Septyniasdešimt trečiasis (269) neeilinis posėdis
2002 m. liepos 5 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojas V.P.ANDRIUKAITIS

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, labas rytas visiems susirinkusiems šiandien į neeilinius posėdžius. Noriu jus pasveikinti ir palinkėti darbingos dienos. Jeigu mums pavyktų šiandien sugiedoti himną, mes tikrai užbaigtume, nors jau ir vidurvasarį, pavasario sesiją ir išeitume su pavasarinėmis nuotaikomis dirbti į komitetus, komisijas, susitiktume su rinkėjais, nes, kaip jūs žinote, Seimas neatostogauja, Seimas nuolat dirba. Tuomet palinkėčiau jums gerų vasaros darbų ir įspūdžių.

Taigi, gerbiamieji kolegos, prieš pradedant šiuos neeilinius posėdžius, noriu informuoti jus, kad įvyko Seimo valdybos neeilinis posėdis, kuriame nutarta, kad šiandien 15 valandą bus dar ir trečiasis neeilinis posėdis. Jis rengiamas vienu tikslu – kad jeigu kartais nesugebėtume išnagrinėti trijų eurointegracinių įstatymų, mes galėtume juos priimti tame neeiliniame posėdyje. Kadangi yra gana daug Telekomunikacijų įstatymo, Geležinkelių kodekso pataisų, tai jeigu kartais mums nepavyktų jų priimti ir išspręsti šių klausimų dviejuose neeiliniuose posėdžiuose, Seimo valdyba ir nutarė surengti trečiąjį neeilinį posėdį. Neeilinio posėdžio darbotvarkė jums bus išdalyta, o kadangi reikia 6 valandų skelbti, tai aš skelbiu apie tai, kad tos Valdybos sprendimas yra priimtas.

Taigi, gerbiamieji kolegos, leiskite pradėti liepos 5 dienos rytinio neeilinio posėdžio darbą ir skelbti registraciją.

Gerbiamieji kolegos, užsiregistravo 56 Seimo nariai. (Balsai salėje) Mes būtinai pakartosime registraciją. Užsiregistravo 56 Seimo nariai. Gerbiamieji kolegos, jūs žinote, kad visi neeiliniai posėdžiai yra surengti Valdybos iniciatyva, Valdyba pateikė jums darbotvarkę. Darbotvarkės šiuo atveju tvirtinti nereikia, taigi mes galime pradėti liepos 5 dienos neeilinį posėdį.

Pirmasis klausimas – Europos sutarties, steigiančios asociaciją tarp Europos Bendrijų bei jų šalių narių, iš vienos pusės, ir Lietuvos Respublikos, iš kitos pusės, protokolo dėl pramonės gaminių atitikties įvertinimo ir pripažinimo ratifikavimo įstatymo projektas Nr.IXP-1752. Teikėjas – Lietuvos Respublikos Prezidentas. Pranešėjai: Ekonomikos komiteto vardu – A.Vazbys ir Užsienio reikalų komiteto vardu – S.Dmitrijevas. Ar pranešėjai yra salėje? Gal galėtų pagelbėti komitetų pirmininkai? Komitetų pirmininkų taip pat nematau. Ar yra įgaliotieji? Kolegos, jeigu jūs leisite, padarykime taip: dabar pakartosime registraciją, o tuomet pradėsime svarstyti antrąjį darbotvarkės klausimą. O aš kreipiuosi į Sekretoriatą, kad kuo greičiau į salę iškviestų pranešėjus. Taigi, kolegos, registracija.

Pataisos darbų kodekso 17, 18, 34, 41, 43, 45, 45³, 47, 80 ir 81 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-1714(2*) (priėmimas)

Tuomet į tribūną kviečiame antrojo darbotvarkės klausimo – Pataisos darbų kodekso 17, 18, 34, 41, 43, 45, 45³, 47, 80 ir 81 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr.IXP-1714(2) – teikėją A.Sakalą. Pranešėjas – taip pat A.Sakalas. Priėmimas. Prašom.

A.SAKALAS. Gerbiamieji kolegos, gerbiamasis pirmininke, jokių pastabų, pasiūlymų, pataisymų mes nesame gavę, todėl prašyčiau priimti pastraipsniui.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, užsiregistravo 62 Seimo nariai. Taigi ar galėtume pradėti priėmimą pastraipsniui? Bendras sutarimas yra? Yra. Dėkoju.

Kolegos, kadangi pataisų, papildymų nėra, tai aš tuomet skelbiu: 1 straipsnis. Norinčių kalbėti yra? Nėra. Ar galime priimti 1 straipsnį bendru sutarimu? Priimta. 2 straipsnis. Ar galime priimti bendru sutarimu, kolegos? Priimta. 3 straipsnis. Ar galime priimti bendru sutarimu? Priimta. 4 straipsnis. Bendru sutarimu priimtas. 5 straipsnis. Bendru sutarimu priimtas. 6 straipsnis. Bendru sutarimu priimtas. 7 straipsnis. Bendru sutarimu priimtas. 8 straipsnis. Bendru sutarimu priimtas. 9 straipsnis. Bendru sutarimu priimtas. 10 straipsnis. Bendru sutarimu priimtas. Ačiū, pranešėjau.

Mes priėmėme visus šio įstatymo straipsnius pastraipsniui. Gerbiamieji kolegos, kas norėtumėte kalbėti dėl viso įstatymo? Keturi kalba už, keturi – prieš. Norinčių kalbėti nematau. Gerbiamieji kolegos, registruojamės ir balsuosime dėl viso įstatymo priėmimo.

Gerbiamieji kolegos, užsiregistravo 68 Seimo nariai. Balsavimas dėl Pataisos darbų kodekso mano minėtų straipsnių pakeitimo įstatymo pradėtas. Priėmimas, kolegos. Ar dar norite registruotis? Prašom registruoti dar kartą. (Balsai salėje) Yra norinčių, prašom.

Kol vyksta registracija, aš kreipiuosi į frakcijų vadovus. Ar būtų galima kaip nors organizuoti, kad pranešėjai būtų paskatinti atvykti į Seimo salę, nes mes iš tikrųjų vėluojame. Aš šiuo atveju kreipiuosi į Socialdemokratinės koalicijos frakciją dėl S.Dmitrijevo ir į kitas, kad būtų galima kaip nors rasti tuos, kas galėtų juos pakeisti. Taigi, kolegos, balsuojame. Balsavimas dėl Pataisos darbų kodekso pradėtas.

Gerbiamieji kolegos, 63 Seimo nariams balsavus už, 2 susilaikius, Pataisos darbų kodekso 17, 18, 34, 41, 43, 45, 45³, 47, 80 ir 81 straipsnių pakeitimo įstatymas priimtas.

Europos sutarties, steigiančios asociaciją tarp Europos Bendrijų bei jų šalių narių, iš vienos pusės, ir Lietuvos Respublikos, iš kitos pusės, protokolo dėl pramonės gaminių atitikties įvertinimo ir pripažinimo ratifikavimo įstatymo projektas Nr.IXP-1752* (svarstymas ir priėmimas) (taikoma ypatingos skubos tvarka)

Gerbiamieji kolegos, grįžtame prie pirmojo klausimo. Kiek aš gavau informacijos, Ekonomikos komiteto vardu vietoj A.Vazbio norėtų kalbėti J.Veselka, o vietoj S.Dmitrijevo kalbės Č.Juršėnas. Tuomet pradedame svarstyti pirmąjį darbotvarkės… Gerbiamieji kolegos, aš tikrai prašau tylos! Yra labai sunku. J.Karosas, malonu. Tuomet į tribūną kviečiu J.Veselką. Pradedame pirmojo klausimo svarstymą, primenu, jam taikoma skubos tvarka.

J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, Ekonomikos komitetas apsvarstė ir pritarė šios sutarties ratifikavimui, nes tai yra labai svarbu dėl techninių ir kitų gaminių.

PIRMININKAS. Ačiū pranešėjui. Užsienio reikalų komiteto vardu kviečiame kalbėti J.Karosą.

J.KAROSAS. Gerbiamieji kolegos, vakar Užsienio reikalų komitetas svarstė projektą Nr.IXP-1752 ir visiems balsuojant už, tai yra 7 posėdyje dalyvavusiems balsuojant už, komitetas pritarė šiam projektui. Jokių pastabų nėra. Labai ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjui. Diskusijose dalyvauti norinčių nematau, neužsirašė. Kolegos, kadangi taikoma ypatinga skuba, ar galime pritarti po svarstymo? Ar galime taikyti ypatingą skubą?

Kolegos, pradedame priėmimą. Kviečiame priėmimui į tribūną J.Karosą. Kolegos, priėmimas. Atsiprašau, J.Veselką, jis pagrindinis. Prašom J.Veselką. Gerbiamieji kolegos, prašome pranešėją, kadangi pagrindinis – Ekonomikos komitetas, prašom į tribūną, pradėsime priėmimą. Priėmimas.

Gerbiamieji kolegos, pradedame priėmimą. Šis trumpas įstatymas susideda iš 2 straipsnių.

1 straipsnis. Ar yra norinčių kalbėti? Nematau. Ar galime priimti bendru sutarimu? Galime priimti.

2 straipsnis. Norinčių kalbėti nematau. Ar galime priimti bendru sutarimu? Ačiū.

Ačiū pranešėjui.

J.VESELKA. Ačiū visiems.

PIRMININKAS. Kas norėtų kalbėti dėl viso įstatymo? Norinčių diskutuoti dėl viso įstatymo nėra nei už, nei prieš. Kolegos, registracija, balsuosime.

Gerbiamieji kolegos, užsiregistravo 71 Seimo narys. Balsavimas dėl Europos sutarties, steigiančios asociaciją tarp Europos Bendrijų bei jų šalių narių, iš vienos pusės, ir Lietuvos Respublikos, iš kitos pusės, protokolo dėl pramonės gaminių atitikties įvertinimo ir pripažinimo ratifikavimo įstatymo pradėtas.

Gerbiamieji kolegos, už – 64, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Europos sutarties, steigiančios asociaciją tarp Europos Bendrijų bei jų šalių narių, iš vienos pusės, ir Lietuvos Respublikos, iš kitos pusės, protokolo dėl pramonės gaminių atitikties įvertinimo ir pripažinimo ratifikavimo įstatymas priimtas.

Seimo nutarimo „Dėl 2002 metų savivaldybių tarybų rinkimų“ projektas Nr.IXP-1760 (svarstymas ir priėmimas)

Kolegos, svarstome darbotvarkės 3 klausimą. Numatytas svarstymas ir priėmimas. Seimo nutarimo “Dėl 2002 metų savivaldybių tarybų rinkimų” projektas Nr.IXP-1760. Pranešėjas – P.Papovas. Prašome pranešėją į tribūną. Svarstymas.

P.PAPOVAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, komitetas šį rytą apsvarstė šio nutarimo projektą, galima sakyti, gana vieningai jam pritarė (vienam susilaikius) – surengti savivaldybių tarybų rinkimus šių metų gruodžio 22 d. Kviečiu pritarti.

PIRMININKAS. Ačiū pranešėjui. Kas norėtų dalyvauti diskusijoje? Norinčių dalyvauti diskusijoje nematau. Gerbiamieji kolegos, ar galime pritarti bendru sutarimu po svarstymo? (Balsai salėje) Ne? Gerai. Tada, kolegos, registruojamės ir balsuosime, ar pritariame po svarstymo.

Užsiregistravo 73 Seimo nariai. Prieš balsuojant norėčiau paklausti komiteto pirmininko, ar yra Teisės departamento išvada? Komiteto išvada yra, komitetas pristatė išvadą, šiandien apsvarstė.

P.PAPOVAS. Teisės departamento buvo.

PIRMININKAS. Labai ačiū. Viskas gerai. Komiteto išvadą girdėjote, šiandien jis rengė posėdį ir vieningai pritarė. Kolegos, kas norėtų kalbėti už ir prieš po svarstymo? Nėra bendro sutarimo. Motyvai prieš – V.Landsbergis.

V.LANDSBERGIS. Gerbiamieji kolegos, šiuo klausimu turbūt beveik viskas pasakyta, pasakė Savivaldybių asociacija, kad ji prieš ir kodėl prieš. Daug kas pasakė, kad tai silpnina savivaldą Lietuvoje, kad tai neduos jokios tos skelbiamos finansinės naudos, nes sukelia sumaištį keliems mėnesiams visoje Lietuvos savivaldybių veikloje. Bet viršininkai geriau žino savo tikslus, nors apie juos nekalba ir, matyt, buldozeris bus paleistas. Visi būkime sąmoningi, kokią žalą darome. Tie, kurie daro, turbūt žino, kodėl daro.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, motyvai už – Č.Juršėnas.

Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, mielieji kolegos, ar irgi siūlyčiau manyti, kad mūsų žmonės, visų pirma rinkėjai, yra tikrai protingi ir susigaudys, kas yra kas. Antras dalykas, jeigu iš tikrųjų mes kalbamės su žmonėmis, tai turim žinot, kad žmonių, mūsų rinkėjų, absoliučios daugumos rinkėjų nuomonė yra už rinkimų sudvejinimą, o ne atvirkščiai. Trečias dalykas: argi blogiau bus savivaldybių naujosioms taryboms, jeigu jas išrinks didesnis žmonių skaičius? O kad ateis daugiau žmonių į Prezidento rinkimus, neabejotina. Taigi aš manau, kad tai rimta, gera idėja, juo labiau labai ilgai diskutuota. Pirmoji idėja kolegos R.Ruzo ir mano buvo iškelta prieš keletą mėnesių, buvo laiko išdiskutuoti. Dabar atėjo laikas apsispręsti, todėl kviečiu kolegas palaikyti.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, girdėjote motyvus už, motyvus prieš. Dabar registruojamės, balsuosime, ar pritariame šiam Seimo nutarimui po svarstymo. Registracija pradėta.

Kolegos, užsiregistravo 75 Seimo nariai. Balsuosime, ar pritariame po svarstymo Seimo nutarimo “Dėl 2002 metų savivaldybių tarybų rinkimų” projektui. Balsavimas pradėtas.

Gerbiamieji kolegos, už – 51, prieš – 19, susilaikė 2. Pritarta po svarstymo.

Pradedame priėmimą. Priėmimui kviečiu į tribūną P.Papovą. Kolega, priėmimas, turite būti tribūnoje. Nėra ką pasakyti? Bet jūs turite būti, tuščių tribūnų priėmimo metu nebūna. Kolegos, pradedame priėmimą. Kadangi Seimo nutarimas yra labai trumpas, tai yra iš 2 straipsnių, ar galime pritarti 1 straipsniui? Ar galime priimti 1 straipsnį bendru sutarimu? (Balsai salėje: ne!) Kas nori kalbėti dėl 1 straipsnio. Prašom. Motyvai prieš – E.Masiulis. Jūs nenorite dėl 1 straipsnio?

E.MASIULIS. Dėl viso.

PIRMININKAS. Motyvai už dėl 1 straipsnio – J.Olekas.

J.OLEKAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, kviečiu palaikyti 1 straipsnio redakciją. Surengti savivaldybių tarybų rinkimus gruodžio 22 d. yra puiki proga, nes tuo metu, kaip žinote, vyksta ir Prezidento rinkimų pirmasis turas. Manau, kad tai leis žmonėms tą pačią dieną atėjus išreikšti savo valią, ir savivaldybių tarybų rinkimai bus gausūs, demokratiški. Mes galėsime pasidžiaugti, kad 4 metams išrenkant savivaldybių tarybas pirmą kartą, dalyvavo daug rinkėjų, todėl kviečiu pritarti 1 straipsniui.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, kas norėtų kalbėti dėl motyvų prieš dėl 1 straipsnio. E.Masiulis atsisakė kalbėti, kiek supratau. Nori kalbėti A.Vidžiūnas? Prašom.

A.VIDŽIŪNAS. Gerbiamieji kolegos, 1 straipsnis yra viso nutarimo esmė ir mes kategoriškai esame prieš, dar sykį kartojame. Pirmasis argumentas. Savivaldos reikalų suniekinimas ir Prezidento rinkimų, ir Prezidento rinkimų temų, ir Prezidento kandidatų paveiksliukų iškėlimas virš bendruomenių reikalų, seniūnų teisių reikalų, regiono plėtros reikalų, savivaldybės stiprinimo reikalų. Mano supratimu, kad tai svarbesnės temos negu stipri ranka, bet dideli reklamos pinigai, mirties bausmės eskalavimas ir kiti dalykai, kurie, neabejoju, bus per Prezidento rinkimus labai svarbūs. Savivaldybių asociacijų kategoriškas nepritarimas yra dar vienas argumentas prieš. Konstituciniai momentai – dvi savivaldybės tarybos dirbs vienu metu. Ar kas aiškinosi konstitucinius dalykus iki galo? Senosios tarybos pajėgumas priimti sprendimus, skaidrius, ryžtingus sprendimus, nesumaištingus sprendimus, mano supratimu, argumentai prieš. Galų gale galime kalbėti apie mūsų pilietinę ir politinę brandą. Sujungus savivaldybių ir Prezidento rinkimus, turbūt Lietuva bus ypatinga šalis, kai, sakysime, kai kurie Seimo nariai, kurie šiandien yra Seimo nariai, bus komunalinių sąrašų lyderiai, savivaldos sąrašų lyderiai ir kartu bus kandidatai į Lietuvos Respublikos Prezidentus. Mano supratimu, gražiai demonstruojame mūsų politinį pasirengimą ir mūsų politinį mąstymą, bet Lietuvai solidumo tai visiškai neprideda. Svarbiausias argumentas, kuris yra prieš, mano supratimu, galėtume dėl to ir pritarti, mūsų nuomone, socialdemokratai visiškai nesitiki ir jau susitaikė, kad jie nelaimi Prezidento rinkimų. Kai nelaimi Prezidento rinkimų, tai aišku, kad po trijų mėnesių ateinantys kiti rinkimai nulemti, piliečiams suteikta matoma kryptis ir, žinoma, balsavimai analogiški. Socialdemokratai, kiek įmanoma bėga nuo šito likimo piršto…

PIRMININKAS. Gerbiamasis Vidžiūnai, jau išnaudojote 2 min. limitą. Prašom. Kiek jums dar reikės laiko?

A.VIDŽIŪNAS. Ar galiu toliau kalbėti?

PIRMININKAS. Galite, bet aš jums siūlau laikytis tradicijos – 2 min., kurią jūs, būdamas Seimo vicepirmininkas, buvote įvedęs. Vieną minutę, technika neatlaiko jūsų argumentų. Prašom, A.Vidžiūnai, pabaikite savo mintį.

A.VIDŽIŪNAS. Ačiū. Mano mintis dabar bus visiškai trumpa, nes jūs norite labai daug kalbėti pirmininkaudamas. Kaip ponas A.Skardžius apsiverkęs bijo Seimo komisijos, kad bus tiriamas lėšų tikslingumo panaudojimas, taip man prakalbus apie socialdemokratų pralaimėjimą Prezidento rinkimuose, V.Andriukaitis ima čiaupti burną. Ką čia daugiau kalbėsi.

PIRMININKAS. Labai ačiū. Argumentai labai rimti. Kolegos, registruojamės, balsuosime dėl 1 straipsnio, ar priimame 1 straipsnį. Registracija. Gerbiamieji kolegos, norėčiau pasakyti, kad aš, kaip posėdžio pirmininkas, siūlau, kad dėl motyvų būtų kalbama 2 min., išlaikyti šitą tradiciją. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, kadangi Statutas nereglamentuoja, tai paliekama teisė posėdžio pirmininkui.

Gerbiamieji kolegos, užsiregistravo 80 Seimo narių. Balsuosime, ar priimame 1 straipsnį? Balsavimas pradėtas.

Gerbiamieji kolegos, už – 57, prieš – 20, susilaikiusių nėra. 1 straipsnis priimtas.

2 straipsnis. Ar yra norinčių kalbėti dėl 2 straipsnio? Nėra. Ar galime 2 straipsnį priimti bendru sutarimu? Galime. Negalime 2 straipsnio priimti bendru sutarimu? Galime. Ačiū. 2 straipsnis priimtas bendru sutarimu. Kolegos, dabar dėl viso Seimo nutarimo. Prašome. Keturi – už, keturi – prieš. Gerbiamieji kolegos, yra prieštaravimų dėl 2 straipsnio, niekas nenorėjo kalbėti. Balsuojame dėl 2 straipsnio. Ar priimame šio nutarimo 2straipsnį? Prašom. Balsavimas pradėtas.

Už – 55, prieš – 19, susilaikė 1. 2 straipsnis priimtas.

Gerbiamieji kolegos, kalbame dėl viso Seimo nutarimo, keturi – už, keturi – prieš. Prašome. Motyvai prieš – E.Masiulis.

E.MASIULIS. Gerbiamieji kolegos, iš tiesų faktas, kad šiandien priimamas šitas nutarimas, rodo, kad mūsų demokratija dar yra labai klampi. Demokratinėse valstybėse rinkimų datos keičiamos, paankstinamos arba pailginamos tik ypatingais atvejais – ar pasibaigus karui, ar prasidėjus, ar kažkokiems kitiems visuomenės sukrėtimams atsiradus. Klausiu gerbiamosios valdančiosios daugumos, kas atisitiko Lietuvoje, kad prireikė paankstinti 3 mėnesiais savivaldybių rinkimus? Iš tiesų tai nieko daugiau kaip tik politiniais išskaičiavimais ir politiniais argumentais pagrįstas sprendimas, kažkam bus naudingiau, kažkas iš to laimės. Bet klausimas yra kitas, ar tikrai, priimdami tokius sprendimus, mes demonstruojame pagarbą savo Respublikos piliečiams, ar tikrai mes turime teisę kištis į Lietuvos demokratijos plėtrą? Mano supratimu, savivaldybių rinkimų sutapatinimas su Prezidento rinkimais yra akivaizdus savivaldos išniekinimas. Tai, kad savivaldos problemos nublanks prieš Prezidento rinkimų kompaniją, tai irgi yra faktas. Niekas taip ir nepajėgė atsakyti, o kaipgi teisiškai bus išspręstas dviejų tarybų egzistavimas vienu metu? Ar iš tikrųjų tie trys mėnesiai nepridarys daugiau žalos, negu gerbiamieji socialdemokratai teigia sutaupysią lėšų, paankstinus rinkimus. Pagaliau tikrai apgailestauju, kad šita Seimo dauguma, kaip ir ankstesnės Seimo daugumos, taip ir neatsispyrė galimybei nekeisti rinkimų sistemos, nekeisti rinkimų datos sau palankia nauda. Mes puikiai žinome iš pavyzdžių, kaip baigdavosi vienai ar kitai politinei jėgai, kuri sau palankia linkme norėdavo pakeisti rinkimų įstatymus, rinkimų sistemas. Manau, kad šis siūlymas paankstinti savivaldybių rinkimus, tikrai neduos jums, gerbiamieji socialdemokratai, reikiamo, laukiamo rezultato ir tikrai gailėsitės, kad priėmėte tokį sprendimą. Kviečiu šiandien nepriimti šito nutarimo.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, aš tikrai prašyčiau skirti 2 min. argumentams, mes tikrai sutaupytume laiko. 2 min. – pasisakymams už ir prieš. Prašome. 2 min. J.Jurkus.

J.JURKUS. Gerbiamieji kolegos, aš noriu replikuoti kolegai, kuris nedalyvavo komiteto posėdyje ir galėjo ten mus įtikinėti. Jame nebuvo nė vieno prieš dėl šio nutarimo. Deja, jis nebuvo komiteto paskutiniame posėdyje. O mes gerbkime savo rinkėjus, jie pasisako už ir mus agituoja taupyti lėšas. Man 1994m. teko būti Švedijoje, ten vyko keletas rinkimų ir nieko – žmonės suprato. Jau 12 metų gyvename laisvoje demokratiškoje valstybėje, ir galų gale mūsų rinkėjai supranta savo atstovus, kurie turi atstovauti. Aš nematau nieko baisaus. Todėl aš kviečiu balsuoti už. O tie trys mėnesiai, kaip gąsdina mano kolega, tai bus dar geras laikas, kai būsimoji taryba ir būsimasis meras turės laiko pasirengti ir kontroliuoti, kaip dirba senoji taryba. Kviečiu balsuoti už.

PIRMININKAS. Motyvai prieš – J.Razma.

J.RAZMA. Aš manau, vertėtų kalbėti apie tikruosius motyvus, kurie verčia kairiąją valdančiąją daugumą priimti tą sprendimą dėl rinkimų sudvejinimo. Aš manau, reikėtų prisiminti, jog šiuo metu absoliučioje daugumoje Lietuvos savivaldybių yra valdančioji kairiųjų dauguma ir daug kur jų merai ir valdančioji dauguma yra stipriai susikompromitavusi. Prisiminkime V.Stasiūnaitės, E.Tamašausko atvejus, buvusį Šilutės merą Balčytį, kurį, kaip jau buvo sakoma, nupūtė uraganas “Anatolijus” ir daugybę kitų atvejų.

Taigi socialdemokratai ir socialliberalai vengia atidesnio rinkėjų žvilgsnio į jų padarytus darbus valdant savivaldybes šiuo laikotarpiu. Jie, aišku, tikisi, kad Prezidento rinkimai užgoš šias problemas, kad žmonės balsuos iš esmės paveikti tų emocijų, kurias sukels Prezidento rinkimai, taigi galima tikėtis išlaikyti didesnę įtaką visiškai nepelnytai, ne pagal darbus savivaldybėse. Galima apgaudinėti žmones darant įspūdį, kad A.Paulauskas bus renkamas Šiaulių meru, o A.Brazauskas kokių nors Elektrėnų meru. Jau teko girdėti, kad kai kurios partijos šitą įspūdį žada dar labiau sustiprinti įrašydamos savo lyderius į savivaldybių rinkimų sąrašo pirmąją poziciją, nors ir neplanuodami, kad jie ten galėtų dirbti. Aš čia kalbu apie R.Pakso planus.

Tų ankstesnių rinkimų pasekmės iš tiesų gali būti prastos. Tie sutaupyti milijonai, kuriuos dabar valdančioji dauguma, beje, dar padvigubina, gali ir neatsverti tų praradimų mastų, kurie gali išryškėti per tuos tris senos savivaldybių tarybos darbo mėnesius. Ji, gali būti, neretai dirbs be didesnės atsakomybės ir rūpinsis savo gyvenimo sutvarkymu po to, kai jau pradės dirbti naujoji taryba ir naujasis meras. Taigi minusų yra daugiau negu pliusų.

PIRMININKAS. Jūsų laikas baigėsi. Motyvai už – J.Karosas. Aš dar kartą prašau gerbti mūsų visų laiką – kalbėti po dvi minutes.

J.KAROSAS. Gerbiamieji kolegos, aš dvi trumpas pastabas ir vieną trumpą repliką. Pirmoji pastaba kaip Druskininkų savivaldybės tarybos nario. Jokios panikos nė viena savivaldybės taryba nekelia. Antra pastaba kaip šiek tiek politologijos dalykus išmanančio žmogaus. Ne vienoje demokratinėje valstybėje labai laisvai operuojama konkrečia rinkimų situacija ir skiriamos datos bei įvairiausi sujungimai. Prašau nespekuliuoti tuo, ko neišmanote.

Trečias dalykas – replika. Pastaruoju metu aš pastebiu didelį mūsų kolegų susirūpinimą Socialdemokratų partijos likimu. Aš patarčiau rūpintis savų partijų likimu, o mums leiskite patiems pasirūpinti mūsų partijos likimu. Labai ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Motyvai prieš. I.Degutienė. 2 minutės.

I.DEGUTIENĖ. Gerbiamieji kolegos, akivaizdžiai matome, kad mes visą laiką manipuliuojame rinkėjų nuomone ir žaidžiame dvigubus žaidimus. Jeigu jau paisome rinkėjų nuomonės sujungdami savivaldybių ir Prezidento rinkimus, tai turbūt reikia išgirsti ir kitą rinkėjų nuomonę, kuri šiandien aiškiai išreiškiama, t.y. kad šis Seimas jau yra visiškai išsisėmęs, visus blogus darbus padaręs ir būtų gerai jį paleisti. Galbūt reikėtų tuo pačiu metu, sujungus savivaldybių ir Prezidento rinkimus, surengti ir Seimo rinkimus, ir visas tris valdžias vienu metu mes puikiausiai galėtume perrinkti. Tada būtų patenkinti visų rinkėjų norai, nes mes jais labai manipuliuojame.

Mes dažnai kalbame, kaip reikia dirbti su nevyriausybinėmis organizacijomis, įsiklausyti į jūsų nuomonę, bet šiuo atveju visiškai neįsiklausoma į Savivaldybių asociacijos nuomonę. Žmonės dirba, išmano, kas yra savivalda. Ponas J.Karosas sako, kad mes, tie kiti, neišmanome, o čia yra žmonės, išmanantys ir puikiai išreiškiantys savo nuomonę, kad savivaldybių rinkimų sujungti su Prezidento rinkimais negalima. Tai yra ne pinigų taupymas, o pirmiausia tris mėnesius tai bus dvivaldystė, ir kaip tą dvivaldystę reikės spręsti, Savivaldybių asociacijos atstovai tikrai negalėtų pasakyti. Ar tai nebus dar didesnės išlaidos? Šiandien manipuliuojama skaičiais, kas bus, jeigu bus sujungti Prezidento ir savivaldybių rinkimai, tačiau visiškai nepaskaičiuota, o kas bus per tuos tris mėnesius, kai bus dvi savivaldybės, dvi savivaldybių tarybos ir kokie bus rezultatai. Aš manau, kad mes darome didelę klaidą ir tam pritarti negaliu.

PIRMININKAS. 2 minutės, kolege, labai ačiū. Motyvai už. P.Papovas.

P.PAPOVAS. Ačiū, pirmininke. Tenka apgailestauti, kad per 12 metų net ir Seimo nariai nelabai įsivaizduoja, kas yra savivalda. Iš tikrųjų savivalda suteikiama tos savivaldybės gyventojams, o ta teisė per rinkimus tik perduodama taryboms. Todėl savivalda visą laiką ir be rinkimų yra savivalda, ir gyventojai taip pat tvarko savo reikalus kartu su savivaldybių tarybomis. Visiškai neseniai priėmėme konstitucinę pataisą ir rinkimų įstatymus ir vėl nežinome, kad dabar negalės kandidatuoti nei Seimo narys, nei kitas asmuo toje savivaldybėje, jeigu jis su ta savivaldybe neturi savivaldos santykių, ten negyvena. Tokie pavyzdžiai, kad Elektrėnuose vienas asmuo bus, kitur – kitas, negalimi, nes šito neleidžia Konstitucija. Reikia turbūt mums patiems savo priimtus įstatymus išmanyti.

O dėl tarybų, dvi tarybos yra, kai prasideda įgaliojimai, tuomet taryba pradeda veikti. O kol įgaliojimai neprasideda, vyksta parengiamasis darbas ir taip toliau. Lietuvoje būna ir du prezidentai išrinkti, ne tik Amerikoje, bet ir Lietuvoje, ir būna tas pereinamasis laikotarpis, kai vieno įgaliojimai pasibaigia, o kito įgaliojimai pradeda veikti. Todėl čia jokių problemų nėra, kaip tik viskas per tuos tris mėnesius vyks skaidriau ir kaip tik bus geresni sprendimai. Aš kviesčiau pritarti šiam nutarimui.

PIRMININKAS. Ačiū. Motyvai prieš. A.Vazbys.

A.VAZBYS. Gerbiamieji kolegos, kad ir kaip gražiai būtų mėginama paaiškinti neva racionalų to sujungimo reikalingumą, vis tiek labai aiškiai matyti balti demagogijos siūlai, kuriais bandoma lopyti siaurą partinį ir labai akivaizdų interesą – sujungus dvejus rinkimus turėti daugiau naudos nepaisant Lietuvos savivaldos interesų, nepaisant žmonių, kurie betarpiškai su tuo susiję, t.y. Savivaldybių asociacijos, nuomonės ir kitų balsų. Dabar tie argumentai neišlaiko kritikos ir jų neverta čia vėl kartoti iš naujo, kad ir, pavyzdžiui, tai, kad sujungus kas nors palengvės ir ateityje bus naudos iš to, kad rinkimai yra sujungti, kad jų bus mažiau. Akivaizdu, kad tai yra demagogija, nes Prezidento ir savivaldybių kadencijos kol kas nesutampa, ir kiekvieną kartą tie rinkimai vėl išsiskirs. Akivaizdu, kad čia yra vienkartinis žingsnis.

Kitas dalykas, toks apibendrinantis, kurį norėčiau pasakyti. Deja, šiuo nutarimu Lietuva tampa antra valstybe pasaulyje šalia Mongolijos, kurioje nė vieni rinkimai neįvyksta be rinkimų įstatymo pataisymų. Šia prasme gal ir simboliška, kad jų valdžia ir mūsų valdžia yra panašaus mentaliteto, tačiau man, kaip rinkėjui ir piliečiui, yra liūdna ir aš prašau visų kolegų balsuoti prieš šį nutarimą. Ačiū.

PIRMININKAS. Motyvai už. K.Prunskienė.

K.D.PRUNSKIENĖ. Gerbiamieji kolegos, man atrodo, kad šis reikalas gerokai dramatizuojamas ir kritika tikrai gerokai perlenkta. Iš tikrųjų juk rinkimų sistema nekeičiama. Kalbama tik apie rinkimų datų suderinimą, sujungimą. Jeigu kalbėtume, kam tai yra naudinga, galima įrodyti ir vienaip, ir kitaip. Man neseniai teko diskutuoti su vienu tikrai kompetentingu politologu, ne politiku, ir jis aiškino remdamasis kitų šalių patirtimi, jo paties atliekamais tyrimais, kad partijoms, kurios turi stipresnius kandidatus į prezidentus, kaip tik būtų naudingi rinkimai po to, kai paaiškėtų, kas laimėjo. Net ir pralaimėjus daugiau surinkęs kandidatas galėtų padėti savo partijos rinkimams per savivaldybes… Taigi ar išlošia kad ir dabartinė dauguma, ar pralošia, šiandien dar niekas negali pasakyti. O kad mes sujungėme ir praktiškai pasielgėme sutaupydami valstybės lėšų, taupydami rinkėjų ir partijų laiką, o partijų dar ir lėšas, tai irgi yra mūsų visų Lietuvos lėšos. Manau, kad tai labai prasmingas apsisprendimas, todėl mūsų frakcija apsisprendė balsuoti už.

O kad bus dvivaldystė, tai čia labai keista. Yra įstatymai, reglamentuojantys įgaliojimų laiką ir dabartinėms savivaldybių taryboms, ir naujai išrinktoms. O tos, kurios dabar dirba, turės savotišką priežiūrą naujai išrinktų, bent jau politinį budrumą, ir tikrai negalės piktnaudžiauti savo galimybėmis. Siūlau balsuoti už.

PIRMININKAS. Ačiū, kolegos. Keturi – už, keturi – prieš kalbėjo. Registruojamės ir balsuosime dėl viso Seimo nutarimo. Registracija pradėta.

Užsiregistravo 86 Seimo nariai. Balsavimas dėl Seimo nutarimo “Dėl 2002 metų savivaldybių tarybų rinkimų” pradėtas.

Už – 56, prieš – 20, susilaikė 2. Seimo nutarimas “Dėl 2002 metų savivaldybių tarybų rinkimų” priimtas.

Repliką po balsavimo – ilgai stovėjęs J.Razma.

J.RAZMA. Aš daugiau gal dėl vedimo tvarkos.

PIRMININKAS. Reikėjo pasakyti anksčiau. Prašom.

J.RAZMA. Pažvelgę į Seimo interneto svetainę, mes pastebėjome, jog paskelbtoje Seimo Pirmininko darbotvarkėje pažymėta, jog jis nuo 9 val. dalyvauja neeiliniame Seimo posėdyje. Apžvelgę salę reiškiame susirūpinimą, nes jo akivaizdžiai čia nėra. Nebent jūs galite nuraminti, gal žinote, kaip ir anksčiau ne kartą buvo, gal jis iš tikrųjų žaidžia futbolą.

PIRMININKAS. Mielas Jurgi, labai jums ačiū, kad jūs rūpinatės visų Seimo narių sveikata. Linkiu ir jums daryti rytinę mankštą, tuomet būsite ir žvalesnis, ir įtikinamesnis.

Valstybės saugumo departamento statuto patvirtinimo įstatymo projektas Nr.IXP-1689(3*) (priėmimas)

Gerbiamieji kolegos, pereiname prie kito darbotvarkės klausimo – Valstybės saugumo departamento statuto patvirtinimo įstatymo projekto. Pranešėjas – A.Sadeckas. Kviečiame į tribūną. Priėmimas. Prašome, gerbiamasis pranešėjau. Valstybės saugumo departamento statuto patvirtinimo įstatymo projektas. Priėmimas pastraipsniui. Prašome, pranešėjau, pasakyti bendrąsias pastabas ir pasiūlymus.

A.SADECKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos. Po svarstymo Seime dėl Valstybės saugumo departamento statuto patvirtinimo įstatymo projekto gautos Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvados, kurias komitetas apsvarstė ir visoms pastaboms pritarė.

PIRMININKAS. Ačiū. Tuomet galime pradėti priėmimą pastraipsniui.

Gerbiamieji kolegos, 1 straipsnis. Jam pastabų ir pasiūlymų nėra. Ar galime priimti 1 straipsnį bendru sutarimu? Galime. Priimta.

2 straipsnis. Jam pastabų ir pasiūlymų nėra. Norinčių kalbėti nematau. Ar galime priimti bendru sutarimu? Priimta.

Antrasis skirsnis. 3 straipsnis. Jam pastabų ir pasiūlymų nėra. Ar galime priimti bendru sutarimu? Priimta. Gerbiamieji kolegos, prašyčiau mobiliuosius telefonus įjungti begarsiu režimu. Dėl 3 straipsnio norėtų kalbėti E.Klumbys. Motyvai prieš. Prašome.

E.KLUMBYS. Gerbiamasis Seimo vicepirmininke, gerbiamieji kolegos. 3 straipsniu prasideda iš esmės Saugumo departamento generalinio direktoriaus vienvaldystės įtvirtinimas, tai yra 3 dalimi, kad teritorinės įstaigos pagal Saugumo departamento generalinio direktoriaus joms suteiktus įgaliojimus atlieka funkcijas. Aš manau, kad tai turėtų būti surašyta įstatyme apie teritorines įstaigas.

Kalbant apie 4 dalį, apie specialiosios paskirties įstaigas, kurios atlieka Saugumo departamento funkcijas, apie jas šiame statute nėra jokios kalbos, kas jas steigia, kokie įgaliojimai. Todėl aš negaliu balsuoti už 3 straipsnį.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, kadangi nėra bendro sutarimo, registruosimės ir balsuosime dėl 3 straipsnio, ar priimame 3 straipsnį. Registracija. Kolegos, dar kartą paprašyčiau mobiliuosius telefonus įjungti begarsiu režimu.

Užsiregistravo 63 Seimo nariai. Kolegos, balsuosime, ar priimame 3 straipsnį. Balsavimas pradėtas. (Balsai salėje)

Už – 44, prieš – 1, susilaikė 8. 3 straipsnis priimtas.

4 straipsnis. Gerbiamieji kolegos, 4 straipsniui pasiūlymų, papildymų nėra. Norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų yra? Yra. E.Klumbys. Motyvai prieš. Prašom.

E.KLUMBYS. Gerbiamieji kolegos, žiūrėkime, ką nustato 4 straipsnis, kokį direktoriaus vienvaldiškumą. Jisai nustato departamento struktūrą. Tvirtina Saugumo departamento centrinių struktūrų padalinius ir taip toliau. Vienu žodžiu, šiam žmogui yra suteikiami milžiniški įgaliojimai vienam veikti.

Toliau. Dar aš noriu atkreipti dėmesį į 5 dalį, kad kai Saugumo departamento generalinis direktorius yra išvykęs, negali eiti pareigų dėl ligos ar kitų svarbių priežasčių, įgaliotas generalinio direktoriaus jo pareigas eina jo pavaduotojas. Bet gali būti tokia situacija, kai generalinis direktorius dėl traumos, dėl ligos net negalės suteikti įgaliojimų. Kas tada bus? Manau, kad šis straipsnis nėra geras, todėl negaliu jam pritarti.

PIRMININKAS. Ačiū. Motyvai už. Norinčių kalbėti nematau. Kolegos, balsuojame, ar priimame 4 straipsnį, nes nėra bendro sutarimo. Prašome, balsavimas pradėtas. Kas manote, kad reikia priimti, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate prieš arba susilaikote.

Už – 41, prieš – 4, susilaikė 9. Straipsnis priimtas.

5 straipsnis. Pataisų, papildymų nėra. Norinčių kalbėti yra, nėra? Nematau. Ar galime priimti bendru sutarimu? Priimta.

6 straipsnis. Norinčių kalbėti nėra. Pataisų nėra. Priimtas bendru sutarimu.

7 straipsnis. Norinčių kalbėti nematau. Priimtas bendru sutarimu.

8 straipsnis. Norinčių kalbėti nematau, pataisų nėra. Priimtas bendru sutarimu.

9 straipsnis, kolegos. Norinčių kalbėti nematau, pataisų nėra. Priimtas bendru sutarimu.

10 straipsnis. Ta pati situacija. Priimtas bendru sutarimu.

11 straipsnis. Bendras sutarimas. Priimta.

12 straipsnis. Bendras sutarimas? Yra motyvų prieš 12 straipsnį. E.Klumbys. Prašom.

E.KLUMBYS. Gerbiamieji kolegos, aš ir vėl negaliu pritarti šiam straipsniui dėl 3 dalies. Čia rašoma, kad “Saugumo departamentas gali sudaryti su saugumo pareigūnu sutartį dėl apmokėjimo už jo mokslą sąlygų”. Manau, kad pirmiausia saugumo pareigūnas gali daug kur mokytis, jis gali mokytis ir privačioje institucijoje. Todėl šioje situacijoje, manau, jeigu yra sudaroma sutartis, tai ją turi sudaryti ar Saugumo departamento direktorius, ar jo pavaduotojas, bet ne pats Saugumo departamentas, kaip įstaiga.

PIRMININKAS. Ačiū. Kadangi nėra bendro sutarimo, kolegos, registruojamės papildomai, nes matau atėjusius naujus Seimo narius. Registracija, kolegos, balsuosime dėl 12 straipsnio. Ar priimame 12 straipsnį?

Užsiregistravo 66 Seimo nariai. Balsuojame dėl 12 straipsnio. Ar priimame 12 straipsnį? Balsavimas pradėtas. 44 Seimo nariams balsavus už, 1 – prieš, 7 susilaikius, 12 straipsnis priimtas.

13 straipsnis, kolegos. Ar yra norinčių kalbėti dėl 13 straipsnio? Ar galime priimti bendru sutarimu? Priimta.

14 straipsnis. Ar yra norinčių kalbėti už ir prieš? Nematau. Bendru sutarimu priimta.

15 straipsnis. Dėl 15 straipsnio – motyvai prieš. E.Klumbys.

E.KLUMBYS. Gerbiamasis Seimo vicepirmininke, gerbiamieji kolegos, šiame straipsnyje labai trumpai rašoma, kad “Asmenys, pareiškę norą tarnauti Saugumo departamente, siunčiami į atitinkamą Medicininės ekspertizės komisiją”. Man įdomu, kokiais dokumentais yra reglamentuojama ta atitinkama Medicininės ekspertizės komisija? Manau, kad ji turėtų būti irgi aiškiai aptarta, sakysim, kad ir šiame įstatyme.

PIRMININKAS. Ačiū, kolegos. Kadangi yra motyvai prieš, balsuosime dėl 15 straipsnio. Balsavimas pradėtas. Ar priimame 15 straipsnį? 32 balsavus už, 1 – prieš, 9 susilaikius, 15 straipsnis priimtas.

16 straipsnis. Ar yra norinčių kalbėti? Yra. E.Klumbys – motyvai prieš. Prašom.

E.KLUMBYS. Gerbiamieji kolegos, šiame straipsnyje yra kalbama apie buvusius SSSR saugumo komiteto darbuotojus. Man yra įdomu, kodėl šiame straipsnyje, kuriame kalbama apie apribojimus, priimant į Saugumo departamento tarnybą, visai nekalbama apie buvusius kitų valstybių specialiųjų tarnybų darbuotojus. Imkime, kad ir Baltarusiją ar kokią Kirgiziją, kuri čia daug kam kelia nepasitenkinimą. Manyčiau, turėtų būti kalbama ir apie kitų valstybių buvusius pareigūnus, kurie neturėtų, mano nuomone, dirbti Lietuvos Respublikos saugumo departamente.

PIRMININKAS. Ačiū. Kadangi nėra sutarimo, balsuosime. Dėl 16 straipsnio balsavimas pradėtas. Kas manote, kad reikia priimti, balsuojate už, kas manote kitaip, – prieš arba susilaikote.

Gerbiamieji kolegos, balsavimo metu neagituojame, neblaškome pranešėjo, atliekame savo pareigą.

45 balsavus už, 1 – prieš, 7 susilaikius, 16 straipsnis priimtas. (Balsai salėje) Ačiū, nereikia. Užteko balsų. (Balsai salėje)

17 straipsnis. Registruosimės, kolegos. 17 straipsnis. Ar yra norinčių kalbėti? Norinčių kalbėti… Ačiū. Norinčių kalbėti nematau. Ar galime priimti bendru sutarimu? Priimta. 18 straipsnis. Ar yra bendras sutarimas? Yra. Priimta. 19 straipsnis. Bendras sutarimas yra. Priimta. 20 straipsnis. Bendras sutarimas yra. Priimta. 21 straipsnis. Bendras sutarimas yra. Priimta.

22 straipsnis. Kolegos, 22 straipsniui yra S.Kružinausko pataisa. S.Kružinausko pataisa skamba taip: iš Statuto projekto išbraukti 22 straipsnio 1 dalies 7 punktą “Šalių susitarimu”, iš 24 straipsnio 1 dalies išbraukti skaičių 7, bet mes prie to straipsnio ateisime vėliau. Dabar kalba pataisos autorius S.Kružinauskas. Motyvai.

S.KRUŽINAUSKAS. Motyvai iš tikrųjų būtų tokie. Siūlome iš 22 straipsnio, kuriame kalbama apie atleidimo iš tarnybos pagrindus, išbraukti 1 dalies 7 punktą “Šalių susitarimu”. Nes iš tikrųjų tai yra susiję su išeitine kompensacija, o čia yra kalbama apie tai, kad arba darbuotojas nusižengia ir jis turėtų būti atleistas už pražangą, arba jis savo noru išeina iš darbo. Kadangi čia šiuo atveju darbdavys yra valstybė ir naudojami valstybės biudžeto pinigai, tai iš tikrųjų kokios čia gali būti derybos dėl to, kad šalių susitarimu reikia išeiti iš darbo. Todėl aš ir siūlau atsisakyti šios nuostatos, t.y. iš 1 dalies išbraukti 7 punktą “Šalių susitarimu”, o paskui, jeigu tam bus pritarta, pataisyti ir 24 straipsnį, ir 47 straipsnį.

PIRMININKAS. Ačiū. Kadangi čia susiję, kolegos, susitarkime, kad jeigu apsispręsime dėl S.Kružinausko pataisos, tuomet teks papildyti ir 24, ir 47 straipsnius.

Dabar, gerbiamieji kolegos, noriu pasakyti, kad čia reikia 29 Seimo narių pritarimo. Prieš tai komiteto nuomonė dėl S.Kružinausko pataisos. Prašom pranešėją pateikti Komiteto poziciją.

A.SADECKAS. Komitetas pritarė.

PIRMININKAS. Komitetas pritarė S.Kružinausko pataisai. Ar yra 29 Seimo nariai, kurie remia? Prašome aktyviai pakelti rankas. Ačiū. 29 Seimo nariai yra. Kadangi komitetas remia, ar galime priimti bendru sutarimu šią pataisą? Galime. Ši S.Kružinausko pataisa priimta. Kartu, kolegos, iš 24 straipsnio 1 dalies bus išbrauktas skaičius 7 , o iš 47 straipsnio bus išbraukta 4 dalis, nes jos susijusios su S.Kružinausko pataisa.

Kolegos, ar dabar galime 22 straipsnį priimti bendru sutarimu su S.Kružinausko pataisomis? Negalima. Motyvai prieš – R.Juknevičienė.

R.JUKNEVIČIENĖ. Gerbiamieji kolegos, aš ir vakar komitete svarstant nepritariau šiai pataisai, nes manau, kad turi išlikti šiame Statute tokia nuostata, nes tai yra specifinė sritis. Jūs patys įsivaizduokite. Jeigu yra tokia situacija, kai žmogus, dirbantis Saugumo departamente, gali būti įsipainiojęs į tam tikrus dalykus, kurių teisiškai ar kaip nors kitaip šiandien negalima įrodyti, bet tas žmogus nėra praradęs tam tikro pasitikėjimo, tai jeigu mes išbrauksime šią nuostatą, toks žmogus toliau dirbs Saugumo departamente ir jo kitaip galų gale negalima bus atsikratyti. Tai kas brangiau yra valstybei, ar ta dviejų mėnesių ar kelių išeitinė kompensacija, ar žmogaus, gal dirbančio netgi kitai valstybei, darbas mūsų Saugumo departamente? Dėl tokių motyvų aš kaip tik ir noriu perspėti Seimo narius ir pasiūlyti balsuoti prieš, nepritarti S.Kružinausko pataisai.

PIRMININKAS. Kolege, mes S.Kružinausko pataisai jau pritarėme. Taigi dabar jūs siūlote balsuoti…

R.JUKNEVIČIENĖ. Kaip pritarėme? Jūs tokiu tempu dirbate, kad atsiprašau.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, tempas yra. Gerbiamieji kolegos, kadangi buvo paskelbta, kad yra bendras sutarimas, buvo pasakyta, kad yra, tai…

R.JUKNEVIČIENĖ. Atsiprašau, posėdžio pirmininke. Gal galima tempą sulėtinti? (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, aš noriu pasakyti, kad tempo nebus galima sulėtinti, nes aš įpratęs dirbti pagal Statutą. Taip pat siūlyčiau Seimo nariams įsitraukti į darbą, mažiau dairytis ir labai atidžiai sekti, nes mes darbą norime pabaigti normaliai. Bet kadangi Seimo narė R.Juknevičienė reiškia kitą poziciją, dėl ko komitetas buvo sutaręs. Gal jūs sutiksite balsuoti už S.Kružinausko pataisą, ir mes tą problemą išspręsime. Siūlau Seimo narei R.Juknevičienei būti atidesnei. (Balsai salėje) Gerai. Balsuojame dėl S.Kružinausko pataisos, kuriai komitetas pritarė. Prieš tai registracija.

Kolegos, užsiregistravo 60 Seimo narių. Dar kartą pakartosiu, kad balsuojame dėl S.Kružinausko pataisos, siūlančios išbraukti 22 straipsnio 1 dalies 7 punktą. Jeigu jai bus pritarta, kartu pataisa bus padaryta 24 straipsnio 1 dalyje ir 47 straipsnio 4 dalis bus išbraukta, nes tai susiję klausimai. Taigi balsuojame dėl visos kompleksinės pataisos. Kas manote, kad pataisai reikia pritarti, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate prieš arba susilaikote. Pagrindinis komitetas šiai pataisai pritarė.

Gerbiamieji kolegos, 40 balsavus už, 10 – prieš, 7 susilaikius, S.Kružinausko pataisai 22 straipsniui, kartu su tuo susijusiai pataisai 24 straipsnio 1 dalyje išbraukti skaičių 7 ir 47 straipsnio 4 dalyje pritarta. Ar galime bendru sutarimu priimti visą 22 straipsnį? Bendro sutarimo nėra. Kas nori kalbėti dėl motyvų? Norinčių kalbėti dėl motyvų nematau. Motyvai už – S.Kružinauskas.

S.KRUŽINAUSKAS. Motyvai būtų tokie. Man labai keistai atrodė gerbiamosios Seimo narės R.Juknevičienės pasakymas, kad kai nori atsikratyti darbuotojo, tačiau jis dar nėra praradęs pasitikėjimo, todėl jam būtinai reikėtų išmokėti tris vidutinius darbo užmokesčius. Todėl, manau, teisinga atsisakyti šios nuostatos ir siūlau pritarti straipsniui.

PIRMININKAS. Motyvai prieš – R.Juknevičienė.

R.JUKNEVIČIENĖ. Motyvai panašūs. Kitas dalykas. Man labai keista, kai tris mėnesius labai atidžiai svarstomi dokumentai, komitete rengiami klausymai, svarstymai, ir paskutinę dieną, paskutinę minutę kažkam staiga šauna į galvą pateikti pataisą, būtent valdančiosios daugumos atstovams, kurių didžioji dalis remia šį Statutą. Aš suprantu, kad statutiškai tai galima, bet iš esmės tai duoda precedentą apskritai suardyti tam tikrus sisteminius dalykus. Dėl to aš pasakau kaip papildomą argumentą, kad tai yra dokumentas, kuris susijęs su labai subtiliais dalykais. Reikėtų atidžiau įsiklausyti į tuos argumentus, kuriuos teikia tų tarnybų atstovai, kurie praktiškai susiduria su tuo gyvenimu, kurį jiems tenka gyventi.

PIRMININKAS. Dėkoju. R.Juknevičienė siūlo nepriimti 22 straipsnio, S.Kružinauskas parėmė. Kolegos, apsispręsime balsuodami. Kas manote, kad 22 straipsnį reikia priimti, balsuojate už. Kas manote kitaip, balsuojate prieš arba susilaikote.

33 balsavus už, 8 – prieš, 6 susilaikius 22 straipsnis priimtas.

23 straipsnis. Kolegos, čia pataisų nėra. Ar galime priimti bendru sutarimu? Sutarimas yra, priimta.

24 straipsnis su S.Kružinausko papildymu. Ar galime priimti 24 straipsnį bendru sutarimu? Priimta.

25 straipsnis. Ar galime priimti bendru sutarimu? Priimta.

26 straipsnis. Ar galime priimti bendru sutarimu? Priimta. Norinčių kalbėti nematau.

27 straipsnis. Norinčių kalbėti dėl motyvų nematau. Priimta bendru sutarimu.

28 straipsnis. Bendras sutarimas yra.

29 straipsnis. Bendras sutarimas yra. Priimta.

30 straipsnis. Norinčių kalbėti nematau, priimta bendru sutarimu.

31 straipsnis. Taip pat priimta bendru sutarimu.

32 straipsnis. Bendru sutarimu priimta. 33 straipsnis. Bendru sutarimu priimta. 34 straipsnis. Bendru sutarimu priimta. 35 straipsnis. Bendru sutarimu priimta. 36 straipsnis. Bendru sutarimu priimta. 37 straipsnis. Bendru sutarimu priimta. 38 straipsnis. Bendru sutarimu priimta.

39 straipsnis. Motyvai prieš – E.Klumbys.

E.KLUMBYS. Gerbiamasis Seimo vicepirmininke, gerbiamieji kolegos, norėčiau, kad jūs labai atidžiai pažiūrėtumėte į 39 straipsnio 1 dalies pirmą sakinį: “Saugumo pareigūnas turi teisę panaudoti prievartą (būtent prievartą), kai ji yra būtina, užkertant kelią teisės pažeidimams, sulaikyti pažeidimus padariusius asmenis”. Mano nuomone, čia yra visiškas absurdas, nes teisės pažeidimų yra begalė. Galima pažeisti kelių eismo taisykles, galima pažeisti kokias nors sutartis. Visa tai yra teisės pažeidimai. Jeigu čia norima kalbėti apie prievartą, aš dar suprasčiau, kad tais atvejais, kai ji yra būtina užkertant kelią nusikaltimams, sulaikyti asmenis, padariusius nusikaltimus. Bet tikrai negaliu sutikti, kad čia kalbama apie teisės pažeidimus ir apie pažeidimus padariusius asmenis. Tai yra įteisinama baisi savivalė.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, kadangi nėra sutarimo, balsuosime. Kas manote, kad reikia priimti 39 straipsnį, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate prieš arba susilaikote. Balsavimas pradėtas.

Gerbiamieji kolegos, 19 balsavus už, 5 – prieš, 16 susilaikius straipsnis nepriimtas. (Balsai salėje) Ar yra frakcijos pasiūlymas perbalsuoti? Prašom išdėstyti frakcijos vardu motyvus per šoninį mikrofoną. Prašom, Socialliberalų frakcijos vardu motyvai – G.Kniukšta.

G.KNIUKŠTA. Socialliberalų frakcijos vardu prašau perbalsuoti, nes dalis frakcijos narių balsuojant nedalyvavo, dabar atėjo ir prašo iš naujo užsiregistruoti.

PIRMININKAS. Kolegos, pakartosime registraciją. Pakartokime registraciją. Kol vyksta registracija, gerbiamasis pranešėjau, motyvuokite šį straipsnį, nes dalis Seimo narių motyvų nesuprato.

A.SADECKAS. Manau, toks straipsnis… (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, prašome tylos!

A.SADECKAS. Toks straipsnis privalo likti, čia net negalima kitaip kalbėti. Reikia suprasti taip, kad teisės pažeidimai – tai platesnė sąvoka. Mes kalbame ne apie kelių eismo taisyklių pažeidimus, o kalbame apie tai, kad saugant ir ginant asmens, visuomenės ir valstybės interesus. Tai yra pagrindas.

Antra, jeigu įvyksta teisės pažeidimas – nedidelis chuliganizmas, tai ar saugumo pareigūnas neturėtų įsimaišyti, turėtų ramiai praeiti? (Balsai salėje) Taip? Bet jis turi tam tikrus įgaliojimus. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, norėčiau…

A.SADECKAS. Taigi toliau išvardyta, kokiom sąlygom gali būti panaudota prievarta. Įsigilinkite.

PIRMININKAS. … E.Klumbį ir kitus. Čia nėra komiteto aptarimas, čia yra priėmimas: motyvai už, motyvai prieš, komiteto pranešėjo nuomonė ir balsavimas.

Taigi, kolegos, užsiregistravo 65 Seimo nariai. Girdėjote pagrindinio komiteto motyvus už. Pagrindinis komitetas remia pateiktą redakciją. Prašom balsuoti. Jokių pataisų negauta, tai siūlau balsuoti. Kas remiate komiteto nuomonę, balsuojate už šį straipsnį, kas manote, kad jo nereikia, balsuojate prieš arba susilaikote.

38 balsavus už, 3 – prieš, 18 susilaikius 39 straipsnis priimtas.

40 straipsnis.

Pataisų, papildymų nėra. Norinčių kalbėti dėl motyvų nematau. Straipsnis priimtas.

41 straipsnis. Norinčių kalbėti dėl motyvų nematau. Ar galime bendru sutarimu priimti? Priimtas.

Gerbiamieji kolegos, salėje labai didelis triukšmas. Prašyčiau A.Sakalą ir kitus kolegas šiek tiek tyliau. K.Kriščiūną, A.Sakalą norėčiau prašyti truputį tyliau, labai sunku vesti posėdį. Po to Seimo nariai neįsiklauso į motyvus ir mes kartais patenka į keblią padėtį, kada straipsnis nepriimamas.

41 straipsnis. Norinčių kalbėti dėl motyvų nematau. Ar galime priimti bendru sutarimu? Priimta.

42 straipsnis. Yra trijų Seimo narių pasiūlymas. A.Sadecko, N.Medvedevo ir A.Kašėtos. Siūlome įstatymo projekto priedėlio – Valstybės saugumo departamento statuto 42 straipsnį išdėstyti taip… Yra pateiktas viso 42 straipsnio kitoks išdėstymas iš kelių dalių. Dabar norėčiau paprašyti pateikėjus motyvuoti. Kas pateiks jūsų motyvus? Ar A.Sadeckas, ar N.Medvedevas, ar A.Kašėta? A.Sadeckas.

A.SADECKAS. Galiu aš pateikti. Visų pirma komitetas pritarė šiems pasiūlymams. Šiame straipsnyje yra surašyti visi atostogų klausimai, kurie buvo vienur ar kitur tekste. Tai viena.

PIRMININKAS. Labai ačiū. Gerbiamieji kolegos, ar yra 29 Seimo nariai, remiantys šitą pataisą? Prašome aktyviai pakelti rankas. Prašom pakelti rankas 29 Seimo nariai, remiantys šią pataisą. Ačiū. Yra norimas skaičius. Ar galime priimti siūlomą 3 Seimo narių: A.Sadecko, N.Medvedevo ir A.Kašėtos, pataisą bendru sutarimu? Bendras sutarimas yra? Yra. Pataisa priimta. Ar galime priimti visą 42 straipsnį bendru sutarimu su minėta pataisa? Galime priimti? Bendru sutarimu priimtas.

43 įstatymo straipsnis. 43 straipsniui pataisų nėra. Ar galime 43 straipsnį priimti bendru sutarimu? Priimtas.

44 straipsnis. 44 straipsnyje yra S.Kružinausko pataisos. 44 straipsnį išdėstyti kitaip ir 44 straipsnio 5 dalį taip pat siūloma išdėstyti kitaip. Dvi pataisos 44 straipsniui. Prašome pristatyti motyvus. S.Kružinauskas.

S.KRUŽINAUSKAS. Aš atsiimu visas pataisas, susijusias su šiuo straipsniu.

PIRMININKAS. Kolegos, kadangi atsiimtos pataisos, ar galime priimti 44 straipsnį bendru sutarimu, kaip teikia pagrindinis komitetas? Galime priimti. Priimta.

45 straipsnis. Pataisų nėra. Ar galime priimti bendru sutarimu? Priimta.

46 straipsnis. Kolegos, pataisų nėra. Ar galime priimti bendru sutarimu? Priimta.

47 straipsnyje yra jau anksčiau priimta S.Kružinausko pataisa, dėl kurios balsavome. Ar galime priimti 47 straipsnį bendru sutarimu? 47 straipsnis priimtas.

Gerbiamieji kolegos, 48 straipsniui yra S.Kružinausko pataisos. Prašom išdėstyti motyvus. S.Kružinauskas.

S.KRUŽINAUSKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, Lietuvoje į pensiją vyrai turi išeiti 62,5, moterims dabar yra augimas iki 60 metų. 48 straipsnyje mes apibrėžiame galimybę saugumo pareigūnams dirbti iki 65 metų. Bet mes turime turėti omeny tai, kad tai yra aktyvūs darbuotojai ir jie turi būti atidūs. Todėl jiems nustatyti daug didesnį pensinį amžių būtų nelogiška. Dar reikia atkreipti dėmesį, kad 2 dalyje, iki saugumo pirmojo rango patarėjų įskaitytinai, darbuotojai gali dirbti tik iki tol, kol sukanka 50 metų, o vyresnieji valstybės patarėjai – iki 55 metų. Taigi iš tiesų jiems nuolat bus pratęsiamas darbo laikas iki 65 metų. Todėl ir yra siūlymas suvienodinti ir nustatyti kaip ir kitiems Lietuvos piliečiams, kad jie Valstybės saugumo departamente gali dirbti, kol sukaks 62,5 metų. Ačiū.

PIRMININKAS. Prašome pranešėją pristatyti komiteto poziciją dėl S.Kuržinausko siūlymų.

A.SADECKAS. Komitetas pritarė.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, komitetas pritarė S.Kružinausko pasiūlymui. Ar yra bendras sutarimas dėl S.Kružinausko pasiūlymo? Nėra bendru sutarimo. Motyvai prieš – R.Juknevičienė. Prašom paspausti… Prašome, motyvai prieš S.Kružinausko pataisą.

R.JUKNEVIČIENĖ. Pone posėdžio pirmininke, aš tik noriu patikslinti, ar teisingai išgirdau, jūs kalbėjote apie 48 straipsnį?

PIRMININKAS. Taip.

R.JUKNEVIČIENĖ. O dabar, pasikeitus numeracijai, mano duomenimis, ta pataisa 47 straipsniui yra taikoma. Patikslinkite. Gal aš klystu?

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, pataisa yra užregistruota tam pačiam 3 projektui, 48 straipsniui.

R.JUKNEVIČIENĖ. Taip, tarnybos laikas. Teisingai.

PIRMININKAS. Tai tada turi būti 47 straipsnį. Prašome dar kartą S.Kružinauską.

S.KRUŽINAUSKAS. Dėl ko abejoja gerbiamoji Seimo narė R.Juknevičienė. 47 straipsnyje kalbama apie išmoką šalių sutarimu, o čia visai kitas straipsnis, kuriame kalbama apie tarnybos laiką Saugumo departamente.

PIRMININKAS. Gerbiamasis S.Kružinauskai, apie išmoką kalbama 46 straipsnyje, o 47 straipsnyje yra tarnybos laikas. Jūs greičiausiai registruodamas padarėte klaidą. Jūsų pataisa yra tarnybos laikui, 47 straipsniui. Jūsų registracija mus suklaidino.

Gerbiamieji kolegos, turime grįžti prie 47 straipsnio ir tarnybos laiko. Dabar noriu fiksuoti. Komitetas tai pataisai pritarė. Ar yra bendras sutarimas? Nėra bendro sutarimo. Prieš šią pataisą kalbės R.Juknevičienė. Prašome.

R.JUKNEVIČIENĖ. Gerbiamieji kolegos, nesu taip labai kategoriškai nusiteikusi prieš tą pataisą, bet norėčiau atkreipti dėmesį. Man atrodo, kad patirtis tokiose institucijose kaip Saugumo departamentas (tai yra labai aukštas valstybės pareigūnas) yra reikalinga. Jeigu mes beveik neribojame tarnybos valstybei laiko patiems aukščiausiems pareigūnams, tai 65 metai Saugumo departamento vadovui, aš nemanau, kad yra labai koks nors kritiškas amžius. Tai yra patirties amžius ir nematau nieko blogo, jeigu liktų taip, kaip yra pagrindiniame projekte. Nebūtina čia taip jau detalizuoti mažinant amžiaus laiką.

PIRMININKAS. Ačiū. Motyvai už – S.Burbienė.

S.BURBIENĖ. Gerbiamieji kolegos, jeigu mes kalbame apie tai, kad iš tiesų reikia patirties, tai niekas to neginčija, bet tokiu atveju patirties dar daugiau būtų 70 metų ir t.t. Bet vieną kartą vis tiek reikia apbrėžti ir reikia orientuotis į bendras normas, o ne ieškoti kiekvienai žinybai atskirai. Juo labiau kad ten apskritai yra daug tokių pareigybių, iš kurių galima išeiti ir anksčiau į pensiją. Taigi nereikėtų iš tiesų daryti precedento ir palikti taip, kaip yra bendrai.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, girdėjote motyvus prieš, motyvus už. S.Kružinausko pataisą remia komitetas. Gerbiamieji kolegos, apsispręskime balsavimu, kas pritaria S.Kružinausko pataisai 47 straipsniui, balsuojate už, kas manote kitaip – prieš arba susilaikote.

38 balsavus už, 6 – prieš, 8 susilaikius, S.Kružinausko pataisai 47 straipsniui pritarta. Ar galime dabar bendru sutarimu priimti visą 47 straipsnį? Ar yra bendras sutarimas dėl viso? Yra. Priimta.

48 straipsnis. Ar yra bendras sutarimas? Pataisų nėra. Priimta. 49 straipsnis. Pataisų nėra. Priimta. Kolegos, pastraipsniui priimti visi straipsniai. Dabar galima kalbėti dėl viso įstatymo. Keturi už, keturi prieš. Dėkoju pranešėjui. Keturi – už, keturi – prieš. Dėl viso įstatymo. Motyvai prieš – E.Klumbys.

E.KLUMBYS. Gerbiamasis Seimo vicepirmininke, gerbiamieji kolegos, aš jau priiminėjant įstatymą nurodžiau, mano nuomone, gana daug šio įstatymo neigiamybių, o kalbant apskritai dėl šio įstatymo aš matau du didelius jo trūkumus. Pirmiausia, kad įstatyme yra įtvirtinama absoliuti Saugumo departamento generalinio direktoriaus vienvaldystė. Antras dalykas tai, kas yra įtvirtinta šio įstatymo 39 straipsnyje dėl prievartos naudojimo esant teisės pažeidimams ir sulaikant teisės pažeidimus padariusius asmenis. Šios dvi esminės nuostatos neleidžia man balsuoti už šį įstatymą. Aš pasisakau prieš šį įstatymą.

PIRMININKAS. Motyvai – už. Č.Juršėnas.

Č.JURŠĖNAS. Gerbiamieji kolegos, manau, kad mes turėtume priimti šį įstatymą, nes kai kurie dalykai yra naujai reglamentuojami, demokratiškiau sutvarkomi, todėl aš siūlau pritarti šiam teisės aktui ir kolegas taip pat kviečiu balsuoti už.

PIRMININKAS. Dėkoju. Motyvai už. A.Kašėta.

A.KAŠĖTA. Gerbiamieji kolegos, šis Valstybės saugumo departamento statutas turėjo pasirodyti daug anksčiau, bet geriau vėliau, negu niekada. Tik gaila, kad mūsų komitetui jau išnagrinėjus detaliai, su specialistais pakoregavus pateiktą statuto projektą, mūsų kolegos iš kito komiteto neįsigilinę padarė korektūras, todėl teko daryti kai kuriuos kompromisus. Laimė, kad nebuvo sugriauti principiniai dalykai, nebuvo bent jau grąžinti laipsniai saugumo pareigūnams. Taigi vis tiek žengėme didelį žingsnį į priekį ir, manau, daugiau statutinių organizacijų, kurios neturėtų statuto, pas mus nėra. Siūlau vienbalsiai pritarti šiam įstatymo projektui.

PIRMININKAS. Motyvai už. N.Medvedev.

N.MEDVEDEV. Taip jau yra, kad į policininkus, prokurorus, saugumo darbuotojus žmonės žiūri šiek tiek įtariai. Galbūt dėl savo ankstesnės patirties. Aš noriu pasakyti dėl to paties 39 straipsnio, dėl kurio iš esmės ir kilo šie klausimai. Čia juk parašyta: “Saugant bei ginant asmens, visuomenės, valstybės interesus”. Toliau parašyta: “Prievarta, galinti sukelti kūno sužalojimus ar mirtį, gali būti naudojama tik tiek, kiek to reikia tarnybinei pareigai įvykdyti, ir tik po to, kai visos įmanomos įtikinimo ar kitos priemonės nebuvo veiksmingos”. Taigi saugikliai čia yra. Reikia daug įdėmiau skaityti tekstą ir matysite, kad ypatingų negerovių čia nėra. Prašau pritarti šiam įstatymui.

PIRMININKAS. Motyvų prieš daugiau nėra, kolegos. Visi motyvai už išsakyti. Registruojamės, kolegos. Balsuosime dėl viso Valstybės saugumo departamento statuto patvirtinimo įstatymo. Registracija, kolegos.

Užsiregistravo 69 Seimo nariai. Balsavimas dėl Valstybės saugumo departamento statuto patvirtinimo įstatymo pradėtas.

Gerbiamieji kolegos, 58 balsavus už, 1 – prieš, 7susilaikius, Valstybės saugumo departamento statuto patvirtinimo įstatymas priimtas.

Gerbiamieji kolegos, norėčiau atkreipti dėmesį, kad mes kartais dėl labai formalių motyvų nukrypstame nuo patvirtintos darbotvarkės. Mes jau 15 minučių vėluojame su kitais klausimais. Taigi nepykite, kad posėdis bus akivaizdžiai pratęstas.

Valstybės saugumo departamento įstatymo papildymo 6¹, 8¹ straipsniais ir 3, 9, 12, 13, 17, 18, 19, 20, 21, 27, 31, 35 straipsnių pakeitimo bei 14, 15, 16 ir 25 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr.IXP-1690(2*) (priėmimas)

Gerbiamieji kolegos, kitas darbotvarkės klausimas 4b – Valstybės saugumo departamento įstatymo papildymo 6¹, 8¹ straipsniais ir 3, 9, 12, 13, 17, 18, 19, 20, 21, 27, 31, 35 straipsnių pakeitimo bei 14, 15, 16 ir 25 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projekto Nr.IXP-1690(2) priėmimas. Kviečiu į tribūną pranešėją A.Sadecką. Gerbiamąjį pranešėją kviečiu į tribūną, nes eina laikas.

Gerbiamieji kolegos, kadangi nėra jokių pataisų ir papildymų, ar galima pradėti priėmimą pastraipsniui? Galima.

1 straipsnis. Yra sutarimas? Priimta. 2 straipsnis. Sutarimas yra? Priimta. 3 straipsnis. Sutarimas yra? Priimta 4 straipsnis. Sutarimas yra? Priimta. 5 straipsnis. Sutarimas yra? Priimta. 6 straipsnis. Sutarimas yra? Priimta. 7 straipsnis. Sutarimas yra? Priimta. 8 straipsnis. Sutarimas yra? Priimta. 9 straipsnis. Sutarimas yra? Priimta.

10 straipsnis. Sutarimas yra? Priimta. 11 straipsnis. Sutarimas yra? Priimta. 12 straipsnis. Sutarimas yra? Priimta. 13 straipsnis. Sutarimas yra? Priimta. 14 straipsnis. Sutarimas yra? Priimta. 15 straipsnis. Sutarimas yra? Priimta. 16 straipsnis. Sutarimas yra? Priimta. 17 straipsnis. Sutarimas yra? Priimta. 18 straipsnis. Sutarimas yra? Priimta. 19 straipsnis. Sutarimas yra? Priimta.

Visi straipsniai pastraipsniui patvirtinti, priimti. Kolegos, kas nori kalbėti dėl viso įstatymo projekto? Norinčių kalbėti nematau. Registruojamės. Balsuosime dėl viso įstatymo projekto.

Gerbiamieji kolegos, užsiregistravo 58 Seimo nariai. Balsuojame dėl Valstybės saugumo departamento įstatymo papildymo 6¹, 8¹ straipsniais ir 3, 9, 12, 13, 17, 18, 19, 20, 21, 27 31, 35 straipsnių pakeitimo bei 14, 15, 16 ir 25 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo. Balsavimas pradėtas.

Gerbiamieji kolegos, 48 balsavus už, nė vienam nebalsavus prieš, 2 susilaikius, Valstybės saugumo departamento įstatymo papildymo 6¹, 8¹ straipsniais ir 3, 9, 12, 13, 17, 18, 19, 20, 21, 27 31, 35 straipsnių pakeitimo bei 14, 15, 16 ir 25 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymas priimtas.

Valstybės tarnybos įstatymo 4, 25 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-1691(2*) (priėmimas) (taikoma ypatingos skubos tvarka)

Gerbiamieji kolegos, darbotvarkės klausimas 4c – Valstybės tarnybos įstatymo 4, 25 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-1691(2). Pranešėjas – A.Indriūnas. Taikoma ypatingos skubos tvarka. Priėmimas. Prašom, pranešėjau.

A.V.INDRIŪNAS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, Valstybės tarnybos įstatymo 4, 25 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymui po svarstymo pritarta. Pasiūlymų, pastabų negauta. Siūlau priimti pastraipsniui.

PIRMININKAS. Ačiū, kolegos. Gerbiamasis pranešėjau, būkite tribūnoje. Šio įstatymo 1 straipsnis. Ar norinčių kalbėti yra? Nematau.

2 straipsnis. Ar norinčių kalbėti yra? Nematau.

3 straipsnis. Ar norinčių kalbėti yra? Nematau. Pastraipsniui visi trys straipsniai priimti bendru sutarimu. Ačiū. Dėl viso įstatymo, kolegos? Norinčių kalbėti nematau. Registruojamės. Balsuosime dėl viso įstatymo priėmimo.

Užsiregistravo 56 Seimo nariai. Balsavimas dėl Valstybės tarnybos įstatymo 4, 25, straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo pradėtas. Prašome.

Už – 46, prieš nėra, susilaikė 5. Valstybės tarnybos įstatymo 4, 25, straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas priimtas.

Valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo 2 straipsnio ir Įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-1692(2*) (priėmimas) (taikoma ypatingos skubos tvarka)

Gerbiamieji kolegos, aš mačiau, kad Seimo narių atėjo į salę. Kviečiu A.Indriūną pristatyti Valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo 2 straipsnio ir įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo projektą Nr.IXP-1692(2). Priėmimas. Prašome, pranešėjau. Tuo metu registruojamės.

A.V.INDRIŪNAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos. Valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo 2 straipsnio ir įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymui, kuriam Seimas po svarstymo pritarė, pasiūlymų, pastabų negauta. Siūlau priimti pastraipsniui.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, registracija, kad nebūtų netikėtumų. Štai vėl kažkas neužsiregistravo. Registracija, kolegos. Ačiū pranešėjui.

Ar galime priimti 1 straipsnį bendru sutarimu? Aš labai paprašyčiau truputį tyliau ir kolegą A.Vidžiūną, ir kitus. Kolegos, 1 straipsnis. Galime priimti bendru sutarimu? Galime. Norinčių kalbėti nematau.

2 straipsnis. Galime priimti bendru sutarimu? Galime. Norinčių kalbėti nematau. Priimta.

3 straipsnis. Galime priimti bendru sutarimu? Galime. Priimta.

Visi straipsniai priimti. Kolegos, kas norėtų kalbėti dėl balsavimo motyvų? Norinčių kalbėti nematau. Balsuojame dėl viso įstatymo priėmimo, nes registracija jau buvo.

Už – 49, susilaikė 4. Valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo 2 straipsnio ir įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymas priimtas.

Valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo 3 ir 6 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo priedėlio  pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-1705(3*) (priėmimas)

Gerbiamieji kolegos, darbotvarkės 5 klausimas – Valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo 3 ir 6 straipsnių pakeitimo ir įstatymo priedėlio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-1705(3). Pranešėjas – A.Sysas. Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Priėmimas. I.Degutienė. Prašome. Priėmimas.

I.DEGUTIENĖ. Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo 3 ir 6 straipsnių pakeitimo ir įstatymo priedėlio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas po svarstymo patobulintas. Jokių pastabų iki priėmimo stadijos negauta.

PIRMININKAS. Ačiū, pranešėja. Gerbiamieji kolegos, ar galime priimti 1 straipsnį bendru sutarimu? Priimta.

Ar galime priimti 2 straipsnį bendru sutarimu? Priimta.

Dėl 3 straipsnio bendras sutarimas yra.

Dėl 4 straipsnio bendras sutarimas yra. Ačiū, kolegos. Priėmėme visus straipsnius pastraipsniui. Kas nori kalbėti dėl motyvų? Norinčių kalbėti nematau. Registruojamės, kolegos, balsuosime dėl viso įstatymo. Gerbiamieji kolegos, primenu, kad vyksta registracija.

Užsiregistravo 52 Seimo nariai. Balsavimas dėl Valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo 3 ir 6 straipsnių pakeitimo ir įstatymo priedėlio pakeitimo ir papildymo įstatymo pradėtas.

Už – 40, prieš nėra, susilaikė 1. Valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo 3 ir 6 straipsnių pakeitimo ir įstatymo priedėlio pakeitimo ir papildymo įstatymas priimtas.

Licencijuotų sandėlių ir sandėliavimo dokumentų įstatymo projektas Nr.IXP-1717(3*) (priėmimas) (taikoma skubos tvarka)

Kviečiu į tribūną A.Vidžiūną. Licencijuotų sandėlių ir sandėliavimo dokumentų įstatymo projektas Nr.IXP-1717(3). Priėmimas. Prašom. Taikoma skubos tvarka.

A.VIDŽIŪNAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, vakar buvo sutarta su Biudžeto ir finansų komitetu, buvo atsiimtos pataisos. Teisės departamentas šiandien nerado jokių problemų. Tikiuosi, kad bendru sutarimu visus straipsnius galime priimti, kad V.Einoris šypsotųsi dar labiau nei dabar.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, ar galime šį?.. Prašome pranešėją likti tribūnoje. (Balsai salėje) Gerbiamieji kolegos, ar galime priimti šį įstatymą skirsniais? Galime. Gerbiamieji kolegos, pirmasis skirsnis. Galime priimti bendru sutarimu? Priimta.

Antrasis skirsnis. Galime priimti bendru sutarimu? Priimta.

Trečiasis skirsnis. Galime priimti bendru sutarimu? Priimta.

Ketvirtasis skirsnis. Galime priimti bendru sutarimu? Priimta.

Penktasis skirsnis. Galime priimti bendru sutarimu? Priimta. Ačiū pranešėjui. Jūs galite eiti. Gerbiamieji kolegos, ar galime priimti visą įstatymą? Ar būtina kalbėti dėl motyvų, ar yra bendras sutarimas? Yra bendras sutarimas. Gerbiamieji kolegos, registruojamės, balsuosime dėl viso įstatymo. Gerbiamieji kolegos, galbūt mums pavyks pavyti grafiką.

Užsiregistravo 46 Seimo nariai. Balsavimas dėl Licencijuotų sandėlių ir sandėliavimo dokumentų įstatymo pradėtas. Kas manote, kad reikia priimti, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate prieš arba susilaikote.

Už – 40, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Licencijuotų sandėlių ir sandėliavimo dokumentų įstatymas priimtas.

Valstybės paramos, įsigyjant žemės ūkio paskirties žemę, laikinojo įstatymo projektas Nr.IXP-1709(2) (priėmimas) (taikoma ypatingos skubos tvarka)

Dabar darbotvarkės 7 kompleksinis klausimas, du įstatymai. Kviečiu pranešėją G.Kniukštą į tribūną. Valstybės paramos, įsigyjant žemės ūkio paskirties žemę, laikinojo įstatymo projektas Nr.IXP-1709(2). Priėmimas.

G.KNIUKŠTA. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos. Po svarstymo šiam įstatymo projektui buvo gauta Teisės departamento išvada. Taip pat Seimo narių V.Landsbergio ir V.Einorio pasiūlymai, kuriuos Kaimo reikalų komitetas apsvarstė savo posėdyje. Siūlau priiminėti šį įstatymą pastraipsniui.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, 1 straipsnis. Ar yra norinčių kalbėti dėl 1 straipsnio? Tai yra 1 straipsniui yra V.Landsbergio pataisa.

G.KNIUKŠTA. 1 straipsnis. Teisės departamentas siūlo iš 1 straipsnio išbraukti žodžius “įskaitant šioje žemėje įsiterpusius miškus ir vandens telkinius”. Kaimo reikalų komitetas nepritarė šiam siūlymui, nes įgyvendinant įstatymą kiltų neaiškumų ir nesusipratimų, kai būtų perkama žemė. Pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo ir Žemės reformos įstatymo nuostatas žemės, miškai ir vandens telkiniai yra išskiriami.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, kadangi V.Landsbergis ne tam straipsniui nori, čia 3 straipsniui, vadinasi, 1 straipsniui kitų pataisų nėra. Gerbiamieji kolegos, ar galime priimti 1 straipsnį bendru sutarimu?

G.KNIUKŠTA. 2 straipsniui…

PIRMININKAS. Palaukite, vieną minutę. Aš matau, kad motyvus prieš nori išsakyti E.Masiulis. Aš kreipiuosi į E.Masiulį. Jūs norite kalbėti dėl 1 straipsnio? Tai reikia pasakyti posėdžio pirmininkui. Kas norėtų kalbėti dėl 1 straipsnio, kolegos? Ar galime priimti 1 straipsnį bendru sutarimu? (Balsai salėje) Negalime. Kadangi nėra bendro sutarimo, registruojamės. Registracija. Registracija, kolegos, balsuosime dėl 1 straipsnio, nes nėra sutarimo.

Gerbiamieji kolegos, užsiregistravo 44 Seimo nariai. Balsuojame dėl tokio 1 straipsnio, kokį jį pateikė Kaimo reikalų komitetas. Balsavimas pradėtas. 35 balsavus už, 5 – prieš, 4 susilaikius, 1 straipsnis priimtas.

2 straipsnis. Prašom, pranešėjau.

G.KNIUKŠTA. Dėl 2 straipsnio pasiūlymų negauta.

PIRMININKAS. Ačiū. Ar galime priimti 2 straipsnį bendru sutarimu? Negalima. Balsuojame dėl 2 straipsnio, kolegos. (Balsas salėje) Buvo įjungta, niekas neužsirašė. (Balsai salėje) Buvo registracija ir viskas buvo paskelbta. Tvarka, jūsų balsą pridėsime. Taigi 30 balsavus už, 3 – prieš, 1 susilaikius, 2 straipsnis priimtas.

3 straipsnis.

G.KNIUKŠTA. Dėl 3 straipsnio 1 dalies 1 punkto gauta Teisės ir teisėtvarkos komiteto pasiūlymas, kuriam komitetas pritarė. Taip pat gautas profesoriaus V.Landsbergio siūlymas, kuriam komitetas nepritarė, nes bus parduodama tik laisva valstybinė žemė, kurios nepageidavo asmenys, turintys teisę gauti žemę neatlygintai. Tai yra apibrėžta pagal Žemės reformos įstatymo nustatytą eiliškumą, pagal kurį žemės pardavimas yra 11 ir 12 eilėse, tai yra po visų piliečių, kuriems atkuriama nuosavybės teisės į žemę. Dėl atkuriamųjų gyventojų santaupų panaudojimo įsigyjant žemę komitetas mano, kad čia nėra jokio išskirtinumo, nes santaupas galės panaudoti tik šio įstatymo subjektai, nurodyti įstatymo 2 straipsnyje.

PIRMININKAS. Ačiū, pranešėjau. Pataisos autorius V.Landsbergis. Pirmoji pataisa – 3 straipsnio 32 punktui. Prašom pateikti pirmąją pataisą.

V.LANDSBERGIS. Pone pirmininke ir kolegos, nors komiteto pirmininkas užtikrina, kad valstybinė žemės ūkio paskirties žemė negali būti suprantama kitaip, negu jis supranta ir negu jau yra pasakyta prieš tai 1 papunktyje, bet, manau, visiškai nekenktų pasakyti aiškiai, kad nebūtų jokių galimybių kaip nors dvejopai interpretuoti, kai kur nors vietose paskui bus vykdomas šis įstatymas. Nežinau, kodėl yra pasisakyta prieš tokį pakartotiną tikslų nurodymą, kad ir 3 papunktyje po žodžio “žemė” būtų pasakyta “nurodyta šio straipsnio 1 punkte”. Kuo tai kenkia? Galite pasakyti – sviestas sviestuotas, bet tegul būna visiškai neabejotinai pasakyta. Čia neprieštarauja tam, kas buvo anksčiau pasakyta, bet dar sykį patvirtinta, kad taip suprantama ir ne kitaip, neieškant kur nors kituose įstatymuose, kaip sako ponas G.Kniukšta. Tai čia vienas dalykas.

PIRMININKAS. Palaukite, pirmiausia paeiliui. Pirmiausia jūsų pataisa 3 straipsnio 3 punktui.

V.LANDSBERGIS. Bet ten yra du dalykai, pirmininke.

PIRMININKAS. Prašom pateikti.

V.LANDSBERGIS. Vienas dalykas – du kartus priminti, kad kalbama apie tą žemę, kaip nurodyta 1 punkte. Kad paskui nebūtų kokių nors dvejopų interpretavimų ir nuorodų į visai kitus įstatymus, viskas pasakoma čia pat, vietoje.

Antras dalykas – tai tas išskirtinumas, kurį dabar neigia ponas G.Kniukšta, bet jis yra visiškai akivaizdus. Išskirtinumas, kad galima kai kuriems indėlininkams, kurie laukia indėlių kompensavimo, pasinaudoti dabar ir atgauti žemės pavidalu tuos indėlius. Jau vakar buvo aiškinama, kad žemė – tai irgi pinigai. Žmogus, neatgaudamas indėlių, gauna gabalą žemės, jis gali tuoj ją parduoti, jam neuždrausta. Vadinasi, jis atgavo savo indėlius pagal tam tikrą pirmenybę, kurią jam suteikė šio Seimo dauguma, galbūt palankesnė šiai gyventojų grupei. To būtų galima išvengti bent, sakyčiau, simboliškai pasakant, kad indėliai atkuriami kartu su visų piliečių indėliais, o ne išskirtinai iš visų piliečių indėlių problemos. Tai nėra taip, kaip ponas V.Rinkevičius ar kas ten sakė, kad indėlių panaudojimas – tai atlyginimas skriaudos, kuri per 12 metų padaryta kaimui. Pripažįsta, kad ir šešerius metus valdžiusi LDDP taip pat padarė didelę skriaudą. Tai čia tokie žaidimai. Iš tikrųjų…

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, arčiau motyvų.

V.LANDSBERGIS. Aš ir sakau arčiau motyvų. Nereikia daryti šio išskirtinumo, nes visų piliečių indėlių atkūrimas gali eiti įvairiais keliais ir etapais, bet ne tik vienai grupei, kaip čia dabar daroma kažkokiame kontekste. Ne galų gale…

PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, tuojau bus 4 minutės, kaip jūs motyvuojate.

V.LANDSBERGIS. Aš dar pacituosiu jums vieną dalyką. Konstitucijos 29 straipsnis: “Valstybės institucijoms visi asmenys yra lygūs”. Čia jie daromi nelygūs. Tai nedarykime nors čia prieštaravimo Konstitucijai. Įrašykime bendrą formulę, kad indėliai atkuriami kartu su visų piliečių indėliais. Ir galės pasinaudoti tie ūkininkai, kurie nori pirkti žemę, bet neišskirtinai iš visų indėlininkų.

PIRMININKAS. Ačiū. Girdėjote motyvus. Gerbiamieji kolegos, ar yra 29 Seimo nariai, remiantys V.Landsbergio pirmąjį siūlymą, t.y. siūlymą 3 straipsnio 3 punktui? Ar yra 29 Seimo nariai? Kolegos, balsuosime. Kas remiate, kad V.Landsbergio pataisa būtų priimta, balsuojate už, kas manote kitaip, – prieš arba susilaikote.

Gerbiamieji kolegos, šią pataisą parėmė tik 12 Seimo narių. Ji nebus svarstoma.

Gerbiamieji kolegos, yra antroji V.Landsbergio… (Balsas salėje) Gerbiamieji kolegos, dar kartą pakartosime registraciją. Dar kartą kartojame registracija. Prašom registruotis atidžiai. Jeigu kartais jūsų neužregistruoja, tai pridėsime jūsų balsą, kuris bus dar vienas, bet jis esmės nekeičia. Taigi nėra 29 balsų.

Taigi, kolegos, antroji V.Landsbergio pataisa 3 straipsnio 4 punktui. Kai baigsime registraciją, tada suteiksime žodį V.Landsbergiui. Prašyčiau motyvus išdėstyti bent per 2-3 minutes. (Balsai salėje) Kolegos, posėdžiui pirmininkauju aš.

Taigi, gerbiamieji kolegos, – V.Landsbergis. Prašom pateikti pataisą. (Balsas salėje: kurią?) 3 straipsnio 4 punktui.

V.LANDSBERGIS. Gerbiamieji kolegos ir pirmininke. Čia vėl yra suformuotas tam tikras išskirtinumas, kad valstybės parama bus teikiama net ir užmokant už tą perkamą žemę tam tikrai kategorijai žmonių, kurie, tarkime, prisiperka prie savo turimų valdų ir tokiu būdu sustambina sklypus, bet neleidžiama visokių kitokių variantų. Aš čia nekalbu apie kai kurių Seimo narių visoje Lietuvoje supirkinėjamus žemės sklypus, bet kalbu apie tokius variantus, kur žmogus neatgavo savo tėviškės, turi žemę kitur. Dabar jis turi galimybę išpirkti tėviškę arba dalį tėviškės, nors tie plotai nesusisieja. Tai kad nebūtų užkirsta šita galimybė. Vadinasi, intarpas… suformuoti kompaktišką ūkio žemėnaudą, ne visai kompaktišką, bet jeigu įsigyjama tėvų arba senelių turėta, tačiau kitam savininkui atitekusi žemė. Būkime teisingi, tegu turi tokią galimybę žmogus, kuris neatgavo, bet dabar turi pirkti. Tas, kuris turi jo žemę, pavyzdžiui, parduoda. Tai kodėl jam neleisti pirkti savo tėviškės? Labai prašau paremti.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, dabar balsuosime, ar yra 29 Seimo nariai, remiantys šią pataisą. Prašome. Balsavimas pradėtas.

Gerbiamieji kolegos, noriu atkreipti dėmesį į kompiuterį. Gerbiamieji kolegos, dar kartą balsuojame. Ar yra 29 Seimo nariai, remiantys, kad V.Landsbergio pataisa 3 straipsnio 4 punktui būtų priiminėjama? Kolegos, pakartokime dar kartą registraciją.

Gerbiamieji kolegos, užsiregistravo 67 Seimo nariai. Prašome balsuoti. Ar yra 29 Seimo nariai, palaikantys V.Landsbergio pataisą 3 straipsnio 4 punktui?

Gerbiamieji kolegos, pataisą parėmė 21 Seimo narys. Nebus svarstoma.

Toliau yra V.Einorio pasiūlymas 3 straipsnio 2 punktui. “Šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytiems asmenims parduodamos valstybinės žemės kaina nustatoma Vyriausybės nustatyta tvarka. Vyriausybė gali, atsižvelgusi į žemės kokybę, žemės kainą sumažinti iki 50%”. Prašome. Motyvus išdėsto V.Einoris.

V.EINORIS. Gerbiamieji kolegos, svarstymo metu, kai buvo gauta Vyriausybės išvada, 2 variante buvo pakeista 2 dalis. Buvo sutarta, kad dėl tos dalies, kuri susijusi su mano pataisa, bus galima kalbėti priėmimo metu. Aš nedelsdamas padariau naują pataisą, bet dar po svarstymo nebuvo išleistas į gyvenimą 3 variantas, tai aš parašiau 2 dalį. O dabar 3 dalis, sunumeruota kitaip, šitas tinka 3 daliai, čia tik numeris, o vis kita tas pats.

Aš konsultavausi su Biudžeto ir finansų komiteto pirininku, kad jeigu bus užrašyta “Vyriausybės nustatyta tvarka” ir lieka pagal mano pataisą šis Vyriausybės užrašas, bet Vyriausybė, jeigu matys, kad galulaukė, prasta žemė, ji bus įkainota atskirai, žinoma, atitinkama ir kaina, bet jeigu jos negalima parduoti už tą kainą, negalės, neturės teisės, jeigu nebus čia įrašyta, sumažinti jos kainos, ir kad ir bloga žemė, ji turėtų savo šeimininką ir nekabėtų valstybei ant kaklo šis svoris. Todėl aš manau, kad čia yra labai svarbi pataisa.

Man tik tenka nusistebėti, kad agrarininkai, Kaimo reikalų komitetas vakar svarstydamas nepritarė šiai pataisai. Aš labai stebiuosi. Nieko Vyriausybės neįpareigoja, bet jai sudaro teisę, jeigu tai reikia daryti. O kad reikia, man atrodo, tie, kurie važinėjat po kaimus, vaikštot po laukus, įsitikinote, kad apie trečdalyje žemės ūkio paskirties žemės šiandien ne javai auga, o piktžolės, ir esant tokiai žemės ūkio ekonominei būklei žemės mes taip greitai neparduosime ir šeimininko nerasime, jeigu nemanevringai, nekūrybingai šitą žemę pardavinėsime. Todėl aš labai prašau palaikyti mano pataisą. Mano supratimu, ji yra labai svarbi.

PIRMININKAS. Ačiū. Komiteto nuomonė.

G.KNIUKŠTA. Kaimo reikalų komitetas nepritarė šiam siūlymui, nes Vyriausybė turės nustatyti parduodamos žemės kainą, kur ir turi atsispindėti žemės našumas ir kiti faktoriai, lemiantys žemės kainą. Kaimo reikalų komitetas prašys, kad Vyriausybė parengtą parduodamos žemės kainos nustatymo tvarką derintų su Kaimo reikalų komitetu, nes kainos sumažinimo galimybė turi atsispindėti Vyriausybės nustatomoje tvarkoje.

PIRMININKAS. Tai yra kompromisas. Ar yra 29 Seimo nariai, remiantys V.Einorio pasiūlymą? Prašome balsuoti.

Deja, yra 25. Kolegos, pataisa nesvarstoma. Ačiū.

Gerbiamieji kolegos, apsvarstėme visas 3 straipsnio pataisas. Kas norėtų kalbėti dėl viso 3 straipsnio? Kas norėtų paremti 3 straipsnį? Motyvai už – V.Rinkevičius. Motyvai prieš – A.Kubilius. Vienas – už, vienas – prieš.

V.RINKEVIČIUS. Pritariu įstatymo nuostatoms, nors labai gaila, kad kolegos V.Einorio pataisai nebuvo pritarta. Tikėsime Vyriausybės gera valia ir geranoriškumu, jog ji ne tik deklaruoja, kad nori padėti kaimui, bet iš tikrųjų tai pademonstruos priimdama poįstatyminius aktus šiam įstatymui. Tačiau jeigu tai neįvyks, mes būsime priversti tada grįžti ir teikti tam įstatymui pataisas, kad vis dėlto ta nuostata dėl žemės kainos sumažinimo… Aš vakar minėjau, kaip tai yra daroma Rytų Vokietijoje, kur kas turtingesnėje šalyje ir turtingesniems jos piliečiams. Aš manau, būtina tai padaryti, ypač atsižvelgiant šiandien į žemės ūkio ir pačios žemėtvarkos būklę, kai dar apie 1 mln. hektarų žemės yra nedirbamos. Pritariu, tačiau su abejone dėl Vyriausybės nuostatų įsigyjant žemę lengvatinėmis sąlygomis mažesne kaina.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, motyvai prieš 3 straipsnį. Kol kas kalbame tik dėl 3 straipsnio. A.Kubilius.

A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, man atrodo, kad čia visiškai susipainiota dėl to noro pasirūpinti savo interesais. Klausantis kolegos V.Einorio, kuris, kaip ir aš, sielojasi, kad trečdalis žemės Lietuvoje dirvonuoja, man lieka tik paklausti, kodėl draudžiama parduoti žemę užsieniečiams. Gal kaip tik užsieniečius reikėtų vilioti, kad jie tą trečdalį žemės kaip nors pradėtų naudoti.

Dabar dėl paties įstatymo, dėl šio straipsnio. Mano įsitikinu, 3 dalyje, 3 punkte yra visiška painiava. Ką reiškia sakinys “Atsiskaitant už žemę įskaitomos lėšos valstybės vienkartinėmis išmokomis ir pinigais, kuriais pirkėjas buvo sumokėjęs valstybei už nustatyta tvarka leistą pirkti iš valstybės žemę”? Jeigu kažkuriuo metu jis jau pirko iš valstybės žemę, tai dabar, jeigu jis nori dar sykį pirkti naują žemės sklypą, tai, ką jis sumokėjo už ankstesnį sklypą, jam bus įskaitoma perkant ir naują sklypą? Aš taip galiu perskaityti šitą sakinį. Aš nemanau, kad taip norima pasakyti. Bet teisiškai, juridiškai parašyta būtent šitaip. Jeigu kartą jau sumokėjai už kažkokį sklypą, už hektarą žemės, tai dabar, kai perki naujus 10 hektarų, tai už vieną hektarą nebereikia mokėti.

Dabar antras dalykas yra tas, kad įskaitomi pirkėjų indėliai, neatkurti pagal Gyventojų santaupų atkūrimo įstatymą. Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad visi Lietuvos gyventojai, kuriems dar indėliai negrąžinti, skubiai registruos ūkininko ūkius ir reikalaus, kad jiems reikia taip įskaityti gyventojų negrąžintas santaupas ir kad jiems leistų tokiu būdu įsigyti iki 6 ha, jeigu vidutinė kaina yra po 1 tūkst. litų už hektarą žemės. Taigi turėsime begalybę formaliai įsteigtų ūkininkų ūkių, atiduosime žmonėms žemę už indėlius, jie nežinos, ką su ta žeme daryti, – štai kas išeis iš viso šito siūlomo priimti įstatymo.

Aš manau, kad iš tiesų įstatymas visiškai neigia Konstitucijoje nustatytus piliečių lygybės principus. Dabar vieniems piliečiams, kurie jau turi žemės, bus sudarytos išskirtinės sąlygos dar daugiau nusipirkti žemės, negana to, jiems dar bus įskaitomi ir jiems nesugrąžinti indėliai, kai tuo tarpu kiti turės eiti kančių kelius, registruoti dirbtinai ūkininkų ūkius, kad atgautų taip savo santaupas. Aš esu kategoriškai prieš šį straipsnį.

PIRMININKAS. Labai ačiū. Motyvai prieš, motyvai už jau išsakyti. Registruojamės, kolegos, balsuosime dėl 3 straipsnio. Registracija pradėta.

Gerbiamieji kolegos, registracija pradėta. Registruojamės ir balsuosime dėl 3 straipsnio. Primenu, 3 straipsnyje į Teisės departamento pastabas atsižvelgta.

Gerbiamieji kolegos, užsiregistravo 72 Seimo nariai, balsuojame dėl 3 straipsnio. Ar priimame 3 straipsnį? Balsavimas pradėtas.

Gerbiamieji kolegos, už balsavus 44, 19 – prieš ir 4 susilaikius, 3 straipsnis priimtas.

4 straipsnis, kolegos. Jokių siūlymų, papildymų nėra. Ar galime 4 straipsnį priimti bendru sutarimu? Galime? Negalime. Tuomet motyvai už, motyvai prieš. Suspėsite, viskas bus padaryta. Prašom. Motyvai už – V.Rinkevičius dėl 4 straipsnio. Prašom. V.Rinkevičius.

V.RINKEVIČIUS. Mes turime duoti Vyriausybei laiko, kad ji nustatytų visą žemės įsigijimo tvarką ir kad mes galėtume rudenį, priėmę Konstitucijos pataisas, leisti naudotis ta tvarka. Jeigu mes dabar nepadarysime to, tada šio įstatymo vykdymas nusitęs dar į kitus metus ir, be abejo, mūsų žmonės mažai galės pasinaudoti šio įstatymo teikiamomis galimybėmis įsigyti valstybės žemę lengvatine tvarka. Todėl siūlau pritarti šiam straipsniui.

PIRMININKAS. Ačiū. A.Kubilius –motyvai prieš.

A.KUBILIUS. Pirmas dalykas, man visai nesuprantama, kodėl reikia keisti Žemės reformos įstatymą. Ką bendro turi šis įstatymas su Žemės reformos įstatymu? O antras dalykas, kokį dokumentą čia siūloma 2 punktu Vyriausybei patvirtinti – Valstybės paramos įsigyjant žemės ūkio paskirties žemę, sąlygas ir tvarką? Kas čia yra? Įstatymo projektas, Vyriausybės nutarimas ar ministro įsakymas? Tiesiog nekorektiškai teisiškai yra parašyta.

PIRMININKAS. Ačiū. Motyvai už, motyvai prieš buvo. Balsuojame dėl 4 straipsnio, kaip ir teikė komitetas. Kas palaikote komiteto nuomonę, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate prieš arba susilaikote.

50 balsavus už, 16 – prieš, 2 susilaikius, 4 straipsnis priimtas.

5 straipsnis, kolegos. Ar yra norinčių kalbėti? Dėl vedimo tvarkos – R.Juknevičienė.

R.JUKNEVIČIENĖ. Labai ačiū, pone pirmininke. Aš turiu tokį prašymą. Kadangi čia gedo kompiuteriai, aš pažiūrėjau, kaip atrodo protokolas, kai buvo balsuojama dėl 3 straipsnio V.Landsbergio antrosios pataisos, nėra mano balsavimo už. Gal būtų galima šį mano išėjimą kalbėti užskaityti kaip mano balsavimą už, kad būtų pridėta prie protokolo.

PIRMININKAS. Prašom. Galima.

R.JUKNEVIČIENĖ. Ačiū.

PIRMININKAS. Vis tiek tas balsų nekeičia. Prašom. Dabar, kolegos, 5 straipsnis. Kas norėtų kalbėti dėl motyvų? Motyvai – už. Nenori kalbėti? Motyvai prieš – A.Kubilius.

A.KUBILIUS. Kaip matome, motyvų už jau ir nebėra, norinčių pasisakyti už tokius straipsnius… Aš vėl negaliu pritarti šiam įstatymui, nebent šiame straipsnyje būtų parašyta, kad įstatymas įsigalioja nuo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio pakeitimo įsigaliojimo dienos ir galioja iki Lietuvos tapimo Europos Sąjungos nare. Nes aš esu įsitikinęs, kad tokie protekcionistiniai atskirų grupių protegavimo įstatymai neturės galioti mums, tapus Europos Sąjungos nare, nes iš tiesų tai prieštaraus Europos Sąjungos esminiams principams, piliečių lygybės įstatymui ir valstybės paramos visiems piliečiams principui. Todėl siūlau pataisyti šį įstatymo straipsnį, kad tokios gėdingos nuostatos galiotų Lietuvoje trumpą laiko tarpą, t.y. vienerius ateinančius metus.

PIRMININKAS. Ačiū, kolegos. Buvo motyvai prieš. Balsuosime dėl 5 straipsnio. Ar priimame 5 straipsnį? Balsavimas pradėtas.

Ačiū pranešėjui, jūs galite jau atsisėsti. Pastraipsniui viskas priimta, t.y. bus priimta.

Gerbiamieji kolegos, 45 balsavus už, 15 – prieš, 3 susilaikius, 5 straipsnis priimtas.

Dabar, gerbiamieji kolegos, keturi – už, keturi – prieš dėl viso įstatymo. Prašom. M.Pronckus – motyvai už.

M.PRONCKUS. Gerbiamieji kolegos, aš norėčiau priminti vieną tokią smulkmeną – pagal konservatorių priimtą įstatymą indėliai jau turėjo būti grąžinti. Kodėl jie negrąžinti? Dabar, kai bandoma išeiti iš tokios padėties, kai nėra pinigų ir vietoje pinigų duodamas žemės gabalas, yra blogai. Kaip tai suprasti? Juk taip mažėja valstybės įsipareigojimų našta, žmogui atiduodamas kažkoks realus turtas. Tai yra gerai ar blogai? Aš manau, kad yra labai gerai. Žinoma, tą praktiką būtų galima tęsti ir toliau kitose srityse. Šis įstatymas šiek tiek praplečia žemės rinkos reikalus, ji darosi aktyvesnė, tai yra taip pat gerai, nors, žinoma, su apgailestavimu galiu pasakyti, kad čia neapsieita be kai kurių malonių nesąmonių. Pavyzdžiui, ministras J.Kraujelis arba viceministras V.Einoris negalėtų naudotis šio įstatymo nuostatomis, nes jie neturi ūkininkavimo pažymėjimo. Jie turėtų lankyti savaitinius kursus ir gauti kažkokį pažymėjimą. Tai yra aiški nesąmonė, žinoma, bet ką padarysi. Tokių nesąmonių įstatymuose pas mus nemažai.

Iš esmės aš pritariu šiam įstatymui, siūlau balsuoti už.

PIRMININKAS. Ačiū. E.Masiulis – motyvai prieš.

E.MASIULIS. Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Nemažai tų motyvų buvo jau ir vakar išsakyta, tiesiog norėtųsi kai kuriuos iš jų paryškinti. Pirmiausia man vis dėlto nesuprantamas toks aklas skubėjimas priimant šį įstatymą, nes pati Konstitucijos 47 straipsnio pataisa (jau dabar aišku) bus priimama tik rudens sesijoje, todėl tikrai neskubant buvo galima dar pasigilinti ir paanalizuoti šį įstatymą.

Antras dalykas. Priimant sprendimus, kurie yra susiję su papildomais valstybės finansiniais įsipareigojimais, elgiamasi visiškai lengvabūdiškai ir neskaičiuojama, kiek valstybė tokių įsipareigojimų ateityje turės. Kai sakoma, kad finansiškai jokių papildomų lėšų nereikės, aš noriu pasakyti, kad tada apgaudinėjami žemdirbiai. Kaip galima, nereikiant visai papildomų finansinių lėšų, paremti mūsų žemdirbius?

Trečias dalykas yra tas, kad dar neprasidėjo Lietuvos žemės ūkio vienetų surašymas ir tik kitais metais jį planuojama pradėti, todėl visiškai nėra aiški konkreti padėtis, koks poreikis bus suteikti paramą išsiperkant žemę Lietuvos žemdirbiams.

Dar vienas dalykas, kuris, mano supratimu, irgi yra daromas ne visai apgalvotai, yra tai, kad parama žemdirbiams, Lietuvos ūkininkams, iš tikrųjų reikalinga, bet ji būtų reikalinga ir aktuali tuomet, jeigu mes nebūtume prašę pereinamojo laikotarpio. Sudarę normalias konkurencines sąlygas ir visas prielaidas atsirasti tikrai žemės rinkai Lietuvoje, mes galėjome užtikrinti valstybės paramą vietiniams ūkininkams konkuruojant su Europos ūkininkais įsigyjant žemę. Tai nėra padaryta ir tai sudaro prielaidas formuotis nedidelei žemvaldžių grupelei, kuri, pasinaudodama papildomomis valstybės lėšomis, skirtomis kitoms visuomenės interesų grupėms… Pavyzdžiui, jau dabar matyti iš šio įstatymo, kad indėlių grąžinimas kitoms žmonių grupėms dar labiau sulėtės, nes žemdirbiai yra išskiriami į pirmąją eilę. Vadinasi, tikrai yra priešinami socialiniai sluoksniai Lietuvoje ir viena interesų grupė yra išskiriama prieš kitas.

Mano supratimu, tokie sprendimai yra neatsakingi vien dėl to, kad valstybė, įsipareigodama savo žmonėms, visiškai neskaičiuoja, kokie tų įsipareigojimų kaštai. Mes turime pavyzdžių iš ankstesnių valstybės įsipareigojimų, kurių iki šiol mes taip ir neįvykdėme. Gerbkime savo žmones, ir jeigu jau mes priimame tokius sprendimus, tai paskaičiuokime, kiek jie kainuos. Šio skaičiavimo iš daugumos tikrai nematau.

Kviesčiau nepritarti šiam įstatymo projektui.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, iki šiol kalbėję išlaikė 2 minučių ribą, siūlyčiau ir kitiems kalbantiems dėl motyvų tai daryti. Aš, kaip posėdžio pirmininkas, posėdžio pradžioje paskelbiau ir paprašiau laikytis mano pasiūlytos 2 minučių kalbėjimo trukmės. Ačiū. Motyvai už – V.Rinkevičius.

V.RINKEVIČIUS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Susidarė tokia nuomonė, kad, matyt, užsieniečiai kai kam yra prižadėję neblogus komisinius, kad jie galėtų Lietuvoje įsigyti žemę. Aš manau, lobizmas vyksta ne toje pusėje, kuri buvo minėta, bet, matyt, kitoje. Kai Lietuvoje prasidėjo kalbos dėl pereinamojo laikotarpio, buvo pradėti skleisti gandai, dezinformacija, girdi, jeigu mes pareikalausime pereinamojo laikotarpio, mes būsime nusviesti į trečią Europos Sąjungos plėtros bangą, kad iš viso derybos žlugs, bus taikomos sankcijos. Vakar komisaras G.Verheugenas paneigė visas šitas kalbas ir patvirtino, kad tai yra mūsų teisė ir mes turime visas galimybes tą padaryti. Europos Sąjungos šalys labai remia savų piliečių galimybę, teisę įsigyti žemę lengvesnėmis sąlygomis, o mes visomis jėgomis stengiamės kiek galima labiau trukdyti. Visiškai nesuprantama tokia kai kurių kolegų pozicija.

Jeigu kalbėtume apie kokių nors grupių suinteresuotumą, tai ne mažiau kaip 50% Lietuvos gyventojų tuo suinteresuoti. Tai yra tie žmonės, kurie gyvena, dirba kaime, taip pat jų giminaičiai, gyvenantys miestuose ir, manau, irgi suinteresuoti geresniu savo giminių gyvenimu. Kita vertus, tai naudinga ir valstybei – jeigu žmonės mūsų kaime gyvens geriau ir prasimaitins patys, tuomet reikės mažiau socialinių išmokų, be to, sutaupysime “Sodros” lėšų, kurių ir taip trūksta. Taigi siūlau balsuoti už šį įstatymą.

PIRMININKAS. Ačiū jums. Motyvai prieš – G.Steponavičius. 2 minutės.

G.STEPONAVIČIUS. Ačiū, pone pirmininke, už rekomendacijos priminimą, bet išklausius gerbiamąjį J.Rinkevičių susidaro įspūdis, kad priėmus šį įstatymą Lietuvoje gyvenimas iš esmės pasikeis į gerąją pusę. Aš manau priešingai, nes toks įstatymas neabejotinai sukels painiavą žemės klausimų srityje. Žemės reforma nebaigta, tam nėra valios skirti pakankamai reikiamų lėšų. Dar daugiau, kaip minėjo E.Masiulis, nėra net pradėtas ūkių surašymas, o mes dabar bandome tokiu įstatymu dar labiau supainioti reikalus.

Noriu pasakyti, kad šis įstatymas yra įtartinas ir dėl to, kad nėra aiškiai apibrėžta, kad šią žemę bus leidžiama įsigyti pasiremiant objektyviais kriterijais. Ką aš turiu omeny? Nėra kalbama apie aukcionų organizavimą, todėl kyla įtarimas dėl skaidrumo ir piktnaudžiavo, o antikorupcinių išvadų dėl šio įstatymo nei buvo paprašyta, nei tai padaryta. Pagaliau ir priėmus šį įstatymą, ko gero, atsitiks taip, kad balsavę už jį šiuo įstatymu dangstysis kaip figos lapeliu sakydami, kad mes padarėme darbą, nors iš tiesų nebuvo imtasi esminių dalykų, susijusių su žemės reformos pastūmėjimu į priekį.

Kas trukdė ir trukdo šiandien valdančiajai daugumai neatidėliotinai pradėti rengti valdiškos žemės pardavimo aukcionus? Kas šiandien trukdo naikinti nereikalingus biurokratinius barjerus, susijusius su žemės rinkos išjudinimu ir suteikimu galimybės žmonėms pirkti žemę atsisakant galbūt jos tais atvejais, kai ji yra dirvonuojanti ir nėra jokių šansų, kad ji bus dirbama? Kas šiandien trukdo pakeisti žemės ūkio paskirtį tiesiog į kitą paskirtį? Kas šiandien trukdo naikinti biurokratinius barjerus užsiimti alternatyviais verslais kaime?

Kolegos, neapgaudinėkime savęs tokiais įstatymais, o imkimės realių darbų. Skirkime lėšas žemės reformai, ieškokime civilizuotų ir skaidrių sprendimų. Už tokį įstatymą, kolegos, tikrai negaliu kviesti balsuoti.

PIRMININKAS. Ačiū. Motyvai už – S.Kružinauskas.

S.KRUŽINAUSKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, šis įstatymo svarstymas ir priėmimas rodo nuoseklų Seimo darbą einant link Konstitucijos 47 straipsnio pakeitimo. Šiuo įstatymu mes sprendžiame tris labai svarbius klausimus. Pirmasis yra dėl santaupų atkūrimo, kuris skatins ūkininkų ūkių registravimą. Tai nėra blogas žingsnis, nes ūkių kūrimosi skatinimas vers žmones pagalvoti ir apie veiklą, ne tik ūkio įregistravimą. Antrasis klausimas yra tai, kad pagaliau bus galima žemės ūkio paskirties žemę įsigyti išsimokėtinai. To žemdirbiai siekė visą laiką.

Kviečiu balsuoti už šį įstatymą.

PIRMININKAS. Ačiū. Motyvai prieš – V.Landsbergis.

V.LANDSBERGIS. Gerbiamieji kolegos, ką tik Seimo dauguma neleido vienodomis sąlygomis net nusipirkti neatgautų tėviškių išvarytiems arba tremtiniams. Tai ypač skandalingas ir gobšus žingsnis, kuris tik pabrėžia, kad šiuo įstatymu sudaromos išskirtinės sąlygos pirkti valstybės žemę už nežinia kaip nustatytą kainą, o kitą žemę tiesiog už dyką, už valstybės pinigus, su teise bet kada parduoti arba įkeisti, lėšas įnešti į tą patį banką už realias didesnes palūkanas ir pelningai pasiimti skirtumą. Kuo tai skirsis nuo pramonės įmonių “prichvatizacijos”?

Ponai, jūs atvirai einate į žemės “prichvatizaciją”. Prie to dar iki šiol nagai nebuvo priėję. Man gaila, kad jūs klaidinate dalį ūkininkų, kurie mano, kad čia jie turės naudos. Žinoma, turės naudos, bet principas yra neteisingas. Būtų daug geriau tvarkyti tuos reikalus sąžiningai. Suteikti galimybes, bet visiems, ne išskirtinei grupei, ir, žinoma, ne tokiais būdais, kurie leistų tiesiog pasinaudoti visai net ir negalvojant tos žemės dirbti.

Būtų labai gerai papildoma nuostata, kad tas, kuris, tokiu būdu nusipirkęs už valstybės pinigus su lengvatomis žemę, neturėtų teisės jos parduoti bet kam ir brangiau, prieš tai nepasiūlęs tai pačiai valstybei paimti už tuos pačius pinigus. Tai būtų apsauga nuo spekuliacijos, bet jūs kol kas apie tai negalvojate. Galbūt rudenį papildysite.

PIRMININKAS. Ačiū, jūsų laikas baigėsi. Motyvai už – G.Kniukšta.

G.KNIUKŠTA. Gerbiamieji kolegos, pirmiausia aš norėčiau atsakyti dėl kai kurių kritikos žodžių šiam įstatymo projektui. Kodėl mes nepritarėme profesoriaus V.Landsbergio pasiūlymui? Todėl, kad tėvai ir seneliai nėra šio įstatymo 2 straipsnyje nurodyti subjektai. Tai viena. Kitas dalykas, kad…

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, atsiprašau, vieną minutę. Gerbiamasis Seimo nary Landsbergi, siūlyčiau ir žodžius, ir emocijas išreikšti kitaip. Prašom tęsti.

G.KNIUKŠTA. Dėl gerbiamojo A.Kubiliaus pastabos, kaip bus perkama žemė pagal Gyventojų santaupų atkūrimo įstatymą. Noriu pasakyti, kad komitetas pritarė Teisės departamento pasiūlymui, kad šiame straipsnyje reikia įrašyti pavedimą Vyriausybei parengti Gyventojų santaupų atkūrimo įstatymo 6 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą.

Kitas dalykas. Gerbiamieji kolegos, visos partijos deklaruoja strateginius tikslus. Pirma, žemės konsolidavimo, ūkio stiprinimo, konkurencingo žemės ūkio sukūrimo. Šis įstatymas kaip tik padės šių tikslų siekti. Pirmiausia mūsų strateginis tikslas – stojant į Europos Sąjungą sudaryti sąlygas mūsų ūkininkams konsoliduoti žemėnaudas ir padidinti Lietuvos žemdirbių galimybes konkuruoti su Europos Sąjungos šalių ūkininkais.

Ir dar. Atsakau visiems gerbiamiesiems kolegoms liberalams, ar tai yra tik Lietuvoje? Ne, gerbiamieji. Tokia tvarka yra Rytų Vokietijoje, tokia tvarka yra Lenkijoje. Ačiū. Siūlau balsuoti už šį įstatymą.

PIRMININKAS. Ačiū. Ir paskutinis kalbantysis – motyvai prieš – A.Kubilius.

A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, iš tiesų šis įstatymas yra labai stipriai kritikuotinas. Visų pirma pasakysiu vieną dalyką. Šiandien man teko kalbėtis su komisaru G.Verheugenu, kuris labai aiškiai pripažino, kad Lietuvos noras iš naujo pradėti derybas dėl laisvojo kapitalo judėjimo bus pirmas atvejis šiame derybų pakete, kai valstybė atnaujina derybas dėl vieno ar kito skyriaus grynai dėl politinių motyvų. Tai turime labai aiškiai suprasti. Pasekmės to apskritai visoms deryboms gali būti labai sudėtingos.

Dėl grynai politinių motyvų yra žengiamas kitas žingsnis. Mes turime labai aiškiai suprasti, kad valdančioji partija šitokiu būdu nori nusipirkti rinkėjų balsus prieš artėjančius rinkimus. Labai pigus triukas. Kiek mums tai kainuos, patys elementariausi skaičiavimai.

Kaip ponas V.Einoris sako, kad trečdalis žemės dirvonuoja, apie milijoną hektarų, po vidutinę kainą – tūkstantis litų, tai yra milijardas litų šiais keliais sakiniais yra pažadėta žemdirbiams. Valstybė šių pinigų negaus už savo turimą turtą. Todėl, gerbiamieji kolegos, reikia labai aiškiai kalbėti politiniais terminais apie šį įstatymą. Nieko bendro su sąžininga parama žemės ūkiui tai neturi. Jis yra tiesioginis politinis veiksmas bandant už milijardą litų artėjančiuose rinkimuose nusipirkti rinkėjų balsus. Mes būtume pritarę paramos įsigyjant žemę principams, jeigu labai aiškiai būtų garantuojami sąžiningi paramos principai, jeigu būtų garantuota, kad žemė visų pirma yra perkama aukcionų būdu, o po to teikiama vienokia ar kitokia parama. Deja, šiuose keliuose sakiniuose nėra nieko panašaus į sąžiningus principus, nepaisant visų deklaracijų apie kovą su korupcija ir nusikalstamumu. Paprasčiausiai yra pasakoma, kad paramą gaus tie, kurie yra artimi šiandieninei valdžiai, o paramos dydis sieks milijardą litų.

PIRMININKAS. Labai ačiū. Motyvai prieš. Kolegos, registruojamės ir balsuosime dėl viso įstatymo. Noriu patikslinti, kad ne mes pirmieji šiemet esame pateikę paraiškas pradėti skyrių. Tą padarė Vengrija. Gerai, kad A.Kubilius pasitikslino, kad šiemet dar nepradėta, bet kelių šalių paraiškos jau yra užregistruotos. Tai tik informacija, gerbiamieji Seimo nariai, jums. Pereitais metais buvo pradėta. Prašom kalbėti dėl vedimo tvarkos.

A.KUBILIUS. Gerbiamasis pirmininke, dėl vedimo tvarkos.

PIRMININKAS. Gerbiamasis Kubiliau, dėl vedimo tvarkos.

A.KUBILIUS. Dėl vedimo tvarkos.

PIRMININKAS. Prašom.

A.KUBILIUS. Jūs pirmininkaujate posėdžiui ar komentuojate kalbas?

PIRMININKAS. Gerbiamasis Kubiliau, aš…

A.KUBILIUS. Jūsų teisė yra vadovauti posėdžiams, laikytis Statuto, o ne komentuoti ir moralizuoti. Siūlau, gal Seimo Pirmininkas pailsėjęs galėtų pirmininkauti.

PIRMININKAS. Gerbiamasis Kubiliau, ačiū už pasiūlymą. Noriu jums dar kartą labai aiškiai pasakyti. Jeigu jūs dėl vedimo tvarkos, turite motyvuoti dėl vedimo tvarkos. Jeigu norite sakyti repliką, jūs galėsite sakyti ją po balsavimo. Jeigu teikiate informaciją, teikite ją nešališkai, Seimo nariams tai svarbu. Aš jūsų kalbos nekomentuoju, aš teikiu informaciją. Kolegos, balsavimas pradėtas.

Gerbiamieji kolegos, 48 balsavus už, 18 balsavus prieš, 7 susilaikius, Valstybės paramos, įsigyjant žemės ūkio paskirties žemę, laikinasis įstatymas priimtas.

Replika po balsavimo. V.Landsbergis.

V.LANDSBERGIS. Pone posėdžio pirmininke, jūs neišgirdote labai konkretaus siūlymo dėl to, kaip vyksta posėdis, dėl vedimo tvarkos. Jums buvo pasiūlyta ar Seimui pasiūlyta spręsti, kad jūs užleistumėte, nes labai blogai pirmininkaujate, šį postą galbūt Seimo Pirmininkui, kuris dar girdi mane, dabar išeidamas pro duris, arba kam nors kitam iš pavaduotojų. Net ponas A.Skardžius, kaip daug kas sako, nors pirmininkauja klaikiai, pirmininkautų geriau. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Ačiū. V.Rinkevičius.

V.RINKEVIČIUS. Dėkoju Seimui už supratimą ir paramą kaimo žmonėms. Noriu priminti kai kuriems kolegoms. Jeigu mes taip skrupulingai būtume skaičiavę pinigus privatizuojant “Mažeikių naftą”, šiandien Lietuva turbūt gyventų šiek tiek geriau. Deja, kažkodėl mes tik šiandien išmokome, ar susirūpinome, teikiant lengvatą kaimo žmonėms. (Balsas salėje)

Noriu pasakyti, kad iš milijono hektarų žemės, kuri šiandien dirvonuoja Lietuvoje, 500 tūkstančių hektarų, pusė, yra privati, bet jos niekas neperka ir už 100 litų, nes nėra vertės. Tie mistiniai milijardai, apie kuriuos mes kalbame, yra kažkokie paistalai, kurie neturi nieko bendro su realybe.

PIRMININKAS. Ačiū. Repliką po balsavimo V.Einoris. Nenorite? Replika po balsavimo – V.Einoris.

V.EINORIS. Šiuo klausimu galėčiau pasakyti ilgą kalbą. Įdomu, jeigu šiandien būtų nuspręsta dar kartą žemės ūkio reikalus atiduoti tvarkyti Konservatorių partijai. Būtų įdomu, koks kiltų sąmyšis Lietuvoje. Turbūt įvyktų revoliucija.

PIRMININKAS. Ačiū. Repliką po balsavimo – A.Stasiškis. Prašom.

A.N.STASIŠKIS. Ačiū. Besisteigiantiems ūkininkams labai reikia paramos. Labai gaila, kad šis objektyvus poreikis šiandien yra panaudotas pačiu begėdiškiausiu, ciniškiausiu būdu. Ne be reikalo, nepaisant nuo pat pirmos dienos, pirmos valandos pateikiant šiuos projektus mano daugkartinių reikalavimų pateikti kriminogeninės ekspertizės išvadas dėl šių projektų, jos nebuvo pateiktos iki pat priėmimo. Tai ne be reikalo. Turbūt puikiai suprato autoriai ir balsuotojai už, ką reiškia šie įstatymai. Tai yra atviras korupcinis būdas atskirai grupuotei, valdžiai artimiems žmonėms, valdžiai patinkamiems žmonėms, valstybės sąskaita įsigyti nuosavybę.

Visų pirma šis priimtas įstatymas tiesiogiai pažeidžia konstitucines teises į nuosavybę, neleidžia kontroliuoti valdžios panaudojamų lėšų paramai ir tokiu būdu skatina protekcionizmą, skatina korupcinės terpės atsiradimą. Todėl jis yra nusikalstamas. Šiandien priimtas įstatymas yra nusikalstamas.

Žemės įstatymo 35 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-1710* (priėmimas) (taikoma ypatingos skubos tvarka)

PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, imamės kito darbotvarkės klausimo – Žemės įstatymo 35 straipsnio papildymo įstatymo projekto. Priėmimas. Kviečiame Kaimo reikalų komiteto pirmininką G.Kniukštą. (Balsai salėje) Kolegos, dar nesibaigė reikalai. Dar šis klausimas nėra baigtas. Antrasis projektas.

G.KNIUKŠTA. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, dėl Žemės įstatymo 35 straipsnio papildymo įstatymo projekto naujų pasiūlymų ir pastabų negauta. Todėl prašau šį įstatymą priimti pastraipsniui. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, kadangi pastabų ir pasiūlymų nėra (įstatymas trumpas – 1 straipsnis), ar galime dėl 1 straipsnio? Ar galime priimti jį bendru sutarimu? Ne. Prašom. Dėl 1 straipsnio – J.Čiulevičius. Motyvai prieš. Dėl viso? Gerai. Kolegos, kadangi iš vieno straipsnio, ar galime dėl viso įstatymo? Prašom, dėl viso įstatymo 4 – už, 4 – prieš. Prašom. J.Čiulevičius – dėl viso įstatymo.

J.ČIULEVIČIUS. Nesant valstybinės strategijos žemės ūkyje ir esant nestabilioms žemės ūkio produktų supirkimo kainoms, netgi nuomininkai ir žemės ūkio bendrovės, kurias kai kas ypač gina, dabar, šiuo laikotarpiu, nenori nuomoti žemės ilgiau kaip 2-3 metams. Tačiau yra tvirta nuostata – būtinai 5 metai. Taigi šiuo atveju prievartaujamas ne tik nuomotojas, bet ir nuomininkas. Bet, matyt, agronomas V.Andriukaitis šį įstatymą “pertręšė”, taip padarydamas meškos pasaugą ne tik nuomotojui, bet ir nuomininkui. Aš negaliu balsuoti už prievartą ir siūlau kitiems nepalaikyti prievartos.

PIRMININKAS. Ačiū. Motyvai už – S.Kružinauskas.

S.KRUŽINAUSKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, iš tikrųjų siūlymas privatiems asmenims nustatyti nuomos terminą galbūt ir nėra visiškai logiškas. Tačiau jeigu kalbėsime apie valstybinę žemės nuomą ne trumpesniam kaip 5 metų laikotarpiui, tai čia išsprendžiama ta problema, nes žmogus gali per tokį laikotarpį ir investuoti į tą žemę daugiau, ir ją sėkmingai naudoti turėdamas didesnį našumą. Todėl aš pritariu šiam įstatymui ir kviečiu ir kitus pritarti.

PIRMININKAS. Motyvai prieš – V.Landsbergis.

V.LANDSBERGIS. Ponai kolegos, vakar mes čia jau keitėmės su autoriumi ponu V.Andriukaičiu nuomonėmis, jis net deklamavo Maironį, primindamas, kaip anais žemės reformos laikais Lietuvoje buvo ginama nuostata, kad dvarų žemės nuomininkams būtų pirmenybė ją įsigyti. Tačiau šiandien siūloma visai kas kita – ne nuomininkų pirmenybė įsigyti dvarų žemę, bet valstybės dvarininko, valstybės, kaip dvarininko, privilegija spręsti, kam išnuomoti iš viso. Ir išnuomoti savo nuožiūra, ne pagal norinčių paraiškas ir pasiūlą, išmetant bent kokį aukcioną ar konkurenciją, o tiesiog, matyt, pagal simpatijas. Štai kodėl aš pasakiau, tai yra svarstoma “blato” būdu, tai, ką mes labai gerai žinome iš sovietinių laikų, dabar atviros resovietizacijos būdu įterpiama dar kartą į dar vieną įstatymą. Tai labai prašyčiau nesukčiauti ir nesiremti Maironiu, kai jūs sukčiaujate, pone Andriukaiti.

PIRMININKAS. Kas norėtų išsakyti motyvus už? K.Prunskienė. Prašom.

K.D.PRUNSKIENĖ. Gerbiamieji kolegos, šis įstatymas sumažina nuomininko riziką, susijusią su investicijomis žemei įdirbti, turint minty žemės ūkio, kaip ūkininkavimo srities, specifiką. Todėl tie 5 metai yra visiškai realus dalykas. Tačiau man įstatymas patiktų kur kas labiau, jeigu jame būtų numatyta galimybė nuomininkui pageidaujant abiejų pusių sutarimu nustatyti trumpesnį laiką, kad tai nebūtų prievolė nuomininkui. Jis galbūt 3 ar 4 metus ketino ūkininkauti, tai kodėl jam neišsinuomoti? Arba pagaliau jo amžiaus riba tokia, kad, sakykime, jis turi kitokių planų. Todėl man pono J.Čiulevičiaus pastaba ir kritika buvo labai suprantama. Tačiau manau, kad tai nėra nepataisomas dalykas ir gyvenimas šitą parodys. Manau, kad bus besikreipiančių ir tą įstatymą bus galima pataisyti. Taigi dabar siūlau jį priimti.

PIRMININKAS. Ačiū. Motyvai prieš – A.N.Stasiškis.

A.N.STASIŠKIS. Gerbiamieji kolegos, ta nuostata, kad privalomai žemė turi būti išnuomota 5 metus, privati žemė, man atrodo, yra toks absurdas, tiksliau sakant, kūrėjų, toks autorių laimėjimas, kad kol sugalvojo tą dalyką, turbūt pakaušy ir gumbas išaugo. Tai yra toks absurdas tiek juridine, tiek tikslingumo prasme, kad apie jį negalima ir kalbėti. Be abejo, jis įstatyme negalės pasilikti, jeigu bet kokia valstybė egzistuos. Nesvarbu, kas panaikins, ar Prezidentas vetuos, ar Konstitucinis Teismas, ar bus pataisyta galų gale, kai tas gumbas pakaušy pranyks, bet negali pasilikti šios nuostatos. Čia yra nesąmonė. Daug pavojingesnis dalykas, kai išnuomojama ne aukciono tvarka. Tai kaip tik papildo tą dalyką, apie kurį kalbėjau, kad šiais dviem įstatymais sukuriame korupcinę terpę ir darome nusikaltimą. Ne politinę prasme, gerbiamieji ponai, o paprasčiausia kriminaline prasme. Mes kuriame nusikalstamą sistemą. Kriminalinę. Kažkam anksčiau ar vėliau už tai teks atsakyti. Todėl siūlyčiau – vis dėlto gal netapkime kriminaliniais nusikaltėliais, kol galime.

PIRMININKAS. Motyvai už – J.Olekas.

J.OLEKAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš noriu, kad mes visi darniai pritartume pateiktam įstatymo projektui, nes tą, ką kėlė kolega V.Landsbergis dėl aukcionų, aišku, turi savo prasmę, bet tik ten, kur galima laisvai disponuoti žeme, norint pirkti mažesnius ar didesnius plotus. Jeigu mes norime tam tikros žemės konsolidacijos, apie kurią visi kalba, kad Lietuvai konkuruojant Europos rinkose reikia didesnių ūkių, tai mes vien aukciono būdu šios problemos spręsti negalime. Todėl aš kviečiu pritarti pateiktam įstatymo projektui.

PIRMININKAS. Motyvus prieš paskutinysis pateikia H.Žukauskas.

H.ŽUKAUSKAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš norėčiau paantrinti ponui A.Stasiškiui, ir paantrinti daugiau pragmatine prasme. Iki šiol dar niekas nėra sugalvojęs sistemos, kaip žemės dalybos, ne pirkimas aukcione, bet dalybos, gali būti objektyvios. Aš nė kiek neabejoju, kad Vyriausybė turbūt ne vieną gumbą užsiaugins, kol sugalvos šią sistemą, bet kuriuo atveju tai yra visiškas neobjektyvu. Objektyvu būna tada, kai aukciono būdu pagal nustatytas sąlygas yra įmanoma išsinuomoti žemę. Priešingu atveju, mes tikrai turėsime labai daug nesusipratimų ir pasekmės gali būti tragiškos. Juoba kad po to, išsinuomojus tą žemę, bus galima ją įsigyti. Tai čia jau, kai procesas bus užsuktas, jo nesugrąžinsi. Ačiū. Aš siūlau balsuoti prieš.

PIRMININKAS. Labai ačiū. Keturi buvo prieš, keturi – už. Kolegos, registruojamės, balsuosime dėl viso įstatymo. Prašome dar kartą pakartoti registraciją. Atkreipiu kompiuterinės sistemos aptarnaujančiųjų dėmesį, kad šiandien kompiuteriai dirba nepatenkinamai. Kartojame registraciją.

Gerbiamieji kolegos, užsiregistravo 70 Seimo narių. Balsavimas dėl Žemės įstatymo 35 straipsnio papildymo įstatymo pradėtas. Pridėsime jūsų balsus, nenusiminkite.

Gerbiamieji kolegos, už – 45, prieš – 24, susilaikė 1. Žemės įstatymo 35 straipsnio papildymo įstatymas priimtas.

Repliką po balsavimo – J.Jurkus.

J.JURKUS. Gerbiamieji kolegos, man malonu, kad jūsų neįtikino griovėjų ir šlapakelnių partija su suplėšytomis trumpikėmis. Jie sugriovė visą žemės ūkį ir šiandien vis dar įrodinėja, kad jie yra šventi ir jų reikia klausyti. Aš manau, kad mes galų gale

Supratome ir šiandien teisingai balsavome. Ačiū.

Administracinių teisės pažeidimų kodekso 15, 42, 43, 50⁵, 51¹², 91², 99¹, 99³, 99⁶, 109, 163, 163¹, 163², 163⁹, 163¹³, 171¹, 172¹, 172²⁶, 173¹², 188⁶, 189, 202¹, 205, 207², 214¹², 246¹, 246⁷, 247⁵, 259¹, 262, 266, 267, 320, 339 straipsnių pakeitimo ir papildymo, 96, 97 ir 247 straipsnių pripažinimo netekusiais galios bei Kodekso papildymo 43⁹, 185⁴, 239⁴, 241³ straipsniais įstatymo projektas Nr.IXP-757(3*) (sujungti projektai Nr.IXP-757(2*), Nr.IXP-857(2*), Nr.IXP-934(2*), Nr.IXP-1014(2*), Nr.IXP-1042(2*), Nr.IXP-1132(2*), Nr.IXP-1166(2*), Nr.IXP-1283(2*), Nr.IXP-1310(2*), Nr.IXP-1320(2*), Nr.IXP-1380(3*), Nr.IXP-1418*, Nr.IXP-1430*, Nr.IXP-1451(2*), Nr.IXP-1502(3*), Nr.IXP-1693*) (priėmimo tęsinys)

PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, pereiname prie darbotvarkės 8 klausimo – Administracinių teisės pažeidimų kodekso kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo. Pranešėjas – A.Sakalas. Priėmimas. Prašom.

A.SAKALAS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, vakar pradėjome priiminėti, bet turėjome daryti pertrauką, nes 1 straipsnio negalėjome priimti, kol nebuvo patvirtintas Valstybės saugumo departamento statutas. Prašyčiau dabar patvirtinti 1 straipsnį.

PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, noriu pasakyti, kad vakar buvo padaryta pertrauka… Buvo balsuota, ar pritarti pasiūlymui svarstyti J.Sabatausko pataisą. Už – 30, pritarta.

Dabar reikia kalbėti dėl 29 straipsnio ir balsuoti tik dėl 29 straipsnio. Kad ją svarstytume, balsavo 29 Seimo nariai. Dabar reikia balsuoti, ar pritariame J.Sabatausko pataisai. Taigi galime iš karto balsuoti, nes praeitame posėdyje visi motyvai išdėstyti. Kas remiate J.Sabatausko pataisą, balsuojate už. Kas manote kitaip, balsuojate prieš arba susilaikote. Gal pakartotinai? Gerai. Balsavimas.

Gerbiamieji kolegos, 27 balsavus už, 7 – prieš… (Triukšmas salėje) Kolegos, nereikia jokio perbalsavimo. Prašom tylos! 27 balsavus už, 7 – prieš, 5 susilaikius J.Sabatausko pataisai pritarta.

Gerbiamieji kolegos, dabar dėl viso 29 straipsnio su J.Sabatausko pataisa. Ar nori kas kalbėti dėl viso 29 straipsnio? Motyvai prieš – G.Steponavičius.

G.STEPONAVIČIUS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, ir vakar, ir dabar noriu pakartoti kalbėdamas dėl šio pakeitimo, kad nesantaikos kurstymas susiaurinus viešo demonstravimo sampratą, jau dabar priėmus kolegos J.Sabatausko pataisą, net ir be tikslo platinti, yra kritikuotinas ir problemiškas žmogaus teisių požiūriu. Žmogus kitą sykį nupiešęs sau ar draugams nekaltą užrašą ant marškinėlių gali sukelti grėsmę. Dabartinė nuostata, kuri yra įtvirtinta šio straipsnio formuluotėje, leis labai plačiai taikyti šį įstatymą. Aš abejoju, ar teismai sugebės atsispirti tokios išskydusios teisės normos, drįsčiau taip ją suformuluoti, atžvilgiu. Manau, žmogaus teisių požiūriu ši nuostata yra ydinga. Apgailestauju, kad iš esmės buvo iškreipta įstatymo idėja, kurią teikė profesionalai, išmanantys reikalą.

PIRMININKAS. Ačiū. Dėl viso 29 straipsnio motyvai už. J.Sabatauskas.

J.SABATAUSKAS. Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, šis straipsnis kaip tik užtikrins žmogaus teises, kaip ir buvo numatyta šio įstatymo projekto rengėjų, juo labiau kad mano pataisa buvo parengta pagal Teisės departamento siūlymus. Įsivaizduokime situaciją, kas būtų, jeigu būtų baudžiamas tik tas viešas demonstravimas, kuris turi tikslą platinti. Eilinis pilietis, neturėdamas tikslo platinti, tarkime, vaizdo kasečių ar kitokių reprodukcinių elementų, pastatys didžiausią ekraną Gedimino prospekte ir rodys vaizdus, propaguojančius rasinę, religinę nesantaiką arba nacionalinę neapykantą. Už tai nebus galima bausti. Dabartinė redakcija reiškia, kad toks demonstravimas, rodant tokius vaizdus, siekiant sukelti rasinę nesantaiką, nacionalinę nesantaiką… Galbūt Lietuvoje mes nesame to per daug patyrę, bet prisiminkime, kokie buvo laikai prieš aštuonerius metus. Taigi aš pritariu šiam straipsniui ir prašau balsuoti už.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, pakartokime registraciją ir balsuosime dėl 29 straipsnio su J.Sabatausko pataisa. Registracija.

Užsiregistravo 52 Seimo nariai. Balsuojame dėl 29 straipsnio. Ar priimame 29 straipsnį su J.Sabatausko pataisa?

24 balsavus už, 14 – prieš, 7 susilaikius 29 straipsnis priimtas. (Balsas salėje) Gerai. Ačiū, užtenka balsų.

1 straipsnis, kolegos. Kadangi priimtas Specialiųjų tyrimų tarnybos statutas ir Valstybės saugumo departamento statutas, galime priimti 1 straipsnį. Prašom, pranešėjau. Gerbiamasis pranešėjau, turite komentarų dėl 1 straipsnio? Neturite. Gerbiamieji kolegos, ar dabar galime priimti 1 straipsnį bendru sutarimu? Priimta.

30 straipsnis. Kolegos, einame toliau. 30 straipsniui pataisų ir papildymų nėra. Ar galime priimti bendru sutarimu? Galima. Priimta.

31 straipsnis. Sutarimas yra? Priimta. 32 straipsnis. Sutarimas yra? Priimta. 33 straipsnis. Priimta. 34 straipsnis. Priimta. 35 straipsnis. Priimta. 36 straipsnis. Priimta. 37 straipsnis. Priimta. 38 straipsnis. Priimta. 39 straipsnis. Priimta. 40 straipsnis. Priimta. 41 straipsnis. Priimta.

42 straipsnis.

A.SAKALAS. 42 straipsnyje yra techninė klaida, prašytume ištaisyti. Komitetas jau priėmęs 1 papunktyje, kur pažymėtas papunktis, ten parašyta “Valstybinės mokesčių inspekcijos viršininkas ir jo pavaduotojas”. Toliau praleisti žodžiai “ar kitas viršininko įgaliotas asmuo”. Buvo komiteto toks pritarimas, tokia formuluotė, bet padaryta techninė klaida.

PIRMININKAS. Ačiū. Ar galime priimti su tokia komiteto redakcija? Priimta.

43 straipsnis. Pataisų nėra. Bendru sutarimu priimta. 44 straipsnis. Priimta. 45 straipsnis. Priimta.

46 straipsnis. Nėra pataisų. Ar galime priimti? Priimta.

47 straipsnis.

A.SAKALAS. Galima, pirmininke? 47 straipsniui yra Teisės departamento pastaba, kad 7 pastraipoje reikia po žodžių “trečioje, ketvirtoje” įrašyti žodžius “ir penktoje”, nes atsirado nauja penkta dalis.

PIRMININKAS. Ar galime su šia Teisės departamento pastaba priimti 47 straipsnį? Priimta, kolegos.

48 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Priimta. 49 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Priimta. 50 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Priimta. 51 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Priimta.

52 straipsnis. Yra A.Butkevičiaus…

A.SAKALAS. Gerbiamasis pirmininke, čia reikia komentarų. Čia yra septyni punktai. 1 punktui siūlyčiau pritarti, komitetas siūlo pritarti. 2 punktas. Užregistruota mano pataisa su komiteto pritarimu 2 punktą išbraukti. Toliau reikėtų balsuoti dėl Seimo nario A.Butkevičiaus pataisos.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar yra teikėjas A.Butkevičius?

A.SAKALAS. Aš galiu pakomentuoti. A.Butkevičius siūlo pakeisti įsigaliojimo datą. A.Butkevičiaus pataisai komitetas pritarė. Jeigu jo pataisa būtų priimta, tai iš 3 punkto išbrauktume žodžius “dvidešimt keturi”, o 4, 5, 6 punktai sujungiami ir įrašome: “24, 42 ir 46 straipsniai įsigalioja nuo sausio 1 dienos”.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar galime bendru sutarimu pritarti, kad būtų svarstoma A.Butkevičiaus pataisa, kuriai komitetas pritarė? Matau, kad sutarimas yra. Ar galima priimti A.Butkevičiaus pataisą? Galima. Priimta.

Ar dabar galime priimti su visomis pataisomis…

A.SAKALAS. Ne, dar minutę. Dar 7 punktą reikėtų išbraukti, yra mano pataisa.

PIRMININKAS. Ar galime išbraukti 7 punktą, kaip siūlo komiteto pirmininkas ir

Priimta. Siūlymas priimtas. Išbrauktas. Ar galime dabar visą 52 straipsnį priimti su minėtais pakeitimais? Priimta. Gerbiamieji kolegos, pastraipsniui priėmėme visą Administracinių teisės pažeidimų kodekso daugelio straipsnių pakeitimų ir papildymų įstatymą ir kai kurių straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymą. Gal kas norėtų kalbėti dėl viso įstatymo? Keturi – už, keturi – prieš. Gerbiamieji kolegos, klausiu, keturi – už, keturi – prieš. Nėra. Tuomet registruojamės ir balsuosime dėl viso įstatymo. Registracija pradėta.

Užsiregistravo 54 Seimo nariai. Kolegos, balsavimas dėl Administracinių teisės pažeidimų kodekso išvardytų straipsnių pakeitimo ir papildymo bei kai kurių straipsnių pripažinimo netekusiais galios pradėtas.

44 balsavus už, niekam nebalsavus prieš ir dviem susilaikius, Administracinių teisės pažeidimų kodekso daugelio straipsnių pakeitimo ir papildymo bei kai kurių straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymas priimtas. Užteks, kolegos…

Atmintinų dienų įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-951(2*) (priėmimas)

Dabar, kolegos, skelbiu… Atsiprašau dar yra vienas – Atmintinų dienų įstatymas. Prašom pranešėją R.Pavilionį. Įstatymo projektas Nr.IXP-951. Atmintinų dienų įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Priėmimas. Prašom, pranešėjau.

R.PAVILIONIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, po svarstymo pritarus šiam įstatymui, naujų siūlymų negauta. Kviečiame Seimą pritarti šio 1 straipsnio pakeitimui. Ateityje skelbti Mokslo ir žinių dieną – rugsėjo 1 dieną, o Laisvės dieną – rugpjūčio 31 dieną.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar galime priimti šį įstatymą, susidedantį iš vieno straipsnio, bendru sutarimu? Galime. Ne. Nori prieštarauti A.Vidžiūnas. Prašom. Motyvai prieš – A.Vidžiūnas.

A.VIDŽIŪNAS. Tai jau čia dėl viso teksto?

PIRMININKAS. Taip, nes vienas straipsnis…

A.VIDŽIŪNAS. Gerbiamieji kolegos, buvo išdėstyta momentų, keli dalykai… Pirma, kas atsitiko Lietuvoje, kad reikia revizuoti tai, kas jau buvo mėginę nusistovėti. Tam tikra kultūrinė tradicija, tam tikra pilietinė tradicija, susijusi su akademine tradicija, mano supratimu, nebuvo blogai. Antras dalykas – formalusis, logiškas dalykas, kodėl Laisvės diena dabar padaryta ta, kada buvo paskutinė Rusijos, tuo metu ne Rusijos ir ne tik Rusijos armijos buvimo Lietuvoje diena. Aš niekaip negaliu atsakyti sau į šį klausimą. Taigi – prieš, gerbiamieji kolegos.

PIRMININKAS. Motyvai už – J.Korenka.

J.KORENKA. Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Vis dėlto norisi paprieštarauti gerbiamajam kolegai, Seimo nariui A.Vidžiūnui. Vis dėlto istorijos gal šiandien nereikia keisti. Mes visi, matyt, pripažįstame, kad istoriškai buvo atliktas labai svarbus veiksmas, kad Rusijos kariuomenė paliko Lietuvą būtent 31 dieną ir kad ta atmintina diena yra istoriškai teisinga. O dėl Mokslo dienos – rugsėjo 1-osios, tai iš tikrųjų dar kartą yra apsisprendimas, kad šiandien nieko nėra svarbiau, kaip mūsų jaunajai kartai siekti mokslo, žinių, ir kad tiek valstybė, tiek visuomenė į tai turi žiūrėti labai rimtai. Todėl siūlau palaikyti šį projektą.

PIRMININKAS. Motyvai prieš – R.Juknevičienė.

R.JUKNEVIČIENĖ. Pakeliui. Aš sunkiai prisimenu sesiją visų seimų istorijoje, kuri būtų pasibaigusi be atmintinų dienų keitimo, ypač būdinga tai daryti pačiomis paskutinėmis minutėmis. O ponui J.Korenkai, nežinau, gal jau visiškai skirtingas mūsų mąstymas, bet istoriją keičiate jūs. Istoriją keičiate jus, nes šiandien šiuo sprendimu Laisvės diena vadinate tą dieną, kai Rusijos kariuomenė dar buvo Lietuvoje. Čia gali kilti žmonėms visokių insinuacijų. Ar jūs laisvę siejate su Rusijos kariuomenės buvimu Lietuvoje? Nes pirmoji diena be Rusijos kariuomenės yra rugsėjo 1 diena. Paskutinis Rusijos karinis dalinys, kareivis iš Lietuvos išvažiavo būtent 5 minutėms likus iki rugsėjo 1 dienos.

Antras dalykas. Aš nežinau, kodėl taip bijoma rugsėjo 1-ąją kalbėti su moksleiviais, su studentais, priminti jiems ir istorinius dalykus. Mes daug mėgstame postringauti, tas pats Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas girdžiu vis kalba apie pilietinės visuomenės formavimą, piktinasi, kad kai kuriuos Seimo narius per retai rodo televizijos, tačiau šiandien tuo žingsniu jūs kaip tik ir atitolinate jaunąją kartą nuo pilietiškumo. Tai buvo unikali, labai gera proga jauniesiems Lietuvos piliečiams kalbėti tą dieną apie laisvę. Ką tai reiškia? Ką reiškia laisvė ir mokslui, ir žinioms? Man tai buvo graži diena. Ir aš manau, tikrai ta ateinanti karta jau bus kitokia ir istorijos nebeperrašinės. Šiandien, matau, kad jūs priimsite šį sprendimą, bet darote klaidą, kolegos, be reikalo keldami aistras ir emocijas.

PIRMININKAS. Ačiū. Motyvai už – J.Olekas.

J.OLEKAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš manau, kad rugsėjo 1-oji yra ir bus visada mums šventė, ir per šią šventę, kaip dabar mes vadiname Mokslo ir žinių dieną, mes tikrai galėsime kalbėti apie laisvę, apie Lietuvos ateitį. Manau, kad pavadinti Mokslo ir žinių diena rugsėjo 1-ąją iš tikrųjų yra pats tinkamiausias metas, nes mūsų pateiktą Nacionalinio susitarimo dėl socialinės ir ekonominės pažangos projektą siūlome visoms partijoms svarstyti iki rugsėjo 1 dienos ir galbūt rugsėjo 1 dieną pasirinkti to susitarimo pasirašymo diena. Manau, kad iš tikrųjų atėjo metas žiūrėti ne atgal, be abejo, nepamirštant istorinės praeities, ją primenant ten, kur ir reikia, bet žvelgti į priekį. Rugsėjo 1-oji, kaip Mokslo ir žinių diena, tampa naujos, nesipešančios, bet žvelgiančios į ateitį Lietuvos simboliu. Todėl kviečiu visus pritarti pateiktam įstatymui.

PIRMININKAS. Ačiū. Motyvai prieš – A.Kubilius.

A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, turbūt niekas šioje salėje neprieštarauja, kad rugsėjo 1 d. taip pat būtų vadinama ir Mokslo bei žinių diena ir būtų švenčiama pačiais įvairiausiais būdais, tarp jų ir Nacionalinio susitarimo pasirašymu. Bet kam vardan to reikia perrašinėti istoriją? Aš niekaip nesuprantu. Kodėl negalima suderinti dviejų dienų ir palikti Laisvės dieną taip, kaip buvo? Nes jeigu dar kas nors įvyks Lietuvoje, tai ką, mes po to Kovo 11-ąją pradėsime švęsti kovo 10 dieną, jeigu kovo 11 d. staiga pasirodys, kad kažkas įvyko ir reikia nepriklausomybės dieną atkelti viena diena atlikti anksčiau. Aš nematau jokios logikos, todėl tikrai nenoriu pritarti tokiam siūlymui, nors iš tiesų siūlau ir raginu švęsti Mokslo ir žinių dieną.

PIRMININKAS. Ačiū. Motyvai už – O.Babonienė.

O.BABONIENĖ. Ačiū. Kai mes pažiūrime švenčių ir atmintinų dienų sąrašą, daugiausia – liūdnos, neramios. Aišku, tai yra mūsų istorija. O tikrųjų švenčių ir mažoka. Taigi kalbant apie atmintinas dienas, būtent 31-ąją dieną ir išėjo paskutinis dalinys, būtent tą dieną ir tapome laisvi. Minutes ir valandas jūs patys pakartojote. O mūsų visų, nepaisant amžiaus, atmintyje rugsėjo 1-oji – Mokslo ir žinių diena. Taigi ir reikėtų ją įteisinti kaip atmintiną dieną. Siūlau visiems pritarti ir balsuoti už.

PIRMININKAS. Motyvai už – švietimo ministras A.Monkevičius.

A.MONKEVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, aš manyčiau, kad tikrai nereikėtų mums priešinti labai svarbių mūsų valstybės simbolių. Tikrai ta diena – Laisvės diena – gali būti ta diena, kada išėjo paskutiniai okupacinės kariuomenės daliniai, ir kita diena – Mokslo ir žinių diena. Kaip tik labai tinka viską įprasminti. Mes galime tą dieną suvokti kaip tiltą į ateitį, kaip valstybės kūrimo pagrindą, būtent mokslo žinias kaip valstybės prioritetą. Aš pritariu, kad kaip tik tą dieną mes galime, kai susiburia mokyklose bendruomenės, sudaryti galimybę bendruomenei dalyvauti mokykloje, švietimo visuomenės institute, ir geriau suvokti istoriją ir ateities perspektyvas. Manau, kad reikėtų pritarti šiam projektui. Ačiū.

PIRMININKAS. Motyvai prieš – K.Rimšelis.

K.RIMŠELIS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, man išvis nėra suprantama, kai yra kaitaliojamos šventės. Jeigu buvo nusistovėję, jeigu norime suaktualinti ir rugsėjo 1 d. ir pavadinti ją Mokslo ir žinių diena, prašom, bet kam reikia kaitalioti? Matyt, iš neturėjimo ką veikti. Pasižiūrėjus į šią sesiją, kokius klausimus mes sprendėme, tai šitas, man atrodo, tiesiog juokingas. Toks įspūdis, kad tikrai nėra daugiau ką veikti. Aš siūlau palikti taip, kaip buvo, o prie rugsėjo 1-osios pridėti pavadinimą – Mokslo ir žinių diena. Ir viskas bus gerai. Tą pačią dieną būdami laisvi, be rusų armijos, visi galės prisiminti, kad ji išėjo, ir atšvęsti mokslo metų pradžią.

PIRMININKAS. Ačiū, kolegos. Keturi kalbėjo už, keturi – prieš. Registruojamės. Balsuosime, o jūs, profesoriau, galite pakomentuoti, jeigu norite. Registracija.

R.PAVILIONIS. Kadangi buvo išsakyti visi patriotiniai argumentai, aš norėčiau pasakyti vieną loginį. Jeigu kariuomenės išvedimas yra išsilaisvinimas, žinoma, tai yra laisvės diena. O kai išsilaisvini, prasideda kita epocha, ir dabar tos kitos epochos tų laisvės dienų yra daugiau kaip dvylika metų.

PIRMININKAS. Dėkojame. Kolegos, registracija. Užsiregistravo 49 Seimo nariai. Balsuosime dėl Atmintinų dienų įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo. Balsavimas pradėtas.

Už – 29, prieš – 10, susilaikė 9. (Balsai salėje) Už – 30, prieš – 10, susilaikė 9. Atmintinų dienų įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymas priimtas.

Ačiū, gerbiamieji kolegos. Dabar skelbiu 10 minučių pertrauką. 12.15 val. pradėsime antrąją šio posėdžio dalį. Primenu, kad antroji posėdžio dalis labai svarbi – aukštasis mokslas, strateginės įmonės, strateginės prekės, eurointegracinis projektas ir kiti, todėl siūlyčiau nevėluoti.

Pertrauka

Strateginių prekių ir technologijų importo, tranzito ir eksporto kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-1703(3*) ES (priėmimas)

PIRMININKAS. Kaip minėjau, pradedame 12.15 valandą.

Svarstysime Strateginių prekių ir technologijų importo, tranzito ir eksporto kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymo projektą. Priėmimas. Eurointegracinis įstatymas. Kviečiame pranešėją A.Sadecką – Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Dabar registracija. Gerbiamasis pranešėjau, prašom į tribūną.

Gerbiamasis pranešėjau, kadangi nėra pasiūlymų ir pastabų, gal jūs pakomentuotumėte Teisės departamento išvadas, ką komitetas siūlo. Jeigu nebus pasiūlymų ir pastabų, galėsime priimti skirsniais. Prašom.

A.SADECKAS. Mes savo išvadoje komentavome ir nagrinėjome Teisės departamento išvadas. Vieniems siūlymams pritarėme, kitiems nepritarėme. Jie susiję (…) turbūt su Europos Tarybos reglamentu, kurio pagrindu beveik identiškai parengtas šis įstatymo projektas.

PIRMININKAS. Gerai. Labai ačiū. Gerbiamieji kolegos, pradedame šio įstatymo priėmimą. Primenu, tai yra eurointegracinis įstatymas. Šį įstatymą turėtume užbaigti. Kolegos, jeigu jūs neprieštarautumėte, gal galėtumėte priimti skirsniais? (Balsai salėje) Skirsniais.

Gerbiamieji kolegos, dėl vedimo tvarkos – E.Maldeikis.

E.MALDEIKIS. Ačiū, pirmininke. Frakcijos vardu prašome nukelti šio įstatymo priėmimą iki rugsėjo mėnesio. Nes iš tiesų Vyriausybė per pusę metų nuo įsigaliojimo turės parengti lydinčiuosius aktus, taip pat liko neaiškumų, kaip bus paskirstytos funkcijos tarp žinybų tiek išduodant licencijas, tiek įvertinant ypač karinės technikos tranzitą, ir kitų techninių ir teisinių klausimų, ypač dėl reglamento įsigaliojimo.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, tokio statutinio pasiūlymo negali būti. Galima pasiūlyti tik iki kito posėdžio. Kitas posėdis numatytas 15 valandą. Jeigu jūsų frakcija siūlo iki kito posėdžio, t.y. šiandien iki 15 val., prašom, galime balsuoti jūsų pasiūlymą.

Gerbiamieji kolegos, kadangi frakcija siūlymo neatsiima, siūlau balsuoti, ar pritariame Liberalų demokratų frakcijos pasiūlymui nukelti šio įstatymo klausimo priėmimą į kitą posėdį. Prašom registruotis. Gerbiamieji kolegos, norėjau pasakyti, kad mes (…) dar šiandien su Vyriausybe ir su vyriausiuoju derybininku. Įstatymas labai svarbus, ir jo priėmimas vėluoja. Taigi siūlome atkreipti dėmesį į…

Gerbiamieji kolegos, užsiregistravo 28 Seimo nariai. Balsuosime, ar pritariame siūlymui daryti pertrauką pagal Statutą. Frakcija teikia siūlymą – iki kito posėdžio. Kas manote, kad reikia pritarti, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate prieš arba susilaikote. Primenu, kadangi frakcija nėra opozicinė, reikia vieno trečdalio balsų.

Gerbiamieji kolegos, 4 palaikė šį siūlymą, 17 nepalaikė, 4 susilaikė, taigi pertrauka nebus daroma. Kolegos, ar galime pradėti priėmimą skirsniais? Galima.

Pirmasis skirsnis. Priimame bendru sutarimu? Sutarimas yra. Antrasis skirsnis. Bendru sutarimu? Sutarimas yra. Priimta. Trečiasis skirsnis. Bendru sutarimu? Sutarimas yra. Priimta. Ketvirtasis skirsnis. Bendru sutarimu. Priimta. Penktasis skirsnis. Bendru sutarimu. Priimta. Ačiū pranešėjui.

Gerbiamieji kolegos, prašom dėl motyvų: 4 – už, 4 – prieš. Jeigu yra sutarimas, gal galime iš karto balsuoti? Gerai. Kolegos, registruojamės. Gerbiamieji kolegos, registruokime tik posėdyje dalyvaujančius.

Užsiregistravo 31 Seimo narys. Taigi balsuosime dėl Strateginių prekių ir technologijų importo, tranzito ir eksporto kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymo priėmimo. Balsavimas pradėtas.

28 balsavus už, 1 – prieš, nė vienam nesusilaikius, Strateginių prekių ir technologijų importo, tranzito ir eksporto kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymas priimtas.

Aukštojo mokslo įstatymo 59 ir 67 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-1747(4*) (priėmimas) (taikoma skubos tvarka)

Gerbiamieji kolegos, Aukštojo mokslo įstatymo 59 ir 67 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Teikėjai – J.Korenka, R.Pavilionis. Kviečiu į tribūną Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininką R.Pavilionį. Priėmimas. Prašom.

R.PAVILIONIS. Dėkoju, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, po svarstymo negauta jokių naujų siūlymų. Ankstesni siūlymai, kuriuos teikė gerbiamasis A.Butkevičius ir ministras A.Monkevičius, yra apibendrinti dabar ir suredaguotame tekste priimti.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, ar galime priimti pastraipsniui? (Balsai salėje) Galima.

1 straipsnis. Bendru sutarimu. Norinčių kalbėti nematau.

2 straipsnis. Bendras sutarimas yra? Nėra sutarimo. A.Kubilius. Prašom. Motyvai prieš.

A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, 2 straipsnis, mano nuomone, palieka daug neaiškumų. Tiek dėl to, kas įvyks rugsėjo 1 d., tiek ir dėl to, kas bus po to, nuo 2003 m. sausio 1 dienos. 2 straipsnio formuluotė svarstymo metu keitėsi labai dažnai ir gana plačiai. Noriu pasakyti, kad dėl dabartinės formuluotės, jog Vyriausybė iki liepos 15 dienos nustato šiais metais į valstybines aukštąsias mokyklas priimamų studentų, tarp jų vakarinių ir neakivaizdinių, taip pat antrosios pakopos dieninių studijų formų studentų, kurie sutinka patys mokėti visą studijų kainą pagal sutartis su aukštąja mokykla, maksimalų skaičių, mano įsitikinimu, vis tiek lieka labai daug neaiškumų. Vadinasi, gali būti priimami ir studentai į dieninių studijų pirmąją pakopą, kurie moka, kurie sutinka patys mokėti visą studijų kainą. Aš nežinau, ar teisingai suprantu, nes iki tol profesorius R.Pavilionis sakė, kad to tikrai nebus. Dabartinė formuluotė sako, kad taip gali būti, nes taip yra parašyta.

Jeigu taip gali būti ir pirmosios pakopos dieninių studijų formų studentai bus priimami, patys mokantys visą studijų kainą, tai kas su jais bus po Naujųjų metų? Jeigu jie nepriimami, turiu pasakyti, kad aš irgi nesutinku, nes tai reiškia vieną dalyką – kad universitetų finansinės pajamos labai sumažėja, jie negauna jokių aiškių kitų finansinių pajamų. Vadinasi, skaičius studentų, priimamų į dienines studijas, bus mažinamas. Kitaip sakant, pagrindinis tikslas – didinti prieinamumą baigiasi visiškai priešingu rezultatu – prieinamumas sumažėja. Aukštųjų studijų prieinamumas sumažėja ir tą reikia labai aiškiai konstatuoti.

Turiu pasakyti, kad per šią savaitę man teko kalbėtis su įvairių aukštųjų mokyklų rektoriais, kurie sako labai konkrečiai ir aiškiai, kad jie nesutinka su šiuo įstatymu, su šia formuluote, nes irgi mato tokias pasekmes, t.y. kad mažės priimamų studentų skaičius. Teko kalbėtis ir su premjeru, kuris sako, kad toks sprendimas yra blogas…

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, motyvams – 2 minutės.

A.KUBILIUS. Baigiu.Viskas. Ir kad kur kas geresnis variantas būtų buvęs tas, kurį buvo siūliusi Vyriausybė. Ir paskutinis motyvas – tai, mano įsitikinimu, vis dar nėra suderinta su Teisės departamento išvadomis.

PIRMININKAS. Ačiū, kolegos. Motyvai už – J.Korenka. Po to duosime pakomentuoti pagrindinio komiteto pranešėjui.

J.KORENKA. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Nesuprantu, šiandien vėtra nesiaučia po Lietuvą ir apie Seimą, todėl, gerbiamasis kolega, neturėjau vakar galimybės išklausyti mūsų minčių. Kyla labai daug abejonių. Aš sakyčiau, kad atmeskite tas abejones. Jeigu jūs dar kartą gerai įsigilinsite į projektą, įsigilinsite į gerbiamojo A.Butkevičiaus ir gerbiamojo A.Monkevičiaus siūlymus, tai tos abejonės turėtų išsisklaidyti. Ir dar – nereikėtų taip dažnai kalbėti, kad rektoriai nepritaria. Mes kalbame šiandieną apie jaunų žmonių likimą. Be to, labai dažnai kalbama apie rinką. Tai mes esame už proto rinką aukštosiose mokyklose.

PIRMININKAS. Ačiū. Pranešėjas gali pakomentuoti. Prašau.

R.PAVILIONIS. Atsakau konkrečiai dėl A.Kubiliaus samprotavimų. Pirmiausia dar kartą patikslinu, kad kalbame apie dieninio skyriaus studentus, kuriems galioja ši nauja įmokų sistema, ir konkrečiai kalbama apie bakalauro studijas pradėsiančius studentus. Bakalauro. Nes vakariniu, neakivaizdiniu būdu studijuojantys studentai, taip pat antrosios pakopos studentai, kaip ir pasakyta šiame straipsnyje, pagal sutartis, sudarytas su aukštosiomis mokyklomis, mokės už studijas.

Dabar dėl to, ar buvo atsižvelgta į Teisės departamento pastabas. Aš jau sakiau, dar kartą kartoju, kad į Teisės departamento pastabas atsižvelgta, yra gerbiamojo A.Butkevičiaus ir ministro A.Monkevičiaus siūlymai. Dar viena pastaba, kuri galbūt taip pat verta dėmesio, yra ta, kad studijų kaina apima ir įmokas, nes tie, kurie moka įmokas, moka iš dalies jau ir pačią studijų kainą. Todėl į visus siūlymus, taisymus yra atsižvelgta, o 7,5 mln., kurie šiemet yra paskirti šioms reikmėms, kaip tik ir nesukels jokių problemų aukštosioms mokykloms. Apie tai puikiai žino Rektorių konferencijos pirmininkas ir jo pavaduotojas, apie tai aš esu prieš dvi dienas su jais taip pat labai aiškiai kalbėjęs, jie visiškai tam pritaria.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, registruojamės. Balsuosime dėl 2 straipsnio. Primenu, dabar buvo motyvai dėl 2 straipsnio. Registracija, kolegos.

Užsiregistravo 47 Seimo nariai. Balsavimas dėl 2 straipsnio pradėtas. Prašome išsakyti savo nuomonę, ar priimame 2 straipsnį. Kas manote, kad reikia balsuoti už, balsuojate už, kas manote kitaip, – prieš arba susilaikote.

Už – 35, prieš nėra, susilaikė 5. 2 straipsnis priimtas.

Kolegos, įstatymas pastraipsniui priimtas. Prašome registruotis, keturi kalbės už, keturi – prieš dėl viso įstatymo. (Balsai salėje) Prašome pakartoti. Yra keturi už, keturi prieš. Prašome kalbėti dėl motyvų. Motyvai prieš – A.Kubilius.

A.KUBILIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos. Turiu dar sykį pakartoti, štai aš žiūriu į vakar dienos Teisės departamento išvadas, Teisės departamentas turi pateikti išvadas galutiniam projektui. Aš nežinau, ar jis buvo pateiktas, nes tik šiandien projektas yra išdalytas priimti, ir Teisės departamento pastabų, mano įsitikinimu, yra gana nemažai.

Antras dalykas. Turiu pasakyti, kad formuluotę, kad Vyriausybė šiais metais nustato į valstybines aukštąsias mokyklas priimamų studentų, tarp jų tų vakarinių ir neakivaizdinių, taip pat antrosios pakopos dieninių studijų formų studentų, kurie sutinka patys mokėti visą studijų kainą pagal sutartis su aukštąja mokykla, maksimalų skaičių, aš suprantu labai paprastai. Tai yra bet kuriuos studentus galima priimti su sąlyga, kad jie patys mokės visą studijų kainą, nes įvardijimas, kad tarp jų vakarinių ir neakivaizdinių, nereiškia, kad negali būti ir kitų studentų. Taigi dar sykį noriu atkreipti dėmesį į šios formuluotės neaiškų ir neprecizišką turinį. Jeigu būtų pasakyta, kad Vyriausybė nustato šiais metais į valstybines aukštąsias mokyklas priimamų vakarinių ir neakivaizdinių, taip pat antrosios pakopos dieninių studijų formų studentų, kurie sutinka patys mokėti visą studijų kainą pagal sutartį su aukštąją mokykla, maksimalų skaičių, tada būtų aišku. Dabar yra paliekama galimybė, aš suprantu, priimti į pirmąją dieninių studijų pakopą studentus, kurie patys mokės už savo studijas. Tai gal čia toks labai gudrus Vyriausybės planas, nors komiteto pirmininkas, kiek aš suprantu, sako, kad yra kitaip. Bet formuluotė yra tokia, kad gali ją traktuoti, kaip nori.

Jau vieną sykį priimtas Aukštojo mokslo įstatymas, š.m. pavasarį, sukėlė labai daug dviprasmiškų aiškinimųsi, todėl dabar keičiamas iš naujo. Ar šis pakeitimas galų gale aiškiai pasako, kaip bus, ar po to vėl reikės prieš rugsėjo 1-ają dar sykį keisti. Nes kai kurie universitetai nutars priimti pagal šią formulę ir į pirmąją pakopą studentus, kurie moka (…) kaina.

PIRMININKAS. 2 minutės, pranešėjau.

A.KUBILIUS. Todėl vėl negaliu balsuoti už šį įstatymą, nes nematau aiškaus rezultato.

PIRMININKAS. Ačiū. Motyvai už – J.Korenka.

J.KORENKA. Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Aš suprantu kai kuriuos Seimo narius, kurie yra panašūs į tuos, kurie vakar kalbėjo su Dievu ir viską žino. Aš taip pat puikiai atsimenu, kai buvo pateiktas naujas Aukštojo mokslo įstatymas, kaip oponentai rėkė, kad tai yra blogos sąlygos studentams, kad yra atimama teisė. Šiandien išgirstu dar naują tiesą, kad per daug bus priimta studentų, kurie sutiks pasirašyti sutartį ir mokėti, studijuodami neakivaizdiniu ir vakariniu būdu, visą kainą. Tiesiog keista. Nebenoriu daugiau gilintis, bet čia, šiose pataisose, yra akcentuojama, kad dieninio pirmojo kurso studentams, siekiantiems bakalauro, įteisinama 50%, jie bus visiškai valstybės išlaikomi, visi kiti mokės tiktai 500 litų įmoką, o neakivaizdinio ir vakarinio kurso studentams suteikiama teisė mokėti visą kainą. Štai to mes ir siekiame. Kviečiu visus geros valios Seimo narius palaikyti šį projektą.

PIRMININKAS. Motyvai už – O.Babonienė. Matot, keturi kalba už, keturi – prieš. Prieš daugiau nėra. Jeigu kas nenorite kalbėti, galime…

O.BABONIENĖ. Šiuo atveju kai kas neteko galimybės triukšmauti, mitinguoti, stovėti prieš tam tikrą studentų būrį. Štai kur yra problema, todėl yra prieštaraujančiųjų. O visą projektą žino ir studentai, todėl jie labai laukia rugsėjo 1-osios, nes padėtis gerinama. Kai svarstėme biudžeto patikslinimą, prieš mus visus buvo gerbiamoji finansų ministrė ir ji pasakė, aš atstovauju Vyriausybei, atitinkamos lėšos rastos. Kviečiu visus balsuoti už šį įstatymą ir džiaugtis tuo, nes turėjo būti sausio 1 dieną, o jau yra š.m. rugsėjo 1 dieną.

PIRMININKAS. Labai ačiū. E.Kaniava.

E.KANIAVA. Siūlau įstatymo pataisoms pritarti.

PIRMININKAS. Ačiū. Keturi kalbėjo už, vienas – prieš. Kolegos, registruojamės. Balsuosime dėl viso įstatymo. Registracija pradėta. Gerbiamieji kolegos, registracija tęsiama. Tie, kurie dabar ateinate, nepamirškite užsiregistruoti. Gerbiamieji kolegos, dar kartą kartojame registraciją.

Aš norėčiau paprašyti, kolegos, neregistruoti tų Seimo narių, kurių nėra, A.Rimo ir kitų. Prašome registruoti tik save.

Užsiregistravo 57 Seimo nariai. Kolegos, balsavimas dėl Aukštojo mokslo įstatymo pradėtas. (Balsai salėje) Kolegos, gerai, dar kartą registruojamės, bet sutarkime: bus taip, kaip bus, kaip dabar užsiregistruosime. Tai bus paskutinė registracija. Prašom. Registracija pradėta.

Užsiregistravo 69 Seimo nariai. Gerbiamieji kolegos, balsavimas dėl Aukštojo mokslo įstatymo 59 ir 67 straipsnių pakeitimo įstatymo pradėtas.

Už – 50, prieš nėra, susilaikė 18. Aukštojo mokslo įstatymo 59 ir 67 straipsnių pakeitimo įstatymas priimtas.

Replika po balsavimo.

R.PAVILIONIS. Aš labai noriu padėkoti tiems, kurie balsavo už, atrodo, nebuvo balsavusių prieš. Susilaikiusieji taip pat, man atrodo, iš širdies, iš tikrųjų jie balsavimo už. Dėkoju visiems.

Aukštojo mokslo įstatymo 67 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-1748* (priėmimas) (taikoma skubos tvarka)

PIRMININKAS. Labai ačiū. Kviečiame į tribūną pranešėją R.Pavilionį. Aukštojo mokslo įstatymo 67 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-1748. Kviečiame R.Pavilionį dėl kito įstatymo.

R.PAVILIONIS. Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, dėl 67 straipsnio yra pasiūlytas D.Teišerskytės papildymas, po svarstymo negauta jokių naujų siūlymų. Kviečiu visus pritarti šiam siūlymui.

PIRMININKAS. Kolegos, ar galime balsuoti už visą įstatymą, nes jis iš vieno straipsnio? Galime. Prašome. Keturi – už, keturi – prieš. Norinčių kalbėti dėl motyvų nematau. Gerbiamieji kolegos, registruojamės ir balsuosime dėl viso įstatymo. Gerbiamieji kolegos, registracija dėl viso įstatymo.

Aš kreipiuosi į Seimo narį R.Pavilionį. Jeigu šie abu įstatymai bus priimti, aš siūlyčiau juos abu sujungti į vieną tekstą, nes tai yra to paties įstatymo du skirtingi straipsniai. Tai būtų redakcinis pasiūlymas.

Gerbiamieji kolegos, užsiregistravo 64 Seimo nariai. Balsavimas dėl Aukštojo mokslo įstatymo 67 straipsnio papildymo įstatymo pradėtas.

Už – 60, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Aukštojo mokslo įstatymo 67 straipsnio papildymo įstatymas priimtas.

Kaip minėjau, šie du projektai bus sujungti į vieną. Ačiū.

Telekomunikacijų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-1707(3*) ES (priėmimas)

Dabar svarstome Telekomunikacijų įstatymo pakeitimo įstatymo projektą Nr.IXP-1707. Pranešėjas A.Kunčinas kviečiamas į tribūną.

A.KUNČINAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, antradienį po svarstymo buvo pritarta Telekomunikacijų įstatymo pakeitimo įstatymo projektui. Po to buvo pateiktos 27 pataisos šiam įstatymui. Atsižvelgta į tas pastabas, kurios buvo išsakytos Teisės departamento išvadoje. Komitetas visus pasiūlymus šiandien komiteto posėdyje apsvarstė, todėl siūlau priiminėti įstatymą pastraipsniui.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, labai ačiū. Dabar aš noriu jus informuoti, kad įstatymas vadinasi pakeitimo įstatymu, jis turi pirmąjį straipsnį, kuriame po to yra visi kiti straipsniai. Žodžiu, mes turime įstatymą iš vieno straipsnio, kuriame yra visi kiti… (Balsai salėje) Baigsiu, kolega. Iš vieno straipsnio, kuris yra pagrindinis, o po to dar yra 2, 3 ir 4 straipsniai, kurie jau yra ne tokie. Taigi dabar visi pakeitimai ir pasiūlymai yra 1 straipsniui. Kad man nereikėtų kartoti, mes dabar pradėsime 1 straipsnį, tačiau dabar (…) eisime per straipsnius.

Taigi 1 straipsnio 1 straipsniui pakeitimų ir pasiūlymų nėra. Ar galime priimti bendru sutarimu? Galime. Priimta.

1 straipsnio 2 straipsnis. Ar galime priimti bendru sutarimu? Priimta.

Aš toliau nekartosiu “dėl 1 straipsnio”, tiesiog 3 straipsnis. Ar galime priimti bendru sutarimu? Priimta.

4 straipsnis. Ar galime priimti bendru sutarimu? Priimta.

5 straipsnis. Ar galime priimti bendru sutarimu? Priimta.

1 straipsnio 6 straipsniui yra pataisų.

A.KUNČINAS. Keturios pataisos.

PIRMININKAS. Taip. Noriu priminti, kad kiekvienai pataisai, norint svarstyti, reikės 29 Seimo narių paramos. Pirmiausia kalbės pateikimo autoriai, po to kalbės komitetas, išsakys motyvus, priima ar ne, po to apsispręsime dėl 29 Seimo narių ir tada balsuosime. Taigi G.Babravičiaus pasiūlymas 6 straipsnio 4 daliai. Prašome pasiūlymo autorių.

G.BABRAVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, pataisa labai paprasta, ji nurodo terminą, iki kada turi būti pateiktos ataskaitos ir kam tos ataskaitos turi būti pateikiamos, tai yra Seimui ir Vyriausybei. Tą punktą patikslinantis pasiūlymas.

PIRMININKAS. Komiteto nuomonė.

A.KUNČINAS. Komitetas pritarė ir siūlom Seimo nariams bendru sutarimu priimti šį straipsnį.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar yra 29 Seimo nariai, remiantys G.Babravičiaus pataisą? Prašom pakelti rankas. Ačiū. Yra daugiau. Pataisa svarstoma. Ar galime dabar bendru sutarimu priimti šitą pataisą, kuriai komitetas pritarė? Priimta G.Babravičiaus pataisa 6 straipsnio 4 daliai.

Toliau yra siūlymas 6 straipsnio 5 daliai, papildyti 8 punktu. Seimo nario V.Orechovo pataisa. Prašome Seimo narį V.Orechovą pristatyti savo pataisą.

V.ORECHOVAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, tai yra mano anksčiau pateikto pasiūlymo patobulinimas, nes tarp išvardintų atleidimo iš pareigų pagrindų nėra nė vieno, kuris priverstų ar sudrausmintų RRT vadovą griežtai laikytis šio įstatymo ir kitų teisės aktų numatytų įsipareigojimų. Dabar faktiškai susidarė tokia situacija, kai nėra tokių poveikio priemonių, kurios galėtų paveikti pareigų nevykdantį Ryšių reguliavimo tarnybos vadovą. Siūlau pritarti mano pataisai, kaip pritarė komitetas.

PIRMININKAS. Ačiū. Komiteto nuomonė.

A.KUNČINAS. Komitetas pritarė ir siūlo pritarti visiems Seimo nariams.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, kadangi komitetas pritarė, ar yra bendras sutarimas? Ar yra bendras sutarimas, ar yra kas prieš? Gal yra 29 Seimo nariai, remiantys šią pataisą? Prašom pakelti rankas. Yra daugiau. Ačiū. Taigi dabar vienas – už, vienas – prieš šią pataisą. Motyvai už – Z.Balčytis, susisiekimo ministras.

Z.BALČYTIS. Iš tikrųjų šiame įstatyme yra aiškiai įtvirtinta nuostata dėl Ryšių reguliavimo tarnybos nepriklausomumo, tačiau šis įstatymas skiria labai daug funkcijų ir atsakomybės Ryšių reguliavimo tarnybai. Todėl, kad šis įstatymas nepakibtų ore ir kad jis būtų vykdomas, aš manau, tai yra normali funkcija, kad Ryšių reguliavimo tarnybos tam tikri vadovai galėtų būti teikiami Prezidentui dėl netinkamų pareigų atlikimo juos atleisti iš darbo. Todėl aš siūlyčiau Seimo nariams pritarti tokiai nuostatai, nes Ryšių reguliavimo tarnyba, kaip ir prieš tai balsuotam straipsnyje, atsiskaito ir Seimui, ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei.

PIRMININKAS. Ačiū. Motyvai prieš – A.V.Indriūnas.

A.V.INDRIŪNAS. Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, man atrodo, ši norma yra perteklinė, nes, savaime suprantama, kad visa tai reikia daryti, ir įstatyme atskirai paminėti nereikalinga. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Girdėjote motyvus už, motyvus prieš. Dabar apsispręsite balsavimu, kolegos. Kas remiate Seimo nario V.Orechovo pataisą, balsuosite už, kas manysite kitaip – prieš arba susilaikot. Dabar registruojamės, kolegos, kad būtų… Registracija, kolegos. Užsiregistravo 73 Seimo nariai. Šiai pataisai komitetas pritaria, taigi balsavimas dėl V.Orechovo pataisos.

39 balsavus už, 22 susilaikius, 9 balsavus prieš, pataisai pritarta.

Dabar yra 6 daliai to paties 6 straipsnio pasiūlymas A.Kunčino ir G.Babravičiaus. Kas pateiks pasiūlymą? G.Babravičius. Prašom.

G.BABRAVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, čia yra visas paketas pono A.Kunčino ir mano užregistruotų pataisų, jos visos iš esmės yra susijusios su Teisės departamento pastabomis ir yra redakcinio pobūdžio. Mano pasiūlymas balsuoti už.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar yra 29 Seimo nariai, remiantys dviejų Seimo narių pasiūlymą šiam straipsniui, prašom pakelti rankas, kolegos, aktyviai. Bendru sutarimu, ačiū. Ar galime priimti šias pataisas bendru sutarimu? Galime. Priimta.

Gerbiamieji kolegos, dabar 6 straipsnio 7 daliai yra pono V.Matuzo pataisa, kuriai komitetas nepritaria. Prašom pataisos autorių.

V.MATUZAS. Ačiū, pone posėdžio pirmininke. Iš tikrųjų mane nustebino komiteto pirmininkas, pateikdamas savo su ponu V.Babravičium užregistruotas pataisas ir sakydamas, kad tai būtent tos pataisos, kurios padarytos dėl to, kad atsižvelgta į Teisės departamento išvadas. Šioje mano pataisoje 6 straipsnio 7 daliai irgi atsižvelgta į Teisės departamento išvadas. Čia aiškinimas yra labai paprastas. Kadangi galioja Rinkliavų įstatymas, todėl jo reikėtų ir laikytis. Kodėl ši tarnyba turėtų išimtinai, Finansų ministerijai pritarus, nusistatyti įkainius ir mokesčius, ir surinkti savo biudžetą. Mano giliu įsitikinimu, kaip ir visos valstybės institucijos, taip ir ši turėtų vadovautis valstybėje galiojančiais įstatymais, dėl ko aš ir teikiu šią pataisą.

PIRMININKAS. Motyvai prieš – G.Babravičius. Palaukite, vieną minutę, ar yra 29 Seimo nariai, remiantys šią pataisą? Gal pakelkite rankas, kurie remiate, drąsiau. Du kolegos, trys, keturi, penki. 5 kolegos parėmė, ši pataisa nebus svarstoma. Ar dabar galime visą 1 straipsnio 6 straipsnį priimti su minėtomis pataisomis? 1straipsnio 6 straipsnį. Kolegos, aš jau minėjau pradžioje posėdžio, kad tekstas yra būtent toks. Yra sudėtingas tekstas. Taigi 1 straipsnio 6 straipsnis. Bendru sutarimu priimam? Priimam. Ačiū.

7 straipsnis, kolegos. Pataisų nėra. Ar galime priimti bendru sutarimu?

8 straipsnis. Bendru sutarimu? Priimta. 9 straipsnis. Bendru sutarimu, priimta.

10 straipsnis, kolegos. 1 straipsnio 10 straipsnis. Jame yra nemažai pataisų. Taigi pradėsime nuo A.Kunčino ir G.Babravičiaus pataisos papildyti 10 straipsnio 3 dalies 8 punktą, perredaguoti ir išdėstyti jį taip: “laikantis įstatymų nustatytos tvarkos tyrimo metu naudoti technines priemones”. Prašome pataisos autorių A.Kunčiną. Atkreipiu dėmesį G.Babravičiaus ir Z.Balčyčio – vis dėlto dabar eina pataisos, kolegos. Būkite malonūs, nes jūs esate teikėjai, ir mes turime atlikti formalias procedūras. Prašom.

A.KUNČINAS. Ši pataisa yra siūloma atsižvelgiant į Teisės departamento pataisas, nusakant tiksliai, kokias technines priemones galima naudoti, kad nebūtų galima naudoti pasiklausymo aparatūros ir kitų specialių priemonių, kurios naudojamos pagal Operatyvinės veiklos įstatymą.

PIRMININKAS. Ačiū. Ar yra 29 remiantys Seimo nariai ? Yra. Bendru sutarimu? Yra taip. Ar galime priimti bendru sutarimu šią pataisą? Bendras sutarimas yra. Priimta. Toliau yra to paties straipsnio 7 dalis motyvuojama išdėstyti kitaip. A.Kunčinas ir G.Babravičius. Komitetas pritaria bendru sutarimu. Pataisos autoriai.

A.KUNČINAS. Papildomai įvedama norma, kad galima apskųsti. Jeigu Ryšių reguliavimo tarnybos direktorius nepriima sprendimo per 10 dienų, galima tai apskųsti papildomai teismui. Tai yra pagal Teisės departamento išvadą.

PIRMININKAS. Ačiū. 29 remiantys Seimo nariai yra? Yra. Dėkui. Ar galime priimti bendru sutarimu šią pataisą? Priimta. Toliau yra 10 straipsnio papildymas nauja dalimi, vėlgi A.Kunčino ir G.Babravičiaus pataisa. Prašom, kuris pateiksite?

A.KUNČINAS. Aš galiu. Kadangi mes per svarstymą įtraukėme tai, kad tam tikras procedūras galima atlikti tiktai su teismo sankcija, tai mes siūlome įrašyti papildomą aštuntą dalį, kurioje būtų aprašoma, kaip toji sankcija turėtų būti gaunama. Analogiškai kaip Konkurencijos tarnybos įstatyme.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar bus 29 Seimo nariai, kurie remia šias? Bus. Bendru sutarimu. Ar galime bendru sutarimu pritarti šiai redakcijai? Galime. Pritarta. Dabar, kolegos, galime balsuoti dėl viso 10 straipsnio. Ar galime jį priimti bendru sutarimu? Priimta.

11 straipsnis. Bendru sutarimu? Priimtas. 12 straipsnis. Bendru sutarimu, priimtas. 13 straipsnis bendru sutarimu priimtas.

14 straipsnis. Kolegos, yra V.Orechovo ir S.Lapėno dvi vienodos pataisos. Komitetas joms pritaria, taigi gal teikiantis V.Orechovas atstovaus ir S.Lapėnui, nes pataisa ta pati. Prašom. V.Orechovas.

V.ORECHOVAS. Gerbiamieji Seimo nariai, siūlau palikti Vyriausybės pateiktą redakciją, nes sąvoka “atitinkama rinka” yra universalesnė, palyginti su atskirų rinkų išvardijimu. Vardijant atskiras rinkas, sąrašas tampa baigtinis, o taip nėra. Atsiranda prielaidos vieniems operatoriams, turintiems didelę įtaką konkurencijos rinkoje, diskriminuoti kitus… operatorių sąskaita. Siūlau pritarti mano ir kolegos S.Lapėno pataisai.

PIRMININKAS. Taigi, kolegos, abiejų Seimo narių pataisa ta pati. Komitetas tam pritaria. Ar yra remiantys 29 Seimo nariai? Bendru sutarimu paremiame. Ar galime pritarti tai pataisai bendru sutarimu? Ne, negalima, yra prieš V.Matuzas. Bendro sutarimo nėra. Prašom.

V.MATUZAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, aš siūlyčiau šiek tiek įsigilinti ir įsiklausyti. Po svarstymo mes buvome pritarę, kad būtent ūkio subjektas, turintis didelę įtaką viešojo fiksuoto telefono ryšio paslaugų srityje, kas dabar pono V.Orechovo pasiūlymu yra išbraukiama. Apie ką mes kalbame? Mes šį įstatymą rengiame iš principo dėl to, kad atsisakytume “Telekomo” monopolio. Su šia pataisa grįžtame atgal, pasunkindami į tą fiksuoto ryšio rinką ateiti mobiliems ir kitiems operatoriams. Prieš tai buvusi mano pataisa kaip tik ir atstatė tą teisybę. Jeigu žiūrėtume ir klausytume tų nuomonių, atseit Europos Sąjungos direktyvos šito reikalauja. Anaiptol. Tik po 2004 m. planuojama Europos Sąjungoje šitaip reguliuoti tas rinkas. Todėl aš siūlyčiau nepritarti pono V.Orechovo pasiūlymui.

PIRMININKAS. Ačiū, kolegos. Girdėjote motyvus prieš. Motyvai už – ministras Z.Balčytis.

Z.BALČYTIS. Aš manau, kad čia yra du skirtingi dalykai. Aš norėčiau palaikyti pataisos teikėją, kad įrašomas atitinkamas rinkos apibrėžimas ir nėra visiškai jokio skirtumo. Jeigu Ryšių reguliavimo tarnyba nustatytų, kad vienas ar kitas operatorius turi 25% rinką ir jam reikia taikyti tam tikras nuostatas, kurios yra įtvirtinamos kaip turinčios nemažos įtakos operatoriui, tai nebūtų nustatytas baigtinis tų rinkų skaičius. Aš manau, kad tai išplečia galimybę kaip tik taikyti konkurencijos nuostatas šioje srityje.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, labai ačiū. Girdėjote motyvus už ir prieš. Aš norėčiau atkreipti dėmesį, kad ir 14, ir 15 straipsniuose iš esmės yra tos pačios V.Orechovo ir S.Lapėno pataisos. Jeigu mes dabar pritarsime šioms pataisoms, vadinasi, pritariame ir 15 straipsniui. Kadangi sutarimo nėra, kolegos, balsuojame dėl V.Orechovo ir S.Lapėno pataisos, kuriai komitetas pritarė. Prašom išreikšti nuomonę balsavimu.

53 balsavus už, 6 – prieš, 3 susilaikius, V.Orechovo ir S.Lapėno pataisa 14 straipsniui priimta. Ar galime priimti bendru sutarimu visą 14 straipsnį? Galime. Priimtas. Tokia pati pataisa teikiama 15 straipsniui. Už ją jau buvo balsuota. Ar galime priimti… atsiprašau, dar 15 straipsniui yra V.Matuzo pataisa, kuri yra priešinga tik ką priimtai pataisai. Gerbiamasis Matuzai, prašom pateikti savo pataisą.

V.MATUZAS. Ačiū. Mano motyvai jau buvo išsakyti, dėl ko šios pataisos registruotos, bet matant tokius balsavimo rezultatus aš nematau prasmės teikti.

PIRMININKAS. Atsiimat?

V.MATUZAS. Taip.

PIRMININKAS. Labai ačiū. Dar yra 15 straipsniui A.Kunčino ir G.Babravičiaus pataisa, kuri yra techninio pobūdžio. Dėl jos nereikia balsuoti. Tai Teisės departamento priimta pataisa, dėl jos nebalsuojama. Ar galima dabar bendru sutarimu priimti visą 15 straipsnį su V.Orechovo ir S.Lapėno pataisomis? Priimta. Ačiū.

16 straipsnis. Ar yra bendras sutarimas? Yra, priimta. 17 straipsnis. Sutarimas yra. Priimtas. 18 straipsnis. Sutarimas yra. Priimta. 19 straipsnis, kolegos…

A.KUNČINAS. Redakcinio pobūdžio.

PIRMININKAS. Yra A.Kunčino ir G.Babravičiaus pataisa 19 straipsnio 6 dalį išdėstyti kitaip. Čia yra redakcinio pobūdžio pagal Teisės departamento išvadas. Ar mes galime priimti? Galime. Ačiū. Tai ar galime priimti 19 straipsnį su A.Kunčino ir G.Babravičiaus techniniais pataisymais? Galime. Priimta. 20 straipsnis. Ar galime bendru sutarimu? Priimta. 21 straipsnis. 21 straipsniui yra… V.Orechovas atsiėmė pataisą, vadinasi, kitų pataisų nėra. Ar galima priimti 21 straipsnį bendru sutarimu? Priimta.

22 straipsnis. Yra…

A.KUNČINAS. Čia vėl analogiškai, kaip buvo…

PIRMININKAS. … tos pačios S.Lapėno ir V.Orechovo pataisos, dėl kurių mes apsisprendėme. Ar galime tuomet priimti 22 straipsnį su minėtomis pataisomis? Priimta bendru sutarimu. 23 straipsnis. 23 straipsniui yra S.Lapėno pataisa, kuriai komitetas nepritaria. Prašome pataisos autorių.

S.LAPĖNAS. Pataisos esmė yra ta, kad jeigu būtų reguliuojami rinkos dalyvių santykiai, tai kaštai turėtų būti taip pat kompensuojami iš valstybės biudžeto. Siūlyčiau balsuoti už.

PIRMININKAS. Kolegos, šiai pataisai komitetas nepritaria. Ar yra 29 Seimo nariai, remiantys šią pataisą? Vis dėlto tuomet balsuokime, kolegos. Gerai, registruojamės, kolegos… (Balsai salėje) Gerbiamieji kolegos, aš tikrai prašyčiau truputį tylos.

Gerbiamieji kolegos, užsiregistravo 69 Seimo nariai. Dabar balsuosime, ar yra 29 Seimo nariai, remiantys S.Lapėno pasiūlymą. Prašom.

Deja, tik 21 parėmė. Pataisa nebus svarstoma. Šiam straipsniui daugiau…

A.KUNČINAS. 4 daliai…

PIRMININKAS. …4 daliai vėl yra S.Lapėno pataisa, kuriai komitetas nepritarė. Bet tai yra ta pati…

S.LAPĖNAS. Na, ne visai ta pati…

PIRMININKAS. Ne visai ta pati. Prašom pataisos autorių.

S.LAPĖNAS. Vyriausybė turi teisę nustatyti papildomas universaliąsias paslaugas. Šių paslaugų teikimo tvarką ir sąlygas, kokybės reikalavimus bei įpareigojimų telekomunikacijų paslaugų teikėjams teikti papildomas universaliąsias paslaugas nustatymo tvarką bei atvejus… Aš teigiu, kad tokiu atveju kaštai turėtų būti kompensuojami iš valstybės biudžeto.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, vėl komitetas nepritaria. Taigi ar yra 29 Seimo nariai, remiantys šią pataisą? Balsavimas.

Pataisa nesurinko reikiamo balsų skaičiaus. Nebus svarstoma. Daugiau pataisų nėra. Kolegos, ar galime priimti 23 straipsnį tokį, kokį pateikė komitetas, bendru sutarimu? Galima? Negalima. Gerai, motyvai prieš… Vienas – prieš, vienas – už. Motyvai prieš – G.Steponavičius. Prašom.

G.STEPONAVIČIUS. Ačiū, pone pirmininke. Gerbiamieji kolegos, galima būtų sutikti, kad dėl nuostatų, susijusių su universaliosiomis paslaugomis, kurios įstatyme yra įtvirtintos… kad kaštai yra dengiami paslaugų teikėjų lėšomis, tvarka, tai įstatymo lygmens dalykas. Bet jeigu mes pažvelgtume į 4 šio straipsnio dalį, mes pamatytume, kad Vyriausybė gauna labai plačias galimybes nustatyti papildomas universaliąsias paslaugas. Žodžiu, Vyriausybės galios tampa faktiškai neribotos. Mes nekalbame apie Ryšių reguliavimo tarnybą, o apie Vyriausybę kaip instituciją. Čia gali būti ne tik papildomos paslaugos, bet ir papildomi kokybės reikalavimai, įsipareigojimai. Tai susiję apskritai su visais rinkos dalyviais. Aš, kolegos, manau, kad toks žemesnių nei įstatymo lygių nustatinėjimas ir dar tų universaliųjų paslaugų dengimas pačių paslaugų teikėjų lėšomis būtų, mano supratimu, didelė neteisybė. Aš apgailestauju, nes žinau, kad iš esmės darbo grupė, rengusi įstatymą, buvo pasiekusi kompromisą dėl švelnesnės nuostatos, tačiau atsiradus Finansų ministerijos nuogąstavimams, kad tai gali būti papildomos lėšos iš biudžeto, ta nuostata dingo ir atsirado dabartinė formuluotė.

Kolegos, visada patogu galvoti iš biudžeto, valstybės biudžeto pozicijų, o kas pagalvos iš mokesčių mokėtojų pozicijos? Šiuo atveju ši nuostata nėra išlaikyta ir aš siūlau šiam tokios redakcijos straipsniui nepritarti.

PIRMININKAS. Motyvai už šį straipsnį – V.Orechovas.

V.ORECHOVAS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš siūlau balsuoti už šį straipsnį, nes šis straipsnis nesuteikia galimybės visų problemų, kurios yra rinkoje, perkelti ant valstybės pečių.

PIRMININKAS. Ačiū. Girdėjote motyvus už, motyvus prieš. Registruojamės, kolegos. Balsuosime dėl 23 straipsnio.

Gerbiamieji kolegos, užsiregistravo 65 Seimo nariai. Kas remiate komiteto pateiktą 23 straipsnio redakciją, balsuojate už. Kas manote kitaip, balsuojate prieš arba susilaikote. Balsavimas pradėtas.

45 balsavus už, 15 – prieš, nė vienam nesusilaikius, 23 straipsnis priimtas.

24 straipsnis. Kolegos, jam yra S.Dmitrijevo pataisa, kuriai komitetas nepritarė. Kviečiu pataisos autorių. Pataisos autoriaus nėra. Vietoj jo – J.Utovka. Prašom.

J.UTOVKA. Šios paslaugos įdiegimas šiuo straipsniu neturi būti diferencijuojamas pagal tai, ar fiksuotas, ar mobiliojo ryšio operatorius. Kad įdiegtume šią paslaugą, reikia tinkamo termino jo įdiegimui pasirengti, nes reikia atlikti telekomunikacijų tinklų pertvarkymo darbus, samdyti rangovus, reikia nemažų investicijų. Todėl reikia suplanuoti iš anksto. Paprasčiausiai čia yra lygiava tarp fiksuoto ir mobiliojo… šia mano pataisa.

PIRMININKAS. Komiteto nuomonę prašom pateikti.

A.KUNČINAS. Komiteto nuomonė yra nepritarti, nes kaip tik šis įstatymas iš esmės yra skirtas tam, kad būtų apribotos monopolisto teisės ir kad teikiamas paslaugas galėtų teikti ir mažieji operatoriai. O šiuo atveju ir mažiesiems operatoriams būtų užkraunamos papildomos prievolės, kaip ir didiesiems operatoriams. Todėl tai, mūsų nuomone, tikrai yra netikslinga.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar bus 29 Seimo nariai, remiantys S.Dmitrijevo pataisą, kuriai nepritarė komitetas? Nėra, kolegos. 4, 5 Seimo nariai. Ačiū. Jinai nebus svarstoma. Taigi, gerbiamieji kolegos, ar galime priimti 24 straipsnį tokį, kokį jį pateikė komitetas, bendru sutarimu? Priimta.

25 straipsnis. Kolegos, jam yra, kaip minėjau, Teisės departamento pastabos, suredaguotos A.Kunčino ir G.Babravičiaus. Ar galime jas priimti?

A.KUNČINAS. Galime.

PIRMININKAS. Galime. Sutarimas yra. 29 balsai yra. Taigi jos priimtos. Ar galime 25 straipsnį priimti su minėtais papildymais?

A.KUNČINAS. Galime.

PIRMININKAS. Ačiū. Abiem šiems papildymams pritarėme. 25 straipsnis priimtas bendru sutarimu. 26. Pataisų nėra. Bendru sutarimu. 27. Pataisų nėra. Bendru sutarimu. 28. Pataisų nėra. Bendru sutarimu. 29. Vėl yra A.Kunčino ir G.Babravičiaus redakciniai pataisymai pagal Teisės departamento siūlymus. Ar galime juos priimti? 29 balsai yra. Priimti pataisymai. Ar galime 29 straipsnį priimti bendru sutarimu?

A.KUNČINAS. Taip.

PIRMININKAS. Priimta, kolegos.

30. Pataisų nėra. Priimame bendru sutarimu. 31. Pataisų nėra. Priimame bendru sutarimu. 32. Pataisų nėra. Priimame bendru sutarimu. 33. Pataisų nėra. Priimame bendru sutarimu. 34. Pataisų nėra. Norinčių kalbėti nematau. Bendras sutarimas yra. Priimta.

35 straipsnis. Vėl bendras sutarimas yra. Priimta. 36 straipsnis. Kolegos, yra…

A.KUNČINAS. Redakcinio pobūdžio.

PIRMININKAS. Vėl yra A.Kunčino ir G.Babravičiaus pataisymai pagal Teisės departamento siūlymus. Pritarta bendru sutarimu. Situacija ta pati. Ačiū. 36 straipsnis priimtas.

 37 straipsnis. Norinčių kalbėti nematau. Priimta bendru sutarimu. 38. Bendras sutarimas yra. Priimta. 39. Priimta. 40. Priimta.

41 straipsnis. Vėl analogija. Teisės departamento pataisos, jas paredagavo A.Kunčinas ir G.Babravičius. Ar galime priimti?

A.KUNČINAS. Taip.

PIRMININKAS. Priimta bendru sutarimu. Kolegos, dėl šeštojo skirsnio nėra nė vienos pataisos. Ar galime 42, 43, 44, 45, 46, 47, 48 straipsnius priimti bendru sutarimu? Ačiū. Priimta.

49 straipsnis. Nėra pataisų. Priimta. 50. Nėra pataisų. Priimta. 51. Nėra pataisų. Priimta. 52. Nėra pataisų. Priimta bendru sutarimu.

53 straipsnis. Jam yra pataisymai. Yra Seimo nario A.Rimo pataisos, 53 straipsnį jis siūlo išdėstyti kitaip. Komitetas tam pritarė. Taigi pirmoji A.Rimo pataisa. Prašome pateikti motyvus. Teikėjas A.Rimas. Prašom.

A.RIMAS. Aš noriu pasakyti, kad pataisos esmė yra ta, jog…

PIRMININKAS. Garsiau ir į mikrofoną, kolega. Nieko negirdėti.

A.RIMAS. …fiksuoto ryšio abonentų telefonų numeriai yra skelbiami spausdintuose ir elektroniniuose abonentų sąrašuose, taip pat ir telefonų tarnyboje. Tačiau mobiliojo, arba judriojo, ryšio abonentų telefonų numeriai skelbiami nepakankamai. Nėra spausdintų sąrašų, nėra elektroninių sąrašų. Todėl ir siūlau, kad viešojo ryšio operatoriai teiktų informaciją, ir nurodau, kokia ta informacija yra privaloma. O platesnę informaciją apie telefonų numerius, apie teikiamas paslaugas yra operatorių teisė teikti ir daugiau…

PIRMININKAS. Ačiū.

A.RIMAS. Gali kilti klausimas, skelbti ar neskelbti abonentinius numerius. Tai yra abonento ir operatoriaus susitarimas.

PIRMININKAS. Labai ačiū.

A.RIMAS. Manau, kad šis pasiūlymas pasitarnaus ne tik fiksuoto ir judriojo ryšio abonentams…

PIRMININKAS. Kolegos, trumpinkime. Labai ačiū. Visi viską žinome, suprantame, komitetas pritarė. Taupykime laiką. Taigi, kolegos, abiem A.Rimo pataisoms komitetas pritarė. Ar galime bendru sutarimu?.. Ar yra remiantys 29 Seimo nariai? Yra. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Bendras sutarimas yra. Ar galime bendru sutarimu?.. Palaukit, bendras sutarimas yra… Ne, nėra. V.Matuzas prieštarauja. Prašom.

V.MATUZAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų negalėčiau pritarti šitokiai formuluotei. Mes komitete šiandien svarstėme. Aišku, jau buvo vėlu ką nors keisti ir mes negalėjome. Taigi dėl dviejų paprastų motyvų aš negalėsiu balsuoti už.

Komitete svarstėme, kad elektroniniu variantu galbūt ir būtų priimtinas dalykas šios viešos knygos (ar kaip jas pavadinti) abonentų. Antras dalykas, pažiūrėkite į 53 straipsnio 3 (…), t.y. tas sąrašas išleidžiamas ne rečiau kaip kartą per dvejus metus, o po dvejų metų mes turėsime naują įstatymą. Todėl iš esmės neturi prasmės ši pataisa, nes operatoriai galės neišleisti tų knygų.

PIRMININKAS. Gerai, labai ačiū, kolegos. Kadangi nėra bendro sutarimo, kolegos, balsuojame už A.Rimo abi pataisas. Aš manau, kad pakankamai motyvų išdėstyta. Iš karto balsuojame. Kas remiate, balsuojate už, kas manote kitaip – prieš arba susilaikote. Balsavimas pradėtas. Komitetas pritarė.

Gerbiamieji kolegos, 43 balsavus už, 3 – prieš, 14 susilaikius, A.Rimo abiem pataisoms pritarta. Ar galima dabar visą 53 straipsnį priimti bendru sutarimu? Galima. 53 straipsnis priimtas.

Kolegos, 54 straipsniui pataisų nėra. Priimta bendru sutarimu. 55. Pataisų nėra. Priimta bendru sutarimu. 56. Pataisų nėra. Priimta bendru sutarimu.

57 straipsnis. Kolegos, yra V.Matuzo pataisa, kuriai komitetas nepritarė. 57 straipsnio 4 dalis. Prašom. Pataisos autorius.

V.MATUZAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, ši pataisa jau antrą kartą bus svarstoma, nes svarstymo stadijoje ją teikiau. Nebuvo pritarta. Šiandien prašyčiau įsiklausyti į mano poziciją, juo labiau kad tai irgi paremta, Teisės departamento išvadoje yra tas pasiūlymas. Čia kalbama apie tai, kad telekomunikacijų operatoriai savo lėšomis bei įranga turi užtikrinti ir nuolat palaikyti techninę galimybę operatyvinės veiklos subjektams. Kalbama apie pasiklausymo aparatūros įrengimą už operatoriaus lėšas. Mano pasiūlymas, kuris yra paremtas Teisės departamento išvada, kad taip būtų patirtų kaštų atlyginimo principu, t.y. kad valstybė turėtų padengti tas išlaidas, nes tai yra jos interesas turėti šią informaciją.

Gerbiamieji kolegos, aš norėčiau dar vieną gana įdomų faktą pasakyti. 2000 m. spalio 3 d. grupė tuometinių Seimo narių kreipėsi į Konstitucinį Teismą, prašydama išaiškinti, ar tas straipsnis, dabartinis straipsnis, tai yra lygiai tas pat straipsnis, kuris buvo galiojančiame Telekomunikacijų įstatyme, t.y. 27 straipsnis, neprieštarauja Konstitucijai. Įdomiausia, kad to kreipimosi į Konstitucinį Teismą projekto iniciatorius buvo tuometinis Seimo narys, dabartinis vidaus reikalų ministras J.Bernatonis. Tai tiek žinių. Ačiū.

PIRMININKAS. Komiteto nuomonė.

A.KUNČINAS. Komiteto nuomone, kadangi šis klausimas išties yra nagrinėjamas Konstituciniame Teisme, tai mes nematome reikalo keisti galiojančios formuluotės. Kiek mums žinoma, Konstitucinis Teismas dar šiemet turėtų priimti sprendimą. Jeigu bus priimtas kitoks sprendimas, mes dar iki Naujųjų metų galėsime pataisyti pagal Konstitucinio Teismo sprendimą.

PIRMININKAS. Ačiū, kolegos. Kadangi iš tikrųjų ginčas sprendžiamas Teisme, gal geriau palikti Teismui šį vertinimą. Taigi, kolegos, girdėjote V.Matuzo pataisą. Ar yra 29 Seimo nariai, kurie paremtų šios pataisos priėmimo procedūrą? Prašom tai išreikšti balsavimu, kolegos. (Balsai salėje) Kolegos, prašyčiau šiek tiek tyliau.

Deja, tik 22 parėmė, pataisa nebus svarstoma. Kita pataisa – G.Steponavičiaus. Prašome pateikti ją pataisos autorių.

G.STEPONAVIČIUS. Pone pirmininke, gerbiamieji kolegos, turinio prasme ar bent jau idėjos prasme mano siūlymas sutampa su kolegos V.Matuzo, tačiau kolegos V.Matuzo siūlyme liko neišbraukti žodžiai “neatlygintinai”, todėl ta formuluotė nebūtų buvusi tiksli. Dabar aš iš esmės dar kartą noriu akcentuoti, kad mes kalbame apie Konstitucijos 23 straipsnį, kuris sako, kad privati nuosavybė yra neliečiama. Tai, kad analogiškas klausimas yra Konstituciniame Teisme, yra jau pakankamas pagrindas, žvelgiant ne iš valdiškų, o iš žmogaus teisių pozicijų, jau šiandien įstatyme įtvirtinti šiuolaikišką nuostatą, jog tais atvejais, kai direktyviškai įstatymais dalis privataus ūkio subjektų nuosavybės yra paimama be jo sutikimo arba uždedama prievolė, mano supratimu, yra neteisėta. Dar kartą noriu akcentuoti, kad dabar jau diplomuotas teisininkas J.Bernatonis tą vienareikšmiai, teikdamas 2000 metais prašymą išsiaiškinti Konstituciniam Teismui, pasakė. Manau, kad toks kreipimasis jau savaime yra argumentas, kad į jį mes turime atsižvelgti, žiūrėdami grynai į Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką. Gerbiamieji kolegos, privačios nuosavybės klausimais, manau, mes turime, nepaisant partinės priklausomybės, būti gana vieningi.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, čia vėl tas pats klausimas. Byla yra Konstituciniame Teisme. Komitetas siūlo nepritarti G.Steponavičiaus siūlymui. Ar yra 29 Seimo nariai, remiantys šį sumanymą?

Kolegos, sumanymas nesurinko reikiamo balsų skaičiaus. Taigi nebus svarstomas. Ar dabar galime priimti tokį 57 straipsnį, koks jis yra? (Balsai salėje) Palaukite, dar yra pataisų 57 straipsniui. Atsiprašau. V.Matuzas teikia pataisą, kuriai komitetas irgi nepritaria. Prašome pataisos autorių.

V.MATUZAS. Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai…

PIRMININKAS. Gal iš karto pateikite abi savo pataisos pozicijas, gerai?

V.MATUZAS. Taip, čia juk vietoj 5 punkto yra pasiūlyti du punktai, kurie kur kas nuosekliau ir konkrečiau išaiškina operatorių pareigas, kai yra tokios aplinkybės. Taigi aš dėl to ir teikiau šią pataisą.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, komiteto nuomonė. Prašom.

A.KUNČINAS. Komitetas nepritarė, nes tokia nuostata buvo ir ankstesniajame įstatyme. Kadangi šis įstatymas galios gana trumpą laiką, mes manome, kad nėra reikalo keisti tvarkos, nes jeigu reikės, pakeisime naujajame įstatyme.

PIRMININKAS. Ačiū, kolegos. Ar yra 29 Seimo nariai, remiantys šį sumanymą? Prašom išreikšti balsavimu.

Gerbiamieji kolegos, parėmė 20 balsų, todėl nebus svarstoma. Taigi dabar jau visos pataisos 57 straipsniui yra aptartos. Gerbiamieji kolegos, ar yra bendras sutarimas? Nėra bendro sutarimo. Dėl 57 straipsnio kalbės G.Steponavičius. Prašom. Motyvai prieš.

G.STEPONAVIČIUS. Ačiū, pone pirmininke. Nekartodamas, kodėl ši nuostata ydinga, galiu tik patvirtinti, kad šiuo straipsniu prioritetas yra suteikiamas jėgos struktūroms, o ne asmens privačiai nuosavybei ir pagarbai žmogaus teisėms. Aš apgailestauju, kad Seimas taip atsainiai žiūri į fundamentalius dalykus. Linkėjimai tiems, kurie tikrai turi tokį, deja, mano supratimu, paviršutinišką požiūrį.

PIRMININKAS. Motyvai už – V.Orechovas.

V.ORECHOVAS. Gerbiamieji Seimo nariai, valstybė davė galimybę verslininkams uždirbti milžiniškus pinigus ir, aišku, davė techninę galimybę nusikaltėliams pagerinti savo veiklą. Manau, verslininkai privalo atlyginti visus nuostolius, kuriuos patyrė valstybė. Siūlau balsuoti už šį straipsnį.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, buvo motyvai už, motyvai prieš. Išreiškime savo poziciją balsavimu dėl 57 straipsnio. Kas manote, kad reikia paremti komiteto redakciją, balsuojate už, kas manote kitaip, – prieš arba susilaikote.

35 balsavus už, 18 – prieš, 3 susilaikius, 57 straipsnis priimtas.

58 straipsniui yra techninio pobūdžio G.Babravičiaus ir A.Kunčino siūlymas. Manau, jiems galima pritarti. Ta pati situacija. Tačiau yra S.Lapėno siūlymas, kuriam komitetas… Ne, atsiprašau, čia kitam. 58 straipsniui daugiau pasiūlymų nėra, kolegos. Ar galime priimti 58 straipsnį bendru sutarimu? Priimta.

59 straipsnis. Pataisų nėra, priimta. 60 straipsnis. Pataisų nėra. Priimta. 61 straipsnis. Pataisų nėra. Priimta bendru sutarimu.

62 straipsnis. Yra S.Lapėno pataisa. Prašome pataisos autorių.

S.LAPĖNAS. Gerbiamieji kolegos, šiuo straipsniu numatomos sankcijos, kurias už įstatymo nesilaikymą skiria Ryšių reguliavimo tarnyba. Numatytos sankcijos yra ganėtinai griežtos, o pažeidimai, už kuriuos jos gali būti skiriamos, nėra pakankamai apibrėžti, kad neatsirastų galimybė reguliatorių bausti didelėmis bausmėmis už smulkius pažeidimus. Pavyzdžiui, už vartotojų teisių, kurių būna labai įvairių, pažeidimo atvejus. Baudų nuo apyvartos skyrimo praktika yra ydinga ir įvairiose srityse palaipsniui naikinama kaip neadekvati priemonė, kuri gali privesti įmonę iki bankroto. Todėl mano siūlymas yra atsisakyti procentinių nuorodų nuo metinės apyvartos ir palikti tiktai fiksuotas ribas, kurių negali viršyti skiriamos baudos, t.y. baudą iki 200 tūkst. litų, o pakartotinai baudą iki 400 tūkst. litų.

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, gal iš karto abi pateikite, nes jūs kartu siūlote ir 5 dalies 2 punktą.

S.LAPĖNAS. Dėl 2 punkto ten kalbama apie tai, kad bauda yra skiriama ir turi tęstinį pobūdį, t.y. skiriama už kiekvieną pažeidimo dieną. Manyčiau, kad toks baudos skyrimo būdas irgi neadekvatus tiems galimiems pažeidimams, kuriuos numato įstatymas.

PIRMININKAS. Ačiū, kolegos. Dabar komiteto nuomonė.

A.KUNČINAS. Komitetas nepritarė, nes pono S.Lapėno pasiūlymas pagerintų monopolistų situaciją. Įsivaizduokite, “Telekomui” skiriama tokia pat bauda, kokia skiriama operatoriui, kuris tik pradeda savo veiklą. Todėl, mūsų nuomone, kai yra nuostatos skaičiuoti nuo metinės apyvartos, tai geriau atitinka dabartinę situaciją Lietuvoje.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, ar yra 29 Seimo nariai, remiantys pono S.Lapėno pataisą? Prašom išreikšti balsuojant.

Gerbiamieji kolegos, parėmė tiktai 12 Seimo narių. Taigi pataisa nebus svarstoma. Yra V.Orechovo pataisa, kurią jis atsiėmė. (Balsas iš salės) Palaukit, 62, teisingai. Tai daugiau 62, kolegos, pataisų nėra. Ar galime 62 straipsnį priimti bendru sutarimu taip, kaip siūlė komitetas? Norite balsuoti už 62 straipsnį? Gerai, kolegos, registruojamės. Registruojamės dar kartą ir balsuosime už 62 straipsnį.

Gerbiamieji kolegos, užsiregistravo 71 Seimo narys. Balsuosime už 1 straipsnio 62 straipsnį tokį, kokį teikia komitetas. Prašome. Kas manote, kad reikia palaikyti, balsuojate už, kas manote kitaip, – prieš arba susilaikote.

Gerbiamieji kolegos, 53 balsavus už, 8 susilaikius, 2 balsavus prieš, 1 straipsnio 62 straipsnis priimtas.

Kolegos, 63 straipsniui jokių pasiūlymų nėra. Ar galime priimti bendru sutarimu?

A.KUNČINAS. Taip.

PIRMININKAS. Galime, priimta.

Gerbiamieji kolegos, 1 straipsnis, kuris apima 63 straipsnius, pastraipsniui ir su pataisom yra priimtas. Ar galime dabar balsuoti už visą 1 straipsnį su nubalsuotom pataisom? Ar galime jį priimti bendru sutarimu? (Balsai salėje: galime) Priimta.

Dabar, kolegos, 2 straipsnis, kuris skamba: “Įstatymo įsigaliojimas. Šis įstatymas, išskyrus 3 ir 4 straipsnius, įsigalioja nuo 2003 m. sausio 1 d.” Jam pasiūlymų ir pataisų nėra. Ar galime priimti 2 straipsnį? Galime. Dabar šio įstatymo 3 straipsnis, dėl kurio V.Orechovas atsiėmė pataisą. Jam pataisų nėra. Ar galime bendru sutarimu priimti 3 straipsnį? Galime.

Ar galime 4 straipsnį priimti bendru sutarimu? Priimta.

Ar galime dabar priimti visą įstatymą, kuriame yra keturi straipsniai: pirmasis straipsnis, įskaitantis 63 straipsnius, antrasis, trečiasis ir ketvirtasis? Taigi keturi – už, keturi – prieš. Kolegos, prašome dėl viso įstatymo. Motyvai už. V.Matuzas.

V.MATUZAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, aš ilgai svarsčiau po šitų visų pateikimų, svarstymų, atsiėmimų ir visokių kitokių įdomių dalykų. Aš maniau, kad gyvenime daug ką suprantu. Aš maniau, kad daug jau esu patyręs ir matęs, bet to, kas vyko priiminėjant šitą įstatymą, tikrai dar neteko. Aš labai dėkingas kolegoms už tas pamokas ir tikrai nuo šiol tikėsiu ta pasaka, kai vienas žmogelis, pasikaustęs blusą, į Paryžių ją nuvarė. Dėl to aš ir balsuosiu už.

PIRMININKAS. Labai ačiū. Motyvai prieš – S.Lapėnas.

S.LAPĖNAS. Gerbiamieji kolegos, šis įstatymas iš tiesų gerokai pagerėjo nuo pirminio teikto varianto, kuriame buvo numatytos nuostatos, kurios leistų demonopolizuoti dabartinę monopolinę padėtį užėmusį rinkoje dalyvį. Tačiau ar viskas tuo ir baigiasi? Jeigu mes šitose įstatymo nuostatose nesudarome normalioje rinkos ekonomikoje galimybės plėtotis kitiems tolygiems rinkos subjektams, tai aš manau, kad mes uždavinį išsprendžiam iš dalies, ir, matyt, artimiausiu metu gali tekti grįžti prie šio įstatymo, galbūt taikant jau kitas taisykles. Todėl kviesčiau arba susilaikyti, arba balsuoti prieš.

PIRMININKAS. Motyvai už – G.Babravičius.

G.BABRAVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, kviesčiau visus balsuoti už štai dėl kokių priežasčių. Visų pirma po formalaus “Telekomo” monopolio pasibaigimo 2003 metų sausio 1 d. dabar galiojantis įstatymas niekaip arba beveik niekaip neapibrėžia tos situacijos, ir mes turėtume visišką anarchiją toje naujoje rinkoje. Taigi šį įstatymą priimti yra būtina. Visi, kurie rengė (darbas atliktas yra fundamentalus, darbo grupė apie pusmetį triūsė), žino, koks jis yra sudėtingas ir kompleksiškas. Tos Europos Sąjungos normos, į kurias atsižvelgiant parengtas šis įstatymas, tam tikra prasme yra vakarykštės. Ir visiškai neabejoju, kad ne vėliau kaip po metų, pusantrų mums bus reikalingas naujas, modernus įstatymas, atsiliepiantis jau į naujausias Europos Sąjungos direktyvas.

Taigi kviečiu visus balsuoti už, nes šitas įstatymas yra būtinas telekomunikacijų rinkai ir šaliai.

PIRMININKAS. Motyvai prieš. A.Kubilius.

A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, iš esmės aš esu prieš patį svarstymo principą. Dėl teksto būtų galima diskutuoti. Mano įsitikinimu, svarstymo principas kaip tik ir nuves prie to, kad mes turėsime dar ilgai diskutuoti dėl šio įstatymo galiojimo ir dėl to, ar jis atitinka konstitucines normas. Tokį sudėtingą ir svarbų įstatymą, lemiantį tokios svarbios ūkio šakos egzistavimą, svarstyti ir priimti per dvi savaites – na, tai galima tiktai valdant geležinei socialdemokratų ir socialliberalų daugumai Seime. Šiaip jau normaliuose parlamentuose tokio įstatymo svarstymas tikrai užtruktų pusę metų su plačiais klausymais, su įsiklausymu į visus argumentus. O dabar balsavimas vyksta iš esmės aklai. Vienos grupės taip, kitos grupės kitaip, visi turi savo interesų, tačiau Seimui pasverti ir subalansuoti iš tikrųjų nebuvo jokių galimybių.

Todėl, gerbiamieji kolegos, aš turiu pasakyti, jog yra šimtaprocentinė garantija, kad mes turėsime grįžti prie šio įstatymo, svarstyti jį iš naujo, ieškoti jame racionalių sprendimų. O šiandieninis variantas yra tiktai valdančiosios koalicijos nesugebėjimo eilinį kartą organizuoti normalų darbą pavyzdys. Todėl aš išreiškiu labai dideles abejones dėl šio įstatymo turinio.

PIRMININKAS. Motyvai už – G.Steponavičius.

G.STEPONAVIČIUS. Ačiū, pone pirmininke. Na, išties porą savaičių įsigilinti svarstant yra nepakankamas laikas. Tas įspūdis, vertinant šį įstatymą, yra tikrai dvejopas: vertinant tai, koks projektas atkeliavo iš Vyriausybės, ir tai, ką Seime pavyko suderinti ir pasiekti kai kurių kompromisų, galima teigti, kad Vyriausybės klaidos (kalbu ne apie darbo grupės, bet Vyriausybės padarytas klaidas) yra ištaisomos, bent jau dalis jų.

Kita vertus, kodėl verta iš principo šiandien kalbėti, kodėl tokiam įstatymui reikėtų pritarti. Vis dėlto nors ir pavadintas “Telekomunikacijų” ir neatspindintis tikrojo turinio, koks yra pats įstatymas, jis numato ne mažiau svarbų dalyką – “Telekomo” monopolio bent jau palaipsnį naikinimą. Naivu tikėtis, kad taip atsitiks nuo kitų metų pradžios, bet prielaidos tam bus sudarytos. Manau, to laukia Lietuvos vartotojai.

Tačiau klausimas, ar taip detaliai ir smulkmeniškai reglamentuotas įstatymas leis atsirasti rimtoms alternatyvoms ir “Telekomo” pozicijos tikrai susilpnės? Mėginom nušauti du zuikius, o iš esmės tai yra vienas riebus “Telekomo” zuikis. Kita vertus, tenka pastebėti, kad išlieka abejonių, ar atitinka Konstituciją. Belieka viltis, kad iki jo įsigaliojimo tos klaidos dar galės būti pataisytos, jeigu Konstitucinis Teismas priims sprendimus dėl nuosavybės apsaugos dalykų. Taip pat sušvelninus Seime baudas, kurias galima skirti, remiantis ydingu principu, nuo apyvartos, galima sakyti, kad vis dėlto yra priimtas švelnesnis variantas. Taigi dvejopas įspūdis, bet vis dėlto žengtas žingsnis į priekį. Suvokiame, kad neilgai laukę turėsime grįžti prie esminių telekomunikacijų rinkos liberalizavimo klausimų. Šiandien kviesčiau pritarti šiam įstatymui.

PIRMININKAS. Ačiū. Motyvai prieš – A.Vazbys.

A.VAZBYS. Ačiū. Iš esmės A.Kubilius išsakė tuos pagrindinius argumentus, kuriuos taip pat norėjau pažymėti kalbėdamas rezervuotai dėl šio įstatymo. Tokios apimties įstatymas per tokį laiką, be jokios abejonės, negali būti priimamas kokybiškai, net atsižvelgiant į tai, kad pavyko aplopyti tam tikras akivaizdžias spragas, rezervų jį tobulinti tikrai buvo. Akivaizdžiai pritrūko laiko. Manau, kad Vyriausybė ateityje turėtų vengti tokios praktikos, kai yra per penkiasdešimt straipsnių ir daugiau kaip šimtas įvairių pasiūlymų, o įstatymas atkeliauja į Seimą likus dviem savaitėms iki jo galutinio priėmimo. Akivaizdu, kad ne į visus pasiūlymus buvo atsižvelgta, tarp jų ir į gana racionalius, jau nekalbu apie operatorių pasiūlymus, bet taip pat buvo labai rimtų pasiūlymų ir iš Teisės departamento, į kuriuos nebuvo atsižvelgta. Todėl manau, kad jis nėra tobulas. Anaiptol. Įvertindamas tai, kad valdančiajai daugumai tikrai užteks balsų, būčiau linkęs susilaikyti dėl jo.

PIRMININKAS. Ačiū. Ir motyvai už – Z.Balčytis.

Z.BALČYTIS. Labai ačiū. Iš tikrųjų reikėtų pasidžiaugti, kad iš esmės Vyriausybės pateiktas įstatymo projektas šiandien bus priimtas, kiek suprantu, pagrindu. Seimo komitete buvo pakeistos tik kai kurios nuostatos, kurios daugiau susijusios su asmeniškumu… ir jie bus įtvirtinti šiame įstatyme. Tačiau aš norėčiau kai kuriems Seimo nariams, kurie pasisakė prieš, truputį priminti, kad pagrindinis įstatymo rengimas prasidėjo ne prieš dvi savaites, kaip yra teigiama, bet pati pirmoji darbo grupė buvo sukurta dar praeitų metų lapkričio mėnesį. Dirbo daug komisijų, buvo pasitarimų ir t.t. Manau, kad bet kuris iš mūsų, kuris norėjo ir gilinosi į šią sritį, nuo šios dienos tapo gerokai informuotesnis ir, ko gero, įgijo kur kas didesnį supratimą apie šią sudėtingą, gana įdomią ir gana mobilią sritį. Ir aš esu įsitikinęs ne šimtu procentų, kaip sako kai kurie Seimo nariai, bet esu įsitikinęs tūkstančiu procentų, kad tai, ką mes šiandien priimsime, jau rytoj gali būti nepakankama, nes rinka gali padiktuoti kitokius reikalavimus. Taip pat norėčiau priminti, kad ir Europos direktoratų pateiktoje medžiagoje sakoma, jog šiandien ši rinka yra tokia sudėtinga ir mobili, kad mes į kai kuriuos klausimus taip pat dar tiksliai atsakymų neturime. Nemanau, kad tai yra blogai. Aš manau, kad tai yra labai gerai, kad Seime… Manau, kad tai bus pirmasis ir galbūt geriausias pavyzdys, kai faktiškai beveik visos partijos sutarė dėl šio įstatymo priėmimo ir tai leido 63 plius 4 straipsnius priimti per dvi savaites. Ačiū jums.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, tai buvo visi motyvai. Keturi už ir prieš. Registruojamės. Balsuosime dėl viso Telekomunikacijų įstatymo pakeitimo įstatymo. Registracija.

Užsiregistravo 88 Seimo nariai. Taigi balsavimas dėl Telekomunikacijų įstatymo pakeitimo įstatymo pradėtas. Kas manote, kad reikia paremti pagrindinį komitetą ir Vyriausybę, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate prieš arba susilaikote. Tai yra eurointegracinis įstatymas, ir labai sudėtingas.

Gerbiamieji kolegos, 80 balsavus už, nė vienam nebalsavus prieš, 6 susilaikius, Telekomunikacijų įstatymo pakeitimo įstatymas priimtas.

Gerbiamieji kolegos, kitas eurointegracinis įstatymas – Geležinkelio transporto kodekso daugelio straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas. Replika po balsavimo. Kolegos, tik taupykime laiką. Vėluojame.

A.KUNČINAS. Gerbiamieji kolegos, aš norėčiau padėkoti vyriausybinės darbo grupės pirmininkui ponui J.Zalatoriui, mūsų komiteto nariams ir visiems tiems, kurie prisidėjo rengiant šį projektą, nes darbas tikrai buvo labai įtemptas. Kartu noriu informuoti, kad mūsų komitetas įsipareigojo, jog analizuosime ir seksime, kaip šis įstatymas veikia per šiuos metus, kad galėtume naujajame projekte jau atsižvelgti į šio įstatymo vienokius ar kitokius trūkumus. Ačiū visiems.

PIRMININKAS. Gerbiamieji darbo grupės nariai, čia į jus būtent kreipiasi, jūs išeinate, negirdite, bet komiteto pirmininkas reiškia jums padėką. Aš dar kartą kreipiuosi į poną J.Šarkų ir kitus. Labai ačiū, kolegos. Tikrai darbo grupė dirbo labai intensyviai, suderino daug nuomonių. Įstatymas dar bus keičiamas, juo labiau kad jis pradėtas priiminėti prieš porą metų.

Geležinkelio transporto kodekso 3, 14, 19, 20, 22, 32, 33, 34, 35, 38, 51, 57, 58,  62,  63, 64, 65, 68, 69 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-1706(3*) ES (svarstymas)

Taigi, kolegos, Geležinkelio transporto kodekso įstatymas. Ekonomikos komiteto vardu – R.Sinkevičius. Kviečiame į tribūną. Priėmimas.

R.SINKEVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos Seimo nariai. Geležinkelio transporto kodekso daugelio straipsnių pakeitimo įstatymas yra teikiamas dėl būtinybės suderinti su Civiliniu kodeksu, taip pat su kai kuriais Europos Sąjungos dokumentais, susijusiais su sertifikavimu ir sauga, su šiuo metu galiojančiu Geležinkelio transporto kodeksu. Ekonomikos komitete…

PIRMININKAS. Mielieji kolegos, prašyčiau tylos! Mes tęsiame darbą.

R.SINKEVIČIUS. Ekonomikos komitete šis įstatymas perėjo visas svarstymo stadijas ir yra nutarta pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui bendru sutarimu.Kviečiu svarstyti įstatymo projektą ir pasiūlymus, kuriuos teikia Seimo nariai, Teisės departamentas ir kitos institucijos.

PIRMININKAS. Ačiū pagrindiniam pranešėjui. Vis tiek dabar jūs turėsite užleisti vietą papildomo komiteto – Teisės ir teisėtvarkos komiteto atstovui J.Sabatauskui, o po to mes balsuosime dėl pataisų. Prašom.

J.SABATAUSKAS. Ačiū, pirmininke. Teisės ir teisėtvarkos komitetas svarstė šį projektą kaip papildomas komitetas ir pasiūlė pagrindiniam komitetui atsižvelgti į Teisės departamento pastabas, taip pat komitetas pateikė savo pastabas. Pasiūlė apibrėžti sąvoką “vežimo priemonė”, taip pat papildyti 3 straipsnio 1, 3, 6 dalis žodžiu “bagažą”, nes tai taip pat yra Civilinio kodekso normose. Taip pat 10 straipsnio 3 dalyje vietoj žodžio “atiduoti”, derinant su Civilinio kodekso 6, 808, 820 straipsniais, vartojant sąvokas, įrašyti žodį “išduoti”. Taip pat 16 straipsnio 1 dalies antrasis sakinys redaguotinas ir siūloma redaguoti taip: “atlygina prarastų riedmenų konteinerių nuimamosios įrangos vertę”. Taip pat komitetas pasiūlė iš 5 straipsnio išbraukti žodžius “bei sudariusias sutartis su geležinkelio valdytoju dėl vežimo viešojo naudojimo geležinkeliu”, nes tai yra viešoji sutartis. Taip pat papildyti 6 straipsnio 2 dalį – po žodžių “įvežti keleivius” žodžiu “bagažą”. Ir taip pat pripažinti netekusiu galios 8 straipsnį. Komiteto sprendimas: bendru sutarimu už.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, noriu informuoti, kad, remdamasis Seimo statuto 164 straipsniu, Seimo Pirmininkas A.Paulauskas siūlo šį projektą svarstyti ypatingos skubos tvarka. Vadinasi, tai bus svarstymas, pritarimas po svarstymo, balsavimas dėl pataisų ir priėmimas. (Balsai salėje) …raštu, kolega, raštu. Jeigu norite, galėčiau pasakyti, kad net ir be klaidų parašyta. Taigi prašom. Kviečiame vėl R.Sinkevičių į tribūną. Prašom, gerbiamasis pranešėjau. Dabar mes turime balsuoti dėl pataisų.

R.SINKEVIČIUS. 1 straipsnis. Čia analogiška Seimo nario kolegos J.Razmos pataisa, siūloma 1, 4 ir 6 straipsniams. Ar galėčiau, posėdžio pirmininke, teikti šį klausimą svarstyti Seimui?

PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, ne. Aš eisiu pagal pastabas, o jūs man turėsite pasakyti savo komiteto poziciją. Taigi pirmoji pastaba yra pono R.Sinkevičiaus. Komitetas jai pritarė, ir mes nesvarstysime. Ji priimta. Toliau yra R.Vaštako ir V.Greičiūno. Nežinau, kaip čia suprasti, komitetas siūlo iš esmės pritarti. Prašom pakomentuoti.

R.SINKEVIČIUS. Seimo nariai ponas R.Vaštakas ir ponas V.Greičiūnas pateikė keletą pastabų. 8 straipsnyje 34 skirsnio pakeitime siūlė įrašyti: “Keleivių vežimo vietinio susisiekimo maršrutais lengvatas ir dėl šių lengvatų taikymo geležinkelio įmonei negautų pajamų atlyginimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos įstatymas”.

PIRMININKAS. Šiai pataisai komitetas…

R.SINKEVIČIUS. Šiai pataisai komitetas iš esmės pritarė, tačiau suredagavo šiek tiek kitaip.

PIRMININKAS. Ačiū. Šiuo atveju pataisa…

R.VAŠTAKAS. Aš galiu…

PIRMININKAS. Prašome R.Vaštaką.

R.VAŠTAKAS. Labai ačiū posėdžio pirmininkui. Kadangi buvo išaiškinta komitetui ir svarstyta komitete, komitetas iš esmės pritarė, tačiau kai buvo formuluojama šita komiteto pozicija, aš negalėjau dalyvauti posėdyje, ir ji prieštarauja mano pasiūlymui. Galėčiau paaiškinti, jeigu galima, dviem žodžiais. Čia kalbama apie lengvatas ir būtent kompensaciją už lengvatų taikymą. Šiuo atveju parašyta, kad išlaidų kompensavimas. Jeigu išlaidų, tai išlaidos gali būti ir didesnės negu pagal įstatymus numatytos kompensacijos. O aš siūliau, kad tai būtų išbraukta ir būtų negautų pajamų. Tai yra numatyta įstatymuose, kiek skiria valstybė iš biudžeto už lengvatas. Jeigu paliksime taip, kaip aš siūlau, iš tikrųjų gaus tiktai tą atlyginimo dalį, kuri yra nustatyta įstatymuose. Pagal dabartinį formulavimą tai yra visos išlaidos, o jos gali būti gerokai didesnės, ir tai sukeltų šiokių tokių biudžeto problemų. Taigi aš siūlyčiau, jeigu galima, palaikyti tokią redakciją, kokią aš siūliau. Man labai gaila, kad aš negalėjau dalyvauti ir padėti komitetui suformuluoti galutinę redakciją. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, vis dėlto tuomet mes turime balsuoti ir dėl R.Vaštako pataisos. Dabar norėčiau sužinoti komiteto nuomonę.

R.SINKEVIČIUS. Komitete buvo ilgai diskutuota. Esmei to, ką sako ponas R.Vaštakas, iš tikrųjų yra pritarta, tačiau yra geresnė komiteto redakcinė formuluotė.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, tuomet registruojamės. Balsuosime dėl R.Vaštako pataisos. Pataisa 38 straipsniui. 34 straipsnio pakeitimas. Dviejų Seimo narių pataisa, kuriai komitetas nepritaria. Komitetas gina savo redakciją.

Gerbiamieji kolegos, užsiregistravo 43 Seimo nariai. Taigi ar galima dabar dėl tos pataisos vienas už, vienas prieš? Ar iš karto galime balsuoti? Motyvai už… Gerai, tuomet balsuojame, kolegos, dėl R.Vaštako ir V.Greičiūno pataisos, kuriai komitetas nepritarė.

Gerbiamieji kolegos, 9 balsavo už, 9 – prieš, 9 susilaikė. Pataisai nepritarta.

Taigi kita pataisa yra 38 straipsnio… 2.10 straipsnis… 38 straipsnio pakeitimas. Jai komitetas nepritaria. Prašome R.Vaštaką pateikti savo sumanymą.

R.VAŠTAKAS. Tai iš tikro nėra labai esmę keičianti pataisa. Ji paprasčiausiai būtų suteikusi galimybę “Lietuvos geležinkeliams” lanksčiau derėtis su savo klientais. Bet jeigu nenori “Lietuvos geležinkeliai” ir komitetas pritaria, nieko baisaus, galima atsiimti.

PIRMININKAS. Atsiimate?

R.VAŠTAKAS. Taip.

PIRMININKAS. Labai ačiū. Atsiimama. Ji nebus svarstoma. Tuomet trečioji pataisa. 12 straipsnyje 57 straipsnio 1, 2, 3 dalis išdėstyti taip. Komitetas iš esmės pritaria. Dabar autorius. Prašom R.Vaštaką.

R.VAŠTAKAS. Ačiū. Kadangi pono R.Sinkevičiaus pataisa beveik identiška mano ir pono V.Greičiūno pataisai, mes savo pataisą atsiimtume pono R.Sinkevičiaus pataisos naudai.

PIRMININKAS. Ačiū. Kadangi komitetas pritaria pono R.Sinkevičiaus pataisai, tai laikykime, kad taip yra. Tuomet penktoji jūsų pataisa 57 straipsnio 3 dalyje išbraukti (…) skaičių. Komitetas iš esmės pritaria jūsų pataisai. Jūs sutinkate? Sutinkate. Ačiū. Tuomet visos R.Vaštako ir V.Greičiūno pataisos yra apsvarstytos.

Dabar Seimo nario J.Razmos pataisa 1, 4, 6 straipsniuose išbraukti žodžius “ar jos įgaliota institucija”. Komitetas šiai pataisai nepritaria. Prašome J.Razmą.

J.RAZMA. Mano pasiūlymas atsirado atsižvelgiant ir į analogišką privačių geležinkelių asociacijos pastabą. Man atrodo, geriau, jog tą naują dalyką – sertifikavimo tvarką – tvirtintų aukštesnio lygmens institucija – Vyriausybė, o ne jos įgaliota institucija. Tai gali būti didesni ar mažesni reikalavimai ir demokratiškos diskusijos, kurios vyksta Vyriausybės posėdyje, yra naudingas dalykas. Čia tikrai esmės mano pasiūlymas nekeičia, tiesiog perkeliamas tas sprendimas į aukštesnį, demokratiškesnį lygmenį.

PIRMININKAS. Ačiū. Komiteto nuomonė.

R.SINKEVIČIUS. Komitetas pasiliko prie Vyriausybės teiktos formuluotės, kadangi netikslinga Vyriausybei pavesti spręsti kartais grynai techninio pobūdžio klausimus. Tuos techninio pobūdžio klausimus gali spręsti ir Vyriausybės įgaliota institucija, šiuo atveju – Susisiekimo ministerija.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, kadangi komitetas nepritaria, bus balsuojama dėl šios pataisos. Kas norite ją paremti arba neparemti, – motyvai už, prieš. Motyvai už. Nėra. Nematau. Gerai, balsuojame, kolegos, dėl šių J.Razmos pataisų 1, 4, 6 straipsniams. Joms komitetas nepritarė.

9 balsavus už, 13 – prieš, 5 susilaikius, pataisai nepritarta. Aš stebiuosi – salėje daugiau žmonių, bet nėra tokio aktyvumo. Taigi dabar kita Seimo nario J.Razmos pataisa – išbraukti 3 straipsnį, nekeisti galiojusio 19 straipsnio. Komitetas iš dalies jai pritaria. Jus tenkina? Tenkina. Tuomet jos nesvarstome. Toliau projekto 5 straipsnį išdėstyti taip. Yra pateiktas išdėstymas, komitetas iš dalies pritaria. Norėčiau J.Razmos nuomonės. Prašom.

J.RAZMA. Aš dėkingas, kad komitetas pritarė pusei mano pirmojo pasiūlymo. Aš tikiuosi, kad Seimas bus ryžtingesnis ir nebijos išsakyti nuomonę apie rinkos reguliavimą geležinkelių sektoriuje. Tai galbūt paskatintų aktyviau vykdyti reformas šioje srityje. Dabar geležinkelių sektorius atsilieka ir nuo energetikos, ir nuo dujų, ir nuo visų kitų stambiųjų sektorių. Prieš ketverius metus ten priimti sprendimai leido privatiems subjektams dalyvauti ir per ketverius metus beveik nieko nepadaryta, kad būtų sudarytos realios galimybės jiems veikti. Žmonės pasiėmė licencijas, bet ketverius metus negali jomis naudotis. Taigi mano pataisos ir buvo skirtos apibrėžti rinkos reguliatoriaus funkcijas. Joms atsiradus, būtų pastebimas bent jau šioks toks postūmis.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, komitetas pirmajai … pone Arvydai Vidžiūnai, būkite malonus… Dėkoju už supratimą. Taigi komitetas iš dalies jūsų pirmajai daliai pritarė, ir yra pasiūlyta redakcija. O dėl antrosios dalies sakoma, kad projekto 7 straipsnis nekeičiamas, todėl pasiūlymas išeina už šio projekto svarstymo ribų. Taigi dabar prašome pakomentuoti.

R.SINKEVIČIUS. Dėl rinkos reguliatoriaus kaip sąvokos ir funkcijų apibrėžimo įrašymo komitetas iš dalies pritaria, tačiau mano, kad išdėstytos rinkos reguliatoriaus funkcijos gerbiamojo J.Razmos pasiūlyme nėra visos. Prie šio klausimo reikės grįžti po ilgesnių diskusijų labiau jas apibrėžiant.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, J.Razma nesutinka su komiteto redakcija, siūlo balsuoti už savo pasiūlymus, taip? Gerai, balsuojame, kolegos. Kas norėtų kalbėti dėl motyvų? Gal galime balsuoti iš karto? Balsuojame iš karto. Ačiū. Taigi, kas manote, kad reikia palaikyti J.Razmos siūlymą, į kurį iš dalies atsižvelgė komitetas, balsuojate už, kas manote, kad reikia palaikyti komiteto nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.

8 – už, 9 – prieš, 6 susilaikė. J.Razmos pasiūlymui nepritarta. Dabar noriu paklausti dėl ketvirtojo J.Razmos pasiūlymo. Jūs atsiimate? Ačiū. Gerbiamieji kolegos, J.Razmos visi pasiūlymai yra apsvarstyti.

Dabar Teisės ir teisėtvarkos komiteto siūlymai. Iš dalies jiems yra pritarta, o dėl tų pastabų, kurioms nepritarta, yra komiteto valia. Dėl jų nebus balsuojama. Taigi, kolegos… Atsiprašau. Teisės ir teisėtvarkos komiteto, teisingai. Turime būtinai balsuoti.

Taigi, kolegos, yra Teisės ir teisėtvarkos komiteto siūlymas, kuriam pagrindinis komitetas nepritarė. Tai yra 6.1, 6.3. Prašom Teisės ir teisėtvarkos komitetą pakomentuoti pasiūlymus. Ir prašom pagrindinį komitetą komentuoti argumentus prieš. Prašom. Kas komentuoja? Kolegos, kas komentuoja Teisės ir teisėtvarkos komiteto siūlymus? Nekomentuoja. Tada pagrindinis komitetas, prašom.

R.SINKEVIČIUS. Teisės ir teisėtvarkos komitetas siūlė iš 5 straipsnio išbraukti tam tikrą žodžių junginį. Ekonomikos komitetas nepritarė tokiam pasiūlymui, nes mano, jog sutartis su geležinkelio valdytoju yra viena iš esminių sąlygų, suteikiančių teisę naudotis viešojo naudojimo geležinkeliais. Joje sprendžiami naudojimosi geležinkelio infrastruktūra, atsakomybės ir kiti klausimai. Be to, kad tokia sutartis turi būti sudaryta, nustato šio kodekso 22 straipsnio 2 dalis.

PIRMININKAS. Taigi, gerbiamieji kolegos, už Teisės ir teisėtvarkos komiteto siūlymus – G.Steponavičius.

G.STEPONAVIČIUS. Ačiū, pone pirmininke. Man išties būtų patogiau komentuoti, nes tai buvo mano formuluoti pasiūlymai Teisės ir teisėtvarkos komitete, (…) buvo pritarta bendru sutarimu. Šiuo atveju tai nėra būtina nuostata, kurią mes siūlėme išbraukti įstatymo lygiu, įtraukiant sutarties su paslaugos teikėju sudarymą. Tai yra perteklinė norma. Bet kokiu atveju lankstumo ir galimybių tiek geležinkelio įmonei, tiek ir paslaugos teikėjui susitarti lieka mažiau. Ir dar daugiau – iš esmės teisinės technikos požiūriu tai yra perteklinis dalykas.

Jeigu tokia nuostata liktų, kita vertus, kiltų grėsmė, kad, iš esmės žiūrint į šią nuostatą taip siaurai, būtų apribotos galimybės privatiems vežėjams dalyvauti rinkoje. O šalia to, komitetas pastebėjo, kad, be anksčiau galiojusio licencijos reikalavimo, dabar pagal Europos Sąjungos reikalavimus atsiranda saugos sertifikatas. Todėl nėra būtina kalbėti įstatymo lygiu apie sutartį. Saugiklių yra pakankama.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, pagrindinis komitetas – Ekonomikos komitetas nepritarė šiems pasiūlymams dėl punktų 6.1 ir 6.3. Gal galėtume dabar išreikšti savo nuomonę balsuodami? Nori sakyti motyvus prieš S.Burbienė. Prašom.

S.BURBIENĖ. Gerbiamieji kolegos, komitetas svarstydamas nusprendė, kadangi čia taip pat yra Geležinkelio kodeksas ir kadangi Civiliniame kodekse yra nustatyta, kad ypatybes nustato įstatymai, kad šią normą reikia palikti, nes galime ilgai ginčytis, kiek reikia kartoti normų, kiek ne, tačiau nuspręsta ją palikti. Komitetas tikrai rimtai tai svarstė. Siūlome pritarti mūsų komiteto nuomonei, nepritariant Teisės ir teisėtvarkos komiteto nuomonei.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, yra dvi nuomonės, prašom apsispręsti balsavimu. Aš iš karto teikiu dėl 6.1 ir dėl 6.3. Kas manote, kad reikia paremti Teisės ir teisėtvarkos komitetą, balsuojate už, kas manote, kad reikia paremti Ekonomikos komitetą, balsuojate prieš arba susilaikote.

Už – 7, prieš – 14, susilaikė 4. Taigi nepritarta abiem pataisoms, kolegos. Ačiū. Mes apsvarstėme. (Balsai salėje) Kolegos, vienai yra pritarta, o aš formulavau, kad balsuojame dėl 6.1 ir dėl 6.3. Abi pataisas formulavau tiksliai ir suteikiau teisę jums jas pateikti.

Taigi, kolegos, išnagrinėtos visos pataisos. Dabar aš kviesčiau maloniai procedūrai. R.Sinkevičius šiek tiek pailsės. Kviesčiau į tribūną D.Teišerskytę. Kol ji ateis, po to mes baigsime. Prašom.

D.TEIŠERSKYTĖ. Laba diena. Vakar visi savo dėžutėse radote V.Rasko knygas. Tai yra nepaprastai įdomios biografijos žmogus, kuris gyveno ilgai, prasmingai ir turiningai, o po mirties visą savo palikimą užrašė Lietuvos vaikų fondui. Šiuo metu keliolikai minučių kviečiu jus į fojė šio puikaus žmogaus atminimui paminėti ir Lietuvos vaikų fondui prisistatyti. Maloniai kviečiu.

PIRMININKAS. Labai ačiū. Taigi dabar mes baikime, ar pritariame po svarstymo Geležinkelio kodeksui, ir tada eisime į fojė. Bus 10 min. pertrauka, per kurią galėsime pasižiūrėti šį malonų renginį. Taigi ar pritariame bendru sutarimu po svarstymo? Pritariame. Ačiū. Kadangi yra ypatinga skuba, po pertraukos pradėsime priėmimą. O dabar skelbiu, sakykime, 15 min. pertrauką. 14.15 val. renkamės ir priiminėsime šį Geležinkelio kodeksą. Primenu, eurointegracinis įstatymas.

Pertrauka

Geležinkelio transporto kodekso 3, 14, 19, 20, 22, 32, 33, 34, 35, 38, 51, 57, 58, 62, 63, 64, 65, 68, 69 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-1706(3*) ES (priėmimas) (taikoma ypatingos skubos tvarka)

PIRMININKAS. Dėkojame už turiningas minutes. Dėkojame už labai mielą atminimą ir už milžinišką Lietuvos vaikų fondo parėmimą po mirties. Tai yra tikrai gražus pono V.Rasko palikimas ir žingsnis, įamžinantis tuos taip paprastai ištariamus gerus darbus.

Gerbiamieji kolegos, kaip jūs žinote, mes pritarėme po svarstymo Geležinkelio transporto kodekso daugelio straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymui. Štai mano rankose yra Seimo Pirmininko kreipimasis raštu, kad mes taikytume ypatingą skubą. Taigi, kolegos, priėmimas. Kviečiu į tribūną R.Sinkevičių. Priėmimas.

Gerbiamieji kolegos, kadangi nėra pasiūlymų ir papildymų, iš karto noriu pradėti priėmimą pastraipsniui.

1 straipsnis. Norinčių kalbėti nematau. Ar galime priimti bendru sutarimu? Priimta. 2 straipsnis. Norinčių kalbėti nematau. Bendru sutarimu priimta. 3 straipsnis. Bendru sutarimu priimta. 4 straipsnis, priimta. 5 straipsnis, priimta. 6 straipsnis, priimta. 7 straipsnis, priimta. 8 straipsnis, priimta. 9 straipsnis, priimta. 10 straipsnis, priimta. 11 straipsnis, priimta. 12 straipsnis, priimta. 13 straipsnis, priimta. 14 straipsnis, priimta. 15 straipsnis, priimta. 16 straipsnis, priimta. 17 straipsnis, priimta. 18 straipsnis, priimta. 19 straipsnis, priimta. 20 straipsnis, priimta.

Gerbiamieji kolegos, visi straipsniai priimti pastraipsniui. Taigi, gerbiamieji kolegos, ar nori kas kalbėti dėl motyvų? Keturi – už, keturi – prieš. Norinčių kalbėti nematau. Registruojamės, kolegos. Balsuosime dėl viso įstatymo.

Taigi, gerbiamieji kolegos, užsiregistravo 34 Seimo nariai. Balsavimas dėl Geležinkelio transporto kodekso minėtų straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo priėmimo pradėtas.

Už – 28, prieš nėra, susilaikė 1. Geležinkelio transporto kodekso 3, 14, 19, 20, 22, 23, 33, 34, 35, 38, 51, 57, 58, 62, 63, 64, 65, 68, 69 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas priimtas.

Seimo nutarimo „Dėl privatizavimo komisijos“ projektas Nr.IXP-137(3) (priėmimas)

Gerbiamieji kolegos, kitas darbotvarkės klausimas – Seimo nutarimo “Dėl Privatizavimo komisijos” projektas Nr.IXP-137. Priėmimas. Į tribūną kviečiame J.Budrevičių. Gerbiamieji kolegos, jeigu galima, greičiau ir ateikite, ir nueikite, taupykite laiką, mes labai sutaupytume. Prašome.

J.BUDREVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, po svarstymo nutarimas buvo priimtas. Papildomų pateikimų negauta. Siūlome priimti pastraipsniui.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, ar galime pradėti šį nutarimą priimti pastraipsniui? Galime.

1 straipsnis. Norinčių kalbėti nematau. Priimta. 2 straipsnis. Norinčių kalbėti nematau. Priimta. 3 straipsnis. Norinčių kalbėti nematau. Priimta. 4 straipsnis. Norinčių kalbėti nematau. Priimta.

Gerbiamieji kolegos, dėl viso Seimo nutarimo motyvai prieš – J.Veselka.

J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, aš noriu dar kartą pasakyti, nes esu iš tikrųjų už tos komisijos pakeitimą. Bet kai aš išgirdau iš numatyto Privatizavimo komisijos pirkininko, kai jis pasakė, kad privatizavimo proceso metu jis vadovausis tuo, kad reikia žiūrėti ir valstybės interesų, ir politinių partijų interesų, tai už tokį pirmininką aš tikrai negaliu balsuoti. Čia turi būti vienas šventas dalykas – valstybės interesai, kai privatizuojama. Nes tai yra ne politikų sukurtas turtas, o visos tautos. Todėl aš pritardamas pakeitimui negaliu balsuoti už tai, kad toks bus šios komisijos primininkas.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, norinčių daugiau kalbėti nematau. Kolegos, registruojamės. Registracija pradėta. Balsuosime dėl Seimo nutarimo “Dėl Privatizavimo komisijos” priėmimo.

Gerbiamieji kolegos, užsiregistravo 48 Seimo nariai. Pradėsime balsavimą dėl Seimo nutarimo “Dėl Privatizavimo komisijos” priėmimo. Balsavimas pradėtas. Gerbiamieji kolegos, svarstymas jau įvyko praeitą kartą, šiandien yra priimama. (Triukšmas salėje) Gerbiamasis kolega, nesupratau, nes mes kaip tik pastraipsniui jau visą priėmėme. Dabar dėl motyvų prieš kalbėjo J.Veselka. Kolegos, gal susitarkime, kad viskas įvykdyta kaip priklauso.

Už – 36, prieš – 1, susilaikė 3. Seimo nutarimas “Dėl Privatizavimo komisijos” priimtas.

Gerbiamieji kolegos, imamės įstatymo projekto dėl gyvūninės kilmės.

Repliką – J.Razma. Kviečiu į tribūną pranešėją J.Kraujelį.

J.RAZMA. Jūs taip greitai pateikėte balsuoti šį projektą, kad aš nesu tikras, ar mes turime tą projektą, dėl kurio balsavome. Jeigu turim tą, tai čia įrašytos aštuonios Privatizavimo komisijos narių pavardės, kurios yra teikiamos frakcijų. Pagal įstatymą, regis, gali būti šešios pavardės iš viso.

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, vienas dalykas, kas regisi, kitas dalykas, kas priimta. Ačiū. Repliką… (Balsai salėje) Prašome, gerbiamasis ministre. (Triukšmas salėje) Prašome. Projektas išdalytas, kolegos, tai yra projektas Nr.IXP-137(3). Jis išdalytas normaliai. Prašome, kolegos.

Gyvūninės kilmės atliekų tvarkymo įstatymo projektas Nr.IXP-1765 (pateikimas) (siūloma svarstyti skubos tvarka)

J.KRAUJELIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Vyriausybė teikia Seimui Gyvūninės kilmės atliekų tvarkymo įstatymo projektą. Pateikiu sutrumpintai. Šiuo metu specialaus įstatymo, reglamentuojančio gyvūninės kilmės atliekų tvarkymą, nėra. Galiojančiame Lietuvos Respublikos veterinarijos įstatyme yra tik viena bendro pobūdžio nuostata dėl gyvūninių atliekų tvarkymo.

Teikiamas įstatymo projektas parengtas atsižvelgiant į Europos Sąjunga teisės aktų nuostatas. Jį priėmus bus įvykdyti Lietuvos Respublikos įsipareigojimai, suderinta teisinė bazė su Europos Sąjungos teisės aktais. Tai prisidės prie derybinio skyriaus “Žemės ūkis” baigimo, o, svarbiausia, Lietuvos įmonės bus patikimos ir galės eksportuoti mėsos gaminius.

Priėmus įstatymą, bus reglamentuotas gyvūninės kilmės atliekų, neįeinančių į Atliekų tvarkymo įstatymo reguliavimo sritį, tvarkymas. Turėdamos teisinį pagrindą, valstybės valdymo institucijos galės nustatyti tokių atliekų tvarkymo specialiuosius higienos, veterinarijos, sanitarijos ir aplinkosaugos reikalavimus.

Teikiamas įstatymo projektas skirtas teisiškai reglamentuoti ir suderinti su Europos teisės aktais gyvūninės kilmės atliekų, esančių Lietuvos Respublikos teritorijoje, prevenciją, surinkimą, saugojimą, vežimą, perdirbimą, šalinimą, jų perdirbimo produktų realizavimą, apskaitą, taip pat leis nustatyti tokių atliekų tvarkymo finansines priemones. Todėl iki šiol kai kas suprasdavome, kad tai yra paprasčiausias utilizavimo klausimas. Čia šiuo atveju yra kur kas platesni Europos Sąjungos reikalavimai.

Priėmus įstatymą, o vėliau jo pagrindu įstatymų lydimuosius teisės aktus, detalizuojančius gyvūninės kilmės atliekų tvarkymą ir tokių atliekų tvarkymo kontrolę ir priežiūrą, reikės pakeisti, papildyti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 51, 53 straipsnius, nustatant administracinę atsakomybę už gyvūninės kilmės atliekų tvarkymą, reglamentuojant šių teisės aktų pažeidimus.

Neigiamų pasekmių priėmus įstatymą nenumatoma. Įstatymo priėmimas – būtinas veiksnys iš esmės pertvarkyti gyvūninės kilmės atliekų tvarkymo sistemą. Potencialiems investuotojams ir atliekų tvarkytojams šiandien būtina aiškia nustatyti visas atliekų tvarkymo sąlygas, kas ir yra numatoma įstatymo projekte.

Prašome pritarti Gyvūninės kilmės atliekų tvarkymo įstatymo projektui po pateikimo.

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, jūsų nori paklausti vienas Seimo narys – A.Poplavski.

A.POPLAVSKI. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis ministre, įstatyme yra įtvirtinta nuostata, kad gyvulinės kilmės atliekos turi tiesioginę įtaką užkrečiamosioms ligoms plisti ne tik tarp gyvulių, bet kelia grėsmę ir žmonių sveikatai. Man labai keistai skamba viena šio įstatymo nuostatų, kai visa kontrolė yra pavesta tik Veterinarijos tarnybai. Išeina taip, kad Veterinarijos tarnyba atsako už viską, ir už savikontrolę. Ar jūs nemanote, kad čia yra tam tikras diktatas, tam tikras bandymas tiesiog monopolizuoti visą šitą sritį, lyg ir prižiūrint Žemės ūkio ministerijai? Mes neseniai priėmėme Maisto įstatymą, bet matome pasekmes, kokios kokybės yra pienas. Ar nemanote, kad jeigu mes priimsime tokį įstatymą, kokį jūs pateikėte, jeigu mes suteiksime tokias galias Veterinarijos tarnybai, tai kentės patys žmonės, nes žmonių sveikata tada rūpinsis Veterinarijos tarnyba?

J.KRAUJELIS. Ačiū už klausimą. Atsakysiu remdamasis pateikto projekto keletu momentų. Aš dar kartą kartoju, kad tai yra Gyvūninės kilmės atliekų tvarkymo įstatymas, tai yra jis nieko bendra neturi su Maisto ir kitais įstatymais. Ten visus šiuos dalykus reguliuoja. O šiuo atveju Europos Sąjungos teisės aktai reikalauja gyvūninės kilmės atliekų tvarkymo. Liaudiškai kalbant, aš pasakyčiau, siekiama, kad būtų tvarka, kaip minėjau, prevencija, surinkimas, saugojimas, vežimas, perdirbimas, šalinimas, jų perdirbtų produktų realizavimas ir t.t, o ne taip, kaip yra dabartiniu metu – užsinoriu, tai užkasu pakrūmėje ir t.t. Tai yra tam tikra…

Antras atsakymas būtų. Įstatymo projekto VI skyriuje yra apibrėžta, kad čia ne vien monopolija, bet tai priklauso ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos, Žemės ūkio ministerijos bei Aplinkos ministerijos funkcinės gyvūninės kilmės atliekų tvarkymo priežiūros ir kontrolės sritims. Nei viena Žemės ūkio ministerija, nei viena Veterinarijos… Yra trys, kaip sakoma, institucijos ir įstatymas apibrėžia jų funkcijas šioje srityje. Nemanau, kad čia būtų didelių pavojų. Čia yra specifinis įstatymas, be kurio, kaip sakoma, mes neužbaigsime to skyriaus. Su Europos Sąjungos atitinkamomis institucijomis įstatymo projektas yra pakankamai ilgai derintas.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, pranešėjas atsakė į visus klausimus. Ar galima bendru sutarimu pritarti po pateikimo? Negalima. Prašom. Nėra bendro sutarimo, prašom, motyvai prieš. (Balsas salėje: nėra) Motyvai prieš. A.Poplavski. Prašom.

A.POPLAVSKI. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, vis dėlto ministras neatsakė į mano klausimą, kodėl šiame įstatyme visiškai yra ignoruojama Sveikatos apsaugos ministerija. Paminėjo keletą ministerijų, bet Sveikatos apsaugos ministerija nebuvo paminėta. Vis dėlto aš manau, kad gyvulinės kilmės, panašiai, kaip ir medicininės, atliekos turėtų būti reglamentuojamos vienu įstatymu. Tvarkant atliekas, kurios turi tiesioginę įtaką žmonių sveikatai, manyčiau, kontrolę turi vykdyti Sveikatos apsaugos ministerija. Todėl aš raginčiau visus balsuoti prieš.

PIRMININKAS. Ačiū. Motyvai už. A.Macaitis.

A.MACAITIS. Dėkoju posėdžio pirmininkui. Gerbiamieji kolegos, aš vis dėlto siūlyčiau pritarti šiam įstatymui po pateikimo. Manau, kad mes Atliekų tvarkymo įstatyme, kurį neseniai priėmėme, labai aiškiai numatėme, kas už ką atsako. Šiuo atveju yra nustatyta atsakomybė už šių atliekų tvarkymą Žemės ūkio ministerijai. Manau, kad jeigu Aplinkos komitetas bus paskirtas pagrindiniu komitetu, daugelį siūlomų dalykų bus galima suderinti. Be abejo, be Sveikatos apsaugos ministerijos, be Aplinkos ministerijos, negali būti priimti reglamentuojantys dokumentai. Aš manau, kad tą klausimą jau išsprendė Atliekų tvarkymo įstatymas, todėl čia atskirai rašyti to galbūt nereikėtų. Siūlyčiau tikrai pritarti po svarstymo.

PIRMININKAS. Dėkui. Vienas – už, vienas – prieš. Po pateikimo. Registruojamės. Ar pritarsime po pateikimo? Prašom.

Gerbiamieji kolegos, kol registruojamės, noriu pasakyti, kad J.Razma yra visiškai teisus. Pranešėjas, pateikdamas Seimo nutarimo projektą, pristatė 2 straipsnio 2 dalį, nors mes priiminėjome pastraipsniui. Ten yra pavardžių alternatyvos, deja, įstatymas nustato tik 6, o ne 8 pavardes. J.Razma tikrai yra teisus, mums reikės grįžti prie Seimo nutarimo priėmimo atšaukimo ir tų pavardžių išsiaiškinimo.

Gerai, kolegos, užsiregistravo 52 Seimo nariai. Balsuojame, ar pritariame po pateikimo Gyvulinės kilmės atliekų tvarkymo įstatymo projektui. Prašom.

40 – už, 1 – prieš, 8 susilaikė. Gyvulinės kilmės atliekų tvarkymo įstatymo projektui po pateikimo pritarta. Replika. Prašom.

A.POPLAVSKI. Gerbiamieji kolegos, vis dėlto man, kaip medikui, kelia didelį nerimą Sveikatos apsaugos ministerijos tiesiog ignoravimas ir nušalinimas nuo kontrolės. Aš manyčiau, kad Sveikatos apsaugos ministerija turėtų tiesioginį poveikį įstatymų, kurie susiję su žmonių sveikata, priėmimui.

PIRMININKAS. Ačiū, kolegos. Manau, kad dar bus galima išsakyti visas pozicijas svarstymo ir priėmimo metu. Dabar, taupydami laiką, kolegos… Gerbiamieji kolegos, Vaštakai ir kiti! Kolegos, paprašyčiau tylos.

Gerbiamieji kolegos, norėčiau paprašyti, kad Seimas perbalsuotų savo sprendimą priimti Seimo nutarimą “Dėl Privatizavimo komisijos”, nes teikėjas J.Budrevičius, pateikęs nutarimą, neatsižvelgė į 2 straipsnio 2 dalyje esančias pavardes, dėl kurių mums reikėjo apsispręsti balsuojant. Gerbiamieji kolegos, pirmiausia aš norėčiau paprašyti, kad būtų atšauktas priimtas Seimo nutarimas.

Dėl vedimo tvarkos – A.Vidžiūnas.

A.VIDŽIŪNAS. Pone posėdžio pirmininke, prašyčiau būti tiksliam. J.Budrevičiaus čia nėra jokia forma. Tai yra Č.Juršėno didžiulė klaida, viena iš didžiausių klaidų, kokią jis yra padaręs, apskritai šioje sesijoje jis daro daug klaidų. Antra, pone pirmininke, prašom pasakyti, kad tai mano, kaip posėdžio pirmininko, V.Andriukaičio, didžiulė klaida. O tada jau galime tartis.

PIRMININKAS. Ačiū, pone Vidžiūnai. Galiu jums pasakyti, kad Č.Juršėnas nepadarė klaidos, o pateikė pranešėjui J.Budrevičiui pristatyti nutarimą galvodamas, kad dėl 2 dalies turėtų būti apsispręsta Seime dėl principo. Taigi ir aš padariau klaidą, nes neatsiklausiau pranešėjo, ar yra kokių nors siūlymų. Dabar dėl didžiausios klaidos du autoriai – V.Andriukaitis ir Č.Juršėnas – jūsų atsiprašo, o Č.Juršėnas turbūt dar tars ypatingą žodį A.Vidžiūnui.

Č.JURŠĖNAS. Mielieji kolegos, jums buvo pateiktas Vyriausybės nutarimas. Vyriausybės nutarime cituojamas mūsų arba, tiksliau, konservatorių priimtas įstatymas, kur aiškiai pasakyta, kad Privatizavimo komisija yra sudaroma iš 13 narių. Privatizavimo komisijos pirmininką ir 6 jos narius skiria ir atleidžia Seimas Vyriausybės teikimu. Kitus 6 Privatizavimo komisijos narius skiria ir atleidžia Seimas Seimo narių frakcijų teikimu. O mes patvirtinome 8. Todėl reikia atšaukti šį nutarimą ir susitarti, ką toliau darome. Kaip daryti, buvo pasiūlyta gerokai anksčiau, ir frakcijos šitai žino. Jeigu kas vaizduoja, kad nežino, tai, dovanokite, man tikrai nepatogu, galbūt man reikėjo prieš tai triskart garsiai sušukti. Buvo aiškiai sutarta, kad tos šešios vietos dalijamos per pusę: pusė daugumai, pusė mažumai, pabrėžiu. Mažuma yra mažiau negu pusė, bet pusė.

Vadinasi, trys atstovai nuo valdančiosios daugumos, ir čia trys atstovai yra, du nuo socialdemokratų ir vienas, arba, tiksliau, viena, nuo socialliberalų, ir trys turi būti nuo likusių, o jų buvo pateikta daugiau. Tai dabar Seimui reikia apsispręsti, ar reitinginiu balsavimu išskiriame, ar, padarius trumpą pertrauką, Seimo mažuma susitaria, kurie trys atstovai lieka. Štai čia yra toks pasirinkimas. Žinoma, Seimas laisvas pasiūlyti balsuoti dėl kiekvieno, kas surinks daugiausia, ir bus gerai. Bet minutėlę, man atrodo, mūsų pasiūlytas ir Seimo valdybos aprobuotas principas, kad šešis galimus pretendentus dalijame į dvi dalis (trys – daugumai ir trys – mažumai) yra korektiškas siūlymas. Todėl reikia iš tų penkių išrinkti tris.

PIRMININKAS. Ačiū, kolegos. Girdėjote visus motyvus. Gal netęskime, kolegos, pataupykime laiką. Būkite geri, paskutinė diena. Nėra jokio reikalo dabar dar iš naujo vieni kitiems laidyti strėles. Atsiprašau už klaidas. Prašome sutikti perbalsuoti priimtą Seimo nutarimą. O prieš tai dar noriu pasakyti, kad mes pritarėme po pateikimo Gyvulinės kilmės atliekų tvarkymo įstatymo projektui ir čia turime dar padaryti dvi procedūras. Aišku, siūloma svarstyti turbūt rudens sesijoje. Šioje sesijoje mes negalėsime svarstyti. Pagrindinis komitetas ministro siūlomas Kaimo reikalų komitetas, o papildomi – Aplinkos apsaugos ir Sveikatos apsaugos komitetas. Tinka? Prašom.

A.MACAITIS. Aš labai atsiprašau, bet vis dėlto, gerbiamieji kolegos, aš norėčiau jums pasakyti, kad Aplinkos komitetas turėtų būti pagrindinis, ir pagrįsiu kodėl. Todėl, kad mes su jumis priėmėme atliekų tvarkymo įstatymą. Jūs žinote, kad yra Atliekų tvarkymo strategija, patvirtinta Vyriausybės. Ten už visą tvarkymo sistemą, organizavimą ir pagal įstatymą, ir pagal strategiją atsako Aplinkos ministerija, ir kuruojantys komitetai turi atitinkamai kuruoti. Manyčiau, kad vis dėlto Aplinkos apsaugos komitetas turėtų būti pagrindinis komitetas. Nes jis ir atitinkama ministerija nustato pagrindinius reglamentuojančius įstatymus ir reglamentus šiais klausimais.

PIRMININKAS. Ačiū, kolegos. Yra du siūlymai: ministro siūlymas – Kaimo reikalų komitetas ir A.Macaičio – Aplinkos apsaugos komitetas. Jeigu nėra bendro sutarimo… (Balsas salėje: gal galima?) Prašome.

M.PRONCKUS. Būtų galima sutikti su gerbiamuoju A.Macaičiu, jeigu Aplinkos ministerija pasiimtų visas atliekų tvarkymo įmones ir visa kita, taip pat spręstų ir praktinius dalykus. Bet praktinių dalykų jie nesprendžia, o nori kažkaip kontroliuoti. Aš manau, kad tas, kas sprendžia praktinius dalykus, turiu atsakyti už viską. Todėl aš pasisakau už Kaimo reikalų komitetą.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, nėra sutarimo. Prašome balsavimu išreikšti savo valią. Balsavimas alternatyvus. Kolegos, vieną minutę! Balsavimas alternatyvus, kas palaikote ministro siūlymą ir Kaimo reikalų komitetą – už, kas palaikote Aplinkos apsaugos komiteto pirmininką – prieš. Susilaikę nebus skaičiuojami. O dabar registracija. Kolegos, registracija dabar. Registracija. Kolegos, nematau jokio principinio ginčo. Ministro siūlymas – Kaimo reikalų komitetas, A.Macaičio siūlymas – Aplinkos apsaugos komitetas. Kaimo reikalai ir pirmas siūlymas – už, Aplinkos apsaugos komitetas – mygtukas “prieš”, susilaikę neskaičiuojami.

Gerbiamieji kolegos, užsiregistravo 62 Seimo nariai. Iš tikrųjų nenorite… (Triukšmas salėje) Pone A.Vidžiūnai ir kiti, prašome truputį tyliau, visi esame pavargę. Balsuojame. Mygtukas “už” – Kaimo reikalų komitetas, mygtukas “prieš” – Aplinkos apsaugos komitetas, susilaikę neskaičiuojami. (Triukšmas salėje)

Mygtukas “už” – kaimas 27, mygtukas “prieš” – aplinka 28. Aplinkos apsaugos komitetas pagrindinis. (Triukšmas salėje)

Kolegos, svarstome itin svarbų klausimą. Taigi pamėginkime dar kartą išreikšti savo valią balsavimu. Balsuojame dar kartą, prieš tai dar kartą registruojamės. (Triukšmas salėje) Paskelbkite visiems Seimo I, II ir III rūmams, kad vyksta registracija. Spaudžiu mygtuką, ypač svarbus klausimas. Registracija. (Triukšmas salėje)

Gerbiamieji kolegos, mūsų padaugėjo, užsiregistravo 65 Seimo nariai. Kolegos, dėmesio! Formuluoju poziciją. Mygtukas “už” – Kaimo reikalų komitetas, mygtukas “prieš” – Aplinkos apsaugos komitetas, susilaikę neskaičiuojami. Už – kaimas, prieš – aplinkosauga, susilaikę neskaičiuojami. (Triukšmas salėje)

Kolegos, aplinkosauga nugalėjo. Pagrindinis – Aplinkos apsaugos komitetas, papildomi – Kaimo reikalų ir Sveikatos reikalų komitetai. Ačiū, kolegos.

Kolegos, dabar prašysiu perbalsuoti priimtą Seimo nutarimą dėl Privatizavimo komisijos. Siūlau Seimui apsispręsti atšaukti ką tik priimtą Seimo nutarimą. Prašome, kas manote, kad reikia atšaukti, balsuojate už, kas manote kitaip… Pabrėžiu, kolegos.. Aš kreipiuosi į B.Vėsaitę ir kitus, įvyko nesusipratimas. Mygtukas “už” – atšaukti sprendimą, mygtukas “prieš” – palikti taip, kaip yra. Prašome.

Gerbiamieji kolegos, už – 53, prieš – 4, susilaikiusių nėra. Seimo nutarimo “Dėl Privatizavimo komisijos” priėmimas panaikintas.

Taupymo būstui ir būsto kreditavimo įstatymo projektas Nr.IXP-1766 (pateikimas)

Kolegos, kol aistros nurims, kviečiu išklausyti du pateikimus, o po to grįšime prie Seimo nutarimo ir Č.Juršėnas jums išaiškins visas pozicijas. Taigi dabar – Taupymo būstui ir būsto kreditavimo įstatymo projektas. Pranešėjas – A.Plokšto. Pateikimas.

A.PLOKŠTO. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, yra teikiamas Taupymo būstui ir būsto kreditavimo įstatymo projektas. Jo tikslas yra nustatyti teisinius pagrindus valstybės skatinamam taupymo būstui ir kreditavimo sistemai. Trumpiau kalbant, tai yra žingsnis padaryti tą sistemą, kuri veikia Vokietijoje, Austrijoje, Slovakijoje, Čekijoje, Vengrijoje. Ją galima pavadinti (…) sistema. Tai buvo ta sistema, kuri padėjo ypač Vokietijai ir Austrijai atsistatyti ir po Pirmojo pasaulinio karo, ir po Antrojo pasaulinio karo. Sistemos esmė yra ta, kad sukuriami specializuoti būsto bankai, kuriuose piliečiai taupo pinigus, ir valstybė suteikia jiems subsidijas. Subsidija yra apribota, tai yra ne daugiau negu 500 Lt per metus ir tai yra 20% jų sutaupytos sumos per metus. Taip tie žmonės, kurie turi mažas pajamas, gali šiek tiek sutaupyti, o kai praeina taupymo laikotarpis, jie turi teisę paimti kreditą iš to paties banko. Kreditas lygus tai sumai, kurią jie sutaupė kartu su valstybės priemokomis ir palūkanomis.

Jeigu mes pažiūrėsime atidžiau į įstatymą, įstatymas yra… (Negidėti, skamba varpelis) ir mes manome, kad jis bus įdėmiai svarstomas, kadangi įvedant kiekvieną naują sistemą reikia pasverti. Mes manome, kad po šito pateikimo, per atostogas bus daug laiko susipažinti su įstatymu visom suinteresuotom institucijom ir pareikšti savo nuomonę. Įstatymas apriboja procentinę maržą bankui iki 2,5%. Taip pat jo antras tikslas yra pagyvinti ekonomiką, nes, pagal Slovakijos specialistų skaičiavimus, vienas litas, kurį duoda valstybei ta sistema, atgal grąžina 8,3 Lt, tai yra koeficientas yra 8,3. O paprastų valstybės išlaidų koeficientas Lietuvoje yra 2,3–2,5. Aišku, šitas įstatymas reikalaus išlaidų iš valstybės iždo. Išlaidos priklauso nuo dalyvių skaičiaus. Jeigu bus įstatymas priimtas toks, koks yra, pirmosios išlaidos prasidės 2005 m., o jų dydį galima apibrėžti iki to maksimumo, kuris dalyvaus. Kadangi, man atrodo, tas klausimas vis tiek bus užduotas, tai pasakysiu, kad po 10 metų įstatymo veikimo įvairiose valstybėse šioje sistemoje dalyvauja nuo 19 iki 30% piliečių. Prašau pritarti po pateikimo…

PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nori paklausti du Seimo nariai. Pirmasis klausia Seimo narys R.Palaitis.

R.PALAITIS. Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, jūs esate Biudžeto ir finansų komiteto narys, puikiai žinote dabartinius krūvius valstybei: įsipareigojimai kompensuojamiems indėliams, įsipareigojimai už turtą, numatoma pensijų reforma. Prašau pasakyti, ar nebus šitas papildomas krūvis biudžetui, tai yra priemokos į taupomąsias sąskaitas iš valstybės biudžeto, per didelis mūsų valstybei? Ar ne geriau pasinaudoti dalinių palūkanų dengimu? Tai pirmas klausimas.

Jeigu galima, antroji pirmo klausimo dalis. Ar tikrai tam reikia specializuotų bankų? Ar negalima pasinaudoti kažkokių komercinių bankų specializuotom sąskaitom?

PIRMININKAS. Prašome, pranešėjau.

A.PLOKŠTO. Ačiū už klausimą. Visų pirma valstybė ir dabar turi išlaidų būsto programai. Tos išlaidos kiekvieną kartą priklauso nuo politinio sprendimo ir yra nepastovios. Be to, yra pavojus, kad jeigu pilietis pradėjo imti kreditą, paėmė kreditą ilgesniam periodui, o kažkas valstybėje atsitiko ir ji davė mažiau pinigų, jis pastatomas į laba blogą padėtį. Pagrindinis tos sistemos privalumas yra tas, kad finansinė apkrova klientui iš esmės nesikeičia, kai jis taupo ir kai jis grąžina kreditą. Todėl nėra šoko, kai paimi kreditą, po to, pasirodo, jį reikia grąžinti. Dėl konkrečių sumų, tai jeigu pas mus bus taip kaip Slovakijoje, aš maždaug paskaičiavau, kad per pirmus metus dalyvautų maždaug 45 tūkst. žmonių ir tai sudarytų maždaug 22 mln. Lt per dvejus metus. Tai nėra ta suma, kurios biudžetas negalėtų skirti. Vis dėlto supraskime, kad atgal grįš kur kas daugiau pinigų. Žinoma, praeis laiko, kol suteiksime subsidijas ir kol prasidės rinkos pagyvėjimas.

Klausimas dėl specializuoto banko. Šitas bankas turi būti specializuotas, kad visų pirma naudotų pinigus tikrai statybai, o ne visiems kitiems projektams, ir nedidintų rizikos. Kadangi jis specializuotas, jam kaip tik numatyta sąlyga nedaryti rezervo, kuris turėtų atpiginti pačias paskolas. Kita vertus, jeigu valstybė dalyvauja, tai turi teisę ir patikrinti, kaip veikia ta įstaiga, kuri duoda pinigus.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia A.Vidžiūnas.

A.VIDŽIŪNAS. Aukštasis pranešėjau, porą klausimų. Kas šį įstatymo projektą rašė? Tai viena. Antra, ar vis dėlto Vyriausybei suteiksite galimybę pasakyti savo finansinę nuomonę šiuo klausimu?

A.PLOKŠTO. Šio įstatymo sukūrimui buvo sudaryta 14 žmonių darbo grupė. Darbo grupės pirmininkas buvo gerbiamasis A.Butkevičius. Mes norime padaryti didesnę pertrauką po pateikimo, kad raštu gautume ir Vyriausybės, ir Lietuvos banko, ir visų kitų nuomonę. Kaip aš sakiau, čia yra nauja sistema, todėl paskubomis mes šito daryti nesirengiame.

PIRMININKAS. Ačiū, kolegos. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau, jūs atsakėte į visus klausimus. Ar galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo? Galima. Pritarta bendru sutarimu po pateikimo. Kolegos, gal sutiksite, kad pagrindiniu būtų Biudžeto ir finansų komitetas, o papildomu – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, Ekonomikos komitetas ir Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Trys papildomi, nes klausimas kompleksinis. Socialinių reikalų ir darbo komitetas, Ekonomikos komitetas ir Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Trys papildomi komitetai.

Vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo projektas Nr.IXP-1767 ES (pateikimas)

Kolegos, pranešėją A.Butkevičių kviečiu pateikti Vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo projektą Nr.IXP-1767. Prašom.

A.BUTKEVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, teikiu Vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo projektą, kuriam parengti buvo sudaryta darbo grupė. Tai yra eurointegracinis įstatymo projektas. Buvome tarsi pasižadėję šioje sesijoje priimti, bet darbo grupei pritrūko laiko ir parengėme tik pateikimui. Šis įstatymo projektas nebuvo pateiktas anksčiau dėl to, kad jį reikėjo derinti su tarptautiniais ekspertais. Ekspertai buvo atvykę iš Danijos, iš Didžiosios Britanijos ir iš kitų valstybių.

Šio įstatymo projektas parengtas atsižvelgiant į šiuo metu galiojančius norminius teisės aktus, reglamentuojančius vidaus kontrolę ir vidaus auditą, biudžeto generalinio direktorato rekomendacijas ir (…) ekspertų praktinę paramą atlikus išorinę nepriklausomą Lietuvos valstybinio sektoriaus vidaus finansų kontrolės srities peržiūrą. Aš manau, kai priimsime šitą įstatymą, tikrai kils tam tikrų ginčų, ar reikia sudaryti tam tikras komisijas, kurios galėtų kontroliuoti valstybės biudžeto išlaidas arba stebėti valstybės pinigų panaudojimo efektyvumą. Aš manau, kad bus žengtas tas žingsnis, kai tam tikrą atsakomybę prisiims įstaigos vadovas ir auditorius, taip pat turės būti trečias asmuo, kuris pasirašys finansinius dokumentus ir bus tiesiogiai atsakingas už tam tikros programos vykdymą.

Aš nenoriu labai plėstis ir kalbėti apie šį įstatymo projektą, aš suprantu, kad reikia taupyti laiką. Jeigu bus norinčių paklausti, aš su malonumu atsakysiu į jūsų klausimus.

PIRMININKAS. Prašom. Ar A.Vidžiūnas būtinai nori klausti? Prašom. A.Vidžiūnas.

A.VIDŽIŪNAS. Posėdžio pirmininke, jums neturėtų kilti tokių klausimų, ar aš noriu klausti, ar ne, tiesiog Statutas tai leidžia.

Pone pranešėjau, kodėl šį svarbų eurointegracinį įstatymą pateikiate jūs, o ne Vyriausybė? Ar tai reiškia, kad Vyriausybė nesusitvarko su eurointegraciniais įsipareigojimais ir savo funkcijomis?

A.BUTKEVIČIUS. Jeigu atvirai, pasakysiu taip. Kai vyko tam tikri derinimai Briuselyje, ponas P.Auštrevičius paskambino man tiesiogiai telefonu (tuo metu finansų ministrė dviem savaitėm buvo išvykusi į komandiruotę) ir paprašė, kad kuo greičiau būtų sudaryta darbo grupė ir ar negalėtume imtis iniciatyvos. Aš, savaime suprantama, išlaikiau subordinaciją, iš komandiruotės grįžo finansų ministrė, sėdome, aptarėme ir pasidalijome darbą. Buvo paskirti žmonės iš Finansų ministerijos ir bendromis jėgomis parengėme tą įstatymo projektą. Aišku, jis dabar dar kartą keliaus į Vyriausybę, į Finansų ministeriją ir taip toliau.

PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjui už atsakymus į klausimus. Gerbiamieji kolegos, ar galėtume bendru sutarimu pritarti po pateikimo? Pritarta. Pagrindinis – Biudžeto ir finansų komitetas. Ar pranešėjas siūlo papildomų komitetų? Gal užteks Biudžeto ir finansų komiteto? Ačiū, kolegos. Svarstysime rudens sesijoje. Tiek Taupymo būsto įstatymą, tiek šį.

Seimo nutarimo „Dėl Nacionalinės vaistų politikos nuostatų patvirtinimo“ projektas Nr.IXP-1583(2) (pateikimas)

Paskutinis pateikimas, kolegos, – Seimo nutarimo “Dėl Nacionalinės vaistų politikos nuostatų patvirtinimo” projektas Nr.IXP-1583(2). Pateikėjas – K.Kuzmickas. Aš jo nematau salėje. D.Mikutienė. Prašom. Jeigu galima, trumpiau. Būtume labai dėkingi. Tuomet pereitume prie kelių Seimo nutarimų priėmimo. Prašome.

D.MIKUTIENĖ. Gerbiamieji kolegos, Lietuvos Respublikos Seimo valdybos sprendimu buvo sudaryta darbo grupė, kuri numatytu laiku iki kovo 13 d. atliko jai pavestą darbą, t.y. parengė Nacionalinės vaistų politikos nuostatų patvirtinimo projektą. Pristatydama šį projektą, noriu trumpai paaiškinti, ką naujo šios nuostatos duos farmacinio sektoriaus valstybinio reguliavimo sričiai, ir kiek tai yra svarbu visuomenei ir kiekvienam jos nariui.

Organizuodama šių nuostatų parengimą Seimo valdyba pirmą kartą nutraukė ydingą praktiką, kai vaistų politiką iš esmės iki šiol formavo Sveikatos apsaugos ministerijos skyrių bei Farmacijos departamento skyrių darbuotojai. Šiandien Seimas, patvirtinęs Nacionalinės vaistų politikos nuostatas, savo nutarimu apibrėžtų valstybės valdymo funkcijų apimtis reguliuojant farmacijos sektorių. Pagal šias nuostatas Sveikatos apsaugos ministerija trečiajame ketvirtyje turėtų parengti ir pateikti Seimui nutarimą dėl Lietuvos nacionalinės vaistų politikos programos patvirtinimo ir, žinoma, Nacionalinės vaistų politikos programos projektą.

Prašyčiau pritarti po pateikimo. Mes turime Teisės departamento išvadas. Į jas, žinoma, bus atsižvelgta. Tai nėra norminio pobūdžio dokumentas, ir mes manome, kad pateikiant šias kryptis nebūtini tokie griežti reikalavimai, kurie yra taikomi norminiams teisės aktams. Rengiant nutarimą dėl pačios programos patvirtinimo, be abejo, bus privalu jų laikytis.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamoji pranešėja. Jūsų norėtų paklausti keturi Seimo nariai. Pirmoji klausia R.Juknevičienė.

R.JUKNEVIČIENĖ. Gerbiamoji pranešėja, gal galėtumėte patikslinti, kada buvo sudaryta tokia darbo grupė valdyboje, koks tikslas buvo Seimo valdybai užsiimti tokiais darbais? Aš iki šiol įsivaizdavau, kad jūsų pačių patvirtinta Vyriausybė kartu su Sveikatos apsaugos ministerija vykdo visą sveikatos politiką. Kaip čia dabar yra? Kas čia Lietuvoje vyksta? Kur čia kompetencijos ribos? Visai nieko nebesuprantu. Atsiprašau, gal tai ir labai geras dalykas, gal ir sveikintinas, bet nesuprantu, kas ką dirba ir kiek tai darbo grupei buvo sumokėta pinigų? Jeigu jie buvo sumokėti. Kiek aš suprantu, tokius darbus daro Sveikatos apsaugos ministerijos žmonės, kurie gauna už tai algas, o gal aš klystu?

PIRMININKAS. Prašom.

D.MIKUTIENĖ. Ačiū už klausimą. Seimo valdyba darbo grupę sudarė 2001 m. gruodžio 12 d. Į tą darbo grupę įėjo Kauno medicinos universiteto Farmacijos fakulteto docentas, įėjo Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Narkotikų kontrolės komisijos pirmininkas, Farmacijos departamento atstovas, taip pat Sveikatos apsaugos ministerijos Teisės skyriaus specialistė, Sveikatos reikalų komiteto vyresnysis patarėjas bei nepriklausoma teisininkė. (Balsai salėje: o kiek kainavo?)

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos…

R.JUKNEVIČIENĖ. Aš labai atsiprašau, man labai svarbu sužinoti, ar iš tikrųjų už tai buvo mokami pinigai, ir kokios sumos buvo mokamos už darbo grupės darbą?

D.MIKUTIENĖ. Taip, turėjo būti apmokėta. Aš dabar negaliu pasakyti, kokia suma, bet buvo apmokėta tiems rengėjams, kurie įstatymo nustatyta tvarka gali gauti atlygį už teisės aktų parengimą. Bijau suklysti, mano nuomone, tai galėjo būti, atrodo, apie 6 tūkstančius litų.

PIRMININKAS. Ačiū. Jūs atsakėte į klausimą. Klausia V.Landsbergis.

V.LANDSBERGIS. Aš noriu tiesiog paprašyti, kad būtų suteikta oficiali visa informacija raštu šiuo klausimu. Mes dabar girdėjome pareigybes, tai, be abejo, suinteresuotų institucijų pareigybės, ir būtų gerai viską matyti skaidriai. Galų gale…

PIRMININKAS. Ačiū.

V.LANDSBERGIS. Galų gale, kodėl buvo neįvykdytas Seimo pavedimas iki kovo mėnesio atlikti darbą.

PIRMININKAS. Ačiū. Aš galėčiau pasakyti, gerbiamoji pranešėja, kad Seimo valdybos visi sprendimai yra spausdinami, yra prieinami visiems Seimo nariams, tai yra oficialūs teisės aktai. Darbo grupė buvo sudaryta Seimo valdybos sprendimu ir apmokėjimas taip pat yra oficialiai atspausdintas. Manau, jūs turite sekti tuos teisės aktus ir susipažinti. Taigi prašom…

D.MIKUTIENĖ. Aš galėčiau papildyti, pasakyti, kad praeitų metų gruodžio 12 d. sprendimu buvo sudaryta darbo grupė ir darbo grupei buvo pavesta parengti iki kovo 15 dienos. Darbo grupė ir pateikė iki kovo 15 dienos, tačiau dėl tiek teisės aktų, kurie ateina į Seimo plenarinių posėdžių salę, mes vis negalėdavome įtraukti. Pagaliau dabar nors padarėme pateikimą.

V.LANDSBERGIS. Vis dėlto aš norėčiau paprašyti, pone pirmininke, kad kas nors pateiktų tą dokumentą. Negi eisime į archyvus. Net kompiuteryje nėra.

D.MIKUTIENĖ. Gerbiamasis pone Landsbergi, jūs, kaip Seimo narys, turite teisę visą informaciją gauti iš valdybos ir taip pat iš Kanceliarijos.

PIRMININKAS. Gerbiamoji pranešėja, aš dabar pirmininkausiu, nepolemizuokite. Jūs turite teisę atsakyti. V.Landsbergiui nebuvo suteikta teisė antrą kartą klausti. Aš noriu pasakyti, kad V.Landsbergis buvo Seimo Pirmininkas ir žino apie Seimo valdybos sprendimų spausdinimą ir pateikimą. Taip pat galiu pasakyti, kad pinigai išmokami tik tada, kai teisės aktai priimti Seime.

Dabar klausia E.Klumbys. (Balsas salėje) Po E.Klumbio. Klausia E.Klumbys. Prašom.

E.KLUMBYS. Gerbiamoji pranešėja, aš susipažinau su šia politika, tiksliau, projektu, ir matau čia begalę įstatyminių normų. Sakykime, kaip Lietuvos Respublikoje yra licencijuojama farmacinė veikla. Aš galėčiau cituoti daug panašių punktų. Tai pirmas klausimas yra: sakykite, kam reikia į ne norminį Seimo aktą perrašyti įstatymines normas? Tai pirmoji klausimo dalis.

Antroji klausimo dalis. Šių politikos nuostatų daugelyje punktų yra vartojamas žodis “valstybė”: “valstybė apibrėžia ligas”; pagal valstybės nustatomas bazines kainas”; “valstybė reguliuoja receptinių nekompensuojamųjų vaistų kainas” ir taip toliau. Sakykite, kaip jūs suprantate visame šiame išvardijime valstybę? Aš manau, kad tai yra arba Seimas, arba Vyriausybė, arba ministerija, bet, patikėkite, tai tikrai ne valstybės vaidmuo. Aš norėčiau žinoti, kaip jūs į visa tai žiūrite ir kaip jūs galvojate tai keisti?

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, klausimui – viena minutė. Prašom.

D.MIKUTIENĖ. Mes norėjome, kad būtų padarytas pateikimas, kad visi Seimo nariai galėtų pareikšti savo pastabas ir pasiūlymus. Buvo Teisės departamento pastabų, ypač dėl jūsų klausimo pirmosios dalies. Reikalas yra tas, kad tos nuostatos ir principai, kurie yra išdėstyti, išdėstyti labai glaustai – vienu, dviem sakiniais. 2 dalyje šie priedai, kurie pateikti, yra tikrai didelės apimties, ir mes negalime jų surašyti nei į visą aiškinamąjį raštą, nei iš karto rašyti po šių nuostatų. Tiesiog tai yra kaip priedas, kaip papildanti dalis.

Dėl jūsų klausimo antrosios dalies. Iš tiesų yra tam tikrų dalykų, kuriuos reikėtų koreguoti ir žiūrėti. Tačiau mes labai norėjome padaryti pateikimą, kad visi galėtų išsamiai susipažinti, pateikti savo siūlymus, ir ypač svarbu, kad ministerija, trečiajam ketvirčiui rengdama programą, jau turėtų bent gaires, kuriomis galėtų vadovautis rengdama šią programą.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamoji pranešėja. Jūs atsakėte į visus klausimus. Dėl vedimo tvarkos – V.Landsbergis.

V.LANDSBERGIS. Pone pirmininke, mano klausime buvo ir prašymas, kurio jūs neišgirdote (aš noriu jį pakartoti), kad dokumentinė medžiaga apie valdybos sprendimą ir sąlygas grupei, grupės sudėtį būtų man pateikta. Jūs valdyboje turite daug tarnautojų. Mano adresas Seime yra žinomas. Aš pakartoju prašymą.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis kolega, mes jums tą informaciją būtinai suteiksime. Nėra jokios problemos. Paprašysime Sekretoriato, kad jums valdybos sprendimą, taip pat ir dėl sudėties, įteiktų. Dėkoju.

Dabar, kolegos, ar galime pritarti bendru sutarimu?.. Dėl vedimo tvarkos? Aš klausiu dėl motyvų. Dėl vedimo tvarkos – R.Juknevičienė.

R.JUKNEVIČIENĖ. Aš Tėvynės sąjungos – Lietuvos konservatorių frakcijos vardu norėčiau paprašyti, kad būtų padaryta pateikimo pertrauka, nes į esminius klausimus visiškai nebuvo atsakyta. Visiškai neaiški yra pradžia, įžanga, šio dokumento, kodėl jis yra rengiamas Seimo valdybos nutarimu, kokia čia dabar yra nauja praktika. Padarykime pertrauką iki kito posėdžio, kol galų gale pranešėja atsakys į visus klausimus. Kokie pinigai yra skiriami šiems dalykams ir kas suinteresuoti.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, noriu pasakyti, kad tam ir buvo numatytas kitas neeilinis posėdis. Kaip matote, konservatoriai kaip tik siūlo padaryti pertrauką iki kito neeilinio posėdžio. Ačiū. Mes galime tą padaryti, nes kitas neeilinis posėdis tuomet tikrai bus. Jis įvyks tuoj pat po šio posėdžio, kaip jau iš ryto buvo pateikta. Susitarsime, kad mes sugebėsime padaryti pertrauką tiek kiek reikia.

O kas susiję su finansavimu ir visais kitais dalykais, aš manau, kad netgi dabar būtų galima paprašyti Sekretoriato, kad paimtų Seimo valdybos sprendimą, taip pat ir dėl darbo grupės sudėties, ir pateiktų tiems kolegoms, kuriems tai nėra aišku, kad jie būtų informuoti.

Taigi, kolegos, Konservatorių frakcija siūlo daryti pertrauką iki kito neeilinio posėdžio. Iki kito posėdžio. Kadangi kitas neeilinis posėdis… (Balsai salėje: iki kito eilinio posėdžio) Aš noriu dar kartą pasakyti, kolegos, ir paprašyti R.Juknevičienės ir kitų laikytis tvarkos, nors elementarios.

Dabar antras dalykas. Jų prašymas yra iki kito posėdžio. Tai yra statutinė norma. Taigi, kolegos, kas manote, kad reikia daryti pateikimo pertrauką iki kito posėdžio, balsuojate už, o kas manote, kad šiame posėdyje galima pritarti po pateikimo, balsuojate prieš arba susilaikote. Prašom balsuoti. Registracija.

Gerbiamieji kolegos, Seimo valdyba ne vieną kartą buvo sudariusi darbo grupes. Noriu priminti, kad yra sudaryta darbo grupė Jaunimo politikos koncepcijai parengti ir Jaunimo įstatymui parengti. Seimo valdybos sprendimu buvo sudaryta darbo grupė Referendumo įstatymui. Galima vardyti daug kitų sprendimų. Taigi čia nieko naujo. Dabar, kolegos, balsuojame. Kas palaikote konservatorių siūlymą, spaudžiate mygtuką “už”, o kas nepalaikote, – “prieš” arba susilaikote.

Taigi 13 – už, 41 – prieš, 5 susilaikė. Pertrauka iki kito posėdžio. Šiuo atveju noriu jus patikinti, kadangi iš ryto Seimo valdyba buvo nusprendusi šaukti tą neeilinį posėdį, tai iki kito posėdžio jau vienas klausimas yra.

Dabar einame toliau, kolegos.

Matau, pone Vidžiūnai, matau. Dabar, kolegos, mes galėtume sugrupuoti kitus klausimus. (Balsai salėje) Vieną minutę, aš turiu teisę pabaigti, gerbiamasis Vidžiūnai. Kolegos, siūlau sugrupuoti klausimus, visus Seimo nutarimus, kurių svarstymas ir priėmimas yra numatytas. Taip pat prie jų prijungti ir tą Seimo nutarimą, kurio balsavimą atšaukėme. Visus pateikimus baigėme.

Dabar atėjo laikas pareiškimams. Yra du pareiškimai. Seimo Pirmininkas norėtų perskaityti kalbą. Prieš tai dėl vedimo tvarkos – A.Vidžiūnas.

A.VIDŽIŪNAS. Pone posėdžio pirmininke, šiandien su Statutu nelabai sekasi ir jums, ir Č.Juršėnui. Noriu pasakyti, kad jūsų šaukiamas neeilinis posėdis Seimo valdybos sprendimu ir nutarimas jau seniai yra. Šis klausimas, dėl kurio dabar buvo balsuojama ir padaryta pertrauka, pagal Statutą negalėtų būti įrašytas į neeilinį posėdį, kurio darbotvarkė jau yra patvirtinta. Taigi, gerbiamasis posėdžio pirmininke, negalima šitaip elgtis, arba prašyčiau dabar sušaukti Valdybą ir mums ant stalo pateikti sprendimą raštu, kad papildytume neeilinio posėdžio darbotvarkę.

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, tai visiškai nesudėtinga. Mes tą tikrai dėl jūsų padarysime, jokių problemų nematome.

Kolegos, dabar suteikiu žodį Seimo Pirmininkui, o po to bus dar du Seimo narių pareiškimai. Žodis Seimo Pirmininkui.

A.PAULAUSKAS. Aš atsiprašau, nes norėjau kalbėti po visų klausimų.

Seimo narių pareiškimai

PIRMININKAS. Ačiū. Dabar Seimo narių pareiškimai, tai yra numatyta darbotvarkėje 14.40 val. – 15.00 valandą. Kas skaito Seimo narių pareiškimus? Prašom. A.Poplavski. Po Seimo narių pareiškimų eis Seimo nutarimų priėmimas. Prašom.

A.POPLAVSKI. Ačiū posėdžio pirmininkui.

Pareiškimas “Dėl pasitraukimo iš Seimo laikinosios komisijos nuosavybės teisių į žemės atkūrimo tvarkos pažeidimams Vilniaus apskrityje ištirti narių”.

“2002 m. liepos 2 d. buvo sudaryta Seimo laikinoji komisija nuosavybės teisių į žemę atkūrimo tvarkos pažeidimams Vilniaus apskrityje ištirti. Inicijuodamas šios komisijos sudarymą, siekiau patenkinti žemės savininkų lūkesčius, kurie praranda viltį kada nors atgauti savo arba savo tėvų nuosavybę.

Šiandien įvyko pirmasis šios komisijos posėdis. Sprendžiant iš komisijos vadovybės personalijų parinkimo, deja, tenka konstatuoti, kad Seime yra jėgos, kurios siekia, kad šios komisijos darbas būtų formalus, o jos išvada būtų palanki Vilniaus apskrities valdininkams. Ši mano nuomonė susiformavo todėl, kad šios komisijos pirmininke yra išrinkta J.Juozaitienė, o jos pavaduotoju V.Tomaševski. J.Juozaitienė yra Socialdemokratų frakcijos narė, o V.Tamoševski yra Lietuvos lenkų rinkiminės akcijos pirmininkas. Todėl nesuprantama, kaip šių asmenų vadovaujama komisija galės objektyviai vertinti valdininkų darbą ir ištirti padarytus nusižengimus įstaigoje, kuriai vadovauja komisijos vadovų partijų bičiuliai arba deleguoti asmenys. Tai yra tas pats, kas kontroliuoti save.

Aš daug kartų asmeniškai kreipiausi į Vilniaus apskrities viršininką G.Paviržių ir į jo pavaduotoją Z.Balcevič, prašydamas išnagrinėti žemės savininkų skundus dėl Vilniaus apskrities Žemėtvarkos skyriaus valdininkų savivalės, bet nė karto negavau iš apskrities vadovo nors šiek tiek kritiškesnio atsakymo.

Anot apskrities viršininko arba jo pavaduotojo, pareigūnai, dirbantys Vilniaus apskrities viršininko administracijoje, savo pareigas atlieka sąžiningai, su atsidavimu, vadovaudamiesi įstatymų nuostatomis. Tačiau kyla klausimas, jeigu valdininkai dirba sąžiningai, su atsidavimu, vadovaujasi įstatymų nuostatomis, kodėl yra iškeltos ir nagrinėjamos baudžiamosios bylos prokuratūroje? Kodėl tiek daug nuskriaustų žemės savininkų kreipiasi su skundais į mane ir į kitus Seimo narius?

Dėl šių išdėstytų aplinkybių, manau, kad, dirbant tokios sudėties komisijai, laikas bus sugaištas veltui, todėl apgailestaudamas pareiškiu apie savo pasitraukimą iš Seimo laikinosios komisijos”.

PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Kitas pareiškimas – E.Masiulio.

E.MASIULIS. Gerbiamieji kolegos, nemalonu skaityti tokį pareiškimą artėjant laikui, kai bus giedamas valstybės himnas.

Pareiškimas “Dėl Seimo vicepirmininko A.Skardžiaus veiklos”.

“Seimo Opozicinių partijų politinio bendradarbiavimo taryba vakarykštį Seimo vicepirmininko socialliberalo A.Skardžiaus elgesį Seimo plenarinių posėdžių salėje laiko netoleruotinu.

Už Seimo kanceliarijos darbo ir lėšų panaudojimo kontrolę atsakingas Seimo vicepirmininkas vakar sprendžiant, ar leisti pradėti dirbti laikinajai tyrimo komisijai Seimo lėšoms taupyti, dėkojo Seimo nariams, nepalaikiusiems opozicijos iniciatyvos. Jeigu pareigūnas, atsakingas už Seimo pinigus, taip baiminasi, kad Seimo nariai domėsis, kaip naudojamos parlamentui skirtos lėšos, kyla pagrįstų abejonių, ar iš tikrųjų Seimo biudžeto lėšos naudojamos efektyviai.

Todėl Politinio bendradarbiavimo taryba reikalauja Seimo Pirmininką A.Paulauską pavesti Seimo lėšų panaudojimo kuravimą kitam Seimo vicepirmininkui arba pačiam atsakyti už šią sritį. Pagrįstus įtarimus dėl neefektyvaus Seimo lėšų naudojimo patvirtinta ir kai kurių Seimo kanceliarijos vadovų darytas spaudimas Seimo nariams atsiimti savo parašus po iniciatyva, remiančius iniciatyvą sudaryti laikinąją tyrimo komisiją Seimo lėšoms taupyti.

Taip pat norime pranešti, jog šiandien opozicinės Seimo partijos savarankiškai sudarė parlamentarų darbo grupę, kuri tirs Seimo biudžeto lėšų naudojimo efektyvumą ir rudenį savo darbo rezultatus pateiks Seimui.

Liberalų frakcija, Tėvynės sąjungos – Lietuvos konservatorių frakcija), Jungtinė Centro sąjungos, Moderniųjų krikščionių demokratų sąjungos ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos frakcija”.

Remdamiesi Seimo statuto 42 straipsniu, mes taip pat inicijavome Seimo narių laikinosios grupės Seimo biudžeto lėšų naudojimo efektyvumui įvertinti sudarymą. Tuoj pat įteiksime Seimo Pirmininkui šį prašymą.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolega, būkite malonus, palikite šį pareiškimą. Įteikiama man, posėdžio pirmininkui. Aš perduosiu Sekretoriatui. (Balsai salėje) Būtų gerai gauti originalą. Ačiū. Labai ačiū, kolegos.

Kolegos, pareiškimai baigti. Siūlyčiau pratęsti rytinį posėdį tol, kol išnagrinėsime visus rezervinius klausimus ir šį Seimo nutarimą. Ar bendru sutarimu galime taip padaryti? Galime, taip? (Balsai salėje) Nėra. Tuomet galiu pasakyti, kad posėdžio pirmininkas dėl to turi vienareikšmę teisę. Taigi aš, kaip posėdžio pirmininkas, savo nuožiūra pratęsiu posėdį iki tol, kol bus išnagrinėti visi klausimai. Ačiū, kolegos, už supratimą.

Dabar pradėsime rezervinius klausimus, o buvusį Seimo nutarimą, prie kurio nusprendėme grįžti, nagrinėsime po to, kai bus parengti balsavimo blankai.

Kviečiu Č.Juršėną pateikti rezervinį 1 klausimą – Seimo nutarimo “Dėl Seimo nutarimo “Dėl Seimo Šeimos ir vaiko reikalų komisijos pirmininko ir pirmininko pavaduotojo patvirtinimo” pakeitimo” projektą. Pateikimas, svarstymas ir priėmimas. Prašom.

Č.JURŠĖNAS. Pirmininke, ar man galima pasakyti žodį tribūnoje dėl procedūrų?

PIRMININKAS. Prašom ir dėl procedūrų.

Č.JURŠĖNAS. Siūlyčiau susitarti dėl Privatizavimo komisijos likusių narių nustatymo principo. Ar elektronika balsuojant, taip sakant, reitinginį balsavimą darant, ar darant vadinamąjį atvirą biuletenį, kuris dabar yra spausdinamas, kai kiekvienas išbrauko po porą pavardžių ir lieka trys, bet tada reikėtų skaičiuoti ir t.t. Jeigu balsuotume elektronika, tas būtų greičiau, bet čia Seimo valia apsispręsti.

PIRMININKAS. Prašom. Ar Seimo valia galime apsispręsti? Gal elektronika?..

Č.JURŠĖNAS. Gal kolega V.Matuzas nori?

PIRMININKAS. Aš noriu paklausti, ar yra bendras sutarimas dėl elektronikos? Yra. Ačiū. Dėl vedimo tvarkos – kolega V.Matuzas.

V.MATUZAS. Ačiū. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, jūs sakėte dabar pratęsime rytinį neeilinį posėdį. Kaip iš tikrųjų, ar vakarinį neeilinį posėdį dabar pratęsiame, ar rytinį neeilinį?

Č.JURŠĖNAS. Rytinį, rytinį.

PIRMININKAS. Rytinis neeilinis posėdis pratęsiamas, kol bus baigti svarstyti visi klausimai.

V.MATUZAS. Bet mes čia kompiuteriuose matome, kad dabar vyksta vakarinis neeilinis posėdis.

PIRMININKAS. Teisingai, vakarinis posėdis. (Balsai salėje) Dieninis posėdis, antrasis neeilinis posėdis… (Balsas sakėje: vakarinis dabar.) Kolega, šiandien buvo numatyti trys neeiliniai posėdžiai. Dabar vyksta antrasis neeilinis posėdis, tai bus antrojo neeilinio posėdžio pratęsimas. Gerbiamieji kolegos, ar galime sutarti bendru sutarimu, kad mes pasirenkame elektroninį? Ačiū. Dėl šito apsisprendėme.

Č.JURŠĖNAS. Tokiu atveju aš noriu pasakyti, kad vėl nebūtų abejonių. Lyg ir visi kolegos pritarė, ir dar kartą sakau, buvo susitarimas Seimo valdyboje, dalyvaujant visiems valdybos nariams, kad dauguma turi pusę vietų, tai yra tris, mažuma turi likusias tris vietas. Dauguma pateikia tiksliai tris kandidatus: kolegas J.Budrevičių, V.Einorį ir V.Jakiūnaitę. Vadinasi, iš penkių likusių, tai yra gerbiamojo R.Garbaravičiaus, ne mažiau gerbiamo E.Maldeikio, V.Rinkevičiaus, K.Šavinio ir A.Štaro, reikia išsirinkti tris. Balsavimas gali būti toks: kas surenka mažiausiai balsų, tas iškrenta. Jeigu reikia, tada galima balsuoti dar kartą už visą 2 straipsnio 2 dalį. Toks siūlymas, jeigu jis būtų priimtinas kolegoms. Jis būtų greičiausias ir efektyviausias. Kiekvienas turi tris balsus.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar galėtume pritarti šitam procedūriniam Č.Juršėno pasiūlymui? Bendru sutarimu?

Seimo nutarimo „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Seimo Šeimos ir vaiko reikalų komisijos pirmininko ir pirmininko pavaduotojo patvirtinimo“ 1 straipsnio pakeitimo“ projektas Nr.IXP-1133 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)

Kolega Česlovai, tuomet einame dabar prie Seimo nutarimo dėl Seimo Šeimos ir vaiko reikalų komisijos, o po to realizuosime aną projektą.

Č.JURŠĖNAS. Gerai, kaip sudėtingesnį.

PIRMININKAS. Kaip sudėtingesnį paliksime pabaigai. Dabar einame prie paprastų, o ten dėl principo susitarėme.

Č.JURŠĖNAS. Mano siūlymas yra labai paprastas. Jis užstrigo dėl to, kad neatsirado pavaduotojo į Seimo Šeimos ir vaiko reikalų komisijos pirmininko arba pirmininkės vietą. Pagal Seniūnų sueigos sprendimą buvo pasiūlytą šitą vietą užpildyti kolegoms iš Jungtinės frakcijos. Iš pradžių lyg ir buvo kandidatas, paskui jis buvo atsiimtas. Dabar viskas užsitęs iki eilinės sesijos, o kolegė J.Narvilienė, nors ir galinga Seimo narė, bet neturi teisės užimti dviejų etatų Seimo struktūrose. Kadangi ji yra Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininko pavaduotoja, ją reikia, labai gaila, bet išbraukti iš komisijos. Prašom iš karto tai ir padaryti.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo? Ačiū. Noriu jūsų paprašyti – sudarykime išimtinę teisę paklausti A.Vidžiūnui. Nenorit. Ačiū. Tikrai dėkui, Vidžiūnai, jūs darotės vis sukalbamesnis.

Taigi dabar svarstymas, kolegos. Kas norėtų kalbėti per svarstymą? Aš kreipiuosi į A.Vidžiūną. Dabar vyksta svarstymas. Ar galime pritarti po svarstymo Seimo nutarimui? Ar galime pradėti priėmimą, kolegos?

Pradėsime priėmimą pastraipsniui. 1 straipsnis. Norinčių kalbėti yra? Nėra. Ar galime bendru sutarimu priimti 1 straipsnį? Priimta.

2 straipsnis. Ar galima priimti bendru sutarimu? Priimta.

Abu straipsniai priimti.

Č.JURŠĖNAS. Minutėlę, dabar aš norėčiau pasakyti, kad yra Teisės departamento pastabos, aš jas priimu. Žodžiu, paredaguoti juridinės technikos atžvilgiu, kaip siūlė Teisės departamentas.

PIRMININKAS. Ačiū. Kas norėtų kalbėti dėl viso Seimo nutarimo? Nėra. Ar galime priimti šį nutarimą? Gerai, kolegos, registruojamės ir balsuosime dėl Seimo nutarimo “Dėl Seimo Šeimos ir vaiko reikalų komisijos pirmininko ir pirmininko pavaduotojo patvirtinimo” pakeitimo.

Gerbiamieji kolegos, kol registruojamės, noriu pasakyti, kad mes baigėme rytinį posėdį, o dabar tas antrasis posėdis pratęstas. Paskui bus trečiasis posėdis.

Gerbiamieji kolegos, užsiregistravo 69 Seimo nariai. Prašome, balsavimas dėl Seimo nutarimo “Dėl Seimo Šeimos ir vaiko reikalų komisijos pirmininko ir pirmininko pavaduotojo patvirtinimo” pradėtas.

Už – 54, susilaikė 3. Seimo nutarimas “Dėl Seimo Šeimos ir vaiko reikalų komisijos pirmininko ir pirmininko pavaduotojo patvirtinimo” priimtas.

Gongas ir dėl rytinio posėdžio pabaigos. (Skamba gongas)