IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS šilumos ūkio

ĮSTATYMO PROJEKTO

2002-12-09 Nr. IXP-1592(3)

Vilnius

Alternatyvių projektų Teisės departamente negauta.

Vertinant projektą juridinės technikos požiūriu ir jo santykį su galiojančiais įstatymais bei teisės aktais, galima pateikti šias pastabas bei pasiūlymus:

1. Teikiamo įstatymo projekto 2 straipsnio 13 dalyje siūlytina žodį ,,kvalifikacinius” išbraukti kaip perteklinį, nes šie asmenys turi atitikti ir kitus teisės aktais nustatytus reikalavimus, pavyzdžiui turėti leidimą verstis tam tikra veikla ir panašiai.

2. Iš projekto nuostatų nėra visiškai aišku, kodėl 2 straipsnio 31 dalyje šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutartis gali būti tik sutartis tarp šilumos tiekėjo ir buitinio šilumos vartotojo. Buitinio vartotojo sąvoka yra pateikiama šio straipsnio 5 dalyje. Pagal šią dalį buitinis vartotojas yra tik fizinis asmuo. Tačiau sprendžiant iš projekto 2 straipsnio 32 dalies šilumos vartotojas gali būti ir juridinis asmuo. Logiška manyti, jog juridinis asmuo taip pat turės sudaryti šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutartį. Todėl siūlytumėm patikslinti projekto 2 straipsnio 31 dalies nuostatas ir žodžio ,,buitinio” atsisakyti kaip perteklinio.

3. Projekto 5 straipsnio 2 dalies nuostatos nekoresponduoja su Akcinių bendrovių įstatymo 32 straipsnio nuostatomis dėl stebėtojų tarybos sudarymo.

4. Projekto 7 straipsnio 1 dalyje minimas savivaldybės tarybos patvirtintas šilumos ūkio plėtros planas. Būtų galima atkreipti dėmesį į tai, kad Energetikos įstatymo 9 straipsnyje yra numatyta nacionalinė energetikos strategija, kuri nustato energetikos plėtros kryptis 20 metų. Strategiją Vyriausybės teikimu tvirtina Seimas. Ji apima visus energetikos sektorius, ji peržiūrima ne rečiau kaip kas 5 metai. Strategija rengiama, peržiūrima ir įgyvendinama valstybės biudžeto bei kitomis lėšomis. Strategiją pagal kompetenciją įgyvendina valstybės ir (ar) savivaldybės institucijos, įstaigos, Energetikos agentūra bei kitos įmonės. Šiuo atveju nepakankamai aiškus projekto 7 straipsnio 1 dalyje minimo savivaldybės tarybos patvirtinto šilumos ūkio plėtros plano santykis su jau minėta Nacionaline energetikos strategija.

5. Svarstytina, ar projekto 10 straipsnio 2 dalyje nereikėtų nustatyti, jog Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisijos sprendimai įstatymų nustatyta tvarka gali būti skundžiami teismui.

6. Nėra aišku, kodėl ir kokiais principais remiantis teikiamo projekto 16 straipsnyje yra numatyta sąlyga, jog šilumos vartotojai, esant nenutrūkstamo šilumos tiekimo techniniams sutrikimams, laikomi naudojantys tiek rezervinį pastato šildymo būdą, tiek nenutrūkstamą šildymo būdą, kuris dėl techninių sutrikimų nėra naudojamas, t.y. šilumos tiekėjo išlaidos ar galimo neūkiškumo finansinės pasekmės perkeliamas šilumos gavėjui.

7. Projekto 18 straipsnio 1 dalis nustato, jog šilumos pirkimo-pardavimo sutartys sudaromos ar keičiamos pagal standartines sąlygas. Šio straipsnio 4 dalyje numatyta, jog šias sąlygas tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Todėl nėra visiškai aišku, kodėl šio straipsnio 2 dalyje yra numatyta, jog standartinės sąlygos galioja tiek, kiek jos neprieštarauja šalių individualiai aptartoms sąlygoms ir įstatymams. Remiantis 18 straipsnio analize bei teisine logika būtų pagrįsta manyti, jog atvirkščiai, šalių sudarytos sutartys turi neprieštarauti įstatymams ir standartinėms sąlygoms.

8. Svarstytina ar nereikėtų tikslinti projekto 21 straipsnio 1 dalies nuostatų, numatant kokius būtent – kokybės, saugos ar kitokius privalomuosius reikalavimus nustatys Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

Teisės departamento vyresnysis konsultantas Paulius Griciūnas

Teisės departamento vyresnysis konsultantas Egidijus Rumbutis

Sutinku:

Teisės departamento direktorius Kęstutis Virketis