Lietuvos Respublikos asmenų, atlikusių būtinąją karinę tarnybą sovietinėje armijoje 1979-1989 metais Afganistane, teisinio statuso įstatymo projekto
Aiškinamasis raštas
Šio projekto tikslas - nustatyti Afganistano karo dalyvio teisinio statuso pripažinimo tvarką bei nustatyti, kad asmenys, kuriems pripažintas šis statusas, turi teisę gauti valstybės paramą.
Nors praėjo jau daugiau kaip 10 metų, tačiau mūsų valstybė iki šiol nėra teisiškai apibrėžusi Lietuvos jaunuolių, sovietinio okupacinio režimo prievarta pasiųstų 1979-1989 metais į Afganistaną vykdyti buvusios TSRS valdžios "internacionalinę pagalbą", teisinio statuso. Iki šios dienos nėra tinkamai įvertinta ta žala, kurią patyrė keli tūkstančiai Lietuvos jaunuolių, dalyvaudami Afganistano karo veiksmuose. Nors ir šiandien dar negalima pasakyti tikslaus skaičiaus Lietuvos gyventojų, kurie buvo okupacinio režimo pasiųsti į Afganistaną "atlikti būtinąją karinę tarnybą", tačiau apytikriais duomenimis šiame kare galėjo dalyvauti apie 5 tūkstančius Lietuvos jaunuolių. Dalis šių jaunuolių grįžo į Lietuvą cinkuotuose karstuose, dalis grįžo sužaloti ar tapę invalidais, tačiau visiems šiems jaunuoliams šis karas padarė didžiulę nepataisomą žalą jų tolesnio gyvenimo kokybei.
Atsižvelgiant į tai ir pripažįstant Lietuvos Respublikos pareigą rūpintis savo piliečiais, šiuo projektu siekiama nustatyti, kad Respublikos piliečiams ar asmenims, nuolat gyvenantiems Lietuvoje, kurie būtinąją karinę tarnybą sovietinėje armijoje 1979-1989 metais atliko Afganistane, pripažįstamas Afganistano karo dalyvio teisinis statusas. Vyriausybės nustatyta tvarka šį statusą pripažintų ir pažymėjimus išduotų bei jų apskaitą vestų Lietuvos Respublikos Krašto apsaugos ministerija.
Paties Afganistano karo dalyvio teisinio statuso įstatymo įgyvendinimas lėšų nepareikalautų. Lėšų pareikalautų kitų įstatymų, nustatančių valstybės paramą šiems asmenims, įgyvendinimas. Šiuo tikslu reikėtų papildyti Valstybinių pensijų įstatymą, taip pat Sveikatos draudimo įstatymą.
Valstybinių pensijų įstatymo papildymas artimiausius 15-20 metų lėšų nepareikalautų, nes į "Afganistano karą" buvo siunčiami panašiai 1952-1971 metų gimimo jaunuoliai, kuriems pensinis amžius sukaks dar negreit, o tie Afganistano karo dalyviai, kurie tapo invalidais būtinosios karinės tarnybos ar karinių mokymų sovietinėje armijoje metu arba vėliau buvo pripažinti invalidais dėl ligų, susijusių su karine tarnyba, pagal šiuo metu galiojantį Valstybinių pensijų įstatymą ir taip turi teisę gauti šią valstybinę pensiją.
Sveikatos draudimo įstatymo papildymas taip pat didelių finansinių lėšų nepareikalautų, nes pagal šį įstatymą valstybės lėšomis privalomuoju sveikatos draudimu yra draudžiami I, II ir III grupių invalidai, t. y. nemaža dalis šių asmenų, taip pat visa bazinė būtinųjų vaistų ambulatoriniams gydymui kaina yra kompensuojama I grupės invalidams, o 80 procentų - II ir II grupių invalidams. Tokiu būdu, liktų tik keli tūkstančiai minėtų asmenų, kurie pretenduotų į valstybės paramą sveikatos draudimo srityje.
Neigiamų pasekmių šis įstatymas nesukeltų. Priešingai, šiuo įstatymu būtų išreikšta valstybės pozicija Lietuvos jaunuolių, prievarta pasiųstų kariauti į Afganistaną, atžvilgiu bei suteikta jiems nors nedidelė valstybės parama.
Seimo narys Julius Sabatauskas