LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS

TEISĖS DEPARTAMENTAS

IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ALKOHOLIO KONTROLĖS ĮSTATYMO 6, 10 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO

ĮSTATYMO PROJEKTO

2002-09-30 Nr. IXP- 1872

Vilnius

          Alternatyvių projektų Teisės departamente negauta.

          Vertinant projektą juridinės technikos požiūriu bei jo santykį su galiojančiais įstatymais, galima būtų pareikšti šias pastabas ir pasiūlymus:

          1. Pažymėtina, kad pagal Alkoholio kontrolės įstatymo 1 straipsnio 1 dalį etilo alkoholis yra narkotinio veikimo medžiaga, galinti lemti pripratimą ir priklausomybę nuo jos. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad Konstitucinis Teismas 1997 m. vasario 13 d nutarime, kuriame buvo nagrinėjamas be kita ko ir Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 1 ir 30 straipsnių atitikimas Lietuvos Respublikos Konstitucijai, taip pat konstatavo, kad alkoholiniai gėrimai priklauso toms medžiagų grupėms, kurias vartojant neabejotinai kenkiama žmonių sveikatai. Tuo metu, projekte siūloma legalizuoti namų gamybos stiprių alkoholinių gėrimų gamybą, neatsižvelgiant į šias nuostatas.

          Projekto nuostatos taip pat prasilenkia su Alkoholio kontrolės įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta Alkoholio kontrolės įstatymo paskirtimi - mažinti bendrąjį alkoholio suvartojimą, piktnaudžiavimą alkoholiu, jo daromą žalą sveikatai ir ūkiui, nustatyti teisės gaminti, parduoti ir importuoti šiame įstatyme nustatytus alkoholio produktus suteikimo ūkio subjektams teisinius pagrindus.

          Be to, toks siūlymas nesiderina ir su Alkoholio kontrolės įstatymo 3 straipsnyje numatytais valstybės alkoholio kontrolės politikos principais. Pažymėtina, kad valstybės ekonominės naudos siekimas negali pateisinti viešųjų interesų ignoravimo.

          2. Kita vertus, projekte siūlomi pakeitimai yra labai formalūs. Projektu siūloma tiesiog atsisakyti draudžiančios gaminti naminę degtinę, brogą ir kitus namų gamybos alkoholinius gėrimus nuostatos, nesigilinant į tai, kokias pasekmes gali sukelti toks formalus pakeitimas. Būtų galima atkreipti dėmesį į tai, kad siūlant legalizuoti namų gamybos stiprių alkoholinių gėrimų gamybą ir realizavimą kartu reikėtų keisti ne tik kai kurias kitas Alkoholio kontrolės įstatymo nuostatas, pavyzdžiui, 20 straipsnio 1 dalies 11 punktą, 44 straipsnį ir kt.; bet taipogi ir kitus įstatymus: Baudžiamojo kodekso 8, 35 bei 310 straipsnius Administracinių teisės pažeidimų kodekso 177 bei 269 straipsnius, naujojo Baudžiamojo kodekso 201 straipsnio nuostatas ir panašiai.

          3. Pagal projekto aiškinamąjį raštą, bei patį projektą galima suprasti, kad nuo šio įstatymo įsigaliojimo namų gamybos stiprius alkoholinius gėrimus galės gaminti bet kas, kas tik gaus leidimą jų gamybai, tačiau nei šiame projekte, nei kur kitur net nebandoma aptarti, kaip ir kas privers fizinius asmenis, nelegaliai gaminančius tokius gėrimus, gauti tokius leidimus. Be to, už leidimo gaminti namų gamybos stiprius alkoholinius gėrimus išdavimą bus imami atitinkami mokesčiai. Galiausiai paaiškėtų, kad retas nelegalus gamintojas įsigijo tokius leidimus ir tokiu būdu, projekto aiškinamajame rašte deklaruojamas siekis kontroliuoti namų gamybos stiprių alkoholinių gėrimų gamybą ir realizaciją bei apsaugoti vartotojų sveikata, liks neįgyvendintas. Iš kitos pusės, projekto aiškinamajame rašte minimas namų gamybos stiprių alkoholinių gėrimų realizavimo kontrolės mechanizmas yra visiškai neaiškus ir jo nebandoma paaiškinti įstatymo nuostatomis.

          4. Kartu būtų galima atkreipti dėmesį į Alkoholio kontrolės įstatymo 23 straipsnio ,,Alkoholio bendrojo suvartojimo mažinimo planavimas” nuostatas, pagal kurias Lietuvos Respublikos Vyriausybė savo veiklos programoje privalo nustatyti ilgalaikius alkoholio bendrojo suvartojimo mažinimo rodiklius. Atsižvelgiant į šią nuostatą, manytume esant tikslinga dėl šio projekto nuostatų prašyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nuomonės.

5. Pažymėtina, kad teikiamas įstatymo projektas neatitinka Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymo 7 straipsnio reikalavimų kuriame nurodoma įstatymo forma yra privaloma visiems įstatymams. Taip pat įstatymo projekte nėra nurodomas keičiamo įstatymo oficialaus paskelbimo šaltinis ir įstatymų, kuriais buvo keičiamas ar pildomas atitinkamo to įstatymo straipsnis, oficialaus paskelbimo šaltiniai (Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymo 11 straipsnio 4 dalis).

Atkreiptinas dėmesys taip pat ir į tai, kad įstatymas prasideda 6-uoju straipsniu, nors iš viso turi tik du straipsnius (6-ąjį ir 10-ąjį). Siūlytume vadovaujantis Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymo 8 straipsnio 3 dalies bei 11 straipsnio 1 dalies reikalavimais numeruoti įstatymo straipsnius iš eilės pradedant pirmuoju bei išdėstyti straipsniuose daromų pakeitimų esmę, o po to jau pateikti naują atitinkamų straipsnių redakciją.

Teisės departamento vyresnysis konsultantas                            Audrius Kasinskas

Teisės departamento vyresnysis konsultantas                   Egidijus Rumbutis

Sutinku:

Teisės departamento direktorius                                       Kęstutis Virketis