Trisdešimt pirmasis (307) posėdis
2002 m. lapkričio 7 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas A.PAULAUSKAS, Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas Č.JURŠĖNAS ir Seimo Pirmininko pavaduotojas A.SKARDŽIUS

PIRMININKAS (A.PAULAUSKAS). Prašau sėsti į savo vietas. Pradedame lapkričio 7 d., ketvirtadienio, plenarinį posėdį. Prieš pradedant darbą pagal darbotvarkę, keletą žodžių tars Seimo Pirmininko pavaduotojas, Nepriklausomybės Akto signataras Č.Juršėnas. Kviečiu į tribūną.

Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, kolegos, gerbiamieji Nepriklausomybės Akto signatarai, kiti svečiai, mielieji signataro G.Ramono artimieji. Kolegų signatarų pavedimu norėčiau tarti keletą žodžių apie jauniausiąjį Nepriklausomybės Akto signatarą G.Ramoną, kuriam ką tik būtų suėję 40 metų.

Jis buvo jauniausias, jo biografija tada Aukščiausiojoje Taryboje, kai mes susipažinome, tilpo į kelias eilutes: baigė akademiją, dirbo melioracijoje, kolūkio pirmininku, o prasidėjus Atgimimui aktyviai įsitraukė į Sąjūdžio veiklą. Jis buvo iškeltas į deputatus ir per pirmuosius laisvus rinkimus į Lietuvos Aukščiausiąją Tarybą buvo išrinktas Aukščiausiosios Tarybos deputatu. Ir tą istorinę dieną, 1990 m. Kovo 11-ąją, jis kartu su kitais, kurių iš viso buvo 124, balsavo už Lietuvos valstybės atkūrimą. Balsavo su visa atsakomybe, su karštu įsitikinimu, nes jis buvo toks žmogus, įsitikinęs, jis žinojo, ko siekia. Ko nesuprato, jis aiškinosi. Jisai iš tikrųjų buvo ir išsilavinęs, ir gabus, ir įvairiai talentingas žmogus. Dirbo ir pagal savo specialybę, mokėjo bendrauti su žmonėmis. Jis buvo menininkas, jis galų gale tapo valstybininku.

Ir kai buvo padarytas tas pagrindinis darbas Kovo 11-ąją, žinoma, prasidėjo kiek kitoks mūsų visų veikimas, visų pirma Aukščiausiosios Tarybos, bet kartu ir visos Lietuvos. Aukščiausiojoje Taryboje reikėjo kloti tuos konkrečius atkurtos Nepriklausomos valstybės pamatus. Klojom mes visi, stengėmės. Atrodo, dirbom nuoširdžiai, bet, kaip jau šiandien, praėjus dvylikai metų, žinome, na, ne visai kai kur tuos pamatus, ko gero, gerai paklojom. G.Ramoną labai gerai prisimenu, nes aš tada dirbau Sekretoriate ir jis man buvo prieš akis kaip ir visi kiti, bet jisai buvo toje pačioje pusėje. Gintaras buvo tas, kuris vis klausdavo, vis ką nors norėjo pasitikslinti. Tuo buvo siekiama, kad darbas, kuris buvo daromas mūsų, t.y. priimami konkretūs įstatymai, nutarimai, rezoliucijos, pareiškimai, iš tikrųjų būtų kokybiškas ir kad atitiktų tą didžiąją viziją, kurios vedami mes čia atėjome, dėl ko mus visus, Aukščiausiosios Tarybos deputatus, rinko.

Kai jam atrodė, kad tie konkretūs Aukščiausiosios Tarybos sprendimai arba bent siūlymai, projektai kirtosi su jo generaline linija, arba su jo vizija, jisai, na, sakyčiau taip, kaip jaunas vyras, purkštaudavo, jisai protestuodavo ir, ko gero, gal jis pirmasis durimis pradėjo trankyti. Jis tiesiai taip ir sakė (čia esantys signatarai turėtų prisiminti): aš protestuoju, aš nebalsuosiu, aš išeinu iš salės. Tuo jis parodė savo įsitikinimų tikrumą ir tą savo karštą charakterį. Ko gero, tas karštas charakteris ir, kita vertus, realybės, taip švelniai tariant, realybės neatitikimas jo gražiai, aukštai vizijai galų gale atvedė ir prie to, kad mes jo jauno netekom. Mes jau netekom kelių signatarų, jis vėlgi jauniausias tarp tų, kurių mes netekom.

Mielieji kolegos, gerbiamieji signatarai, brangieji Gintaro artimieji, aš asmeniškai manau, mes visi tikrai neužmirštame nė vieno, neužmirštame ir šio jauno, nerimastingo signataro, to jauniausiojo Aukščiausiosios Tarybos deputato. Ir tai, ką mes darome gero arba ką mes siekiame dar geriau padaryti, tegul bus kaip paminklas mūsų mielajam Gintarui. Tegul bus mūsų geresni darbai ne tik visos Lietuvos, bet ir jo personalinės vizijos įgyvendinimas. Ačiū.

PIRMININKAS. Kviečiu tylos minute pagerbti G.Ramono atminimą. (Tylos minutė)

2002 m. lapkričio 7 d. (ketvirtadienio) darbotvarkė

Dėl darbotvarkės. Seniūnų sueigoje jai pritarta. Ar galėtume bendru sutarimu patvirtinti? Ačiū.

Dizaino įstatymo projektas Nr.IXP-1895(2*)ES (priėmimas)

Pradedame svarstyti darbotvarkės 1 klausimą – Dizaino įstatymo projektą Nr.IXP-1895. Priėmimas. Pranešėjas – D.A.Barakauskas.

D.A.BARAKAUSKAS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, yra labai daug pasiūlymų iš įvairių institucijų, todėl siūlau, jeigu galima, pradėti įstatymo projektą svarstyti eilės tvarka pagal straipsnius. Kadangi aš pateikiu Teisės ir teisėtvarkos komiteto nuomonę ir yra labai daug pasiūlymų, tačiau jie neturi teisinės galios būti priimti ir svarstomi šiame posėdyje, nes yra įstatymo priėmimas, pareiškiu Teisės ir teisėtvarkos komiteto nuomonę, kad bendru sutarimu šiam įstatymo projektui pritarta. Visi Teisės ir teisėtvarkos komiteto nariai yra balsavę už šio įstatymo priėmimą.

Gerbiamieji Seimo nariai, taip pat yra gauta išvada iš Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento. Joje yra pateiktos dvi išvados, kurioms galima pritarti arba nepritarti. Tačiau, pasitarus su Teisės ir teisėtvarkos komiteto patarėjais, yra siūloma pritarti dviem pataisoms. Pirmininke, ar aš jas dabar galiu paskaityti, ar jos?.. (Balsai salėje) Seimo Pirmininkas sako, kad ir jums tos pataisos išdalytos, todėl Teisės ir teisėtvarkos komiteto vardu aš prašau pritarti pateiktam įstatymo projektui. Ačiū.

PIRMININKAS. Aš noriu dar priminti, kad galima svarstyti tik tas pataisas, pasiūlymus bei papildymus, kuriuos teikia įstatymų leidybos iniciatyvos teisę turintys asmenys. Čia šiuo atveju mes tokių neturime, pastabas teikia tik universitetai ir kiti įstatymų iniciatyvos teisės neturintys asmenys. Pradedame priėmimą. Ar sutiktumėte, kad priėmimą vykdytume pagal skirsnius? Tai būtų greičiau, sutrumpintume laiką. Neprieštaraujate.

Dėl pirmojo skirsnio pastabų nėra. Ar galėtume priimti bendru sutarimu? Nėra prieštaraujančių. Pirmasis skirsnis priimtas.

Antrasis skirsnis. Taip pat dėl jo negauta pastabų. Ar galėtume priimti bendru sutarimu? Nėra prieštaraujančių? Skirsnis priimtas.

Trečiasis skirsnis “Dizaino registravimas”. Nėra norinčių kalbėti. Ar galėtume priimti bendru sutarimu? Priimtas.

Ketvirtasis skirsnis “Dizaino registracijos galiojimas”. Nėra pasiūlymų, prieštaravimų. Priimtas.

Penktasis skirsnis “Dizaino registracijos suteikiamos teisės”. Nėra norinčių kalbėti. Ar galime priimti bendru sutarimu? Priimtas.

Šeštasis skirsnis. Galime priimti bendru sutarimu? Priimtas.

Septintasis skirsnis. Ar galime priimti bendru sutarimu? Priimtas.

Aštuntasis skirsnis “Ginčų nagrinėjimas”. Nėra prieštaraujančių. Skirsnis priimtas.

Ir paskutinis, devintasis, “Baigiamosios nuostatos”. Ar galime priimti bendru sutarimu? Priimtas. Ačiū pranešėjui.

D.A.BARAKAUSKAS. Ačiū visiems.

PIRMININKAS. Dabar dėl viso įstatymo kalbės A.Sakalas.

A.SAKALAS. Gerbiamasis Pirmininke, aš tik norėjau atkreipti jūsų dėmesį, kad buvo dvi Teisės departamento pastabos. Aš neatkreipiau dėmesio, ar jūs jas išnagrinėjote, ar ne?

PIRMININKAS. Joms pritarta.

A.SAKALAS. Ačiū. Daugiau komentarų neturiu.

PIRMININKAS. Ačiū. Daugiau nėra norinčių kalbėti dėl šio įstatymo balsavimo motyvų. Balsuosime dėl Dizaino įstatymo priėmimo. Kas už tai, kad priimtume Dizaino įstatymą, prašau balsuoti.

79 – už, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymas priimtas.

Įstatymo „Dėl amnestijos pažymint Lietuvos Respublikos Konstitucijos dešimties metų sukaktį“ projektas Nr.IXP-1995(3*) (priėmimas)

Svarstome darbotvarkės 2 klausimą – Įstatymo dėl amnestijos pažymint Lietuvos Respublikos Konstitucijos dešimties metų sukaktį projektą Nr.IXP-1995. Priėmimo stadija. Pranešėjas – R.Šukys. J.Sabatauskas, Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Prašom.

J.SABATAUSKAS. Ačiū, Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, po svarstymo stadijos buvo gautos Teisės departamento pastabos dėl šio įstatymo projekto, taip pat užregistruoti Seimo narių P.Jakučionio ir J.Sabatausko pasiūlymai. Komitetas juos apsvarstė. Aš galiu iš karto juos komentuoti.

Kolegos, kai mes gavome kolegos P.Jakučionio siūlymus, ypač pažymėtinas siūlymas dėl 6 straipsnio, mes komitete apsvarstėme ir po to aš registravau siūlymą, kuris yra kompromisinis, atsižvelgiant į kolegos P.Jakučionio siūlymo esmę išbraukti recidyvistus, kad jiems nebūtų taikoma amnestija, o palikti 6 straipsnyje kitą kategoriją asmenų, tuos, kurie pažeidinėja režimą. Aš pasakysiu, kodėl komisijos diskrecijai turėtų būti palikta svarstyti, ar taikyti, ar netaikyti. Įsivaizduokime tokią situaciją. Tikrai gali būti sunkūs režimo pažeidimai, gali būti nesunkūs, bet jeigu jie yra kartotini, du, trys kartai, jie yra traktuojami kaip piktybiški. Tačiau palyginkime paprasčiausią pažeidimą – gulėjimą ant lovos, kai nėra miego režimas, arba nuorūkos numetimą su piktybiniu raginimu neklausyti, iš viso nepalaikyti tos tvarkos arba riaušių kėlimu, iš tikrųjų tai yra neadekvatūs pažeidimai, bet kadangi čia lemia kartotinumas, jie gali būti traktuojami kaip piktybiški. Todėl, jeigu paliksime imperatyvą, lazda gali atsisukti kitu galu. Gali būti net korupcijos atvejų, kai žemesnio lygio prižiūrėtojai gali šantažuoti nuteistuosius. Jeigu jis atitinkamai nebus pamalonintas, nuteistasis iš viso neteks teisės į amnestiją. Juo labiau kad tada apskritai turėtų keistis įstatymo struktūra, tada iš viso nereikalinga komisija. Todėl, atsižvelgiant į kolegos P.Jakučionio siūlymą, buvo registruotas mano kompromisinis siūlymas dėl 6 straipsnio palikti komisijos diskrecijai tiktai tuos nuteistuosius asmenis, kurie pažeidinėja režimą. Aš prašau pirma apsispręsti dėl to, o tada galėtume svarstyti visa kita. Komitetas apsvarstė šį pasiūlymą 6 straipsniui ir bendru sutarimu jam pritaria. O P.Jakučionio nepritaria.

PIRMININKAS. Dar kartą noriu atkreipti jūsų dėmesį, kad 6 straipsnis vėliau, jeigu būtų priimtas Seimo nario P.Jakučionio pasiūlymas, gali keisti visą įstatymo esmę.

J.SABATAUSKAS. Gal kolega P.Jakučionis galėtų atsiimti, nes faktiškai atsižvelgta.

PIRMININKAS. Palaukime, tada pagal procedūrą viską padarykime. Aš prašau P.Jakučionį pristatyti savo pasiūlymo turinį, o po to mes jau kviesime paremti. Reikės 29 Seimo narių šiam siūlymui paremti. Prašom paspausti mygtuką. Įjungtas. Prašom.

P.JAKUČIONIS. Dėkoju. Iš tikro mano pasiūlymo esmė buvo ta, kad į 6 straipsnio nuostatą nepatektų, kaip čia yra tiesiog ir parašyta “itin pavojingi recidyvistai”. Tai jeigu komitetas sutiko ir jeigu Seimas sutinka šią frazę “itin pavojingi recidyvistai” išbraukti, tai aš galiu tada savo siūlymą atsiimti. Aš suprantu taip, kad tikslas bus pasiektas. Nepateks tarp amnestuotojų recidyvistai.

PIRMININKAS. Supratau, dėkoju. Tada mes pradėkime nuo J.Sabatausko siūlomos 6 straipsnio pataisos, kuria jis ir siūlo išbraukti itin pavojingus recidyvistus. Pakelkite 29 rankas, kas remia J.Sabatausko pasiūlymą. Tikrai yra. Ačiū. Pradedame svarstyti. Ar yra norinčių kalbėti dėl šio pasiūlymo? Nėra. Ar galime bendru sutarimu priimti J.Sabatausko pasiūlymą dėl 6 straipsnio? Pritarta. Ačiū. Dėl 6 straipsnio pasiūlymas priimtas.

Dabar svarstome iš eilės.

J.SABATAUSKAS. Iš eilės yra P.Jakučionio siūlymas 1 straipsniui. Jis siūlo išbraukti iš 1 straipsnio 1 dalies 1 punktą, tai yra, kad nuo neatliktosios laisvės atėmimo bausmės būtų atleidžiamos nėščios moterys, motinos, auginančios nepilnamečius vaikus iki 18 metų, ir nuteistos iki 5 metų imtinai. Komitetas šiam siūlymui nepritarė, nes mano, kad vis tiek toks humanizmo principas turi būti išlaikytas, juo labiau kad čia paliesti vaikų interesai, nepilnamečių.

PIRMININKAS. Tada suteikiu žodį pataisos autoriui. Pristatykite pataisą.

P.JAKUČIONIS. Dėkoju. Mano pataisos esmė yra ta, kad, mano nuomone, 1 straipsnio 1 dalies 2 punktas yra pakankamai imlus ir moterims, ir vyrams, nuteistiems iki 3 metų. Tai iš tikrųjų yra nelabai dideli nusikaltimai. O 1 punkte, mano nuomone, yra ne visaapimanti formuluotė. Moterys augina vaikus, motinos augina vaikus, bet augina vaikus ir vyrai, ir tai neretas atvejis, čia jų nėra. Man atrodo, kad nebūtų tokios aiškios nelygybės. Palikus 2 punktą, vis dėlto mažai nusikaltusiems – ir moterims, ir vyrams, vyresniems negu 65 m. amžiaus, ir invalidams, ir nepilnamečiams – bus taikoma amnestija.

PIRMININKAS. Ačiū.

J.SABATAUSKAS. Mes diskutavome dėl šito, komitete kilo diskusija būtent šiuo aspektu, kad išeina lyg ir vyrų diskriminacija, nes šio straipsnio 1 dalies 1 punkte kalbama tik apie moteris. Ir buvo Seimo Pirmininko pavaduotojo G.Steponavičiaus pasakyta mintis, kad reikėtų ką nors panašaus taikyti ir vyrams. Tiesą sakant, mes pasidomėjome praktiškai, kad tokios problemos nebus vyrų atžvilgiu, nes kalbama tik apie kelis asmenis, kuriems visai to galbūt nereikia. Bet šiuo atveju diskriminacija tikrai galima, todėl komitetas nepritarė tokiam siūlymui.

PIRMININKAS. Ar 29 rankos pakiltų paremti P.Jakučionio pasiūlymą? Nėra. Viena ranka, dvi rankos. Nesvarstome šio pasiūlymo.

Dabar dėl 1 straipsnio ar yra norinčių kalbėti? Nėra. Klausiu, ar galėtume 1 straipsnį priimti bendru sutarimu? Priimtas.

2 straipsnis.

J.SABATAUSKAS. 2 straipsniui pasiūlymų ir pastabų nėra.

PIRMININKAS. Nėra norinčių ir kalbėti. Klausiu, ar galime priimti bendru sutarimu? Priimtas.

3 straipsnis.

J.SABATAUSKAS. 3 straipsniui taip pat nėra pasiūlymų.

PIRMININKAS. Ar galėtume priimti bendru sutarimu? Priimtas.

4 straipsnis.

J.SABATAUSKAS. 4 straipsniui yra Teisės departamento pastaba dėl 1 dalies 1 punkto. Tai yra redakcinio pobūdžio pasiūlymas, komitetas jam pritarė.

PIRMININKAS. O P.Jakučionis?

J.SABATAUSKAS. Dėl P.Jakučionio vėliau.

PIRMININKAS. Bet dėl 4 straipsnio?

J.SABATAUSKAS. Taip, dėl 4 straipsnio irgi. Dėl 4 straipsnio 3 dalies yra P.Jakučionio siūlymas išbraukti, tačiau dabar, kaip matote, 4 straipsnio 3 dalies neliko, mes iš dalies atsižvelgėme. Kadangi tai apibrėžimas, mes jį perkėlėme į 1 straipsnį.

PIRMININKAS. Taip, iš tiesų įstatyme nėra 3 dalies, todėl nėra ką ir svarstyti. Dėkoju. Ar galėtume 4 straipsnį priimti bendru sutarimu? Negirdžiu. Priimtas. Ačiū.

5 straipsnis su J.Sabatausko pataisa, išbraukiant… Atsiprašau.

J.SABATAUSKAS. Ne, P.Jakučionio siūlymas yra 5 straipsniui.

PIRMININKAS. P.Jakučionis siūlo išbraukti 5 straipsnį. Prašau, motyvuokite savo pasiūlymą.

P.JAKUČIONIS. Taip, siūlau 5 straipsnį išbraukti, nes čia kalbama apie tyčinius nusikaltimus. Mano nuomone, nereikėtų amnestuoti asmenų, padariusių tyčinius nusikaltimus, ir dar neišnykus ankstesniam baustumui. Žodžiu, siūlau 5 straipsnį išbraukti. Man atrodo, tai labai koresponduotųsi su tuo, dėl ko mes susitarėme dėl 6 straipsnio.

PIRMININKAS. Dėkui. Ar 29 Seimo nariai remia P.Jakučionio pataisą? Gal paspauskite mygtukus, kad būtų aiškiau. Kas spaudžia mygtuką “už”, tas remia P.Jakučionio pataisą dėl 5 straipsnio. Paspauskite.

32 parėmė P.Jakučionio pataisą. Pradedame svarstymą. Prašau komiteto nuomonės ir argumentacijos, kodėl komitetas nepritarė šiai pataisai.

J.SABATAUSKAS. Komitetas nepritarė, nes, kolegos, atkreipkite dėmesį… (Triukšmas salėje)

PIRMININKAS. Prašyčiau tylos! Komiteto nuomonė šiuo atveju labai svarbi.

J.SABATAUSKAS. Šiame straipsnyje, kolegos, iš karto įdėtas saugiklis, kad jis netaikomas tiems asmenims, kurie padarė nusikaltimus, įrašytus 7 straipsnyje, tai yra sunkius nusikaltimus. Pažiūrėkite, 7 straipsnyje išvardyti Baudžiamojo kodekso straipsniai, tai yra tikrai sunkūs nusikaltimai. Todėl šis straipsnis bus taikomas tik tiems, kurie padarė nesunkius nusikaltimus.

PIRMININKAS. Ačiū. Dvi nuomonės.

J.SABATAUSKAS. Be to, bus sumažinta tik šeštadaliu neatliktos bausmės, tik šeštadaliu.

PIRMININKAS. J.Razma – už P.Jakučionio pasiūlymą. Prašom.

J.RAZMA. Atsiliepiant į pono J.Sabatausko pastabas: tik to ir betrūko, kad mes siūlytume amnestiją už labai sunkius nusikaltimus. Šiuo atveju aš tikrai palaikau P.Jakučionį. Manau, kad 5 straipsnis nedaug ką reiškia, vienas šeštadalis nėra daug, bet svarbiau principinė pozicija. Jeigu žmogus yra pakartotinai padaręs tyčinį nusikaltimą, tai ar šiuo atveju nėra pakankamai didelė tikimybė, kad anksčiau išėjęs jis bus linkęs ir toliau daryti tuos nusikaltimus? Tai yra tyčiniai nusikaltimai. Šiuo atveju geriau būtų apskritai to straipsnio nerašyti ir netaikyti to šeštadalio. Taip būtų teisingiau.

PIRMININKAS. R.Šukys, nuomonė prieš.

R.ŠUKYS. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų pasiūlymas yra nevykęs, ir štai kodėl. Pažiūrėkime, 4 straipsnio 2 dalyje yra numatyta (mes jau priėmėme), kad už nusikaltimus, išvardytus 7 straipsnyje, kurie yra sunkūs, mažinama penktadaliu arba šeštadaliu. Čia lemiamas veiksnys yra tiktai pakartotinumas ir už nesunkius tyčinius nusikaltimus. Na, žmogus antrą kartą pavogė. Pirmą kartą jį teismas atleido nuo bausmės vykdymo, antrą kartą jau tikrai pasodino, jis ten sėdi metus ar dvejus. Mes siūlome sumažinti tik šeštadaliu, kad jį šiek tiek paliestų ta Konstitucijos metinių amnestija. Tai tikrai nieko nenulemia, jis neišeina, o tik šeštadaliu sumažinama ir už nesunkius nusikaltimus. Tik tiek, kad jis antrą kartą atlieka bausmę realiai. Kolegos, siūlyčiau tikrai neišbraukti šio straipsnio, nes tada mes iškreiptume visą įstatymo prasmę ir esmę.

PIRMININKAS. Ačiū. Balsuosime dėl P.Jakučionio pataisos, kurioje jis siūlo išbraukti 5 straipsnį. Prašom balsuoti. Kas už tai, kad priimtume P.Jakučionio pasiūlymą dėl 5 straipsnio, prašom balsuoti. (Balsai salėje) Atsisėskite į vietas ir balsuokite.

Už – 25, prieš – 26, susilaikė 22. Pataisai nepritarta.

Dabar klausiu, ar galėtume bendru sutarimu priimti 5 straipsnį? Priimtas.

6 straipsnis su J.Sabatausko pataisa, kuriai mes pritarėme prieš pradėdami svarstyti 1 straipsnį. Ar yra norinčių kalbėti? R.Sinkevičius – nuomonė prieš 6 straipsnį. Prašom.

R.SINKEVIČIUS. Ačiū, Pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, J.Sabatausko pataisa šiek tiek pagerino 6 straipsnį, ir tai reikia pripažinti. Tačiau vis tiek Seimas rodo didelį mielaširdingumą piktybiškiems pažeidėjams, esantiems laisvės atėmimo vietose. Manyčiau, kad jeigu jau taikome amnestiją, tai taikom tiems kaliniams, kurie pavyzdingai elgiasi laisvės atėmimo vietose. Manyčiau, kad šiam straipsniui nereikėtų pritarti.

PIRMININKAS. Dėkoju. E.Šablinskas – nuomonė už.

E.ŠABLINSKAS. Komitete buvo surasta kompromisinė nuomonė ir ji čia kaip tik išreikšta, kad komisijos galės spręsti, joms kaip tik perduodama preventyvinė sprendimo teisė, nes jeigu to neliktų, tai ar reikia tada komisijų. Todėl aš siūlau taip, kaip yra pateikta pono J.Sabatausko, ir priimti. Dėkui.

PIRMININKAS. Ačiū. Gal dar pagrindinio komiteto pranešėjas nori kalbėti? Prašom.

J.SABATAUSKAS. Kolegos, prisiminkime, kad per šio projekto svarstymą plenariniame posėdyje buvo pritarta, Seimas pritarė Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto siūlymui, kad komisijų darbe dalyvautų ir kriminalinės policijos pareigūnai. Tada bus išnagrinėta nuteistojo asmenybė ir visos aplinkybės visapusiškai. Juo labiau kad komisijos darbe dalyvauja kolonijos aukštesnieji pareigūnai, vadovybė, kurie kritiškai įvertins ir kitų pareigūnų pareikštas nuobaudas, užfiksuotas nuobaudas. Per praeitą amnestiją 680 žmonių komisija nusprendė netaikyti amnestijos. Pasižiūrėjus į praktiką, tokiems asmenims, kurie padarė tikrai sunkius režimo pažeidimus, amnestija netaikoma. Komisija taip darė ir anksčiau.

PIRMININKAS. Balsuosime dėl 6 straipsnio. Kas už tai, kad priimtume 6 straipsnį, prašom balsuoti.

Už – 50, prieš – 8, susilaikė 16. 6 straipsnis priimtas.

7 straipsnis.

J.SABATAUSKAS. Dėl 7 straipsnio pastabų ir siūlymų nėra.

PIRMININKAS. Ar galėtume priimti bendru sutarimu? Priimtas.

8 straipsnis.

J.SABATAUSKAS. Atsiprašau, Pirmininke. Pastaba susijusi su 8 straipsniu, bet norėčiau pasakyti ir dėl 7 straipsnio…

PIRMININKAS. Prašom.

J.SABATAUSKAS. Teisės departamentas atkreipė dėmesį ir mes atsižvelgėme į Teisės departamento pastabą, kad šis straipsnis būtų įrašytas iš 8 į 7 straipsnį. Juo labiau kad anksčiau buvo svarstoma Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pastaba, mes į ją atsižvelgėme ir perkėlėme į 7 straipsnį, tačiau dėl techninės klaidos jis čia neatsidūrė.

PIRMININKAS. Kuris straipsnis?

J.SABATAUSKAS. 121 straipsnis iš 8 straipsnio į 7 straipsnį, nes ten maksimali bausmė tik iki trejų metų. Nėra logikos…

PIRMININKAS. 121 straipsnis perkeliamas…

J.SABATAUSKAS. … iš 8 į 7 straipsnį.

PIRMININKAS. Ačiū. 8 straipsnis.

J.SABATAUSKAS. Kaip jau sakiau, į Teisės departamento pastabą komitetas atsižvelgė ir siūlo išbraukti.

PIRMININKAS. Kalbėti norinčių nėra. Ar galėtume bendru sutarimu priimti 8 straipsnį? Priimtas.

Dėl 9 straipsnio turime J.Sabatausko pasiūlymą. Prašom.

J.SABATAUSKAS. 9 straipsnyje siūlau, kaip ir minėjau prieš tai, iš 6 straipsnio perkelti kategoriją asmenų, pripažintų itin pavojingais recidyvistais, kuriems amnestija būtų netaikoma. Papildyti 9 straipsnį 8 punktu.

PIRMININKAS. O kur 7? Nes aš matau 6. Galbūt mano tekste neliko 7 punkto. Ar jūsų tekste yra 7 punktas?

J.SABATAUSKAS. Ne, nėra.

PIRMININKAS. Nėra. Tai spausdinimo klaida? 7 punktas turi būti, o jūs jau siūlote 8 papildyti.

J.SABATAUSKAS. Ne, mes čia pakoregavome.

PIRMININKAS. Tai ką jūs siūlote?

J.SABATAUSKAS. Siūlau papildyti tą kategoriją asmenų, kurie pripažinti itin pavojingais recidyvistais.

PIRMININKAS. Tada šitas punktas bus 7?

J.SABATAUSKAS. Aštuntasis… Minutėlę, aš dar peržiūrėsiu.

PIRMININKAS. Paspauskite mygtuką. Aš prašau R.Šukio paspausti mygtuką. Prašom.

J.SABATAUSKAS. Čia iškrito asmenims už genocidą kažkodėl…

PIRMININKAS. Taip, neliko 1. Gerai, R.Šukys turi pastabą.

J.SABATAUSKAS. Turi būti.

PIRMININKAS. Prašom.

R.ŠUKYS. Gerbiamieji kolegos, čia yra tikrai techninė klaida, nes, užuot išbraukus 7 punktą, dėl kurio komitetas buvo apsisprendęs, yra išbrauktas 1 punktas. Reikia priimti straipsnį, kaip yra J.Sabatausko pasiūlyta. Visą, kaip išdėstyta. Tada viskas bus gerai.

PIRMININKAS. 7 punktai ir 1 nuteistiems už genocidą. Supratau. Ne, jis 8 siūlo. Gerai, viskas aišku. Prašom surasti J.Sabatausko pataisą. 9 straipsnis bus toks, koks yra pataisoje. Ar 29 Seimo nariai remia šią pataisą? Prašom paspausti mygtuką “už” tie, kurie remia. 55 Seimo nariai remia J.Sabatausko pasiūlymą. V.Landsbergis.

V.LANDSBERGIS. Pone Pirmininke, nors jūs pasakysite, kad ne laikas ką nors tikslinti, bet aš matau, kad pagal visą įstatymo dvasią ir tikrovę 9 straipsnio 1 punkte turėtų būti parašyta ne tik už genocidą, bet ir už karo nusikaltimus.

Yra labai artimi dalykai, bet yra ir taip, ir taip. Mes turime Baudžiamajame kodekse.

J.SABATAUSKAS. Neturime tokio.

V.LANDSBERGIS. Yra 8.

PIRMININKAS. Pasiūlymas yra vertingas, bet jis turi būti registruotas prieš 24 valandas. Mes sutarėme, kad…

J.SABATAUSKAS. Iš tikrųjų vertingas siūlymas teorine ir politine prasme, tačiau mes tokių nuteistųjų neturime. Tokių nuteistųjų nėra.

PIRMININKAS. Ar bendru sutarimu galėtume priimti J.Sabatausko pasiūlymą dėl 8 punkto? Priimtas.

Dabar dėl viso 9 straipsnio. Galėtume priimti bendru sutarimu? Priimtas. Ačiū.

10 straipsnis.

J.SABATAUSKAS. 10 straipsniui pasiūlymų ir pastabų nėra.

PIRMININKAS. Ar galėtume priimti bendru sutarimu? Priimtas.

11 straipsnis.

J.SABATAUSKAS. 11 straipsniui taip pat nėra.

PIRMININKAS. Ar galėtume bendru sutarimu priimti 11 straipsnį? Priimtas.

12 straipsnis.

J.SABATAUSKAS. 12 straipsniui yra Teisės departamento pastaba ir Seimo nario P.Jakučionio pasiūlymas. Seimo nario P.Jakučionio pasiūlymui mes pritarėme dar prieš tai, kai jis jį pateikė. Taip išėjo pagal laiką.

PIRMININKAS. Tai dabar tekste atsispindi jo pasiūlymas?

J.SABATAUSKAS. Taip, jo siūlymas yra tekste.

PIRMININKAS. Jūs sutinkate? Ačiū.

J.SABATAUSKAS. Dėl Teisės departamento. Teisės departamentas atkreipė dėmesį, kad amnestijos taikymas yra teisinio pobūdžio klausimas, susijęs su aplinkybėmis, kurių kriminalinės policijos pareigūnas paprastai neturi galimybės žinoti geriau negu kiti Amnestijos komisijos posėdyje dalyvaujantys asmenys, ir jie siūlo, kad neliktų kriminalinės policijos pareigūnų galimybės. Tačiau Seimas pritarė Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto siūlymui dėl šių pareigūnų ir mano, kad tai nepakenks komisijos darbui, tuo labiau kad nebus skaičiuojamas jų kvorumas, jie gali dalyvauti, gali nedalyvauti. Tik tiek, kad policija neprašytų daugiau finansavimo dėl šių aplinkybių.

PIRMININKAS. Aš dar noriu jūsų paklausti. P.Jakučionis teikė du pasiūlymus.

J.SABATAUSKAS. Ir dėl 5 dalies. Taip.

PIRMININKAS. Bet dėl 5 dalies…

J.SABATAUSKAS. Dėl 5 dalies komitetas nepritarė, nes jis siūlo, kad balsavimas vietoj atviro būtų slaptas. Iškart pasakysiu, kodėl nepritarė. Šis komisijos sprendimas gali būti skundžiamas teismui ir balsuojant kiekvienas komisijos asmuo argumentuoja, kodėl, sakysim, nepritaria arba kodėl pritaria, ir dažnai teisme tai gali būti kaip papildomi motyvai ir argumentai.

PIRMININKAS. P.Jakučionis remia savo pasiūlymą? Prašau pateikti.

P.JAKUČIONIS. Žinoma, tai, ką kalba įstatymo teikėjas, turi logikos, tačiau yra ir kita logika. Komisijos yra sudaromos, bent jau dauguma, iš tos pačios įkalinimo įstaigos darbuotojų, tarnautojų. Balsuojant jiems gali turėti įtakos jų tiesioginio viršininko nuomonė, jiems bus nepatogu arba jie bijos balsuoti kitaip, nors galvoja ir kitaip dėl vieno ar kito kalinio. Balsuojant slaptu balsavimu, žinoma, būtų logiškiau, teisingiau ir demokratiškiau. Tokia mano siūlymo logika.

PIRMININKAS. Ačiū. Dabar paspauskite mygtuką “už”, kas remiate šį P.Jakučionio pasiūlymą, kad pradėtume jį svarstyti. Paspauskite mygtuką “už”, kas remiate šį siūlymą. Siūlymo esmė, kad balsavimas būtų slaptas. 12 straipsnio 5 punktas.

10 Seimo narių parėmė šį pasiūlymą. Jis nesvarstomas. Ar galėtume bendru sutarimu priimti 12 straipsnį? Priimtas.

13 straipsnis.

J.SABATAUSKAS. 13 straipsniui pasiūlymų nėra.

PIRMININKAS. Ar galėtume bendru sutarimu jį priimti? Priimtas.

14 straipsnis.

J.SABATAUSKAS. 14 straipsniui taip pat nėra.

PIRMININKAS. Ar galėtume bendru sutarimu priimti 14 straipsnį? Ačiū, priimtas.

15 straipsnis.

J.SABATAUSKAS. 15 straipsniui taip pat nėra.

PIRMININKAS. Ar galėtume bendru sutarimu priimti? Priimtas.

16 straipsnis.

J.SABATAUSKAS. 16 straipsniui yra P.Jakučionio siūlymas.

PIRMININKAS. P.Jakučionis siūlo išbraukti 2 dalį. Prašau pateikti savo pataisą.

P.JAKUČIONIS. Siūlau išbraukti 2 dalį, nes čia yra nustatoma galimybė, kad gali būti amnestuojamas asmuo, kuris jau kartą buvo amnestuotas ir vėl nusikalto. Man atrodo, kad taip neturėtų būti. Siūlau šią dalį išbraukti.

PIRMININKAS. Ačiū. Pranešėjo nuomonė.

J.SABATAUSKAS. Komitetas šiam pasiūlymui nepritarė, nes iš esmės, kaip matote iš visos įstatymo koncepcijos, pats paleidimas, kitaip nei kitose amnestijose… buvo paleidžiami į laisvę nuteistieji, t.y. jie buvo atleidžiami nuo visos likusios bausmės, o šiame įstatyme yra tiktai dalinis sumažinimas. Kaip matėte, daugeliu atveju šeštadaliu, penktadaliu atleidžiama nuo likusios bausmės, tai sudaro kelis mėnesius. Dėl to, sakyčiau, nebūtų jokių problemų. Kadangi mūsų valstybėje iki šiol jau buvo dvi amnestijos, manome, kad tai tiesiog nepriimtina.

PIRMININKAS. Kas remiate P.Jakučionio siūlymą, paspauskite mygtuką “už”, kad galėtume jį svarstyti. Prašau.

13 Seimo narių parėmė P.Jakučionio pasiūlymą. Jis nesvarstomas. Daugiau pasiūlymų dėl 16 straipsnio nėra. Ar galėtume priimti bendru sutarimu? Priimtas.

17 straipsnis. Paskutinis.

J.SABATAUSKAS. Nėra pasiūlymų.

PIRMININKAS. Ar galėtume priimti bendru sutarimu? Priimtas. Prašau dėl viso įstatymo. Nėra norinčių kalbėti. Yra. Už pasisakys R.Šukys. Prašau.

R.ŠUKYS. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų tai labai rimtas kausimas, kurį Seimas apsvarstė ir pastraipsniui jau priėmė. Visuomenėje šis veiksmas vertinamas gana prieštaringai ir apsispręsti kiekvienam nelengva, bet aš esu įsitikinęs ir noriu paskatinti kolegas pademonstruoti pilietinį ir politinį brandumą ir priimti šį įstatymą. Taip suteiksime ir tiems asmenims, kurie yra nuteisti ir atlieka laisvės atėmimo bausmes, tikėjimą ir viltį, kad jie gali būti visaverčiai Lietuvos Respublikos piliečiai, tikėjimą ir viltį, kad jie žinos ne tik savo teises, nustatytas Konstitucijoje, bet ir pareigas. Ačiū ir prašyčiau balsuoti už.

PIRMININKAS. Ačiū. J.Razma – nuomonė prieš. Prašau.

J.RAZMA. Nesu kategoriškai prieš visas šio įstatymo nuostatas, bet yra tokių, kurios vers mane balsuojant susilaikyti. Gaila, kad nebuvo pritarta siūlymams dėl 6 straipsnio ir liko galimybė taikyti amnestiją tiems asmenims, kurie piktybiškai pažeidinėjo laisvės atėmimo bausmės atlikimo režimą. 1 straipsnyje numatyta amnestija 5 metams nuteistoms nėščioms moterims ir motinoms iš pirmo žvilgsnio atrodo tarsi humaniškai ir patraukliai, bet aš nežinau, ar gerai, jeigu tokiu būdu, sakykim, su ta būsimąja amnestija mes skatiname nėštumą. Kažin ar moteris nori to vaiko, ar yra pasirengusi jį auginti. Jeigu tik tai tampa pagrindu nėštumui, nėra geras skatinimas. Ar visais atvejais motinos ankstesnis išleidimas, jeigu ji linkusi į asocialų gyvenimo būdą, bus naudingas dalykas tam besiformuojančiam vaikui, aš taip pat nesu tikras. Galbūt augdamas su tėvu ar pas senelius jis geriau formuotųsi. Dėl to, man atrodo, nėra iki galo pagalvota. Gaila, kad nebuvo pritaikyta jau anksčiau naudota sąlyga, kad tie, dėl kurių nusikaltimų yra patirta žala, išleidžiami tik tuo atveju, jei bent iš dalies žalą atlygina. Taip mes bent iš dalies pasirūpintume ne tik nusikaltėliais, bet ir jų aukomis. Ir iš viso, aš nežinau, ar yra gera praktika, kai Konstitucijos metinių proga mūsų dėmesį pajunta pirmiausiai nusikaltėliai. Ką gi mes Konstitucijos metinių proga siūlome kitiems piliečiams? Atrodo, netrukus pasiūlysime antikonstitucinį nuosavybės nacionalizavimo įstatymą. Iš tikrųjų nieko gero nepasiūlome piliečiams. Dėl to aš susilaikysiu, nes negalima pritarti visam šio…

PIRMININKAS. A.Matulevičius – nuomonė už.

A.MATULEVIČIUS. Ačiū. Suprantama, šis įstatymas yra nevienareikšmis ir šaukti “valio!” dėl jo iš tikrųjų aš nesu pasiruošęs. Yra daug abejonių ir ypač iš pradžių buvo, kai jis atsirado. Jo atsiradimo motyvai man ne visai suprantami, nes jis iš tikrųjų buvo rengtas nedidelės grupės. Dabar, kai su juo yra gerokai padirbėta, iš tikrųjų, aš manau, reikėtų jam pritarti, bet, žinoma, reikėtų pasakyti ir autoriams, ir kitiems žmonėms, kad mes turėtume galvote kur kas plačiau šiame kontekste. Visų pirma adaptacija tų žmonių, kurie paleidžiami. Antras dalykas, kodėl nenaudoti tokių priemonių, kokias naudoja ir užsienyje, pavyzdžiui, elektroninių susisiekimo priemonių. Prie kojos pritvirtinami tam tikri elektroniniai davikliai, ir policija žino, kur buvęs nusikaltėlis yra, jeigu jis paleistas anksčiau bausmės atlikimo termino. Tai nebūtų per daug brangu, bet būtų tam tikras aiškumas ir nesikartotų nusikaltimai.

Bet svarbiausias dalykas, ką mes turime įvertinti ir kas neįvertinama amnestijos įstatymuose, yra tai, kaip tie žmonės įsidarbins, kaip jie integruosis į visuomenę, ir apskritai ką jie darys, ar jie toliau eis grobti, plėšti ir panašiai.

Aš, žinoma, skaudama širdimi, bet, kita vertus, suprantu, kad ne vien laikydami kalėjimuose ir mokėdami iš biudžeto už jų išlaikymą, nes darbu ten jie neaprūpinami… Beje, galėtume, bet mūsų valstybės koncepcija, pasirodo, ne tokia, galima nedirbti, niekas nesirūpina tuo darbu. Mes be reikalo juos ten laikome. Ypač tuos, kurie dar gali pasitaisyti. Todėl aš su išlygomis, bet balsuosiu už.

PIRMININKAS. J.Veselka – nuomonė prieš.

J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, aišku, kad Lietuvoje kalėjimai perpildyti ir vis pasipildo naujais. To pavyzdys tas, kad pačios politinės viršūnės, darydamos reformą, pradėjo vogti. O iš tikrųjų kenčia tie, kurie pasiekia tik tuo rezultatu… Bet šios proginės amnestijos yra ydingos iš esmės. Jūs žiūrėkite. Gaudo nusikaltėlius specialistai, tiria specialistai, sprendimus dėl baudų priima specialistai, tuos žmones prižiūri specialistai ir, atrodo, turėtų būti aišku, kad kiekvienas nuteistasis turi būti vertinamas specialistų pagal tai, kaip jis elgiasi. Ir čia staiga geradariai politikai, kurie apskritai tame procese nedalyvauja, nutaria: mes parodysime, kad esame geri, ypač prieš rinkimus. Ir tada jau, aukos, saugokitės! Mes geri ir humanizmą rodome! Negalima rodyti humanizmo naudojantis kitais. O pažiūrėkite, politikai apsistatę sargybiniais vaikšto, yra saugomi, mašinos lekia švilpdamos su švyturėliais, Jėzus Marija, kad tik niekas nepaliestų. O iš močiutės, sėdinčios kaime, tegul tyčiojasi.

Antra. Socialinis garantas. Štai ir vakar dėl būsto balsavome. Jeigu kalinys išeina per 35 metų, jis yra nelaimėlis, jūs jam net lengvatinio būsto nenorite suteikti, o čia rodote humanizmą. Prieš tokį iškreiptą miesčionišką humanizmą aš pasisakau. Daug kalinių sėdi dėl to, kad sukuriame sistemą parodydami, kad vienintelis šansas praturtėti yra vogti.

PIRMININKAS. E.Šablinskas – nuomonė už.

E.ŠABLINSKAS. Turėčiau pasakyti kai kuriems mūsų kolegoms, kad šis įstatymas buvo rengiamas ne kokioje nors grupelėje, o Teisės ir teisėtvarkos komitete, buvo pakviesti specialistai, kurie aiškinosi, ir parengė tokį įstatymo projektą, kokį šiandien turėtume priimti. Svarbiausia yra pasitikėjimas, gerbiamieji kolegos. Nuo neatmenamų laikų, kai tik susikūrė valstybės, jų vadovai visada taikydavo amnestijas įvairių švenčių proga. Mes niekuo neišsiskiriame. Kita vertus, yra krikščioniškosios dorybės. Bažnyčioje aš galiu gauti atleidimą už įvairius nusižengimus ar net nusikaltimus, o šiuo atveju mes nors priartėkime prie krikščioniškosios moralės, juk sakoma: “atleisk savo artimam kaip pats sau”. Todėl siūlau balsuoti už, nes ten esantys žmonės laukia.

PIRMININKAS. A.Macaitis – nuomonė prieš.

A.MACAITIS. Gerbiamieji kolegos, aš balsuosiu prieš šį įstatymą visų pirma todėl, kad mes nesame pasiruošę (ir tai visi suprantate) priimti tuos, kurie išeis iš kalėjimo. Tam yra nepasiruošta ir tie žmonės po keleto mėnesių ar po pusmečio vėl grįš į kalėjimą.

Antras dalykas, aš esu prieš tai, kad asmenims, padariusiems tyčinius nusikaltimus, būtų taikoma amnestija, tai yra tiems žmonėms, kurie kelis kartus iš eilės darė nusikaltimus. Ir trečia, 6 straipsnyje parašyta, kad amnestija bus taikoma piktybiškai pažeidinėjantiems laisvės atėmimo bausmę. Todėl aš asmeniškai pats balsuosiu prieš. Kiekvienas apsispręsime.

PIRMININKAS. B.Vėsaitė – nuomonė už.

B.VĖSAITĖ. Gerbiamieji kolegos, aš norėčiau paneigti visas tas baimes, kad kriminogeninė situacija Lietuvoje labai pablogės, nes išleidžiamas labai ribotas kiekis žmonių, tai yra mažiau negu 200. Iš jų didelius nusikaltimus padariusių visai nebus.

Dabar dėl moterų, auginančių vaikus. Aš nemanau, kad jas reikia pūdyti kalėjime, nes jų vaikai gali tapti potencialiais nusikaltėliais. Kai kada vyrai priveda prie to, kad jos padaro nusikaltimus. Aš nemanau, kad gimti kalėjime yra garbė. Aš manau, kad moteris turi gimdyti tikrai ne nelaisvėje. Dėl to, kad iš tų mažiau kaip 200 žmonių didesnė dalis yra moterys, invalidai bei paaugliai, siūlyčiau balsuoti už šį Amnestijos įstatymą.

PIRMININKAS. Ačiū. Visi išsakėme savo nuomones. Dabar balsuosime. Kas už tai, kad būtų priimtas Įstatymas dėl amnestijos pažymint Lietuvos Respublikos Konstitucijos dešimties metų sukaktį, prašau balsuoti.

64 – už, 5 – prieš, 13 susilaikė. Įstatymas priimtas.

Vadovybės apsaugos įstatymo projektas Nr.IXP-1656(2*) (priėmimas)

Svarstome darbotvarkės 3 klausimą – Vadovybės apsaugos įstatymo projektą Nr.IXP-1656. Pranešėjas – A.Sadeckas. Priėmimo stadija. Maestro? Kodėl maestro?

A.SADECKAS. Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji kolegos. Malonu, kad mes taip linksmai nusiteikę, dalykiškai. Pateiktas įstatymo projektas – Vadovybės apsaugos įstatymo projektas. Yra priėmimo stadija. Manau, galime priiminėti.

PIRMININKAS. Taip, galime priiminėti pastraipsniui ir pagal skirsnius. Ar sutiktumėte taupant laiką priimti pagal skirsnius? Dėl pirmojo skirsnio.

A.SADECKAS. Jeigu galima dar.

PIRMININKAS. Taip, prašom. Dėl pirmojo skirsnio.

A.SADECKAS. Jeigu pradėjome priiminėti pagal skirsnius, norėčiau pasakyti, kad paskutinę dieną buvo gautos kai kurios Teisės departamento pastabos, kurioms iš esmės būtų galima pritarti. Jos yra daugiau reakcinio pobūdžio. Tai čia būtų 14 straipsnyje ir projekto 22 straipsnyje. Gal paskui?..

PIRMININKAS. Gal kai prieisime. Dėl pirmojo skirsnio nėra norinčių kalbėti? Ar galime priimti bendru sutarimu? Priimtas.

Antrasis skirsnis. Dėl jo taip pat pastabų negauta. Ar galime priimti bendru sutarimu? Priimtas.

Trečiasis skirsnis. Dėl 14 sakėte yra Teisės departamento?.. Redakcinio pobūdžio.

A.SADECKAS. Redakcinio pobūdžio. Jie komentuoja, kad, atsižvelgiant į Konstitucijos 22 straipsnį bei Konstitucinio Teismo šių metų rugsėjo 9 d. nutarimą, projekto 14 straipsnis turėtų būti papildytas nuostata, jog informaciją apie privatų asmenų gyvenimą, be jų sutikimo, Vadovybės apsaugos departamentas gali rinkti tik pagal motyvuotą teisimo sprendimą įstatymo nustatyta tvarka. Arba šiame straipsnyje, atsižvelgiant į projekto 19 straipsnio 2 dalies 2 punktą, žodžiai “teisės aktų” turėtų būti pakeisti į žodį “įstatymų”. Konstitucijos 22 straipsnio garantijas apibrėžiant Operatyvinės veiklos įstatymu.

PIRMININKAS. Jūs sutinkate su šiomis pastabomis?

A.SADECKAS. Taip.

PIRMININKAS. Ar nėra kitų? Ar trečiąjį skirsnį galime priimti bendru sutarimu? Priimtas.

Ketvirtasis skirsnis. Ar ketvirtasis skirsnis gali būti priimtas bendru sutarimu? Ačiū.

Penktasis skirsnis. Ar penktąjį skirsnį galime priimti bendru sutarimu? Priimtas.

Šeštasis skirsnis. Čia taip pat yra departamento pasiūlymai dėl 22. Jūs pritariate šiems pasiūlymams?

A.SADECKAS. Dėl specialiųjų priemonių čia paaiškinta, kad specialiųjų priemonių, kurios priklauso Vadovybės apsaugos departamento ginkluotei. Mes tada komitete tai išbraukėme, manėme, kad tai perteklinis dalykas. Aišku, tai ginkluotei priklauso, tačiau galima ir palikti. Galima pritarti.

PIRMININKAS. Dėl šeštojo skirsnio nėra norinčių kalbėti. Ar galime priimti bendru sutarimu? Priimtas.

Septintasis skirsnis. Dėl jo pastabų nėra. Ar galime priimti bendru sutarimu? Priimtas.

Aštuntasis skirsnis, paskutinis. Dėl 31, čia taip pat… Čia siūlo… 32 straipsnio nėra, tai jį tiesiog reikia išbraukti. “Kuris galioja iki šio įstatymo 32 straipsnio 1 dalies numatyto termino”. Tokio nėra.

A.SADECKAS. Reikia nuorodos į 30 straipsnio 1 dalį.

PIRMININKAS. Į 30 straipsnio? Tai sutinkate su šiuo pasiūlymu?

A.SADECKAS. Taip.

PIRMININKAS. Dėl aštuntojo skirsnio nėra norinčių kalbėti. Ar galime priimti bendru sutarimu? Priimtas. Ačiū pranešėjui.

Dabar dėl viso įstatymo. Nematau… A.Matulevičius nori kalbėti už. Prašom.

A.MATULEVIČIUS. Ačiū. Šis įstatymas buvo labai rimtai svarstytas komitete, buvo labai rimtai padirbėta prie jo. Manau, nors yra tam tikrų niuansų jame, galima dabar balsuoti už, o gyvenimas parodys jo gyvybingumą. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Daugiau norinčių kalbėti nėra. Balsuosime. Prašom pasiruošti balsavimui. Kas už tai, kad priimtume Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos įstatymą? Prašau balsuoti.

Už – 62, prieš nėra, susilaikė 7. Įstatymas priimtas.

Jūs balsavote už? A.Indriūnas ir E.Šablinskas, A.Skardžius balsavo už.

Skirtų realizuoti netauriųjų metalų laužo ir atliekų supirkimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-1825(2*) (priėmimas)

Svarstome darbotvarkės 4 klausimą – Skirtų realizuoti netauriųjų metalų laužo ir atliekų supirkimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr.IXP-1825. Pranešėjas – B.Bradauskas. Priėmimas. Netriukšmaukite, labai sunku perrėkti. Prašom.

B.BRADAUSKAS. Svarstymo metu išsakiau motyvus dėl šio įstatymo pakeitimo, daugiau nieko šiandien pridurti negaliu. Jokių pastabų ir pataisų nėra gauta, todėl siūlau priimti pastraipsniui.

PIRMININKAS. Ačiū. Iš tiesų įstatymas iš dviejų straipsnių. Dėl 1 straipsnio norinčių kalbėti nėra. Ar galime priimti bendru sutarimu? Priimtas.

2 straipsnis. Taip pat dėl jo nėra pasiūlymų. Ar jis gali būti priimtas bendru sutarimu? Priimtas. Dėkoju pranešėjui.

Dėl viso įstatymo norinčių kalbėti nėra. Balsuosime. Kas už tai, kad priimtume Skirtų realizuoti netauriųjų metalų laužo ir atliekų supirkimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymą. Balsuojame.

Už – 64, prieš nėra, susilaikė 5… 2. Įstatymas priimtas.

Seimo nutarimo „Dėl Nacionalinio žmogaus teisių rėmimo ir apsaugos veiksmų Lietuvos Respublikoje plano patvirtinimo“ projektas Nr.IXP-2005(2*) (svarstymas ir priėmimas) (siūloma svarstyti ypatingos skubos tvarka)

Darbotvarkės 5 klausimas – Seimo nutarimo “Dėl Nacionalinio žmogaus teisių rėmimo ir apsaugos veiksmų Lietuvos Respublikoje plano patvirtinimo” projektas Nr.IXP-2005. Svarstymas ir priėmimas. Svarstymas. Pranešėjas – G.Dalinkevičius, Žmogaus teisių komitetas.

G.DALINKEVIČIUS. Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji kolegos, kviečiu pritarti šio plano projektui, šio mūsų Seimo nutarimo projektui. Noriu pasakyti, kad tai pavyzdys, kai Seimas ir Jungtinių Tautų vystymosi programos biuras, pasirašęs tarpusavio susitarimą, sukūrė dokumentą, kuris bus pagrindas ateity mūsų žmogaus teisų programai kurti. Tas faktas, kad mes būsime pirmieji, kuriems Jungtinės Tautos pasiūlė pagalbą ir programai įgyvendinti, byloja, kad esam palaikyti ir Jungtinių Tautų būstinėje dėl šio plano parengimo. Džiaugiuosi, kad mes galėjome prisidėti koordinuodami šio plano parašymą. Taigi tiek.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu A.Plokšto, Biudžeto ir finansų komiteto atstovą, paskelbti išvadą.

A.PLOKŠTO. Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, Biudžeto ir finansų komitetas apsvarstė Seimo nutarimo “Dėl Nacionalinio žmogaus teisių rėmimo ir apsaugos veiksmų Lietuvos Respublikoje plano patvirtinimo” projektą ir iš esmės jam pritarė, siūlė pagrindiniam komitetui patobulinti 2 straipsnį, nustatant konkretų vieną valstybės biudžeto asignavimų valdytoją. Pritarta bendru sutarimu.

PIRMININKAS. Pritarta jūsų pasiūlymui. Pagrindinis komitetas pritarė. I.Šiaulienė paskelbs Socialinių reikalų ir darbo komiteto nuomonę.

I.ŠIAULIENĖ. Gerbiamieji kolegos, Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas svarstė teikiamą įstatymo projektą ir iš esmės pritarė pateiktam nutarimo projektui. Pasiūlė štai ką. Mums sukėlė abejonių plano II skyriaus ketvirtajame skirsnyje paminėtos naujos koordinacijos instituto, Plano įgyvendinimo komisijos ir Vykdančiojo sekretoriato prie Seimo, įkūrimas, nors pačias plano priemones vykdys vykdomosios institucijos. Todėl mes siūlėm koordinavimo funkciją pavesti vykdyti Teisingumo ministerijai. Taip pat sukėlė ginčytinų momentų, kad plano VI skyriaus 3 skirsnyje buvo siūlyta įgyvendinti nacionalinę vartotojų švietimo programą numatant vaikų mokymą apie vartotojų teises ir pareigas. Tai reikštų, kad mokyklose bus dėstomas vartotojų teisių dalykas. Bet teisinio švietimo projekte yra siūloma įvesti mokyklose bendro pobūdžio dalyką apie pagrindines teisės šakas, kurios tiesiogiai yra aktualios nepilnamečiams, todėl, įgyvendinant šį teisinio švietimo projektą, per atskirą pamoką būtų galima kalbėti ir apie vartotojų teises kaip sudėtinę teisės sistemos dalį. Komiteto siūlymas buvo tai integruoti ir neišskirti vartotojų teisių švietimo į atskirą dalį. Tiek.

PIRMININKAS. Ačiū. Dabar diskusija. Užsirašė dalyvauti A.Melianas. Jo nėra. Daugiau norinčių kalbėti diskusijoje nėra. Diskusiją ir baigiame nepradėję. Dabar reikėtų apsvarstyti siūlymus, kuriuos pateikė komitetų atstovai. Dėl Socialinių reikalų ir darbo komiteto keliamų abejonių iš dalies komitetas pritarė. Tik dėl Teisingumo ministerijos. Jūs galite arba iš vietos… (Balsai salėje) Gerai, tada pateikite.

G.DALINKEVIČIUS. Dėl Socialinių reikalų ir darbo komiteto. Mes iš tiesų iš dalies pritariame jų vienai pastabai. Kadangi pats programos vykdymo procesas yra kartu su Jungtinių Tautų finansavimu, tai sekretoriato išlaikymo problema tikrai yra ne Lietuvos reikalas. Dar yra bendras reikalavimas, kad būtent įstaiga arba komisija, kuri kontroliuoja, nebūtų pavaldi vykdomajai valdžiai. Todėl mes pritarėme, kad sutvarkius finansavimą jokių problemų nekyla. Mes pritarėme, kad reikia įtraukti į teisinio švietimo projektą, šiam siūlymui pritarta, taip pat patobulinom tą asignavimų valdytoją, kuris šiandien yra numatytas Seimo kanceliarija. Ji, gaudama mūsų indėlį – Lietuvos biudžeto dalį, jį valdys ir teiks Jungtinių Tautų vystymo programos koordinatoriams Lietuvoje, kurie paskui finansuos visas programos dalis bendrai. Taigi tiek.

Dabar dėl Sveikatos reikalų komiteto. Šiandien rytą buvo mūsų bendras posėdis ir mes pritarėm teiktoms pastaboms, nes jos yra turiningos ir sutvarko kai kuriuos mūsų teiktus pavadinimus, pertvarko į tikresnius. Mes tai įtrauksim.

PIRMININKAS. Ačiū. Komitetai neturi kokių nors prieštaravimų? Norėtume paklausti dėl Sveikatos reikalų komiteto teiktų pasiūlymų. Už juos reikėtų balsuoti, nes jie pateikti. Bet jūs pritarėte jau po pagrindinio posėdžio. Susitarkime dėl Statuto, kad vienodai. “Svarstomi ir priimami sprendimai dėl įstatymo projekto pataisų ir papildymų, kuriuos, likus ne mažiau kaip 24 val. iki projekto svarstymo Seimo posėdyje, pateikė Seimo narys, jeigu jo teikiamą pataisą ar papildymą paremia ne mažiau kaip 10 Seimo narių”. Dešimt Seimo narių, kas remia, pakelkite rankas. Yra 10. Dėkoju. Ar galėtume bendru sutarimu pritarti šiems pasiūlymams? Kaip girdėjote, pagrindinis komitetas pritarė. Ačiū. Pasiūlymams pritarta. Kitų pasiūlymų negauta. Noriu paklausti, ar pritartume bendru sutarimu komiteto patvirtintam įstatymo projektui su priimtomis pataisomis po svarstymo? Pritariate? Ačiū. Tuo svarstymą ir baigiame. Ar sutiktumėte, kad šio nutarimo priėmimui taikytume ypatingos skubos tvarką ir iš karto pereitume prie priėmimo? Ačiū. Nėra prieštaraujančių.

Pradedame priėmimą. Kviečiu pagrindinio komiteto pranešėją. Nutarimas iš trijų straipsnių.

Dėl 1 straipsnio nėra pasiūlymų. Ar galime 1 straipsnį priimti bendru sutarimu? Priimtas.

2 straipsnis. Dėl jo taip pat negauta jokių pasiūlymų. Ar gali būti priimtas bendru sutarimu? Priimtas.

3 straipsnis. Ar gali būti priimtas bendru sutarimu? Priimtas.

5 straipsnis. Prieštaraujančių nėra. Priimtas. Dėkoju pranešėjui.

G.DALINKEVIČIUS. Atsiprašau, ar čia nėra kartais klaida, nes 5…

PIRMININKAS. Atsiprašau. Taip, pagal numeraciją turėtų būti 4 straipsnis.

G.DALINKEVIČIUS. Atsiprašau, čia, ko gero, techninė klaida.

PIRMININKAS. Dėkoju. Keturi nutarimo straipsniai. Dėl balsavimo motyvų nėra norinčių kalbėti? Balsuosime. Kas už tai, kad priimtume Seimo nutarimą “Dėl Nacionalinio žmogaus teisių rėmimo ir apsaugos veiksmų Lietuvos Respublikoje plano patvirtinimo”. Vyksta balsavimas.

Už – 72, prieš ir susilaikiusių nėra. Nutarimas priimtas.

Kompensacijų už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą dydžio, šaltinių, mokėjimo terminų bei tvarkos, taip pat garantijų ir lengvatų, numatytų piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme, įstatymo 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-1085 2A(2*) (svarstymas)

Svarstome 1-6a darbotvarkės klausimą – Kompensacijų už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą dydžio, šaltinių, mokėjimo terminų bei tvarkos, taip pat garantijų ir lengvatų, numatytų Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme, įstatymo 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr.IXP-1085. Svarstymas. Kviečiu G.Šivicką. A.Butkevičius – Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas.

A.BUTKEVIČIUS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji kolegos, Biudžeto ir finansų komitetas svarstė šį įstatymo projektą. Svarstymas užtruko labai ilgai, buvo sudaryta darbo grupė, kuri Žemės ūkio ir Finansų ministerijoms buvo pateikusi nemažai klausimų, kad jie pateiktų išsamią analizę, koks dar yra poreikis pinigų už valstybės išperkamą žemę, mišką ir vandens telkinius. Noriu pasakyti, kad iš viso kompensacijos suma sudaro 1 mlrd. 176 mln. litų. Manau, politikams tai yra svarbu ir jie turėtų tai žinoti. Jeigu kalbėtume apie atskiras žmonių grupes, kurios yra čia pateiktos, pavyzdžiui, asmenys, sulaukę 85 ir daugiau metų, jeigu būtų priimtas toks sprendimas, tai jiems reikėtų skirti 160 mln. litų ir t.t.

Grįžtu konkrečiai prie šio įstatymo projekto. Darbo grupė truputį pakoregavo šio įstatymo projektą ir pasiūlė, kad būtų pritarta, jog I grupės invalidams, 1918–1920 m. nepriklausomybės kovų kariams savanoriams (praeitą kartą buvo užduotas klausimas, kiek tokių žmonių Lietuvoje yra, kiek pamenu, tokį gana emocionalų klausimą uždavė kolega E.Skarbalius. Šiandien galiu atsakyti, kad tokie žmonės Lietuvoje yra tik 2), pasipriešinimo ir rezistencijos dalyviams, politiniams kaliniams, tremtiniams ir Vyčio kryžiaus ordinu iki 1940 m. birželio 15 d. apdovanotiems asmenims kompensacijos už išperkamą žemę, mišką, vandens telkinius, gyvenamuosius namus, jų dalis, butus siūloma išmokėti iki 2007 m. sausio 1 dienos. Šis mūsų pasiūlymas skiriasi nuo Vyriausybės varianto tuo, kad ji siūlė, kad tik I grupės invalidams būtų išmokėta ateinančiais metais iki rugpjūčio 1 d. visa suma, o mes siūlome išplėsti žmonių skaičių, kad jiems būtų mokama pagal mūsų turimą informaciją ir skaičiavimus per metus maždaug po 2 tūkst. Lt, bet būtų mokama ilgesnį laikotarpį.

Taip pat komitetas buvo gavęs Seimo narių pasiūlymus. Seimo nario S.Kružinausko pasiūlymui, reikia pasakyti, buvo iš dalies pritarta, daliai pataisos nebuvo pritarta. Taip pat buvo gauta Seimo nario A.Stasiškio pataisa, jai nebuvo pritarta. Taip pat Seimo nario G.Kniukštos pataisa, jai irgi nepritarta. Pagrindinis motyvas: jeigu būtų pritarta, tai reikėtų iš biudžeto papildomai skirti dar 160 mln. Lt. Motyvai tokie, kad finansinės galimybės neleidžia kol kas pritarti šioms pataisoms. Siūlau po svarstymo pritarti Biudžeto ir finansų komiteto išvadai.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu M.Pronckų paskelbti Kaimo reikalų komiteto išvadą.

M.PRONCKUS. Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji kolegos, Kaimo reikalų komitetas pritarė įstatymo projektui: už – 9, susilaikė 1, bet tiktai su G.Kniukštos pataisa, kurioje siūloma išplėsti iš tų pačių pinigų Vyriausybės nustatyta tvarka kompensuojamų narių sąrašą sergantiems sunkiomis ligomis, patvirtintomis Sveikatos apsaugos ministerijos, taip pat sulaukusiems 85 metų ir nukentėjusiems nuo stichinės nelaimės arba gaisro. Tai toks esminis G.Kniukštos pasiūlymas. Komitetas jam pritarė ir pritarė visam projektui. Jeigu G.Kniukštos pasiūlymui nebus pritarta, tada komitetas nuomonės neturės. Reikėtų iš naujo svarstyti. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu S.Kružinauską pareikšti Socialinių reikalų ir darbo komiteto nuomonę.

S.KRUŽINAUSKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, Socialinių reikalų ir darbo komitetas taip pat turi kitokią nuomonę. Svarstydamas pateiktą projektą, svarstė Seimo narių G.Kniukštos, S.Kružinausko ir gerbiamojo A.Stasiškio siūlymus. Nebuvo pritarta G.Kniukštos ir A.Stasiškio siūlymams dėl tos priežasties, kad jų siūlymai išplečia kompensuojamųjų žmonių sąrašą. Dėl minėtų priežasčių, dėl finansinių galimybių būtų dar labiau komplikuota situacija kompensuoti.

Socialinių reikalų ir darbo komitetas pritarė mano pasiūlymui, kuris yra kiek švelnesnis, pirmajam projekto variantui, kuriame buvo numatyta, kad teisinga būtų už išperkamą žemę, mišką ir vandens telkinius mokėjimo termino nepratęsti I grupės invalidams, 1918–1920 metų Nepriklausomybės kovų kariams savanoriams… bet ir pasipriešinimo, rezistencijos dalyviams, politiniams kaliniams, tremtiniams, Vyčio kryžiaus ordinu iki 1940 m. birželio 15 d. apdovanotiems asmenims. Kartu komitetas pritarė nuostatai, kad šių išvardytų asmenų įpėdiniams, sutuoktiniams, tėvams, vaikams, įvaikiams, įtėviams būtų galima terminą nukelti. Na, ir antra priežastis, dėl kurios komitetas mano, kad nereikėtų terminus nukelti, nes dar kartą šitie terminai būtų nukeliami. Už tokį sprendimą bendru sutarimu balsavo visas komitetas. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Išklausėme komitetų nuomones, turėtume pereiti prie diskusijų, bet diskusijose niekas nenori kalbėti, todėl pradedame svarstyti pasiūlymus dėl šio įstatymo. S.Kružinausko pasiūlymams iš dalies pritarė pagrindinis komitetas, todėl noriu paklausti, ar mes turėtume dėl jų balsuoti, ar jus tenkina? Įjungtas mikrofonas.

S.KRUŽINAUSKAS. Aš manau, kad Biudžeto ir finansų komitetas neatsižvelgė į mano pasiūlymą tiek, kiek buvo svarstyta Socialinių reikalų ir darbo komitete, t.y. iš principo buvo palikta asmenų grupės, kurioms kompensuojama, tačiau nukeliamas terminas. O komiteto nuomonė buvo būtent tokia, kad termino nukelti nereikėtų, kas yra ir mano pasiūlyme. Buvo kalbama ir aiškinamasi dėl to, kiek tai kainuotų. Turiu pasakyti, kad buvo pateikiami skirtingi skaičiai ir Finansų ministerijos, kai susitikimuose mes diskutavome dėl šio projekto. Iš pradžių buvo sakoma, kad tai bus 50-60 mln., paskui 107 ir galų gale yra parašyta, kad reikia 245 mln. Taigi ir Finansų ministerija galutinių skaičių neturėjo, juolab kad turima pateikta informacija yra su pastaba, kurioje parašyta, kad lentelė parengta pagal apskričių viršininkų pateiktus duomenys. Taigi tikslių skaičių neturime. Todėl manau, kad gal vertėtų dar pratęsti diskusiją šiuo klausimu arba pritarti mano siūlymui.

PIRMININKAS. A.Butkevičius, komiteto pirmininkas, išreikš ir komiteto, ir savo turbūt nuomonę.

A.BUTKEVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, norėčiau savo kolegą S.Kružinauską pataisyti, kad yra atlikti labai tikslūs tiek Finansų ministerijos, tiek Žemės ūkio ministerijos skaičiavimai. Yra dvi didelės problemos. Jeigu jo pataisai būtų pritarta, kad data nukeliama į 2003 m. rugpjūčio 1 d., tai, aišku, tiksliai apskaičiuoti šiandien niekas negalėtų, nes tų žmonių skaičius labai keičiasi, jis keičiasi kiekvieną dieną, bet pagal mūsų turimą informaciją reikėtų 245 mln. litų. Ir yra kita blogybė, kad, priėmus šią įstatymo pataisą, kai ji būtų patvirtinta Lietuvos Respublikos Prezidento, tie piliečiai, kuriems priklausytų šita išmoka, iš karto galėtų kreiptis į teismą, ir teismas jiems turėtų priteisti. Jie kreiptųsi dėl to, kad toks įstatymas būtų priimtas, o biudžete tokių asignavimų niekur nėra numatyta. Mes susidurtume su labai didele problema, kad operatyviai turėtume peržiūrėti nacionalinio biudžeto išlaidas. Siūlau balsuoti prieš.

PIRMININKAS. Dėkoju. Balsuosime dėl S.Kružinausko pataisos. Kas už tai, kad pritartume S.Kružinausko pasiūlymui, prašau balsuoti. Balsuojame dėl S.Kružinausko pasiūlymo.

Už – 35, prieš – 7, susilaikė 15. Pasiūlymas priimtas.

Toliau svarstome A.Stasiškio pasiūlymą. Ar autorius yra? Nėra. Jūs pristatytumėte? Taip, P.Jakučionis norėtų pristatyti A.Stasiškio pasiūlymą. Prašau.

P.JAKUČIONIS. Gerbiamieji kolegos, kolegos A.Stasiškio pasiūlymas susideda iš keturių siūlymų. Tai reikėtų susitarti, ar iškart juos visus pristatyti, ar po vieną, gerbiamasis Pirmininke?

PIRMININKAS. Gal iš karto. Po to žiūrėsime, gal balsuosime dėl kiekvieno.

P.JAKUČIONIS. Siūlymas yra pateiktas 7 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktams. Ir yra siūlomi papildomi 5 ir 6 punktai. Jeigu kalbėtume dėl esmės, tai šių siūlymų esmė yra ta, kad vis dėlto reikėtų tuos visus pretendentus į kompensacijas diferencijuoti, ir čia tas diferencijavimas yra gana detalus, man atrodo, jis yra pagrįstas ir tinkamas. Taigi pirmiausia, kad būtų mokamos kompensacijos būtent patiems to turto savininkams, o tik vėliau paveldėtojams. Taip pat pirmenybę reikėtų teikti labai seniems žmonėms, daugiau kaip 75 metų, taip pat sergantiems sunkiomis ir nepagydomomis ligomis. Anksčiau buvo ir kitų kolegų tokių pasiūlymų. Taip pat 6 punktas – mirus asmeniui, turinčiam teisę į kompensaciją, išmokama tokia ribota kompensacija. Tai būtų lyg ir laidotuvių pašalpa – iki 5000 litų. Aš siūlyčiau pritarti tokiems A.Stasiškio siūlymams.

PIRMININKAS. Dėkoju. A.Butkevičius. Dėl visų keturių pasiūlymų pasakykite savo nuomonę ir komiteto išvadą.

A.BUTKEVIČIUS. Biudžeto ir finansų komitetas pasisakė prieš dėl mano jau išsakytų ankstesnių minčių, nes fiskaliniu požiūriu šiuo metu mes negalėtume įvykdyti pono A.Stasiškio pataisose keliamų reikalavimų. Taip pat noriu pabrėžti tai, kad kai kurios jo įstatymo pataisos prieštarauja Civilinio kodekso kai kuriems straipsniams. Siūlau balsuoti prieš.

PIRMININKAS. Dėkoju. Noriu paklausti, ar balsuosime dėl kiekvienos atskirai pataisos, ar dėl visų? Dėl visų. Gerai. Dar kartą tik patikslinu, kad pirmasis siūlymas dėl 7 …

A.BUTKEVIČIUS. …tai jau biudžetą peržiūrėsime. 240 mln. S.Kružinauskas jau balsavo…

PIRMININKAS. Palaukite, paklausykite. Dėl 7 straipsnio 2 dalies 3 punkto, antras pasiūlymas – dėl 4 dalies, trečias – dėl 5 punkto, o 4 – dėl 6 punkto. Dabar balsuokime. Kas už tai, kad priimtume A.N.Stasiškio pasiūlymus dėl 7 straipsnio 2 dalies 3, 4, 5 ir 6 punktų.

19 – už, 28 – prieš, susilaikė 11. Nepritarta pasiūlymams.

Svarstome G.Kniukštos pasiūlymus dėl 7 straipsnio 2 dalies 4 punkto. Nėra autoriaus. Gal M.Pronckus norėtų pristatyti? Prašom.

M.PRONCKUS. Gerbiamieji kolegos, pasiūlymas skambėtų taip: “Asmenims, sergantiems sunkiomis ligomis, įrašytomis į Sveikatos apsaugos ministerijos tvirtinamą sąrašą, sulaukusiems 85 metų, nukentėjusiems dėl stichinės nelaimės ar gaisro”. Kitaip sakant, išplėtimas žmonių sąrašo su tais pačiais pinigais. Kai kalbame dėl finansavimo, žinoma, su finansais visada buvo ir, matyt, bus sunku. Tačiau kai aš biudžeto projekte žiūriu, kad iš Privatizavimo fondo 148 mln. skiriami krašto apsaugai, tai manau, kad Lietuvoje iš tikrųjų nėra kur dėti pinigų. Ir todėl geriau reikėtų atiduoti tuos pinigus savo žmonėms. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkui. A.Butkevičius – nuomonė prieš.

A.BUTKEVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, aš noriu kai kuriems savo kolegoms paaiškinti, kad Privatizavimo fonde ateinančių metų pabaigoje bus beveik 2 mlrd., bet stabilią finansų politiką lemia ne tai, kada į rinką išleidi daug pinigų, bet tai, kaip tuos pinigus naudoji. Yra apribojimai, tokie kaip fiskalinis deficitas, kuris negali šiandien būti didesnis kaip 1,5 procento. Gerbiamasis Pronckau, tą aš jums jau ne kartą, gal dešimt kartų esu kartojęs. Jeigu ši pataisa, kad asmenims, sulaukusiems 85 metų, būtų mokama, būtų priimta, reikėtų 160 mln. litų papildomai. Taip pat Sveikatos ministerija neturi tokio sąrašo, pagal kurį būtų galima nustatyti, kas serga sunkiomis ligomis. Vyko diskusija su sveikatos ministru ir jis pabrėžė, kad jie tokio sąrašo niekada nepateiktų. Aš manau, kad reikėtų sukurti kažkokią metodiką, kurią turėtų tvirtinti Vyriausybė ir visa tai užsitęstų gana ilgą laiką. Aš manau, kad nereikia užsiiminėti populizmu, o reikia žiūrėti į realią finansinę situaciją ir į realias valstybės finansines galimybes.

PIRMININKAS. Dėkui. Balsuosime dėl G.Kniukštos pasiūlymo. Kas už tai, kad šis pasiūlymas būtų priimtas, prašau balsuoti.

20 – už, 18 – prieš, 18 susilaikė. Nepritarta. Dabar teikia pasiūlymus G.Šivickas ir A.Butkevičius, bet jiems komitetas pritarė ir dėl jų balsuoti nebereikia.

Dabar dar yra trys pasiūlymai, dėl kurių reikės dešimties Seimo narių parėmimo. B.Bradauskas teikia pasiūlymą dėl 7 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktų. Prašom pristatyti savo pasiūlymą.

B.BRADAUSKAS. Dėkoju, gerbiamasis Pirmininke. Kaip minėjo pranešėjas pristatydamas įstatymo projektą, Vyriausybė teikė tik I grupės invalidams. Paskui Seimo darbo grupė praplėtė tą ratą ir įrašė nepriklausomybės kovų savanorius, pasipriešinimo, rezistencijos dalyvius, politinius kalinius, tremtinius ir t.t. Todėl mes turime vis dėlto grįžti prie Vyriausybės siūlymo. Antras dalykas. Aš truputį išplečiu Vyriausybės pasiūlymą asmenimis, kuriems reikalingos endoprotezavimo operacijos, t.y. sąnarių. Dabar yra 16 tūkst. tokių žmonių, kurie laukia eilėje. Jie laukia apie dešimt metų, kada ateis eilė pakeisti sąnarius. Tie, kurie sirgo šiomis ligomis, matyt, žino, kad vis dėlto tai yra skausminga, ir tiek ilgai kęsti žmonėms yra labai sudėtinga. Todėl aš siūlau papildyti 3 punktą: “asmenims, kuriems reikalingos endoprotezavimo operacijos”, o išbraukti nepriklausomybės kovų karius, savanorius, pasipriešinimo dalyvius, politinius kalinius ir tremtinius. Ir štai kodėl aš siūlau tą išbraukti. Aš jums galiu trumpai pasakyti, ką jau gavo tie minėtos kategorijos žmonės. Visų pirma jie atsiėmė indėlius, gavo vienkartines išmokas, gauna atskiras politinių kalinių, tremtinių pensijas, gauna be eilės medicininį aprūpinimą ir kita. Aš manyčiau, kad čia, salėje, nėra sėdinčių, kurie juos trėmė. Aš suprantu, kad jie yra nukentėję, bet gal užteks tų lengvatų. Atsigręžkime ir į paprastą žmogų, kuriam niekada neprieina eilė ką nors gauti. Todėl aš siūlau išplėsti tais asmenimis. Noriu pasakyti, kad endoprotezavimui reikia 91 mln. kitiems metams. Bus skiriama tik 48 mln. Vadinasi, tik pusę tų lėšų. Todėl yra labai skausmingas dalykas. Išbraukus mano minėtos kategorijos asmenis, būtų galimybė išmokėti iki 2004 metų sausio 1 dienos, kadangi sutaupytume lėšų. Be to, mes ką tik priėmėme S.Kružinausko pataisą, kuri pareikalaus 245 mln. kitiems metams. Galvokime, ką darome. Priėmus šią mano pataisą, kaip tik išsilygintų šis reikalas. Todėl aš labai prašau- pagalvokite ir balsuokite už mano pataisą. Dėkoju.

PIRMININKAS. Ačiū. Dabar V.Rinkevičius. Atsiprašau, dar reikia dešimties Seimo narių, remiančių šią pataisą. Prašau pakelti rankas, kas remiate šią pataisą. Vienas, du, trys, 10 Seimo narių parėmė šias pataisas. Prašau dėl balsavimo motyvų: V.Rinkevičius – nuomonė už.

V.RINKEVIČIUS. Aš pritariu dėl endoprotezavimo operacijų, kad šiems žmonėms kompensacijas išmokėtume greičiau, ir būtent tada, kai jiems reikalinga operacija. Ir į mane kreipėsi ne vienas žmogus. Ypač tai susiję su kaimo žmonėmis, kurie materialiai labai sunkiai gyvena, eilėje jiems reikia laukti keletą metų. Kas patyrė tokias kančias, turbūt supras tuos žmones, nes jie neturi kitokių galimybių, tik gavus kompensaciją už žemę atlikti operaciją ir išsivaduoti iš kančių ir skausmų. Todėl aš pritariu. Tai nesudarytų labai daug lėšų. Biržų rajone, kiek žinau, yra tik 3, 4 žmonės, kurie tokia galimybe galėtų pasinaudoti. Siūlau balsuoti už.

PIRMININKAS. Ačiū. J.Karosas – prieš.

J.KAROSAS. Aš suprantu, kad prieštarauti tokiam pasiūlymui būtų labai nekorektiška, bet yra kita reikalo pusė. Kodėl mes išskiriame vieną ligą kaip ypatingą? Aš matau ir daugiau labai ypatingų ligų. Aš pritariu gerbiamojo kolegos pasiūlymo 2 daliai, bet aš nelaikau, kad viena liga yra ypatinga, o kitos neypatingos. Paskui, svarstant mano pasiūlymą, aš pasakysiu variantą, kuris būtų lyg ir normalesnis. O toks privilegijuotas vienos ligos iškėlimas nėra teisingas kitų žmonių, kurie taip pat kankinami ne mažiau sunkių ligų, negu šita liga, atžvilgiu.

PIRMININKAS. Noriu patikslinti, ar jūs taip pat teikiate kokį pasiūlymą? (Balsas salėje) Pone Sakalai, netrukdykite klausytis. Ar jūs teikiate pasiūlymą?

J.KAROSAS. Mano projektas yra toliau.

PIRMININKAS. Nėra.

J.KAROSAS. Kaip nėra? Yra kitas projektas.

PIRMININKAS. Teisingai, dėl kito projekto. Supratau. Dabar mes turime du B.Bradausko pasiūlymus. Aš dar noriu, kad A.Butkevičius pasakytų komiteto nuomonę. Prašom.

A.BUTKEVIČIUS. Biudžeto ir finansų komitetas svarstė jo pataisą, kuri buvo parengta pirmajam variantui, todėl buvo paprašyta, kad būtų parengtas antrasis variantas, tačiau antrasis variantas nebuvo apsvarstytas Biudžeto ir finansų komiteto posėdyje. Aš noriu pasakyti, kad šiuo metu aš nežinau, kaip išeiti iš susidariusios situacijos, kadangi pritarta ir mano ir G.Šivicko variantui, ir S.Kružinausko variantui. Jie vienas kitam prieštarauja, tačiau abiem pataisom pritarta. Aš manau, reikia daryti pertrauką ir teisininkai turi išsiaiškinti, kaip yra iš tikrųjų. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Minutę. Pagrindinio komiteto pirmininkas teigia, kad du pasiūlymai, dėl kurių balsavome, prieštarauja vienas kitam, todėl reikia skelbti šio įstatymo svarstymo pertrauką ir išsiaiškinti, ką mes čia pridarėme ir ką toliau daryti. Ar sutinkate su tokiu pasiūlymu? Šio įstatymo svarstymo pertrauka. Ar sutiktumėte, kad ir dėl lydinčių įstatymų taip pat padarytume pertrauką? Gerai. Visi 6 a, b, c įstatymai nesvarstomi, daroma jų svarstymo pertrauka.

Seimo nutarimo „Dėl pritarimo atleisti Lietuvos apeliacinio teismo teisėją“ projektas Nr.IXP-2030 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)

Darbotvarkės 7 klausimas – Seimo nutarimo “Dėl pritarimo atleisti Lietuvos apeliacinio teismo teisėją” projektas Nr.IXP-2030. Pranešėjas – Respublikos Prezidento referentas A.Perkauskas. Teikiamos visos trys nutarimo svarstymo stadijos. Pateikimas. Prašom.

A.PERKAUSKAS. Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, šių metų spalio 9 d. Prezidentas kreipėsi į Teismų tarybą prašydamas patarti dėl Apeliacinio teismo teisėjo, Civilinių bylų skyriaus pirmininko V.Valančiaus perkėlimo dirbti į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą bei skyrimo šio teismo pirmininku. Kadangi pagal Konstitucijos 115 straipsnį teisėjas atleidžiamas iš pareigų išrinkus į kitas pareigas arba perkėlus į kitą darbą, kartu Prezidentas prašė Teismų tarybos patarti ir dėl gerbiamojo V.Valančiaus atleidimo iš Apeliacinio teismo teisėjo bei šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko pareigų.

Prezidentas gavo atitinkamus Teismų tarybos patarimus ir spalio 31 d. dekretu kreipėsi į Lietuvos Respublikos Seimą prašydamas patarti dėl V.Valančiaus atleidimo iš Lietuvos apeliacinio teismo teisėjo pareigų. Kitaip tariant, kadangi teisėjas V.Valančius perkeliamas į Vyriausiąjį administracinį teismą, tam reikia pagal Konstituciją atleisti jį iš Apeliacinio teismo, o šiam veiksmui reikia Lietuvos Respublikos Seimo pritarimo.

PIRMININKAS. Ačiū. Nėra jums klausimų. Ar galėtume bendru sutarimu pritarti nutarimo projektui po pateikimo? Nėra prieštaraujančių. Pritarta. Ar sutiktumėte ypatingos skubos tvarka priimti šį nutarimą? Dėkoju. Svarstome ypatingos skubos tvarka. Nutarimas iš dviejų straipsnių.

1 straipsnis. Ar pritariame atleidimui? Ar yra norinčių kalbėti, ar galėtume priimti bendru sutarimu? Priimta.

2 straipsnis – dėl įsigaliojimo. Ar galime priimti bendru sutarimu? Ačiū. Priimtas.

Dėl viso nutarimo. Nėra norinčių kalbėti. Balsuosime, kas už tai, kad priimtume Seimo nutarimą “Dėl pritarimo atleisti Lietuvos apeliacinio teismo teisėją V.Valančių”.

Už – 51, prieš nėra, susilaikė 1. Nutarimas priimtas.

Pertrauka iki 12.00 valandos.

Pertrauka

Seimo nutarimo „Dėl Vilniaus dailės akademijos statuto patvirtinimo“ projektas Nr.IXP-1680(2*) (svarstymas)

PIRMININKAS (A.SKARDŽIUS). Tęsiame posėdį po pertraukos. Prašom registruotis, užfiksuosime pačius drausmingiausius kolegas.

Užsiregistravo 10 Seimo narių. Taip pat kviečiu visus kitus Seimo narius, esančius kabinetuose ir kitose vietose, atvykti į plenarinių posėdžių salę.

Seimo nutarimo “Dėl Vilniaus dailės akademijos statuto patvirtinimo” projektas Nr.IXP-1680. Pranešėja – Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto narė O.Babonienė. Prašom.

O.BABONIENĖ. Gerbiamieji Seimo nariai, Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas svarstė Seimo nutarimo “Dėl Vilniaus dailės akademijos statuto patvirtinimo” projektą. Buvo gauti Seimo Teisės departamento pasiūlymai, kuriems pritarta. Siūlome įstatymo projektui pritarti po svarstymo ir balsuoti už.

PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamajai pranešėjai. Pasiūlymų ir pastabų, dėl kurių mes turėtume priimti sprendimus, nėra. Ar yra norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų po svarstymo? Nėra. Ar galėtume bendru sutarimu pritarti po svarstymo šiam Seimo nutarimui? Dėkoju. Pritarta.

Vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo projektas Nr.IXP-1767(A) ES.Valstybės tarnybos įstatymo 9, 22 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-2032. Valstybės kontrolės įstatymo 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-2033 (pateikimas)

Darbotvarkės 1-9a, 1-9b ir 1-9c klausimai – Vidaus kontrolės ir vidaus audito bei lydinčių įstatymų projektai. Pranešėja – finansų ministrė D.Grybauskaitė. Mielai kviečiu pateikti šiuos projektus. Pateikimas.

D.GRYBAUSKAITĖ. Gerbiamieji Seimo nariai, pristatomas Vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo projektas bei du pakeitimai, kurie susiję su Valstybės tarnybos įstatymu ir Valstybės kontrolės įstatymo 8 straipsnio pakeitimu. Šie trys komplektu teikiami įstatymai yra labai svarbūs mūsų derybinėse pozicijose, nes 28 skyriaus “Finansų kontrolė” įsipareigojimas buvo pateikti naują įstatymą dėl vidaus audito ir Valstybės kontrolės. Taigi rengus metus (aš labai bėgau)… po metų…

PIRMININKAS. Mes labai atsiprašom ministrės, nes 6 minutėmis anksčiau pradėjome svarstyti tą klausimą.

D.GRYBAUSKAITĖ. Aš atsiprašau, turėjau anksčiau būti, aš visada anksčiau būnu, bet mane kavinėje užkalbino Seimo nariai, kurie dar neatėjo į salę.

Taigi pradžia buvo Seime. Buvo atliktas labai didelis Seimo narių ir Biudžeto ir finansų komiteto darbas, bet po derybų su Europos Sąjungos Komisija teko įsikišti ir Vyriausybei. Todėl atsirado naujas įstatymo variantas, kuris iš esmės suderintas su visomis institucijomis,taip pat ir su Europos Sąjungos biudžeto direktoratu.

Pagrindinis teikiamo įstatymo tikslas yra nustatyti vidaus ir finansų kontrolės bei vidaus audito funkcionavimo viešajame juridiniame asmenyje, kuris valdo ir naudoja valstybės ir savivaldybių turtą bei disponuoja juo, pagrindinius teisinius pagrindus, tikslus, procedūras bei viešojo juridinio asmens vadovo kompetenciją.

Siūloma, kad įstatymas įsigaliotų tik nuo 2004 m. sausio mėnesio, nes jį priėmus pirmiausia būtina padėti ne tik viešajam administratoriui, t.y. biudžetinėms įstaigoms, bet ir savivaldybėms pasiruošti šį įstatymą įgyvendinti, tai yra ir materialinės bazės sukūrimas, ir programinės įrangos. Mes dabar turime PHARE programą, per 20 savivaldybių jau šiemet bus perduota informacinė įranga ir kompiuteriai vidaus audito projektui realizuoti, kitais metais mėginsime aprūpinti visas savivaldybes. Taip pat reikia pakeisti labai daug įstatymų ir nutarimų. Be to, mūsų įsipareigojimas numato, kad nauja tvarka, kuri visiškai suderinta su Europos Sąjungos ACQUIS, įsigalios nuo mūsų narystės dienos. Todėl ir siūlome įstatymo įsigaliojimą tik nuo 2004 m. sausio mėnesio.

Norėčiau atkreipti dėmesį, kad ir Valstybės kontrolės išvadose yra labai palankiai vertinama tai, kad galų gale mes turėsime vieną įstatymą, kuris numatys ir reglamentuos tai, ką mes pradėjome pernai. Iš esmės ankstesnė Vyriausybė atskirose ministerijose jau pradėjo įdiegti vidaus audito padalinius, to nebuvo anksčiau. Dabar tas procesas gilėja ir mes matome, kad (…) darbas tiek viduje, tiek išorėje… Ir Valstybės kontrolė, ir pastabos, kurias mes gauname iš Komisijos, rodo, kad ši sritis šalyje nėra pakankama, kad būtina stiprinti tiek finansų kontrolę, tiek vidaus auditą visose žinybose. Manau, kad šis įstatymas tam bus naudingas.

Lydimųjų įstatymų pakeitimai yra techniniai. Tai būtų Valstybės tarnybos įstatymo 9 ir 22 straipsnių pakeitimas ir Valstybės kontrolės įstatymo 8 straipsnio pakeitimas. Iš karto galiu atkreipti dėmesį dėl Valstybės kontrolės įstatymo. Į jo 4 dalį įrašomas vienas žodis – “Valstybės kontrolėje įsteigta vidaus audito tarnyba”, išbraukiama “arba vyriausiasis auditorius”, turi būti “tarnyba”. O Valstybės tarnybos įstatymo 9 straipsnio 4 dalyje įrašyti du žodžiai “nustatytus kituose įstatymuose ir pareigybės aprašyme”, taip pat keičiama 22 straipsnio 3 dalis, į kurią įrašoma “vidaus audito tarnybos vadovas”. Iš esmės keičiama nedaug, tai tik techniniai pakeitimai.

PIRMININKAS. Dėkoju. Jūsų nori paklausti kolega A.Sysas. Prašom.

A.SYSAS. Ačiū, pirmininke. Gerbiamoji ministre, jūs paminėjote, kad Valstybės tarnybos įstatymo 9 ir 22 straipsniai yra grynai techniniai, aš su tuo sutinku. Bet gal jūs galėtumėte įvertinti, nes šis įstatymas jau šiek tiek veikia. 22 straipsnio 3 dalyje yra tiksliai apibrėžtos kategorijos, kurioms reikia vertinti… visai kitokios tvarkos. Ar yra gera praktika, kai mes į įstatymą įrašome normas, kurios po to, sprendžiant vienus ar kitus klausimus, gali keistis, ar įstatymui pradėjus galioti nėra problemų?

D.GRYBAUSKAITĖ. Jūs dabar norite pateikti paralelinį klausimą apie mūsų patirtį, kaip mums sekasi įgyvendinti dabar esantį Valstybės tarnybos įstatymą. Tai yra tik pradžia, todėl labai rimtų išvadų nenoriu sakyti. Kaip ir visi įstatymai, jis nėra labai paprastas, yra gana sudėtingas, bet kol kas mums jį vykdyti sekasi, o rezultatai bus šiek tiek vėliau.

PIRMININKAS. Dėkojame gerbiamajai ministrei. Jūs atsakėte į visus klausimus, daugiau niekas nenori klausti. Gerbiamieji kolegos, ar galėtume, nesant norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų, pritarti po pateikimo šiems įstatymų projektams? Ačiū. Pritarta.

Pradedame nagrinėjimo procedūrą. Įstatymo projektas Nr.IXP-1767. Pagrindiniu siūlomas Biudžeto ir finansų komitetas, papildomu – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Ar būtų kitų siūlymų? Nėra. Pritarta. Siūloma svarstyti gruodžio 3 dieną. Kitų siūlymų taip pat nėra. Šiai datai pritarta.

Projektas Nr.IXP-2032. Pagrindiniu komitetu siūlomas Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, o papildomu – Biudžeto ir finansų komitetas. Nėra kitų siūlymų. Šiam siūlymui pritarta. Siūloma svarstyti taip pat gruodžio 3 dieną. Pritarta.

Projektas Nr.IXP-2033. Pagrindiniu komitetu siūlomas Biudžeto ir finansų komitetas, papildomu – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Nėra kitų siūlymų. Pritarta. Siūloma svarstyti taip pat gruodžio 3 dieną. Baigėme nagrinėti pateikimo stadijoje šiuos įstatymų projektus.

Profesinių sąjungų įstatymo preambulės, 1, 3, 13, 14, 15, 16, 20 ir 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-2036ES (pateikimas)

Kviečiu pateikti darbotvarkės 12 klausimą – projektą Nr.IXP-2036. Tai yra eurointegracinis įstatymas. Profesinių sąjungų įstatymo preambulės, kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas. Pateikimas. Pranešėjas R.Kairelis – ministerijos sekretorius. Prašom.

R.KAIRELIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai. Teikiamo Profesinių sąjungų įstatymo pakeitimo įstatymo projekto tikslas yra suderinti šį įstatymą su Europos Sąjungos teisės reikalavimais, kurie nustato, kad kiekvienas Europos Sąjungos pilietis, dirbdamas kitoje šalyje, gali būti toje šalyje esančių profesinių sąjungų nariu ir gali būti renkamas į tų profesinių sąjungų vadovaujančius organus. Analogiška nuostata yra numatyta ir Tarptautinės darbo organizacijos konvencijoje dėl (…) laisvės ir teisės jungtis į organizacijas savo interesams ginti. Taigi yra keičiamas vienas straipsnis.

Taip pat mes suderinome šio įstatymo nuostatas su jau priimto Darbo kodekso nuostatomis ir kai kas buvo patikslinta pagal Valstybės tarnybos įstatymo nuostatas. Prašau pritarti šio įstatymo pateikimui.

PIRMININKAS. Dėkoju. Jūsų nori paklausti kolega A.Sysas. Prašom.

A.SYSAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis sekretoriau, 4 straipsnyje kalbama apie nemokamas atostogas. Aš prisimenu diskusijas, kurios buvo teikiant šio įstatymo pataisą, dėl 3 dienų. Dabar siūloma tai numatyti kolektyvinėse sutartyse. Žinant, kiek Lietuvoje kolektyvinių sutarčių, ar ši pataisa pagerins darbuotojų švietimą? Ačiū.

R.KAIRELIS. Dėkoju už klausimą. Aš manau, kad ta nuostata galėtų skatinti kurtis profesines sąjungas įmonėse, nes tokiu būdu jie galės pagerinti savo švietimo sąlygas. Manau, kad vis dėlto naujojo Darbo kodekso įsigaliojimas, kuris numato didesnes galimybes kolektyvinėms darbo sutartims įmonėse, kaip tik sudarys sąlygas plėtoti kolektyvinius darbo santykius, aktyvins ir profesines sąjungas. Ateityje, manau, tos sąlygos turėtų gerėti, bet šiuo atveju sutinku su pono A.Syso nuomone, kad profesinių sąjungų nėra daug ir kol kas būtų ribotos galimybės tuo pasinaudoti.

PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjui. Prašau išsakyti nuomones dėl balsavimo motyvų. Nėra. Ar galėtume bendru sutarimu pritarti po pateikimo šiam įstatymo projektui? Ačiū. Pritarta.

Pradedame nagrinėjimą. Pagrindiniu siūlomas Socialinių reikalų ir darbo komitetas, papildomu – Žmogaus teisių komitetas. Kitų siūlymų nėra. Pritarta šiems komitetams. Siūloma svarstyti gruodžio 3 dieną. Taip pat pritarta.

Socialinės apsaugos pagrindų įstatymo projektas Nr.IXP-2024. Darbo užmokesčio indeksavimo įstatymo projektas Nr.IXP-2025 (pateikimas)

Darbotvarkės 1-13a ir 1-13b klausimai – Socialinės apsaugos pagrindų įstatymo projektas Nr.IXP-2024 ir Darbo užmokesčio indeksavimo įstatymo projektas Nr.IXP-2025. Pateikimas.

Pateikti kviečiu R.Kairelį. Prašau, gerbiamasis pranešėjau.

R.KAIRELIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, pateikiami dviejų naujų įstatymų projektai, kuriais yra siekiama pakeisti jau yra seniai egzistuojančius Socialinio aprūpinimo pagrindų ir Gyventojų pajamų garantijų įstatymus. Šie įstatymai buvo priimti 1990 metais. Per tą laiką įvyko nemažai pasikeitimų, buvo keičiami kiti įstatymai, todėl šiuo metu jau būtų tikslinga turėti naują įstatymą.

Taigi pirmasis įstatymas, kuris teikiamas, yra faktiškai kaip skėtinis įstatymas. Jis apibrėžia mūsų socialinės apsaugos pagrindus, pačią sistemą: kaip funkcionuoja sistema, kokios mūsų žmonių teisės į socialinę apsaugą, apibrėžia taip pat ir socialines išmokas. Yra įvedama nauja socialinių išmokų bazė vietoj dabar naudojamo minimalaus gyvenimo lygio. Tai yra toks sistemiškas įstatymas, kuris turėtų tapti, kaip minėjau, skėtiniu kitiems įstatymas, reglamentuojantiems atskiras socialinės apsaugos sritis.

Dabar dėl teikiamo antrojo įstatymo. Jis numato darbo užmokesčio indeksavimo tvarką. Ši tvarka, lygiai taip pat kaip ir socialinių išmokų indeksavimo tvarka yra siejama su vartotojų kainų indekso pasikeitimu per metus. Imamas dydis nuo liepos iki liepos, ir jeigu tas indeksas viršija 4%, tokiu atveju yra pradedamas indeksavimas. Sprendimą dėl bazinės socialinės išmokos ir valstybės remiamų pajamų indeksavimo priima Seimas tvirtindamas biudžetą. Vyriausybė teikia pasiūlymus. Sprendimą dėl socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio, jo indeksavimo priima Vyriausybė. Taip pat Vyriausybė priima sprendimą dėl minimalaus mėnesinio atlyginimo indeksavimo. Darbo užmokesčio indeksavimo klausimai sprendžiami pagal darbuotojų ir darbdavių susitarimus, t.y. pagal kolektyvines sutartis, per derybas yra nusprendžiama, kokiu dydžiu turėtų būti indeksuojamas tų įmonių, organizacijų darbo užmokestis. Prašau pritarti šių įstatymų pateikimui ir svarstymui.

PIRMININKAS. Dėkoju. Jūsų norėtų paklausti trys Seimo nariai. Kolega A.Sysas. Prašau.

A.SYSAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, dėl Darbo užmokesčio indeksavimo įstatymo. Aš neklausiu, kodėl pasirinktas tiktai metų laikotarpis, nes tai yra nelogiška. Iškart pasakau, kad reikia imti nuo paskutiniojo indeksavimo. Bet mano klausimas būtų susietas su 3 straipsniu. Jeigu mes jį skaitom, tai matom, kad vienu atveju dėl indeksavimo bus nuspręsta pagal kolektyvines sutartis, apie privačių įmonių kolektyvines sutartis mes jau kalbėjome, o dėl biudžetinių įmonių tai nustatys Lietuvos Vyriausybė. Tai ar reikia šio įstatymo? Ačiū.

R.KAIRELIS. Dėkoju. Šis įstatymas, aišku, reikalingas dėl minimalaus darbo užmokesčio indeksavimo. Dabar dėl 3 straipsnio. Be abejo, tai jau yra paliekama darbuotojų ir darbdavių susitarimams. Be abejo, čia yra galimybė tartis. Gali būti taip, kad nebus sutarta dėl indeksavimo išvis ir jisai neįvyks. Bet tokia galimybė paliekama.

PIRMININKAS. Dėkoju. A.Melianas. Prašau.

A.MELIANAS. Gerbiamasis pranešėjau, norėčiau paklausti, ar iš tiesų tikslinga keisti indeksavimo koeficientą iš 1,10 į 1,04? Ar nebus taip, kad kiekvienais metais labai nedaug keisis minimalus atlyginimas ir tai iš tiesų sukels tam tikrų nepatogumų apskaičiuojant ir atlyginimus, ir panašiai darbdaviams. Taigi ar nebus daugiau iš to administracinio nuostolio nei indeksavimo naudos? Ačiū.

R.KAIRELIS. Dėkoju. Taip, šiuo metu galiojantys 10% iš tikrųjų yra nerealus infliacijos dydis, kuris praktiškai šiuo metu neveikia. Tikrai mažai tikėtina, kad infliacija per metus sudarys 10%. 4% irgi yra gana aukštas dydis, tačiau noriu pasakyti, kad tas indeksavimas bus tiktai tada, kai viršys metinius 4%, kas šiuo metu tikrai sunkiai įsivaizduojama, nebent ateityje tokia situacija susidarys ir tai bus priimama kartą per metus. Trišalė taryba svarstys indeksavimo dydį, įvertindama visas galimas pasekmes ir darbo rinkai, ir darbdaviams ir biudžeto galimybes, taigi bus diskutuojama dėl paties dydžio. Manau, bus priimami sprendimai tik pasvėrus visus už ir prieš. Bet dabar dydis yra gana nemažas ir vargu ar tai bus dažnai keičiama ta…

PIRMININKAS. Kolega P.Jakučionis. Prašau.

P.JAKUČIONIS. Dėkoju. Iš tikrųjų aš norėjau pasiaiškinti dėl tų pačių klausimų, kaip ir mano kolegos. Tačiau štai 4%, mes turbūt kitais metais arba dar po metų jau būsime Europos Sąjungoje, o ten yra nustatomi tam tikri infliacijos apribojimai, tai 3%, man atrodo, kitaip sakant, deficitui. Tai čia du klausimai. Ar vis dėlto ne per didelis tas procentas – 4% – pasirinktas? Kitas: ar tie 4% gali būti per dvejus metus pasiekti ir žmonės jaus tą, na, ir gaunantys biudžetinių įstaigų darbuotojai, ir pensininkai aiškiai jaus tą infliacijos įtaką jų gerovei, kai štai įstatymas nieko tada nepadeda?

R.KAIRELIS. Ačiū už klausimą. Iš tikrųjų čia buvo gana ilga diskusija, kokį dydį pasirinkti. Dėl 4% buvo nuspręsta po ilgų diskusijų, mes įvertinome ir Trišalės tarybos narių pasiūlymus, ir Finansų ministerijos pasiūlymus ir pasirinkome 4%. Be abejo, narystė Europos Sąjungoje nereiškia, kad mes sugebėsime taip valdyti infliaciją, jeigu jinai tokia didelė atsiras. Matyt, galima tikėtis, kad infliacija pirmaisiais metais galėtų ir šoktelėti Lietuvoje. Taigi Europos Sąjunga kategoriškai nedraudžia turėti tą infliaciją tokią ir anokią. Jinai nusistovi kiekvienoje šalyje tokia, kokia jinai yra. Be abejo, tarkime, tas įstatymas nedraudžia indeksuoti ir kitų atvejų. Čia ponas A.Sysas neminėjo, bet iš tikrųjų buvo didelė diskusija, kaip indeksuoti. Ir Trišalė taryba, t.y. profesinės sąjungos, pirmiausia siūlė indeksuoti akumuliuojant infliaciją, ta prasme iš metų į metus. Tačiau Vyriausybės buvo pasirinktas toks variantas. Daugelis Europos Sąjungos valstybių taiko tokį modelį, t.y. ima indeksaciją nuo metų iki metų, bet tai nedraudžia Seimui ar Vyriausybei priimti kitokį sprendimą, jeigu bus matyti, kad iš tikrųjų per tuos metus yra susikaupusi didesnė infliacija. Vis dėlto būtų galima priimti kokį nors sprendimą ir Vyriausybei.

PIRMININKAS. Ačiū pranešėjui, jūs atsakėte į visus Seimo narių pateiktus klausimus. Klausčiau, ar yra norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Nėra. Ar bendru sutarimu galime priimti pagrindinį ir jį lydintįjį įstatymų projektus? Ačiū. Abiem pritarta po pateikimo.

Pradedame svarstymo stadiją. Projektui Nr.IXP-2024 pagrindiniu siūlomas Socialinių reikalų ir darbo komitetas, papildomais – Žmogaus teisių komitetas bei Biudžeto ir finansų komitetas. Nėra kitų siūlymų? Pritarta. Siūloma svarstyti gruodžio 10 dieną. Taip pat nėra kitų siūlymų. Pritarta šiai svarstymo datai. Lydinčiajam projektui Nr.IXP-2025 pagrindiniu siūlomas Socialinių reikalų ir darbo komitetas, papildomu – Biudžeto ir finansų komitetas. Ar būtų kitų siūlymų? Nėra, pritarta. Siūloma svarstyti taip pat gruodžio 10 dieną. Pritarta šiai datai.

Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-2037ES (pateikimas)

Darbotvarkės 10 klausimas – Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-2037. Eurointegracinis. Pranešėjas – teisingumo ministras V.Markevičius. Pateikimas. Prašau.

V.MARKEVIČIUS. Laba diena, gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai. Teikiamas Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas yra gana didelės apimties. Pataisymai, tą pirmininkas ir pateikė, iš esmės yra derinimai su Europos Tarybos ir Europos Komisijos ekspertų praeitų metų gegužės–rugpjūčio mėnesiais atliktos mūsų Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo, kuris buvo priimtas dar 1996 m., o jo naujoji redakcija priimta 2000 m., ekspertizės rezultatais. Užsienio ekspertai iš esmės pažymėjo, kad įstatymas yra suderintas su Europos Sąjungos reikalavimais, tačiau kai kurios nuostatos turėtų būti, aš kalbu apie ankstesnį, suformuluotos tiksliau, siekiant sukurti iš tikrųjų saugią teisinę bazę, kurioje būtų aiškesnės įstatymų nuostatos duomenų subjektams ir tiems, kurie vykdys toje srityje duomenų apsaugą, taip pat ir teisingumą, t.y. teismų, vaidmuo. Taip pat niekas nepažymėjo, kad ypač svarbu yra pakankamai įtvirtinti, šiuo konkrečiu atveju imant mūsų šalį, Asmens duomenų apsaugos inspekcijos nepriklausomumą, t.y. įtvirtinti duomenų apsaugos priežiūrą vykdančios institucijos, kuri šiandien yra būtent ta inspekcija, nepriklausomumą. Tas žingsnis buvo padarytas dar šiek tiek anksčiau. Anksčiau ta inspekcija buvo prie Valdymo reformų ir savivaldybių ministerijos, likvidavus ją, prie Teisingumo ministerijos, o praėjusiais metais, jau man pradėjus dirbti teisingumo ministru, rudenį tą instituciją priskyrėme prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės. Vadovo skyrimo procedūra taip pat gana demokratiška ir (…), nes nėra (…) galimybės daryti įtaką procesams yra sudėtingos.

Kadangi akcentavau dėl Asmens duomenų apsaugos inspekcijos nepriklausomumo, tai norėčiau atkreipti dėmesį, kad teikiamo įstatymo naujoje redakcijoje ir pataisymuose, 30 straipsnyje, yra įtvirtintos nuostatos, kad jokie pareigūnai, politinės partijos, politinės visuomeninės organizacijos, kiti juridiniai ir fiziniai asmenys neturi teisės Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos valstybės tarnautojams daryti jokio politinio, ekonominio, psichologinio, socialinio spaudimo ar kitokio neteisėto poveikio. Tie veiksmai užtraukia įstatymu nustatytą atsakomybę.

Teisės departamentas pareiškė, kad projektas atitinka juridinės technikos reikalavimus, tačiau jie žada dar šiek tiek atidžiau pasižiūrėti ir lapkričio 11 dieną pateikti išvadas. Aš kalbėjau su ponu K.Virkečiu ir su kitais asmenimis, kurie skaitė ir pasirašė tą išvadą, tai jie bent jau esminių pastabų preliminariai nemato, tačiau norėtų, kadangi didelės apimties teisės aktas, atidžiau susipažinti. Tai yra savaime suprantamas noras ir, matyt, pareiga. Po mano pateikimo aš labai prašyčiau pritarti ir pradėti svarstymo procedūrą. Dėkoju.

PIRMININKAS. Dėkojame gerbiamajam pranešėjui. Jūsų niekas nenori klausti. Klausčiau, ar būtų norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Taip pat nėra. Ar galėtume bendru sutarimu pritarti po pateikimo šiam įstatymo projektui? Ačiū. Pritarta. Pradedame nagrinėjimą. Pagrindinis – Teisės ir teisėtvarkos komitetas, papildomi Informacinės visuomenės plėtros komitetas, Žmogaus teisių komitetas ir Biudžeto ir finansų komitetas. Kitų siūlymų nėra. Pritarta šiems komitetams. Siūloma svarstyti gruodžio 3 dieną. Taip pat pritarta šiai datai.

Konstitucinio Teismo įstatymo 16 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-2010 (pateikimas)

Nagrinėjame – Konstitucinio Teismo įstatymo 16 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą Nr.IXP-2010. Pateikimas. Pranešėjas – ministras V.Markevičius. Prašom.

V.MARKEVIČIUS. Ačiū, pirmininke, dar kartą. Gerbiamieji Seimo nariai, teikiamas projektas juridinės technikos prasme yra labai paprastas ir elementarus, bet šiek tiek norėčiau paaiškinti, kad šiuo metu Konstitucinio Teismo teisėjams, kaip ir bet kuriam valstybės tarnautojui, yra nustatomos 28 kalendorinių dienų trukmės apmokamos atostogos, tačiau nėra numatyta priedų kaip valstybės tarnyboje nei už stažą arba, kaip ir kitiems teisėjams, nei už ištarnautus metus. Aukščiausiojo Teismo teisėjų kasmetinių atostogų trukmę reglamentuoja to teismo statutas, kuris yra įstatymo lygmens, ir numato, kad to teismo teisėjų minimalios atostogos yra 40 dienų, o tiems, kurie turi dešimties metų teisėjo darbo stažą, paprastai jie ten tokį stažą ir turi, yra ilginamos trimis dienomis už kiekvienus po dešimt metų dirbtus metus, tačiau negali būti ilgesnės kaip 58 kalendorinės dienos. Atkreipiamas dėmesys, kad Konstitucinio Teismo teisėjai yra skiriami vienai kadencijai (antros neturi teisės turėti) devyneriems metams, todėl nesiūlome šių teisėjų darbo ir jų atostogų sieti su darbo stažu Konstituciniame Teisme, kaip tai yra nustatyta kitų teismų teisėjams. Kitų teismų teisėjams pagal priimtą š.m.sausio 24 d. Teismų įstatymą, kuris įsigaliojo gegužės 1 d., yra nustatyta, jog atostogos yra 28 kalendorinės dienos, po to gali ilgėti, priklauso nuo išdirbto stažo, bet yra ne ilgesnės kaip 42 kalendorinės dienos. Galbūt tas skaičius atostogų dienų yra paimtas kaip pagrindas Konstitucinio Teismo teisėjams.

Dar dėl pensijų. Šie klausimai taip pat aptariami 16 straipsnyje, nes yra tam tikra kolizija tarp Konstitucinio Teismo įstatymo ir Lietuvos Respublikos teisėjų valstybinių pensijų įstatymo, kuris suteikia Konstitucinio Teismo ir kitų teismų teisėjams teisę į valstybinę pensiją, o dabartiniame dabar galiojančiame Konstitucinio Teismo įstatyme nurodyta, kad šių teisėjų pensinį aprūpinimą reguliuoja tik Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymas. Todėl ir yra nurodoma, vykdomajame variante tas aiškiai matyti, kad Konstitucinio Teismo teisėjų pensinį aprūpinimą reguliuoja tiek Socialinio draudimo pensijų įstatymas, tiek, jau dabar papildomai, Valstybinių pensijų įstatymas, tiek ir Lietuvos Respublikos teisėjų valstybinių pensijų įstatymas. 16 straipsnis dar yra papildomas nauja dalimi, kad Konstitucinio Teismo teisėjui, be šiame straipsnyje nustatytų ir numatytų garantijų, taikomos ir kitos įstatymų nustatytos socialinės garantijos, kurios yra nustatomos Lietuvos Respublikos teisėjams. Kol kas yra nustatomos tiek Teismų įstatyme, tiek mano minėtame Teisėjų pensijų įstatyme. Šiuo atveju mes manome, kad yra sutvarkoma kolizija tarp kai kurių teisės aktų. Antras dalykas, nustatomos tokios pačios socialinės garantijos kaip ir kitiems teisėjams. Dėl tos priežasties labai prašyčiau po pateikimo pritarti, o jeigu kiltų kokių klausimų, tai svarstymo metu tuos dalykus išnagrinėtume. Labai ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamasis ministre, jūsų norėtų paklausti A.Sysas.

A.SYSAS. Ačiū pirmininke. Gerbiamasis ministre, kadangi jūs teikdamas šią įstatymo pataisą bandote vienodas teises suteikti visiems teisėjams, tai aš noriu paklausti, kodėl jūs neteikėte pataisų kitiems įstatymo straipsniams. Aš turiu omenyje, kad Konstitucinio Teismo teisėjai nenusišalina svarstydami bylas, kurios konkrečiai liečia juos. Jie turi nusišalinti tik tada, kai svarsto bylas, kurios liečia jų giminaičius. Tačiau teisėjai turi nusišalinti. Kada mes sulauksime tokios pataisos? Labai ačiū.

V.MARKEVIČIUS. Dėkoju už klausimą, bet tikrai negaliu atsakyti į tą klausimą, nes mes šiandien tvarkome įstatymo koliziją, kuri susijusi su kitais įstatymais ir priimtais Seimo įstatymais, o tą klausimą, kurį jūs iškėlėte, gali inicijuoti bet kuris iš jūsų arba kitas įstatymų leidybos iniciatyvos subjektas.

PIRMININKAS. Dėkojame gerbiamajam pranešėjui. Klausčiau dėl balsavimo motyvų. Ar būtų norinčių kalbėti? Tad ar galėtume bendru sutarimu pritarti po pateikimo šiam įstatymo projektui? Ačiū. Pritarta. Pradedame nagrinėjimą. Pagrindinis – Teisės ir teisėtvarkos komitetas, papildomas – Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Ar būtų kitų siūlymų? Nėra. Pritarta šiems komitetams. Siūloma svarstyti gruodžio 3 dieną. Taip pat pritarta. Baigiame šio klausimo nagrinėjimą. Dėkojame gerbiamajam ministrui.

Mokesčių administravimo įstatymo 14, 16, 17, 18, 39¹ ir 56 straipsnių pakeitimo ir papildymo, 2, 7, 22, 27 ir 29 straipsnių papildymo bei Įstatymo papildymo 6¹ straipsniu įstatymo projektas Nr.IXP-1961 (pateikimas)

Rezervinis 3 klausimas – Mokesčių administravimo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo ir kitų straipsnių papildymo bei įstatymo papildymo 6¹ straipsniu įstatymo projektas Nr.IXP-1961. Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas A.Butkevičius. Pateikimas.

A.BUTKEVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Biudžeto ir finansų komitetas buvo sudaręs darbo grupę, kuri apsvarstytų verslo atstovų ir auditorių pasiūlymus, kaip reikėtų tobulinti Mokesčių administravimo įstatymą. Ir tikrai reikia pripažinti, gal kai kada nebūti kukliam ir pasakyti, kad esam labai atviri ir tiesiog kviečiame tiek auditorius, tiek verslininkus, kurie teikia pasiūlymus, ir tuos pasiūlymus svarstome, diskutuojame. Kartu, aišku, pasikviečiame ir Finansų ministerijos specialistus, kad neatsirastų tam tikrų atskirų įstatymų pataisų nesuderinamumų arba greičiau tas įstatymo pataisas galėtume apsvarstyti. Dėl to šiandien jums teikiamos kai kurios Mokesčių administravimo įstatymo pataisos. Kaip aš minėjau, jas rengiant, svarstant dalyvavo darbo grupė, sudaryta iš 4 Seimo narių iš įvairių frakcijų. Taip pat šiame darbe dalyvavo Finansų ministerijos specialistai, viceministras V.Vasiliauskas ir kiti finansų ministerijos darbuotojai, atsakingi už mokesčių politiką Lietuvoje, taip pat dalyvavo ir auditoriai. Aš norėčiau kai kurias įstatymo pataisas labai trumpai pakomentuoti.

Pirmuoju mūsų pasiūlymu siūloma pavesti mokesčių įstatymus įgyvendinti Finansų ministerijai. Kai kuriuos mokestinių įstatymų komentarus rengdavo, kaip žinote, daugiausia Valstybinė mokesčių inspekcija ir ji būdavo už juos atsakinga. Šiuo metu mes siūlome dalį atsakomybės perkelti Finansų ministerijai. Tuos parengtus komentarus tvirtina Valstybinė mokesčių inspekcija, savaime suprantama, prisiimdama ir atsakomybę. Todėl mes siūlome Mokesčių administravimo įstatymo 14, 16, 18 ir 39¹ straipsnius papildyti 2 straipsniu bei papildyti šį įstatymą 6¹ straipsniu.

Taip pat yra numatyta atsakomybę perkelti tokioms institucijoms kaip Aplinkos apsaugos ministerija bei Lietuvos muitinė, nes jos leidžia kai kuriuos poįstatyminius aktus arba juos rengia, o mokesčių administravimą vykdo Valstybinė mokesčių inspekcija. Ir kai kada iškyla įvairių ginčų, įmonės kreipiasi į teismus, kai kada mokesčių inspektoriai arba administratoriai tiesiog būna priversti, kad teismo procesuose dalyvautų tų ministerijų atsakingi darbuotojai, kurie išleidžia tuos poįstatyminius aktus. Dėl to nesusipratimo mes siūlome patobulinti Mokesčių administravimo įstatymo 7 straipsnį.

Taip pat siūlome keisti Mokesčių administravimo įstatymo 17 straipsnį. Šiame straipsnyje šiuo metu numatyta tokia tvarka: jeigu įmonė, kuri laiku nesumokėjo dalies mokesčių dėl objektyvių arba subjektyvių veiksnių, ir atėjęs mokesčių administratorius pamatė, kad yra įsiskolinimų Valstybinei mokesčių inspekcijai, praktiškai areštuoja visas bankuose laikomas tos įmonės sąskaitas. Ir gana dažnai iš turimos informacijos pasitaiko tokių atvejų, kad areštuojama piniginė suma būna daug didesnė negu nepriemokos suma, kuri turi būti sumokėta į Mokesčių inspekcijos sąskaitą. Šia pataisa norima pakoreguoti, kad mokesčių administratorius areštą uždėtų vienai sąskaitai ir ta areštuojama pinigų suma būtų ne didesnė negu nepriemokos suma. Aišku, yra kai kurių kitų įstatymo pataisų. Jeigu bus norinčių paklausti, aš manau, paklaus. Aš pasirengęs atsakyti, taupydamas jūsų laiką.

PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamajam pranešėjui. Taupant laiką niekas nenori klausti. Turbūt svarstymo metu komitetuose iškils daugiau klausimų. Gerbiamieji kolegos, klausiu, ar būtų norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Taip pat nėra. Ar galėtume bendru sutarimu pritarti po pateikimo šiam įstatymo projektui? Ačiū. Pritarta. Siūlomas pagrindinis Biudžeto ir finansų komitetas, papildomas nenumatomas. Ar būtų norų papildomam komitetui svarstyti? Nėra. Pritarta šiam komitetui. Siūloma svarstyti lapkričio 19 dieną.

Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-1791A (pateikimas)

Dar spėsime paimti vieną papildomą klausimą – Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo pakeitimo įstatymo projektą Nr.IXP-1791. Pranešėjas – S.Lapėnas. Pateikimas. Rezervinis 4 klausimas.

S.LAPĖNAS. Gerbiamieji kolegos, pristatau įstatymo projektą, kuris parengtas pagal Pasaulinės intelektualinės nuosavybės organizacijos, tipinės šiai sričiai, skirtą ir rekomenduotą įstatymo projektą, kuriuo vadovaujantis buvo rengiami Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymai Europos šalyse.

Pagrindinės įstatymo projekto nuostatos, kad, skirtingai negu Kultūros ministerijos teiktame variante, formuluojamos teisės normos dėl rinkliavų autoriams ir gretutinių teisių subjektams nuo tuščių laikmenų bei importuojamos įrašymo, kopijavimo technikos. Pateiktame projekte išdėstyta tvarka įstatymo numatytos rinkliavos pavedamos privačioms struktūroms be pinigų paskirstymo, reglamentavimo bei atskaitymo už juos. Tai buvo siūloma Kultūros ministerijos teiktame variante. Šalims įstatymas turi suteikti teisę lygiais pagrindais ginti arba gintis nuo pareikštų pretenzijų. Tai numatoma teikiamame projekte.

Europos Tarybos direktyvos sutartys, kuriose siekiama užtikrinti autorių, gretutinių teisių subjektų teises, kartu nurodo, kad visa tai, kas sukuriama, turi būti prieinama kiekvienam žmogui, vartotojui, ypač dabar, plečiantis ir tobulėjant informacinėms technologijoms. Nė vienoje pasaulio šalyje vartotojas nėra baudžiamas. Galiojančiame įstatyme, pateiktame pakeitimų projekte numatomos nepagrįstai griežtos sankcijos vartotojams. Dėl to yra iškilę daug skaudžių problemų. Pasaulinė bendrija orientuoja efektyviai kovoti su neteisėtais kūrinių atgamintojais, o ne su vartotojais. Į tai ir atsižvelgta teikiamame projekte.

Teikiamame įstatymo projekte sprendžiamas klausimas, sukėlęs daug ginčų visose instancijose, dėl fonogramų, garso ir vaizdo įrašų transliavimo. Romos konvencijos 12 straipsnyje… pasaulinės intelektualinės nuosavybės organizacijų atlikimų ir fonogramų sutarties 15 straipsnis nustato, kad, panaudojant transliacijos komerciniais tikslais išleistus įrašus, autoriams, gretutinių teisių subjektams mokamas vienkartinis teisingas atlyginimas. Tuo pagrindu autorinių atlyginimų mokėjimai už transliacijų klausymąsi ar laidų žiūrėjimą viešose vietose nenumatomi. Teikiamo įstatymo projektas savo turiniu yra palankesnis informacinės visuomenės ugdymui ir plėtrai.

Siūlomame projekte autorių teises bei gretutines teises administruojančioms organizacijoms suteikiama tiek teisių, kiek reikia jų funkcijoms atlikti, nes ypatingų teisių joms suteikimas, didesnių negu pačiam autoriui ar gretutinių teisių subjektui, civilinius santykius daro neadekvačius. To netoleruoja tarptautinės teisės normos. Atsižvelgiant į Europos Tarybos direktyvas dėl kompiuterių programų apsaugos, JAV ir Europos valstybių teismų praktiką, šiame projekte pateikiama aiškesnė samprata apie kompiuterių programas ir jų vertinimą. Siūlomos nuostatos turėtų pašalinti sukeltas skaudžias pasekmes verslininkams, kitiems vartotojams. Teikiamame projekte atsisakoma civiliniam procesui būdingų normų, nes naujasis Civilinio proceso įstatymas numato ir intelektualinės nuosavybės ginčų sprendimo tvarką.

Projekte siūloma autoriams, kurie buvo represuoti ar po mirties reabilituoti, pratęsti autoriaus turtinių teisių galiojimo laiką po autoriaus mirties. Autoriams politiniams kaliniams, tremtiniams, turtinių teisių galiojimo laiką siūloma pratęsti įkalinimo ar buvimo tremtyje laikotarpiu. Tokia tvarka, numatyta įstatymu, yra ir kitose valstybėse.

Galų gale pati siūlomo projekto apimtis yra gerokai mažesnė už Kultūros ministerijos pasiūlyto varianto. Tai irgi šioks toks šio projekto pranašumas.

PIRMININKAS. Dėkoju. Niekas nenori klausti. Ar yra norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Norinčių nėra. Ar galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo? Ačiū. Pritarta.

Pradedame svarstymo procedūrą. Pagrindinis – Teisės ir teisėtvarkos komitetas, papildomi – Ekonomikos, Informacinės visuomenės plėtros, Žmogaus teisių ir Švietimo, mokslo ir kultūros komitetai. Pritarta. Siūloma svarstyti lapkričio 28 dieną. Taip pat pritarta.

Kviečiu Seimo Pirmininko pavaduotoją gerbiamąjį Č.Juršėną pateikti kitos savaitės darbotvarkę.

Savaitės (nuo 2002-11-11) – 2002 m. lapkričio 12 d. (antradienio) ir 14 d. (ketvirtadienio) darbotvarkių projektai

Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, mielieji kolegos, kitą savaitę mes turėtume posėdžiauti dvi dienas. Seniūnų sueigos aprobuotoje darbotvarkėje yra keletas tikrai kapitalinių dalykų. Visų pirma dvi programos: Valstybės ilgalaikės raidos strategijos projektas antradienį ir taip pat antradienį Seimo nutarimas “Dėl teisinės sistemos reformos metmenų”, tiksliau, naujos jų redakcijos. Yra net keli eurointegraciniai projektai, tarp jų ir tam tikros konvencijos, tai antradienį. Taip pat antradienį per Vyriausybės pusvalandį dar viena atskaita – STT vadovo V.Junoko ataskaita. Dėl to, kad frakcijose įvyko pasikeitimų, reikės daryti kai kuriuos mūsų Seimo struktūrose pakeitimus. Ko gero, pirmasis nutarimas būtų dėl atstovavimo Europos konvente. Tai įrašyta į rezervą.

Ir ketvirtadienis – ypatinga dvigubai ar net trigubai diena. Pirmiausia kitų metų Biudžeto įstatymo pirmasis svarstymas. Be to, matyt, pagal terminus turėtų būti interpeliacijos nagrinėjimas ir dar vienos opozicinės frakcijos darbotvarkė, t.y. kolegų liberalų darbotvarkė. Štai tokia savaitė. Seniūnų sueigoje pritarta.

PIRMININKAS. Dėkoju. Jūsų norėtų paklausti kolega G.Steponavičius. Prašom.

G.STEPONAVIČIUS. Ačiū. Gerbiamasis teikėjau ir šio klausimo pristatytojau, žvelgdamas į antradienio darbotvarkę, ar jūs nemanytumėte, kad daugiau kaip 60 tūkstančių Lietuvos piliečių, pasirašiusių po iniciatyva teikti įstatymą, nebūtų didesnė pagarba, jei šis klausimas būtų svarstomas rytiniame posėdyje?

Č.JURŠĖNAS. Prašom, čia jokia problema, nes rytiniame posėdyje yra vien priėmimai, tai galima šiek tiek pastumdyti ir galima įrašyti.

G.STEPONAVIČIUS. Piliečių vardu dėkojame.

PIRMININKAS. Kolega J.Olekas. Nesant daugiau norinčių klausti, ar galime bendru sutarimu pritarti darbotvarkei? Ačiū. Pritarta. Skelbiu pertrauką iki 13 valandos. 13 val. – Vyriausybės valanda. Dabar darbotvarkėje numatytiems klausimams nėra pranešėjų. Prašau registruotis. (Balsai salėje) Kad taip visada.

Užsiregistravo 38 Seimo nariai.

Pertrauka iki 13 val. Prašome nevėluoti ir savo dalyvavimu, ir klausimais pagerbti ministrus

Pertrauka

Vyriausybės valanda

PIRMININKAS (Č.JURŠĖNAS). Gerbiamieji ministrai, mielieji kolegos Seimo nariai, tęsiame posėdį. Dabar – Vyriausybės valanda. Pagal tradiciją pirmasis klausia E.Masiulis – opozicinės frakcijos lyderis. Prašom.

E.MASIULIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, mano klausimas turėjo būti adresuotas premjerui arba vidaus reikalų ministrui ponui J.Bernatoniui, bet nei vieno, nei kito nematau. Jeigu jie šiandien būtų Vyriausybės valandoje, prašyčiau, kad galėčiau paklausti vėliau.

PIRMININKAS. Prašom. Tai galima padaryti, išskyrus vieną atvejį, nes ministras yra išvykęs.

E.MASIULIS. O premjeras?

PIRMININKAS. Turėtų būti, bet šiuo atveju Vyriausybė valanda turi prasidėti. Jeigu jūs pageidaujate būtinai klausti jo, tada leisim. (Balsas salėje: “…premjero pareigas.”) Nežinau, ar yra Prezidento dekretas. Taigi klausia kolega A.Sysas. (Balsai salėje) Nematau seniūno, prašome duoti seniūną. Įgaliojimus raštu. A.Sysas. Prašom klausti.

A.SYSAS. Ačiū, posėdžio pirmininke, aš galiu užleisti damai.

PIRMININKAS. Prašom. A.Sysas ir rengiasi kolegė R.Juknevičienė.

A.SYSAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš norėčiau paklausti D.Grybauskaitės. Mes ką tik prieš pertraukėlę pritarėm po pateikimo įstatymui apie darbo užmokesčio indeksavimą. Kiek aš žinau, jūsų pastangų dėka ten įrašyti tokie skaičiai, kurie neatitinka mūsų makroekonominių rodiklių. Jūsų pateiktoje medžiagoje 2003–2005 m. infliacija numatoma ne didesnė kaip 3%, o į įstatymą jūs įrašote nuo liepos iki liepos mėnesio 4%, jeigu bus, tada jūs darbo užmokestį indeksuosite. Aš noriu paklausti, ar logiška pateikti viename įstatyme, kad bus galima darbo užmokestį indeksuoti, kai indeksacija viršys 4%, o jūsų pačių prognozėse trejiems metams į priekį rodote, kad indeksacija bus mažesnė nei 3%, o reikia turėti omeny, kad šiais metais yra defliacija, paskutinė indeksacija buvo 1998 m. vasario mėn. ir per tą laiką infliacija buvo tik 3,8%, ar tie skaičiai turėtų sietis? Ir ar tie, kurie įrašyti į įstatymo projektą, yra logiški? Labai ačiū.

D.GRYBAUSKAITĖ. Labai ačiū už klausimą. Viskas, kas įrašyta ir pateikta Vyriausybės, yra labai logiška. Yra tarptautiniai atskaitomybės standartai, kaip skaičiuojama infliacija, ir kada yra priimamas sprendimas indeksuoti, tik tada, kai yra įskaitomi paskutiniai 12 mėnesių. Jokių paskutinių 5, 7 ar kelintų metų indeksavimo nepraktikuojame. Tai vienas atsakymas. Trečias – dėl skirtumo. Be abejo, jeigu atlyginimai bus indeksuojami taip pat, kaip auga BVP ir auga infliacija, šalis ekonominių problemų turės iš karto. Visada atidaroma (…), todėl ir uždėtas 1 punkto atsargos rezervas.

PIRMININKAS. Ačiū. Dabar klausia R.Juknevičienė. Rengiasi E.Masiulis.

R.JUKNEVIČIENĖ. Ačiū, pone posėdžio pirmininke. Mano klausimas gal daugiau būtų buvęs skirtas ponui J.Bernatoniui, bet jo, kiek žinau, nėra, tai paprašysiu atsakyti premjerą. Pasiekė agentūrų išplatinta žinia, kad vakar rytą ties Lietuvos Baltarusijos siena buvo perduoti į Baltarusiją pabėgėliai, nelegalai, tarp kurių net 8 vaikai, iš 17 tik 3 vyrai, 6 moterys ir 8 vaikai čečėnai, kuriuos pareigūnai pagavo vakare. Kiek supratau, jie visą naktį buvo Lietuvos pusėje, o rytą buvo atiduoti atgal į Baltarusiją. Nors kiek žinau, jokios readmisijos sutarties nėra ir visada būdavo problema atiduoti nelegalus atgal šiai šaliai. Žinant, kas vyksta dabar šioje šalyje, kai pasaulis pasibaisėjęs žiūrėjo, kaip Maskvoje vyko teroristiniai įvykiai ir kokie tragiški dalykai dedasi pačioje Čečėnijoje, kai žudomos ištisos šeimos, aš nežinau, kaip jūs, premjere, galėtumėte įvertinti kaip žmogus tokį Lietuvos pareigūnų poelgį, žinant, kad Danija net nesiryžta lengva ranka atiduoti ir suaugusio žmogaus, kuris tiesiogiai dalyvauja tuose įvykiuose, o čia aštuoni vaikai!

A.M.Brazauskas. Nepainiokime politikos su realiais gyvenimo dalykais. Iš Čečėnijos daug žmonių bėgo per Lietuvą ir mes juos grąžinome atgal. Grąžinome atgal į Rusijos teritoriją. Aš manau, iš Baltarusijos jie pateks į Rusiją. Čečėnija įeina į Rusijos Federacijos sudėtį. Čečėnija nėra atskira valstybė, pripažinta pasaulio ir Lietuvos taip pat, ir aš nematau čia nieko bloga. Pirmiausia tiems vaikams nebuvo padaryta jokios žalos, nei toms šeimoms, nei tiems žmonėms. Jie gražiai ir tvarkingai buvo perduoti Baltarusijai, kaip ir priklausė tai padaryti. Jeigu Lietuva visus taip, kaip jūs kalbate, priimtų, tai šiandien pusė Lietuvos turėtų užsiimti pabėgėliais. Aš nematau jokio reikalo. Mes Baltarusijai per penkerius metus keletą kartų siūlėme pasirašyti readmisijos sutartį. Baltarusija to nedaro, todėl aš manau, kad tie veiksmai, kurie buvo atlikti, buvo teisingai atlikti ir ateityje tai taip pat turėtų būti daroma, ir mes reikalausime ir Rusijos Federacijos, ir Baltarusijos, ir naudosime visus metodus, kad būtų pasirašyta readmisijos sutartis.

PIRMININKAS. Ačiū. Dabar klausia E.Masiulis. Ruošiasi J.Olekas.

E.MASIULIS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis Ministre Pirmininke, lapkričio 5 d. vienos televizijos paskelbta žinia, kad su Vakarų Lietuvos pramonės ir finansų korporacija susijusi bendrovė 1996 m. (jau gana seniai) apmokėjo dabar jau bankrutavusiam Vakarų bankui 1994 m. vidaus reikalų ministro J.Bernatonio žmonos V.Bernatonienės paimtos paskolos dalį – 163 tūkst. litų. Iš tiesų tuometinė įstatymų bazė ir politikų veiklos skaidrumas galbūt nebuvo taip reglamentuotas, kaip šiandien, ir ta istorija yra gana sena, tačiau bet kokiu atveju mums tikrai labai rūpi, kad būtų išsiaiškinta, išanalizuota ir arba patvirtinti, arba paneigti šie faktai. Žinant, kad ministras J.Bernatonis užima tikrai svarbią poziciją jūsų Vyriausybėje bei yra vienas iš teikėjų reikalaujant nustatyti griežtesnę politikų atsakomybę ir griežtesnę politikų ataskaitą visuomenei apie savo nuveiktus darbus, jūs, kaip premjeras, kokių…

PIRMININKAS. Laikas!

E.MASIULIS. …ketinate imtis žingsnių, kad ši istorija būtų išaiškinta iki galo ir nebūtų jokio interpretavimo?

A.M.Brazauskas. Pirmiausia aš A.Brazauskas, o ne J.Bernatonis, todėl už J.Bernatonį aš nekalbėsiu ir neatsakinėsiu. Aš nemanau, kad tai yra susiję su mūsų Vyriausybės veikla ir su Vyriausybės valanda. Tai yra senas aštuonerių metų senumo reikalas. Antras dalykas, su J.Bernatoniu, kaip asmeniu ir politiku, dabartinės Vyriausybės nariu, tiesiogiai tai nėra susiję ir, aš manau, kad jūs galite pakentėti keletą dienų, kol jis grįš iš Bukarešto, ir jam tiesiai užduoti šį klausimą.

E.MASIULIS. Bet jūs, kaip premjeras, ar galite pasakyti savo poziciją?

A.M.Brazauskas. Aš, kaip premjeras, jums atsakiau.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia J.Olekas. Ruošiasi kolega R.Karbauskis.

J.OLEKAS. Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Aš norėčiau paklausti teisingumo ministro. Priimamas Amnestijos įstatymas. Aš manau, kad tai geras gestas, ypač normos, kuriose numatyta, kam gali būti pritaikyta amnestija. Vis dėlto spaudoje ir visuomenėje kyla abejonių dėl galimo padidėsiančio nusikalstamumo. Ar yra kaip nors specifiškai pasirengta, pakalbėta su savivaldybių, policijos atstovais ir kitais, kurie galėtų užsiimti tam tikra prevencija, nes daug žmonių greitai išeis iš įkalinimo įstaigų?

PIRMININKAS. Prašom. Įjungta, įjungta.

J.OLEKAS. Matyt, geras klausimas.

PIRMININKAS. Kas ten yra? Kolega!

J.OLEKAS. Opozicijos klausimams laikas baigėsi.

PIRMININKAS. Žvilgtelkite. Atsiprašom, ministre. Tada prašom prie kito mikrofono.

V.MARKEVIČIUS. Labai ačiū už klausimą. Iš tikrųjų tai yra visada gana aktuali tema, kai priimamas įstatymas dėl amnestijos. Šiandien jūs tai padarėte. Aš asmeniškai tikrai dėkingas ir kaip Malonės komisijos narys dažnai Prezidentui, kai kalbama apie tai, kad asmuo, padaręs nusikaltimą, nesvarbu, kokį, jeigu jis tikrai įkalinimo įstaigoje tinkamai elgiasi… jokiu būdu nereikia spręsti klausimo iškart apie kokį nors labai didelį laisvės atėmimo bausmės nubraukimą ar panašiai, bet bent jau parodyti tam tikrą simbolinį dėmesį tikrai reikia. Tai paskatina nuteistuosius gerai elgtis įkalinimo įstaigose, kartu parodoma, kad visuomenė jo visiškai neužmiršo nepaisant to, kad jis yra nusikaltęs tai pačiai visuomenei. Bet tam yra teismas. Jis priima nuosprendį ir pagal mūsų įstatymus skiria tam tikrą bausmę.

Dėl šio Amnestijos įstatymo aš norėčiau pasakyti, kad šiuo atveju iniciatyva buvo ne Vyriausybės. Mes davėme specialistams, ir jie padėjo sureguliuoti pačią šio įstatymo idėją, pačią mintį. Jums turbūt ir svarstymo metu buvo gana daug paaiškinta, ir diskusijų buvo daug, kaip jūs pats pasakėte, žiniasklaidoje dėl šio teisės akto. preliminariais duomenimis, per tam tikrą laikotarpį į laisvę gali išeiti tik apie 200–300 asmenų. Tai nėra tie asmenys, kurie teisti keletą kartų, tai nėra pavojingi recidyvistai, tai nėra asmenys, nuteisti už sunkius ar itin sunkius nusikaltimus. Tai yra pirmą kartą nuteisti asmenys, nepilnamečiai arba moterys, turinčios nepilnamečių vaikų. Ši, galima pavadinti, dalinė amnestija palies iš viso apie 2 tūkstančius asmenų, kuriems kažkiek bus sumažintas laisvės atėmimo laikas. Aš manyčiau, kad tai yra pozityvus dalykas.

O dėl antrosios klausimo dalies, t.y. dėl to, kaip tie asmenys adaptuosis visuomenėje, iš tikrųjų tai yra šiek tiek sudėtingesnė problema. Aš galiu pasakyti, kad, deja, tiktai šiais metais Teisingumo ministerija įsteigė pataisos darbų inspekcijas regionuose, surengė konkursus ir atrinko žmones, kurie tą darbą dirbs. Dabar užsiimame jų materialiniu aprūpinimu. Iki 2000 metų tą funkciją atliko policijos įstaigos, tiksliau, buvo tokios įstaigos kaip pataisos darbų inspekcijos. Šiuo metu tam skiriame daug dėmesio ir yra įpareigojimas su visais tais asmenimis, kurie išeis į laisvę, pabendrauti, pasikalbėti. Jau šiandien aš galiu pasidžiaugti, kad visos regioninės pataisos darbų inspekcijos nustatė gerus ryšius su darbo biržomis ir kalbasi apie tai, kaip tuos asmenis padėti įdarbinti. Bet tai yra ne vien mūsų sistemos reikalas. Tai yra ir visų socialinių darbuotojų reikalas. Plačiąja prasme aš suprantu, kad skamba keistai, bet turbūt ir visos visuomenės reikalas padėti tiems asmenims adaptuotis visuomenėje. O naujasis Bausmių vykdymo kodeksas, kuris, tikiuosi, įsigalios nuo gegužės 1 dienos, bent jau sudaro teisines prielaidas ir sąlygas tuos dalykus ateityje dar geriau įgyvendinti. Yra įvairios bausmės rūšys, kurios nėra vien tik laisvės atėmimas, o palaipsnis palengvinimas tos bausmės, tarp jų ir laisvės atėmimo. Tai irgi geras žingsnis, kuris turėtų padėti tiems asmenims adaptuotis visuomenėje. Statistika rodo, kad iš asmenų, kurie grįžta iš įkalinimo įstaigų, apie 30% (aš galiu pasakyti pagal praėjusią amnestiją, 2000 metų, ji buvo šiek tiek platesnė) grįžta atgal į įkalinimo įstaigas. Tai, aišku, labai didelis skaičius, bet tai susiję ne su tais asmenimis, kurie buvo nusižengę pirmą kartą, o su tais, kuriems buvo taikoma dalinė amnestija, t.y. sutrumpintas laisvės atėmimo laikas, jie tuo pasinaudojo, šiek tiek anksčiau išėjo. Deja, trečdalis grįžo. Tokia yra statistika. Bet aš manau, kad tie du trečdaliai, kurie nesugrįžo per tą laikotarpį, t.y. per porą metų, irgi yra gana didelis laimėjimas, taip pat ir paties amnestijos akto, t.y. Amnestijos įstatymo, mažytė dalelė galbūt pasekmės. Taigi aš jį vertinu teigiamai. Dėkoju jums už šiandien priimtą sprendimą. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia G.Steponavičius. Ruošiasi O.Babonienė.

G.STEPONAVIČIUS. Ačiū, pone pirmininke. Gerbiamasis premjere, klausimas būtų jums. Prieš keletą savaičių gana smagiai kopiau į Gedimino kalną. Bet nepaisant to aš linkęs pritarti jūsų minčiai ir pozicijai, kad keltuvo į Gedimino kalną galbūt ir reikia. Bet kyla klausimų dėl aplinkybių, kaip judama sprendimo link, įrengiant šį keltuvą ir skiriant tam lėšas.

Pirmas dalykas, Vyriausybė ne taip seniai apsisprendė avansu mokėti už šio keltuvo gamybą ir buvo sumokėta daugiau kaip 400 tūkst. litų. Viešųjų pirkimų jautrus klausimas – pirkimas iš vienintelio šaltinio. Pagaliau biudžetas dar nepatvirtintas, bet Vyriausybė jau skirsto būsimas lėšas. Todėl mano klausimas iš dviejų dalių, gerbiamasis premjere. Ar Seimui dar neskyrus lėšų kitų metų biudžete Vyriausybė perima Seimo funkcijas ir savarankiškai raiko dar neiškeptą pyragą? Ir antroji dalis, ar nemanytumėte, premjere, kad jau dabar tikslinga atsisakyti ydingos ir abejotinos praktikos leidžiant pirkimus iš vienintelio šaltinio?

PIRMININKAS. Prašom.

A.M.BRAZAUSKAS. Iš vienintelio šaltinio. Kol kas pagal teisinę mūsų sistemą Vyriausybė turi tokią prerogatyvą. Ji ja ne taip dažnai, bet naudojasi, ir iki tol, kol bus tai uždrausta įstatymu, naudosis.

Dabar dėl paties keltuvo. Žinote, kiekvienas geras siūlymas Lietuvoje sukelia neigiamą reakciją. Kai mes pradėjome statyti Valdovų rūmus kartu su jumis, aš turiu omenyje parlamentą, kai buvo priimti sprendimai ir kai mes pradėjome vykdyti Seimo sprendimus, irgi buvo tokia pati reakcija. Tas pat yra ir su keltuvu. Mes ilgai kalbėjome ir su miesto valdžia, ir su turistinėmis organizacijomis – visi vienu balsu sakė, kad iš tikrųjų toks keltuvas yra reikalingas, nes kai buvo daryta apklausa Vilniuje, paaiškėjo, kad iš 10 vilniečių tik vienas yra įkopęs į Gedimino kalną, o mes čia visi džiaugiamės, kad tai yra Lietuvos širdis, Lietuvos istorija, Lietuvos simbolis, valstybingumo simbolis ir t.t. Daug gražių žodžių buvo pasakyta šiuo klausimu. Mes nutarėme įgyvendinti tautos siekį ir tautos norą vis dėlto užlipti į šį kalną.

Kol kas nepažeisti jokie įstatymai pagal tą finansavimą, kuris numatytas šiems metams. Nebuvo kitos išeities, mes buvome priversti sumokėti avansą už šį keltuvą. Tai iš tų lėšų, kurios yra skirtos Pilių direkcijai, jokių pažeidimų nėra. Finansavimas iš vienintelio šaltinio kol kas yra Vyriausybės kompetencija. Apklaustos visos pagrindinės Europos kompanijos, kurios gamina tokio pobūdžio įrenginius. Ir jų labai nedaug. Mes suradome tik vieną, kuri daro bėginį keltuvą. Kiti yra lyniniai, trosiniai, tinkantys aukštuose kalnuose, slidžių trasose ir t.t. Buvo padaryta išvada (po ilgų apklausų, žvalgybos, surinktos informacijos), kad galim pasinaudoti tik tuo vienu. Tuo labiau kad palyginti su kitų kompanijų kai kuriais pasiūlymais tai buvo daug pigiau. Tai buvo daug pigiau.

Mes žinome, kad beveik visi komitetai kėsinasi į tuos 3 mln. litų ir mano, kad tokiu būdu galima išgelbėti ligonines, universitetus, kariuomenę, policiją ir t.t. Bet Vyriausybė vis dėlto priėmė tokį sprendimą. Aš tikiuosi, kad Vyriausybė ateityje laikysis šios nuomonės. Darbas yra pradėtas, Lietuvos valstybės 750 metų, kas nori ar nenori, vis tiek bus švenčiama. Aš manau, kad ir valstybei, ir vilniečiams, ir svečiams, ir turistams būtų labai graži dovana, jeigu šis keltuvas iš tikrųjų pradėtų dirbti liepos 5 d. – išvakarėse mūsų valstybės labai didelės šventės. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia O.Babonienė. Ruošiasi A.Kašėta.

O.BABONIENĖ. Ačiū, pirmininke. Mano klausimas aplinkos ministrui. Labai svarbu yra vaikų užimtumas tada, kai nevyksta pamokos, ypač vasaros atostogų metu. Šiuo metu yra svarstomi biudžeto projektai, visos ministerijos tam rengiasi, net penkios ministerijos turi labai rimtus planus. Taigi noriu paklausti, kokie planai jūsų ministerijoje rengiant programą vaikų užimtumui vasarą plėsti?

A.KUNDROTAS. Ačiū už klausimą. Be abejo, gal kitos penkios ministerijos, kurias minėjote, yra arčiau šių reikalų pagal savo funkcijas. Mes saugome aplinką, prižiūrime miškus ir, matyt, tiesiogiai su vaikų užimtumu nesame susiję. Bet kita vertus, mes tikrai neatsisakome ir nesikratome tų funkcijų. Pavyzdžiui, jaunųjų miško bičiulių draugija, su kuria yra daug dirbama, t.y. nemažai vaikų įtraukiama į įvairius renginius. Pagal išgales tikrai paremiame įvairius renginius vasarą, įvairias stovyklas, ar supažindiname su įvairiomis gamtos vertybėmis ir panašiai.

Atskiros tokios programos mes neturime savo biudžete, artimiausiu metu nenumatome jos rengti, bet, kaip minėjau, pagal savo išgales dalyvaujame tuose procesuose. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia A.Kašėta. Prašom. Ruošiasi kolega R.Sedlickas.

A.KAŠĖTA. Mano klausimas turėjo būti skirtas socialinių reikalų ministrei, tačiau kadangi jos nėra, tai galbūt aš tada bendro pobūdžio klausimą ta tema pateiksiu Vyriausybės vadovui.

Prieš kurį laiką kilo teisinė kolizija dėl nukentėjusių asmenų valstybinės pensijos mokėjimo buvusių represinių struktūrų, okupacinių struktūrų darbuotojams. Kiek žinau, buvo žodinis sutarimas, kad kol Seime nebus priimta pataisa, kuri sugrąžins į savo vietą šią problemą, nebus imta mokėti tokių pensijų. Tačiau, deja, savo paskutinę darbo dieną “Sodros” vadovas pasirašė įsakymą, pagal kurį vėl atnaujintas nukentėjusių asmenų valstybinių pensijų mokėjimas buvusių represinių struktūrų darbuotojams.

Kaip jūs, kaip premjeras, vertinate tokį žemesnės grandies vadovo sprendimą, ar jis buvo derintas su Vyriausybe, ir ar tikrai nereikėjo laukti, kol Seime bus priimtas sprendimas? Juo labiau kad projektas, kaip minėjau, įregistruotas ir įtrauktas į darbų programą.

A.M.BRAZAUSKAS. Visų pirma jūs vartojate terminą “okupacinių struktūrų darbuotojams”. Aš pasakyčiau kitaip. Tai yra kovotojų su fašizmu ir nacionalsocializmu pensijos. Pirmiausia reikėtų taip įvardyti. O jūs įvardijate kitaip šiuos žmones – okupacinių struktūrų darbuotojai. Visas pasaulis, pradedant Prancūzija, kuri galbūt mažiausiai nukentėjo Antrojo pasaulinio karo metu (didelė valstybė), gerbia ir gerbs tuos žmones, kurie kovojo su XX a. siaubu – fašizmu ir nacionalsocializmu. Lietuva kažkokia keista valstybė, kuri mano, kad visa Europa ir žmonija kovoja su Dahau ir žmonių naikinimu, žydų genocidu, o Lietuvoje kažkodėl nereikia pagerbti šių žmonių. Tai čia ideologiniu požiūriu.

Kalbėdamas apie praktinį, galiu pasakyti, mes tą klausimą apsvarstysime ir jums asmeniškai atsakysime raštu, kodėl buvo priimtas toks sprendimas.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia kolega R.Sedlickas. Ruošiasi J.Korenka. Prašom.

R.A.SEDLICKAS. Mano klausimas buvo parengtas ponui J.Bernatoniui, bet gal ponas Ministras Pirmininkas šiek tiek galėtų atsakyti. Tas klausimas yra daugiau apie policijos reformą. Jau seniai buvo kalbama apie policijos reformą ir net gana gilią Krašto apsaugos ministerijos reformą, kurios metu būtų keičiama gana nemažai aukščiausių pareigūnų. Tas visuomet sukelia tų pačių pareigūnų priešpriešą, tada kuriami visokie, net dirbtini skandalai, pavyzdžiui, pono Laudansko. Tai visuomet yra kova su inercija. Jau seniai buvo kalbėta apie atestaciją, rotaciją, būtinus reikalavimus dėl mokslo, net naujo mąstymo įdiegimą į tą sistemą, kuri, daugelio nuomone, visai nepasikeitus per paskutiniuosius dešimt metų. Aš žinau, kad ponas J.Bernatonis mėgino šį tą padaryti. Ar galėtumėte pasakyti, kokia kryptimi visa tai eina?

A.M.BRAZAUSKAS. Kadangi jūs pavartojote žodį “šiek tiek”, tai jums galiu tik šiek tiek ir atsakyti. Kodėl šiek tiek? Todėl, kad jūsų klausimas, labai atsiprašau, nesuformuluotas. Aš net nežinau, ką atsakyti į šį jūsų pareiškimą. Jeigu dėl reformų, tai iš tikrųjų yra įvykdyta labai daug reformų. Labai daug. Jeigu būtų ministras J.Bernatonis, jis galbūt jums konkrečiau atsakytų.

Aš norėčiau pasakyti apie paskutinįjį įvykį. Mes pasiūlėme įstatymo projektą. Tiesa, jis Vyriausybės dar nėra visiškai aprobuotas, bet mes sulaukėme Seimo komiteto, na, sakyčiau, liguistos reakcijos. Ne tik Seimo, bet taip pat ir Prezidentūros ten, kur mes iš tikrųjų siūlome padaryti kai kurias reformas dėl pavaldumo klausimų, laipsnių klausimų, kas yra įvesta visoje Europoje. Aš tiesiog stebiuosi, kad kai kurie Seimo nariai ir komitetas, kuris tuo užsiima, tai sutiko su durtuvais, t.y. eina prieš reformas. Mes norime policiją padaryti civilizuota, europine policija, ir jau daug ką nuveikėme.

Jeigu iki šiol policija buvo įvelta į vieną mišrainę su visa vidaus reikalų sistema, tai dabar yra visiškai aišku, kad Policijos departamentas yra savarankiškas vienetas, kuris ir atsako, kuris ir vykdo savo kadrų, personalo politiką, kuris turi tvarkyti savo finansus, paskirstyti juos atskiriems sektoriams. Daugelis dalykų yra padaryta priartinant policiją prie europinio lygio. Mes privalome tai daryti ir yra toks reikalas tai daryti. Aš negalėčiau konkretizuoti daugiau, bet prašyčiau Vyriausybės vardu, kad tas įstatymo projektas, kuris gali artimiausiu laiku ateiti į Seimą, būtų dėmesingai priimtas, o ne taip, kaip iki šiol a priori neigiamos tos reformos, tos Vyriausybės pastangos, kurias mes pastaruoju metu, ypač vidaus reikalų ministro J.Bernatonio iniciatyva, siūlome, kad kai kurie teisės aktai turi būti čia, mūsų parlamente, priimti.

PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia J.Korenka. Prašom, kolega. Ruošiasi P.Vilkas arba K.Rimšelis.

J.KORENKA. Dėkoju, gerbiamasis pirmininke. Mano klausimas būtų finansų ministrei. Gerbiamoji ministre, kaip žinote, mes priėmėme Valstybės tarnybos įstatymą. Šiandien yra įdomi, net keistoka situacija, kai ministerijose, o ypač savivaldybėse kalbama apie atlyginimų kėlimą. Jūs žinote situaciją, kad kai kuriose savivaldybėse nuo liepos 1 dienos tai jau pradėta vykdyti, o kai kurios rengiasi tam nuo kitų metų sausio 1 dienos. Tam, suprantu, reikės nemažai lėšų. Kokia būtų jūsų pozicija? Ačiū.

D.GRYBAUSKAITĖ. Ačiū už klausimą. Atsakymas, kad svajoti niekam nedraudžiama. Jeigu rimtai, Seime yra pateikta ministro J.Bernatonio pataisa, pagal kurią bus įvedamas mažinimo koeficientas, ir viskas tik pagal asignavimus. Kelti atlyginimus dėl tarnybos niekam nėra numatyta. Jeigu didėja ministerijų užmokesčio fondas, tai didėja iš esmės dėl papildomų etatų atsiradimo vykdant europinius įsipareigojimus, o savivaldybės sau gali leisti improvizuoti tik pagal savo biudžetinius asignavimus, arba jeigu užsidirba daugiau. Jokių papildomų išlaidų dėl Valstybės tarnybos įstatymo atsiradimo nebus ir nėra numatoma.

PIRMININKAS. Ačiū. P.Vilko nematau. Tada K.Rimšelis. K.Rimšelis. Prašom, kolega. Ruošiasi J.Razma.

K.RIMŠELIS. Ačiū, pirmininke. Norėjau paklausti susisiekimo ministrą apie Susisiekimo ministerijos apklausą dėl greičio ribojimo miestuose. Ta apklausa padalijo pėsčiuosius ir vairuotojus kaip tautą per pusę, t.y. 52% pasisakė, kad reikia sumažinti greitį, 48% pasisakė, kad nereikia to daryti. Kaip bus atsižvelgta į tokius rezultatus, manant, kad už greičio sumažinimą balsavo pėstieji ir namisėdos, kurie nevaikšto, nes važiuojančių vairuotojų negalėjo apklausti? Ar nemanoma apklausti, pavyzdžiui, pėsčiuosius dėl greičio apribojimo, pavyzdžiui, lėktuvų, malūnsparnių, visokių oro susisiekimo priemonių? Kaip bus tai įvertinta?

PIRMININKAS. Prašom. Jeigu jūsų vietoje mikrofonas iš tikrųjų neveikia, tada labai prašau prie ministro A.Valionio. Prašom.

Z.BALČYTIS. Labai ačiū. Iš tikrųjų šis klausimas jau įvykių centre beveik visą mėnesį. Manau, mūsų visuomenė turi tam tikrą problemėlę, apie kurią kiekvienas gali diskutuoti iš bendro išsilavinimo.

Dėl apklausos. Mes ne kartą esame pareiškę, kad tai nėra Susisiekimo ministerijos apklausa, bet Susisiekimo ministerijos užsakyta “Vilmorus” apklausa. Oficialiai tai yra institucija, kuri užsiima tokia veikla. Aš nenorėčiau sutikti, kad visuomenė yra padalyta dvi dalis.

Pati apklausa visuomet suskirsto žmones į tam tikras grupes, kai vieni pritaria, kiti nepritaria. Dabartinė apklausa nustebino visus. Jeigu atvirai, ir mane, kaip susisiekimo ministrą, nes aš tikėjausi visiškai kitokių rezultatų. Maniau, kad mūsų visuomenė dar gyvena galbūt 1995 metų, 1997 metų lygiu, kai už greičio mažinimą pasisakė tiktai 37%. Vadinasi, visuomenėje yra įvykę tam tikri pokyčiai, kurie aiškiai rodo, kas labiausiai bijo, kad būtų sužeistas arba nukentėjęs eismo įvykiuose ir kas labiausiai nukenčia. Aišku, kad nukenčia pėstieji, mes tai turime turbūt visi pripažinti. 60 km/val. greičiu važiuojant, aš manau, kad pėstysis visada daugiau nukenčia ir logiška, kad pėsčiųjų didesnis procentas buvo už greičio mažinimą.

Toliau būtų galima iš tikrųjų labai daug kalbėti, nes aš pats domėjausi ir apklausos rezultatais, ir tam tikra Europos ir kitų pasaulio valstybių patirtimi. Aš jau praėjusį kartą minėjau ir šiandien noriu pakartoti, kad iš 33 Europos valstybių, tik 8 valstybėse yra 60 km/val. greitis. Tai yra Ukraina, Baltarusija, Lietuva, Slovėnija, Moldavija ir kitos valstybės, o tokiose kaip Šveicarija, Vokietija greitis iki 50 km/val. sumažintas jau nuo 1983 metų, kai kur nuo 1994 metų. Iš tikrųjų mes nepulsime taip beatodairiškai nuo sausio 1 dienos mėginti įvesti tą greitį. Aš manau, kad bus siūlyta Vyriausybei priimti sprendimą nuo kitų metų rugsėjo mėnesio. Mes dar kiekvienas galėsime vienaip ar kitaip įsigilinti į šį reikalą, tačiau aiškiai matyti, yra ir paskaičiavimai, ir tam tikri tyrimų rezultatai kitose valstybėse, kad tokio greičio įvedimas iš esmės duoda patį didžiausią rezultatą mažinant žuvusių skaičių dėl eismo įvykių keliuose. Šie rezultatai patvirtino vieną tokį dalyką. Kai žmonėms buvo užduotas klausimas, vis dėlto dėl ko, jūs manote, dažniausiai įvyksta eismo įvykiai. Pirmiausia buvo pabrėžta mūsų kultūra prie vairo, esame labai nekultūringi vairuotojai. Antroje vietoje – per didelis greitis. Trečioje vietoje buvo kelių būklė ir t.t. Taigi šie rezultatai iš esmės yra tokie, į kokius, aš manau, ir mes turime įsiklausyti. Į mano, kaip susisiekimo ministro, funkcijas įeina rūpintis kiekvieno žmogaus gyvybe. Tai daro ir Europos Sąjunga, ji skatina mus, net yra griežti Europos Sąjungos direktyviniai reikalavimai. Aš manau, kad po rugsėjo mėnesio mes iš tikrųjų galėsime daryti galbūt platesnius apibendrinimus, kai analizuosime žuvusiųjų skaičių eismo įvykiuose, ypač miestuose. Greičio sumažinimas nėra tiesioginis, kad jį šiandien sumažiname 50 km/val. ir visur taip bus. Mes paskaičiavome. Vilniaus mieste yra šimtas ženklų, kur greitis yra 50 km/val., sumažinama. Pagal mūsų reikalavimus taip pat surengta apklausa. Visos valstybės institucijos yra susimažinusios greitį apie savo įstaigas. Apie Seimą yra 40, prie Vyriausybės irgi yra mažesnis greitis. Prie visų įstaigų taip pat yra mažesnis greitis. Vadinasi, mes visi savimi rūpinamės taip, kaip ir priklauso rūpintis.

Dabar dėl tų ženklų. Vilniaus mieste yra šimtas ženklų. Mokyklų visoje Respublikoje yra keturi tūkstančiai. Norint sumažinti greitį iki 50 km/val., o jūs, aš manau, sutiksite, kad prie mokyklų turi būti sumažintas, reikia iš abiejų pusių pastatyti po ženklą. Vadinasi, reikia aštuonių tūkstančių ženklų. Remiantis ekonominiais ir finansiniais skaičiavimais, šis variantas irgi, man atrodo, yra visiškai logiškas ir pagrindžiamas.

Aš dar galėčiau šia tema kalbėti valandą, gal pusantros, nes iš tikrųjų ji yra labai įdomi. Aš ir pats, kol nebuvau susipažinęs su visa objektyvia informacija, buvau visiškai kitos nuomonės, bet šiandien esu įsitikinęs, kad šis sprendimas bus teisingas. Mes ateityje labai greitai jį pamiršime, kaip kažkada pamiršome saugos diržus, kaip esame šiandien pamiršę artimųjų šviesų klausimą, kaip šiandien beveik 90% žmonių yra už žieminių padangų įvedimą. Tai tiek būtų šiuo klausimu. Ačiū.

K.RIMŠELIS. Ačiū, ministre. Aš tik trumpai norėčiau pasakyti…

PIRMININKAS. Prašom.

K.RIMŠELIS. …kad pirmas žmogus buvo užmuštas (fiksuota istorijoje) automobilio, važiavusio 19 km/val. greičiu. Gal sumažintas… (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, dėmesio!

Z.BALČYTIS. Tiktai neaišku, ar lėktuve, ar… Autoįvykyje, nes jūs paminėjote ir lėktuvus, malūnsparnius. Sakau, gal… Ne? (Balsas iš salės) Gerai. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerai. Ačiū. Dar bus galimybės pasiaiškinti. Dabar klausia J.Razma. Prašom, kolega. Ruošiasi S.Lapėnas. J.Razma. Prašom.

J.RAZMA. Dar kartą norėčiau grįžti prie amnestijos klausimo dėl vieno jo specifinio aspekto kreipdamasis į sveikatos apsaugos ministrą. Mat tarp tų, kuriuos palies amnestija, turbūt bus (aš taip galiu prognozuoti) bent keliasdešimt Alytaus pataisos darbų kolonijos gyventojų, kurių nemaža dalis, kaip žinome, turi ŽIV. Norėčiau teirautis, kaip yra pasirengta jų grįžimui į visuomenę, net nesvarbu, ar jie išeis dėl amnestijos, ar šiaip pasibaigus skirtos bausmės terminui? Ar yra numatoma bent šiek tiek didinti reikiamų vaistų kompensavimą ir kitaip rengiamasi jų integracijai į visuomenę suteikiant psichoterapinę pagalbą, nes, manau, visuomenė yra gana susirūpinusi, yra nuogąstavimų, ar jie nekeršys dėl to, kad jiems taip atsitiko, ir panašiai?

K.R.DOBROVOLSKIS. Ačiū už klausimą.

PIRMININKAS. Prašom.

K.R.DOBROVOLSKIS. Noriu pasakyti, kad jeigu kalbėtume konkrečiai apie Alytaus, tai yra griežtojo režimo ir ten amnestija turbūt nepasieks. Pirmas dalykas.

Kitas dalykas dėl visų kitų grįžimo. Taip, yra galvojama ir šiais metais Privalomojo sveikatos draudimo taryba jau svarstė klausimą, kiek reikėtų kompensuoti ar nekompensuoti vaistų jų gydymui. Buvo susirinkusios įvairios visuomeninės organizacijos, ligonių asociacijos, visuomeninės nevyriausybinės organizacijos, kurios pareiškė labai griežtą protestą, kad jokiu būdu jiems nereikėtų kompensuoti, nes tai yra liga, nesusijusi tiesiogiai, bet būtent susijusi su blogu gyvenimo būdu. Tačiau vis tiek Privalomojo sveikatos draudimo taryba svarstė ir nutarė, kad šiais metais reikėtų skirti 1 mln. 500 tūkst. litų jų gydymo vaistams kompensuoti, būtent susirgusiems AIDS gydyti. Taigi tam yra rengiamasi. Tačiau iškilo tam tikrų problemų. Kai išeinama iš įkalinimo įstaigos, jeigu pats žmogus nenorės, mes negalėsime sužinoti, ar jis serga šia liga, ar neserga. Prievartinio diagnozės nustatymo ir gydymo nėra. Vadinasi, turime tiktai laukti jų pačių geranoriškumo, kad jie pasakytų, kur jie išėję, kuriame rajone ar mieste apsigyveno, tada kreiptis į gydymo įstaigą. Priklausomybės ligų centrai yra informuoti, jie tai žino. Jeigu tik kas kreipsis, tam yra rengiamasi. Būtent, kaip minėjau, jų gydymui, vaistų kompensavimui skiriamos lėšos. Tačiau problema bus nemaža, nes tai susiję ir su tuo, kad tai yra tokie duomenys, kokius žmogus nori skelbia, nori – ne. Tai yra susiję su žmogaus teisėmis.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia kolega S.Lapėnas. Ruošiasi G.Kirkilas.

S.LAPĖNAS. Klausimą norėčiau skirti finansų ministrei ir būtent kalbėti apie individualiąsias įmones. Gerbiamoji ministre, norėčiau išgirsti jūsų nuomonę apie tai, kad šiuo metu Vilniuje likviduojama 1715 individualių įmonių, Klaipėdoje per 550 įmonių. Masinis reiškinys visoje Lietuvoje. Koks jūsų požiūris į šį masinį procesą ir kaip, jūsų manymu, tai atsilieps biudžeto įplaukoms ir padidėjusioms išmokoms dėl to, kad šie žmonės ateis prie kasos langelių prašyti įvairiausių pašalpų, bedarbio ir t.t?

PIRMININKAS. Prašom.

D.Grybauskaitė. Klausimas nėra toks paprastas, vienareikšmiškas, nebūtinai tai atves į eiles pašalpoms. Tai, kad dalis individualių įmonių vis dėlto dingsta ir atsiranda kitos verslo rūšys, nėra toks blogas procesas. Pajamų iš šios veiklos gauname labai menkai, turės jungtis ir kurtis į akcines bendroves arba užsiimti kita veikla, įstatymai tai numato. Procesas nėra toks blogas, kaip gali atrodyti iš pirmo žvilgsnio.

S.LAPĖNAS. Gerbiamoji ministre, norėčiau patikslinti. Klaipėdoje 4 įmonės pakeitė statusą, 550 įmonių užsidarė. Tai nėra lygiaverčiai procesai, kad įmonės pasirenka kitą veiklos formą.

D.GRYBAUSKAITĖ. Žinote, jeigu nesugeba išlaikyti, tai didelis klausimas, ar jos veikė apskritai, ar buvo tik įregistruotos ir buvo vadinamosios šešėlinės struktūros. Nieko blogo, manau, toks paviešinimas. Procesai yra objektyvūs, taip ir turėtų judėti.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia G.Kirkilas. Prašom. Ruošiasi E.Savickas. Prašom. G.Kirkilas.

G.KIRKILAS. Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Aš norėčiau kreiptis į Vyriausybės narius ir pasveikinti juos su sėkminga Vyriausybės veikla, nes mes tai pamirštame. Iš tikrųjų yra didelis bendrojo vidaus produkto augimas, ko gero, vienas didžiausių pastaruoju metu. Ir apskritai šiame regione per metus dvigubai padidėjo interneto vartotojų, didėja pensijos, geresnis biudžeto surinkimas, negu buvo prieš tai. Norėčiau pasveikinti šią Vyriausybę, kuri sėkmingai baigė derybas su Europos Sąjunga, gerokai paspartinusi šias derybas. Tikiuosi, kad taip ir bus. Tai čia tik pradžiai.

Norėčiau paklausti sveikatos ministro. Gerbiamasis ministre, lygiai po savaitės jums čia teks turbūt ilgiau pabūti, nes, jūs žinote, antrą kartą svarstoma politizuota interpeliacija. Man šiek tiek gėda už mūsų opozicijos kolegas, kurie pasiduoda farmacininkų spaudimui ir teikia šią interpeliaciją. Kartais girdžiu kolegas, kurie labai piktinasi korupcija ir kitais dalykais, ir man net šiek tiek gėda.

PIRMININKAS. Prašom klausti.

G.KIRKILAS. Aš ne to norėčiau paklausti. Norėčiau paklausti, ar kompensuojamųjų vaistų tvarkos nereikia pakeisti iš principo? Ateityje ji vis tiek turės tą patį spaudimą. Farmacininkai vis tiek norės didesnių pelnų. Galbūt iš principo reikėtų keisti, kad tai nebūtų nutaikyta šiuo atveju į jus ar į kitą ministrą. Čia nėra ribų, turėtų būti kokia nors kita sistema. Ar negalvojama pakeisti tą sistemą? Gal reikia tą sistemą pakeisti bendru visų politinių partijų sutarimu, nes ateityje tai bus visiems aktualu. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, klausimui – minutė, atsakymui – dvi minutės. Prašom.

K.R.DOBROVOLSKIS. Ačiū už klausimą. Jis labai svarbus ir aktualus, nes susijęs su trečdaliu visų mūsų turimų pinigų. Tai yra labai svarbi problema, ypač dabar, kai plečiamas ambulatorinis ligų gydymas. Galiu pasakyti, kad vaistų kompensavimui, kaip yra nustatytos kvotos, jos faktiškai turės likti, kaip yra kiekvienoje valstybėje. Kiek yra pinigų, tiek pinigų ir paskirstoma sveikatos priežiūros įstaigoms. Tai yra ne gydymui vaistais, bet vaistams kompensuoti. Šiuo metu yra kompensuojama pagal vaistų sąrašą. Siūloma pakeisti ir kompensuoti pagal ligas, tai yra pagal ligų diagnostikos ir gydymo kriterijus arba metodikas. Jau parengta dešimt metodikų. Šį mėnesį kolegijos posėdyje bus patvirtinta dar 20 metodikų. Kitais metais turėsime 30 metodikų, kurios apims 95% visų kompensuojamųjų vaistų. Tada reikės rimtai svarstyti, ar pereiti nuo sąrašo prie metodikų. Tada būtų panaikintas sąrašas, kuris galbūt buvo sudarytas ir nelabai tvarkingai, pagrįstas farmakoekonominiu efektu. Dabartiniais mūsų skaičiavimais, tai reikalaus apie 150 mln. papildomų pinigų. Norėtųsi, kad tiek lėšų nereikėtų. Vis tiek tvarka, kuri parodytų, kiek galima išleisti lėšų, turės būti parengta. Tas įsakymas dėl kompensuojamųjų vaistų išrašymo tvarkos, kuris buvo paduotas į teismą (4 punktai iš 13 panaikinti), lieka galioti. Po to įsakymo jau yra parengti to įsakymo pakeitimai, bet apie juos niekas nekalba. Dabar dar rengiami nauji pakeitimai, rengiama nauja tvarka. Visą laiką stengiamasi tobulinti, kad kuo mažiau liktų plyšių nubyrėti pinigams į šonus, o tie pinigai liktų tik sveikatos apsaugai.

Jeigu bus tvarka, tai, aišku, padidės ir atlyginimai medicinos darbuotojams, ir pagerės tvarka ligoninėse. Gydyti ligoninėse tam, kad gautume daugiau vaistų, mes vis pabrėžiame, bet niekas neatkreipia dėmesį, kad yra ligoninėms parengta tokia programa, (…) programa, pagal kurią iš Jungtinių Amerikos Valstijų galėtume gauti vaistus, mokėdami tik 10% jų kainos. Tai yra labai didelė programa, kurios nelabai nori farmacininkai, nes jų pajamos šiek tiek mažės. Tačiau vis tiek turime eiti ta kryptimi, kad kuo daugiau suteiktume paslaugų pacientams ir kuo daugiau turėtume pinigų vaistams ambulatoriniam gydymui.

Visi šie dalykai yra aptariami. Jau surengėme tris gyventojų apklausas. 10 metodikų rengė daugiau kaip 100 specialistų. Dabar rengs grupė žmonių, ne ministerija parengs, o grupė žmonių, kurie dirba su pacientais, su pacientų grupėmis ir atitinkamomis ligomis.

Tam, kad išvengtume korupcijos apraiškų, mes labai rimtai konsultuojamės su Didžiosios Britanijos specialiųjų tarnybų specialistais, kurie dirba sveikatos sistemoje. Kitą savaitę vėl jie atvažiuoja su savo patarimais dėl informacinės sistemos ir įvairių priemonių. Tas priemones jau pradėjome taikyti ir matome, kad jos pradėjo duoti efektą. Ačiū už klausimą.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia E.Savickas – paskutinysis užsiregistravęs.

E.SAVICKAS. Norėčiau paklausti finansų ministrę. Kokia situacija šiuo metu dėl PVM sugrąžinimo “Vilniaus prekybai”? Gal galėtumėte pakomentuoti? Ar yra žinoma, kas dar pasinaudojo PVM mokesčio įstatymo netobulumu?

D.GRYBAUSKAITĖ. Dėkoju. 1998 metais buvo pasinaudota “Vilniaus prekybos”, daugiau duomenų dar neturime. Atrodo, yra mažų transakcijų Klaipėdoje ir Kaune, kurios siekia tiktai kelis šimtus tūkstančių litų. Dabar Mokesčių inspekcija atlieka tyrimą. Dabar negaliu pasakyti, ar užskaita jau prasidėjo. Bet po to, kai Mokesčių inspekcija ir mes gavome prokuratūros išvadas, nėra jokių juridinių priežasčių, kad Mokesčių inspekcijos padarytas sprendimas neįsigaliotų. Noriu pasakyti, kad yra, kiek man žinoma, Mokesčių inspekcijos dokumentuose susitarta ir pasirašyta, kad tai būtų daroma ne vienkartinė išmoka, o pamažu, per 2,5 metų užskaitų pavidalu. Jeigu tai ir prasidėjo, tai galėjo būti suma tik 3–4 mln. litų.

PIRMININKAS. Ačiū. Ir dar V.Landsbergis. Prašom.

V.LANDSBERGIS. Ačiū, pirmininke. Aš noriu paklausti čia esančių Vyriausybės vadovų ar kitų pareigūnų, kurie darė sprendimą dėl čečėnų grupės su moterimis ir vaikais, perėjusių sieną, jau esančių Lietuvoje, išsiuntimo atgal į Rytus, kurie turbūt bus toliau siunčiami į Rusiją. O Rusijoje čečėnams dabar labai nesaldu. Jie yra persekiojami dėl tautybės, nekalbant apie tai, kas vyksta pačioje Čečėnijos Respublikoje, kur jau daug metų žūsta civiliai gyventojai, ir jokio tyrimo, dėl ko ir kas juos nužudė.

Jeigu buvo daromas sprendimas grynai formaliai, kad Čečėnijos Respublika… Aš nežinau, ar jie iš ten, ar jie iš kitų Rusijos vietų, kur irgi gyvena čečėnai, bet kad jie turi būti būtinai grąžinami į Rusiją, net jeigu jie prašosi politinio prieglobsčio… Gal tos moterys nesuvokia, kad jos turi paprašyti politinio prieglobsčio, tada jau veikia įstatymas. Bet turi būti ir koks nors žmoniškumo įstatymas, juk mes žinome padėtį. Aš nežinau, ar kas nors, prisimenant praeitį prieš keliolika metų, būtų laimingas, jeigu jo vaikai, perėję kur nors Sovietų Sąjungos-Suomijos sieną…

PIRMININKAS. Prašom klausti.

V.LANDSBERGIS. Aš sakau, ar būtų kas nors laimingas, jeigu jo vaikai, perėję Sovietų Sąjungos-Suomijos sieną, būtų tuometinės satelitinės Suomijos grąžinami į Sovietų Sąjungą? Čia Lietuva per daug panašiai atrodo, ir tai neturėtų mums patikti. Ar jie prašė politinio prieglobsčio ir kas padarė sprendimą juos grąžinti atgal?

A.M.BRAZAUSKAS. Pirmiausia Čečėnija yra Rusijos Federacijos sudėtinė dalis ir jūs turbūt negalite paneigti šito fakto. Aš taip pat negaliu to paneigti. Tai yra faktas. Tie Rusijos Federacijos piliečiai neprašė politinio prieglobsčio, todėl jie, kaip ir šimtai kitų čečėnų ir kitų tautybių žmonių, buvo grąžinami. Aš pačioje šios valandos pradžioje kalbėjau apie tai (jūsų nebuvo, pone Landsbergi), tad man belieka tik pakartoti dar kartą tą patį. Tai buvo nelegalai, mes stengėmės kiek galima geriau, sakyčiau, išspręsti šitą nelegalų klausimą, mes labai daug tūkstančių esame grąžinę į įvairias valstybes, ne tik į Rusiją. Aš manau, kad nehumaniškai nebuvo pasielgta. Rusijos Federaciją lyginti su Tarybų Sąjunga, aš manau, jau ne laikas ir ne vieta, seniai praėjo šitie laikai. Aš nematau jokio ryšio tarp Tarybų Sąjungos ir Rusijos Federacijos, mūsų kaimyninės valstybės, politikos. Aš įvertinu ir jūsų, ir savo pastangas palaikyti gerus kaimyninius santykius su šia valstybe.

Vis dėlto aš manau, kad nebuvo padarytas joks nusižengimas. Įstatymai yra įstatymai, tvarka yra tvarka, ir jos privalo laikytis visos valdžios institucijos. Buvo pasielgta, mūsų supratimu, teisingai.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis premjere. Prieš baigdamas Vyriausybės valandą ir rytinį Seimo posėdį, noriu pranešti, kad mes turime svečių iš broliškos Estijos – parlamento (…) atstovus (…) ir (…) Pasveikinkime juos. (Plojimai) Ačiū. Dar kartą dėkoju premjerui, ministrėms, ministrams ir visiems kolegoms Seimo nariams.

Rytinis posėdis baigtas.

Vakariniame, primenu, opozicinės Konservatorių frakcijos darbotvarkė. Gero apetito.