Penkiasdešimt penktasis (251) posėdis
2002 m. birželio 18 d.

 

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas Č.JURŠĖNAS ir Seimo Pirmininko pavaduotojas A.SKARDŽIUS

 

 

2002 m. birželio 18 d. (antradienio) darbotvarkė

 

PIRMININKAS (A.SKARDŽIUS). Labas rytas. Pradedame birželio 18 d., antradienio, rytinį plenarinį posėdį. Prašome registruotis.

Užsiregistravo 65 Seimo nariai. Kolegos, darbotvarkėje yra tam tikrų pasikeitimų. Prašyčiau dėmesio. Gautas Prezidento dekretas dėl Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatymo grąžinimo Lietuvos Respublikos Seimui pakartotinai svarstyti. Darbotvarkės 2-3 klausimas. Gerbiamieji kolegos, prie grąžinto Medžioklės įstatymo į darbotvarkę įtrauktas lydintysis (darbotvarkėje pažymėtas 2-1b) – Laukinės gyvūnijos įstatymo 13 straipsnio 2 dalies papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-1700. Taip pat norėčiau atkreipti jūsų dėmesį į darbotvarkės 2-19 klausimą – Telekomunikacijų įstatymo pakeitimo įstatymo projektą Nr.IXP-1707 bei r-6 – Seimo nutarimo “Dėl Seimo laikinosios tyrimo komisijos sveikatos apsaugos sistemoje susidariusiai padėčiai ištirti sudarymo” 1 straipsnio pakeitimo projektą. (Balsai salėje) Gerbiamieji kolegos, palaukite… Aš pristatysiu, po to jūs galėsite klausti. Pone Arvydai, malonėkite sekundėlę. Taip pat gautas 10 Seimo narių pasirašytas kreipimasis išklausyti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministrą J.Bernatonį, kuris atvyks 14.00 valandą. Tai numato Statuto 208 straipsnis.

Kolegos, kokių būtų klausimų dėl darbotvarkės? Prašom. Kolega J.Olekas.

J.OLEKAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Darbotvarkė tikrai įtempta. Norėdamas įsiteikti opozicijai, pritarti jų kvietimui kalbėti su ministru kitais klausimais, aš tiesiog frakcijos vardu noriu pasiūlyti išbraukti 2-10a, b, c, t.y. dėl aukštojo mokslo, ir 2-13 – Tautinių mažumų įstatymą, kad mes galėtume suspėti įveikti visą šios dienos darbotvarkę su opozicijos užgaidomis. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Buvo siūlymas išbraukti visą bloką dėl aukštojo mokslo, taip pat dėl tautinių mažumų (2-13 ir 2-10). Visas blokas. A.Kubilius. Prašom. Ar galėtume bendru sutarimu pritarti, kad šiandien nesvarstytume šių klausimų? (Triukšmas salėje) Kolegos, klausčiau dėl sutarimo, prieš suteikdamas žodį ponui A.Kubiliui. Nesutinka. Prašom, gerbiamasis A.Kubiliau.

A.KUBILIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, dėl to, kad prastai organizuojamas darbas, neturėtų nukentėti aukštasis mokslas, nes jūsų daugumai priėmus anksčiau galiojusį įstatymą yra visiškai sutrikdytas priėmimas į aukštąsias mokyklas, todėl šį įstatymą būtinai reikia pradėti svarstyti ir jo svarstymą baigti kiek galima greičiau.

Antras dalykas, aš niekaip nesuprantu, kaip galima kviesti ministrą 14.00 val., kai yra pietų pertrauka. Tai nėra kokia nors opozicijos malonė, o pagal Seimo statutą yra pareiga iškviesti ministrą, jeigu 10 Seimo narių to pareikalavo. Taigi aš prašau rasti tam laiko normaliu laiku, aš siūlau 12.00 valandą.

Dar vienas dalykas. Niekaip nesuprantame, kodėl ir taip jau apkrautą darbotvarkę dar reikia papildyti Seimo nutarimu “Dėl Seimo laikinosios tyrimo komisijos sveikatos apsaugos sistemoje susidariusiai padėčiai ištirti sudarymo” pakeitimo, jeigu ši komisija pagal anksčiau priimtą nutarimą jau šią savaitę turi pateikti savo išvadas. Išvados yra parengtos. Ar jos tokios gąsdinančios, kad nesant S.Burbienės būtinai reikia prašyti S.Kružinausko? Išvados atspindi realybę, ir tą realybę reikia priimti, o ne dar apkrauti Seimo darbą nutarimo dėl komisijos taisymu, kai komisija turi baigti savo darbą. Darbotvarkė sutarta Seniūnų sueigoje, ir aš nematau galimybių dabar išbraukti tuos įstatymų projektus, kurie tikrai reikalingi.

PIRMININKAS. Kolegos, galėčiau šiek tiek paaiškinti. Jau buvo minėta, kad klausimas dėl komisijos r-6… vietoj kolegės S.Burbienės yra keičiamas kolega S.Kružinauskas. Ministras gali tik 14.00 valandą. Jeigu pagal 208 straipsnio 14 dalį, tai galima organizuoti tą dalyką – ministro išklausymą per 3 dienas. Kolegos, noriu, kad pritartume tam laikui, kai gali ministras, nes yra informacija ir padėtis negali laukti.

Kolegos, siūlyčiau registruotis ir balsuosime pirmiausia dėl Aukštojo mokslo ir Tautinių mažumų įstatymų išbraukimo. (Balsai salėje: pagal kokį straipsnį?) Pagal frakcijos siūlymą, kurį pateikė frakcijos vadovas J.Olekas. (Balsai salėje) Prašom prie mikrofono, gerbiamasis Arvydai, jeigu norite ką pasakyti. Jeigu ne, prašom sėsti į vietą ir registruotis. Balsuosime dėl išbraukimo.

J.RAZMA. Dėl vedimo tvarkos.

PIRMININKAS. Prašom, kolega.

J.RAZMA. Aš vis dėlto prašyčiau nurodyti Statuto straipsnį, kuriuo remiantis iš Seniūnų sueigoje sutartos darbotvarkės išbraukiami tam tikri punktai, beje, net nenurodant priežasčių. Kartu norėčiau kreiptis į posėdžio pirmininką, siūlydamas rasti vietos pagrindinėje darbotvarkėje Gyventojų santaupų atkūrimo įstatymo pataisoms (iš viso yra trys projektai), nes tikrai keista, kad tokiam jautriam klausimui neatsiranda vietos pagrindinėje darbotvarkėje, o yra nugrūdamas į rezervą ir nežinia, kada bus pradėtas nagrinėti.

PIRMININKAS. Užsiregistravo 89 Seimo nariai. Vadovaudamasis Statuto 94 straipsniu siūlau balsuoti, kad iš darbotvarkės, kaip pasiūlė Socialdemokratų frakcija ir jos seniūnas, atstovaujantis jai, J.Olekas, būtų išbraukti 2-10 ir 2-13 klausimai.

A.KUBILIUS. Dėl vedimo tvarkos.

PIRMININKAS. Jūs jau kalbėjote dėl vedimo tvarkos.

A.KUBILIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, jūs pažeidžiate Statutą. 94 straipsnis: “Teisę Seimo posėdyje papildomai įrašyti klausimus į priimtą savaitės posėdžių…”

PIRMININKAS. Tai vienintelis straipsnis, jūsų žiniai, gerbiamasis kolega.

A.KUBILIUS. Prašom nurodyti straipsnį, kurio…

PIRMININKAS. Ačiū. Jūs jau kalbėjote, aš skelbiu balsavimą. Vyksta balsavimas, jokių debatų. (Triukšmas salėje) Kalbame dėl išbraukimo. Prašom nusiraminti ir atsisėsti. Gerbiamasis Kubiliau, prašom nedrumsti posėdžio. Viskas. (Triukšmas salėje)

Registravosi 89. Skelbiu klausimą. Kas už tai, kad Seimas gali apsispręsti? Dėl to balsavimo, gerbiamieji kolegos, prašau… (Balsai salėje) Jūs jau kalbėjote po vieną kartą. Yra siūlymas pakartoti registraciją. Prašom pakartoti registraciją. Prašom užimti garbingas vietas, pone Vidžiūnai. Registruojamės.

Gerbiamieji kolegos, vadovaudamasis tuo auksiniu 261 straipsniu, kad visus Seimo veiklos procedūrinius klausimus, kurie nenumatyti šiame Statute ir Lietuvos Respublikos įstatymuose, siūlo spręsti Seimo posėdžio pirmininkas. Prašom nešaukti iš vietos, gerbiamasis Vidžiūnai.

Užsiregistravo 100 Seimo narių. Balsuosime, kad iš darbotvarkės, kaip buvo siūlyta kolegos J.Oleko, išbraukiami 2-10 ir jį lydintieji bei 2-13. Kas už išbraukimą, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, prašom balsuoti prieš arba susilaikyti.

Už – 61, prieš – 18, susilaikė 5. Klausimai 2-10 ir 2-13 išbraukti.

Dabar, kolegos, siūlau apsispręsti dėl darbotvarkės papildymo. Ji buvo pateikta. Kas už tai, kad būtų pritarta pateikta darbotvarkei su visais papildymais, prašom balsuoti už, kas turi kitą nuomonę, prieš arba susilaiko. Visi papildymai buvo pateikti, gerbiamieji kolegos. Tie, dėl kurių nebuvo nuspręsta Seniūnų sueigoje.

Už – 65, prieš – 10, susilaikė 16.

Darbotvarkė papildyta. Prieš pradedant svarstyti pirmąjį klausimą, dėl vedimo tvarkos suteikiu žodį kolegai A.Vidžiūnui. Prašom.

A.VIDŽIŪNAS. Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, pone posėdžio pirmininke. Tai, ką daro Seimo posėdžio pirmininkas A.Skardžius, daro su šypsena, gerbiamieji, yra visiškai nejuokinga. Jis mums mėgino meluoti ir jūs visi kairieji tuo patikėjote. Jis mums siūlė remtis 94 straipsniu, kad iš darbotvarkės galima išbraukti frakcijos siūlomus klausimus. Aš cituoju 94 straipsnį.

PIRMININKAS. 261 straipsniu. Jūs dabar sakote netiesą, gerbiamasis kolega, todėl aš nutraukiu jus. (Balsai, šurmulys salėje) Balsavimas buvo ir visas straipsnis buvo perskaitytas. 261 straipsnis. Ačiū.

 

Mokesčių administravimo įstatymo 2, 8, 19, 27, 29, 38, 381, 50, 521 ir 561 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 262 straipsniu įstatymo projektas Nr.IXP-1552(2*) (priėmimas)

 

Darbotvarkės klausimas 1-1, įstatymo projektas Nr.IXP-1552. Pranešėjas – G.Šivickas. Priėmimas. Prašom. (Balsai salėje) Klausimas buvo paskelbtas. Prašom, gerbiamasis kolega. Vėliau jums bus suteiktas žodis.

G.ŠIVICKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai. Šiam įstatymo projektui yra pateiktas gerbiamojo J.Karoso siūlymas, kuriam komitetas apsvarstęs pritarė. Taip pat gauta Teisės departamento išvada. Pirmajai ir antrajai pastaboms mes pritarėme, o trečiajai ne. Todėl galima priimti pastraipsniui.

PIRMININKAS. Kolegos, pradedame priėmimą pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio dėl balsavimo motyvų. Kolega A.Kubilius – nuomonė prieš. Prašom.

A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, 1 straipsnis sukelia daugiausia abejonių šiame įstatymo projekte. Šiuo straipsniu yra bandoma apibrėžti naują kategoriją – piktnaudžiavimą ir į šią kategoriją yra įvedamos tokios formuluotės: “piktnaudžiavimas mokesčių mokėtojo… sandoris, ūkinė operacija bet kokia jų grupė, kurių tikslas yra gauti mokestinę naudą, t.y. tiesiogiai ar netiesiogiai atitolinti mokesčių mokėjimo terminus, sumažinti mokesčių sumą ir visiškai išvengti mokesčių mokėjimo…” Šiuo atveju yra pasakoma, jog mokesčių administratorius galės teigti, kad vienas ar kitas sandoris turi tokių piktnaudžiavimo bruožų ir pagal 5 ar kitą straipsnį galės nustatyti, kad esant tokiam piktnaudžiavimui galima nustatyti tikrąją sandorio ar ūkinės operacijos vertę ir tokią operacijos vertę ir apmokestinti. Taigi suteikiamos neribotos galimybės mokesčių administratoriui imtis veiksmų vertinant ir nustatant tikrąją ūkinės operacijos vertę.

Žinant mūsų situaciją, aš manau, kad mes susidursime su tokiomis neribotomis įvairių interpretacijų galimybėmis ir su tokiomis galimybėmis stabdyti įvairiais ūkines operacijas, jog Lietuvos ūkis gali patirti tikrai rimtų problemų. Mano siūlymas būtų šiandien nepritarti šių nuostatų įvedimui, o ieškoti papildomai kitų būdų arba labai konkrečiai įvardyti, kokios gali būti tos operacijos, kuriose pasitaiko piktnaudžiavimo, ir tik tuo atveju suteikti galimybę tokiose operacijose mokesčių administratoriui įvertinti galimą piktnaudžiavimo žalą. Kitu atveju laisvė mokesčių administratoriui vertinti ūkines operacijas ir nustatyti piktnaudžiavimą gresia dideliu chaosu visoje ūkinėje veikloje. Aš – prieš 1 straipsnį.

PIRMININKAS. Kolega A.Butkevičius – nuomonė už.

A.BUTKEVIČIUS. Aš supratau, kad kolega A.Kubilius kalbėjo už visą įstatymą, nes šio įstatymo esmė ir principas yra tas, kad būtų suteikiama teisė mokesčių administratoriui nustatyti sandorio vertę pagal esančią tikrą rinkos vertę. Noriu priminti ponui A.Kubiliui, kad ir šiandien mokesčių administratorius turi tokius įgaliojimus ir turi visą teisę peržiūrėti sandorio vertę.

Šio mokesčio administravimo įstatymo pataisomis norime įteisinti, kad mokesčių administratorius turėtų galimybę nustatyti sandorio vertę, kai sandorio sutartis arba sandoris yra pasirašytas po šių metų liepos 1 d., kad nebūtų galima taikyti atgaline data. Taip pat reikia pabrėžti, kad visose pasaulio valstybėse arba daugelyje valstybių ši tvarka yra taikoma. Vis dėlto reikia jau užkirsti kelią tam tikriems piktnaudžiavimams nustatant mažą sandorio vertę. Lietuva jau tapo valstybe, kai yra sudarytos didelės įstatymų spragos, kuriomis naudojamasi.

Mes tarptautinių ekspertų esame labai stipriai kritikuojami. Būtų galima pateikti labai daug pavyzdžių, kaip visa tai yra daroma. Sandorio vertė yra nustatoma maža dėl to, kad įmonių savininkams būtų galima mokėti mažesnius mokesčius, o tas skirtumas tarp realios sandorio vertės ir pažeminto sandorio vertės – atsiskaitoma per įvairiausias tarpininkavimo paslaugas. Stebina, kad konservatoriai ir toliau nori toleruoti, jog tokia padėtis Lietuvoje būtų tęsiama, kad būtų įvairių piktnaudžiavimų, kurie sudaro netolygias konkurencines sąlygas verslininkams, dirbantiems sąžiningai ir norintiems dirbti sąžiningai. Tie, kurie dirba nesąžiningai ir savo produkciją realizuoja mažomis kainomis, kartu išstumia iš rinkos ir priverčia sąžiningai dirbančius verslininkus bankrutuoti. Aš siūlau balsuoti už.

PIRMININKAS. Kolegos, prašom registruotis. Balsuosime dėl 1 straipsnio priėmimo.

Užsiregistravo 95 Seimo nariai.

Kas už tai, kad 1 straipsnis būtų priimtas, balsuoja už. Su Teisės departamento pataisomis, kurioms komitetas pritaria, balsuoja už, kas mano kitaip, balsuoja prieš arba susilaiko.

Už – 54, prieš – 22, susilaikė 12. 1 straipsnis priimtas.

Dėl 2 straipsnio dėl balsavimo motyvų. Kolega E.Savickas – nuomonė prieš.

E.SAVICKAS. Gerbiamieji kolegos, projekto pažymoje teigiama, kad įstatymo pakeitimai sudarys palankesnes konkurencines sąlygas visiems mokesčių mokėtojams, bus įtvirtintas mokesčių mokėtojo lygybės principas. Deja, yra priešingai. Įstatymo pataisos išplečia mokesčių administratorių įgaliojimus, leisdamos vienašališkai administratoriui nustatyti apmokestinamo sandorio turinį ir pripažinti, ar sandoris yra piktnaudžiavimo atvejis. Vadinasi, netgi nekompetentingas administratorius nusprendžia, ar jūs teisingai pasirašėte kontraktą, ar ne. Netgi atmetamos sąlygos gintis kviečiant turto vertintojus. Siūlau balsuoti prieš.

PIRMININKAS. Kolega J.Olekas – nuomonė už.

J.OLEKAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos. Kolega R.Šukys turbūt neįsigilino, apie kokį straipsnį kalbama, atsiprašau, kolega E.Savickas, ir kas tame straipsnyje rašoma. Straipsnyje rašoma, kad Valstybinė mokesčių inspekcija yra valstybės institucija prie Finansų ministerijos ir kad ji bei jos teritoriniai padaliniai yra juridiniai asmenys, turintys sąskaitas banke, antspaudus ir bendrą simboliką. Ir nėra nieko, apie ką kalbėjo kolega E.Savickas. Aš kviečiu balsuoti už 2 straipsnį.

PIRMININKAS. Pranešėjas G.Šivickas.

G.ŠIVICKAS. Aš norėčiau paprašyti Seimo narių neklaidinti kitų ir pasižiūrėti į tekstą, ką tas straipsnis sako. Ten yra tiktai formuluotės tikslinimas. Prašau balsuoti už.

PIRMININKAS. Vyksta balsavimas. Kas už tai, kad 2 straipsnis būtų priimtas, balsuojate už. Kas turite kitą nuomonę – prieš arba susilaikote.

Už – 56, prieš – 12, susilaikė 11. Straipsnis priimtas.

Dėl 3 straipsnio dėl balsavimo motyvų kolega E.Savickas. Nuomonė prieš.

E.SAVICKAS. Atsisakau.

PIRMININKAS. Atsisakote. Kolega J.Olekas – nuomonė už. Kolega P.Vilkas. Prašom.

P.VILKAS. Aš norėčiau dėl viso įstatymo.

PIRMININKAS. Kolega J.Olekas – nuomonė už dėl 3 straipsnio.

J.OLEKAS. Kadangi nėra prieštaraujančių, aš kviečiu balsuoti už.

PIRMININKAS. Dėkojame. Ar bendru sutarimu galime priimti 3 straipsnį? (Balsai salėje) Yra siūlymas balsuoti, todėl prašome balsuoti. Kas už tai, kad 3 straipsnis būtų priimtas, balsuojate už. Kas turite kitą nuomonę – prieš arba susilaikote.

Už – 52, prieš – 12, susilaikė 10. 3 straipsnis priimtas.

Dėl 4 straipsnio dėl balsavimo motyvų – kolega E.Savickas. Dėl 4 straipsnio. (Balsai salėje) Kolega A.Kubilius.

A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, 4 straipsnis yra esminis straipsnis, nes įrašius piktnaudžiavimo kategoriją 4 straipsnio 2 dalyje yra numatyta, kad esant piktnaudžiavimui mokesčių administratorius, nustatydamas mokesčių bazę ir apskaičiuodamas mokėtiną mokesčio sumą, neatsižvelgia į mokesčio mokėtojo sandorį, ūkinę operaciją ar bet kokią jų grupę, kurių tikslas yra gauti mokestinę naudą, ir atkuria iškreiptas arba slepiamas aplinkybes, su kuriomis mokesčio įstatymą sieja apmokestinimo tvarka.

Gerbiamieji kolegos, mes pradedame įvedinėti visiškai naują principą ir tas naujas principas yra labai paprastas: manoma, kad esant teisėtoms galimybėms mokėti mažesnius mokesčius mokesčio mokėtojas turėtų pasirinkti maksimalų mokestį. Aš nelabai suprantu, kaip galima manyti, kad verslininkas, kurio pagrindinis tikslas yra pelnas, turėtų galvoti apie tai, kaip jam sumokėti didžiausią galimą mokestį. Mes kalbame apie legalias operacijas, apie legalią ūkinę veiklą, ne apie kokias nors kontrabandas ar mokesčių slėpimą. kažkodėl yra manoma, kad verslininkas, gerai žinodamas įstatymus, turėtų veržtis mokėti pačius didžiausius mokesčius. Mano įsitikinimu, šita logika yra ydinga ir jai negalima pritarti.

PIRMININKAS. J.Olekas – nuomonė už.

J.OLEKAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos. Man šiek tiek keistoka girdėti tokius kolegos A.Kubiliaus ginamuosius išvedžiojimus piktnaudžiautojų atžvilgiu. Kiek atsimenu, A.Kubilius norėjo vykdyti griežtą fiskalinę politiką ir nedaryti nuolaidų piktnaudžiautojams. Šis straipsnis labai aiškiai siūlo neatsižvelgti į mokesčių mokėtojo nuomonę tik tada, kai yra piktnaudžiavimas, o ne tada, kai mokesčių mokėtojas sąžiningai suskaičiavo nei didesnę, nei mažesnę, bet tokią mokesčių sumą, kokią reikia sumokėti.

Todėl aš kviečiu nepalaikyti piktnaudžiaujančių mokesčiais, nemokėjimu, o balsuoti už tai, kad 4 straipsnis būtų priimtas ir kad mokesčiai būtų mokami sąžiningai apskaičiavus mokesčių dydį.

PIRMININKAS. Girdėjote nuomones dėl balsavimo motyvų. gerbiamieji kolegos, prašau balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas 4 straipsnis?

G.ŠIVICKAS. Galima, posėdžio pirmininke? Aš priminsiu, kad yra Teisės departamento pastaba 3 punktui. Komitetas nepritarė.

PIRMININKAS. Už – 53, prieš – 18, susilaikė 9. 4 straipsnis priimtas.

5 straipsnis. Dėl 5 straipsnio dėl balsavimo motyvų. 5 straipsnis. Kolega K.Glaveckas dėl viso 5 straipsnio? Kolega A.Matulevičius. Nėra prieš. Todėl klausiu, ar galime 5 straipsnį priimti bendru sutarimu? Negalime. Išsakyti savo nuomonę už kviečiu poną B.Bradauską. Po to balsuosime.

B.BRADAUSKAS. Kadangi nežinau motyvų prieš, aš negaliu pasakyti ir už. Gaila, kad atsiėmė savo motyvus prieš, todėl aš kviečiu balsuoti už.

PIRMININKAS. Kolegos, prašau balsuoti. Kas už tai, kad 5 straipsnis būtų priimtas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę – prieš arba susilaikote.

Už – 53, prieš – 16, susilaikė 12. Straipsnis priimtas.

Dėl 6 straipsnio dėl balsavimo motyvų nėra norinčių kalbėti. Užsiregistravę kolegos dėl viso įstatymo. Todėl klausiu, ar bendru sutarimu galime priimti 6 straipsnį? Ačiū, priimtas.

Dėl 7 straipsnio dėl balsavimo motyvų taip pat nėra norinčių kalbėti. Ar bendru sutarimu galime priimti 7 straipsnį? Priimtas.

8 straipsnis. Dėl 8 straipsnio dėl balsavimo motyvų nėra norinčių kalbėti. Ar bendru sutarimu galime priimti 8 straipsnį? Priimtas.

9 straipsnis. Dėl 9 straipsnio dėl balsavimo motyvų nėra norinčių kalbėti. Kolega A.Kubilius. Nuomonė prieš.

A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, vėlgi ta pati logika, apie kurią jau teko kalbėti. Šiame straipsnyje sakoma taip: “Jeigu patikrinimo metu mokesčių administratorius nustato, kad mokesčių mokėtojas nepagrįstai sumažino mokesčio bazę ir dėl to neapskaičiavo nedeklaruojamo ar nedeklaravo deklaruojamo mokesčio, mokesčio mokėtoją… arba mokestį (…) asmeniui priskaičiuojama mokesčio suma ir skiriama nuo 10% iki 50% atitinkamai neapskaičiuoto, nedeklaruojamo ar nedeklaruoto mokesčio dydžio bauda”. Gerbiamieji kolegos, mes rengiamės bausti ūkine veikla užsiimančius asmenis todėl, kad jie, remdamiesi Lietuvos Respublikos galiojančiais įstatymais, apskaičiuos savo mokesčius ne taip, kaip tuos mokesčius norėtų suskaičiuoti mokesčių administratorius. Mano įsitikinimu, tai yra visiškai ydinga logika, todėl aš siūlau nepritarti šiam straipsniui.

PIRMININKAS. Kolega A.Butkevičius. Nuomonė už.

A.BUTKEVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, šitas straipsnis kalba apie visai kitus dalykus. Kai kada ūkio subjektai, mokėdami mokesčius, pritaiko visiškai kitus mokesčių įstatymus, tuos, kuriuose yra numatyti mažesni mokesčių tarifai. Dėl to kyla tam tikrų ginčų mokant mokesčius… kad būtų sumokama mažesnė mokesčių dalis. Siekiant išvengti šito nesusipratimo, šio įstatymo straipsnyje yra padaryta pataisa, ir manome, kad artimiausiu metu tuos ginčytinus klausimus bus galima išspręsti priėmus šį įstatymą.

PIRMININKAS. Dėkoju. Prašau registruotis. Balsuosime dėl 9 straipsnio priėmimo. Vyksta registracija. Kolega Poplavski, vyksta registracija.

Užsiregistravo 95 Seimo nariai. Kas už tai, kad 9 straipsnis būtų priimtas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, – prieš arba susilaikote.

Už – 50, prieš – 19, susilaikė 10 Seimo narių. 9 straipsnis priimtas.

10 straipsnio priėmimas. 10 straipsniui yra gauta kolegos J.Karoso pataisa. Prašau, gerbiamasis kolega, pateikti pataisą. Ją turės paremti ne mažiau kaip 29 Seimo nariai, kad ji būtų pradėta svarstyti. Prašom.

J.KAROSAS. Gerbiamieji kolegos, pataisos esmė yra ta, kad viešosios sveikatos priežiūros įstaigos dėl mūsų biudžeto situacijos yra patyrusios nemažų įsiskolinimų, juos pamažu grąžina ir už tai moka palūkanas. Savaime suprantama, kad tai apsunkina sveikatos įstaigų situaciją ir yra pavojus, kad joms gali grėsti net ir bankrotas. Todėl yra siūloma sveikatos priežiūros įstaigas kaip ir biudžetines įstaigas atleisti nuo tokių palūkanų mokėjimo, būtent kai mokestiniai įsiskolinimai yra padaryti iki 2001 m. gruodžio 21 d. ir sutartys sudarytos iki šių metų liepos 1 dienos. Prašyčiau paremti mano siūlymą. Tai labai aktualu. Gal finansine prasme tai ne visai gerai, bet socialine prasme tai yra labai svarbu, nes kalbame būtent apie sveikatos priežiūros įstaigas. Labai ačiū.

PIRMININKAS. Kolegos, klausčiau, ar būtų 29 Seimo nariai, kurie paremtų kolegos J.Karoso teikiamą pataisą? Ar bendru sutarimu galime? Ne, tad prašau balsuoti. 29 Seimo nariai turi remti, kad ši pataisa būtų svarstoma.

Už – 51. Tad šią pataisą svarstome. Prašau išsakyti nuomones dėl balsavimo motyvų dėl šios pataisos. Nėra norinčių išsakyti nuomones dėl šios pataisos. Ar bendru sutarimu galime priimti šią pataisą? Ačiū. Pataisa priimta.

Prašau išsakyti nuomonę dėl 10 straipsnio dėl balsavimo motyvų. Nėra. Klausčiau, ar galime priimti 10 straipsnį su kolegos J.Karoso pataisa bendru sutarimu? Priimtas.

11 straipsnis. Dėl balsavimo motyvų – kolega J.Razma Nuomonė prieš.

J.RAZMA. Iš tikrųjų pasisakau prieš absurdišką 11 straipsnio papildymą, kuriuo siūloma mokestinius ginčus tarp mokesčių mokėtojų ir centrinio mokesčio administratoriaus pavesti nagrinėti Mokestinių ginčų komisijai. Tikrai nenormalu, kai ginčus nagrinėja to paties lygio ir to paties pavaldumo subjektas kaip viena iš besiginčijančių šalių. Nes tiek Mokestinių ginčų komisija, tiek centrinė Mokesčių inspekcija yra vyriausybinės struktūros ir jų ginčas turėtų vykti teisme, o ne kitoje vyriausybinėje struktūroje. Nežinau, gal tokie papildymai reikalingi, kad vis labiau būtų pateisintas Mokestinių ginčų komisijos reikalingumas, užuot pamėginus principingai pasvarstyti galimybę iš viso jos atsisakyti. Bet, matyt, svarstymai apie kokį nors jos panaikinimą yra gana sudėtingi, kai toje komisijoje darbuojasi Seimo Pirmininko sūnus.

PIRMININKAS. Kolega A.Sakalas – nuomonė už.

A.SAKALAS. Gerbiamasis kolega J.Razma turbūt neprieštarautų šiam įstatymui, jeigu žinotų, kad kiekvieną Mokestinių ginčų komisijos sprendimą šalis gali apskųsti teismui. Tai čia yra numatyta, manau, kad nėra ko daugiau komentuoti.

PIRMININKAS. Prašau, kolegos, balsavimu apsispręsti dėl 11 straipsnio. Kas už tai, kad 11 straipsnis būtų priimtas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, – prieš arba susilaikote.

Už – 48, prieš – 14, susilaikė 14 Seimo narių. 11 straipsnis priimtas.

12 straipsnis. Dėl 12 straipsnio dėl balsavimo motyvų nėra norinčių kalbėti. Kolega A.Kubilius – nuomonė prieš.

A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, 12 straipsniu yra numatoma, kad jau nuo liepos 1 dienos šis įstatymas, jo nuostatos, susijusios su piktnaudžiavimu, bus pradėtos taikyti, susijusios su vadinamuoju piktnaudžiavimu. Taigi iš tikrųjų vėl ta pati valdančiosios koalicijos pozicija, kad verslui galima primesti totaliai naujus mokestinius įstatymus per dvi savaites. Įskaitykime dar visus pasirašymus ir Prezidento dešimt dienų, vadinasi, įstatymas pradės galioti birželio 25 dieną, o įvedamos procedūros yra visiškai naujos. Ir pasirodys, kad tai, kas iki šiol buvo legalu, tie įstatymai, kurie iki šiol galiojo ir kuriais verslas galėjo naudotis, nuo šiandien jie nebegalios arba jie galios tiek, kiek leis galioti mokesčių administratorius. Taigi verslo struktūroms reikės iš esmės permąstyti visą savo veiklos koncepciją ir suprasti, ko norės mokesčių administratorius, kokias teisėtas ūkines operacijas jis vadins piktnaudžiavimu. Verslui bus suteiktos galimybė tai apgalvoti per penkias dienas ir pakeisti iki šiol galiojusias savo ūkines operacijas. Tai kas čia yra daroma? Kažkokie kazokų antpuolių analogijas primenantys dalykai. Man regisi, kad tokiu būdu rengiamasi spręsti premjero svajonę padidinti mokesčių surinkimą iki 40% bendrojo vidaus produkto. Užleisti kazokus, kurie pasakytų, kad viskas, ką darėte iki šiol, yra neteisėta, nes teisėta yra tai, kas, mūsų manymu, yra teisėta. Gerbiamieji kolegos, aš siūlyčiau tikrai nepritarti 12 straipsniui, bent jau laikytis to principo, kurį žadėjo valdančioji koalicija, kad mokestinių įstatymų pasikeitimai įsigalioja bent po trijų mėnesių.

PIRMININKAS. Kolega A.Butkevičius – nuomonė už. Prašom.

A.BUTKEVIČIUS. Aš norėčiau ponui A.Kubiliui priminti, kad tuos kazokus pagal Mokesčių administravimo įstatymą užleido kaip tik konservatoriai savo valdymo laikais. Mes dabar norime šią problemą išspręsti šiuo įstatymu. Šio įstatymo 12 straipsnyje yra parašyta, kad mokesčių administratoriai turės tik teisę sandorio vertę įvertinti arba ją pakeisti, kai sandoris yra pasirašytas po šių metų liepos 1 dienos. O šiuo metu, iki šios pataisos, pagal Mokesčių administravimo įstatymą galiojo, kad mokesčių administratorius gali peržiūrėti ir per dešimt metų pasirašytus sandorius. Taigi, gerbiamasis Kubiliau, kas tuos kazokus vis dėlto užleido? Kyla natūralus klausimas. Mes, matydami, kad mokesčių administratoriai gali piktnaudžiauti ir kad nebūtų taikoma kazokų užleidimo sistema, ir taisome tas jūsų klaidas.

PIRMININKAS. Kolegos, kas už tai, kad 12 straipsnis būtų priimtas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, – prieš arba susilaikote.

Už – 53, prieš – 17, susilaikė 11 Seimo narių. Straipsnis priimtas. Baigiame priėmimą pastraipsniui, gerbiamieji kolegos.

Prašau išsakyti nuomones dėl balsavimo motyvų dėl viso įstatymo. Prašom. Kolega E.Savickas. Prašom. Nuomonė prieš. Nėra. Kolega P.Vilkas. Prašom. Nuomonė prieš.

P.VILKAS. Gerbiamieji kolegos, priėmus teikiamo įstatymo pakeitimo nuostatas, mokesčio administratorius būtų iškeltas virš įstatymo, nes mokesčių mokėtojai nebus tikri, kad, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos įstatymais, jie teisingai sumokėjo mokesčius. Tuo įsitikintų tik tada, kai mokesčių mokėtojus patikrintų mokesčių administratorius. Piktnaudžiavimo sąvoka mokesčių administratoriui leistų nepaisyti galiojančių įstatymų. Šio įstatymo pakeitimai numato daug subjektyvių vertinimo kriterijų, kurie leidžia mokesčių administratoriui koreguoti sandorio vertę. Neaišku, kuo vadovausis mokesčių administratorius, nustatydamas rinkos kainą, ar neprivers verslininkų iš anksto derinti su mokesčių inspekcijos atstovais kiekvieną sandorį, kad būtų atsiribota nuo vėlesnių nesusipratimų. Tokios nuostatos yra itin pavojingos mokesčių mokėtojams, nes atima bet kokią galimybę mokėti mokesčius vadovaujantis įstatymais. Kai įstatymai nesaugo mokesčių mokėtojų, jie ieškos būdų kitaip apsisaugoti. Gerbiamieji kolegos, siūlau nepritarti teikiamo įstatymo atskirų straipsnių pakeitimui. Ačiū.

PIRMININKAS. Klausiu Sekretoriato, kodėl neveikia? Kodėl blokuojate, kolegos? Prašom. Nuomonė už – kolega R.Ruzas.

R.RUZAS. Ačiū. Kolegos, aš tikrai siūlau palaikyti Mokesčių administravimo įstatymą. Vis dėlto bus šiek tiek daugiau tvarkos ir mažiau kazokų. Tikrai siūlau palaikyti ir pritarti.

PIRMININKAS. Kolega K.Glaveckas. Prašom. Buvote užsiregistravęs.

K.GLAVECKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų šie Mokesčių administravimo įstatymo pakeitimai neatlaiko kritikos daugeliu aspektų. Svarbiausi momentai, dėl kurių negalima sutikti su šiuo įstatymu, fokusuojami į tokias aplinkybes. Pirma. Nepamatuotai ir nepasvertai išplečiami mokesčių administratoriaus įgaliojimai, administratoriui leidžiama vienašališkai nustatyti apmokestinamo sandorio turinį ir pripažinti, ar sandoris yra piktnaudžiavimo atvejis. Toks administratoriaus vienašališko sprendimo priėmimas gali paskatinti neigiamus procesus mūsų visuomenėje, korupciją, šantažą ir kitus dalykus, galų gale suskirstyti į verslininkus į savus ir nesavus. Kitaip sakant, į tuos, kuriuos reikia bausti, ir tuos, kurių nereikia bausti.

Kita aplinkybė, precedento neturinti ir teisiniu požiūriu labai netvarkinga, ta, kad šis įstatymas iš principo įtvirtina atvirkščią nekaltumo prezumpcijos principą. Tai yra įtvirtina kaltumo prezumpciją, kai mokesčių mokėtojas laikomas kaltu, kol neįrodyta esant priešingai. Iš tikrųjų šiuo įstatymu mes dedam pagrindus tolesniam korupcijos stiprinimui. Siūlau nepritarti jam.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kolega J.Karosas. Prašom.

J.KAROSAS. Gerbiamieji kolegos, kaip visi matome, kalba sukasi apie mokesčių administravimą ir apie sandorių administravimą. Ieškoma varianto, kuris būtų tartum nešališkas. Aš noriu pasakyti, kad ar tai bus sprendžianti grupė iš penkių žmonių, ar spręs vienas žmogus, tas dalykas visada gali būti šališkas, bet aš manau, kad mes vieną kartą turim pasitikėti mūsų valstybės tarnautojais, apie tokį pasitikėjimą kalba įvairūs įstatymai, kurie įpareigoja juos tokius būti.

Antra vertus, to niekas nenori minėti. Gerbiamasis A.Sakalas sakė, yra teismai, kiekvienas sprendimas gali būti apskųstas teismui. Kita vertus, šis įstatymas man artimas ir dėl to, kad, priėmus mano siūlomą pataisą, jis yra pakankamai humanizuojamas. Labai ačiū. Prašom palaikyti.

PIRMININKAS. Kolega A.Kubilius. Prašom. Nuomonė prieš. Per paprastą mikrofoną.

A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, aš turiu dar sykį pakartoti tuos argumentus, kuriuos jau sakiau. Dar sykį turiu akcentuoti, kad šio įstatymo pati logika, mano įsitikinimu, yra absoliučiai ydinga. Vienasmeniu mokesčių administratoriaus sprendimu piktnaudžiautoju bus pripažįstamas tas Lietuvos pilietis ar ūkio subjektas, kuris legaliai naudojasi Lietuvos teisės aktų suteiktom galimybėm. Suteiktom galimybėm planuoti savo ūkines operacijas ir planuoti tas ūkines operacijas kitą kartą taip, kad kuo mažiau sumokėtų mokesčių valstybei. Niekur Lietuvos įstatymuose ir Konstitucijoje nėra parašyta, kad kas nors, pilietis ar ūkio subjektas, turėtų stengtis savo veiklą organizuoti taip, kad mokėtų maksimalią mokesčių sumą. Todėl piktnaudžiavimu pripažindami teisėtą ir legalią veiklą, mes iškreipiame bendrą teisės sampratą. Jeigu valstybė negali sureguliuoti savo priimamų teisės aktų taip, kad neliktų dviprasmybių ir kad būtų užkirstos vienų ar kitų operacijų galimybės, kai verslininkai sumažina savo mokamų mokesčių sumą, tai čia yra valstybės, o ne verslininkų problema. Todėl dar sykį kartoju, kad šis įstatymas leidžia visus Lietuvos verslininkus padaryti piktnaudžiautojais, ir tai padaryti mokesčių administratoriaus sprendimu. Aš turiu dar kartą pakartoti, kad šis įstatymas reiškia, jog Lietuvoje prasideda jau ne žiauriosios akcijos, o kruvinosios akcijos prieš verslą, suteikiant galimybę mokesčių administratoriams nuo liepos 1 d. kaip kazokams, kurių iki šiol nebuvo Lietuvoje, užpulti verslą ir bandyti įgyvendinti šventą premjero norą mokesčių perskirstymą pakelti nuo 30 iki 40%. Aš kategoriškai nesutinku su tokiu įstatymu.

PIRMININKAS. Kolega E.Kaniava.

E.KANIAVA. Aš nesutikdamas su kolegos A.Kubiliaus išsakytomis mintimis, siūlau palaikyti šį Mokesčių administravimo įstatymą ir balsuoti už jį. Ačiū.

PIRMININKAS. Kolega P.Vilkas. Nuomonė prieš. Kalbėjo. A.Matulevičius. Prašom.

A.MATULEVIČIUS. Ačiū. Pasirodo, sunku gauti žodį, bet šiaip ne taip, kai patriukšmauji. Labai ačiū posėdžio pirmininkui, kad išlaikė demokratiją. O įstatymas, žinokite, tai tragedija valdančiai daugumai, nes iš tikrųjų darote baisią klaidą. Bijau, kad šią dieną jūs prisiminsite kaip istorinę savo klaidą. Ypač kreipiuosi į socialliberalus, nes socialdemokratai pasižymi veidmainiškumu. Lygiai prieš metus jūsų gerbiamas partijos lyderis, premjeras, eksprezidentas A.M.Brazauskas sakė ką kita, negu šiandien daroma. Buvo pasakyta, kad bus sutvarkyta, išlaisvintas verslas, kuriamos darbo vietos ir panašiai. Taupydamas laiką, nenoriu kartoti jo kalbos, bet jūs atsiverskite stenogramas ir pažiūrėkite, kad dabar daromas veiksmas yra kur kas žiauresnis už buvusią konservatorių politiką, kai buvo sunaikintas visas verslas Lietuvoje, o dabar jis galų gale bus pribaigtas. Žinoma, labai puiku, kad čia kartu prieš tą įstatymą kovoja dabartiniai konservatorių likučiai, nes jų lyderis G.Vagnorius tai darė. Tada, gerbiamieji socialdemokratai, tai kritikavote, bet šiandien darote dar žiauriau. Nesuprantu socialliberalų. Jūs iš tikrųjų vis tiek dar truputį esate liberalai, tai nors kiek atsikvošėkite, juk reikia ginti ne tik tuos, kurie kontrabandą pardavinėja turguose, bet reikia ginti tuos, kurie duoda žmonėms darbo vietas ir kurie galų gale duoda progą Lietuvos žmonėms kaip nors prasimaitinti. Šis įstatymas sužlugdys verslą, nes dar kartą įteisina valdininkijos savivalę ir didina korupciją. Todėl kviečiu visus padorius Seimo narius balsuoti prieš. Ačiū.

PIRMININKAS. Kolega J.Olekas. Nuomonė už.

J.OLEKAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, kol kas maniau, kad ir ponas A.Matulevičius, ir ponas P.Vilkas yra sąžiningi verslininkai, kuriantys darbo vietas ir piktnaudžiavimo mokant mokesčius jų veikloje nebuvo. Šis įstatymas jų visiškai neliestų. Bet girdint tokias audringas kalbas prieš įstatymą, kad būtų užkirstas kelias piktnaudžiauti nemokant mokesčių, kad mokesčiai būtų sąžiningai apskaičiuojami, man kelia kai kurių abejonių. Todėl, kolegos, noriu visus labai nuoširdžiai pakviesti pritarti pateiktam įstatymui, kad būtų sudarytos lygios sąlygos sąžiningiems verslininkas ir kad nesąžiningi, slėpdami mokesčius, nekonkuruotų nesąžiningai su sąžiningais verslininkais. Įstatymas iš tikrųjų atitinka europines demokratines tradicijas, suteikia mokesčių administratoriui teises, kurias turi mokesčių administratoriai kituose kraštuose. Manau, kad ne vieną mokesčių administratorių yra paskyrusi ne dabartinė Vyriausybė, ne dabartinė dauguma, o buvusios liberalų ir konservatorių vyriausybės. Jie taip pat dirbs sąžiningai darbą, kaip dirba ir naujosios daugumos paskirti mokesčių administratoriai. Mokesčių administratoriai sudarys lygiavertes sąlygas visiems verslininkams, nebus piktnaudžiaujama slepiant mokesčius. Kviečiu balsuoti už pateiktą įstatymą.

PIRMININKAS. Ačiū. Girdėjome 4 nuomones už, 4 – prieš. Prašom registruotis. Balsuosime dėl įstatymo priėmimo.

Užsiregistravo 104 Seimo nariai.

Kas už tai, kad įstatymas Nr.IXP-1552 būtų priimtas, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, – prieš arba susilaiko.

Už – 54, prieš – 28, susilaikė 19. Įstatymas priimtas.

Kolega S.Lapėnas, replika po balsavimo.

S.LAPĖNAS. Mielieji kolegos, norėčiau atkreipti jūsų dėmesį, kad šiuo įstatymo priėmimu buvo pademonstruota pati didžiausia nepagarba verslui. Kalbėti apie lygias galimybes, apie galimybę legaliai plėtoti verslą po šio įstatymo, sustiprinančio mokesčių administratoriaus galias, manyčiau, neteks. Viena, nepagarba verslui buvo pademonstruota, kai patentininkai, paties smulkiausio verslo atstovai, buvo priversti vesti apskaitą, tuo pačiu nutarimu numatant, kad ta tvarka dar bus rengiama. Dabar iš to nedaroma jokių pamokų ir priimama nuostata, kad mokesčių administratorius galės vertinti sandorius, galės imtis sankcijų prieš nemokančius mokesčių. Tačiau ar atkreipėte dėmesį, kad bet koks subjektas, siekiantis pelno, tampa potencialiu nusikaltėliu pagal šias įstatymo nuostatas, kurias jūs ką tik priėmėte.

Aš norėčiau atkreipti dėmesį, kad visos asocijuotos verslo struktūros, verslininkai turės galimybę viešai susipažinti su Seimo narių pozicija balsuojant už šias įstatymines nuostatas. Manyčiau, gal tada nebus dviveidiškumo ir dvigubos moralės nuostatų, kai mitinguose ir verslininkų susibūrimuose teigiamos vienos nuostatos, o balsavimu demonstruojama visai kita pozicija.

PIRMININKAS. Kolega A.Butkevičius, replika po balsavimo.

A.BUTKEVIČIUS. Gerbiamajam kolegai liberalui norėčiau pasakyti, kad Mokesčių administravimo įstatyme, kuris galioja iki šios dienos, mokesčių administratorius, taip pat Muitinės departamento darbuotojai ir šiandien turėjo visišką teisę peržiūrėti sandorio vertę. Šio įstatymo pataisose yra numatyta, kas yra piktnaudžiavimas, kokiais atvejais mokesčių administratorius gali su mokesčių mokėtoju vesti tam tikras derybas dėl santorio vertės nustatymo, taip pat yra numatyti ir kiti atvejai, kada ūkio subjekto vadovas gali kreiptis į mokestinių ginčų komisiją, kada jis gali kreiptis į teismus. Gerbiamieji, paskaitykime visus įstatymus iki galo, su jais susipažinkime, o po to darykime tam tikras išvadas.

 

Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 1, 2, 3, 8, 12 ir 24 straipsnių pakeitimo ir papildymo bei Įstatymo papildymo 51 ir 71 straipsniais įstatymo projektas Nr.IXP-1582(3*)ES (priėmimas)

 

PIRMININKAS. Dėkojame. Kolegos, darbotvarkės klausimas 1-2, eirointegracinis įstatymo projektas, kurio registracijos Nr.IXP-1582 – Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo bei įstatymo papildymo 51 ir 71 straipsniais įstatymo projektas. Pranešėjas – A.Lydeka. Priėmimas.

A.LYDEKA. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Seimas po svarstymo buvo pritaręs šio įstatymo projektui. Tarp svarstymo ir priėmimo stadijos, jokių siūlymų ir papildymų negauta. Siūlau priimti šį įstatymo projektą.

PIRMININKAS. Pradedame priėmimą pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio dėl balsavimo motyvų – kolegė B.Vėsaitė. Dėl viso? Nėra norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų. Ar galime bendru sutarimu priimti 1 straipsnį? Ačiū. Priimtas.

Dėl 2 straipsnio dėl balsavimo motyvų nėra norinčių kalbėti? Nėra. Ar bendru sutarimu galime priimti? Ačiū. Priimtas.

Dėl 3 straipsnio dėl balsavimo motyvų taip pat nėra norinčių kalbėti. Ar galime priimti bendru sutarimu? Priimtas.

Dėl 4 straipsnio taip pat nėra. Yra. Kolegė K.Prunskienė. Dėl viso? Taip pat nėra norinčių kalbėti. Klausiu, ar galime bendru sutarimu priimti 4 straipsnį? Priimtas.

Dėl 5 straipsnio dėl balsavimo motyvų norinčių kalbėti nėra. Ar bendru sutarimu galime priimti 5 straipsnį? Priimtas.

Dėl 6 straipsnio.

A.LYDEKA. Gerbiamieji kolegos, atkreipiu dėmesį, jog yra gauta Teisės departamento išvada, susijusi su keičiamu 8 straipsniu, kuris yra keičiamas 6 straipsniu. Taigi išnagrinėję supratome, kad Teisės departamentas tiesiog padarė klaidą, nes tokio teksto įstatymo projekte visiškai nėra.

PIRMININKAS. Ačiū. Dėl 6 straipsnio dėl balsavimo motyvų taip pat nėra. Klausiu, ar bendru sutarimu galime priimti 6 straipsnį? Priimtas.

Dėl 7 straipsnio dėl balsavimo motyvų taip pat nėra. Ar galime bendru sutarimu priimti 7 straipsnį? Priimtas.

Dėl 8 straipsnio dėl balsavimo motyvų…

A.LYDEKA. Gerbiamieji kolegos, Teisės departamento išvadoje yra nuoroda į šį keičiamą straipsnį, tačiau komitetas ilgai diskutavo dėl formuluotės, buvo įvairių pasiūlymų, šis tekstas buvo kelis kartus tobulintas, ir komitetas liko prie nuomonės neatsižvelgti į Teisės departamento išvadą.

PIRMININKAS. Ačiū. Dėl 8 straipsnio dėl balsavimo motyvų nėra norinčių kalbėti. Ar galime bendru sutarimu priimti 8 straipsnį? Priimtas.

Dėl viso įstatymo dėl balsavimo motyvų kolegė B.Vėsaitė – nuomonė už. Dėkojame pranešėjui.

B.VĖSAITĖ. Gerbiamieji kolegos, manyčiau, kad priimamos labai svarbios Lygių galimybių įstatymo pataisos. Ten, kur vienai lyčiai nepakankamai atstovaujama, tą atstovavimą galima sustiprinti. Manau, kad tai reikės panaudoti kaip tik Savivaldos ir Seimo rinkimų įstatyme. Toliau. Iš darbo ieškančių asmenų nebus galima reikalauti informacijos apie jų amžių, šeimyninę padėtį, privatų gyvenimą bei šeimos planus. Taigi irgi mes jau europėjame, juo labiau kad Europos Sąjungos šalyse ar Jungtinėse Amerikos Valstijose tokios informacijos niekas nereikalauja ir tai traktuojama kaip žmogaus teisių pažeidimai. Pagaliau galbūt iš mūsų gyvenimo išnyks tokie diskriminuojantys skelbimai, kurių mirga marga visas Vilnius, kaip antai per radiją nuolat kartojama reklama, kad šalia prizo galbūt tu išlošei ir šią žavią merginą, arba kad ir blondinė supras stojimo į NATO svarbą. Manau, kad tokios organizacijos, kurios drįsta skelbti tokias reklamas, iš tikrųjų turėtų būti baudžiamos kur kas griežtesne administracine bauda. Manau, kad šios pataisos užkirs kelią tokiems negatyviems dalykams. Siūlau balsuoti už.

PIRMININKAS. Kolegė K.D.Prunskienė.

K.D.PRUNSKIENĖ. Gerbiamieji kolegos, aš taip pat palaikau šio įstatymo projekto priėmimą. Juo yra daromos esminės daugelio svarbių straipsnių pataisos tiek plėtojant šio įstatymo paskirtį, tiek ir aiškiau, konkrečiau apibrėžiant tiesioginę ar netiesioginę diskriminaciją, konkretizuojant būtent tuos atvejus, kuriuos galėtume vadinti pozityviosios diskriminacijos atvejais, kai tam tikri teisių apribojimai ar privilegijų teikimas dėl asmens lyties nėra priskirtini prie tiesioginės ar netiesioginės diskriminacijos. Taip pat į šį įstatymą yra įtraukiami nauji straipsniai, kurie reglamentuoja moterų ir vyrų lygių galimybių įgyvendinimą vartotojų teisių apsaugos srityje, taip pat ūkiniuose ir ekonominiuose santykiuose. Manau, kad tai labai svarbūs papildymai, kurie šį įstatymą padaro iš tikrųjų brandesnį ir artimesnį, būtent jo priėmimas laiku, tikslui. Ačiū.

PIRMININKAS. Kolegė G.Purvaneckienė. Prašau.

G.PURVANECKIENĖ. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Aš labai trumpai. Noriu tik pasakyti, kad jeigu anksčiau buvęs Lygių galimybių įstatymas turėjo labai didelę švietėjišką ir auklėjamąją reikšmę, tai dabar jis iš tikrųjų pereina prie lygių galimybių įgyvendinimo. Na, o vyrų džiaugsmui galiu pasakyti, kad dabar bilietai į diskotekas jiems tikrai nebus brangesni negu merginoms. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Kolega A.Sakalas. Prašau. Nuomonė už.

A.SAKALAS. Gerbiamieji kolegos, aš vienodai vertinu ir dažytas blondines, ir nedažytas, o užsirašiau vien dėl to, kad mūsų moterys nesijaustų tokios vienišos priimant šį įstatymą, kad būtų bent vienas vyras, remiantis šitą įstatymą.

PIRMININKAS. Prašau, kolegos, registruotis. Balsuosime dėl viso įstatymo priėmimo.

Užsiregistravo 67 Seimo nariai. Kas už tai, kad įstatymas Nr.IXP-1582 būtų priimtas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę – prieš arba susilaikote.

Už – 55, prieš nėra, susilaikė 5. Įstatymas priimtas.

 

Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 6, 13 ir 88 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-1059(2*). Vietos savivaldos įstatymo 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-1060(2*) (svarstymas)

 

Kolegos, svarstome darbotvarkės 1-3a ir 1-3b klausimus – Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 6, 13 ir 88 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr.IXP-1059 ir jį lydintį Vietos savivaldos įstatymo 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr.IXP-1060. Pranešėjas – J.Jurkus. Svarstymo stadija.

J.JURKUS. Gerbiamieji kolegos, komiteto pavedimu pristatau jums Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 6, 13 ir 88 straipsnių pakeitimo įstatymą. Komitetas 6 ir 13 straipsniams pritarė. 88 straipsnį komitetas patobulino, nes anksčiau buvo pritaręs profesoriaus A.Sakalo pasiūlymui, kurį aš pristatysiu ketvirtadienį, kalbėdamas apie Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymą. Taigi komitetas 5 balsavus už, 1 – prieš pritarė komiteto patobulintam pasiūlymui.

PIRMININKAS. Dėkojame. Diskusijose dalyvauti yra užsirašę kolegos K.Rimšelis ir J.Razma. Kviečiu K.Rimšelį. Nematyti, todėl kviečiu kolegą J.Razmą. Prašau.

J.RAZMA. Gerbiamieji kolegos, pirmiausia norėčiau kategoriškai pasisakyti prieš Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 88 straipsnio 2 dalies panaikinimą. Aš nesuprantu, kodėl staiga kažkam prireikė išvalyti kelią į savivaldybių tarybų narius ateiti buvusiems kagėbistams. Kodėl kažkam labai parūpo išbraukti tą reikalavimą, kad jeigu kandidatas nuslepia juridinę reikšmę turintį faktą, jog bendradarbiavo su kitų valstybių specialiosiomis tarnybomis, Vyriausioji rinkimų komisija jo neregistruoja kandidatu, o jeigu buvo registravusi, nedelsdama panaikina jo registravimą. Jeigu kandidatas to nenurodė ir po tarybos rinkimų tai įrodoma, jis iš karto netenka tarybos nario įgaliojimų. Dabar ši svarbi ir visiškai pagrįsta nuostata išbraukiama. Neaišku, kodėl taip daroma.

Dabar dėl 2 straipsnio, kurį valdančioji dauguma, matyt, laiko esminiu. Žvilgtelėjus į jo turinį tarsi nieko ypatinga nesiūloma – tiesiog tuo atveju, kai teoriškai vieną dieną galėtų vykti Seimo, savivaldybių ar Prezidento rinkimai, numatoma galimybė sudaryti bendras rinkimų komisijas. Šiuo atveju papildymas yra susijęs su tuo, kad įrašomi ir Prezidento rinkimai. Žinoma, teoriškai už tokią nuostatą beveik būtų galima balsuoti, tikintis, kad praktiškai ją nebus skubama taikyti, nes iš tikrųjų galima išdėstyti daug argumentų prieš bet kokių rinkimų sujungimą. Aš manau, kad negalima manipuliuoti vien tais teoriniais sutaupytais pinigais sujungus rinkimus, beje, juos dvigubai didinant, ir iškelti tai kaip svarbiausią argumentą. Aš manau, kad mes turime žvelgti plačiau ir atsižvelgti į tas neigiamas pasekmes, kurias gali sukelti rinkimų sujungimas, šiuo atveju savivaldybių ir Prezidento rinkimų sujungimas.

Pirmas dalykas, iš tiesų vieni rinkimai užgožia kitus. Tie, kurie yra aukštesnio rango, jeigu taip galima pasakyti, šiuo atveju Prezidento rinkimai, be abejo, sukelia stipresnes emocijas ir, be abejo, užgožia tas problemas, dėl kurių gali būti diskutuojama per savivaldybių tarybų rinkimus. Žmonės, paveikti tų emocijų, kurias kelia Prezidento rinkimai, nesąmoningai balsuos už vieną ar kitą sąrašą, kuris bus teikiamas savivaldybių tarybų rinkimų metu. Aš manau, kad toks žmonių nuomonės iškraipymas nėra pageidautinas.

Kitas svarbus argumentas susijęs su gana ilga laiko nuo Respublikos Prezidento rinkimų datos iki savivaldybių kadencijos pabaigos datos trukme. Tai yra trys mėnesiai, per kuriuos turi dirbti dar sena savivaldybių taryba, meras, kuris galbūt vienoje ar kitoje savivaldybėje puikiai žinos, kad tai yra jau paskutinieji jo darbo mėnesiai, neturės jokių vilčių, kad bus pasiūlytas naujosios tarybos. Ir išvis paradoksali situacija. Žmonės mato: štai mes išrinkome naują tarybą, yra nauji tarybos nariai, kurie kažkodėl tris mėnesius turi laukti, kol pradės darbą.

Ar iš tiesų tie dar dirbantys tris mėnesius savivaldybių tarybų nariai bus suprantami kaip toliau atstovaujantys rinkėjų nuomonei? Aš manau, kad problemų gali kilti daug, žalingų sprendimų gali rastis daug, kai tie jau paskutinius mėnesius dirbantys savivaldybių nariai galvos, kaip patogiausiu būdu atsitraukti iš tų pozicijų. Todėl aš manau, kad šie sprendimai yra žalingi, ir negaliu pasisakyti už įstatymą, kuris atveria kelią tokiems Prezidento ir savivaldybių tarybų apjungimams.

PIRMININKAS. Dėkojame. Kolega K.Rimšelis. Prašom.

K.RIMŠELIS. Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, man atrodo, šie įstatymai nėra dar tie, kuriais apjungiami savivaldybių ir Prezidento rinkimai, bet šiuos projektus priėmus būtų sudarytos sąlygos priimti Seimo nutarimą ir išsipildytų slapta svajonė laimėti arba geriau pasirodyti kairiajai daugumai būsimuosiuose savivaldybių rinkimuose. Nežinau, ar to norima, bet, man atrodo, šiuo veiksmu ryškiai demonstruojama nepagarba žmonėms. Viena vertus, dangstomasi tuo, kad bus sutaupytos lėšos, kita vertus, painiojamos dvi institucijos, kurios pagal mūsų Konstituciją atlieka visiškai kitas funkcijas. Žmonės, užuot mąstę, kas turėtų geriau atstovauti jų komunaliniams, bendruomenės reikalams savivaldybių tarybose, kad neišrinktų tokių asmenų, kurie nuolat jaukia vietos bendruomenės gyvenimą, užuot atidžiai nagrinėję sąrašus ir atsakingai balsavę… sutapatinus Prezidento rinkimų kampaniją su savivaldybių rinkimais, viskas yra sujaukiama. Aš manau, kad tai yra pastangos pasiekti siaurų partinių interesų, ir iš tikrųjų yra pažeminami patys piliečiai. Liberalų sąjunga šiems įstatymų projektams nepritaria. Siūlyčiau, kad taip pat nepritartų ir valdančioji dauguma.

PIRMININKAS. Prašau kolegas išsakyti nuomones dėl balsavimo motyvų. Kolegė R.Juknevičienė. Nuomonė už? Kolega J.Korenka, nuomonė už.

J.KORENKA. Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, man labai liūdna, kai dalyvaujantys kolegos diskusijose bando išversti įstatymo projektą į kitą pusę. Bando pristatyti šiandien Lietuvą lyg aborigenų šalį, kurios teritorijos centre gyvena Prezidentas, o atskiruose miškuose ir laukeliuose gyvena gentys, kurias lyg ir pavadina bendruomenėmis. Savivaldybių tarybų nariai yra sąmoningi piliečiai. Kad liks keli mėnesiai jiems dirbti, tai tikrai kiekvienas pilietis, kiekvienas tarybos narys neturės sau kelti problemų, kad jis negali dirbti. O jeigu jis kelia, tai, neduok Dieve, tokio tarybos nario. Dėl spekuliavimo, kad čia pozicija rengiasi laimėti ar nelaimėti. Gerbiamieji opozicijos kolegos, baikite vieną kartą už mus spręsti. Mes čia, atrodo, priimame įstatymą, o ne skirstomės vietas ateinančiuose rinkimuose. Todėl manau, kad projektas atitinka šios dienos reikalavimus, ir kviečiu pritarti šiam projektui.

PIRMININKAS. Kolega V.Landsbergis. Nuomonė prieš.

V.LANDSBERGIS. Man ypač patiko frazė “baikite už mus spręsti”. Mes turime daugiau balsų ir eikite jūs visi švilpti. Aš suprantu šį požiūrį, bet tai nėra demokratijos požiūris. Iš siūlomo įstatymo ypatingai būdingi 88 straipsnio pakeitimai. Vienas, žinoma, yra tas, kad gali visi KGB agentai be jokių kliūčių dabar būti išrinkti ir panašiai, bet kitas yra dar įdomesnis. Šis, aš suprantu, čia visai normalu, dabar KGB legalizuojasi. Bet toliau yra 4 dalis, kurioje yra uždedama tam tikra riba bet kuriam žmogui, kuris kažkada Sovietų Sąjungoje, sakysime, išnešė kokį maišelį iš kolūkio sandėlio ar panašiai, jis gali būti pripažintas … dėl nesunkaus nusikaltimo asmeniui ar valstybei. Kokiai valstybei? Okupuojančiai valstybei? Kokio teismo? Čia nieko nepasakyta. Čia gali daryti po to, ką nori, ir eliminuoti, ką nori. Čia nėra absurdas, čia labai gudrus, labai bolševikinis, tariamas įstatymas. Bolševikų laikais irgi neva pagal įstatymą buvo gyvenama. Čia toks dalykas dabar įrašytas. Nežinau kas su sąžine gali už tai balsuoti. O dėl sutapatinimo su Prezidento rinkimais, tai tas mechanizmas labai aiškus. Valdančioji LDDP mano, kad žmonės vis balsuos lyg kiekvienoje taryboje renkami tik brazauskai, ir paskui žiūrės, kodėl ten nėra A.Brazausko. Tai jūs tiesiai pasakykite, kad A.Brazauskas eina į Prezidentus, nėra ko čia trinti ir makaronų kabinti. Ir su jo portretu eisite į savivaldybių rinkimus. Čia yra jūsų tikslas, todėl jūs sutapatinate ir darote keliems mėnesiams sumaištį. Nuostolių bus daug daugiau negu tas vadinamasis sutaupymas. Bet jums tas visai nesvarbu, jeigu jūs darote dar ir tokius 88 straipsnio pakeitimus. Tai apie kokią čia demokratiją ar ne aborigenus kalbėti! Jūs esate aborigenai ir visus verčiate aborigenais. (Triukšmas salėje)

PIRMININKAS. Kolegos, dėkojame. Girdėjome nuomonę dėl balsavimo motyvų. Prašau rimties. Registruojamės. Balsuosime, ar pritariame įstatymo projektui Nr.IXP-1059. Vyksta registracija. Prašau tylos!

Užsiregistravo 75 Seimo nariai. Dėl vedimo tvarkos A.Kubilius. Prašom.

A.KUBILIUS. Gerbiamasis pirmininke, opozicinės frakcijos vardu siūlau padaryti pertrauką, kad spėtų susirinkti socialliberalai, nes dabar mums visai nebeaišku, ką šiuo klausimu jie galvoja, nes salėje yra tiktai pusantro socialliberalo. Antras dalykas. Aš prašyčiau iki balsavimo po pertraukos vis dėlto mus oficialiai informuoti, ar rinkimuose dalyvaus A.Brazauskas, nes visa sumaištis yra daroma vien dėl to. Ir jeigu A.Brazauskas nedalyvaus, tai visiškai neaišku, ką mes čia svarstome.

PIRMININKAS. Jeigu jūs dėl vedimo tvarko, kolega, aš jums neatsakysiu, o už socialliberalus jūs negalite reikalauti pertraukos. Ir manęs negalite reikalauti dėl kolegos premjero A.Brazausko dalyvavimo rinkimuose. Jūs prašykite pertraukos, o ne kalbėkite niekus. (Triukšmas salėje) Kolegos, kodėl jūs triukšmaujate? Prašom netriukšmauti, ramiai. Kolega E.Šablinskas. Prašom dėl vedimo tvarkos. Kubiliau, jūs jau pasakėte.

E.ŠABLINSKAS. Gerbiamasis Kubiliau, nenorėčiau, kad jūs minėtumėte šventą vardą be reikalo. Jūs valdėte ketverius metus ir mes bandome taisyti tai, ką jūs pridarėte, todėl neįsižeiskite. (Balsai, šurmulys salėje)

PIRMININKAS. Prašom. Ramiai. Prašom, kalbėkite.

V.EINORIS. Gerbiamieji kolegos, ko jūs taip liguistai pergyvenate dėl to, kas eis į Prezidentus. Dar ir aš esu. Mano žmona kol kas nesutinka, kad aš eičiau, bet aš, matyt, ją įkalbėsiu.

PIRMININKAS. Dėkoju V.Einoriu ir kitiems kalbėjusiems kolegoms. Pakartojame registraciją ir balsuosime dėl šio klausimo svarstymo pertraukos.

Kolega A.Kubilius nenurodė, kaip reikalauja Statutas, iki kada daryti pertrauką. Prašau patikslinti savo siūlymą.

A.KUBILIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš labai aiškiai nurodžiau, iki kada. Iki tada, kai, aš tikiuosi, kad ir per pertrauką socialdemokratai…

PIRMININKAS. To reikalauja Statutas, gerbiamasis kolega. Jūs didysis Statuto žinovas, tad prašom nurodyti. Yra trys siūlymai.

A.KUBILIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, jeigu jūs nenustosite komentuoti mano kalbų, aš tikrai kreipsiuosi į Etikos ir procedūrų komisiją, kad jums surengtų mokymus, kaip reikia pirmininkauti posėdžiui.

PIRMININKAS. Niekas jums nedraudžia. Ačiū. Kolegos, užsiregistravo… Aš jūsų prašau nekomentuoti mano žodžių. Kodėl jūs norite sujaukti posėdį? Gerbiamasis kolega, Statutas numato tris pertraukas: iki kito posėdžio, valandą ir pusę valandos. Jūsų siūlymas? Laukiu jūsų siūlymo, tik vieno žodžio.

A.KUBILIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, jeigu jūs nutraukinėsite mano kalbą…

PIRMININKAS. Na, ir kas?

A.KUBILIUS. … dar kartą kreipsiuosi į Etikos ir procedūrų komisiją. (Juokas, plojimai salėje) Jeigu jūs nemokate…

PIRMININKAS. Jūsų siūlymas!

A.KUBILIUS. Jeigu jūs nemokate pirmininkauti, reikia atvirai tai pripažinti.

PIRMININKAS. Ačiū.

A.KUBILIUS. Aš prašau pertraukos iki kito posėdžio, o per tą laiką prašau…

PIRMININKAS. Kolegos, buvo A.Kubiliaus siūlymas padaryti pertrauką iki kito posėdžio.

Užsiregistravo 77 Seimo nariai. Kolegos… (Triukšmas salėje) Kolegos, užsiregistravo 77 Seimo nariai. Kas už tai, kad būtų daroma pertrauka pagal 109 straipsnį, kaip kolega A.Kubilius frakcijos vardu pareikalavo, iki kito posėdžio? Kas remiate kolegos A.Kubiliaus siūlymą, balsuojate už, kas manote, kad pertraukos neturi būti, balsuojate prieš arba susilaikote.

Už pertrauką balsavo 28 Seimo nariai, nuo 77 tai yra daugiau negu vienas penktadalis, tad daroma pertrauka iki kito posėdžio dėl šio, taip pat lydinčiojo klausimų.

Darbotvarkės 1-4a klausimas. Kolega A.Salamakinas. Prašom. Mikrofonas įjungtas.

A.SALAMAKINAS. Gerbiamieji kolegos, aš visada esu už tai, kad parlamente vyktų aštrios diskusijos, polemikos ir visa kita. Tačiau manau, kad konservatoriai šiuo atveju peržengė ribas. Tokie epitetai kaip “kazokų ataka”, “aborigenai” parlamentarų tikrai neturi būti vartojami. Pono A.Kubiliaus užėmimas Seimo Pirmininko pavaduotojo vietos irgi netoleruojamas. Aš prašau Seimo posėdžio pirmininką taikyti Statuto 21 straipsnį, manau, kad tai bus efektyvu. Jis kalba apie pašalinimą iš posėdžių salės.

PIRMININKAS. Aš patikslinsiu gerbiamąjį kolegą A.Salamakiną, kad kolega A.Kubilius užėmė Seimo Pirmininko vietą. Kolegos, dabar noriu pasveikinti pas mus atvykusius Jurbarko rajono Pašaltuonio pagrindinės mokyklos moksleivius. (Plojimai)

 

Valstybinio socialinio draudimo įstatymo  34 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-1412(3*). Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 34 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-1412A (svarstymas). Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 34 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-1427. Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 34 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-1437 (svarstymas)

 

Siūlau tęsti posėdį. Darbotvarkės klausimas 1-4a – Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 34 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Svarstymas. Socialinių reikalų ir darbo komiteto išvadą pateiks kolega S.Kružinauskas. Prašom, gerbiamasis.

S.KRUŽINAUSKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, Seimui yra pateiktas Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 34 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, kuriam Socialinių reikalų ir darbo komitetas pritarė. Yra gauti 4 projektai, apie juos šiek tiek vėliau. Komitetas apsisprendė pagrindiniu laikyti šį projektą ir jam pritarė balsuojant: už – 3, prieš – 1, 2 susilaikius.

Komitetas pritarė Seimo kanceliarijos Teisės departamento, taip pat Europos teisės departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvadoms. Čia yra pažymėta, kad Europos Sąjungos teisė nėra tiesiogiai taikoma pateikto projekto nuostatų atžvilgiu.

Yra pateikti Vyriausybės pasiūlymai šiam projektui. Vyriausybė pritarė projektui, tačiau pasiūlė 1 dalį pakeisti nustatant aukštesnę ribą, nuo kurios turi būti mokamos valstybinio socialinio draudimo įmokos papildomai pensijos daliai. Siūloma nustatyti penkių patvirtintų vidutinių mėnesinių draudžiamųjų pajamų dydžių sumą.

Komitetas nepritarė Vyriausybės pasiūlymui išdėstyti draudžiamųjų pajamų asmenis, pareikšdamas, kad netikslinga labiausiai socialiai pažeidžiamus asmenis skirstyti į grupes pagal jų įmonių veiklos pajamas.

Komitetui buvo pateikti mano pasiūlymai. Vienas pasiūlymas sutapo su Vyriausybės, t.y. nustatyti penkių vidutinių mėnesinių draudžiamųjų pajamų dydžių sumą. Komitetas nepritarė mano pasiūlymui, kuriame sakoma, kad papildomai pensijos daliai mokami pinigai būtų neimami iš individualių įmonių savininkų. Aš šį pasiūlymą pakeičiau įformindamas kitą.

Kviečiu Seimą pritarti šiam komiteto patobulintam projektui.

PIRMININKAS. Dėkojame pranešėjui. Diskusijoje dalyvauti užsiregistravo kolegė B.Vėsaitė. Prašom. Jūs dalyvausite diskusijoje? Atsiprašau. Kviečiu A.Butkevičių pateikti Biudžeto ir finansų komiteto išvadą dėl šio įstatymo projekto. Prašom, gerbiamasis kolega.

A.BUTKEVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Biudžeto ir finansų komitetas yra papildomas komitetas svarstant Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 34 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Noriu pasakyti, kad Biudžeto ir finansų komitetas pasiūlė pagrindiniam komitetui nepritarti įstatymo projektui Nr.IXP-1412, taip pat siūlo nepritarti įstatymo projektui Nr.IXP-1412a ir Nr.IXP-1427. Komitetas yra parengęs naują įstatymo projektą, kuriam siūlo pritarti, t.y. projektui Nr.IXP-1437.

Pagrindiniai motyvai yra tie, kad individualių įmonių savininkų mokamų įmokų į socialinio draudimo biudžetą dydis neturėtų priklausyti nuo įmonės pelno. Panagrinėjus tam tikrą kitų valstybių praktiką, tarp Europos Sąjungos valstybių, kiek žinau, tik Prancūzijoje iš dalies taikoma tokia sistema, kai įmokos “Sodros” biudžetui šiek tiek susietos su individualių įmonių gaunamu pelnu, bet ten yra vienas labai griežtas apribojimas: individualios įmonės įstatinis kapitalas negali viršyti tam tikros nustatytos ribos, arba tų individualių įmonių metinė apyvarta negali viršyti tam tikros metinės apyvartos apimties. Taip padaryta dėl to, kad kai kurios įmonės, kurios teikia tam tikras paslaugas arba užsiima tam tikru verslu, gauna didelį pelną, ir tuo metu joms yra taikomi tam tikri mokestiniai reikalavimai, kurie susiję su įmokomis į “Sodros” biudžetą. Kalbant apie mokesčių sistemą, taikomą šiuo metu individualioms įmonėms Lietuvoje, reikia į tai pažiūrėti kompleksiškai. Čia aš matau vieną didelę problemą – kad naujų mokesčių įvedimą, arba mokesčių reformą, turėtų nagrinėti pagrindinis Biudžeto ir finansų komitetas, nes jis nagrinėja ir kitus mokesčių įstatymus, jis tiesiog mato, kokia yra taikoma mokestinė našta individualioms įmonėms plačiąja prasme, t.y. ir į “Sodros” biudžetą, ir į Privalomojo sveikatos draudimo fondą, ir į nacionalinį biudžetą. Tada galima palyginti juridinių asmenų, arba akcinių bendrovių, uždarųjų akcinių bendrovių ir individualių įmonių, mokestinę naštą. Įvertinkime tai, kad artimiausiu metu mes pradėsime svarstyti Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo projektą, į kurį yra įrašomos naujos mokestinės nuostatos, susijusios su individualiomis įmonėmis. Jeigu mes tai susiesime su socialinio draudimo įmokomis ir bus priimtas įstatymas, kurio projekto Nr.IXP-1412, tai mes pabloginsime individualių įmonių mokestines sąlygas, palyginti su uždarosiomis akcinėmis bendrovėmis. Aš siūlyčiau, kad būtų pritarta Biudžeto ir finansų komiteto siūlymui.

PIRMININKAS. Noriu paklausti kolegės B.Vėsaitės, ar ji dalyvaus diskusijoje dėl alternatyvaus projekto Nr.IXP-412, ar… Dėl viso. Tada mielai kviečiu jus dalyvauti diskusijoje.

B.VĖSAITĖ. Gerbiamieji kolegos, Verslo ir užimtumo komisija detaliai svarstė Socialinio draudimo mokesčio įstatymą, jį ypač siedama su individualiomis įmonėmis ir jų savininkais. Manau, dabar siūlomas projektas iš tiesų netenkina individualių įmonių, juo labiau kad, kalbant apie mokestinę bazę, yra nekorektiška apmokestinti visą šią sumą. Kita vertus, pripažįstu, kad socialinio draudimo mokestis yra šventas. Tarkime, šiandien galbūt individualių įmonių savininkai turi blogesnę padėtį nei jų samdomi darbuotojai. Už samdomus darbuotojus individualių įmonių savininkai moka ir “Sodros” mokestį, t.y. apdraudžia juos visu socialiniu draudimu. O šiuo įstatymu mes draudžiame tik senatvės pensijai.

Kiek teko kalbėti su smulkiaisiais verslininkais, tai jie vis dėlto sutiktų draustis visu socialiniu draudimu, t.y. ir ligos, ir motinystės atveju, nes mano, kad tai yra labai svarbu. Kita vertus, svarbi ir socialinio draudimo įmokų dalis senatvės pensijai, nes šiandien gerai, jeigu verslininkai yra jauni ir pajėgūs dirbti, viskas gerai, tačiau po 20 metų jie prie to paties Seimo ateis mitinguoti reikalaudami didesnių pensijų, o ne tik bazinės, kuri dabar yra numatyta. Todėl gerbiamojo kolegos A.Butkevičiaus siūlymas dar padiskutuoti dėl šio priimamo įstatymo, manau, yra vertingas. Juo labiau kad mes turėtume socialinio draudimo mokesčiu apmokestinti pajamas, paimamas vartojimui.

Be to, siejant tai su Gyventojų pajamų mokesčio įstatymu, vis dėlto labai pablogėja individualių įmonių padėtis, nes šalia 15% socialinio draudimo įmokų dydžio jas planuojama apmokestinti dar 15% dydžio mokesčiu, kuris paimamas vartojimui. Taip yra todėl, kad personalinių įmonių savininkai negauna nuolatinio atlyginimo, taigi iš esmės per metus individualių įmonių apmokestinimas padidėja 30%. Aš klausiu jūsų: ar jūs, būdami individualios įmonės savininkai, sutiktumėte mokėti tokius mokesčius ir dar rizikuoti visu savo turtu? Manau, kad ne. Todėl reikėtų dar labai atidžiai padiskutuoti dėl šio įstatymo, tiesą sakant, neuždaryti kelio žmonėms, kurie nori tapti verslininkais. Ypač skurdžiai gyvenantiems žmonėms, kurie neturi 10 tūkst. Lt, kad įregistruotų savo uždarąją akcinę bendrovę, neturi lėšų sumokėti uždarosios akcinės bendrovės direktoriui ir buhalteriui tų įmokų. Manyčiau, kad reiktų dar grįžti prie šio įstatymo ir jį svarstyti kompleksiškai.

PIRMININKAS. Kviečiu diskusijoje dalyvauti kolegą G.Šivicką.

G.ŠIVICKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, jau beveik 6 mėnesiai nesutvarkome šio įstatymo projekto ir apie 60 tūkst. individualiai dirbančių žmonių nežino, kaip mokėti įmokas. Dar vis diskutuojame ir tai diskusijai nėra galo. Gerai paskaitykime Socialinio darbo komiteto išvadą: “Šio įstatymo projektu būtų padidintos socialinės garantijos individualių ir kitų įmonių savininkams, tikriesiems ūkių nariams…” ir panašiai. Dabar individualios įmonės, individualių įmonių nuomininkai, tikrosios ūkinės bendrijos, komanditinės ūkinės bendrijos dirba pagal pelno mokesčių įstatymus ir tai gali būti ne vienas narys. Jeigu pagal šį įstatymo projektą apmokestinamas “Sodros” mokesčiu grynasis pelnas, tai įdomu, kaip jį paskirstyti tarp tų tikrųjų ūkinių bendrijų narių ir komanditinių ūkių narių? Tai gal ir sakykime, kad bus padidintos socialinės garantijos įmonėms. Pirmas dalykas yra tas, kad įmoka turėtų būtų konkrečiam asmeniui. Antras dalykas – padidėtų įplaukos į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą. Na, jeigu mūsų ekonomikos pagrindas yra didinti biudžetus, tai aš su tuo nesutinku, nes reikėtų priprasti prie pirmosios taisyklės – pirma pinigus reikia uždirbti, o po to skirstyti.

Aš pateiksiu pavyzdį. Jeigu individuali įmonė uždirba grynojo pelno 1000 litų ir 900 litų ji skiria gamybai plėtoti, o 100 litų pasiima vartojimui. Kas apmokestinama? Pagal šį įstatymo projektą visas 1000 litų, nesvarbu, kad jis palieka dalį savo gamybai. Pažiūrėkime, kaip su uždarąja akcine bendrove. Ji uždirba 1000 Lt, jeigu reikia, ji 100 Lt paskirsto dividendams, sumokamas mokestis, bet nuo tų 9000 Lt jokio mokesčio mes neimame. Štai čia yra pagrindinis skirtumas. Aš sutinku, jeigu mes apmokestintume tas išmokas, kurios yra skiriamos pasiimti vartojimui (tai vienas dalykas), tačiau šiuo metu pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymą taip pat numatoma apmokestinti išmokamas sumas savo vartojimui numatant tam tikras lengvatas. Šią dalį būtų galima ir apmokestinti socialinio draudimo mokesčiu, bet nepamirškime, kad individualios įmonės savininkas dirba ne iš gero gyvenimo, kai užregistruoja įmonę. Jeigu mes apmokestinsime tas įmokas, išmokas, iš kurių jis išsilaiko, gyvena ir neprašo išmaldos, tai tikrai nieko gero. Manau, kad veikiantys individualiai turi draustis savarankiškai. Jeigu dirba, tai draustis bazinei pensijai, tai yra gerai. Bet ir dabar kiti draudžiasi savarankiškai, jie dirba kituose fonduose, ne tokiuose pasyviuose kaip “Sodros” fondas.

Mes sugalvojome daug lietuviškų variantų, bet apsistojome prie to, kas jau buvo nusistovėję. Man labai gaila, kad darbo grupė negalėjo įvertinti keturių variantų, t.y. kas, kaip ir pagal kokį variantą mokėtų įmokas. Siūlymai turbūt turėtų būti tokie, apie kokius kalbėjo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas, kad nuo kitų metų mokesčių administratorius kontroliuos ne tik mokesčių, bet ir socialinio draudimo įmokas. Todėl Biudžeto ir finansų komitetas turėtų vis dėlto, atisižvelgdamas į bendrą sistemą, svarstyti ir socialinio draudimo, ir kitų mokesčių įmokas. Jeigu netinka šis variantas, manau, iki šio projekto svarstymo mes turėtume susėsti ir priimti bendrą kompromisą ar variantą. Bet tokio projekto tikrai negalime priimti. Labai ačiū. (Plojimai)

PIRMININKAS. Kolegos, kaip matote, darbotvarkėje pateiktas pagrindinis įstatymas ir keletas alternatyvių. Vieną pateikė kolegė B.Vėsaitė, kitą pateikė kolega G.Šivickas. Gaila konstatuoti, bet svarstymo stadijos metu nebuvo galima sutarti, kad sujungtume visus šiuos projektus ir svarstytume kartu. Seimo statutas aiškiai tos tvarkos taip pat nereglamentuoja. Galėtume iš karto pateikti visus alternatyvius.

Arba iš pradžių galėtume apsispręsti dėl pagrindinio Nr.1412, ar pritarti pagrindinio komiteto išvadai, ir toliau nagrinėti alternatyvius įstatymų projektus. Siūloma apsispręsti dėl pagrindinio komiteto teiktos išvados, Socialinių reikalų ir darbo komiteto teiktos išvados. Prašau registruotis. Išsakysime nuomones dėl balsavimo motyvų. Kviečiu J.Oleką išsakyti nuomonę dėl Nr.1412, pagrindinio.

J.OLEKAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš siūlyčiau palaikyti Socialinių reikalų ir darbo komiteto nuomonę, kuri atspindi ir Vyriausybės poziciją ir yra šiek tiek modifikuota. O vėliau, per priėmimą, dar kartą susirinkę ir pasvarstę kitų kolegų, kurie tuo pačiu klausimu pateikė savo pasiūlymus, galėtume apsispręsti dėl jų siūlomų pataisų priėmimo. Todėl šiuo metu kviečiu pritarti po svarstymo Socialinių reikalų ir darbo komiteto teikiamam variantui.

PIRMININKAS. Kolega A.Melianas dėl vedimo tvarkos. Prašau.

A.MELIANAS. Dėl vedimo tvarkos, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Nelabai būtų korektiška, nes tie pasiūlymai nėra pasiūlymai komiteto įstatymo projektui, komiteto aprobuotam. Jie iš esmės yra alternatyvūs ir keičiantys esmę. Todėl būtų labai gerai, jeigu kiekvienas pasiūlymo autorius galėtų pristatyti savo variantą ir mes galėtume alternatyviu būdu balsuoti už juos visus. Arba daryti pertrauką, kaip siūlė ponas G.Šivickas, nes išties negerai už keturis balsuoti alternatyviai. Tačiau taip būtų korektiškiau.

PIRMININKAS. Kolega A.Matulevičius – nuomonė prieš.

A.MATULEVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, aš norėčiau dar kartą, nors žinau, kad sveiko proto logika čia nesivadovaujama ir nepakylama virš partinių interesų. Tas, kas pridaryta su individualiomis įmonėmis, tai buvo pridaryta paleidus partinį buldozerį, nesilaikant jokios ekonominės logikos. Pasakykite ponai, aš tiksliai žinau, kad jokių įplaukų į “Sodros” biudžetą nepadidėjo. Individualių įmonių kur kas daugiau užsidarė. Atsirado tik daugiau bedarbių, norinčių gauti iš valstybės socialines pašalpas. Jeigu ši situacija dar tęsis, bus dar blogiau. Tas, kas yra dabar pateikta, iš tikrųjų yra jėzuitiškas variantas, atsiprašant, toks, sakyčiau, labai gudrus, neturint drąsos pripažinti, kad padaryta esminė klaida. Bandome kažką taisyti, o rezultatas, net pranešėjas ponas A.Butkevičius, būdamas, matyt, sąžiningesnis už partijos… pasakė, kad vis tiek individualių įmonių mokesčiai bus didesni nei, pavyzdžiui, uždarųjų akcinių bendrovių. Kodėl taip turi būti? Kodėl įmonės pagal formą turi būti diskriminuojamos? Matome, kad klausimas labai aktualus, nesutvarkytas, todėl reikėtų pamiršti partines ambicijas, atidėti po svarstymo ir pabandyti kiek įmanoma suderinti įvairių projektų autorių pozicijas ir dar kartą grįžti į antrą svarstymo stadiją. Man rodos, Seimas gali nežiūrėti vien formaliai, pagaliau tai susitarimo dalykas, jeigu norime ištaisyti klaidas. Galų gale šiandien net negirdžiu pono A.Syso, kuris tada labai gyrė, o aš pasakiau, kad bus padarytas baisus nuostolis valstybei. Bet šiandien žinau, kad kolega J.Olekas bando “prastumti” tokį žalią variantą, kurį po kelių mėnesių bandysime taisyti, nes visuomenės pasipiktinimas, ir ne tik verslo visuomenės, žmonių, bus didžiulis, nes klausimas neišsprendžiamas iki galo. Todėl dar kartą kviečiu vis dėlto blaiviai pamąstyti, užmiršti partines ambicijas ir spręsti klausimą iš esmės, t.y. dabar sustoti, dar padirbėti ir priimti iš tikrųjų normalų priimtiną variantą. Ačiū.

PIRMININKAS. Kolega A.Sysas dėl vedimo tvarkos.

A.SYSAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Kai kas labai norėjo išgirsti mano balsą, aš nutariau atsistoti. Aš labai norėčiau, kad mes vadovautumės 151 straipsniu. Yra pagrindinis komitetas, jo sprendimas dėl vieno įstatymo. Visi kiti yra užregistruoti kitais numeriais ir pagrindinis komitetas siūlo juos atmesti, todėl prašau vadovautis 151 straipsniu.

O ponui A.Matulevičiui noriu pasakyti dėl šio projekto. Jeigu mes jį dar atmesim, tai kaip tik projekte yra padaryta tiems, kurie turi mažas pajamas, jiems palengvinama, t.y. jiems nereikės mokėti papildomai pensijos daliai, jeigu jų pajamos nesiekia 5 vidutinių darbo užmokesčių, o ne 3. Jeigu jūs norite taip padaryti, tai su mielu noru galite atmesti ir šį įstatymo projektą. Dėl jo pakankamai daug buvo diskutuota.

Dar viena labai didelė pastaba. Kai mes sakome, kad padaugės bedarbių, aš labai norėčiau, kad jūs pažiūrėtumėte į darbo biržos šio mėnesio naujienas. Bedarbių, kurie užsiregistravo darbo biržoje, 40 tūkstančių sumažės…

PIRMININKAS. Pone Algirdai, labai atsiprašau, čia ne dėl balsavimo motyvų, čia kalba dėl vedimo tvarkos. Kolegos, 151 straipsnio 6 dalis numato, kad po bendros diskusijos, jeigu alternatyvaus projekto autoriai nesutinka su pagrindinio komiteto sprendimu nepritarti alternatyviam projektui, balsuojama, ar pritarti komiteto sprendimui. Mes ir apsispręsime dėl Socialinių reikalų ir darbo komiteto sprendimo. Prašau registruotis ir balsuosime.

Užsiregistravo 70 Seimo narių. Kas už tai, kad būtų pritarta pagrindinio komiteto išvadai dėl įstatymo projekto Nr.IXP-1412, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę – prieš arba susilaikote.

Už – 37, prieš – 27, susilaikė 4. Pritarta pagrindinio komiteto išvadai. Kviečiu pagrindinio komiteto pranešėją S.Kružinauską pristatyti kitus projektus. (Balsai salėje) Statutas numato, kad pagrindinis komitetas pristato.

Projektas Nr.IXP-1412(A). Prašau.

S.KRUŽINAUSKAS. Šis projektas yra pristatytas B.Vėsaitės. Komitetas iš keturių pateiktų projektų pasirinko vieną, kuriam Seimas ką tik pritarė. Dėl šio projekto komitete buvo balsuota atmesti. 6 – už, prieš ir susilaikiusių nebuvo.

PIRMININKAS. Kolegos, ar reikia registruotis, ar galime iškart balsuoti. Prašau registruotis. Kolega A.Kubilius dėl vedimo tvarkos. Prašau.

A.KUBILIUS. Man atrodo, kad iš šios gausybės pateiktų įstatymų jau darosi painiava, nes yra du įstatymų projektai, vienas kitam alternatyvūs, tai ponios B.Vėsaitės ir pono S.Kružinausko, bet dar du yra visiškai savarankiški, todėl jie turi būti svarstomi visiškai atskirai, nes jų ir registracijos numeriai yra visai kiti. Mes jau išsprendėm ponios B.Vėsaitės, prieš tai valdančioji dauguma balsavo už pagrindinį projektą. Bet pono A.Meliano ir pono G.Šivicko įstatymų projektai yra visai atskiri ir juos atskirai reikia svarstyti. Tai nėra alternatyvūs projektai.

PIRMININKAS. Kas už tai, kad atmestume įstatymo projektą Nr.IXP-1412, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę – prieš arba susilaikote.

Už tai, kad atmestume… Aš atsiprašau, P.Papovas neleidžia vesti posėdžio. P.Gražulis tiesiog neleido teisingai… Kolegos, palaukit.

A.KUBILIUS. Dėl vedimo tvarkos galima?

PIRMININKAS. Jūs jau kalbėjote dėl vedimo tvarkos. Aš dar nepaskelbiau rezultatų. Ačiū.

Kad atmestume, už – 53, prieš – 11, susilaikė 1. Projektas Nr.IXP-1412(A), teikėjos kolegės B.Vėsaitės, atmestas. Prašau.

A.KUBILIUS. Prieš balsavimą jūs pasakėte, kad balsuojame dėl to, ar atmesti projektą Nr.IXP-1412. Mes nubalsavome už tai, kad jį reikia atmesti, nes jūs mus įtikinote, kad A.Syso projektą reikia atmesti. Mes jį atmetėme. Apie B.Vėsaitės projektą nebuvo kalbos prieš formuluojant, už ką balsuojame. (Triukšmas salėje)

PIRMININKAS. Kolegos, aš prašyčiau atsiversti Statutą ir pasižiūrėti. Komiteto išvadai mes pritarėme dėl 12 straipsnio, dėl alternatyvaus projekto Nr.IXP-1412 A, kaip parašyta darbotvarkėje. Mes balsavome, kad jį atmestume, kaip siūlė pagrindinis komitetas, ir atmetėme. Dabar balsuosime dėl projekto Nr.IXP-1427.

Kviečiu kolegą S.Kružinauską pateikti projektą Nr.IXP-1427. O tuo tarpu prašau A.Melianą dėl vedimo tvarkos.

A.MELIANAS. Gerbiamasis pirmininke, aš taip suprantu, kad turiu vis dėlto teisę pateikti savo pasiūlymą. Ar čia nauja tvarka įvedama Seime?

PIRMININKAS. Čia ne pateikimas, kolega. Mes klausome komiteto išvados. O komiteto išvadą pateikia kolega S.Kružinauskas. Aš labai atsiprašau, bet Statutas numato būtent taip. Prašom.

S.KRUŽINAUSKAS. Komiteto išvada dėl projekto Nr.IXP-1427 yra atmesti projektą. Komitetas balsavo: 3 už ir 3 prieš. Noriu pasakyti, kad komitetas iš tikrųjų atidžiai svarstė visus keturis projektus ir pasirinko tą, už kurį jau pirma balsavome.

PIRMININKAS. Dėl balsavimo motyvų prieš priimant sprendimą – kolega A.Melianas. Nuomonė už. Jūs už komiteto nuomonę ar prieš?

A.MELIANAS. Ne, aš už savo sprendimą.

PIRMININKAS. Jums reikėtų kitaip registruotis. Prieš komiteto sprendimą – kolega A.Melianas. Prašom.

A.MELIANAS. Gerbiamieji kolegos, ne vieną kartą buvo pabrėžta, kad buvo padaryta klaida įvedant papildomą socialinio draudimo mokestį individualioms įmonėms. Man labai gaila, kad partinis buldozeris neleidžia priimti geresnio sprendimo, nei buvo priimtas anksčiau. Apie tai kalbėjo ir gerbiamoji B.Vėsaitė, ir ponas G.Šivickas. Aš vis dėlto noriu atkreipti dėmesį, kad, pavyzdžiui, ponas E.Šablinskas per mitingus sako, jog atstovauja smulkiesiems verslininkams, tačiau pats balsuoja prieš juos, įvedant jiems papildomą socialinio draudimo mokestį. Aš noriu paklausti, ar tokia pozicija yra visų socialliberalų, kai jie kalba viena, o daro kita? Siūlau paremti mūsų pasiūlymą (mano ir pono R.Palaičio), kuris numato, kad individualios įmonės mokėtų tik bazinei pensijai. Po to galime parengti naujus įstatymo papildymus, kurie leistų įvesti visą socialinį draudimą toms įmonėms. Ačiū.

PIRMININKAS. Kolega J.Olekas – už komiteto sprendimą atmesti.

J.OLEKAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Aš norėčiau padėkoti ponui A.Melianui ir R.Palaičiui už pastangas tobulinti įstatymus. Gaila, kad šį kartą jų pastangos buvo nelabai kvalifikuotos ir nesulaukė palaikymo Socialinių reikalų ir darbo komitete. Aš tikiu, kad kitos pastangos bus tikslesnės ir galbūt kada nors sulauks palaikymo. O šį kartą noriu pakviesti balsuoti už komiteto sprendimą. Komiteto sprendimas, kad socialinės įmokos kartu būtų ir garantijos individualių įmonių savininkams gauti visą pensiją, nėra kokia nors našta individualioms įmonėms, o yra galimybė gauti senatvėje visą pensiją. Aš manau, mes turime pasidžiaugti, kad tokia galimybė jiems atsiranda, o ne lieka tiktai pensijos likučiai, t.y. bazinė pensija. Todėl kviečiu pritarti komiteto nuomonei.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kolegos, prašau registruotis ir balsuodami apsispręsime dėl įstatymo Nr.IXP-1427.

Užsiregistravo 75 Seimo nariai. Kas už tai, kad būtų pritarta Socialinių reikalų ir darbo komiteto išvadai dėl įstatymo projekto Nr.IXP-1427 jį atmesti, balsuojate už. Kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. Kas už atmetimą, spaudžia mygtuką “už”.

35 – už atmetimą, prieš – 25, susilaikė 4. Atmestas.

Kitas projektas Nr.IXP-1437. Prašom kolegą S.Kružinauską pateikti komiteto išvadą dėl šio projekto.

S.KRUŽINAUSKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, pateikdamas projektą Nr.IXP-1437 noriu atkreipti dėmesį, kad Teisės departamentas pažymėjo, jog įmokų apskaičiavimo tvarka teikiamame projekte yra paini ir kai kurios nuostatos tarpusavyje nesiderina. Taip pat noriu pasakyti, kad Vyriausybė pritarė projektui Nr.IXP-1412, kuriam jau pritarėme, taip pat tai, kad visi dabar teikiami pasiūlymai visą laiką komitete buvo teikiami projektui Nr.IXP-1412. Todėl pasiūlymų šiems projektams nebebuvo. Komitetas, atmesdamas šį teikiamą projektą, balsavo vieningai – 6 už tai, kad šis projektas būtų atmestas. Kviečiu ir jus taip pat pasielgti.

PIRMININKAS. Dėl balsavimo motyvų – J.Olekas, nuomonė už.

J.OLEKAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, pagal mūsų balsavimo logiką ir pateiktus sprendimus, nes pritarėme Vyriausybės teikiamam variantui ir komiteto pritartam variantui, ir komitete taip vieningai buvo balsuota atmetant šį projektą, siūlau atmesti, kaip komitetas ir rekomendavo, ir dar kartą susirinkti prieš galutinį priėmimą ir aptarti visas galimas mūsų šio varianto modifikacijas. Todėl kviečiu pritarti pateiktam komiteto variantui.

PIRMININKAS. Kolega G.Šivickas. Prašom. Nuomonė prieš.

G.ŠIVICKAS. Aš jau pasakiau nuomonę dėl apmokestinimo bazės. Šis mano projektas ir skiriasi tuo, kad yra siūloma visai kita apmokestinamoji bazė, tai yra nuo minimalios algos. Kodėl nuo minimalios? Iš tiesų sunku nustatyti, kokia yra individualiai dirbančiojo alga, nes nėra darbo sutarties. Yra minimaliai tiek, kiek moka uždarosios akcinės bendrovės direktorius.

Iš tikrųjų būtų nelogiška turėti du projektus. Aš manau, kad vis dėlto mano projektas yra priimtinesnis smulkiajam verslui ir individualiųjų įmonių savininkams, bet aš norėčiau atkreipti dėmesį į komiteto išvadų rengėjų pastabą, kad yra painus ir nesuprantamas pagal Teisės departamento išvadas. Kiek man teko dalyvauti komitete, mano naujas pasiūlymas, kuriame buvo atsižvelgta į Teisės departamento pastabas, nebuvo svarstomas ir aptarinėjamas. Aš manau, kad jis nėra toks labai painus, yra mažiau painesnis, negu dabar mes priimsime projektą, todėl vis dėlto siūlyčiau turėti antrą alternatyvą ir pritarti šiam projektui.

PIRMININKAS. Kolegos, prašau dėmesio! Balsuosime dėl Nr.IXP- 1437. Kas už tai, kad būtų pritarta Socialinių reikalų ir darbo komiteto išvadai atmesti, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę – prieš arba susilaikote. Yra kelių Seimo narių siūlymas registruotis. Registracija. Prašau registruotis. Po to dar pakartosiu formuluotę.

Kolega E.Masiulis, kuris registravosi. D.Barakauskas. Yra. E.Masiulio nėra. Užsiregistravo 81 Seimo narys. E.Masiulį išbraukime. Mes ką tik išbraukėme. Kolegos, prašom teisingai registruotis. Užsiregistravus 81 Seimo nariui, kolegos, prašau balsuoti. Kas už tai, kad pritartume Socialinių reikalų ir darbo komiteto išvadai atmesti įstatymo projektą Nr.IXP-1437, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę – prieš arba susilaikote.

Už – 34, prieš – 39, susilaikė 5. Šiam įstatymo projektui nepritarta. Komiteto išvadai atmesti įstatymo projektą Nr.IXP-1437. Prašom, gerbiamasis Kubiliau.

A.KUBILIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, remdamasis Statuto nustatyta tvarka, siūlau paskirti kitą pagrindinį komitetą šiam įstatymo projektui svarstyti. Siūlau Biudžeto ir finansų komitetą.

PIRMININKAS. Kolegos, ar galėčiau siūlyti, tai numato Statutas, skirti kitą komitetą? Tai yra Statuto 151 straipsnio 8 dalis, kad daroma svarstymo pertrauka ir projektas skiriamas kitam komitetui.

Gerbiamieji kolegos… prašom netriukšmauti, kolega. Aš, girdėdamas tylėjimą, suprantu jūsų bendrą sutarimą, kad pritariama tam, jog būtų paskirtas kitas komitetas. Buvo siūlymas pavesti Biudžeto ir finansų komitetui. Ar būtų galima bendru sutarimu pritarti šiam siūlymui? Ačiū. Pritarta.

Visus projektus grąžiname, pagrindinį taip pat. (Balsai salėje) Bet visi projektai susiję su tuo pačiu straipsniu. Prašom. Kolega A.Sysas – dėl vedimo tvarkos.

A.SYSAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, jūs patys įvėlėte Seimą į nereikalingus balsavimus. Diskusijų metu už pagrindinį įstatymą buvo balsuota, todėl reikėjo balsuoti tik dėl atmetimo. Tai dabar mes, jeigu atskirai už… kiekvieną procedūrą įvykdėm, taigi kitam komitetui grąžinam tik paskutinįjį įstatymą Nr.IXP-1437, o dėl pirmojo įstatymo Nr.IXP-1412 jau balsuota. Balsuota ir dėl Vyriausybės varianto.

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, aš, pradėdamas svarstyti šį klausimą, kaip tik ir pristačiau, kad visi komitetai – Biudžeto ir finansų, Socialinių reikalų ir darbo – nesujungė, ir tai buvo didžiausia klaida. Nebūtų reikėję mums veltis plenariniame posėdyje. Dar kartą, kolegos, atkreipiu jūsų dėmesį, kad nėra koordinacijos tarp komitetų. Tai būtina spręsti kuo skubiausiai, nes mes (…). Kolegos, kas už tai, kad sujungtume… Prašom registruotis ir balsuosime už tai, kad sujungtume visus ir pavestume kitam – Biudžeto ir finansų komitetui. Vyksta registracija.

Užsiregistravo 74 Seimo nariai. Kolegos, kaip numato Statuto 151 straipsnio 8 dalis, jeigu Seimas nutaria pritarti alternatyviam projektui, tai vienas iš galimų variantų yra paskirti kitą pagrindinį komitetą. Buvo siūlytas Biudžeto ir finansų komitetas. Kas už tai, kad visi projektai būtų grąžinti pagrindiniam komitetui tobulinti, prašom balsuoti už. (Balsai salėje) 51 straipsnio 8 dalis. Kad būtų pavesta Biudžeto ir finansų komitetui, tai yra grįžtų visi projektai. (Balsai salėje)

Už – 54. Visi projektai grįžta į Biudžeto ir finansų komitetą, kaip pagrindinį komitetą, toliau svarstyti. Skelbiu pertrauką iki 12.20 valandos.

 

 

Pertrauka

 

 

Valstybės apdovanojimų įstatymo projektas Nr.IXP-1300(2*) (priėmimas)

 

PIRMININKAS (Č.JURŠĖNAS). (…) darbotvarkės punkto – Valstybės apdovanojimų įstatymo projekto. Kartu su juo – Žemės reformos įstatymo 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Pagal registraciją tai projektai Nr.IXP-1300 ir Nr.IXP-1301, abiejų antrieji variantai. Priėmimo stadija. Kviečiu į tribūną pagrindinį pranešėją kolegą J.Jučą – Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto vardu. Prašom. Pirmiausia, ar yra daug pastabų.

J.JUČAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, po svarstymo jokių kitų Seimo narių pasiūlymų ir pastabų negauta, tačiau yra gauta Teisės departamento išvada. Ji registruota birželio 17 dieną, bet, deja, pasiekė tik šiandien iš ryto. Komitetas jos apsvarstyti, be jokios abejonės, nespėjo, tačiau daug pasiūlymų iš šios išvados svarstymo metu jau buvo aptarta. Daugumai jų komitetas… Tos nuostatos kartojasi. Kai kuriom komitetas pritarė, kai kuriom ne, bet galutinės išvados komitetas, kaip jau sakiau, yra nesvarstęs.

PIRMININKAS. Ačiū. Aš turiu. Viskas aišku. Tai ne įstatymų leidybos iniciatyvos subjektas.

J.JUČAS. Jokių kitų pasiūlymų ir pastabų negauta, siūlau priimti.

PIRMININKAS. Ačiū. Mielieji kolegos, kadangi nėra siūlymų atskiriems straipsniams, gal galime priiminėti skirsniais? Galime. Taigi pirmasis skirsnis – “Bendrosios nuostatos”. Niekas nenori kalbėti dėl balsavimo motyvų. Galime priimti? Ačiū.

Antrasis skirsnis – “Ordinų kancleris ir Valstybės apdovanojimų taryba”. Galime priimti? Ačiū. Priimta.

Trečiasis skirsnis – “Valstybės apdovanojimų tvarka”. Niekas nenori kalbėti? Galime priimti. Ačiū.

Ketvirtasis skirsnis – “Valstybės apdovanojimų ženklų nešiojimo tvarka”. Galim priimti. Ačiū.

Tai čia yra visi I skyriaus skirsniai. Dabar trečiasis – “Apdovanojimų ženklų ir jų pakaitų struktūra”. Galim priimti?

Antrasis kito skyriaus skirsnis – “Vytauto Didžiojo ordino statutas”. Galim priimti? Priimtas.

Trečiasis skirsnis – “Vyčio kryžiaus ordino statutas”. Galim priimti? Ačiū.

Ketvirtasis skirsnis – “Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino ordino statutas”. Galim priimti? Ačiū.

Penktasis skirsnis – “Ordino už nuopelnus Lietuvai statutas”. Nėra pastabų, galim priimti.

Šeštasis skirsnis – “Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiaus statutas”. Galim priimti. Ačiū.

Septintasis skirsnis – “Sausio 13-osios medalio statutas”. Nėra norinčių kalbėti? Priimta.

Dabar jau IV skyrius – “Baigiamosios nuostatos”. Galim priimti? Priimta. Ačiū.

Mielieji kolegos, ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų dėl viso įstatymo? Ačiū, gerbiamasis pranešėjau.

J.JUČAS. Ačiū.

PIRMININKAS. Niekas nenori kalbėti. Prašom registruotis.

Mielieji kolegos, kol kas užsiregistravo 35. Paskirsniui ar paskyriui priimta. Prašome pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas Lietuvos Respublikos valstybės apdovanojimų įstatymas, prašom balsuoti.

Už – 31, prieš nėra, susilaikė 1. Už su kolegos E.Vareikio – 32 balsai. Valstybės apdovanojimų įstatymas priimtas. Ačiū.

 

Žemės reformos įstatymo 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-1301(2*) (priėmimas)

 

Kviečiu gerbiamąjį kolegą J.Jučą dar kartą į tribūną. Dabar kartu einantis įstatymas – Žemės reformos įstatymo 7 straipsnio pakeitimo įstatymas.

J.JUČAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos. Taip pat jokių pasiūlymų nuo svarstymo stadijos komitetas negavo. Siūlau priimti.

PIRMININKAS. Šis įstatymas iš vieno straipsnio. Nematau, kad kas nors norėtų kalbėti dėl balsavimo motyvų. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Kviečiu dar kartą registruotis.

Užsiregistravo 43 Seimo nariai.

Gerbiamieji kolegos, kviečiu balsuoti už Žemės reformos įstatymo 7 straipsnio pakeitimo įstatymą. Balsavimas pradėtas.

Už – 31, susilaikė 3. Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 7 straipsnio pakeitimo įstatymas priimtas. Ačiū.

 

Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo projektas Nr.IXP-1574(3*). Pelno mokesčio įstatymo 33 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-1575(2*). Mokesčių administravimo įstatymo 5 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-1576(2*). Mokesčių administravimo įstatymo 5 ir 7 straipsnių papildymo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-1577 (svarstymas)

 

Gerbiamieji kolegos, 6 kompleksinis klausimas – Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo projektas. Svarstymo stadija. Pagrindinio komiteto vardu Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pavaduotojas – G.Šivickas. Prašom. Ruošiasi kolegė S.Burbienė ar kas nors kitas kalbėti Ekonomikos komiteto vardu.

G.ŠIVICKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, komitete apsvarstytas naujasis Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo projektas. Yra gauta nemažai Teisės departamento pastabų, kurios buvo svarstomos, į daugumą jų atsižvelgta. Iš esmės daugelis pateiktų siūlymų yra susiję su Civiliniu kodeksu, tačiau mokesčių tikslai, kai kurios sąvokos, taikomos Civiliniame kodekse, netinka. Taip pat gauta siūlymų iš Žemės ūkio rūmų, iš Žemės ūkio darbuotojų profesinės sąjungos konfederacijos. Komitetas jiems nepritarė. Lietuvos prekybos pramonės ir amatų rūmų asociacijos siūlymas yra deklaratyvus. Taip pat svarstyta kartu su “(…) Lietuva” auditoriais, kurie pateikė nemažai pasiūlymų, į daugelį jų yra atižvelgta. Yra Advokatų tarybos siūlymas, kuriam iš esmės pritarta, nes yra keičiama koncepcija dėl individualios veiklos, t.y. 15% apmokestinant nuo visų pajamų arba pasirinktinai 33% su išlaidomis. Tai yra pasirinktinai. Taigi Advokatų tarybos siūlymui iš dalies yra pritarta. Laisvosios rinkos instituto siūlymai yra diskutuoti. Yra atsižvelgta į Kūno kultūros ir sporto komiteto siūlymą, komitetas jam pritarė. Ir yra daugelio Seimo narių siūlymų. Manau, dėl tų, kuriems komitetas nepritarė, mes balsuosime Seime atskirai. Balsavimo rezultatai: už – 9, prieš nėra, susilaikė 4.

PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, tada ir visiems 4 projektams? Ar jūs kalbate tik apie pagrindinį? Kad nereikėtų kelis kartus vaikščioti. Yra dar trys lydintys.

G.ŠIVICKAS. Taip, kitiems projektams taip pat yra pritarta.

PIRMININKAS. Pelno mokesčio … ir dar vienas…

G.ŠIVICKAS. Ir dėl paskutinio Mokesčių administravimo yra atmesti, nes prieš tai esantis Mokesčių administravimo įstatymas yra patobulintas, taigi paskutinio nereikia.

PIRMININKAS. Tada čia reikės atskirai balsuoti. Taigi kas kalbės Ekonomikos komiteto vardu, kadangi kolegės S.Burbienės nematau? Aš noriu perskaityti komiteto pirmininko V.Uspaskicho pasirašytą išvadą. “Pritarti įstatymo projektui ir pasiūlyti pagrindiniam komitetui jį patobulinti atsižvelgiant į Seimo Teisės departamento pastabas bei siūlymus ir komiteto (Ekonomikos komiteto) išvadas. Balsavimo rezultatai: už – 5, prieš – 4, susilaikė 1. Pritarimą nulėmė komiteto pirmininko balsas.” Taigi Ekonomikos komiteto išvada yra aiški.

Mielieji kolegos, mes dabar turime išklausyti norinčius kalbėti diskusijoje. Pirmasis – kolega G.Didžiokas. Prašom į centrinę tribūną.

G.DIDŽIOKAS. Gerbiamieji kolegos, kalbėsiu labai trumpai dėl principinių dalykų. Visi politikai deklaruoja, kad visokeriopai stengsis rūpintis gyventojų gerove, daryti viską, kad jų pragyvenimo lygis augtų, kiltų, kad jie užsitikrintų ramią ir laimingą ateitį, leistų į mokslą vaikus ir t.t. Tačiau teikiamas įstatymo projektas rodo visai ką kitą. Mes tiktai deklaruojame tas tiesas, o gyvenime bandome daryti priešingai. Žinome, kaip pas mus veikia pensijų fondai, kaip veikia investicinis gyvybės draudimas, kaip veikia akcijų rinka ir t.t. Visa tai yra kūdikystės stadijoje ir nėra jokios investavimo kultūros, nėra mentaliteto patiems rūpintis savo gerove, savo santaupomis, turtu ir t.t. Mes nedarome nieko, kad ši kultūra atsirastų, kad žmonės pradėtų rūpintis patys savo ateitimi, savo gerove, savo vaikais ir senatve. Net ir šiandien rytiniame posėdyje skambėjo mintis apie senatvės pensijas, kaip svarbu individualių įmonių savininkams gauti geras senatvės pensijas, tačiau šiam Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme mes darome viską priešingai, kad gyventojas negalėtų sukaupti jokių sumų privačiame pensijų fonde, kad negalėtų patraukliomis sąlygomis investuoti į kaupiamąjį gyvybės draudimą ir taip pats užsitikrinti savo ateitį.

Jeigu kalbėtume konkrečiai apie straipsnius, tai straipsnis, kuris reglamentuoja apmokestinimą išmokų, gautų iš Pensijų fondo arba investicinio gyvybės draudimo, iš karto užprogramuoja dvigubą gautų pajamų apmokestinimą. Yra numatyta riba ir atseit tai yra lengvata, atidedamas mokestis 10–15 metų, bet yra nustatoma riba – 25% pajamų. Todėl, jeigu gyventojas, gaudamas didesnes pajamas, sugalvos investuoti į Pensijų fondą ir investicinį gyvybės draudimą daugiau nei 25% legalių, apmokestintų pajamų, tarkim, dividendų, pajamų iš turto pardavimo, iš akcijų, kurios jau vieną kartą bus apmokestintos, tai po 10–15 metų mokestis bus dar kartą išskaičiuotas. Tai, mano galva, yra visiškai neteisinga ir tai jokiu būdu nepadės kurti privačius pensijų fondus, gyventojai neinvestuos į gyvybės draudimą, nors tai visame pasaulyje yra labai efektyvi priemonė, užtikrinanti tam tikrą socialinį stabilumą ir sumažinanti valstybės įsipareigojimų naštą.

Kitas dalykas. Mes visus savo įstatymus bandome orientuoti į vieną socialinę grupę, visiškai pamiršdami kitą, nors dažnai deklaruojame, kad labai svarbu plėtoti vidurinįjį sluoksnį, aktyviausią visuomenės sluoksnį, kuris kuria daugiausia pridėtinės vertės, kuris kuria darbo vietas, kuris yra valstybės stabilumo ir gerovės garantas. viskas daroma atvirkščiai, t.y. kad tas sluoksnis kaip galima ilgiau nesusikurtų. To pavyzdys yra noras apmokestinti gyventojų parduodamas akcijas, įvairių uždarųjų akcinių bendrovių savininkų interesai ir panašiai. Tarkim, jeigu gyventojas yra investavęs į bendrovę ir turi mažiau negu 10% akcijų, tai pardavęs tas akcijas jis lyg ir neturėtų mokėti pajamų mokesčio, bet jeigu jis turės 11–12%, tai mes būtinai jį apmokestinsime.

Pačiame įstatymo aiškinamajame rašte užprogramuoti tokie kurioziniai dalykai, kad siekiant išvengti, kad įmonės savininkams, dirbantiems tose bendrovėse, nemokėtų mažesnių atlyginimų, o metų pabaigoje išmokėtų dividendus, nes dividendai mažiau apmokestinami ir tokiu būdu susimažintų mokesčius, neišlaiko jokios kritikos. Galima pagalvoti, kad dividendai yra privalomas dalykas, kad kiekvienais metais įmonės išmoka didžiulius dividendus. Jeigu jūs paanalizuosite situaciją rinkoje, jūs pamatysite, kad dividendus mokančių įmonių yra mažuma, iš esmės vienetai, ir jeigu savininkai, dirbantys savo bendrovėse, pasiryžta taupyti lėšas, kaupti kapitalą, investuoti į technologijas, renovuoti visą įmonės materialinę ir techninę bazę, pasiryžta mokėti sau mažesnius atlyginimus tikėdamiesi dividendų kada nors ateityje, po 5–10 metų, tai jie jau yra įtariami kaip kokie nors nusikaltėliai. Tai, mano nuomone, yra iš principo neteisingas mąstymas.

Kitas momentas, sukėlęs nemažai diskusijų ir Verslo ir užimtumo komisijoje, yra tikroji rinkos kaina, į kurią atkreipė dėmesį ir Laisvosios rinkos institutas. Tai sąvoka, kuri labai neapibrėžtai aprašyta šiame įstatyme, nes pačioje sąvokoje, apibrėžime yra tokie žodžiai kaip “ketinama” arba “galvojama”, arba “bandoma”, ir paliekama laisvė mokesčių administratoriui interpretuoti, kas ten kur ką ketino ar bandė nustatyti tą kainą.

Negalėčiau pritarti šiam įstatymo projektui. Valstiečių ir Naujosios demokratijos frakcija taip pat nepritars šiam įstatymo projektui po svarstymo. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis kolega. Dabar kviečiu į tribūną B.Vėsaitę. Prašom.

B.VĖSAITĖ. Gerbiamieji kolegos, svarstome iš tiesų nepaprastai svarbų Lietuvos gyventojams įstatymą. Neseniai buvo susirinkusi skurdo monitoringo grupė, kuriamos skurdo mažinimo strategijos, ir šitas įstatymas yra unikali galimybė sumažinti skurdą Lietuvoje. Tačiau ar juo tinkamai pasinaudojama? Verslo ir užimtumo komisija svarstė kai kurias šio įstatymo nuostatas ir mano, kad šiandien iš tikrųjų reikėtų įstatyme įrašyti… Didelio nedarbo regionuose Verslo ir užimtumo komisija siūlė mažinti fizinių asmenų pajamų mokestį, jeigu savivaldybių teritorijose nedarbo lygis yra 25% didesnis už dalies vidurkį. Kažkodėl Biudžeto ir finansų komitetas šitai nuostatai nepritarė.

Toliau. Šiaip jau deklaratyviai prieš rinkimus visos partijos neva skatina smulkųjį verslą, tačiau šiuo įstatymu vėlgi rengiamasi apmokestinti individualias įmones, personalines įmones, jeigu jos paima savo vartojimui 15% pajamų. Po mūsų pastabų, ko gero, ir po mūsų siūlymų Biudžeto ir finansų komitetas padarė išlygą ir dabar siūlo neapmokestinti pelno, neviršijančio 12 pagrindinių nepamokestinamų pajamų dydžio, tačiau tai yra labai mažas skaičius. Aš manyčiau, kad arba iš viso jo nereikėtų, arba jį reikėtų bent jau dvigubinti.

Toliau. Jūs žinote, kad labiausiai skursta šiandien Lietuvoje jaunos šeimos. Jaunos šeimos ir padorios šeimos, auginančios vieną arba du vaikus. Aš nežinau, ar yra teisinga įstatymo nuostata, kad kiekvienai šeimai būtų padidinamas neapmokestinamas pajamų dydis 0,1 koeficiento. Aš nežinau, ar V.Uspaskicho ir B.Vėsaitės šeimoms tai būtų reali parama, man tokios paramos nereikia. Aš atsisakau jos skurstančiųjų labui, bet tų šeimų, kurių pajamos neviršija, tarkim, kokio 1000 Lt, padidinkime koeficientą iki 0,3, ir tie žmonės bent jau gaus realią paramą.

Mes visi labai deklaruojame paramą pilietinei visuomenei, nevyriausybinėms organizacijoms. Buvo užregistruota mano ir D.Teišerskytės pataisa, kad fiziniai asmenys gali skirti paramą savo nuožiūra ar valstybinei institucijai (tai gali būti mokykla), ar religinei bendruomenei (tai gali būti bažnyčia), ar pagaliau nevyriausybinėms organizacijoms, kurios mažina tą patį skurdą ir dirba daug efektyviau, 2% nuo fizinių asmenų. Biudžeto ir finansų komitetas šiai nuostatai nepritarė. Juo labiau kad tos nevyriausybinės organizacijos, kurios pretenduotų gauti šią paramą, turėtų vėl persiregistruoti prie Finansų ministerijos. Jeigu jos jau dabar yra registruotos, legaliai veikia, tai dar sykį deklaruoti, kad tu nesi kupranugaris, iš tikrųjų nereikėtų. Tuo labiau kad organizacijos, nelegaliai vykdančios veiklą, veikiančios ne pagal įstatymus, manau, turėtų būti iš viso išregistruotos, jeigu jau jos kartą pažeidė įstatymus.

Mielieji kolegos, mažindami nedarbą galėtume skatinti didelio nedarbo regionų gyventojų mobilumą (darbo vietos šiandien, deja, kuriamos tik didžiuosiuose respublikos miestuose), kad darbdavys galėtų kompensuoti gyventojų kelionės išlaidas ir tai būtų neapmokestinama.

Tokios yra Verslo ir užimtumo komisijos pastabos dėl šio įstatymo. Pagrindiniam komitetui siūlyčiau jautriau reaguoti į skurstančių, bedarbių problemas ir atsižvelgti į komiteto siūlymus. Dėkoju už dėmesį.

PIRMININKAS. Ačiū. Ir Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas A.Butkevičius.

A.BUTKEVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos. Aš manau, kad Prezidento rinkimai dar toli, bet kai kurių kolegų kalbos labai tiktų prezidentinei rinkiminei kampanijai.

Aš dėl keleto motyvų. Pirmiausia aš nežinau, gal ponas G.Didžiokas neskaitė įstatymo projekto, arba kažkas jam kalbą parašė, bet kalbėsiu labai konkrečiai. Naujus įstatymų projektus reikia palyginti su šiuo metu galiojančia teisine baze arba su galiojančiais įstatymais. Kaip žinote, Pelno mokesčio įstatyme buvo 24%, dabar yra 15%. Dividendams mokestis buvo 29%, dabar yra 15%, bet kažkodėl apie tai nė vienas iš šios tribūnos nedrįsta pasakyti. Tai mokestinė našta sumažėjo ar nesumažėjo? Paskaičiuokime, kaip yra iš tikrųjų.

Galima ateiti į mūsų komitetą, yra pastatyta tam tikra lenta. Jau ne vienam įrodėme, nes yra mokestinė tvarka pagal seną tvarką ir mokestinė tvarka pagal naują tvarką. Taip pat yra tas pavyzdys pateiktas ir Socialdemokratų frakcijos salės lentoje.

Kokios yra numatytos lengvatos dabar? Ar tos lengvatos yra didesnės, palyginti su dabartine teisine baze, ar mažesnės? Kam bus galima skirti 25% gaunamų pajamų? Pensijų fondams, gyvybės draudimui ir mokslui už studijas (kas moka) bei paskoloms, jeigu jos yra paimtos būstui statyti. Ar šiandien yra tokios lengvatos? Yra, bet daug mažesnės ir ne visoms mano išvardytoms sritims. Tai vis dėlto šis įstatymas atsižvelgia į platesnį lengvatų taikymo spektrą, nuo ateinančių metų Lietuvos gyventojai visa tai pajus.

Kitas momentas yra dėl įmonių modernizavimo. Gerbiamieji, kol kas šiame įstatyme, ne tik kol kas, bet šiame įstatyme visiškai nėra numatyta, kad jeigu lėšos bus skiriamos įmonei modernizuoti, jos bus apmokestintos. Niekur tokios nuostatos nėra. Kalbama apie tai, kad jeigu individualios įmonės savininkas pasiims vartojimui dalį pinigų, tai tos lėšos bus apmokestinamos 15%, bet prieš tai pritaikius dvigubo dydžio neapmokestinamąjį minimumą. Vadinasi, individualios įmonės savininkui maždaug per metus bus leidžiama 7 tūkst. litų pasiimti ir tos lėšos bus neapmokestinamos. Kur ir kam dar yra taikoma tokia lengvata, jeigu palyginsime ir fizinius asmenis, kurie dirba pagal darbo sutartis, ir palyginsime uždarąsias akcines bendrovės ar kitokias bendrijas bei bendroves? Tai yra lengvata ar ne lengvata, jeigu kalbėsime apie skurdo mažinimo politiką? Gerbiamieji, šiandien tam tikrų regionų savivaldybės siūlo, kad jos gali atleisti įmones nuo visų mokesčių: nuo žemės nuomos mokesčio, nuo turto mokesčio, nuo fizinių asmenų pajamų mokesčio, kad ateitų ir investuotų. Kodėl niekas neateina ir neinvestuoja? Yra visai kitos sąlygos. Ir šiandien Europos valstybėse skurdo mažinimo politika yra vykdoma ne per mokesčių mažinimo politiką, nes jeigu mokesčių mažinimo politiką pritaikysime atskiram sektoriui, tai mes sukursime netolygias konkurencines sąlygas, tie verslininkai, kurie šiandien gamina analogišką produktą, neturės tokių sąlygų kaip tie verslininkai, kurie ateis į tą rinką ir analogišką produktą pradės gaminti naudodamiesi mokesčių lengvatomis.

Skurdo mažinimo politika yra taikoma taip: priimamas Finansinės paramos įstatymas, speciali programa ir darbdaviui už kiekvieną naujai sukurtą darbo vietą yra suteikiama finansinė 10 tūkst., 15 tūkst. parama, kiek nutariama priimant Biudžeto įstatymą. Jis tiesiogiai gauna finansinę paramą ir tas lėšas gali panaudoti apyvartai, tai yra tiesioginė finansinė parama. Šiandien naujai besisteigiančių verslininkų, kurie kuria įmones, pagrindinė problema yra, kad jie neturi pinigų, neturi iš ko pradėti verslo. Tai čia reikia mažinti skurdą. Tokia speciali programa bus sukurta kitais metais. Ten bus numatyta finansinė parama pirmiausia tiems regionams, kuriuose yra didelis nedarbas, po to dalis lėšų bus numatyta jauniems žmonėms įdarbinti, tiems kurie baigė profesines ir aukštąsias mokyklas, ir bus atkreiptas dėmesys bei įvertinti tie žmonės, kuriems per 50 metų, kad jiems irgi būtų taikomos tam tikros skatinimo priemonės, kad juos irgi būtų galima įdarbinti. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Ačiū. Daugiau norinčių kalbėti nėra. Taigi vėl kviečiu į tribūną kolegą G.Šivicką. Kalbėsime apie Seimo narių pastabas ir pasiūlymus. Jų yra labai daug. Su pranešėju, gerbiamieji kolegos, yra susitarta, kad pataisas aptariame ir priimame ar nepriimame pagal teikėjus. Kolega G.Šivickas siūlo pradėti nuo…

G.ŠIVICKAS. Yra V.Stankevičiaus siūlymai, bet jiems visiems yra pritarta. Toliau kitas siūlymas…

PIRMININKAS. Taip taip, tų, kuriems pritarta, taupant laiką nereikia minėti. O dabar imamės tų, kuriems nepritarta. Pirmoji, man atrodo, yra kolegė D.Teišerskytė. Prašytume tarti žodį dėl savo pataisos, kad būtų pakeista 35 straipsnio 3 dalis. Prašom.

D.TEIŠERSKYTĖ. Man regis, kad verslo žmogus, kuris patiki valstybei valdyti didžiąją savo turto, t.y. pajamų, dalį mokesčių pavidalu, turi visišką teisę ir sveiką protą, kad galėtų 1–2% skirti savo nuožiūra vėlgi tos pačios valstybės piliečių labui, t.y. be jokių patarėjų, be jokių pritarėjų ir be savivaldybių ar dar kokių nors dalykų paskirti 2% savo mokesčių tam, kam jis norėtų, atsižvelgdamas į Labdaros ir paramos įstatymą. Aš norėčiau manyti (norėčiau, kad jūs pritartumėte tam), kad žmogui reikia leisti būti geram. Kai valstybė perskirsto verslininko turtą, tai yra ne taip efektyvu, kaip kad pats žmogus galėtų duoti kitam žmogui. Tai skatintų labdarą, tai skatintų padorumą, tai skatintų geresnius žmonių santykius, pagaliau tai padėtų kultūrai, menui, sportui, mokyklai. Tos pajamos nėra tokios jau didelės ir nereikia manyti, kad kiekvienas žmogus tuoj pat puls dalytis su kitu. Bet galima įvesti gražią pradžią ir parodyti puikų pavyzdį, kad vienas žmogus supranta ir atjaučia kitą žmogų. Prašau jūsų pritarti šiai pataisai.

PIRMININKAS. Ačiū. Dabar B.Vėsaitė – nuomonė už.

B.VĖSAITĖ. Gerbiamieji kolegos, remiu šią nuomonę, juo labiau kad disponuoju agentūros “Printer” duomenimis. Ji apklausė beveik tūkstantį Lietuvos gyventojų ir tiktai 60% iš jų yra linkę skirti savo fizinių asmenų pajamų mokestį arba nevyriausybinėm organizacijoms, arba religinėms bendruomenėms, arba pagaliau mokyklai, kurioje mokosi jų vaikai. Jeigu mes pritartume D.Teišerskytės ir kartu mano siūlymui dėl šio 2% fizinių asmenų pajamų mokesčio paskirstymo, tai sudarytų apie 13 mln. litų, kurie vėlgi grįžtų fizinių asmenų pajamų mokesčio, PVM pavidalu atgal į valstybės biudžetą. Iš tikrųjų, jeigu palygintume, kaip lėšos yra naudojamos Vyriausybės institucijose ar nevyriausybinėse organizacijose, tai pastarosiose jos naudojamos tris kartus efektyviau, nes pritraukiamos dar ir užsienio fondų lėšos ir kitų rėmėjų lėšos. Todėl jeigu norime stiprinti pilietinę visuomenę, jeigu norime nevyriausybinių organizacijų paramos, tai labai siūlyčiau paremti šią nuostatą.

PIRMININKAS. Dabar kita nuomonė – A.Butkevičius. Prašom.

A.BUTKEVIČIUS. Biudžeto ir finansų komitetas nepritarė, nes vis dėlto fiskaliniu požiūriu būtų prarasta dalis pinigų. Biudžeto ir finansų komitetas pritarė Vyriausybės nuostatai.

PIRMININKAS. Ačiū. Mielieji kolegos, registruojamės ir balsuosime dėl kolegės D.Teišerskytės siūlymų. Kai kurie kolegos pritaria, kai kurie ne. Komiteto nuomonė – nepritarti. Kolegos, registruojamės.

Dėmesio! Užsiregistravo 76 Seimo nariai. Kurie už tai, kad būtų pritarta kolegės D.Teišerskytės siūlymui 35 straipsniui, tie balsuoja už, kurie mano kitaip, balsuoja kitaip. Gerbiamasis pranešėjau, aš siūlau jums grįžti į tribūną. Jūs pasakysite, kur jūs dedate savo balsą.

G.ŠIVICKAS. Aš balsuoju prieš.

PIRMININKAS. Ačiū. Už – 29, prieš – 17, susilaikė 17. Nepritarta.

Dabar, atrodo, pagal eilę kolegos R.Palaičio pastabos. Prašom. Kolega Palaiti, prašom pateikti savo pataisas. Kai kam pritarta, kai kam ne. Prašom. Ar kolegos R.Palaičio nėra? Tai gal, pranešėjau, jūs tada pareferuokite.

G.ŠIVICKAS. Kolega R.Palaitis siūlo mažinti (…) vietoj projekte numatomų 15 ir 33% siūlo taikyti 13 ir 29%. Bet iš esmės esame sustoję ties ta koncepcija, kad mokestinė našta mažinama didinant neapmokestinamą pajamų dydį. Taigi jeigu būtų didinamas neapmokestinamasis dydis ir mažinamas tarifas, iš tikrųjų valstybės biudžetas to nepatemptų ir tai kainuotų apie 350–400 mln. Lt, todėl R.Palaičio pasiūlymui komitete nepritarta.

PIRMININKAS. A.Butkevičius. Prašom.

A.BUTKEVIČIUS. Šiai įstatymo pataisai negalima pritarti, nes fiskaliniu požiūriu nacionalinis biudžetas negautų per 1 mlrd. Lt pajamų.

PIRMININKAS. Kolegos, balsuojame, ar pritariame kolegos R.Palaičio pasiūlymui?

Už – 24, prieš – 32, su pranešėju 33, susilaikė 10. Nepritarta.

Dabar vienam kolegos R.Palaičio siūlymui pritarta ir po to eina trečias siūlymas. Tai gal jūs vėl referuokite, gerbiamasis pranešėjau, dėl paskirstytojo pelno.

G.ŠIVICKAS. Gerbiamasis kolega R.Palaitis siūlo neapmokestinti dividendų. Komitetas tam nepritarė, nes vis dėlto visi finansiniai instrumentai turi būti apmokestinti vienodai, be jokių išimčių. Tuo labiau, kaip minėjo komiteto pirmininkas, dividendų mokestis mažinamas nuo 29% iki 15%. Be to, siūlymu išskiriamas Lietuvos vienetas ir užsienio registruotas vienetas. Aš manau, komitetas mano, kad turėtų būti vienodai – 15%.

PIRMININKAS. Prašom balsuoti. Kas pritariate kolegos R.Palaičio antrajai pataisai, kuriai komitetas nepritarė?

Už – 21, prieš – 38 su pranešėju, susilaikė 6. Nepritarta.

Dabar kitas siūlymas. Vėl kolegos R.Palaičio. Prašom, komiteto nuomonė.

G.ŠIVICKAS. Ketvirtam R.Palaičio siūlymui komitetas taip pat nepritarė, nes manoma, jog dėl vertybinių popierių 1999 m. pasirinkti todėl, kad iki tos datos nebuvo galima nustatyti įsigijimo kainos, pavyzdžiui, privatizavimo metu arba pirktiems už investicinius čekius. Taip pat nepritarta dėl išlaikymo trukmės, nes visiems finansiniams instrumentams numatyta 12 mėnesių, t.y. metų, išlaikymo laikas, todėl nepritariame jo siūlomiems 6 mėnesiams. Komitetas siūlo nepritarti.

PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, jūs siūlote balsuoti dėl dviejų ar likusių trijų? Ar dėl likusių, ar dėl dviejų?

G.ŠIVICKAS. Dėl ketvirto pasiūlymo, jis yra bendras, apimantis.

PIRMININKAS. Aišku. Kas už tai, kad būtų pritarta kolegos R.Palaičio ketvirtam siūlymui? Komitetas nepritarė.

Už – 18, prieš – 31, susilaikė 9. Nepritarta.

Dabar penktas kolegos siūlymas.

G.ŠIVICKAS. R.Palaitis siūlo, kad dokumentus privalėtų laikyti ne trumpiau nei 5 metus. Įstatymo projekte numatyta 10 metų. Iš tikrųjų tai yra susiję su Mokesčių administravimo įstatymu, taip pat (…) įstatymu, kad dokumentai laikomi 10 metų. Mokesčių administratorius pagal naujas įsigaliojusias pataisas tikrina 5 metus. Bet tam tikrais išskirtiniais atvejais 10 metų, todėl siūloma nepritarti.

PIRMININKAS. Prašom balsuoti, kas pritariate kolegos R.Palaičio penktajam siūlymui. Komitetas vėl nepritaria. Prašom balsuoti.

Už – 23, prieš – 30, susilaikė 13. Nepritarta.

Dabar kolegės B.Vėsaitės siūlymai. Prašom, gerbiamasis pranešėjau.

G.ŠIVICKAS. Aš noriu atkreipti dėmesį, kad B.Vėsaitė teikia du pasiūlymus. Iš esmės ji turėtų apsispręsti, ties kuriuo teikiamu siūlymu sustoja.

PIRMININKAS. Prašom. Paskutinis variantas. Prašom tada, gerbiamasis pranešėjau, trumpai referuoti ir po to… Prašom. Gal pirma autorė. Prašom. B.Vėsaitė.

B.VĖSAITĖ. Gerbiamieji kolegos, aš teikiu siūlymus, kuriems iš esmės pritarė Verslo bei užimtumo komisija. Pirmas siūlymas yra dėl didelio nedarbo rajonų, kuriems taikomas fizinių asmenų pajamų mokesčio 15% tarifas. Ši lengvata taikoma 2 metus nuo vieneto registravimo dienos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu. Jeigu Vyriausybė nenorės, pavyzdžiui, kad kokiam nors regione, Naujojoje Akmenėje ar Lazdijuose, būtų steigiama tokia įmonė, tai tokio nutarimo gali ir nepriimti. Todėl siūlau pritarti būtent šiai pataisai. Juo labiau, grįžtant prie Europos Sąjungos direktyvų ir valstybės paramos, tai ten aiškiai ir vienareikšmiškai pasakyta, kad valstybės parama gali būti taikoma neiškreipiant konkurencijos sąlygų tiems regionams, kuriuose yra didelis nedarbo lygis. Aš jums cituoju paraidžiui šią direktyvą. O tai, ką kalbėjo A.Butkevičius, nėra visa tiesa.

PIRMININKAS. Ačiū. Dabar kaip tik A.Butkevičius tą tiesą ir išdėstys. Prašom.

A.BUTKEVIČIUS. Tikrai aš nesirengiu dėstyti tiesos, nes kiekvienas gali pasiskaityti tam tikrus vadovėlius ir išsiaiškinti. Nors nėra tokio auksinio vadovėlio, kuris parašytų tą tiesą. Norėčiau pasakyti, kad neįsivaizduoju, kaip būtų galima administruoti tas fizinių asmenų pajamų įplaukas arba nuo kurių būtų taikomas fizinių asmenų pajamų mokestis pagal darbo santykius. Vis dėlto yra tam tikri filialai, jie įregistruoti rajonuose, bet jų centrinė būstinė yra dideliuose miestuose ir pagal šiuo metu galiojantį Fizinių asmenų pajamų mokesčio įstatymą mokesčiai tuose filialuose dirbančių darbuotojų turi būti mokami ten, kur jie yra registruoti. O kaip bus su darbuotojais, kurie dirba centre? Jie iš dalies aptarnauja tuos regionus. Tai ir jiems bus taikoma 15% fizinių asmenų pajamų mokesčio tarifo dydis? Iškils daug ginčų ir kas juos administruos. Tikrai šiuo metu negalima pritarti tokiai įstatymo pataisai.

PIRMININKAS. Ačiū. Prašom balsuoti. Kas pritaria kolegės B.Vėsaitės siūlymui, balsuoja už, nepritariantys, kaip komitetas, balsuoja kitaip.

Už – 22, prieš – 14, su pranešėju 15, susilaikė 20. Nepritarta.

Kitas kolegės B.Vėsaitės siūlymas. Prašom.

B.VĖSAITĖ. Gerbiamieji kolegos, kitas siūlymas yra dėl individualių įmonių, kurios vadinamos neribotos civilinės atsakomybės vienetais. Aš siūlau dvigubai didesnį neapmokestinamų pajamų dydį per mokestinį laiką. Gerbiamojo G.Šivicko pataisa, arba Biudžeto ir finansų komiteto pataisa, yra 12 neapmokestinamų pajamų dydžio per mokestinį laiką. Mano yra 24. Tai yra iš esmės nuo pirmo tūkstančio, jeigu individualios įmonės savininkas atsiimtų lėšas savo vartojimui, jis mokėtų apie 20 litų fizinių asmenų pajamų mokesčio. Ir vis dėlto yra skirtumas tarp UAB ir individualios įmonės. Šitos įmonės savininkas rizikuoja iš esmės visu savo arba savo šeimos turtu, todėl, manyčiau, diferenciacija turėtų būti. O nuo antro tūkstančio, aišku, jeigu būtų didesnis atlyginimas, jis mokėtų visą 15% pajamų mokestį. Taigi siūlyčiau nesunkinti individualių įmonių gyvenimo ir pritarti šitai nuostatai.

PIRMININKAS. A.Butkevičius. Prašom.

A.BUTKEVIČIUS. Priėmus šitą įstatymo nuostatą, kurią siūlo Seimo narė B.Vėsaitė, įstatymo projekto kai kurie straipsniai netektų galios. Nes jeigu paskaičiuotume, kokios būtų taikomos lengvatos, iš esmės ši lengvata būtų taikoma tiems individualių įmonių savininkams, kurie tikrai parodytų, kad gauna labai dideles pajamas per metus. Tai ką mes giname? Ar mes giname tuos smulkesnius žmones, kurių realios pajamos yra tikrai mažos, ar mes giname tuos, kurie gauna dideles pajamas, jas išsiima vartojimui ir dar jų neapmokestiname. Aš manau, kad G.Šivicko siūlymas yra tikrai logiškas ir teisingas, ir siūlau B.Vėsaitės siūlymui nepritarti, nes fiskaliniu požiūriu valstybė irgi prarastų dalį pajamų.

PIRMININKAS. Ačiū. Balsuojame. Kas remiate antrąjį kolegės B.Vėsaitės siūlymą, balsuojate už, kas manote kaip komitetas, balsuojate kitaip.

Už – 21, prieš – 16, 19 susilaikė, nepritarta.

Trečiasis siūlymas. B.Vėsaitė. Prašom.

B.VĖSAITĖ. Trečiojo siūlymo esmė – subsidijuoti neapmokestinamųjų pajamų dydį ne visiems tėvams, bet tiems, kurie iš tikrųjų skurdžiai gyvena ir augina vaikus, ir tiems skurdžiai gyvenantiems padidinti neapmokestinamųjų pajamų dydį iki koeficiento 0,3, kad jie iš tikrųjų pajustų, kad gautų ne 29 Lt, o tris kartus daugiau. O tiems, kuriems nėra reikalo, tiems ir nėra reikalo mokėti.

PIRMININKAS. Ačiū. G.Didžiokas. Prašom. Nuomonė už. Ne? Tada A.Butkevičius. Prašom.

A.BUTKEVIČIUS. Priėmus šią įstatymo nuostatą, matau dvi dideles problemas, pirmiausia mokesčių administravimo, kaip mokesčių administratoriai galėtų kiekvieną mėnesį sukontroliuoti vidutines mėnesines tėvų pajamas, ar jos neviršija 1000 Lt. Ir antra problema yra ta, kad siūloma indeksą už vaikus padidinti nuo 0,1 koeficiento iki 0,3. Tuo pagrindu nacionalinis biudžetas negautų maždaug apie 70 mln. litų. Siūlau nepritarti.

PIRMININKAS. Ačiū. Prašom balsuoti. Kas už trečiąją B.Vėsaitės pataisą, balsuojate už, kas laikotės komiteto nuomonės, kitaip ir balsuojate.

Už – 19, prieš irgi 19, susilaikė 21. Nepriimta.

Ketvirtoji pataisa. Prašom. B.Vėsaitė dėl 21 straipsnio.

B.VĖSAITĖ. Ketvirtosios pataisos esmė. Fizinių asmenų mokestis skiriamas paremti nevyriausybinį sektorių arba tas sritis, kurias kiekvienas Lietuvos pilietis nusprendė remti. Ji siejasi su D.Teišerskytės siūlymu padidinti du kartus, tuo labiau kad tikrai biudžetui didelio nuostolio nebus. O skurdo mažinimo programoje šitos organizacijos dirba daug efektyviau. Ką dabar tėvai neša mokykloms iš savo piniginės, tiesiogiai galėtų, nė cento neišleisdami, deleguoti į mokyklas, į bažnyčias, tiesiog kur pasirenka kiekvienas pilietis.

PIRMININKAS. Kolega A.Butkevičius dėl šio siūlymo.

A.BUTKEVIČIUS. Čia yra analogiškas siūlymas, kaip siūlė Seimo narė D.Teišerskytė. Aš manau, motyvai jau buvo išsakyti, taupysiu laiką ir pasisakau prieš.

PIRMININKAS. Ačiū. Ar kolega A.Vazbys remtų šią pataisą? Prašom. A.Vazbys.

A.VAZBYS. Taip, ačiū, pirmininke. Aš manau, kad iš tikrųjų tai yra labai racionali pataisa. Ir apskritai būtų sveikintina kiekvieno gyventojo galimybė kuo daugiau mokesčių nukreipti savo nuožiūra, ypač skatinant nevyriausybinį sektorių. Manau, ir pilietinės visuomenės raida pasitarnautų su tuo susijusiems kitiems procesams. Todėl aš siūlau paremti tą pataisą.

PIRMININKAS. Ačiū. Mielieji kolegos, prašom balsuoti. Kas remiate ketvirtąjį kolegės B.Vėsaitės siūlymą, balsuojate už. Kas remiate komitetą, balsuojate kitaip.

Už – 27, prieš – 17, susilaikė 15. Nepritarta.

Penktas kolegės B.Vėsaitės siūlymas. Prašom. Jeigu atsiimta, gerai. Kolegos E.Maldeikio siūlymai. Prašom, gerbiamasis pranešėjau.

G.ŠIVICKAS. Pirmam siūlymui mes iš dalies esame pritarę – dėl pavadinimo “Pajamų mokesčio bazė”. Ir pasitarę su auditoriais (…) pasiūlėme savo variantą – pavadinimą “Pajamų mokesčio objektas”. Iš esmės yra atsižvelgta į pastabą dėl pirmojo siūlymo.

PIRMININKAS. Gerbiamasis siūlymų autoriau, gerbiamasis Eugenijau, ar sutinkate?

E.MALDEIKIS. Taip, sutinku.

PIRMININKAS. Tada prašom dėl antro siūlymo, kuriam komitetas nepritarė. Prašom, kuris pirmas – ar pranešėjas, ar autorius?

E.MALDEIKIS. Gal pranešėjas…

G.ŠIVICKAS. Gerbiamasis E.Maldeikis siūlo teikti tas lengvatas, kurios numatytos šioje sistemoje – išmokų gyvybės draudimo ir pensijų fondų išmokoms ir įmokoms, taip pat ir užsienio įsteigtuose pensijų fonduose. Iš esmės ir G.Didžiokas diskutavo apie tuos dalykus, apie pačią sistemą. Yra keli variantai valstybėje, kaip skatinamos pensijų fondų įmokos arba išmokos – arba lengvata prieš tai, po to apmokestinama išimant pajamas, arba atvirkščiai. O iš esmės, jeigu mes dabar duodame 33% lengvatą, apmokestiname išmokas neapmokestindami investicijų sankaupų 15%, tai valstybė iš tikrųjų skatina tą dalyką. Jeigu naudosis atvažiavęs ne rezidentas ir jis čia dirbdamas kaups užsienio fonduose, iš esmės mes remsime kitų šalių biudžetus. Todėl mes manome, kad prioritetas yra remti Lietuvos Respublikos steigus pensijų fondus.

PIRMININKAS. Siūlymų autorius. Ar sutinkate? Prašom. E.Maldeikis.

E.MALDEIKIS. Ačiū, pirmininke. Be abejo, nesutinku, nes pasiūlymo esmė buvo sulyginti fondų konkurencijos sąlygas. Antra, tai nesusiję su pačiais fondais, tai nėra lengvata. Visi puikiai suprantame, kad tai yra mokestinis kreditas, t.y. tiesiog atidėtas vadinamasis mokestinis kreditas. Jokių lengvatų čia nėra, yra tik laiko tarpas.

Toliau. Kitas momentas. Dažniausiai naudojamas argumentas, kad tie pinigai pateks į užsienį ir ten bus naudojami. Tie pinigai, atvirkščiai, sugrįš su prieaugiu į Lietuvą. Ir tai bus pakankamai saugu ir patikima, ir normaliai tie pensijų fondai bus su užsienio dalyvavimu ir užsieniečiams. Jeigu diskriminuosime šiuo atveju ir sudarysime nelygias konkurencijos sąlygas, ateityje mums kils problemų, vis tiek reikės tai taisyti.

PIRMININKAS. Ačiū. A.Butkevičius. Prašom, kolega.

A.BUTKEVIČIUS. Gerbiamasis Maldeiki, jūs tikriausiai supainiojote kai kuriuos įstatymo straipsnius. Jeigu būtų pritarta jūsų pozicijai, šiuo straipsniu būtų sudaromos sąlygos naudotis mokestinėmis lengvatomis užsienio piliečiams. Na, tokio atvejo tikrai nežinau. Teko diskutuoti su tarptautiniais ekspertais. Tikrai būtų priimtas labai žalingas sprendimas. Jeigu kalbėtume apie ūkio subjektams taikomą lengvatą, ji tikrai yra suvienodinta. Ta lengvata, jog jeigu ūkio subjektų lėšos bus pravestos į pensijų fondus neatsižvelgiant į tai, ar tai bus užsienio, ar Lietuvos ūkio subjektas, bus neapmokestinamos.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, siūlau registruotis. Seniai registravomės. Prašom visus registruotis. Prašom registruotis ir balsuosime dėl kolegos E.Maldeikio antrojo siūlymo, tai yra siūlymo keisti 17 straipsnį. Komitetas nepritaria.

72 Seimo nariai.

Mielieji kolegos, prašom balsuoti dėl kolegos E.Maldeikio antrosios pataisos. Komitetas nepritarė.

Už – 23, prieš – 33, 7 susilaikė. Nepritarta.

Gerbiamojo E.Maldeikio trečioji pataisa 21 straipsniui. Prašom. E.Maldeikis.

G.ŠIVICKAS. Tai yra susiję. Aš nemanau, kad…

PIRMININKAS. Prašom. Ar sutinkate, kad jau nereikia, gerbiamasis Eugenijau? Prašom.

E.MALDEIKIS. Siūlau pritarti mano siūlomai pataisai.

G.ŠIVICKAS. Bet yra susiję su ta…

PIRMININKAS. Bet jeigu mes vienąsyk jau balsavome dėl to paties, tai neišeitų balsuoti antrą kartą. Ar sutiksite?

E.MALDEIKIS. Sutiksiu.

PIRMININKAS. Gerai. Ačiū. Nebalsuojame. Dabar jau kelių kolegų, bet vis tiek. E.Maldeikio, R.Pakso ir J.Liongino siūlymas. Prašom. Kolektyvinė pataisa. Prašom, gerbiamasis Maldeiki.

E.MALDEIKIS. Mes siūlome vietoje 1% taikyti 2% lengvatą ir panaudoti labdaros ir paramos tikslams.

PIRMININKAS. Būtų šis kolektyvinis siūlymas, bet vėl – ar ne už panašų mes vienąsyk balsavome?

G.ŠIVICKAS. Kiek aš suprantu, čia…

PIRMININKAS. Šiek tiek kitoks.

G.ŠIVICKAS. …turėtume kalbėti apie tarifą nuo 33% iki 29%.

PIRMININKAS. Gerai. Prašom. Prašom, gerbiamasis pranešėjau.

G.ŠIVICKAS. Siūloma trijų Seimo narių – E.Maldeikio, R.Pakso, J.Liongino – panašiai, kaip ir prieš tai svarstėme, – tarifą nuo 33% sumažinti iki 29%. Visiškai aiškiai išsakyti argumentai, kokia nustatyta mokesčio mažinimo sistema, tai yra didinant neapmokestinamąjį pajamų dydį. Taigi mes negalime pritarti grynai dėl fiskalinių dalykų.

PIRMININKAS. Ačiū. A.Butkevičius. Prašom.

A.BUTKEVIČIUS. Labai trumpai. Tikrai negalima pritarti todėl, kad priėmę šią įstatymo pataisą į biudžetą negausime maždaug 400 mln. litų.

PIRMININKAS. Ačiū. Prašom balsuoti. Kas remiate kolegų R.Pakso, E.Maldeikio, J.Liongino pataisą, balsuojate už, kas manote kitaip – kaip komitetas, kitaip ir balsuojate. Balsavimas pradėtas.

Už – 24, prieš – 33 ir 10 susilaikė. Nepritarta.

Dabar kolegos G.Didžioko pataisa. Gerbiamasis pranešėjau, trumpai.

G.ŠIVICKAS. Mes iš esmės jau esame balsavę dėl dividendų apmokestinimo, bet G.Didžiokas siūlo ir tikriausiai pateiks dėl pensijų fondų ir gyvybės sutarčių įmokų bei išmokų sistemos. Vyriausybė yra pateikusi, kaip aš jau minėjau, vieną sistemą. Tai nėra visiškai tas pat, kas kuriam laikui atidėtas mokėjimas, nes pirmiausia duodama 33% lengvata, vėliau išmokos apmokestinamos tiktai 15% tarifu. Tai yra tam tikra lengvata, ir nemaža, nes dar investicinis sukaupimas, investicijos… neapmokestinamos 15% išmokos. Tokia sistema yra pripažinta ir taikoma visame pasaulyje, ir yra pasiūlyta Vyriausybės. Taigi siūlome nepritarti jūsų pasiūlymui.

PIRMININKAS. Ačiū. Pats autorius – G.Didžiokas. Prašom, kolega, dėl pirmojo jūsų siūlymo. Prašom.

G.DIDŽIOKAS. Aš trumpai pasakysiu, kad nevisiškai teisingai komiteto pirmininko pavaduotojas pakomentavo, nes ne visos pajamos netgi pagal šį projektą yra apmokestinamos 33%. Yra ir 15% tarifas (dividendai arba turto pardavimo pajamos ir t.t.), bet ne tai esmė. Aš noriu pasakyti, kad suprasdamas, jog pagrindinis komitetas turi kardinaliai kitokį požiūrį, atsiimu savo pataisas ir siūlau jų nesvarstyti.

PIRMININKAS. Ačiū. O jūsų antroji, trečioji, ketvirtoji? Gerbiamasis Didžiokai, vieną minutę. Gerbiamasis kolega Didžiokai, o antrasis, trečiasis, ketvirtasis siūlymai?

G.DIDŽIOKAS. Aš visus atsiimu.

PIRMININKAS. Visus? Labai ačiū. Tikrai palengvinote mūsų darbą.

Tada kolegos G.Vagnoriaus siūlymai dėl 17 straipsnio. Gerbiamasis pranešėjau, gal jūs pasakytumėte.

G.ŠIVICKAS. Pirmajam pasiūlymui iš esmės yra pritarta ir yra teikiamas patikslintas projektas. Mano ir A.Butkevičiaus pasiūlymas, kuriam komitetas pritarė. Antrajam pasiūlymui dėl sportininkų pajamų apmokestinimo yra nepritarta, nes iš esmės yra pritarta bendram kompleksiniam pasiūlymui. Tai, ką teikė Vyriausybė, derinta su sporto atstovais, taip pat Sporto departamentu. Taigi komitetas nepritarė.

PIRMININKAS. Ačiū. Vienam punktui pritarta, o antram nepritarta. Nematau remiančių. Gal galime bendru sutarimu manyti, kad nepritarta, kaip siūlo pagrindinis? Sutinkame? Ačiū.

Kolegos S.Lapėno siūlymai. Gerbiamasis pranešėjau, gal jūs pirma.

G.ŠIVICKAS. Komitetas nepritarė šiam pasiūlymui, nes įstatymo projekto 17 straipsnio 29 dalyje ir taip jau numatyti atvejai, kai neapmokestinamos stipendijos, kurias moka pelno nesiekiantys vienetai.

PIRMININKAS. S.Lapėnas. Prašom, kolega. Dėl jūsų siūlymo 17 straipsniui.

V.LAPĖNAS. Kalbama apie tai, kad studijoms skiriant lėšas, ką dažnai daro nevyriausybinės organizacijos, būtų galima įstatymais numatyti galimybę, kad šios organizacijos prisidėtų prie mokslo finansavimo. Šiuo metu galiojanti nuostata, kad reikia kreiptis į Vyriausybę ir būti įtrauktam į tam tikrą sąrašą, manyčiau, yra nepriimtina. Geriausiai būtų, kad galėtume įstatyme numatyti, kad lėšos, skirtos studijoms arba mokslui, būtų neapmokestinamos.

PIRMININKAS. Komiteto pozicija. Prašom.

G.ŠIVICKAS. Aš jau minėjau, kad yra nepritarta šiam pasiūlymui.

PIRMININKAS. Mielieji kolegos, prašom balsuoti. Kas remiate Seimo nario S.Lapėno siūlymą 17 straipsniui, balsuojate už, kas remiate komiteto poziciją, balsuojate kitaip.

Už – 23, prieš – 28, 8 susilaikė. Nepritarta.

Kolegos G.Kniukštos siūlymas. G.Kniukšta. Prašom. Jūsų siūlymas 20 straipsniui.

G.KNIUKŠTA. Dėkoju, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamieji kolegos, svarstomu įstatymo projektu panaikinama nuo 1998 m. galiojanti neapmokestinamųjų pajamų minimumo nustatymo tvarka, kuri buvo taikoma žemės ūkio produkciją gaminančių įmonių darbuotojams. Mano siūlymas papildyti svarstomą įstatymo projektą 20 straipsnio 2 dalies nauja pastraipa motyvuojamas taip. Pirma, sunki socialinė ir ekonominė kaimo gyventojų padėtis, labai žemas pragyvenimo lygis. Nuo buvusio šių metų balandžio 1 d. 326 Lt neapmokestinamųjų pajamų dydžio sumažėjimas (pajamų dydžio žemės ūkio įmonių darbuotojams) iki projekte siūlomų 290 litų sudaro 35 litus. Tai iš esmės reiškia, kad užsiimantieji žemės ūkiu per mėnesį praras vidutiniškai 29 litus, kai jų vidutinis atlyginimas 500 litų, neatskaičius mokesčių. Siekiant išlaikyti tą patį žemės ūkio darbuotojų pajamų dydį žemės ūkio darbuotojams reikia nustatyti neapmokestinamų pajamų dydį 380 litų, ką aš ir siūlau. Savo siūlymus pagrindžiu ir tuo, kad žemės ūkio įmonių darbuotojams turėtų būti taikomas 0,3 koeficientas, tai sudaro 377 litų neapmokestinamąjį minimumą. Pabrėžiu, tai nėra lengvatų suteikimas žemdirbiams, o jų dabartinio lygio išlaikymas ir jų padėties nepabloginimas.

Antra. Ūkininkų ūkiuose samdomi darbuotojai dažniausiai dirba sezoninius darbus, jų darbo užmokestis nebūna didesnis negu nustatytas minimalus darbo apmokėjimas.

Trečia. Dėl neapmokestinamojo pajamų dydžio sumažinimo žemdirbiai vėl pasijus ignoruojami, krentant žemės ūkio produktų supirkimo kainoms, toliau mažės jų pajamos, kartu ir atlyginimai.

Nuoširdžiai tikiu, kad Seimo nariai supranta dabartinę Lietuvos žemdirbių sunkią padėtį ir neleis gana smarkiai apkarpyti jų ir taip skurdžias pajamas, ir pritars mano siūlymui. Dėkoju visiems.

PIRMININKAS. P.Gražulis. Prašom.

P.GRAŽULIS. Aš dar kartą noriu prisidėti prie Kaimo reikalų komiteto raginimo, kad Seimo nariai išgirstų šį raginimą ir pajustų, kokia šiandien yra padėtis kaime, kad apie 40% žmonių yra arčiau skurdo ribos. Neskurdinkime dar labiau. Visų Seimo narių prašau vienbalsiai pritarti šiai pataisai.

PIRMININKAS. Komiteto nuomonė, gerbiamasis pranešėjau.

G.ŠIVICKAS. Komitetas nepritarė, nes minimumo dydžiai, diferenciacija pasirinkta pagal kitą principą, ne pagal ūkio šakas, o pagal socialinę būseną, todėl nepritarta.

PIRMININKAS. Prašom balsuoti. Kas remia kolegos G.Kniukštos siūlymą, balsuojate už. Kas manote kitaip, balsuojate pagal komiteto siūlymą. Už – 13, prieš – 13, susilaikė 26, nepritarta.

Kolegos A.Saudargo siūlymas.

G.ŠIVICKAS. A.Saudargo siūlymui pritarta.

PIRMININKAS. A.Saudargo siūlymui pritarta. Gerai. Tada vėl B.Vėsaitės siūlymas. Ar čia iš tos serijos, kuri buvo nagrinėta?

G.ŠIVICKAS. Kiek atsimenu, komitetas … taip.

PIRMININKAS. Atsiimta.

G.ŠIVICKAS. Taip.

PIRMININKAS. Tada eina kolegos G.Šivicko siūlymai, kuriems komitetas pritarė arba iš dalies pritarė. Ir vėl kolegos G.Vagnoriaus siūlymas 6 straipsnio 2 daliai.

G.ŠIVICKAS. Gerbiamasis G.Vagnorius siūlo panašiai kaip B.Vėsaitė – pagal atskirus regionus diferencijuoti pajamų mokestį. Komitetas tam nepritarė pagal tą patį principą, kad iš esmės pagal naują koncepciją mokestis bus mokamas tose savivaldybėse, kuriose gyventojas gyvena, o ne tose, kur yra įregistruotas vienetas. Situacija gali būti tokia, kad vienetas įsiregistruoja vienoje savivaldybėje, o veiklą vykdo kitoje savivaldybėje ir mažina tos savivaldybės biudžetus. Komitetas tam nepritarė.

PIRMININKAS. Jeigu mes jau sykį apsisprendėme, tai tada…

G.ŠIVICKAS. Ne, čia kitoks yra siūlymas.

PIRMININKAS. Ar kas nors reikalauja balsuoti, ar bendru sutarimu nepritariame? Nereikalaujate. Ačiū.

Vėl kolegos S.Lapėno siūlymas.

G.ŠIVICKAS. Gal pats teikėjas pateiks, nes mes iš esmės ilgai diskutavome, ir gal kai kurias pataisas atsiims.

PIRMININKAS. S.Lapėnas. Pirmasis siūlymas 1 straipsniui. Prašom.

S.LAPĖNAS. Dėl 1 straipsnio iš tiesų esu linkęs atsiimti šį siūlymą, nes…

PIRMININKAS. Ačiū. Tada 2 straipsnis – “Individuali veikla”. Prašom.

S.LAPĖNAS. 7 dalyje individualios veiklos apibrėžimas suponuoja, jog asmeniui leidžiama užsiimti bet kokio pobūdžio veikla. Todėl siūlau išbraukti žodžius “savarankiška” ir “per tęstinį laikotarpį”. Ją išdėstyti taip, kad individuali veikla, tai yra veikla, kuria besiversdamas gyventojas siekia gauti pajamas ar kitos ekonominės naudos. Toliau pagal tekstą, kaip yra.

PIRMININKAS. B.Vėsaitė. Ne? Ačiū. Tada pranešėjas. Prašom.

G.ŠIVICKAS. Iš tikrųjų yra labai svarbūs šie keli žodžiai. Jeigu juos išbrauktume, tai individualia veikla būtų galima pavadinti ir darbo santykius. Tai yra labai pavojinga šiame įstatyme, todėl siūloma palikti taip, kaip yra projekte, ir nepritarti.

PIRMININKAS. Prašom balsuoti. Kas remia kolegos S.Lapėno siūlymą 2 straipsniui, balsuojate už. Kas remiate komiteto nuomonę, prašom kitaip ir balsuoti. Už – 31, prieš – 26, susilaikė 12, nepritarta.

Trečias kolegos S.Lapėno siūlymas. Prašom.

S.LAPĖNAS. Čia kalbama apie tą patį straipsnį, tikslinant sąvokas “sporto veikla” ir “atlikėjo veikla”. Kadangi kalbama apie apmokestinamąsias pajamas, tai, manau, tikslinga vietoj žodžio “veikla” įrašyti žodžius “veiklos pajamos”. Manyčiau, tai suteiktų įstatymui didesnį tikslumą ir konkretumą.

PIRMININKAS. Pranešėjas.

G.ŠIVICKAS. Šiaip tai nėra esminiai pasiūlymai, bet iš esmės keičia visą įstatymo sudarymo koncepciją. Pirmiausia sąvokose apibrėžta sporto ir atlikėjo veikla. Toliau projekto 5 straipsnyje apibrėžta, kad yra mokesčio objektas. Toliau projekto 6 straipsnis nurodo, koks taikomas pajamų tarifas ir t.t. Taigi yra sudaryta visa sistema, todėl nesiūlyčiau jos keisti. Nepritarti.

PIRMININKAS. Ar gerbiamasis pranešėjas reikalauja balsuoti, ar galime bendru sutarimu?

S.LAPĖNAS. Balsuoti.

PIRMININKAS. Balsuoti? Prašom. Taigi kas remiate kolegos S.Lapėno siūlymą 2 straipsniui, prašom balsuoti. Kas neremiate, irgi. Už – 21, prieš – 25 ir 13 susilaikė, nepritarta.

Dar vienas, man atrodo, čia panašus kolegos S.Lapėno siūlymas dėl atlikėjo veiklos. Ar čia jūs reikalausite balsuoti?

G.ŠIVICKAS. Čia eina į bendrą.

PIRMININKAS. Į bendrą. Gerai. Tada laikykime, kad jau susitarta. 5 siūlymas, gerbiamasis kolega, 2 straipsnyje išbraukti žodžius. Prašom. Gerbiamasis pranešėjau, gal jūs? S.Lapėnas.

S.LAPĖNAS. 2 straipsnio 14 dalies 1 punkto sakinyje išbraukti žodžius “ir (arba) kita gauta nauda pinigais arba natūra”. Šį punktą išdėstyti taip, kad pajamos tai yra per mokestinį laikotarpį gautas atlygis už atliktus darbus, suteiktas paslaugas, už parduotas ar suteiktas teises, už parduotą ar kitaip perleistą investuotą turtą, lėšas ir… toliau kaip tekste.

PIRMININKAS. Pranešėjas.

G.ŠIVICKAS. Gautos pajamos nėra vien tiktai atlygis už suteiktas paslaugas ir darbą ar parduotą turtą. Yra dar toks dalykas kaip pajamos natūra, kurios iš tikrųjų gali sudaryti irgi gana didelę dalį. Komitetas tam nepritarė.

PIRMININKAS. Ačiū. Prašom balsuoti. Kas remiate kolegos S.Lapėno siūlymą 2 straipsniui, prašom balsuoti. Kas remiate komitetą, balsuojate kitaip. Už – 22, prieš – 25, susilaikė 13, nepritarta.

Tolesnis kolegos siūlymas to paties straipsnio 15 daliai. Prašom.

S.LAPĖNAS. Taip, 2 straipsnio 15 dalyje apibrėžiant pajamas natūra, taip pat vartojama itin daug subjektyvių vertinimo kriterijų šioms pajamoms nustatyti. Pavyzdžiui, dėl tam tikrų interesų. Na, kokių? Turėjo tikslą naudą duoti. Kas galėjo žinoti tą tikslą, jei ne pats davėjas. Kadangi mokesčių mokėjimo prievolė nustatyta mokesčių mokėtojui ar mokestį išskaičiuojančiam asmeniui, šie subjektyvūs vertinimai neleis tiksliai identifikuoti apmokestinamųjų pajamų, nes kiekvieno individualus vertinimas bus skirtingas. Taigi yra užprogramuojamas konfliktas. Aš siūlau 2 straipsnio 15 dalyje išbraukti žodžius “tam tikrų interesų ar jei naudos davėjas turėjo tikslą naudą duoti konkrečiam asmeniui”. Ir tą punktą išdėstyti taip, kad pajamos natūra tai yra neatlygintinai, mainais arba lengvatine kaina konkrečiam gyventojui dėl sandorių įtakos nustatyta mažesne nei tikroji rinkos kaina gautas nuosavybėn arba naudoti neįgyjant nuosavybės teisės turtas, arba gautos paslaugos, taip pat kita gauta nauda, kai naudoto turto paslaugų ar kitos naudos ekvivalentas pinigine išraiška pagal šio įstatymo nuostatas būtų priskiriamas pajamoms.

PIRMININKAS. Pranešėjas.

G.ŠIVICKAS. Komitetas nepritarė šiam siūlymui palikdamas tikslesnę Vyriausybės teikiamą formuluotę.

PIRMININKAS. Ar gerbiamasis kolega S.Lapėnas reikalauja balsuoti? Prašom balsuoti. Kas remiate S.Lapėno siūlymą išbraukti iš 2 straipsnio 20 dalį, prašom balsuoti už. Kas manote kaip komitetas, balsuojate kitaip. Balsuojame. Už – 16, prieš – 25, susilaikė 16.

Dar vienas kolegos S.Lapėno siūlymas. Prašom.

S.LAPĖNAS. 2 straipsnio 20 dalį…

PIRMININKAS. Jau ją mes dabar kaip tik aptarėme.

S.LAPĖNAS. Mes aptarėme 15 dalį.

PIRMININKAS. Ne ne. Jau šitas viskas.

S.LAPĖNAS. Mes balsavome už 2 straipsnio 15 dalį.

G.ŠIVICKAS. Taip, už 2 straipsnio 15 dalį.

PIRMININKAS. 15 dalį? Gerai. Prašom.

S.LAPĖNAS. Dėl 20 dalies siūlymą atsiimu.

PIRMININKAS. Ačiū. Toliau jūsų siūlymas 5 straipsniui, jeigu čia teisingai surašyta. Prašom. Papildyti 5 straipsnio dalį.

S.LAPĖNAS. 5 straipsnio 1 dalį papildyti žodžiu “gaunamos”. Mano akimi žiūrint, tai būtų tikslesnė sąvoka negu buvusioje redakcijoje, kad pajamų mokesčio bazė yra gyventojo pajamos.

PIRMININKAS. Pranešėjas.

G.ŠIVICKAS. Perteklinė norma, nes įstatymo projekte yra numatyta, kad pajamos pripažįstamos jų gavimo momentu. Siūloma nepritarti.

S.LAPĖNAS. Sutinku.

PIRMININKAS. Ačiū. Devintasis jūsų siūlymas 5 straipsnio 4 daliai. Prašom, gerbiamasis Lapėnai.

S.LAPĖNAS. Siūlau 5 straipsnio 4 dalies 2 punkte išbraukti “p” pastraipą ir šį punktą išdėstyti taip: “ne per nuolatinę bazę gautos pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvos Respublikoje: a) palūkanų pajamos, pajamos už valdymą” ir toliau kaip tekste.

PIRMININKAS. Pranešėjas.

G.ŠIVICKAS. Iš esmės yra išbraukiamos pajamos iš paskirstytojo pelno turint omeny dividendus. Siūloma nepritarti.

PIRMININKAS. Reikalaujate balsuoti?

S.LAPĖNAS. Taip.

PIRMININKAS. Prašom. Mielieji kolegos, balsuojame dėl kolegos S.Lapėno devintojo siūlymo, kuriam komitetas taip pat nepritarė. Devintasis siūlymas. Už – 16, prieš – 26, susilaikė 13.

Dešimtasis kolegos S.Lapėno siūlymas. Prašom. S.Lapėnas.

S.LAPĖNAS. Tuoj, tuoj.

PIRMININKAS. 6 straipsnis.

S.LAPĖNAS. Siūlau išbraukti 6 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir šią dalį išdėstyti taip: “Pajamų mokesčio 15% tarifas taikomas šioms pajamoms, pirma”. Iš esmės visi punktai persikelia.

G.ŠIVICKAS. Gal aš sukonkretinsiu, galima?

PIRMININKAS. Prašom.

G.ŠIVICKAS. Siūloma išbraukti pajamas iš paskirstytojo pelno. Ar tikrai teikėjas to norėtų, nes tuo metu dividendai būtų apmokestinti ne 15%, o 33%? Ar tai teikiate?

PIRMININKAS. Nereikalaujate balsuoti?

S.LAPĖNAS. Atsiimu tą siūlymą.

PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų vienuoliktasis siūlymas 6 straipsnio 2 daliai.

S.LAPĖNAS. Siūlau 2 dalies 3 ir 4 punktus pakeisti juos išdėstant taip, kad tai sportininkų veiklos pajamos (…) pajamos atitinkamai.

PIRMININKAS. Mes jau dėl to balsavome. Nereikia antrą kartą balsuoti. Dvyliktasis siūlymas – 6 straipsnio 2 dalies 9 punktas.

S.LAPĖNAS. Siūlau pakeisti 6 straipsnio 2 dalies 9 punktą ir jį išdėstyti taip: “Turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn skirtumo tarp įsigijimo ir pardavimo pajamoms”.

PIRMININKAS. Prašom, pranešėjau.

G.ŠIVICKAS. Dar kartą paminėsiu bendrą koncepciją, kaip yra tame įstatyme. Tai yra visos pajamos, toliau daromi atskaitymai, išlaidos, neapmokestinamieji pajamų dydžiai. Visa tai kiekviename skyriuje yra aprašyta. Tas skirtumas yra aprašytas 16 straipsnyje. Tai yra perteklinė norma ir tuo labiau negalima išbraukti neindividualios veiklos. Tada neaišku, kokio turto pardavimo.

PIRMININKAS. Ar sutinkate atsiimti?

S.LAPĖNAS. Ne, siūlau balsuoti.

PIRMININKAS. Mielieji kolegos, prašom balsuoti. Ar remiate kolegos S.Lapėno dvyliktąjį siūlymą dėl 6 straipsnio? Komitetas nepritarė. Už – 21, prieš – 26, susilaikė 14, nepritarta.

Dabar tryliktasis jūsų, gerbiamasis Lapėnai, siūlymas. Prašom.

S.LAPĖNAS. Siūlau pakeisti 9 straipsnį ir išdėstyti taip, kad “Pajamų, gautų natūra, pripažinimo ir įvertinimo tvarka tvirtinama priimant šį įstatymą. Įstatymo projektas tik nustato pajamų natūra sąvoką, o jų pripažinimo tvarką paveda nustatyti Vyriausybei ar įgaliotai institucijai. Iš esmės jau ir buvusio įstatymo taikymo metu pajamų natūra apmokestinimas visada sukeldavo gana daug ginčų ir buvo gana neaiškus klausimas. Todėl primygtinai siūlyčiau, kad šio įstatymo priėmimo tvarka turėtų būti tvirtinama kartu su šio įstatymo nuostatomis.

PIRMININKAS. Pranešėjas.

G.ŠIVICKAS. Pirmiausia įgyvendinant šį siūlymą reikės keisti labai daug įstatymų projektų, tuo labiau žinant, kad tvarkas tvirtina Vyriausybė, o ne Seimas. Tai neįmanomas dalykas. Atkreipiu dėmesį į 39 straipsnio 3 dalį, kad Vyriausybė yra įpareigojama, likus trim mėnesiams iki įstatymo įsigaliojimo, patvirtinti visus reikalingus teisės aktus. Siūloma nepritarti.

PIRMININKAS. Ar kolega S.Lapėnas reikalauja balsuoti? Nereikalaujate?

S.LAPĖNAS. Reikalauju.

PIRMININKAS. Kolegos, kas remiate tryliktąjį kolegos S.Lapėno siūlymą – pataisą 9 straipsniui, balsuojate už. Kas manote kaip komitetas, kitaip ir balsuojate. Prašom. Už – 14, prieš – 22, susilaikė 12, nepritarta.

Keturioliktajam siūlymui komitetas pritarė, taip? Ir penkioliktajam pritarė. Tada šešioliktasis siūlymas. Gerbiamasis kolega Lapėnai, prašom. Dėl šešioliktojo siūlymo – pataisos arba papildymo 11 straipsniui.

S.LAPĖNAS. Siūlau papildyti 11 straipsnio 1 dalį žodžiais “ir gauna pajamas pinigais arba natūra”. Tam jau buvo pritarta.

PIRMININKAS. Čia penkioliktasis siūlymas. O šešioliktasis siūlymas?

Gerbiamasis pranešėjau, jūs tada pasakykite.

G.ŠIVICKAS. Čia dėl to, kad “vieneto likvidavimo atveju laikoma, kad gyventojas parduoda turimas akcijas ir gauna pajamas pinigais arba natūra”. Šiam siūlymui… Iš esmės čia yra akcentuojama, koks faktas vis dėlto yra likvidavimo atvejis. Žinoma, kad už parduodamas akcijas gaunama arba pinigais, arba natūra. Tai yra perteklinė norma. Siūloma nepritarti.

PIRMININKAS. Nereikalaujate balsuoti? Ačiū. Septynioliktas jūsų siūlymas. Prašom. Dėl 11 straipsnio.

S.LAPĖNAS. Siūlau papildyti 12 straipsnio 1 dalies 1 punktą žodžiais “išmokami sandorio” ir išbraukti žodžius “tikroji rinkos”. Tada pajamos iš paskirstytojo pelno būtų išmokamos… laikoma išmokami dividendais... laikomos dividendais, ir skirstant vieneto pelną, ir mažinant vieneto įstatinį kapitalą, vieneto dalyvio gautos lėšos ir vieneto dalyvių perleisto turto sandorio kaina, nes būtent tokia neapibrėžta tikroji rinkos kaina sukelia tokią ganėtinai konfliktinę situaciją.

PIRMININKAS. Pranešėjas.

G.ŠIVICKAS. Aš labai atsiprašau. Mes peršokome į aštuonioliktą. Ką tik svarstėme šešioliktą siūlymą.

PIRMININKAS. Mes kalbame apie septynioliktą.

G.ŠIVICKAS. Ne, mes tada kalbėjome apie šešioliktą.

PIRMININKAS. Dėl šešiolikto nereikėjo balsuoti, o dabar septynioliktas siūlymas dėl 11 straipsnio 2 dalies.

G.ŠIVICKAS. Tada aš…

PIRMININKAS. Jis pats kalbėjo…

G.ŠIVICKAS. Jis kalbėjo apie aštuonioliktą siūlymą.

S.LAPĖNAS. Tada sumaišiau.

PIRMININKAS. Prašom. Pasakykite dėl aštuoniolikto, tada grįšime prie septyniolikto, jeigu pranešėjas neatsiims. Prašom.

G.ŠIVICKAS. Komitetas nepritarė, nes pajamos pripažįstamos jų gavimo momentu.

PIRMININKAS. Nereikalaujate balsuoti? Prašom. Kolegos, balsuojame dėl aštuonioliktojo S.Lapėno siūlymo – 12 straipsnio papildymo. Komitetas nepritaria. Prašom balsuoti. Registruosimės. Tikrai taip. O, jau kiek kartų registravomės.

19 – už, 28 – prieš, 12 susilaikė. Nepritarta.

Taigi grįžtame prie septynioliktojo siūlymo, arba 11 straipsnio pataisų. Kolega S.Lapėnas. Prašom. Jūsų siūlymas septynioliktas, o nagrinėjamas 11 straipsnis. Prašom.

S.LAPĖNAS. Dėl kurio straipsnio?

PIRMININKAS. Dabar dėl 11 straipsnio 2 dalies, siūloma išbraukti žodžius “turto tikroji rinkos kaina” ir t.t. Jūs aštuonioliktame siūlėte papildyti, o čia atvirkščiai – išbraukti. Ar atsiimate, kad būtų greičiau?

G.ŠIVICKAS. Čia iš esmės yra kalbama apie turtą, o ne apie gaunamus pinigus. Būtent sistemos neatitinka jūsų siūlymas. Todėl siūloma nepritarti.

PIRMININKAS. Gerai. Ačiū. Devynioliktas siūlymas. Siūloma išbraukti 15 straipsnio 4 dalį, tai yra “mokesčių administratorius gali sudaryti sutartis su kitų valstybių mokesčių administratoriais dėl sandorio vertės nustatymo”. Prašom, gerbiamasis…

S.LAPĖNAS. Atsiimu šį siūlymą.

PIRMININKAS. Atsiimate? Ačiū. Einame toliau. Dvidešimtas jūsų siūlymas dėl 18 straipsnio.

S.LAPĖNAS. Čia vėlgi susiję su buvusiais siūlymais, kad išbrauktume žodžius “įprastinės šiai veiklai” ir vietoje žodžių “tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė” įrašytume žodžius “tvarka nustatoma kartu su priimamu įstatymu”.

G.ŠIVICKAS. Komitetas nepritarė dėl įprastinės veiklos išlaidų, nes tai jau minima kituose įstatymuose ir tai puikiai suprantama, kai vartojama buhalterinė kalba. Dėl tvarkos nustatymo aš jau kartą minėjau, kad neįmanoma to padaryti, nepakeitus kitų įstatymų, ir kad yra numatyta, kada Vyriausybė turi patvirtinti tvarkas iki šio įstatymo įsigaliojimo.

PIRMININKAS. Reikalaujate balsuoti?

S.LAPĖNAS. Siūlau balsuoti.

PIRMININKAS. Kolegos, prašom balsuoti dėl dvidešimtojo kolegos S.Lapėno siūlymo, t.y. siūlymas 18 straipsniui – kai ką išbraukti. Komitetas prieštarauja.

18 – už, prieš – 30, 8 susilaikė. Nepritarta.

Dvidešimt pirmas siūlymas. Dvidešimt pirmas siūlymas dėl 18 straipsnio. Prašom, kolega Lapėnai.

S.LAPĖNAS. Siūlau kaip nelogišką ir perteklinę nuorodą išbraukti 18 straipsnio 3, 4 dalis ir likusias dalis išdėstyti taip: 5 punktą įvardyti kaip 3 ir t.t.

PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau!

G.ŠIVICKAS. Komitetas nepritarė, nes mano, kad, verčiantis skirtinga individualia veikla, neturėtų būti piktnaudžiaujama ir sąnaudos iš vienos veiklos neturėtų būti permetamos į kitą. Taip pat buvo siūloma palikti nuostatą, kad “leidžiami atskaitymai negali būti viršijamai per tą mokestinį laikotarpį faktiškai gautų individualios veiklos pajamų”, tai yra siūloma neperkelti nuostolių į kitus metus. Tai vis dėlto yra individuali veikla, o ne įmonės, todėl mes siūlome nepritarti.

PIRMININKAS. Ar kolega reikalauja balsuoti?

S.LAPĖNAS. Taip.

PIRMININKAS. Kolegos, dabar registruojamės. Prašom registruotis. Balsuosime dėl dvidešimt pirmojo siūlymo.

Užsiregistravo 73 Seimo nariai.

Kas už tai, kad būtų priimtas dvidešimt pirmasis kolegos S.Lapėno siūlymas, kuriam komitetas nepritarė?

Už – 21, prieš – 29, 12 susilaikė. Nepritarta.

Dvidešimt antrasis kolegos S.Lapėno siūlymas. Prašom.

S.LAPĖNAS. Aš siūlau išbraukti iš 19 straipsnio pavadinimo žodžius “ne individualios veiklos” ir įrašyti žodį “asmeninės”. Tada 19 straipsnis skambėtų taip: “Parduoto ar kitaip perleisto nuosavybėn asmeninio turto įsigijimo kaina ir su to turto pardavimu ir kitu perleidimu susijusios išlaidos”.

PIRMININKAS. Pranešėjas.

G.ŠIVICKAS. Apskritai įstatyme yra parašyta, kas yra individuali veikla. Kas nesusiję su individualia veikla, tas yra neindividuali veikla. Jeigu dar įvesime sąvoką “asmeninė veikla”, “asmeninis turtas” ar panašiai, tai vėl galime susilaukti įvairių interpretavimų. Aš manau, kad tai yra tikslingas žodis, priešingas, todėl siūlome nepritarti.

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega Lapėnai, aš siūlau balsuoti dėl abiejų jūsų siūlymų, nes dar ir dvidešimt trečiajame kalbama apie tą patį. Gal galime kartu balsuoti dėl dviejų siūlymų? Mielieji kolegos, prašom balsuoti. Kas remiate dvidešimt antrąjį ir dvidešimt trečiąjį siūlymus dėl 19 straipsnio? Komitetas nepritarė. Prašom balsuoti.

17 – už, 30 – prieš, 10 susilaikė. Nepritarta.

Dvidešimt ketvirtasis kolegos S.Lapėno siūlymas. Prašom.

S.LAPĖNAS. Yra kalbama apie 21 straipsnio 1…

PIRMININKAS. Ne, 20 straipsnis. Čia dvidešimt penktas siūlymas dėl 21 straipsnio. Dabar mes kol kas dar prie dvidešimt ketvirto.

G.ŠIVICKAS. Dvidešimt ketvirtas siūlymas.

PIRMININKAS. Dvidešimt ketvirtas siūlymas, arba 20 straipsnio išbraukimas.

S.LAPĖNAS. Nerandu dabar to siūlymo.

G.ŠIVICKAS. Aš galiu pakomentuoti. Yra siūloma kardinaliai atsisakyti papildomo neapmokestinamojo dydžio asmenims, kurie turi vaikų, ir taip pat tiems, kurie turi daugiau negu tris vaikus. Tai kardinalus siūlymas, nes mes…

S.LAPĖNAS. Aš atsiimu šį siūlymą, nes jis prieštarauja.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerai. Tada jūsų 25 siūlymas būtent 21 straipsniui.

S.LAPĖNAS. Siūlymo esmė yra ta, kad iš pajamų atimamos gyventojo patirtos išlaidos. Čia siūlyčiau 5 punktu įtraukti išlaidas, patirtas papildomai už gydymąsi, kurio metu sumokami mokesčiai. Ligonių kasoms išbraukti tą nuostatą.

PIRMININKAS. Pranešėjas.

G.ŠIVICKAS. Na, iš esmės yra apsispręsta, kam taikoma atskaitymų lengvata, bet už gydymąsi aš suprantu, kad privačiai gydantis. Tačiau šiandien pajamų mokestis iš esmės irgi susidaro iš tų įmokų į ligonių kasų sveikatos fondus. Siūloma nepritarti, nes…

PIRMININKAS. Ar reikalaujate balsuoti? Kolegos, prašom balsuoti, jas remia 25 siūlymą, arba, tiksliau, siūlymą 21 straipsniui. Komitetas nepritarė.

18 – už, 31 – prieš, 12 susilaikė. Baikime bent kolegos S.Lapėno siūlymus. Liko trys siūlymai.

Dabar 27 siūlymas.

G.ŠIVICKAS. Šeštą dar turbūt. Dvidešimt šeštą.

PIRMININKAS. Atsiprašau, taip. Dvidešimt šeštą, arba 22 straipsniui. Prašom.

S.LAPĖNAS. Aš atsiimu.

PIRMININKAS. Atsiimate?

S.LAPĖNAS. Atsiimu.

PIRMININKAS. Ačiū. 27 siūlymas 24 straipsniui.

G.ŠIVICKAS. 27 ir 28 apskritai yra atsižvelgta, nes pasikeitė per kitus siūlymus.

PIRMININKAS. A, taip, aišku. Tada 29, arba 27 straipsniui. S.Lapėnas. Prašom. Čia vėl tas pats.

S.LAPĖNAS. 25 straipsnio 3 dalis…

PIRMININKAS. Čia pritarta. Čia pas mane parašyta, kad…

S.LAPĖNAS. 27 straipsnis.

PIRMININKAS. 27, vėl jūs apie tvarkos nustatymą.

G.ŠIVICKAS. Čia iš esmės tas pats.

PIRMININKAS. Jau balsavome dėl panašių dalykų.

G.ŠIVICKAS. Dėl panašių dalykų teikėte balsuoti.

PIRMININKAS. Ačiū. 30 siūlymas dėl 34 straipsnio, bet čia iš dalies pritariama. Ar sutinkate, gerbiamasis autoriau? Ačiū. 31 straipsnis – siūlymas išbraukti iš 34.

S.LAPĖNAS. Tuoj, minutę.

PIRMININKAS. Pažymų apie…

S.LAPĖNAS. Taip. Čia siūloma atsisakyti tiek raštiškų pareiškimų, tiek pažymų suteikimo.

PIRMININKAS. Pranešėjas.

S.LAPĖNAS. Siūlau pakeisti 34 straipsnio 1 dalį ir išdėstyti taip, kad nuolatinis Lietuvos gyventojas, nenuolatinis Lietuvos gyventojas per nuolatinę bazę, Lietuvos vienetas arba užsienio vienetas per nuolatinę muitinę, išmokėję gyventojams išmokas pagal mokesčių mokėjimo tvarką, priskiriamas gyventojo (…), gyventojo prašymu informuoja apie apskaičiuotas ir išmokėtas išmokas, taikytą neapmokestinamąjį pajamų dydį bei išskaičiuotą ir sumokėtą pajamų mokesčio sumą.

PIRMININKAS. Ačiū. Pranešėjas.

G.ŠIVICKAS. Komitetas nepritarė, nes šios pažymos reikalingos atlikti priešpriešiniam patikrinimui.

PIRMININKAS. Ar gerbiamas autorius reikalauja balsuoti? Prašom balsuoti, kas remia kolegos S.Lapėno 31 siūlymą dėl 34 straipsnio. Komitetas nepritarė. Dėl 34 straipsnio.

Už – 13, prieš – 29, 8 susilaikė. Nepritarta. Ir priešpaskutinis 32 siūlymas dėl 35 straipsnio. Kolega S.Lapėnas. Prašom.

S.LAPĖNAS. Siūlau išbraukti 34 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: “Pažymų apie apskaičiuotus išmokėti…

G.ŠIVICKAS. Mes ką tik apie tai kalbėjome.

PIRMININKAS. Ne, mes kalbėjome apie 34 straipsnio 2 dalį, o dabar 35 straipsnio 3 dalis?

S.LAPĖNAS. Taip. 35 straipsnio 3 dalis. “Mokesčių administratorius gyventojo prašymu privalo išduoti pažymą apie nuolatinio gyventojo vykdomą individualią veiklą arba nenuolatinio Lietuvos gyventojo įregistruotą nuolatinę bazę Lietuvoje”. Siūlyčiau išbraukti 3 dalį, nes ta nuostata yra gana ydinga, mano akimis žiūrint.

PIRMININKAS. Pranešėjas.

G.ŠIVICKAS. Čia yra priešpriešinis siūlymas, ką mes diskutavome apie galimą pervedimo mokesčio dalį, t.y. 1% į paramos ir labdaros fondus. Mes jau esame apsisprendę, kad 1% leidžiame pervesti gyventojams.

PIRMININKAS. Gal tada nebalsuojame? Ačiū. Ir paskutinis siūlymas dėl 36 straipsnio, gerbiamas autoriau.

S.LAPĖNAS. Taip. Čia 1 dalis numato gyventojų prievolę saugoti tam tikrus dokumentus net iki 10 metų. Iš esmės šie dokumentai yra reikalingi mokesčiams apskaičiuoti, šių dokumentų kopijos neabejotinai bus kartu pateikiamos vykdant gyventojų pajamų ir turto deklaravimą, todėl reikalavimas 10 metų saugoti šiuos dokumentus yra perteklinis. Jeigu dėl įvairiausių galimų aplinkybių asmeniui nepavyktų išsaugoti šių dokumentų, jie būtų pamesti, pavogti ar kitaip prarasti, mokesčių mokėtojas gali nukentėti visai nepelnytai ir nepagrįstai, ne todėl, kad neteisingai deklaravo ar sumokėjo mokesčius, o todėl, kad neįvykdė beprasmės biurokratinės prievolės. Aš manyčiau, kad tokia biurokratinė prievolė kiekvienam gyventojui iš tiesų yra nepamatuota ir per didelė. 10 metų saugoti savo dokumentus.

PIRMININKAS. Pranešėjas.

G.ŠIVICKAS. Mes jau diskutavome ta tema. Tai vis dėlto reglamentuoja Archyvų įstatymas, Mokesčių administravimo įstatymas, kad kai kuriais atvejais mokesčių administratorius gali tikrinti ir prieš 10 metų. Iš esmės tikrina 5 metų. Tada reikėtų keisti ir kitus įstatymus. Nepritariam.

PIRMININKAS. Ačiū. Ar reikalaujate balsuoti? Tada paskutinis balsavimas dėl pataisų. Balsuojame dėl 34 pataisos, arba dėl S.Lapėno siūlymo kai ką išbraukti iš 36 straipsnio. Komitetas nepritarė.

Už – 22, prieš – 28, 9 susilaikė. Gerbiamasis pranešėjau, mielieji kolegos, mums liko dar trijų Seimo narių devynios pataisos ir papildomos pataisos, kurios nenagrinėtos pagrindiniame komitete. Bet pagal mūsų susitarimą dabar jau vidaus reikalų ministras, mūsų kolega Seimo narys J.Bernatonis turėtų užimti tribūną. Sutinkame? Ačiū.

Tada, mielieji kolegos, mielieji bičiuliai, dėmesio! Kadangi šis įstatymas, kurį mes dabar svarstėme, yra labai svarbus, o ketvirtadienis yra labai apkrautas, tai kai kurie mano, kad galima būtų mums specialiai pirmadienį susirinkti dėl šio ir kitų įstatymų, kad paskui ramiai, neskubėdami galėtume jį priimti laikydamiesi grafiko. Tokie siūlymai. Bet aš prašyčiau dabar nesiginčyti, nes į tribūną žengia J.Bernatonis.

 

Vidaus reikalų ministras J.Bernatonis pateikė informaciją apie policijos pareigūnų veiksmus Kinijos Liaudies Respublikos Prezidento vizito metu

 

J.BERNATONIS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos Seimo nariai, visų pirma esu dėkingas konservatorių ir liberalų atstovams, pakvietusiems mane į šį posėdį atsakyti į klausimus, susijusius su policijos pareigūnų veiksmais Kinijos Prezidento Jiang Zemino vizito metu. Šie įvykiai įgavo didžiulį visuomenės rezonansą, manau, ir Seimo nariams bus įdomu sužinoti tikrus faktus. Iš tiesų šio vizito metu buvo gana aukšti saugumo užtikrinimo reikalavimai. Dėl to daugelis vilniečių susidūrė su problemomis, visų pirma dėl eismo ribojimo. Dėl tų nepatogumų daugiausia buvo kaltinami policininkai, nors jie tiesiog atliko savo pareigą. Turiu pasakyti, kad daugelis policininkų ir Vadovybės apsaugos departamento pareigūnų sėkmingai įvykdė jiems iškeltas užduotis, todėl norėčiau pasinaudodamas proga jiems padėkoti. Tačiau, kaip žinote, nebuvo išvengta incidentų tarp pareigūnų ir piketuotojų.

Kaip sako mūsų tautos išmintis, šaukštas deguto medaus statinę sugadina. Kadangi mes gyvename teisinėje valstybėje, įgyvendiname konstitucines žmogaus teises ir laisves, privalome pagal įstatymus įvertinti kiekvieno atsakomybę. Sužinojęs apie minėtą incidentą, paprašiau generalinio komisaro pono V.Grigaravičiaus išsamios informacijos ir įpareigojau organizuoti specialų tarnybinį patikrinimą. Šiandien rytą generalinis komisaras dar kartą mane informavo, kad būtinas nuodugnesnis tyrimas. Ir pareigūnų, ir piliečių paaiškinimuose teisėtvarkos institucijoms bei pateiktoje žiniasklaidos medžiagoje yra labai daug prieštaravimų, reikėtų apklausti įvykio liudininkus, nedalyvavusius konflikte, ir t.t.

Tyrimą policijos generalinis komisaras planuoja užbaigti kitos savaitės pradžioje. Jeigu šio tyrimo rezultatai manęs netenkins, papildomai įvykius tirti pavesiu Vidaus reikalų ministerijos generaliniam inspektoriui.

Prieš atsakydamas į konkrečius klausimus norėčiau pabrėžti, kad iki šios dienos nei policija, nei kitos teisėtvarkos institucijos, nei teismai negavo piliečių skundų, pareiškimų, kad tų incidentų metu būtų pažeistos žmogaus teisės ar būtų nukentėjusiųjų. Žmogaus laisvės visų pirma turėtų būti ginamos teisinėmis priemonėmis, ir, suprantama, jeigu tokie piliečių pareiškimai būtų mūsų institucijose, juos kruopščiai išnagrinėtume.

Dabar norėčiau smulkiai išdėstyti faktus, susijusius su minėtais incidentais.

Šių metų birželio 10 dieną Vidaus reikalų ministerija gavo Užsienio reikalų ministerijos Valstybinio ir diplomatinio protokolo tarnybos raštą, kuriuo buvo informuota, kad birželio 16-17 dienomis Lietuvoje valstybinio vizito lankysis Kinijos Liaudies Respublikos Prezidentas Jo Ekscelencija Jiang Zeminas ir jį lydinti delegacija. Užsienio reikalų ministerija prašė užtikrinti svečio saugumą bei skirti policijos palydą jo buvimo metu. Kartu su šiuo raštu buvo pateikta vizito programa.

Siekiant tinkamai organizuoti viešąją tvarką, užtikrinti žmonių ir eismo saugumą Kinijos Prezidento vizito Lietuvoje metu, policijos generalinio komisaro įsakymu buvo sudarytas Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos operatyvinis štabas, kuriam vadovavo Lietuvos viešosios policijos biuro vyriausiasis komisaras, policijos generalinio komisaro pavaduotojas ponas V.Navickas. Štabo sudėtyje buvo Lietuvos viešosios policijos biuro, Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato, Vilniaus rajono, Trakų rajono policijos komisariatų vadovai.

Minėtu įsakymu policijos generalinis komisaras pavedė Vilniaus miesto vyriausiajam policijos komisarui ponui E.Kaliačiui iki birželio 13 dienos parengti ir pateikti Policijos departamento operatyviniam štabui viešosios tvarkos, saugaus eismo priemonių vizito laikotarpiu Vilniaus apskrityje planą bei sudaryti Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato operatyvinį štabą renginio metu.

Policijos departamento operatyvinio štabo nariams pavesta koordinuoti ir kontroliuoti viešosios tvarkos, žmonių ir eismo saugumo užtikrinimą vizito metu, renginio laikotarpiu palaikyti nuolatinį ryšį su Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato štabo vadovu bei Lietuvos policijos informacijos centro budėtoju, pasitelkti riekiamus kitų tarnybų specialistus.

Vilniaus vyriausiasis komisaras ponas E.Kaliačius, vykdydamas policijos generalinio komisaro įsakymą, sudarė Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato štabą ir analitinę grupę, kuriems pavedė fiksuoti įsakymus, nurodymus, valdymo sprendimus, rinkti ir apibendrinti informaciją apie vizito eigą bei šio mėnesio 13 dieną parengė viešosios tvarkos užtikrinimo ir eismo priežiūros planą, kuriame viešajai tvarkai ir eismo saugumui užtikrinti buvo numatytos tam tikros policijos pajėgos: 16 dieną – 500, 17 dieną – 600 policijos pareigūnų.

Rengdamasi Kinijos Prezidento vizitui šių metų gegužės 14 dieną į Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministeriją buvo atvykusi Kinijos delegacija, kuri turėjo parengti ir suderinti su atitinkamomis mūsų valstybės institucijomis Kinijos Prezidento vizitą. Vienas iš pagrindinių klausimų buvo Kinijos Prezidento saugumo reikalavimų užtikrinimas remiantis Lietuvos Respublikos įstatymais. Kaip žinote, oficialių valstybės vadovų vizitų metu atvykstančios šalies saugumo reikalavimus privalo užtikrinti priimančioji šalis.

Birželio 6 dieną Policijos departamento ir Lietuvos viešosios policijos biuro vadovybė Kinijos ambasados kvietimu buvo susitikusi su Kinijos Liaudies Respublikos ambasadoriumi Lietuvoje. Susitikimo metu buvo aptartas planuojamas Kinijos Prezidento vizitas, jo organizavimo ypatumai, dar kartą ambasadorius priminė apie iš anksto suderintus, gana griežtus saugumo užtikrinimo reikalavimus.

Norėčiau iš anksto pabrėžti, kad tie reikalavimai nebuvo kuo nors ypatingi Kinijos pusei. Jų laikomasi Kinijos vadovų vizitų metu visose valstybėse. Įvertinant dabartinę situaciją pasaulyje tokie arba dar griežtesni saugumo reikalavimai keliami didelių, įtakingų valstybių vadovų vizitų metu. Kadangi panašūs vizitai Lietuvoje vyksta retai, todėl tiek mūsų žmonėms, tiek policijos pareigūnams tokie reikalavimai nebuvo įprastiniai.

Birželio 16 dieną 15 val. prie Vilniaus tarptautinio oro uosto (Rodūnės kelias 10a), prieš nusileidžiant Kinijos Prezidento lėktuvui, buvo pastebėta apie 15–20 piketuotojų su vėliavomis. Policijos pareigūnai keletą kartų paprašė piketuotojus pasitraukti saugiu atstumu. Kadangi piketuotojai savo veiksmais kėlė grėsmę kortežui ir savo saugumui bei nevykdė policijos pareigūnų reikalavimų, už Administracinių teisės pažeidimų kodekso 187 straipsnyje numatytą pažeidimą 9 asmenys buvo pristatyti į Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Trečiąjį policijos komisariatą nustatyti asmenybei, surašyti reikiamus procesinius dokumentus. Nustačius 9 asmenų tapatybes, išklausius jų paaiškinimus dėl pristatymo, jiems buvo įteikti kvietimai atvykti į policijos įstaigą. Pristatyti asmenys nebuvo sulaikyti ir nebuvo uždaryti į areštinę. Policijos pareigūnų teigimu, pristatytų asmenų atžvilgiu fizinis smurtas nebuvo panaudotas.

Į Policijos komisariatą buvo pristatyti šie asmenys: V.Marčenkov, D.Marčenkova, L.Bukauskas, F.Bukauskienė, G.Rungo, J.Rungo, O.Polonskis, I.Kutyrevas ir V.Iljinas. Policijos pareigūnų teigimu, pristatytų asmenų atžvilgiu fizinis smurtas nebuvo panaudotas. Beje, pareiškimų ir skundų dėl kūno sužalojimų iš pristatytų asmenų teisėtvarkos institucijose taip pat negauta. Atvirkščiai, piketuotojų paaiškinimuose rašoma, kad smurtas prieš juos nebuvo naudojamas.

Suprantu, kad šie faktai jokiu būdu nepateisina pareigūnų grubaus elgesio, neadekvačių priemonių šioje sudėtingoje situacijoje. Tai yra dar viena pamoka, kad nepakanka tik vykdyti įstatymus, instrukcijas. Netgi ekstremalioje situacijoje pareigūnai privalo rodyti daugiau atidumo, jautrumo žmonėms, elgtis korektiškiau ir pagarbiau.

Pacituosiu vieno piliečio paaiškinimą: “Aš kartu su žmona Bukauskiene nuvykome prie oro uosto, esančio prie Rodūnės kelio Vilniuje, kad stebėtume Kinijos Prezidento atvykimą. Kai mes atvykome minėtą dieną, atsistojome ant šaligatvio, kad stebėtume minėtą atvykimą. Tuomet prie mūsų buvo du kartus priėję policijos pareigūnai ir liepė dingti iš šios vietos, tačiau nemotyvavo kodėl ir pasitraukdavo nuo mūsų, o mes buvome likę ant šaligatvio. Tada vėl prie mūsų atvyko policijos pareigūnai, sulaikė visus nemotyvuodami kodėl, ir pristatė į komisariatą. Prieš mane fizinio smurto policijos pareigūnai nepanaudojo. Kai policijos pareigūnai buvo prie manęs priėję, jiems rodžiau žurnalisto pažymėjimą”.

Taigi, kaip matote, policijos pareigūnai neišaiškino piketuotojams, kodėl jie turėtų pereiti į kitą vietą.

Tą pačią dieną apie 19 valandą Kinijos Liaudies Respublikos Prezidento kortežui artėjant prie Lietuvos Respublikos Prezidentūros, buvo uždraustas transporto ir pėsčiųjų judėjimas Daukanto aikštėje ir jos prieigose. Prieš atvykstant kortežui, Daukanto aikštėje pasirodė keturi asmenys, tarp kurių, kaip vėliau paaiškėjo, buvo ir ponia J.Ivanauskaitė, nešini vėliavomis ir vėliavų kotais. Šie asmenys anksčiau, prieš nusileidžiant Kinijos Prezidento lėktuvui, buvo pastebėti ir Vilniaus oro uoste.

Daukanto aikštėje patruliavęs policijos pareigūnas perspėjo šiuos piliečius, kad Daukanto aikštėje transporto ir pėsčiųjų eismas laikinai draudžiamas, ir pareikalavo išeiti iš aikštės. Šiam policijos pareigūno reikalavimui trys asmenys, tarp jų ir ponia J.Ivanauskaitė, nepakluso, tuo pažeisdami Administracinių teisės pažeidimų kodekso 187 straipsnio reikalavimus, todėl siekiant užtikrinti viešąją tvarką bei saugumą oficialaus vizito metu bei nustatyti asmenybę jiems buvo pasiūlyta vykti į policijos autobusą, kuriame būtų galima nustatyti jų asmenybę. Policijos pareigūnų teigimu nustačius asmenybę, maždaug po 20 minučių (kaip matyti, yra skirtingi paaiškinimai), jie nebuvo sulaikyti ir jiems nebuvo taikyti Administracinių teisės pažeidimų kodekso 265 straipsnio nuostatų reikalavimai. Prieš šiuos asmenis prievarta taikyta nebuvo. Pacituosiu pareigūno paaiškinimą: “Vykdydamas nurodymus dėl viešosios tvarkos ir saugumo kortežo važiavimo metu minėtus piliečius perspėjau, kad į Daukanto aikštę įeiti draudžiama. Viena iš jų, kurią žinau kaip J.Ivanauskaitę, ironiškai paklausė: “Kur galima mums dėtis?” Aš pasiūliau jiems palaukti greta stovinčiame autobuse. Vienas iš keturių piliečių nuėjo link Katedros aikštės, kiti įsėdo į autobusą. Autobuso durys visą laiką buvo atidarytos. Šių piliečių atžvilgiu jokios prievartos taikyta nebuvo. Iš autobuso jie išlipo kortežui atvykus į Lietuvos Respublikos Prezidentūrą.” Tiesa, man dar neteko susipažinti su pilietės J.Ivanauskaitės paaiškinimu, bet tikiuosi, kad toks taip pat yra parašytas.

Policijos pareigūnai, vykdydami tokius veiksmus ir taikydami poveikio priemones, vadovavosi Lietuvos Respublikos susirinkimų įstatymo reikalavimais. Minimas piketas, kuriame dalyvavo daugiau kaip 10 žmonių (tai patvirtina surinkti įrodymai), vyko be atitinkamo Vilniaus miesto savivaldybės leidimo. Lietuvos Respublikos susirinkimų įstatymo 9 straipsnyje nurodyta, kad “nebūtina pranešti apie piketą, kuriame dalyvauja iki 10 žmonių”. To paties įstatymo 17 straipsnis (“Susirinkimo nutraukimas policijos pareigūnų iniciatyva”) numato, kad susirinkimą nutraukia policijos pareigūnai, stebintys, ar laikomasi įstatymų susirinkime, jeigu viešai perspėti piketo dalyviai (kaip žinote, buvo perspėti), susirinkimo organizatoriai ar dalyviai tyčia šiurkščiai pažeidžia Susirinkimo įstatymo nustatytą susirinkimų organizavimo tvarką”. Ar teisingai buvo taikomos Susirinkimų įstatymo normos, turėtų paaiškėti po jau mano minėto tarnybinio patikrinimo.

Siekdami užtikrinti Susirinkimų įstatymo nuostatų įgyvendinimą, policijos pareigūnai vadovavosi Policijos veiklos įstatymo 18 straipsnio 2 punktu: “policijos pareigūnas, užtikrindamas jam pavestų policijos uždavinių įgyvendinimą, turi teisę įstatymų nustatyta tvarka sulaikyti ir pristatyti teisėtvarkos pažeidėjus į policijos ar kitų teisėsaugos institucijų tarnybines patalpas jų asmenybei nustatyti, taip pat protokolams, aktams, pranešimams surašyti, asmenims ir jų turimiems daiktams apžiūrėti”. Be to, įstatymo 18 straipsnio 7 punkte nustatyta, kad “policijos pareigūnas, užtikrindamas jam pavestų policijos uždavinių įgyvendinimą, turi teisę laikinai apriboti patekimą į tam tikrą teritoriją ar patalpą, apriboti ar uždrausti transporto eismą”. Žinoma, mūsų pareiga išsiaiškinti, ar policijos pareigūnai teisingai taikė minėtus įstatymus, ar nepažeidė žmogaus teisių, ar neviršijo savo įgaliojimų, ar negalėjo tų pačių saugumo sąlygų užtikrinti ne tokiomis griežtomis priemonėmis.

Iš to, ką išdėsčiau dabar, ir iš to, kas parašyta spaudoje, iš pirmo žvilgsnio susidaro įspūdis, kad tokių pareigūnų nusižengimų būta, tačiau tiesą bei pareigūnų atsakomybę nustatys specialus patikrinimas, o galbūt, jeigu prireiks, netgi teismas.

Neteisindamas policijos pareigūnų noriu pasakyti, kad jiems kartais tenka rinktis tarp Lietuvos valstybės interesų ir pavienio žmogaus teisių garantavimo. Ne visuomet jiems paprasta išsiaiškinti, kas yra svarbiau. Manau, kad privalome suderinti ir viena, ir kita, tačiau tai jau yra ne policijos pareigūnų, o politikų uždavinys.

Baigdamas apie vieną klausimą – dėl vidaus reikalų ministro asmeninės atsakomybės. Iš tiesų kiekvienas ministras, vadovaudamas jai pavestai valdymo sričiai, yra atsakingas Seimui (tai yra konstitucinė norma, kurią mes visi žinome), tačiau atsakomybė turi būti adekvati suteiktiems įgaliojimams.

2000 metų rudenį Seimui priėmus Policijos veiklos įstatymą vidaus reikalų ministro galimybės kontroliuoti ir daryti įtaką policijos veiklai buvo gerokai susiaurintos. Buvo vadovautasi klaidingai suprasta nuostata, kad ministras, kaip politikas, neturėtų kištis į policijos veiklą. Kaip parodė pastarųjų dienų įvykiai, politikų įsikišimas kartais yra tiesiog būtinas. Todėl prašyčiau Seimo narių, žinoma, visų pirma opozicijos, kad vidaus reikalų ministrui suteiktų papildomus įgaliojimus – pataisytų dabar galiojantį Policijos veiklos įstatymą. Tada ministras visiškai atsakytų ir už policijos veiklos trūkumus, ir už kovą su nusikalstamumu apskritai.

PIRMININKAS. Ačiū. Ministras atsakė į raštu pateiktus klausimus. Dabar būtų galima ir paklausinėti. Pagal eilę, taip, kaip užsirašyta, A.Vazbys – pirmasis. Ruošiasi P.Gražulis. Prašom.

A.VAZBYS. Ačiū, gerbiamasis pirmininke.

PIRMININKAS. Ir iš pasirašiusiųjų, žinoma, bet yra eilė.

A.VAZBYS. Gerbiamasis ministre, aš vis dėlto tikrai labai nuoširdžiai tikiuosi, kad kalbą rašėte ne jūs pats, bet, ko gero, nuo sovietinių laikų jūsų institucijoje dirbantis milicininkas, kuriam, deja, už tokias kalbas ir tokius samprotavimus turbūt yra mokama valstybės pensija. Aš jus iš tikrųjų gerbiu ir tikiuosi, kad jūs pats būtumėte neparašęs tokios kalbos ir dabar atsakysite į klausimą kiek kitaip, nei buvo išdėstyta prieš tai. Mano klausimas jums gal labiau būtų kaip politikui. Kaip jūs vis dėlto manote, ar tokios priemonės prieš savo valstybės piliečius apskritai yra ta kaina, kurią sumokėjo mūsų valstybės piliečiai, mes visi? Ar ji verta to vizito ir jo rezultatų? Ar tas vizitas mūsų valstybei vis dėlto buvo naudingas atsižvelgiant į tai, kas vyko sekmadienį ir kaip mūsų policijos ir kiti pareigūnai elgiasi su piliečiais? Ačiū.

J.BERNATONIS. Dėkui už gerą klausimą. Norėčiau pasakyti kolegai, kad savo kalbas aš visada rašiau ir, matyt, rašysiu pats, nes ši mano kalba iš tribūnos yra labai atsakingas momentas mano, kaip ministro, karjerai, todėl aš nemanau, kad galėčiau pavesti kam nors tai daryti.

Dėl vizito rezultatų. Žinote, tai jau yra daugiau užsienio politikos reikalai. Jeigu mūsų valstybės vadovas Jo Ekscelencija Prezidentas V.Adamkus pasikvietė Kinijos Prezidentą, matyt, yra Lietuvos interesas. Turbūt rezultatus geriau apibrėžtų tie žmonės, kurie tiesiogiai bendravo, tiesiogiai dirbo su Kinijos Prezidentu vizito metu.

Kita klausimo pusė dėl mūsų piliečių žmogaus teisių pažeidimo. Aš jau minėjau, kad aš, kaip Seimo narys ir kaip ministras, negaliu teigti ir vertinti tų faktų, kurie nėra iki galo ištirti. Suprantama, opozicijai, žiniasklaidai šiuo atveju yra šiek tiek lengviau. Mes jaučiame atsakomybę, kad nenukentėtų nekaltas pilietis ar nekaltas pareigūnas ir kad pagal įstatymą atsakytų kaltas pareigūnas ir kaltas pilietis.

PIRMININKAS. Aš turiu pasitikslinti: iš tikro pirma tie, kurie pasirašė. Taigi klausia E.Masiulis. Ruošiasi J.Čekuolis.

E.MASIULIS. Ačiū, posėdžio pirmininke, kad pasitaisėte ir pradėjote laikytis Statuto. Gerbiamasis ministre, paklausius jūsų detalaus pasiaiškinimo iš tikrųjų susidaro įspūdis, kad galbūt rytoj jūs jau gausite ir gerbiamosios J.Ivanauskaitės padėką už tai, kad tikrai labai korektiškai viskas vyko ir jokių problemų policijos pareigūnai niekam nesukėlė. Mano supratimu, tokia jūsų arogancija rodo, kad jūs adekvačiai nesuvokėte esamos situacijos, ir reikalaujame, kad kuo greičiau nutrauktumėte šį farsą. Jūs anksčiau buvote žinomas kaip neprastas konstitucinės teisės specialistas. Sakykite, ar policijos pareigūnų veiksmai ir tai, kad didieji laikraščiai šiandien įdėjo į pirmuosius puslapius nuotraukas su pareigūnų, mano supratimu, nestatutiniu elgesiu, irgi nedaro jokios įtakos jūsų nuomonei?

Dar vienas klausimas. Ar jūs tikite, kad pavedęs policijai ištirti, ar policija, t.y. ta pati institucija, elgiasi teisėtai, jūs galite sulaukti kokių nors kitų atsakymų, negu viskas buvo gerai? Aš manau, kad reikėtų kaip vidaus reikalų ministrui tikrai principingesnio, griežtesnio požiūrio ir pačiam nedelsiant imtis veiksmų ir išsiaiškinti, kokie pareigūnai ir kaip pažeidė ir statutą, ir Lietuvos Respublikos įstatymus, ir Lietuvos Respublikos Konstituciją.

PIRMININKAS. Ministre, vieną minutę. Kolegos, galioja taisyklė klausti vieną minutę. Prašom.

J.BERNATONIS. Aš dėkoju kolegai už klausimą ir už patarimus. Iš tiesų tas darbas dabar vyksta. Kaip aš jau minėjau, tyrimas vyksta. Kaip ministras pagal man suteiktus įgaliojimus padariau viską, ką galėjau. Kadangi generalinis komisaras yra man pavaldus, aš įpareigojau jį organizuoti tyrimą ir šiuo metu neturiu pagrindo pats tokio tyrimo imtis. Jeigu paaiškėtų aplinkybės, kad tyrimas atliktas nekokybiškai, tada, kaip minėjau, pakartotinį tyrimą atliks Vidaus reikalų ministerijos generalinis inspektorius.

PIRMININKAS. Ačiū. J.Čekuolis ir po to P.Gražulis, nes aš jau jį skelbiau. J.Čekuolis. Prašom.

J.ČEKUOLIS. Dėkoju, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamasis ministre, iš pradžių aš norėčiau replikuoti, kad ne tik Vyriausybei ir ne tik valdančiajai daugumai, bet ir visiems parlamentarams yra ne vis vien, kaip bus su demokratija ir žmogaus teisėmis Lietuvoje, ir tiek jūs, tiek aš, kaip Seimo narys, jaučiu vienodą atsakomybę, kad demokratijos klausimai niekada mūsų valstybėje nebūtų kvestionuojami. Tai per daug brangus turtas, jūs tai puikiai suprantate. Čia yra tik replika reaguojant į tai, ką pasakėte.

Vakar kilęs šurmulys mane nelabai nudžiugino. Šiandien jūsų kalba šiek tiek nuliūdino, netgi labai nuliūdino, nes jūs kelis kartus dėkojote policininkams už gerai atliktą pareigą, džiaugėtės, kad nebuvo naudojama prievarta ir panašiai. Mane tai liūdina, nes vakar tonas buvo visai kitoks.

Konkretus klausimas. Išvedžiojimų gali būti daug, bet konkretus klausimas. Mūsų Konstitucija garantuoja, cituoju: “Negalima drausti ar trukdyti piliečiams rinktis be ginklo į taikius susirinkimus”. Kas buvo Lietuvoje aukščiau birželio 16–17 dienomis – mūsų Konstitucija ir įstatymai, įskaitant ir Susirinkimų įstatymą, ar Kinijos saugumo darbuotojų reikalavimai? Ar aukštų užsienio svečių apsaugos taisyklės turi būti sudaromos pagal galiojančius įstatymus, kaip lydėti, kaip eskortuoti ir panašiai, ar jos turi būti sudaromos neatsižvelgiant į tai, kas parašyta įstatyme? Ačiū.

PIRMININKAS. Kolegos, minutę. Kolegos, prašom neviršyti 60 sekundžių, nes vis tiek turėsime vienąsyk baigti. Bus mažiau klausimų.

J.BERNATONIS. Gerbiamasis kolega, aš jau minėjau, kad užtikrinant saugumą ir viešąją tvarką Kinijos Prezidento vizito metu dalyvavo apie 600 policijos pareigūnų. Ir jeigu iš tų 600 policijos pareigūnų netinkamai elgėsi 10, ar aš, kaip ministras, turiu teisę daugiau kaip 500 pareigūnų padėkoti? Manau, sutiksite, kad tokia teisė man yra suteikta. Juo labiau kad tie keletas pareigūnų, kurių veiksmai buvo neadekvatūs situacijai, galbūt metė šešėlį visiems darbuotojams, kurie tikrai nuoširdžiai dirbo, stengėsi ir laikėsi žmogaus teisių tiek jūsų, tiek mano supratimu. Kaip aš jau minėjau, su žmogaus teisių problemomis pareigūnai susiduria dažnai, ypač tada, kai reikia palaikyti viešąją tvarką, nes kartais tai suprantama vienpusiškai. Norėčiau pabrėžti, kad ir šiuo atveju buvo vadovaujamasi ne kieno nors norais, o Lietuvos Respublikos Konstitucija ir Susirinkimų įstatymu. Susirinkimų organizavimo tvarką nustato įstatymas. Aš jau citavau reikalavimą, kuris yra, derinti piketą, jeigu jame yra daugiau žmonių. Aš manyčiau, ta problema nebūtų iškilusi, jeigu žmonės, kurie norėjo išreikšti savo poziciją, būtų atsitraukę per saugų atstumą nuo kortežo vykimo vietos.

PIRMININKAS. P.Gražulis. Ruošiasi R.Juknevičienė.

P.GRAŽULIS. Gerbiamasis ministre, Kinijos pareigūnai reikalavo, kad Kinijos vadovas nematytų demonstrantų dėl Tibeto nepriklausomybės. Tai buvo vienas iš reikalavimų. Lietuvos policija šį reikalavimą brutaliomis priemonėmis ir stropiai įvykdė. Koks pareigūnas davė įsakymą vykdyti šį kinų pareigūnų reikalavimą?

J.BERNATONIS. Na, aš, kolega, bandžiau išaiškinti. Dabar dar kartą kai ką teks pakartoti. Norėčiau pabrėžti labai konkrečiai ponui A.Kubiliui, juo labiau kaip buvusiam premjerui, kad jis puikiai žino, kad priimančioji šalis turi užtikrinti atvykstančiųjų reikalavimus dėl saugumo. Kai buvo susitarta dėl vizito, tuomet buvo ir susitarta, kokie turėtų būti saugumo reikalavimai. Vidaus reikalų ministerijos, tiksliau, policijos pareiga buvo vykdyti tas užduotis, kurios buvo pateiktos. Aš dar kartą noriu pabrėžti, kad ne visi sėkmingai jas vykdė. Apie tai aš kalbėjau ir savo kalboje.

PIRMININKAS. Klausia R.Juknevičienė. Ruošiasi A.Melianas.

R.JUKNEVIČIENĖ. Gerbiamasis ministre, atvirai pasakius, nelabai nustebau, kad būtent jums esant ministru ir įvyko šitie įvykiai. Galima buvo tikėtis panašių dalykų, nes vos prieš keletą mėnesių jūs diktatoriškai uždraudėte opozicijai susitikti su policininkais ir iki šiol neatšaukėte šio savo sprendimo, nors tai prieštarauja Lietuvos Respublikos Seimo statutui, Konstitucijai ir apskritai kitiems įstatymams.

Mano klausimas būtų toks. Ar tiriant šiuos faktus komisija paprašė medžiagos iš televizijos žurnalistų (filmuotos medžiagos), ar ji yra taip pat tiriama, ir gal aš nelabai gerai išgirdau, bet ar jūs šioje tribūnoje stovėdamas atsiprašėte tų žmonių, kurie patyrė tokius pasityčiojimus praeitomis dienomis?

J.BERNATONIS. Visų pirma aš norėčiau pasakyti dėl to neva draudimo Seimo nariams susitikti su pareigūnais. Tokio draudimo nėra. Aš tiesiog kaip ministras reikalauju, kad būtų vykdomi įstatymai ir kad nebūtų rengiami tarnybos metu ir tarnybos vietoje susirinkimai, susiję su partijų veikla. Pakeiskite įstatymus ir aš kaip ministras to galėsiu nereikalauti. Šiandien aš turiu vykdyti įstatymus.

Dabar dėl medžiagos, kurią turi žurnalistai. Taip, iš tiesų šiandien mane informavo generalinis komisaras V.Grigaravičius, kad papildomai dar yra paprašyta ir bus peržiūrėta žurnalistų filmavimo medžiaga, nes norima surinkti daugiau tų įvykių liudininkų. Na, o žmonių, kurie tuo metu patyrė tam tikrus nepatogumus ar buvo pažeistos žmogaus teisės, atsiprašė generalinis komisaras.

PIRMININKAS. Klausia A.Melianas, ruošiasi A.Kubilius.

A.MELIANAS. Gerbiamasis ministre, tikrai nesinori galvoti, kad jūs pradėjote vykdyti bendrapartiečių iš Pekino nurodymus.

Vis dėlto noriu pakartoti savo kolegų klausimą. Kas davė nurodymą tokiu būdu susidoroti su piketuojančiais žmonėmis?

J.BERNATONIS. Aš jau bandžiau išaiškinti situaciją, ar iš tiesų su piketuojančiais žmonėmis buvo susidorota, kaip jūs teigiate. Aš šiandien negaliu taip teigti, kol nėra tyrimo rezultatų. Viena vertus, piketuotojai nevykdė Susirinkimų įstatymo ir nepakluso policijos pareigūnų reikalavimams. Ką turėjo padaryti? Pagal mūsų įstatymus, kuriuos jūs puikiai žinote, piketuotojai turėjo atsitraukti tam tikru atstumu. Jeigu jie mano… Kolegos, jeigu galima, baigsiu. Jeigu jie mano, kad pareigūnų reikalavimai yra neteisėti, gali kreiptis į teismą. Aš ir dabar prašau, kad tie asmenys, kurie mano, kad šio vizito metu buvo pažeistos jų, kaip piliečių, kaip žmonių, teisės, kreiptųsi į teismą ir gintųsi teisinėmis priemonėmis. Kol kas, noriu dar kartą pabrėžti, nė vienas nėra pateikęs skundo ar pareiškimo, kad yra nukentėjęs įvykių metu arba buvo pažeistos jo teisės. Todėl teigti, kad buvo koks nors susidorojimas, neturiu teisinio pagrindo. Kitas dalykas yra politiniai vertinimai.

PIRMININKAS. Ačiū. A.Kubilius. Primenu, kad jau pratęstas klausinėjimas 20 minučių, tai yra 20 plius 20. Siūlau per 10 minučių baigti klausinėjimą, nes išeis beveik valanda, o čia yra kitas žanras.

Prašom. A.Kubilius.

A.KUBILIUS. Gerbiamasis ministre, aš trečią kartą turiu pakartoti tą patį klausimą. Dabar labai konkrečiai. Kas iš pareigūnų vadovavo ir davė nurodymus dėl vadinamojo saugumo užtikrinimo kinų Prezidento vizito metu? Antroji dalis, kokiu įstatymo straipsniu remiantis policijos pareigūnai reikalavo piketo dalyvius pasitraukti 70 m nuo gatvės? Noriu priminti, kad įstatymo yra numatyta, kur draudžiama rinktis, ten apie gatves nieko nėra pasakyta, tik yra parašyta, kad 70 m nuo Seimo, Prezidentūros ir t.t., apie atstumą nuo gatvių nėra parašyta. Ir trečioji dalis, ar jūs pats tikite tuo vieno iš policijos pareigūnų aiškinimu, kad piketo dalyviai taikiai susėdo į autobusą pailsėti?

J.BERNATONIS. Na, matote, gal aš pradėsiu nuo pabaigos, kolega. Jeigu piketo dalyviai laikosi mūsų įstatymų reikalavimų, tai iš tiesų, policijai pareikalavus, jie turėjo nueiti, atsisėsti į autobusą ir pateikti paaiškinimus.

A.KUBILIUS. Kurioj vietoj?..

J.BERNATONIS. Suprantama, jeigu mes ignoruojame galiojančius įstatymus, tuomet galima elgtis, kaip norite. (Balsas salėje)

Dėl jūsų minėtos… (Balsai salėje) Atsiprašau, jeigu galima, profesoriau, baigsiu atsakinėti į klausimą. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Prašom, ministre.

J.BERNATONIS. Labai sunku, profesoriau, kai patys klausiate ir patys po to trukdote atsakyti. Labai sunku išsamiai atsakyti. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Prašom netriukšmauti. Prašom, gerbiamasis ministre, jūs atsakinėkite, o kas…

J.BERNATONIS. Dabar pabandysiu, o jeigu būsite nepatenkinti atsakymu, manau, dar pakartotinai paklausite.

Dėl piketo vietos. Kaip jau minėjau, įstatymo reikalavimas yra toks, kad jeigu daugiau kaip 10 žmonių dalyvauja pikete, vieta turi būti suderinta su savivaldybe. Deja, Vilniaus miesto savivaldybei nebuvo pranešta apie tokį piketą. Todėl jūsų teiginys, kad tas piketas buvo teisėtai organizuotas ir, sakykim, nustatytoje vietoj, man kelia šiokių tokių abejonių. Bet ir tai bus, suprantama, atitinkama tvarka išsiaiškinta.

Aš suprantu, kad norima sužinoti pareigūno pavardę, kuris davė įsakymą, taip?

A.KUBILIUS. Taip.

J.BERNATONIS. To trečią kartą klausiama, turbūt nesiorientuojant, kad mes gyvename visiškai kitoje santvarkoje, kitoje valstybėje. (Balsai salėje) Aš labai aiškiai pasakiau, kad buvo sudarytas tam tikras policijos štabas, kuris organizavo. Pasakiau, kas yra jo vadovai. Jeigu dėl to incidento, kuris vyko oro uoste, tai ten už tvarką buvo atsakingas Vilniaus miesto generalinio komisaro pavaduotojas Viešosios policijos vadovas ponas S. Metelica. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. K.Rimšelis. Prašom.

K.RIMŠELIS. Gerbiamasis ministre, norėjau jūsų paklausti. Ar jūs iš tikrųjų pats prisidėjote organizuojant Kinijos Prezidento vizitą į Lietuvą, turiu omeny, ar užtikrinant tvarką jūs dalyvavote tame procese, ar ne? Dabar išeina taip, jog akivaizdu, kad jūs apskritai nieko nežinojote, kad visur sudaryti štabai? Koks jūsų indėlis į šį procesą?

J.BERNATONIS. Baigdamas savo kalbą ir paprašiau papildomų įgaliojimų, kad galėčiau dalyvauti tokiuose renginiuose. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Ačiū. J.Karosas. Prašom.

J.KAROSAS. Gerbiamasis ministre, iš tiesų buvo tam tikri incidentai. Be abejo, tarnybinis patikrinimas patvirtins tą. Kai truputį į šiuos dalykus žiūri plačiau, tai pasauly taip pat taikosi. Tai viena. Antra. Pasakykite, kiek tokie dalykai susiję su mūsų žmonių pilietine kultūra, visų žmonių, tarp jų ir policininkų? Ačiū.

J.BERNATONIS. Be abejo, tai yra viena iš pagrindinių priežasčių. Aš jau minėjau, kad vien vykdyti įsakymą viršininko instrukcijų nepakanka. Reikia būti dėmesingiems žmonėms ir įvykdyti tą užduotį tokiomis formomis, kad žmogaus teisės nebūtų pažeistos, kad nebūtų pažeidžiama piliečių garbė, orumas, kad nebūtų šiurkščiai elgiamasi. Deja, nežinau, bet man atrodo, kad to dar mums pasiekti nepavyko.

PIRMININKAS. S.Lapėnas. Prašom.

S.LAPĖNAS. Gerbiamasis ministre, sutinku, kad Vidaus reikalų ministerijos darbuotojų pastangos buvo skirtos svečio saugumui užtikrinti, bet niekaip nesuprantu, kokią įtaką saugumui turi tam tikros vizualinės aplinkos sukūrimas, kai buvo stengiamasi padaryti viską, kad tik nekiltų kokių nors nemalonių asociacijų svečiui stebint ar galimus piketuotojus, ar vėliavos vaizdą, ar paprasčiausiai medituojantįjį, ar praktikuojantįjį jogos kokius nors pratimus? Koks yra ryšys tarp saugumo ir štai šios visos vizualinės aplinkos?

J.BERNATONIS. Klausimas labai įdomus ir labai paprastai paaiškinti sunku. Iš tiesų su vizualine aplinka, kaip jūs sakote, saugumas per daug nėra susijęs. Tai daugiau susiję su tam tikru atstumu, kur ta vizualinė aplinka yra formuojama. Jeigu jūs pastebėjote, kai vyko piketas prie Seimo, pareigūnai elgėsi kitaip, nes tai nekėlė jokios grėsmės saugumui.

PIRMININKAS. Ačiū. E.Šablinskas.

E.ŠABLINSKAS. Gerbiamasis ministre, norėčiau jūsų trumpai paklausti. Vis dėlto įvyko tai, kas įvyko. Manau, tam turėjo įtakos ir jau gerbiamojo A.Zuoko užtvertos gatvės, ir įtampa, ir viešumo stoka. Prisimenate, buvo įvykis su japonų užsienio atstovu, kuris buvo sumuštas, ir ponas Leipus pateikė atsistatydinimą. Ar jūs nemanote, kad ponas E.Kaliačius, kaip štabo vadovas, kaip vyriausiasis Vilniaus policijos vadovas, turėtų padaryti tą patį?

J.BERNATONIS. Galbūt opozicijai vėl nepatiks mano atsakymas. Aš norėčiau pasakyti, kad pagal Policijos veiklos įstatymą man ponas E.Kaliačius nėra pavaldus. Man yra pavaldus tik ponas V.Grigaravičius. Aš nedalyvauju skiriant nei miestų, nei rajonų komisarus, negaliu kontroliuoti jų veiklos. Pono J.Grigaravičiaus veikla aš esu patenkintas ir manau, kad jis dirba gerai. Jeigu bus kitokia nuomonė Seime, tuomet svarstysime. Manyčiau, turi atsakyti konkretūs pareigūnai, kurie padarė nusižengimus. Mes gyvename teisinėje valstybėje.

PIRMININKAS. Ačiū.

J.Matulevičius. Prašom. Iš užsirašiusių ar tada kitas. Gal P.Vilkas? Ne. (Balsas salėje) Aš labai atsiprašau. Čia tai jūs neužsirašėt. Tada aš galiu ir kitam duoti pagal proporcinio atstovavimo principą, dovanokit. O dabar tie, kurie užsirašė. Prašom. J.Matulevičius.

J.MATULEVIČIUS. Aš norėčiau paklausti gerbiamą ministrą, kokios bausmės lauks tų asmenų, kurių kaltė bus nustatyta, kad jie elgėsi neteisėtai prieš teisėtai į demonstraciją išėjusius žmones.

J.BERNATONIS. Dėkoju, gerbiamasis Seimo nary. Klausimas tikrai, sakyčiau, nuskambėjo gana keistai. Jokių bausmių, nei fizinių, nei kitokių, vidaus reikalų ministras netaiko. Jie atsakys pagal įstatymą. Jeigu tai bus baudžiamoji atsakomybė, spręs teismas, jeigu bus drausminė atsakomybė, spręs vadovas.

PIRMININKAS. Ačiū. Ir G.Kirkilas.

G.KIRKILAS. Ačiū, gerbiamasis pirmininke.

Gerbiamasis ministre, ar jums…

PIRMININKAS. Vieną minutę, gerbiamasis Kirkilai. Aš noriu iškart pasakyti, kad kolegos E.Vareikio nematau, kolegos A.Poplavskio nematau, kolegės D.Teišerskytės nematau. Kolegos P.Vilko klausiau, jis lyg ir nenori klausti. Tai va sąrašas yra baigtas. O po to vis dėlto pagal frakcijų didumą. Ar jau šitai neturi reikšmės? Jeigu gerbiamasis P.Vilkas norės klausti, prašom po G.Kirkilo.

G.KIRKILAS. Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Man šiek tiek keista, kad kai kurie mūsų Seimo nariai arba tiesiog gal žinių šiek tiek pristigo, arba yra trumpos atminties, jog neprisimena kalbėdami, kad Kinijos Prezidento vizitas yra nesvarbus arba nelabai svarbus. Kinija yra viena iš pirmųjų valstybių, pripažinusių Lietuvos nepriklausomybę, viena iš pirmųjų įsteigusių čia, Lietuvoje, ambasadą, kai dar daugelio Vakarų valstybių ambasadų nebuvo. Ji yra Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos narė ir panašiai, ir t.t. Sakyti, kad jo vizitas nesvarbus, tai yra mažų mažiausiai labai pigus reikalas. Bet, gerbiamasis ministre, aš ne to norėčiau paklausti. Ar jums neatrodo, kad dirbtinai opozicijos keliamas triukšmas, neturint realių faktų, kaip tik būtent ir gadina mūsų šalies prestižą. Man teko matyti panašius vizitus pačiame Vašingtone. Tiesą sakant, buvo net ne Prezidentas atvažiavęs, o jo pavaduotojas, tai ten ištisi kvartalai buvo uždaryti ir labai toli, net per žiūronus nepamatytum nei Tibeto rėmėjų, nei ko nors panašaus. Ačiū.

J.BERNATONIS. Dėkoju už klausimą, tačiau šiandien aš norėčiau vengti kokių nors politinių apibendrinimų ar politinių pasakymų. Aš manau, bus baigtas tyrimas, bus išsiaiškintos visos aplinkybės. Tie, kurie padarė tam tikrus nusižengimus, bus atitinkamai ir įvertinti. O opozicija tam ir yra, kad jinai keltų problemas, kurios užaštrinamos tuo momentu.

PIRMININKAS. Ir P.Vilkas. Prašom.

P.VILKAS. Ačiū. Gerbiamasis ministre, mano klausimas būtų toks. Kiek policijos pareigūnų budėjo Kinijos Prezidento vizito metu Vilniaus gatvėse ir ar įvertinot žalą, kuri dabar yra padaryta? Ačiū.

J.BERNATONIS. Na, nežinau, kokią žalą jūs turit omeny. Jeigu galėtumėt patikslinti, būtų gerai.

P.VILKAS. Kiek, pavyzdžiui, mokesčių mokėtojų pinigų sunaudota tam…

J.BERNATONIS. Dabar supratau. Na, kaip jau minėjau, Kinijos Prezidento vizito metu saugumui ir viešajai tvarkai užtikrinti vieną dieną buvo pasitelkta 500, kitą dieną – 600 pareigūnų. Nemanyčiau, kad tuo buvo padaryta žala valstybei. Jeigu manoma, kad tokie vizitai nėra reikalingi ir kad daroma tik žala, tai užsidarykim, nieko nekvieskim, nieko neįsileiskim. Bet jeigu mes pasikvietėm į svečius, mes turime užtikrinti saugumą taip, kaip visose civilizuotose valstybėse. Beje, aš noriu jums pasakyti tokią paslaptį, kad prieš šį vizitą mes konsultavomės ir su kitų valstybių pareigūnais, kaip tokiais atvejais reikėtų užtikrinti tvarką. Mums nemažai talkino tiek vokiečiai, tiek kitų mūsų Baltijos valstybių pareigūnai, nes, tarkim, Latvijoje tokių vizitų kažkodėl būna daugiau negu Lietuvoje.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis ministre. Jūs atsakėt į visų klausimus. Iš iniciatorių paklausė visi, kurie buvo salėje. Posėdis baigiamas. Vakarinis posėdis prasidės 15.20 val. Ačiū.