Trisdešimt septintasis (313) posėdis
2002 m. lapkričio 19 d.

 

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas Č.JURŠĖNAS ir Seimo Pirmininko pavaduotojas A.SKARDŽIUS

 

 

2002 m. lapkričio 19 d. (antradienio) darbotvarkė

 

PIRMININKAS (A.SKARDŽIUS). Labas rytas, gerbiamieji kolegos, pradedame antradienio, lapkričio 19 d., plenarinį posėdį. Pirmiausia turėtume pasitvirtinti darbotvarkę. Prašau Seimo Pirmininko pirmąjį pavaduotoją Č.Juršėną.

Č.JURŠĖNAS. Gerbiamieji kolegos, frakcijos vardu prašyčiau išbraukti 2-1 klausimą, nes komitetas išvadą pateikė tiktai vakar ir neišlaikyti terminai, o įrašyti papildomai į darbotvarkę įstatymus, susijusius su Konstitucinio Teismo nutarimu dėl Telekomunikacijų įstatymo. Tai būtų keturi nedideli įstatymai, kuriuos mes pagal pataisytą Statutą ir pagal Seimo valdybos sprendimą turime neatidėliodami nagrinėti. Štai du tokie siūlymai. Vieną išbraukti, juo labiau kad mes negalime ir formaliai nagrinėti, ir papildomai įrašyti į darbotvarkę kelis įstatymus, susijusius su Telekomunikacijų įstatymu.

PIRMININKAS. Dėkojame gerbiamajam kolegai Č.Juršėnui. Ar būtų kokių nors nuomonių dėl ką tik išdėstytų šios dienos darbotvarkės pakeitimų? Nėra. Ar galėtume bendru sutarimu pritarti šiems pakeitimams? Kolega A.Klišonis dėl šių pakeitimų?

A.KLIŠONIS. Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke.

PIRMININKAS. Bet dėl šių pakeitimų, kurie buvo paminėti?

A.KLIŠONIS. Aš dėl kitų pakeitimų.

PIRMININKAS. Pirmiausia klausiau…

A.KLIŠONIS. Jūs siūlėte patvirtinti darbotvarkę.

PIRMININKAS. Ne, aš nesiūliau, aš siūliau apsispręsti dėl šių pakeitimų. Nėra kitų siūlymų. Pritarta. Prašom kolegą A.Klišonį dėl kitų pakeitimų.

A.KLIŠONIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš, be abejonės, gerbiu Seimo valdybos sprendimą, tačiau norėjau atkreipti jūsų dėmesį dėl 2a, 2b, 2c, t.y. dėl sveikatos draudimo įstatymų, nes galbūt būtų korektiška pirmiau teikti pradinį įstatymą negu alternatyvų, t.y. projektą Nr.IXP-597 (2-2c) teikti pirmiau nei alternatyvų projektą Nr.IXP-597A.

PIRMININKAS. Aš manau, siūlymas gana logiškas. Turbūt nebūtų prieštaraujančių tokiam siūlymui. Dėkoju. Taip pat sutinkame su tais pakeitimais. Jeigu daugiau siūlymų nėra, klausčiau, ar bendru sutarimu galėtume patvirtinti darbotvarkę? Ačiū. Patvirtinta.

 

Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl teisinės sistemos reformos metmenų (nauja redakcija) ir jų įgyvendinimo“ priedėlio pakeitimo“ projektas Nr.IXP-1962* (priėmimas)

 

Pradedame posėdį. Darbotvarkės 1-1a ir 1-1b klausimai – projektas Nr.IXP-1962 ir projektas Nr.IXP-1963. Priėmimas. Kviečiu Teisės ir teisėtvarkos komiteto atstovą kolegą R.Šukį. Prašau. Kadangi kolegos nėra, komiteto pirmininkas A.Sakalas. Prašau.

A.SAKALAS. Gerbiamieji kolegos, esame gavę ir svarstę komitete projektą, jį pateikėme jūsų dėmesiui ir priėmimui. Buvo gauti dviejų komitetų atsiliepimai, t.y. Žmogaus teisių komiteto, kuris pritarė pateiktam projektui ir jokių pastabų nepateikė, ir Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto, kuris pasiūlė iš projekto 1 straipsnio išbraukti žodžius “pamažu tampa” ir įrašyti žodį “yra”. Komitetas šiam pasiūlymui nepritarė, nes iš tikrųjų negalima įrašyti to, ko dar nėra. Daugiau pasiūlymų neturime. Projektas susideda iš vieno straipsnio. Prašyčiau posėdžio pirmininką pradėti jo priėmimą.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, kadangi projektas susideda iš vieno straipsnio, todėl klausčiau dėl balsavimo motyvų dėl viso įstatymo. Nėra norinčių kalbėti. Kolegos, prašau registruotis ir balsuosime dėl įstatymo priėmimo. Jūs taip pat, gerbiamasis Sakalai, galite naudotis tribūnoje esančia technika. Kas už tai, kad įstatymo projektas Nr.IXP-1962 būtų priimtas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, – prieš arba susilaikote.

Užsiregistravo 63 Seimo nariai. Už – 61, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Įstatymas priimtas.

 

Seimo nutarimo „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos nacionalinės kovos su korupcija programos patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr.IXP-1963* (priėmimas)

 

Projektas Nr.IXP-1963 – Seimo nutarimo dėl Seimo nutarimo “Dėl Lietuvos Respublikos nacionalinės kovos su korupcija programos patvirtinimo” pakeitimo projektas. Pranešėjas – Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto atstovas A.Kašėta. Prašau, gerbiamasis kolega. Lydintysis.

A.KAŠĖTA. Gerbiamieji kolegos, Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas apsvarstė Seimo nutarimo dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. sausio 17 d. nutarimo Nr.9711 “Dėl Lietuvos Respublikos nacionalinės kovos su korupcija programos patvirtinimo” pakeitimo projektą ir bendru sutarimu jam pritarė. Taip pat pritarėme ir Teisės departamento pastabai, pagal kurią siūloma išbraukti iš projekto 2002 m. sausio 17 d. datą ir Nr.9711. Turiu pasakyti, kad papildomas Teisės ir teisėtvarkos komitetas pateikė pastabas vėliau, negu buvo numatytas pagrindinio komiteto svarstymas, pateikta pastaba nebuvo suformuluota kaip konkretus pasiūlymas, todėl komitetas atskirai nesvarstė Teisės ir teisėtvarkos komiteto pastabos.

PIRMININKAS. Dėkojame. Taip pat, kolegos, kadangi yra vienas straipsnis, pradedame priėmimą pastraipsniui. Prašau išsakyti nuomonę dėl balsavimo motyvų dėl viso Seimo nutarimo priėmimo. Nėra norinčių kalbėti, prašau registruotis ir balsuosime. Kas už tai, kad Seimo nutarimas būtų priimtas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, – prieš arba susilaikote.

Užsiregistravo 66 Seimo nariai. Už – 63, prieš nėra, susilaikė 1. Seimo nutarimas priimtas.

 

Įmonių bankroto įstatymo 2, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 15, 26, 29, 32, 35, 37 straipsnių pakeitimo ir papildymo bei Įstatymo papildymo ketvirtuoju 1 skirsniu ir 131 straipsniu įstatymo projektas Nr.IXP-1911(3*) (priėmimas)

 

Kolegos, darbotvarkės 1-2a ir 1-2b klausimai – Įmonių bankroto įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo bei įstatymo papildymo ketvirtuoju prim skirsniu ir 131 straipsniu įstatymo projektas Nr.IXP-1911 ir Įmonių restruktūrizavimo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-1912. Ekonomikos komiteto atstovas kolega P.Vilkas. Priėmimas. Prašau.

P.VILKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos. Teikiu priimti Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo bei įstatymo papildymo ketvirtuoju prim skirsniu ir 131 straipsniu įstatymo projektą. Po svarstymo pasiūlymų bei pastabų nėra gauta. Seimo Teisės departamento išvados buvo aptartos svarstymo metu. Papildomų Seimo Teisės departamento išvadų ir pasiūlymų negauta, todėl siūlau posėdžio pirmininkui vykdyti priėmimo procedūrą. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju.

Kolegos, pradėkime priėmimą pastraipsniui. Pataisų, dėl kurių reikėtų mums apsispręsti, priėmimo stadijoje nėra. Dėl 1 straipsnio dėl balsavimo motyvų nėra norinčių kalbėti. Ar bendru sutarimu galime priimti 1 straipsnį? Ačiū. Priimtas.

2 straipsnis. Dėl balsavimo motyvų nėra norinčių kalbėti. Ar galime bendru sutarimu priimti 2 straipsnį? Ačiū. Priimtas. Ponai, socialdemokratai, truputį dėmesio! Labai svarbus įstatymas.

3 straipsnis. Dėl balsavimo motyvų nėra norinčių kalbėti. Ar bendru sutarimu galime priimti 3 straipsnį? Ačiū. Priimtas.

4 straipsnis. Dėl 4 straipsnio dėl balsavimo motyvų, nesant norinčių kalbėti, klausčiau, ar bendru sutarimu galime priimti 4 straipsnį? Ačiū. Priimtas.

5 straipsnis. Dėl balsavimo motyvų nėra norinčių kalbėti. Ar galime bendru sutarimu priimti 5 straipsnį? Priimtas.

6 straipsnis. Dėl 6 straipsnio dėl balsavimo motyvų nesant norinčių kalbėti klausiu, ar galima bendru sutarimu priimti 6 straipsnį? Priimtas.

7 straipsnis. Dėl 7 straipsnio dėl balsavimo motyvų nėra norinčių kalbėti. Ar bendru sutarimu galime priimti 7 straipsnį? Priimtas.

8 straipsnis. Dėl 8 straipsnio dėl balsavimo motyvų nėra norinčių kalbėti. Ar bendru sutarimu galime priimti 8 straipsnį? Priimtas.

9 straipsnis. Dėl 9 straipsnio dėl balsavimo motyvų ar yra norinčių kalbėti? Nėra. Ar bendru sutarimu galime priimti 9 straipsnį? Priimtas.

10 straipsnis. Dėl balsavimo motyvų nėra norinčių kalbėti. Ar bendru sutarimu galime priimti 10 straipsnį? Priimtas.

11 straipsnis. Dėl 11 straipsnio dėl balsavimo motyvų nėra norinčių kalbėti. Ar bendru sutarimu galime priimti 11 straipsnį? Priimtas.

12 straipsnis. Dėl balsavimo motyvų nėra norinčių kalbėti. Ar bendru sutarimu galime priimti 12 straipsnį? Priimtas.

13 straipsnis. Dėl balsavimo motyvų ar yra norinčių kalbėti? Nėra. Ar bendru sutarimu galime priimti 13 straipsnį? Priimtas.

14 straipsnis. Dėl balsavimo motyvų nėra norinčių kalbėti. Ar bendru sutarimu galime priimti 14 straipsnį? Priimtas.

15 straipsnis. Dėl balsavimo motyvų ar yra norinčių kalbėti? Nėra Ar bendru sutarimu galime priimti 15 straipsnį? Priimtas.

16 straipsnis. Dėl balsavimo motyvų taip pat nėra norinčių kalbėti. Ar bendru sutarimu galime priimti 16 straipsnį? Ačiū. Priimtas. Baigėme priėmimą pastraipsniui.

Gerbiamieji kolegos, klausčiau, ar dėl viso įstatymo dėl balsavimo motyvų būtų norinčių kalbėti? Nėra. Tad prašau registruotis ir balsuosime dėl viso įstatymo Nr.IXP-1911 priėmimo. Kas už tai, kad įstatymas būtų priimtas, balsuojate už, turintys kitą nuomonę – prieš arba susilaikote.

Užsiregistravo 69 Seimo nariai. Už balsavo 63, prieš nėra, susilaikė 4. Įstatymas priimtas.

 

Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 5, 6, 7, 13, 17, 26 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-1912(3*) (priėmimas)

 

Kolegos, lydintysis Nr.IXP-1912. Taip pat pradedame priėmimą pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio dėl balsavimo motyvų. Nėra norinčių kalbėti. Ar bendru sutarimu galime priimti 1 straipsnį? Priimtas.

Dėl 2 straipsnio dėl balsavimo motyvų ar yra norinčių kalbėti? Nėra. Ar bendru sutarimu galime priimti 2 straipsnį? Priimtas.

3 straipsnis. Dėl balsavimo motyvų ar yra norinčių kalbėti? Nėra. Ar bendru sutarimu galime priimti 3 straipsnį? Priimtas.

4 straipsnis. Dėl balsavimo motyvų taip pat nėra norinčių kalbėti. Ar bendru sutarimu galime priimti 4 straipsnį? Priimtas.

5 straipsnis. Dėl balsavimo motyvų taip pat nėra norinčių kalbėti. Ar bendru sutarimu galime priimti 5 straipsnį? Priimtas.

6 straipsnis. Dėl balsavimo motyvų taip pat nėra norinčių kalbėti. Ar bendru sutarimu galime priimti 6 straipsnį? Priimtas.

7 straipsnis. Dėl balsavimo motyvų nėra norinčių kalbėti? Ar bendru sutarimu galime priimti 7 straipsnį? Priimtas.

Baigėme priėmimą pastraipsniui. Dėl viso įstatymo dėl balsavimo motyvų prašom išsakyti savo nuomones. Nėra. Yra. Kolega D.Velička – nuomonė už. Prašom.

D.VELIČKA. Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Iš tikrųjų raginu Seimo narius pritarti šiam įstatymui, nes tai yra globalinės reikšmės įstatymas ir Lietuvos prisijungimas prie Kioto protokolo… Siūlau pritarti. (Balsai salėje, juokas) Atsiprašau, ne tas įstatymas.

PIRMININKAS. Galima ir pajuokauti iš ryto. Nėra daugiau norinčių kalbėti. Prašom, gerbiamieji kolegos, registruotis. Balsuosime dėl įstatymo Nr.IXP-1912. Gerbiamieji kolegos, balsuojame dėl įstatymo priėmimo. Kas už tai, kad įstatymas būtų priimtas, balsuojate už, turintys kitą nuomonę – prieš arba susilaikote. Gerbiamasis Gražuli, prašom nesibarti.

Užsiregistravo 69 Seimo nariai. Už balsavo 65, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymas priimtas.

 

Seimo nutarimo „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Seimo V (rudens) sesijos darbų programos“ priedėlio papildymo“ projektas Nr.IXP-2090(2) (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)

 

Kolegos, rezervinis 1 klausimas – Seimo nutarimo “Dėl Seimo nutarimo “Dėl Seimo V (rudens) sesijos darbų programos” priedėlio papildymo” projektas Nr.IXP-2090. Pranešėjas – Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas Č.Juršėnas. Prašom, gerbiamasis kolega.

Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis pirmininke, mielieji kolegos. Papildomi klausimai atsidaro dėl to, ką aš jau šiek tiek anksčiau, posėdžio pradžioje, kalbėjau, t.y. vykdant Konstitucinio Teismo nutarimą mums reikia pataisyti kai kuriuos mūsų priimtus įstatymus, susijusius su Telekomunikacijų įstatymu. Tai čia yra 25, 26, 27 ir 28 pozicija. Telekomunikacijų įstatymo, Baudžiamojo proceso kodekso pataisymas ir Operatyvinės veiklos įstatymo pataisymas. Ir dar vienas papildomas, kuris yra patvirtintoje darbotvarkėje, bet kurio nėra darbų programoje, tai dėl “Eltos” naudojamų patalpų ir valstybei priklausančių akcijų pardavimo įstatymo 4 straipsnio pakeitimo. Prašyčiau pritarti.

PIRMININKAS. Dėkojame, gerbiamasis pranešėjau. Niekas nenori jūsų klausti. Ar galime pritarti po pateikimo? Ačiū. Pritarta.

Pradedame priėmimo procedūrą. Dėl balsavimo motyvų prašom išsakyti nuomones. Nėra. Prašau registruotis, balsuosime dėl šio Seimo nutarimo priėmimo. Kas už tai, kad šis Seimo nutarimas būtų priimtas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę – prieš, susilaikote.

Užsiregistravo 72 Seimo nariai. Už – 58, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Nutarimas priimtas. (Balsas salėje) Atsiprašau, nulis labai panašus į dešimt. Susilaikė 10 Seimo narių. Nutarimas, nepaisant to, vis tiek priimtas.

 

Įstatymo „Dėl Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos Kioto protokolo ratifikavimo“ projektas Nr.IXP-2003*ES (svarstymas ir priėmimas)

 

Darbotvarkės 1-3 klausimas – (labai reikšmingas numeris) – Įstatymo dėl Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos Kioto protokolo ratifikavimo projektas. Svarstymas ir priėmimas. Užsienio reikalų komiteto atstovą J.Karosą prašau pristatyti komiteto išvadą.

J.KAROSAS. Dėkui, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Užsienio reikalų komitetas lapkričio 13 d. svarstė Įstatymą dėl Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos Kioto protokolo ratifikavimo ir, suprasdamas šio protokolo ratifikavimo svarbą išsaugant mūsų planetą nuo katastrofiškų padarinių, vienbalsiai pritarė šiam projekto ratifikavimui. Dėkui.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu Aplinkos apsaugos komiteto pirmininką A.Macaitį. Prašom.

A.MACAITIS. Dėkoju. Aplinkos apsaugos komitetas šių metų lapkričio 6 d. svarstė Įstatymo dėl Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos Kioto protokolo ratifikavimo projektą Nr.IXP-2003, bendru sutarimu pritarė ir siūlo pritarti šiam projektui.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu Ekonomikos komiteto atstovą kolegą R.Sinkevičių. Pristatys kolega J.Budrevičius.

J.BUDREVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, Ekonomikos komitetas taip pat svarstė įstatymo projektą Nr.IXP-2003 ir bendru sutarimu priėmė sprendimą pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui.

PIRMININKAS. Dėkojame. Diskusijoje užsiregistravo dalyvauti kolega J.Veselka. Prašom.

J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, nors vienas Seimo narys a priori norėjo užtarti šitą įstatymo projektą, bet aš vis dėlto pasakysiu keletą pastabų. Pirmas toks būtų retorinis klausimas, kada Lietuvos valdžia atsisakys principo: valio ir pirmyn, jeigu yra ženklas ES? Ir reikia pradėti realiai rūpintis Lietuva. Štai, sakysime, Lietuva 1990 metais išmesdavo į atmosferą 54 mln. tonų įvairių dujų, 2000 metais įvairių, ne tik CO2 – apie 18 mln. tonų. Kadangi baziniai imami 1990 metai, ir turime teršalų kiekį iki 2012 metais sumažinti 8%, palyginti su 1990 metais, tai šitą rodiklį mes lengvai įvykdome be jokių priemonių. Lyg viskas ir gerai, turime rezervų ir galėsime prekiauti vadinamuoju karštu oru, tai yra išmetamosiomis dujomis, tuos limitus pardavinėti kitiems kraštams. Bet vis dėlto reikia įvertinti, kad tie rezervai atsirado ne dėl ko kito, o todėl, kad buvo sugriauta pramonė, žemės ūkis. Vadinasi, tie rezervai atsirado ne dėl gamtosauginių priemonių, o dėl griovimo. Vadinasi, problema iš esmės lieka.

Bet štai kitas esminis dalykas. Uždarius atoninę elektrinę ir pradėjus tam tikrą elektros kiekį gaminti šiluminėse elektrinėse, išmetamųjų dujų kiekis padidės 12 mln. tonų, ne tik CO2, bet visų dujų – 12 mln. tonų. Ir vėl galima sakyti, kad Kioto reikalavimai nebus viršyti, nes 1990 metų neviršys. Bet pažiūrėkime, Lietuvos žmonių aplinka, kurioje jie gyvens, pablogės dėl tų 12 mln. tonų. Ir ta aplinka pablogės ne dėl pačios Lietuvos sprendimo, o todėl, kad Europos Sąjunga privertė Lietuvą uždaryti abu blokus. Vadinasi, logiškai būtų, kad tas, kuris pablogina mūsų aplinką, kurioje gyvensime uždarę abu blokus, tam tikru mastu prisidėtų finansuodamas, kaip mes įtvirtinome strategijoje, statant III bloką, arba prisidėtų diegiant švarias ekologines technologijas energetikoje arba galų gale kompensuotų tuos praradimus. O mes ratifikuojame automatiškai, nekeldami tokių reikalavimų.

Ir kai aš Ekonomikos komitete pasiūliau bent protokolinį sprendimą, įpareigojantį šiais trim aspektais – arba prisideda prie III bloko finansavimo, arba prie naujų, ekologiškai švarių energetikos technologijų diegimo šiluminėse elektrinėse, arba kompensavimas – Ekonomikos komitetas atmetė vieningai, pasišaipydamas, kad mes vis tiek dar neviršysim. Bet tai labai blogas požiūris į pačius Lietuvos žmones.

Štai pavyzdys – Jungtinės Amerikos Valstijos. Ekonomiškai stipri valstybė, galinti spręsti daug tų problemų, bet nepasirašo, nes mato, kad ji negalės jų įvykdyti. Aišku, mes jas iki 2012 metų galime įvykdyti, bet kodėl mes negalime iškelti reikalavimų toms šalims, kurios savo sprendimais blogins ekologinę padėtį Lietuvoje? Aš manau, kad tokį protokolinį sprendimą, įpareigojantį Vyriausybę, vis dėlto reikia priimti. Kitaip aš nesuprantu, kodėl mes nuolaidžiaujame ir neieškome to, ką galime išieškoti, nes tai yra pagrindas. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkojame kolegai. Gerbiamieji kolegos, prašau išsakyti nuomones dėl balsavimo motyvų svarstymo stadijoje. Dėl balsavimo motyvų po svarstymo. Kolega D.Velička. Prašom. Nuomonė už.

D.VELIČKA. Ačiū, posėdžio pirmininke. Jau antrą kartą gaunu mikrofoną kalbėti, bet tai visiškai manęs neglumina, nes šiandien priimamo dokumento svarba iš tikrųjų didelė. Reikia pasakyti, kad dėl daugelio pasaulio politikų ir gamybininkų supratimo šiandien šiluminio efekto poveikis žemės rutulio gyvybei yra sustabdytas. Norvegai, apskritai skandinavai daug dėmesio skiria šiai problemai ir konstatuoja faktą, kad tokio didelio pablogėjimo dabar nematyti. Pasirodo, kad galima valdyti šį procesą, jeigu politikai samprotaus ne taip, kaip mano kolega gerbiamasis J.Veselka.

Kioto protokolas nėra vienos šalies interesai, tai yra viso pasaulio, visos žmonijos interesai. Aš norėčiau priminti ponui J.Veselkai, kad jeigu šilumos efektas vystytųsi ir toliau, tai tundroje esantys 15% viso žemės rutulio CO2 užtemdytų visą žemės rutulį debesimis, ir todėl iš tikrųjų gresia pavojus gyvybei žemėje. Todėl pritariu Kioto protokolo idėjoms ir siūlau balsuoti už.

PIRMININKAS. Nuomonė prieš – kolega J.Veselka.

J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, tikrai dėl tundros aš nežinau ir negaliu rūpintis tundra, bet kad 12 mln. tonų papildomų dujų bus išmesta uždarius elektrinę, tai patvirtina ne čiukčės, bėgiojantys po tundrą, o būtent Lietuvos aplinkos apsaugos ministerija. Ir aš susirūpinęs, kad šitą dalyką mes galime kaip argumentą kelti, paprašydami papildomų pinigų Lietuvai, kad būtų galima dar geriau vykdyti Kioto reikalavimus, negu kad siūlo D.Velička, rūpindamasis visu pasauliu ir tundra. Mano rūpestis yra Lietuva. Ačiū. Jeigu nepritariate šitokio protokolo rašymui, aš susilaikau.

PIRMININKAS. Kolegos, prašau balsuojant apsispręsti, ar pritarti po svarstymo šiam įstatymo projektui. Kas pritariate, balsuojate už. (Balsai salėje) Po svarstymo, dar ne priėmimas. Prašau balsuoti. Kas pritariate po svarstymo, balsuojate už, kas nepritariate, – susilaikote arba balsuojate prieš.

Užsiregistravo 69 Seimo nariai. Už – 64, prieš nėra, susilaikė 4 Seimo nariai. Pritarta po svarstymo.

Pereiname prie priėmimo stadijos. Dėl balsavimo motyvų dėl priėmimo – kolega A.Poplavski, nuomonė už.

P.POPLAVSKI. Ačiū posėdžio pirmininkui. Gerbiamieji kolegos, džiugu būtų Lietuvą matyti tarp šalių, kurios ratifikavo Kioto protokolą. Šiek tiek keistai skamba kolegos J.Veselkos išsakytos mintys. Vis dėlto problema yra globali ir reikėtų globaliai galvoti nors ir atominės elektrinės kontekstu. Vis dėlto aš manau, kad didžiulis rezervas, duotas Lietuvai dėl dujų emisijų, turėtų būti tam tikras magnetas, pritraukiantis į Lietuvą investicijas. To irgi nereikėtų pamiršti, bet apie tai nebuvo kalbėta. Manau, jeigu žiūrėtume globaliai, reikėtų pritarti Kioto protokolui.

PIRMININKAS. Nuomonė prieš – kolega A.Matulevičius. Prašom.

A.MATULEVIČIUS. Mano nuomonė nėra kategoriškai prieš, bet mūsų Seime labai neteisingai padaryta. Turėtų būti viduriukas, bet yra kategoriškai – arba už, arba prieš. Aš per vidurį. Kodėl per vidurį? Todėl, kad iš tikrųjų yra pasaulinė problema. Jungtinės Amerikos Valstijos pasakė, kad nevykdys Kioto protokolo dėl to, kad nenori skriausti savo pramonės. Ką reiškia “neskriausti pramonės”? Nenori pažeminti savo gyvenimo standartų. Tai vienas dalykas. Mes gi uždarome Ignalinos atominę elektrinę ir prisijungiame prie šio protokolo. Tai arba neuždarykime Ignalinos atominės elektrinės, arba palaukime. Kai pasieksime Jungtinių Amerikos Valstijų lygį, tada kartu su jomis prisijungsime prie šio protokolo. Taigi aš balsuodamas susilaikysiu ir kitus kviečiu taip pat padaryti. Ačiū.

PIRMININKAS. Kolega B.Bradauskas – nuomonė už. Prašom.

B.BRADAUSKAS. Dėkoju, posėdžio pirmininke. Aš manau, kad šioje salėje nereikėtų agituoti dėl šio protokolo svarbos. Tie, kurie bent kiek susidūrė su šiuo klausimu, matyt, neabejoja. Aš norėčiau tiesiog pasakyti: pasižiūrėkite, kad darosi mūsų planetoje. Kas žino, kodėl tai darosi. Aš neaiškinsiu, ką reiškia globalus klimato atšilimas, jeigu jis atšiltų nors puse laipsnio. Taigi mes neturėtume čia vienaip ar kitaip svarstyti. Išvedžioti mes galime ir taip, ir taip. Manau, kad mums tikrai reikia prisijungti prie šio protokolo ir balsuoti už.

Dėl finansavimo. Jeigu mes nebūsime prisijungę prie šio protokolo, tai ir papildomo finansavimo negausime. Jeigu pasakei raidę “b”, tai iš pradžių reikia pasakyti “a”. Kviečiu balsuoti už.

PIRMININKAS. Kolega J.Veselka – nuomonė prieš.

J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, kai aš klausau tokių argumentų už, man darosi labai keista, nes visi akcentuoja – globalinis procesas, tarsi danguje sėdi Dievas ir reguliuoja šį procesą. Užtenka prisijungti ir globalinis procesas bus išspręstas. Kiekviena šalis įsipareigoja imtis konkrečių priemonių, kad sumažintų ekologinę taršą. Ar mes ratifikuosime, ar ne, bet kiekviena valstybė žengs savo keliu ir nuo jūsų globalizavimo niekas nepriklausys. Kaip pirma – vo imia stroitelstva vo vsiom mire komunizma, tai dabar vėl globalinė. Aš dar pabrėžiu: Europos Sąjungos reikalavimai uždaryti atominę elektrinę Lietuvoje blogina ekologinę aplinką, todėl mūsų pareiga yra kelti klausimą, kad Europos Sąjunga mums šį dalyką kompensuotų. Ne ta prasme, kad 2012 m. dar nepriartėsime prie tų baudų, kurias reikės vėliau mokėti, o todėl, kad kiti blogina mūsų žmonių gyvenamąją aplinką. Taigi aš susilaikau, nes jūs neįpareigojate Vyriausybės, o geru noru Vyriausybė nuo 2013 metų… Ačiū Dievui, Seimas joms pataikauja ir jos velnias žino ko pridaro. Aš nesu prieš, nes politiškai reikia ją ratifikuoti, bet turime iškelti konkrečius reikalavimus savo Vyriausybei, kad tai nebūtų tik momentinis dalykas, o būtų nuolatinis darbas rūpinantis Lietuvos indėliu į šį procesą. Ačiū. Todėl susilaikau.

PIRMININKAS. Kolega G.Babravičius. Prašom. Nuomonė už.

G.BABRAVIČIUS. Dėkoju posėdžio pirmininkui. Paradoksalu, bet mano argumentai kviečiant balsuoti už iš esmės remiasi ta pačia prielaida, arba tuo pačiu reikalu, kurį išsakė ir ponas J.Veselka. Aš taip pat prisidedu prie tų kolegų, kurie kalbėjo apie globalius šios problemos aspektus, bet tik ratifikavus galima tikėti, kad problemos, kurios yra susijusios su anglies dvideginiu ir Ignalinos atominės elektrinės uždarymu, bus aktyviai ir racionaliai nagrinėjamos. Prielaidos, kad atominė energetika išliks Lietuvoje po ratifikavimo, yra didesnės negu neratifikavus, todėl kviečiu balsuoti už.

PIRMININKAS. Ir ketvirtasis nuomonę už – kolega A.Macaitis.

A.MACAITIS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, aš norėčiau pasakyti dar vieną moralinę protokolo ratifikavimo pusę. Visos šalys, kurios prisijungia prie šio protokolo, ne tik įsipareigoja finansiškai, bet aiškiai parodo požiūrį į atšilimo procesą. Mūsų prisijungimas rodo, kad mes einame su tautų bendrija, nes dauguma šalių ratifikavo, kad mes palaikome šį procesą. O dėl finansinių dalykų, ką sako kolega J.Veselka, taip, tai yra kasdieninis darbas, jį reikia daryti, jis yra daromas. Derybos vyksta ir čia niekas nekalba, kad to darbo nereikia daryti. Todėl aš siūlau, palaikydamas ir moralinę pusę, pritarti šio protokolo ratifikavimui ir balsuoti už. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, baigėme kalbas dėl balsavimo motyvų. Reikėtų apsispręsti dėl priėmimo. Kas už tai, kad šis įstatymas būtų priimtas, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko. Kad būtų priimta, reikia 57 balsų.

Užsiregistravo 73 Seimo nariai. Už balsavo 67, prieš nėra, susilaikė 6 Seimo nariai. Įstatymas priimtas.

 

Įstatymo „Dėl Tarptautinės muitinės procedūrų supaprastinimo ir suderinimo konvencijos ir jos E.3 priedo dėl muitinės sandėlių ratifikavimo“ projektas Nr.IXP-2017* (svarstymas ir priėmimas)

 

1-4 darbotvarkės klausimas – Įstatymo dėl Tarptautinės muitinės procedūrų supaprastinimo ir suderinimo konvencijos ir jos E.3 priedo dėl muitinės sandėlių ratifikavimo projektas Nr.IXP-2017. Svarstymas ir priėmimas. Užsienio reikalų komiteto atstovė – kolegė D.Kutraitė-Giedraitienė. Prašom.

D.KUTRAITĖ-GIEDRAITIENĖ. Gerbiamieji kolegos, teikiu jums Užsienio reikalų komiteto išvadą dėl įstatymo dėl Tarptautinės muitinės procedūrų supaprastinimo ir suderinimo konvencijos ir jos E.3 priedo dėl muitinės sandėlių ratifikavimo projekto Nr.IXP-2017. Komiteto posėdis įvyko lapkričio 13 dieną. Buvo Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabos, kurioms komitetas nepritarė, nes mano, kad šie reikalavimai yra pertekliniai. 7 balsavus už ir 2 susilaikius komiteto sprendimas – pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui.

PIRMININKAS. Dėkoju. Biudžeto ir finansų komiteto išvadą pateiks komiteto pirmininkas A.Butkevičius. Prašom.

A.BUTKEVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Biudžeto ir finansų komitetas svarstė Lietuvos Respublikos įstatymo dėl Tarptautinės muitinės procedūrų supaprastinimo ir suderinimo konvencijos ir jos E.3 priedo dėl muitinės sandėlių ratifikavimo projektą. Buvo gauta Teisės departamento pastabų, joms pritarta. Biudžeto ir finansų komitetas pritarė bendru sutarimu.

PIRMININKAS. Dėkojame. Diskusijoje dalyvauti užsiregistravusių Seimo narių nėra. Prašau išsakyti savo nuomones dėl balsavimo motyvų po svarstymo. Nėra. Ar galėtume bendru sutarimu pritarti po svarstymo šiam įstatymo projektui? Ačiū. Pritarta.

Priėmimas. Yra du straipsniai.

Dėl 1 straipsnio dėl balsavimo motyvų nėra norinčių kalbėti. Ar bendru sutarimu galime priimti 1 straipsnį? Dėkoju. Priimtas.

Dėl 2 straipsnio? Dėl balsavimo motyvų taip pat nėra norinčių kalbėti. Ar galime bendru sutarimu priimti 2 straipsnį? 2 straipsnis priimtas.

Baigėme priėmimą pastraipsniui. Prašom apsispręsti dėl viso. Prašau išsakyti nuomones dėl balsavimo motyvų. Nėra. Todėl prašau balsavimu apsispręsti dėl priėmimo. Kas už tai, kad įstatymas Nr.IXP-2017 būtų priimtas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę – prieš arba susilaikote.

Užsiregistravo 72 Seimo nariai, už – 71, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymas priimtas.

 

Seimo nutarimo „Dėl Seimo nutarimo „Dėl atstovavimo Lietuvos Respublikos Seimui Konvente dėl Europos ateities“ 1 straipsnio pakeitimo“ projektas Nr.IXP-2080 (pateikimas)

 

Rezervinis 2 klausimas – Seimo nutarimo “Dėl Seimo nutarimo “Dėl atstovavimo Lietuvos Respublikos Seimui Konvente dėl Europos ateities” 1 straipsnio pakeitimo” projektas Nr.IXP-2080. Pateikimas. Pristato Seimo Pirmininkas pirmasis pavaduotojas Č.Juršėnas. Prašau.

Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, mielieji kolegos. Nutarimas susijęs su tuo, kad pasikeitė frakcijų sudėtis, todėl reikia patikslinti, kaip mums, mūsų frakcijoms atstovaujama Europos Konvente. Priminsiu, kad Konvente mes turime dviejų atstovų ir dviejų atstovų pavaduotojų vietas. Kadangi kolegos liberaldemokratai prašo išbraukti iš delegacijos Seimo narę D.Kutraitę-Giedraitienę, o kolegos liberalai, jiems priklauso viena vieta, prašo įrašyti A.Gricių, tai štai ir visas tas nutarimo projektas. Prašyčiau po pateikimo pritarti. O po to siūlyčiau, kad Europos reikalų komitetas panagrinėtų ir dar kai kuriuos kitus galimus pataisymus.

PIRMININKAS. Dėkoju. Niekas nenorėjo klausti, gerbiamasis pranešėjau. Prašau išsakyti nuomonę dėl balsavimo motyvų. Nėra. Ar galėtume bendru sutarimu pritarti po pateikimo šiam Seimo nutarimui? Dėkoju. Pritarta.

Pradedame šio Seimo nutarimo svarstymo procedūrą. Pagrindiniu siūlomas Europos reikalų komitetas. Papildomi nenumatomi. Kitų siūlymų nėra. Pritarta. Ir siūloma svarstyti šioje sesijoje. Dėl svarstymo datos, gerbiamasis Č.Juršėnai. Dėl svarstymo datos klausčiau jūsų, kaip pateikėjo. Siūloma lapkričio 28 diena. Ačiū. Pritarta.

 

Turizmo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-1653(2*) (svarstymas)

 

Darbotvarkės 1-5 klausimas – Turizmo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-1653. Taip pat eurointegracinis. Svarstymas. Kviečiu Ekonomikos komiteto atstovą, nematydamas K.D.Prunskienės… Yra, atsiprašau, gerbiamoji kolege.

K.D.PRUNSKIENĖ. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos. Svarstyti yra teikiamas patobulintas projekto variantas. Ekonomikos komitetas kartu su teikėjais daug dirbo, apsvarstė nemažai pataisų, pasiūlytų įvairių institucijų, taip pat komiteto narių daugumai jų, kaip matote iš medžiagos, yra pritarta. Iš tikrųjų šis projektas tapo kompleksiškesnis, kur kas aiškiau, konkrečiau apibrėžia tiek sąvokas, tiek turizmo paslaugų atlikimo, vykdymo teisines sąlygas, teisinį kontekstą. Buvo dedamos pastangos, kad susidarytų kuo palankiausios teisinės prielaidos šiai sričiai plėtoti, turint minty, kad Lietuvoje, ypač daugelyje nederlingų regionų, su puikia Lietuvos gamta mes turime palankias galimybes turizmui plėtotis ir suformuoti pajamų šaltinius ir žmonėms, ir biudžetui priugdyti.

Taigi šiandien pataisų, kurias reikėtų svarstymo metu aptarti, kaip ir nebūtų, nors mes dar turime vieną Seimo narių V.Lapėno, N.Teišerskytės ir P.Vilko pataisą, kurią Ekonomikos komitetas ketina svarstyti rytoj, todėl priėmimo stadijai mes turėsime priimtą ar kaip kitaip dar vieną pataisą. Turbūt tiek, ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamajai kolegei K.D.Prunskienei. Kviečiu Aplinkos apsaugos komiteto išvadą pristatyti kolegą H.Žukauską.

H.ŽUKAUSKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos. Aplinkos apsaugos komitetas rugpjūčio 28 d. svarstė Turizmo įstatymo pakeitimo įstatymo projektą ir priėmė tokį sprendimą: iš esmės pritarti Turizmo įstatymo pakeitimo įstatymo projektui ir siūlyti pagrindiniam komitetui numatyti Turizmo departamento pavaldumą Vyriausybės įgaliotai ministerijai bei atsižvelgti į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir Aplinkos apsaugos ministerijos pasiūlymą dėl turizmo paslaugų registro. Šis sprendimas priimtas bendru sutarimu.

PIRMININKAS. Dėkojame H.Žukauskui. Kviečiu Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto išvadą pristatyti kolegą G.Didžioką. Deja, kolegos nėra. Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto išvadą kas galėtų pristatyti? Komiteto atstovas, prašau. Nebėra, kas valstybę valdo. Kolegos, Žmogaus teisių komiteto išvadą prašau pristatyti G.Dalinkevičių, kol atsiras Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto atstovai.

G.DALINKEVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos. Žmogaus teisių komitetas apsvarstė Turizmo įstatymo pakeitimo įstatymo projektą. Mūsų balsavimo rezultatai – bendru sutarimu. Esame pateikę keletą pastabų, bet iš esmės pritarėme jam. Tokia mūsų nuomonė.

PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis kolega. Kaimo reikalų komiteto išvadą pristatys kolega D.Velička.

D.VELIČKA. Posėdžio pirmininke…

PIRMININKAS. Prašau. Gerbiamasis kolega, pristatykite komiteto išvadą. Kol jūs susiorientuosite, aš perskaitysiu Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto išvadą. Ji yra: iš esmės projektui pritarti, siūlyti pagrindiniam komitetui tobulinti įstatymo projektą atsižvelgiant į Seimo Teisės departamento bei kitų valstybės, savivaldybių institucijų bei visuomeninių organizacijų siūlymus ir komiteto pasiūlymus pagal priedą. Tokia būtų Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto išvada. Dabar Kaimo reikalų komiteto išvadą pristatys kolega D.Velička.

D.VELIČKA. Atsiprašau, gerbiamieji kolegos, nes ką tik turėjau pateikti ir savo pasiūlymus, bet šį kartą turiu pristatyti Kaimo reikalų komiteto išvadą. Pasakysiu, kad Kaimo reikalų komitetas atidžiai svarstė galimybes padidinti kaimuose gyvenančių žmonių pajamas ir praplėsti pragyvenimo šaltinius. Taigi Kaimo reikalų komitetas bendru sutarimu pritarė, kitų nuomonių nebuvo, todėl siūlyčiau pritarti. Labai ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kolegos, girdėjome visų komitetų išvadas dėl šio įstatymo. Kviečiu diskusijoje dalyvauti užsiregistravusį kolegą R.Palaitį.

R.PALAITIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai. Kalbėsiu tik apie nedidelę dalį Turizmo įstatymo, t.y. apie apgyvendinimo paslaugas. Lietuvos Respublikos turizmo įstatymas turėtų užtikrinti teikiamų paslaugų kokybės reikalavimus, tačiau dabar matyti, kad praktikoje taip nebus, įstatymas praktikoje neveiks.

Gana aiški situacija yra su viešbučiais, moteliais ir kempingais. Naujajame Turizmo įstatyme numatyta, kad kiekvienas viešbutis, motelis ar kempingas per metus privalės (tai jau pažanga, palyginti su buvusia Turizmo įstatymo redakcija) įgyti bent vieną klasifikavimo komisijos suteikiamą kategoriją, o privačiam sektoriui dėl namų ir kitų patalpų iš tikrųjų yra didelė problema. Kur kas sudėtingiau bus garantuoti apgyvendinimo paslaugų kokybę privačiuose namuose ar butuose.

Pagal įstatymą gyventojas, teikiantis apgyvendinimo paslaugas, privalėtų įrodyti savivaldybės komisijai, kad jo teikiamos paslaugos atitinka įstatymuose numatytus reikalavimus, taip pat nusipirkti Mokesčių inspekcijoje verslo liudijimą apgyvendinimo paslaugai teikti – ir viskas, jis gali šia veikla užsiimti. Turizmo įstatymas draudžia teikti apgyvendinimo paslaugas neturint savivaldybės išduoto pažymėjimo. Tačiau naujajame Vyriausybės nutarime, kuris neseniai buvo paskelbtas, apie verslo liudijimus (jis, beje, visiškai nesiskiria nuo buvusios patentų sistemos) nenumatoma, kad pirkdamas verslo liudijimą apgyvendinimo paslaugoms teikti gyventojas privalo pateikti savivaldybės išduotą pažymėjimą, kuris yra minimas Turizmo įstatyme. Vadinasi, ši įstatymo nuostata neveiks praktikoje. Gyventojas ateis, gaus patentą ir veiks. Savivaldybės pažymėjimo jam iš tikrųjų realiai nereikės. Dar daugiau, pajutę papildomą biurokratinį barjerą gyventojai tiesiog pirks patalpų nuomos verslo liudijimą, pakartoju, patalpų nuomos verslo liudijimą. Kas įrodys, ar jie teikia apgyvendinimo paslaugas, ar tiesiog nuomoja patalpas? Iš esmės jokio skirtumo šiuo atveju nėra.

Remdamasis praktika galiu pasakyti. Spėkite, kiek gyventojų šią vasarą pirko apgyvendinimo paslaugos patentą Palangoje? Na, keturi žmonės iš 600. Keturi žmonės. Dauguma nuėjo kur kas paprastesniu keliu: nusipirko patentą patalpų nuomai ir nereikėjo užtikrinti minimalių higienos ar paslaugų kokybės reikalavimų. Garantuoju, kad tokia pati situacija bus ir kitais metais. Visiškai tokia pati.

Taigi toks įstatymo projektas nepajėgs praktiškai užtikrinti turizmo paslaugų, apgyvendinimo paslaugų kokybės ir bus tik įstatymas dėl įstatymo. Man keista, kaip Vyriausybėje priimant nutarimus ūkio ministras, teikęs Seime Turizmo įstatymo projektą, negali susiderinti su finansų ministre, teikusia Vyriausybėje Verslo liudijimo nutarimą, kad pasiektų norimą Turizmo įstatyme deklaruojamą tikslą.

Iš esmės įstatyme yra daug pozityvių momentų ir aš visiškai nesiūlau stabdyti šio įstatymo projekto, tačiau vis dėlto siūlau Ūkio ministerijai susirūpinti ir patobulinti Vyriausybės nutarimą dėl verslo liudijimų, kad šis Turizmo įstatymas veiktų realiai. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Dėkojame. Gerbiamieji kolegos, norėčiau klausti Seimo narių S.Lapėno ir D.Veličkos. Ar jūs atsiimate tas pataisas, dėl kurių komitetas priėmė tokį sprendimą? Nepritarta. Autoriai pasiūlymo atsisakė. Tai čia buvo dėl 13 straipsnio 1 dalies. Ar autoriai atsiėmė, nes komitetas teikia, kad jūs atsiėmėte tas pataisas? Dėl 13 straipsnio 1 dalies 3 punkto. Prašom, gerbiamasis kolega Lapėnai. Sekundėlę palaukite.

S.LAPĖNAS. Dėkoju. Iš tiesų tos pastabos susijusios su klasifikavimo principu. Ta žvaigždučių sistema yra numatyta vidaus vandens transporto srityje. Todėl kaip dėl nereikšmingų pastabų mes tikrai pritariame ir patvirtiname savo atsisakymą.

PIRMININKAS. Dėkojame. Gerbiamieji kolegos, daugiau dėl pataisų, kurioms nepritaria komitetas, nėra. 14 dieną yra gautos Seimo narių S.Lapėno, D.Teišerskytės, P.Vilko pataisos, o kolegos J.Razmos dėl trijų straipsnių yra gautos 18 dieną, 10.30 valandą. Statuto numatyta procedūra išlaikyta – 24 valandos. Deja, komitetas nesušaukė posėdžio ir neapsvarstė šių pataisų. Jūsų siūlymas būtų? Gerbiamoji komiteto atstove ponia Prunskiene, klausčiau jūsų nuomonės, nes pagal Statutą svarstyti čia, plenariniame posėdyje, galime tik turėdami komiteto išvadą.

K.D.PRUNSKIENĖ. Aš sakiau, gerbiamasis pirmininke, kad komitetas ketina rytoj apsvarstyti gautas naujas pataisas ir apsispręsti. Jeigu Statutas reikalauja šiandien, tai ką padarysi, bet būtų geriau, kad komitetas savo žodį pasakytų. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Darome svarstymo pertrauką. Ar galėtume tą bendru sutarimu padaryti?

K.D.PRUNSKIENĖ. Ar negalėtume šiandien po svarstymo pritarti? Juk pataisas galima svarstyti ir priėmimo metu, papildomas pataisas. Aš nematau priežasčių, kodėl mes dabar turime daryti svarstymo pertrauką, tuo labiau kad tai nėra esminiai dalykai. Aš siūlyčiau šiandien po svarstymo pritarti, o priėmimo metu toms dviem pataisoms (jas apsvarsčius) pritarti ar nepritarti.

PIRMININKAS. Deja, Statutas numato skirtingą procedūrą ir balsų skaičių svarstymo ir priėmimo stadijose. Aš tik galėčiau pasakyti pastabą Ekonomikos komitetui, kuris laiku Statuto numatyta tvarka nespėjo apsvarstyti. Siūlau daryti pertrauką svarstymo stadijoje. Dėkoju, bendru sutarimu daroma šio klausimo svarstymo pertrauka.

 

Vidaus vandenų transporto kodekso 1, 6, 13, 15, 16, 31, 61 straipsnių ir dešimtojo skirsnio pavadinimo pakeitimo bei 73, 74, 75 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr.IXP-1951(2*)ES (svarstymas)

 

1-6 klausimas – Vidaus vandenų transporto kodekso kai kurių straipsnių ir dešimtojo skirsnio pavadinimo pakeitimo bei tam tikrų straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr.IXP-1951. Svarstymas. Ekonomikos komiteto išvadą pristatys kolega S.Lapėnas. Prašom.

S.LAPĖNAS. Gerbiamieji Seimo nariai, gerbiamasis pirmininke. Teikiu pagrindinio – Ekonomikos komiteto išvadą dėl Vidaus vandenų transporto kodekso 1, 6, 13, 15, 16, 31, 61 straipsnių ir dešimtojo skirsnio pavadinimo pakeitimo bei 73, 74, 75 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projekto Nr.IXP-1951. ES.

Komitetas apsvarstė šį įstatymo pakeitimo projektą, atsižvelgė į Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadą ir pritarė bei papildė tam tikromis nuostatomis, kurių prašė Teisės departamentas. Pasiūlymai, kuriuos teikė (pats ir teikiau) Seimo narys S.Lapėnas, svarstymo metu buvo atsiimti, nes paaiškėjo papildomom sąlygom įstatymo nuostatų. Teisės ir teisėtvarkos komiteto pasiūlymams taip pat buvo pritarta.

Prašom pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui.

PIRMININKAS. Dėkojame. Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadą pateiks D.Barakauskas. Prašom.

D.A.BARAKAUSKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji ir mielieji Seimo nariai, Teisės ir teisėtvarkos komitetas siūlo pagrindiniam komitetui tobulinti įstatymo projektą, atsižvelgiant į pastabas, kurioms pritarė Teisės ir teisėtvarkos komitetas, bei atsižvelgti į komiteto pasiūlymą. Šiam siūlymui pritarta bendru sutarimu. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkojame išvadas pristačiusiems kolegoms. Dėl balsavimo motyvų prašau išsakyti nuomones po svarstymo. Pataisų ir siūlymų nėra. Diskusijoje dalyvauti taip pat nėra užsiregistravusių kolegų. Nėra norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų. Klausčiau, ar bendru sutarimu galime pritarti po svarstymo? Ačiū. Pritarta.

 

Reklamos įstatymo 1, 2, 5, 6, 18, 19, 21, 22, 23 straipsnių pakeitimo ir papildymo bei papildymo Įstatymo priedu įstatymo projektas Nr.IXP-2004(2*) ES (svarstymas)

 

1-7 – Reklamos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo bei papildymo įstatymo priedu įstatymo projektas Nr.IXP-2004. Eurointegracinis. Svarstymas. Ekonomikos komiteto išvadą pristatys kolega A.Vazbys.

A.VAZBYS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Ekonomikos komitetas apsvarstė teikiamą įstatymo projektą, atsižvelgė į daugumą Teisės departamento išvadų, taip pat šiek tiek patobulino teiktą projekto variantą ir nusprendė iš esmės pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui. Taigi siūlome ir kolegoms čia, plenarinių posėdžių salėje, pritarti šiam projektui po svarstymo. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkojame. Diskusijoje dalyvauti užsirašė kolegė B.Vėsaitė. Mielai kviečiu ją.

B.VĖSAITĖ. Gerbiamieji kolegos, šis įstatymas yra svarbus tiek vartotojams, tiek ir lygiavertėms konkurencijos sąlygoms. Manau, kad Ekonomikos komitetas padarė įstatymą palankesnį smulkiajam verslui, nes dabar apatinė baudos riba nustatyta 1 tūkst. litų, kai Vyriausybės buvo siūloma 5 tūkst. Manome, kad smulkiajam verslui iš tikrųjų padarėme gerą paslaugą, nes už menkavertes baudas nėra ko skalpuoti smulkiųjų verslininkų. Kita vertus, jeigu iš tiesų padarytas esminis pažeidimas, tai bauda gali siekti net 3% apyvartos, tuo irgi kai kurios stambios firmos gali piktnaudžiauti ir joms kai kada daug patogiau mokėti baudą, negu imtis klaidinamos reklamos. Manome, kad Ekonomikos komitetas išties gerai padirbėjo. Kolegoms siūlyčiau balsuoti už.

PIRMININKAS. Dėkojame. Prašau išsakyti nuomonę dėl balsavimo motyvų, gerbiamieji kolegos. Nėra. Ar galėtume bendru sutarimu pritarti po svarstymo? Ačiū. Pritarta.

 

Seimo nutarimo „Dėl Seimo 2003 metų delegacijos Europos Tarybos Parlamentinėje Asamblėjoje“ projektas Nr.IXP-2035(2) (svarstymas)

 

Deja, nėra pranešėjo, gerbiamieji kolegos. Skelbiu pertrauką. Yra. Rezervinis 2 klausimas – Seimo nutarimo “Dėl Seimo 2003 metų delegacijos Europos Tarybos Parlamentinėje Asamblėjoje” projektas Nr.IXP-2035. Pranešėja – kolegė S.Burbienė. Prašom. Svarstymas ir priėmimas.

S.BURBIENĖ. Jūsų dėmesiui teikiamas antrasis variantas, kuriame jau, kaip matote, yra įrašytas ne tik Liberalų sąjungos atstovas A.Lydeka, bet taip pat ir ketvirtuoju numeriu J.Mincevič arba J.Narvilienė. Pasitarus su abiem pretendentais, apsispręsta, kad kitais metais dalyvaus Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos darbe J.Mincevič, o J.Narvilienė galės tai daryti 2004 metais. Todėl prašau pritarti po svarstymo, o po pietų rasti 5 min. laiko (sutvarkius pagal Teisės departamento pastabas, pateikus trečiąjį variantą) priimti šį Seimo nutarimą. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėl balsavimo motyvų, kolegos, prašau išsakyti savo nuomones. Kolega A.Kubilius – nuomonė prieš. Prašom.

A.KUBILIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, jūs visų pirma neleidžiate užsirašyti diskusijai, nors tai rezervinis klausimas ir niekas negali iš anksto užsirašyti, nes neaišku, kada bus svarstomas. Tai viena pastaba jums, kaip pirmininkui.

Antra pastaba bendra. Dar sykį noriu pasakyti, kad mūsų frakcijai nebuvo pateikta jokių argumentų, kodėl ši delegacija į Europos Tarybos Parlamentinę Asamblėją yra sudaroma kitokiais principais negu visos kitos delegacijos ir kodėl jos sudėtis keičiama vidury kadencijos. Kokių nors aritmetinių motyvų paieška, kad visi lygiai galėtų pasivažinėti po Strasbūrą, yra visiškai nerimta dvyliktus metus gyvenančiai demokratinei Lietuvos valstybei. Ir mes suprantame šį siūlymą kaip labai paprastą ir nedviprasmišką, siekiant vienintelio tikslo, – profesorius V.Landsbergis yra nepageidaujamas šioje Parlamentinėje Asamblėjoje, nes jo kalbos dėl žmogaus teisių pažeidimo Rusijoje, dėl padėties Čečėnijoje žeidžia jautrią socialdemokratų ir socialliberalų ausį, kuri yra ypač jautri Rusijos nepasitenkinimo balsams. Matyti aiškus požiūris, kad Darbo partija taip žiūri į darbą, nes iš tiesų V.Landsbergis šioje delegacijoje pasižymėjo savo darbštumu, darbingumu ir Lietuvos pozicijų gynimu. Taigi sveikiname valdančiąją koaliciją su tokiais žingsniais, kovojant už tai, kad Lietuvos balsas Parlamentinėje Strasbūro Asamblėjoje būtų suglostytas ir nuglostytas tik pagal valdančiosios koalicijos norą. (Balsas salėje: priimam sveikinimus!) Matyt, kad tai taip pat panašu ir į seną gerą rusišką posakį, kad bet koks pareigūnas ar valdininkas neturi rodyti savo išminties ir gudrumo, kad kitų kvailumo nebūtų matyti. Akivaizdu, kad šalia profesoriaus V.Landsbergio kitų savybės, matyt, labai ryškiai matyti. (Balsai salėje) Gerbiamieji kolegos, sveikinu jus su šiuo išsivadavimo žygiu nuo V.Landsbergio.

PIRMININKAS. Siūlyčiau negražių žodžių nevartoti kalbose, kad ir pačios kalbos būtų reikšmingos. Prašom, nuomonę už – kolega Č.Juršėnas.

Č.JURŠĖNAS. Aš labai atsiprašau, A.Kubilius pralinksmino. Dabar aš supratau, kodėl jis mane pakvietė avansu į vieną balių, matyt, rengėsi šios dienos kalbai ir atitinkamiems siūlymams. Taigi dvigubai ačiū.

O dabar dėl reikalo esmės. Primenu, kad ši delegacija nuo pačios pradžios yra kiekvienais metais iš naujo tvirtinama. Kai mes tik pradėjome dalyvauti, tai kiekvieną kartą, tai yra lapkritį arba gruodį, kitiems metams, tvirtinama arba pertvirtinama delegacijos sudėtis. Tai vienas svarbus momentas.

Antras svarbus momentas, gerbiamieji kolegos, yra tas, kad iš tikrųjų Seime yra įvairios frakcijos ir joms taip pat turi būti atstovaujama tarptautiniuose forumuose. O principas yra aiškus: pagal proporcijas, ir niekas nekaltas, kad 2000 metais kai kurių buvo išrinkta labai mažai. Tai pagal tas proporcijas ir sudaromos delegacijos.

PIRMININKAS. Dėl vedimo tvarkos – kolega A.Kubilius. Prašom.

A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, aš frakcijos vardu prašau daryti pertrauką iki artimiausio posėdžio ir iki to laiko posėdžio pirmininką ir kartu Seimo valdybos narį prašau pateikti mums kokį nors raštišką sprendimą, pagal kurį ši delegacija yra sudaroma tokiais principais, apie kuriuos kalbėjo Č.Juršėnas. Norėčiau, kad Seime būtų patvirtintas koks nors dokumentas, kad būtent tokiu būdu tos delegacijos yra sudaromos, nes aš kažkaip neprisimenu, kad tokie nutarimai kada nors būtų buvę priimti, ir man visai neaišku, kokiu pagrindu delegacijos yra šitaip keičiamos.

PIRMININKAS. Dėkojame. Pirmiausia, gerbiamieji kolegos, turėsime priimti sprendimą dėl siūlymo daryti pertrauką iki kito posėdžio. Prašom registruotis ir balsuosime dėl šio Seimo nutarimo. Kas už tai, kad būtų daroma pertrauką, ką siūlo Konservatorių frakcija, iki kito posėdžio, balsuoja už, kas prieš pertrauką, balsuoja prieš.

Užsiregistravo 66 Seimo nariai. Už – 14, prieš – 38, susilaikė 12. Daroma pertrauka, nes vienas penktadalis yra 13, jeigu teisingai suskaičiavome, iki kito posėdžio. Už pertrauką balsavo 14.

Manau, kad svarstymui bus pateikti dokumentai ir tvarka. (Balsai salėje) Pertrauka iki 12 valandos. Iki 12 valandos.

 

 

Pertrauka

 

 

Seimo narių interpeliacija sveikatos apsaugos ministrui K.R.Dobrovolskiui (Nr.IXP-2023)

 

PIRMININKAS (Č.JURŠĖNAS). Gerbiamieji kolegos, gerbiamasis ministre, mielieji svečiai, kurie esate čia, tęsiame Seimo posėdį. Pagal mūsų patvirtiną darbotvarkę dabar Seimo narių interpeliacija sveikatos apsaugos ministrui K.R.Dobrovolskiui. Tam pagal darbotvarkę skiriamos 2 valandos. Gerbiamieji kolegos, noriu priminti, kokia tvarka šį labai svarbų dalyką nagrinėsime. Seimo statuto 221 straipsnis: “Interpeliacija Seimo posėdyje nagrinėjama šia tvarka: 1) interpeliacijos pateikėjo atstovo kalba (iki 10 minučių)”. Noriu paklausti gerbiamųjų kolegų, kas? A.Kubilius. Gerai. Taigi A.Kubiliaus kalba iki 10 minučių. “2) interpeliaciją gavusio pareigūno (t.y. ministro) atsakymai (iki 30 minučių)”. Kiek supratau, jis turi pagalbinę medžiagą ir techniką. “3) interpeliaciją gavusio pareigūno atsakymai į Seimo narių klausimus (iki 30 minučių)”. Ministras atsakinės į visų Seimo narių klausimus. “4) diskusija, kurioje žodis paprastai suteikiamas paeiliui pritariantiems ir nepritariantiems atsakymui į interpeliaciją Seimo nariams; 5) baigiamasis interpeliaciją gavusio pareigūno (t.y. ministro) žodis; 6) interpeliacijos pateikėjų atstovų baigiamasis žodis; ir 7) Seimo nutarimo dėl interpeliacijos projektui parengti redakcinės komisijos sudarymas”. Štai tokia procedūra ir iš eilės pagal ją dirbsime.

Pirmas punktas – interpeliacijos pateikėjo atstovo kalba. Tas atstovas – Seimo narys A.Kubilius. Prašome į tribūną.

A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, apie situaciją sveikatos apsaugos sistemoje galima kalbėti iš tiesų labai ilgai ir to laiko, skirto šiandien aptarti tas problemas, su kuriomis susiduria šiandien sveikatos apsaugos sistema dėl ministro daromų klaidų, iš tiesų neužtektų. Todėl jums yra išdalytas mūsų frakcijos parengtas memorandumas apie padėtį sveikatos apsaugos sistemoje. Remdamasis šia mūsų frakcijos nuostata, aš bandysiu keletą dalykų pabrėžti.

Dėl sveikatos apsaugos finansavimo. Ministras K.R.Dobrovolskis pradėjo vadovauti sveikatos apsaugos sistemai prieš pusantrų metų. Būtent jam esant aukščiausiu Lietuvos sveikatos apsaugos politiku socialdemokratų ir socialliberalų dauguma 2002 m. biudžete pinigų sveikatos apsaugai skyrė 56 mln. litų mažiau negu 2001 m., nors Rusijos krizė buvo seniai pasibaigusi, krašto ekonomika buvo pradėjusi augti. Paprasta logika sako, kad grąžinti skolas, susidariusias dėl Rusijos krizės, įmanoma tik turint daugiau pinigų ir geriau ūkininkaujant, t.y. racionaliau naudojant skiriamus pinigus. Beje, biudžetą pateikusi A.Brazausko Vyriausybė tuomet buvo pasiūliusi sveikatos apsaugos finansavimą sumažinti net 100 mln. litų. Už tokį variantą Vyriausybės posėdyje prisipažino balsavęs ir sveikatos apsaugos ministras, šiandien net nerausdamas kaltę už sumažintą finansavimą suverčiantis visam Seimui. Turiu priminti, kad tik po audringų svarstymų Seime skylė biudžete sumažėjo iki 56 mln. litų, o Seimo opozicija, balsuodama prieš Biudžeto įstatymą, jau tuomet perspėjo apie neišvengiamai skaudžias tokio mažinimo pasekmes. Bandydamas išsisukti iš padėties, ministras 2001 m. pabaigoje patvirtino naują gydymo įstaigų finansavimo tvarką. Ministro įsakymais finansavimas mechaniškai buvo sumažintas visoms rajoninio lygmens ligoninėms bei daugumai apskričių ligoninių, neatsižvelgiant į tai, kiek ir kaip gydymo įstaigos jau buvo restruktūrizuotos. Išskyrus keletą didžiųjų universitetinių ligoninių, visoms kitoms finansavimas stipriai sumažėjo, naujoji tvarka ne priartino, bet nutolino kvalifikuotos medicinos pagalbą, ypač kaimo vietovėse. Naujoji finansavimo tvarka rajonų ligoninėse leidžia gydyti tik sunkius, skubos tvarka guldomus ūminius ligonius, o lėtinėmis ligomis sergantys planiniai ligoniai pagalbos negauna. Bendrosios praktikos medicina tik kuriasi ir kol kas, ypač atokesniuose rajonuose, nėra pajėgi perimti visų rimtesnės pagalbos reikalingų ligonių, juos gydyti namuose. Paprastai tokie ligoniai patenka į ministro nustatytas žemesnio apmokėjimo grupes, už tokius ligonius stacionarai negauna viso reikiamo finansavimo. Ministro tikslai būtų suprantamesni, jei finansavimas iš rajoninių ligoninių būtų skiriamas pirminei grandžiai plėtoti. Tačiau ministro K.R.Dobrovolskio tvarka pinigų srautus nukreipia tik į kelias didžiąsias ligonines, o pirminei grandžiai finansavimas sumažėjo. Susidaro įspūdis, jog šio ministro tikslas visus ligonius gydyti dviejose, trijose Lietuvos ligoninėse. Apie tai paklaustas Vyriausybės kancleris Kaminskas atsakė gana atvirai: “Lietuvai užtektų 5 ligoninių”. Atvirai ir vaizdžiai naujos savo ministro finansavimo tvarkos sėkmę pateikė pati Naujoji sąjunga internetiniame partijos puslapyje. Lentelė jums pateikta ir noriu tik pacituoti keletą skaičių. 2002 m. sutartinė suma Santariškių klinikoms didėja 3%, Kauno medicinos universiteto klinikoms – 2,2%, palyginti su 2001 m., Klaipėdos, Panevėžio, Šiaulių ligoninėms – 0,1%, apskričių ir centralizuotoms ligoninėms mažėja 4,2%, rajonų ligoninėms mažėja 8,6%. Ši lentelė akivaizdžiai rodo cinišką ministro R.K.Dobrovolskio taktiką – sumažinam finansavimą ir žiūrim, kas išplauks, kartu pasirūpinant keletu didžiausių ligoninių, ypač tų, kurių vadovai yra labai arti valdžios, reikalais. Beje, šie skaičiai, nors ir parodo tendencijas, tikrovėje yra daug skaudesni. Iš esmės rajonų ligoninių finansavimas sumažėjo kur kas didesniais dydžiais. Finansavimas sumažintas mechaniškai, neturint nei Sveikatos apsaugos ministerijos, nei tuo labiau Vyriausybės lygiu patvirtinto visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų tinklo struktūrizavimo plano. Dauguma ligoninių ir juose dirbančių medikų negali planuoti savo ateities, nes nežino, kas laukia jų įstaigos. Ministrą palaikantieji remia dabartinį sveikatos apsaugos finansavimo lygį teigdami, kad neturtingas negali važinėti prabangia mašina, kad ir kaip to norėtų. Niekas ir nereikalauja, kad sveikatos apsaugai būtų skiriamos nerealiai didelės sumos, tačiau sunku suprasti, kodėl finansavimas sveikatos apsaugai mažėja, kai stipriai auga bendrasis vidaus produktas, didėja valstybės biudžeto apimtis. Lėšos sveikatos apsaugai mažų mažiausiai turėtų augti bent jau tokiu procentu, kokiu auga valstybės biudžetas.

Kitas klausimas. Ministro R.K.Dobrovolskio veiklą valdančiosios koalicijos ir Vyriausybės lūpomis visada bandoma pateikti kaip reformatorišką veiklą. Keletą žodžių apie reformatorišką ministro veiklą. Pirmiausia Socialliberalų partijos Seimo rinkimų programos skyrelyje “Kaip tvarkysime sveikatos priežiūrą” yra skelbiama (cituoju): “Įdiegsime ligų profilaktikos sistemą, įgyvendinsime priemonių kompleksą gyventojų sveikatai gerinti, visiems gyventojams užtikrinsime prieinamą ir kokybišką diagnostiką, stacionarų reabilitacinį gydymą. Pagrindinį dėmesį skirsime pirminės sveikatos priežiūrai, tobulinsime sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojų atlyginimų sistemą.” Seimo laikinosios komisijos, tyrusios padėtį sveikatos apsaugos sistemoje, klausymosi metu liudiję medikai, pacientai vienu balsu kalbėjo apie visai kitą realybę. Ministro R.K.Dobrovolskio nustatyta gydymo įstaigų finansavimo tvarka vienam svarbiausiam visuomenės sveikatinimo principui, t.y. profilaktikai, nepalieka jokių lėšų. Stacionarinis gydymas tolsta nuo gyventojų, ypač kaimiškose vietovėse, paskutiniai pranešimai skelbia, kad š.m. pabaigoje rajonų ligoninės dėl lėšų stokos jau nebeguldo planinių ligonių. Ar tai ir yra socialliberalų pažadėta reforma, pažadėtas stacionarinis gydymas, prieinamas visiems gyventojams? Jau nekalbu apie atlyginimus.

Kitas klausimas – dėl kompensuojamųjų vaistų problemų. 2000 metų pradžioje, kai ministras K.Dobrovolskis pradėjo savo kadenciją, skola už kompensuojamuosius vaistus buvo 72 mln. litų, o tų pačių metų pabaigoje jau siekė 185 mln. litų. Skola dramatiškai pradėjo augti nuo 2001 metų antros pusės K.Dobrovolskiui dirbant sveikatos apsaugos ministru. Nors laikinosios tyrimo komisijos klausymuose niekas iš ministerijos ar Ligonių kasų negalėjo paaiškinti tokio šuolio priežasčių, ministras K.Dobrovolskis mėgsta piktintis, kad viena išlaidų kompensuojamiesiems vaitams augimo priežasčių, girdi, 2000 metų pabaigoje brangiais medikamentais papildytas kompensuojamųjų vaistų sąrašas. Visų pirma turime pasakyti, kad tai yra visiška netiesa arba, kitaip sakant, melas, nes sąrašas buvo pakeistas 2000 metų pradžioje. Išbraukus 89 vaistų pavadinimus iš to sąrašo, papildyta 93 ir dėl to sutaupyta 35 mln. litų. Bet net jeigu ir būtų ministro tiesa, tai vis dėlto lieka neatsakytas klausimas, kodėl ministras tų vaistų neišbraukė, nors tam laiko tikrai turėjo. Jeigu paliko, vadinasi, priežastis, kodėl didėja skolos, yra ne ta.

Numatydama liūdnas mažinamo finansavimo pasekmes, nedrįsdama prisiimti politinės atsakomybės, nesugebėdama iš esmės keisti kompensuojamųjų vaistų politikos, spręsti susikaupusių farmacinės veiklos problemų, K.Dobrovolskio vadovaujama Sveikatos apsaugos ministerija sugalvojo “saliamonišką” sprendimą – nustatė limitus kompensuojamiesiems vaistams, mechaniškai net trečdaliu sumažino bendrą iki tol kompensuojamiesiems vaistams leistą pinigų sumą ir kartu dviveidiškai paskelbė, kad ligoniai privalo gauti visus jiems reikalingus vaistus ir kad gydymo kokybė neturi nukentėti. Tokia dviveidystė privedė prie visų su visais supriešinimo, prie tikro nervų karo poliklinikose. Alytuje receptų vaistams laukianti minia sumindė moterį, ji patyrė traumų ir pateko į stacionarą.

Ministerija teigia, kad kvotos jau davė teigiamų rezultatų, girdi, sutaupyti milijonai. Tačiau kokia kaina? Juk dabar išleidžiama mažiau pinigų tik todėl, kad gydytojai nerašo receptų. Ši taupymo politika grįžta skaudžiu bumerangu – pinigai išleidžiami stacionaruose gydant komplikacijas, didėja sergamumas. Administraciniam teismui priėmus sprendimą, kad ministro įsakymas antikonstitucinis, neteisėtas, Sveikatos apsaugos ministerija atvirai sako, kad į teismo sprendimą nereaguos, ir gydytojai nežino, kokia tvarka dabar galioja.

Prezidento sudaryta darbo grupė, kurioje, beje, aktyviai dalyvauja farmacinių kompanijų atstovai, pateikė konkrečius pasiūlymus, kaip turi būti keičiama farmacinės veiklos politika Lietuvoje, kad ji taptų kur kas skaidresnė. Beje, socialdemokratai ir socialliberalai atsisakė siūlyti savo atstovus į šią komisiją, o Sveikatos apsaugos ministerija visą mėnesį blokavo komisijos darbo pradžią. Reikėjo Prezidento įsikišimo, kad darbas pajudėtų. Grupė pateikė svarbių pasiūlymų, tarp jų ir dėl kompensuojamųjų vaistų sąrašo. Pasiūlyta jį pakeisti kompensuojamųjų ligų sąrašu. Tai užtikrintų kur kas daugiau skaidrumo, nes nebeliktų prasmės grumtis dėl konkrečių vaistų įrašymo į sąrašą. Ministerija iš karto pareiškė, kad tai per brangu, tą patį suskubo pareikšti ir premjeras A.Brazauskas.

Kas paskaičiavo, kodėl tokie skaičiai? Akivaizdu, kad labai nenorima atsisakyti tiesioginių kontaktų su farmacinėmis kompanijomis, nors patys vaistų gamintojų atstovai pradėjo aktyviai reikalauti skaidrumo, pasirašė Prezidento sudarytos farmacinės veiklos komisijos pasiūlymus, kad būtų iš esmės pakeisti vaistų kompensavimo principai. Kas galėtų paneigti, kad, pakeitus vaistų kompensavimą ligų kompensavimu, vienas su socialliberalais susijęs ministerijos sekretorius netektų svarbių pareigų, duoklės iš tų pačių farmacinių kompanijų ir kitų šaltinių…

PIRMININKAS. Atsiprašau, gerbiamasis Andriau, jums liko viena minutė.

A.KUBILIUS. 5 sekundes atėmėte.

PIRMININKAS. Prašom. 10 sekundžių.

A.KUBILIUS. Dar vienas dalykas, kurį norėčiau pasakyti, – tai atgyjantis nomenklatūrinis valdymo stilius. Bendraujant su gydymo įstaigų vadovais, medikais ryškėja nerimą kelianti tendencija. Žmonės, ypač einantys aukštesnes pareigas, bijo viešai kalbėti, analizuoti. Šiandien mums išdalyti laiškai iš ligoninių, kurie adresuoti poniai D.Mikutienei. Net laiškų tekstai vienodi. Ką veikia komiteto pirmininkė ir kaip ji agitavo ligonines rašyti tokius laiškus, tenka tiktai įsivaizduoti. Užteko Pasvalio ligoninės vadovui A.Matului pakritikuoti ministro politiką, kai rajono vadovai, jų pačių žodžiais, sulaukė skambučio iš Vilniaus. A.Matulas buvo nedelsiant atleistas iš pareigų. Tas pats atsitiko ir su profesoriumi Valiuliu. Spaudimas daromas ir kitiems, kritiškai ministro veiklos atžvilgiu nusiteikusiems gydymo įstaigų vadovams.

Gerbiamieji socialdemokratai ir socialliberalai! Nenoriu toliau dėstyti mūsų išvadų ir pasiūlymų, bet jūs patys turite atsakyti sau į klausimą, ar tikrai negalite rasti geresnio ministro? Mūsų įsitikinimu, ministras K.Dobrovolskis tikrai nėra pats geriausias iš galimų sveikatos apsaugos ministrų. Bet tai socialdemokratų ir socialliberalų reikalas, galų gale premjero A.Brazausko reikalas. Mūsų reikalas atkreipti jūsų dėmesį į vis didėjančias sveikatos apsaugos sistemos problemas, kurios nesprendžiamos ir įgyja katastrofinį pobūdį.

Gerbiamieji kolegos, jūsų atsakomybė ir jūsų sprendimas. Noriu priminti, kad iki šiol nė viena interpeliacija nė vieno ministro nenuvertė, tačiau tai priklauso tik nuo valdančiosios koalicijos. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis kolega. Pirmas punktas įvykdytas. Dabar kviečiu gerbiamąjį ministrą K.Dobrovolskį į tribūną. Primenu, kad jam skiriama iki 30 minučių. Kiek supratau, jis kartu su vaizdinėmis priemonėmis. Gal ministras pamėgins paaiškinti, kaip čia viskas vyks. Prašom.

K.R.DOBROVOLSKIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai! Kad reikia aiškintis, blogai, tačiau kad keliamos sveikatos apsaugos problemos ir dar kartą apie jas diskutuojama, yra gerai.

Spalio 31 dieną gavau iš Seimo laišką, kuriame buvo pateikta 17 klausimų, faktiškai 34 klausimai, nes keli klausimai susidėjo iš dviejų, ir rengiau atsakymus interpeliacijai. Norėjome parodyti ir lenteles, pagal kurias buvo rengti atsakymai.

Buvo kai kurių klausimų, į kuriuos buvo gana sudėtinga atsakyti, ir norėjau į juos atsakyti ne raštu, o papildyti žodžiu. Pavyzdžiui, toks klausimas: kas, jūsų nuomone, turi atsakyti už antikonstitucinio, neteisingo įsakymo sukeltas neigiamas pasekmes? Tai įsakymas dėl vaistų išrašymo tvarkos. Galiu pasakyti, kad teismas, išnagrinėjęs šį įsakymą, iš 13 punktų 4 punktus panaikino, 9 punktai galioja, ir kompensavimo tvarka iš esmės liko tokia kaip anksčiau. Apie pasekmes. Noriu paneigti, kad tai yra neteisinga. Spaudoje dabar eskaluojama, kad po to plūstelėjo ligoniai į ligonines ir stacionarai yra perpildyti. Noriu pasakyti, kad praeitais metais per 9 mėnesius ir šiais metais per 9 mėnesius tokie skaičiai: pernai buvo 720 tūkst. hospitalizacijos atvejų, šiais metais 715 tūkst., t.y. 5 tūkst. šiemet mažiau, o ne daugiau, kaip kad kalbama.

Dėl kitos klausimo dalies, kas turi atsakyti už sukeltas neigiamas pasekmes. Mes analizavome kiekvieną neigiamą atvejį, skelbtą spaudoje. Tačiau noriu pasakyti, kad už tų neigiamų atvejų vis dėlto stovi atskiri žmonės, atskiros firmos, kurie tuo yra labai suinteresuoti. Kaip tik ponas A.Kubilius paminėjo profesoriaus Valiulio atvejį. Aš noriu šį atvejį iš karto jums pailiustruoti. Ponas Valiulis 1999–2001 metais iš trijų farmacijos firmų gavo 153 tūkst. litų. Šie duomenys yra oficialūs, gauti iš specialių tarnybų, jie bus skelbiami. Tokių turime visą paketą. Taigi žinome, kas už to stovi.

Kitas klausimas. Ar jums žinoma, kad dėl jūsų sprendimo medikai privesti balansuoti tarp Hipokrato priesaikos ir ministro K.Dobrovolskio įsakymo, nes arba turi nebeskirti ligoniams iki šiol vartotų ir jų ligos eigai pritaikytų vaistų, arba nesilaikyti įsakymų. Čia vėl sumaišoma gydymas vaistais ir vaistų kompensavimas, tai yra du skirtingi dalykai. Nė vieno vaisto visoms šešioms pagrindinėms ligoms, dėl kurių žmonės negali gyventi, nebuvo sumažintas kompensavimas, kaip visi vaistai buvo anksčiau, taip skiriami ir šiuo metu.

Kitas klausimas, kurį noriu paaiškinti. Kodėl tik po Lietuvos Respublikos Prezidento įsikišimo Sveikatos apsaugos ministerija sutiko diskutuoti apie farmacinės veiklos skaidrumą? Galiu pasakyti, kad Prezidentas įsikišo tik šių metų viduryje, o mes praėjusių metų pabaigoje, lapkričio mėnesį, sudarėme 20 žmonių komisiją, kuri būtent pradėjo analizuoti padėtį Lietuvoje, pradėjo aiškintis, kas yra. Būtent tada ir iškilo skaidrumo klausimai. Tuos klausimus šiuo metu mes sprendžiame kartu su Didžiosios Britanijos specialiųjų tyrimų tarnyba ir tikimės, kad ateityje jie bus išspręsti gerai ir skaidriai.

Dar vienas klausimas. Ar tiesa, kad lėšos investicinėms programos yra skirstomos pagal gydymo įstaigų vadovų lojalumą jums, pagal geras senas pažintis ir panašiai? Galiu pasakyti, kad ne. Turiu pono J.Razmos klausimą, ir parengtas atsakymas, kaip 2001–2002 metais buvo skirti rentgeno aparatai gydymo įstaigoms. Galiu pasakyti, ta ligoninė, kurioje dirbau, Santariškių klinikos, gavo tiktai portatyvinį aparatą, negavo nė vieno stacionaraus rentgeno aparato.

Dar klausimas: “Valstybės kontrolė nustatė, kad jūsų vadovaujama Valstybinė narkotikų kontrolės komisija neatliko Nacionalinės narkotikų kontrolės ir prevencijos programos keliamų užduočių. Per 2001–2002 metus padidėjo narkotinių medžiagų pasiūla ir žala visuomenei, paplito narkotikų naudojimas tarp jaunimo”.

Noriu pasakyti, kad Valstybės kontrolė darbą tikrino 2000 ir 2001 metais. Aš pradėjau šiai komisijai vadovauti antrajame 2002 metų pusmetyje, todėl pasisekė išspręsti daug klausimų, kurie anksčiau nebuvo sprendžiami.

“Ar jūsų nebaugina, kad per pastaruosius dvejus metus Lietuvoje pradėjo didėti mirtingumas ir sergamumas? Ar dėl to nejaučiate asmeninės atsakomybės?”

Pagal visus oficialius duomenis galiu pasakyti, kad sergamumas ir mirtingumas, jeigu tam turės įtakos ta sveikatos reforma, bus matyti ne anksčiau kaip po penkerių metų. Šiuo metu iš esmės yra ankstesnio darbo duomenys, tačiau jie nėra blogi, kaip matysime iš skaidrių.

Aš pateikiau atsakymus į klausimus antradienį vakare ir tikrai labai įdomu, kad kitą rytą ponia R.Juknevičienė spaudos konferencijoje padarė tokį įdomų pareiškimą. Man atrodo, tai buvo po nemiegotos nakties, nes pateiktos medžiagos buvo apie 700 puslapių ir juos reikėjo per naktį perskaityti, kad 11 val. spaudos konferencijoje būtų galima pasakyti: “Ministras meluoja ir blefuoja. Tą matome ir skaitydami ministro atsakymus. Teiginiai prieštarauja vieni kitiems. Yra daug netiesos. Tai pasąmonės sriautai ir kliedesiai, kurių per pastaruosius dešimt metų dar nėra buvę.” Na, dėl to dabar ir noriu paaiškinti bendrą sveikatos apsaugos padėtį.

Kaip matote, pirmoje skaidrėje yra parodyta, kaip būtų buvę, jeigu finansavimas būtų buvęs pagal 5% bendrojo vidaus produkto (raudonas grafikas). Geltonas – kokius pinigus gavo ir per Valstybinę ligonių kasą, ir per Sveikatos apsaugos ministeriją (per investicines programas). Kaip matote, blogiausiai buvo finansuojama 1997 metais. 2000 ir 1999 metais buvo maždaug vieno lygio, o 2001 ir 2002 metais yra padidėjęs. Padidėjo todėl, kad 2001 metais Vyriausybė sugebėjo grąžinti 54 mln. litų “Sodrai”, kurie anksčiau buvo paimti sveikatos sistemai, o 2002 metais Vyriausybė sutiko paimti 72 mln. litų paskolą, kurią galėjome grąžinti už vaistus. Prašom kitą.

Čia parodyta, kokie buvo vyriausybių pažadai ir kaip tie pažadai vykdomi. Violetiniu stulpeliu yra parodyta, kaip 1999 metais buvo suplanuota, vyšninis stulpelis rodo, kiek gauta pinigų. Kaip matote, planas buvo dvigubai didesnis negu gauta lėšų. 2000 metais planas jau šiek tiek realesnis ir lėšų gauta daugiau. 2001 metais, kaip matote, planas irgi buvo didesnis, bet lėšų gauta gerokai daugiau, jeigu prisimintume tuos 54 milijonus. 2002 metais taip pat buvo planuota mažiau, o gauta kur kas daugiau (pridedame tuos 72 mln., kuriuos gavome ir galėjome pradėti atiduoti skolas). 2003 metais, kaip matome, lėšų planuojama daug daugiau, nes atsižvelgta į dabartinę padėtį, kad atsiskaitoma normaliai. Tikimės, kad vis dėlto lėšų gausime tiek, kiek ir planuojama.

Čia parodyta, kiek yra planuota pajamų milijonais litų ir kiek gauta. Kaip matome, 2002 metais yra gauta 1 mlrd. 809 mln., t.y. daugiau negu 2001 metais, o kitais metais irgi planuojamas nemažas padidėjimas, palyginti su šiais metais.

Čia parodyta, kaip susidarė skolos. Sveikatos priežiūros įstaigos teikė paslaugas, gydė ligonius, tačiau už tai joms pinigai nebuvo skiriami. Todėl kentėjo darbuotojai, nes po du, po tris mėnesius buvo išvaromi nemokamų atostogų, o pagalbą vis tiek turėjo teikti. Vadinasi, iš gydytojų ir viduriniojo personalo algų buvo gydomi ligoniai. Kaip matote, 1999 metais nesumokėta sveikatos priežiūros įstaigoms 214 mln. litų, 2000 metais – 52 milijonai, 2001 m. būtų buvę 81 mln., jeigu ne tas skolos grąžinimas. Skolos grąžinimas – skola buvo padalyta per pusę sveikatos priežiūros įstaigoms ir farmacijos firmoms. Šiais metais, mes tikimės… Šiuo metu planas vykdomas gana gerai. Norėtume, kad kitais metais irgi būtų gerai įvykdytas.

Buvo pretenzijų, kad blogai rengiami bendrosios praktikos gydytojai, kad jų yra per mažai ir kad kaimas blogai aprūpintas gydytojais. Teisingai, kaimas šiek tiek blogiau aprūpintas gydytojais, tačiau noriu pasakyti, kad iš viso jau yra parengta 1608 bendrosios praktikos gydytojai. Mūsų planas yra daugiau kaip 2000. Tada jau pakaks. Šiais metais baigia laida, o kitais metais, tikimės, bus parengta tiek bendrosios praktikos gydytojų, kiek reikia, ir pradės vykdyti savo funkcijas.

PIRMININKAS. Vieną minutę, gerbiamasis pranešėjau! Vieną minutę, truputį pailsėkite. Mielieji kolegos, niekas neužsirašo klausti ministro. Prašom. Kai kas gali, pasirodo, sugeba paklausti. Taigi paprasta tvarka: ministras toliau kalba, o kolegos Seimo nariai užsirašo klausti. Prašom.

K.R.DOBROVOLSKIS. Buvo kaltinama, kad nedidėja medicinos darbuotojų atlyginimai. Tikrai norėtume, kad atlyginimai būtų kur kas didesni. Mėlynajame viršutiniame grafike parodyta, kaip keičiasi Lietuvos ūkio darbuotojų atlyginimai. Kaip matome, šiuo metu vidurkis yra 1113 litų. Tačiau medicinos darbuotojų, kadangi dalis turi antraeiles pareigas, atlyginimas, kaip matote, didėja, ypač pradėjo didėti 2001 metų pradžioje. 2002 metais siekia 881 litą, o dirbančių vienu etatu – 805 litai. Žinoma, tai yra mažai. Norėtume, kad augimas būtų gerokai didesnis, bet taip bus, jeigu mes neturėsime skolų, jeigu mums nereikės grąžinti skolų už išgydytus ligonius ir už suvartotus vaistus.

Čia didėjimas parodytas ir procentais. Per šių metų du ketvirčius bendras visų darbuotojų didėjimo procentas yra 4,51%, o atlyginimų didėjimas gydytojams yra 4%.

Dėl sergamumo ir mirtingumo. Galime pasakyti, kad vis dėlto pats pagrindinis rodiklis yra kūdikių mirtingumas tūkstančiui gimusiųjų. Kaip matote, žalias grafikas. Matomas didelis mažėjimas, artėjame prie Europos Sąjungos šalių vidurkio. Europos Sąjungos šalių vidurkis yra 7,2, pas mus jau artėjame prie 7,8. Tačiau 2001 metais padidėjo bendras gyventojų mirtingumas. Mes analizavome kodėl. Įvyko gyventojų surašymas, kitas dalykas, pažiūrėjome, kas daugiausiai miršta. Pasirodo, kad miršta jaunimas traumų ir avarijų atvejais, taip pat 2001 metais buvo daugiau apsinuodijimų atvejų ir savižudybių. Tie atvejai ir sudarė tokį padidėjimą. Šių metų rodiklis, palyginti su pernykščiais mėnesiais, maždaug atitinka.

Pono A.Kubiliaus kalboje ir memorandume buvo užsiminta dėl profilaktinių priemonių. Teisingai, buvo sunaikinta kardiologinių ligų, tuberkuliozės ir vėžio profilaktika, todėl reikėjo iš pat pradžių sudaryti darbo grupes ir ieškoti galimybių, kaip pagerinti, kaip sutvarkyti profilaktikos priemones. Dėl tuberkuliozės buvo numatyti kiekvienoje apskrityje kontroliniai punktai, yra pertvarkyta diagnostika, įsteigtos diagnostikos laboratorijos. Matome, kad sergančių aktyviąja tuberkulioze daugiausiai buvo 1998 metais, 2001 metais sumažėjo ir dabar toliau jaučiamas mažėjimas.

Kitame grafike taip pat parodyta, kad 1999 metais sergančių aktyviąja tuberkulioze buvo 12 tūkst., šiuo metu yra 9600. Na, ir dar vieną grafiką galbūt. Mirtingumas nuo tuberkuliozės, kaip matome, taip pat palaipsniui mažėja. Tuberkuliozės tarnyba yra pertvarkyta, Vyriausybė patvirtino šių metų antrojo pusmečio specialiąją tuberkuliozės profilaktikos programą ir manome, kad ją vykdant sergamumas tuberkulioze ateityje mažės.

Na, žinoma, onkologijos situacija, kaip ir visoje Europoje, kaip ir visame pasaulyje, nėra gera. Žalia juosta rodo bendrą didėjimą, o apačioje parodytas mirtingumas nuo onkologinių ligų. Taip, tikrai buvo sunaikinta. Kiekviename rajone ir mieste buvo onkologijos tarnybos. Jos buvo visiškai sugriautos, nebeliko onkologijos kabinetų, todėl buvo apsvarstytas, parengtas ir įvykdytas restruktūrizavimas: Vilniaus onkologijos centras prijungtas prie Vilniaus universiteto, Kauno onkologijos ligoninė – prie Kauno universiteto, pertvarkytos Šiaulių, Panevėžio ir Klaipėdos ligoninės ir sujungtos į onkologinę tarnybą. Taigi padėtis palaipsniui gerėja. Žinoma, per pusę metų tokio pagerėjimo negalima laukti, bet yra numatytos priemonės, kaip toliau bus vykdoma onkologijos profilaktika. Labai svarbu, nes daug lėšų sunaudojama kardiologiniams ligoniams gydyti, todėl parengtos metodikos ir profilaktinės priemonės ir kardiologijai.

PIRMININKAS. Ministre, jums liko 15 minučių. Prašom.

K.R.DOBROVOLSKIS. Kaltinama, kad Sveikatos apsaugos ministerija neturi savo požiūrio, kaip turi būti viskas restruktūrizuojama ir kaip daroma. Tai yra netiesa. Praeitų metų birželio 6 d. buvo patvirtina pirmą kartą apsvarstyta strategija, kaip turi būti. Buvo pateikti trys variantai. Gruodžio mėnesį tie 3 variantai darbo grupėse apsvarstyti, o kovo mėnesį Strateginiame komitete patvirtinti. Ir buvo numatyta plėtoti ambulatorinę slaugą, diegti dienos chirurgijos paslaugas. Šiuo metu pasirengimas dienos chirurgijai jau eina prie pabaigos, Panevėžyje, Klaipėdoje, Vilniuje, Kaune Pasaulio banko lėšomis numatoma įdiegti dienos chirurgijos paslaugas, parengti paslaugų įkainiai.Didinamos ambulatorinės konsultacinės pagalbos apimtys. Dėl sveikatos priežiūros įstaigų finansavimo noriu pasakyti, kad konsultacinė pagalba – tai vienintelė sritis, kuriai praeitais metais buvo padidintos lėšos 7 mln. litų.Pakeista ambulatorinių reabilitacijos paslaugų tvarka ir pradėti steigti reabilitacijos skyriai prie ligoninių. Šiais metais buvo diskutuota, svarstyta keletą kartų, kolegijoje aptarta reabilitacijos paslaugų tvarka. Panaikintas vienas buvęs senas sprendimas, kuriame buvo parašyta, kad visi, kurie nori gauti reabilitacinį gydymą arba gydytis kurortuose, arba gauti invalidumo grupę, privalo būtinai gulėti stacionare. Tai sudarė 120 tūkst. prievarta guldomų į ligoninę pacientų. Dabar tai panaikinta ir todėl bus daugiau tiekiama reabilitacinių paslaugų ambulatoriškai.

Stacionarai. Kaip turi atrodyti mūsų ligoninės? Mes, ministerija, neturime teisės įsakyti savivaldybei, kad turi būti viena, dvi ar trys ligoninės. Jeigu savivaldybė turi lėšų, ji gali įsteigti ir organų transplantacijos centrą ar pastatyti ligoninę, jeigu turi tam finansavimą. O orientaciniai rodikliai yra parodyti. 2001 metais 100 savivaldybės gyventojų hospitalizavimo rodiklis buvo 23, dabar numatoma 21. O ateityje numatoma 18. Lovos funkcionavimo rodiklis turėtų būti 320 dienų per metus, vidutinė gulėjimo trukmė – 8 dienos, chirurginis aktyvumas – 80%, 300 gimdymų per metus ir ilgalaikio palaikomojo gydymo įdiegimas.

Taip pat kalbama, kad galbūt galima pereiti nuo kompensavimo pagal sąrašą prie kompensavimo per ligas. Taip, galima taip pereiti, bet tam reikia rimtai pasirengti. Šiuo metu darbo grupės parengė 10 pačių brangiausiai kainuojančių ligų, kurios sunaudoja 80% mūsų bendro biudžeto. Čia ir išvardinta šioje ir anoje skaidrėse 10 ligų, kurias parengė gydytojų grupės. Ir kai rašoma, kad tai galbūt blogai parengtos, kritikuoti galima, tačiau ir interpeliacijos medžiagoje pateikta, kas sudarė šias gydytojų grupes, medžiaga buvo paskelbta internete, buvo gautos pastabos ir pagal pastabas metodikos yra pataisytos. Jos dar bus taisomos ir ateityje. Todėl parengus dar 10 pagrindinių ligų gydymo metodikų, bus galima pereiti ir prie kompensavimo būtent pagal šias metodikas. Šiuo metu, kol bus patvirtintos dar kitos ligos, reikės kol kas naudotis kompensuojamųjų ligų sąrašu, kuris trumpėja.

Kalbėdamas apie vaistus, noriu pasakyti, kad surengtos trys gyventojų apklausos. Kaip minėjau, buvo patikrinimas, 20 žmonių grupė tikrino per visą Lietuvą, kaip naudojami vaistai, po to buvo suorganizuotos trys apklausos: 1991 metais, 2002 metais dvi apklausos. Kaip matote, 24% apklaustųjų, norėtų, kad vaistai būtų kompensuojami nuo 80 iki 100%. Visi kiti – 76% sutinka, kad vaistai būtų kompensuojamai nuo 50 iki 70%, visi gyventojai, vis dėlto dauguma, sutinka primokėti. O didesnio vaistų kainos kompensavimo reikalauja vyresnio amžiaus žmonės.

Vyriausybėje buvo apsvarstyta, iš pradžių Strateginiame komitete, po to Vyriausybės posėdyje ir numatyta 12 priemonių sutvarkyti vaistų kompensavimo tvarką Lietuvoje. Viena iš tų priemonių buvo vaistų knygelių įvedimas, dėl kurių turime dabar tikrai teigiamų atsiliepimų ir jaučiame, kad tai buvo tikrai labai geras darbas. Taip pat buvo kita priemonė, kuri mums labai svarbi, tai vaistų atpigimas. Tai yra ne lėšų sutaupymas, bet tai yra vaistų grąžinimas per pinigus pacientams. Pacientai galės įsigyti daugiau vaistų. Kaip matote, vaistų atpigimas buvo nuo 71% iki 0,18%. Skalė didelė. Čia parodyta, kad 1413 pavadinimų vaistų atipigo iki 10 Lt, 216 atpigo daugiau kaip 10 litų.

Ir derybų rezultatai. Kaip matote, derybų rezultatai tokie. Paskutiniu metu buvo įrašyta daugiausiai psichotropinių vaistų, jie buvo įrašomi visiškai nesiderant dėl kainos, todėl jų kainos buvo pačios didžiausios. Mums pasisekė nusiderėti dėl nervų sistemų ligų vaistų net 36%. Čia praėjusių mėnesių skaičiai. 19% yra vidutinis nusiderėjimo procentas, šiuo metu yra 20%, po paskutinių derybų. Taigi šis procesas vyksta, ir vaistų gausime palaipsniui vis daugiau. O dėl vaistų sąrašo, ką ponas A.Kubilius minėjo, galiu pasakyti, kad 1999 m. buvo 2404 vaistų pavadinimai. Šiais metais gegužės mėnesį yra 1737, 700 mažiau.

Dėl sveikatos sektoriaus programos finansavimo iš valstybės investicinių programų noriu pasakyti, kad problemų buvo daug man atėjus. 2000 m., kaip matote, mėlyname grafike parodyta, kad buvo panaudota tik 31,5 mln. lėšų. Viršuje yra bendras finansavimas, raudonas grafikas, o apačioje žalias – tai apskričių ir savivaldybių. Vadinasi, buvo Sveikatos ministerijoje labai netvarkingai dirbama su investicinėm programom. Mums pasisekė vis dėlto pakeisti šio skyriaus vadovus, labai rimtai užsiimti, pakeisti kai kuriuos darbuotojus ir pavyko praėjusiais metais 70,4 mln. lėšų panaudoti. Panaudoti, nupirkti aparatūrą. Šiais metais buvo 50 mln. panaudota, apskritai šiek tiek mažiau – 70 mln. ir kitais metais planuojama 70,4 mln. lėšų investicinėms programoms. Pažiūrėję visus rodiklius, matome, kad visi rodikliai palaipsniui gerėja. Žinoma, norėtume geresnio didėjimo, bet tai bus galima pasiekti tik palaipsniui ir dirbant kartu visiems, bendrom pastangom.

O iš esmės reikia pasakyti, kad vis dėlto kaimo gydymo įstaigų padėtis dabar labai gerėja. Eidamas į šį posėdį, pažiūrėjau Alytaus apskritį, kitais metais pirminei sveikatos priežiūrai Alytaus apskričiai skiriama 4,5 mln. litų. Tai yra tikrai nemaža pinigų suma vienai apskričiai pirminei sveikatos priežiūrai. Kaip matote ir spaudoje, ir televizijos laidose, palaipsniui atidaromi naujai suremontuoti bendrosios praktikos gydytojų kabinetai, pirminės sveikatos priežiūros centrai. Dabar jau pradedami (kaip tik pasirašiau išeidamas) vežti į Lietuvą automobiliai, skirti kaimo bendrosios praktikos gydytojams. Šiais metais bus dar 63 automobiliai nupirkti bendrosios praktikos gydytojams.

Taigi norisi tikėti, kad reikalai gerės, tačiau dirbti reikia rimtai, o jeigu ieškom skaidrumo, taip pat yra numatyta daug priemonių, kad viskas būtų skaidru, kad bet koks žurnalistas, bet koks žmogus, atėjęs pas mus, galėtų pažiūrėti visus pirminius dokumentus po įvairių konkursų, kuriuos galėsime organizuoti arba centralizuotai, arba kiekvienoje ligoninėje. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis ministre, jūs šiek tiek sutaupėte laiko, todėl dabar galime iš karto imtis interpeliacijos procedūrų trečios dalies. Interpeliaciją gavusio pareigūno atsakymai į Seimo narių klausimus – iki 30 minučių. Pabrėžiu, kad klausimai užduodami tokia pat tvarka kaip Vyriausybės valandos metu. Primenu Vyriausybės valandos tvarką. Pirmiausia klausia opozicinių frakcijų vadovai, po to – kitų frakcijų atstovai, išlaikant frakcijų proporcingumo aspektą. Taigi pirmasis turėtų klausti A.Kubilius. Ruošiasi A.Klišonis. Prašom. A.Kubilius. Prašom.

A.KUBILIUS. Gerbiamasis ministre, išties dabar jau noriu paklausti dėl paties teksto, kurį jūs mums įteikėte kaip atsakymą į interpeliaciją. Aš nežinau, gal mes gyvename skirtingose valstybėse, ar jūs, kaip žemaitis, jau esate atsiskyręs, todėl rašote, kas užeina ant liežuvio galo. Pirmą kartą, turiu pasakyti, matau interpeliaciją, kurioje atsakymuose ministras kaltina opoziciją, kad interpeliacijomis trukdo ministerijai dirbti. Kita vertus, norėčiau priminti, kad esu A.Kubilius, o ne V.Kubilius. Tai čia tokios smulkios pastabos.

O iš esmės norėčiau jūsų paklausti, ar jūs pats rašėte atsakymus ir pats žiūrėjote, kas parašyta, ar parašė ir jūs net neperskaitėte? Mes klausėme, ar (…) procentais sumažintas pirminės sveikatos priežiūros finansavimas darys įtaką šeimos gydytojų institucijos plėtrai, ar ne? Nėra jokio atsakymo. Klausėme dėl vaikų gydymo įstaigų finansavimo mažėjimo, kokios pasekmės. Jokio atsakymo. Klausėme, ar buvo prognozuojamos vaistų kompensavimo įvedimo pasekmės ligoniams ir sergamumui? Mums atsakote kaip buhalteris apie skolas. Klausėme apie investicijų skyrimo principus. Mums aiškinate apie komisijų darbą, programas, bet apie jokius principus nepasakote, ir dar pateikiami kažkokie iš piršto laužti skaičiai. Pavyzdžiui, Vilniaus Raudonojo Kryžiaus ligoninei…

PIRMININKAS. Klausimui – minutė.

A.KUBILIUS. Tuojau klausiu. Nuo 1998 m. skirta 13,87 mln. litų. Iš tikrųjų skirta 4 mln. Gerbiamasis ministre, ar visi jūsų pateikiami skaičiai yra tokio tikslumo, ar kai kurie yra tikslesni?

K.R.DOBROVOLSKIS. Galiu pasakyti, kad visi skaičiai yra parengti Sveikatos ministerijos ir Ligonių kasų finansinių tarnybų, nes daug finansavimo rodiklių eina per Valstybinės ligonių kasos finansavimą. Ir tai yra Privalomojo sveikatos draudimo tarybos ir ligonių kasų darbas. O dėl to, ar trukdo dirbti, galiu pasakyti, kad medžiagos rengimas interpeliacijai ir klausimai, ir pavasary vykusių klausymų grupės darbas mums, Sveikatos apsaugos ministerijos darbuotojams, ir visai vadovybei sugadino 2,5 mėnesio normalaus darbo.

Dėl kompensuojamųjų vaistų principų. Buvo 20 žmonių darbo grupė (dar kartą noriu paminėti), kuri apvažiavo visą Lietuvą ir pateikė mums savo pasiūlymus, kas turėtų būti. Dar kartą noriu paminėti, kad tam, jog žinotume, ką reikia daryti, padarėme minėtas tris apklausas. Po to visa tvarka buvo svarstyta Vyriausybės strateginiame komitete, buvo aptarta, buvo daug pastabų ir pasiūlymų. Tik tada buvo patvirtinti Vyriausybėje visi principai, kaip bus dirbama su kompensuojamaisiais vaistais.

O dėl finansavimo galiu pasakyti, kad finansavimas yra grynai už atliekamas paslaugas. Taip, rajonuose sveikatos priežiūros įstaigoms mažėjo. Tačiau, jeigu žinote, pirminei sveikatos priežiūrai finansavimas yra daugiau kaip 20% didesnis negu šioms paslaugoms sveikatos priežiūros įstaigose.

A.KUBILIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš klausiu visai ne apie tai. Ką ministras čia kalba, aš nesuprantu. Aš klausiu apie investicijų principus.

PIRMININKAS. Gerbiamasis Kubiliau, jeigu norite papildomai paklausti, prašom atsiklausti leidimo.

A.KUBILIUS. Aš jau nieko nebenoriu, nes jeigu ministras taip atsakinėja, tai ko čia dar daugiau norėti.

K.R.DOBROVOLSKIS. Aš nežinau, ką atsakyti.

PIRMININKAS. Prašom, tada toliau. A.Klišonis. Prašom. Ruošiasi G.Šileikis.

A.KLIŠONIS. Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis ministre, aš tikrai nesistebiu, kodėl ministerija taip ilgai nepaskiria Farmacijos departamento vado, taip pat Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos vadovo, nes iš esmės tas funkcijas atliekate jūs, ir tai aiškiai buvo matyti šiandien iš to, kiek daug dėmesio jūs skyrėte farmacijos veiklai.

Mano klausimas būtų toks. Kompensuojamųjų vaistų sąraše yra 1700 vaistų pavadinimai. Derybos įvyko dėl 40 vaistų. Aš noriu jūsų paklausti, jeigu tai vyks tokiais tempais, kiek metų reikės Sveikatos apsaugos ministerijai, kad ji iš tikrųjų įvykdytų tai, ką nori padaryti? Noriu jūsų atsakymo į šį klausimą, ar jus tenkina tempai, kuriais dabar Sveikatos apsaugos ministerija veda derybas su vaistų gamintojais? Ačiū.

K.R.DOBROVOLSKIS. Galiu pasakyti labai paprastai. Derybos yra sudėtingas dalykas. Buvo deramasi dėl tų vaistų, kuriems reikia daugiausia lėšų. Tai yra tų dešimties pagrindinių ligų, kurios sunaudoja 80% privalomojo sveikatos draudimo biudžeto. Tai yra tikrai daug, jūs matėte lentelėje tas pateiktas lėšas. Iš esmės bus galima pateikti pacientams už 126 mln., mūsų skaičiavimais, daugiau vaistų negu anksčiau iš sutaupytų lėšų.

PIRMININKAS. Prašom. Kolega A.Klišonis nori papildyti.

A.KLIŠONIS. Gerbiamasis ministre, aš klausiau dėl termino, iki kada tai bus padaryta, nes skaičiai 40 ir 1700 sunkiai koreliuoja tarpusavyje. Ačiū.

K.R.DOBROVOLSKIS. 40 – tai buvo ir bendriniais pavadinimais vaistai, tai patys brangiausi vaistai. O kada bus baigtos derybos dėl 1700 vaistų, aš bijau jums pasakyti, nes tai yra nenutrūkstamas procesas, kuris yra derinamas, tvarkomas su mūsų kaimynais latviais ir estais.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia kolega G.Šileikis. Prašom. Ruošiasi B.Bradauskas.

G.ŠILEIKIS. Gerbiamasis ministre, kaip jūs manote, jeigu, tarkime, premjeras A.Brazauskas, gerbiamieji Č.Juršėnas, A.Paulauskas savo sveikatos priežiūrą patikėtų kaimo ambulatorijai, o ne Vilniaus centrams, galbūt jie atsikvošėtų ir pamatytų tikrą košmarišką padėtį sveikatos apsaugos sistemos. Bet, kaip žinome, gerbiamasis A.Paulauskas nusipelnė gyventi geriau.

Klausimas labai konkretus. Jūs kaltinate, kad kainos kompensuojamiesiems vaistams buvo nustatytos labai didelės, bet jūs pats atsakingas, ir už tuos pinigus, kurie buvo skiriami vaistams, turėjote iškovoti pačias mažiausias kainas, kurios buvo siūlomos. Apie kainų nustatymo metodiką sakoma labai aiškiai, kad mažiausia Europos kaina plius 5%. Kodėl jūs to nepadarėte? Tik nesakykite, kad nežinojote, kokios kainos yra Europoje. Ačiū.

K.R.DOBROVOLSKIS. Iš karto noriu pradėti nuo pabaigos. Kainas Europoje mes galų gale išsiaiškinome, nors tai yra komercinė paslaptis. Kaina šiuo metu tikrai yra mažiausia. Pavyzdžiui, kai vyko paskutinės derybos ir kai atvyko Amerikos ambasadorius, paaiškinau, kad negaliu pasirašyti tol, kol kaina nebus tokia kaip Norvegijoje, Suomijoje, Latvijoje, Estijoje. (…) firmos vaistai. Todėl buvo rašomos mažiausios kainos. Buvo deramasi gana aktyviai ir sunkiai, tačiau kainos, kaip matėte, sumažėjo 20%. Tokio precedentinio atvejo daugiau nėra Europos valstybėse.

G.ŠILEIKIS. Iki tol kodėl jūs nesugebėjote? Dabar, kai jau keliamas triukšmas, jūs…

PIRMININKAS. Prašom, kolega, be leidimo antrą kartą neklausti.

K.R.DOBROVOLSKIS. O iki tol. Kai pradėjome dirbti, mes tam turėjome pasiruošti. Aš šiandien negaliu išimti iš kišenės ir pasakyti… Todėl Farmacijos departamentas labai rimtai ruošėsi, surinko visą medžiagą ir tik po to buvo pradėtas derybinis procesas. Neturint kainų, neturint medžiagos, negalima. Aš galiu jums pasakyti, kad Pasaulinė sveikatos apsaugos organizacija prižadėjo šių metų II pusmetyje pateikti Europos vaistų kainų vidurkį. Pasirodo, kad šio vidurkio pateikti negalima, nes kiekviena firma kainą laiko komercine paslaptimi. Tokio bendro kainyno, kurį žadėjo Pasaulinė sveikatos apsaugos organizacija, ir nebus.

PIRMININKAS. Ačiū. Prieš suteikdamas žodį kolegai B.Bradauskui paklausti, noriu pasakyti, kad, žinoma, interpeliacijos autoriams turi būti šioks toks respektas, nors jie galėtų ir nepersistengti. Taigi dabar B.Bradauskas, o ruošiasi kolega A.Indriūnas.

B.BRADAUSKAS. Dėkoju, posėdžio pirmininke, bet man kažkodėl jau 15 sekundžių priskaičiavote.

PIRMININKAS. Priskaičiuosime papildomai.

B.BRADAUSKAS. Aš norėčiau pasiūlyti gerbiamajam ministrui dar kartą pakartoti nelabai imliems, kiek pinigų buvo iššvaistyta Konservatorių valdymo metais dėl vaistų kainų, kiek dabar yra sumažėjusios vaistų kainos ir kiek sutaupyta biudžeto lėšų.

O mano klausimas būtų toks. Gerbiamasis ministre, ar jūs nesiejate šios interpeliacijos su tuo, kad jūs užmynėte ant uodegos šiai, sakykime, medikų ir vaistininkų oligarchijai, kuri prarado, jeigu jūs įvardysite, kiek milijonų? Labai ačiū.

K.R.DOBROVOLSKIS. Ačiū už klausimą. Noriu pasakyti, kad visa skola, kurią perėmėme, gavę Sveikatos ministerijos sistemą, buvo 364 mln. litų. Dabar skola pastebimai palaipsniui mažėja, nes randame galimybę atiduoti. Praėjusiais metais dalį atidavėme per “Sodrą”, šiais metais gavome iš paskolos ir palaipsniui vis dėlto įvedant tvarką mažėja.

Tačiau noriu pasakyti, ar neužmynėme ant uodegos.

Žinoma, daug kas nenori tvarkos. Pavyzdžiui, aš niekaip negaliu sutikti, kad rentgeno kabinetams įrengti reikia 700 tūkst., kad reikia 256 tūkst. litų. Kai mes nuvažiavę pasakome į akis, kad tai neleistina, žinoma, reakcija yra neigiama. Taip pat kaip pasakome ir mūsų kolegoms medikams, kad juos remia farmacinės firmos, kurios turi remti, bet tai turi būti skaidru, nes gydytojai už savo algas nenuvažiuos nei į Ameriką, nei į Japoniją. Todėl dabar Bioetikos komitetas parengė reikalavimus ir pasiūlymus, kaip ta tvarka turėtų būti daroma. Taigi šioje srityje turi būti tikrai skaidru, turi būti, kad niekas neturėtų priekaištų medikams.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia kolega A.Indriūnas. Prašome. Ruošiasi D.Kutraitė.

A.V.INDRIŪNAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis ministre, man rūpi jūsų nuomonė. Vaistų kompensavimas pagal sąrašus ir vaistų kompensavimas pagal ligų metodiką – ar vieną kitą pasirinkti, ar kokį jungtinį čia dalyką daryti, nes ir spaudoje parašyta, ir man žinomi atvejai, kad kartais sąrašais, receptais yra piktnaudžiaujama? Ačiū.

K.R.DOBROVOLSKIS. Ačiū už klausimą. Irgi noriu pradėti nuo pabaigos. Dabar jau receptais nepiktnaudžiaujama. Yra knygelės, lieka receptų nuorašai, tikrai tokių piktnaudžiavimo receptais atvejų neturime. Ar pagal sąrašą, ar pagal metodiką? Iki šiol buvo kompensuojama pagal sąrašą. Daugelyje Europos valstybių yra sąrašai, tačiau yra pasiūlymas ir pagal metodikas. Todėl specialistų grupės (kaip minėjau, dirbo per 100 žmonių visose grupėse) ir parengė metodikas, atsižvelgdamos, kokie vaistai bus vartojami gydymui. Pereinant prie metodikų, kiek pagal dabar parengtas 10 metodikų gydymui, šių ligų gydymui vartojama vaistų, išeitų, kad reikėtų papildomai 150 mln. litų. Vadinasi, tas metodikas reikia tobulinti, dar kartą peržiūrėti, o tada galbūt ir bus galima pereiti, jeigu bus toks specialistų pasiūlymas. Žinoma, čia nesprendžia vien tiktai Sveikatos apsaugos ministerija, o tai sprendžia tik tie specialistai, kurie išmano savo darbą, nusimano apie savo ligas ir apie ligų gydymo tvarką.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia kolegė D.Kutraitė. Prašome.

D.KUTRAITĖ-GIEDRAITIENĖ. Gerbiamasis ministre…

PIRMININKAS. Minutėlę! Ruošiasi M.Pronckus… Atsiprašau. S.Lapėnas.

D.KUTRAITĖ-GIEDRAITIENĖ. Gerbiamasis ministre, šiandien jums pateikti klausimai yra daugiausia strateginio pobūdžio – apie biudžetą, apie koncepciją. Mano yra labai paprastas, ir manyčiau, kad tokį klausimą jums šiandien norėtų pateikti daugybė, kad ir šiandien bent jau Vilniaus poliklinikų eilėse stovinčių pacientų. Aš noriu sužinoti, ar jūs, gerbiamasis ministre, žinote, kad dabar situacija yra tokia: jeigu vaikas karščiuoja, bet jam reikia pulmonologo konsultacijos, tai bendrosios praktikos gydytojai siunčia jį ten ir vadinamąjį numerėlį galima gauti tik po savaitės ar daugiau? Jeigu žmogui reikia gultis į ligoninę ir jam dar reikia kardiologo išvados, jis taip pat gali patekti pas kardiologą po geros savaitės, o gal ir po dviejų. Ar jūs žinote, kad yra tokia situacija ir ar jūs matote būdus jai ištaisyti?

K.R.DOBROVOLSKIS. Į pirmąją klausimo dalį dėl eilėse stovinčių pacientų. Pacientų eilės susidaro dėl administracijos nustatytos tvarkos. Man teko būti Klaipėdos ligoninėje, teko būti įvairiuose pirminės sveikatos priežiūros centruose, kažkur ir klausimas buvo, kaip A.Paulauskas, mato ar nemato. Teisingai, ponas A.Paulauskas buvo ir Eišiškėse žiūrėjo. Kur administracija sutvarko, ten eilių ir nėra. Tačiau dėl karščiuojančio vaiko nukreipimo pas pulmonologą ar kurį nors kitą specialistą. Taip, teisingai, turėtų pirmoje vietoje pažiūrėti bendrosios praktikos gydytojas arba iš to būrio pediatras, kuris nuspręstų, ar reikia pulmonologo konsultacijos, ar reikia alergologo, o galbūt ausų, nosies, gerklės ligų specialistų konsultacijos, ir turi nusiųsti tiesiai pas tą specialistą, kuris pacientui reikalingas. Vis dėlto pacientai negali patys nuspręsti. Dažnai reikia kardiochirurgo – siunčia pas kardiologą arba pas atitinkamus gretimų specialybių gydytojas. Tokia yra tvarka ne pas mus, ne mūsų sugalvota, taip yra beveik visose pasaulio valstybėse, Vakarų šalyse.

PIRMININKAS. Ačiū.

D.KUTRAITĖ-GIEDRAITIENĖ. Aš atsiprašau, bet mano klausimas buvo ne toks.

PIRMININKAS. Prašome patikslinti.

D.KUTRAITĖ-GIEDRAITIENĖ. Aš labai atsiprašau, gerbiamasis ministre. Aš suprantu, kad siuntimas reikalingas, bet klausiau ne apie tai, klausiau apie tai, kad gavus siuntimą vis tiek reikia laukti apie porą savaičių, nepaisant to, kad vaikas karščiuoja? Tai yra tikri faktai. Manau, kad tai yra gilesnė problema negu administracijos nesusitvarkymas.

K.R.DOBROVOLSKIS. Na, kad reikia laukti porą savaičių, bijau pasakyti. Kiekvieną atvejį mes stengiamės panagrinėti. Tačiau, kad reikia dvi savaites karščiuojančiam vaikui laukti, tai yra tikrai negerai. Kiekvieną tokį atvejį norėtume žinoti. Mes, Sveikatos ministerija, tikrai į tai įsikišime, nes gydymo kokybė priklauso mūsų kompetencijai.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia S.Lapėnas. Ruošiasi M.Pronckus. Prašom, kolega.

V.LAPĖNAS. Gerbiamasis ministre, jūs minėjote tai, kad savivaldybė galėtų spręsti vienu ar kitu atveju, kokia gydymo įstaiga yra reikalinga savivaldybei ir taip geriau tenkinti gyventojų poreikius. Tačiau susidūręs su konkrečia situacija, kuri dažnai susiklosto rajonų centruose dėl palaikymo gydymo ir slaugos skyrių, kurie, na, optimizuojant ir išlaidas, ir peržiūrint sąnaudas neišlaiko rajonų lygio, matau, kad daugelis rajonų centrinių ligoninių negali panaudoti palaisvintų patalpų palaikymo gydymui ir slaugos skyriams kurti, nes elementaru ir paprasta, kad, norint numatyti finansavimą šioms įstaigoms, reikia turėti reikalų su teritorinėmis ligonių kasomis, kurios savo ruožtu remiasi principinėmis Sveikatos ministerijos duotomis nuorodomis. Ką jūs apie tai manote?

K.R.DOBROVOLSKIS. Ačiū už klausimą. Tikrai labai aktualus klausimus, kuris turi būti sprendžiamas. Galiu pasakyti, kad slaugos lovų Lietuvoje dar nėra tiek, kiek reikia, ypač trūksta stambiuose miestuose. Kaimo vietovėje slaugos lovos, skyriai dar yra, turime ir labai gerai dirbančių, ir jie išsilaiko. Tačiau dėl rajonų centrinių ligoninių, kaip buvo atskirtos vis dėlto ligoninės ir panaikinti ten, kur galėjo būti, slaugos skyriai, tai šiuo metu labai rimtai svarstoma, dirba darbo grupė ir pateiks savo pasiūlymus. Vis dėlto manome, tokio pirminio pasitarimo duomenimis galiu pasakyti, kad turėtų būti slaugos skyriai bendroje ligoninėje, rajono centrinėje ligoninėje. Ta kryptimi, manome, turėsime eiti, ir padėtis palengvės, nes su ligonių kasomis šiuo metu yra kai kurių problemų, nes jos mums nepriklauso. Jeigu Seimas šiais metais priims sprendimą dėl Privalomojo sveikatos draudimo įstatymo pakeitimo, tokiu atveju, man atrodo, kur kas greičiau ir paprasčiau bus sprendžiami tie klausimai.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia kolega M.Pronckus. Prašom. Ruošiasi K.Kuzmickas.

M.PRONCKUS. Gerbiamieji kolegos, lyginant 1996 metų ir kitų metų biudžetus, įsimintini du skaičiai. Pirmas – valstybės skolos aptarnavimas išauga nuo 145 mln. iki 1 mlrd. 100 mln. Lt, antras skaičius – krašto apsaugos išlaidos – nuo 193 mln. iki 1 mlrd. 100 mln. Lt, štai ir visa buhalterija. Klausimas būtų toks… Ypač tą buhalteriją reikia išmanyti konservatoriams. O klausimas būtų toks: gerbiamasis ministre, ar jums neskauda širdies, kai balsuodamas dėl biudžeto Vyriausybėje pasirenkate daugiau ginklus, o ne sveikatos reikalus? Ačiū.

K.R.DOBROVOLSKIS. Ačiū už klausimą. Noriu pasakyti, kad balsuodami už biudžetą mes galvojame ir dirbame su kitomis ministerijomis. Su Krašto apsaugos ministerija yra sudaryta sutartis, pagal kurią Krašto apsaugos ministerija 9 mln. litų numato atiduoti sveikatos apsaugai. Norėtume, kad ir daugiau atiduotų, bet šiuo metu sutartis jau pasirašyta.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia K.Kuzmickas. Prašom, kolega. Ruošiasi I.Degutienė.

K.KUZMICKAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis ministre, aš norėjau paklausti dėl kompensuojamųjų vaistų pasų. Per praeitą interpeliaciją šis klausimas buvo keliamas ir po to ilgai nenutilo diskusijos. Dabar, praėjus daugiau nei pusei metų, norėčiau paklausti, kaip paveikė Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto subalansavimą kompensuojamųjų vaistų pasų įvedimas?

K.R.DOBROVOLSKIS. Ačiū už klausimą. Kompensuojamųjų vaistų pasų įvedimas buvo tikrai gana sudėtinga problema.

Turėjome didžiulį pasipriešinimą tiek iš gydytojų, tiek iš farmacininkų. Tikrai galbūt kai kuriais momentais sudėtingiau buvo pereiti prie pasų, pradėti galvoti, kaip juos pildyti, keičiasi tvarka, tačiau jie įsigaliojo nuo rugpjūčio mėnesio 1 dienos. Noriu pasakyti, kad šiais metais planuojama, kad būtent sutvarkius receptų išrašymą ir naudojant receptų knygeles bus sutaupoma per 20 mln. Lt, būtent įvedus tvarką.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia I.Degutienė. Ruošiasi kolega J.Korenka.

I.DEGUTIENĖ. Gerbiamasis ministre, aš iš tiesų jūsų neklausiu nei apie finansavimą, nei apie farmaciją, nes man kartais susidaro įspūdis, kad jūs esate arba finansų ministras, arba farmacijos departamento direktorius. Visi jūsų atsakymai į klausimus ir pateikimas yra būtent šiais aspektais, tačiau nieko nekalbama apie sveikatos apsaugą, apie pagrindines jūsų pareigas, už ką jūs atsakote. Tam, kad būtų žinoma, kaip tvarkyti sveikatos sistemą, turbūt reikia turėti nacionalinį planą, kokios turi būti įstaigos, kas tose įstaigose turi būti, kad būtų kokybiškai teikiamos paslaugos kiekvienam Lietuvos gyventojui. Taigi aš dar kartą noriu grįžti prie nacionalinio restruktūrizacijos plano. Ar jis toks yra, ar nėra? Aš skaitau, kas yra pateikta jūsų atsakyme. 2001 m. birželio 6 d., jūs sakote, Vyriausybės strateginio planavimo komitetui buvo pateiktas sveikatos priežiūros įstaigų restruktūrizacijos projektas. Pirmiausia noriu atkreipti dėmesį, kad strateginio planavimo komitetas Vyriausybėje neturi jokių galių.

PIRMININKAS. Kolege, klausimui – 1 minutė.

I.DEGUTIENĖ. (Aš tuojau pabaigsiu). Kitas dalykas. 2002 m. liepos 30 d. jūsų įsakymu patvirtinti tiktai asmens, sveikatos priežiūros įstaigų tinklo plėtros nuostatai ir kriterijai. Tuo tarpu vyriausiesiems gydytojams buvo duotas nurodymas iki 2002 m. liepos 1 d. ligonių kasoms pateikti savo restruktūrizavimo planus. Taigi galų gale, ar yra Lietuvoje nacionalinis restruktūrizacijos planas, kokios turi būti gydymo įstaigos ir kaip jos turėtų teikti pagalbą, ar jo iš tiesų nėra? Aš nė vienoje apskrityje Sveikatos apsaugos ministerijoje jūsų parašu patvirtinto tokio plano neradau.

K.R.DOBROVOLSKIS. Aš noriu dar kartą paaiškinti, kad ir praeitais metais strateginiame komitete, ir šiais metais kovo mėn. strateginiame komitete buvo pateikta, kaip mes įsivaizduojame, kokios turi būti sveikatos priežiūros įstaigos. Dar kartą noriu priminti, kad kiekviena savivaldybė gali spręsti, kokią įstaigą jos turės. Mes pateikėme rodiklius, praeitais metais buvo trys variantai birželio mėnesį, gruodžio mėnesį jau paskutinis vienas variantas, o šiais metais dar kartą patvirtintas ir po įvairių diskusijų galutinis variantas, kaip turi atrodyti sveikatos priežiūros įstaigos. Visos apskritys parengė savo restruktūrizacijos planus. Visos apskritys. Yra dešimt apskričių ir yra dešimt planų. Telšių apskrities, galbūt tolesnės nei Vilnius ar Kaunas, bet Telšių apskrities restruktūrizacijos planas yra pateiktas ir tame plane, kaip matėte, yra numatyta, kaip turi atrodyti kiekviena ligoninė, kiek lovų turi turėti, kaip tos ligoninės turi būti restruktūrizuojamos. Žinoma, tie planai dar bus koreguojami, taisomi, tačiau kiekviena apskritis turi tą planą ir jie yra derinami būtent su finansavimu, ligonių kasos dar kartą prižiūrimos. O pažiūrėti, kaip vyksta restruktūrizacija, kokios problemos ir kaip reikėtų planą tvarkyti visoje Respublikoje, yra sudaryta sveikatos apsaugos ministro įsakymu restruktūrizacijos komisija, kuri turės galutinai parengti planą iki 2003 metų gegužės 1 d., dar tikslinti ir patikslintą planą vėl turės pateikti Vyriausybei.

I.DEGUTIENĖ. Ar galima patikslinti klausimą?

PIRMININKAS. Prašom, kolege.

I.DEGUTIENĖ. Gerbiamasis ministre, į ką man reikėtų kreiptis, kad aš galėčiau gauti arba Kauno, arba Vilniaus apskrities restruktūrizavimo planą. Kai kreipiuosi į apskritis, jos tokių planų neturi. O jūs sakote, kad tokie planai yra. Tai gal jūs galėtumėte atsiųsti kaip ministras Seimo narei?

K.R.DOBROVOLSKIS. Jums visų dešimties apskričių planų reikės ar kai kurių apskričių?

I.DEGUTIENĖ. Būtų malonu visų dešimties apskričių, nes jūs rašote, kad visos dešimt turi.

K.R.DOBROVOLSKIS. Taip, visos dešimt apskričių turi savo restruktūrizacijos planus ir jie yra visi toje komisijoje, kuri dirba planuodama, kaip atrodys visa Lietuvoje restruktūrizuota sveikatos apsauga. Mes būtent pridėjome tik Telšių planą, bet yra ir devynių apskričių. Jeigu būtume turėję daugiau popieriaus, būtume pridėję visų dešimties apskričių, nes jie yra maždaug tokios apimties.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolega J.Korenka. Ruošiasi kolega A.Ramanauskas.

J.KORENKA. Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis ministre, aš suprantu, kad opozicija nenori girdėti, kad konservatorių valdymo metu buvo vykdoma visiškai nekontroliuojama ir asmeniniu suinteresuotumu pagrįsta kompensuojamųjų vaistų politika. Suprantu opoziciją, ypač konservatorius, kuriems nemiela šiandien prisiminti tuo metu buvusio premjero A.Kubiliaus frazes: “pinigų yra tiek, kiek yra” ir t.t. Taip pat jūsų adresu skamba kaltinimai “kliedesiai, košmaras” ir t.t. Iš tikrųjų košmaru galima pavadinti tuo metu gydytojų “savanorišką” išėjimą nemokamų atostogų. Turbūt jūs negalėtumėte šiandien pasakyti, už kokias sumas išėjo medikai. Bet atsakykite nors tiek. Ar dabar metų pabaigoje neprireiks medikams išeiti tokių atostogų, kaip tais “gerais” laikais? Ačiū.

K.R.DOBROVOLSKIS. Atsakydamas į klausimą, galiu pasakyti, kad atostogos tikrai buvo ilgos. Man irgi teko eiti po du mėnesius ir daugiau. Tačiau ir dabar yra sveikatos priežiūros įstaigų, kurios šių metų pabaigoje rekomenduoja išeiti po dvi savaites nemokamų atostogų. Norėtume, kad to nebūtų, tačiau kiek turi pinigų, tos įstaigos suskaičiuoja pinigus, jeigu nerestruktūrizuota, nepasikeista, todėl ir turi išeiti atostogų. Restruktūrizacijai reikia labai daug lėšų. Iš viso paskaičiavus reikėtų 36 mln. litų. Restruktūrizavimo fonde praeitais metais, t.y šiais metais, ligonių kasose buvo 3 mln. litų. Vadinasi, 12 kartų mažiau, negu kad reikėtų tų pinigų visam restruktūrizavimui.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kolega A.Ramanauskas. Ruošiasi K.Kriščiūnas.

A.RAMANAUSKAS. Dėkoju posėdžio pirmininke. Gerbiamasis ministre, žinoma, kad jūs pasirašėte bendradarbiavimo sutartį su Latvija ir Estija. Gal galėtumėte trumpai pakomentuoti, apie ką gi kalba toji sutartis.

K.R.DOBROVOLSKIS. Ačiū už klausimą. Galiu pasakyti, kad tai prasidėjo nuo balandžio mėnesio 26–27 dienos. Šiais metais įvyko Europos šalių sveikatos apsaugos ministrų pasitarimas, kuriame dalyvavo 41 valstybės atstovai iš Europos. Tai buvo pirmas toks didžiulis forumas Lietuvoje ir jo metu susitikome su Latvijos, Estijos ministrais. Nutarėme, kad turime pasirašyti sutartį dėl informacijos bendro teikimo dėl reformos ir strategijų, taip pat kitą punktą dėl farmacinės veiklos. Tai yra vienas iš svarbiausių punktų, nes lygiai tokios pat problemos yra Latvijoje ir Estijoje. Norėčiau priminti, kad Lietuvoje pernai mes sunaudojome vaistų už 117 litų vienam gyventojui, Estijoje sunaudojo už 85, o Latvijoje tik už 26 litus vienam gyventojui. Vadinasi, pas mus gana gerai kompensuojama, palyginti su kaimynais. Mes kartu pasirašėme bendrą dokumentą – sutartį, pagal kurią teikiame visą informaciją apie vaistus. Visą vaistų sąrašą su kainomis, kokios yra pas mus, kokios kainos ir kokios priemokos yra pacientų, kokie yra procentai, kuriuos gauna vaistinės, visą šią medžiagą mes teikiame Latvijai ir Estijai ir gauname iš Latvijos ir Estijos. Tokią pat sutartį rengiamasi pasirašyti su Čekija, Lenkija ir Vokietija.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, liko ne visa minutė ir trys klausėjai. Gal tegul paklausia visi iki galo, nes ministras savo pranešimą darė trumpiau. Klausia K.Kriščiūnas. Prašom, kolega. Ruošiasi kolega V.Nekrašas.

K.KRIŠČIŪNAS. Gerbiamasis ministre, toks klausimas atsipalaidavimui. Remiantis Vaiko teisių konvencija vaikas yra iki 18 metų amžiaus. Ar numatoma, kad tai bus įteisinta ir sveikatos apsaugos sistemoje? Ačiū.

K.R.DOBROVOLSKIS. Ačiū už klausimą. Čia tikrai aktualus klausimas. Mūsų visuose dokumentuose ir kolegijos sprendimuose yra tai įrašyta, kad vaikai iki 18 metų visi turėtų būti. Tai liečia ir kompensavimą, ir reabilitacinį gydymą, tai tikrai yra didelis dalykas ir Finansų ministerija be rimtų paskaičiavimų mums šito netvirtino. Tačiau dabar Seime yra pateiktas Sveikatos draudimo įstatymas ir to įstatymo projekte įrašyta, kad vaikais laikoma iki 18 metų. Tam jau yra parengtas ir finansinis pagrindimas. Jeigu Seimas šiais metais priims, o tikrai norėtųsi, kad tą įstatymą priimtų, tada būtų visi vaikai iki 18 metų pagal konvencijos reikalavimus.

PIRMININKAS. Ačiū. V.Nekrašas. Prašom, kolega. Ruošiasi J.Raistenskis.

V.NEKRAŠAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Aišku, kai buvo kalbėta apie pirminės sveikatos priežiūros lėšų sumažinimą (…) centais, tikrai išgyvenau dėl to, bet žiūrint į ateitį ji nėra tokia labai miglota. Aš norėčiau poną ministrą pakviesti asmeniškai apsilankyti Plungėje, pirminiame centre, ir pamatyti, kaip šalia jo už 100 metrų tiesiog dienom dygsta didžiulis poliklinikos pastatas, priklausantis vienam Seimo nariui. Perspektyvos tolimoje ateityje bus labai geros, aš matau gražią ateitį. Tačiau mano klausimas būtų ne toks. Aš norėčiau paklausti gerbiamojo ministro, gal Sveikatos ministerija ir kitos institucijos galėtų paveikti. Yra gydytojų, kurie nori dirbti privačiai būtent sename poliklinikos pastate, tačiau priklausomai nuo valdžios, esančios rajonuose, nuo situacijų, palankių, nepalankių vienam ar kitam asmeniui, sudaromos labai blogos sąlygos, ir faktiškai šie klausimai yra stabdomi, visapusiškai stabdomi, kai kurie pirminiai centrai yra tiesiog morališkai ir fiziškai žlugdomi. Norėčiau paklausi ministrą, ar gali Sveikatos ministerija padaryti įtaką, ar ne, kad nebūtų žlugdoma?

K.R.DOBROVOLSKIS. Ačiū už klausimą ir už pakvietimą apsilankyti Plungėje. Tikrai nuvažiuosiu pažiūrėti, nes labai įdomu pamatyti, kaip vyksta statybos ir kas ten Plungėje yra įdomesnio ligoninėje. Už paramą Plungės ligoninei kaip tik viena Vokietijos pilietė buvo apdovanota šiais metais Gedimino ordinu. Vadinasi, pagalba buvo tikrai didelė iš užsienio. O šiuo metu yra svarstoma ir rengiami visi dokumentai tam, kad ir privatūs gydytojai galėtų panaudos būdu naudoti esamas patalpas ir kabinetus, kurie yra valstybinėse sveikatos priežiūros įstaigose. Manome, kad tie dokumentai bus parengti ir patvirtinus bus galima tai naudoti. Dėl naujų savivaldybės centrų steigimo. Seimo yra kaip tik šiais metais patvirtinta nauja tvarka, pagal kurią už visą pirminės sveikatos priežiūros kabinetų, bendrosios praktikos kabinetų ir punktų išsidėstymą atsako savivaldybė. Savivaldybė turi priimti sprendimą, kaip turi būti išdėstytos pirminės sveikatos priežiūros įstaigos rajone.

V.NEKRAŠAS. Patikslinti klausimą galiu?

PIRMININKAS. Papildyti? Trumpai.

V.NEKRAŠAS. Kaip jūs manote, ministre, ar 100, 150 metrų nuo poliklinikos yra normalu, tai geras projektas?

K.R.DOBROVOLSKIS. Anksčiau buvo problemų ir diskusijų dėl vaistinių, kad kas 500 metrų vaistinė – gerai ar blogai? Buvo tokių peripetijų. Tai šiuo atveju dėl metrų nežinau, bet gyventojų išsidėstymas, kiek gydytojai galės aptarnauti žmonių, tai, žinoma, turi reikšmės. Jeigu iš toli reikia ateiti į tuos centrus, tai yra negerai. Centrai turėtų būti ten, kur yra gyvenamieji masyvai. Taip turėtų būti.

PIRMININKAS. Ačiū. Paskutinysis – kolega J.Raistenskis. Prašom.

J.RAISTENSKIS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis ministre, kolega G.Šileikis gerbiamajam Č.Juršėnui, gerbiamajam A.Paulauskui pasiūlė pasitikrinti sveikatą kaimo vietovėse. Tai dėsninga, aš suprantu, nuo šiolei Santariškių universitetinėje ligoninėje sveikatą tikrinsis tik profesorius K.Glaveckas. Tai yra normalus pono G.Šileikio noras. Bet man, skirtingai nuo gerbiamojo G.Šileikio, rūpi gerbiamojo Č.Juršėno ir A.Paulausko sveikata. O mano klausimas būtų toks, gerbiamasis ministre. Ar jūsų kadencijos metu kaimo vietovėse iš tiesų taip jau pablogėjo medicininių paslaugų kokybė? Tai būtų atsakymas ne tik man, bet ir politiniams oponentams. Ačiū.

K.R.DOBROVOLSKIS. Ačiū už klausimą. Kadangi jūs klausdamas paminėjote Č.Juršėną ir poną A.Paulauską, noriu pasakyti, kad mes su ponu A.Paulausku buvome Eišiškėse. Tai vienas iš didžiausių užkampių Lietuvoje. Kai pažiūrėjome pirminės sveikatos priežiūros centrą, kuris įsikūręs dviejų aukštų pastate, jame ir fizioterapijos paslaugos, ponas A.Paulauskas pažiūrėjo ir sakė: ko gero, gal geresnis nei Santariškėse. Tikrai reikia pasakyti, kad būtent visas šis kabinetas buvo įrengtas ypač gerai. Na, o kokybė tikrai gerės, nes kaimo punktai aprūpinami kur kas geriau. Praeitais metais įrengta 115 naujų kabinetų kaimo vietovėse. Šiais metais vėl rengiama. Numatyta ir kitų metų Pasaulio banko projekte, kaip minėjau, Alytuje, vis dėlto 4,5 mln. lėšų skiriama būtent kaimo vietovėms. Tai yra tikrai didelės lėšos, ir daugiau lėšų skiriama kaimo vietovių sutvarkymui negu miesto.

PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis ministre, jūs atsakėte į visus klausimus. Ir mes tik šiek tiek viršijome nustatytą grafiką. Dar kartą ačiū.

Dabar imamės Statuto 221 punkto – tai diskusija. Diskusijoje žodis paprastai suteikiamas paeiliui pritariantiems ir nepritariantiems atsakymui į interpeliaciją.

Mielieji kolegos, pirmasis kalbės J.Matulevičius, Liberalų frakcija. Ruošiasi kolega A.Ramanauskas.

J.MATULEVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamasis ministre, gerbiamieji Seimo nariai, Liberalų frakcijos vardu reiškiu susirūpinimą, kurį kelia procesai, vykstantys Lietuvos sveikatos apsaugoje. Mūsų manymu, sveikatos apsaugos ministro priimti sprendimai, reformos tęstinumo nebuvimas arba, tiksliau sakant, jos pasukimas atgal prie tarybinio Semaškos modelio kelia sumaištį tiek tarp sveikatos apsaugos organizatorių, tiek tarp eilinių medikų, tiek ir tarp pacientų.

Neatsitiktinai, atėjus rudeniui, ministrui reiškiama antra interpeliacija. Šį mūsų teiginį geriausiai iliustruoja vasarą pasirodęs Sveikatos apsaugos ministro įsakymas Nr.481, kuris grąžino Lietuvos sveikatos apsaugos modelį atgal į 1990 metus. Vėl pereinama prie centralizuoto modelio, sujungiant pirminį ir antrinį aptarnavimo lygį ir nutolstant nuo vakarietiškos sveikatos apsaugos modelio. Tai nesiderina nei su Nacionaline sveikatos programa, nei su iki šiol vykdyta pirminės sveikatos apsaugos grandies decentralizacija. Šie nepamatuoti ministro žingsniai kelia nerimą ne vien tik Liberalų frakcijos nariams, bet ir Nacionalinei sveikatos tarybai, į kurios patarimus ministras nelinkęs įsiklausyti. Keistai atrodo tai, kad mažinant finansavimą antrinei sveikatos priežiūrai, 2001 metais 6% buvo sumažintas finansavimas ir pirminei sveikatos priežiūrai, nors ji pagal vykdomą pertvarką yra kertinė sveikatos apsaugos grandis, turinti spręsti 80% iškilusių sveikatos problemų.

Finansavimo mažinimas sukūrė daug problemų tiek pacientams, tiek ir medikams. Nemažėja skolos asmens sveikatos priežiūros įstaigoms ir vaistinėms už suteiktas paslaugas ir nemokamus medikamentus. 2001 metus Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetas baigė turėdamas 350 mln. Lt skolą, dėl ko buvo paimta 72 mln. paskola, kurią reikės grąžinti. Deja, šiandien skola už medikamentus jau viršija 130 mln. Lt, o gydymo įstaigoms priartėjo prie 170 mln. Taigi, pridėjus paimtą paskolą, skola faktiškai išaugo iki 370 mln. Lt, o ne sumažėjo, kaip teigia Sveikatos apsaugos ministerijos tarnybos.

Taigi drastiškos priemonės nedavė laukiamų rezultatų. Turiu omeny priemones, kurių buvo imtasi vykdant sveikatos apsaugos ministro vasario 14 d. įsakymą Nr.85 ir jį papildantį birželio 21 d. įsakymą Nr.296, kurių pagrindiniai punktai buvo panaikinti Administracinio teismo kaip prieštaraujantys Lietuvos įstatymams. Ministras ir toliau sako, kad jie jam galioja. Nors toks ministro teiginys prieštarauja sveikai logikai, savo pareiškimais ministras pastatęs į nežinią ir daugumą medikų, ir pacientų. Liberalų nuomone, Sveikatos apsaugos ministerijos valdininkams reikėjo greičiau ir intensyviau derėtis su vaistų gamintojais dėl kompensuojamųjų vaistų kainų, vadinamųjų CIP kainų. Deja, reikia konstatuoti, kad ministras šių metų gegužės 13 d. įsakymu Nr.209 sureguliavo tik naujus prekybos antkainius. Iš 1737 kompensuojamųjų vaistų derybos su vaistų gamintojais įvyko tik dėl 60 pavadinimų. Kadangi CIP kaina sudaro apie 70% visos vaistų kainos, galima drąsiai teigti, kad jeigu prieš dešimt mėnesių būtų įvykusios derybos dėl visų kompensuojamųjų medikamentų pavadinimų, būtų sutaupyta apie 80 mln. litų Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų. Vilkinti šias derybas kai kuriems valdininkams, farmacijos kompanijoms, o gal ir pačiam ministrui naudinga, bet žalinga Lietuvai. Kadangi kalbama apie dideles pinigines lėšas, nenuostabu, kad valstybės lėšų švaistytojai randa aukštus postus užimančių bendrapartiečių užtarimą.

Didelį nerimą kelia formuojamas 2003 metų privalomojo sveikatos draudimo biudžetas. Jis sudarytas tiek Vyriausybei, tiek pačiam sveikatos apsaugos ministrui ignoruojant galiojantį Privalomojo sveikatos draudimo įstatymo 15 straipsnį, kuris įsipareigoja už vieną valstybės lėšomis draudžiamą asmenį mokėti 310 litų, t.y. ne mažiau kaip 35% Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo nustatytų vidutinių draudžiamųjų pajamų, tačiau numatoma mokėti tik 198 litus. Dėl to Privalomojo sveikatos draudimo fondas ateinančiais metais praras per 250 mln. litų pajamų. Nesuprantama, kodėl socialiai orientuoto mentaliteto valdančioji dauguma remia tokį varganą sveikatos apsaugos finansavimo lygį, tačiau dar sunkiau suprasti, kodėl sveikatos apsaugos finansavimas toliau lieka toks mažas, kai per 5% auga bendrasis vidaus produktas. Atsakymo į šiuos klausimus neduoda nei sveikatos apsaugos ministras, nei Vyriausybė, taip pat niekas neduoda atsakymo į tai, kodėl nuo 1997 metų medikų atlyginimai mažėja, o dirbančiam gydytojui Lietuvoje sunku išmaitinti šeimą. Valdžia medikų, kaip ir žemdirbių, darbą yra įvertinusi vienu mažiausių atlyginimų Europoje. Nei ministrui, nei Vyriausybei tie klausimai visiškai nerūpi.

Daug nekalbėdamas bei atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytus motyvus informuoju Seimą, kad Sveikatos apsaugos ministerijos, jos vadovų ir sveikatos apsaugos ministro darbas Liberalų frakcijos netenkina. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Aiški pozicija. Dėkoju, kolega. Dabar kviečiu į tribūną Socialliberalų frakcijos seniūną kolegą A.Ramanauską. Ruošiasi H.Žukauskas.

A.RAMANAUSKAS. Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, gerbiamasis ministre, Prezidento rinkimų kampanija kol kas iš esmės vyksta gana korektiškai. Ypač tai būdinga daugiau ar mažiau realių kandidatų į Prezidentus komandoms. Nė viena komanda nenori būti pirmoji, peržengusi padorumo ribas, nes po pirmojo peržengimo atsiranda pretekstas peržengti tas ribas ir kitiems.

Taigi esant tokiam kontekstui interpeliacija yra patogi forma patriukšmauti iš pirmo žvilgsnio su rinkimais nieko bendra neturinčia, o iš tiesų tiesiogiai Prezidento rinkimams tarnaujančia tema. Interpeliacijos prieš rinkimus tiek pat dėsningos kaip ir grybai po lietaus.

Visiškai natūralu, kad interpeliacija paskelbta socialliberalų ministrui, nes A.Paulausko reitingai aukšti. Tai – vienas motyvų, kuriais vadovaujantis ministras R.Dobrovolskis buvo pasirinktas šiam interpeliaciniam rinkimų koncertui.

Motyvų yra ir daugiau. Interpeliacijai pasirinkta sveikatos apsauga tiesiogiai susijusi su kiekvienu Lietuvos žmogumi. Šiuo konkrečiu atveju žmones jau galime vadinti rinkėjais, o žmonės rinkėjai niekada nebus visiškai patenkinti sveikatos apsauga ar socialinėmis garantijomis. Tai jautrios vietos, labai reaguojančios, kai ant jų užpilama druskos. Tačiau įsijautę į savo vaidmenį interpeliuotojai nepajuto užsižaidę. Jeigu jie būtų pažiūrėję į “Baltijos tyrimų” duomenis dėl pasitikėjimo sveikatos apsauga, būtų pastebėję, kad nuo 1998 metų sausio mėnesio pasitikėjimas sveikatos apsaugos sistema beveik nekito, o birželį ir rugpjūtį netgi buvo šoktelėjęs iki 64%. “Vilmorus” duomenys rodo, kad po kritimo žemyn šių metų vasario mėnesį pasitikėjimas sveikatos apsauga vėl pakilo ir dabar siekia per 40%.

Remiantis ir vienų, ir kitų tiriančių kompanijų duomenimis, sveikatos apsauga pasitikima 8-10 kartų labiau nei partija interpeliuotoja. Tačiau yra pagrindinis interpeliacijos motyvas – iš 13 stambiausių farmacijos kompanijų, kurioms tenka kompensuojamųjų vaistų liūto dalis, tik šešių gydytojų kelionėms, dovanėlėms, suvenyrų finansavimui per 1999–2001 metus skirta 1,8 mln. litų. Vien tik vienam gydytojui konsultantui, kuris, kilus skandalui, buvo atleistas, tos pačios šešios kompanijos per tuos trejus metus skyrė 172 tūkst. litų, todėl visiškai normalu, kad ministras, kuris bandė sustabdyti šį procesą, už tai intensyviai interpeliuojamas.

Naujosios sąjungos frakcija pritaria ministro K.R.Dobrovolskio atsakymams į interpeliacijoje pateiktus klausimus. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis kolega. Dabar Liberalų demokratų frakcijos vardu – H.Žukauskas. Ruošiasi A.Klišonis. Prašom, kolega.

H.ŽUKAUSKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Seimo Liberalų demokratų frakcija nepritaria siekiams atstatydinti sveikatos apsaugos ministrą R.Dobrovolskį, nors sveikatos apsaugos sistemos padėtis yra labai bloga.

Liberalų demokratų nuomone, ministro pakeitimas neišspręs susikaupusių problemų. Tokia frakcijos nuomonė susiformavo po susitikimo su ministru ir šiandien išklausius jo kalbos.

Po gruodyje įvyksiančių Prezidento rinkimų bus sudaryta nauja Vyriausybė, todėl dabar atstatydinti ministrą yra beprasmiška. Liberalų demokratų nuomone, dabar rengiama interpeliacija yra politiniai žaidimai artėjančių rinkimų fone. Ministro atstatydinimas gerokai patuštintų valstybės biudžetą, bet ne pagerintų sveikatos apsaugos padėtį. Kiekvieno ministro kaita išradingiausiai pasinaudoja korumpuotos struktūros, kurių sveikatos apsaugos sistemoje netrūksta, taigi vėl nukentėtų sveikatos apsaugos biudžetas, ligoniai, gydytojai bei įstaigų personalas.

Liberalai demokratai Sveikatos apsaugos ministerijai siūlo pristabdyti bet kokių kardinalių sprendimų priėmimą ir reformas iki naujos Vyriausybės sudarymo. Frakcija taip pat tikisi, kad nauja Vyriausybė sveikatos apsaugos sričiai vadovauti paskirs kvalifikuotą ir gerai reikalą išmanantį ministrą, galintį spręsti susikaupusias problemas.

Frakcijos nuomonė yra tokia, kad atsakomybę už susidariusią padėtį turėtų prisiimti ne vienas ministras, bet visa Vyriausybė ir valdančioji dauguma. Ačiū.

PIRMININKAS. Dabar kalbės kolega A.Klišonis. Ruošiasi K.Glaveckas. 5 minutės, kolega.

A.KLIŠONIS. Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke, už priminimą. Stengsiuosi laiko negaišinti.

Gerbiamieji kolegos, sprendžiame neeilinės svarbos klausimą. Manau, visi mes, ypač tie, kurie esame išrinkti rajonuose, matome, kokia yra reali situaciją, kuri yra ne tokia, kokią šiandien nupiešė sveikatos apsaugos ministras.

Šį rudenį apvažiavau daugiau negu dešimt Lietuvos rajonų. Buvau daugelyje rajonų tiek Aukštaitijoje, tiek Žemaitijoje, tiek Šiaurės, tiek Pietų Lietuvoje. Situacija visur viena – bloga: gydytojai skundžiasi, pacientai skundžiasi, tyrimai nėra daromi vien dėl to, kad nėra gero organizavimo, nėra aiškios perspektyvos, trūksta pinigų.

Šiandien mums buvo pateikta tokia informacija, kad viskas eina gerai. Viena skaidrė man padarė didelį įspūdį. Ji vadinasi ”ambulatorinė asmens sveikatos priežiūra, jos plėtra”. Mes matome, tai yra prioritetas: pirminė sveikatos priežiūra, tie žmonės, kurie gyvena mieste, gyvena kaime, jiems skiriamas prioritetas. Tą prioritetą mes aiškiai matome. Šių metų biudžete tai yra minus 6,6%. Tai yra vadinama prioritetu. Tai smagu, nes rajonų ligoninėms yra minus 8,8%, vadinasi, jos yra ne prioritetas. Ministras, pasakęs “A”, nepasako “B”. Kalbėdamas apie tai, kad stacionarinis, kad lovų skaičius Lietuvoje turi mažėti pagal švedų siūlomą modelį, nepasako kito dalyko, kad pirminei sveikatos priežiūrai turi didėti finansavimas. Taip pat turi didėti finansavimas gydytojams, dirbantiems slaugytojais, medikamentams skiriami pinigai taip pat turėtų augti, kad žmogus neateitų iki ligoninės. Tai nėra daroma.

Taip pat išraiškinga skaidrė buvo apskričių ir savivaldybių skiriamos lėšos iš investicijų programos. 1998 m. – 30,4 mln., 2003 m. projektas (tai yra baisios fantazijos vaisius) – 18,5 mln. Skirtumas beveik per pusę. Neseniai lankiausi Pasvalio rajone, Pasvalio mieste, Joniškėlyje ir taip pat susitikinėjau. Joniškėlio slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninė išgyvena vien iš labdaros. Iš skiriamų resursų išgyventi iš esmės nėra įmanoma. Aš manau, kad, be abejo, dėl kai kurių reformų, kurios yra padarytos, Saločių miestelio gyventojai gali būti labai dėkingi ministrui. Ten nebėra vaistinės ir jie dėl pusę lito kainuojančių pigiau vaistų turi važiuoti į Pasvalį. Atstumas yra, manau, kolegos patikslins, apie 20 kilometrų. Manau, kad tie žmonės iš tikrųjų yra labai dėkingi ministrui.

Manau, kad iš tiesų teisus buvo kolega J.Korenka sakydamas, jog konservatorių laikais buvo nemokamų išeitinių atostogų gydytojams. Savanoriškai išeidavo. Aš manau, kad šiais laikais taip pat yra kai kurių variantų dėl nemokamų dalykų. Yra tai, kad kai kurie ir Seimo nariai dirbdami sugeba po 100 tūkst. nemokamų atostogų turėti.

Ministre, žmonių, ypač tarp vyresnio amžiaus kaimo žmonių, itin yra vertinamas padorumas, žodžio laikymasis, sugebėjimas tesėti savo duotus žodžius. Visų tų dalykų dabar nematome. Ministre, susidaro tokia nuomonė, kad mauras turi padaryti savo darbą ir po to mauras nebus priverstas išeiti. Jis bus išmestas. Tikrai daugelis jūsų kolegų, daugelis jūsų bendrakursių, su kuriais teko susitikti, kalbėti, vertina jus kaip padorų žmogų. Padorus, geras žmogus nėra profesija. Kiekvienas turi turėti savo darbo vietą ir tą vietą atitikti pagal tam tikrus reikalavimus. Vertindamas dabartinę sveikatos apsaugos sistemą, vertindamas tai, kad ji gerėja, aš galiu tiktai pacituoti Mao Dzeduno žodžius. Atsiprašau, pacituosiu rusiškai, po to išversiu: “Čiem chužie, tiem lučše”. Verčiu: “Kuo blogiau, tuo geriau”. Tai yra vienintelis vertinimas sveikatos apsaugos sistemos. Atsiprašau, nespėjau paskambinti į Kinijos ambasadą. Negalėjau pasakyti kinietiškai. Ministre, aš siūlau jums,..

PIRMININKAS. Prašom.

A.KLIŠONIS. Kaip ir ne vienam kitam sveikatos apsaugos ir kitos srities ministrui, išeiti iš tos padėties iškelta galva ir žmonės jus minės, kaip tikrai padorų žmogų. Sėkmės jums ir tvirtybės šiame žingsnyje, kuriam aš jus kviečiu. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. K.Glaveckas. Ruošiasi B.Bradauskas.

K.GLAVECKAS. Gerbiamasis pirmininke…

PIRMININKAS. Gerbiamasis profesoriau, vieną minutę! Jeigu kolegos B.Bradausko nebus, tada kolega J.Budrevičius.

K.GLAVECKAS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos. Prieš metus iš šios pat tribūnos buvo svarstoma ta pati interpeliacija ir iš esmės tie patys klausimai. Per tuos metus mažai kas tepasikeitė, nors tie pasikeitimai ir buvo matuojami kokių nors daiktų, ligonių skaičiaus arba vietų skaičiaus, arba patalynės skaičiaus pasikeitimu, bet esminiai priekaištai, aš manau, visos interpeliacijos buvo tie, kad mažai tepasikeitė santykiai sveikatos sistemoje, santykiai tarp ligonių ir gydytojų, finansavimo, valdymo santykiai ir kiti dalykai, kurie iš viso daro tą sistemą arba efektyvią, arba neefektyvią. Iš esmės pagrindinės problemos, kurios čia buvo vardintos (aš nenoriu jų minėti) ir trūkumai, kurie sukėlė antrą kartą nepasitikėjimą, dar apima vieną labai svarbų aspektą, apie kurį mes nekalbėjome. Mūsų ūkyje, ekonomikoje yra 70% privataus ūkio. Iš esmės visose aptarnavimo srityse, tarp jų ir draudimo, sveikatos draudimo, nekalbant apie visas infrastruktūras, – visur turime gana didelį lyginamąjį svorį privataus kapitalo, privataus verslo, privačių santykių. Sveikatos apsaugoje, kitaip nei kitur, šie dėsningumai beveik negalioja. Iš esmės sveikatos apsaugoje privačios medicinos lyginamasis svoris yra nepaprastai mažas. Pagal išteklius jis teviršija kelis procentus, kai tuo tarpu ekonomikoje, pinigų pasiskirstyme ir visur ta proporcija yra visiškai kitokia.

Dar vienas aspektas, kuris seka iš to, kad privati medicina nėra pakankamai išvystyta, ir rezultatas yra didžiulė korupcija, apie kurią kalbama. Kaip žinote, “Transparante International” paskelbė tyrimą apie Lietuvą ir viena iš labiausiai korumpuotų sričių kaip tik įvardijo sveikatos apsaugą. Tai sveikatos apsaugoje atsiranda iš esmės iš to, kad valstybė ir Sveikatos ministerija toliau skatina privačią veiklą valstybinėse gydymo įstaigose, o ne privačios medicinos ir valstybinės medicinos sveiką konkurenciją ir plėtrą.

Kitas esminis trūkumas, mano supratimu, dėl ko buvo pakartota interpeliacija, yra susijęs su tuo, kad sveikatos apsaugoje beveik nenaudojami šiuolaikiniai ne tiktai valdymo, viešojo administravimo metodai, bet ir finansavimo, kofinansavimo metodai ir kiti dalykai. Iš esmės viskas yra paremta tiktai valstybės biudžetu arba labdarom. Visi kiti finansiniai metodai: pinigų sukėlimo, skolinimosi, kreditavimo iš užsienio, galų gale kofinansavimas panaudojant (…) lėšas, beveik nenaudojami arba naudojami labai mažai. Tas taip pat sumažina mūsų medicinos finansines galimybes. Žinant tai, kad ateityje iš tikro Lietuvai reikės gana daug atiduoti Europos Sąjungai ir pasiimti iš ten, tų programinių pinigų pasiėmimas pagal programas ir kofinansavimas turėtų būti dabar vienas iš svarbiausių medicinos veikimo ir uždarbio būdų.

Iki Prezidento rinkimų arba iki naujos Vyriausybės liko du mėnesiai ir turbūt mažai kas tikisi, kad ministras gaus pakartotinį kvietimą į naują Vyriausybę. Iš esmės šiandieninė interpeliacija arba nepasitikėjimas, bus turbūt toks pat kaip ir prieš metus. Kitaip tariant, poną ministrą tada buvo bandoma labai rimtais argumentais prikalti prie kryžiaus ir dabar bus bandoma, bet, deja, gali nepavykti. Ačiū.

PIRMININKAS. J.Budrevičius. Ruošiasi kolega A.Kašėta. Prašom, kolega.

J.BUDREVIČIUS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos. Jau tampa tradicija, kai atėjus rudeniui antri metai iš eilės opozicija teikia interpeliaciją sveikatos apsaugos ministrui. Niūri gamta, matyt, gimdo niūrias mintis, tačiau ministro pateikti išsamūs, argumentuoti skaičiais ir faktais paremti atsakymai rodo ką kita. Natūralu, kad reformai vis labiau plečiantis pasipriešinimas jai didėja, tačiau paradoksalu, kad šiai sričiai didinant finansavimą (kitais metais jis didėja 138 mln. litų) iš pateiktų 17 klausimų net 12 susiję su finansavimu. Tada aš ir kalbėsiu apie finansavimą.

Buvusiems valdžioje, matyt, labai nemiela, jog ir ši Vyriausybė pradeda likviduoti pusketvirto šimto milijonų litų skolų naštą, slėgusią sveikatos apsaugos sistemą. Didžiąją dalį skolų sudarė Valstybinės ligonių kasos įsiskolinimas, ji ministrui nepavaldi. Tai ir klausimus bei nepasitikėjimą derėtų teikti ne ministrui, o Valstybinės ligonių kasos direktoriui ponui S. Janoniui. Juk taip būti negali, kad per vienerius metus 121 mln. litų viršijus leidžiamas išlaidas kompensuojamiems vaistams, už tai niekas neatsakytų. Šiuo požiūriu aš pritariu Seimo narių daktaro K.Bobelio ir P.Gražulio kovo 19 dienos pareiškimui, kuriuo reikalaujama išaiškinti ir nubausti kaltus asmenis dėl žalingos veiklos ar neveikimo organizuojant, vykdant ir kontroliuojant kompensuojamųjų vaistų sistemą.

Nereglamentuota tvarka ne tik leido, bet ir skatino švaistyti iš Lietuvos gyventojų surinktas Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšas. Net rajono tarybos posėdyje teko viešai girdėti medikų nusiskundimą, jog ligonių kasų atstovai niekuo nepadeda, o tik atvažiuoja į rajoną pagerti. Ministras bando keisti ligonių kasų valdymą, jų darbą bei darbo stilių, tačiau pertvarką lemia ne forma, o turinys, o jį daugiausia sudaro kadrai, tad nuo jų ir reikia pradėti.

Kalbant apie sveikatos apsaugos finansavimą, labai aktualu kalbėti ir apie šiai sričiai skirtų lėšų racionalų, taupų ir efektyvų panaudojimą. Interpeliacijoje apie tai išvis nekalbama. Štai autoritetinga komisija nustatė, jog Pasvalio ligoninėje nedirbančiai gydytojai buvo išduodama kompensuojamiems vaistams receptų trečia forma, tai yra griežtos apskaitos dokumentai.

Ji išrašinėjo receptus, konsultavo ligonius, bet tos konsultacijos buvo pateikiamos kitos gydytojos vardu, kuri šių ligonių visai nekonsultavo ir jų net nematė. Taip buvo padaryta 59 tūkst. Lt žala Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui.

Prokuratūra, atlikusi patikrinimą, nustatė, jog sąlygas tokiems pažeidimams sudarė dabar jau buvę ligoninės vyriausieji gydytojai R.Rastauskas ir A.Matulas. Rajono savivaldybei prokuratūra pasiūlė nusižengusiems asmenims ir administracijos atsakingiems darbuotojams taikyti drausminio pobūdžio priemones. Tuo tarpu interpeliaciją pasirašęs Konservatorių frakcijos Seime seniūnas A.Kubilius, pasinaudodamas Seimo nario mandatu, kišasi į savivaldybės reikalus, daro politinį spaudimą rajono merui, dar nepriėmus sprendimo, kaltina jį politiniu susidorojimu su vienu iš savivaldybės tarybos opozicijos lyderių. Tokia veika ponas A.Kubilius iš esmės dangsto savo bendrapartiečio finansinius pažeidimus, dedasi pergyvenąs dėl sveikatos apsaugos reformos, todėl ji esą ir kritikuojama. O kokia ta kritika?

Štai pavyzdys, kaip opozicija kritikuoja, o teisingiau, šiurpina visuomenę. Cituoju: “Ministras įveda dar vieną naujovę – detalizuotus specialiuosius bendruosius reikalavimus. Įstaigos, kurios jų neatitiks, nuo šių metų gruodžio 31 d. turės nutraukti savo veiklą. Iš esmės turės būti uždarytos visos rajono ligoninės”. Gruodis čia pat. Tačiau nė viena rajoninė ligoninė nebuvo uždaryta.

Toliau dar baisiau. Cituoju: “Mes pereisime prie masiškesnių akcijų, mes siųsime ligonius į tas centrines ligonines, kur paskirta. Pasprings jos nuo ligonių ir tie ligoniai pradės mirti”. Taip samprotauja ne koks nors pakelės maniakas, o davęs Hipokrato priesaiką vyriausiasis gydytojas, tiesa, jau buvęs, buvęs Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas.

Nepamatuotų kaltinimų pateiktų klausimų forma interpeliacijos tekste yra apstu. Ministras kaltinamas dėl mažų atlyginimų, nors ne ministras, o įstaigos vadovas turi teisę nustatyti atlyginimo dydį, o kaip jis nustatomas, vėlgi remčiausi man žinomu (…) pavyzdžiu. Pasvalio ligoninės vidutinis darbuotojo užmokestis pernai buvo 829 Lt, šiemet – 690 Lt, tuo tarpu įstaigos vadovo atlyginimas nesumažėjo ir buvo 4000 Lt per mėnesį.

Ministro atsakymams aš pritariu ir linkiu jam sėkmės.

PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu kolegą A.Kašėtą. Ruošiasi komiteto pirmininkė D.Mikutienė. Prašom. A.Kašėta. Prašom, įveikus kai kuriuos sunkumus.

A.KAŠĖTA. Gerbiamieji kolegos, praėjus daugiau kaip pusmečiui, tenka kalbėti apie tuos pačius dalykus, kurie taip ir neišsisprendė per pusę metų. Taip pat ir valdančioji dauguma turi kantrybės nekeisti susidariusios padėties, kuri yra gana apverktina. Norėtųsi kalbėti tik apie vieną sritį, trumpai apie reformas, vadinamąją reformą.

Tenka girdėti iš kolegų, kad po ilgo laiko tai vienintelis ministras, kuris ryžosi arba kurį Vyriausybė pastūmėjo iš tikro daryti reformą sveikatos apsaugos srityje, tačiau paklausus ministro, kas tai yra, bijau, kad aiškaus atsakymo neišgirstume. Lygiai taip pat kaip ir rajonų pirminio lygio sveikatos priežiūros įstaigų ar ligoninių gydytojai negali pasakyti, kas tai yra. Didžiausia bėda ne ta, kad negali teoriškai aiškiai išdėstyti, o tai, kad jie nežino, ar po pusės metų jie dar turės darbo vietą, ar jų skyrius ligoninėje bus uždarytas; jie nežino, ar jiems dabar ieškoti darbo kitose ligoninėse, kituose miestuose, susikrovus lagaminus važiuoti, ar dar laukti su nerimu čia, esamoje darbo vietoje.

Didžiausia Sveikatos apsaugos ministerijos ir ministro bėda ta, kad specialistai iš tikro nėra laiku perkvalifikuojami, nežino, kokį darbą rytoj jiems reikės dirbti ir apskritai ar jį turės dirbti. Turbūt čia prasideda visos bėdos, nes pati sistema susideda iš žmonių, ir mes negalime reikalauti iš specialistų, kad jie dirbtų su ligoniais, su pacientais, taip, kaip mes norėtume, kaip jie turėtų, jeigu jie patys nėra tikri dėl savo rytdienos. Viena iš pagrindinių bėdų yra ta, kad reforma klaidžioja taip, kaip kažkada esamos Vyriausybės premjeras kalbėjo apie važiavimą laukais ir t.t.

Linkiu kolegoms apsispręsti ir nelaukti Prezidento rinkimų, kai bus formuojamas naujasis kabinetas ir jūs būsite priversti žengti šį žingsnį ir keisti ministrą. Siūlau apsispręsti ir dabar tą žingsnį žengti.

PIRMININKAS. Kolegė D.Mikutienė. Ruošiasi I.Degutienė. Prašom.

D.MIKUTIENĖ. Gerbiamieji kolegos, interpeliacija yra politinė procedūra, siekianti pakeisti ministrą, bet vargu ar vien tai leis geriau įgyvendinti sveikatos apsaugos reformą. Manau, kad Seimo nariai visų pirma turi objektyviai įvertinti interpeliacijos autorių iškeltas sveikatos apsaugos reformos problemas ir ministro galimybes jas spręsti. Ministras vargu ar galėjo per kiek daugiau nei vienerius metus išspręsti per ilgą laiką susikaupusias netinkamai vykdytos sveikatos apsaugos reformos ir ne vien nuo jo priklausančias nepakankamo sveikatos apsaugos finansavimo problemas. Ypač norėtųsi akcentuoti nepakankamą sveikatos apsaugos finansavimą 1999–2000 metais ir ankstesniaisiais metais dėl Seimo ir Vyriausybės priimtų sprendimų, nes nepagrįstai buvo mažinama valstybės biudžeto įmoka už valstybės lėšomis draudžiamus asmenis, nebuvo atiduotos visos planuotos valstybės biudžeto ir “Sodros” lėšos Privalomojo sveikatos draudimo fondui. Taigi tokia buvo jei ne pradžia, tai pamatas, ir nelabai geras.

Dėl laiko stokos aš turbūt neįvardysiu daugybės integracinių įstatymų, kuriuos rengė ministerija kartu su komitetu. Norėčiau apsistoti ties vienu, kurį Seimas turėtų priimti dar šioje rudens sesijoje – tai Paciento teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo pakeitimo įstatymas. Pacientų teisės sveikatos priežiūros įstaigose ne visada užtikrinamos, ir iki šiol realiai neveikia Paciento teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatyme numatytas žalos sveikatai atlyginimas tais atvejais, kai žala padaroma dėl medikų klaidų ir kai nėra įrodoma jų kaltė. Taip pat neveikia ir medikų civilinės atsakomybės draudimo sistema. Todėl Sveikatos apsaugos ministerija parengė Paciento teisių ir žalos sveikatai įstatymo pataisas, atsižvelgdama į mūsų komiteto pateiktas pastabas.

Atkreiptinas dėmesys, kad būtent šio specialaus įstatymo pataisos gali garantuoti realią paciento teisių apsaugą ir žalos atlyginimą medikų padarytų klaidų atvejais. Šiuo metu projektą tobulina bendra Seimo Žmogaus teisių ir Sveikatos reikalų komitetų darbo grupė.

Dar kartą norėčiau atkreipti Seimo narių dėmesį, kad dėl sveikatos priežiūros paslaugų teikimo specifikos ir medicinos etikos reikalavimų pacientas negali būti prilygintas eiliniam vartotojui, o medikas – eiliniam paslaugų teikėjui. Pacientų teisių užtikrinimą ir priemones tam įgyvendinti numato neseniai Seimo nutarimu patvirtintas Nacionalinis žmogaus teisių planas.

Daug aistrų sukėlė įstaigų restruktūrizavimo planai apskrityse. Noriu tikrai atsakingai pasakyti, kad komitetas su ministerija apvažiavo visas apskritis. Tuos planus mes matėme ir žinome, kad jie yra. Šiuo metu juos vertina ministerijos sudaryta komisija. Šių planų rengimas reikalauja visų galimų socialinių, ekonominių ir medicininių pasekmių įvertinimo, todėl negali būti iš karto įvestas sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimas pagal detalizuotus šių paslaugų teikimo reikalavimus, kurie šiuo metu tobulinami ir derinami su rengiamais restruktūrizavimo planais.

Vyriausybė taip pat patvirtino ir esminius vaistų įsigijimo išlaidų kompensavimo sistemos pakeitimus, kurie leis taupyti šias lėšas ir racionalizuoti jų naudojimą. Tačiau visi šie sprendimai taip pat reikalauja visapusiško galimų neigiamų pasekmių tam tikroms pacientų grupėms įvertinimo, todėl jie tikrai negali būti priimti skubotai.

Manau, kad šie atlikti ir toliau vykdomi bei numatomi bendri komiteto ir ministerijos darbai, taip pat ministro atsakymai į interpeliacijos autorių klausimus parodo, kad sveikatos apsaugos reformos įgyvendinimo sėkmė ir keliamų problemų sprendimai priklauso ne vien tik nuo Sveikatos apsaugos ministerijos darbo, bet ir nuo bendrų visų politikų, valstybės ir savivaldos institucijų, medikų ir visuomenės pastangų. Reforma yra ilgalaikis procesas ir ne visada galimi sprendimai, duodantys greitus rezultatus ar visiems priimtinus. Būtina pasiekti pagrindinį tikslą – sveikatos sistema turi tarnauti paciento, o ne medikų ir sveikatos priežiūros įstaigų poreikiams. Todėl kviesčiau visus Seimo narius ir Vyriausybę tolesniam bendram darbui, ieškoti tikrai efektyviausių ir teisingiausių iškeltų problemų sprendimo.

O kolegai ponui A.Kubiliui dėl man mestų kaltinimų norėčiau pasakyti, kad politikavimas ir populizmas turbūt yra labiau patyrusių bruožas, o man, kaip jaunai politikei, yra kitos vertybės – tai garbė, sąžinė, padorumas.

Tikiuosi, jūs neuždrausite man tuo didžiuotis. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. I.Degutienė. Prašom, kolege. Ir paskutinysis kalbėtojas – J.Raistenskis. Prašom, kolege, į tribūną.

I.DEGUTIENĖ. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamasis ministre, iš tiesų šiandien, klausydama atsakymų į Seimo narių pateiktus klausimus, pagalvojau, ar aš gyvenu ne toj pačioj valstybėj, kurioje jūs gyvenate, nes žvelgiant į tokią situaciją, kokią jūs nupiešėt, atsakydamas į klausimus, sveikatos apsaugos sistemoje, man susidarė įspūdis, kad tai yra rojaus kampelis ir kad, na, mažiausiai Lietuvos masteliu mes prilygstame Amerikos sveikatos apsaugai. Bet ar taip yra iš tiesų? Aš šiandien norėčiau kalbėti ir paklausti jus, ministre, arba diskutuoti šiandien su jumis apie sveikatos apsaugos sistemą, atsakant į klausimą, ar šiandien saugi sveikatos apsaugos sistema. Man taip neatrodo. Nesaugi ne tiktai pacientui, bet jinai nesaugi ir medikui, ir visiems tiems, kurie dirba įstaigų vadovais. Ir tiesiog vaizdžiai noriu tai įvardyti, interpretuokim tai, kas vyksta kiekvieną dieną Lietuvoje. Pacientai iš tiesų tampa vis nesaugesni sveikatos sistemoje, negali patekti pas gydytojus. Jeigu tai ne mirtina liga, tai yra (taip ir įvardykim) nebūtinoji pagalba, tai tada poliklinikoje sėdi eilėje, kol patenki pas specialistą, tai ir mano kolegė D.Kutraitė sakė. Jeigu patekai, tau išrašo vaistų receptą, jeigu sunkia liga sergi ir tau priklauso kompensuojamieji vaistai, tai tu arba gauni tą receptą pagal šiandien nustatytą tvarką, jeigu anksčiau patekai pas gydytoją ir limitas nesibaigęs, tačiau greičiausiai gauni nurodymą ateiti po savaitės, kai gydytojui bus nustatytas jau kito mėnesio limitas. O jeigu išrašo šiaip receptą, tai tu, padengdamas tą dalį, jeigu kompensuojama 50%, ne visada turi pats už ką įsigyti tų vaistų. Toliau, aišku, eini į namus ir lauki, kada pats pagysi arba kokiu būdu, vartodamas, kaip aš sakau, bobutės priemones, bandai išsigydyti.

Na, o jeigu pakliuvai į labai sunkią situaciją ir yra ūmi liga, ūmi būklė, tave paguldys į ligoninę. Bet vėlgi, jeigu paguldžius į ligoninę dar reikės, neduok Dieve, atlikti operaciją, tu iš karto gausi visą pluoštą išrašytų receptų, bet ne todėl, kad nemoka gydymo įstaigų vadovai tvarkytis, bet ne todėl, kad skyrių vedėjai yra tokie žvėriški ir todėl išrašinėja pacientui tuos receptus, o jie išrašo ne iš gero gyvenimo, o todėl, kad vėlgi tai pačiai gydymo įstaigai yra nustatyta pinigų suma, už kiek pinigų tu gali suteikti paslaugų pacientui. Tačiau nesuteikti paslaugų tu tam pacientui negali, motyvuodamas tuo, kad tavo lėšos pasibaigė, nes kitu atveju bus pasiskųsta ir vėlgi bus nubausti tie patys medikai, kurie tos paslaugos nesuteikė.

Tai iš tiesų kyla klausimas: ar yra saugus tas ligonis, ar yra saugus tas gydytojas, kuris šiandien netgi negali vykdyti savo Hipokrato priesaikos, kurią visi medikai esame davę, kai baigėme studijas? Ir dabartinę valdžią, ir jus, gerbiamasis ministre, norėčiau paklausti. Siūlau atsigręžti atgal ir prisiminti Lietuvos sveikatos programą, kurioje aiškiai parašyta, kad sveikatos reforma, pabrėžiu, turi vykti kompleksiškai, negalima leisti vien tik finansavimo modelio elemento, nedarant sisteminių pertvarkų, t.y. sveikatos sistemos struktūrinės reformos. Kokie gi yra, dar kartą priminsiu, pagrindiniai Lietuvos sveikatos programos tikslai? Tai yra gyventojų mirtingumo sumažinimas ir sergamumo sumažinimas, tai yra vidutinės gyvenimo trukmės pailginimas. Toliau sveikatos (…) teisėtumas, kurio šiuo metu nėra…

PIRMININKAS. Laikas, kolege…

I.DEGUTIENĖ. …ir gyvenimo kokybės gerinimas. Jeigu galima, pirmininke, dar minutę ir aš tuojau pabaigsiu.

A.KUBILIUS. Frakcijos vardu…

I.DEGUTIENĖ. Aš kalbu frakcijos vardu.

PIRMININKAS. Prašom. Prašom keletą sakinių.

I.DEGUTIENĖ. Na, ir iš tiesų kalbant tą, ką kalbėjo ir mano kolegos konkrečiai apie tai, kad mes šiandien šnekam (ir ministras akcentavo) apie du pagrindinius dalykus, tai yra kaip sutaupytos lėšos medikamentams (aš nesakau, kad tai blogai, gerai, kad yra taupomos lėšos), tačiau kitas dalykas, mes visą akcentą… šiandien kalbėjom Seime tiktai apie tai, kaip sutaupytos lėšos ir koks skiriamas finansavimas. Visą laiką buvo akcentuojama, kad finansavimas gerėja.

Gerbiamasis ministre, aš norėčiau tiktai trumpai pacituoti, kad šiandien valstybės lėšomis draudžiamųjų asmenų nuo 1998 metų padaugėjo daugiau kaip 400 tūkst., t.y. žmonės, kurie šiandien yra neįgalūs, tai yra vaikai, tai yra motinos, auginančios vaikus, tai yra tie žmonės, kurie socialiai atskirti. Pagal sergamumo rodiklius šie žmonės daugiausiai ir serga. Kuo geriau žmogus gyvena, tuo jis mažiau ir serga. Taigi jeigu mes vien šitų žmonių sveikatos apsaugos išlaidas mažinam, tai aš iš tikrųjų nesutinku su jumis ir manau, kad jūs sakote netiesą. Ir tai pagrįsti galima skaičiais. Valstybės lėšomis draudžiamųjų asmenų skaičius padaugėjo – 64% visų šalies gyventojų ir įmoka už valstybės draudžiamuosius šiandien nuo 242 litų yra nukritus iki 187 litų.

Taigi Konservatorių frakcija, išklausiusi jūsų atsakymus į klausimus, tikrai nepatenkinta. Ir nepatenkinta ne dėl to, kad jūs ne taip atsakėt, kaip mes norėjom girdėti, bet mes nematom perspektyvos nei Lietuvos gyventojui pacientui, nei Lietuvos gyventojui medikui. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamoji kolege. Ir prašyčiau perduoti gerbiamajam A.Kubiliui, kad jam gali būti sutrumpintas baigiamasis žodis, kiek kolegė Irena viršijo limitą.

A.KUBILIUS. Kur parašyta?..

PIRMININKAS. Aš pranešu, o paskui bus aiškiau. J.Raistenskis. Prašom. 5 minutės.

J.RAISTENSKIS. Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, iš tiesų šiandien džiugu būti Seime, ausiai malonu girdėti tiek svarių, svarbių teiginių, ko gero, jie pasitarnaus optimizuojant sveikatos valdymą, vykdant sveikatos reformą. O aš visiškai sutinku su gerbiamąja kolega I.Degutiene. Ar sveikatos apsauga saugi, ar pacientas saugus, ar saugi sveikatos apsaugos sistema? Taigi sutinku – ne. Ir kodėl tas ne? Man labai palengvinta situacija, nereikia kalbėti apie skaičius, čia jau kalbėjo kolegos ir iš opozicijos, ir kolega J.Budrevičius man labai patalkino. Taigi pažiūrėkime. Jauna nepriklausoma valstybė, 1990 metai. Ką mes darome? Priimame visas socialines garantijas, nežinom, ar mes sugebėsime tai užtikrinti, ar ne, bet priimam, vykdom, nepaisydami to, koks mūsų biudžetas, koks mūsų finansavimas. Diskutuojam apie kompensuojamuosius vaistus, apie jų sąrašą, apie ligas. Pabandėm kompensuojamuosius vaistus, po to pabandėm kompensuoti ligas. Pažiūrėjome, kad kur kas daugiau išlaidų, vėl grįžtam prie kompensuojamųjų vaistų. Bet mes laikomės, gyvenam į skolą, imam paskolas, dirbam. Lyg ir visiems gerai, pacientai laimingi, gydytojai ramūs, ir viskas gerai. Pažiūrėkime valstybės mastu arba pažiūrėkime šeimos mastu. Aš vieną kartą nuėjau pas kaimyną pasiskolinti, jis mielai man paskolina, gerai sugyvename ir t.t. Ateinu antrą kartą. Na, žinote, jo žmona sako, geriau neskolink, tos neatidavė, bet aš įkalbėjau. Trečią kartą man niekas neskolina. Valstybė ta pati didžiulė šeima. Ar galime gyventi ne pagal kišenę, ar galime gyventi nuolat skolon? Tariamai įtraukiami vaistai į kompensuojamųjų vaistų sąrašą. Bandome sumažinti vaistų kainas, deramės su firmomis. Ir ką, ateina firmos, siūlo vaistus, 200% užmeta, 50% nuleidžia, o mes kaip didžiulį laimėjimą pateikiame vaistų kainų sumažinimą. Bet niekas nepasidairė, kokia to vaisto kaina Europoje, mes turim brangiau. Estai, latviai, mūsų artimiausi kaimynai savo praktikoje pradėjo taikyti nepopuliarius sprendimus – kompensuojamųjų vaistų sąrašas mažas, ligų sąrašas, t.y. įvedė griežtą tvarką. Mes lyg ir girdime, bet girdime, kad ten gydytojai bando streikuoti, tas nepopuliaru. Vienintelis esminis momentas – jie dar tokių skolų neturi. Jie pajuto, kad ne pagal kišenę gyventi yra prastai.

Ką mes dabar turime? Šiandien pažymėtinas tas momentas, kad kalbą apie nepasitikėjimą perskaitė kolega A.Kubilius. Aš, nieko nenorėdamas pasakyti, pasakysiu, kad per 10 metų didelis sveikatos biudžeto sumažinimas buvo tada, kai premjeras buvo kolega A.Kubilius, ministras R.Alekna, kolega A.Matulas – Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas. Suprantama, ta interpeliacija nuskambėjo po Rusijos krizės. Iš tiesų su tuo visiškai sutinku. Taigi, mielieji, dar vieną minutę. Jeigu ne ministro K.R.Dobrovolskio ryžtingi sprendimai, kas įvyktų? Vaistinėms įsiskolinta, didmenininkams įsiskolinta, farmacinės kompanijos paskelbė Lietuvą rizikingo verslo zona. Ir galvoja, kaip ligonių kasa? O ligonių kasa pavaldi Vyriausybei, kartu Vyriausybę susijungė duoti į teismą. Ką mes turėtume? Nutraukiame vaistų tiekimą – ir sveikatos sistemos bankrotas.

Aš sveikinu gerbiamojo kolegos K.R.Dobrovolskio ryžtą, jo poziciją ir jo drąsą, kartu vykdant Vyriausybės programą, priimti nepopuliarius sprendimus. Mano akimis, mes šiandien kenčiame ne dėl to, kad jie priimami, o dėl to, kad jis pirmasis ministras, pirmoji Vyriausybė, kuri ryžosi. Mano nuomone, labai pavėluotai.

Baigdamas norėčiau pasakyti, kad Socialdemokratų koalicinė frakcija pritaria gerbiamojo sveikatos apsaugos ministro veiklai. Kartu aš kviečiu visas politines jėgas vieną kartą susėsti. Ne tik svarbu diskutuoti dėl užsienio politikos, bet svarbus politinis susitarimas tarp partijų dėl sveikatos reformos tęstinumo ir dėl vykdomos sveikatos politikos stabilumo. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis kolega. Rytinio posėdžio laikas baigėsi. Siūlau dirbti tokia tvarka: išklausome ministro baigiamąjį žodį, išklausome interpeliantų, tai yra A.Kubiliaus baigiamąjį žodį, tada pertrauka ir 15.00 arba 15.10 val. susitariame dėl redakcinės komisijos. (Balsai salėje) Gerbiamieji kolegos, man labai liūdna, kad jūs nenorite manęs suprasti. Aš siūlau vis dėlto užbaigti tam tikrą etapą. Visi bus atkalbėję, po to – valanda pietų pertrauka ir po valandos spręsime kitus klausimus. Tinka? (Balsai salėje)

Kviečiu ministrą dar kartą į tribūną. Baigiamasis žodis. Ruošiasi A.Kubilius. Kol ateis ministras, registruojamės.

K.R.DOBROVOLSKIS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, labai svarbu, kad sveikatos apsaugos problemos taip plačiai ir gerai nagrinėjamos. Vis dėlto labai svarbu, kad į tai atkreiptų dėmesį kiekvienas Lietuvos žmogus ir kiekvienas valdininkas, nes organizavus apklausą tarp valdininkų, kurie eina į naujas savivaldybes, matyti, kad dauguma ne taip gerai vertina, ne tiek dėmesio skiria sveikatos apsaugai kaip kiekvienas žmogus.

Labai įdomu važinėti ir susitikti su daugeliu žmonių. Per šį laikotarpį praktiškai du kartus apvažiavau visą Respubliką ir dar toliau gilinamės, kaip vietose vyksta darbas, t.y. medikų, sveikatos priežiūros keitimasis. Kartais darosi įdomu, kad, pasirodo, sveikatos problemas išmano ir jas geriau gali spręsti visiškai ne medikai, neturintys jokio ryšio su medicina. Kartais pateikia tokių pasiūlymų, kad net darosi įdomu.

Paskutinėje Vyriausybės valandoje man labai patiko pono V.Nekrašo pasiūlymas, kad Seime galbūt reikėtų susirinkti visiems medikams, nes jų yra nemaža grupė, ir pradėti spręsti, galvoti, kad būtų perimamumas, kad būtų paliktas geras darbas kitam Seimui, kitoms Vyriausybėms. Todėl visas išsakytas pastabas ir pasiūlymus mes labai kruopščiai analizuosime ministerijos pasitarimuose. Man atrodo, visi svarstymai bus naudingi mūsų pacientams. Norėtųsi, kad pacientai džiaugtųsi ir medikais, ir sveikatos apsauga. Labai ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis ministre. Kviečiu A.Kubilių. Primenu, kad maksimum – 7 minutės. Gal A.Kubilius irgi pasektų ministro pavyzdžiu kalbos lakoniškumo požiūriu. Turinys – jo reikalas.

A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, negaliu trumpai kalbėti vien todėl, kad ministro paskutinė frazė, kai jis pradėjo kalbėti apie perimamumą, mane nuteikė optimistiškai. Iš tiesų, matyt, ministras jau rengiasi perduoti pareigas. Todėl mums reikia kalbėti labai rimtai apie sveikatos sistemos perspektyvą po šios ministro veiklos.

Apibendrindamas, noriu tarti kelis žodžius apie keturis skandalingus reikalus. Pirmiausia – skandalinga ministro veikla. Jeigu pažiūrėtume į visos ministro veiklos rezultatus, tai vienintelis rezultatas, kurį galėtume labai aiškiai įvertinti, tai tikras moralinis teroras prieš visus Lietuvos gydytojus, nepaisant to, ar jie sąžiningai ir pasiaukojamai dirba už menką atlyginimą, ar tiktai atmestinai atlieka savo pareigas. Dauguma gydytojų sutrikę dėl nuolatinių nepelnytų įžeidinėjimų, įtarinėjimų. Gydytojų darbas tampa ne tik mažiausiai apmokamu, bet ir labiausiai moraliai terorizuojamu. Stringanti, be jokių aiškių kontūrų sveikatos sistemos reforma, mažėjantis finansavimas, moralinis teroras, visus gydytojus vadinant korumpuotais, menkinant jų autoritetą, dramatiškai keičia jaunų žmonių požiūrį į mediko profesiją.

Dabar apie Socialliberalų partiją, mūsų sąžinę ir garbę. Komiteto pirmininkė, kiek suprantu, išsiuntinėjo visoms ligoninėms laiškus, ragindama palaikyti visų mylimą ministrą. Nori didesnio biudžeto svarstant kitų metų biudžetą, rašyk palaikymo laišką. Turiu pasakyti ir apgailestauti, kad komiteto pirmininkei neužteko paprasčiausiai sveiko proto peržiūrėti ligoninių gautus atsakymus – krūvą vienodų tekstų. Turiu pasakyti, kad pirmininkės stilius rašant tokius šabloninius laiškus, yra visai neblogas. Tačiau ar čia nėra persekiojimo požymių, organizuojant tokias laiškų akcijas.

Antra. Skandalingi ministro veiklos rezultatai. Visų pirma neteisėti ministro įsakymai, kurių neteisėtumą pripažįsta Lietuvos teismai, didėjanti mirtingumo statistika, dėl negaunamos vaistų kvotos mirštantys vaistai, korupcija vaistų sistemos valdyme. Kas dar turi įvykti, kokio dar lygio skandalai turi įvykti, kad ministras pats atsistatydintų?

Trečia. Skandalingas ministro atsakymas į interpeliaciją. Jau minėjau, kad ministras nesugeba atsakyti į paprastus užduodamus klausimus. Nežinau, kokia kalba reikės kitą sykį rašyti interpeliaciją. Žemaičių dar nemokame.

Dar daugiau, pasirodo, opozicija trukdo ministrui dirbti. Klausimų uždavimas, pastabos ministrui yra trukdymas ministro ir ministerijos darbui. Suprantu, jeigu ministras galėtų, tai ne tik A. Matulą ir Valiulį atleistų iš darbo, bet dar ir A.Kubilių. Kadangi negali atleisti, tai televizijos laidoje sako: palauk, Kubiliau, dar tapsi mūsų pacientu. Ką reiškia tokios sistemos pacientu, aš gerai suprantu po ministro valdymo.

PIRMININKAS. Į kaimo polikliniką jį.

A.KUBILIUS. Na ir gresiantis ketvirtas skandalas. Kiek suprantu, socialdemokratai rengiasi prisiimti atsakomybę už skandalingą socialliberalo ministro K.R.Dobrovolskio prastą veiklą.

Gerbiamieji kolegos, man iš tiesų yra neįmanoma suprasti tokios socialdemokratų elgesio logikos. Vienintelis paaiškinimas, kad atvažiuoja Amerikos Prezidentas Dž.Bušas, todėl Lietuvoje skelbiama nepaprastoji padėtis ir todėl draudžiami susirinkimai, interpeliacijos.

Štai noriu pacituoti ministro J.Bernatonio, kurio dar neinterpeliavome, vadovaujamo Kauno miesto vyriausiojo policijos komisariato raštą. Cituoju: “Lapkričio 18 diena. Kauno miesto vyriausiasis policijos komisariatas lapkričio 15 d. gavo Lietuvos policijos laikinai einančio generalinio komisaro pareigas V.Navicko aplinkraštį Nr.4651 aukštesnės ir žemesnės pakopos policijos komisariatų vadovams, kuriame prašoma kreiptis į vietos savivaldos institucijas, kad nebūtų išduodami leidimai organizuoti masinius renginius lapkričio 20–24 dienomis. Vadovaudamiesi minėto aplinkraščio reikalavimais, prašome jūsų minėtomis dienomis neišduoti pažymėjimų organizuoti masinius renginius viešose vietose”. Kadangi, gerbiamieji kolegos, Lietuvoje įvedama nepaprastoji padėtis, aš visiškai suprantu, kad socialdemokratai negali balsuoti už ministro atleidimą. Kitu atveju jie tikrai taip nesielgtų.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis kolega. Prašom, D.Mikutienė, komiteto pirmininkė, o po to aš jau pasakysiu.

D.MIKUTIENĖ. Ačiū. Aš tikrai nežinau…

PIRMININKAS. Prašom arčiau mikrofono.

D.MIKUTIENĖ. Tikrai nežinau, kieno pacientas yra ponas A.Kubilius, bet kad nuo šiandien jis bus pono A.Salamakino klientas, tai garantuoju. Aš oficialiai kreipiuosi į Etikos ir procedūrų komisiją.

PIRMININKAS. Ačiū, vis įdomiau. Pasirodo, A.Kubilius vis dėlto paklius. Gerbiamieji kolegos, taigi pagal 221 straipsnį mes baigėme vykdyti šešias dalis, liko viena dalis. Per pertrauką bus išdalytas nutarimo projektas, ir vakariniame posėdyje visų pirma dėl jo susitarsime.

Dabar pietų pertrauka. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjome sveikatos reikalus, pietų pertraukai – lygiai valanda. Vakarinis posėdis prasidės 15.10 val. Pertrauka. Gero apetito!