Penkioliktasis (291) posėdis
2002 m. spalio 3 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas A.PAULAUSKAS ir Seimo Pirmininko pavaduotojas G.STEPONAVIČIUS

2002 m. spalio 3 d. (ketvirtadienio) darbotvarkė

PIRMININKAS (A.PAULAUSKAS). Pradedame ketvirtadienio plenarinį posėdį. Darbotvarkė Seniūnų sueigoje yra patvirtinta, matote keletą patamsinimų. Dėl jų Seniūnų sueigoje buvo sutarta. Siūlau pritarti darbotvarkei. Ačiū.

Kelių įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-782(5*) (priėmimas)

Pradedame posėdžio pirmąjį klausimą – Kelių įstatymo pakeitimo įstatymo projektą Nr.IXP-782. Priėmimo stadija. Pranešėjas – J.Budrevičius. J.Budrevičius yra? Prašom.

J.BUDREVIČIUS. Po projekto svarstymo Seime daugiau siūlymų negauta. Svarstymo metu Seimas pritarė Seimo nario H.Žukausko siūlymui papildyti įstatymo projekto 6 straipsnio 5 dalį. Po konsultacijų su teisininkais reikėtų patikslinti šio pasiūlymo redakciją. Aš nenoriu… Ar išdėstyti, ar pastraipsniui?

PIRMININKAS. Gal mes skirsniais eikime.

J.BUDREVIČIUS. Gerai. Galime priimti pastraipsniui.

PIRMININKAS. Pakomentuokite 6 straipsnį.

J.BUDREVIČIUS. 6 straipsnio 5 dalis. Reikėtų atsisakyti nuorodos į konkretų įstatymą ir jo straipsnį ir paskutiniame sakinyje žodžius “Vadovaujantis Lietuvos Respublikos piliečių teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 16 straipsniu” pakeisti žodžiais “teisės aktų nustatyta tvarka”. Visas sakinys skambėtų taip: “Piliečių nuosavybės teisių į žemę atkūrimo klausimai sprendžiami teisės aktų nustatyta tvarka”.

PIRMININKAS. Ačiū. Ar galėtume šį įstatymą priimti skirsniais? Dėl pirmojo skirsnio. Ar būtų kokių minčių? Dėl 6 straipsnio jūs girdėjote pataisą.

J.BUDREVIČIUS. Dar yra dėl Teisės departamento pastabų.

PIRMININKAS. Būtų gerai, kad jūs pakomentuotumėte.

J.BUDREVIČIUS. Svarstymo Ekonomikos komitete metu buvo įvertinti visi Teisės departamento siūlymai ir pastabos, į visus juos atsižvelgta, todėl keista, kad pastabos pateiktos tiems straipsniams, kurių komitetas nekeitė, ir konkrečiai 2 straipsnio 13 daliai. Tai pirmasis skirsnis.

PIRMININKAS. Gal jie senesniam projektui tiesiog pateikė pastabas?

J.BUDREVIČIUS. Prašau?

PIRMININKAS. Gal senesniam projektui?

J.BUDREVIČIUS. Ne, ne, naujas. Žodžiu taip: pastaba dėl 2 straipsnio 13 dalies yra nekonkreti, nesiūlomas joks variantas. Svarstant Ekonomikos komitete dėl to pastabų nebuvo, todėl pastabai siūloma nepritarti.

To paties skirsnio 3 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktai. Čia yra platesnė gatvės apibendrinimo sąvoka. Ši sąvoka apima želdinius, visą jų infrastruktūrą, pėsčiųjų, dviračių takus, todėl pastabai siūloma nepritarti.

PIRMININKAS. Ačiū. Dėl pirmojo skirsnio yra norinčių kalbėti?

J.BUDREVIČIUS. Dar pirmajam skirsniui yra… Aš minėjau, 6 straipsnio 5 dalis. Viskas. Dėl jos nėra pastabų.

PIRMININKAS. Dėl pirmojo skirsnio yra norinčių kalbėti? Nėra. Ar galėtume priimti bendru sutarimu su pataisomis, kurias paminėjo pranešėjas?

Dabar antrasis skirsnis.

J.BUDREVIČIUS. Antrasis skirsnis. Pastabų nėra.

PIRMININKAS. Pastabų nėra. Ar galėtume priimti bendru sutarimu? Ačiū.

Trečiasis skirsnis.

J.BUDREVIČIUS. Trečiajam skirsniui Teisės departamentas taip pat pateikė pastabų. Siūloma trečiai pastabai nepritarti, nes 17 straipsnio 1 ir 2 dalys atskiria kelius pagal nuosavybės formas: 1 dalis nustato naudojimąsi visais valstybinės ir vietinės reikšmės keliais, 2 dalis nustato naudojimąsi privačiais keliais (tai keliai į sodybas, įmonės keliai ir panašiai), todėl taip pat siūloma nepritarti.

PIRMININKAS. Ačiū. Dabar ketvirtasis skirsnis. Ar mes galėtume bendru sutarimu priimti trečiąjį skirsnį? Ketvirtasis skirsnis.

J.BUDREVIČIUS. Ketvirtajame skirsnyje pakeitimų nėra.

PIRMININKAS. Nėra. Nėra norinčių kalbėti. Ar galėtume ketvirtąjį skirsnį priimti bendru sutarimu? Ačiū. Ačiū pranešėjui.

Dabar dėl viso įstatymo. Ar yra norinčių kalbėti? Nėra. Tada registruosimės ir balsuosime. Kas už tai, kad priimtume Kelių įstatymo pakeitimo įstatymą? Prašom balsuoti. Registruojamės ir balsuosime.

71 – už, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymas priimtas.

Valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn įstatymo 3, 4 ir 5 straipsnių papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-783(4*) (priėmimas)

Svarstome lydintįjį įstatymą – Valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn įstatymo 3, 4 ir 5 straipsnių papildymo įstatymo projektą Nr.IXP-783. Pranešėjas – J.Jurkus. Prašom.

J.JURKUS. Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji kolegos, komiteto pavedimu teikiu Valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn įstatymo 3, 4 ir 5 straipsnių papildymo įstatymą. Tai yra ką tik priimtą Kelių priežiūros įstatymą lydintis įstatymas. Per laikotarpį po svarstymo buvo gautas vienas gerbiamojo A.Butkevičiaus siūlymas. Jis siūlė iš 4 straipsnio išbraukti pasiūlymą Vyriausybei, tačiau komitetas svarstymo metu atmetė (1 susilaikė, visi – už). Motyvuodamas tuo, jog kelių plotai savivaldybėse didėja, tačiau lėšų nedaugėja, komitetas liko prie savo nuomonės.

PIRMININKAS. Pradedame nagrinėti pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio ar yra norinčių kalbėti?

J.JURKUS. Yra Teisės departamento kai kurios pastabos, bet jos nėra esminės, daugiau redakcinio pobūdžio. Neatsižvelgta.

PIRMININKAS. Ar galėtume 1 straipsnį priimti bendru sutarimu? Priimtas.

2 straipsnis. Pastabų negauta. Ar galime priimti bendru sutarimu? Priimtas.

3 straipsnis. Dėl jo yra Teisės departamento pataisos.

J.JURKUS. Jos irgi neesminio pobūdžio. Mes atsižvelgėme į tai, kad anksčiau buvo papildomi 5%, kurie būdavo skirstomi ir tekdavo daugiausia savivaldybėms. Paskutiniuoju metu savivaldybės jų negauna, o daugiau gauna Vilniaus miestas, todėl komitetas mano, jog reikia įrašyti, kad Vyriausybė, skirstydama tuos 5%, vėl atsižvelgtų ir, jei būtų galima, padėtų savivaldybėms, kurių keliai ir gatvės ilgėja.

PIRMININKAS. Dabar dėl 3 straipsnio. Ar yra norinčių kalbėti? Ar galime priimti bendru sutarimu? Galime. Ačiū, priimtas.

Dabar 5 straipsnis.

J.JURKUS. 4 straipsnis.

PIRMININKAS. 4 straipsnis. Dėl jo gauta A.Butkevičiaus pataisa. Galbūt iš pradžių pareiškėjas. Pateikite savo pataisą.

A.BUTKEVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, mano pataisos tikslas yra išbraukti šį straipsnį dėl to, kad siūlymas Vyriausybei galėtų būti priimtas protokoliniu nutarimu, nes čia yra kalbama apie Kelių priežiūros ir plėtros finansavimo įstatymą, o šis įstatymas kalba apie Lietuvos Respublikos valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn įstatymą ir neturi nieko bendra su papildomu lėšų skyrimu kaimo keliams finansuoti. Apie tai reikėtų kalbėti visiškai atskirai, visai kitame įstatyme, kada būtų parengtas papildymas dėl Kelių priežiūros ir plėtros įstatymo. Aš siūlau šitą nuostatą išbraukti.

PIRMININKAS. Pranešėjo nuomonė.

J.JURKUS. Kaip aš minėjau, vienam susilaikius, visiems balsavus prieš… pasikartosiu, jog savivaldybių keliai ilgėja, mūsų komitetas pergyvena, kad savivaldybės, negaudamos papildomų lėšų, blogai tvarkys kelius, todėl mes prašome, kad į tai būtų atsižvelgta.

PIRMININKAS. Paspauskite mygtuką “už”, kas palaiko A.Butkevičiaus… Palaukite, kodėl jūs trukdote man vesti posėdį? Kad pradėtume nagrinėti A.Butkevičiaus pataisą, reikia gauti 29 Seimo narių palaikymą. Aš prašau paspausti mygtuką “už”, kas remia šią pataisą. Prašom balsuoti. (Šurmulys salėje) Yra prieštaraujančių.

55 parėmė šią pataisą. Ji svarstoma. Vienas prieš, vienas už. Prašom. B.Bradauskas – už.

B.BRADAUSKAS. Dėkoju Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš turėčiau pridurti prie kolegos A.Butkevičiaus išsakytų motyvų dar ir tai, kad mes įvairiuose įstatymuose nesuveltume tų dalykų – finansavimo su nuosavybe. Nesupainiokime. Kad būtų aišku, mes pažiūrime Kelių įstatymą, kelių programas ir ten matome visą vaizdą ir visą reikalą. Ten įtraukti vietiniai keliai ir jų finansavimas. O dabar mes per kelis įstatymus sumalsim, sumaišysim, paskui nežinosime, kur ko ieškoti. Todėl čia ne šio įstatymo reikalas tai, kas buvo įrašyta 4 straipsnyje. Aš remiu gerbiamojo A.Butkevičiaus pataisą ir kviečiu kitus paremti.

PIRMININKAS. Ačiū. J.Veselka. Nuomonė prieš.

J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, labai gerai važinėti po Vilnių ir autostradomis. Aš nežinau, ką jie ten daro, tai griovelius kasa, tai krūmokšnius šienauja, tai dar ką. Pavažinėkite jūs rajonų keliais ir pamatysite: greideriuoja du kartus per metus, o kai kur vieną kartą per metus. Kelius pridedate, blogiausius kelius, o pinigų nenorite skirti. Sakote, kituose įstatymuose bus. Ačiū, ponai. Pridedate kelių, pridėkite ir pinigų, todėl nereikia šitos palaikyti, nes pats principas yra, jeigu savivaldybėms ką duoda papildomai, turi būti ir finansavimas. Todėl siūlau nepalaikyti.

PIRMININKAS. Ačiū. Išgirdome dvi nuomones. Prašom balsuoti. Kas už tai, kad priimtume A.Butkevičiaus pataisą dėl įstatymo 4 straipsnio. Prašom balsuoti.

Už – 55, prieš – 9, susilaikė 11. Pataisa priimta. Ačiū pranešėjui. Priėmus šią pataisą, 4 straipsnio nelieka.

Aš kreipiuosi į A.Butkevičių. Jūs sakėte, kad gali būti protokoliniu nutarimu pavesta Vyriausybei tai išsiaiškinti. Jeigu jūs dar ir suformuluotumėte. (Balsai salėje) Lygiai tas pats tekstas. Gerai, po įstatymo priėmimo apsvarstysime ir šią galimybę.

Dabar dėl viso įstatymo be 4 straipsnio, primenu. Nėra norinčių kalbėti? Nėra. Ačiū. Prašau balsuoti, kas už tai, kad priimtume Lietuvos Respublikos valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn įstatymo 3, 4 ir 5 straipsnių papildymą.

Už – 73, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymas priimtas.

Dabar norėčiau paklausti, ar galėtume bendru sutarimu priimti protokolinį nutarimą, kurio turinys būtų toks pat kaip 4 straipsnio, kurį mes išbraukėme? Galime. Neprieštaraujate. Gerai, protokolinis nutarimas priimtas. Vyriausybė įpareigota išnagrinėti galimybes ir parengti pasiūlymus. Ačiū. Baigėme šį klausimą.

Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-1716(3*) ES (svarstymas)

Svarstome darbotvarkės 2 klausimą – Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-1716. Svarstymas. Pranešėjas – V.Karbauskis. Ekonomikos komiteto nuomonė.

V.KARBAUSKIS. Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji kolegos, Ekonomikos komitetas dėl didelės šio eurointegracinio įstatymo projekto apimties šį projektą svarstė net keletą kartų. Buvo įvertintos visos Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabos, o jų buvo tikrai daug – 56. Į 42 atsižvelgta ir joms pritarta. Detaliau tai komiteto išvadoje yra pažymėta. Taip pat komitetas įvertino Seimo paskirtų papildomų komitetų išvadas ir siūlymus, jiems pritarė. Buvo atsižvelgta ir į kitus pasiūlymus ir pastabas, taip pat ir komiteto narių pateiktus pasiūlymus. Už komiteto išvadas buvo balsuota taip: už – 6, prieš nebalsavo niekas, susilaikė 6. Pritarta komiteto patobulintam įstatymo projektui.

PIRMININKAS. Ačiū. G.Steponavičius paskelbs Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadą.

G.STEPONAVIČIUS. Pone Pirmininke, gerbiamieji kolegos, tenka pasakyti, kad Teisės ir teisėtvarkos komitetas daugiau rūpinosi šio ganėtinai didelės apimties įstatymo projekto teisiniu tvarkymu. Tenka pripažinti, kad Teisės ir teisėtvarkos komitetas ne tik siūlė pritarti visoms 56 pastaboms, kurias pateikė Teisės departamentas, bet taip pat bent 17 pastabų išdėstė pats, į jas taip pat siūlė komitetui atsižvelgti. Deja, Ekonomikos komitetas, kaip pagrindinis, ne į visas atsižvelgė. Ta pačia proga aš noriu pasakyti, kad komiteto išvada buvo siūlyti tobulinti įstatymo projektą, atsižvelgiant į pastabas. Bet tikrai nuogąstavimą kelia tai, kad svarbus integracinis įstatymas, ateinantis iš Vyriausybės, yra tiek taisomas ir tiek teisiškai nesutvarkytas. Kokybės prasme įstatymas, atkeliavęs iki Seimo, sakykime tiesiai šviesiai, labai prasto lygio ir tai, ką turėjo padaryti Vyriausybė, dabar turi tvarkyti Seimas. Ir aš nesu tikras, ar esant tokiam kiekiui pastabų ir pasiūlymų, mes viską iki galo esam sužiūrėję. Telieka tikėtis, kad pagrindinis komitetas atliks savo darbą iki galo ir gana preciziškai.

PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu A.Butkevičių paskelbti Biudžeto ir finansų komiteto išvadą.

A.BUTKEVIČIUS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji kolegos, Biudžeto ir finansų komitetas svarstė šį įstatymo projektą. Išvados yra tokios: pritarti Vyriausybės pateiktam įstatymo projektui su žemiau pateiktomis Biudžeto ir finansų komiteto pataisomis bei Teisės departamento išvadomis. Visa tai pateikta pagrindiniam – Ekonomikos komitetui. Aš nežinau, ar reikia skaityti, kokie yra pasiūlymai?

PIRMININKAS. Čia jūsų nuožiūra.

A.BUTKEVIČIUS. Aš manau, kad Ekonomikos komitetas išnagrinėjo mūsų pateiktus pasiūlymus. Galutinė išvada – pritarti Vyriausybės pateiktam variantui su pateiktais pasiūlymais. Balsavimo rezultatai – bendru sutarimu pritarta. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Išklausėme komitetų nuomones. Pradedame bendrą diskusiją. Joje dalyvauja R.Vaštakas. Kviečiu į tribūną.

R.VAŠTAKAS. Laba diena, gerbiamosios ir gerbiamieji Seimo nariai! Šis įstatymo projektas yra ypač svarbus vienu aspektu. Viešiesiems pirkimams šiais ir praeitais metais buvo išleista apie 5 mlrd. litų. Aš prašau įsiklausyti į šį skaičių – beveik 5 mlrd. litų. Ką tai reiškia? Jeigu įstatymo nuostatos bus netikslios, nekonkrečios, atsiras galimybė nemažam lėšų kiekiui iš valstybės biudžeto nukeliauti ne ta kryptimi, kurios siekia Seimas ir Vyriausybė priimdami šį įstatymą.

Turiu pripažinti, kad svarstant šį projektą buvo pateikta nemažai ekspertų, Laisvosios rinkos instituto specialistų pasiūlymų, deja, labai nedaug priimta. Šiandien šiame įstatyme dar yra likę nemažai spragų, per kurias galima teisėtai pagrįstai tam tikrą dalį lėšų išleisti neefektyviai. Galėčiau pasakyti pavyzdį. Įstatymo projekte buvo numatyta galimybė per trejus metus išleisti per 50% sumos, kuri buvo numatyta ne konkurso būdu priimant sprendimą. Džiaugiuosi, kad komitete buvo pritarta sumažinti tą skaičių iki 15%, nes toks sprendimas jau sumažina galimybę tam tikram lėšų švaistymui, vis dėlto ne iki galo. Tie 50% rodo, kad iki šiol Viešųjų pirkimų įstatymo požiūriu rengiant konkursus ir derybinius klausimus buvo galima tam nepakankamai rimtai pasirengti. Arba, pasakysiu tiesiai, buvo galima laviruoti, kurį konkurso laimėtoją pasirinkti.

Yra nemažai kitų punktų dėl terminų ir t.t., ir nors šis įstatymas, kaip teigia ministerijos atstovai, atitinka Europos Sąjungos normatyvus, bet ne visai atitinka mūsų šiandienos realijas. Todėl siūlyčiau, gerbiamieji Seimo nariai, šį projektą dar patobulinti. Jeigu jis šiandien bus priimtas, netrukus, manau, bus galima registruoti pataisas, nes iš tų 5 mlrd., išleidžiamų viešiesiems pirkimams, visi milijardai turi būti išleisti skaidriai.

Taigi mūsų frakcija susilaikys balsuojant už šį projektą. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Ačiū. Daugiau diskusijoje nėra norinčių kalbėti. Mes turėtume apsvarstyti pasiūlymus dėl šio projekto. Ką tik kalbėjęs R.Vaštakas yra pateikęs nemažai pasiūlymų papildyti įstatymo projektą. Kai kuriems pasiūlymams pritarta, kai kuriems iš dalies, keliems nepritarta.

Norėčiau jūsų paklausti dėl tų pasiūlymų, kuriems pritarta iš dalies. Jūs sutinkate su tuo, kas padaryta, ar prašytumėte vis tiek dėl jų balsuoti?

R.VAŠTAKAS. Ačiū, Pirmininke. Aš nemanau, kad bus priimti tie mano pasiūlymai, kuriuos komitetas atmetė. Visiškai sutinku, kad tie, kurie iš dalies priimti… tą dalį, kuri mano nesuderinta, aš atsiimu dėl to kompromiso. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar jūsų prašysiu pateikti tuos siūlymus, kuriems komitetas nepritarė, t.y. dėl 9 straipsnio 1 dalies 7 punkto, 23 straipsnio 7 dalies 3 punkto ir, rodos, visi. (Balsas salėje) Prašom. Taip, galite iš vietos, mikrofonas įjungtas. Įstatymo projekto 16 puslapis. Komiteto išvadų 16 puslapis.

R.VAŠTAKAS. Dėl 9 straipsnio 1 dalies 3 punkto, kur siūloma išbraukti 4 punktą, dėl šito, Pirmininke?

PIRMININKAS. Taip, 4 punktas… Atsiprašau, ne 4, bet 7 punktas – dėl mokslinių tyrimų ir plėtros paslaugų, kur nepritarė.

R.VAŠTAKAS. Dėl mokslinių tyrimų?

PIRMININKAS. Taip.

R.VAŠTAKAS. Komitete buvo kalbėta, kad čia galėtų likti ta pati nuostata, kuri yra įstatymo projekte, bet kad būtų numatyta Vyriausybės nustatyta tvarka. Komitetas vis dėlto nusprendė palikti šią nuostatą.

Kuo norėčiau argumentuoti savo pasiūlymą? Šiuo metu moksliniams tyrimams skiriamų lėšų išleidimo skaidrumas ir kryptingumas nėra kontroliuojamas. Todėl negalima išlaikyti ir tam tikros ekonomikos krypties, kitaip tariant, Vyriausybė ir valstybė nereguliuoja ekonomikos plėtros krypties ir mokslo pakraipos… link tos ekonomikos plėtros krypties. Manau, kad mano pasiūlymas sudarytų galimybę Vyriausybei, kadangi šis įstatymas negalioja tiems pirkimams, mokslinių tyrimų darbams pagal Vyriausybės nustatytą tvarką… arba šį punktą išbraukti, kad moksliniams tyrimams būtų naudojamasi Viešųjų pirkimo įstatymu. Komitetas kompromisiniam variantui nepritarė, taigi aš likau prie savo pasiūlymo.

PIRMININKAS. Mes dabar išgirdome argumentus, kodėl R.Vaštakas siūlo pataisyti šį punktą. Dar kartą primenu, kad mes kalbame dėl 9 straipsnio 2 dalies 8 punkto, kuriame kalbama apie mokslinių tyrimų ir paslaugų suteikimo tvarką.

Dabar nuomonės: 1 – prieš, 1 – už. R.Sinkevičius – nuomonė prieš. Prašom.

R.SINKEVIČIUS. Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Valstybė, skirdama lėšas mokslui plėsti, skiria jas pagal tam tikras programas ir tik tam tikrai krypčiai. Neskiriamos lėšos apskritai mokslui, o skiriama konkrečiai krypčiai. Dėl to svarstant komitete buvo nuspręsta, kad netikslinga dar kartą numatyti kokią nors kitą Vyriausybės tvarką, nes mokslas ir taip yra gana specifinė veiklos sritis. Todėl buvo balsuota prieš kolegos R.Vaštako pasiūlymą.

PIRMININKAS. Nuomonės už niekas nenori pasakyti. Balsuosime. Kas už tai, kad pritartume R.Vaštako pasiūlymui dėl 9 straipsnio 2 dalies 8 punkto, prašom balsuoti.

Už – 31, prieš – 31, susilaikė 16, šiam pasiūlymui nepritarta.

Dabar prašau R.Vaštako pateikti kitą pasiūlymą dėl 23 straipsnio 7 dalies 3 punkto – dėl elektroninėmis priemonėmis pateikto pasiūlymo.

R.VAŠTAKAS. Ačiū, Pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, jūs gerai atsimenate, visai neseniai mes priėmėme Elektroninio parašo įstatymą. Šis įstatymas buvo priimtas tam, kad palengvintume procedūras, kad sutaupytume laiko ir lėšų vykdyti įvairioms procedūroms, ypač finansinėms. Taip pat jis leidžia išspręsti daug biurokratinių dokumentų siuntimo procedūrų. Šis įstatymas jau įsigaliojo ir rengiama Vyriausybės bei kitos tvarkos, pagal kurias jis veiks.

Viešųjų pirkimų įstatymas, kurį mes dabar svarstome, įsigalios nuo mūsų įstojimo į Europos Sąjungą dienos, tačiau šiuo 3 punktu yra nustatoma, kad tie, kurie pagal Viešųjų pirkimų įstatymą dalyvaus konkursuose, privalės pateikti visą informaciją apie save ir kitus reikiamus dokumentus ne tik elektroniniu variantu, bet būtinai turės pateikti ir ne elektroninėmis priemonėmis. Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad vis tiek turės būti daromas tas pat darbas, kuris daromas ir dabar, ir dar elektroninėmis priemonėmis. Vadinasi, mes iš tikro stabdysime progresą, kurį skatiname Elektroninio parašo įstatymu, ir kartu stabdysime galimybę efektyviai pateikti dokumentus ir dalyvauti Viešųjų pirkimų įstatymo reglamentuojamuose pirkimuose.

Taigi, aš manau, iki 2004 metų Vyriausybė galės laisvai pakoreguoti daugelį sprendimų, kad Elektroninio parašo įstatymas galiotų efektyviai, ir tada užtektų vien elektroniniu būdu pateikti. Todėl ir pasiūliau išbraukti, kad būtinai ne elektroninėmis priemonėmis turi būti patvirtinta tai, kas jau pateikta elektroninėmis. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Mes girdėjome pasiūlymų autoriaus argumentus. Ar yra norinčių dėl šio pasiūlymo kalbėti? R.Sinkevičius – nuomonė prieš. Prašom.

R.SINKEVIČIUS. Ačiū, Pirmininke. Iš esmės pasiūlymas yra neblogas, bet jis labiau nukreiptas į ateitį, o ne į šiandieną. Komitete jam buvo nepritarta vien todėl, kad dar mąstoma, kad ir po mūsų įstojimo į Europos Sąjungą nebus sudarytos visos teisinės prielaidos teikti pasiūlymus viešiesiems pirkimams elektroniniu būdu ir atidaryti juos vienu kartu taip, kad kiti konkurentai nepastebėtų. Aš manau, kad šioje srityje įstatymas galėtų būti taisomas vėlesniu laikotarpiu.

PIRMININKAS. J.Čekuolis, palaikantis R.Vaštako pasiūlymą. Prašom.

J.ČEKUOLIS. Dėkoju, gerbiamasis Pirmininke. Mielieji kolegos, kaip jau buvo minėta, šis įstatymas įsigalios ne iš karto, ne dabar. Jeigu mes lauksime, kol geros, palankios sąlygos susiformuos savaime, kol kas nors jas kažkur suformuos, mes to galime laukti labai ilgai, gal ir niekada nesulauksime. Mes turime nurodyti kryptį ir mūsų pareiga yra stumti progresą Lietuvoje į priekį, ir elektroninėje terpėje taip pat. Todėl, manau, šią pataisą iš tiesų yra labai verta palaikyti. Ji yra progresyvi ir nukreipta į ateitį, o laiko jai įgyvendinti tikrai yra pakankamai. Tai tik reikia daryti.

PIRMININKAS. Ačiū. Išgirdome dvi nuomones. Dabar dėl R.Vaštako antrojo pasiūlymo dėl 23 straipsnio 7 dalies 3 punkto reikia balsuoti. Kas už tai, kad pritartume R.Vaštako pasiūlymui, prašom balsuoti. Prašom balsuoti dėl R.Vaštako pasiūlymo.

28 – už, 21 – prieš, 28 susilaikė. Pasiūlymui nepritarta.

R.Vaštako kitos pastabos yra priimtos arba iš dalies priimtos ir daugiau prie jų mes nebegrįžtame. Visi kiti pasiūlymai taip pat buvo arba priimti, arba iš dalies, todėl dėl jų svarstymo metu balsuoti nereikia.

Dabar dvi nuomonės dėl viso projekto po svarstymo. Balsuosime, ar pritarti po svarstymo. Prašom. A.Matulevičius – nuomonė prieš. Prašom.

A.MATULEVIČIUS. Iš tikrųjų dėl šio įstatymo seniai buvo kalbėta, jo seniai buvo laukta, bet mes jame matome problemą, kai valdininkai, kurie paskui sprendžia problemas, kam leisti ar neleisti, o gal vokelyje ką nors gauti, patys sau kuria įstatymą. Seimo Pirmininko pavaduotojas ponas G.Steponavičius iš tribūnos sakė, kad net teisine prasme yra kratinys, bet aš matau dvi didžiausias blogybes šiame projekte. Netgi Europos Sąjungoje visada žiūrima, stengiamasi sudaryti tam tikras galimybes mūsų įmonėms ypač iš biudžetinių pinigų pirkti savas prekes. Šiame įstatyme to nėra, dengiamasi tuo, kad lyg ir Europos Sąjunga neleidžia, bet iš tikrųjų Europos Sąjungoje, pavyzdžiui, Prancūzijoje, jeigu biudžetinės įstaigos neperka prekių iš savų gamintojų, kitais metais jiems 5% biudžetą mažina, yra net tokios sankcijos.

Antras dalykas. Jis neatsako į vieną paprastą klausimą – kad būtų skaidru ir švaru tai, kas susiję su korupcijos apraiškomis. Aš siūlyčiau apskritai šį įstatymo projektą nusiųsti į STT antikorupcinei ekspertizei. Man atrodo, jeigu jie rimtai padirbėtų, tada ką nors apie jį būtų galima sakyti. Dabar jo dar tikrai priimti negalima. Ačiū.

PIRMININKAS. V.Karbauskis – nuomonė už.

V.KARBAUSKIS. Gerbiamieji kolegos, aš iš tikrųjų nesutikčiau su kolega A.Matulevičiumi, kuris sako apie šį įstatymą, kad tai yra kratinys arba rinkinys. Šis įstatymas rengtas labai ilgai ir kruopščiai. Sakykime, pateko į Seimą su nepastebėtomis klaidomis, todėl Teisės departamento pasiūlymų ir pastabų buvo tikrai labai daug, bet į jas atsižvelgta. Atsižvelgta ir į kitus siūlymus: ir į STT, ir į Europos komiteto. Todėl, manyčiau, šiuo etapu šis įstatymas yra gana geras ir siūlyčiau už jį balsuoti.

PIRMININKAS. Ačiū. Išklausėme dvi nuomones. Dabar mums reikia pritarti pagrindinio komiteto patvirtintam įstatymo projektui po svarstymo. Prašom balsuoti. Kas pritaria, – už, kas ne, kitą nuomonę tegul pareiškia. Balsuojame, ar pritarti po svarstymo.

48 – už, 1 – prieš, susilaikė 28. Po svarstymo įstatymo projektui pritarta.

Repliką – A.Salamakinas. Minutę!

A.SALAMAKINAS. Gerbiamasis Pirmininke, aš tik norėčiau pasakyti, kad įstatymas iš tiesų yra labai svarbus. Mes žinome sociologines apklausas, kad didžiausia korupcija Lietuvoje vykdoma kaip tik per viešuosius pirkimus. Todėl norėčiau paprašyti, kad priėmimui būtų pateikta Specialiųjų tyrimų tarnybos ir kitų institucijų šio įstatymo kriminologinė ekspertizė. Mums patiems bus aiškiau, kai priiminėsime.

PIRMININKAS. Aš manau, kad šis pasiūlymas nuskambėjo jau antrą kartą. Ar Seimas pritartų šiam pasiūlymui? Aš nežinau, gal Antikorupcinę komisiją mes galėtume įpareigoti tokias išvadas pateikti. Ar sutinkate? Kad ji organizuotų tų išvadų pateikimą. Taip, nebūtinai, kad ji pati, gali ir užsakyti tokias išvadas. Prašom.

J.ČEKUOLIS. Kolegos, tiesiog patikslinimas, kad tai būtų ne pačios komisijos išvados. Ji tik organizuoja, bet išvados yra kitų institucijų, o ne pačių Seimo narių, esančių komisijoje.

PIRMININKAS. Ne. Būtent taip, kaip ir sakėme. Jie būtų atsakingi už tokių išvadų pateikimą. Pritariate? Ačiū.

Seimo nutarimo „Dėl Nacionalinės energetikos strategijos patvirtinimo“ projektas Nr.IXP-1773(3*) ES (svarstymas)

Svarstome darbotvarkės trečiąjį klausimą, projekto registracijos Nr.IXP-1773. Taip pat integracijos į Europos Sąjungą Seimo nutarimo “Dėl Nacionalinės energetikos strategijos patvirtinimo” projektas. Svarstymo stadija. Pradedame svarstymą. Pranešėja – K.D.Prunskienė. Ji paskelbs Ekonomikos komiteto išvadą. Ruošiasi A.Macaitis.

K.D.PRUNSKIENĖ. Gerbiamieji kolegos, Ekonomikos komitetas, kaip pagrindinis komitetas, gana daug padirbėjęs prie šio projekto tobulinimo ir pateikęs daug pasiūlymų, žinoma, atkreipdamas dėmesį ir į įvairių institucijų, ir į Seimo komitetų bei į Seimo narių teiktus siūlymus, dabartiniam variantui pritarė. Taip pat vėliau mes pateiksime ir mūsų išvadą dėl šiandien ryte svarstytų keleto naujų pasiūlymų. Norėčiau komiteto vardu ir pati asmeniškai pasidžiaugti tuo, kad pavyko surasti gana daug kompromisų ir patobulinti labai jautrius strategijos projekto punktus. Aš turiu omenyje taip pat ir tas jo dalis, kurios susijusios su energetikos struktūros pokyčiais, išplaukiančiais iš atominės elektrinės sustabdymo įsipareigojimų, kurie strategijoje, kalbant apie II bloką, yra susieti su reikiamu finansavimu ir jo užsitikrinimu iš Europos Sąjungos. Taip pat neužkirstas kelias ir atominės energetikos perspektyvai, jos nepertraukiamumui turint omenyje galimybę pastatyti naują ar naujus reaktorius, panaudojant esamą infrastruktūrą. Tai būtų nepaprastai racionalu, turint omenyje, kad ta infrastruktūra irgi yra didžiulis Lietuvos turtas, kuris nunyktų, jeigu atominės elektrinės eksploatavimas būtų visiškai nutrauktas, jei tektų pirma laiko sustabdyti taip pat ir II bloką. Žinoma, dėl I bloko šiandien jau, tiesą sakant, procesas toli pažengęs.

Taigi po daugelio diskusijų, tarp jų ir atvirų diskusijų, žinoma, komitetas pritarė. Kad neturėčiau ateiti dar antrą kartą, pridurčiau, kad pritaria ir komisija, kuriai aš vadovauju, t.y. Ignalinos atominės elektrinės regiono problemų komisija. Ji apsvarstė ir siūlymus, kurie buvo priimti, taip pat ir mano teiktus, nors tai nebūtinai turėčiau minėti. Džiaugiuosi, kad komiteto kolegos labai aktyviai dirbo, ir kolega J.Veselka, ir kolega E.Maldeikis, ir kolega P.Vilkas, ir R.Sinkevičius, ir kiti, iš tikrųjų ir jų dėka ta strategija tapo daug racionalesnė. Taip pat dėkoju Nacionalinio saugumo komitetui, vadovaujamam pono A.Sadecko, kuris pateikė labai solidžių siūlymų, iš kurių daugumai šiandien yra pritarta, taip pat ir visiems kitiems. Taigi labai ačiū, kolegos. Manau, kad labai rimtą dokumentą šiandien mes svarstome, todėl labai prašau rimtai pažvelgti į siūlymus, kuriuos mes vėliau svarstydami turėsime apsispręsti, nors daugumai iš jų komitetas yra pritaręs. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu A.Macaitį paskelbti Aplinkos apsaugos komiteto išvadą. Ruošiasi J.Palionis.

A.MACAITIS. Aplinkos apsaugos komitetas svarstė šį projektą ir pagrindiniam komitetui pasiūlė įvertinti išvadas. Šiaip šiam komitetui buvo pritarta, todėl siūlome po svarstymo projektui pritarti.

PIRMININKAS. Dėkui. Kviečiu J.Palionį paskelbti Biudžeto ir finansų komiteto išvadą. O Europos komiteto išvadą paskelbs J.Olekas.

J.PALIONIS. Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji kolegos, Biudžeto ir finansų komitetas svarstė Seimo nutarimo “Dėl Nacionalinės energetikos strategijos patvirtinimo” projektą, jam pritarė. Balsavimo rezultatai: 7 – už, prieš nebuvo, 5 susilaikė.

PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu J.Oleką. Ruošiasi A.Sadeckas. Europos komiteto išvada.

J.OLEKAS. Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Europos reikalų komitete apsvarstytas Seimo nutarimo “Dėl Nacionalinės energetikos strategijos patvirtinimo” projektas. Jam buvo pritarta, taip pat nurodytas papildymas, kad Nacionalinės energetikos strategijoje būtų įtvirtinta perspektyva, kad Lietuva politiškai ir teisiškai rems atominės energetikos plėtrą Lietuvoje. Ačiū.

PIRMININKAS. Kviečiamas A.Sadeckas. Jis paskelbs Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto išvadą.

A.SADECKAS. Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji kolegos, komitetas strategiją svarstė gana ilgai, darė pertrauką ir prašė Saugumo departamento pasiūlymų. Pasiūlymai buvo gauti, jie buvo suderinti kartu su Ūkio ministerija ir dar kartą vakar aptarti komitete. Siūlymų esmė ta, kad Nacionalinės energetikos strategijoje, mūsų komiteto vieninga nuomone, turėtų būti numatyti reikiami saugikliai, reikiamos normos, kurios užtikrintų nacionalinio saugumo interesus. Vakar komiteto nariai pateikė Seimo narių siūlymus. Kadangi nespėjome pateikti komitetui, tai tie siūlymai, tikiuosi, dabar bus svarstomi. Taigi tokia yra komiteto pozicija – pritarti su pateiktais Seimo narių siūlymais.

PIRMININKAS. Ačiū. Pradedame bendrąją diskusiją. Pagrindinio ir papildomų komitetų išvadas girdėjome. Kviečiu P.Vilką.

P.VILKAS. Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, įvertinant pagrindinių Nacionalinės energetikos strategijos tikslų turinį, galima teigti, kad bus sudarytos sąlygos sėkmingai visuomenės raidai bei ekonomikos augimui užtikrinant patikimą ir saugų energijos tiekimą mažiausiomis sąnaudomis. Tačiau, įsigilinus į atskirų energijos sektorių plėtros nuostatas, daugeliui gyvenimas yra sąlyginio pobūdžio. Charakteringiausias to pavyzdys yra Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo schema. Nevisiškai įvertinusi eksploatavimo nutraukimo padarinius, Lietuvos Vyriausybė priėmė sprendimą 2009 metais uždaryti Ignalinos atominę elektrinę, paaiškinusi, kad tai yra būtina sąlyga integruojantis į Europos Sąjungą. Bet kad ši sąlyga taptų realybe, reikia turėti gana didelius finansinius išteklius. Bet iš kur jie bus paimti? Nejaugi mes galime patikėti tik pažadais ir Europos Sąjungos šalių solidarumu laukdami sau palankių Europos Sąjungos institucijų sprendimų. Tad gal ir mes solidarizuokimės ir priimkime sprendimus kartu su jumis bei tai nurodykime svarstomoje strategijoje. Nepamirškime ir to, kad prieš uždarant Ignalinos atominę elektrinę būtina modernizuoti Lietuvos elektrinę, atnaujinti Kauno hidroelektrinę, pastatyti naujas termofikacines elektrines, rekonstruoti esamas katilines. Šios jėgainės elektros energijai gaminti naudos organinį kurą, be to, už jį teks mokėti kelis kartu brangiau nei už branduolinį kurą, todėl labai padidės aplinkos tarša. Tam prireiks papildomų finansinių išteklių, o kur dar socialinių problemų sprendimo finansavimas. Lietuva, kaip pareiškė Ministras Pirmininkas, neskirs nė cento. Suprantama, kad finansavimą tikimasi gauti iš kitur. Svarstant strategiją buvo ieškoma naujų išraiškos formų, kad būtų nuraminti Lietuvos piliečiai ir būtų neišgąsdinti Europos Sąjungos valdininkai. Kaip sakoma, būkime teisingi, įvertinkime savo galimybes ir numatykime realius įgyvendinimo būdus.

Įvertinant kitus energetikos sektorius, strateginius tikslus, norėtųsi aiškiai matyti, ką energetikos sektoriuje valstybė pasilieka savo nuosavybėje ir ką kada ketina privatizuoti; ką rengiamasi modernizuoti savo lėšomis, o kas bus modernizuojama privačių investuotojų; kokius svertus valstybė pasilieka, kad galėtų užtikrinti nenutrūkstamą ūkio ir gyventojų aprūpinimą energetiniais ištekliais, ir kaip bus užkirstas kelias monopolistų savivalei kainų srityje. Siektina liberalizuoti ne tik elektros, gamtinių dujų bei šilumos sektorių, bet sudaryti sąlygas konkurencijai visos energetikos sistemoje. Liberalizavus rinką, dėl konkurencinio spaudimo gali atsirasti naujų kainų mažinimo rezervų. Strategijoje nurodyta, kad dujų tinklai neturi tiesioginio ryšio su Vakarų Europos energetikos sistemomis, tačiau nekeliama tikslo prie jų prisijungti. Galima konstatuoti, kad Lietuvos energetika yra priklausoma nuo Rusijos ir nieko konkrečiai nenumatyta, kad būtų užtikrintas alternatyvus apsirūpinimas. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuva turi nedaug savo organinio kuro šaltinių, kad gamtinės sąlygos nėra palankios alternatyviems energijos šaltiniams, atsižvelgiant į augančius gamtosauginius reikalavimus ir būtinybę turėti alternatyvų nepriklausomą energijos šaltinį, taip pat ir į tai, kad turime gerai išplėtotą branduolinės energetikos bazę, mokslo ir mokymo bei kitų institucijų darbo ir bendradarbiavimo patirtį, Lietuva privalo nenutrūkstamai likti branduolinės elektros energijos gamybos valstybė. Įvertindamas pasiūlymus, kurie buvo svarstyti ir pritarti Ekonomikos komitete, jeigu bus pritarta ir Seime, aš pritariu Seimo nutarimo “Dėl Nacionalinės energetikos strategijos patvirtinimo” projektui po svarstymo. Ačiū.

PIRMININKAS. Toliau frakcijos vardu kalbės J.Razma.

J.RAZMA. Gerbiamieji kolegos, šiandien svarstydami energetikos strategiją, mes neturėtume pamiršti tos aplinkos, tų pasikeitimų, kurie pastaruoju metu yra įvykę šioje srityje. Aš išskirčiau, kad jau rugpjūčio mėnesį įvyko net trys Lietuvos energetikos ūkiui svarbūs įvykiai. Iš “Mažeikių naftos” koncerno pasitraukė “Williams”, jo vietą užėmė Rusijos “Jukos”. Kauno elektrinės privatinimo konkursą, matyt, laimės Rusijos “Gazprom”. Netrukus trečdalį “Lietuvos dujų” akcijų paketą įsigis “Gazprom”, o jeigu prisimintume ankstesnes premjero kalbas, tai galbūt Vyriausybei tiktų, jeigu pamažu “Gazprom” įgytų ir kontrolinį akcijų paketą. Šiaip Lietuvos ūkio mastu tai nėra reikšmingos investicijos, bet politiniu, geopolitiniu, nacionalinio saugumo požiūriu tai yra svarbūs reiškiniai. Išskirtinis jų bruožas yra tas, kad Rusija perima valdymą tų įmonių, kurios gauna žaliavas iš Rusijos. Ypač pažeidžiama sritis tampa energetika, nes būtent čia Rusija turi akivaizdžią žaliavos tiekimo monopoliją. Ryškėja grėsmė, kad daugumos svarbiausių Lietuvos energetikos įmonių valdymas pereis į vienos valstybės įmonių rankas. Suprantama, tokia įvykių eiga visiškai atitinka pagrindines Rusijos energetinės diplomatijos gaires, nes dar 1991 m. pradžioje tuometinis užsienio reikalų ministras S.Ivanovas ją pavadino nauja ir perspektyvia užsienio politikos kryptimi, esančia nuolatiniame Prezidento ir Vyriausybės akiratyje. Jos esmė – kuro ir energetikos komplekso plėtra bei Rusijos tapimas didžiąja energetikos supervalstybe. Tai labai gerai, Rusija realizuoja savo strategiją. Kyla klausimas, ką darome mes. Ar žiūrime, kaip jie sėkmingai tai daro, ar mes galvojame apie kokią nors savo strategiją, kuri nebūtinai sutampa su Rusijos strategija? Šia prasme norėtųsi matyti tam tikrus akcentus ir mūsų šiandien tvirtinamoje energetikos strategijoje. Tų akcentų tikrai trūko, ypač pirminiame projekte, kuris atėjo iš Vyriausybės. Gerai, kad šiandien paskutiniu momentu pagrindinio komiteto buvo priimti kai kurie Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pasiūlymai, kurie iš dalies sprendžia svarbius nacionalinio saugumo klausimus. Žinoma, būtų dar geriau, jeigu šiandien Seimo nariai būtų dėmesingi R.Juknevičienės pateiktai iš pirmo žvilgsnio kukliai pataisai, bet iš tikrųjų labai svarbiai nacionalinio saugumo ir mūsų energetikos strategijos aspektu. Aš tikiuosi, kad į tai bus atkreiptas dėmesys. Žinoma, jeigu šiandieninis projektas vadintųsi tiesiog kokia nors energetikos sektoriaus liberalizavimo koncepcija, tai jis, sakyčiau, būtų visai neblogas. Tas problemas projektas išties sprendžia, jame atsižvelgiama į mūsų elektros, kaip ir viso ūkio, artėjimą prie Europos. Bet jeigu vis dėlto keltume nacionalinio saugumo klausimus, tai manau, kad jie čia nėra pakankamai išspręsti. Apibendrinant patirtį, įgytą privatinant įvairias energetikos įmones, bei naujausius įvykius energetikos rinkoje, būtų galima siūlyti tokius svarbiausius pasipriešinimo minėtai Rusijos energetinei diplomatijai kryptis: apsirūpinimo energetikos žaliavomis alternatyvų kūrimas; vakarietiško ir nacionalinio kapitalo pritraukimas į privatinamas energetikos įmones bei svarbiausių jų valdymo išlaikymas valstybės rankose; saugiklių sistemos, neleidžiančios jautriose energetikos įmonėse įsitvirtinusiam kapitalui daryti politinę įtaką. Manau, kad šie momentai projekte nėra pakankamai gerai akcentuoti, esama per daug neapibrėžtumo kai kuriais svarbiais klausimais.

Reikėtų atkreipti dėmesį, kad didžiausi išvalstybinimai dar laukia elektros energijos ir šilumos tiekimo ūkio, o didžiausią dalį energijos pagamina kaip tik tos elektrinės, kurios naudoja iš Rusijos atsivežamą kurą. Todėl labai tikėtina, kad jas iš visų jėgų stengsis nupirkti Rusijos kapitalas. Neatsitiktinai Rusijos vieningos energetinės sistemos vadovai nesitenkina Kauno elektrine, toliau žvalgosi į Kruonio hidroakumuliacinę elektrinę ir tvirtina, kad savo pajėgumus ji galėtų išnaudoti tik dirbdama Rusijos rinkoje. Aš manau, kad padėtis galėtų pasikeisti ir Kruonio elektrinė įgytų mūsų norimą strateginę ir ekonominę kur kas didesnę vertę tik tuo atveju, jeigu per Lenkiją būtų nutiesta didelės galios elektros energijos perdavimo linija, sujungianti Lietuvos ir Vakarų Europos elektros tinklus. Todėl aš manau, kad šis momentas turėtų būti konkrečiau ir stipriau pažymėtas energetikos strategijoje.

Kaip minėjau, svarbi yra R.Juknevičienės pataisa, nes Lietuvos elektros ūkis Vakarų investuotojams nėra patrauklus ir dėl tos priežasties, kad mūsų elektros tinklai vis dar susieti su Rusijos tinklais sinchroniniu ryšiu. Tačiau, jeigu nepriimsime minėtos pataisos, faktiškai mes tą ir įtvirtinsime, paliksime kaip mūsų strateginę kryptį. Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad jie ir toliau yra centralizuotai valdomi iš Maskvos. Todėl bent jau po Ignalinos branduolinės jėgainės uždarymo, kai Lietuvos elektros ūkiui reikės kur kas mažesnių rezervinių pajėgumų, reiktų numatyti galimybę pereiti prie sinchroninio ryšio su Vakarų Europos tinklais. Kitos Vidurio Europos valstybės šį žingsnį atliko iš karto, tik atsiskyrusios nuo sovietinio bloko.

Gerai, kad priimta pataisa išlaikyti kontrolinį akcinį paketą valstybės rankose “Klaipėdos naftoje”. Kaip minėjau, galima pasidžiaugti, kad kai kurie pirminio projekto trūkumai yra ištaisyti, tačiau dar yra apie ką pagalvoti galutinai priimant šią energetikos strategiją. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Tuo mes diskusiją ir baigiame. Pradedame svarstyti pasiūlymus dėl projekto. Pradėsime svarstyti pagal registracijos laiką. Pirmasis savo pataisą užregistravo R.Sinkevičius. Tačiau visos šios pataisos registruotos jau po komiteto posėdžio, todėl joms reikės 10 Seimo narių paramos. R.Sinkevičius galėtų pristatyti savo pataisą? Yra. (Balsai salėje: “Nėra”) Nėra R.Sinkevičiaus. Tai gal pradedame nuo kitos pataisos, kurią P.Vilkas registravo prieš 24 valandas. Taip pat reikės 10 Seimo narių paramos jūsų projektui. Prašom pateikti.

P.VILKAS. Ačiū. Mano pataisa yra 2 skyriaus 8 dalies 6 punktui – įrašyti žodį “reaktorių”. Skambėtų taip: “Pasirengti Ignalinos atominės elektrinę reaktorių eksploatavimo nutraukimui”. Anksčiau buvo atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimui. Siūlau įrašyti papildomą žodį “reaktorių”. Ačiū.

PIRMININKAS. Ir išbraukti pabaigoje dar šį tą siūlote.

P.VILKAS. Tai bus jau antram.

PIRMININKAS. Iš karto pateikite.

P.VILKAS. Gerai. 2 punkte yra siūloma išbraukti vieną sakinį: “tačiau bendra šių hidroelektrinių galia vertinama tik 170 megavatų, todėl jų įtaka galių balansui yra nedidelė”. Išbraukti siūlau todėl, kad prieš tai yra parašyta, jog, atsižvelgiant į organinio kuro kainų kitimą, gali pasiteisinti Neries kaskadų bei Nemuno vidurupio naujų hidroelektrinių statyba”. Kadangi tas sakinys perteklinis, siūlau išbraukti.

PIRMININKAS. Prieš klausdamas, ar remiate šią pataisą, norėčiau pagrindinio komiteto atstovės K.Prunskienės paklausti, kaip komitetas reaguoja į šias pataisas, ar pritaria joms?

K.D.PRUNSKIENĖ. Komitetas pritarė abiem pataisom. Ypač svarbu, kad yra parašytas žodis “reaktoriai”, nes mes, galvodami apie perspektyvą, esame šiek tiek tikslesni. Aišku, būtų puiku, jeigu vietoj nutraukimo dar būtų ir sustabdymo, nes adekvatu, kad reaktoriaus eksploatavimo sustabdymas reiškia, kad su jais vis tiek reikės dirbti, t.y. ir po sustabdymo toliau dirbti. Be to, ten yra pataisa dėl antrojo bloko, apie kurią jau kalbėjau. Jeigu mes galėtume čia teikėjui patikslinti vieną žodį, tuo labiau kad tekste jau yra pataisa, kur vietoj nutraukimo (mano pataisa anksčiau priimta komiteto, ji atsispindi šiame variante) yra sustabdymas. Specialistai mums įrodinėja, kad šitaip yra geriau.

PIRMININKAS. Ačiū. Ar 10 Seimo narių, remiančių P.Vilko pataisas? Pakelkite rankas. Viens, du, trys, keturi, penki, šeši, septyni…

K.D.PRUNSKIENĖ. Pritariam, pritariam.

PIRMININKAS. Taip, yra. Ačiū. Dabar dvi nuomonės dėl šių pataisų. K.D.Prunskienė.

K.D.PRUNSKIENĖ. Taigi aš taip pat palaikau.

PIRMININKAS. Ačiū. Dabar nėra prieš. Ar galėtume bendru sutarimu pritarti šiom pataisom? Pritariam? Pataisom pritarta. Ačiū.

Ar R.Sinkevičius grįžo? Dar nėra. Ar jis grįš, ar ne? Galime pradėti ir be jo svarstyti, bet galbūt palaukime. K.Prunskienė taip pat teikė pasiūlymą. Gal jūs pateikite savo siūlymą.

K.D.PRUNSKIENĖ. Mano paskutinis siūlymas šiek tiek pavėlavo ir aš jį teikiau po to, kai visi buvo apsvarstyti ir priimti. Manau, jis yra labai reikalingas, ypač po to… Gerbiamasis Pirmininke, jūs taip pat prisimenate diskusiją ir ginčą dėl to, kiek iš tikrųjų konkrečiai padidės – 3, 5, 6 ar dar daugiau centų. Kai mes įrašome tuos 3 centus už kilovatvalandę, kad kainos padidėjimas bus toks sustabdžius Ignalinos atominės elektrinės antrąjį bloką, tai mes čia jau “įkertame” tokią informaciją, kuri, mano įsitikinimu, kaip girdėjote, ir daugelio ekspertų įsitikinimu, nėra labai patikima ir gali būti dezorientuojanti. Reikia toliau dirbti su šiais skaičiavimais, juos skelbti suinteresuotoms struktūroms, tarp jų verslininkams, kurie ir patys skaičiuoja, kad vėliau nebūtų tam užkirstas kelias, bet šiandien strategijoje įrašyti, o paskui koreguoti būtų negerai. Kur kas geriau yra tiesiog ne nurodyti, kiek centų padidės, o konstatuoti, kad padidės, nes, manau, ne mažiau teisūs tie, kurie sako, kad 6, 8 ar daugiau centų, kaip profesorius J.Vilemas, kuris, būdamas labai jau įsitikinęs savo teisumu, dėl ko kiti abejoja, tvirtina, jog 3 centai, ir tiek. Taigi mano pasiūlymas, manau, būtų labai logiškas. Labai prašau kolegų, nors Seimo Ekonomikos komitetas šiam mano siūlymui nepritarė, nes mes anksčiau buvome tą aptarę, bet per paskutiniąsias savaites labai daug dirbome, aiškindamiesi dėl tų 3 centų. Aš manau, yra labai rizikinga įrašyti konkretų skaičių. Ačiū. Siūlau palaikyti, kolegos. Nerašyti, kiek centų.

PIRMININKAS. Ar yra 10 Seimo narių, remiančių šią pataisą? Pakelkite rankas. Vienas… Yra. Yra 10 Seimo narių. Dabar dvi nuomonės. S.Burbienė – prieš. Prašom.

S.BURBIENĖ. Gerbiamieji kolegos, mes, šiandien svarstydami komitete pataisą, nepritarėme daugiausia dėl tų motyvų, kad tokiu atveju apskritai paliekame neapibrėžtą, t.y. sakoma, kad kaina kils, ji bus didesnė, tačiau tuo ir baigiama. Nenustatomos nei jokios galimos ribos, nei apskritai. Taigi gal apskritai nereikia kalbėti apie jokį didėjimą, nes ir taip savaime suprantama. 3 centai (apie 3 centus), kaip yra parašyta projekte, buvo apibrėžta, kad tai yra šioks toks numatymas, kuris yra skaičiuojamas, o ne iš lubų paimtas, todėl komitetas nepritarė šiam siūlymui.

PIRMININKAS. Ačiū. E.Maldeikis – nuomonė už.

E.MALDEIKIS. Gerbiamieji kolegos, yra keli motyvai, dėl kurių siūlyčiau pritarti profesorės K.Prunskienės pasiūlymui. Pirma, nurodoma kaina – 3 centai yra gamybos kaina, tai yra vidaus energetikos kaina. Vartotojai vis tiek nesiorientuos, kiek realiai pakils kaina tiek įmonėms, tiek gyventojams. Taigi tai yra tik skaičius, kuris neparodo ir neišreiškia esmės. Investuotojams jis irgi nieko nesakys, kaip buvo bandoma aiškinti.

Kitas dalykas. Mes, strategijoje įrašydami 3 centus, priimame kaip norminį skaičių ir jam pritariame. Skaičiavimas 3 centų, tos kainos atsiradimas priklauso nuo investicijų, kiek bus investuota į energetikos sektorių ir į modernizavimą. Nuo to priklausys kaina. Kadangi strategijoje jokios investicijos irgi neapibrėžtos, 3 centai yra pakabinti ore ir yra daugiau populistinis skaičius. Siūlyčiau pritarti šio skaičiaus išbraukimui.

PIRMININKAS. Dėkoju. Išgirdome dvi nuomones. Dabar reikėtų mums apsispręsti balsuojant. Kas už tai, kad pritartume Seimo narės K.Prunskienės siūlymui dėl kainos? Ji siūlo nenurodyti konkrečiai 3 centų. Prašom balsuoti, kas pritaria šiai pataisai.

17 pritaria, 9 nepritaria, 36 susilaikė, pataisa nepriimta.

Dabar R.Sinkevičius pateiks savo pataisas, kurias siūlo Energetikos strategijos projektui.

R.SINKEVIČIUS. Ačiū, Pirmininke. Aš siūliau tris pataisas. Pradėsiu nuo pirmosios – 16 dalies 4 punkto sakiniui. Redakcinė pataisa. Ji nėra esminė, tik labiau patikslina redakciją.

PIRMININKAS. Aš siūlyčiau pateikti visas tris pataisas, tada mes…

R.SINKEVIČIUS. Ačiū, Pirmininke. Antroji pataisa. Yra siūloma kaip atsinaujinantį ir labai svarbų energetikos šaltinį įvardyti vandens energetiką. Manau, tai turi didelę reikšmę mūsų Energetikos strategijai. Trečioji pataisa – siūloma labiau apibendrinti, kalbant apie energetikos sektoriaus privatizuotinas įmones, ir neišvardyti įmonių, kokios tai būtų, nes tos įmonės, kurių nebus leista privatizuoti, bus įvardytos kituose įstatymuose.

PIRMININKAS. Taip. Ir trečioji pataisa?

R.SINKEVIČIUS. Aš pateikiu, Pirmininke.

PIRMININKAS. Dėkoju. Pagrindinis komitetas svarstė. Ar pritarė šiom pataisom? Jūsų nuomonė.

K.D.PRUNSKIENĖ. Pagrindinis komitetas pritarė visom trim pataisom. Jos yra logiškos, pagerina tekstą. Ypač paskutinioji pataisa nebaigia klausimo, kokios įmonės bus privatizuojamos. Kitaip tariant, tos, kurios bus privatizuotinos. O dėl to bus atskiri sprendimai. Taigi siūlau pritarti.

PIRMININKAS. Dėkui. 10 Seimo narių, kurie pritariate R.Sinkevičiaus pataisai, pakelkite rankas.

Taip, 10 yra. Dėkoju. Yra nuomonių prieš, už? Galite nuleisti. Už, prieš nėra. Ar galima dėl… Nėra norinčių kalbėti. Gal dėl visų trijų apsispręstume, kad bendru sutarimu visas tris pataisas priimame. Taip? Nėra prieštaraujančių. Priėmėme.

Dabar pereiname prie kitų pataisų. Čia yra šiokių tokių komplikacijų. Jūs žinote, kad visos pataisos turi būti pateiktos prieš 24 valandas. Mums reikėtų tiesiog nutarti, ar mes šiandien šiek tiek pažeidžiame savo Statutą, nes yra pataisos A.Kašėtos, A.Sadecko, G.Jakavonio, N.Medvedevo, A.Griciaus, R.Juknevičienės, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto. Aš paskaičiavau, kad trims valandom būtų pažeistas Statutas, nes jie savo pataisą įregistravo 13.00 valandą. (Balsai salėje) Ar tada priėmimo metu jas svarstyti? Ne, aš negirdžiu, kai visi kalbate. Prieikite prie mikrofono arba po vieną. Pagrindinis komitetas jas svarstė, bet… Prašom. V.Karbauskis.

V.KARBAUSKIS. Iš tikrųjų komitetas svarstė visas pateiktas pataisas, kurios galbūt neatitinka statutinio laiko, bet kai kurioms buvo pritarta, kai kurioms ne. Aš manyčiau, galbūt galėtume… (Balsai salėje) Ne, tai vien Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narių buvo pateikimas, buvo ir kitų. Aš siūlyčiau svarstyti.

PIRMININKAS. G.Steponavičius. Prašom.

G.STEPONAVIČIUS. Ačiū, Pirmininke. Aš tiesiog siūlau laikytis Statuto ir arba daryti pertrauką, arba mes tai svarstome priėmimo stadijoje. Aš manau, niekas nenukentės.

PIRMININKAS. J.Olekas.

J.OLEKAS. Aš nenoriu kalbėti, nes aš pritariu gerbiamajam G.Steponavičiui. Mes iš tikrųjų turime laikytis Statuto.

PIRMININKAS. Ačiū už supratimą. Aš siūlyčiau perkelti į vakarinį posėdį šių trijų pataisų svarstymą ir svarstymo stadijos baigimą. Tada mes nesukursime blogų precedentų. Dėkoju. Darome šio įstatymo svarstymo pertrauką iki 15.00 valandos.

Įstatymo „Dėl Europos kraštovaizdžio konvencijos ratifikavimo“ projektas Nr.IXP-1831 (svarstymas ir priėmimas)

Pradėsime svarstyti ketvirtąjį darbotvarkės klausimą – įstatymo dėl Europos kraštovaizdžio konvencijos ratifikavimo projektas, registracijos Nr.IXP-1831. Svarstymo ir priėmimo stadijos. Pranešėjas – H.Žukauskas. Pirmininkaus G.Steponavičius.

PIRMININKAS (G.STEPONAVIČIUS). Prašom, gerbiamasis pranešėjau.

H.ŽUKAUSKAS. Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Kolegos Seimo nariai, 2000 metų spalio 20 dieną Europos Tarybos valstybės narės, pripažindamos, kad Europos kraštovaizdžių kokybė ir įvairovė yra bendras išteklius ir yra svarbu bendradarbiauti siekiant jį išsaugoti, tvarkyti ir planuoti, pasirašė sutartį. Lietuvos Respublikos vardu šią konvenciją pasirašė aplinkos ministras pagal Lietuvos Respublikos Prezidento 2000 m. spalio 19 d. dekrete suteiktus įgaliojimus. Todėl šiandien pateikiamas Lietuvos Respublikos įstatymo projektas dėl Europos kraštovaizdžio konvencijos ratifikavimo. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 67 straipsnio 16 punktu ir 138 straipsnio 1 dalies 6 punktu bei atsižvelgdamas į Lietuvos Prezidento 2002 m. rugpjūčio 27 d. dekretą, siūlau Lietuvos Respublikos Seimui pritarti šiam projektui ir balsuoti už jį.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Norėčiau paklausti, kas… Gerbiamasis pranešėjau, dėkoju. Kas iš papildomo – Užsienio reikalų komiteto būtų pasirengęs? Matau J.Čekuolis. Prašom jus pateikti papildomo komiteto išvadą iš tribūnos.

J.ČEKUOLIS. Dėkoju. Mielieji kolegos, Užsienio reikalų komitetas kruopščiai svarstė šį klausimą ir vienu balsu pritarė Europos kraštovaizdžio konvencijos ratifikavimui. Kviečiu irgi balsuoti už.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, aš norėčiau klausti, ar, nesant norinčių dalyvauti diskusijoje svarstymo stadijoje, mes galėtume bendru sutarimu pritarti šiam įstatymo projektui po svarstymo? Prieštaraujančių nėra. Pritarta bendru sutarimu. Ar būtų prieštaraujančių, kad mes galėtume pereiti ir prie priėmimo? Prieštaraujančių nėra. Apsispręsta priimti įstatymą dėl Europos kraštovaizdžio konvencijos ratifikavimo. Pereiname prie priėmimo stadijos. Yra vienas vienintelis straipsnis dėl viso įstatymo. Taigi iš karto, ar būtų norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų priėmimo stadijoje? Ne, nėra. Gerbiamieji kolegos, kadangi tai yra ratifikavimo įstatymas, reikia ne mažiau nei 57 narių pritarimo. Aš norėčiau kviesti jus registruotis, kad matytume, kiek Seimo narių dalyvauja plenariniame posėdyje. Gerbiamieji kolegos, aš noriu jūsų prašyti dėmesingumo, nes yra užsiregistravę 60 Seimo narių. Kadangi tai yra tarptautinės sutarties ratifikavimas, aš prašyčiau visus įdėmiai ir iki galo atlikti savo pareigą balsuojant dėl šio įstatymo. Formuluoju klausimą balsavimui. Kas už tai, kad būtų priimtas įstatymas Nr.IXP-1831, prašom registruotis ir balsuoti. Vyksta balsavimas.

Užsiregistravo 67.

Balsavimo rezultatai: 66 – už, prieš ir susilaikiusių nėra. Įstatymas, registracijos Nr.IXP-1831, priimtas. Dėkoju.

Toliau kviesčiau posėdžiui pirmininkauti Seimo Pirmininką A.Paulauską.

Seimo nutarimo „Dėl Z.Levickio skyrimo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėju“ projektas Nr.IXP-1860. Seimo nutarimo „Dėl T.Staugaitienės skyrimo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėja“ projektas Nr.IXP-1861 (svarstymas ir priėmimas)

PIRMININKAS (A.PAULAUSKAS). Svarstome penktąjį darbotvarkės klausimą – Seimo nutarimo “Dėl Z.Levickio skyrimo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėju” projektas, registracijos Nr.IXP-1860. Svarstymo ir priėmimo stadija. Pranešėjas – R.Šukys, Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Galbūt aš atsiprašysiu… Dėl abiejų iš karto būtų galima svarstyti. Aš tik paskelbsiu šeštąjį darbotvarkės klausimą – Seimo nutarimo “Dėl T.Staugaitienės skyrimo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėja” projektas, registracijos Nr.IXP-1861. Taip pat pranešėjas R.Šukys. Prašom.

R.ŠUKYS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji kolegos Seimo nariai. Teisės ir teisėtvarkos komitetas rugsėjo 30 dienos posėdyje svarstė nutarimo projektą dėl Prezidento teikiamų kandidatų į Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo teisėjus ir bendravo su kandidatais. Buvo nuspręsta bendru sutarimu komitete pritarti Seimo nutarimo “Dėl Z.Levickio skyrimo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėju” projektui, taip pat bendru sutarimu buvo nuspręsta pritarti Seimo nutarimo “Dėl T.Staugaitienės skyrimo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėja” nutarimo projektui. Todėl siūlytume balsuoti, apsispręsti dėl šių asmenų skyrimo Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo teisėjais. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Dabar Č.Juršėnas, Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas, frakcijos vardu.

Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis pirmininke, mielieji kolegos, mielieji pretendentai, Socialdemokratinės koalicijos frakcija buvo susitikusi su kandidatais į Aukščiausiojo Teismo teisėjus ir mano, kad tai tikrai verti kandidatai, verti pretendentai į šias garbingas pareigas. O aš asmeniškai noriu pasakyti, kad jau ne pirmą kartą balsuosiu už juos abu. Pirmą kartą tai buvo Aukščiausiosios Tarybos laikais, kai mes juos tvirtinome Aukščiausiojo Teismo teisėjais, ir antrą kartą, kai jie buvo pasiūlyti Konstitucinio Teismo teisėjais.

Taigi tai du žmonės, du teisininkai, kurie turi labai didelę patirtį ir darbo pačiose aukščiausiose teisminėse institucijose patirtį. Per tuos ilgus darbo metus jiems nebuvo pareikšta kokių nors esminių ar net mažai esminių pastabų. Todėl kviesčiau visus kolegas – ir mūsų frakcijos narius, ir kitus kolegas – vieningai palaikyti šias kandidatūras. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kitų frakcijų atstovai nėra pareiškę noro kalbėti. Jūs norite? Prašom. E.Masiulis – Liberalų frakcijos vardu. Prašom.

E.MASIULIS. Laba diena, gerbiamieji Seimo nariai, Liberalų frakcija buvo pasikvietusi į savo posėdį pretendentus. Iš tikrųjų vyko gana įdomi diskusija ir Liberalų frakcija apsisprendė pritarti Prezidento teikiamų teisėjų kandidatūroms. Kviečiame ir kitas frakcijas balsuoti už.

PIRMININKAS. Dėkoju. G.Dalinkevičius – Naujosios sąjungos (socialliberalų) frakcijos vardu.

G.DALINKEVIČIUS. Dėkoju, gerbiamasis Seimo Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Socialliberalų frakcija gyvai ir aktyviai diskutavo dėl šių dviejų kandidatūrų. Šiandien mes matome labai iškilių dviejų teisininkų skyrimą į Aukščiausiojo Teismo teisėjų pareigas ir manome, kad būtent tokia patirtis, tokia išmintis ir tokie sugebėjimai, kurie lydi šiuos žmones visą gyvenimą, leis tikėtis, kad žmonės kuo toliau, tuo labiau patikės mūsų teisinių institucijų svarba ir verte. Linkiu sėkmės ir kviečiu visus kolegas balsuoti už šias kandidatūras.

PIRMININKAS. Ačiū. Daugiau norinčių nėra. Tada pagal Statuto 202 straipsnį aš turiu pasiūlyti kalbėti kandidatams, jeigu jie to pageidautų. Nenorite? Kandidatai atsisako žodžio. Tada mes turėtume iš karto pereiti prie balsavimo. Kalbėti dėl šių kandidatūrų dėl balsavimo motyvų nėra norinčių? Tada iš karto balsuosime. Kas už tai, kad priimtume Seimo nutarimą dėl Z.Levickio skyrimo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėju, prašom balsuoti.

55 – už, prieš nėra, 4 susilaikė. Nutarimas priimtas. Kas už tai, kad priimtume Seimo nutarimą dėl T.Staugaitienės skyrimo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėja, prašom balsuoti. Prašom balsuoti. Vyksta balsavimas.

50 – už, prieš nėra, susilaikė 3, nutarimas priimtas. Sveikiname Aukščiausiojo Teismo teisėjus Z.Levickį ir T.Staugaitienę ir linkime jiems sėkmingo darbo atsakingose pareigose. (Plojimai)

Primenu, kad 12 valandą priesaika. Tai primenu ir Seimo nariams, nes po pertraukos labai mažai susirenka.

Dabar mes sutaupėme laiko, reikėtų apsispręsti, kurį klausimą galėtume apsvarstyti. Ar iš rezervo… Priesaika? Bet reikia pasiruošti, atsinešti mantijas, sako, dar čia atlikti reikia tam tikrus formalumus. Aš siūlau svarstyti rezervinį pirmąjį klausimą. Pranešėjas J.Razma yra? Svarstome pirmąjį rezervinį klausimą – Akcinių bendrovių įstatymo 38 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą, registracijos Nr.IXP-1144. Svarstymo stadija. Pranešėjas J.Razma paskelbs Ekonomikos komiteto išvadą.

Akcinių bendrovių įstatymo 38 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-1144(2*) (svarstymas)

J.RAZMA. Gerbiamieji kolegos, šis projektas komitete jokių diskusijų nesukėlė, jis tik šiek tiek patobulintas pagal Teisės departamento pastabas. Manau, kad formaliai jis gali būti naudingas sprendžiant tam tikrais atvejais akcinių bendrovių vadovų skyrimo klausimus. Kviečiu pritarti.

PIRMININKAS. Dėkoju. Pasiūlymų nėra. Jokių pataisų dėl šio įstatymo projekto nepateikta. Balsuosime dėl pritarimo po svarstymo. Ar yra norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Nėra. Tada balsuosime, ar pritarti Akcinių bendrovių įstatymo 38 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui po svarstymo. Balsuojame. Vyksta balsavimas.

41 – už, prieš nėra, susilaikė 5, po svarstymo įstatymo projektui pritarta. Norėčiau paklausti J.Korenką, ar pasirengęs pateikti? Taip? Pradedame svarstyti antrąjį rezervinį klausimą – Kultūros ir sporto rėmimo fondo įstatymo 3, 5, 6 ir 7 straipsnių papildymo įstatymo projektą, registracijos Nr.IXP-1835. Pranešėjas J.Korenka. Pateikimo stadija. Prašom.

Kultūros ir sporto fondo įstatymo 3, 5, 6 ir 7 straipsnių papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-1835(2). Azartinių lošimų mokesčio įstatymo 8 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-1836(2) (pateikimas)

J.KORENKA. Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji kolegos, teikiu Kultūros ir sporto rėmimo fondo įstatymo 3, 5, 6 ir 7 straipsnių papildymo įstatymo projektą bei jį lydintįjį Azartinių lošimų mokesčio įstatymo 8 straipsnio papildymo įstatymo projektą.

Kultūros ir sporto rėmimo fondas, kaip žinote, lėšų gauna iš akcizo pajamų, gautų už alkoholinius gėrimus ir tabako gaminius. Mano įstatymo projekto pataisų esmė būtų išsamiau detalizuoti, reglamentuoti Kultūros ir sporto rėmimo fondui teikiamų projektų svarstymą. Šiandien yra tik vieną kartą teikiami projektai, ir visiems metams jie yra. Manau, kad tai yra nelabai gerai. Aš siūlau, kad tai būtų du kartus, būtų didesnis skaidrumas ir ekspertai galėtų išsamiau dirbti su projektais. Taip pat ekspertų darbo apmokėjimo tvarka. Iki šiol ekspertams nebuvo mokama už jų darbą. Mano siūlymas projekte – iki 3 MGL Vyriausybės numatyta tvarka. Taip pat papildomas kultūros srities prioritetų sąrašas, kuriame mano siūlymu yra kultūros įstaigų bazei renovuoti, to šiandien nėra. Kultūros įstaigos, muziejai, bibliotekos, kultūros centrai, teatrai ir kitos įstaigos galėtų gauti šiokį tokį parėmimą iš šio fondo, kad galėtų atnaujinti savo bazę. Tiek.

Ir lydintysis projektas. Čia yra mano siūlymas, kad 20% nuo azartinių lošimų gautų lėšų irgi būtų atiduota šiam fondui, nes pagal mano gautą, surinktą informaciją šiandien Estijos fondas disponuoja 18 mln., Latvijos – 9 mln., o Lietuvos tik 6. Akivaizdžiai matome, koks nevienodumas, todėl tas 20% (aš suprantu, kad Azartinių lošimų įstatyme yra ir pakeitimų, bet pagal šių metų duomenis yra apie 2 mln.) stipriai paremtų šį fondą.

Rengiant antrąjį projektą, buvo atsižvelgta Teisės departamento išvadas. Projektas parengtas atsižvelgiant į Kultūros rėmimo fondą. Yra Lietuvos, Latvijos ir Estijos lyginamoji apžvalga, kurią parengė Raimonda Karnackaitė, bei Lietuvos kultūros kongreso rezoliucija. Na, ir mano patirtis dirbant nuo Seimo Kultūros ir sporto rėmimo fonde. Tiek.

PIRMININKAS. Iš karto pasakysiu, kad J.Korenka pristatė ir Azartinių lošimų mokesčio įstatymo 8 straipsnio papildymo įstatymo projektą Nr.IXP-1836. Tai yra pagrindinį įstatymo projektą lydintis projektas. Jūsų nori klausti 4 Seimo nariai. Pirmasis – A.Poplavski. Ruošiasi J.Čekuolis. Prašom.

A.POPLAVSKI. Ačiū, Pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, noriu jūsų paklausti. Kaip jūs manote, galbūt būtų tikslingiau Azartinių lošimų įstatymą palikti galioti tokį, koks jis yra, ir nekeisti jo ryšium su tuo, kad lėšų, pelno iš azartinių lošimų būtų galima gauti daugiau negu 2 mln. Kai įstatymas kaitaliojamas į dešinę, į kairę, trukdoma pritraukti užsienio kapitalą į Lietuvą, dėl to mažėja pelnas. Dabar skirstyti lėšas, kai tas įstatymas nėra galutinai nusistovėjęs, aš manau, yra truputį nekorektiška.

J.KORENKA. Mano nuomone, vis dėlto tai būtų mūsų pačių, Seimo narių, sprendimas ir akivaizdus parodymas ne žodžiu, o veiksmu, parėmimas mūsų visų prieš rinkimus deklaruoto teigiamo požiūrio į kultūrą, kurios šiandien yra, deja, gana sunki padėtis. Nemanau, kad tai būtų labai blogas reiškinys ir diskredituojantis prieš kitas valstybes.

PIRMININKAS. J.Čekuolis. Ruošiasi A.Sysas.

J.ČEKUOLIS. Gerbiamasis pranešėjau, kiek esu susipažinęs su minimo fondo veikla, iš tiesų jam iki šiol trūko konkretumo, arba ta vidinė tvarka, kaip turi būti, buvo nereglamentuota, neaiški, kitaip sakant, dažnai atrodydavo panašu į draugų ir bičiulių būrelį, kuris nuspręsdavo, kam skirti, o kam neskirti. Yra labai geras jūsų sumanymas šią tvarką reglamentuoti ir dar ekspertams įvesti atlyginimą. To anksčiau nebuvo, ir tai buvo visiškai nelogiška. Jūs lyginote su Latvijos ir Estijos analogiškais fondais ir vieno dalyko, gal galite pakomentuoti, aš bent pasigendu, tai yra šio fondo statuso. Kiek man žinoma, tiek Latvijoje, tiek Estijoje tokie fondai yra visiškai atskirti nuo Kultūros ministerijos, savarankiškai veikiantys ir tai yra jų privalumas. Į mūsų šį fondą Kultūros ministerija yra įsikibusi ir nenori paleisti iš savo gniaužtų. Ar nemanote, kad reikėtų praplėsti jūsų projektą ir išspręsti fondo nepriklausomybės nuo vykdomosios valdžios statusą, fondo savarankiškumo klausimą. Ar tai nėra problema, jūsų nuomone?

J.KORENKA. Ne kartą man šis klausimas buvo užduotas ir žiniasklaidos atstovų. Taip, Latvijoje ir Estijoje yra jūsų paminėtas momentas, yra atskirta nuo ministerijos. Šiuo atveju remdamasis savo darbo praktika (kaip sakiau, aš nuo Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto esu deleguotas į šio fondo tarybą, kurią sudaro 9 nariai) ne visai sutikčiau dėl Kultūros ministerijos, vis dėlto taryba dirba gana savarankiškai. Bet kitų, Estijos ir Latvijos, pavyzdžiui… Ne visai tas įstatymas tai turi reglamentuoti. Yra Rėmimo fondo tarybos darbo reglamentavimas, galima numatyti atskirus, tą fondą dar dalyti į atskirus fondus. O kad būtų viešoji įstaiga, aš manau, šiandien tai yra, jeigu būtų galima taip pasakyti, pernelyg ankstyvas klausimas, vis dėlto šiandien to nereikėtų. Reikia padaryti pirmus žingsnius, o paskui žiūrėti.

PIRMININKAS. A.Sysas. Ruošiasi N.Steiblienė.

A.SYSAS. Ačiū, Pirmininke. Mielieji kolegos, įstatymai šiek tiek suponuoja tokius pamąstymus. Atsistatydino Estijos kultūros ministrė vien dėl to, kad to fondo direktorius pusę pinigų pralošė lošdamas azartinius lošimus. Aš norėčiau priminti. Aš nenorėčiau, kad mūsų svarstomos pataisos asocijuotųsi su šiais dalykais. Aš pranešėjo noriu paklausti, kiek vis dėlto yra ekspertų, kuriems reikės mokėti, ir į kokią pinigų sumą įsilies? Nes jūsų paminėti 20% nuo azartinių lošimų – šiek tiek per didelė suma išeina, kiek man žinoma. Labai ačiū.

J.KORENKA. Ačiū, gerbiamasis, kad papildėte atsakymą į gerbiamojo kolegos J.Čekuolio klausimą dėl rizikos. Šiame fonde šiandien yra 15 ekspertų, kurie priiminėja kultūros projektus, ir 15, kurie sporto. Šiuo metu yra pačių ekspertų siūlymas, kad, kaip sakiau, būtų daugiau ekspertų. Mano projekte yra aiškiai pasakyta: iki 3 MGL Vyriausybės numatyta tvarka. Šiuo metu yra 15 ir 15. O jeigu pasipildytų, tai šalia to dar galėtų būti vienas ar du.

PIRMININKAS. N.Steiblienė, paskutinis klausimas.

N.STEIBLIENĖ. Gerbiamasis kolega, tiesiog priminsiu. Kažkada mes tikėjomės, kad iš azartinių lošimų, kai juos legalizavome, į biudžetą pateks 25 mln., ir svajojome, kad tie pinigai bus skirti kultūrai, sportui ir mokykloms kompiuterizuoti. Tačiau surinkta tik 2 mln. Kai pateikėte 8 straipsnio pataisą, jums nekilo mintis, kad reikia keisti ir Baudžiamąjį kodeksą, kuris padėtų galutinai baigti su nelegaliais lošimų namais, nes jie ir egzistavo, ir egzistuoja. Dabar legalūs ir nelegalūs lošimų namai dirba nevienodomis konkurencijos sąlygomis. Galbūt ir ta suma, skiriama tiek kultūrai ir sportui, tiek mokykloms kompiuterizuoti, padidėtų ir biudžetas gautų daugiau lėšų. Jums nekilo tokių minčių?

J.KORENKA. Gerbiamoji kolege, ačiū už klausimą. Atleiskite, bet mano projekte kovoti su nelegaliais azartinių lošimų namais nebandoma. Man atrodo, mūsų užduotis, kad fondas, finansuodamas kultūrinius projektus, tiesiog atliktų kultūrinę misiją visuomenėje, kad žmonės būtų truputėlį gražesni, kultūringesni ir mažiau jų ateitų žaisti ir pralošti savo pinigėlius. Čia klausimas yra aktualus ir kur kas rimtesnis, ir čia galbūt ne man.

PIRMININKAS. Dėkui. Jūs atsakėte į visus klausimus. Ar dėl balsavimo motyvų balsuosime, ar kalbėti ir pritarti po pateikimo norinčių yra? J.Čekuolis – nuomonę už. Prašom.

J.ČEKUOLIS. Pritariu šiam pateikimui, bet svarstymo metu, ypač komitete, labai kviesčiau pažiūrėti plačiau į šio fondo reikalą. Dabar yra gera proga pažiūrėti plačiau ir pirmiausia sutvarkyti šio fondo statusą, įvertinti visus už ir prieš variantus. Mano nuomone, dabartinė sistema, kai tai yra toks šašelis prie ministerijos, nėra pati efektyviausia. Tai reikia labai kruopščiai išnagrinėti, tą kviesčiau komitetą ir padaryti.

PIRMININKAS. Dėkui. Prieš kalbančiųjų nėra. Ar galėtume dėl abiejų – dėl lydinčiojo, ir dėl pagrindinio – įstatymų projektų apsispręsti ir pritarti po pateikimo bendru sutarimu? (Balsai salėje) Nėra prieštaraujančių, abiem projektams pritarta po pateikimo.

Kokie komitetai? Pagrindiniu siūlomas Biudžeto ir finansų komitetas, papildomu – Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas. Svarstymo diena – spalio 29. Pritariate? Ačiū. Pritarta.

Gyventojų santaupų atkūrimo įstatymo 6 straipsnio papildymo ir pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-1858(2*) (svarstymas)

Iki pertraukos dar liko kelios minutės. Siūlo apsvarstyti 9 klausimą, tai yra Gyventojų santaupų atkūrimo įstatymo 6 straipsnio papildymo ir pakeitimo įstatymo projektą Nr.IXP-1858. Pranešėjas V.Saulis paskelbs Biudžeto ir finansų komiteto išvadą. Prašom.

V.SAULIS. Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji kolegos, dėl šio Lietuvos Respublikos gyventojų santaupų atkūrimo įstatymo 6 straipsnio papildymo ir pakeitimo įstatymo projekto mūsų komitetas buvo pagrindinis. Komitetas apsvarstė Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadas. Su jomis mes visiškai sutinkame, joms pritarta. Taip pat svarstėme ir Seimo Kaimo reikalų komiteto išvadas ir pasiūlymus. Mes į juos atsižvelgėme ir bendru sutarimu šiam įstatymo projektui pritarėme.

Bet, šį įstatymo projektą svarstant komitete, buvo gautas kolegų B.Bradausko ir R.Palaičio pasiūlymas. Jis gana įdomus ir gal jums visiems būtų įdomus. Siūloma, kad, atsiskaitant už indėlius, būtų galima įsigyti iš valstybės ir savivaldybių perkamą kitą žemę, ne žemės ūkio paskirties žemę. Mes ilgai svarstėme tą klausimą ir nusprendėme, kad reikia parpašyti Vyriausybės išvados, nes tai yra papildomos lėšos ir papildomi argumentai.

Mūsų komiteto sprendimas būtų toks: atsižvelgdami į tai, kad gauti nauji pasiūlymai, kurie yra konceptualūs, mes prašome šį svarstymą atidėti. Kartu paprašėme ir Finansų ministerijos, ir Lietuvos banko, ir Žemės ūkio ministerijos pateikti ne vėliau kaip iki spalio 12 dienos savo išvadas ir pasiūlymus dėl šio įstatymo projekto. Bendra mūsų komiteto narių nuomonė, kad tokios pataisos reikia, bet mes norime sulaukti Vyriausybės išvadų ir jokiu būdu ateityje nestabdyti šio įstatymo priėmimo. Prašom padaryti svarstymo pertrauką.

PIRMININKAS. Dėkui. Mes išgirdome pagrindinio komiteto siūlymą padaryti pertrauką. Ar galėtume bendru sutarimu priimti šį siūlymą ir paskelbti pertrauką? Svarstymo pertrauką. Nėra prieštaraujančių, pritarta dėl pertraukos, kad apsvarstytų Seimo narių B.Bradausko ir R.Palaičio siūlymą.

Pertrauka iki 12 valandos.

Pertrauka

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų priesaika

PIRMININKAS (Č.JURŠĖNAS). Tęsiame posėdį, ir siūlau dėl bendros tvarkos registruotis. Registruojamės, kolegos, ir imsimės iškilmingos procedūros. Kol kas ne itin daug, tikėsimės, kad bus daugiau.

Taigi dabar, kaip numatyta Seimo darbotvarkėje, Aukščiausiojo Teismo teisėjų prisaikdinimas. Prisimenate, prieš pertrauką mes vieningai priėmėme du sprendimus, taigi dabar dėl priesaikos.

Pagal įstatymą teisėjai prisiekia dėvėdami mantiją. Teisėjas pasirašo priesaikos tekstą, o po priesaikos Seimo Pirmininkas teisėjui įteikia teisėjų valdžios simbolį – ženklą su Lietuvos valstybės herbu.

Taigi pradedame prisaikdinimo ceremoniją. Pirmiausia – T.Staugaitienė. Prašom, Pirmininke.

T.STAUGAITIENĖ. Aš, teisėja Teodora Staugaitienė, iškilmingai prisiekiu būti ištikima Lietuvos Respublikai, savo pareigas atlikti garbingai, vykdyti teisingumą pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją ir įstatymus, ginti žmogaus teises, laisves ir teisėtus interesus, visada būti nešališka, sąžininga, humaniška, saugoti man patikėtas valstybės paslaptis ir visada elgtis kaip dera teisėjai.

Tepadeda man Dievas. Ačiū. (Plojimai)

PIRMININKAS. Dabar kviečiu prisiekti teisėją Z.Levickį. Prašom.

Z.LEVICKIS. Aš, teisėjas Zigmas Levickis, iškilmingai prisiekiu būti ištikimas Lietuvos Respublikai, savo pareigas atlikti garbingai, vykdyti teisingumą pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją ir įstatymus, ginti žmogaus teises, laisves ir teisėtus interesus, visada būti nešališkas, sąžiningas, humaniškas, saugoti man patikėtas valstybės paslaptis ir visada elgtis kaip dera teisėjui. (Plojimai) Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamasis Pirmininke, prašom.

A.PAULAUSKAS. Dar kartą noriu pasveikinti teisėjus, tikrai patyrę teisėjai ateina į Aukščiausiąjį Teismą, jie turi didelę kompetenciją, didelį darbo stažą. Manau, papildys aukščiausiųjų teisėjų gretas. Noriu palinkėti jų darbe sėkmės, kad tai, kas parašyta priesaikoje, taptų jų gyvenimo tikslu ir darbo principais. Ačiū ir sėkmės. (Plojimai)

PIRMININKAS. Taigi prisaikdinimo ceremoniją baigėme. Toliau kviečiu pirmininkauti Seimo Pirmininką A.Paulauską.

Seimo nutarimo „Dėl S.Čatrausko atleidimo iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo pareigų“ projektas Nr.IXP-1919 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)

PIRMININKAS (A.PAULAUSKAS). Svarstome darbotvarkės 8 klausimą – Seimo nutarimo “Dėl S.Čatrausko atleidimo iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo pareigų” projektą, registracijos Nr.IXP-1919. Visos trys stadijos kartu: pateikimas, svarstymas ir priėmimas. Kviečiu Prezidento atstovą A.Perkauską pateikti dekretą. Prašom.

A.PERKAUSKAS. Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai. Respublikos Prezidentas dekretu teikia atleisti Aukščiausiojo Teismo teisėją S.Čatrauską iš pareigų. Atleidimo pagrindas yra tas, kad šių metų spalio 20 d. gerbiamam teisėjui sukaks 65-eri metai. Kitaip tariant, šį teikimą atleisti galima pavadinti rutininiu, nes tiesiog teisėjas sulauks pensinio amžiaus ir todėl siūloma jį atleisti iš užimamų pareigų.

PIRMININKAS. R.Šukys nori jūsų paklausti. Prašom.

R.ŠUKYS. Gerbiamasis pranešėjau, norėjau pasitikslinti vieną aplinkybę. Ar šis teisėjas kreipėsi nustatyta įstatymo tvarka dėl įgaliojimų galimo pratęsimo, ar ne? Jeigu buvo, tai kokie motyvai priimto, tarkim, sprendimo, ar buvo svarstyta dėl pratęsimo?

A.PERKAUSKAS. Ne, tokio kreipimosi nebuvo gauta.

PIRMININKAS. Daugiau nėra klausimų. Dėkui pranešėjui. Ar po pateikimo galėtume pritarti šiam projektui? Taip, pritarta. Svarstymas. Ar yra norinčių kalbėti? Nėra. Galėtume pereiti prie priėmimo? Tvarka. Pradedame priėmimą. Nutarimas susideda iš dviejų straipsnių. Pirmasis dėl atleidimo, antrasis dėl įsigaliojimo. Dėl 1 straipsnio nėra norinčių kalbėti bendru sutarimu? Ačiū. Ir 2 straipsnis, kad įsigalioja nuo priėmimo dienos? Taip pat bendru sutarimu. Dabar dėl viso nutarimo nėra norinčių. Tada balsuosime. Kas už tai, kad priimtume Seimo nutarimą “Dėl S.Čatrausko atleidimo iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo pareigų”, prašom balsuoti.

39 – už, prieš, susilaikiusių nėra. Nutarimas priimtas. S.Čatrauskas atleistas.

Dabar noriu paklausti, ar iš Finansų ministerijos atstovų… Nėra. Mačiau, buvo ministras J.Kraujelis, bet irgi kažkur išėjo. Kaip dabar elgiamės, nes mes, aišku, sutaupėme šiek tiek laiko. Dar yra 10 minučių iki pateikimo pradžios. (Balsai salėje) Iš eilės mes ir norime, pradėti nuo 1-10a klausimo. Devintą iki pertraukos išsprendėme. Pagrindinio komiteto prašymu padaryta pertrauka. Visi rezerviniai išnagrinėti. Tai ką darom? Dirbam. Ne, palaukite. Ar sutiktumėte padaryti 10 minučių pertrauką? Atsiprašau. Atėjo J.Kraujelis. Aš prašau ministrą J.Kraujelį pateikti tryliktą darbotvarkės klausimą – Žemės reformos įstatymo tam tikrų straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą, registracijos Nr.IXP-1910. Prašom.

Žemės reformos įstatymo 2, 5, 7, 8, 9, 10, 11, 15, 17 ir 18 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-1910 (pateikimas)

J.KRAUJELIS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji kolegos. Esu Vyriausybės įgaliotas pateikti Seimui Žemės reformos įstatymo 2, 5, 8, 9, 10, 11, 15, 17 ir 18 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą. Įstatymo projektas yra parengtas vykdant Valstybės paramos įsigyjant žemės ūkio paskirties žemę laikinojo įstatymo, kurį priėmėme šių metų liepos 5 dieną, 4 straipsnio 1 punkto nuostatas, pagal kurias Vyriausybei pavedama parengti ir pateikti Seimui su šiuo įstatymu suderintą Žemės reformos įstatymo pakeitimo įstatymo projektą. Įstatymo projektu siūloma papildyti galiojančio įstatymo 8 straipsnio, reglamentuojančio valstybinės žemės pardavimą, 1 dalį nustatant, kad asmenims valstybės paramos įsigyjant žemės ūkio paskirties žemę subjektams valstybinė žemės ūkio paskirties žemė parduodama Valstybės paramos įsigyjant žemės ūkio paskirties žemę laikinojo įstatymo nustatyta tvarka, tai yra parduodama išsimokėtinai ne daugiau kaip per 15 metų pradedant mokėti antraisiais metais ir sumokant iš karto 10% žemės kainos. Atsižvelgiant į Lietuvos pramonininkų konfederacijos pasiūlymą, projektu siūloma nustatyti, kad visi fiziniai ir juridiniai asmenys valstybinę žemę gali įsigyti išsimokėtinai, bet ne per ilgesnį kaip 15 metų laikotarpį Vyriausybės nustatyta tvarka. Be to, derinant Žemės reformos įstatymo nuostatas su Valstybės paramos įsigyjant žemės ūkio paskirties žemę laikinojo įstatymo 3 straipsnio 2 dalimi, teikiamu projektu siūloma papildyti galiojančio įstatymo 10 straipsnį naujais 11 ir 12 punktais nustatant, kad pirmumo teisę pirkti valstybinę žemės ūkio paskirties žemę turi valstybės paramos įsigyjant žemės ūkio paskirties žemę subjektai, ne mažiau kaip dvejus metus iš eilės naudojantys šią žemę, arba jeigu tokių naudotojų nėra ar jie nepageidauja įsigyti naudojamos žemės sklypo, kuris ribojasi su parduodamu žemės sklypu, naudotojai. Siūloma nustatyti, kad šie pakeitimai įsigalioja kartu su Valstybės paramos įsigyjant žemės ūkio paskirties žemę laikinuoju įstatymu, t.y. nuo Konstitucijos 47 straipsnio pakeitimo įstatymo įsigaliojimo dienos. Įstatymo straipsniuose sąvoka “piliečiai” keičiama į “fiziniai ir juridiniai asmenys” ar “asmenys”, o sąvoką “piliečiai” siūloma palikti tose nuostatose, kuriomis reglamentuojami santykiai, susiję su piliečių nuosavybės teisių atkūrimu.

Be to, šiuo projektu siūloma papildyti galiojančio įstatymo 7 straipsnį 1 punktu nustatant, kad piliečiams, apdovanotiems Vyčio kryžiaus ordinu ir Vyčio kryžiumi, žuvusių, mirusių tokių asmenų sutuoktiniams, o jeigu sutuoktinio nėra, tėvams ar įvaikiams, nuosavybėn neatlygintinai suteikiamas Vyriausybės nustatyto dydžio vienas žemės sklypas individualiai statybai, jeigu šių asmenų prašymai dėl žemės sklypo nuosavybėn suteikimo neatlygintinai pateikti iki Žemės reformos įstatymo 7 straipsnio pakeitimo įstatymo, kuriuo 7 straipsnio 1 punktas buvo pripažintas netekusiu galios, įsigaliojimo, t.y. iki 2002 m. liepos 2 d. Šie žemės sklypai būtų projektuojami savivaldybių tarybų patvirtintose teritorijose. Šiuo papildymu siekiama suteikti galimybę asmenims, laiku pateikusiems prašymus dėl žemės sklypo suteikimo nuosavybėn neatlygintinai, realizuoti savo teisę į žemės sklypą. Galėčiau pateikti informaciją: iš viso iki liepos 2 dienos buvo gauti 194 prašymai, 63 yra patenkinti, tačiau 131, panaikinus vasarą šio straipsnio 1 punktą, iš tikrųjų liko konfliktinė situacija, todėl Vyriausybė ir siūlo Seimui šią pataisą. Yra gauti Seimo kanceliarijos Teisės departamento šeši siūlymai. Juos mes išnagrinėjome. 5 yra techninio pobūdžio, kuriuos svarstymo metu lengvai įmanoma pataisyti ir suderinti. Dėl 6 siūlymo komitetuose reikėtų dar padiskutuoti, nes žemės teisės specialistai kai kuriuos vasarą priimto nutarimo momentus supranta vienaip, čia suprantame trupučiuką kitaip, tačiau jie nėra esminiai. Taigi prašyčiau pritarti po pateikimo ir pradėti svarstymo procedūrą.

PIRMININKAS. Trys Seimo nariai nori jūsų klausti. A.Matulevičius – pirmasis. A.Baura ruošiasi.

A.MATULEVIČIUS. Ačiū. Gerbiamasis ministre, aš suprantu, pataisos susijusios su valstybine žeme. Iš tikrųjų man atrodo, kad valstybė turi ne visai tikslų balansą, kol negrąžino žemės savininkams. Apytikrį gal turi. Taigi norėtųsi sužinoti, ar iš tikrųjų jau yra sumodeliuota, kiek mums dar metų prireiks – trejų, ketverių, penkerių, kada mes tikrai baigsime grąžinti žemę savininkams?

J.KRAUJELIS. Ačiū už labai rimtą klausimą. Iš tikrųjų, man atrodo, po mėnesio ar kito mes grįšime į šią tribūną. Tai yra susiję su dviem pagrindinėmis priežastimis, bet pati svarbiausia yra finansavimas. Jeigu iš tikrųjų finansavimui skirsime tiek lėšų, kaip šiais metais buvo skirta (suapvalinęs pasakysiu, kad 16 milijonų iš pradžių, po to vidurvasarį pridėjome dar 13 milijonų), dėl to sutriks ir planavimas, ir kiti darbai. Dėl kitų metų biudžeto (dar iki Seimo neatėjo) Žemės ūkio ministerija reiškia tokias pastabas, nes suma projekte palikta lyg ir ta pati, nors mes prašėme vos ne trigubai daugiau. Viskas priklauso nuo to, kiek mes tempsime. Dėl to atsiranda kita priežastis – kai nėra lėšų, atleidžiami darbuotojai. Neseniai Kaimo reikalų komitetas savo išvažiuojamajame posėdyje Vilniaus apskrityje… Iš tikrųjų žmonės atleisti. Atsiradus pinigų neberandame žmonių, kurie galėtų tvarkyti. Bylų iš tikrųjų yra daug. Darbas lėtėja ne vien dėl to ploto, bet ir dėl to, kad liko labai maži savininkų plotai. Tačiau sutvarkyti bylas vis tiek reikia, reikia surinkti tiek pat popierių. Taigi iš tikrųjų viskas priklausys nuo to. Seimo patvirtintoje Vyriausybės programoje vis dėlto yra nuostata žemės reformą, t.y. grąžinimą, baigti 2004 metais.

PIRMININKAS. A.Baura. Ruošiasi M.Pronckus.

A.BAURA. Pone ministre, tiek pateikiant, tiek aiškinamajame rašte yra paminėta, kad rengiant teikiamo įstatymo projekto pataisas buvo atsižvelgta į Pramonininkų konfederacijos siūlymą, kad visi fiziniai ar juridiniai asmenys valstybinę žemę irgi galėtų pirkti išsimokėtinai per 15 metų laikotarpį. Gal galėtumėte maždaug pasakyti, koks yra tas žemės plotas, kurį dabartiniu metu, sakykim, nuomoja tie asmenys, ir kokia galėtų būti pinigų suma, kuri nukristų valstybei? Orientacinė.

J.KRAUJELIS. Dėl ploto maždaug galiu pasakyti. Tai nėra dideli plotai. Per visą Lietuvą yra gal apie 3 tūkst. hektarų. Dėl sumos. Kadangi pramoniniams objektams vis tiek yra pagal rinkos kainą, aišku, šiandien neįmanoma pasakyti, nes neaišku, kurioje teritorijoje kokia tuo metu bus nusistovėjusi rinkos kaina.

PIRMININKAS. M.Pronckus – paskutinis klausimas.

M.PRONCKUS. Gerbiamasis ministre, pagal paskutinius duomenis mes turim tik pusę privačios žemės plotų, maždaug 55%, jeigu skaičiuotume nuo viso ploto. Atrodo, valstybės interesas būtų kaip galima greičiau susitvarkyti su visa ta žeme, kad ji atitektų į privačias rankas. Kai įrašoma, kad reikia laukti, kol bus pakeistas Konstitucijos 47 straipsnis, kad būtų galima parduoti žemę… Kam viso to reikia? Mano supratimu, tai yra dirbtinis stabdymas. Ar ne taip?

J.KRAUJELIS. Ačiū už klausimą. Jis, aišku, yra, bet mes, vasarą balsuodami ir priimdami Valstybės paramos įsigyjant ne žemės ūkio paskirties žemės laikinąjį įstatymą apsisprendėme ir ten įteisinome tą tvarką. Dėl fizinių asmenų problemos nėra, tačiau juridiniai asmenys, užsiimantys žemės ūkio gamyba ir panašiai, tokiu atveju liktų tada, kai mes pakeisime 47 straipsnį. Taip, vasarą buvome apsisprendę. Šio įstatymo esmė – paprasčiausiai perkelti tas nuostatas į Žemės reformos įstatymą. Iš esmės čia yra tik viena nuostata – gal dėl Vyčio kryžiaus ir kitų, kuriems, kaip minėjau, tokia išimtinė. Visos kitos nuostatos tik perkeliamos, kad įstatymai veiktų sinchroniškai.

PIRMININKAS. Ačiū. Jūs atsakėte į visus klausimus.

Balsuosime, ar pritarsime po pateikimo. Kas nori kalbėti dėl balsavimo motyvų? Nėra. Jeigu nėra, tada klausiu, ar galėtume bendru sutarimu pritarti po pateikimo? Ačiū. Pritarta. Dabar komitetai. Pagrindinis – Kaimo reikalų, Biudžeto ir finansų komitetas, Ekonomikos – papildomi. Svarstysime spalio 31 dieną. Ar pritartumėte šiems teiginiams? Ačiū.

Įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos ir Portugalijos Respublikos sutarties dėl pajamų dvigubo apmokestinimo išvengimo ir pajamų mokesčių slėpimo prevencijos ratifikavimo“ projektas Nr.IXP-1914. Įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Šveicarijos Federalinės Tarybos sutarties dėl pajamų ir kapitalo dvigubo apmokestinimo išvengimo ratifikavimo“ projektas Nr.IXP-1916. Įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Graikijos Respublikos Vyriausybės sutarties dėl pajamų bei kapitalo dvigubo apmokestinimo išvengimo ir mokesčių slėpimo prevencijos ratifikavimo“ projektas Nr.IXP-1917 (pateikimas)

Jau atėjo finansų viceministras, taigi pradedame darbotvarkės 1-10a klausimą – Įstatymo dėl Lietuvos Respublikos ir Portugalijos Respublikos sutarties dėl pajamų dvigubo apmokestinimo išvengimo ir pajamų mokesčių slėpimo prevencijos ratifikavimo projektą Nr.IXP-1914. Pranešėjas – V.Vasiliauskas. Pateikimo stadija. Prašom.

V.VASILIAUSKAS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, jeigu būtų galima, gal galėčiau iš karto pateikti tris, nes?..

PIRMININKAS. Jeigu dar leisite, aš tik paskelbsiu. Protokolui reikia šių duomenų. Taip pat bus pateikiami ir 10b bei 10c darbotvarkės klausimai, t.y. Įstatymo dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Šveicarijos Federalinės Tarybos sutarties dėl pajamų ir kapitalo dvigubo apmokestinimo išvengimo ratifikavimo projektas Nr.IXP-1916 ir Įstatymo dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Graikijos Respublikos Vyriausybės sutarties dėl pajamų bei kapitalo dvigubo apmokestinimo išvengimo ir mokesčių slėpimo prevencijos ratifikavimo projektas Nr.IXP-1917. Prašom.

V.VASILIAUSKAS. Ačiū. Šie trys įstatymų projektai yra susiję su jau minėtomis trim dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartimis.

Kodėl būtina, kad šie įstatymų projektai būtų priimti dar šiais metais? Pagal sutartyse nustatytą veikimo mechanizmą, jeigu sutartys būtų ratifikuotos šiais metais, jau nuo 2003 metų būtų galima taikyti jų nuostatas ir tokiu būdu pasinaudoti galimybėmis, kurias suteikia dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartys, t.y. išvengti dvigubo apmokestinimo.

Sutarčių ratifikavimo procesai trijose valstybėse – Šveicarijoje, Graikijoje ir Portugalijoje – taip pat yra prasidėję ir tikėtina, kad šiemet šios sutartys bus ratifikuotos ir šių šalių parlamentų. Iš principo visos trys sutartys yra parengtos vadovaujantis modeline ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos konvencija dėl dvigubo apmokestinimo išvengimo. Sutartys numato dvigubo apmokestinimo, kuris galėtų atsirasti tarp Lietuvos ir Šveicarijos, Portugalijos arba Graikijos rezidentų, išvengimą. Iš principo sutartyse yra nustatomos taisyklės, kaip būtų panaikinamas dvigubas apmokestinimas pajamoms, gautoms iš nekilnojamojo turto, iš komercinės, ūkinės veiklos. Taip pat atskiros specialios taisyklės yra numatytos dividendams, palūkanoms, honorarams, pajamoms, gautoms už samdomą darbą apmokestinti, tai yra kad būtų išvengta dvigubo apmokestinimo. Taip pat svarbios sutarčių nuostatos yra susijusios su fiskalinių pažeidimų prevencija, kadangi įgalioja kompetentingas visų valstybių institucijas tarpusavyje keistis informacija, susijusia su fiskaliniais pažeidimais.

Jeigu kalbėtume apie tam tikrą šitų trijų sutarčių specifiką, tai būtų galima paminėti sutartį su Graikija, kurioje atskirai aptariami jūrų pervežimai, nes Graikija – jūrų valstybė, todėl kai kurios nuostatos specialiai skirtos jūrų pervežimams. Derantis tie dalykai buvo aptarti, tai natūralu, nes Graikija visose savo sutartyse dėl jūrinių klausimų labai diskutuoja. Jeigu kalbėtume apie Šveicariją, tai, be abejo, bankų sektorius, todėl kai kurios nuostatos skiriasi nuo modelinės konvencijos ir tam tikra specifika su palūkanomis taip pat yra. Pagal Graikijos ir Lietuvos sutartį Graikija taiko šią sutartį fizinių asmenų pajamų mokesčiui, juridinių asmenų pelno mokesčiui ir kapitalo mokesčiui. Lietuva – tradiciškai fizinių asmenų pajamų mokesčiui, juridinių asmenų pelno mokesčiui, palūkanoms už valstybės kapitalo naudojimą bei nekilnojamo turto mokesčiui. Šveicarija – sutartis būtų taikoma pelno ir pajamų mokesčiui. Portugalija – pajamų mokesčiui, pelno mokesčiui, plius papildoma vietinis įmonių pajamų mokestis. Tai tiek trumpai. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Nenori klausti jūsų Seimo nariai. Dabar norėčiau paklausti, ar dėl balsavimo motyvų yra norinčių kalbėti? Taip pat nėra. Aš klausiu, ar galėtume visoms trims sutartims, tai yra su Portugalijos, Šveicarijos ir Graikijos Respublikos Vyriausybėmis, pritarti po pateikimo? Ačiū. Įstatymo projektams pritarta. Dabar siūlome Biudžeto ir finansų komitetą paskirti pagrindiniu, papildomu – Užsienio reikalų komitetą ir spalio 31 d. svarstyti visas tris sutartis. Nėra prieštaravimų? Ačiū. Visus klausimus išsprendėme.

Įstatymo „Dėl Papildomo protokolo prie Europos konvencijos dėl pasienio bendradarbiavimo tarp teritorinių bendrijų ir valdžios organų ir Protokolo Nr.2 prie Europos konvencijos dėl bendradarbiavimo tarp teritorinių bendrijų ir valdžios organų, reguliuojančio teritorinį bendradarbiavimą, ratifikavimo“ projektas Nr.IXP-1915 (pateikimas)

Dabar svarstome darbotvarkės 11 klausimą – Įstatymo dėl Papildomo protokolo prie Europos konvencijos dėl pasienio bendradarbiavimo tarp teritorinių bendrijų ir valdžios organų ir Protokolo Nr.2 prie Europos konvencijos dėl bendradarbiavimo tarp teritorinių bendrijų ir valdžios organų, reguliuojančio teritorinį bendradarbiavimą, ratifikavimo Nr.IXP-1915. Pateikimas. Ministras, Seimo narys J.Bernatonis.

J.BERNATONIS. Dėkoju, ponas Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Seimo nariai, teikiamas įstatymo projektas yra parengtas siekiant derinti Lietuvos Respublikos įstatymus su Europos Sąjungos teise, palengvinti bendradarbiavimą įvairiose srityse ir užtikrinti, kad būtų sukurta teisinė bazė savivaldybių pasienio bendradarbiavimui. Lietuva 1996 m. ratifikavimo Europos konvenciją dėl pasienio bendradarbiavimo tarp teritorinių bendrijų ir valdžios organų bei 2001 m. kovo 30 d. Strasbūre pasirašė Papildomą protokolą prie Europos konvencijos dėl pasienio bendradarbiavimo tarp teritorinių bendrijų ir valdžios organų ir Protokolą Nr.2 prie Europos konvencijos dėl pasienio bendradarbiavimo tarp teritorinių bendrijų ir valdžios organų, reguliuojantį teritorinį bendradarbiavimą.

Lietuvos Respublikos prisijungimas prie šių protokolų suteiktų savivaldybėms didesnes galimybes palengvinti ir plėtoti pasienio bendradarbiavimą, suintensyvintų santykius tarp savivaldybių, kartu prisidėtų prie valstybių ekonominės bei visuomeninės pažangos. Specialiojo pasienio bendradarbiavimo ekspertų komiteto siūlymu Europos Tarybos ministrų komitetas nusprendė parengti Papildomą protokolą prie Europos konvencijos pasienio bendradarbiavimui stiprinti, pašalinti kai kurias teisines pasienio projektų kliūtis. Šis Papildomas protokolas prie Europos konvencijos skirtas padėti spręsti juridines nacionalinių teisės aktų problemas, kylančias dėl Europos konvencijos dėl pasienio bendradarbiavimo tarp teritorinių bendrijų ir valdžios organų.

Protokolas Nr.2 skirtas tarptautinei teisinei teritorinio bendradarbiavimo struktūrai sukurti. Vadinasi, savivaldybės, siekdamos kuo veiksmingiau vykdyti savo funkcijas, vis dažniau bendradarbiauja ne tik su kitų kaimyninių šalių savivaldybėmis, bet ir su bendrų interesų turinčiomis ne kaimyninėmis šalimis, neturinčiomis bendrų sienų. Šis protokolas įgalintų sudaryti pasienio bendradarbiavimo sutartis, tokias kaip euroregionų steigimo, ir su šiomis minėtomis šalimis. Protokole yra nuostata, kuri leidžia remiantis pasienio bendradarbiavimo sutartimi steigti bendradarbiavimo įstaigą, atsakingą už sprendimus, kurie buvo priimti pagal pasienio bendradarbiavimo sutartį. Numatoma pačių valstybių teisė nacionalinės teisės sistemose apibrėžti atitinkamos įstaigos teisinį statusą.

Ratifikavimo dokumentų projektai neprieštarauja Vyriausybės programai bei Europos Sąjungos teisės aktams. Ratifikavus protokolus neigiamų padarinių nenumatoma, papildomų valstybės biudžeto lėšų skirti šiam įstatymui įgyvendinti nereikės, jokių galiojančių teisės aktų keisti taip pat nereikės. Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadą dėl teikiamo įstatymo projekto įvertinome, Seimo posėdžių sekretoriatui pateiktos Papildomo protokolo ir Protokolo Nr.2 originalų kopijos, kad Seimo nariai turėtų galimybę susipažinti su autentišku protokolų tekstu. Prašyčiau kolegų Seimo narių pritarti po pateikimo.

PIRMININKAS. Ačiū. Niekas nenori klausti jūsų. Reikės apsispręsti, ar pritarti po pateikimo. Norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų nėra. Ar galėtume bendru sutarimu pritarti po pateikimo. Ačiū. Pagrindinis siūlomas Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, papildomas – Užsienio reikalų komitetas. Svarstymas spalio 31 dieną. Ar pritartumėte šiems siūlymams? Ačiū.

Mokesčių administravimo įstatymo 5 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-1909 (pateikimas)

Pradedame svarstyti 12 darbotvarkės klausimą – Mokesčių administravimo įstatymo 5 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-1909. Pranešėjas – aplinkos apsaugos ministras, ponas A.Kundrotas.

A.KUNDROTAS. Laba diena. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, yra teikiamas papildymas Mokesčių administravimo įstatymo 5 straipsnio dar vienu punktu, kad atskaitymai nuo pajamų pagal Lietuvos Respublikos miškų įstatymą būtų administruojami Mokesčių inspekcijos kaip ir dauguma kitų mokesčių. Toks pakeitimas reikalingas, nes pagal dabartinę tvarką šio mokesčio administravimas yra priskirtas Aplinkos ministerijai ir Generalinei miškų urėdijai, tačiau būtų kur kas racionaliau, skaidriau ir efektyviau, jeigu tas mokestis būtų administruojamas kaip ir kiti mokesčiai. Pats mokestis numatytas Miškų įstatyme, tai yra miškų urėdijų privalomieji atskaitymai į valstybės biudžetą nuo pajamų už parduotą žaliavinę medieną ir nenukirstą mišką. Prašau gerbiamąjį Seimą svarstyti ir pritarti tokiam pakeitimui.

PIRMININKAS. Dėkui. Nėra norinčių klausti. Reikia apsispręsti, ar pritarti po pateikimo. Dėl balsavimo motyvų. Nėra norinčių kalbėti. Ar galėtume bendru sutarimu pritarti po pateikimo? Nėra prieštaraujančių, pritariame. Siūlomas pagrindiniu Biudžeto ir finansų komitetas. Papildomas – Aplinkos apsaugos komitetas. Svarstymo data – spalio 31 diena. Pritariate. Ačiū.

Baigiame svarstyti šį klausimą. Dabar reikėtų apsispręsti, dar turime laiko, ką galėtume svarstyti iš popietinės darbotvarkės?

(Balsas salėje) Prašau? Negalime. Aš tik klausiu. (Balsas salėje) Dar iki Vyriausybės valandos galime daryti pertrauką. Skelbiu pertrauką iki 13 valandos.

Pertrauka

Vyriausybės valanda

PIRMININKAS (A.PAULAUSKAS). Pradedame Vyriausybės valandą. Pirmasis klausia A.Poplavski. Prašom.

A.POPLAVSKI. Ačiū, Pirmininke. Aš turiu klausimą švietimo ir mokslo ministrui. Manęs prašė užduoti šį klausimą viena mano rinkėja neakivaizdininkė, kuri įstojo į valstybės finansuojamą vietą. Konkurso eilė buvo paskelbta šių metų liepos 10 dieną, o ji priimta liepos 18 dieną. Apsidžiaugė, kad nereikės mokėti už studijas, deja, buvo išleistas jūsų, ministre, įsakymas Nr.1344. Šis įsakymas išėjo vėliau, negu buvo sudarytos šios eilės, negu ji buvo priimta į šias studijas. Pagal šį įsakymą, nepaisant to, kad ji įstojo į šias studijas, jai už mokslą reikės mokėti 7 MGL, tai yra 875 litus. Šis įsakymas niekur nebuvo skelbtas, “Valstybės žiniose” pasirodė spalio 2 dieną, o įsigaliojo nuo spalio 3 dienos, kai prasidėjo mokslo metai.

Ji klausia, ar iš tikrųjų yra pagrįstas šis įsakymas teisine prasme, kai prasidėjo sesija? Jos klausimas – ar gali būti taikomi teisės aktai atgal? Ar gali būti taikomas šis teisės aktas, jeigu mokslo metai jau prasidėjo rugsėjo mėnesį? Ar jūs galite, ministre, atsakyti?

PIRMININKAS. Jūs viršijote vieną minutę. Labai prašyčiau laikytis reglamento.

A.MONKEVIČIUS. Ačiū, Seimo nary, už klausimą. Į mane kreipėsi jūsų minėta magistrantūros studijų studentė ir mes jai paaiškinome. Formaliai ji yra teisi, nes universitetas, nesulaukęs, kol po Vyriausybės nutarimo ministro įsakymu bus nustatytas priimamų studentų vietų skaičius, savo nuožiūra paskelbė priėmimą į magistrantūros valstybines vietas, nors Vyriausybės posėdyje liepos viduryje (nepamenu, kuri buvo diena) nebuvo numatyta tiek vietų į neakivaizdines ir antrosios pakopos studijas. Todėl universitetas savo rizika numatė valstybės finansuojamų vietų skaičių. Tą darė nesuderinęs su Vyriausybe, su ministerija, todėl jis turėtų dabar ir atsakyti.

Toks atsakymas yra pateiktas, o kad “Valstybės žiniose” liepos 25 d. nebuvo paskelbtas ministro įsakymas, tai daugelis įsakymų nėra skelbiami “Valstybės žiniose”. Mes buvome pateikę “Valstybės žinioms” šį įsakymą, bet jie pasakė, kad tokių pluoštų negali spausdinti. Jūs pažiūrėkite, kiek ten yra medžiagos. Mes negalime taip apkrauti. Nėra labai reglamentuota, kuriuos įsakymus reikėtų skelbti, kuriuos ne. O universitetas iš karto buvo supažindintas su šiuo įsakymu ir viską žinojo. Todėl šioje situacijoje pats universitetas turi susitvarkyti.

PIRMININKAS. A.Kubilius.

A.KUBILIUS. Aš norėčiau paklausti susisiekimo ministro pono Z.Balčyčio.

Praėjo jau keli mėnesiai, jeigu ne daugiau kaip pusė metų, nuo pokalbio, kai mes buvome pakvietę jus į opozicinių frakcijų pokalbį dėl susiklosčiusios situacijos, kai Lietuvos vežėjai patiria diskriminacines priemones mūsų kaimyninėse Rytų valstybėse, pirmiausia Baltarusijoje, kur jiems yra įvesta privalomoji palyda ir daugelis kitų diskriminacinių dalykų. Kiek suprantame iš pranešimų spaudoje, per šį laiką, per gerą pusmetį, niekas į gerą pusę nepasikeitė. Atrodo, kad Susisiekimo ministerija nelabai stengiasi kaip nors padėti mūsų labai svarbiai ūkio šakai – transporto sektoriui – šias problemas išspręsti.

Gerbiamasis ministre, gal jūs galėtumėte informuoti, kokia šiandien yra situacija, ką daro ministerija ir kada galime tikėtis kokių nors geresnių poslinkių?

Z.BALČYTIS. Labai ačiū už klausimą. Prieš gerą pusmetį mes kalbėjome ir, man atrodo, daugiau negu dvi su puse valandos aiškinomės kiekvienos institucijos kompetencijos ribas. Konvencijos pagrindinėse nuostatose yra aiškiai parašyta, kad už TIR procedūrų įgyvendinimą ir vykdymą yra atsakinga muitinės konvencija. Mes išsiaiškinome, kad problema yra ne tik valstybinis sektorius, bet daug problemų yra privačiame sektoriuje, tai yra tarp vežėjų. Per šį pusmetį įvyko nemažai konsultacijų, derybų ir susitikimų tiek su vienais, tiek su kitais.

Norėčiau teigti, kad mes gana aktyviai dirbame su asociacija “Linava”. Užvakar įvyko jų prezidiumo posėdis, kuriame dalyvavo Muitinės departamento vadovai ir mūsų Susisiekimo ministerijos viceministras. Vakar mes susitikome su ponu Kondrusevičiumi, aš išsiunčiau raštą į TIR vykdomąjį komitetą, kuriame prašiau, kad pats vykdomasis komitetas į spalio mėnesio darbotvarkę įtrauktų klausimą siekiant išaiškinti bendrą Rusijos ir Baltarusijos erdvę, kaip mes ateityje ją turėtume suprasti.

Taip pat yra paprašyta, kad pati (…), kaip organizacija, atsakinga už procedūrų vykdymą, paaiškintų, kaip ji šiandien supranta mūsų Lietuvos vežėjų, sakysime, nusikalstamą veiką, nes tai buvo pasakyta per susitikimą su Baltarusijos atstovais. Mes turime kelis raštus, pasirašytus prieš tris ar keturis mėnesius, kuriuose jie teigia, kad pati asociacija nėra tokia, kaip dabar kartais išsprūsta vieni ar kiti išsireiškimai. Manau, tas procesas apima ne tik mūsų Lietuvos vežėjus, panašių problemų turi ir Baltarusijos, ir Rusijos vežėjai. Tik derybų ir abipusio išsiaiškinimo keliu, manau, galima pasiekti tam tikrų rezultatų. Šis procesas vyksta. Taip pat labai aktyviai dalyvauja mūsų Muitinės departamentas, ir TIR vykdomasis komitetas… pasitarimas turi įvykti spalio 22 dieną, jis tuos klausimus turėtų taip pat nagrinėti ir mums pateikti tam tikrus išaiškinimus. Ačiū.

PIRMININKAS. J.Karosas.

J.KAROSAS. Aš, matyt, klausčiau finansų ministrę. Tokia situacija: praėjusią savaitę į mane Lazdijuose kreipėsi tokia Margelienė. Prieš dvejus metus mirė jos tėvas, prieš metus – vyras, prieš trejus mėnesius mirė sūnus. Visi mirė nuo vėžio. Dabar guli sena motina, vartoma lovoje. Priklauso kompensacija už 5 ha žemės. Klausimas toks. Ar tokiais ekstremaliais atvejais mes negalime sukurti mechanizmo ir iš tų varganų pinigų, kurie skiriami kompensuoti už žemę, padėti žmonėms? Aš neįsivaizduoju, kaip galima kalbėti šioje situacijoje su žmogumi. Apribokime iki minimumo, bet suraskime būdą padėti žmonėms.

D.GRYBAUSKAITĖ. Dėl pačios žemės kompensacijos tvarkos. Tai rengė Žemės ūkio ministerija.

J.KAROSAS. Mes teikėme pasiūlymus, bet niekas nesiklausė.

D.GRYBAUSKAITĖ. Kiek žinau, ten iki galo nelabai buvo sutvarkyta, Finansų ministerija tiktai skiria lėšas, bet pačią tvarką vis dėlto prižiūri Žemės ūkio ministerija kartu su Seimu. Mes, aišku, daugiau pinigų duoti negalime, bet dėl pačios tvarkos, kaip jie panaudojami, aš manau, žemės ūkio ministras galėtų atsakyti.

J.KRAUJELIS. Ačiū už klausimą. Gal aš šiek tiek žinomos istorijos pasakysiu, nes pagal galiojančią ir įstatymuose nustatytą tvarką turime mokėti kompensaciją už žemę proporcingai visiems piliečiams, įrašytiems į sąrašus, nuo sprendimo atkurti nuosavybės teises priėmimo dienos atsižvelgiant į tai, kokią sumą kiekvienam piliečiui reikia išmokėti. Šiais metais Seime buvo patvirtinta tam skirti 5 mln., po to, peržiūrėjus biudžetą, dar 2 mln. Iš viso 7 mln. Jeigu būtų laikomasi šiandien galiojančių įstatymų, tokiu atveju tiktai nuo 1 iki 60 litų. Aišku, kad toks mokėjimas piktintų žmones, tačiau yra tai, ką galėjo Vyriausybė priimti. Mes laukėme, kad Seimas. Gerbiamasis Karosai, jūsų su komiteto pirmininku G.Kniukšta gegužės mėnesį buvo parengta tokia pataisa, tačiau, deja, keliaujant tam įstatymui, grįžo Prezidento veto. Čia mums nepavyko to padaryti. Dabar, kiek aš žinau, yra lyg ir trys užregistruotos tokios pataisos, bet mes daugiau laukti nebegalėjome. Vakar Vyriausybė priėmė sprendimą vis dėlto šiek tiek pakoreguoti ir skirti šiuos 7 mln. tik I grupės invalidams, tremtiniams, politiniams kaliniams, Vyčio kryžiaus ordinu iki 1940 metų apdovanotiems asmenims, jų sutuoktiniams ir t.t. Aišku, tada vienam asmeniui susidarytų apie 400 litų. Tačiau tokiu išimtiniu atveju, kurį jūs minėjote, iš tikrųjų ir čia jau antri metai eina… Dabartiniu metu, man atrodo, reikėtų pataisyti, priimti nedidelę pataisėlę, ir tada mes turėtume pagrindą Vyriausybėje koreguoti tvarką. Dėl to, dėl ko galėjome, mes, Vyriausybė, vakar apsisprendėme, daugiau laukti negalime. O jeigu priimsite tai, ką esate įregistravę, mes tą tvarką koreguosime.

PIRMININKAS. V.Stankevič.

V.STANKEVIČ. Ačiū, Pirmininke. Aš norėčiau paklausti aplinkos apsaugos ministro. Pone ministre, kaip yra žinoma, prieš metus įvyko avarija Būtingės terminale ir žvejybos verslui, be abejonės, iškilo daug problemų. Norėčiau paklausti. Iki šiol žvejams neišmokėtos kompensacijos, nėra tam tikro mechanizmo, nėra metodikos, pagal kurią Vyriausybė galėtų išmokėti minėtą kompensaciją. Kada realiai galima tikėtis, kad žvejai turės tą metodiką, Vyriausybė turės mechanizmą ir kompensacija bus išmokėta? Ačiū.

A.Kundrotas. Ačiū už klausimą. Čia reikėtų kalbėti apie du dalykus. Pirmiausia apie metodiką, pagal kurią apskaičiuojama aplinkai padaryta žala ir tai, ką įmonė sumokėjo, kai toks ieškinys jai buvo pateiktas. Tų gautų pinigų panaudojimą reglamentuoja Aplinkos apsaugos rėmimo programos įstatymas. Jame yra nustatyta, kokiems dalykams, kokiems projektams gali būti daromos išlaidos iš šio fondo.

Yra kitas dalykas – tai tiesioginiai nuostoliai, kuriuos patyrė žvejai dėl taršos pasitraukus žuvims, arba kai jie kurį laiką negalėjo žvejoti. Tokiu atveju yra taikoma nuostolių, patirtų dėl žvejybos galimybių nutraukimo, atlyginimo tvarka. Tokią tvarką praėjusių metų gruodį Vyriausybė patvirtino. Pagal įstatymus šioje srityje tvarką siūlo ir koordinuoja Žemės ūkio ministerija. Greičiausiai žvejai yra pateikę ieškinius remdamiesi šia metodika.

Jeigu kalbėtume apie tą pirmąją dalį, tai yra lėšas, kurios pateko į Aplinkos apsaugos rėmimo programą, įstatymas nenumato kompensacijų išmokėjimo. Tokių išmokėjimų, šių lėšų tikrai nebus. Dėl antrosios metodikos aš negaliu dabar konkrečiai pasakyti, kuri stadija yra tos bylos tarp įmonės ir žvejų, bet tiesioginiai nuostoliai, kuriuos jūs minėjote, turėtų būti apskaičiuoti pagal šią tvarką. Dėkui.

PIRMININKAS. Ačiū. A.Vazbys.

A.VAZBYS. Ačiū, Pirmininke. Norėčiau klausti vidaus reikalų ministro. Gerbiamasis ministre, visų pirma sveikinu jus su Etikos ir procedūrų komisijos sprendimu, kuriuo nėra prieštaraujama jūsų, kaip agitatoriaus, savo partijos bičiulio, rėmėjo, dalyvavimui Prezidento rinkimų kampanijoje. Manau, tai yra logiška. Tačiau kiek keistai atrodo viso būrio valstybės karjeros tarnautojų, pradedant Vyriausybės kancleriu, tęsiant jūsų ministerijos kai kuriais sekretoriais, kitų ministerijų sekretoriais, Vyriausybės institucijų vadovais, dalyvavimas tokioje akcijoje. Aš norėčiau jūsų klausti kaip valdymo reikalų eksperto. Ar jūs nemanote, kad toks atviras angažavimasis vienai politinei jėgai kenkia tiek tų pareigūnų reputacijai savo institucijose, tiek jų karjerai ir galbūt pačiai valstybės tarnybai? Ar jūs manote, kad į valdžią vis dėlto atėjote šimtmečiams?

J.BERNATONIS. Dėkui už klausimą. Visų pirma noriu pasakyti, kad po liberalų kreipimosi, kaip jūs žinote, buvo ir Seimo Etikos ir procedūrų komisijos, ir Tarnybinės etikos komisijos išvados, jog mano dalyvavimas rinkimų štabe neprieštarauja privačių ir viešųjų interesų derinimui. Nepaisant to, šį pirmadienį aš atsistatydinau iš rinkimų štabo ir į jį vietoje manęs buvo išrinktas kitas Seimo narys, kuris nėra ministras.

Dabar dėl valstybės tarnautojų dalyvavimo politinėje veikloje. Tai reglamentuoja Valstybės tarnybos įstatymas. Kaip žinote, kiekvienas pilietis turi tam tikras ir politines teises, todėl jeigu Valstybės tarnybos įstatyme būtų įteisintas draudimas dalyvauti politinėje veikloje, paprasčiausiai toks draudimas prieštarautų Konstitucijai. Mes negalime reglamentuoti, ką po darbo veikia valstybės tarnautojas, jeigu jis veikdamas nepažeidžia kitų žmonių teisių ir naudojasi savo konstitucinėmis teisėmis. Čia mano, kaip jūs sakote, kaip eksperto, nors aš esu ne ekspertas, o politikas, atsakymas.

O dėl to, kuriam laikui atėjome į valdžią, parodys laikas.

PIRMININKAS. A.Baura.

A.BAURA. Norėčiau klausti žemės ūkio ministro. Pone ministre, kitų metų biudžeto projekte, kuriam Vyriausybė yra pritarusi, iš Žemės ūkio ministerijai ir jos valdymo srities institucijoms skirtų lėšų net 21 mln. litų numatyta skirti visuotiniam žemės ūkio surašymui. Turint galvoje tai, jog šių metų specialiojoje Kaimo rėmimo programoje tiesioginėms išmokoms už grūdinių augalų pasėlius numatyta daugiau kaip 26 mln. litų visos šalies mastu, mano paminėta 21 mln. litų suma, sutikite, yra tikrai įspūdinga. Tuo labiau kad surašymas gali būti palengvintas pasinaudojant žemės ir kito nekilnojamojo turto registro ir kadastro, ūkininkų ūkių registro, gyvulių ženklinimo bei pasėlių deklaravimo duomenimis. Ar jūs, ministre, nesutiktumėte su nuomone, jog bent pusę sumos iš 21 mln. litų būtų galima atiduoti į specialiąją Kaimo rėmimo programą, kuria tikrai pasinaudotų žemdirbiai? Ačiū.

J.KRAUJELIS. Ačiū už klausimą. Suprantama, kad žemės ūkio ministras visada sutiktų su tuo, kad daugiau būtų pinigų, tačiau yra kitas klausimas. Mes su žemės ūkio surašymu, kurio tvarką organizuoja Statistikos departamentas, pavėlavome. Tai turėjome padaryti šiais metais, gal ir dar truputį anksčiau, nes šie duomenys iš tikrųjų yra reikalingi ir derybose su Europos Sąjunga. Dabartiniu metu daugelis mūsų duomenų nepripažįstami, iš įvairių apklausų. Dėl žemės ūkio surašymo yra “Eurostat” bendrosios pozicijos ir t.t. Čia mes negalime labai kištis į tą dalyką. Aišku, statistika derina tuos momentus. O dėl sumos. Iš tikrųjų yra įspūdinga suma. Buvo prašyta, kiek aš pamenu, kur kas daugiau, bet čia Finansų ministerija turbūt filtravo ir šiek tiek pamažino šiuos apetitus. Tačiau surašymas būtinas. Panaudodami kitas sritis, vis viena mes turime, jeigu atliekame surašymą, jį atlikti pagal bendruosius “Eurostato” ir kitų standartus. Priešingu atveju iš tikrųjų mūsų tie duomenys bus nepripažįstami, be reikalo sugaišime laiką, išleisime lėšas ir turėsime tam tikrų problemų ateityje. O šiaip dėl biudžeto mes pasikeitėme nuomonėmis. Šiuo metu premjeras yra įpareigojęs ir Žemės ūkio ministeriją, ir Finansų ministeriją pateikti tam tikras pažymas, mes jau tam tikrus variantus turime parengę. Turbūt artimiausiomis dienomis susitiksime dar kartą peržiūrėti.

PIRMININKAS. Besipiktinantiesiems paaiškinu, kad klausimus rikiuoju iš eilės visų frakcijų atstovams, pradedu nuo opozicijų, o po to – pagal frakcijų dydį. Klausia J.Čiulevičius.

J.ČIULEVIČIUS. Dėkoju, Pirmininke. Gerbiamoji finansų ministre, Tarptautinis valiutos fondas neigiamai vertina Vyriausybės veiksmus kuriant pajamų ir išlaidų politiką, nemažėjantį fiskalinį deficitą, savivaldybių biudžetus, neįvedamą nekilnojamo turto mokestį ir kita. Sakykite, kaip vyko derybos Vašingtone dėl šių vertinimų ir ar, pasibaigus sutarčiai su Tarptautiniu valiutos fondu, nauja sutartis nebus sudaroma? Ačiū.

D.GRYBAUSKAITĖ. Labai ačiū už klausimą. Pirmiausia jūsų klausimo konstatuojamoji dalis yra neteisinga. Valiutos fondas niekur oficialiai nereiškia nuomonės apie biudžetą, nes ne jo prerogatyva tai daryti. Jūs cituojate “Lietuvos ryto” korespondento interpretaciją techninio laiško, kuris nutekėjo į spaudą. Tai yra techninis laiškas, kuriame pažymimos mūsų memorandumo eigos problemos. Trejus metus iš eilės oficialiai mūsų tinklalapyje yra spausdinamas memorandumas, kuriame Valiutos fondas pažymi ir atkreipia dėmesį į šias tris sritis. Anksčiau tai buvo “Sodra”, sveikatos draudimas ir savivaldybių biudžetai. Liko dvi. Taigi šis techninis laiškas ir buvo neigiamai pateiktas spaudoje. Oficialūs Valiutos fondo pareiškimai galimi tiktai lapkričio gale, kai atvyks oficiali Valiutos fondo misija.

Dabar apie mano pokalbius Vašingtone. Taip, vizito metu aš susitikau su technine grupe, buvo kalbama dėl šių metų memorandumo vykdymo ir pagrindiniai pokalbiai vyko dėl tam tikrų kitų metų biudžeto formavimo gairių. Taip pat susitikau su Antrojo direktorato generaliniu direktoriumi, kuris jau yra politinis atstovas, mes taip pat apie tai kalbėjome. Bet aš norėčiau pakartoti, kad visada ir mes, ir Valiutos fondas konstatuojame, kad Lietuva yra geriausias bendradarbiavimo su Valiutos fondu šiame regione pavyzdys, nes visus trejus metus mes puikiai bendradarbiavome ir visada girdėjome jų argumentus, o jie girdėjo mūsų argumentus. Taigi man pavyko taip pat pateikti mūsų argumentus dėl 2003 metų biudžeto formavimo principų ir dėl to, kad mums vis dėlto kol kas tikslingiau yra išlaikyti deficito lygį, jo nemažinti, nes esame įpareigoti daryti vienkartines išlaidas dėl integracijos į Europos Sąjungą. Taigi mus visada girdėjo ir girdi dabar.

Dėl ateities. Šiandien “Verslo žinių” straipsnelyje ponas M.Hortonas pakomentavo (tai yra oficialus Valiutos fondo atstovas Lietuvoje, o ne žurnalistas), kad, jo manymu, praėjo laikas turėti tokį patį susitarimą po trejų metų mūsų programos ir kad Lietuvai ir Valiutos fondui jau reikia naujos kokybės santykių, t.y. konsultacinių santykių, bet tokios programos, kokia buvo prieškriziniu laikotarpiu, ekonomikos stabilizavimo programos, nėra tikslinga pasirašyti. Tai yra oficiali Valiutos fondo atstovo nuomonė.

PIRMININKAS. R.Šukys.

R.ŠUKYS. Mano klausimas gerbiamajam aplinkos ministrui. Klausimo esmė. Seime priimtas Atliekų tvarkymo įstatymas, nauja redakcija. Ten kai kuriose nuostatose iškilo abejonė dėl atitikimo Konstitucijos 46 straipsnį ir dėl tam tikrų principų. Aš galiu pasakyti, kad į mane kreipėsi kai kurios atliekų tvarkymo įmonės, kurioms anksčiau nebuvo tokio reikalavimo turėti sutartis su savivaldybėmis, o dabar pagal naująjį įstatymą yra pavestas atliekų tvarkymas tiktai savivaldybėms ir įmonės negali užsiimti atliekų tvarkymu, jeigu neturi sudariusios sutarties. Tos privačios įmonės kreipėsi į savivaldybes ir iš kai kurių jų gavo, sakykime, daugmaž normalius atsakymus, kad bus konkursai ir tokiu būdu bus parinktos įmonės ir sudaromi… Tačiau kai kurios savivaldybės nurodė Atliekų tvarkymo įstatymo nuostatą, kad savivaldybė gali įsteigti savo įmonę arba pavesti jau veikiančiai komunalinio ūkio uždarajai akcinei bendrovei tvarkyti atliekas arba kad net kelios savivaldybės gali steigti regionines atliekų tvarkymo įmones, kad jos, vadovaudamosi ta įstatymo nuostata, nebesiruošia jokių konkursų skelbti, o grynai sudaryti šiltnamio sąlygas (tas turės įtakos, be abejonės, vartotojams dėl atliekų tvarkymo kainų) tiesiogiai naudotis tiktai tų privalomų užduočių nustatymo tvarka. Tokiu būdu privačios įmonės bus visiškai išstumtos iš tos veiklos, kurią jos iki šiol vykdė ir į kurią yra investavusios, nors yra pasirengusios konkursams ir toliau norėtų užsiimti ta veikla, tačiau savivaldybės, panašu, turi savo planų. Kaip jūs į tą situaciją žiūrite? Ar čia yra įstatymo problema, ar rengiamasi kokiais nors kitais įstatymų projektais, o galbūt šio įstatymo pataisomis vis dėlto reglamentuoti (tas būtų normalu), kad tik tais atvejais, kai konkursas neįvyksta, tarkime, tiktai tada galima būtų tai pavesti kaip privalomą užduotį ir sudaryti monopolistines sąlygas kai kurioms įmonėms? Ačiū.

PIRMININKAS. Jūs viršijote vieną minutę.

A.KUNDROTAS. Ačiū už klausimą. Įstatymo rengimo metu tikrai nebuvo ieškoma kokių nors specialių sąlygų ir būdų jas suteikti vienai ar kitai įmonei arba per didelių teisių savivaldybei, kad ji ignoruotų bendrus įmonių pasirinkimo arba paslaugos pirkimo principus apskritai. Tikrai mes neperskaitėme taip, kaip jūs dabar sakote, kad kai kurios savivaldybės perskaitė šį įstatymą. Ten kaip tik buvo atsižvelgta ir pasakyta daugiau apie tokią laisvę savivaldybėms, kad kai kurios, kurios dar turi savo komunalinio ūkio įmones, galėtų ir toliau, jeigu to pageidauja. Kitas būdas taip pat numatytas, t.y. konkurso būdu pasirinkti įmonę, kuri šias paslaugas teiktų. Aišku, situacija šiek tiek keičiasi dėl regioninių įmonių, nes yra vienas sąvartynas visai apskričiai ir savivaldybės įvairiai sprendžia, kaip jos pasirinks tą įmonę, kuri aptarnaus, ar tai bus viena įmonė visam regionui, ar tai bus atskiros įmonės kiekvienai iš savivaldybių. Tačiau bet kuriuo atveju pasirinkimo principai turi išlikti tie patys, t.y. įmonės turi būti atrinktos konkurso būdu. Konkrečiai dar nesu gavęs raštu kokio nors skundo, dar niekas nėra išreiškęs nepasitenkinimo, bet mes būtinai pasižiūrėsime, kad tokių dalykų nebūtų.

PIRMININKAS. R.Juknevičienė.

R.JUKNEVIČIENĖ. Aš noriu paklausti sveikatos apsaugos ministro. Vakar “Spaudos klube” jūs šokiravote pediatrus, šeimos gydytojus pranešdamas maždaug tokią mintį, sakydamas apie tai, kad labai daug nuveikė ministerija (cituoju): “Vaikai anksčiau buvo kompensuojami 100% iki trejų metų, šiuo metu vaikai kompensuojami iki septynerių metų. Žinote, kiek tai kainavo? Tai kainavo 22 mln. litų. Ir šitą mes suradome ir davėme vaikams.” (Citatos pabaiga.) Žiūrovai, žinoma, susigraudino, šiandien puola daktarus – ministras sakė, kad privalote rašyti nemokamus vaistus iki septynerių metų. Aš pasitikslinau ministerijoje, niekas nėra girdėjęs, kad šiandien tai galiotų. Gal galėtumėte paaiškinti, pagal kokį dokumentą tie dalykai yra ir kaip čia yra iš tikrųjų?

K.R.DOBROVOLSKIS. Galiu patikslinti. Tikrai naujame Sveikatos draudimo įstatymo projekte, kuris jums pateiktas, yra parašyta “vaikai iki septynerių metų”. Taip pat ne tik iki septynerių metų, nes jūs dar praleidote dalį, kad nuo 16 iki 18 metų visi vaikai pagal visas Europos konvencijas tai privalo… Taip yra visuose mūsų dokumentuose, niekur kitur ir nežymima, yra taip, kaip ir parašyta.

PIRMININKAS. Prašau patikslinkite klausimą. Palaukite, įjungsiu mikrofoną. Paspauskite mygtuką. Prašom.

R.JUKNEVIČIENĖ. Aš norėjau, kad jūs kaip tik patikslintumėte, nes jūs pasakėte “Šiuo metu vaikai kompensuojami iki septynerių metų 100%”. Tai ar jūs galite pasakyti žmonėms dabar, kad jie eitų pas pediatrus ir prašytų kompensuojamųjų vaistų jau iki septynerių metų, o ne iki trejų jau dabar, šiandien?

PIRMININKAS. Bet ten, kur citavote apie vaistus, nieko nėra – “vaikai kompensuojami”.

R.JUKNEVIČIENĖ. Na, tai čia problema – šnekamoji kalba. Nereikia šaipytis.

Žmonės labai rimtai priima tokius dalykus.

K.R.DOBROVOLSKIS. Atsiprašau, aš irgi labai rimtai priėmiau ir pono A.Kubiliaus visus teiginius. O iš esmės tikrai yra parašyta, kad visiems vaikams iki 7 metų yra kompensacija ir nuo 16–18 irgi įtraukta.

PIRMININKAS. Toliau klausia J.Korenka.

J.KORENKA. Dėkoju, gerbiamasis Pirmininke. Mano klausimas būtų sveikatos ministrui ir daktarui gerbiamam K.R.Dobrovolskiui. Mano temos objektas vis dėlto yra mama ir į šį pasaulį ateinantis vaikas. Štai Panevėžio apskrities laikraštyje “Panevėžio rytas” praėjusią savaitę buvo komentuojamos būtent jūsų mintys, kad, na, tiesiog būtina uždaryti akušerinius skyrius rajonų centruose, kur yra mažas gimstamumas, nes tiesiog yra ne visas darbo krūvis medikams. Aš kaip pavyzdį imu tą patį Kupiškio akušerijos skyrių, kuriame per praėjusius metus gimė 78 vaikai. Bet vien prieš Naujųjų metų naktį ten gimė 5 vaikai. Klausimas būtų toks: ar jau iš tikrųjų mes pradėjom skirti rajonų moteris ir Vilniaus, Kauno? Kuo jos yra blogesnės? Ar jūs nemanote, kad šitokia nuostata yra ydinga, ji leis išvykti medikams iš tų rajonų, o moterys vis dažniau pradės gimdyti automobiliuose? Ačiū.

K.R.DOBROVOLSKIS. Labai ačiū už klausimą. Noriu pasakyti taip. Kupiškio rajone yra tokia nuostata, kad vidutiniškai vienoje gimdykloje gimdyti turėtų tris šimtus vaikų. Priešingu atveju, vienas dalykas, krenta specialistų kvalifikacija, antras dalykas, kenčia ligoniai. Tame pačiame Kupiškyje, na, jūs pateikėt, kad pernai gimė 78, pagal mane 88, dešimčia vaikų daugiau praėjusiais metais, kaip jūs pateikėt, tačiau iš jų buvo dvi gimdos (…), t.y. gimdos plyšimai. Aš buvau Kupiškyje, kai pacientė gulėjo, laukė gimdymo, dvi savaitės jau buvo pernešiota. Dvi savaites jau turėjo būti išvežta į Panevėžį arba į Kauną, arba į Vilnių. Laukė gimdymo, kur irgi gresia komplikacijos. Galiu pasakyti, kad tose ligoninėse, kur yra mažas gimdymų skaičius, komplikacijų yra daug daugiau. Na, o kad lygintume ar kaimo moteris, ar Vilniaus, sunku pasakyti. Iš Naujosios Vilnios atvežti į Santariškes yra 26 kilometrai. Tas pats atstumas ir tarp kitų ligoninių. Taigi čia nėra Vilniaus ir Kauno. O tam, kad galėtume atvežti moteris, praeitais metais buvo nupirkta 70 automobilių, šiais metais – 63 papildomi automobiliai, kitais metais bus vykdoma “Greitosios pagalbos” programa ir dabar planuojama daugiau kaip 6 mln. Lt “Greitosios pagalbos” mašinoms pirkti, kad galima būtų atvežti gimdyves. O gimdymo procesas dažniausiai nėra minučių reikalas. Tai jau ilgesnis procesas.

PIRMININKAS. E.Šablinskas.

E.ŠABLINSKAS. Mano klausimas skiriamas gerbiamajam susisiekimo ministrui. Aš tiesiog norėčiau išgirsti jūsų požiūrį į Vilniaus miesto mero siūlomą naują projektą, t.y. dar vieną transporto rūšį – tramvajų. Kai visi šnekam, kad ne tik miestai, kad visur spūstys, trūksta apvažiavimo kelių, o kaštais tai net viršija ir atominę, ir kita… ir staiga dar į Vilniaus senamiestį ir kitur ateitų tramvajai. Jūsų požiūris.

Z.BALČYTIS. Labai ačiū už klausimą. Aš manau, kad kiekvienas iš mūsų galim turėti vienokį ar kitokį požiūrį. Nėra nieko bloga, kai mėginama išsiaiškinti įvairius variantus, kurie galėtų sumažinti mūsų dabartines transporto spūstis, esamas Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, tuose dideliuose miestuose. Kiekvieną iš variantų mes turime išnagrinėti. Tačiau, aišku, vieno ar kito varianto įgyvendinimas, jo laikas priklauso nuo turimų galimybių. Yra atsitikęs ne vienas toks atvejis, kai, sakysim, tam tikri projektai buvo sukurti, tačiau, nesant finansinių ir kitų galimybių, buvo atidėti. Bet po kažkurio laiko buvo sugrįžta prie šitų projektų, jie buvo pakoreguoti ir gana sėkmingai įgyvendinti. Aš turiu omenyje ir VIA Baltica. Kažkada, dar tarybiniais laikais, buvo galvojama, kad būtų labai gerai statyti apvažiuojamuosius viadukus, kur yra magistraliniai keliai ir t.t. Tačiau mes tą galėjom įgyvendinti tik visiškai neseniai. Todėl tramvajus konkrečiai, ar turi ateitį į Senamiestį, kur, kiek žinau, mokosi mūsų vaikai, ar jis turi apsukti Senamiestį, tai čia jau yra tik specialistų klausimas ir ne mūsų politikų daugiau reikalas. Čia jau tik specialistų, architektų ir, ko gero, mūsų kelininkų bei savivaldybės tarybos kompetencijos sritis. Labai ačiū.

PIRMININKAS. D.Velička.

D.VELIČKA. Ačiū, Pirmininke. Mano klausimas žemės ūkio ministrui. Gerbiamasis ministre, žinau, kad jūsų žinybą dabar užplūdo tiesiog visa lavina dokumentų alkoholio gamybos, techninio reglamentavimo, įvežimo, importo, saugos dokumentų, tai iš tikrųjų didžiulis darbas. Tie žmonės, kuriems buvo pavesta tą atlikti, tą darbą atliko. Todėl mano padėka jiems, nes šitie dokumentai galų gale reglamentuoja alkoholinių gėrimų gamybą ir priartina prie europinių standartų. Bet mano klausimas štai koks. Dar sunkiau bus šituos dokumentus pritaikyti, ypač privatizavus įmones. Kiek žinau, dabar pasiųstas tik vienas žmogus, kuriam bus pavesta kontroliuoti šitų dokumentų vykdymą. Vienas žmogus. O privatizuotos įmonės gamins 10, 20, gal 30 kartų daugiau alkoholinių gėrimų. Sakykite, ar neįmanoma paspartinti šitų specialistų rengimo? Ar vėl visą viltį dėsime tiktai į VTAKT’ą, į tą alkoholio kontrolės tarnybą, kuri daugiau nieko nedaro, tik kiekvieną rytą skaito laikraščius, žiūri televiziją ir surašinėja aktus.

J.KRAUJELIS. Ačiū už labai aktualų klausimą. Iš tikrųjų alkoholio įmonių privatizavimas artėja, o kontrolės problema Žemės ūkio ministerijai. Aišku, privatizavimo procedūras atliks fondas, yra mechanizmai, jau paskelbti patarėjo konkursai ir kita. Bet svarbiausia, kadangi ne tik keturios bus, atsiras ir daugiau tų įmonių, svarbiausia, jeigu mes išleidžiam valstybės gamybos monopolį, turim dešimteriopai sustiprinti kontrolę. Tai yra neišvengiama. Iš tikrųjų dabartiniu metu tiek, kiek dirba Žemės ūkio ministerija, tai iš tikrųjų, jeigu paėmus, tai turbūt nė vieno viso etato dar neturime. Nors iš kitų departamentų… Esame susitarę su vokiečiais, su austrais. Iš tikrųjų mes jiems dėkingi, kad pagal tam tikras programas žmonės dalyvauja kursuose, kelia kvalifikaciją. Tačiau šitokiom pajėgom iš tikrųjų mes neužtikrinsim. Todėl šiuo metu esame apsitarę ir su Finansų ministerija, keletą etatų vis tiek sutarėm padidinti, kartu stiprinsim ir šitą grandį. Tai yra neišvengiama. Per kitų metų pirmąjį pusmetį turime sustiprinti savo tą tarnybą.

PIRMININKAS. J.Razma.

J.RAZMA. Norėčiau kreiptis į finansų ministrę, kaip muitinės direktoriaus V.Valicko viršininkę. Reikalas tas, kad ponas V.Valickas, regis, yra išleidęs keistą įsakymą dėl TIR sistemos, dėl galimybės mūsų vežėjams dalyvauti joje, kur apriboja galimybę joje dalyvauti mažiau kaip 5 automobilius turintiems vežėjams, nors pati tarptautinė sistema to nereikalauja. Tokiu būdu jis savotiškai proteguoja stambiuosius vežėjus. Ar jūs nemanote, kad čia iš esmės pažeidžiamos smulkiųjų vežėjų teisės? Ar nemanote, kad reikėtų kaip nors įsikišti į šitą reikalą ir reaguoti į “Linavos” kreipimąsi, kuriame pabrėžiama, kad šiuo metu pas juos net keturi penktadaliai yra būtent tų smulkiųjų vežėjų.

D.GRYBAUSKAITĖ. Taip, labai ačiū. Jau prieš dvi savaites buvo panašus klausimas. Taip, aš kalbėjausi su ponu V.Valicku ir minėjau dar ir atsakinėdama, kad tai yra tik jo kompetencija. Bet aš kalbėjau su juo, nes prieštaravo vienam iš ankstesnių Vyriausybės nutarimų. Jis man žadėjo peržiūrėti šį įsakymą, jį papildyti ir šiek tiek liberalizuoti. Taigi pasižiūrėsim, koks bus rezultatas. Bet iš tikrųjų prieštaravimas tarp nutarimo ir jo įsakymo buvo. Mūsų ir kai kurių vežėjų skaidrios veiklos situacija sudėtinga. Be abejo, muitinė mėgino sugriežtinti tvarką. Norai buvo geri, bet ne visada pavyksta idealiai, tačiau mes tai mėginsime taisyti.

PIRMININKAS. A.Sysas.

A.SYSAS. Ačiū, Pirmininke. Norėčiau paklausti sveikatos ministrą. Gerbiamasis ministre, aš prieš porą savaičių kreipiausi į jus dėl daromų žingsnių jūsų valdose, t.y. dėl laboratorijų sujungimo į Nacionalinį tyrimų laboratorijų centrą. Jūs tada mane užtikrinote, jog šioje srityje nieko nedaroma ir jungiamos tik veterinarijos laboratorijos. Deja, aš vėl gavau medžiagą, iš kurios matyti, kad vis dėlto vykdomi tam tikri jūsų pasirašyti įsakymai. Aš kreipiausi į jus raštu, bet negaunu atsakymo, todėl drįstu dar kartą paklausti, kokia vis dėlto nauda iš tos reformos, kurią jūs darote?

K.R.DOBROVOLSKIS. Ačiū už klausimą. Noriu pasakyti, kad ir praeitą kartą sakiau, ir dabar galiu pasakyti, kad dalis tarnybos yra perduota Veterinarijos tarnybai, o likusios laboratorijos yra koncentruojamos apskrityse. Jums yra parengtas raštas ir jūs gausite gana detalią informaciją, kaip vyksta šios tarnybos reorganizavimas. Ji vykdoma pagal Seimo patvirtiną Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymą.

A.SYSAS. Ar galėčiau patikslinti?

PIRMININKAS. Prašom.

A.SYSAS. Gerbiamasis ministre, aš turiu omeny keturis centrus: Valstybės visuomenės sveikatos centrą ir jo laboratoriją, Ekstremalių sveikatai situacijų centrą, Respublikinį mitybos centrą ir Vilniaus visuomenės sveikatos centrą. Tai – jų laboratorijos ir jiems yra keliamos tam tikros užduotys. Jų jungimas į kitą organizaciją, suprantu, yra tik pinigų švaistymas. Naudos iš tokio darbo tikrai nebus. Tai yra mano nuomonė. Aš norėčiau sužinoti ekonominį šio sujungimo ir perdavimo iš vienų pastatų į kitus, žmonių atleidimo ir visa kita efektą.

K.R.DOBROVOLSKIS. Noriu pasakyti, kad jūs kalbate tik apie keturias laboratorijas. Anksčiau tos laboratorijos buvo kiekviename Respublikos rajone. Iš esmės visos rajoninės laboratorijos yra naikinamos ir steigiamos centralizuotos laboratorijos. Atsakyme jums viskas yra smulkiai surašyta. Aš mačiau atsakymą ir jį pasirašiau.

PIRMININKAS. D.Mikutienė.

D.MIKUTIENĖ. Aš norėčiau paklausti finansų ministrės. Suprantama, dabar turbūt daugiausiai klausiama dėl finansavimo ir visa kita. Seimą pasiekė Sveikatos draudimo įstatymas. Norėčiau pasiteirauti, ar pagal Vyriausybės priemonių planą ortopedinės technikos kompensavimo (tai kompensuoti dabar numatyta per ligonių kasas) funkcija bus padengta pinigais, ar mes galime tikėtis, jog, priėmę šį įstatymą, tuos pinigus gausime į PSDP biudžetą? Galbūt tada…

D.GRYBAUSKAITĖ. Galbūt ponia Vilija.

V.BLINKEVIČIŪTĖ. Ačiū už klausimą gerbiamajai D.Mikutienei. Jeigu Seimas priims naują įstatymo pataisą, kurioje yra kalbama, kad ne Socialinės apsaugos ir darbo ministerija finansuos ortopedinių gaminių įsigijimą, tos lėšos, be abejo, bus pervestos tiesiai ligonių kasoms. Šiuo metu biudžete yra numatyta apie 20 mln. litų. Biudžeto projekte tos lėšos, be abejo, yra, bet kol kas jos yra mūsų ministerijos eilutėje. Priėmus įstatymą tam tikras pakeitimas bus padarytas. Problemų dėl to neturėtų būti.

D.GRYBAUSKAITĖ. Mes dabar nesame įtraukę, bet jeigu tarp pirmojo ir antrojo biudžeto svarstymo jūs suspėtumėte priimti šį įstatymą (dėl to jis ir pateiktas anksčiau), tai mes per antrąjį svarstymą jau permestume į kitos ministerijos eilutę.

PIRMININKAS. R.Palaitis.

R.PALAITIS. Mano klausimas gerbiamajam premjerui. Gerbiamasis premjere, metų pradžioje jūs buvote nuvykęs į Klaipėdos LEZ teritoriją. Ten nuo 2000 m. yra pradėta tiesti magistralinė gatvė. Kovo 18 d. jūs davėte nurodymą Susisiekimo ministerijai rasti lėšų tai magistralinei gatvei užbaigti. Noriu informuoti, kad šiandien ta magistralinė gatvė kaip stovėjo taip ir stovi nebaigta. Problema yra ta, kad danų investuotojai gruodžio pabaigoje turės atiduoti jau pastatytą gamyklą. Dėl nebaigtos magistralinės gatvės jie to negalės padaryti. Vasario vidury pagal planus jie turėtų pradėti vykdyti veiklą, jau yra sudarytos sutartys su tiekėjais, o gatvė taip ir stovi. Kaip jūs galėtumėte pakomentuoti?

A.M.BRAZAUSKAS. Man labai sunku atsakyti dėl kiekvienos gatvės, nes aš neprisimenu. Žinau tik tiek, kad… Manau, jog ponas Z.Balčytis atsakys. Galiu pasakyti, kad mes apskritai į Klaipėdos uosto infrastruktūros gerinimą, turiu omeny automobilių kelius, jau nemažai investavome. Su Europos Sąjungos Komisija esame susitarę ir gavę tam tikrus fondus. Yra statomas galingas šiaurinis apvažiavimas, išvažiavimas iš uosto, kai kurie kiti keliai. Detaliai dėl tos gatvės parpašyčiau atsakyti ministrą.

Z.BALČYTIS. Klaipėdoje yra ne viena gatvė, kurią reikėtų tvarkyti ir remontuoti. Aš manau, kad taip yra kiekviename mieste. Šiemet mes gana aktyviai veikėme Klaipėdos mieste – du kartus perskirstėme Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšas, du kartus buvo skiriami tam tikri asignavimai iš Rezervo fondo, tačiau Klaipėdos miesto meras pateikė tam tikrus prioritetus, t.y. buvo baigta tvarkyti Priestoties gatvė, buvo sutvarkyta Perkėlos gatvė, taip pat Kretingos gatvė. Ši LEZ gatvė dabar yra įtraukta tarp pačių svarbiausių mūsų ir Klaipėdos mero prioritetų. Aš manau, kad kitų metų pradžioje ši gatvė turėtų būti sutvarkyta. Turėčiau priminti, kad tai yra savivaldybės kompetencijos sritis, tik pagal dabartinį galiojantį įstatymą mes turime teisę, jeigu yra atliekamų pinigų, iš rezervo skirti tam tikras lėšas. Manau, kad kitais metais gali būti priimtas toks sprendimas, kad 800 tūkst. litų turėtų būti skirta šiai gatvei sutvarkyti.

PIRMININKAS. V.Matuzas.

V.MATUZAS. Ačiū, gerbiamasis Seimo Pirmininke. Aš norėčiau išsiaiškinti tokį klausimą. Teko bendrauti su įmonių darbuotojais, kurie stengiasi įvairiais būdais kelti savo kvalifikaciją, t.y. važiuoja į įvairius kursus, nori studijuoti magistrantūroje. Jie iškėlė mintį, kad, jų manymu, yra neteisingai nurašomos išlaidos. Už kursus, į kuriuos siunčia įmonės, yra nurašoma į įmonės sąnaudas, o jeigu įmonė apmoka už magistrantūros studijas, tai reikia mokėti fizinių asmenų pajamų mokestį. Jeigu tai yra tiesa, ar jūs nemanote, kad reikėtų suvienodinti tuos dalykus, juo labiau kad einame į žinių visuomenę? Gal finansų ministrė atsakytų?

D.GRYBAUSKAITĖ. Matote, kvalifikacijos kėlimas ir magistrantūra šiek tiek skiriasi, nes tai kito akademinio lygio reikalai. Mes negalime tiesiogiai susieti magistrantūros su profesinių žinių įgijimu. Ir pasaulyje tai yra netapatūs dalykai, kurie niekada įstatyme netraktuojami taip pat.

PIRMININKAS. G.Mikolaitis.

G.MIKOLAITIS. Ačiū. Aš norėčiau paklausti finansų ir socialinės apsaugos ir darbo ministrių. Artėja šildymo sezonas. Skaičiuojant kompensacijas už šilumą, turintiems žemės skaičiuojama 40 litų už ha per mėnesį. Dabar nuomojant žemę už ha maksimum gaunama apie 80 litų. Turintiems mažai žemės kompensacijos tiesioginėms išmokoms už dyzelinį kurą neskiriamos, nes nėra įregistruoto ūkio, o čia jau žmonėms skaičiuojama ir susidaro didelis netolygumas. Kaip jūs manote, ar tai daroma teisingai ir pagal kokią metodiką suskaičiuojama 40 litų pajamų per mėnesį? Ačiū.

V.BLINKEVIČIŪTĖ. Labai ačiū. Atsakysiu į pirmąją dalį, o po to gal kas nors iš ministrų norės papildyti. Pirmiausia noriu pasakyti, kad metodika yra nustatyta Žemės ūkio ministerijos. Ta metodika yra įtraukta į įstatymus dėl kompensacijų už būstą. Buvo pasirinkta, kad kiekvienas ha vis tiek duoda pajamų, naudmenų, maisto ar dar ko nors. Jeigu visiškai neskaičiuotume, kad žmogus gali iš to išgyventi, mes darytume didžiulę klaidą, nes taip elgtis nebūtų galima. Mes pasirinkome tą bendrą sumą neatsižvelgdami į tai, kokiam regione yra ta žemė, ir jau nemažai metų tai yra taikoma. Beje, ta norma yra nekeičiama ir nedidinama. Mes svarstėme ir tokią galimybę – jeigu ta norma keistųsi, tarkim, vienuose rajonuose reikėtų taikyti didesnę, kituose galbūt mažesnę, tai dalis žmonių dar labiau nukentėtų.

Ir dar vieną dalyką noriu paminėti. Kad ir kaip ten būtų, bet Lietuvoje mes nuolat išmokame nei daug, nei mažai (pasvarstykite patys) – kompensacijoms už būstą kiekvienais metais yra skiriama apie 100 mln. Lt ir tai susiję ne su viena dešimtimi tūkstančių žmonių. Jeigu tai yra žemė, žemė turi duoti naudos. Ją tiesiog reikia dirbti. Kita vertus, mes sukursime dar daugiau pašalpų gavėjų, kurie yra skaičiuojami Lietuvoje jau dešimtimis tūkstančių, jeigu į tai neatsižvelgsime.

G.MIKOLAITIS. Gal galima patikslinti metodiką dėl 40 Lt ir aiškias pajamas? Jeigu žemę nuomoji, gauni 80 Lt pagal sutartį. Pajamos akivaizdžios. Gauni per metus 80 Lt, o čia jeigu po 40, tai 480, kur tas skirtumas? Gal žemės ūkio ministras atsakys?

J.KRAUJELIS. Ačiū už klausimą. Aš galėčiau patikslinti. Vakar mes susitikę kalbėjome apie šitą dalyką. Iš tikrųjų ta metodika parengta 1995 m., ji jau yra pasenusi. Tačiau metodika yra ne vien Žemės ūkio ministerijos, tai yra kolektyvinis darbas. Jeigu mes tas pajamas ar sumažinsime, ar padidinsime, tai visa grandinė atsiliepia ir ją reikia šiek tiek atnaujinti. Yra vedama statistika apie pajamas vienam šeimos nariui, lyginame, tačiau, mano nuomone, tikslinga prie šitos metodikos grįžti ir ją patikslinti. Kokius, kaip sakoma, veiksmus dėl tų 40 Lt darysim, aišku, tai yra kolektyvinis ir Vyriausybės, ir mūsų, Seimo narių, sprendimas. Bet metodiką mes tikslinsime.

PIRMININKAS. J.Čekuolis.

J.ČEKUOLIS. Dėkoju, gerbiamasis Pirmininke. Norėčiau paklausti ūkio ministro. Gerbiamasis ministre, jūsų ministerija koordinavo valstybės ilgalaikės raidos strategijos iki 2015 m. parengimo darbus. Jūs ją čia, Seime, pateikėte. Kuo toliau nagrinėjama Seimo komitetuose, tuo labiau aiškėja būtinybė tą dokumentą rimtai tobulinti. Esminė bėda, kaip matyti iš svarstymų komitetuose, yra ta, kad strategija kaip du vandens lašai panaši į ministerijų darbo planus. Aiškiai matyti, jog būtent ministerijų tarnautojai ją rengė, ir kai kuriose vietose, kaip kompiuteryje būna Copy Paste, tai tas pats puslapis ir perrašytas, vos ne taip atrodo.

Mano klausimas ir būtų toks. Dokumentas neatsako į tuos esminius klausimus, kokią mes tą Lietuvą norėtume matyti 2015 m., kokie bus mokesčiai, kokia bus kariuomenė. Bus branduolinė energetika, nebus ir taip toliau. Ar nemanote, kad šį dokumentą vertėtų rimtai tobulinti ir galbūt sutiktumėte pasiimti jį atgal, skubėti mūsų niekas neverčia. Čia mūsų vidaus dalykas Lietuvoje jį turėti. Ar nemanytumėte, kad jį reikėtų koreguoti?

P.ČĖSNA. Ačiū už klausimą. Nemanau, kad jį reikėtų atsiimti atgal ir nesutinku to daryti. Tai, aišku, priklauso nuo jūsų. Noriu pasakyti, kad ne ministerijų biurokratai rengė tą dokumentą, o buvo sudaryta 14 darbo grupių, jose dalyvavo garsūs mokslininkai, akademikai ir, manyčiau, kad būtent jie sugebėjo įžiūrėti, kas ten yra svarbiausia. Siekiant įgyvendinti bet kokią strategiją būna kuriami planai, programos, kuriose ir būna numatyta, kaip tą strategiją įgyvendinti. Konkretumo strategijoje labai ieškoti nereikėtų. Tuo labiau kad dauguma, jeigu aš neklystu, Seimo komitetų jau yra pritarę šiai strategijai.

J.ČEKUOLIS. Ar galima patikslinti trumpa replika?

PIRMININKAS. Nespės kiti du paklausti.

J.ČEKUOLIS. Vienu sakiniu. Kai kitą kartą susitiksime, suskaičiuosiu jums, kiek sykių projekte yra nurodyta “Vyriausybės programoje numatyta”, tiesiog pažodžiui pakartota tai, kas yra kituose dokumentuose. Ačiū.

PIRMININKAS. G.Purvaneckienė.

G.PURVANECKIENĖ. Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Mano klausimas krašto apsaugos ministrui gerbiamajam L.Linkevičiui. Pavasario sesijos metu aš jau klausiau jūsų dėl Otavos konvencijos, dėl priešpėstinių minų uždraudimo ratifikavimo. Kokia yra pažanga dabar šiuo klausimu? Ačiū.

L.LINKEVIČIUS. Ačiū už jūsų klausimą. Man malonu konstatuoti, kad pažanga yra, nes mes baigėme rengti dokumentų paketą dėl ratifikavimo, apsisprendėme tai daryti nepaisant tam tikrų vidinių prieštaravimų, tačiau yra apsispręsta. Artimiausiu metu perduosime Užsienio reikalų ministerijai reikiamus dokumentus ir, aš manau, pagaliau šis procesas bus baigtas.

PIRMININKAS. J.Olekas. Prašau? Nėra. Tai visi paklausė po vieną kartą. A.Vidžiūno taip pat nėra. Dabar antrą kartą (laiko dar yra) gali klausti J.Korenka. Prašau.

J.KORENKA. Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Mano klausimas būtų švietimo ministrui. Gerbiamasis ministre, mes, Seimas, dar kartą praėjusioje sesijoje papildėme Aukštojo mokslo įstatymą, kuriame pasakyta, kad yra valstybinės ir privačios aukštosios mokyklos. Tarytum viskas būtų aišku. Bet iki šios dienos yra Vilniaus valstybinis universitetas, šalia kurio ar kuriame, nežinau, kaip paaiškinti, yra privati aukštoji verslo mokykla, kuri diplomus išduoda kaip Vilniaus universiteto, bet lėšomis disponuoja savarankiškai. Net dėstytojų atlyginimai, kiek žinau, gerokai didesni negu dirbančių valstybinėje mokykloje. Koks jūsų požiūris į šią situaciją ir kas yra daroma? Ačiū.

A.MONKEVIČIUS. Ačiū už šį klausimą. Mes Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitete aptarinėjome šią problemą, tai darėme ir su universiteto vadovybe. Netrukus turėtų vykti rektoriaus rinkimai. Iš tikrųjų mes tą problemą turime išspręsti. Šios pataisos, apie kurias jūs kalbėjote, juridiškai dar iki galo neišsprendžia tokių atvejų, kai nevalstybinės aukštosios mokyklos arba jų padaliniai atsiranda, tarkim, valstybiniuose universitetuose. Juridiškai ta problema nėra sutvarkyta ir mes esame parengę pataisas, kurias artimiausiu metu teiksime Seimui, kad galėtume visa tai teisiškai sureguliuoti. Šiaip tai yra precedentas konkrečiai kalbant apie šį atvejį, daugiau mes Lietuvoje neturime, ir turime tai sutvarkyti, kad ateityje nebūtų tokių galvosūkių. Jums asmeniškai galime pateikti tą projektą, kuris šiuo metu yra parengtas ir kurį mes rengiamės apsvarstyti Vyriausybėje ir teikti Seimui.

PIRMININKAS. R.Juknevičienė. Paskutinis klausimas.

R.JUKNEVIČIENĖ. Pone sveikatos apsaugos ministre, vis dėlto aš noriu sužinoti, ar dabar, šiandien, motina su vaiku, atėjusi pas vaikų gydytoją ar šeimos gydytoją, gali reikalauti, kad jai, kaip jūs vakar sakėte per televiziją, būtų išrašytas 100% nemokamo kompensuojamojo vaisto receptas?

K.R.DOBROVOLSKIS. Aš jums galiu išvardyti visas ligas, kurios kompensuojamos 100% iki 16 metų amžiaus.

R.JUKNEVIČIENĖ. Aš klausiu…

K.R.DOBROVOLSKIS. Tai tuberkuliozė, nenormali tuberkulino mėginio reakcija, onkologinės, onkohematologinės ligos, krešėjimo deficitas, cukrinis diabetas, hipoparatereozė, necukrinis diabetas, šizofrenija, epilepsija, astma, dializuojami ir po inkstų persodinimo (…) ir tai yra 11 mln. išlaidų vaikams.

PIRMININKAS. Vyriausybės valanda baigta. Ačiū ministrams už atsakymus. Skelbiu pertrauką iki 15 val.

Posėdis baigtas.