Penkiasdešimtasis (326) posėdis
2003 m. sausio 14 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojai V.P.ANDRIUKAITIS ir G.STEPONAVIČIUS

2003 m. sausio 14 d. (antradienio) darbotvarkė

PIRMININKAS (V.P.ANDRIUKAITIS). Ar mes jau galime būti susikaupę? Galime. Leiskite, kolegos, pradėti sausio 14 d. plenarinį posėdį. Gerbiamieji kolegos, prieš jus yra Seimo seniūnų sueigoje sausio 13 d. patvirtinta plenarinių posėdžių darbotvarkė. Ar yra kokių nors siūlymų dėl darbotvarkės, ar mes ją galime priimti bendru sutarimu? Č.Juršėnas. Prašom.

Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis pirmininke, mielieji kolegos, Socialdemokratinė koalicija prašo atidėti kuriam laikui ketvirtą ir penktą rytinio posėdžio darbotvarkės klausimus. Prašyčiau pritarti.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, yra siūlymas atidėti projektų Nr.IXP-2024, Nr.IXP-2025 ir Nr.IXP-2009 svarstymą tol, kol Seniūnų sueigoje visos frakcijos dėl jų susitars. Ar galime tą padaryti bendru sutarimu? Yra prieštaraujančių. Taigi tuomet balsuosime, kolegos. Registruojamės ir balsuojame dėl Socialdemokratinės koalicijos frakcijos siūlymo išbraukti iš darbotvarkės projektus Nr.IXP-2024, Nr.IXP-2025 ir Nr.IXP-2009. Prašom. Registruojamės ir balsuojame. Kas manote, kad reikia išbraukti, balsuojate už, kas manote kitaip, prieš arba susilaikote.

Taigi 60 balsavo už, 9 – prieš, 9 susilaikė. Darbotvarkės ketvirtasis ir penktasis klausimai yra išbraukiami. Ar dar yra kokių nors siūlymų dėl šios dienos darbotvarkės? Siūlymų nematau. Ar galima darbotvarkę patvirtinti bendru sutarimu? Galima. Gerbiamieji kolegos, aš noriu perskaityti vieno Seimo nario pareiškimą. Pareiškimas registruotas Seimo Naujosios Sąjungos frakcijos seniūnui A.Ramanauskui.

Pareiškimas. “Sutinkamai su Lietuvos Respublikos Seimo nario teise pasirinkti savo priklausomybę vienai ar kitai frakcijai, prašau jūsų nebelaikyti Naujosios sąjungos (socialliberalų) frakcijos nariu nuo sausio 13 d. Pagarbiai – Seimo narys G.Dalinkevičius.”

Seimo statuto „Dėl Seimo statuto 207 straipsnio pakeitimo“ projektas Nr.IXP-1641* (priėmimas)

Taigi, gerbiamieji kolegos, pradedame svarstyti pirmąjį darbotvarkės klausimą – Seimo statuto dėl Seimo statuto 207 straipsnio pakeitimo projektą. Teikėjas J.Bernatonis, pranešėjas – A.V.Indriūnas. Priėmimas. Prašom pranešėją į tribūną.

A.V.INDRIŪNAS. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas svarstė Statuto 207 straipsnio pakeitimo projektą ir bendru sutarimu pritarė šiam projektui. Siūlau jį priimti.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, kadangi įstatymas susideda iš vieno straipsnio, ar galime 1 straipsnį priimti bendru sutarimu? Galime. Gerai, kolegos. Dabar dėl viso įstatymo. Ar yra norinčių kalbėti? Nematau, kolegos. Taigi registruojamės ir balsuojame. Priėmimas. Dėl Seimo statuto 207 straipsnio… Gerbiamieji kolegos, noriu informuoti, kad Č.Juršėnas teisingai sunerimęs, reikia 71 balso, bet kadangi nematau prieštaraujančių, yra bendras sutarimas, tai gal balsuokime. (Balsai salėje) Gerai, registruojamės, kolegos.

Kolegos, užsiregistravo 86 Seimo nariai. Dabar aš norėčiau pasiūlyti balsuoti. Primenu, kad Statuto pakeitimui reikia mažiausiai 71 Seimo nario pritarimo. Prašom balsuoti. Kas manote, kad reikia priimti šį 207 straipsnio pakeitimą, balsuojate už, kas manote kitaip, prieš arba susilaikote. Prašom.

82 balsavus už, 6 susilaikius, nė vienam nebalsavus prieš (dar vienas už, taigi 83 balsavus už (čia balsavo Seimo narys R.Sedlickas), Seimo statuto 207 straipsnio pakeitimo įstatymas priimtas.

Vyriausybės įstatymo 5 ir 26 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-1642* (priėmimas)

Lydintysis teisės aktas – Vyriausybės įstatymo 5 ir 26 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Prašome pranešėją A.V.Indriūną.

A.V.INDRIŪNAS. Gerbiamieji kolegos, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas apsvarstė šį klausimą, jokių siūlymų nebuvo gauta, pritarta šiam įstatymo projektui bendru sutarimu. Siūlau jį priimti.

PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis pranešėjau. Kadangi du straipsniai, luktelkite. Kas norėtų kalbėti dėl šio įstatymo pakeitimo 1 straipsnio? Ar yra norinčių kalbėti? Norinčių kalbėti nematau. Ar galime priimti 1 straipsnį bendru sutarimu? Galime. Dėl 2 straipsnio yra norinčių kalbėti? Nematau. Ar galime priimti bendru sutarimu? Galime priimti. Ačiū, pranešėjau.

Dabar dėl viso įstatymo. Norinčių kalbėti yra? Nematau, gerbiamieji kolegos. Tuomet balsuosime dėl Vyriausybės įstatymo 5 ir 26 straipsnių pakeitimo įstatymo. Priėmimas. Prašom. Kas manote, kad reikia priimti, balsuojate už, kas manote kitaip, prieš arba susilaikote.

75 balsavus už, nė vienam nebalsavus prieš, 2 susilaikius, Vyriausybės įstatymo 5 ir 26 straipsnių pakeitimo įstatymas priimtas.

Šilumos ūkio įstatymo projektas Nr.IXP-1592(3*) (svarstymas)

Gerbiamieji kolegos, imamės trečiojo darbotvarkės klausimo – Šilumos ūkio įstatymo projekto Nr.IXP-1592(3). Svarstymas. Ekonomikos komiteto vardu pranešėjas V.Greičiūnas.

V.GREIČIŪNAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Ekonomikos komitetas ilgai diskutavo ir svarstė Šilumos ūkio įstatymo projekto Nr.IXP-1592 papildymo išvadas ir siūlymus. Kartu su įvairiomis asociacijomis teikėjai pateikė patobulintą variantą, kuriam komitete pritarta bendru sutarimu atsižvelgiant į kitų pasiūlytas pastabas ir pasiūlymus.

PIRMININKAS. Dėkoju komiteto nuomonei. Dabar kviečiame kitą komitetą, o po to balsuosime dėl nepritartų dalykų. Taigi dabar Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto vardu kviečiame J.Jurkų.

J.JURKUS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas svarstė Šilumos įstatymo projektą, vieną iš labiausiai svarstomų įstatymų, ir, atsižvelgdamas į įvairių vartotojų gynimo instancijų prašymus kuo skubiau priimti šį įstatymą, pagal Seimo statuto 150 straipsnį projektui iš esmės pritaria. Siūlome pagrindiniam komitetui tobulinti atsižvelgiant į Teisės departamento ir gautus pasiūlymus. Bendru sutarimu už.

PIRMININKAS. Dėkoju Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pranešėjui J.Jurkui. Gerbiamieji kolegos, svarstymo stadijoje norėtų kalbėti Antikorupcinės komisijos pirmininkė N.Steiblienė. Prašome. Tik noriu priminti, kad svarstymo stadijoje visada iki klausimo svarstymo pradžios užsirašome. Tai bendra taisyklė. Prašom.

N.STEIBLIENĖ. Dėkoju posėdžio pirmininkui, kad padarė išimtį, nes pražiopsojau užsirašymą. Dėkoju.

Dėl Šilumos ūkio įstatymo projekto norėčiau pasakyti savo nuomonę, nors tikrai nesu šilumos tinklų specialistė.

Projekto 7 straipsnyje numatyti savivaldybių šilumos ūkio plėtros planai, nulemsiantys šilumos energijos rūšies tam tikroje teritorijoje nustatymą. Šiame straipsnyje įvardinti, bet nepaaiškinti, pabrėžiu, nepaaiškinti, abstraktūs ekonominiai, ekologiniai ir urbanistiniai kriterijai, lemsiantys tam tikros šilumos energijos rūšies nustatymą tam tikrame mieste, rajone ir netgi atskirame pastate, sudarys prielaidas nekontroliuojamai savivaldybės savivalei. Kita vertus, neaiškus šio savivaldybių šilumos ūkio plėtros plano ir savivaldybių šilumos ūkio specialiojo plano, rengiamo pagal Teritorijų planavimo įstatymą, santykis.

Gerbiamieji Seimo nariai, aš norėčiau atkreipti jūsų dėmesį į tai, kad šis įstatymas…

PIRMININKAS. Vieną minutę! Aš kreipiuosi į J.Karosą, A.Ramanauską, V.Kvietkauską ir K.Kuzmicką. Kolegos, vyksta svarstymas.

N.STEIBLIENĖ. Aš tiesiog noriu atkreipti jūsų dėmesį ne į savo personą, bet į tai, kad šis įstatymas palies visus Lietuvos gyventojus. Aš sakau, visus: ir pensininkus, ir vaikus, ir dirbančius asmenis, ir verslininkus, ir valkatas, ir Seimo narius. Kita vertus, neaiškus šio savivaldybių šilumos ūkio plėtros plano ir savivaldybių šilumos ūkio specialiojo plano, rengiamo pagal Teritorijų planavimo įstatymą, santykis. Šį antikorupciniu požiūriu ydingą straipsnį būtina suderinti su Konkurencijos taryba, nes šio straipsnio redakcija su ja nebuvo derinta.

Projekto 27 straipsnyje numatyta, kad vartotojui…

PIRMININKAS. Aš dar kartą noriu… Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, salėje tikrai didelis triukšmas. Aš taip pat kreipiuosi į Etikos ir procedūrų komisijos pirmininką, nes tai yra jūsų rūpestis, kad procedūros būtų sklandžios. Ačiū.

N.STEIBLIENĖ. Projekto 27 straipsnyje numatyta, kad jeigu vartotojas nori nutraukti sutartį su šilumos tiekėju, savivaldybė šį prašymą gali sustabdyti iki trejų metų. Po to vartotojas, vis tiek norintis nutraukti sutartį, dar turės sumokėti kompensaciją už padidėjusias sąnaudas kitiems šilumos vartotojams. Ši nuostata ne tik šiurkščiai pažeidžia įstatyme įtvirtintą vartotojų teisių gynimo principą, bet iš esmės pažeidžia sutartinių santykių esmę ir Civilinį kodeksą, numatantį, kad daugiabučiame name gyvenantis vartotojas turi teisę nutraukti energijos tiekimo sutartį, jeigu sutarties nutraukimas nepadaro žalos kitiems to namo gyventojams.

Aiškinimas, kad vartotojui atsijungus padidinamos sąnaudos kitiems šilumos vartotojams ir tuo padaroma žala kitiems gyventojams, yra Civilinio kodekso normų iškraipymas. Kodekse pasakyta, kad jei atsijungus bus padaryta žala kitam namo gyventojui, pavyzdžiui, plyteles išardžius ar sieną iškalus, atsijungti negalima, o jeigu žalos nėra, ši teisė neribojama. Todėl samprotavimai apie kompensacijas yra ne kas kita kaip šilumos tiekėjų, o ne vartotojų protegavimas. Tokią ar panašią pastabą yra pateikę kai kurie ir kitų pastabų teikėjai. Komentavo žiniasklaida. Dėl to aptakiai ir neaiškiai kaip visada kalbėjo mūsų Teisės departamentas.

Šiam projektui buvo pateikta 45 puslapiai valstybinių, nevyriausybinių organizacijų, mokslininkų ir paprastų gyventojų pastabų, iš kurių į daugelį yra neatsižvelgta. Tai kiekvienam žmogui ypatingos svarbos teisės aktas. Todėl akivaizdu, kad būtina dar kartą apsvarstyti jo nuostatas, bent jau teisiniu aspektu. Akivaizdu, kad reikėtų, matyt, ir antikorupciniu požiūriu suderinti ir bent jau pabandyti ieškoti kompromiso tarp atskirų visuomenės sluoksnių. Dėkoju.

PIRMININKAS. Gerbiamoji pranešėja, ką jūs siūlote? Aš turėčiau pateikti. Siūlote daryti svarstymo pertrauką?

N.STEIBLIENĖ. Šis įstatymo projektas Seime, mano žiniomis, kažkodėl guli nuo gegužės mėnesio. Šioje situacijoje…

PIRMININKAS. Jis ne guli, jis yra svarstomas.

N.STEIBLIENĖ. Ne, svarstomas nuo gegužės mėnesio. Mano supratimu, buvo racionalu iš vartotojų, specialistų ir mokslininkų sudaryti darbo grupę, bent jau Konkurencijos tarybai… Jeigu kas nors kreipsis į teismą, teismas kreipsis į Konstitucinį Teismą dėl žmogaus teisių. Mes vėl turėsime daug teismų. Ar teismai kitų darbų neturi kaip tik dėl mūsų priimamų įstatymų dirbti? Iš tikrųjų šis įstatymo projektas yra kontroversiškas ir reikia bent Konkurencijos tarybos išvados.

PIRMININKAS. Kokia jūsų išvada?

N.STEIBLIENĖ. Aš siūlau jį pateikti Konkurencijos tarybai ir galbūt paprašyti vartotojų teisių… Žinoma, tai visuomeninė organizacija.

PIRMININKAS. Gerbiamoji kolege, jūs galite siūlyti pagal Statutą daryti svarstymo pertrauką, o ne…

N.STEIBLIENĖ. Siūlau daryti pertrauką.

PIRMININKAS. Aš, kaip posėdžio pirmininkas, noriu suformuluoti, nes Seimui reikės apsispręsti dėl jūsų pasiūlymo. Tai jūsų komisijos pasiūlymas?

N.STEIBLIENĖ. Ne.

PIRMININKAS. Individualus. Gerai. Vadinasi, svarstymo metu Seimo narė N.Steiblienė siūlo daryti šio įstatymo svarstymo pertrauką. Toks yra siūlymas. Gerai.

Gerbiamieji kolegos, mes išklausėme… (Balsai salėje) Dėl vedimo tvarkos. Prašom, R.Šukys.

R.ŠUKYS. Gerbiamieji kolegos, aš, iš tikrųjų pritardamas Seimo narės N.Steiblienės pasiūlymui, norėčiau pasiūlyti apsispręsti, kad pertraukos metu įstatymo projektas būtų perduotas apsvarstyti ir įvertinti Teisės ir teisėtvarkos komitetui dėl jo suderinimo su Civilinio kodekso normomis ir su kitais vartotojų teises ginančiais teisės aktais.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, čia jau ne dėl procedūros. Tai pasiūlymas daryti pertrauką ir kad pertraukos metu būtų pateikta Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvada. Aš dabar norėčiau paklausti pagrindinio komiteto pranešėjo, kokia būtų jūsų nuomonė. Prašom.

V.GREIČIŪNAS. Gerbiamieji kolegos, Ekonomikos komitetas patobulino įstatymo projektą, kuris iš tikrųjų, kaip minėta, svarstomas jau nuo praeitų metų vidurio. Atsižvelgta į įvairių asociacijų, įvairių organizacijų ir žinybų teiktus pasiūlymus. Šio įstatymo laukia visi: ir vartotojai, ir šilumos tiekėjai, ir jo tęsimas sudaro tam tikrų nepatogumų visiems, pirmiausia gyventojams. Todėl komitetas, patobulinęs šį įstatymo projektą, pateikė Seimui jį svarstyti, tai pirma.

Antra. Komiteto patobulintam projektui savo išvadas parašė ir Teisės departamentas. Dar gauta keletas pasiūlymų, kuriuos visus taip pat išnagrinėjome. Jeigu bus tolesnis svarstymas, galėsiu pakomentuoti, kaip į juos buvo atsižvelgta. Jeigu Seimas nori, kad dar Teisės ir teisėtvarkos komitetas svarstytų arba savo išvadas pateiktų, žinoma, Seimo valia.

PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, o gal iš tikrųjų mes dabar galėtume padaryti tokį kompromisą, nes įstatymas yra socialiai jautrus, reikia platesnio Seimo narių sutarimo. Dar yra Civilinio kodekso normos. Šiuo atveju viena kita savaitė tikrai nekeistų mūsų svarstymo esmės, nes jau nuo gegužės mėnesio tai vyksta. Gal mes tikrai dar…

V.GREIČIŪNAS. Be abejo. Jeigu Teisės ir teisėtvarkos komitetas per savaitę pateiktų išvadas, mes dar iki pratęstos sesijos pabaigos galėtume priimti. Aš dar kartą sakau, šio įstatymo laukia ir vartotojai, ir šilumos tiekėjai, ir visi kiti. Todėl toks begalinis jo tęsimas…

PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, aš jums siūlau pagalbą. Begalinio tęsimo tikrai nereikia, gal mes apsispręstume dėl tam tikrų terminų. Teisės ir teisėtvarkos komiteto paprašytume pateikti išvadą naujajam projektui, nes Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto išvada yra ankstesniajam projektui.

V.GREIČIŪNAS. Ne.

PIRMININKAS. Šiam, bet vis tiek išvada yra su pasiūlymais. Gal tikrai būtų logiška iki šios sesijos pabaigos. Dabar, tarkime, padarytume savaitės pertrauką. Per savaitės pertrauką reikėtų įpareigoti visas suinteresuotas puses jūsų naujajam projektui pateikti pasiūlymus, jums surengti klausymus ar diskusijas. Per tą laiką Teisės ir teisėtvarkos komitetas galėtų pateikti savo išvadas dėl šio įstatymo santykių su naujuoju Civiliniu kodeksu.

V.GREIČIŪNAS. Be to, tai galima teikti ir priėmimo stadijoje, yra ir toks variantas.

PIRMININKAS. Bet aš siūlyčiau padaryti taip, nes tai jautrus klausimas. Aš manau, kad logiškiau būtų per savaitę suderinti pozicijas. Gerai, tvarka.

Komiteto pranešėjas mano, kad šiandien reikia balsuoti. Prašom, dėl vedimo tvarkos – A.Gricius.

A.GRICIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, pritardamas jūsų siūlymui, aš Liberalų frakcijos vardu prašau šio klausimo svarstymo pertraukos.

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega Griciau, šiuo atveju jūsų prašymas bus tik iki kito posėdžio. Aš siūlyčiau formuluoti kitaip. Statutas galioja ir man, ir tamstai. Taigi geriau mes galėtume bendru sutarimu padaryti svaitės pertrauką, suderinti interesus, nes ir valdančiosios koalicijos frakcijose yra nuomonių skirtumų, tai… (Šurmulys salėje) Kolegos, kai norima, tai galima padaryti ir per dvi savaites. Netempkime gumos, kaip sakė ponia N.Steiblienė. Nuo gegužės mėnesio norinčios šalys seniai galėjo susitarti be problemų, bet, matyt, yra nesutarta dėl daugelio pozicijų. Taigi, jeigu jūs nieko prieš, padarome savaitę pertrauką… (Šurmulys salėje) Kolegos, formuluoju. Per tą savaitę įgaliojame Ekonomikos komitetą, Teisės ir teisėtvarkos komitetą pateikti savo išvadas, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetą ir Antikorupcinę komisiją pateikti išvadas, kad mes po to galėtume padaryti kitą žingsnį ar pratęsti svarstymą, jau pradėti svarstyti alternatyvas. Sutariame? (Balsai salėje) Sutariam. Darome savaitės pertrauką ir įgaliojame Antikorupcinę komisiją, Teisės ir teisėtvarkos, Valstybės valdymo ir savivaldybių ir Ekonomikos komitetus suderinti variantus. Ačiū. J. Razma – dėl vedimo tvarkos. Prašom.

J.RAZMA. Jūs žiūrite tik į savo kairiąją pusę, ir nors aš stovėjau, manęs nematėte. Iš tikrųjų aš nepritarčiau tokiai pertraukai, nes tos problemos, kurios buvo minėtos, Ekonomikos komitete ne vieną kartą išsamiai buvo svarstytos. Dabar gal Seimo nariams atrodo, kad šiandien buvo kokios nors naujienos praneštos. Manau, kad jas būtų galima įvertinti dar kartą iki priėmimo, o po svarstymo galėtume pritarti. Yra tikrai daug subjektų, kurie laukia šio įstatymo.

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, manau, kad kompromisas yra geriau, negu dabar vėl mėginti… (Balsai salėje) Čia ne ta vieta, kurioje reikia kelti įtampą. Taigi pertrauka, o po to sugrįšime prie svarstymo. Ačiū.

Administracinių teisės pažeidimų kodekso 99⁴, 224, 235¹, 236 ir 259¹ straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-2044(2*) (svarstymas)

Einame prie darbotvarkės 3 klausimo – Administracinių teisės pažeidimų kodekso 99⁴, 224, 235¹, 236 ir 259¹ straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto Nr.IXP-2044. Pranešėjas Teisės ir teisėtvarkos komiteto vardu – J.Sabatauskas. Prašom.

J.SABATAUSKAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, komitetas kaip pagrindinis svarstė Administracinių teisės pažeidimų kodekso penkių straipsnių pakeitimo įstatymą. Atsižvelgėme į Teisės departamento, Žemės ūkio ir kito nekilnojamojo turo kadastro įmonės siūlymus ir pritarėme patobulintam įstatymo projektui. Siūlau pritarti. Balsavimo rezultatai: už – 7, susilaikė vienas.

PIRMININKAS. Dėkoju. Ekonomikos komiteto vardu – pranešėjas Seimo narys J.Budrevičius. Prašom.

J.BUDREVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, Ekonomikos komitetas svarstė įstatymo projektą Nr.IXP-2044 ir bendru sutarimu siūlo pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui.

PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, norinčiųjų dalyvauti diskusijoje prieš svarstymo pradžią užsirašiusiųjų nebuvo. Ar galėtume bendru sutarimu pritarti po svarstymo? Pritarta. Kolegos, tuomet Seniūnų sueigoje numatysime priėmimo datą. Dėkoju.

Įstatymo „Dėl socialinės paramos asmenims, sužalotiems atliekant būtinąją karinę tarnybą sovietinėje armijoje, ir šioje armijoje žuvusiųjų šeimoms (1945 07 22 – 1991 12 31)“ 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-1023(2) (svarstymas)

Dabar imamės darbotvarkės 6 klausimo – Įstatymo “Dėl socialinė paramos asmenims, sužalotiems atliekant būtinąją karinę tarnybą sovietinėje armijoje, ir šioje armijoje žuvusiųjų šeimoms (1945–1991 m.)” 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-1023. Pranešėja Socialinių reikalų ir darbo komiteto vardu – I.Degutienė. Kviečiame į tribūną. Svarstymas.

I.DEGUTIENĖ. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, Socialinių reikalų ir darbo komitetas siūlo atmesti įstatymo projektą argumentuodamas, kad terminas kreiptis dėl kompensacijų buvo gana ilgas. Pirmą kartą nuo 1995 m. sausio 1 d. iki 1997 m. rugpjūčių 1 dienomis. Priėmus įstatymą terminas buvo pratęstas antrą kartą ir nuo nustatymo termino praėjus daugiau nei penkeriems metams. 1994 m. liepos 20 d. įstatyme Nr.1576 buvo nustatyta, kad kompensacijos išmokamos per dvejus metus nuo 1995 m. sausio 1 dienos. 1997 m. birželio 5 d. įstatymu Nr.8241 terminas buvo pratęstas 7 mėnesiams, t.y. iki 1997 m. rugpjūčio 1 dienos.

Antras argumentas. Neaiškus lėšų poreikis įstatymui įgyvendinti. Įstatymo autoriaus teigimu, įstatymo įgyvendinimas kainuotų apie 1 mln. litų, tuo tarpu, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nuomone, vien 2003 m. papildomai reikėtų 5 mln. litų. Komitetas balsavo taip: už – 3, prieš – 3. Bendra nuomonė – įstatymo projektą atmesti.

PIRMININKAS. Už – 3, prieš – 3 ir įstatymą atmesti, taip? Lėmė pirmininko balsas, taip? Gerbiamieji kolegos, kadangi (…) komitetas siūlo atmesti, mes turime iš karto balsuoti dėl jo siūlymo. Jeigu Seimas apsispręs neatmesti, tai tuomet judėsime į priekį, o jeigu Seimas pritars komiteto sprendimui, taip ir bus. Gerbiamieji kolegos, kas norėtų kalbėti dėl motyvų už ar prieš dėl komiteto pasiūlymo atmesti? Norinčių kalbėti nematau. Taigi, gerbiamieji… Prieš? Nesupratau. Už? Prašome.

A.SAKALAS. Gerbiamieji kolegos, jeigu mes priimtume tą pataisą, kurią siūlo, ir neatmestume projekto, tai būtų labai keista, kad mes paskelbiame, kad mūsų įstatymas galioja nuo 1995 metų. Jeigu teikėjai nori padaryti ką nors panašaus, jie turėtų pateikti naują įstatymą, padaryti naują pateikimą su svarstymu ir kitomis stadijomis. Todėl aš pritarčiau komiteto išvadai.

PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, prašome balsuoti. Kas pritaria komiteto išvadai, balsuoja už, kas nepritaria, – prieš arba susilaiko. Balsavimas pradėtas.

Už – 49, prieš – 1, susilaikė 29. Įstatymo projektas atmestas.

Kompensacijų už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą dydžio, šaltinių, mokėjimo terminų bei tvarkos, taip pat garantijų ir lengvatų, numatytų Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme, įstatymo 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-1085(2A(2)*) (svarstymas)

Imamės kito darbotvarkės klausimo. Kompensacijų už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą dydžio, šaltinių, mokėjimo terminų bei tvarkos, taip pat garantijų ir lengvatų, numatytų piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme, įstatymo 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-1085. Pranešėjas Biudžeto ir finansų komiteto vardu – G.Šivickas. Prašome į tribūną.

G.ŠIVICKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, pagal protokolą buvo padaryta svarstymo pertrauka. Buvo kalbama dėl B.Bradausko pataisų, po to buvo padaryta pertrauka. Yra dar gauta Seimo nario A.Butkevičiaus pataisa, kuriai komitetas pritarė. Daugiau pataisų lyg ir nėra.

PIRMININKAS. Jeigu galima garsiau, nes Seimo nariai nelabai girdės. Ačiū. Arčiau mikrofono.

G.ŠIVICKAS. Yra gauta A.Butkevičiaus pataisa, ir komitetas jai yra pritaręs.

PIRMININKAS. Bet nebalsuota dėl B.Bradausko pataisos.

G.ŠIVICKAS. Taip, nebalsuota dėl B.Bradausko pataisos. Komitetas tam nepritarė, nes būtent jos pagrindu yra priimta A.Butkevičiaus pataisa.

PIRMININKAS. O dėl K.Kuzmicko?

G.ŠIVICKAS. K.Kuzmicko jau anksčiau buvo nepritarta.

PIRMININKAS. Nepritarta. Dėkojame Biudžeto ir finansų komiteto pranešėjui. Dabar kviečiame Kaimo reikalų komiteto vardu, pranešėją M.Pronckų.

M.PRONCKUS. Gerbiamieji kolegos, Kaimo reikalų komitetas svarstė įstatymo projektą, jam pritarė su G.Kniukštos pataisa. Kadangi Seimas G.Kniukštos pataisą atmetė, o komitetas po to iš naujo to projekto nesvarstė, todėl esant tokiai situacijai aš nežinau komiteto nuomonės. Ačiū.

PIRMININKAS. Komitetas naujo varianto nesvarstė, taip? Supratau. Dabar Socialinių reikalų ir darbo komiteto vardu – S.Kružinauskas.

S.KRUŽINAUSKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, Socialinių reikalų ir darbo komitetas, svarstydamas šį įstatymą, gavo tris pasiūlymus. Tai Seimo narių G.Kniukštos, mano ir Seimo nario A.Stasiškio. Mano pasiūlymui pritarta, G.Kniukštos ir A.Stasiškio – ne. Priežastis ta, kad labai padaugėtų kompensacijas gaunančių asmenų. Socialinių reikalų ir darbo komitetas pasiūlė Biudžeto ir finansų komitetui atsižvelgti į mano siūlymą. Siūlymo esmė tokia, kad nebūtų nukelta asmenims, gaunantiems šias kompensacijas, tačiau nukelta sutuoktiniams ir jų paveldėtojams. Komitete balsuota bendru sutarimu. Aš tik noriu priminti, kad Seimas jau balsavo dėl mano siūlymo ir jam pritarė. Šiuo metu pataisos teikiamos tam nepritartam variantui, todėl noriu atkreipti dėmesį.

PIRMININKAS. Vis dėlto man, kaip atsakingam už komitetų veiklą, labai įdomu. Iki svarstymo stadijos iš tikrųjų komitetai galėtų sueiti į vieną vietą ir svarstymui pateikti suderintas pozicijas, projektą ir t.t. Čia geras pavyzdys bendro komitetų darbo svarstant vieną problemą. Manau, kad šia tema galėtume padiskutuoti. Kaip elgtis posėdžio pirmininkui? Dabar mes iš eilės turėtume svarstyti Seimo nario B.Bradausko siūlymus. Prašome. Seimo narys B.Bradauskas turi pristatyti savo pasiūlymą svarstyti. Jeigu jūsų siūlymą parems 10 Seimo narių, jis bus svarstomas.

B.BRADAUSKAS. Dėkoju, posėdžio pirmininke. Mano siūlymui Biudžeto ir finansų komitete pritarta, bet dabar yra naujas kolegos A.Butkevičiaus siūlymas ir mano siūlymas yra įtrauktas į jo siūlymą, bet būtent dėl endoprotezavimo. Todėl aš manau, kad būtų tikslinga svarstyti vieną bendrą siūlymą, kuris sujungia ir mano, ir A.Butkevičiaus. Aš savo siūlymą atsiimu ir jis bus svarstomas A.Butkevičiaus siūlymo tekste.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar bus 10 Seimo narių… Atsiėmė. Labai ačiū. Gerbiamieji kolegos, dabar norėčiau pakviesti A.Butkevičių pristatyti savo pataisą.

A.BUTKEVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, jūsų pasakyta pastaba buvo labai teisinga. Bet aš noriu pasakyti, kad Biudžeto ir finansų komitete buvo sudaryta darbo grupė, į kurią buvo pakviesti Seimo nariai iš kitų komitetų dėl šios įstatymo pataisos. Dėl šio įstatymo projekto mes diskutavome maždaug 3 mėnesius, sugaišome daug laiko ir trukdėm daugelį specialistų tiek iš Žemės ūkio ministerijos, tiek iš Finansų ministerijos. Bet vis dėlto pabaigoje nepavyko sutarti su visais Seimo nariais, kad kai kurie neteiktų įstatymo pataisų. Aišku, kiekvienas Seimo narys turi tokią teisę. Kai kada nulemia ir kai kurios Seimo narių ambicijos, kad nerandame bendro sutarimo. Bet aš manau, kad vis dėlto reikia žiūrėti ir į mūsų įsipareigojimus tautai, žmonėms, ar tikrai mes tuos įsipareigojimus artimiausiu metu galėtume įgyvendinti, jeigu būtų priimti nerealūs įstatymai. Mes nuo 1995–1997 metų turime priėmę tokių įstatymų, kad ir šiandien aiškinamės tautai ir nežinome, kaip juos artimiausiu metu pavyks įgyvendinti. Vis dėlto atlikus realius paskaičiavimus ir įvertinus tai, kad šių metų Biudžeto įstatymas jau yra priimtas, šia pataisa siūlome, kad šiais metais išmokas už žemę, vandens telkinius ir mišką gautų I grupės invalidai, taip pat asmenys, kuriems reikalingos endoprotezavimo operacijos, 1918–1920 m. nepriklausomybės kovų kariai savanoriai, pasipriešinimo ir rezistencijos dalyviai, politiniai kaliniai, tremtiniai ir Vyčio Kryžiaus ordinu iki 1940 m. birželio 15 d. apdovanoti asmenys. Kompensacijos už išperkamą žemę, mišką, vandens telkinius, gyvenamuosius namus, jų dalis būtų išmokamos iki 2007 m. sausio 1 dienos. Vadinasi, šiais metais tai kategorijai žmonių būtų išmokėta vidutiniškai nuo 2 tūkst. iki 2,5 tūkst. litų. Siūlau pritarti šiai įstatymo pataisai.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, gal iš karto pakelkime rankas, ar bus 10 Seimo narių, pritariančių šiai pataisai? Yra daugiau nei 10 Seimo narių. Taigi pataisa bus svarstoma.

Kolegos, dabar, kadangi pataisa svarstoma, kas nori paremti A.Butkevičiaus pataisą. Motyvai už. Kas nori neparemti, motyvai – prieš. Turėsime balsuoti dėl A.Butkevičius siūlymo. Motyvai už – I.Degutienė.

I.DEGUTIENĖ. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, iš tiesų A.Butkevičius ką tik dabar sakė, kad buvo teikta daug įvairių pasiūlymų, bet dabartinės redakcijos tekstas visiškai atitinka lūkesčius tų žmonių, kurių šiandien padėtis pati sudėtingiausia. Tai I grupės invalidai ir tie žmonės, kurie šiandien laukia endoprotezavimo operacijų, ir nepriklausomybės kovų savanoriai, ir visi kiti išvardyti A.Butkevičiaus pataisoje. Aš manau, kad tai yra kompromisinis variantas, atrastas prieš kitus teiktus projektus, kuriuos teikia J.Karosas ir ponas G.Kniukšta. Aš siūlyčiau pritarti A.Butkevičiaus pataisai.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, dėkoju. O gal įmanomas bendras sutarimas? Aš žiūriu į kai kuriuos kitus. Galima bendru sutarimu? Gerbiamieji kolegos, pritariame bendru sutarimu A.Butkevičiaus pasiūlymui? Pritariame. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, ar dabar galime bendru sutarimu pritarti po svarstymo? Pritariame. Ačiū, kolegos. Negalima? Kolegos, yra prieštaraujančių. Prašome. Balsuosime dėl pritarimo visam įstatymui po svarstymo. Projektas Nr.IXP-1085. Kas manote, kad galima pritarti, balsuojate už, kas manote, kad ne, balsuojate prieš arba susilaikote. Balsavimas pradėtas. Čia vadinamoji antroji alternatyva.

Gerbiamieji kolegos, už – 75, prieš – 1, susilaikė 5. Projekto Nr.IXP-1085 antrajai alternatyvai pritarta po svarstymo. Ačiū.

Kompensacijų už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą dydžio, šaltinių, mokėjimo terminų bei tvarkos, taip pat garantijų ir lengvatų, numatytų Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme, įstatymo 7 straipsnio 2 dalies papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-1085 (svarstymas)

Dabar imamės projekto Nr.IXP-1085. Pranešėja I.Degutienė. Prašom. Kompensacijų už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą… Iš esmės tas pats 7straipsnio 2 dalies papildymo projektas. Prašom.

I.DEGUTIENĖ. Kaip jau minėjau, tai buvo pono J.Karoso siūlymas. Komitetas siūlo įstatymo projektą atmesti, nes priėmus svarstomą įstatymą atsirastų antra grupė asmenų, kuriems piniginės kompensacijos būtų mokamos anksčiau nei kitiems. Lyginant su galiojančiame įstatyme išskirta lengvatine grupe asmenų, kuriems kompensacijos už išperkamą žemę, mišką, vandens telkinius išmokamos iki 2003 m. rugpjūčio 1 d., o už gyvenamuosius namus, jų dalis, butus iki 2007 metų sausio 1 d., kompensacijos antros grupės asmenims būtų išmokamos iš karto.

Antras argumentas. Priėmus svarstomą įstatymą, padidėtų valstybės biudžeto išlaidos 2002 metais ir artimiausiais metais, nes dalis bendros ir esamos lengvatinės grupės asmenų persikeltų į antrą lengvatinę grupę, kuriai kompensacijos išmokamos iš karto. Papildomų lėšų poreikis 2002 metais ir artimiausiais metais būtų neaiškus. Taip pat neaišku, kiek papildomai lėšų valstybė išgalėtų skirti kompensacijoms mokėti 2002 ir artimiausiais metais. 2002 metų valstybės biudžete skirta tik 7 mln. litų asignavimų kompensacijoms už išperkamą žemę, mišką, vandens telkinius išmokėti. Neaišku, kaip valstybės finansinės išgalės derėtų su tarptautinėmis finansų institucijomis, suderintu fiskaliniu deficitu ir kitais valstybės įsipareigojimais. Komitete 5 balsavo už įstatymo projekto atmetimą, 2 – prieš.

PIRMININKAS. Labai ačiū. Žodžiu, siūloma atmesti šį projektą. Ar teikėjas J.Karosas norėtų motyvuoti? Prašom.

J.KAROSAS. Aš norėčiau vis dėlto pasakyti vieną mintį. Aš kartais nesuprantu, kodėl taip globaliai žiūrima į paprastą problemą. Kai aš siūliau tą pataisą, mano idėja buvo rasti variantą, kad į ypatingas, išskirtines sąlygas papuolęs žmogus galėtų pasinaudoti tam tikra išimtimi. Tokia buvo idėja. Nežiūrint šito, ta idėja buvo iškelta iki globalinio lygio, iki bendrų mūsų valstybės reikalų ir vis tiek situacija nepasikeičia. Aš kalbėdamas sakiau: ateina moteris; trys žmonės šeimoje mirė vėžiu, ketvirtas dabar guli lovoje, vartomas. Šiai moteriai būtų galima rasti kokius nors būdus duoti kompensaciją ar ne? Deja, įstatymai dabar to neleidžia. Štai kokia buvo idėja. Aš norėjau, kad tas klausimas būtų rimčiau svarstomas, o jis dabar paverstas globaline problema ir vėl liko nulis. Štai kur yra blogai. Žodžiu, klausimas lieka atviras, visi, kurie turime reikalų su žmonėmis, su juo susiduriame. Ir aš manau, kad reikia ieškoti būdų iš tų esamų finansinių išteklių rasti tokio išimtinio atvejo sprendimą. Beje, šio dalyko mūsų didžiausi rūpintojai žmonėmis nesvarsto.

PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary, ar nesutiktumėte, kad jūsų problema yra labai rimta. Aš esu šalininkas ieškoti individualių sprendimų. Bet šį kartą komitetas siūlo atmesti projektą. Tai nereiškia, kad mes negalėtume apskritai prie tų problemų grįžti pavasario sesijoje, pamėginti ieškoti būdų. Galbūt jūsų siūlytas kelias yra netinkamas, ir komitetas pateikė savo išvadą. Gal mes dabar sutartume, kad šiame teikime pritariame komiteto pozicijai, o po to vis dėlto ieškome būdų, kaip galima padėti minėtais išimčių atvejais.

Gerbiamieji kolegos, ar galėtume bendru sutarimu pritarti pagrindinio komiteto siūlymui atmesti šį projektą su mano pastaba, kad prie šio klausimo turėsime grįžti pavasario sesijoje?

Dėkoju. Bendras sutarimas yra.

Kompensacijų už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą dydžio, šaltinių, mokėjimo terminų bei tvarkos, taip pat garantijų ir lengvatų, numatytų Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme, įstatymo 7 straipsnio 2 dalies papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-1085A (svarstymas)

Tuomet dabar, kolegos, projektas Nr.IXP-1085 – Kompensacijų už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą dydžio, šaltinių, mokėjimo terminų bei tvarkos, taip pat garantijų ir lengvatų, numatytų Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme, įstatymo 7 straipsnio 2 dalies papildymo įstatymo projektas. Teikėjas – G.Kniukšta. Jis yra alternatyvus tam projektui, kuriam Seimas jau pritarė po svarstymo. Taigi mes formaliai turėtume dabar atmesti šį projektą.

Dabar mes turėtume išklausyti I.Degutienės išvados dėl šio projekto. Kviečiame pranešėją I.Degutienę. Prašom. Pabrėžiu, kad Seimas yra apsisprendęs dėl antrosios alternatyvos.

I.DEGUTIENĖ. Kaip gerbiamasis posėdžio pirmininkas sakė, tai yra alternatyvus projektas, todėl mūsų komitetas buvo apsisprendęs ir pritarė A.Butkevičiaus projektui – siūlo šį projektą atmesti argumentuodamas tuo, kad priėmus svarstomą įstatymą atsirastų antra grupė asmenų, kuriems piniginės kompensacijos būtų mokamos anksčiau nei kitiems, lyginant su galiojančiame įstatyme išskirta lengvatine grupe asmenų, kuriems kompensacijos už išperkamą žemę, mišką, vandens telkinius išmokamos iki 2003 metų rugpjūčio 1 d., o už gyvenamuosius namus, jų dalis, butus – iki 2007 m. sausio 1 d. Kompensacijos antros grupės asmenims būtų išmokamos pirmumo teise. Be to, neaiškus kompensacijų pirmumo teise išmokėjimų įgyvendinimo mechanizmas.

Ir antras argumentas – priėmus svarstomą įstatymą padidėtų valstybės biudžeto išlaidos 2002 metais ir artimiausiais metais, nes dalis bendros ir esamos lengvatinės grupės asmenų persikeltų į antrą lengvatinę grupę. Papildomas lėšų poreikis 2002 metais ir artimiausiais metais taip pat neaiškus. 2002 metų valstybės biudžete skirta tik 7 mln. litų asignavimų kompensacijoms už išperkamą žemę, mišką, vandens telkinius išmokėti. Neaišku, kaip valstybės finansinės išgalės derėtų su tarptautinėmis finansų institucijomis, suderintu fiskaliniu deficitu ir kitais valstybės įsipareigojimais. Komitete 5 balsavo už siūlomo įstatymo atmetimą, 2 – prieš.

PIRMININKAS. Dėkoju. Su šia išvada nenorėtų sutikti Kaimo reikalų komiteto atstovas M.Pronckus. Prašom.

M.PRONCKUS. Gerbiamieji kolegos, aš, panašiai kaip gerbiamasis J.Karosas, noriu pasakyti ir noriu perskaityti tą pasiūlymą: “Asmenims, sergantiems sunkiomis ligomis, įrašytiems į Sveikatos apsaugos ministerijos tvirtinamą sąrašą, sulaukusiems 85 metų, nukentėjusiems dėl stichinės nelaimės ar gaisro, kompensacija arba jos dalis mokama pirmumo teise”. Kur čia yra kas nors ne taip? Vyriausybė kasmet iš kompensacijoms mokėti numatytų biudžeto lėšų patvirtina sumą, kuri bus išmokama šiems asmenims. Kitaip tariant, suma nedidinama, tik dalis sumos atskiriama šiems dalykams išmokėti. Pasiūlymas yra visiškai logiškas, todėl aš siūlyčiau pritarti.

Ir dar noriu pasakyti. Įstatyme dabar mes užrašome dar kartą, kad iki 2009 metų mes atsiskaitome su visais, kuriems yra pasakyta, už žemę ir butus. Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad kiekvienais metais mes turėtume mokėti maždaug po 250–300 mln. litų, jeigu tą norime įvykdyti. Todėl apie bet kokį populizmą čia nėra kalbos, įstatymas taip reikalauja, reikia galvoti, iš kur tie pinigai bus paimti. O pinigų yra, mielieji kolegos, Privatizavimo fonde daugiau kaip milijardas litų. Jie yra laikomi, niekur nenaudojami, ir reikia galvoti, kaip mes atsiskaitysime su žmonėmis. Todėl, žinoma, aš prieštarauju tokiam atmetimui, siūlau pritarti G.Kniukštos siūlymui arba tam alternatyviam projektui ir dar kartą svarstyti tą klausimą.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, M.Pronckaus siūlyme, kaip ir J.Karoso, yra individualizuoti atvejai. Aš manau, kad, ko gero, mes prie šios problemos turėtume grįžti. Gal pasiūlytas mechanizmas nėra tas, bet pati problema iškelta teisingai. Iš tikrųjų yra labai daug problemų dėl kompensacijų už išlikusį nekilnojamąjį turtą, socialiai aštrių ir tokių atvejų, kurie tikrai reikalauja ieškoti išimčių. Tai gal mes galėtume pasakyti, kad turime grįžti prie tų problemų svarstymo pavasarį, nes, planuodami kitų metų biudžetą, planuodami Privatizavimo fondo lėšas, turėtume dėl to apsispręsti ateityje. Gal dabar mes pritarkime svarbiausiai pagrindinio komiteto išvadai dėl didesnių apimčių, bet neatmeskime M.Pronckaus siūlymo. Prie to siūlymo sugrįžtume pavasario sesijoje. Ar būtų galima bendru sutarimu pritarti komiteto siūlymui? Prašome. Dėl vedimo tvarkos – Seimo narys V.Rinkevičius.

V.RINKEVIČIUS. Kolega M.Pronckus pasisakė prieš tai, vadinasi, mes privalome balsuoti. Kaip mes dabar galime sutarti, jeigu buvo aiški kalba prieš? Aš manau, kad mes privalome balsuoti.

PIRMININKAS. Gerai. Labai ačiū. Yra siūlymas balsuoti. Kolegos, balsuojame. Kas pritariate pagrindinio komiteto siūlymui, balsuojate už, kas nepritariate – prieš arba susilaikote. Primenu, kad Seimas apsisprendė dėl antrosios alternatyvos. Prašome. Kas pritariate komiteto išvadai, balsuojate už, kas nepritariate – prieš arba susilaikote.

Už – 49, prieš – 6, susilaikė 16. Komiteto išvadai pritarta. Projektas atmestas, tačiau pačią problemą aš siūlyčiau nagrinėti pavasario sesijoje. Labai ačiū, kolegos.

Įstatymo „Dėl asmenų, laikomų nuolat gyvenančiais arba gyvenančiais Lietuvos Respublikoje“ pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr.IXP-697(2*) (svarstymas)

Imamės kito darbotvarkės klausimo. Įstatymo “Dėl asmenų, laikomų nuolat gyvenančiais arba gyvenančiais Lietuvos Respublikoje” pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr.IXP-697. Svarstymas. Teisės ir teisėtvarkos komiteto vardu – pranešėjas E.Klumbys.

Gerbiamasis Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininke (aš kreipiuosi į A.Sakalą), jūsų paskirto pranešėjo nėra salėje. Ar galėtų kas nors pateikti įstatymo “Dėl asmenų, laikomų nuolat gyvenančiais arba gyvenančiais Lietuvos Respublikoje” pripažinimo netekusiu galios įstatymą? Teisės ir teisėtvarkos komiteto vardu – šio komiteto pirmininkas A.Sakalas. (Balsai salėje)

A.SAKALAS. Komitetas svarstė šį klausimą. Mes gavome Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pritarimą, jokių pastabų nepateikta. Komitetas priėmė tokį sprendimą: pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui. Atskirosios nuomonės komitetas neturi, nes dokumentas buvo priimtas bendru sutarimu.

PIRMININKAS. Iniciatorė yra Vyriausybė.

Dėl vedimo tvarkos – N.Stasiškis.

A.N.STASIŠKIS. Taip. Labai gaila, kad aš pavėlavau. Norėjau dėl prieš tai buvusio klausimo. Jūs formulavote, kad prie tų dalykų mes grįšime pavasario sesijoje. Aš norėjau pasiūlyti, kad mes priimtume protokolinį nutarimą, jog būtų parengtas koks nors sprendimo variantas, nes tai, ką sakė kolegos G.Kniukšta ir A.Karosas, taip pat mano buvo analogiškas pasiūlymas… Iš tikrųjų turi būti numatytos išimtys nelaimių, ligos atvejais ir taip toliau. Galbūt čia ir mechanizmas turėtų būti numatytas, galbūt tai būtų valstybės paskola ar kaip nors kitaip įforminta, bet reikėtų prie to grįžti. Aš norėčiau, kad tai būtų kaip nors fiksuota, kad tą dalyką kažkas tikrai rengs.

PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary, susitarkime, nes aš, kaip posėdžio pirmininkas, įrašiau tai į stenogramą. Manau, kad mes (aš esu šalininkas, kad grįžtume) turime visišką teisę tą problemą suformuluoti ir iš tikrųjų surengti platų frakcijų pasitarimą, nes gyvenimas rodo, kad reikia ieškoti sprendimų. Aš pritariu.

Kolegos, tuomet kviečiu Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto atstovą A.Rimą pateikti komiteto išvadas dėl šio projekto.

A.RIMAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, kaip papildomas komitetas, apsvarstė įstatymo “Dėl asmenų, laikomų nuolat gyvenančiais arba gyvenančiais Lietuvos Respublikoje” pripažinimo netekusiu galios projektą ir priėmė spendimą jam pritarti. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu – už.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, labai ačiū. Girdėjote išvadas. Norinčių kalbėti diskusijoje šiuo klausimu nematau. Gal galėtume bendru sutarimu pritarti šiam klausimui? Yra prieštaraujančių? Nėra. Taigi projektui Nr.IXP-697 pritariame po svarstymo bendru sutarimu.

Įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo įgyvendinimo“, Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo, Šalpos (socialinių) pensijų įstatymo, Mokslininkų valstybinių pensijų laikinojo įstatymo, Valstybinių pensijų įstatymo, Sveikatos draudimo įstatymo pakeitimo ir papildymo projektas Nr.IXP-1803(2*) (svarstymas)

Tuomet jį lydintis projektas Nr.IXP-1803. Žmogaus teisių komiteto vardu išvadas pateikti kviečiu A.Lydeką. Gal kas gali pateikti išvadas Žmogaus teisių komiteto vardu? Arba jas teks perskaityti man pačiam. Prašome. Pagrindinis – Žmogaus teisių komitetas. M.Bastys.

M.BASTYS. Žmogaus teisių komitetas, kaip pagrindinis komitetas, svarstė įstatymo projektą Nr.IXP-1803(2). Pagal Seimo statuto 150 straipsnį pritarta komiteto patobulintam įstatymo projektui Nr.IXP-1803. Balsavimo rezultatai – bendru sutarimu.

PIRMININKAS. Labai ačiū. Girdėjote pagrindinio komiteto išvadas – pritarti bendru sutarimu. Dabar kviečiame papildomus komitetus. Socialinių reikalų ir darbo komiteto vardu – I.Degutienė.

I.DEGUTIENĖ. Socialinių reikalų ir darbo komitetas buvo papildomas. Komiteto sprendimas – siūlome pagrindiniam komitetui projektą tobulinti atsižvelgiant į Teisės departamento pastabas. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu – už.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiame J.Raistenskį – Sveikatos reikalų komiteto vardu.

J.RAISTENSKIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Sveikatos reikalų komitetas svarstė įstatymo projektą Nr.IXP-1803(2). Svarstant pirmąjį variantą Sveikatos reikalų komitetas siūlė pastabas. Pagrindinis komitetas tas pastabas priėmė, joms pritarė, todėl Sveikatos reikalų komitetas svarstė antrąjį variantą ir pritarė bendru sutarimu. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Vieną minutę! Aš norėčiau paklausti jūsų ir kitų komitetų: ar sutinkate, kad Sveikatos reikalų komitetas iš dalies pritarė tom pataisom? Aš norėčiau klausti M.Basčio, pagrindinio komiteto, taip pat Socialinių reikalų ir darbo komiteto. Labai ačiū.

Dar kviečiu Teisės ir teisėtvarkos komiteto vardu – A.Sakalą. Prašome. A.Sakalas – Teisės ir teisėtvarkos komiteto vardu.

A.SAKALAS. Komitetas svarstė šį variantą ir turėjo tokių pastabų, į kurias iš dalies atsižvelgė pagrindinis komitetas. Pirmiausia mes siūlytume pagrindiniam komitetui daryti svarstymo pertrauką, iki bus apsvarstytas pagrindinis įstatymo projektas Nr.IXP-697 (jis jau apsvarstytas). Antra, mes turėjome pasiūlymą tobulinti įstatymo projektą atsižvelgiant į Teisės ir teisėtvarkos komiteto pastabas, kurioms komitetas pritarė, ir įvertinti, ar visi reikiami įstatymai keičiami ir ar ateityje nekils problemų dėl jų taikymo. Trečioji mūsų pastaba – ar nebūtų geriau šią problemą spręsti parengus vieną specialųjį įstatymą, kuriame būtų nustatytos vienodos sąvokos bei formuluotės, jos būtų vienodai taikomos visiems įstatymams. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu už, atskirosios nuomonės neturime.

PIRMININKAS. Labai ačiū. Gerbiamasis Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininke, Žmogaus teisių komitetas su jūsų pasiūlymais iš dalies sutiko.

A.SAKALAS. Aš ir sakiau, kad jis iš dalies į pasiūlymus atsižvelgė, todėl mūsų komitetas neturi ką daugiau pasakyti.

PIRMININKAS. Ačiū. Socialinių reikalų ir darbo komitetas į jūsų pastabas taip pat iš dalies atsižvelgė. Sutinkate? Sutinkate. Gerai. Dar yra D.Mikutienės siūlymai šiam projektui. Prašome D.Mikutienę pateikti savo siūlymus.

D.MIKUTIENĖ. Gerbiamieji kolegos, aš teikiau siūlymą dėl projekto Nr.IXP-1803(2), kad pavadinime būtų išbraukti žodžiai “Sveikatos draudimo įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo”, taip pat išbraukti visą 6 skirsnį “Sveikatos draudimo įstatymo 5 straipsnio papildymas”, o buvusį 7 laikyti 6 straipsniu. Kadangi Sveikatos draudimo įstatymas įsigalioja nuo šių metų, yra grynai toks formalus suderinimas.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, šiam pasiūlymui pagrindinis komitetas pritarė, todėl man reikia klausti, ar yra 10 Seimo narių, remiančių šį siūlymą. Prašom pakelti rankas. Yra daugiau. Ar galime bendru sutarimu pritarti D.Mikutienės siūlymui, nes pagrindinis komitetas jam pritarė? Galima. Ačiū, pastabai pritarta. Ar galime bendru sutarimu pritarti šiam suderintam projektui, kuris iš dalies atsižvelgė į Teisės ir teisėtvarkos, Socialinių reikalų ir darbo bei Sveikatos reikalų komitetų siūlymus? Galima pritarti bendru sutarimu? Pritarta. Taigi svarstymui bendru sutarimu pritarta.

Toliau posėdžiui pirmininkaus Seimo Pirmininko pavaduotojas G.Steponavičius.

PIRMININKAS (G.STEPONAVIČIUS). Gerbiamieji kolegos, esame aplenkę mūsų numatytą darbotvarkę. Jeigu neprieštarautumėte, dabar galėtume svarstyti rezervinius klausimus.

Administracinių teisės pažeidimų kodekso 163, 163¹, 163⁹, 163¹³ ir 189 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-2136(2*) (svarstymas)

Pirmasis rezervinis klausimas – Administracinių teisės pažeidimų kodekso kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-2136(2). Svarstymo stadija. Šio įstatymo teikėjai yra A.Butkevičius ir G.Šivickas. Svarstymo stadijoje turėtume išklausyti pagrindinio ir papildomo komitetų išvadas. Pagrindinis yra Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Ar kolega J.Sabatauskas pasirengęs pateikti išvadas? Prašom.

J.SABATAUSKAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Teisės ir teisėtvarkos komitetas svarstė šį projektą, atsižvelgė į Teisės departamento bei Biudžeto ir finansų komiteto siūlymus ir pritarė bendru sutarimu patobulintam įstatymo projektui. Ačiū. Siūlau pritarti.

PIRMININKAS. Dėkoju. Papildomas yra Biudžeto ir finansų komitetas. Komiteto pranešėjas – B.Bradauskas. Prašom, kolega.

B.BRADAUSKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, įstatymo projekto paskirtis suderinti šio įstatymo išvardytus straipsnius su Gyventojų pajamų mokesčio įstatymu, kuris įsigalios nuo Naujųjų metų. Biudžeto ir finansų komitetas svarstė šį įstatymo projektą ir jam pritarė bendru sutarimu, atsižvelgdamas į Teisės departamento pastabas, kurios yra įvertintos. Dėkoju.

PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis pranešėjau. Pasiūlymų ir pataisų Statuto numatyta tvarka nėra. Dabar turėtume apsispręsti, ar mes pritariame šiam įstatymo projektui po svarstymo. Dėl balsavimo motyvų norinčių kalbėti Seimo narių nėra. Klausiu, ar mes galėtume pritarti įstatymo projektui Nr.IXP-2136(2) po svarstymo bendru sutarimu? Ačiū. Nesant prieštaraujančių įstatymo projektui pritarta bendru sutarimu.

Delspinigių nustatymo už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-2190 (pateikimas)

Jei neprieštaraujate, galėtume apsvarstyti antrąjį rezervinį klausimą – Delspinigių nustatymo už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr.IXP-2190. Pateikimo stadija. Pranešėja S.Burbienė jau tribūnoje. Prašome, kolege, pateikti įstatymo projektą.

S.BURBIENĖ. Šis įstatymo projektas atsirado tada, kai pradėjus nagrinėti Restruktūrizavimo įstatymo pataisas, kurios yra susijusios su Darbo kodeksu, įsigaliojusiu nuo sausio 1 dienos, paaiškėjo, kad Darbo kodeksas ir Delspinigių nustatymo už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą įstatymas nesutampa. Darbo kodekse delspinigiai stabdomi tik bankroto metu, o Delspinigių įstatyme buvo pridėtas dar ir restruktūrizavimas. Mes siūlome išbraukti ir suderinti su Darbo kodeksu.

PIRMININKAS. Ačiū. Niekas nenori jūsų paklausti. Dėkoju už pateikimą. Norėčiau pasakyti, kad norinčių kalbėti dėl motyvų nėra ir šis įstatymas pateikimo stadijoje siūlomas derinti su galiojančiais įstatymais. Ar galime pritarti po pateikimo bendru sutarimu? Ačiū. Nesant prieštaraujančių po pateikimo pritarta bendru sutarimu. Seniūnų sueiga siūlo pagrindiniu skirti Ekonomikos komitetą, papildomu – Socialinių reikalų ir darbo komitetą. Ar galime tam pritarti? Ačiū. Nesant prieštaraujančių, pritarta bendru sutarimu. Dėl svarstymo datos. Gerbiamoji pranešėja Burbiene, Seniūnų sueiga siūlo dėl šio įstatymo pavasario sesiją, ar reikėtų anksčiau? (Balsas salėje) Yra numatyta. Ar galėtume kalbėti, kad preliminari svarstymo data galėtų būti kita savaitė? Tai nedidelis įstatymas. Kolegos, jeigu nėra prieštaravimų, kitą savaitę, 21 arba, realiau, 23 dieną, ketvirtadienį. Prieštaraujančių nėra. Pritarta tokiai svarstymo datai bendru sutarimu.

Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-1996 (svarstymas)

Apsvarstėme abu rezervinius klausimus. Grįžtame į pagrindinę rytinio posėdžio darbotvarkę. Darbotvarkės 9 klausimas – Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-1996. Tai yra piliečių iniciatyva teikiamas įstatymo projektas, paremtas daugiau nei 50 tūkst. parašų. Po pateikimo jam buvo pritarta dar praėjusių metų gruodžio mėnesį. Dabar svarstymo stadija. Kviečiu į tribūną pagrindinio Biudžeto ir finansų komiteto pranešėją G.Šivicką pateikti komiteto išvadą.

G.ŠIVICKAS. Gerbiamieji kolegos, Biudžeto ir finansų komitetas apsvarstė šį įstatymo projektą ir siūlo jį atmesti. Tokią pačią poziciją išreiškė ir Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Motyvai yra tokie. Nuo 2003 m. sausio 1 d. įsigaliojusiame Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme buvo nustatytos didesnės neapmokestinamosios pajamos, papildomas neapmokestinamas pajamų dydis, priklausantis nuo vaikų skaičiaus, galimybė atimti tam tikrų rūšių išlaidas. Seime, priiminėjant šį įstatymą, buvo apsispręsta, pagal kokį modelį bus mažinama gyventojams mokestinė našta. 2003 m. Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme patvirtintos 2003 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų pajamos bei numatyti tam tikri asignavimai. Todėl 400 mln. litų sumažinti pajamas, o tai sudarytų 292 mln. nacionalinio biudžeto ir 108 mln. Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų, nėra finansinių galimybių. Komiteto balsavimo rezultatai: už – 6, prieš – 2, susilaikė 2.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Pagrindinio komiteto siūlymas yra atmesti šį piliečių teikiamą įstatymo projektą, todėl diskusija nerengiama ir dėl to turėtų būti apsisprendžiama iš karto. Prieš balsuojant dėl balsavimo motyvų vienas – už, vienas – prieš. Motyvai už tai, kad įstatymo projektas būtų atmestas. G.Purvaneckienė. Prašom.

G.PURVANECKIENĖ. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Aš norėčiau priminti, kad per pereitus metus du kartus padidinus neapmokestinamąjį minimumą nuo 214 Lt iki dabartinių 290 Lt kiekvieno legaliai dirbančio asmens kišenėje papildomai atsirado po 25 Lt 8 ct kas mėnesį. Be to, kaip pranešėjas minėjo, dar neapmokestinamasis minimumas didinamas dėl vaikų. Todėl už pirmą ir antrą vaiką šeimai prisideda po 9 Lt 57 centus. O jeigu šeima turi tris ir daugiau vaikų, už kiekvieną vaiką po 15 Lt 18 centų. Mes matome, kad tas padidėjimas yra vienodas visiems: ir tiems, kas mažai uždirba, ir tiems, kas daug uždirba. Galbūt jis nėra visai teisingas, bet pažiūrėkime, kas būtų pagal šio projekto, jeigu jis įsigaliotų, tikslius skaičiavimus.

Aš paėmiau tris variantus. 430 Lt, minimumą, gaunantys žmonės. 1100 Lt – vidutinis Lietuvos atlyginimas, ir 4085 Lt – tai mūsų, Seimo narių, atlyginimas. Hipotetinė situacija – šeima turi du vaikus ir abu dirba. Vienam dirbančiam asmeniui, tam, kuris uždirba minimumą – 430 Lt, po pirmojo sumažinimo prisidėtų 4 Lt per mėnesį, po antrojo, iki 24, – apie 10 litų. Gaunantiems vidurkį po pirmojo sumažinimo prisidėtų 31 Lt, o po antrojo – 70 litų. Tuo tarpu mums, Seimo nariams, po pirmojo sumažinimo padidėtų 150 Lt, o po antrojo – 339 litais.

Taigi labai pagalvokite, koks tai yra įstatymas ir kaip buvo suvedžioti, ciniškai suvedžioti, tie žmonės, iš kurių buvo renkami parašai. Todėl siūlau balsuoti prieš.

PIRMININKAS. Ačiū. Balsavimo motyvai prieš atmetimą – E.Masiulis. Prašom.

E.MASIULIS. Tikrai pritrūko žodžių po paskutinio sakinio, nes kalbama apie cinizmą. Aš manau, kad cinizmą šiandien demonstruoja valdančioji socialdemokratų dauguma ir prieš rinkimus daug pažadų teikę socialliberalai. Cinizmas pirmiausia pasireiškia tuo, kad formuojant A.Brazausko Vyriausybę labai daug buvo kalbėta apie žmogaus gyvenimo sąlygų lengvinimą, bet jūsų veiksmai rodo ką kita. Jūs, didindami mokestinę naštą, apkraudami įvairiais papildomais apribojimais, ypač smulkųjį verslą, dar labiau tolstate nuo žmonių.

Pirmas dalykas, noriu atkreipti dėmesį, visiškai nekorektiška, nes tai nėra eilinis įstatymas, tai yra Lietuvos Respublikos piliečių teikiamas įstatymas ir jis turi būti svarstomas pagal darbotvarkėje numatytą laiką, o ne nesilaikant darbotvarkės. O dėl argumentų, kurie buvo išsakyti Biudžeto ir finansų komitete, galima pasakyti tik tiek. Jeigu valdančioji dauguma bent vienerius metus sugebėtų nedidinti valstybės biudžeto išlaidų, kurių didėjimas yra dėl valdininkų atlyginimų didinimo, iš tikrųjų būtų galima įgyvendinti šį siūlymą, ir mes tikrai galėtume mažinti bendrą mokestinę bazę Lietuvos žmonėms, kuriems ir taip trūksta oro kvėpuoti.

Gerbiamieji socialdemokratai, jūsų pasakymai, kad šito neįmanoma padaryti, rodo, kad jūs nenorite iš esmės spręsti Lietuvos žmonių problemų, jūs nenorite eiti tuo keliu, kad Lietuvoje geriau gyventų žmogus, ne valdininkas, ne biurokratas, bet žmogus. Diskusijose buvo įrodyta, kad argumentų šiandien sumažinti gyventojų pajamų mokestį tikrai yra daug ir tai galima padaryti, tačiau jūsų nenoras spręsti šių reikalų rodo, kad jums tikrai nusispjauti į Lietuvos piliečių valią.

PIRMININKAS. Ačiū. Išties turėčiau pripažinti, kad piliečių teikiamas įstatymo projektas nusipelno kur kas išsamesnės diskusijos, taip pat ir šioje salėje, bet tik vienas už ir vienas prieš gali kalbėti, nes taip nustato Statutas. Todėl dabar turėsime balsavimu išsakyti savo nuomonę. Balsavimas už (formuluoju, kaip bus balsuojama) reiškia pritarimą pagrindinio komiteto išvadai, siūlančiai atmesti piliečių teikiamą įstatymo projektą. Balsavimas prieš reiškia nepritarimą atmetimui. Susilaikymas reiškia susilaikymą. Prašom balsuoti. Skaičiuojama.

Užsiregistravo 77 Seimo nariai. Už – 47, prieš – 21, susilaikė 7. Piliečių teiktas įstatymo projektas yra atmestas. Repliką po balsavimo – S.Lapėnas, po to kolega N.Medvedev.

S.LAPĖNAS. Gerbiamieji kolegos, iš tiesų gaila, kad šis įstatymas buvo atmestas. Noriu atkreipti visų jūsų dėmesį į tai, kad prieš rinkimus, kai buvo svarstomas šis įstatymo projektas, valdančioji dauguma nematė reikalo tiesiai šviesiai apkaltinti mus būtomis ir nebūtomis nuodėmėmis, tada buvo pritarta šiam įstatymo projektui. O kadangi rinkimai praėjo, galima ir nuleisti vandenį. Ačiū.

PIRMININKAS. N.Medvedev. Prašom.

N.MEDVEDEV. Gerbiamieji ponai liberalai ir palaikantys juos. Ar jūs manote, kad Lietuvos žmonės nežino aritmetikos? Aš suprantu, kad jūs norite, kad geriau gyventų milijonieriai, multimilijonieriai. Mes norime, kad geriau gyventų žmonės, kurie neturi milijonų. Reikia skaičiuoti, kas nuo ko kiek laimi. Kiek laimi, reikia skaičiuoti. Manau, kad Lietuvos žmonės moka skaičiuoti. Labai dėkoju.

PIRMININKAS. V.Andriukaitis. Dešinysis mikrofonas.

V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamieji kolegos, man malonu, kad mano kolega E.Masiulis paminėjo, jog žmonėms, kartu ir jam, trūksta oro kvėpuoti. Taigi aš dabar noriu kolegai E.Masiuliui pasakyti, kad jūs šiuo įstatymo projektu norėjote pasilengvinti orą štai kaip. 4085 Lt – taip apmokamos Seimo nario pareigos, ir jūs sau palengvinate orą, dar fizinių asmenų pajamų mokestis, jūs pasilengvintumėte orą 338 Lt 94 centais.

PIRMININKAS. Tai nėra argumentavimo laikas.

V.P.ANDRIUKAITIS. Čia replika po balsavimo.

PIRMININKAS. Bet aš labai prašyčiau, kad tai būtų replika.

V.P.ANDRIUKAITIS. Jeigu 1100 Lt, tai oras palengvėja truputį mažiau, tik 69 litais. Jeigu 430 Lt, kuriuos gauna dauguma, oras palengvėja tik 9 Lt 69 centais. Kolega Masiuli, siūlau giliau kvėpuoti.

PIRMININKAS. Tęsiame replikas. A.Gricius. Prašom.

A.GRICIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, man atrodo, praėję rinkimai parodė žmonių požiūrį į atlyginimų didinimą 3–4 litais ar pensijų padidinimą 3–4 litais. Žmonės nori daugiau uždirbti ir geriau žino, kur tuos pinigus išleisti. Man atrodo, rinkimų rezultatai parodė, kad daugiau balsų gavo tie žmonės, kurie žadėjo radikaliai pagerinti. Aš nežinau, ar tai pavyks, bet šiandien mane itin domina toks klausimas, kad užuot ieškojus kokio nors kompromiso... Pavyzdžiui, teikiamas pasiūlymas finansistams atrodo per didelis, bet reikia ieškoti kompromiso siekiant mažinti fizinių asmenų pajamų mokestį. Tai būtų tas būdas, kuriuo tikrai būtų siekiama padėti Lietuvos žmonėms. Deja, einama paprasčiausiu keliu: valdininkams pinigų daugiau, o žmonėms pinigų mažiau. Man tikrai nesuprantama tokia socialdemokratų politika. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. R.Palaitis. Taip pat replika, po to – kolega A.Sysas.

R.PALAITIS. Čia labai daug aritmetiką išmanančių Seimo narių, bet rezultatas tas, kad pagal gyventojų paremtą įstatymo projektą paprastam vidutinį atlyginimą gaunančiam žmogui piniginėje lieka 67 litais daugiau. Ir nereikia čia visiškai jokios demagogijos apie tai, kam santykinai, kam nesantykinai, tai yra didesni pinigai į kišenę. Tokį projektą mes pateikėme, Lietuvos žmonėms tai būtų į naudą. Visa kita tai yra tik jūsų, gerbiamieji socialdemokratai, išvedžiojimai.

PIRMININKAS. Kolega A.Sysas.

A.SYSAS. Ačiū, pirmininke. Aš manau, kad mes ištesėsime savo pažadą ir įvesime progresyvinius mokesčius. Tikrai tiems, kuriems reikia sumažinti mokesčius, mes tą pasistengsime padaryti. Bet kai rūpinatės, kad valdininkams didėja atlyginimai, tai tokiu projektu mes kaip tik jiems dar labiau padidiname tuos atlyginimus. Pas juos ir nusės ta didžiausia mokesčių mokėtojų naštos dalis, nes pinigų nuo to tikrai nepadaugės.

PIRMININKAS. Ką gi, matau, kad šis klausimas tikrai vertas plačios diskusijos, todėl tęsiame replikas. Prašyčiau, kad jos būtų glaustos. A.Kubilius. Prašom.

A.KUBILIUS. Aš tiesiog susirūpinau dėl socialdemokratų likimo, kai pagrasina įvesti progresyvinius mokesčius. Aš noriu priminti, kad iš tikrųjų Prezidento rinkimus pralaimėjo socialdemokratai, nes rinkėjai, nusivylę socialdemokratų valdžia, balsavo apskritai prieš bet ką iš valdžios, tai tą reikia labai gerai prisiminti. Jeigu jūs toliau tęsite tokią politiką ir dar grasinsite progresyviniais mokesčiais, aš bijau, kad Lietuvoje apskritai socialdemokratijos neliks, ir tai man kelia didelį susirūpinimą. (Juokas, balsai salėje)

PIRMININKAS. Ką gi, rūpestis ir susirūpinimas daugelio veiduose ir mintyse.

Karo prievolės įstatymo 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-821 (svarstymas)

Kolegos, kitas klausimas eilės tvarka, baigus šį. 10 klausimas – Karo prievolės įstatymo 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-821. Svarstymo stadija. Teikėjas buvo E.Masiulis. Pagrindinis komitetas yra Žmogaus teisių komitetas. M.Bastys pateiks šio komiteto išvadą.

M.BASTYS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Žmogaus teisių komitetas, kaip pagrindinis komitetas, svarstė Karo prievolės įstatymo 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr.IXP-821. Pagal Seimo statuto 150 straipsnį projektą Nr.IXP-821 siūlome atmesti. Išvados ar argumentai yra tokie: įstatymo projektas kelia abejonių dėl atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 139 straipsnį, kuriame yra numatyta prievolė Lietuvos piliečiui atlikti karo ar alternatyviąją tarnybą, taip pat sukuriama privilegija tam tikroms asmenų grupėms atsižvelgiant į amžių. Tai prieštarautų žmogaus teisių apsaugos principams. Balsavimo rezultatai: 4 – už, 3 – prieš. Dėkui.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kadangi pagrindinio komiteto išvada – siūloma atmesti, todėl turėtume išsakyti motyvus. Vienas kalba už, vienas – prieš. A.Gricius – už atmetimą.

A.GRICIUS. Prieš.

PIRMININKAS. O S.Burbienė prieš atmetimą? Kadangi pirmoji prieš atmetimą užsiregistravo S.Burbienė, prašom. S.Burbienė.

S.BURBIENĖ. Gerbiamieji kolegos, iš tiesų šis pakeitimas nesudarytų jokių problemų kariuomenės kontingentui, o tik duotų garantijas tiems studentams arba magistrantams, kurie dėl vienų ar kitų priežasčių nebaigė mokslų iki tos nustatytos ribos. Kai jie baigs mokslus, visos jų garantijos neimti jų į kariuomenę baigsis. Todėl nereikėtų čia tikrai nustatinėti amžiaus cenzo, nes gali į tą dalyką pakliūti labai nedaug žmonių, bet nematau prasmės, kad taip iš tiesų būtų. Todėl aš pasisakau prieš šio projekto atmetimą.

PIRMININKAS. Ačiū. Ar už atmetimą būtų norinčių kalbėti? Ne. Ar tai reikštų, kad… Ne, bendru sutarimu mes negalime nepritarti atmetimui. (Balsai salėje) Kadangi buvo toks komiteto teikimas, mes vis tiek turime balsuoti. Taigi, kolegos, formuluoju klausimą, kaip bus balsuojama. Balsavimas už reiškia pritarimą pagrindinio komiteto išvadai, siūlančiai atmesti. Balsavimas prieš reiškia nepritarimą. Susilaikymas reiškia susilaikymą. Prašom pasiruošti ir balsuoti.

Balsavimo rezultatai: 9 – už, 39 – prieš, 18 susilaikė. Atmetimui nepritarta. Dabar turėtume apsispręsti dėl to, koks kitas komitetas galėtų būti paskirtas. (Balsas salėje) Tai ne iš vietos. Matau, A.Gricius. Tikiuosi, jūs suformuluosite savo siūlymą. Ar tai bus replika?

A.GRICIUS. Tai bus replika.

PIRMININKAS. Prašom repliką.

A.GRICIUS. Gerbiamieji, man tikrai džiugu, kad kolegė S.Burbienė pasakė paprastais žodžiais visiems suprantamą dalyką. Na, kodėl mes bijome tuos metus išbraukti. Yra žmonių, kuriems dėl ligų, dėl studijų užsienyje, kur nors kitur gali būti pratęstas tas laikas. Mes kalbame apie tai, kad kiekvienais metais šaukiamo amžiaus jaunuolių yra 25 tūkstančiai. Į kariuomenę rengiamės pašaukti 5, na, sako, lyg ir vienu tūkstančiu sumažinsime, kas irgi yra nonsensas, nevisiškai protingai daroma. Mus Briuselis verčia, galų gale mažinkite tą savo kariuomenę, mes saugome jauną žmogų, kad jis privalo tarnauti tarnyboje ir negali normaliai baigti mokslų ir t.t. Vis tiek ta pertrauka yra ne tokia pageidautina. Todėl aš tikrai dėkoju socialdemokratams ir pirmiausia Sigitai, kad jie pritarė, kad nebūtų projektas atmestas, kad toliau būtų svarstomas šis siūlymas. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Eilės tvarka – J.Korenka.

J.KORENKA. Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Vis dėlto iš tikrųjų, tą pasakė prieš mane gerbiamasis kolega, čia yra labai svarbus klausimas valstybės stabilumui, valstybės tvirtumui. Jeigu mūsų jauni žmonės bus išsilavinę, tai jie po to galės eiti į kariuomenę ir galės palaikyti mūsų valstybės saugumą. Kadangi tas klausimas ypač susijęs su Švietimo, mokslo ir kultūros komitetu, siūlyčiau, kad pagrindinis komitetas būtų Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas. Ačiū.

PIRMININKAS. Tiesiog Mokslo ir kultūros. Ar galime pritarti? Matau, kolega J.Jučas irgi ta pačia linkme formulavo siūlymą. Ar nebūtų prieštaraujančių (nes vis tiek Statutas numato, kad turime skirti kitą, nepritarus atmetimui, komitetą), kad tai būtų Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas? Ačiū. Dėkoju už jūsų supratimą. Šio klausimo svarstymas šiandien yra baigtas.

Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 40 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-1844(2*) (svarstymas)

Svarstome paskutinį rytinio posėdžio darbotvarkės klausimą. Svarstymo stadija. Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 40 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-1844(2). Kviečiame G.Šivicką, pagrindinio komiteto, Biudžeto ir finansų komiteto, pranešėją, pateikti išvadą.

G.ŠIVICKAS. Gerbiamieji kolegos, Biudžeto ir finansų komitetas apsvarstė visas Teisės departamento pastabas. Visoms yra pritarta. Yra teiktos Europos teisės departamento pastabos. Šis projektas ir šios nuostatos susijusios su Europos Sąjungos direktyva. Pagal Europos teisės departamento siūlymą (taip pat yra Vyriausybės pritarimas šiam įstatymo projektui) šis įstatymo projektas yra pakoreguotas ir patobulintas. Komitetas pritarė bendru sutarimu. Siūloma pritarti.

PIRMININKAS. Ačiū. Diskusijoje dalyvauti pageidaujančių nebuvo, tačiau dabar svarstymo stadijoje vienas kalba už, vienas – prieš. Dėl balsavimo motyvų – P.Vilkas. Motyvai už. Prašom, kolega.

P.VILKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, siūlomas įstatymo papildymo projektas tikrai, mano manymu, sudarytų prielaidas sumažinti muitinės postų apkrovimą, taip pat muitinės išlaidas, galbūt taip pat pagerėtų skubių siuntų pristatymas, jų administravimas. Todėl aš siūlau pritarti po svarstymo šiam įstatymo projektui.

PIRMININKAS. Dėkoju. Nesant norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų prieš, ar galėtume po svarstymo pritarti šiam patobulintam įstatymo projekto bendru sutarimu? Prieštaraujančių nėra. Pritarta po svarstymo įstatymo projektui Nr.IXP-1844 bendru sutarimu.

Ką gi, kolegos, 11.32 val., norėčiau paskelbti, kad visus rytinio posėdžio klausimus, įskaitant rezervinius, mes apsvarstėme, todėl skelbiu rytinį posėdį baigtą. Pertrauka iki 15 valandos.