Penkiasdešimt trečiasis (249) posėdis
2002 m. birželio 13 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas Č.JURŠĖNAS ir Seimo Pirmininko pavaduotojas G.STEPONAVIČIUS

Gedulo ir vilties bei Okupacijos ir genocido dienų paminėjimas

PIRMININKAS (Č.JURŠĖNAS). Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, mieli garbingieji svečiai, pradedame Lietuvos Respublikos Seimo birželio 13 d. rytinį posėdį. Pirmoji šito posėdžio, sakyčiau, ypatingo posėdžio, dalis skiriama Gedulo ir vilties bei Okupacijos ir genocido dienoms paminėti.

Mūsų posėdyje, be Seimo narių, dalyvauja Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas A.Brazauskas ir kiti Vyriausybės nariai, Konstitucinio Teismo teisėjai, Aukščiausiojo Teismo, Apeliacinio teismo bei Vyriausiojo administracinio teismo vadovai ar teisėjai, Seimui atskaitingų institucijų vadovai ar atstovai, Pasaulio lietuvių bendruomenės atstovas, Seimo kontrolieriai, politinių kalinių bei tremtinių organizacijų atstovai, Sausio 13-osios organizacijų atstovai ir kiti garbingi svečiai.

Pirmasis minėjime kalbės Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas A.Paulauskas. Prašom. Ruošiasi daktaras A.Jakubčionis.

A.PAULAUSKAS. Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, mielieji šio iškilmingo posėdžio svečiai! Ryt ir poryt – juodosios mūsų politinio kalendoriaus dienos, vieni tamsiausių mūsų valstybės ir tautos istorijos puslapių.

Birželio 14-oji – Gedulo ir vilties diena, primenanti ir jau visada priminsianti mums, mūsų vaikams ir vaikaičiams pirmąjį Lietuvos piliečių trėmimą 1941 metais. Birželio 15-ąją 1940-aisiais Tarybų Sąjunga okupavo Lietuvą. Keistas sutapimas – dvi mūsų istorijos žiauriausios datos atsistojo viena šalia kitos – birželio 14-oji ir birželio 15-oji. Tas sutapimas yra simboliškas – 1940 m. birželio 15-oji pagimdė 1941 m. birželio 14-ąją, ir ne tik ją. Ji nulėmė visas tolesnes mūsų nelaimes: nepriklausomybės ir demokratijos praradimą, būsimąsias kitas okupacijas, tremtis, politinę migraciją, bažnyčios ir sąžinės persekiojimą, pavojus lietuvių kalbai ir kultūrai, daugybę kitų aplinkybių, lėmusių moralinius, dvasinius pokyčius ir lietuviško mentaliteto deformacijas.

O gal likimas specialiai sugretino birželio 14-ąją ir 15-ąją, kad šis kalendorinis tautos tragizmo koncentratas mus įkvėptų nepamiršti, nepamiršti ilgiau, nei mena tremtųjų, kalintųjų, šaudytųjų ir jų vaikų gyvoji atmintis, kad padėtų labiau susikaupti, suprasti, apmąstyti, pasimokyti, kad leistų ilgėliau patylėti, nes žmogus mąsto ne šaukdamas, o tylėdamas. Siūlau patylėti ir tuo tylėjimu pagerbti žuvusius tėviškės šile, sušalusius prie Lenos, mirusius Sibiro platybėse ir Stalino gulaguose, kartu tylėjimu pagerbti ir gyvuosius, kankintus, kalintus, tremtus. Atsistokime ir pagerbkime visus tuos, kurie yra ir amžinai bus mūsų laisvės ir mūsų nelaisvės kaina. (Tylos minutė)

Sugretinus įvairių šaltinių duomenis prieinama prie išvados, kad per pirmąją ir visas vėlesnes tremtis, kurias lėmė 1940-ųjų birželio 15-oji, iš Lietuvos buvo ištremta per 131 tūkst. žmonių. Už ką? Už tai, kad buvo geri mokytojai ir vaikus mokė skaityti, rašyti, skaičiuoti. Už tai, kad buvo valstiečiai ir labiau už viską mylėjo savo žemę. Būtent dėl to juos teko padaryti buožėmis, o tie buožės net sibiruose sugebėjo būti geri šeimininkai ir dar pamokyti šeimininkauti vietos gyventojus. Už tai, kad buvo Lietuvos karininkai, prisiekę tarnauti Lietuvai. Už tai, kad buvo nepriklausomos Lietuvos valdininkai, partijų nariai ar jų vadovai, žurnalistai, inteligentai. Už tai, kad mylėjo Lietuvą. Vieniems ji buvo tokia maža – vos keli, keliolika ar keliasdešimt hektarų, kuriuos gavo tėvas savanoris ar paveldėjo iš senelio, ar nusipirko už litus, kelių kartų po centą sutaupytus, kitiems ji buvo valstybė, pasaulio pripažinta, turinti savo vėliavą, herbą ir litą, su Maironio apdainuotais nevėžiais, dubysomis.

Paprastai anuomet niekas garsiai nešaukė apie Tėvynės meilę. Ta meilė buvo tokia tikra, tokia sena, tokia stipri ir natūrali, kad garsiai apie tai skelbti nebuvo reikalo, nebent dainose, bet ir tos dainos paprastai būdavo liūdnos ir tylios. Matyt tie, kas pasišovė mus ištrinti iš pasaulio žemėlapio, suvokė, kad ta tyli Tėvynės meilė jiems ir visai rėkiančiai bolševikinei ideologijai yra gerokai pavojingesnė, todėl ir dundėjo Lietuva Rytų nežinomybės link gyvuliniuose vagonuose su savo tyliąja Tėvynės meile. Ar ne todėl vargu ar rasime šiandien Lietuvoje šeimą, kurios giminėje nebūtų tremtinių, politinių kalinių, buvusių rezistentų ir disidentų.

Per 50 okupacijos metų išaugo naujos kartos, jau gerokai kitaip suvokiančios Tėvynės meilę. Dešimtmečiai ir tarybinė ideologija jų sielose Tėvynės meilę sugebėjo kažkiek deformuoti. Laimė, ne sunaikinti, o tik prislopinti, užmigdyti. Sąjūdis ir jo dainuojančioji revoliucija ją pažadino iš naujo. O kai netrukus mūsų mirusieji iš kapinaičių, pabirusių Sibiro platybėse, lėktuvais karstuose ėmė grįžti, pasaulis krūptelėjo – jis nežinojo, kad yra tauta, kurios net mirusieji taip veržtųsi į Tėvynę, jis nežinojo, kad yra tauta, kuri taip myli savo Tėvynę. Pagaliau mes patys suvokėme, kokia didelė yra ta meilė Lietuvai – didesnė už pačią Lietuvą.

Du kalendoriaus lapeliai – birželio 14-oji ir birželio 15-oji – gedulas ir viltis. Stovime ant Europos Sąjungos ir NATO slenksčio. Tas slenkstis yra mūsų vilties slenkstis, vilties, kad tos dvi šalia viena kitos esančios datos, tokios, kokios jau buvo 1940-aisiais ir 1941-aisiais, niekada nepasikartos. Tačiau yra ir kita viltis, dar didesnė, – tai mes patys.

Vienos iš dienų, kurias šiandien prisimename, 1940-ųjų birželio 15-osios, patirtis rodo, kad, nepaisant mums tikrai siaubingos, nepalankios tarptautinės konjunktūros, mes galėtume atrodyti ir gerokai kitaip. Galbūt Lietuvos likimas būtų pasisukęs kitaip, jeigu mūsų Vyriausybė būtų nusprendusi priešintis. Tačiau nestabili padėtis šalies viduje, politinės ir asmeninės intrigos pačioje valdžioje, aukščiausiųjų šalies vadovų neryžtingumas mūsų istoriją pasuko kitaip. Mokykimės iš istorijos, iš savo pirmtakų klaidų, kad iš mūsų klaidų nesimokytų mūsų vaikai. Ačiū. (Plojimai)

PIRMININKAS. Dėkoju, Pirmininke. Kviečiu į tribūną Vilniaus universiteto Naujosios istorijos katedros vedėją, humanitarinių mokslų daktarą A.Jakubčionį. Prašom. Ruošiasi gerbiamoji B.Barauskaitė.

A.JAKUBČIONIS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, pone Ministre Pirmininke, posėdžio svečiai, visi nuoširdžiai minintieji Gedulo ir vilties dieną! Praėjęs šimtmetis ir Lietuva. Ar XX amžius buvo palankus, ar nebuvo toks kraštui ir jo žmonėms? Lietuva turėjo valstybingumą, bet jo neteko. Šalis prarasdavo tai vieną, tai kitą savo teritorijos dalį. XX amžiuje kraštą bandė užimti ar net okupavo visos, išskyrus Latviją, kaimyninės valstybės. Į XX amžiaus vidurį Lietuva žengė vieną po kito gaudama net tris ultimatumus – 1940 m. pozityvią šalies raidą ir, kas buvo itin neigiama, – pradėjo Lietuvos gyventojų terorizavimą, represijas, kurių baigiamasis akcentas – 1941 m. birželio 14 d. pradėtas masinis gyventojų trėmimas. Tai masinių trėmimų pradžia, bet gyventojų moralinis ir fizinis represavimas jau tęsėsi metus – nuo 1940 m. birželio 15 d. Per tuos metus, kaip matyti iš laiko perspektyvos, sovietinis režimas stengėsi susilpninti tautos valią, suardyti gyventojų bendrumą, formuoti baimės atmosferą ir pasiekti, kad žmonės nesipriešintų blogiui, kad žmonės sovietinės valdžios priemones ir trėmimus priimtų kaip savotišką represijų tąsą.

Pirmąja sovietinės sistemos primesta priemone tapo melo pateikimas kaip tiesa, galų gale taip supainiojant, kad tapdavo neaišku, kur yra melas ir kur tiesa. Sovietų nurodymu sudaryta ir pavadinta liaudies vyriausybė pozavo prie Nežinomo kareivio kapo ir taip angažavosi kaip valstybingumo saugotoja. Realiai ji rengė krašto inkorporavimą. Moralės normų nepaisymas imtas derinti su prievarta, kai tik pradėjo aiškėti reali Sovietų Sąjungos vykdyta tiesa.

1940 m. liepos 11 d. vakare prasidėjo pirmųjų suėmimų banga Lietuvoje. Per savaitę buvo suimta 504 žmonės, iki rugsėjo mėnesio – dar du tūkstančiai. Tarp jų A.Merkys, J.Urbšys, partijų lyderiai ir aktyvesni nariai, visuomeninių organizacijų dalyviai. Apie jų poveikį amžininkas rašys: “Šalis miegojo, bet tai buvo apgaulė. Po artėjančios aušros pilkšvu šydu susirūpinimo ir baimės apimtas miestas budėjo. Baimė sklido po Lietuvą”. Vienu represijų tikslu ir buvo visuomenės įbauginimas, nes baimės apimti gyventojai jau nebuvo piliečiai, tik liaudis. Išlaikiusieji savigarbą ir suimtieji imti vadinti liaudies priešais neapibrėžiant šios sąvokos. Tačiau greitai buvo pareikšta – kas nebalsuos, bus liaudies priešas. Vadinasi, balsavimas reikš nesuėmimą. Suėmimai ir grasinimai, moralinis teroras tapo režimo veiklos imperatyvu.

Kitu žingsniu, turėjusiu slopinti krašto žmonių bendrumą bei tautos solidarumo jausmą, tapo visuomenės socialinės struktūros skaldymas, savotiškas atomizavimas. Darbininkai buvo pervardinti proletariatu ir iškelti virš kitų gyventojų. Kaimo žmonės pavadinti valstiečiais, nors iki tol tam tikrą statusą reikšdavo ūkininko vardas. Valstiečiai imti diferencijuoti į vargingus, darbo, vidutinius, buožes. Netolimoje perspektyvoje toks suskaidymas reikš viena – represuojant vieną grupę, kitoms atrodys, kad jų tai nepalies. Vieningai okupantui pasipriešinta nebus. Inteligentija, pavadinta tarpsluoksniu ir taip suniekinta bei dirbtinai supriešinta su kitais sluoksniais, negalėjo vaidinti krašto žmonių vadovės vaidmens, išsaugoti moralinį autoritetą. Be to, dalis jų diskreditavosi kolaboravimu.

Smūgiai ėjo po smūgių. 1940 m. rugsėjo mėn. kalėjimuose jau buvo laikoma 4305 suimtieji. NKVD skaičiavo dar laisvėje gyvenusias aukas. Tarkim, tarp Kauno aukštųjų mokyklų dėstytojų potencialių aukų buvo suregistruota 76, tarp mokyklų mokytojų – 265, iš daugiau kaip 11,5 tūkstančio gimnazistų 4,5 tūkstančių įvardyti kaip potencialūs priešai. Represijos nenutrūko, nors žymesnė jų banga kraštą užklupo lapkričio 5–6 d. Ji buvo įvardyta kaip kontrevoliucinio elemento areštai ir buvo skirta NKVD raportuoti apie sėkmingą darbą spalio minėjimų išvakarėse. Lapkričio mėnesį Lietuvoje oficialiai imta taikyti RTFSR baudžiamąjį kodeksą, tarp jų ir garsųjį 58 straipsnį. Kaip svarbi genocido priemonė ėmė veikti ypatingieji pasitarimai. Ne vien žmonės patyrė prievartą.

Prievartą, pokyčius patyrė vardai, pavadinimai, kultūros paveldas. Neliko Savanorių gatvės, atsirado Raudonosios Armijos, vietoj Vasario 16-osios atsirado Liepos 21-oji, ne Gedimino, bet Lenino, ne Basanavičiaus, bet Stalino. Bibliocido vykdytojai iki 1941 m. pradžios į makulatūrą pasiuntė 424 tūkstančius vienetų knygų. Panaikintas kreipinys “ponai”, įvedamas “draugas”, tačiau tai buvo ne tiktai visuomenės sovietizavimas.

Pagrindinėms represijoms buvo pradėta rengtis 1940 m. lapkričio 28 d., kai vidaus reikalų liaudies komisaras A. Guzevičius įsakė suregistruoti visą antisovietinį ir socialiai svetimą elementą. 1941 m. gegužės 26 d. buvo pranešta, kad peržiūrėjus tik dalį bylų jau išaiškinta 28 tūkst. 600 tokio elemento bei sudarytas trėmimo operacijai vadovauti centrinis štabas. Apskrityse sudaryti vietiniai štabai. Gegužės mėnesį dar kartą buvo nurodyta, kokios kategorijos asmenys privalėjo būti tremiami. Tai buvo valstybės valdininkai, partijų nariai, specialiai išskirta nacionalistinė kontrevoliucija, tautininkai ir jaunalietuviai, be tokių organizacijų, kaip “Neo- Lithuania”, “Filia-Lithuania” nariai, ateitininkai, Šaulių sąjunga, karininkai, fabrikų, gamyklų savininkai. Reikalauta suimti žydų, rusų baltųjų emigrantų, ukrainiečių ir baltarusių nacionalistinę kontrevoliuciją. Tai dar ne visas sąrašas. Birželio 14 d. buvo išsiuntinėta instrukcija, kaip organizuoti ir vykdyti trėmimą, žmonių apskaitą. Buvo parengtas transportas – 1202 vagonai viename skaičiuojant po 25 žmones. Kiekviena trėmimo grupė gavo nurodymą ištremti dvi šeimas. Trėmikai buvo instruktuojami ir po to likdavo tarnybinėse patalpose, kad nenutekėtų informacija apie trėmimus ir jų mastą.

Iki trėmimų pradžios kalėjimuose laikyti suimtieji jau buvo siunčiami į lagerius. Tarkim, balandžio mėnesį į gulagus buvo išvežta beveik 800, birželio 6 d. – 628, birželio 16 d. – 747 kaliniai. Birželio 14 d. 13.00 ryto prasidėjo masiniai trėmimai. 18 tūkst. 500 – tiek buvo ištremta per masinius trėmimus. Iš viso 1940–1941 m. nukentėjo, buvo represuota, uždaryta į kalėjimus, nusiųsta į lagerius ir gulagą apie 30 tūkst. Lietuvos gyventojų. Represijas ir trėmimus sustabdė karas.

Birželio tremtys neaplenkė nė vienos tautos, gyvenusios Lietuvoje. Nukentėjo visi visuomenės sluoksniai. Tarkim, buvo ištremti 427 ūkininkai, 422 tarnautojai, 372 darbininkai, 288 karininkai, tremti mokytojai, policininkai, teisininkai, gydytojai, inžinieriai, daugiausia – inteligentų. Didžiausias pateikiamas skaičius – tai beveik 10% mokytojų taip pat buvo ištremti į Sibirą. Represijos ir trėmimai – tai tik viena tragiška XX a. Lietuvos istorijos dalis. Buvo ir kita.

1918–1940 m. Lietuva paskelbė nepriklausomybę, įsitvirtino tarp Europos šalių, kūrė ekonomiką, kultūrą, žmonių gerovę. Tai akivaizdus parodymas ir įrodymas, kad tik sava valstybė sudaro palankiausias sąlygas tautos ir krašto raidai. Valstybingumo netektis reiškė ne tik laisvės pabaigą, bet ir grėsmę tautos egzistencijai. Valstybės ir nepriklausomybės išsaugojimas ir yra tas teigiamas patyrimas, kurį Lietuva atsinešė iš praėjusio į šį šimtmetį. Dėkui. (Plojimai)

PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamajam A.Jakubčioniui. Dabar kviečiu į tribūną Genocido ir rezistencijos tyrimų centro Vardynų skyriaus vadovę gerbiamąją B.Barauskaitę. Prašom.

B.BARAUSKAITĖ. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, pone Ministre Pirmininke, ponios ir ponai. Šeši dešimtmečiai skiria mus nuo tų dienų. Per šį laikotarpį gimė ir užaugo trys kartos. Kančios aštrumas jau nebežeidžia, tačiau atmintis tebesaugo skausmą ir neviltį tų birželio naktų, kurių ramybę suplėšė smūgiai į duris. Smūgiai sudaužė dešimtis tūkstančių gyvenimų.

1940 m. birželio 15 d. į Lietuvos žemę įžlegėję sovietiniai tankai atnešė sistemą, kurios kruvinoje sąskaitoje jau buvo milijonai aukų. Sovietų okupuotoje Lietuvoje pradėtos taikyti teisinės normos, kuriose buvo ignoruojami pamatiniai teisės principai. Vietoje jų buvo vadovaujamasi V.Lenino nuostata (citata): “Teismas turi ne pašalinti terorą, o pagrįsti ir pateisinti jį iš principo”. RSSR baudžiamasis kodeksas, Lietuvos marionetinės valdžios patvirtintas 1940 m. lapkričio 30 d., buvo taikomas (citata): “nusikaltimams, padarytiems Lietuvos teritorijoje iki sovietų valdžios įvedimo joje”.

Taigi Sovietų Rusijos valdžia Lietuvą, kaip savarankišką valstybę, iš tikrųjų laikė tik laikinai prarasta teritorija.

Taip visi Lietuvos gyventojai sovietinių įstatymų požiūriu tapo valstybiniais nusikaltėliais, tėvynės išdavikais: valstybės tarnautojai trukdė pasaulinei revoliucijai, mokytojai bei kiti švietimo darbuotojai tarnavo tarptautinei buržuazijai, ūkininkai ir darbininkai savo darbu stiprino buržuazinę Lietuvos santvarką ir tuo buvo socialiai pavojingi, teisėtvarkos darbuotojai ir pareigūnai kovojo prieš darbininkų klasę ir revoliucinį judėjimą. Visos, net opozicinės, Lietuvoje veikusios visuomeninės organizacijos tapo fašistinės ar kontrrevoliucinės. Neliko be kaltės nei kūdikiai, nei seneliai ar kiti “liaudies priešo” šeimos nariai. RSFSR baudžiamajame kodekse nebuvo pamiršti ir jie. Giminystės ryšiai buvo ta kaltė, kurią reikėjo išpirkti tremtimi atšiauriausiuose Sovietų Sąjungos rajonuose.

Žmonės okupuotoje Lietuvoje nesijautė saugūs. Pagal A.Sniečkaus 1940 m. liepos 7 d. patvirtintą “liaudies priešų likvidacijos planą” kiekvieną mėnesį buvo areštuojama nuo 250 iki 450 asmenų, o liepos mėnesį – net 800. Iki 1941 m. birželio mėnesio Lietuvos kalėjimuose jau kalėjo daugiau kaip 6,5 tūkst. asmenų, kurie buvo žiauriai kankinami tardant, marinami badu, laikomi sausakimšose kamerose.

Tačiau artėjanti vasara, besibaigiantys mokslo metai, atostogų planai miestiečiams, pavasario darbymetis kaime nustelbė nerimą ir įtarinėjimus. Mažai kas nutuokė apie atėjūnų ir vietinių kolaborantų rezgamus planus, atliekamus darbus “kontrrevoliucinio ir antisovietinio elemento” išaiškinimui ir apskaitai.

Kaip šie planai buvo realizuojami, prisimena tuo metu buvusi 13 metų Regina Viskauskytė.

“Tą lemtingą rytą sukilome gana anksti. Tėvelis išvyko į darbą (buvo ūkininkas), motina darže rinko braškes. Aš ir 1,5 metų broliukas žaidėme smėlio dėžėje. 90 metų senelis sėdėjo po ąžuolu, kur kadaise sėdėdavo su savo dėde knygnešiu Bubinu. Staiga netoliese pastebėjau greit riedančius ratus. Po kelių minučių mūsų kieme pasirodė ginkluoti vyrai. Vienas jų paklausė: “Gdie chozeika?” Žodis man buvo žinomas, todėl parodžiau į mamą. Vyrai tuoj išsiskirstė: vienas nuėjo prie mamos, kitas liko prie manęs, o likusieji apsupo sodybą. Visiems buvo įsakyta sueiti į vidų. Prasidėjo smulki krata. Viskas negailestingai buvo verčiama. Ant grindų krito rūbai, knygos, mano lėlės, broliuko žaislai. Nieko blogo nerado. Bet vis tiek vienas kariškis perskaitė kažkokį popierių, kad mes esame išvežami gyventi į kitą vietą, tik nepasakė nei kur, nei už ką, nei kuriam laikui. Leista pasiimti 20 kg daiktų. Susiruošti turėjome žaibiškai. Mamai viskas krito iš rankų. Buvome tokie išsigandę ir pasimetę, kad paėmėme vos vieną kitą rūbelį. Senelis prašėsi paimamas kartu ir šaukė: “Kur vežate, kodėl paliekate mane vieną?”

Tačiau vežimas riedėjo toliau, mūsų sodyba vis tolo. Tėvelis, grįžęs iš darbo, savo šeimos jau neberado. Netrukus jis buvo suimtas ir atvežtas pas mus į gyvulinį vagoną. Mums kaip saulė nušvito, kai jo sulaukėme. Tačiau ateitis parodė, kad mes nenujautėme, kas mūsų ir jo laukia. Kas 10–15 minučių atveždavo vis naujas šeimas. Taip truko dvi paras. Pagaliau pajudėjome. Pravažiuojant Šiaulius labai verkėme, nes ligoninėje buvo likęs mano 12 metų brolis.

Po dieną trukusios kelionės vidurnaktį sustojome – tai buvo Naujoji Vilnia. Atsidarė vagono durys, ir užėję kariškiai ėmė skaityti vyrų pavardes. Drebėdami iš baimės išgirdome šaukiant ir tėvelio pavardę. Mama puolė tėvui ant kaklo, aš griebiau už rankos, broliukas apsivyniojo jam apie kojas. Visi vyrai stovėjo apglėbti žmonų ir vaikų. Kariškis ne savo balsu keikdamasis suriko: “Atsitraukite, jie tuoj grįš!” Niekas tuo netikėjo. Likome tik moterys, vaikai ir seneliai. Vyrų vagonas, girdėjome, buvo atkabintas. Vėliau sužinojome, kad po penkių mėnesių tėvelis mirė iš bado Rešotų lageryje. Jam buvo tik 38 metai.”

Panašias savo šeimų istorijas gali papasakoti tūkstančiai vaikų. 1941 metais jų buvo ištremta kur kas daugiau negu 5 tūkstančiai. Kas dešimtas vaikas nesulaukė šešerių metų, o kas trečias kūdikis mirė.

1941 m. birželį išvežti daugiau kaip 20 tūkst. Lietuvos gyventojų buvo išskirstyti atšiauriausiuose rajonuose. Iš tremtinių ten amžiams liko gulėti daugiau kaip 17%.

Apie prieškario tremtinių kančių kelius ir netektis yra paskelbta gana daug įvairių publikacijų ir informacijos. Apie vyrų likimus lageriuose mažiau žinoma. Todėl šiek tiek daugiau žodžių jiems norėčiau skirti.

Apie 4 tūkst. vyrų, atskirtų nuo šeimų, buvo įkalinta lageriuose. Apie jų gyvenimo sąlygas liudija mirtingumas, kuris, aišku, yra tik žemutinė riba – ne mažiau kaip. Sol Ilecko kalėjime, Komijos ir Sverdlovsko srities lageriuose mirė daugiau kaip ketvirtadalis kalinių – 25, 27 ir 28%. Gorkio kalėjime – daugiau kaip pusė – 55,4%. Ypač didelis mirtingumas buvo Rešotų ir Usolago lageriuose – 61,7% ir 71,6%. Daugiausia kalinių mirė 1941–1943 metų žiemą – 64% visų mirusiųjų.

Negana to, kad buvo tokios sąlygos, lageriuose kaliniams dar buvo keliamos baudžiamosios bylos. Išsekę nuo bado ir sunkaus darbo jie dar buvo žiauriai tardomi, verčiami prisipažinti, kad “dalyvavo kontrrevoliucinėje organizacijoje, kovojo prieš darbininkų revoliucinį judėjimą” ir dėl visų kitų jiems nesuprantamų nusikaltimų.

Iš viso lageriuose ir kalėjimuose įvairiomis bausmėmis buvo nuteista 5,5 tūkst. asmenų, iš jų 645 – mirties bausme. Tai sudaro maždaug 12 %. Mirties bausmes dažniausiai skyrė Ypatingasis pasitarimas už akių.

Ištyrus apie 600 nuteistųjų mirti bylų, paaiškėjo, kad teisiniu požiūriu loginį ryšį tarp asmens veiklos ir jam pateikto kaltinimo apibrėžti yra beveik neįmanoma. Dažniausiai kaltinimų pagrindas buvo Lietuvos piliečio tarnybinė, ūkinė, visuomeninė bei politinė veikla nepriklausomoje Lietuvoje. NKVD tardytojams ypač didelis nusikaltimas buvo valstybiniai apdovanojimai. Apie savo profesiją ir darbą kalbėti tardomiesiems neatrodė pavojinga. Iš kur jie tuo metu galėjo žinoti, kad SSRS teisėtumo samprata neturi nieko bendro su civilizuotuose kraštuose priimtomis teisės normomis.

Štai yra išlikęs dokumentas. K.Pratapas, Sol Ilecko kalėjime nuteistas 10 metų kalėti, rašo kasacinį skundą RSFSR Aukščiausiajam Teismui (čia bus jo tekstas): “1941 m. spalio 6 d. Sovietų Rusijos teismas nuteisė mane už tai, kad aš tarnavau nepriklausomos Lietuvos policijoje, kartu būdamas ir Lietuvos šaulių sąjungos narys. Nuteisė kaip Sovietų Sąjungos pilietį. Tačiau aš esu lietuvis ir pilietis nepriklausomos Lietuvos, o ne Sovietų Sąjungos. Taigi tarnaudamas nepriklausomos Lietuvos tarnyboje ir būdamas bet kurioje organizacijoje, nenusikaltau Sovietų Sąjungos santvarkai, ir joks Rusijos teismas teisti mane, tikrą pilietį Lietuvos, kurią pati Rusija pripažino kaip savarankišką ir nepriklausomą, neturi jokios teisės. Todėl prašau RSFSR Aukščiausiąjį Teismą grąžinti mane į nepriklausomą Lietuvą kaip niekuo neprasikaltusį Lietuvos pilietį. Kam ir kuriam tikslui aš čia atvežtas? Juk aš galiu būti naudingas savo tėvynėje – nepriklausomoje Lietuvoje. Pagavo mane kaip kokį nusikaltėlį, o dabar kankina, vargina.

Dar kartą prašau Aukščiausiojo Teismo, kad mane gražintų į Lietuvą, o kol išvešite, prašau jūsų nurodymo skirti geresnį išlaikymą ir daugiau maisto.

1941 m. spalio 15 d. Sol Ilecko kalėjimas”.

Čkalovo srities teismas peržiūrėjo K.Pratapo bylą ir 1941 m. gruodžio 22 d. nuteisė jį mirti, o po trijų mėnesių sušaudė.

Sovietinė teisėtvarka savo šių sprendimų pavidalui stengėsi suteikti tam tikrą teisėtumo regimybę, bent jau įforminant tardymo ir teismo proceso procedūras. Todėl ne teisinių organų, kaip jie patys vadino Ypatingąjį pasitarimą, skirtus mirties nuosprendžius ir jų vykdymą visokeriopai slėpė. Gal buvo ir kitų priežasčių, bet faktas yra tas, kad informacija apie teismo nuosprendį ir jo įvykdymo datą ne tik buvo slepiama nuo nužudytųjų artimųjų, bet ir aukščiausiosios RSFSR valdžios struktūros buvo nustačiusios oficialią tvarką mirties dokumentų klastojimui, tarp jų ir civilinės metrikacijos įrašams.

1955 m. rugpjūčio 24 dieną sąjunginė KGB išleido įsaką, pagal kurį nuteistųjų mirti giminėms į jų paklausimus vietiniai KGB organai turi pranešti: “kad šie asmenys buvo nuteisti 10 metų laisvės atėmimo ir mirė kalinimo vietose. Mirties data nurodoma bet kokia ir KGB nurodymu nuteistojo mirtis registruojama civilinės metrikacijos įrašų biuruose pagal gyvenamą vietą, ir giminėms išduodamas nustatytos formos nuteistojo mirties liudijimas”. Vėlesnieji Sovietų Sąjungos KGB nurodymai keitėsi, buvo jau nurodoma teisinga data, bet mirties priežastis ir toliau buvo slepiama. Reikia pažymėti, kad Lietuvos vidaus reikalų ministerija, KGB padalinys Lietuvoje, Generalinė prokuratūra bei civilinės metrikacijos įrašų biurai uoliai vykdė šiuos nurodymus. Yra skaudžiausia, kad yra atrastų dokumentų, kad ir po Kovo 11-osios sušaudytų kalinių artimiesiems buvo nurodytos klaidingos mirties nuosprendžių įvykdymo datos. Pavyzdžiui, tos pažymos išduotos 1991 m. vasario 20 d., 1990 m. rugsėjo 6 d. ir net 1992 m. gegužės 5 dieną, nors šių nuteistųjų baudžiamosiose bylose yra ir tikrieji nuosprendžiai, ir tikros jų sušaudymo datos.

Ar brėkštančio birželio ryto ramybę sudrumstę daužomų durų, rusiškų keiksmų, vaikų klyksmo, moterų raudų garsai nuaidėjo į nebūtį, ar mus jaudina tie skaičiai ir tie įvykiai, vis konkretesni, tikslesni, kraupesni, su vardais, pavardėmis, žūties datomis, svetima kalba parašytais kapelių adresais? Ar jaučiame, kad tie skaičiai tai yra pasauliai, tai yra neišgyventi gyvenimai, o gal tik atsainiai numojame ranka, ach, ir vėl apie tremtinius? Ačiū už dėmesį. (Plojimai)

PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamajai B.Barauskaitei, dėkoju visiems pranešėjams.

Gerbiamieji, iškilmingoji šios dienos Seimo posėdžio dalis baigta. Noriu Seimo nariams ir mūsų garbingiesiems, mieliesiems svečiams priminti, kad ir šiandien, ir rytoj tiek Vilniuje, tiek kituose Lietuvos miestuose ir rajonuose yra daug renginių, skirtų šioms dviem datoms. Kviečiu dalyvauti.

Dabar pertrauka iki 11.00 valandos. 11.00 val. tęsime posėdį. Ačiū.

Pertrauka

2002 m. birželio 13 d. (antradienio) darbotvarkė

PIRMININKAS. Mielieji kolegos, tęsiame posėdį ir pirmiausia registruojamės. Prašom registruotis.

Užsiregistravo 45 Seimo nariai. Mielieji kolegos, dabar dėl darbotvarkės. Kaip matote, kai kurie klausimai yra išbraukti, ir svarbiausia dėl to, kad juos reikia papildomai suderinti ir paredaguoti. Kitą savaitę bus Bausmių vykdymo kodeksas, Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo projektas ir lydintys įstatymai. Užtat papildomai yra Valstybės saugumo departamento statuto patvirtinimo projektas ir kiti įstatymai pateikimo stadijos, 6 punktas – dėl pensijų. Čia pagal žmonių, tiksliau, keliasdešimties tūkstančių mūsų piliečių siūlymą. Iš ankstesnių posėdžių atkeltas Finansų įstaigų įstatymo projektas ir kai kurie kiti projektai. Na, žinoma, svarbiausia, didelė ir įdomi kolegų Liberalų, opozicinės, frakcijos darbotvarkė. Plius keletas rezervinių klausimų. Seniūnų sueigoje aprobuota. Ar galime bendru sutarimu? Galime. Ačiū.

Seimo narių, grįžusių iš Konvento dėl Europos ateities, ataskaita

Mielieji kolegos, dabar mes turime pasitarti dėl darbo. Kadangi pirmasis klausimas yra ratifikavimas, o tam reikia daug daugiau Seimo narių, negu dabar yra salėje, gal pirmiausia pasiklausome informacijos iš Konvento, o per tą laiką, tikiuosi, ateis trūkstami 10 Seimo narių. Galime taip sutikti? Tai gal pirma V.Andriukaitis. Prašom. Seimo narių, grįžusių iš Konvento dėl Europos ateities, ataskaita. Prašom. O per tą laiką galime ir papildomai registruotis. Prašom. Prašom, gerbiamasis kolega.

V.P.ANDRIUKAITIS. Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, Konvento delegacijos nariai reguliariai, periodiškai po kiekvieno Konvento posėdžio atsiskaito Seimui. Mūsų ataskaita yra pateikta Seimo valdybai, yra Tarptautinių ryšių skyriuje, yra įdėta į interneto puslapį ir su jos elektronine versija gali susipažinti kiekvienas Seimo narys. Taip pat ji bus išdalyta ir jums, gerbiamieji Seimo nariai, čia, Seimo salėje.

Konvento posėdis, įvykęs birželio 6–7 dienomis, buvo skirtas dviem labai svarbiems klausimams, iš jų diskusijai, kuri buvo tęsiama dėl kompetencijų. Šiuo atveju diskusija buvo skirta vienam iš labai svarbių klausimų – tai teisingumo ir vidaus reikalų politikos plėtojimui. Kaip žinote, teisingumo ir vidaus reikalų politika yra tas trečiasis ramstis, kuris šiandien įgyvendinamas Europos viršūnių Tarybos. Buvo labai rimta diskusija, ar nereikėtų teisingumo ir vidaus reikalų politiką (…). Kitaip tariant, net buvo siūlymų, kad galbūt nemaža dalis politikų iš šio ramsčio turėtų būti perkelta į pirmąjį ramstį, taip pat tada turėtų būti atliekami instituciniai pakeitimai. Atkreiptas dėmesys, kad kai kurie kalbėjusieji siūlė Europos Sąjungos kompetencijai priskirti skirtingas veiklos kryptis, bet bendra tendencija – ryžtas praktiškai įgyvendinti saugumo ir teisingumo erdvės principus, suformuluotus Tamperės viršūnių susitikime. Nėra abejonės, kad rudenį Konventas diskutuos apie daugelį dalykų. Aš manau, kad nacionaliniai parlamentai rudens sesijoje turėtų būti dar aktyviau įtraukiami į tuos uždavinius, kuriuos Konventas yra išsikėlęs ir į kuriuos turėtų padėti atsakyti nacionaliniai parlamentai. Todėl ypač svarbi buvo diskusija dėl nacionalinių parlamentų vaidmens.

Nacionalinių parlamentų vaidmuo ateities Europos Sąjungoje iškyla neatsitiktinai. Šiuo metu nacionaliniai parlamentai skirtingai yra įsitraukę į Europos reikalų svarstymus. Yra šalių, kurių vyriausybės prieš vykdamos į Briuselį, ministrai, Ministras Pirmininkas, mandatą pirmiausia gauna parlamentuose. Gauna mandatą arba parlamento plenarinių posėdžių salėje, arba parlamento suformuotuose komitetuose. Tarkime, Suomijoje ypatingą vaidmenį vaidina Europos reikalų komitetas. Tai didysis komitetas, kuris svarsto visus klausimus ir suteikia mandatą vykstančiam į Briuselį ministrui ar Vyriausybės vadovui. Švedijoje taip pat ypatingą vaidmenį Europos reikalų komitetas. Pabrėžiu, visais klausimais, ar svarstytų žuvininkystę, ar svarstytų energetiką, ar svarstytų žmogaus teises. Taigi tie komitetai turi sujungti parlamentų daugelio komitetų atstovus ir teikdami mandatą yra labai atsakingi. Danijos Folketingas suteikia mandatą, nors Europos reikalų komitetas vaidina taip pat turi ypatingą reikšmę, tačiau mandatas suteikiamas net paties parlamento. Yra šalių, kuriose yra kitaip, kuriose Vyriausybės tik informuoja parlamentą arba atsiskaito jam, ar pateikia ataskaitas, informuoja prieš sprendimus, informuoja po sprendimų. Tokios praktikos laikomasi Vokietijoje, Prancūzijoje, bet reikia pabrėžti, kad tai tos šalys, kurios pirmosios įsijungė į Europos Bendriją ir kurių sistema iki šiol nereformuota. Didžiojoje Britanijoje sukurta dviejų krypčių patikros sistema. Yra atskiras patikros komitetas, kuris tikrina, ar teisės aktai gali būti įtraukiami į Didžiosios Britanijos teisinę sistemą, ar jie gali atitikti ar neatitikti jų nacionalinius interesus, o Europos reikalų komitetas aprobuoja politinius sprendimus. Bet, šiaip ar taip, aišku, kad nacionalinių parlamentų įtraukimas priimant sprendimus turėtų būti toliau stiprinamas, apibendrinama teigiama praktika.

Kitas aspektas. Nacionaliniai parlamentai paprastai dabar daugiausiai įgyvendina Europos Sąjungos priimtus teisės aktus, kitaip tariant, įtraukia juos į nacionalines teisės aktų sistemas. Šiuo atveju yra pavojus, kad jie tampa lyg ir žemesniais, lyg tik tokiais, kurių pagrindinė funkcija būtų įgyvendinimas. Todėl Konvente buvo diskutuojama, ar nereikėtų, kad, tarkime, Europos Komisija, patvirtindama tam tikro pusmečio teisės aktų planą (jį paprastai pateikia Europarlamentui), ar nereikėtų, kad tokį planą Europos Komisija pateiktų ir nacionaliniams parlamentams ir, dar prieš priimdama sprendimus, gautų nacionalinių parlamentų nuomonę. Dauguma kalbėjusiųjų iškėlė labai aiškų uždavinį, kad nacionalinių parlamentų vaidmuo turi būti pakeltas į deramą lygį, kad būtų įgyvendinama subsidiarumo principo kontrolė ex ante ir ex post. Komisija vis dėlto teiktų informaciją ir nacionaliniams parlamentams apie savo pusės metų programą, kad būtų galima nustatyti glaudesnius ryšius tarp nacionalinių parlamentų ir Europarlamento. Yra mintis sukurti ir tarpparlamentinį tinklą ir ypač sustiprinti šiame kontekste KOZAK vaidmenį, t.y. Europos reikalų komitetų pirmininkų pasitarimo vaidmenį. Taip pat keliama mintis, kad būtų sustiprintas Europos parlamento ir nacionalinių parlamentų spikerių vaidmuo ir kad nacionalinių parlamentų vadovai ir Europos parlamento vadovas pasirašytų daugiašalį susitarimą ir vyktų reguliarios parlamentų vadovų konferencijos, kurios taip pat įgautų tam tikrą galią svarstyti Europos Sąjungos politikos klausimus, teikti rekomendacijas, derinti veiksmus ir sukurti labai didžiulį tarpparlamentinį ryšių tinklą. Taigi mūsų pozicija taip pat buvo ta, kad mes palaikome šią idėją. Taip pat buvo diskutuota (jau matau, kad aš turiu baigti), ar reikalingi Europarlamento antrieji rūmai. Dauguma kalbėjusiųjų Konvente pasisakė prieš antrųjų rūmų idėją. Lietuvos delegacija taip pat iškėlė labai daug abejonių dėl to, ar reikalinga dar viena papildoma institucija.

Gerbiamieji kolegos, norėčiau pasakyti jau paskutinį sakinį. Europos reikalų komitetas yra suplanavęs ir siūlo Seimui liepos pirmą savaitę padaryti atskirą Seimo diskusiją dėl Europos Sąjungos ateities. Tuo tikslu mes norime išdalyti jums klausimyną, norime kreiptis į frakcijų vadovus, kad jūs paragintumėte jį užpildyti.

Taip pat norėtume prašyti profilinių komitetų atsakyti į mums rūpimus klausimus, kad diskusijoje dėl Europos Sąjungos ateities profiliniai komitetai pateiktų savo požiūrį į tas problemas, kurios suformuluotos Konvente. Taigi manau, kad mes turėtume labai aktyviai įsijungti į šį klausimą, nes tai yra konstitucinio lygio klausimai, tai yra šalies parlamento tolesnės reformos klausimai. Šiandien vyksta forumo konferencija Mokslų akademijoje. Europos Sąjungos ateities forumas šiandien svarsto pagrindinės problemas. Aš kviesčiau tuos Seimo narius, kurie domisi, dalyvauti šio forumo konferencijoje. Dėkoju už dėmesį.

PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis pirmininke. Ačiū. Dabar, gerbiamieji kolegos, turime štai dėl ko susitarti. Tarp rezervinių pirmuoju pažymėta rezoliucija “Dėl Lietuvos sveikatos politikos tolesnio įgyvendinimo”. Esame susitarę, kad būtų redakcinė komisija. Galų gale po Seimo ir Seniūnų sueigos diskusijų tokia redakcinė komisija yra jau sudaryta ir reikia, kad mes čia kartu tam pritartume, arba neprieštarautume. Pagal frakcijas skaitau pavardes: J.Raistenskis, J.Olekas, V.Nekrašas, D.Mikutienė, K.Kuzmickas, A.Klišonis, I.Degutienė, D.Kutraitė-Giedraitienė ir K.Bobelis. Ar pritariame tokiai redakcinei komisijai? Ačiū. Tada aš kviečiu komisiją galutinai aprobuoti rezoliucijos variantą, kuris šiek tiek vėliau galės būti pateiktas Seimo posėdžiui. Ačiū.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Uzbekistano Respublikos Vyriausybės susitarimo dėl bendradarbiavimo kovojant su organizuotu nusikalstamumu ratifikavimo įstatymo projektas Nr.IXP-1628* (svarstymas ir priėmimas)

Kviečiu dar kartą registruotis ir imsimės antrojo darbotvarkės punkto. Man atrodo, jau turime dabar salėje pakankamai Seimo narių. Prašom registruotis. Antrasis darbotvarkės punktas – Lietuvos ir Uzbekistano vyriausybių susitarimo dėl bendradarbiavimo kovojant su nusikalstamumu ratifikavimo įstatymo projektas. Svarstymo ir priėmimo stadijos. Kolegos, registruojamės.

Užsiregistravo 71 Seimo narys. Jau dabar galime ramiai rizikuoti.

Mielieji kolegos, kviečiu pagrindinio, t.y. Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vardu pranešėją kolegą G.Jakavonį į tribūną. Prašom. Komiteto išvada.

G.JAKAVONIS. Gerbiamieji kolegos, Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas savo posėdyje apsvarstė Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Uzbekistano Respublikos Vyriausybės susitarimo dėl bendradarbiavimo kovojant su nusikalstamumu ratifikavimo įstatymo projektą ir nutarė pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui. Patobulinimo esmė yra grynai redakcinio pobūdžio ir šiam projektui buvo pritarta bendru sutarimu.

PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar J.Karosas – Užsienio reikalų komiteto vardu. Prašom, kolega.

J.KAROSAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Užsienio reikalų komitetas, kaip papildomas, birželio 3 d. taip pat apsvarstė ratifikuojamos sutarties įstatymo projektą ir su pastaba, kad reikėtų šiek tiek pakeisti, atsižvelgiant į Teisės departamento išvadą, patį pavadinimą, vienbalsiai pritarė šio dokumento projektui.

PIRMININKAS. Ačiū. Diskusijose niekas nenori kalbėti. Tada tiktai laikau savo pareiga jums pranešti, mielieji kolegos, kad yra Valstybinės lietuvių kalbos komisijos naujosios pirmininkės I.Smetonienės pasirašytas raštas, kuris yra toks: “Kanceliarinėje kalboje dažnai vartojami junginiai su prielinksniu “dėl”. Pavyzdžiui, nutarimas “Dėl komisijos sudarymo”, “Įstatymas dėl atostogų” ir pan. Tokie junginiai galimi ir tais atvejais, kai įprasta įstatymo pavadinimo forma Lietuvos Respublikos įstatymas kelia tam tikrų teisinių keblumų. Taigi išvada: pavadinimas “Lietuvos Respublikos įstatymas dėl Lietuvos Respublikos ir Azerbaidžano Respublikos sutarties “Dėl asmenų, nuteistų laisvės atėmimu, perdavimo likusiai bausmei atlikti ratifikavimo”, kad ir nelabai grakštus stiliaus požiūriu, nėra netaisyklingas”. Tokia grakšti išvada.

Mielieji kolegos, galime pritarti po svarstymo? Ačiū. Taigi kviečiu dar kartą registruotis ir manau, kad galėsime imtis paties ratifikavimo, t.y. balsuoti už visą ratifikavimo įstatymą. Kolegos, registruojamės.

Užsiregistravo 71 Seimo narys.

Ratifikavimo įstatymo vienas straipsnis. Dėl pavadinimo sutarėme, kad toks, koks yra, ir tuo labiau Kalbos komisija davė tam tikrą išvadą. Gal dar kas nors norėtų kalbėti dėl balsavimo motyvų? Ne. Taigi tada prašom balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Uzbekistano Respublikos Vyriausybės susitarimas dėl bendradarbiavimo kovojant su nusikalstamumu? Tiksliau, susitarimo ratifikavimo įstatymas. Prašom balsuoti.

69, su kolegos A.Syso balsu – 70, nė vieno prieš, nė vieno susilaikiusio. Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Uzbekistano Respublikos Vyriausybės susitarimo dėl bendradarbiavimo kovojant su nusikalstamumu ratifikavimo įstatymas priimtas. Primenu, kad čia kvalifikuota dauguma, kurios reikia, mažiausiai 57 balsai. Ačiū. Klausimas išspręstas.

Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 1, 2, 3, 8, 12 ir 24 straipsnių pakeitimo ir papildymo bei šio įstatymo papildymo 5¹ ir 7¹ straipsniais įstatymo projektas Nr.IXP-1582(3*)ES (svarstymas)

Trečiasis darbotvarkės punktas – Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo bei įstatymo papildymo kitais straipsniais įstatymo projektas. Svarstymo stadija. Projekto registracijos Nr.IXP-1582(3), projektas eurointegracinis. Pranešėjas Žmogaus teisių komiteto, kaip pagrindinio, vardu – pats pirmininkas G.Dalinkevičius. Prašom.

G.DALINKEVIČIUS. Ačiū, gerbiamas pirmasis Pirmininko pavaduotojau. Noriu pasakyti, kad aš, kaip pagrindinio komiteto įgaliotas atstovas, noriu jums pateikti pagrindinio komiteto nuomonę. Komitetas priėmė sprendimą pagal Seimo statuto 120 straipsnį – pritarti patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. Taigi visos išvados dabar jau yra inkorporuotos. Įstatymo projektas yra sutvarkytas pagal visas gautas pastabas. Taigi dabar – svarstymo stadija.

PIRMININKAS. Ačiū. Kitų komitetų atstovai turi kalbėti. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. V.Popovas – Teisės ir teisėtvarkos komiteto vardu. Ar kuris kitas? Profesoriau, prašom pridengti savo krūtine komiteto narį. Prašom. A.Sakalas – Teisės ir teisėtvarkos komiteto vardu.

A.SAKALAS. Gerbiamieji kolegos, komitetas bendru sutarimu siūlo pagrindiniam komitetui tobulinti įstatymo projektą atsižvelgiant į pastabas, kurioms mūsų komitetas pritarė. Aš dabar negalėčiau atsakyti, ar komitetas patobulino (…). Mes neturime jokių problemų.

PIRMININKAS. Ačiū. Dar turėtų kalbėti Šeimos ir vaiko reikalų komisijos vardu jos pirmininkė G.Purvaneckienė. Vietoje jos – D.Kutraitė. Prašom, kolege.

D.KUTRAITĖ-GIEDRAITIENĖ. Yra Šeimos ir vaiko reikalų komisijos išvada. Mes iš esmės pritarėme įstatymo projektui. Taip pat siūlėme patobulinti įstatymo projektą atsižvelgiant į Europos teisės departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadose pateiktus pasiūlymus ir pastabas. Taip pat pasiūlėme keisti 8 straipsnį ir jį išdėstyti taip: pakeisti projekto 8 straipsnį, kuriuo keičiamas įstatymo 24 straipsnio 7 punktas, ir išdėstyti taip: laikinai sustabdyti tyrimą, jei asmuo, kurio skundas ar apskundžiami veiksmai tiriami, serga arba yra išvykęs. Tai yra redakcinio pobūdžio pataisa, bet konkrečiau atspindi visą to punkto esmę. Balsavimo rezultatai – pritarta bendru sutarimu. Atskirosios nuomonės nebuvo. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Kadangi pagrindinio komiteto atstovas – pirmininkas pasakė, kad atsižvelgta ir suderinta, tai tada gal galime bendru sutarimu pritarti? Taip.

Dar diskusijoje nori kalbėti viena Seimo narė – B.Vėsaitė. Prašom.

B.VĖSAITĖ. Gerbiamieji kolegos, noriu pasakyti, kad dėl Lygių galimybių įstatymo mes esame labai giriami visų Europos Sąjungos institucijų. Tiesą sakant, kitos šalys kandidatės nuo mūsų nusirašinėja šį įstatymą. Dabar padarytos pataisos labai pagerina įstatymą. Manyčiau, įstatymas papildytas vertingomis pataisomis, kas nelaikoma tiesiogine diskriminacija, pavyzdžiui, speciali moterų apsauga gimdymo ir vaiko žindymo metu. Tai svarbi nuostata, bet jos kažkodėl nėra Darbo kodekse. Tai, kas anksčiau buvo Darbo kodekse, dabar yra išbraukta.

Aš nežinau, ar teisinga nuostata dėl vienodo vyrų ir moterų pensinio amžiaus. Ateityje tai gali būti diskriminuojanti nuostata. Kai Lietuvoje darbų užteks visiems, turbūt moterys nebus varomos į pensiją anksčiau negu vyrai. Dėl to aš turiu abejonių.

Toliau. Specialiosios laikinosios priemonės, taikomos siekiant paspartinti faktinį vyrų ir moterų lygybės įtvirtinimą. Jeigu mes pritariame šiai nuostatai, vadinasi, logiška daryti ir kitus žingsnius. Tada bus labai teisėtas mūsų Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo ir Seimo rinkimų įstatymo pakeitimas, nes moterų atstovavimas valdžios struktūrose, tarp jų savivaldybių tarybose bei Seime, nėra pakankamas. Tada bus labai legitimi priemonė vadinamajai pozityviajai diskriminacijai. Padarius vieną žingsnį, logiškai reikia daryti ir kitą žingsnį.

Labai pozityvi nuostata yra, kad bus draudžiama moterų ir… (Balsai salėje) Mielieji kolegos, bus draudžiama moterų ir vyrų lygias galimybes pažeidžianti reklama, vadinasi, daugiau nebus diskriminuojančių reklamų apie blondines arba vyrų nepatikimumą. Dėl to ir vyrai yra labai jautrūs. (Šurmulys salėje)

Aš nelabai sutinku su ta nuostata, kad administracinės baudos, kurias sumoka pažeidėjas, tenka ne diskriminacijos aukai, o eina į valstybės biudžetą. Tiesą sakant, diskriminacijos auka, kuri kreipiasi į Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą, patiria tam tikrų nuostolių. Šie nuostoliai iš esmės jai nėra kompensuojami. Manyčiau, Žmogaus teisių komitetui reikėtų dar pagalvoti iki priėmimo procedūros ir pakeisti šią nuostatą.

Iš esmės pritariu šiom pataisom ir linkiu Seimui kuo greičiau jas priimti. Dėkui už dėmesį.

PIRMININKAS. Ačiū. Kadangi daugiau ar mažiau visi sutaria, tai baigiame svarstymą ir artimiausiomis dienomis imsimės įstatymo priėmimo.

Seimo nutarimo „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Seimo laikinosios komisijos J.Paliako žūties aplinkybėms ištirti sudarymo“ pakeitimo“ projektas Nr.IXP-1609(2*) (svarstymas ir priėmimas)

Mielieji kolegos, mes šiek tiek lenkiame grafiką, o vienas Seimo narys nori paskui kažkur išskubėti, todėl siūlyčiau, jeigu kolegos neprieštarautų, dabar apsvarstyti darbotvarkės 7 klausimą. Tai yra Seimo nutarimo “Dėl Seimo laikinosios komisijos J.Paliako žūties aplinkybėms ištirti darbo ataskaitos” ir Seimo nutarimo “Dėl Seimo laikinosios komisijos J.Paliako žūties aplinkybėms ištirti sudarymo” pakeitimo” projektas. Pranešėjas – kolega A.Sakalas. Teisės ir teisėtvarkos komiteto vardu. Prašom.

A.SAKALAS. Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamieji kolegos, mūsų komitetas apsvarstė komisijos darbą ir pasiūlė per gana trumpą laiką pateikti komitetui, ką ji žada daryti, ir gauti komiteto pritarimą. Komitetas bendru sutarimu pritarė tam, kad komisijos darbas būtų pratęstas pagal patobulintą įstatymo projektą.

PIRMININKAS. Ačiū. Nematau, kad kas nors būtų užsirašęs kalbėti. Yra antrasis nutarimo variantas, kurio esmė yra tokia: komisija su atliktu darbu supažindina Seimą per vienerius metus nuo jos sudarymo, t.y. šiek tiek pratęsiamas laikas. Gal, gerbiamasis kolega Sakalai, grįžtumėte į tribūną, jeigu niekas daugiau nenori kalbėti.

Mielieji kolegos, manau, mes bendru sutarimu galėtume priimti tą patikslintą variantą. Vienas straipsnis – pratęsimas, o antras – kad nutarimas įsigalioja nuo priėmimo. Niekas nenori klausti, niekas nenori kalbėti… Kolega Z.Mačernius. Prašom.

Z.MAČERNIUS. Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš, nenorėdamas trukdyti laiko… vakar dalyvavau komiteto posėdyje. Su komiteto išvada ir pateiktais pasiūlymais sutinkame. Labai norėtųsi paprašyti, kad Seimas pritartų, nes liko daug neaiškių problemų, kurios iki metų pabaigos turėtų išaiškėti, todėl kviečiu balsuoti už komiteto sprendimą.

PIRMININKAS. Ačiū. Mielieji kolegos, galime priimti 1 straipsnį, kuriuo kitaip išdėstomas ankstesnio nutarimo 4 straipsnis? Galime priimti? Ačiū.

2 straipsnis – kad nutarimas įsigalioja nuo priėmimo. Galime priimti? Ačiū. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau.

Ar nori kas kalbėti dėl viso nutarimo? Niekas nenori. Tada prašom registruotis. Dėmesio, registruojamės! Kolegos, registracija. Balsuosime dėl viso Seimo nutarimo “Dėl laikinosios komisijos J.Paliako žūties aplinkybėms ištirti pakeitimo” projekto.

Užsiregistravo 65 Seimo nariai. Kolegos, dėmesio, balsuojame dėl tokio nutarimo (dabar ir nutarimo pavadinimas patikslintas): “Dėl Seimo nutarimo “Dėl Seimo laikinosios komisijos J.Paliako žūties aplinkybėms ištirti sudarymo” pakeitimo”. Kas – už, prašom balsuoti. Balsavimas pradėtas, kolegos!

Už – 58 ir tik 2 susilaikė. Seimo nutarimas “Dėl Seimo nutarimo “Dėl Seimo laikinosios komisijos J.Paliako žūties aplinkybėms ištirti sudarymo” pakeitimo” priimtas. Ačiū, gerbiamieji kolegos.

Valstybės saugumo departamento statuto patvirtinimo įstatymo projektas Nr.IXP-1689. Valstybės saugumo departamento įstatymo papildymo 6¹, 8¹ straipsniais ir 3, 10, 12, 13, 15, 16, 18, 20, 21, 25, 27, 35 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-1690. Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-1691. Valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo 2 straipsnio ir įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-1692. Administracinių teisės pažeidimų kodekso 15 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-1693 (pateikimas)

Dabar iš eilės tolesnis klausimas (tai kompleksinis 4 klausimas) – Valstybės saugumo departamento statuto patvirtinimo įstatymo projektas Nr.IXP-1689 ir keli papildomi įstatymai. Pateikimo stadija. Pranešėjas – Seimo narys N.Medvedev. Prašom į tribūną.

N.MEDVEDEV. Teikiamas statutas. Šiuo metu galioja VSD statutas, kuris yra patvirtintas Vyriausybės nutarimu. Valstybės tarnybos įstatymas nustato, kad statutinių valstybės tarnautojų tarnybos santykius turi reglamentuoti įstatymas, o ne kitas teisės aktas. Ypač tai svarbu mums stojant į Europos Sąjungą, kur kreipiamas ypatingas dėmesys į civilių kontrolę, visas statutines institucijas. Šiame statute dalis yra perkelta iš esamo, atlikti patobulinimai, parengti papildomi įstatymai Nr.IXP-1691, Nr.IXP-1692, Nr.IXP-1693, kuriais stengiamasi suderinti visus klausimus, susijusius su statuto įvedimu, su veikiančiais Lietuvoje įstatymais. Teisės departamento išvados yra teigiamos. Yra redakcinių pastabų, kurias svarstant ir priimant įstatymą bus galima įvertinti ir ištaisyti, prieštaravimų nėra. Šiek tiek sudėtingiau bus su Socialinių reikalų ir darbo komiteto išvadomis, kuriose pažymėta, kad kai kur suderinimas nėra pakankamas. Bet mes jau iš anksto, su gerbiamuoju kolega A.Sysu sutarėme, kad, svarstydami šitą įstatymą, kruopščiai tą reikalą apsvarstysime, kad nebūtų jokių neatitikimų. Tiek norėjau pasakyti.

PIRMININKAS. Ačiū. Nori paklausti tik vienas Seimo narys. Kolega A.Sysas. Prašom.

A.SYSAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Kadangi kolega N.Medvedevas jau pats pasakė, kad mes šiek tiek apsitarėme prieš pateikimą, tai aš tik norėčiau paklausti pono N.Medvedevo, ar tikrai jis sutinka, kad mes galime normalia tvarka svarstyti ir kad svarstymas Seime gali būti ir vėliau, o ne birželio 25 dieną. Yra gana daug subtilybių, ir mes tikrai norėtume pasižiūrėti į socialines garantijas ir darbo apmokėjimo tvarką per tą prizmę, per kokią žiūrime į visus kitus valstybės pareigūnus, ir kad šita sritis atitiktų kitas, nes tai sukelia papildomus, nereikalingus ginčus tarp įvairių struktūrų.

N.MEDVEDEV. Aš manau, kad būtų galima sutikti su tuo. Manau, jog rasime bendrą kalbą, ir siūlau, kad ten, kur parašyta darbotvarkėje papildomas komitetas ir paliktas brūkšnys, kaip tik papildomu komitetu ir gali būti Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Šitas įstatymas ir visi lydintieji yra tikrai reikalingi stoti į Europos Sąjungą ir padaryti tvarką visuose struktūrose, kurios yra statutinės.

PIRMININKAS. Minutėlę. Gerbiamasis kolega, Socialinių reikalų ir darbo komitetą įrašome visuose, išskyrus ATPK pakeitimus, ten užtenka vieno – Teisės ir teisėtvarkos komiteto. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Niekas daugiau nenori jūsų klausti.

Mielieji kolegos, ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų, ar galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo ir pritarti svarstymo procedūras? Galim. Ačiū. Pradėta. Mes jau pradėjome tartis dėl komitetų. Pagrindinis – Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, visiems, išskyrus ATPK, tai yra 4e klausimą Nr.IXP-1693. Sutinkame dėl komitetų? Pagrindinis – Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, išskyrus ATPK, čia Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Ir pirmiesiems keturiems papildomas – Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Sutinkame? Ačiū. Dabar dėl laiko. Birželio 25 d., ar šiek tiek vėliau, kadangi vis tiek reikės pratęsti sesiją? Gerai, birželio pabaiga. Ačiū. Šis klausimų paketas sureguliuotas.

Pajūrio juostos įstatymo projektas Nr.IXP-1596(2*). Jūros aplinkos apsaugos įstatymo 53, 54, 56 ir 57 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-1597*. Statybos įstatymo 23 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-1598* (svarstymas)

Pagal eilę turėtų būti – Šilumos ūkio įstatymo projektas. Bet aš nematau, juo labiau kad dar ne laikas. Vėl reikia imtis kurio kito. J.Korenka. Nematau. H.Žukauskas. Pasiruošęs? Mielieji kolegos, tada imamės kompleksinio 9 klausimo, kuris susideda štai iš tokių įstatymų – Pajūrio juostos įstatymo projektas, Jūros aplinkos apsaugos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas ir Statybos įstatymo 23 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Svarstymas. Pagrindinio komiteto vardu – Aplinkos apsaugos komiteto pirmininko pavaduotojas H.Žukauskas. Prašom. Prašom, gerbiamasis kolega. Kokia komiteto išvada?

H.ŽUKAUSKAS. Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, turiu garbės perskaityti jums komiteto išvadą, kuri skamba taip. Aš kalbėsiu ne tik dėl pajūrio juostos, bet ir dėl visų lydinčių, kadangi yra visas kompleksas.

Bendru sutarimu komitetas nutarė pritarti pajūrio juostos įstatymo projektui ir lydintiems įstatymams.

PIRMININKAS. Ačiū. Labai aiški išvada. Ačiū už trumpą kalbą. Dabar Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto vardu – kolega A.Rimas. Prašom.

A.RIMAS. Ačiū. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas apsvarstė Pajūrio juostos įstatymo projektą ir iš esmės jam pritarė. Pasiūlė pagrindiniam – Aplinkos apsaugos komitetui tobulinti atsižvelgus į Teisės departamento pasiūlymus. Taip pat pritarta Jūros aplinkos apsaugos įstatymo 53, 54, 56 ir 57 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui ir Statybos įstatymo 23 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui.

PIRMININKAS. Ačiū. V.Andriukaitis dėl vedimo tvarkos. Prašom.

V.P.ANDRIUKAITIS. Posėdžio pirmininke, mes norėtume paprašyti ši įstatymų svarstymo pertraukos. Mes gavome pasiūlymų ir nespėjom jų suformuluoti, kad jie per svarstymą būtų balsuojami, todėl frakcijos vardu prašome padaryti pertrauką. O per tą laiką būtų galima suformuluoti pasiūlymus, dėl kurių turėtų būti balsuojami kartu su kitais pasiūlymais šiam įstatymui.

PIRMININKAS. Ar būtų galima pasiūlyti kompromisą? Diskusijose yra užsirašęs kalbėti tik vienas Seimo narys. Išklausome kalbą ir tada padarome pertrauką. Tinka? Ačiū. Kviečiu į tribūną kolegą E.Masiulį.

E.MASIULIS. Laba diena, gerbiamieji kolegos. Pritardamas gerbiamojo V.Andriukaičio siūlymui padaryti šio įstatymo projekto svarstymo pertrauką, noriu atkreipti dėmesį į keletą, mano supratimu, diskutuotinų įstatymo vietų, kurios galbūt šiek tiek ir iškreipia paties įstatymo keliamus tikslus ir siekius. Pirmas dalykas, kuris krenta į akis, yra tas, kad iš tikrųjų pajūrio teritorijoje jau dešimtis metų yra statinių, kuriems nėra išduoti Statybos inspekcijos leidimai, bylos teisme užsisenėjusios, iki šiandien nėra rasta sprendimų, ar tie statiniai yra legalūs, ar nelegalūs. Pagal tuo metu galiojančius įstatymus lyg ir buvo galimybė juos rekonstruoti, bet kai kurie savininkai tai darė savavališkai, negavę Statybos inspekcijos leidimo. Šio įstatymo nauja redakcija tokius pastatus numato vienareikšmiai įteisinti, nes yra nuostata, kad tie statiniai, kurie užregistruoti nekilnojamojo turto registre, iš karto automatiškai įteisinami. Nors yra situacijų, kai nekilnojamojo turto registre jie yra užregistruoti, bet statybos inspekcijos leidimo jiems statyti ar rekonstruoti nėra gauta.

Antras dalykas, į kurį norėčiau atkreipti dėmesį, yra tai, kad mes labai daug kalbame apie turizmo infrastruktūros plėtrą, mes labai daug kalbame, kad Lietuva gali būti tranzitinė valstybė, Lietuva gali būti turistų pamėgta valstybė, ir pajūris yra ta vieta, kuri gali traukti turistus, bet turistai tikrai nevažiuos į pajūrį, jeigu jame nebus normalios, šiuolaikinės poilsio infrastruktūros. Tam, kad šiuolaikinė poilsio infrastruktūra atsirastų pajūryje, turi būti sudarytos teisinės galimybės lanksčiai spręsti naujų investicijų klausimus, paliekant didesnę laisvę vietinėms savivaldoms ir apskrities viršininko administracijai pritraukti investuotojus, kad būtų statoma ir investuojama į pajūrio zonoje esančią teritoriją tam, kad mūsų pajūris nebūtų atsilikęs nuo kitų Baltijos regiono valstybių pajūrio.

Šis įstatymas, kalbant apie naujas statybas, kalbant apie naujas investicijas, numato tik vieną galimybę – tai išimtinis Vyriausybės leidimas. Jokio kito teisinio kelio nėra. Mes puikiai žinome, kad tikrai reikia nueiti ilgus kelius pradedant vietinės valdžios koridoriais ir baigiant Aplinkos ministerija ir Vyriausybe, kol gausi šį leidimą. Ne vienas potencialus investuotojas išsigando tokio ilgo kelio. Tokia ilga procedūra, kai reikia Vyriausybės leidimo, iš tikrųjų stabdo investicijas. Kita vertus, ar tikrai Vyriausybė turi užsiimti tokiais, mano supratimu, smulkiais dalykais reglamentuodama, kokioje pajūrio teritorijoje koks pastatas, kokio aukščio ir kokios išvaizdos turi būti. Mano supratimu, Vyriausybė turi rimtesnių darbų. Taigi ši nuostata irgi užkerta kelią investicijoms.

Ir trečias, paskutinis, dalykas, kuris kyšo kaip zuikio ausys, t.y. sudaromas prioritetas Neringos miesto savivaldybei lyginant su kitomis savivaldybėmis, kurios taip pat turi priėjimą prie jūros. Turiu galvoje tiek Palangos, tiek Klaipėdos rajono, tiek Klaipėdos miesto savivaldybes. Pagal įstatymą yra siūloma, kad jeigu kranto ruožas yra Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijoje arba Neringos savivaldybės teritorijoje, ten vadovaujamasi Neringos miesto detaliaisiais planais, tuo tarpu Klaipėdos rajono, Palangos ir Klaipėdos miestų savivaldybėms neleidžiama vadovautis detaliaisiais planais, ten kontrolę atlieka viršininko administracija pagal specialiuosius planus.

Taigi gerbiamojo H.Žukausko siūlymai iš tikrųjų yra priimtini ir tam tikra prasme jie sprendžia susidariusią situaciją, nes tikrai negalima, kad įstatymai nevienodai galiotų Lietuvos savivaldybėms. Iš tikrųjų turi būti išlaikytas lygiateisiškumo principas ir kur kas daugiau funkcijų, galių ir pasitikėjimo turi būti perduota vietinei savivaldai ir apskrities administracijai tam, kad kur kas lanksčiau galėtų spręsti poilsio, turizmo infrastruktūros plėtros klausimus.

Taigi pritarčiau svarstymo pertraukai, kad dar kartą tiek pagrindinis, tiek papildomas komitetai galėtų atsižvelgti į šituos siūlymus.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis kolega. Mielieji, galime sutarti, kad ir padaryta pertrauka, ir klausimas tokiu atveju nukeliamas. Dirbame taip sparčiai, kad dar turime laiko, ir reikėtų kai ką šiek tiek patikslinti. Aš turiu omenyje Valstybės saugumo departamento statuto patvirtinimo įstatymą ir visą paketą dėl komitetų.

Dėl pirmųjų dviejų projektų pagrindinis komitetas – Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, o dėl Valstybės tarnybos ir Valstybės politikų ir pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymų pagrindinis turi būti, kaip Seniūnų sueigoje sutarta, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Sutinkame su šiuo patikslinimu? Ačiū. Socialinių reikalų ir darbo komitetas – kaip papildomas dėl šių keturių, dėl ATPK pagrindinis – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Taigi viskas sureguliuota.

Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo laikinosios tyrimo komisijos „Dėl nuosavybės teisių į žemę, atstatymo tvarkos pažeidimų Vilniaus apskrityje“ sudarymo“ projektas Nr.IXP-1694 (pateikimas)

Nematau kai kurių pranešėjų, todėl kviesčiau antrojo rezervinio klausimo pateikėją kolegą A.Poplavskį. Prašom. Projekto registracijos Nr.IXP-1694 ir vadinasi Seimo nutarimo “Dėl Seimo laikinosios tyrimo komisijos “Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo tvarkos pažeidimų Vilniaus apskrityje” sudarymo” projektas. Pateikimas. Prašom, kolega.

A.POPLAVSKI. Ačiū, gerbiamasis Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojau.

Gerbiamieji kolegos, išties padėtis Vilniaus apskrityje dėl to, kas susiję su žemės grąžinimu, yra, drįsčiau pasakyti, net katastrofiška. Kadangi žemė Vilniaus apskrityje brangiausiai kainuoja, pažeidimų čia išties yra labai daug. Visi girdėjome, kad kai kuriais faktais dėl esamos tvarkos domisi ir prokuratūra. Vilniaus apskrityje gyvena nemažai tautinių mažumų. Dažnai šis klausimas yra eskaluojamas ir permetamas į tautinės nesantaikos dirvą, o tai yra visiškai nepageidautina.

Visiškai sutinku su tais kolegomis, kurie pasirašydami man akcentavo faktą, kad ne tik Vilniaus apskrityje, bet ir apskritai Lietuvoje padėtis, susijusi su žemės grąžinimu piliečiams, yra bloga, bet vis dėlto labiausiai išryškintas šis procesas Vilniaus apskrityje. Mes žinome, kokia yra kaina ir kiek yra pažeidimų. Puikiai suprantame, kad tuos veiksmus, kurių buvo imtasi gerinant susidariusią padėtį, būtų galima pavadinti kosmetiniais.

Aš manyčiau, kad šios komisijos sudarymas palengvins, pagreitins tą procesą. Juo labiau kad mes priimame tam tikras Konstitucijos pataisas, kurios įteisins žemių pardavimą užsieniečiams. Visų pirma reikėtų išspręsti klausimą savo kieme, bent vienoje apskrityje, gal tai turės įtakos ir kitoms apskritims, ir po to priiminėti konstitucines pataisas. Aš manau, kad ir terminų nustatymas dėl dokumentų teikimo, ir kiti klausimai yra labai susiję. Labai daug žmonių nusivylė esama valdžia. Manyčiau, kad ši komisija yra būtina.

PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nori paklausti trys Seimo nariai. M.Pronckus – pirmasis. Prašom.

M.PRONCKUS. Gerbiamasis kolega, aš manau, tie, kurie pasirašė, ir jūs, keldamas tą klausimą, tikriausiai turėtumėte kai ką žinoti. Žinoti, kad, pavyzdžiui, Vilniaus mieste žemės grąžinimo reikalus trukdo detaliųjų planų nesudarymas ar jų nebuvimas, labai atsilieka tie reikalai. Man keista, kad netgi kai kurie buvę Vilniaus merai pasirašo po šiuo kreipimusi, nors jie patys iš esmės turėjo spręsti tuos dalykus. Antras dalykas, kad žemės grąžinimo reikalus trukdo finansavimo stoka žemės reformai. Jūs pats ir mūsų kolegos balsavo už tokį mažą finansavimą priimdami biudžetą. Juk buvo visiškai aišku, kad žemės grąžinimo darbai vyks labai lėtai. Tai yra du esminiai dalykai, kuriuos reikia spręsti be jokios komisijos. Jeigu jie bus išspręsti, žinoma, reikalai pajudės labai stipriai.

O dėl visų kitų trūkumų aš tik tiek galiu pasakyti. Aš praeitą kartą dalyvavau komisijoje, kuri svarstė V.Landsbergio reikalus dėl sklypo ir reikalus dėl visų kitų sklypų. Komisija posėdžiavo, prirašė daug popieriaus ir šnipštas iš to išėjo. Tie visi trūkumai surašyti mūsų buvusios komisijos akte. Į tuos klausimus, žinoma, galima atsakyti, tačiau aš ypatingos reikšmės tai komisijai neteikiu, nes kažin ar ji ką nors pakeis. Ačiū.

PIRMININKAS. Prašom.

A.POPLAVSKI. Išties gal tai buvo daugiau tokio konstatuojamojo pobūdžio klausimas. Gal dėl detaliųjų planų atsakyti ir nelabai galėčiau, bet kas susiję su finansavimu, tai išties šis procesas yra blogai finansuojamas, nes žemėtvarka negauna tam tikrų lėšų. Aš sakyčiau, kad jūsų išvardytos priežastys yra nedaugelis iš visų priežasčių, nes priežasčių yra kur kas daugiau. Sakyčiau, kad tos komisijos darbas, arba sudarymas, gal padėtų mums bendromis jėgomis pajudinti šį vežimą, kuo greičiau baigti šį procesą ir padėti dėl šio klausimo tašką, nes šis procesas yra labai ištęstas ir neaišku, kada pasibaigs. Manau, kad komisijos darbas padės baigti šį procesą.

PIRMININKAS. Ačiū. Dar, matyt, ir kolegą M.Pronckų reikia įtraukti į komisiją, kaip turintį patyrimą.

A.POPLAVSKI. Būtinai. Prašom.

PIRMININKAS. Mielieji kolegos, dabar du Seimo nariai turėtų paklausti, bet prieš tai svarbi ir maloni informacija. Su mumis labai jauni Seimo lankytojai – tai Vilniaus vaikų darželio “Švelnukas” auklėtiniai ir jų auklėtojos. (Plojimai) Pasveikinkime! Ačiū. Dabar klausia kolega A.Lydeka. Prašom.

A.LYDEKA. Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis kolega, ar nemanytumėte, jog tiriamąjį objektą reikėtų išplėsti nuo Vilniaus apskrities ir apimti visą Lietuvą, t.y. visas apskritis, ypač Kauno ir Alytaus apskritis? Ar yra Vilniaus apskrities, kaip kokios nors ypatingesnės, specifika?

A.POPLAVSKI. Apgailestaudamas, kolega, turiu konstatuoti, kad jūs neatidžiai manęs klausėtės, kai teikiau klausimą. Aš jums pasakiau, kad padėtis Vilniaus apskrityje yra ypatinga. Tų pačių vargų turi ir Alytaus, ir Klaipėdos, ir kitos apskritys, bet pažiūrėkime į Vilniaus apskritį. Čia visų pirma yra pats mažiausias procentas grąžintų žemių, Vilniaus apskrityje gyvena daugiausia tautinių mažumų. Vien dėl šių priežasčių, jeigu mes stengiamės eiti į Europą, tai neišsprendę šių klausimų… Manyčiau, kad Vilniaus apskrityje išsprendus šį klausimą, atitinkamai mes galėsime pritaikyti tą tvarką ir kitur. Nesakau, kad kitur nereikia spręsti tų klausimų. Būtinai reikia spręsti ir kitur klausimus, bet išspręskime ten, kur klausimai yra aštriausi. Manyčiau, kad tos komisijos darbas turėtų būti labai efektyvus, manyčiau, kad ji turėtų būti labai darbinga, labai konstruktyvi ir iš tikrųjų išspręstų pagrindinę žemės grąžinimo problemą.

PIRMININKAS. Ačiū. Dar V.Fiodorov nori paklausti. Prašom, kolega.

V.FIODOROV. Ačiū. Gerbiamasis kolega, mes prisimename, praėjęs Seimas konstatavo, kad Lietuvoje žemės grąžinimas baigtas. Kaip dabar jūsų ši komisija?.. Ar jūs galite įvertinti nors vieną komisiją, po kurios darbo pagerėjo reikalai tam tikroje srityje?

A.POPLAVSKI. Supratau klausimą, kolega Fiodorovai, bet supraskite vieną dalyką. Aš puikiai suprantu ir apskritai taip pat visą laiką esu prieš bet kokių komisijų sudarymą, turėjo tam tikri organai dirbti savo darbą, normaliai dirbti, kad nereikėtų jokių komisijų. Bet pažiūrėkite į tą žemės grąžinimo klausimą. Man atrodo, kad paprasčiausiai nėra suinteresuotų asmenų spręsti šį klausimą. Šis dalykas – šios komisijos sudarymas yra lyg vienas iš paskutinių bandymų įvesti kokią nors tvarką. Kitais mechanizmais neįmanoma padaryti tvarkos sprendžiant šiuos klausimus. Manau, pabandykime dar kartą sudaryti komisiją. Pažiūrėsime, galbūt ten bus tokie žmonės, kurie pateiks konstruktyvių pasiūlymų ir keis tam tikrus įstatymus. Padirbėkime ta linkme, kodėl mes nenorime dirbti. Manyčiau, kad tos komisijos sudarymo esmė būtų būtent surasti mechanizmą, kaip greičiau išspręsti šią problemą ir baigti tą procesą.

PIRMININKAS. Ačiū. Visi klausimai, bet nepabėkite iš tribūnos, nes turime susitarti dėl kai kurių dalykų. Mielieji kolegos, kadangi yra net 57 Seimo narių parašai, tai mes komisiją privalome sudaryti. Taigi galime sakyti, kad mes pritariame nutarimo 1 straipsniui, kad reikia sudaryti tokią komisiją.

Dabar mes turime susitarti dėl 2 straipsnio, ar sudarome komisiją iš 15 Seimo narių, ar užtektų 9, ar 12? Gerbiamasis pranešėjau, jūsų nuomonė. Jūs teužrašėte 15, bet ar tikrai reikia 15? Ar dėl to komisija bus stipresnė?

A.POPLAVSKI. Mano nuomonė yra tokia: nesvarbu, kiek ten bus narių, bet svarbiausia, kad ji dirbtų ir iš tikrųjų komisija pasiteisintų.

PIRMININKAS. Prašom. Vadinasi, jūs priimsite ir kokį nors skaičių per vidurį? Prašom. V.Andriukaitis.

V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, būtų racionalus siūlymas sudaryti komisiją vis dėlto iš 9 žmonių. Socialdemokratų frakcija iš karto galėtų pasiūlyti J.Juozaitienę, J.Raistenskį ir M.Pronckų. Arba…

PIRMININKAS. Minutėlę! Gal paskui susitarsim. Vis tiek reikės su kitom frakcijom.

V.P.ANDRIUKAITIS. Mes manom, kad tie, kurie Vilniuje…

A.POPLAVSKI. Aš prašyčiau, jeigu galiu įsiterpti.

PIRMININKAS. Prašom.

A.POPLAVSKI. Aš norėčiau kolegoms dar kartą akcentuoti tą dalyką. Kai minime Vilniaus apskritį, šis klausimas iš karto tampa tautinių mažumų klausimu. Aš to noriu išvengti. Nebūtinai turi įeiti A.Plokšto arba aš. Aš galiu nebūti toje komisijoje, bet svarbiausia, kad būtų kompetentingi žmonės, kurie pajudintų tą procesą į priekį.

PIRMININKAS. Aš siūlau dėl personalijų šiek tiek vėliau susitarti. Dabar mes sutarkime. Iš 9? V.Andriukaitis, kitoje pusėje kolega – H.Žukauskas. Iš 9 sudarome ar iš daugiau?

V.P.ANDRIUKAITIS. Pirmininke, mes siūlome iš 9.

PIRMININKAS. Gerai. Kolega H.Žukauskas.

H.ŽUKAUSKAS. Aš manau, kad mes turėsime tą patį klausimą, kokį turėjome dėl Sveikatos komisijos. Jeigu iš 9, ne visos frakcijoms atstovaujama. (Balsai salėje) Bet kuriuo atveju mes norėtume dalyvauti tos komisijos darbe. Jeigu bus 9, mes sutinkame su 9.

PIRMININKAS. Gerai. Tada manykime, kad 9. Socialdemokratams priklauso 3, o kiti turi pasidalyti. Taigi 2 straipsnis – iš 9, o konkrečias pavardes kolega tada turėtų iš frakcijų surinkti, o jeigu spėsime, galime ir popiet patvirtinti, jeigu ne, tada antradienį. Sutinkame? Ačiū. Šis klausimas išspręstas.

Nors truputėlį anksčiau, bet manau, kad mes galime imtis Šilumos ūkio įstatymo projekto, registracijos Nr.IXP-1592. Pateikimas. Pateikėjas – Ūkio ministerijos valstybės sekretorius kolega A.Ignotas. Prašom. Kol jis ateis, V.Andriukaitis.

V.P.ANDRIUKAITIS. Dėl vedimo tvarkos, pirmininke.

PIRMININKAS. Prašom.

V.P.ANDRIUKAITIS. Manau, kad šiandien labai svarbi diena ir ta proga tikrai reikėtų pasveikinti visas Seime esančias Antaninas ir Antanus, palinkėti jiems geros dienos bei pasiūlyti Liberalų opozicinei frakcijai šiek tiek savo darbotvarkę sutrumpinti, kad Antanai turėtų progos gauti bijūnų ir pasidžiaugti tokia gražia diena. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Aš tikrai prisidedu prie kolegos Vytenio sveikinimų, manau, tai yra viso Seimo sveikinimai Antaninoms ir Antanams. Čia vieną Antaną… Ne, nematau. Nėra, bet vis tiek pasveikinsime. Galiu pranešti, kad rytinis posėdis tikrai turi šansą anksčiau baigtis. Ar Antanai ką veiks per tą laiką, nežinau, o vakarinis posėdis priklauso nuo kolegų liberalų. Prašom, gerbiamasis Ignotai. Pateikimas.

Šilumos ūkio įstatymo projektas Nr.IXP-1592 (pateikimas)

A.IGNOTAS. Ačiū, gerbiamasis Seimo pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, norime pateikti Šilumos ūkio įstatymo projektą. Pateikus ir apsvarsčius, ir galbūt priėmus šio įstatymo projektą, būtų pabaigtas energetikos sektoriaus, kaip vieningos sistemos, teisinis reglamentavimas. Kaip žinote, mes jau turime funkcionuojantį Elektros įstatymą, yra priimtas ir baigiamas iki galo įgyvendinti Dujų ūkio įstatymas, taip pat atnaujinta ir jau pateikta Vyriausybei Energetikos strategija, yra ir Atsargų, ir Ekstremalių situacijų, be to, ir pats Energetikos įstatymas įsigaliojo. Šilumos ūkio įstatymas baigtų visą šių įstatymų sistemą ir turėtume šiuolaikinį reguliavimą. Dėl paties įstatymo buvo diskutuota, jis svarstytas labai ilgai, buvo Vyriausybėje patvirtinta koncepcija. Dalyvavo labai daug suinteresuotų visuomeninių organizacijų, žinybų konsultantų, užsieniečių.

Įvertinant, kad jis yra labai socialiai svarbus, pasakysiu tik du skaičius. Bendras gyventojų elektros suvartojimas Lietuvoje yra 500 mln. kwh, o šilumos suvartojimas yra 5 mlrd. Kwh, 10 kartų daugiau, o bendros centralizuoto ūkio įplaukos yra 2 milijardai. Tai yra iš esmės gyventojų, nes pramoninis šilumos vartojimas yra labai nedidelis. Šis sektorius ypač jautrus socialine prasme, nes iki 20% gyventojų išlaidų yra skiriama šilumai, kai normaliai kitose Vakarų šalyse – tik 10%, todėl sureguliuoti šį sektorių, įvertinant jo socialinę svarbą ir problematikos įvairovę ir sudėtingumą, mūsų manymu, yra labai svarbu.

Šilumos ūkio įstatymas pirmiausia reikalingas vartotojams. Šiandien, kai nėra sureguliuota, vartotojai turi daug problemų teismuose, ginčuose su tiekėjais. Šis įstatymas, man regis, turi daug nuostatų, kurios didina vartotojų teises ir vartotojų lygiateisiškumą perkant paslaugas iš šilumos tiekimo įmonių.

Kita vertus, šilumos tiekėjai paprastai yra monopolistai. Įstatymas bando padaryti konkurenciją bent tarp dviejų šilumos ūkio arba tiekimo segmentų. Gamybos srityje padaryti trečiosios šalies – gamintojų – nepriklausomą priėjimą prie tinklų ir galimybę tiekti pigesnę šilumą, konkuruoti su esamais gamintojais. Mažmeniniame šilumos paskirstyme namo viduje – tai namo vidaus tinklų eksploatacija ir priežiūra. Šioje srityje irgi galima konkurencija, o konkurencija turi pakelti paslaugų lygį, kokybę ir padidinti tiekėjo atsakomybę tiesiogiai vartotojams, kad jie galėtų gauti geresnes, aukštesnio lygio paslaugas.

Taip pat yra reglamentuota daugelis smulkesnių vartotojų problemų arba klausimų. Aš negalėčiau jų visų išvardyti, bet yra reglamentuoti šilumos kokybės reikalavimai. Vartotojas turėtų galimybę reikalauti kokybiško produkto ir prisiteisti kompensacijas tuo atveju, kai teikiamos nepakankamai kokybiškos paslaugos. Taip pat įvedama viršutinė šilumos riba, kiek gali būti tiekiama 1 m², o viršijus šią šilumos ribą vartotojas turi teisę nemokėti už perteklinę šilumą, kuri jam gali būti pateikta virš nustatytų normatyvų. Įvedami namo vidaus šilumos techninės įrangos privalomieji reikalavimai ir daugelis kitų dalykų, kurie turėtų būti naudingi vartotojui.

Taip pat buvo pasiūlyta Šilumos ūkio įstatyme įvesti dvinarį šilumos tarifo taikymą. Nors tai yra tik skaičiavimo dalykas. Dvinarį tarifą taikome elektros ūkyje, dujų ūkyje. Ūkio ministerija, apsvarsčiusi tą situaciją, laikysis nuostatos, kad dvinaris tarifas, kaip sukeliantis daug nesusipratimų ir suponuojantis idėją, kad gali būti mokama vasarą, ketina išbraukti iš įstatymo ir taikyti esamą skaičiavimo tvarką. Čia esminės problemos nėra.

PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nori paklausti net 10 Seimo narių. Pirmasis A.Lydeka. Prašom, kolega.

A.LYDEKA. Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis sekretoriau, ar teritorijų zonavimas pagal šildymo būdus ir labai ribotos vartotojų galimybės savo nuožiūra pasirinkti šildymo būdą neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai? Ar nestabdytų naujų aplinkos teršimo mažinančių ir pigesnių šildymo technologijų diegimo? Ar neatsigręžtų prieš šilumos vartotojus didesnėmis šilumos kainomis ir prastesne paslaugų kokybe? Ar tai skatins vartotojus pasirinkti efektyviausią šildymo būdą?

A.IGNOTAS. Labai daug klausimų. Atsakymai, manau, turėtų būti formuluojami taip. Zonavimas leidžia turėti didesnę galimybę vartotojams pasirinkti tinkamą šildymo būdą. Administracinio ribojimo atsijungimo nuo centralizuotų tiekimo sistemų nėra. Šiuos klausimus siūloma reguliuoti ekonominėmis priemonėmis.

Ar efektyvesnis, ar neefektyvesnis šilumos gamybos būdas? Iš tikrųjų autonominis šildymas nėra efektyvesnis. Turint galvoje, kad centralizuotas tiekimas iš esmės yra derinamas su elektros gamyba, tai tokios šilumos gamyba yra 37% pigesnė negu tiktai kuro deginimas autonominei šilumai gaminti. Taigi centralizuotas ir kogeneracinis energijos gamybos būdas yra efektyvesnis. Kitas dalykas, kad sistema ir reorganizacija yra nepakankama, o galutinė kaina yra per didelė.

Kainų didėjimas įstatymo negali būti paskatintas arba atsirasti. Kainos priklauso nuo kuro kainų. Mūsų manymu, dujų kainos yra ekonomiškai pagrįstos, o kokių nors priežasčių teigti, kad dujų ar kito kuro kainos galėtų didėti ir būti priežastis šilumos kainų didėjimo, nėra. Mes dabar laikomės labai aiškios nuostatos, kad šilumos tiekėjams dujų kainos turi būti išlaikytos arba tos pačios, arba mažesnės, jeigu yra priežasčių, nes mes gauname tą produktą.

Tai, ko jūs dabar klausėte, yra pusantrų metų diskusija įvairiausio lygmens konferencijose, seminaruose, pasitarimuose. Šiose diskusijose buvo išdiskutuoti šie teiginiai, ir jie siūlomi jūsų teismui.

PIRMININKAS. Ačiū. Dabar klausia A.Rimas. Prašom, kolega.

A.RIMAS. Gerbiamasis pranešėjau, man truputį kyla abejonių, ką šis įstatymas daugiau gina, ar vartotojus, ar šilumos tiekėjus? Preliminariai nagrinėdamas šį įstatymo projektą, susidariau nuomonę, kad gina šilumos tiekėjų interesus. Štai keli pavyzdžiai. Įstatymo 13 straipsnio 3 dalis dėl šildymo sezono pradžios. Jeigu šildymo sezono laikotarpis ir jeigu vienas namo gyventojas paprašo šilumos, turi būti įjungtas namo šildymas. Tai prieštarauja Civiliniam kodeksui. Civiliniame kodekse kalbama, jeigu pageidauja daugiau kaip pusė gyventojų.

Toliau. 31 straipsnis. Įpareigoti rekonstruoti, jeigu viršija maksimalias šilumos sunaudojimo normas. Pirmiausia neaiškios šilumos maksimalios normos, o antra…

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, klausimui 1 minutė.

A.RIMAS. Baigiu. Ir dėl atsijungimo galimybės. Savivaldybė gali pratęsti 3 metams atsijungimo terminą ir vėliau mokėti kompensacijas. Būtų galima paminėti tokių pavyzdžių. Kokia būtų jūsų nuomonė?

A.IGNOTAS. Dėl gyventojų prašymo. Ten yra taip suformuluota, kad…

PIRMININKAS. Prašom arčiau mikrofonų.

A.IGNOTAS. …paskelbus šildymo sezono pradžią. Pavyzdžiui, kai paskelbia šildymo sezono pradžią, visiems įjungia šildymą, nebėra alternatyvos, visi yra šildomi. Bet namas gali pasakyti, kad mes dar norime dvi savaites nuo šildymo sezono pradžios pakentėti ir neprašyti šildyti. Tada šio namo prašymas bus tenkinamas. Bet jeigu to namo vienas gyventojas sakys, nesutinku, o šildymo sezonas jau prasidėjo, tai čia įrašyta tokia norma. Čia yra lankstesnė, mūsų manymu, norma, kuri leidžia neprisirišti administraciškai, pavyzdžiui, spalio 15 diena, ir visus šildome. Arba pavasarį yra gana šilta, o šildymas vis yra tęsiamas, nes yra tokia administracinė riba. Čia yra tas pats, tik lankstesnė ir vartotojams patogesnė forma. Mūsų manymu, yra taip. Jeigu komitetuose bus nutarta, kad tai nėra tinkama, mes pasirengę šią vietą taisyti. Tai nėra esminis dalykas.

Dėl atsijungimo. Šilumos tiekėjų reikalavimas buvo griežtas –uždrausti atsijungti. Uždrausti kategoriškai. Mes ir Civilinis kodeksas numato, kad gyventojas turi galimybę atsijungti. Bet tai yra ilga diskusija. Ar vieno asmens teisė nepažeidžia likusių asmenų teisių, ar jo atsijungimas neblogina visiems kitiems sąlygų ir nepažeidžia jų teisių. Čia ilga diskusija, buvo diskutuota labai daug. Reikia kompromiso tarp individo ir daugiabučio namo kolektyvo teisių. Tas kompromisas bandomas rasti, ir ne administraciniais, o ekonominiai būdais. Ir aš dabar nelabai norėčiau plėstis, nes tai yra labai ilga diskusija.

PIRMININKAS. B.Vėsaitė. Prašom.

B.VĖSAITĖ. Gerbiamasis pranešėjau, aš sveikinu Vyriausybės žingsnį atsisakius dvinario mokesčio, kas iš tikrųjų sukeltų grėsmę gauti kompensacijas socialiai remtiniems žmonėms. Ir juo labiau manau, kad ir dabar galiojantis įstatymas, ir būsimasis nedraudžia žmonėms avansu sumokėti ir tai daryti vasarą, jeigu jų yra tokia laisva valia. Tačiau aš iš jūsų atsakymo Seimo nariui A.Rimui nesupratau. Jūs man paaiškinkite, ar dabar Lietuvos pilietis, gyvenantis daugiabutyje ir pareiškęs norą atsijungti nuo šilumos tinklų, galvodamas įsijungti dujinį ar kitokį šildymą, turės teisę ir galimybes tai padaryti, ar ne?

A.IGNOTAS. Iš tikrųjų yra numatyta atsijungimo procedūra, ir net tuo atveju, kai jis kokiu nors būdu negavęs pritarimo atsijungs, jam pagal įstatymą yra numatyta, gali likti mokėjimas rezervinės galios dedamosios. Yra tokia formuluotė. Už tai, kad jam įvesta ir paruošta sistema, kuri turi kaštus. Bet jis bus atsijungęs ir turės savo autonominį šildymą. Tokiu būdu jis mokės tam tikrą mokestį už rezervinės galios dedamąją, bus atsijungęs ir turės savo autonominį šildymą. Tokiu būdu gali, bet yra sąlygos.

PIRMININKAS. Ačiū. Mielieji kolegos, prieš suteikdamas galimybę paklausti kitam Seimo nariui, noriu pranešti, kad mes turime svečių ir, sakyčiau, ypatingų, – tai Šiaurės Vokietijos miestų merų delegacija. Pasveikinkime. (Plojimai)

Dabar klausia J.Jurkus. Prašom.

J.JURKUS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis sekretoriau, mano klausimas būtų iš mūsų pasitarimo, kuris vyko Ekonomikos komitete. Ten buvo kalbama, kad turbūt daugiau žurnalistai įgąsdino žmones, kad jeigu namas apsisprendžia mokėti ir vasarą, tai šilumos ūkis dotuotų tą gyventojams. Ar bus galima tą dalyką pasirinkti, ar čia reikės teikti dėl to pasiūlymus, nes šiandien atsisakius to dalyko žmogui, kuris yra mažiau mokus, toliau galios delspinigiai ir visos kitos nelaimės, tai yra ir šilto vandens išjungimas ir t.t. O taip buvo galima, pavyzdžiui, už spalį aš sumoku 100 Lt, likusius 100 Lt sumoku gegužės ar birželio mėnesį. Ar tai bus galima, ar reikės teikti pasiūlymus?

A.IGNOTAS. Turbūt ne dotuotų, o kredituotų. Antra, delspinigių už nemokėjimą laiku įstatyme nėra, tai yra sureguliuota kitais, specialiais įstatymais, Civiliniu kodeksu. Trečia, dabartinė mokėjimo tvarka iš tikrųjų ir yra kreditavimas. Neturėkime iliuzijų, šildymo įmonės susirenka pinigus per žiemą visai vasarai į priekį, taip yra ir niekaip kitaip. Ir įstatymas pagal visą sumanymą turėtų įsigalioti šildymo sezono pradžioje, spalio ar lapkričio mėnesį. Tada šioje sistemoje būtų galima žiemos mokėjimus nukelti į vasarą – tokia schema, o ne atvirkštinė.

PIRMININKAS. A.Sakalas. Prašom.

A.SAKALAS. Gerbiamasis pranešėjau, ar galėtumėte keliais sakiniais ar keliais žodžiais pasakyti, ką išlošia gyventojai ir kur jie pralošia?

A.IGNOTAS. Visų pirma jie turi turėti kokybiškesnio produkto galimybę. Gyventojai turės galimybę dalyvauti įmonės valdyme. Įstatymas numato, kad įmonių stebėtojų taryboje iki trečdalio turi būti įtraukti vartotojų atstovai. Toliau. Dar galima ir taip atsakyti, mūsų darbe dalyvavo Vartotojų asociacijos nariai, taip pat ir viceprezidentas gerbiamasis S.Juodvalkis. Mes, turėdami galvoje to įstatymo specifiką, nuo pat pradžių pradėjome dirbti kartu su jais. Ir bandėme įdėti formuluotes, kurios ir turi ginti vartotojus, gyventojus. Yra labai daug nuostatų, kurios yra privalumas gyventojams, palyginti su dabartine sistema.

PIRMININKAS. Ir G.Mikolaitis. Prašom.

G.MIKOLAITIS. Gerbiamasis pranešėjau, šiandien veikia šilumos vartojimo taisyklės. Anksčiau, iki šios dienos, faktiškai iki praėjusių metų visos šilumos tiekimo įmonės buvo valstybinės. Kai tik pradėjo privatizuoti įmones, tas įstatymas ir pasirodė. Ar neatrodo, kad tai susiję su tuo, kad įstatymas gina gamintoją, o ne vartotoją? Aišku, labai gerai, kad susipratote atsisakyti dvinarės sistemos, nes ji iš viso buvo vien gamintojams, ne vartotojams. Kaip jūs manote, ar nesusijęs tas įstatymas su privačių firmų atėjimu į šį verslą?

A.IGNOTAS. Šiaip jau akcinės bendrovės kontroliuojamos valstybės, o ne valstybės įmonės. Vieninteliai, kurie nepritarė daugumai to įstatymo nuostatų, yra tie didieji junginiai, kurie jungia po kelias įmones. Aš nenoriu sakyti pavadinimų. Bet būtent jie turi atskirą skyrių, kur yra surašyti reikalavimai tuo atveju, kai valdymas perduodamas trečiajai pusei. Ir ten surašyta daug dalykų, kurie papildomai jiems atsiranda kaip prievolės, kurių nebuvo. Pavyzdžiui, atlikti visus pirkimus tik pagal Viešųjų pirkimų įstatymą. Ir daug kitų dalykų. Noriu pasakyti, kad būtent jų pritarimo mes ir neturime.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, pagal Statutą ir pagal laiką mes jau ne tik įvykdėm programą, bet ir viršijome. Aš labai atsiprašau, bet negaliu toliau leisti klausinėti. Jeigu kas norės dėl balsavimo motyvų, prašom. Buvo skirta 20 min. o mes kalbamės 25 min. atsižvelgiant į klausimo svarbą.

Mielieji kolegos, prašom, dėl balsavimo motyvų, nes aš matau, kad bendro sutarimo nebus. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Ir kaip tik kolega P.Vilkas norėjo paklausti. Prašom. P.Vilkas.

P.VILKAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Teikiamo Šilumos ūkio įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad juo siekiama išspręsti šilumos valdymo, šilumos tiekimo ir vartojimo susikaupusias problemas, ypatingą dėmesį skiriant šilumos vartojimui daugiabučiuose namuose. Tai, kad numato ypatingą dėmesį skirti vartotojams, būtų labai logiška nuostata. Įstatymo projektas numato praplėsti buitinių vartotojų daugiabučiuose namuose teises. Norėčiau pasakyti keletą pastabų. Ar tai reikštų, kad šilumos vartotojas, nepatenkintas teikiamomis paslaugomis, net neturi teisės atsisakyti paslaugų; kad savivaldybė galės įpareigoti atsijungusį vartotoją mokėti šilumos tiekėjui kompensaciją dėl sąnaudų padidėjimo likusiems vartotojams; taip pat numatoma įvesti daugianarę šilumos kainą, nors šiandien pareiškė, kad tai bus išbraukta, bet dabar įstatyme yra, ji neišbraukta. Gal bus ištesėtas tas pažadas, bet jeigu ji liktų, tikrai nukentėtų socialiai remtini žmonės, jie negalėtų gauti kompensacijų ir būtų finansiškai nepajėgūs apmokėti už šildymą. Nemanyčiau, kad tokios nuostatos būtų teisių praplėtimas, priešingai. Aš galbūt nebūsiu labai kategoriškas balsuodamas prieš tą įstatymą. Tas įstatymas reikalingas, jis turėtų būti priimtas. Bet atsižvelgiant į tai, kad yra nemažai Teisės departamento pastabų, mano būtų toks pasiūlymas: ar nereikėtų grąžinti šį įstatymą iniciatoriams tobulinti? Nes jeigu mes jį priimsime, atiduosime komitetams, tai, man atrodo, tas procesas užsitęs ilgiau negu mes dabar grąžintume iniciatoriams tobulinti ir po to svarstytume. Nes, kaip aš matau, svarstymas numatytas rudens sesijoje. Mes turime pakankamai laiko. Tai būtų mano toks pasiūlymas. Ačiū.

PIRMININKAS. S.Burbienė. Prašom. Nuomonė už.

S.BURBIENĖ. Gerbiamieji kolegos, pirmiausia šilumos ūkis, kaip ir bet kuris kitas ūkis, turi būti reglamentuojamas įstatymu, juo labiau kad šiuo metu į šį ūkį ateina vis daugiau privataus kapitalo, kurio nesureguliuosi nei Vyriausybės patvirtintomis taisyklėmis, nei dar kokiais nors vidaus reglamentais. Tai yra vienas dalykas.

Antras dalykas, apie šilumos ūkį ir vartotojų teises sklando labai daug mitų. Vienas iš mitų yra, kad pas mus yra baisi nelaisvė ir žmonės negali nieko padaryti patys, tačiau (daugelis gal ir nežino) dauguma šalių dar stipriau reglamentuoja gyvenamuosius namus ir taip pat niekas po vieną neatsijunginėja, be to, yra taip pat rajonuojama. Kai kur dar mažiau tų laisvių. Tai yra susiję su teikiamomis viešosiomis paslaugomis, kurios kainuoja visai visuomenei, todėl politikai neturi teisės galvoti apie savo arba gero pažįstamo šildymą boileriu ar panašiai, negalvodami apie tai, kas yra už to žmogaus buto sienų. Taigi aš siūlau tikrai pritarti šitam įstatymui. Be abejo, jis bus atidžiai nagrinėjamas tiek Ekonomikos komitete, tiek siūlomame Valstybės valdymo ir savivaldybių komitete. Manau, jis bus dar geresnis, negu šiandien pateiktas.

PIRMININKAS. Ačiū. Mielieji kolegos, prašom registruotis. Kolegos, registracija. Prašom registruotis.

Užsiregistravo 62 Seimo nariai. Mielieji kolegos, prašom balsuoti, ar pritariame po pateikimo.

Už – 33, prieš – 16, 12 susilaikė. Pritarta po pateikimo. Seniūnų sueiga siūlo, kad pagrindinis komitetas būtų Ekonomikos komitetas. Sutinkame? Ačiū. O papildomas – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Tai sukeičiame vietomis. Ne? (Balsai salėje) Prašom. Vieną minutę! Gerai. Vienas – už, vienas – prieš. Gerbiamieji kolegos, yra Seniūnų sueigos siūlymas – Ekonomikos. Kolegos siūlo, kad Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas būtų. Kaip papildomas yra. (Balsai salėje) Tai viskas gerai, nėra ko tada ir kalbėti. Ačiū. Ir nagrinėti rudens sesijoje. Sutinkame? Ačiū. Klausimas baigtas.

Dabar šeštasis darbotvarkės punktas, bet toliau pirmininkaus Seimo Pirmininko pavaduotojas G.Steponavičius.

Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 17, 18, 23 ir 55 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-1619 (pateikimas)

PIRMININKAS (G.STEPONAVIČIUS). Gerbiamieji kolegos, rytinio posėdžio šeštasis darbotvarkės klausimas – Valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas, registracijos Nr.IXP-1619. Pateikimo stadija. Aš kviečiu į tribūną teikėją – Seimo narį V.Martišauską, bet taip pat noriu pasakyti, kad šio klausimo svarstymą stebi Piliečių judėjimo sąjunga (55 iniciatyvinės grupės nariai). Malonu jus pasveikinti. Kai kurie buvo tarp iniciatorių ir parašų rinkėjų, kad ši įstatymo pataisa būtų svarstoma Seime. Ši diena atėjo. Taigi, gerbiamasis pranešėjau, kviesčiau jus pateikti įstatymo projektą.

V.MARTIŠAUSKAS. Šis įstatymo projektas teikiamas 57 tūkstančių piliečių iniciatyva. Yra parašai, patvirtinantys tą iniciatyvą.

Įstatymo projekto tikslas – užtikrinti piliečių, turinčių didelį darbo stažą ir mažai galimybių įsidarbinti, socialines garantijas. Šiuo projektu siūloma sumažinti senatvės pensijos amžių iki 55 metų moterims ir iki 60 metų vyrams, suteikti teisę gauti socialinio draudimo senatvės pensiją asmenims, turintiems būtinąjį darbo stažą ir neturintiems draudžiamųjų pajamų.

Siūlomų įstatymo projekto nuostatų priėmimas užtikrintų Lietuvos Respublikos piliečiams, kurie, esant dideliam nedarbo lygiui, dėl amžiaus bei turimos kvalifikacijos neturi galimybių įsidarbinti… įteisintų jų teisę į sąžiningai uždirbtą pensiją.

Daug kas šito projekto priešistorę turbūt žino. Ta iniciatyvinė grupė galėjo registruoti projektą ir pati piliečių iniciatyvos teise, tačiau buvo formalių pažeidimų renkant parašus, todėl tą projektą teko registruoti man, kaip Seimo nariui. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Nemažai Seimo narių norėtų jūsų paklausti. Pirmasis klausia kolega G.Šileikis. Prašom.

G.ŠILEIKIS. Gerbiamasis pranešėjau, ši problema jau kelerius metus Lietuvoje yra labai akivaizdi. Manau, kad net keli šimtai tūkstančių žmonių kenčia neišspręstą problemą. Ji dabar pateikta Seimui. Jūsų manymu, ar tas atidėjimas (prieš porą savaičių buvo žadėta įtraukti į darbotvarkę), tas nereikalingas žmonių varginimas ir, sakyčiau, apgaudinėjimas nerodo tam tikros, sakykime, valdančiosios daugumos politinės nuostatos, ypač Seimo Pirmininko, nes kai buvo paprašyta įtraukti į darbotvarkę, jis atidavė Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkui, tarsi nukreipdamas dėmesį nuo tos aktualios problemos. Ar, jūsų nuomone, tai nenoras matyti visų problemų, kurias būtina spręsti, ar tai tiesiog baimė ir nesugebėjimas spręsti šių problemų? Ačiū.

V.MARTIŠAUSKAS. Nemanau, kad tai yra kokia nors politinė nuostata ar koks nors išankstinis nusistatymas. Jokiu būdu. Aš manau, kad atsitiko štai kas: tiesiog Seimo Pirmininkas neįsigilino. Aš nenoriu kaip nors stipriau pasakyti, tiesiog neįsigilino ir teisiškai nesuprato, kokia problema, kad negali tie piliečiai dėl formalių netikslumų patys pateikti, todėl man teko registruoti. Buvo viskas vaikiškai suvelta, supainiota ir perduota ponui Z.Vaigauskui į Vyriausiąją rinkimų komisiją taip absurdiškai, be reikalo, todėl taip viskas ir atsitiko. Kai aš kreipiausi į Etikos ir procedūrų komisiją, supratau, kad ir ten nelabai mane kolegos suprato, kad iš tiesų mes, dirbdami Seime, turėtume gilintis į įstatymus, gilintis į Statutą, gilintis į procedūras, kad viskas vyktų. Išties labai daug žmonių stebėjo visą tą procesą. Seimas toli gražu nelabai kaip atrodė. Bet tai, aš manau, yra asmeninė pono A.Paulausko problema.

PIRMININKAS. Ačiū. Taip pat jūsų nori klausti B.Vėsaitė. Prašom, kolege.

B.VĖSAITĖ. Gerbiamasis pranešėjau, aš pripažįstu, kad tai yra didelė ir sunki problema, ypač esant dideliam nedarbui Lietuvoje. Iš tikrųjų tie žmonės, kurie turi didelį darbo stažą, šiandien darbo rinkai nėra reikalingi. Tačiau kaip jūs paaiškintumėte Europos Sąjungoje (mūsų valstybės taip pat), į kurią mes stengiamės integruotis, tendencijas, kad vis dėlto žmonių pensinis amžius yra ilginamas. Daugelyje Europos Sąjungos šalių jis ilginamas iki 65 metų, taip pat yra tendencija suvienodinti vyrų bei moterų pensinį amžių. Netgi Europos Sąjungos šalių narių moterys kovoja už tai, kad jų išėjimo į pensiją amžius būtų sulygintas su vyrų. Žodžiu, ar jūs pats tikite, kad vien tik pensinio amžiaus sutrumpinimas moterims padėtų išspręsti šią problemą, o gal manote, kad yra ir kitų būdų?

V.MARTIŠAUSKAS. Aš manau, kad čia ne tik moterų problema. Čia yra bendra problema tų žmonių, kurie sulaukė to amžiaus ir neturi darbo. Aš nemanau, jūs teisingai sakote, kad Europos Sąjungoje tendencijos tokios. Aš manau, kad Europos Sąjungos kaip tik dabar… Aš manau, kad mes būsime pirmieji, kurie pradėsime tų tendencijų kaitą. Europos Sąjungoje jau vyksta labai išsamūs svarstymai, kad, ko gero, tai nėra pats geriausias būdas. Aš nemanau, kad tai, ką paskaitote apie Europos Sąjungą, yra jau galutinis atsakymas, bet, aišku, kad tai nėra vienintelis būdas. Aišku, kad tai yra depresinis kelias, nes tai yra žmonės, kurie neturi jokios kitos išeities. Jie turi didžiulį darbo stažą. Jie teisėtai užsidirbo savo pensiją, bet valstybė jiems jos nemoka, bet, aišku, yra daugybė būdų. Aš tikiu, kad mes, visi čia esantys, esame ganėtinai protingi, ir, jeigu mes svarstysime šį klausimą, rasime įvairiausių variantų, bet aš noriu, kad mes tą dalyką pradėtume svarstyti. Tai bus pirmasis žingsnis, nes trepsėjome, trepsėjome ir nežengėme to pirmo žingsnio.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia K.D.Prunskienė. Prašom. Iš pradžių paklauskite, po to dėl vedimo tvarkos.

K.D.PRUNSKIENĖ. Gerbiamasis pranešėjau, iš tikrųjų tą klausimą reikia pradėti svarstyti ir negalima negirdėti žmonių, kurie patekę į tikrai sunkią padėtį, nes tie žmonės, kurie jau nebeturi darbo, o pensijos dar negauna, šiandien yra skurdžiausiai gyvenanti žmonių grupė. Tačiau negalima nematyti ir to, kad būtent toks sprendimo būdas, kuris čia pasiūlytas, daugeliui kitų žmonių atrodys jiems nenaudingas. Aš nenoriu plėtoti tos minties. Jūs puikiai suprantate, kodėl taip yra, nes kai kuriems žmonėms yra nenaudinga per anksti tapti pensinio amžiaus ir taip nuvertėti darbo rinkoje, ypač specialistams, ypač ten, kur žinios, patirtis per daugelį metų kaupėsi ir visuomenei svarbu jas panaudoti. Taigi jūs paminėjote, kad po to galima ieškoti ir kitų sprendimo būdų. Tų sprendimo būdų yra, pavyzdžiui, pirmalaikis pensijos mokėjimas. Tai yra sudarant pragyvenimo šaltinius šiems žmonėms, bet nesugadinant situacijos kitiems. Ar jūs pritartumėte tokiam sprendimo būdui?

V.MARTIŠAUSKAS. Be abejo. Aš pats asmeniškai turiu kitų variantų. Aš manau, kai prasidės koks nors svarstymo procesas, mes pasiūlysime. Mes turime kitokių projektų, bet siūlau priimti tai kaip puikų precedentą pradėti kalbėti apie tai, o pasiūlymų, aš manau, bus labai įvairių.

PIRMININKAS. Ačiū. Dabar dėl vedimo tvarkos – V.Andriukaitis. Prašom.

V.P.ANDRIUKAITIS. Posėdžio pirmininke, šiuo atveju kreipiuosi būtent į jus dėl vedimo tvarkos, nes kolega V.Martišauskas interpretavo Statutą ir interpretavo jį visiškai netiksliai, nors Statutas galioja ir V.Andriukaičiui, ir V.Martišauskui, ir posėdžio pirmininkui. Taigi jūs puikiai žinote, kad jeigu Seimo narys teikia projektą, jis teikiamas eilės tvarka, nepaisant to, kad jį, pavyzdžiui, parėmė daug parašų. Todėl Seimo Pirmininkas ir kreipėsi. Jis pateikė variantą, kad tai būtų svarstoma kaip peticija. Todėl Seimas, nusiteikęs geranoriškai, šiandien svarsto pagal Peticijų įstatymo 16 straipsnį. Taigi labai malonu, kad mes taip ir traktuotume, ir nedarytume čia, salėje, to, ko tikrai nereikia daryti, nes mes manome, kad rasime papildomus sprendimus, kurie padėtų tokioje sunkioje padėtyje, bet Statutas galioja visiems vienodai.

PIRMININKAS. Ačiū. Aš tik norėčiau pasakyti, kad dabar vyksta pateikimas, o dėl vedimo tvarkos mes neišgirdome jūsų minčių. Apgailestauju, kad ne laiku yra užduodami nereikalingi klausimai, nukreipiantys mus nuo klausimo pateikimo. Taigi dabar siūlyčiau tęsti klausimų uždavimą. Klausia Seimo narys K.Glaveckas. Prašom.

K.GLAVECKAS. Gerbiamasis pranešėjau, pagrindinis leitmotyvas nesvarstyti arba vilkinti šį įstatymą yra nepaslėptas apeliavimas į finansinių išteklių trūkumą. Bet kartu mes matome valstybėje gana didelius išlaidavimus, išlaidavimus tokius, kurių iš tikro būtų galima išvengti. Sakykite, jūsų nuomone, ar mažinant valstybės išlaidavimą, kaip daugelio visokiausių piramidžių ir kitų statybą, būtų galima sutaupyti pinigus, kad bent iš dalies pagelbėtume sprendžiant šią problemą? Ačiū.

V.MARTIŠAUSKAS. Tai yra labai plati tema. Į tokią plačią temą aš nenorėčiau veltis, bet aš ką tik (prieš penkias minutes čia rinko parašus) pasirašiau, kad sudarytume komisiją, kad taupytume Seime pinigus. Gal pradėkime nuo čia, žiūrėkime, gal ir sutaupysime. … tiktai tokiais pokštais…

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia A.Sysas. Prašom.

A.SYSAS. Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, pateikdamas įstatymą, jūs teigėte, kad vienas iš tikslų yra suteikti teisę gauti socialinio draudimo senatvės pensiją asmenims, kurie neturi draudžiamųjų pajamų. Aš norėčiau paklausti, kokiu principu grindžiamas socialinis draudimas, t.y. draudiminiu principu? Kaip jūs galėtumėte paaiškinti savo tokį teiginį, kad būtų galima mokėti ir tiems, kurie nesidraudžia? Antras toks trumpas klausimas. Kodėl kitais atvejais, kai balsuojama ir siūloma pailginti pensinį amžių kai kurioms kategorijoms, jūs pritariate tam ir balsuojate už 65 ar netgi 70 metų? Ačiū.

V.MARTIŠAUSKAS. Aš savo nuomonę jau pasakiau. Aš turiu kitą požiūrį į šią problemą. Aš pasiūlysiu savo variantą, kaip galbūt rasti tiems žmonėms galimybę ir užsidirbti pinigus, tiems, kurie dar gali dirbti dėl savo fizinio pajėgumo. Čia yra vienas iš tų dalykų, apie kuriuos mes ateityje kalbėsime. O šis siūlymas yra šios iniciatyvinės grupės siūlymas, kurį aš čia ir pateikiau. Nenoriu dabar sakyti savo nuomonės ir protestuoti dėl tų žmonių nuomonės arba ją vėl paslėpti, ką jūs ir norite padaryti. Aš noriu duoti galimybę svarstyti šią problemą.

PIRMININKAS. Ačiū. Paskutinis klausiantysis – A.Gricius. Mes būsime išnaudoję tam skirtą laiką.

A.GRICIUS. Dėkui, gerbiamasis pirmininke. Aš suprantu, kad akcija buvo suorganizuota galbūt siekiant pačių geriausių tikslų, tačiau mes puikiai žinome, kodėl šiandien mūsų pensininkai gauna tokias mažas pensijas, nes tikrai to amžiaus žmonių, kurie dabar išeina į pensiją, dėka buvo sukurtas mūsų turtas, kuris po to buvo sėkmingai “prichvatizuotas”, išdalytas ir į Pensijų fondą tos lėšos nepateko. Jos pakliuvo kitiems dalykams ir paskui visai dingo. Todėl klausimas yra tikrai aktualus, tačiau aš labai abejočiau, ar pensinio amžiaus mažinimas įgalintų mūsų valstybę tikrai rasti tiek lėšų. Gal profesorius K.Glaveckas ir teisingai sako, kad reikia sumažinti valdymo išlaidas, bet man atrodo, čia išlaidos bus tokios didelės, kad mes vargiai sugebėsime įgyvendinti šį dalyką. Diskutuoti galime, bet aš abejoju, kad čia bus didelė sėkmė. Ačiū.

V.MARTIŠAUSKAS. Aš atsakysiu trumpai. Nemanau, kad būtinai tų lėšų reikia ieškoti toj pačioj kišenėj, sakykim, socialinės rūpybos kišenėje. Yra kita vieta – bedarbių pašalpos. Šiandien tiems žmonėms mokame bedarbių pašalpas. Tie patys pinigai. Bet sakau, aš nenoriu ekspromtu taip suvulgarinti tos problemos. Reikia ieškoti kitose kišenėse pinigų.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Išnaudojome 10 minučių, kaip numatyta Statute, užduoti klausimams bei į juos atsakyti. Taigi dėkui už klausimo pateikimą. Gerbiamasis pranešėjau, noriu jums padėkoti.

V.MARTIŠAUSKAS. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėl balsavimo motyvų pateikimo stadijoje kalba vienas – už, vienas – prieš. Motyvai už – V.P.Andriukaitis. Prašom.

V.P.ANDRIUKAITIS. Dėkoju, posėdžio pirmininke. Manau, kad Seimas deramai pasielgė (gautas ir Vyriausiosios rinkimų komisijos pasiūlymas, kuris yra išdalytas), kad šis klausimas būtų svarstomas kaip gyventojų nerealizuotos peticijos klausimas. Labai…

PIRMININKAS. Arčiau mikrofono, gerbiamasis kalbėtojau.

V.P.ANDRIUKAITIS. Manau, kad Seimo Pirmininkas teisingai pasielgė, kad mes jau turime ir Vyriausiosios rinkimų komisijos atsakymą, kad Seimas šį klausimą svarstytų kaip nerealizuotos peticijos klausimą, nes iš tikro parašų yra daug ir problema aktuali. Todėl pagal to įstatymo 16 straipsnį pateikimas daromas, o po to Seimas svarsto. Todėl, aš manau, kad mes turime iš karto po pateikimo numatyti svarstymą, nes problema labai svarbi. Čia sprendimo būdų bus daug. Tai, kad Vyriausybės programoje yra įrašyti dalinės pensijos mokėjimo būdai, kurie gali pridėti prie šios problemos sprendimo, taip pat draudimo nuo nedarbo problema, kaip galima spręsti žmonių, atsidūrusių tokioje padėtyje, kai jie neturi darbo ir negali patenkinti savo būtiniausių gyvenimo reikmių… Taigi sprendimo būdų yra keletas ir juos visus Seimas turėtų aktyviai spręsti, kaip ir užimtumo programos įtraukimą. Todėl aš siūlyčiau traktuoti kaip peticiją. Taigi pateikimas daromas iš karto, o po pateikimo numatomas svarstymas komitetuose. Šiuo atveju Socialinių reikalų ir darbo komitetas būtų tas, kuris galėtų labai atidžiai išnagrinėti šį iš esmės peticijos reikšmę turinčią iniciatyvą.

PIRMININKAS. Ačiū. Motyvai prieš – B.Vėsaitė.

B.VĖSAITĖ. Gerbiamieji kolegos, aš būčiau prieš siūlomą būdą, t.y. leisti anksčiau šias puikias moteris į pensiją, kai jos turi tiek patirties ir išminties. Jeigu mes padidintume viešųjų darbų programas ir užimtume beglobius, benamius vaikus, jos galėtų padirbėti šiose srityse, galėtų padirbėti ligoninėse slaugydamos ligonius. Pagaliau yra nevyriausybinių organizacijų sektorius, kuriame galėtų padirbėti savanorėmis. Jeigu joms būtų atlyginama iš viešųjų darbų programos, vėl būtų išeitis. Neskubėkime šių žmonių leisti į pensiją. Be abejo, apie problemą reikia kalbėti ir ją spręsti.

PIRMININKAS. Ačiū. Aš prašyčiau jus būti korektiška, nes mes esant šiai situacijai kalbame ne tik apie moteris, o kalbame apskritai apie Lietuvos piliečius.

Gerbiamieji kolegos, išklausėme kalbas dėl balsavimo motyvų. Gerbiamieji kolegos, suprasdamas, kad tai nėra tradicinis, nėra tipiškas Seimo praktikoje atvejis, kviesčiau neprieštarauti, kad po pateikimo šiam klausimui pritariame bendru sutarimu. Ar galime taip sutarti? Ačiū. Prieštaraujančiųjų nėra. Po pateikimo šiam įstatymo projektui yra pritarta bendru sutarimu. Seniūnų sueiga siūlo, kad pagrindinis komitetas, kuriame būtų svarstomas klausimas, būtų Socialinių reikalų ir darbo komitetas, papildomu siūlo Biudžeto ir finansų komitetą. Ar galima sutarti dėl tokių komitetų? Ačiū. Sutarta dėl komitetų. Preliminari svarstymo data – rudens sesija. Ačiū. Nėra prieštaravimų. Apsispręsta dėl tokios svarstymo eigos.

Repliką po bendro sutarimo – G.Šileikis.

G.ŠILEIKIS. Dėkoju Seimo nariams, kad bendras sutarimas yra rastas. Norėčiau patikslinti gerbiamąjį V.Andriukaitį, kuris teigė, jog tai reikėtų svarstyti ir teikti kaip peticiją. Pats esu Peticijų komisijoje, to svarstymo nebuvo. Jeigu norime klausimą vilkinti ir ieškoti būdų atitolinti problemų sprendimą, galimų vilkinimo būdų turbūt visi žinome. Todėl tas svarstymas, kuris buvo pateiktas dėl Seimo nario V.Martišausko projekto, yra racionaliausias ir optimaliausias. Manau, artimiausiu metu visi turėtume labai intensyviai siekti rasti sprendimo būdą. Ačiū.

PIRMININKAS. Repliką po balsavimo – V.Andriukaitis. Prašom.

V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamieji kolegos, norėčiau dar kartą patikslinti ir tai, ką sakė kolega V.Martišauskas per Seniūnų sueigą. Norėčiau, kad kolega V.Martišauskas paliudytų. Kolega V.Martišauskas sakė, kad tai ne jo projektas, jis tik užregistravo, nes į jį kreipėsi. Jis nerinko tų parašų, tai yra viskas gerai. Vadinasi, stipresnis Seimo sprendimas, kai yra paremtas 60 tūkst. parašų, daug stipresnis negu Seimo nario individualus projektas.

PIRMININKAS. Kolegos, siūlyčiau netęsti šios epopėjos, nes klausimas juda į priekį. Mes turime svarstymo pradžią. Ar galėtume apsiriboti paskutine replika po balsavimo? V.Martišauskas. Prašom.

V.MARTIŠAUSKAS. Aš labai apgailestauju. Ponas V.Andriukaitis taip pat iš esmės neįsigilino į tai, apie ką mes kalbame. Būtų gera susėsti, aš jam viską paaiškinčiau, koks reikalas.

PIRMININKAS. Kviesčiau padaryti tai ne dabar salėje. Taigi, kolegos, šio klausimo svarstymas šiandien yra baigtas. Ačiū visiems, atvykusiems ir dalyvavusiems šį klausimą svarstant. Pirmiausia turiu minty judėjimo renkant parašus aktyviausius ir aktyviausias dalyves.

Visuomenės informavimo įstatymo 34 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-1406(2*) (priėmimas)

Svarstome darbotvarkės 1-8 klausimą – Visuomenės informavimo įstatymo 34 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr.IXP-1406. Priėmimo stadija. J.Korenką kviesčiau į tribūną. Registruosimės, kai netrukus bus balsavimas.

J.KORENKA. Gerbiamieji kolegos, abu įstatymai iš esmės susiję, nes yra dėl institucijų pavadinimų pakeitimo. Jeigu posėdžio pirmininkas leis, pateiksiu abu įstatymus.

Seimas šiems įstatymų projektams po svarstymo pritarė. Įstatymų tikslas yra suderinti Visuomenės informavimo įstatymą su Valstybinės lietuvių kalbos komisijos ir Valstybinės kalbos inspekcijos įstatymais, kurie buvo priimti praėjusių metų pabaigoje. Priėmus šiuos įstatymus, pasikeitė Valstybinės lietuvių kalbos komisijos ir Valstybinės kalbos inspekcijos pavadinimai. Todėl Visuomenės informavimo įstatyme ir Valstybinės kalbos įstatyme turi būti nauji šių institucijų pavadinimai. Teisės departamentas pastabų neturi.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Kadangi pasiūlymų ir pastabų nėra gauta dėl šio įstatymo, iš karto galime pereiti prie priėmimo.

Pirmasis projektas Nr.IXP-1406(2) – vienas straipsnis. Ar būtų norinčių kalbėti dėl viso įstatymo projekto dėl balsavimo motyvų: už – 4, prieš – 4? Deja, nėra nė vieno norinčiojo. Taigi, kolegos, registruojamės, balsuosime dėl viso įstatymo priėmimo.

Užsiregistravo 53 Seimo nariai. Prašom Seimo narius balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas įstatymas, kurio projekto Nr.IXP-1406? Už – 46, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymas, kurio projekto Nr.IXP-1406, priimtas.

Valstybinės kalbos įstatymo 16 ir 25 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-1408(2*) (priėmimas)

Antras su juo susijęs Valstybinės kalbos įstatymo 16 ir 25 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-1408. Priėmimo stadija. Du straipsniai. Nesant pastabų ir pasiūlymų pereiname prie įstatymo priėmimo pastraipsniui.

1 straipsnis. Nesant norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų, ar galime pritarti, nes nėra prieštaraujančių, 1 straipsniui bendru sutarimu? Prieštaraujančiųjų nėra. 1 straipsnis priimtas bendru sutarimu.

Dėl 2 straipsnio dėl balsavimo motyvų – J.Razma. Prašom. Ne, nenorite. Taigi nesant norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų, ar galime 2 straipsniui, nėra prieštaraujančiųjų, pritarti bendru sutarimu? Prieštaraujančių nėra, 2 straipsnis yra priimtas bendru sutarimu. Įstatymo priėmimas pastraipsniui yra baigtas.

Ar būtų norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų priimant visą įstatymą? Norinčių kalbėti nėra. Kolegos, registruojamės, balsuosime dėl viso įstatymo priėmimo. Vyksta registracija.

Užsiregistravo 50 Seimo narių. Prašom balsuoti. Kas pritaria, kad įstatymas, kurio projekto Nr.IXP-1408, būtų priimtas? Balsavimo rezultatai: už – 45, prieš ir susilaikiusiųjų nėra, įstatymas, kurio projekto Nr.IXP-1408, priimtas.

Seimo nutarimo  „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Etninės kultūros globos tarybos sudarymo ir jos nuostatų patvirtinimo“ pripažinimo netekusiu galios“ projektas Nr.IXP-1110. Seimo nutarimo „Dėl Valstybinės kultūros paveldo komisijos nuostatų patvirtinimo“  projektas Nr.IXP-1111(2*). Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo 1, 4, 6, 7, 10, 11 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-1112(2*). Etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymo 5, 6, 7, 8, 10, 11 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-1113(2*). Kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo 2, 7, 8, 9, 14, 15, 18, 23 ir 24 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-1114(2*). Archyvų įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-1115(2*). Administracinių teisės pažeidimų kodekso 188⁹ ir 259¹ straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-1116(2*) (svarstymas)

Dabar, gerbiamieji kolegos, malonu konstatuoti, kad esame aplenkę rytinio posėdžio numatytą darbo grafiką. Taigi norėčiau pasitarti su jumis, kaip elgtis toliau. (Balsai salėje) Mano siūlymas būtų, taupant vakarinio posėdžio laiką, dabar svarstyti klausimus iš pabaigos, opozicinės Liberalų frakcijos darbotvarkę svarstyti. Siūlyčiau pradėti po Vyriausybės valandos įrašytą darbotvarkės 2-8 klausimą, kuris yra numatytas. Tai įstatymų paketas. Nutarimas dėl Etninės kultūros globos tarybos sudarymo ir jos nuostatų tvirtinimo bei lydimieji įstatymai. Kviečiu į tribūną pagrindinio – Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto narę D.Teišerskytę pateikti klausimą. Svarstymo stadija.

D.TEIŠERSKYTĖ. Laba diena. Norėčiau pasakyti, kad šio įstatymo projektui iš esmės pritarė Vyriausybė, Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas, pritarė Biudžeto ir finansų komitetas, tačiau Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas prašo bendro svarstymo, be to, kai kurios visuomeninės organizacijos taip pat norėtų dar įsigilinti į šį projektą. Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas sutinka daryti svarstymo pertrauką. Prašyčiau, kad įstatymas būtų svarstomas neeilinėje sesijoje.

PIRMININKAS. Jeigu tokia būtų sušaukta.

D.TEIŠERSKYTĖ. Jeigu tokia būtų sušaukta.

PIRMININKAS. Gerai. Ačiū, gerbiamoji pranešėja. Mes formaliai neturime fiksuoti, kada svarstome. Tiesiog dabar, pagrindiniam komitetui prašant, kaip pasakė klausimo pateikėja D.Teišerskytė, yra siūloma padaryti svarstymo pertrauką. Ar tam mes galime pritarti bendru sutarimu? Tai susiję su viso įstatymo paketu. Svarstymo pertrauka – bendru sutarimu.

Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-1675 (pateikimas)

Dabar aš matau salėje vakarinio posėdžio 10 klausimo teikėją. Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-1675. Pateikimas. Kviečiu į tribūną Seimo narį A.Poplavski.

A.POPLAVSKI. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatymo tikslas yra užtikrinti visiems piliečiams lygias galimybes atgauti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą, įtvirtinti konstitucines nuostatas dėl nuosavybės neliečiamybės ir nuosavybės teisių teisinės apsaugos. Šiuo metu Lietuvos valstybinis archyvas yra gavęs apie 600 piliečių prašymų dėl nuosavybės teisių bei dėl giminystės ryšių su savininku patvirtinančių dokumentų išdavimo. Galima tikėtis, kad per šį mėnesį, per birželį, šių pareiškimų dar padaugės. Archyvas tiesiog nesuspės visų išvadų, t.y. nesuspės patenkinti įstatymo nustatytų reikalavimų ir negalės įstatymo nustatytu laiku sugrąžinti, išduoti dokumentų, todėl atitinkamai bus sunkumų susigrąžinti neteisėtai nusavintą arba nacionalizuotą nuosavybę. Mano siūlymo tikslas – nenustatinėti, kai yra dabartinė tvarka, konkrečios datos, iki kada būtent dokumentai pateikiami. Tai siejasi ir su prieš tai mūsų svarstytu klausimu dėl Seimo laikinosios komisijos sudarymo dėl tam tikros padėties, susidariusios Vilniaus apskrityje. Noriu informuoti, kolegos, jūs tikriausiai žinote, kad Vyriausybė irgi mano, kad reikia pratęsti terminus, ir inicijuoja, kad terminas būtų dar metus pratęstas.

PIRMININKAS. Ačiū. Du Seimo nariai norėtų jūsų paklausti. Pirmoji – S.Burbienė.

S.BURBIENĖ. Gerbiamasis kolega, ar jums neatrodo, kad jūsų siūlymas gali reikšti tai, kad pas mus nei žemės reforma, nei apskritai visa žemės grąžinimo istorija, prasidėjusi prieš 12 metų, niekada nesibaigs? Todėl, kad jeigu žmogus turėjo kokią nors nuosavybę, tai jis neiškrito iš mėnulio, nėra taip, kad jis staiga nežino, ar jis turėjo tą nuosavybę, ar neturėjo. Praėjo 12 metų. Aš suprantu, kad tuos, kurie kreipėsi į archyvus, gal reikėtų fiksuoti, t.y. kad tiems, kurie padavė prašymą (nebūtinai ten, kur jiems priklauso, sakysime, archyvams), kad tiems žmonėms iš tiesų būtų leista tiek, kiek jiems reikia, atiduoti. Bet jeigu mes pratęsim, tai procesas visiškai nesibaigs.

A.POPLAVSKI. Ačiū, kolege. Supratau jūsų klausimą, bet, kolege, iš tikrųjų uždėkime ranką ant širdies ir pasakykime: mes dabar esame Seimo nariai, prieš mus irgi buvo kolegos Seimo nariai, bet ar iš tikrųjų viskas buvo padaryta, kad šis klausimas būtų tvarkingai sprendžiamas. Man atrodo, kad yra tiek viskas supainiota, kad man sunku… Aišku, būtų lengviausia dabar kaltinti žmones, kurie prašo grąžinti jiems nuosavybę. Aš suprantu, bet jūs supraskite vieną dalyką. Paimkite Vilniaus apskrities pavyzdį, kas darėsi tenai. Dingsta dokumentai, niekas nežino. Aš nežinau, ar jūs asmeniškai prašėte grąžinti nuosavybę, bet supraskite vieną dalyką: žmogus parašė prašymą, pateikė tam tikrus dokumentus, bet jis nieko nežino, per 12 metų jo niekas neinformavo, kaip dabar vyksta jo nuosavybės grąžinimas, ar grąžins jam nuosavybę, ar negrąžins, jis visiškai nesiorientuoja. Mums visų pirma reikia nustatyti, dėl to aš ir kuriu šitą komisiją, arba inicijuoju tos komisijos sudarymą, kad mes pagaliau įvestume tvarką, o po to nustatytume. Pasakytume, viską padarėme, viskas aišku, o tie, kurie nesikreipė dėl žemės nuosavybės grąžinimo, lieka už borto. O kol kas aš neturiu moralinės teisės pasakyti, nustatyti kokius terminus, kai matau tą visą netvarką.

PIRMININKAS. Ačiū. Antrasis klausia G.Mikolaitis. Prašom.

G.MIKOLAITIS. Gerbiamieji kolegos, jūs teikiate, kad reikia neribotai pratęsti laiką prašymams pateikti. Tai iš kur atsiras žmonės, jeigu jų dabar nėra. Taip iš viso žlugdoma reforma. Kaip jūs manote, ar mūsų siūlymas, kad būtų kompensuota už žemę ar ji būtų grąžinta natūra, pratęs terminą? Kaimo reikalų komitetas pritaria tam dalykui, bet jokiu būdu ne paraiškos padavimui. Ar jūs nemanote, kad taip bus sužlugdyta reforma?

A.POPLAVSKI. Nemanau, kad dėl to sužlugs reforma. Atvirai, reforma, būtent susijusi su šiais klausimais, neina reikiama linkme, yra atitinkamai iškraipoma dėl įvairių priežasčių. Aš nedrįstu dabar iš Seimo tribūnos aiškinti, dėl kokių priežasčių, man atrodo, daugelis turi savo nuomonę. Manau, dėl to reforma nesužlugs, jeigu mes nenustatysime termino, kol kas nenustatysime termino, bet įvesime tvarką (dar kartoju), o po to mes konkrečiai sakysime, kad yra toks ar toks terminas.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Jūs atsakėte į visus klausimus. Proga vienam kalbėti dėl balsavimo motyvų už, vienam – prieš. Motyvai už – K.D.Prunskienė. Prašom.

K.D.PRUNSKIENĖ. Gerbiamieji kolegos, manau, kad panašiai, t.y. kaip mes ką tik pasielgėm dėl 55 asmenų grupės prašymo, derėtų tai taip pat palaikyti po pateikimo, o dėl sprendimo būdų, dėl tų pareiškimų galimybių mes dar galėsime diskutuoti. Tačiau ir pas mane ateina būriai žmonių, net ne iš mano apygardos, jie aiškina, kiek gyvenime susidaro įvairių situacijų, kai žmogus negali pateikti pareiškimo. Pavyzdžiui, tėvai tą dalyką ignoravo, kol jie buvo gyvi, vėliau pasiliko vaikai, kurie turi kitą nuomonę. Kodėl dabar jiems uždaryti tą kelią? Manau, nieko blogo neatsitiktų (tie darbai vis tiek vyksta, jie dar ilgai vyks), jeigu paraleliai, iki žemės reformos užbaigimo, kuris truks tikrai ne vienerius metus, vyktų dar ir pareiškimų priėmimas. Ką tik dabar įvyko nedidelis mitingas žmonių, kurie tikrai argumentuotai aiškina, kokia situacija jiems asmeniškai yra susiklosčiusi. Gal mes būkime lankstūs ir padarykime žmonėms gerą darbą.

PIRMININKAS. Ačiū. Motyvai prieš – G.Mikolaitis.

G.MIKOLAITIS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, mes, norėdami kuo greičiau užbaigti žemės reformą, visose direktyvose rašom, kad kai bus baigta žemės reforma, tada gausim tiesiogines išmokas, galėsime mokėti žmonėms, tačiau šis sprendimas iš viso sulėtins žemės reformą, nes mes negalėsime baigti nė vienos teritorijos planavimo. Aš siūlau, kad šito tikrai nesvarstytume, tą klausimą atmestume. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Motyvai išsakyti. Gerbiamieji kolegos, kviečiu registruotis, balsuosime dėl to, ar galime pritarti teikiamam įstatymo projektui po pateikimo. Vyksta registracija. Nėra bendro sutarimo. Kolegos, kviečiu balsuoti. Kas už tai, kad pritartume įstatymo projektui Nr.IXP-1675 po pateikimo?

14 – už, 6 – prieš, 15 susilaikė po pateikimo. Įstatymo projektui po pateikimo nepritarta. Dabar reikėtų apsispręsti, kaip elgtis. Ar mes galėtume bendru sutarimu pasiūlyti iniciatoriui tobulinti? Grąžiname bendru sutarimu iniciatoriui tobulinti. Ačiū. Apsvarstę šį klausimą mes dabar galėtume svarstyti rytinio posėdžio likusius klausimus. Yra atvykęs pranešėjas.

Finansų įstaigų įstatymo projektas Nr.IXP-514(3*) ES (svarstymas)

Finansų įstaigų įstatymo projektas Nr.IXP-514(3), su Europos Sąjunga susijęs įstatymo projektas. Svarstymo stadija. Kolegą A.Plokšto kviečiu į tribūną. Aš matau, tiesa, yra komiteto pirmininkas, bet buvo minėta, kad kolega A.Plokšto tai daro. Gerai.

A.PLOKŠTO. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai. Manau, kad trumpai kalbėsiu ir tuo sutrumpinsiu procedūrą.

Įstatymas dėl finansų įstaigų. Jis jau parengtas antrą kartą ir sukėlė labai daug diskusijų. Šiam projektui Biudžeto ir finansų komiteto posėdyje pritarta bendru sutarimu. Bet tai visai nereiškia, kad šiame įstatyme nėra problemų. Norėčiau kelias iš jų dabar išvardyti, nes darbo grupė dirbo tikrai ilgai ir teko mums priimti ne vieną sunkų kompromisinį sprendimą.

Pagrindinė šio įstatymo problema yra ta, kad, deja, mes įsipareigojome Europos Sąjungai tokį jį priimti, o ta direktyva, pagal kurį jis buvo rengiamas, yra grynai bankinė. Mes susidūrėme su ta problema, kad bankinė direktyva nevisiškai tinka kitoms finansų rinkos institucijoms, ypač lizingo kompanijoms. Šis įstatymas, aišku, yra daugeliu atveju deklaratyvus, nes mes labai sunkiai sukomės iš situacijos. Jeigu mes detalizuojame, tada jis tampa ne toks tinkamas konkretiems finansų rinkos dalyviams, o jeigu rašome bendromis frazėmis, tada jis tampa toks nekonkretus, kad sukelia kritiką iš kitos pusės. Didžiausia problema buvo ta, kad šis įstatymas iš pradžių nustatė draudimą finansų įstaigoms užsiimti kita veikla, išskyrus tik finansinę veiklą. Po ilgų diskusijų buvo prieita prie kompromisinio sprendimo, kad 10% įplaukų galima gauti iš kitos veiklos. Tai nelabai tenkina teikėjus, bet, kita vertus, neužkerta kelio dirbti lizingo bendrovėms, nors iš tikrųjų joms apsunkina. Aš manau, kad reikėtų pritarti šiam projektui vien dėlto, kad tai jau trečias variantas. Kiekvienas variantas, jau kokie dveji metai rengiamas šis įstatymas, faktiškai vis mažiau skiriasi. Jeigu mes jį atmesime, o atmesti negalime, nes yra eurointegracinis, taigi –grąžinsime tobulinti, tai tiesiog nesuprantame, kad po patobulinimo jis nepasikeis. Todėl siūlyčiau pritarti šiam projektui, aišku, žinant, kad tai tikrai sunkus ir sudėtingas įstatymas. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Biudžeto ir finansų komitetas vienintelis svarstė šį klausimą. Taigi dabar metas diskusijai. Diskusijoje kviečiu kalbėti Seimo narį R.Palaitį.

R.PALAITIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai. Aš tikrai noriu prisijungti prie abejonių, kurias išsakė pranešėjas šiuo klausimu. Abejonių kyla daug. Vis dėlto kam tokio įstatymo mums reikėjo? Mano supratimu, tai buvo tik derybinis įsipareigojimas Europos Sąjungai. Tikro šio įstatymo poreikio nebuvo. Noriu pasakyti, kad daugelis šalių tokio įstatymo ir neturi. Daugelyje šalių finansų įstaigų veiklą reglamentuoja konkretūs vienos ar kitos finansų sektoriaus srities įstatymai. Įsipareigojimas priimti tokį įstatymą buvo duotas tam, kad Lietuvos įstatymai būtų priderinti prie direktyvos 2012 dėl kredito įstaigų, pabrėžiu, kredito įstaigų steigimosi ir veiklos, ir ji išimtinai taikoma tik bankams. Šis įstatymo projektas parašytas taip, kad apimtų beveik visą finansų sektorių, kažkodėl neliečiant tik draudimo bendrovių. Nežinia kodėl. Štai čia, mano galva, yra sisteminė šio įstatymo projekto klaida. Visą finansų sektorių norima pritempti prie direktyvos, kuri kitoms finansų įstaigoms taikoma tik tada, kai tokios įstaigos yra bankų dukterinės įmonės ir joms turi būti taikoma konsoliduota priežiūra, neatsižvelgiama į kitų sektorių specifiką. Tikrai sunku viename įstatyme aprėpti visą finansų sektoriaus specifiką ir ar to reikia? Mano supratimu, jeigu jau įsipareigojama priimti tokį įstatymą, pakaktų neilgo įstatymėlio tik dėl paukščiuko. Jame būtų apibrėžiamos finansų sektoriaus sąvokos, o prie minėtos direktyvos derinami konkretūs finansų veiklą reglamentuojantys įstatymai. Be to, konsoliduotos priežiūros problemas reikėtų spręsti ne priimant tokį deklaratyvų ir nekonkretų įstatymą, o realiai sujungiant visas finansų sektoriaus priežiūros institucijas, kurių Lietuvoje yra daug. Lietuvos bankas, Vertybinių popierių komisija, Draudimų priežiūrų institucija prie Finansų ministerijos – jų daug, jos visos užsiima savais sektoriais. Vienijančio dalyko iš tikrųjų nėra.

Panašūs samprotavimai buvo sakyti dar 2001 metais, kai Seimas pirmą kartą grąžino tokį pat projektą įstatymo iniciatoriams tobulinti. Tačiau patobulintas projektas dabar grįžo sutrumpėjęs tik vienu straipsneliu. Vietoj 60 straipsnių, kurie buvo pernai, atsirado 59 straipsniai. Patobulinta nubraukiant tik vieną straipsniuką. Neesminis dalykas. Finansų įstaigų įstatymas liko toks pat deklaratyvus, nekonkretus, remiamasi nuorodomis į kitus įstatymus arba tiesiog perrašomos kitų teisės aktų normos. Jame tikrai menkai atsižvelgta į vertybinių popierių rinkos specifiką, visiškai neatsižvelgta į lizingo rinkos specifiką. Draudimo sektoriaus šiame įstatyme iš viso nėra. Jame prirašyta nuostatų, kurių apskritai Europos Sąjungos direktyvos nereikalauja. Todėl, mano supratimu, vis dėlto reikėtų šį įstatymą grąžinti iniciatoriams tobulinti.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis kolega. Svarstymo stadija, išklausius kalbas diskusijoje dėl balsavimo motyvų. Ar norėtumėte ir dėl motyvų prieš, gerbiamasis kolega, kalbėti? Aš kreipiuosi į kolegą R.Palaitį. Gerai, tada dėl balsavimo motyvų prieš – A.Matulevičius.

A.MATULEVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, aš jaučiu, kad čia dabar daroma dėl principo padaryti, nes kažkas kažkada pradėjo tai daryti. O faktiškai tai iš tikrųjų atsirado ne Seime, tai atsirado valdininkų kabinetuose. Kad ir kaip žiūrėtum į tą patobulintą įstatymą ir tuos lydinčiuosius įstatymus, vis tiek matyti, kad viskas padaryta valdiškai. Iš esmės griaunama visa sistema. Gerai ar blogai, bet mes jau tiek visko Lietuvoje prigriovėme, tiek visko prikūrėme, kad, mano supratimu, reikėtų stabtelti ir nesiskubinti. Jeigu jau labai reikės profsąjungoms, mes ir po metų galėsime tokį įstatymą priimti, bet kur kas geresnį ir daug geriau subalansuotą. Todėl manyčiau, kad nereikia čia partinio užsispyrimo, o reikia pasielgti valstybiškai ir kol kas šį įstatymą atidėti ir balsuoti prieš. O vėliau bus galima prie jo grįžti. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Motyvai už – A.Plokšto. Prašom.

A.PLOKŠTO. Aš norėčiau reaguoti į pono A.Matulevičiaus kalbą. Visų pirma šiame įstatyme nėra taip, kad viskas griaunama. Iš tikrųjų tas įstatymas atlieka ir žodyno funkciją, nes kol kas mūsų rinkos dalyviai nevienodai supranta tuos pačius terminus. Tas įstatymas bent čia padaro tvarką. Manau, kad jį atidėti nėra jokios prasmės. Reikia jį priimti ir pagaliau suderinti šią sritį su Europos Sąjungos reikalavimais.

PIRMININKAS. Ačiū. Motyvai išklausyti. Dėl balsavimo viskas, iš principo procedūros yra baigtos. Registruojamės ir balsuosime dėl to, pritariame ar ne įstatymo projektui po svarstymo. Registruojamės.

Užsiregistravo 46 Seimo nariai. Prašau balsuoti, kas už tai, kad pritartume įstatymui Nr.IXP-514(3) po svarstymo.

Balsavimo rezultatai: už – 22, prieš – 12, susilaikė 7. Po svarstymo įstatymo projektui yra pritarta.

Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo projektas Nr.IXP-802(4*). Pelno mokesčio įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-1442*. Komercinių bankų įstatymo 54 straipsnio pakeitimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-1443(2*). Komercinių bankų įstatymo 53 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-1444*. Kredito unijų įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-1445* (svarstymas)

Svarstome rytinės darbotvarkės 11 klausimą, tai yra įstatymų paketas nuo projekto Nr.IXP-802 ir keli lydintys įstatymų projektai. Ar Seimas neprieštarautų, jeigu prašytume pranešėjo visus įstatymų projektus pristatyti kartu? Prieštaravimų nėra. Kviečiu Biudžeto ir finansų komiteto, pagrindinio komiteto, pranešėją A.Plokšto. Ruošiasi S.Burbienė – Ekonomikos komiteto pranešėja.

A.PLOKŠTO. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai! Lietuvos Respublikos indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymas faktiškai yra senasis Indėlių draudimo įstatymas, kuris yra praplėstas dėl vertybinių popierių rinkoje dalyvaujančių žmonių indėlių, investicijų draudimo. Biudžeto ir finansų komitetas bendru sutarimu pritarė šiam projektui. Iš esmės visiems Seimo Teisės departamento, Lietuvos banko, Komercinių banko asociacijos pasiūlymams yra pritarta. Nepritarta vienam pasiūlymui – neskirti 3 mln. pradžiai šiam fondui, bet po diskusijos Lietuvos bankų asociacija atsisakė šito. Taip pat buvo pasiūlymas išplėsti indėlių draudimo įmonės įgaliojimus, kad jinai turėtų teisę paimti komercinių bankų akcijas visuomenės poreikiams. Nutarta, kad tokį žingsnį daryti kol kas yra galbūt per skubu, be to, dar reikia parengti visą paketą kitų pataisų, nes reikia labai detaliai aptarti, kada tokį žingsnį būtų galima padaryti.

Kiti projektai faktiškai yra dėl įmonių pavadinimų pasikeitimo, ir visuose tuose įstatymuose, kur buvo Indėlių draudimo fondo, dabar yra Indėlių ir investicijų draudimo. Visiems pritarta bendru sutarimu.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Kviečiu į tribūną papildomo Ekonomikos komiteto pranešėją S.Burbienę.

S.BURBIENĖ. Gerbiamieji kolegos, Ekonomikos komitetas, kaip papildomas komitetas, svarstė Lietuvos Respublikos indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo ir jį lydinčių įstatymų projektus. Apsvarstęs nusprendė pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir komiteto išvadas. Sprendimas buvo priimtas bendru sutarimu, taip pat bendru sutarimu buvo priimtas sprendimas pritarti visiems lydintiesiems įstatymų projektams. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamoji pranešėja. Išklausius komitetų išvadas, noriu konstatuoti, kad Statuto numatyta tvarka pageidaujančių dalyvauti diskusijoje Seimo narių nėra. Ar būtų norinčių kalbėti dėl šių penkių įstatymų projektų dėl balsavimo motyvų svarstymo stadijoje? Ne, norinčių nėra. Gerbiamieji kolegos, ar galėtume tokiu būdu pritarti, nesant prieštaraujančių, bendru sutarimu visam įstatymų paketui po svarstymo? Ačiū, bendru sutarimu pritarta įstatymų projektams Nr.IXP-802, Nr.IXP-1442, Nr.IXP-1443, Nr.IXP-1444 bei Nr.IXP-1445.

Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 18 straipsnio 2 dalies pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-1669 (pateikimas)

Gerbiamieji kolegos, aš taip pat siūlyčiau dar apsvarstyti, taupant vakarinio posėdžio laiką, 2-6 klausimą, o po to patvirtinti kitos savaitės Seimo plenarinių posėdžių preliminarias darbotvarkes. Jeigu nėra prieštaravimų, kviečiu į tribūną D.Teišerskytę. Svarstome darbotvarkės 2-6 klausimą – Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 18 įstatymo 2 dalies pakeitimo įstatymo projektą Nr.IXP-1699. Pateikimas.

D.TEIŠERSKYTĖ. Šiuo projektu mes bandome ginti vartotojų teises. Jūs visi žinote, kad po autoįvykio pagal šią dieną galiojančius įstatymus ekspertas iš draudimo institucijos turi teisę atvykti per tris dienas. Šiuo projektu mes teikiame, kad minėtas ekspertas privalėtų atvykti per vieną dieną. Kai jis teikiasi atvykti per tris dienas, tokiu būdu ir taip jau nukentėjusiam autoįvykyje vairuotojui, piliečiui yra daroma dar ir materialinė žala, t.y. trijų dienų prastova, nenustatant autoįvykio žalos, padarytos vairuotojui ar savininkui. Prašyčiau pritarti po pateikimo, nes nė vienas mes nesame apsaugoti nuo šių problemų.

PIRMININKAS. Kad jaustumės saugesni.

D.TEIŠERSKYTĖ. Kad jaustumės saugesni ir materialesni šiek tiek.

PIRMININKAS. Kas jaustumės saugesni apsispręsdami, suteikiame galimybę užduoti klausimą S.Burbienei. Prašau.

S.BURBIENĖ. Gerbiamoji kolege, norai, aišku, labai geri, bet ar jums neatrodo, kad jeigu mes taip smarkiai užveršim iki vienos dienos, dalis draudimo kompanijų, negalėdamos realiai šito įvykdyti, kartais dėl objektyvių priežasčių, sakykim, tuo metu didelis apkrovimas dar kas nors, tiesiog bandys į sutartis įrašyti papildomas sąlygas, dar kokius nors apmokėjimus už skubų atvykimą ar dar ką nors, ir vartotojas nukentės.

D.TEIŠERSKYTĖ. Aš manyčiau, kad mes visada daugiau turime žiūrėti vartotojo, o ne paslaugų teikėjo teisių. O dėl sutarčių, tai jos yra pasirašomos dviejų žmonių, ir jų valia. Jeigu sutiks vartotojas, paslaugų teikėjas gali papildomai reikalauti pinigų.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamoji pranešėja, už klausimo pateikimą ir atsakymą į klausimą. Gerbiamieji kolegos, ar būtų pateikimo stadijoje norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Ar taupydami laiką nesant prieštaraujančių mes galėtume po pateikimo pritarti bendru sutarimu? Ačiū. Pritarta lanksčiai sutarus bendru sutarimu po pateikimo.

Seniūnų sueiga siūlo pagrindinį komitetą skirti Biudžeto ir finansų komitetą, papildomą – Teisės ir teisėtvarkos komitetą. Ar priimtini tokie komitetai? Nėra prieštaraujančių. Tinka. Dėl svarstymo datos. Preliminari data – Seimo rudens sesija. Ar galima tam pritarti bendru sutarimu? Prieštaraujančių nėra. Pritarta bendru sutarimu.

Savaitės (nuo 2002-06-17) – 2002 m. birželio 18 d. (antradienio) ir 20 d. (ketvirtadienio) darbotvarkių projektai

Apsvarsčius šį klausimą, kviečiu į tribūną Seimo Pirmininko pirmąjį pavaduotoją Č.Juršėną pristatyti kitos savaitės darbų programą.

Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos. Kadangi sėkmingai artėjam prie sesijos pabaigos, tai vienas svarbiausių klausimų, kuris turėtų būti nagrinėjamas kitą savaitę, yra ketvirtadienį antras rezervinis klausimas dėl Seimo sesijos pratęsimo. O jeigu imsim didžiuosius, tuos kapitalinius klausimus, dėl kurių kankinamės savaitėmis ir mėnesiais, tai turėtų būti priimtas Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymas, tiksliau, pataisos, kam šiandien pritarėm. Valstybės apdovanojimų įstatymas. Antradienį taip pat turėtume apsvarstyti visą Gyventojų pajamų mokesčio įstatymų ar papildymų paketą. Ir Vyriausybė pateikė Aukštojo mokslo įstatymo pataisas, dėl kurių mes anksčiau diskutavome ir kurios dabar tikrai reikalingos. Taip pat antradienį – Tautinių mažumų įstatymas, maža to, netgi du variantai. Kol kas yra du, taip darbotvarkėje parašyta, o Seimas apsispręs, kurį geresnį pasirinkti.

Ketvirtadienis – tai toji ypatinga diena, kai mes turėtume balsuoti dėl Konstitucijos pataisos, t.y. dėl 119 straipsnio pataisos, ir visų lydinčiųjų įstatymų. Tai būtų iš pat ryto, o po to dar keli įstatymų paketai, kurie susiję ir su savivaldybių, ir su Prezidento, ir su Seimo rinkimais. Tai yra kelių įstatymų dėl asmens duomenų apsaugos pakeitimai, Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymas ir kartu su juo einantys kiti įstatymai. Tikiuosi, kad priimsime ir du nedidelius įstatymus, kurie atvers galimybę sudvejinti rinkimus. Taip pat Bausmių vykdymo kodeksas. Tikimės, kad pagaliau mes jį priimsime. Žinoma, dar keli kiti klausimai. Apskritai man atrodo, kad tiek antradienis, tiek ketvirtadienis yra prifarširuoti labai rimtų projektų.

PIRMININKAS. Ačiū. Tos dienos atrodytų dar turiningesnės. Noriu jus, gerbiamasis Pirmininko pavaduotojau, informuoti, kad man yra įteiktas Seimo nutarimo projektas dėl Seimo laikinosios tyrimo komisijos Seimo lėšoms taupyti sudarymo, patvirtintas 36 Seimo narių parašais. Prašo įrašyti į artimiausią posėdį, kaip ir numato Statutas.

Č.JURŠĖNAS. Ačiū. Kad visiems būtų linksmiau, laukiame dviejų Prezidento dekretų ir grąžinamų įstatymų, taigi turėsime tikrai įdomią savaitę.

PIRMININKAS. Galbūt dar ko nors maloniau D.Kutraitė norėtų paklausti?

Č.JURŠĖNAS. Tai jau gana.

PIRMININKAS. Prašom.

D.KUTRAITĖ-GIEDRAITIENĖ. Aš norėčiau priminti, kad mes svarstome rezoliuciją dėl kovos prieš narkomaniją griežtinimo Redakcinė komisija yra baigusi darbą ir reikėtų numatyti rezoliucijos priėmimo procedūrą. Kitas toks būtų klausimas, ar iš tikrųjų valdančioji dauguma yra pasiryžusi kitą savaitę teikti antrą kartą balsuoti dėl Konstitucijos 199 straipsnio pataisų. Vis dėlto aš tikėjausi, kad Konstitucijos pataisų komisija kaip tik kitą ketvirtadienį pateiks savo galutines išvadas dėl 36 Seimo narių teikto alternatyvaus projekto.

Č.JURŠĖNAS. Iš eilės atsakau. Iš tikrųjų tai, ką sakė kolega G.Steponavičius dėl komisijos, suprantama, privaloma tvarka ir įrašysim. Rezoliuciją dėl narkomanijos, jeigu ji pagaliau suredaguota, irgi galime įsirašyti. Prezidento veto – savaime aišku, o dėl Konstitucijos pataisų yra tikrai labai didelės Seimo narių dalies apsisprendimas, kad pagaliau mes baigtume šį darbą.

PIRMININKAS. Ką gi, ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Dabar jau aišku, kad kita Seimo darbo savaitė, žvelgiant į posėdžių darbotvarkę, bus intensyvi. Gerbiamieji kolegos, ar preliminarioms darbotvarkėms galime pritarti? Ačiū. Pritarta bendru sutarimu.

Noriu konstatuoti, kad mes esame apsvarstę ne tik visus rytinio posėdžio klausimus, bet ir nemažai vakarinio plenarinio posėdžio klausimų iš opozicinės Liberalų frakcijos darbotvarkės. Dabar aš noriu pasakyti, kad yra 13.23 val., ir priminti, kad mes apsvarstėme daugiau nei numatyta klausimų, o 13.30 val. – Pasaulio futbolo čempionato rungtynės, žais Italija ir kitos svarbios… Gerbiamieji kolegos, posėdžio pabaiga, primenu, kad futbolas.

Dabar dar viena maloni misija ir proga pasveikinti gimtadienį… atsiprašau, vardadienį švenčiantį mūsų kolegą A.N.Stasiškį. Taigi malonu jus sveikinti. (Plojimai) Gerbiamieji kolegos, šia gaida noriu paskelbti rytinio posėdžio pabaigą.