Septyniasdešimt antrasis (268) posėdis
2002 m. liepos 4 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas Č.JURŠĖNAS

PIRMININKAS. Pradedame kiek pavėlavę Lietuvos Respublikos Seimo 2002 metų liepos 4 dienos vakarinį plenarinį posėdį. Prašom registruotis. Registracija. Kol registruojatės, noriu pranešti, kad įvyko Seimo valdybos posėdis, ir Seimo valdyba nutarė sušaukti rytoj neeilinius Seimo posėdžius. Pirmojo iš jų pradžia 9 valandą. Prašom registruotis. Ir darbotvarkė bus, viskas bus. Preliminari darbotvarkė buvo prieš kelias dienas Seimo seniūnų sueigoje pateikta.

Užsiregistravo kol kas 26 Seimo nariai, tai suprantama, kad mes galime tik aptarti ratifikacinius įstatymus, t.y. svarstyti, o priimti galėsime šiek tiek vėliau. Taigi, A.Kubilius pirmas prie mikrofono. Prašom.

A.KUBILIUS. Gerbiamasis pranešėjau, aš norėčiau, kad į protokolą būtų įrašytas mano kreipimasis į Etikos ir procedūrų komisiją, kad ji išnagrinėtų prieš tai buvusio posėdžio pabaigoje pirmininkavusio Seimo Pirmininko pavaduotojo A.Skardžiaus veiksmus, kai jis man, pažeisdamas Statutą, nesuteikė teisės kalbėti dėl vedimo tvarkos. Ir kad antru punktu išnagrinėtų, ar Seimo statuto 106 straipsnis leidžia kokiais nors atvejais Seimo posėdžio pirmininkui nesuteikti Seimo nariui žodžio, kai jis prašo kalbėti dėl vedimo tvarkos.

PIRMININKAS. A.Skardžius. Prašom.

A.SKARDŽIUS. Aš taip pat kreipiausi, bet nebuvo Etikos komisijos pirmininko. Dabar, matydamas jį, taip pat prašau protokole užfiksuoti šiurkštų, Statutą pažeidžiantį Seimo nario A.Kubiliaus elgesį, nes tai jau nuolat kartojasi. Tai yra nepagarba posėdžio pirmininkui ir apskritai nedera su Seimo nario statusu, kurį jam suteikia jo mandatas. Toks elgesys. Tad prašau išnagrinėti Seimo nario A.Kubiliaus elgesį per visus, tiek vakar dienos plenarinius posėdžius, tiek šiandienos ir visus paskutiniuosius posėdžius.

PIRMININKAS.Ačiū. Kaip matau, Etikos ir procedūrų komisija turės darbo visą vasarą. Dar vienas kreipimasis? E.Masiulis. Dar vienas kreipimasis į Etikos komisiją.

E.MASIULIS. Ačiū, pirmininke, aš apie kreipimusi pasekmes norėčiau pranešti. Vakar, posėdžiaujant Seimui ir pirmininkaujant…

PIRMININKAS. Aš labai atsiprašau, čia yra mano prerogatyva ir tas bus padaryta. Prašau tik dviem žodžiais.

E.MASIULIS. Aš noriu tiktai pasitikslinti, ar į Etikos komisijos išvadas bus atsižvelgta, ar jos bus įtrauktos į popietinį posėdį?

PIRMININKAS. Taip, šiandien bus svarstomos.

E.MASIULIS. Ar galite nurodyti kelintą valandą?

PIRMININKAS. Čia sunkus atvejis, nes vėluojame. Todėl prašau apsiginkluoti kantrybe ir neiti į jokius kitus…

E.MASIULIS. Ne, na reikia vis tiek laiką kažkokį nustatyti.

PIRMININKAS. Šiame posėdyje. Ačiū.

Įstatymo „Dėl Susitarimo dėl laikinojo, importo muitais neapmokestinamo, medicinos, chirurgijos ir laboratorinės įrangos, skirtos be atlygio skolintinai naudoti ligoninėse ir kitose medicinos įstaigose diagnostikai ar gydymui, įvežimo ir šio susitarimo papildomo protokolo ratifikavimo“ projektas Nr.IXP-1711ES (svarstymas ir priėmimas)

Mielieji kolegos, taigi yra 1 darbotvarkės klausimas. Susitarimo dėl laikinojo importo muitais… neskaitysiu, nes A.Kubilius prieš pietus perskaitė. O šio įstatymo projekto registracijos Nr.IXP-1711, eurointegracinis. Svarstymo ir priėmimo stadija. Pagrindinio komiteto – Sveikatos reikalų komiteto vardu kolega J.Matulevičius. Prašom.

J.MATULEVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai. Sveikatos reikalų komitetas, kaip pagrindinis komitetas, apsvarstė įstatymo projektą Nr.IXP-1711. Komiteto išvada: pritarti projektui bendru sutarimu.

PIRMININKAS. Labai ačiū. Užsienio reikalų komiteto vardu – komiteto pirmininkas G.Kirkilas. Prašom.

G.KIRKILAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos. Užsienio reikalų komitetas (papildomas) atsižvelgė į technines Teisės departamento pastabas ir taip pat vienbalsiai pritarė šiam projektui. Kviečiu Seimą jam pritarti. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Mielieji kolegos, diskusijoms niekas neužsirašė. Ar galime pritarti po svarstymo? Mielieji kolegos, kviesčiau registruotis ir pažiūrėsime, kiek čia mūsų yra. Kolegos, registruojamės. primenu, kad ratifikuoti reikia 57 balsų. Ar užteks? Kolegos, kviečiu registruotis.

54, deja, balsuoti negalime. Tai palauksime, kol susirinks daugiau Seimo narių. Imamės 2 klausimo. Tada, jeigu sutinkate, mielieji kolegos, iš karto kelis balsavimus. Dar? Visas ratifikacijas turime pravaryti.

Įstatymo „Dėl Susitarimo dėl neteisėtos prekybos jūra, įgyvendinančio Jungtinių Tautų Organizacijos konvencijos dėl kovos su neteisėta narkotinių ir psichotropinių medžiagų apyvarta 17 straipsnį, ratifikavimo“ projektas Nr.IXP-1739*ES (svarstymas ir priėmimas)

Susitarimo dėl neteisėtos prekybos jūra, įgyvendinančio Jungtinių Tautų Organizacijos konvencijos dėl kovos su neteisėtų narkotinių ir psichotropinių medžiagų apyvarta 17 straipsnį, ratifikavimo įstatymo projektas Nr.IXP-1739, eurointegracinis. Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vardu – pirmininko pavaduotojas kolega A.Kašėta. Prašom.

A.KAŠĖTA. Gerbiamieji kolegos, Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas apsvarstė Lietuvos Respublikos susitarimo dėl neteisėtos prekybos jūra, įgyvendinančio Jungtinių Tautų Organizacijos konvencijos dėl kovos su neteisėta narkotinių ir psichotropinių medžiagų apyvartos 17 straipsnį, įstatymo projektą ir bendru sutarimu jam pritarė.

PIRMININKAS. Ačiū. Užsienio reikalų komiteto vardu – kolegė D.Kutraitė. Prašom. Ar yra? Prašom. Ir man atrodo, kad tuoj po kolegės Dalios kalbos dar sykį registruosimės ir gal galėsime balsuoti.

D.KUTRAITĖ-GIEDRAITIENĖ. Užsienio reikalų komitetas, kaip papildomas komitetas, svarstydamas Susitarimo dėl neteisėtos prekybos jūra, įgyvendinančio Jungtinių Tautų Organizacijos konvencijos dėl kovos su neteisėta narkotinių ir psichotropinių medžiagų apyvartos 17 straipsnį, ratifikavimo įstatymo projektą, vienbalsiai pasisakė už, prieštaraujančių nebuvo.

PIRMININKAS. Ačiū. Mielieji kolegos, diskusijose niekas kalbėti nenori. Dėl balsavimo motyvų kalbėti taip pat nėra norinčių. Ar galime pritarti bendru sutarimu po svarstymo? Galime? Kviečiu dar sykį registruotis, gal turėsime reikiamą kvorumą. Prašom registruotis. Prašom registruotis, kolegos. Kolege Mikutiene, prašom registruotis. Kolegos, registruojamės. O! 66. Yra 66, tuoj patikrinsime. 66. Mielieji kolegos, yra Pirmininko siūlymas visas šias sutartis, kurios čia yra, nagrinėti ypatingos skubos tvarka. Galime pritarti? Ačiū.

Tada aš siūlau grįžti prie pirmojo susitarimo, t.y. Susitarimas dėl laikinojo importo muitais neapmokestinimo ir t.t. įvežimo ir susitarimo papildomo protokolo ratifikavimo įstatymo projektas. Ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų? Ne. Galime balsuoti? Kviečiu visas kolegas vieningai balsuoti. Tai yra eurointegracinis. Balsuojame.

Už – 63, nė vieno prieš, nė vieno susilaikiusio. Smagu. Vakarinis posėdis prasidėjo geru tonu. Mielieji kolegos, susitarimas ratifikuotas. Ačiū.

Tada imamės antrojo, kuriam pritarėme po svarstymo.

Kitas susitarimas. Ar yra norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Ar galime iš karto balsuoti? Taigi dabar balsuosime dėl Susitarimo dėl neteisėtos prekybos jūra, įgyvendinančio Jungtinių Tautų Organizacijos konvencijos dėl kovos su neteisėta narkotinių ir psichotropinių medžiagų apyvarta 17 straipsnį, ratifikavimo įstatymo projekto. Balsuojame.

Už – 58, susilaikė 1, Susitarimo ratifikavimo įstatymas priimtas. Ačiū.

Įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Latvijos Respublikos Vyriausybės susitarimo dėl valstybės sienos įgaliotinių veiklos ratifikavimo“ projektas Nr.IXP-1723*. Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Latvijos Respublikos Vyriausybės susitarimo dėl tikrinimo jungtiniuose valstybės sienos perėjimo punktuose pakeitimo ir papildymo protokolo ratifikavimo įstatymo projektas Nr.IXP-1724* (svarstymas ir priėmimas)

Vakarinio posėdžio darbotvarkės 3 klausimas. Gal galime 3 ir 4 klausimus kartu, nes iš esmės dėl to paties? Lietuvos ir Latvijos Vyriausybių susitarimo dėl valstybės sienos įgaliotinių veiklos ratifikavimo įstatymo projektas Nr.IXP-1723 bei Lietuvos ir Latvijos Vyriausybių susitarimo dėl tikrinimo jungtiniuose valstybės sienos perėjimo punktuose pakeitimo ir papildymo protokolo ratifikavimo įstatymo projektas Nr.IXP-1724. Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vardu, matyt, vėl kalbės pirmininko pavaduotojas kolega A.Kašėta. Prašom. Gal dėl abiejų iš karto kalbėkite.

A.KAŠĖTA. Gerbiamieji kolegos, komitetas, apsvarstęs įstatymo projektą “Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Latvijos Respublikos Vyriausybės susitarimo dėl valstybės sienos įgaliotinių veiklos ratifikavimo”, nutarė pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui, atsižvelgiant į Seimo Kanceliarijos Teisės departamento pastabas. Tai daugiau redakcinio pobūdžio pastabos.

Taip pat komitetas, apsvarstęs įstatymo projektą “Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Latvijos Respublikos Vyriausybės susitarimo dėl tikrinimo jungtiniuose valstybės sienos perėjimo punktuose pakeitimo ir papildymo protokolo ratifikavimo”, nutarė pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui, atsižvelgiant į Seimo Kanceliarijos Teisės departamento pastabą, taip pat redakcinio pobūdžio.

PIRMININKAS. Dėkoju. Papildomas – Užsienio reikalų komitetas. Gerbiamąjį pirmininką G.Kirkilą prašyčiau irgi kalbėti apie abu ratifikavimo įstatymų projektus.

G.KIRKILAS. Ačiū, pone pirmininke. Gerbiamieji kolegos, abu įstatymai yra susiję. Mūsų komitetas apsvarstė, taip pat pritarė Teisės departamento pastaboms. Šiandien mūsų komitetas posėdžiavo, nes buvo iškilę papildomų klausimų. Pasienio apsaugos vadovas ponas Songaila atsakė į komiteto narių klausimus. Komiteto nariai, dalyvavę posėdyje, balsavo vienbalsiai. Kviečiu visus pritarti. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Mielieji kolegos, vėl nematau norinčių kalbėti diskusijose ar dėl balsavimo motyvų. Todėl kviečiu dar kartą registruotis. Kolegos, registruojamės.

Užsiregistravo 74 Seimo nariai. Mes kalbėjome dėl dviejų ratifikavimo įstatymų projektų, bet balsuoti turime dėl kiekvieno atskirai. Taigi pirmiausia balsuosime dėl Lietuvos ir Latvijos susitarimo dėl valstybės sienos įgaliotinių veiklos ratifikavimo įstatymo projekto Nr.IXP-1723. Kas už ratifikavimą, prašom balsuoti. Kolegos, balsuojame.

Už – 72, nė vieno prieš, nė vieno susilaikiusio, Lietuvos ir Latvijos susitarimo dėl valstybės sienos įgaliotinių veiklos ratifikavimo įstatymas priimtas. Ačiū, kolegos.

Iš karto gal be balsavimo motyvų balsuokime dėl antrojo susitarimo tarp Lietuvos ir Latvijos Respublikų Vyriausybių. Prašom balsuoti. Balsavimas pradėtas. Už – 67, nė vieno prieš, nė vieno susilaikiusio, Lietuvos ir Latvijos Vyriausybių susitarimo dėl tikrinimo jungtiniuose valstybės sienos perėjimo punktuose pakeitimo ir papildymo protokolo ratifikavimo įstatymas priimtas. Ačiū, mielieji kolegos.

Įstatymo „Dėl Protokolo, iš dalies pakeičiančio Pasaulio prekybos organizacijos sutarties dėl prekybos civilinės aviacijos orlaiviais priedą, ratifikavimo“ projektas Nr.IXP-1732 (svarstymas ir priėmimas)

Ir paskutinė ratifikacija šiandien – tai Protokolo, iš dalies pakeičiančio Pasaulio prekybos organizacijos sutarties dėl prekybos civilinės aviacijos orlaiviais priedą, ratifikavimo įstatymo projektas Nr.IXP-1732. Svarstymo ir priėmimo stadija. Pirmiausia Ekonomikos komiteto, kaip pagrindinio, vardu – kolega J.Budrevičius. Prašom. Ruošiasi V.Landsbergis – Užsienio reikalų komiteto vardu. (Balsas salėje) J.Karosas.

J.BUDREVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, Ekonomikos komitetas vakar svarstė šį įstatymo projektą ir bendru sutarimu priėmė sprendimą pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir komiteto išvadai.

PIRMININKAS. Ačiū. Dabar kviečiu į tribūną Užsienio reikalų komiteto vardu kitą profesorių – J.Karosą. Prašom.

J.KAROSAS. Gerbiamieji kolegos, šiandien komitetas svarstė projektą Nr.IXP-1732 ir visi 12 posėdyje dalyvavusių komiteto narių jam pritarė. Jokių pasiūlymų nebuvo. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Mielieji kolegos, kadangi niekas nenori kalbėti, ar galime bendru sutarimu pritarti po svarstymo? Ačiū. Ar galime iš karto balsuoti? Niekas nenori kalbėti dėl balsavimo motyvų? Tada dar kartą registruojamės. Registracija. Aš labai atsiprašau, dar kartą tenka registruotis. Dar kartą registruojamės. Kolegos, registruojamės.

Užsiregistravo 77 Seimo nariai. Mielieji kolegos, kviečiu balsuoti dėl Protokolo ratifikavimo. Prašom. Balsavimas pradėtas. Protokolo, susijusio su sutartimi dėl Pasaulio prekybos organizacijos.

Už – 75 ir pagaliau 1 susilaikė. Mielieji kolegos, Protokolo, iš dalies pakeičiančio Pasaulio prekybos organizacijos sutarties dėl prekybos civilinės aviacijos orlaiviais priedą, ratifikavimo įstatymas priimtas. Ačiū.

Mielieji kolegos, visų pirma dėkoju Sveikatos reikalų komitetui, Ekonomikos komitetui, Užsienio reikalų komitetui, Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui, kurie nagrinėjo, ir visiems Seimo nariams, kad taip aktyviai ir vieningai palaikėte ratifikacijas. Du susitarimai yra eurointegraciniai.

Seimo statuto „Dėl Seimo Statuto 59, 67, 94, 97, 107, 135 ir 138 straipsnių pakeitimo“ projektas Nr.IXP-1718(2*) (svarstymas) (siūloma svarstyti ypatingos skubos tvarka)

Mielieji kolegos, kol dar mes čia neįskaitome, aš siūlau imtis vieno klausimo, kuris likęs iš rytinio posėdžio, t.y. Seimo statuto. Aš siūlau, kad lengviau būtų, tiktai pereiti svarstymo stadiją, o balsavimą nukelti geresniems laikams. Sutinkame. Tada kviečiu į tribūną kolegą E.Klumbį. Čia ta didesnioji Seimo statuto dalis. Kita dalis, kur kalbama apie Konstitucinio Teismo nutarimų įgyvendinimą, bus šiek tiek vėliau. E.Klumbys. Ruošiasi kolega A.Butkevičius – Biudžeto ir finansų komiteto vardu.

E.KLUMBYS. Gerbiamasis Seimo vicepirmininke, gerbiamieji kolegos. Teisės ir teisėtvarkos komitetas, kaip pagrindinis, svarstė Lietuvos Respublikos Seimo statuto ”Dėl Seimo statuto 59, 67, 94, 97, 107, 135 ir 138 straipsnių pakeitimo” projektą. Komitetas bendru sutarimu pritarė komiteto patobulintam įstatymo projektui.

PIRMININKAS. Ačiū. Niekas nenori dalyvauti diskusijose ir yra viena pataisa, kuriai… Tiesa, gal pirma dar papildomas komitetas. Kolega A.Butkevičius, Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas, nes šiose Statuto pataisose kalbama ir apie Biudžeto ir finansų komiteto funkcijas. Prašom.

A.BUTKEVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos. Biudžeto ir finansų komitetas svarstė įstatymo projektą Nr.IXP-1718. Buvo apsvarstyta Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastaba (buvo gauta viena), į ją atsižvelgta. Taip pat buvo pritarta mano pataisoms. Galutinis rezultatas – buvo pritarta bendru sutarimu. Pagrindinis komitetas, Teisės ir teisėtvarkos komitetas, svarstė Biudžeto ir finansų komiteto pasiūlymus, matau, kad jie savo išvadoje nepritaria mūsų siūlymo 9 punktui.

PIRMININKAS. Vienam iš pasiūlymų. Ar jūs reikalausite balsuoti?..

A.BUTKEVIČIUS. Taip, mes reikalausime balsuoti.

PIRMININKAS. …ar bendro reikalo labui galime sutarti be balsavimo? Ar reikalaujate balsuoti?

A.BUTKEVIČIUS. Vis dėlto to Statuto pataisa ir buvo teikiama todėl, kad jos reikia dėl keleto motyvų. Daugelyje parlamentų, kur yra parlamentinės valstybės, valstybės kontrolės dirba arba tam tikrus ryšius palaiko su tam tikru komitetu, arba tai yra audito komitetas, arba tai yra asignavimų valdymo komitetas. Yra įvairiausių komitetų, bet vienam komitetui yra priskirtos tokios funkcijos. Dėl visiškai man nesuprantamų priežasčių Teisės ir teisėtvarkos komitetas nepritaria tai tvarkai, o mano, kad Valdybai suteikta ta teisė ir ji turėtų spręsti tas problemas. Bet Valdybai irgi kas nors turėtų parengti tą medžiagą, ją pateikti, nors, aišku, galutinį sprendimą priimtų Valdyba.

PIRMININKAS. Ačiū. Biudžeto ir finansų komitetas laikosi savo nuomonės. Pagrindinis komitetas, t.y. Teisės ir teisėtvarkos komitetas, siūlo nepritarti. Ar yra nuomonių už ar prieš? Kolega V.Saulis. Prašom.

V.SAULIS. Aš norėčiau palaikyti Biudžeto ir finansų komiteto nuomonę, nes, gerbiamieji kolegos, reikėjo dalyvauti vakar ir šiandien vykusiuose seminaruose. Juose dalyvavo Jungtinės Karalystės, Švedijos, Danijos aukščiausių audito institucijų atstovai, kurie mums išaiškino (deja, to reikalauja ir Europos Sąjungos teisės aktai), kad, norint užtikrinti valstybės kontrolės arba aukščiausiosios audito institucijos nepriklausomybę, kad parlamentai neužverstų įvairiais į galvą šaunančiais pavedimais valstybės kontrolės arba aukščiausios audito institucijos, kad jos tikrintų bet kada ir bet kur, kaip ir komiteto pirmininkas minėjo, reikia, kad visi šie reikalai būtų sprendžiami per parlamente esantį komitetą arba komisiją, arba pakomitetį, kaip šiuo atveju bus pas mus. Todėl mes laikomės savo nuomonės, kad dėl tikslingumo atlikti neeilinius audito tikrinimus spręstų ir sprendimus priimtų audito pakomitetis ir tiktai Seimas savo sprendimu galėtų kreiptis į aukščiausiąją audito instituciją dėl to, ar būtina atlikti papildomas, ne pagal audito institucijos programą, audito operacijas. Aš už Biudžeto ir finansų komiteto pasiūlymą.

PIRMININKAS. Ačiū. Nematau kitų nuomonių. Noriu perskaityti pagrindinio komiteto išvadą. Valstybės kontrolės įstatymo 14 straipsnyje numatyta, jog “Seimas nutarimu gali pavesti Valstybės kontrolei atlikti valstybinį auditą pagal jos kompetenciją”, o Teisės ir teisėtvarkos komiteto tolesnė mintis – “pagal projekto siūlomas nuostatas išimtinė teisė nustatyti būtinų auditų reikalingumą suteikiama tik vienam komitetui”. Taip sakant, Teisės ir teisėtvarkos komitetas traktuoja, kad šis siūlymas šiek tiek siaurina tai, kas užrašyta Valstybės kontrolės įstatyme. Jeigu dauguma kolegų mano, kad vieno komiteto, t.y. Teisės ir teisėtvarkos komiteto, interpretacija ne visai teisinga, tai turime apsispręsti balsavimu, o tada prieš galutinį priėmimą bus galima pasitikslinti.

Mielieji kolegos, kviečiu registruotis ir balsuosime dėl Biudžeto ir finansų komiteto vieno iš siūlymų, kuriam nepritaria Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Kolegos, registruojamės. Gal čia, mielieji kolegos, šį siūlymą suformuluoti reikėtų tiksliau, aš čia kreipiuosi į kolegą A.Butkevičių, jog būtų aišku, kad atitinka Valstybės kontrolės įstatymą. Atrodo, kad čia jūs šiek tiek plėsdami traktuojate.

Užsiregistravo 73 Seimo nariai. Kolegos, aš siūlau dabar taip apsispręsti, kaip yra pateikta. Kadangi dabar priėmimo vis tiek nebus, tai priimti bus galima teikti patikslintą formulę. Taigi pasirinkime, ar remiame Biudžeto ir finansų komiteto siūlymą, ar remiame pagrindinio komiteto. Taigi tie, kurie remiate Biudžeto ir finansų komiteto siūlymą, balsuojate už, kurie manote, kad remiate pagrindinio, t.y. Teisės ir teisėtvarkos komiteto, balsuojate kitaip. Prašom. Balsavimas pradėtas.

53 – už, 8 – prieš, 5 susilaikė. Pritarta Biudžeto ir finansų komiteto nuomonei.

Kadangi išties formuluotė yra tokia, kad ją galima ir taip, ir taip suprasti, tai aš siūlau iki priėmimo ją patikslinti pagrindiniame komitete kartu su Biudžeto ir finansų komitetu. Mielieji kolegos, ar galime po svarstymo pritarti šioms Seimo statuto pataisoms, įskaitant Biudžeto ir finansų komiteto patikslinimą? Galime pritarti? Nereikia balsuoti? Ačiū.

Seimo statuto „Dėl Seimo statuto papildymo dvidešimt aštuntuoju¹ skirsniu“ projektas Nr.IXP-1733(2*) (svarstymas) (siūloma svarstyti ypatingos skubos tvarka)

Dabar antroji dalis, kur kalbama apie Konstitucinio Teismo nutarimų realizavimą. Pagrindinio komiteto vardu – Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas A.Sakalas. Prašom.

A.SAKALAS. Gerbiamieji kolegos, ši Statuto dalis, matyt, nesulauks kokių prieštaraujančių interpretacijų, bent jau turėtų nesulaukti, nes joje numatoma, ką Seimas turi daryti, kai Konstitucinis Teismas panaikina kokį nors Seimo priimtą įstatymą. Anksčiau tokios tvarkos nebuvo ir iki dabar yra panaikinti keli įstatymai, kurių Seimas niekaip nekoregavo. O dabar numatyta griežta tvarka, kas, kaip ir ką turi daryti, kad šie Konstitucinio Teismo nutarimai būtų įgyvendinti. Aš kviesčiau kolegas pritarti po svarstymo. Komitetas pritarė po svarstymo bendru sutarimu. Kviesčiau kolegas, nes mūsų daugiau kaip 71, jeigu frakcijos neprieštarautų, balsuoti ir priimti. Bet reikėtų, kad balsuotų ne mažiau kaip 71 žmogus. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju, profesoriau. Čia iš tikrųjų buvo tik vienas komitetas, niekas diskutuoti nenori. Ar galime pritarti po svarstymo bendru sutarimu? Galime. Ačiū.

Dabar yra siūlymas, kad abu šiek projektai iki priėmimo būtų sujungti į vieną. Pritariame? Aš vis dėlto nesiūlyčiau dabar balsuoti, nes ir laiką reikia taupyti, ir gal dar patikslinti tą siūlymą, kurį ką tiktai priėmėm. Sutinkam? Taigi baigiam šitą rytinio posėdžio darbotvarkės klausimą. Mes einam pagal planą, viską darom, ką reikia padaryti.

Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 34 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-1412(3*) (svarstymas)

Ir kadangi taip gražiai įsibėgėjom, aš siūlau imtis sudėtingesnio klausimo, kuris eina iš eilės, t.y. Socialinio draudimo įstatymo 34 straipsnis, prie kurio mes įstrigom, ir dabar siūlau vis dėlto apsispręsti. Kviečiu pagrindinio komiteto pranešėją A.Butkevičių į tribūną. Čia yra keturi projektai, ir mes turim apsispręsti, ką darom.

A.BUTKEVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, Biudžeto ir finansų komitetas svarstė visus keturis įstatymo projektus. Noriu supažindinti jus su komiteto pateikta išvada. Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 34 straipsnio pakeitimo įstatymo projektai Nr.IXP-1412, Nr.IXP-1412A, Nr.IXP-1427 ir Nr.IXP-1437. Išvada yra tokia: siūloma pagrindiniam komitetui pasirinkti pagrindiniu projektu Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 34 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr.IXP-1437, o šio projekto nuostatas svarstyti, kaip siūloma Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 34 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui. Tuo pagrindu komitetas visiems įstatymų projektams nepritarė ir parengė naują įstatymo projektą, kurį įregistravo mano ir G.Šivicko vardu. Siūlytume šį įstatymo projektą svarstyti.

PIRMININKAS. Ačiū. Taigi dabar pagal Statutą mes iš eilės turim štai dėl ko apsispręsti: ar atmetam projektą, kurio registracijos Nr.IXP- 1412(3)? Vienas – už, vienas – prieš. (Balsas salėje) Yra, kaip tai nėra, yra viskas, yra. Nr.IXP-1412, vienas – už, vienas – prieš, t.y. ar už komiteto siūlymą atmesti, ar prieš? Kolega A.Melianas. Prašom.

A.MELIANAS. Ačiū, pirmininke, bet aš norėjau kalbėti prieš. Norėjau kalbėti diskusijoje, paspaudžiau mygtuką, jūs tuo metu keitėt registracijos ekraną. Tai mano žodis bus prieš.

Pirmiausia aš noriu labai stipriai apgailestauti, kad Biudžeto ir finansų komitetas nesiteikė pakviesti pasiūlymų autorių. Nei aš, nei ponas J.Jučas – pasiūlymų autoriai – nebuvom pakviesti į komiteto posėdį, neturėjom galimybių išsakyti savo argumentus, kurie galbūt galėtų pakeisti dalies komiteto narių nuomonę. Tai yra pirma.

Antra, patobulinto įstatymo projekto, kurį sukūrė Biudžeto ir finansų komitetas, negalėjo svarstyti Socialinių reikalų ir darbo komitetas, kuris yra papildomas ir kuris buvo visų šitų gerų ar blogų pasiūlymų iniciatorius. Tai irgi nėra geras precedentas, kai papildomas komitetas visai negalėjo pasvarstyti, kas naujo atsiranda Seimo narių galvose.

Trečia, aš noriu vis dėlto atkreipti dėmesį, kad yra labai aiški smulkaus ir vidutinio verslo asocijuotų struktūrų nuomonė, kuri buvo išreikšta ir per susitikimą pas Prezidentą, ir paties Prezidento nuomonė dėl šių įstatymo pataisų. Taigi siūlyčiau padaryti šių įstatymų svarstymo pertrauką, kad būtų galima atlikti normalų svarstymą komitetuose ir išsakyti savo argumentus. Ačiū.

PIRMININKAS. Kolega, kieno vardu ta pertrauka? Man atrodo, tų pertraukų jau buvo pakankamai. Kieno vardu? Kolega Artūrai, ar darom pertrauką, ar ne? Aš matau, kad nėra sutarimo. Dabar dar kita nuomonė. S.Kružinauskas.

S.KRUŽINAUSKAS. Aš taip pat užsiregistravau ne ten, kur reikėjo, todėl kompensuosiu A.Meliano pasisakymą pritardamas projektui Nr.IXP-1412. Ir ne vien todėl, kad Socialinių reikalų ir darbo komitetas būtent iš šių keturių projektų pasirinko šį, jį patobulino ir mano, kad teisingai buvo suformuluotos nuostatos, kad visiems individualių įmonių savininkams pelno dalis, kuri yra nuo 221 Lt iki 4300 Lt, tame tarpe, apmokestinta 15% socialinio draudimo mokesčiu. Atsižvelgiant į pataisymus, Vyriausybės ir į mano pasiūlymą pakelti mėnesinių draudžiamų pajamų dydį nuo 3 iki 5, ši kartelė buvo pakelta iki 368 Lt.

Taip pat Vyriausybės pasiūlymas buvo šiam projektui, kad socialinio draudimo įmokas būtų galima atskaityti tada, kai bus sumokėtas pelno mokestis. Ir iš tikrųjų Socialinių reikalų komitetas, dirbdamas prie šio projekto, taip pat balsuodamas, jį pasirinkdamas pagrindiniu, vėliau teikė pasiūlymus (ir aš esu pateikęs du), kad individualių įmonių savininkai, kurie vieną kartą jau yra apdrausti socialiniu draudimu, arba galėtų nemokėti antrą kartą bazinei pensijai įmokos 69 Lt, arba, kam komitetas jau pritarė, antrajam pasiūlymui, kad šios įmokos bazinei pensijai būtų pripliusuotos prie papildomos pensijos dalies, kad savininkas gautų didesnę pensiją. Taigi jeigu mes dabar šį projektą atmetam, tai be socialinių garantijų paliekam individualių įmonių savininkus, t.y. jiems nustatom bazinę pensiją, kuri (jau šiuo metu visiems yra aišku) jų netenkina. Taigi aš siūlau pritarti projekto Nr.IXP-1412 trečiajam variantui ir balsuoti už.

PIRMININKAS. Mielieji kolegos, registruojamės. Registracija.

Užsiregistravo 81 Seimo narys. Dabar, mielieji kolegos, kad nesusipainiotume, paketas iš keturių projektų. Dėl trijų mes turime apsispręsti, ar atmetam taip, kaip siūlo pagrindinis komitetas, o esminė diskusija turi būti dėl ketvirtojo, kur numatytas ir svarstymas, ir priėmimas. Taigi mes dabar balsuojame dėl vieno iš keturių alternatyvių atmetimo, taip, kaip siūlo pagrindinis komitetas ir kaip nustatyta Seimo statuto. Taigi kas už tai, kad būtų atmestas šis projektas, kaip siūlo pagrindinis komitetas, tas spaudžia mygtuką “už”. Kas kitaip mano, kitaip ir balsuoja. Prašom balsuoti. Už atmetimą arba už pagrindinio komiteto poziciją – mygtukas “už”, o kas kitaip galvoja, balsuoja prieš arba susilaiko.

Už – 61, prieš – 5, 7 susilaikė. Projektas atmestas. Imamės kito. Vėl kviečiu į tribūną A.Butkevičių. Projektas, kurio registracijos Nr.IXP-1412A, dėl to paties Socialinio draudimo įstatymo 34 straipsnio. Prašom, pirmininke.

Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 34 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-1412A (svarstymas)

A.BUTKEVIČIUS. Biudžeto ir finansų komitetas įstatymo projektui Nr.IXP-1412A taip pat nepritarė ir siūlo atmesti.

PIRMININKAS. Tai gal galim bendru sutarimu, kad laiką sutaupytume? Galim bendru sutarimu? (Balsai salėje) Atmesta. Pirmininke, nepabėkit. Ir trečiasis projektas – taip pat dėl 34 straipsnio pakeitimo, įstatymo projektas, kurio registracijos Nr.IXP-1427. Prašom.

Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 34 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-1427 (svarstymas)

A.BUTKEVIČIUS. Įstatymo projektui Nr.IXP-1427 Biudžeto ir finansų komitetas nepritarė ir siūlo jį atmesti.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolega R.Palaitis nori tarti žodį. Prašom.

R.PALAITIS. Kaip matom, iš tikrųjų klausimas yra pakankamai komplikuotas, ir noriu priminti, kad panašios pataisos apmokestinti papildomai individualias įmones privalomom įmokom į “Sodros” biudžetą buvo 1999 metais, jau ne sykį tas dalykas bandytas. Ačiū Dievui, tada susiprotėjo laiku atšaukti pataisas. Dabar tos pataisos jau egzistavo pusę metų, smulkieji verslininkai iš tikrųjų yra sutrikę. Mūsų siūlymas, turiu omenyje A.Meliano ir mano, buvo vis dėlto grąžinti senąją situaciją ir individualias įmones apmokestinti tik bazinei pensijai.

Noriu pasakyti, kad iš tikrųjų “Sodros” biudžetui tai yra neesminės įmokos, jos tikrai neišgelbės “Sodros”. Kita vertus, individualioms įmonėms tai yra didelis apmokestinimas ir jos tikrai gali traktuoti tą dalyką kaip smulkaus verslo žlugdymą. Na, mano supratimu, mūsų projektas, grąžinantis buvusią padėtį iki A.Syso “pataisų”, yra pats geriausias ir mes vis dėlto manome, kad mūsų projektą reikėtų svarstyti.

PIRMININKAS. Ačiū. Daugiau niekas nenori kalbėti. Čia irgi ta pati procedūra. Ne, vienas gali kalbėti už, vienas – prieš. Maža, kad daugiau kas nori kalbėti. Gerai. Sutinku. Mielieji kolegos, gal dar sykį registruojamės.

Užsiregistravo 79 Seimo nariai.

Gerbiamieji kolegos, ta pati procedūra: balsuojame, ar atmetame projektą, kurio registracijos Nr.IXP-1427, kaip siūlo pagrindinis komitetas, ar neatmetame, kaip siūlo kai kurie rimti Seimo nariai. Taigi balsavimas pradėtas. Prašom neagituoti balsavimo metu. Balsavimas pradėtas. Kas remia pagrindinio komiteto poziciją, tas spaudžia mygtuką “už”, kas mano kitaip, kitaip ir balsuoja.

46 – už, 23 – prieš, 8 susilaikė. Pritarta pagrindinio komiteto pozicijai.

Dabar, gerbiamieji, imamės jau pagrindinio iš keturių alternatyvų projekto. Tai tas pats “Sodros” projektas Nr.IXP-1437(2). Dėl vedimo tvarkos – kolega A.Melianas.

A.MELIANAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, turbūt dėl viso to nesusipratimo, kuris dabar čia įvyko dėl daugelio įstatymų projektų atmetimo arba jų svarstymo, pasimetė vienas pasiūlymas, kuris kažkodėl nebus dabar svarstomas Seime. Tai yra mano ir pono P.Vilko dar vienas variantas, kuris buvo įregistruotas kaip siūlymas įstatymo projektui Nr.IXP-1412(3). Aš manau, kad tai Statuto pažeidimas, jeigu mes Seime iš viso nesvarstysime to siūlymo, kuris buvo svarstomas taip pat ir Biudžeto ir finansų komitete. Aš siūlau jį vis dėlto taip pat svarstyti.

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, Statutas yra labai aiškiai suformuluotas: jeigu pagrindinis komitetas pasiūlo atmesti ar grąžinti, tai pirmiausia atliekam šitą procedūrą. Deja, tokia tvarka, aš negaliu sutikti.

Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 34 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-1437(2*) (svarstymas ir priėmimas) (siūloma svarstyti ypatingos skubos tvarka)

Mielieji kolegos, kviečiu į tribūną vėl A.Butkevičių dėl ketvirtojo. Prašom. Šiuo atveju jau du Seimo nariai yra užsirašę kalbėti diskusijose, vadinasi, šiek tiek ilgiau užtruksime.

A.BUTKEVIČIUS. Aš tikrai labai taupysiu laiką. Noriu pasakyti, kad Biudžeto ir finansų komitetas pritarė įstatymo projektui Nr.IXP-1437(2).

Kokia to įstatymo projekto esmė? Esmė yra ta, kad vis dėlto 15% mokesčio tarifas nebūtų taikomas pelnui, arba tiesiog nebūtų susietas su… įmokos dydis nebūtų tiesiogiai priklausomas nuo pelno. Noriu pasakyti, kad jeigu individualios įmonės veiklos grynasis pelnas yra ne didesnis kaip 5160 Lt, tai yra 12 minimalių mėnesinių algų, iš jų atėmus pelno mokestį, tada individualios įmonės savininkas moka 69 litus. Jeigu individualios įmonės veiklos grynasis pelnas yra daugiau kaip 5160 litų, tai jis moka 15% mokestį nuo fiksuotos sumos, nuo minimalios mėnesinės algos – 43, vadinasi, tų įmonių savininkai mokėtų fiksuotą dydį per mėnesį – 133 litus.

Taip pat yra išskirta grupė asmenų, kurie turi individualias, arba personalines, įmones. Jiems nereikės mokėti mokesčių, jeigu jų pelnas neviršys 5160 litų. Jis šiek tiek skiriasi nuo ankstesniojo varianto, kurį buvo pateikęs Socialinių reikalų ir darbo komitetas, nes jų įstatymo lengvatinėse nuostatose buvo įrašytos tam tikros nuostatos. Pavyzdys – Valstybinio socialinio draudimo fondo pensininkai. Tokiu atveju daugelis įmonių savininkų būtų perregistravę tas įmones vyresnio amžiaus žmonių, kurie gauna pensijas, vardu ir jie būtų visiškai išvengę mokesčių “Sodros” biudžetui. Trumpai tiek. Siūlyčiau visiems kolegoms pritarti šiam įstatymo projektui po svarstymo.

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, gerbiamasis pirmininke, dar yra pataisos, bet mes jų imsimės vėliau, kai išklausysime kalbas diskusijose. Pirmoji – I.Degutienė. Kviečiu į pagrindinę tribūną. Prašom, kolege.

I.DEGUTIENĖ. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, iš tiesų aš prisimenu, kad prie Socialinio draudimo įstatymo 34 straipsnio mes grįžtame nebe pirmą kartą. Seimo nariai, kurie teikia pataisas, lyg vis nori pataisyti situaciją, kad individualių įmonių savininkams būtų iš tiesų realiai geriau, bet išeina kaip visada, t.y. iš tiesų tos pataisos, kurios buvo priimtos gerbiamojo A.Syso iniciatyva, tik pablogino šiandieninių individualių įmonių savininkų situaciją. Mažos individualios įmonės, gaudamos ypač mažą pelną ir turėdamos mažą apyvartą ir mažai dirbančių žmonių, šiandien nebegali egzistuoti ir turi arba užsidaryti, arba kokiu nors būdu vėlgi nedrausti individualių įmonių darbuotojų socialiniu draudimu.

Kitas aspektas, apie kurį mes turbūt visi kalbame, taip pat kalba tie žmonės, kurie užsiima smulkiu ir vidutiniu verslu… šiandien mes, kalbėdami apie tuos žmones, kalbame tik apie jų būsimą pensiją, tačiau mes visiškai nekalbame apie tų žmonių kitas socialines garantijas bei apie visą socialinį draudimą, t.y. ligos ir motinystės draudimą, draudimą nuo nedarbo ir visas kitas draudimų rūšis, ypač nuo nelaimingų atsitikimų darbe. Kai bendrauji ir kalbi su individualių įmonių savininkais, jie kaip tik nori, kad, pirma, būtų diferencijuotos jų personalinės įmonės. Šiandien turbūt yra mažų personalinių įmonių, bet yra ir didelių personalinių įmonių. Kaip pavyzdį visada bandome pateikti individualią kailių įmonę “Nijolė”. Tai irgi yra personalinė įmonė. Be abejo, kai yra visiškai kita apyvarta, toks vardas, kokį ta įmonė turi, tai tie 15%, kuriuos jie mokėtų drausdamiesi socialinio draudimo pensijai gauti, būtų lašas jūroje, bet kai turi individualią įmonę, kurioje galbūt dirba 2 ar 3 žmonės, kurios pelnas nėra didelis arba jis yra net labai mažas, tai tie 15%, kuriuos šis Seimas ne per seniausiai nustatė, žmones veda į bankrotą. Tie individualių įmonių savininkai, kurie šiandien neišgali susimokėti tų 15%, atsiduria ties bankroto riba.

Viena vertus, valdančioji dauguma šiandien kalba apie tai, kad mes remiame smulkų ir vidutinį verslą, tačiau veiksmai yra kiti. Aišku, pateikta daug įstatymų projektų pataisų, bando padėtį švelninti, tačiau iki galo jos neišsprendžia. Ir šiandien aš esu gana keblioje padėtyje, galvodama, kaip reikia balsuoti. Aišku, pateiktas įstatymo projektas, kurį teikia Seimo nariai G.Šivickas ir A.Butkevičius, t.y. Nr.IXP-1437(2), yra kompromisinis. Jis yra gerokai švelnesnis ir sprendžia bent iš dalies individualių įmonių savininkų padėtį, nemokant tos nelaimingų 15% socialinio draudimo įmokos tiktai pensijai gauti. Bet iki galo vis tiek ir šitas projektas neišsprendžia individualių įmonių savininkų padėties, draudžiant juos visam socialiniam draudimui.

Aišku, protingiausias variantas būtų buvęs, kad ne pavieniai Seimo nariai, o Socialinių reikalų ir darbo komitetas, kuriam, beje, mes kai kurie ir siūlėm tą daryti, būtų kreipęsis dar kartą į Vyriausybę su alternatyviais variantais, kartu išdiskutavęs tai su individualių įmonių savininkais, kad mes išties tą, ką deklaruojam – remti smulkųjį ir vidutinį verslą, – tai remtume. Ir suteiktume socialines garantijas tiems žmonėms, kurie šiandien dirba, labai sunkiai dirba, gaudami nedidelius pelnus, jie turi turėti socialines garantijas. Todėl Konservatorių frakcijos vardu galėčiau pasakyti, kad kaip kompromisinį variantą mes remsime projektą, kurį teikia Seimo nariai G.Šivickas su A.Butkevičium. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar kviečiu į tribūną B.Vėsaitę.

B.VĖSAITĖ. Gerbiamieji kolegos, šiandien dar alsuojančių personalinių įmonių savininkų yra apie 38 tūkst. Tai tikrai nemaža armija žmonių. Ir jeigu jie draudžiasi tiktai bazinei pensijai, tai iš tikrųjų bus didžiulė problema po 10–15 metų, kai šita armija ateis prie Seimo ir reikalaus didinti būtent socialines išmokas dėl jų pensijų. Aš manau, kad socialinis draudimas yra šventas reikalas, todėl šitą įstatymą reikėjo labai gerai ir kruopščiai pateikti. Toks, koks jis yra šiandien, iš tikrųjų yra kompromisinis variantas, nes dabar galiojantis aktas, na, iš tiesų nėra teisingas. Bet jeigu panagrinėtume ir šį siūlomą projektą, tai ir turintys labai mažą apyvartą, ir milijoninę apyvartą, deja, “Sodros” įmoką mokės tą pačią, t.y. 133 Lt. Tai nėra teisinga. Ypač mažiukai mokės 69. Bet aš kartoju: tai yra geriau, negu buvo. Tai yra tarpinė stotelė.

Dabar pasižiūrėkime į personalinių įmonių analizę. Iš tikrųjų Lietuvoje, anot Statistikos departamento, yra vienintelė įmonė, turinti iki 490 darbuotojų. Daugiausia įmonių, t.y. apie 15 tūkst., turi tiktai po du darbuotojus. Vadinasi, iš tikrųjų labai mažas versliukas. Ir milijonines apyvartos tikrai tokia įmonė nepadarys. Taigi mano siūlymai ateičiai, priimant šitą įstatymą, kaip kompromisą.

Ateityje ryšium su Gyventojų pajamų mokesčio įstatymu dar sykį reikėtų apsispręsti, iki kokios apyvartos ar iki kokio pelno mes paliekame individualias įmones, nes tai yra iš tikrųjų neturtingų žmonių verslo rūšis. Tie, kurie neturi dešimties tūkstančių litų įstatinio kapitalo, tie steigia individualią įmonę. O jeigu mes pasižiūrėsime skurdo mažinimą strategiją, tai sakome, kad smulkusis verslas per individualių įmonių steigimą yra būtent tas kelias, kuriuo eina žmonės iš nedarbo, iš socialinės srities, iš socialinio rėmimo srities į verslo sritį. Dabar toliau.

Ponia I.Degutienė vis dėlto neapsiėjo be demagogijos. Kai balsavote savo komitete dėl mano pasiūlymo dėl viso socialinio draudimo, jūs balsavote prieš. Dabar išeinate į tribūną ir sakote: taip, turi būti visas socialinis draudimas. Be abejo, verslininkams yra svarbiau draudimas nuo ligos, nuo nedarbo, nuo nelaimingų atsitikimų, motinystės draudimas. Taigi aš siūlau ateityje pagalvoti – jeigu verslininkas išima vartojimui lėšas iš savo įmonės, šita suma turi būti apdrausta visu socialiniu draudimu, visu socialiniu draudimu. Tai užduotis šiam Seimui padirbėti kitame etape. Gali susėsti Socialinių reikalų ir darbo komitetas, Biudžeto komitetas, Verslo ir užimtumo komisija, ir padarom vieną kartą gerą variantą, ir neklausom biurokratų, kad neįmanoma šito administruoti. Galima administruoti, tiktai trūksta politinės valios. O dabar kaip už tarpinį variantą siūlau balsuoti už šitą įstatymo projektą.

PIRMININKAS. Ačiū. Taigi beveik visuotinis sutarimas. Neįtikėtina. Kviečiu dabar gerbiamąjį A.Butkevičių dėl pataisų. Gal ir dėl jų tada nesunkiai susitarsime, jeigu pagrindiniai diskutantai taip gražiai viską išdėstė.

A.BUTKEVIČIUS. Biudžeto ir finansų komitetas svarstė pataisas, buvo gauta Teisės departamento pasiūlymų. Pirmam pritarta, antram pritarta pasiūlymui, trečiam iš esmės pritarta. Europos teisės departamento taip pat gautas… Šiems pasiūlymams pritarta. Taip pat buvo apsvarstytos Lietuvos Respublikos Vyriausybės pastabos bei pasiūlymai. Taip pat yra gauta Seimo narių B.Vėsaitės, ji tikriausiai atsiims… Prašau…Yra pataisa 1 straipsnio, 34 straipsnio 3 ir 4 dalių pakeitimas. Buvo vienas variantas, kai buvo nepritarta… Nėra… Ir buvo pasiūlymai A.Butkevičiaus…

PIRMININKAS. B.Vėsaite, tai atsiimat pataisą? Taip, tai kas tada lieka? Nieko?

A.BUTKEVIČIUS. Iš esmės nieko nebelieka…

PIRMININKAS. O Vyriausybės?

A.BUTKEVIČIUS. Vyriausybės apsvarstyta…

PIRMININKAS. Bet jūs lyg ir vienai nepritarėt…

A.BUTKEVIČIUS. Taip, tuojau galiu supažindinti, kurioms pritarta, kurioms nepritarta.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, minutėlę. Kadangi iš esmės viskam pritarta, dalį pataisų B.Vėsaitė atsiėmė, čia yra ginčas tiktai dėl Vyriausybės siūlymo. Ar dėl jo balsuosim, ar pasikliausim pagrindinio komiteto nuomone? Pagrindinio komiteto? Gerai. Tai ačiū. Tada visoms pataisoms pritarta arba nepritarta. Ir ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų po svarstymo… Dabar vienas – už, vienas – prieš. Ar nori kas kalbėti? A.Melianas. Prašom.

A.MELIANAS. Gerbiamieji kolegos, ką gi, šiandien mes vėl matom daugelio Seimo narių dviveidiškumą. Kai reikėjo priimti tą įstatymą, aš turiu omeny dabar veikiantį įstatymą, tai kairioji dauguma, socialdemokratai ir socialliberalai, vienbalsiai tą įstatymą priėmė. Vien liberalai tam prieštaravo. Dabar, kai buvo aštuonios pataisos, tai liberalų pasiūlymų atstovai net nebuvo pakviesti į komiteto posėdį, konkrečiai į Biudžeto ir finansų komitetą, kad pateiktų savo pasiūlymus. Dėl registruotų pasiūlymų numeracijos arba galbūt ir manipuliacijų ta numeracija išėjo taip, kad dviejų Seimo narių pasiūlymas, kuris galėtų būti irgi kompromisinis, taip ir nebuvo svarstomas šiandien Seimo salėje. Dar geriau, yra numatoma skubos tvarka, tai, kad šiandien ne tik svarstymas būtų, o priėmimas, t.y. visiškai nesuprantama, tai reiškia, kad mums su ponu P.Vilku nebus galimybės perregistruoti mūsų pasiūlymo ir jo svarstyti. Aš noriu priminti, kad tam pasiūlymui nemažai individualių įmonių savininkų buvo pritarę, t.y. draustis nuo minimalios algos, tačiau visam socialiniam draudimui: ir motinystės, ligų, ir sveikatos draudimui, ir t.t.

Taigi šios dienos situacija labai aiškiai rodo kairiosios daugumos dviveidiškumą, kai ji garsiai šaukia apie smulkųjį verslą, apie jo rėmimą, organizuoja įvairias konferencijas dėl to, tačiau kai reikia balsuoti, tai labai greitai pamirštama. Deja, suprasdamas, kad dabar jau pakeisti padėties negalima, aš pritarčiau pono G.Šivicko ir A.Butkevičiaus įstatymo projektui. Manau, kad po kurio laiko, kai tik bus galima, mes įregistruosim įstatymo pataisą, kuri vis dėlto sudarys palankesnes sąlygas individualioms įmonėms. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju už konstruktyvią poziciją. Ir S.Kružinauskas. Kitokia ar ta pati nuomonė? Vėl mygtukas ne tas. Prašom.

S.KRUŽINAUSKAS. Kitokia nuomonė, priešinga, kaip ir pirma, A.Melianui. Noriu pasveikinti Seimą sėkmingai keliaujant (…) salonų link. Iš tikrųjų dabar bus taip, kad individualioje įmonėje pagal darbo sutartį dirbantis žmogus mokės mokesčių daugiau nei savininkas. O Biudžeto ir finansų komiteto pateiktas projektas, kurį labai remia ir A.Melianas, atima galimybę individualių įmonių savininkams apsirūpinti normalia pensija senatvėje. Taip pat mes šiuo projektu neišsprendžiame problemos, kai yra dvigubai apmokestinamas individualios įmonės savininkas, jeigu jis jau vieną kartą yra apdraustas socialiniu draudimu. Siūlau šį projektą atmesti kaip ir ankstesnius tris.

PIRMININKAS. Ačiū. Kadangi nuomonės išsiskyrė, kolegos, registruojamės. Registruojamės, ir balsuosime, ar pritariame po svarstymo. Dėmesio! Registruojamės. Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, registruojamės.

82 Seimo nariai. Balsuojame, ar pritariame po svarstymo Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 34 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektui, projekto registracijos Nr.IXP-1437(2). Prašom balsuoti, ar pritariame po svarstymo.

Už – 54, prieš – tik 1, 19 susilaikė. Pritarta. Vėlgi, mielieji kolegos, primenu, kad Seimo Pirmininkas siūlo nagrinėti ypatingos skubos tvarka. Galime pritarti ar reikia balsuoti? Ne? Tada prašom balsuoti. Prašom balsuoti, kas remia ypatingos skubos tvarką? Prašom balsuoti.

Už – 43, prieš – 10, 14 susilaikė. Ypatingos skubos tvarka. Tai dabar kviečiu gerbiamąjį A.Butkevičių į tribūną. Priėmimas.

A.BUTKEVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, siūlau įstatymą priimti pastraipsniui.

PIRMININKAS. Taigi yra (kiek čia?) du straipsniai iš esmės. Yra 1 – pagrindinis straipsnis dėl 34 straipsnio pakeitimo ir papildymo. Yra norinčių kalbėti? Prašom. R.Palaitis. Prašom, kolega. Dėl 1 straipsnio, arba bazinio įstatymo 34 straipsnio pakeitimo ir papildymo. Prašom.

R.PALAITIS. Aš dėl viso projekto, jeigu galima, pirmininke.

PIRMININKAS. Dėl viso projekto? Galime bendru sutarimu 1 straipsnį priimti? Ačiū. 2 straipsnis – “Baigiamosios nuostatos”. Galime priimti ar reikia balsuoti? Tada ačiū. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Dabar prašom dėl balsavimo motyvų dėl viso įstatymo. R.Palaitis. Prašom.

R.PALAITIS. Iš tikrųjų gaila, kad buvo nepritarta liberalų siūlymui atkurti 2001 metų lygio situaciją. Nes, kaip jau minėjau, “Sodros” tai neišgelbės, verslą tai skandins. Mano supratimu, tokie įstatymai, priimti kairiosios valdančiosios daugumos, t.y. socialdemokratų ir socialliberalų, iš tikrųjų žlugdo smulkųjį verslą. Vienintelis paguodžiantis dalykas, kad praėjus pusei metų jie šiek tiek atsipeikėjo ir dabar pradėjo sukti galvą – aha, gal iš tikrųjų negerai padarėme. Nes vis dėlto individualiai įmonei krūvis didelis: 15% – pelno mokestis, 15% nuo pajamų – “Sodros” įmokos ir dar 15% bus gyventojų pajamų mokestis. Bet atsipeikėjo ir surado kompromisinį sprendimą. Na, ką darysi. Žinot, kai prismaugtas virve, yra blogai, šiek tiek leidžia kvėpuoti, ir jis jau patenkintas. Tai mes…

PIRMININKAS. Virvę pakeičia kaklaraiščiu. Gerai…

R.PALAITIS. Ir mes, esant šiai situacijai, vis tiek esame priversti pritarti tokiam kompromisiniam variantui, kad palengvintume individualių įmonių dalią. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Ačiū už vaizdžią argumentaciją. Kolega S.Kružinauskas. Kita nuomonė. Prašom.

S.KRUŽINAUSKAS. Mano nuomonė ta pati: paliekame žmones be socialinių garantijų ir neišvengiame dvigubo apmokestinimo tiems, kurie jau apdrausti socialiniu draudimu. Taigi siūlau nepritarti šiam projektui.

PIRMININKAS. Ačiū. Dar viena nuomonė už – kolega G.Steponavičius. Prašom.

G.STEPONAVIČIUS. Ačiū. Matau, gerbiamasis pirmininke, jūsų kaklaraištis pakankamai užveržtas, bet, nepaisant visko, aš tikrai manau, geriau bent sušvelninti ydingo įstatymo pasekmes tam, kad žmonės galėtų kvėpuoti. Ir kvėpavimas ne šiaip kaip vertybė, bet kad jie galėtų mėginti išsilaikyti, nes per pastaruosius kelis mėnesius, per pastarąjį laikotarpį, kai valdo socialdemokratai, mes turėjome progos matyti ne vieną sykį, kai mokesčiai didėjo. Taigi, kolegos, bent šiuo įstatymu, kad ir pavėluotai, bandykime švelninti pasekmes.

PIRMININKAS. Ačiū. Ir dar kolega G.Šivickas. Prašom.

G.ŠIVICKAS. Ačiū, pirmininke. Pirmiausia pripažinkime, kad apmokestinamoji bazė – pelnas tikrai nevykusiai buvo pasirinkta. Šiuo metu fiksuota įmoka, labai nedidelė, solidari, iš tikrųjų nepaveiks smulkiojo verslo. Smulkaus verslininko ar individualiai dirbančiojo prašau nevadinti socialiai remtinu ar panašiai, priskiriant prie socialinės grupės, nes kiekvienas verslininkas turi jaustis savimi. Jis toks pat verslininkas kaip V.Uspaskich, gal B.Lubys, nes kitu atveju, kaip mes kalbame apie juos, taip jie ir jaučiasi. Nereguliuokime jų gyvenimo, nes jeigu jie moka skaičiuoti pinigus, jie turi pasirūpinti savimi.

“Sodra” nėra šventa karvė. Pati draudimo įmoka yra šventa karvė, bet ne vien “Sodra” atlieka tas funkcijas. Individualios įmonės savininkas, kuris anksčiau galvojo apie savo ateitį, matyt, apsidraudė ir kitais draudimais. Mes dabar priverstume juos iš karto dideles įmokas mokėti ir į “Sodrą”. Vadinasi, nutraukiant draudimo kompanijai tam tikras sutartis… tai reiškia tą patį, kaip pinigus išleisti kazino. Tad siūlau pritarti šiam projektui.

Biudžeto ir finansų komitetas įpareigojo Finansų ministeriją ir Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją sudaryti darbo grupę, kad kompleksiškai pažiūrėtų į šią problemą. Nes priimant Gyventojų pajamų mokesčio įstatymą pasikeitė tam tikros sąlygos ir atsirado naujai savarankiškai dirbančiųjų. Todėl aš manau, kad bus dviejų ministerijų tam tikras sutarimas ir bus ilgalaikis sprendimas. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Ir dar kolega A.Melianas. Prašom.

A.MELIANAS. Kaip minėjau, vis tiek mes registruosime įstatymo pataisas. Aš paprasčiausiai tikiu, kad rinkėjai šią žiemą nuvers socialdemokratų valdžią, ir mes puikiausiai galėsime pataisyti tas klaidas. (Plojimai)

PIRMININKAS. Bičiuliai, neperšokus per upelį, nereikia sakyti “op”. Prašom I.Degutienę.

I.DEGUTIENĖ. Gerbiamieji kolegos, iš tiesų mes taisome mūsų paties Seimo ir socialdemokratų padarytas klaidas individualių įmonių savininkų atžvilgiu. Taisydami klaidas, aišku, mes randame šiek tiek geresnį variantą, tačiau neišsprendžiantį socialinio draudimo klausimų, nes mes sprendžiame vieną vienintelį klausimą, t.y. bazinės pensijos.

Komentuodama tai, ką kalbėjo ponia B.Vėsaitė sakydama, kad Socialinių reikalų komitete nebuvo ir mes balsavome prieš jos teiktą pasiūlymą draustis visu socialiniu draudimu… Bet mes balsavome dėl to, kad buvo norima ta pačia įmoka, t.y. 69 litais, apsidrausti visu socialiniu draudimu. Tai yra tikrai nesuprantami dalykai. Todėl aš, balsuodama šiandien už, tikiuosi, kad mes pagerinsime ir ištaisysime socialdemokratų ir socialliberalų padarytas klaidas. Tačiau rekomenduojame jiems vis dėlto dar kartą grįžti prie Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 34 straipsnio ir kompleksiškai šį klausimą spręsti, sprendžiant dėl viso socialinio draudimo įmokos dydžio ir dėl visų socialinio draudimo galimybių individualių įmonių savininkams. Kviečiu balsuoti už 34 straipsnį.

PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu registruotis. Registruojamės ir balsuosime dėl Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 34 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto Nr.IXP-1437(2). Prašom registruotis.

Užsiregistravo 87 Seimo nariai. Kolegos, dėmesio, balsuojame už apsvarstytą ir pataisytą įstatymo projektą. Prašom balsuoti.

Už – 72, prieš – 1, 8 susilaikė. Mielieji kolegos, Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 34 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymas priimtas.

Ačiū, kad pavyko rasti kompromisą, ačiū ir už kritiką, kuri buvo išsakyta, ji pravers rudenį.

2002 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-1677(2*) (priėmimas)

Mielieji kolegos, kadangi mes dabar, buitiškai tariant, paėmėme aukštesnį tempą, tai gal imamės dar sudėtingesnio klausimo – valstybės biudžeto, o po to bus dar linksmesnių ir sunkesnių klausimų, todėl niekur niekas nepabėgs. Šiandien dirbsime tol, kol baigsime. Taigi kviečiu į tribūną finansų minsitrę D.Grybauskaitę. Prašom. Dėl vedimo tvarkos – J.Olekas.

J.OLEKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš siūlau padaryti 30 minučių pertrauką, nes per aukštos natas ir žmonės gal pavargę. Mes truputėlį dar turime pasitarti, o po to bus galima svarstyti valstybės biudžetą.

PIRMININKAS. Mielieji kolegos, tai reikalavimas pagal 109 straipsnį. Ar galime bendru sutarimu, ar reikia balsuoti? Bendru sutarimu. Ačiū. Ministre, aš labai atsiprašau, dar prašom būti savo vietoje.

Administracinių teisės pažeidimų kodekso 15, 42, 43, 50⁵, 51¹², 91², 99¹, 99³, 99⁶, 109, 163, 163¹, 163², 163⁹, 163¹³, 171¹, 172¹, 172²⁶, 173¹², 188⁶, 189, 202¹, 205, 207², 214¹², 246¹, 246⁷, 247⁵, 259¹, 262, 266, 267, 320, 339 straipsnių pakeitimo ir papildymo, 96, 97 ir 247 straipsnių pripažinimo netekusiais galios bei Kodekso papildymo 43⁹, 185⁴, 239⁴, 241³ straipsniais įstatymo projektas Nr.IXP-757(3*) (sujungti projektai Nr.IXP-757(2*), Nr.IXP-857(2*), Nr.IXP-934(2*), Nr.IXP-1014(2*), Nr.IXP-1042(2*), Nr.IXP-1132(2*), Nr.IXP-1166(2*), Nr.IXP-1283(2*), Nr.IXP-1310(2*), Nr.IXP-1320(2*), Nr.IXP-1380(3*), Nr.IXP-1418*, Nr.IXP-1430*, Nr.IXP-1451(2*), Nr.IXP-1502(3*), Nr.IXP-1693*) (priėmimas)

Tokiu atveju yra dar gana sunkus, bet gal jis tik techniškai sunkus, o politiškai nesudėtingas klausimas, t.y. Administracinių teisės pažeidimų kodekso daugybės straipsnių pakeitimo, pripažinimo negaliojančiais ir t.t. įstatymo projektas. Seimo sprendimu mes daugelį Administracinių teisės pažeidimų kodekso pataisų nukėlėme į sesijos pabaigą, ir dabar Teisės ir teisėtvarkos komitetas viską suvedė į vieną įstatymą. Aš prašau kolegą A.Sakalą, Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininką, ateiti į tribūną ir pasakyti, kaip čia viskas atrodo ir dėl ko dar mes turime balsuoti.

A.SAKALAS. Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamieji kolegos, kaip žinia, Seimo pavedimu mes suvedėme visas pataisas į vieną dokumentą. Turime Teisės departamento pastabų, vienam straipsniui turime Seimo nario A.Sadecko, Seimo nario J.Sabatausko, Seimo nario J.Razmos pastabų, kitiems straipsniams mes pastabų neturime. Aš prašyčiau, jeigu jūs leistumėte, pirmininke, pasakyti, ką siūlo Teisės departamentas ir kam mes pritarėme. Jeigu Seimas pritartų, tada galėtume judėti labai greitai. Ar galima, pirmininke?

PIRMININKAS. Prašom.

A.SAKALAS. Seimo Teisės departamentas siūlo sutrumpinti pavadinimą, vietoje šių visų nurodytų straipsnių tiesiog įrašyti, kad Civilinės teisės… kodekso pakeitimas. Komitetas pritarė tam, todėl aš prašyčiau Seimo narių taip pat pritarti, kad nereikėtų rašyti visų straipsnių, tiesiog įrašyti, jog tai to Administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimas.

PIRMININKAS. Prašom, pirmininke, dar dėl Teisės departamento.

A.SAKALAS. Teisės departamentas, kartoju, siūlo pakeisti ir sutrumpinti patį įstatymo pavadinimą, t.y. ne vardyti visų straipsnių, o tiesiog pasakyti, kad tai yra Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimo ir papildymo įstatymas. Komitetas pritarė.

Komitetas taip pat pritarė dėl įvairių pavadinimo nuorodų, t.y. nuorodos į “Lietuvos žinias” ir kitos nuorodos. Čia taip pat siūlomi kai kurie papildymai, tam komitetas pritarė.

Komitetas jūsų prašo 1 straipsnį šiandien atidėti. Pasakysiu kodėl. Rytoj yra svarstomas Saugumo departamento statutas, o kol jis nepriimtas, nėra kaip mums dabar priimti šio straipsnio. Todėl aš siūlyčiau kitus straipsnius priimti, atidėti šį ir atidėti paskutinįjį dėl įsigaliojimo. Visus kitus straipsnius galima priimti.

Mes neturime jokių pastabų iki 29 straipsnio, t.y. nuo 2 iki 28 straipsnio. Jeigu Seimas sutiktų, galėtume balsuoti už pritarimą visiems – nuo 2 iki 28 straipsnių, o 1 straipsnį atidėtume rytojaus dienai.

PIRMININKAS. Mielieji kolegos, gerbiamasis pranešėjas labai aiškiai viską išdėstė. Kadangi čia sujungta labai daug įstatymų, tai suprantama, kad šiandien mes galutinai balsuoti negalėsime. Todėl siūlymas yra toks: priimame pastraipsniui, pradėdami nuo 2 straipsnio. Ar sutinkame, ar reikia dėl kiekvieno straipsnio kalbėti ir balsuoti? Nereikia? Iš karto pereikime prie to, kuriam yra pataisos, t.y. kaip kolega sakė…

A.SAKALAS. 29 straipsnis.

PIRMININKAS. …29 straipsnis, arba Kodekso 214¹² straipsnio keitimas. Čia yra kelių kolegų siūlymai: J.Razmos, A.Sadecko ir J.Sabatausko. Gal jūs, pirmininke, trumpai išdėstykite, o po to prašysiu autorių.

A.SAKALAS. Seimo narys J.Razma siūlo iš šio įstatymo šio straipsnio 2 dalies išbraukti žodį “penkių”, įrašyti “dešimties”, iš 4 dalies išbraukti “dešimties” ir įrašyti “dvidešimties”. Komitetas nepritarė, nes apsisprendė dėl kitokios, t.y. švelnesnės, sankcijos, kaip pateikta komiteto projekte.

PIRMININKAS. J.Razma. Prašom motyvai dėl jūsų siūlymo. Ar atsiimate?

J.RAZMA. Aš tiesiog manau, kad čia yra rimti nusižengimai ir tas bausmių švelninimas, tą dabar siūlo komitetas, atrodo gana prastai. Žinau, kad kolega A.Sakalas yra daug iniciatyvų reiškę dėl bausmių švelninimo, dėl pirmalaikių išleidimų įkalintų asmenų, bet mano pozicija yra visiškai priešinga, kad griežtumas kartais yra naudingas, ypač kai kalbama apie ekonominius nusikaltimus.

PIRMININKAS. Ačiū. Mielieji kolegos, dabar pagal procedūras reikia 29 balsų, kad pradėtume svarstyti pataisą. Registruojamės. Registruojamės ir reikės balsuoti, ar yra 29, palaikantys kolegos J.Razmos siūlymą. Prašom registruotis. Prašom. Mes dabar svarstome šio sujungto įstatymo 29 straipsnį, arba bazinio, t.y. Administracinių teisės pažeidimų kodekso, 214¹², kuris vadinasi “Informavimo produkcijos, propaguojančios nacionalinę, rasinę ar religinę nesantaiką, gaminimas, laikymas, viešas demonstravimas arba platinimas”. Čia yra kelių Seimo narių siūlymai.

Taigi užsiregistravo 63 Seimo nariai. Prašom balsuoti, ar yra 29 palaikantys Seimo nariai.

Palaiko tik 7. Nenagrinėjame. Dabar yra kolegos…

A.SAKALAS. …Seimo nario A.Sadecko pataisa, Teisės departamento pataisa tam pačiam straipsniui ta pačia tema ir taip pat Seimo nario J.Sabatausko pataisa. Dabar Teisės departamento ir Seimo nario J.Sabatausko pataisos yra analogiškos, todėl jos gali būti svarstomos kartu, ir komitetas joms pritarė. O Seimo nario A.Sadecko pataisai nepritarė dėl šių motyvų. Jeigu mes pritartume tai pataisai, tada nebūtų atsakomybės už demonstravimą produkcijos, propaguojančios nacionalinę, rasinę ar religinę nesantaiką, už viešą demonstravimą, neturint tikslo jos, suprantama, platinti. Na, sakykime, Gedimino prospekte kas nors įsirengia didžiulį ekraną, demonstruoja, ką nori, bet jis sako: aš nieko nesiruošiu platinti, aš tik demonstruoju, o jūs – prašom, norit žiūrėkit, norit nežiūrėkit. Tai čia būtų pataisos esmė. Komitetas tai pataisai negalėjo pritarti, nes viešas nesantaikos, religinės nesantaikos, kitokios nesantaikos demonstravimas taip pat turėtų būti baudžiamas administracine tvarka. Todėl komitetas pritarė pono J.Sabatausko pataisai ir Teisės departamento analogiškai pataisai. Tai yra iš esmės ta pati pataisa.

PIRMININKAS. Kolegos, dėmesio! Dabar pats pataisos autorius A.Sadeckas. Prašom, kolega, motyvuoti.

A.SADECKAS. Labai ačiū, pone posėdžio pirmininke. Aš iš esmės gal būčiau sutikęs su pono J.Sabatausko pataisa, būčiau sutikęs iki tol, kol neišgirdau iš tribūnos tokių samprotavimų, kadangi būtent apie viešą demonstravimą kaip savarankišką sudėtį aš ir teikiau pataisą. Mano supratimu, mano dispozicijoje ji tokia ir lieka. Taigi tada apsispręskime balsuodami.

PIRMININKAS. Aišku. Mielieji kolegos, pirmiausia balsuosime, ar yra 29 Seimo nariai, palaikantys kolegos A.Sadecko siūlymą, ir spręsim toliau. 19. Nepalaikyta.

Dėl J.Sabatausko jau čia buvo pakankama kalba, bet vis tiek mes turim formaliai balsuoti, ar yra pritariantys 29 Seimo nariai. Mielieji kolegos, prašom balsuoti, ar yra pritariantys 29 Seimo nariai, kad galėtume svarstyti. 29, su pranešėjo balsu – 30. Svarstom.

Dabar prašyčiau dėl balsavimo motyvų. Jeigu pats autorius nenori kalbėti, tada G.Steponavičius. Prašom, kolega. G.Steponavičius dėl J.Sabatausko pataisos 29, arba bazinio įstatymo 214¹² straipsniui. Prašom.

G.STEPONAVIČIUS. Ačiū, pone pirmininke. Na, aš apgailestauju, kad šitaip išplėstai komiteto pirmininkas pateikė motyvus, kalbėdamas apie demonstravimą, neturint tikslo platinti. Aš galėčiau jums papasakoti kurioziškesnę situaciją. Jeigu mes dabar pritartume kolegos J.Sabatausko pataisai, sakančiai, kad bet koks viešas demonstravimas, netgi, tarkime, užsirašius ant savo marškinėlių užrašą, kuris apskritai galėtų kelti abejonių, bet tai dar vargu ar gali būti vertinama kaip, sakykime, rasinė nesantaika ar kurstymas. Taigi, kolegos, žmogaus teisių požiūriu ir asmens saviraiškos galimybių ribų prasme manau, kad kolegos J.Sabatausko siūlymas iš esmės sugadintų pačią pataisą, kurią teikia, beje, kaip tik institucijos suinteresuotos, kad tai būtų veikianti nuostata. O dabar iš esmės tai bus labai plačiai interpretuotina nuostata, ir abejoju, ar teismai, pareigūnai, taikydami šį Administracinių teisės pažeidimų kodekso straipsnį, žinos realiai, kada kaip jiems elgtis. Taigi aš tikrai siūlyčiau kolegos J.Sabatausko pataisai nepritarti.

PIRMININKAS. Prašau, J.Razma.

J.RAZMA. Aš noriu padėti pačiam posėdžio pirmininkui, kuris, pažvelgęs į laikrodį, turėtų pastebėti, kad gerokai atsiliekam nuo grafiko. Aš nesiūlyčiau toliau tęsti svarstymo tų projektų, kuriuos vis tiek turėsim užbaigti rytoj, ir frakcijos vardu prašau pertraukos šiuo klausimu iki kito posėdžio.

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, dėl bendro labo mums reikia susitarti dėl šitos pataisos ir kitos…

J.RAZMA. Rytoj…

PIRMININKAS. … ir mes užbaigsim didelį darbą.

J.RAZMA. Rytoj. Pažiūrėkit, dvi valandas atsiliekam nuo grafiko.

PIRMININKAS. Jeigu jūs negailite likusių Seimo narių, – jūsų teisė, tuoj balsuosim. Tuoj balsuosim, jūsų teisė. Minutėlę, prašom registruotis. Tuoj, vieną minutėlę. Prašom registruotis.

66 Seimo nariai. Kas už tai, kad būtų skelbiama pertrauka opozicinės frakcijos siūlymu, prašom balsuoti. Liko pusantro straipsnio, bičiuliai.

Kaip tik 14. Tiek, kiek reikia. Perbalsuoti nesiūlau. Taigi pertrauka. (Balsai salėje) Susitarsime, susitarsime, mielieji bičiuliai. Prašyčiau nepykti ir kitais atvejais. Dabar aš nepykstu.

Todėl aš siūlau, kad nepyktume toliau, užbaigti pirmo rezervinio klausimo pateikimą. Liko tik kalbėti dėl balsavimo motyvų. Ar galim susitarti? Tai prašom tada dėl balsavimo motyvų. Prašom. K.Rimšelis. Suteiktas žodis kolegai, o po to… (Balsas salėje) Tas, kuris užsiregistravo. A.Kubilius. Prašom.

A.KUBILIUS. Gerbiamasis pirmininke, visų pirma norėčiau pasakyti, kad jeigu norim elgtis teisingai ir teisėtai, tai reikėtų laikytis Statuto ir šiandien pakartoti visą pateikimo procedūrą iš naujo. Vakar pradėta procedūra buvo neteisėta ir pertrauka, padaryta tokioje procedūroje, taip pat yra neteisėta. Norint galima tiktai pradėti iš naujo, nes šiandien sukako kaip tik tiek laiko, kiek reikia, kad pradėtume normaliai ir teisėtai šitą procedūrą. Tai aš siūlau dabar pranešėją kviesti į tribūną, mes užsirašom klausimams ir tada jau pateikimą darom visiškai pagal Statutą. O pabaigoje mes paprašysim pertraukos, kad galėtume dar apsvarstyti šitą reikalą plačiau.

PIRMININKAS. Mielieji kolegos, kadangi, aš matau, visi nusiteikę dirbti ilgai ir smagiai, tai aš irgi su malonumu sutinku pakartoti procedūrą, bet šiek tiek vėliau, kai bus kitas pirmininkas.

Baudžiamojo proceso kodekso 64³ straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-983(3*) (priėmimas)

Dabar, kad užimtume laiką, iki baigsis pusvalandis, aš vėl norėčiau pakviesti profesorių A.Sakalą. Imtume 12a ir b klausimus, BPK priėmimai. Pamažu apvalytume darbotvarkę ir liktų patys svarbiausi klausimai. Iš eilės yra per daug sudėtingi.

Baudžiamojo proceso kodeksas, projektai Nr.IXP-983 ir Nr.IXP-1570. Prašom, priėmimo stadija. Prašom. Minutėlę, jokių pastabų nėra. Galim priiminėti pastraipsniui? A.Kubilius. Ne, dabar jau G.Steponavičius. Prašom.

G.STEPONAVIČIUS. Ačiū. Na, pone pirmininke, taip voliuntaristiškai permetinėti klausimų eiliškumą, neatsiklausus Seimo, yra nekorektiška, nekalbu apie Statutą. Taigi labai gerbdamas ministrę, į kurią (kalbu apie pagarbą ministrei) apeliavote, kad biudžeto nesvarstytume rytiniame posėdyje, aš siūlau, kol dar yra sveikas ir blaivus Seimo narių protas, svarstyti svarbiausius klausimus, turiu omenyje biudžetą ir su nuosavybės teisėmis susijusį klausimą.

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, taigi tam ir buvo visas Administracinių teisės pažeidimų kodekso paketas, kurį mes būtume ramiai užbaigę ir baigę pusvalandį. Kas pasiūlė pertrauką visiškai lygioje, nereikalingoje vietoje? (Balsai salėje) Kas pasiūlė? Aš siūlau dabar… Vieną minutėlę. Prašom balsuoti. Kas už tai, kad būtų svarstomas kompleksinis 12 klausimas? Prašom balsuoti, kad būtų aiškumas. (Balsai salėje) Pripažįstu, bet turime eiti pirmyn. Prašom balsuoti.

38 – už, svarstome. Kviečiu atgal į tribūną A.Sakalą, o kol jis ateis, A.Skardžius.

A.SKARDŽIUS. Gerbiamasis pirmininke ir kolegos, aš tikrai siūlyčiau nekreipti dėmesio į G.Steponavičiaus žodžius. Aš kaip tik siūlyčiau atidėti vėlesniam laikui, kai bus jau blaivūs kai kurie kolegos, grįžę iš tam tikrų renginių. (Triukšmas salėje)

PIRMININKAS. Aš prašau daugiau tokių replikų nesakyti, nes salėje nėra alkotesterių. Aš siūlau imtis Baudžiamojo proceso kodekso, gal paaiškės visi klausimai.

Gerbiamieji kolegos, dėmesio, yra vienas straipsnis. Jokių pastabų nėra. Ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų? Nėra norinčių? Ar gali… kolega K.Rimšelis. Ne. Kolega J.Razma. Prašom. Baudžiamojo proceso kodekso 64³ straipsnis, projektas Nr.IXP-983. Prašom.

J.RAZMA. Iš tikrųjų šiuo projektu sugadinama aiški norma, kas negali būti laikoma svarbia gynėjo neatvykimo priežastimi, būtent užsiėmimas kokia nors profesine ar kita darbine veikla. Įrašymas “paprastai” leidžia tai visiškai išplauti. Priėmus tokią pataisą teismuose dar labiau padidės vilkinimo galimybės ir bus trukdoma priimti reikiamus sprendimus. Ypač, manau, tai bus būdinga ekonominėms byloms.

Kita dalis, kur didinamos baudos, gal yra gera, bet vėlgi atsisakymas apatinės ribos, kuri anksčiau buvo 3 tūkstančiai, dabar yra nulis, vėlgi leidžia tikėtis, kad tuose teismuose, kur yra geri advokatų ir teisėjų ryšiai, viskas bus sprendžiama be pasekmių dėl to neatvykimo. Aš manau, kad tai yra blogas teikimas. Man keista, kad kolega A.Skarbalius sugalvojo teikti tokius dalykus.

PIRMININKAS. Ačiū. J.Sabatauskas – kita nuomonė. Prašom.

J.SABATAUSKAS. Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, iš tiesų šis klausimas buvo nagrinėtas daug kartų. Be to, nepamirškime, kad mes šių metų kovo mėnesį priėmėme naująjį Baudžiamojo proceso kodeksą, kuris įsigalios nuo sausio 1 d., aš taip tikiuosi, kad nuo sausio 1 dienos. Naujajame kodekse yra iš esmės ta pati norma. Iš tikrųjų kolega A.Skarbalius siūlė visus proceso dalyvius už neatvykimą sankcionuoti vienodai, tačiau komitetas vis dėlto apsisprendė, kad šie dalyviai, t.y. advokatai, turi tam tikras didesnes pareigas negu kiti dalyviai, nes nuo jų priklauso tikrai daug.

Dabar dėl to, ką sakė kolega J.Razma, dėl profesinės, kad negali būti laikoma svarbia priežastimi. Iš tikrųjų labai dažnai tuo yra piktnaudžiaujama. Bet nepamirškime, kolegos, kad mes labai sumažinome baudos dydį. Buvo nuo 3 iki 10 tūkstančių, palikome iki 3 tūkstančių, visai nepalikę apatinės ribos. Vadinasi, teismas kiekvienu atveju spręs, kiek yra svarbus tas neatvykimas, tiksliau, kiek yra didelė kaltė advokato, t.y. neatvykusio advokato kaltė, taip pat dėl kitų proceso dalyvių. Pažiūrėkite, jiems irgi labai pakeltos baudos, nes jie irgi gali… liudytojai gali piktnaudžiauti neatvykimu. Manau, kad šiame projekte tikrai subalansuotos įvairios nuomonės. Siūlyčiau pritarti. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolega K.Rimšelis. Nematau. Kolega A.Macaitis. Prašom. Ne? Kolega A.Macaitis.

A.MACAITIS. Dėkoju, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš irgi norėčiau vis dėlto atkreipti dėmesį, kad jeigu mūsų įstatymuose rašomi žodeliai “paprastai”, tai jau tikrai yra kas nors nepaprasta. Jūs, čia sėdintys, visi esate įstatymų leidėjai, ne kartą rengėte įstatymus ir gerai žinote mūsų Teisės departamento reakciją, kai tokius žodžius įrašydavome. Vadinasi, kažkam paliktas šansas nuspręsti, kaip jis nori. Neaišku, kas bus tas “paprastas”, kuris laimės, ir kas “nepaprastas”. Argi galima įstatymuose tokius dalykus rašyti? Taigi manau, kad tikrai negalima pritarti, kad įstatymuose būtų tokie dviprasmiški dalykai. Aš vis dėlto manau, kad negalima priimti tokio įstatymo.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolega R.Sedlickas. Prašom. Nuomonė už.

R.A.SEDLICKAS. Tie dalykai yra teisiniai klausimai. Aš matau, kad daug kas nelabai supranta, kas čia darosi. Vienas dalykas, kodėl žodis “paprastai”. Kitaip būtų mechaniška. Jei žmogus, gynėjas ar kitas, neateina į teismą, būtina jam skirti baudą. Tačiau gali būti ir labai rimtų priežasčių, sakykime, tuo laiku miršta žmona. Ar jį vis tiek turėtume bausti? Mes turėjome tą problemą dėl to latvių dviratininko. Irgi buvo baisu, ką mechaniškas taikymas mums davė. Reikia duoti teisėjui nors kokią galimybę racionaliai pagalvoti.

Antras dalykas, A.Skarbaliaus pataisos, esmė, kad negalima gynėjo, kuris yra teismo dalyvis, traktuoti kitaip negu visi kiti, pavyzdžiui, prokuroras. Kodėl taip pat nebausti prokuroro? Teisės ir teisėtvarkos komitete tai buvo svarstoma gana išsamiai. Buvo nutarta, kad šiuo atveju turėtų būti truputį didesnės bausmės, nes iki šiol buvo truputį piktnaudžiaujama. Gynėjas skiriasi savo pareigomis nuo, sakykime, liudytojo ar ko nors kito. Toliau buvo klausimas, kiek galima pakelti baudą. Buvo galvota, kad reikia 10 tūkstančių. Kodėl ne 20 tūkstančių ar 100 tūkstančių? Mes nutarėme, kad bus iki 3 tūkstančių litų.

Dabar jūs pagalvokite dar vieną dalyką. Dauguma tų advokatų ateina dėl to, kad juos samdo miestas. Jie gauna 7 litus per valandą už savo darbą, o jūs mėginate uždėti 10 tūkstančių litų. Reikia truputį racionalumo, reikia truputį ribų ir šiek tiek išmanyti padėtį. Šis patobulintas įstatymo projektas yra turbūt toks, koks turėtų būti. Aš pritariu ir siūlau jums pritarti pono A.Sakalo projektui.

PIRMININKAS. Ačiū. Prašom balsuoti dėl viso įstatymo. Kalbos dėl balsavimo motyvų baigėsi. Prašom balsuoti. (Balsai salėje) Po to, kai nubalsuosime. Prašom. Registracija ką tik buvo. Prašom balsuoti.

Už – 39, prieš – 5, 5 susilaikė. Užsiregistravę buvo 66. Įstatymas priimtas. Ačiū.

Baudžiamojo proceso kodekso 9¹, 9², 104¹, 426 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 106¹ ir 414¹ straipsniais įstatymo projektas Nr.IXP-1570(2*) (priėmimas)

Antrasis BPK, dar mums liko pora minučių… Antrasis BPK projektas. Prašom, profesoriau.

A.SAKALAS. Antrajam turime tiktai Teisės departamento redakcines pastabas, kurioms pritarėm. Trys redakcinės pastabos. Jokių pataisų nėra.

PIRMININKAS. Ačiū. Ar galime pastraipsniui, ar galime viską iš karto?

A.SAKALAS. Galim viską iš karto, kadangi neturim pastabų…

PIRMININKAS. Yra 1, 2, 3, 4, 5, 6 straipsniai. Pastabų nėra. Galim priimti pastraipsniui? Ačiū. Ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų dėl viso įstatymo? Ačiū. Tada prašom registruotis.

81 Seimo narys užsiregistravo. Prašom balsuoti. Balsuojam dėl BPK kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto. Prašom neagituoti balsavimo metu.

Už – 58, prieš – 3, 6 susilaikė. BPK kai kurių straipsnių pakeitimo ir BPK papildymo kai kuriais straipsniais įstatymas priimtas.

Mielieji kolegos, yra siūlymas, kad Dokumentų skyrius šiuos abu įstatymus sujungtų į vieną. Galim priimti tokį protokolinį nutarimą? Priimta. Ačiū. Dabar J.Razma. Prašom.

J.RAZMA. Aš apgailestauju, kad Seimo nariai, balsuodami dėl prieš tai buvusio projekto Nr.IXP-1983, vis dėlto rimčiau nepagalvojo, kokia yra situacija su ekonominėm bylom, kiek advokatai randa būdų vilkinti tų bylų nagrinėjimą, rasdami priežasčių neateiti. Mes padidinom tas galimybes, sumažinom baudas, kurios dar šiek tiek stabdė tokius veiksmus. Aš manau, kad kolegoms teks kurti dar ne vieną komisiją, kaip šiandien kai kas siūlė dėl “Jangila Incorporation”, rūpinantis, kas gi čia vyksta su tom stambiom ekonominėm bylom. Gaila, kad tokie projektai priimti neatlikus kriminogeninės ekspertizės.

2002 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-1677(2*) (priėmimo tęsinys)

PIRMININKAS. Ačiū, kolega, už pastabas. Dabar imamės 2-9 kompleksinio klausimo, t.y. šių metų Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo pakeitimo įstatymo projekto. Teikėja – Vyriausybė, kviečiu į tribūną pranešėją – finansų ministrę D.Grybauskaitę. Priėmimo stadija. Projekto Nr.IXP-1677(2). Prašom.

D.GRYBAUSKAITĖ. Gerbiamasis Seime, teikiame pasiūlymus, kurie buvo įregistruoti pagal Statutą 24 valandos iki šios minutės. 1 straipsnis. Dėl 1 straipsnio esame gavę keturis pasiūlymus. Pirmasis. Seimo narys A.Butkevičius – padidinti valstybės biudžeto pajamas, gaunamas iš dividendų, 100 tūkst. Lt. Vyriausybė pritaria.

PIRMININKAS. Galim pritarti? Ačiū. Toliau.

D.GRYBAUSKAITĖ. Antras pasiūlymas. Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas ponas Č.Juršėnas – padidinti biudžeto pajamas, gaunamas iš dividendų, 75 tūkst. Lt. Vyriausybė pritaria.

PIRMININKAS. Pritariam? Ačiū. Trečias siūlymas.

D.GRYBAUSKAITĖ. Toliau pono G.Steponavičiaus yra vienas, du, trys, iš esmės keturi pasiūlymai ir norėčiau juos išvardinti. Yra siūloma papildomai skirti 10 mln. asignavimų moksleivio krepšeliui finansuoti. Vyriausybė nepritaria, nes yra patvirtinta dabar pakankama suma, ir rodiklis, kad savivaldybės, kai tvirtino šįmet biudžetus, sumažino skirtą tikslinę dotaciją 13 mln. Litų, tai yra jų manymu, jiems jų nereikia. Sumažino. Toliau, antrasis pono G.Steponavičiaus pasiūlymas – numatyti papildomus 5 mln. žemės reformai. Mes jau minėjome, kad yra numatyta 13 šiame perskirstyme, manome, kad reikėtų mėginti išsisukti, todėl nepritariame taip pat. Kitas pasiūlymas – skirti 20 mln. Lt atlyginti piliečiams už valstybės išperkamą žemę, nepritariame, nes yra numatyta 2 mln. Ir kiti yra smulkesni, kur šaltiniai pasiūlyti sumažinti Vyriausybės rezervo ir valstybės skolos aptarnavimo išlaidas 15 mln. iš valstybės skolos ir 1,5 – iš Vyriausybės rezervo. Vyriausybė nepritaria. Taigi visiems gerbiamojo pono G.Steponavičiaus pasiūlymams mes neradome galimybės pritarti.

PIRMININKAS. Siūlymų autorius G.Steponavičius. Prašom, kolega. Ar galim susitarti dėl visų iš karto, ar jūs reikalaujate dėl kiekvieno atskirai kalbėti? Gal galima dėl visų iškart jūsų siūlymų? Prašom.

G.STEPONAVIČIUS. Ačiū. Na, aš norėčiau bent jau turėti galimybę argumentuoti dėl kiekvieno iš jų.

PIRMININKAS. Prašom.

G.STEPONAVIČIUS. Jeigu Seimas būtų kantrus ir maloningas. Tai, gerbiamoji ministre, jūs trumpai argumentus išdėstėt. Suprantu, kad visi mes esam laiko prasme tikrai ganėtinai išvarginti ir nėra galimybės išsiplėsti, bet norėčiau patikslinti ir pradėti klausimu dėl moksleivio krepšelio. 10 papildomų milijonų tai yra tiktai dalis to, ką, beje, jūsų vadovaujama ministerija, o ne savivaldybės skaičiavo, ir jūs skyrėte atitinkamas dotacijas. Ir švietimo, ir krepšelio finansavimas eina centralizuotai, iš esmės per Vyriausybę. Metų pradžioje buvo konstatuota, kad yra akivaizdus trūkumas. Daugelis savivaldybių skundžiasi, kad jie turi imti pinigus iš kitų sričių, kad užtikrintų krepšelio ir kitas su švietimu susijusias lėšas, ir jiems tų pinigų neužtenka. Aš galėčiau pasakyti, kad pritarę moksleivio krepšelio idėjai, bet neparėmę jos tinkamais finansais, mes galim ir pačias geriausias reformas paskandinti arba sužlugdyti pasitikėjimą žmonių akyse. Taigi aš manau, 10 mln. nebuvo labai didelė suma. Kalbant apie 5 mln. asignavimų…

PIRMININKAS. Kolegos! Aš labai atsiprašau, gerbiamasis Gintarai. Kolegos, paklausom, rimti dalykai, apie didelius pinigus. Paklausom. Prašom.

G.STEPONAVIČIUS. Dėkui. Dėl 5 mln. papildomų asignavimų žemės reformai vykdyti. Tai, gerbiamieji kolegos, yra keletas priežasčių. Viena, mes tikrai turėtume palengvinti situaciją ir galimus neaiškumus skirdami papildomas lėšas vien dėl to, kad žemės reformos sparta leistų mums judėti nesupainiojant kitų klausimų, taip pat net ir tam, kam mes nepritariam, t.y. lengvatinėms sąlygoms, įsigyjant žemę, priėmus įstatymą ir pradėjus jį įgyvendinti. Dar daugiau, galiu pasakyti, kad jūsų biudžete, pateiktame peržiūrėti, jūs minite 18 mln. poreikį, kuris buvo suformuluotas, bet sakot, kad radot tik 13. Tai aš ir pagalvojau, kad tie 5 prie tų 13 ir būtų realaus poreikio, bent jau šiems metams, patenkinimas. Taigi tai yra labai kuklu ir neperžengia net tų skaičiavimų, ką jūsų ministerija teikia.

Dabar dėl skyrimo lėšų, susijusių su kompensacija už žemę, mišką ir vandens telkinius, atlyginti. Mes puikiai žinome, kad tikrai valstybės įsipareigojimai yra milžiniški. Mes atsiliekame nuo grafiko, kada tos kompensacijos turi būti pradėtos mokėti. Žmonės laukia. Kiekvienas, neabejoju, Seimo narys gauna prašymus padėti, kad pensininkai galėtų bent skolas už komunalinius patarnavimus sumokėti. O valstybė, matot, kitiems valdymo išlaidų didinimams randa pinigų, bet kompensacijoms už žemę ar kitą nuosavybę nėra sukrapštoma ir tie keli milijonai, kurie dabar yra skiriami, tai yra, na, riešutėliai voveraitei, aš pavadinčiau. Todėl aš manau, kad rezervų, iš ko mažinti yra, valdymo išlaidos yra išpampusios, nes, palyginti su praėjusiais metais, šiais metais valdymo išlaidos padidėjo 70, dabar peržiūrint padidėja dar keliolika milijonų.

Gerbiamieji kolegos, nereikia dangstytis vien Europos Sąjungos reikalavimais. Rezervų, iš ko skirti lėšų tiems klausimams, tikrai yra. O, gerbiamasis pirmininke, dėkodamas už galimybę pateikti, aš noriu tik pasakyti, kad dėl kiekvieno iš šių pasiūlymų mes turėtume balsuoti atskirai, nes jų esmė ir pritarimo skirtingose frakcijose lygis gali būti labai skirtingas. Aš tikiuosi, kad, bent jau dėl žemės reformos klausimų, agrarininkai turėtų mūru stoti.

PIRMININKAS. J.Olekas. Kita nuomonė… Ne? Tai tada ministrę prašom… Prašom trumpai atsakyti ir tada balsuosime…

D.GRYBAUSKAITĖ. Argumentus jau šiek tiek sakiau, bet aš tik norėčiau priminti, kad pačios savivaldybės, planuodamos savo biudžetus, sumažino mūsų numatytas dotacijas 13 mln. litų. Pačios. Nes mes Vyriausybės nutarimu leidome 15% krepšelio naudoti, jeigu susitaupo kitoms reikmėms. Jos pačios susimažino. Apie visa kita aš jau kalbėjau pradžioje.

PIRMININKAS. Ačiū. Mielieji kolegos, registruojamės. Dėmesio! Registracija ir balsuosime dėl kolegos G.Steponavičiaus siūlymų, kuriems nepritarė Finansų ministerija. (Balsai salėje) Gerai. Bus galima dar paprašyti.

Užsiregistravo 82 Seimo nariai. Bet vis dėlto gal išties yra remiančių? Kolega S.Lapėnas. Prašom. Dėl kolegos G.Steponavičiaus siūlymų.

S.LAPĖNAS. Iš tiesų, kolegos, pagalvokime dėl moksleivio krepšelio idėjos. Lankantis kaimuose, seniūnijose, kalbant su bendruomenėmis, žmonės kalbėjo, iš tiesų, atlikus mokyklų reformą ir panaudojant moksleivio krepšelio idėją kaip galimybę planuoti savo gaunamas pajamas, man daugelis mokyklų direktorių sakė, kad pagaliau galės padėti moksleiviui ant stalo ne dėvėtą, bet naują vadovėlį, ne labdara gautą kompiuterį, o pagal paskutinį technikos žodį nupirktą kompiuterį, kurį galės naudoti mokymo procese. O šiandien, kai iš esmės neskiriama pakankamai lėšų moksleivio krepšelio idėjai įgyvendinti iki galo, diskredituojama pati idėja, mokyklos direktorius sako, kad nepasiteisino tokia idėja kaip moksleivio krepšelio idėja.

O ta situacija, kad pačios savivaldybės tariamai, ministrės žodžiais, atsisakė šių asignavimų, manyčiau, negalima tiesmukai priimti šių dalykų, nes pati Vyriausybė nė kiek nepajudėjo atsiskaitydama su savivaldybėmis už funkcijas, kurias jos vykdė be tam tikrų asignavimų. Todėl šiuo atveju, aš manyčiau, negalima žaisti vien tik savivaldybės korta diktuojant savo valią iš viršaus.

Savivaldybės, gavusios galimybę iki 15% perskirstyti lėšas, iš esmės atsidūrė labai nepavydėtinoje padėtyje, kai, atrodytų, remiantis pačiais geriausiais ketinimais galima perskirstyti lėšas, bet paprastai dėl to nukenčia tos mokyklos, kurios apskritai matė motyvaciją, dėl ko buvo daroma reforma. Todėl aš pritarčiau gerbiamojo G.Steponavičiaus siūlymui padidinti asignavimus švietimo reikmėms.

PIRMININKAS. Kolega V.Rinkevičius dėl G.Steponavičiaus siūlymo? Už visą? Tada kolega A.Butkevičius. A.Butkevičius. Prašom. Dėl G.Steponavičiaus siūlymų. Prašom.

A.BUTKEVIČIUS. Aš kolegoms labai trumpai norėčiau pasakyti, kad jokių problemų nėra savivaldybėse, kuriose finansuojama iš moksleivio krepšelio. Atlyginimai mokytojams išmokami laiku ir jokių problemų nėra. Nereikia painioti to, kad tų lėšų, aišku, negalima naudoti kitai paskirčiai.

PIRMININKAS. Ačiū. Mielieji kolegos, dabar kviečiu balsuoti. Kas remiate kolegos G.Steponavičiaus siūlymus įstatymo 1 straipsniui, balsuojate už, kas manote, kad reikia palaikyti Vyriausybę, balsuojate kitaip.

Aš labai atsiprašau. Dėl kiekvieno? Prašom. Minutėlę, nutraukiu balsavimą. Aš maniau, kad kolega G.Steponavičius nereikalaus dėl kiekvieno. Ne? (Balsai salėje) Gerai, sutinku, viskas gerai. Gerai. Yra pirmasis siūlymas dėl moksleivio krepšelio. Yra siūlymas, Vyriausybė jam nepritarė, ir mes dabar turime balsuoti, ar pritariame šiam G.Steponavičiaus siūlymui. Primenu, kad kai Vyriausybė prieštarauja, reikia 71 balso. Taigi registracija ką tik buvo, prieš 2 minutes. Ir motyvai jau buvo pasakyti.

Už – 24, prieš – 31, susilaikė 13. Nepriimta.

Dabar iš eilės… Taip, minutėlę, aš paprašysiu gerbiamąjį G.Steponavičių dar motyvuoti antrąjį siūlymą.

G.STEPONAVIČIUS. Aš motyvavau visus tris iš karto. Dabar dėl korektiškumo reikėtų suteikti žodį dėl kitų motyvų kalbėti už.

PIRMININKAS. Prašom. Ačiū, kad padedate taupyti laiką. Tada už, prieš dėl antrojo kolegos G.Steponavičiaus siūlymo 1 straipsniui, kuriam Vyriausybė nepritarė. E.Masiulis. Prašom. Nuomonė už.

E.MASIULIS. Gerbiamieji kolegos, iš tiesų šiandien ir anksčiau šioje salėje daug buvo kalbama apie įvairias paramos formas žemdirbiams, apie tai, kaip reikėtų apginti Lietuvos ūkininkus prieš europinę konkurenciją. Šiems metams suplanuotų 18 mln. litų Seimas nesugeba paskirti tam, kad būtų baigtas žemės reformos suplanuotas etapas, tam trūksta 5 mln. litų.

Yra G.Steponavičiaus siūlymas padidinti asignavimus 5 mln. litų tam, kad pajudėtų kai kurie darbai, kur tikrai nedaug trūksta, kad būtų suformuoti sklypai, kad žmonės gautų reikiamus dokumentus, nes iš tikrųjų žmonės nepatenkinti dėl to, kad žemės reforma yra įstrigusi. Manome, kad tie 5 mln. iš tikrųjų galėtų paspartinti žemės reformos eigą Lietuvoje. Kviestume pritarti gerbiamojo G.Steponavičiaus siūlymui.

PIRMININKAS. Ar ministrė norėtų dar ką pasakyti? Ar iš karto balsuojame?

D.GRYBAUSKAITĖ. Aš norėčiau pakomentuoti, kad skaičiai, kiek reikia žemės reformai, koks poreikis liko, keičiasi kiekvieną mėnesį. Pernai, mes manėme, yra 100, dabar jau mums teikia duomenis – 150. (…) auga efektyviai. Taigi geriau efektyviau naudoti lėšas, o ne didinti jų mastą.

PIRMININKAS. Ačiū. Prašom registruotis, kolegos. Dėmesio! Registruojamės.

Užsiregistravo 80 Seimo narių. Mielieji kolegos, balsuojame, ar pritariame kolegos E.Masiulio antrajam siūlymui įstatymo 1 straipsniui. Šiam siūlymui taip pat Vyriausybė nepritarė. Prašom balsuoti.

D.GRYBAUSKAITĖ. G.Steponavičiaus siūlymas, E.Masiulis tik komentavo.

PIRMININKAS. Antrasis G.Steponavičiaus siūlymas dėl žemės reformos, kurį remia E.Masiulis.

33 – už, prieš – 34, 6 susilaikė. Nepritarta.

Trečiasis siūlymas. Kolega G.Steponavičius jau kalbėjo, todėl motyvai už, prieš. Ar yra norinčių? E.Masiulis. Prašom. Nuomonė už.

E.MASIULIS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Trečiasis siūlymas yra padidinti asignavimus piliečiams atlyginti už valstybės išperkamą žemę, mišką ir vandens telkinius. Siūloma padidinti 5, atsiprašau, 10 mln. litų. Šiandien susidaręs poreikis yra daugiau kaip milijardas litų, ir šiais metais tik 5 mln. litų, atsiprašau, 10 mln. litų yra skirta šiai funkcijai vykdyti. Jeigu paskaičiuotume, jeigu tokiais tempais būtų vykdomi valstybės įsipareigojimai, kai kuriems žmonėms turbūt tektų laukti apie 100 metų. Mūsų supratimu, esant galimybei perskirstant pinigus šią valstybės prievolę, kuri yra duota anksčiau, tikrai reikėtų palaipsniui vykdyti, ir ją vykdyti sparčiau. Todėl 10 mln. litų šiek tiek paspartintų kompensacijų, kurias žmonės pasirinko grąžinimą buvusiems savininkams ne natūra, o pinigine išraiška. Kviestume pritarti G.Steponavičiaus siūlymui.

PIRMININKAS. Ačiū. Ministre, trumpai.

D.GRYBAUSKAITĖ. Trumpas komentaras. Šiemet skirta 5 mln., nepradėta naudoti nė cento. Tvarka nepatvirtinta, nes trūksta kai kurių įstatymų pakeitimų. Taigi dar net nepradėta naudoti. Norėčiau taip pat pradžiuginti Seimo narius, kad vakar Vyriausybės posėdyje buvo priimtas sprendimas dėl tokių įsipareigojimų atsiskaityti kai kurių įmonių akcijomis ir bus patvirtinta maždaug apie 100 mln. tokių įmonių akcijų.

PIRMININKAS. Ačiū. Mielieji kolegos, prašom balsuoti. Kas remiate trečiąjį G.Steponavičiaus siūlymą – papildomai atlyginti už valstybės išperkamą žemę, mišką ir vandens telkinius? Prašom balsuoti. Vyriausybė nepritaria.

Už – 30, prieš – 26, 14 susilaikė. Nepritarta. Gerbiamasis kolega, ar reikalaujate už ketvirtąjį vis tiek balsuoti, jeigu nepritarta tiems trims? Ačiū. Mielieji kolegos, tai jau visi siūlymai įstatymo 1 straipsniui. Ar nori kas kalbėti dėl įstatymo 1 straipsnio, ar galime jį bendru sutarimu priimti? Ne. Minutėlę. E.Masiulis. Prašom. Nuomonė prieš.

E.MASIULIS. Gerbiamieji kolegos, natūralu, kad negalime pritarti tokiam įstatymo projekto 1 straipsniui, nes nebuvo atsižvelgta į Liberalų frakcijos atstovų teikiamus siūlymus. Manome, kad jau antrą kartą persvarstant šių metų biudžetą nei Vyriausybė, nei Seimo dauguma nesprendžia pačių svarbiausių valstybės problemų, kalbama apie švietimo reformą, kalbama apie valstybės įsipareigojimų nevykdymą. Kita vertus, tikrai akį rėžia tai, kad valdymo išlaidos dar didėja ir kaip pagrindinė tų išlaidų didėjimo priežastis yra pateikiami Europos Sąjungos integracijos argumentai. Bet, noriu pasakyti, kad tokiais būdais galima iš tikrųjų nuteikti Lietuvos žmones prieš integraciją į Europos Sąjungą, jeigu žmonės tai susies su valdymo išlaidų didėjimu. Manome, kad tikrai neadekvačiai šios dienos situacijai pinigai yra paskirstomi, ir labai apgailestaujame, kad buvo susidariusi galimybė užlopyti pačias aktualiausias ir svarbiausias šios dienos visuomeninio gyvenimo sritis, bet mes tų galimybių neišnaudojame ir toliau balsuojame už tokį biudžetą, kuris yra padiktuotas biurokratinių struktūrų ir kuris yra padiktuotas valdymo, sakykim taip, nomenklatūros. Todėl kviesčiau nepritarti 1 straipsniui.

PIRMININKAS. Ačiū. J.Olekas. Nuomonė už dėl 1 straipsnio.

J.OLEKAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš, kaip ir kiti, turbūt supratau, kad liberalų pataisoms nebuvo pritarta, nes jos nebuvo kaip reikiant parengtos ir motyvuotos. O tai, kad šiek tiek padidėjo valdymo išlaidos, manau, kad iš tikrųjų pirmą kartą mes matome tam tikrą atsipirkimą, nes pirmą kartą jau bent kelių Vyriausybių laikais ar Seimo daugumų laikais biudžetas perskirstomas ne į minusą, o į pliusą. Todėl aš pritarti 1 straipsniui.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, registruojamės ir balsuosime dėl 1 straipsnio. (Balsai salėje) Paskui, 21 valandą, prašom išsiaiškinti. Yra šansas su jūsų pagalba. Su jūsų pagalba. Registruojamės.

Užsiregistravo 82 Seimo nariai. Mielieji kolegos, balsuojame, ar priimame įstatymo 1 straipsnį, arba bazinio įstatymo 1 straipsnio pakeitimą. Prašom balsuoti.

48 – už, 9 – prieš, 18 susilaikė. 1 straipsnis priimtas.

2 straipsniui yra kolegos G.Steponavičiaus siūlymai. Kviečiu jį pateikti.

D.GRYBAUSKAITĖ. Aš galiu perskaityti.

PIRMININKAS. Prašom. Gal pirma G.Steponavičius, po to ministrė. 2 straipsniui yra jūsų… Prašom, gerbiamasis Steponavičiau.

D.GRYBAUSKAITĖ. Čia iš esmės tas pats – 10 mln. padidinti savivaldybių dotacijas, skaičius tarp eilučių, čia yra 1 tęsinys.

G.STEPONAVIČIUS. Aš atsiimu, nes buvo nepritarta ankstesniems siūlymams.

PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Tokiu atveju 2 straipsnis lieka taip, kaip buvo, pagrindiniame tekste. Ar galime bendru sutarimu, ar reikia balsuoti? Ne. Minutėlę. Tuojau. Prašom. Tada vienas kalba už, vienas… Bus registracija. Dabar balsavimo motyvai dėl 2 straipsnio. A.Kubilius – Prašom. A.Kubilius – dėl 2 straipsnio.

A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, 2 straipsniu yra nustatomos specialios tikslinės dotacijos savivaldybėms. Aš taip ir neišgirdau paaiškinimų per visus svarstymus, kodėl Šiaulių miestui, kaip išskirtiniam miestui, matyt, dėl to, kad jame yra išrinktas A.Paulauskas, speciali tikslinė dotacija, kuri skiriama Valstybės investicijų programoje numatytiems projektams finansuoti, padidinama nuo 7 mln. iki 15 milijonų. Ar čia dėl to, kad pasikeitė merai, ar čia kas kita įvyko, man tas neaišku. Tai yra pats didžiausias pakeitimas, todėl aš siūlau kol kas nebalsuoti už tokį pakeitimą.

D.GRYBAUSKAITĖ. Galėčiau atsakyti?

PIRMININKAS. Prašom, ministre.

D.GRYBAUSKAITĖ. Tai yra aplinkos apsaugos projektas, (…), taip yra mūsų kofinansavimas iš Europos Sąjungos.

PIRMININKAS. Prašom. J.Olekas ar A.Macaitis? Kuris? A.Macaitis. Prašom. Nuomonė už.

A.MACAITIS. Aš vis dėlto norėčiau pasakyti gerbiamajam A.Kubiliui, nes jis susijaudino dėl šio… Tai iš tikrųjų yra aplinkos apsaugos projektas. Jūs turbūt girdėjote liūdnai pagarsėjusią sąvartyno avariją ir tuos vargus, kurie dar gali būti šiame mieste. Tai yra išskirtinis atvejis ir reikia tiesiog gelbėti šiuo atveju miestą. Tai yra tiesiog stichinė nelaimė, todėl ir skirtos šios lėšos. Siūlau pritarti.

PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu vėl registruotis. Registruojamės ir balsuosime dėl 2 straipsnio.

Užsiregistravo 85 Seimo nariai. Prašom balsuoti už 2 straipsnį, arba bazinio įstatymo 2 straipsnio 2 dalies pakeitimą, kaip pateikta pagrindiniame projekte. Balsavimas pradėtas.

Už – 57, prieš – 1, 18 susilaikė. Straipsnis priimtas.

Mielieji kolegos, 3 straipsniui pastabų ir siūlymų negauta. Taip, ministre?

D.GRYBAUSKAITĖ. Taip.

PIRMININKAS. Ar galime jį bendru sutarimu priimti? Galime. Priimta.

4 straipsniui, arba bazinio įstatymo 9 straipsniui, pastabų irgi negauta. Galime priimti bendru sutarimu? Priimta.

5 straipsnis, arba įstatymo 1 priedėlio pakeitimas. Čia, atrodo, yra tik kolegos A.Butkevičiaus siūlymai. Prašom, ministre.

D.GRYBAUSKAITĖ. Yra kelių gerbiamųjų Seimo narių siūlymai. Pirmasis siūlymas dėl šio straipsnio yra pono A.Butkevičiaus – papildyti 5 straipsnį, kuriuo keičiama įstatymo 1 priedėlio 1 dalis, t.y. juridinių asmenų pelno mokesčio eilutė, žodžiu, pelnas. Šie techniniai pakeitimai susiję su Pelno mokesčio įstatymo įsigaliojimu nuo 2002 metų, tačiau yra įmonių, kurių mokestinis laikotarpis nesutampa su kalendoriniais metais, todėl jos moka juridinių asmenų pelno mokestį. Pakeitimai yra grynai techniniai ir Vyriausybė jiems pritaria.

PIRMININKAS. Mielieji kolegos, iš tikro visiems siūlymams yra pritarta…

D.GRYBAUSKAITĖ. Ne visiems.

PIRMININKAS. Ar reikia dar kalbėti dėl motyvų ir galime bendru sutarimu pritarti? Ne?

D.GRYBAUSKAITĖ. Ne ne ne.

PIRMININKAS. Minutėlę. Prašom. Tai gal iš eilės. Pirmiausia yra kolegos A.Butkevičiaus siūlymai. Jiems pritarta. Ar galime šiems siūlymams pritarti? Nereikia balsuoti? Ačiū. Pritarta. Toliau yra…

D.GRYBAUSKAITĖ. Kitas taip pat Seimo nario A.Butkevičiaus siūlymas, jau ne techninis, o dėl finansavimo, – padidinti Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybai 40 tūkst. nepaprastosioms išlaidoms. Vyriausybė pritarė. Ir antras asignavimas – Žurnalistų etikos inspektoriui 60 tūkst., iš jų darbo užmokesčiui 20 tūkst. Mes pritarėme.

PIRMININKAS. Galime pritarti? Pritarta. Ne? Prašom tada dėl balsavimo motyvų dėl antrojo arba dviejų kolegos A.Butkevičiaus siūlymų. Niekas nenori kalbėti? Kolega E.Masiulis. Prašom.

E.MASIULIS. Gerbiamieji kolegos, turbūt Konkurencijos tarnyba ar žurnalistų etikos inspektorius iš tikrųjų svarbios įstaigos ir, matyt, kaip ir visoms valstybės įstaigoms, finansavimo trūksta. Bet stebina tai, kad vis dėlto pritarimas ar nepritarimas iš Vyriausybės yra pagal tai, koks Seimo narys kokiai politinei jėgai priklauso ir kokius siūlymus teikia. Manau, kad kitos motyvacijos, bent jau iš finansų ministrės, neišgirdau, kodėl būtent pritarta šitiems siūlymams, o kiti atmesti. Tiesiog norėtųsi išgirsti motyvaciją, kodėl būtent šitos įstaigos, kai trūksta ir kitoms įstaigoms, yra išskiriamos ir joms pritariama.

D.GRYBAUSKAITĖ. Norėčiau atsakyti, kad mes ne visiems pozicijos pasiūlymams pritarėme ir prieisime prie jų vėliau.

PIRMININKAS. Žodžiu, visiems bus savi džiaugsmai. Ar dabar bendru sutarimu galime pritarti, ar ne? Galime pritarti? Ačiū. Pritarta. Dabar aš labai atsiprašau, yra Č.Juršėno siūlymai.

D.GRYBAUSKAITĖ. Taip. Padidinti asignavimus Lietuvos Respublikos Konstituciniam Teismui 75 tūkst. litų. Vyriausybė pritarė, nes ankstesniems siūlymams buvo pritarta 1 straipsnyje.

PIRMININKAS. 1 straipsnyje jau buvo pritarta, tai jau dabar neišeina nepritarti. Ačiū. Ministrės R.Dovydėnienės siūlymai.

D.GRYBAUSKAITĖ. Ministrės R.Dovydėnienės siūlymas Kultūros ministerijai numatytus asignavimus padidinti 103 tūkst. Lt paprastųjų išlaidų, Lietuvos nacionaliniam muziejui numatytus asignavimus padidinti būtent šia suma. Vyriausybė pritarė.

PIRMININKAS. Galime pritarti? Ačiū. (Balsai salėje)

D.GRYBAUSKAITĖ. Ji – Seimo narė.

PIRMININKAS. Aš labai atsiprašau. Seimo narė, taip ir užrašyta. Aš ne taip perskaičiau.

D.GRYBAUSKAITĖ. Teikime – Seimo narė.

PIRMININKAS. Gerai. Ačiū. Svarbu, kad pritarta. O dabar, kolegos, čia jau prasideda nepritarimai.

D.GRYBAUSKAITĖ. Kaimo reikalų komitetas siūlo papildomai maždaug 15,7 mln. Lt skirti žemės reformos darbams, 18, asignavimus Žemės ūkio rūmams padidinti 735 mln. Lt… bei lėšas, skirtas atlyginti piliečiams už valstybės išperkamą žemę, ir taip toliau. Taigi iš viso beveik 15 mln. litų. Vyriausybė šiems siūlymams nepritarė.

PIRMININKAS. Minutėlę, dabar čia yra norinčių paremti. V.Rinkevičius. Prašom, kolega.

V.RINKEVIČIUS. Siūlau balsuoti už ir pritariu Kaimo reikalų komiteto siūlymams.

PIRMININKAS. Ačiū. G.Kirkilas – kita nuomonė.

G.KIRKILAS. Na, aš iš tikrųjų visada pritariu įvairiems žemdirbių prašymams ir reikalavimams, bet, mano nuomone, šiuo metu Žemės ūkio rūmai visiškai nevykdo įstatymu jiems priskirtų funkcijų. Todėl yra labai keista dar didinti ir vadovui, ir apskritai šiems rūmams išlaidas, nes nežinia ką jie toliau darys. Negi toliau jie taps pagrindiniu, dar tvirtesniu streikų centru ar dar kuo nors? Mano nuomone, šie rūmai tiesiog šiuo metu nevykdo tų funkcijų, kurios numatytos įstatyme. Manau, kad reikėtų peržiūrėti galbūt ir vadovo skyrimo tvarką, ir visa kita, juo labiau negalima didinti lėšų. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Mielieji kolegos, dabar reikės balsuoti. Prašom registruotis. Balsuosime dėl Kaimo reikalų komiteto siūlymų, kuriems Vyriausybė nepritarė. Nepritarė, ministrė aiškiai pasakė, ir aš galiu perskaityti: nepritarti.

D.GRYBAUSKAITĖ. Tai yra papildomai 15 mln., ir mes jų tikrai neturime. Vyriausybė nepritarė.

PIRMININKAS. Užsiregistravo 78 Seimo nariai. Dabar prašome balsuoti. Kas pritariate Kaimo reikalų komiteto siūlymams, kuriems Vyriausybės nepritarė? Prašom balsuoti.

16 – už, 24 – prieš, 29 susilaikė. Nepritarta. Už su V.Einoriu – 17. Mielieji kolegos, dabar Sveikatos reikalų komiteto siūlymai.

D.GRYBAUSKAITĖ. Čia yra trys pagrindinės siūlymų grupės. Pirma būtų 29,5 mln. – Valstybinei ligonių kasai, 28 mln. – pirminės sveikatos priežiūros paslaugoms, 2 mln. – Kauno medicinos universiteto klinikoms. Čia iš karto norėčiau pakomentuoti, kad esame sutarę su klinikomis, jog įdėsime į Valstybės investicijų programą šią būtinybę, esame sutarę, todėl čia nepritarėme. Taip pat trečia grupė būtų papildomai skirti 556 tūkst. Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus universitetinės vaikų ligoninės motinos ir vaiko investicinei programai. Taigi mes tikrai labai apgailestaujame. Bendra siūlymų suma siekia per 60 mln. Lt, ką aš jums išvardijau, ir tai yra registruota. Jūsų paskutinė registracija (aš matau jūsų reakciją) buvo šiandien 11 val. Pagal procedūras aš negaliu jo svarstyti, yra tai, kas registruota anksčiau. Taigi Vyriausybė tikrai nemato galimybių, nors aš minėjau, kad dėl Kauno universitetinių klinikų Kardiochirurgijos centro mes tikrai esame sutarę įtraukti į 2003 metų investicinę programą. Todėl dabartiniam paketui mes tikrai neradome galimybės pritarti.

PIRMININKAS. Ačiū. D.Mikutienė, komiteto pirmininkė. Prašom. Gal dėl visų jūs pakalbėkite, o po to balsuosime dėl kiekvieno atskirai. Ar galima dėl visų kartu?

D.MIKUTIENĖ. Ne, reikėtų atskirai dėl kiekvieno.

PIRMININKAS. Prašom tada, jūsų žodis.

D.MIKUTIENĖ. Aš noriu pasakyti, ministre, kad jūs klystate, jūs neteisingai interpretuojate sumas. 29,5 mln. Lt, o toliau eina “iš jų”, ir yra išskirstyta. Nėra taip, kad 29 ir dar 28, jūs čia akivaizdžiai suklydote. Yra 29500 tūkst. vienas prašymas, kitas yra 2 tūkst. (Balsas salėje: 2 mln.), ką jūs paminėjote dėl klinikų, ir 556 tūkst. Universitetinės vaikų ligoninės naujagimių skyriaus rekonstrukcijai užbaigti. Mes nurodėme čia kitą šaltinį, tai yra Muitinės departamento programoms skirtos lėšos.

Dėl pirmųjų dviejų siūlymų, na, galbūt tiksliau dėl pirmojo. Aš sutikau šiandien iš dalies atsitraukti ir įregistravau pataisą kaip papildymą prie šio komiteto siūlymo, kad bent 10 mln. būtų skiriama pirminės sveikatos priežiūros paslaugų įkainio padidinimui ir kreditoriniams įsiskolinimams už vaistus, tarp jų yra ir 1,5 mln. vaistams nuo AIDS. Labai gaila, kad Vyriausybė nerado pinigų. Ir aš tikrai neatsiimsiu šio siūlymo ir kviečiu visus balsuoti už šį siūlymą, nes man visiškai neaiškūs tampa prioritetai, kaip mes viską susidėliojam. Dabar, kai mes galėjome iš biudžeto padalyti po 30 mln. jautriausioms sritims, mes išdalijome po 5 Lt. Ir vėl dabar kaip toje pasakoje: sėdime prie suskilusios geldos ir laukiame auksinės žuvelės, o ta žuvelė gali ir neatplaukti.

D.GRYBAUSKAITĖ. Norėčiau patikslinti dėl pasiūlymų. Mes galime svarstyti tik oficialiai įregistruotus.

PIRMININKAS. Ministre, prašom arčiau prie mikrofono.

D.GRYBAUSKAITĖ. Oficialiai užregistruota prieš 24 valandas. Tai buvo 29,5 mln., ką ir dabar ponia D.Mikutienė paminėjo, 2 mln. – Kauno medicinai ir 556 – Sveikatos apsaugos ministerijai. Būtent šiems siūlymams Vyriausybė nepritarė.

PIRMININKAS. Ačiū. Dabar, mielieji kolegos, dėl balsavimo motyvų dėl 1 siūlymo. Prašom. Kolega A.Klišonis. Prašom. Dėl 29,5 mln.

A.KLIŠONIS. Dėkoju, gerbiamasis pirmininke. Į siūlymus, kuriuos darė Sveikatos reikalų komitetas, aš siūlyčiau atsižvelgti vien dėl to, kad ir pati Vyriausybė buvo pripažinusi, kad sveikatos srityje iš tikrųjų situacija yra pati prasčiausia ir tai yra pati silpniausia vieta. Tai, kad ministrė dabar komentuoja, tikrai pagirtina, kad ji gina Finansų ministerijos poziciją. Tačiau tenka pasakyti, kad sveikatos apsaugos sistemos situacija iš tikrųjų yra apgailėtina ir tą problemą mes turėsime jau rudenį, rugsėjo arba spalio mėnesį. Siūlau pritarti šiai komiteto siūlomai pataisai.

D.GRYBAUSKAITĖ. Ar galiu replikuoti?

PIRMININKAS. Prašom. Mes dabar balsuosime dalimis.

D.GRYBAUSKAITĖ. Dėl 29,5. Mes puikiai suprantame, kad padėtis labai sudėtinga…

PIRMININKAS. Kolegos, paklausome. Dėmesio!

D.GRYBAUSKAITĖ. Padėtis tapo sudėtinga ne per paskutinįjį pusmetį ar metus. Tai, kad kelios paskutinės Vyriausybės, taip pat ir ši, nedaro radikalios sveikatos apsaugos sistemos reformos, yra tikrai problema. Į nereformuotą sistemą kišti pinigus yra visiškai beprasmiška, todėl Vyriausybė nepalaiko tokių lėšų skyrimo.

PIRMININKAS. Balsuojame už pirmąjį Sveikatos reikalų komiteto siūlymą dėl 29,5 mln. skyrimo. Primenu, Vyriausybė nepritaria. (Balsai salėje) Kolegos, registracija ką tik buvo.

Už – 23, prieš – 11, susilaikė 30. Nepritarta.

Antrasis siūlymas.

D.GRYBAUSKAITĖ. Dėl antrojo aš jau minėjau, kad yra susitarimas su Kauno universitetinių klinikų Kardiochirurgijos skyriumi, kad 2 mln. įtrauksime į (…) 2003 m., todėl dabar siūlytume taip pat nepritarti.

PIRMININKAS. Ar kolegė D.Mikutienė reikalauja balsuoti? Prašom. Kolegė D.Mikutienė.

D.MIKUTIENĖ. Ne, manau, kad neverta.

PIRMININKAS. Ačiū. Tada trečiasis siūlymas.

D.GRYBAUSKAITĖ. Trečiasis siūlymas tikrai būtų labai įdomus, bet tai, kad siūlomas lėšų šaltinis – Muitinės departamentas, mums sunku pritarti, nes mes asignavimus muitinei šiuo pasiūlymu dvigubai sumažiname, palyginti su pirminiu pasiūlymu.

PIRMININKAS. Prašom. D.Mikutienė.

D.MIKUTIENĖ. Aš manau, kad derėtų gal ir dešimt kartų sumažinti. Premjeras išreiškė poziciją, kaip milijonai lekia pro Lietuvą ir čia nepakliūna, taigi aš vis dėlto siūlyčiau labai rimtai pasvarstyti. Tai yra tikrai nedidelė suma. Mes jau 1,9 mln., kurie buvo skirti įrangai pirkti, padengėme kreditorinius įsiskolinimus, parodėme gerą valią. Trūksta tik šios sumos.

D.GRYBAUSKAITĖ. Gerai. Vyriausybė… Aš imuosi atsakomybės pritarti šiam siūlymui, bet lėšos yra iš skolos aptarnavimo.

PIRMININKAS. Kaip? Galim taip sutarti?

D.GRYBAUSKAITĖ. Galim.

PIRMININKAS. Sutarėme? Nereikia balsuoti? (Triukšmas salėje) D.Mikutienė.

D.MIKUTIENĖ. Sutariame ir nereikia balsuoti.

D.GRYBAUSKAITĖ. Galima balsuoti. Vyriausybė šiam pasiūlymui… tik pakeičia šaltinį ir sutinka 556 tūkst. skirti trečiajam prašymui, bet iš skolos aptarnavimo išlaidų.

PIRMININKAS. Ačiū. Mielieji kolegos, jeigu reikalaujate, formaliai balsuojame, bet šiuo atveju nereikia 71 balso, o reikia paprastos daugumos. Prašom registruotis.

D.GRYBAUSKAITĖ. Dabar Vyriausybė sutinka su trečiuoju pasiūlymu.

PIRMININKAS. Užsiregistravo 84 Seimo nariai. Dėl vedimo tvarkos – kolega G.Steponavičius. Prašom.

G.STEPONAVIČIUS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš du dalykus noriu pasitikslinti. Pirma, ar dabar ministrė performulavo Vyriausybės poziciją, ar būtent tokią yra įtvirtinusi savo protokolu, kad būtų galima paremti tokį pasiūlymą? Antras dalykas. Noriu paklausti, kaip suformuluotas D.Mikutienės pasiūlymas? Ar mes galime, aš formaliai žiūriu į klausimą, peržaisti, kad įrašytas asignavimo šaltinis šioms lėšoms padengti? Tada būtų išsklaidytos abejonės.

PIRMININKAS. Šiuo atveju ministrė atstovauja Vyriausybei. Prašom.

D.GRYBAUSKAITĖ. Kadangi aš atstovauju Vyriausybei, mes turime galimybę, pasitarę su Biudžeto ir finansų komitetu (tai padarėme šiandien), kai kur padaryti kitokius sprendimus. Būtent dėl šios vietos mes turime tokią teisę. Dėl šaltinio – tai jau procedūros. Reikia pažiūrėti.

PIRMININKAS. Prašom.

D.GRYBAUSKAITĖ. Su Biudžeto ir finansų komitetu.

PIRMININKAS. Gal galime bendru sutarimu, ar reikia balsuoti? Galim bendru sutarimu? (Balsai salėje) Balsuojame? Prašom. Kolegos, balsuojame už trečiąjį Sveikatos reikalų komiteto pasiūlymą, kuriam buvo pritarta.

Už – 64, prieš – 1, susilaikė 11. Pritarta.

D.GRYBAUSKAITĖ. Dėkoju. Kitas Seimo narės…

PIRMININKAS. Yra Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto.

D.GRYBAUSKAITĖ. Kitas pasiūlymas – Seimo narės J.Narvilienės. Patikslinti asignavimų eilutę “Mokslas ir studijos”, paprastąsias išlaidas sumažinti 500 tūkst. Lt, Švietimo ir mokslo ministerijai padidinti paprastąsias išlaidas 500. Yra pasiūlymas tarp eilučių. Mes iš dalies pritariame perskirstyti ir perskirstome 350 tūkst., iš jų darbo užmokesčiui – 267, šiuo asignavimus skiriant Lietuvos įsipareigojimams, susijusiems su dalyvavimu Europos Sąjungos programose PHARE, “Sokratas”, “L.da Vinčis”, bei penktajai bendrai mokslinių tyrimų technologų programai vykdyti. Iš dalies pritarta.

PIRMININKAS. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Galime? (Balsai salėje) Pritarta. Tai yra dalinis pritarimas, kaip suformulavo ministrė.

Dabar vėl kolegos G.Steponavičiaus siūlymas.

D.GRYBAUSKAITĖ. Jis iš esmės atitinka pasiūlymus 1 straipsniui dėl šaltinių, kuriais siūloma iš dalies sumažinti kai kuriems asignavimų valdytojams. Čia nurodyta Seimo kanceliarija, Finansų, Susisiekimo, Žemės ūkio ministerijos, Valstybinė tabako ir alkoholio tarnyba ir t.t. Kadangi mes negalėjome pritarti 1 straipsniui teikiamiems pasiūlymams, nes dauguma asignavimų valdytojų gavo papildomų asignavimų dėl administracinių gebėjimų, kuriuos mes derėdamiesi esame įsipareigoję didinti, Vyriausybė nepritarė gerbiamojo G.Steponavičiaus pasiūlymui.

PIRMININKAS. G.Steponavičius. Ar teiksite šį siūlymą? Prašom.

G.STEPONAVIČIUS. Kadangi ministrė net du kartu paminėjo Žemės ūkio ministeriją, aš atsiimu.

PIRMININKAS. Ačiū. Ar dabar galime bendru sutarimu priimti, ar reikia balsuoti dėl viso 5 straipsnio? Kolega P.Gražulis. Prašom. Dėl viso 5 straipsnio su kai kuriais priimtais ir nepriimtais siūlymais. Prašom.

P.GRAŽULIS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš negaliu balsuoti už 5 straipsnį dėl to, kad nebuvo pritarta Kaimo reikalų komiteto siūlymams. Vienas pagrindinių motyvų, integruojantis į Europos Sąjungą ir keičiant Konstitucijos 47 straipsnį, kad būtina kuo greičiau baigti žemės reformą. Jau praėjo 12 metų po nepriklausomybės, o mes niekaip negalime užbaigti šitų darbų. Dar šiandien seni žmonės mina slenksčius, eina į įvairias valdiškas institucijas ir niekaip negali susigrąžinti žemės ir atgauti nuosavybės dokumentų. Tiesiog nepateisinamas ir nesuprantamas toks dalykas. Kai buvo pasiūlyta padidinti išlaidas teisėjams, Konstituciniam Teismui, tai niekas net nediskutavo, visi vienbalsiai, o kai reikia žemdirbiui, tuoj Vyriausybės pozicija prieš.

Kitas dalykas, man labai gaila, kad gerbiamoji ministrė suklaidino Seimo narius. Ji pasakė, kad Žemės ūkio rūmams reikia 730 milijonų. Ne 730 mln., o 730 tūkstančių. Jūs pasakėte milijonų, mes galėsime pakelti stenogramą. Manau, kad Seimo nariai būtų pritarę.

Gerbiamieji Seimo nariai, Žemės ūkio rūmai yra žemdirbių savivalda, kuri jungia daugiau kaip 108 žemdirbių organizacijas. Man labai gaila, kad vis dėlto nebuvo surasta ir tokių mažų pajamų.

D.GRYBAUSKAITĖ. Vis dėlto nėra biudžetinė organizacija.

PIRMININKAS. Ačiū. Mielieji kolegos, prašom balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas 5 straipsniais su kai kuriais patikslinimais? Prašom balsuoti.

Už – 47, prieš – 5, susilaikė 22. Straipsnis priimtas.

6 straipsnis. Yra kolegų A.Butkevičiaus ir G.Steponavičiaus siūlymai. Prašom, ministre.

D.GRYBAUSKAITĖ. Pirmasis siūlymas yra Seimo nario A.Butkevičiaus. Jis yra techninio pobūdžio. Atsižvelgiant į valstybės Saugumo departamento prašymą perskirstyti asignavimus (103 tūkst. Lt) tarp eilučių ir programų. Vyriausybė tam pasiūlymui pritaria.

PIRMININKAS. Galime bendru sutarimu? Ar reikia balsuoti? Galime. Ačiū. Tada kolegos G.Steponavičiaus siūlymas.

D.GRYBAUSKAITĖ. Ten vėl kalbama apie asignavimus savivaldybėms. Šiam pasiūlymui buvo nepritarta kalbant apie 2 straipsnį.

PIRMININKAS. Kolega G.Steponavičius.

Prašom. Ačiū.

D.GRYBAUSKAITĖ. Toliau 7, 8, 9, 10, 11…

PIRMININKAS. Minutėlę, mes dar dėl 6 turime balsuoti. Mielieji kolegos, ar galime priimti bendru sutarimu 6, ar reikia balsuoti? Galime bendru sutarimu. Priimta. 7, 8, 9, 10 ir 11 straipsniai yra be pastabų ir siūlymų. Ar galime bendru sutarimu juos priimti? Ačiū, priimta. Ir primenu, ir ministrė minėjo, kad buvo kai kurie siūlymai, kurie registruoti nesilaikant Statuto 152 straipsnio reikalavimų, todėl mes jų negalime nagrinėti. Ačiū. Viskas, atrodo,.. Prašom. Viskas pastraipsniui priimta. Prašom dėl balsavimo motyvų dėl viso įstatymo.

Kolega V.Rinkevičius. Ministre, jūs dabar galite šiek tiek pailsėti. Galite pasėdėti. G.Steponavičius. Prašom. (Balsas salėje) Gerai, ištriname dar kartą ir prašome dar sykį. Aiškinamės, dabar pažiūrėsime, ar bus pataikyta. Sako, kad taip buvo padaryta. J.Razma ir J.Olekas – kraštutinumai sueina. G.Steponavičius. Prašom. Prašom, įjungta.

G.STEPONAVIČIUS. Ačiū. Dėkoju, pone pirmininke. Galima sveikinti Vyriausybę, kad sekasi surinkti daugiau mokesčių ir apskritai pajamų į biudžetą, ir mes turime progos perskirstyti daugiau nei 100 mln., tačiau aš galėčiau pasakyti, kad vis dėlto skirstant nors ir nemažą sumą prioritetams, žvelgiant iš valstybės pozicijų, daugeliui prioritetų pinigų neatsirado. Menkos lėšos žemės reformai spartinti, menkos lėšos kompensacijoms už žemę mokėti, nepakankamas dėmesys ir jautrumas vidurinio lavinimo lygiui finansuoti. Kita vertus, prioritetai didinti valdymo išlaidas, neatsižvelgti į sveikatos sistemos poreikius niekaip neleidžia balsuoti už šį patikslintą šių metų biudžetą. Aš apgailestauju, kad nepasinaudojome proga, surinkus papildomas lėšas, prasmingiau ir argumentuočiau jas paskirstyti. Apgailestauju ir kviečiu Seimą šiandien tokiam apsisprendimui nepritarti.

PIRMININKAS. Ačiū. Kiek aš supratau, J.Razma ruošiasi kalbėti prieš ir jis iš anksto buvo užsirašęs, todėl kalbės. O dabar J.Olekas – nuomonė už.

J.OLEKAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų šiandien mūsų Seime šventė – po kelerių metų pertraukos, kai valdant liberalams ir konservatoriams persvarstant biudžetą tekdavo sumažinti įvairioms sritims, šiandien mes, aišku, darome gerą darbą paskirdami papildomas lėšas. Be abejo, galėjome paskirti galbūt tik vienai ar kitai sričiai, čia jau buvo keletą kartų minėta, kad jos būtų stipriau paremtos, bet tiek bėdų buvo palikta, kad negali nepaskirti toms sritims, kurioms galbūt ir mažesnis lėšų kiekis, bet taip pat yra labai svarbus. Ar tai būtų Jaunimo reikalų taryba, ar tai būtų gaisrinės, ar tai būtų savivaldybės, ar tai būtų sveikatos apsauga ir kitos, kurių čia mes susirašę net keletą lapų, tai yra tai, ką mes šiandien turime paremti, nes jau keletą metų biudžetai buvo mažinami ir mažinami. Aš manau, kad pradėtas Vyriausybės Seimo socialliberalų ir socialdemokratų daugumos darbas duos gerus vaisius, ir iš kitų metų biudžeto mes galėsime paskirti ir sveikatos apsaugai, ir švietimui, ir tikrai prasidės pažanga Lietuvoje. Todėl aš kviečiu visus Seimo narius balsuoti už pateikiamą įstatymo projektą.

PIRMININKAS. J.Razma. Patikslinu, nuomonė prieš.

J.RAZMA. Nesiginčysiu su kolega J.Oleku, kad kai kam šis Seimo sprendimas šventė. Tai šventė pirmiausia valdininkams, nes išties valdymo išlaidos labai didinamos. Nemanau, kad tai bus šventė skurstančių rajonų sveikatos apsaugos įstaigų darbuotojams, nes jiems neradome galimybių kiek nors pagelbėti. Ir aš manau, kad tos jautrios sritys, kurias mes mėginome minėti savo siūlymuose, deja, nepajus tos šventinės nuotaikos. Išties gana abejingai stebėjau šį spektaklį, kuris vadinasi biudžeto tikslinimu, nes labai jau aiškūs principai, kurie galioja šiame spektaklyje.

Pirmas principas. Kuo įtakingesnis valdančiosios daugumos Seimo narys teikia kokį nors siūlymą didinti išlaidas, tuo didesnė tikimybė, kad tas siūlymas bus priimtas.

Aišku, opozicijos siūlymai, nepaisant jų turinio, beveik neturėjo šansų. Taigi čia buvo nebent įdomu kažkam išsiaiškinti, kas įtakingesnis finansų srityje, ar Č.Juršėnas, ar Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas. Tikiuosi, kad galėsime tą suskaičiuoti.

Aišku, galima paminėti, kad jokių strateginių principų skirstant tas lėšas visiškai nebuvo matyti, buvo bandoma kamšyti kažkokias skyles. Geriau jau būtų buvę lukterėti su tokiu tikslinimu, tuo labiau kad toks tikslinimas beveik neturi praktinės reikšmės. Tiems kolegoms, kurie abejoja ir mano, kad čia ką nors reikšmingo padarė perskirstydami lėšas, aš siūlyčiau pažiūrėti į 2001 metų biudžeto įvykdymo apyskaitą. Ir jūs pamatysite, kad finansų ministrė kiek nori, tiek tam ir skiria. Pavyzdžiui, aš galiu pacituoti. Civilinės aviacijos administracijai realiai skirta 31,9% tos sumos, kuri buvo jūsų patvirtintame biudžete. Ryšių reguliavimo tarnybai – 32%. Aišku, yra ir tokių asignavimo valdytojų, kurie gavo daugiau negu 100%. Pavyzdžiui, Klaipėdos universitetas – 108%, Teisės universitetas – 108%. Labai gražu, kai finansų ministrė myli…

PIRMININKAS. Kolega, jeigu galima būtų trumpiau.

J.RAZMA. … aukštąsias mokyklas, bet iš tikrųjų Seimo darbas yra iš esmės nuvertinamas, kai Biudžeto įstatyme nėra privalomų įpareigojimų, kad Finansų ministerija kiekvienam asignavimų valdytojui turi skirti lygiai tiek, kiek numato įstatymas. Taigi, kolegos, jeigu jūs paskyrėte kažkam, kam finansų ministrė nelabai pritaria, aš manau, ji sugebės vykdydama biudžetą pasistengti, kad būtų taip, kaip ji nori.

PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Dabar A.Butkevičius. Prašom, kolega.

A.BUTKEVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, pirmiausia aš norėčiau kolegai J.Razmai atsakyti į kai kuriuos klausimus, kurie Seimo nariai yra įtakingesni skirstant arba didinant biudžeto išlaidas. Reikia atsiminti, kad Biudžeto ir finansų komitetas gauna daugelio Seimo narių siūlymų ir kai kurios pataisos yra padarytos dėl to, kad reikėjo padaryti tam tikrus techninius pakeitimus. Nejaugi bėgs komiteto pirmininkas į kitą komitetą ir sakys, užregistruok tą pataisą, o mes paskui pritarsime. Tikrai būtų juokinga.

Dabar dėl valdininkų išlaidų didėjimo, tikslinant šių metų biudžetą. Vis dėlto reikia atidžiau įsigilinti ir pamatyti, kad valdininkų išlaidos didėja dėl vienos pagrindinės priežasties. Dėl to, kad Lietuva rengiasi tapti Europos Sąjungos nare, ir reikia parengti dar daugybę įstatymų projektų arba kitų teisinių dokumentų.

Taip pat Vyriausybė turi patvirtinusi tam tikrus prioritetus. Kažkodėl niekas nekalba apie tai, kad mokslui ir studijoms yra padidinta 7,5 mln. litų, ir nuo š.m. rugsėjo 1 d. tie studentai, kurie nepaklius į valstybės finansuojamas grupes, už semestrą mokės tik 500 litų. Yra padarytas tikrai geras darbas Vyriausybės ir Seimo daugumos. Taip pat yra skirta ir kompiuteriams įsigyti papildomai 5 mln., taip pat yra užsibrėžta, kad ir žemės reformą kuo greičiau būtų galima baigti ir tam yra skiriamos lėšos, ir aš manau, kad kitais metais jau bus visiškai baigta. Vis dėlto aš manau, kad yra pasirinktas teisingas perskirstymo principas ir reikėtų visiems pasidžiaugti, kad šių metų nacionalinio biudžeto pajamos buvo suplanuotos tiksliai ir kad gerokai pagerėjo mokesčių administravimas. Manau, tikrai visi turėtume pritarti šiam įstatymui.

PIRMININKAS. E.Masiulis, nuomonė prieš.

E.MASIULIS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, tikrai norėtųsi, kad taip natūraliai džiaugtųsi, kaip gerbiamasis kolega J.Olekas džiaugiasi, Lietuvos žmonės tuo, kad šiandien perskirstomas biudžetas. Kita vertus, ar tikrai po daugelio socialdemokratų ir socialliberalų sprendimų, ypač šioje sesijoje, dar šių metų pabaigoje nereikės grįžti ir mažinti biudžetą, nes niekas negarantuoja, kad biudžeto pajamos nesumažės, ypač po mokesčių įstatymų, kurie buvo priimti pastarosiomis dienomis.

Antras dalykas, tai, kokį mes šiandien matome patikslintą biudžetą, rodo, kad vis dėlto nėra pagaunamas pulsas, pagal kurį šiandien Lietuva gyvena, nėra pagaunamos pagrindinės problemos, kuriomis Lietuva alsuoja. Tai, kad pagailėta pinigų švietimui, pagailėta pinigų žemės reformai, rodo, kad valdančiosios daugumos politika vėl šauna pro šalį.

Dar vienas dalykas, gerbiamasis Butkevičiau. Galima prisidengti integracija į Europos Sąjungą ir sakyti, kad didžioji dalis pinigų skirta pasirengti integracijai į Europos Sąjungą ir paspartinti Lietuvos integracijos tempus. Bet, gerbiamasis Butkevičiau, niekada nepatikėsiu, kad Vidaus reikalų ministerijai reikia atnaujinti automobilius tam, kad iš tikrųjų greičiau ir sėkmingiau integruotumės į Europos Sąjungą. Buvo siūlymas policijai irgi skirti daugiau pinigų viešajai tvarkai palaikyti, t.y. žmonių, žmonių turto apsaugai užtikrinti. Šie siūlymai buvo atmesti dar svarstymo metu. Tuo tarpu dėl pinigų, kurių pareikalavo žinybos, kurių paprašė atskirų ministerijų ar departamentų finansistai, buvo pritarta Seimo daugumos.

Manau, kad šis biudžeto patikslinimas tikrai neatspindi Lietuvos žmonių poreikių ir tikrai nesprendžia šiandien pagrindinių susidariusių problemų Lietuvoje. Todėl džiūgauti, gerbiamasis Olekai, tikrai nėra dėl ko.

PIRMININKAS. A.Plokšto. Prašom, kolega.

A.PLOKŠTO. Gerbiamieji Seimo nariai, visų pirma noriu atkreipti dėmesį, kad apskritai yra pirmas kartas, kai mes peržiūrime biudžetą jo didinimo link. Paprastai būdavo situacija, kai turėjome mažiau įplaukų, ir mums reikėjo daryti tą pačią procedūrą, tik žiūrėti, kam “nukirpti”. Tiems Seimo nariams, kurie siūlo nepritarti, galima užduoti klausimą. Nepritariame ir kas tada? Pinigus į balą išmetame, pasirodo, nereikalingi?

Dabar yra tokia situacija, kai visos sritys nepakankamai finansuojamos, ypač nuo tų laikų, kai ponas J.Razma buvo įtakingu Seimo nariu. Kai atsirado naujų pinigų, pamatėme, kad daug kam jų trūksta, ir, kaip ir kiekvienas kompromisas, šis yra irgi skaudus. Aš manau, kad daugelis pasiūlymų faktiškai labiau tinka kitų metų biudžetui. Mes tikrai atsižvelgsime į tuos pasiūlymus, kurie yra pagrįsti. O dabar, manau, reikia pritarti šiam perskirstymui ir tikrai nepamiršti, kad pagaliau atėjo tie laikai, kai mes užsiimame tokia procedūra.

PIRMININKAS. V.Rinkevičius. Prašom.

V.RINKEVIČIUS. Ačiū. Belieka apgailestauti, kad Seimas neišpildė savo priimtų sprendimų ir nepritarė Kaimo reikalų komiteto siūlymui dėl asignavimų padidinimo melioracijai. Mes turime didelį turtą melioracijos sistemoje, jis reikalingas ne tik žemdirbiams. Anaiptol. Jis labai reikalingas geležinkeliams, plentams, kuriais mes labai didžiuojamės. Šiandien diskusijose dėl Europos Sąjungos kai kurie mūsų kolegos tą dar kartą patvirtino, kad tai yra mūsų pasididžiavimas.

Tačiau kai šios sistemos, dėl kurių nuteka nuo kelių vanduo, galutinai sunyks, iškils grėsmė ir jums. Tos sistemos reikalingos miestams, gyvenvietėms, oro uostams, apskritai aplinkosaugai. Gaila, kad jos tampa griuvėsiais. Dauguma mūsų nesupranta to ir kiek kainuos jų atstatymas. Dėl to formuojasi naujos pelkės. Žinoma, gerai, padaugės varlių, daugiau gandrų, pagerės Lietuvos (…) situacija. Viena vertus, gerai. Tačiau vis dėlto aš turėsiu susilaikyti vien dėl to, kad mes nevykdome savo anksčiau priimtų sprendimų ir pažadų.

PIRMININKAS. V.Einoris. Prašom.

V.EINORIS. Gerbiamieji kolegos, žinoma, visuomet yra mažai. Dar niekada negirdėjau, kad kas ateitų ir pasakytų, jog užtenka, dėkojame, daugiau nereikia. Taip nebūna. Žinoma, daug kam čia neteko, kai palyginti tokie maži skaičiai dalinami. Nenorėkime, kad visi būtų patenkinti.

Bet aš noriu kalbėti ir labai išgyvenu dėl žemės reformos, dėl žemės grąžinimo lėšų. Žinoma, čia skirta labai nedaug. Bet prieš dvejus metus aš buvau įtikintas, kad žemės reforma jau baigta. Buvo pompastiški baliai, visiems buvo įteikti apdovanojimai, Seimo garbingi vadinamieji nariai, kurie dešinėje sėdi, dalyvavo, buvo mobilizuota televizija, kad visai tautai būtų parodyta, kaip mes baigėme žemės reformą ir grąžinimą. Pasirodo, dar penktadalis neatgavo žemės. Keista. Šiandien vėl kalba, vėl nėra skiriama pinigų. Jeigu baigėte žemės reformą, tai nors susilaikykite šiandien nuo šių kalbų.

PIRMININKAS. Ačiū. Kalba tikrai gera, bet aš siūlyčiau nevadinti kolegų vadinamaisiais, nes mes visi esame lygūs. Prašom balsuoti. Arba visi vadinamieji, arba visi tikrieji. Atsiprašau. Prašom registruotis. Kolegos, registruojamės.

Užsiregistravo 95 Seimo nariai. Mielieji kolegos, dėmesio, pradedame balsuoti už patobulintą 2002 metų valstybės ir savivaldybių biudžetą. Prašom balsuoti.

Už – 59, prieš – 22, susilaikė 13. Biudžeto pakeitimo įstatymas priimtas. Ačiū, gerbiamieji kolegos. Sveikiname ir Vyriausybę, ir finansų ministrę. Ir dar nori pasveikinti A.Kubilius. Prašom.

A.KUBILIUS. Iš tiesų norėčiau pasveikinti ministrę ir Vyriausybę, kurią mes visada remiame, bet tik ne šiandien šiuo klausimu. Dėl to visuotinio džiūgavimo, kad mes suprastume, apie ką kalbama. Dėl to džiūgavimo, kad pirmą kartą didinamas. Man atrodo, kad buvo didinta ir anksčiau. Bet kodėl didinama? Dėl to, kad nebuvo mokėta gerai suplanuoti praeitų metų pabaigoje. Reikėjo suplanuoti dar mažesnį BVP augimą, dar mažesnes pajamas, sakykime, 100 mln. Lt, tai šiandien džiaugtumės dar labiau.

Antras dalykas. Dėl labai gerai surenkamų biudžeto pajamų. Aš vis dėlto norėčiau išgirsti iš komiteto pirmininko, kokios iš tikrųjų mokestinių pajamų surenkamos labai gerai, jeigu taip galima džiaugtis.

Paskutinis dalykas. Vis dėlto aš norėčiau dabar paraginti priimti protokolinį nutarimą, kad kitą kartą, kai bus džiaugiamasi, kad blogai suplanavus pajamas labai gerai surenkamas biudžetas, ir skirstant papildomus 100 mln., apie kuriuos aš jau kalbėjau praeitą kartą, dar sykį šiais metais skirstant 100 mln. papildomos pajamos būtų skirtos sveikatos apsaugai, žemės ūkiui, mokslui bei studijoms.

Prašome priimti tokį protokolinį nutarimą. (Balsai, juokas salėje)

PIRMININKAS. Ačiū, Seimas spręs. Dabar dar A.Macaitis. Irgi nori padėkoti.

A.MACAITIS. Iš tikrųjų tai irgi noriu padėkoti, kaip pirmininkas teisingai sako, kad priėmėme biudžetą. Norėčiau pasakyti, kad aš dabar supratau, kokia didžiulė nelaimė yra, kai valstybėje atsiranda daugiau pinigų. Dešinioji pusė tiesiog nežino, kaip ir besiraityti. Dalykas yra labai paprastas, čia sakė vienas iš mūsų kolegų, kad pulsas ne tas ir panašiai. Po tokios infarktinės būklės reikia džiaugtis, kad tas pulsas atsirado ir kad pinigų yra. Todėl čia labai versti nereikėtų, o reikėtų džiaugtis, kad galų gale biudžetas pradeda augti ir yra pinigai. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Dėkoju. Dar Kaimo reikalų komiteto pirmininkas G.Kniukšta. Prašom, kolega. (Balsas salėje: irgi padėkos.) Aš nesakiau.

G.KNIUKŠTA. Gerbiamieji Seimo nariai, iš tikrųjų Kaimo reikalų komitetui lieka konstatuoti, kad praėjusių metų gruodžio mėnesį Seimo priimtas protokolinis nutarimas dėl 2002 metų biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo, deja, buvo visiškai niekinis dokumentas.

PIRMININKAS. Kol kas neįtvirtintas.

G.KNIUKŠTA. Šiame nutarime įtvirtinta, jog, tikslinant šių metų biudžeto rodiklius, reikia vadovautis nuostata, kad žemės ūkis yra strateginis šalies prioritetas, ir skirti Žemės ūkio ir kaimo plėtros strategijos įgyvendinimo priemonėms trūkstamus valstybės asignavimus. Tai dar kartą buvo gera pamoka Kaimo reikalų komitetui rengiantis kitų metų biudžetui.

Ir dar – atkreipkite dėmesį, kad žemės ūkio ministras, Vyriausybės narys, taip pat susilaikė priimant šį įstatymą. Ačiū.

PIRMININKAS. Čia atskira problema, bet dar V.Landsbergis norėtų. Prašom, kolega.

V.LANDSBERGIS. Pone posėdžio pirmininke ir kolegos. Čia jau kalbama apie tai, kaip reikėtų kitą kartą džiaugtis, kai vėl bus skirstomos gautos papildomos pajamos. Aš norėčiau pasiūlyti prisiminti ir vieną sykį rimčiau paskirsti lėšų kompensacijoms už negrąžintą žmonėms žemę. Tai tikrai dažniausiai labai seni žmonės, jie nuteikti beviltiškai, o dabar su tokia gerovės euforija, kaip mes čia turime, šitie žmonės vėl užmiršti. Be to, atsiliepiant į vieno, kaip čia buvo pasakyta, nevadinamo kolegos repliką, kad penktadalis žemės nuosavybės klausimų dar nesutvarkyta, tai iš tikrųjų taip. Mes ano Seimo kadencijos pabaigoje konstatavome, kad apie 80% kadastrinių vietovių yra sutvarkyta. 80%. Taip, praėjo dveji metai labai gražios naujos politikos ir liaudies valdžios, bet stovima vietoje – kaip negrąžinta 20%, taip negrąžinta.

PIRMININKAS. Ačiū. Mielieji kolegos, jeigu gerbiamasis kolega A.Kubilius rimtai siūlė protokolinį nutarimą, tai ar nereikalauja balsuoti? Nereikalauja.

Mielieji kolegos, dar grįšime prie protokolinio nutarimo, o dabar mes turime lydintįjį priimti. (Balsai salėje) Prašau. Mielieji kolegos, gal tikrai pabalsuokime ir bus rami galva. (Balsai salėje) Gerai. Kas remia A.Kubiliaus siūlymą, prašome balsuoti. (Balsai salėje)

Už – 27, prieš – 28, susilaikė 18. Nepriimta.

2002 metų privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-1715(2*) (svarstymas ir priėmimas)

Taigi dabar aš siūlau priimti lydintįjį. (Balsai salėje) Ne, kai išspręsim nors vieną kitą klausimą, tada toliau aiškinsimės. Dabar yra 9b klausimas, tai yra 2002 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-1715(2). Čia tiesiog turime baigti poros straipsnių svarstymą ir priimti. V.Saulis – pagrindinio komiteto vardu.

V.SAULIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos. Aš pasistengsiu labai trumpai. Biudžeto ir finansų komitetas, kaip pagrindinis komitetas, apsvarstė šį klausimą. Kadangi mes ką tik priėmėme Biudžeto patikslinimo įstatymą, tai aš noriu pasakyti, kad ir komiteto buvo tokia nuomonė, jog atsižvelgiant į tai, kad Vyriausybės antrajam svarstymui teikiamame Lietuvos Respublikos 2002 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo pakeitimo įstatymo projekte asignavimus Valstybinei ligonių kasai siūloma padidinti 2,4 mln. Lt, konkrečiai įrašant, kad tai būtų skiriama Žmogaus audinių ir organų transplantacijos programos priemonėms vykdyti, mes ir teikiame patobulintą įstatymo projektą, suderintą su valstybės biudžeto projekte numatytais    asignavimais, už kuriuos mes ką tik balsavome. Visas šis dviejų straipsnių įstatymo projektas yra skirtas perskirstyti 2002 m. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto 2,4 mln. rodiklius. Prašome pritarti po svarstymo, o jeigu būtų galimybė, šiandien ir priimti šį dokumentą.

PIRMININKAS. Taip ir padarysime. Bet kol kas dar turėtų Sveikatos reikalų komiteto vardu kalbėti. Ar pati pirmininkė? Pritariate, nepritariate? Pritaria. Gerai. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, ar galime pritarti po svarstymo? Ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų? (Balsai salėje) Po svarstymo galime priimti bendru sutarimu? Ačiū. Ar galime iškart priimti, nes tai iš tikrųjų yra lydintysis? (Balsai salėje) Ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų dėl viso įstatymo? Kolega J.Matulevičius. Prašom.

J.MATULEVIČIUS. Manau, dabar gal ir beprasmiška kalbėti. Labai gaila, kad buvo neatsižvelgta į Sveikatos reikalų komiteto siūlymas, kuriuos pateikė mūsų komiteto pirmininkė. Mes gavome tokį rezultatą, kokį turime, o vaisius skinsime rudenį. Tai tiek.

PIRMININKAS. J.Olekas. Prašom dėl viso įstatymo.

J.OLEKAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, kviečiu pritarti pateiktam įstatymo projektui, nes galim pasidžiaugti, kad pirmą kartą Lietuvoje beveik tiek, kiek reikia, bus galima atlikti kaulų transplantacijų operacijas. Tai iš tikrųjų didelis įvykis. Jeigu mes suradome perskirstydami biudžetą lėšų pačiai skausmingiausiai sveikatos apsaugos sričiai, tai dar kartą kviečiu pasidžiaugti ir pritarti.

PIRMININKAS. Ačiū. Ir kolega J.Raistenskis. Prašom.

J.RAISTENSKIS. Ačiū, pirmininke. Aš trumpai norėčiau pasidžiaugti, nes teko susitikti su tų pacientų tėvais (o tie pacientai daugiausia būna maždaug 16 metų, nes kaulų čiulpai transplantuojami kaip tik tokio jauno amžiaus pacientams), kurie džiaugiasi, kad visiems pacientams, kurie stovi eilėje, bus galima atlikti kaulų čiulpų transplantaciją. Tai yra didžiulis mūsų laimėjimas, nes mes apsisprendėme ir vieną medicinos problemą šiandien iš esmės išsprendėme. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Mielieji kolegos, kviečiu registruotis ir balsuosime. Registracija. (Balsai salėje) Svarbu, kad biudžetą patvirtinome. (Balsai salėje)

Užsiregistravo 90 Seimo narių. Taigi balsuojame, kol dar galime. Kas už tai, kad būtų pritarta 2002 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektui? Balsavimas pradėtas.

Už – 77, prieš – 2, susilaikė 5. Taigi 2002 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymo pakeitimo įstatymas priimtas.

Ačiū, mielieji kolegos. (Balsas salėje: aš balsavau už.) Už – 78, kartu su Seimo nario balsu.

Mielieji kolegos, kadangi mes dabar tiek daug gerų darbų nuveikėme, tai gal galime imtis ir sudėtingesnio. Prieš pertrauką. Kaip tik prieš pertrauką. Mano rankose yra Seimo etikos ir procedūrų komisijos išvada. Dėl Seimo laikinosios tyrimo komisijos Seimo lėšoms taupyti sudarymo. Ar reikia visą skaityti, ar tik konkliuziją? Visą? Prašom. (Triukšmas salėje) Buvo išdalinta, tai gal tik išvadą, tai, kas svarbiausia. Tikrai aš neprivalau viską skaityti, bet nusileisdamas kolegoms perskaitysiu svarbiausią dalį, t.y. išvadą.

“Etikos ir procedūrų komisija nusprendė: 1. Šių metų liepos 3 d. pakartotinai balsuojant dėl Seimo laikinosios tyrimo komisijos Seimo lėšoms taupyti sudarymo pažeista Seimo statuto 73 straipsnio 3 dalies nuostata, nurodanti: jeigu ne mažesnė kaip ketvirtadalio Seimo narių grupė raštu pareikalauja sudaryti laikinąją kontrolės ar tyrimo komisiją, tokią komisiją Seimas turi sudaryti artimiausio posėdžio metu.

2. Laikyti, kad Seimo laikinoji tyrimo komisija Seimo lėšoms taupyti sudaryta 2002 m. birželio 18 dieną.

3. Artimiausiame Seimo plenariniame posėdyje patvirtinti Seimo laikinosios tyrimo komisijos Seimo lėšoms taupyti sudėtį. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. Komisijos pirmininkas A.Salamakinas”.

Mielieji kolegos, kas ką sakė, viskas lieka savo vietoje, o Statutas numato, kad Seimas balsuos, patvirtinti išvadą ar nepatvirtinti. Prašom dėl balsavimo motyvų. Prašom, jeigu kam neaišku, skaitau Seimo statuto 78 straipsnį: “Seimo, jo Pirmininko, Seimo valdybos, Seimo posėdžio pirmininko, frakcijos prašymu nagrinėti ir teikti išvadas dėl procedūrinių ginčų”. Tas ir buvo padaryta, išvada pateikta, o Seimas laisvas apsispręsti. (Triukšmas salėje)

A.Poplavski. Prašom.

A.POPLAVSKI. Atsiprašau, aš atsitiktinai paspaudžiau.

PIRMININKAS. Prašom. G.Steponavičius.

G.STEPONAVIČIUS. Pone posėdžio pirmininke, jūs matote, kas darosi. Aš manau, kad mes turime įsiklausyti ir į tai, ką mums gamta diktuoja. Aš prašyčiau, kad nedarytume prastų precedentų dėl Etikos ir procedūrų komisijos išvadų tvirtinimo. Aš siūlau, kad jūs pateiktumėte klausimą, kad šitas protokolas patvirtinamas bendru sutarimu. Nedarykime prastų precedentų!

A.KUBILIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, dar dėl vedimo tvarkos.

PIRMININKAS. Mielieji kolegos, aš pasiūliau, kad Seimas turi apsispręsti.

A.KUBILIUS. Posėdžio pirmininke, dėl vedimo tvarkos.

PIRMININKAS. Ne. Nėra. Prašom.

A.KUBILIUS. Dėl vedimo tvarkos.

PIRMININKAS. Minutėlę. Dabar J.Olekas, kadangi jau vienas kalbėjo iš vienos pusės, dabar kitas. J.Olekas.

J.OLEKAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, siūlau nepritarti pateiktoms Etikos ir procedūrų komisijos išvadoms.

A.KUBILIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, dėl vedimo tvarkos!

PIRMININKAS. A.Kubilius. Prašom.

A.KUBILIUS. Ar jūs galėtumėt pacituoti kokį nors Seimo statuto straipsnį mums, neišmanantiems, pagal kurį Seimas turi tvirtinti Etikos ir procedūrų komisijos išvadas? Jeigu Seimas nepatvirtins, tai nebus pažeistas Statutas, taip išeina?

PIRMININKAS. Dar kartą sakau – išvados. Išvados priimamos arba nepriimamos. (Balsai salėje) Minutėlę! Aš jums noriu pasakyti analogiją, kaip yra dėl įstatymo pasirašymo sulaikymo. Yra tas pats, kai priimamas įstatymas yra… (Triukšmas salėje) Minutėlę! Prašom šūkauti kiek norit, bet aš jums turiu vis tiek perskaityti: “Jeigu Etikos ir procedūrų komisija konstatuoja, jog buvo šiurkščiai pažeista…” Šiurkščiai, prisimenate, aš jums daug kartų aiškinau, kad ir Konstitucija, ir Statutas numato šiurkštų ir švelnų pažeidimą. Taigi: “Jeigu Etikos ir procedūrų komisija konstatuoja, jog buvo šiurkščiai pažeista įstatymų leidybos procedūra ar kitos svarbios šio statuto nuostatos ir tai lėmė Seimo sprendimą, Seimas balsuoja, ar pripažinti netekusiu galios, ar palikti galiojančiu įstatymą”. Štai taip. Todėl prašome dėl balsavimo motyvų A. Klišonis. Prašom.

A.Klišonis, po to kiti dėl vedimo tvarkos. Vienas toks, kitas toks. Prašom.

A.KLIŠONIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš tikrai įdėmiai peržiūrėjau Statutą ir nematau, kokiu straipsniu remdamasis jūs siūlote šitą dalyką svarstyti. Nes 78 straipsnio 11 pastraipoje rašoma, kad Etikos ir procedūrų komisija apsvarsto kiekvieną Seimo nario kreipimąsi dėl jo teisių, nustatytų šiame Statute, pažeidimo ir pateikia motyvuotą atsakymą. Motyvuotas atsakymas ir buvo pateiktas bendru sutarimu. Tai nėra vienos ar kitos politinės partijos prasimanymas, kurio nereikėtų laikytis. Reikia pasakyti, kad jeigu sutarimas jau buvo pasiektas pačioje komisijoje, o mes norime turėti precedentą, kad komisijos išvadų ir Statuto galima nesilaikyti, tai aš tikrai apgailestauju, kad gerbiamasis Seimo senbuvis J.Olekas siūlo tokį precedentą. Tai dar sykį pademonstruoja, kad ilgas sėdėjimas Seimo salėje, tenka pasakyti, turbūt kenkia sveikatai ir žmogus nežino, ką kalba.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolega A.Skardžius. Prašom.

A.SKARDŽIUS. Gerbiamieji kolegos, aš vis dėlto atkreipčiau dėmesį, kad posėdžio pirmininkas nepranešė pavardžių Etikos ir procedūrų komisijos narių, kurie dalyvavo, ir šiandien mes negalėtume vertinti Etikos ir procedūrų komisijos kaip atstovaujančios visiems Seimo nariams. Daliai Seimo narių neatstovauja Etikos ir procedūrų komisija, kadangi nėra patvirtinti visi komisijos nariai. Tai yra pirma.

Antra, gerbiamieji kolegos, aš norėčiau kalbėti apie tai, kad Etikos ir procedūrų komisija, svarstydama procedūrą, kuri nenumatyta Statute, nepasitelkė nei Teisės departamento išvadų, nei kvietėsi atstovų iš Teisės departamento. Gerbiamieji kolegos, siūlyčiau į tai atkreipti dėmesį ir balsuoti prieš.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolega J.Razma. Prašom. Keturi – už, keturi – prieš. Prašom. J.Razma. Jis atsisako kalbėti? (Balsai salėje) J.Razma.

J.RAZMA. Posėdžio pirmininke, pirmiausia aš tikėjausi, kad jūs sustabdysite tuo klausimu kalbantį suinteresuotą asmenį – Kanceliarijos kuratorių poną A.Skardžių, nes, matyt, jam baimės dėl tų numatomų tikrinimų yra dar daugiau negu kitiems Seimo nariams. Aš tikrai nebuvau entuziastas, kai liberalai siūlė sudaryti tą komisiją, net pirmą kartą nepasirašiau, sakiau, per daug tų komisijų. Bet kai jūs taip pradėjote bijoti, man darosi įdomu, ką jūs ten esate su tomis lėšomis pridirbę, kad tokia baimė kaip dėl jokios komisijos nėra buvę. Kas čia dedasi iš tikrųjų? Aš siūlau nebijoti, mes, kaip Seimo nariai, vis tiek išsiaiškinsime.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolega A.Indriūnas. Prašom.

A.V.INDRIŪNAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, paskaitykite komisijos išvadą. Išvados 2 ir 3 punktai vienas kitam prieštarauja. Vienas punktas nurodo: laikyti, kad komisija buvo sudaryta. Pagal Statutą turėjo būti sudaryta, bet “laikyti, kad sudaryta” – tai nėra sudaryta. Ir toliau, jeigu sudaryta be personalo, tai, aišku, ne komisija. Ir 3 punktas neigia 2 punktą.

Antras dalykas. Etikos ir procedūrų komisijos personalas neaprūpino visa medžiaga komisijos narių. Aš esu komisijos narys, ir man nebuvo suteikta visa informacija. Kol aš rinkau informaciją, pats ieškojau, posėdis pasibaigė, todėl aš nedalyvavau.

Trečias dalykas. Aš paėmiau 18 dienos stenogramą ir galiu pacituoti, kas joje parašyta. Parašyta taip: “Antra. Turime nuspręsti, iš kiek Seimo narių ji turi būti sudaryta. Pranešėja siūlo, kad būtų 9 Seimo nariai. Ar yra kokių siūlymų sumažinti ar padidinti skaičių? Pritariame. Taigi 9. Kolegos, ar galime šiandien tuo apsiriboti ir pateikti pranešėjams užduotį, kad būtų suderintos pavardės? Tada kitame posėdy galėtume priimti. Ar galime bendru sutarimu? Ačiū”. Todėl buvo nutarta pavardes tvirtinti kitame posėdyje. Tai buvo 18. 20 dieną nebuvo įtrauktas į darbotvarkę klausimo svarstymas ir aptariant darbotvarkę iniciatoriai nepasiūlė įtraukti į darbotvarkę šio klausimo, nes dalis buvo atsiėmusi. Penktas dalykas. Jeigu pakeltume stenogramą, tai 18 dienos stenogramoje aiškiai parašyta, kad procedūra – pateikimas. Nebuvo užfiksuota, kad buvo pradėtas svarstymas, todėl parašų atsiėmimas buvo teisėtas. Man atrodo, kad šis dalykas yra nepažeistas.

PIRMININKAS. Ačiū. E.Masiulis – nuomonė už.

E.MASIULIS. Gerbiamieji kolegos, tenka konstatuoti, kad jūs šiame Seime visiškai įsisiūbavote ir įsisiautėjote. Tikrai nieko nebeliko, kas galėtų jus sulaikyti. Tai, kad Etikos ir procedūrų komisija yra sudaryta iš visų Seime atstovaujamų frakcijų, o bendru sutarimu šiandien priimti sprendimai Seimo daugumai yra nė motais ir jie yra ignoruojami, galima, aišku, įvairiai interpretuoti. Kita vertus, kolegos, jeigu šiandien būtų nepritarta, kad būtų sudaryta komisija, kuri, mano tvirtu įsitikinimu, jau yra sudaryta, pats sudarymo faktas jau yra įvykęs, be jokios abejonės, yra kitų būdų. Tada iš tikrųjų bus vien iš opozicinių frakcijų sudaryta Seimo narių grupė, kuri vis tiek pareikalaus tų dokumentų, patvirtinančių vienas ar kitas Seimo padarytas išlaidas. Dar daugiau – yra ir kiti mechanizmai bei institucijos, kurios taip pat gali patikrinti Seimo finansinę veiklą. Taigi aš nežinau, nuo ko mes čia slapstomės. Tikrai nė vieno motyvo kol kas neišgirdau, kodėl mes ignoruojame tos komisijos sudarymą. Tai tikrai precedento neturintis atvejis, kai Seimo dauguma ignoruoja pačios sudarytą Etikos ir procedūrų komisiją. Siūlyčiau kitu sprendimu išformuoti tą komisiją, o gerbiamąjį A.Salamakiną, jeigu jis nevykdo jūsų partinių nurodymų, išvyti iš Socialdemokratų partijos. Tai tikrai kviesčiau, kolegos, atsižvelgti į blaivų protą ir nebalsuoti dėl jokių Etikos ir procedūrų komisijos išvadų, o tiesiog konstatuoti, kad ši komisija, lėšų taupymo komisija, yra sudaryta, o šiandien dar reikia patvirtinti jos sudėtį.

PIRMININKAS. Ačiū. V.Landsbergis. Prašom, kolega.

V.LANDSBERGIS. Pone pirmininke, jums kažkaip labai pavyko sumaišyti į vieną košę dvi komisijas – Etikos ir procedūrų komisiją ir tą kitą, kuri buvo sudarinėjama. Dabar nežinia, ką mes svarstome. Aš noriu šiek tiek atmaišyti.

Etikos ir procedūrų komisija padarė savo sprendimą ir pagal Seimo statutą išvadas pateikė Seimui, Pirmininkui ir Seimo valdybai. Taškas. Ji pateikė, jūs atkreipėte dėmesį. Dabar, kai jūs pradedate siūlyti balsuoti ir atmesti tas išvadas, tai jūs einate visai iš vėžių, nepaisote Statuto. Aš manau, jeigu jūs tokiu būdu panaikinate komisijos išvadas, vadinasi, tų išvadų nėra. Ne, jos vis tiek yra, nes jos padarytos pagal Statutą. Ponas J.Veselka jus pasiuntė ten, kur visi gerai atsimena, manė, kad jūs atliksite naudingą darbą. Jūs galite dabar Seimui pasiūlyti balsuoti, kad buvo priešingai, kad jūs pasiuntėte poną J.Veselką. Jūsų dauguma nubalsuos. (Plojimai)

PIRMININKAS. Bijau, kad tamstą aš pasiųsiu kai kur.

V.LANDSBERGIS. Dauguma nubalsuos ir sakysit, kad buvo kitaip. Bet kitaip nebuvo, ir Etikos ir procedūrų komisijos išvados yra tokios, kokios yra. Arba jūs ją išformuokite. Jūs naikinate. Tada naikinkite komisiją, jeigu yra, ji padarė išvadas, ir taškas.

PIRMININKAS. Ačiū. Keturi – už, keturi – prieš. Prieš suteikdamas žodį (matyt, dėl vedimo tvarkos kolega A.Stasiškis) noriu pasakyti, kad pagal Konstituciją Seimas net Konstitucinio Teismo išvadas tvirtina ar netvirtina, o Etikos ir procedūrų komisijos – juo labiau. Prašom. Kolega A.Stasiškis. (Triukšmas salėje) Ne nutarimus, o išvadas. Nepainiokite. Prašom. Kolega A.Stasiškis.

A.N.STASIŠKIS. Pone posėdžio pirmininke, kadangi jūs, puikiai išmanydamas visą šitą procedūrą, sąmoningai ją žlugdote, todėl ir nesugebate net paprašyti, kad išklausytų manęs ar kito.

Pirma. Laikinųjų komisijų sudarymas yra atskira Statuto norma. Jeigu tam tikras Seimo narių skaičius savo parašais paprašė sudaryti, tai ji sudaroma be jokių svarstymų. Gali būti svarstomas tos komisijos darbo rezultatas. Taigi remiantis tiesiogine specialia Statuto norma ta komisija birželio 18 dieną ir buvo sudaryta Seimo nutarimu, todėl šiandien bet kokios diskusijos šia tema yra visiškai nerimtos. Niekas jų nepakeis. Tokia yra mūsų Etikos ir procedūrų komisijos išvada.

Antra. Aš norėčiau jus paprašyti, kad ir kas būtų, kad ir koks būtų svarbus ar “važnas”, ar kaip čia pasakyti lietuviškiau, Seimo narys, ar bent aukštesnis už Seimo narius, tačiau iš tribūnos per mikrofoną jis neturėtų skaičiuoti, ar Etikos komisija gera, ar bloga, jeigu priima sprendimus, kurie jam nepatinka. Prašyčiau posėdžio pirmininką paprašyti tvarkos. Etikos ir procedūrų komisija taip pat yra patvirtinta Seimo, ir ne pono A.Skardžiaus reikalas, ar ji gera, ar bloga. Jis gali pasiūlyti atšaukti, pakeisti. Vėlgi Seimas turi tai priimti. Todėl prašyčiau laikytis elementarios tvarkos, visiškai nedaryti jovalo ir negriauti elementarių procedūros taisyklių.

PIRMININKAS. Ačiū už ramią kalbą. Ir paskutinis – G.Kirkilas. Prašom. Baigiant. Baigiamąjį žodį. Ne, tegul G.Kirkilas.

G.KIRKILAS. Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš siūlau visiškai nesipykti.

PIRMININKAS. Aš dešine akimi neprimatau. Na, ką padarysi.

G.KIRKILAS. Nei komisijų reikia, nei ko nors kito. Jūs, esantys dešinėje pusėje, esate Seimo nariai, jūs galite pakviesti bet ką – Valstybės kontrolę, visas įmanomas kontrolės organizacijas, galite tikrinti be galo. Kiek aš žinau, Seimas, ko gero, yra viena bent jau finansiniu požiūriu daugiausiai tikrinamų įstaigų, todėl… O gerbiamajam G.Steponavičiui, kuris nuo pat kadencijos pradžios mėgsta spekuliuoti tariamai dideliu Seimo išlaidumu, noriu pasakyti, kad kai mes su jumis 2004 metais vėl susitiksime Lazdynų apygardoje, mes su jumis tuo požiūriu – dėl Seimo išlaidavimo, ar jūs buvote valdžioje, ar opozicijoje, vienodai būsime apdergti, todėl normaliuose Vakarų parlamentuose (matau gerbiamąjį A.Kubilių, kuris irgi nori kalbėti) tokių dalykų parlamento nariai nedaro. Aš siūlau baigti šitą istoriją. Kas turi kokių nors abejonių dėl to, kad kas nors ką nors leidžia, tam yra kompetentingos komisijos ir kompetentingos organizacijos. Seimo nariai nebus labiau kompetentingi negu Valstybės kontrolė ar kokios nors kitos. Ačiū.

PIRMININKAS. Ir V.Andriukaitis, kurio atsiprašau, nes ignoravau. Prašom

V.P.ANDRIUKAITIS. Pirmininke, naudodamasis proga norėčiau priminti visų frakcijų seniūnams, kad už 20 minučių bus susitikimas – darbinė vakarienė su ponu G.Verheugenu. Kviečiu frakcijų seniūnus nepamiršti šito pakvietimo ir atvykti. Jeigu mes pavėluosime, bus labai negražu.

Antras dalykas, kolegos, gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš manau, kad Etikos ir procedūrų komisija pasielgė visiškai teisingai – ji pateikė išvadas. Dabar ji susidūrė su labai sunkiu klausimu – su etikos klausimu ir procedūrų klausimu. Dėl procedūrų. Iš tikrųjų dėl procedūrų manau, kad Etikos ir procedūrų komisijos sprendimas gali būti diskutuojamas, nes yra giluminiai dalykai. Yra 10 Seimo narių, kurie atsiėmė tuos parašus. Dabar mes iš tikro galime įsivelti į diskusijas, buvo svarstymas ar nebuvo, priimta ar nepriimta. Etikos ir procedūrų komisija pateikė savo išvadą. Iš tikro yra ginčas dėl procedūros, bet esminis ginčas tas, kad 10 atsiėmė parašus. Nėra tos normos Seimo narių, kurie galėtų tai daryti. Bet dar didesnis ginčas… pirmininke, aš siūlau jums įrašyti protokolinį nutarimą, kad Seimas kreipiasi į Valstybės kontrolę ištirti pusantros kadencijos arba šios kadencijos Seimo visų Seimo lėšų panaudojimą. Tai būtų… ir ano taip pat. Tai daug giliau, negu tas visas, kaip čia pasakyti, nemotyvuotas triukšmelis, kurį čia bando padaryti. Be to, ginčas dėl komisijos iškilo dėl elementarių motyvų. Ponai iš dešinės pasakė: ar jūs nenorite privatizuoti Siaurio namelių, ar jūs nenorite privatizuoti garažo, ar nenorite privatizuoti “Gremintos”. Atsakau: nenorime privatizuoti. Baikite šitas kalbas. Mano siūlymas labai elementarus – pavesti Valstybės kontrolei auditą, Seime įsteigti Audito komisiją, o visiems norintiems, prašom, Seimo valdyba gali pateikti visas išvadas. Dėl Etikos ir procedūrų komisijos išvados reikia diskutuoti Seime, nes yra rimti pamatai, o etiniai – dar labiau. Apie etinius pamatus apskritai būtų galima čia daug ką kalbėti. Jeigu jau 10 narių atsiėmė, tai ne tik ir procedūrų, bet ir etikos klausimas. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Ačiū. Mielieji kolegos, prašom registruotis. Kol registruojamės, – G.Steponavičius. Registruojamės.

G.STEPONAVIČIUS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, noriu pasakyti, kai mes rinkome parašus, į šį klausimą žiūrėjome kaip į gana… Galiu pasakyti, kad gerbiamasis G.Kirkilas, didysis diplomatas, vartojo tokį žargoną, kuris šiai salei nedera. Taip pat galiu pasakyti, kad ne kartą klausimai buvo keliami ir valdyboje, ir tvirtinant biudžetą. Labai atsakingai galiu pasakyti, kad iki šiol kasmet iki 400 tūkst. litų yra neefektyviai naudojami subsidijuojant “Gremintą” ir maitinimą. Taip pat yra nemažai klaustukų dėl daugelio kitų ūkinių funkcijų. Kalbama ne apie tai, ar privatizuoti, ar ne, o klausimas, ar nėra plaunami pinigai. Kolegos, mes šį klausimą iškėlėme kaip neutralų, kad išsiaiškintų proporcingai atstovaujama komisija, o dabar matome, kad yra toks pasipriešinimas, kai Seimo nariams Kanceliarijos vadovų yra daromas tiesioginis ar netiesioginis spaudimas, tampa aišku, kad užkabinome giluminius dalykus. Jūsų valia balsuoti. Prieš tai siūlau suteikti žodį A.Salamakinui.

PIRMININKAS. Jis neprašė žodžio. (Triukšmas salėje) Prašė. A.Salamakinas.

A.SALAMAKINAS. Labai ačiū, gerbiamasis pirmininke. Iš tiesų diskusija gana įdomi, bet man įdomiausia buvo klausyti mūsų vieno komisijos nario, kuris turėjo ateiti į posėdį, bet turbūt specialiai neatėjo, o dabar reiškia savo nuomonę, kuri visiškai skiriasi nuo mūsų Etikos ir procedūrų komisijos narių nuomonės.

Mes priėmėme sprendimą bendru sutarimu. Aš seniai sakiau, kad Etikos ir procedūrų komisija negali užsiiminėti politiniais žaidimais, nes tada iš tiesų turėtumėte mus atstatydinti. Mes žiūrime įstatymo raidės ir žiūrėjome šiandien.

Iš tiesų Statuto 73 straipsnyje sakoma, kad jeigu yra surinkti 36 Seimo narių parašai, sudaroma komisija privalomai. Ta procedūra buvo atlikta. Supraskime demokratinius visuomenės principus. Visuomet opozicija turi turėti tam tikrą ginklą, kontrolės mechanizmą. Manau, Statuto autoriai, įrašydami šią nuostatą, tą ir padarė. Jie suteikė opozicijai ir mes patys suteikėme tam tikrą nuostatą, kad ji galėtų atlikti parlamentinę kontrolę. Tai yra opozicijos priedermė. Todėl niekaip negaliu suprasti, kodėl bijome sudaryti šią komisiją, kuri dirbs tik tris mėnesius, po trijų mėnesių… (Plojimai) Ačiū. Nereikia aplodismentų. Po trijų mėnesių ji nebedirbs ir pateiks išvadas. Toje komisijoje daugumą turės pozicija, o ne opozicija, nes pagal Seimo statutą visuomet Seimo dauguma komisijoje turi turėti daugumą ir turės. Todėl galėsime padaryti kokias norite išvadas. (Balsai salėje) Taip, taip, taip, kokias norite išvadas, tas, kurios bus teisingos. Bet man tūkstantį kartų nesuprantama, ko mes bijome. Tada man kyla abejonės. Jeigu bijoma, kažkas yra ne taip. Štai atsakykite į šį klausimą man, kaip pozicijos atstovui, kaip Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkui, tada aš suprasiu. Nei finansinių, nei kitų išteklių nereikia šiai komisijai. Sudarykime ramiai, nes ji yra sudaryta. Jeigu norime ką nors daryti, tada atšaukime šį nutarimą, kuris priimtas birželio 18 dieną. Pagal Statutą komisija yra sudaryta ir patvirtinta. (Plojimai)

PIRMININKAS. Ačiū. Prašom balsuoti, ar pritariame išvadai, ar ne. Balsavimas pradėtas. (Balsai salėje) Ar pritariame Etikos ir procedūrų komisijos išvadoms, ar nepritariame. Seimas laisvas apsispręsti. Už – 34, prieš – 8, susilaikė 30, nepritarta. (Triukšmas salėje) Ačiū.

Po vieną žodį – A.Kubilius ir A.Skardžius. A.Kubilius.

A.KUBILIUS. Gerbiamasis pirmininke, aš noriu kreiptis frakcijos vardu į Etikos ir procedūrų komisiją, kad ji ištirtų, ar šis balsavimas buvo teisėtas. O pabaigoje – trumpą repliką. Citata: “Pas mus pinigų srautai praeina pro šalį, todėl valstybė negali skirti pakankamai lėšų sveikatos apsaugai, švietimui, kitiems visuomenės poreikiams”. A.Brazauskas – šios dienos interviu “Respublikos” laikraštyje, kuris vadinasi “Premjeras mato, milijonai lekia pro šalį”. Ir mes tą pamatome.

PIRMININKAS. Ačiū, kad remiate Vyriausybę. A.Skardžius.

A.SKARDŽIUS. Gerbiamieji kolegos, ačiū, kad taip baigėsi rezultatai… (Juokas salėje) … balsavimo šiandien. Kaip mano kolega A.Salamakinas teigė, nebuvo duotas ginklas opozicijai dar vienam populizmui. Seime, be populizmo, nematyti jokio racionalaus grūdo šiai komisijai sudaryti. Gerbiamieji, visuose parlamentuose (ir mūsų parlamente) visi projektai, kurių jūs neteikiate nustatyta tvarka, kitų metų biudžetui turi būti svarstomi Biudžeto ir finansų komitete, taip pat Seimo valdyboje. Taip pat turi būti svarstomas ir lėšų panaudojimas už buvusius biudžetinius metus. Mes turime mechanizmą su proporciniu atstovavimu, tai yra Biudžeto ir finansų komitetas. Dabar norima iš opozicijos, kaip teigė kolega A.Salamakinas, duoti ginklą populizmui. Na, prašom, imkite ir derkite parlamentą, ką mano kolega G.Steponavičius daro kiekvieną mielą dieną. Aš džiaugiuosi savo kolegos padorumu ir siūlau jį į Etikos ir procedūrų komisiją, nes 10 Seimo narių, tarp kurių taip pat pasirašiau deleguodamas gerbiamąjį kolegą V.Kvietkauską, kurio negalima patvirtinti, tai gal kolega G.Steponavičius galėtų atstovauti 10 Seimo narių. 10 Seimo narių tikrai nėra atstovaujama Etikos ir procedūrų komisijoje, ką numato Statutas…

PIRMININKAS. Ačiū. Kolegė D.Teišerskyrė. Prašom.

D.TEIŠERSKYTĖ. Kažkada, kai buvau renkama į šią komisiją, buvo pasakyta, kad Etikos ir procedūrų komisija Seime yra tarsi Konstitucinis Teismas. Manyčiau, kad tai, kas įvyko šiandien, yra absoliutus nepasitikėjimas Etikos ir procedūrų komisija, jos darbu, jos sąžine, jos etika, jos išmanymu Statuto, dėl tos priežasties aš, kadangi manimi yra nepasitikima, atsistatydinu iš šios komisijos.

PIRMININKAS. G.Steponavičius. Prašom.

G.STEPONAVIČIUS. Ačiū. Gerbiamasis pirmininke, Seimas savo valią išreiškė, bet aš jums, kaip iniciatoriui sesijos pratęsimo, siūlau – dar priimti Seimo nutarimą ir šiandien baigti sesiją. Nes kiekviena diena paskutinės sesijos darbo dienų čia, Seime, manau, deda kapitalines vinis valdančiajai daugumai. Sesiją pratęskime dar keliom dienom ir, manau, tas sąrašas tęsis.

PIRMININKAS. Ačiū. Ir dar A.Salamakinas.

A.SALAMAKINAS. Ačiū, gerbiamasis pirmininke, kadangi Seimo Pirmininko pavaduotojas paminėjo mano pavardę net du kartus, noriu ponui A.Skardžiui atsakyti. Jūs, pone Skardžiau, atsakingas už Kanceliarijos veiklą. Kodėl jūs labiausiai bijote, kad būtų sudaryta ta komisija? Jūs elgiatės labai, labai neetiškai, jeigu nepasakytume stipriau.

PIRMININKAS. V.Landsbergis, P.Gražulis, ir taškas.

V.LANDSBERGIS. Pone pirmininke, noriu visiems pasakyti, kaip aš matau vieną dalyką, kurio man gaila. Tai ponios D.Teišerskytės atsistatydinimą. Na, kai kam bus gal šiek tiek ir gaila, ir nepatogu, o kiti trins rankomis – štai mes jau perimame Etikos ir procedūrų komisiją. Aš matau, į kurią pusę viskas eina. Eina į tai, kas Rusijoje vadinama valdoma demokratija. Seime dar nevisiškai dabartinė dauguma valdė Etikos ir procedūrų komisiją, nes kartais ponas A.Salamakinas pasielgdavo pagal sąžinę, pagal įstatymus. Tai negerai. Suprantama, jūs dabar rodote, kad Etikos ir procedūrų komisija dirba nepriklausomai, ir tai yra negerai. Ji padarė ne tokį sprendimą, kokio reikia ponui A.Skardžiui. Na, draugeliai parėmė, jis už tai dėkoja, bet tai viskas labai niekingai atrodo.

PIRMININKAS. Ačiū. P.Gražulis.

P.GRAŽULIS. Gerbiamieji Seimo nariai, iš tiesų man yra šiek tiek sudėtinga kalbėti, dėl to tylėjau, nes prieš porą savaičių pats kreipiausi į Seimo Pirmininką, prašydamas išsiaiškinti, ar Etikos ir procedūrų komisija yra teisiškai suformuota.

Kadangi pažiūrėjau formavimo dokumentus, aptikau, kad yra mažiausiai keturi Seimo nariai, už kuriuos du kartus pasirašė vienas Seimo narys. Tokiu atveju jie negavo 15 Seimo narių paramos, kad būtų tvirtinami. Taip pat Statute nėra numatyta, ar gali Seimo narys atšaukti savo parašą, ir kokia situacija po to su Etikos ir procedūrų komisijos nariu, jeigu Seimo narys atšaukia parašą. Deja, šiandien atsakymo aš neturiu. Manau, Etikos ir procedūrų komisiją reikėtų performuoti.

Kitas dalykas. Dėl komisijos. Aš manau, kad tikrai nereikėtų baimintis. Jeigu dirbama švariai, jeigu nėra jokių finansinių machinacijų ar nusikaltimų, kodėl bijoma sudaryti tą komisiją. Aš tikrai nesuprantu, kartais baimė sudaryti komisiją kelia didžiulį įtarimą, kad tikrai yra grobstymai, vagystės, pinigų plovimai, ir mums tai suteikia galimybę kalbėti per šį mikrofoną ir skatinti populistines nuotaikas. Aš prašyčiau nesibaiminti, jeigu dirbama garbingai, sudaryti komisiją. Ta komisija turėtų būti vien tik iš opozicijos. Tegu naršo, tegu žiūriu, jeigu nėra pažeidimų. Ko čia bijoti? Niekaip nesuprantu. Aš manau, žiūrint pagal Statutą, jeigu parašai surinkti, komisija yra sudaryta ir jos net nereikia tvirtinti Seime.

PIRMININKAS. Ačiū. 10 minučių pertrauka.

Pertrauka

PIRMININKAS. Mielieji kolegos, tęsiame posėdį. Po audrų mūsų liko mažiau, bet vis tiek turime dirbti.

Dabar iš eilės gal ką nors lengvesnio paimsime, jeigu sutiksite. Jau daug ką užbaigėme. Aš siūlau, kad būtų lengviau, imti Baudžiamąjį kodeksą ir kviesti profesorių A.Sakalą į tribūną. Neprieštaraujate? Prašau, kolegė R.Juknevičienė.

R.JUKNEVIČIENĖ. Pone Seimo posėdžio pirmininke, aš suprantu, kad galima tyčiotis iš opozicijos, bet nesityčiokite iš tų žmonių, kurie čia laukia iš abiejų pusių, ir tų, kurie turi vieną arba kitą nuomonę. Pradėkime svarstyti klausimą dėl piliečių nuosavybės teisių atkūrimo reikalų. Vis tiek priimsite, kaip jums reikia.

Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo preambulės, 2, 10, 12, 13, 15, 16, 20, 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-1719(3*) (priėmimas) (taikoma skubos tvarka)

PIRMININKAS. Viskas gerai. Labai teisingai pasakėte. (Plojimai) Mielieji kolegos ir gerbiamieji svečiai, prašyčiau be emocijų. Susitarkime dėl vieno dalyko. Be emocijų. Aš nematau komiteto pirmininko, nes jam reikės reaguoti į kai kuriuos siūlymus. Jau eina. Viskas gerai. Tada gal gerbiamasis profesorius palūkės. Imamės kompleksinio 2-10 klausimo – Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo preambulės, tam tikrų straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto Nr.IXP-1719(3). Priėmimo stadija. Pranešėjas – G.Didžiokas. Kviečiu į tribūną. Prieš tai prašome registruotis.

G.DIDŽIOKAS. Gerbiamieji kolegos, teikiamas Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo preambulės, 2, 10, 12, 13, 15, 16, 20, 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas. Jam po svarstymo buvo pritarta. Yra gauti keli pasiūlymai. Siūlau įstatymą priiminėti pastraipsniui.

PIRMININKAS. Užsiregistravo 58 Seimo nariai. Priiminėjame pastraipsniui.

1 straipsnis – “Preambulės papildymas”. Pastabų nebuvo. Galime priimti? Priimta.

2 straipsnis. 2 straipsnio 1 dalies pripažinimas netekusia galios. Irgi, atrodo, pastabų nebuvo?

G.DIDŽIOKAS. Nebuvo.

PIRMININKAS. Galime priimti?

3 straipsnis. 10 straipsnio 4 dalis. Čia jau yra pastabų. Prašau. Tai gerbiamojo P.Papovo pastabos.

G.DIDŽIOKAS. Taip. Yra gerbiamojo P.Papovo pastaba, komitetas apsvarstė ir pastabai pritarė.

PIRMININKAS. Pirmiausia gal pats P.Papovas tars žodį dėl savo pastabos, o po to ieškosime… Kur čia P.Papovas? Prašom. Po to turėsime balsuoti, kad balsuotume. Prašom dėl 3 straipsnio, arba bazinio įstatymo 10 straipsnio. Prašom. P.Papovas. Gamta atsiliepia ir technikai. Prašome, P.Papovas.

P.PAPOVAS. Gerbiamieji kolegos, mano pataisa buvo techninio pobūdžio. Ji sutampa su kito kolegos, t.y. komiteto pirmininko G.Kniukštos, pasiūlymu. Vyriausybė siūlė giminystės ir kitus nuosavybės dokumentus pateikti iki kitų metų liepos 1 d., tačiau siekiant, kad pagal Konstitucijos naujus pakeitimus vis dėlto būtų galima sutvarkyti žemės reikalus, tuos terminus siūloma sutrumpinti iki šių metų pabaigos. Todėl mūsų bendras pasiūlymas, jeigu būtų toks pritarimas, iki 2003 m. sausio 1 dienos.

PIRMININKAS. Kad greičiau būtų. Jeigu niekas neprieštarautų, galime laikyti, kad yra 29 Seimo nariai, pritariantys tokiam siūlymui, ar reikia formaliai balsuoti? Galime pritarti? Galime. Tada galime priimti šią techninę pastabą? Ir visą 3 straipsnį galime priimti, ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų? Galime. Priimta.

4 straipsnis. Čia yra kolegos J.Razmos siūlymas.

G.DIDŽIOKAS. Komitetas šiam siūlymui nepritarė, nes tai siūlymas, grąžinantis situaciją į prieš tai buvusią.

PIRMININKAS. J.Razma. Prašome motyvuoti savo siūlymą.

J.RAZMA. Žinoma, kad aš noriu grąžinti situaciją į prieš tai buvusią, t.y. į teisinę konstitucinę situaciją. Iš tikrųjų šiame punkte, kurį aš siūlau išbraukti, atsiranda pirmoji nuoroda į kitą straipsnį, kuriame kalbama apie neteisėtą nacionalizaciją. Išbraukę šį straipsnį mes pradėsime grąžinti įstatymą į normalią teisinę būklę.

PIRMININKAS. Ačiū. Mielieji kolegos, prašome registruotis. Registruojamės ir vėl ieškosime 29 Seimo narių balsų.

Užsiregistravo 77 Seimo nariai. Kolegos, dėmesio! Dabar balsuojame, ar nagrinėjame kolegos J.Razmos pataisą šio įstatymo 4 straipsniui, arba bazinio įstatymo 12 straipsniui. Prašome balsuoti, t.y. balsuojame, kad balsuotume.

27. Trūksta. Dar kartą balsuojame, ar yra 29 Seimo nariai, remiantys kolegos J.Razmos siūlymo nagrinėjimą.

25. Dar blogiau. Nenagrinėjame. 4 straipsniui daugiau siūlymų nėra. Ar yra? Man atrodo, nėra.

G.DIDŽIOKAS. Nėra.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų, ar galime bendru sutarimu priimti 4 straipsnį, kaip pateikta? Galim? Ačiū.

5 straipsnis. Iš viso, atrodo, pastabų nėra.

G.DIDŽIOKAS. Nėra.

PIRMININKAS. Galim priimti 5 straipsnį? Priimta.

6 straipsniui yra net kelių Seimo narių. Gerbiamasis pranešėjau, siūlykite, kokia tvarka geriau pradėti, ar nuo P.Jakučionio, ar nuo J.Razmos, ar nuo P.Papovo, ar nuo paties pranešėjo. Nuo kurio pradėti?

G.DIDŽIOKAS. Yra gerbiamojo Seimo nario P.Jakučionio pastaba 6 straipsniui. Komitetas ją apsvarstė ir nepritarė. Motyvai buvo tokie, kad tokiu atveju būtų sustabdytas tas procesas, reforma tęstųsi iki begalybės. Dėl to komitetas šiam siūlymui nepritarė.

PIRMININKAS. Gerai. Kolega Jakučioni, prašom motyvuoti savo siūlymą.

P.JAKUČIONIS. Dėkoju. Mano siūlymo 6 straipsnio 3 daliai esmė yra tokia, kad jeigu iš savininkų atimamas ar paimamas jų turtas, tai jiems pirma reikia atlyginti už tą turtą. Tokia tvarka yra nustatyta ir Lietuvos civiliniam kodekse, kuris yra visai neseniai mūsų, Seimo, patvirtintas. Manau, ši nuostata turėtų būti ir šiame įstatyme, nes Civilinis kodeksas turi pirmenybę, jeigu jį lygintume su visais kitais įstatymais, civiliniuose reikaluose, turto reikaluose. Čia kaip tik tokie reikalai ir yra. Aš kviečiu Seimo narius pritarti mano siūlymui. Taip tam tikra prasme būtų sugrąžinta viltis, kad tikrai paimamo turto savininkai atlyginimą gaus laiku, nes kitaip, t.y. pagal šio įstatymo nuostatas, jie lauks, lauks dar 10 metų ir nesulauks to atlyginimo.

PIRMININKAS. Ačiū. Prašom, kolegos, registruotis. Ar pranešėjas nori ką pasakyti? Dabar kol kas balsuosime dėl balsavimo. Prašom registruotis.

Užsiregistravo 79 Seimo nariai. Gerbiamieji kolegos, balsuojame, ar svarstome Seimo nario P.Jakučionio pataisą 6 straipsniui, arba bazinio įstatymo 15 straipsniui. Prašom balsuoti. (Balsai, triukšmas salėje: …bet (…) už du balsuoja!!!) Prašom be pastabų. (Triukšmas salėje) Gerbiamieji žiūrovai, aš labai prašau – be pastabų. (Balsai salėje) Taigi yra Seimo narys. (Balsai salėje:… balsavimai neturi reikšmės…)

Už – 23. Nepritarta. Ačiū, per mažai, kad reikėtų perbalsuoti.

Kurią dabar imame, kolegos J.Razmos?

G.DIDŽIOKAS. Taip, kolegos J.Razmos pasiūlymą. Iš esmės motyvai tokie patys, nes pasiūlymas grąžina į prieš tai buvusią situaciją.

PIRMININKAS. Bet J.Razma turi teisę kalbėti.

G.DIDŽIOKAS. Komitetas nepritarė.

PIRMININKAS. J.Razma. Prašom.

J.RAZMA. Prieš kalbėdamas dėl savo pataisos, aš noriu iškelti tokį klausimą: ar, svarstant šį įstatymą, neturėtų susilaikyti ir nedalyvauti tie Seimo nariai, kurie ėjo aukštas pareigas okupacinėse struktūrose, buvę aukšti Komunistų partijos vadovai, kurių dėka ir yra įvykdytas nacionalizavimas ir kurį dabar vėl norima įteisinti naujomis sąlygomis?

Mano pataisa 15 straipsniui – kruopščiai išbraukti tas vietas, kur kalbama apie neteisėto nacionalizavimo galimybę ir stengiamasi išlaikyti teisinę formą, atitinkančią, beje, šio straipsnio pavadinimą, kuris kalba apie piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimą, o ne nacionalizavimą.

PIRMININKAS. Ačiū. Čia ta pati procedūra, prašom balsuoti. (Balsai salėje) Dar registruotis. Tik ir registruojamės, daugiau nieko kito nedarome. Prašom registruotis. Prašom. Kolegos, registruojamės, bet kiekvienas tik už save.

Užsiregistravo 80 Seimo narių. Balsuojame, ar yra 29, remiantys kolegos J.Razmos siūlymus. Prašom balsuoti.

Už – 24, su kolegos R.Sedlicko balsu – 25. Nenagrinėjame. Toliau, gerbiamasis pranešėjau.

G.DIDŽIOKAS. Toliau yra komiteto pirmininko pono P.Papovo pasiūlymas. Iš principo komitetas šiam pasiūlymui pritarė, tačiau jis glaudžiai susijęs su mano pasiūlymu, kuriam komitetas irgi pritarė. Formaliai galim pritarti, o tada redaguoti.

PIRMININKAS. Mielieji kolegos, ar reikalauja kas, kad būtų balsuojama? Pirmiausia, kad yra 29 balsai. Niekas neprotestuoja? Ačiū. Ar galime priimti, kadangi komitetas pritaria? Priimame abu siūlymus. Bet P.Papovo dar vienas siūlymas yra, ar čia jūs apėmėte viską?

G.DIDŽIOKAS. Čia kitam straipsniui bus.

PIRMININKAS. Kitam straipsniui. Tada galime balsuoti dėl viso 6 straipsnio? Ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų? Nematau. Prašom balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas 6 straipsnis? Gerbiamasis pranešėjau, o jūsų balsas kur? Ar ten?..

G.DIDŽIOKAS. Už.

PIRMININKAS. Ne, ne, čia nėra balsavimo. Tada pridėsime. (Balsai salėje) Gerai. Pridėsime, jeigu reikės.

Už – 50, prieš – 9, plius kolega R.Sedlickas – 10, susilaikė 10. Straipsnis priimtas.

7 straipsnis. Yra kolegos J.Razmos siūlymai.

G.DIDŽIOKAS. 7 straipsniui nėra.

PIRMININKAS. Kaip nėra, jeigu pas mane užrašyta?

G.DIDŽIOKAS. Yra kolegos J.Razmos 7 straipsniui…

PIRMININKAS. Yra projekto 7 straipsniui. Ar jūs atsisakote?

G.DIDŽIOKAS. Komitetas dėl tų pačių motyvų, kurie buvo išdėstyti, nepritarė šiam pasiūlymui.

PIRMININKAS. J.Razma.

J.RAZMA. Aš tik dar kartą turiu apgailestauti, kad komitetas pristigo teisinio mąstymo, kad pagrindinis komitetas nesutiko ilgiau palaukti, kol Teisės ir teisėtvarkos komitetas galutinai išsiaiškins dėl šio projekto prieštaravimo Konstitucijai. Žinoma, jeigu dabar mano pataisa būtų tik vienam šiam straipsniui, ji vis tiek leistų pradėti viską iš naujo, jeigu staiga šiuo metu atgimtų teisinis mąstymas didesnio skaičiaus Seimo narių galvose.

PIRMININKAS. Kolegos, ta pati procedūra. Ar yra 29 remiantys Seimo nariai, bet prieš tai registruojamės. Prašyčiau kolegas registruotis. Gerbiamasis Sedlickai, personaliai prašau registruotis.

Užsiregistravo 86 Seimo nariai. Prašom balsuoti. Kas už tai, kad būtų paremta J.Razmos pataisa, tai yra kad kol kas susitartume, ar nagrinėjame? 25. Nėra. 7 straipsniui daugiau pataisų nėra?

G.DIDŽIOKAS. Daugiau pataisų nėra.

PIRMININKAS. Galime priimti? Ačiū.

8 straipsniui yra kelių Seimo narių pataisos. Gerbiamasis pranešėjau, pasiūlykite, kokia seka.

G.DIDŽIOKAS. Kolegos P.Jakučionio pataisa. Motyvai buvo tie patys, komitetas nepritarė, nes būtų stabdomas visas šis procesas.

PIRMININKAS. P.Jakučionis. Prašom, kolega.

P.JAKUČIONIS. Dėkoju. Iš tikrųjų nebuvo kokios nors implikacijos stabdyti procesą, jeigu būtų priimtas toks įstatymas. Bet vėl tas pats siekis, kad vis dėlto pirma savininkai gautų atlyginimą už savo turtą, tik po to jau būtų galima vykdyti kitus veiksmus, kurie pagal šį įstatymą yra numatomi. Pirmiausia siūliau žodį “išperkamuose” pakeisti žodžiu “išpirktuose”, kad tas procesas būtų baigtas. Tik po to, kai turto savininkams už jų turtą bus visiškai atlyginta, tik tada būtų galima registruoti nekilnojamojo turto registre nekilnojamąjį turtą valstybės ar savivaldybės vardu. Dar pasiūliau išbraukti žodžius “lengvatinėmis sąlygomis”, o palikti tik “tas patalpas galima išpirkti Vyriausybės nustatyta tvarka”. Vyriausybė toje tvarkoje pagal finansines galimybes, pagal biudžeto galimybes numatys tam tikras sąlygas. Manau, tai būtų visiškai priimtina. Kviečiu kolegas Seimo narius balsuoti už šią mano pasiūlytą pataisą.

PIRMININKAS. Ačiū. Dėkoju. Prašom balsuoti. Ar yra 29 Seimo nariai, remiantys šį siūlymą? 29. Nagrinėjame.

Dabar prašom dėl balsavimo motyvų 1 – už, 1 – prieš. P.Papovas. Dėl kolegos P.Jakučionio pataisos 8 straipsniui, arba bazinio įstatymo 20 straipsniui. Prašom. P.Papovas.

P.PAPOVAS. Gerbiamieji kolegos, aš nelabai suprantu, kodėl dabar norime pakeisti pozicijas, kurios buvo nuo 1991 metų. Kai 1997 metais šis įstatymas buvo tikslinamas, buvo aiškūs autoriai, tada buvo parašyta, kas yra valstybės išperkamas turtas. Buvo aiškiai pasakyta: toks, kurį valstybė paima ir išperka. Dabar yra tokia formuluotė, o tas išpirkimas – pagal valstybės galimybes. Neaišku, kodėl dabar, praėjus tiek metų, siūloma, kad būtų išperkama iš karto, kai nuo pat pradžių visų buvo priimtas sprendimas, kad išperkama pagal valstybės galimybes. Todėl jokiu būdu negalima pritarti tokiai nuostatai, kai visiškai neseniai, t.y. 1997 metais, ši formuluotė buvo, ir iš naujo patikslinta ir pasakyta, kad išperkama pagal valstybės galimybes.

PIRMININKAS. Ačiū. Minutėlę. Kolega A.Stasiškis – nuomonė už. Prašom.

A.N.STASIŠKIS. Ačiū, pirmininke. Aš irgi pradėsiu nuo padejavimo, kad aš taip pat nesuprantu. Šį paprastą dalyką suprato netgi O.Benderis, kad pirma reikia pinigų, o paskui kėdžių. Jeigu žmonės rengdami projektą negali paskaityti Civilinio kodekso, tai irgi sunku suprasti. Ko čia reikia diskutuoti? Jeigu iš manęs atima turtą, tai pirmiausia turi sumokėti. Koks čia gali būti supratimas? Tai elementarus dalykas: jeigu iš savininko atimamas jo turtas, o paskui teisėtai perduodamas kitam, tai jis turi būti atlygintas savininkui, ir visas galvojimas. Ko čia samprotauti? Tai yra tokia pat bolševikinė nacionalizacija. Labai gaila, kad mes kartojame tas istorines klaidas. Ponai, draugai, kaip į jus kreiptis, valdančioji dauguma, na, neikite į tą aklavietę. Kodėl reikia kakta trenktis į sieną? Ieškokite normalios išeities.

PIRMININKAS. Ačiū. (Balsas salėje) Prašom. Pranešėjas.

G.DIDŽIOKAS. Norėčiau pasakyti, kad nereikėtų, kalbant apie vieną reikalo dalį, pamiršti kitą reikalo dalį, apie ką mes kalbame. Tai nėra paprasti civiliniai santykiai, kurie dabar galioja pagal priimtą Civilinį kodeksą. Preambulėje yra pabrėžta, kad tai yra specialusis įstatymas ir kad dabartinė karta ir ateinančios kartos neš tą naštą, kad atlygintų kažkada nukentėjusiems asmenims, praradusiems turtą, ir todėl reikia derinti tas galimybes ir labai gerus norus. Dėl to negalima šiandien tai padaryti ir reikia eiti prie to palaipsniui. Reikia surasti kompromisą valstybei, kas yra ir daroma šiuo įstatymu.

PIRMININKAS. Ačiū. Mielieji kolegos, prašom balsuoti. Kas remiate kolegos P.Jakučionio pataisą 8 straipsniui? Kas manote kitaip, kitaip ir balsuojate. Už – 28, prieš – 22, susilaikė 15, nepritarta.

Dabar kuri pataisa? J.Razmos?

G.DIDŽIOKAS. Toliau yra J.Razmos pataisa. Jis siūlo grąžinti seną straipsnio redakciją, kuri galiojo iki praeitų metų. Komitetas tokiam siūlymui nepritarė.

PIRMININKAS. Kolega Razma, prašom motyvuoti savo siūlymą 8 straipsniui, arba bazinio įstatymo 20 straipsniui.

J.RAZMA. Tame projekte, kurį jūs, matyt, rengiatės netrukus priimti, yra kalbama apie nuomininkus, gyvenančius valstybės paimtuose ir išperkamuose gyvenamuosiuose namuose, kuriuos po to leidžiame lengvatinėmis sąlygomis išsipirkti nuomininkams. Iš pirmo žvilgsnio tai lyg ir gražus gestas leisti išsipirkti lengvatine tvarka. Bet to negalima daryti paminant savininkų teises, paminant piliečių lygiateisiškumą, iškeliant nuomininkų interesus aukščiau savininkų interesų. Todėl mano siūlomame straipsnyje yra atsisakoma tokio būdo, to nuosavybės paėmimo ir lengvatinio išpirkimo galimybės. Liktų tos garantijos, kurios buvo anksčiau nuomininkams, kad per gana trumpą laiką valstybė, skirdama lėšas, sudarytų sąlygas jiems nusipirkti ta pačia lengvatine tvarka naujus butus. Taip nebūtų supriešinami niekuo dėti žmonės, kurie yra pakliuvę į tą nepalankią jiems situaciją.

PIRMININKAS. Ačiū. Mielieji kolegos, prašom balsuoti. Ar yra 29 remiantys Seimo nariai? 26. Nenagrinėjame.

Toliau P.Papovo ir paties pranešėjo. Panašūs ar skirtingi? Prašom.

G.DIDŽIOKAS. Skirtingi.

PIRMININKAS. Prašau. Nuo kurio pradedame? Nuo P.Papovo pataisos.

G.DIDŽIOKAS. P.Papovo pataisą komitetas apsvarstė ir jai pritarė. Klausimas yra derintas ir su Teisės departamentu, kad būtų tokia tikslesnė formuluotė, todėl siūloma pritarti P.Papovo siūlymui.

PIRMININKAS. Kadangi komitetas pritaria, ar reikia 29 Seimo narių paramos, ar galime laikyti, kad yra 29 Seimo narių parama? Yra. Reikia? (Balsai salėje) Gerai, balsuojame. Ar yra 29 Seimo nariai, remiantys P.Papovo siūlymą 8 straipsniui?

Net 48. Kadangi tiek remia, ar reikia formaliai balsuoti, kad pritartume, ar galime bendru sutarimu? Galime. Priimta.

Gerbiamojo pranešėjo pastaba. Prašau.

G.DIDŽIOKAS. Mano pasiūlymo esmė yra tokia. Dabar galiojančiame įstatymo projekte yra tokia nuoroda, kad jeigu name, grąžintiname savininkui, vieną butą tenai gyvenantiems nuomininkams nuomoja savivaldybė, tai toks nekilnojamasis turtas nėra valstybės išperkamas ir sprendžiamas klausimas dėl nuomininko ir savininko santykių, suteikiant valstybės garantijas ir aprūpinant nuomininką gyvenamuoju plotu pagal galiojančius įstatymus. Padarius atitinkamus pateikto projekto pakeitimus tokia sąlyga išnyktų, todėl valstybė atsidurtų tokioje truputį keblioje situacijoje. Kai viename name didžiąją dalį užimtų savininkas (jis ten būtų įsikūręs arba planuotų įsikurti) ir viename bute dar būtų likęs nuomininkas, tokiu atveju gyvenimas būtų sugadintas abiem – ir savininkui, ir nuomininkui, ir valstybė patirtų didžiulių nuostolių, turėdama tokį turtą išpirkti. Todėl logiška padaryti tokią išlygą, palikti taip, kaip dabar yra galiojančiame įstatyme, šiek tiek patobulinus, nes, kaip žinome, tarybiniais metais butai buvo pertvarkyti į įvairius komunalinius ir iš vieno, dviejų ar trijų kambarių buto įregistruoti du, trys kambariai, kurie turėjo bendrą virtuvę ar bendrą sanitarinį mazgą. Šio pasiūlymo esmė yra ta, kad šie butai nebūtų priskiriami išperkamiems ir būtų sprendžiamas klausimas, kaip nuomininkus aprūpinti atitinkamu gyvenamuoju plotu. Komitetas šiai mano nuostatai pritarė.

PIRMININKAS. Jeigu komitetas pritarė, ar laikome, kad yra 29 Seimo nariai remiantys? Ar reikia balsuoti? Nereikia. Ačiū. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Kolegos, G.Didžioko pataisai galite pritarti? Ne? (Balsai salėje) Galime pritarti? Balsuojame. Gerai. Tada dėl balsavimo motyvų prašome. Nėra norinčių dėl balsavimo motyvų. Prašau registruotis.

Užsiregistravo 80 Seimo narių. Balsuojame, ar pritariame kolegos G.Didžioko pataisai 8 straipsniui, arba bazinio įstatymo 20 straipsniui, tam siūlymui, kuriam komitetas pritarė. Prašom balsuoti.

Už – 26, prieš – 5, susilaikė 35. Nepritarta. Atrodo, visos pataisos.

G.DIDŽIOKAS. Šiam straipsniui visos.

PIRMININKAS. Mielieji kolegos, ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų dėl viso straipsnio, dėl viso 8 straipsnio su kai kuriomis pataisomis? Galime priimti? Balsuojame. Kas už tai, kad būtų priimtas 8 straipsnis su kai kuriomis pataisomis?

Už – 54, prieš – 15, susilaikė 6. 8 straipsnis priimtas.

9 straipsnis. Man atrodo, kad čia tiktai kolegos…

G.DIDŽIOKAS. P.Jakučionio.

PIRMININKAS. P.Jakučionio pataisos.

G.DIDŽIOKAS. Komitetas nepritarė tokiam tolimam datos nukėlimui, nes tai stabdo visas reformas – tiek turto grąžinimo, tiek žemės reformą. Yra pritarta kitai datai.

PIRMININKAS. Ačiū. Siūlymų autorius kolega P.Jakučionis. Prašom.

P.JAKUČIONIS. Dėkoju. Iš tikrųjų aš siūlau nukelti tam tikrus terminus, kurie net keturis kartus kartojami 9 straipsnyje. Jeigu mes, gerbiamieji, prisiminsime šio įstatymo projekto 2 straipsnį, tai ten iki 2003 m. liepos 1 d. yra pratęsiami dokumentų, patvirtinančių teisę į išlikusį nekilnojamąjį turtą ir giminystės ryšį, pateikimo terminai. Kad piliečiai galėtų turėti bent pusę metų laiko apsispręsti dėl, sakysim, turto pasidalijimo tarp giminių, nes paprastai būna ne vienas pretendentas, o keletas, taip pat dėl turto sugrąžinimo ir atlyginimo būdo, manau, jiems reikia turėti dar pusę metų laiko. Dėl to siūlau šias pataisas ir prašau Seimą toms pataisoms pritarti.

PIRMININKAS. Ačiū. Prašom registruotis.

Užsiregistravo 85 Seimo nariai. Kolegos, dėmesio! Balsuojame, ar yra 29 Seimo nariai, remiantys kolegos P.Jakučionio pataisos nagrinėjimą.

23. Nenagrinėjame. Daugiau pataisų 9 straipsniui, arba bazinio įstatymo 21 straipsniui, nėra.

G.DIDŽIOKAS. Nėra.

PIRMININKAS. Ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų? Galime bendru sutarimu priimti? Ačiū. Priimta.

Lieka tik papildomas P.Papovo siūlymas. Ar komitetas pritarė, gerbiamasis pranešėjau?

G.DIDŽIOKAS. Pritarė.

PIRMININKAS. Ar galime laikyti, kad yra 29 Seimo nariai, remiantys tą siūlymą? Gal tada galime ir bendru sutarimu priimti? Priimta. Ačiū.

Visas įstatymas pastraipsniui priimtas, taip? Ačiū, gerbiamasis pranešėjau.

Mielieji kolegos, dėl viso įstatymo. Prašome.

P.Gražulis.

P.GRAŽULIS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš manau, kad šis įstatymas yra gėda mūsų parlamento istorijai. Šiuo įstatymu, nacionalizuodami žmonių teisėtai įsigytą turtą, mes tarpusavyje supriešiname žmones. Nemaža dalis patriotiškai nusiteikusių žmonių nukentėjo, buvo ištremti, išvežti, neteko turto, kentė tremtį ir kalėjimus. Jie tikrai tikėjosi, kad atkūrus nepriklausomybę bus atkurtas teisingumas. Aš manau, kad Vyriausybei per 12 nepriklausomybės metų reikėjo seniai išspręsti šią problemą, skiriant iš biudžeto daugiau lėšų asmenims, kurie gyvena nuomojamuose butuose, kad jie galėtų į naujai pastatytus butus, suteiktus butus įsikraustyti. Tada nebūtų supriešinti žmonės. Aš jau dabar pradėjau rinkti parašus Lietuvos Respublikos Prezidentui žinodamas, kad šis įstatymas bus priimtas, kad Prezidentas jį dar kartą vetuotų, kaip ir vetavo prieš tai priimtą įstatymą. Prašyčiau Seimą daryti pertrauką, kol Konstitucinis Teismas paskelbs išvadas, ar šis įstatymas neprieštarauja Lietuvos Konstitucijai. Priešingu atveju mes įsivelsime į tokius teisinius (…), kad niekaip negalėsime šios košės išsrėbti. Todėl, gerbiamieji Seimo nariai, prašau nebalsuoti už šį įstatymą, padaryti pertrauką, kol Konstitucinis Teismas pateiks savo išvadą.

PIRMININKAS. Aš atsiprašau, turiu perjungti diskutantus, nes buvo iš anksto užsirašę. Kas norite už kalbėti, prašome iš naujo. A.Kubilius. (Balsai salėje) Tai ir esate. Gaila, o aš matau. Prašom. A.Kubilius. (Balsai salėje) P.Jakučionis.

P.JAKUČIONIS. Dėkoju.

PIRMININKAS. Kompiuteris rodo ką kita. Aš labai atsiprašau.

P.JAKUČIONIS. Gerbiamieji kolegos, atrodo, kad Seimo dauguma iš tikrųjų šiandien yra pasirengusi padaryti lemtingą istorinę klaidą. (Vieną mes jau esame girdėję.) Tai yra antrą kartą konfiskuoti 1941 m. tremtinių, pabrėžiu, nepriklausomos Lietuvos šviesuomenės: ir lietuvių, ir žydų, ir rusų, ir lenkų, ir nepriklausomos Lietuvos ministrų, organizacijų vadovų, profesorių, mokytojų, verslo žmonių ir eilinių žmonių, kurie buvo pasistatę butus ir buvo ištremti, išlikusį turtą. Sakau, iš tikrųjų konfiskuoti turtą, nes tokia yra priimamo įstatymo esmė. Kadangi nebuvo priimtos mano ir kitų Seimo narių siūlytos pataisos, iš tikrųjų turtas yra konfiskuojamas, nors rašoma, kad turtas paimamas. Būtų daug sąžiningiau rašyti – atimamas, nes atlyginimas už tą turtą yra labai tolimas ir labai miglotas.

Atkreipiu gerbiamųjų kolegų dėmesį, kad gali būti paimamas, atimamas ir žydų turtas, nes jų daug buvo ištremta. Vyriausybės sudaryta komisija dėl žydų turto darbo dar nebaigė. Jeigu nebijote lietuvių tautos, bijokite žydų, jie tikrai sukels pasaulinį triukšmą.

Tremtiniams ši antroji konfiskacija yra ypač skaudi, nes ją vykdo jų išsvajotos nepriklausomos Lietuvos Respublikos Seimas. Iš 1941 m. tremtinių neturi būti atimamas jų turtas. Jis turi būti saugomas, ypač ta nuosavybė, nekeičiant savininko prievarta. Ji yra kaip relikvija, kaip istorinio paveldo objektas, primenantis Lietuvos istorijos tam tikrą etapą.

Šiandien ryte kolega V.Andriukaitis kalbėjo, kad šiam Seimui teks priimti du labai svarbius ir garbingus sprendimus – dėl Europos Sąjungos ir NATO, dėl stojimo į šias organizacijas. O šis įstatymas yra labai negarbingas ir nederantis prie Europos Sąjungos išpažintų vertybių. Yra kitų būdų, gerbiamieji, patenkinti nuomininkų interesus, ir jūs juos labai gerai žinote.

Kviečiu dar kartą visus kolegas Seimo narius nebalsuoti, atmesti šį iš tikrųjų negarbingą ir nederantį prie Europos Sąjungos vertybių įstatymo projektą. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Mielieji kolegos, jeigu galima, aš prašyčiau kalbėti trumpiau, nes vis tiek mes šiandien turime baigti visus numatytus klausimus. Todėl jums atsakingai pranešu, kad posėdis pratęsiamas, iki baigsime viską nagrinėti. P.Papovas.

P.PAPOVAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, jeigu kalbėtume apie istorinę klaidą, tai tą istorinę klaidą reikėtų prisiimti kitiems, nes 1991 m. priimant šį įstatymą nebuvo priimtas įstatymas dėl visos restitucijos, o deja, priimtas dėl dalinės kompensacijos už išlikusį nekilnojamąjį turtą. Todėl šiuo požiūriu, matyt, mums visiems reikėtų prisiimti atsakomybę ir už valstybės atsakomybę.

Tačiau aš noriu pasakyti, nors ir kaip būtų, nuosavybės teisės yra atkuriamos bet kokiu atveju, ar išperkant, ar grąžinant natūra pagal valstybės išgales ir susiklosčiusią situaciją. Noriu pasakyti, kad įvairios valdžios buvo per šiuos dvylika metų, tačiau nė viena vienaip ar kitaip nusiteikusi valdžia nerado pinigų atsiskaityti arba pastatyti butus, suteikti nuomininkams butus ir atiduoti savininkams butus. Ši problema tęsiasi dvylika metų ir ji nėra išspręsta.

Žinoma, čia nėra gero varianto, šiuo požiūriu ir šis variantas negeras. Dar noriu pasakyti, kad šis įstatymas yra visiškai kitokio pobūdžio. Jis šiek tiek sušvelnina anksčiau priimtą įstatymą, nes yra atsisakyta dėl įkeitimo, dėl išvaržymo, dėl pagerinimo sąlygų kompensuojant, nes pagerinimo sąlygos atskaitomos ir taip toliau. Pratęsiame dokumentų pateikimo terminai. Tai yra geresnis variantas. O ta problema, kuri buvo užprogramuota kur kas anksčiau, sprendžiama šiek tiek kitokiu būdu. Žinoma, nėra geras variantas, bet kur geresnis? Per dvylika metų jo nebuvo surasta. Todėl kviečiu balsuoti už šį variantą.

PIRMININKAS. V.Landsbergis. Prašom.

V.LANDSBERGIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos. Tai, ką svarstome šiandien, yra anksčiau priimto nekonstitucinio įstatymo tąsa ir jo įgyvendinimo prielaidos. Nesutinku su tais, kurie kalba apie interesus, kad daugiau reikėtų atsižvelgti į tuos ar kitus interesus. Taip tik atrodo, bet čia ne interesų konfliktas, pone pirmininke. Čia yra teisės konfliktas su ne teise. Aš labai norėčiau, kad tie, kurie balsuoja už ne teisę, paskui ramiai kur nors pagalvotų, ką tai reiškia. Galbūt ne teisė naudinga, bet valstybės pagrindų požiūriu tai yra supuvimas. Jis yra daug nuostolingesnis už trumpalaikę naudą būriui žmonių arba jūsų rinkėjų.

Iš tikrųjų visoje šioje istorijoje bjauriausiai atrodo Konstitucijos pažeidimas išverčiant ją kaip rankovę. Ne bet koks, o išverčiant. Tai yra teisėtai turimo, teisėtai įregistruoto žmonių nuosavo turto atėmimas, vadinant jį paėmimu visuomenės poreikiams. Kitaip Konstitucija neleidžia, todėl pavadinama šitaip. Bet juk taip nėra. Gulbę galima pavadinti kiaule. Dauguma balsuos, bet gulbė nebus kiaulė. Prisiminkite, ponai, kurie esate šiek tiek vyresni. Buvo tie laikai, anie, buvo valdančioji klasė, komunistinė nomenklatūra, kuri save vadino gražiu žodžiu “liaudis”, o tos diktatorių klikos priešai, žinoma, buvo liaudies priešai. Dabar jūs darote tokią pačią sąvokų maišatį. Paimti visuomenės poreikiams. Draugų būrys, tūkstantis balsuotojų už kompartiją pavadinami žodžiu “visuomenė”. Jų naudai paimame, bet tai visuomenė.

Kas iš to, kad jūs žaidžiate žodžiais ir netiesą iškeliate aukščiau už tiesą. Būrio LDDP rinkėjų poreikiai – kaip visuomenės poreikiai. Man labai gaila tų žmonių, kurie yra įvelti, ir naudos momentas ima viršų prieš teisingumo momentą. Mes kažkada čia priiminėjome tokį tuščią pono A.Paulausko pasiūlytą popierių, kad šie metai būtų paskelbti Konstitucijos metais. Dabar net girdėjau, kad bus Konstitucijos prospektas Vilniuje. Juk tai yra pasityčiojimas, kas čia dabar daroma, spjūvis į Konstituciją. Cinikai gali juoktis, garsiai juoktis, bet yra taip, kaip yra. Mes rugsėjo mėnesio pradžioje turbūt pateiksime siūlymą atšaukti tą tuščią pono A.Paulausko pasiūlytą popierių apie Konstitucijos metus, nes yra Konstitucijos spjaudymo metai. Ir visas fonas yra jūsų kuriama valdoma demokratija, kuri eina į priekį.

PIRMININKAS. Laikas.

V.LANDSBERGIS. Etikos ir procedūrų komisijos prievartavimas viešoje vietoje, teroras – atsiimk parašą arba pamatysi, kas tau bus! Ir dvylika šlapakelnių atsiima parašus. Tai kokiu keliu mes einame? Kokiu keliu mes einame, pone Pirmininke?! (Balsai salėje) Sustabdykite šitą. Buvo išsilaisvinimas, jūs jį įklampinote į nomenklatūros liūną. Na, ateis kitas išsivadavimas, vėl taisysime, ką bus galima atitaisyti. Bet kam jūs tą darote? (Plojimai, balsai salėje)

PIRMININKAS. Ačiū. J.Jurkus.

J.JURKUS. Gerbiamieji kolegos, gerbiamasis pirmininke, aišku, čia nagrinėjamas ne tvartelio klausimas, bet dvylika metų Seimai ir Vyriausybės sveikino šį reikalą ir mums šiandien reikia apsispręsti. Ar mes teigiamai, ar neigiamai balsuosime, dalis žmonių bus nepatenkinti. Aš kviečiu pritarti šiam įstatymui. Tikrai ilgai šis klausimas buvo nagrinėjamas komitete, todėl rastas pats optimaliausias variantas. Nekalti tie žmonės, kurių trečioji karta gyvena šiuose namuose, todėl aš kviečiu balsuoti už.

PIRMININKAS. Ačiū. K.Rimšelis. Prašom, kolega.

K.RIMŠELIS. Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, aš nenorėčiau kalbėti labai emociškai šia jautria tema ir vienai, ir kitai pusei. Paprasčiausiai noriu paaiškinti Liberalų sąjungos frakcijos poziciją. Visų pirma mus labai stebina procedūra, pagal kurią buvo priimtas ankstesnis įstatymas, ir tai, pagal kurią procedūrą dabar yra taisomas. Tada buvo priimtas įstatymas, mes iš tikrųjų kreipėmės į valdančiąją koaliciją ir prašėme, kad Seimo nutarimu būtų kreiptasi į Konstitucinį Teismą, kad skubos tvarka būtų išnagrinėta, kad būtų duotas aukščiausiasis atsakymas, ar mūsų kelias yra teisingas, o po to niekas negalėtų kvestionuoti. To buvo atsisakyta, buvo pasakyta, kad mes pasikonsultavome su kai kuriais superspecialistais ir einame teisingu keliu. Tada Liberalų sąjunga ir daugelis kitų Seimo narių kreipėsi į Konstitucinį Teismą.

Dabar, pažiūrėjus pagal tą įstatymą, kuris buvo priimtas, Vyriausybė (kaip jau minėjo mūsų Seimo narys iš Liberalų frakcijos gerbiamasis R.Šukys, jis labai konstruktyviai ir aiškiai išdėstė, klausantis žmonėms, kokia yra problema dėl šio įstatymo) turėjo parengti tvarką. Dabar Vyriausybės vėl yra parengta netvarka, o tai turėjo būti pateikta Seimui kovo mėnesį, vėl toliau yra taisomas įstatymas ir neaišku, ar iš tikrųjų jis nebus dar kaitaliojamas ir kaitaliojamas. Terminai nukeliami ir šis procesas, man atrodo, atves į neviltį net ir tuos žmones, t.y. tą pusę, kuri dabar tikisi, kad ji ką nors laimi. Dėl tos priežasties Liberalų sąjunga nepalaiko ir nepritaria šioms pataisoms.

PIRMININKAS. N.Medvedev. Prašom, kolega.

N.MEDVEDEV. Lietuvą tikrai ištiko daug nelaimių: pirmoji – okupacija, tremtis, turto nacionalizavimas, o paskui, atgavus nepriklausomybę, lengvabūdiškai, o galbūt turint tam tikrų tikslų buvo pažadėta tuojau pat grąžinti, kompensuoti ir visa kita. O pinigų tai nėra. Per tą laikotarpį išaugo pilaitės, atsirado krūva milijonierių, tarp jų ir iš čia sėdėjusiųjų atsirado milijonierių, o žmonėms grąžinti nuosavybę pinigų neatsirado. Dėl to ir aš, kaip Seimo narys, jaučiuosi šiek tiek kaltas, nes nesugebėjau sustabdyti to proceso, nesugebėjau įrodyti, kad negalima to žmonėms pažadėti, ko mes neįvykdysime, negalėsime įvykdyti. Bet aš tikrai įsitikinęs, kad joks turtas, jokio turto grąžinimas negali pateisinti visiškai nekalto žmogaus išmetimo į gatvę. Aš suprasčiau, jeigu tie žmonės, kuriems reikia grąžinti turtą, neturėtų buto, tiems tikrai reikėtų grąžinti pastogę, bet jeigu jie gavo butą, na, tai atsiprašau, galima ir palaukti. Juk virš galvos nelaša. Taigi aš siūlau vis dėlto pritarti tam įstatymui. Skauda, labai skauda, bet ką padarysi, negalima žmonių mesti į gatvę. Dėkoju už dėmesį.

PIRMININKAS. Ačiū. Prašom registruotis. P.Gražulis, P.Jakučionis, V.Landsbergis, V.Rimšelis. Pagal mane keturi? Ar čia trys?

Užsiregistravo 87 Seimo nariai. Ar visi užsiregistravo? Kolegos, kas už tai, kad būtų priimtas Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo, papildymo įstatymas? Balsavimas pradėtas.

55 – už, 25 – prieš, 6 susilaikė. Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo preambulės ir kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas priimtas.

J.Razma. Dėl vedimo tvarkos ar replika po balsavimo? Replika. Prašom.

J.RAZMA. Sveikinu Seimo daugumą, pakartojusią “geriausias” bolševikų tradicijas. Ta proga dvi pastabos.

Pirma pastaba dėl Ministro Pirmininko A.Brazausko veidmainystės. Prisimename, kaip buvo pirmas nacionalizacijos įstatymas čia Seimo daugumos atskirų narių iniciatyva priiminėjamas, kaip premjeras mušėsi į krūtinę, apgailestaudamas, kad čia nepaisoma teisinės logikos. Štai dabar prašom, pati Vyriausybė pateikė projektą, dėl kurio dabar balsavome, kuris dar preciziškiau bando sukurti konkrečius mechanizmus tam nacionalizavimui įteisinti.

Ir antra pastaba dėl pinigų. Dėl jų čia buvo daug verkšlenama. Aš norėčiau pabrėžti, kad dabar priimtas įstatymas (jeigu įsivaizduotume, kad jis galės būti įgyvendintas) reikalauja dvigubai daugiau pinigų, nes iš savininkų reikėtų išpirkti ne tik namus, o ir žemę aplink namus. Kad reikės dvigubai daugiau pinigų, pripažino ir projekto iniciatoriai. Kaip čia išeina, didieji pragmatikai, kurie mėgstate skaičiuoti pinigus?

PIRMININKAS. Kolega A.Stasiškis. Prašom.

A.N.STASIŠKIS. Replika po balsavimo.

PIRMININKAS. Prašom, kolega.

A.N.STASIŠKIS. Šiandien labai reikia pasveikinti Seimą su liūdnu rezultatu, tai iš tikrųjų yra apgailėtinas, gėdingas, jeigu nėra dar tikslesnių žodžių šiam sprendimui. Svarbiausia, jis yra beprasmis. Blogiausia, kad jis tikrai yra griaunantis valstybės ir Konstitucijos sistemą ir absoliučiai nesprendžiantis niekieno problemų. Tai yra trypčiojimas aklavietėje. Net ir šiandien gaila tų žmonių, kurie šiandien tiki, mano, kad kas nors dėl to pasikeis, tų vargšų nuomininkų, kurie irgi yra vedžiojami už nosies. Juk jie nieko neišspręs ir po pusmečio. Po metų vėl grįšime prie šito, tik dar labiau supainioto.

Dar kartą aš kreipiuosi į valdančiąją daugumą. Na, ponai, juk vietoje trypčiodami niekur nenueisime. Vis tiek reikės grįžti, išlipti iš to purvyno. Dar kartą siūlau atsiliepti į Liberalų frakcijos siūlymą. Na, kreipkimės į Konstitucinį Teismą, galų gale išsiaiškinkime, priimkime sprendimą, kad nereikėtų grįžti atgal, kodėl mes trypčiojame vietoje? Vadinasi, jūs sąmoningai mulkinate žmones, kurie šiandien tikis iš jūsų. Kodėl tą darote? Na, gerai, jūs mulkinate tokius kaip aš, buvusius liaudies priešus, gerai. Mes to nusipelnėme, bet kodėl jūs mulkinate tuos žmones, kurie dar tiki jumis?

PIRMININKAS. Ačiū. Kolega G.Didžiokas. Prašom.

G.DIDŽIOKAS. Gerbiamieji kolegos, man tenka apgailestauti, kad šis įstatymas dažniausiai būna svarstomas paskutinėmis sesijos dienomis ir dažniausiai vėlyvu laiku. Jeigu pažiūrėtume į vakar ir šios dienos posėdžius, tai pamatytume, kad prie tų įstatymų arba Seimo nutarimų, kurie iš esmės yra visiškai nereikšmingi, čia laužomos ietys, yra ieškoma argumentų, mosuojama Statutu, visi labai gilinasi į procedūras, į istoriją ir t.t. Visiškai yra priešingai, kai svarstomi įstatymai, aktualūs visiems Lietuvos žmonėms. Geriausiu atveju galima sulaukti, kai viena pusė, pataikaudama savo rinkėjui, daro viską ir visus kitus vadina įvairiausiais vardais, panašiai elgiasi ir kiti. Tačiau kai yra svarstymas, kai yra renkama informacija, analizuojama situacija, nėra nė vieno Seimo nario iš čia sėdinčių, kuris reikštų iniciatyvą ir ten dirbtų. Komitetui pavedama, komitetas dirba, gilinasi, pritaria, bet kažkieno lengva ranka viskas nubraukiama. Kai šiandien Seimas nepritarė mano pataisai, jūs sugriovėte visą šio įstatymo esmę, kai buvo surastas elementarus kompromisas. Man labai gaila, kad taip elgiamasi Seime.

PIRMININKAS. P.Gražulis. Prašom, kolega.

P.GRAŽULIS. Gerbiamieji Seimo nariai, štai gerbiamasis N.Medvedev sakė, kad jam labai gaila, kad Seimas nesurado lėšų išspręsti šią problemą ir kad jis neišdrįso pasakyti, kad tų lėšų nebus. Jeigu mes ir toliau šitaip ūkininkausime, tų lėšų tikrai nebus. Ar reikia šiandien pilių? Šiandien nestatykime pilių, nestatykime šiandien tų tiltų, o statykim namus už tuos pinigus tiems žmonėms, kurie gyvena savininkų butuose. Jeigu mes šiandien būtume taip elgęsi ir už privatizuojamą turtą gautų lėšų būtume nors 50% skyrę statyti naujiems būstams, manau, šiandien jau būtų išspręsta ši problema ir nereikėtų dar kartą supriešinti žmones. Gaila, kad mes nenorime spręsti tos problemos, o nuėjome pačiu absurdiškiausiu keliu.

Kompensacijų už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą dydžio, šaltinių, mokėjimo terminų bei tvarkos, taip pat garantijų ir lengvatų, numatytų piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme, įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-1720(3*) (priėmimas) (taikoma skubos tvarka)

PIRMININKAS. Ačiū ir už tai. Dabar 10b klausimas – tai yra Kompensacijų už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą dydžio, šaltinių, mokėjimo terminų bei tvarkos, taip pat garantijų ir lengvatų, numatytų Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme, įstatymo pakeitimo įstatymo projektas. Taip pat priėmimo stadija. Kviečiu į tribūną pranešėją – Biudžeto ir finansų komiteto pirmininką A.Butkevičių. Primenu protokolui, kad projekto Nr.IXP-1720(3). Prašom.

A.BUTKEVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, šiam įstatymo projektui dar buvo pateikta pataisų po svarstymo, buvo gauta Seimo nario J.Razmos pasiūlymų. Biudžeto ir finansų komitetas tuos siūlymus apsvarstė ir jiems nepritarė. Taip pat buvo gauta Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymų, kurie yra apsvarstyti. Pirmam nepritarta, antram, trečiam pritarta, ketvirtam ir penktam pritarta. Yra dar viena Seimo nario M.Pronckaus pataisa, kuri užregistruota 10.20 val. Siūlau įstatymą priiminėti pastraipsniui.

PIRMININKAS. Gaila. Galima tik J.Razmos pataisas nagrinėti, todėl aš jį kviečiu pateikti savo pirmąją pataisą įstatymo 1 straipsniui “Įstatymo paskirtis”. J.Razma. Prašom, kolega.

J.RAZMA. Aš nevarginsiu jūsų ir neteiksiu tų pataisų, kurios neteko prasmės, nes nebuvo pritarta mano pataisoms anksčiau svarstytame įstatymo projekte. Prašyčiau palikti nagrinėjimui tik penktą pataisą, kuri turi kitokią prasmę, nesusijusi…

PIRMININKAS. Kolega, 6 straipsniui?

J.RAZMA. Ne, 7 straipsniui, kur siūliau išbraukti paėmimą visuomenės poreikiams. Kai dabar tas yra įteisinta ankstesniame įstatyme, tai bent teoriškai reikia numatyti kompensacijas.

PIRMININKAS. Ačiū. Dabar prašyčiau registruotis. Vėl procedūra dėl 29 balsų. Kolegos, registracija. Kas A.Butkevičių registruoja?

A.BUTKEVIČIUS. J.Jurkus.

PIRMININKAS. Aišku. Užsiregistravo 77 Seimo nariai. Kolegos, dėmesio! Balsuojame, ar remiame kolegos J.Razmos pataisos nagrinėjimą. Prašom. 23 Seimo nariai. Nenagrinėjam. Kitų pataisų jūs atsisakote?

J.RAZMA. Nėra prasmės.

PIRMININKAS. Aišku. Gerbiamasis pranešėjau, tada visos pataisos?

A.BUTKEVIČIUS. Taip, visos pataisos yra apsvarstytos. Siūlau įstatymą priiminėti pastraipsniui.

PIRMININKAS. Ačiū. Mielieji kolegos, įstatymas, formaliai žiūrint, yra iš dviejų straipsnių, tiksliau, iš trijų straipsnių, nes dar yra įgyvendinimo tvarka.

Dėl 1 straipsnio ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų? Ar galime priimti? Priimta.

2 straipsnis. Galime priimti? Priimta.

3 straipsnis, kaip sakiau, įgyvendinimo tvarka. Galime priimti? Ačiū.

Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų dėl viso įstatymo? Nematau. Prašom dar kartą registruotis ir balsuosime. Kolegos, registruojamės.

Užsiregistravo 75 Seimo nariai. Vis dėlto kažkas norėjo kalbėti dėl balsavimo motyvų. V.Landsbergis. Prašom.

V.LANDSBERGIS. Ačiū, pone pirmininke, vis dėlto reikia pasakyti. Vienas paskui kitą eina du bjaurūs dalykai. Juos abu reikia atitinkamai įvertinti. Šis įstatymas – tęsinys ano, atspindi tą patį daugumos papuvimą ir valstybės pagrindų pūdymą. Todėl reikia balsuoti prieš.

PIRMININKAS. Ačiū už pasiūlymą. Mielieji kolegos, prašom balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas Kompensacijų už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą dydžio, šaltinių, mokėjimo terminų bei tvarkos, taip pat garantijų ir lengvatų, numatytų Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme, įstatymo pakeitimo įstatymas, prašom balsuoti.

Už – 52, prieš – 9, susilaikė 10, Kompensacijų už Valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą dydžio, šaltinių, mokėjimo terminų bei tvarkos, taip pat garantijų… įstatymo pakeitimo įstatymas priimtas. Ačiū.

Kolegė R.Juknevičienė. Prašom. Replika po balsavimo.

R.JUKNEVIČIENĖ. Gerbiamieji kolegos, šioje salėje šiandien po tiek daug melo, cinizmo, pasityčiojimo iš teisės, teisingumo… (Triukšmas salėje) ne tik šiuo klausimu, visais klausimais, jau nebeįmanoma dirbti. Todėl kviečiu opozicijos atstovus, žmones, kuriems dar yra koks nors teisingumo jausmas širdyje, šiandien nebetęsti darbo kartu su šia dauguma. (Šūkavimai salėje)

PIRMININKAS. Minutėlę! Dabar kolega N.Medvedev.

N.MEDVEDEV. Aš maniau, kad mes čia visą laiką kovojame dėl laisvės, nepriklausomybės, vaikų ateities, pasirodo – dėl turto, ir tas turtas sąžinę atima! (Triukšmas salėje)

PIRMININKAS. Ačiū. Kolega A.Stasiškis. Prašom.

A.N.STASIŠKIS. Ačiū. Gaila, kad jūs užblokavote užsiregistruoti dėl balsavimo motyvų. Aš būčiau galbūt kalbėjęs už, nes šis įstatymas tikrai turi daug pažangių dalykų. Pavyzdžiui, suteikta teisė namo savininkui už savo lėšas pastatyti nuomininkui butą, jeigu jis sutiktų. Na, pažangus dalykas, kaip kitaip pasakysi. Be to, sveikintinas dalykas, kad liaudies priešams, tremtiniams, kaliniams, kurie dar šiek tiek kruta, jiems nukeliama kelerius metus iš kompensacijų. Be abejo, sveikintinas dalykas. Man atrodo, kad vis dėlto nepakankamai. Pavyzdžiui, jeigu ten būtų įrašyta, kad visi gerieji kolaborantai, visi tie, kurie bent vieną kaimyną ištrėmė į Sibirą, kurie nors bent vienam liaudies priešui dantis išdaužė, kompensacijas gauna iki rugsėjo 1 dienos, tikrai būčiau balsavęs už. Yra gerų pastangų, bet jos nevisiškai išplėtotos.

PIRMININKAS. Nepakankamai, iš tikrųjų. M.Pronckus. Prašom.

M.PRONCKUS. Kai čia, Seime, klausaisi visokių nesąmonių, norisi kai ką pasakyti. Nuo 1996 metų iki 2000 metų valstybės skola nuo 5 mlrd. išaugo iki 13 mlrd. litų. Konservatoriai paliko pažadėtus ir negrąžintus 2 mlrd. indėlių ir dar maždaug 2 mlrd. litų yra už nekilnojamąjį turtą. Įdomu, ar dešinėje pusėje sėdintys nors šiek tiek moka skaičiuoti, ar nemoka? Jie tai pusei paliko maždaug trigubai didesnes skolas, o dabar šaukia, kokie mes čia blogi ar geri. Ačiū.

Religinių bendrijų teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo tvarkos įstatymo 11 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-1721* (priėmimas) (taikoma skubos tvarka)

PIRMININKAS. Ačiū. Mielieji kolegos, iš to paketo trečiasis įstatymo projektas – tai Religinių bendrijų teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo tvarkos įstatymo 11 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Pranešėjas – Žmogaus teisių komiteto pirmininkas G.Dalinkevičius. Protokolui – tai projektas Nr.IXP-1721. Priėmimas. Prašom.

G.DALINKEVIČIUS. Ačiū gerbiamajam posėdžio pirmininkui. Gerbiamieji kolegos, nors mes jau turime ištuštėjusią vieną Seimo kolegų pusę, bet darbas turi vykti. Prašau jūsų dėmesio. Komitetas apsvarstė Seimo narės S.Burbienės pasiūlymą šiam įstatymui ir jam pritarė. Ar norėsite toliau?..

PIRMININKAS. Minutėlę. Ar kolegos sutiks, kad yra 29 Seimo nariai, remiantys šį siūlymą? Tai gal galime ir priimti, nes komitetas pritarė? Galime. Ačiū. Viskas.

Dabar pastraipsniui. Įstatymą sudaro du straipsniai. 1 straipsnis – tai bazinio įstatymo 11 straipsnio papildymas 2 dalimi. Ar galime šį straipsnį priimti su kolegės S.Burbienės pataisa? Priimta.

2 straipsnis – 15 straipsnio papildymas. Galime priimti? Ačiū. Priimta.

Ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų? Nėra norinčių. Ačiū. Prašom registruotis. Kolegos, registruojamės. Kolegos, prašom nesiskirstyti. Dar yra svarbių įstatymų ir nutarimų.

Liko tik 67 Seimo nariai. Prašom balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas Religinių bendrijų teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo tvarkos įstatymo kai kurių straipsnių papildymo įstatymas? Balsavimas pradėtas. Kolegos, dėmesio! Balsuojame!

Už – 50, prieš – 1, susilaikė 8, Religinių bendrijų teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo tvarkos įstatymo 11 ir 15 straipsnių papildymo įstatymo priimtas. Ačiū.

Baudžiamojo kodekso 54¹, 54², 141, 226¹, 227³ straipsnių pakeitimo ir papildymo bei Kodekso papildymo 208² straipsniu įstatymo projektas Nr.IXP-1007(3*) (sujungti projektai Nr.IXP-1007(2*),IXP-1056(2*), IXP-1094*, IXP-1713(2*) (priėmimas)

Niekas nenori kalbėti. Replikų nėra. Einame toliau. 11 klausimas – Baudžiamojo kodekso kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo bei kodekso papildymo 208² straipsniu įstatymo… Tuoj. Praleiskime šį įstatymą. Kolega A.Sakalas – į tribūną. Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas. Priėmimo stadija. Projekto Nr.IXP-1007(3).

A.SAKALAS. Gerbiamieji kolegos, po svarstymo visom įstatymo pataisom buvo pritarta. Seimo pavedimu jos dabar surašytos į vieną dokumentą. Pastabų negauta. Galima priimti pastraipsniui.

PIRMININKAS. Ačiū. Ar galime pastraipsniui priimti? (Balsai salėje)

1 straipsnis. Gal aš neskaitysiu. Iš viso yra 6 straipsniai. Niekas nenori kalbėti dėl balsavimo motyvų. O dėl viso įstatymo? Irgi ne. Į redakcines pastabas, profesoriau, atsižvelgta?

A.SAKALAS. Taip, yra Teisės departamento 3 redakcinės pastabos, kuriom pritarėme.

PIRMININKAS. Ačiū. Prašom registruotis. Kolegos, registracija.

Užsiregistravo 61 Seimo narys. Kolegos, prašom balsuoti. Balsuojame dėl Baudžiamojo kodekso kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto. Balsavimas pradėtas.

Už – 54, nė vieno prieš ir tik 4 susilaikė. Baudžiamojo kodekso kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo kai kuriais straipsniais įstatymas priimtas.

Gerbiamieji kolegos, ar galime šį priimtą įstatymą sujungti su jau priimtu?

Mielieji kolegos, dabar yra delikati situacija, prašau paklausyti.

Seimo nutarimo „Dėl 2002 metų savivaldybių tarybų rinkimų“ projektas Nr.IXP-1760 (pateikimo tęsinys)

Neliko nė vieno pavaduotojo ir Pirmininko. Aš vienas, o vis dėlto reikia užbaigti to nutarimo dėl savivaldybių rinkimų datos pateikimą. Ar galime užbaigti? Prašom dėl balsavimo motyvų. Ar bendru sutarimu? Ne. (Balsai salėje) Prašom. Dėl balsavimo motyvų, nes jis buvo pateiktas. J.Olekas. Visi, kurie norėjo, paklausė. Jeigu iš tikrųjų norėtumėte paklausti, aš turiu ten eiti ar čia būti? Leisite čia būti? (Balsai salėje) Prašom. Ar nori kas dar paklausti? Ne, tik balsuoti. J.Čekuolis. Prašom.

J.ČEKUOLIS. Gerbiamieji kolegos, laikas vėlyvas, bet minutė ten ar šen, koks skirtumas. Noriu paklausti gerbiamojo pateikėjo. Vakar pateikimas buvo ne laiku, ne pagal Statutą. Mes vakar tai nusprendėme. Šiandien yra tikrasis pirmasis pateikimas, todėl šiandien yra galima pertrauka.

PIRMININKAS. Aš labai atsiprašau. Mes, žinoma, galime daryti pertrauką, jeigu jūs pageidaujate frakcijos vardu. Taip? Prašom registruotis. Kuo toliau, tuo daugiau linksmybių. Prašom. Prašom registruotis. Kolegos, jų teisė, tik prašyčiau visus registruotis. Prašom registruotis. (Balsai salėje) Kai užsiregistruos.

Užsiregistravo 59 Seimo nariai. Prieš balsuojant – J.Olekas.

J.OLEKAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Kadangi mano kolega J.Čekuolis ir labai gudrus, ir mano delegacijos vadovas, bet pagal Statuto 109 straipsnį tiksliai nesuformulavo reikalavimų dėl pertraukos, todėl frakcijos vardu prašau šio nutarimo priėmimo 30 minučių pertraukos. (Juokas)

PIRMININKAS. K.Rimšelis. Prašom.

K.RIMŠELIS. Gerbiamasis pirmininke, jūs tik ką pats labai teisingai pasakėte, kad plenarinių posėdžių salėje nėra nė vieno pavaduotojo, tik jūs vienas. Ir Pirmininko nėra.

PIRMININKAS. Taip.

K.RIMŠELIS. Taigi jūs negalite būti kartu ir tribūnoje, ir kartu pirmininkauti. Negalima to klausimo net svarstyti.

Ką jūs darote? Pats pasakėte.

PIRMININKAS. Gerai. Žodžiu, balsuojame dėl kolegų liberalų pasiūlytos pertraukos, matyt, iki kito posėdžio. Taip reikia suprasti? Ar pusės valandos? Pusės valandos? Iki kito posėdžio. Gerai. (Balsai salėje) Bičiuliai, nesiginčykime, tegul. (Balsai salėje) Gerai.

12. Teisingai. (Balsai salėje) Dabar mano valia perbalsuosime, nes buvo neteisingai suprasta. Prašome registruotis. (Balsai salėje) Ne visi suprato. Prašome registruotis.

Užsiregistravo 62. Taigi kas už tai, kad kolegų liberalų siūlymu pertrauka būtų iki kito posėdžio, prašome balsuoti. (Juokas)

Už – 12. Vieno balso trūksta. Pertraukos nėra. Prašome dėl balsavimo motyvų, po to dėl kitų reikalų. K.Rimšelis – dėl balsavimo motyvų, ar pritariame po pateikimo, ar ne.

K.RIMŠELIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, iš pradžių norėčiau atkreipti dėmesį, kad pusvalandžio pertraukos prašė Socialdemokratų frakcijos lyderis. Tada reikia balsuoti. Kokie čia (…) dabar? Pusvalandžio pertraukos frakcijos vardu prašė jos seniūnas.

PIRMININKAS. Gerai. J.Olekas. Prašom. J.Olekas.

J.OLEKAS. Ačiū. Vardan draugystės su liberalais atsiimame tą prašymą.

PIRMININKAS. Ačiū. Dar kartą K.Rimšelis. Prašom. Kolegos, paklausykime! Rimties! Dar keletas svarbių klausimų yra.

K.RIMŠELIS. Aš nežadu ilgai trukdyti valdančiosios daugumos, tiktai noriu perspėti, kad patamsiais sujungti dveji rinkimai naudos jums neduos.

PIRMININKAS. Šviesos neduos.

K.RIMŠELIS. Šviesos jums tikrai nebus.

PIRMININKAS. Ačiū.

K.RIMŠELIS. Mes prieš.

PIRMININKAS. Mielieji kolegos, prašome balsuoti, kas pritaria po pateikimo.

Už – 47, prieš – 10, susilaikiusių nėra. Pritarta. Pagrindinis – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. O rytoj neeilinio posėdžio metu numatytas priėmimas. Dabar repliką – J.Čekuolis. Prašom.

J.ČEKUOLIS. Mielieji kolegos, labai patiko nuščiuvimas salėje ir baimė, kai mes pasiūlėme pertrauką. Iš tiesų labai viliojanti perspektyva tokį klausimą išspręsti per specialiai sušauktą neeilinį posėdį. Labai gaila, kad to neįvyko, nes tai būtų įforminę visą mūsų šią sesiją. Tai geras akordas baigti. Tačiau galiu nuraminti jus, kad klastingi esame tik iki tam tikros ribos, gerąja prasme klastingi, nors, aišku, gaila, kad toks sprendimas priimtas ir vieno trūko. Turėjome tą vieną budintį, bet nekvietėme į salę.

Aukštojo mokslo įstatymo 59 ir 67 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-1747(4*) (svarstymas) (taikoma skubos tvarka)

PIRMININKAS. Ačiū. Mielieji kolegos, darbotvarkės 13 klausimas – Aukštojo mokslo įstatymo 59 straipsnio ir 67 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-1747(4). Svarstymo stadija. Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas kolega R.Pavilionis. Prašome.

R.PAVILIONIS. Gerbiamasis Seimo vicepirmininke, gerbiamieji kolegos! Po 59 ir 67 straipsnių svarstymo buvo gauti du siūlymai. Tai gerbiamojo kolegos A.Butkevičiaus ir Seimo nario, ministro A.Monkevičiaus. Abu siūlymai buvo svarstyti komitete ir abiem pritarta. Iš esmės jie sutampa savo turiniu. Gerbiamojo A.Butkevičiaus pataisa dar papildo 67 straipsnio 3 dalį labai reikalinga nuoroda, tiksliau, išbraukia buvusiame straipsnyje frazę, kuri daro tą įsigaliojimo straipsnį labai logišką ir suprantamą. Todėl aš kviečiu pritarti po svarstymo abiem siūlymams. Seimo komiteto nuomonė buvo tokia pati – bendru sutarimu pritarta ir A.Butkevičiaus, ir A.Monkevičiaus siūlymams.

PIRMININKAS. Ačiū. Dabar kolega A.Butkevičius, Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas. Ačiū, profesoriau. A.Butkevičius. Prašom.

A.BUTKEVIČIUS. Biudžeto ir finansų komitetas svarstė įstatymo projektą Nr.IXP-1747(4). Mūsų komitetas buvo papildomas ir pagrindiniam – Švietimo, mokslo ir kultūros komitetui pasiūlė patobulinti įstatymo projektą atsižvelgiant į Seimo nario A.Butkevičiaus pasiūlymus. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Mielieji kolegos, diskusijoms iš anksto užsirašė trys Seimo nariai: A.Kubilius, vėl nėra, E.Masiulis, nėra, J.Korenka. Yra. Prašom.

J.KORENKA. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos. Iš tikrųjų priėmus įstatymą dėl gyvenamojo būsto tarp mūsų tvyrojo įtampa, žmogiškai suprantama abiem pusėms. Mūsų pataisos: gerbiamojo profesoriaus R.Pavilionio, mano siūlymai, gerbiamojo ministro A.Monkevičiaus ir Seimo nario A.Butkevičiaus, tarytum tiltas turėtų sujungti visas puses. Kalbame apie mūsų valstybės ateitį – apie mūsų jaunimą. Šiandien mes visi, sėdintys čia, esame baigę mokslus, turime išsilavinimą, garantuoti dėl savo ateities. Dvejus metus (…) po Lietuvą, po kaimelius, miestelius, žiūrėdamas tiems žmonėms į akis, negalėdamas jiems atsakyti į visus klausimus, vis dėlto retkarčiais išgirsdavau skausmingus žodžius: mano vaikas negalėjo mokytis aukštojoje mokykloje, nes mes tam neturime pinigų.

Aš džiaugiuosi, kad šiandien perskirstant biudžetą socialdemokratų ir socialliberalų ryžtinga ranka ir daugelio kitų pritarimu 7,5 mln. Lt buvo paskirta aukštajam mokslui ir studijoms. Tai ne žodžiai, o žingsnis, veiksmas, aiškiai parodantis, kad mūsų Vyriausybė su A.Brazausku ir mūsų valdančioji dauguma Seime nori matyti Lietuvos ateitį. Pataisose, nuorodose ir pasiūlymuose kalbama apie tai, kad nuo rugsėjo 1 dienos visi aukštųjų mokyklų dieninio skyriaus pirmojo kurso studentai, 50%, būtų išlaikomi valstybės, nemokėtų nė vieno lito. Visi kiti aukštųjų mokyklų pirmojo kurso studentai per metus mokėtų 1000 Lt įmoką. Šiandien, prieš keletą valandų, atsitiktinai susitikau su grupele jaunuolių, kurie stoja į aukštąją mokyklą. Ir aš paklausiau jų, kaip jie žiūri į tai, jeigu būtų priimtas toks nutarimas. Mano nuostabai tie jaunuoliai pasakė: mes netikim, kad taip bus. Šiandien su nekantrumu ir didele viltimi į mus žiūri didelė dalis Lietuvos: šių jaunuolių tėvai, seneliai, giminės ir artimieji. Tad, mielieji, padarykime šiandien žingsnį, pritarkime projektui ir siūlymams, padarykime pirmą žingsnį vardan mūsų jaunimo, vardan mūsų Lietuvos. (Plojimai)

PIRMININKAS. Ačiū. Dėkoju. Prisidedu prie plojimų. Dabar į tribūną kviečiu profesorių. Turim susitarti dėl pataisų. Prašom. Nuo kurių pradėsim – ar nuo ministro ir Seimo nario, ar nuo komiteto pirmininko?

R.PAVILIONIS. Nuo komiteto pirmininko, kadangi jos papildomo komiteto. Jo pataisos esmė yra išdėstyta raštu, raštai yra išdalyti...

PIRMININKAS. Priimta… (Balsas salėje) Mielieji kolegos, pirmiausia ar yra dešimt Seimo narių, kurie remia kolegos A.Butkevičiaus siūlymą? Yra. Aišku. Ačiū. Tai gal galim bendru sutarimu priimti? Galim. Priimta. Dabar ministro ir Seimo nario siūlymas…

R.PAVILIONIS. Lygiai taip pat…

PIRMININKAS. Kolegos A.Monkevičiaus. Tai irgi yra 10? Yra. Galim priimti? Priimta. Kokios dar pataisos? Visos. Tai galim pritarti po svarstymo bendru sutarimu? Ačiū. Ačiū, gerbiamasis profesoriau…

R.PAVILIONIS. Aš dar atsiprašau…

PIRMININKAS. Prašom.

R.PAVILIONIS. …aš tiesiog nespėjau pasakyti, atsiprašau gerbiamojo J.Korenkos. Aš nepaminėjau, kad šių taisymų autorius yra ir Jonas, ir aš. (Balsai salėje: va, va… Plojimai)

PIRMININKAS. Ačiū. Va, kodėl mes Jonui plojam… (Balsai salėje) Aišku. Ačiū. Balsuoti reikia? Prašom. A.Vidžiūnas. Prašom, kolega.

A.VIDŽIŪNAS. Gerbiamieji kolegos, aš nesu prieš šį įstatymo projektą, bet noriu pasakyti kelis žodžius po levitaniško J.Korenkos balso, kad aš pasijutau XXIV partijos suvažiavimo beklausantis. (Juokas) Pirmiausia, gerbiamieji kolegos, prašyčiau atsiversti šios dienos “Respubliką” ir A.M.Brazausko interviu. Vienas iš momentų, kur jis labai rimtai kalba, yra tas, kad Seime, kalbant apie mokslo, aukštojo mokslo reformas, nėra girdimas Vyriausybės balsas arba to Vyriausybės balso specialiai neklausiama, nes Vyriausybė, kaip (…), geriausiai žino finansų padėtį ir panašiai; jis kalbasi, prašo kalbėtis frakcijoms, sako, neteikite fantastinių projektų. Aš nežinau, ar kalbama apie šį projektą. Vyriausybės nuomonės mes neturime, gerbiamieji kolegos. Mes siūlėm gauti ir Č.Juršėnas rytą pažadėjo: taip, Vyriausybės nuomonė bus, kai A.Brazauskas dar buvo tribūnoje.

Antrasis dalykas. Ar tikrai, Jonai Korenka, rektoriai yra laimingi dėl šitokių finansinių dalykų?

Ir trečiasis dalykas – perspektyva. Perspektyva neaiški. Aš nesu prieš, gerbiamieji kolegos, bet gal vis dėlto Vyriausybės nuomonės reikėtų, reikėtų ją turėti. Tik tiek. Jeigu abejonių jums, kolegos, nėra, tai aš abejoju tik šalia M.Brazausko.

PIRMININKAS. Ačiū už eilinę paramą mūsų premjerui. Matau, kad kuo toliau, tuo labiau atsiranda jį mylinčių net dešiniojoje pusėje. (Balsai salėje) Labai ačiū. Dar vienas nori kalbėti? Prašom. Prašom, J. Olekas. Prašom.

J.OLEKAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš turiu su liūdesiu pasakyti, kad kaip mano kolega ponas A.Vidžiūnas XXIV partijos suvažiavime nebuvau, todėl to gražaus balso prisiminti negaliu. Bet kadangi reikalas yra svarbus – ne į praeitį žiūrime, bet į ateitį, tai ką tik priėmėme biudžetą ir paskyrėme šiam įstatymui įgyvendinti reikalingus pinigus, o tą pasiūlymą teikė pati finansų ministrė. Todėl siūlau ir buvusiems XXIV suvažiavime kaip A.Vidžiūnas, ir tiems, kurie nebuvo, visiems balsuoti už ir pritarti.

PIRMININKAS. Ačiū. Aš dar kartą noriu paklausti formaliai, kad tikrai nebūtų keblumų: pritariam po svarstymo su tomis pataisomis, kurios priimtos? (Balsai salėje) Ačiū. Ne? Ne. Prašom balsuoti, kas pritaria po svarstymo. Prašom. Pakelsit ranką, jeigu reikės.

Už – 41, 5 susilaikė. Pritarta. Atsiprašau, ir dar kolega G.Kniukšta, taigi dar daugiau. Ir V.Einoris, kaip čia jis atsiliko, – 43.

Aukštojo mokslo įstatymo 67 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-1748* (svarstymas) (taikoma skubos tvarka)

Taigi Aukštojo mokslo įstatymo 67 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-1748. Taip pat svarstymo stadija. Vėl į tribūną kviečiu pranešėją R.Pavilionį. Ruošiasi kolega A.Butkevičius.

R.PAVILIONIS. Čia kalbama apie gerbiamosios D.Teišerskytės siūlymą 67 straipsniui. Komitetas jam pritaria. Seimo nariai O.Babonienė ir J.Korenka teikė savo siūlymą, bet, mano žiniomis, jie jį atsiima.

PIRMININKAS. Jeigu atsiima, tada paprasčiau, bet vis tiek… Ačiū. Kolega A.Butkevičius. A.Butkevičių prašome į tribūną.

A.BUTKEVIČIUS. Biudžeto ir finansų komitetas šiam įstatymo projektui nepritaria, nes buvo pritarta ankstesniajam įstatymo projektui.

PIRMININKAS. Ačiū. Mielieji kolegos, niekas nenori diskutuoti. O gal kas nori kalbėti dėl balsavimo motyvų? Kolegė D.Teišerskytė. Prašom.

D.TEIŠERSKYTĖ. Aš labai prašyčiau balsuoti už šią pataisą. Tuo labiau kad to ankstesniame nutarime nebuvo. Jūs, gerbiamasis Butkevičiau, turbūt truputį klystate, gal ne tą turite galvoje. Komitetas visiškai pritarė šiai pataisai ir tiktai vieną žodį norėjo išbraukti O.Babonienė ir J.Korenka. Tačiau, ministerijai paprašius, buvo paliktas mano variantas. Taigi aš labai nuoširdžiai prašau pritarti, nes tai yra visiškai ne tokia reikšminga pataisa, kuriai reikėtų kokių nors finansų. Paprasčiausiai taip yra suteikiama ministerijai šiek tiek daugiau galių išspręsti kokią nors kilusią problemą, ir viskas. Jokie finansai čia absoliučiai neturi jokios reikšmės.

PIRMININKAS. Ačiū, bet šiuo atveju į tribūną turėtų grįžti profesorius. Prašom, ir tada susitarsim. R.Pavilionis. Prašom. Čia dėl tos pastabos, apie kurią Dalia kalbėjo.

R.PAVILIONIS. Komitetas iš tikrųjų pritarė D.Teišerskytės siūlymui. Jo esmė yra labai paprasta – kad neuniversitetinių studijų tvarką reglamentuotų Vyriausybė Švietimo ministerijos teikimu. Neuniversitetinių studijų. Nieko blogo čia mes iš esmės nematom. Čia viskas…

PIRMININKAS. Minutėlę, tai pats A.Butkevičius tepasakys. A.Butkevičius. Prašom dėl tos pastabos. Priimam?

A.BUTKEVIČIUS. Tikrai aš turiu atsiprašyti pirmiausia dėl to, kad neteisingą informaciją pateikiau. Tikriausiai todėl, kad vakaras, yra tam tikrų klaidų. Mūsų komitetas…

PIRMININKAS. Pastabumas sumažėjo vakarop.

A.BUTKEVIČIUS. Mūsų komitetas balsavo taip: 6 – už ir tik 1 – prieš, susilaikiusių nebuvo.

PIRMININKAS. Aišku. Tada su ta pastaba galim pritarti, ar reikalauja kas balsuoti? (Balsai salėje) Galim? Ačiū. Balsuoti reikės? (Balsai salėje) Nereikalauja gi.

Licencijuotų sandėlių ir sandėliavimo dokumentų įstatymo projektas Nr.IXP-1717(3*) (svarstymas) (taikoma skubos tvarka)

Darbotvarkės 15 punktas – Licencijuotų sandėlių ir sandėliavimo dokumentų įstatymo projektas Nr.IXP-1717(3). Svarstymo stadija. Pranešėjas – A.Vidžiūnas, Kaimo reikalų komiteto vardu. Atėjo, išmušė valanda. (Plojimai, balsai salėje: o!..)

A.VIDŽIŪNAS. Pone pirmininke, gerbiamieji kolegos, jūs elgiatės gana žiauriai su opozicija. Nepaisant to, yra visiškai rimtas projektas, kolegos, ir aš kviečiu visus mūsų Kaimo komiteto narius ir ypač Biudžeto ir finansų komiteto narius dabar ieškoti sutarimo.

Taigi Licencijuotų sandėlių veiklos ir sandėliavimo dokumentų įstatymo projektas. Neskaitysiu aiškinamojo rašto. Žodžiu, reikia sudaryti sąlygas sandėliavimo veikla užsiimantiems asmenims ir, žinoma, grūdų augintojams gauti dokumentus, užstatyti savo javus, gauti trumpalaikių paskolų ir pan. Taigi problemų kaip ir nėra, Žemės ūkio rūmų pastaba yra priimta, kad ir Lietuvos Respublikos fiziniai asmenys gali būti šių sandėlių steigėjai. Priimta daugelis Lietuvos banko asociacijos siūlymų ir daugelis kitų dalykų. Problema yra lyg ir viena. Aš siūlyčiau susitarti, kolegos, ir galbūt geranoriškai susitarti su Biudžeto ir finansų komitetu, mat bankininkų reikalavimai, ir Žemės ūkio ministerija taip teikė, ir Vyriausybė teikė, kad vis dėlto šalia draudimo ir šalia savininkų tų licencijuotų sandėlių atsakomybės dar būtų ir kompensavimo fondas. Jis buvo vadinamas rezerviniu fondu. Ir kad Vyriausybė dalyvautų tame kompensavimo fonde, galbūt šiais metais skirtų 4 mln. litų neprocentinę paskolą ir pan.

Gerbiamieji kolegos, diskusija yra viena. Biudžeto ir finansų komitetas ir komiteto narys ponas V.Saulis siūlo, kad to fondo veikla būtų reglamentuota šitame įstatyme. Kaimo reikalų komitetas tam nepritarė, gerbiamieji kolegos, Vyriausybė irgi yra kitos nuomonės. Mes manome, kad Seimas ne visą laiką turėtų tiksliai reglamentuoti ir kištis į konkrečius dalykus. Tai yra Vyriausybės reikalas ir galbūt Vyriausybė, tvirtindama fondo nuostatus, galėtų konkrečiai reglamentuoti šiuos dalykus. Taigi Biudžeto ir finansų komiteto siūlymas daryti pertrauką, klausti Europos komisijos išvados – tai, žinoma, būtų nauja kryptis mūsų įstatymo leidybos procedūrose – Kaimo reikalų komiteto irgi nebuvo paremtas. Mes turime keletą argumentų, kodėl reikėtų būtent elgtis taip, kaip siūlo Vyriausybė ir kaip pritaria Kaimo reikalų komitetas, o būtent: šis projektas suderintas su Vyriausybe ir visomis institucijomis, kad Europos teisės departamento išvadoje pateikiama, kad nėra jokių problemų ir šis įstatymas suderintas su Europos teise.

Svarbiausias dalykas, ko Biudžeto ir finansų komitetas, mūsų Kaimo komiteto nuomone, nėra įžvelgęs, kad šis įstatymo projektas nėra rinką reguliuojantis įstatymo projektas, o tiktai trumpalaikių paskolų gavimo techninius ir juridinius momentus reglamentuojantis dokumentas. Be to, Lietuva Europos Sąjungos narė kol kas nėra. Suomijoje veikia tokie momentai, Čekijoje, Slovakijoje, Vengrijoje, Bulgarijoje, mūsų patarėjai sako, veikia. Todėl, gerbiamieji kolegos, Kaimo reikalų komitetas siūlo pritarti tam variantui, kurį jis teikia, ir galbūt geranoriškai mums pavyktų susitarti dar už Vyriausybės nuomonės pasislepiant, kad Biudžeto ir finansų komitetas nelabai kategoriškai prieštarautų mūsų nuomonei ir galbūt tų pataisų ir neteiktų balsuoti.

Aš dėkoju asmeniškai ponui L.Michelbertui, Kaimo reikalų komiteto patarėjui, ir kitiems kolegoms, kurie dirbo prie šio įstatymo projekto. Taigi aš prašyčiau, pirmininke, daugiau nekviesti manęs į tribūną, ypač balsuojant dėl pataisų. Labai ačiū. (Juokas salėje)

PIRMININKAS. Aš labai atsiprašau, vykdant Statutą teks kviesti, bet gal ir gražiuoju susitarsime. Kolega V.Saulis – Biudžeto ir finansų komiteto vardu. Prašom.

V.SAULIS. Labas vakaras, mielieji kolegos, aš kalbėsiu labai trumpai. Mes buvome papildomas komitetas, ir ką čia išdėstė ponas A.Vidžiūnas, kad mums reikėtų geranoriškai susitarti, mes nesame iš principo prieš šį įstatymą, bet mes, Biudžeto ir finansų komitetas, kuriam rūpi pinigai ir valstybės indėlis į visą šį įstatymo vykdymą, tiktai norėjome dar griežčiau reglamentuoti, sakykime, Kompensacinio fondo reikalavimus, nurodyti institucijas, kurios turi kontroliuoti Kompensacinio fondo administravimą, atlikti veiklos kontrolę. Taip pat norėjome labai aiškiai įvardyti, iš ko susideda Kompensacinio fondo lėšos, ir galų gale mes norėjome išspręsti draudimo klausimus.

Svarstydami komitete priėjome prie išvados, kad negalima drausti nuo kriminalinių nusikaltimų. Kriminaliniai nusikaltimai yra kriminaliniai nusikaltimai, už tai reikia sodinti į kalėjimą. Negalima drausti nuo karo veiksmų ir viso kito. Jeigu jau valstybė prisiima, sakyčiau, Kompensacinio fondo lėšomis būtų galima drausti visus nedraudiminius įvykius, tai faktiškai tos lėšos, kurios naudojamos iš Specialiosios kaimo rėmimo programos, tai yra mūsų valstybės lėšos ir mes norėjome jas labiau reglamentuoti.

Mūsų komiteto išvada, kuri galbūt nėra tokia standartinė, kurią minėjo ir gerbiamasis A.Vidžiūnas, – daryti šio įstatymo svarstymo pertrauką. Mes puikiai suprantame, kad jau artėja derliaus nuėmimas, reikia šį įstatymą priimti iki mums išsiskirstant atostogų, bet tos pataisos, kurios siūlomos… Mes labai nuoširdžiai atsižvelgėme į visas 15 Teisės departamento pataisų, mes visoms iš esmės pritarėme. Ir visos mano pastabos, kurios užregistruotos komitete ir kurioms buvo pritarta, tikrai kilo iš gerų norų patobulinti šį įstatymo projektą, jį labiau reglamentuoti, kad po to nekiltų jokių įtarimų dėl to Kompensacinio fondo, dėl lėšų naudojimo ir visų kitų dalykų. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Diskusijose niekas nenori kalbėti, tai dabar vis tiek turime bendromis jėgomis, gerbiamasis Vidžiūnai, įveikti pataisas. Prašom. Aš, žinoma, vienas galėčiau, bet mums dviem bus smagiau. Kol jūs ateinate, noriu pasakyti, kad Teisės departamento pataisoms iš esmės pritarta ir visokiems kitokiems siūlymams pritarta. Išties reikia su kolega V.Sauliu susitarti, ar priimame jo pataisas, ar nepriimam. Jeigu priimam, tai klausimas lengvai išsprendžiamas.

Gerbiamasis pranešėjau, prašom.

A.VIDŽIŪNAS. Gerbiamasis kolega, aš neturiu jokios teisės priimti, mat komiteto šimtaprocentine nuomone ir Vyriausybės nuomone, gali Vyriausybė, tvirtindama fondo formavimo tvarką, tai sutvarkyti. Antras dalykas, mums, žinoma, kilo abejonių, ar Vyriausybės dalyvavimas, žodžiu, čia yra pakankamai argumentuotas, ar jis yra būtinas. Vyriausybė dalyvauja Indėlių draudimo fonde, taip pat sako, kad net tokioje turtingoje šalyje kaip Amerika, susidariusių nuostolių kompensavimui nuo netekimų, žodžiu, Vyriausybė dalyvauja, visokius nedraudiminius įvykius svarstydama tokio Kompensacinio fondo veikloje ir kitus. Žodžiu, komiteto nuomone, palikime tai Vyriausybei, Vyriausybė viską sutvarko, nes būtinas dalykas yra padaryti. Bankai to būtinai reikalauja, mes pasitikime Vyriausybe, kolegos. Tai aš negaliu priimti.

PIRMININKAS. Tai gal iš eilės. Pirmasis siūlymas yra… Prašom nepabėgti. (Juokas salėje)

13 straipsnio pavadinimas, šio straipsnio 1 dalies pakeitimas. Komitetas iš dalies pritaria. Tai gal bent čia gerbiamasis V.Saulis sutiktų, kad greičiau būtų?

A.VIDŽIŪNAS. Ten tik pavadinimas pakeistas.

PIRMININKAS. Gerai, vienas klausimas išspręstas, einame toliau. 13 straipsnio 2 dalis. Prašom referuoti, V.Saulis. Komitetas nepritarė, tai yra Kaimo reikalų komitetas nepritarė.

V.SAULIS. Kaip savo pranešime kalbėjau, mes tikrai norime dar labiau išryškinti, kas vykdo šio Kompensacinio fondo administravimą, kas jį kontroliuoja ir panašiai, nes čia tikrai susidarys ne tokios mažos pinigų sumos, ir juo labiau kad šiame Kompensaciniame fonde dalyvaus ir valstybės lėšos, Kaimo rėmimo programos lėšos. Prašyčiau paremti. Čia mes nieko blogo nepadarom, nieko nestabdom, niekam skersai kelio nestojame, tik norime griežčiau reglamentuoti.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis kolega. Dabar Seimo narys ir ministras J.Kraujelis. Prašom. Dėl 13 straipsnio 2 dalies.

J.KRAUJELIS. Ačiū, pirmininke. Aš siūlyčiau nepritarti, nes mes vis vien rengsime Vyriausybės nutarimą, kuriame bus įteisinta fondo naudojimo tvarka, tuo labiau ir paties fondo nuostatai. Mes savo žinioje turime Žemės ūkio paskolų garantijų fondą ir ten viską reglamentuojame. O dabartiniu metu nebeturėtume kelti abejonių dėl Kompensacinio fondo, dėl kurio pavadinimo sutinkam, nes bankai, priešingu atveju, nedalyvauja. Mes čia jokių naujų dviračių neišradinėjame, nes tai yra kitose šalyse. Draudimas privalomas daugeliu atveju, taip, tačiau yra tam tikri nedraudiminiai atvejai. Todėl pradžioje tam tikras valstybės prisidėjimas, nes solidariai ir sandėliai, ir tie patys bankai įneš, ir mes iš Specialiosios kaimo rėmimo programos, kaip ir esame apsitarę, iki 4 mln. litų laikinai. Tos lėšos bus tik kuriam laikui atitrauktos, aš netikiu, kad įvyktų tokia… Įtarimų gali būti, bet nuostatuose mes tai reglamentuosime. Šiuo metu įstatyme įsivelti į tokį reglamentavimą iki smulkmenų, tai iš tikrųjų iš esmės tada šiais metais mes, na, nebepriimam. Ateis rugsėjo mėnuo ir iš esmės bus nebereikalinga. Tai šiuo klausimu aš tiek turėčiau. Aš siūlyčiau pritarti Kaimo reikalų komiteto redakcijai.

PIRMININKAS. Gerai, ačiū. Tai dar kartą aš noriu kreiptis į… abiejų mikrofonai yra įjungti. Tai gal vis dėlto palaikome pagrindinį komitetą, ar reikalaujate balsuoti? (Balsai salėje) Pagrindinį komitetą? Gerai. Pagrindinį komitetą palaikom, t.y. nepritariam.

Dabar dėl 13 straipsnio 3 dalies.

A.VIDŽIŪNAS. Pataisa labai artima ir analogiška, galėtume sakyti. Taigi aš manau, kad sutarsim, pirmininke…

PIRMININKAS. Prašom. V.Saulis.

V.SAULIS. Aš irgi nieko labai neturiu pridėti. Noriu tiktai tą patį pakartoti, kad mes, norėdami labiau išryškinti, kas tai yra to Kompensacinio fondo lėšos ir pajamos, išplėtėm, sakykim, paaiškinimą.

PIRMININKAS. Gerai. Tai palaikom pagrindinio komiteto nuomonę? Gerai, ačiū.

Ir 13… Prašom kantrybės. 13 straipsnio 4 dalis. Gerbiamasis Sauli.

V.SAULIS. Dėl šio 13 straipsnio. Siūlau papildyti 4 dalimi, kurioje išdėstytos… sukonkretinti tuos atvejus, kam gali būti naudojamos Kompensacinio fondo lėšos.

PIRMININKAS. Tai gal jau priimam? Gerbiamasis Kraujeli, gal jūs tada? Ar pagrindinio, ar jau papildomo? (Balsai salėje) Minutėlę. J.Kraujelis. Prašom. Arčiau mikrofono.

J.KRAUJELIS. Ačiū. Aš siūlyčiau pritarti pagrindiniam komitetui. Na, aš ne prieš. Iš esmės mes ir tų nuostatų, ir visos tvarkos turim grynai tą redakciją, kas yra, bet gal dar sugalvosim prirašyti kokį vieną kitą…

PIRMININKAS. Juo labiau – iki priėmimo. Tai kaip – priimam pagrindinio? Gerai, priėmėm pagrindinio. Jeigu Biudžeto ir finansų komitetui kils kokių abejonių, prašom nustatyta tvarka teikti pasiūlymus. Labai ačiū už didelę paramą, gerbiamasis Vidžiūnai.

A.VIDŽIŪNAS. Ačiū už laisvę, pone pirmininke.

PIRMININKAS. Ar galim bendru sutarimu pritarti po svarstymo? Ačiū.

Valstybės tarnybos įstatymo 4, 25 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-1691(2*). Valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo 2 straipsnio ir įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-1692(2*) (svarstymas)

Ir pagrindinės darbotvarkės paskutinis klausimas, bet yra dar keletas rezervinių, taigi prašom kantrybės. 16 kompleksinis – Valstybės tarnybos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimas. Pranešėjas Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto vardu – kolega A.Indriūnas. Prašom.

A.V.INDRIŪNAS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas apsvarstė Valstybės tarnybos įstatymo 4 ir 25 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą, pritarė Teisės departamento siūlymams, patobulino įstatymo projektą, truputį atsižvelgdamas į Socialinių reikalų ir darbo komitetą, kuris nepritarė, ir pritarė patobulintam įstatymo projektui bei komiteto išvadai bendru sutarimu.

PIRMININKAS. Ačiū. Aš labai atsiprašau, šiek tiek pertraukiu. Kolega G.Kniukšta norėjo, matyt, dėl ankstesnio klausimo ar dėl kito dalyko? Prašom. Prašom, Gintautai.

G.KNIUKŠTA. Gerbiamasis pirmininke, tam įstatymui, kurį pateikė gerbiamasis A.Vidžiūnas, Vyriausybė prašo taikyti skubos tvarką. Aš norėjau, kad jūs paskelbtumėt…

PIRMININKAS. Tai jau yra numatyta ir įtraukta į rytdienos neeilinius posėdžius. Tiktai jeigu kas turės dar kokių pastabų, prašom naktį tas pastabas rašyti.

Ačiū, gerbiamasis Indriūnai. Dabar Socialinių reikalų ir darbo komiteto vardu kas galėtų pakalbėti? A.Meliano nėra. Minutę, bet kad ten bloga išvada… Kaip atsižvelgta, jeigu siūlo atmesti? (Balsai salėje) Patobulintas? Gerai. Ar nori kas kalbėti? Niekas nenori? Tai galim pritarti po svarstymo? Pritarta.

Ir Valstybės politikų, teisėjų ir t.t. Ar kolega A.Indriūnas dar turi ką pasakyti, ar tuo pačiu ypu pritariam?

A.V.INDRIŪNAS. Taip pat pritarė Teisės departamento ir atsižvelgėm į socialinių…

PIRMININKAS. Ačiū. Tai sutariam, kad po svarstymo pritariam? (Balsai salėje) Ačiū. Visas paketas rytoj eina. Tiesa, gal formaliai, kad nebūtų keblumų, Seimo Pirmininkas siūlo nagrinėti skubos tvarka, kad paskui niekas nesikabinėtų. Pritariam? Taigi rytoj nagrinėjam.

Valstybės tarnybos įstatymo 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-1685(2). Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-1686 (svarstymo tęsinys)

Tada dar kartą Valstybės tarnybos, bet jau kito straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Kolega R.Didžiokas. Prašom. Svarstymo stadija. Projekto Nr.IXP-1685(2). Ir dar kitas – Įgyvendinimo įstatymas. Čia vienas paketas.

G.DIDŽIOKAS. Taip. Gal nuo antrojo pradėčiau. Šiandien komitetas svarstė Seimo narės D.Mikutienės pasiūlymą ir pritarė jam tik iš dalies. Siūloma pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui, kuriame būtų numatyta, kad būtų leista nutraukti darbą… verstis medicinos praktika iki šių metų pabaigos.

PIRMININKAS. Minutėlę, tai jūs vis tiek pasakykit ir apie Nr.IXP-1685.

G.DIDŽIOKAS. Taip, Nr.IXP-1685. Šiam įstatymo projektui komitetas nepritarė ir siūlo jį atmesti.

PIRMININKAS. Gerai. Ačiū. Mielieji kolegos, turim pradėti nuo atmetimo. Ar galim bendru sutarimu, ar nori kas diskusijose ką pasakyti? Prašom. Niekas nenori. Bendru sutarimu. Tvarka. Ačiū. O antrajam pritariam po svarstymo? (Balsai salėje) Pritarta. Ačiū.

Mielieji kolegos, trečiasis rezervinis klausimas – Seimo rezoliucija dėl…

D.MIKUTIENĖ. Dėl vedimo tvarkos.

PIRMININKAS. Prašau. Kolegė D.Mikutienė. Prašau.

D.MIKUTIENĖ. Pirmininke, Seimo Pirmininkas prašė taikyti ypatingą skubą.

PIRMININKAS. Tai jeigu yra toks prašymas, man atrodo, kad raštas buvo bendras, matyt, yra pritarimas. Pritariam. Taigi tada tas dalykas turi būti rytoj nagrinėjamas.

Seimo rezoliucijos „Dėl 2001 metų Nacionalinio saugumo sistemos būklės ir plėtros ataskaitos“ projektas Nr.IXP-1746* (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)

Ir Seimo rezoliucijos “Dėl 2001 metų nacionalinio saugumo sistemos būklės ir plėtros ataskaitos” projektas. Pranešėjas – kolega komiteto pirmininkas A.Sadeckas. Prašom. Projekto registracijos Nr.IXP-1746.

A.SADECKAS. Gerbiamieji kolegos, atsižvelgiant į tai, kad rezoliucija yra pateikta visiems, iš esmės įvertinta Vyriausybės veikla nacionalinio saugumo užtikrinimo srityje, išsakytos problemos ir tie pasiūlymai, kuriuos reikėtų įgyvendinti, prašau pritarti rezoliucijos projektui.

PIRMININKAS. Ačiū. Minutėlę, jus nori paklausti kai kas. Nenori? (Balsai salėje) Nenori. Tai minutėlę, tada dėl balsavimo motyvų. J.Veselka. Prašom.

J.VESELKA. Prieš.

PIRMININKAS. Labai aiškiai. Ar galim bendru sutarimu, ar reikia balsuoti? Prieš? Tada prašom registruotis.

49 Seimo nariai. Prašom balsuoti. Kas už tai, kad būtų pritarta po pateikimo rezoliucijos projektui? Prašom.

42 – už, 1 – prieš, 2 susilaikė. Po pateikimo pritarta.

Ar galime iškart ir priimti, ar nori kas dalyvauti diskusijose? Ar nori kas kalbėti? Niekas nenori. Tai galim priiminėti? (Balsai salėje) Prašom. O dėl balsavimo motyvų dėl viso? J.Čekuolis. Prašom. Paspaudė mygtuką, na, ką jis daro…

J.ČEKUOLIS. Mielieji kolegos, jeigu šurmuliuojat ir nerimstat, tai drąsiai eikit namo, ko sėdit?

Čia mūsų nuo opozicijos tik trys beliko. Tai jeigu jums taip jau spirga, tai eikit namo ir leiskit kalbėti dėl balsavimo motyvų. O norėčiau pasakyti tokius dalykus, labai rimtus, dėl šios rezoliucijos. Gaila, nėra mygtuko “susilaikau”, nes taip ir balsuosiu pats, manydamas, jog ši rezoliucija yra reikalinga, bet tekstas yra labai mandagus ir nieko neįpareigojantis, ir faktiškai nieko nesakantis arba mažai ką sakantis. Čia šiek tiek apgailestaujama, kad tik iš dalies įvykdyta praėjusių metų Seimo rezoliucija dėl Nacionalinio saugumo sistemos būklės ir plėtros ataskaitos. Pavyzdžiui, ne visos ministerijos ir kitos valstybės institucijos aktyviai dalyvavo sprendžiant įvairias priemones, užuot konkrečiai įvardijus, kas ko nepadarė, ką Seimas, kaip vykdomąją valdžią kontroliuojanti institucija, gal ir turėtų padaryti. Taip pat yra kviečiama imtis įvairių konkrečių priemonių, ir yra šiaip džiaugiamasi, kad atrodytų, jog viskas Lietuvoje yra gerai šioje srityje. Kiekvienais metais mes panašius tekstus priiminėjame ir tai tik parodo, kad jie dažnai galbūt ir nėra patys esmingiausi. Man dėl to yra šiek tiek gaila ir aš susilaikysiu. Dėkui už dėmesį. Labai ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. J.Olekas. Prašom.

J.OLEKAS. Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamajam kolegai J.Čekuoliui aš noriu pasakyti, kad tie, kurie rašė ir kalbėjo nemandagius tekstus, iš salės jau išėjo, todėl visi likę tekstai bus tvarkingi, mandagūs ir kviečiu, kad balsavimai būtų taip pat mandagūs. Tad visus kviečiu balsuoti už priimant šią rezoliuciją.

PIRMININKAS. J.Veselka galvoja kitaip. Prašom.

J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, apskritai to mūsų saugumo pati koncepcija yra ydinga. Mes vis daugiau pinigų skiriam kariuomenei, ginklams, kai pavojai yra būtent dėl to, kad auga neraštingų žmonių armija, didėja skurdas, kai kurie žmonės be vilties gyvena ir visi tie milijardai litų ginklavimuisi nieko nesukurs, jokio saugumo, o atvirkščiai, skatins socialinius konfliktus. Todėl aš tokiems dalykams negaliu pritarti ir balsuosiu prieš.

PIRMININKAS. J.Jurkus. Prašom.

J.JURKUS. Gerbiamieji kolegos, kviečiu palaikyti komitetą ir balsuoti už.

PIRMININKAS. Ačiū. N.Medvedev.

N.MEDVEDEV. Aš norėčiau, kad mes rimtai pažiūrėtume į šitą reikalą. Jeigu jūs palygintumėte ataskaitas užpraeitų, praeitų metų ir šių metų, pamatytumėte didžiulį skirtumą. Pradėtas sisteminis nacionalinio saugumo sprendimas. Šioje ataskaitoje analizuojamas ne Saugumo departamento darbas, net ne kariuomenė, o pradėtas tikrai sisteminis požiūris į mūsų ekonomikos būklę, į socialines problemas, kiek jos yra pavojingos mūsų saugumui, į tarptautinius reiškinius, į epidemiologiją, į gamtosaugą, į viską. Ir mes manome, kad eidami tuo keliu tikrai pasieksime… nes saugumas yra ne vien tiktai kariuomenė ir būtent ne tai, o visas kompleksas problemų. Aš manau, kad šį kartą ta ataskaita ir tas darbas buvo daug efektyvesnis. Todėl prašau pritarti šiam nutarimui.

PIRMININKAS. Ačiū. Ir dar E.Šablinskas nori gerą žodį tarti.

E.ŠABLINSKAS. Taip, rimtai vertindamas šį nutarimą, kviečiu balsuoti už.

PIRMININKAS. Ačiū. Mielieji kolegos, aš tik noriu pasakyti, kad rezoliucija yra kitas žanras ir ten negali būti įpareigojimų. Kitas žanras, ne įstatymas. Mielieji kolegos, prašom registruotis.

50 Seimo narių. Kolegos, dėmesio. Kas už tai, kad būtų priimta rezoliucija “Dėl 2001 metų nacionalinio saugumo sistemos būklės ir plėtros ataskaitos”, prašom balsuoti.

41 – už, 1 – prieš, 6 susilaikė. Rezoliucija priimta.

Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-1686 (priėmimas) (taikoma ypatingos skubos tvarka)

Mielieji kolegos, aš turiu jūsų truputį atsiprašyti. Pasižiūrėjau į rytdienos darbotvarkes, ten nėra vieno klausimo, kurį mes ką tiktai apsvarstėme. O salėje yra tik du valdybos nariai, vadinasi, negalim mes papildomai įrašyti į rytdienos darbotvarkę šio klausimo, t.y. Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto, kuriam pritarėm po svarstymo ir kuriam Seimo Pirmininkas siūlo pritaikyti ypatingą skubą. Galim su tuo sutikti? Tai galim dabar iškart priimti? (Balsai iš salės: Galim.) Prašom. Ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų? Ne. Prašom dar kartą registruotis. Jau baigiam, liko pusantro klausimo. Rytdienos negalim…

50 Seimo narių. Įsivaizduojat, 22 val.! 50. Ir net dalis opozicijos, pati gražiausia. Mielieji kolegos, kas už tai, kad būtų priimtas Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, prašom balsuoti.

42 – už ir tiktai 4 susilaikė. Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymas priimtas. Ačiū. Ir dabar 5 rezervinis klausimas, Seimo nutarimas “Dėl Seimo laikinosios tyrimo komisijos sveikatos apsaugoje susidariusiai padėčiai ištirti” išvadų projektas. Pranešėja – komiteto pirmininko D.Mikutienė. Svarstymas ir priėmimas. Prašom.

Seimo nutarimo „Dėl Seimo laikinosios tyrimo komisijos sveikatos apsaugoje susidariusiai padėčiai ištirti išvadų“ projektas Nr.IXP-1731A(2) (svarstymas ir priėmimas) (siūloma svarstyti ypatingos skubos tvarka)

D.MIKUTIENĖ. Komitetas apsvarstė įstatymo projekto Nr.IXP-1731(2) ir nusprendė pritarti pateiktam projektui. Atskiros nuomonės nebuvo.

PIRMININKAS. Ačiū. Niekas nenori dalyvauti diskusijose. Galim pritarti po svarstymo? Pritarta. Seimo Pirmininkas siūlo nagrinėti ypatinga skuba. Sutinkam? Ačiū. Ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų? Niekas nenori? Yra. Na, kaip nenori, yra, J.Čekuolis. Tam čia jis pasodintas. Prašom. J.Čekuolis.

J.ČEKUOLIS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, prisimindami visas peripetijas, kurios buvo kilusios aplink šią laikinąją tyrimo komisiją, galime taip pat ir apgailestauti, jog vis dėlto komisija tarsi skilo į dvi dalis, į dvi grupes, tos grupės tarpusavyje nerado bendros kalbos. Nemanydamas, kad vien dėl šios priežasties išvados gali būti objektyvios, aš negalėčiau jų palaikyti ir todėl už nebalsuosiu. Dėkoju už dėmesį.

PIRMININKAS. J.Raistenskis. Kita nuomonė. Prašom.

J.RAISTENSKIS. Ačiū, pirmininke. Kitaip nei kolega J.Čekuolis, aš džiaugiuosi, kad komisija suskilo į dvi dalis, daliai Seimo narių, galbūt jie mažiau patyrę, bet užteko politinės valios siūlyti 11 realių punktų, kaip taisyti sveikatos apsaugos padėtį, racionaliai naudojant lėšas. Taigi aš džiaugiuosi, kad tokios politinės valios atsirado 7 Seimo nariams ir siūlau pritarti teikiamam D.Mikutienės projektui. Ačiū. S.Burbienei -atskirai ypatingai ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Dar J.Sabatauskas. Atsisakė. J.Korenka. Ir G.Jakavonis. Ačiū. Prašom registruotis. Ne, ne, dar pusė klausimo liko.

54 Seimo nariai. Mielieji kolegos, kas už tai?.. 60 nėra. Registraciją pakartoti? Registruojamės, rimtas žmogus atėjo. Prašom dar kartą registruotis visi, kolegos. 53 Seimo nariai.

Taigi nutarimas iš dviejų straipsnių. 1 straipsnis – nepritarti, 2 straipsnis – nutarimas įsigalioja nuo priėmimo. Niekas nereikalauja balsuoti pastraipsniui? Ne? Prašom balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas nutarimas “Dėl Seimo laikinosios tyrimo komisijos sveikatos apsaugoje susidariusiai padėčiai ištirti išvados”, prašom balsuoti.

43 – už, 5 – prieš, 4 susilaikė. Nutarimas “Dėl Seimo laikinosios tyrimo komisijos sveikatos apsaugoje susidariusiai padėčiai ištirti išvados” priimtas.

Gerbiamieji kolegos, liko paskutinis klausimas, kuris darbotvarkėje pavadintas taip: Seimo nutarimo “Dėl Lietuvos Respublikos Seimo laikinosios tyrimo komisijos “Dėl tarptautinio verslo bendrovės “Jangila Incorporated” veiklos ištyrimo” projektas. Pranešėjas – G.Šileikis 39 Seimo narių vardu, bet, deja, mano rankose liko tik 35, vadinasi, nėra iniciatyvos ir klausimas baigtas. (Juokas salėje) Prašom. Čia viskas įvyko iki pateikimo, kaip jau nustatyta. Prašom. G.Šileikis.

G.ŠILEIKIS. Labai gerai. Tuomet prašyčiau, kad Sekretoriatas tobulintų savo darbą ir išdalintų bent jau teikėjui tuos visus pakeitimus, kurie buvo padaryti iki klausimo pateikimo. (Balsas salėje) Ne, jokiu būdu. Nes aš turiu paskutinę informaciją, kai buvo surinkti 48 parašai, 12 atsiėmė ir liko 36. Todėl…

PIRMININKAS. Dar vienas atsiėmė.

G.ŠILEIKIS. …aš dėl vedimo tvarkos ir kalbu, kad, gerbiamasis posėdžio pirmininke, jūs labai rimtai padarytumėte pastabą Sekretoriato darbuotojams, kad jie bent teikėjui turėtų pateikti informaciją apie pasikeitusią situaciją. Be abejonės, galima vienaip ar kitaip vertinti, o tas darbas turėtų būti daromas labai aiškiai, viešai ir atvirai. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. (Balsai salėje) Registruosimės. Dar J.Veselka pasakys šiltą žodį.

J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos…

PIRMININKAS. Ranką iš kišenės būtų gerai išimti. Ačiū.

J.VESELKA. Prilaikau.

PIRMININKAS. Laikytis reikia už kažko.

J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, man apskritai keista, kad nenorite sukurti tos komisijos. Nes juk šis dalykas tiek išgarsėjęs, kad dabar kaltinamas visas Seimas, vykdomoji valdžia. Man ypač norisi tos komisijos todėl, kad V.Uspaskich, užuot tampęs į teismą tuos, kurie paskleidė šią informaciją, tampo net Seimo narius, kurie tik komentavo matydami tai, kas yra. Todėl aš įtariu, kad čia labai negeri dalykai vyksta.

PIRMININKAS. Gerai. Mielieji kolegos, siūlau registruotis, kol dar neatėjo 22 valanda. Registracija. Tuoj, minutę, tuoj registruojamės. Mielieji kolegos, įsivaizduojate, jau beveik 22 valanda, o vis dar 53 Seimo nariai. J.Olekas.

J.OLEKAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Aš tik noriu priminti. Mūsų frakcijos vardu V.Andriukaitis siūlė priimti protokolinį nutarimą, kad valdyba kreiptųsi į Valstybės kontrolę, kad patikrintų biudžeto lėšų naudojimą Seime. Prašom, kad valdyba tą padarytų, kad rytoj mes galėtume žinoti, jog jau kreiptasi.

O šiandien noriu visiems padėkoti, kurie laukė tos 22 valandos. Deja, nesulaukėme, trijų minučių pritrūko.

PIRMININKAS. Ačiū. Valdyboje susitarsime. Iš tikro ačiū, mielieji kolegos, mielieji bičiuliai. Šiandien mes intensyviai padirbėjome, per daug nesusipykome ir galime ramiai baigti. Tik neužmirškite, kad rytoj posėdžiai prasideda 9 valandą. 9 valandą. Ačiū. Vakarinis posėdis baigtas.