Penkiasdešimt antrasis (328) posėdis
2003 m. sausio 16 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas Č.JURŠĖNAS ir Seimo Pirmininko pavaduotojas V.P.ANDRIUKAITIS

PIRMININKAS (Č.JURŠĖNAS). Mielosios kolegės, gerbiamieji kolegos Seimo nariai, pradedame Lietuvos Respublikos Seimo 2003 m. sausio 16 d. rytinį plenarinį posėdį. Mielieji kolegos, visų pirma prašom registruotis. Kolegos, registracija.

Gerbiamieji kolegos, kol kas užsiregistravo 66 Seimo nariai, bet aš matau, kad yra pakeltos rankos, registruosimės dar kartą. Aš siūlau dabar štai kaip padaryti. Pirmiausia kviečiu Seimo Pirmininką A.Paulauską į tribūną, jis pasakys žodį labai svarbiu istoriniu ir neistoriniu klausimu. O po to mes dar kartą registruosimės, tvirtinsime darbotvarkę ir dirbsime taip, kaip susitarsime. Kviečiu į tribūną Seimo Pirmininką. Prašom.

Seimo Pirmininko A.Paulausko kalba Klaipėdos krašto prisijungimo 80-mečio proga

A.PAULAUSKAS. Labas rytas, gerbiamieji kolegos, leiskite tarti žodį dėl labai svarbaus Lietuvai įvykio.

Vakar Klaipėda paminėjo vieną svarbiausių savo biografijos datų. Prieš 80 metų ji su Klaipėdos kraštu susijungė su Didžiąja Lietuva. Kadangi vakar neturėjome progos susitikti, manau, šiandien posėdyje turėtume pareikšti pagarbą mūsų uostamiesčiui ir bent trumpai paminėti šią sukaktį.

Pastarieji dveji metai Klaipėdai ypatingi. Dar gyvename prisiminimais apie nuostabiai surengtas miesto 750 metų jubiliejaus iškilmes, kuriose ne vienas iš mūsų dalyvavome, o vakar – dar vienas svarbus jubiliejus, gal net svarbesnis, nes jo reikšmę Lietuva tada, 1923-iaisiais, iš karto pajuto ir tiesiogiai jaučia iki šiol.

Livonijos ordinui ir Kuršo vyskupui užgrobus ir nusiaubus istorines vakarines baltų žemes, mūsų protėviai ištisiems šimtmečiams prarado priėjimą prie jūros. Po kalavijuočių ir Kuršo vyskupo šiandieninį Klaipėdos regioną valdė Kryžiuočių ordinas, dar vėliau – Prūsijos kunigaikštis. Paskui jis buvo Vokietijos karalystės, o dar vėliau, iki XX a. pradžios, Vokietijos imperijos dalimi. O tuo metu Lietuvos žmonės jūros ošimą girdėjo tik pasakose, tautosakoje ir liaudies dainose.

1918 m. vokiečiams teko atsisakyti Klaipėdos krašto, o jį administruoti buvo pavesta Prancūzijai. Taigi trejus metus, 1920 ir 1923 metais, kraštas buvo okupuotas Prancūzijos kariuomenės.

Tolesnei įvykių eigai labai reikšmingi buvo motyvai, kuriais remdamosi Antantės valstybės nusprendė Klaipėdos kraštą atimti iš Vokietijos (cituoju): “Klaipėdos uostas yra vienintelis Lietuvos išėjimas į jūrą, o šis kraštas visados buvęs lietuviškas”.

Deja, prancūzams tokie motyvai buvo mažiau reikšmingi. Trejus metus šeimininkaudami šiame krašte, vietos lietuvių interesams jie neskyrė net mažiausio dėmesio, valdžioje, mokyklose buvo kalbama ir dėstoma vokiškai ir apskritai šiame krašte buvo tvarkomasi pagal vokiškus įstatymus.

1922 m. rudenį vadinamojoje Ambasadorių konferencijoje buvo svarstomas Klaipėdos krašto statusas ir “Laisvosios Klaipėdos valstybės” (Freistat) idėja, kuri labai rūpėjo Lenkijai, tačiau buvo nepriimtina Vokietijai. Ypač Freistato idėjos kratėsi lietuviai, o jų delegacija Ambasadorių konferencijoje net pagrasino, kad tokiu atveju gali kilti klaipėdiečių sukilimas. Nors į tokį lietuvių perspėjimą niekas nekreipė dėmesio, vienas iš lietuvių delegacijos narių E. Simonaitis ėmėsi organizuoti sukilimą. Kadangi Mažosios Lietuvos lietuvių jėgoms atsikratyti šeimininkaujančių prancūzų galėjo ir nepavykti, tuometinis Lietuvos šaulių sąjungos vadas, būsimasis mūsų literatūros klasikas V.Krėvė E.Simonaičiui pažadėjo Lietuvos šaulių paramą. Tokio sukilimo idėjai pritarė ir Lietuvos vadovybė, o ir vokiečiai nebuvo prieš.

Operatyviai buvo įsteigtas Vyriausiasis Mažosios Lietuvos gelbėjimo komitetas, atlikti visi organizaciniai darbai ir nedidelė grupė Mažosios Lietuvos gyventojų, padedama gausių talkininkų iš Didžiosios Lietuvos (apie pusantro tūkstančių šaulių, karininkų, savanorių kareivių, net vyresniųjų klasių gimnazistų), 1923 m. sausio 15-osios naktį atakavo Klaipėdą. Prancūzų komisarui G.Petisnė su visa apsauga liko tik pasiduoti ir pasirašyti paliaubas.

Žinoma, rizikos būta daug, tačiau mums šiuo atveju kur kas svarbiau, kad šio sukilimo dėka Lietuva atgavo jūros vartus į pasaulį. Kad šiandien mes turime tokios svarbios ekonominės ir politinės reikšmės uostą, pramonės, kultūros ir mokslo centrą, ištisą Lietuvos regioną šalies vakaruose, galų gale unikaliausios gamtos kampelį – Neringą, tai tiesioginis šio sukilimo rezultatas. O kaip mes šiandien atrodytume be Rambyno, Šilutės, Klaipėdos? Kaip atrodytų šiandienos mūsų šalies ūkis?..

Mūsų istorikai duoda labai aukštą šio istorinio įvykio politinį vertinimą. Jų nuomone, jeigu nebūtų šio sukilimo, o Klaipėda, tarkime, būtų tapusi laisvu miestu, kaip Gdanskas, ar Stalinas nebūtų Klaipėdos krašto traktavęs kaip Kaliningrado srities dalies?.. Ir jau tada būtų labai sunku garantuoti, kad Lietuva kada nors būtų priėjusi prie jūros. O ir kokią rimtą grėsmę tokiu atveju iš tiesų keltų kai kurių radikalių Rusijos politikų bei Dūmos deputatų šiandien keliamos pretenzijos į Klaipėdos kraštą. Pirmieji mūsų nepriklausomybės žingsniai 1990–1991 m. irgi būtų gerokai komplikuotesni.

Manau, kad ši data, šis istorinis įvykis mūsų visuomenės yra dar per mažai žinomas ir suvokiamas. Ši aplinkybė ir buvo priežastis, lėmusi šios dienos posėdžio būtent tokią pradžią – nedidelį istorinį ekskursą. Ačiū už dėmesį. Dabar grįžkime prie savo darbotvarkės. (Plojimai)

2003 m. sausio 16 d. (ketvirtadienio) darbotvarkė

PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis Pirmininke. Dabar matau mūsų yra daugiau, todėl dar kartą registruojamės, kolegos, dėmesio. Registruojamės. Pranešu, kad jums išdalyta darbotvarkė po Seniūnų sueigos ir po kai kurių kitų siūlymų yra, deja, šiek tiek išmarginta. Tai yra kai kurie klausimai, kurie iki galo nebuvo apsvarstyti, išbraukiami, bet už tai atsiranda papildomų klausimų.

Užsiregistravo 80 Seimo narių. Ar yra daugiau kokių kitų siūlymų, ar galima tvirtinti tokią darbotvarkę? Atsiprašau, yra du Seimo nariai, kurie turi savo siūlymų. Kas pirmas? Kolega A.Sysas. Prašom.

A.SYSAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Frakcijos vardu siūlome išbraukti iš darbotvarkės 2-1 klausimą, nes jis prieštarauja Statuto 15 straipsnio nuostatoms, ir aš manau, kad reikia dar derinti.

PIRMININKAS. Gerai. Vienas siūlymas. Kolega A.Sakalas. Prašom.

A.SAKALAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Aš prašyčiau išbraukti iš darbotvarkės 1-4 punktą. Motyvas yra toks – pažeista Teismų įstatymo numatyta atleidimo procedūra. Jos 20 straipsnio 3 punktas. Tai yra formalūs reikalavimai, bet nemanau, kad Seimas turėtų nekreipti dėmesio į formalius reikalavimus.

PIRMININKAS. Gerbiamasis profesoriau, aš irgi domėjausi tuo klausimu. Matyt, mes galime taip tartis, kad formalumai bus sutvarkyti, ir mes antradienį galėsime nagrinėti.

A.SAKALAS. Taip. Aš manau, kad iki antradienio tie formalumai bus numatyti, ir tada galėsime nagrinėti.

PIRMININKAS. Mielieji kolegos, su šiais dviem papildomais patikslinimais galime pritarti patikslintai darbotvarkei bendru sutarimu? Galime. Ačiū. Dviejų papildomų klausimų nelieka – 1-4 ir 2-1.

A.SAKALAS. Ir dar vienas pasiūlymas.

PIRMININKAS. Prašom. A.Sakalas.

A.SAKALAS. Taip pat siūlau rezervinį 1klausimą išbraukti iš darbotvarkės. Vis dėlto du komitetai turi susitarti. Rezervinį 1 klausimą.

PIRMININKAS. Prašom. Pakartokite.

A.SAKALAS. Rezervinį 1 klausimą prašyčiau išbraukti iš darbotvarkės, kadangi du komitetai, matyt, turi susitarti tarpusavyje.

PIRMININKAS. Gerai. Tada dar sykį formuluoju. Šalia visų tų išbraukymų ir papildymų atsiranda dar trys siūlymai: pirmą ir ketvirtą atidėti porai dienų, antrą ir pirmą, matyt, ilgesniam laikui, taip pat porai dienų atidėti ir 1 rezervinį klausimą. Sutinkame su visais tais pasiūlymais ir dirbame pagal sutrumpintą darbotvarkę? Sutinkame. Ačiū.

Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-2037(2*) ES (svarstymas)

Gerbiamieji kolegos, darbotvarkės 1 punktas – Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-2037. Tai yra eurointegracinis klausimas. Svarstymo stadija. Yra keli pranešėjai. Pirmasis – A.Sakalas Teisės ir teisėtvarkos komiteto vardu. G.Steponavičius – pirmasis pranešėjas pagrindinio Teisės ir teisėtvarkos komiteto vardu. Ruošiasi A.Butkevičius arba kitas įgaliotas asmuo. A.Butkevičius. Prašom, gerbiamasis Steponavičiau.

G.STEPONAVIČIUS. Pone posėdžio pirmininke, ačiū. Gerbiamieji kolegos, šis įstatymas yra susijęs su Europos Sąjungos integracijos dalykais. Siekiant priimti naujos redakcijos Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymą, buvo norima jį suderinti tiek su Europos Sąjungos direktyvomis, tiek su Europos Tarybos konvencijos reikalavimais, taip pat pasistengti atspindėti šio laikmečio dvasią, kurioje labai svarbu rasti tinkamą santykį tarp teisėtų asmens interesų gynimo, t.y. asmens duomenų apsaugos, aiškiai apibrėžti teises ir pareigas priežiūros institucijoms bei institucijoms, kurios yra tokių duomenų tvarkytojai ir valdytojai.

Svarstant šį įstatymą po to, kai jis Vyriausybės buvo pateiktas Seimui svarstyti, buvo surengti klausymai. Jų metu, kaip matote iš gana didelės apimties Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadoje pateiktų pasiūlymų, buvo svarstyti daugelio suinteresuotų organizacijų pasiūlymai. Drįsčiau teigti, kad daugumai jų buvo pritarta. Atsižvelgta į Teisės departamento gana tiksliai suformuluotas pastabas ir taip pat į papildomų komitetų pasiūlymus.

Be abejo, apie daugelį nuostatų būtų galima kalbėti tiksliau, bet svarbu pasakyti tik vieną dalyką, kad palyginti su tuo dokumentu, kuris atkeliavo iš Vyriausybės, šis įstatymo projektas nemažai patobulintas, jame atsispindi daugelio suinteresuotų institucijų pasiūlymai. Buvo atsisakyta pirminiame projekte teiktų asmens duomenų apsaugos inspekcijos pasiūlymų susikurti sau palankesnes sąlygas, o ne institucijoms bei asmenims ta prasme, jog pati inspekcija, ko gero, norėjo turėti sau patogias sąlygas, bet ne kitų institucijų darbui. Taigi to buvo atsisakyta ir rastas kompromisas, kuris, beje, ir priežiūros institucijoms yra priimtinas. Galiu pasakyti, kad iš principo yra rastas balansas tarp teisėtų asmens interesų užtikrinimo saugant jų duomenis, taip pat (…) žmogaus teises, ir tarp kitų šalių, kaip minėjau, duomenų tvarkytojų ir valdytojų bei prižiūrinčių institucijų.

Komitete buvo atsižvelgta į keletą pastabų dėl Europos Sąjungos direktyvos nuostatų reikalavimų tikslesnio perkėlimo. Komiteto vardu kviesčiau šiandien pritarti patobulintam projektui. Balsavimo rezultatai: už – 10, prieš nėra, susilaikė vienas.

PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis kolega. Dabar kviečiu į tribūną Biudžeto ir finansų komiteto pirmininką A.Butkevičių. Ruošiasi A.Kunčinas arba kas nors kitas. Algirdas? Taip. Prašom, pirmasis Algirdas. A.Butkevičius.

A.BUTKEVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos. Biudžeto ir finansų komitetas svarstė Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo pakeitimo įstatymo projektą. Daugiausia nagrinėjo Seimo kanceliarijos Teisės departamento pateiktas išvadas. Mūsų komiteto galutinė išvada yra tokia: iš esmės pritarti teikiamam įstatymo projektui ir siūlyti pagrindiniam komitetui patobulinti šį projektą atsižvelgiant į Biudžeto ir finansų komiteto pateiktas išvadas dėl Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabų bei pasiūlymų. Komiteto nariai šiam įstatymo projektui pritarė bendru sutarimu. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū už trumpą kalbą. Dabar Algirdas antrasis – A.Kunčinas, Informacinės visuomenės plėtros komiteto pirmininkas. Prašom. Ruošiasi A.Lydeka, Žmogaus teisių komitetas.

A.KUNČINAS. Gerbiamieji kolegos, Informacinės visuomenės plėtros komitetas svarstė šį Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo pakeitimo įstatymo projektą. Iš esmės bendru sutarimu buvo pritarta šiam projektui. Buvo tam tikrų mažų pastabų, tačiau klausymų metu Teisės ir teisėtvarkos komitete buvo rastas kompromisinis variantas. Todėl mes siūlome pritarti šiam įstatymo projektui. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Ir paskutinysis pranešėjas – A.Lydeka, Žmogaus teisių komitetas. Prašom, kolega.

A.LYDEKA. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Žmogaus teisių komitetas, kaip papildomas komitetas, svarstė šį įstatymo projektą ir bendru sutarimu iš esmės pasiūlė jam pritarti atsižvelgdamas į tai, kad keletą pastabų Teisės ir teisėtvarkos komitetas, kaip pagrindinis, patobulins.

Naudodamasis proga noriu atkreipti kolegų dėmesį, kad būtina padaryti pastabą Vyriausybei, tiksliau, Vyriausybės struktūroms, nes prieš porą mėnesių Seimas priėmė Asmens duomenų teisinės apsaugos kai kurių straipsnių pataisų įstatymą, o dabar mes vėl priimame naują įstatymą. Be abejo, jis yra kokybiškesnis, bet vis dėlto tiek mums, tiek Vyriausybei nereikėtų dirbti dvigubo darbo. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis kolega. Gerbiamieji Seimo nariai, diskusijose niekas neužsirašė kalbėti, pastabų ir pasiūlymų nėra. Ar bendru sutarimu galime pritarti po svarstymo, ar nori kas nors kalbėti dėl balsavimo motyvų? Nepageidaujate. Taigi pritariame po svarstymo. Pirmasis klausimas yra išnagrinėtas.

Antrasis yra kompleksinis klausimas. Tai yra Notariato įstatymas, Notarinių veiksmų atlikimo rajonų savivaldybių seniūnijose įstatymo pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas ir Vietos savivaldos įstatymo 31 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas. Registracijos numeriai Nr.IXP-1989(2), Nr.IXP-1990 ir Nr.IXP-1991(2). Pranešėjai kai kurie tie patys, o kurie ne tie patys, prašysime kalbėti papildomai. Pirmiausia kalbės J.Sabatauskas pagrindinio komiteto vardu, t.y. Teisės ir teisėtvarkos komiteto vardu. Prašom, kolega, į tribūną. Pagrindinio komiteto išvada.

Notariato įstatymo 2, 3, 6, 7, 9, 10, 11, 13, 16, 17, 20, 22, 23, 25, 27, 28, 31, 32, 36, 37, 40, 41, 44, 51, 53, 56, 57, 59, 60 straipsnių ir II skyriaus pavadinimo pakeitimo ir papildymo, Įstatymo papildymo 6¹, 6², 15¹, 22¹, 27¹ straipsniais ir 43, 58, 63, 64 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr.IXP-1989(2*) (svarstymas)

J.SABATAUSKAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Teisės ir teisėtvarkos komitete svarstant šį projektą buvo gauta nemažai pastabų ir pasiūlymų. Į daugelį jų yra atsižvelgta. Taip pat yra papildomo komiteto siūlymai, iš kurių kai kuriems yra pritarta, kai kuriems nepritarta, bei Seimo nario V.Žalnerausko ir Seimo nario A.Syso siūlymai. Į daugelį iš jų atsižvelgta. Komitetas siūlo patobulintam įstatymo projektui pritarti. Už balsavo 8, vienas susilaikė. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Dėl siūlymų vėliau. Dabar kviesčiau į tribūną kolegą A.Melianą – Socialinių reikalų ir darbo komiteto vardu. Aš jo nematau.

Kas? Pats pirmininkas A.Sysas. Prašom. Socialinių reikalų ir darbo komiteto vardu. Ruošiasi P.Papovas.

A.SYSAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Socialinių reikalų ir darbo komitetas apsvarstė Notariato įstatymo daugelio straipsnių pakeitimo įstatymo projektą. Komiteto sprendimas – siūlyti pagrindiniam komitetui atsižvelgti į Teisės departamento pastabas, iš esmės pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui. Papildomai komitetas pateikė šiuos siūlymus. Patikslinti 2 straipsnio 3 dalį, prie žodžio “seniūnai” pridedant “savivaldybių”, ir šią dalį išdėstyti: “Šiame įstatyme nustatytais atvejais atskirus notarinius veiksmus gali atlikti Lietuvos Respublikos konsuliniai pareigūnai ir savivaldybių seniūnai”.

Taip pat kyla neaiškumas dėl 10 straipsnio 10 punkto. Manome, kad reikėtų organizuoti ne notarų, o kandidatų į notarus, asesorių praktiką, nes notarai yra savarankiški, nepriklausomi ir patys rūpinasi notarine veikla. Todėl 10 papunktis turėtų skambėti taip: “Organizuoja kandidato į notarus, asesoriaus praktikos atlikimą”.

Taip pat siūlome patikslinti II skyriaus pavadinimo pakeitimą įtraukiant žodį “savivaldybių”, kaip jau minėjau, ne seniūnų, o savivaldybių seniūnų. Ir siūlome papildyti 27¹ straipsnį žodžiu “savivaldybių”, tai vėlgi susieta. Už šį sprendimą vienbalsiai balsavo visas komitetas. Siūlome pritarti įstatymo projektui.

PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis komiteto pirmininke. Dabar P.Papovas – Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto, papildomo komiteto, pirmininkas.

P.PAPOVAS. Gerbiamieji kolegos, komitetas taip pat apsvarstė Notariato įstatymo pataisas, iš esmės projektui pritarė ir pasiūlė pagrindiniam komitetui įstatymo projektą tobulinti atsižvelgiant į Seimo Teisės departamento išvadą bei komiteto pritartus Lietuvos savivaldybių asociacijos siūlymus. Už tai balsavo 7, susilaikė 1. Tik norėčiau atkreipti dėmesį, kad Teisingumo ministerijos valstybės sekretorius dar buvo pasižadėjęs pateikti pagrindiniam komitetui duomenis dėl savivaldybių seniūnų notarinių veiksmų atlikimo šiokio tokio išplėtimo. Dabartiniu metu man dar nepavyko aptikti tų pasiūlymų, ar jie yra. Tačiau, matyt, kad bus galima pateikti priimti, jeigu jie dabar nepateikti. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Visi norintys kalbėti pasakė savo kalbas. Diskusijoje norinčių kalbėti nėra, bet yra siūlymų, kuriems pagrindinis komitetas nepritarė. Todėl dar kartą kviečiu į tribūną kolegą J.Sabatauską, kaip pagrindinio komiteto atstovą. Gerbiamasis Sabatauskai, kviečiu į tribūną. Dabar jau eis pataisos, ir mes susitarėme, kam pritarėme, kam ne.

J.SABATAUSKAS. Taip.

PIRMININKAS. Prašom iš eilės. Kolegos Seimo nario A.Syso pataisai pritarta. Manau, kad…

J.SABATAUSKAS. Iš principo jai pritarta.

PIRMININKAS. Kolega V.Žalnerauskas.

J.SABATAUSKAS. Kolegos V.Žalnerausko pataisai dėl 4 straipsnio taip pat yra iš principo pritarta, tik išdėstyta šiek tiek kitokia redakcija.

PIRMININKAS. O nepritarta?

J.SABATAUSKAS. Nepritarta trečiajai pataisai dėl tokios priežasties. Jisai siūlo specialiai įrašyti šiame straipsnyje, bet yra bendra nuostata 11 straipsnyje, kuriame parašyta, kad norminiai aktai bus priimami atsižvelgiant į Notarų rūmų prezidiumo nuomonę. Iš esmės jis tą patį siūlo, tik jau rašyti kitame straipsnyje specialiai dėl atskiro veiksmo.

PIRMININKAS. Gerai. Ačiū. Kol kas kviečiu kolegą V.Žalnerauską tarti žodį. Mikrofonas įjungtas. Ar jūs pirmiausia sutinkate, kad jūsų pačiam pirmajam siūlymui pritariama iš dalies, antrajam pritariama visiškai ir dabar trečiajam nepritariama.

J.SABATAUSKAS. Nepritariama, nes tai iš esmės jau yra įrašyta projekto 11 straipsnyje.

PIRMININKAS. Prašom, autoriaus nuomonė, ar jis reikalaus balsuoti, o gal sutiks.

V.ŽALNERAUSKAS. Aš nebandysiu ginti tų savo pastabų, kuriom nepritarta.

PIRMININKAS. Gerai.

J.SABATAUSKAS. Aš galiu tiesiog pacituoti, kad tiesiog 11 straipsnyje…

PIRMININKAS. Cituoti, gerbiamasis pranešėjau, dabar nereikia, jeigu autorius taip korektiškai ir taupydamas mūsų laiką pritaria tam, kam jūs pritariate net iš dalies. O kur nepritariate, tai tvarka. Dabar ketvirtasis siūlymas – atsižvelgta. Penktasis – atsižvelgta, šeštasis – atsižvelgta, septintasis – atsižvelgta. Neatsižvelgta – aštuntasis, devintasis. Ir čia, gerbiamasis kolega Žalnerauskai, nereikalausite?

J.SABATAUSKAS. Taip, čia irgi tas pats yra – galioja 11 straipsnio bendra nuostata.

V.ŽALNERAUSKAS. Aš atsiprašau, neturiu savo teksto ir truputį primiršau. Ar ten ta vieta, kuri susijusi su privalomuoju draudimu?

J.SABATAUSKAS. Ne, čia yra, kad kandidatų į notarus, asesorių skaičių nustato teisingumo ministras kartu su Notarų rūmais, jūs siūlote. O šiuo atveju, kadangi galioja 11 straipsnio 2 dalies bendra nuostata, kur parašyta “šiame įstatyme numatytus norminius teisės aktus Lietuvos Respublikos teisingumo ministras tvirtina atsižvelgdamas į Notarų rūmų prezidiumo nuomonę”, čia mes specialiai nerašėme į kiekvieną straipsnį.

PIRMININKAS. Nereikalausite?

V.ŽALNERAUSKAS. Ne.

PIRMININKAS. Ačiū. Smagu, sutarėme. Dabar pagal eilę, gerbiamasis pranešėjau, yra siūlymai, kuriems Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pritarta iš dalies, tai gal čia nesiginčysime. Ačiū. Yra ir Socialinių reikalų ir darbo komiteto net trys siūlymai, ne, keturi siūlymai, kuriems pagrindinis komitetas nepritarė. Vienas, du, trys, keturi, penki. Gerbiamasis kolega Sysai, prašyčiau trumpai motyvuoti reikalo esmę. A.Sysas.

A.SYSAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Mano siūlymo esmė buvo ta, kad reikėtų suvienodinti tas aukštųjų mokyklų studentų teises, kurias jie gavo priėmus Teismų įstatymą. Čia lyg ir buvo tam tikras ribojimas, todėl aš sutinku su formuluote, kuri dabar atsirado, kad nebūtų kiekviename įstatyme rašoma detaliai, kokios pakopos išsilavinimą turėtų. Toks bendras užrašas visiškai tenkina. Turbūt ir…

PIRMININKAS. Tai jūs dėl visų savo siūlymų sutinkate…

A.SYSAS. Taip.

PIRMININKAS. …kad nenagrinėtume? Labai ačiū. Atrodo, kad ir visi siūlymai, gerbiamasis pranešėjau?

J.SABATAUSKAS. Iš esmės taip, jie dar siūlė dėl kandidato praktikos, bet tame straipsnyje turima omenyje visai kas kita. Stažavimasis jau išlaikiusio egzaminą notaro, ne asesoriaus.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, tada aš drįstu formuluoti, nes atsižvelgta į dalį Seimo narių, konkrečiai kolegos V.Žalnerausko, ir kai kurių komitetų siūlymus. Ar galime bendru sutarimu pritarti po svarstymo su pagrindinio komiteto aprobuotom pastabom? Galime sutikti? Nereikia balsuoti? Ačiū, klausimas išspręstas.

Notarinių veiksmų atlikimo rajonų savivaldybių seniūnijose įstatymo pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr.IXP-1990 (svarstymas)

Imamės iš šito komplekso 2b klausimo – Notarinių veiksmų atlikimo rajonų savivaldybių seniūnijose įstatymo pripažinimo netekusiu galios įstatymo projekto Nr.IXP-1990. Pagrindinio komiteto pranešėjas – P.Papovas, Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkas. Prašom. Po to – J.Sabatauskas.

P.PAPOVAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, komitetas apsvarstė šį įstatymo projektą, jam pritarė be pakeitimų bendru sutarimu. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Ir vėl kviečiu į tribūną J.Sabatauską, Teisės ir teisėtvarkos komiteto, kaip papildomo komiteto, atstovą. Prašome.

J.SABATAUSKAS. Teisės ir teisėtvarkos komitetas taip pat bendru sutarimu pasiūlė pritarti patobulintam projektui atsižvelgiant į… Atsiprašau, iniciatorių pateiktam projektui.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, niekas nenori kalbėti diskusijoje, pastabų nebuvo. Ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų, ar galime bendru sutarimu? Galime bendru sutarimu. Ačiū. Pritarta.

Vietos savivaldos įstatymo 31 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-1991(2*) (svarstymas)

Trečiasis kompleksinio klausimo projektas – Vietos savivaldos įstatymo 31 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-1991. Vėlgi pranešėjas – P.Papovas Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto vardu. Ruošiasi E.Šablinskas Teisės ir teisėtvarkos komiteto vardu.

P.PAPOVAS. Komitetas išnagrinėjo Seimo Teisės departamento pastabas. Daugumai jų pritarė, kai kurioms iš dalies. Pats komitetas patobulino atsižvelgdamas į tai projektą, ir komiteto išvadai pritarta bendru sutarimu.

PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu kalbėti kolegą E.Šablinską Teisės ir teisėtvarkos komiteto, kaip papildomo komiteto, vardu.

E.ŠABLINSKAS. Teisės ir teisėtvarkos komitetas gana įdėmiai išnagrinėjo visą kompleksą įstatymo projektų, tarp jų ir dėl Vietos savivaldos įstatymo 31 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą. Siūlo pagrindiniam komitetui tobulinti įstatymo projektą, atsižvelgiant į Teisės departamento, Aukščiausiojo Teismo pastabas bei mūsų komiteto siūlymą suderinti šį įstatymo projektą, jo nuostatas su Notariato įstatymo pakeitimo projektu, kurį prieš porą minučių čia svarstėme. Bendru sutarimu balsavimo rezultatai už.

PIRMININKAS. Dėkoju, kolega Eduardai. Vėl kviečiu į tribūną P.Papovą. Dabar turime susitarti dėl kai kurių pastabų, iš esmės dėl vienos pastabos, kurią teikė Teisės departamentas. Gal čia bendrais bruožais? Susitarta? Jeigu susitarta, tada problemų nėra. Ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų? Nematau. Galime bendru sutarimu pritarti šiam projektui? Galime? Ačiū. Pritarta. Mielieji kolegos, visas antras kompleksinis klausimas išspręstas ir mes pasivijome grafiką.

Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 23 ir 32 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr.IXP-2164(2*) (svarstymas)

Dabar 8, atsiprašau, darbotvarkės 3 punktas – Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 23 ir 32 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr.IXP-2164(2). Svarstymo stadija. Pranešėjas J.Sabatauskas Teisės ir teisėtvarkos komiteto vardu. Kviečiu į tribūną. Ruošiasi A.Butkevičius. Prašom čia.

J.SABATAUSKAS. Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Teisės ir teisėtvarkos komitetas, apsvarstęs šį projektą ir atsižvelgęs į Biudžeto ir finansų komiteto siūlymus bei Socialinių reikalų ir darbo komiteto siūlymus, siūlo pritarti patobulintam projektui bendru sutarimu.

PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu A.Butkevičių – Biudžeto ir finansų komiteto pirmininką. Ruošiasi A.Sysas.

A.BUTKEVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Biudžeto ir finansų komitetas svarstė šį įstatymo projektą. Mūsų komitetas buvo papildomas. Komiteto galutinė išvada yra tokia: pritarti Vyriausybės pateiktam įstatymo projektui bei pasiūlyti pagrindiniam Socialinių reikalų ir darbo komitetui patobulinti projektą. Pagal Seimo Teisės departamento išvadas šiam įstatymo projektui komitete buvo pritarta bendru sutarimu. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. A.Sysas, Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas, šiuo atveju kaip papildomo komiteto atstovas. Prašom.

A.SYSAS. Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Socialinių reikalų ir darbo komitetas, apsvarstęs Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 23 ir 32 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektą, nusprendė pritarti iniciatorių pateiktam projektui bei pasiūlyti pagrindiniam komitetui (noriu atkreipti dėmesį, kad pagrindinis buvo Teisės ir teisėtvarkos komitetas) patobulinti projektą pagal Seimo Teisės departamento pastabas. Bendru sutarimu už.

PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, yra vienas norintis dalyvauti diskusijose, po to aš pabandysiu pateikti vieną radikalų siūlymą. Ar kolega J.Razma dėl motyvų?

J.RAZMA. Dėl motyvų.

PIRMININKAS. Dėl motyvų. Gal iki motyvų aš pasiūlysiu vieną dalyką, pasakysiu vieną dalyką. Jeigu mes čia neturime ginčų ir iš tikro įvykdome tai, ką turime padaryti pagal Konstitucinio Teismo sprendimą, jeigu Seimas būtų malonus neprieštarauti, tai Seimo Pirmininko siūlymu mes šiandien galėtume ir atlikti šį gerą darbą neatidėliodami kitai dienai. Aš prašyčiau pirmojo, kuris kalbės dėl motyvų, J.Razmos taip pat ir šiuo klausimu pasakyti savo nuomonę. Jeigu reikės, ir kiti Seimo nariai. Prašom. J.Razma – pirmasis.

J.RAZMA. Žinoma, galima pritarti Pirmininko siūlymui ir užbaigti šiandien tą formalų procesą, kuris yra gana aiškus po Konstitucinio Teismo sprendimo, tačiau aš manau, kad tuo sprendimu mes vis dėlto problemos iki galo neišsprendžiame. Išlieka klausimas, ar niekaip nebus kompensuojamos prarastos pajamos tų dirbančių pensininkų, iš kurių dėl šio antikonstitucinio įstatymo buvo atimtos panašiai turbūt metų jiems teisėtai priklausiusios pajamos. Žinoma, mes galime remtis absoliučiai formaliais motyvais, kad Konstitucinio Teismo sprendimai atgal negalioja ir kaip jau buvo, taip buvo. Bet man atrodo, kad čia apskritai yra pirmas atvejis, aš neprisimenu, kad būtų buvę tokių atvejų, kai taip konkrečiai iš žmonių būtų atimamos jiems priklausančios pajamos dėl antikonstitucinio įstatymo. Būna, kad Konstitucinis Teismas pripažįsta kai kuriuos įstatymus prieštaraujančius Konstitucijai, bet jie taip tiesiogiai nebūdavo susiję su žmonių kišene. Aš manau, kad šiuo atveju vis dėlto Seimas pirmiausia, aišku, Seimo dauguma ir posėdžio pirmininkas, jeigu jis nors kiek klausytų mano kalbos, galėtų pagalvoti…

PIRMININKAS. Klauso ir gali pakartoti.

J.RAZMA. …galėtų pagalvoti, ar vis dėlto koks nors Seimo protokolinis sprendimas nebūtų reikalingas dėl tų dirbančių pensininkų, kaip bus su jų negautomis pajamomis. Ar jie turi jau jas pamiršti ir niekas nebus daroma, ar vis dėlto bent per keletą metų įsipareigojama su jais atsiskaityti. Žinoma, ne visais atvejais pajėgsime jiems kompensuoti tuos praradimus. Yra žmonių, kurie išėjo iš darbo dėl to antikonstitucinio įstatymo ir ne visada gali sugrįžti į tas paliktas darbo vietas. Taigi pasekmės to antikonstitucinio įstatymo tikrai yra skaudžios ir atsakomybė tų, kurie ankstesniais metais prieš pat Kalėdas balsavo už jį, tikrai yra nemaža.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, kadangi nematau norinčių kalbėti, tai dėmesio, aš siūlau tokį siūlymą, tokį pataisymą. Įsirašome papildomą straipsnį, čia, matyt, būtų 4 straipsnis – “Šis įstatymas taikomas nuo 2003 m. sausio 1 dienos”. Gerą darbą galima daryti ir šiek tiek ankstesne data. Gerą darbą. Blogą darbą atgal negalima daryti, o gerą darbą galima daryti. Tai yra taikomas nuo sausio 1, o dėl to dalyko, ką reikia toliau daryti, tai yra tam tikri veiksmai, konkrečiai teismai nagrinėja arba artimiausiu metu nagrinės šią problemą, ir pagal tą nagrinėjimą reikės atskirai spręsti, nes tai yra iš tikro sudėtingesnė ir labai brangiai kainuojanti problema. O štai šiandien mes padarykime tą pirmąjį gerą darbą, priimkime įstatymą nelaukdami kitos savaitės ir taikymą numatykime nuo sausio 1 dienos. Šiandien yra pusė mėnesio. Aš manau, bus teisingiau, kad būtent nuo sausio 1 dienos. Kolega G.Steponavičius dar norėtų. Prašom.

G.STEPONAVIČIUS. Ačiū, pone pirmininke, bet…

PIRMININKAS. G.Steponavičius, prašom.

G.STEPONAVIČIUS. Aš norėčiau paklausti dviejų dalykų. Pirmas, ar šis dalykas yra Statuto numatyta tvarka dabar teikiamas, ar jūs čia tik žodžiu formuluojate? Ir antras dalykas, ar mes galime toleruoti įstatymo taikymą atbuline data? Aš manau, kad mes galime paskubinti jo priėmimą, bet jo taikymas atbuline data būtų ne tik ydinga, bet ir neteisėta praktika. Gerbiamasis kolega, pritardamas pačiai įstatymo esmei, net ir labai geriems darbams, siūlau taikyti neabejotinai visiems priimtinas procedūras.

PIRMININKAS. Labai ačiū. Aš iš karto atsakau, kad mes esame darę tokius dalykus. O antras dalykas, kad tikrai nekiltų ginčų, dar pasitarę patį balsavimą mes galime nukelti šiek tiek vėlesniam laikui. Gerbiamasis kolega Steponavičiau, aš siūlau kompromisinį sprendimą jūsų siūlymui. Kadangi lyg ir visi sutariame, bet kyla tam tikrų abejonių, tai dabar užbaigiame procedūras. Dar kalbės kolega A.Sysas, kolega J.Sabatauskas, ir, jeigu sutariame, galutinį balsavimą darome po valandos ar po dviejų. Galime taip sutarti? Baigiame svarstymą ir, jeigu reikia, galutinis balsavimas šiek tiek vėliau. Kolega A.Sysas. Prašom.

Pirma J.Sabatauskas. Prašom.

J.SABATAUSKAS. Gerbiamieji kolegos, tiek juridinės technikos požiūriu, tiek principų teisės požiūriu įstatymo įsigaliojimas atgal neleistinas. Be to, kadangi dėl šio klausimo Konstitucinis Teismas priėmė nutarimą, o Konstitucinio Teismo sprendimai, priimti nutarimai turi įstatymo galią ir gali būti taikomi tiesiogiai, Teisės ir teisėtvarkos komitetas specialiai nerašė įsigaliojimo datos, nes Konstitucinio Teisimo sprendimą galima taikyti, tačiau negalima įstatyme rašyti atbulinės įsigaliojimo datos.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamasis kolega, jūs patvirtinote mano nuomonę. Aš ir kalbu apie taikymą, o ne galiojimą atgal. Ir Konstitucinis Teismas kitais atvejais tai ne kartą dėstė. V.Andriukaitis. Prašom.

A.SYSAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš norėčiau priminti mūsų kolegoms ir kolegai J.Sabatauskui, kad Konstitucinio Teismo sprendimas buvo atspausdintas lapkričio 27 d. ir nuo tos dienos 23 straipsnis neteko galios. Dėl jo lyg ir neturėtų būti ginčo, nes jo galia nutraukta. Diskusija kyla dėl 32 straipsnio, kuriame yra reglamentuojamas dirbančių invalidų, pensininkų darbo apmokėjimo ribojimas, pensijos mokėjimo ribojimas. Lyg ir buvo toks sutarimas. O dėl to, kad mes gruodžio mėnesį ne visą dirbome, tai yra ir mūsų tam tikras darbo trūkumas. Sutinku, kad mes tai turėjome priimti gruodžio mėnesį, deja, to nespėjome padaryti. Aš nematau čia didelio nusikaltimo, jeigu šitas įstatymas įsigaliotų nuo sausio 1 dienos. Juo labiau kad socialinio draudimo įstaigos yra pasirengusios ir jau skaičiuoja dirbantiems invalidams, pensininkams būtent taip, kaip numato šis įstatymas.

PIRMININKAS. Ačiū. Ir dar V.Andriukaitis. Prašom, kolega.

V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamieji kolegos, susitarkime dėl dviejų dalykų. Įstatymas įsigalios nuo jo priėmimo. Aš noriu dar kartą pabrėžti: įstatymas įsigalios nuo jo priėmimo. Tačiau įstatymo mechanizmo normų taikymas, ypač toje socialinėje srityje, kur yra teisėti piliečių lūkesčiai, paskelbti, dar kartą apginti lapkričio 23 dieną, taikymas gali eiti net ir daugiau nei nuo sausio 1 dienos. Bet čia problemos remiasi į finansus, į realizavimo mechanizmą. Noriu priminti, kad šis Seimas taikymo precedentą yra padaręs, priminsiu jums, dėl sklypų kurortuose. Aš vėl atkreipiu J.Sabatausko dėmesį – dėl sklypų kurortuose, draustiniuose, dėl viso šito klausimo. Valstybės valdymo ir savivaldybių reikalų komiteto pirmininkas gali paliudyti, kaip tada buvo sprendžiamas taikymas tuo atveju, kai buvo milžiniška normų kolizija dėl projektų, dėl gyventojų projektų rezervatuose ir kitose žemėse. Taigi lygiai tas pats principas buvo pritaikytas tuo atveju, todėl siūlau ir dabar šį taikymą pradėti nuo sausio 1 dienos. Įstatymas įsigalios nuo tada, kai mes priimsime.

PIRMININKAS. Mielieji kolegos, manau, kad čia formuojasi bendra mintis. Aš siūlau dabar pritarti po svarstymo ir daugiausia per porą valandų su teisininkais suderinti galimo papildomo 4 straipsnio formuluotę, tą formuluotę paskleisti Seime ir tada galutinai balsuoti, nes yra Seimo Pirmininko siūlymas priimti šiandien. Ar galime taip sutarti? Ar reikia balsuoti, kad pritartume po svarstymo? Nereikia. Minutėlę. Kolega G.Steponavičius. Prašom.

G.STEPONAVIČIUS. Ačiū. Patikslinkime formuluotę, suderinkime su teisininkais. Ar mes galime paprašyti Teisės departamento išvados dėl šito? Ir reikėtų, kad būtų bent vienas Seimo narys, teikiantis siūlymą priėmimo stadijoje dėl naujo straipsnio, kaip jūs minite, nes šiandieniniame variante mes jo kol kas neturime.

PIRMININKAS. Taip. Yra kol kas tik žodžiu ir remiantis mūsų visų gera valia. Mielieji kolegos, dar sykelį galime pritarti po svarstymo? Pritarta. Kadangi Pirmininkas siūlo ypatingą skubą, priėmimas galės būti maždaug po poros valandų, jeigu prieš tai bus suderinta papildomo straipsnio formuluotė ir išdalinta Seimo nariams. Gal dar kas turės kokių siūlymų. Galim su tuo sutikti? Ačiū. Klausimas baigtas.

Seimo nutarimo „Dėl pritarimo skirti Lietuvos apeliacinio teismo teisėjus“ projektas Nr.IXP-2205. Seimo nutarimo „Dėl J.A.Riepšo skyrimo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininku“ projektas Nr.IXP-2204 (pateikimas)

Dabar mes galėtume imtis 5, 6 klausimų, bet nematau pranešėjų. Ar jau atėjo? Jau yra pranešėjas. Mes imamės darbotvarkės 5 klausimo – Seimo nutarimo “Dėl pritarimo skirti Lietuvos apeliacinio teismo teisėjus” projekto Nr.IXP-2205. Pranešėjas – A.Perkauksas, Respublikos Prezidento referentas. Prašom į tribūną.

A.PERKAUSKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, kaip jūs turbūt matėte, darbotvarkėje neliko vieno su teisėjų paskyrimais susijusio klausimo – tai dėl teisėjo A.Driuko atleidimo iš Aukščiausiojo Teismo. Dėl to Prezidento vardu prašyčiau atidėti visų trijų klausimų svarstymą iki tol, kai bus svarstomas Aukščiausiojo Teisimo teisėjo atleidimo klausimas.

PIRMININKAS. Ačiū. Aš manau, kad Prezidento siūlymas yra logiškas ir korektiškas. Man atrodo, nesiginčykime ir sutikime. Jeigu imsime pirmą klausimą, buvo tam tikrų formalių nesklandumų, o čia yra tikrai labai svarbūs teisiniai personaliniai klausimai, ir mes viską turime padaryti labai preciziškai. Sutinkame su Prezidento atstovo siūlymu ir atidedame iki antradienio. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau.

Mielieji kolegos, dabar turėtų būti pertrauka, bet aš siūlau nagrinėti rezervinius klausimus, kurių mes šiandien turime labai daug. Mielieji kolegos, tie, kurie bus pasiruošę teikti rezervinius klausimus, ir eis į tribūną. Rezervinis 1 klausimas, arba pagal seną darbotvarkę 2 rezervinis – Karo prievolės įstatymo 3 straipsnio 2, 3 dalių pakeitimo įstatymo projektas. Pranešėjai Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vardu R.Juknevičienė, o Žmogaus teisių komiteto vardu – G.Dalinkevičius. Ar jų vardu gali kas kalbėti? Jeigu ne, nustumiame šiek tiek toliau.

Apskrities valdymo įstatymo 12 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-2174 (pateikimo tęsinys)

Dabar 3 rezervinis klausimas – Apskrities valdymo įstatymo 12 straipsnio papildymo įstatymo projektas. Pranešėjas – A.Kunčinas. Galite eiti į tribūną? Prašom. Primenu protokolui, kad registracijos Nr.IXP-2174. Pateikimas. Prašom.

A.KUNČINAS. Gerbiamieji kolegos, jums pateiktas Apskrities valdymo įstatymo 12 straipsnio papildymo įstatymo projektas. Koks šio projekto tikslas? Informacinės visuomenės plėtra vyksta įvairiais lygiais, gana gerų laimėjimų yra Seime, Vyriausybėje, atskirose ministerijose, tačiau deja, situacija vis blogėja, kai mes leidžiamės į žemesnį lygmenį. Mes manome, kad pateiktas įstatymo projektas padės pagerinti informacinės visuomenės plėtrą apskričių lygiu. Būtent šio įstatymo projekto pakeitimo tikslas yra išplėsti Lietuvos Respublikos apskričių viršininkų įgaliojimus, suteikti jiems teisę vykdyti informacinės visuomenės plėtros ir elektroninės valdžios projektų inicijavimą, rengimą, įgyvendinimą, įgyvendinimo priemonių koordinavimą konkrečioje apskrityje.

Šiame projekte yra suformuluotos nuostatos, kurios sudarytų teisines prielaidas kurti ir plėtoti elektroninės valdžios paslaugų sistemą konkrečiu valstybės administracinio ir teritorinio padalijimo lygiu, tikslingai ir operatyviai koncentruoti visuomenei aktualią informaciją apskrityse, teikti viešąsias paslaugas apie konkrečios apskrities sociologinius, kultūrinius savitumus, apibūdinančius ekonominę, socialinę ir kultūrinę informaciją, taip pat, esant reikalui, apie konkrečioms apskritims priklausančių ar jose veikiančių savivaldybių įmonių, organizacijų informacines sistemas.

Noriu pasakyti, kad teikiamas projektas remiasi tam tikrais teisiniais dokumentais, kuriuos norėčiau priminti. Tai yra mūsų 2001 m. birželio 24 d. priimta rezoliucija dėl žinių visuomenės ir žinių ekonomikos plėtros prioritetinių darbų, taip pat Vyriausybės 2001–2004 m. programos įgyvendinimo priemonių planas, kuris yra patvirtintas Vyriausybės nutarimu, taip pat Lietuvos informacinės visuomenės strateginis planas, patvirtintas Vyriausybės posėdyje, kuriame yra numatytas konkretus punktas – sukurti bendrą valstybės ir savivaldybių institucijų informavimo sistemą, nustatyti gyventojų ir privataus sektoriaus informavimo tvarką, įgyvendinant vieno langelio principą.

Kokių galima laukti pasekmių? Įgyvendinus įstatymo projektą bus ne tik de jure, bet ir de facto įteisinta jau konkrečiose apskrityje egzistuojanti praktika, kartu sukurtas ir teisinis pagrindas, kuris leis unifikuoti informacinės politikos principus apskričių lygiu visoje valstybėje. Tai savo ruožtu sąlygos būtinybę pačioms apskričių viršininkų administracijoms suniveliuoti iki šiol egzistuojančius jų informatikos tarnybų kompetencijos, administracinių gebėjimų bei struktūrinio išplėtojimo skirtumus.

Taip pat noriu pasakyti, kad gautos Europos teisės departamento, kuris pastabų neturi, išvados ir Seimo Teisės departamento išvados, kuriose pateikiamos tam tikros pastabos, tačiau jos yra daugiau formalaus struktūrinio pobūdžio. Todėl manau, kad pateikus ir pertvarkius šį projektą, jį patobulinus bus galima svarstymo metu pateikti naują variantą.

PIRMININKAS. Ačiū. Niekas nenori klausti. Šią procedūrą baigsime, bet kad būtume tikrai preciziškai nusiteikę, prieš tai turime išspręsti dar vieną klausimą. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau, jūsų niekas nenorėjo klausti.

Seimo nutarimo „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Seimo V (rudens) sesijos darbų programos“ priedėlio papildymo“ projektas Nr.IXP-2211 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)

Klausimas, kuris dabar buvo pateiktas, formaliai nėra įtrauktas į darbų programą. Yra 4 rezervinis klausimas – Seimo nutarimo dėl Seimo nutarimo “Dėl Seimo V (rudens) sesijos darbų programos” priedėlio papildymo projektas, papildymo dviem klausimais: tuo, apie kurį kalbėjome ir kurio nebaigėme, o po to klausimu, kuris yra šiek tiek vėliau, tai yra Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 20 straipsnio 2 dalies papildymo įstatymu. Gerbiamieji kolegos, ar mes galime bendru sutarimu pritarti tokiam klausimui po pateikimo, o po to ir priimti iš karto? (Balsai salėje) Galim.

Mielieji kolegos, jeigu niekas nenori kalbėti ir klausinėti, prašyčiau registruotis ir iš karto balsuosime. Balsuojame dėl Seimo nutarimo “Dėl Seimo V (rudens) sesijos darbų programos” priedėlio papildymo dviem nedideliais klausimais. Projektas buvo išdalytas laiku.

Už – 58, prieš nėra, susilaikė 8. Seimo nutarimas “Dėl Seimo V (rudens) sesijos darbų programos” priedėlio papildymo priimtas. Ačiū, gerbiamieji kolegos.

Apskrities valdymo įstatymo 12 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-2174 (pateikimo tęsinys)

Grįžtame prie šiek tiek ankstesnio klausimo – Apskrities valdymo įstatymo 12 straipsnio papildymo įstatymo projekto. Ar nori kas nors kalbėti dėl balsavimo motyvų, ar galime pritarti bendru sutarimu po pateikimo? Galime? Galim. Seimo seniūnų sueiga siūlo, kad pagrindinis komitetas būtų Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, o papildomas – Informacinės visuomenės plėtros komitetas. Ir nagrinėti toliau pavasario sesijoje. Išspręsta. Ačiū.

Karo prievolės įstatymo 3 straipsnio 2, 3 dalių pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-620 (svarstymas)

Matau, kad yra kolegė R.Juknevičienė. Gal galime imtis antrojo rezervinio klausimo? Galim? Malonu. Kartoju: Karo prievolės įstatymo 3 straipsnio 2 ir 3 dalių pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-620. Pranešėja – R.Juknevičienė pagrindinio, t.y. Nacionalinio saugumo ir gynybos, komiteto vardu. Žmogaus teisių komiteto vardu, matyt, kolega A.Lydeka. Prašom. Kolegė R.Juknevičienė. Prašom į tribūną.

R.JUKNEVIČIENĖ. Gerbiamieji kolegos, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pavedimu teikiu šio komiteto, kaip pagrindinio, išvadą dėl Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymo 3 straipsnio 2 ir 3 dalių pakeitimo įstatymo projekto.

Turiu pasakyti, kad komitetas bendru sutarimu, t.y. vieningai, siūlo šį projektą atmesti. Mes komitete išklausėme visų įmanomai suinteresuotų institucijų atstovus. Nežinau, ar jums yra žinoma, bet noriu atkreipti Seimo narių dėmesį į Ministro Pirmininko A.Brazausko pasirašytą išrašą iš protokolo, kuriame yra ir Vyriausybės neigiama išvada dėl šios pataisos. Nežinau, ar reikia minėti tuos argumentus, kuriuos yra pateikusi A.Brazausko Vyriausybė. Tikiuosi, kad Seimo nariai yra susipažinę. Netrukdydama jūsų brangaus laiko, aš tik noriu pakviesti paremti A.Brazausko Vyriausybės nuostatą dėl šio projekto, taip pat Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto bendrą nuostatą nepritarti šiam pateiktam projektui. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar mes iš tikrųjų turime iš karto ir imtis šios procedūros. Jeigu kas nors nori kalbėti, prašom. G.Steponavičius turi kitokią nuomonę. Prašom, kolega. G.Steponavičius.

G.STEPONAVIČIUS. Ačiū, pone posėdžio pirmininke. Nenoriu diskutuoti dabar apie argumentus, kuriuos turėjo omeny Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Aš tik noriu atkreipti jūsų dėmesį, kad neseniai priimtas Valstybės tarnybos įstatymas jau nenumato tokios nuostatos ir reikalavimų stojant į valstybės tarnybą, taigi šio įstatymo nuostatas reikia suderinti (aš kalbu apie Karo prievolės įstatymo tam tikrus straipsnius). Todėl manyčiau, kad negalima atmesti, o reikia suderinti. Šiuo atveju, manau, mes galėtume konstatuoti, jog Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, ko gero, nespėjo užfiksuoti tų permainų, kurios buvo. Remtis vien tais argumentais, žvelgiant iš nacionalinio saugumo ar karo prievolės atlikimo pozicijų, šiandien toli gražu nepakanka. Žvelkime iš žmogaus konstitucinių teisių prioriteto pozicijų ir pamatysime, kad tą jau atspindi kiti priimti įstatymai.

PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonė… Kolega G.Jakavonis. Prašom.

G.JAKAVONIS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš vis dėlto pritarčiau Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto nuomonei, nes dėl projekto nepagrįstumo jo priėmimas gali sukelti neigiamų praktinių pasekmių, kadangi asmenys, vengiantys laikytis įstatymų, gali atitinkamai ir toliau elgtis ir valstybės tarnyboje.

PIRMININKAS. Mielieji kolegos, matau, kad yra tam tikrų nesutarimų, tad dar kolega G.Steponavičius tars žodį.

G.STEPONAVIČIUS. Ačiū. Pone posėdžio pirmininke, ne tiek nesutarimų, bet pasielgę dabar, kaip siūlo pagrindinis Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, mes turėsime dviejų teisės normų koliziją. Aš manau, kad tokia dviprasmybė yra prasta įstatymų leidybos praktika. Aš siūlau dabar padaryti šio klausimo svarstymo pertrauką, išsiaiškinti, kad nebūtų dviprasmybių, ir tada priimti sprendimą. Nes tikrai manyčiau, kad mes neturime palikti dvejopo įspūdžio. Dar kartą pabrėžiame, Valstybės tarnybos įstatyme šis klausimas yra sprendžiamas visiškai priešinga kryptimi.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, prašome susikaupti. Pagal Statutą, kai pagrindinio komiteto siūlymas yra atmesti, mes turime iškart balsuoti. Balsavimas yra toks: kas už tai, kad būtų palaikyta pagrindinio komiteto nuomonė, balsuoja už, t.y. spaudžia 4 mygtuką, kas nesutinka – spaudžia kitus mygtukus. Ar aišku? (Balsai salėje) Kolega G.Steponavičius.

G.STEPONAVIČIUS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Galbūt aš tada galėčiau prašyti Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto supratimo, nes tikrai dabar niekas nepuola kvestionuoti ir ginčytis dėl argumentų. Mes priimame vienas kito argumentus, bet kad būtų išvengta teisės normų kolizijos, prašyčiau, kad komitetas paprašytų padaryti šio klausimo sprendimo priėmimo pertrauką.

PIRMININKAS. Juo labiau yra dar vienas keblumas, ten buvo du projektai, dėl vieno pasakyta, dėl kito ne. Tai gal bendru sutarimu padarome pertrauką? (Balsai salėje) Padarome? Sutinka komiteto pirmininkas? Ačiū. Darome pertrauką.

Mielieji kolegos, mes tuoj turėsime ir didesnę pertrauką, bet aš siūlau, kad palengvintume sau gyvenimą po pertraukos ir popiet, dar vieną klausimą išnagrinėti. Čia yra tik pateikimas. Tai yra Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 16 ir 19 straipsnių papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-2208. Pranešėja – kolegė S.Burbienė. Prašome.

Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 16 ir 19 straipsnių papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-2208 (pateikimas)

S.BURBIENĖ. Gerbiamieji kolegos, svarstant Įmonių bankroto įstatymą, aš minėjau, išaiškėjo tokia aplinkybė, kad priėmus Įmonių bankroto įstatymą dalies moterų, kaip vėliau išaiškėjo, ir tėvų, jeigu jie augina vaiką iki metų, teisės būtų neginamos, nes jie tuo metu būtų jau nebedraudžiami ir negautų nei nėštumo gimdymo atostogų, nei motinystės pašalpos, todėl kartu su Socialinių reikalų ir darbo ministerija buvo parengti siūlymai 16 ir 19 straipsniams.

Jų pagrindinė idėja yra ta, kad tokiu atveju, jeigu dėl bankroto ar organizacijos likvidavimo yra atleidžiama moteris nėštumo metu, tada jai yra mokama motinystės pašalpa pagal visus tuos kriterijus, kurie numatyti ir kitiems. Tai yra jinai turi turėti ir stažą, tinkamą laiką drausta socialiniu draudimu… Jeigu tai įvyktų tuo atveju, kai tėvai yra išleisti vaiko iki vienerių metų priežiūros atostogų, taip pat galioja tas pat, kad gali ir toliau tęsti tas atostogas tiek, kiek priklauso, bet ne ilgiau kaip iki įsidarbinimo.

Siūlome, kad įstatymas įsigaliotų nuo vasario 1 d., nes Bankroto įstatyme numatyta 15 dienų perspėjimo išspręstų visus vieno ir kito įstatymo nesusipratimus. Yra Teisės departamento pastaba. Pirmoji yra formali, antroji yra siūlymas pagalvoti, ką daryti su tais, kurie jau buvo atleisti dėl likvidavimo, nes dėl bankroto čia nekyla problemų. Aš manau, kad tai turėtų apsvarstyti pagrindinis komitetas, ir pasitaręs su Socialinių reikalų ministerija nuspręsti. Šiuo atveju aš neturiu nuomonės, kaip tą reikėtų daryti. Siūlau pritarti ir priimti šį įstatymą kartu su Įmonių bankroto įstatymo pataisomis.

PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamoji pranešėja. Nori paklausti G.Purvaneckienė. Prašome.

G.PURVANECKIENĖ. Aš nenoriu klausti, o palaikyti ir paprašyti paskirti papildoma Šeimos ir vaiko komisiją.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamoji pranešėja. Niekas nenori daugiau tamstos klausinėti. Ar galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo? Galime? Ačiū. Seniūnų sueiga siūlo, kad pagrindinis komitetas būtų Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Sutinkam? Ir papildomai, kad dar išnagrinėtų Šeimos ir vaiko reikalų komisija. Ačiū. Siūloma nagrinėti dar šioje, t.y. pratęstoje rudens sesijoje arba sausio mėnesį, kad išties tie abu projektai, apie kuriuos kalbėjo kolegė Sigita, būtų priimti kartu. Sutinkam? Ačiū.

Mielieji kolegos, raportuoju, kad mes išsprendėme visus klausimus, kurie turėjo būti išspręsti rytinio posėdžio pirmoje dalyje, ir mes taip pat išnagrinėjome dalį rezervinių klausimų. Todėl tikiuosi, kad mes turime teisę į tam tikrą ilgesnę pertrauką, juo labiau kad per pertrauką reikia suderinti kai kuriuos klausimus, dėl kurių čia buvo toks aktyvus pasikeitimas nuomonėmis. Taigi posėdžio tąsa 12 valandą. Eis Teismų įstatymas arba, jeigu bus susitarta dėl to ankstesnio klausimo, tada iškart balsuojame, jeigu ne, tai taip, kaip numatyta, – 7a ir 7 b klausimai. Ačiū, gerbiamieji kolegos. Pertrauka.

Pertrauka

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, siūlau registruotis ir dirbsime toliau. (Balsai salėje) Registracija, o po to galbūt ir balsuosime. Prašome registruotis.

Užsiregistravo 50 Seimo narių. Tikiuosi, kad visi 50 Seimo narių, esančių posėdžio salėje ir klausančių būsimo pranešimo kitose vietose, bus labai atidūs.

“Seimo Pirmininkui A.Paulauskui. Prašymas. Norime jus informuoti, kad š.m. sausio 16 d. Seimo Liberaldemokratų frakcija gavo Seimo nario J.Čiulevičiaus prašymą priimti jį į Liberaldemokratų frakciją. Sausio 16 d. frakcija posėdyje apsvarstė prašymą ir priėmė sprendimą priimti J.Čiulevičių į Liberaldemokratų frakciją. Prašome Seimo narį J.Čiulevičių laikyti Liberaldemokratų frakcijos nariu. Priedas – J.Čiulevičiaus prašymas. Pasirašo Liberaldemokratų frakcijos seniūno pavaduotojas H.Žukauskas.” Taigi faktas įvyko, sveikiname profesorių. (Plojimai)

Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 23 ir 32 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr.IXP-2164(2*) (priėmimas) (taikoma ypatingos skubos tvarka)

Mielieji kolegos, aš matau, kad pranešimas sujudino mases, čia gerai. Einame toliau. Gerbiamieji kolegos, dėl rytinio posėdžio vieno klausimo… Dėmesio, kolegos! Dėl Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 23 ir 32 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projekto, mes jam pritarėme po svarstymo ir sutarėme, kad per pertrauką mūsų komitetų pirmininkai, konkrečiai A.Sysas ir A.Sakalas, suderins su teisininkais ir pasiūlys variantą. Jūs turite išdalytą tą variantą. Variantas yra šiek tiek modifikuotas, negu buvo siūlyta, taip pat ir mano. Jis skamba taip. 4 straipsnis, tas papildomas straipsnis – “Šio įstatymo 3 straipsnio taikymas: Šio įstatymo 3 straipsnio nuostatos taikomos nuo sausio 1 dienos.” Ar tas priimtina, ar dėl to reikia papildomai balsuoti? (Balsai salėje) Minutėlę! Dar dėl šventos ramybės, kad būtų visi formalumai išsaugoti, ar yra 29 Seimo nariai, kurie tam pritaria, ar bendru sutarimu? Niekas neprieštarauja? Niekas. Taigi yra. Toliau. Tada ar galime tą 4 straipsnį priimti, ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų? Ne? Galima priimti? Priimta. Mielieji kolegos, dėmesio! Dabar dėl viso Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo, kurį sudaro jau keturi straipsniai, balsavimo motyvų. Ar nori kas kalbėti? Nėra. Kolegos, dėmesio! Registruojamės ir balsuojame už pataisytą ir papildytą Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 23 ir 32 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektą. Prašom balsuoti.

Už – 59, nė vieno nėra prieš, nė vieno susilaikiusio. Mielieji kolegos, malonu konstatuoti, kad vienbalsiai, t.y. 59 Seimo nariams balsavus, o prieš… Užsiregistravo 61 Seimo narys. Tai su kolega A.Sysu, kurio balsą būtinai reikia pridėti, 60 balsavo už. Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 23 ir 32 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymas priimtas.

Teismų įstatymo 55, 56, 65, 76, 78, 120 straipsnių pakeitimo ir papildymo bei Įstatymo papildymo 55¹ ir 69¹ straipsniais įstatymo projektas Nr.IXP-2111(2*) (svarstymas)

Dėkoju, gerbiamieji kolegos. Padarėme gerą darbą ir dabar toliau dirbsime jau pagal tą darbotvarkę, dėl kurios mes galutinai buvome susitarę iš ryto. Mielieji kolegos, iš eilės yra 7 kompleksinis klausimas, t.y. du klausimai, susiję su Teismų įstatymu. Pirmasis yra projektas Nr.IXP-2111(2) – Teismų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo bei įstatymo papildymo tam tikrais straipsniais įstatymo projektas. Svarstymo stadija. Pranešėjas Teisės ir teisėtvarkos komiteto vardu – pats komiteto pirmininkas A.Sakalas. Prašom.

A.SAKALAS. Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Pirmiausia aš noriu kolegoms, kurie nematė, parodyti Europos Sąjungos monitoringo knygą, kurioje kalbama apie teismų gebėjimus. Šioje monitoringo knygoje yra pora sakinių, kuriuos pacituosiu, dėl teisėjų profesinės kompetencijos. “Teisėjų atranka ir pareigų paaukštinimas. Asmenų, atrenkamų ir skiriamų teisėjų funkcijoms atlikti, kvalifikacija yra esminis teismų gebėjimo teikti geros kokybės paslaugas dalykas.” Toliau rašoma: “Kada patys teisėjai kontroliuoja atrankos procesą, o ne teismų sistemos struktūros nesikiša į šį procesą, karjeros modelis gali net paskatinti kurti uždarą ir hierarchija pagrįstą institucinę kultūrą, kuriai būdingas nejautrumas socialiniams poreikiams ar vertingų naujovių vengimas. Šis pavojus ypač aktualus Čekijos Respublikai, Vengrijai, Lietuvai, Lenkijai, Slovakijai.

Taigi, gerbiamieji kolegos, šio dokumento pagrindu buvo parengta Teismų įstatymo pataisa, kuria numatyta atranka, kad tai nebūtų atsitiktinė atranka. Ši atrankos komisija pirmiausia nesaisto Prezidento, t.y. nėra prieštaravimo Konstitucijai, antra, atrankos komisiją aptarnauja nacionalinių teismų administracija, taigi jokių papildomų lėšų nereikės, ir trečias klausimas, atrankos komisija, kuri yra pasiūlyta, ją sudaro Prezidento paskirti žmonės, Seimo Pirmininko paskirti žmonės ir Teismų tarybos pirmininko paskirti žmonės, kaip tik ir daro šią atranką, kuri nėra privaloma Prezidentui, bet Prezidentas gali atsižvelgti, o gali ir neatsižvelgti. Taigi, kaip matote, išpildytas monitoringo reikalavimas nepalikti teisėjų rankose atrankos.

Komitetas svarstė visą šį dokumentą, atsižvelgė iš esmės į visas Teisės departamento pastabas, parengė naują dokumentą, kurį teikiame jums pritarti po svarstymo. Galiu pasakyti, kad komiteto balsavimo rezultatai buvo tokie: 8 – už, 3 susilaikė. Aš kviesčiau Seimo narius pritarti šiam dokumentui po svarstymo.

PIRMININKAS. Ačiū. Pataisų, kiek supratau, nėra, o į tas, kurios buvo, atsižvelgta. Niekas nenori dalyvauti diskusijose. Gerbiamieji kolegos, o gal kas nori kalbėti dėl balsavimo motyvų? Taip pat nematau. Ar bendru sutarimu galime pritarti po svarstymo? Galime, pritarta. Ačiū.

Teismų įstatymo 48 ir 57 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-2073(2) (pateikimas)

Ir 7b klausimas. Nematau pranešėjo. Atbėga. Kol jis atbėgs… A, yra. Prašom, gerbiamasis pranešėjau, atsipūsti. Aš labai lėtai pranešiu. Teismų įstatymo 48 ir 57 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-2073(2). Pranešėjas – Seimo narys B.Bradauskas. Pateikimo stadija. Prašom į tribūną.

B.BRADAUSKAS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, mano siūlymo esmė tokia. Iki šiol darbo amžių Aukščiausiojo Teismo ir Apeliacinio teismo teisėjams buvo galima pratęsti iki 70 metų, o apylinkių teismų teisėjams to nebuvo numatyta. Todėl aš siūlau, kad būtų suvienodintos sąlygos ir apylinkių teismų teisėjams ir jiems būtų galima pratęsti amžių iki 70 metų. Savo pirmo pasiūlymo 1 dalies, kuria būtų ribojamas darbas, aš atsisakiau ir šios dalies prašau nesvarstyti. Aš tiek norėjau pasakyti.

PIRMININKAS. Ačiū. Vis dėlto yra vienas klausiantysis. Ar jūs dėl balsavimo motyvų norėjote? Ir paklausti norite. Prašom. Pirmasis – kolega R.Šukys.

R.ŠUKYS. Gerbiamasis pranešėjau, suprantama, yra diskutuotina nuostata dėl amžiaus pratęsimo, bet man nelabai suprantamas jūsų siūlymas dėl žodelių “ne ilgiau”. Buvo žodis “tol”. Vadinasi, pratęsimo galimybė buvo visiems penkeriems metams, o jeigu ne ilgiau, tai galima tęsti kasmet. Teisiškai išeitų taip. Pratęsiau metams, po metų – dar metams, žodžiu, kad tik būtų ne ilgiau. Tai yra taisytina. Aš manau, jūs suprasite, kad to žodžio gal nereikia keisti.

Antras dalykas. Norėčiau paklausti. Dėl nuostatos, esančios dabartiniame įstatyme apskritai dėl galimybių tęsti, buvo tam tikrų išvadų ekspertų ir užsienio ekspertų, vertinančių mūsų Teismų įstatymą teisėjų nepriklausomumo požiūriu, kad tai riboja teisėjų nepriklausomumą.

Klausimo esmė tokia. Jeigu apsispręsime, kad toks amžius turėtų būti riba, ar jūs sutiktumėte, kad tada turėtų būti ne pratęsimas, o turėtų būti keičiamas įstatymas, kad 70 metų būtų visiems ir kad dabar, buvo paskirta iki 65 metų, automatiškai, sukakus tam amžiui, būtų pratęsiama iki 70 metų, jeigu sveikata ir visos kitos aplinkybės leidžia? Taip būtų daroma siekiant išvengti kokios nors įtakos teisėjams, nes galbūt jie, norėdami, kad būtų pratęstas tas terminas, kaip nors nagrinės bylas… Žmonės, nuo kurių priklauso tas pratęsimas, gali turėti tam tikros nepageidautinos įtakos jo, kaip teisėjo sprendimams. Jūsų nuomonė šiuo klausimu: ar nereikėtų daryti 70 metų be sąlygų visiems, be jokio pratęsimo?

B.BRADAUSKAS. Būtų galima svarstyti jūsų mintį, bet turėkime omenyje tai, kad ne visi žmonės vienodai turi sveikatos ir ne visi vienodai gali dirbti. Vienas 70 metų atrodo kaip jaunuolis, o kitas ir 60 metų atrodo jau paliegęs. Tas pratęsimas yra susijęs su tuo, kad mes turėtume darbingus žmones teisėjus. O jeigu automatiškai tai būtų pratęsiama, besąlygiškai visiems, nors žmogus yra ligotas, tai gal žmogus neturės valios atsisakyti savo pareigų ar panašiai. Pratęsimas šiuo požiūriu, manyčiau, būtų logiškas. Taip pat ir kasmet, nes nežinia, kas po metų atsitiks žmogui ir panašiai, kad nebūtų to automatiško pratęsimo penkeriems metams. Mes nežinosime, ką daryti, jeigu žmogus po pusantrų metų ar po kiek susirgs ar kas nors jam atsitiks. Todėl būtų toks siūlymas.

Iš viso yra diskutuotinas kitas klausimas. Mes turime Valstybės tarnybos įstatymą, kuriame aiškiai nustatyta visiems kitiems žmonėms, kaip čia turi būti. Bet kadangi mes neturime dar tiek daug labai patyrusių teisėjų, kurie galėtų lygiareikšmiai pakeisti dirbančius, kad nebūtų priverstinio proto nutekėjimo prieš laiką, aš ir siūlau šią savo pataisą.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolega G.Kniukšta nori paklausti, taip? Prašom. G.Kniukšta.

G.KNIUKŠTA. Gerbiamasis pranešėjau, jūs iš dalies atsakėte į mano klausimą, bet aš vis dėlto labai abejočiau, kodėl mes teikiam tiek palankių įstatymų projektų mūsų teisėjams. Taip, aš suprantu, kad teisingumą Lietuvoje vykdo tik teismai, bet ir atlyginimų nustatymas, ir tas amžiaus pratęsimas rodo, kad vis dėlto mes priimame pernelyg daug įstatymų, remiančių teisėjus. Aš su jumis visiškai nesutinku, kad reikia atsižvelgti į jo sveikatą ir panašiai. Juk įstatymo projekte aiškiai pasakyta, kad jeigu teisėjas pageidauja, kad jo įgaliojimai būtų pratęsti, jis kreipiasi į Respublikos Prezidentą ir jo įgaliojimai pratęsiami. Bet aš dar kartą noriu išgristi jūsų nuomonę dėl amžiaus, ar iš tikrųjų įstatymu reikia apibrėžti – iki 70 metų, žinant, kiek mes turime Lietuvoje jaunų, gabių teisininkų. Dėkoju.

B.BRADAUSKAS. Matote, aš tada nenoriu grįžti prie viso šio įstatymo esmės. Aš noriu grįžti prie savo pataisos esmės, kadangi įstatyme jau yra numatyta, kad Aukščiausiojo Teismo ir Apeliacinio teismo teisėjams gali būti pratęsiamas amžius iki 70 metų, o tokios galimybės neturi apylinkių teismų teisėjai. Todėl, kad suvienodintume… Kuo skiriasi Aukščiausiojo Teismo teisėjas nuo apylinkės teismo? Jie vykdo tą patį darbą, kvalifikacijos reikia ir čia, ir čia. Sakykime, yra paskirtas Aukščiausiojo Teismo teisėjas, bet tai dar nereiškia, kad jis daug protingesnis už apylinkės teismo teisėją. Čia buvo tokia, sakykime, diskriminacija, kai kai kuriems teismams leidžiama tai daryti, o žemesniems ne. Lyg ir kaip indų žemesnė kasta. Tai čia mano pasiūlymo esmė tik tokia, kad suvienodintume sąlygas. Aš su jūsų diskusijos mintimis galiu sutikti, jūs pasakėte daug teisybės, būtų galima, bet čia jau yra priimtas įstatymas, jis toks galioja. Aš tik siūlau pataisyti, kad būtų suvienodintos sąlygos Aukščiausiojo Teismo, Apeliacinio ir apylinkių teismų teisėjams.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau, jūs jau savo darbą padarėte. Dabar dėl balsavimo motyvų. R.Šukys – pirmasis. Po to – kolega J.Veselka.

R.ŠUKYS. Iš tikrųjų labai gerai, kad gerbiamasis pranešėjas teikia šitą pataisą, nagrinėti šį klausimą tikrai reikia. Mano nuostata dėl teisėjų amžiaus yra žinoma, aš ją esu išdėstęs, kai buvo pratęsiamas amžius vienam iš Aukščiausiojo Teismo teisėjų. Aš esu įsitikinęs, kad jauni teisininkai tikrai šiandien gali pakeisti išeinančius teisėjus, sulaukusius 65 metų, be jokių abejonių. Šiam projektui pritariu tik todėl, kad būtų galimybė šią nuostatą svarstyti ir išspręsti šiandien egzistuojančią problemą, nes teisėjo nepriklausomumo principas vis dėlto su tais pratęsimais akivaizdus. Europos Sąjungos ekspertai pripažino, kad apskritai pratęsimo praktika pažeidžia teisėjų nepriklausomumą. Pritardamas projektui, aš galiu pasakyti, kad tai visai svarstytinas klausimas, atsižvelgiant į tai, kad galbūt verta iš tikrųjų grįžti normaliai prie to, kaip buvo, – 65 metai be jokių pratęsimų. Manau, svarstant šią pataisą, bus įmanoma dėl jos vienaip ar į kitaip apsispręsti. Bet nepriklausomumas turi būti išlaikomas, o dėl tų pratęsimų buvo padaryta klaida priimant patį įstatymą.

PIRMININKAS. Kolega J.Veselka. Prašom.

J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, kai girdžiu argumentus “jauni – seni”, vadinasi, viskas pritempiama prie biologinio amžiaus. Manau, kad šis biologinio amžiaus taikymas žmogui yra apskritai pačių žmogaus teisių ir demokratijos pažeidimas. Dabar teisėjams jau – 70 metų, šiaip valdininkams – 65 metai. Bet kuris siejimas su biologiniu amžiumi, ne su konkrečia asmenybe, su patyrimu, su kvalifikacija, su sveikata ir t.t… Juk viskas vyksta, jis – ne diktatorius, kuris užima postą, jį skiria, analizuoja jo sugebėjimus, jo galimybes. Todėl aš apskritai manyčiau, kad mums reikia atsisakyti tos ydingos praktikos, kai yra siejama su biologiniu amžiumi. Asmenybė – tai ne metai, tai visiškai kiti kriterijai. Todėl reikia apskritai ne tik teisėjams netaikyti 65 metų ribos, bet apskritai netaikyti biologinio amžiaus ribos įstatymuose, nes tai yra žmogaus teisių pažeidimai. Todėl pateikimui diskusijoje pritariu, bet apskritai reikia biologinio principo atsisakyti.

PIRMININKAS. Įdomus pasiūlymas. Gerbiamieji kolegos, ar reikia balsuoti, ar galima bendru sutarimu? Reikia balsuoti? (Balsai salėje) Kolegos, dėmesio! Visi, norėję kalbėti, kalbėjo, prieš tai paklausė. Dabar mes turime susitarti, ar pritariame po pateikimo Teismų įstatymo 48 ir 57 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui. Prašom balsuoti.

Už – 37, prieš – 12, susilaikė 23. Pritarta.

Mielieji kolegos, siūloma, kad pagrindinis komitetas būtų Teisės ir teisėtvarkos komitetas, o papildomas – Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Sutinkame? Ačiū. Svarstyti dar… (Balsas salėje) Tvarka, vienas ten, kitas ten. (Balsai salėje) Viskas gerai. A. Sakalas.

A.SAKALAS. Aš noriu pasakyti repliką po balsavimo. Gerbiamieji kolegos, taip jau išeina, kad mes žmogaus, kuris valdo valstybę, amžiaus neribojame, o jeigu teismą valdo ar kur kas mažesnę darbuotojų grupę, čia jau amžius turi būti apribotas. Kolegos, pritarčiau pasiūlymui dėl biologinio amžiaus, kad biologinis amžius tai nėra tas kriterijus, kuriuo turėtume vadovautis parenkant arba palaikant žmones valstybės tarnyboje.

PIRMININKAS. Repliką – kolega P.Gražulis.

P.GRAŽULIS. Gerbiamieji kolegos, šis klausimas vakar buvo svarstomas Teisės ir teisėtvarkos komitete. Aš nepritariau, man atrodo, turim užleisti vietą jaunimui, kad jauni teisėjai eitų pareigas, o išėjusieji į pensiją iš tikrųjų gaus dideles pensijas, dideles socialines garantijas. Ir nėra ko jų laikyti teismuose, tegul teismai kuo greičiau atsinaujina. Noriu tik paantrinti ponui G.Kniukštai, jo replikai, kad mes rūpinamės tik turtingiausiu sluoksniu. Socialdemokratai, susirūpinkite vargingais žmonėmis. Aš jums jau kelintą kartą tai kalbu, jūs rūpinatės tik pačiais įtakingiausiais, pačiais turtingiausiais, kuriate jiems pačias palankiausias sąlygas ir nematote vargano žmogaus. Noriu, kad jūs galų gale atsigręžtumėte į tautą, į žmones.

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, prieš tai ką tik priėmėme tokį sprendimą. Prašome neužmiršti, bendru sutarimu. Bus ir daugiau.

Taigi kompleksinis 8 klausimas. Kolegos, čia daug pranešėjų, itin sudėtingas reikalas, bet gal greitai. Ar užtenka? Profesoriau! A.Sakalas.

A.SAKALAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš neiškenčiau, kadangi gerai žinau Bibliją, kur parašyta “Lengviau kupranugaris išlįs pro adatos ausį, negu turtingas paklius į dangaus karalystę”. Tai ponas P.Gražulis, matau, tam prieštarauja.

PIRMININKAS. Aš manau, kad susitarsite, kas kur eisite, šiek tiek vėliau.

Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-1791 ES (svarstymas)

Kompleksinis 8 klausimas – Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-1791(2), ES.

Pirmasis pranešėjas yra J.Sabatauskas, taip? Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Ruošiasi B.Vėsaitė ar kas nors kitas.

J.SABATAUSKAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo pakeitimo…

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, prašyčiau arčiau mikrofono.

J.SABATAUSKAS. … įstatymo projektas buvo svarstomas Teisės ir teisėtvarkos komitete, kelis kartus buvo rengiami klausymai, nes buvo gauta labai daug pastabų ir pasiūlymų. Taip pat po to buvo alternatyvus projektas. Kai kurie jo siūlymai atsidūrė pagrindiniame įstatyme, kuris buvo teiktas Vyriausybės, ir galų gale komitetas pritarė patobulintam įstatymo projektui. Tiesa, yra Ekonomikos komiteto, Informacinės visuomenės plėtros komiteto, Seimo narių B.Vėsaitės, S.Lapėno siūlymai. Į kai kuriuos siūlymus atsižvelgta, į kai kuriuos ne. Komitetas pritarė 8 balsais už, vienam susilaikius patobulintam įstatymo projektui. Tiesa, dar šiandien yra įregistruoti Seimo narių A.Kunčino, G.Babravičiaus, V.Kvietkausko ir V.Matuzo siūlymai šiam projektui, tačiau jie įregistruoti tik šiandien 9.55 val. Komitetas, aišku, jų niekaip negalėjo svarstyti. Aš manau, kad šiuos siūlymus mes svarstysime prieš priėmimo stadiją. Ačiū.

PIRMININKAS. Labai ačiū. Ekonomikos komiteto vardu, nematau B.Vėsaitės, ar kas nors kitas gali pasakyti. Atidedame. G.Babravičius – Informacinės visuomenės plėtros komiteto vardu. Ruošiasi R.Dovydėnienė, Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas.

G.BABRAVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos. Praėjusių metų spalio 2 d. Informacinės visuomenės plėtros komitetas, dalyvaujant 6 iš 7 komiteto narių, svarstė minėtą Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo pakeitimo įstatymo projektą. Komitetas iš esmės pritarė iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir pateikė nemažai pasiūlymų, kurie susiję su kompiuterių programų kūrimu ir atitinkamų teisių apsauga šioje srityje. Deja, turiu konstatuoti, kad jau pateiktam Teisės ir teisėtvarkos komiteto tekste į šiuos siūlymus iš esmės neatsižvelgta, todėl šiandien ryte ir atsirado tie siūlymai, kuriuos ponas J.Sabatauskas minėjo. To priežastys tokios, kad tik antradienį Teisės ir teisėtvarkos komitetas pateikė naują patobulintą įstatymo redakciją ir todėl buvo tik viena para laiko pasižiūrėti, ar buvo įvertinta, ar ne.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu į tribūną ministrę ir kolegę Seimo narę R.Dovydėnienė, kuri kalbės Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto vardu. Ruošiasi M.Bastys, Žmogaus teisių komitetas.

R.DOVYDĖNIENĖ. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai. Rugsėjo 23 d. Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas svarstė Autorių teisių įstatymo pakeitimo įstatymo projektą Nr.IXP-1791. Dalyvavo 7 komiteto nariai. Buvo atsižvelgta į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas. Iš teiktų dvylikos siūlymų septyniems Teisės departamento siūlymams yra pritarta, penkiems – ne. Komitetas iš esmės pritarė įstatymo projektui. Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš nėra, susilaikė vienas.

PIRMININKAS. Dėkoju. Nematau Ekonomikos komiteto ir Žmogaus teisių komiteto atstovų. Jeigu kolegos Seimo nariai neprieštaraus, komitetų sprendimai aiškūs, aš jums perskaitysiu jų siūlymų rezoliucines dalis. Komiteto pasiūlymai ir t.t. – pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui su Seimo narės B.Vėsaitės pasiūlymais. Tai Ekonomikos komiteto pritarimas. Balsavimas: už –5 ir susilaikė 3.

Žmogaus teisių komitetas taip pat pritaria iniciatorių pateiktam projektui. Balsavimo rezultatas: bendru sutarimu.

Taigi visi komitetai atkalbėjo arba jų nuomonė buvo referuota. Dabar diskusijoje nori kalbėti 2 Seimo nariai. Kolega G.Babravičius. Kviečiu į tribūną. Ir kolega V.Žalnerauskas. Prašom.

G.BABRAVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos. Pirmiausia noriu pabrėžti, kad Kultūros ministerijos parengtas, Vyriausybės teikiamas ir mūsų svarstomas įstatymo projektas, jo naujoji redakcija, iš esmės yra pažangus, atitinka naujus reikalavimus, naujus iššūkius ir jo reikia. Savo ruožtu šiek tiek apmaudu, kad šiandien svarstome šį įstatymą negalėdami atsižvelgti į šiandien rytą užregistruotas kai kurių Seimo narių pataisas ir pasiūlymus tik todėl, kad Teisės ir teisėtvarkos komitetas tik užvakar pateikė naująją redakciją. Be abejo, per vieną parą buvo šiek tiek sudėtinga reaguoti ir įvertinti, į ką iš daugelio organizacijų, Seimo narių ir komitetų, siūlymų atsižvelgta, į ką neatsižvelgta.

Mano minimos pastabos, kurios susijusios su svarstomu įstatymu, iš esmės aptaria tam tikrus specifinius dalykus, susijusius su Informacinės visuomenės plėtra ir su kompiuterių programų kūrimo, naudojimo, platinimo ir tų teisių apsaugos aspektais. Įstatyme, koks dabar yra pateiktas, 10 straipsnio 2 dalyje, mano nuomone, neatsižvelgta į tai, jog dabar kompiuterių programos dažniausiai atsiranda kaip informacinių technologijų srityje dirbančių įmonių kūrybinės veiklos rezultatas. Tai nėra tik jų darbuotojų kūryba, bet viso sukaupto intelektualinio kapitalo panaudojimas. Taigi pagal dabar fiksuotas įstatymo normas teoriškai gali atisitikti taip, kad visi įmonės darbuotojai paprasčiausiai gali paprasčiausiai reikalauti skelbti juos autoriais. Berno konvencija kompiuterių programas interpretuoja ir saugo jas kaip literatūros kūrinius. Priminsiu, ji buvo pasirašyta 1886 m., o paskutinės jos pataisos padarytos 1979 metais. Technologijų plėtra buvo gana sparti ir dinamiška, todėl tą specifiką, kuri radosi, taip pat būtų gerai, jeigu būtų galima įvertinti.

Kita ne visai priimtina nuostata, mano nuomone, yra ta, kad iš esmės yra fiksuojamos dabar esamos tiek autorių, tiek gretutinių teisių saugotojų monopolinės teisės. Jos fiksuojamos visose srityse ir kartu kalbant apie audiovizualinių kūrinių nuomą. Lygiai dėl tų pačių technologinių galimybių, kurios dabar yra, yra principinės galimybės autoriui tiesiai realizuoti savo teises, todėl yra net ir tam tikra grėsmė. Dar nesame tiek įsigilinę, kad vienareikšmiškai teigtume, bet nustatant šioms kolektyvinėms organizacijoms išimtinę teisę administruoti tam tikras teises, taip pat ir nuomą, galima interpretuoti, kad kai kurios konstitucinės piliečių teisės taip pat gali būti pažeistos.

Toliau nagrinėdamas šį įstatymą norėčiau atkreipti dėmesį, kad į Informacinės visuomenės komiteto siūlymą palikti senojo įstatymo nuostatas dėl tuščių laikmenų taip pat buvo neatsižvelgta. Ryšium su tuo kyla tam tikrų problemų. Pirmiausia norėčiau pabrėžti, kai mes kalbame, visada yra naudinga paskaičiuoti, kokie absoliutūs dydžiai atsiranda autorių naudai arba teoriškai gali atsirasti autorių naudai realizuojant naujo teikiamo įstatymo nuostatas. Tie dydžiai, įvertinant mūsų rinką, per metus neviršija 200 tūkst. litų. Įskaitant tai, kad įstatymo projekto teikėjai siūlo iki 6% apmokestinti tuščias laikmenas, įskaitant administravimo kaštus, dėl kurio skaidrumo taip pat ir dėl mechanizmo yra daug niuansų, šiuo metu, mano manymu, bus daugiau triukšmo dėl nieko negu realios naudos autoriams.

Na, ir dar kelis dalykus noriu pasakyti per man skirtą laiką. Dėl naujų technologijų atsiradimo kai kurie licenzijų dalykai galėtų būti patobulinti šiame tekste, nes, pavyzdžiui, įsigijus kompiuterinę programą per internetą, tarkime, jos legalumo arba jos legalaus naudojimo požymis galėtų būti apmokėjimo dokumentai. Taip pat yra išskirta leidybos sutartis. Jis labai specifinė, apriboja autorius tiesiogiai realizuoti savo teises. Na, ir dar daug kitų dalykų, kurie atsispindi pono A.Kunčino, pono V.Kvietkausko, pono V.Matuzo ir mano pateiktose pataisose, kurių dalis yra redakcinės, o kai kurios galbūt ir esminės. Dėkoju.

PIRMININKAS. Mielieji kolegos, dabar turėtų kalbėti Seimo narys V.Žalnerauskas. Prašom.

V.ŽALNERAUSKAS. Gerbiamieji kolegos, įstatymas tikrai yra labai aktualus, labai reikalingas, ilgai lauktas, tačiau aš vis dėlto išdrįsiu pasakyti, kad yra tokių autorių grupių, kurių interesų šis įstatymas negina. Interesai, be abejo, – tai beveik tas pat kas ir teisės, t.y. siekiamos gauti teisės, bet jų negina ir netgi pažeidžia.

Noriu atkreipti kolegų dėmesį į tai, kad yra tokių autorių grupių, pavyzdžiui, mokslininkai, pedagogai, kurie yra suinteresuoti, kad jų darbai, jų kūriniai būtų kuo plačiau žinomi. Jie ieško visiškai kito dalyko – ne materialinės naudos, o siekia, kad kuo didesnė visuomenės dalis susipažintų su jų darbu. Taip pat labai svarbu pradedantieji autoriai, kurių galimybės patekti į rinką dažnai būna taip nuslopinamos, kad prasimušti jiems labai sunku. Šis įstatymas taip pat jų teisių negina, pasakyčiau, netgi dar labiau apriboja jų galimybes patekti į rinką.

Noriu atkreipti dėmesį dar į tai, kadangi pats įstatymas yra aiškiai rezonansinis, labai svarbus, manau, kad reikia organizuoti platų jo aptarimą. Būtinai reikia organizuoti šio įstatymo klausymus, pasikvietus kuo daugiau suinteresuotų asmenų – ne tik tų autorių, kurie yra plačiai žinomi, bet ir pradedančiųjų. Taip pat ne tik suinteresuotų asmenų ta prasme, kurie administruos šį įstatymą, bet ir tų asmenų, kurie turi interesą kaip autorinių teisių vartotojai. Aš vis dėlto kviesčiau Seimą dar nepriimti šio įstatymo, tuo labiau kad yra tikrai labai gerų nuostatų tuose projektuose, kuriuos komitetai siūlo atmesti. Turiu galvoje ir alternatyvųjį, ir gerbiamojo A.Sakalo projektą. Būtų gerai, jeigu šio įstatymo projekto mes dabar nepriimtume ir dar prie jo būtų padirbėta.

PIRMININKAS. Ačiū. Iš dalies, gerbiamasis kolega, taip ir bus padaryta. Mes dabar turime baigti svarstymą, o priėmimas bus vėliau. Taigi, mielieji kolegos, dėl projekto Nr.IXP-1791, to pagrindinio projekto antrojo varianto. Diskusijose kas norėjo kalbėjo, dabar dar kartą kviečiu kalbėti pagrindinio komiteto vardu J.Sabatauską. Turime susitarti dėl pataisų. Kiek matau, nemažai daliai pataisų pritarta, bet vis dėlto dar yra kelios, dėl kurių mes čia turime susitarti. Pirmiausia yra kolegos S.Lapėno pataisos.

J.SABATAUSKAS. S.Lapėno pataisa siūloma 15 straipsniui. Komitetas jai nepritarė, nes, trumpai sakant, šio straipsnio 3 dalies nuostatos, kurias siūloma papildyti, yra skirtos autoriniam atlyginimui, kuris nustatomas dėl teisių perdavimo ar licencinėse sutartyse dėl teisių naudoti kūrinį suteikimo. Vertinant juridinės technikos požiūriu, šis papildymas pagal santykį su kitų straipsnių nuostatomis yra nepriimtinas, nes čia jau yra apribojimas. Paprastai tariant, ne tam straipsniui yra siūlymas.

PIRMININKAS. Ačiū. Pirmiausia gal kolega S.Lapėnas. Prašome, jūsų siūlymo 15 straipsniui esmė.

S.LAPĖNAS. Norėčiau pasakyti tai, kad alternatyviame įstatymo projekte buvo numatyta nemažai konceptualių kitų požiūrių. Turiu pasakyti, kad Teisės ir teisėtvarkos komitetas, iš pradžių žadėjęs, kad rengėjai galės kartu susitikę aptarti tas įstatymo nuostatas, kurias reikėtų derinti, deja, neįvykdė šio savo pažado ir sausio 8 d., nedalyvaujant alternatyvaus varianto teikėjams, apsvarstė ir pateikė savo nuosprendį. Todėl teikti ir komentuoti dabar šias atskiras nuostatas nėra prasmės.

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, jūs nereikalausite balsuoti ar reikalausite?

S.LAPĖNAS. Ne, nereikalauju.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, einame toliau. Kaip suprantu, kolegės B.Vėsaitės pataisymams pritarta, taip?

J.SABATAUSKAS. Taip, 20 straipsniui, 23 straipsniui pritarta.

PIRMININKAS. Ačiū. Tokiu atveju lieka Informacinės visuomenės plėtros komiteto siūlymas. Kas tą siūlymą gins? Kolega G.Babravičius ar kas kitas? Kol atsiras gynėjas, prašome, gerbiamasis pranešėjau.

J.SABATAUSKAS. Informacinės visuomenės plėtros komitetas iš esmės siūlo 20 straipsnio redakciją palikti senąją, galiojančio įstatymo, kuriame yra iš viso uždrausta kūrinį atgaminti asmeniniams tikslams. Naujoje redakcijoje, vadovaujantis Berno konvencija bei Europos Sąjungos direktyvos 5 straipsniu, numatytos išimtys, t.y. leisti atgaminti asmeniniams tikslams, tačiau numatant tam tikrus dalykus dėl autorinio atlyginimo.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, gerbiamasis Kunčinai, gerbiamasis kolega Babravičiau, ar kuris nors ginsite savo pataisą, ar sutinkate su komiteto išvada? Kolega G.Babravičius. Prašome.

G.BABRAVIČIUS. Ar čia kalbama apie šio ryto…

PIRMININKAS. Mes dabar kalbame apie pagrindinio projekto 20 straipsnį, kuriam buvo komiteto pataisa. Ar jūs reikalaujate balsuoti, ar priimate pagrindinio komiteto išvadą? Dėl 20 straipsnio, kiek supratau, jūsų siūlymas palikti taip, kaip buvo.

J.SABATAUSKAS. Mes svarstėme, apribojimus galima numatyti tik tada, kai yra patenkinamos tam tikros sąlygos pagal Berno konvencijos 9 straipsnį, (…) sutarties 13 straipsnį, taip pat Direktyvos dėl autorių teisių ir gretutinių teisių informacinėje visuomenėje tam tikrų aspektų derinimo 5 straipsnio 5 dalį, kad šalys narės gali numatyti autorių teisių apribojimus tik specialiais atvejais, kai tai neprieštarauja įprastiniam kūrinio naudojimui ir nepagrįstai nepažeidžia autorių teisių arba kito autoriaus subjekto interesų. Faktiškai turi būti numatytos galimybės teisingai atlyginti.

PIRMININKAS. Kolega G.Babravičius tars žodį? Prašome.

G.BABRAVIČIUS. Čia yra principinis klausimas, susijęs su tuščiomis laikmenomis. Mūsų nuostatos išreikštos ir komiteto nuomonėje, ir mes manytume, kad reikėtų palikti senąją formuluotę.

J.SABATAUSKAS. Be to, buvo kolegės G.Vėsaitės kompromisinis siūlymas, kuriam pritarta. Jis buvo pakeistas, palyginti su iniciatorių pateiktu projektu.

PIRMININKAS. Ačiū. Ar reikalausite balsuoti? Kolega G.Babravičius.

G.BABRAVIČIUS. Jos atsispindi ir mūsų dar nenagrinėtose pataisose. Galima ir balsuoti, nes čia yra klausimas apie tai, kad… Dėl balsavimo motyvų, matyt, dar turėsiu teisę kalbėti.

PIRMININKAS. Ne, jūs pats negalėsite. Turi kas nors kitas kalbėti. Kolegė R.Dovydėnienė. Prašom.

R.DOVYDĖNIENĖ. Dėkoju. Aš norėčiau, kad vis dėlto Seimo nariai atkreiptų dėmesį, jog Autorių ir gretutinių teisių įstatymo senoji redakcija iš esmės buvo keičiama dėl Europos Sąjungos direktyvos, kuri reglamentuoja tuos teisinius santykius, kurie aptarti naujos redakcijos 20 straipsnyje. Buvo padaryta daug nuolaidų ir pritarta kolegės B.Vėsaitės siūlymui neapmokestinti įrangos, o apmokestinti tik laikmenas, atitinkamai ribojant dydį. Manyčiau, kad tikrai turėtume suprasti, jog Europos dokumentai reikalauja suderinti mūsų įstatymus, todėl siūlau nepritarti komiteto siūlymui palikti 20 straipsnio senąją redakciją.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolega J.Jučas. Nuomonė už. Prašom.

J.JUČAS. Labai ačiū. Pradėjus taikyti atlyginimą pagal tuščios laikmenos kainą bus stabdoma technologinė autorių teisių apsaugos srities pažanga ir techninių apsaugų naudojimas, nes nebus suinteresuotumo, už tai nebus gaunamas atlyginimas. Tai prieštaraus direktyvos nuostatoms dėl būtinumo naudoti technines apsaugas. Direktyvoje įtvirtintas teisingo atlygio principas reiškia, kad kompensaciją ar atlyginimą turi gauti tie teisių turėtojai, kurių kūriniai buvo panaudoti arba atgaminti, o ne teisių turėtojai apskritai.

PIRMININKAS. Ačiū. Mielieji kolegos, dėmesio! Dabar turėsime apsispręsti balsuodami, tai yra balsuosime, ar pritariame Informacinės visuomenės plėtros komiteto siūlymui dėl 20 straipsnio, kuriam nepritaria pagrindinis komitetas ir kai kurie Seimo nariai, o kai kurie atvirkščiai – pritaria. Taigi, dėmesio, balsuojame. Ar pritariame pagrindinio komiteto… Ar pritariame Informacinės visuomenės plėtros komiteto siūlymui, kuriam nepritarė pagrindinis? (Balsai salėje)

Už – 22, prieš – 33, 13 susilaikė. Nepritarta. Gerbiamasis pranešėjau, man atrodo, daugiau pataisų nėra.

J.SABATAUSKAS. Yra 23 straipsniui, bet iš esmės pritarta jų siūlymui.

PIRMININKAS. Gerai. Ačiū. Aš manau, kad dėl to jau toliau diskusijų nebus.

Gerbiamieji kolegos, dabar mes turime apsispręsti dėl šio pagrindinio varianto aprobavimo po svarstymo. Ar nori kas… Bet čia pavėlavusi. Gerbiamieji kolegos, yra dar pataisų, bet vienų pataisų autorė Seimo narė J.Juozaitienė atisiima, kiek aš supratau, taigi lengviau, o kai kurios pataisos, aišku, bus, matyt, per priėmimą. Irgi, aš manau, teisingai supratau kai kuriuos Seimo narius. Taigi, kolegos, balsuojame, ar pritariame po svarstymo, bet prieš tai kalbos dėl balsavimo motyvų. Pirmasis – G.Babravičius.

G.BABRAVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, nors mano pavardė dega žaliai, bet balsuodamas susilaikysiu, ir štai dėl ko. Į kelias esmines Informacinės visuomenės plėtros komiteto pataisas ir siūlymus nebuvo atsižvelgta. Jos yra išreikštos taip pat ir keturių mano minėtų Seimo narių papildomais siūlymais, kurie priėmimo metu, matyt, dar bus įvertinti. Iš esmės suprasdamas ir konstatuodamas, kad šis įstatymas yra ir pažangesnis, ir reikalingas, ir neblogai parengtas, vis dėlto viliuosi, kad į šias pataisas bus atsižvelgta, todėl dabar balsuodamas susilaikysiu.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, kadangi jūs iš esmės pasisakėte prieš, tai vis tiek kažkas turėtų kalbėti už. Na, nevisiškai prieš. Gerai, truputį nekorektiška. Galiu suteikti S.Lapėnui. Na, neapgaudinėkime vieni kitų, bet iš tikrųjų kas nors turi aiškiai kalbėti už, jeigu pageidauja. Jeigu nepageidauja, tai balsuosime. S.Lapėnas. Prašom.

S.LAPĖNAS. Jeigu kalbėtume apie Vyriausybės teikiamą variantą, didžiausią nerimą kelia tai, kad klausimai, kuriuos konvencijos, tarptautinės sutartys reglamentuoja ir nurodo kaip galimybę spręsti vieną ar kitą problemą, čia jau yra pateikiami kaip privalomos nuostatos. Iš esmės yra iškreipiama tarptautinių teisės aktų prasmė. Teigdami, kad primygtinai būtent taip turėtų būti sprendžiama autorių teisių kompensavimo… būtent toks mechanizmas, na, mes truputėlį klaidiname ir pačius Seimo narius. Juk ir Teisės instituto lapkričio 27 d. rašte Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkui buvo nurodyta, kad kai kurios įstatymo projekto normos suformuluotos nekorektiškai, nes įtrauktos tokios teisės normos, kurios yra neaptartos TRIP sutartyje. Rekomendacinio pobūdžio normos pateikiamos kaip privalomos, klausimai, kuriuos gali nagrinėti tik teismai, perduodami administruojančioms organizacijoms, todėl aš siūlyčiau šiuo metu neišreikšti pritarimo.

Ir dar viena trumpa pastaba dėl Ekonomikos komiteto apsisprendimo. Iš esmės Ekonomikos komitetas pritarė alternatyviam variantui ir tik dėl procedūrų taikymo tvarkos išliko ankstesnis pritarimas Vyriausybės variantui, tačiau buvo pažymėta, kad Vyriausybės variantas buvo svarstomas dar nepaskelbus alternatyvaus varianto. Aš vis dėlto siūlyčiau grįžti prie to varianto, kad būtų derinamos abiejų projektų nuostatos.

PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis kolega. R.Dovydėnienė – nuomonė už. Prašom.

R.DOVYDĖNIENĖ. Gerbiamieji Seimo nariai, šis įstatymo projektas ir alternatyvusis įstatymo projektas buvo svarstomi gana ilgai. Visos grupės, interesų grupės, institucijos, asmenys, organizacijos, kurios norėjo, tikrai galėjo dalyvauti daugelyje klausymų, kurie buvo įvairiuose komitetuose, o pagrindinis Teisės ir teisėtvarkos komitetas, svarstydamas kaip pagrindą Vyriausybės pateiktą projektą, pastabas ir siūlymus, kurie tikrai galėjo būti įtraukti į šį projektą, paėmė iš alternatyvaus projekto. Įstatymas užtikrins geresnę autorių teisių apsaugą (tiek gretutinių teisių, tiek autorių teisių), suderins mūsų teisės nuostatas su Europos standartais. Man labai džiugu, kad yra rastas kompromisas dėl straipsnio, kuris kėlė daugiausiai diskusijų – būtent dėl tuščių laikmenų apmokestinimo. Yra nutarta, kad įstatymui įsigaliojus šis straipsnis nepradės galioti – jis pradės galioti nuo 2004 metų sausio 1 dienos. Todėl siūlau visiems balsuoti už šį įstatymo projektą ir pritarti po svarstymo.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, dėmesio! Dabar balsuojame, ar pritariame po svarstymo su kai kuriomis pagrindinio komiteto priimtomis pastabomis, ar pritariame po svarstymo Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo pakeitimo įstatymo projektui. Prašom balsuoti.

Už – 41, prieš – 5, susilaikė 26. Pritarta. Dėkoju.

Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-1791(A) (svarstymas)

Gerbiamieji kolegos, einame toliau. Dabar yra alternatyvusis variantas – Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo pakeitimo įstatymo projektas. Pagrindinis komitetas jį siūlo atmesti, todėl dabar kviečiu kolegas pareikšti savo nuomonę už ir prieš. Ar nėra norinčių? Ar kolega J.Sabatauskas dar sykį nori kalbėti dėl atmetimo, ar jūs jau sakėte? (Balsai salėje) Užtenka. Gerai. Ačiū. Ar pageidaujate tarti žodį, gerbiamasis Juliau? Prašom.

Prašau. Kad nesipainiotume, dabar dėl alternatyvaus varianto, kurį Teisės ir teisėtvarkos komitetas sausio 14 d. posėdyje pasiūlė atmesti.

J.SABATAUSKAS. Iš tikrųjų dėl alternatyvaus įstatymo projekto man gana keblu kalbėti, kadangi aš vienas jo… Yra ir mano parašas po šiuo projektu, tačiau šiam projektui buvo gauta labai daug neigiamų pastabų ir iš Europos Teisės departamento ir kitų institucijų. Vienas dalykas, kad šio projekto berods 5 siūlymai numatyti 8 straipsniui… 14, 23, 36 straipsniams numatyti perkelti į Vyriausybės teiktą projektą. Komitetas, remdamasis tuo, kad pritarta pagrindiniam projektui, pasiūlė šį projektą atmeti. Balsavimo rezultatai buvo bendru sutarimu už. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar balsai dėl motyvų. Kolega S.Lapėnas, kaip vienas iš autorių. Prašom. Matyt, jūs turėtumėte būti kitoje pozicijoje. Suprantama. Prašom.

S.LAPĖNAS. Alternatyvus variantas buvo rengiamas atsižvelgiant į minėtas nuostatas, kad mokslas, technologijų pažanga padėtų mūsų visuomenės nariams, verslo žmonėms sudarytų sąlygas kuo plačiau naudotis įvairiomis priemonėmis įveikiant atsilikimą šiose srityse. Alternatyvus variantas numato, kad visus ginčus, kylančius šioje srityje, turi spręsti teismai priimtų įstatymų pagrindu, o ne valdžios institucijos ar asocijuotų struktūrų kažkokios tarybos. Iš valdžios institucijų, pagal Vyriausybės teikiamą variantą, atimama galimybė nustatyti įkainius daryti įtaką tam, kas ir taip turėtų surinkti pinigus, skirti ekspertus, aiškinti įstatymus. Alternatyvus įstatymas, užtikrindamas suderinamumą su tarptautinėmis sutartimis ir Europos Sąjungos direktyvom, nenumatytų mokesčių už panaudojimą bibliotekose, kopijavimą (…) būdu, kopijavimo aparatus, už importuojamas laikmenas ir atgaminimo aparatūrą, už radijo ir televizijos laidų klausymąsi viešose vietose. Komitetai, svarstydami alternatyvų projektą, daugiausia vadovavosi ta nuostata, kad šis įstatymas sulaukė Vyriausybės pritarimo, ir todėl jau nesmagu atšaukti buvusį pritarimą ir nepritarti alternatyviajam variantui. Vienintelis Ekonomikos komitetas nedviprasmiškai pasisakė už šį alternatyvų variantą. Todėl aš siūlyčiau jo neatmesti, pratęsti Vyriausybės pateikto projekto svarstymą ir dar kartą atidžiau panagrinėti tas nuostatas, teikiamas alternatyviajam variante.

PIRMININKAS. A.Sakalas. Matyt, dabar bus kitokia nuomonė. Prašom. A.Sakalas.

A.SAKALAS. Gerbiamieji kolegos, mes komitete tikrai svarstėme labai kruopščiai ir alternatyvų variantą, ir pagrindinį variantą, apie 5 nuostatas iš alternatyvaus varianto perkėlėme į pagrindinį variantą. Mes negalime siūlyti Seimui dviejų variantų ir pritarti dviem variantams. Seimas pritarė pagrindiniam variantui, į kurį inkorporuotas alternatyvaus varianto pagrindinės nuostatos, todėl aš nebematau problemos, kodėl turėtume pritarti ir antram variantui, ir vėl grįžti į išeities tašką. Taip mes niekada niekur nenueisime. Todėl aš siūlau pritarti komiteto išvadai ir atmesti alternatyvų variantą.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, dėmesio! Mes dabar balsuosime ir apsispręsime, ar palaikome pagrindinio komiteto išvadą, tai yra atmetame. Tie, kurie palaiko pagrindinio komiteto išvadą, tai yra alternatyvaus projekto atmetimą, spaudžia mygtuką “už”, kurie mano kitaip, kitaip ir balsuoja. Registruojamės ir balsuojame. Už atmetimą – už, o už kitą nuomonę – kiti mygtukai. (Šurmulys, juokas salėje) Artėja Vyriausybės valanda.

Už atmetimą – 47, prieš – 6, susilaikė 19. Pritarta pagrindinio komiteto išvadai. Atmesta. Manau, Vyriausybės nariai ir premjeras atleis, jeigu mes vieną formalų klausimą greitai išspręsime. Kolega G.Babravičius dėl dar vieno varianto. G.Babravičius. Prašom.

G.BABRAVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, nėra prasmės svarstyti mano pateiktų pataisų, nes jos buvo pateiktos ir užregistruotos praėjusiame tūkstantmetyje – 2000 m. gruodžio mėnesį, jos yra susijusios su dar dabar galiojančio, bet keičiamo įstatymo turiniu. Tai paprasčiausiai apmaudu, kad tos įstatymo pataisos nebuvo nagrinėtos kiek anksčiau, kai dar jos buvo aktualios. O dabar nėra prasmės jų nagrinėti.

PIRMININKAS. Ačiū. Taigi kompleksinis klausimas yra išspręstas.

Vyriausybės valanda

Mielieji kolegos, gerbiamieji Vyriausybės nariai, pradedame Vyriausybės valandą. Viskas gerai. Mielieji kolegos, pirmasis klausia E.Masiulis, ruošiasi A.Kubilius. Jeigu nėra A.Kubiliaus, kas nors iš Konservatorių frakcijos. Pirmas klausia E.Masiulis.

E.MASIULIS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji Vyriausybės nariai, klausimas būtų skirtas premjerui. Praeitų metų birželio mėnesį Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininko, profesoriaus R.Pavilionio pastangomis Seime buvo priimti įstatymai, keičiantys studijų finansavimo tvarką. Ir tai, kad nuo šių mokslo metų pradėtas taikyti kitoks studijų finansavimo modelis, iš tikrųjų leido studentams pajusti, kad valstybė jais rūpinasi ir studijų įmokos buvo lyg ir tas sprendimas, kuris priartino daugiau žmonių prie aukštojo mokslo. Tačiau dabar, pastarosiomis dienomis, kai tik 4 mėnesiai veikia naujoji studijų įmoka, naujoji studijų įmokų sistema, mes jau girdime siūlymus keisti šitą tvarką ir vėl grįžti prie ankstesnės tvarkos, kai buvo leidžiama aukštosioms mokykloms priimti į savo ratą ir laisvuosius klausytojus ir iš jų imti visą studijų kainą. Mes jau ir tada sakėme, kad toks sprendimas yra nepamatuotas ir nesusietas su valstybės galimybėmis, su valstybės resursais. Vėl grįžimas prie ankstesnės tvarkos mažų mažiausiai būtų nesolidus ir lyg ir rodytų Vyriausybės bei Seimo daugumos blaškymąsi. Norėčiau paklausti gerbiamojo premjero, ar planuojate surasti reikiamas lėšas, kad ši tvarka, kuri šiandien jau egzistuoja, ir toliau būtų išlaikyta, ar mėginsite ieškoti kažkokių kitų sprendimo būdų?

A.M.BRAZAUSKAS. Pirma, ką reiškia surasti lėšas? Lėšų mes su jumis kartu ieškome. Mes siūlome, jūs surandate lėšas. Parlamentas. Antras dalykas, niekas nekeičia ir niekas nesikėsina į tą tvarką, kuri buvo nustatyta. Tačiau mes gavome labai daug signalų ir pasiūlymų. Ypač aš gerbiu mūsų universitetų Rektorių konferenciją, kuri vieningai, visų universitetų rektoriai prašo, kad tai būtų padaryta. Jeigu kalbėtume atvirai, tai buvo rektorių pasiūlymas, kurį mes, kaip Vyriausybė, įforminome ir pateikėme Seimui. Grįžimo atgal nėra. Bet kyla kitas klausimas: kodėl mes savo piliečiui, kuris turi finansinių galimybių, užkertame kelią studijuoti? Mes paprasčiausiai užkertame kelią studijuoti. Apsidairykime aplinkui, kas vyksta. Kodėl mūsų pilietis gali važiuoti į Švediją, į Angliją ir mokėti savo tūkstančius, daug didesnius nei Lietuvoje, o čia, Lietuvoje, jis savo vaikui negali sudaryti sąlygų siekti aukštojo mokslo? Manyčiau, kad toks paviršutiniškas šio klausimo nagrinėjimas atskirose frakcijose, taip pat ir Socialdemokratų frakcijoje, nepagrįstai ir labai lengvai atsisakant šio mūsų, tiksliau, visų rektorių pasiūlymo, yra vertas rimtesnio dėmesio.

Mums Vyriausybėje šiandien buvo pateikta aukštojo mokslo strategija iki 2007 metų. Mes nesugebėjome jos apsvarstyti ir atidėjome svarstymą, nes valstybė ir valstybės biudžetas gali finansuoti tik tiek žmonių, siekiančių aukštojo mokslo, koks yra valstybės interesas. Tiek, koks yra valstybės interesas ir koks yra valstybėje specialistų poreikis. O žmonių, norinčių studijuoti, yra kur kas daugiau. Jūs žinote, kad konkursai į daugelį specialybių yra dideli, į vieną vietą iki 30 žmonių. Reikia džiaugtis, kad mūsų visuomenėje vis dėlto atsirado žmonių, suprantančių, ką reiškia aukštasis mokslas ir ką reiškia jaunosios kartos išsilavinimas. Mes turime sudaryti šiam išsilavinimui galimybes ir įvairias sąlygas, ir valstybės remiamų, ir neremiamų. Tai, man atrodo, yra visuomenės labui ir visuomenės naudai. Tai nėra Vyriausybės kaprizai arba Vyriausybės interesai.

PIRMININKAS. J.Razma. Ruošiasi J.Olekas.

J.RAZMA. Norėčiau pasiteirauti ne dažnai čia klausiamo aplinkos ministro. Mano klausimas būtų dėl Europos geografinio centro reikalų. Teko pastebėti, kad ten ekskavatoriai kasa kažkokias duobes, vaizdas primintų golfo laukų parengimą. Neformaliai teko domėtis ir yra žinių, kad ruošiamasi labai susiaurinti jo ribas ir net patį centro ženklą perkelti į mišką iš tos vietos, kurioje jis dabar yra, nes lyg ir trukdo kažkieno planams. Aš galiu suprasti, nes ten yra gražus Bernotų ežeras, ir veržimasis statytis individualius namus gali būti gana stiprus. Gal jūs galite atskleisti, kokia yra padėtis, kam ten skiriami sklypai, kas ten planuoja investicijas? Galite patikslinti mano žinias?

A.KUNDROTAS. Ačiū už klausimą. Dabar tikrai negalėčiau pasakyti, ar ten kasama norint perkelti tą ženklą, ar kasama pamatams, ar dar kam nors. Mano lygiu dėl to nebuvo priimta jokių sprendimų. Galėsiu pasiteirauti ir suteikti jums informaciją. Jeigu bus pageidaujama, tai per kitą Vyriausybės valandą galėsiu išsamiai atsakyti, nes dabar neturiu jokios informacijos apie pažeidimus, jei jų yra, arba apie sklypų skyrimą.

PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia J.Olekas. Ruošiasi kolega V.Rinkevičius.

J.OLEKAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Aš norėčiau paklausti kultūros ministrės. Gerbiamoji ministre, buvo atgarsių po sėkmingos Frankfurto mugės. Gal galėtumėte pasakyti, kaip sekasi čia, namuose, ypač kokie yra kaimo bibliotekų reikalai, ar leidybai yra užtektinai skirta pinigų, ar mes turime kokių nors naujų investicijų, kad tuo, kas taip gražiai buvo parodyta Europai, kiek žinau, mūsų autoriai sulaukė ir vertimų, ir užsakymų, ir Lietuvoje mūsų žmonės galėtų pasidžiaugti?

R.DOVYDĖNIENĖ. Dėkoju. Frankfurto knygų mugė buvo tikrai gera paspirtis siekiant daugiau finansavimo skirti leidybos programai. Šiais metais ši programa yra padidinta, prioritetas leidybos programoje padidintų lėšų sąskaita yra mūsų knygų vertimai į užsienio kalbas ir jų reprezentacija, pristatymas.

Jeigu kalbėtume apie bibliotekas, džiugu yra tai, jog praeitais metais Vyriausybė patvirtino bibliotekų modernizavimo programą ir 10 metų nustatė tam tikras gaires ir konkrečius darbus, ką daryti dėl bibliotekų. Viena iš problemų yra ta, kad tiek miestų, tiek rajonų viešosios bibliotekos yra labai prastose patalpose, o kita problema yra spaudinių įsigijimas – kiek naujų knygų gauna viena ar kita biblioteka. Negaliu sakyti, kad spaudiniams įsigyti labai padidėjo lėšų, tačiau mes tą programą šiek tiek didiname, ir ne tik apskričių, bet ir miestų, rajonų viešosios bibliotekos šiais metais turėtų gauti daugiau spaudinių.

J.OLEKAS. Labai ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia V.Rinkevičius. Ruošiasi kolega J.Veselka.

V.RINKEVIČIUS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš norėčiau paklausti teisingumo ministro dėl teismo antstolių darbo. Pakeitus tvarką, privatizavus juos, kai kuriuose rajonuose susidarė problemų (sostinėje tų problemų gal nėra) dėl išieškojimo ir apskritai dėl jų darbo. Pavyzdžiui, Biržų rajone, kituose rajonuose yra tokia situacija. Dabar išieškojimas absoliučiai nevyksta, ten gal organizaciniai, gal kiti dalykai. Teismai priima sprendimus, bet tų sprendimų vykdymo nėra.

Dar vienas dalykas. Labai brangios jų paslaugos. Jūs patvirtinote įkainius. Jeigu pilietis kreipiasi į antstolį, jis turi sumokėti vien už tai, kad kreipiasi, o ne už tai, kad jis ieškos. Jeigu jis po to ieškos ar dar ką nors darys, reikės dar mokėti. Antstoliui iš esmės užtenka pinigų vien todėl, kad į jį kreipiasi, jis neieškodamas labai gerai gali gyventi.

Antras dalykas. Paslaugos. Pavyzdžiui, moteris kreipėsi, teismas priteisė alimentus. Už kreipimąsi antstoliui turi sumokėti 50 Lt, o ar jis ieškos, ar ne, didelis klausimas, bet turi sumokėti vien už kreipimąsi. Galbūt tos moters šeimos savaitės išlaidos yra 50 Lt ir ji neturi pinigų, todėl ir ieško. Ar ne per dideli patvirtinti teismo antstolių įkainiai? Iš esmės nėra jokio mechanizmo jį priversti tai daryti ir nėra jokios atsakomybės už tai.

Smulkūs išieškojimai, baudos ir t.t. Pavyzdžiui, 200 Lt žmogui priteisė ir antstolis turi išieškoti. Tai 200 Lt už tą išieškojimą ir 130 Lt už paslaugas antstoliui. Vadinasi, iš žmogaus jau reikia išieškoti 330 litų. Tų smulkiųjų iš esmės nėra galimybės išieškoti, o tai sunkina jau ir taip sunkią padėtį. Ką, jūsų nuomone, reikėtų daryti?

PIRMININKAS. Vieną minutę! Mielieji kolegos, prašom laikytis tvarkos. Klausimui – viena minutė. Net ir labai sudėtingam. Prašom.

V.MARKEVIČIUS. Labai ačiū už klausimą. Iš tikrųjų labai geras klausimas, šiandien aktualus. Nenoriu pažeisti reglamento. Jūs uždavėte bent penkis klausimus, kiek aš suskaičiavau, susijusius su antstolių reforma.

Jūs puikiai pamenate, kad praeitų metų vasario 28 d. buvo priimtas naujas Civilinio proceso kodeksas, kuris įsigaliojo šių metų sausio mėnesį. Taip pat praeitais metais buvo priimtas Antstolių įstatymas, kuris irgi įsigaliojo šiais metais. Jame Teisingumo ministerija yra įpareigota patvirtinti sprendimų vykdymo instrukciją, kuri minima ir Civilinio proceso kodekse.

Dėl jūsų klausimo, susijusio su teismų sprendimų nevykdymu. Nenorėčiau tikėti šiandien, kai ta reforma yra tik pradėjusi veikti, jog mes galime spręsti apie jos teisingumą arba neteisingumą. Maždaug prieš metus buvo surengta speciali Europos valstybių teisingumo ministrų konferencija, kuri sprendė klausimus, susijusius su teismų sprendimų vykdymu. Mes privalėjome reformą, kurią pradedame įgyvendinti, daryti, nes mūsų sprendimų vykdymas praėjusiais metais buvo tik apie 15%. Šiandien, po 15 ar 16 dienų, teigti, ar tai vykusi, ar neįvykusi reforma, kuri įtvirtinta įstatymais, mes iš tikrųjų negalime, nes tiktai paskutinę dieną pagal jūsų ir mūsų bendrai pateiktus ir priimtus įstatymus buvo vykdomos bylos ir senos paskirstytos antstoliams, nes atėjo dauguma visiškai naujų žmonių, nes buvo išsilavinimo cenzas arba nustatytas reikalavimas, kad būtų įstojęs į aukštąją mokyklą, kuri suteikia teisininko kvalifikaciją. Tas procesas dėl to galbūt šiek tiek ir yra ne įstrigęs, bet lėtai judantis. O dėl įkainių, apie kuriuos jūs kalbate, pateikėte pavyzdį alimentų bylų, tai jeigu atidžiai paskaitytumėte vykdymo instrukciją… Būtent programa, kurią iš tikrųjų Teisingumo ministerijai paskirta įgyvendinti, tai yra teismų sprendimų vykdymo instrukcijos, numato būtent socialiai remtiniems asmenims alimentų bylose tai, kad valstybė visiškai padengia tas išlaidas, bet asmuo privalo pateikti Teisingumo ministerijai per antstolį. Be jokios abejonės, ne tam pačiam žmogui reikia, todėl tos paslaugos bus apmokėtos.

Apskritai dėl įkainių dydžių, ar jie dideli, ar nedideli, tai, turėdami nemažą darbo patirtį su advokatais, notarais, iš tikrųjų daug diskutavome ne tiktai su kitų valstybių specialistais, bet ir su savo kolegomis iš Finansų ministerijos, kurie tą dalį išmano. Vis dėlto priėjome prie išvados, kad jeigu turi būti sėkminga reforma teismų antstolių, kurie tapo privačiais, tai tie įkainiai šiandien yra, mano supratimu, gana gerai pamatuoti ir jie skatina ne pačius išieškotojus, bet skolininkus savanoriškai įvykdyti teismų arba kitų institucijų sprendimus bei sumokėti baudas. Pavyzdžių mes turime, galėčiau jų pateikti iš įvairių Europos šalių, kurios tik prieš keletą metų pradėjo tą reformą, kuri tik pas mus vyksta. Tiek Prancūzija, tiek Olandija, netgi ta pati Estija tą modelį pasirinkusios. Dėl to tų sprendimų įvykdymas padidėjo iki 70%, o savanoriškas įvykdymas iki 80%. Kodėl? Todėl, kad niekas nenori mokėti papildomų išlaidų, kurias gali patirti, jeigu netvarkingai ir nesąžiningai elgsis, pavyzdžiui, taip dabar stengiasi nuslėpti turtą skolininkai ir panašiai.

O dėl išieškotojo klausimų, tai šiuo atveju, jeigu mes kalbėsime apie įvairias institucijas, tai kaip ir samdant advokatą, taip ir antstoliui sudaryta galimybė pasirinkti tinkamesnį antstolį ir mokėti tam antstoliui, kuris dirba tikrai gerai. Aš suprantu, kad šiandien labai sunku apsispręsti, kuris yra geresnės, aukštesnės kvalifikacijos, nes jie visi šiandien, ne šiandien, o tik praeitais metais laimėjo konkursus ir pradėjo dirbti nuo sausio 2 dienos. Iš tikrųjų reikės tam tikro laiko įsibėgėti, ir tokių konkrečių klausimų, aš įsivaizduoju, atsiras tiek jums, tiek mums gana įvairių. Labai ačiū.

PIRMININKAS. Dabar klaus J.Veselka, ruošiasi kolega G.Steponavičius. Gerbiamuosius ministrus prašau taip pat glaustai atsakinėti.

J.VESELKA. Aš norėčiau paklausti ūkio ministro. Kaip sužinojau, dabar Lietuvos energetikoje yra tokia situacija: jeigu kas nemoka už paslaugas pinigų, Lietuvos energetika samdo privačią kompaniją, kuri, kaip sako, išieško pinigus ir po to apie 50% tų išieškotų pinigų privati kompanija pasilieka. Ar gali valstybinė įmonė samdyti privačią firmą išmušinėti pinigus iš gyventojų?

P.ČĖSNA. Ačiū už klausimą. Aš tokios informacijos neturiu. Lietuvos energetika tai plati sąvoka, tai yra “Lietuvos energija”, “Rytų tinklai”, “Vakarų tinklai”, elektrinės. Jeigu jūs turite kokios konkrečios informacijos, būčiau dėkingas, jeigu ją perduotumėte. Manyčiau, diskutuotina sąvoka, nes geriau valstybei nors kiek gauti pinigų, negu visiškai nieko negauti, nors aš neskatinu tokių tarpininkų veiksmų. Manyčiau, kad reikia stengtis apsieiti be tarpininkų.

PIRMININKAS. Ačiū. Prašome. Minutę! Minutę! Minutę, Juliau! J.Veselka nori papildomai.

J.VESELKA. Gerbiamasis ministre, tai daro AB “Lietuvos energija”. Ir jūsų sakomas “manyčiau”, arba turi būti konkretūs veiksmai, arba tai reikia tikrai legalizuoti ir pritarti, bet “manyčiau” – ne ministro žodis.

P.ČĖSNA. Ačiū už patarimą.

PIRMININKAS. Dar kartą… Atsiprašau, G.Steponavičius. Ruošiasi kolegė S.Burbienė.

G.STEPONAVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, atsižvelgdamas į jūsų siūlymą pateiksiu savo klausimo santrauką gerbiamajai socialinių reikalų ir darbo ministrei. Gerbiamoji ministre, šiandien po svarstymo Seimas pritarė Vyriausybės teiktam Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymui, susijusiam su dirbančiaisiais pensininkais ir invalidumą turinčiais dirbančiaisiais. Taigi, gerbiamoji ministre, teikdami šį įstatymą, jūs sulaukėte krašto apsaugos pasiūlymų, aš taip pat gaunu nemažai kreipimųsi iš į pensiją išėjusių, bet dirbančių kariškių. Jie kelia klausimą, ar tie patys principai, kurie Konstitucinio Teismo buvo įvardyti, neturėtų būti taikomi ir kariškiams, kurie šiuo metu gauna 30% dydžio pensiją, jeigu jie išlieka darbe. Kaip Vyriausybė ketina elgtis, juo labiau turint minty, kad artimiausiu metu lyg ir, jūsų ministerijos darbuotojai minėjo, prie šio klausimo ketinama grįžti?

V.BLINKEVIČIŪTĖ. Ačiū jums už klausimą. Iš tikrųjų tam tikros ministerijos projektus yra parengusios dėl pareigūnų pensijų mokėjimo dirbantiesiems, kai jie išeina iš tarnybos, kurioje dirbdami įgijo teisę į pareigūno pensiją. Čia yra ne tik krašto apsaugos, bet ir vidaus reikalų, ir saugumo, ir kitų tarnybų. Tokį projektą jau inicijavo ir parengė Vidaus reikalų ministerija, žinau, nes jis buvo atsiųstas derinti į mūsų ministeriją. Manau, kad artimiausiu metu mes svarstysime tai Vyriausybėje ir tuomet bus priimtas sprendimas. Taigi tas klausimas yra sprendžiamas.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia V.Matuzas, ruošiasi kolegė S.Burbienė.

V.MATUZAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Vyriausybės programoje viename iš punktų, kalbant apie valstybės valdymą, yra įrašyta: “Įgyvendinti aiškią valstybės tarnautojų, pareigūnų ir politikų darbo apmokėjimo sistemą, panaikinti esamas atlyginimų disproporcijas ir nepagrįstai dideles išeitines kompensacijas. Atsakingi vykdytojai – Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Vidaus reikalų ministerija, Finansų ministerija. Įvykdymo terminas 2001 m. ketvirtasis ketvirtis, 2002 metai”. Kaip supratau, jūsų Vyriausybė ir sudarė tokias sąlygas, kad išrinktasis Lietuvos Respublikos Prezidentas gaus mažesnį atlyginimą negu kai kurie valstybės tarnautojai. Ką jūs manote tuo klausimu, kaip jį reikėtų spręsti?

V.BLINKEVIČIŪTĖ. Ačiū už klausimą. Iš tiesų buvo priimtas toks įstatymas, kai susidarė tam tikra situacija dėl naujai išrinkto Prezidento atlyginimo, 2000 m., kai dirbo ne šita Seimo dauguma, kiek aš žinau. Tuomet ir Vyriausybė pateikė šiek tiek kitokius siūlymus, negu Seime buvo priimtas galutinis variantas. Tuomet buvo mūsų siūlymas, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos siūlymas, ar nebūtų tikslinga Prezidento atlyginimą, tai buvo dar prieš dvejus metus, reglamentuoti atskiru Prezidento įstatymu, kad nebūtų tam tikros disproporcijos ir panašiai, nes jis yra valstybės vadovas. Tačiau svarstant Seime buvo priimti kitokie pasiūlymai ir buvo kitaip nuspręsta, todėl įvyko taip, kaip įvyko, ir dabar turime tokią situaciją. Tačiau Vyriausybėje pirmieji pasitarimai buvo, kad, matyt, mes prieš to grįžime ir teiksime tam tikrus siūlymus.

PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia S.Burbienė. Ruošiasi D.Velička.

S.BURBIENĖ. Mano klausimas finansų ministrei. Gerbiamoji ministre, jūs neseniai grįžote iš Vienoje vykusio forumo. Gal galėtumėte pasakyti, kokie yra atsiliepimai apie jūsų pristatytą Lietuvos pažangą, nes aš bent šiandien dar žiniasklaidoje nemačiau jokių atsiliepimų?

D.Grybauskaitė. Labai ačiū. Atsiliepimai buvo Austrijos žiniasklaidoje. Teko duoti interviu pagrindiniam televizijos kanalui, pagrindinių žinių metu – 19.30 val. buvo Vengrijos finansų ministro ir mano interviu. Mes pristatėme savo šalių ekonominę situaciją bei procesus, kurie vyksta rengiantis narystei. Netgi žurnalistas nustebo ir konstatavo, kad mūsų situaciją, ko gero, galima vertinti geriau nei Austrijos situaciją. Pozicija labai pozityvi.

Pačioje konferencijoje, investitorių forume reakcija taip pat buvo gana palanki būtent dėl to, kad mūsų europinė perspektyva mums garantuoja pasitikėjimą ir dabar telieka mėginti neišbarstyti to pasitikėjimo ir dirbti, kaip dirbome. Reakcija buvo labai pozityvi.

PIRMININKAS. Ačiū. D.Velička. Ruošiasi kolega G.Mikolaitis.

D.VELIČKA. Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Mano klausimas teisingumo ministrui. Gerbiamasis ministre, mane pasiekė žinia, kad Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios vardu Teisingumo ministerijoje įregistruota antra nauja religinė bendruomenė. Turiu priminti, kad evangelikų reformatų bažnyčia nuo 1549 metų yra vientisa. Tą liudija ir jos pavadinimas Unites Lithuanio. Dabar Teisingumo ministerija įkūrė Bažnyčią jau egzistuojančioje Bažnyčioje. Jeigu taip yra, tai yra šiurkščiai pažeista Lietuvos Konstitucija, būtent jos 7 straipsnio 2 dalis. Patvirtinkite ar paneikite šį faktą.

V.MARKEVIČIUS. Negaliu nei patvirtinti, nei paneigti. Iš tikrųjų labai daug religinių bendruomenių arba juridinių asmenų registruojasi, kiekvieną dieną vidutiniškai maždaug iki dvidešimt. Jūsų paminėtas Konstitucijos straipsnis, kad negalioja joks įstatymas ar kitas, priešingas Konstitucijai, tai iš tikrųjų yra labai svarbus, bet bendro pobūdžio. Aš šiuo atveju nelabai galėčiau laikyti vieno ar kito juridinio asmens registravimo kaip tiesioginio prieštaravimo Konstitucijai. Jeigu iš tikrųjų taip yra, aš pažiūrėsiu ir pasidomėsiu tuo klausimu. Tik aš jūsų paprašysiu, nes jūs turbūt didesnis specialistas tos srities, t.y. religinių bendruomenių, arba geriau žinote tuos klausimus, tai aš gal po posėdžio… Pasakysite man tikslius pavadinimus ir aš pasidomėsiu, nes tikrai nesu įsiminęs visų religinių bendruomenių. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia G.Mikolaitis, ruošiasi S.Kružinauskas.

G.MIKOLAITIS. Ačiū. Aš norėčiau paklausti socialinės apsaugos ir darbo ministrės. Liepos 9 d. jūsų įsakymas dėl reikalavimų stacionarioms socialinės globos įstaigoms ir asmenų į jas siuntimo. Apskrities pavaldumo senų žmonių globos įstaigos skirtos gyventi I grupės invalidams ir vyresniems kaip 85 metų žmonėms. Iki šių metų sulaukę pensinio amžiaus turėjo teisę (aišku, aš nemanau, kad ten kas savo noru nori patekti), bet susidarius gyvenimo sąlygoms dabar jau jie neturi teisės. Į mane kreipėsi įstaigų vadovai ir gyventojai. Ar naujiems taip taikoma ir kodėl? Ar jau tuos, jaunesnius, kurie ten gyvena, iš ten reikės iškraustyti? Ačiū.

V.BLINKEVIČIŪTĖ. Labai ačiū jums už klausimą. Aš labai atsakingai noriu jums pasakyti, o jūs pasakykite tų įstaigų vadovams (man gaila, kad jie to nežino, ne vienas aptarimas buvo), kad žmonės, kurie gyvena globos įstaigose, senelių namuose, jie ir gyvens ten tiek, kiek jiems Dievas duos arba jie patys norės gyventi. Ši nauja tvarka yra taikoma tik tiems, kurie nauji yra siunčiami, patys nori apsigyventi senelių globos namuose arba pagyvenusių žmonių globos namuose. Pirmiausia tie pakeitimai yra padaryti todėl, kad iš tikrųjų tuose namuose turi gyventi tie žmonės, kuriems jokios kitos paslaugos, tarkime, paslaugos namuose nebegelbsti. Jiems reikia intensyvios, nuolatinės priežiūros. Taigi mes ir norime palaipsniui mūsų valstybėje įvesti tokią tvarką, nes, deja, dar yra tokių atvejų, kaip jūs sakote, kad sulaukė 60 metų, neturi dabar kur gyventi, kodėl jam nenueiti ir negyventi senelių namuose, kur išlaikymas visai neblogas, per 1000 litų moka valstybė ir t.t. Tikrai taip neturėtų būti. Turėtų būti teikiamos kitos paslaugos, tarkime, nakvynės namų paslaugos, o tai savivaldybėse irgi yra plėtojama.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia S.Kružinauskas. Ruošiasi kolega A.Kubilius.

S.KRUŽINAUSKAS. Aš atsiprašau, bet mano klausimas taip pat socialinės apsaugos ir darbo ministrei. Aš noriu paklausti dėl našlių pensijų. Ir toliau nuolat klausiama, kad vieni gauna mažas našlių pensijas arba jos yra nevienodos. Jūs tai žinote, komitetas kreipėsi į jūsų ministeriją, aš žinau, jūs rengiate šį klausimą, gal galėtumėte pakomentuoti, kokia dabar šio klausimo stadija.

V.BLINKEVIČIŪTĖ. Labai ačiū jums klausimą. Mano pagrindinis komentaras būtų vienu sakiniu, jeigu jūs leisite. Sakykime taip, išleidome kažkada džiną iš butelio ir dabar niekaip negalime jo grąžinti atgal. Beje, čia buvo ne mano, aš tiesiog kartoju vieno iš Seimo komiteto pirmininkų pasakytą tokią mintį. Bet mes dar iki Naujųjų metų svarstėme įvairias galimybes, iš tikrųjų visus už ir prieš svėrėme Vyriausybės strateginiame komitete. Manau, prie to mes dar grįšime. Galutinio sprendimo iš tikrųjų nėra. Bet nėra gerai, kad našliai ir našlės yra keturių rūšių. Kiekvienu atveju norisi turėti galimybes ne kam nors sumažinti ar apriboti, o atvirkščiai – padidinti. Taip yra geriau socialinėje politikoje ir socialinėje apsaugoje. Bet visą laiką reikia viską gerai susiskaičiuoti ir gerai pasverti. Manau, kad vienokius ar kitokius sprendimus galutinai apmąstę mes, matyt, teiksime.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia A.Kubilius. Ruošiasi kolega A.Sakalas.

A.KUBILIUS. Aš norėčiau užduoti tokį bendrą klausimą, į kurį galbūt atsakytų švietimo ministras, gal ir ūkio ministras, o gal ir premjeras, aš net nežinau, kaip tą visą klausimą padalyti į atskiras dalis. Norėčiau nuo įžangos. Jeigu visi gerai prisimenate, tai 2000 m. kovo mėn. Europos Sąjunga Lisabonoje priėmė garsiąją deklaraciją plėtoti žinių ekonomiką, konkurentišką ekonomiką ir užsibrėžė aiškų tikslą per dešimtmetį tapti konkurentiškiausia ekonomika visame pasaulyje, kitaip sakant, pasivyti ir pralenkti Ameriką. Mes taip išvertėme į lietuvių kalbą. Antradienį Briuselis, Komisija visas Europos Sąjungos nares perspėjo, kad šio tikslo pasiekti kol kas visiškai nesiseka. Praeitais metais Lietuvoje buvo patvirtinta ilgalaikė ūkio plėtros strategija, valstybės strategija, nacionalinis susitarimas ir daug kitų dokumentų, kuriuose taip pat strateginiu tikslu buvo įvardytas Lietuvos ekonomikos konkurentiškumas kuriant žinių ekonomiką. Aš noriu paklausti garbingų Vyriausybės vyrų ir moterų, kada mes Lietuvoje patys sau pasakysime, kad tokį gražų tikslą išsikėlę mes nelabai judame į priekį? Ar mums taip pat reikės trejų metų, ar mes tą greičiau padarysime? Man atrodo, kad mes į priekį nelabai judame, nepaisant gražių mūsų tikslų.

A.M.BRAZAUSKAS. Žinoma, mes esame labai nekantrūs ir labai greitai, ir labai daug norime. Ekonomikos žinių klausimas apskritai yra vienas tarp dešimties ar devynių prioritetų, taip jau tikslinant. Lisabonoje priimtų prioritetų, kaip matote, yra daug.

Dabar toliau. Man atrodo, tie dokumentai, kuriuos jūs minėjote ir kuriuos svarstė Seimas, sudaro pagrindą ir tas susitarimas, kurį mes su jumis pasirašėme, taip pat sudaro pagrindą mūsų tolesnei veiklai, nurodo šios veiklos gaires. Mes ir ateityje to laikysimės. Bet jūs puikiausiai suprantate, kad per vieną mėnesį ar per vienerius metus padaryti revoliuciją šioje srityje turbūt nelabai įmanoma. Mes dabar įsteigėme Mokslo ir technologijų komisiją, kurios pirmininkas aš esu ir kurios posėdį mes jau turėjome prieš keletą dienų. Mes labai rimtai pradėjome svarstyti ir mokslo, ir, sakyčiau, jo panaudojimo galimybes mūsų gyvenime, mūsų ekonomikoje, kaip suaktyvinti mokslinius tiriamuosius darbus, daugiau juos orientuoti į taikomąjį pobūdį atskirų ekonomikos sričių. Aš manau, jeigu visi mes nepamiršime šio prioriteto ir nuolat laikysimės, tai tikrai rezultatai pasirodys ir pasirodys labai greitai.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia A.Sakalas. Ruošiasi kolega G.Kniukšta.

A.SAKALAS. Mano klausimas aplinkos apsaugos ministrui. Gerbiamasis ministre, norėčiau jūsų paklausti iš ekologijos. Sakykite, ar pakeitus atominę energetiką šilumine energetika mes be didelių finansinių investicijų galėsime išlaikyti Kioto protokolo reikalavimus, ir sakykite, kaip su atliekomis. Ar jūs vertinate galimybę šalia Pravieniškių, kur yra plotas ir pigi darbo jėga, statyti atliekų perdirbimo fabriką ar gamyklą, kaip jūs ją vadinate?

A.KUNDROTAS. Ačiū už klausimą. Be abejo, uždarius Ignalinos reaktorius pagrindinis krūvis teks šiluminėms elektrinėms. Tikrai deginamo kuro kiekis padidės. Kol kas sunku pasakyti, kokia bus dujų, mazuto ir kitų kuro rūšių proporcija. Tačiau net pagal blogiausią scenarijų skaičiuojant, vis dėlto mes dar išsitenkam pagal Kioto protokolo rodiklius. Bet tai yra pakankamai rimtas klausimas, nes tikrai nemažai šalių dabar ruošiasi pardavinėti savo sutaupytas tonas, o mes kol kas negalim tiksliai pasakyti, kiek galim dalyvauti toje tarptautinėje prekyboje, nes kol kas, kaip minėjau, sudėtinga tiksliai atsakyti, kiek tonų dabar sutaupysim. Bet turėčiau tikrai nuraminti, kad nėra viršijama dėl tos priežasties.

Dėl priemonių atliekų rūšiavimui. Kaip žinote, valstybės kišimasis dabar yra gana ribotas. Tai yra ISPA lėšos ir valstybės kofinansavimas skiriama tiktai pagrindinei infrastruktūrai sukurti. Kol kas yra taip. Tai yra sąvartynai ir regioninės aikštelės, regioniniai sąvartynai, regioninės surinkimo sistemos, ir tik vienoje kitoje vietoje, kur reikia tam tikro rūšiavimo, ten, kur mūsų įsipareigojimai yra ne tiktai pagal kokią sąvartynų direktyvą, bet, pavyzdžiui, pakuočių perdirbimo direktyvą, ten numatomas arba stiklo rūšiavimas, arba kitokios pakuotės rūšiavimas. Konkrečiai kuriame regione ir kurioje vietoje turėtų atsirasti vieni ar kiti įrenginiai, tikrai sprendžia tos savivaldybės, kurios dalyvauja šioje regioninėje sistemoje. Kol kas Kaunas, kadangi ten papultų jūsų minima vieta, Kauno regioninė sistema tiktai pradedama rengti, ir šitas klausimas dar turės būti svarstomas. Ir mes savo užduotyje ir per priežiūros komitetą pasiūlysim, kad tai irgi būtų apsvarstyta kaip viena iš galimybių, galbūt atpiginančių sistemą. Dėkui.

PIRMININKAS. G.Kniukšta. Ruošiasi kolega J.Karosas.

G.KNIUKŠTA. Dėkoju, pone pirmininke. Aš norėčiau gerbiamojo susisiekimo ministro paklausti dėl kaimo kelių būklės. Drįstu teigti, gerbiamasis ministre, kad ir šią žiemą situacija nesikeičia. Slidūs, užpustyti keliai kaimo gyventojams sukelia didelių keblumų ne tik nuvykti į rajono centrą, bet ir palydėti žmogų į paskutinę kelionę. Kai kurių rajonų merai atsako trumpai: neturim pinigų. Arba kai kurie prideda komentarą: kam barstyti veltui smėlį, jeigu sinoptikai žada atšilimą. Gerbiamasis susiekimo ministre, koks būtų jūsų atsakymas kaimo žmonėms dėl kelių šią žiemą? Ačiū.

Z.BALČYTIS. Labai ačiū. Iš tikrųjų turėčiau irgi taip pat jus nuliūdinti, kad aš negaliu prognozuoti, kiek šiais metais arba kitais metais bus gili ar negili žiema, ir aišku, kad nuo to, kokios yra klimatinės sąlygos, didele dalimi priklauso išlaidos, kurios yra skiriamos vieno ar kito kaimo kelio priežiūrai. Jūs iš tikrųjų paminėjote tam tikrą problemą arba valstybėje egzistuojančią tam tikrą sistemą, kad už kaimo kelius, kaip jau yra sutarta ir kaip nurodo Kelių ir priežiūros plėtros įstatymas, atsako vietos savivaldybės. Pagal nustatytą įstatyme sistemą ir tvarką yra perskirstomi pinigai kelių priežiūrai ir plėtrai. Užpraeitais metais Kelių priežiūros fondas buvo 550 mln., praeitais metais buvo 730 mln., šiemet yra patvirtinta biudžete 780 mln. Tai nebūtų galima taip jau teigti, kad nieko šioje srityje nedaroma.

Aš manau, kad mūsų keliai, ypač rajoniniai keliai, yra gana neblogi. Yra nemažai valstybių, kur tie keliai gerokai prastesni, ir kai jie pavažinėja po mūsų kelius, pripažįsta, kad mūsų keliai yra gana neblogi. Aišku, atskiri rajonai yra išsivystę netolygiai. Pavyzdžiui, Alytuje yra 70% kelių, kurie yra padengti asfalto danga, kai tuo tarpu Šilutėje, Šilalėje yra 43%. Taigi pagal tam tikras susiklosčiusias istorines aplinkybes kiekviena savivaldybė turi skirti galbūt skirtingą kiekį pinigų. Tačiau mes irgi šitą per metus reguliuojam, koreguojam. Aš nemanau, kad praeitais metais, 2002 metais, buvo bloga kaimo kelių priežiūra. Taip pat mes skyrėm apie 3 mln. tiems keliams, melioracijos keliukams, kurie buvo pradėti tiesti 1999 metais. Kaip žinau, pagal savivaldybių prašymą tam tikra dalis pinigų bus skiriama ir šiemet tiems darbams užbaigti. Per regionines valstybines įmones mes taip pat kai kurią dalį pinigų perskirstome kelių priežiūrai. Taigi, aišku, kad kelių kokybė, ypač žiemą, priklauso nuo to, kokios yra klimatinės sąlygos. Bet aš manau, kad bendrom pastangom galimybė pravažiuoti mažiau slidinėjant vis dėlto kasmet didėja. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Dabar klausia kolega J.Karosas. Ruošiasi A.Klišonis.

J.KAROSAS. Aš norėčiau klausti finansų ministrę. Gerbiamoji ministre, kartu su jumis aš ir manau, ir visi mano kolegos džiaugiamės neeiliniu įvykiu mūsų valstybės gyvenime, nes pirmą kartą per pastaruosius ketverius metus yra viršytas nacionalinis valstybės biudžetas, jo pajamos ar pajamų planas, kaip čia sakyti. Aš noriu klausti, kaip, paaiškėjus tokiai biudžeto vykdymo tendencijai, atrodo šiandien labai aktualizuota indėlių grąžinimo gyventojams, nekilnojamojo turto skolų grąžinimo gyventojams problema? Ačiū.

D.GRYBAUSKAITĖ. Galėčiau kalbėti labai ilgai ir plačiai, bet turbūt galėčiau ir labai trumpai, grynai skaičiais. Viršijom maždaug 29 mln., o įsipareigojimai 3,5 mlrd. Tiek trumpai.

PIRMININKAS. Labai jau aišku, nors ir trumpai. A.Klišonis. Ruošiasi kolega J.Korenka.

A.KLIŠONIS. Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Aš norėčiau užduoti klausimą teisingumo ministrui. Šiandien jis yra pakankamai populiarus. Tikiuosi, kad atsakys ir tą klausimą, kurį užduosiu. Gerbiamasis ministre, praėjusių metų lapkričio mėnesį aš jūsų klausiau panašaus klausimo dėl teisinių paslaugų įmonių. Ir tada jūs minėjot, kad iki Naujų metų vis dėlto bus rastas kompromisas Civilinio proceso kodekse, kad teisinių paslaugų įmonės galės teikti tas paslaugas, kurias teikia ir advokatai. Deja, atėjo Nauji metai, bet sprendimai nėra priimti, ir šiuo metu Lietuvoje yra įregistruota apie 1450 teisinių paslaugų įmonių, kurios negali vykdyti kai kurių funkcijų nuo šių metų, t.y. atstovauti savo klientams teismuose. Kas šiuo klausimu yra Teisingumo ministerijoje daroma? Ar tiesiog laukiamas faktas, kad teisinių paslaugų įmonės turėtų kaip subjektai iš viso išnykti? Noriu pasakyti ir tai, kad iki 1998 metų šios įmonės veikė pagal Teisingumo ministerijos išduotas licencijas, todėl negalima kalbėti, kad jose dirba nekvalifikuoti specialistai. Ačiū už atsakymą.

V.MARKEVIČIUS. Aš pasistengsiu irgi labai trumpai. Seime turėjo būti šiandien pateikimas, bet nežinau, dėl kokių priežasčių, galbūt Teisės departamentas nespėjo išvadų dėl jo pateikti, nors vakar mačiau darbotvarkėje, kad šiandien 16 val. būčiau pateikęs Advokatūros įstatymo naujos redakcijos projektą… Tie klausimai, kuriuos jūs keliate, mūsų manymu, yra išsprendžiami. Ir tiems asmenims, kurie turėjo licencijas, nors buvo terminas, kada jie galėjo tapti advokatais nuo 1988 metų iki 1999 metų spalio mėnesio, dar kartą suteikiama galimybė tapti advokatais lengvatine tvarka. O visi kiti privalo laikyti egzaminus ir išlaikyti tuos kvalifikacinius egzaminus taip, kaip ir dabar praktikuojantys advokatai. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia J.Korenka ir ruošiasi A.Sysas.

J.KORENKA. Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis premjere, būdamas kartu su profesorium R.Pavilioniu, taip pat Aukštojo mokslo įstatymo pataisų autoriumi, džiaugiausi Vyriausybės ryžtu ir Socialdemokratų ir Socialliberalų frakcijų pareikšta valia, pakeičiant patį aukštojo mokslo apmokėjimo principą. Važinėjant po Lietuvą, susitinkant su žmonėmis teko girdėti tik pačius geriausius atsiliepimus dėl šių pataisų. Netgi liberalas E.Masiulis, kuris buvo toks priešininkas to žingsnio, šiandien kalbėjo kaip socialdemokratas. Ar jūs vis dėlto nematote pavojaus, kad numatant trečios rūšies studentus, kurie moka už studijas visą kainą, bus iškreiptas pats prieinamumo mokytis aukštojoje mokykloje ne pagal žinias, o pagal kišenę principas? Ar nebus pažeista kitų studentų teisė, nes buvusi praktika parodė, kad didinant mokančių už studijas visą kainą studentų skaičių paprastai buvo mažinamas nemokančių studentų skaičius? Ačiū.

A.M.BRAZAUSKAS. Manau, šį klausimą galime nagrinėti nebūtinai per Vyriausybės valandą. Mes galime puikiausiai… Aš apgailestauju, kad šio klausimo su Vyriausybe frakcija vis dėlto neaptarė. Mano įsitikinimu, tokia įstatymo pataisa yra teisinga.

PIRMININKAS. Ačiū. A.Sysas. Prašom, kolega.

A.SYSAS. Ačiū, pirmininke. Norėčiau užduoti klausimą sveikatos ministrui ponui R.Dobrovolskiui.

1999 m. Lietuvoje priimtas Užsieniečių statuso įstatymas, kuriame kalbama apie sveikatos draudimą. Jūsų ministerija buvo įpareigota parengti taisykles. Kiek man žinoma, ketverius metus jūsų ministerijos sudaryta komisija rengia taisykles. Žmonės, kurie atvažiuoja, susiduria su šiomis problemomis, o draudimo kompanijos motyvuoja tuo, kad nėra tų taisyklių, ir nedraudžia kai kurių žmonių.

Norėčiau išgirsti jūsų nuomonę ir paraginti, kad šį darbą reikėtų užbaigti, nes, manau, einant į Europos Sąjungą atvyks dar daugiau užsieniečių. Jeigu ši sritis nebus sutvarkyta, tai mes turėsime papildomų problemų. Labai ačiū.

K.R.DOBROVOLSKIS. Ačiū už pateiktą klausimą. Naujojoje Sveikatos draudimo įstatymo redakcijoje vienu sakiniu yra parašyta – pagal Užsienio reikalų ministerijos pasiūlymą, bet tokių taisyklių dar tikrai nėra. Darbo grupė dirba. Pagal jūsų pastabą pasistengsime kuo greičiau baigti tą darbą.

PIRMININKAS. Ačiū. Dėkoju, gerbiamasis premjere, gerbiamieji ministrai. Vyriausybės valanda baigiama.

Mielieji kolegos, kadangi rytinio posėdžio laikas nesibaigė, aš jūsų prašyčiau truputėlį kantrybės, būtų galima patvirtinti kitos savaitės darbotvarkę. Ne prieš?

Tada kviečiu V.Andriukaitį, Seimo Pirmininko pavaduotoją, vadovauti posėdžiui, o aš eisiu į tribūną.

Savaitės (nuo 2003-01-20) – 2003 m. sausio 21 d. (antradienio) ir 23 d. (ketvirtadienio) darbotvarkių projektai

PIRMININKAS (V.P.ANDRIUKAITIS). Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, kviečiu į tribūną Seimo Pirmininko pirmąjį pavaduotoją Č.Juršėną pateikti kitos savaitės Seimo posėdžių darbotvarkes.

Prašom, pranešėjau.

Č.JURŠĖNAS. Dėkoju, gerbiamasis pirmininke. Mielieji kolegos, kita savaitė yra gana turininga. Ji galėtų būti dar praturtinta, arba prisodrinta, bet apie tai šiek tiek vėliau. Pirmiausia apie tuos klausimus, dėl kurių yra daugiau ar mažiau susitarta.

Pirmiausia tiek antradienį, tiek ketvirtadienį yra keli eurointegraciniai klausimai, pora, o gal ir daugiau, tarptautinių susitarimų ir konvencijų, Seimo kontrolierių kandidatūrų pateikimas, per Vyriausybės pusvalandį – krašto apsaugos ministro L.Linkevičiaus atsakymai į Seimo narių klausimus. Ketvirtadienį yra vienas kapitalinis klausimas, tiksliau, klausimas, susidedantis iš trijų dalių. Tiek, kiek galima spręsti pagal frakcijų lyderių ar jų įgaliotų atstovų susitarimą, mes galėtume pagaliau balsuoti antrą kartą, t.y. įvykdyti jau finalinį balsavimą, dėl Konstitucijos 47 straipsnio pataisų.

Taip pat tame pačiame 23 dienos, t.y. kito ketvirtadienio, posėdyje turėtume išklausyti informaciją apie eurointegracinių procesų pažangą ir apie Europos Konvento diskusijas, o gal ir sprendimus. Trečias dalykas, būtų labai logiška po to pateikti ir Seimo nutarimo dėl būsimojo referendumo projektą. Tai tiek yra numatytų klausimų.

Dabar dėl tų papildomų. Suprantama, jeigu šiandien daugiau ar mažiau bus apsispręsta dėl Vietos savivaldos įstatymo pataisų, vykdant Konstitucinio Teismo sprendimą, tai manau, kad antradienį bus atitinkamų projektų paketo pateikimas. Taip pat, manau, šiandien turėtų būti premjero pavizuotas Advokatūros įstatymo projektas. Mes jį taip pat turėtume įsirašyti į antradienio darbotvarkę, galimas daiktas, ir kai kuriuos kitus klausimus.

Taigi dar kartą noriu pabrėžti – antradienio ir ketvirtadienio darbotvarkės bus gana sodrios. Atsižvelgiant į mūsų darbą, galutinis sesijos užbaigimas galėtų būti 28 dieną, tai yra dar kitą antradienį, bet tas priklausys nuo to, kaip mums seksis, ir dar nuo kai kurių faktorių.

PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjui. Gerbiamieji kolegos, gal norėtumėte kas nors paklausti pranešėjo dėl darbotvarkės?

Prašom. S.Burbienė.

S.BURBIENĖ. Gerbiamasis pranešėjau, dėl antradienio 2-4a ir 2-4b klausimų. Šiandien yra pateiktas Ligos ir motinystės įstatymas ir yra Įmonių bankroto įstatymas. Noriu pasakyti, kad ne prie šio projekto yra derinamas Ligos ir motinystės draudimo įstatymas, o yra derinamas prie projekto Nr.IXP-1969, tai yra prie kito Bankroto įstatymo pataisų šitas taip pat galėtų būti, bet jis yra…

Č.JURŠĖNAS. Ar viską kartu galima dėti, kad kartu…

S.BURBIENĖ. Galima dėti kartu, bet ano jau yra priėmimo stadija. Gerai būtų, kad jo nestabdytume, Ligos ir motinystės paprašyti ypatingos skubos tvarka. Tai nesukeltų problemų. Tada abu kartu priimtume.

Č.JURŠĖNAS. Manau, tai galima.

PIRMININKAS. Daugiau norinčių klausti nėra. Gerbiamieji kolegos, gal galime bendru sutarimu patvirtinti kitos savaitės posėdžių darbotvarkę, kurią pateikė pranešėjas? Galime.

Č.JURŠĖNAS. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Prieštaraujančių nematau. Skelbiu posėdžio pertrauką iki 15.00 valandos.