LIETUVOS RESPUBLIKOS MOKESČIŲ
ADMINISTRAVIMO PAGRINDŲ ĮSTATYMO PROJEKTO
AIŠKINAMASIS RAŠTAS
Lietuvos Respublikos Vyriausybės programoje, kurią
Lietuvos Respublikos Seimas patvirtino 1994 m. liepos 12 d.
nutarimu Nr.I-534, numatyta pertvarkyti mokesčių sistemą, bei
parengti Mokesčių pagrindų ir Valstybinės mokesčių inspekcijos
įstatymų projektus.
Šių įstatymų parengimas yra paskutinis etapas baigiant
pertvarkyti mokesčių sistemą. Atsižvelgiant į Tarptautinio
valiutos fondo eksperto p. T.P.Harto, JAV Iždo departamento
mokesčių politikos skyriaus advokatės-patarėjos E.Elgin bei kitų
užsienio organizacijų ekspertų siūlymus, taip pat į Latvijos ir
Estijos Respublikų patirtį mokesčių administravimo klausimais ir
kartu siekiant priderinti mokesčių administravimo būdus ir
metodus prie Vakarų šalių mokesčių administravimo standartų,
prieita prie bendros nuomonės, kad turėtų būti vienas įstatymas,
reglamentuojantis mokesčių administravimą. Todėl atsisakyta
ruošti du projektus, t.y. Mokesčių pagrindų įstatymo projektą ir
Valstybinės mokesčių inspekcijos įstatymo projektą. Paruoštas
Mokesčių administravimo pagrindų įstatymo projektas sujungia
visas nuostatas, kurios turėjo būti išdėstytos paminėtuose
dviejuose įstatymuose.
Kai mokesčių administravimą reglamentuoja vienas
įstatymas, daug paprasčiau surinkti mokesčius. Nebereikia
įvairiuose mokesčių ar kituose įstatymuose aprašinėti mokesčių
administratorių teisių ir pareigų (kiek jos susijusios su
mokesčių surinkimu), mokesčių mokėtojų teisių ir pareigų, ginčų
nagrinėjimo tvarkos, atsakomybės už neteisingą ar pavėluotą
mokesčių mokėjimą (išskyrus administracinę ir baudžiamąją), bei
daugelio kitų klausimų, kurie šiuo metu yra nustatyti beveik
kiekviename mokesčio įstatyme.
Mokesčių mokėtojo požiūriu toks įstatymas taip pat yra
naudingas, nes mokesčio mokėtojui susipažinus su tokiu įstatymu,
tampa aišku, kaip reikia mokėti mokesčius, kokias jis turi teises
ir pareigas ir dėl to išvengiama nereikalingų ginčų su mokesčio
administratoriumi.
Mokesčių administravimo pagrindų įstatymo projekto
pagrindinis tikslas yra padėti mokesčių mokėtojui teisingai ir
laiku sumokėti mokesčius. Tuo būdu projekto I skyriuje yra
nurodytos pagrindinės sąvokos, vartojamos mokesčių įstatymuose (2
str.), kurios niekur iki šiol nėra apibrėžtos.
Viena iš pagrindinių šio įstatymo nuostatų yra ta, kad
šiuo įstatymu įteisinama mokesčių mokėtojų lygybė mokant
mokesčius (3 str.)
II skyriuje nurodyta, kokiems mokesčiams surinkti šis
įstatymas taikomas (5 str.). 6 str. nustatoma kaip turėtų būti
įgyvendinami mokesčių įstatymai. Svarbus momentas tai, kad joks
poįstatyminis aktas apmokestinimo klausimais negali būti priimtas
be Finansų ministro sutikimo, nes visų pirma Finansų ministras
yra atsakingas už mokesčių surinkimą. Tuo pačiu ministrui
nustatoma atsakomybė už jo priimtų sprendimų teisingumą ir
nešvelninama atsakomybė kai nepaisoma jo nuomonės.
III skyriuje nurodyti bendrieji Valstybinės mokesčių
inspekcijos organizavimo principai, mokesčių inspekcijos
struktūra, vadovų skyrimo tvarka ir kai kurie kiti klausimai.
IV skyriuje nurodomi tik pagrindinės mokesčio
administratoriaus teisės ir pareigos, kurios yra labai išplėstos
palyginti su tomis, kuriomis mokesčių inspekcija naudojąsi dabar.
V skyriuje pirmą kartą surenkant mokesčius Lietuvos
Respublikoje pabandyta apibrėžti mokesčio mokėtojo ir asmens,
išskaičiuojančio mokestį, teises ir pareigas. Čia svarbus
momentas tai, kad numatytos informacijos apie mokesčio mokėtoją
slaptumas (22 str.), mokesčio mokėtojo teisę į informaciją (21
str.) ir kai kurie kiti klausimai.
VI skyriuje nurodomi tik pagrindiniai mokesčio
apskaičiavimo, sumokėjimo, išieškojimo ir grąžinimo principai,
kurie paprastai yra sukonkretinami atitinkamuose mokesčių
įstatymuose. Šio skyriaus, taip pat ir viso įstatymo vienas
pagrindinių yra 26 str., kuris nustato mokesčio apskaičiavimo
teisingumo įrodinėjimą tais atvejais, kai nėra apskaitos
dokumentų, nedeklaruotos pajamos ir panašiai.
Nauja yra tai, kad numatyta mokesčių administratoriui
teise išieškoti mokesčius iš mokesčio mokėtojo turto, areštuojant
mokesčio mokėtojo turtą, kai jis vengia arba nesumoka
mokesčių(29, 30, 31, 32, 33, 34, 35, 36, 37 str.).
Taip pat teigiama tai, kad numatyta už permokėtą mokestį
valstybei, mokesčio mokėtojui mokėti palūkanas (38 str. 5 dalis).
VII skyrius nustato mokesčių mokėtojų apskaitą bei
mokesčių mokėtojų registrų pildymo tvarką. Tai leis fiksuoti
bendrą Lietuvos Respublikos įvairių mokesčių mokėtojų skaičių, be
to, iš dalies užkertamas kelias vengimui mokėti mokesčius.
VII skyrius nustato mokesčių įstatymų pažeidimų grupavimą,
pagal jų sunkumą, atitinkamai numatomos (IX skyrius) ir
skirtingos baudos, atsižvelgiant į mokesčio įstatymo pažeidimo
pobūdį.
Likę įstatymo skyriai (X, XI ir XII) nustato mokestinių
ginčų tarp mokesčių mokėtojo ir mokesčių administratoriaus
nagrinėjimo tvarką, kuri dabartiniu momentu nėra aiškiai
reglamentuota. Baigiamosiose nuostatuose (XII skyrius) numatyta
įstatymo įsigaliojimo tvarka. Tuo tikslu kartu pateikiamos ir
įstatymo "Dėl Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo
pagrindų įstatymo įgyvendinimo" projektas.
Priėmus šį įstatymą, reikėtų koreguoti mokesčių,
išvardintų 8 str. įstatymus, panaikinti Valstybinės mokesčių
inspekcijos įstatymą, taip pat patikslinti administracinį,
baudžiamąjį kodeksus.
Įstatymo projektą rengė Finansų ministerijos Valstybinė
mokesčių inspekcija. Projektas pastaboms ir pasiūlymams buvo
nusiųstas visoms miestų (rajonų) valstybinėms mokesčių
inspekcijoms, taip pat kai kurioms ministerijoms ir žinyboms bei
privačioms organizacijoms.
Reikšminiai įstatymo projekto žodžiai: mokesčio mokėtojai,
mokesčio administratorius, mokestis, mokesčio lengvata.