome būtent tuose penkiuose didžiuosiuose miestuose koncentruoti būtent tą administracinį valdymą.

PIRMININKAS. Ir klausia S.Kružinauskas.

S.KRUŽINAUSKAS. Gerbiamasis kolega, šiaip jau regioninė politika šiuo metu yra vykdoma. Dabar taip vėl keisti, tai reikėtų iš naujo ir programą, net ir Vyriausybės programą peržiūrėti. Jūs žinot, kad siūlymas etniniu pagrindu formuoti šitokią struktūrą buvo atmestas. Dabar jūs vienas siūlote keisti šią struktūrą. Ar jūs turite kolegų pritarimą, ar jūs turite nuomonę iš savivaldybių ir ar neatrodo taip, kad jeigu dabar bus atmestas šis siūlymas (gal taupymo sumetimais būtų geras siūlymas), jo nebūtų galima greitu laiku vėl iš naujo teikti. Todėl būtų įdomu, kokią jūs turite paramą.

G.ŠILEIKIS. Taip, be abejonės, yra ir kolegų parama, taip pat savivaldybių. Su savivaldybėmis kalbamės, bet, manau, didžiausia turbūt parama yra mūsų rinkėjų, gyventojų. Turbūt irgi susitinkate, kalbate ir jų nuomonė taip pat yra labai svarbi. Todėl tas mano teikimas labai aiškus, konkretus. Aš iš tiesų manau, kad po pateikimo pritarę, diskutuodami, svarstydami galėtume savo argumentus pateikti plačioje diskusijoje ir galbūt rasti kiek įmanoma platesnių politinių jėgų sutarimą. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis pranešėjau. Gerbiamieji Seimo nariai, aš vis tiek privalėsiu teikti balsuoti šį projektą. Tik noriu priminti, kad Teisės departamentas yra atkreipęs dėmesį į tai, jog būtina atsižvelgti į Konstitucinio Teismo 2001 m. birželio 28 d. nutarimą. Pranešėjui taip pat yra tokios statutinės normos. Taip pat šiuo atveju teikimo procedūra, tas klausimas priklauso Vyriausybei, kaip ir dėl biudžeto projekto. Tokie suvaržymai – tai ne suvaržymai, o tokios procedūros. Seimo narys negali teikti biudžeto projekto. Analogijų yra pakankamai. Šitas Vyriausybės teikimas yra priimtas dar prieš gerą septynetą metų. Žiūriu į poną J.Razmą ir sveikinu jį. Taigi aš manau, kad dabar Seimas turėtų apsispręsti, nes Teisės departamento išvados yra gana prieštaringos. Taigi prašome vienas už, vienas prieš. Motyvai už – G.Steponavičius.

G.STEPONAVIČIUS. Ačiū, pone pirmininke. Visų pirma aš norėčiau konstatuoti, kad pasisakymu prieš turėtų būti įskaitytas jūsų, kaip jau įvykęs, nes iš esmės jūs net ir pirmininkavimu pasinaudojote išsakyti motyvus prieš. Kitaip jūsų komentaro vertinti negalėčiau. Šalia to norėčiau pasakyti, kad panašios analogijos išvedimas nėra korektiškas, žvelgiant iš Konstitucijos interpretavimo pozicijų. Manau, kad bent svarstyti tokį pasiūlymą mes tikrai turėtume. Jeigu jau tikrai manome, kad žmonių nuomonė yra svarbi, tai apskričių skaičiaus mažinimas, o gal net atsisakymas pasinaudojant galimybe, nekeičiant Konstitucijos… bet jų skaičiaus mažinimą mes bent svarstyti ir po pateikimo pritarti Seime galėtume. Taip pat norėčiau atkreipti dėmesį, kad Vyriausybė čia savo pozityvų vaidmenį tikrai gali ir galės atlikti pateikdama savo įvertinimą. Mano žiniomis, tie patys Vidaus reikalų ministerijos specialistai dar ankstesnės Vyriausybės laikotarpiu buvo rengę koncepcijas, įdirbis yra nemažas ir jį būtų galima pratęsti. Juo labiau kad mažų mažiausiai vienas koalicijos partneris valdančiojoje daugumoje pasisako už ženklius pasikeitimus toje srityje.

PIRMININKAS. Mielieji kolegos, aš norėčiau tiktai dar kartą reaguoti. Gerbiamasis Gintarai Steponavičiau, pagal Statuto 138 straipsnio 2 dalį, kadangi Teisės departamentas apeliuoja, atkreipia dėmesį į Konstitucinio Teismo nutarimą, yra pakankamas pagrindas man įspėti Seimą, kad toks dalykas yra. Lygiai kaip ir po registracijos yra nemažai Statuto nurodymų, kad teikėjas turi pateikti nemažai teikimo pataisymų ir papildymų, kad nebūtų kolizijų. Šiuo atveju mes turime gana sudėtingą atvejį. Aš nenoriu supaprastinti šito reikalo. Todėl aš tikrai prašyčiau, kad Teisės departamento išvados būtų labai rimtai komentuojamos. Dabar motyvai prieš – J.Bernatonis.

J.BERNATONIS. Dėkoju, pone pirmininke. Išties mane nustebino toks kolegos laisvas Konstitucijos interpretavimas. Aš manyčiau, kad turbūt apskritai su mūsų Seimo darbo organizavimu netvarka, jeigu toks projektas gali būti įtrauktas į darbotvarkę ir gali būti teikiamas, kai pats teikimas prieštarauja Konstitucijai. Tai viena.

Antra. Mano supratimu, labai žalingi net tokių klausimų svarstymai, nes aišku, kad jie nebus palaikyti daugumos, tačiau sukels tam tikrą sumaištį apskrityse.

Ir trečia. Reorganizavimas, ar bus dešimt, ar penkios apskritys, iš esmės nieko nekeičia, tiktai daug kainuoja ir valstybei, ir sudaro daug nepatogumų žmonėms. Man atrodo, kad prieš teikdami tokius siūlymus, visų pirma pagalvokime apie valstybės valdymo problemas ir apie mūsų piliečių interesus. Man susidaro toks įspūdis, kad čia vieną sykį jau buvo aptarta, kiek apskričių turėtų būti. Variantų buvo siūloma daug. Buvo pasirinktas dešimties variantas. Dabar mes galime kiekvienas spėlioti. Jūs siūlote penkias, mes galime pasiūlyti septynias, dar kažkas pasiūlys keturias. Bet toks valstybės valdymo nestabilumas niekam gero neduoda. Todėl aš pasisakau prieš.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, girdėjote motyvus už, motyvus prieš. Prašome registruotis ir balsuosime. Kas pritaria įstatymui po pateikimo, kadangi jis darbotvarkėje yra, balsuojate už. Kas manote, kad reikia atmesti, balsuojate prieš arba susilaikote.

PIRMININKAS. Norėčiau, kad tie, kurie nori… Dėmesio! Kolegos, balsuojame, kad vėl nebūtų sakoma – negirdėjome, neužsiregistravome ar panašiai.

Už – 20, prieš – 31, susilaikė 13, po pateikimo nepritarta.

Gerbiamieji kolegos, dabar mes turime dvi alternatyvas: grąžinti tobulinti arba atmesti. Kas už tai, kad grąžintume tobulinti, spauskite mygtuką “už”, kas už tai, kad atmestume, spauskite mygtuką “prieš”. Susilaikę neskaičiuojame. Alternatyvus balsavimas. Mygtukas “prieš” – atmesti, mygtukas “už” – grąžinti tobulinti.

Prieš – 34, už – 25, projektas atmestas. Labai atsiprašau, kolegos. Nėra 36 balsų. Norint atmesti, reikia 36 balsų. Tada projektas… (Balsai salėje) Ar yra frakcijų siūlymų perbalsuoti? Prašom.

A.MACAITIS. Siūlau pakartoti balsavimą, nes kai kurie net neužsiregistravo. Todėl prašau pakartoti balsavimą.

PIRMININKAS. Gerai, kolegos. Frakcijos siūlymas yra teisėtas. Prašom registruotis. Dar kartą pakartosime balsavimą. Gerbiamieji kolegos, dar kartą kartoju, susilaikę nebus skaičiuojami. Norint atmesti, reikia 36 balsų. Mygtukas “už” – grąžinti tobulinti, mygtukas “prieš” – atmesti. Balsavimas pradėtas.

Už – 23, prieš – 40, projektas atmestas.

Ar galime laikyti, kad Vyriausybės įstatymo 25 straipsnis taip pat atmestas? Kreipiuosi į poną G.Šileikį. Gerai. Ačiū.

Imamės darbotvarkės 7 klausimo. Pranešėjas – A.Matulevičius. Lėšų specialiosios žemės ūkio ir kaimo plėtros… Pranešėjo nematau. Atidedame. Klausimą atidedame. Pranešėjo nėra, klausimas atidėtas.

Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 20 straipsnio 2 dalies papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-2209. Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 20 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-2209(A) (pateikimas)

Gerbiamieji kolegos, kadangi sutaupėme laiko, imamės darbotvarkės rezervinio 5 klausimo. Kviečiu į tribūną G.Kniukštą. Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 20 straipsnio 2 dalies papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-2209. Pateikimas. Prašom.

G.KNIUKŠTA. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, svarstant Seime Gyventojų pajamų mokesčio įstatymą, Seimo Kaimo reikalų komitetas buvo vieningos nuomonės, kad priimant naują įstatymą neturėtų nukentėti įvairių negandų kamuojamas kaimo žmogus, kuris gamina visiems reikalingą žemės ūkio produkciją. Buvo įregistruota minėto įstatymo pataisa, siūlant nustatyti žemės ūkio produkciją gaminančių įmonių darbuotojams neapmokestinamąjį minimumą 380 litų. Šis pasiūlymas buvo pagrįstas tuo, kad nuo 1990 metų atskiroms gyventojų grupėms buvo taikomi pataisos koeficientai. Pavyzdžiui, I grupės invalidams – 0,7, žemės ūkio įmonių darbuotojams – 0,3.

Nustačius neapmokestinamojo pajamų mokesčio minimumą 290 litų per mėnesį ir pritaikius minėtą 0,3 koeficientą, žemės ūkio įmonių darbuotojams šis pajamų minimumas būtų 380 litų per mėnesį.

Be to, noriu atkreipti Seimo narių dėmesį ir į tai, kad nuo 2002 m. balandžio 1 d. žemdirbiams pajamų minimumas buvo nustatytas 325 Lt per mėnesį, o jų atlyginimo vidurkis, pabrėžiu, yra 30-40% mažesnis už šalies darbuotojų vidutinį atlyginimą.

Priimant Seime Gyventojų pajamų mokesčio įstatymą į šiuos Kaimo reikalų komiteto argumentus nebuvo atsižvelgta ir Kaimo reikalų komiteto pataisa buvo atmesta. Balsavimo rezultatai: už balsavo 13, prieš – 13, kiti Seimo nariai savo pozicijos neišreiškė.

Taigi žemdirbiams, kuriems anksčiau buvo taikomas 325 Lt per mėnesį pajamų minimumas, liko tiktai 290 Lt, ir iš jų skurdžios kišenės, kaip sakoma, išlekia dar keliasdešimt litų. Tai akivaizdus šios socialinės grupės žmonių materialinės padėties pabloginimas. Suprantama, kad kaimo žmonės, žemdirbiai pasijuto įžeisti ir ignoruojami. Gerai, kad nors dabar didžioji Seimo narių dalis suprato, kad reikia atitaisyti šią padarytą skriaudą.

Šiandien mes svarstome pateiktas dvi Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimo pataisas. Tai Biudžeto ir finansų komiteto narių pono G.Šivicko ir pono A.Butkevičiaus, taip pat Kaimo reikalų komiteto narių siūlymas. Kadangi Seimas atmetė Kaimo reikalų komiteto siūlymą dėl 380 Lt ir motyvuoja mūsų valstybės biudžeto galimybėmis, todėl mes siūlome kompromisą, kad pajamų minimumas būtų nustatytas 330 litų. Tai yra kaimo žmonėms prisidėtų, ši pataisa sutaupytų apie 13 litų.

Aš prašau Seimo narių pritarti Kaimo reikalų komiteto siūlymui. Kartu siūlytume kompromisą su ponu A.Butkevičiumi ir ponu G.Šivicku atsižvelgti į Žemės ūkio ir kaimo plėtros įstatymo 17 straipsnio 4 dalies nuostatą “žemės ūkio subjektams, kurių metinės pajamos iš žemės ūkio veiklos sudaro daugiau kaip 50% visų gautų pajamų” ir šią formuluotę įrašyti į teikiamą įstatymo projektą.

Siūlau, gerbiamieji kolegos, pritarti po pateikimo, juo labiau kad Seimo Pirmininkas siūlo šį įstatymo projektą svarstyti skubos tvarka. Dėkoju.

PIRMININKAS. Dėkojame pranešėjui. Gerbiamieji kolegos, nori paklausti du Seimo nariai. Pirmasis klausia V.Saulis.

V.SAULIS. Ačiū pranešėjui. Jūs kalbos pabaigoje atsakėte į mano klausimą. Mano klausimas būtų buvęs, kad reikėtų sukonkretinti žemės ūkio veiklos subjektų sampratą, kad neatsitiktų taip, kaip atsitiko su pridėtinės vertės mokesčiu, kai padarėme lengvatą lyg ir invalidams, o pasinaudojo “Maximos” prekybos centras. Pasiūlymas būtų sujungti šiuos abu projektus ir padaryti vieną. Ačiū.

G.KNIUKŠTA. Dėkoju, gerbiamasis kolega, už pritarimą. Mes pritartume šiam siūlymui šį pajamų minimumą nustatytų žemės ūkio veiklos subjektų darbuotojams, kai šių subjektų pajamos iš realizuotos žemės ūkio produkcijos per metus sudaro daugiau kaip 50% visų pajamų.

PIRMININKAS. Klausia G.Purvaneckienė.

G.PURVANECKIENĖ. Iš esmės jūs iš dalies atsakėte į mano klausimą, nes man atrodo, kad Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko A.Butkevičiaus pataisa, kuri tuoj bus svarstoma, apima ir tai, ką teikėte jūs. Dar ten atsižvelgiama į kai kurias kitas skyles, kurios atsirado po to įstatymo priėmimo, nes tėvų, kurie vieni augina vaikus, taip pat padėtis pablogėjo. Sakyčiau, tai yra dar svarbiau negu žemės ūkio darbuotojai. Taigi jo apima kur kas daugiau. Ar negalėtų A.Butkevičiaus pataisa apimti ir jūsų, nes ten atsižvelgiama ir į kitus dalykus?

G.KNIUKŠTA. Dėkoju. Aš dar norėčiau gerbiamiesiems kolegoms priminti šio siūlomo įstatymo projekto svarbą. Aš pateiksiu tik skaičius ir faktus. Statistikos duomenimis šalies ūkio vidutinis mėnesinis darbo užmokestis per praėjusių metų tris ketvirčius sudarė 1 tūkst. 127 litus, o žemės ūkio – tik 733 litus, arba yra 35% mažesnis. Viena.

Kartu norėčiau atsakyti į tradicinį klausimą dėl to, kaip nukentės valstybės biudžetas. Bendras vidutinis dirbančiųjų žemės ūkyje skaičius yra 254 tūkstančiai, tačiau atlyginimus iš jų gauna 24,2 tūkstančiai žmonių, iš kurių beveik 3 tūkstančiai dirba samdomais darbininkais pas ūkininkus. Padidinus mūsų siūlomą pajamų minimumą, biudžetas netektų šiek tiek daugiau negu 3 mln. litų. O dėl gerbiamosios G.Purvaneckienės pasiūlymo -aš tam neprieštarauju. Dėkoju.

PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, jūs atsakėte į visus klausimus. Gerbiamieji kolegos, ar galėtume mes dabar padaryti taip, kad pateiktume ir alternatyvų projektą, po to abu sujungtume ir svarstytume ypatingos skubos tvarka, nes pranešėjas neprieštarauja, kad tai galėtų būti sujungta? Mes po to turėtume bendrą projektą, jeigu nieko prieš. Prašom. Tada kviečiu pateikti alternatyvų Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr.IXP-2209. Teikėjas – A.Butkevičius. G.Šivickas tribūnoje. Prašom.

G.ŠIVICKAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, iš tiesų jau yra visiškai išdiskutuotas šis įstatymo projektas. Aš tik galėčiau papildyti, jog aš ir A.Butkevičius, kurie teikiame šį įstatymo projektą, pritariame, kad reikėtų atsižvelgti į regioninę politiką ir kad kaime pajamos yra kur kas mažesnės negu regionų centruose. Tačiau mes teikiame ne visai, bet truputėlį koreguotiną žemės ūkio veiklos formuluotę, kaip yra apibrėžta Žemės ūkio ir kaimo plėtros įstatyme, kuriame yra remtini subjektai, tai yra žemės ūkio veiklos subjektų darbuotojams, kai šių subjektų pajamos iš realizuotos žemės ūkio produkcijos per metus sudaro daugiau kaip 50% visų pajamų, ir Ūkininkų įstatymo nustatyta tvarka įregistravusių ūkį samdomiems darbuotojams. 325 litai ar 330 litų yra, manau, diskutuotinas klausimas. Kompromisą tikrai rasime.

Taip pat yra papildymas taikyti didesnį pagrindinį neapmokestinamąjį minimumą vieniems motinoms ir tėvams, kurie augina vaikus. Aš taip pat siūlau pritarti šiam įstatymo projektui, tačiau biudžetas jau yra patvirtintas ir tai darys įtaką šių metų biudžetui. Manau, kad vis dėlto reikėtų sulaukti Vyriausybės nuomonės ir paskaičiuoti, kiek iš tikrųjų tai darys įtaką valstybės biudžetui, ar nereikės teikti Biudžeto pakeitimo įstatymo, koreguojant ar pavasarį, ar kokiu nors kitu laiku.

PIRMININKAS. Jūsų nori paklausti du Seimo nariai. Pirmoji klausia S.Burbienė. Prašom.

S.BURBIENĖ. Gerbiamasis pranešėjau, prieš jus kalbėjęs ponas G.Kniukšta minėjo dirbančius tiktai samdomus. Sakykite, ar aš apsirinku, ar jis ne visai tiksliai pasakė? Pajamų mokesčio minimumas taikomas ne tik darbo užmokesčiui, bet ir visoms kitoms gaunamoms pajamoms. Tai ir tas skaičius, kurį jis minėjo, tada būtų šiek tiek kitoks.

PIRMININKAS. Prašom atsakyti.

G.ŠIVICKAS. Iš tikrųjų įstatymas dabar numato visoms pajamoms. Aš manau, kad komitete mes dar svarstysime šį klausimą.

PIRMININKAS. Klausia P.Gražulis.

P.GRAŽULIS. Gerbiamasis pranešėjau, man šiek tiek keistokai atrodo, kai Biudžeto ir finansų komitetas organizuoja alternatyvą dėl penkių litų skirtumo, nors ką tik, prieš pietus, labai dosniai bandėme didinti teisėjams atlyginimus ir nereikėjo nei Vyriausybės išvadų, nei daryti to įstatymo pertraukos. Vis dėlto dar kartą klausiu, kada socialdemokratai pradės vykdyti socialdemokratinę politiką ir gerinti sąlygas ne turtuoliams, bet patiems vargingiausiems žmonėms?

G.ŠIVICKAS. Aš galiu atsakyti tik už socialliberalus. Manau, kad 325 litai ar 330 litų tikrai nebus pagrindinis dalykas ir mes rasime kompromisą, bet pagrindinis dalykas, alternatyvos skirtumas, kam taikomas tas minimumas – ar visiems ūkio subjektams, ar tiems, kurie tikslingai dirba žemės ūkyje, t.y. kai realizuojama produkcija sudaro daugiau kaip 50% veiklos. Taip pat yra didinama vienišiems motinoms ir tėvams. Toks yra skirtumas. Dėl skaičiaus – 325 ar 330 litų – tai beveik nėra skirtumo.

PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, jūs atsakėte į visus klausimus. Gerbiamieji kolegos, ar mes galėtume bendru sutarimu pritarti abiem projektams po pateikimo? Seimo Pirmininkas siūlo tai svarstyti skubos tvarka, ir štai yra jo rezoliucija. Ar galime pritarti skubos tvarkai bendru sutarimu? Galime. Gerbiamieji kolegos, pagrindinis – Biudžeto ir finansų komitetas, papildomas – Kaimo reikalų komitetas. Svarstymo data – sausio 21 diena. (Balsai salėje) Taip pat siūloma pridėti Socialinių reikalų ir darbo komitetą. Gerai. Prašom. Socialinių reikalų ir darbo komitetas taip pat vienas iš papildomų. Sausio 21 diena. Aš siūlau atsižvelgti į tai, kad reikia Vyriausybės išvados, kaip minėjo Biudžeto ir finansų komiteto pranešėjas. Gerai. Labai ačiū. Kolegos, sutarta. Kviečiame…

Seimo nutarimo „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos nacionalinės kovos su korupcija programos patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr.IXP-2210 (pateikimas)

Pagrindinės darbotvarkės penktasis klausimas – Seimo nutarimo dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo “Dėl Lietuvos Respublikos nacionalinės kovos su korupcija programos patvirtinimo” pakeitimo projektas Nr.IXP-2210. Pranešėjas – teisingumo ministras V.Markevičius. Pateikimas. Prašom į tribūną.

V.MARKEVIČIUS. Dar kartą laba diena visiems Seimo nariams. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, teikiamas nutarimas dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo “Dėl Lietuvos Respublikos nacionalinės kovos su korupcija programos patvirtinimo” pakeitimo. Juo siūloma patikslinti Nacionalinės kovos su korupcija programos įgyvendinimo priemonių plane numatytų kai kurių priemonių pavadinimus, konkretizuoti turinį, aišku, patikslinti jų įvykdymo terminus bei vykdytojus dėl tų priežasčių, kad per tą laikotarpį, kiek galioja ir vykdoma ta programa, paaiškėjo kai kurie netikslumai, kai kurios priemonės buvo įvykdytos kitokiu būdu, negu numatyta priemonių plane.

Labai konkrečiai keletą pavyzdžių norėčiau pateikti. Pirmoji priemonė, kuria buvo numatyta nustatyti aiškius politikų sprendimo priėmimo kriterijus dėl valstybės ar savivaldybių turto naudojimo, valdymo ar disponavimo tokiu turtu. Kodėl šiuo atveju nukeliamas terminas iš praėjusių metų netgi pirmojo ketvirčio, o per šiuos metus tą padaryti? Todėl, kad Specialiųjų tyrimų tarnyba visiškai nebuvo įtraukta į tą procesą, o išaiškėjo, kad ji šiuo metu, kaip ir dabar pasiūlyta (iš lyginamojo varianto gerai matyti), atlieka valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšų ir kito turto skyrimo, sprendimų dėl valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ar disponavimo juo priėmimo analizę. Tiktai atlikus tą analizę bus galima pasiūlyti kartu su kitom suinteresuotom institucijom… Pavyzdžiui, Aplinkos ministerija, Ūkio, Vidaus reikalų, Teisingumo, Finansų, Turto fondas, Etikos komisija, “Transparency International” skyrius Lietuvoje teiks pasiūlymus, todėl prašoma nukelti terminą į šiuos metus.

Dėl draudimo juridiniams asmenims finansuoti politines partijas. Labai trumpai norėčiau informuoti, kad iš tikrųjų Teisingumo ministerijos sudaryta darbo grupė parengė atitinkamą įstatymo projektą, tačiau atlikta kitų valstybių politinių partijų finansavimo patirties analizė parodė, kad draudimas juridiniams asmenims finansuoti politines partijas nėra efektyvus. Tai nuomonei pritarė ir Europos Sąjungos kai kurie ekspertai, taip pat pas mus dalyvavęs PHARE ekspertas F.Duševski. Dėl tos priežasties siūloma iš Nacionalinės kovos su korupcija programos išbraukti punktą, kuris numato draudimą juridiniams asmenims finansuoti partijas. Atitinkamai turėtų būti pataisytas darbo grupės parengtas įstatymo projektas. Dėl to tą priemonę iš praeitų metų pabaigos prašoma perkelti į antrąjį ketvirtį, kad būtų galima įgyvendinti kitus antrame punkte numatytus uždavinius.

Dar norėčiau paminėti penktą priemonių punktą, kuriame iš esmės kalbama apie teisėkūros procesą. Norėčiau pasakyti, kodėl terminai yra nukeliami.

Tai yra susiję su tuo, kad Prezidento sudaryta komisija, kuriai vadovavo teisingumo ministras, per dvejus metus, t.y. iki praeitų metų gruodžio mėnesio, Prezidentui turėjo pateikti teisėkūros modelį. Tas buvo padaryta. Tik po to galima atitinkamai parengti visus kitus teisės aktus, numatytus penktojoje priemonėje. Bet tuo metu svarstant ir priimant šią programą į tai nebuvo atsižvelgta, dėl to prašome tą terminą nukelti iki antrojo ketvirčio, nes tą bus įmanoma padaryti tik po to, kai Seimas priims (arba nepriims) Teisėkūros tobulinimo metmenų projektą.

Be jokios abejonės, kadangi tai susiję su korupcijos poveikio sumažinimu teismams, padidinti priimamų sprendimų, nuosprendžių (aš kalbu apie 6 punktą, o programoje 7 punktas), nutarčių skaidrumą bei teismų atvirumą visuomenei. Tai 7.1, 7.2, 7.3, 7.4, 7.5, 7.6 ir kai kurie kiti punktai. Jie šiandien yra įgyvendinti priimant naująjį Teismų įstatymą ir tam tikrus įstatymų lydimuosius teisės aktus. Tai teisėjų administracinės atsakomybės, imuniteto, kandidatų į teisėjus atrankos sistemos tobulinimo klausimai. Dar šiandien buvo svarstomi tie dalykai, tai yra atrankos komisijos sudarymas visiškai kitokiu būdu, nedalyvaujant teisėjams. Tas procesas vyksta, ir manome, kad papildomai vykdytojai turėtų būti Nacionalinių teismų administracija ir Teismų taryba, kurios už šiuos dalykus yra atsakingos. Vykdytojai buvo Generalinė prokuratūra ir Teisingumo ministerija, bet šiandien jos tiesioginės įtakos teismams visiškai neturi, išskyrus tai, kad teisingumo ministras yra vienas iš dvidešimt keturių Teismų tarybos narių.

Aš kalbu jau 5 min., norėčiau tuo ir baigti. Yra kitų priemonių. Labai plačiai, jeigu kas spėjo paskaityti, yra paaiškinta, kodėl keičiama, keturių ar penkių lapų aiškinamajame rašte. Jeigu kokių klausimų yra, kaip matau yra, aš mielai atsakysiu. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis pranešėjau. Jūsų nori paklausti vienas Seimo narys. Klausia J.Budrevičius. Prašom.

J.BUDREVIČIUS. Gerbiamasis ministre, jūs projekte siūlote pripažinti netekusiu galios Priemonių plano I skyriaus pirmojo skirsnio 4 punktą. Aiškinamajame rašte rašote, kad siekiant apriboti galimybę tuo pat metu būti išrinktam į Seimo ir į savivaldybių tarybas pakanka pakeisti tik Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo nuostatas. Seimo rinkimų įstatymo šiuo atveju keisti nereikia. Aš noriu jūsų paklausti, ar ne tikslinga būtų ne įstatymus keisti, o Konstituciją keisti? Nes pagal dabartinius galiojančius įstatymus ir pagal Konstitucinio Teismo išaiškinimą savivaldybių tarybų nariais negali būti (aš supaprastintai aiškinu) kaliniai, neveiksnūs asmenys, nepakaltinami asmenys ir Seimo nariai. Ar jums neatrodo, kad vien ta situacija neverčia keisti pačios Konstitucijos?

V.MARKEVIČIUS. Dėkoju jums už tokį įdomų su potekste klausimą. Noriu pasakyti, kad Vyriausybėje šis projektas buvo apsvarstytas anksčiau, negu Konstitucinis Teismas priėmė savo nutarimą. Be jokios abejonės, noriu pasakyti, kad dėl antikorupcinės programos bus galima padiskutuoti čia, Seime, bet, mano nuomone, siekiant apriboti kartu būti ir Seimo nariais iš tikrųjų pakanka formaliai pagal šiandieninius įstatymus ir Konstitucijos nereikia keisti… Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo. Mes sąmoningai aiškinamajame rašte parašėme Vyriausybės nuomonę tuo klausimu, t.y. kad gruodžio 9 d. pasitarime svarstėme ir buvo pateiktos tam tikros įstatymų pataisos. Bet, kaip žinome, tuo metu visiškai arti buvo rinkimai ir buvo nelogiška prieš pat rinkimus keisti tokių svarbių įstatymų nuostatas. Dabar mes turime marias laiko, t.y. iš esmės ketverius metus, ir šioje programoje galima apsispręsti, kokius teisės aktus reikėtų keisti. Todėl aš siūlyčiau po pateikimo vis dėlto pritarti ir šios programos priemones svarstyti. Labai ačiū už įdomų klausimą.

PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjui. Gerbiamieji kolegos, gal mes galėtume bendru sutarimu pritarti pateikimui? Ačiū. Kolegos, ar mes galėtume sutarti, kad šiuo klausimu pagrindinis komitetas būtų Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas? Sutariame? Papildomas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Siūloma svarstyti pavasario sesijoje. Ačiū, gerbiamieji kolegos.

Dabar, gerbiamieji kolegos, noriu pasakyti, kad mes įvykdėme visą popietinės darbotvarkės darbą. Yra Seimo narių pareiškimų. Pusės valandos gal mes nelauksime. Jeigu jūs neprieštarausite, mes Seimo narius pakviestume perskaityti pareiškimus. Kadangi vienas iš pareiškėjų esu aš, šiuo atveju prašyčiau pirmininkauti Seimo Pirmininko pavaduotoją G.Steponavičių. Prašom. (Balsai salėje)

PIRMININKAS (G.STEPONAVIČIUS). Ačiū. Prieš tai pirmininkavęs posėdžio pirmininkas neišgirdo šio raginimo, aš išgirdau, taigi registruokimės. Kviečiu Seimo Pirmininko pavaduotoją V.Andriukaitį perskaityti Statuto numatyta tvarka paskutiniuoju klausimu numatytą pareiškimą.

Seimo narių pareiškimai

V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamieji kolegos Seimo nariai. Nenorėčiau trukdyti jūsų dėmesio, bet esu priverstas padaryti pareiškimą ir kreiptis į Seimą dėl vieno klausimo išsprendimo.

Tiesa, dar norėčiau pasakyti, kad išėjo V.Landsbergio gera knyga “Nauji dokumentai apie Sausio 13-ąją”. Ji išleista, V.Landsbergio žodžiais, Konservatorių partijos lėšomis. Kainuoja 10 litų. Siūlyčiau įsigyti. Bet dėl pratarmės norėčiau padaryti rimtą pareiškimą. Taigi, gerbiamieji kolegos, pareiškimas.

“2002 m. vasario 13 d. Seimo valdybos sprendimu Nr.705 buvo sudaryta redakcinė komisija Seimo dokumentų rinkiniui apie 1991 m. sausio įvykius parengti, kurios pirmininku buvau paskirtas aš. Komisija dirbo iki 2002 m. spalio pabaigos. Per tą laikotarpį buvo surengti penki komisijos posėdžiai, parengtos dvi ataskaitos Seimo valdybai. Visi Seimo nariai gali susipažinti su komisijos darbo dokumentais, todėl dabar norėčiau Seimą supažindinti tik su komisijos darbo išvadomis. O išvados tokios.

Atsižvelgdamas į tai, kad išsamios 1991 m. sausio mėn. Aukščiausiosios Tarybos sudarytų laikinųjų komisijų, t.y. Laikinosios komisijos 1991 m. sausio 8 d. įvykiams prie Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos rūmų ištirti, Komisijos A.Šimėno dingimo aplinkybėms išsiaiškinti ir Valstybinės komisijos TSRS ginkluotųjų pajėgų nusikaltimams, padarytiems 1991 m. sausio 11–13 dienomis, tirti veiklą, archyvinės medžiagos bei posėdžių protokolų nerasta nei Seimo, nei Valstybiniame archyvuose, nei Vilniaus apygardos teisme esančiose su 1991 m. sausio įvykiais susijusiose bylose, taip pat jų nepavyko gauti iš Aukščiausiosios Tarybos vadovų ir minėtųjų komisijų narių asmeninių archyvų, kreipiausi į visus signatarus, raštas yra išsiųstas kovo mėnesį, ir paprašiau padėti gauti nors kokius dokumentus. Kadangi archyvų nebuvo rasta, komisija pasiūlė išslaptinti Lietuvos Respublikos Aukščiausios Tarybos-Atkuriamojo Seimo uždarų posėdžių stenogramas. Atskiru leidiniu buvo išleistos Aukščiausiosios Tarybos (pirmojo šaukimo) pirmosios, antrosios, trečiosios ir ketvirtosios sesijų uždarų posėdžių stenogramos. Taip pat iki 2003 m. sausio 13 d. buvo parengtas ir išleistas leidinys “1991 m. sausio mėnesio ir vėlesnių įvykių kronika”.

Šių uždarų posėdžių stenogramas nutarėme nemokamai įteikti visiems signatarams ir Aukščiausiosios Tarybos deputatams. Tos stenogramos yra Signatarų klube. Norėčiau atkreipti dėmesį, kad jūs jas galite įsigyti ten. Kiti norintieji susipažinti Seimo nariai taip pat gali turėti šių uždarų posėdžių stenogramas.

Šią informaciją pateikiu todėl, kad neseniai pasirodžiusios Seimo nario V.Landsbergio knygos “Nauji dokumentai apie Sausio 13-ąją” pratarmėje pateikiama klaidinanti informacija apie komisijos darbą. Cituoju, V.Landsbergio citata: “Šį darbą Seimo valdyba pavedė V.Andriukaičiui, Seimo Pirmininko pavaduotojui, kuris kreipėsi ir į mane, prašydamas peržiūrėti ir pateikti mano turimą archyvinę medžiagą. Seime atseit tyrimo dokumentų nerasta. Ėmiausi atrinkinėti, ką turėdamas ir aptikdamas, o V.Andriukaitis po kurio laiko pranešė, kad 1991 m. komisijos archyvinė medžiaga atsiradusi, taigi esanti, bus rengiama paskelbti. Tačiau daugiau nieko apie tai neteko girdėti, ir manęs prisidėti daugiau niekas neprašė.” Noriu pasakyti, kad pradėjęs diskusijas su V.Landsbergiu kovo 4-ąją, jas užbaigiau nevaisingai spalio 28-ąją.

Aš į gerbiamą V.Landsbergį, kaip į Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Pirmininką, kreipiausi minėtais raštais, raštas yra užregistruotas, pokalbiai vyko taip pat, tačiau jokios informacijos nepateikta.

Ir štai esu nustebintas, kad jo knygoje publikuojami tokie dokumentai, įvairūs dokumentai. Štai Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkui, kaip pareigūnui, adresuotas A.Šimėno pareiškimas dėl atsistatydinimo, 48-ajame puslapyje. Čia galima pamatyti, tai yra šioje knygoje. Taip pat yra ir kiti dokumentai.

Todėl manau, kad dokumentai turi būti saugomi ne asmeniniuose signatarų archyvuose, o valstybės archyvuose. Tuomet jie būtų prieinami visuomenei, mes negalėtume lengva ranka klaidinti vieni kitų, o valstybėje būtų objektyviau aprašoma ir vertinama istorija.

Esu įsitikinęs, kad Lietuvos Respublikos Seimas turėtų priimti nutarimą ir paraginti Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos pareigūnus bei signatarus perduoti vertingą archyvinę medžiagą į valstybinius archyvus ir kad dabartiniai archyviniai dokumentai turėtų būti saugomi kruopščiau, nes sunku paaiškinti, kodėl negalima rasti vienų ar kitų archyvinių dokumentų. Dabartinė situacija, kai dokumentai tampa kieno nors asmenine nuosavybe, tikrai nėra sektinas pavyzdys.

Prie šio pareiškimo pridedu mūsų komisijos ataskaitą ir prašau Seimą šiandien priimti nutarimą. Aš kreipiuosi į Teisės ir teisėtvarkos komitetą, siūlyčiau, kad apsvarstytų Teisės ir teisėtvarkos komitetas bei Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas, kad archyviniai dokumentai pagaliau atsirastų ten, kur jiems priklauso. Nes, kaip matote, vis daugiau įvairių publikacijų, vis daugiau ištraukiamų popierių ir dokumentų, ir vis dėlto kada nors valstybėje turi būti tvarka. Esu istorikas, teko dirbti su Centriniu istoriniu valstybiniu archyvu, galėčiau pasakyti, kad anų laikų archyvinė medžiaga, net ir caro laikų archyvinė medžiaga buvo saugoma kur kas geriau. Manau, kad praeitos epochos pavyzdžiai V.Landsbergiui taip pat būtų labai pozityvūs.” Dėkoju.

PIRMININKAS. Ačiū. Diskusijos šiuo klausimu nėra rengiamos. Bet kadangi pranešimo autorius yra perskaitęs tokį pareiškimą ir prašo, kad jis būtų apsvarstytas Teisės ir teisėtvarkos komitete, mes dėl to turėtume apsispręsti. (Balsai salėje) Dviejuose komitetuose. Gerai. Ar galim tam pritarti bendru sutarimu? Gerai, aš matau, kad nėra bendro sutarimo. Kolegos, aš prašau pasiruošti ir balsuoti dėl tokio pasiūlymo, ar jam pritariama. (Balsai salėje) Replikos balsavimo metu nėra priimamos, ypač nekorektiškos replikos.

32 – už, prieš – 33. (Balsai salėje) 33 – už, prieš nėra, 10 susilaikė. Toks Seimo pavedimas yra suformuluotas remiantis galiojančiu Statutu.

Gerbiamieji kolegos, noriu paskelbti šios dienos vakarinio plenarinio posėdžio pabaigą.