Trisdešimtasis (306) posėdis
2002 m. lapkričio 5 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas Č.JURŠĖNAS ir Seimo Pirmininko pavaduotojas V.P.ANDRIUKAITIS

Asmenų, atlikusių būtinąją karinę tarnybą sovietinėje armijoje 1979-1989 metais Afganistane, teisinio statuso įstatymo projektas Nr.IXP-1973. Valstybinių pensijų įstatymo 11 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-1974. Sveikatos draudimo įstatymo 5 ir 9 straipsnių papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-1975 (pateikimas)

PIRMININKAS (Č.JURŠĖNAS). Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, mielieji svečiai, pradedame Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. lapkričio 5 d. vakarinį plenarinį posėdį. Ir entuziastai kviečiami registruotis. Prašom. Tik registracija. Pradėsime taip, kaip numatyta, nuo 2-1 kompleksinio klausimo, tai yra nuo Asmenų, atlikusių būtinąją karinę tarnybą sovietinėje armijoje 1979–1989 metais Afganistane, teisinio statuso įstatymo projekto ir dviejų kartu teikiamų įstatymų projektų. Pranešėjas – Seimo narys J.Sabatauskas. Pateikimo stadija. Ir dar tik protokolui pasakysiu, kad projektų registracijos Nr.IXP-1973, Nr.IXP-1974 ir Nr.IXP-1975. Prašom.

J.SABATAUSKAS. Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, teikiu jums įstatymų projektus, kuriuos parengiau ne aš. Jų autorius yra mūsų buvęs kolega amžinąjį atilsį R.Ruzas. Jis tiesiog nespėjo jų pasirašyti. Noriu pasakyti, kad mano funkcija buvo tik užregistruoti, aš tikrai nekeičiau nė vieno žodžio. Poreikis tą padaryti yra pagal Teisės departamento pastabas. Bet aš manau, kad po pateikimo stadijos, svarstymo metu, bus galima tą padaryti, patobulinti.

Problema yra tokia. Nors jau praėjo daugiau kaip 10 metų, kai mes turime nepriklausomą valstybę, mūsų valstybė iki šiol nėra apibrėžusi teisinio statuso tų mūsų piliečių, kurie ne savo valia 1979–1989 metų laikotarpiu buvo nusiųsti į Afganistaną ir ten turėjo kariauti ne už savo valstybę, ne savo valstybės piliečių interesus gindami. Tame procese dalyvavo apie 5 tūkst. mūsų piliečių. Tokių asmenų statuso apibrėžimas yra didelė problema.

Atsižvelgiant į tai, kad valstybės pareiga yra rūpintis savo piliečiais, siekiama, kad mūsų Respublikos piliečiams ir asmenims, nuolat gyvenantiems Lietuvoje, kurie tokiu laikotarpiu būtinąją tarnybą atliko sovietinėje armijoje, būtent Afganistane, būtų pripažįstamas Afganistano karo dalyvių teisinis statusas. Atitinkamai pagal tai po to galbūt būtų nustatomos socialinės garantijos.

Iš karto galiu pasakyti, kaip jau užsiminiau, kad yra Teisės departamento išvados, į kurias nekreipti dėmesio tikrai negalima. Manyčiau, kad į tai būtų galima atsižvelgti svarstymo stadijoje. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamasis kolega, jūsų niekas nenori klausti. Gal tada visi kartu išties be balsavimo galime nutarti, kad pritariame po pateikimo, kartu ir pagerbdami mūsų kolegos atminimą? Pritarta.

Toliau, gerbiamieji kolegos. Seimo seniūnų sueiga siūlo, kad pagrindinį įstatymo projektą nagrinėtų Socialinių reikalų ir darbo komitetas, antrąjį, t.y. Valstybinių pensijų įstatymą, – taip pat Socialinių reikalų ir darbo komitetas, o Sveikatos draudimo įstatymo papildymo įstatymo projektą kaip pagrindinis nagrinėtų Sveikatos reikalų komitetas. Sutinkame? Ir papildomas visais trimis atvejais būtų Biudžeto ir finansų komitetas, plius pirmajam, arba pagrindiniam, įstatymui kaip papildomi būtų Žmogaus teisių komitetas ir Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Sutinkame? Ačiū. Ir siūlymas, kad šį klausimą toliau nagrinėtume po Naujųjų metų.

Patiems stropiausiems, kurie susirinko į vakarinio posėdžio pradžią, preliminariai noriu pasakyti, kad mums vis tiek po Naujųjų metų, t.y. apie sausio 13 d., reikės susirinkti ar į pratęstą sesiją, ar į neeilinę. Ir antrą kartą reikės rinktis vasario 24–26 dienomis. Bus Prezidento prisaikdinimas ir kiti būtini pagal Konstituciją klausimai.

Aš siūlau toliau svarstyti sausio mėnesį. Sutinkame? Ačiū. Kolega E.Klumbys. Na, po Naujųjų metų. Prašom. Gal kolega E.Klumbys konkrečiau pasakys. Prašom.

E.KLUMBYS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš norėčiau pasakyti dėl paskutinio įstatymo, kuris yra susijęs su Sveikatos draudimo įstatymo keitimu. Kadangi šiuo metu, aš žinau, Sveikatos reikalų komitetas svarsto naują Sveikatos draudimo įstatymo projektą, galbūt būtų galima šią pataisą, kuri siūloma, inkorporuoti priėmus protokolinį sprendimą ir nelaukti sausio mėnesio.

PIRMININKAS. Prašom. Galima pagrindinį įstatymą nagrinėti vėliau, o dėl šito Sveikatos reikalų komiteto valia paimti ir pridurti, pridėti ar, kaip jūs sakote, inkorporuoti. Man atrodo, kad pagal stenogramą Sveikatos reikalų komitetas apsispręs. Taigi pirmasis klausimas išspręstas.

Gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-1624(3*) (svarstymo tęsinys)

Tada imamės antrojo kompleksinio klausimo, tiksliau, to klausimo, kurį mes jau nagrinėjome rytiniame posėdyje. Kviečiu gerbiamąją kolegę I.Degutienę. Kol ji ateis, dar kartą registruojamės. Prašom.

I.DEGUTIENĖ. Galima?

PIRMININKAS. Minutėlę, tuojau užsiregistruosime ir tada tarsimės toliau. Jeigu aš tiksliai prisimenu tai, kas buvo priešpiet, tai mes apsisprendėme dėl J.Veselkos pataisų. Dabar S.Burbienės. Bet tada tamstai teks, matyt, jai ir atstovauti.

I.DEGUTIENĖ. Gerai.

PIRMININKAS. Minutėlę, dabar užsiregistravo jau 44 Seimo nariai. Gerbiamieji kolegos, dabar vėl imame svarstyti Gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymo pakeitimo įstatymo projektą. Kolegė I.Burbienė tribūnoje, oi, atsiprašau, I.Degutienė tribūnoje, o S.Burbienės nėra, bet ji už abi.

I.DEGUTIENĖ. Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš pirmiausia pateiksiu kolegės S.Burbienės pasiūlymus. Gerbiamoji Sigita siūlo 4 straipsnio 1 dalį papildyti 4 punktu: “Gyvena avariniuose namuose ir nėra galimybių tokias gyvenamąsias patalpas parduoti kaina, už kurią būtų įgytos kitos atitinkamo ploto gyvenamosios patalpos toje gyvenamoje vietoje”. Aš norėčiau pakomentuoti, kad avarinių namų (…) projekte numatyta 60% ir didesnis nusidėvėjimas, t.y. labai konkrečiai apibrėžta, todėl komitete bendru sutarimu buvo nepritarta šiam S.Burbienės pasiūlymui.

PIRMININKAS. Kolegos, dėmesio! Nematau, kad kas remtų. Gal galime bendru sutarimu pritarti komiteto išvadai? Sutinkame? Ačiū.

I.DEGUTIENĖ. Antras pasiūlymas. Pritarta.

PIRMININKAS. Dabar antra pataisa yra priimta, todėl nereferuokite. Pritarta. Gerai. Tada imamės trečios pataisos, kuriai nepritarta.

I.DEGUTIENĖ. Trečia pataisa, nepritarta. 12 straipsnio 1 dalies 7 punkte po žodžių “nenori susigrąžinti” siūloma įrašyti žodį “natūra” ir šį punktą išdėstyti pagal tai, kaip aš dabar sakiau. Tačiau aš noriu pasakyti, kad, pasitarus su įstatymo rengėjais ir autoriais ir dar kartą apsvarsčius komitete, buvo nuspręsta 12 straipsnio 7 ir 8 punktus sujungti, todėl mes nepritarėme S.Burbienės norui 7 punkte po žodžių “nenori susigrąžinti” įrašyti žodį “natūra”.

Dabar 12 straipsnio 7 punktas skamba taip: “Taip pat atvejais, kuriuos numato Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas ir/ar kiti teisės aktai, susiję su šio įstatymo įgyvendinimu”. Tai yra daug platesnė sąvoka ir daug daugiau apimanti, todėl mes, kaip minėjau, sujungę du punktus, 7 ir 8, nepritarėme ponios S.Burbienės siūlymui.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, nematau, kad kas norėtų kalbėti ar už, ar prieš. Gal irgi galime bendru sutarimu priimti pagrindinio komiteto poziciją? Sutinkame?

Ačiū. Dabar vėl lyg ir vienai pataisai pritarta. Tada penktoji pataisa.

I.DEGUTIENĖ. Taip, penktoji pataisa. Siūlome papildyti įstatymą nuostatomis, kuriose būtų nurodytos vieno šeimos asmens maksimalios pajamos, kurias gaunant suteikiama valstybės parama. Mes norime atkreipti dėmesį, kodėl komitetas nepritarė. Turi būti įvertintos ne tik pajamos, bet ir turtas. Šiuo metu visuotinio pajamų ir turto deklaravimo dar nėra. Ta problema bus tikrai sudėtinga, kol nebus visų Lietuvos gyventojų visuotinio pajamų ir turto deklaravimo. Todėl šiuo metu, manome, tikslinga nustatyti tai įstatymo lydimųjų aktų tvarka, kaip ir siūlė Vyriausybė.

PIRMININKAS. Vėlgi nematau, kad kas nors norėtų kalbėti. Galim pritarti komiteto pozicijai? Ačiū, pritarta.

Šeštoji pataisa.

I.DEGUTIENĖ. Įstatymo projekte, ponia Sigita sako, nėra aiškios nuostatos, kuri leistų gavusiems socialinį būstą pretenduoti į lengvatinį kreditą, jei vėliau jų pajamos išaugtų iki nustatyto lygio. Taigi reikėtų, kad žmogus, nepajėgiantis gauti komercinio kredito, neliktų visą gyvenimą socialiniam būste. Mes nepritariam išsakytoms mintims, nes projekte nenumatyti apribojimai tiems asmenims, kurie nuomoja socialinį būstą, jie pagal įstatymą turi puikias galimybes gauti kreditą valstybės remiamam būstui įsigyti. Taigi gal ne visai tiksliai buvo suprastas įstatymo projektas.

PIRMININKAS. Nematau norinčių kalbėti. Vėl gal galim pritarti komiteto pozicijai? Ačiū. Dabar I.Degutienė atstovavo ir S.Burbienei. Ko gero, teks atstovauti ir J.Razmai. Sutinkate? Prašom.

I.DEGUTIENĖ. Sutinku. Na, J.Razmos pasiūlymai yra šiek tiek panašūs į Seimo nario J.Veselkos. Pirmasis, t.y. 2 straipsnio 5 dalies išdėstymas, kad jauna šeima – šeima, kurioje bent vienas iš sutuoktinių yra ne vyresnis kaip 35 metai. Toliau, kaip projekte.

PIRMININKAS. Vieną minutę, gerbiamoji pranešėja. Tokiu atveju, jeigu mes jau vienąsyk esame apsisprendę, antrąkart jau neišeina balsuoti, tas atkrenta. O antroji pataisa?

I.DEGUTIENĖ. Antroji pataisa. Siūloma išbraukti 12 straipsnio 1 dalies 8 punktą. Ponia S.Burbienė siūlė išbraukti 7 punktą. Aš dar kartą kartoju, kad dabar projekte 7 ir 8 punktai sujungti ir performuluoti. Todėl mes nepritariam siūlymui išbraukti 8 punktą.

PIRMININKAS. Galime pritarti komiteto išvadai? Pritarta.

Dabar, atrodo, kolegos A.Vazbio pasiūlymas. Jis pats yra. Vieną minutę, gerbiamoji pranešėja. Kolega A.Vazbys. Prašom motyvuoti.

A.VAZBYS. Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamieji kolegos, tikrai, manau, yra labai protingas pasiūlymas, todėl siūlau įsiklausyti į jį. Jo esmė yra ta, kad galimybė gauti valstybės paramą būtų siejama tik su asmens turtu ir pajamomis, neatsižvelgiant į jo anksčiau turėtą arba turimą būstą. To pasiūlymo esmė yra ta, kad šiuo atveju šiame įstatyme turėtas būstas yra, mano galva, fetišizuojamas ir daromas svarbesniu negu kitos turto rūšys. Ir tokiu atveju, tarkime, šeima, turėjusi ar kitu būdu įgijusi turtą Varėnoje ar Kėdainiuose, ar dar kur nors, gyvendama, dirbdama Vilniuje, nors to turto vertė būtų 10 ar 15 tūkst. Lt, jau praranda galimybę į valstybės paramą. Mano galva, tai yra neteisinga ir nesprendžia būsto įsigijimo problemų. Tuo tarpu turto dydis viską išsprendžia. Jeigu iš tikrųjų to turėto būsto vertė yra pakankamo dydžio, kas leidžia šeimai įsigyti pačiai būstą be valstybės paramos, tai galiojanti to įstatymo redakcija ir taip išspręstų tą problemą. O šiuo atveju dėl to turėjimo, aš žinau labai daug atvejų, kai, kaip jau ir minėjau, šeimos, turėjusios menkavertį būstą, praranda bet kokią galimybę pretenduoti į valstybės paramą, nepaisant to, kad tai yra tikrai simbolinės sumos, kurios yra to turėto būsto vertė. Todėl siūlau tokią pataisą. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamoji pranešėja, jūsų pozicija.

I.DEGUTIENĖ. Komitetas šiam siūlymui nepritarė, nes įstatymo esmė yra ta, kad tai valstybės parama būstui įsigyti ar išsinuomoti. Kai valstybė įsikiša į šį procesą, tai ir lemia tas garantijas tiems žmonėms, kurie šiandien neturi tiek lėšų, kad galėtų įsigyti patys be valstybės paramos būstą. Todėl šiuo įstatymu numatoma remti įsigyjančius tik pirmąjį tinkamą būstą. Tai yra pažymėta projekto straipsnio 1 dalyje. Dėl šių priežasčių ir buvo nepritarta pono A.Vazbio siūlymui, kai jis siūlo pakeisti.

PIRMININKAS. Ačiū. Ar kolega reikalauja balsuoti? Gerai. Nematau, kad kas remtų. Taigi iškart tada registruojamės ir balsuojame. Registruojamės ir balsuojame už kolegos A.Vazbio pataisą, kuriai pagrindinis komitetas nepritaria.

Už – 25, prieš – 5 ir 20 susilaikė. Teks perbalsuoti. Kolegos, prašom susikaupti. Dar kartą balsuosime dėl kolegos A.Vazbio siūlymo, kuriam pagrindinis komitetas nepritaria. Dėmesio, registruojamės ir balsuojam.

Už – 21, prieš – 3, 22 susilaikė. Nepritarta. Prašom toliau, atrodo, yra kolegos V.Kvietkausko siūlymas.

I.DEGUTIENĖ. Taip.

PIRMININKAS. Prašom. Aš nematau paties pranešėjo. Taip, jūs dar vienam Seimo nariui turėsit atstovauti. Prašom.

I.DEGUTIENĖ. Siūlo pakeisti patį įstatymo pavadinimą, išdėstant “Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti, pritaikyti ar išnuomoti įstatymas”. Na, tada galima būtų… Iš tiesų tam komitetas nepritarė. Galima būtų – “rekonstruoti, renovuoti”. Tai išties, na, tiesiog pailgina patį pavadinimą, nes žodžių “įsigyti” ir “išnuomoti” pakanka turbūt tam pavadinime. Todėl komiteto nuomonė buvo, kad plėsti pavadinimo neverta, o tekste galima į tas sąvokas atsižvelgti.

PIRMININKAS. Ačiū. Nematau, kad kas norėtų kalbėti. Tai gal galim pritarti pagrindinio komiteto išvadai? Galim? Ačiū. 2…

I.DEGUTIENĖ. 2 straipsnis iš esmės yra tęsinys to, kas buvo pavadinime. Antrajame skirsnyje siūlo įrašyti “parama būstui įsigyti arba pritaikyti”. Valstybės parama būstui įsigyti apima ir būsto pritaikymą, buvo tartasi su specialistais, todėl komitetas nepritaria šiam siūlymui.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, tai kartu ir šitai, matyt, bendru sutarimu nepritariam? Ačiū.

Trečiasis siūlymas.

I.DEGUTIENĖ. Toliau yra trečiasis, ketvirtasis, penktasis, šeštasis, septintasis siūlymai. Iš esmės tai yra pono V.Kvietkausko siūlymas, kad valstybės parama būstui įsigyti būtų pritaikoma nemokamai arba apmokant iš valstybės biudžeto lėšų žmonėms su negalia. Taigi pirmuoju atveju – antrojo skirsnio 3 straipsnio 2 dalyje – siūlo: “Valstybės parama būstui pritaikyti teikiama apmokant iš valstybės biudžeto lėšų būsto pritaikymą I arba II grupių invalidams arba šeimoms, kuriose yra I arba II grupės invalidai arba vaikas invalidas, kuriems invalidumą nustatančios institucijos pateikia išvadas dėl būsto pritaikymo, kredito draudimo įmokas ar jų dalį padengiant būsto pritaikymo kredito dalį…”

Iš esmės tai yra perteklinė nuostata, todėl nepritarėme. Toliau iš esmės pritardami ketvirtam siūlymui, kurį teikia Seimo narys V.Kvietkauskas, redaguojame 4 straipsnio 1 punktą ir 1 dalį papildome 4 punktu, tada visos tos sąvokos ir idėja, apie kurią iš pradžių kalbėjau, atsispindi 4 straipsnio 1 dalies 4 punkte.

PIRMININKAS. Gerbiamoji pranešėja, jeigu galima, formuluočiau taip. Ar galime iš dalies pritarti kolegos V.Kvietkausko siūlymams taip, kaip suformulavo pagrindinio komiteto pranešėja? Galime sutikti ar reikia dėl kiekvieno dalyko balsuoti? Galime sutikti, kad iš dalies pritariame taip, kaip suformuluota? Ačiū. Šis klausimas irgi išspręstas.

Yra komitetų, t.y. papildomų komitetų, kai kurių siūlymų, kuriems pagrindinis komitetas nepritarė. Ekonomikos komiteto vienam ar dviem siūlymams pritarta… Nevisiškai. Prašom. Gal jūs pasakykite.

I.DEGUTIENĖ. Iš dalies pritarta Ekonomikos komiteto siūlymui – “pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui su komiteto pastabomis ir pasiūlymais”. Jau mes svarstėme iš pradžių, kad mes nepritarėme Ekonomikos komiteto nario J.Veselkos pasiūlymams…

PIRMININKAS. Tai čia klausimas išspręstas.

I.DEGUTIENĖ. Taip, šitas išspręstas.

PIRMININKAS. Lieka paskutinis, trečias.

I.DEGUTIENĖ. Mes nepritarėme siūlymui, nes siūlo, kad prašymo pateikimo metu būtų nustatyta, kad būtų vyresnis kaip 35 metai arba ne vyresnis kaip 35 metai. Iš esmės yra perteklinis prašymas arba papildymas, nes eilių valstybės paramai būstui įsigyti savivaldybėse nebebus. Todėl toks termino nustatymas prašymo pateikimo momentu neturi prasmės.

PIRMININKAS. Nematau norinčių kalbėti. Galime sutikti su pagrindinio komiteto išvada? Ačiū. Dabar Jaunimo ir sporto reikalų komisijos… Čia iš dalies pritarta. Ir vėl J.Veselkos siūlymai.

I.DEGUTIENĖ. Mes juos svarstėme.

PIRMININKAS. Taip. Atrodo, čia viskas.

I.DEGUTIENĖ. Taip.

PIRMININKAS. Toliau Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Antras siūlymas, kur yra nepritarta.

I.DEGUTIENĖ. Antras siūlymas – “pagrindiniam komitetui tobulinti įstatymo projektą, atsižvelgiant į Teisės departamento bei komiteto išvadą bei šiuos pasiūlymus”. Čia iš dalies pritarėme, t.y. atsižvelgėme į Teisės departamento siūlymus. Toliau, antro siūlymo 1 ir 2 papunkčiuose detalizuojama ir rašoma “registruojami savivaldybės administracijoje”, buvo “vykdomoji institucija”. Komitetas tam nepritarė, nes manome, kad detalizuoti netikslinga. Savivaldybė jau pati nuspręs, kurioje konkrečiai vietoje, ar administracijoje, ar kuriame nors skyriuje bus tas savivaldybės registras. Svarbiausia, kad yra nurodyta vykdomoji institucija, o ji jau detalizuos, kurioje vietoje. Todėl komitetas siūlo nepritarti.

PIRMININKAS. Ačiū. Vėl nematau norinčių kalbėti. Ar galime pritarti pagrindinio komiteto išvadai? Galime pritarti? Ačiū.

Ir paskutinio Biudžeto ir finansų komiteto. Atrodo, jau čia pats komiteto pirmininkas pasakė, kad neformuluoja to dalyko.

I.DEGUTIENĖ. Taip.

PIRMININKAS. Ačiū. Irgi susitarta. Vadinasi, visos pastabos. Gerbiamoji pranešėja, aš daugiau neturiu. Ačiū. Ačiū, gerbiamoji pranešėja, iš tikrųjų buvo nemažai pastabų, bet bendromis pastangomis susidorojome.

Gerbiamieji kolegos, ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų, ar galime pritarti po svarstymo? Ačiū.

Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo įgyvendinimo įstatymo projektas Nr.IXP-1625(2*) (svarstymas)

Gerbiamoji pranešėja, aš labai atsiprašau. O tas antrasis projektas – Valstybės paramos būstui įsigyti įgyvendinimo įstatymo projektas? Čia, man atrodo, nėra jokių pastabų, bet vis tiek jūs turite tarti žodį.

I.DEGUTIENĖ. Socialinių reikalų ir darbo komitetas buvo pagrindinis dėl Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo įgyvendinimo įstatymo projekto. Komiteto sprendimas – pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui. Į Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto, Biudžeto ir finansų komiteto, Jaunimo ir sporto reikalų komisijos pastabas atsižvelgta ir bendru sutarimu buvo pritarta įstatymo projektui.

PIRMININKAS. Dėkoju. Buvo papildomi komitetai, bet išvadą pateikė tiktai Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Išvada tokia: pritarti įstatymo projektui, balsavimo rezultatai: bendru sutarimu už. Taigi galime laikyti, kad ir pagrindinis, ir papildomi komitetai pritarė. Pastabų nėra. Ar galime pritarti po svarstymo, nes nematau norinčių kalbėti? Galime pritarti? Pritarta. Ačiū.

Viršijome grafiką. 16 valandą turėtų gerbiamasis V.Jankauskas pas mus apsilankyti ir atsakyti į klausimus. Dabar siūlau imti kurį nors iš vėlesnių klausimų, t.y. iš Administracinių teisės pažeidimų kodekso pataisų paketo. Ar kolega R.Šukys galėtų kalbėti bent jau dėl 2-5g ir 2-5d? Visur yra svarstymo stadija. Prašom.

Administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio pakeitimo ir 173 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-1644(2*) (svarstymas)

R.ŠUKYS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos Seimo nariai, norėčiau pateikti Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadą dėl Administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio pakeitimo ir 173 straipsnio papildymo įstatymo projekto Nr.IXP-1644(2).

Komitetas šį įstatymo projektą apsvarstė 2002 m. spalio 17 dieną. Pritarė komiteto patobulintam įstatymo projektui, atsižvelgė į pastabas, kurias komitetas apsvarstė. Siūlyčiau pritarti tokiai komiteto išvadai.

PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamasis pranešėjau, gal jūs prisėskite, toli neikite, nes turi pasakyti žodį papildomų komitetų atstovai ir po to nagrinėsime kai kurias pastabas. Socialinių reikalų ir darbo komiteto vardu kuris kolega norėtų? Vėl I.Degutienė. Prašom, kolege, už visas ir už visus. (Balsai salėje) Pažiūrėsime, gal ir svarstytinas klausimas. Čia yra projektas Nr.IXP-1644. Socialinių reikalų ir darbo komitetas buvo papildomas. Kol jūs eisite, galiu pasakyti, kad komitetas (jau radote?), kad komitetas siūlo pagrindiniam komitetui patobulinti įstatymo projektą atsižvelgiant į kai kurias pastabas. Tai jau už jus pasakiau. Dar yra vienas komitetas, t.y. Žmogaus teisių komitetas, turėtų kalbėti M.Bastys.

M.BASTYS. Dėkoju, gerbiamasis pirmininke. Žmogaus teisių komitetas svarstė įstatymo projektą Nr.IXP-1644. Šiam įstatymo projektui iš esmės pritarė ir siūlė pagrindiniam komitetui atsižvelgus į Seimo narių V.Rinkevičiaus ir V.Mačerniaus siūlymą numatyti baudos darbdaviams ir jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį žemesnę apatinę ribą, t.y. 1 tūkst. litų. Tokiam siūlymui buvo pritarta bendru sutarimu. Dėkui.

PIRMININKAS. Dėkoju. Komitetų visi atstovai kalbėjo. Dabar dar kartą kolega R.Šukys dėl kai kurių pastabų, konkrečiai dėl kolegų Seimo narių V.Rinkevičiaus ir V.Mačerniaus siūlymų, kuriems, atrodo, pagrindinis komitetas nepritarė. Prašom, gerbiamasis…

R.ŠUKYS. Iš tiesų mūsų komitetas svarstė šiuos pasiūlymus. Pasiūlymų esmė yra kodekso 41³ straipsnio baudų dydžių korekcija. Šiuo atveju komitetas nepritarė dėl tokių motyvų. Aš atkreipčiau dėmesį, kad anksčiau galiojo įstatymo nuostata, kad bauda yra už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį yra po 20 tūkstančių. Dabartiniu metu yra keičiama sankcija: 1 dalyje mažinama nuo 3 iki 10 tūkst., 2 dalyje, kurioje taip pat buvo 20 tūkst. už kiekvieną dirbantį, dabar yra keičiama nuo 10 iki 20 tūkst. litų. Kolegos Seimo nariai siūlo numatyti atitinkamai tokias sankcijas: 1 dalyje – nuo 1 iki 5 tūkst., o kitoje dalyje – nuo 5 tūkst. iki 10 tūkstančių.

Komitetas nepritarė štai dėl kokių priežasčių. Iš esmės projekte sankcijos jau yra ir taip liberalizuojamos. Antras dalykas. Jeigu pažiūrėtume, kaip vyksta tas nelegalaus darbo procesas ir kokie pinigai, arba kokios sumos, šiuo atveju gali padėti apsispręsti darbdaviui, ar pažeisti, ar ne, arba, sakykim, kas yra reali atsakomybė, tai iš tikrųjų, tarkim, pasiūlyta sankcija nuo 1 tūkst. litų… Iš esmės darbdavys ją sutaupo, arba uždirba, per vieną mėnesį, jeigu skaičiuotume socialinio draudimo įmokas, tokį mažesnį atlyginimo dydį, jeigu vokelyje duoda grynais. Matyt, tai nelabai drausmintų darbdavius. Ta prasme, buvo pasirinkta, kad vis dėlto sankcija šiuo atveju liberalizuojama, bet ne tiek, kiek siūlo kolegos. Vis dėlto paliekamos realios sankcijos, kad tikrai atsakomybė būtų reali, jeigu tas nelegalus darbas bus tokio pobūdžio pažeidimas. Todėl buvo neatsižvelgta.

PIRMININKAS. Ar iš autorių kas nors norėtų kalbėti? Gerbiamasis V.Rinkevičius. Tuoj, vieną minutę. V.Rinkevičius. Prašom. Dėl jūsų ir kolegos Z.Mačerniaus siūlymo.

V.RINKEVIČIUS. Aš siūlau balsuoti už mūsų pasiūlymus. Mes jų neatsiimame. Noriu…

PIRMININKAS. Kolega V.Rinkevičius. Prašom.

V.RINKEVIČIUS. Noriu, kad būtų balsuojama už šiuos pasiūlymus.

PIRMININKAS. Ačiū. Daugiau kalbėti nėra norinčių. Taigi formuluoju balsavimo siūlymą: kas už tai, kad būtų paremtas kolegų V.Rinkevičiaus ir Z.Mačerniaus siūlymas, kuriam nepritarė pagrindinis komitetas. Prašom registruotis ir balsuoti.

Už – 16, 1 – prieš, 39 susilaikė. Nepritarta.

Gerbiamasis pranešėjau, daugiau pataisų nėra arba yra pataisos, kurioms jūs pritariate, taip?

R.ŠUKYS. Visiems kitiems pasiūlymams svarstymo metu buvo pritarta.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar galime pritarti po svarstymo Administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimų projektui, kurio registracijos Nr.IXP-1644? Galime pritarti? Ačiū. Aš dabar… Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, gal jūs būtumėte malonus šiek tiek užleisti tribūną V.Andriukaičiui, nes po tos savo kalbos jis turės pirmininkauti.

Administracinių teisės pažeidimų kodekso 171³, 224, 247⁷ ir 259¹ straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-1823(2*) (svarstymas)

Taigi imamės 2-5a klausimo. Taip pat Administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimai. Projekto registracijos Nr.IXP-1823(2). Teisės ir teisėtvarkos komiteto vardu – V.Andriukaitis. Ruošiasi A.Sadeckas arba kas nors kitas Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vardu.

V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, Teisės ir teisėtvarkos komitetas nagrinėjo pasiūlymus dėl Administracinių teisės pažeidimų kodekso 171³, 224, 247⁷ ir 259¹ straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo. Jūs matote galutinę redakciją. Iš esmės nemažai daliai pasiūlymų yra pritarta. Yra pritarta Antikorupcinės komisijos pasiūlymui, taip pat pritarta Administracinio teismo pasiūlymams. Tačiau nepritarta Teisės instituto pasiūlymams, nes jie jau yra realizuoti ir dabar tos normos nekeičiamos. Nepritarta Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto dviem pasiūlymams, dėl kurių Seimui po svarstymo reikėtų apsispręsti.

PIRMININKAS. Ačiū. Kol kas dabar turi būti dar kitas kalbėtojas. Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vardu. Kolega A.Kašėta? Prašom.

A.KAŠĖTA. Gerbiamieji kolegos, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto sprendimas dėl šio įstatymo projekto toks: pagrindiniam komitetui tobulinti įstatymo projektą, atsižvelgiant į Teisės departamento ir komiteto pateiktas pastabas. Man pastabas dabar skaityti?

PIRMININKAS. Ne, dabar nereikia, reikės atskirai. Tiesiog tai, kad jūs pritariate savo pasiūlymais. Daugiau kalbėtojų nėra, todėl vėl kviečiu V.Andriukaitį į tribūną. Jau tarsimės dėl konkrečių siūlymų.

V.P.ANDRIUKAITIS. Dėkoju, pirmininke. Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, komitetas svarstė Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pasiūlymus, vienam iš jų pritarė, dviem ne, todėl dėl jų teks apsispręsti. Gal dėl pirmojo siūlymo dabar Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto atstovai?

PIRMININKAS. Prašom. Kolega A.Kašėta. Prašom. Mikrofonas įjungtas. Ar kolega A.Sadeckas, komiteto pirmininkas? Prašom. A.Sadeckas. Prašom. Dėl pirmojo jūsų siūlymo…

V.P.ANDRIUKAITIS. …171³ straipsnio 1 daliai.

A.SADECKAS. Vietoje žodžių “Viešųjų pirkimų įstatymo” įrašome “teisės aktų nustatytais viešųjų pirkimų aktais (…) nepagrįstai praplečiant Viešųjų pirkimų tarnybos kompetenciją”. Komitetas turėjo omeny, kad turėtų būti suformuluota įstatymais arba Vyriausybės nutarimais, nes savo aktais galės nustatyti tam tikrus reikalavimus, kuriuos pažeidus ta pati tarnyba skirs ir nuobaudas. Mes manėme, kad tai būtų tiktai įstatymais arba Vyriausybės nutarimais, nedidinant galimybių.

PIRMININKAS. Gerai. Gerbiamasis pranešėjau!

V.P.ANDRIUKAITIS. Komiteto nuomonė yra kita. Atkreiptinas dėmesys, jog Viešųjų pirkimų įstatymo 5 straipsnyje, kuriame yra apibrėžiamos Viešųjų pirkimų tarnybos funkcijos, jau yra įtvirtinta nuostata, kad Viešųjų pirkimų tarnyba įstatymų nustatyta tvarka šį įstatymą pažeidusius asmenis traukia administracinėn atsakomybėn, todėl siūloma nepritarti ir pasilikti prie esamos redakcijos. Pagrindinis komitetas siūlo šiuo atveju ne palaikyti, o pasilikti prie redakcijos, nes, kaip minėjau, ir Viešųjų pirkimų įstatymo 5 straipsnyje tai yra įtvirtinta.

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, ar reikalausite balsuoti?

A.SADECKAS. Taip.

PIRMININKAS. Gerai. Kolegos, dėmesio! Niekas daugiau nenori kalbėti. Dabar balsuosime dėl Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto siūlymo nagrinėjamam įstatymo projektui, kuriam pagrindinis komitetas, t.y. Teisės ir teisėtvarkos komitetas, nepritarė. Prašom registruotis ir balsuoti.

Už – 22, prieš – 12, 31 susilaikė. Nepritarta.

Antrajam siūlymui pritarta. Dabar trečiasis siūlymas dėl nuobaudų. Vėl prašyčiau kolegą A.Sadecką tarti žodį dėl komiteto siūlymo.

A.SADECKAS. Komitetas, prokuratūra ir kitos teisėsaugos institucijos, su kuriomis mes…

PIRMININKAS. Arčiau mikrofono, gerbiamasis kolega.

A.SADECKAS. …mano, jog skirti nuobaudas už šio straipsnio pažeidimą turėtų tik teismas, nes surašyti protokolą gali dvi institucijos. Todėl nelabai įtikina mane ir argumentai, turintys priešingą nuomonę, t.y. to komiteto argumentai, jog numatoma, kad teismas nagrinės pažeidimus pagal šio straipsnio 2 dalį.

PIRMININKAS. Gerai. Supratome. Dabar pagrindinio komiteto pranešėjas V.Andriukaitis.

V.P.ANDRIUKAITIS. Bet kuriuo atveju galima kreiptis į teismą, šiuo atveju įstatymas taip ir nustato. Kaip matote, patobulintame variante yra numatyta, kad teismas nagrinės pažeidimus pagal šio straipsnio 2 dalį, nes protokolus surašys Viešųjų pirkimų tarnyba ir Valstybės kontrolės pareigūnai. Pažeidimus pagal 1 dalį čia paliekama teisė nagrinėti Viešųjų pirkimų tarnybai. Manau, kad ta pagrindinė koncepcija tiek įstatyme, tiek Administracinių teisės pažeidimų kodekse turi išlikti. Komitetas nepritarė.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, vėl turėsime balsuoti. Prašom registruotis ir balsuojame, ar pritariame Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto siūlymui, kuriam pagrindinis, t.y. Teisės ir teisėtvarkos komitetas, nepritarė. Prašom balsuoti.

Už – 29, prieš – 5, susilaikė 32. Nepritarta. Daugiau, gerbiamasis pranešėjau, pastabų nėra?

V.P.ANDRIUKAITIS. Ne, daugiau pastabų nėra, galima dabar jau dėl viso.

PIRMININKAS. Ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų? Nematau. Ar galime bendru sutarimu pritarti po svarstymo? Ne. Reikia balsuoti? Kas už tai, kad pritartume Administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimo ir papildymo įstatymo projektui, kurio registracijos Nr.IXP-1823, po svarstymo su tomis pastabomis, kurios buvo priimtos? Prašome registruotis ir balsuoti. Kolegos, registruojamės ir balsuojame.

Už – 33, susilaikė 32. Pritarta po svarstymo. Vargais negalais, bet pritarta.

Gerbiamieji kolegos, toliau pirmininkaus V.Andriukaitis.

Administracinių teisės pažeidimų kodekso 163⁷ straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-1472(2*) (svarstymas)

PIRMININKAS (V.P.ANDRIUKAITIS). Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, tęsiame posėdį. Dabar kviečiu svarstyti Administracinių teisės pažeidimų kodekso 163⁷ straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr.IXP-1472. Pranešėjas – J.Sabatauskas. Teisės ir teisėtvarkos komiteto vardu. Prašome pranešėją į tribūną.

J.SABATAUSKAS. Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Teisės ir teisėtvarkos komitetas kaip pagrindinis svarstė šį projektą. Iš tikrųjų buvo tam tikrų problemų, kurias išsakė ir Teisės departamentas, dėl atitikimo proporcingumo principui. Konstitucijoje įtvirtintame teisinės valstybės… priėmus siūlomus pakeitimus, atsakomybė už šiame Administracinių teisės pažeidimų kodekso straipsnyje numatytus pažeidimus… nebūtų galima įgyvendinti kodekso bendrosios dalies normų, todėl komitetas pritarė šioms pastaboms ir atitinkamai patobulino šį projektą.

Dabar pasiūlyta 1 straipsnyje sumažinti minimalią baudą iki 50 litų. Dabar skambės taip: “užtraukia baudą nuo 50 iki 200 litų” ir atitinkamai 2 straipsnio 2 dalyje taip pat siūloma pakeisti minimalią baudą vietoje 500 – 1 tūkst. litų. Komitetas bendru sutarimu pritarė patobulintam projektui. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, kadangi norinčių kalbėti nebuvo… Buvo? Prašom. Matote, čia iš anksto turėjo užsirašyti, bet taip ir neužsirašė. Prašom, gal tada padarysime išimtį S.Kružinauskui. Prašom.

S.KRUŽINAUSKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, iš tikrųjų dabar sumažinus baudos dydį, kai minimali bauda tampa 50 litų, o ne 100, iš esmės tai nelabai ką ir pakeičia. Proporcingumo principas visiškai neprieštarautų normoms ir įstatymams. Turiu pasakyti, kad dažniausiai ši klaida atsitinka iš netyčių ir neatidumo, ir yra baudžiami eiliniai darbuotojai, kuriems dažnai kelių litų klaida kainuoja didelę baimę prieš tikrintoją, nuo kurio malonės priklauso, ar jis 200 litų rašys (būdavo 100), ar dabar tai galėtų būti ir mažesnė bauda, t.y. 50 litų. Tai iš tiesų yra visiškai neadekvati bauda rastam neatitikimui. Konstitucinės teisės vadovėlis sako, kad poveikio priemonės už nusižengimus turi būti adekvačios nusižengimui. Europos Sąjungos Teisės departamentas pažymėjo, kad tokie dalykai Europoje nėra reglamentuojami.

O dėl Teisės departamento pastabos, kad turi būti atsižvelgta ne tik į pinigų neatitikimo kiekį, bet ir į lengvinančias aplinkybes, reikėtų pasakyti, kad mano siūlymas nustatyti dvigubą ar trigubą baudą, jeigu tai yra antras nusižengimas… tos lengvinančios aplinkybės galėtų ir likti, nes maksimali bauda išlieka pagal mano ir dar dviejų Seimo narių teikiamą siūlymą. Teisės departamentas pažymėjo, kad proporcingumo principas gali būti, kai bauda gali būti mažesnė nei 10 litų, tačiau tai taip pat neatitiks tiesos, nes įstatyme yra pabrėžiama – jeigu neatitikimas yra 10 litų ir daugiau. Taigi mažesnė bauda, taikant pirmą kartą, būtų dviguba, taigi mažiausia bauda ir būtų 20 litų.

Teisingumo ministerija taip pat pažymėjo, kad įstatyme turėtų būti numatyta bauda tvirta pinigine išraiška. Tačiau mes matome, kad ir ankstesniame įstatyme, ir dabar vis tiek išlieka nuostata – bauda “nuo” ir “iki”. Ta tvirta piniginė išraiška vis tiek yra tiksliai neapibrėžiama. Jeigu būtų priimtas mano ir Seimo narių J.Budrevičiaus ir J.Jurkaus siūlymas, kad būtų taikomas proporcingumo principas, gal reikėtų tokiu atveju nustatyti tvarką, kaip tas turėtų būti daroma. Manau, tvarkos nustatymas netrukdytų realiau vertinti nusižengimą, dėl kurio, kaip jau minėjau, kenčia mažas pajamas uždirbantys žmonės, t.y. darbuotojai, dirbantys prie kasos aparatų.

Taigi aš kviečiu pritarti teiktam siūlymui ir taikyti proporcingumo principą. Pirmą kartą padarius klaidą dėl neatitikimo arba nusižengimo – dvigubai, bet ne daugiau kaip 200 litų, o antrą kartą – triguba bauda, bet ne daugiau kaip 3000 litų. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, dėkoju S.Kružinauskui. Kitą kartą norėčiau įspėti visus kolegas, kad diskusijai užsirašoma iš anksto. Svarstymo metu iš anksto Sekretoriate. Šiuokart padarėme malonią išimtį dėl to, kad tai yra vienas iš teikėjų. Taigi, kaip matėte, komitetas pateikė patobulintą variantą. Matau, kad nuomonės yra priešingos, bendro sutarimo turbūt nebus. Tuomet motyvai vienas – už, vienas – prieš. Motyvai už komiteto variantą. Už komiteto variantą reikia spausti žalią mygtuką, o kas kalbės prieš, tada raudoną. Už norėtų kalbėti Seimo narys V.Žalnerauskas. Prašom.

V.ŽALNERAUSKAS. Gerbiamieji kolegos, aš tik noriu pasakyti, kiek yra svarbus šis pakeitimas. Labai nesunku padaryti tokį eksperimentą, t.y. nueiti į banką ir pasikeisti, tarkim, 200 Lt centais įvairiomis monetomis, paskui pamėginti suskaičiuoti ir pažiūrėti, kas iš to išeis. Realiai baudžiami, iš tikro baudžiami prekybos darbuotojai dėl to, kad nedaug neatitinka suma tų pinigų, kuriuos ten randa tikrintojas. Labai dažnai taip būna. Aš bendravau su daug žmonių, kurie pasakojo, kad tikrintojai skaičiuoja gal 20 kartų, gauna 20 skirtingų rezultatų ir po to baudžia darbuotoją už tai, kad jis vieną kartą suskaičiavęs nepataikė. Aš siūlau paremti. Mano nuomone, iš viso tokio kūjo principo neturėtų būti. Tos baudos turėtų būti sumažintos bent 10 kartų.

PIRMININKAS. Dėkoju. Tai buvo motyvai už. Kadangi S.Kružinauskas jau išsakė savo nuomonę prieš, tai antrą kartą nesuteiksime jam žodžio. Tuomet, kolegos, registruojamės ir balsuosime, ar pritariame po svarstymo. Noriu pasakyti, kad tie, kurie nesutiks, priėmimui gali teikti savo pataisas. Taigi balsuojame, ar pritariame po svarstymo komiteto pateiktam variantui.

Už – 53, 1 – prieš, 10 susilaikė. Taigi po svarstymo pritarta. Kartoju, tie, kurie nesutinka, galės pateikti priėmimui savo pataisas. Tik tam tuomet reikės tam tikro parėmimo.

Kolegos, dabar norėčiau pakviesti… Labai atsiprašau, bet padarykime ATPK projektų svarstymo šiokią tokią pertraukėlę. Kadangi yra Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas R.Pavilionis, paprašysime jį pateikti praleistąjį klausimą, tai yra Seimo nutarimo “Dėl Lietuvos mokslo tarybos nuostatų pakeitimo” projektą. Prašome pranešėją į tribūną. Pateikimas.

Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos mokslo tarybos nuostatų pakeitimo“  projektas Nr.IXP-1980 (pateikimas)

R.PAVILIONIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, jūsų dėmesiui ir sprendimui teikiamas Seimo nutarimo projektas “Dėl Lietuvos mokslo tarybos nuostatų pakeitimo”. Kad būtų kiek aiškiau, galiu pasakyti, kad šis projektas yra suderintas su Lietuvos mokslo taryba, su Švietimo ir mokslo ministerija.

Jo esmė yra tokia. Nuostatomis, kurios yra pakeistos, arba atsirado naujų, bandyta išgryninti Lietuvos mokslo tarybos funkcijas ir kompetenciją ir turėti aiškesnį supratimą apie Lietuvos mokslų akademijos vaidmenį, kaip dvi svarbiausias Lietuvos mokslo savivaldos institucijas. Komiteto nuomone, tą pavyko padaryti. Be to, pavyko atsižvelgti į beveik per visą dešimtmetį pasikeitusias gyvenimo aplinkybes, į tai, kad mokslas yra labai suartėjęs su gyvenimo ir verslo užsakymais bei kitais socialiniais partneriais. Todėl tarp čia skelbiamų tarybos tikslų, funkcijų ir teisių yra daug tokių nuostatų, kurių nebuvo ankstesniuose nuostatuose.

Pagrindinis tarybos uždavinys ir toliau lieka teikti Seimui, Vyriausybei, mokslo ir studijų institucijoms bei jų asociacijoms siūlymus mokslo ir studijų sistemai tobulinti, analizuoti situaciją mokslo ir studijų institucijose, taip pat mokslininkų, kitų mokslo ir studijų srities darbuotojų, studentų siūlymus mokslo ir studijų veiklos klausimais bei teikti Seimui ir Vyriausybei išvadas. Taryba, skirtingai nuo ankstesnės jos koncepcijos, yra Seimo ir Vyriausybės patarėja mokslo ir studijų eksperimentinės plėtros politikos klausimais. Tai tiek trumpai.

PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis pranešėjau. Jūsų nori paklausti du Seimo nariai. Pirmasis klausia E.Masiulis. Prašom.

E.MASIULIS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, siūlomos pataisos iš tikrųjų šiek tiek keistų Mokslo tarybos sudarymo tvarką. Prašom pasakyti, ar ta nuostata, kad dėl naujų Mokslo tarybos narių sprendimo… dalyje sprendimo dalyvauja ir senieji Mokslo tarybos nariai, nereiškia, kad yra mėginimas įšaldyti esamą situaciją ir sustatyti barjerus tam, kad Mokslo taryba iš tikrųjų minimaliai būtų atnaujinama?

PIRMININKAS. Prašom atsakyti.

R.PAVILIONIS. Dėkoju už jūsų klausimą. Aš manau, kad tikrai šito nebuvo siekta. Mokslas mėgsta stabilumą, kaip jūs žinote, ir kiti jį vadina konservatyvumu. Bet moksle yra gana daug stabilių dalykų, todėl žmonių, kurie tampa patarėjais ar ekspertais, kaita taip pat turi atspindėti ir šią aplinkybę. Bet iš tikrųjų nuostatai sako, kad tarybos nariai yra renkami naujai kadencijai, bet ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės. Taigi pernelyg ilgai būti tarybos nariu nepavyktų. O kadangi tarybą sudaro ne tik mokslininkai (po tris iš penkių mokslo sričių, t.y. iš humanitarinių, socialinių, fizinių, biomedicinos ir technologijos mokslų), bet ir aštuoni nariai, atstovaujantys įvairioms ne tik mokslo, bet ir verslo, Studentų sąjungos, Lietuvos studentų atstovybės sąjungos institucijoms, tai leidžia tikėti, kad vis dėlto ta taryba nebus tokia stagnatoriška, kokia šiek tiek galbūt iš tiesų buvo.

PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia Seimo narys A.Gricius.

A.GRICIUS. Gerbiamasis pranešėjau, mano klausimas vėl tas pats. Iš jūsų atsakymo aš supratau, kad jūs nepasitikite mokslo bendruomene, kuri gali sveikai deleguoti ir naujus narius, ir vykdyti šį atsinaujinimo procesą, jeigu, sakykim, narys nepateisino savo pareigų, buvo neaktyvus ar panašiai, jūs esate už minimalius pasikeitimus. Ar jūs dar kartą galėtumėte pasakyti, kodėl jūs remiate šį konservatyvųjį požiūrį? …o ne todėl, kad mokslo bendruomenė yra gana subrendusi ir tikrai paskirs tuos žmones, kuriuos reikia. Ačiū.

R.PAVILIONIS. Labai jums ačiū. Pusiau su humoru atsakydamas pasakysiu, aš tikrai remiu tikrus konservatorius, nes jie reiškia gyvenimo stabilumą. Bet šiuo atveju aš nematau čia tokios grėsmės. Tų žmonių, kurie atstovaus kitoms institucijoms, ne tik vadinamieji grynieji mokslininkai, yra gana daug, kad jie skatintų mokslininkus nepamiršti, kad šalia jų yra gyvenimas. Nuolatinė žmonių kaita yra sveika, bet ji turi išlaikyti tam tikras racionalumo proporcijas. Man atrodo, tai yra pasiekta šia siūloma struktūra. Asmeniškai aš nesu šios struktūros autorius. Tai teikia pati Mokslo taryba, suderinusi su Švietimo ir mokslo ministerija. Beje, iš Švietimo ir mokslo ministerijos yra siūlomi net šeši nariai. Žinoma, toliau svarstant, jeigu jūs matytumėte, kad yra pakankamai argumentų ryškesniam tarybos atsinaujinimui, svarstymo ir priėmimo metu tai galima pasiekti.

PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjui. Kolegos, pranešėjas atsakė į visus klausimus. Gal galėtume bendru sutarimu pritarti pateikimui? Pritariame. Labai ačiū, pranešėjau. Pateikimui pritarta. Pagrindinis komitetas… Ne, nepritaria. Yra prieštaraujančių, kolegos. Gerai, tuomet vienas – už, vienas – prieš ir balsuosime. Prašome dėl motyvų. Kalbėti nenorite? Nenori kalbėti. Tuomet iš karto registruojamės ir balsuojame, ar pritariame po pateikimo, kolegos.

39 balsavus už, 1 – prieš, 13 susilaikius, po pateikimo yra pritarta. Taigi pagrindinis komitetas – Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas. Seniūnų sueiga siūlo svarstyti gruodžio 7 dieną, kolegos. Galime sutikti bendru sutarimu? Ačiū.

Valstybinės kainų ir energetikos komisijos pirmininko V.Jankausko ataskaita ir atsakymai į Seimo narių klausimus

Gerbiamieji kolegos, jau laikas Valstybinės kainų ir energetikos komisijos pirmininko V.Jankausko ataskaitai ir atsakymams į Seimo narių klausimus. Tam skiriama pusė valandos, gerbiamieji kolegos. Prašyčiau pranešėją, kiek įmanoma, trumpiau, gal 10–15 minučių. 15 minučių būtinai paskirkite Seimo narių klausimams. Prašom, pranešėjau.

V.JANKAUSKAS. Ačiū. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, leiskite trumpai pateikti mūsų paskutiniųjų metų veiklos ataskaitą.

Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija nuo pat jos įkūrimo, 1997 m., gyveno nuolatinių permainų laikotarpį. Štai ir šių metų pradžioje įsigaliojo Elektros energetikos įstatymas, reglamentavęs reorganizuotos elektros ūkio rinkos valdymą ir priežiūrą. Kiek anksčiau, 2001 m. liepos mėnesį, įsigaliojo Gamtinių dujų įstatymas, o nuo šių metų liepos 1 dienos įsigaliojo Energetikos įstatymas. Seime aptarinėjamas, tikiuosi, dar šiais metais bus priimtas ir Šilumos ūkio įstatymas.

Suprantama, kad naujų įstatymų įgyvendinimas verčia komisiją keistis, tobulėti, imtis naujų užduočių. Tik gaila, kad komisija finansuojama iš biudžeto, o biudžetiniai asignavimai per paskutiniuosius trejus metus, nepaisant komisijai skirtų naujų užduočių ir pareigų, ne tik nepadidėjo, bet netgi ir sumažėjo. Tikimės, kad bent iš 2003 metų biudžeto Seimas skirs komisijai bent kiek didesnius asignavimus.

Praėjusią savaitę Lietuvos Respublikos Vyriausybė patvirtino naujus komisijos nuostatus, kuriuose apibrėžiama, kad pagrindinis komisijos uždavinys yra prižiūrėti elektros, gamtinių dujų, šilumos ir vandens ūkio rinką įstatymų numatyta tvarka. Vykdydama šių rinkų priežiūrą, komisija tvirtina valstybės reguliuojamų kainų nustatymo metodikas, nustato reguliuojamų kainų viršutines ribas, tikrina konkrečių kainų skaičiavimus, išduoda licencijas Vyriausybės nustatytoms veikloms ir tikrina licencijuojamų įmonių veiklą, taip pat nagrinėja skundus dėl energetikos įmonių veiklos ar neveikimo, dėl teisės pasinaudoti tinklais, dėl prisijungimo, dėl kainų ir tarifų taikymo.

Trumpai aptarsiu komisijos veiklą pagal atskiras jos sritis. 2001 metais buvo parengta visa teisinė bazei, reikalinga elektros energetikos sektoriui restruktūrizuoti ir naujai reguliavimo tvarkai įgyvendinti. Nuo šių metų įsigaliojo Elektros energetikos įstatymas, o vietoje vienos vertikaliai integruotos monopolinės įmonės atsirado atskiros elektros energijos gamybos, perdavimo, paskirstymo įmonės. Pagal įstatymą elektros energijos gamybos kainos tampa rinkos. Tiktai tuo atveju, jeigu koks teikėjas ar gamintojas užima daugiau negu 25% rinkos, komisija, neleisdama jam piktnaudžiauti dominuojančia padėtimi, nustato kainos reguliavimo tvarką.

Įstatymas nustato, kad reguliuojamos perdavimo ir paskirstymo kainos, taip pat visuomeniniai elektros tarifai. Visiškai naujas reguliavimo principas, kad nustatomos tiktai kainų viršutinės ribos. Elektros energijos perdavimo, skirstymo, tiekimo kainų viršutines ribas komisija ir nustatė trejiems metams, 2002–2004 metams. Įmonės pasitvirtino šių metų konkrečias kainas, neviršijančias nustatytų ribų. Komisija jau praėjusią savaitę taip pat patvirtino naujas ateinančių metų elektros energijos perdavimo, skirstymo ir tiekimo viršutines ribas, o kiek anksčiau patikrino, ar teisingai apskaičiuotos gamintojų kainos, taip pat visų interesų tiekėjų ateinančių metų kainos.

Visuomeniniai tiekėjai netrukus pateiks komisijai patikrinti jų apskaičiuotų konkrečių tarifų teisingumą, jie neturi viršyti komisijos nustatytų viršutinių ribų, jie neturi diskriminuoti atskirų vartotojų ar jų grupių. Dabar matome, kad būtina taikyti skirtingus visuomeninius tarifus Rytų ir Vakarų skirstomųjų tinklų vartotojams, nes skiriasi ir vartotojų struktūra, ir sąnaudos. Taip pat būtina koreguoti visuomeninius tarifus, siekiant išvengti kryžminių subsidijų, sudaryti vienodas sąlygas visiems rinkos dalyviams, nediskriminuoti nepriklausomų tiekėjų. Tai liudija, kad ir Rytų, ir Vakarų skirstomųjų tinklų 9 mėnesių veiklos ataskaitos. Nepaisant skelbiamų pelnų, iš elektros skirstymo Rytų tinklų įmonė turėjo 4 mln., o Vakarų 6 mln. nuostolių.

2001 metų viduryje įsigaliojo ir Gamtinių dujų įstatymas, kuris taip pat reglamentavo naujus kainodaros principus gamtinių dujų ūkyje, numatė palaipsnį rinkos atvėrimą taikant reguliuojamąjį trečios šalies pasinaudojimą vamzdynais. Pagal prieš metus patvirtintą naują gamtinių dujų kainų skaičiavimo metodiką komisija jau nederina įmonės apskaičiuotų kainų, o nustato trejų metų viršutines perdavimo, skirstymo ir tiekimo kainų ribas. Konkrečias dujų perdavimo, skirstymo, tiekimo, paslaugų kainas – kasmet, o dujų kainas reguliuojamiesiems vartotojams kas pusę metų pagal komisijos patvirtintas formules paskaičiuoja pati įmonė. Komisija tik patikrina, ar taip paskaičiuotos kainos neviršija nustatytų ribų, ar nediskriminuojamos tam tikros vartotojų grupės. Jeigu kainos apskaičiuotos nesilaikant nustatytos metodikos ar klaidingai, komisija nurodo įmonei jas ištaisyti. Priešingu atveju, komisija gali nustatyti kainas vienašališkai.

Perdavimo, paskirstymo ir tiekimo paslaugų kainos viršutinės ribos buvo nustatytos šių metų viduryje, jos galios trejus metus. Konkrečias kainas, neviršijančias šių ribų, “Lietuvos dujos” apskaičiavo ir pateikė komisijai tikrinti praėjusią savaitę. Komisija patikrins. Jeigu jos neviršija viršutinių ribų, nediskriminuoja atskirų vartotojų, šios kainos įsigalios nuo ateinančių metų. Aišku, kokios bus realios gamtinių dujų kainos, sunku pasakyti, nes dar vienas komponentas, tai yra iš Rusijos perkamųjų dujų kaina, paaiškės tiktai artimiausiu laiku.

Centralizuotos šilumos sektoriaus kainos stabilizuotos, tai turbūt yra puiki žinia, nes nė viena didesnė šilumos tiekimo įmonė 2002 metais nedidino jų tiekiamos šilumos kainų. Dar daugiau, kelios didelės įmonės šias kainas net sumažino. Kainas sumažino Vilniaus, Alytaus, Marijampolės centralizuotos šilumos tiekimo įmonės, taip pat kai kurios įmonės, kurios pradėjo deginti pigesnį vietinį kurą, sakykim, Šilalės, Lazdijų, Kvėdarnos. Kai kur įmonės, siekdamos paskatinti gyventojus įsirengti modernius šilumos punktus, ėmė taikyti nuolaidas vartotojams, įsirengusiems šiuos punktus. Tokios nuolaidos taikomos Kauno, Telšių, Molėtų šilumos tinklų vartotojams.

Komisija iš pradžių labai atsargiai vertino šilumos tinklų nuomos konkursus, tačiau jau dabar galima teigti, kad ir “Litesko”, ir Energijos taupymo centras, ir “Dalkija” nuomoja 10 miestų, rajonų šilumos tinklus, taip pat “Suomijos energija”, įkūrusi bendras įmones su dviejų rajonų savivaldybių tinklais, vykdo savo pažadus – stabilizavo ir netgi mažina šilumos kainas, sumažino vartotojų įsiskolinimus, planuoja investuoti daugiau nei 800 mln. litų ir jau investavo apie 90 mln. litų. Vien tik “Dalkija” šiais metais bus investavusi į Vilniaus šilumos tinklus apie 23 mln. litų. Tačiau savivaldybės turėtų atidžiai rinktis potencialų investuotoją ir išsiderėti kuo geresnes sąlygas. Štai, pavyzdžiui, Trakų rajono savivaldybė išnuomojo savo šilumos tinklus naujai sukurtai įmonei “Deltima”, kuriai labai sunkiai sekasi įgyvendinti įsipareigojimus. Nors pati “Deltima” aiškina, kad investicinius įsipareigojimus vykdyti jai trukdo nesutvarkyti žemės nuosavybės dokumentai, bet, komisijos nuomone, investicijos nevykdomos ir dėl lėšų stygiaus.

Praėjusią vasarą komisija atliko palyginamąją regionų šilumos įmonių veiklos analizę. Vėl konstatavome, kad daugelis savivaldybėms priklausančių įmonių valdomos neefektyviai, kad biudžetinės organizacijos laiku nesumoka už šilumą, vėluoja kompensacijos, na, ir dažnai vietinė valdžia šilumos tinklų įmonę laiko ne įmone, o kokia nors savo pašalpų organizacija ir panašiai. Komisija labai tikisi, kad artimiausiu laiku bus priimtas Šilumos ūkio įstatymas, kuris padės šio svarbaus sektoriaus bendrus teisinius pagrindus, išspręs nuolatinius ginčus dėl vartotojų atsijungimo, dėl šilumos ir karšto vandens apmokėjimo paskirstymo daugiabučiuose namuose ir dėl kitų opių klausimų.

Vertinant vandens tiekėjų veiklą, nes komisija taip pat derina ir vandens kainas, galima teigti, kad esminės šio sektoriaus plėtros tendencijos nepakito. Pagrindinis dėmesys ir lėšos skiriamos gamtosaugos reikalavimams, nuotekų valymo įrenginių statybai. Nepaisant to, kad Lietuvoje tik 66% centralizuotai gauna vandenį, naujų vartotojų beveik neprijungiama. Deja, vandens įmonių veiklos efektyvumas ir toliau buvo prastas. Praėjusiais metais visos įmonės, išskyrus tik penkias didžiąsias, dirbo nuostolingai. Pagrindinės tokių veiklos rezultatų priežastys yra išskaidytas, neefektyvus ūkio valdymas, žemas esamų įrenginių panaudojimas, neracionalios investicijos. Siekdama pagerinti esamą situaciją, komisija praėjusių metų pabaigoje patvirtino naują vandens tiekimo ir nuotekų kainų skaičiavimo metodiką. Pagrindinė naujos metodikos naujovė yra ta, kad įvertinamos būtinos sąnaudos pagal veiklos palyginimo principą, siekiama efektyvumo didinimo užduočių pagal geriausią pavyzdį. Palyginamosios konkurencijos įgyvendinimas monopoliniame vandens sektoriuje sudarys objektyvias galimybes vandens paslaugų teikėjų veiklos efektyvumui labiau pagerinti, kartu optimizuoti ir kainas. Ši nauja vandens kainų skaičiavimo tvarka remiasi ilgalaikiu veiklos planavimu, ko anksčiau nebuvo šiame sektoriuje. Todėl vandens paslaugų teikėjai turi parengti veiklos planus ne trumpesniam kaip trejų metų laikotarpiui ir juos patvirtinti savivaldybėse. Šiais metais pagaliau pradėti spręsti teisiniai ūkio reguliavimo klausimai. Vykdant Seimo nutarimą, Vyriausybės strateginiame komitete rugsėjo mėnesį buvo pritarta esminiam vandens ūkio valdymo pertvarkymui. Vadovaujantis šiomis nuostatomis pradėta rengti vandentvarkos ūkio strategija, taip pat vandentvarkos įstatymas.

Baigdamas negaliu nepaminėti investicijų į vandens sektorių klausimo. Planuojama, kad iki 2010 metų į vandens sektorių reikės investuoti apie milijardą, o gal ir daugiau litų. Pasižiūrėjus, kaip buvo investuojama iki šiol, matome, kad dažnai investicijos buvo neefektyvios, kad buvo statomi vandens valymo įrengimai kelis kartus didesni, negu reikia, nekokybiškai, nepagrįstai padidintos eksploatavimo sąnaudos. Mes jau ir anksčiau esame atkreipę dėmesį į nepatenkinamą investavimo tvarką. Deja, kol kas situacija nepasikeitė. Dabar rengiami investiciniai projektai neefektyvūs, jų įgyvendinimas vėl didins kainas. Todėl prašau atkreipti dar kartą dėmesį į šią tvarką ir būtinybę ją keisti. Tiek norėjau trumpai pateikti apie komisiją. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis pranešėjau. Jūs sutaupėte laiko. Taigi dabar Seimo narių klausimai. Pirmasis klausia K.Rimšelis. Nematau. Tada klausia J.Olekas. Prašome gal per šoninį mikrofoną. Bus greičiau.

J.OLEKAS. Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, aš norėjau jūsų pasiteirauti. Buvo keletas klausimų dėl kainų reguliavimo ir elektros kainų galimo padidėjimo. Sakykite, kokia situacija yra šiuo metu ir ko gali tikėtis Lietuvos žmonės šiais ir kitais metais?

V.JANKAUSKAS. Ačiū už klausimą. Aš dar kartą priminsiu, kad kainos nustatymo tvarka yra pasikeitusi. Pagal naują įstatymą komisija nustatė viršutines elektros energijos perdavimo, skirstymo, tiekimo kainų ribas ir šios ribos galioja trejus metus. Taigi drąsiai galime teigti, kad artimiausius trejus metus kainų šuolio neturi būti. Konkrečias kainas skaičiuoja įmonės. Rytų ir Vakarų skirstomųjų tinklų įmonės paskaičiuoja konkrečias kainas, už kurias jie tiekia vartotojams. Tos kainos gali šiek tiek kisti skirtingiems vartotojams, tačiau bendra tendencija yra tokia, kaip aš jau sakiau, kainų ribos yra nustatytos, o laisvieji vartotojai, tie, kurie suvartos kitais metais per 9 milijonus kilovatvalandžių, iš viso turi teisę pasirinkti nusipirkti elektrą, kur yra pigiau.

PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia V.Popovas.

V.POPOVAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, jūsų ataskaitoje iš tikrųjų išsamiai išdėstyta situacija elektros ūkyje, tačiau mane domina toks klausimas. Čia tarp kitų dalykų, ką komisija nustato, yra parašyta, kad “nustato naujų vartotojų prijungimo prie skirstymo tinklų įkainius”. Ar čia tikrai komisijos funkcija? Įkainiai ir tarifai šiuo atveju lyg ir ne tas pats būtų. Tuo labiau yra kalbama apie naujų vartotojų prisijungimą. Gal galėtumėte pakomentuoti, kokios čia jūsų komisijos funkcijos? Ačiū.

V.JANKAUSKAS. Ačiū už klausimą. Iš tikrųjų čia mes daugiau atliekame tokią patikrinimo funkciją, nes, aišku, kad prijungti vartotoją turi būti tam tikra tvarka. Tą tvarką yra patvirtinęs ūkio ministras. Štai pagal tą tvarką viskas ir skaičiuojama. Įmonė paskaičiuoja, kiek tai kainuoja, komisija patikrinusi patvirtina (kol kas buvo tokia tvarka). Dar daugiau. Tam, kad būtų skatinamas naujų vartotojų prijungimas, vėlgi Ūkio ministerijos nutarimu vartotojas moka tik 40% prijungimo išlaidų. Taigi mes šioje vietoje kol kas tiktai patikriname. (Balsas iš salės) Taip yra įstatyme.

PIRMININKAS. Dėkui. Gerbiamasis pranešėjau, čia ne diskusijos. Čia klausimas ir atsakymas. Taigi klausia A.Baura.

A.BAURA. Pone komisijos pirmininke, man labai skauda širdį pažiūrėjus šią ataskaitą, manau, kad ir jums lygiai taip pat yra, nes ir jūs esate anykštėnas, nes Anykščių rajone tiek centralizuotos šilumos kainos, tiek vandens tiekimo kainos yra vienos iš didžiausių Respublikoje. Kalbėdamas apie vandens kainas, minėjote, kad praėjusiais metais keturios vandens tiekimo įmonės jau nesugebėjo grąžinti paskolų ir būtent dėl to, ką jūs esate minėjęs, dėl neoptimalių investicijų. Jūs minite, kad pagal galiojančius teisės aktus komisijai nesuteikta funkcija prižiūrėti investicijas, todėl ji nedalyvauja priimant sprendimus dėl investicijų būtinybės bei jų poreikio. Taigi įtaka yra minimali. Mano klausimas būtų toks. Ar čia reikėtų dabartiniu metu galiojančio įstatymo kokių nors pataisų, ar užtektų Vyriausybės lygiu vis dėlto jums suteikti didesnes galias, kiek tai būtent susiję su šalto vandens kainomis?

V.JANKAUSKAS. Ačiū. Iš tikrųjų dabar pagal Energetikos įstatymą mūsų reikalaujama, mes turime prižiūrėti investicijas, kad jos būtų efektyvios, bet suprantate, vandens ūkis į įstatymą nepakliūva. Kaip jau minėjau kalbėdamas, yra rengiamas įstatymas, jau patvirtinti principai. Štai tame įstatyme, aš manau, tie dalykai turės būti aiškiai reglamentuoti. Apie tai mes kalbėjome ir praėjusį kartą, kai aš atsiskaitinėjau, kad būtinas tas Vandens įstatymas, kad iš tikrųjų savivaldybės vandens ūkį valdo neefektyviai ir investicijos kartais būna tikrai neefektyviai panaudotos.

PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia E.Šablinskas.

E.ŠABLINSKAS. Gerbiamasis pranešėjau, kaip žinome, elektros kainos pas mus yra gana įvairios. Baltarusijai mes parduodame po 4 centus, saviems piliečiams trigubai ir net kai kur keturis kartus brangiau. Žinome, kad užsidarys atominė elektrinė. Ar jūs komisijoje svarstėte, koks bus kainų šuolis ir kaip jūs dirbsite tuo metu, kai reikės nustatyti tas kainas? Kokios jos gali būti?

V.JANKAUSKAS. Ačiū už jūsų klausimą. Mes iš tikrųjų apie tai galvojame labai rimtai. Tose diskusijose, kurios buvo čia, Seime, dėl strategijos, buvo kalbama apie tai, kad kainų šuolis gamyboje galėtų būti 3 centai už kilovatvalandę. Tačiau mes, kaip reguliuotojai, manome, kad rinka galbūt galėtų sumažinti tą spaudimą, tą šuolį. Štai vakar kaip tiktai Vilniuje buvome susitikę Latvijos, Estijos ir Lietuvos energetikos reguliuotojai ir pasirašėme memorandumą, kaip turėtume prekiauti elektros energija ateityje, kad pradedant nuo didžiųjų vartotojų, paskui mažesnieji vartotojai galėtų pasirinkti, kur pigiau nusipirkti. Tai yra visos trys šalys bus kaip viena rinka. Tada, jeigu vienoje šalyje atsitinka, kaip pas mus, sakysime, iš tikrųjų pabrangtų elektra, tie vartotojai rastų galimybę (nesakau, kad visi), bet bent būtų sudarytos galimybės nusipirkti elektros.

PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia A.Macaitis.

A.MACAITIS. Gerbiamasis komisijos pirmininke, jūs čia keletą kartų minėjote, kad ir anksčiau, ir dabar vis dar yra tokių vandentvarkos, vandenvalos projektų, kurie yra neefektyvūs, kurie yra užaukštintom kainom ir neduos naudos. Aš norėčiau žinoti konkrečius faktus, jeigu tokių yra, kas, kur, kad jūs paminėtumėte, ar bent naudodamasis proga norėčiau sužinoti, nes iš tikrųjų laukia ateinantys dideli pinigai. Nesinorėtų, kad jie būtų neefektyviai investuoti į mirštančius ar dar mirsiančius projektus. Jeigu galite, bent keletą tokių pavyzdžių paminėkite, kokiose savivaldybėse tai daroma.

PIRMININKAS. Prašom atsakyti.

V.JANKAUSKAS. Bijau tiesiai iš šios tribūnos dabar vardyti, kur tikrai taip ateina. Aš galiu pasakyti, kad štai ir jūsų kolega paminėjo, koks projektas Anykščiuose, kur vandens valymo įrenginiai tokio pat didumo kaip Vilniuje, nors miestas žinote kiek mažesnis. Aš galiu paminėti tik tokius pavyzdžius. Neseniai, galbūt prieš gerą pusmetį, pas mus buvo atvažiavę Varėnos savivaldybės atstovai. Jie sako, kad galėtų gauti (aš nežinau, ar jie gavo) 8 ar kiek milijonų litų, iš kurių dalies netgi nereikėtų grąžinti. Sakome tada: “O kiek jums reikėtų, jeigu jūs patys iš savų pinigų investuotumėte?” Jie sako: “Na, galbūt užtektų 3 mln. litų, bet, sako, tai mes lengvai galėtume gauti”. Mes sakome: “Jūs pagalvokite, kad iš tų pinigų jūs paskui vis tiek statysite valymo įrenginius, ir įskaičiuokite į tarifą, vis tiek vartotojams tarifas didės”. Tai štai toks lyg ir labai apgauna, sakykime, ir savivaldybes, kad aplinkosaugai pinigai gaunami lengvai, o paskui pamirštama, kad reikės vis dėlto į amortizaciją ar visus kitus dalykus įskaičiuoti. Galbūt aš galėčiau paminėti dar vieną kitą. Aš netgi nežinau, kuo baigėsi Varėnoje, bet dar vienas kitas, kurie… Sakau, jie su mumis neprivalo derinti. Jie atneša mums, kad reikia didinti kainas po to, kai jau įgyvendino, arba netgi bando atidėti amortizacijos įskaičiavimą. Sako: “Kaip nors neskaičiuokime amortizacijos, kad ta kaina nedidėtų, bet mes jau pastatėme”.

PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia J.Jurkus.

J.JURKUS. Gerbiamasis profesoriau, daugelis durpių įmonių skundžiasi dėl PVM biokurui, nes dėl to brangsta paslaugos gyventojams. Kaip jūs manote, ar nevertėtų Seimui grįžti prie šio įstatymo pataisų ir sumažinti PVM mokestį?

V.JANKAUSKAS. Tikrai taip, tikrai jums pritarčiau. Manau, kad mūsų bendras principas, valstybės, Vyriausybės, yra remti biokurą ir atsinaujinančias rūšis. Žinote, kad yra nustatyti įvairūs būdai. Šį būdą irgi, manau, būtų galima taikyti.

J.JURKUS. O dėl Šilumos įstatymo dar turite kokių nors pretenzijų?

PIRMININKAS. Labai atsiprašau, kolegos. Jeigu galima, vienas klausimas – vienas atsakymas. Diskusijos negali būti. Aš norėčiau padėkoti. Daugiau užsirašiusių Seimo narių nėra.

Gerbiamieji kolegos, po klausimų ir atsakymų mums lieka nuspręsti, koks komitetas turėtų nagrinėti Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos ataskaitą. Mano siūlymas būtų, kad tai nagrinėtų Ekonomikos komitetas, tačiau aš taip pat manau, kad turėtų būti ir papildomi komitetai. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas ir Socialinių reikalų ir darbo komitetas turės būtinai būti, nes vis dėlto tai yra kainos, tarifai, vartotojai. Tai yra labai jautrūs klausimai. Manyčiau, kad šie du komitetai kartu su Ekonomikos komitetu galėtų nagrinėti. Taigi jeigu nieko prieš, mano siūlymas toks: Pagrindinis komitetas – Ekonomikos ir papildomi du komitetai: Socialinių reikalų ir darbo komitetas bei Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Ar galime patvirtinti bendru sutarimu? Galime. Dėkoju.

Gerbiamieji kolegos, data nenustatoma. Šiuo atveju aš kreipiuosi į komitetų pirmininkus, pirmininkų pavaduotojus ar atstovus, kad kartu su Kainų ir energetikos kontrolės komisijos pirmininku suderintume datas, kad būtų galima nuodugniai išnagrinėti ir galbūt organizuoti klausymus, nes visi klausimai tikrai jautrūs. Suderinus su jumis, gerbiamasis pranešėjau, būtų galima nustatyti datas. Tuomet mes gautume jau komitetų atsakymą. Ar sutinkame? (Balsai salėje) Dėkoju, gerbiamasis pranešėjau, dėkoju, gerbiamieji Seimo nariai. Taigi šį klausimą išsprendėme.

Gerbiamieji kolegos, norėčiau pasitarti. Mes galėtume taupyti laiką, neskelbti pertraukos, tęsti darbą ir anksčiau baigti. (Balsai salėje) Jeigu jūs nieko prieš, 15 minučių pertrauka turbūt šiuo atveju nebūtų tikslinga. Nieko prieš?

Administracinių teisės pažeidimų kodekso 188¹⁵ straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-1646 (svarstymas)

Tuomet, gerbiamieji kolegos, pereiname prie Administracinių teisės pažeidimų kodekso svarstymo. Aš labai paprašyčiau pranešėjus būti salėje, kad mes galėtume darbą atlikti iki galo. Taigi dabar aš paprašysiu dėl projekto Nr.IXP-1646. Matau, kad G.Steponavičius yra salėje. Kviečiu gerbiamąjį G.Steponavičių pradėti svarstyti Administracinių teisės pažeidimų kodekso 188¹⁵ straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymą. Prašom.

G.STEPONAVIČIUS. Ačiū, pone pirmininke. Trumpai tenka pasakyti, kad visų pirma pagrindinis Teisės ir teisėtvarkos komitetas rėmėsi Teisės departamento išvada, kur yra nurodyta gana nemažai trūkumų. Visoms pastaboms, kurias teikė departamentas, komitetas pritarė. Taip pat ir Europos teisės departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvada. Nors ir buvo manyta, kad pakeitimai yra iš principo nesusiję su šiuo įstatymu, taip pat buvo manyta, kad projektą galima atmesti, vis dėlto komitetas nusprendė bendru sutarimu grąžinti projektą iniciatoriams tobulinti. Aš manau, kad tai leistų atsižvelgti į išdėstytas pastabas, o Vyriausybė, kuri yra teikėja, manau, gana greitai galės pateikti mums patobulintą variantą. Primenu, kad šis siūlymas buvo priimtas komitete bendru sutarimu.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar galėtume bendru sutarimu pritarti pagrindinio komiteto išvadai grąžinti iniciatoriams tobulinti? Aš suprantu, kolegos. Dėl registracijos mes dar… bus progų. Tiesiog pasakau, kad aš įvykdysiu pažadą dėl registracijos, bet gal negaištume laiko ir bendru sutarimu pritartume pagrindiniam komitetui? Prieštaraujančių nematau. Pranešėjau, labai ačiū. Taigi grąžiname iniciatoriams tobulinti.

Dabar į tribūną kviečiame E.Šablinską pateikti Administracinių teisės pažeidimų kodekso projektą Nr.IXP-1790. Prašom pranešėją. Turbūt visus likusius, taip?

E.ŠABLINSKAS. Ne, ne.

PIRMININKAS. Tik šitą? Gerai. Prašom.

Administracinių teisės pažeidimų kodekso 51⁶, 56¹, 61, 66, 76, 78, 85, 87, 87³, 87⁴, 242 straipsnių pakeitimo bei papildymo ir Kodekso papildymo 51¹² straipsniu įstatymo projektas Nr.IXP-1800(2*) (svarstymas)

E.ŠABLINSKAS. Teikiu jums Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 51⁶, 56¹, 61, 66, 76, 78…

PIRMININKAS. Atsiprašau, tai būtų projektas Nr.IXP-1800. Ačiū.

E.ŠABLINSKAS. 85, 87, 87³, 87⁴ ir 242 straipsnių pakeitimo bei papildymo ir kodekso papildymo 51¹³ straipsniu įstatymo projektą. Tai Administracinių teisės pažeidimų kodekso straipsniai apie pažeidimus dėl baudų už neteisėtas veikas išleidžiant nuotekas, specialiosios žemės, miško ar vandens telkinių naudojimo, miškotvarkos ir laukinės augalijos naudojimo, mėgėjiškos žūklės, žuvų apsaugos ir mūsų teritorinių vandenų Baltijos jūroje administracinių pažeidimų. Komitetas apsvarstė. Buvo gauta daug pastabų, kurioms pritarta. Bendru sutarimu už šį paskutinį papildytą projektą.

PIRMININKAS. Labai ačiū. Dabar Aplinkos apsaugos komiteto vardu kviečiame Seimo narį V.Baravyką.

V.BARAVYKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Aplinkos apsaugos komitetas svarstė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso kolegos minėtų straipsnių pakeitimo bei papildymo įstatymo projektą Nr.IXP-1800. Esu įpareigotas pareikšti, kad bendru sutarimu pritariame šiam projektui ir siūlome pagrindiniam komitetui atsižvelgti į Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadas. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, kadangi norinčių papildomai kalbėti nematau, ar galėtume bendru sutarimu pritarti po svarstymo šiam projektui, nes jokių pataisų nėra. Pritariame. Taigi projektui Nr.IXP-1800 pritarta po svarstymo.

Administracinių teisės pažeidimų kodekso 5, 225 straipsnių papildymo ir Kodekso papildymo 161¹ straipsniu įstatymo projektas Nr.IXP-1790(2*) (svarstymas)

Dabar, kolegos, kviečiu į tribūną R.Sedlicką pateikti Administracinių teisės pažeidimų kodekso 5, 255 straipsnių papildymo ir kodekso papildymo l61¹ straipsniu įstatymo projektą Nr.IXP-1790. Prašom pranešėją.

R.A.SEDLICKAS. Ačiū. Šis projektas parengtas siekiant nustatyti atsakomybę už savivaldybių atliekų tvarkymo taisyklių pažeidimą ir sudaryti sąlygas savivaldybėms kontroliuoti, kaip laikomasi nustatytų reikalavimų. Tai daroma šiomis pataisomis. Naujas 161 straipsnis nustato atsakomybę už taisyklių nesilaikymą… bylas dėl pažeidimų nagrinėjimo paskirti administracinėms komisijoms prie savivaldybių tarybų… savivaldybių seniūnijų kaimo vietose bei policijos kompetencijai. Visoms pataisoms mes pritarėme, išskyrus toms, kurias teikė Teisės institutas. Tai buvo daugiau techniniai dalykai, aš į juos nesigilinsiu. Teisės komitetas balsavo bendru sutarimu už.

PIRMININKAS. Dėkoju. Aplinkos apsaugos komiteto vardu – komiteto pirmininkas A.Macaitis. Prašom.

A.MACAITIS. Dėkoju posėdžio pirmininkui. Gerbiamieji kolegos, Lietuvos Respublikos Seimo Aplinkos apsaugos komitetas kaip papildomas svarstė Administracinių teisės pažeidimų kodekso 5, 225 straipsnių papildymo ir kodekso papildymo 161¹ straipsniu įstatymo projektą ir jam bendru sutarimu pritarė. Siūlome šiame posėdyje jam pritarti.

PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis pranešėjau. Gerbiamieji kolegos, ar mes galėtume bendru sutarimu pritarti projektui po svarstymo, kadangi papildomų pataisų ir pasiūlymų nėra? Pritarta. Vadinasi, galima ruoštis priimti.

Administracinių teisės pažeidimų kodekso 259, 260, 263, 269, 281, 284, 286, 293 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-1558 (svarstymas)

Gerbiamieji kolegos, tuomet projektas Nr.IXP-1558 – Administracinių teisės pažeidimų kodekso 259, 260, 263, 269, 281, 284, 286, 293 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas. Pranešėjas – R.Šukys, Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Prašom.

R.ŠUKYS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos Seimo nariai, norėčiau pateikti Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadą dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 259, 260, 263, 269, 281, 284, 286, 293 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto. Komitetas 2002 m. spalio 17 d. apsvarstė šį įstatymo projektą ir bendru sutarimu siūlo Seimui grąžinti iniciatoriams tobulinti atsižvelgiant į pateiktas pastabas, kurias komitetas apsvarstė ir daugeliui jų pritarė. Taip pat pasiūlyta projekto iniciatoriams šiame projekte dėstomas nuostatas inkorporuoti į būsimą naująją Administracinių teisės pažeidimų kodekso redakciją.

Iš tikrųjų pastabų šiam projektui buvo daug. Nors principinėms paties projekto nuostatoms dėl pažeidėjo asmens įvardijimo, kad turėtų būti įvardijamas administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, dėl protokolo surašymo, egzempliorių skaičiaus, dėl protokolo įteikimo terminų tam asmeniui laikotarpio ir daugelio kitų Vyriausiasis administracinis teismas pritarė, tačiau keičiami ne visi straipsniai, kuriuos reikėtų keisti, todėl ir buvo priimtas toks sprendimas, t.y. pasiūlyta grąžinti iniciatoriams tobulinti. Siūlyčiau pritarti komiteto išvadai.

PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjui. Gerbiamieji kolegos, ar norėtų kas kalbėti dėl šio įstatymo projekto, ar mes galėtume pritarti bendru sutarimu grąžinti iniciatoriams tobulinti? Norėtų kalbėti V.Žalnerauskas. Prašom.

V.ŽALNERAUSKAS. Gerbiamieji kolegos, aš kalbu kaip iniciatorius. Noriu atkreipti dėmesį į tai, kad faktiškai vos ne visos pastabos buvo daugiau redakcinio, techninio pobūdžio, esminių pastabų lyg ir nebuvo. Todėl neprieštaraudamas pačiam principui, kad tikrai dar reikia prie to projekto padirbėti, tiesiog prašau Seimą nustatyti kiek galima trumpesnį terminą. Aš įsitikinęs, kad su šiomis visomis pastabomis per vieną savaitgalį galiu susitvarkyti. Ačiū.

PIRMININKAS. Aišku, kolegos prašymas šiuo atveju adresuojamas Teisės ir teisėtvarkos komitetui. Gal gerbiamasis R.Šukys galėtų atsakyti, nes aš nežinau, kaip man reaguoti į šitą prašymą. Kuri čia darbo grupė, kas rengė ir koks čia galėtų būti terminas. Prašom.

R.ŠUKYS. Iš tikrųjų aš nežinau dėl procedūros. Man atrodo, taip negalima, kaip siūlo kolega V.Žalnerauskas, nes komitetas priėmė tokį, o ne kokį nors kitokį sprendimą. Priimtas sprendimas grąžinti iniciatoriams tobulinti. Komitetas nesiėmė iniciatyvos pats tobulinti šio projekto, nors daugeliu atvejų tikrai mes, jeigu yra įmanoma ir yra poreikis, tobuliname. Esmė yra ta, kad gal aš ne visai aiškiai pasakiau. Iš tikrųjų pagrindinė problema yra ta, kad iš esmės tai yra redakcinės pastabos. Galbūt iniciatorius galėtų atskirti kai kuriuos dalykus ir kai kuriems būtų pritarta po to, bet norint redakciškai įgyvendinti tą idėją, kuri buvo pasiūlyta gerbiamojo V.Žalnerausko, reikia daug padirbėti ir daug straipsnių keisti. Faktiškai to neapsimoka daryti (čia jau mano nuomonė) iki naujosios kodekso redakcijos, nes jis kaip veikė iki šiol, kai pažeidėjas buvo įvardijamas kaip pažeidėjas, o ne kaip atsakomybėn trauktinas asmuo, taip ir toliau veiks, ir čia problemos nėra. O dėl protokolo surašymo ir panašiai, tai procedūriškai vis tiek jau išėjo iš komiteto, sprendimas yra toks, koks yra, ir Seimui reikėtų apsispręsti. Čia neužteks pažadėti, kad per savaitę, čia reikia eiti pagal statutinę procedūrą. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, aš taip pat manau, kad gerbiamasis Seimo narys V.Žalnerauskas, kaip sumanymo autorius, ko gero, galėtų dirbti kartu, kai bus pateikta nauja ATPK redakcija, kuri vis tiek vienaip ar kitaip bus. Gerbiamieji kolegos, ar galime…

V.ŽALNERAUSKAS. Gerbiamasis pirmininke, ar galėčiau dar…

PIRMININKAS. Vieną minutę! Pirmiausia sutarkime, kad grąžiname iniciatoriui tobulinti bendru sutarimu, o po to jau apsispręsime dėl jūsų siūlomo termino. Gerai? Ar yra prieštaraujančių? Palaikome komiteto sprendimą grąžinti iniciatoriui tobulinti. Suprantama, komitetas apeliuoja į tai, kad iniciatorius turėtų derinti savo darbo tempus su nauja ATPK redakcija, bet gal iniciatorius dar turi kitą sumanymą. Prašom.

V.ŽALNERAUSKAS. Aš noriu atkreipti gerbiamųjų kolegų dėmesį į tai, kad ši galiojanti ATPK redakcija iš tikro yra labai panaši į tas garsiąsias Stalino “troikes”, gal tik tiek, kad žmogų baudžia ne “troikė”, o vienas asmuo. Jis atseit nustato pažeidėją, prilipina jam pažeidėjo etiketę, surašo protokolą, po to arba svarsto, arba nesvarsto, galų gale atlieka egzekutoriaus vaidmenį – paima baudą.

PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, jūs jau iš esmės kalbate dėl motyvų.

V.ŽALNERAUSKAS. Atsiprašau, gal tikrai nukrypau. Aš noriu pasakyti tik tiek, kad kiekviena praleista diena tai yra diena, kai pažeidžiamos žmonių teisės. Tik tiek.

PIRMININKAS. Labai ačiū. Žodžiu, sutarėme, kad iniciatorius tobulina atsižvelgdamas į tai, kaip einasi naujajai ATPK redakcijai, o jeigu jis pateiks ir anksčiau, ką gi, tada Seimas turės svarstyti. Dėkoju pranešėjams.

Gerbiamieji kolegos, kreipiuosi į Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko pavaduotoją R.Šukį. Ar būtų galima sujungti tuos visus atskirus ATPK įstatymų straipsnius į vieną ir priėmimui pateikti kaip vieną įstatymo projektą, išskyrus tuos, kuriuos mes grąžiname tobulinti? Ačiū. Sutinkame. Gerai. Tada fiksuojame, kad priimti bus pateiktas vienas įstatymo projektas. Sutaupysime techninių ir procedūrinių formalumų.

Įstatymo „Dėl Tarptautinės muitinės procedūrų supaprastinimo ir suderinimo konvencijos ir jos E.3 priedo dėl muitinės sandėlių ratifikavimo“ projektas Nr.IXP-2017 (pateikimas)

Taigi, kolegos, tada imamės paskutiniojo arba, tiksliau, priešpaskutiniojo darbotvarkės klausimo – įstatymo dėl Tarptautinės muitinės procedūrų supaprastinimo ir suderinimo konvencijos ir jos E.3 priedo dėl muitinės sandėlių ratifikavimo projekto. Pranešėjas – Finansų ministerijos viceministras V.Vasiliauskas. Prašom.

V.VASILIAUSKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai. Teikiamas įstatymo dėl Tarptautinės muitinės procedūrų supaprastinimo ir suderinimo konvencijos ir jos E.3 priedo dėl muitinės sandėlių ratifikavimo projektas. Ši priemonė yra susijusi su mūsų priemonių planu dėl integravimosi į Europos Sąjungą.

Prisijungimas prie šios tarptautinės konvencijos būtų taip pat vienas iš žingsnių mūsų teisės aktų derinimo linkme.

Motyvai ir priežastys, paskatinusios teikti šį įstatymo projektą. Ši Tarptautinė muitinės procedūrų supaprastinimo ir suderinimo konvencija yra sudaryta 1973 metais Kiote (Japonijoje), dėl to ji yra trumpai įvardijama kaip Kioto konvencija. Ji buvo parengta Pasaulinės muitų organizacijos. Pagrindinis šios konvencijos tikslas yra suvienodinti procedūras pasaulio mastu, muitinės procedūras pasaulio mastu, kartu jas supaprastinant tam, kad ekonominiai santykiai sparčiau galėtų plėtotis ir kuo mažiau muitinės procedūros galėtų daryti įtaką prekybai tarp atskirų valstybių.

Ši konvencija yra sudaryta iš dviejų sąlyginių dalių (pirmoji dalis yra gana nedidelė – pagrindinė), taip pat jos priedų. Pagrindinę dalį sudaro 19 straipsnių, kuriuose yra išdėstytos bendrosios konvencijos nuostatos, būtinos jai taikyti ir nustatančios konvencijos taikymo sritį, struktūrą, konvencijos nuostatų administravimo bei konvencijos keitimo tvarką.

Pažymėtina, kad prie šios konvencijos yra 30 konvencijos priedų. Kiekvienas priedas yra žymimas atskira raide, pažymint muitinės procedūras, apie kurias kalba tas priedas.

Konkrečiai apie E. priedus. E. priedai reglamentuoja muitinės procedūras, kurias taikant yra sąlygiškai atleidžiama nuo muitų ir mokesčių. Prisijungiant prie šios konvencijos, prie Kioto konvencijos, yra būtina kartu prisijungti ir nors prie vieno jos priedo. Šiuo įstatymo projektu ir siūloma prisijungti prie E.3 priedo. Gali kilti klausimas, kodėl siūloma prisijungti prie šio E.3 priedo. Atsakymas paprastas – daugelis valstybių yra prisijungusios prie šio priedo. Be to, tai buvo pirmasis Kioto konvencijos priedas, kurį taip pat priėmė ir Europos Bendrijos, prisijungdamos prie šios konvencijos 1975 metais.

Būtų galima pasakyti, kad šios konvencijos narės yra visos Europos Sąjungos valstybės ir daug valstybių kandidačių, išskyrus Estiją, Maltą, Rumuniją ir, be abejo, mus. Jeigu ratifikuosime šią sutartį, mes būsime prisijungę prie šios konvencijos.

Atkreiptinas dėmesys, kad yra siūloma ratifikuoti E.3 priedą darant kai kurias išlygas. Tos išlygos yra įvardijamos įstatymo projekte. Išlygos yra susijusios su kai kurių procedūrų taikymu muitinės sandėliams arba režimui, kuris taikomas prekėms, laikomoms muitinės sandėliuose. Yra siūloma pasilikti galimybę taikyti tam tikras išimtis, kurios yra numatytos pagal Lietuvos įstatymus arba pagal Lietuvos teisės aktus, prekėms, laikomoms muitinės sandėliuose. Kol kas siūloma laikytis reikalavimo, draudžiančio reeksportą iš muitinės sandėlių, taip pat siūloma pasilikti galimybę apriboti prekių laikymo terminus muitinės sandėliuose. Tiek trumpai. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjui. Gerbiamieji kolegos, klausti niekas nenori. Taigi gal registruojamės ir bendru sutarimu pritarkime po pateikimo. Kolegos, registracija. Kas pritariate, balsuojate už. Gerbiamieji kolegos, užsiregistravo 44. 41 balsavo už, 1 susilaikė, prieš niekas nebalsavo. Po pateikimo pritarta. (…) Seimo narys G.Kirkilas, protokolui.

Gerbiamieji kolegos, dabar nori pasakyti repliką po balsavimo. Prašom, replika po balsavimo. Kolega A.Klišonis.

A.KLIŠONIS. Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Džiaugiuosi, kad tai buvo priimta beveik bendru sutarimu. Norėčiau paprašyti, kad kai kitą kartą viceministras pateiks klausimus, galėtų pasakyti priežastį, dėl ko negali pateikti ministras. Taip, mes esame priėmę tą praktiką, bet dėl pagarbos Seimui galėtų pasakyti, kodėl ministras negali pateikti vieno ar kito klausimo. Kartais klausimai, kaip šis, yra gana svarbūs.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, dėkoju. Dabar jau ir viceministrai gali pateikti. Noriu pasakyti. Kadangi mes anksčiau pradėjome, paklausiau Seimo, ar galime nedaryti pertraukos. Mes šiek tiek pakeitėme laiką ir ministrė nesuspėjo, todėl viceministras buvo tribūnoje.

Kolegos, pagrindinis komitetas – Švietimo… (Balsai salėje) Teisingai, ministrė yra Briuselyje, šiandien dar nėra grįžusi. Pagrindinis komitetas – Užsienio reikalų komitetas, papildomas – Biudžeto ir finansų komitetas. Siūloma svarstyti, kolegos, lapkričio 19 dieną. Ar galime tai bendru sutarimu patvirtinti? Galime. Ačiū, kolegos. Daugiau klausimų neturime. Seimo narių pareiškimų nėra. Taigi dėkoju. Kolegos, šios dienos plenarinis posėdis baigtas. Gero vakaro jums ir gero poilsio!