Keturioliktasis (290) posėdis
2002 m. spalio 1 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojas A.SKARDŽIUS

Narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakų (prekursorių) kontrolės įstatymo 1, 2, 4, 6, 8, 9, 10, 11, 14 straipsnių pakeitimo ir papildymo bei 13 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr.IXP-1782(3*) (svarstymas)

PIRMININKAS. Pradedame spalio 1 d., antradienio, vakarinį plenarinį posėdį. Pirmasis vakarinio posėdžio klausimas – Narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakų (prekursorių) kontrolės įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo bei 13 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr.IXP-1782. Svarstymas. Pranešėjas Sveikatos reikalų komiteto vardu – kolega V.Nekrašas. Prašom.

V.NEKRAŠAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, Sveikatos reikalų komitetas, kaip pagrindinis komitetas, apsvarstė Narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakų (prekursorių) kontrolės įstatymo 1, 2, 4, 6, 8, 9, 10, 11, 14 straipsnių pakeitimo ir papildymo bei 13 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektą Nr.IXP-1782. Norėčiau gerbiamiesiems kolegoms priminti, kad projektą pateikė Vyriausybė, siekdama šiuo metu galiojančio įstatymo straipsnius suderinti su Europos Sąjungos teisės aktais, reglamentuojančiais prekursorių kontrolę. Komitetas apsvarstė ir įvertino Seimo Teisės departamento pastabas ir pasiūlymus, taip pat Muitinės departamento pasiūlymus. Į daugumą šių pastabų atsižvelgta ir parengtas patobulintas projektas. Vakar gauta Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvada su pasiūlymu, kurį galima laikyti redakciniu ir priimtinu. Projekto 10 straipsnyje, kuriuo pildoma bazinio įstatymo 14 straipsnio 3 dalis, vietoj žodžių “laisvosiose zonose” siūloma įrašyti žodžius “laisvosiose ekonominėse zonose”. Prašau pritarti projektui po svarstymo. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkojame. Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadą pristatyti kviečiu kolegą E.Klumbį arba kitą komiteto pranešėją. Kol atvyks Teisės ir teisėtvarkos komiteto atstovas, kviečiu Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pranešėją kolegą A.Kašėtą. Prašom.

A.KAŠĖTA. Gerbiamieji kolegos, Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas svarstė Lietuvos Respublikos narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakų (prekursorių) kontrolės įstatymo 1, 2, 4, 6, 8, 9, 10, 11, 14 straipsnių pakeitimo ir papildymo bei 13 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektą ir jam pritarė bendru sutarimu.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kadangi nematyti nė vieno Teisės ir teisėtvarkos komiteto atstovo, turbūt Policijos dienos minėjime, tad norėčiau perskaityti komiteto išvadą: “Iš esmės pritarti įstatymo projektui ir siūlyti pagrindiniam komitetui patobulinti projektą atsižvelgiant į Teisės departamento bei Teisės ir teisėtvarkos komiteto pastabas”. Pagrindinis komitetas savo pranešime teigia, kad buvo atsižvelgta.

Gerbiamieji kolegos, tokia būtų Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvada. Tai visi komitetai, kurie turėjo parengti išvadas. Mes jas girdėjome ką tik pristatytas, tad prašau išreikšti savo nuomonę dėl balsavimo motyvų. Nėra norinčių kalbėti. Ar bendru sutarimu galima pritarti po svarstymo? Ačiū. Pritarta. Prašau registruotis ir balsuoti. (Balsai salėje) Kas už tai, kad būtų pritarta po svarstymo šiam įstatymo projektui?

Už – 39, prieš – 1, susilaikė 5. Pritarta po svarstymo. (Balsai salėje) Kolegos, prašau pakartoti balsavimą. Spaudžiate “dalyvauju” ir apsisprendimo mygtuką.

Už – 47, prieš – 1, susilaikė 2 Seimo nariai. Pritarta po svarstymo šiam įstatymo projektui.

Finansų įstaigų įstatymo 58 ir 59 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-1896* (svarstymas) (taikoma skubos tvarka)

Darbotvarkės 2-2 klausimas – Finansų įstaigų įstatymo 58 ir 59 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-1896. Svarstymas. Pranešėjas – kolega A.Butkevičius. Nėra. Ar galėtų Biudžeto ir finansų komiteto atstovai supažindinti su šiuo projektu? Nėra. Gal kolega K.Glaveckas galėtų pateikti? Ačiū.

K.GLAVECKAS. Gerbiamieji kolegos, leiskite supažindinti su Biudžeto ir finansų komiteto išvada dėl Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymo 58 ir 59 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto. Biudžeto ir finansų komitetas svarstė šį įstatymo projektą ir nutarė bendru sutarimu jam pritarti. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkojame. Girdėjome Biudžeto ir finansų komiteto išvadą. Prašau išsakyti nuomones dėl balsavimo motyvų. Nėra. Ar galėtume bendru sutarimu pritarti po svarstymo šiam įstatymo projektui, nesant norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Ačiū, pritarta.

Žemės įstatymo 31 straipsnio papildymo ir pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-1770(2*) (svarstymas)

Darbotvarkės 2-3 klausimas – Žemės įstatymo 31 straipsnio papildymo ir pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-1770. Svarstymas. Kaimo reikalų komiteto išvadą pateikti kviečiu kolegą V.Velikonį. Prašom.

V.VELIKONIS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos! Miškai – tai mūsų žemės gyvos mintys, kai jie išnyks visai, žmogus ir žemė ims kankintis. To Lietuvoje nebus, nes miškai ne tik kertami, bet ir sodinami. Ypač sodina naujieji žemės savininkai, nors gal ir žino, kad jų pavėsyje niekad nesėdės.

Taigi Kaimo reikalų komitetas patobulino pateiktą įstatymo projektą, atsižvelgdamas į gautus Teisės departamento, Lietuvos miškų savininkų asociacijos ir Aplinkos apsaugos komiteto pasiūlymus. Patobulintoje redakcijoje numatyta ne tik nekeisti žemės naudojimo paskirties, įveisiant mišką žemės ūkio paskirties žemėje, bet ir ją keisti supaprastinta tvarka, pavyzdžiui, tais atvejais, kai miškas įveisiamas visame sklype ir, suprantama, žemės naudojimo paskirtis turi būti keičiama, tačiau Vyriausybė turi nustatyti supaprastintą žemės naudojimo paskirties pakeitimo tvarką.

Atskirai pakomentuosiu Teisės departamento išvadą, nes įstatymo projekto pateikimo metu dėl šios išvados kilo diskusija. Žemės ūkio paskirties žemėje yra ir miško žemėveiksliai, kurie nesuformuoti atskirais miškų ūkio paskirties sklypais. Tai neprieštarauja Žemės įstatymo 35 straipsnyje pateiktam žemės ūkio paskirties žemės apibrėžimui. Ir dar. Miško žemė, neatsižvelgiant į tai, kuriai paskirčiai priskirta, remiantis Žemės mokesčio įstatymo 4 straipsniu, neapmokestinama. Dėl šių motyvų į Teisės departamento išvadą atsižvelgta tik iš dalies.

Kadangi patobulintame įstatyme svarstomos nuostatos išskirtos kaip atskira straipsnio dalis, tai įstatymo pavadinimas papildytas žodžiais “ir pakeitimo”. Kaimo reikalų komitetas patobulintam įstatymo projektui pritarė bendru sutarimu. Siūlau pritarti įstatymo projektui po svarstymo.

PIRMININKAS. Dėkojame. Kviečiu Aplinkos apsaugos komiteto išvadą pristatyti kolegą V.Einorį. Prašau.

V.EINORIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos. Aplinkos apsaugos komitetas svarstė pagrindinio komiteto išvadas. Kadangi mūsų pasiūlymai, dėl kurių mes pritarėme Teisės departamento siūlymams, yra priimti, todėl mes bendru sutarimu pritarėme šiam patobulintam įstatymo projektui ir siūlome priimti.

PIRMININKAS. Dėkojame. Taip pat yra kolegos P.Jakučionio pateiktas pasiūlymas po pagrindinio komiteto išvados. Komitetas jį apsvarstė ir nepritarė. Norint svarstyti šį siūlymą plenariniame posėdyje, reikalinga 10 Seimo narių parama. Ar būtų 10 Seimo narių, kurie remtų kolegos P.Jakučionio teikiamą siūlymą 31 straipsnio 2 daliai, prašome pakelti rankas. Tada prašau balsuoti. Vis dėlto balsuoti, kad būtų tiksliau. Kolegos, kas remiate šį siūlymą, kad jis būtų svarstomas posėdyje, balsuojate už. Komitetas nepritarė.

Už – 12. Kviečiu pagrindinį komitetą, nematydamas kolegos P.Jakučionio, pataisų autoriaus, plenarinio posėdžio salėje pateikti šią pataisą ir pakomentuoti savo išvadą. Prašau, gerbiamasis V.Velikoni.

V.VELIKONIS. Vakar gavome minimo gerbiamojo Seimo nario P.Jakučionio pataisą, kurioje sakoma : “Kai nustatytais atvejais miškas yra pasodintas, įveistas, pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis pakeičiama apskrities viršininko sprendimu. Šiais atvejais žemės, užsodintos mišku, schemos, plano parengimas ir įregistravimas nekilnojamojo turto registre atliekamas valstybės lėšomis Vyriausybės nustatyta tvarka”. Komitetas nepritarė pasiūlymui dėl šių motyvų: nebūtina keisti tikslinę paskirtį, jei įveisiamas nedidelis miško plotas, įsiterpęs į žemės ūkio naudmenas.

Antra. Antrame sakinyje išdėstytos nuostatos reikalauja papildomų biudžeto lėšų, todėl manome, kad dabartiniu metu valstybės finansinės galimybės ribotos padengti siūlomus darbus. Be to, mes siūlome pačiame įstatyme supaprastinti šitą, kad beveik nereikėtų pinigų.

PIRMININKAS. Kolegos, girdėjome pataisos pristatymą. Dėl balsavimo motyvų dėl šios pataisos. Prašome išsakyti savo nuomones. Kolega V.Rinkevičiau, jūs norėtumėte dėl pataisos kalbėti?

V.RINKEVIČIUS. Taip.

PIRMININKAS. Prašau. Nuomonė prieš.

V.RINKEVIČIUS. Mes tą projektą todėl ir teikiame, kad būtų supaprastinta tvarka, o šiuo atveju mes grįžtame prie to paties. Vėl ją padarome dar sudėtingesnę, biurokratiškesnę. Kaip tik paprasta tvarka, mažiau biurokratizmo, kad žmogus lengviau tą galėtų padaryti, nes čia labai elementarūs, paprasti dalykai. Pats savininkas sprendžia, ką jam savo žemėje daryti, gal geriau sėti javus, o jeigu jinai nenaudinga ir nepatogi. užsodinti mišku. Aš nepritariu tam ir siūlau balsuoti prieš.

PIRMININKAS. Dėkojame. Nuomonių už nėra. Kolegos, prašau registruotis ir balsuoti, kas už tai, kad būtų priimta pataisa, kuriai nepritarė komitetas, kurią teikia mūsų kolega P.Jakučionis 31 straipsnio 2 daliai, kas turite kitą nuomonę – prieš arba susilaikote.

Už – 17, prieš – 28, susilaikė 10. Pataisai nepritarta. Ar būtų norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų, ar pritarti po svarstymo šiam įstatymo projektui? Kolega V.Rinkevičius – nuomonė už, prašau.

V.RINKEVIČIUS. Dabar Lietuvoje yra nemažai nenaudojamų žemių, nepatogių naudoti ir labai sudėtinga tvarka , pavyzdžiui, užsodinti mišku. Todėl norint supaprastinti tą tvarką, kad žmogus pats galėtų spręsti, nebūtų biurokratizmo, visokių derinimų, nereikėtų vaikščioti nuo Ainošiaus pas Kaipošių, jis pats galėtų tą padaryti ir taip išspręsti ir vieną iš tokių ekologinių problemų – užsodinti mišką ir efektyviau, racionaliau panaudoti žemę. Todėl siūlau balsuoti už.

PIRMININKAS. Kolegė N.Steiblienė – nuomonė prieš. Prašau.

N.STEIBLIENĖ. Matau komiteto gerus norus nuo ankstesniame variante numatyto radikalaus varianto, kuriame buvo nustatyta, kad įveisiant miško žemės ūkio paskirties žemę žemės tikslinė paskirtis nekeičiama, pereiti prie šiek tiek liberalesnio, alternatyvaus varianto, kai žemės naudojimo paskirtis arba keičiama, arba nekeičiama, priklauso nuo to, ką numatys Vyriausybė. Tačiau ši alternatyva ne tik visiškai nesuprantama, nes visai neaiški mūsų, kaip įstatymo leidėjo, valia, kokie kriterijai turėtų lemti paskirties keitimą ar nekeitimą, bet ir neišsprendžia tokio neaiškaus reglamentavimo teisinių pasekmių problemų, į kurias atkreipiau dėmesį aną sykį, – de facto ir de jure kokia tai žemė bus? Ar žemės paskirties, ar miško žemė? Esu priversta nepritarti šio įstatymo projektui, nes gerus šiuo projektu siekiamus tikslus – didinti miškingumą reikia įgyvendinti tokiu būdu, kuris nesukels painiavos mūsų teisinėje sistemoje. Negaliu pritarti šiam įstatymo projektui, kol jame numatyta bent menkiausia galimybė, įveisiant mišką žemės ūkio paskirties žemėj, nekeisti pagrindinės, tikslinės žemės naudojimo paskirties dar ir todėl, kad bet kokios išimtys ir įstatymu lydinčiais aktais apimintos dviprasmybės – arba keičiama, arba nekeičiama – puiki prielaida įteisintam piktnaudžiavimui. Be to, šiems miškams įveisti bus naudojami Europos Sąjungos pinigai. Tai juo labiau norėčiau visokeriopo skaidrumo.

PIRMININKAS. Dėkojame. Girdėjome nuomones už ir prieš. Prašau balsavimu apsispręsti. Kas už tai, kad būtų pritarta po svarstymo šiam įstatymo projektui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę – prieš arba susilaikote.

Užsiregistravo 65 Seimo nariai, už – 39, prieš – 2, susilaikė 21. Pritarta po svarstymo.

Mėgėjiškos sodininkystės ir sodininkų bendrijų įstatymo projektas Nr.IXP-1901. Žemės reformos įstatymo 8 ir 9 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-1902. Kooperatinių garažų ir sodininkų bendrijų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-1903 (pateikimas)

Kadangi nėra pranešėjų, kolegos, pristatome darbotvarkės 2-8a klausimą – Mėgėjiškos sodininkystės ir sodininkų bendrijų įstatymo projektas Nr.IXP-1901. Pranešėjas – Kaimo reikalų komiteto pirmininkas G.Kniukšta. Prašau. Ir du lydinčiuosius projektus Nr.IXP-1902 ir 1903. Prašau.

G.KNIUKŠTA. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos. Seimo valdybos nutarimu buvo sudaryta darbo grupė parengti Lietuvos Respublikos mėgėjiškos sodininkystės ir sodininkų bendrijų įstatymo projektą. Darbo grupė, kurios vadovas esu aš, teikia Seimui šį įstatymo projektą. Šis įstatymas nustato mėgėjiškos sodininkystės pagrindus bei sodinininkų bendrijų steigimą, valdymą ir veiklą, reorganizavimą ir likvidavimą bei sodininkų bendrojo naudojimo turto valdymą.

Kodėl prireikė šio įstatymo sodinininkams? Visų pirma todėl, kad Lietuvoje sodininkyste verčiasi apie milijonas gyventojų. Pavyzdžiui, Vilniuje prie sodo vienaip ar kitaip yra “prisirišusi” kas ketvirta vilniečių šeima. Šiuo metu galiojantis Lietuvos Respublikos įstatymas dėl kooperatinių garažų ir sodininkų bendrijų, kuris buvo priimtas beveik prieš 12 metų, netenkina turinio bei pasikeitusios teisinės sistemos reikalavimų. Be to, vadovaujantis nurodyto įstatymo nuostatomis prieš porą metų Lietuvos Respublikos Vyriausybė priėmė nutarimą “Dėl sodininkų bendrijų”. Šiuo nutarimu buvo pabandyta sureguliuoti ūkinius ir kitus santykius mėgėjiškuose soduose ir sudaryti sąlygas mėgėjiškai sodininkystei plėtotis. Besikeičianti teisinė sistema bei sodų tvarkymo ir ūkinės veiklos sąlygos reikalauja šiame nutarime pateiktas nuostatas keisti, kai kurias iš jų iš esmės. Tai pagal esamą teisinės sistemos struktūrą gali būti daroma tik įstatymu.

Įstatymo projekte nustatoma kaip, kada ir kokiomis sąlygomis bei tvarka steigiamos sodinininkų bendrijos. Projekto nuostatos atitinka bendrąsias šiuo metu galiojančio Civilinio kodekso normas. Priėmus įstatymą neigiamų pasekmių nenumatoma, papildomų biudžeto lėšų įstatymui įgyvendinti nereikės. Įstatymo projektui Europos Sąjungos teisės ir normos netaikomos.

Kartu teikiu ir kitus projektus, nes siekiant laiku inkorporuoti įstatymą į šalies teisinę sistemą reikalingas ir Lietuvos Respublikos įstatymo “Dėl kooperatinių garažų ir sodininkų bendrijų” pakeitimas, taip pat Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 8 ir 9 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymų projektai ir jų lyginamieji variantai. Mėgėjiškos sodininkystės ir sodinininkų bendrijų įstatymui įgyvendinti Lietuvos Respublikos Vyriausybė turės parengti ir priimti nutarimą “Dėl sodinininkų bendrijos pavyzdinių įstatų”.

Rengiant įstatymo projektą buvo pasinaudota analogiška Lenkijos ir Vokietijos mėgėjiškos sodininkystės reglamentavimo patirtimi. Įstatymo rengimo metu gautos pastabos ir pasiūlymai iš Žemės ūkio ministerijos, Nacionalinės žemės tarnybos, Lietuvos sodininkų draugijos ir jos vietinių padalinių rajonų ir miestų savivaldybėse, aktyvių ir kompetentingų pavienių sodininkų mėgėjų.

Į pateiktas pastabas ir pasiūlymus atsižvelgta ir įstatymo projektas atitinkamai pataisytas. Žemės reformos įstatymo 8 straipsnis papildomas 7 dalimi, numatančia naudojamų sodų žemės sklypų pardavimą ne aukciono būdu, remiantis žemėtvarkos projektais, nes iki šiol Žemės reformos įstatyme nebuvo nuostatos apie sodų sklypų pardavimą.

Įstatymo 9 straipsnis papildomas nuostatomis, leidžiančiomis parduoti ir didesnius kaip 12 arų sodų sklypus tais atvejais, kai sodui priskirtoje teritorijoje yra laisvos žemės, kurios sodininkų bendrija nenumato naudoti bendroms reikmėms, ir tie plotai nenumatyti naudoti visuomenės poreikiams. Šiais atvejais bus parengiamas žemėtvarkos projektas, projekto sprendiniai suderinami su sodininkų bendrija ir teisės aktų nustatyta tvarka papildomai suprojektuoti sklypai bus parduodami piliečiams, naudojantiems žemės sklypus sodo teritorijoje.

Dėl įstatymo projekto gautos Teisės departamento pastabos ir pasiūlymai. Jie bus svarstomi su ekspertais ir specialistais. Manau, tiek pagrindinis, tiek papildomas komitetas apsispręs dėl pateiktų pastabų ir pasiūlymų.

Dabar norėčiau keletą žodžių tarti dėl pagrindinių Mėgėjiškos sodininkystės ir sodininkų bendrijų įstatymo projekto nuostatų, atsakyti į keletą klausimų, kurie dažniausiai yra užduodami sodininkų ir kurie taip pat buvo keliami darbo grupės susirinkimuose.

Privatizavus sodų sklypus, sodų teritorijose liko nenaudojamų plotų, kurie bendroms sodininkų reikmėms nereikalingi, tačiau už šią žemę visi sodininkai turi mokėti žemės mokestį, nors ja ir nesinaudoja. Ar nenumatoma tokią žemę leisti privatizuoti sodininkų bendrijos nariams? Taip, tokia galimybė yra numatyta Žemės reformos įstatymo 8 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatymo projekte, kuris yra kaip lydintis pagrindinį Mėgėjiškos sodininkystės ir sodinininkų bendrijų įstatymo projektą. Šio projekto 2 straipsnis nustato, kad piliečiams, naudojantiems sodų sklypus sodininkų bendrijų teritorijose, parduodamas žemės sklypas nustatomas pagal sodininkų bendrijos teritorijos žemėtvarkos projektą. Parduodamų žemės sklypų plotas turi būti ne didesnis kaip 12 arų vienam piliečiui, išskyrus atvejus, kai Vyriausybės įgaliotos institucijos, nustatyta tvarka tikslinant sodininkų bendrijos teritorijos žemėtvarkos projektą, suprojektuoja papildomus sklypus, kurių nenumatoma naudoti sodininkų bendrijos bei visuomenės poreikiams.

Labai dažnai sodininkų bendrijos susiduria su sunkumais organizuojant visuotinius narių susirinkimus. Dažnai nesusirenka nė pusės narių, o sprendimus priimti reikia. Ar įstatymo projekte yra numatyta, kaip palengvinti susirinkimų organizavimą? Taip, projektas numato, kad pirmą kartą organizuojant susirinkimą turi dalyvauti daugiau nei pusė bendrijos narių, o nesusirinkus, organizuojant susirinkimą antrą kartą, pakanka vieno trečdalio ir sprendimai priimami susirinkime dalyvavusių narių balsų dauguma. Be to, įstatymo projekte numatyta galimybė rinkti įgaliotinius ir sprendimus priimti įgaliotinių susirinkimuose.

Iš tikrųjų, gerbiamieji kolegos, noriu pasakyti, kad tarp sodininkų kyla gana dažni konfliktai dėl per arti prie sklypo ribos pastatytų statinių ar pasodintų želdinių. Aš manau, ir jums ne kartą teko spręsti panašias problemas. Kaip įstatymo projekte numatoma spręsti šią problemą? Šiuos klausimus reglamentuoja projekto 6 straipsnio 4 ir 5 dalys. Tai yra statinių statyba sodo sklype planuojama ir vykdoma laikantis šių reikalavimų.

Pirma, pastatai turi būti ne mažesniu kaip 3 m atstumu nuo sklypo ribos, tačiau visais atvejais jie neturi daryti žalos kaimyninio sklypo naudotojui. Mažesniu atstumu gali būti statoma esant rašytiniam kaimyninių sodų sklypų savininkų susitarimui arba nustačius daiktines teises.

Antra, atskirti sodo sklypą nuo kaimyninio sklypo tvora, gyvatvore galima tik esant rašytiniam susitarimui su kaimyninio sklypo savininku, o kai sklypas ribojasi su bendrojo naudojimo teritorija – esant sodininkų bendrijos valdybos arba pirmininko sutikimui. Vaismedžiai, medžiai ir krūmai sodo sklype sodinami laikantis šių reikalavimų: aukštaūgiai (daugiau kaip 3 m) sodinami ne mažesniu kaip 3 m atstumu nuo sklypo ribos, o žemaūgiai (iki 3 m) sodinami ne mažesniu kaip 2 m atstumu nuo sklypo ribos, tačiau visais atvejais jie neturi daryti žalos kaimyninio sklypo naudotojams.

Dažni atvejai, kai sodininkai, parduodami savo sklypą, neatsiskaito su sodininkų bendrija, o naujas sklypo savininkas neprisiima buvusio savininko skolų arba visai nestoja į bendriją. Ar šis klausimas sprendžiamas įstatymo projekte? Taip. Projekto 23 straipsnis apibrėžia bendrijos nario pareigas. Jo 8 ir 9 punktai nustato: “Parduodamas, dovanodamas ar kitaip perleisdamas nuosavybės teise jam priklausantį žemės sklypą – atsiskaityti su bendrija pagal savo prievoles. Prieš perleisdamas nuosavybės teise jam priklausantį žemės sklypą – pranešti bendrijos valdybai jos įstatų nustatyta tvarka, bet ne vėliau kaip prieš 10 dienų, apie išstojimą iš bendrijos”.

Ir dar vieną klausimą norėčiau paliesti, kuris yra dažnai akcentuojamas, t.y. kad anksčiau sodininkų bendrijos sulaukdavo paramos iš įmonių, įstaigų, valdžios institucijų kelių, elektros perdavimo linijų, vandentiekio įrengimui. Ar įstatymas nenumato galimybės sodininkų bendrijoms sulaukti paramos iš šalies? Tai yra reglamentuota 28 straipsnyje, kuris numato, kad valstybės institucijos ir savivaldybės, turėdamos tikslą plėtoti ir puoselėti mėgėjišką sodininkystę ir jos tradicijas, gali remti bendrijas, jų susivienijimus ar Lietuvos sodininkų draugijas, siekiančias tinkamai prižiūrėti ir tvarkyti mėgėjiškus sodus ir jų kraštovaizdį, saugoti gamtą ir auginti žemės ūkio produkciją bei tvarkyti bendrojo naudojimo turtą. Valstybės institucijų ir savivaldybių rėmimo būdą ir sąlygas nustato įstatymai, kiti teisės aktai bei rengiamos ir įgyvendinamos specialiosios programos.

Gerbiamieji kolegos, aš noriu nuoširdžiai padėkoti darbo grupei, aktyviai padirbėjusiai rengiant šį įstatymą. O jus prašau po pateikimo pritarti šiam įstatymo projektui, nes privačių sklypų kiekis šalyje iš tiesų yra įspūdingas. Tarkime, Alytaus apskrityje yra privatizuota apie 95% sodų, Klaipėdos – 94%, Telšių – 95%, tiesa, šiek tiek atsilieka marijampoliečiai ir tauragiškiai, Tauragės apskritis privatizuojant sodų sklypus. Aš manau, mano išvardytos problemos, keliamos sodininkų, yra labai aktualios, ir šis teikiamas įstatymas pabandys iš dalies jas išspręsti. Bus dar vienas geras šios kadencijos Seimo darbas, jeigu bus priimtas šis Mėgėjiškos sodininkystės ir sodininkų bendrijų įstatymas, taip pat jį lydinčių įstatymų projektai. Ačiū jums už dėmesį.

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, jūsų norėtų paklausti 9 Seimo nariai. Kolegos, primenu, kad klausimams ir atsakymams skiriama iki 10 minučių. Prašom. Kolega J.Veselka.

J.VESELKA. Gerbiamasis pranešėjau, jūs išaiškinote, kad naujajame įstatyme bus galimybė savivaldybėms ir valstybei remti mėgėjišką daržininkystę, dar ką nors. Ar tai teisinga nuostata? Jeigu kas nori mėgėjiškai kuo nors užsiiminėti… Pavyzdžiui, išrinkus merą mėgėją daržininką, jis pradės remti daržininkus. Kas yra mėgėjiška, tas turi būti daroma iš savo pinigų. Kodėl jūs vis dėlto tą nuostatą, kad valstybė ir savivaldybės gali remti mėgėjus, įteisinate?

G.KNIUKŠTA. Dėkoju, gerbiamasis Seimo nary, už klausimą. Aš jums atsakysiu pavyzdžiu. Mūsų kolega A.Vidžiūnas gyvena šalia sodo ribos. Jis kiekvieną rytą ir vakarą važinėja į darbą ir, šiaip ar taip, prisideda prie to kelio gadinimo. Jis nėra sodininkų bendrijos narys, šį kelią reikia remontuoti sodininkams. Yra daug kelių, kuriais sodininkai naudojasi tik iš dalies, daugiausia naudojasi valstybė ir kiti savininkai. Todėl aš nematysiu nieko blogo, jeigu, tarkime, ukmergiškiai, kurių savivaldybėje jūs esate išrinktas, taip pat šiek tiek prisidės prie sodininkų kelių tiesimo.

PIRMININKAS. Kolega A.Sysas. Prašom.

A.SYSAS. Ačiū, pirmininke. Mane labiausiai domina tas skyrius, kuris kalba apie statinių statybą tuose sklypuose. Aš norėčiau paklausti, nes dabar tenka gyventi šalia sodų, bet važinėti tikrai ne sodininkų keliais. Kaip šis įstatymas derės su tais pastatais, namais, kurie šiandien jau pastatyti ir statomi tuose sklypuose? Jie tikrai neatitinka tos normos, kurią jūs siūlote 6 straipsnyje, t.y. 20% nuo bendro sklypo. Ar čia mes iš karto nesukuriame konfliktinės situacijos, nes pagal dabartinę madą namą stato ne aukštą (juo labiau kad ir jūs reikalaujate statyti ne aukštesnį kaip trys metrai nuo pamatų), o platų, platesnį. Aš kasdieną matau, kas vyksta sodų sklypuose, ypač arti miesto. Kaip šią problemą spręsime? Ačiū.

G.KNIUKŠTA. Iš tikrųjų, gerbiamasis kolega, jūs iškėlėte labai aktualų klausimą. Ne viename sode, ypač vaizdingose, labai gražiose apylinkėse, kur gražus kraštovaizdis, sodų sklypų pašonėse galima pamatyti didžiulius gyvenamuosius namus. Bet tai yra gyvenamieji namai ir jie nieko bendro su sodais, su sodų statiniais, apie kuriuos dabar mes kalbame, t.y. kad jie statomi 3 metrai nuo kaimyno ribos, kad jie turi užimti tik apie 20% sodo sklypo, neturi. Čia kalbame tik apie sodininkų bendrijose esančius ir statomus namus.

A.SYSAS. Tada jūs sode nebuvote.

PIRMININKAS. Kolega A.Stasiškis. Prašom.

A.SAKALAS. O kodėl A.Sakalą praleidote?

PIRMININKAS. Atsiprašau. Kolega A.Sakalas.

A.SAKALAS. Ačiū, gerbiamasis pirmininke, kad jūs manęs neužmiršote. Aš iš pradžių norėčiau apginti gerbiamąjį A.Vidžiūną. Jis ne su akėčiomis ar su plūgu važinėja šiuo keliu ir gal ne taip baisiai gadina. Bet mano klausimas būtų toks.

Jūs, gerbiamasis pranešėjau, išvardinote šio įstatymo, vaizdžiai tariant, 99 geras savybes ir nė vienos blogos. O vis dėlto praktikoje taip nebūna. Įstatymai vis tiek padaro ir daug gero, ir padaro kažką blogo. Gal galėtumėte pasakyti bent kaip pavyzdį ir kokią nors blogą šių jūsų teikiamų įstatymų savybę ar abejotiną savybę?

G.KNIUKŠTA. Paprastai darbo grupės vadovas nuo kritiškų pastabų įstatymo projektui susilaiko. Iš tikrųjų Teisės departamentas pateikė nemažai įvairių siūlymų ir pastabų, ir aš manau, gerbiamasis Sakalai, kad jūsų komitetui padedant mes padarysime šį įstatymą gana tobulą. Ačiū jums.

PIRMININKAS. Kolega A.Stasiškis. Prašom.

A.N.STASIŠKIS. Ačiū. Pone pranešėjau, šis įstatymo projektas yra gana keistokas, gal jis paimtas iš kokio seno archyvo, bet tiek to. Visų pirma kas yra mėgėjiška sodininkystė, kas yra ne mėgėjiška sodininkystė? Kuo viena nuo kitos skiriasi?

Antras dalykas. Jau dabar daugelis sklypų yra išpirkti, yra privati nuosavybė. Daugelis dabartinėse sodų bendrijose gyvenančių žmonių pasistatė namus ir gyvena ten nuolat. Kaip dabar bus? Namo antrą aukštą reikės nugriauti ar perkelti nuo teritorijos? Kaip bus su 3 metrais, su obelimis, jas iškirsti reikės? Kokia prasmė įvesti tokią kolūkinę sistemą? Aš suprantu, jeigu kuriasi naujas sodas, bendrija, galbūt, bet juk tai yra privati valda. Kokiu būdu jūs numatote šį įstatymą įdiegti privačiose valdose?

G.KNIUKŠTA. Dėkoju, gerbiamasis Seimo nary, už klausimą. Atsakydamas į jūsų klausimą norėčiau pasakyti, kad šalyje šiuo metu yra daugiau kaip 220 tūkst. sodininkų sklypų, kurie užima per 22 tūkst. ha ploto. Tai viena. Mėgėjiški sodai aktyviai naudojami ne tik pagrindiniam tikslui, tarkime, vaisiams, uogoms, daržovėms auginti, bet ir rekreacijos tikslais. Daugėja sodininkų, kurie persikelia nuolat gyventi į sodininkų namelius. Iš tikrųjų aš noriu pasakyti, kad didžioji dalis, kaip jūs ir sakėte, apie 90%, yra privatizuoti, bet ar tai nereiškia, kad sodininkai negali turėti savo atskiro įstatymo. Aš jau paaiškinau, kodėl jis dabar reikalingas.

PIRMININKAS. Kolega P.Vilkas.

P.VILKAS. Ačiū. Kada aš perskaičiau šį įstatymą (aišku, ne taip atidžiai) ir išgirdau jūsų paaiškinimus, prisiminiau, kai maždaug prieš penkiolika dvidešimt metų skaičiavo lentas, matavo aukštį ir mes turėjome aiškintis, kodėl mes padarėme rūsį pusę metro platesnį, aukštesnį ir ilgesnį. Bet mano klausimas būtų ne toks. Kiek suprantame, sodininkų bendrija yra savanoriška organizacija, o 9 straipsnyje yra parašyta, kad “Savivaldybės vykdomoji institucija gali inicijuoti sodinininkų susirinkimą dėl sodininkų bendrijos steigimo”. Kaip čia suprasti? 9 straipsnio 1 punktas.

G.KNIUKŠTA. 9 straipsnis, gerbiamasis kolega, kalba apie bendrijos steigimą. 1 punktas sako, kad “Bendrijos steigimo iniciatyvos teisę turi kiekvienas mėgėjiškos sodo teritorijos sodininkas ar jų grupė, sudariusi bendrijos steigimo sutartį. Savivaldybių vykdomoji institucija gali inicijuoti sodininkų susirinkimą dėl sodininkų bendrijos steigimo”. Tai kodėl gi negali savivaldybė, jūsų nuomone, šito daryti?

PIRMININKAS. Kolega A.Lydeka.

A.LYDEKA. Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis kolega, norėčiau pratęsti kolegos A.Stasiškio klausimą. Iš tiesų nemažai savininkų persikelia gyventi į sodus, rekonstruoja savo namus, perstato, stato priestatus, manau, mes visi sutinkame, kad tai yra teigiamas ir geras procesas. Ar aš teisingai supratau, kad, priėmus jūsų siūlomą įstatymą, galimybės perregistruoti sodo namą į gyvenamąjį namą labai pasunkėtų, taip pat ir keičiant tos žemės paskirtį?

G.KNIUKŠTA. Ir gerbiamasis A.Sysas klausė, kaip bus su tais namais, ar po šio įstatymo priėmimo neteks soduose griauti namų tuose didžiuliuose sklypuose, kurie vienaip ar kitaip yra įsiterpę tarp tų mažyčių sodo sklypelių, arba kurių savininkai, tarkim, yra nusipirkę 3 ar 4 sklypus, yra pasistatę didžiulius namus ir juose gyvena? Atsakau į jūsų klausimą – nemanau, bet šis įstatymas apibrėžia sodininkų mėgėjų statybos klausimus, taip pat numatomo reikalavimus. Ar būtų galima perregistruoti, kaip jį perregistruoti į gyvenamąjį namą? Jeigu jūs matote, kad įstatymo projekte reikėtų dar šią nuostatą taisyti, tai mes dėl to dar galime diskutuoti. Bet aš dar kartą noriu pabrėžti, kad tai susiję su mėgėjiška sodininkyste. O kas yra mėgėjiška sodininkystė ir gerbiamajam A.Stasiškiui, ir kitiems kolegoms noriu pasakyti, kad tai yra aiškiai apibrėžta 2 straipsnyje, kuriame yra nurodomos pagrindinės įstatymo sąvokos.

PIRMININKAS. Kolega V.Matuzas. 10 minučių baigėsi. Prašau.

V.MATUZAS. Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, man atrodo, kad jūs visai neseniai skaitėte L.Brežnevo knygą “Mažoji žemė”. Ten pasakojama apie tai, kaip vienas maišelis į kairę, vienas į dešinę, kai kraudavo vagonus. Aš suprantu, kodėl tais laikais būdavo reguliuojama, kokio dydžio namus statyti ir visa kita. Bet šiuo metu aš tikrai nesuvokiu, kuo remdamasis jūs siūlote tokius įdomius projektus. Iš esmės aš norėčiau jūsų paklausti dėl žemės. Jūs, pateikdamas projektą, minėjote, kad dabar sodininko įgyjamas žemės sklypo dydis ribojamas 12 arų. Ar jūs nemanote, kad gerame sode galėtų būti ir 20 arų, ir didesnis plotas? Kodėl aš negaliu įsigyti kaimyno žemės, jeigu jis parduoda? Taigi dėl žemės sklypo dydžio.

G.KNIUKŠTA. Dėkoju, gerbiamasis Seimo nary, už klausimą. Dėl pirmosios dalies, kam reikalingas šis įstatymo projektas. Aš labai aiškiai atsakiau, kad prieš 12 metų priimtas Lietuvos Respublikos kooperatinių garažų ir sodininkų bendrijų įstatymas netenkina turinio bei pasikeitusios teisinės sistemos reikalavimų. Dėl jūsų ribojimo, kiek galima, kiek negalima sodų sklypų įsigyti. Mes kalbame apie mėgėjišką sodininkystę, ir tai yra ne mano, kaip grupės vadovo, tai yra daugumos sodininkų nuomonė. Jeigu jums pavyks ją pakeisti, prašom.

PIRMININKAS. Kolegė I.Degutienė.

I.DEGUTIENĖ. Gerbiamasis pranešėjau, iš tiesų turbūt mes šiandien visi, kurie klausiame, kartojame klausimus, bet vis dėlto aš noriu dar kartą paklausti, kad jūs vienu sakiniu pasakytumėte. Koks šio įstatymo tikslas? Jeigu, kaip jūs ką tik minėjote, prieš 12 metų priimtas įstatymas jau yra netobulas ir bendrijų nariai juo nepatenkinti, tai gal būtų paprasčiau panaikinti tą įstatymą ir nekurti naujo, nes iš tiesų jis labai kvepia sovietiniais metais, kai viskas buvo reglamentuota, ko mes negalime daryti? Yra toks jūsų atsakymas ir komentaras, kad priklauso nuo to, kiek reglamentuos, kiek aš turiu arba kiek aš galiu įsigyti žemės, bet turbūt šiais laikais, esant rinkos dėsniams, priklauso nuo to, kiek aš turiu pinigų ir koks mano noras. Tai iš tiesų gal jūs vienu sakiniu pasakykite, nes aiškinamajame rašte to nėra koncentruota, koks įstatymo tikslas ir kokia jo paskirtis?

G.KNIUKŠTA. Šio įstatymo tikslas, gerbiamoji Degutiene, yra toks: “Šis įstatymas nustato mėgėjiškos sodininkystės pagrindus bei sodininkų bendrijų steigimą, valdymą ir veiklą, reorganizavimą ir likvidavimą bei sodininkų bendrojo naudojimo turto valdymą”.

I.DEGUTIENĖ. …mėgėjiška veikla užsiimti.

PIRMININKAS. Kolega V.Popovas.

V.POPOVAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, aš, kaip sodininkų bendrijos narys, manau, kad buvo padaryta didžiulė klaida, kai buvo tokie dalykai daromi. Dar kartą pabrėžiu, mano, kaip sodininkų bendrijos nario, supratimu, būtų geriau, kad žmonėms laiku būtų buvę skirti sklypai, jie būtų galėję pasistatyti namus ir gyventi ir būtų buvusios sprendžiamos kitos problemos. O klausimas būtų toks. Įstatymo projekte yra numatytas naujų sodų bendrijų steigimas ir taip toliau. Ar tikrai manote, kad reikia ir toliau skatinti tai daryti? Ačiū.

G.KNIUKŠTA. Iš tikrųjų aš su jumis sutinku, kaip sakė ir gerbiamoji I.Degutienė, kad šis įstatymas jai draus nusipirkti kaimyno sodo sklypą, kad nebūtų daugiau žemės. Iš tikrųjų būtų geriau, bet jeigu jau yra padaryta tokia klaida, tai mes bent pabandykime ją pataisyti šiuo įstatymu, kad sodininkai, kurių Lietuvoje, kaip minėjau, yra apie 1 mln., turėtų įstatymą, kuris gintų kiekvieno jų nario teises ir pareigas. To, deja, teisinėje ir demokratinėje valstybėje, gerbiamasis Masiuli, kol kas nėra. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju, jūs atsakėte į visus klausimus. Kolegos, prašau išsakyti nuomones dėl balsavimo motyvų. Kolega J.Korenka. Prašau. Nuomonė už.

J.KORENKA. Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Norėčiau pradėti pranešėjo paskutiniais žodžiais, kad įstatymas yra skirtas sodininkų mėgėjų interesams ginti. Aš taip pat esu sodininkas mėgėjas. Daugelis mano artimųjų ir pažįstamų yra tokie pat. Mielieji, kai jūs šiandien kalbate, man susidaro toks įspūdis, gal iš tikrųjų retai būnate soduose. Kai šiandien pravažiavimo keliai yra, kai šalia, kaip jūs sakote, yra staiga 20 ar 30 arų ir iškyla didžiulė pilis, užgoždama tą dirbančio mėgėjo mažą plotelį, tai nėra gerai. Būtent įstatyme yra numatomi dalykai, ir ta tvarka dėl medelių, jeigu jūs esate sodininkai, puikiai žinote, kad tvarka dėl 3 metrų iš tikrųjų yra reikalinga, kad būtų nepakenkta kaimynui, nes tai yra sodininkai. Čia yra sodininkai mėgėjai, o jeigu jūs norite daug, paimkite ir 5 ha nusipirkite, ir kitoje vietoje gyvenkite. Bet yra bendruomenė. Ir dar. Ar jūs, mielieji ponai, žinote, kad didžioji dauguma žmonių, šiandien dirbančių tuos mėgėjiškus plotelius, pagerina savo, sakyčiau, valgio racioną. Jie užsiaugina ten daržoves ir vaisius, ypač pensininkai ir visi kiti silpnai socialiai apginti. Žinoma, dėl šio įstatymo galima ginčytis, galima ieškoti kitų būdų, bet pats įstatymas, pati idėja iš tikrųjų yra labai gera ir atliepia sodininkų mėgėjų lūkesčius. Todėl tikrai reikia sveikinti ir palaikyti šitą projektą. Ačiū.

PIRMININKAS. Nuomonė prieš – kolega J.Jučas. Prašau.

J.JUČAS. Labai ačiū, posėdžio pirmininke. Na, aš nesu sodininkas ir niekad sodo neturėjau, todėl galbūt ne visai man suprantamos šios idėjos. Tačiau aš turiu labai daug ir draugų, ir kolegų, kurie turi sodus, kai kurie net gyvena juose ir panašiai. Išklausius įstatymo pateikimą ir atsakymus į klausimus, man kilo toks įspūdis, kad mes čia eikvojame brangų laiką. Aš siūlyčiau, kad jeigu reikia panaikinti kokį nors įstatymą, tai pritarčiau gerbiamajai I.Degutienei, tą seną įstatymą panaikinkim. Yra daug kitų įstatymų. Aš manau, jeigu mes mažiau reglamentuosim kiekvieną sritį, tai mums visiems gyvenimas bus lengvesnis, žmonės mums padėkos, o Seime priiminėkime įstatymus, kurių verkiant mūsų valstybei reikia iš esmės. Aš siūlyčiau nepritarti įstatymui po pateikimo.

PIRMININKAS. Kolegos, girdėjome nuomones už ir prieš dėl šio įstatymo ir lydinčiųjų. Tad, kolegos, prašau balsuojant apsispręsti. Kas už tai, kad būtų pritarta po pateikimo šiam įstatymo projektui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, – prieš arba susilaikote. Vyksta balsavimas.

Užsiregistravo 52 Seimo nariai. Už – 29, prieš – 17, susilaikė 5. Pritarta po pateikimo. (Balsai salėje) Kolega, jūsų balsas už ar prieš? Kolega K.Bobelis, balsas už. Taigi 30 – už, prieš – 17, susilaikė 5. Pritarta po pateikimo. Pradedame nagrinėjimo procedūrą. Siūlomas pagrindinis Kaimo reikalų komitetas nenumatant papildomo. Pagrindinis komitetas – Kaimo reikalų komitetas. Sutarimas buvo Seniūnų sueigoje. Ar yra kitų siūlymų dėl pagrindinio komiteto? Prašome per šoninius mikrofonus išreikšti nuomones. Nėra. Kolega J.Jučas siūlys kitą alternatyvų komitetą. Prašau.

J.JUČAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Siūlau Teisės ir teisėtvarkos arba Žmogaus teisių komitetus.

PIRMININKAS. Aš norėčiau išgirsti jūsų siūlymą, “arba” nesiskaito. Vienas pagrindinis turi būti.

J.JUČAS. Žmogaus teisių.

PIRMININKAS. Pagrindinis siūlomas Žmogaus teisių, o Seniūnų sueigoje buvo siūlytas Kaimo reikalų komitetas. Prašau, alternatyvus balsavimas. Kas už tai, kad pagrindinis komitetas būtų Kaimo reikalų komitetas, balsuojate už, kas turite nuomonę, kad pagrindinis turėtų būti Žmogaus teisių komitetas, balsuojate prieš. Susilaikę neskaičiuojami. Už – tai už Kaimo reikalų komitetą. Balsuojame dėl pagrindinio komiteto.

Už – 36, prieš – 18. Pagrindinis lieka Kaimo reikalų komitetas. Papildomi komitetai. Buvo siūloma Žmogaus teisių komitetas, Aplinkos apsaugos ir Valstybės valdymo. Ar pritarsime šiems trims papildomiems komitetams? Ir Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Keturi papildomi komitetai. Ačiū. Tad šio klausimo svarstymą baigiame. Taip pat kartu bus nagrinėjami ir lydintieji įstatymo projektai. Prašau, kolega K.Rimšelis.

K.RIMŠELIS. Ačiū, pirmininke. Aš dar siūlyčiau, kad apsvarstytų Subalansuotos plėtros komisija, nes čia toks aktualus mėgėjiškos sodininkystės klausimas, V.Einoris yra tikrai išmanantis žmogus.

PIRMININKAS. Dėkojame. Tad dar papildoma Subalansuotos plėtos komisija. Prašau, kolegė R.Juknevičienė.

R.JUKNEVIČIENĖ. Pone pirmininke, šitas svarstymas atskleidžia labai didelį trūkumą mūsų Seime. Mes neturime specialaus komiteto tokiems klausimams svarstyti. Gal būtų galima pagalvoti, pavyzdžiui, įkurti socializmo reikalų komitetą, ir tada būtų viskas aišku.

Miškų įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-1894 (pateikimas)

PIRMININKAS. Prašom savo siūlymus pateikti Seniūnų sueigai. (Balsai salėje) Kolegos, aš kviečiu pateikti įstatymo projektą, darbotvarkėje pažymėtą 2-4, Miškų įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-1894. Pranešėjas – ministras A.Kundrotas. Prašau. Pateikimas.

A.KUNDROTAS. Laba diena, gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai. Pateikiamas Miškų įstatymo pakeitimas. Įstatymas įsigaliojo praeitų metų liepos mėnesį. Siūlomas nedidelis pakeitimas, vieno straipsnio, t.y. 15 straipsnio 5 dalyje dabar nustatyta, kad iškirsti ąžuolynai, klevynai, liepynai, uosynai ir pušynai, augę jiems tinkamose augavietėse, turi būti atkurti tomis pačiomis medžių rūšimis. Kaip parodė gyvenimas, sąlygų yra kur kas daugiau, negu galima surašyti į įstatymą, ir kad atkuriant ir įveisiant mišką taikoma daug ir įvairių miško atkūrimo principų ir būdų, atsižvelgiant į daugelį aplinkos veiksnių: miško funkcinę paskirtį, genetinę, selekcinę vertę, vabzdžių, puvinius sukeliančių grybų ir kitų pakenkimų tikimybę. Ir pastarieji įvykiai – pradėjo džiūti uosynai, tai yra apie 30% visų šalies uosynų yra pažeista, šiemet net reikėjo peržiūrėti kirtimų normas ir atitinkamai padidinti, kad neprarastume šitų medžių. Kol kas nėra net nustatyta priežastis, kodėl taip vyksta. Ir atkurdami ta pačia medžių rūšimi toje pačioje vietoje mes rizikuojame, kad tie plotai tiesiog bus prarasti. Todėl siūlomas pakeitimas – suteikti Aplinkos ministerijai tokią teisę, kad ji nustatytų pagal įvairius kriterijus, ką, kiek ir kaip būtų galima atkurti. O šiaip ši nuostata, kuri dabar yra įstatyminė, jau yra perkelta ir patvirtinta aplinkos ministro įsakymu. Prašome gerbiamąjį Seimą svarstyti ir priimti šias pataisas.

PIRMININKAS. Dėkojame gerbiamajam pranešėjui. Jus norėtų paklausti kolega A.Baura. Prašau.

A.BAURA. Gerbiamasis ministre, mano paprastas klausimėlis. Jūs aiškinamajame rašte rašote apie tą uosynų džiūvimo procesą nuo 1996 metų. Įdomu, dabar jau būtent šešeri metai, tai ar vis dėlto buvo bandyta tuos pirmuosius plotus, kurie išdžiūvo, uosiais ir atsodinti ar kokiom nors kitokiom kultūrom? Ar būtent ta įstatymo pataisa, kuri dabar yra, tai trukdė daryti?

A.KUNDROTAS. Ačiū už klausimą. Tikrai negaliu dabar atsakyti, ar buvo bandyta, bet tiesiog kol kas nėra aiški priežastis. Mūsų mokslas, miškininkai negali atsakyti, kas konkrečiai ten kenkė. Be abejo, esant tokiai situacijai, sudėtinga atkurti ta pačia rūšimi, nes mes nežinome, kas laukia. Ir šiaip tokios priežastys įvardijamos kaip bendra klimato kaita. Prieš 10–15 metų panaši problema buvo su skroblais Vakarų Europoje. Šiltėjantis klimatas pasistūmėjo labiau į mūsų platumas ir dabar susiduriam su tokia problema, bet mes nepanaikinam tos įstatyminės atsakomybės, ji perduodama Aplinkos ministerijai. Mes savo teisę įsakymais reguliuosime, atitinkamai reikia orientuotis atkuriant tomis pačiomis medžio rūšimis. Mes nenorime, kad visas darbas būtų beprasmis.

PIRMININKAS. Dėkojame gerbiamajam ministrui. Jūs atsakėte į Seimo narių klausimus. Ar būtų norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Nėra. Ar galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo? Ačiū, pritarta. Pradedame nagrinėjimą. Siūlomas pagrindinis komitetas – Aplinkos apsaugos komitetas. Kitų siūlymų nėra. Pritarta. Ir siūloma svarstyti spalio 17 dieną. Pritarta šiam siūlymui.

Kolegos, dar norėčiau grįžti prie 2-8 klausimo. Nebuvo paminėta svarstymo data. Tai spalio 24 diena. Kolegos, yra siūlymas 2-8 – Mėgėjiškos sodininkystės ir sodininkų bendrijų įstatymui skirti kitą datą. Kita sesija nėra šioje darbotvarkėje diskutuojama, gerbiamasis kolega. Jeigu jūs turite kitą datą, siūlykite. (Balsai salėje) Gruodžio 10 d. yra posėdis, bet paskutinis. Jūs siūlote svarstymo procedūrą, o priėmimas? Kolegos, aš manau, kad tai nėra rimtas siūlymas, nes yra paskutinė sesijos diena, beveik paskutinė. 23 d. yra sesijos pabaiga, priešpaskutinis posėdis yra 10 dieną. Ar mums reikėtų balsuoti dėl?.. Kolega A.Lydeka siūlo balsuoti dėl įstatymų projektų Nr.IXP-1901, Nr.IXP-1902, Nr.IXP-1903 svarstymo datos. Gerbiamieji kolegos, prašau dėmesio. Kolegos ir mielosios kolegės, prašau dėmesio. Mums reikia apsispręsti, ar pritariame, kad įstatymų projektų Nr.IXP-1901, Nr.IXP- 1902 ir Nr.IXP-1903 svarstymo data – spalio 24 d., ar, kaip kolega siūlo, gruodžio 10 diena? Tai spalio 24 diena. Kas už šią datą, balsuojate už. Registruojatės ir balsuojate. Dabar balsuojame už spalio 24 d., kaip ir buvo suplanuota Seniūnų sueigoje. Vyksta balsavimas dėl Mėgėjiškos sodininkystės ir sodininkų bendrijų įstatymo projekto svarstymo datos. Kas už šią datą, kuri numatyta darbotvarkėje (spalio 24 d.), balsuojate už.

Už – 23, prieš – 12, susilaikė 2. Tad paliekama ta pati data. Atsiprašome, gerbiamasis kolega, jūsų siūlymui nebuvo pritarta.

Kviečiu kolegą užsienio reikalų ministrą A.Valionį atsakyti į Seimo narių klausimus. Skiriama pusė valandos, taigi baigsime 16.35 valandą.

Vyriausybės pusvalandis. Užsienio reikalų ministro A.Valionio informacija ir atsakymai į Seimo narių klausimus

A.VALIONIS. Gerbiamieji Seimo nariai, ačiū už šią galimybę kreiptis į jus ir patenkinti jūsų teisėtą smalsumą tikrai labai svarbiais Lietuvos užsienio politikos klausimais.

Aišku, mes dabar daugiausiai koncentruojamės ties keliais pagrindiniais Lietuvos Respublikos užsienio politikos prioritetais, bet ne tik. Visų pirma derybos dėl narystės Europos Sąjungoje. Jų stadija yra baigiamoji. Iki pabaigos lieka tik 8–9 savaitės, todėl mes dabar skaičiuojame kiekvieną dieną, kiekvieną valandą, sudarinėjame darbotvarkę. Į Seimą aš atvykau tiesiai iš posėdžio, kuriame svarstėme kaip tik šiuos dalykus. Manome, kad išskirtines problemas, būdingas tik Lietuvai (tai žemės pardavimas, Ignalinos atominė elektrinė, tranzitas į Kaliningradą, specifinės kvotos ir tam tikros techninės problemos, institucijos bei kiti klausimai), spręsti galima anksčiau, kad derybų pabaigoje galėtume mažiau rizikuodami dalyvauti sprendžiant likusius horizontalius klausimus (tai tiesioginės išmokos ir įmokos į Europos Sąjungos biudžetą bei kiti).

Artėja derybų dėl Ignalinos atominės elektrinės uždarymo finansavimo kontūrai. Spalio 7 d. komisija, atstovausianti Lietuvai derybose, ketina pristatyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės informaciją dėl papildomo finansavimo poreikių ir šaltinių Ignalinos atominės elektrinės uždarymo pasekmėms. Svarstomi keli Ignalinos atominės elektrinės uždarymo papildomo finansavimo iš Europos Sąjungos biudžeto variantai.

Kaip jūs visi žinote, vakar Europos Sąjungos užsienio reikalų ministrai svarstė tranzito į ir iš Kaliningrado klausimą. Jums turėtų būti žinoma principinė mūsų pozicija. Kalbėdami apie tranzito reikalus, mes pirmiausia galvojame apie galimybę Lietuvos piliečiams keliauti be vizų ir sienų kontrolės į Šengeno erdvę. Atvirai kalbant, tik Lietuvai prisijungus prie Šengeno gali palaipsniui išnykti tos automobilių eilės, kurios šiuo metu kilometrais tęsiasi prie Lietuvos ir Lenkijos sienos.

Antra ne mažiau svarbi šio klausimo dalis – tranzitas per Lietuvą. Europos Sąjungos užsienio reikalų ministrų posėdžio išvadose atspindėta didesnė dalis šių metų rugsėjo 18 dienos Komisijos komunikato dėl Kaliningrado pasiūlymų, kuriems Lietuva yra iš esmės pritarusi: suvereni teisė kontroliuoti savo sienas, teisinių garantijų suteikimas Lietuvai dėl visiško dalyvavimo Šengene, neatsižvelgiant į galimus Šengeno teisyno pakeitimus, Europos Sąjungos finansinė pagalba dėl papildomų kaštų įgyvendinant Kaliningrado paketo priemones. Mūsų principai yra labai aiškūs. Mes nenorime ir negalime eksperimentuoti nei dėl mūsų suverenumo, nei dėl mūsų prisijungimo prie Šengeno, todėl iki savo narystės Europos Sąjungoje mes negalime diskutuoti dėl bevizių traukinių galimybių ir galimybių studijos rengimo. Su šia mūsų nuostata sutinka dalis Europos Sąjungos valstybių. Nemaža dalimi su šia nuostata sutinka ir Europos Komisija. Tačiau mes esame atviri bet kokiems pasiūlymams ir pasirengę kartu pozityviai ieškoti sprendimų.

Šiandien taip pat yra lemiamas integracijos į NATO etapas. Iki Prahos susitikimo liko labai nedaug laiko. Artėja lapkričio 21 diena ir galima dar kartą įvertinti mūsų laimėjimus ir galimybes. Bene svarbiausia naujiena yra rugsėjo 25 dieną Vyriausybės posėdyje patvirtinta Lietuvos pasirengimo narystei programa 2002–2003 metams. Kaip ir ankstesniais metais, šiemetinė Vyriausybės patvirtinta programa apima politinę, ekonominę, teisinę, saugumo, gynybos išteklių ir kitas valstybės funkcionavimo sritis. Šiomis dienomis mūsų misija prie NATO įteiks šią programą Šiaurės Atlanto Aljanso vadovybei, kuri, tikimės, teigiamai įvertins Lietuvos rengimąsi narystei pagal anksčiau išvardytus prioritetus.

Aš toliau galbūt nekomentuosiu, pasakysiu tik tiek, kad baigti derybas su Europos Sąjunga, baigti jas sėkmingai, taip pat šių metų lapkričio mėnesį Prahoje sulaukti pakvietimo į NATO mes turime labai dideles galimybes, tačiau neturime atsipalaiduoti. Reikia labai intensyviai dirbti toliau.

Tiek trumpai apie pagrindinius dalykus. Aš pasirengęs atsakyti į jūsų klausimus. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkojame, ministre, už trumpą įžangą. Klausia Tėvynės Sąjungos – konservatorių frakcijos seniūnas A.Kubilius. Prašom.

A.KUBILIUS. Gerbiamasis ministre, grįždamas prie tranzito į Kaliningradą klausimo ir paskutiniųjų vakar dienos Užsienio reikalų ministrų tarybos posėdžio naujienų, aš vis dėlto norėčiau aiškiau išgirsti atsakymą į tokį gana paprastą klausimą. Vakar dienos tarybos sprendime dėl Kaliningrado klausimo yra formuluojama taip, kad laisvų bevizių trauktinių klausimas Prezidentūros… Europos Sąjungos Prezidentūros ir Komisijos iniciatyva bus aptariamas su Lietuvos Vyriausybe, aptariant feasibility study… kaip ją geriau išversti?

A.VALIONIS. Galimybių studijos.

A.KUBILIUS. Galimybių studijos klausimą. Gerbiamasis ministre, ar Lietuvos Vyriausybė būtų pasirengusi šiandien atsakyti aiškiai ir nedviprasmiškai, kad šiuo klausimu Vyriausybė laikosi nuomonės, kad tokia galimybių studija turėtų būti atliekama tiktai po Lietuvos narystės Europos Sąjungoje, nes aš suprantu, kad esminis klausimas bus keliamas dar dėl to, kada ši studija turėtų būti atliekama, ir Rusija spaudžia, kad ji būtų atliekama jau dabar. Ar Vyriausybė gali atsakyti nedviprasmiškai – ne, ji bus atliekama tik po to, kai Lietuva taps Europos Sąjungos nare?

Antroji klausimo dalis. Žvelgiant į Europos Tarybos sprendimą labai aiškiai matyti, kad didžioji dalis šio sprendimo yra skirta Lietuvai. Ar šiuo požiūriu Vyriausybė nenorėtų išsakyti savo nuomonės, kad visi vadinamojo Kaliningrado paketo klausimai turėtų būti vienodai taikomi visoms šalims, kurios ribojasi su Kaliningrado sritimi? Kitaip sakant, ir Lenkija lygiai taip pat turėtų būti įtraukiama į šių pasiūlymų paketą.

A.Valionis. Į antrąjį klausimą atsakymas būtų taip. Mes, Lietuvos Vyriausybė, Užsienio reikalų ministerija, labai aiškiai deklaruojame horizontalumo principą, kad ne tik Lietuva, bet ir kitos suinteresuotos šalys taip pat būtų šio proceso dalyvės.

Atsakant į pirmąjį klausimą – rugsėjo 15 d., kaip reakciją į tada rengiamą komisijos komunikatą Kaliningrado klausimu, mes pateikėme savo pastabas, kuriose tokią studijų galimybę iki mūsų narystės atmetėme. Tai yra pozicija, suderinta ne tik su premjeru, tai yra ne tik Lietuvos Vyriausybės, bet ir Lietuvos Prezidento pozicija, nes ji suderinta su Prezidentu. Užsienio reikalų ministerija jokio kito mandato deryboms neturi. Man atrodo, aš labai aiškiai ką tik pasakiau (galiu pakartoti), kad mes negalime iki mūsų narystės Europos Sąjungoje diskutuoti dėl bevizių traukinių galimybės varianto. Manau, kad tai yra atsakymas. Jeigu Europos Komisijos pirmininkas nori diskutuoti, mes visą laiką pasirengę išklausyti tuos argumentus, ir jeigu jie nepažeistų mūsų pagrindinių principų, Lietuvos suvereniteto, mūsų galimybių įstoti į Šengeną, jeigu jie neapkrautų mūsų papildomais kaštais, mes pasirengę tuos dalykus išklausyti ir diskutuoti. Be diskusijos nėra nei derybų, nei konsultacijų. Diplomatai labai aiškiai skiria visą žodžių gradaciją.

PIRMININKAS. Opozicinė Liberalų frakcija – J.Čekuolis. Prašau.

J.ČEKUOLIS. Gerbiamasis ministre, aš pirmiausia norėčiau jūsų vardu pasveikinti Vyriausybę, kuri praėjusią savaitę paskutinę akimirką priėmė svarbius reikalingus sprendimus, gerokai priartinančius mūsų piliečius prie Šengeno privalumų. Norėčiau pasiteirauti dėl pinigų ir ekonomikos. Deja, kaip žinote, Lietuva savo užsienio politikai procentine išraiška skiria lėšų, šiurkščiai paėmus, du kartus mažiau nei Latvija ir beveik tris kartus mažiau nei Estija. Kaip šiame kontekste jūs vertintumėte kitų metų biudžeto projektą? Tai viena dalis.

Antra dalis. Dažnas teigia, jog diplomatai, užsienio politiką darantys žmonės, tiesiog leidžia valstybės biudžeto pinigus, yra biudžetininkai ir neką teuždirba. Kaip yra su Lietuvos ekonominių interesų atstovavimu užsienyje, kokias programas jūs vykdote šioje srityje ir kiek uždirbate Lietuvos biudžetui? Ačiū.

A.Valionis. Atsakydamas į pirmąjį klausimą ar pirmąją jūsų klausimo dalį aš norėčiau ir jūsų paklausti, ar šioje tribūnoje kada nors stovėjo ministras, kuris jums sakė, kad biudžete jam skirta pakankamai arba per daug pinigų? (Balsai salėje)

J.ČEKUOLIS. Buvo, buvo, turėjome.

A.Valionis. Bet kuriuo atveju aš turėčiau pradėti nuo padėkos Finansų ministerijai, kad iš tikrųjų eurointegracinis biudžetas šiemet yra ne tik žodžiais. Aišku, visi mūsų poreikiai yra toli gražu neįvertinti, o ypač šiek tiek nuskriausta mūsų, sakykim, užsienio politikos ekonominė dalis. Ko gero, negalėsime įvykdyti kai kurių Vyriausybės nutarimų dėl ambasadų atidarymo Airijoje ir Vengrijoje, bet labai susispaudę pagal mūsų parengtus planus galėsime formuoti mūsų misijas prie NATO ir Europos Sąjungos Briuselyje. Čia didelių trukdymų nebus, nors, aišku, reikės pasispausti. Pinigus taupome įvairiais būdais, tarp jų ir neskirdami kai kur ambasadorių (kaip žinote, kai kuriose valstybėse jų nėra). Taupome pinigus siųsdami, sakykim, vieną žmogų į Švediją, kuri pirmininkauja, po to į Belgiją, į Ispaniją, Daniją, pagal pirmininkavimo prioritetus ir taip toliau.

Šiek tiek sutaupome pinigų ir kitais būdais. Perkama ambasada, sakykim, Prancūzijoje ir tai yra pinigai, kuriuos susiderėjome su Prancūzija už mūsų kažkada Rusijos užimtą ambasadą. Taip pat deramės su Italija. Ambasados Berlyne pirkimas iš dalies finansuojamas parduodant turimą sklypą Berlyne. Taip pat į biudžetą grįš pinigai, gauti už pastatą Briuselyje, nes remontuojame ir keliamės į naujas patalpas, ir, aišku, šie pinigai grįžta į biudžetą. Nupirkta ambasada Berlyne, Paryžiuje, už kurią dabar mokame, ir šitie reikalai daugiau ar mažiau tvarkomi.

Aišku, sutinku su ponu J.Čekuoliu, kad mes investuojame apie 0,2% mūsų nacionalinio produkto, kai Latvija, Estija – apie 0,4%. Aišku, jų mažesnis nacionalinis produktas, bet ir absoliučiais skaičiais mes atrodome blogiau. Visi laukia, kad mes galėtume padėtį ištaisyti.

Jeigu kalbėtume apie tai, kaip mes uždirbame tuos pinigus, tai mes juos, aš manau, uždirbame dorai ir sąžiningai. Be tų klasikinių užsienio politikos elementų, kuriuos aš paminėjau, t.y. integracija į Europos Sąjungą, NATO, geri santykiai su kaimynais, daug dėmesio ministerijoje skiriama ir ekonominiams klausimams. Pradedant nuo derybų dėl nuolatinio dalyvavimo Pasaulinėje prekybos organizacijoje, kituose ekonominiuose forumuose, Europos Sąjungos ekonominėje veikloje, nemaža dalis mūsų darbo skiriama verslui ir privataus verslo atstovams. Sakykim, jie vyksta su vizitais, diskutuoja apie galimybes. Kartu su verslininkais organizuojami Lietuvos diplomatų ekonomistų suvažiavimai, išklausomos jų pastabos, jos įgyvendinamos. Užsienio reikalų ministerija parengė pirmą Lietuvos ekonomiką pristatančią programą Lietuvoje akredituotiems užsienio diplomatams. Su oficialiais užsienio reikalų ministro vizitais į užsienio šalis esant galimybėms pradėjome derinti ir verslininkų delegacijų išvykas. Pavyzdžiui, jau porą metų planuoto vizito, kurio labai prašo verslininkai, į Egiptą, Siriją ir Jordaniją vyks tik 2-3 diplomatai iš Užsienio reikalų ministerijos, daugiausia važiuoja (apie 11) verslininkų, kurie yra ypač suinteresuoti tuo regionu ir, manau, jų galimybių studijavimas ten bus naudingas. Tokia praktika yra taikoma ne pirmą kartą. Taip buvo Jugoslavijoje, o būdami Kaukaze, sakykim, taip pat labai aktyviai analizavome mūsų verslininkų galimybes su prezidentais ir jų užsienio reikalų ministrais. Taip pat Uzbekistane arba Kazachstane. Turbūt daugiau kaip pusė visų klausimų, apie kuriuos kalbėjome, buvo ekonominiai, verslo ir biznio klausimai. Taigi aš manau, kad… (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Kolega Griciau, prašau netrukdyti atsakyti.

A.Valionis. Atsižvelgdamas į pono A.Griciaus pastabą, aš supratau, kad jau įtikinau visus Seimo narius, todėl kitus penkis lapus mūsų nuveiktų darbų šia tematika aš atidedu į šalį. Ačiū.

PIRMININKAS. Socialdemokratinės koalicijos frakcija – kolega V.Popovas. Prašau.

V.POPOVAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Mano klausimas būtų gal kiek kitokio pobūdžio. Šiandien Seimas priėmė nutarimą dėl Lietuvos karių siuntimo į Afganistaną. Klausimas būtų toks, ar Prezidentas su Krašto apsaugos ministerija tarėsi, kažkaip derino šitą misiją, šitą nutarimo projektą, jeigu tiksliau kalbėtume, su Užsienio reikalų ministerija ir kokia jūsų pozicija dėl Lietuvos karių siuntimo į Afganistaną. Ačiū.

A.VALIONIS. Taip, visus klausimus, susijusius su užsienio politika, paprastai institucijos derina su Užsienio reikalų ministerija. Ir Užsienio reikalų ministerijos interesas yra neleisti jokios saviveiklos šiais klausimais, nes vėliau mes prarandame galimybę kontroliuoti situaciją, kita vertus, atsiranda neprofesionalios veiklos galimybė. Šiuo atveju aš labai gerai suprantu jūsų klausimą ir suprantu, koks skausmingas ir problematiškas turbūt kiekvienam Seimo nariui jis buvo, kad į jį būtų atsakyta. Mes Užsienio reikalų ministerijoje svarstydami šį klausimą taip pat, aišku, nesiskiriame nuo kitos visuomenės dalies ir tokių sudėtingų klausimų paprastai, lengvai nesprendžiame. Aš visiškai sutinku, kad tai buvo sudėtingas, bet kartu Lietuvai reikalingas sprendimas.

Mes turime suprasti, kad regione situacija klostosi taip, kad už Lietuvos nepriklausomybę mes jau turime kovoti, ir ačiū Dievui, kad taip yra kažkur toli nuo Lietuvos sienų. Diplomatai labai gerai žino, kad už viską reikia mokėti. Mes turėsime saugumo garantijas, skirdami adekvačią pagal Lietuvos galimybes dalį, tarp jų ir tokią, kokia sudėtingu Seimo sprendimu buvo priimta šiandien. Ir aš, kaip užsienio reikalų ministras, taip pat visiškai atsakau už šį sprendimą. Noriu pasakyti, kad aš pritariu šiam sprendimui ir Užsienio reikalų ministerija pritaria šiam sprendimui.

PIRMININKAS. Kolega G.Kirkilas. Prašau.

G.KIRKILAS. Ačiū. Gerbiamasis ministre, aš manau, kad pastaruoju metu derybose, ypač dėl Kaliningrado, yra piko situacija dabar, dėl to yra labai daug ir spaudimo, aišku, iš Rusijos, jinai siekia savų interesų, ir propagandos, ir panašiai. Tačiau per visas šias diskusijas, galbūt dėl to, kad vyko rinkimai, mažiau aiški yra Vokietijos pozicija. Vokietija turi įvairių sąlyčio taškų su Kaliningrado sritimi. Tai yra labai svarbi valstybė, kaip jūs turbūt gerai žinote, jums to nereikia įrodinėti. Galbūt jūs galėtumėte čia Seimo nariams išsamiau paaiškinti, kokia yra Vokietijos pozicija. Kai kas sako, kad jinai per vidurį tarp Skandinavijos šalių ir pietinio flango ar panašiai. Kokia ji yra iš tikrųjų? Ačiū.

A.VALIONIS. Na, jūs iš dalies atsakėte. Mes neturime pakankamai duomenų, nes vakar netgi svarstant šį klausimą Ministrų Taryboje Vokietija kalbėjo labai trumpai. Bet ten buvo paminėti mums pagrindiniai dalykai. Ten buvo paminėtas Šengenas ir ten buvo paminėtas horizontalumas, kad kartu su kitomis valstybėmis tai reikia spręsti. Taigi, matyt, galutinė Vokietijos pozicija išsikristalizuos ir pačiai Vokietijai pasidarys aiški tik suformavus naują Vokietijos Vyriausybę, kurios formavimo procesas dar tik prasideda. Bet mes, aišku, dirbsime su visomis valstybėmis, taip pat ir su Vokietija, dirbsime su tomis, kurios, būdamos toliau, pietuose, silpniau suvokia mūsų problematiką. Bet darbą su Komisija mes labai puikiai matome, ir galimybes kalbėtis tiesiogiai. Pavyzdžiui, pirmas, turbūt artimiausias, mano susitikimas bus su Prancūzijos užsienio reikalų ministru Paryžiuje. Aišku, Lietuvos pozicija labai plačiai ir tvirtai bus pristatyta Paryžiuje. Taip pat planuojame susiformavus Vokietijos Vyriausybei labai aiškiai kalbėti su šia Vyriausybe, ekspertų lygmeniu darbas jau vyksta ir tenai. Ir jūs, ir mes šiandien kalbėjomės su italais. Aiškiai supratau iš jų reakcijos, Seimas, Seimo nariai, su kuriais delegacija susitiko, išsakė savo sprendimą, mes taip pat pasakėme. Kalbame visais lygiais. Mūsų pozicija yra gana aiški ir gana lanksti ir, manau, turi būti gerai suprantama visiems. Galima pacituoti pono G.Verheugeno žodžius, kai jis pasakė: “Ar jūs įsivaizduojate, kad kažkas panašaus galėtų eiti per jūsų valstybę?” Tai iš tikrųjų labai žmogiškas supratimas. Pritaikykime jį sau ir matysime, kaip tai atrodo kitiems.

PIRMININKAS. Naujosios sąjungos frakcija, V.Stankevič. Prašom.

V.STANKEVIČ. Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis ministre, jūsų ministerijos, Krašto apsaugos ministerijos ir, be abejo, kitų valstybės institucijų dėka tas reikšmingas pakvietimas lapkričio pabaigoje yra mums visai realus. Aš noriu pakviesti mus visus neatsipalaiduoti, dirbti kryptingai, nes dar daug darbų reikia padaryti ir įveikti ratifikavimo procesą. Mano klausimas būtų toks: ar po to reikšmingo įvykio, po Lietuvos pakvietimo į NATO struktūrą, galime tikėtis, kad Prezidentas Dž.Bušas apsilankys Lietuvoje? Kokie mūsų šansai? Ačiū.

A.VALIONIS. Man sunku procentais vertinti šansus. Galiu pasakyti tiek, kad tokia galimybė yra. Tokia galimybė Jungtinėse Amerikos Valstijose svarstoma, bet tikrai pasakyti aš galėsiu tada, kai ji bus oficialiai patvirtinta.

PIRMININKAS. Kolega A.Medalinskas. Prašom.

A.MEDALINSKAS. Dėkoju, pirmininke. Pone ministre, Europos Sąjungos viršūnių susitikime Sevilijoje mūsų Prezidentas pristatė Lietuvos poziciją dėl magnetinių elektroninių kortelių. Iš tikrųjų šis siūlymas, matyt, labai atitinka mūsų, Lietuvos, interesus, nes užtikrintų galimybę ne tik Kaliningrado srities gyventojams daug kartų važiuoti į Lietuvą, ir gana lanksčiomis galimybėmis, bet taip pat ir Lietuvos gyventojams (tas mums labai svarbu) važiuoti į Kaliningrado sritį. Vėliau ta idėja lyg ir nusimetė. Neteko matyti, kad ir mūsų diplomatai aktyviai stumtų šią idėją. Sakykite, kokie dabar yra siūlymai ir kaip tikitės pasiekti rezultatą, jog Lietuvos gyventojams būtų sudaryta lanksti galimybė vykti į Rusijos Kaliningrado sritį? Ar tai tikitės pasiekti Europos Sąjungos ir Rusijos dialogu, ar dvišaliais pokalbiais su Rusija? Ačiū.

A.VALIONIS. Mes manome, kad tokias pat galimybes, kokias turės Rusija, turi turėti ir Lietuvos gyventojai. Dėl to, kai kovo 7 d. į Lietuvą buvo atvykęs Rusijos užsienio reikalų ministras I.Ivanovas, mes su juo labai aiškiai kalbėjome apie tai, kad jeigu mes ruošiamės atidaryti konsulatus Sovietske ir Gardine (Gardinas, Baltarusija, aišku, nėra jo jurisdikcija) ir plėsti konsulatą Kaliningrade, tikimės, kad bus konsulatas Tauragėje, pavyzdžiui, taip pat netoli sienos, jų prašomas konsulatas Klaipėdoje ar galbūt, jeigu jiems reikia, ir konsulatas Kaune, kad mūsų piliečiai turėtų ne mažesnes galimybes greitai ir lengvai tokia pat kaina gauti tokias pat ilgalaikes vizas, kokias mes tada siūlėme Rusijos gyventojams, Kaliningrado srities gyventojams.

Jūs matote, įvykiai klostosi dviem kanalais. Vienas yra nacionalinis vizų režimas, kitas yra tranzito režimas. Bet mes ieškome vidurkio, kad net ir esant lengvesniam vizų režimui mūsų žmonės turėtų taip pat lengvesnę galimybę plėtoti ekonominius, kultūrinius ir kitokius kontaktus su Kaliningrado sritimi.

Elektroninės kortelės, aišku, mūsų nuomone, buvo geras sprendimas ir mes jį pasiūlėme. Bet Europos Komisija jo, galima sakyti, nepriėmė. Kai kurių valstybių lūpomis šis pasiūlymas dar grįžta, bet kol kas rimtesnio atgarsio nerado.

PIRMININKAS. Kolegė R.Juknevičienė. Prašom.

R.JUKNEVIČIENĖ. Pone ministre, aš noriu grįžti prie to horizontalumo principo. Trumpai primenu. Kai Rusija išreiškė savo poziciją dėl tranzito iš Karaliaučiaus, ten buvo minimos ir Lietuva, ir Lenkija. Iš Lenkijos iš karto išgirdome griežtą “ne” ir labai aiškią jų poziciją. Lietuvoje įvykiai klostėsi kiek kitaip. Iš pradžių premjeras pasakė, tiesa, spaudai, kad jį tenkina dabartinė bevizė situacija, po to buvo pono Bulavo vizitas pas Europos Sąjungai pirmininkaujančią Danijos ambasadorę. Pasekmės – Lietuva tranzito iš Karaliaučiaus klausimu liko viena. Lenkija po Europos Komisijos pateiktų siūlymų oficialiai sako, kad jų tranzito iš Karaliaučiaus problema jau nebeliečia. Jeigu pažiūrėtume į “Financial Times”, BBC reportažus, visur minima vien tik Lietuva. Sakykite, kaip ir kokiu lygiu buvo derinami Lietuvos bendri veiksmai su Lenkija, kaip atsitiko, kad esant labai rimtam išbandymui strateginė Lietuvos ir Lenkijos partnerystė iš esmės, nepykite, bet liko tik popieriuje?

A.VALIONIS. Šiame jūsų klausime slypi keletas klausimų.

Na, partnerystė, turiu galvoje Lenkijos ir Lietuvos partnerystę, neblogai plėtojama kai kuriose kitose srityse, iš jų paminėčiau Seimo parlamentinių asamblėjų susitikimus, kurie yra gana audringi ir, manau, tikrai naudingi, rezultatyvūs. Yra skirtumų tarp Lietuvos ir Lenkijos. Jūs turbūt žinote, kad traukiniais, geležinkeliu, susiekimas eina tik per Lietuvą, todėl natūralu, kad Rusija koncentravosi į šį svarstymą. Tačiau Lietuvos poziciją aš pristačiau. Mums iš tikrųjų dėl daugelio priežasčių, tarp jų ir dėl tos mano paminėtos, derėtis yra gerokai sudėtingiau, kur kas komplikuočiau, nes mes natūraliai buvome ta valstybė, per kurią iki šiol tranzitas vyko daugiausiai. Dėl to diplomatams tenka pasidarbuoti. Bet mes nebijome darbo ir darbuojamės. Kita vertus, jeigu mes sutarsime dėl tranzito galimybių, remdamasi supaprastintais dokumentais, tai komunikatas kaip tik kalba apie išdavimo horizontalumą, reikia suprasti, ir apie keliavimo horizontalumą. Kita vertus, tiek, kiek tas tranzitas eis per Lietuvą, ir tiek, kiek jis atitiks tuos pagrindinius mano paminėtus principus, kad tai negrėstų Lietuvos suverenitetui, kad tai negrėstų mūsų narystei Šengeno šalyse artimiausioje ateityje, ir negrėstų papildomais kaštais, tai mes pasiruošę tokiam tranzitui pritarti, tai galų gale ir pinigai, tai galų gale ir atvirumas Rusijai, ir bendradarbiavimas. Taigi darbas sunkus, bet rezultatas gali būti geresnis.

PIRMININKAS. Paskutinis klausia kolega A.N.Stasiškis, kadangi baigiame, kaip minėjau, 16.35 valandą. Prašom.

A.N.STASIŠKIS. Ačiū. Pone ministre, aš pratęsiu ponios R.Juknevičienės klausimą ta pačia tema. Iš tikrųjų reikėtų ar pasidžiaugti, ar padėkoti jums ir jūsų žinybai už tam tikrą skaidrumą šiais klausimais, tačiau vis dėlto ir iš jūsų, ir iš visos Vyriausybės, sakyčiau, eina gana daug miglos. Tai vis kalbos apie atvirumą pasiūlymams, tai va tas Šengenas, jeigu ne Šengenas, tai gal būtų galima ir pėsčiomis vaikščioti per Lietuvą, baisus čia dalykas tas tranzitas, trumpiau kalbant, tokia pozicija – a’la Bulovas. Va, jeigu mus prispirtų kas nors, jeigu mums duotų, į kampą įvarytų, tai būtų visai neblogai, bet patiems pasiduoti lyg ir nesmagu. Taigi mano klausimas toks. Ta mano mintis turbūt klaidinga, bet jeigu prašosi tokia mintis, kad Vyriausybė laukia, kad ateitų ultimatumas iš Europos Sąjungos, kad būkite malonūs, lietuviai, nerieskite nosies ir susitaikykit su rusų reikalavimais, tai ar jūs, kaip ministras, ir jūsų ministerija modeliuoja tokį atvejį? Ar jis yra gana įtikinamas, ar jis visiškai fantastinis? Ką mano tokiu atveju daryti ministerija, jūs asmeniškai, Vyriausybė? Ar jūs įsivaizduojate kokias nors nuolaidas suvereniteto sąskaita, ar bus kategoriškai ginamas Lietuvos suverenitetas?

A.VALIONIS. Aš pradėsiu nuo jūsų klausimo pradžios. Jeigu ne Šengenas, pėsti vaikščiotų. Tai aš turbūt jau trečią kartą tą hierarchiją galiu pakartoti, kad yra suverenitetas, Šengenas, horizontalumas ir papildomų kaštų nebuvimas, t.y. keturi pagrindiniai principai, kurie ten parašyti. Taigi ne tik Šengenas. Galų gale suverenitetas yra svarbiausias klausimas, apie kurį mes visų pirma galvojame. Ar mes modeliuojame situaciją? Mūsų darbas – modeliuoti visas situacijas. O koks bus variantas (sakote, jeigu būtų), tai, aš tikiuosi, jis jau irgi sumodeliuotas, bet čia, šioje tribūnoje, aš jo jums neatskleisiu.

PIRMININKAS. Dėkojame gerbiamajam ministrui, išsamiai atsakėte į visus klausimus.

Dizaino įstatymo projektas Nr.IXP-1895 ES (pateikimas)

Tad tęsiame posėdį. Darbotvarkės 2-6 klausimas – Dizaino įstatymo projektas Nr.IXP-1895, eurointegracinis. Pateikia ministras V.Markevičius. Prašom.

V.MARKEVIČIUS. Laba diena, gerbiamasis posėdžio pirmininke, laba diena, gerbiamieji Seimo nariai. Teikiamas Lietuvos Respublikos dizaino įstatymo projektas yra iš esmės buvusio Pramoninio dizaino įstatymo tęsinys. Dėl to nauja redakcija, kad keičiama yra daugiau kaip pusė straipsnių. Kaip žinia, anksčiau tuos teisinius santykius reglamentavo Pramoninio dizaino įstatymas, bet įgyvendinant dabar galiojantį įstatymą ir atsižvelgiant į Lietuvos įsipareigojimus suderinti savo teisės aktus su Europos Sąjungos teisės aktais, Pasaulio prekybos organizacijos reikalavimais, atsižvelgiant į tam tikrą Valstybinio patentų biuro patirtį registruojant pramoninę nuosavybę yra siūlomi šio įstatymo pakeitimai. Kartu pakeitimai yra padaryti atsižvelgiant į tai, kad atsirado įvairių įstatymo praktinio taikymo spragų, taip pat teismuose kilo klausimų taikant Pramoninio dizaino įstatymo normas.

Esminių dalykų pasikeitė nedaug, bet vieną iš jų galėčiau pasakyti, kai susidūrėme su teismų praktika. Pavyzdžiui, prekių ženklų ir dizaino registravimo praktika dėl įvairių priežasčių, nes santykinai didelis kiekis dizaino pareiškėjų, daugiau kaip 30%, yra užsieniečių arba jie veikia per atstovus, kartais nespėja atlikti veiksmų per įstatymo nustatytus terminus, todėl šiame įstatyme jau numatyta galimybė pratęsti kai kuriuos terminus vieną kartą sumokėjus papildomą mokestį už termino pratęsimą. Taip pat atsižvelgiant į praktiką numatytas ir teisių terminų atkūrimas, t.y. vadinamasis restitutio in integrum principas, jeigu pareiškėjas dėl pateisinamų priežasčių laiku nesumokėjo nustatytų mokesčių už dizaino registravimą. Jeigu salėje būtų ponas J.Veselka, tai jis čia kėlė klausimą dėl terminų atkūrimo, kad kiekvieną kartą reikia kreiptis į teismą, tai mes šį klausimą dabar šiuo įstatymu bandome išspręsti.

Iš tikrųjų sudėtinga buvo atsakyti į klausimą dėl papildomų biudžeto lėšų pareikalavimo ar nepareikalavimo, to aš ir paprašiau iš Valstybinio patentų biuro. Preliminariai jie numatė, kad neturėtų pareikalauti, nors bent jau mūsų ministerija visada gana kreivai žiūri į tuos pasakymus, kad įstatymų įgyvendinimas neturės tam tikrų finansinių pasekmių. Kodėl? Todėl, kad bet kuris įstatymas, kuris naujai reglamentuoja teisinius visuomeninius santykius, pareikalauja tiek intelektualinių, tiek tam tikrų materialinių resursų. Nors aš tą aiškinamąjį raštą pasirašiau ir tą nurodžiau, bet manau, kad iš tikrųjų nedidelių ir iš savo biuro finansavimo lėšų, nes biuras gana daug pats biudžetui duoda, Valstybinis patentų biuras sugebės savo tą pasakymą, kad neplanuoto biudžeto lėšų neturėtų pareikalauti, įgyvendinti.

Susipažinau su Teisės departamento išvadomis, kurių čia yra keletas pateikta. Matyti, kad departamentas labai atidžiai išnagrinėjo visas Europos Sąjungos direktyvas, susijusias su dizainu, pramoniniu dizainu, ir kitas intelektualinės nuosavybės dalykus reglamentuojančias direktyvas. Noriu pasakyti, kad tas dalis, kurios čia paminėtos, galima bus tam tikra prasme pakoreguoti svarstymo metu. Manau, mums buvo gana sudėtinga kategoriškai pasisakyti vienu ar kitu klausimu vien dėl tos priežasties, kad mes vieni iš pirmųjų tas direktyvas, susijusias su mano minėtais klausimais, bandėme perkelti į šį lietuvišką teisės aktą, nes per tą laiką iki šiol tik viena Danija yra priėmusi Dizaino įstatymą, kuris visiškai atitinka Europos Sąjungos direktyvų nuostatas ir 1999 metų konvenciją. Todėl mes esame pasiruošę ir su Teisės departamento specialistais, ir su pagrindiniu komitetu, kuris bus, sutvarkyti tuos dalykus.

O kitos pastabos iš esmės, pavyzdžiui, trečioji, išbraukti perteklinius žodžius, manyčiau, yra daugiau juridinės technikos dalykas ir galima sutvarkyti.

Norėčiau pasakyti dėl vienos pastabos, kad galbūt nekiltų klausimų, kad Lietuvos Respublikos dizaino registras yra valstybės registras, ir čia keliama abejonė, ar Pramoninis dizaino registras bus reorganizuojamas į Lietuvos Respublikos dizaino registrą, ar bus steigiamas naujas registras. Atkreipiu dėmesį, kad aiškinamajame rašte mes nurodėme, kad iš tikrųjų Vyriausybė turės patvirtinti registro nuostatus. Negąsdindamas galiu pasakyti: kadangi Teisingumo ministerija daugumą registrų šiuo metu tvarko, tai ir Dizaino registras bus reorganizuotas iš Pramoninio dizaino registro, nes Dizaino registras apims ir Pramoninį dizaino registrą, ir kitus su dizainu susijusius registrus, t.y. bus integruotas.

Ačiū už dėmesį. Po pateikimo prašyčiau pritarti ir pradėti svarstymo procedūrą. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamasis ministre, jūsų norėtų paklausti Seimo narys V.Popovas. Prašau.

V.POPOVAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis ministre, mano klausimas ne dėl turinio, o dėl formos. Kodėl šį įstatymo projektą teikia Teisingumo ministerija? Kas čia susieta su teisingumu? Mano supratimu, čia būtų Ūkio ministerijos reikalas. Tuo labiau numatyta, kad Teisės ir teisėtvarkos komitetas bus pagrindinis svarstant šį įstatymo projektą. Jūsų, kaip teisingumo ministro, komentaras. Ačiū.

V.MARKEVIČIUS. Ačiū, gerbiamasis Seimo nary. Valstybinis patentų biuras tik dveji metai yra Teisingumo ministerijos reguliavimo srityje, kaip žinote, anksčiau buvo visiškai savarankiška institucija. Reorganizavus Valdymo reformų ir savivaldybių ministeriją, dalis reguliavimo funkcijų perėjo Teisingumo ministerijai. Mano supratimu, Patentų biuras tam tikra dalimi yra intelektualinės ir kitokios nuosavybės, taip pat ir pramoninio dizaino apsaugos subjektas, jis įgyvendina politiką toje srityje. Dauguma pagrindinių teisės aktų ir Civilinis kodeksas reglamentuoja tokius dalykus, tai yra labai daug teisinių dalykų, ir dėl tos priežasties tuo metu buvo apsispręsta, kad Patentų biuras būtų Teisingumo ministerijos reguliavimo srityje. Bet aš sutinku su jumis, kad tai galėtų būti reguliuojama ir Ūkio ministerijos; dizaino dalykus, pramoninį dizainą reglamentuojantys dalykai iš tikrųjų gali būti reguliuojami būtent anos ministerijos. Bet, kita vertus, kitas kolega galbūt galėtų pasakyti, kad tai galėtų būti ir Kultūros ministerijos reguliavimo sritis, nes “dizainas” yra tokia pakankamai nauja ir plati sąvoka. Aš nesu didelis tos srities specialistas, bet čia yra teisiniai dalykai, kurie šiuo metu reglamentuoja dizaino teisinę apsaugą, registraciją, naudojimą Lietuvoje, taip pat registro tvarkymą. Aš pristatydamas paminėjau, kad Teisingumo ministerija šiuo metu tvarko tris pagrindinius valstybės registrus iš penkių, numato ir ketvirtą, ir daug kitko, firmų vardus ir panašiai. Dėl tos priežasties, aš manau, neturėtų būti abejonių. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkojame gerbiamajam ministrui. Prašau išsakyti nuomones dėl balsavimo motyvų. Nėra. Ar bendru sutarimu galime pritarti po pateikimo? Ačiū. Pritarta. Pradedame nagrinėjimo procedūrą. Pagrindinis – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Pritarta, nėra kitų siūlymų. Papildomas – Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas. Nėra kitų siūlymų. Pritarta. Siūloma svarstyti spalio 29 dieną. Pritarta svarstymo datai.

Įmonių įstatymo 13 straipsnio pakeitimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-1779 (svarstymas)

Darbotvarkės 2-7 klausimas – Įmonių įstatymo 13 straipsnio pakeitimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-1779. Svarstymas. Pranešėjas P.Vilkas pateiks Ekonomikos komiteto išvadą.

P.VILKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, Ekonomikos komitetas, apsvarstęs Įmonių įstatymo 13 straipsnio pakeitimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą, kurio tikslas suderinti šio įstatymo nuostatas su Akcizų įstatymo nuostatomis, priėmė sprendimą pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir komiteto išvadai. Balsavimo rezultatai: už – 10. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkojame. Kitų svarsčiusių komitetų nebuvo. Pastabų, siūlymų ir pataisų nebuvo svarstymo stadijoje. Prašau sakyti nuomones dėl balsavimo motyvų dėl pritarimo po svarstymo. Nėra. Ar galėtume bendru sutarimu pritarti po svarstymo? (Balsai salėje) Klausimas buvo kitas. Ačiū, pritarta. (Balsai salėje) Buvo. Registruotis, kolegos, spėsime. Norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų nebuvo ir nebuvo pastabų. Kolegos, tai buvo paskutinis mūsų darbotvarkės klausimas.

Kol registruositės, norėčiau paskelbti, kad Tarpparlamentinių ryšių su Libano Respublika grupės posėdyje grupės pirmininku išrinktas E.Vareikis, grupės pirmininko pavaduotoja – O.Babonienė.

Užsiregistravo 24 Seimo nariai. Prašau dar kartą pakartoti registraciją.

Seimo narių pareiškimų nėra. Rezerviniai klausimai išnagrinėti.

Kas dalyvaujate, prašome užsiregistruoti. Užsiregistravo 28 Seimo nariai, dalyvaujantys posėdžio pabaigoje. Skelbiu posėdį baigtą.