Penkiasdešimt pirmasis (247) posėdis
2002 m. birželio 11 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas A.PAULAUSKAS ir Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas Č.JURŠĖNAS

2002 m. birželio 11 d. (antradienio) darbotvarkė

PIRMININKAS (A.PAULAUSKAS). Gerbiamieji kolegos, pradedame birželio 11 d., antradienio, plenarinį posėdį. Aš noriu pakviesti Č.Juršėną arčiau, kad galėtume pasikeisti vietomis. Jūs matote, kad prieš tvirtindami darbotvarkę pirmu klausimu turime paminėti “Lietuvių kalbos žodyno” parengimo ir išleidimo faktą. Į paminėjimą yra pakviesti Greifsvaldo universiteto Baltistikos instituto direktorius profesorius baltistas J.Rangė ir Lietuvių kalbos instituto direktorius habilituotas daktaras G.Subačius.

Jums yra išdalyta šios dienos darbotvarkė. Po valandos mes nagrinėsime įstatymų projektus. Seniūnų sueiga pritarė šiai darbotvarkei. Ar sutiktumėte bendru sutarimu patvirtinti darbotvarkę? Ačiū. Darbotvarkė patvirtinta. Dar kartą visus prašau registruotis.

Salėje yra 54 Seimo nariai.

Lietuvių kalbos žodyno parengimo ir išleidimo paminėjimas

Turbūt pradėsime posėdį. Ar mūsų svečiai yra atvykę? Abu? Galbūt pakvieskite į pirmąją eilę mūsų svečią gerbiamąjį J.Rangę. Pradedame mūsų minėjimą. Perduodu posėdžio pirmininko teises Č.Juršėnui.

PIRMININKAS (Č.JURŠĖNAS). Mielosios kolegės Seimo narės, gerbiamieji kolegos Seimo nariai, tęsiame posėdį. Dabar žodis Seimo Pirmininkui A.Paulauskui. Ruošiasi Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas R.Pavilionis.

A.PAULAUSKAS. Mielieji kolegos Seimo nariai, garbūs svečiai, susirinkę šiandien į Seimo posėdžių salę ir atvykę iš užsienio todėl, kad esate neabejingi lietuviškam žodžiui.

Šie metai mums ypatingi. Tai didžiojo “Lietuvių kalbos žodyno” pabaigtuvių metai. Ypatingi jie ne vien Lietuvių kalbos institutui, ne vien visiems lietuvių kalbos tyrinėtojams. Tai visų lietuviškai šnekančiųjų šventė. Šventė viso pasaulio kalbininkams, nes “Lietuvių kalbos žodynas” yra sunkiai pasveriamas ar kitaip išmatuojamas šaltinis visiems, net svetimtaučiams, kurie savo gyvenimą yra paskyrę indoeuropeistikos ir baltistikos tyrimams. Iš tiesų tokius mokslo žmones vadinti svetimtaučiais yra nejauku, nes dauguma jų moka lietuvių kalbą. Štai tarp šio posėdžio svečių yra Greifsvaldo universiteto Baltistikos instituto direktorius J.Rangė, puikiai kalbantis lietuviškai.

Rengdami įvairius kalbos istorijos, istorinės gramatikos, leksikologijos, dialektologijos ir kitus darbus, “Lietuvių kalbos žodyno” medžiaga naudojosi ir ją vertino tokie indoeuropeistai ir baltistai kaip J.Endzelynas, J.Otrembskis, V.Toporovas, Šmalstygas, I.Murata, P.Dini, A.Nepokupnas ir daugelis kitų, kuriems lietuviškas žodis buvo ar yra kompasas rengiant mokslo darbus.

Bet pirmiausia didysis žodynas yra mūsų tautos, mūsų valstybės turtas, todėl jo pabaigtuvės – tai lietuviško žodžio šventė, viena svarbiausių mūsų švenčių, nes pirmiausia buvo žodis.

Šiandien nelengva būtų pasakyti, kas ištarė tą pirmąjį žodį, nulėmusį tokio lygio ir tokios didžiulės apimties žodyno pasirodymą. Gal didysis anykštėnas K.Sirvydas, bemaž prieš keturis šimtus metų parengęs pirmąjį “Trijų kalbų žodyną” – lenkų, lietuvių ir lotynų. Nors žodynas buvo skirtas “besimokančiai jaunuomenei”, jo pirmasis ir vėlesni leidimai daug prisidėjo prie lietuvių kalbos norminimo ir turtinimo. Vadinasi, ir prie žodyno, kurį mūsų kalbos mokslininkai šiemet užbaigė, atsiradimo.

O gal tą pirmąjį žodį ištarė F.V.Hakas, prieš du šimtus septyniasdešimt dvejus metus Rytprūsiuose sudaręs ir Halėje išleidęs “Lietuvių-vokiečių ir vokiečių-lietuvių kalbų žodyną” su lietuvių kalbos gramatika? Tai kas, kad jame buvo vos keturi tūkstančiai žodžių, pavartotų tik Naujajame testamente ir psalmėse, tačiau jais naudojosi vėlesni Mažosios Lietuvos leksikografai. Paskui savo žodį tarė Jokūbas Brodovskis. Mokytojaudamas Rytprūsiuose jis parengė kur kas didesnį ir geresnį “Vokiečių-lietuvių kalbų žodyną”. Jo rankraščiu naudojosi vėlesnieji kalbininkai ir tautosakininkai. Vėliau tuose pačiuose Rytprūsiuose buvo išleisti P.Ruigio, K.G.Milkaus, F.Neselmano, F.Kuršaičio ir kitų parengti dvikalbiai žodynai.

Taigi pirmiausia buvo žodis, o “Lietuvių kalbos žodynas” – didžiausias lietuvių filologijos veikalas – jau kiek vėliau. Tą svarbiausiąjį žodį 1902 m. (lygiai prieš šimtą metų) ištarė jaunas Sankt Peterburgo meteorologinės observatorijos tarnautojas K.Būga, į korteles pradėjęs užrašinėti kalbinę medžiagą. Tos kortelės ir tapo tvirtu pamatu kartotekai ir žodynui. Po K.Būgos mirties “Lietuvių kalbos žodyno” rengimo darbus perėmė J.Balčikonis. Jis paskelbė lietuviškų žodžių rinkimo sąjūdį, kuris iš esmės tęsiasi iki šiol. Tai, kad Lietuvių kalbos institute šiandien saugoma maždaug penkių milijonų lapelių kartoteka, yra šio sąjūdžio pasekmė.

Bet pirmiausia buvo žodis. Tas žodis, kuris tapo penkiais milijonais žodžių. Tačiau kai šiandien eini per Lietuvos didžiuosius miestus ir skaitai neono šviesomis rėkiančius nelietuviškus žodžius, imi mąstyti, negi tarp tų penkių milijonų nepavyko aptikti tinkamo lietuviško žodžio? O gal visai ne ten ėmėme žodžių korteles rinkti arba visai ne taip supratome J.Balčikonio raginimą?

“Lietuvių kalbos žodyną” rašė kelios žodynininkų kartos. Po J.Balčikonio vyriausieji redaktoriai buvo J.Kruopas, K.Ulvydas, V.Vitkauskas. “Lietuvių kalbos žodynas” išugdė tokius leksikografus kaip K.Vosylytė, R.Petrokienė, I.Ermanytė, S.Kėzytė, G.Naktinienė. J.Paulauskas už nuopelnus lietuvių leksikografijai buvo apdovanotas Gedimino 3-ojo laipsnio ordinu. Šiandien galime drąsiai teigti, kad “Lietuvių kalbos žodynas” sukūrė stiprią Lietuvos leksikografijos mokyklą.

Taigi šiandien norisi pareikšti didžiulę pagarbą visiems, kurie ne vienerius savo gyvenimo metus paskyrė šiam žodynui ir kurių šiandien jau nėra tarp mūsų, ir nuoširdžiai padėkoti tiems, kurie iki šiol saugo, tvarko ir gausina mūsų Tautos dvasinį iždą, tuos K.Būgos pradėtus penkis milijonus. Leiskite padėkoti visiems, kas Tėvynę myli žodžiais. Man regis, šiandien ta diena ir ta proga, kai garsi eilėraščio frazė “Žygiais, o ne žodžiais mes Tėvynę mylim” keičia savo prasmę, nes šios dienos kontekste žodis yra žygis, netgi žygdarbis – šimtmečio žygdarbis, trukęs šimtą metų. Ačiū. (Plojimai)

PIRMININKAS. Dėkoju, Pirmininke. Dabar kalbės Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas profesorius R.Pavilionis. Ruošiasi mūsų bičiulis – svečias iš Vokietijos J.Rangė. Toliau pirmininkaus Seimo Pirmininkas.

R.PAVILIONIS. Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, gerbiamosios ir gerbiamieji. Kažkada prancūzų poetas P.Valery pasakė: “Viename kalbos žodyje slypi visa kalbos filosofija”. Todėl šiandien galėtume pagrįstai pasakyti, kokį milžinišką darbą, kokį milžinišką žygdarbį atliko tie, kurie surinko 5 mln. lietuviškų žodžių ir sudėjo juos į dvidešimt žodyno tomų. Šį darbą atliko kartų kartos tų, kurie tikėjo, kad tūkstančiuose, milijonuose žodžių slypi visa tautos gyvenimo, jos kultūros istorija. Jie iš tikrųjų suteikė galimybę mums, mokantiems ir vartojantiems labai nedaug šio žodyno žodžių, savo trumpu buvimu tik prisiliesti prie kalbos, kurios dydis neišmatuojamas jokiais skaičiais ir jokia aritmetika. Ir ne todėl, kad, norėdami paaiškinti, apibrėžti, suprasti vieną žodį, negalime išsiversti be kitų žodžių, kurių kiekvienas savo ruožtu reikalauja šimtų ir tūkstančių dar kitų žodžių, ir šitaip – ad infinitum.

Ne ši aritmetika čia yra svarbiausia, kur kas svarbesnė – filosofija, slypinti už šios aritmetikos. Būtent už filosofiją, kuria vadovaudamiesi lietuviškus žodžius sąmoningai ar nesąmoningai rinko kalbininkai ir paprasti kalbos vartotojai, norėčiau Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto vardu šia ypatinga proga ypač padėkoti. Padėkoti tiems, kurie, atlikę šventą darbą, jau seniai išėjo į geresnį pasaulį, ir tiems, kurie, nepaisydami mūsų nesupratingo pasaulio, paskendusio kitoje, kitų vertybių aritmetikoje, šį darbą užsispyrę tęsia.

Yra dvi šios kalbos filosofijos pusės: viena – istorinė, ji veda į praeitą, kita – aktuali, ji priklauso dabarčiai ir ateičiai. Abi peržengė tradicinį, labiausiai paplitusį, siaurai patriotišką, iš tikrųjų – labai provincialų lietuvių kalbos supratimą.

Istorijos požiūriu turbūt nedaugelis mūsų, vartojančiųjų lietuvių kalbą, suvokiame jos indoeuropietiškas šaknis: kad kalbame viena seniausių ir mažiausiai pakitusių indoeuropiečių kalbų, kad ši kalba savo giluminėmis, šiandien vis sunkiai atpažįstamomis prasmėmis ir formomis buvo, yra ir amžinai liks atskaitos pagrindu daugeliui Europos kalbų, tapusi jų provaizdžiu, natūraliai įaugusiu į jų prasmes ir formas, tapusiu neatskiriama kitų kultūrų, kitų mitologijų ir civilizacijų dalimi.

Šis, istorinis, požiūris, jeigu pajėgtume jį priimti, leistų padaryti bent dvi moraliniu ir politiniu atžvilgiu svarbias išvadas. Pirma. Maža tauta gali būti didelė ne gyventojų skaičiumi ir ne teritorija, bet savo istorine atmintimi, perteikiama iš kartos į kartą pirmų pirmiausia kalba, ypač kai ta kalba (o tokia yra lietuvių kalba) įauga į kitų tautų kalbas ir kultūras ir į jų istorinę atmintį. Būtent šiuo fundamentaliu požiūriu esame neatskiriama kur kas platesnio nei kartais įsivaizduojame kultūros pasaulio dalis. Kaip tik šiuo giluminiu požiūriu kultūrų ir civilizacijų raida peržengia valstybių sienas, suteikdama tautiškumui universalios vertybės pobūdį, darydama tautiškumą ne provincialumo, o civilizuotumo požymiu, paaiškindama, kodėl tautiškumas neprieštarauja universalumui, kodėl tikrasis universalumas tėra tautiškumų įvairovės ir jų dermės kitas vardas.

Kaip tik toks požiūris į mūsų kalbą ir jos žodžius natūraliai verčia mus išeiti už siaurai suprastų etniškumo ribų, padaryti mūsų kalbą, mūsų mitologiją, mūsų tautiškumą žmogaus pasaulio dalimi, kurios giliausiuose sluoksniuose dera europietiškumas ir baltiškumas, vakarietiškumas ir rytietiškumas. Neabejoju, kad būtent tai kažkada įžvelgė G.Dumezil’is, vienas iš tų, kurie klojo pamatus indoeuropeistikos tyrimams ir pagrįstai ragino mūsų tautietį profesorių A.J.Greimą atkurti lietuvišką mitologiją ir įrašyti ją į bendrąją indoeuropiečių mitologiją, į jos apyvartą. Kaip sakė A.J.Greimas, iš atskirų šukių surinkti visą vazą, kad joje įžvelgtume fundamentalius bruožus, grindžiančius mūsų bendrą indoeuropiečių pasaulėvaizdį. Lygiai taip šio žodyno kūrėjai iš atskirų žodžių rinko visą mūsų kalbą, leidžiančią mums suprasti save, kitus ir visą pasaulį, pamatyti save pasaulio įvairovėje ir pasakyti, kad be mūsų kalbos pasaulis neabejotinai būtų atrodęs kitaip ne tik mums, bet ir pačiam pasauliui.

Tuo tarpu mes kasdien vartojame kalbą, retai pagalvodami, kad šitaip prisiliečiame prie mūsų buvimo šiame pasaulyje, civilizacijos pagrindų. Dažniau vartojame savo kalbą nieko bendro su jos šventumu neturinčiais tikslais, tarytum Vilniaus “Akropolis” turėtų ką bendro su Atėnų Akropoliu, tarytum siektume ne bendrauti kalbos žodžiais, ne tartume jos žodžius, o kartais net jais spjaudytumės. Tarsi tartume žodžius ne tam, kad kurtume gyvenimą, o jį griautume, kad terštume ne tik pačią kalbą, bet ir gyvenimą, kuriam ji sukurta. Žodžiais ne keltume, o žeistume, kartais net žudytume.

L.Wittgensteinas, žymiausias XX a. kalbos filosofas, yra sakęs, kad kartais ir kalba suserga, o didžiausios mūsų gyvenimo problemos kyla todėl, kad jas formuluojame tokia sergančia kalba. Tačiau, ko gero, būtų tiksliau pasakyti, kad kaip tik savo gyvenimo būdu mes patys susargdiname kalbą, tokia kalba formuluojame tariamas problemas ir šitaip gadiname, griauname ir kalbą, ir patį gyvenimą.

Baigiant leiskite šia proga pasakyti keletą žodžiu ne vien istoriniu, bet ir aktualiu, dabarties ir ateities, požiūriu. Žodyno kūrėjai žvelgė ne tik į praeitį, jie darbu, kurį atliko, klojo pamatus lituanistikos, baltistikos dabarčiai ir ateičiai. Jie padeda ir padės įveikti uždarumo, provincialumo sindromą, būdingą daugeliui siaurai mąstančių mokslininkų ir nemokslininkų, kalbininkų ir nekalbininkų, kai jie kalba apie kalbos, šiuo atveju lietuvių kalbos, tyrimus kaip apie ganėtinai uždarus, platesnei pasaulio mokslininkų bendrijai beveik nežinomus arba nerūpimus. Toks stereotipas veši ir Lietuvoje. Jį iš dalies skiepija ne tik kitų sričių mokslininkai, bet ir kai kurie lituanistai, itin siaurai suvokiantys ne tik pačią kalbą ir savąjį tyrėjo pasirinkimą, bet ir mokslo prigimtį. Pasaulyje nėra nei specifiško lietuviško, nei latviško, nei prancūziško, nei amerikietiško, nei jokio kito tautinio mokslo. Yra lietuvių, latvių, prancūzų ar amerikiečių mokslininkai ir mokslo centrai. Ir Lietuvoje, Vilniaus universitete, yra vienas žymiausių pasaulyje baltistikos centrų, kuriame kaip ir kituose Lietuvos mokslo centruose labiau nei kur kitur vykdomi baltų kalbų tyrimai. Tačiau joks mokslas pagal apibrėžimas nėra tautinis. Jis visuomet tarptautinis, net tuomet, jei jį kurtų vienas žmogus vienoje šalyje. Tai yra ne paradoksas, tokia yra mokslo prigimtis.

Todėl nenuostabu, kad lituanistų ir baltistų yra visuose pasaulio kraštuose. Dar nuostabiau, kad kai kurie jų atlikti ar atliekami darbai pranoksta tuos, kurie daromi Lietuvos lituanistikos ir baltistikos centruose – metropolyje, ypač tada, kai šie darbai skelbiami tarptautinėse leidyklose ir tarptautiniuose mokslo žurnaluose. Pati lietuvių kalba pelnė jiems tokį tarptautinį statusą ir todėl šiandien mes iš širdies sveikiname šiame susirinkime dalyvaujančius mūsų žymiausius svetur dirbančius kalbininkus, o juos vienija visa Europa ir pasaulyje pasklidusi lituanistų ir baltistų bendruomenė. Tariame jiems paprastą lietuvišką ačiū už tai, kad jie tęsia neįkainojamą mokslui ir kultūrai skirtą darbą Miunsteryje ir Greisvalde, Paryžiuje ir Milane, Kijeve ir visur, kur ne mažiau nei Lietuvoje suvokiama, kad lietuvių, baltų kalbos yra bendros žmogaus civilizacijos paveldo dalis. Paveldo tarptautine, tikrąja prasme, kai jį suprantame ne tik taip, kad kas ateina iš praeitis, bet ir taip, kas paliekama ateičiai. Ne tik tai, kas paveldima, bet ir tai, kas paliekama tiems, kurie bus po mūsų. Būtent šia aktualia dabartį ir ateitį siejančia prasme visų lituanistų ir baltistų darbas yra ne tik mokslas, vertas didžiausios pagarbos ir paramos, bet ir vienas mūsų savigarbos ir orumo pagrindų. Štai kodėl manau, kad labai konkretus, o ne tik simbolinis žodyno pagerbimo aktas būtų mūsų įsipareigojimas visapusiškai remti lituanistikos, baltistikos tyrimus ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje, o, parodžius tokias pastangas, tikėtis paramos iš Europos ir pasaulio bendruomenės, jos mokslo ir politinių institucijų. Tebūnie šis Seimo posėdis ir jame priimta rezoliucija ne tik pagarbos savajai kalbai, kultūrai ženklas, bet ir mūsų prieraišumo Europai ir pasauliui, žmogaus dvasios kultūrai įrodymas. Dėkoju už dėmesį. (Plojimai)

PIRMININKAS (A.PAULAUSKAS). Ačiū profesoriui R.Pavilioniui. Kalbės Greisvaldo universiteto Baltistikos instituto direktorius, profesorius baltistas J.Rangė.

J.RANGĖ. Didžiai gerbiamas ponas Seimo Pirmininke, gerbiamieji ponios ir ponai, gerbiamieji, mielieji Lietuvių kalbos instituto bendradarbiai. Nuoširdžiai dėkoju už išskirtinę garbę būti pakviestas kalbėti šiuose aukštuose rūmuose. Šiandien visiems lietuviams Lietuvoje ir kitur yra džiugi diena, bet ne tik lietuviai, bet taip pat daug lietuvių ir lietuvių kultūros bičiulių visame pasaulyje džiaugiasi su jumis išėjus paskutiniam “Lietuvių kalbos žodyno” tomui. Leiskite Vokietijos baltistų, lituanistų ir indoeuropeistų bei visų lietuvių kultūros mylėtojų vardu nuoširdžiai jus pasveikinti. Didelių “Lietuvių kalbos žodyno” 20 tomų norėčiau pavadinti aukštu švyturiu, kurio šviesūs spinduliai į pasaulį neša iš Vilniaus miesto, iš Lietuvių kalbos instituto mielą žinią.

“Lietuvių kalbos žodynas” baigtas, pastatas pastatytas. Statyba pradėta, tikrai pradėta prieš 80 metų, pirmaisiais nepriklausomos laisvos Lietuvos Respublikos metais, o baigtas Lietuvai vėl atgavus nepriklausomybę ir laisvę. Taigi pats “Lietuvių kalbos žodynas” yra XX a. lietuvių istorijos liudininkas. Pirmas tomas išėjo be galo sunkiais 1941 metais. Antras tomas išėjo 1947 pokariniais sovietiniai metais. Įdomu, kad 1947 m. tome nėra pratarmės, ir tai daug ką sako. Žodyno redakcijai tuo metu jau buvo pasakyta, kokia yra tarybinės leksikografijos teorija ir praktika. Laikytis tarybinės leksikografijos teorijos ir praktikos “Lietuvių kalbos žodyno” redakcijai buvo įsakyta 1952 m. Apie tai jau galima skaityti 1956 m. išleisto žodyno trečio tomo pratarmėje. Reikšdamas didžiausią pagarbą norėčiau padėkoti “Lietuvių kalbos žodyno” sudarytojams, kurie per 50 okupacijos metų stengėsi nepasiduoti tokiems tarybiniams reikalavimas. Tik tų mokslo žmonių pastangomis “Lietuvių kalbos žodynas” užėmė labai garbingą vietą tarp kitų tautų žodynų. Pavyzdžiui, “Lietuvių kalbos žodyną” galima minėti kartu su Oksfordo “Anglų kalbos žodynu” arba su 33 tomų brolių Grimų “Vokiečių kalbos žodynu”, išėjusiu 1854–1954 metais.

Dabar galėtų jums, gerbiamosios ponios ir ponai, ir kitiems Lietuvos žmonėms, kurie kasdien turite savo rūpesčių, kilti klausimas, kuo ypatingas toks žodynas, kad net Lietuvos Respublikos Seimas susirinko jo pagerbti. Atsakyti į tą klausimą galėtų sociologai, lingvistai, istorikai ir kiti. Aš norėčiau atsakyti taip, kalba yra tiesioginis žmonių gyvenimo visais jo aspektais atvaizdas, kalboje atsispindi žmonių socialinis, politinis, ekonominis, religinis ir kultūrinis gyvenimas įvairiais laikais. Skoliniai lietuvių kalboje liudija apie lietuvių kontaktą su kitomis kalbomis ir kultūromis. “Lietuvių kalbos žodynas” ypač vertingas tuo, kad ten užfiksuoti ne tik žodžiai iš rašytinių šaltinių, bet jame apstu žodžių iš gausių lietuvių tarmių šnekamosios kalbos. Visiems aišku, kad 20 tomų “Lietuvių kalbos žodynas” – ne tik abėcėlės tvarka išspausdintų žodžių sąrašas. Kiekvieno žodžio tiesioginė arba perkeltinė reikšmė, taip pat ir vartosena įvairiuose kontekstuose yra išaiškinta iliustraciniais sakiniais. Todėl “Lietuvių kalbos žodynas” yra kultūros lobynas tikrąja to žodžio prasme ir gali būti teisingai pavadintas (…). Kiekviena kalba ir lietuvių kalba nuolatos keičiasi, dingsta seni žodžiai, atsiranda naujų žodžių. Taip pat gali keistis žodžių vartosena, atsiranda naujų priežodžių ir frazeologizmų. Kita vertus, lituanistikos mokslas plėtojasi. Senieji lietuvių kalbos paminklai bus geriau suprasti, tarmės bus geriau ištyrinėtos. Todėl leksikologams, metodologams ir leksikografams niekada netruks darbo, bet sėkmingai jie gali dirbti tik tam tikromis sąlygomis. Jeigu pavyks toliau ugdyti gerai kvalifikuotus, leksikografijai atsidavusius jaunus specialistus, jeigu bus suprantama, kad leksikografija yra svarbus, ilgalaikis darbas, kuriam reikia gerų darbo sąlygų, esu įsitikinęs, kad Lietuva iš savo lituanistų gali sulaukti dar labai vertingų ir reikalingų leksikografijos darbų. Norėčiau baigti. Ačiū visiems, kurie padėjo, kad toks reikšmingas žodynas galėjo išeiti. Ačiū visiems, kurie parėmė ir tikrai parems Lietuvių kalbos institutą ir jo leksikografų darbus. Dar kartą sveikinu ir dėkoju už didelį ir labai reikšmingą indėlį ne tik į lietuvių, bet ir į bendrą Europos kultūrą. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Dėkojame profesoriui J.Rangei. Kviečiu į tribūną Lietuvių kalbos instituto direktorių, habilituotą daktarą G.Subačių.

G.SUBAČIUS. Didžiai gerbiamas Seimo Pirmininke Artūrai Paulauskai, didžiai gerbiami Seimo nariai, gerbiamosios ponios ir ponai, kolegos, bičiuliai! Lietuvių kalbos instituto vardu noriu nuoširdžiai padėkoti už išskirtinę garbę ir dėmesį Lietuvių kalbos institutui ir jo žodynininkams, taip pat pačiam žodynui.

Šiomis dienomis labai dažnai kalbame apie “Lietuvių kalbos žodyną” – žodyną, vadinamą pamatiniu lietuvių kalbos tekstu. Taip pat dažnai kalbame apie “Lietuvių kalbos žodyno” autorius. Sakoma, kad 100 metų jį kūrė bent kelios leksikografų kartos, sakoma, kad 20 tomų veikalą rašė daugiau nei 60 autorių, sakoma, kad žodžius žodynui į lapelius išrašinėjo bent keli tūkstančiai žmonių. Sakoma, kad daugybėje ekspedicijų šituos žodžius savo lūpomis pasakė 10 tūkstančių žmonių, ir tie žodžiai buvo perkelti į žodyną. Turbūt šie žmonės irgi yra žodyno autoriai. Žodžiai rinkti ir iš M.Mažvydo, J.Bretkūno, A.Smetonos ir dagelio kitų autorių raštų. Ar jie nėra taip pat žodyno autoriai?

Visos Lietuvos ir Lietuvą valdžiusios valdžios per XX amžių turėjo savitą santykį su “Lietuvių kalbos žodynu”. Ar bent dalis tų valdžių nėra žodyno autorės? Štai 1918 metais susikūrus nepriklausomai Lietuvai, valstybė verste vertė K.Būgą rašyti “Lietuvių kalbos žodyną”. Po to J.Balčikonį taip pat vertė, skatino rašyti “Lietuvių kalbos žodyną”. Ar toji valstybė nėra šito žodyno autorė?

Ir 1990 metais atkurta Lietuvos Respublika labai daug dėmesio skyrė Lietuvių kalbos institutui, “Lietuvių kalbos žodynui”, ir tai leido atsirasti XV, XVI, XVII, XVIII, XIX ir pagaliau XX žodyno tomui, turinčiam raidę “Ž”. Ar tai ne Lietuvos Respublikos autorystė?

Bet man labai norėtųsi pakalbėti ne tik apie autorius, bet ir apie šio žodyno skaitytojus. Gali net kai kam kilti klausimas, ar po tokio gausaus autorių sąrašo skaitytojų sąrašas nebus trumpesnis? Ar kiekvienuose namuose yra žodynas? Nebūtinai. Ar kiekvienas, turintis žodyną, jį skaito? Nebūtinai, nebūtinai. Žodyno pirmuosius tomus, net iki XIV, knygynuose sunku surasti, tačiau vėlesnius rasime žodyno lentynose. Matyt, kažkas skaito ne visą žodyną, o tik kai kuriuos jo tomus. Dabar dažnai klausiama, kur gauti visą žodyno komplektą. Tad vis daugiau atsiranda žmonių, norinčių skaityti visą žodyną. Ne tik mokslininkai skaito šį žodyną. Ne tik profesorius J.Rangė Vokietijoje, Baltistikos institute, jį skaito. Ne tik profesorius P.U.Dinis Pizos universitete, Baltistikos katedroje, be jo neišsiverčia. Daug pasaulio mokslininkų vartoja šį žodyną, taip pat daug Lietuvos mokslininkų negali be jo išsiversti. Jį skaito mokytojai, redaktoriai, rašytojai ir, tikimės, Seimo nariai.

Ir šitas žodynas turi ne vieną gyvybę, jis gyvena keliomis formomis. Skaitydamas kas nors vienatomį “Dabartinės lietuvių kalbos žodyną”, kartais ir nežino, kad jis yra išaugęs iš didžiojo žodyno kartotekos, kilęs iš didžiojo žodyno. Skaitydamas dvikalbį žodyną taip pat labai dažnai randa žodžių, paimtų iš šito žodyno. “Sinonimų žodynas”, frazeologijos žodynai – visi jie yra atsiradę iš šio didžiojo, didžiausio “Lietuvių kalbos žodyno”. Vadinasi, jeigu fiziškai ir ne kiekvienas paima tą žodyną į savo rankas, galima laikyti, kad jie vis tiek yra šio žodyno skaitytojai. Kas juos suskaičiuos?

Neseniai kažkur perskaičiau, kad žodynas prilygintas telefonų knygai, kad jis yra labai labai reikalingas. Tačiau man tai nėra labai aišku. Manau, kad yra labai didelis, esminis skirtumas tarp žodyno poreikio ir telefonų knygos poreikio. Telefonų knygos šiandien mums labai reikia, kitais metais jos reikia mažiau, o po trejų metų mums yra sunku ja nusikratyti. Apie žodyną niekas taip negalvoja. Galiu pasakyti mūsų kaimynų latvių pavyzdį. Didysis kalbos žodynas, šešių tomų žodynas, baigtas raštyti jau daugiau kaip prieš pusę amžiaus, šiandien yra skaitomas ne mažiau negu buvo skaitomas tada, kai buvo išleistas. Tokie dideli, pamatiniai, esminiai veikalai nenori senti. Jie nesensta. Telefonų knygos sensta.

Šiandien visur skamba žodžiai: didysis, grandiozinis, išsamusis žodynas, tezauras, pamatinis lietuvių kalbos tekstas, žodynų žodynas. Bet galbūt “Lietuvių kalbos žodynas” didis ne tuo, kad yra didelis, ne tuo, kad turi per 20 tūkst. puslapių, ne tuo, kad yra apie dviejų metrų ilgio, ir ne tuo, kad sveria beveik 40 kilogramų. O turbūt tuo, kad tai yra lietuvių kalbos veikalas, turintis daugiausia autorių ir daugiausia skaitytojų. Joks kitas lietuvių kalbos veikalas, matyt, neturi tiek daug nei autorių, nei skaitytojų. Tai yra mūsų visų rašomas ir skaitomas žodynas. Žodyną rašė redaktoriai K.Būga, J.Balčikonis, K.Ulvydas, J.Kruopas, dabar jis baigtas rašyti vadovaujant redaktoriui V.Vitkauskui. Parašytas paskutinis lietuvių kalbos žodis “žužvangt”.

Bet žodynas nesibaigia. Dabar rašomi žodyno papildymai, rengiama elektroninė žodyno versija, žodynas ima po truputį transformuotis į kitas formas, virsti nacionaline lietuvių kalbos žodžių duomenų baze. Ir tikrai jūs sulauksite naujų šio žodyno formų, tikimės, artimiausiais metais. Vadinasi, žodynas baigtas, bet žodynas nepabaigiamas. Ačiū už dėmesį. (Plojimai)

Seimo rezoliucijos „Dėl Lietuvių kalbos žodyno“ projektas Nr.IXP-1679 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)

PIRMININKAS. Dėkoju instituto direktoriui G.Subačiui. Norėčiau paklausti Seimo narius. Jūs visi gavote rezoliucijos projektą. Ar galėtume minėjimą baigti rezoliucijos priėmimu? Nėra prieštaraujančių? Prašau? Nėra prieštaraujančių? Prašom registruotis. Yra autorius. Jeigu jūs norėtumėte, jis… Gerai. Aš kviečiu profesorių, komiteto pirmininką R.Pavilionį pateikti rezoliucijos projektą.

R.PAVILIONIS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji kolegos Seimo nariai. Jums teikiamas rezoliucijos projektas atspindi tai, ką šiandien daugelis iš mūsų girdėjome. Svarbiausia tai, ką pamatėme, – pamatėme didžiulį darbą. Rezoliucijos tekstas atspindi tai, kad mes pripažįstame jo vertę mūsų tautai ir mūsų ateičiai, vertina žodynininkų atliktą darbą, dėkoja jiems, konstatuoja, kad žodynas yra pradedamas kurti nacionalinės lietuvių kalbos leksikos duomenų bazės pamatas, pažymi, kad XX a. buvo “Lietuvių kalbos žodyno” tomų amžius, o XXI amžiuje žinių visuomenė turi turėti jos poreikius atitinkantį elektroninį ir internetinį “Lietuvių kalbos žodyno” variantą, ir siūlo Lietuvos Respublikos Vyriausybei kitų metų biudžeto projekte numatyti 100 tūkst. litų “Lietuvių kalbos žodyno” kompiuteriniam variantui pradėti rengti.

Kol mes visi skaitėme šią rezoliuciją, neformaliai teko išgirsti vieną pastabą dėl šio teksto redakcijos. Buvo pasiūlyta 4 pastraipoje, prasidedančioje žodžiais “dėkoja keletui žodynininkų generacijų”, “generacijų” pakeisti į “kartų”. Manau, kad toks redakcinis taisymas visiškai atitinka šio susirinkimo dvasią.

PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjui. Jūsų nori paklausti trys Seimo nariai. V.P.Andriukaitis. Prašom.

V.P.ANDRIUKAITIS. Dėkoju, Pirmininke. Aš jau nenoriu paklausti, nes tai, ką tik ką sakė pranešėjas dėl žodžio “generacija”, atitinka M.Daukšos seniai išsakytą nuostatą, kad kalba yra vienybės motina, pilietiškumo tėvas. Taigi mes turėtume šiandien ir pagal M.Daukšos dvasią priimti šią rezoliuciją. Ačiū.

PIRMININKAS. Klausia K.D.Prunskienė.

K.D.PRUNSKIENĖ. Gerbiamasis komiteto pirmininke, kadangi žinome, kokio masto yra “Lietuvių kalbos žodynas” ir koks nemenkas darbas yra parengti jo kompiuterinį variantą, man kyla klausimas, ar jūs įrašėte 100 tūkst. litų išanalizavę poreikį? O gal reikėtų rašyti “reikiamą lėšų sumą”, jeigu ta suma šiandien dar nėra visiškai aiškiai apskaičiuota, kad nepadarytume taip, jog trečdalį ar kiek darbų finansuosime, o likusi darbų apimtis liks be finansavimo? Ačiū.

R.PAVILIONIS. Dėkoju. Ši suma buvo aptarta su specialistais, taip pat su mums giminingu Žinių visuomenės komitetu. Kaip jūs žinote, tie darbai jau seniai yra įrašyti į jų programas ir į mūsų bendrą programą. Trumpai tariant, duok Dieve, kad būtų 100 tūkst. litų, tai būtų gera pradžia.

PIRMININKAS. Klausimą užduos R.Juknevičienė.

R.JUKNEVIČIENĖ. Gerbiamieji kolegos, kūrinys, kurio pabaigtuves, jeigu taip galima pasakyti, minime šiandien, yra pagimdytas iš didelės meilės visų tų žmonių, kurie prisilietė prie šio darbo. Galbūt todėl jis bus ir ilgaamžis, ir turės didžiulę išliekamąją vertę. Ir mūsų rezoliucija taip pat turi atspindėti… turi būti preciziškai graži, lietuviška. Pritardama jūsų minčiai, pranešėjau, kad vietoje “generacijų” būtina įrašyti “kartų”, vis dėlto klausiu, ar jūs nesutiktumėte dar paredaguoti šį sakinį ir padėką išreikšti taip: “dėkoja visoms žodynininkų kartoms, rašiusioms didįjį “Lietuvių kalbos žodyną”, kad nekiltų kokių nors minčių, jog ne visoms, o tiktai keletui.

R.PAVILIONIS. Savaime aišku, taip. Labai ačiū.

PIRMININKAS. Jums klausimus uždavė visi, norėję paklausti. Dėkoju. Diskusijose nėra norinčių kalbėti. Ar galėtume su trim 4 eilutės pataisomis, kurios čia buvo padarytos, kad dėkoja visoms žodynininkų kartoms, rašiusioms didįjį “Lietuvių kalbos žodyną”… taip suredaguoti šį sakinį? Sutinkate? Prašom registruotis ir balsuosime dėl rezoliucijos priėmimo. Vyksta registracija. Atsiprašome. Dar kartą kviečiame registruotis. Genda kompiuteriai.

Salėje – 74 Seimo nariai.

Kas už tai, kad priimtume Lietuvos Respublikos Seimo rezoliuciją “Dėl “Lietuvių kalbos žodyno”, prašom balsuoti.

70 – už, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Rezoliucija priimta. Tuo “Lietuvių kalbos žodyno” parengimo ir išleidimo minėjimą baigsime. Ačiū visiems dalyvavusiems. Darome pertrauką iki 11.05 valandos.

Pertrauka

Muitų tarifų įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-1271(2*) (priėmimas)

PIRMININKAS. Tęsiame posėdį. Norėčiau, kad prieš pradėdami svarstyti įstatymų projektus atliktume tokį gerą aktą – pasveikinkime savo kolegas su gimtadieniu. J.Jučas švenčia savo 50-metį (Plojimai), o G.Vagnorius – 45-metį. (Plojimai) Galime tęsti?

Svarstome antrąjį darbotvarkės klausimą – Muitų tarifų įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą, registracijos Nr.IXP-1271(2). Priėmimo stadija. Pranešėjas – R.Sinkevičius.

R.SINKEVIČIUS. (…) straipsnio pakeitimo įstatymą pastabų ir pasiūlymų nebuvo gauta. Todėl prašau Seimo Pirmininką pradėti įstatymo priėmimą pastraipsniui.

PIRMININKAS. Pradedame priėmimą pastraipsniui. 1 straipsnis. Dėl jo yra norinčių kalbėti? Nematyti. Ar galėtume priimti bendru sutarimu? Priimtas.

2 straipsnis – dėl įsigaliojimo taip pat nėra norinčių kalbėti. Ar galime priimti bendru sutarimu? Priimtas.

Dėl viso įstatymo nėra norinčių kalbėti. Dėkoju pranešėjui. Prašom registruotis ir balsuosime dėl įstatymo priėmimo. Vyksta registracija.

Salėje užsiregistravo 60 Seimo narių. Kas už tai, kad priimtume Muitų tarifų įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą, prašom balsuoti. Už – 45, prieš nėra, susilaikė 6, įstatymas priimtas.

Naftos produktų ir naftos valstybės atsargų įstatymo projektas Nr.IXP-1233(4*) ES (priėmimo tęsinys)

Svarstome darbotvarkės 3 klausimą – Naftos produktų ir naftos valstybės atsargų įstatymo projektą Nr.IXP-1233(4). Priėmimo stadija. Pranešėjas – E.Maldeikis. Prašom.

E.MALDEIKIS. Ačiū, Pirmininke. Po paskelbtos pertraukos dėl šio įstatymo priėmimo dar įvyko susitikimai ir pasitarimai Vyriausybėje dalyvaujant suinteresuotų naftos operatorių ir Vyriausybės atstovams, ir iš principo buvo rastas konsensusas. Buvo pateikti papildomi kolegų Seimo narių J.Budrevičiaus ir K.Prunskienės siūlymai, kuriems vakar komitetas pritarė 8 balsavus už, prieš nesant, 1 susilaikius. Taigi komitetas pritarė papildomiems kolegų Seimo narių pasiūlymams. Siūlau pradėti priėmimą.

PIRMININKAS. Dėkui. Jūs likite tribūnoje, nes bus daug pasiūlymų, kuriuos reikės komentuoti. 1 straipsnis jau buvo priimtas.

Dabar pradedame priiminėti 2 straipsnį. Yra gautas J.Veselkos, K.Prunskienės ir J.Budrevičiaus pasiūlymas dėl 2 straipsnio 3 ir 6 dalių.

E.MALDEIKIS. Komitetas pritarė šiam pasiūlymui.

PIRMININKAS. Pritarė. Kuris iš jūsų trijų pateiks? Klausiu J.Veselkos, K.Prunskienės, J.Budrevičiaus. Nė vieno nėra? Gal J.Budrevičius gali pateikti? Ar jūs dėl vedimo tvarkos? Tuoj. Išklausykime, tada dėl vedimo tvarkos. Paspauskite mygtuką, greičiau rasime. Prašom kalbėti.

J.BUDREVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, dėl mūsų pasiūlymo keičiasi pats principas, nes atsisakoma priverstinio naftos kaupimo. Tai yra savanoriškas principas. Šie mūsų pasiūlymai yra kompleksiniai. Jų išskirti negalima: arba visus priimame, arba nė vieno. Komitetas pritarė, ir siūlau pritarti.

PIRMININKAS. Ačiū. Dėl vedimo tvarkos – J.Olekas.

J.OLEKAS. Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Aš irgi linkęs pritarti pateiktiems pasiūlymams, bet gal mes galėtume sulaukti Vyriausybės finansinių išvadų? Dabar turime Vyriausybės paramą vienam variantui, o pataisos yra kitokios. Gal mes galėtume gauti (rytoj yra Vyriausybės posėdis) aiškias Vyriausybės išvadas, o ketvirtadienį galėtume šį įstatymą priimti?

PIRMININKAS. Jūs kalbėjote, kad tarėtės Vyriausybėje? (Balsas salėje) Komitetas pritarė. Sako, jog buvo žodinis pritarimas, kad Vyriausybė… Ne. Mes kalbame, ką komiteto pirmininkas man aiškino. Dar kartą atidėti priėmimą?

E.MALDEIKIS. Vakar komitetas svarstė papildomus pasiūlymus ir jau anksčiau iš esmės vienbalsiai, nesant prieš, pritarė. Dar galime laukti naujos Vyriausybės pozicijos, nors iš principo dalyvavę atstovai patvirtino tai, kas vyko pas kanclerį, visus susitarimus ir skaičiavimus, kad buvo pagrįsti visi variantai ir buvo prieita prie tokios nuomonės.

PIRMININKAS. Aš noriu aiškiau paklausti. Ar J.Oleko pareiškimą reikia suprasti kaip siūlymą daryti pertrauką? Yra siūlymas daryti pertrauką, ir mums reikės dėl jos balsuoti. Prašom registruotis. Iki kada? Iki Vyriausybės išvadų, taip buvo suformuluotas siūlymas. Dėkoju pranešėjui. Prašom registruotis. Vyksta registracija.

Salėje užsiregistravo 64 Seimo nariai. Noriu paaiškinti. Balsuosime dėl įstatymo priėmimo pertraukos, kol Vyriausybė pateiks išvadas dėl siūlymų. (Balsai salėje) Dėl motyvų? Ne, balsuojame dėl pertraukos. Kas už tai, kad padarytume pertrauką, prašom balsuoti.

Už pertrauką – 44, prieš – 5, susilaikė 13. Darome pertrauką. Komiteto atstovų reikėtų paklausti raštu ir gauti atsakymą iš Vyriausybės. Ačiū. Tuo ir baigėme šio įstatymo svarstymą.

Svarstome darbotvarkės 4 klausimą. Prieš jį paskelbdamas noriu pranešti, kad Seime lankosi ir stebi mūsų darbą Šilutės rajono Vilkyškių vidurinės mokyklos moksleiviai. (Plojimai)

Tabako kontrolės įstatymo 6, 8 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-1673 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)

Svarstome darbotvarkės 4a klausimą – Tabako kontrolės įstatymo 6, 8 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr.IXP-1673. Pateikimo, svarstymo ir priėmimo stadijos. Pranešėja – S.Burbienė.

S.BURBIENĖ. Gerbiamieji kolegos, jūsų dėmesiui pristatau Tabako kontrolės įstatymo 6, 8 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą. Visuose straipsniuose siūloma daryti vieną pataisą, nes įsigaliojus Civiliniam kodeksui licencijos yra išduodamos neterminuotam laikui ir jos negali būti perregistruojamos. Todėl, taisant kitu punktu kitus Tabako įstatymo straipsnius, nebuvo įmanoma kitaip registruoti šios pataisos, o tik atskiru įstatymo projektu. Visuose šiuose straipsniuose siūloma išbraukti žodžius “kasmet perregistruojama”. Mes prašėme ir gavome pritarimą taikant ypatingos skubos tvarką šiandien priimti įstatymą, kad jis galėtų būti sujungtas su kitu darbotvarkės punktu įrašyto Tabako kontrolės įstatymo pataisomis ir būtų pateiktas kaip vienas įstatymas ir pasirašyti, ir po to skelbti. Tai tiek.

PIRMININKAS. Niekas nenori jūsų klausti. Dėkoju. Dėl balsavimo motyvų yra norinčių kalbėti? Nėra. Ar galėtume bendru sutarimu pritarti S.Burbienės projektui ir pradėti svarstymą? Nėra prieštaraujančiųjų, projektui pritarta.

Šis įstatymas svarstomas ypatingos skubos tvarka. Galima pereiti prie priėmimo.

Dėl 1 straipsnio yra norinčių kalbėti? Nėra. Ar galėtume priimti šio įstatymo 1 straipsnį bendru sutarimu? Priimtas.

2 straipsnis. Nėra norinčių kalbėti. Ar galėtume priimti bendru sutarimu? Prieštaravimų nėra, priimtas.

3 straipsnis. Ar galėtume priimti bendru sutarimu? Nėra prieštaraujančiųjų, straipsnis priimtas.

Dėl viso įstatymo nėra norinčių kalbėti. Prašom registruotis, balsuosime dėl S.Burbienės pateikto įstatymo projekto. Vyksta registracija.

Užsiregistravo 73 Seimo nariai. Kas už tai, kad priimtume Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo 6, 8 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatymą, prašom balsuoti.

Už – 58, prieš nėra, susilaikė 6. Įstatymas priimtas.

Tabako kontrolės įstatymo 1, 8, 10, 11, 18, 21, 29 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-494(4*) (priėmimas)

Svarstome darbotvarkės 1-4b klausimą – Tabako kontrolės įstatymo 1, 8, 10, 11, 18, 21, 29 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą Nr.IXP-494. Priėmimas. Pranešėja – S.Burbienė. Kviečiu į tribūną.

S.BURBIENĖ. Gerbiamieji kolegos, šio įstatymo svarstymas vyko 2001 m. liepos 10 dieną. Aišku, nuo to laiko buvo pateikta keletas Seimo narių pasiūlymų, kuriuos pagrindinis – Ekonomikos komitetas apsvarstė. Manau, galima priimti pastraipsniui.

PIRMININKAS. Tie, kurie užsirašėte: G.Babravičius ir D.Velička, dėl viso įstatymo norėsite kalbėti? Gerai. Ačiū.

Dabar dėl 1 straipsnio. Yra S.Burbienės pataisa. Jūs ją pateikėte? Prašom pateikti.

S.BURBIENĖ. Siūloma papildyti 1 straipsnį tokiu sakiniu (kur kalbama apie tabako gaminių rėmimą): “Rėmimu nelaikomas tabako gaminių gamintojų pavadinimo ar prekių ženklo vaizdavimas renginių metu ir šių renginių rėmėjų sąrašuose”. Turima galvoje, kur yra rėmėjų sąrašas. Jeigu leidžiama remti vieną ar kitą renginį, rėmėjas neturi būti įslaptintas. Komitetas pritarė šiai pataisai.

PIRMININKAS. Dėkoju. Paspauskite mygtuką “už” tie, kas remiate S.Burbienės pataisą, kad pradėtume ją svarstyti. Prašom paspausti mygtuką “už”. Reikia 29 Seimo narių.

Jūsų pataisą parėmė 45. Pradedame ją svarstyti. Ar yra norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Dar kartą klausiu, G.Babravičius ir D.Velička nori kalbėti dėl viso įstatymo? Jų net nėra. S.Buškevičius – dėl šios S.Burbienės pataisos ? S.Buškevičius, nuomonė prieš. Prašom.

S.BUŠKEVIČIUS. Aš iš tikrųjų agituoju balsuoti prieš. Įsivaizduokime, bus kokios nors sporto varžybos, o tas sporto varžybas remia tabako gamintojai. Visiškai neseniai vyko pasaulinis renginys – sportininkai prieš nikotiną, prieš tabaką. Aš neįsivaizduoju, kam reikia šios pataisos, nebent toliau nuodyti mūsų tautą.

PIRMININKAS. Dėkoju. Prašom registruotis. Balsuosime dėl įstatymo 1 straipsnio. Vyksta registracija.

Užsiregistravo 74 Seimo nariai. Kas už tai, kad priimtume S.Burbienės pataisą dėl 1 straipsnio, prašom balsuoti. Vyksta balsavimas.

Už – 53, prieš – 3, susilaikė 6. Pataisa priimta.

Dėl viso 1 straipsnio su pataisa yra norinčių kalbėti? Nėra. Ar bendru sutarimu galėtume priimti 1 straipsnį su S.Burbienės pataisa? Priimtas.

2 straipsnis.

S.BURBIENĖ. 2 straipsniui pataisų nėra. Siūlau priimti.

PIRMININKAS. Siūlo priimti. Ar būtų kitų nuomonių? Nėra. Ar galime bendru sutarimu priimti? 2 straipsnis priimtas. Toliau.

S.BURBIENĖ. 3 straipsniui pataisų taip pat nėra, siūlome priimti.

PIRMININKAS. Ar būtų kitų nuomonių? Ar galiu suprasti, kad 3 straipsnį priėmėme bendru sutarimu? Priimtas.

S.BURBIENĖ. 4 straipsniui yra Seimo nario kolegos G.Šivicko pataisa. Ji lygiai tokia pati buvo teikta du kartus. Komitetas ją svarstė 2001 m. spalio 8 d. ir 2002 m. (…) 5 d. ir abu kartus šiai pataisai nepritarė.

PIRMININKAS. Komitetas nepritarė. Gal G.Šivickas ką nors įgaliojo pateikti? Taip. V.Karbauskis. Paspauskite mygtuką. Prašom kalbėti.

V.KARBAUSKIS. Gerbiamieji kolegos, mane G.Šivickas įpareigojo pateikti, argumentuoti jo pataisą. Jos esmė tokia, kad reklama prekybos vietoje būtų leidžiama, ši reklama būtų skirta tik suaugusiam pirkėjui. Reklama pardavimo vietose yra, kaip ir sakoma, skirta suaugusiems rūkantiesiems, kurie jau apsisprendę rūkyti, ir esant didelei konkurencijai suteikia jiems svarbios informacijos apie rūšių ypatumus. Europos Sąjungos galiojantys įstatymai nedraudžia reklamos prekybos vietose, o naujai rengiamos direktyvos taip pat nenumato draudimų. Todėl reklamos tikslas būtų pritraukti jau rūkančius suaugusiuosius rinkis skirtingų gamintojų produktus, o ne plėsti rūkančiųjų skaičių. Todėl ir gerbiamasis G.Šivickas, ir aš kviesčiau pritarti tai pataisai.

PIRMININKAS. Dėkoju. P.Gražulis – dėl šios pataisos. Atsiprašau. Kad mes ją pradėtume svarstyti, šią pataisą turi remti 29 Seimo nariai. Prašau paspausti mygtuką “už”, kas remiate G.Šivicko pataisą dėl 4 straipsnio. Prašom paspausti mygtuką “už”. Ne, nereikia registruotis, dabar turi būti spaudžiamas mygtukas “už”. Registracija bus prieš balsavimą.

Parėmė tik 18 Seimo narių. Ši pataisa nesvarstoma. Toliau.

S.BURBIENĖ. Tam pačiam straipsniui yra kolegos E.Maldeikio pataisa, kuriai komitetas pritarė, kur yra tabako gaminių rėmimo ribojimas ir reklamos draudimas. Siūloma drausti naudoti organizuojant prekybos subjektų konkursus, kurie remtų tabako gaminių pardavimą, ir drausti rengti renginius, skirtus asmenims iki 18 metų. Yra toks papildymas.

PIRMININKAS. E.Maldeikis. Prašom pateikti savo siūlymą.

E.MALDEIKIS. Gerbiamieji kolegos, mano siūlymo esmė buvo, kad būtų išbraukta iš šio įstatymo nuostata, kad ne tik šis įstatymas reglamentuoja tabako reklamos kontrolę, bet ir Vyriausybė turi teisę nustatyti dar papildomai, jau už įstatymo ribų. Aš siūlau šią nuostatą išbraukti.

PIRMININKAS. Kad pradėtume šią pataisą svarstyti, ją taip pat turi remti 29 Seimo nariai. Paspauskite mygtuką “už”, kas remiate E.Maldeikio pataisą dėl 4 straipsnio. Prašom paspausti mygtuką “už, kas remia. Na, palaukite, dabar… Kaip, įpusėjus daryti registraciją? Reikia lankyti posėdžius.

Parėmė tik 21, 22, 23 – vis tiek yra mažai. Ačiū, kad pakėlėte rankas.

Dabar svarstome kitas pataisas.

S.BURBIENĖ. Toliau yra mano, Seimo narės S.Burbienės, pataisa tam pačiam 4 straipsniui: siūlau papildyti 5 dalies 1 punktą žodžiais “prekių ženklas”. Yra kad konkrečiai prekybos vietose šiuo metu galima pateikti gamintojo, prekybos įmonės pavadinimą, adresą, prekybos rūšį, siūloma tą sąrašą papildyti prekybos ženklu. Dėl to šiuo metu yra labai daug ginčų ir iš tiesų manome, kad šis papildymas išspręstų daug problemų. Komitetas tam pritarė.

PIRMININKAS. Dėl 4 straipsnio 5 dalies 1 punkto, taip?

S.BURBIENĖ. Taip, dėl 5 dalies 1 punkto.

PIRMININKAS. Gerai, čia buvo prašoma registruotis. Prašom registruotis dar kartą. Vyksta registracija. Visi, kurie prašėte užsiregistruoti, užsiregistruokite dabar, nes vėl pavėluosite. Užsiregistruokite. Kur Klemensas? Yra.

Atsiprašau, kviečiu dar kartą registruotis. Šiandien kompiuteris nerodo rezultatų.

Salėje 71 Seimo narys. Klausiu: kas paremtų S.Burbienės pataisą dėl 11 straipsnio 5 dalies 1 punkto? Prašom paspausti mygtuką “už”, kad pradėtume svarstyti šias pataisas. Paspauskite mygtuką “už”, kurie remiate.

58 Seimo nariai parėmė S.Burbienės pataisas. Jas pradedame svarstyti. Ar yra norinčių kalbėti dėl S.Burbienės pataisų? Ji pateikė, po to balsavome, ar remiame. Ar yra norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Nėra? Gal galėtume bendru sutarimu pritarti šiems siūlymams. Pritariate? Ačiū. Priimta bendru sutarimu. Toliau.

S.BURBIENĖ. Toliau, to paties 11 straipsnio 4 daliai taip pat yra mano siūloma pataisa, komitetas jai pritarė, t.y. kad prekių ženklas galėtų būti ir ne tik ant įmonių buveinės ar padalinio pastato, bet taip pat ant įmonių specializuoto transporto. Tai yra ant tų mašinų, kurios vežioja šias prekes, galėtų būti tas ženklas ir tai nebūtų reklama.

PIRMININKAS. Pateikė pataisą. Kas remiate šią pataisą, paspauskite mygtuką “už”. Reikia 20 Seimo narių. Na, paspauskite, aš jau… (Balsas salėje) Gerai, kitą kartą paklausime, bus greičiau. Komitetas pritarė.

41 Seimo narys remia jūsų pataisas. Ar yra norinčių kalbėti dėl šių pataisų? Nėra. Ar galėtume bendru sutarimu priimti S.Burbienės pataisą? Ačiū. Pataisa priimta.

S.BURBIENĖ. Toliau, tam pačiam straipsniui dar yra kolegos Seimo nario K.Kuzmicko pataisa, kurią komitetas svarstė du kartus. Pirmą kartą nepritarėme, tačiau po pusės metų vis dėlto apsisprendėme, kad galima tą dalyką daryti, t.y. kad iki gegužės 1 d. Vyriausybės nustatyta tvarka būtų teikiamos ataskaitos dėl tabako gaminių rūšių, pridedamų į tabaką ingredientų, bendrų sudedamųjų dalių, ir informacija apie tabako gaminius, kurių yra pridedama į tabaką, išskyrus laikomus komercine paslaptimi. Šitokia nuostata yra, ateityje mums ją reikės vykdyti, nes Europos Sąjungos šalyse tai jau yra. Gamintojams ji problemų nesukeltų, mes su jais aiškinomės, todėl nusprendėme tai pataisai pritarti.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, susikaupkime truputį daugiau, nes sunku ir išaiškinti tų pataisų esmę, ir vadovauti posėdžiui. Be to, mūsų posėdį stebi Vilniaus rajono Paberžės šv.Stanislovo Kosto vidurinės mokyklos moksleiviai. (Plojimai) Kas pateiks K.Kuzmicko pataisas? Pats K.Kuzmickas. Prašom.

K.KUZMICKAS. Ačiū, Pirmininke. Pranešėja pateikė, kad tai Europos Sąjungos direktyvoje yra priimta, jog būtų teikiami ir būtų galima sužinoti ingredientus, esančius cigaretėse. Įstojus į Europos Sąjungą mums šią pataisą tikrai reikės patvirtinti. Todėl aš ir teikiau ją. Prašau pritarti.

PIRMININKAS. Ar 29 Seimo nariai pritartų K.Kuzmicko pataisai? Prašom tada paspausti mygtuką “už” tie, kurie pritaria. Kas pritaria, prašom paspausti mygtuką “už”. 31 parėmė K.Kuzmicko pataisas. Ji yra svarstoma. Prašom dėl balsavimo motyvų pasakyti savo nuomonę. G.Steponavičius – nuomonė prieš. Prašom.

G.STEPONAVIČIUS. Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Būtų galima kalbėti apie tikrai efektyvias priemones, kurios leistų rūpintis kokybiškų produktų gamyba, kad ta žala būtų minimizuota, bet aš nemanau, kad tokiomis biurokratinėmis net ir Briuselio direktyvomis pridengtomis priemonėmis turėtume dangstytis. Tuo labiau kad šiandien mes dar nesame Europos Sąjungos nariai ir tokių įsipareigojimų priėmimas būtų tiktai dar vienas popierinis sprendimas.

Kitas dalykas. Pataisos teikėjas paminėjo, kad direktyvoje yra žodžiai “gali būti”. Prievolės, privalomumo kalbant apie šią direktyvą nėra. Kas čia dabar vyksta, kolegos? Kodėl mes turime priimti tai, ko nereikalaujama?

PIRMININKAS. Nuomonė už – E.Šablinskas. Prašom.

E.ŠABLINSKAS. Dėkui. Vis dėlto vartotojas turi teisę žinoti. Trumpindamas savo pranešimą, siūlau visiems balsuoti už.

PIRMININKAS. Išgirdome dvi nuomones. Prašom registruotis ir balsuosime dėl K.Kuzmicko pataisos. Prašom registruotis. Vyksta registracija.

Salėje 79 Seimo nariai. Kas už tai, kad priimtume K.Kuzmicko pataisą 4 straipsniui, prašom balsuoti.

53 – už, 3 – prieš, 15 susilaikė. Pataisa priimta. Daugiau dėl 4 straipsnio pataisų nėra.

Dabar dėl viso 4 straipsnio su pataisomis ar yra norinčių kalbėti? Nėra. Ar galėtume bendru sutarimu priimti 4 straipsnį? Ačiū. 4 straipsnis priimtas. Toliau.

S.BURBIENĖ. 5 straipsniui pataisų nėra. Siūlyčiau priimti.

PIRMININKAS. Ar yra kitų nuomonių? Nėra. Ar galėčiau manyti, kad bendru sutarimu priimsime? Ačiū. 5 straipsnis priimtas. 6 straipsnis.

S.BURBIENĖ. 6 straipsniui yra mano pataisa. Ji yra susijusi su tuo, kad tuo metu, kai buvo priimamas įstatymas, nebuvo, o dabar yra Nacionalinė vartotojų teisių apsaugos taryba, ir ji yra kaip viena iš kontroliuojančių institucijų. Čia yra pagal jų ir pagal Teisės departamento pataisas siūloma norma, kaip jie vykdo savo darbą, kokiu būdu tai yra atliekama. Tai yra 3 dalies pakeitimas. 6 dalis jau yra formali. Išbraukiamas vienas punktas. Komitetas taip pat pritarė šiai pataisai.

PIRMININKAS. Komitetas pritarė. S.Burbienė pateikė savo pataisos esmę. Ar sutiktumėte bendru sutarimu pradėti svarstyti? Nėra prieštaraujančių. Pradedame svarstyti šį pasiūlymą. Nėra norinčių kalbėti. Ar galėtume bendru sutarimu priimti S.Burbienės pasiūlymą? Galime. Pasiūlymas priimtas. Dėl 6 dalies tas pats, nes pataisa tik techninė.

S.BURBIENĖ. Dėl 6 dalies yra tiktai techninis formalumas.

PIRMININKAS. Techninis. Daugiau dėl 6 straipsnio pasiūlymų negauta?

S.BURBIENĖ. Ne.

PIRMININKAS. Ar yra norinčių kalbėti dėl 6 straipsnio su pataisymais? Nėra. Ar galėtume priimti bendru sutarimu 6 straipsnį? Priimtas.

S.BURBIENĖ. 7 straipsniui pataisų nėra. Siūlytume priimti.

PIRMININKAS. Nėra norinčių kalbėti. Ar galėtume bendru sutarimu 7 straipsnį priimti? Straipsnis priimtas. Ačiū pranešėjai. Dabar dėl viso įstatymo. Nematau norinčių… Yra. P.Gražulis – nuomonė prieš. Prašom.

P.GRAŽULIS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš manau, kad įstatymas buvo gana neblogas, o šios pataisos vis dėlto leidžia iš dalies reklamuoti tabako gaminius. Tai, be abejonės, sukels neigiamą poveikį. Juk mes visi puikiai žinome, kad tabakas ypač kenkia žmogaus sveikatai ir nusineša nemažai žmonių gyvybių. Labai gaila, kad Seimas įsiklauso į tokias įtakingas kompanijas, kurios gamina ir prekiauja tabako gaminiais, o ne į tai, kokią žalą daro tabako vartojimas. Aš siūlyčiau nepritarti šioms įstatymo pataisoms ir palikti seną galiojantį įstatymą.

PIRMININKAS. Dėkoju. D.Velička – nuomonė už.

D.VELIČKA. Visų pirma turiu išreikšti pagarbą prašviesėjusioms ponios S.Burbienės mintims, nes dėl alkoholio reklamos ponia S.Burbienė buvo kur kas kategoriškesnė. Pavyzdžiui, tokia frazė, kad rėmimu nelaikomas tabako gaminių pavadinimo, prekių ženklo vaizdavimas renginių metu, buvo labai smarkiai užprotestuota, tačiau šia prasme Tabako įstatyme ponia S.Burbienė pademonstravo, kad iš tikrųjų supranta, jog rėmimas – tai nebūtinai agitavimas rūkyti. Nors šis įstatymas yra taisytinas, bet siūlyčiau balsuoti už, nes jis vis tiek yra pažangesnis, negu kad buvo anksčiau. Siūlau balsuoti už.

PIRMININKAS. S.Burbienė – nuomonė už.

S.BURBIENĖ. Gerbiamieji kolegos, šiomis pataisomis iš tiesų reglamentuojami tie dalykai, kurie iki šiol buvo gerokai neaiškūs. Todėl tikrai siūlome balsuoti už šias pataisas, o, be abejo, skirtingos nuomonės dėl vienos ar kitos nuostatos liks. Tačiau čia iš tiesų yra tie dalykai, kurie seniai jau turėjo būti sutvarkyti ir siūlau kuo greičiau už tai balsuoti.

PIRMININKAS. K.Rimšelis – nuomonė už. Atsiprašau. G.Steponavičius – nuomonė už.

G.STEPONAVIČIUS. Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Kaip nė sykį gyvenime nerūkęs parlamentaras norėčiau paraginti gerbiamuosius kolegas vis dėlto nežiūrėti davatkiškai į draudimų politiką, kalbu apie draudimus. Tabako reklama nėra išimtis. Aš manau, žmonės yra pakankamai subrendę, sąmoningi ir stiprūs, kad galėtų remdamiesi objektyvia ir aiškia informacija priimti savo sprendimus. Šia prasme džiaugiuosi, kad mes žengėme nuo draudimo link apribotos, pabrėžiu, tabako reklamos. Manau, tai tikrai nesukels neigiamų padarinių – rūkančiųjų skaičiaus didėjimo. Priešingai, manau, žmonių, sąmoningai apsisprendusių rūkyti, deja, bus sprendimas vartoti kokybiškesnį produktą arba bent turėti informaciją ir turėti galimybę pasirinkti. Gerbiamieji kolegos, net ir manydamas, kad gal nepakankamai toli yra žengta, atlikus keletą svarbių pakeitimų, kviečiu pritarti šiam įstatymui.

PIRMININKAS. J.Olekas. Tikrai prieš? J.Olekas, nuomonė prieš. Prašom.

J.OLEKAS. Kadangi einama sutarimo keliu, tai, kaip supratau, ir ponas G.Steponavičius nėra labai patenkintas, ragindamas balsuoti už. Taip, aš nesu labai patenkintas balsuodamas prieš, nes lengvatos, kurios daromos reklamai, turi vienokį ar kitokį poveikį. Mes turime aiškiai pasakyti, kad reklama tam ir yra, kad pritrauktų naujus vartotojus. Informacija, kuri gal reikalinga jau vartojantiems produktą, gal ir reikalinga, norint pasirinkti, bet, bet reklama yra nukreipta papildomam vartojimui. Papildomas tabako vartojimas, tai yra rūkymas, aišku, kenkia sveikatai. Manau, kad jūs šiandien po pietų įsitikinsite, kai bus pateikta Nacionalinės sveikatos tarybos ataskaita. Dėl to sutarimo, manau, šį įstatymą galima priimti kaip kompromisą, nors aš būčiau prieš.

PIRMININKAS. S.Buškevičius, nuomonė prieš.

S.BUŠKEVIČIUS. Tabako kontrolės įstatymas Europai, pasauliui buvo kaip pavyzdys. Lietuva žengė pirmosiose gretose tabako kontrolės srityje. Aš atsimenu, kai dar praėjusios kadencijos Seime buvo priimtas tabako reklamos draudimas. Atvažiavę parlamentarai iš Estijos žavėjosi šiuo įstatymu, grįžę padarė tą patį. Tą patį darė ir suomiai, ir dar kelių šalių parlamentarai, kurie siūlė tai savo šalyse. Aiškiai yra įrodyta, kad bet kokia, kad ir mažiausia, tabako reklama skatina rūkyti. Kai žmonės čia kalba, kad mūsų piliečiai bus sąmoningi ir nerūkys, tai negi jie mano, kad paaugliams tai visiškai neturės jokios įtakos? Turės. Jeigu jie matys per sporto varžybas, kad šias sporto varžybas remia tabako kompanijos, manau, tai padarys didžiulę žalą vaikams ir paaugliams.

Jeigu plačiau kalbėtume, tai kam tada reikalingos partijų reklamos, einant į įvairių lygių rinkimus? Reikia sakyti, jog piliečiai yra sąmoningi ir jie patys žino, už ką balsuoti. Dėl to ir daroma reklama, kad įtikintų žmogų. Manau, tie, kurie balsuos už šį įstatymą, prisidės prie tautos genocido.

PIRMININKAS. Dar viena nuomonė prieš – V.P.Andriukaitis.

V.P.ANDRIUKAITIS. Aš norėčiau kalbėti prieš. Iš tikrųjų šios pataisos nesusijusios su Nacionalinės sveikatos koncepcijos strategija, kuri patvirtinta jau prieš dešimtmetį, kad Lietuvoje vyrautų politika, nukreipta į tabako vartojimo sumažinimą tautoje. Aišku, tai nieko bendra neturi su komercija, su verslu. Be abejo, tai kenkia interesams tų žmonių, kurie užsiima tabako prekyba, gamyba ir platinimu. Akivaizdu, kad mes čia turime visuomenės sveikatos tikslų ir biznio susikirtimo akivaizdų pavyzdį. Būdamas medikas negaliu pritarti daromoms pataisoms ir balsuosiu prieš.

PIRMININKAS. Ačiū. K.Rimšelis. Nuomonė už.

K.RIMŠELIS. Gerbiamieji Seimo nariai, norėčiau atkreipti dėmesį į tai, jog niekur nemačiau, kad būtų reklamuojami narkotikai. Bet kai perskaitau žiniasklaidoje, tai pasirodo, kad labai sparčiais tempais plinta ir pasiekia net uždraustas zonas, kur apskritai jie negalėtų patekti, tai yra įkalinimo įtaigas ir t.t., su visomis pasekmėmis.

Aš esu vartotojas, bet aš visiems sakau, kad rūkyti geriau nereikia, nes tai brangiai kainuoja. Bet reklama kai kurioms firmoms sudaro geresnes sąlygas ir aukštos kokybės prekes išstumia iš rinkos. Paskutiniu metu mūsų rinkoje vis dėlto dominuoja gana prastas tabakas. Dėl to aš remiu šias įstatymo pataisas. Kiekvienas reglamentavimas turi būti logiškai pasvertas ir subalansuotas. Tai yra įvedama tvarka ir, man atrodo, proto ribose. Todėl remiu šį įstatymą.

PIRMININKAS. Nuomonių prieš daugiau negali būti, nes 4 nuomonės jau išsakytos. Prašom registruotis. Balsuosime dėl viso įstatymo priėmimo.

Salėje – 75 Seimo nariai. Kas už tai, kad priimtume Tabako kontrolės įstatymo 1, 8, 10, 11, 18, 21, 29 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymą, prašom balsuoti.

Už – 48, dar du kelia rankas, prieš – 9, susilaikė 10, įstatymas… Jūs už? Jūs – už, jūs – prieš, kadangi to negalima daryti, todėl įstatymas priimtas.

Replikos teise – P.Gražulis.

P.GRAŽULIS. Man labai gaila, kad kai gerbiamiesiems liberalams ir G.Steponavičiui pritrūksta argumentų, belieka tik svaidytis replikomis arba lėkti ir skųstis Mandatų ir etikos komisijai. Atrodo, kiekvienas logiškai mąstantis žmogus supranta, kad nė viena kompanija neišmes nė vieno lito, jeigu jis nesugrįš dešimteriopai. Čia yra geležinė logika. Ar tabako kompanijos išmestų milijonus reklamai, jeigu jos duotų dar milijoną nuostolio? Manau, tikrai ne. Ar tabako kompanijos remtų sporto žaidynes, jeigu tai nepadidintų tabako vartojimą? Yra statistika. Valstybėse, kuriose visiškai uždrausta tabako reklama, jo suvartojama mažiau kaip 20% negu tose šalyse, kur leidžiama reklama. Taigi neapgaudinėkite mūsų, pone Steponavičiau, ir savęs.

Tabako kontrolės įstatymo įgyvendinimo įstatymo 2¹ straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-171(2*) (svarstymo tęsinys)

PIRMININKAS. Tęsiame posėdį. Svarstome darbotvarkės 4c klausimą – Tabako kontrolės įstatymo įgyvendinimo įstatymo 2¹ pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-171. Svarstymas. S.Burbienė.

S.BURBIENĖ. Tęsinys.

PIRMININKAS. Taip.

S.BURBIENĖ. Gerbiamieji kolegos, priėmus pagrindinį Tabako kontrolės įstatymą tokį, kokį pateikė Ekonomikos komitetas su viena maža išimtimi, šis teikiamas įstatymas Nr.IXP-171 yra nereikalingas. Komitetas nusprendė jį atmesti. Prašom mūsų sprendimui pritarti.

PIRMININKAS. Po svarstymo pagrindinis komitetas siūlo atmesti projektą kaip nereikalingą. Ar galėtume bendru sutarimu atmesti ir tuo svarstymo procedūrą baigti? Nėra prieštaraujančių. Įstatymo projektas atmestas.

Seimo nutarimo „Dėl Seimo komitetų narių pavaduotojų patvirtinimo“ projektas Nr.IXP-1668(4) (svarstymas ir priėmimas)

Ar Č.Juršėnas pasiruošęs pristatyti rezervinį 1 klausimą? Kviečiu Č.Juršėną. Rezervinis 1 klausimas – Seimo nutarimo “Dėl Seimo komitetų narių pavaduotojų patvirtinimo” projektas Nr.IXP-1668. Svarstymas ir priėmimas.

Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji kolegos, klausimas dėl komitetų narių pavaduotojų atrodo techniškas, bet iš tikrųjų tai rimtas klausimas, siekiant užtikrinti darnų komitetų darbą, tai yra kad visada būtų kvorumas. Jums pateiktas 4 variantas. Aš labai prašau pritarti po svarstymo ir priimti dar vienos frakcijos patikslinimus. Tai yra didžiosios frakcijos prašymas papildomai įrašyti dar kai kuriuos pakeičiančius: į 5 straipsnį (Informacinės visuomenės plėtros) kaip pavaduojantį įrašyti A.Sakalą; iš 7 straipsnio (Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas) išbraukti A.Macaitį, kuris tikrai negali keisti į A.Kašėtos, o įrašyti į kitą vietą G.Kirkilą, kaip dirbusį tame komitete; į 8 straipsnį (Socialinių reikalų ir darbo komiteto pavaduotojai, konkrečiai kolegos A.Syso pavaduotojai) – R.Dovydėnienę; ir į 10 straipsnį (Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto narių pavaduotojai, J.Korenkos pavaduotojai) – V.Velikonį. Štai tokie patikslinimai, o visa kita padaryta pagal frakcijų pageidavimus

PIRMININKAS. Svarstymo stadija. Ar yra norinčių kalbėti? Nėra. Ar galime po svarstymo pritarti pasiūlymui su pakeitimais, kuriuos išvardijo Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas Č.Juršėnas? Po svarstymo projektui su pataisomis pritarta. Dabar pradedame priėmimą.

1 straipsnis.

Č.JURŠĖNAS. Be pataisų.

PIRMININKAS. Nėra pataisų. Ar galėtume bendru sutarimu priimti?

2 straipsnis.

Č.JURŠĖNAS. Be pataisų.

PIRMININKAS. Ar galėtume priimti bendru sutarimu?

3 straipsnis.

Č.JURŠĖNAS. Be pataisų.

PIRMININKAS. Ar galėtume priimti bendru sutarimu? Priimtas.

4 straipsnis.

Č.JURŠĖNAS. Be pataisų.

PIRMININKAS. Ar galėtume priimti bendru sutarimu? Priimtas.

5 straipsnis.

Č.JURŠĖNAS. 5 straipsnyje kaip J.Juozaitienės pavaduotoją įrašome A.Sakalą.

PIRMININKAS. Ar galėtume priimti bendru sutarimu? Priimtas.

6 straipsnis.

Č.JURŠĖNAS. Be pataisų.

PIRMININKAS. Ar galėtume priimti bendru sutarimu? Priimtas.

7 straipsnis.

Č.JURŠĖNAS. Dvi pataisos. A.Macaitis turi būti išbrauktas iš A.Kašėtos pavaduotojų, o į N.Medvedevo pavaduotojus – papildomai G.Kirkilas.

PIRMININKAS. Ar galėtume priimti bendru sutarimu? Priimta.

8 straipsnis.

Č.JURŠĖNAS. R.Dovydėnienė į A.Syso pavaduotojus. Toks papildymas.

PIRMININKAS. Ar galėtume priimti bendru sutarimu? Priimta.

9 straipsnis.

Č.JURŠĖNAS. Be pataisų.

PIRMININKAS. Ar galėtume priimti bendru sutarimu? Priimta.

10 straipsnis.

Č.JURŠĖNAS. 10 straipsnis. Vienas papildymas – į J.Korenkos pavaduotojus papildomai V.Velikonis.

PIRMININKAS. Ar galėtume priimti bendru sutarimu? Priimta.

11 straipsnis.

Č.JURŠĖNAS. 11 straipsnis be pastabų, bet prašymas sukeisti vietomis J.Bernatonio pavaduotojus, tai yra visą laiką aš jį keičiau, o kolega R.Ruzas buvo antrasis. Tiesiog sukeisti vietomis.

PIRMININKAS. Ar galėtume priimti bendru sutarimu? 11 straipsnis priimtas.

12 straipsnis.

Č.JURŠĖNAS. Nėra pataisų.

PIRMININKAS. Ar galėtume priimti bendru sutarimu? Priimtas.

13 straipsnis.

Č.JURŠĖNAS. Nėra pataisų.

PIRMININKAS. Ar galėtume priimti bendru sutarimu? Priimtas.

14 straipsnis.

Č.JURŠĖNAS. Nėra pataisų.

PIRMININKAS. Ar galėtume priimti bendru sutarimu? Priimtas.

15 straipsnis.

Č.JURŠĖNAS. Nėra pataisų.

PIRMININKAS. Ar galėtume priimti bendru sutarimu? Priimtas.

Paskutinis – 16 straipsnis.

Č.JURŠĖNAS. Irgi jokių siūlymų.

PIRMININKAS. Ar galėtume priimti bendru sutarimu? Priimtas.

Dėkoju. Dėl viso nutarimo. Nėra norinčių kalbėti. Prašom registruotis. Registruojamės. Atsiprašau. Dar kartą registruojamės. Šiandien genda kompiuteris.

Užsiregistravo 61 Seimo narys. Kas už tai, kad priimtume Seimo nutarimą “Dėl Seimo komitetų narių pavaduotojų patvirtinimo”, prašom balsuoti.

Už – 53, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Nutarimas priimtas.

Pertrauka? Gal ir geras pasiūlymas. Ar galime pertrauką iki 12.15 valandos? Pertrauka iki 12.15 valandos.

Pertrauka

2002 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-1677 (pateikimas)

PIRMININKAS. Tęsiame posėdį. Darbotvarkės 5 klausimas – 2002 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-1677. Pateikimas. Pranešėja – ministrė D.Grybauskaitė.

D.GRYBAUSKAITĖ. Laba diena. Gerbiamasis Seime, teikiame 2002 metų biudžeto įstatymo pakeitimus, tai yra jo perskirstymą, papildymą, nes Vyriausybė, atsižvelgdama į 5 mėnesių situaciją, numatomus biudžeto vykdymo planus, tai, kad skolos aptarnavimo išlaidos dėl tarptautinės situacijos… tiek išorinės tiek ir vidaus situacijos, labai sumažėjo, nusprendė, kad yra galimybė. Esame gavę papildomų pajamų, daugiausia nemokestinių, taigi manome, kad yra galimybė perskirstyti maždaug 120 mln. litų. Tai darome būtent dabar todėl, kad esame žadėję daryti po pirmojo pusmečio, bet, apsvarstę konkrečią situaciją, manome, kad dubliuoti du biudžetus po jūsų atostogų būtų per daug rizikinga, be to, atmosfera šalyje gali būti per daug įkaitusi.

Antroji priežastis, ko gero, ta, kad mes pastebėjome ir pernai, kai skirstėme vėliau nei metų viduryje, jog tų lėšų panaudojimas buvo labai rizikingas. Dalis lėšų buvo nepanaudota, nes paskutinysis skirstymas buvo spalio–lapkričio mėnesį. Taigi Vyriausybė siūlo pajamas padidinti 59,6 mln. Lt ir Finansų ministerijai skirtus asignavimus valstybės skolos valdymui sumažinti 62,6 mln. litų.

Iš karto noriu atkreipti dėmesį į specifiką ir į ką iš esmės buvo orientuotas šitas perskirstymas, kokie Vyriausybės ir Finansų ministerijos prioritetai teikiami Seimui svarstyti. Pirmiausia tai, be abejo, eurointegraciniai prioritetai. Tai įvairių projektų kofinansavimas, administraciniai gebėjimai. Bendra suma šioms sritims artėja prie 40 mln., vadinasi, beveik 30% perskirstymo yra būtent eurointegracinės pakraipos. Norėčiau tiesiog paminėti keletą. Tai Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai modernizavimui baigti (mūsų įsipareigojimai Europos Sąjungai), taip pat Muitinės departamentui, kuris turi stiprinti techninę bazę bei plėtoti informacinę sistemą, taip pat Užsienio reikalų ministerijai, pavyzdžiui, konsulinei programai ir t.t. Kol kas didžiausia kritika buvo ir sunkumus mes matome dėl savo administracinių gebėjimų tobulinimo. Daugelis žinybų turi ne tik apmokyti žmones, bet juos surasti ir padidinti savo gebėjimus. Tiems gebėjimams yra numatyta 7,8 mln. litų. Juos gaus 15 mln. asignavimų valdytojų.

Kita šio perskirstymo aktualija būtų sveikatos apsaugos sistema, kuriai siūloma papildomai skirti 8,8 mln. litų, iš jų operatoriams ir transportavimo programai – 2,4 mln., imunoprofilaktikos programai bei AIDS profilaktikai – 3 mln. litų. Taip pat išskirčiau kovą su nusikalstamumu ir teisės ir teisėtvarkos problemomis, kurios labai paaštrėjo pastaruoju metu. Šiai visai struktūrai siūlome skirti per 26 mln. litų. Tai irgi ženkli suma, beveik ketvirtadalis perskirstomų lėšų, iš jų Kalėjimų departamentui – 7,8 mln. Lt gerinti kolonijų apsaugą bei sumokėti kreditorinius įsiskolinimus. Ypatingas arba unikalus projektas būtų siūlymas Alytaus įkalinimo įstaigoje įkurti AIDS reabilitacijos centrą, kuriam VIP programoje būtų numatyta 2,5 mln. litų. Jau šį pusmetį būtų galima pastatyti tokį centrą, į kurį būtų galima perkelti visus, užsikrėtusius infekcija, kalinius, kad nereikėtų jų laikyti kartu. Žinių visuomenės kūrimui siūlome skirti 9,3 mln. Lt, iš jų 5 mln. Lt būtų skirta mokyklų kompiuterinei įrangai įsigyti.

Socialinei apsaugai, globai ir rūpybai siūlome taip pat beveik 6 mln. litų. Čia daug dėmesio skirtume kovai su nedarbu ir darbo vietų kūrimui. Be abejo, yra ir žemės ūkio sritis, kuriai siūloma skirti 29 mln. litų. Čia atkreipčiau dėmesį į mūsų eurointegracinius siekius, ir tai ne dotacijos, o pirmiausia 12 mln. žemės ūkio reformai užbaigti, tiksliau, ją tęsti ir apie 10 mln. vykdyti Vyriausybės įsipareigojimams už išperkamą žemę, mišką, vandens telkinius.

Taigi tai būtų pagrindiniai aspektai, kuriuos mes akcentuojame perskirstydami biudžetą ir siūlome jums svarstyti. Be abejo, prašome pritarti, kad šis biudžeto perskirstymas būtų teikiamas toliau svarstyti.

PIRMININKAS. Ačiū. Jus nori klausti net 11 Seimo narių. Pirmasis – A.Baura.

A.BAURA. Gerbiamoji ministre, atsižvelgiant į ypač sunkią šiemetinę žemdirbių situaciją, kurią lėmė daugybė priežasčių ir viena iš jų žemos pieno ir mėsos supirkimo kainos, žinoma, dar tas sausringas laikotarpis, kai yra problemų su pašarais, ta skiriama pinigų suma, t.y. beveik 1,5 mln. Lt, Žemės ūkio ministerijai tikrai yra simbolinė. Aš norėjau paklausti. Čia aiškinamajame rašte yra minima, kad lėšų poreikis atlyginti už valstybės išperkamą žemę, mišką ar vandens telkinius sudaro lyg ir 10 mln. Ar tik taip yra leidžiama, ar tiesiog ta suma yra ir siūloma jūsų projekte?

D.GRYBAUSKAITĖ. Ačiū už klausimą. Iš tiesų yra siūloma, nes pagal įstatymą kitąmet mes turime taip pat numatyti per 30 mln. Mes tiesiog mėginame tuos įsipareigojimus pagreitinti, nes šių metų biudžete yra numatyta tik 5, dabar perskirstę mes dar siūlome pridėti 10, tada būtų 15 mln. litų.

PIRMININKAS. V.Popovas.

V.POPOVAS. Ačiū, Seimo pirmininke. Gerbiamoji pranešėja, turbūt visiems smagu, kai galima papildomai skirti kam nors lėšų, ir tai suprantama. Tačiau ir jūs savo pranešime minėjote, ir skaitant aiškinamąjį raštą peršasi mintis, kad nemaža dalis lėšų skiriama papildomiems valdininkų etatams. Ar neįmanoma, nedidinant valdininkų etatų, didinti jų gebėjimus ir panašiai, nes ir vienam asignavimų valdytojui, ir kitam, ir trečiam, aš nenoriu vardyti, iš tikrųjų susidaro nemažos sumos, tarp jų ir jūsų ministerijai vos ne pusę milijono, ir paraleliai Konstituciniam Teismui darbo užmokesčiui didinti. Kiek žinau, Konstitucinio Teismo teisėjų skaičius nepadidintas, kodėl čia numatytos irgi nemažos sumos? Gal galėtumėte pakomentuoti? Ačiū.

D.GRYBAUSKAITĖ. Dėl valdininkų ir administracinių gebėjimų norėčiau iš karto atkreipti dėmesį, kad pagrindinė kritika, kurios mes nuolat sulaukiame iš Europos Komisijos, yra būtent dėl to, kad nepakanka administraciniame aparate dirbančių žmonių, kurie ruoštųsi struktūrinių fondų priėmimui. Konkrečiai yra numatyti papildomi etatai ISPA programai administruoti Susisiekimo ir Aplinkos ministerijose, Finansų ministerijoje reikalaujama įkurti visiškai naują Nacionalinio fondo finansų kontrolės padalinį. Tai yra pagrindiniai reikalavimai ir mūsų derybiniai įsipareigojimai, čia jau populizmo nebeturi būti, reikės ne tik gerų valdininkų, bet ir tiek, kiek bus strategiškai suderėta, numatyta ir kiek jų reikės. Struktūriniai fondai, kurie ateina, ateityje sudarys nuo 1 iki 3 mlrd. litų. Juos reikės ne šiaip išskirstyti, kaip mes skirstome ir dabar įpratę, o pagal Europos Sąjungos biurokratinio mechanizmo taisykles, kurios yra labai sudėtingos. Tam tikslui jau dabar reikia rengti žmones, nes iš mūsų reikalauja ataskaitų dėl struktūrų, atvažiuoja tikrinti, nes nepasitiki, ir prieš įregistruodami ar sertifikuodami vieną ar kitą agentūrą, kaip, pavyzdžiui, buvo SAPARD agentūra, važiavo, tikrino, reikėjo net fiziškai parodyti žmones, kiek jų yra, kiekvienas turėjo turėti savo funkcijų aprašymą, turėjo būti pakaitiniai ir taip toliau. Yra didžiulė kontrolė, kaip tie pinigai bus vartojami.

Tai dar ne viskas. Yra dar vienas reikalavimas, su kuriuo mes nelabai norime sutikti, – reikalaujama jiems mokėti konkurencingas algas, kad jų neperviliotų privatus sektorius. To, be abejo, mes kol kas įvykdyti negalime ir skirti žmonėms, kurie dirba su struktūriniais fondais, privilegijuotą padėtį mes irgi negalime. Taigi mes einame į struktūrą, kuri reikalauja didesnio aparato, ir čia daug diskutuoti tikrai nereikėtų.

Antra, dėl Konstitucinio Teismo. Iš esmės mes vykdome sprendimus, kurie ne visai nuo mūsų priklauso. Ten yra kreditorinis įsiskolinimas, ne tiek etatų, kiek kreditorinis įsiskolinimas ir šiek tiek atlyginimų pakėlimas.

PIRMININKAS. Kitą klausima užduos G.Šileikis.

G.ŠILEIKIS. Gerbiamoji ministre, jūs aiškinamajame rašte valstybės investicijų 2002–2004 metų programoje rašote, jog bus didinami valstybės biudžeto asignavimai valstybės valdymo srities investicijoms, iš jų 6 mln. 750 tūkst. ambasadų pastatams Vokietijoje ir Prancūzijoje pirkti ir 3 mln. muitinės informacinei sistemai kurti. O kur dar 241, nes tuos skaičius sudėjus neišeina 9 mln. 991? Kam dar tos lėšos skiriamos?

D.GRYBAUSKAITĖ. 241 tūkstantis. Dabar aš nežinau, kurią konkrečiai eilutę jūs cituojate, bet yra ambasados…

G.ŠILEIKIS. Aiškinamajame rašte, pačiame paskutiniame puslapyje.

D.GRYBAUSKAITĖ. Aiškinamasis raštas tai ne tos lentelės, kurios po to pridedamos. Yra iš tikrųjų daugiau skiriama, negu jūs sakote, ir ne 240 tūkstančių, o milijonų, tarp jų konsulinių įstaigų kūrimui, etatų plėtimui. Šitie įsipareigojimai būtini tam, kad pasirengtume vizų režimui su Rytų kaimynėmis. Čia yra labai daug įvairiausių išlaidų ir lėšų. Manau, kad aiškinamajame rašte yra paliesti tik keli akcentai, nėra detalaus aiškinimo. Skaičiai gali, be abejo, nesutapti.

PIRMININKAS. G.Dalinkevičius.

G.DALINKEVIČIUS. Gerbiamoji ministre, visų pirma malonu pasveikinti, kad jūs galite laikytis savo žodžio ir perskirstyti biudžetą. Tai malonu. Antra, iš prioritetų, kuriuos paminėjote, aišku, teisėsaugos procesai šiandien yra gyvybiškai būtini. Nežinia, kaip išsidėstys tie milijonai, skirti Kalėjimų departamentui, tačiau yra viena bėda, kuri jaudina visą visuomenę, tai išeinantys iš ten žmonės. Aš nemanau, kad ta problema nėra susijusi su buvimu už sienos, už tos geležinės ar tos spygliuotos užuolaidos.

Mano klausimas būtų toks: ar nemanote, kad šiame šiandien skirstomame biudžete negali atsirasti tam tikra dalis lėšų, kuri būtų kaip rezervinės lėšos geroms, realioms programoms, kurios reikalingos išeinantiems žmonėms pagelbėti, kad būtų galima tai daryti iš karto nelaukiant Naujųjų metų ir nelaukiant, kad paskui tai kainuos daug daugiau? Žodžiu, turiu omeny, ar neatsirastų dar keletas milijonų, kurie kaip rezervas būtų nenurodyti šiandien, bet kuriuos būtų galima panaudoti atsiradus naujiems projektams?

D.GRYBAUSKAITĖ. Na, tokia biudžeto savybė, kad jeigu rezerve bus, tai ir prapuls. Vadinasi, arba turime ir naudojame, arba neturime. Tokio rezervo nėra. Aš norėčiau iš karto pasakyti, kad 122 mln. Lt yra tie trupiniai, kuriuos sugraibėme ir suderinome su Valiutos fondu. Kaip žinote, mūsų finansiniai dalykai kol kas yra koordinuojami ir mes leidimą prieš atnešant čia turėjome gauti. Taigi daugiau kaip rezerve neturime. Jis gali būti perskirstytas tiktai viduje.

Dabar dėl programų. Jos visos yra tikrai geros, bet jos yra ilgalaikės. Jos efekto negali duoti per mėnesį, per du, net per pusę metų. Todėl čia reikia kalbėti apie strategijas, pavyzdžiui, integravimo į pilietinę visuomenę arba į visuomenę. Tai yra daroma ir tokios programos yra Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje. Iš dalies mes tokias lėšas skiriame.

G.DALINKEVIČIUS. Aš tik norėčiau patikslinti. Tai būtų idėja, kad žmogus turėtų kur prisiglausti išėjęs, kad jis šiek tiek turėtų pinigų išėjęs, kad iš karto vėl nepradėtų savo seno gyvenimo. Tai svarbu.

D.Grybauskaitė. Būtų gerai, kad jis kalėjime galėtų šiek tiek užsidirbti, o ne gražiai gulėti saulėje, kaip mes matėme vakar per televizorių, auginti gražų kūną ir badaujant turėti tokią figūrą.

PIRMININKAS. V.Saulis.

V.SAULIS. Gerbiamoji ministre, labai ačiū jums už rūpinimąsi socialinės apsaugos sritimi, konkrečiai Panevėžio apskrities Skėmų pensionatu, kuriam naujiems gyventojams apgyvendinti ir darbo užmokesčiui naujiems darbuotojams skirta 320 tūkst. litų. Tačiau vėl susiduriame su ta pačia problema, su kuria buvome susidūrę svarstydami šių metų valstybės biudžetą. Buvo apskaičiuotas realus lėšų poreikis – 1,5 mln. Lt norint baigti šio pensionato statybą. Iš valstybės biudžeto tam reikalui buvo skirta 1 mln. litų. Dabar mes, labai džiaugsmingai laukdami tos statybos pabaigos, jau tikrai realiai susiduriame su tų 500 tūkst. Lt trūkumu. Mes, priimdami šių metų biudžetą, tuos pinigus sumažinome. Ar tikrai neatsirastų (dar būtų galima tiksliau apskaičiuoti) tų maksimum 500 tūkst. Lt siekiant visiškai baigti dešimties metų statybą ir galbūt visam laikui užmiršti šį pensionatą, gerąja žodžio prasme užmiršti? Ačiū.

D.Grybauskaitė. Labai ačiū. Aš norėčiau pasakyti, kad ne viena Finansų ministerija skirstė. Iš tiesų mes susitikome su visais ministrais, visų asignavimų pagrindiniais valdytojais ir jie teikė savo prioritetus, kurie yra degantys, kuriuos būtinai reikia užbaigti. Šios visos sumos iš esmės pirmą kartą… aš gal net galėčiau pasidžiaugti, kad visi ministrai buvo patenkinti dėl to, kaip buvo suderinta pagal tas galimybes, kurios dabar yra iš tos sumos – 120. Noriu pakartoti, kad dėl visko, ką jūs siūlote, Seimui pačiam teks apsispręsti, bet tik pagal šį skaičių – 122, t.y. perskirstant ką nors kita. Aš nenorėčiau dabar ar Finansų ministerijos, ar Vyriausybės… Aš tik noriu priminti, kad visų ministrų parašai yra ir visi tikrai suderino. Iš principo nepasitenkinimo iš ministerijų nebuvo. Pirmą kartą taip sėkmingai derinome biudžetą.

PIRMININKAS. R.Juknevičienė.

R.JUKNEVIČIENĖ. Ponia ministre, turbūt visose srityse trūksta pinigų, visi gali pasakyti, kad visiems norėtųsi daugiau, tačiau pastaruoju metu bene tragiškiausia arba bent jau artėjanti prie tragiškiausios situacijos yra sveikatos apsaugos sistema, ypač nuo praėjusių metų vidurio susiklosčiusi situacija. Seime yra sukurta laikinoji tyrimo komisija šioms problemoms spręsti, ir mes jau dabar, dar prieš pradėdami rengti išvadas, galime pasakyti, kad pagrindinė problema yra finansavimo trūkumas. Ypač toms sritims, kurios yra susijusios su naujausiais sveikatos apsaugos ministro nutarimais, kai buvo įvestos kvotos medikamentams. Mes suprantame, kad reikia taupyti, kad reikia kiek įmanoma mažinti kompensuojamųjų vaistų apimtis, tačiau šis drastiškas žingsnis (jau dabar matome) paliečia pačius vargingiausius Lietuvos gyventojų sluoksnius. Kitas dalykas – finansavimo mažinimas rajonų ligoninėms.

Sakykite, kaip šiame biudžete atsispindi šių dviejų problemų sprendimas, nes tiek medikai, tiek savivaldybių atstovai mums sako, kad metų pabaigoje gali susiklostyti iš tikrųjų tragiška situacija?

D.Grybauskaitė. Labai ačiū. Klausimas iš tikrųjų globalus ir makroekonominis. Šalia biudžeto yra dvi sritys, kurias mes turime, ir jos imliausios pinigams. Tai yra (…) sritis, kurioje iš esmės sukasi beveik 2,5 mlrd. Lt, ir socialinė sritis, kurioje sukasi per 4 mlrd. litų. Jos mažiausiai reformuotos, labiausiai ekstensyvios ir labiausiai neefektyviai naudojančios lėšas. Taigi sveikatos sistema ir tas gabalėlis, kurį jūs palietėte, yra tiktai vienas gabalėlis visos nereformuotos, neefektyvios sveikatos sistemos, kurią dabar galime matyti. Tie problemų sproginėjimai yra todėl, kad netvarkome šios sistemos iš esmės.

Ar atsižvelgta? 122 mln. litų. Net jeigu viską atiduotume, nieko neišspręstume šioje sistemoje, nes joje sukasi 2,5 mlrd. neracionaliai naudojamų lėšų. Nei 10, nei 20, nei 100 milijonų problemos neišspręs. Šiemet mes leidome pasiskolinti per 70 mln. litų. Tas iš karto tiesiogiai implikuoja kitų asignavimų valdytojų darbo efektyvumą, nes mes didiname fiskalinį šalies deficitą. Jeigu viena sistema dirba blogai, kitos nuo to kenčia. Taigi mes užbaigėme tuo, kad dabar siūlome maždaug 8,8, iš jų, kaip minėjau, audinių transplantavimo programai, imunoprofilaktikos programai bei AIDS profilaktikai. Tai pagrindiniai akcentai.

R.JUKNEVIČIENĖ. Aš labai atsiprašau, Pirmininke. Leiskite perklausti.

D.Grybauskaitė. Gerai.

R.JUKNEVIČIENĖ. Vaistų kompensavimui ir rajonų ligoninių problemai spręsti, kaip suprantu, biudžete nėra numatyta papildomų lėšų?

D.Grybauskaitė. Vaistų kompensavimas ir ligoninių reikalai yra tos struktūros problema. Ne papildomų lėšų, o lėšų racionalaus naudojimo problema. Ne pinigų trūksta, o mokėjimo juos panaudoti.

PIRMININKAS. K.Prunskienė.

K.D.PRUNSKIENĖ. Gerbiamoji ministre, mano klausimą iš esmės pateikė ponia R.Juknevičienė. Tai yra ne vien tiktai struktūros problema, pinigų stygius taip pat. Taigi mano klausimas dabar truputį kitoks.

Daug Seimo narių kreipėsi į Vyriausybę ir į jus dėl policijos komisariatų finansinės būklės pagerinimo. Mes gauname laiškų, kuriuose ypač rajonų komisariatai skundžiasi dėl lėšų stygiaus. Tas trukdo jiems efektyviai dirbti. Ar šiuo metu nėra galimybės jau šiemet pagerinti jų finansinę padėtį? Aš manau, kad jums tas klausimas yra žinomas.

D.Grybauskaitė. Labai ačiū. Taigi iš tų 26 mln. Lt viešosios tvarkos, visuomenės apsaugai tik Policijos departamentui numatoma 2,1 mln. Lt specialiajai technikai įsigyti, komisariatų patalpoms įrengti, pareigūnų uniformoms įsigyti.

PIRMININKAS. P.Papovas.

P.PAPOVAS. Gerbiamoji ministre, yra keičiamas šių metų Valstybės ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymas, tačiau iš esmės tai yra valstybės biudžeto. Dėl savivaldybių biudžeto nė lito nėra keičiama. Norėčiau paklausti. Valiutos fondas ir kitos finansinės struktūros pasakė, kad vis dėlto kreditorinius įsiskolinimus, ypač savivaldybių įstaigų, reikia padengti. Kaip jūs manote, ar gali savivaldybės neskiriant papildomai pinigų iš savo resursų tai padaryti? Mano manymu, ne.

Antroji dalis dėl valstybės biudžeto. Aš susipažinau, tie administraciniai gebėjimai, tai gebėjimai, bet iš esmės naujų struktūrų kūrimas ministerijose daugeliu atvejų nesusijęs su administraciniais gebėjimais. Sakykim, Aplinkos ministerijai 3,2 mln. Lt skiriama vien naujoms struktūroms steigti, o sveikatos apsaugai, žmogaus organų ir audinių transplantavimui – 2,4 mln. litų. Sąnarių protezams turbūt nė vieno lito neskiriama, o kaip žinome, problemų yra. Juk tai papildomos lėšos. Tai ne pagrindinis biudžetas. Ar reikia ministerijoms (jos, žinoma, patenkintos) skirti papildomas lėšas, kai yra ne pagrindinis, o papildomas biudžetas? Pirmiausia, man atrodo, reikia skirti lėšas ten, kur yra svarbiausia, o ne ministerijų struktūroms steigti. Ačiū.

D.Grybauskaitė. Dėl savivaldybių kreditorinių įsiskolinimų. Taip, iš tiesų čia šis klausimas nesprendžiamas, bet 2002 metų biudžete, jūs žinote, esame skyrę papildomus 64 mln. Lt kreditoriniams įsiskolinimams dengti. Penkių mėnesių rezultatai rodo, kad savivaldybių pajamų vidurkis viršijamas 10%, o kreditorinius įsiskolinimus padidino kur kas daugiau. Tai rodiklis, kad net gaudamos daugiau pajamų savivaldybės nesistengia dengti kreditorinių įsiskolinimų. Valiutos fondas ir kiti atkreipia dėmesį, kad galima padėti arba kredituoti tik tas savivaldybes, kurios pirmiausia atsiskaito dėl savo kreditorinių įsiskolinimų. Turint galvoje šių metų pajamas, kreditorinių įsiskolinimų didėjimo apskritai neturėjo būti. Buvo pakankamai lėšų per penkis mėnesius nedidinti, bent jau stabilizuoti kreditorinius įsipareigojimus. Tai rodo visišką beveik pusės savivaldybių (aš akcentuoju – pusės) disciplinos nebuvimą. Pusėje savivaldybių.

P.PAPOVAS. O 2 dalis.

D.GRYBAUSKAITĖ. Taip, 2 dalis konkrečiai dėl Aplinkos ministerijos ir atskirų struktūrų. Aplinkos ministerijai ir naujoms struktūroms tikrai neatskiriami trys. Ten yra numatyti du etatai ISPA agentūrai. Ten yra truputį kitaip, šalia yra visai kitos lėšos. Ten nėra 3 mln. naujoms struktūroms. Dėl visų kitų žinybų praktiškai yra eurointegraciniai įsipareigojimai. Jų kitąmet biudžete reikės dar daugiau. Yra Strateginiam… grafikai patvirtinti, turiu omeny ir Briuselį, ten iki 2004 metų institucija didės nuo 18 iki 60 žmonių ir t.t. Tai yra tie įsipareigojimai, kai reikės mokėti už administravimą.

P.PAPOVAS. Tai yra ne pagrindinis biudžetas, o…

PIRMININKAS. D.Velička.

D.VELIČKA. Ačiū. Gerbiamoji ministre, mes visi kaip susitarę klausinėjame jus apie administraciniams gebėjimams skirtas išlaidas. Aš irgi norėčiau pateikti tokį klausimą. Norėčiau būti ir aš kaip nors kada nors paskirtas į tų administracinių gebėtojų gretas, nes šiandien tai yra didžiausia pinigų suma šioms gretoms stiprinti. Pavyzdžiui, Žemės ūkio ministerija turbūt apie 30 mln. litų šiems gebėtojams išleido, o kai reikia parengti SAPARD programą, specialistų nėra. Jie visi yra vienoje firmoje, jūs žinote kokioje, – pono E.Makelio. Pasakykite, ar šios išlaidos ir toliau bus taip metamos administracinių gebėtojų gretom, rinktinėm gretom, stiprinti, ar vis dėlto reikia reikalauti, kad tie gebėtojai ką nors gebėtų?

D.GRYBAUSKAITĖ. Labai sutinku, kad gebėtojai gebėtų. Bet tai, kad žemės ūkio institucijos turės būti įsteigtos visuose mūsų regionuose, tarp jų ir SAPARD, tai yra pagrindinis reikalavimas. Taip pat akredituojant į šią įstaigą buvo reikalaujama tam tikro žmonių skaičiaus visiems mūsų regionams. Taip pat, kaip minėjau, net buvo reikalauta kiekvieno žmogaus prašymo ir jo atsakomybės. Kad tie žmonės vis dėlto nepakankamos kvalifikacijos, taip. O jūs, pone Velička, galėtumėte konkuruoti į vieną iš tokių pozicijų. Jeigu norėtume, jeigu labai gerai mokate anglų kalbą, ja rašote, skaitote, dirbate su visomis SAPARD programomis, be abejo, galėtumėte.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Rimas.

A.RIMAS. Gerbiamoji ministre, prieš pusę metų Valstybinė lietuvių kalbos komisija buvo reorganizuota į du savarankiškus padalinius: Valstybinę lietuvių kalbos komisiją ir Valstybinę kalbos inspekciją. Įstatymo projekto teikėjams mes svarstymo metu pateikdavome klausimą, ar Lietuvių kalbos inspekcijai reikės daugiau išlaidų. Buvo teigiama, kad išlaidų didinti nereikės. Dabar įstatymo projekte matau, kad Valstybinei lietuvių kalbos inspekcijai išlaidas jau numatyta padidinti. Kodėl taip plėtojami reikalai?

D.GRYBAUSKAITĖ. Dėl visų papildomų struktūrų atsiradimo ir išlaidų didėjimo yra jūsų prerogatyva apsispręsti. Mes pagaliau labai mielai norėtume išgirsti iš Seimo narių, kokias įstaigas panaikins. Tokių yra labai daug. Jeigu pažiūrėtume į biudžeto sąrašėlį, pririnkčiau per 20. (Balsai salėje) Bet kai tik pradedame svarstyti biudžetą, atsiranda daug naujų eilučių. Mes mielai naudotume tik saulėlydį. Bet kai Seimo nariai nenori pripažinti to saulėlydžio, o siūlo savo eilutes, mes mielai. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Gerai. Klausimus pateikime po vieną, kurie esate užsirašę ir gavę žodį. Dabar visi vienu metu klausia, todėl yra sunku atsakyti. J.Sabatauskas. Nėra. Ar yra daugiau norinčių? Nėra. Ačiū ministrei.

Mes biudžetą svarstome pagal ypatingą procedūrą. Po pateikimo nereikia balsuoti, tiesiog projektas atiduodamas komitetams. Pagrindinis komitetas – Biudžeto ir finansų komitetas, o papildomi – visi komitetai. Projekto svarstymo grafikas yra jums pateiktas. Jūs galite pažiūrėti ir pamatysite, kad pirmasis svarstymas numatytas birželio 25 d., o antrasis – liepos 2 dieną. Tai jau yra prezumpcija, kad mes turėsime pratęsti šios savo sesijos darbą. Dėl to balsuoti nereikia, tik jums teikiu tokią informaciją. Tuo šio klausimo svarstymą ir baigėme.

Mokesčių administravimo įstatymo 2, 8, 19, 27, 29, 38, 38¹, 50, 52¹ ir 56¹ straipsnių pakeitimo ir papildymo 26² straipsniu įstatymo projektas Nr.IXP-1552(2*) (svarstymas)

Svarstome darbotvarkės 6 klausimą – Mokesčių administravimo įstatymo 2, 8, 19, 27, 29, 38, 38¹, 50, 52¹ ir 56¹ straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 26² straipsniu įstatymo projektą Nr.IXP-1552. Pranešėjas – A.Butkevičius.

A.BUTKEVIČIUS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji kolegos, Biudžeto ir finansų komitetas svarstė Mokesčių administravimo įstatymo daugelio straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo įstatymo projektą. Po pateikimo Biudžeto ir finansų komitetas gavo kai kuriuos Teisės departamento siūlymus. Turiu pasakyti, kad 1, 2, 3, 4 siūlymams yra pritarta, o 5, 6 bei 7 siūlymams nepritarta. Taip pat 8 pasiūlymui nepritarta.

Taip pat buvo apsvarstyti Laisvosios rinkos instituto pateikti siūlymai. Jiems nepritarta, nes jie buvo daugiau bendro pobūdžio, diskusinio pobūdžio.

Buvo gauti Seimo narių G.Šivicko bei J.Liongino siūlymai kai kuriems straipsniams. Šiems siūlymams buvo pritarta.

Biudžeto ir finansų komitetas buvo gavęs ir Ekonomikos komiteto, kaip papildomo komiteto, siūlymus. Kai kuriems jų yra pritarta, kai kuriems pritarta iš esmės, vienam yra nepritarta.

Biudžeto ir finansų komiteto 6 nariai balsavo už įstatymo projektą, 3 – prieš ir 2 susilaikė. Siūlome po svarstymo įstatymo projektui pritarti.

PIRMININKAS. Dėkui. Dabar norėtume išklausyti Ekonomikos komiteto išvadą. Pagal tvarkaraštį ją turėtų skelbti E.Maldeikis. Nėra? Ar kas nors kitas galėtų jį pavaduoti? Nematyti.

Aš galiu supažindinti, kiek pajėgsiu, su šio komiteto išvada. 5 balsavo už, 5 – prieš, susilaikiusių nebuvo. Pagrindiniam komitetui pasiūlyta grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams tobulinti ir atsižvelgti į Seimo Teisės departamento išvadą ir komiteto pastabas, kad ypatingą dėmesį reikėtų skirti sąvokų pavadinimams ir jų apibrėžimams, kad reikėtų pergalvoti nuostatą dėl mokesčių bazės nustatymo ir mokėtinos mokesčių sumos apskaičiavimo, atsižvelgiant į veiklos tikrąją ekonominę esmę, būdų taikymo tvarką. Kadangi įstatymo projektas susijęs su gana naujais mokesčių administravimo dalykais, reikėtų, kad jis būtų plačiai aptartas su auditoriumi bei verslo bendruomenėmis. Kaip minėjau, už – 5, prieš – 6. Tokia yra papildomo Ekonomikos komiteto išvada.

Dabar diskusijoje kalba R.Palaitis. Atsiprašau. Diskusijoje nėra norinčių kalbėti.

Dabar mes turime apsvarstyti vieną pataisą, kurią teikia G.Šivickas ir J.Lionginas. Nė vieno nematau. Komitetas šiai pataisai nepritarė. Kadangi teikėjų nėra, gal komiteto pirmininkas tik pakomentuotų jų pataisą ir komiteto išvadą. Paspauskite mygtuką greičiau, mes rasime. Prašom. Čia teikiama 12 straipsniui dėl įsigaliojimo, kad įsigalioja nuo liepos 1 dienos. Jūs nepritarėte šiam siūlymui?

A.BUTKEVIČIUS. Biudžeto ir finansų komitetas svarstė šį pasiūlymą ir vis dėlto jam nepritarė, nes yra tokia Vyriausybės pozicija.

PIRMININKAS. Ar galime bendru sutarimu nepritarti šiam pasiūlymui? Nėra kitų nuomonių? Bendru sutarimu nepritarta J.Liongino ir G.Šivicko pasiūlymui nustatyti kitą įsigaliojimo laiką. Kiti pasiūlymai buvo priimti. Dėl Ekonomikos komiteto siūlymo grąžinti iniciatoriams mes nebalsuosime.

Dabar prašau kalbėti dėl balsavimo motyvų. A.Butkevičius dėl balsavimo motyvų. Paspauskite mygtuką. Prašom.

A.BUTKEVIČIUS. Pirma, Mokesčių administravimo įstatymo pataisos padarytos todėl, kad yra tam tikri Europos Sąjungos direktyvų reikalavimai, taip pat pastaruoju metu reikėjo pakeisti kai kurias nuostatas, nes atsirado tam tikrų mokesčių mokėtojų piktnaudžiavimų, ypač nustatant sandorio rinkos vertę. Trečias svarbus aspektas tai, kad vis dėlto mokesčių administratoriai turėtų tapti atsakingais žmonėmis dėl tam tikrų priimamų sprendimų ir kartu jiems yra suteikiami didesni įgaliojimai. Aš manau, kad priėmus šį įstatymą tikrai situacija mokesčių administravimo srityje turėtų pagerėti.

PIRMININKAS. R.Palaitis. Nuomonė – prieš.

R.PALAITIS. Čia problema ta, kad nebuvo G.Šivicko ir J.Liongino pataisos teikėjų ir jas bendru sutarimu greitai apsvarstėme. Bet ši pastaba buvo esminė, nes pagal dabartines nuostatas, kaip yra projekte, mokesčių administratoriai turės galimybę peržiūrėti ir jau praeityje sudarytus sandorius. Čia yra pagrindinis pavojus. Dabar jau mokesčių administratoriai gąsdina verslininkus, kad palaukite, bus priimtas tam tikras įstatymas, turimas omeny šis įstatymas, ir ateis jums blogi laikai. Viena.

Antra. Iš tikrųjų jeigu Finansų ministerija arba Vyriausybė nustatytų sandorio vertės taisykles, tai gal būtų gerai. Bet jeigu tai bus pavedama mokesčių administratoriui, o mes žinome, kaip jie tas sandorių vertes galės nustatyti, nes patys bus suinteresuoti išieškoti mokesčius, tai iš tikrųjų kyla didelis susirūpinimas, kad verslui gali būti padaryta didelė žala. Įvertinus tai, kad tam tikros pataisos dėl šio įstatymo nepriimtos, vis dėlto siūlyčiau balsuoti prieš pritarimą po svarstymo.

PIRMININKAS. Dėkui. Prašom registruotis. Balsuosime dėl Mokesčių administravimo įstatymo.

Užsiregistravo 64 Seimo nariai. Kas už tai, kad pritartume po svarstymo Mokesčių administravimo įstatymo 2, 8, 19, 27, 29, 38, 38¹, 50, 52¹, 56¹ straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 26² straipsnio įstatymo projektui. Po svarstymo pritarti.

Už – 33, prieš – 5, susilaikė 10. Po svarstymo įstatymo projektui pritarta.

Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo projektas Nr.IXP-1347(2*) (svarstymas)

Svarstome darbotvarkės 7a klausimą – Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo projektas Nr.IXP-1347. Svarstymas. Pranešėja – R.Dovydėnienė. Ji skelbia Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto išvadą.

R.DOVYDĖNIENĖ. Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, norėčiau pristatyti Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto, kaip pagrindinio komiteto, išvadą dėl Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo projekto. Projektas buvo vertintas Seimo Teisės departamento. Į departamento pastabas iš esmės atsižvelgta, išskyrus vieną pastabą. Taip pat buvo įvertinos Lietuvos radijo ir televizijos komisijos ir komisijos pirmininko J.Liniausko teikti siūlymai. Reikia pasakyti, kad daugeliui jų nepritarta, nes šie siūlymai atsispindėjo Seimo narių teiktuose pasiūlymuose. Buvo pateikti Seimo narės R.Dovydėnienės, kuri iš esmės apibendrino darbo grupės siūlymus, siūlymai Seimo narės D.Teišerskytės ir Seimo nario P.Gražulio pastabos bei Seimo narės D.Kutraitės pataisos dėl šio įstatymo. Įvertinus visas pastabas ir siūlymus, buvo parengtas antrasis įstatymo variantas Nr.IXP-1347(2) ir šiandien svarstyti yra pateiktas būtent antrasis projekto variantas.

Antrajam projekto variantui pateikė pastabų papildomas komitetas – Informacinės visuomenės plėtros komitetas, kurio pataisų pagrindinis komitetas nespėjo apsvarstyti. Taip pat antrajam šio projekto variantui įregistruoti Seimo nario G.Babravičiaus siūlymai. Todėl šiandien iš esmės siūlyčiau pritarti antrajam projekto variantui, į kurį komitetas atsižvelgė įvertindamas visų pastabas, ir daryti svarstymo pertrauką, kad pagrindinis komitetas galėtų įvertinti Informacinės visuomenės plėtros komiteto, kaip papildomo komiteto, siūlymus. Paskui tęsti svarstymą ir jau visiškai pritarti projektui, kuris galėtų būti teikiamas priimti.

PIRMININKAS. Gal dar galėtume diskutuoti?

R.DOVYDĖNIENĖ. Taip. Diskusiją galime daryti ir tuos, kurie užsirašė, tikrai būtų labai malonu diskusijoje išklausyti. Tik papildomo komiteto siūlymus vis dėlto būtų labai tikslinga apsvarstyti pagrindiniame komitete.

PIRMININKAS. Dėkui. Kviečiu A.Saudargą paskelbti Informacinės visuomenės plėtros komiteto išvadą.

A.SAUDARGAS. Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji kolegos, kaip ką tik jums buvo minėta pagrindinio komiteto, mūsų komitetas svarstė šį pataisytą antrąjį variantą ir pateikti jums pasiūlymai, kurie dar nespėti apsvarstyti pagrindiniame komitete. Jie skirti šiam variantui. Nors komiteto nariai dalyvavo svarstymuose ir klausymuose pirmojo varianto ir jam pateikė pastabų, bet, svarstydami antrąjį variantą, liko patenkinti ir pritarė tam variantui kaip pagrindui su papildomom kai kuriom pastabom, kurių dauguma yra redakcinio pobūdžio. Prie visų nesustosiu netrukdydamas jūsų brangaus laiko, tačiau norėčiau atkreipti dėmesį į kai kurias pastabas, kurios turi tam tikrą esminį turinį. Pavyzdžiui, ketvirtas siūlymas, komiteto sprendimas patikslinti 4 straipsnio 1 dalies 8 punktą ir jį išdėstyti taip: “Kurioje detaliai atskleidžiamos nusikalstamos veiklos metodai”. Pradiniame variante buvusi formuluotė perėjo į antrąjį variantą, kad turi būti ribojama informacija, susijusi su nusikalstamos veiklos modeliavimu. Šita formuluotė kėlė diskusiją, ką reiškia modeliavimas. Komiteto diskusijoje atsiskleidė šito esmė – parodymas metodų, realių metodų, kuriais gali būti atliekamas nusikaltimas ir kurie gali turėti tikrai neigiamą poveikį. Mes sutarėme, kad vis dėlto tas punktas turi likti, tačiau, mūsų manymu, šiek tiek tiksliau atskleista jo esmė tokiu būdu, kad detaliai atskleidžiami nusikalstamos veiklos metodai. Čia yra ne vien tik redakcinė pastaba, bet ir tam tikras esmės atskleidimas. Toliau. Yra kiti dalykai, galbūt redakcinio pobūdžio, nekaitant sąvokos “savireklama”, kuri taip pat kėlė įvairius svarstymus, savireklama ar anonsai, kuo šitos sąvokos skiriasi. Paaiškėjo, kad ir kituose įstatymuose nėra aiškumo, tai buvo nuspręsta palikti vienoje vietoje skliausteliuose, kad būtų abi sąvokos. Galbūt šitoks variantas būtų vertas svarstyti.

Baigdamas išvadas noriu pasakyti, kad pritarta bendru sutarimu šitoms redakcinėms ir kai kurioms kitoms esminėms pastaboms, bet pritarta antrajam variantui. Norėčiau dar pridurti, manau, kad tai reikšminga informacija. Kolega G.Babravičius irgi teikia savo pasiūlymą. Šis siūlymas buvo komitete taip pat svarstytas ir net du kartus iš esmės balsuotas, nors antras balsavimas buvo dėl perbalsavimo. Komitetas buvo už tai, kad liktų antrojo varianto tekste kaip yra, be žodžio “rimtai”. O savo pasiūlymo esmę turbūt atskleis kolega G.Babravičius. Mūsų argumentai, išdėstyti komitete, kodėl nereikia vartoti patikslinimo “rimtai galėtų pakenkti ta informacija, kuri turėtų būti draudžiama”, buvo greičiau semantinio pobūdžio, kad sąvokos turi neigiamą poveikį. Sąvoka “gali pakenkti” yra semantiškai atskiriama, ir specialistai pakankamai kokybiškai galėtų interpretuoti vieną ir kitą sąvoką ir priimti sprendimus. O žodis “rimtai” suteikia tik kiekybinį niuansą ir gali greičiau supainioti. Taigi komiteto nuomonė buvo tokia, kad liktų antrasis variantas, kuris buvo patvirtintas pagrindiniame komitete.

Tai tiek, gerbiamasis Pirmininke. Kaip minėjau, komiteto išvada yra pritarti ir dar pasiūlyti keletą redakcinio pobūdžio pastabų su papildomais mano komentarais. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. A.Lydeka paskelbs Žmogaus teisių komiteto išvadą.

A.LYDEKA. Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji kolegos, Žmogaus teisių komitetas, kaip papildomas komitetas, svarstė šį įstatymo projektą ir jam pritarė, tačiau siūlo pagrindiniam komitetui jį tobulinti atsižvelgiant į Seimo narių pasiūlymus. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Ir Švietimo reikalų komiteto išvadą skelbs D.Kutraitė-Giedraitienė. Čia komisija, atsiprašau, komisija, Šeimos ir vaiko reikalų komisija.

D.KUTRAITĖ-GIEDRAITIENĖ. Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, aš pateiksiu Šeimos ir vaiko reikalų komisijos išvadą. Komisija iš esmės pritarė pateiktam Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo projektui su Seimo narės R.Dovydėnienės pateiktu siūlymu.

Taip pat buvo pritarta mano pateiktam siūlymui kartu su komisijos nario V.Velikonio posėdžio metu pateiktu papildymu bei patobulinimu ir buvo pasiūlyta projekto 5 straipsnio 5 punktą išdėstyti taip: “Demonstruojamas mirusio arba žiauriai sužaloto žmogaus kūnas”. Šita pataisa buvo siūloma tai projekto daliai, kurioje buvo kalbama apie žmogaus, asmens duomenų pateikimą, kuris gali būti žalingas nepilnamečiams. Buvo turima omenyje, kad tas demonstruojamas mirusio arba žiauriai sužaloto žmogaus kūnas gali būti nepilnamečiui artimo žmogaus ir turėti įtakos emocinei būklei.

Taip pat buvo pritarta D.Kutraitės ir G.Purvaneckienės pasiūlymams sukonkretinti Seimo narės R.Dovydėnienės siūlomą Vyriausybės įgaliotą instituciją, atsakingą už įstatymo nuostatų įgyvendinimo priežiūrą, bei papildyti 9 straipsnio 9 punktą 5 papunkčiu ir šį punktą išdėstyti taip: “Už šio įstatymo nuostatų įgyvendinimo priežiūrą savo kompetencijos ribose atsakingos Lietuvos radijo ir televizijos taryba, Lietuvos radijo ir televizijos komisija, Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisija ir Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga”. Mes nenorėjome, kad šitoje įstatymo dalyje liktų neįvardyta Vyriausybės įgaliota institucija, kuri daug kam kelia baimę ir asociacijas su visokiom galimom cenzūravimo įstaigom.

Tačiau mes turime pasakyti, kad mūsų šitie teikti siūlymai buvo tam pirmam pateiktam projekto variantui ir todėl galbūt yra šiuo metu kokių nors neatitikimų, nes mūsų galutinis siūlymas ir buvo toks, kad mes taip pat siūlėme pagrindiniam Švietimo, mokslo ir kultūros komitetui patobulinti įstatymo projektą, atsižvelgiant į Seimo narės R.Dovydėnienės pateiktą pasiūlymą ir į kitų Seimo narių pasiūlymus. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu, atskirosios nuomonės nebuvo.

PIRMININKAS. Dėkui. Pereiname prie diskusijų. Pirmasis kalbės G.Steponavičius, ruošiasi G.Babravičius.

G.STEPONAVIČIUS. Ačiū, pone Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, pakankamai jautrus klausimas, kurio svarstymas, mano supratimu, šiandien vyksta Seime, tačiau vargu ar jis buvo pakankamai svarstytas su visuomene. Nebuvo surengta klausymų, nebuvo įsiklausyta į daugelio žmonių mintis nepaisant to, kad tai yra jautrus klausimas, kaip spręsti neabejotinai visiems suprantamas problemas. Mano supratimu, kad ir kaip vertintume, realiai gyvenime, priėmus šį įstatymą, niekas nepasikeis. Nebent būtų užsigeista labai uoliai mėginti diegti konkrečias šio įstatymo nuostatas. Bet jos yra tokios bendros, kad dėl jų turinio tarpusavyje ginčysis netgi teisininkai. Ir didžiausios problemos kyla, kalbant apie šį įstatymą, kad jis neatsako į klausimą, kam jis taikomas. Nes įstatymo projekte daugiausia vartojamas terminas “viešoji informacija”, kuris, remiantis Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsniu, sako, kad tai yra informacija, skirta viešai platinti ar kitaip viešai prieinama.

Dabar mes paklausime, ar tai yra tik visuomenės informavimo priemonės? Netiesa. Parodos, spektakliai, pagaliau internetas. Kai mes pradėsime galvoti, ar išties visos tos erdvės apima šį įstatymą, ir staiga įstatymo sergėtojai ir kontroliuojančios institucijos pradės skverbtis, tarkime, į meninę raišką ir spręsti, ar tai yra išties meniška, ar tai daro žalingą poveikį, jeigu, tarkime, skulptūra vienaip ar kitaip atrodys, aš manau, taikymo problema bus didžiausias klausimas. Aš taip pat manau, kad yra gerų vietų šitame įstatyme, pavyzdžiui, 5 straipsnis – “Neigiamą poveikį nepilnamečių vystymuisi daranti viešoji informacija, susijusi su asmens duomenų paskelbimu”. Taip, tai yra dalykai, kuriuos, mano supratimu, reikėtų perkelti į Vaiko teisių apsaugos įstatymą, labai aiškiai numatant atsakomybę ir priežiūrą, bet visos kitos nuostatos, mano manymu, yra tokios pritemptos, tokios bendros, kad jų taikymas sukels ginčų. Aš galėčiau pacituoti 4 straipsnį “Neigiamą poveikį nepilnamečių vystymuisi daranti viešoji informacija”. Ir ką mes čia matome? Vienas iš punktų (ketvirtasis) – “sukelianti baimę ar siaubą”. Aš galiu jums atvirai pasakyti, kad mano sūnus, įsijungęs teletabius, išsigąsta, nes jie yra ufonautai. Bet aš taip pat galiu pasakyti, dar yra kitos nuostatos, kad mes matome skatinantį savęs žalojimą ar savižudybę. Visai neseniai su sūnumi buvau “Šreke”. Šrekas galva daužė sienas ir griovė. Gerbiamieji kolegos, ar tokias nuostatas įrašę į įstatymą mes neateisime iki absurdo? Aš pagaliau manau: pagalvokime apie realų gyvenimą, kaip padėti ir pasistengti, kad ta informacija nepasiektų vaikų, o ne traukime į įstatymą nuostatas, kurios leis labai plačiai interpretuoti daugelį dalykų.

Aš taip pat galiu pasakyti, kad jau šiandien daugelis galiojančių įstatymų (tiek Baudžiamasis kodeksas, kalbantis apie skatinimą ar kurstymą diskriminacijos tautybės, rasės ar kitu pagrindu, tiek Visuomenės informavimo įstatymas) numato tuos dalykus, taigi šis įstatymas nieko nauja neduos, o tiktai sukels begalę ginčų. O jeigu mes pradėsime kalbėti apie tai, kas gali spręsti, kas daro žalą, ir tą galią suteiksime žurnalistų etikos inspektoriui, aš manyčiau, kad tada inspektorius taps didžiausiu cenzoriumi. Jeigu mes tokiu keliu eisime ir paliksime ne patiems kūrėjams, verslininkams, transliuotojams pasakyti: taip, mūsų principai neleidžia to rodyti, taip, mes galbūt galime diskutuoti, ar riba yra peržengta... Bet pagal tokias nuostatas ir tiek (…) mes galėsime pasakyti, kad, nuėjęs į kiną su sūnumi ir paklausęs, kas jam padarė įspūdį (bet pats tėvas arba mama bus nuėję su tuo sūnumi), ir sutikę, kad jis tai matytų… Tai dabar mes bausime tėvą arba mamą už tai, kad jis nuėjo į “Žiedų valdovą”. Aš paklausiau savo sūnaus, kas jam padarė didžiausią įspūdį iš to filmo. Jis sako: tėte, didžiausią įspūdį man padarė tas epizodas, kai galva buvo nukirsta. Mano sūnui yra šešeri metai, bet aš su juo aptariau, kalbėjau ir manau, kad mes radome atsakymą, kas yra baisu ir blogai. Bet tai buvo “Žiedų valdovas”, filmas, kuris dėl amžiaus yra niekaip neribojamas, į jį leidžiama įeiti. Aš sutinku, kad netgi reglamentuodami valandas mes galime nemažai pasiekti, bet jeigu kalbame apie šį įstatymą, yra nueita pernelyg toli. Aš manau, vieną kitą nuostatą mes galėtume perkelti į kitus įstatymus, vaiko teises ginančius įstatymus, o šį įstatymą siūlau grąžinti iniciatoriams tobulinti.

PIRMININKAS. G.Babravičius. Ruošiasi B.Vėsaitė.

G.BABRAVIČIUS. Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji kolegos. Dabar svarstomas įstatymas yra brandintas jau seniai. Pirmosios versijos Seime pasirodė 1997 metais. Tada šiam procesui vadovavo ponas A.Raškinis. Tada buvo daug tokių pagrįstų įtarimų, kad, stengiantis išspręsti problemą, susijusią su nepilnamečiais ir apsauga nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio, buvo kuriamos institucijos, arba struktūros, kurios potencialiai buvo, sakykime, pavojingos, galinčios tapti ir cenzūros institucijomis.

Mano kolega G.Steponavičius išsakė labai kritišką požiūrį. Aš kiek santūriau norėčiau šia tema pakalbėti, nors prieš keletą mėnesių gal panašiai, o kartais gal ir aštriau kritikavau buvusią pirmąją, sakykim, šio į mūsų Seimą patekusio įstatymo versiją. Tada kritika buvo išsakoma dėl nelabai konkrečių kriterijų, dėl to mistinio debesų, kaip buvo įvardyta, registro, dėl nefiksuotų valstybės įgaliotos institucijos funkcijų ir dar aibės kitų problemų bei priekaištų.

Tenka pasidžiaugti, kad Kultūros ministerija, kuri rengė šį įstatymo projektą, atsižvelgė į gausią kritiką ir per antrąjį etapą organizavo tą procesą, labai efektyviai ir plačiai derindama pačias įvairiausias nuostatas (nežinau, kiek plačiai) su visuomene bendrąją prasme, su pačiomis įvairiosiomis visuomeninėmis institucijomis, taip pat ir žiniasklaidos savireguliavimo institucijomis. Todėl dabartinė redakcija, kuri yra teikiama, mano tvirtu įsitikinimu, iš principo, sakykime, yra labai moderni, labai suderinta su pačiomis įvairiausiomis interesų grupėmis, taip pat ir tomis, kurios rūpinasi vaikų teisėmis. Iš esmės mano nuostata yra tokia, kad jinai yra priimtina.

Savo ruožtu pats įstatymas (neblogas pavyzdys yra neseniai priimtos Elektroninio parašo įstatymo pataisos) dar nereiškia, kad kažkas vyksta. Pats įstatymas viso labo yra dokumentas, sukuriantis prielaidas, kad įvyktų kažkokie pozityvūs visuomenės pokyčiai. Taigi laukia dar didelis praktinis darbas, nes tokios sferos, su kuria susijęs šis įstatymas (etika, moralė, galimas arba realus poveikis, žala, nauda arba kitos interpretacijos), dar nėra niekur ir, matyt, tai niekada nebus išdėstyta matematiškai arba juridiškai tiksliai, arba kažkaip kitaip apibrėžtos kategorijos, apibrėžtos nuostatos ir kiti dalykai, todėl subjektyvių vertinimų zona yra labai didelė. Bet aš manau, kad visų mūsų pastangomis – tiek įstatymų leidėjų, tiek visuomenės, jos įvairiausių grupių atstovų pastangomis – kuriami tam tikri praktiniai precedentai, kurių pagrindu formuosis, sakykime, kažkokia realiai mūsų krašte veikianti sistema.

Dėl šio įstatymo yra įvairių nuomonių. Kai kas interpretuoja, kad jis yra švelnus arba yra išplauta jo esmė, nes nematyti kardo, nematyti budelio, kuris su tuo kardu rankoje stovėtų ir galėtų jį nedelsdamas panaudoti. Savo ruožtu žurnalistų institucijos, vaikų teisių institucijos, leidėjų ar transliuotojų asocijuotos struktūros, atitinkami Seimo komitetai, komisijos ir visa gausybė visų suinteresuotų siekia, kad atsirastų realūs standartai ir kad šitų standartų visuotiniu sutarimu būtų laikomasi. Taigi šito darbo pradžia, priėmus šį įstatymą, mano galva, prasidės.

Noriu pasakyti, kad tos pataisos, kurias aš esu pateikęs, yra išdėstytos lydraštyje, kuris jums visiems yra išplatintas. Aš čia nenorėčiau kartoti argumentų arba labai smarkiai dėl to dalyko ginčytis. Mano pagrindinis argumentas, kad strateginis šios srities dokumentas – Visuomenės informavimo įstatymas, kuris jau ne kartą yra girtas per pačius įvairiausius tarptautinius forumus, kad turime modernų visuomenės informavimo priemones reglamentuojantį įstatymą… įstatymo turinyje yra žodis “rimtai”. Šiuo atveju galioja principas: jeigu galima ko nors, sakykime taip, nekeisti, tai reikėtų tą dalyką ir daryti. Kitus argumentus dėl savo pataisų, aš manau, galėsiu pristatyti ir per vėlesnes stadijas. Ačiū.

PIRMININKAS. B.Vėsaitė.

B.VĖSAITĖ. Gerbiamieji kolegos, jeigu kolegos liberalai sako, kad šis įstatymas nereikalingas, kad jo nuostatas galima perkelti į kitus įstatymus, tai yra gryniausia netiesa. Tai jums įrodys statistika, liudijanti jaunėjantį nusikaltėlių amžių. Ką reiškia fizinis ir psichinis smurtas? Vaikai, kurie mato, kaip lekia galvos, o paskui priauga, taip ir įsivaizduoja, kad žmogaus nužudymas reiškia, jog po 5 minučių jis atsikels. Jūs sakote, kad šis įstatymas nebuvo derintas su kitomis institucijomis, nebuvo viešų klausymų. Netiesa, buvo ir klausymai. Nė vienas įstatymas nebuvo tiek derintas su kitomis institucijomis.

Apie prievartą ir smurtą, apie savižudybes. Klausykite, jaunimo savižudybės plinta kaip epidemija, o mes dar detales pateikiame, kaip nusižudė, kodėl nusižudė, parodome nuotraukas. Aš apskritai būčiau už tai, kad nužudytų, žuvusių avarijoje žmonių nuotraukos iš viso nebūtų rodomos, ar tai vaiko giminės, ar ne. Iš viso neįmanoma, kad būtų tie dalykai daromi.

Dabar apie nešvankius posakius, kalbas. Jūs žinote, aš kartais pasižiūriu “Sopranus”. Mūsų jaunimui tai yra enciklopedija, kaip tapti mafijoziu. Ir dar dėl vertėjų darbo. Klausykite, ar jūs klausote, kaip yra verčiami posakiai ir apskritai? Žodžiu, toks žodynas ir tokie posakiai tinka žemiausiam nusikaltėlių sluoksniui. Kiti vertėjai dar šiek tiek sušvelnina tuos dalykus, bet yra tokių vertėjų, kurie verčia viską pažodžiui.

Dabar taip. Mielieji liberalai, jūs važinėjate po pasaulį, po Europos Sąjungos šalis, po JAV. Ar tokį mėšlą, kuris dabar rodomas per mūsų komercines televizijas kaip koviniai filmai ir kriminalinės laidos, jūs matote per tas televizijas? Jūs galite juos pamatyti tik įsijungę mokamą televizijos laidą. Taigi aš tikrai pritariu nuostatai, kad nuo 23 iki 6 val. mūsų visuomenė tegul žiūri ką nori, bet vaikams tokios baisios produkcijos tikrai negalima rodyti. Aš tik abejoju dėl vieno dalyko. Mes turime 5 institucijas, kurios bus atsakingos už šio įstatymo vykdymą, ir žurnalistų etikos inspektorių. Manau, kad ta atsakomybė gali išsisklaidyti. Kai yra penkios ar septynios auklės, vaikas lieka be galvos. Siūlyčiau žurnalistų etikos inspektoriui pagaliau suteikti teisę atimti licencijas iš tų televizijų, kurios nesilaiko šio įstatymo reikalavimų.

Manau, įstatymo priėmimas yra pavėluotas, todėl netęskime diskusijų, nes bus galima taisyti, jeigu gyvenimas parodys, kad kai kurios nuostatos yra nepriimtinos. Siūlyčiau kuo skubiausia tvarka priiminėti šį įstatymą.

PIRMININKAS. Ačiū. Diskusija baigta. Buvo pagrindinio komiteto siūlymas daryti pertrauką. Ar pritartume pertraukai, kol bus įvertinti papildomo komiteto siūlymai? Nėra prieštaravimų? Nėra. Dėkoju. Daroma šio įstatymo svarstymo pertrauka. (Balsai salėje) Diskusija jau buvo ir dėl pertraukos dėl motyvų paprastai nekalbame. Be to, mums labai svarbus laikas ir baikime antrąjį klausimą.

Visuomenės informavimo įstatymo III skyriaus 13 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-1615 (pateikimas)

Darbotvarkės 7b klausimas, kurio registracijos Nr.IXP-1615, – Visuomenės informavimo įstatymo III skyriaus 13 straipsnio įstatymo papildymo įstatymo projektas. Pateikimo stadija. Pranešėja – D.Kutraitė-Giedraitienė. (Balsai salėje) Tai lydintysis įstatymas, bet galbūt pranešėja pateiks ir pasakys.

D.KUTRAITĖ-GIEDRAITIENĖ. Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai. Be jokios abejonės, į šią įstatymo pataisą reikia žiūrėti kaip į lydintįjį įstatymą to, dėl kurio ką tik diskutavome. Pirmiausia kaip tik todėl, kad buvo pradėtas svarstyti įstatymas dėl neigiamo viešosios informacijos poveikio nepilnamečiams, aš ir ryžausi teikti šią Visuomenės informavimo įstatymo pataisą. Kita vertus, manau, kad tokių pataisų turės atsirasti daugiau, jeigu bus priimtas mūsų ką tik minėtas įstatymas.

Antroji formali priežastis, kodėl teikiau šią pataisą, buvo ir Civilinio kodekso nuostatos, kurios yra įvardytos skyriuje “Teisė į atvaizdą”. Mane pačią labai domina ir jaudina ne formaliosios priežastys, kodėl teikiau šį įstatymą, o pati esmė. Noriu pasakyti, kad visiškai sutinku su visais oponentais, kurie sako, kad tokios nuostatos pirmiausia turėtų būtų etikos kodeksuose. Taip pat galiu pasakyti, kad Žurnalistų etikos kodekse yra kalbama apie tai, kad negalima piktnaudžiauti nelaimių, avarijų ir žiaurių nusikaltimų vaizdais. Tačiau visi sutiksime, kad šio Etikos kodekso ne visada arba ne taip atidžiai laikomasi.

Todėl ir ryžausi pateikti Visuomenės informavimo įstatymo 13 straipsnio 4 dalį, kuri skamba taip: “Be šeimos narių, sutuoktinių, tėvų ar vaikų sutikimo visuomenės informavimo priemonėse demonstruoti mirusio žmogaus kūną, išskyrus atvejus, kai tokio demonstravimo reikia nustatyti mirusiojo tapatybei”. Tokia informacija yra draudžiama.

Aš suprantu, kaip yra nepopuliaru, nepalanku Visuomenės informavimo įstatyme keisti nors kablelį, tačiau, gerbiamieji kolegos, kviesdama jus paremti šią pataisą, aš noriu pateikti keletą pavyzdžių iš kitų valstybių. Nekalbu jau apie tai, kad mes patys turime kultūrą, susijusią su mirtimi ir, man atrodo, visi atsimename tuos laikus, kai viena žiauriausių, skaudžiausių, labiausiai žmogų žeminančių akcijų būdavo mirusio, žuvusio žmogaus kūno demonstravimas viešoje aikštėje. Argi mums negalioja ši taisyklė, jeigu mūsų televizijos ekranuose tokių vaizdų dabar matome daug? Mes tikrai turime užtikrinti žmonėms bent jau teisę į pagarbą mirties akivaizdoje.

Aš pacituosiu keletą Jungtinės Karalystės transliacijos standartų komisijos kodekso nuostatų, kuriose kalbama, kad žiūrovai, nuolat matydami smurto vaizdus, darosi nejautrūs prievartai, tampa abejingi aukų maldavimams. Pasireiškia ir mėgdžiojimo efektas, kai per televiziją detaliai parodžius kokį nors nusikaltimą, nuvilnija tokių pačių nusikaltimų banga. Šiame Didžiosios Britanijos kodekse yra numatyti ir bendrieji principai, kurie yra detalizuoti. Su mirusiuoju turi būti elgiamasi pagarbiai ir negalima rodyti jo iš arti stambiu planu, išskyrus tuos atvejus, kai taip elgtis yra įtikinamų argumentų.

Antra. Vengti rodyti iš arti sužalotą nukentėjusįjį.

Trečia. Rūpintis, kad nebūtų pernelyg daug dėmesio skiriama smurtinio veiksmo rezultatams. Padorumas reikalauja, kad žmogui būtų leidžiama mirti neviešai. Labai retais atvejais transliuotojai gali parodyti pačios mirties momentus.

Jūs tokias pat nuostatas rasite ir Danijos, ir Austrijos nacionalinio elgesio kodekse, kuriame aiškiai pasakyta, kad spaudos žurnalistai, kurie spekuliuoja žmonių baimėmis, kad užsidirbtų pinigų, daro vieną didžiausių nusikaltimų. Suomija: ypač atsargiai reikia elgtis skelbiant nusikaltimų ir nelaimingų atsitikimų aukų nuotraukas.

Baigdama atsakau į klausimą, kurį dažnai girdėsiu pateikiant. O kaip bus su įvairių teroro aktų demonstravimu, sakykime, televizijos žiniose? Gerbiamieji, norėčiau atkreipti jūsų dėmesį. Ar jūs matėte nors vieną rugsėjo 11-osios, baisaus teroro akto, auką? Jūs nematėte ir nepamatysite, nes iš tikrųjų visų šalių televizijose egzistuoja riba, ką galima rodyti ir ko ne. Aš kalbu apie stambius planus, nes tokių niekada nebus reportažuose, kurie yra perduodami net iš pačių žiauriausių nelaimių vietų. Tokios problemos dėl informacijos pateikimo iš tikrųjų neturėtų būti.

PIRMININKAS. Dėkoju. Jūsų nori paklausti 4 Seimo nariai. Pirmasis – K.Rimšelis. Prašom.

K.RIMŠELIS. Gerbiamoji prelegente, aš norėčiau jūsų paklausti. Viena vertus, aš suprantu tą susijaudinimą ir tą delikačią problemą, kurią jūs nagrinėjate. Kita vertus, aš mąstau, ar tai nesikerta su bendra jūsų partijos koncepcija grįžti prie mirties bausmės ir tuo gąsdinti visus nusikaltėlius?

D.KUTRAITĖ-GIEDRAITIENĖ. Gerbiamasis kolega, aš net nenorėčiau atsakyti į klausimą, nes jame matau daug demagogijos. Ne, tai nė kiek nesisieja.

PIRMININKAS. Atsakėte? Klausia D.Velička.

D.VELIČKA. Ačiū posėdžio pirmininkui. Aš norėčiau paklausti pranešėjos. Kas svarbiau šiame įstatyme – pačių žurnalistų nepadorumas ar jūsų siekimas gerinti mūsų informacinę kultūrą? Aš suprantu, kad jūsų teikiamas pataisas daugiau išprovokavo mūsų kolegos žurnalistai, kurie tikrai yra persistengę vaikydamiesi kraują ekrane.

D.KUTRAITĖ-GIEDRAITIENĖ. Be abejo, man labiausiai rūpi mūsų pateikiamos žmogui informacijos kultūra ir noriu dar kartą pasakyti, kad jeigu būtų paisoma Etikos kodekso, tai turbūt mūsų įstatymuose ir nereikėtų tokių tikslių nuostatų.

PIRMININKAS. A.Lydeka.

A.LYDEKA. Gerbiamoji kolege, jeigu kalbėtume apie informacijos pateikimą iš karinių konfliktų vietų, ar nemanote, kad vis dėlto jūsų projektą reikėtų šiek tiek koreguoti ir numatyti kokius nors išskirtinius atvejus išsamiam informacijos pateikimui? Aš suprantu mintį ir repliką dėl demonstravimo stambiu planu, tačiau kalbu dėl bendros informacijos pateikimo, kad tam tikrus atvejus reikėtų išskirti.

D.KUTRAITĖ-GIEDRAITIENĖ. Aš visiškai sutinku su tuo, kad dar galima pergalvoti tos pataisos redakciją, tačiau aš dar kartą kviesčiau kolegas atidžiai žiūrėti žinių laidas ir užsienio žinias. Jūs pamatysite, kad su ta problema mes nesusiduriame. Jau seniai pasaulio profesionalai yra radę būdą, kaip demonstruoti ir informuoti apie žiaurius įvykius nepažeidžiant žmogaus psichologinių barjerų.

PIRMININKAS. Ir paskutinis klausimas. G.Dalinkevičius.

G.DALINKEVIČIUS. Gerbiamoji kolege, visų pirma sveikinu, kad jūs ieškote būdų, kaip iš tiesų pažaboti smurto vaizdus mūsų viešosiose informacijos priemonėse. Iš karto kviečiu pritarti jūsų pataisai. Mano klausimas būtų toks: ar iš tiesų dar kartą nereikėtų pažvelgti ir dar kartą atsakyti į klausimą, kurį jūs kėlėte, kad žiniose, visose kitose vietose, matyt, neužtenka žurnalistų saviauklos, kad mes galėtume užkirsti kelią šiam smurto rodymui. Siūlyčiau praplėsti pastabų, pataisų grupę.

D.KUTRAITĖ-GIEDRAITIENĖ. Be jokios abejonės, aš turbūt nieko ir neturėčiau atsakyti, bet tikrai kviečiu visus pasvarstyti, įsitraukti ir rasti protingiausius, išmintingiausius būdus šiai problemai spręsti.

PIRMININKAS. Dėkui pranešėjai. Dabar dvi nuomonės dėl balsavimo motyvų. V.Einoris – nuomonė už.

V.EINORIS. Sveikindamas ponios parodytą iniciatyvą dėl šio svarbaus reikalo, manau, kad šis dokumentas galėjo būti ir anksčiau parengtas ir priimtas. Mūsų informacijos priemonėse rodomi kraupūs vaizdai. Vyksta, manau, didžiulis lenktyniavimas šioje srityje, kas parodys iš arčiau ir baisiau. Todėl aš, sveikindamas šią iniciatyvą, balsuosiu už ir kviečiu kitus balsuoti už.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kitų nuomonių, priešingų nuomonių, nėra. Klausiu, ar galėtume bendru sutarimu pritarti šiam projektui po pateikimo ir pradėti svarstymo procedūrą? Pritariate? Dėkoju. Bendru sutarimu šiam projektui pritarta. Siūlomas pagrindinis komitetas – Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas. Papildomo nenumatyta. Yra pasiūlymas, kad Žmogaus teisių komitetas. Preliminari svarstymo diena – birželio 27 diena. Ar tinka tokie sprendimai? Ar galėtume bendru sutarimu patvirtinti, kad pagrindinis – Švietimo ir mokslo komitetas, papildomas – Žmogaus teisių komitetas? Nežinau, čia taip parašė. Gerai. Tuo svarstymą šiuo klausimu baigiame. Repliką – G.Babravičius. Prašau.

G.BABRAVIČIUS. Pirmininke, ne replika. Aš tik norėjau pasiūlyti, kad papildomas komitetas būtų ir Informacinės visuomenės plėtros komitetas, nes šie klausimai susiję ir su įvairiausiomis žiniasklaidos priemonėmis.

PIRMININKAS. Supratau. Ar sutiktumėte, kad dar Informacinės visuomenės plėtros komitetas papildomas? Sutinkate. Gerai, du komitetai papildomi – Žmogaus teisių ir Informacinės visuomenės plėtros.

Gyventojų turto ir pajamų deklaravimo įstatymo 11 straipsnio ir 2 priedėlio papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-1012(2*) (priėmimas)

Svarstome darbotvarkės 8 klausimą – Gyventojų turto ir pajamų deklaravimo įstatymo 11 straipsnio ir 2 priedėlio papildymo įstatymo projektą Nr.IXP-1012. Priėmimo stadija. Pranešėjas – J.Palionis, Biudžeto ir finansų komiteto atstovas.

J.PALIONIS. Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji kolegos, šio įstatymo projekto esmė – kad šių metų turtą ir pajamas deklaruotų ir aukštųjų mokyklų vadovai bei jų šeimų nariai. Po svarstymo pasiūlymų ir pastabų daugiau nebuvo. Siūlau įstatymą priimti papunkčiui.

PIRMININKAS. Aišku. Dėl 1 straipsnio yra kokių nuomonių? Nematyti. Ar galime priimti 1 straipsnį bendru sutarimu? Straipsnis priimtas. 2 straipsnis. Dėl jo nėra gauta jokių pasiūlymų. Ar galime priimti bendru sutarimu? Priimtas. Dėkoju pranešėjui. Dabar dėl viso įstatymo? Nėra norinčių kalbėti. Prašau registruotis.

Salėje yra 56 Seimo nariai. Kas už tai, kad priimtume Gyventojų turto ir pajamų deklaravimo įstatymo 11 straipsnio ir 2 priedėlio papildymo įstatymą, prašau balsuoti.

51 – už, prieš nėra, susilaikiusiųjų nėra. Įstatymas priimtas.

Mokslo ir studijų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-103 2A(3*) (priėmimas)

Paskutinis darbotvarkės klausimas, 9 klausimas, – Mokslo ir studijų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-103. Priėmimo stadija. Pranešėjas – komiteto pirmininkas R.Pavilionis.

R.PAVILIONIS. Dėkoju, gerbiamasis Pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, po svarstymo yra gauti Seimo narių siūlymai dėl atskirų straipsnių. Tai Seimo nario E.Kaniavos, Seimo nario J.Korenkos, Seimo nario E.Masiulio, Seimo nario R.Pavilionio. Šiandien yra gauti keli siūlymai (nelabai tiksliai teisiškai suformuluoti, bet vis tiek jie yra) kolegos Seimo nario J.Razmos. Siūlau pradėti priėmimą pastraipsniui.

PIRMININKAS. Pradedame priėmimą pastraipsniui. 1 straipsnis. Dėl jo yra gauta pranešėjo R.Pavilionio pataisa. Pateikite savo pataisą.

R.PAVILIONIS. Ši pataisa yra susijusi su tuo, kad po svarstymo Seimas pritarė 29 straipsnio redakcijai, kuri reikalauja atitinkamai pakeisti ir 1 straipsnio redakciją: žodį “laipsnis” parašyti daugiskaita – “laipsnių”.

PIRMININKAS. Tik linksnis keičiasi.

R.PAVILIONIS. Taip, komitetas šiam siūlymui pritarė.

PIRMININKAS. Ar bendru sutarimu paremtume šią pataisą? Dėkoju. Ar bendru sutarimu ją priimtume? Redakcinė pataisa, tiktai linksnis skiriasi. Pataisa priimta. Ačiū. Daugiau dėl 1 straipsnio pataisų nėra?

R.PAVILIONIS. Ne, dėl 1 straipsnio nėra.

PIRMININKAS. Ar galėtume 1 straipsnį priimti bendru sutarimu? Straipsnis priimtas. 2 straipsnis.

R.PAVILIONIS. Dėl 2 straipsnio, kaip minėjau, yra gauta Seimo nario J.Razmos pataisa. Ji yra neapibrėžto pobūdžio. Gal Seimo narys galėtų paaiškinti.

PIRMININKAS. Jos negalima laikyti pataisa, tai tiesiog kritika, pastaba. Bet tai negali būti suformuluota teisės norma. Mes jos negalime pradėti svarstyti, nes tai tik pageidavimas.

R.PAVILIONIS. Kitų pataisų nėra, kitų siūlymų nėra.

PIRMININKAS. Ar dėl 2 straipsnio yra norinčių kalbėti? V.Matuzas? Prašau.

V.MATUZAS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, aš vis dėlto siūlyčiau, kad komitetas apsvarstytų šias J.Razmos pataisas (ar pasiūlymus, ar kritines pastabas) ir tik po to priiminėtume. Vis dėlto tai yra mintys ir dėl kitų straipsnių.

PIRMININKAS. Aš noriu jus supažindinti, kaip skamba jo pasiūlymas dėl 2 straipsnio: “Mokslininkų apibrėžime pakanka aukštojo išsilavinimo ir reikalavimo atlikti mokslinius tyrimus”. Viskas. Ar mes galime balsuoti dėl to?

R.PAVILIONIS. Pirmiausia tai prieštarauja Aukštojo mokslo įstatymui, kuriame aiškiai pasakyta, kad mokslininkas yra žmogus, turintis mokslo laipsnį arba vardą. Jau šiuo požiūriu tai yra nesusipratimas.

PIRMININKAS. Dėl 2 straipsnio daugiau nėra norinčių kalbėti? Ar galime priimti bendru sutarimu? Straipsnis priimtas.

3 straipsnis.

R.PAVILIONIS. Siūlymų dėl 3 straipsnio nėra.

PIRMININKAS. Ar galime 3 straipsnį priimti bendru sutarimu? Priimtas.

4 straipsnis.

R.PAVILIONIS. Nėra siūlymų.

PIRMININKAS. Ar 4 straipsnį galime priimti bendru sutarimu? Priimtas.

5 straipsnis.

R.PAVILIONIS. Nėra siūlymų.

PIRMININKAS. 5 straipsnį galime priimti bendru sutarimu? Priimtas.

6 straipsnis.

R.PAVILIONIS. 6 straipsnis. Vėl yra J.Razmos samprotavimas, kuriuo siūloma kai ką formuluoti kaip papildomus dalykus. Mes manome, kad tai nėra teisiškai suformuluotas siūlymas.

PIRMININKAS. Taip, iš tiesų, tai nėra teisės norma. Tai yra daugiau vėlgi, kaip ir pirmuoju atveju, nuomonės pareiškimas, bet komitetas turbūt lieka prie savo.

R.PAVILIONIS. Taip, komitetas lieka prie savo. Turiu pasakyti, kad čia nėra ką svarstyti, nes tai…

PIRMININKAS. Ne, komitetas gali svarstyti tik teisinius siūlymus, kuriais siūloma papildyti arba siūloma pakeisti kokią nors darbinio projekto normą.

R.PAVILIONIS. Tiesiog yra pasakymas, kad vien mokslo institutų, valstybės mokslo… ir universitetų, institutų skyrimas eksperimentinės plėtros požiūriu būtų labai žalingas. Nežinau, kaip tai vertinti. Toks siūlymas buvo aprobuotas ir mokslo institucijų, Vyriausybė taip pat tam pritaria, pagaliau ir Seimas nematė reikalo grįžti prie tokio svarstymo.

PIRMININKAS. Tie siūlymai yra kaip ir paties projekto kritika, bet nėra konkrečių siūlymų. Jeigu daugiau nėra norinčių kalbėti dėl 6 straipsnio, ar galėtume priimti bendru sutarimu? Priimtas.

7 straipsnis.

R.PAVILIONIS. Nėra siūlymų.

PIRMININKAS. Ar 7 straipsnį galėtume priimti bendru sutarimu? Priimtas.

8 straipsnis.

R.PAVILIONIS. Nėra siūlymų.

PIRMININKAS. 8 straipsnį galėtume priimti bendru sutarimu? Priimtas.

9 straipsnis.

R.PAVILIONIS. Nėra siūlymų.

PIRMININKAS. 9 straipsnį galėtume priimti bendru sutarimu? Priimtas.

10 straipsnis.

R.PAVILIONIS. Nėra siūlymų.

PIRMININKAS. 10 straipsnį galėtume priimti bendru sutarimu? Priimtas.

11 straipsnis.

R.PAVILIONIS. Vėlgi J.Razmos samprotavimas apie tai, ką Vyriausybė galėtų daryti skirdama institucijų vadovus. Nėra jokios teisinės formuluotės. Jokių kitų siūlymų šiam straipsniui nėra.

PIRMININKAS. J.Razmos siūlymą nėra kam pateikti. Kitų siūlymų nėra. Ar galėtume 11 straipsnį priimti bendru sutarimu? Priimta.

12 straipsnis.

R.PAVILIONIS. 12 straipsniui yra Seimo nario E.Masiulio siūlymas.

PIRMININKAS. E.Masiulis. Jo nėra. Ar yra, kas galėtų pateikti jo siūlymą dėl 12 straipsnio? Nėra. Aš tada perskaitysiu. E.Masiulis siūlo išbraukti du žodžius, t.y. “biudžetinė įstaiga”, ir parašyti “valstybės remiama institucija”. 4 dalyje po žodžio “nariams” jis siūlo išbraukti “gali būti mokamos mėnesinės išmokos, išmokų dydį ir mokėjimo tvarką nustato Vyriausybė” ir siūlo tokį tekstą: “už ekspertizės ir kitus mokslo darbus mokami Vyriausybės nustatyto dydžio ir darbo atlyginimai, neturintiems draudžiamųjų pajamų Akademijos nariams mokamos profesoriaus emerito, mokslininkų valstybinės pensijos”. Yra toks siūlymas.

R.PAVILIONIS. Komitetas nepritarė šiems siūlymams, ir aš paaiškinsiu kodėl. Dėl pirmojo siūlymo, kad tai yra ne biudžetinė, o valstybės remiama institucija, tai iš tikrųjų Mokslo akademija yra biudžetinė įstaiga ir Finansų ministerija, svarstydama ir teikdama šį siūlymą kaip dalį Vyriausybės išvados, taip pat pabrėžtinai siūlė laikytis tokios nuostatos, kad Lietuvos mokslo akademija yra biudžetinė įstaiga. Mes nematėme reikalo kitaip jos statusą įtvirtinti.

PIRMININKAS. Kad mes pradėtume svarstyti šią E.Masiulio pataisą, reikia 29 Seimo narių pritarimo. Prašom paspausti mygtuką “už”, kas pritariate E.Masiulio pataisai. Prašau paspausti mygtuką “už”.

11 Seimo narių parėmė E.Masiulio pataisas, jos nesvarstomos.

Toliau. Ar dėl 12 straipsnio daugiau nėra?

R.PAVILIONIS. Dėl 4 dalies. Siūloma pakeisti formuluotę, kuri buvo suderinta su Vyriausybe, ir pasiūlyti kitą formuluotę, kur vietoj žodžio “išmokos” kalbama apie atlyginimus, nustatyto dydžio darbo atlyginimus. Mes manome, kad vis dėlto tai yra išmokos, kurios yra atliekamos už tam tikrus darbus. Būtent toks siūlymas buvo aptartas ir mokslo institucijų, ir pačios Mokslo akademijos ir tokį siūlymą priėmė Vyriausybė.

PIRMININKAS. Dabar dar viena E.Masiulio pataisa dėl 4 dalies.

R.PAVILIONIS. Komitetas nepritaria.

PIRMININKAS. Nepritaria. Ar Seimo nariai paremtų šią pataisą? Paspauskite mygtuką “už”, kurie paremiate. Dėl 4 dalies.

8 balsais paremta E.Masiulio pataisa, ji nesvarstoma.

R.PAVILIONIS. Atsiprašau, gerbiamasis Pirmininke, šioje pataisoje yra ir kitas sakinys, kuris šiam įstatymui visiškai netinka, nes tarp Mokslo akademijos narių nėra tokios kategorijos kaip profesorius emeritas. Ta kategorija yra aukštosiose mokyklose ir ji jau apibrėžta priimtame Aukštojo mokslo įstatyme.

PIRMININKAS. Tai mes dėl visos 4 dalies balsavome, todėl nereikia dėl atskirų sakinių.

12 straipsniui daugiau pataisų, siūlymų nėra. Ar galėtume bendru sutarimu pritarti 12 straipsniui? Ačiū, pritarta.

13 straipsnis.

R.PAVILIONIS. Nėra siūlymų.

PIRMININKAS. Ar galėtume bendru sutarimu priimti 13 straipsnį? Priimtas.

14 straipsnis.

R.PAVILIONIS. Nėra siūlymų.

PIRMININKAS. Ar galėtume bendru sutarimu priimti 14 straipsnį?

Priimtas.

15 straipsnis.

R.PAVILIONIS. Nėra siūlymų.

PIRMININKAS. Ar galėtume bendru sutarimu 15 straipsnį priimti? Priimtas.

16 straipsnis.

R.PAVILIONIS. Nėra siūlymų.

PIRMININKAS. Ar galėtume bendru sutarimu 16 straipsnį priimti? Pritarta.

17 straipsnis.

R.PAVILIONIS. Nėra siūlymų.

PIRMININKAS. Ar galėtume bendru sutarimu 17 straipsnį priimti? Priimtas.

18 straipsnis.

R.PAVILIONIS. Nėra siūlymų.

PIRMININKAS. Ar galėtume priimti bendru sutarimu ? Priimtas.

19 straipsnis.

R.PAVILIONIS. Yra Seimo nario J.Korenkos siūlymas.

PIRMININKAS. Ar J.Korenka galėtų pateikti savo pataisą? Prašom. Dėl 19 straipsnio 2 ir 3 dalių. Abu siūlymus. Paspauskite mygtuką, greičiau rasime. Prašom.

J.KORENKA. Dėkoju, gerbiamasis Pirmininke. Esmė yra ta, kad siūloma papildyti 19 straipsnį 2 ir 3 dalimis ir jas išdėstyti taip: “Valstybės mokslo ir studijų institucijos, išskyrus viešąsias įstaigas, joms perduotu valstybės turtu naudojasi neatlygintinai patikėjimo teise”. 3 punktas: “Turtą, kuris įsigytas iš nebiudžetinių lėšų, gautas dovanų, priimtas kaip palikimas ar įgytas kitu teisėtu būdu mokslo ir studijų institucijos valdo, naudoja ir juo disponuoja nuosavybės teise pagal Civilinio kodekso normas”. Taip būtų atkurta teisybė ir tos institucijos pačios galėtų valdyti turtą, todėl siūlyčiau paremti mano siūlymą.

R.PAVILIONIS. Komitetas pritaria šiam siūlymui.

PIRMININKAS. Komitetas pritaria. Ar galėtume bendru sutarimu paremti J.Korenkos pasiūlymus? Nėra prieštaravimų. Bendru sutarimu paremiame.

Dabar pagal dalis. Ar galėtume priimti 2 dalį bendru sutarimu? Nėra prieštaravimų. Priimta.

Ar galime priimti 3 dalį bendru sutarimu? Nėra prieštaraujančių, priimta ir 3 dalis.

Dabar dėl viso 19 straipsnio su J.Korenkos pataisomis. Ar galime priimti bendru sutarimu? Priimta.

20 straipsnis.

R.PAVILIONIS. 20 straipsnio 2 daliai vėlgi yra J.Razmos siūlymas, jis tokio pat pobūdžio kaip ir ankstesni, todėl… nėra įstatymas

PIRMININKAS. Tai nėra teisinė norma, yra tik palinkėjimas: turi būti, turėtų būti. Mes negalėtume balsuoti, nes siūlymas neatitinka teisinės technikos reikalavimų.

R.PAVILIONIS. Kitų siūlymų nėra.

PIRMININKAS. Ar galėtume 20 straipsnį priimti bendru sutarimu? Priimtas.

21 straipsnis.

R.PAVILIONIS. Nėra siūlymų.

PIRMININKAS. Ar galėtume 21 straipsnį priimti bendru sutarimu? Priimtas.

22 straipsnis.

R.PAVILIONIS. Nėra siūlymų.

PIRMININKAS. Ar galėtume 22 straipsnį priimti bendru sutarimu? Priimtas.

23 straipsnis.

R.PAVILIONIS. Nėra siūlymų.

PIRMININKAS. Ar galėtume 23 straipsnį priimti bendru sutarimu? Priimtas.

24 straipsnis.

R.PAVILIONIS. Nėra siūlymų.

PIRMININKAS. Ar galėtume 24 straipsnį priimti bendru sutarimu? Priimtas.

25 straipsnis.

R.PAVILIONIS. Nėra siūlymų.

PIRMININKAS. Ar galėtume 25 straipsnį priimti bendru sutarimu? Priimtas.

26 straipsnis.

R.PAVILIONIS. Nėra siūlymų.

PIRMININKAS. Ar galėtume 26 straipsnį priimti bendru sutarimu? Priimtas.

27 straipsnis.

R.PAVILIONIS. Nėra siūlymų.

PIRMININKAS. Ar galėtume 27 straipsnį priimti bendru sutarimu? Priimtas.

28 straipsnis.

R.PAVILIONIS. Nėra siūlymų.

PIRMININKAS. Ar galėtume 28 straipsnį priimti bendru sutarimu? Priimtas.

29 straipsnis.

R.PAVILIONIS. Yra Seimo nario E.Kaniavos siūlymas.

PIRMININKAS. Prašau E.Kaniavą pristatyti savo pasiūlymą dėl 29 straipsnio dėl 1 ir dėl 3 dalies. Prašau.

E.KANIAVA. Mano siūlymas yra pakeisti įstatymo 29 straipsnio 1 dalį ir išdėstyti ją taip: “Lietuvos Respublikoje pripažįstami daktaro ir habilituoto daktaro moksliniai laipsniai”. Ir 3 dalyje yra daugiau redakcinio pobūdžio: “Habilitacijos tvarką nustato Vyriausybė atsižvelgdama į Lietuvos mokslo tarybos, Lietuvos universitetų Rektorių konferencijos, Lietuvos valstybinių mokslo institutų Direktorių konferencijos ir Aukštojo mokslo tarybos siūlymus”. Manyčiau, kad siūloma sąvoka “pripažįstami” vietoj “teikiami” aiškiau nusako esmę. O 3 dalyje yra daugiau redakcinio pobūdžio. Siūlyčiau priimti.

R.PAVILIONIS. Komitetas pritaria šiems siūlymams.

PIRMININKAS. Ar bendru sutarimu paremtume E.Kaniavos?.. Aišku, dėl abiejų dalių. Ar galėtume priimti 29 straipsnio 1 dalį? Priimta bendru sutarimu. Ir 29 straipsnio 3 dalį bendru sutarimu? Priimta. Abi pataisos priimtos. Daugiau nėra?

R.PAVILIONIS. Nėra.

PIRMININKAS. Ar galėtume 29 straipsnį priimti bendru sutarimu su E.Kaniavos pataisomis? Priimtas.

30 straipsnis.

R.PAVILIONIS. Nėra siūlymų.

PIRMININKAS. Ar galėtume priimti bendru sutarimu? Priimtas.

31 straipsnis.

R.PAVILIONIS. Nėra siūlymų.

PIRMININKAS. Galėtume bendru sutarimu? Priimtas.

32 straipsnis.

R.PAVILIONIS. Nėra siūlymų.

PIRMININKAS. Ar galime priimti bendru sutarimu? Priimtas.

33 straipsnis.

R.PAVILIONIS. Nėra siūlymų.

PIRMININKAS. Ar galime bendru sutarimu priimti? Priimtas.

34 straipsnis.

R.PAVILIONIS. Nėra siūlymų.

PIRMININKAS. Ar galime bendru sutarimu priimti? Priimtas.

35 straipsnis.

R.PAVILIONIS. Nėra siūlymų.

PIRMININKAS. Ar galime bendru sutarimu priimti? Priimtas.

36 straipsnis.

R.PAVILIONIS. Nėra siūlymų.

PIRMININKAS. Ar galime bendru sutarimu priimti? Priimtas.

37 straipsnis.

R.PAVILIONIS. Nėra siūlymų.

PIRMININKAS. Ar galime bendru sutarimu priimti? Priimtas.

38 straipsnis.

R.PAVILIONIS. Nėra siūlymų.

PIRMININKAS. Čia yra “profesorių…” Ar 38 straipsnį galime priimti bendru sutarimu? Priimtas.

39 straipsnis. Ar galime priimti bendru sutarimu? Priimtas.

Dabar turėtume priimti šio įstatymo 2 straipsnį dėl įstatymo įgyvendinimo. Ar galime bendru sutarimu? Priimtas.

3 straipsnis, kad įsigalioja nuo spalio 1 dienos. Bendru sutarimu priimtas. Ačiū. Ačiū pranešėjui.

Pastraipsniui įstatymas priimtas. Dabar dėl viso įstatymo. Nėra norinčių kalbėti. Kviečiu visus registruotis. Registruokimės ir balsuosime dėl Mokslo ir studijų įstatymo priėmimo.

Užsiregistravo 49 Seimo nariai. Kas už tai, kad priimtume Mokslo ir studijų įstatymo pakeitimo įstatymą, prašau balsuoti.

Už – 43, prieš nėra, susilaikė 2. Įstatymas priimtas.

Gerbiamieji Seimo nariai, skelbiu pietų pertrauką iki 15 val.