AIŠKINAMASIS RAŠTAS
dėl Lietuvos Respublikos vandens įstatymo pakeitimo įstatymo projekto
Lietuvos Respublikos vandens įstatymas (Žin., 1997, Nr. 104-2615) yra pagrindinis įstatymas, reglamentuojantis vandens išteklių naudojimą bei apsaugą.
Aplinkos ministerija, remdamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 27 d. patvirtintu nutarimu Nr. 300 ,,Dėl Lietuvos pasirengimo narystei Europos Sąjungoje programos (Nacionalinė Acquis priėmimo programa) teisės derinimo priemonių ir Acquis įgyvendinimo priemonių 2002 metų planų patvirtinimo”, pagal Teisės derinimo priemonių 2002 metų planą parengė Lietuvos Respublikos vandens įstatymo pakeitimo įstatymo projektą.
Lietuvos Respublikos vandens įstatymo naujos redakcijos pagrindiniai tikslai yra šie:
1. Suderinti Lietuvos vandens išteklių apsaugos ir jų valdymo nuostatas su Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/60/EB, nustatančia Bendrijos veiksmų vandens politikos srityje pagrindus ir kitomis vandenų apsaugą reglamentuojančiomis direktyvomis;
2. Pakeisti pasenusias ir esamos situacijos nebeatitinkančias šiuo metu galiojančio įstatymo nuostatas ir sukurti aiškią vandens išteklių apsaugos ir racionalaus naudojimo reguliavimo sistemą.
Atsižvelgiant į tai, kad keistina daugiau kaip pusė galiojančio Vandens įstatymo straipsnių, įstatymas išdėstytas nauja redakcija (teisingumo ministro 2002 m. kovo 21 d. įsakymo Nr. 75 dėl įstatymų ir kitų teisės aktų rengimo rekomendacijų 39 p., Žin., 2002, Nr. 50-1923).
Daugelis naujosios redakcijos Vandens įstatymo nuostatų iš esmės nesiskiria nuo šiuo metu galiojančiame įstatyme nustatytų principų: kompetencijos pasidalinimas tarp institucijų, vandens telkinių nuosavybės principai, vandens naudojimo reglamentavimas ir pan. Iš esmės naujos įstatymo projekto nuostatos pagrįstos ES bendrosios vandens politikos principais ir reikalavimais. Pagrindinis principas, kuriuo vadovaujantis kuriama nauja vandens valdymo politika, yra tas, kad gamtoje esantis vanduo yra vieninga, tarpusavyje tampriai susijusi sistema, kurios kiekvienas elementas įtakoja visą sistemą (pvz., vandens būklę viename vandens telkinyje įtakoja kituose telkiniuose esantis vanduo, požeminis vanduo įtakoja paviršinio vandens būklę, vieni vandens vartotojai įtakoja kitus vartotojus ir pan.). Projekte siūlomos nuostatos leistų sukurti integruotą vandens valdymo sistemą, kuri kompleksiškai koordinuotų ir reguliuotų vandens naudojimą ir apsaugą, atsižvelgiant į visos vandens ekosistemos būklę. Valdymo supaprastinimui ES nustatė, kad mažiausia (sąlyginai nepriklausoma) vandens sistemos (hidrologinio ciklo) dalis yra vienos upės baseinas, todėl ir mažiausias teritorinis vandens valdymo vienetas gali būti vienos upės baseinas. Kiekviename upės baseine turi būti koordinuojami visų vandens vartotojų veiksmai bei aplinkosauginės priemonės. Taigi, priėmus naująjį įstatymą, būtų atsisakyta šiuo metu taikomos praktikos reglamentuoti kiekvieną vandens vartotoją atskirai, pvz., išduodant leidimus nuotekų išleidimui pagal vieningas normas ir pan.
Kitas iš esmės naujas projekte numatomas principas yra perkeltas ES reikalavimas pasiekti gerą vandens būklę visuose vandens telkiniuose. Šio reikalavimo esmė – vertinti vandens būklę pagal biologinius rodiklius, o cheminiai bei fizikiniai rodikliai yra biologinės (ekologinės) būklės apibūdinimą papildantys faktoriai. Taigi, pagal siūlomą projektą turės būti vertinami visi vandenų būklę nusakantys rodikliai (cheminė sudėtis, vandens kiekis, hidrologinės sąlygos, biologinė įvairovė ir pan.). Pagal šio vertinimo rezultatus, reglamentuojant ūkinę veiklą, pagrindinis dėmesys turės būti skiriamas tam, kad ši veikla visos upės baseine vykdomos veiklos kontekste netrukdytų pasiekti geros būklės visame baseine.
Dar viena nauja įstatymo projekto nuostata yra ta, kad visos vandens paslaugos ir vandens apsaugos priemonės turi būti atsiperkančios (vandens naudotojai ir teršėjai turi padengti visas susijusias išlaidas), ir tuo būdu būtų įgyvendintas „teršėjas moka” principas.
Projekte numatoma vandenų apsaugą vykdyti pagal tokią schemą:
1. Įvertinama visų upės baseine esančių vandens telkinių būklė ir nustatomi ją įtakojantys veiksniai;
2. Įvertinus visų vartotojų poreikius ir gamtosauginius reikalavimus, nustatomi vandensaugos tikslai;
3. Parengiamos ir įgyvendinamos priemonių programos bei planai nustatytiems tikslams, kurie yra apsvarstyti ir suderinti su vartotojais ir visuomene, pasiekti.
Vandens įstatymo nauja redakcija neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, kitiems Lietuvos Respublikos įstatymams ir yra suderinta su Europos Sąjungos teisės aktais.
Vandens įstatymo naujos redakcijos projektui rengti buvo sudaryta darbo grupė. Projekto rengimą koordinavo darbo grupės pirmininkas – Aplinkos ministerijos Aplinkos kokybės departamento (direktorius Mindaugas Bilkis, tel. 266 34 91) Vandenų skyriaus vedėjas Raimondas Sakalauskas (tel. 266 35 16).
Priėmus teikiamą Vandens įstatymo pakeitimo įstatymą, neigiamų pasekmių nenumatoma, galiojančių teisės aktų keisti nereikės, tačiau įstatymo įgyvendinimui reikės parengti naujus poįstatyminius teisės aktus: dėl upių baseinų rajonų aplinkosauginio administravimo, būklės vertinimo, vandensaugos tikslų nustatymo bei kitus.
Su nauja įstatymo redakcija tiesiogiai susijusių valstybės biudžeto išlaidų nereikės. Papildomų lėšų gali reikėti kai kurių poįstatyminių teisės aktų nuostatų įgyvendinimui, tačiau jų įgyvendinimas tiesiogiai susijęs su ES reikalavimų vykdymu, todėl išlaidos bus reikalingos nepriklausomai nuo to, ar įstatymas bus priimtas, ar ne (pvz., papildomos išlaidos monitoringui, ūkinės veiklos kontrolei ir pan.).
Vandens įstatymo pakeitimo įstatymo projektas derintas su Finansų ministerija, Susisiekimo ministerija, Sveikatos apsaugos ministerija, Teisingumo ministerija, Ūkio ministerija, Vidaus reikalų ministerija, Žemės ūkio ministerija, Europos teisės departamentu bei Aplinkos ministerijai pavaldžiomis institucijomis: Valstybine saugomų teritorijų tarnyba, Vandens išteklių departamentu, Jungtiniu tyrimų centru, Lietuvos geologijos tarnyba, Valstybine aplinkos apsaugos inspekcija, Valstybine teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, Aplinkos ministerijos regionų aplinkos apsaugos departamentais ir ministerijos vidiniais padaliniais. Atsižvelgta ir į mokslo institucijų bei visuomeninių organizacijų atsiųstas pastabas bei pasiūlymus.
Įstatymo projekto reikšminiai žodžiai: „vanduo“, „valdymo sistema“.
Ministras Arūnas Kundrotas