Dvidešimt ketvirtasis (300) neeilinis posėdis
2002 m. spalio 22 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas Č.JURŠĖNAS ir Seimo Pirmininko pavaduotojas G.STEPONAVIČIUS

PIRMININKAS (G.STEPONAVIČIUS). Skelbiu šios dienos vakarinio neeilinio posėdžio pradžią. Noriu priminti, kad iš rytinio neeilinio posėdžio padarius pertrauką yra likęs sprendimas dėl nutarimo “Dėl 2002 metų rudenį pašauktų karių skyrimo atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą vidaus reikalų sistemoje”. Kol daug Seimo narių neatvyko į salę, norėčiau jums neprieštaraujant siūlyti, kad mes dabar galėtume išklausyti kitos savaitės plenarinių posėdžių preliminarias darbotvarkes. Jeigu nėra prieštaravimų, kviečiu į tribūną tai padaryti Seimo Pirmininko pirmąjį pavaduotoją Č.Juršėną.

Savaitės (nuo 2002-10-28) – 2002 m. spalio 29 d. (antradienio) ir 31 d. (ketvirtadienio) darbotvarkių projektai

Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis pirmininke, mielieji kolegos, kitą savaitę vyks jau eiliniai posėdžiai, norėjau sakyti, normalūs, ir dabar normalūs. Bet pagal Statutą buvo nenumatyti posėdžiai, o kitą savaitę – jau numatyti posėdžiai, todėl iš anksto siūlau tvirtinti darbotvarkę. Posėdžiai bus 29 ir 31 dienomis.

Seniūnų sueigoje aprobuotos gana didelės apimties darbotvarkės, visų pirma antradienio, taip pat ir ketvirtadienio. Ketvirtadienio, iš karto noriu pabrėžti, vakarinis posėdis bus ypatingas, nes tai yra vienos Seimo opozicinių frakcijų formuojamas posėdis, t.y. nustatoma jo darbotvarkė. Kolegos liberalai, tikiuosi, kitos savaitės pradžioje pateiks savo siūlymus. Taigi toks vienas labai svarbus momentas.

Kitas dalykas. Planuojama keletas eurointegracinių klausimų. Žinoma, šiandien buvo šiais klausimais turtingesnė darbotvarkė, bet pamažu iriamės į priekį vykdydami eurointegracinių aktų priėmimo planą. Kartu jus, mieli kolegos, informuodamas galiu pasakyti, kad mes padarėme mažesnę dalį iš to, ką tikėjomės padaryti per rugsėjį ir besibaigiantį spalį. Vadinasi, lapkričio mėnesį turėsime apsvarstyti ir priimti gana daug aktų eurointegraciniais klausimais.

Dabar kiti klausimai, kurie, mano galva, svarbūs ir kuriuos išskirčiau. Šiandien po svarstymo pritarėme nutarimo “Dėl Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano” projektui ir numatytas priėmimas. Taip pat tikiuosi, kad šiandien po svarstymo pritarsime, todėl kitą savaitę galėsime priimti labai svarbų, atrodytų, procedūrinį, bet principinį sprendimą dėl Baudžiamojo kodekso, Baudžiamojo proceso kodekso ir Bausmių vykdymo kodekso įgyvendinimo ir įsigaliojimo nustatydami konkrečias datas.

Taip pat atkreipčiau dėmesį, kad kitą savaitę po atidėliojimų pagaliau turėtume apsispręsti dėl Seimo atstovo Europos Parlamente įstatymo. Ir dar pora dalykų, kurie, man atrodo, ir svarbūs, ir įdomūs. Visų pirma konvencija, arba Bendroji klimato kaitos konvencija, jos Kioto protokolo ratifikavimas, o per Vyriausybės pusvalandį siūloma dar viena labai svarbi ir gal aktuali dabar ataskaita – tai Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos praėjusių metų veiklos ataskaita.

Dar vienas klausimas – tai Valstybinio audito koncepcijos projektas. Kaip sakiau, ketvirtadienį popiet – opozicinės frakcijos darbotvarkė. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Trys Seimo nariai nori jūsų klausti. Pirmasis, tai beveik tradicija, yra J.Razma. Prašom.

J.RAZMA. Ačiū, kad pripažįstate tokias tradicijas, stengsiuosi pateisinti. Norėčiau paprasto dalyko pasiteirauti gerbiamojo Č.Juršėno, t.y. ar numatytam Radijo ir televizijos įstatymo pataisų svarstymui yra pasirūpinta ir galima tikėtis gauti Vyriausybės išvadą? Ar tas klausimas yra atviras?

Č.JURŠĖNAS. Galiu pasakyti, kad į darbotvarkę yra įtraukta. Tai antradienio rytinio posėdžio 17 klausimas. Tikiuosi, kad iki to laiko bus ir Vyriausybės išvada, bet negaliu garantuoti, o tik reiškiu savo štai tokį gerą tikėjimą.

PIRMININKAS. Ačiū. J.Budrevičius taip pat nori jūsų klausti. Prašom.

J.BUDREVIČIUS. Aš noriu paprašyti, gerbiamasis Česlovai. Praeitą savaitę iš darbotvarkės iškrito įstatymo projektas Nr.IXP-1566, pasižymėkite, tai Įmonių bankroto įstatymo 11, 32 straipsnių papildymo įstatymo projektas. Čia pateikimas. Juo labiau kad yra Vyriausybės analogiški svarstymai. Būtų galima visus tris sujungti ir spręsti klausimą.

Č.JURŠĖNAS. Aš su tuo iš principo sutinku, nes jūs jau pastebėjote, ir antradieniui numatyta, kad giminingi įstatymų projektai bus sujungiami į paketus ir pateikiama. Manau, ir Seimui, ir komitetams, ir atskiriems Seimo nariams yra patogiau. Jeigu tai yra greta kurio kito…

J.BUDREVIČIUS. Taip.

Č.JURŠĖNAS. …tai, manau, Seniūnų sueiga sutiks.

J.BUDREVIČIUS. Projektas Nr.IXP-1566.

Č.JURŠĖNAS. Taip, pasižymėjau.

PIRMININKAS. Ačiū. Taip pat nori klausti M.Pronckus. Tai bus paskutinis klausimas.

M.PRONCKUS. Gerbiamasis prelegente, aš dėl lapkričio mėnesio. Ar, ryšium su tuo, kad šį mėnesį mes nesilaikėme tos pagrindinės darbotvarkės, lapkričio mėnesį irgi kas nors keisis, ar išliks taip, kaip yra numatyta pagal darbo tvarką?

Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis kolega, norėčiau išreikšti viltį, kad laikysimės grafiko, bet garantuoti negaliu. Tikiuosi, kad per šią, per kitą savaitę mums pavyks turėti bent pateikimo ir svarstymo stadijas, o paskui lapkričio mėnesį ir per tuos retus posėdžius, kurie numatyti gruodžio mėnesį, galėsime planą pasivyti. Žinoma, neatmestinas variantas, kad gali tekti šiek tiek daugiau posėdžių rengti, negu buvo planuota pagal spalvotą grafiką.

Nors jūs neklausėte, šiek tiek galiu pasakyti ir apie perspektyvą. Neišvengiamai mums reikės posėdžiauti kitų metų sausio ir vasario mėnesiais dėl kelių priežasčių. Tai yra, žinoma, tragiškosios Sausio 13-osios metinės, Prezidento prisaikdinimas, Vyriausybės klausimas (pagal Konstitucinio Teismo sprendimą Ministro Pirmininko pasitikrinimas Seime) ir, žinoma, metinis Prezidento pranešimas, nesvarbu, kuris Prezidentas bus. Taigi mes jau turime įvykių. Dar primenu, kad sutarėme, jog vieną Konstitucijos pataisą dėl prokuratūros turime galutinai nubalsuoti sausio mėnesį. Taigi, kaip matote, programa sausiui ir vasariui jau beveik yra.

PIRMININKAS. Ačiū. Taip pat ir už anonsus, kas mūsų laukia kitų metų pradžioje, nors jums ir nesvarbu, kas bus Prezidentas. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau.

Gerbiamieji kolegos, ar galėtume pritarti kitos savaitės plenarinių posėdžių darbotvarkėms, kurios yra pateiktos? (Balsai salėje) Kadangi posėdžio pradžia, kviesčiau registruojantis balsuoti dėl pritarimo kitos savaitės eilinių posėdžių darbotvarkėms.

Užsiregistravo 60 Seimo narių. 55 – už, 2 susilaikė. Kitos savaitės Seimo plenarinių posėdžių darbotvarkėms yra pritarta.

Seimo nutarimo „Dėl 2002 metų rudenį pašauktų karių skyrimo atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą vidaus reikalų sistemoje“ projektas Nr.IXP-1936(2*) (priėmimas)

Svarstome iš rytinio neeilinio posėdžio likusį darbotvarkės klausimą, kurio buvo padaryta svarstymo pertrauka. Tai Seimo nutarimo dėl šių metų rudenį pašauktų karių skyrimo atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą vidaus reikalų sistemoje projektas Nr.IXP-1936. Svarstymo stadiją esame atlikę, po svarstymo buvo pritarta. Seimo Pirmininkas, kaip prisimenate, kolegos, suformulavo siūlymą svarstyti ypatingos skubos tvarka. Tam, kad būtų apsispręsta dėl ypatingos skubos tvarkos, turėtų pritarti didžioji dalis Seimo posėdyje dalyvaujančių Seimo narių. Taigi, kolegos, dėl ypatingos skubos tvarkos taikymo procedūrinis klausimas. Dėl motyvų norinčių kalbėti nėra. Prašom balsavimu pasakyti savo nuomonę. Kas už tai, kad svarstant šį klausimą būtų taikoma ypatinga skuba?

39 – už, 7 – prieš, 14 susilaikė. Apsispręsta taikyti ypatingos skubos tvarką svarstant šį klausimą. Todėl iš karto pereiname prie šio Seimo nutarimo priėmimo. Priėmimo stadijoje pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio ar būtų norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Ar dėl viso kolega A.Gricius? Gerai. Ar galėtume nenorint niekam kalbėti dėl balsavimo motyvų priimti 1 straipsnį bendru sutarimu? Prieštaraujančių nėra. 1 straipsnis yra priimtas bendru sutarimu.

Dėl 2 straipsnio norinčių kalbėti taip pat nėra. Ar galime ir 2 straipsnį priimti, nesant prieštaraujančių, bendru sutarimu? Prieštaraujančių nėra. Priimtas ir 2 straipsnis bendru sutarimu. Baigtas pastraipsniui viso Seimo nutarimo projekto priėmimas. Dėl balsavimo motyvų proga kalbėti keturiems už, keturiems prieš. A.Gricius – motyvai prieš. Prašom, kolega.

A.GRICIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, kaip įprasta pas mus Seime, mūsų Vyriausybė, sklandžiai pritariant Seimo daugumai, visada svarsto ypatingos skubos tvarka tai karių siuntimą į užsienį, tai kokius nors kitus sprendimus priima, šiuo atveju dėl mūsų pulkų, kuriuose vėl siūloma, kad tarnautų šauktiniai. Todėl svarstant šį klausimą komitete mes trise buvome prieš šį nutarimą, nes jau daugelį metų kalbama, kad galų gale Vidaus reikalų ministerijos pulkuose bus profesionalūs kariai, o ne šauktiniai, kurie tikrai susiduria su tokiu gana dviprasmišku savo buvimu šiuose pulkuose.

Antras dalykas, į ką aš norėčiau atkreipti Seimo narių dėmesį, yra tas, kad šis procesas (šiuo atveju sakome, kad biudžete yra numatytos lėšos) per ilgai tęsiamas ir galėtų būti sprendžiama greičiau.

Trečias argumentas yra tas, kad, pavyzdžiui, mano asmeniniu įsitikinimu, šie pulkai neturėtų priklausyti vidaus reikalų ministrui, nes tai yra politinis vadovavimas ginkluotosioms karo pajėgoms. Tai turėtų būti tam tikra atskira dalis, pavyzdžiui, Policijos departamente, kur ir atliktų tas reikiamas funkcijas. Deja, mūsų Vyriausybės ir Vidaus reikalų ministerijos pozicija yra gana keista, kai mes tuos pulkus ir toliau paliekame pavaldžius Vidaus reikalų ministerijai ir stengiamės kuo toliau nutęsti jų suformavimą iš profesionalių kariškių. Todėl, mano nuomone, aš tikrai siūlau nepritarti tam. Tegul skubos tvarka Vyriausybė peržiūri, ar tikslinga laikyti šiuos pulkus Vidaus reikalų ministerijos žinioje – vienas dalykas. Kitas dalykas. Ar negalime šių šauktinių buvimo šiuose pulkuose sutrumpinti bent pusę metų. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Motyvai už – M.Pronckus. Prašom.

M.PRONCKUS. Gerbiamieji kolegos, aš kalbėjau apie tai ir dar kartą tiktai galiu pakartoti, kad čia esmė yra pinigų klausimas. Visi Seimo nariai balsuoja už pinigus. Man labai keista, kai jie, balsuodami už biudžetą, nesprendžia tų dalykų. Kitaip tariant, reikia didinti tam tikrą biudžetą pinigus paimant iš krašto apsaugos kariškių, tada viskas išsispręs. Tačiau visi sukiša galvas į smėlį kaip stručiai, pastato, atsiprašant, uodegas ir to reikalo nesprendžia. Jeigu kitų metų biudžete bus tie reikalai išspręsti, bus galima taip daryti. Dabar kol kas taip nėra. Todėl aš dar kartą sakau, kad kariškiai, gaudami didelius pinigus, nors šiek tiek gali prisidėti prie vidaus reikalų problemų sprendimo. Aš už tą projektą. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. E.Skarbalius – motyvai prieš. Prašom.

E.SKARBALIUS. Ačiū, pirmininke. Visų pirma, aš pradėsiu nuo to, kad Vyriausybė žada tą dalyką padaryti labai seniai ir kiekvieną kartą atėjusi į Seimo salę sako, kad tai yra paskutinis kartas. Man tai primena neklaužadą vaiką, kuris iškrečia kokią nors išdaigą ir sako: mama, nepyk, tai buvo paskutinis kartas. Tai yra labai negražus precedentas. Gerbiamasis ministras per svarstymą tiesiai šviesiai melavo kolegei N.Steiblienei sakydamas, kad yra vienoks ar kitoks sprendimas, kai jo nebuvo. Taip, taip buvo.

Antras ir pats svarbiausias dalykas yra tas, kad motyvai dėl finansų nėra pagrįsti, nes vienas profesionalus tarnautojas atstoja keletą privalomosios tarnybos karių. Čia kalbama apie keliasdešimt tūkstančių litų. Jeigu valstybės biudžete keliasdešimt tūkstančių litų yra nežmoniški pinigai ir mes tai galime lyginti su dabartinių jaunuolių likimais, tada tikrai spauskite mygtuką “už” ir ramia sąžine eikite miegoti. O dėl kitų metų, kai sako, kad nebebus šauktinių, tai, gerbiamieji, perverskite biudžetą. Ten ir vėl pinigai nėra numatyti. Vėl prasidės žinybinis perdavimas iš vieno kitam, viena žinyba ima, kita neima, viena perduoda, kita nebeprisiima. Paminėsite mano žodį, kad kitais metais bus vėl ta pati melodija. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Motyvai už – N.Medvedev. Prašom.

N.MEDVEDEV. Apie pinigus turbūt kalbės A.Butkevičius. Aš kalbėsiu apie kita. Jau kelintą kadenciją visą laiką Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete reikalavau, kad būtų pereita prie profesionalumo. Noriu pasakyti, kad buvo įvairių pažadų ir kito, bet buvo pagaliau sudarytas Vyriausybės planas, pagal kurį ir vyksta tie visi pokyčiai. Noriu pasakyti, kad tas planas vykdomas. Jau dalį kalėjimų saugo profesionalai. Aš prieš bet kokius kiniškus maodzeduniškus šuolius, kai stengiamasi vienu šuoliu ką nors peršokti. Aš už gerai suplanuotą, parengtą darbą, kad nereikėtų paskui apgailestauti, kad ne tą padarėme. Dabar tas planas puikiai parengtas ir jis vykdomas. Aš tikrai žinau, kad kitais metais pagal tą planą mūsų kalėjimus jau saugos profesionalai. Dėkoju. Todėl aš siūlau palaikyti šį reikalą dabar.

PIRMININKAS. Ačiū. Motyvai prieš – A.Vazbys.

A.VAZBYS. Taip, čia buvo kalbama apie kažkokius nerealius šuolius. Aš noriu pasakyti, kad šioj vietoj nėra jokių šuolių. Atvirkščiai, yra trypčiojimas vietoje ir pakankamai ilgas trypčiojimas, nes jau kelintą kartą atidėliojame sprendimą pereiti vien prie profesionalų veiklos šiuose daliniuose. Keistai skamba argumentai apie finansus. Kiek man yra žinoma, jau ir šių metų biudžete yra pakankamai finansų tam žingsniui. Galų gale kitų metų biudžetą svarstydami taip pat galime tas problemas išspręsti. Todėl aš siūlau nepritarti šiam nutarimui ir išspręsti tuos finansinius klausimus nusistačius sau aiškius prioritetus. Aš manau, kad, sakykim, jaunų žmonių saugumas ir savijauta yra pakankamai aiškus prioritetas, kad galėtume neparemti šio nutarimo projekto. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. A.Butkevičius – motyvai už. Prašom.

A.BUTKEVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, aišku, šiam nutarimui nepritarti neįmanoma dėl keleto priežasčių. Pirma ta, kad jeigu jam nebūtų pritarti, operatyviai reikėtų koreguoti valstybės biudžeto pajamas ir išlaidas, o ši procedūra užsitęstų maždaug apie pusantro mėnesio.

Antra. Noriu nuraminti kai kuriuos kolegas, kurie kalba apie tai, kad ateinančiais metais valstybės biudžeto projekte nėra numatyta papildomai asignavimų profesionalios armijos išlaikymui. Noriu pasakyti, kad yra numatyti asignavimai, ir aš manau, kad šį tokį nutarimą svarstome paskutinį kartą. Kviečiu balsuoti už.

PIRMININKAS. Ačiū. Kalbančių daugiau nėra. Todėl kviečiu kolegas pasiruošti ir balsuoti dėl Seimo nutarimo, registracijos Nr.IXP-1936, priėmimo. Registruojamės ir balsuojame.

Balsavimo rezultatai: 65 užsiregistravo, 40 – už, 13 – prieš, 11 susilaikė. Seimo nutarimas Nr.IXP-1936 priimtas. Šio klausimo svarstymas baigtas.

Teismo ekspertizės įstatymo projektas Nr.IXP-1786(2*) (svarstymas)

Kolegos, pereiname prie pirmojo vakarinio neeilinio posėdžio darbotvarkės klausimo, tai yra Teismo ekspertizės įstatymo Nr.IXP-1786(2), svarstymo stadija. Kviečiu į tribūną pagrindinio Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininką A.Sakalą. Prašom.

A.SAKALAS. Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamieji kolegos, šio įstatymo projekto tikslas – nustatyti teismo ekspertizės įstaigų ir teismo ekspertų statusą, kvalifikacijos reikalavimus ekspertams, kvalifikacijos suteikimo tvarką, specialių žinių panaudojimą, atliekant teismo ekspertizes, sąlygas, tvarką, reikalavimus teisės ekspertizės aktui. Tokio įstatymo mes neturėjome ligi šiol, o dabar viskas šiame įstatyme surašyta. Galiu dabar, nevargindamas jūsų ilgomis kalbomis, pasakyti, kad komitetas gavo daug Teisės departamento pastabų, į daugumą jų atsižvelgė. Į tas, į kurias neatsižvelgė, yra motyvuotai atsakyta kodėl. Komitetas taip pat atsižvelgė į mūsų patarėjo pastabas. Komitetas negalėjo atsižvelgti į Teisės projektų tyrimo centro konsultanto K.Čilinsko pastabas, motyvacija yra surašyta. Ir taip pat komitetas iš dalies atsižvelgė į Teisės instituto pastabas ir į Žmogaus teisių komiteto dvi pastabas. Pateikė naujai suredaguotą ir patobulintą įstatymo projektą, už kurį balsavo šeši komiteto nariai, vienas balsavo prieš.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Nors darbotvarkėje nėra pažymėta, bet yra ir papildomas komitetas. Aš noriu jums padėkoti už klausimo pateikimą, ačiū, ir paklausti, kas galėtų pateikti papildomo Žmogaus teisių komiteto išvadą? Galbūt A.Lydeka? Yra pateikti Žmogaus teisių, kaip papildomo komiteto, pasiūlymai. Tenka pasakyti, kad tikrai darbotvarkėje nebuvo pažymėta papildomo komiteto, tačiau jo išvada yra gauta. Yra jo siūlymas, kad šis projektas būtų grąžintas pagrindiniam komitetui tobulinti. Tačiau žvelgdami į pagrindinio komiteto išvadas mes galime daryti prielaidą, kad į Žmogaus teisių komiteto pastabas yra atsižvelgiama arba pritariama. Ar mes galėtume laikyti, kad tokiu atveju komiteto išvada yra išklausyta? (Balsas salėje: “Taip!”) Ačiū už jūsų supratimą.

Dabar turėtume, nesant norinčių dalyvauti diskusijoje, Statuto numatyta tvarka apsispręsti, ar mes pritariame pagrindinio komiteto išvadai pritarti patobulintam įstatymo projektui, kurį teikia Vyriausybė. Ką gi, norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų nėra. Aš klausčiau, ar mes galėtume po svarstymo pritarti įstatymo projektui bendru sutarimu? Prieštaraujančių nėra. Pritarta įstatymo projektui po svarstymo bendru sutarimu. Taip pat noriu pasakyti, kad yra gautos po svarstymo komitete Teisės departamento papildomos išvados. Iki priėmimo, manyčiau, jos galėtų būti apsvarstytos pagrindiniame komitete.

Baudžiamojo kodekso, patvirtinto 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymu Nr.VIII-1968, Baudžiamojo proceso kodekso, patvirtinto 2002 m. kovo 14 d. įstatymu Nr. IX-785, bei Bausmių vykdymo kodekso, patvirtinto 2002 m. birželio 27 d. įstatymu Nr. IX-994, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo projektas Nr.IXP-1857(2*) (svarstymas)

Kitas eilės tvarka darbotvarkės klausimas taip pat yra teikiamas Vyriausybės, projekto Nr.IXP-1857. Taip pat svarstymo stadija. Aš kviečiu pagrindinio Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadą pristatyti kolegą J.Sabatauską, bet jo nematau. Galbūt pats komiteto pirmininkas A.Sakalas? Kviečiu jus į tribūną pristatyti šio svarstomo įstatymo išvadą.

A.SAKALAS. Gerbiamieji kolegos, gerbiamasis pirmininke, šiuo įstatymu numatoma Baudžiamojo kodekso, kuris patvirtintas buvo 2000 metais, ir Baudžiamojo proceso kodekso, kuris patvirtintas 2002 metais, Bausmių vykdymo kodekso, taip pat patvirtinto šiais metais, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarka. Turiu pasakyti, čia svarbiausias dalykas, diskutuojant su teisėsaugos pareigūnais ir komitete, buvo prieita prie išvados, kad neįmanoma, jog įsigaliotų, kaip buvo planuojama bent iš pradžių, nuo sausio 1 dienos. Teisėtvarkos institucijos buvo nepasiruošusios ir yra nepasiruošusios, negali per tokį trumpą laiką visko padaryti, ką numato šis projektas, nes tame projekte yra ir pavedimai, ką jie dar turėtų padaryti iki to laiko. Todėl komitetas pasiūlė įsigaliojimo datą paskelbi nuo gegužės 1 dienos.

Gavome įvairių pastabų iš Teisės departamento, atsižvelgėme arba neatsižvelgėme, priklauso nuo to, ar pastaba gerai, ar blogai argumentuota. Gavome taip pat pastabų iš Prokuratūros, teismų, Universiteto, Teisės instituto, Valstybės saugumo departamento. Visos pastabos išnagrinėtos, didelei daliai buvo pritarta. Komitetas bendru sutarimu pritarė komiteto patobulintam įstatymo projektui.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Kviesčiau dabar papildomo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto išvadą pristatyti komiteto pirmininką A.Sadecką.

A.SADECKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, kolega A.Sakalas argumentuotai ir aiškiai išdėstė problemos esmę ir siūlymą. Analogiškas siūlymas buvo ir mūsų komiteto, kaip papildomo komiteto. Siūlėme pagrindiniam komitetui tobulinti įstatymo projektą visų pirma atsižvelgiant į Teisės departamento, Aukščiausiojo Teismo, Policijos departamento, Valstybės saugumo departamento pastabas ir pasiūlymus. Kaip supratome, tai ir buvo padaryta. Ir svarbiausia, kad irgi siūlė numatyti kodeksų įsigaliojimo datą nuo kitų metų gegužės 1 dienos. Tokiai išvadai buvo pritarta bendru sutarimu.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Išklausėme komitetų išvadas. Noriu pasakyti, kad diskusijoje dalyvauti pageidaujančių nėra. Klausčiau, ar mes norėtume kalbėti svarstymo stadijoje dėl balsavimo motyvų? Vienas – už, vienas – prieš. Norinčių nėra. Ar, nesant prieštaraujančių, mes galėtume po svarstymo šiam įstatymo projektui pritarti, kaip siūlo pagrindinis komitetas, bendru sutarimu? Prieštaraujančių nėra. Pritarta įstatymo projektui Nr.IXP-1857 po svarstymo bendru sutarimu.

Amnestijos pažymint Lietuvos Respublikos Konstitucijos dešimties metų sukaktį įstatymo projektas Nr.IXP-1995 (pateikimas)

Svarstome neeilinio vakarinio posėdžio darbotvarkės 3 klausimą – Amnestijos pažymint Lietuvos Respublikos Konstitucijos dešimties metų sukaktį įstatymo projektą Nr.IXP-1995. Šiandien Seimas apsisprendė šiuo klausimu papildyti rudens sesijos Seimo darbų programą. Taigi aš kviečiu į tribūną klausimą pateikti R.Šukį. Prašom.

R.ŠUKYS. Gerbiamieji kolegos, gerbiamasis posėdžio pirmininke, leiskite pateikti jums Amnestijos pažymint Lietuvos Respublikos Konstitucijos dešimties metų sukaktį įstatymo projektą Nr.IXP-1995. Norėčiau pasakyti iš karto, teikdamas šį projektą, kad projektas buvo parengtas aptarus mano iniciatyvą Teisės ir teisėtvarkos komitete. Komitetas faktiškai vienbalsiai pritarė tai iniciatyvai, buvo sudaryta darbo grupė, kurioje dalyvavo Aukščiausiojo Teismo, Generalinės prokuratūros, Teisingumo ministerijos, žmogaus teisių organizacijų atstovai, Seimo nariai iš Teisės ir teisėtvarkos komiteto, iš Žmogaus teisių komiteto ir Advokatų tarybos atstovai. Buvo įvertintas visų ankstesnių amnestijų patyrimas, įvertinti tam tikri principai.

Šis projektas yra parengtas atsižvelgiant į patį tikslą, į tai, kad 2002 metai yra Lietuvos Respublikos Konstitucijos dešimties metų sukakties minėjimo metai, Konstitucija įtvirtina svarbiausius valstybės visuomeninius santykius, žmogaus ir piliečio teisinę padėtį valstybėje, jo santykius su valstybe ir pagrindines žmogaus teises ir laisves, nustato jų įgyvendinimą. Amnestijos aktu norėta priminti ir asmenims, atliekantiems laisvės atėmimo bausmes, kad valstybė žino, jog yra tokie piliečiai, jog jie, kaip ir kiti piliečiai, turi tam tikras teises, numatytas Konstitucijoje, bet jie taip pat turi ir pareigas.

Minint tokią sukaktį… Atsižvelgdamas į tai, kad yra susiklosčiusi tokia praktika ir tradicija, norėčiau paminėti, kad 1990 metais buvo amnestija nepriklausomos valstybės paskelbimo proga, 1993 metais – Konstitucijos priėmimo proga, 1995 metais – nepriklausomos valstybės penkerių metų sukakties proga. Tokia tradicija, mūsų požiūriu, yra tęstina.

Norėčiau trumpai pasakyti, kad šiame Amnestijos įstatymo projekte atsižvelgiama į tai, kad dauguma amnestijų sukeldavo tam tikrus neigiamus padarinius ir iš dalies kildavo abejonių arba netgi būdavo tam tikra prasme diskredituojama pati amnestijos idėja, nes į laisvę grynai dėl amnestijos, tiesiogiai dėl amnestijos, išeidavo daug nuteistųjų, kurie vėliau padarydavo dar sunkesnius nusikaltimus ir vėl grįždavo į įkalinimo įstaigas. Tai tarp žmonių sukeldavo tikrai neigiamus tokio akto vertinimus. Šiuo atveju pasirinktas šiek tiek kitoks principas negu bent jau paskutiniųjų dviejų amnestijų.

Taikant amnestiją, t.y. atleidžiant nuo visos likusios neatliktos bausmės dalies, tiktai labai ribotam asmenų kiekiui, tam tikroms kategorijoms… Pagal šį įstatymo projektą numatoma nuo neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies atleisti nėščias moteris ir motinas, auginančias vaiką iki 14 metų amžiaus, nuteistas iki penkerių metų imtinai, pirmą kartą nuteistus iki trejų metų asmenis (moteris, vyresnius kaip 65 metų vyrus, I ir II grupės invalidus ir nepilnamečius) tuo atveju, jeigu jiems anksčiau nebuvo taikyti įstatymai dėl amnestijos. Ši grupė asmenų pagal Kalėjimų departamento pateiktą statistiką sudarytų maždaug apie 200 asmenų. Aš norėčiau pasakyti, kad jis, ko gero, bus dar mažesnis, nes įtrauktas saugiklis, kurio nebuvo prašant tos statistikos. Tas saugiklis yra toks: jeigu tiems asmenims nebuvo taikyti ankstesni amnestijos aktai. Taigi šiuo atveju jie nebebus laikomi pirmą kartą teistais, jiems bus galima pagal kitus straipsnius, kurie atskiroms nuteistųjų kategorijoms numato tam tikra dalimi mažinti neatliktos bausmės laiką. Kartoju: būtent neatliktą likusį bausmės laiką. Tam tikra dalis – tai ketvirtadalis, penktadalis arba šeštadalis, atsižvelgiant į nusikaltimo sunkumą. Kai kurioms asmenų grupėms arba nusikaltimų rūšims amnestija iš viso nebus taikoma. Ji nebus taikoma asmenims, padariusiems tyčinius nužudymus, tyčinius nužudymus sunkinančiomis aplinkybėmis. Paprastai tai beveik visos veikos, kurios padarytos pakartotinai, taip pat plėšimai ir kiti sunkūs nusikaltimai, susiję su narkotikais, su narkotikų platinimu, lenkimu vartoti narkotikus ir panašiai. Čia tikrai buvo atsižvelgta ir į Generalinės prokuratūros praktiką bei patirtį, ir į visus siūlymus, kad ta grupė asmenų iš tikrųjų nebūtų nepagrįstai padidinta. Taigi norėčiau pasakyti, kad daugeliui asmenų, kuriems bus sumažinta ta bausmė, taip pat bus atsižvelgta… Amnestijos komisijos, taikydamos tą įstatymą, turės atsižvelgti ir galės amnestijos akto netaikyti asmenims, įkalinimo įstaigose piktybiškai pažeidinėjantiems laisvės atėmimo bausmės atlikimo režimą.

Neigiamų pasekmių, mūsų požiūriu, priėmus šį įstatymą nenumatoma. Amnestija pagal įvairius preliminarius skaičiavimus apskritai galėtų paliesti apie 4 tūkst. asmenų, daugeliu atvejų truputį sumažindama likusį neatliktą bausmės laiką. Buvusios amnestijos numatydavo šiek tiek kitokį principą – t.y. buvo mažinama nuo teismo paskirtosios bausmės. Tada automatiškai tiesiogiai dėl amnestijos asmenys būdavo paleidžiami į laisvę. Todėl, palyginti, pavyzdžiui, su 2000 metų statistika, kada vien dėl amnestijos buvo paleistas iš karto 2271 nuteistasis, šiuo atveju ta statistika tikrai yra visiškai kitokia. Mes tikimės, kad tai padės išvengti tokių neigiamų pasekmių, kurių, deja, dėl kiekvienos amnestijos… Bet kokiu atveju, kai ir vienas asmuo nusikalsdavo, kildavo tam tikras nepasitenkinimas, arba tai diskredituodavo pačią idėją.

Aš dar paskutinę mintį ir galbūt iš karto atsakysiu į daugelį klausimų. Reikia suprasti, kad tai yra asmenys, kurie nuteisti tam tikram bausmės laikui, tam tikram laisvės atėmimo laikui. Tai nėra iki gyvos galvos. Jie anksčiau ar vėliau bausmę atliks, jie ją atlieka ir išeina į laisvę šiandien, rytoj ir kiekvieną dieną. Aišku, taikant amnestiją, bet nesiejant, mano požiūriu, su amnestija, kartu reikėtų rūpintis ir socialinėmis programomis, jų integravimosi į visuomenę situacija, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos ir galbūt sušvelnintas tas visuomenės šiandien neigiamas, deja, požiūris į tokius asmenis. Jie taip pat yra piliečiai ir Konstitucija juos taip pat gina. Valstybė turėtų parodyti tam tikrą tikėjimą, kad juos laiko piliečiais ir kad jie gali pasitaisyti bei vykdyti savo pareigas visuomenei ir valstybei. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. 12 Seimo narių norėtų jūsų paklausti. Pirmasis yra A.Lydeka. Prašom.

A.LYDEKA. Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, norėčiau patikslinti tokį klausimą iš dviejų dalių. Kaip jūs vertinat, kokios amnestijos yra teisingesnės: ar valstybinės proginės, kaip ši, numatyta projekte Konstitucijos minėjimo proga, ar pragmatiškai neišvengiamos, kai būna perpildyti kalėjimai ir tiesiog reikia parengti vietas naujiems kaliniams? Ir kita klausimo dalis. Norėčiau patikslinti, koks būtų išleidžiamų pagal šią amnestiją į laisvę, visiškai išleidžiamų, asmenų kiekis, palyginti su kitom anksčiau buvusiom amnestijom? Kiek būdavo išleidžiama į laisvę?

R.ŠUKYS. Į pirmąją jūsų klausimo dalį aš galėčiau atsakyti, kad šios amnestijos tikslas yra ne atlaisvinti vietas įkalinimo įstaigose, nes ten yra labai normali ir neįtempta situacija, kaip būdavo anksčiau, dėl ko tiesiogiai ar netiesiogiai buvo, sakykim, priimtos 1998 ar 2000 metų amnestijos, kurios buvo iš humanistinių paskatų. Bet buvo akivaizdu, kad tokiu būdu buvo sprendžiama ir dėl įvairių Europos komisijų ar ekspertų pastabų bei nurodymų, kaip gerinti kalinių padėtį įkalinimo įstaigose, kaip bausmių atlikimo standartus priartinti prie Europos bei pasaulio reikalavimų ir vykdyti žmogaus teises reglamentuojančius aktus. Šį kartą tai yra tikrai proginė amnestija. Manau, galima padaryti tą išvadą ir dėl to, kad Seimo nariai, būtent komitetas, inicijavo šią amnestiją, o ne, kaip būdavo anksčiau, tai darė Prezidentas, arba netgi tikroji iniciatorė būdavo Vyriausybė ar Teisingumo ministerija. Tai iš esmės rodydavo ir tą poreikį. Na, šiandien sunku pasakyti, kodėl mes tos iniciatyvos… Aš tikrai tikėjau, kad ta iniciatyva ateis iš kitur, kad tas laikotarpis galbūt nėra labai palankus, arba, kaip sako, ankstesnės amnestijos buvo taikomos šiek tiek per plačiai. Ta iniciatyva šį kartą nebuvo teikta Prezidento. Manyčiau, kad tai yra proginė, ir noriu tai pabrėžti.

Dėl asmenų, išeinančių tiesiogiai dėl amnestijos. Aš galėčiau pasakyti, kad 1998 metų amnestija tiesiogiai buvo dalinė amnestija, nes ten paleidimas nebuvo numatytas, buvo tiktai 30 asmenų, o jau kai buvo 2000 metų amnestija, atleido ir iki 5 metų nuteistus (moteris, nepilnamečius ir panašiai), grynai dėl amnestijos buvo 2271 paleistas. Šiandien tas saugiklis ir reikalingas, kad dar sumažintų ir iš tų 200. Nebus 200, aš galiu pasakyti, nes yra saugiklis, kad tie asmenys, kuriems tada buvo pritaikyta, nes jie laikomi neteistais ir pagal tą amnestiją būtų laikomi kaip pirmą kartą… Bet jeigu jiems buvo taikytas amnestijos aktas, jie negalės būti atleisti. Jiems galios mažinimas, visi kiti straipsniai, kurie yra, t.y. penktadalis, šeštadalis ar panašiai, tačiau paleidimas antrą kartą grynai dėl tam tikrų formalių teisės aspektų, kas laikomas teistu ar neteistu… Jie nebus paleidžiami. Aš manau, kad tie 200, kaip buvo pateiktas pirminis skaičius, turėtų dar labiau mažėti. Bet yra siekiama, kad kuo didesnis mažinimo skaičius, kai pajus bent ta nedidele dalimi … būtų asmenų, kuriems sumažinta. Šiuo atveju buvo atsisakyta ir žalos atlyginimo kriterijaus. To nereikia, nes jis vis tiek lieka atlikti laisvės atėmimo bausmę ir ankstesnių amnestijos aktų taikymo nėra susieta… visais kitais atvejais. Tikrai buvo stengtasi subalansuoti tuos interesus ir tuos tikslus, kurių buvo siekiama šios amnestijos aktu.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, noriu prašyti, kad salėje būtų rimtis. Kairėje pusėje… (Balsai salėje) Darbas sekcijoje nepriimtinas plenariniuose posėdžiuose. Gerbiamasis Kniukšta, gerbiamasis Ramanauskai, ar galiu prašyti jūsų laikytis rimties? Gerbiamasis Gražuli, ar galėtume sutarti, kad pašnekesiai yra už šios Seimo posėdžių salės, nes tikrai negalima klausytis, kas vyksta pateikiant gana svarbų klausimą. Gerbiamasis Skarbaliau, gerbiamasis Babravičiau, ar galiu jūsų prašyti nutraukti pašnekesius mažosiose grupėse? (Balsai salėje) Dėkoju už jūsų supratimą.

Kitas klausiantysis yra J.Karosas. Tikiuosi, bus ramiau. Atsiprašau, dar kartą paspauskite savo mygtuką, nepavyko įjungti. Prašom.

J.KAROSAS. Gerbiamasis pranešėjau, aš gerai suprantu humanistinę ir auklėjamąją siūlomo amnestijos projekto prasmę arba tikslą. Bet aš, taip pat ir daugelis prisimename amnestiją po Stalino mirties, prisimename visuotinę S.Huseino amnestiją ir žinome tam tikras pasekmes, kurias jos sukelia. Jūs sakote, kad įstatymo priėmimas neigiamų pasekmių nenumato. Ar jūs tikrai taip nuoširdžiai manote, kad neturės jokios įtakos nusikalstamumo situacijai Lietuvoje, kad į tai nėra visiškai atsižvelgiama? Aš nelabai suprantu, kodėl taip tvirtai sakoma, kad neigiamų pasekmių priėmus šį įstatymą nenumatoma. Kuo jūs argumentuojate šią mintį? Kaip jūs galite būti tuo tikras?

R.ŠUKYS. Matote, gerbiamasis profesoriau ir kolega, manau, yra tokia logika, kad asmuo anksčiau ar vėliau atlieka ir atliks bausmę. Jo įkalinimo faktas tai yra bausmė už padarytą nusikaltimą, o ne kitų nusikaltimų prevencija. Noriu pasakyti, jie kiekvieną dieną išeina į laisvę. Dabar numatyti iš anksto arba a priori teigti, kad jie išėję… kai yra įvertinta asmenybė, kiekvienu atveju amnestijos komisijos vertina… kad jie išėję tikrai padarys, kaip jūs sakote, ir prognozuoti tai, kad tai įvyks dėl amnestijos, aš logiškai nematau tam pagrindo. Jeigu ir įvyks, tai bus tam tikros priežastys, ir negalima teigti, kad įkalinimas tai yra saugiklis. Be to, tikrai buvo siekiama minimalizuoti šį faktorių. Tai yra daugelis veikų, kurios yra pavojingos, ir asmenys, padarę ypač pavojingas visuomenei veikas (tyčinius nužudymus, išžaginimus sunkinančiomis aplinkybėmis ir pakartotinai, susiję su narkotikais, turto prievartavimu, ginkluotais plėšimais ir panašiai), nebus amnestuojami.

Antra. Dar kartą sakau, kad paleidžiamųjų ratas bus tik socialiai jautrios grupės. Jeigu mes manome, kad nėščia moteris, kuri pirmą kartą buvo nuteista iki trejų ar penkerių metų, išėjusi į laisvę puls daryti dar sunkesnį nusikaltimą, už kurį atliko bausmę… Aš taip nedrįsčiau teigti. Jeigu aš taip sakyčiau, tai apie kokį tikėjimą mes galime kalbėti? Požiūris dėl šios amnestijos, pritarti jai ar ne, yra tam tikro mūsų pilietinio ar politinio brandumo ir visuomenės požiūrio į šią problemą išbandymas. Puikiai suprantu, mes galbūt skirtingai žiūrime į tuos dalykus.

PIRMININKAS. Ačiū. Kitas klausiantysis yra J.Veselka.

J.VESELKA. Gerbiamasis pranešėjau, gal aš ir klystu, bet man tos proginės amnestijos atrodo seniena. Į kiekvieną kalinį turi būti žiūrima individualiai: į jo nusikaltimo sudėtį, į tai, kaip jis supranta tą nusikaltimą, kokios jo galimybės išėjus į laisvę nebedaryti nusikaltimų. Tai turi būti įteisinta kaip nuolatinis procesas, t.y. asmenybei pasitaisius išeiti iš kalėjimo anksčiau laiko sumažinant bausmę. Dabar mes vėl tęsiame tą tradiciją – susėdo valdininkai ir sumąstė: štai Konstitucija – yra didelė proga, ir nutarė paleisti. Vis dėlto ar nereikėtų atsisakyti šio principo, o vadovautis asmenybės principu, stebėti jo auklėjimo procesą tuo pagrindu?

Trečia. Ar išleistiesiems yra numatytos kokios nors socialinės garantijos, kad jie grįžę ras darbą, turės pajamų ar ko nors, kad nekiltų noras vėl jiems sugrįžti padarius nusikaltimą?

R.ŠUKYS. Pradėsiu nuo jūsų klausimo pabaigos. Amnestijos aktas socialinių garantijų nenumato. Manau, ir atitinkamų komitetų, ir Vyriausybės pareiga rūpintis, kad keistųsi požiūris, kad keistųsi jų priėmimo sąlygos į visuomenę, jų galimybė integruotis, kad jie nebūtų diskriminuojami įsidarbinant, kad jie nebūtų diskriminuojami suteikiant gyvenamąjį plotą, nakvynės namus ar išsinuomojant butus. Kiek žinau, užsienio valstybėse yra realios programos ir realūs dideli pinigai. Kartais grįžę iš įkalinimo įstaigų sulaukia daugiau valstybės dėmesio, negu nepadarę tų nusikaltimų. Tai yra mūsų požiūris, ir politikos, ir visuomenės subrendimo klausimas. Manau, socialinė dalis turi būti sprendžiama kiekvieną dieną. Amnestija nėra kliūtis, bet šiandien trūksta to rūpesčio, aš tą pripažįstu.

Dėl proginių dalykų. Jau minėjau, Lietuvoje yra tokios tradicijos. Geros jos ar blogos, bet ankstesni parlamentai ir iki mūsų taikė tokius dalykus, ir kolega J.Karosas minėjo (ir jūs buvote praeitos kadencijos Seime), kad bent dvi amnestijos buvo priimtos. Ne aš tai sugalvojau. Aš norėčiau kalbėti ir norėčiau, kad būtų išgirsta. Iš principo tai galbūt turėtų būti paskutinė proginė amnestija, ir tai lems naujasis Baudžiamasis kodeksas, dėl kurio įsigaliojimo mes apsisprendėme, nes daugelio veikų apatinės sankcijos yra panaikintos, kai kurios veikos yra laikytinos tik baudžiamaisiais nusižengimais, o ne nusikaltimais, ir t.t. Baudžiamoji politika keičiasi iš esmės.

Dar norėčiau pasakyti, kad kolegos ir visuomenė nustebs, kai įsigaliojus Baudžiamajam kodeksui į laisvę išeis kur kas daugiau asmenų negu pagal tą amnestiją, todėl nereikėtų dabar ja gąsdinti. Dėl kiekvieno atvejo spręs Baudžiamojo kodekso įsigaliojimo atveju (jūs minėjote klausimo pradžioje, kad turi būti individualus požiūris) individualiai teismas.

Norėčiau pasakyti, kai penktadaliu ar šeštadaliu sumažinama neatliktoji bausmės dalis… Pavyzdžiui, asmeniui lieka 2 metai – sumažinama penktadaliu, apie keturis mėnesius. Vadinasi, jis turėtų atlikti bausmę dar metus ir šešis mėnesius. Kai jis atliks tam tikrą dalį bausmės, dažniausiai pusę, tada jam atsiras kitos galimybės, t.y. individualiai stoti prieš teismą administracijos teikimu, taikant, pavyzdžiui, 54² straipsnio nuostatą “Lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų”. Yra įvairiai, ir vienas trečdalis, ir viena antroji, ir trys ketvirtadaliai, ir panašiai, ir ten sprendžia – atlyginai žalą, neatlyginai žalos, ar yra vaikų, ar nėra išlaikytinių, individualus elgesys, nuobaudos. Visa tai yra padedama ant svarstyklių, ir gali netaikyti ir nepaleisti, ir jis toliau sėkmingai atlikinės bausmę. Čia yra saugiklis, kad amnestijos komisijos gali netaikyti. Aš noriu pasakyti pavyzdį, kad 2000 metais dėl netinkamo elgesio 678 asmenims amnestijos komisijų sprendimu nebuvo taikyta amnestija būtent dėl blogo elgesio įkalinimo įstaigose. Todėl amnestija yra ir tas veiksnys, kuris skatina geresnį elgesį įkalinimo įstaigose.

PIRMININKAS. Ačiū. Mes daugiau nei 10 minučių esame išnaudoję. Galbūt dar vienas klausimas, nes pateikimas buvo šiek tiek trumpesnis nei 10 minučių.

Kitas klausiantysis yra A.Kašėta. Prašom.

A.KAŠĖTA. Gerbiamasis pranešėjau, jūs ką tik pasakėte, kad po Baudžiamojo kodekso įsigaliojimo (mes šiandien po svarstymo pritarėme, kad turėtų įsigalioti nuo kitų metų gegužės 1 dienos, taip?) išeis kur kas daugiau įkalintų asmenų, negu dėl šios galimos amnestijos.

Tada būtų pirmoji klausimo dalis, ar išvis reikia tokios amnestijos. Jeigu vis dėlto bus pritarta šiam projektui, tada dėl pačių kriterijų kyla abejonių. Pavyzdys – nėščios moterys, auginančios mažamečius vaikus, tiksliau, galbūt dabar juos valstybė augina. Mes žinome, kad dauguma už grotų pakliuvusių asmenų vis dėlto yra iš asocialios aplinkos, ir valstybė rūpinasi jų vaikais. Lygiai taip pat neramu, kad įstatymo priėmimo dieną kalėjimuose bus labai padidėjęs skaičius nėščių moterų. Taip pat tas kriterijus, kad vyresni kaip 65 metų vyriškiai. O kodėl ne 60 metų ar ne 50 metų? Aš norėčiau, kad jūs detalizuotumėte.

R.ŠUKYS. Matote, iš tikrųjų čia nėra atrasti labai nauji kriterijai. Ankstesnėse amnestijose būtent taip buvo dėstoma. Tos asmenų kategorijos laikomos pažeidžiamesnėmis arba mažiau pavojingomis visuomenei. Matyt, tas kriterijus lemia. Jūs sakote, padaugės arba bus piktnaudžiaujama. Aš pasakyčiau, kad ta amnestija turi tam tikrą datą, iki kada, kurie nusikaltimai patenka. Faktas, jeigu moteris taps nėščia ir atitiks tas sąlygas. Aš nežinau, ar taip, kaip jūs pasakote, iš karto preziumuojate ir patenkate į tam tikro stereotipinio mąstymo lauką, kad jos visos ten yra asocialios, kad visais vaikais rūpinasi valstybė. Aš su tuo nenorėčiau sutikti, nes kiekvienas atvejis yra gana individualus ir skaudus. Tas vaikas ar ta nėščia motina, ar motina, auginanti vaiką iki 14 metų… Valstybė, deja, motinos negali pakeisti, ir pinigai ar pašalpa neturi būti tas faktorius, kuris leistų mums neatsižvelgti į tai, kad motina yra motina ir ji šeimoje labiau reikalinga.

Kodėl vyrai, vyresni kaip 65 metų? Iš tikrųjų tai yra pensinis amžius, jie jau yra dažniausiai mažiau pavojingi visuomenei, kaip invalidai, reikalauja tam tikros sveikatos priežiūros, kurios tinkamai negali garantuoti įkalinimo įstaigos, o jie taip pat yra piliečiai, jiems Konstitucija garantuoja tą pačią sveikatos priežiūros teisę. Aš čia galėčiau aiškinti labai ilgai ir išdėstyti momentus, kurie lemia tuos kriterijus ir kategorijas.

O dėl jūsų klausimo dalies, kad iš viso nereikia, kad Baudžiamasis kodeksas. Aš noriu pasakyti, kad jūs teisingai pasakėte, gegužės 1 d. yra data. Tai bus nagrinėjama teismuose ir kiekvieną bylą reikės iš naujo išnagrinėti, ir tik tuo atveju, jeigu asmeniui buvo paskirta minimali sankcija, numatyta už tą nusikaltimą. Tada yra galimybė, kad teismas galbūt jam mažintų tą sankciją, nes jeigu ji yra ne minimali negu buvo, aš nežinau. Ponas G.Švedas galėtų paaiškinti, ar čia iš viso bus pagrindas tiems perteisimams. Čia yra individualūs dalykai ir reikalauja specialistų dėl Baudžiamojo kodekso įgyvendinimo ir perteisimų pagal jį, bet tai nebus taip, kaip jūs sakote, kad visi pateks į teismą. Yra tam tikros ribos ir kriterijai. Tai tik minimalios sankcijos, kaip aš suprantu, arba veikos, kurios yra dekriminalizuojamos. Tai užtruks tam tikrą laiką, mažiausiai pusmetį, nes reikia parengti medžiagą ir t.t. Jeigu pažiūrėsime pagal tą pagrindinį kontingentą, kuris šiandien atlieka laisvės atėmimo bausmes, tai kol iki jų prieis tos kodekso numatytos galimybės, jeigu iš viso prieis, nes ne visiems prieis. Yra mažinimas kai kuriems nusikaltimams, kuriems minimalios sankcijos taip ir nėra, kad jos visiškai nebūtų pagal naująjį kodeksą. Aš nesutikčiau, kad amnestija vien dėl naujojo kodekso įsigaliojimo yra nereikalinga.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau ir kolegos, aš manau, kad tikrai daugiau laiko nei numatyta skyrėme šiam klausimui pateikti. Ačiū už atsakymus į klausimus. Primenu, pateikimo stadija. Yra proga dėl balsavimo motyvų kalbėti vienam už, vienam prieš. A.Sakalas, motyvai už. Prašom.

A.SAKALAS. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų mes komitete labai kruopščiai svarstėme amnestijos principus. Komiteto posėdyje dalyvavo visų frakcijų atstovai. Tie principai buvo aprobuoti bendru sutarimu. Buvo sudaryta komisija, darbo grupė, kuri parengė šį Amnestijos įstatymo projektą. Aš kviesčiau kolegas jam pritarti po pateikimo.

Noriu atkreipti dėmesį, kad tai visai kitokio tipo Amnestijos projektas nei buvo. Ankstesnės amnestijos buvo taikomos nepaisant, ar pirmą kartą, ar antrą kartą, ar tris kartus jis teistas. Ši amnestija bus taikoma tiems žmonėms, kurie yra pirmą kartą teisti, kuriems niekada nebuvo taikyta amnestija ir kurie padarė nesunkius nusikaltimus. Kolegos, kam kalėjimuose teko susidurti su nuteistaisiais, žino, ten galima rasti tokių žmonių, kurie pirmąkart nusikalto ir daugiau niekada nenorėtų nusikalsti. O yra tokių, kuriems kalėjimas yra namai. Būtent jiems amnestija ir netaikoma. Yra asmenų, kurie, pakliuvę pirmą kartą į kalėjimą už nesunkų nusikaltimą, sprendžia dilemą, ar grįžti jiems į tiesos kelią. Juos taip galima užspausti, kad jie į tiesos kelią daugiau niekados negrįš ir kalėjime bus išauklėti kaip recidyvistai, kaip nusikaltėliai, kuriems nusikaltimo kelias yra aiškus, o padoraus žmogaus gyvenimo kelias yra uždraustas.

Aš kviesčiau pritarti po pateikimo, gerbiamieji kolegos. Sakyčiau, tai būtų mūsų geras žingsnis, jūsų įvertinimas, nes visų frakcijų atstovai komitete yra pritarę šiems principams.

PIRMININKAS. Ačiū. Motyvai prieš – D.Kutraitė-Giedraitienė. Prašom.

D.KUTRAITĖ-GIEDRAITIENĖ. Gerbiamieji kolegos, nepaisydami to, kad tai iš tikrųjų yra labai humanistinis veiksmas, mes turime pripažinti, kad neigiamos pasekmės čia yra ne prielaida, o realybė. Neigiamų pasekmių bus ne tik laisvėje esantiems žmonėms, bet ir tiems, kurie išeina iš įkalinimo įstaigos. Tuo labiau kad mes žinome, kad netrukus bus paleista dar daugiau įsigaliojus naujam Baudžiamajam kodeksui. Man atrodo, kad šiandien mes turėtume svarstyti ne amnestiją, o socialinę programą, taikytiną tiems, kurie išeina iš įkalinimo įstaigų, rimtą, ekonomiškai pagrįstą socialinę programą. Nes priešingu atveju tie žmonės vėl ieškos būdų grįžti atgal, nes neturės nei kur gyventi, nei kur dirbti. Taigi, kolegos, kviečiu balsuoti prieš.

PIRMININKAS. Ačiū. Po vieną kalbą pateikimo stadijoje už ir prieš išklausėme. Kolegos, formuluoju klausimą balsavimui. Prašom registruotis ir balsuoti dėl pritarimo arba ne po pateikimo įstatymo projektui Nr.IXP-1995.

Užsiregistravo 59.

41 – už, 4 – prieš, 13 susilaikė. Po pateikimo yra pritarta. Seniūnų sueiga siūlo tokią svarstymo eigą: pagrindiniu skirti Teisės ir teisėtvarkos komitetą, papildomais – Žmogaus teisių komitetą bei Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą. Preliminarią svarstymo datą numatyti šių metų lapkričio 5 dieną. Ar tinka tokia svarstymo eiga? Matau, prie šoninio mikrofono R.Šukys. Prašom.

R.ŠUKYS. Aš tikrai prašyčiau preliminarią svarstymo datą numatyti artimiausiame neeiliniame posėdyje. Komitetas, kadangi dalyvavo visų institucijų atstovai, nuomonės žinomos, išvados žinomos, tikrai pajėgus svarstyti greitai.

Aš noriu atkreipti dėmesį, kad amnestija yra tam tikra prasme procesas, kai turi būti greitas įstatymo priėmimas, kad būtų aiškumas bylose, kad nebūtų vilkinamas bylų nagrinėjimas arba kad nebūtų nereikalingų vilčių ar kokių nors spekuliavimų, nes tas paprastai būna, jeigu užsitęsia tie procesai. Tai tikrai yra įstatymas, kurį reikia priimti gana skubiai. Todėl, jeigu būtų galima, spalio 29 d. reikėtų numatyti svarstymą.

PIRMININKAS. Ačiū, bet iš pradžių mes turime apsispręsti dėl komitetų. Ar priimtini pagrindinis Teisės ir teisėtvarkos komitetas ir du papildomi? Prieštaraujančių nėra. Ačiū. Apsisprendėme. Ar savaitės skirtumas, gerbiamasis kolega Šuky, yra principinis jums, kad reikėtų balsuoti dėl to? Aš dar kartą klausiu, ar jūs norėtumėte, kad būtų balsuojama dėl savaitės skirtumo svarstant? Gerai. Originalus pasiūlymas yra lapkričio 5 diena.

Siūlymas yra savaitę anksčiau, tai spalio 29 diena. Matau prie vidurinio mikrofono A.Sakalą. Prašom.

A.SAKALAS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, jeigu komitetas gali pateikti anksčiau, tai kodėl to nepadaryti. Kam dar atidėlioti? Vis tiek mes esame ir gana daug svarstę, ir diskutavę su įvairiomis institucijomis. Aš prašyčiau kolegų, kad sutiktumėte, kad mes savaitę anksčiau galėtume pateikti.

PIRMININKAS. Ar kaip kompromisą galėtume sutarti spalio 31 dieną? Gerai? Dėkoju, kolegos. Apsispręsta bendru sutarimu dėl spalio 31 dienos. Kitas ketvirtadienis, yra savaitė su trupučiu laiko.

Ką gi, dabar yra 16 valanda. Numatytas Vyriausybės pusvalandis. Apgailestauju, kad mes šiek tiek atsiliekame nuo numatytos darbotvarkės, bet vis tiek turėtume laikytis Statuto reikalavimų, kad nuo 16 valandos į klausimus atsako vykdomosios valdžios atstovai arba Seimui atskaitingų institucijų atstovai. Šįkart yra gauta Lietuvos Respublikos banko pusmečio ataskaita ir šalia to yra proga išklausyti Banko valdybos pirmininką R.Šarkiną. Aš kviesčiau jus, gerbiamasis pirmininke, į tribūną. Pusvalandis skiriamas centrinio banko klausimams aptarti.

Lietuvos banko valdybos pirmininko R.Šarkino ataskaita

R.ŠARKINAS. Laba diena visiems, gerbiamieji Seimo nariai. Lietuvos bankas prieš keletą dienų pateikė Seimui pranešimą apie pagrindinio tikslo įgyvendinimą. Pranešimas yra gana detalus ir jo apimtis yra nemaža. Todėl šiandien aš norėčiau aptarti kai kuriuos galbūt pagrindinius momentus iš šio pranešimo. Galbūt pradedame nuo to, kad bankas, vykdydamas įstatyme nustatytą pagrindinį tikslą – siekti kainų stabilumo, tęsia lito stabilumu grindžiamą pinigų politiką. Lietuvos bankui kartu su Vyriausybe šių metų vasario 2 d. pavyko sėkmingai atlikti iš anksto paskelbtą lito kurso persiejimą nuo JAV dolerio prie euro. Skaidrus ir sklandžiai įgyvendintas lito susiejimas su euru padidino visuomenės pasitikėjimą nacionaline valiuta ir Lietuvos narystės Europos Sąjungoje siekius, pašalinus valiutos kurso riziką Lietuvos ir Europos Sąjungos verslo santykiuose. Kadangi dauguma šalies verslininkų ir gyventojų gana kruopščiai pasirengė bazinės valiutos pasikeitimui, lito susiejimas su euru nesukėlė esminių pokyčių šalies ūkio realiajame ir finansų sektoriuose, nesukėlė didesnių palūkanų normų pokyčių nei pinigų, nei kapitalo rinkoje. Fiksuotos valiutos kursas importo ir eksporto kainoms suteikia daugiau stabilumo bei padeda tikėtis žemos infliacijos ir siekti ilgalaikio kainų stabilumo. Tą patvirtina pastaraisiais metais šalyje išlaikytas žemas infliacijos lygis. Pagrindinis Europos valstybių ir Europos centrinio banko tikslas – užtikrinti kainų stabilumą euro zonoje. Litą susiejus su euru, kainų lygis Lietuvoje dar gali kurį laiką didėti dėl struktūrinių priežasčių. Todėl struktūrines ekonomikos reformas būtina vykdyti sparčiau, kad anksčiau įvyktų galimi kainų šuoliai ir pakaktų laiko šalies ir Europos Sąjungos kainų lygius suartinti palaipsniui. Ilgalaikė fiksuoto lito kurso režimo strategija naudojama siekiant įstoti į Europos Sąjungą, o vėliau ir įsijungti į euro zoną. Euro atžvilgiu fiksuoto lito kurso sistema bus tinkama Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare, prieš euro įvedimą prisijungti prie valiutų kurso mechanizmo du. Žymus JAV dolerio kurso kritimas euro ir lito atžvilgiu šių metų balandžio–birželio mėnesį didelės įtakos Lietuvos bankui ir ekonomikai neturėjo, nes šalies prekyboje su užsieniu vyrauja euro zonos šalys ir kandidatės į Europos Sąjungą. O konkurencijos su jomis sąlygos faktiškai nepakito. Euro ir dolerio kurso svyravimai reikšmingiau nepaveikė ir ūkio dalies, susijusios su žaliavų importu ir eksportu, pirmiausia energetikos konkurencingumu, nes pasaulinės žaliavų kainos yra visiems panašios, o jų produktų rinkos yra labai konkurencingos. Į Rusiją eksportuojamų žemės ūkio produktų kainų padidėjimą, litui pabrangus JAV dolerio atžvilgiu, didele dalimi atsvėrė realaus Rusijos rublio kurso padidėjimas. Fiksuoto lito kurso sistema buvo vienas svarbiausių veiksnių šalies makroekonomikos stabilumui ir mažai infliacijai užtikrinti. Vis didėjanti daugelio ekonominių veiklų konkurencija neleido didėti kainoms.

Per pirmąjį pusmetį vartotojų kainos Lietuvoje sumažėjo 0,7%, o realus bendrasis vidaus produktas išaugo 5,7%. Nors ekonomiškai stipriausiuose pasaulio regionuose ekonomikos plėtra šiais metais lėtesnė negu tikėtasi, Lietuvos ūkio raidą labiausiai skatino didėjanti vidaus paklausa bei nuolat augančios tiesioginės užsienio investicijos. Lietuvos banko įsipareigojimų litais padengimas aukso ir konvertuojamų valiutų atsargomis nuolat viršijo lito patikimumo įstatymo nuostatas. Lito padengimo minėtomis atsargomis santykis nuo 165% praeitų metų pabaigoje išaugo iki 194% šių metų birželio pabaigoje. Šiuo metu sudaro apie 173%. Fiksuoto lito kurso sąlygomis naudojamos pinigų politikos priemonės padeda Lietuvos bankui reguliuoti bankų sistemos likvidumą, pirmąjį šių metų pusmetį taikytos pinigų politikos priemonės, tai neribotos bazinės valiutos keitimas į litus ir litų į bazinę valiutą, privalomų atsargų reikalavimas ir Lietuvos banko paskolų galimybės. Šių metų gegužės mėnesį Lietuvos bankas pradėjo taikyti naujas kredito įstaigų privalomų atsargų taisykles, kuriomis šių atsargų norma sumažinta nuo 8 iki 6% artinant ją prie Europos centrinio banko taikomo 2% dydžio.

Lietuvos bankas per pirmąjį šių metų pusmetį su savo indėlininkais ir šalies komerciniais bankais sudarė 4,6 mlrd. litų vertės užsienio valiutos keitimo sandorių. Sandoriai su komerciniais bankais sudarė beveik trečdalį, o su indėlininkais daugiau kaip du trečdalius minėtos sumos. Daugiausia valiutos keitimo apyvartos buvo vasario mėnesį, kai buvo pakeista beveik 1 mlrd. 300 mln. litų. Šių metų birželio pabaigoje Lietuvoje oficialių užsienio atsargų vertė buvo 2,4 mlrd. eurų. Per praėjusį pusmetį minėtos atsargos padidėjo pusę mlrd. eurų. Tai didžiausias užsienio atsargų prieaugis nuo atkurto Lietuvos banko veiklos pradžios. Praėjusį pusmetį, kaip ir ankstesniais metais, didžiausią įtaką užsienio atsargų pokyčiui turėjo Lietuvos banko indėlininkų operacijos. Dėl jų šalies užsienio atsargos padidėjo beveik 300 mln. eurų, o indėlininkų lėšų didėjimas didžia dalimi buvo susijęs su Lietuvos Respublikos Vyriausybės skolinimusi užsienio valiuta ir tebesitęsiančiu privatizavimo procesu. Per nagrinėjamą laikotarpį, vykdant lito ir bazinės valiutos keitimą su komerciniais bankais, oficialios užsienio atsargos padidėjo 201 mln. euru. Siekiant šio tikslo šalies oficialios atsargos valdomos pirmiausia vadovaujantis likvidumo ir saugumo principais, o patenkinus šiuos reikalavimus jos valdomos laikantis pelningumo principu. Tai tiek apie pinigų politiką ir užsienio atsargas.

Gal dar apie situaciją komerciniuose. Per šių metų devynis mėnesius Lietuvos banko turtas padidėjo iki 16,2 mlrd. litų, arba 5,6%. Labai padidėjo klientams suteiktų paskolų apimtys. Pavyzdžiui, spalio 1 d. bankai buvo suteikę 7,3 mlrd. litų paskolų. Per metus ši suma padidėjo daugiau negu 25%. Trečdaliu padidėjo per tą patį laikotarpį privačių įmonių indėliai, fizinių asmenų indėliai išaugo 12% ir sudarė 6,6 mlrd. Lt. Gerokai padidėjo ilgalaikių paskolų lyginamasis svoris ir sudarė 71%. Šis skaičius yra aukščiausias per keletą pastarųjų metų.

Augant indėliams bankuose, šiais metais toliau mažėja palūkanos už suteiktas paskolas. Pavyzdžiui, rugsėjo mėnesį litais suteiktų paskolų palūkanos nukrito iki 6,08%, o užsienio valiuta – iki 5,56%. Šie procentai yra mažesni negu visose kaimyninėse šalyse. Naujausioje Europos Komisijos reguliarioje ataskaitoje pažymėta, kad mūsų šalies bankų sektoriaus struktūra reikšmingai pasikeitė didesnio efektyvumo ir stabilumo užtikrinimo kryptimi. Šioje srityje didelės pažangos pasiekta iškeliant bankų priežiūros sistemą į palyginti aukštą lygį. Jau turiu baigti.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis valdybos pirmininke. Trys Seimo nariai nori jūsų klausti. Pirmasis yra A.Lydeka. Prašau.

A.LYDEKA. Ačiū. Gerbiamasis pirmininke, Lietuva sėkmingai jau žengia, jei taip galima pasakyti, į Europos Sąjungą, taip pat sėkmingai prisijungia prie Šengeno bevizės Europos erdvės. Kokios yra Lietuvos galimybės įsijungti į monetarinę euro sistemą? Ar Lietuvos bankas yra pasiruošęs pats priimti tas naujoves, ar reikia ką nors iš esmės dar keisti banko darbe, banko struktūroje? Ir jei reikėtų, tai ką tokio esminio reikėtų nuveikti?

R.ŠARKINAS. Aš manau, kaip visos sritys, taip ir Lietuvos bankas jau nemažai metų ruošiasi šiam žingsniui. Manau, kad tikrai Lietuvos banko labai daug padaryta ruošiantis, kad įstojimas į Europos Sąjungą, vėliau į ekonominę pinigų sąjungą, vyktų sėkmingai. Iš esmės baigiama sutvarkyti teisinė bazė, atitinkamai parengti žmonės. Manau, kad jokių kliūčių iš Lietuvos banko pusės tikrai nebus, bus laiku atlikti visi reikalingi parengiamieji darbai.

PIRMININKAS. Ačiū. Taip pat nori klausti J.Veselka. Prašom.

J.VESELKA. Gerbiamasis pranešėjau, norėčiau, kad patikslintumėt, gal netiksliai žinau, kiek valstybių turi tokią pinigų reguliavimo sistemą, t.y. pririšimo prie atskiros valiutos? Ir antras klausimėlis būtų toks priminimas. Ar jūs nematot kokių nors šiandieninės Lietuvos piniginės politikos trūkumų? Jeigu matote kokius trūkumus, kokie tai trūkumai ir kaip juos būtų galima ištaisyti?

R.ŠARKINAS. Tikslaus skaičiaus, kiek valstybių turi susietą, nepasakyčiau, bet jeigu paskaičiuotume, tai bent keliolika tikrai yra tokių. Na, dabar išvardinti… Iš pretendenčių yra, kiek žinau, keturios, tai Lietuva, Estija, Bulgarija, kurios susiejusios su euru, ir Latvija, susiejusi su Tarptautinio valiutos fondo vienetu, ten yra šiek tiek kitoks susiejimas. Manyčiau, jeigu paimtume kitus žemynus, yra ir daugiau.

Dėl pinigų politikos. Aš manau, kad mūsų sąlygom ji yra teigiama, tokie susiejimo momentai šitoje situacijoje suvaidino labai teigiamą vaidmenį. Tikrai nematau kokių nors trūkumų.

PIRMININKAS. Ačiū. Jeigu neprieštarausite, aš iš šitos tribūnos užduosiu klausimą, nes buvau užsirašęs iš anksto. Gerbiamasis valdybos pirmininke, klausimas iš dviejų dalių. Integracija į Europos Sąjungą reiškia ir mūsų prisitaikymą prie Europos teisės reikalavimų. Ir štai vienas įstatymas – Finansų įstaigų įstatymas, kurį kuravo jūsų vadovaujama institucija, buvo priimtas, ekspertų ir rinkos dalyvių požiūriu, perlenkiant lazdą, t.y. tai, kas turėtų būti taikytina kredito įstaigoms, buvo pritaikyta šiuo naujuoju įstatymu visoms finansų įstaigoms. Tai viena klausimo dalis. Ir antras dalykas, Europos Sąjungoje, kaip teigia taip pat rinkos dalyviai ir daugelis Vakarų bankų, kurie jau šiandien yra Lietuvoje, privalomų atidėjimų lygis Europos Sąjungoje ir tas reikalavimų lygis, kurį jūs taikote Lietuvoje. Ar mes čia neperlenkiame lazdos dar sykį, gerbiamasis valdybos pirmininke?

R.ŠARKINAS. Kažkaip aš nelabai pastebėjau nei pirmoje klausimo dalyje, nei antroje dalyje to lazdos perlenkimo. Dėl atidėjimų lygio bankuose. Atidėjimai turi būti tokie, kokie jie yra reikalingi, kad bankas galėtų bet kada turėti pakankamus atidėjimus, ir numatyti, jeigu, sakykim, negrąžinamos paskolos ar panašiai, ar atitinkamai įvertintas turtas. Ir mūsų reikalavimai niekuo nesiskiria nuo reikalavimų Europos Sąjungos šalyse. Ir manyčiau, kad jie nė kiek nėra griežtesni ir mes tikrai neperlenkiame tų reikalavimų.

Dabar dėl Finansų įstaigų įstatymo. Nežinau, kurią vietą turėjot galvoje konkrečiai, ir man dabar būtų sunku pasakyti, kur ten jis taip buvo išplėstas. Bet iš esmės, kad toks įstatymas yra, tai jau yra gerai, o jeigu dar yra kokių trūkumų, tai lengviau juos bus pataisyti. Bet kadangi jūs neįvardijate konkretaus momento, aš negalėčiau dabar viso įstatymo komentuoti.

PIRMININKAS. Aš galėčiau patikslinti, bet galbūt mes tai padarysim tiesiogiai. Paskutinis klausiantysis yra E.Maldeikis. Prašau, kolega.

E.MALDEIKIS. Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis pirmininke, sakykit, ar Lietuvos bankas iš tiesų įvertino visas pasekmes, tiesiogines ar netiesiogines, persiejant litą ir ar iš tiesų nebuvo padaryta reali lito devalvacija?

R.ŠARKINAS. Tikrai nebuvo padaryta lito devalvacija, aš pirmą kartą girdžiu tokį atsiliepimą. Kaip tik atvirkščiai, visur buvo tik teigiami atsiliepimai. Turiu galvoje pasirengimo procesą ir įvertinimą visų teigiamų ir neigiamų įtakų, kurias tai galėjo turėti. O jeigu žiūrėtume realiai, tai pagal realų kursą litas ir dabar dar yra nepakankamai įvertintas, aišku. O šio persiejimo momentu tikrai jis nebuvo devalvuotas, nors daug kas norėjo, kad taip būtų.

PIRMININKAS. Ką gi, ačiū, gerbiamasis Lietuvos banko valdybos pirmininke, už jūsų atvykimą, jūsų veiklos pristatymą bei atsakymą į klausimus. O kadangi Č.Juršėnas jau skambina varpeliu, aš norėčiau perduoti jam pirmininkavimą.

Toliau posėdžiui pirmininkaus Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas Č.Juršėnas.

PIRMININKAS (Č.JURŠĖNAS). Gerbiamieji kolegos, tęsiame posėdį. Ir aš, žiūrėdamas į tuos klausimus, kurie liko, galėčiau pateikti tokį siūlymą. Mes galime kol kas nedaryti pertraukos, o jeigu sparčiai dirbsim, iš viso gal apsieitume be pertraukos. (Balsai salėje: “Gerai.”) Smagu! Tokiu atveju 4a ir 4b klausimai. Tai įstatymas dėl Civilinės teisės konvencijos dėl korupcijos ratifikavimo ir įstatymas dėl Europos konvencijos dėl sprendimų, susijusių su vaikų globa, pripažinimo ir vykdymo bei vaikų globos atnaujinimo ratifikavimo projektai. Abu projektai eurointegraciniai. Kviečiu į tribūną gerbiamąjį G.Švedą. Projektų registracijos numeriai Nr.IXP-1976 ir Nr.IXP-1977. Gerbiamasis G.Švedas, matyt, paaiškins, ar apie kiekvieną konvenciją atskirai, ar apie abi kartu. Turbūt atskirai. Prašom.

Įstatymo „Dėl Civilinės teisės konvencijos dėl korupcijos ratifikavimo“ projektas Nr.IXP-1976ES (pateikimas)

G.ŠVEDAS. Kartu tikrai nepavyks, gerbiamasis pirmininke, nes vis dėlto visiškai skirtingo pobūdžio ir reguliavimo dalyko tos konvencijos.

Pirmoji Prezidento dekretu jums yra teikiama Civilinės teisės konvencija dėl korupcijos. Prezidento dekretu siūloma šią konvenciją ratifikuoti.

Labai trumpai apie šios konvencijos esmę. Europos Taryba šiuo metu yra parengusi dvi konvencijas dėl kovos su korupcija. Viena yra Baudžiamosios teisės konvencija. Ją Lietuvos Respublikos Seimas jau yra ratifikavęs ir ji Lietuvai jau galioja. Antroji yra Civilinės teisės konvencija. Pats terminas “civilinė teisė” sako, kad šiuo atveju su korupcija yra kovojama civilinei teisei padedant.

Pagrindiniai momentai, kurie reglamentuojami šioje konvencijoje, yra žalos asmenims, kurie ją patyrė dėl korupcinių nusikaltimų, atlyginimas, taip pat civilinės atsakomybės sąlygos, kai korupcinį nusikaltimą padaręs asmuo privalo atlyginti civiline tvarka padarytą žalą, taip pat valstybės atsakomybė, kai korupcinio nusikaltimo padarymu yra kaltas valstybės tarnautojas, nustatytas sutarčių negaliojimas tuo atveju, kai jos yra sudarytos korupcinių nusikaltimų pagrindu, specialios priemonės, kurių turi imtis valstybė, asmenų, pranešusių apie korupcinius nusikaltimus, apsauga nacionalinėje teisėje.

Atkreipsiu dėmesį, kad ši konvencija dar nėra galiojanti, nes pagal jos sąlygas reikia, kad ją ratifikuotų 14 valstybių. Šio metu tik 7 valstybės yra ją ratifikavusios. Be abejo, jeigu kitos valstybės, pavyzdžiui, Lietuva, žengs tą žingsnį, tai artimiausiu metu įsigalios ir ši konvencija.

Palyginti šią konvenciją su mūsų įstatymais, galiu pasakyti, kad mūsų naujasis Civilinis kodeksas numato kur kas platesnes galimybes nei ši konvencija, bet esminis momentas yra tai, kad šios konvencijos pagrindu bus galima bendradarbiauti su valstybėmis, kurios ją ratifikavo. Vadinasi, asmuo, korupciniu nusikaltimu padaręs žalą, neišvengs tos žalos atlyginimo, jeigu jis bandys slėptis kitoje valstybėje. Siūlyčiau pritarti šiam Prezidento dekretui.

PIRMININKAS. Ačiū. Nori paklausti du Seimo nariai. Pirmasis – A.Vidžiūnas. Prašom, kolega.

A.VIDŽIŪNAS. Pone viceministre, sakote, kad Civilinis kodeksas visiškai viską tvarko, tai ką ši konvencija?.. Mano klausimas: kiek šiandien Lietuva yra padėjusi asmenims, patyrusiems žalos dėl korupcijos, savo nacionaline teise, kiek ir kokių materialių žalų, negautų pelnų ar net piniginių nuostolių yra atlyginta, kiek denonsuota sutarčių, kurios turi korupcinių nuostatų, šiandien Lietuvoje, be šios konvencijos?

G.ŠVEDAS. Dėl šios konvencijos tai tikrai nėra, nes, kaip minėjau, ši konvencija dar nėra galiojanti. Jeigu tas klausimas yra susijęs su Civiliniu kodeksu, negalėčiau atsakyti, nes civilinė teisė, kitaip nei baudžiamoji, reikalauja, kad aktyvi būtų šalis, kuri yra nukentėjusi. Jeigu atsiras žmonių, kurie yra nukentėję Lietuvoje nuo korupcinių dalykų, ir jeigu jie arba valstybę, arba kitą juridinį asmenį paduos į teismą, pagal dabar galiojantį Civilinį kodeksą turės teisę prisiteisti ne tik materialinę žalą, tai yra tą negautą pelną arba prarastus užsakymus, bet kartu ir neturtinę žalą, kurios ribų Civilinis kodeksas nenustato. Ar tokių bylų yra, šiandien tikrai negaliu atsakyti, bet principas šiuo atveju – aktyvi pusė yra ta, kuri yra nukentėjusi.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolega A.Lydeka. Prašom.

A.LYDEKA. Ačiū. Gerbiamasis ministre, kokios valstybės yra ratifikavusios šią konvenciją? Kiek yra pasirašiusių šalių? Kaip manote, kodėl kitos šalys delsia ratifikuoti? Kokios pagrindinės priežastys?

G.ŠVEDAS. Mano duomenimis, yra pasirašiusios 25 valstybės, ratifikavusios 7. Labai atsiprašau, aiškinamajame rašte jos nėra išvardytos, bet, manau, jeigu pritarsite po pateikimo, per komiteto posėdį galėsime pateikti sąrašą tų valstybių, kurios jau yra ratifikavusios.

Pagrindinės priežastys, manau, yra dvi. Pirmoji – savo pobūdžiu tai yra labai nauja konvencija, kai su tam tikra nusikalstama veika yra kovojama civilinės teisės priemonėmis. Šia prasme, manau, daugeliui valstybių reikės keisti savo civilinius įstatymus ir priderinti prie šios konvencijos reikalavimų.

Antras dalykas, sakykim, ir Lietuvoje, kai ši konvencija buvo atverta pasirašyti, mes atlikome gana išsamią savo įstatymų analizę. Sakyčiau, yra tam tikras psichologinis barjeras. Šiaip ar taip, yra įprasta, jog jeigu yra nusikaltimas, vadinasi, reikalas visada yra susijęs su tam tikromis baudžiamosios teisės represijomis. Čia kalbama apie tai, kad nukentėjusioji pusė turi būti gana aktyvi ir pasinaudoti tomis teisėmis, kurias suteikia ši konvencija. Todėl manyčiau, kad yra tam tikrų ir tokio mąstymo aspektų, nes tai, pabrėžiu, yra labai naujas dalykas, kai su nusikalstamomis veikomis yra kovojama civilinės teisės priemonėmis.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, nematau, kad kas norėtų kalbėti dėl balsavimo motyvų. Gal galime bendru sutarimu pritarti? Ačiū. Seniūnų sueiga siūlo, kad pagrindinis būtų Užsienio reikalų komitetas. Sutinkame? Papildomi – Teisės ir teisėtvarkos ir Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetai. Sutinkame? Ačiū. Siūloma toliau Seime nagrinėti lapkričio 12 dieną. Sutinkame? Ačiū.

Gerbiamasis pranešėjau, antroji konvencija, taip pat eurointegracinė. Prašom.

Įstatymo „Dėl Europos konvencijos dėl sprendimų, susijusių su vaikų globa, pripažinimo ir vykdymo bei vaikų globos atnaujinimo ratifikavimo“ projektas Nr.IXP-1977ES (pateikimas)

G.ŠVEDAS. Gerbiamieji Seimo nariai, taip pat Prezidento dekretu jums yra teikiama ratifikuoti Europos konvencija dėl sprendimų, susijusių su vaikų globa, pripažinimo ir vykdymo bei vaikų globos atnaujinimo. Ši konvencija, jau pats pavadinimas sako, yra susijusi su vaiko teisių apsauga. Jos esmę sudaro tai, kad valstybės, ratifikavusios šią konvenciją, prisiima įsipareigojimus pripažinti kitos valstybės arba teisminių, arba administracinių institucijų sprendimus dėl vaikų globos, t.y. pripažinti tokius sprendimus ir vykdyti jus savo valstybės teritorijoje.

Savaime suprantama, kad konvencija taip pat numato ir sąlygas, kai valstybė gali atsisakyti vykdyti tokius sprendimus, bei tokių atsisakymų pasekmes. Skirtingai nuo prieš tai aptartos konvencijos, dėl kurios Lietuva nedarė nei išlygų, nei pareiškimų, nes pati konvencija draudė bet kokius pareiškimus ar išlygas, šiuo atveju Lietuva daro vieną pareiškimą ir vieną išlygą. Pareiškimas yra siejamas su centrinės įstaigos paskyrimu – kuri Lietuvos valstybės institucija bus atsakinga už šios konvencijos įgyvendinimą, per kurią eis pagalbos prašymai tiek į Lietuvą, tiek iš Lietuvos? Konvencijoje numatytoms funkcijoms atlikti siūloma paskirti Teisingumo ministeriją. Taip pat yra numatyta, kaip leidžia konvencija, kuriais atvejais ir kokiais pagrindais Lietuva pasilieka sau teisę atsisakyti vykdyti tokius sprendimus. Tiek trumpai būtų apie šią konvenciją.

PIRMININKAS. Ačiū. Nori paklausti tik O.Babonienė. Prašom, kolege.

O.BABONIENĖ. Pagal mūsų galiojančius įstatymus vaikas – asmuo iki 18 metų, o pagal Europos konvenciją (štai 1 straipsnis) vaikas yra iki 16 metų. Kaip čia bus suderintos formuluotės ir veiksmai?

G.ŠVEDAS. Jūs atkreipėte dėmesį į vieną, sakyčiau, esminį šios konvencijos ir mūsų įstatymų neatitikimą. Atkreipsiu dėmesį, kad, mano žiniomis, yra rengiamas šios konvencijos papildomas protokolas, kuriuo vaiku bus pripažintas asmuo iki 18 metų. Kol kas, deja, yra taip, kaip yra. Vadinasi, ši konvencija bus taikoma tiktai vaikams iki 16 metų.

PIRMININKAS. Ačiū. Nematau, kad kas labai prieštarautų, bet dėl viso pikto paklausiu, ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų? Ne. Galime bendru sutarimu? Pritarta. Seniūnų sueiga siūlo, kad pagrindinis būtų Užsienio reikalų komitetas. Sutinkame? Ačiū. Papildomas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Taip pat prašytume išnagrinėti ir Šeimos ir vaiko reikalų komisiją. Sutinkame? Toliau Seime – lapkričio 12 d. Ačiū.

Lietuvos Respublikos teritorijoje galiojančių įstatymų, priimtų iki 1990 m. kovo 11 d., galiojimo laikino pratęsimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-1983. Baudžiamojo kodekso patvirtinimo ir įsigaliojimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-1984 (pateikimas)

Gerbiamieji kolegos, imamės penkto kompleksinio klausimo. Tribūnoje – tas pats pranešėjas. Tai Lietuvos teritorijoje galiojančių įstatymų, priimtų iki 1990 m. kovo 11 d., galiojimo laikino pratęsimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas ir, matyt, kartu su juo Baudžiamojo kodekso patvirtinimo ir įsigaliojimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, registracijos Nr.IXP-1983 ir Nr.IXP-1984. Prašom, pranešėjau. Čia abu kartu ar irgi atskirai?

G.Švedas. Taip, šiuo atveju galima juos abu kartu pateikti, nes tam tikra prasme šie abu projektai yra susiję su naujųjų Baudžiamojo, Baudžiamojo proceso ir Bausmių vykdymo kodeksų įsigaliojimu. Šiandien prieš valandą Seimas pritarė įstatymo projektui, kuriuo yra nustatyta naujų kodeksų įsigaliojimo data, ji yra planuojama nuo kitų metų gegužės 1 d. Todėl su šia nuostata reikia suderinti dabar galiojantį įstatymą, kuriame sakoma, kad senieji Baudžiamasis, Baudžiamojo proceso ir Pataisos darbų kodeksas galioja tik iki kitų metų sausio 1 d., tad jų galiojimą pratęsti iki gegužės 1 d.

Antrasis aspektas yra susijęs su naujuoju Administracinių teisės pažeidimų kodeksu. Kadangi jo rengimas, sakyčiau, dėl objektyvių priežasčių užtruko ir tikrai taip, kaip yra planuojama iki kitų metų sausio 1 d., jis nebus baigtas rengti, yra siūloma jo galiojimą pratęsti dar vieneriems metams. Atitinkamai taisomas Baudžiamojo kodekso patvirtinimo dabar galiojantis įstatymas nebesiejant naujųjų Baudžiamojo, Baudžiamojo proceso ir Bausmių vykdymo kodeksų įsigaliojimo su Administracinių teisės pažeidimų kodeksu.

PIRMININKAS. Ačiū. Niekas nenori klausti. Ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų? Ne. Ačiū. Galime bendru sutarimu abiem projektams pritarti? (Balsai salėje) Negalime. Visi nori balsuoti. (Balsai salėje) O, siaubas. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Jūs viską labai trumpai ir aiškiai išdėstėte, o Seimo nariai nori balsuoti. Klausimas yra toks, ar galime dėl abiejų projektų po pateikimo balsuoti? (Balsai salėje) Galime. Dėmesio! Balsuosime dėl Nr.IXP-1983 ir Nr.IXP-1984 projektų aprobavimo po pateikimo. Prašom. Minutėlę! Jokių prieš. Prašom. Balsuojam. (Balsai salėje) Registruojamės ir balsuojame, kaip kas nori, bet nereikia garsiai sakyti prieš. (Balsai salėje) Prašom balsuoti. Ačiū.

47 – už, nė vieno prieš, bet 3 susilaikė. Taigi aprobuota. Seniūnų sueiga siūlo, kad vienu ir kitu atveju pagrindinis komitetas būtų Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Sutinkame? Ačiū. Abiem atvejais papildomas – Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Sutinkame? Ačiū. Kadangi čia išties gana aiškūs klausimai, siūloma toliau Seime nagrinėti spalio 31 d. Sutinkame? Ačiū.

Mielieji kolegos, mes pasivijome grafiką, maža to, net truputį pralenkėme. Todėl dabar turime sutarti, ar gerbiamasis kolega Seimo narys ir ministras J.Kraujelis, ar kolegė R.Juknevičienė. (Balsai salėje) Gal ministras. Prašom. Gerai. Kartu? Kartu neišeina. Labai skirtingi klausimai. Gal ministras. Prašom. Ūkininko įstatymo projektas, registracijos Nr.IXP-1950 projektas. Pranešėjas – kolega ir ministras J.Kraujelis. Pateikimo stadija. Prašom.

Ūkininko įstatymo projektas Nr.IXP-1950 (pateikimas)

J.KRAUJELIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos Seimo nariai. Vyriausybės įgaliotas teikiu Ūkininko įstatymo projekto naują redakciją. Dabar veikiantis Ūkininko ūkio įstatymas buvo priimtas 1999 metais. Įstatymo projektas teikiamas vykdant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso įgyvendinimo priemonių ir kai kurių apskrities viršininkų įgaliojimų žemės ūkio klausimais perdavimo savivaldybėms planą. Tikslas yra įteisinti ūkininką, fizinį asmenį, besiverčiantį žemės ūkiu ir kitokia įstatymų neuždrausta veikla, teisinių santykių subjektu. Dabar galiojančio Ūkininko ūkio įstatymo nuostatos nepakankamai aiškiai apibrėžia įstatymo tikrąjį teisinių santykių subjektą. Ūkis jame įvardytas kaip žemės ūkio veiklos vienetas, o įstatymas reglamentuoja ūkio, bet ne ūkininko teisinę padėtį, veiklos pagrindus, teises ir pareigas.

Rengiant įstatymo projektą atsižvelgta į žemdirbių savivaldos organizacijų prašymus ūkininko veiklą įteisinti kaip fizinio asmens veiklą, nesteigiant įmonės, taip pat į Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir Teisingumo ministerijos specialistų nuomonę, kad Civilinio kodekso nuostatos suteikia teisę ūkininkui, nesteigiant įmonės, verstis žemės ūkio veikla, kaip fizinio asmens viena iš ūkinės-komercinės veiklos sričių. Įstatymo projekte, kitaip nei Ūkininko ūkio įstatyme, registravimo objektas ir teisinių santykių subjektas yra ūkininkas, žemės ūkio veikla besiverčiantis fizinis asmuo, įregistruotas ūkininkų registre. Pagal įstatymo projektą įsiregistravęs ūkininkas bus žemės ūkio veiklos subjektas. Jis privalės turėti bent vieną ataskaitą kredito įstaigose. Ūkininkas žemės ūkio veikla galės verstis nesteigdamas įmonės, taip pat užsiimti kita Lietuvos Respublikos įstatymų neuždrausta veikla.

Įstatymo projekto nustatytos kitos kur kas lengvesnės ūkininko registravimo sąlygos. Dabar jis galės registruotis turėdamas žemės ūkio paskirties žemės ir profesinį pasirengimą ūkininkauti. Įstatymo projekte neribojamas registruojamo ūkininko žemės sklypo dydis. Dabar, kaip žinoma, plotas ribojamas 150 hektarų. Pagal įstatymo projektą ūkininkas kasmet turės deklaruoti iš žemės ūkio veiklos gautas ne mažesnes kaip 40 MGL dydžio pajamas tuo atveju, jei šios pajamos dvejus metus iš eilės bus mažesnės nei nustatyta arba jos nebus deklaruojamos. Ūkininkas tada iš registro galės būti išregistruotas.

Projekte įvesta nauja Civilinio kodekso nuostatas atitinkanti ir dar įstatyme neįteisinta fizinių asmenų, besiverčiančių bendra žemės ūkio veikla, partnerystės samprata, kuri iš esmės atitinka šiuo metų Ūkininko ūkio įstatyme esančią ūkio narių sąvoką. Pagal ją ūkininkas žemės ūkio veikla galės verstis kartu su sutuoktiniu, pilnamečiais šeimos nariais, kitais fiziniais asmenimis, tačiau dabar bendra jų veikla turės būti įforminta jungtinės veiklos sutartimi. Šią veiklą jie galės vykdyti įnešę kilnojamąjį, nekilnojamąjį turtą, finansinius išteklius, profesines žinias, įgūdžius ir t.t. Gautos iš bendros veiklos pajamos bus skirstomos jungtinės veiklos sutartyje nustatyta tvarka.

Ūkininko partneriai bus nurodyti ūkininkų registre ir kaip ir ūkininkas bus privalomai draudžiami, o draudimo lengvatos taikomos Valstybinio socialinio draudimo įstatymo, Sveikatos draudimo įstatymo nustatyta tvarka. Suprantama, kai bus priimta minėtų įstatymų kita redakcija, atitinkamai turės būti padarytos kai kurios pataisos. Įstatymą priėmus, aišku, reikės parengti ir priimti teisės aktus, įteisinančius ūkininko registrą, patvirtinančius ūkininkų registro nuostatus, ūkininko profesinio pasirengimo ūkininkauti nuostatus (jie yra priimti 1995 metais, taigi reikės juos patikslinti), ūkininkų pajamų, gautų už žemės ūkio veiklos deklaravimo tvarką, ūkininkų ūkių perregistravimo, ūkininkų registro tvarką bei darbo sutarčių sudarymo su ūkininkais ypatumus.

Yra gautos aštuonios Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabos. Dėl dviejų pastabų, t.y. pirmosios – “ūkininko ūkio”, o ne “ūkininko” sąvokos aš jau pristatydamas minėjau, kodėl tas yra daroma. Penktoji pastaba – sutikslinti dėl kitos veiklos. Siūloma, kad pajamos būtų gautos iš žemės ūkio veiklos. Mes siūlome su tokia redakcija nesutikti, nes iš tikrųjų tai susiaurintų ūkininko ūkio veiklą, o mes atvirkščiai – dabar skatiname alternatyviai užsiimti ir kita veikla. Į kitas šešias pastabas (jos yra redakcinio pobūdžio) galima būtų atsižvelgti.

Įstatymas ilgai buvo derintas su šešiomis ministerijomis, jis yra visiškai suderintas, jam pritarta. Prašyčiau Seimo pritarti įstatymo projektui po pateikimo ir pradėti svarstymo procedūrą.

PIRMININKAS. Ačiū. Net devyni Seimo nariai nori paklausti, bet primenu, kad klausimams ir atsakymams – 10 min. J.Čiulevičius. Prašom, kolega.

J.ČIULEVIČIUS. Dėkoju, pirmininke. Gerbiamasis ministre, gerai jūs čia paaiškinote Teisės departamento pastabas, jų yra daugiau, į kai kurias jūs neatsakėte. Aš noriu pasakyti, kad šis įstatymo projektas kol kas yra sterilizuotas Ūkininkų įstatymo projektas. Ten buvo kur kas daugiau lengvatų, kitų dalykų, sakysime, bent jau talkos apibūdinimas, ko čia nėra, ir panašiai, yra ir daug kitų trūkumų. Sakykite, kas buvo iniciatorius ir kodėl prireikė geresnį įstatymą pakeisti tokiu, sakyčiau, visiškai tuščiu įstatymu?

J.KRAUJELIS. Aš tai minėjau iš pradžių. Pirmiausia turime kai kurias nuostatas suderinti su Civiliniu kodeksu, suderinti kai kurių funkcijų paskirstymą tarp apskričių. Tai yra pagrindinės priežastys.

Dėl kai kurių lengvatų ūkininkams, pavyzdžiui, karinės prievolės, kai asmuo yra vienas, iš tikrųjų šis klausimas buvo nagrinėtas, tačiau prieita prie išvados, kad tai yra kito įstatymo, t.y. Karinės prievolės įstatymo kompetencija. Šiame įstatyme ir kai kuriais mokesčių klausimais irgi nebuvo pritarta mūsų pasiūlymams, nes yra mokesčių įstatymai ir t.t.

O dėl Teisės departamento aš paprasčiausiai neminėjau, nes svarstymo metu galima diskutuoti. Kaimo reikalų komitete, pavyzdžiui, aš pranešime pasakiau, kad (…) kredito organizacija, įstatymo projekte yra banke. Iš tikrųjų gali užtekti ir unijoje turėti. Kad įstatymas yra geresnis, aš absoliučiai nenusiteikęs jo girti, tačiau šiandien dar domėjausi, kiek šalių turi panašius ūkininkų įstatymus. Man kol kas pasakė, kad turi tik Rusija. Gal mane suklaidino.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolega A.Baura. Prašom.

A.BAURA. Pone ministre, Europos Sąjungos pareigūnai, kalbėdami apie žemės ūkio derybinį skyrių, prie darbų, kuriuos dirbant mums reikia gerokai pasispausti, priskiria būtinybę paspartinti žemės ūkio apskaitos procesus – pasėlių deklaravimą, gyvulių registraciją ir visus kitus klausimus. Tai yra labai svarbu, nes Europos Sąjungos parama priklausys nuo tos teisingos apskaitos. Projekto 6 straipsnyje kaip tik rašoma, kad ūkininkų registrą tvarkys savivaldybių administracijos.

Aš norėjau jūsų paklausti. Ar jūs nematote tam tikro pavojaus, jog šis darbas gali būti atliekamas nevisiškai taip, kaip reikėtų, jeigu Žemės ūkio ministerija, t.y. jūsų vadovaujama ministerija, neužsiims kur kas tvirtesne kontrole? O klausiu aš vien dėl to, kad prisimenant nuo 1995 metų, kai buvo įsteigtos apskritys, tai iš tų dešimties apskričių bent trijose buvo visiškai skirtingas administravimas. Vienose apskrityse buvo po porą departamentų, susijusių su žemės ūkiu, kitose – po tris ir t.t. Žemės ūkio ministerija nebuvo užėmusi tokios aiškios pozicijos ir dėl to reikalai tik kentėjo. Aš čia irgi matau tam tikrą pavojų. O gal aš klystu? Gal jūs jo ir nematote?

PIRMININKAS. Atsiprašau, ministre. Kolegos, klausimui – viena minutė.

J.KRAUJELIS. Iš tikrųjų jūs keliate labai aktualų ir rimtą klausimą, nes iš apskričių perdavus kai kurias žemės ūkio funkcijas ir nesutvarkius šių metų pradžioje finansavimo, susidarė labai netolygus darbų krūvis. Dabar mes biudžeto projekte grįšime prie to klausimo. Žemės ūkio ministerija su Finansų ministerija aptarė, kiek turėtų būti darbuotojų, ir panašiai.

Tačiau aš norėčiau atkreipti dėmesį į kitką. Yra ūkininkų registras, nes pas mus yra Ūkininkų įstatymas. Logiškai išeitų, kad tos lengvatos, kuriomis naudojasi ūkininkai… Mes dabar specialiojoje Kaimo rėmimo programoje akcentuojame, kad turi būti registruoti, tačiau nuo Naujųjų metų yra priimtas… Buvo priimtas Žemės ūkio ir kaimo plėtros įstatymas, ir ten yra įteisintas visiškai kitas registras dėl paramos pagal Europos Sąjungos reikalavimus gavimo. Ten tokio ūkininko registro nėra taikoma, o yra žemės ūkio ir kaimo verslų registras, kurį mes nuo Naujųjų metų pradėsime diegti. Kaip sakoma, vienus metus mes turime eksperimentuoti, pabandyti. Ten bus pagrindiniai duomenys, pagal kuriuos bus teikiama parama. O šiuo atveju, kaip ir profesorius J.Čiulevičius minėjo, iš tikrųjų kažkokių ypatingų lengvatų ūkininkams šiame įstatyme lyg ir nebėra.

PIRMININKAS. Kolega G.Mikolaitis. Prašom.

G.MIKOLAITIS. Ačiū. Sveikintinas dalykas, ministre, kad Ūkininkų įstatymą Lietuva, kiek aš supratau, pateikė viena iš pirmųjų, išskyrus, kaip minėjote, Rusiją. Mano toks dvigubas klausimas. Kiek bus geriau dėl to ūkininkui, jeigu mes tokį įstatymą turėsime? Antras klausimas (jūs beveik atsakėte), įrašyta, kad ūkininkas turi turėti sąskaitą banke. Kaip jūs manote, kas tai yra kredito unija? Ar tai bankas, ar kas? Mano manymu, užtektų sąskaitos ir ten. Jūs lyg ir pasakėte. Bet kas tai yra kredito unija, jūsų manymu, ir ką duos įstatymas? Ačiū.

J.KRAUJELIS. Kredito unija veikia pagal Kreditų unijų įstatymą ir, man atrodo, tai yra mažesnio pajėgumo, arčiau žmonių ir kaimo vietovėse labai tinkama organizacija. Tačiau kai reikia gauti didesnę paskolą ir visa kita, kredito unijos iš tikrųjų yra nepajėgios, ir tada reikia kreiptis į banką. Mes žinome, kokius turime ūkininkus, registruotų ūkininkų žemės plotas yra vidutiniškai 17 ha, bet kai įgyvendinsime minėtą žemės ūkio ir kaimo verslo registrą… Dabar mes ūkininko žemės plotų visiškai neribojame. Gal iš tikrųjų kėdainietis ir 0,5 ha pasistatys šiltnamių agurkams auginti ir jis gaus tą 40 MGL ir visa kita, gal jam ir kreditui užteks unijos paslaugų, bet jeigu jis norės modernizuoti ir didesnę paskolą gauti, turės kreiptis į banką. Todėl man ir atrodo, kad svarstymo metu mes turėtume pakeisti bendresniuoju žodžiu (aš apie tai pateikdamas pasakiau), t.y. turėti sąskaitą kreditų… Mes šiandien turime didžiulę problemą dėl nukentėjusių nuo sausros, kai yra priimta išmokėti po 40 litų už turimą karvę. Iš tikrųjų nežinome, kaip atiduoti tuos pinigus.

PIRMININKAS. Ačiū. Mielieji kolegos, liko dvi minutės ir šeši norintys paklausti. Gal kas gali atsisakyti? Gerbiamasis Z.Mačernius.

Z.MAČERNIUS. Ačiū, pirmininke. Iš tikrųjų iš dalies į mano klausimą atsakė.

PIRMININKAS. Prašom, prašom. Z.Mačernius.

Z.MAČERNIUS. A.Macaitis labai entuziastingai reaguoja, maniau, kad jis kalbės. Iš dalies į mano klausimą atsakė atsakydamas į A.Bauros. Vis dėlto aš norėčiau, kad svarstant tą klausimą būtų apsispręsta dėl ūkininkų ūkio vertinimo, įvertinimo. Šiandien pildant deklaracijas rašomos tik pajamos neįvertinant išlaidų. Todėl ar nebus kažkokių pakeitimų ir šiuo požiūriu?

J.KRAUJELIS. Iš tikrųjų gana sudėtingas klausimas. Bet aš labai abejoju. Kaip jūs vertinsite svarstymo metu Kaimo reikalų komitete, pavyzdžiui, dėl paties registro. Manau, irgi gana nemažai reikia popierių ir kopijų, ir viso kito. Jeigu mes dar įrašysime pajamas ir išlaidas… Iš tikrųjų gal palaukime gyventojų pajamų deklaracijų, kuriose ir tas, ir tas bus. O ūkininkams pirmiesiems užkabinti tokius pavalkus, atsiprašau už tokį žodį, aš šiandien tame įstatyme tikrai nedrįsčiau. Bus pajamos ir išlaidos, kai bus gyventojų pajamų deklaracijos. Kodėl dabar reikia išskirti pirmuosius? Įstatymo įgyvendinimo pradžią siūlome nuo 2003 metų.

PIRMININKAS. Ačiū. Ir paskutinis klausia A.Macaitis. Prašom.

A.MACAITIS. Dėkoju, pirmininke. Aš norėjau pateikti labai praktišką klausimą. Kadangi turiu reikalų su ūkininkais, viena 67 metų ūkininkė klausia, ji turi 7 ha žemės, ką galėtų reikšti 4 straipsnyje “Veiklos sritys ir sąlygos” įrašytas reikalavimas, kad ūkininkas turi turėti Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytą profesinį pasirengimą ūkininkauti. Ką tai galėtų reikšti?

J.KRAUJELIS. Ką tai galėtų reikšti? Mes remiamės Vakarų pasaulio šalių patirtimi. Ten net iš tėvo paveldėti ūkį, jeigu neturi profesinio pasirengimo, neturi teisės. Mes turime eiti prie šių civilizuotų dalykų. Ką reiškia 67 metų amžiaus ar panašiai? Na, mes dėl šios tvarkos galvosime. 1995 metų pavyzdžiu buvo paprasčiausi trumpalaikiai kursai. O jeigu ji tą žemę išnuomos arba ką pasamdys, kad ją dirbtų, klausimas bus išspręstas.

A.MACAITIS. Aš, ministre, sutinku, kai jūs kalbate apie naujus ūkininkus. Bet tradicijos nebuvo. Dabar jūs pavalkus užkabinote ir tiems, kurie visą gyvenimą nieko neveikė tik ūkininkavo.

J.KRAUJELIS. Tai ką toliau siūloma daryti? Svarstykime ir šnekėkime. Bet jeigu nekeltume jokio reikalavimo dėl profesinio pasirengimo, mūsų niekas nesuprastų nei Europoje, nei kitur.

PIRMININKAS. Mielieji kolegos, dar sykį primenu, kad mes klausinėjome, o ministras atsakinėjo 12,5 minučių. Laiko limitas viršytas. Nori paklausti kolegos A.Vidžiūnas, S.Lapėnas, M.Bastys ir M.Pronckus. Ar būtinai visi nori paklausti? (Balsai salėje) Ši pusė nenori. Tai tada iš tos pusės gal vienas sutiktų paklausti? S.Lapėnas. Prašom.

S.LAPĖNAS. Dėkoju, pirmininke. Iš tiesų iš didelės pagarbos ūkininkų veiklai kaip tokiai, manau, reikėtų suteikti galimybę ir kitiems kalbėti šiuo klausimu. Aš apgailestauju, kad priimant Smulkaus ir vidutinio verslo įstatymą Kaimo reikalų komitetas nenorėjo įtraukti ūkininko sąvokos prie mikroįmonių priskirtinų ūkio subjektų. Ir dabar, matydamas šio įstatymo nuostatas, aš truputėlį drįstu abejoti tuo, kad jeigu pagal deklaravimui numatytas mokestines normas mes ūkininkui iškelsime sąlygas, kad jis turėtų sumokėti ar 15% nuo visos metinės apyvartos, ar 30%, jeigu jis tvarkytų apskaitą, ar tai iš tiesų nebus šių sąlygų pabloginimas?

J.KRAUJELIS. Šis įstatymas mokesčių (…) įstatymų neliečia ir nereglamentuoja. Po ilgų debatų ir ginčų buvo toks sutarimas su kitomis ministerijomis. Jeigu mes pradėtume atskirai… Pavyzdžiui, yra kooperatinių bendrovių, atskirai yra žemės ūkio bendrovių. Aš imu tiktai dėl mokesčių. Atskirai ūkininkų. Dar sugalvotume kitaip, tada su kitais įstatymais koresponduoti tikrai negalės. Todėl kaip verslininkas ir ūkininkas, ir kooperatinė bendrovė… bendrosios lengvatos ar kitokie dalykai turėtų būti sprendžiami kituose įstatymuose. O čia mes, dar kartą pabrėžiu, ūkininko teisinį statusą įteisiname.

PIRMININKAS. Ačiū, ministre. Dėl balsavimo motyvų – M.Pronckus. Prašom.

M.PRONCKUS. Gerbiamieji kolegos, aš, žinoma, užsirašiau kalbėti prieš, bet galbūt tą įstatymą reikia siūlyti toliau svarstyti. Aš noriu pasakyti tiktai tiek, kad šis įstatymas ūkininkų atžvilgiu yra blogesnis negu dabar galiojantis. Iš jo išbraukta daug tokių dalykų, kurie buvo ūkininkui naudingi. Ir man suprantama kodėl. Suprantama, todėl, kad derino šešios ministerijos. Žemės ūkio ministeriją paliko nuošaly, o derino ir Finansų ministerija, ir Teisingumo ministerija, ir visi kiti, kurie norėjo, kad ūkininkui būtų blogiau.

Žinoma, Kaimo reikalų komitete mums reikės labai rimtai padirbėti, kad ne tik grąžintume tai, kas buvo, bet ir dar pridėtume ūkininko naudai. Vien tik tas pavyzdys, kad 40 MGL ūkininkui reikia turėti norint įsiregistruoti, kai valstybė riboja gamybą, kai valstybė nieko nedaro, kad kainos būtų normalios, kai Europos Sąjunga taip pat riboja gamybą, yra juokingas dalykas. Kitaip tariant, siekiama, kad ūkininkas negautų pinigų iš Europos Sąjungos, mūsų ūkininkas, toks nuvargęs. Juokinga klausytis tokių dalykų. Todėl, žinoma, tą įstatymą reikia svarstyti. Tačiau aš dėl daugelio nuostatų pasisakau prieš. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Kadangi M.Pronckus užsirašė kalbėti prieš, tai A.Vidžiūnas dabar už. Prašom.

A.VIDŽIŪNAS. Pone pirmininke, kolegos, kadangi dabar buvo tiek nepaisoma Statuto iš Č.Juršėno pusės, todėl ir aš nestatutiškas. Aš remiu M.Pronckaus pasiūlymą. Siūlau grąžinti ministerijai tobulinti.

PIRMININKAS. M.Pronckus lyg ir ne taip sakė. Gerbiamieji kolegos, jeigu iš tikro reikalaujate balsuoti… (Balsai salėje) Reikia balsuoti? Nereikia? Reikia. Taigi kas už tai, kad pritartume po pateikimo ir pradėtume tolesnį svarstymą, prašom registruotis ir balsuoti.

Už – 40 ir 13 susilaikė. Pritarta. Seniūnių sueiga siūlo, kad pagrindinis komitetas būtų Kaimo reikalų komitetas. Sutinkame? Ačiū. O papildomi – Teisės ir teisėtvarkos ir Biudžeto ir finansų komitetai. Sutinkame? Prašom. Šoninis mikrofonas, kolega S.Lapėnas.

S.LAPĖNAS. Aš vis dėlto siūlyčiau, kad papildomu komitetu vietoj Teisės ir teisėtvarkos komiteto būtų Ekonomikos komitetas, nes labai aktualu, kad ūkininko statusas, atsirandantis kaip ūkio subjekto, būtų derinamas ir su kitokiu individualios veiklos statusu, įvairiomis kitomis veiklos rūšimis.

PIRMININKAS. Kolega, aš ne visai sutikčiau, kadangi ministras ir Seimo narys kalbėjo būtent apie ūkininko teisinį statusą. Gal padarykime kompromisą. Ekonomikos komitetas kaip papildomas. Tegul lieka ir Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Sutinkat?

S.LAPĖNAS. Gerai.

PIRMININKAS. Ačiū. Kadangi tai iš tiesų sudėtingas ir svarbus klausimas, toliau Seime nagrinėtume gruodžio 3 dieną. Sutinkam? Ačiū.

Įstatymo „Dėl Muitinės konvencijos dėl asmeninių kelių transporto priemonių laikinojo įvežimo ratifikavimo“ projektas Nr.IXP-2001ES. Įstatymo „Dėl Muitinės konvencijos dėl komercinių kelių transporto priemonių laikinojo įvežimo ratifikavimo“ projektas Nr.IXP-2002ES (pateikimas)

Dabar grįžtame atgal. Iš eilės yra kompleksinis 7 klausimas – dvi konvencijos dėl muitinės, tai yra du įstatymai dėl muitinės konvencijų. Einame iš eilės. (Balsai salėje) Matyt, viceministras V.Vasiliauskas. Pirmoji Konvencija dėl asmeninių kelių transporto priemonių laikinojo įvežimo ratifikavimo. Ir antroji Konvencija dėl komercinių kelių transporto priemonių irgi laikinojo įvežimo. Matyt, čia skirtingi metai. Pagal registraciją – Nr.IXP-2001 ir Nr.IXP-2002 projektai. Abu eurointegraciniai projektai. Prašom, gerbiamasis Vasiliauskai.

V.VASILIAUSKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, siūloma ratifikuoti Muitinės konvencija dėl asmeninių kelių transporto priemonių laikinojo įvežimo. Tikslas šios konvencijos ratifikavimas. Kokia būtų esmė? Konvencija buvo parengta siekiant palengvinti tarptautinę turizmo plėtrą ir supaprastinti muitinės formalumus. Svarbiausia prielaida yra specialios formos, vadinamosios (…) knygelės, taikymas laikinai įvežant asmenines transporto priemones, fiziniams asmenims priklausančias transporto priemones. Ši sistema veiktų panašiai, kaip veikia TIR sistema gabenant krovinius arba ATA sistema gabenant krovinius oro transportu.

Šios konvencijos pagrindinė esmė yra tai, kad taikant konvencijos nuostatas yra leidžiama laikinai įvežti neapmokestinant importo muitais ir mokesčiais bei netaikant jokių importo draudimų ir apribojimų asmeninei kelių transporto priemonei, kurios savininkas paprastai gyvena užsienyje, bet laikinai yra toje šalyje ir laikinai jam reikia tos transporto priemonės naudojimui.

Šią konvenciją yra pasirašiusios ir ratifikavusios 73 šalys. Be abejo, visos valstybės, priklausančios Europos Sąjungai, taip pat mūsų kaimynės Rusijos Federacija ir Lenkija.

Nemaža dalis konvencijos nuostatų sutampa su jau 1997 metais ratifikuota Laikino įvežimo konvencija, arba Stambulo konvencija. Taip pat dalis šios konvencijos nuostatų jau yra perkelta į mūsų teisės aktus, konkrečiai Vyriausybės nutarimus “Dėl laikinojo prekių išvežimo iš Lietuvos Respublikos tvarkos patvirtinimo” bei kito nutarimo “Dėl laikinojo prekių įvežimo į Lietuvos Respubliką tvarkos patvirtinimo”. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Jus nori klausti vienas Seimo narys – kolega G.Mikolaitis. Prašom.

G.MIKOLAITIS. Ačiū. Gerbiamasis kolega, kodėl tas transporto priemonių įvežimas ir panašiai iškilo šiuo metu? Ar tas įstatymas nesusijęs su vienos įtakingos valstybės prezidento atvažiavimu, nes jis atsiveš mašiną, kad neapmokestintų mokesčiu. Kodėl šiandien šis įstatymas? Ačiū.

V.VASILIAUSKAS. Dėkui už klausimą. Iš tikrųjų jokio ryšio su jūsų minimu klausimu neturi. Ši priemonė yra įrašyta į teisės derinimo priemonių planą, kuris yra patvirtintas Vyriausybės nutarimu, ir pagal planą tam klausimui priėjo eilė.

PIRMININKAS. Ačiū. Jūs atsakėte į visus klausimus, arba į vienintelį. Gerbiamieji kolegos, ar galime pritarti po pateikimo, ar reikia balsuoti? Galime. Ačiū. Abiem įstatymams dėl konvencijų. Ir abiem atvejais pagrindinis komitetas būtų Užsienio reikalų komitetas. Sutinkam? Ačiū. Papildomas irgi abiem atvejais – Biudžeto ir finansų komitetas? Niekas neprieštarauja? Ačiū. Seime abi konvencijas siūloma nagrinėti lapkričio 12 dieną. Sutinkame? Ačiū.

Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 129 straipsnio papildymo  įstatymo projektas Nr.IXP-1970 (pateikimas)

Kad pranešėjas nepabėgtų iš tribūnos, iš karto imamės darbotvarkės 8 punkto, tai PVM įstatymo 129 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-1970. Pateikimo stadija. Prašom.

V.VASILIAUSKAS. Ačiū. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, yra siūloma papildyti Pridėtinės vertės mokesčio vertės įstatymo 129 straipsnį nauja 13 dalimi. Pasiūlymo esmė yra atidėti PVM įstatymo nuostatas, nustatančias, kad pridėtinės vertės mokesčiu yra apmokestinamas žemės statyboms pardavimas ir kitoks perdavimas, atidėti tą įsigaliojimą iki 2003 m. gruodžio 31 d., t.y. iki įsivaizduojamos narystės Europos Sąjungoje datos, nes pagal 6 direktyvą tokia lengvata negalima. Siekis būtų dar iki 2004 m. sausio 1 d. išlaikyti tokią lengvatą. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Nori paklausti vienas Seimo narys – M.Bastys. Prašom.

M.BASTYS. Dėkoju, gerbiamasis pirmininke. Mano klausimas būtų toks, kiek tai kainuos kitų metų biudžetui?

V.VASILIAUSKAS. 10 mln. litų.

PIRMININKAS. Ačiū. Mielieji kolegos, ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų? Nematau. Galime bendru sutarimu? Ačiū. Pagrindinis komitetas – Biudžeto ir finansų komitetas, taip siūlo Seniūnų sueiga. Sutinkam? Ačiū. Siūloma nagrinėti lapkričio 19 dieną. Ačiū.

Gerbiamieji kolegos, ar nebūtumėte tokie malonūs, ypač iš kairės pusės, ir nesutiktumėte, kad dabar į tribūną ateitų opozicijos atstovė pateikti savo projektą, o pabaigoje liktų reklama, bankrotas ir dirbtinis apvaisinimas? Tinka? Prašom. (Balsai salėje) Kolegė R.Juknevičienė – Nacionaliniam saugumui strategiškai svarbių įmonių valdymo įstatymo projektas, pagal registraciją Nr.IXP-1921. Primenu, kad mes buvome susitarę, jog šis projektas bus pateiktas tam tikru laiku. Prašom, kolege.

Nacionaliniam saugumui strategiškai svarbių įmonių valdymo įstatymo projektas Nr.IXP-1921 (pateikimas)

R.JUKNEVIČIENĖ. Labai nuoširdžiai dėkoju, pone pirmininke. Matydama šiandien tokį energingą ir produktyvų Seimo nusiteikimą ir Seimo daugumos geranoriškumą, ryžtuosi drąsiau stovėti šioje tribūnoje ir pateikti projektą, kuris, noriu tikėtis, nesukels didelių prieštaravimų. Labai prašyčiau į šį projektą žiūrėti ne kaip į opozicijos atstovės pateiktą projektą, o kaip į tokį mūsų bandymą bendrai žiūrėti į reikalus ir duoti eigą šiam projektui, kad jis būtų svarstomas Seime.

Kaip žinote, šis projektas vadinasi Dėl nacionaliniam saugumui strategiškai svarbių įmonių valdymo. Kaip prisimenate, mes visiškai neseniai patvirtinome energetikos strategiją. Mes priėmėme vieną įstatymą, kuris, tiesa, dar nėra Prezidento pasirašytas, bet, tikiuosi, tuoj tas įvyks, t.y. Strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymą, kuriuo patvirtinome tam tikrą sąrašą, sudėliojome į atskiras grupes mums strategiškai svarbias įmones. Kaip tik šio, mano jau minėto įstatymo, populiariai vadinamo sąrašo, 4 straipsnyje parašėme, kad kai kurios įmonės, kurios buvo įrašytos į 4 straipsnį, o iš jų kaip tik kelios yra minimos mūsų frakcijos teikiamame įstatyme, tai yra “Lietuvos dujos”, Vakarų ir Rytų skirstomieji tinklai… Parašėme, kad siekiant užtikrinti nacionalinį saugumą įstatymai, t.y. dar kiti ateityje sukurti įstatymai, gali nustatyti papildomus šio straipsnio 1 dalyje nurodytų įmonių veiklos reikalavimus. Taigi remdamiesi tuo mūsų priimtu įstatymu teikiame šį projektą, pagal kurį norime nustatyti nacionaliniam saugumui strategiškai svarbių įmonių valdymo ypatumus. Pagrindinis tikslas, kad būtų užtikrintas valstybės interesų gynimas per šias įmones, taip pat kad būtų įgyvendintas Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymas. Jūs turbūt pamenate, kad ir ūkio ministras, kalbėdamas apie “Mažeikių naftos” reikalus, minėjo kai kuriuos niuansus, susijusius su “Klaipėdos nafta”, kad ji dabar tampa tam tikra ir žaliavų, ir kitų dalykų alternatyva. Mes, tiesa, įrašėme ir į šį sąrašą “Klaipėdos naftą”, tačiau kitos įmonės, tokios kaip “Lietuvos dujos”, tokios kaip Rytų, Vakarų skirstomieji tinklai, kol kas neturi įstatymu patvirtinto įmonių valdymo.

Aš manau, kad “Lietuvos dujų” atveju šis mūsų įstatymas būtų didelė pagalba ir Vyriausybei. Man teko šiandien išklausyti ir premjero A.Brazausko interviu “Lietuvos radijui”, kur jis labai atvirai pateikė problemas, kylančias dabar dėl “Lietuvos dujų”, aš turiu omeny, dėl “Gazprom” tam tikrų reikalavimų. Seimo tokio dokumento priėmimas, aš manau, Vyriausybei būtų kaip tik parama, kalbantis šiuo metu su galimais tiekėjais “Lietuvos dujom”. Būtų atspara, pagalba atsispirti tam, ko reikalauja dabar “Gazprom”.

Taigi aš labai kviesčiau pritarti po pateikimo šiam projektui ir, kaip minėjau, kaip mes čia įpratę sakyti, duoti eigą šiam projektui. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Tamstos nori paklausti vienas Seimo narys. Kolega V.Rinkevičius. Prašom.

V.RINKEVIČIUS. Ačiū, pirmininke. Aš norėjau paklausti. 1999 metais, kai “Mažeikių nafta” buvo privatizuojama, tada valdymo teisė buvo atiduota amerikiečių kompanijai “Williams”, nors ji ir neturėjo akcijų paketo, tačiau tai ypatingos svarbos Lietuvai įmonė, ir tai buvo taip lengvai padaryta, o dabar mes kažkodėl labai susirūpinom kitom. Ar čia jūsų nuomonė taip greitai pasikeitė, ar kas čia atsitiko?

R.JUKNEVIČIENĖ. Turbūt niekas neabejoja sena liaudies išmintim, kad iš klaidų reikia mokytis. Jeigu jūs manote, kad buvo padaryta klaidų, tuo labiau turėtumėte, man atrodo, palaikyti mano šią iniciatyvą.

PIRMININKAS. Ačiū. Visi, norėję paklausti, paklausė, tiksliau, vienas Seimo narys.

Mielieji kolegos, ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų? Nematau. Ar galime bendru sutarimu, ar reikia balsuoti? (Balsai salėje) Reikia balsuoti. Prašom. Dėmesio! Prašom pasiruošti ir balsuojame, ar pritariame po pateikimo šiam projektui. Prašom balsuoti.

Už – 24, prieš – 3, 18 susilaikė. Pritarta. Seniūnų sueiga siūlo, kad pagrindinis būtų Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Sutinkame? Ačiū. O papildomi – Ekonomikos komitetas ir… čia kažkas ne taip užrašyta. Ekonomikos komitetas. Siūloma nagrinėti gruodžio 3 dieną. Ačiū.

Reklamos įstatymo 1, 2, 5, 6, 19, 21, 22, 23 straipsnių pakeitimo ir papildymo bei papildymo Įstatymo priedu įstatymo projektas Nr.IXP-2004ES (pateikimas)

Vėl vienas eurointegracinis projektas – Reklamos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo bei papildymo įstatymo priedu įstatymo projektas, registracijos Nr.IXP-2004. Prašom viceministrą į tribūną.

N.EIDUKEVIČIUS. Labas vakaras, gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai. Teikiamo Reklamos įstatymo pakeitimo įstatymo projekto tikslas yra galiojančio Reklamos įstatymo patikslinimas pagal klaidinančią ir lyginamąją reklamą reglamentuojančias Europos Sąjungos direktyvas. Įstatymo projekte, atsižvelgiant į Europos Komisijos eksperto pastabas dėl tikslesnio minėtų direktyvų nuostatų perkėlimo į Lietuvos teisę, patikslinta “prekių ženklo” sąvoka, išsamiau ir tiksliau nurodyti požymiai, į kuriuos būtina atsižvelgti sprendžiant, ar reklama yra klaidinanti, bei patikslinti reikalavimai, kuriuos turi atitikti lyginamoji reklama. Vadovaujantis Civilinio kodekso nuostatomis, patikslinta “asmens” sąvoka. Atsižvelgiant į tai, kad Konkurencijos tarnybai šiame įstatyme nėra nustatyta jos teisių kontroliuojant lyginamąją reklamą, patikslintas įstatymo 19 straipsnis, nustatant, kad Konkurencijos tarnyba, kontroliuodama lyginamąją reklamą, turi tokias pat teises kaip ir kontroliuodama klaidinančią reklamą.

Taip pat patikslintas įstatymo 21 straipsnis, nustatant, kad reklaminės veiklos subjektai atsako už neleidžiamos lyginamosios reklamos naudojimą, jeigu jie neįrodo, kad įstatymas pažeistas ne dėl jų kaltės, tai yra taikoma ta pati nuostata kaip ir klaidinančios reklamos atveju.

Atsižvelgiant į tai, kad Reklamos įstatymo taikymo praktika rodo, jog dabartinė sankcijų skyrimo tvarka nėra pakankamai efektyvi, patikslintos įstatymo 22 straipsnio 1 ir 9 dalys nustatant, kad už klaidinančios ir neleidžiamos lyginamosios reklamos naudojimą bauda skiriama be įspėjimo. Įspėjimai taikomi tik tais atvejais, kai pažeidimas yra mažareikšmis arba nepadaroma esminė žala. Be to, atsižvelgiant į tai, kad naudojant neleidžiamą lyginamąją reklamą vartotojams ir konkurentams padaroma tokia pat žala kaip ir klaidinančios reklamos atveju, įstatymo projekte siūloma už neleidžiamos ir lyginamosios reklamos naudojimą nustatyti tokius pačius baudos dydžius kaip ir už klaidinančios reklamos naudojimą, t.y. nuo 5 iki 20 tūkstančių litų.

Siekiant išsamiau nurodyti aplinkybes, į kurias atsižvelgiama nustatant baudų dydį, siūloma papildyti įstatymo 22 straipsnio 10 dalį nustatant, kad skiriamos baudos dydis taip pat priklauso nuo pažeidimo trukmės ir jo apimties. Dėkui.

PIRMININKAS. Ačiū. Viena Seimo narė nori klausti. S.Burbienė. Prašom, kolege.

S.BURBIENĖ. Gerbiamasis pranešėjau, bazinio įstatymo 19 straipsnyje minimas Vilniaus apygardos administracinis teismas. Tai yra būtent vienas teismas išskiriamas, nors tada, kai buvo svarstomas Bankroto įstatymas, buvo sakoma, kad negalima išskirti tiktai apygardų teismų, norėta taip pat specializuoti teismą. Ar šiuo atveju neprieštaraus nei Civiliniam kodeksui, nei Proceso kodeksui, nei visiems kitiems dalykams, kad bus skiriamas tik vienas teismas?

N.EIDUKEVIČIUS. Projektas yra suderintas su Teisingumo ministerija. Kiek žinau, ir Seimo teisės departamento išvadoje šis dalykas neminimas, kad būtų Civiliniam kodeksui prieštaravimas, dėl paprastos priežasties – būtent dėl to, kad turime specialią instituciją, prižiūrinčią šio įstatymo vykdymo eigą, ir ji yra Vilniuje.

PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis viceministre. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Ačiū. Nepabėkite, bus kitas klausimas. Seniūnų sueiga siūlo, kad pagrindinis būtų Ekonomikos komitetas. Sutinkame? Ačiū. Siūloma nagrinėti lapkričio 19 dieną. Sutinkame? Ačiū.

Įmonių bankroto įstatymo 10, 11, 13, 19 ir 27 straipsnių pakeitimo ir papildymo  įstatymo projektas Nr.IXP-1969 (pateikimas)

Toliau 10 darbotvarkės punktas – Įmonių bankroto įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas, registracijos Nr.IXP-1969. Pranešėjas – viceministras N.Eidukevičius. Prašom.

N.EIDUKEVIČIUS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, teikiamo Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 10, 11, 13, 19 ir 27 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektu siekiama Įmonių bankroto įstatymą suderinti su Darbo kodekso nuostatomis. Naujojo Darbo kodekso 63 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad, įmonei iškėlus bankroto bylą arba pradėjus bankroto procedūrą ne teismo tvarka, įmonės kolektyvinės sutarties galiojimas gali būti ribojamas remiantis įstatymais. Taigi siūloma į tai atsižvelgti ir Įmonių bankroto įstatyme nustatyti, kad prasidėjus įmonės bankroto procesui kolektyvinės sutarties galiojimas yra sustabdomas, o nutraukus bankroto procesą kolektyvinės sutarties galiojimas atnaujinamas.

Taip pat Darbo kodekso 137 straipsnio nuostatos suteikia teisę, prasidėjus įmonės bankroto procesui, nutraukti darbo sutartis laikantis Įmonių bankroto įstatymo nuostatų ir naudojantis (…) siūloma nustatyti, kad prasidėjus įmonės bankroto procesui, nepaisant to, teismo ar ne teismo tvarka, darbuotojai apie atleidimą turi būti įspėti prieš 15 dienų ir atleistiems darbuotojams turi būti išmokama dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka. Projekte numatoma, kad su atleistais darbuotojais, kaip ir su kitais įmonių kreditoriais, turi būti atsiskaitoma Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka, t.y. su jais atsiskaitoma pirmąja eile. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Klausti nori vienas Seimo narys – P.Vilkas. Prašom, kolega.

P.VILKAS. Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, prieš dvi savaites jūs pateikėte Įmonių bankroto įstatymo keliolikos straipsnių pakeitimo įstatymo projektą ir paaiškinote, kad tuo siekiama Įmonių bankroto įstatymą suderinti su naujuoju Civiliniu kodeksu. Tas įstatymo projektas dar nėra svarstytas komitetuose. Šiandien jūs vėl teikiate to paties įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo projektą, motyvuodamas, kad siekiate Įmonių bankroto įstatymą suderinti su Darbo kodeksu. Taigi mano klausimas, viceministre: ar galėtumėte pasakyti, su kokiais teisiniais dokumentais šis Įmonių bankroto įstatymas dar nėra suderintas ir kas trukdė teikti šį įstatymą kartu su prieš tai teiktu įstatymu?

N.EIDUKEVIČIUS. Ačiū. Iš tiesų prieš porą ar trejetą savaičių Bankroto įstatymą bandėme derinti su Civilinio proceso kodeksu, dar anksčiau, prieš mėnesį, buvo derinama su Civilinio kodeksu. Iš tiesų tai kyla iš procesų, kurie priimti Seime šiais metais dėl Įgyvendinimo įstatymo nuostatų, kurie nurodo, kad Bankroto ir Restruktūrizavimo įstatymai turi būti suderinti su kodeksais. Šiuo atveju tie derinimai yra įtraukti į Vyriausybės priemonių planą ir pagal Vyriausybės darbo reglamentą dabar yra atėjusi eilė suderinti, arba teikti suderinti, su Darbo kodeksu. Tai yra iš tiesų paskutinis kodeksas, kuris buvo priimtas ir su kuriuo derinama. Aš neabejoju, kad ir toliau bus bandoma šlifuoti kai kurias formuluotes. Galbūt bus kitų pakeitimų, nes, kiek žinau, keli Seimo nariai jau yra pateikę savo pasiūlymus, bet pagrindiniai šio klausimo derinimai jau baigiami. Šiek tiek vėliau bus teikiamas Restruktūrizavimo įstatymo, kuris susijęs su Bankroto įstatymu, derinimas su Darbo kodekso nuostatomis. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų? Galime bendru sutarimu? Ačiū. Seniūnų sueiga pasiūlė, kad pagrindinis būtų Ekonomikos komitetas, o papildomas – Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Sutinkam? Ačiū. Siūloma toliau nagrinėti gruodžio 3 dieną.

Dirbtinio apvaisinimo įstatymo projektas Nr.IXP-1966 (pateikimas)

Dabar kviečiu Sveikatos apsaugos viceministrą gerbiamąjį G.Černiauską. Jis pateiks Dirbtinio apvaisinimo įstatymo projektą Nr.IXP-1966.

G.ČERNIAUSKAS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai! Turiu garbės jums pateikti Lietuvos Respublikos dirbtinio apvaisinimo įstatymo projektą, kuriam pritaria Vyriausybė. Jo reikalingumą nulėmė tiek praktiniai sveikatos dalykai, tiek ir teisinės reformos plėtra. Iki šiol dirbtinį apvaisinimą reglamentavo ministro įsakymas, bet Civilinis kodeksas numato, kad šios medicinos paslaugos būtų reglamentuojamos įstatymu. Toks įstatymas yra šiandien teikiamas jūsų teismui. Tai įstatymas srities, kurios nereglamentuoja Europos Sąjungos teisės aktai, bet yra tam tikros Europos Tarybos nuostatos, priimtos 1988 metais, kurios yra rekomendacinio požiūrio. Dauguma jų atspindėta (vos ne paraidžiui) teikiamame įstatymo projekte.

Norėčiau pasakyti, kad ta praktika, kuri buvo Lietuvoje jau kelerius metus, vis dėlto suteikė galimybę 230 vaikų atsirasti į pasaulį, kurie priešingu atveju nebūtų gimę. Tai yra rimtas argumentas atsakant šio įstatymo skeptikams, nes vis dėlto yra žmonių, kurie kitaip negali susilaukti palikuonių, ir šios medicinos srities pažanga suteikia vilties sulaukti palikuonių žmonėms, kurie kitu atveju negalėtų to padaryti. Dėkui jums.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausti nori net 7 Seimo nariai. Matyt, reikės neriboti. (Šurmulys salėje) J.Korenka. Prašom.

J.KORENKA. Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis viceministre, štai Teisės departamento pastabose yra atkreipiamas dėmesys į dirbtinio apvaisinimo paslaugas (būtent 5 straipsnio 2 dalis). Būtų klausimas, ar iš tikrųjų pagal teikiamą projektą (tai nenurodyta) dirbtinio apvaisinimo paslaugos bus mokamos? Jeigu taip, kaip išspręsti dėl nešališkumo šios institucijos konsiliumo, kuris priims išvadas dėl mamos, kad vaikui gresia kokia liga? Ar jūs numatėte mechanizmą, nes įstatyme nėra pasakyta?

G.ČERNIAUSKAS. Įstatymas numato donoro ar moters, nes donoras gali būti ir moteris, ir vyras, tyrimą, kad būtų sumažinta kokios nors ligos tikimybė, o šiandieninė Lietuvos ir pasaulio praktika rodo, kad apsigimimų pasitaiko ir šiuo atveju, bet jų nėra daugiau negu natūralaus apvaisinimo atveju, tai yra saugumas yra ne mažesnis, negu dauginantis, taip sakant, tuo tradiciniu, mums labai įprastu metodu.

PIRMININKAS. Ačiū. R.Juknevičienė. Prašom.

R.JUKNEVIČIENĖ. Pone pranešėjau, turbūt visi šioje salėje supranta, kad pradedame svarstyti be galo svarbų klausimą, turbūt su pasaulėžiūra susijusį klausimą, kuris sukels nemažai visuomenės diskusijų, ypač visuomenės, todėl daugelis turbūt labai atsakingai žiūri į šio projekto pateikimą. Man, kol kas dar taip paviršutiniškai spėjus susipažinti su projektu, susidarė įspūdis, kad tuo pačiu pirmuoju žingsniu, nes tai pirmas atvejis Lietuvos įstatymų leidybos istorijoje, kai tokie klausimai sprendžiami įstatymais, iš esmės leidžiama viskas. Aš visiškai sutikčiau, galbūt net ir balsuočiau už, jeigu Vyriausybė būtų pateikusi įstatymo projektą, kuriuo būtų įteisinamas dirbtinis apvaisinimas mėgintuvėlyje, kai žmonės yra susituokę. Tai iš esmės turbūt atitinka mūsų pasaulėžiūros dalykus čia, Lietuvoje.

PIRMININKAS. Prašom klausti.

R.JUKNEVIČIENĖ. Tačiau šiuo projektu jūs leidžiate beveik viską – ir nesusituokusiems žmonėms, ir daugybę…

PIRMININKAS. Kolege, prašom…

R.JUKNEVIČIENĖ. Aš baigiu. Ir daugybę embrionų. Sakykite, kodėl buvo pasirinktas toks variantas, iš esmės provokuojantis labai didelį tam tikros dalies Lietuvos žmonių prieštaravimą, pasipriešinimą, o ne buvo ieškoma tam tikro sutarimo pamažu eiti šiuo keliu?

PIRMININKAS. Ne provokuojantis, o liberalus projektas. Prašom.

R.JUKNEVIČIENĖ. Aš manau, kad provokuojantis.

PIRMININKAS. Prašom, gerbiamasis pranešėjau.

G.ČERNIAUSKAS. Dėkui už klausimą. Aš nenorėčiau komentuoti, ar tai pasaulėžiūros, ar pasaulėjautos požiūris. Sprendimas turbūt bus priimtas Seime, ir mes matysime, kaip liaudies išrinktieji galvoja šiuo klausimu. O galimybė iš tikro suteikta galbūt maksimaliai dideliam žmonių, kurie negali susilaukti palikuonių, bet to nuoširdžiai siekia… Na, turbūt todėl, kad pasakyti, jog neištekėjusi moteris, kuri vis dėlto labai norėtų turėti vaikų, yra prastesnė už tą, kuri turi vyrą, o ši moteriškė nei vyro neturi, nei vaiko negali turėti… Tai, taip sakant, klausimas, kuris kažin ar iš anksto gali būti nulemtas. Aš irgi nemanau, kad tai yra kokios nors partijos sprendimas. Nežinau, ar kuri nors Europos partija būtent savo lozungais turi skriausti moteris.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia A.Poplavski. Prašom.

A.POPLAVSKI. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis kolega, galima sakyti, medike, klausant jūsų pateikimo ir jūsų atsakymų, aš apgailestauju, kad jūsų mąstymas yra, sakyčiau, nevisiškai medicininis. Šis įstatymas, mano akimis žiūrint, reikalingas medicininėms komercinėms struktūroms įteisinti komerciją medicinoje užmirštant etiką. Šitą įstatymą, ypač 8 straipsnį, kuriame embriono apsauga apsiriboja tik trim trumpais sakiniais, kai Seimo Bioetikos grupė teikė įstatymą dėl embriono ir genomo apsaugos ir Seimo dauguma kol kas atmetė ir tobulina šitą įstatymą… Aš manau, kad tai paprasčiausiai sveikai logikai prieštaraujantis dalykas, būtent šito įstatymo teikimas… o neapsvarsčius ir nepriėmus Embriono ir genomo apsaugos įstatymo…

PIRMININKAS. Prašom klausti.

A.POPLAVSKI. Aš noriu paklausti, ar nereikėtų iš pradžių priimti vieną įstatymą, o paskui šitą?

G.ČERNIAUSKAS. Na, aš labai trumpai norėčiau atsakyti. Aš manau, kad sveikai logikai šitas įstatymas neprieštarauja.

PIRMININKAS. Ačiū. J.Matulevičius. Prašom, kolega.

J.MATULEVIČIUS. Norėčiau gerbiamąjį viceministrą paklausti. Čia yra tokios sąvokos, kurios neaptartos įstatymo sąvokų 3 straipsnyje. Aš turiu omenyje 10 straipsnį, kuriame parašyta, kad prieštaraujantys gerai moralei. Moralė tai yra turbūt visuomeninė sąmonės forma, ir kas čia yra per skirstymas – gera, patenkinama? Kaip jūs tai galėtumėte pakomentuoti ir kaip galima komentuoti tada moralinę normą “nežudyk”, kai 14 dienų po apvaisinimo jūs embrioną išmetate arba po 5 metų užšaldymo taip pat išmetate? Tai yra gyvybė ir nusikalstama moralinei normai “nežudyk”. Tai ar čia gera moralė, ar patenkinama, kai metam, ar iš viso tada nėra moralės?

G.ČERNIAUSKAS. Na, man pačiam irgi tas žodžių derinys nelabai patinka. Aš nematau problemos, jeigu būtų nuspręsta, kad yra niekiniai ir negalioja, ir padėti tašką. Bet taip yra užrašyta tekste, ir jūs turėsite galimybę vertinti tiek dvasią, tiek įstatymo projekto raidę.

PIRMININKAS. Ačiū. A.Vidžiūnas. Prašom, kolega.

A.VIDŽIŪNAS. Gerbiamasis pranešėjau, sveikatos apsaugos vadovai nepaiso nieko: kvotos, komisijų išvados, teismų pralošimai, daktarų ir pacientų supriešinimas, dabar dar vienas mechaniškai konfrontacinis ar mechaniškai liberalus žingsnis. Mano galva, tai, žinoma, vertybinius, žmogiškumo pamatus reglamentuojantis įstatymas, o tai ypač jautri, subtili sritis ir vien tos mechanikos, mano supratimu, maža.

Mano klausimas. Jūs rašote labai gražiai: “Darbo grupė išanalizavo Vyskupų konferencijos kreipimąsi”. Viskas gražu, išanalizavo, važiuojam toliau. Taigi ar sutarta su Bažnyčia? Ir kaip išanalizavo? Ir ką tai reiškia? Ir ką priėmėte iš šitų siūlymų? Nes eiti mechaniškai, kaip jūs sakėte, liaudies išrinktųjų… šituo keliu, mano supratimu, nereikėtų.

G.ČERNIAUSKAS. Dėkui už klausimą. Na, tikrai diskusijos vyko su įvairiais žmonėmis, įskaitant ir Katalikų bažnyčios atstovus. Tai, dėl ko buvo sutarta, jūs matote tekste. Na, visiško sutarimo pasiekti nepavyko. Bet aš manau, kad tai yra normalu, nes yra skirtingi požiūriai į tą pačią problemą. Jie, aš manau, per keletą mėnesių vykusias diskusijas tikrai suvienodėjo. Na, o kad liko neatitikimų, iš tikrųjų liko.

O atsakant į pirmąją klausimo dalį, tai daug išžudėme žmonių, reikia, kad jų Lietuvoje nesumažėtų. Mes nei vienu, nei kitu atveju nemanome, kad tai yra nekorektiškas elgesys Lietuvos gyventojų atžvilgiu.

PIRMININKAS. Kolegė D.Kutraitė. Prašom. Bus dar kalbos dėl balsavimo motyvų.

D.KUTRAITĖ-GIEDRAITIENĖ. Gerbiamasis pranešėjau, aš nenorėčiau kalbėti apie kitas šio įstatymo nuostatas, kurios iš tiesų griauna iki šiol egzistavusias vertybines normas ir mūsų požiūrį į daugybę dalykų. Tačiau norėčiau paklausti, kodėl įstatyme nėra numatyta, kaip bus finansuojama? Kas mokės už šias daugeliui visuomenės narių nepriimtinas paslaugas? To klausiu dėl to, kad toks neapibrėžtumas palieka teisę manyti, kad įstatymas yra lobistinis ir labai naudingas tam tikrai medicinos žmonių grupei.

G.ČERNIAUSKAS. Dėkui už klausimą. Šis įstatymas ir neturėtų, mūsų nuomone, apibrėžti finansavimo. Tai yra sveikatos draudimo dalykas ar kažkas panašaus. Šiaip jau pagal dabartinius pamąstymus šitos paslaugos bent jau iš pradžių neturėtų būti finansuojamos valstybės lėšomis. Ar tai naudinga, kad nebūtų finansuojamos, ar ne, diskutuotina. Aš manau, kad kaip tik finansavimas valstybės lėšomis padidintų riziką, kad galbūt kai kuriais atvejais tos procedūros būtų atliekamos nenusižengiant moraliniams dalykams.

PIRMININKAS. Ačiū. A.Kubilius. Prašom, kolega.

A.KUBILIUS. Gerbiamasis viceministre, na, aš iš tiesų esu šiek tiek nustebintas dėl jūsų kai kurių žodžių ir posakių, sakykim, leidom nužudyti, tai dabar leisim ir gaminti vaikus… Iš tiesų jūs turbūt suprantate, kad Seimas, ne liaudies išrinktieji, o politinė bendruomenė, bent jau dalis jo, į šį įstatymą žiūri kaip iš tiesų į labai rimtą vertybinį klausimą ir vertybinį iššūkį Lietuvai, kurį reikia vienaip ar kitaip spręsti. Mūsų žiniomis, į tokios gana įtakingos organizacijos kaip Vyskupų konferencija siūlymus jūsų įstatymo projekto rengėjų grupė yra visiškai neatsižvelgusi.

Mano klausimas būtų toks: ar jūs sutiktumėte, kad šiandien Seimas nepritartų po pateikimo, o grąžintų tobulinti, ir kad į tobulinimo grupę būtų įtraukti visų frakcijų atstovai, kurie yra Seime? Ar jūs sutiktumėte, kad į Seimą patektų įstatymo projektas, kuris būtų bent šiek tiek suderintas tarp kitų įvairias vertybines nuostatas turinčių politinių grupių, kad mums nereikėtų mechaniškai balsuojant bandyti spręsti tokį įstatymą, kuriame apie vertybes negalėtų būti sprendžiama vien tiktai balsų dauguma? Seime yra sudaryta Bioetikos grupė ir ji galėtų būti pagrindas tos darbo grupės, kuri galėtų šį įstatymą dar papildomai svarstyti prieš jį pateikiant Seimui.

G.ČERNIAUSKAS. Dėkui už klausimą. Tikrai šis įstatymas yra rimtas mūsų dvasingumo išbandymas. Norėtųsi, kad jis būtų priimtas konsensuso pagrindu. Deja, aš neturiu įgaliojimų atšaukti automatiškai šitą įstatymo projektą, mano įgaliojimai, suteikti Vyriausybės, yra tiktai pateikti jį Seimui.

PIRMININKAS. Ačiū. Ir priešpaskutinis – S.Lapėnas. Prašom, kolega.

S.LAPĖNAS. Gerbiamasis prelegente, man vis dėlto rūpėtų sužinoti, kaip konkrečiai darbo grupė išanalizavo ir įvertino visuomeninių organizacijų pateiktas pastabas bei pasiūlymus ir konkrečiai Lietuvos vyskupų konferencijos kreipimąsi? Kiek buvo atsižvelgta į jų pastabas?

G.ČERNIAUSKAS. Na, palyginti su pirmaisiais variantais, yra daugiau apsaugos dalykų. Šiek tiek apribotos teisės gauti šitas paslaugas. Parengtus tekstus, jeigu reikės ar komitetams, ar Seimo nariams, mes, be abejo, pateiksime svarstymo metu.

PIRMININKAS. Ačiū. Ir Z.Mačernius paskutinysis. Prašom klausti, kolega.

Z.MAČERNIUS. Ačiū, pirmininke. Man pasidarė aišku po prieš mane klaususių kolegų. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Mielieji kolegos, matyt, be kalbų dėl balsavimo motyvų neapsieisime. Gerbiamasis pranešėjau, jūs jau galite pailsėti. Prašom. Kolegos, dabar yra 17.41 val. Klausimas labai svarbus. Po du už ir prieš. Tinka? (Balsai salėje) Po vieną? Po vieną. Prašau. Aš norėjau jums įsiteikti, bet… Po du. Gerai. A.Saudargas – pirmasis. Prašom.

Minutėlę, kažkur A.Saudargas dingo. Arba jūs ne tą mygtuką paspaudėte. Prašom dabar nieko nespausti. A.Saudargas. Prašom.

A.SAUDARGAS. Gerbiamieji kolegos, šiandien jums teikiamas įstatymo projektas kelia labai daug abejonių. Tų abejonių, ko gero, nei man, nei kolegoms galbūt nepavyks jums šiandien išsklaidyti, nes klausimai yra labai subtilūs, reikia gilios analizės ir mokslinio aptarimo. Čia buvo minėtos pasaulėžiūros pozicijos. Apie tai mes daugiau žinome. Apie tuos dalykus žinome, bet apie mokslinius dalykus mažai žinome. Ar kas nors iš jūsų esate skaitę ir analizavę situaciją, kuri buvo Didžiojoje Britanijoje, kai praėjo penkeri metai (parašyta šiame įstatyme, kad galima laikyti užšaldytus tik penkerius metus), ir paaiškėjo, kad vienu metu reikia sunaikinti keletą tūkstančių embrionų. Kokia kilo istorija ir kokia diskusija kilo spaudoje Didžiojoje Britanijoje ir kitose šalyse!

Gerbiamieji, čia buvo pasakyta, kad tai neturi prieštaravimų. Jūs perskaitykite 8 straipsnio pavadinimą. Parašyta: “Embriono apsauga”. 1 punktas sako: “Embrionai in vitro gali būti auginami ne ilgiau kaip 14 dienų po apvaisinimo”. Kokie toliau galimi keliai? Žinoma, pasakys, kad turi būti užšaldomi. Gal sutikčiau remdamasis biologija, nes tada jie neauga. Tada šį klausimą atidedame penkeriems metams.

Antras dalykas, galbūt jie gali būti eksportuojami, nes Lietuvoje tyrimai yra nedraudžiami. Apie tai nieko nepasakyta. Nors kai buvo iškeltas klausimas Ministrui Pirmininkui vadovaujant pasitarimui Vyriausybėje, vidaus reikalų ministras labai aiškiai pasakė, kad vaikai Lietuvoje yra eksportuojami, taigi embrionai juo labiau bus labai nesunkiai eksportuojami. Jeigu mes labai tiksliai nenumatysime atsakomybės už tuos dalykus, kurie mūsų laukia, tai dėl to, ką šiandien padarysime tvirtindami šį įstatymo projektą, kuris yra visiškai neparengtas ir neatsižvelgta į mūsų Seimo narių grupės raštu pasiųstą prašymą Vyriausybei pakviesti pasitarti ir pakoreguoti šį įstatymą, jis vis tiek teikiamas, manau, teks labai labai gailėtis. Deja, tai atsilieps tik po tam tikro laiko.

PIRMININKAS. Kolegos, dvi minutės kalboms. S.Burbienė. Prašom. Kita nuomonė.

S.BURBIENĖ. Gerbiamieji kolegos, pirmiausia pradėjus pateikti šį projektą nemaloniai nustebino kolegų reakcija, kvailas kikenimas aiškinamas, kad tai mums neaktualu ir panašiai. Gal kartais, kolegos, užmiršo, kad įstatymus rašome ne sau. Mes jų laikomės, bet mes nesame ta grupė, kuriai reikėtų šio įstatymo, arba, atvirkščiai, nereikėtų.

Antras dalykas. Dar puikiai prisimenu, kaip praėjusiame Seime buvo svarstomas Civilinis kodeksas. Civilinio kodekso projekte buvo numatytas vienas skyrius apie dirbtinį apvaisinimą. Tada kalbos, noriu pasakyti, buvo ramesnės, nepaisant iš tiesų sukelto nemažo ažiotažo. Ir buvo labai aiškus nutarimas, kad vėliau reikės dar kartą tą klausimą svarstyti ir priimti atskirą įstatymą, nesulaikant tuo metu svarstomo Civilinio kodekso. Ką domina šis klausimas, paskaitykite stenogramas, ten iš tiesų yra labai protingų minčių, kurios ir šiandien yra aktualios. Jas iš tiesų reikia dar kartą pažiūrėti.

Trečias dalykas. Yra kaltinama, kad nesitarta su Vyskupų konferencija, kad visuomenė žiūri neigiamai. Vargu ar mes žinome visos visuomenės nuomonę. Galų gale tos visuomenės dalies, kuriai iš tiesų nėra aktualu, nuomonė galbūt čia neturėtų būti lemiama.

Ir paskutinis dalykas. Iš kitų kraštų istorijos ir šio laiko vyksmo puikiai žinoma, kad dalis visuomenės nesutiks su jokiais būdais dirbtinio apvaisinimo ar panašių dalykų. Todėl esant įvairioms nuolaidoms bet kokiu atveju tie žmonės vis tiek bus prieš. Todėl mums reikia ieškoti racionaliausio būdo, bet iš karto neneigiant, kad būtinai reikia derinti su šia visuomenės dalimi, o kita yra nebūtina. Ačiū.

PIRMININKAS. Kolega J.Matulevičius. Prašom.

J.MATULEVIČIUS. Ačiū posėdžio pirmininkui. Iš tikrųjų siūlomas įstatymo projektas čia buvo vadinamas labai liberaliu. Aš manyčiau, kad jis yra labai konservatyvus. Konservatyvus todėl, kad yra toliau įteisinamas šiame įstatyme, kaip ir buvo, embrionų žudymas. Žudymas po 14 dienų, žudymas praėjus penkeriems metams po užšaldymo. Mes labai blogai padarėme, kad atmetėme Genomo ar embriono apsaugos įstatymą, dėl kurio turėjome diskutuoti, nuo kada prasideda gyvybė: ar nuo zigotos stadijos, ar vėliau. Dabar mes nežinome tos ribos, dėl to įklimpome į didelius filosofinius apmąstymus.

Šis įstatymas yra blogas dar ir todėl, kad jis neapsaugo nuo kraujomaišos. Vieno donoro sperma bus apvaisinti penki naujagimiai, po to jie išeis į gyvenimą inkognito. Galbūt sutiks savo brolį arba seserį ir sukurs šeimą, nes šis dalykas bus įslaptintas. Prašyčiau neskubėti. Galiu dar pasakyti motyvų, nors čia yra surašyti 7 labai rimti motyvai. Gims vaikai be tėvo, moteris be vyro ar be savo sugyventinio, kaip jis vadinamas įstatyme. Kas bus jo tėvas? Šiuo įstatymu mes įteisiname vaikus našlaičius. Manyčiau, kad šį įstatymą reikėtų tobulinti ir pateikti Seimui tada, kai jis bus priimtinas visoms pusėms. Šis įstatymas nieko bendro neturi su Popiežiaus enciklika. Jis patenkina tik M.Zanger organizacijos (…) reikalavimus, kuri manė, kad šeima ir vedybos yra degeneracinis institutas. Šis įstatymas prie to ir veda. Ačiū.

PIRMININKAS. J.Korenka. Prašom.

J.KORENKA. Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, ir po klausimų, ir po kalbų dėl motyvų vertybiniai iššūkiai, komercija, lobizmas man truputėlį kvepia, atleiskite, viduramžiais. Štai yra faktai. Vokietija dirbtinį apvaisinimą įtvirtino 1997 m. Austrija – 1992 m., Šveicarija – 2001 m., Norvegija – 1994 m., Estija – 1997 m. ir t.t. Toliau, šiandien Lietuvoje 50 tūkst. šeimų, o ne pavienių, kaip čia bandote pasakyti, 50 tūkst. jaunų, stiprių šeimų dėl vienokių ar kitokių ligų negali turėti vaikų. Kiekvienais metais jų padaugėja 2 tūkstančiais. (Balsai salėje) Aš labai prašau, Gražuli, leisti man baigti. Įstatymas kalba apie žmogaus teisę pasirinkti. Moteris, mes sakome, yra žmogus, ji turi teisę turėti vaiką, ji turi pasirinkti. Ne viskas įstatyme yra gerai, mes galime aiškintis, kalbėti. Bet šiandien mes turime žengti tą žingsnį. Baikime būti viduramžiai. Ženkime žingsnį, kaip žengė visi civilizuoti žmonės aplinkui, ir kalbėkime, diskutuokime, teikime pataisas, kaip yra numatyta įstatymų nustatyta tvarka.

Dabar kviečiu kolegas, kurie gyvena XXI amžiuje, pritarti po pateikimo, o toliau dirbkime. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, dėmesio, dėmesio! Dabar registruojamės ir balsuojame, ar pritariame po pateikimo. Prašom neįtikinėti rankomis, gerbiamasis kolega. Tik balsu. Taigi registruojamės ir balsuojame, ar pritariame po pateikimo ir pradedame svarstyti. Prašom, registracija ir balsavimas.

Už – 20, prieš – 18, susilaikė 5. Nepritarta. (Plojimai) Minutėlę! Dabar mes turime susitarti, ar grąžiname, kaip kai kas siūlė, tobulinti… (Balsai salėje) Grąžinti tobulinti? Sutarėme. Gerai. Ačiū. Tada dar A.Kubilius.

A.KUBILIUS. Gerbiamasis pirmininke, aš tikrai siūlau priimti protokolinį sprendimą ir paprašyti Vyriausybės į tą darbo grupę, kuri toliau tobulins, iš karto įtraukti frakcijų atstovus, kad būtų galima iš tiesų jau prieš pateikimą pasiekti bent šiokį tokį tarpusavio supratimą.

PIRMININKAS. Aš manau, kad Vyriausybė pati susipras tai padaryti. Prašom. Kolega A.Saudargas.

A.SAUDARGAS. Gerbiamasis pirmininke, turiu prašymą, nors Seimo narių grupė nėra formali grupė kaip komisija ar kas nors, bet tai yra statutinė organizacija, taip pat pakviesti Bioetikos grupės narius dalyvauti rengiant kitą šio įstatymo projektą.

Valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-1845 (pateikimas)

PIRMININKAS. Ačiū. Klausimas išspręstas. Minutėlę! Dar yra likęs vienas įstatymo projektas – Valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Pateikėjas – kolega A.Sakalas. Projekto registracijos Nr.IXP-1845. Prašom.

A.SAKALAS. Gerbiamieji kolegos, gerbiamasis pirmininke. Teisinės valstybės vienas iš principų, kaip nurodė ir Lietuvos Konstitucinio Teismo praėjusių metų liepos 12 dienos nutarimas, yra toks, kad iš valstybės ir savivaldybių biudžetų finansuojamų institucijų aukščiausių valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo sąlygos turi būti grindžiamos vienodais kriterijais ir principais. Tuo tarpu priėmus Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų apmokėjimo įstatymo pataisas, Seimo atsakingos institucijos vadovams, būtent valstybės kontrolieriams, šis principas nepritaikytas ir jiems atlyginimai yra mažinami. Taigi jeigu mes iš tikrųjų taikome vienodus principus, taikykime vienodus principus visoms institucijoms. Projekte yra numatyta tik tiek, kad valstybės kontrolierių pavaduotojams, kurių dabar atlyginimas pasidarė mažesnis už jų departamento vadovo atlyginimus, sustabdyti šį mažinimą taip, kaip buvo padaryta ir kitiems aukščiausiems Seimo skirtiems pareigūnams. Projekte parašyta, kadangi projektas įteiktas seniai, projekte parašyta 2002 m. spalio 1 diena. Manyčiau, datą reikia pataisyti į lapkričio 1 d. arba į lapkričio 15 dieną. Kviesčiau pritarti po pateikimo.

PIRMININKAS. Ačiū. Minutėlę!

A.SAKALAS. Dar minutę. Noriu pasiūlyti Biudžeto ir finansų komitetą padaryti pagrindiniu komitetu. Pasakysiu kodėl. Kadangi tai yra audito institucija, Biudžeto ir finansų komitetas kaip tik ta institucija, kuri geriausiai žino ir geriausiai supranta, kas ten dedasi. Jeigu mes paskirsime, kaip projekte numatyta, Socialinių reikalų ir darbo komitetą, aišku, kokia bus išvada. Galime iš karto pasakyti, išvada bus neigiama. Seimas tada turės apsispręsti ir galbūt tą išvadą atmesti. Tada skirsime kitą komitetą ir taip mes sugaišime gana daug laiko. Ačiū.

PIRMININKAS. Minutėlę! Kaip tik to komiteto pirmininkas, kurį minėjote, ir nori jus paklausti. A.Sysas. Prašom. Jis gal kai ką paaiškins.

A.SYSAS. Ačiū, pirmininke. Dėkoju už tokį komentarą, kad kolega pirmininkas žino, ką padarys mūsų komitetas. Bet aš tikrai norėjau paklausti būtent to, ką jūs siūlote Biudžeto ir finansų komitetui. Kadangi biudžetas yra patvirtintas su mažinimu, aš norėčiau paklausti, kiek tai kainuos valstybei, nes jeigu mes sustabdysime mažinimą, vadinasi, mes turėsime vėl mokėti didesnius atlyginimus šiems pareigūnams. Kokia susidaro suma?

A.SAKALAS. Turite galvoje tuos tris pareigūnus ir tai didelė suma? Aš manau, kad į tą klausimą atsakys Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas.

PIRMININKAS. Ačiū. Visi Seimo nariai, tai yra vienas, paklausė. Dabar turime apsispręsti. Ar pirmiausia nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų? Prašom. Niekas nenori. Ar galime bendru sutarimu? Galim? Kai kurie nepritaria, bet dauguma pritaria, taip? Ačiū. Klausimas išspręstas. Dabar turime susitarti, ar Biudžeto ir finansų pagrindinis, ar Socialinių reikalų, nes Seniūnų sueiga iš tikro pasiūlė pagrindiniu komitetu Socialinių reikalų ir darbo komitetą. Balsuojam? Prašau. Kolega A.Sysas. Prašom.

A.SYSAS. Ačiū, pirmininke. Aš dabar noriu išgirsti motyvus, kodėl norima keisti komitetą. Ar todėl, kad ten principingai žiūrima į darbo apmokėjimo tvarką, ar todėl, kad Biudžeto ir finansų komitetas moka geriau skaičiuoti?

PIRMININKAS. Matyt, antras variantas. Kaip tik Biudžeto ir finansų komitetas pasakys. Prašom. A.Butkevičius.

A.BUTKEVIČIUS. Aišku, nėra labai gražu ginčytis dviem pozicijos pirmininkams, bet turiu pripažinti, kad kai vyko Valstybės tarnybos įstatymo svarstymas, tuo metu aš aiškiai pasakiau, net per televiziją, kad tas įstatymas kainuos, jeigu jis toks bus priimtas ir nebus atsižvelgta į mūsų komiteto pasiūlymus, paskaičiavimus, 200 mln. Lt. Bet tuo metu buvo aiškinama, kad kažkas nemoka skaičiuoti ar kas nors kitaip, bet, pasirodo, gyvenime taip ir buvo, taip vyko, ir dabar tą įstatymą turėsim koreguoti. Kad tokių dalykų toliau neatsitiktų, tikrai turi būti paskirta tam komitetui, kuris tikrai dar kiek skaičiuoja.

PIRMININKAS. Gerai, ačiū. Ar reikalauja kas balsuoti, ar bendru sutarimu, kad pagrindinis – Biudžeto, o papildomas – Socialinių reikalų. Sutinkam? Ačiū. Siūloma nagrinėti gruodžio 3 d. Sutinkam? Mielieji kolegos, noriu… (Balsai salėje) Kolegos, prašom frakcijoje aiškintis.

Mielieji kolegos, pareiškimų nėra, bet aš turiu perskaityti Užsienio reikalų komiteto posėdžio protokolo išrašą. “Svarstyta Seimo nario J.Budrevičiaus pareiškimas dėl minėjimų ir užsienio svečių kalbų Seimo plenariniuose posėdžiuose. Nuspręsta: žymiausių užsienio svečių kalbų įtraukimas į plenarinių posėdžių darbotvarkes atitinka Seimo statuto 102 straipsnio 1 punktą ir Lietuvos Respublikos vykdomos užsienio politikos nuostatas. Komitetas mano, kad minėjimų, susijusių su svarbiomis valstybei progomis, įtraukimas į Seimo plenarinių posėdžių darbotvarkes yra prasmingas ir reikalingas pagarbos, tradicijų mūsų valstybėje ugdymui, daro teigiamą įtaką visuomenės pilietinei brandai. Balsavimo rezultatai: 9 – už, prieš, susilaikiusių nėra. Komiteto pirmininkas G.Kirkilas.”

Mielieji kolegos, noriu pranešti, kad šiek tiek pirma laiko, bet 300-asis šio Seimo posėdis pasibaigė. Minutėlę, kadangi tikrai jubiliejinis posėdis, siūlau registruotis. Prašom. Registruojamės. Tik registruojamės.

Net 34 Seimo nariai, kantriausieji ir ištikimiausieji. Pakartoti? Prašom. Prašom antrą kartą registruotis. Prašom visus registruotis. Lygiai 18 val., o posėdis turėjo baigtis 18.50 val.

32. P.Gražulis – 33-iasis. Mielieji kolegos, ačiū, posėdis baigtas. Dabar primenu: iškilmingas ir neeilinis posėdis – 25 dieną, t.y. penktadienį, 10 val. Kiti renginiai, skirti Konstitucijų jubiliejams, ir ketvirtadienį, t.y. 24 dieną, ir penktadienį, 25 dieną, tiek Vilniuje, tiek Kaune. Kviečiu dalyvauti. Eiliniai posėdžiai – antradienį, 10 val. Seniūnų sueiga – pirmadienį, 8 val. Gero savaitgalio ir gero Konstitucijų metinių minėjimo. Posėdis, 300-asis posėdis, baigtas.