Keturiasdešimt penktasis (321) posėdis
2002 m. gruodžio 10 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas A.PAULAUSKAS ir Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas Č.JURŠĖNAS

2002 m. gruodžio 10 d. (antradienio) darbotvarkė

PIRMININKAS (Č.JURŠĖNAS). Mielosios kolegės Seimo narės, mielieji kolegos Seimo nariai, gerbiamasis premjere ir ministrai! Pradedame Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. gruodžio 10 d. rytinį plenarinį posėdį. Mielieji kolegos, prašyčiau iškart užsiregistruoti. Kolegos, dėmesio, registracija.

Užsiregistravo 70 Seimo narių.

Mielieji kolegos, pirmiausia dėl darbotvarkės. Kaip matote, jinai yra šiek tiek primarginta. Siūloma kai kurių dalykų atsisakyti, taip pat bendru sutarimu atsisakyti Vyriausybės pusvalandžio ir kai kurių kitų klausimų, kurie čia yra pajuodinti. Bet Vyriausybė ir Seimo vadovybė prašo dar kai kuriuos klausimus papildomai nagrinėti. Jie irgi yra pažymėti. Tai Sprogmenų apyvartos įstatymo projektas ir keletas nutarimų projektų, kurie yra pačioje pabaigoje, įskaitant ir sesijos pratęsimą, nes šiandien turėtų būti paskutiniai šiais metais Seimo posėdžiai. Prašome. Kolega G.Steponavičius.

G.STEPONAVIČIUS. Ačiū, pone posėdžio pirmininke, pirmiausia už tai, kad šiandien turime tokią lengvą darbotvarkę. Porą pastabų. Ar galėtume prašyti, kad Seimo narių iniciatyva inicijuojamas Seimo nutarimas dėl laikinosios komisijos būtų svarstomas rytiniame posėdyje, o vakariniame posėdyje mes jau galėtume ją sudaryti, per pertrauką Seimo frakcijoms delegavus žmones į šią laikinąją tyrimo komisiją.

Antras dalykas. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, drįstu priminti, kad Seimas buvo priėmęs sprendimą, jog šiandien turėtų būti svarstomas įstatymas dėl asmens pajamų mokesčio tam tikrų straipsnių pakeitimo, jį parėmė įstatymų leidybos iniciatyva 60 tūkst. rinkėjų. Nebuvo nei komiteto prašymo atidėti svarstymą, nei jokių motyvų išdėstyta, kodėl nėra klausimo. Noriu pasakyti, kad grybai ir uogos randa vietą šiose darbotvarkėse, o fundamentalūs, gyventojų inicijuojami klausimai yra nustumiami į šoną.

PIRMININKAS. Kolegos, dėmesio! Paklausom. Iškart atsakau. Pirmiausia dėl rezervinio klausimo, tai iš tikrųjų galėtų būti rytinio posėdžio pabaigoje. Nematau problemos. O dėl šito dalyko, apie ką jūs kalbėjote, dėl iniciatyvos, tai komitetas, deja, neapsvarstė. Aš nieko negaliu padaryti. Galime jiems kartu pasakyti, kad padarė ne visai gerai.

Kolega R.Šukys. Prašom.

R.ŠUKYS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš norėčiau pasiūlyti sumažinti mūsų labai gausią šiandien darbotvarkę ir išbraukti rezervinį 3 klausimą – Akcinės bendrovės Lietuvos telegramų agentūra ELTA naudojamų patalpų įstatymo projektą Nr.IXP-2064, nes vadovaujantis Seimo Statuto 139 straipsniu jis negalėtų būti svarstomas ir negali būti teikiamas svarstyti. Yra preliminari Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvada, kad projektas neatitinka kai kurių Konstitucijos straipsnių. Prašyčiau vadovautis Statutu.

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, pagrindinis komitetas, kaip matot, siūlo atmesti, tai čia jokių problemų. Mums tik reikės balsuoti.

R.ŠUKYS. Taip, bet 139 straipsnis be balsavimo procedūrų numato, kas su tokiu projektu atsitinka. Jisai įrašomas Sekretoriate, jisai grąžinamas Seimo Pirmininko ir t.t.

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega…

R.ŠUKYS. Laikykimės Statuto ir sutaupysime laiko.

PIRMININKAS. Padarykime pagal visas procedūras, čia kelių minučių reikalas. Aš nematau problemos.

Kolega A.Medalinskas. Prašom.

A.MEDALINSKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš taip pat dėl šito klausimo, kurį pateikė Liberalų sąjungos atstovas, ponas G.Steponavičius, t.y. dėl Seimo laikinosios komisijos dėl “Avia Baltica”. Aš iš tikrųjų stebiuosi, kad Liberalų sąjunga ir toliau linkusi akcentuoti klausimą, kai buvęs jų partijos pirmininkas, daug padaręs partijos naudai, yra mušamas dėl Prezidento rinkimų kampanijos akcentų. Aš noriu atkreipti dėmesį, kad aiškinamajame rašte nemažai yra įsivėlusių klaidų. Klausimas, ar tokiu raštu remiantis surinktus parašus galima laikyti tiksliniais? Čia yra akcentuojama, kad ypatingą susirūpinimą turėtų kelti NATO valstybių diplomatų kreipimasis į Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministeriją dėl neskaidrių šios firmos veiksmų. Man teko kalbėti su daugeliu NATo valstybių ambasadorių ir jie neprisimena, kad būtų toks kreipimasis. Užsienio reikalų ministerija šiandien ieško tokio kreipimosi, ar jisai… (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, aš siūlau, labai atsiprašau, siūlau dabar nenagrinėti iš esmės. Kadangi yra Seimo narių parašai, mes nieko kito negalime daryti, kaip pradėti svarstyti. O kai bus svarstymo pradžia, tai jūs būkite malonus visa tai ir pasakyti.

A.MEDALINSKAS. O atitinkamai dėl “Hilesotos” galima pateikti? Tai irgi dėl darbinės grupės sudarymo. Tai yra tas pats klausimas.

PIRMININKAS. Prašome nustatyta Statuto tvarka. Jeigu turite laiko ir sveikatos, prašome. Daugiau pastabų nėra. Galime patvirtinti patikslintą darbotvarkę, kad vienas klausimas iš vakarinio posėdžio perkeliamas į rytinį, o visa kita taip, kaip surašyta, ir tai, ką jūs turite ant savo darbo stalų? Ar reikalauja kas balsuoti? (Balsai salėje) Reikalaujate balsuoti, prašom. Tada dar kartą, kolegos, dėmesio, registruojamės ir balsuojame dėl patikslinto darbotvarkės varianto patvirtinimo. Prašome registruotis ir balsuoti.

Už – 65, prieš – 8, susilaikė 22. Darbotvarkė patvirtinta.

Pradedame šios dienos ilguosius posėdžius. Primenu, šiemet tai turėtų būti paskutiniai Seimo posėdžiai. Pirmasis kompleksinis klausimas yra biudžeto tvirtinimas. Kviečiu į tribūną finansų ministrę D.Grybauskaitę. Vieną minutę, gerbiamoji pranešėja. Prašome, prašome į tribūną, aš tik noriu pasakyti, kad pagal Statuto 178 straipsnį alternatyvūs pasiūlymai ir pastabos, su kuriomis nesutinka Vyriausybė, gali būti priimti tik tada, kai už juos balsuoja daugiau kaip pusė visų Seimo narių. Primenu šią taisyklę, kad visiems būtų aišku. Gerbiamoji ministre, prašome iš eilės. Čia visi, man atrodo, dirbsime pagal suvestinę lentelę. Prašom.

2003 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas Nr.IXP-1941(2) (priėmimas)

D.Grybauskaitė. Gerbiamasis Seime, pradedame konkrečių įstatymo straipsnių svarstymą. Pradedame nuo 1 straipsnio, dėl kurio iki vakar dienos 10 val. ryto po antrojo svarstymo Seime buvo pateikta daugiausia pasiūlymų.

Pirmasis pasiūlymas. Seimo narys V.Einoris siūlo papildyti įstatymo projekto 1 straipsnį asignavimu, kad papildomai būtų skirta iš Vyriausybės rezervo 3 mln. apskričių viršininkų administracijoms, sukeičiant eilutes tarp Finansų ministerijos ir Vyriausybės rezervo, apskričių viršininkų administracijoms. Vyriausybė, apsvarsčiusi šį pasiūlymą, siūlo nepritarti, nes Vyriausybės rezervo lėšos naudojamos pagal Biudžeto sandaros įstatymo nustatytą tikslinę paskirtį, bet mes suprasdami poreikį esame įsipareigoję ir apskritims. Būsime lankstūs ir atsižvelgsime į jų interesus iš valstybės rezervo. Tam daryti atskiros eilutės tikrai nereikėtų.

PIRMININKAS. Vieną minutę! Ar gerbiamasis V.Einoris norėtų kalbėti? Prašom, kolega V.Einoris. Ar sutinkate su ministrė pozicija?

V.EINORIS. Gerbiamieji kolegos, pavyzdžiui, man visai nesvarbu, kaip tie pinigai ateis, jeigu iš tikrųjų bus numatyta ir skiriama, tai čia, man atrodo, ginčytis nėra ko. Svarbiausia, kad yra suprantama ir matoma ši problema. Mane tenkina.

PIRMININKAS. Ačiū. Tai ar galime bendru sutarimu dėl pirmojo pasiūlymo apsispręsti, ar reikalauja kas balsuoti? Ne. Antrasis pasiūlymas. Prašome, gerbiamoji ministre.

D.Grybauskaitė. Seimo nario A.Butkevičiaus. Yra šeši pasiūlymai. Pirmasis. Padidinti asignavimus Žemės ūkio ministerijai Specialiai kaimo rėmimo programai papildomai 20 mln. litų. Vyriausybė pritaria ir siūlo skirti 20 mln. Lt sumažinant Finansų ministerijos valstybės skolos aptarnavimo išlaidas 6 mln. 700 tūkst. ir padidinti valstybės biudžeto deficitą 13,3 mln. litų.

PIRMININKAS. Galime pritarti? Ačiū. Pritarta.

D.GRYBAUSKAITĖ. Antrasis siūlymas – padidinti asignavimus Lietuvos Aukščiausiajam Teismui naujo departamento, apibendrinančio Europos Sąjungos, Europos Tarybos teisės aktų taikymą ir jų diegimą teismų praktikoje, įsteigimui 200 tūkst. litų. Vyriausybės pritarė, sumažinusi skolos aptarnavimo išlaidas, numatytas Finansų ministerijai.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, kad mūsų darbas būtų greitesnis, gal tam, kam Vyriausybė pritaria, mes kompleksiškai pabaigoje pritariame ir einame toliau; kam nepritaria, tada jau kalbos dėl motyvų. Galime taip sutarti? Ačiū. Prašom tada kitus. Kolegos A.Butkevičiaus siūlymai.

D.GRYBAUSKAITĖ. Padidinti asignavimus Finansų ministerijai PHARE projekto bendram kofinansavimui 1 mln. litų. Vyriausybė pritaria ir tą milijoną skiria iš valstybės skolos aptarnavimo išlaidų.

Ketvirtas siūlymas. Siūlo skirti specialią tikslinę dotaciją Birštono sanatorijos “Tulpė” renovacijai 1 mln. (…). Pritariame, skiriame iš valstybės skolos aptarnavimo išlaidų.

Penktas siūlymas – sumažinti Finansų ministerijai valstybės skolos aptarnavimui skiriamus asignavimus 8,9 mln. Lt ir padidinti valstybės biudžeto deficitą 13,278. Vyriausybė pritaria. Tiesiog akcentuoju, kad iš dalies didiname deficitą.

Šeštas siūlymas – sumažinti Finansų ministerijai valstybės skolos aptarnavimui skiriamus asignavimus 50 tūkst. Lt ir padidinti asignavimus Etninės kultūros globos tarybai regioninių tarybų funkcionavimui užtikrinti. Vyriausybė pritaria iš skolos aptarnavimo išlaidų.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, tai visi A.Butkevičiaus siūlymai. Kaip matote, yra pritarta. Ar galime bendru sutarimu ir po to eiti toliau? Galime? Ačiū. Kiti siūlymai. Prašom, ministre.

D.GRYBAUSKAITĖ. Seimo narys A.Kašėta siūlo 20 mln. litų padidinti asignavimus apskritims iš valstybės biudžeto nuosavybės teisių į žemę atkūrimo ir žemės reformos darbams vykdyti, skiriant šias lėšas žemės reformos programai, atitinkamai sumažinus Finansų ministerijai skolos aptarnavimui skiriamus asignavimus. Vyriausybė negali pritarti. Suprantame, kad žemės reformai, be abejo, dar reikia gana daug lėšų, bet jau skolos aptarnavimo išlaidas papildomai sumažinome 11 mln. litų ir jokių rezervų tikrai neturime.

PIRMININKAS. Kolega A.Kašėta norėtų motyvuoti savo siūlymą? Jo paties nėra. Ar yra remiančių? Yra. Prašom tada. Kas iš remiančių? Nematau. Ar kolega G.Steponavičius šitą siūlymą remia, ar dėl kitų dalykų? Dėl bendros, taip? Ar reikalauja kas, kad būtų balsuojama? Reikalauja. Prašom. Taigi prašom pasiruošti. Dabar registruosimės ir balsuosime dėl kolegos A.Kašėtos siūlymo…

D.GRYBAUSKAITĖ. Vyriausybė nepritaria.

PIRMININKAS. …kuriam Vyriausybė nepritaria. Prašom registruotis ir balsuoti.

Už – 40, prieš – 32, 10 susilaikė. Nepriimta. Prašom, ministre.

D.GRYBAUSKAITĖ. Seimo nario G.Steponavičiaus du pagrindiniai siūlymai, kurie iš esmės kartoja pono A.Kašėtos. Pirmasis – siūloma papildomai skirti 13 mln. asignavimų žemės reformai finansuoti. Antras siūlymas – siūlo papildomai skirti 10 mln. kompensacijoms už išperkamą žemę. Pirmam siūlymui, kaip jau minėjau, Vyriausybė negali pritarti, nes mes jau esame paskyrę tiek, keik yra įmanoma, todėl nėra galimybių skirti daugiau lėšų. Dėl antro siūlymo – kompensacijoms už išperkamą žemę yra numatyta 35 mln. litų, todėl valstybė taip pat negali pritarti papildomiems siūlymams, nes taip pat nematome galimybių skirti. Yra pasiūlyti finansavimo šaltiniai, perskirstant valstybės asignavimus valdymui ir t.t., ką mes taip pat (…) Vyriausybei daryti netikslinga.

PIRMININKAS. Kolega G.Steponavičius norėtų motyvuoti? Prašom. G.Steponavičius.

G.STEPONAVIČIUS. Ačiū, pone pirmininke. Be abejo, pasiūlymai, kurių yra ta pati kryptis, ką siūlo Vyriausybė… Manyčiau, kad dėl kiekvieno iš jų turėtų būti balsuojama atskirai. Dėl mano siūlymo 13 mln. padidinti asignavimus žemės reformai finansuoti. Mes patys suprantame, kad žemės rinkos formavimasis yra betarpiškai susijęs su šiais dalykais. Tol, kol nėra baigti žemės nuosavybės atkūrimo darbai, daugelis procesų juda daug lėčiau. Pripažįstame, kad papildomai skyrus 13 mln. prie tų 27, kurie yra numatyti kitų metų biudžete, iš esmės jau kitais metais galėtume baigti žemės reformą. Iš esmės. Tai yra beveik tokios sumos, kokių trūksta.

D.GRYBAUSKAITĖ. Reikia per 100 milijonų.

PIRMININKAS. Vieną minutę, ministre.

G.STEPONAVIČIUS. Jūs patys biudžete, gerbiamoji ministre, nurodote trūkstamą sumą – daugiau nei 40 milijonų. Iš esmės aš siūlau, kad šis vienas svarbiausių darbų galėtų būti finansuojamas, nes valstybė turi sudaryti sąlygas žmonėms užsiimti žemės ūkiu, atkūrus nuosavybės teisę, arba kitais verslais. Tai patvirtina pagaliau ir neseniai pasirašytas nacionalinis susitarimas. Štai dalyvauja Ministras Pirmininkas, padėjęs savo parašą ten, kur yra kalbama, kad, siekiant ekonominės ir socialinės pažangos, kaip vienas iš prioritetų turi būti sukurtas konkurencingas žemės ūkis. Aš manau, kad tokiais tempais žemės ūkio reformos mes dar ilgai nebaigsime. Be to, noriu pasakyti, kad valstybės darbo užmokesčio fondas kitų metų biudžete mažų mažiausiai, kukliausiais skaičiavimais didėja 30 mln. litų. Manau, kad rezervų, kam mažinti, yra. Apgailestauju, kad Vyriausybė nematė ir nenorėjo matyti tų rezervų.

PIRMININKAS. Ačiū. Ar G.Šivickas dėl šio siūlymo? Tada ministrė. Prašom.

D.GRYBAUSKAITĖ. Ar man reikia replikuoti?

PIRMININKAS. Taip. Trumpai.

D.GRYBAUSKAITĖ. Trumpai replikuoju, jog dėl darbo užmokesčio didinimo mes kartojome kelis kartus, kad mes nedidiname darbo užmokesčio. Asignavimai skirti papildomiems etatams, ypač Žemės ūkio agentūrai, per 150 ir žemės ūkio sričiai – būtent žemės reformai vykdyti bei pasirengti tiesioginiams mokėjimams, kurie ateina iš Europos Sąjungos. Taigi kaip tik šia kryptimi judame. Pačiam žemės ūkiui, tarp jų vien tik Žemės ūkio ministerijai ir jai pavaldžioms institucijoms, iš visų šaltinių asignavimai kitais metais didėja beveik 30 mln. litų. Taigi mes manome, kad išspaustos visos galimybės. Mes suprantame, kad reformą vykdyti reikia, bet 13 mln. jos taip pat neišgelbės. Ją reikia vykdyti efektyviau bei operatyviau ir efektyviau naudoti lėšas, kurios yra skiriamos.

G.STEPONAVIČIUS. Aš labai atsiprašau, bet tai nėra žemės ūkio lėšos. Tai yra nuosavybės teisių atkūrimo proceso spartinimas.

D.GRYBAUSKAITĖ. Jūs dabar kalbate apie žemės reformą – 13 mln., o antras jūsų siūlymas yra dėl kompensacijų už žemę. Tai jūs dabar kalbate apie abu? Apie pirmą. Pirmas yra žemės reforma.

PIRMININKAS. Ministre, gal taip, kaip siūlė kolega G.Steponavičius, – pirmiausia balsuojame dėl pirmojo siūlymo skirti tuos papildomus 13 mln., kuriam Vyriausybė nepritarė. Prašom pasiruošti registruotis ir balsuoti dėl pirmojo G.Steponavičiaus siūlymo.

Už – 31, prieš – 33, 12 susilaikė. Nepritarta. Dabar kolegos G.Steponavičius antras siūlymas dėl papildomų lėšų. G.Steponavičius – dėl antrojo siūlymo.

G.STEPONAVIČIUS. Ačiū, pone pirmininke. Mano antras siūlymas taip pat yra susijęs su didesnių asignavimų skyrimu kompensacijoms už žemę ir kitą nekilnojamąjį turtą mokėti. Taip, 35 mln., gerbiamoji ministre, šių metų biudžete kompensacijoms mokėti yra šiokia tokia suma, bet pagal paprastus aritmetinius skaičiavimus, kiek laiko tokiais tempais truktų kompensacijų už žemę mokėjimas, tai procesas truktų lygiai tiek pat metų, kiek jūs milijonų skiriate, – 35 metus. Aš manau, kad toks tempas tikrai prieštarauja įstatymais priimtiems valstybės įsipareigojimams, iki kada Lietuvos žmonėms turėtų būti baigtos mokėti kompensacijos. Taigi aš manau, kad 10 mln., bent jau realiai žiūrint, nėra didelės lėšos ir būtų galima jas rasti.

PIRMININKAS. Prašom, ministre.

D.GRYBAUSKAITĖ. Turbūt liberalai labiausiai supranta, kas yra tarptautiniai valstybės įsipareigojimai, Lietuvos prestižas ir ką reiškia didinti šalies deficitą.

Savo tokiais pasiūlymais jūs stumiate tiesiogiai į valstybės tarptautinio įvaizdžio gadinimą, į deficito didinimą ir į skolas. Tokia Vyriausybės pozicija. (Balsas iš salės: Na, nieko sau… Jūs žmonėms tai pasakykite…)

PIRMININKAS. Ačiū. Minutę. Kolegos, prašom pasiruošti, balsuojame dėl G.Steponavičiaus 2 siūlymo, kuriam taip pat Vyriausybė nepritarė. Registruojamės ir balsuojame.

Už – 31, prieš – 36, susilaikė 13. Nepritarta. Dabar kolegų Seimo narių J.Jučo, J.Korenkos, E.Kaniavos ir D.Teišerskytės siūlymas. Minutėlę, vieną sekundę, toliau pirmininkaus Seimo Pirmininkas A.Paulauskas.

D.GRYBAUSKAITĖ. Šie 4 Seimo nariai siūlo sumažinti valstybės valdymui skiriamus asignavimus puse milijono ir skirti Kauno valstybiniam akademiniam dramos teatrui dviem vaidybos erdvėms sutvarkyti. Šį kartą Vyriausybė nepritaria, nes kultūros sričiai investicijos padidintos, palyginti su praėjusiais metais, beveik 16 mln. Lt ir prioritetai pačios ministerijos šiai sričiai buvo numatyti šiek tiek kiti. Bet mes, suprasdami sudėtingą padėtį, manome, kad metų viduryje, jeigu bus peržiūrėjimas, bus galima grįžti prie šio klausimo, o dabar kol kas nepritariame šiam siūlymui.

PIRMININKAS (A.PAULAUSKAS). Taip, J.Jučui suteikiame žodį pristatyti. Nenorite pristatyti pataisos? Kas nori pristatyti? Nėra norinčių? J.Korenka. Prašom. Paspauskite mygtuką.

J.KORENKA. Gerbiamieji kolegos, aš suprantu iš tikrųjų, kad biudžetas yra labai visų kolegų nagrinėjamas ir reikia labai rimtai skirstyti pinigus. Nepaisant to, kad kultūrai iš tikrųjų Vyriausybė skiria daugiau asignavimų, Kauno dramos teatro padėtis yra sunki, todėl prašyčiau vis dėlto kolegas palaikyti. Ten dirba žmonės, profesionalai, valstybė sudėjo daug lėšų juos rengdama, o pats teatras apgailėtinos būklės. Vis dėlto prašau pritarti ir palaikyti, kad šis kultūros židinys išliktų Kauno miestui, kur gyvena žmonės, kuriems reikia ne tik duonos, bet reikia ir dvasingumo. Prašau visus palaikyti projektą.

PIRMININKAS. Ačiū. Ar yra norinčių kalbėti prieš, už? Nėra. Tada balsuosime dėl šio pasiūlymo. Prašau balsuoti. Kas už tai, kad priimtume J.Jučo, J.Korenkos, E.Kaniavos ir D.Teišerskytės pasiūlymą, kuriam Vyriausybė nepritarė. Prašom balsuoti.

Už – 32, prieš – 18, susilaikė 23. Pasiūlymas nepriimtas.

Svarstome Seimo nario A.Stasiškio pasiūlymą – skirti 149 tūkst. Lt genocido aukų ir rezistencijos dalyviams materialiai remti. Prašom. A.Stasiškis.

D.GRYBAUSKAITĖ. Gal aš pasakysiu Vyriausybės poziciją?

PIRMININKAS. Po to, kai pristatys. Prašom. (Balsas iš salės) Kuriam balsavimui? Praėjusiam. Už – 33. Prašom.

A.N.STASIŠKIS. Ačiū. Mano pasiūlymas dėl Genocido aukų rėmimo fondo. Iš tikrųjų per keletą metų šio fondo apimtis visą laiką mažėja, tuo tarpu poreikis, jeigu galima tokį nejautrų žodį pavartoti, – didėja. Nes atsiranda daugiau vienišų senukų, kurių sveikata ir gydymas vis labiau brangsta, ir jie iš to fondo geriausiu atveju per dvejus metus vieną kartą gauna 200–300 Lt pašalpą. Pašalpos dydis visą laiką mažėja, todėl mes komisijoje svarstėme prašymą, kad nors kiek būtų padidinta, nes po kelerių metų ta banga nueis žemyn. Tos kategorijos žmonės išmirs, bet šiandien tai yra daugeliui vienintelė parama per metus nors vaistams arba ligos atveju kokia nors paramėlė. Todėl tikrai čia nėra biznis, nėra koks nors politinis dalykas, bet noras šiek tiek padidinti fondą, kad galėtume paremti keletą žmonių.

PIRMININKAS. Ačiū. Prašom, ministre, pristatyti Vyriausybės poziciją.

D.GRYBAUSKAITĖ. Vyriausybė nepritarė papildomam skyrimui, nes jau dabar biudžete yra numatyta 431 tūkst. litų. Todėl papildomai dar skirti 149 Vyriausybė nerado galimybių.

PIRMININKAS. Nėra norinčių kalbėti už ar prieš? Prašau tada balsuoti dėl šio pasiūlymo. Primenu, Vyriausybė nepritarė. Vyksta balsavimas.

Už – 22, prieš – 36, susilaikė 16. Pasiūlymui nepritarta.

Svarstome pasiūlymą, kurį teikia Seimo narys E.Kaniava. Prašom pristatyti šį pasiūlymą.

D.GRYBAUSKAITĖ. Pasiūlymas perkelti 500 tūkst. Lt Lietuvos muzikos akademijai iš numatytų asignavimų Švietimo ir mokslo ministerijai Mokslo ir studijų bendrų reikmių programai. Kadangi tai nėra papildomos lėšos, o tik perstūmimas, tai Vyriausybė sutinka ir tai suderinta su Švietimo ir mokslo ministerija.

PIRMININKAS. Ar galėtume bendru sutarimu pritarti šiam pasiūlymui? Vyriausybė pritarė. Ačiū. Bendru sutarimu pritarta.

D.GRYBAUSKAITĖ. Seimo nariai G.Mikolaitis, G.Kniukšta, B.Vėsaitė. Skirti Veterinarijos akademijos stambių gyvulių klinikos renovacijai, Patologinių skrodimų ir tyrimų skyriaus įrengimams papildomai pusę milijono litų. Šaltinis – Valstybės skolos aptarnavimo išlaidų sumažinimas. Vyriausybė pritarė ir siūlo skirti 500 tūkst. Lt šiai akademijai.

PIRMININKAS. Ar bendru sutarimu galime pritarti? Pritarta. Ačiū. Svarstome toliau.

D.GRYBAUSKAITĖ. Seimo narys A.Saudargas. Skirti papildomai 510 tūkst. Lt Valstybinei lietuvių kalbos komisijai paprastosioms išlaidoms, sumažinant Muitinės departamento paprastąsias išlaidas. Vyriausybė nepritarė, nes skirti daugiau lėšų nėra galimybių. Biudžeto projekte numatyta šiai įstaigai 3,1 mln. Lt paprastųjų išlaidų.

PIRMININKAS. Prašau A.Saudargą pristatyti savo pasiūlymą.

A.SAUDARGAS. Gerbiamieji kolegos, gerbiamasis premjere, kreipiuosi į visus, atidžiai paklausykite, nes yra tam tikras nuolatinis nesusipratimas su šiuo finansavimu. Visi įsivaizduojate, kad jei Valstybinei lietuvių kalbos komisijai, tai yra kaip valdymo išlaidoms didinti. Ministrė galbūt nepasakė, tai yra atskira eilute skiriama vienai specialiai programai ir su Valstybine lietuvių kalbos komisija yra sutarta, ir Vyriausybė tai puikiai žino, kad šios papildomos lėšos, pusė milijono, bus būtent šiai programai. Ta programa yra lietuvių kalbai, informacinei visuomenei. Gerbiamieji kolegos, Seimo rezoliucija, Seimo visos koncepcijos, Vyriausybės strateginis planas, prie Vyriausybės esančiame Informacinės visuomenės plėtros komitete rengiami detalieji planai. Visur yra numatyti šie darbai, patvirtinti mūsų visų bendru sutarimu, ir visur šitie darbai numatyti finansuoti. Bet toks įvyksta nesusipratimas, nes administruoja tas programas Valstybinė lietuvių kalbos komisija, tai įsivaizduojama, kad yra didinamos valdymo išlaidos. Tai yra ne valdymo išlaidoms, tai yra moksliniams tyrimams, būtinai reikalingiems Lietuvai, yra ilgalaikė programa. Ministras Pirmininkas puikiai žino, kur numatyta po 3 mln. kasmet skirti šiems darbams. Bet finansavimas per Valstybinę lietuvių kalbos komisiją niekaip (…), ir gaunamas šitas po pusę milijono, kiek dabar yra… konkrečiai programai vietoj 3 mln. skirti… yra ilgalaikiai planai, ir tie darbai laikosi tik entuziastų dėka.

Gerbiamieji, eidami į Europą, kad išlaikytume Lietuvos identitetą, turime stiprinti lietuvių kalbą informacinėje visuomenėje. Pritarkime ir šiandien balsuokime. Manau, Vyriausybė tikrai nesunkiai suras pusę milijono. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Yra norinčių kalbėti? Nėra. Prašom balsuoti. Primenu, Vyriausybė šiam siūlymui nepritarė. Vyksta balsavimas.

Už –30, prieš – 22, susilaikė 19, pasiūlymui nepritarta.

Svarstome M.Pronckaus siūlymą.

D.GRYBAUSKAITĖ. Gerbiamojo Seimo nario M.Pronckaus pasiūlymas yra pakeisti 1 ir 2 priedėlius sumažinant krašto apsaugos išlaidas 165 mln. litų, atitinkamai po to perskirstant paprastąsias ir nepaprastąsias išlaidas ir padidinant Žemės ūkio ministerijos finansavimą, t.y. skiriant papildomas sumas specialiajai kaimo rėmimo programai. Vyriausybė, įdėmiai peržiūrėjusi šį pasiūlymą, iš dalies jam pritaria, bet nemažina KAM’o finansavimo, nes yra tarppartinis susitarimas dėl 2% išlaikymo, bei papildomai skiria specialiajai kaimo rėmimo programai 20 mln. litų. Taigi tik iš dalies Vyriausybė gali pritarti tokiam siūlymui.

PIRMININKAS. Noriu paklausti M.Pronckaus. Ar jūs sutinkate su šiuo Vyriausybės daliniu pritarimu jūsų siūlymui, ar prašote balsuoti?

M.PRONCKUS. Taip, aš noriu argumentuoti.

PIRMININKAS. Prašom.

M.PRONCKUS. Gerbiamieji kolegos, kodėl aš siūlau? Jeigu lygintume 1996 metus su 2003 metų biudžetu, tai valstybės pajamos auga 82%, o krašto apsaugos išlaidos – beveik 6 kartus. Siūlau krašto apsaugos išlaidas sumažinti nors iki 3 kartų valstybės biudžetui augant 82%. Mano nuomone, tai yra visiškai logiški dalykai. Kai mes siejame susitarimus ir kai valstybės skolos aptarnavimas ir krašto apsaugos išlaidos sudaro 25%, arba ketvirtadalį valstybės biudžeto pajamų, tada dėl tokių susitarimų reikia kalbėti visiškai kitaip. Todėl siūlau palaikyti ir balsuoti, t.y. žemės ūkiui pridėti 165 mln. litų iš krašto apsaugos.

PIRMININKAS. Ačiū. V.Rinkevičius dėl to klausimo nori kalbėti? Prašom. Nuomonė už.

V.RINKEVIČIUS. Aš pritariu M.Pronckaus siūlymui ir siūlau balsuoti už.

PIRMININKAS. Ar yra norinčių kalbėti prieš? Nėra. Prašom balsuoti dėl M.Pronckaus siūlymo. Vyriausybė iš dalies pritarė šiam siūlymui. Vyriausybė dėl kitos dalies prieštarauja.

Už – 22, prieš – 16, susilaikė 30, pasiūlymas nepriimtas.

Svarstome kitą pasiūlymą, kurį teikė Seimo nariai G.Kniukšta, J.Korenka, V.Žalnerauskas ir kiti.

D.GRYBAUSKAITĖ. Yra 28 parašai, dabar jau daugiau. Juos suskirstėme, sugrupavome į tris pagrindines grupes. Pirmoji grupė siūlo padidinti valstybės biudžeto asignavimus specialiajai KAM’o rėmimo programai 50 mln., antrasis siūlymas – papildomai skirti 20 mln. iš dalies kompensuojant nuostolius žemės ūkio produkcijos gamintojams dėl bankrutavusių ir bankrutuojančių įmonių neatsiskaitymo, ir trečiais – papildomai skirti 25 mln. Lt dirvoms melioruoti ir kalkinti. Dėl 50 mln. Vyriausybė nepritarė, nes jau anksčiau yra pritarusi iš dalies papildomai skirti 20 mln., todėl konkrečiai šiam siūlymui nepritarė.

Antrajam siūlymui – dėl bankrutuojančių įmonių skirti 20 mln. taip pat negali pritarti, nes tai turi būti sprendžiama Bankroto įstatymo nustatyta tvarka, tai ne Vyriausybės, net ne Seimo reikalas. Ir trečiasis – dėl papildomos sumos melioracijai. Norėtume atkreipti dėmesį, kad jau yra numatyti 45 mln., ir naujasis Melioracijos įstatymas, kuris turi išskirtines savybes įrenginių… kas liks valstybės nuosavybėje, kas bus atiduota į privačias rankas, ir tai galutinai lems, kokie poreikiai dotuoti iš valstybės ir išlaikyti šį melioravimo procesą. Taigi visiems trims Vyriausybė iš principo nepritarė, nors iš dalies anksčiau yra išsprendusi šį klausimą padidindama 20 mln. specialiąją kaimo rėmimo programą.

PIRMININKAS. Prašom. G.Kniukšta pateiks savo siūlymus.

G.KNIUKŠTA. Dėkoju, Seimo Pirmininke. Gerbiamasis premjere, gerbiamoji finansų ministre, Seimo Kaimo reikalų komitetas pasirengęs kalbėti apie žemės ūkio finansavimą tol, kol mes būsime išgirsti. Mes taip atkakliai kalbame už žemės ūkio finansavimo padidinimą todėl, kad būtina modernizuoti, atnaujinti kaimą. To nepadarius ir įstojus į Europos Sąjungą bus neįmanoma konkuruoti, nes kaimą ištiks didžiulė krizė, pasireiškianti nedarbu ir skurdo padidėjimu.

Kiti metai – paskutiniai pasirengimo stoti į Europos Sąjungą metai. Jeigu nebus užtikrintas bent minimalus žemės ūkio subjektų pelningumas, jie negalės pasinaudoti bankų paskolomis, panaudoti SAPARD lėšų ir apie 1 mlrd. litų Europos Sąjungos paramos.

Kitų metų kaimo rėmimo programai siūloma skirti tik apie 2% bendrojo valstybės biudžeto. Sunku paaiškinti tokį žemės ūkio finansavimo mažėjimą, kai valstybės biudžetas nuo 1995 metų padidėjo beveik 2,5 karto. Žemės ūkis yra vienintelė sritis iš visų Lietuvos sričių, kuriai finansavimas kitais metais nedidės.

Aš kreipiuosi į Seimo narius, kreipiuosi dar kartą prašydamas išgirsti. Kai vyko biudžeto projektų tobulinimas, Vyriausybė pasakė: pinigų nėra. Tačiau dar kartą įsigilinus, įvertinus visas aplinkybes, biudžeto projekte buvo rasta papildomai 20 mln. litų.

D.GRYBAUSKAITĖ. (…) iš deficito.

G.KNIUKŠTA. Gerbiamieji Seimo nariai, aš labai prašau jūsų visų pritarti 37 Seimo narių teikiamai pataisai padidinti valstybės biudžeto asignavimus specialiajai kaimo rėmimo programai 50 mln. litų. Ačiū. Ir prašau dėl kiekvieno pasiūlymo, tai yra dėl melioracijos ir dėl kito pasiūlymo, balsuoti atskirai.

D.GRYBAUSKAITĖ. Aš norėčiau replikuoti, jeigu galima. Gerbiamasis Seimo nary ir komiteto pirmininke, specialiajai kaimo rėmimo programai, palyginti su pernai metais, skiriama beveik 28 mln. litų daugiau, Žemės ūkio ministerijai ir jos valdymo sritims vien dėl integracijos proceso – beveik 30 mln. daugiau, visam žemės ūkiui iš visų šaltinių – 180 mln. daugiau negu pernai.

G.KNIUKŠTA. Gerbiamoji finansų ministre, leiskite jums taip pat atsakyti… (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Nebesiginčykime. Ar yra norinčių kalbėti? V.Einoris norėtų kalbėti už. Prašom. (Balsai salėje)

V.EINORIS. Gerbiamieji kolegos, kartoti kaip varnai iš pažasties labai nepatogu. Noriu pasakyti, kad dabar kaimo būklė yra tokia… Jūs pažiūrėkite dar kartą. Paėmiau paskutinį statistikos metraštį. Visiškai naujas. Jūs pažiūrėkite, kas čia yra, ką čia rašo. Treji metai iš eilės žemės ūkis nuostolingas. Aš labai nusiminiau, kai vakar buvo pokalbis, ir, ministre, jūs pasakėte, kad reikia įvežti pašarinių grūdų per 100 tūkst. tonų dėl to, kad yra išbalansuota grūdų rinka. Maistinių grūdų kainos padidintos, todėl niekas pašarinių grūdų neaugina. Pažiūrėkite, ką rašo metraštis. Minusinis maistinių grūdų balansas. Minusinis. Istorijoje dar nebuvo tokių dalykų. Negalima taip kalbėti.

Arba pieno klausimas. Sudariau santrauką iš kompiuterio. Spalio mėnesį 39 ct už litrą pieno. Aš nupirkau šiandien jums specialiai. Aš nenoriu taip, kaip Z.Šličytė, kuri anais laikais garsėjo per muilą, bet už šį pusę litro pieno aš šiandien sumokėjau 1,29 lito. Tai yra pusė litro. O litras – 2,58 lito. Tai klausykite, 39 ct vidutiniškai, o per 80% pieno statytojų 30 ct neviršija. Taigi parduotuvėje aštuonis kartus didesnė pieno kaina nei mokama kaimiečiui. Olandijoje tarp gamintojo ir tarp perdirbėjo vienas su vienu, 50% su 50% pasidalija, o čia aštuonis kartus. Ar čia neišbalansuota rinka? Išbalansuota, tik ne taip, kaip jūs vakar teigėte. Negalima šitaip kalbėti. Ir aš pasakysiu.

Dabar grįžkime prie melioracijos. Aš iš tikrųjų esu nustebęs, kad mes pirmieji perkame ginklus, kurių NATO valstybės, dar giriamės, neturi. Tai aš klausiu L.Linkevičiaus, kokia trajektorija skrenda sviedinys: ar tiesiu šovimu, ar lanku. Jeigu tiesiu, tai gal valysime melioracijos griovius, kurie nebe krūmais apžėlė, o mišku, medžiais. Šitaip elgtis, aš manau, nevalia. Todėl aš siūlau palaikyti ir ieškoti galimybių remti.

Dar vieną dalyką tik pridėsiu. SAPARD programa. Per šiuos metus – nuo 2000 m. iki 2006 m. numatyta 2…77 mln. eurų, bet yra pasakyta, kad būtų teigiamas ūkio balansas ir kad nuosavų lėšų būtų 260 milijonų. Tai iš ko mes, kaip mes panaudosime fondus, jeigu taip elgiamės su kaimu? Aš negaliu galvoti. Žinot, man, pasakysiu, trūksta žodžių, jeigu rimtai. Aš vis tiek balsuosiu už šią pataisą ir kitų prašau balsuoti.

PIRMININKAS. Laikas. Taip, dabar balsuosime už pirmąją pataisą – dėl 50 milijonų. Primenu, kad Vyriausybė nepritaria. Prašau balsuoti.

Už – 53, prieš – 7, susilaikė 34. Pasiūlymui nepritarta.

Svarstome antrąjį pasiūlymą – dėl 20 tūkst. litų. Ar yra norinčių kalbėti?

D.Grybauskaitė. Milijonai. Ten milijonai.

PIRMININKAS. Ar milijonai? 20 milijonų.

D.Grybauskaitė. Dėl produkcijos bankrutavusioms įmonėms. Vyriausybė nepritaria.

PIRMININKAS. G.Kniukšta nori kalbėti už. Prašau.

G.KNIUKŠTA. Gerbiamieji Seimo nariai, mūsų visų pastangos su Europos Sąjunga derantis dėl kvotų nueis perniek, nes apleidus melioracijos įrenginių priežiūrą tų kvotų mūsų žemdirbys tiesiog negalės įvykdyti. Jo žemė virs pelke ir apaugs krūmais. Todėl ir siūlome padidinti 25 mln. Lt, nors realus minimalus poreikis yra kelis kartus didesnis. Ačiū.

PIRMININKAS. Jūs kalbėjote dėl lėšų, skirtų melioracijai. Gerai, tada mes balsuosime dėl trečiojo pasiūlymo, po to vėl grįšime prie antrojo.

D.Grybauskaitė. Dabar trečiasis pasiūlymas dėl melioracijos, dėl 25 mln. Lt, kur Vyriausybė…

PIRMININKAS. R.Karbauskis dėl trečiojo pasiūlymo, taip? Prašau.

R.KARBAUSKIS. Dėl melioracijos. Iš tikrųjų melioracijos įrenginių padėtis yra ne tik apverktinos būklės, ji yra tiesiog tragiška. Pasiūlymai, kad dalį įrenginių mes perduosime ūkininkams eksploatuoti, žinant jų finansinę padėtį skamba, nedrįsiu pasakyti, kad juokingai, visiškai nerealiai. Ūkininkai nėra finansiškai pajėgūs eksploatuoti įrenginius. Investuoti į tokius dalykus kaip melioraciją jie galės tik tada, kai turės tam pakankamai lėšų.

Šiandien mes svarstome biudžetą, kuriame lėšų augimo nėra. Matoma tik tiesioginių išmokų mažėjimo tendencija. Šiuo požiūriu numatyti mažinti lėšas arba neskirti papildomų lėšų melioracijai žinant padėtį yra, man atrodo, klaidinga. Aš prašyčiau visų kolegų įsiklausyti į komiteto pasiūlymus ir palaikyti šią pataisą.

PIRMININKAS. Ačiū. Balsuosime dėl trečiojo pasiūlymo, t.y. skirti melioracijai 25 mln. litų. Primenu, Vyriausybė nepritaria šiam siūlymui. Prašau balsuoti.

Už – 49, prieš – 3, susilaikė 34. Atmestas. Dabar antrasis pasiūlymas – dėl 20 mln. Lt kompensuoti nuostolius žemės ūkio produkcijos gamintojams. V.Rinkevičius norėtų kalbėti už. Prašau.

V.RINKEVIČIUS. Daugeliu atvejų dėl visų šių nuostolių, kuriuos patyrė žemdirbiai dėl bankrutavusių įmonių, atsakomybė krenta dėl valstybės institucijų… Kaltė jai, nes menka priežiūra, teisėtvarkos ir kitų valstybės institucijų menka priežiūra ir visiškas kontrolės nebuvimas privedė prie to, kad tos įmonės bankrutavo, o kalčiausi liko žemdirbiai. Bankai, kitos institucijos pasiėmė tuos pinigus, iš esmės neturėjo nuostolių. Vis dėlto visa atsakomybė ir visi nuostoliai guli ant žemdirbių pečių. Šiandien, apie tai daug buvo kalbėta, yra situacija, visi rodikliai rodo, kad žemdirbiai dirba nuostolingai. Ir dar turi prisiimti bankrutavusių įmonių ir įvairių aferistų padarytus nuostolius. Valstybė turi jausti atsakomybę ir nors iš dalies padengti šiuos nuostolius žemdirbiams. Todėl siūlau balsuoti už šią pataisą.

PIRMININKAS. Ačiū. Vyriausybės pozicija.

D.Grybauskaitė. Aš norėčiau replikuoti gerbiamajam Seimo nariui, kad Vyriausybė iš tikrųjų iš dalies imasi atsakomybės. Atleidžiame nuo visų delspinigių žemės ūkio bendroves, ypač jeigu tai buvo dėl valstybinių institucijų kaltės. Ir sojos (…) istorija, ir visos kitos. Išties valstybė labai daug daro. Bet yra šalyje Bankroto įstatymas ir visos įmonės turi elgtis pagal Bankroto įstatymo procedūras. Jokių išimčių teisinėje valstybėje niekam nereikėtų daryti. Todėl Vyriausybė nepritaria šiam pasiūlymui.

PIRMININKAS. Balsuosime dėl pasiūlymo skirti 20 mln. litų. Primenu, Vyriausybė nepritarė.

Už – 44, prieš – 2, susilaikė 34. Pasiūlymui nepritarta.

D.Grybauskaitė. Seimo nario J.Korenkos pasiūlymas. Jis siūlo numatyti 150 tūkst. Klaipėdos dramos teatro pastatui remontuoti. Šaltinis – valstybės skolos aptarnavimas. Vyriausybė pritaria ir siūlo skirti 150 tūkst. iš valstybės skolos aptarnavimo išlaidų.

PIRMININKAS. Ar bendru sutarimu galime pritarti? (Balsai salėje) Ačiū. Pritarta.

Toliau.

D.Grybauskaitė. Seimo narės O.Babonienės siūlymas – 300 tūkst. Vilniaus pedagoginio universiteto bibliotekos rekonstrukcijos, projektavimo darbams ir (…) lokalinės klasės įrangai. Kadangi tai yra tik projektavimo darbai, mūsų pagrindinis tikslas buvo kiek galima labiau apriboti naujas iniciatyvas ir mėginti užbaigti darbus. Todėl kol kas mes nepritariame šiam siūlymui, nes švietimo srities investicijoms šiemet yra padidinta 28 mln. litų.

PIRMININKAS. Prašom. Seimo narė O.Babonienė pateiks savo siūlymą.

O.BABONIENĖ. Pedagoginio universiteto vadovybė ir studentai nori turėti savo biblioteką ir, kaip jie teigia, 10 metų negauna finansavimo, o mes norime turėti studentą, galintį naudotis informaciniu centru kaip biblioteka. Tai šiuo momentu, manyčiau, Seimo nariai turėtų rimtai susirūpinti ir tam pritarti, nes dėl šiandieninio studento be savo bibliotekos atsakymas aiškus.

D.GRYBAUSKAITĖ. Jeigu galima, tai tik rekonstrukcijos projektui. Jeigu Švietimo ministerija į prioritetų sąrašą įtrauks, mes tikrai pritarsime, bet į papildomai skirtus 28 mln. kaip prioritetas šis projektas nebuvo įtrauktas. Todėl dabar pradėti, kai nežinome, ar kitais metais tai bus įtraukta į prioritetų sąrašą ir bus duoti pinigai projektavimo darbams, matyt, dar ankstoka. Vyriausybė bus pasirengusi kalbėti, kai prioritetai bus tikrai patvirtinti ir šis objektas bus įtraukiamas į artimiausių metų investicinę programą. Todėl kol kas mes nepritarėme.

PIRMININKAS. Kalbėti dėl balsavimo motyvų nėra norinčių? Balsuosime dėl šio siūlymo. Prašom. Kas už tai, kad pritartume O.Babonienės siūlymui? Primenu, Vyriausybė nepritarė.

23 – už, 4 – prieš, 24 susilaikė. Pataisai nepritarta.

D.GRYBAUSKAITĖ. Seimo narys A.Vidžiūnas siūlo padidinti 1 mln. 26 tūkst. litų asignavimus M.Mažvydo bibliotekai ir atitinkama suma sumažinti Seimo kanceliarijai skirtus asignavimus. Vyriausybė primena, kad M.Mažvydo bibliotekai numatyta paprastųjų išlaidų 9 mln. 581 tūkst., papildomai skirti per milijoną nemato galimybių ir pasiūlymui nepritaria.

PIRMININKAS. Jūs norėtumėte kalbėti už? J.Razma – už. Prašom.

J.RAZMA. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų gana prastai atrodo, kai, tikslinant pirminį biudžeto projektą, Seimo kanceliarijai papildomai pridėta per 3 mln. litų. Tuo tarpu M.Mažvydo bibliotekos, kuri yra šalia, argumentai Vyriausybės lieka neišgirsti. Aš suprantu, kad yra tas ministrės skelbiamas padidinimas, bet štai, jeigu liks tie skaičiai, kurie įrašyti dabar, M.Mažvydo bibliotekos darbuotojų atlyginimai net nepasieks 1999 metų lygio. Ir būtų net nekorektiška juos lyginti su Seimo kanceliarijos darbuotojų atlyginimais, nes yra per didelis skirtumas. Bibliotekos direktorius labai konkrečiai pagrindžia, kam reikia skirti tas papildomas lėšas, t.y. dokumentams komplektuoti (pabrėžia, kad tai pripažino ir Vyriausybė), taip pat reikia pradėti eksploatuoti naujai statomą priestatą ir t.t. Žodžiu, tie skaičiai nėra iš piršto laužti, jie yra labai konkrečiai pagrįsti.

PIRMININKAS. Ačiū. Daugiau norinčių kalbėti nėra. Balsuosime dėl šio pasiūlymo. Primenu, Vyriausybė jam nepritaria. Prašom balsuoti.

22 – už, 8 – prieš, 34 susilaikė. Nepritarta šiam siūlymui.

A.Sakalo siūlymas.

D.GRYBAUSKAITĖ. Siūlo padidinti asignavimus Nusikalstamumo prevencijos Lietuvoje centrui 60 tūkst. litų. Vyriausybė sutinka, sumažindama Finansų ministerijai valstybės skolai aptarnauti skiriamus asignavimus.

PIRMININKAS. Ar pritartume bendru sutarimu? Nėra prieštaraujančių. Pritarta.

Toliau siūlymą teikia Seimo narys E.Savickas.

D.GRYBAUSKAITĖ. Siūlo padidinti Kauno miesto savivaldybei valstybės biudžeto specialią tikslinę dotaciją 450 tūkst. litų ir šias lėšas skirti vandentiekio ir nuotekų tinklams tiesti Palemono, Užupio ir Pyvesos gatvėse. Vyriausybė pritarti negali. Nepateiktas investicijų projektas, todėl svarstyti jo kartu su dabartine investicijų projektų grupe nebuvo galimybių.

PIRMININKAS. Prašom. E.Savickas.

E.SAVICKAS. Apie 1980 metus Palemone įvyko didžiulė geležinkelio avarija, išsiliejo daug cheminių medžiagų. Dabar tame rajone žmonės, kurie turi šulinius, negali naudotis tais šuliniais. Miestas neturi galimybės privesti vandentiekio ir kanalizacijos tinklų. Šiuo metu to rajono gyventojai gavo pranešimą, kad savivaldybė atsisako jiems vežti vandenį. Iki šiol buvo vežama automobiliu. Įsivaizduokite, kokia “linksma” situacija: žmonės negali vartoti savo vandenis, savivaldybė negali privesti tinklų, o mes negalime rasti lėšų šiam opiam klausimui spręsti. Labai gaila, kad nueita šituo keliu. Manau, jeigu salėje šiuo metu būtų mano kolega R.Ruzas, socdemų pusė į šį klausimą tikrai žiūrėtų kitaip. Ačiū.

D.GRYBAUSKAITĖ. Galėčiau replikuoti. Vyriausybė bus pasirengusi kalbėti su tais, kas sugebės pateikti, o ypač savivaldybė (dabar apeliuoju ir į jus, Seimo nary), investicinį projektą ir mėgins tai padaryti metų viduryje, jeigu situacija yra tikrai tokia kritinė. Bet dokumentus, projektus reikia gebėti parengti ir juos teikti, o ne tik reikalauti pinigų.

PIRMININKAS. Ačiū. Balsuosime dėl šio siūlymo. Primenu, Vyriausybė nepritaria. Prašom balsuoti.

26 balsavo už, 1 – prieš, 35 susilaikė. Šiam siūlymui nepritarta.

D.GRYBAUSKAITĖ. Seimo narys J.Palionis siūlo padidinti asignavimus, skiriamus Vilkaviškio rajono savivaldybei valstybinėms funkcijoms vykdyti, t.y. perduotoms savivaldybėms socialinėms išmokoms skaičiuoti ir mokėti. Čia buvo neapsižiūrėta, trūko išmokoms pinigų – 518 tūkst. litų, ir Vyriausybė tam pritaria.

PIRMININKAS. Galėtume pritarti bendru sutarimu? Pritarta. Ačiū. E.Masiulis.

D.GRYBAUSKAITĖ. Dviejų Seimo narių – E.Masiulio ir R.Palaičio – siūlymas dėl Anykščių rajono savivaldybės šilumos tinklų modernizavimo problemų. Jie siūlo skirti 14 milijonų litų tikslinę dotaciją. Mes žinome šią problemą, esame derėjęsi su Vilniaus banku, kad palengvintume sąlygas. Esame nusiderėję, kad palūkanų norma dabar LIBOR 1,2% tik iš 4. Antra, nusiderėjome, kad jiems mokėjimas prasidėtų tik 2005 metais, o ne dabar, nes kol kas Vyriausybė pusę palūkanų dengia pati iš skolos aptarnavimo išlaidų. Todėl paskolos, kuri buvo atiduota… ir daugumos savivaldybių dauguma šilumos tinklų beveik buvo daromos tokiu būdu, imant paskolas… tokių galimybių duoti tikslinę dotaciją kiekvienai savivaldybei nėra. Tuo labiau, kaip aš minėjau, valstybė ir Valstybės vidaus ir užsienio paskolų komisija yra suteikusi lengvatines sąlygas, ištęsusi mokėjimus ir susiderėjusi labai lengvas, sakysime, lengvatines, bankines sąlygas.

PIRMININKAS. Savo siūlymą pateiks R.Palaitis.

R.PALAITIS. Ministrė beveik viską ir pasakė. Tik viena noriu pasakyti, kad iš tikrųjų buvo nesėkmingas projektas ir buvo visiškai nesėkminga investicija, savivaldybė yra ties bankroto situacija. Mano supratimu, kadangi valstybė davė garantiją, šią problemą reikia spręsti. Galbūt ne per vienerius metus, kaip mes čia siūlome, bet problema yra rimta ir ją reikia spręsti.

D.GRYBAUSKAITĖ. Mes išties mėginame spręsti: lengviname palūkanas, atidedame terminus, kol kas už juos mokame, t.y. mėginame padėti savivaldybei, kaip galime.

PIRMININKAS. Ačiū. Nėra norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų. Prašom balsuoti. Kas už tai, kad būtų paremtas E.Masiulio ir R.Palaičio pasiūlymas. Vyriausybė jam nepritaria. Prašom balsuoti.

Už – 25, prieš – 9, susilaikė 35. Pasiūlymui nepritarta.

Svarstome V.Matuzo pasiūlymą.

D.GRYBAUSKAITĖ. Seimo narys V.Matuzas siūlo padidinti finansavimą 10 mln. Lt Panevėžio miesto vidurinės mokyklos Pilėnų mikrorajone statybai. Vyriausybė kol kas negali pritarti. Kaip minėjome, švietimo sričiai buvo padidinta 28 mln., bet prioritetų sąrašuose tokio didelio projekto nebuvo, todėl skirti beveik trečdalį sumos, be abejo, mes negalėjome.

PIRMININKAS. V.Matuzas pristatys pasiūlymą. Prašom.

V.MATUZAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, galbūt iš tikrųjų nerealios sumos, bet kai šiais metais tos mokyklos statybai buvo skirta ir panaudota 418 tūkst. Lt, ji planuota pagal pirminius projektus statyti 2005 metais, tai aš nelabai įsivaizduoju, kas liks, jeigu mes metus nieko nedarysime. Konservavimui lėšų irgi nėra, nežinau, kokia perspektyva. Gerbiamasis premjere, jūs esate puikus ūkininkas, jūs puikiai galite įsivaizduoti, kas gali likti iš tokio objekto. Kreipiuosi asmeniškai ir į gerbiamąjį Seimo Pirmininką, kaip Panevėžio miesto 500 metų jubiliejaus globėją, padėkite naujai išrinktam merui išspręsti šią problemą.

D.GRYBAUSKAITĖ. Būtų gerai, kad naujasis meras pradėtų teikti siūlymus, o ne pinigų prašyti.

PIRMININKAS. Nėra norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Prašau. Balsuosime dėl V.Matuzo pasiūlymo. Kas už tai, kad pritartume jam. Vyriausybė nepritarė.

Už – 23, prieš – 9, susilaikė 32. Pasiūlymui nepritarta.

G.Šileikis teikia pasiūlymą.

D.GRYBAUSKAITĖ. Siūloma iš Valstybės investicijų programos 3 mln. Lt, numatytus keltuvui Gedimino kalne įrengti, paskirstyti kitiems objektams. Panevėžio miesto Kniaudiškių stadiono statybai skirti 800 tūkst. ir 2,2 mln. skirti mokyklos statybai Panevėžio miesto Pilėnų kvartale. Kartojasi dalis gerbiamojo V.Matuzo pasiūlymo. Vyriausybė 3 mln., skirtų keltuvui, nesiūlo nubraukti, nes lėšos reikalingos projekto tęstinumui užtikrinti ir visam kompleksui, kuris statomas aplink Gedimino pilį, užtikrinti.

PIRMININKAS. G.Šilekis pateiks pasiūlymą. Prašom.

G.ŠILEIKIS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš manau, kad prioritetai tik deklaruojami, o realiai, kai susiduriame su labai konkrečiais siūlymais ir labai aiškiais siūlymais, kalbant apie jaunimo užimtumo programas, apie vaikų teises, apie vaikų galimybes mokytis normalioje aplinkoje, deja, pritrūksta valios ir ryžto. Palyginkime aiškiai ir akivaizdžiai, koks tikslingumas kelto statybai skirti 3 mln. ir visam kvartalui jaunimo užimtumui skatinti ir jam remti. Įrengti stadioną 800 tūkst. Lt nėra didelė suma. Man keista, kai Vyriausybėje toks projektas tikrai neranda pritarimo, taip pat, ką prieš tai kalbėjo Seimo narys, dėl lėšų mokyklos statybai. Nedidelės lėšos, nes mokykla tame mikrorajone būtina, ir turėtų būti skirta. Tai labai aiškiai parodo, jog Vyriausybė tikrai nesilaiko deklaruojamų prioritetų ir dėl to turėčiau apgailestauti. Bet aš turiu viltį, kad šiandien balsuodami Seimo nariai, ypač dauguma, kuri važiuoja į Panevėžį ir bando žodžiais kol kas deklaruoti meilę ten gyvenantiems žmonėms, palaikys mano siūlymą. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Nėra norinčių kalbėti. Prašau balsuoti dėl šio pasiūlymo. Primenu, Vyriausybė nepritarė.

Už – 29, prieš – 7, susilaikė 29. Pasiūlymui nepritarta. A.Rimas teikia pasiūlymą.

D.GRYBAUSKAITĖ. Skirti Marijampolės savivaldybei viešosios įstaigos Marijampolės pirminės sveikatos priežiūros centro vaikų poliklinikos pastato baigiamiesiems darbams finansuoti 400 tūkst. litų. Vyriausybė pritarė.

PIRMININKAS. Ar galėtume pritarti bendru sutarimu? Nėra prieštaraujančių. Pritarta.

D.GRYBAUSKAITĖ. Seimo narys P.Papovas siūlo Zarasų rajono savivaldybei papildomai skirti 450 tūkst. Lt valstybės funkcijoms atlikti. Čia taip pat yra socialinėms išmokoms dėl anksčiau padarytų klaidų, papildomai 450. Vyriausybė pritarė.

PIRMININKAS. Ačiū. Ar galėtume pritarti bendru sutarimu? Pritarta.

D.GRYBAUSKAITĖ. Tai visi pasiūlymai dėl 1 straipsnio.

PIRMININKAS. Visi pasiūlymai dėl 1 straipsnio ir dėl priedų apsvarstyti. Dėl 1 straipsnio yra norinčių kalbėti? G.Šivickas dėl 1 straipsnio? Dėl viso. A.Kubilius dėl viso ar dėl 1 straipsnio? Dėl viso. Nėra norinčių kalbėti dėl 1 straipsnio? Nėra. Tada prašau balsuoti. Kas už tai, kad priimtume įstatymo 1 straipsnį su pataisomis, kurioms pritarėme.

Už – 51, prieš – 35, susilaikė 9. 1 straipsniui pritarta.

D.GRYBAUSKAITĖ. Gerbiamieji Seimo nariai, 2 straipsnis iš esmės atkartoja 1 straipsnio pasiūlymus, už kuriuos balsuota ir dabar patvirtinta dar kartą. Ar būtų galima mėginti balsuoti nekartojant?

PIRMININKAS. Seimo narys A.Butkevičius siūlė Birštono savivaldybei. Pritarta šiam pasiūlymui. Kai svarstėme 1 straipsnį, apsisprendėme.

D.GRYBAUSKAITĖ. Absoliučiai visi pasiūlymai kartojasi ir jiems visiems pritarta.

PIRMININKAS. Ar Seimo nariai, teikę pasiūlymus, sutinkate, kad dėl jų antrą kartą nereikia balsuoti? Sutinkate. Nėra prieštaraujančių. Ačiū.

Dabar balsuosime dėl viso 2 straipsnio. Ar yra norinčių kalbėti? Nėra. Tada prašau balsuoti. Kas už tai, kad priimtume įstatymo 2 straipsnį? Vyksta balsavimas.

Už – 54, prieš – 32, susilaikė 11. 2 straipsnis priimtas.

D.GRYBAUSKAITĖ. 3 straipsniui pastabų ir pasiūlymų negauta.

PIRMININKAS. Dėl 3 straipsnio yra norinčių kalbėti? Nėra. Ar galėtume priimti bendru sutarimu? Nėra prieštaraujančių? Bendru sutarimu straipsnis priimtas.

D.GRYBAUSKAITĖ. 4 straipsnis. Pastabų ir pasiūlymų negauta.

PIRMININKAS. Nėra norinčių kalbėti? Ar galime bendru sutarimu priimti 4 straipsnį? Prieštaraujančių nėra, 4 straipsnis priimtas.

5 straipsnis.

D.GRYBAUSKAITĖ. 5 straipsniui yra Seimo narės J.Narvilienės siūlymas. Buvo siūloma, kad specialioji tikslinė dotacija – moksleivio krepšelis galėtų būti naudojamas šiek tiek kitaip, tai yra pirmiausia paimama įsiskolinimams dengti. Vyriausybė nenorėtų pritarti šiam siūlymui, nes tai neskatintų efektyviau naudoti krepšelio lėšų ir iš esmės nedengti kreditorinių įsiskolinimų, todėl šiam ponios J.Narvilinės siūlymui Vyriausybė nepritarė.

PIRMININKAS. Prašom. J.Narvilienė pateiks savo siūlymą.

J.NARVILIENĖ. Gerbiamieji Seimo nariai, pradėjus mokyklose taikyti krepšelį labai dažnai rajonų savivaldybės, planuodamos savo lėšas, nepanaudotas lėšas planuoja kitoms reikmėms, todėl siūlau mano siūlymui pritarti.

D.GRYBAUSKAITĖ. Norėčiau pakomentuoti, kad Vyriausybės nutarimas leidžia iki 15%. Dėl daugiau yra įstatymas. Švietimo reikalams. Taip pat yra Vyriausybės atstovai, kurie turi kontroliuoti, kaip vykdomi įstatymai. Taigi jūsų pasiūlymas peržengia tą būtinybę. Mes nenorėtume taip atlaisvinti rankų nuo kreditorinių įsiskolinimų dengimo.

PIRMININKAS. Ačiū. Išgirdome nuomones. Ar yra norinčių kalbėti dėl šio pasiūlymo? B.Bradauskas ne už šį pasiūlymą? Ačiū. Balsuosime. Kas už tai, kad priimtume J.Narvilienės siūlymą, kuriam Vyriausybė nepritarė? Tylos! Balsuojame už J.Narvilienės pasiūlymą, kuriam Vyriausybė nepritarė.

Už – 19, prieš – 21, susilaikė 30, pasiūlymui nepritarta.

D.GRYBAUSKAITĖ. 6 straipsnis. Pastabų ir pasiūlymų negauta.

PIRMININKAS. Dar dėl 5 straipsnio turėtume balsuoti. Ar galėtume priimti bendru sutarimu 5 straipsnį? (Balsai salėje) Nėra prieštaraujančių. 5 straipsnis priimtas.

Dėl 6 straipsnio negauta jokių pasiūlymų. Ar galėtume priimti bendru sutarimu? Prieštaraujančių nėra. 6 straipsnis priimtas.

Dėl 7 straipsnio taip pat negauta jokių pasiūlymų. Ar galėtume priimti bendru sutarimu? Prieštaraujančių nėra. Priimtas.

8 straipsnis. Dėl jo taip pat negauta jokių pastabų bei pasiūlymų. Ar gali būti priimtas bendru sutarimu? (Balsai salėje) Negali. Yra prieštaraujančių. J.Razma – dėl 8 straipsnio. Prašom kalbėti.

J.RAZMA. Labai gaila, kad Vyriausybė neatkreipė deramo dėmesio į šiemet padidėjusius gyventojų mirtingumo rodiklius, be to, nevisiškai išspręstos sveikatos apsaugos įstaigų finansavimo problemos. Manau, tas kosmetinis padidinimas iki 198,2 lito už kiekvieną valstybės lėšom draudžiamą asmenį yra nepakankamas. Tos pačios problemos, dėl kurių šiandien čia diskutuojame teikdami ne pirmąją interpeliaciją, išliks ir kitais metais. Todėl, manau, už tokį dydį, nurodytą šiame straipsnyje, negalime balsuoti, nes kitaip prisiimtume atsakomybę dėl sveikatos apsaugos problemų.

PIRMININKAS. Ačiū. Kalbėtojų už nematau. Balsuosime dėl 8 straipsnio. Kas už tai, kad priimtume 8 straipsnį, prašom balsuoti.

Už – 56, prieš – 25, susilaikė 7, 8 straipsnis priimtas.

9 straipsnis. Dėl jo negauta pastabų. Ar galėtume priimti bendru sutarimu? Nėra prieštaraujančių?

D.GRYBAUSKAITĖ. Yra. Vėl ponas J.Razma.

PIRMININKAS. J.Razma prieštarauja, bet nenori kalbėti prieš. Balsuojame. Kas už tai, kad priimtume 9 straipsnį? Prašom balsuoti. Balsuojame dėl 9 straipsnio.

Už – 59, prieš – 18, susilaikė 14, 9 straipsnis priimtas.

10 straipsnis. Dėl jo pasiūlymų taip pat negauta. Ar galėtume priimti bendru sutarimu? Prieštaraujančių yra? Yra. Nėra norinčių kalbėti dėl 10 straipsnio. Iš karto balsuojame. Kas už tai, kad priimtume 10 įstatymo straipsnį, prašom balsuoti. Vyksta balsavimas dėl 10 straipsnio.

Už – 62, prieš – 12, susilaikė 19, 10 straipsnis priimtas.

11 straipsnis. Dėl jo nėra gauta pastabų. Ar galėtume priimti bendru sutarimu? Nėra prieštaraujančių, 11 straipsnis priimtas.

12 straipsnis. Dėl jo nėra gauta pastabų. Ar galėtume priimti bendru sutarimu? Nėra prieštaraujančių, 12 straipsnis priimtas.

13 straipsnis. Dėl jo yra pastabų ir pasiūlymų. Pirmasis teikia K.Glaveckas. Prašom pateikti savo siūlymą.

K.GLAVECKAS. Gerbiamieji kolegos, šio siūlymo esmė yra suteikti Kauno miestui galimybę skolintis taip pat iki 50% visų savo biudžeto pajamų. Pagrindinis argumentas yra tas, kad Vilnius ir Kaunas, kaip žinote, sudarys dipolį. Visiškai natūralu, kad Kaunas turėtų turėti tuos pačius šansus kaip ir Vilnius. Kalbama ne apie tiesioginių asignavimų davimą iš biudžeto, iš vieno ar iš kito biudžeto – ar iš savivaldybių, ar iš valstybės, bet apie galimybių suteikimą Kaunui. Siūlau visiems pritarti, jog tikėtume ir norėtume, kad Kaunas būtų tvarkingesnis ir turėtų didesnius ekonominės plėtros šansus. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Vyriausybės pozicija.

D.GRYBAUSKAITĖ. Vyriausybė svarstė šį siūlymą dar anksčiau taip pat ir Strateginiame komitete, kai buvo teikiami du rimti investiciniai projektai, tarp kurių vienas yra dėl M.K.Čiurlionio tilto. Apskaičiavome, kad per artimiausius dvejus metus… jiems kitiems metams reikės 4-5 mln. litų. Mes siūlome padidinti tik 5%. Tai lygiai 9 mln. litais, beveik dvigubai, daugiau, negu Kaunui reikia investiciniams projektams. Taip staiga ir drastiškai Kaunui nedidiname limito todėl, kad lapkričio 1 dieną Kaunas dar turėjo 4 mln. kreditorinių įsiskolinimų ir jų visiškai nedengia. Kai Kaunas pradės tvarkytis geriau, Vyriausybė taip pat ras galimybę rimčiau pasitikėti Kaunu, todėl Vyriausybė nepritaria. Siūlome tik 5%, t.y. 9 mln. litų. Taigi pono K.Glavecko siūlymui Vyriausybė nepritaria.

PIRMININKAS. Ačiū. Išgirdome dvi – Vyriausybės ir K.Glavecko – nuomones. Ar yra norinčių kalbėti? Nėra. Balsuosime dėl šio siūlymo. Vyriausybė, primenu, nepritarė. Kas už tai, kad pritartume K.Glavecko siūlymui, prašom balsuoti.

Už – 37, prieš – 12, susilaikė 36. Nepritarta šiam pasiūlymui.

Kitą pasiūlymą teikia A.Butkevičius.

D.Grybauskaitė. A.Butkevičiaus pasiūlymas yra dėl 13 straipsnio 2 dalies pakeitimų. Šios dalies formuluotė dabar turėtų skambėti taip: “Savivaldybėms, kurių investicijų projektai įtraukti į valstybės investicijų programą 2003–2005 metų, Vyriausybė sprendimu gali nustatyti didesnį skolinimosi limitą, išskyrus tas savivaldybes, kurios nemažina kreditorinio įsiskolinimo”. Čia atsakymas į gerbiamojo K.Glavecko pirmesnį pasiūlymą, tos, kurios tvarkysis su kreditoriniais, valstybė ir Vyriausybė galės padėti ir didinti skolinimosi limitus. Todėl šiam pasiūlymui Vyriausybė pritaria.

PIRMININKAS. Ar galėtume pritarti bendru sutarimu šiam pasiūlymui? Pritarta. Ačiū. Daugiau pastabų dėl 13 straipsnio negauta. Noriu paklausti, ar yra norinčių kalbėti dėl šio straipsnio? Jeigu nėra, ar galėtume bendru sutarimu priimti 13 straipsnį? Nėra prieštaraujančių. 13 straipsnis priimtas.

14 straipsnis. Dėl jo negauta pastabų. Ar galėtume priimti bendru sutarimu? Nėra prieštaraujančių. Priimtas bendru sutarimu.

15 straipsnis. Dėl jo pasiūlymų nėra. Ar galėtume priimti bendru sutarimu? Nėra prieštaraujančių. Priimtas.

Ar galėčiau paprašyti tylos, labai sunku perrėkti salę.

16 straipsnis. Dėl jo taip pat negauta jokių pastabų. Ar galėtume priimti bendru sutarimu? Priimtas.

Dėl 17 straipsnio yra gautos pastabos. Pirmoji M.Pronckaus.

D.Grybauskaitė. Gerbiamasis M.Pronckus teikia pasiūlymą sumažinti 148 mln. Lt išlaidas Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintoms programoms įgyvendinti ir atitinkamai padidinti išlaidas gyventojų santaupoms atkurti. Norėčiau priminti, kad Vyriausybė yra numačiusi 105 mln. Lt būtent santaupoms atkurti iš Privatizavimo fondo sąmatoje numatytų lėšų, todėl papildomai skirti lėšų tikrai mes nematome galimybės ir šiam gerbiamojo M.Pronckaus pasiūlymui nepritariame.

PIRMININKAS. Gaila. M.Pronckus. Prašau pristatyti šį pasiūlymą.

M.PRONCKUS. Gerbiamieji kolegos, krašto apsaugos finansavimas iš Privatizavimo fondo yra iš viso kažkoks anachronizmas. Privatizavimo fondo lėšos turėtų būti atiduotos arba žmonėms, arba įdėti pinigai ten, kur valstybė gautų atitinkamą pelną. Todėl, mano supratimu, reikėtų 148 mln. Lt, kurie skirti krašto apsaugai, atiduoti žmonėms, laukiantiems indėlių. Mano toks pasiūlymas, prašau balsuoti.

PIRMININKAS. Taip, supratome. Ar yra norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Yra. Ar galite nuspausti mygtuką. J.Veselka – motyvai už. Prašau.

J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, iš viso su Privatizavimo fondu labai daug neaiškumų. Kiek žinau, pagal Finansų ministerijos skaičiavimus, į Privatizavimo fondą nuo pat jo sudarymo yra įplaukę beveik 5 mlrd. litų. Skaičiuojam, 2/3 – indėliams kompensuoti, 1/3 – ekonominėms (pabrėžiu, ne bet kokioms, o ekonominėms) programoms remti. Taigi iš 5 mlrd. 2/3 ir 1/3, Privatizavimo fonde turėtų liktų apie 2 mlrd. indėliams grąžinti. Skaitau sąmatą. Ten bala žino, kas išeina, yra labai mažai . Todėl M.Pronckus siūlo labai loginį pasiūlymą. Kadangi įstatymas draudžia Privatizavimo fondo lėšas skirti bet kam, o tik ekonominėms programoms finansuoti, ekonominė programa yra labai paprasta – 1 litą įdedi, rytoj arba poryt gauni 1,10 Lt, 1,15 Lt arba daugiau. Kai mes dedam 1 Lt valdymui ir krašto apsaugai, kitais metais reikės 1,15 arba 1,5 Lt įdėti papildomai. Todėl visos lėšos, skiriamos iš Privatizavimo fondo antiekonominėms programoms remti, yra neteisėtos. Siūlau palaikyti būtent Konstitucijos ir įstatymo reikalavimą – tos lėšos turi būti skirtos tik ekonominėms programoms ir indėliams finansuoti. Prašau palaikyti M.Pronckaus pasiūlymą.

D.Grybauskaitė. Norėčiau pakomentuoti, kad Privatizavimo fondo 1/3 skirta valstybės investicijų programoms, iš tos dalies investiciniams projektams KAM sričiai ir skiriami pinigai, taip pat ir statyboms. Tie pinigai lieka mūsų žmonėms ir mūsų statybininkams, perkant mūsų medžiagas. Taigi čia viskas yra pagal įstatymus.

Dabar dėl bendros sumos. Šių metų pabaigoje artėsime prie 1,3 mlrd., o Vyriausybė atėjusi į valdžią, gavo ne visą milijardą. Iš jų nuolat naudojame investiciniams projektams dengti – beveik 30%. Visą sąmatą Seimas kasmet mato ir tvirtina. Čia jau niekas nieko nuslėpti negali.

PIRMININKAS. Ačiū. Daugiau nėra norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų. Balsuosime dėl M.Pronckaus pasiūlymo. Primenu, Vyriausybė jam nepritarė. Prašau balsuoti.

Už – 28, prieš – 14, susilaikė 24. Šiam pasiūlymui nepritarta.

J.Razma turi pasiūlymą dėl gyventojų santaupų atkūrimo.

D.Grybauskaitė. Pasiūlymo turinys reiškia tą patį tik trigubai daugiau. Siūloma šalia tų 105 papildomai skirti dar 300, iš viso 405 mln. Lt ir atitinkamai pakeisti Rezervo stabilizavimo fondo skaičius, t.y. kad atidavimo procesas pagreitėtų ir būtų atiduota per 5 metus. Norėčiau priminti Vyriausybės nuolat išsakomą nuomonę, kad tokia našta šaliai yra pernelyg sudėtinga, tokiu tempu atiduoti. Finansinių įsipareigojimų našta– per 6 mlrd. šalia 13 užsienio ir vidaus skolos, iš viso per 20 mlrd. yra finansiniai šalies įsiskolinimai, tai yra mūsų visų ir visų Seimų 12 metų darbo rezultatas.

PIRMININKAS. J.Razma pateiks savo pasiūlymą. Prašau.

J.RAZMA. Žinoma, aš suprantu ir finansų ministrės argumentus, finansinius argumentus. Bet vien jais remtis, manau, nederėtų, nes žmonės laukia tų indėlių ir nežinau, ar visi jie pajėgs sulaukti, jeigu bus išlaikyti tokie tempai kaip dabar, t.y. 20 metų, jeigu po 100 mln. Lt, kaip jūs dabar esame užfiksavę projekte. Aš siūlau tiktai paimti dalį pinigų, kuriuos jūs esate sukaupusi Stabilizavimo fonde, nes ten jų yra tikrai daug. Jau šių metų pradžioje yra 1,2 mlrd. Jeigu šių metų planai bus įvykdyti, jau būtų per 1,6 mlrd., aš siūlau tiesiog iš tų pinigų bent 400 mln. Lt paimti ir jau ateinančiais metais realiai kompensuoti gyventojų indėlius. Taip kaupdami pinigus tame Stabilizavimo fonde, mes patenkame į gana turtingų šalių grupę, kaip kokia Norvegija ar Saudo Arabija, kurios gali sau leisti ateities kartoms kaupti nemažas lėšas, bet, man atrodo, daugeliui žmonių pinigų reikia šiandien, kai pragyvenimo lygis yra dar sudėtingas. Gal po 20 metų jis bus daug geresnis ir tie indėliai bus išvis nereikšmingas dalykas.

D.Grybauskaitė. Norėčiau priminti, kad Valstybės rezervo stabilizavimo fonde metų gale yra 1,3, t.y. apie 400 mln. dolerių. Jeigu lyginate su Saudo Arabijos rezervu, tikrai norėčiau pasidžiaugti, bet čia reikėtų pridėti nors keletą nulių, o jeigu manote, kad tai yra didelis ir rimtas šalies rezervas, tai tikrai stebinate.

PIRMININKAS. Ačiū, išgirdome nuomones. Niekas nenori kalbėti dėl balsavimo motyvų. A.Matulevičius norėtų kalbėti, bet nematyti… (Balsai salėje) Gerai, jūsų žodis už. Prašom.

A.MATULEVIČIUS. Ačiū. Aš tikrai norėčiau, kad kolegos įsiklausytų. Juk visi būname pas rinkėjus, ypač vienmandatėse apygardose, ir visą laiką apie tai yra kalbama, laukiame biudžetinių metų ir visą laiką žadame, kad kažkiek šiame fonde bus daugiau. Galų gale tie įstatymai, kurie yra dėl rublinių indėlių yra grąžinimo, juk nėra pakeisti, ir valstybė turi tai daryti. Aš tikrai netikiu, kad padidinus šiuos asignavimus ir pradėjus vykdyti šiuos valstybės įsipareigojimus sugrius valstybė. Galų gale, gerbiamoji ministre, jūs suprantate, kad padidės vartojimas ir dalis pinigų grįš tais pačiais mokesčiais atgal į biudžetą. Taigi jeigu kalbėtume apie aritmetiką, tai būtų net naudinga Finansų ministerijai, nes būtų daugiau lėšų. Aš tikrai pritarčiau šiam siūlymui, nes, mano supratimu, tai yra tam tikras katės ir pelės žaidimas.

D.GRYBAUSKAITĖ. Komentuojant tą džiaugsmą dėl vartojimo padidėjimo, mes tą fenomeną turėjome 1998–1999 metais, o po to turėjome marą. Jeigu mums reikia puotos prieš rinkimus, mes tą puotą galime organizuoti, o po to reikės visiems daryti tą patį, ką darėme 2000 metais konservatorių Vyriausybės metu.

A.MATULEVIČIUS. Kiti metai bus po rinkimų.

PIRMININKAS. Ačiū. Nepradėkime rinkiminių kalbų. Balsuosime dėl J.Razmos siūlymo, kuriam Vyriausybės nepritaria. Prašom balsuoti.

36 balsavo už, 22 – prieš, 26 susilaikė. Nepritarta šiam siūlymui. Dabar dėl viso 17 straipsnio yra norinčių kalbėti? Nėra. Ar sutiktumėte bendru sutarimu pritarti šiam straipsniui? Ne? Kas už tai, kad priimtume 17 straipsnį? Prašom balsuoti. Už 17 straipsnį.

Už – 63, 23 – prieš, 4 susilaikė. 17 straipsnis priimtas.

Svarstome 18 straipsnį. Jam yra vienas siūlymas, kurį teikia M.Pronckus.

D.GRYBAUSKAITĖ. Gerbiamojo M.Pronckaus siūlymas yra įstatymo 9 priedėlyje, t.y. valstybės investicijų programoje 2003 m., sumažinti 102 mln. Privatizavimo fondo investicijas krašto apsaugai ir tai daryti tik iš valstybės biudžeto. Vyriausybė, kaip jau minėjau, nepritaria ir pagal šalies partijų susitarimą numato 2% planuojamo BVP, o iš Privatizavimo fondo įstatymas taip pat leidžia finansuoti investicinius projektus, nesvarbu, ar tai krašto apsauga, ar švietimas.

PIRMININKAS. M.Pronckus pateiks savo siūlymą. Prašom. Nėra? Tada J.Veselka nori pasisakyti už M.Pronckaus siūlymą. Prašom. Paspauskite mygtuką, greičiau surasime. Prašom.

J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, man įdomus finansų ministrės požiūris į ekonomines programas. Ji patvirtino, kad irgi statys ir statybininkai turės darbo ir turės pajamų, ir bus mokami mokesčiai. Bet klausimas po to, kai pastatys, ką jūs sakysite pastatę kokią nors Stingerio ar kitokią saugyklą, įdomu, ką jūs pardavinėsite, kas pirks tas paslaugas ir kiek biudžetas gaus pajamų? Kitiems metams dar reikės papildomai skirti tai saugyklai pinigų. Todėl dar kartą sakau, jūs nusižengiate Indėlių kompensavimo įstatymui, kuriame aiškiai pasakyta – tik ekonominėms programoms.

Toliau jūs argumentuojate partijų susitarimu. Taip, toks yra. Aišku, vykdomoji valdžia į tai gali atsižvelgti, bet Konstitucija sako: kiekvienas Seimo narys laisvas savo mandatu ir jis privalo balsuoti pagal savo sąžinę ir įsitikinimus. Susitarimas yra vadų, kurie bijo tautos, todėl jiems reikia įvairių skėčių. Taigi neklaidinkite Seimo narių, jie privalo vykdyti įstatymus. O įstatymas sako: 2/3 indėliams kompensuoti, iki 1/3 – ekonominėms programoms. Siūlau M.Pronckaus konstitucinį pasiūlymą ir įstatymo pasiūlymą paremti.

D.GRYBAUSKAITĖ. Norėčiau priminti Seimo nariui, kad dėl stabilizavimo rezervų fondo Seimas jau buvo nubalsavęs ir papildomai įrašytos dar kelios investavimo galimybės, ir ne tik į investicijų projektus ir santaupų atkūrimą, bet ir pensijų reformą, ir kitas situacijas, jeigu susidarytų ekstremalios situacijos išorėje. Taigi įstatymo objektas yra išplėstas ir taip siaurinti ir traktuoti jo negalima.

PIRMININKAS. Balsuosime dėl M.Pronckaus siūlymo. Prašom. Primenu, kad Vyriausybė nepritaria.

28 – už, 9 – prieš, 46 susilaikė. Šiam pasiūlymui nepritarta.

Dabar dėl viso 18 straipsnio. Ar galime priimti bendru sutarimu? Yra prieštaraujančių. Gerai. Balsuosime. Kas už tai, kad priimtume įstatymo 18 straipsnį, prašome balsuoti. Vyksta balsavimas dėl 18 straipsnio.

64 – už, 23 – prieš, 13 susilaikė, 18 straipsnis priimtas.

Paskutinis – 19 straipsnis. Dėl jo pastabų ir siūlymų negauta. Ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų? Nėra. Klausiu, ar galime priimti bendru sutarimu? Nėra prieštaraujančių. 19 straipsnis priimtas. Ačiū.

Dabar dėl viso įstatymo. Kalbės A.Butkevičius. Nuomonė už. Ruošiasi A.Kubilius.

A.BUTKEVIČIUS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamasis premjere, gerbiamoji finansų ministre, gerbiamieji kolegos, vis dėlto ateinančių metų Valstybės biudžeto įstatymą reikėtų vertinti teigiamai. Ir dėl keleto priežasčių. Pirma, šiais metais valstybės biudžeto pajamų planas yra vykdomas ir ateinančiais metais reikia įvertinti tai, kad biudžeto pajamų planas neblogai suplanuotas ir realus. Aišku, reikės Vyriausybei labai stipriai pasitempti, kad tas planas būtų įvykdytas.

Antras labai svarbus faktorius yra tas, kad vis dėlto Vyriausybė ir Seimas rado sutarimą dėl specialiosios Kaimo rėmimo programos asignavimų padidinimo ateinančiais metais. Reikia pripažinti, kad asignavimai ateinančiais metais, palyginti su šiais metais, specialiajai Kaimo rėmimo programai didėja 28 mln. litų. Kalbėdami apie visą žemės ūkio sektorių, mes negalime žiūrėti labai siaurai. Mes turime galvoti ir apie žemdirbį, kuris augina produkciją, ir apie žemės ūkio perdirbimo įmones, kurios artimiausiu metu turėtų būti modernizuotos, kad sumažėtų gamybos kaštai. Įvertinus visa tai kompleksiškai, tikrai galima būtų pasidžiaugti, kad žemdirbiams irgi buvo skiriama daug dėmesio.

Taip pat reikia nepamiršti, kad Lietuva greitai ruošiasi tapti Europos Sąjungos nare ir vien Europos integracinėms priemonėms įgyvendinti yra numatyta per 260 mln. litų. Kai kurie oponentai mus kritikuoja, kad išaugo valstybės valdymo išlaidos, bet jeigu mes paanalizuotume ir pažiūrėtume, dėl kokių priežasčių didėja valdymo išlaidos, tai pamatytume, kad tai vyksta dėl vienos pagrindinės priežasties – Briuselis reikalauja, kad būtų sukurti nauji etatai darbuotojams, kurie administruos struktūrinių fondų lėšas. Vien Nacionalinei mokėjimų agentūrai ateinančiais metais bus skirta per 100 naujų darbo vietų.

Kalbant plačiau apie investicinės programos sudarymo principus, aš manau, kad irgi buvo pasirinktas labai teisingas žingsnis, nes kiekvienas ministras galėjo sudaryti prioritetus ir tiesiog teikti Vyriausybei savo pageidavimus, kurie objektai būtų finansuojami pirmumo teise. Aš matau, kad mano kalbos laikas baigėsi. Aš noriu pasakyti, kad kitais metais, manau, šis suplanuotas biudžetas bus įvykdytas, ir kviečiu visus savo kolegas balsuoti už šį įstatymą.

PIRMININKAS. Ačiū. Primenu visiems kalbantiesiems, kad skiriama dvi minutės kalbėti dėl balsavimo motyvų. Kalbės A.Kubilius. Ruošiasi G.Šivickas.

A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, noriu pasakyti, kad kitų metų biudžetas nėra nei labai geras, nei labai blogas. Toks kaip visada prie socialdemokratų. Ir buhalterine prasme neturėčiau ypatingų priekaištų, tačiau politine prasme priekaištų galiu pasakyti gana aiškių.

Visų pirma nematau kitų metų biudžete valdančiosios partijos ar Vyriausybės jokios ambicijos: nei išspręsti senas problemas, tokias kaip indėlių grąžinimas, nei atsiliepti į naujus iššūkius. Nematau šiame biudžete ir jokios strategijos. Iš tiesų, matydamas šiandien čia, Seimo tribūnoje, premjerą, norėčiau tiesiog paklausti, ar premjeras gali pasakyti, kam kitais metais bus išleisti pinigai? Kokius tris svarbiausius darbus kitais metais rengiasi nuveikti Vyriausybė už tuos iš mokesčių mokėtojų surinktus pinigus? Taigi iš tiesų kitų metų biudžetas atspindi tik tai, kad gyvensime taip, kaip gyvenome, nieko naujo. Tai sąstingio, o ne ambicingo veržimosi į priekį biudžetas, todėl aš negaliu už jį balsuoti.

PIRMININKAS. G.Šivickas. Ruošiasi G.Steponavičius.

G.ŠIVICKAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, šiandien iš tikrųjų svarstome svarbiausią metų įstatymą, pagal kurį matysime, kaip mūsų šalis gyvens 2003 metais. Naujosios sąjungos frakcija konstatuoja, kad šiandien biudžetas yra gana optimalus, nes nacionalinio biudžeto pajamos didėja labai stipriai – 704 mln. Lt, neįskaitant dar mokesčių reformos rezultatų, nes mokestinė našta mažėja bendroje reformoje per 100 mln., didesnes nacionalinio biudžeto pajamas garantuoja ekonominis augimas. Taip pat negalėčiau nepaminėti, kad prie to prisidėjo politinis stabilumas bei radikalios ekonomikos reformos, didinančios ūkio konkurencingumą. Kai kuriais požiūriais kai kurios mokestinės pajamos galbūt ir paaukštintos, bet dėl biudžeto vykdymo optimistiškai nuteikia šių metų III ketvirčio ekonominiai rezultatai bei vis didėjantis vidaus vartojimas. Tikėtina, kad pagaliau baigsis ir kainų karas, darantis įtaką defliacijai, ir įsivyraus kiti rinkotyros konkurencingumo aspektai. Rezultatą duos, aišku, vos ne matematine progresija didėjančios kapitalo investicijos.

Išlaidų srityje, kurios didėja net 852 mln., aš manau, išnarstyta kiekviena biudžeto molekulė, ir tai parodo, kad Seimo narių siūlomas vienintelis šaltinis – skolos aptarnavimo išlaidos jau baigėsi ir padidintas deficitas. Vadinasi, visos galimybės yra panaudotos, ir manau, kad Finansų ministerija tikrai viską padarė, kad būtų tenkinami beveik visi pasiūlymai. Manau, kad didesnis deficito didinimas dar daugiau – 176 mln., palyginti su kitais metais, nėra geras dalykas. Vis dėlto turime prieiti prie mąstymo, kad turime gyventi pagal išgales, o ne pagal poreikius. Tačiau išlaidos, manau, yra ne tik išgyvenimui didinamos, skiriamos, bet ir pagrindinėms funkcijoms vykdyti. 45% nacionalinio biudžeto lėšų skiriama švietimui, sveikatai, socialinėms reikmėms. Šis biudžetas yra būdingas ir Europos Sąjungos šalims. Tai atitinka ir Naujosios sąjungos prioritetus. Tinkamai vertiname ir surastus 20 mln. papildomų lėšų žemės ūkiui. Nors žemdirbiai konstatuoja, kad tai yra gana mažai, tačiau reikia nepamiršti ir netiesioginės paramos žemės ūkiui mokestinių netolygumų srityje, kai yra skirtingas apmokestinimas pagal kitas ūkio sritis.

Aš manau, kad šiam įstatymui reikia pritarti, atsiriboti nuo rinkimų populizmo ir būti atsakingiems už šalies finansų valdymą. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Kalbės G.Steponavičius. Ruošiasi J.Olekas.

G.STEPONAVIČIUS. Ačiū, pone Pirmininke. Svarstymas Seime ir tai, kaip biudžetą vertina net ir valdančiosios daugumos atstovai, parodo, kad šis biudžetas tikrai neatspindi Lietuvos žmonių lūkesčių. Taip pat tenka pripažinti, kad Vyriausybė, teikdama šį biudžetą, nesugebėjo suderinti svarbiausių valstybės tikslų ir prioritetų. O svarstymas Seime šį projektą dar labiau sugadino.

Pasiūlymų svarstymas plenariniame posėdyje priminė garsią pasaką, kurioje socialdemokratams paliepus, o ministrei panorėjus valdančiosios daugumos pasiūlymams buvo uždegama žalia šviesa. Biudžetas kaip reta yra deficitinis. Kitais metais, tenka pasakyti, bus išleista 1,3 mlrd. daugiau negu planuojama surinkti lėšų. Ir deficito didėjimas vien kitais metais, palyginti su šiais metais, bus 160 mln. Lt ar net daugiau.

Iš biudžeto mes taip pat matome ir kairiosios Vyriausybės pasirinktus prioritetus. Tai yra valstybės valdymo asignavimai didinami beveik 20%, arba daugiau nei 100 mln., o darbo užmokesčio fondas didės bene 30 milijonų. Tuo tarpu asmens saugumui, švietimui, socialinei ir sveikatos apsaugai didėja vos keliais procentais. Integracija nėra pakankamas pasiteisinimas, nes net nebuvo ieškota vidinių resursų, kaip atimti iš valdininkų nereikalingas biurokratines funkcijas ir jų netikslingą finansavimą.

Ir paskutinė pastaba. Ilgalaikiai valstybės įsipareigojimai. Tenka pasakyti, kad nėra Vyriausybės deramo suvokimo, kaip vykdyti ir užtikrinti ilgalaikį valstybės įsipareigojimų finansavimą. Akivaizdžiausias to pavyzdys yra kompensacijų už žemę ar kitą nekilnojamąjį turtą mokėjimas. Kam kam, o finansų ministrei dera žinoti valstybės finansinių įsipareigojimų įstatymais įtvirtintą lygį ir koks mokėjimo tempas turi būti. Tačiau nė motais. Dangstantis Europos Sąjungos integracijos klausimais dar mėginama prikaišioti, kad žmonių interesų tenkinimas yra gėdingas reikalas. Aš manau, kad žmonės nenusipelno dešimtmečius laukti įsipareigojimų vykdymo. Tai yra dar vienas argumentas, kodėl Liberalų frakcija negali pritarti šiam ydingam valstybės kitų metų biudžetui.

PIRMININKAS. Ačiū. Kalbės J.Olekas. Noriu pasitarti. Ar R.Palaitis suteiktų teisę kalbėti kitai frakcijai, K.Glaveckui? Ar jūs norite kalbėti? Aš kreipiuosi į R.Palaitį. Suteiktumėte tą teisę? Gerai. Ačiū. Kalbės J.Olekas. Ruošiasi K.Glaveckas.

J.OLEKAS. Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, aš norėčiau pakviesti balsuoti už šį biudžetą. Matome, kad net opozicija nelabai turi prie ko prikibti matydama, kad biudžetas yra deramai subalansuotas, kad deficito augimas yra visiškai pateisinamas dėl siekių, kuriuos norime įgyvendinti.

Visų pirma integracijos kaštai, kurie yra nukreipiami šiek tiek ir administracinėms lėšoms didinti. Jie nukreipti ne tam, kad didėtų administravimo išlaidos, bet tam, kad į Lietuvą ateitų milijonai iš Europos Sąjungos fondų. Aš manau, kad darbštūs jauni žmonės, kurie užims naujas pareigas, tikrai pateisins tuos lūkesčius, ir Lietuvos žemdirbiai, gamintojai galės pasinaudoti Europos fondų teikiamomis lėšomis. Apie Specialiosios kaimo programos didinimą kalbėjo mano kolega A.Butkevičius. Aš apie tai nenoriu daugiau kalbėti, bet mes ambicingai tęsiame tai, ko negalėjo padaryti daug žadėję prieš mus valdę dešinieji. Tai yra tęsiame indėlių grąžinimą, tęsiame kompensacijų už žemę ir nekilnojamąjį turtą grąžinimą šio biudžeto nuostatomis.

Taip pat tenka atkreipti dėmesį, kad niekada anksčiau taip nedidėjo sveikatos biudžetas, kuriam papildomai skirta 100 mln., taip pat švietimui panaši suma, ar kultūrai – apie 16 milijonų. Tokia biudžeto orientacija iš tikrųjų pateisina socialdemokratinę ir, aš manau, mūsų partnerių, socialliberalų, veiklos kryptį orientuojantis į Lietuvos gyventojų socialines reikmes, kurios (…) ne vien tik toms reikmėms tenkinti, bet biudžete numatytas palikimas (čia jau ir kitų įstatymų nuostatomis), padidinus neapmokestinamąjį minimumą žmonėms, paliekama šimtai milijonų, kurie vėl sugrįžta į vidaus rinką, sugrįžta mokesčiais, ir taip kelia mūsų vidaus vartojimą bei mažina nedarbą. Todėl kviečiu visus visų frakcijų žmones balsuoti už šį pateiktą kitų metų biudžeto projektą.

PIRMININKAS. Kalbės R.Palaitis. Ruošiasi B.Bradauskas.

J.PALAITIS. Ačiū, Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, mes iš tikrųjų bandome patvirtinti rekordinio deficito biudžetą. Valstybė gyvens ne pagal pajamas, ypač stiprinama valdininkų armija. Nusipelnėme gyventi geriau, bet ne visi. Pavyzdžiui, Žemės ūkio ministerijos atlyginimų fondas per dvejus metus didėja beveik dvigubai, t.y. 88%, neatsilieka ir kitos ministerijos. Tuo tarpu šalies vidutinis atlyginimas pakilo labai nedaug.

Neproporcingai pajamoms augančios išlaidos grėsmingai didina fiskalinį deficitą. Palyginti su 2002 metų, deficitas auga 176 mln. litų, arba 15%, ir pagal Europos Sąjungos metodiką yra per 2%. Pasak kai kurių Lietuvos bankų ekspertų, konsoliduoto Lietuvos biudžeto deficitas auga net iki 5%. Toks buvo jų įvertinimas. Palyginsiu kelis fiskalinius deficitus. 2001 metais, kai biudžetą planavo liberalų Vyriausybė, buvo 900 mln. deficitas, 2003 metais, kai buvo socialdemokratų Vyriausybė, deficitas buvo 1,3 mlrd. Fiskalinis deficitas, aišku, didins valstybės skolą. Jau dabar ji viršija 13 mlrd. Vis dėlto kur tas praskolintos Lietuvos gelbėjimasis? Akivaizdu, kad realiai nutolstama ir nuo socialdemokratų rinkimų, ir nuo jų Vyriausybės darbo programų, kuriose teigiama, kad bus laikomasi griežtos fiskalinės politikos.

Tarptautinio valiutos fondo pozicija irgi aiški: Lietuva turėtų siekti mažesnio negu 2002 metais biudžeto deficito. Gal dėl to ir rengiamasi nepratęsti sutarties su Tarptautiniu valiutos fondu.

Valstybė kas metai gyvena ne pagal savo išgales, o valdančioji dauguma akivaizdžiai kuria valdininkų valstybę. Tai yra akivaizdu. Einant tokiu keliu, greitai nebus kam mokėti į valstybės biudžetą, juo labiau kad dėl didėjančių mokesčių masiškai uždaromos individualios įmonės. Todėl už tokį biudžetą Liberalų frakcija balsuoti negali.

PIRMININKAS. Ačiū. Kalbės B.Bradauskas. Ruošiasi V.Einoris.

B.BRADAUSKAS. Dėkoju, Pirmininke. Gerbiamasis Ministre Pirmininke, gerbiamieji kolegos, suprantu, kad šiandien biudžeto svarstymas yra sudėtingas vien dėl to, kad artėja rinkimai. Dauguma kalbų, ypač dešinės pusės, yra persunktos populizmo, manoma, kad bus taip galima pritraukti daugiau rinkėjų balsų. Būtų galima nesistengti, nes kandidatų yra net 17. Čia kalbėdami už liberalus ar už kitus vis tiek nesuagituosite tiek daug žmonių.

Biudžeto projektas yra parengtas gana kvalifikuotai. Buvo puiki Vyriausybės ir Seimo narių sąveika. Pažiūrėkite į praeitą kartą ir į šį kartą, kiek Vyriausybė patenkino Seimo narių pasiūlymų, kurie buvo logiški ir atitiko programas, numatytas strategijoje. Deja, aišku, kad šiandien biudžetas neguminis ir negalime patenkinti visų, kurie nori, kad būtų geriau. Mes irgi norime, kad būtų geriau, bet, deja, turime tai, ką turime. Turime gyventi ne pagal norus, o pagal išgales, kiek mes turime, tiek turime ir padalyti. Noriu priminti dešinei pusei, kad apie pusę milijardo biudžete numatytų lėšų atiduosime gyventojams per mokesčių reformą, per pensijų reformą, todėl nereikėtų šių dalykų pamiršti. Gyventojų kišenėse tikrai bus daugiau pinigų.

Aišku, šiandien yra daug neišspręstų problemų. Bet kas tas problemas mums paliko? Šiandien kalbėti iš dešinės pusės, kad neišspręstos buvusios problemos, nežinau. Jūs pridarėte tiek problemų, kad prireiks kelių kadencijų Vyriausybių, kad tos problemos kaip nors būtų išsrėbtos. Vien tik indėlių grąžinimas – 2,2 mlrd. litų. Iš kur šiandien juos paimti? Mes rėkiame, kad štai reikia grąžinti. Reikėjo grąžinti, kai buvo pinigų, o ne iššvaistyti juos į dešinę ir į kairę. Bet mes neatsisakome tos programos ir ją vykdysime.

Baigdamas norėčiau pasakyti A.Kubiliui. Mes visi švenčiame gimimo dienas, bet ne tiek, jog nematytume, kas parašyta tokioje storoje knygoje. Šiandien klausti, kur bus išleistos biudžeto lėšos, aš tiesiog nežinau. Reikėtų dar kartą, gerbiamasis Andriau, atsiversti tą storą knygą, ten viskas yra parašyta. Kviečiu balsuoti už biudžetą. Jis yra kvalifikuotai parengtas. Dėkoju.

PIRMININKAS. Kalbės V.Einoris.

V.EINORIS. Gerbiamieji kolegos, tegul kai kas nemano, kad aš čia rodau nelabai palankų reikalą šiam biudžetui, kad aš neturiu minimalaus supratimo ir aš negalėčiau kritikuoti iš esmės viso biudžeto. Tai būtų labai neteisinga. Aš noriu priminti apie ambicijas gerbiamajam A.Kubiliui. Neduok Dieve, jeigu dar kartą pasikartos tokios ambicijos, kokios buvo jūsų Vyriausybės metu kaimo atžvilgiu. Neduok Dieve! Tai būtų nelaimių nelaimė. Jūs 300 mln. turimų pinigų ištraukėte, galima sakyti, kai jie jau buvo arti žemdirbių kišenės, o dabar kalbate apie ambicijas. Štai kur buvo jūsų ambicija. Štai šio jūsų periodo ambicija, aš jau aną kartą sakiau, prie ko pirmiausia privedė kaimą. Priėmėte 13% rentabilumą, atidavėte minus 3% viso žemės ūkio rentabilumą. Jūs padarėte nuostolingus net grūdus, kurie jau buvo per daug pelninga kultūra. Galbūt reikėjo šiek tiek atsitraukti. Jūs sumažinote galvijų supirkimo kainas per pusę, jūs grūdų kainas sumažinote per pusę ir dabar gražiai čiulbate, bei norite įteigti sveikam ligą. Tai vienas dalykas.

Žinoma, manęs netenkina kaimo reikalai. Bet kai bezmėną bandai stumdyti, kieno čia buvo nuopelnas, tai aš, pavyzdžiui, skiriu, gerbiamieji iš dešinės, 90% kaltės yra jūsų, kad kaimas šiandien yra tokios būklės, o už 10% mes galime atsakyti, kad mūsų judesiai galbūt yra nepakankami, per maži, žemdirbiai laukia daugiau, jie nesupranta tų dalykų, pirmiausia tų, kurie susiję su melioracija, su specialiąja kaimo rėmimo programa, nesupranta mūsų valdžios judesių. Reikia ieškoti galimybių. Aš suprantu, kad beveik nėra iš ko atimti. Bet jeigu yra Stabilizavimo fondo, Privatizavimo fondo resursų, nemanau, kad mes nesuprantame to turto, kurį mes naikiname, t.y. 30 mlrd. po žeme, ir neduodame, neskiriame minimalių lėšų. Kas atsitiko? Kurie vaikštote po laukus, pažiūrėkite, kokie mūsų magistraliniai grioviai. Kas juos iškas?

PIRMININKAS. Laikas.

V.EINORIS. Kuri mūsų karta sutvarkys tuos griovius? Mes prarandame milžiniškus turtus.

PIRMININKAS. Laikas.

V.EINORIS. Laikas, suprantu. Todėl aš, netrukdydamas priimti biudžetą, nedalyvausiu balsavime. Kaip kam išeina, taip ir žiūrėkite, bet kaimo reikalams reikia rodyti daugiau teigiamų judesių. Suprantu, biudžetas neišgelbės. Yra tarp partnerių srautas pinigų, kaip juda… Yra baisus dalykas. Kaip sakiau, jeigu valstietis turi atnešti kibirą pieno, kad…

PIRMININKAS. Viskas, nutraukiu jūsų kalbą. (Balsai salėje) Ačiū. A.Kašėta. Replika. Prašom.

A.KAŠĖTA. Gerbiamasis Pirmininke, kadangi ponas V.Einoris nekalbėjo prieš, siūlyčiau suteikti dar opozicinei Jungtinei frakcijai kalbėti frakcijos vardu. Siūlyčiau visoms frakcijoms leisti pasakyti savo nuomonę, nes tai nėra eilinis dokumentas. Tai yra svarbiausias metų projektas, todėl siūlyčiau, kad visi frakcijų atstovai galėtų pasakyti savo nuomonę dėl biudžeto.

PIRMININKAS. Taip. Noriu priminti, kad Statutas nenumato kokios nors išskirtinės tvarkos svarstant šį įstatymą. Kai kada yra numatyta, kad kalba frakcijos, o šiuo atveju nėra. Galioja bendra tvarka.

Repliką – J.Veselka.

J.VESELKA. Aš labai trumpai. Kadangi buvau užsirašęs ketvirtasis, nežinau, kokiu Statutu vadovaudamasis jūs man nedavėte kalbėti.

PIRMININKAS. Ketvirtasis kalbėjo V.Einoris.

J.VESELKA. Bet aš buvau užsirašęs pagal sąrašą. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Išsiaiškinome. Kadangi A.Kubilius kalbėjo frakcijos vardu, todėl visa eilė pasislinko vienu pirmyn. Viskas. Dėl vedimo tvarkos baigta. (Balsai salėje) Ne, aš pasakiau, pradėsime balsuoti, sėdam, nusiraminam ir balsuosime dėl biudžeto. Po balsavimo… (Balsai salėje) Ne, pertraukos nesiūlau. Siūlau atsisėsti ir balsuoti. Balsuosime dėl 2003 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo. Kas už tai, kad priimtume šį įstatymą, prašau balsuoti. Pone Kubiliau, susikaupkite, balsuokite. Balsuojame.

Už – 72, prieš – 43, susilaikė 5. Įstatymas priimtas. (Plojimai) Replikos teise pasinaudos A.Matulevičius. Prašau.

A.MATULEVIČIUS. Šio biudžeto svarstymas ir priėmimas įrodė vieną labai paprastą tiesą, tai tinka ne tik šiai daugumai, ne tik šiai Vyriausybei, bet apskritai tradicijai, kuri, man atrodo, veda į labai neaiškią valstybės situaciją. Iš tikrųjų ne Seimas sprendžia ir ne Seimas valdo piniginę, o tai daro Finansų ministerijos valdininkai, iš dalies prisidengę vadinamąja Vyriausybe. Žinoma, tai yra ateities klausimas, bet labai rimta diskusija – kas gi valdo valstybę? Ar Seimas, išrinktas žmonių, ar valdininkai? Ačiū.

PIRMININKAS. G.Kniukšta. Replika.

G.KNIUKŠTA. Gerbiamieji Seimo nariai, gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamasis Ministre Pirmininke, jūs turėjote gerą progą įsitikinti, kad iš esmės agrarininkų balsai, arba Seimo narių, remiančių Lietuvos kaimą, balsai, lėmė, kad kitų metų biudžetas būtų patvirtintas. Aš labai prašau gerai tai atsiminti ir kitais metais peržiūrint biudžetą trūkstamas lėšas skirti žemės ūkiui. Ačiū.

PIRMININKAS. A.Butkevičius. Replika.

A.BUTKEVIČIUS. Aš, kaip Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas, norėčiau padėkoti Finansų ministerijos specialistams, Vyriausybės nariams, Biudžeto ir finansų komiteto nariams, patarėjams, padėjėjams už kantrybę svarstant Biudžeto įstatymą. Ačiū.

PIRMININKAS. Aš norėčiau pakviesti į tribūną gerbiamąjį premjerą. Visi turi teisę pasakyti repliką. (Balsai salėje) Vėl apeisime ratu. Premjeras taip pat turi teisę po balsavimo pasakyti keletą žodžių. Prašau.

A.M.Brazauskas. Mielieji Seimo nariai, aš labai atsiprašau stovinčių, labai nuoširdžiai noriu padėkoti, kad kitų metų biudžetas yra taip gerai įvertintas. Aš suprantu opoziciją, aš suprantu kaimo reikalus, aš suprantu ir visa Vyriausybė supranta švietimą, sveikatos apsauga, bet mes stengiamės šiuo biudžeto projektu padaryti optimalų variantą, kuris vis dėlto būtų daugmaž tinkamas visoms sritims. Biudžetas auga maždaug 700 mln. Kai kas čia pasakė, kad tai yra socialdemokratinis biudžetas. Aš galiu tikrai patvirtinti, kad jis toks yra. Yra didelis augimas numatant nemažas lėšas kaip tik socialinių reikalų sprendimui. Aš manau, kad jį tokiu vadinti iš tikrųjų galima. Nenoriu užsiimti politizavimu, bet noriu pasakyti, kad mes džiaugiamės, jog jis nėra konservatoriškas, nes biudžetas buvo mažinamas. Šiuo atveju biudžetas yra labai ryškiai didinamas, auga 5%, tai labai daug ir labai drąsu. Mes suprantame, kad Vyriausybei tenka labai didelė atsakomybė, kad tas biudžetas kitais metais būtų vykdomas. Aš tikiuosi, kad bendromis pastangomis ir pirmiausia Vyriausybės atsakomybe mes kitų metų biudžetą vykdysime, stengsimės tai padaryti ir ateisim į Europos Sąjungą turėdami stabilų biudžetą, stabilią politinę situaciją, labai aktyviai dirbantį Seimą ir Vyriausybę, kuri visuomet jautė ir jaus atsakomybę už visus ekonominius ir kitus reikalus, kurie yra Vyriausybės kompetencija. Ačiū dar kartą.

PIRMININKAS. Ačiū premjerui. A.Vidžiūnas. Replika.

A.VIDŽIŪNAS. Viskas panašiai kaip prieš 2000 m. rinkimus, kai dabartiniai kairieji gavo valdžią dalydami kaimui neįmanomus pažadus. Šiandien Ministras Pirmininkas gali pasakyti: aš suprantu kaimo reikalus, bet šiandien Kaimo reikalų komiteto nariai iš kairiosios pusės vos 200 mln. gali paremti Kaimo rėmimo programą, ir kaime viskas gerai. Gerbiamieji kolegos, primenu šventą V.Andriukaičio šūkį, kuriuo remiasi dabartinė visa kairioji dauguma. V.Andriukaitis tą dabar rašo ant visų tvorų – “Svarbu ne pažadai, o realūs darbai”. Gerbiamieji kolegos, 1999 m. Kaimo rėmimo programa – 380 mln., šiandien Kaimo rėmimo programa, atmetus akcizo kompensavimą, 220 mln. litų. Kolegos, kiek galima bus pasitenkinti šiais pažadais? Mes tokiai nemoraliai politikai negalime pritarti. V.Einoris balsuoja ir toliau audrina kaimo žmones visus keikdamas, dabar jis nedalyvauja balsavimuose, bet A.Brazauskas duodamas 200 mln. Lt žemdirbiams yra geras. Mano supratimu, tai yra didžiai nemorali politika. V.Andriukaitis tegul ir toliau rašo ant tvorų “Svarbu ne pažadai, o realūs darbai”, bet, kolegos, kada mes nustosime meluoti savo piliečiams.

PIRMININKAS. Replikos teise J.Veselka.

J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, pirma tokia pastabėlė dėl tų kairiųjų ir dešiniųjų. Mano nuomonė susidarė tokia, kad man iš dešinės yra smulkūs dešinieji, iš kairės – stambūs dešinieji, ir labai keista, kad jūs vienas su kitu ginčijatės, nes tą patį velnią darote.

Dabar dėl biudžeto. Vis dėlto, gerbiamieji, nors čia ir dviem balsais priėmėte šį biudžetą, bet aš vardiju jo esminius trūkumus. Pirma. Visiems tiems, kuriems padidinote finansavimą, jūs didinote skolą, kai iš tikrųjų buvo realios galimybės nedidinant skolinimosi kur kas geriau patenkinti iš vidinių rezervų tuos poreikius, kurie yra racionalūs.

Antra. Jūs švaistote pinigus valdymui, krašto apsaugai ir labai dažnai duodate Airijos pavyzdį. Štai jums pavyzdys. Jeigu toliau taip skirstysite biudžetą, jūs negalėsite pasinaudoti Europos Sąjungos skiriamais fondais. Pavyzdys, Airija mažai skiria ginklavimuisi, rezultatai idealiai puikūs. Graikija skiria 4 ar 4,5% ginklavimuisi, kokie rezultatai matome. Kodėl jūs vedate Lietuvą būtent Graikijos, Turkijos amžino nuosmukio keliu ir negalėsite pasinaudoti Europos Sąjungos fondais.

Toliau labai paprastas dalykas. Privatizavimo fonde yra pinigų ir tai, kas priklauso žmogui, ne į ginklavimąsi dėkite, o atiduokite žmogui. Jeigu norite, ginkluokitės iš valstybės biudžeto pajamų. Manau, kad šitą biudžetą buvo galima priimti kur kas geresnį. O tuos ginčus tarp kairiųjų ir dešiniųjų… Kai susiformuos Seime iš tikrųjų kairiųjų sąjunga, tikrai biudžetas bus skirstomas kitaip ir prasidės ekonominis augimas. Ačiū.

PIRMININKAS. V.Andriukaitis. Replika.

V.P.ANDRIUKAITIS. Ačiū, gerbiamasis Seimo Pirmininke. Aš norėčiau tik keletą akcentų. Suprantama, A.Vidžiūnui palinkėčiau tik vieno – dar kartą įsiklausyti į V.Einorio pateiktus skaičius. Tik viena. Kai kuriems garsiai šaukiantiems palinkėčiau to paties, o šiaip norėčiau atkreipti J.Veselkos dėmesį, kad biudžetas Seime tvirtinamas paprasta balsų dauguma, tai nėra konstitucinis įstatymas. Taigi šiuo atveju 72 balsai rodo labai rimtą Seimo narių požiūrį į šį biudžetą ir labai aiškią, konsoliduotą daugumos poziciją. Dar labai svarbu, kad kitų metų biudžetas tikrai bus perskirstomas ir kaimo reikalai, kaimo problemos bus vėl sprendžiamos dalykiškai, ieškant pinigų, kad kaimas tikrai gautų tą dalį pajamų, kurią iš jų atėmė per 4,5 metų konservatoriai ir jų satelitų valdžia.

PIRMININKAS. E.Masiulis – repliką.

E.MASIULIS. Gerbiamieji kolegos, jau dvylika metų Lietuvos kaimas yra maitinamas pažadais. Mes ir toliau girdime šiandien šioje salėje tuos pačius pažadus ir nematome konkrečių darbų. Tikrai naivu, kai Kaimo reikalų komiteto atstovai, agrarininkai sako: “Mes šį kartą dar palaikysime biudžetą, bet jeigu kitais metais Vyriausybė bus bloga ir neduos kaimui tiek, kiek reikia, tikrai nebalsuosime”. Ne pirmi metai taip yra kalbama. Jūs, kolegos, esate tapę įkaitai valdininkų, įkaitai Finansų ministerijos, kuri tiesiog daugiau neduoda, o jūs nesugebate daugiau išmušti iš šios ministerijos. Apogėjų pasiekė V.Einoris, kuris, susitaręs savo frakcijoje, kad jam leistų laisvai pabūti, nebalsuoti už biudžetą, kad nuvažiavęs pas savo rinkėjus galėtų pasakyti, kad aš, didvyris, nedalyvavau balsuojant. Matydamas piktą savo vadovo A.Brazausko žvilgsnį, taip pat matydamas piktus žemdirbių veidus, iš tikrųjų V.Einoris jaučiasi nesmagiai. Kviesčiau įsteigti Oskarą už pagrindinį V.Einoriaus vaidmenį Seime, nes tikrai niekas kitas nesugeba taip vaidinti, kaip V.Einoris.

PIRMININKAS. G.Šileikis – repliką.

G.ŠILEIKIS. Gerbiamieji Seimo nariai, kurie balsavote už biudžetą, pirmiausia nustokite akiplėšiškai meluoti, nes tas biudžetas labai akivaizdžiai rodo, kad nei Vyriausybė, nei Seimas tikrai nevykdo jokios regioninės politikos. Pažiūrėkime, kaip buvo skirstoma. Partiniu principu grupelė partijos draugų iš esmės išdalijo biudžetą savo rinkėjams. Aš tik galiu pasakyti, kad tie, kurie balsavo už siūlymą skirti 3 mln. litų keltuvui, kuriuo važinės Seimo Pirmininkas ir premjeras… Aš jau ne kartą esu sakęs, kad Panevėžio vaikai ir toliau mokysis nežmoniškomis sąlygomis, taip pat nebus normalių programų dėl nusikalstamumo. Galiu tik pasakyti, kad yra elementariausiai pažeidžiamos jų žmogiškosios ir konstitucinės teisės. Taigi labai liūdna ir graudu, jog Vyriausybė neatsispyrė savo bendrapartiečių klanui ir paskirstė biudžetą sau ir savo pagrindiniams interesams. Be abejo, ir Seimo Pirmininkas įdėjo svarbų indėlį. Tas jo ankstesnis šūkis “Nusipelnėme gyventi geriau” pereina į šūkį “Žvelkime toliau galbūt iš keltuvo”. Tas tolis jiems patiems savotiškai labai gražus.

PIRMININKAS. Taip. A.Plokšto.

A.PLOKŠTO. Kai aš girdžiu, kaip liberalai pradeda ginti žemės ūkį, man tiesiog gera pasidaro, bet, man atrodo, ponas V.Einoris, kaip didesnis specialistas, apie tai pasakys tiksliau.

Aš norėčiau ponui J.Veselkai pasakyti porą sakinių. Visų pirma kalbame, kad Seimo narys turi būti sąžiningas ir balsuoti pagal sąžinę. Taigi, jeigu Seimo narys balsuoja už sprendimą žinodamas, kad jis sužlugdys valstybės finansus, ar tai yra tikrai sąžiningas balsavimas? Antras dalykas, ponas J.Veselka sako, kad, kai ateis kairieji, bus pakilimas. Tai mūsų ekonomikos augimas dabar trigubai didesnis negu Europos Sąjungos ir iš tokios ekonomikos kaip Lietuvos iš esmės sunku daugiau pasiekti.

V.EINORIS. Gerbiamasis Pirmininke, aš labai prašau tarpininkauti premjerui, kad kai važiuosite keltu, paimtumėte poną G.Šileikį ant kelių, jeigu nebus vietos. Vis tiek reikia, kad žmogui būtų šiokia tokia vieta. Tai vienas dalykas.

Dabar, gerbiamasis Eligijau, kiek aš jus galiu mokyti, kad ne “-iaus”, o “-ris”, o jūs “Einoriaus, Einoriaus”. Na, negalima taip kalbėti, mano ne tokia pavardė. O jeigu jūs įsteigsite man kokį Oskaro fondą ar premiją, aš būsiu labai dėkingas. Aš vis dėlto tada dalį tų pinigų skirsiu žemės ūkiui.

PIRMININKAS. R.Karbauskis.

R.KARBAUSKIS. Gerbiamieji kolegos, iš tikro gaila, kad mūsų politika tapo vėlavimo politika. Kai šiandien kolegos sako, kad išspręsime problemas taisydami biudžetą, persvarstydami jį, tai reikia pasakyti, jog mes jau pavėlavome. Daugelis Lietuvos ūkininkų neturi nė mažiausių šansų tapti Europos Sąjungos ūkininkais, nes mes to nepadarėme ne tik šiais metais, bet ir praeitais, ir užpraeitais metais. Jeigu kalbėtume apie tai, kad vėluojame, tai mes pavėlavome pradėti derybas dėl žemės ūkio. Šiandien premjeras skundžiasi, kad nebuvo laiko išsiderėti geresnių sąlygų. Mes šiandien priėmėme biudžetą, kuris nesuteiks galimybių Lietuvos ūkininkui įgyti tam tikrą perspektyvą arba tam tikrą pranašumą prieš lenkų arba vengrų ūkininką, aš jau nekalbu apie Europos Sąjungos ūkininkus, kurie nuo mūsų tolsta valanda po valandos. Aš paprasčiausiai gailiuosi, kad kolegos neįsiklauso į tas problemas. Mes kalbame apie žemės ūkį, kuris Lietuvai turėtų atnešti daug naudos, kuris galėtų maitinti Lietuvos kaimą. Bet kolegoms atrodo, kad tos investicijos į žemės ūkį yra panašios arba tolygios investicijoms į krašto apsaugą arba kitas sritis. Tai nėra tolygu.

PIRMININKAS. Visi jau po kartą kalbėjo, antrą kartą – po kitų įstatymų. Ne. Baigsime lydinčiuosius, tada bus galima dar kalbėti. (Balsai salėje) Kas paminėjo jūsų pavardę? A.Plokšto? Labai trumpai.

J.VESELKA. Labai trumpai. Gerbiamasis Plokšto, jūsų finansinė politika yra žmonių palikimo be kelnių politika. Tą politiką, tarp kitko, vykdė ir A.Smetona, todėl viena iš labiausiai atsilikusių Baltijos valstybių buvo Lietuva. Gera finansinė ir ekonominė politika turi skatinti ekonominį pakilimą, bet ne žmonių palikimą be pinigų. Be pinigų rinka neplėtojama. Jūsų ta propaguojama Amerikos politika iš tikrųjų yra išsivysčiusių šalių politika, kai kitos šalys panaudojamos savo finansiniam stabilumui. Jūs sužlugdėte bankus, o 2004 metais sužlugdysite ir Lietuvos finansinę politiką.

PIRMININKAS. Baigiame replikas. Pertrauka iki 12.30 valandos.

Pertrauka

Seimo rezoliucijos „Dėl 2003, 2004 ir 2005 metų nacionalinio biudžeto prognozuojamų rodiklių“ projektas Nr.IXP-1942(3*) (priėmimas)

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, svarstome lydinčiuosius įstatymus. Pirmasis 1b – Seimo rezoliucija “Dėl 2003, 2004 ir 2005 metų nacionalinio biudžeto prognozuojamų rodiklių” Nr.IXP-1942. Teikia A.Butkevičius. Prašom.

A.BUTKEVIČIUS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji kolegos, trumpai kalbant, dėl rezoliucijos “Dėl 2003, 2004 ir 2005 metų nacionalinio biudžeto prognozuojamų rodiklių” po svarstymo negauta jokių papildomų siūlymų. Siūlyčiau priimti.

PIRMININKAS. Priėmimas. Pirmasis… vienas straipsnis. J.Veselka. Nėra. Nėra norinčių kalbėti? Palaukite, priimti rezoliuciją reikia balsuojant. Kas už tai, kad priimtume rezoliuciją “Dėl 2003, 2004 ir 2005 metų nacionalinio biudžeto prognozuojamų rodiklių”, prašome balsuoti.

Už – 23, prieš –1, susilaikė 5. Rezoliucija priimta.

Akcizų įstatymo 25 ir 31 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-1943(2*) (priėmimas)

Svarstome darbotvarkės 1c klausimą – Akcizų įstatymo 25 ir 31 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-1943. G.Šivickas. Prašom.

G.ŠIVICKAS. Gerbiamasis posėdžio Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, įstatymo projektui yra gautas 1 R.Palaičio pasiūlymas. Teisės departamento išvados pozityvios. R.Palaičio pasiūlymui – atidėti Tabako akcizo apmokestinimo didinimą iki gegužės 1 dienos komitetas nepritarė, nes tai yra susiję su biudžeto pajamomis.

PIRMININKAS. Ačiū. Vyksta priėmimas pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio nėra norinčių kalbėti? J.Veselka. Išjunkite. Supratau. Galime priimti bendru sutarimu? Ačiū. 1 straipsnis priimtas.

2 straipsnis. Nėra norinčių kalbėti. Pasiūlymų nėra. Ar galime priimti bendru sutarimu? Priimtas.

3 straipsnis. Yra R.Palaičio pasiūlymas. Ar yra R.Palaitis? Nėra. Balsuosime dėl R.Palaičio pataisos. Kad balsuotume, reikia 29 Seimo narių. Pakelkite rankas, kas palaikote. Tik 8. Nesvarstome šios pataisos. Ar galėtume priimti 3 straipsnį? Nėra prieštaraujančių. 3 straipsnis priimtas.

Dabar dėl viso įstatymo. J.Veselka. Prašom.

J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, čia yra didinami akcizai nuo sausio 1 d. tabakui ir (…) 140 Lt papildomas akcizas degalams. Degalams aiškinama tuo, kad minimalus akcizas pagal Europos Sąjungos reikalavimus turi būti per 1000 litų. Jeigu net šitą tezę priimtam, tada reikia su Europos Sąjunga pažiūrėti taip… kai buvo manoma, jog parama Lietuvos ūkininkui bus tokia pat kaip senbuviams ūkininkams, senbuvių valstybių, tada sutikčiau, kad reikia tą akcizą didinti. Bet šiandien, kaip žinome, Lietuvos žemdirbys gaus tik 25% tos paramos, kurią gauna valstybių senbuvių žemdirbiai. Vadinasi, jie pažeidžia pirmą principą, todėl mums nereikia skubėti ir didinti akcizo dyzeliniams degalams. Nors žemdirbiui bus kompensuojama, vis tiek tas padidėjimas ves prie kitų neigiamų dalykų. Dabar dėl tabako. Mane iš pradžių nustebino, kodėl tabakui buvo “išmuštas” akcizo atidėjimas. Bet kai dabar analizuoju, kad mažuose miesteliuose niekas nebeperka cigarečių parduotuvėse, tik pravažiuojantys, o visa kita užpildyta kontrabandos, dar padidinus, realizavimas sumažės per parduotuves ir padidės kontrabandinių cigarečių realizavimas. Todėl manau, kad šis didinimas nepamatuotas, ir jo reikia atsisakyti.

PIRMININKAS. A.Vazbys.

A.VAZBYS. Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Man iš tikrųjų nesuprantama, kodėl mes bėgame prieš savo įsipareigojimus Europos Sąjungai ir patys forsuojame tabako akcizo didinimą. Labai keistai skamba argumentai, kad tai padidins biudžeto įplaukas, niekuo jie nepagrįsti, nes po praeito didinimo kaip tik sumažėjo prekyba legaliais tabako gaminiais. Ir šiuo atveju efektas gali būti labai panašus. Tai yra vienas dalykas. Iš tikrųjų tai labai neįtikinamai skambantis argumentas. Antra vertus, yra kontrabandos galimybės. Ir trečia. Aiškinamajame rašte yra keista frazė, kad padidinus mažai santykinai kainuojančių tabako gaminių kainas žmonės rinksis brangesnius ir kokybiškesnius. Bijau, kad čia yra netgi ironija, bet ne balandžio pirmoji. Šia prasme atvirkščiai – kontrabandiniai gaminiai dar mažiau garantuoja kokybę ir dar labiau kenkia sveikatai. Tai šia prasme negaliu jokiu būdu pritarti šiam įstatymo projektui. Gaila, kad nebuvo atsižvelgta į kolegos R.Palaičio pataisą. Ačiū.

PIRMININKAS. A.Butkevičius – nuomonė už.

A.BUTKEVIČIUS. Gerbiamiesiems kolegoms aš noriu priminti, kad jau ankstesniais metais yra priimtas Akcizų įstatymas, konkrečiai kalbant, akcizų tarifai tabako gaminiams. Ten buvo numatyta, kad tarifai turi būti didinami nuo kitų metų sausio 1 dienos. Ir jeigu jūs pažiūrėsite į šį įstatymo projektą, pamatysite, kad data nukeliama iki kovo 1 dienos. Yra įsipareigojimų ir Europos Sąjungai. Mes tų įsipareigojimų turime laikytis. Kaip jūs žinote, Lietuvos derybų grupė derėjosi ir jai pavyko susitarti, kad akcizų tarifai nebūtų didinami labai staigiai, o palaipsniui berods iki 2007 metų. Ir aš manau, kad dabartinė Seimo dauguma atsižvelgė į įmonių, kurios gamina tabako gaminius, prašymus, kad ne sausio 1 d. būtų didinami tarifai, bet būtų nukelti vėlesniam laikui, kad jie galėtų pasirengti, užsakyti naujas banderoles. Į tai buvo atsižvelgta. Aš manau, kad siūlomas priimti sprendimas yra teigiamas.

PIRMININKAS. E.Skarbalius. Nuomonė prieš.

E.SKARBALIUS. Ačiū, Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, ką tik apsvarstėme biudžetą, kur Klaipėda yra viena iš našlaičių pinigine prasme. Lygiai taip pat jūs pagalvokite apie tokį dalyką, kiek man teko bendrauti Klaipėdoje su “Phillip Morris”, jiems gresia (…). Jie gali pradėti trauktis iš Lietuvos rinkos. Taigi, gerbiamieji, paskaičiuokite, kokias socialines pasekmes sukels mūsų spartuoliškas bėgimas greičiau už Europą. Dėkui.

PIRMININKAS. V.Žalnerauskas – nuomonė už. Prašom.

V.ŽALNERAUSKAS. Aš, nesusiedamas su biudžetu, pasakysiu tik tiek, kad bet koks nuodų kainos didinimas yra tik į naudą. Aš – už.

PIRMININKAS. Ačiū. Išgirdome visas nuomones. Dabar balsuosime. Kas už tai, kad priimtume Akcizų įstatymo 25 ir 31 straipsnių pakeitimo įstatymą? Prašom balsuoti.

Už – 42, prieš – 4, susilaikė 13. Įstatymas priimtas.

Akcizų įstatymo 40 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-2065(2*) (priėmimas)

Svarstome Akcizų įstatymo 40 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr.IXP-2065. Pranešėjas – G.Šivickas.

G.ŠIVICKAS. Šį įstatymo projektą sudaro 1 straipsnis. Jokių pasiūlymų negauta. Teisės departamento išvada yra pozityvi. Siūloma pritarti.

PIRMININKAS. Nėra norinčių kalbėti. Prašau balsuoti, kas už tai, kad priimtume Akcizų įstatymo 40 straipsnio pakeitimo įstatymą.

Už – 47, prieš – 2, susilaikė 8. Įstatymas priimtas.

Kviečiu priimti protokolinį nutarimą, kad būtų sujungti šie du įstatymai, Akcizo įstatymo pakeitimai, pavesti pagrindiniam komitetui tai padaryti ir pateikti Dokumentų skyriui. Pritariate? Dėkui.

Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 1, 2, 34, 36, 37¹, 38, 42, 43, 44, 45, 46 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo 11, 12 ir 13 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-2066(3*) (priėmimas)

Svarstome 1e darbotvarkės klausimą – Valstybinio socialinio draudimo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo 11, 12 ir 13 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-2066. Pranešėjas – V.Fiodorov. Prašom.

V.FIODOROV. Ačiū. Po svarstymo Seime gauta Teisės departamento išvada, kurioje siūloma nustatyti projekto 1 straipsnio įsigaliojimo datą. Komitetas tam nepritarė, nes dabartiniame įstatyme irgi galioja tokia nuostata. Antrą kartą priėmus, nieko tokio čia neatsitiks ir siūloma dar redaguoti pavadinimą. Reikia išbraukti, palikti tik “papildymo įstatymo 11, 12 ir 13 straipsnių”.

PIRMININKAS. Ačiū. Jokių pataisų dėl šio įstatymo projekto negauta. Pavadinimą reikės redaguoti pagal Teisės departamento pasiūlymą.

V.FIODOROV. Pagal mūsų siūlymą.

PIRMININKAS. Pagal jūsų pasiūlymą?

V.FIODOROV. Reikės išbraukti pirmuosius straipsnius…

PIRMININKAS. Kur jūsų pasiūlymas?

V.FIODOROV. Dabar…

PIRMININKAS. Dabar priėmimas. Jau pavėluota. Prašom.

A.SYSAS. Ačiū, Pirmininke. Priėmimo stadijoje tik pamatėme. Manau, tai yra techninis dalykas, yra likę straipsnių pavadinimai, kurių nėra pačiame įstatyme. Esmė nesikeičia.

PIRMININKAS. Įvardykite, kurie straipsniai?

A.SYSAS. Lieka tik 12 ir 13 straipsniai.

PIRMININKAS. 12 ir 13 straipsniai. 11 straipsnį išbraukti?

A.SYSAS. 11, 12 ir 13 straipsniai, o vis kiti, t.y. 1, 2, 34, 36, 37, 38, 42 išbraukiami, jų paprasčiausiai nėra įstatyme.

PIRMININKAS. Taip. Padarome tokią techninę procedūrą išbraukdami visus straipsnius, išskyrus 11, 12, 13 straipsnius?

V.FIODOROV. Taip.

PIRMININKAS. Reikės redaguoti. Dėl 1 straipsnio – keisti 11 straipsnį nėra norinčių kalbėti. Ar galime priimti bendru sutarimu? Priimta.

2 straipsnis – keisti 12 straipsnį. Nėra norinčių kalbėti. Ar galime priimti bendru sutarimu? Priimta.

3 straipsnis. Dėl 13 straipsnio nėra norinčių kalbėti. Ar gali būti priimtas bendru sutarimu? Priimta.

Dėl viso įstatymo norinčių kalbėti nėra. Prašom balsuoti. Kas už tai, kad priimtume Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 11, 12, 13 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymą, prašom balsuoti.

Už – 47, prieš nėra, susilaikė 13, įstatymas priimtas.

Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sandaros įstatymo 3, 5, 6 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-2067(2*) (priėmimas)

Darbotvarkės 1f klausimas – Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sandaros įstatymo 3, 5, 6 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-2067. Pranešėjas – V.Fiodorov.

V.FIODOROV. Ačiū, Pirmininke. Po svarstymo Seime jokių pasiūlymų ir pastabų įstatymo projektui nebuvo gauta.

PIRMININKAS. Pradedame priėmimą. Įstatymas iš vieno straipsnio. Nėra norinčių kalbėti. Ar galime pradėti priėmimo procedūrą? Kas už tai, kad priimtume šį įstatymą, prašom balsuoti.

Už – 41, prieš nėra, susilaikė 13, įstatymas priimtas.

Mokesčių administravimo įstatymo 5 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-2069(2*) (priėmimas)

Darbotvarkės 1g klausimas – Mokesčių administravimo įstatymo 5 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-2069. Pranešėjas – G.Šivickas.

G.ŠIVICKAS. Šiam įstatymo projektui Teisės departamentas pastabų neturi. Yra gautas mano pasiūlymas, komitetas jam pritarė.

Esmė yra ta, kad yra pateiktas Paveldimo turto mokesčio įstatymas, kuriame lieka tik žodis “paveldimo”. Anksčiau buvo “Paveldimo ir dovanojamo turto mokesčio įstatymas”. Dovanojamo turto apmokestinimas bus reglamentuojamas pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymą. Todėl siūloma iš 5 straipsnio 1 dalies 14 punkto išbraukti dovanojamo turto mokesčio sąvoką ir palikti tik paveldėjimo turto mokestį. Šis punktas įsigaliotų nuo 2003 metų sausio 1 dienos.

PIRMININKAS. Komitetas pritarė jūsų siūlymui?

G.ŠIVICKAS. Taip, pritarė.

PIRMININKAS. Noriu klausti. Ar bendru sutarimu galėtume pradėti svarstyti G.Šivicko pataisas, kuriam komitetas pritarė? (Balsai salėje) Nėra prieštaraujančių. Pradedame svarstyti.

Dėl 1 straipsnio. Ar galėtume jas priimti bendru sutarimu? Priimta. Ar dėl 1 straipsnio yra norinčių kalbėti? Jeigu nėra, ar galėtume priimti 1 straipsnį su G.Šivicko pataisa? Priimta.

2 straipsniui yra G.Šivicko pataisa. Ar galėtume ją priimti bendru sutarimu? Priimta. Ar 2 straipsnį su G.Šivicko pataisa galėtume priimti bendru sutarimu? Priimta. Ačiū.

Dėl viso įstatymo. Dabar turėtume pakeisti pavadinimą atsižvelgdami į pasiūlymus, kuriuos teikė G.Šivickas. Ar nėra norinčių kalbėti? Prašom balsuoti. Kas už tai, kad priimtume šį įstatymą, prašom balsuoti.

Už – 44, prieš – 2, susilaikė 8, įstatymas priimtas.

Turto arešto aktų registro įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-2070(2*) (priėmimas)

Darbotvarkės 1h klausimas – Turto arešto aktų registro įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-2070. Pranešėjas – E.Šablinskas.

E.ŠABLINSKAS. Gerbiamieji kolegos, teikiu Teisės ir teisėtvarkos komiteto (pagrindinio) išvadą dėl Turto arešto registro įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr.IXP-2070. Jis teikiamas kaip lydintis įstatymo projektą Nr.IXP-2066 dėl įgaliojimo datos suvienodinimo. Komitetas pritarė. Balsavimo rezultatai: už – 6, susilaikė 1.

PIRMININKAS. Nėra pataisų, pasiūlymų. Yra vienas straipsnis, kuris keičia antrąjį. Nėra norinčių kalbėti. Balsuosime dėl šio įstatymo. Kas už tai, kad šis įstatymas būtų priimtas, prašom balsuoti.

Už – 42, prieš – 7, susilaikė 8, įstatymas priimtas.

Sveikatos draudimo įstatymo 7, 17, 18 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-2071(2*) (priėmimas)

Svarstome darbotvarkės 1i klausimą – Sveikatos draudimo įstatymo 7, 17, 18 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr.IXP-2071. Pranešėjas – K.Kuzmickas. Prašom.

K.KUZMICKAS. Ačiū, Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, buvo gautas minėtų Sveikatos draudimo įstatymo straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Esmė yra ta, kad Lietuvos Respublikos Seimas šių metų gruodžio 3 dieną priėmė naują Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo redakciją, kuri su jame nurodytomis išlygomis turi įsigalioti nuo 2003 metų sausio 1 dienos. Atsižvelgiant į tai, Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 7, 17, 18 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymą reikėtų pripažinti negaliojančiu, nes priešingu atveju jam įsigaliojus nuo 2004 metų vasario 1 dienos įsigaliotų nuostatos, kurios analogiškos naujos įstatymo redakcijos nuostatoms, bet išdėstytos kituose straipsniuose. Faktiškai tai daroma siekiant suderinti priimtus straipsnius, kurie buvo apsvarstyti ir priimti anksčiau, su nuo Naujųjų metų įsigaliosiančia Sveikatos draudimo įstatymo redakcija. Komitetas pritarė.

PIRMININKAS. Kad dabar pradėtume svarstyti D.Mikutienės pasiūlymus, reikia bendro pritarimo. Komitetas pritaria. Ar, Seimo nariai, pritartumėte, kad pradėtume svarstyti? (Balsai salėje)

K.KUZMICKAS. Pritariame.

PIRMININKAS. Gerai. Dabar D.Mikutienė trumpai pateiks savo pataisas.

D.MIKUTIENĖ. Gerbiamieji kolegos, tai yra vieno teisės akto formalus suderinimas su to paties teisės akto įvairių straipsnių įsigaliojimu. Mes derinome ir su Teisės departamentu. Jų išvada sutampa su mūsų pateiktais siūlymais. Aš nedetalizuosiu, tiesiog pasakau bendrą nuostatą dėl visų straipsnių pakeitimo.

PIRMININKAS. Tada pradedame svarstyti. Čia daug keičiama palyginti su pateiktu projektu. 1 straipsnį, kuriuo pripažįstami netekusiais galios 7, 17, 18 ir 19 straipsniai, ar galėtume priimti bendru sutarimu? Priimta. Dabar 2 straipsnis, kuriuo 9, 15 ir 32 straipsniai pripažįstami netekusiais galios. Ar galime priimti bendru sutarimu? Priimtas. 3 straipsnis – įstatymo 5 straipsnis pripažįstamas netekusiu galios. Gali būti priimtas bendru sutarimu? Ačiū. Ir 4 straipsnis dėl įsigaliojimo – 2003 m. sausio 1 diena. 2004 metai buvo tame projekte, dabar pakeista?

K.KUZMICKAS. Taip, dėl to suderinamas laikas.

PIRMININKAS. Aišku. Ar galime priimti bendru sutarimu? Dabar pavadinimas visiškai kitoks, toks, koks yra darbotvarkėje įvardytas. Gali būti priimtas? Ačiū. Nėra norinčių kalbėti. Klausiu, ar galime priimti visą įstatymą su D.Mikutienės teiktomis pataisomis? Nėra prieštaraujančių. Prašom balsuoti.

42 – už, prieš nėra, 15 susilaikė. Įstatymas priimtas.

Administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimo ir papildymo įstatymo 52 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-2072* (priėmimas)

Svarstome 1-1j darbotvarkės klausimą – Administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimo ir papildymo įstatymo 52 straipsnio 3 dalies pakeitimo įstatymo projektą Nr.IXP-2072. Pranešėjas – E.Šablinskas. Prašom.

E.ŠABLINSKAS. Teikiu Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadą. Sprendimas yra toks: pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui. Balsavimo rezultatai: 6 – už, 1 susilaikė.

PIRMININKAS. Kaip jūs vertinate A.Sakalo teikiamus pasiūlymus? Ne, nepasakė komiteto nuomonės. Projektas apie viena, o pataisa visiškai kita.

E.ŠABLINSKAS. Pritarti Seimo nario… Atsiprašau, pono A.Sakalo pasiūlymui.

PIRMININKAS. Ačiū. Bet vis tiek reikia 29 Seimo narių balsų, kad pradėtume svarstyti A.Sakalo pataisas šiam įstatymui. Ar bendru sutarimu pritartumėte? Ačiū. Pradedame svarstymą. A.Sakalas gal galėtų… Nieko neturite pasakyti.

A.SAKALAS. Gerai. Gerbiamieji kolegos, aš neturiu ko pridurti. Labai aišku. Mano pasiūlymas yra toks. Aš kviesčiau pritarti.

PIRMININKAS. Visi taip aptakiai kalba. (Balsai salėje) Bet pavadinime turėtų atsirasti, kad tada 41 straipsnis netenka galios ir 242 straipsnyje viskas išbraukiama. Gerai. Dabar klausiu, ar yra norinčių kalbėti dėl A.Sakalo pataisų? Nėra. Ar jas galėtume priimti? Priimtos. Ačiū. Nėra norinčių kalbėti dėl viso įstatymo? Nėra. Dabar balsuosime dėl viso įstatymo su A.Sakalo pataisomis šiam įstatymui priėmimo. Prašom balsuoti.

53 – už, prieš nėra, susilaikė 11. Įstatymas priimtas.

Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo 3, 5, 6, 7, 8, 9 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-2125* (priėmimas) (taikoma skubos tvarka)

Pradedame svarstyti darbotvarkės 1-1k klausimą – Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo 3, 5, 6, 7, 8, 9 ir 10 straipsnių ir priedėlio pakeitimo įstatymo projektą Nr.IXP-2125. Pranešėjas – A.Butkevičius. Ar yra A.Butkevičius? G.Šivickas galėtų pateikti šį įstatymo projektą? (Balsai salėje) Prašyčiau truputį rimčiau. Vis dėlto vyksta įstatymo priėmimas. (Balsai salėje)

G.ŠIVICKAS. Komitetas svarstė šį įstatymo projektą. Pastabų ir pasiūlymų negavo. Siūloma priimti.

PIRMININKAS. Ačiū. Pradedame priėmimą. Dėl 1 straipsnio. Ar galime jį priimti bendru sutarimu? Priimtas. 2 straipsnis. Ar gali būti priimtas bendru sutarimu? Priimtas. Ar 3 straipsnį galime priimti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Negalima? Jūs pasakykite savo nuomonę. Jūs neturite nuomonės? Trukdote taip, iš principo. Aišku. Aš dar jūsų asmeniškai klausiu, ar turite kokių nors priekaištų šiam 3 straipsniui? Ačiū. Bendru sutarimu 3 straipsnis priimtas. 4 straipsnis. Ar yra norinčių kalbėti? Ar galime priimti bendru sutarimu? Priimtas. Dėl 5 straipsnio nėra norinčių kalbėti. Ar galime priimti bendru sutarimu? Priimtas. 6 straipsnis. Ar gali būti priimtas bendru sutarimu? Priimtas. 7 straipsnis. Ar gali būti priimtas bendru sutarimu? Priimtas. 8 straipsnis. Gali būti priimtas bendru sutarimu? Priimtas. Ir paskutinis, 9, straipsnis. Ar gali būti priimtas? Ačiū. Priimtas.

Dabar dėl viso įstatymo? Nėra norinčių kalbėti. Balsuosime. Kas už tai, kad šis įstatymas būtų priimtas, prašom balsuoti.

46 – už, prieš nėra, 15 susilaikė. Įstatymas priimtas. Dabar priėmėme visus lydinčiuosius įstatymus.

Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2003 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas Nr.IXP-1967(2*) (svarstymas ir priėmimas)

Reikia pradėti darbotvarkės 1-2 klausimą – Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2003 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą Nr.IXP-1967. Svarstymas ir priėmimas. Kas pateiks? A.Sysas. Prašom. Socialinių reikalų ir darbo komiteto išvada. Ir ruošiasi A.Butkevičius – Biudžeto ir finansų komiteto išvada.

A.SYSAS. Ačiū, Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Socialinių reikalų ir darbo komitetas du kartus svarstė šį įstatymą. Kadangi buvo pateikti kai kurie įstatymai, kurie koregavo Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą, šis įstatymo projektas buvo grąžintas patobulinti Vyriausybei. Atsižvelgiama ne tik į tai, kad įmokų administravimo perdavimas iš “Sodros” Mokesčių inspekcijai nukeliamas pusę metų, t.y. iš 2003 liepos 1 d. į 2004 m. sausio 1 dieną. Koreguojant šį biudžeto projektą buvo atsižvelgta ir į Konstitucinio Teismo sprendimą, kad dirbantiems pensininkams reikia mokėti visas pensijas. Naujajame biudžete 200 tūkst. litų padidėja ir išlaidos, ir pajamos. Ir tie 200 tūkst. tai daugiausia yra lėšos, kurios turėjo būti atiduotos… Atsiprašau, 200 mln. litų tai yra lėšos, kurias “Sodra” turėjo atiduoti ir pervesti, užtikrindama sveikatos draudimą, į ligonių kasas. Ta funkcija jiems paliekama dar pusę metų, todėl pakinta šie skaičiai. O kaip yra užtikrinamas Konstitucinio Teismo sprendimas, tai paprasčiausiai šiais metais “Sodra” baigia su tam tikru pliusu, kuris neplanuotas, būtent tos lėšos nukeliamos į kitų metų biudžetą ir, šiek tiek pakoregavus vidaus išlaidas, biudžetas yra subalansuotas. Vietoj planuoto apie 50 mln. pelno lieka tik 825 tūkst., nes viskas bus panaudota jau mano minėtiems Konstitucinio Teismo sprendimui ir įstatymui, kurį mes priimsime šiek tiek vėliau, t.y. mažų pensijų didinimo įstatymas, vykdyti. Komitetas siūlo pritarti įstatymo projektui.

PIRMININKAS. Ačiū. A.Butkevičiaus nėra, bet aš pranešu, jog komitetas svarstė ir bendru sutarimu pritarė šiam įstatymo projektui. Ar yra norinčių kalbėti svarstymo metu? Nėra. Ar galėtume po svarstymo bendru sutarimu pritarti šiam įstatymo projektui? Pritarta. Ačiū. Ir siūlau, teikiu ypatingos skubos tvarka šį įstatymą priimti. Pritariate? Ačiū.

Pradedame šio įstatymo priėmimą. Jokių pataisų negauta. Dėl 1 straipsnio. Ar galėtume priimti bendru sutarimu? Priimtas. Ar 2 straipsnį galėtume priimti bendru sutarimu? Priimtas. Ar 3 straipsnis gali būti priimtas bendru sutarimu? (Balsai salėje) 4 straipsnis. Nėra prieštaraujančių, priimtas. Ir 5, paskutinis, straipsnis taip pat priimtas bendru sutarimu. Ačiū.

Dėl viso įstatymo yra norinčių kalbėti? Nėra. Prašau balsuoti. Kas už tai, kad priimtume Socialinio draudimo fondo biudžeto 2003 metų rodiklių patvirtinimo įstatymą, prašau balsuoti.

45 – už, 11 – prieš, 7 susilaikius, įstatymas priimtas.

2003 metų privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas Nr.IXP-1968(2*) (priėmimas)

Svarstome darbotvarkės 1-3 klausimą – 2003 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą Nr.IXP-1968. Priėmimo stadija. Pranešėja – D.Mikutienė. Prašom.

D.MIKUTIENĖ. Gerbiamieji kolegos, teikiu jums 2003 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymo trečiąją redakciją. Šis įstatymas yra suderintas su valstybės biudžetu. Prašau pritarti.

PIRMININKAS. Ačiū. Pradedame priėmimą. Yra norinčių kalbėti. J. Matulevičius – prieš. Prašom.

J.MATULEVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, teikiamas Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetas iš tikro didėja 57 mln. litų, palyginti su praeitais metais, tačiau jis netenkina nei pacientų, nei medikų, žinant, jog šiuos metus Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetas baigs su maždaug 310 mln. litų skola, be to, dar yra paimta 72 mln. paskola įsiskolinimui už medikamentus padengti. O fondo padidėjimas 3,1% yra labai mažas, lyginant su bendrojo vidaus produkto augimu ir žinant apgailėtiną, ar apverktiną, mūsų asmens sveikatos priežiūros įstaigų būklę. Juo labiau kad žiūrint į išlaidas matyti, kad išlaidos asmens sveikatos priežiūros paslaugoms apmokėti ateinančiais metais padidės tik 14 mln. ir bus mažesnės, palyginti su 2001 metais, 31 mln. litų. Taigi asmens sveikatos priežiūros įstaigų ir toliau liks apverktina finansinė padėtis ir prošvaisčių šioje grandyje nematyti, juo labiau kad visas šis asmens sveikatos priežiūros įstaigų apmokėjimo mažėjimas buvo padengtas dirbančiųjų sąskaita ir darbo užmokesčio fondas, palyginti su 2001 metais, šiais metais yra sumažėjęs apie 35 mln. litų, jis ir liks taip sumažėjęs. Taigi už tokį siūlomą Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą Liberalų frakcija tikrai negali balsuoti ir balsuos prieš. Kviečiame ir kitus prisidėti prie mūsų. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkui. J.Olekas – nuomonė už.

J.OLEKAS. Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, be abejo, kad ir medikų, ir pacientų norai turbūt yra didesni, negu numatyta šiame biudžete. Bet mes nieko negalime svarstyti visiškai atsietai, siedami tik su savo svajonėmis. Reikia prisiminti, kad liberalų nustekentas draudimas buvo, bent jau palyginus už valstybės draudžiamus žmones, kritęs kaip niekada žemai – iki 180 litų, o šiuo atveju už valstybės draudžiamus yra skiriama 198 litai ir dar šiek tiek su trupučiu, tai yra 18 litų daugiau, nei buvo prieš sudarant ankstesnius biudžetus. Todėl, manau, mes turime atsižvelgti ir į tai, kad yra padidintos investicijos. Pirmą kartą biudžete numatyta gana didelė 12 mln. finansuojama apšiltinimo programa. Ji taip pat leis įstaigoms sutaupyti pinigų, kurie šiandien yra skirti šildymo, komunalinėms paslaugoms apmokėti, ir tie pinigai galės pasilikti įstaigoje padidinat darbo užmokestį. Aš tikiu, kad tai yra nedidelė, bet gera pradžia, pertvarkant sveikatos apsaugą, todėl kviečiu balsuoti už pateiktą Privalomojo sveikatos draudimo biudžeto įstatymą.

PIRMININKAS. Dėkoju. Išklausėme dvi nuomones. Balsuosime. Kas už tai, kad būtų priimtas 2003 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymas, prašom balsuoti. Balsuojame už įstatymą.

48 – už, 17 – prieš, 1 susilaikė. Įstatymas priimtas.

Gyventojų santaupų atkūrimo įstatymo 6 straipsnio papildymo ir pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-1858(2*) (priėmimas)

Pradedame svarstyti ketvirtąjį darbotvarkės klausimą – Gyventojų santaupų atkūrimo įstatymo 6 straipsnio papildymo ir pakeitimo įstatymo projektą. Priėmimas. Pranešėjas A.Plokšto. Prašau.

A.PLOKŠTO. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, priimti teikiamas Gyventojų santaupų atkūrimo 6 straipsnio papildymo įstatymas, kuris iš esmės reiškia, kad tais pinigais bus galima Vyriausybės nustatyta tvarka atsiskaityti ir už žemę. Projektui pritarta po svarstymo. Svarstymui ir priėmimui jokių pataisų ir papildymų negauta. Siūlau pritarti įstatymo projektui.

PIRMININKAS. Ačiū. Nėra papildymų, nėra norinčių kalbėti. Balsuosime. Kas už tai, kad priimtume šį įstatymą, prašau balsuoti. Vyksta balsavimas.

46 – už, prieš – 6, susilaikė 7. Įstatymas priimtas.

Paveldimo turto mokesčio įstatymo projektas Nr.IXP-2146(2*) (svarstymas ir priėmimas)

Svarstome penktąjį darbotvarkės klausimą – Paveldėto turto mokesčio įstatymo projektą Nr.IXP-2146. Svarstymo ir priėmimo stadija. Pranešėjas – G.Šivickas. Ruošiasi G.Dalinkevičius.

G.ŠIVICKAS. Komitete buvo apsvarstytas šis įstatymo projektas ir yra įvertintos ir apsvarstytos Teisės departamento pastabos. Taip pat yra mano pasiūlymas papildyti 9 straipsniu “Paveldimo turto mokesčio, sumokėto užsienio valstybėse, atskaitymai”, t.y. numatoma visa tvarka, kad būtų išvengiama dvigubo apmokestinimo. Kai kitoje valstybėje sumokamas tas mokestis, galima jį užskaityti Lietuvoje. Komitetas tam pritarė. Be to, taip pat į šį klausimą dėmesį buvo atkreipęs ir Žmogaus teisių komitetas. Iš esmės mes jų pasiūlymui pritariam. Toliau, po svarstymo taip pat vėl gautos Teisės ir teisėtvarkos, t.y. Teisės departamento, išvados. Neturi pastabų. Todėl galima po svarstymo priimti šį įstatymo projektą.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu G.Dalinkevičių, Žmogaus teisių komiteto pirmininką.

G.DALINKEVIČIUS. Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Leiskite visų pirma visus kolegas, visus Seimo narius ir čia esančius kitus žmones pasveikinti su Tarptautine žmogaus teisių diena ir palinkėti jums visiems labai gero tarpusavio bendravimo. (Plojimai) Ačiū. O mūsų Žmogaus teisių komitetas svarstė šį projektą ir iš esmės jam pritarė. Kadangi šiandien jau yra išspręstas ir dvigubo apmokestinimo klausimas, o tai kėlė mums abejonių, siūlau šį įstatymą priimti.

PIRMININKAS. Dėkui. Nėra norinčių kalbėti. Ar galėtume pritarti įstatymo projektui po svarstymo? Pritarta. Tada klausiu, ar galėtume įstatymą svarstyti ypatingos skubos tvarka? Nėra prieštaraujančių. Pradedame priėmimą. Ar sutiktumėt priimti ne pagal straipsnius, o pagal skyrius, taupant laiką? Dėl pirmojo skyriaus nėra norinčių kalbėti. Klausiu, ar galime priimti bendru sutarimu? Ačiū. Antrąjį skyrių ar galėtume priimti bendru sutarimu? Dėkoju. Trečiąjį skyrių ar galėtume priimti bendru sutarimu? Priimtas. Ir ketvirtasis. Nėra prieštaraujančių. Priimtas bendru sutarimu. Dėl viso įstatymo nematau norinčių kalbėti. Prašau balsuoti. Kas už tai, kad priimtume Paveldėto turto mokesčio įstatymą.

42 – už, 9 – prieš, 11 susilaikė. Įstatymas priimtas.

Valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-1845(4*) (svarstymas ir priėmimas)

Svarstome šeštąjį darbotvarkės klausimą – Valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr.IXP-1845. Svarstymas ir priėmimas. Pranešėjas A.Butkevičius. Prašau.

A.BUTKEVIČIUS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji kolegos, Biudžeto ir finansų komitetas patobulino šį įstatymo projektą. Taip pat Biudžeto ir finansų komitetas svarstė šį įstatymo projektą ir jam pritarė. Kviečiu kolegas pritarti po svarstymo ir priimti įstatymą.

PIRMININKAS. Taip, pagrindinis komitetas siūlo po svarstymo pritarti įstatymo projektui. Ar sutiktumėt bendru sutarimu tai padaryti? Dėkoju. Klausiu, ar galėtume priimti ypatingos skubos tvarka? Dėkui. Dabar pradedame šio įstatymo priėmimą. Yra vienas straipsnis, taip, vienas. Vienas straipsnis. Nėra norinčių kalbėti. Pradedame priėmimą. Kas už tai, kad priimtume šį įstatymą, prašau balsuoti.

45 – už, 2 – prieš, 12 susilaikė. Įstatymas priimtas.

Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo V (rudens) sesijos pratęsimo“ projektas Nr.IXP-2168 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)

Truputį sutaupėm laiko. Kviečiu Č.Juršėną pateikti darbotvarkę, sesijos pratęsimo projektą.

Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis Pirmininke, mieli kolegos, iš tikro aš galiu ir dėl darbotvarkės pasakyti, o reikalo esmė yra mūsų senos kalbos ir susitarimas preliminariai tiek čia, Seime, tiek Seniūnų sueigoje, tiek Seimo valdyboje, tiek atskirose frakcijose dėl mūsų tolesnio darbo. Šiandien, jeigu taip sutartinai dirbsim, kaip dirbam, turime posėdžius baigti, gal ir vėlai, bet jau paskutinius šiais metais posėdžius. Siūloma susirinkti, apie tai irgi buvo tartasi, siūloma susirinkti sausio 9 d. ir padirbėti iki 29 d. Bet jeigu mums pavyktų tuos klausimus, apie kuriuos aš šiek tiek vėliau pasakysiu, pavyktų išspręsti per dvi savaites, tai, be abejo, tada galima rudens sesiją užbaigti, sakysim, sausio 24 d. arba sausio 25 d. O į neeilinę rinktis po mėnesio, į Prezidento prisaikdinimą. Štai tokia perspektyva.

O dabar kokie klausimai toje pratęstoje sesijoje. Tai visų pirma Konstitucijos pataisos. Jeigu, žinoma, iki to laiko mes turėsime pakankamą sutarimą čia, Seime, ir frakcijose, tai yra net trys Konstitucijos pataisos. Toliau, dar yra likę daugiau negu 10 galutinai neapsvarstytų arba apsvarstytų, bet nepriimtų eurointegracinių klausimų. Keletą klausimų, matyt, mes vis tiek šiandien nespėsim užbaigti, kai kas persikels ir juos reikės spręsti. Tai tokie dalykai. Dar vieną dalyką paminėčiau, ko negalėtume užmiršti, kad jau baigiasi mūsų Seimo kontrolierių kadencija ir reikės spręsti jų klausimą. Na, ir dar kai kurie klausimai, dėl kurių, žinoma, bus susitarta kiekvieną kartą atskirai.

PIRMININKAS. Ačiū. Jus nori paklausti G.Steponavičius.

G.STEPONAVIČIUS. Ačiū, pone Pirmininke. Na, su skausmu turiu konstatuoti, kad iš Seimo narių jūs atimate galimybę dar šiais metais kartu sugiedoti Lietuvos Respublikos himną. Bet nepaisant visko, gerbiamasis klausimo teikėjau, ar jūs nemanytumėt, kad jau dabar galėtume numatyti ankstesnę pratęstos sesijos pabaigos datą, nes įsirašę paprastai mes numušame tempą ir labai lėtai įsibėgėtume kitų metų sausio 9 d. Ar nemanytumėt, kad po pateikimo pertraukėlė, padarom pakeitimus ir baigiam, kaip jūs siūlėt, 24 dieną?

Č.JURŠĖNAS. Siūlymas yra geras, bet jeigu mums vis tiek nepavyks, tai tada teks dar antrą kartą pratęsti. Geriau anksčiau baigti ir priimti nutarimą dėl sesijos ankstesnio užbaigimo negu antrąkart pratęsti. Aš prašyčiau pritarti šiam terminui, o visi kartu stengsimės, kad tarp sesijos pabaigos ir būsimos neeilinės sesijos, kurios pradžioje turi būti Prezidento prisaikdinimas, tikrai būtų mėnuo be Seimo posėdžių. Prašyčiau kolegų pritarti.

PIRMININKAS. Ačiū. Ar galėtume bendru sutarimu pritarti po pateikimo? (Balsai salėje) Ačiū. Ar sutiktumėte taikyti ypatingą skubą svarstymui ir priėmimui? Ačiū. Ar nėra norinčių kalbėti? Nėra.

Galime pereiti prie priėmimo. Dėl 1 straipsnio. Ar galime priimti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Ačiū. Ir 2 straipsnis. Ar gali būti priimtas bendru sutarimu? (Balsai salėje) Priimtas. Balsuosime dėl viso nutarimo. Kas už tai, kad priimtume nutarimą dėl rudens sesijos pratęsimo, prašom balsuoti.

48 – už, prieš – 1, susilaikė 9. Nutarimas priimtas.

Lietuvos Respublikos teritorijoje galiojančių įstatymų, priimtų iki 1990 m. kovo 11 d., galiojimo laikino pratęsimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-2167 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)

Atsižvelgdami į G.Dalinkevičiaus prašymą, svarstome rezervinį vienuoliktąjį klausimą – Lietuvos Respublikos teritorijoje galiojančių įstatymų, priimtų iki 1990 m. kovo 11 d., galiojimo laikino pratęsimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr.IXP-2167. Pateikimas, svarstymas, priėmimas. G.Dalinkevičius. Prašom.

G.DALINKEVIČIUS. Labai ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, šio pratęsimo prasmė yra gana formali, nes tai yra Tautinių mažumų įstatymo galiojimo laiko pratęsimas. Jis dabar baigiasi sausio 1 dieną. Aš prašau jūsų pagal šį pateikimą pratęsti iki liepos 1 dienos. Seime esantis Asmenų, priklausančių tautinėms mažumoms, įstatymo projektas sulaukė daugelio pasiūlymų, taigi verta dar kartą jį nuodugniai apsvarstyti, todėl manau, kad pavasario sesijoje šį klausimą bus galima rimtai spręsti. O dabar kviečiu priimti štai šį teikiamą įstatymą.

PIRMININKAS. Dėkoju. Jūsų niekas nenori klausti. Ar galėtume bendru sutarimu pritarti po pateikimo? (Balsai salėje) Negalėtume? Yra prieštaraujančių. Prašom balsuoti. Kas už tai, kad po pateikimo pritartume įstatymo projektui, prašom balsuoti. Balsuojame, kad po pateikimo pritartume.

42 po pateikimo pritarė, 11 susilaikė, prieš nėra. Ar galėtume ypatingos skubos tvarka priimti šį įstatymą? (Balsai salėje) Taip, ačiū.

Dabar priėmimas. Ar galėtume išgirsti nuomones dėl šio įstatymo? Nėra. Tada prašom balsuoti. Kas už tai, kad priimtume šį įstatymą, balsuojame. 1989 metų.

50 – už, prieš nėra, susilaikė 9. Įstatymas priimtas.

Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-1824(2*) (priėmimas)

Grįžtame į pagrindinę darbotvarkę. Septintasis klausimas – Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-1824. Priėmimas. Pranešėjas – P.Papovas. Prašom.

P.PAPOVAS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji kolegos, po svarstymo komitetas gavo du pasiūlymus. Vienas yra mano, kitas – kolegos A.Butkevičiaus. Aš savo pasiūlymo atsisakau gerbiamojo A.Butkevičiaus siūlymo naudai. Iš esmės siūlymai nesiskiria, išskyrus vieną žodį. Mano pasiūlymas buvo, kad Vyriausybės nustatyta tvarka, kai trūksta darbo užmokesčio fondo, ir kad būtų nustatomas darbo užmokestis, kai yra nustatomos žemiausios kategorijos. Tačiau šio žodelio neteikė A.Butkevičius. Komitetas šiandien svarstė tą pasiūlymą ir pritarė.

PIRMININKAS. Pritarė pasiūlymui?

P.PAPOVAS. Taip.

PIRMININKAS. Atsiprašau, dar tiksliau.

P.PAPOVAS. Aš savo atsisakau.

PIRMININKAS. Bet pasakėte žodį, kad būtų “žemiausių kategorijų”. Taip?

P.PAPOVAS. Ne.

PIRMININKAS. Nereikia.

P.PAPOVAS. Tik tuo ir skiriasi.

PIRMININKAS. Viskas aišku. P.Papovas atsisakė savo siūlymo, liko A.Butkevičiaus.

1 straipsniui yra jo pasiūlymas. Ar 29 balsai… Paspauskite mygtuką “už”. Gerai, bet mygtuką “už”. Kas remia A.Butkevičiaus pataisą, mygtuką “už”.

40 parėmė pataisą. Ji svarstoma.

Ar galėtume bendru sutarimu priimti A.Butkevičiaus pataisą dėl 1 straipsnio? Priimta. Ačiū. Dabar 1 straipsnį galėtume priimti bendru sutarimu su A.Butkevičiaus pataisa? Priimtas. 2 straipsnį galėtume priimti bendru sutarimu? Priimtas. Dėkoju. Dabar dėl viso įstatymo. Nematau norinčių kalbėti. Balsuosime. Kas už tai, kad priimtume šį įstatymą? Ar jūs jau?.. Per vėlai… Aš pasakiau, kad nėra. Tvarka. Dar sulaikykime balsavimą. R.Šukys tada sako savo motyvus prieš įstatymą. Prašom.

R.ŠUKYS. Gerbiamieji kolegos, man šis įstatymas, tiesą sakant, kelia labai didelių abejonių. Įstatymu nustatome vienokius atlyginimus, o paskui nustatome, kad jeigu neduosime pinigų, tai skaičiuos visai kitokius atlyginimus pagal Vyriausybės nustatytą metodiką. Man visiškai neaišku, ką tai reiškia ir kokios bus pasekmės. Aš manau, kad… Trumpai galiu pasakyti, kad šis įstatymas ir tai, kas jame nustatyta, absurdas. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Jūs pritariate? Tiesiog daugiau nekalbėsite. Gerai. Svarbu, kad jūs pritariate. A.Butkevičius – nuomonė už.

A.BUTKEVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, įstatymai nėra rašomi vieneriems metams. Jeigu jūs įsigilinsite į viso įstatymo straipsnius arba įstatymo esmę, šis įstatymas yra priimtas ilgam laikotarpiui. Tačiau kai kurie įstatymų vykdytojai vis dėlto nežiūri, arba nesvarsto, visų įstatymo straipsnių, o tiesiog nori per vienerius metus įgyvendinti visas įstatymo nuostatas. Aišku, įstatyme yra realiai pasakyta, kad jeigu darbo užmokesčio mokos fondas neleidžia artimiausiu metu didinti tiek, kiek nori įmonių vadovai, to reikia ir laikytis. Aš manau, kad šis įstatymas visa tai ir sureguliuoja, o palaipsniui, per kelerius metus, jis bus visiškai įgyvendintas.

PIRMININKAS. Išgirdome priešingas nuomones. Balsuosime. K.Rimšelis pritaria R.Šukio pasiūlymui. Dabar jau norite? Aišku. Dabar jau nori. K.Rimšelis. Prašom.

K.RIMŠELIS. Gerbiamieji Seimo nariai, mes prisimename, kaip vyko šio įstatymo pateikimas, kiek buvo tokių gražių pažadų, kaip bus sutvarkyta visa valstybės tarnybos sistema, darbo užmokestis ir t.t. Iš tikrųjų dabar šios pataisos… atidėliojamas įstatymo vykdymas. Buvo numatyta, kada viskas turi būti įgyvendinta, ir buvo piešiama gražiom spalvom. Dabar visa ta koncepcija nueina šuniui ant uodegos. Noriu pasakyti, kad liberalai negali palaikyti tokių pataisų. Mes balsuosime prieš.

PIRMININKAS. Prašom balsuoti. Kas už tai, kad šis įstatymas būtų priimtas? Prašom balsuoti.

37 – už, 18 – prieš, 9 susilaikius įstatymas priimtas.

Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Seimo politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigybių, Seimo kanceliarijos ir Seimui atskaitingų institucijų, Respublikos Prezidento institucijos ir Respublikos Prezidentui atskaitingų institucijų, Nacionalinės teismų administracijos, teismų, prokuratūros ir savivaldybių institucijų valstybės tarnautojų suvienodintų pareigybių sąrašo patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr.IXP-2056(2*) (svarstymas ir priėmimas)

Svarstome aštuntąjį darbotvarkės klausimą. Palaukite, aš jau pradėjau… (Balsai salėje) Baigsiu nutarimą skaityti, po to. Seimo nutarimo “Dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo “Dėl Seimo politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigybių, Seimo kanceliarijos ir Seimui atskaitingų institucijų, Respublikos Prezidento institucijos ir Respublikos Prezidentui atskaitingų institucijų, Nacionalinės teismų administracijos, teismų, prokuratūros ir savivaldybių institucijų valstybės tarnautojų suvienodintų pareigybių sąrašo patvirtinimo” pakeitimo projektas Nr.IXP-2056. Svarstymas ir priėmimas. Prieš pradedant svarstyti, repliką – R.Šukys.

R.ŠUKYS. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų po šio priimto absurdo aš tik norėčiau pasakyti, kad šis absurdiškas įstatymas palies arba galios bent 300 tūkstančių tarnautojų, dar pridėkite jų šeimos narius. Taigi toks bus rezultatas šio įstatymo, kai Vyriausybė nustatys, kam nori, kokius nori atlyginimus, ir skaičiuos pagal savo taisykles, o ne pagal galiojantį įstatymą, kaip yra priimta.

PIRMININKAS. Ačiū. Svarstome mano paskelbtą darbotvarkės klausimą. Kviečiu P.Papovą, Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininką.

P.PAPOVAS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji kolegos. Teikiamas nutarimas yra lydintysis dokumentas. Iš tikrųjų šiuo nutarimu kaip tiktai buvo nustatytos suvienodintų pareigybių sąrašo kategorijos Seimui ir Seimui atskaitingų institucijų bei savivaldybių. Kad Vyriausybė gali reguliuoti Seimui atskaitingų institucijų atlyginimus, tai tikrai taip nėra ir nebus. Tiktai Vyriausybės taisyklės bus patvirtintos, kokiu koeficientu, jeigu neužtenka darbo užmokesčio fondo, institucijos galės mažinti. Komitetas, išnagrinėjęs įvairius pasiūlymus, iš dalies į juos atsižvelgė. Buvo kai kurių Seimo narių pasiūlymai. Seimo narys A.V.Indriūnas atsiėmė savo pasiūlymą. Iš dalies atsižvelgta į Seimo narių A.Butkevičiaus, A.Macaičio ir G.Šivicko pasiūlymus bei atsižvelgta į Seimo Biudžeto ir finansų komiteto ir Socialinių reikalų ir darbo komiteto pasiūlymus. Komitetas patobulino nutarimo projektą ir kviečia pritarti. Po svarstymo yra gauti du pasiūlymai.

PIRMININKAS. Dėkoju. Išklausėme komiteto pirmininką. Kviečiu A.Butkevičių, Biudžeto ir finansų komiteto pirmininką.

A.BUTKEVIČIUS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji kolegos. Biudžeto ir finansų komitetas iš esmės pritarė Seimo nutarimo projektui ir siūlo pagrindiniam komitetui patobulinti projekte teikiamų Seimo politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigybių, Seimo kanceliarijos ir Seimui atskaitingų institucijų, Respublikos Prezidentui atskaitingų institucijų, Nacionalinės teismų administracijos, teismų, prokuratūros ir savivaldybių institucijų valstybės tarnautojų suvienodintų pareigybių sąrašą, atsižvelgiant į Biudžeto ir finansų komiteto anksčiau pateiktas išvadas dėl šiuo klausimu gautų pasiūlymų. Siūlome pritarti šiam įstatymo nutarimui po svarstymo.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu A.Sysą – Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininką.

A.SYSAS. Ačiū, Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, nereikia gąsdinti komiteto pirmininko. Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas svarstė Seimo nutarimą (nekartosiu pavadinimo), pateiktos Teisės departamento išvados. Svarstė ir Seimo darbuotojų profesinės sąjungos pateiktus pasiūlymus. Komiteto sprendimas… Aš labai norėčiau iškart padėkoti pagrindiniam komitetui už… nors jis sakė, kad jis atsižvelgė, bet už neatsižvelgimą, nes visur rašo, kad atsižvelgė, bet nieko neatsižvelgė. Komiteto sprendimas yra toks: siūlyti pagrindiniam komitetui nekeisti Seimo kanceliarijos vyresniojo patarėjo ir Seimo kanceliarijos patarėjo pareigybių kategorijų, nes tai tie žmonės, kurie tiesiogiai dirba su įstatymais ir padeda mums, kad tie įstatymai atitiktų tokią kokybę, kokios iš mūsų, Seimo narių, reikalaujama.

Antra. Lėšų valstybės tarnautojų darbo užmokesčiui trūkumą siūlyti spręsti mažinant pareigybinių algų koeficiento dydžius, nustatytus Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo 1 priedėlyje, kurio mes nesvarstome, o ką tik pritarėme įstatymo pataisoms įšaldyti darbo apmokėjimo tvarką. Sprendimo argumentai: Seimo kanceliarijos vyresniojo patarėjo ir patarėjo pareigybių kategorijų mažinimas iškreipia visą Seimo nutarimu patvirtintą pareigybių sąrašą, nes šis sąrašas sudarytas grandininės reakcijos principu, t.y. mažinant vieno lango pareigybių kategorijas, neišvengiamai reikia mažinti visų kitų langų, esančių nuo to lango ir į kairę, ir į apačią, ir įstrižai – visom kryptim, kategorijas.

Trečia. Pritarus siūlomai nuostatai mažinti Seimo kanceliarijos vyresniojo patarėjo ir Seimo kanceliarijos patarėjo pareigybių kategorijas ir Seimo komitetų ir komisijų Sekretoriato vyresniesiems patarėjams nustačius mažiausią – 14 kategoriją, o patarėjams nustačius mažiausią – 13 kategoriją, daugumai jų darbo užmokestis sumažėtų, palyginti su darbo užmokesčiu, gautu iki 2002 m. liepos 1 d., kuris tebegaunamas iki šiol. Be to, jeigu būtų laikomasi indeksavimo mažinimo koeficientų, jų tas darbo užmokestis dar labiau sumažėtų.

Ketvirta pastaba. 2002 m. antram pusmetyje beveik visoms valstybės savivaldybių institucijoms ir įstaigoms trūko lėšų valstybės tarnautojams naujam darbo užmokesčiui mokėti. Darbo užmokesčio indeksavimo mažinimo koeficientą taiko 60% institucijų. Kvalifikacinės klasės suteiktos ir priedai už jas mokami tik 52% institucijų. Paprastai institucijos arba taiko indeksavimo koeficientus ir moka priedus už kvalifikacines klases, arba netaiko indeksavimo koeficiento ir nemoka jokių priedų už kvalifikacines klases. Tai rodo, kad reikia spręsti visų valstybės tarnautojų darbo užmokesčio mokėjimo problemą, o ne atskirai paimti valstybės tarnautojų pareigybių klausimą ir jį spręsti. Už šį nutarimą vienbalsiai balsavo visas komitetas. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkui. Išklausėme visų komitetų pirmininkų nuomones. Dabar galite diskutuoti. Nėra norinčių. Dabar klausiu dėl pataisų. V.Indriūnai atsiimate? Aišku. Dabar noriu paklausti A.Syso. Jūs reikalaujate balsuoti dėl savo pataisos? Reikalaujate balsuoti. Aišku. Visoms kitoms pataisoms buvo pritarta. Ir jūsų. Balsuosime dėl dviejų pataisų: A.Syso ir P.Papovo. Ar komitete buvo svarstoma ši pataisa, kurią jūs dabar teikiate? Ne, ne. A.Syso ši pataisa? Šita. Dėl jos ir balsuosime. 10 Seimo narių. Prašom pakelti ranką, kurie remia A.Syso pataisą. A.Sysas pakėlė. Yra 10 remiančių A.Sysą. Pradedame svarstyti A.Syso pataisą. A.Pulokas – nuomonė prieš. Prašom. A.Sysas pateikė pataisą, kai čia kalbėjo. Ar ne šią jūs pateikėte? Atsiprašau. A.Sysui suteikiame žodį pateikti pataisą. Aš maniau, kad pateikėte. A.Sysas pateikia savo pataisas.

A.SYSAS. Ačiū, Pirmininke. Aš pateikiau komiteto nuomonę ir ji šiek tiek atitiko, kadangi aš pateikiau įstatymo pataisą antrajam variantui, o įstatymo pataisa yra tokia. Mielieji kolegos, aš norėčiau atkreipti dėmesį į esminį dalyką. Seimo nutarimo pakeitimas atsirado dėl to, kad trūksta lėšų vykdyti jo įgyvendinimą. Komitetui labai keistai atrodo, kad mes įvedame Seime vyresniojo patarėjo pareigybes, teoriškai numatome 23 etatus, ir tai per metus reikalauja 300 tūkst. Lt papildomų lėšų. Aš manau, jeigu mes viduje negalime nuspręsti patvirtinti ar nepatvirtinti tokias pareigybes, tai lengviau yra jas išbraukti ir tada nekyla pagunda kam nors ką nors į jas skirti.

Dėl vyresniojo patarėjo ir patarėjo, kad nekeistume kategorijų, aš noriu dar kartą argumentuoti. Bus labai keista. Mes įstatymu stengiamės padaryti taip, kad patarėjai nebėgiotų iš vienos institucijos į kitą. Dabar įstatymų leidyboje dalyvaujantys patarėjai po mūsų pataisų gaus mažesnius atlyginimus negu tų institucijų patarėjai, kurie tik pateikė tuos pasiūlymus, t.y. dirba ministerijose, departamentuose ar kitur.

Aš manau, mes nevertiname savo darbuotojų, kurie padeda mums pateikti ir priimti gerus įstatymus, kad jų nereikėtų taip dažnai keitinėti. Mano nuomone, šitos įstatymo pataisos leis patarėjams bėgioti iš vienos įstaigos į kitą, nes kitoje įstaigoje bus geresnis užmokestis. Ten bus ne tik didesnė pareiginė alga, bet dar ir priedai. Todėl aš ir siūlau įtvirtinti tokias nuostatas, kad bent jau jų teises sulygintume.

PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonė prieš – A.Skardžius.

A.SKARDŽIUS. Pirmininke, vis dėlto negalima taip populistiškai kalbėti, kaip kolega A.Sysas ką tik kalbėjo. Pinigų yra tiek, kiek jų yra. darbo užmokesčio fondas gali tiek didėti, kiek tam yra skiriama lėšų. Būtent šie pakeitimai ir padaryti valdybos siūlymu iš esamų darbo užmokesčio biudžeto galimybių. Tokiu atveju, jeigu būtų pritarta kolegos A.Syso teikiamoms populistinėms (dar kartą kartoju ir norėčiau akcentuoti tuos žodžius) pataisoms, reikėtų dar apie 3 mln. papildomai darbo užmokesčio fondui. Taigi vietoj 1 mln. 700 reikėtų 5 milijonų. Kolegos, prašau nepritarti šioms pataisoms.

PIRMININKAS. Nuomonė už – R.Šukys.

R.ŠUKYS. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų mes stebime labai įdomią situaciją. Anksčiau priimtas įstatymas, kurį mes dabar svarstome, aiškiai rodo, kad Valstybės tarnybos įstatymas su visais ten numatytais lygiais, kategorijomis ir juo labiau finansinių išteklių poreikio skaičiavimais patyrė fiasco. Taip tiesiai ir pasakykime. Ir dabar kiekviena institucija… dabar pradedame nuo savęs, nuo Seimo, bandome ieškoti, kur taupyti. Ministras J.Bernatonis jau sutaupė, Vyriausybė galės sumažinti, visiems nustatyti, kiek norės ir kaip norės atlyginimus. Mūsų, kaip įstatymų leidėjų, darbas čia, aš matau, yra visiškai nereikalingas, nes galima priimti įstatymą, jis galioja ir paskui galima jo ramiausiai nevykdyti neskiriant tam lėšų. Atsiprašau, aš noriu, kad Seime dirbtų ir padėtų mums dirbti su įstatymų projektais kvalifikuoti patarėjai. O atitinkamo lygio kvalifikacija ir darbas turi būti atitinkamai mokamas ir nevaizduokime populistų ir netempkime įstatymų prie praktinių, kaip sakoma, situacijų. Iš tikrųjų Vyriausybėje ir ministerijose yra įvairūs kiti paslėpti ištekliai, Seime to nėra ir niekada nebuvo. Ir mes turime situaciją, kai klausimas yra labai aiškus: ar mes išsaugome kvalifikuotą personalą ir galime pritraukti kvalifikuotus specialistus, ar mes jų atsisakome? Taigi tas sprendimas yra labai aiškus. Ir čia, nors daugeliu atvejų su kolega A.Sysu mes nesutariame įvairiais klausimais, bet šiuo atveju labai malonu, kad yra sutarimas, ir aš pritariu jo pataisai.

PIRMININKAS. Ačiū. Prieš balsuojant – pagrindinio komiteto nuomonė.

P.PAPOVAS. Komitetas nepritaria kolegos A.Syso pataisoms. Iš tikrųjų nesuprantama, kai buvo pasiūlyta nustatyti mažesnius koeficientus, tuomet savaime būtų sumažėję patarėjų atlyginimai, bet kai mes pasiūlėme ir valdyba, ir Vyriausybė pasiūlė viena kategorija sumažinti, tai jau sakoma – blogai. Negalime mes čia taip atrodyti, kad štai vieni yra geri mūsų patarėjams, kiti – labai blogi. Kaip tik šio nutarimo projekto tikslas buvo šiek tiek sumažinti kategorijas, kad įstatymą būtų galima įgyvendinti ir be Vyriausybės siūlomų koeficientų. Sumažinus viena kategorija, tai būtų galima padaryti. O vyriausiojo patarėjo išbraukimas iš sąrašo visiškai nelogiškas, nes jeigu jau kalbame apie vyresnįjį patarėją, tai turi būti ir vyriausiasis. O kiek turi būti Seime vyriausiųjų – ar vienas, sakykim, Teisės departamente, ar po vieną mūsų sekretoriatuose, čia kitas reikalas ir valdyba tą nustatys. Žinoma, per daug jų buvo nustatyta, bet priėmus šį nutarimą bus galima pakeisti. Ir negalima kalbėti, kad atlyginimai bus mažesni, sakykim, negu Vyriausybėje arba ministerijose. Ministerijose nėra patarėjų, išskyrus politinius patarėjus, visi yra specialistai ir vyriausiojo specialisto kategorija yra 10–14. Čia vyriausiojo, sakykim, patarėjo kategorija yra siūloma 16–17, o Seimo kanceliarijos patarėjo – 14–16. Minimali kategorija yra tokia pat kaip vyriausiojo specialisto ministerijoje, o kita yra dviem kategorijom didesnė – 16. Tai yra visiškai realus pasiūlymas ir aš siūlau mūsų komiteto parengtas ir Vyriausybės kartu su Seimo valdyba šiek tiek pakoreguotas… Dėl šių motyvų komitetas nepritaria.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, balsuosime dėl A.Syso pasiūlymo. Kas už tai, kad šį pasiūlymą priimtume, prašau balsuoti.

28 – už, prieš – 8, 23 susilaikė. Pataisai nepritarta. (Balsai salėje) Ne, na, negalima, reikia spausti mygtukus, o ne rankas kelti. (Balsai salėje) Atsiprašau. Einame toliau. (Balsai salėje) Palaukit, replikos po įstatymo. Nepradėkime replikuoti vidury. Mes patvirtinome savo darbo grafiką, jo ir laikykimės. Liko 10 minučių. Ir prašom nemaištauti. P.Papovas. Kviečiu pateikti savo pataisas. (Balsai salėje) Netriukšmaukite. Atsisėskite. Visiems suteiksiu žodį, bet leiskite vesti posėdį. (Balsai salėje) Gerai, mes perskaitysime, tvarka. P.Papovas.

P.PAPOVAS. Gerbiamieji… (Balsai salėje) Gerbiamieji kolegos, mano pasiūlymas yra… (Balsai salėje) Mano pasiūlymas yra techninio pobūdžio.

PIRMININKAS. Atsiprašau pranešėjo. Jūs norite vidury procedūros pradėti kokius… (Balsai salėje) Vidury, mes dar nebaigėme svarstyti visų pataisų. Kai apsvarstysime, tada galėsime apsispręsti. (Balsai salėje) Dėl ko, dėl vienos pataisos? (Balsai salėje) Kur jūs matėte, kad po kiekvieno balsavimo replika? (Balsai salėje) Keista, po kiekvienos pataisos replika. Gerai. R.Šukys. Kiti prašom sėsti. Niekas daugiau negaus.

R.ŠUKYS. Liberalų frakcijos vardu prašome perbalsuoti, nes akivaizdu, kad buvo Seimo narių, kurie balsavo ir, kaip sako, spaudė mygtukus, bet nesuveikė balsavimo aparatūra, ir kolegos V.Matuzo, ir kitų.

PIRMININKAS. Prašom giliai spausti mygtuką. Balsuosime dar kartą. Kas už tai, kad būtų pritarta A.Syso pasiūlymui, prašau balsuoti. Giliai spauskite.

30 – už, 8 – prieš, 29 susilaikė. Pataisai nepritarta. Toliau. P.Papovas.

P.PAPOVAS. Mano pasiūlymas yra techninio pobūdžio, nes savivaldybės administratorius yra žemesnėje eilutėje negu įstaigos vadovas, todėl toje pačioje eilutėje atsidūrė ir administratoriaus pavaduotojas. Mes siūlome administratoriaus pavaduotoją ir savivaldybės kontrolierių viena eilute žemiau, t.y. įrašyti į trečią eilutę. Komitetas svarstė ir mano pasiūlymui pritarė.

PIRMININKAS. Ar 10 Seimo narių galėtų paremti šią pataisą? Yra 10. Dėkoju. Pradedame svarstyti. Yra kokių nuomonių? Nėra. Ar galėtume bendru sutarimu pritarti P.Papovo siūlymui? (Balsai salėje) Ačiū, pritarta.

Visas pataisas apsvarstėme. Ar galėtume bendru sutarimu po svarstymo su P.Papovo pataisa pritarti įstatymo projektui? (Balsai salėje) Negalima. Balsuosime. Kas už tai, kad po svarstymo pritartume, prašau balsuoti.

39 – už, 4 – prieš, 19 susilaikė. Po svarstymo įstatymo projektui pritarta. K.Rimšelis. Prašom.

K.RIMŠELIS. Aš Liberalų frakcijos vardu gerbiamąjį A.Sysą, likusį visiškoje priešininkų apsupty, kviečiu į Liberalų frakciją.

PIRMININKAS. Gerai. Ar sutiktumėte? A.Kašėta. Prašom.

A.KAŠĖTA. Gerbiamieji kolegos, man ši situacija iliustruoja vieną dalyką, kad išties, kaip ir per ankstesnes visas kadencijas, Vyriausybė nenori, kad Seime dirbtų kvalifikuoti teisininkai, kvalifikuoti specialistai, nes tada galima Seimą “maudyti” ir mūsų visada yra ne parlamentinė, bet premjerinė Respublika.

PIRMININKAS. Tai jūs patys teikiate. Ne A.Kašėtai. A.Vidžiūnas teikia, kad dar reikia sumažinti Seimo kanceliarijos išlaidas. Tai apie kokį didinimą galima kalbėti? Aš suprantu, bet viena ranka nežino, ką daro kita.

Pradedame ypatingos skubos tvarka. (Balsai salėje) Dėkui, dėkui. Ar sutiktumėte priimti ypatingos skubos tvarka? Ačiū. Ne? Tikrai? Balsuosime. Kas už tai, kad ypatingos skubos tvarka priimtume šį nutarimą?

41 – už, 15 – prieš, 6 susilaikė. Ypatinga skuba. Nutarimas iš dviejų straipsnių. Kas už tai, kad 1 straipsnį priimtume bendru sutarimu? Nėra? Prieštaraujate. Tada R.Šukys, nuomonė prieš. Prašom.

R.ŠUKYS. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų negaliu pritarti. Tiesą sakant, ne tiek dėl paties nutarimo, kartais taisyti klaidas reikia, bet ne tokiu būdu. Aš dabar visiškai nebepasitikiu kolega P.Papovu, kuris vieną kartą, kai čia priimame tuos nutarimus ir įstatymus, teigia, kaip čia gerai ir bus reformuota valstybės tarnyba, ir jau bent pusę metų normaliai galioja įstatymas. Aš atsimenu, kaip ministras J.Bernatonis įtikinėjo, kad reikia greitai priimti, iki liepos 1 d., ir panašiai. Seniai turėjo būti nustatyti tie atlyginimai, ir kategorijos turėjo būti patvirtintos Seime. Nieko nebuvo daroma. Žmonės negavo jiems priklausančio atlyginimo. Aš jau nekalbu apie tai, kad Seimo nariai pagal įstatymus negauna priedų už ištarnautus valstybėje metus. Bet kai darbuotojai negauna to, kas jiems priklauso, tai aš atsiprašau, ar mūsų teisinė, ar ne teisinė valstybė, ar Seimui galioja jo paties priimti įstatymai, ar ne. Aš matau akivaizdų pavyzdį, kai nesugebėjimas planuoti išlaidų, nesugebėjimas planuoti Seimo pinigų panaudojimo yra realizuojamas mažinant darbuotojų kategorijas ir atlyginimus. Aš tokio dalyko nesuprantu.

PIRMININKAS. P.Papovas. Nuomonė už. Prašom.

P.PAPOVAS. Ačiū, Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš siūlyčiau ką tik kalbėjusiajam paklausti savo frakcijos dviejų atstovų ir vadovo, kaip komitete buvo svarstomas šis įstatymas ir koks buvo mano požiūris. O šios kategorijos, kurios buvo, čia, Seime, pagal Seimo narių pasiūlymus buvo padidintos, nei Vyriausybė, nei komitetas to nesiūlė. Todėl dabar grąžinama pradinė padėtis. Norint nepasitikėti, reikia viską iš esmės žinoti. Aš siūlau pritarti.

PIRMININKAS. Ačiū. Balsuosime dėl 1 straipsnio. Kas už tai, kad priimtume 1 straipsnį? Dėl 1 straipsnio.

37 – už, 8 – prieš, 14 susilaikė. 1 straipsnis priimtas.

Ar 2 straipsnį galime priimti bendru sutarimu? Galime? Negalime. Nebėra prasmės. Jeigu 1 straipsnį priėmėme, jis turi galioti. Kokia prasmė priimti, jeigu jis negalios? (Balsai salėje) Gerai, balsuosime. Kas už tai, kad priimtume 2 straipsnį, prašau balsuoti.

38 – už, 9 – prieš, 13 susilaikė. 2 straipsnis priimtas.

Dabar dėl viso nutarimo? Nėra norinčių kalbėti. K.Rimšelis. Prašom.

K.RIMŠELIS. Ačiū, Pirmininke. Kol nepradėsi šaukti, kad nori, tai ir negausi teisės kalbėti.

PIRMININKAS. Paspauskite mygtuką.

K.RIMŠELIS. Gerbiamasis Aukštasis Seime, kaip čia A.Vidžiūnas kartais sako, aš noriu priešingai negu R.Šukys pasakyti, kad aš kol kas pasitikiu mūsų Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininku P.Papovu. Iš tikrųjų, pasakyčiau, noriu lyg ir užtarti, nes iš tikrųjų net Vidaus reikalų ministerija, kai buvo teikiamas tas įstatymas, buvo be šakučių teikiama Vyriausybė… ir akcentus noriu sudėlioti, kad būtent Vyriausybėje atsirado kategorijų šakutė, kuri pavertė niekais viską, kas čia buvo daroma, nes norėjo tarp geresnių surasti dar geresnius, norėjo saviems duoti dar daugiau pinigų ir t.t. ir sugriovė visą sistemą, kurią teikė gerbiamasis J.Bernatonis. Iš tikrųjų mes ne prieš, tegul gauna ta mūsų kanceliarija nors ką nors, tegul kas nors būna sutvarkyta, bet mes prieš tokius principus, kaip tai yra daroma. Ačiū.

PIRMININKAS. A.Skardžius – nuomonė už.

A.SKARDŽIUS. Dėkoju, Pirmininke. Aš manau, kad ir kiek stengtųsi kolega K.Rimšelis pamėgdžioti A.Vidžiūną, vis tiek jam neišeis, na, padaryti tikslios kopijos. O šiaip tai siūlyčiau pritarti šiam projektui, nes vis dėlto lėšų yra tiek, kiek yra. Šiandien pasirinktas optimaliausias variantas ir nereikėtų opozicijai, na, vaidinti geradarių, kurie visą laiką už kanceliarijai ir už darbuotojams skiriamų lėšų mažinimą, nesvarbu, kas tai būtų, ar tai būtų vienoms ar kitoms kanceliarijos reikmėms. Na, tiesiog nesuprantama šiandien ta jų gera širdis, geri nori. Na, būkite nuoseklūs, kolegos, ir neprieštaraukite saviems. Siūlau pritarti.

PIRMININKAS. Balsuosime dėl nutarimo. R.Šukys. Prašau.

R.ŠUKYS. Aš, gerbiamieji kolegos, dar kartą norėčiau pasisakyti prieš visą šį nutarimą dėl tokių priežasčių. Gerbiamasis P.Papovas lygino patarėją ar vyriausiąjį patarėją, ar vyresnįjį patarėją su Vyriausybės struktūrų ar ministerijų. Noriu pasakyti, kad toks palyginimas iš viso yra nekorektiškas, kadangi ten skyriuose tų specialistų yra po vieną arba po du, o daugiau yra departamentų direktoriai, po porą, po trejetą jų pavaduotojų, toliau yra skyriai, įvairios tarnybos. Pasižiūrėkite į jų koeficientus, tada vaizdas bus realesnis. Jeigu patarėją lygintume su žemiausia ministerijos tarnautojų grandimi, tai tikrai būtų nekorektiška. Tai vienas dalykas.

Antras dalykas. Aš vis dėlto dar kartą norėčiau pasakyti, kad yra skirtumas tarp lėšų naudojimo įvairioms reikmėms, ne atlyginimams, ne atlyginimams turiu omenyje, ir visoms kitoms išlaidoms. Čia reikia taupyti ir čia reikia žiūrėti, kad skaidriai būtų naudojama, kad tų lėšų pakaktų ir kad gyventume pagal galimybes. Bet atlyginimai tikrai yra tas klausimas, nes iš darbo užmokesčio žmonės gyvena, išlaiko šeimas. Ir čia ar geras būsi, ar blogas, bet yra labai paprastas dalykas, teisėtų lūkesčių principas, nes priėmėme įstatymą. Aš norėjau, kad tas įstatymas būtų vykdomas, nesvarbu, kas ką siūlė. Ar Vyriausybė siūlė, ar komitetas siūlė kitaip, bet Seimas priėmė įstatymą. Akivaizdu, kad tas įstatymas nevykdomas, jo nesilaikoma ir ateinama su pataisomis, kad būtų pridengtas to įstatymo nevykdymas. Aš tokiam nutarimui negaliu pritarti.

PIRMININKAS. P.Papovas – nuomonė už.

P.PAPOVAS. Gerbiamieji kolegos, iš dalies gal galima sutikti, kad departamentas negali būti be skyrių, o Seime taip ir yra, ir Teisės departamentas be skyrių. Todėl, žinoma, tą struktūrą reikia tobulinti ir reikia nustatyti tokią, kokia ji turi būti, ir nebus tų problemų. O specialistai arba patarėjai tai vis tiek yra pagrindiniai žmonės, kurie dirba, sakykim, ministerijose arba čia, Seime. O vienas kitas vadovas arba vadovo pavaduotojas ten tai visiškai neapima visų valstybės tarnautojų, ir jų yra mažuma. Todėl aš siūlau tobulinti, žinoma, mūsų kanceliarijos struktūrą ir pritarti šiam nutarimui.

PIRMININKAS. Balsuosime dėl šio nutarimo. Kas už tai, kad būtų priimtas nutarimas? Balsuokime. (Balsai salėje) Ne, mes turime jau pabaigę ir dar vieną klausimą. Ar raštu negalima replikas?..

40 – už, 8 – prieš, 22 susilaikė. Nutarimas priimtas. Replika – A.Sysas.

A.SYSAS. Ačiū, Pirmininke. Aš norėjau iš širdies padėkoti kolegai K.Rimšeliui už kvietimą ateiti į dešinę pusę. Tikrai noriu pasakyti, kad aš ne vienišas ir šioje pusėje. Bet aš labai norėčiau, kad jūs mane priimtumėt, kai aš ateisiu į tą pusę su Darbo kodeksu, ir taip pat vienodai gintumėt kaip ir tai, ką aš darau dėl darbo apmokėjimo. Ačiū.

Seimo nutarimo „Dėl Seimo laikinosios komisijos kontroliuojamų prekių eksporto problemoms ir su tuo susijusiai bendrovės „Avia Baltika“ veiklai ištirti sudarymo“ projektas Nr.IXP-2169 (pateikimas)

PIRMININKAS. Atsinešit jūs tą kodeksą tiesiog. (Balsai salėje) Ačiū. Ir dar kai ką… Pradedam svarstyti 12 rezervinį klausimą, kaip ir buvo sutarta ryte, tai bus rytinio posėdžio klausimas. Registracijos Nr.IXP-2169. Seimo nutarimo “Dėl Seimo laikinosios komisijos kontroliuojamų prekių eksporto problemoms ir su tuo susijusiai bendrovės “Avia Baltica” veiklai ištirti sudarymo” projektas. Teikėja – R.Juknevičienė. Prašau.

R.JUKNEVIČIENĖ. Gerbiamieji kolegos, kaip žinote iš pranešimų spaudoje, dar šių metų sausio–kovo mėnesiais į Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministeriją kreipėsi NATO valstybių diplomatai, prašydami paaiškinti, ar uždaroji akcinė bendrovė “Avia Baltica”, pardavinėdama sraigtasparnius užsienio valstybėms, kurioms, beje, yra taikomas embargas ginklams, amunicijai ir atsarginėms dalims, nepažeidė Lietuvos įstatymų ir, svarbiausia, šalies tarptautinių įsipareigojimų. Atlikus tyrimą, taip rašo ir Valstybės saugumo departamentas savo pareiškime, paaiškėjo, kad “Avia Baltica” dar 2001 metų vasarą į Sudaną, kuriam taikomas minėtas embargas, eksportavo sraigtasparnį MI-8T, nelaukdama Ūkio ministerijos įgaliotų ekspertų grupės sprendimo dėl eksperto licencijos išdavimo. Taip pat vėliau buvo ir kitų panašių “Avia Baltica” žingsnių. Taip pat yra ir kitų duomenų, išplaukiančių iš Valstybės saugumo departamento pareiškimų, iš kai kurių atliktų tyrimų, jog Lietuvoje yra galimybių arba buvo galimybių dėl strateginių karinės paskirties prekių netgi kontrabandos per Lietuvos teritoriją.

Nors prieš keletą mėnesių Seimas pataisė daugelį įstatymų, kurie sukurdavo sąlygas tokiems dalykams, tačiau vis dėlto išlieka daug neaiškumų šioje istorijoje. Todėl tiek mano minėtas Valstybės saugumo departamento pareiškimas, jame pateikta informacija, tiek žiniasklaidoje pateikti duomenys leidžia įtarti didelius korupcijos mastus, aiškų ryšį su terorizmu įtariamomis valstybėmis, taip pat yra rimtų prielaidų, jog ši mano minėta kampanija “Avia Baltica” yra viena iš grandžių Rusijos firmoms prekiaujant karinės paskirties prekėmis su abejotinos reputacijos valstybėmis bei kompanijomis.

Kaip žinote, narystei į NATO pakviesta ir į Europos Sąjungą besiintegruojanti Lietuva, jos visuomenė tikrai pasiryžusi sutelkti ypatingą dėmesį, kad mes būtume vertinami kaip patikimi partneriai. Todėl siūlome, kad Seime nedelsiant būtų sudaryta tyrimo komisija, kuriai būtų pateikti visi įtarimą sukėlę kompanijos “Avia Baltica” dokumentai, išklausyti su šiuo įvykiu susijusių valstybės institucijų atstovų paaiškinimai. Tuo labiau kad pastaruoju metu, kai į šį procesą yra įtraukti ir politikai, netgi politikai, siekiantys aukščiausių valstybės postų, ir dabartinio Seimo nariai, Seimas jokiu būdu negali likti nuošalyje ir negali nesvarstyti šių klausimų.

Aš tik noriu priminti, kad po lapkričio 21 d. kiekviena NATO kandidatė bus vertinama individualiai, ir pagal konkrečius darbus, o ne pagal deklaracijas. Nekelia abejonių, kad narystei NATO yra pasiruošusios Krašto apsaugos, Užsienio reikalų ministerijos, tačiau dėl šio įvykio kyla daug abejonių, ar tam pradėjo ruoštis Ūkio ministerija, muitinė, prokuratūra, kitos struktūros. Kaip rodo “Avia Baltica” veiklos epizodai, su šiuo skandalu yra susijusios daugelis valdžios struktūrų. Todėl šios istorijos nuodugnus ištyrimas, galbūt pasitelkiant ir mūsų NATO partnerių specialiųjų tarnybų patirtį, tą sritį reglamentuojančių mūsų teisės aktų analizę ir pasiūlymus dėl jų tobulinimo, galėtų būti naudingas siekiant išvengti problemų stojimo į NATO procese ar netgi Jungtinių Tautų Organizacijos sankcijų. Todėl mes ir ryžomės kviesti jus sudaryti šią komisiją.

PIRMININKAS. Ačiū.

Jus nori klausti 7 Seimo nariai. A.Medalinskas pirmasis, prašom. Ar yra A.Medalinskas? Nėra. Tada H.Žukauskas. Prašom.

H.ŽUKAUSKAS. Ačiū, Pirmininke. Įžangoje aš norėčiau tik pasakyti, kad paskutiniu metu mūsų kolegos kažkaip pradėjo, galbūt čia kokios nors adventinės ligos veikia, nuolat aiškintis, ką menininkai daro Kopenhagoje. Aišku, svarbiausi klausimai, tai vieno iš konservatorių nario personalinės pensijos klausimai. Aš tik noriu paklausti, ar Seimas nenori imtis tų reikalų, kurių faktiškai turėtų imtis, o ne privačių firmų tarpusavio klausimų. Tai čia būtų vienas klausimėlis, ar Seimas turi dirbti savo darbą, ar ne?

Antras klausimėlis. Kiek žinau, Statuto 72 straipsnis rašo, kad Seimas savo komisijomis tvarko, aiškinasi daugiau Seimo priimtus sprendimus, jų kontrolė. Ar tai taip pat įeina į priimtų sprendimų kontrolę?

Ir trečias. Ką reiškia kiti duomenys, kuriuos jūs dabar paminėjote? Tokiu atveju, jeigu jūs turėjote tų duomenų, jūs turėjote progą porą milijonų litų pasiimti iš “Avia Balticos” ir tuo padengti jūsų 2000 metų rinkimų skolas. Tai jums būtų, man atrodo, naudinga.

R.JUKNEVIČIENĖ. Aš nežinau, ko jūs taip jaudinatės ir nervinatės. Man atrodo, nereikėtų tokių pašalinių dalykų dėlioti į šį labai rimtą klausimą, o labai ramiai sudarius komisiją išsiaiškinti visus aspektus, susijusius su šios kompanijos veikla, taip pat su strateginių prekių eksportu per Lietuvą arba iš Lietuvos. Tai vienas dalykas.

H.ŽUKAUSKAS. Aš tik klausiu, aš nesijaudinu.

R.JUKNEVIČIENĖ. Antras dalykas, dėl jūsų klausimo apie tai, ar ta komisija apskritai dirbs pagal paskirtį? Taip. Aš tą bandžiau jums sakyti minėdama, kad kaip tik Seimas yra priėmęs įstatymus, kurie patikslino strateginių prekių ir technologijų importo tranzito ir eksporto kontrolę per Lietuvą, tačiau mums rūpėtų išsiaiškinti, kaip iš tikrųjų veikia ir ar nereikia tam tikro sugriežtinimo.

Antras dalykas, bene pats svarbiausias, tai stojimas į NATO nėra vien tik, kaip minėjau, Krašto apsaugos ir Užsienio reikalų ministerijų reikalas. Seimo reikalas taip pat, ir labai svarbus. Tuo labiau kad čia, įsipainiojant ir politikams, yra daug pavojų, kad Lietuva bus matoma kaip valstybė, kurioje ryškėja ne tik ryšiai su terorizmu įtariamomis šalimis, bet ir politinės korupcijos reikalai. Pasižiūrėkite, ką praneša agentūros. Agentūros praneša, “Transparency Internacional” tyrimai rodo, kad Lietuvoje kaip tik politinės korupcijos reikalai artėja prie pavojingos ribos.

O dėl skolų ir dėl dviejų milijonų, tai žinote, tikrai, man atrodo, geriausias dalykas būtų, jeigu liberaldemokratai ir jų lyderis, kaip ir siūlėme, kuo greičiau tuos pinigus pervestų į valstybės biudžetą, nes dėl jūsų iš tiesų politine korupcija ir ryšiais su labai nešvariais pinigais gali būti įtariama apskritai Lietuvos politika. Man šie svarstymai nejuokingi.

PIRMININKAS. V.Žalnerauskas. Klausimui viena minutė.

V.ŽALNERAUSKAS. Aš pradėsiu nuo to, kad esu smalsus žmogus. Kai perskaičiau spaudoje, kad “Avia Baltica” rengia spaudos konferenciją tais klausimais, apie ką jūs kalbate, man buvo labai smalsu, kas gaus tuos 2 mln., bet kartu ir pagalvojau, kad konservatoriai galbūt ir nesiteiks tų 2 mln. imti. Nuvykau aš į tą spaudos konferenciją, kukliai atsisėdau kampe ir išklausiau. Buvo įvairiausių bandymų pateikti kuo suktesnius klausimus, bet taip ir nepavyko niekam sukelti bent, pavadinčiau, šešėlio kokių nors įtarimų apie tas tariamas negeroves.

Dabar dėl spaudos. Tai “Žiniose” buvo paskelbta paneigimai viso to, ką jūs kalbėjote apie žinutes spaudoje. Paskutinis sakinys buvo toks, kad “Žinios” atsiprašo “Avia Balticos”. Klausimas būtų toks. Kodėl jūs nenuėjote tiesiu keliu į spaudos konferenciją ir nepaklausėt jų, nepaprašėt informacijos vienu, kitu, trečiu klausimu, o bandote važiuoti iš Vilniaus į Grigiškes per Paryžių.

R.JUKNEVIČIENĖ. Aš manau, kad mes važiuojame pačiu tiesiausiu keliu. Komisija ištyrusi visus klausimus, gavusi pakankamai informacijos iš įvairių institucijų, taip pat ir iš “Avia Balticos”, pateiks išvadas.

PIRMININKAS. A.Kubilius.

A.KUBILIUS. Gerbiamoji pranešėja, ar jums neatrodo, kad kartais yra nevisiškai tiksliai keliamas klausimas dėl “Avia Balticos” veiksmų Lietuvoje. Vis yra klausiama, ar “Avia Baltica” pažeidė Lietuvos įstatymus, ar nepažeidė. Ar jums neatrodo, kad iš esmės reikėtų kelti klausimą, ar “Avia Baltica” pažeidė tarptautines sankcijas, ar ne? Sankcijas, kurios yra aiškiai suformuluotos Jungtinių Tautų ir Europos Sąjungos atitinkamuose dokumentuose. Nes kai Ukraina savo radarų sistemas, atrodo, išvežė į Iraką ar kažkur kitur, tai niekas neklausė, ar jie tai padarė pagal savo įstatymus, ar ne pagal savo įstatymus. Esminis klausimas, kuris keliamas, ar pažeidė Ukraina tarptautines sankcijas.

R.JUKNEVIČIENĖ. Būtent viena iš tų krypčių ir bus taikoma dirbant, nes taip yra suformuluotas net ir komisijos pavadinimas sudarant komisiją. Tai yra esminis klausimas, kurį mes keliame. Dėl to, būtent dėl to į Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministeriją kreipiasi ir NATO šalių diplomatai ir gana aukštu NATO šalių užsienio reikalų ministerijų lygiu būtent dėl tarptautinių sankcijų pažeidimo.

PIRMININKAS. A. Vidžiūnas. Prašom.

A.VIDŽIŪNAS. Nenorėjau klausti, bet kai kolega V.Žalnerauskas užtikrino, beveik cituoju, kad nėra nė jokio šešėlio dėl tos norimos tirti įmonės veiklos, toks sudarytas įspūdis, tai aš imu abejoti, gal iš viso tos komisijos nereikia, bet kartu ir klausiu. Po tokių pareiškimų man visą laiką norisi klaustelti kitaip, tai ar tą milijoną partijai galima duoti šiaip už gražias akis, ar už kokius nors gana rimtus įsipareigojimus, jeigu galima be jokio tyrimo paaiškinti, kad viskas švaru, viskas gražu, viskas aišku, atsikabinkite.

PIRMININKAS. Tai koks jūsų klausimas?

R.JUKNEVIČIENĖ. Man iš tikrųjų kelia nerimą…

A.VIDŽIŪNAS. Mane suprato.

R.JUKNEVIČIENĖ. …kelia nerimą tai, kad būtent į šią neaiškią istoriją, tebetiriamą istoriją lengva ranka, o galbūt iš tikrųjų ne už gražias akis įsipainiojo būtent Lietuvos Respublikos Seimo nario vadovaujama politinė partija ir kandidatas į Respublikos Prezidentus. Čia jau yra pats pavojingiausias dalykas valstybei. Todėl man tik labai keista, kad valdančios daugumos atstovai taip lengvai pažiūrėjo į šį klausimą ir nesiteikė labai rimtai nusiteikti svarstyti šį klausimą jau pačioje pradžioje, užuomazgoje, kai rinkome parašus.

PIRMININKAS. E.Skarbalius.

E.SKARBALIUS. Ačiū, Pirmininke. Gerbiamoji kolege, man pavyksta susidaryti tokį įvaizdį, kad jūs tikrai labai gerai įsigilinusi į privačios įmonės veiklą. Ar jums, kaip žmogui, įsigilinusiam į kompanijos veiklą, yra žinoma, kad su ta kompanija lygiai taip pat bendradarbiauja ir Amerikos užsienio reikalų ministerija. Šiuo atveju jūs savo pareiškimais lygiai taip pat metate kaltinimą, kad amerikiečiai dirba su korumpuotom įmonėm. Tai būtų viena klausimo dalis.

Aš jums norėčiau užduoti kitą klausimą, nes tai yra vis dėlto privati kompanija. Ką tada veikia ir už ką mes dabar biudžete tvirtinome pinigus Valstybės saugumo departamentui, Specialiųjų tyrimų tarnybai, teismams, prokuratūrai? Palaukite, tai yra jų tiesioginis darbas. Jau jeigu jums taip norisi tuos dalykus nagrinėti Seime, tai yra Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, yra Ekonomikos komitetas, yra ponios N.Steiblienės vadovaujama komisija. Jūs apeinate visas šias instancijas ir lošiate labai gražius rinkimus.

O baigdamas norėčiau jums pasakyti tokį dalyką, kad jūs spekuliuojat šiais dalykais, neįvykusiais ir neįrodytais faktais. Noriu paklausti paskutinio dalyko. Jeigu ta pati “Avia Baltica” paduos į teismą dėl vienokių ar kitokių žlugusių kontraktų ir paprašys tų 36 narių, kurie pasirašė, atlyginti nuostolius, ar jūs vėl slėpsitės už valstybės biudžeto? Ačiū.

R.JUKNEVIČIENĖ. Na, labai daug klausimų pateikėte. Vienas dalykas, jūs esate Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys ir neleisite meluoti, kad aš šį klausimą kėliau komitete ir kaip tik prašiau, kad komitetas šį klausimą svarstytų. Deja, atsako nebuvo. Negirdėjau (sėdi komisijos pirmininkė), kad komisija jau būtų ėmusis svarstyti šį klausimą. Negirdėjau, deja. Laiko praėjo jau labai daug. Žinoma, aš labai atvirai galiu pasakyti: jeigu tam tikros Seimo struktūros ryžtingai imtųsi svarstyti tokius klausimus, galbūt nereikėtų kurti komisijų, bet, deja, opozicija aiškiai mato, kad nenorima tirti šių klausimų. Vienas dalykas.

Kitas dalykas – dėl privačių kompanijų ir jūsų suformuluotų kitų klausimų. Mes, pasirašę šį kreipimąsi, prašymą sudaryti komisiją, remiamės Valstybės saugumo departamento pareiškimu, mes remiamės faktu, kad ne kartą į Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministeriją labai aukštu lygiu kreipėsi NATO šalių diplomatai, prašydami ištirti šią istoriją. (Balsai salėje) Jeigu jūs norėsite, prašom sužinoti Valstybės saugumo departamente, jums pasakys. Tai yra faktas.

Antras dalykas, šis įvykis nėra privatus įvykis. Tai nėra privačios kompanijos reikalas. Dar kartą kartoju: viena, tai yra tarptautinis reikalas, susijęs su tarptautiniais draudimais eksportuoti iš bet kokios šalies karinę techniką į tam tikrus terorizmu įtariamus kraštus; antras dalykas, į šį reikalą įsipainiojo būtent jūsų partijos lyderis ir Seimo narys. Aš labai abejoju, ar kuri nors Lietuvos struktūra be tam tikros rimtos Seimo kontrolės yra tiek stipri ir pajėgi iki galo nagrinėti reikalus, kai įsipainioja tokie žmonės, kurie netgi pretenduoja užimti aukščiausius valstybės postus.

PIRMININKAS. A.N.Stasiškis – paskutinis klausimas.

A.N.STASIŠKIS. Ačiū. Aš, suprantama, palieku skliausteliuose visus tuos samprotavimus apie 1 ar 2 milijonus. Mane tik žavi kolegų kuklumas, kai jie valstybės interesus, įstatymus ir teisingumą taip nebrangiai vertina, bet, sako, gal kuklumas žmogų puošia.

Mane domintų kitas dalykas. Aš, iš dalies pritardamas, vis dėlto manau, kad Seimas priverstas imtis šio klausimo todėl, kad kai kurios mūsų tarnybos neatlieka savo pareigos. Ar komisija pareikalaus, kodėl Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, Generalinė prokuratūra iki šiol nepaskelbė duomenų, nesiėmė tyrimo, galų gale neišaiškino to, ką skelbė spauda? Kodėl neiškelta byla ir neatliktas tyrimas? Ar mes pareikalausime, kad šios struktūros irgi atsakytų Seimo nariams?

R.JUKNEVIČIENĖ. Tuo labiau jūsų klausimas rodo, kad komisijos reikia, nes iš tikrųjų yra labai daug neatsakytų klausimų, kurių kuo toliau, tuo daugiau kyla.

PIRMININKAS. Ačiū. Jūs atsakėte į visus klausimus. Noriu Seimo narius informuoti, kad Statuto 73 straipsnio 3 dalyje kalbama, jog jeigu ne mažesnė kaip ¼ Seimo narių grupė (t.y. 36) raštu pareikalauja sudaryti laikinąją kontrolės ar tyrimo komisiją, tokią komisiją Seimas turi sudaryti artimiausio posėdžio metu. Iš esmės pritarimas 39 narių iniciatyvai jau tokio balsavimo ir pritarimo nereikalauja, bet aš dar klausiu, ar yra norinčių kalbėti ir pritarti. Pagal šio nutarimo projekto 2 straipsnį Seimo frakcijos proporcingo atstovavimo principu turi siūlyti į komisiją narius. Tokių narių turi būti 9. Komisija išsirinks pirmininką iš 9 Seimo narių. Tam nutarimo projektui galima pritarti po pateikimo, taip? Dabar reikėtų sutarti, kada Seimo frakcijos teiks siūlymus dėl kandidatūrų. Per popietinį posėdį. Gerai. Sutariame, kad frakcijos po pietų pateiks savo kandidatus į šią komisiją pagal proporcingo atstovavimo principą. Dabar reikėtų sutarti: jeigu 9 Seimo nariai… (Balsai salėje) Pagal proporcijas. Dabar sutarkime, jeigu… Kiek yra? Aštuonios frakcijos su mišria. Gerai. Mes apskaičiuosime tą proporcinį principą, bet socialdemokratai… 3, 2, 1, 1 – taip turėtų būti. Ačiū. Kandidatūrų lauksime popietiniame posėdyje.

Posėdis baigtas. Popietinis posėdis prasidės 15.15 valandą.