Keturiasdešimtasis (316) neeilinis posėdis
2002 m. lapkričio 28 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojas G.STEPONAVIČIUS

Turizmo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-1653(2*)ES (svarstymo tęsinys)

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, pradedame popietinį neeilinį plenarinį posėdį. Kviečiu atlikti visiems principinę posėdžio pradžioje atliekamą procedūrą – registruotis.

Užsiregistravo 19 Seimo narių. Neabejoju, mūsų bus daugiau.

Svarstome pirmą vakarinio neeilinio posėdžio darbotvarkės klausimą. Tai su Europos integracija susijęs Turizmo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-1653. Svarstymo stadija. Primenu, kad mes grįžtame prie šio klausimo po to, kai buvo padaryta svarstymo metu pertrauka. Taigi dabar svarstymo tęsinys. Primenu, kad pertrauka buvo padaryta tam, kad būtų spėta apsvarstyti kelių Seimo narių teiktas pastabas, pasiūlymus. Dabar mes galėtume jau praėjusiame posėdyje pateikus ir išklausius komitetų išvadas pereiti prie pasiūlymo aptarimo. Primenu, tai yra svarstymo stadija.

Norėčiau patikslinti, kad Seimo narys J.Razma savo pataisas dėl 10, 14 ir 15 straipsnių skirtingų dalių atsiėmė. Taigi dabar mes turėtume svarstyti Seimo narių S.Lapėno, D.Teišerskytės ir P.Vilko pasiūlymus dėl 23 straipsnio 5 dalies papildymo nauju sakiniu. Tam, kad šis pasiūlymas galėtų būti svarstomas, reikia jūsų pritarimo. Ar jūs neprieštarautumėte, kad būtų svarstomas? Prieštaravimų nėra, bendru sutarimu. Ačiū. Taip sutaupėme laiko. Dabar nematau nė vieno teikėjo salėje, kuris galėtų pateikti. (Balsai salėje) Jūs esate pagrindinio komiteto pranešėjas. Kviečiu jus į tribūną. Kadangi nėra nė vieno pranešėjo, prašau pateikti šios pataisos esmę ir komiteto nuomonę. Prašom.

R.VAŠTAKAS. Ačiū pirmininkui. Gerbiamieji Seimo nariai, pateiksiu jums Seimo narių S.Lapėno, D.Teišerskytės ir P.Vilko pataisą 5 straipsniui. Yra pridėtas vienas sakinys, kuriuo nustatoma, kad negalėtų priimti papildomų reikalavimų įstatymuose ir poįstatyminiuose aktuose, kurie prieštarautų šio įstatymo veikimui arba pablogintų sąlygas turizmo ir poilsio paslaugų verslui. Galėčiau pacituoti, kad “draudžiama nustatyti reikalavimus, specialias sąlygas ar reglamentus, kurių vykdymas pablogintų sąlygas turizmui”. Balsavimo rezultatai dėl šios pataisos buvo tokie: už balsavo 3 komiteto nariai, 4 – prieš ir 4 susilaikė. Komitetas nepalaiko.

PIRMININKAS. Gerai. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Nepabėkite. Vis tiek dar mes esame šių pataisų svarstymo stadijoje. Dėl šių pataisų motyvai prieš – J.Veselka. Prašom, kolega.

J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, vakar Ekonomikos komitetas svarstė šį klausimą. Kodėl vis dėlto dauguma arba susilaikė, arba balsavo prieš? Todėl, kad tos pataisos pakartoja apskritai juridines normas, kad visa tai, kas prieštarauja įstatymams, gali būti apskundžiama teismui ar… O kai mes viename įstatyme įrašysime tai, ką automatiškai supranta, sukelsime precedentą kituose įstatymuose, vėl tada reikės kituose įstatymuose rašyti tokias tezes. Jeigu jų nebūna, vadinasi, galima ką nors daryti. Šiaip savaime ši norma veikia, todėl viename įstatyme tai papildyti netikslinga. Aš prašau nepalaikyti šio pasiūlymo.

PIRMININKAS. Ačiū. Motyvai už – D.Velička. Prašom, kolega.

D.VELIČKA. Ačiū, pirmininke. Iš tikrųjų juridinės technikos požiūriu gal ir nereikėtų patikslinti, bet mes įvertinkime dabartinę situaciją. Turizmo verslas tiktai skinasi kelią kaip ekonominis verslas. Pradedančiajam turizmo verslą tikrai tų priekabių visos institucijos turi daugybę. Taigi toks papildomas sakinys, kuris apgintų, būtent žmogui būtų lengviau įrodinėti savo teisybę, sakyčiau, kad visiškai nepakenktų. Aišku, ši nuostata laikui bėgant gali pasenti ir galima jos atsisakyti, bet pradžioje ji tikslinga ir visai reikalinga. Siūlyčiau balsuoti už.

PIRMININKAS. Ačiū. Išklausėme kalbas po vieną už ir prieš. Taigi dabar turime balsuodami apsispręsti, kolegos. Puiki proga taip pat ir registruotis. Taigi balsuojame dėl pataisos, susijusios su 23 straipsnio 5 dalimi, kurią siūlo Seimo nariai S.Lapėnas, D.Teišerskytė ir P.Vilkas. Agitavimo balsavimo metu neturi būti. Vyksta balsavimas. Užsiregistravo 43. 14 – už, 21 – prieš, 8 susilaikė. Pataisai nepritarta.

Kolegos, norėčiau taip pat atkreipti jūsų dėmesį, kad po to, kai svarstymo stadijoje buvo padaryta pertrauka, buvo gauta Seimo narių S.Lapėno ir K.Prunskienės skirtingi pasiūlymai, tačiau remiantis Statutu pasiūlymai, kurie jau pateikti prasidėjus svarstymo stadijai, negali būti svarstomi. Toks yra mano vertinimas. Jei mes galėtume sutarti, kad šie Seimo nariai galėtų teikti pataisas priėmimo stadijai, mes galėtume dabar konstatuoti, kad apsvarstėme visas svarstymo stadijai pateiktas pataisas. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Ar toks yra visų mūsų supratimas? (Balsai salėje: Taip!) Dėkoju. Taigi apsvarstėme pasiūlymus dėl viso įstatymo. Ar galime dėl šio viso įstatymo kalbėti dėl balsavimo motyvų vienas – už, vienas – prieš? Nėra. Ar būtų prieštaraujančių, kad mes po svarstymo šiam įstatymui pritartume bendru sutarimu? Girdžiu tik pritarimus. Po svarstymo įstatymui yra pritarta bendru sutarimu. Ačiū, kolegos. Taigi šio klausimo svarstymas yra baigtas.

Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-1824(2*) (svarstymas)

Antras neeilinio posėdžio darbotvarkės klausimas yra Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-1824. Taip pat svarstymo stadija. Kviečiu pagrindinio Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininką P.Papovą pateikti pagrindinio komiteto išvadą. Ruošiasi kas nors iš Teisės ir teisėtvarkos komiteto. Gerbiamasis pranešėjau, prašom.

P.PAPOVAS. Ačiū. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, komitetas apsvarstė Vyriausybės pateiktą įstatymo projektą, išnagrinėjo papildomo komiteto išvadas. Teisės ir teisėtvarkos komitetas siūlė grąžinti iniciatoriams tobulinti, Socialinių reikalų ir darbo komitetas atmesti, tačiau Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, kaip pagrindinis, pats ėmėsi darbo ir tobulino šį įstatymą. Patobulinęs šį įstatymą, komitetas laikėsi tos nuomonės, kaip yra įteisinta Valstybės tarnybos įstatyme, kad Vyriausybės atskaitingų institucijų darbo užmokestį tvarko Vyriausybė nustatydama kategorijas. Kadangi trūkstant lėšų darbo apmokėjimo fonde nustatė taisykles ir įvedė koeficientą, tai palikti taip ir toliau Vyriausybei, o Seimui ir Seimui atskaitingoms – kad pats Seimas. Bus teikiamas toliau nutarimas, kuriuo buvo nustatytos kategorijos. Taigi Seimas dėl savęs ir Seimui atskaitingų institucijų spręs klausimą – arba nustatys kitas kategorijas, arba priims kitokį sprendimą, o dėl Vyriausybės – Vyriausybė pati savarankiškai tvarkytųsi savo darbo užmokesčio reikalus, nes įstatymas taip leido.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Dabar turėtume išklausyti papildomų komitetų išvadas. Pirmasis yra Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Komiteto pirmininkas A.Sakalas yra pasirengęs tai padaryti. Toliau Socialinių reikalų ir darbo komiteto išvadą pateikti ruošiasi kažkas iš komiteto narių. Prašau.

A.SAKALAS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, Teisės ir teisėtvarkos komitetas svarstė šį dokumentą ir išsakė daug pastabų. Tai Teisės departamento pastabos. Joms iš esmės visoms pritaria. Komitetas pasiūlė pagrindiniam komitetui įstatymo projektą grąžinti iniciatoriams tobulinti, atsižvelgiant į Teisės ir teisėtvarkos komiteto pastabas, į Teisės departamento pastabas ir argumentus. Tai buvo priimta bendru sutarimu. Man nežinoma, ar Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas patobulino tą projektą. Jeigu patobulino, atsižvelgė į pastabas, mes prieštaravimų neturime, o jeigu ne, tai, matyt, teks kalbėtis per priėmimą.

PIRMININKAS. Ačiū. Tai jūs, gerbiamasis pranešėjau, dar turėtumėt tiksliai pasakyti, koks yra jūsų komiteto siūlymas, nepaisant to, kad…

A.SAKALAS. Komiteto siūlymas labai aiškus – siūlyti pagrindiniam komitetui įstatymo projektą grąžinti iniciatoriams tobulinti.

PIRMININKAS. Gerai.

A.SAKALAS. Atsižvelgiant į Teisės departamento pastabas bei argumentus.

PIRMININKAS. Tvarka. Ačiū. Ar kolega V.Fiodorov būtų pasirengęs pateikti papildomo Socialinių reikalų ir darbo komiteto išvadą? Prašau iš tribūnos.

V.FIODOROV. Ačiū, pirmininke. Socialinių reikalų ir darbo komitetas svarstė įstatymo projektą Nr.IXP-1824 ir priėmė tokį sprendimą: “Įstatymo projektu siūloma įtvirtinti teisę valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms 2002–2004 metais mažinti Valstybės tarnybos įstatyme nustatytą valstybės tarnautojų darbo užmokestį, pratęsiant 2002 metų antrojo pusmečio praktiką, pritaikius indeksavimo koeficientus. Valstybės tarnautojų darbo užmokesčio skirtumo mažinimas neatitinka Valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintų pagrindinių valstybės tarnybos principų, taip pat Valstybės tarnybos įstatymo 24 straipsnio nuostatos, kad valstybės tarnautojų pareiginė alga yra vienoda visoms tos pačios kategorijos pareigybėms, todėl komitetas siūlo įstatymo projektą atmesti. Lėšų valstybės tarnautojų darbo užmokesčiui trūkumą siūlyti spręsti mažinant pareiginių algų koeficientų dydžius, nustatytus Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo pirmajame priedėlyje.” Komiteto sprendimas – bendru sutarimu už.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Išklausėm pagrindinio ir papildomo komiteto išvadas. Diskusijoje Statuto nustatyta tvarka pageidaujančių dalyvauti Seimo narių nėra. Ar būtų norinčių svarstant šį įstatymą kalbėti dėl balsavimo motyvų? Iš anksto užsiregistravo kolega K.Rimšelis, tačiau šiuo metu salėje jo nėra. P.Papovas – motyvai prieš. (Balsai salėje) O kaip norėtumėt paspausti? Už. Tai jūs spauskite mygtuką “už” ir po to didįjį mygtuką, tada pavyks. P.Papovas – motyvai už. Prašau.

P.PAPOVAS. Gerbiamieji kolegos, na, aš jau tribūnoje kalbėjau, nes Teisės ir teisėtvarkos komitetas siūlė grąžinti tobulinti. Bet komitetas kartu su Vidaus reikalų ministerija pats tobulino šį projektą, atsižvelgė į pastabas, todėl siūlom pritarti patobulintam variantui.

PIRMININKAS. Ačiū. Girdžiu skambantį mobilųjį telefoną. Kolegos, aš drįstu dar sykį priminti, kad posėdžių salėje telefonai turi būti perjungti į begarsį režimą. Kolegos, nesant bendro sutarimo, aš norėčiau prašyti jus pasiruošti ir balsuoti. Kas už tai, kad pritartume įstatymui Nr.IXP-1824 po svarstymo? Prašau balsuoti.

Balsavimo rezultatai: 33 – už, prieš – 3, 16 susilaikė. Po svarstymo įstatymo projektui yra pritarta. Judame į priekį labai sparčiai, tačiau aš klausčiau…

Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Seimo politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigybių, Seimo kanceliarijos ir Seimui atskaitingų institucijų, Respublikos Prezidento institucijos ir Respublikos Prezidentui atskaitingų institucijų, Nacionalinės teismų administracijos, teismų, prokuratūros ir savivaldybių institucijų valstybės tarnautojų suvienodintų pareigybių sąrašo patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr.IXP-2056 (pateikimas)

Matau atvykusį vidaus reikalų ministrą J.Bernatonį, todėl siūlyčiau svarstyti neeilinio vakarinio posėdžio darbotvarkės 3 klausimą Nr.IXP-2056. Tai yra Vyriausybės teikiamas Seimo nutarimo projektas. Taigi pateikimo stadija. Kviečiu, ministre, jus iš tribūnos pateikti klausimą. Kolegos, salėje yra labai didelis šurmulys. Prašyčiau atidumo.

J.BERNATONIS. Dėkoju, pone pirmininke. Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, Valstybės tarnybos įstatymo 8 straipsnio 1 dalis nustato, kad Seimas nutarimu tvirtina Vyriausybės teikiamą Seimo politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigybių, Seimo kanceliarijos ir Seimui atskaitingų institucijų, Respublikos Prezidento institucijos ir Respublikos Prezidentui atskaitingų institucijų, Nacionalinės teismų administracijos, teismų, prokuratūros ir savivaldybių institucijų valstybės tarnautojų suvienodintų pareigybių sąrašą. Ši įstatymo nuostata buvo įgyvendinta šių metų birželio 27 dieną Seimui priėmus nutarimą dėl Seimo politinio (asmeninio) pasitikėjimo ir t.t. tarnautojų suvienodintų pareigybių sąrašo patvirtinimo. Seimo kanclerio 2002 m. spalio 28 d. raštu Vyriausybei buvo siūloma teikti Seimui tvirtinti pridedamą Seimo nutarimo projektą dėl atitinkamo Seimo nutarimo pakeitimo. Šiam projektui buvo pritarta Seimo valdybos posėdžio metu.

Teikiamame projekte siūlomi šie galiojančio suvienodintų pareigybių sąrašo pakeitimai. Pirma, atsisakyti Seimo kanceliarijos vyriausiojo patarėjo pareigybės bei pakeisti pareigybių kategorijų intervalą: Seimo kanceliarijos vyresniojo patarėjo – nuo 14 iki 16 (buvo nuo 16 iki 17), Seimo kanceliarijos patarėjo – nuo 13 iki 15 (buvo nuo 15 iki 16) ir Seimo Pirmininko pavaduotojo patarėjo – nuo 14 iki 16 (buvo nuo 11 iki 15). Derinant su Teismo antstolių įstatymu, vietoj antstolio pareigybės nustatyti teismo antstolio pareigybę. Atsižvelgiant į tai, kad savivaldybės administratorius ir kontrolierius yra įstaigų vadovai, patikslinti keičiamą nutarimą ir prie įstaigų vadovų pareigybės nustatyti išlygą dėl savivaldybės administratoriaus ir savivaldybės kontrolieriaus, nes šių pareigybių kategorijos intervalas nustatomas atskirai, kitoje pastraipoje. Taip pat atsižvelgiant į tai, kad Konkurencijos tarybą aptarnauja jos administracija, kuriai vadovauja direktorius, keičiamą nutarimą papildyti tarybos administracijos direktoriaus pareigybe. Keičiamu nutarimu patvirtintame priede “Valstybės ir savivaldybės institucijų ir įstaigų sąrašas pagal grupes” laikyti, kad savivaldybės politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai priskiriami tai įstaigų grupei, kuriai yra priskirta savivaldybės administracija, kurioje jie dirba. Šis patikslinimas būtinas, nes galiojančiame suvienodintų pareigybių sąraše nėra nustatyta, kuriai valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų grupei priskiriami savivaldybių politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai: mero patarėjas, valstybės tarybos sekretorius ir mero padėjėjas. Tai neleidžia nustatyti šioms pareigybėms kategorijos ir lygio. Tiek būtų.

PIRMININKAS. Ačiū, ministre. Du Seimo nariai nori jūsų paklausti. Pirmasis yra A.Sakalas. Prašom.

A.SAKALAS. Gerbiamasis ministre, kažkodėl šiame sąraše nėra Vyriausybės aparato darbuotojų. Matyt, tai yra kitame įstatyme. Aš norėčiau jūsų paklausti, kaip vis dėlto galima palyginti Seimo ir Prezidentūros kanceliarijų darbuotojų pareiginius atlyginimus su Vyriausybės kanceliarijos darbuotojų? Ir dar norėjau jūsų paklausti. Juk antstoliai nuo Naujųjų metų nebebus valstybės tarnautojai. Jie, kaip ir notarai, sakyčiau, bus, na, kita firma, bet tai nebus valstybės tarnautojai.

J.BERNATONIS. Taip. Dėkoju už klausimą. Iš tiesų, kaip aš jau minėjau, pagal Valstybės tarnybos įstatymo 8 straipsnio 1 dalį Vyriausybės teikimu Seimas nutarimu tvirtina Seimo, Prezidentūros ir panašių institucijų kategorijas, atskaitingų Seimui tarnautojų kategorijas. Todėl Vyriausybė teikia Seimui ir Seimas tvirtindamas, aš manau, atsižvelgs dar į kai kuriuos patikslinimus, pastabas, kurie nebuvo pasiūlyti Seimo valdybos Vyriausybei, tačiau šis teikimas gali būti įvairiai koreguojamas. Kaip žinote, vykdomosios valdžios, taip apibendrinančiai pasakyčiau, suvienodintos tarnautojų kategorijos yra tvirtinamos kitu nutarimu, Vyriausybės nutarimu. Jis nėra keičiamas, tačiau, kaip žinote, kadangi ir Seimas, ir Vyriausybė yra vienodo lygmens, tai yra sąlyginai priskirti pirmajam lygiui, todėl kategorijos, priskirtos analogiškoms pareigybėms, yra adekvačios. Čia nesprendžiamas konkretaus atlyginimo klausimas, nes, kaip žinote, įstatymas suteikia plačias galimybes, bet sprendžiamas kategorijų klausimas.

PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų taip pat nori klausti kolega V.Fiodorov ir tai būtų paskutinis klausimas.

V.FIODOROV. Gerbiamasis ministre, kaip žinome, Seimo pagrindinė funkcija yra leisti įstatymus, o šį darbą atlikti padeda Seimo patarėjai. Be įstatymų leidybos Seimas vykdo ir parlamentinę kontrolę. Siūlomi pakeitimai sąlygotų tai, kad Seimui atskaitingų institucijų valstybės tarnautojų darbo užmokestis būtų didesnis nei Seimo patarėjų, kurie iš esmės organizuoja bei vykdo šį darbą. Jeigu patarėjų kategorijos mažinimo motyvas yra tas, kad Seimo kanceliarijai trūksta darbo užmokesčio asignavimų, tai visiškai neaišku, kodėl tą trūkumą norima kompensuoti tik patarėjų sąskaita ir nesiūloma mažinti kitų pareigybių atlyginimų?

J.BERNATONIS. Dėkoju, kolega, už klausimą. Jokiu būdu negalėčiau sutikti su tuo, kad Seimui atskaitingų institucijų patarėjai gaus tokias pat kategorijas kaip Seimo patarėjai, nes, kaip jūs žinote, pirmajam lygiui yra priskirta labai nedaug valstybės institucijų. Seimas, Vyriausybės kanceliarija, ministerijos, Konstitucinis Teismas, Aukščiausiasis Teismas, Europos komitetas, rodos, ir Europos teisės departamentas. Taigi, jeigu kalbėsime apie atskaitingumą, tai analogiškos kategorijos bus būtent šiose institucijose. Aš suprantu, kad norisi turbūt ir patarėjams gauti didesnius atlyginimus, deja, yra tokia situacija. Mūsų siūlymas yra tam tikras institucijas prilyginti vienam lygmeniui, tačiau, jeigu Seimo valdyba manys, kad vienam ar kitam patarėjui pagal jo kvalifikaciją reikėtų mokėti daugiau, tam yra kvalifikacinės klasės. Už pirmąją kvalifikacinę klasę galima gauti iki 50%, todėl jokių problemų neiškils. O apie tai, kad gaus mažiau, tikrai negali būti nė kalbos.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamasis ministre, jūs atsakėte į visus klausimus.

J.BERNATONIS. Ačiū.

PIRMININKAS. Pateikimo stadijoje pasisakyti vienam – už, vienam – prieš ar būtų norinčių? Ne. Kolegos, ar nesant prieštaraujančių mes galėtume po pateikimo pritarti šiam Vyriausybės teikiamam Seimo nutarimo projektui? Ačiū. Pritarta po pateikimo bendru sutarimu. Seniūnų sueiga siūlo tokią svarstymo eigą: pagrindiniu skirti Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetą, papildomu – Socialinių reikalų ir darbo komitetą. Yra pasiūlymas pakeisti. Bet kurios replikos ar pasiūlymai sakomi prie mikrofono. Kolega A.Macaitis. Prašom.

A.MACAITIS. Aš taip pat siūlyčiau papildomu komitetu Biudžeto ir finansų komitetą, nes čia eina milžiniški pinigai ir reikia svarstyti tokius klausimus.

PIRMININKAS. Gerai, ar mes galime sutarti neprieštaraujant, kad papildomu įtraukiame Biudžeto ir finansų komitetą, nes matome, kad tai tikrai susiję su pinigais? Pirmininkas netgi džiaugiasi. Gerai. Bendru sutarimu papildomu dar numatome Biudžeto ir finansų komitetą. Dabar kolega V.Fiodorov, centrinis mikrofonas, dėl sukeitimo vietomis. Prašom.

V.FIODOROV. Ačiū. Gerbiamasis pirmininke, siūlau pagrindiniu skirti Socialinių reikalų ir darbo komitetą, o papildomu – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetą.

PIRMININKAS. Ar tai priimtina visiems? (Balsas salėje) Nėra priimtina. Turbūt dabar turėtume dėl to balsuoti. Ką gi. Tai būtų alternatyvinis balsavimas. Balsavimas už reikštų pritarimą, kad pagrindiniu skiriamas Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, balsavimas prieš yra nuomonė, kad pagrindinis yra Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Susilaikymo balsai nebus skaičiuojami. Už – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, prieš – Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Prašom balsuoti. Prašau balsuoti, o ne agituoti.

40 balsavus už pirmąją alternatyvą, 7 už antrąją, pagrindiniu yra numatytas Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Ar jūs sutiktumėte, kad lieka papildomu? Taigi papildomi yra du komitetai: Socialinių reikalų ir darbo komitetas bei Biudžeto ir finansų komitetas. Ar daugiau jokių siūlymų neturime? Jei ne, tada dėl svarstymo datos. Preliminari svarstymo data būtų siūloma šių metų gruodžio 5 diena. Iš principo tai reiškia ne ką kita, o skubos tvarkos taikymą. Ar priimtina tokia data? Ačiū. Klausimas tikrai yra svarbus, jį dar šiemet turime išspręsti. Taigi šio klausimo svarstymas yra baigtas.

Baudžiamojo kodekso 53¹ straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-1681(2*) (svarstymas)

Eilės tvarka darbotvarkės 4 klausimas – Baudžiamojo kodekso 53¹ straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-1681(2). Svarstymo stadija. Pagrindinio – Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadą iš tribūnos pateikti kviečiu V.Popovą, komiteto pranešėją.

V.POPOVAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas svarstė šį įstatymo projektą. Gauta keletas pastabų iš atitinkamų institucijų. Seimo Teisės departamento išvadai komitetas pritaria. Lietuvos Respublikos Aukščiausiasis Teismas pastabų ir pasiūlymų neturėjo. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos pateikė pastabą, kuriai pritarta komitete. Į Teisės instituto pastabas atsižvelgta redaguojant galutinį projekto variantą. Komiteto nutarimas – bendru sutarimu pritarti patobulintam įstatymo projektui. Siūlome Seime pritarti po svarstymo. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Papildomų komitetų nebuvo. Diskusijoje pageidaujančių Statuto nustatyta tvarka užsiregistravusių nėra. Pasiūlymų ir pastabų taip pat nėra gauta. Kolegos, ar būtų norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų svarstymo stadijoje? Vienas – už, vienas – prieš. Pageidaujančių nėra. Ar galime nesant prieštaraujančių pritarti po svarstymo šiam įstatymo projektui bendru sutarimu? Prieštaraujančių nėra. Po svarstymo įstatymui yra pritarta bendru sutarimu.

Mokesčių administravimo įstatymo 2, 7, 14, 16, 17, 18, 22, 27, 29, 32, 39(1), 54, 56, 57, 58 straipsnių pakeitimo ir papildymo bei Įstatymo papildymo 6¹ ir 27¹ straipsniu įstatymo projektas Nr.IXP-1961(2*) (svarstymas)

Esame pasistūmėję valandą anksčiau su svarstomais klausimais, būtų siūlymas mėginti svarstyti rezervinius klausimus. Jeigu neprieštarautumėte, rezervinis antrasis klausimas – Mokesčių administravimo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-1961(2). Pagrindinis komitetas – Biudžeto ir finansų komitetas. Pranešėjas – G.Šivickas. Kviečiu jus į tribūną pateikti komiteto išvadą.

G.ŠIVICKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai. Komitetas apsvarstė šį įstatymo projektą, atsižvelgė į visas Teisės departamento teiktas pastabas. Europos Teisės departamentas šiam įstatymo projektui pastabų neturi, Savivaldybių asociacijos pasiūlymui yra nepritarta. Pritarta mano pasiūlymui, kuris iš esmės, atsižvelgiant į Teisės departamento pastabas, yra tikslinamasis projektas. Taigi komitetas patikslintam projektui pritaria bendru sutarimu.

PIRMININKAS. Nepabėkite, gerbiamasis pranešėjau. Norėčiau jūsų paklausti. Jūs turbūt žinote, kad jau po to, kai svarstė komitetas, yra naujos Teisės departamento išvados. Ar komitetas neturėjo progos?

G.ŠIVICKAS. Naujos Teisės departamento pastabos bus svarstomos prieš priėmimą, po šios stadijos.

PIRMININKAS. Jūs jų nekomentuojate?

G.ŠIVICKAS. Ne.

PIRMININKAS. Gerai. Ačiū. Jokių pastabų ir pasiūlymų gauta nėra. Nėra norinčių ir dalyvauti diskusijoje. Kolegos, ar būtų norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų vienas – už, vienas – prieš? Pageidaujančių kalbėti nėra. Ar įstatymui Nr.IXP-1961 mes galėtume pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Iš kairės yra prieštaravimų. Teks registruotis, suprantu, ir balsuoti. Prašau balsuoti dėl to, ar pritariame įstatymui  (registracijos Nr.IXP-1961) po svarstymo?

Užsiregistravo 46.

40 – už, 1 – prieš, 3 susilaikė. Po svarstymo įstatymui yra pritarta.

Pelno mokesčio įstatymo 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-1607(2*) (svarstymas)

Dabar turėtume pasitarti, kuriuos klausimus, esant ar nesant galimiems pranešėjams, svarstyti. Jeigu kolega G.Šivickas būtų pasirengęs, mes svarstytume trečiąjį rezervinį. Vietoj (minutėlę!) A.Plokšto pateiktumėte. Taigi Pelno mokesčio įstatymo 11 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymas Nr.IXP-1607. Prašom.

G.ŠIVICKAS. (…) buvo svarstytas taip pat komitete, iš dalies atsižvelgta į Teisės departamento pastabas. Europos teisės departamentas neturi pastabų. Komitetas pritarė Finansų ministerijos teikiamam siūlymui pakeisti teikiamo projekto nuostatą, ir komitetas tam pritarė. Iš esmės pritariama bendru sutarimu.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Papildomas yra Ekonomikos komitetas. Komiteto paskirtas pranešėjas yra P.Vilkas. Kviečiu iš tribūnos, kolega, pateikti papildomo komiteto išvadą.

P.VILKAS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, Ekonomikos komitetas, apsvarstęs Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 11 straipsnio papildymo įstatymo projektą, bendru sutarimu pritarė iniciatorių pateiktam įstatymo projektui. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Diskusijoje, išklausius pagrindinio ir papildomo komitetų išvadas, pageidaujančių dalyvauti Seimo narių nėra. Klausčiau, ar svarstymo stadijoje būtų norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Vienas kalbėtų už, vienas – prieš. Pageidaujančių nėra. Kolegos, todėl aš klausiu, ar mes galime po svarstymo šiam įstatymo projektui pritarti bendru sutarimu? Prieštaraujančių nėra. Po svarstymo pritarta bendru sutarimu.

Ką gi, norėčiau konstatuoti, kad nesame pasirengę judėti toliau į priekį. Judame su rezerviniais, bet ir jiems pranešėjai nėra pasirengę. (Balsai salėje)

Administracinių teisės pažeidimų kodekso 183 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-1722(2*) (svarstymas)

Dėl šeštojo yra. Gerai. Šeštasis rezervinis – Administracinių teisės pažeidimų kodekso 183 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-1722(2). Pagrindinis – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Jo išvadą kviečiu pateikti komiteto pirmininką A.Sakalą. Ruošiasi Žmogaus teisių komiteto pranešėjas M.Bastys. Prašom.

A.SAKALAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, komitetas svarstė šį projektą. Buvo gauta pastabų, į jas atsižvelgta. Komitetas patobulino projektą. Balsavimo rezultatai: 7 – už, prieš nėra, 1 susilaikė. Atskirųjų nuomonių nėra.

PIRMININKAS. Ačiū. M.Bastys. Prašom pateikti iš tribūnos papildomo Žmogaus teisių komiteto išvadą.

M.BASTYS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, Žmogaus teisių komitetas kaip papildomas svarstė įstatymo projektą Nr.IXP-1722. Komiteto sprendimas yra toks: “Nepritarti iniciatorių pateiktam projektui. Balsavimo rezultatai: 5 – už, 1 – prieš ir susilaikiusių nėra”. Dėkui.

PIRMININKAS. Dar kartą. Nepritarti išvadai, ar ne?

M.BASTYS. Atsiprašau, dar pateiksiu motyvą. “Sutinkant su Teisės departamento išvada, kad analogiško turinio įstatymo projektas Nr.IXP-1634 Seimo buvo atmestas mažiau nei prieš šešis mėnesius”.

PIRMININKAS. Ačiū. Taigi, kolegos, nėra bendro sutarimo. Diskusijoje dalyvauti pageidaujančių nėra, nors klausimas ir yra rezonansinis. Taigi, kolegos, ar dėl balsavimo motyvų būtų norinčių kalbėti? Vienas kalba už, vienas – prieš. Pageidaujančių nėra. Kolegos, svarstome projektą Nr.IXP-1722. Primenu įstatymo projektą – Administracinių teisės pažeidimų kodekso 183 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Prašau pasiruošti ir balsuoti. Kas pritaria, kad šiam įstatymo projektui būtų pritarta po svarstymo?

Balsavimo rezultatai: 24 – už, prieš nėra, 10 susilaikė. Po svarstymo įstatymo projektui pritarta.

Seimo nutarimo „Dėl Seimo nutarimo „Dėl atstovavimo Lietuvos Respublikos Seimui Konvente dėl Europos ateities“ 1 straipsnio pakeitimo“ projektas Nr.IXP-2080(2*) (svarstymas)

Kolegos, svarstome penktąjį rezervinį klausimą – Seimo nutarimo “Dėl Seimo nutarimo “Dėl atstovavimo Lietuvos Respublikos Seimui Konvente dėl Europos ateities” 1 straipsnio pakeitimo” projektą Nr.IXP-2080. Yra svarstymo stadija. Kviečiu į tribūną pranešėją J.Karosą. Prašom, kolega.

J.KAROSAS. Gerbiamieji kolegos, kokių nors pasiūlymų šiam svarstomam projektui nebuvo. Mes, Europos komitetas, lapkričio 25 dieną projektą svarstėme ir pritarėme, kad gerbiamasis A.Gricius būtų deleguotas į Konventą dėl Europos ateities. Už šį pasiūlymą balsavo visi komiteto nariai, kurie dalyvavo posėdyje. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Taigi svarstymo stadija. Ar būtų norinčių kalbėti dėl šio klausimo dėl balsavimo motyvų? J.Razma. Prašom.

J.RAZMA. Dar vakar, ko gero, būčiau negalėjęs kalbėti iš esmės prieš šį projektą, tačiau šiandienos rytinio posėdžio svarbūs balsavimai atskleidė naują situaciją Seime, nes keičiasi Seimo daugumos ir mažumos apibūdinimas. Balsavimas dėl pasitikėjimo ministru, dėl biudžeto yra pats esmingiausias balsavimas, kuris rodo, kas yra Seimo dauguma, kas yra Seimo mažuma. Šiuose balsavimuose Liberalų demokratų frakcija parodė, kad ji balsuoja su dauguma. Todėl išeitų, kad pagal šį projektą į Konventą deleguojami trys daugumos atstovai, vienas mažumos, t.y. ponas A.Gricius. Gal gali būti ir toks delegavimas, bet gal būtų logiškiau į mažumai skirtas vietas kviesti ar Valstiečių ir Naujosios demokratijos partijos, ar Konservatorių, ar pagaliau du Liberalų frakcijų atstovus, jeigu mes laikomės santykio, kad du daugumai, du mažumai. Tokia būtų mano pastaba, kuri balsuojant verčia susilaikyti.

PIRMININKAS. Ačiū. J.Karosas norėjo prieš, bet… Kolegos, dėl vedimo tvarkos, matau, – R.Vaštakas. Prašom.

R.VAŠTAKAS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, norėjau Liberalų frakcijos vardu, remdamasis Statuto 109 straipsniu, paprašyti pertraukos iki kito posėdžio.

PIRMININKAS. Gerai. Galbūt mes galime baigti bent pasakyti motyvus, o tada apsispręsime dėl pertraukos, nes bent šiek tiek būtume pasistūmėję į priekį. Gerai. J.Karosas – motyvai už. Prašom.

J.KAROSAS. Gerbiamieji kolegos, tai, kuo žaidžia kai kurie labai išmintingi kolegos konservatoriai, yra visiškai nestatutiška. Mes turime oficialiai įtvirtintas opozicines Seimo frakcijas ir mes pagal tai atitinkamai deleguojame žmones. O jeigu liberalai nesutaria tarpusavyje, tai aš kai ko nesuprantu. Mielieji kolegos, jūs būtent pasiūlėte gerbiamąjį A.Gricių, mes palaikėme komitete ir tai siūlome padaryti Seimui. Dabar vėl kažkokios pertraukos, nesuprantu, kam, kas čia vyksta.

PIRMININKAS. Gerai. Ačiū už kalbas dėl motyvų. Aš manau, turbūt pertrauka nereiškia perturbacijų, bet J.Olekas – dėl vedimo tvarkos. Prašom, kolega.

J.OLEKAS. Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Kadangi jūs buvote paskelbęs kalbas dėl motyvų ir tuo metu kalbėjo, ir aš negalėjau kitų pasiūlymų teikti, aš frakcijos vardu siūlau 30 minučių pertrauką pasakius motyvus.

PIRMININKAS. Na, galėčiau konsultuoti šitaip: nesiskaito jūsų pasakymas, nes pirmas buvo R.Vaštako pasiūlymas. Aš manau, šiuo atveju turbūt visos frakcijos turėtų ieškoti sutarimo ir pertrauka nereiškia kokios nors problemos. Frakcijos galėtų susitikti ir, jeigu reikia, ieškoti sutarimo. Vienu ar kitu būdu klausimas judės į priekį. Matau, J.Lionginas. Prašom.

J.LIONGINAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Buvo paminėta Liberaldemokratų frakcija. Man tenka apgailestauti, kad J.Razma jau beveik 10 metų dirbdamas Seime taip ir neišmoko Seimo statuto. Tegul skaito Konstituciją, Seimo statutą ir žino, kad kiekvienas Seimo narys yra laisvas ir gali balsuoti, kaip jis nori. O jeigu konservatoriams, artėjant rudens pabaigai, atrodo kaip nors kitaip, tai, manau, pas mus Seime yra daug medikų.

PIRMININKAS. Yra ne tik medikų. Kolegos, buvo pasiūlymas daryti pertrauką, pasiūlymas opozicinės frakcijos vardu. Taigi aš prašau pasiruošti ir balsuoti. Kolegos, prašau laikytis rimties. Aš formuluoju balsavimo klausimą. Balsavimas už reiškia pritarimą tam, kad būtų padaryta pertrauka iki artimiausio posėdžio, balsavimas prieš reiškia nepritarimą. Prašau pasiruošti ir balsuoti. Balsuojame dėl pertraukos.

Iš 39 užsiregistravusių 13 – už, pakankamas balsų skaičius, daugiau nei viena penktoji. Pertrauka iki artimiausio posėdžio svarstant šį klausimą.

Telekomunikacijų įstatymo 6, 24, 26 ir 27 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-2091 (svarstymas)

Kolegos, mes galėtume pradėti svarstyti rezervinį 4 klausimą, visą paketą įstatymų, susijusių su Telekomunikacijų įstatymo tobulinimu po Konstitucinio Teismo sprendimo. Kviečiu Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininką A.Sakalą į tribūną. Iš eilės, pradedant nuo Nr.IXP-2091.

A.SAKALAS. Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Norėčiau priminti kolegoms, kad po Konstitucinio Teismo sprendimo teko koreguoti keturis įstatymus. Štai pirmasis – tai Telekomunikacijų įstatymo 6, 24, 26, 27 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-2091. Gavome pastabų, jas apsvarstėme. Projektą patobulinome, tačiau reikėtų apsispręsti dėl tų pastabų, kurias pateikė komitetas, Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Daliai pastabų pritarėme, vienai pastabai nepritarėme. Aš norėčiau prašyti, kad komitetas galbūt sutiktų ir atsiimtų savo pastabą. Jie pasiūlė išbraukti žodį “techninius”. Išbraukti iš sakinio “Lietuvos Vyriausybė (…) tvarka kaupia, saugo informaciją apie tai, kokius techninius duomenis fiksuoja ir saugo”. Žodį “techninius” jie pasiūlė išbraukti. Bet, mūsų nuomone, čia kaip tik turėta omeny techniniai duomenys, kurie pateikiami tik Ryšių reguliavimo tarnybai, o ne asmens duomenys, kurie pateikiami duomenų apsaugos inspekcijai. O visoms kitoms ir komiteto, ir Informacinės visuomenės plėtros komiteto pastaboms pritarėme. Balsavimo rezultatai – bendru sutarimu pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Tai yra svarstymo stadija. Turėtume išklausyti, be pagrindinių, ir papildomus komitetus. Dėkoju, pranešėjau. Kviečiu Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininką A.Sadecką iš tribūnos pateikti jūsų vadovaujamo komiteto išvadą ir kviesčiau pasitarti, kas Informacinės visuomenės plėtros komiteto vardu pateiks išvadą. Gerai. Prašom, kolega. Taip, svarstom Telekomunikacijų įstatymą Nr.IXP-2091.

A.SADECKAS. Taip. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, kaip kolega A.Sakalas minėjo, komitetas apsvarstė įstatymo projektą ir bendru sutarimu siūlė pagrindiniam komitetui jį tobulinti. Manau, tie pasiūlymai bus, matyt, atskirai aptarti. Dėl to, ką minėjo kolega A.Sakalas, dėl 6 straipsnio, išbraukti žodį “techninius”, aš už komitetą negalėčiau pasakyti, nes buvo komiteto sprendimas, nors taip lyg ir būtų galima sutikti. Šiame 4 straipsnyje mes siūlėme keletą, sakyčiau, svarbių tokių momentų, į kuriuos iš dalies Teisės ir teisėtvarkos komitetas atsižvelgė. Norėčiau kai kuriuos ir pabrėžti. 27 straipsnyje “Ypatingos aplinkybės” komitetas siūlo, jog “telekomunikacijų operatoriai, telekomunikacijų paslaugų teikėjai privalo įstatymo nustatyta tvarka turimą ir nusikaltimų užkardymui, tyrimui, nustatymui reikalingą informaciją pateikti operatyvinės veiklos subjektams, kvotos ir tardymo organams”. Komitetas siūlė po “informacija” įdėti žodžius “pateikti neatlyginamai ir nedelsiant”. Iš dalies komitetas į tai atsižvelgė. Ir antras siūlymas, kuris buvo komitetui, jog “telekomunikacijų operatorius prieš šešis mėnesius privalo pranešti Ryšių reguliavimo tarnybai apie savo tinkle ar savo ir kitų telekomunikacijų operatorių tinklų sujungimo taškuose numatomus daryti pakeitimus, galinčius apsunkinti Vyriausybės įgaliotoms institucijoms įstatymų nustatyta tvarka vykdyti telekomunikacijų tinklais perduodamą informacijos kontrolę”. Komitetas manė, irgi bendru sutarimu, jog tai yra pakankamai svarbios pataisos šiam projektui ir siūlė atsižvelgti.

PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, patikslinkime dėl tų pasiūlymų, kurie buvo jūsų pateikti ir iš dalies pritarta, ar jūs norite, kad vis tiek būtų dėl jų balsuojama, ar jūs sutinkate, kad yra rasti kompromisai? Turiu minty dėl neatlygintinai ir nedelsiant jūsų siūlymo ir dėl šešių mėnesių. Ar jūs sutinkat, kad tai yra kompromisiniai…

A.SADECKAS. Pagal projektą… Manau, kad už komitetą negalėčiau atsakyti. Bet pats manyčiau, kad tai būtų galima.

PIRMININKAS. Gerai. Tvarka, vis tiek korektiška būtų balsuoti, kad būtų aiški situacija, bet dėkoju tuokart, gerbiamasis pranešėjau, už jūsų komiteto išvados pateikimą. Ar A.Kunčinas būtų tas komiteto pranešėjas, kuris pateiktų jūsų papildomo… Ačiū, kolega Sadeckai. Kitas papildomas yra Informacinės visuomenės plėtros komitetas. Komiteto pirmininkas A.Kunčinas iš tribūnos pateikia išvadą.

A.KUNČINAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, Informacinės visuomenės plėtros komitetas nagrinėjo visų keturių įstatymų projektus, kurie buvo parengti pagal Konstitucinio Teismo sprendimą. Nagrinėdami du įstatymų projektus, kurie yra pateikti dėl Telekomunikacijų įstatymo, pateikėme kelias pastabas ir vienam, ir kitam įstatymo projektui, į jas pagrindinis komitetas atsižvelgė. Mūsų komitetas bendru sutarimu tiems įstatymų projektams pritarė iš esmės pateikdamas pastabas, į kurias pagrindinis komitetas atsižvelgė. Kalbant apie kitus du įstatymų projektus, tai dėl Baudžiamojo kodekso ir Operatyvinės veiklos įstatymo, mūsų komitetas tiems įstatymų projektams pritarė bendru sutarimu. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, išklausėm abiejų papildomų komitetų išvadas. Pereiname prie pasiūlymų, kuriems pagrindinis komitetas nepritaria. Jeigu mes galėtume konstatuoti, kad dviem pasiūlymams, susijusiems su 4 straipsnio 2 bei 3 dalimis, buvo pritarta iš dalies ir komiteto pranešėjas laiko, kad yra atspindėti jų pasiūlymai iš esmės, dėl jų nebalsuotume. Dabar turėtume apsispręsti dėl vienintelio, kuriam nepritaria pagrindinis komitetas. Tai yra susiję su 1 straipsniu, kuriuo siūloma 6 straipsnio 2 dalį papildyti nauja dalimi, o toje naujai papildomoje dalyje išbraukti žodį “techninius”. Ar būtų norinčių kalbėti, iš esmės jau laikant, kad pranešėjas pateikė šį pasiūlymą, dėl balsavimo motyvų? Dėl šio pasiūlymo ne. Gerbiamieji kolegos, ar mes galime bendru sutarimu, kaip supratau ir iš paties pranešėjo, laikyti, kad šiam pasiūlymui nėra pritarta? Atsiprašau už klausimo pateikimą tokia forma, bet manau, kad taip galime judėti į priekį greičiau. Nepritarta pasiūlymui, kurį teikia Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Taigi visus pasiūlymus, kuriems nebuvo pritarta pagrindiniame komitete, mes esame apsvarstę svarstant įstatymą Nr.IXP-2091. Ar dėl viso įstatymo projekto svarstymo stadijoje būtų norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Ne, nėra. Ar galime pritarti po svarstymo bendru sutarimu? Prieštaraujančių nėra. Pritarta po svarstymo bendru sutarimu.

Telekomunikacijų įstatymo 8, 24, 52 ir 57 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-2092(2*) (svarstymas)

Svarstome antrą susijusį su tuo klausimą. Rezervinis 4b – Telekomunikacijų įstatymo 8, 24, 52 ir 57 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-2092(2). Tribūnoje – pagrindinio komiteto pranešėjas J.Sabatauskas. Pristatykite išvadą.

J.SABATAUSKAS. Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, šis projektas yra analogiškas prieš tai svarstytam, tik toks jų skirtumas, kad vienas iš šių įstatymų šiandien yra galiojantis, kuriam teikiamos pataisos, kitas įsigalios po Naujųjų metų, nuo 2003 m. sausio 1 d. Visi pakeitimai yra analogiški, tik numeracija skiriasi, ir faktiškai siūlymai buvo tokie patys. Kaip minėjau, jeigu į visus siūlymus neatsižvelgta 100%, tai atsižvelgta iš dalies, šiek tiek redaguojant tų siūlymų pačią redakciją.

PIRMININKAS. Ačiū, pranešėjau. Nepabėkite iš tribūnos. Kadangi tai yra tapatūs pasiūlymai, tiktai dėl skirtingų įstatymų, kurie įsigalioja skirtingu laiku arba galioja dabar, galime laikyti, kad papildomų komitetų išvados jau buvo pateiktos. Ačiū. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau.

Du siūlymai, kuriems nutarta pritarti iš dalies, kuriuos teikia Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Komitetas yra išsakęs nuomonę kaip papildomas, kad juos tenkina patobulintas variantas. Nesant norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų dėl šio įstatymo projekto po svarstymo, ar mes galėtume pritarti bendru sutarimu? Prieštaraujančių nėra. Pritarta įstatymui Nr.IXP-2092(2) po svarstymo bendru sutarimu.

Baudžiamojo proceso kodekso 48 ir 198² straipsnių pakeitimo bei Kodekso papildymo 198³ straipsniu įstatymo projektas Nr.IXP-2093(2*) (svarstymas)

Trečias įstatymas, susijęs su dabar svarstomais, yra rezervinis 4c klausimas – Baudžiamojo proceso kodekso dviejų straipsnių pakeitimo ir papildymo nauju straipsniu projektas Nr.IXP-2093. J.Sabatauskas pateiks pagrindinio komiteto išvadą.

J.SABATAUSKAS. Dėl Baudžiamojo proceso kodekso 198², 48 straipsnių pakeitimo bei papildymo 198 straipsnio trečia dalimi buvo Nacionalinio saugumo, Informacinės visuomenės komitetų siūlymai. Informacinės visuomenės komitetas iš esmės pritarė, siūlė atsižvelgti į Teisės departamento pastabas. Į jas buvo atsižvelgta, nes faktiškai ir Teisės departamento atstovas dirbo darbo grupėje prie šių įstatymų rengimo. Į Nacionalinio saugumo tai pat iš esmės atsižvelgta. Čia buvo viena pastaba, antra pastaba. Siūlė svarstyti vieno straipsnio dalies tikslingumą, bet mes palikome, atsižvelgėme į naujojo Baudžiamojo proceso kodekso 154 straipsnio redakciją, kad būtų užtikrinta įtariamo kaltinamojo teisė į gynybą. Manome, kad tai yra numatyta naujajame kodekse. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Bendru sutarimu už buvo pritarta Nr.IXP-2093. Papildomi komitetai. Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Komiteto pirmininkas A.Sadeckas. Ar būtumėte pasiruošęs pateikti išvadą?

A.SADECKAS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, Baudžiamojo proceso kodekso straipsnių pakeitimo bei papildymo įstatymo projektą komitetas apsvarstė ir bendru sutarimu nusprendė iš esmės pritarti iniciatoriaus pateiktam įstatymo projektui bei siūlyti pagrindiniam komitetui apsvarstyti tikslingumą atsisakyti projekto 2 straipsnio, keičiamo Baudžiamojo proceso kodekso 198² straipsnio 6 dalies, arba perkelti šias nuostatas į Baudžiamojo proceso kodekso bendrąją dalį. Čia komitetas siūlė panagrinėti ir apsvarstyti tikslingumą. Teisėtvarkos komitetas nagrinėjo šį klausimą ir atsižvelgė į tą siūlymą.

PIRMININKAS. Gal kartu kaip papildomas komitetas galėtumėte pateikti ir kitą įstatymą taupant laiką? Operatyvinės veiklos įstatymo Nr.IXP-2094 išvada.

A.SADECKAS. Dėl Operatyvinės veiklos įstatymo pataisų siūlyta pagrindiniam komitetui pritarti pateiktam įstatymo projektui.

PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis pranešėjau. Papildomas – Informacinės visuomenės plėtros komitetas jau vienu ypu pristatė, jeigu aš teisingai suprantu. Ar galime laikyti, kad papildomas Informacinės visuomenės plėtros komitetas išvadas yra pateikęs neatsiklausus Seimo, bet jam neprieštaraujant jos yra laikomos pateiktomis? Ačiū.

Kolegos, dėl Baudžiamojo proceso kodekso dviejų straipsnių papildymo projekto Nr.IXP-2093 norinčių dalyvauti diskusijoje nėra. Įregistruotų pasiūlymų ir papildymų taip pat nėra. Ar būtų norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Norinčių nėra. Kolegos, ar galime, nesant prieštaraujančių, pritarti Nr.IXP-2093 po svarstymo bendru sutarimu? Prieštaraujančių nėra. Projektui Nr.IXP-2093(2) yra pritarta po svarstymo bendru sutarimu.

Rezervinis 4d klausimas taip pat susijęs su ką tik svarstytais – Operatyvinės veiklos įstatymas Nr.IXP-2094. Jūs, rodos, dar nepateikėt jo?

Operatyvinės veiklos įstatymo 7, 10 ir 23 straipsnių pakeitimo bei 24 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr.IXP-2094(2*) (svarstymas)

J.SABATAUSKAS. Ačiū. Atsiprašau, iš tikrųjų Operatyvinės veiklos įstatymo pakeitimo projektui buvo Teisės departamento, Teisės instituto, Prokuratūros, Vidaus reikalų ministerijos, Policijos departamento pastabų. Faktiškai į jas buvo atsižvelgta. Taip pat atsižvelgta į papildomų komitetų pastabas ir bendru sutarimu pritarta patobulintam įstatymo projektui.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Abiejų papildomų komitetų išvados, mums vienodai suprantant klausimą, jau buvo pateiktos, laikome, kad jos buvo pateiktos. Pritarimas taip pat abiejuose komitetuose buvo, todėl aš dabar norėčiau klausti, nesant norinčių dalyvauti diskusijoje ir kalbėti dėl balsavimo motyvų svarstymo stadijoje, ar mes galime po svarstymo pritarti įstatymo projektui Nr.IXP-2094(2) bendru sutarimu? Prieštaraujančių nėra. Pritarta bendru sutarimu.

Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimo įstatymas Nr.IXP-1716Gr. (Respublikos Prezidento grąžintas Seimui pakartotinai svarstyti) (pateikimas)

Norėčiau dabar siūlyti iš rezervinių klausimų grįžti į pagrindinę darbotvarkę, prie vakarinio neeilinio plenarinio posėdžio darbotvarkės 5 klausimo, t.y. Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimo įstatymo Nr.IXP-1716, kuris grąžinamas Prezidento. Prezidento grąžinto įstatymo svarstymo tvarką apibrėžia 165 straipsnis. Taigi kviečiu į tribūną Lietuvos Respublikos Prezidento patarėją A.Perkauską.

A.PERKAUSKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, 2002 m. lapkričio 17 d. pasirašytu dekretu Prezidentas grąžino Lietuvos Respublikos Seimui pakartotinai svarstyti Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimo įstatymą. Kadangi grąžinimo motyvai yra išdėstyti pačiame dekrete ir, be to, Prezidentas yra viešai aiškiai išsakęs savo poziciją šio įstatymo atžvilgiu, tai akcentuosiu tik pagrindinius argumentus, kodėl šis įstatymas buvo grąžintas.

Prezidento požiūriu visos pagrindinės valstybės institucijos ir pareigūnai sutaria, kad viešųjų pirkimų srityje šiuo metu yra nemažai problemų, taip pat Prezidento požiūriu yra sutarimas, kad naujas įstatymas vis dėlto yra geresnis už dabar egzistuojančią šio įstatymo redakciją. Būtent dėl šių priežasčių, Prezidento nuomone, reikėtų paankstinti to įstatymo įsigaliojimo datą. Juo labiau jeigu pažiūrėtume, pavyzdžiui, į Seimo Teisės departamento šių metų liepos 2 dienos išvadą, tai ir Seimo teisininkai šioje išvadoje teigė, kad nesuprantama, kodėl įstatymo įsigaliojimas siejamas su Lietuvos Respublikos naryste Europos Sąjungoje. Diskutuotina, ar nebūtų tikslinga nustatyti ankstesnę įstatymo įsigaliojimo datą, išskyrus tas įstatymo normas, kurios yra susijusios su Europos Sąjungos institucijomis. Taigi Prezidentas ir siūlo nesieti įstatymo įsigaliojimo datos su naryste Europos Sąjungoje, tuo labiau kad, kaip daugumai iš jūsų yra žinoma, ta data gali būti ne 2004 m. sausio 1 d., o 2004 m. gegužės mėnesio kuri nors diena. Jeigu kalbėtume visai konkrečiai, dekretu Prezidentas siūlo nustatyti naujos redakcijos Viešųjų pirkimų įstatymo įsigaliojimo datą – 2003 m. kovo 1 d. ir iki šios dienos pasiūlyti Vyriausybei patvirtinti teisės aktus, reikalingus šiam įstatymui įgyvendinti. Tai yra pagrindinė pataisa.

Taip pat dekretu siūloma išskirti tuos straipsnius, jų dalis ar konkrečias nuostatas, kurios negali įsigalioti kartu su likusia įstatymo redakcija, ir nustatyti jų įsigaliojimo datą – nuo narystės Europos Sąjungoje dienos. Ačiū. Trumpai būtų tiek.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Trys Seimo nariai nori jūsų paklausti. Pirmasis yra A.Sakalas. Prašom.

A.SAKALAS. Gerbiamasis patarėjau, norėjau jūsų paklausti. Jūs minėjote, kad įstatymas yra problemiškas. Mano klausimas būtų toks: kodėl apsiribojote tik datos keitimu ir nepasiūlėte pataisų, kurios išspręstų ir problemas, likusias šiame įstatyme?

A.PERKAUSKAS. Ačiū už klausimą. Vis dėlto pagrindinis Prezidento akcentas – kad šis įstatymas geresnis už dabartinį. Taip, jį dar galima tobulinti ir kitais aspektais, ne vien tik keisti įsigaliojimo datą, bet, Prezidento manymu, yra geriau susikoncentruoti ties datos paartinimu, nes priešingu atveju gali užsitęsti svarstymai ir tas įstatymas gali neįsigalioti anksčiau, nei dabar yra numatyta.

PIRMININKAS. Ačiū. Kita klausėja yra S.Burbienė. Prašom.

S.BURBIENĖ. Gerbiamasis pranešėjau, kai šis įstatymas buvo priimamas, mes puikiai supratome, kad tai buvo įstatymas, kuris yra priderintas prie Europos Sąjungos teisės normų. Ar jums neatrodo, kad jeigu paankstinsime datą, tada Lietuva iš esmės neteks tų konkurencinių galimybių, kurios jau būtų būnant Europos Sąjungoje? 2003 metais mes dar nebūsime. Ar jums neatrodo, kad norėjimas parengti geresnį įstatymą gali būti meškos paslauga?

A.PERKAUSKAS. Jokiu būdu nemanau, kad tai galėtų būti meškos paslauga, nes, atvirai pasakius, ne iki galo suprantu, apie kokius konkurencinius pranašumus jūs kalbate. Tas datos paankstinimas suteikia vieną pranašumą – kad viešieji pirkimai gali vykti skaidriau ir kad bus racionaliau naudojami mokesčių mokėtojų pinigai. O ta įstatymo sąsaja su Europos Sąjunga… Dabar priimtoje naujojoje redakcijoje yra straipsniai, kuriuose, pavyzdžiui, kalbama apie pranešimus Europos Komisijai, apie Europos Komisijos atliekamas sutaikymo procedūras ir panašiai. Siūlome, kad tie straipsniai, kuriuose jau kalbama apie Europos institucijų Lietuvoje vykdomas funkcijas, kaip ir turi būti, įsigaliotų nuo narystės Europos Sąjungoje dienos, bet praradimų Lietuvai aš ir Prezidentas neįžvelgiame.

PIRMININKAS. Ačiū. Paskutinis klausia R.Vaštakas. Prašom, kolega.

R.VAŠTAKAS. Gerbiamasis pranešėjau, gal galėtumėte pasakyti, kiek ekonominės naudos arba naudos korupcijos mažinimo prasme galėtų duoti šio įstatymo priėmimo paankstinimas?

A.PERKAUSKAS. Ačiū už klausimą. Prisipažinsiu, kad ekonominių skaičiavimų, kiek konkrečia skaičių išraiška duos naudos, mes specialiai nedarėme, bet turint galvoje, kad per metus viešųjų pirkimų būdu panaudojama, jeigu aš neklystu, apie 2 mlrd. litų, reikia manyti, net ir iš dalies paskaidrėjęs procesas bei sumažėjęs ginčų skaičius gali labai prisidėti prie pasitikėjimo viešaisiais pirkimais.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Jūs pateikėte grąžintą įstatymą, motyvus bei atsakėte į klausimus. Primenu, kad grąžinto įstatymo svarstymą Seime reglamentuoja 165 straipsnis. Mes dabar turėtume apsispręsti, kaip elgiamės: ar svarstome grąžintą įstatymą iš naujo, ar laikome įstatymą nepriimtu. Dėl motyvų, kad svarstytume įstatymą iš naujo, – A.Kubilius. Prašom.

A.KUBILIUS. Aš tikrai siūlau svartyti iš naujo arba iš karto priimti Prezidento pataisas, jeigu norime sutaupyti laiko, bet iš esmės pagal procedūrą siūlau svarstyti iš naujo, nes, mano įsitikinimu, Prezidento pataisos yra tikrai reikalingos ir svarbios.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerai, kolegos. Daugiau norinčių kalbėti nėra. Ar mes galime bendru sutarimu nuspręsti, kad įstatymas, kuris yra Prezidento grąžintas Seimui svarstyti, yra svarstomas iš naujo? Ačiū. Bendru sutarimu apsisprendėme pasielgti taip. (Balsai salėje) Yra prieš. Gerai. Kolegos, kviečiu pasiruošti ir balsuoti dėl įstatymo Nr.IXP-1716, kurį Prezidentas grąžino Seimui pakartotinai svarstyti. Balsavimas už reiškia pritarimą, kad įstatymas svarstomas iš naujo, balsavimas prieš reiškia, kad laikome įstatymą nepriimtu.

Užsiregistravo 35.

33 – už, prieš nėra, 2 susilaikė. Seimas apsisprendė, kad šis grąžintas įstatymas yra svarstomas iš naujo.

Repliką po balsavimo ar dėl vedimo tvarkos – S.Burbienė.

S.BURBIENĖ. Aš manau, jog tai vadintųsi dėl vedimo tvarkos, nes aš turiu pasiūlymą, kad šiuo atveju reikėtų prašyti Vyriausybės išvados, nes ankstindami datą mes atitinkamai turime žinoti, ar iš tiesų Vyriausybė galės visus tuos darbus padaryti iki tos datos. Bent jau žinoti.

PIRMININKAS. Mes galime prašyti Vyriausybės išvados, bet yra mėnuo laiko. Pagal Statutą mes Prezidento grąžintą įstatymą turime svarstyti ne vėliau kaip per savaitę. Gerai. Ar galime suformuluoti nuomonę, kad protokoliniu nutarimu kreipiamės į Vyriausybę pateikti išvadą dėl Prezidento grąžinto įstatymo? Galime? Ačiū. Mūsų visų bendras sutarimas – kreiptis į Vyriausybę dėl išvados dėl įstatymo Nr.IXP-1716. Ačiū.

Dabar mes turime nuspręsti, kada svarstysime šį įstatymą. Artimiausiame Seimo posėdyje (turbūt galėtume kalbėti apie kitą antradienį) gruodžio 3 dieną. Ar visiems tinka tokia data? Galbūt mes galėtume sutarti, kad komitetai, kurie svarstė šį įstatymą ir iki grąžinimo, galėtų būti tie patys ir dabar? Galime nutarti dėl to? Tvarka. Šio įstatymo svarstymas šiandien yra baigtas. Taigi Ekonomikos komitetas yra pagrindinis.

Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos karinių oro pajėgų lėktuvo An-26 dalyvavimo tarptautinėse taikos operacijose pratęsimo“ projektas Nr.IXP-2100 (pateikimas)

Dabar galėtume svarstyti pagrindinės darbotvarkės paskutinius klausimus. Yra atvykęs krašto apsaugos viceministras ponas J.Gečas. Svarstytume 2-10a, 2-10b, 2-10c klausimus, susijusius su Vyriausybės teikiamais Seimo nutarimų projektais. Gerbiamąjį J.Gečą kviečiu į tribūną pateikti eilės tvarka. Seimo nutarimo dėl Lietuvos karinių oro pajėgų lėktuvo An-26 dalyvavimo tarptautinėse taikos operacijose pratęsimo projektas Nr.IXP-2100.

J.GEČAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, leiskite jums pateikti įstatymo dėl Lietuvos karinių oro pajėgų lėktuvo An-26 dalyvavimo tarptautinėse taikos operacijose pratęsimo projektą. 2001 metų sausio 15 d. vyriausiojo jungtinių pajėgų Europoje vado pavaduotojas kreipėsi į valstybes, kurių kariai tuo metu dalyvavo (…) operacijose su prašymu skirti transporto lėktuvus šioms operacijoms. Pagal 2002 m. sausio 22 d. Seimo nutarimą Lietuvos karinių oro pajėgų lėktuvas ir kariai dalyvavo šiose operacijose. Ir mes prašome leisti dalyvauti, t.y. pratęsti šią misiją, lėktuvui An-26, taip pat penkiems ekipažo nariams bei dviem antžeminės tarnybos nariams toliau dalyvauti šioje operacijoje. Buvo planuota, kad misija šios operacijos, kuri yra visiškai finansuojama iš Krašto apsaugos ministerijai skirtų asignavimų, kainuotų apie 950 tūkst. Lt. Tačiau ką tiktai esame gavę laišką, kad galbūt Sarajevo ir Prištinos aerouostai bus perduoti privačioms firmoms ir dėl to šios išlaidos padidėtų maždaug 290 tūkst. Lt. Prašyčiau priimti svarstyti šį įstatymo projektą.

PIRMININKAS. Ačiū. Trys Seimo nariai, gerbiamasis pranešėjau, nori jūsų paklausti. Pirmasis yra A.Gricius. Prašom.

A.GRICIUS. Taip, dėl to lėktuvo… mes su kolega nesuprantam, ar mes visą išlaikymą iš savo biudžeto turime jam skirti, ar kažkiek kitų šalių kariniai daliniai atsilygina už jo amortizaciją, sakykim, ir t.t. Tai čia būtų pirmas klausimas. Ir kadangi aiškinamajame rašte rašoma, kad…

PIRMININKAS. Vienas klausimas pagal Statutą.

A.GRICIUS. Na, gerai.

PIRMININKAS. Gerai. Taip, gerbiamasis pranešėjau…

J.GEČAS. Reikia pripažinti, kad NATO misijose dalyvaujantys kariniai daliniai valstybių, kurios pareiškė dalyvausiančios tose misijose, iš esmės yra finansuojami iš tų valstybių biudžeto. Taip, mes gauname tam tikrą paramą. Iš dalies mums yra padengiamos stovėjimo išlaidos Neapolio stovėjimo aerodromuose, kai yra kariniuose Italijos aerodromuose. Eksploatacijos išlaidos ir visa kita yra iš Lietuvos biudžeto.

PIRMININKAS. Ar jūsų, kolega, klausimas yra susijęs, su lėktuvu susijęs? Gerai, galbūt kiti paklaus tą klausimą, kurį jūs norėjot antrąjį užduoti. Kitas klausiantysis yra G.Kirkilas. Prašau.

G.KIRKILAS. Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamasis viceministre, ar šitas mūsų dalyvavimas čia, kaip sakoma, įeina į visą mūsų pasiruošimo planą, į visus šiuos dalykus, kurie dabar yra labai svarbūs būtent šiuo laikotarpiu, prieš derybas? Ačiū.

J.GEČAS. Ačiū už klausimą. Mes esame deklaravę savo pajėgumą NATO operacijoms. Yra deklaruotas vienas sraigtasparnis Mi-8 ir vienas transporto lėktuvas An-26, taip pat tam tikros sausumos pajėgų dalys. Aš manau, kad šiuo metu, kai esame pakviesti ir netrukus prasidės derybos bei ratifikavimo procesas, šio lėktuvo atšaukimas iš NATO misijos nebūtų politiškai labai išmintingas dalykas. Nors mes patys, krašto apsaugos vadovybė, ir svarstėme, kad galbūt jau reikėtų baigti šią misiją, nes ji ganėtinai ilgai tęsiasi (ji buvo labai gerai įvertinta), tačiau šiuo metu vis dėlto siūlytume pratęsti.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis viceministre. Paskutinis klausiantysis yra V.Popovas. Prašom.

V.POPOVAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Į mano klausimą viceministras beveik atsakė atsakinėdamas į G.Kirkilo klausimą. Tiktai patikslinti norėčiau. Kuo remiantis pusei metų dabar prašoma dar pratęsti, jeigu sakot, reikėtų baigti, gal trim mėnesiams užtektų, arba, atvirkščiai, gal devyniems mėnesiams? Jeigu galėtumėt, trumpą komentarą. Ačiū.

J.GEČAS. Matot, deja, misijos yra planuojamos pusmečiams. Ir pusmečiui yra sustatoma visa technika, tiek antžeminė, tiek oro, tiek oro erdvės stebėjimo. Ir jiems tie, kurie planuoja štabuose operaciją, yra problematiška priimti trumpesniam laikotarpiui negu 6 mėnesiai. Todėl reikėtų apsispręsti – arba iš viso nesiųsti, arba siųsti 6 mėnesiams.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Jūs atsakėt į visus klausimus svarstant pirmą jūsų teikiamą klausimą. Ar pateikimo stadijoje būtų norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų vienas – už, vienas – prieš? Ne, nėra. Ar dabar … A.Gricius. Motyvai už vis dėlto. Prašom.

A.GRICIUS. Dėkui. Tai ta pačia proga aš ir pasidalysiu mintimis, nes negalėjau užduoti antros dalies savo klausimo, kuris, mano nuomone, yra svarbus. Aš tikrai pritariu lėktuvo tarnybos pratęsimui, kas, manau, visiškai derinasi su mūsų bendra ir NATO arba, kaip sakant, narystės veiksmų plano programa, ir mūsų pakvietimu į NATO, tikrai atitinka tuos reikalavimus. Bet tiktai man kelia abejonių… aiškinamajame rašte parašyta, kad po trejų metų baigiasi tų lėktuvų resursai ir jau jie artėja prie pabaigos. Gaila, negalėjau užduoti tos antrosios dalies, man neleido posėdžio pirmininkas, kokie yra Krašto apsaugos ministerijos planai, nes tai yra gera proga Seimo nariams sužinoti. Aš tikiuosi, kad (…) 130 nepirksim, kaip rumunai nusipirko iš amerikiečių, bet kokie būtų planai, būtų įdomu žinoti. Ačiū. Bet pritariu.

PIRMININKAS. Na, jeigu ir kiti pritars, kaip jūs siūlot, komitete šį klausimą tikrai bus galima iškelti. Taigi, kolegos, pasiruoškime ir balsuokime dėl šio klausimo, ar pritariame nutarimo projektui Nr.IXP-2100 po pateikimo?

33 užsiregistravus, 32 – už, prieš nėra, susilaikė 1 Seimo narys. Po pateikimo yra pritarta. Seniūnų sueiga siūlo, kad pagrindiniu būtų skiriamas Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas o preliminarią svarstymo datą nustatyti dar šiais metais gruodžio 10 d. Ar galime pritarti tokiai svarstymo procedūrai? Prieštaraujančių nėra. Apsisprendėme dėl to bendru sutarimu.

Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos karių dalyvavimo NATO vadovaujamoje tarptautinėje taikos operacijoje Kosovo provincijoje, Jugoslavijos Federacinėje Respublikoje“ projektas Nr.IXP-2101 (pateikimas)

Kviečiu gerbiamąjį viceministrą J.Gečą pateikti kitą Nr.IXP-2101 Seimo nutarimo “Dėl Lietuvos karių dalyvavimo NATO vadovaujamoje tarptautinėje taikos operacijoje Kosovo provincijoje, Jugoslavijos Federacinėje Respublikoje” projektą. Prašau.

J.GEČAS. Atsiprašau, pirmininke, ar galiu pusę sakinio pasakyti apie tuos lėktuvus?

PIRMININKAS. Šneka…

J.GEČAS. Mes turime tris tokio tipo lėktuvus. Jie pasirodė, kad ir kaip būtų keista, labai vertingi NATO operacijose ir dėl to nuolat esame prašomi. Šių lėktuvų resursai baigiasi 2005–2006 metais. Kaip tik dabar yra svarstomi įvairūs variantai, kuo galima būtų pakeisti šiuos transporto lėktuvus, kurie ateityje, matyt, irgi bus labai vertingi.

Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, teisės akto projekto tikslas – suteikti teisinį pagrindą iki 33 karių dalyvavimo NATO vadovaujamoje tarptautinėje taikos operacijoje Kosovo provincijoje, Jugoslavijos Federacinėje Respublikoje, nuo 2003 metų vasario mėnesio iki 2003 m. rugpjūčio mėnesio. Mes šiose operacijose pradėjome dalyvauti 1996 metais Danijos bataliono sudėtyje. Atsižvelgiant į Danijos kontingento perkėlimą į taikos operaciją Kosove, teikiamu Seimo nutarimo projektu siūloma į NATO vadovaujamą tarptautinę operaciją Kosovo provincijoje, Jugoslavijos Federacinėje Respublikoje, siųsti iki 33 karių. 30 tų karių būtų bendro Lenkijos ir Ukrainos bataliono sudėtyje ir 2 kariai būtų Danijos bataliono sudėtyje ir dirbtų štabe. Lietuvos karių finansavimas būtų finansuojamas iš Krašto apsaugos ministerijai skirtų lėšų. Vadinasi, 30 karių kainuotų beveik 900 tūkst. ir 2 kariai – 73, bendra suma – 971 tūkstantis. Yra numatyta 2003 metų biudžeto projekte.

PIRMININKAS. Ką gi, niekas jūsų nenori klausti. Dėl balsavimo motyvų norinčių kalbėti nėra. Ar mes galime po pateikimo pritarti bendru sutarimu? Prieštaraujančių nėra, pritarta bendru sutarimu. Balsuosime netrukus. Prašau kantrybės, kolegos. Dėl šio nutarimo Seniūnų sueiga siūlo pritarus po pateikimo bendru sutarimu pagrindiniu komitetu skirti Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą bei preliminarią svarstymo datą nustatyti šių metų gruodžio 10 dieną. Ar galime tam pritarti? Ačiū. Pritarta bendru sutarimu.

Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos karių dalyvavimo NATO vadovaujamoje tarptautinėje taikos stabilizavimo operacijoje Bosnijoje ir Hercegovinoje“ projektas Nr.IXP-2102 (pateikimas)

Seimo nutarimo dėl Lietuvos karių dalyvavimo NATO vadovaujamoje tarptautinėje taikos stabilizavimo operacijoje Bosnijoje ir Hercegovinoje projektas Nr.IXP-20102. Prašau, gerbiamasis pranešėjau.

J.GEČAS. Teisės akto projekto tikslas suteikti teisinį pagrindą iki trijų Lietuvos karių dalyvavimo NATO vadovaujamoje tarptautinėje taikos stabilizavimo operacijoje Bosnijoje ir Hercegovinoje nuo kitų metų vasario mėnesio iki kitų metų rugpjūčio mėnesio. Noriu pabrėžti, kad tai yra bendras Baltijos valstybių, taip pat ir Danijos, projektas, jis yra tęstinis. Šioje misijoje tikriausiai dalyvautų du kariai, bet prašoma iki trijų, nes gali prireikti rotuoti ar ką nors pakeisti. Išlaidos šiai misijai būtų 74,9 tūkst. litų. Šios lėšos numatytos kitų metų biudžete.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Niekas nenori jūsų klausti. Dėkoju už klausimo pateikimą. Dėl balsavimo motyvų norinčių kalbėti nėra, bet yra norinčių balsuoti. Kolegos, kviečiu pasiruošti ir balsuoti dėl pritarimo arba nepritarimo po pateikimo Seimo nutarimo projektui Nr.IXP-2102.

Balsavimo rezultatai: užsiregistravo 32 Seimo nariai. Už – 30, prieš nėra, susilaikė 1. Po pateikimo pritarta. Seniūnų sueiga siūlo pagrindiniu skirti Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą bei preliminarią svarstymo datą, kaip ir prieš tai pateiktų klausimų, nustatyti šių metų gruodžio 10 dieną. Ar galime tam pritarti bendru sutarimu? Prieštaraujančių nėra. Pritarta dėl tokios svarstymo eigos bendru sutarimu. Šių klausimų svarstymas yra baigtas. Ačiū, viceministre, už jų pristatymą.

Antstolių įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 3 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-2103 (pateikimas)

Dabar galėtume dar per vieną žingsnį pasistūmėti su darbotvarke į priekį. Rezervinis septintasis klausimas – Antstolių įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 3 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-2103. Pateikimas. Kviečiu pranešėją J.Sabatauską į tribūną pateikti teikiamą klausimą.

J.SABATAUSKAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, jūsų dėmesiui teikimas Antstolių įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 3 straipsnio papildymo įstatymo projektas. Esmė yra ta, kad pagal pavasarį priimtą Antstolių įstatymą naujai paskirti antstoliai, priimti į rezervą antstoliai, iki sausio 1 d. turi įkurti antstolių kontorą, apdrausti savo civilinę atsakomybę, taip pat prisiekti. Tada jie teisingumo ministro įsakymu paskiriami antstoliais. Tačiau nėra numatyta atsakomybės tuo atveju, jeigu jie nepadarytų nurodytų privalomų veiksmų. Todėl šio projekto tikslas ir yra numatyti, kad asmenys, kurie nevykdys įstatymo reikalavimų, 2003 m. sausio 1 d. neteks antstolio statuso. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Niekas nenori jūsų klausti. Noriu informuoti, kad gauta Teisės departamento išvada. Jeigu po pateikimo pritarsime, bus galima komitete tai svarstyti. Dėl balsavimo motyvų norinčių kalbėti nei už, nei prieš pageidaujančių nėra. Ar galime po pateikimo šiam įstatymo projektui pritarti bendru sutarimu? Prieštaraujančių nėra. Po pateikimo pritarta bendru sutarimu.

Seniūnų sueiga siūlo, kad pagrindiniu komitetu būtų Teisės ir teisėtvarkos komitetas, o preliminari svarstymo data būtų šių metų gruodžio 5 diena. Ar tikrai tokia ankstyva svarstymo data yra svarbi? Gerai. Ar galime pritarti komiteto skyrimui ir datos nustatymui bendru sutarimu? Prieštaraujančių nėra, pritarta bendru sutarimu.

Kolegos, galėtume ir toliau judėti į priekį, tačiau nėra atvykę pranešėjai. Jie suplanavę atvykti numatytu laiku. Taigi 17.00 val. mes pratęsime posėdį ir svarstysime Vyriausybės teikiamus 5 įstatymų projektus. Kolegos, pertrauka iki 17.00 val. ir labai prašyčiau grįžti į šią salę 17.00 valandą.

Pertrauka

Akcinių bendrovių įstatymo 20, 24, 27, 32 ir 60 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-2106 (pateikimas) (Vyriausybės siūlo svarstyti skubos tvarka)

PIRMININKAS. Mes po pertraukos tęsiame mūsų posėdį. Vakarinio neeilinio posėdžio darbotvarkės 6 klausimas – Akcinių bendrovių įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-2106. Teikia Vyriausybė. Aš kviečiu ūkio viceministrą N.Eidukevičių į tribūną pateikti teikiamą klausimą.

N.EIDUKEVIČIUS. Labas vakaras, gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo pakeitimo įstatymo projekto tikslas yra reglamentuoti Akcinių bendrovių įstatymo nuostatas, susijusias su smulkiųjų akcininkų teisėmis taip, kad būtų sumažintos galimybės jomis piktnaudžiauti. Akcinių bendrovių įstatyme smulkiųjų akcininkų teisėms įgyvendinti įvairiose normose nustatytas nevienodas reikiamų balsų dydis, tai yra nuo 1/10 iki 1/20. Šio įstatymo projektu mes siūlome suvienodinti šią ribą atskiriant akcininkų mažumą nuo akcininkų daugumos.

Siūloma nustatyti minimalią 1/10 akcininkų balsų ribą, kuri reikalinga visuotinei akcininkų susirinkimo darbotvarkei papildyti, taip pat sprendimams dėl visos tarybos atšaukimo ir išrinkimo, tai yra perrinkimo nauja, jeigu vienas iš stebėtojų tarybos narių atsistatydina arba neina pareigų dėl kitų priežasčių.

Atsižvelgiant į tai, kad daugelyje Europos Sąjungos valstybių naudojama 1/10, kad būtų galima užsakyti įmonės auditą arba tyrimą ir atlikti bendrovės veiklos, jos finansinių dokumentų patikrą, siūloma taip pat nustatyti 1/10 balsų šiems veiksmams realizuoti.

Taip pat konkretizuojame, arba siūlome konkretizuoti, Akcinių bendrovių įstatymu nustatytą kiekvieno akcininko teisę gauti informaciją apie ūkinę veiklą nurodant, kad gaunama informacija yra vieša informacija, kuri apibrėžta Akcinių bendrovių įstatyme, taip pat kituose įstatymuose. Kartu išlieka galimybė susipažinti su tais valdybos sprendimais, kuriuose nėra komercinės gamybinės paslapties. Be to, pagal Civilinį kodeksą patikslintos Akcinių bendrovių įstatymo nuostatos dėl visuotinio akcininkų susirinkimo protokolo surašymo ir pasirašymo.

Vyriausybė siūlo šį įstatymo projektą svarstyti skubos tvarka. Dėkui.

PIRMININKAS. Ačiū. Trys Seimo nariai nori jūsų paklausti. Pirmoji – B.Vėsaitė. Prašom.

B.VĖSAITĖ. Gerbiamasis pranešėjau, mano galva, siūlomos pataisos, tiesą sakant, pažeis mažųjų akcininkų teises. O kita pastaba, kodėl siūloma skubos tvarka?

N.EIDUKEVIČIUS. Dėl mažųjų akcininkų teisių pažeidimų galiu atsakyti taip, kad šiuo metu yra disbalansas tarp mažųjų akcininkų teisių ir didžiųjų akcininkų teisių, taip pat didžiųjų akcininkų pareigų. Kol kas mažieji akcininkai neturi jokių pareigų bendrovėje, arba tokių, kokias turi didieji akcininkai, bet turi daugiau galimybių ir teisių įgyvendinti kitas savo turtines arba neturtines teises. Šiuo įstatymo projektu siūloma tuos dalykus subalansuoti.

O dėl skubos tvarkos iš tiesų šis įstatymo projektas teikiamas atsižvelgiant į dabartinę praktiką ir padažnėjus atvejams, kai mažumos akcininkai, įsigiję nedaug akcijų, investavę į bendrovę labai nedaug, piktnaudžiauja savo teisėmis ir reikalauja iš bendrovės tokių dalykų, kurių finansinis investuotojas, mažumos investuotojas nelabai galėtų arba turėtų reikalauti. Būtent dėl to, siekiant išspręsti šią problemą, siūloma skubos tvarka.

PIRMININKAS. Ačiū. P.Vilkas taip pat jūsų nori klausti.

P.VILKAS. Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, 27 straipsnio 7 dalyje jūs dabar nustatote, kad teisę susipažinti su visais bendrovės dokumentais turi tik asmenys, kuriems nuosavybės teise priklauso akcijos, suteikiančios daugiau kaip pusę visų balsų. Tai, man atrodytų, jiems beveik nieko ir prašyti nereikia, nes jie patys kaip ir sprendimus priims. Kartu norėčiau sužinoti, paaiškinkite. Civiliniame kodekse yra nurodyta, kad teisę kreiptis turi vienas ar keli akcininkai, kurių turimų ir valdomų akcijų nominali vertė yra ne mažesnė 1/10 įstatinio kapitalo. Kodėl čia taip nesuderinami tie dalykai, kodeksas prieštarauja jūsų pasiūlymui? Ačiū.

N.EIDUKEVIČIUS. Iš tiesų kodeksas neprieštarauja, arba pasiūlymas neprieštarauja kodeksui, nes aiškinomės su Teisingumo ministerija ir su Vyriausybės Teisės ir teisėtvarkos departamentu. Galiu atsakyti taip, kad informacija ir teisė gauti informaciją paliekama. Ji šiek tiek diferencijuojama, tai 1/2, teisė susipažinti su ta informacija lieka pagal seną ir dabar galiojančią Akcinių bendrovių įstatymo redakciją, o panaikinama tiktai riba, kuri anksčiau buvo įrašyta, t.y. 1/20 akcininkų, kurie turėjo teisę susipažinti pasirašydami konfidencialumo sutartį su įmonėmis dėl komercinių paslapčių. Tai šis dalykas šiek tiek atitraukiamas į 1/10 ir plius sumažinama teisė gauti komercinę informaciją, tai iš tikrųjų yra didžiulė problema tų investuotojų, kurie neturi daugiau kaip 1/2.

PIRMININKAS. Ačiū. S.Kružinauskas yra paskutinis klausiantysis.

S.KRUŽINAUSKAS. Dėkoju. Gerbiamasis pranešėjau, iš tiesų mano klausimas toks pats, kaip ką tik klausiusio kolegos. Tačiau aš noriu atkreipti dėmesį, kad ir Teisės departamentas lygiai tą patį pasakė. Kaip, jūsų manymu, mes dabar turėtume reaguoti į Teisės departamento pastabas, nes jie pabrėžė, kad mes turėtume atsižvelgi į Civilinio kodekso nuostatas?

N.EIDUKEVIČIUS. Ačiū. Kiek aš spėjau susipažinti su Teisės departamento išvadomis, tai tenai nėra teiginių, ten yra pasiūlyta diskutuoti. Jeigu dar labiau sukonkretinčiau, tai kai kurios nuostatos, kurios parašytos Teisės departamento išvadoje, turbūt, nesuskaičiavus dienų pagal Civilinį kodeksą, atrodo, kad prieštarauja, bet iš tiesų, pavyzdžiui, susipažinimas su protokolu ir pasirašymas ne vėliau kaip per 10 dienų atitinka Civilinį kodeksą. Mūsų manymu, yra neteisinga ši išvada, nes protokolui pasirašyti pagal Civilinį kodeksą skiriamos 7 dienos, susipažinti – 3. Tai būtent tos 10 dienų, apie kurias mes kalbame. Dėl tų klausimų, be jokios abejonės, mes bandysime konstruktyviai, jeigu pritarsite po pateikimo, komitetuose apsiginti arba šiek tiek koreguoti, jeigu iš tikrųjų bus nuspręsta teisininkų diskusijoje, kad yra kokių nors neatitikimų arba prieštaravimų. Bet kol kas Teisingumo ministerija mano, kad visos šios nuostatos atitinka Civilinio kodekso nuostatas.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, jūs atsakėte į visus klausimus. Dėkoju už pateikimą. Dėl balsavimo motyvų už – B.Vėsaitė. Prašau.

B.VĖSAITĖ. Gerbiamieji kolegos, pripažindama, kad problemų tarp smulkiųjų ir stambiųjų akcininkų yra, pritarčiau šio įstatymo projektui po pateikimo. Tiktai siūlyčiau netaikyti ypatingos skubos tvarkos, nes tam nematau priežasčių.

PIRMININKAS. Ačiū. Prieštaraujančių nėra. Ar mes galėtume po pateikimo bendru sutarimu pritarti? Negalime. Todėl turėsime balsuoti. Kolegos, kviečiu pasiruošti ir balsuoti dėl įstatymo projekto Nr.IXP-2106.

Balsavimo rezultatai: užsiregistravus 26, už – 17, prieš nėra, susilaikė 9. Po pateikimo įstatymui pritarta. Pagrindiniu siūloma skirti Ekonomikos komitetą, papildomu – Verslo ir užimtumo komisiją. Preliminarią svarstymo datą numatyti… Gal dėl komiteto ir komisijos. Ar dėl jų galime sutarti bendru sutarimu? Ačiū. Dėl svarstymo datos. Visų pirma mes turime apsispręsti, ar pritariame, kaip Vyriausybė siūlo, skubos tvarkai. Balsavimo mes neišvengsime, nes buvo prieštaraujančių. Taigi prašau pasiruošti ir balsuoti, kas pritariate tam, kad, kaip siūlo Vyriausybė, taikoma skubos tvarka.

Užsiregistravo 29. Už – 13, prieš – 7, susilaikė 8. Reikiamo balsų skaičiaus dėl skubos tvarkos nėra surinkta. Šis įstatymas yra svarstomas bendra tvarka. Aš norėčiau formuoti klausimą dėl datos taip: šioje rudens sesijoje. Ar tiktų, kolegos? Gerai. Ačiū.

Piniginės socialinės paramos mažas pajamas turinčioms šeimoms (vieniems gyvenantiems asmenims) įstatymo projektas Nr.IXP-2114. Gyventojų turto ir pajamų deklaravimo įstatymo 1, 5¹, 6 ir 11 straipsnių papildymo ir pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-2115 (pateikimas)

Svarstome neeilinio vakarinio posėdžio 7 klausimą. Kviečiu į tribūną socialinės apsaugos ir darbo ministrę V.Blinkevičiūtę pateikti įstatymo projektus Nr.IXP-2114 ir Nr.IXP-2115. Jeigu priimtina, ministre, pateikite abu tarpusavyje susijusius klausimus. Prašome.

V.BLINKEVIČIŪTĖ. Gerai. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, dėkoju už galimybę pateikti Vyriausybės teikiamą Piniginės socialinės paramos mažas pajamas turinčioms šeimoms (vieniems gyvenantiems asmenims) įstatymo projektą ir su juo susijusį Gyventojų turto ir pajamų deklaravimo įstatymo tam tikrų straipsnių pakeitimo įstatymo projektą.

Taigi kokia šio teikiamo įstatymo esmė? Pirmiausia vienu įstatymu reglamentuoti valstybės teikiamą piniginę paramą toms šeimoms, arba vieniems gyvenantiems asmenims, kurių dėl objektyvių priežasčių, įvertinus jų turtą ir pajamas, tiek turto, tiek pajamų nepakanka. Kokia situacija šiuo metu? Šiuo metu piniginė socialinė parama, socialinė pašalpa, buto šildymo išlaidų, išlaidų šaltam ir karštam vandeniui kompensacijos yra reglamentuotos atskirais teisės aktais, dviem įstatymais. Taip pat yra kita problema, jog, skiriant piniginę socialinę paramą, įvertinamos tiktai turimos šeimos pajamos (na, ar tai būtų darbo pajamos, ar pensijos, ar pašalpos), tačiau neatsižvelgiama į turimą turtą. Todėl nėra galimybės nustatyti realią šeimų materialinę padėtį, yra neišvengiama ir tų atvejų, kai pašalpa paskiriame ne toms šeimoms, kurioms jos labiausiai, ypač kai yra tam tikros ir nelegalios pajamos. Be to, nėra remiamos neturinčios pajamų arba turinčias mažas, nepakankamas pajamas ilgalaikių bedarbių šeimos. Nors pajamas iki valstybės remiamų pajamų turi apie 10% mūsų šalies gyventojų, tačiau socialinę pašalpą gauta tiktai 3% šalies gyventojų. Taip pat nenumatytos savivaldybių teisės bei socialinės paramos gavėjų pareigos piniginės socialinės paramos srityje ir, be to, kai kuriais atvejais būsto ir šildymo išlaidos kompensuojamos už gana didelį būsto plotą.

Taigi šiuo dokumentu, šio įstatymo projektu, mes siūlome socialinę pašalpą bei būsto šildymo išlaidų, išlaidų šaltam vandeniui bei karštam vandeniui kompensacijas reglamentuoti šiuo teikiamu vienu įstatymu. Paramą siūlome teikti visoms dėl objektyvių priežasčių mažas pajamas turinčioms šeimoms, tarp jų ir įsiregistravusių darbo biržoje ne mažiau kaip 6 mėnesius bedarbių šeimoms, kol jie yra užregistruoti darbo biržoje ir vykdo darbo biržų individualiuose įdarbinimo planuose numatytus įsipareigojimus arba dalyvauja savivaldybės organizuojamuose socialinės integracijos priemonėse.

Čia taip gudriai parašyta, tačiau išvertus aiškiau į lietuvių kalbą, kaip aš sakau, tai reiškia, kad mes įtvirtiname galimybę ir pareigą reikalauti, jog tokie žmonės, kurie yra sveiki jauni ir darbingi, turi atidirbti visuomenei naudingus darbus, turi dalyvauti socialinės integracijos programose, dalyvauti viešuosiuose darbuose ir panašiai. Pradėjus remti šias bedarbių šeimas papildomą teisę į socialinę pašalpą įgautų apie 63 tūkst. gyventojų. Taip pat siūlome socialinę paramą mažas pajamas turinčioms šeimoms skirti įvertinus ne tik jų pajamas, bet ir jų turimą turtą. Piniginei socialinei paramai gauti siūloma nustatyti turto vertės normatyvą, kurį sudarytų nekilnojamojo ir kilnojamojo turto bei piniginių lėšų normatyvas. Nekilnojamojo turto normatyvą sudarytų būsto ir žemės sklypo normatyvas, tie nekilnojamojo turto normatyvai būtų apskaičiuojami atsižvelgiant į besikreipiančiojo dėl piniginės socialinės paramos skyrimo šeimos gyvenamąją vietą. Jiems apskaičiuoti naudojamos atitinkamos rūšies turto rinkos vidutinės vertės, kurias tvirtina komisija, privalomam registruoti turtui įvertinti.

Taip pat socialinės pašalpos dydį siūloma tik diferencijuoti, atsižvelgiant į šeimos sudėtį. Vyresniam negu 18 metų šeimos nariui skirti 90% skirtumo tarp valstybės remiamų pajamų ir vidutinių vienam šeimos nariui tenkančių pajamų per mėnesį, vaikui 80% šio skirtumo. Taip piniginės paramos besikreipiančios šeimos, ypač turinčios daugiau vaikų, būtų skatinamos ieškoti pragyvenimo šaltinių, t.y. dirbti, o ne gyventi vien iš šeimos pašalpų. Apskaičiuojant būsto šildymo kompensaciją, siūloma sumažinti būsto naudingo ploto normatyvinius dydžius. Vienam žmogui faktiškai nesikeistų, liktų tie patys 38 kvadratai. Tačiau kiekvienam kitam siūlome (…) po 10,8 kvadratinius metrus. Taip pat siekiant sumažinti piniginės socialinės paramos gavėjų socialinę atskirtį teikiant paramą, išplečiamos savivaldybių teisės bei numatomos gavėjų pareigos, t.y. keliami reikalavimai, kaip aš sakau, vykdyti darbo biržų reikalavimus bei vykdyti savivaldybių socialinės paramos skyrių reikalavimus, dalyvauti savivaldybių organizuojamose socialinės integracijos programose. Taip pat savivaldybėms yra suteikiama teisė, jeigu žmogus nevykdys tų įsipareigojimų, šeimoms teikti piniginę paramą paslaugomis. Kad ir kaip būtų, yra šeimos, yra vaikai, yra žmonės, pinigai būtų skiriami netiesiogiai, sakykime, būtų nuperkami produktai, organizuojamas nemokamas maitinimas ar panašiai. Socialinę pašalpą ar kompensaciją siūloma mokėti iš valstybės biudžeto specialios tikslinės dotacijos savivaldybių biudžetams.

Noriu pasakyti, kad, mūsų skaičiavimais, jeigu Seimas apsispręstų ir šis įstatymas įsigaliotų nuo kitų metų vidurio, reikėtų maždaug apie 20–21 mln. per metus, pusė sudarytų per 10 mln. litų. Tai yra įkalkuliuota į mūsų dabar svarstomą Biudžeto įstatymo projektą.

Prašyčiau pritarti šiems įstatymų projektams. Lydinčiuoju, kaip sakau, yra keičiamas Turto ir pajamų deklaravimo įstatymas, keičiamas vienas straipsnis. Esmė labai paprasta. Asmuo, kuris kreipiasi dėl socialinės paramos, jeigu to reikalauja savivaldybė, turi pagal Gyventojų turto ir pajamų deklaravimo įstatymą pildyti deklaracijas, deklaruoti savo turtą ir pajamas už 12 mėnesių, praėjus kreipimuisi dėl piniginės paramos, ir pateikti tas deklaracijas savivaldybei. Labai ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamoji ministre. S.Kružinauskas norėtų jūsų paklausti. Prašom.

S.KRUŽINAUSKAS. Gerbiamoji ministre, iš tiesų dabar normatyviniai dydžiai pasikeitę ir pasikeitę į mažesnę pusę. Taigi galima sakyti, kad arčiau realybės, tačiau kompensuojami dydžiai nėra numatyti už, pavyzdžiui, vamzdynų, stogų ar šiaip pastatų eksploatavimą, nes taip pat reikėtų įsivaizduoti, kad yra tam tikri kaštai. Organizacijos, bendrijos, prižiūrinčios tuos pastatus, tą tiekimą, patiria nuostolius. Ar jūs nemanote, kad reikėtų numatyti kompensacijas ir tokiems dalykams.

V.BLINKEVIČIŪTĖ. Na, žinote, galbūt ir reikėtų numatyti, tačiau mūsų valstybėje iki šiol nebuvo kompensuojami tokie dalykai kaip remontas, renovavimas ar panašiai. Aišku, tam reikėtų paskaičiuoti papildomus kaštus, kiek tai kainuotų, kaip tai paveiktų mūsų galimybes, bet svarstydami komitete, žinoma, tą galime skaičiuoti, tą galime įvertinti, tačiau kol kas to tikrai nebuvo daroma, nenumatoma. Mes, kaip žinote, kompensuojame tik šildymą, šaltą ir karštą vandenį, tai, kas yra gyvybiškai būtina ir neišvengiama.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamoji ministre, jūs atsakėte į vienintelį pageidavusio klausti Seimo nario klausimą. Taigi dėl šių įstatymų. Ar dėl abiejų mes galėtume apsispręsti, nesant norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų, iš karto? Toks yra mūsų visų bendras sutarimas. Ar galime pritarti tam bendru sutarimu? Ačiū. Įstatymams Nr.IXP-2114 ir Nr.IXP-2115 pritarta po pateikimo bendru sutarimu. Seniūnų sueiga siūlo tokią svarstymo procedūrą. Pagrindiniu dėl Piniginės socialinės paramos mažas pajamas turinčioms šeimoms įstatymo skirti Socialinių reikalų ir darbo komitetą, papildomais Šeimos ir vaiko reikalų komisiją bei Biudžeto ir finansų komitetą, o svarstyti pavasario sesijoje. Ar tinka tokia svarstymo procedūra? Nebuvo pasiūlymų dėl kitų komitetų, dėl to apsispręsta.

Lydintysis – Gyventojų turto ir pajamų deklaravimo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo projektas. Pagrindiniu siūlomas Biudžeto ir finansų komitetas, svarstymą numatyti pavasario sesijoje. Ar galime tam pritarti bendru sutarimu? Papildomas – Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Ar galime tam pritarti bendru sutarimu? Gerai. Ačiū. Apsispręsta.

V.BLINKEVIČIŪTĖ. Labai ačiū.

Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 54 straipsnio pakeitimo ir papildymo ir šio Įstatymo papildymo 55¹, 55², 55³, 55⁴, 55⁵ straipsniais įstatymo projektas Nr.IXP-2116 (pateikimas) (Vyriausybės siūlo svarstyti skubos tvarka)

PIRMININKAS. Kadangi ministrė nepaliko tribūnos, tai prašyčiau jus pateikti kitą iš eilės įstatymo projektą Nr.IXP-2116. Tai pateikimo stadija, Vyriausybės teikiamas įstatymas. Prašom.

V.BLINKEVIČIŪTĖ. Labai ačiū, gerbiamasis pirmininke. Teikiamo Valstybinių socialinio draudimo pensijų kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto tikslas yra padidinti mažas valstybines socialinio draudimo senatvės ir invalidumo pensijas šių pensijų gavėjams, kurie turi įstatymo projekte nustatytą valstybinių socialinio draudimo pensijų draudimo stažą, senatvės pensininkams, jeigu jie turi ne mažiau kaip 25 metus, o invalidumo pensininkams, kurie turi ne mažesnį kaip būtinąjį. Tas būtinasis reiškia pagal jų amžių invalidumo kilimo momentą. Projektu siūloma padidinti mažas senatvės ir invalidumo pensijas, paskirtas pagal tokias sąlygas ar principus tiems, kuriems paskirtos viso dydžio senatvės ar invalidumo pensijos. Vadinasi, dalinių pensijų, jeigu žmogus neturėjo viso darbo stažo, nesiūloma šiuo metu didinti. Taip pat tiems, kurie turi ne mažiau kaip 25 metų stažą, įgytą iki Pensijų įstatymo įsigaliojimo. Pensijų įstatymas, kaip jūs žinote, įsigaliojo 1995 m. sausio 1 dieną. Invalidumo pensijas didinti tiems asmenims, kurie turi būtinąjį stažą invalidumo pensijai gauti, jeigu pusę šio stažo įgijo iki Pensijų įstatymo įsigaliojimo arba kurie turėjo iki šio įstatymo įsigaliojimo Pensijų įstatymuose nustatytą stažą viso dydžio invalidumo pensijai paskirti. Taip pat pagrindinis kriterijus, į kurį bus atsižvelgiama didinant pensijas, yra asmens gaunamų pensijų suma. Tai yra jeigu žmogui be valstybinio socialinio draudimo senatvės ar invalidumo pensijos dar yra paskirta ir valstybinė pensija pagal Valstybinių pensijų įstatymą, tokiu atveju šių pensijų suma turėtų būti susumuojama ir tik tada didinama, jeigu ta bendra pensijų suma, nesvarbu ar viena, ar kelios pensijos, būtų ne daugiau kaip 325 litai per mėnesį. 325 litai yra vidutinė pensija, bet mes ją fiksuojame, iki kurios bus didinamos pensijos, tačiau tai nereiškia, kad būtent iki tokio dydžio bus padidintos pensijos visiems. Pensijos bus padidintos kiekvienam žmogui atskirai, įvertinant tai, kokio dydžio jis turi darbo stažą ir kokio dydžio yra jo pensija. Tai yra tam, kuris turi didesnį darbo stažą ir mažesnę pensiją, pensijos bus padidintos daugiau ir proporcingai atsižvelgiant į pensijos dydį ir pensijos stažą.

Projektu siūloma didinti tą pensijos dalį, kuri apskaičiuota ir mokama už įgytą, kaip sakiau, iki 1994 m. sausio 1 d. stažą, nes, mūsų bazėje turimais duomenimis, tuo metu žmonės gavo mažesnį darbo užmokestį, todėl jiems yra apskaičiuotos mažesnės pensijos. Tai apimtų didelę dalį pedagogų, mokytojų, kultūros darbuotojų, socialinių darbuotojų, žemdirbių, įvairių kategorijų žmonių.

Kiekgi reikėtų lėšų iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšų? Mūsų paskaičiavimais, tam reikėtų apie 50 mln. litų per metus. Tos lėšos yra suplanuotos mūsų “Sodros” biudžeto projekte ir tai apimtų apie 30% visų senatvės pensininkų, maždaug 195 tūkst., ir 66% visų invalidumo pensininkų skaičiaus, apie 125 tūkst. Iš viso daugiau kaip 300 tūkst. žmonių pensijos turėtų būti padidintos kitais metais.

Vyriausybė siūlo, kad šis įstatymas įsigaliotų nuo Naujųjų metų, nuo sausio 1 dienos. Galbūt Seimas pritars skubos tvarkai, kurios prašoma mūsų kreipimesi, tačiau bet kokiu atveju reikės perskaičiuoti labai daug pensijų, peržiūrėt kiekvieną bylą. Vadinasi, Sodros teritoriniai skyriai turės nemažai darbo. Bet kokiu atveju per tris mėnesius nuo įsigaliojimo peržiūrės tas bylas ir perskaičiuos. Tai reiškia, kad nepriemokos, jeigu bus taip apsispręsta, kad nuo sausio 1 dienos, tiems žmonėms bus primokėtos.

Dar viena informacija, nes dažnai gaunu tą klausimą. Kiek konkrečiai padidės kiekvienam žmogui – Jonui, Petrui ar Antanui, – pasakyti negaliu. Bet mes skaičiavome (bus skaičiuojama kiekvienam individualiai). Pavyzdžiui, jeigu pensija bus iki 200 litų, tai ji galėtų būti padidinta per 40 Lt, ar 43, ar 45 Lt, diferencijuotai kas mėnesį. Paskui, sakykime, nuo 200 iki 240 – 26 Lt, paskui daugiau, 16 ir t.t. – proporcingai mažėjančia linkme, kuo daugiau artėjant prie vidutinės pensijos.

Prašau pritarti šiam įstatymo projektui ir svarstyti skubos tvarka.

PIRMININKAS. Tuoj pat mes apsispręsime. Jeigu bus pritarta po pateikimo, tai… Nori klausti B.Vėsaitė.

B.VĖSAITĖ. Gerbiamoji ministre, pritardama šiam įstatymo projektui, kuris pateisina daugelio pensininkų lūkesčius ir įgyvendina socialinį teisingumą, norėčiau paklausti. Tarkime, jeigu asmuo gauna senatvės pensiją ir našlio pensiją, ar jam nereikėtų atsisakyti našlio pensijos, jeigu senatvės pensija, įvertinant darbo stažą, būtų didesnė? Ar jie turėtų tokią manevro galimybę?

V.BLINKEVIČIŪTĖ. Ne, neturėtų tokios galimybės, nes našlio pensija ir našlės pensija yra kita pensija. Tai dar viena pensijų rūšis. Mes viską susumuojame. Tada reikėtų keisti įstatymus, kur mes turime pasakyti, kad našlės arba našlio pensija yra neskiriama, jeigu tokia pensija yra didesnė už tokią ir tokią ribą. Mūsų įstatymuose to nėra, todėl neturėtų dabar tokios galimybės.

PIRMININKAS. Dėl šio įstatymo daugiau norinčių klausti jūsų, gerbiamoji ministre, nėra. Dėl balsavimo motyvų norinčių kalbėti nėra. Ar mes galėtume po pateikimo pritarti šiam įstatymo projektui bendru sutarimu? Ačiū. Pritarta po pateikimo bendru sutarimu.

V.BLINKEVIČIŪTĖ. Labai ačiū.

PIRMININKAS. Dėl skubos tvarkos taikymo. Ar dėl šio įstatymo nekyla abejonių? Ar galime bendru sutarimu nuspręsti taikyti skubos tvarką? Ačiū. Taigi dabar Seniūnų sueiga, apsisprendus bendru sutarimu taikyti skubos tvarką, siūlo skirti pagrindinį Socialinių reikalų ir darbo komitetą, o preliminarią svarstymo datą numatyti šių metų gruodžio 5 dieną. Ar galime sutarti dėl tokios svarstymo eigos? Prieštaraujančių nėra. Apsispręsta dėl tokios svarstymo procedūros bendru sutarimu.

Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo, Valstybinio socialinio draudimo įstatymo, Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo, Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo, Žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinojo įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-2117 (pateikimas) (Vyriausybės siūlo svarstyti skubos tvarka)

Vakarinio posėdžio 9 klausimas – projektas Nr.IXP-2117, taip pat teikiamas Vyriausybės. Pateikimo stadija. Ministre, jums žodis. Prašom.

V.BLINKEVIČIŪTĖ. Dar kartą ačiū už galimybę pateikti. Kaip matote, čia yra išvardyta nemažai įstatymų. Jie sudėti į vieną įstatymą. Esmę pateiksiu labai trumpai. Tai reiškia, kad mes, išnagrinėję mūsų kelerių pastarųjų metų patirtį, siūlome pakeisti vidutinių mėnesinių draudžiamųjų pajamų skaičiavimo tvarką, metodiką. Tai siūlome, nes manome, kad dabar nėra tikslinga kiekvieną ketvirtį tvirtinti vidutines mėnesines ketvirčio draudžiamąsias pajamas. Mes jas iš pradžių apsvarstome Sodros taryboje, paskui kas ketvirtį einame į Vyriausybę. Ir niekas dėl to nesikeičia, nes pas mus nėra nei tokios infliacijos, nei defliacijos, kad turėtų kokią nors įtaką tų draudžiamųjų pajamų dydžiui ir tiesioginę įtaką, tarkime, pensijom. Todėl siūlome pereiti prie metinių draudžiamųjų pajamų, kas yra labai svarbu, ir taip nustatyti. Mes apsisprendėme kartu su socialiniais partneriais, kad taip būtų teisingiausia, tai yra patvirtinti einamųjų metų draudžiamąsias pajamas ir jas taikyti, kai Seimas priims tokį sprendimą. Draudžiamosios pajamos yra tas dydis, kuris įeina į pensijos formulę, į kitų valstybinio socialinio draudimo išmokų apskaičiavimo dydį, nuo to priklauso valstybino socialinio draudimo išmokų dydis.

PIRMININKAS. Dėkoju. Niekas nenorėtų klausti jūsų dėl šio įstatymo pateikimo. Labai ačiū, ministre, už kantrybę tribūnoje ir klausimo pateikimą.

V.BLINKEVIČIŪTĖ. Labai ačiū jums.

PIRMININKAS. Dėl balsavimo motyvų taip pat norinčių kalbėti nėra. Ar galėtume šiam įstatymo projektui po pateikimo pritarti bendru sutarimu? Prieštaraujančių nėra. Pritarta bendru sutarimu.

Kaip ir dėl ankstesnio įstatymo, taip ir dėl šio įstatymo Seniūnų sueiga pagrindiniu siūlo skirti Socialinių reikalų ir darbo komitetą, o preliminarią varstymo datą numatyti gruodžio 5 dieną. Ar galime apsispręsti dėl to bendru sutarimu? Ačiū. Apsispręsta.

Gerbiamieji kolegos, ar jūs taip pat neprieštarautumėte, kad būtų pritarta Vyriausybės siūlymui taikyti skubos tvarką? Prieštaravimų nėra. Apsispręsta taikyti skubos tvarką ir dėl šio įstatymo.

Tai buvo paskutinis darbotvarkės klausimas. Noriu konstatuoti, kad Seimo narių, pageidaujančių padaryti pareiškimų, nebuvo.

Liko dar vienas dalykas. Pasitikrinkime, kiek šiuo metu mūsų liko posėdyje. Registruokimės.

Užsiregistravo 26 Seimo nariai. Norėčiau paskelbti, kad gerokai anksčiau negu valanda baigėme mūsų vakarinį neeilinį plenarinį posėdį. Posėdis baigtas. Prašom nepamiršti savo kortelių.