Keturiasdešimt ketvirtasis (240) posėdis
2002 m. gegužės 30 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas Č.JURŠĖNAS ir Seimo Pirmininko pavaduotojas G.STEPONAVIČIUS

2002 m. gegužės 30 d. (ketvirtadienio) darbotvarkė

PIRMININKAS (Č.JURŠĖNAS). Mielosios Seimo narės, gerbiamieji kolegos Seimo nariai, pradedame Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. gegužės 30 d. rytinį plenarinį posėdį. Kadangi mūsų iškart aiškiai daug, kviečiu registruotis. Registruojamės ir tada susitarsime dėl darbotvarkės, kuri, kaip matote, pamarginta ir dėl kurios (pranešu) buvo ginčų Seniūnų sueigoje.

Užsiregistravo 75 Seimo nariai. Gerbiamieji kolegos, darbotvarkė yra išmarginta dėl to, kad kai kas persikėlė iš antradienio ar iš dar toliau. Tų persikėlusių ar perkeltų klausimų yra tiek daug, kad jie praktiškai užima vieno posėdžio laiką. Kai kurių klausimų komitetai arba teikėjai prašė neteikti, bet vis tiek ką nors reikėjo dar išbraukti, taigi, kaip matote, yra prirašyta ir naujų klausimų, ypač rezervinėje dalyje, ir kai kurie išbraukyti. Bet dėl kai kurių klausimų, ypač dėl pirmųjų, Seniūnų sueigoje nebuvo galutinio susitarimo. Vadinasi, dėl jų palikimo darbotvarkėje turėsime balsuoti atskirai. Prašom. Kas pirmas? Kolega G.Steponavičius. Prašom.

G.STEPONAVIČIUS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Tikrai daug perstumdymų. Ir po Seniūnų sueigos mes matome, kad jų yra nemažai. Turėdami minty, kad 1-3a ir 1-3b klausimai buvo numatyti vakariniame posėdyje, o dabar jie yra perkeliami į rytinį, ir turėdami minty, kad Ekonomikos komitetas dar šiandien rinkos ir sprendimai buvo, tai gal mes nekeiskime vakarinio posėdžio. Būtų siūlymas, kad suguldytume dokumentaciją, kad susipažintume su nauja papildoma informacija, kurią mes esame gavę, ir nesukiotume taip skubėdami rankų. Kita vertus, noriu priminti, kad Seniūnų sueigoje nebuvo sutarimo dėl dalies klausimų palikimo ar išbraukimo. Jie čia yra pajuodinti. Liberalų frakcija norėtų, kad dėl Tabako kontrolės bei Referendumo įstatymų projektų, kurie yra seniai spręstini, būtų balsuojama, palikti juos ar išbraukti iš darbotvarkės.

PIRMININKAS. Gerai, kaip tik visą tai mes ir darysime. Tik patikslindamas noriu pranešti, kad 1-3 kompleksiniu klausimu atsirado naftos reikalai, kaip tik Ekonomikos komiteto prašymu. Dabar iš eilės – kolega R.Paksas.

R.PAKSAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, rezerviniuose klausimuose, r-6, r-7, r-8, yra rezoliucijų pateikiamas ir komisijų sudarymai dėl paties svarbiausio šiandien Lietuvoje esančio įvykio – dėl narkomanijos prevencijos. Aš norėčiau tikėti, kad tai nėra nei Seimo valdybos, nei Seimo daugumos pozicija, kad ypač svarbūs klausimai būtų svarstomi kaip rezerviniai klausimai ir vakare. Mano siūlymas, t.y. Nepriklausomos frakcijos siūlymas, kad šiuos klausimus, t.y. r-6, r-7, r-8, perkeltume į rytinį posėdį ir svarstytume iškart po darbotvarkės aptarimo.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, noriu iškart atsakyti. Gerbiamasis kolega Rolandai ir kiti, šie klausimai iš viso atsirado pačioje pabaigoje, todėl jie ir įrašyti kaip papildomi. Bet noriu jums pranešti, kad šiandien dirbsime tiek, kiek reikia, kad galėtume išnagrinėti visus klausimus. Prašom. A.Vidžiūnas.

A.VIDŽIŪNAS. Pone posėdžio pirmininke, žinoma, sunkiau jums sekasi valdyti Seimą, nes tiek kaitaliojimų darbotvarkėje yra negeras daiktas. Ir viena iš nesėkmių, mano supratimu, yra tai, kad Seimo dauguma vėl mėgina atsisakyti R.Kalantos dienos dvasios. 1-2 klausimas, kodiniu pavadinimu “Nukentėjusių nuo Lietuvos valstybės stribų pensijos”, – kategoriškai reikalaujame išbraukti jį iš darbotvarkės, iki to laiko, koks buvo nurodytas prieš dvi savaites paskelbtame mūsų pareiškime.

PIRMININKAS. Prašom, gerbiamasis Maldeiki.

E.MALDEIKIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, dėl darbotvarkės mūsų frakcija turi du klausimus. Vienas – dėl rezervinio 2. Mes prašytume tą klausimą išbraukti ir nukelti, nes vis dėlto tai turėjo būti padaryta preciziškai. Aš turiu galvoje, kad kai buvo pateikti pasiūlymai, mūsų visiškai neinformavus, nebuvo suderintas klausimas dėl mūsų frakcijos atstovų dalyvavimo Etikos ir procedūrų komisijoje. Aš prašyčiau atidėti šį klausimą.

PIRMININKAS. Kolega, aš siūlau taip patikslinti: šiandien tik pateikiame, tada visi dar kartą susipažįsta, o po to jau svarstyti pateikiam patikslintą, nes yra ypatinga Etikos ir procedūrų komisijos sudarymo tvarka. Tik pateikimas, siūlau su tuo sutikti.

E.MALDEIKIS. Gerai.

PIRMININKAS. Prašau.

E.MALDEIKIS. Ir antras mano klausimas dėl darbotvarkės yra dėl “Mažeikių naftos” ir valstybės esminių įsipareigojimų, dėl viso šio paketo.

PIRMININKAS. Taip.

E.MALDEIKIS. Mes frakcijos vardu prašom, kad į šį klausimo svarstymą atvyktų premjeras ir finansų ministrė, nes ministro P.Čėsnos nėra, jis atostogauja. Kadangi labai greitai tas klausimas – kaip jūs vadinote, modifikuotai – juda Seime, tai iš tikrųjų mums reikėtų daug išgirsti. Yra labai daug klausimų ir labai mažai medžiagos ir informacijos. Mūsų toks siūlymas.

PIRMININKAS. Ačiū. Šis siūlymas tikrai svarstytinas. Turime šiek tiek laiko. Tai dabar galime dar kartą registruotis. Dėmesio! Kolegos, prašome sėsti į savo vietas ir registruotis, nes reikės dėl kelių klausimų balsuoti.

Užsiregistravo 86 Seimo nariai. Mielieji kolegos, darbotvarkės 1 klausimas. Seniūnų sueigoje nebuvo galutinio susitarimo, todėl turim balsuoti dėl kolegų liberalų siūlymo išbraukti iš darbotvarkės 1-1a ir 1-1b klausimus, t.y. dėl Darbo kodekso ir dėl Darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir taip toliau. Ar aišku? Tie, kurie palaiko siūlymą išbraukti, spaudžia mygtuką “už”, kiti, kurie mano, kad turi likti taip, kaip mūsų buvo seniai sutarta, tie balsuoja kitaip. Ar aišku? Siūlymas išbraukti Darbo kodekso projektą, t.y. 1a ir 1b klausimus. Kolegų liberalų siūlymas. Prašom balsuoti.

Už – 34, prieš – 46, susilaikė 4. Klausimas lieka.

Dabar antras klausimas. Gerbiamieji kolegos, dėmesio! Yra siūlymas, taip pat buvo kalba Seniūnų sueigoje ir nebuvo galutinio sutarimo, ir dabar kolegos kalbėjo, kad dar nukeltume 1-2 klausimą. Aš siūlau kompromisinį variantą: nukeliam, bet skiriam daugiau laiko Darbo kodeksui. (Balsai salėje) Darbo kodekso mes vis tiek nebaigsim. Prašau. Dar kartą, antrą kartą, – A.Vidžiūnas. Prašom.

A.VIDŽIŪNAS. Pone posėdžio pirmininke, visiškai pritariu G.Steponavičiaus replikai, čia ne vieta derėtis. Tai vienas daiktas.

PIRMININKAS. O kur kitur?

A.VIDŽIŪNAS. Prašom tiesiogiai nesuprasti mano pasakymo nukelti klausimą. Mūsų siūlymas – apskritai jį išmesti, bet formulė diplomatiška: nukelti iki tos datos, kuri buvo nurodyta mūsų frakcijos pareiškime, iki galutinės komunizmo pergalės. Prašom neinterpretuoti labai mechaniškai mano žodžių.

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, jūsų siūlymas yra nestatutinis. Mes nagrinėjame tiktai Seniūnų sueigos sprendimą. Tik Seniūnų sueigos sprendimą – išbraukti šį klausimą ar neišbraukti. (Balsai salėje) Prašau. Mano siūlymas – atidėti iki kitos savaitės, tada būtų daugiau laiko Darbo kodeksui. Prašau. (Balsai salėje) Prašau, gerai. Tai balsavimas tas pats. Kas palaikote kolegų liberalų ir kolegų konservatorių siūlymą išbraukti iš darbotvarkės 1-2 klausimus, balsuojate už. Tie, kurie manote kitaip, kitaip ir balsuojate. Kolegos, registruojamės.

94 Seimo nariai. Mielieji kolegos, kas už tai, kad iš šios dienos darbotvarkės būtų išbrauktas 1-2 klausimas dėl Valstybinių pensijų įstatymo, prašom balsuoti. Už – 39, prieš – 43, susilaikė 8, klausimas lieka.

Toliau, dėl 1-3 klausimo. Iš tiesų čia buvo, kaip sakiau, Ekonomikos komiteto prašymas. Premjerui ir finansų ministrei perduotas Seimo narių kvietimas. Aš siūlau palikti taip, kaip yra, – 12 valandą. Seniūnų sueigoje dar buvo ginčų dėl dviejų įstatymų: Tabako kontrolės ir Referendumo įstatymų, kurie yra jau įrašyti į antradienio darbotvarkę. Siūlyčiau mums dabar neprarasti laiko, įrašyti į antradienio darbotvarkę. Manau, Seimas patvirtins tokią darbotvarkę ir tokiu būdu baigtume visas kalbas dėl darbotvarkės. Sutinkame?

Ir vienas rezervinis, dėl kurio kalbėjo kolega E.Maldeikis, tai yra nutarimas dėl Seimo komisijų, tik pateikimas, be svarstymo ir priėmimo, kad dar būtų laiko frakcijoms pateikti papildomus siūlymus.

Ir dėl kolegos R.Pakso siūlymo 6, 7, 8 klausimus nagrinėti anksčiau. Gal šiek tiek ir anksčiau, bet pažadu, nes aš pirmininkausiu ir pradžioje, ir pabaigoje, visi klausimai bus išnagrinėti, tik turėkime kantrybės. Ar galime bendru sutarimu patvirtinti darbotvarkę? Prašom registruotis.

Užsiregistravo 91 Seimo narys. Kolegos, dėmesio! Kas už tai, kad būtų patvirtinta šios dienos šiek tiek patikslinta darbotvarkė, prašom balsuoti. Kolegos, prašom sėsti ir balsuoti, darbotvarkės tvirtinimas.

Už – 55, prieš – 23, 5 susilaikė, darbotvarkė patvirtinta.

Darbo kodekso projektas Nr.IXP-1268(3*) ES (priėmimo tęsinys)

Taigi imamės pirmojo kompleksinio klausimo – Darbo kodekso projekto Nr.IXP-1268(3). Tai yra eurointegracinis klausimas. Priėmimo tęsinys. Į tribūną kviečiu komiteto atstovą kolegą V.Fiodorovą. Gerbiamasis kolega, man atrodo, mes baigėme nagrinėti 183 straipsnį, dabar yra 184 straipsnis, kuriam yra pataisų. Ar tikrai taip, kaip aš sakau?

V.FIODOROV. Tuoj. Kur mes čia sustojome? Taip, yra S.Kružinausko, A.Meliano ir kitų Seimo narių siūlymai.

PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, kaip sakiau, 184 ir kolegos S.Kružinausko pataisos. Aš jo nematau. Tada prašyčiau jus trumpai referuoti, dėl ko čia kalbama, ir spręsime, ar apskritai svarstome. Prašom.

V.FIODOROV. Kolega S.Kružinauskas siūlo patikslinti 184 straipsnį, kad darbuotojams suteikiamos atostogos 14 arba 30 dienų per metus. Komitetas tam pasiūlymui nepritarė.

PIRMININKAS. Ačiū. Mielieji kolegos, prašom balsuoti. Mes dabar turime nuspręsti. Ar yra 29 Seimo nariai, kurie palaiko kolegos S.Kružinausko siūlymą? Nėra pateikėjo, o komiteto atstovas pasakė. Prašom registruotis. Ar yra remiantys 29 Seimo nariai? Už – 26. Aš labai apgailestauju, kiti pavargo. 26, nenagrinėjame.

Dabar yra kolegos A.Meliano ir grupės Seimo narių siūlymai. Prašyčiau kolegą A.Melianą tarti žodį.

V.FIODOROV. Nėra A.Meliano.

PIRMININKAS. Kolega G.Steponavičius. Gerai. Prašom. Mielieji kolegos, prašom kalbėti dėl jūsų pataisos. Vis tiek ir ją reikia nagrinėti, nesiblaškykime. Kolega G.Steponavičius. Kolegos AMeliano ir kitų siūlymas, 148 straipsnio papildymas.

G.STEPONAVIČIUS. Atsiprašau, 148 straipsniui pasiūlymų neturime, gerbiamasis pirmininke.

PIRMININKAS. 184 straipsniui, aiškiai parašyta.

G.STEPONAVIČIUS. Jūs pasiūlėte 148 straipsniui.

PIRMININKAS. Ne, 184 straipsniui.

G.STEPONAVIČIUS. Gerai. Gerbiamasis pirmininke, ačiū. Gerbiamieji kolegos, viena esminių nuostatų, nesvarsčius net ir lanksčios formuluotės, kurią teikė 18 valdančiosios daugumos atstovų, net neleidus jos svarstyti, dabar tenka kalbėti apie paprastesnę formuluotę. Klausimas taip pat yra susijęs su tuo, ką mes svarstėme prieš porą mėnesių, kai Prezidentas pagrįstai vetavo ir Seimas pagrįstai įsiklausė į Prezidento nuomonę dėl nemokamų atostogų suteikimo. Iš tiesų neprieštaraujame, kad tie dalykai būtų apibrėžti kolektyvinėse sutartyse, bet gindami darbuotojų interesus ir pasisakydami už lankstesnį režimą, mes siūlome, kad šalių susitarimu būtų galima šalia kolektyvinės sutarties numatyti nemokamų atostogų suteikimą. Manau, būkime atidūs ir jautrūs visoms suinteresuotoms šalims ir pritarkime šiam pasiūlymui, kurį teikia keturi Liberalų frakcijos nariai.

PIRMININKAS. Ačiū.

V.FIODOROV. Komitetas šiam pasiūlymui nepritarė.

PIRMININKAS. Aišku. Gal yra vienas remiantis, vienas už? Kolegė I.Degutienė, remianti siūlymą. Prašom.

I.DEGUTIENĖ. Dėl 184 straipsnio, kuriame kalbama apie nemokamų atostogų galimybes. Ne viską galima iš anksto numatyti kolektyvinėse sutartyse. Gyvenime būna tokių situacijų, sakykim, suserga artimas darbuotojo giminaitis, kurį reikia slaugyti ne vieną ir ne du mėnesius. Be abejo, tada darbuotojas su darbdaviu gali susitarti ir tokiu atveju turi teisę gauti nemokamas atostogas.

Norėčiau atkreipti dėmesį, kad šiais laikas dirba daug studentų. Paprastai sesijos metu irgi susitarę su darbdaviu paima nemokamas atostogas, kurios tęsiasi ne mėnesį, kartais ir du mėnesius, kol gauna įskaitas arba kol išlaiko egzaminus. Todėl, manau, pateikta pataisa, kad tai gali būti ir šalių susitarimu, būtų labai priimtina dabartinėje situacijoje, ypač atkreipiant dėmesį, kad žmogiškasis veiksnys šioje situacijoje daug ką lemia. Aš siūlau pritarti.

PIRMININKAS. Gerai. Pirma vis dėlto dar turime atlikti formalumą. Ar yra 29 Seimo nariai, kurie palaiko tokio siūlymo svarstymą? Ar palaikome svarstymą? Po to kalbėsime apie esmę.

Yra 30, palaikoma. Dabar gal kas nors pasakys žodį prieš? Kolega A.Sysas. Prašom.

A.SYSAS. Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš norėčiau pradėti tuo, kuo baigė mano kolegė I.Degutienė, kalbėdama apie žmogiškąjį faktorių. Aš manau, tokių pataisų ir tokių siūlymų neatsirastų, jeigu darbo santykiai tikrai būtų žmogiški. Šiandien 10 valandą kaip tik prasidėjo konferencija dėl skurdo Lietuvoje, kurią organizavo Laisvosios rinkos institutas. Šitas siūlymas kaip tik ir prisideda, kad skurdo Lietuvoje būtų daugiau, nes tik vienu kitu atveju žmogui reikia tų nemokamų atostogų. Dažniausiai tų nemokamų atostogų reikia darbdaviui ir jis priverčia žmones rašyti pareiškimus, o žmonės du ar tris mėnesius neturi pajamų. Tada kyla klausimas, iš ko tie žmonės turi gyventi.

Pasidomėkit statistika, kiek vidutiniškai statistinis lietuvis darbininkas buvo išėjęs nemokamų atostogų, ir pamatysit, kad mes prarandam milijonus litų mokesčių. Gyventojai, būdami išėję nemokamų atostogų, praranda realias pajamas ir praranda socialinį draudimą, todėl ir yra siūlymas atsižvelgti į realią šiandienos situaciją, kuri susiklostė darbo rinkoje. Tokiu prašymu nesinaudoja pats darbuotojas, jį priverčia naudotis darbdavys. Todėl toks yra siūlymas (…). Siūlau balsuoti prieš.

PIRMININKAS. Ačiū. Mieli kolegos, dėmesio. Dabar balsuosim dėl kolegos A.Meliano ir kitų Seimo narių papildymo 184 straipsniui. (Balsai salėje) Na, prašau, galim dar sykelį registruotis. Prašom. Registracija.

75 Seimo nariai. Prašom pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimta kolegos A.Meliano ir kitų Seimo narių pataisa, tiksliau, papildymas 184 straipsniui? Prašom neagituoti balsavimo metu ir dar atsistojus.

Už – 28, prieš – 24, 9 susilaikė. Nepritarta. Ar galim priimti visą straipsnį be pataisų, ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų? Nematau. Prašom balsuoti… Ne, minutėlę. Kolega J.Čekuolis buvo įsijungęs. J.Čekuolis – dėl viso 184 straipsnio be pataisų.

J.ČEKUOLIS. Mielieji kolegos, kadangi nebuvo pritarta teikiamoms pataisoms, kurios, beje, atkreipčiau dėmesį, yra ir vienos, ir kitos pusės, o jos įtvirtintų arba suteiktų galimybę šalims susitarti dėl čia diskutuojamo klausimo, negaliu pritarti šiam straipsniui. Manau, kad jis yra vertas būti papildomai svarstomas. Galbūt neskubėkime jo priimti, atsižvelgdami ir į tai, kad visai neseniai ir Prezidentas vetavo analogišką, tiesa, atskirą, bet analogišką įstatymo projektą. Taigi kviečiu nepalaikyti šio straipsnio. Blogiau nebus. Pasitarkime, padiskutuokime dar. Abejonių lieka labai daug.

PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Prašom balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas 184 straipsnis pagal komiteto redakciją, prašom balsuoti.

37 – už, 22 – prieš, 5 susilaikė. Straipsnis priimtas.

185. Gerbiamasis pranešėjau, pataisų nėra. Ar galime priimti bendru sutarimu? Galim priimti? Ne? (Balsai salėje) Ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų? Nematau. Prašom balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas 185 straipsnis pagal komiteto redakciją?

34 – už, 10 – prieš, 9 susilaikė. Straipsnis priimtas. Priimta keturiolika skyrių.

186. Gerbiamasis pranešėjau, pataisų nėra.

V.FIODOROV. Nėra.

PIRMININKAS. Ar galim priimti bendru sutarimu? Ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų? Nematau. Prašom balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas 186 straipsnis pagal komiteto redakciją?

Už – 36, prieš – 5, 10 susilaikė. Straipsnis priimtas.

187. Gerbiamasis pranešėjau, yra kolegos S.Kružinausko siūlymai. Prašom trumpai išdėstyti.

V.FIODOROV. Kolega S.Kružinauskas siūlo šį straipsnį papildyti trečiąja dalimi, kurioje siūlo parašyti, kad minimalus valandinis atlygis arba minimali mėnesio alga studentams, moksleiviams, praktikantams būtų nustatoma kolektyvinėse arba darbo sutartyse. Jeigu atkreiptume dėmesį į 1 straipsnį, tai ten ir parašyta, kad atskiroms ūkio šakoms, regionams ir darbuotojų grupėms Vyriausybė Trišalės tarybos teikimu gali nustatyti skirtingus dydžius, todėl komitetas ir nepritaria šitam pasiūlymui.

PIRMININKAS. Mielieji kolegos, ar yra remiantys 29 Seimo nariai? Ar yra remiantys 29? Komitetas nepritaria.

22. Nepalaikyta. Daugiau pataisų nėra. Ar nori kas kalbėti dėl viso straipsnio? Kolega G.Steponavičius. Prašom. G.Steponavičius.

G.STEPONAVIČIUS. Ačiū. Na, šis straipsnis kalba apie darbo užmokesčio minimumą. Atrodytų, tai panacėja nedarbui mažinti, bet tai yra dar vienas barjeras smulkiajam ir vidutiniam verslui, ypač kaime, nes vienas minimumas atrodytų priimtinas mieste, kur pragyvenimo lygis yra gerokai aukštesnis, tačiau ne visada tokios taisyklės, tarkim, galiotų kaime, ypač sezoniniams darbams ir panašiai. Juo labiau kad daugelio pasaulio valstybių konkretūs ekonominiai tyrimai ne sykį yra parodę, kad toks reguliavimas per minimalų darbo užmokestį, per įvairių atlygių nustatymą už darbo valandas iš esmės ne tik iškreipia rinką, bet ir didina nedarbą. Pagaliau ir M.Friedmanas, Nobelio premijos laureatas, savo darbuose konkrečiais empiriniais tyrimais yra pagrindęs, kad yra būtent taip, o ne priešingai. Taigi, kolegos, šis straipsnis yra ydingas, nors aš pripažįstu, kad ir Trišalės tarybos lygiu, ir kitais lygiais valstybės priimti sprendimai dėl minimalių darbo užmokesčių yra išvarę ydingą, tačiau gilią vagą.

PIRMININKAS. Ačiū. Mielieji kolegos, prašom balsuoti už visą 187 straipsnį. Pagal komiteto redakciją.

Už – 35, prieš – 15, 9 susilaikė. Straipsnis priimtas.

188. Pastabų nėra. Ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų? Ar galime bendru sutarimu? Galim? Bendru sutarimu? Ačiū. Priimta bendru sutarimu.

189. Taip pat nėra pastabų. Ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų? Gal galim irgi bendru sutarimu? Ne. Tada prašom balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas

189 straipsnis.

Už – 32, prieš – 2, 19 susilaikė. 189 straipsnis priimtas.

190 straipsnis. Pastabų nėra. Ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų? Gal irgi galime bendru sutarimu? Galime? Ačiū. Priimtas.

191 straipsnis. Pastabų nėra. Ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų? Nematau. Gal galime priimti bendru sutarimu? Galime? Ne. Prašome balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas 191 straipsnis? Prašom balsuoti. Gerbiamasis pranešėjau, jūsų balsas fiksuojamas darbo vietoje? Ačiū.

39 – už,susilaikė 16. Straipsnis priimtas.

192 straipsnis. Pastabų nėra. Ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų? Gal galime bendru sutarimu? Prašom balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas 192 straipsnis? Balsuojame už 192 straipsnį. Už – 33, susilaikė 8. Straipsnis priimtas.

193 straipsnis. Pastabų nėra. Ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų? Gal galime priimti? Prašom balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas 193 straipsnis, prašom balsuoti.

Už – 37, 12 susilaikė. Straipsnis priimtas.

194 straipsnis. Pastabų nėra. Ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų? Gal galime bendru sutarimu? Prašom balsuoti.Kas už tai, kad būtų priimtas 194 straipsnis?

Už – 35, prieš – 2, 8 susilaikė. Straipsnis priimtas.

195 straipsnis. Pastabų nėra. Ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų?

V.FIODOROV. Pirmininke, yra…

PIRMININKAS. Taip. Tada viskas gerai. Minutėlę, iš eilės. Kolegė B.Vėsaitė. Nematau. Tada, gerbiamasis pranešėjau, referuokite.

V.FIODOROV. Taip. Kolegė B.Vėsaitė siūlo papildyti 194 straipsnį ir siūlo, kad išmoka už prastovą ne dėl darbuotojo kaltės būtų mokama tais pačiais terminais kaip ir užmokestis. Apie tai kalbama 201 straipsnyje. Manome, kad nereikia pritarti šiam siūlymui. Antras siūlymas buvo tas, kad darbdavys neturi teisės reikalauti, jog darbuotojas, nedirbantis dėl prastovos, darbovietėje būtų ilgiau kaip vieną valandą per darbo dieną. Šio straipsnio 6 dalyje rašoma, kad kolektyvinėje ar darbo sutartyje gali būti numatyti visiško neatvykimo į darbą prastovos metu atvejai, todėl manome, kad tai galėtų pabloginti šiek tiek darbuotojo padėtį ir siūlome nepritarti.

PIRMININKAS. Ačiū. Pirmiausia išsiaiškiname, ar yra remiantys 29, bet prieš tai, registruojamės. Kolegos, registracija, ypač tie, kurie atėjote vėliau. Prašome registruotis. Kolegos, dėmesio, registracija!

Užsiregistravo 75 Seimo nariai. Kolegos, dėmesio, ar yra 29 Seimo nariai, kurie remia kolegės B.Vėsaitės pasiūlymą kaip svarstytiną. Komitetas nepritarė.

21. Nesvarstome. Gerbiamasis pranešėjau, daugiau pastabų nėra?

V.FIODOROV. Nėra. Ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų dėl viso straipsnio? Kolega J.Čekuolis. Prašom.

J.ČEKUOLIS. Gerbiamieji kolegos, norėčiau atkreipti dėmesį į tekstų palyginimą. Tekstą to straipsnio projekto, kurį suformulavo ir pateikė Seimui Trišalė taryba, ir to, kaip tekstas atrodo dabar. Ten, kur kalbama apie mokėjimą už prastovos laiką, Trišalėje taryboje buvo sutarta, kad jeigu darbuotojui prastovos atveju nepasiūloma įmonėje esančio kito darbo pagal jo profesiją, specialybę, kvalifikaciją, arba, dėmesio, specialaus profesinio pasirengimo nereikalaujančio darbo, tuomet yra taip, kaip išvardyta toliau. Čia, Seime, po svarstymų susiaurėjo šios galimybės pasiūlyti darbą prastovos atveju ir neliko specialaus profesinio pasirengimo nereikalaujančio darbo suteikimo galimybės. Aš manau, kad šią dalį reikėtų palikti, todėl nenorėčiau pritarti galutinei finalinei šio straipsnio redakcijai, ką kviečiu padaryti ir jus.

PIRMININKAS. Ačiū. Dabar kita nuomonė. Nuomonė už. A.Sysas. Prašom.

A.SYSAS. Ačiū, pirmininke. Kolega J.Čekuolis komentavo ne pataisą, kurią teikė B.Vėsaitė. Aš norėčiau atkreipti dėmesį, kad B.Vėsaitė teikė visiškai kitą nuostatą, ir būtent 195 straipsnis, jeigu jį skaitytume visą, aiškiai reglamentuoja mokėjimą už prastovą. Pirmosios dalies papildymas yra perteklinis, o dėl 5 dalies yra kalbama, kad 6 šio straipsnio dalyje, kad ir kolektyvinėje, ir darbo sutartyje gali būti numatyta konkrečiai, kaip bus elgiamasi prastovos metu, ir bus nurodyta būtent ten. Todėl komitetas ir nepritarė šiai pataisai.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, prašom balsuoti, kas už tai, kad būtų priimtas 195 straipsnis taip, kaip buvo pateikta komiteto be pataisų.

Už – 37, prieš – 15, 8 susilaikė. Straipsnis priimtas.

196 straipsnis. Atrodo, pastabų nėra. Ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų? Gal galime bendru sutarimu? Ne. Prašom balsuoti, kas už tai, kad būtų priimtas 196 straipsnis pagal komiteto redakciją.

Už – 28, prieš – 2, 12 susilaikė. Straipsnis priimtas.

197 straipsnis. Yra kolegos A.Syso pataisa. Prašom trumpai išdėstyti esmę. A.Sysas. Prašom.

A.SYSAS. Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, siūlau papildyti 197 straipsnį 2 dalimi, kad būtų aiškiai reglamentuota, kaip yra šiandien galiojančiuose įstatymuose, tuo atveju, kai žmogus turi laikiną nedarbingumo pažymėjimą arba išvažiuoja atostogų, tada kitiems darbuotojams mokama priemoka už laikinai nesančio darbuotojo pareigų atlikimą. Galėčiau pakomentuoti. Labai konkretus atvejis buvo net čia, Seimo rūmuose, įstatymų leidybos rūmuose. Viena mus aptarnaujanti firma pasiūlė valytojoms išeinant iš darbo surasti kitą darbuotoją,kuris turėtų atlikti tam pavestas funkcijas arba užmokėti už atliktą darbą. Žmogaus pareiga… įstatymas garantuoja žmogui atostogas ir negalime riboti… tokie neaiškumai įstatyme, kai darbdavys gali traktuoti šitą kaip nori. Todėl, kad aiškiai būtų reglamentuotas užmokestis už nesančio darbuotojo darbų atlikimą, ir siūlau papildyti šitą straipsnį.

PIRMININKAS. Mielieji kolegos, ar yra 29 Seimo nariai, remiantys kolegos A.Syso siūlymą? Prašom balsuoti. Ar yra 29 Seimo narys, remiantys siūlymą?

27. Neparemta. Nesvarstome.

Ar galime priimti 197 straipsnį be pataisų? Taip. Negalima? Prašom tada balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas 197 straipsnis taip, kaip komiteto buvo suredaguota?

Už – 22, prieš – 2, susilaikė 11. Straipsnis priimtas.

198 straipsnis be pataisų. Ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų? Gal galime bendru sutarimu? Ne. Prašom balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas 198 straipsnis be pataisų?

Už – 27, susilaikė 10. 198 straipsnis priimtas.

Dabar 199 straipsnis. Yra kolegos A.Meliano ir kitų siūlymas. Kas kalba už kolegą A.Melianą? Už kolegą A.Melianą kas kalba? P.Vilkas. Tuoj, minutėlę! P.Vilkas. Prašom.

P.VILKAS. Gerbiamieji kolegos, 199 straipsnis nurodo, kaip yra mokama už gaminių broką, atsiradusį dėl darbdavio kaltės. Čia yra parašyti tokie žodžiai, kad pastebėta po to, kai gaminiai… žodis “nepastebėta”… jeigu nepastebimas koks nors brokas. Šitą žodį “nepastebėta” siūlau keisti į “paslėpta”. Nepastebėti gaminyje kokio nors broko galima ir specialiai, ir tuomet manysime, kad darbdavys yra kaltas. Siūlyčiau ne “nepastebėtą”, o “paslėptą” broką. Iš tikrųjų gaminyje gali būti koks nors paslėptas brokas, kurio darbuotojas nepastebi.

Kartu siūlau išbraukti ir žodžius “už broką, pastebėtą po to, kai gaminys buvo priimtas”. Įsivaizduokime, kad gaminant gaminį atliekama ne viena operacija, o dešimtys ar šimtai. Jie gaminį priėmė, o kažkas atliko kažkokį veiksmą ir po to įrodyti, kad darbdavys kaltas, man atrodo, būtų labai nesunku. Be to, dar norėčiau pasakyti, kad dabar daugumoje įmonių veikia speciali sistema, kai po kiekvienos operacijos darbuotojas privalo įsitikinti, kad viskas buvo padaryta tinkamai ir kokybiškai.

Siūlyčiau šitą išbraukti, kad gamyklos kokybės kontrolės darbuotojai patys spręstų, kas kaltas ir kaip po to mokėti už tą gaminį. Siūlau mano pasiūlymui pritarti.

PIRMININKAS. Ačiū. Mielieji kolegos, dabar balsuojame, ar yra 29 Seimo nariai, kurie remia tokio siūlymo nagrinėjimą. Komitetas nepritaria.

19. Nenagrinėjame. Yra kolegos S.Kružinausko ir kitų kolegų siūlymas. Gerbiamasis pranešėjau, tuoj.

V.FIODOROV. Tas pats pasiūlymas, dėl kurio ką tik balsavome. Manau, kad neverta balsuoti.

PIRMININKAS. Jeigu jau balsavome, tada žinoma, antrą kartą balsuoti neišeina. Dar kolega G.Steponavičius. Prašom.

G.STEPONAVIČIUS. Ačiū, pone posėdžio pirmininke. Aš noriu atkreipti jūsų dėmesį, kad kolegos P.Vilko pataisa buvo susijusi su 2 ir 3 dalimi. Tai iš esmės yra du skirtingi pasiūlymai, nes jie nėra tarpusavyje susiję. Todėl dėl kiekvieno iš jų turėjo būti balsuojama atskirai ir aš tikiuosi, kad tada būtų daugiau įsiklausymo, ypač iš kairiųjų.

PIRMININKAS. Vardan sutarimo dar kartą balsuosime. O dabar kolegos S.Kružinausko pataisą atidedame į šoną. Taigi dėl antrojo siūlymo. Kiek aš supratau, kolega E.Vilkas referavo abu siūlymus. (Balsai salėje) Ne. Prašau. Gerai, nesiginčykime. Dar kartą kolega P.Vilkas referuoja dėl antrojo savo siūlymo, t.y. siūlymas pakeisti 199 straipsnio 3 dalį. Prašom.

P.VILKAS. Gerbiamieji kolegos, šiame straipsnyje kalbama apie darbuotojo atsakomybę. Dauguma turėtų suprasti, kad mokėti už gaminio broką, atsiradusį dėl darbuotojo kaltės, įvertinant ir tinkamumo laipsnį, man yra neįsivaizduojama. Ką reiškia tinkamumo laipsnis? Tai yra tuomet, kai užsakovas nuperka gaminį, kai sumoka pinigus. Sakysim, mes įvertinsime, kad jis tinkamas, bet niekas už tai pinigų nemokės, o mes darbuotojui mokėsime atlyginimą. Jeigu realizuosime šitą gaminį, tai, aišku, reiktų sutarti. Gal mes realizuosime už mažesnę kainą, kartu ir darbuotojui skirsime mažiau.

Todėl aš ir siūlau mokėti pagal mažesnius įkainius, jeigu šiuos gaminius įmanoma realizuoti. Tai būtų tikslu ir būtų įmanoma atsiskaityti su darbuotojais. Man atrodo, kad tas pasiūlymas bent gamybininkų tikrai labai sveikintinas ir turėtų būti naudingas tiek darbuotojams, tiek ir įmonės veiklai. Ačiū.

V.FIODOROV. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, galima?

PIRMININKAS. Prašau. Komiteto pranešėjas ir po to balsuosime, ar pritariame.

V.FIODOROV. Visų pirma reikia atkreipti dėmesį, kad darbuotojas nerealizuoja produkcijos, ją tik gamina. Nuo jo nepriklauso realizacija. Jeigu jis pagamina tinkamą produkciją, jis turi gauti ir atlyginimą. Todėl komitetas ir nepritarė šitam pasiūlymui.

PIRMININKAS. Gerai. Balsavimas. Ar yra 29 Seimo nariai, remiantys tokį siūlymą? (Balsai salėje) Tuoj patikrinsime.

21. Nepritarta. Mielieji kolegos, kolegos S.Kružinausko pataisa, kaip išsiaiškinome, analogiška apsvarstytai, taigi ir šitos nesvarstome. Dabar dėl viso 199 straipsnio ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų? Nematau. Prašom… Atsiprašau. Yra. J.Čekuolis dėl viso 199 straipsnio be pastabų, t.y. pagal komiteto redakciją. Prašom.

J.ČEKUOLIS. Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Čia galima kalbėti, galima nekalbėti, vis tiek susidaro įspūdis, kad kalbi daugiausia sau, na, gal dar savo kaimynui. Be to, ką sakė kolega P.Vilkas pristatydamas pataisas, kurių, deja, mes net nesvarstėme ir kurios yra nebaisios politiškai ir gana logiškos, ypač jeigu įsivaizduoji gamybos procesą, taigi be jų šis straipsnis atrodo šiek tiek išbalansuotas. Tai viena.

Antra. Pažiūrėkite iš Trišalės tarybos pozicijų. Trišalės tarybos suderinto teksto, atėjusio į Seimą, 1 dalis sako, kad pagaminus produkciją, pripažintą broku ne dėl darbuotojo kaltės, darbas už jos pagaminimą apmokamas pagal mažesnius įkainius. Mes dabar siūlome, kad brokas būtų apmokamas kaip tinkama produkcija. Mano galva, negalima įsivaizduoti, kad darbdaviai, įmonė, turėtų spintelę su pinigais, iš kurios paėmę brokuotą produkciją irgi galėtų, taip pat pelningai, kaip ir kokybišką produkciją, parduoti, ir šis tekstas tapo dar labiau iškreiptas, negu buvo anksčiau. Trišalės tarybos pirminis variantas daug daugiau subalansuotas ir dėl šios dalies. Mano nuomone, prie jo vertėtų grįžti. Aš balsuoju prieš.

PIRMININKAS. Mielieji kolegos, balsuojame dėl 199 straipsnio be pataisų taip, kaip pateikė komitetas.

Už – 28, prieš – 18, susilaikė 7, straipsnis priimtas.

200 straipsnis. Yra vėl kolegos S.Kružinausko pataisos. Nematau jo. Gal gerbiamasis pranešėjas referuotų?

V.FIODOROV. Gerbiamasis kolega S.Kružinauskas siūlo išbraukti paskutinę sąvoką, t.y. kategorijos tarifinio atlygio ir ne mažesnį už Vyriausybės nustatytą minimalų mėnesio darbo užmokestį pakeisti žodžiu “algos”. Komitetas tam nepritarė.

PIRMININKAS. Mielieji kolegos, ar yra 29 Seimo nariai, kurie palaiko kolegos S.Kružinausko siūlymą, kuriam komitetas nepritarė? (Balsai salėje) Nerodo entuziazmo. Aš negaliu priversti. Aš kaip tik nieko nedarau. Kaip gali būti spaudimas nieko nedarant? 21 – už. Nesvarstome.

Mielieji kolegos, ar nori kas kalbėti diskusijose dėl 200 straipsnio be pataisų? Nėra. Prašom balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas 200 straipsnis be pataisų? Už – 24, prieš – 7, susilaikė 9. Straipsnis priimtas.

201 straipsnis. Pataisų nėra. Ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų? Nematau. Prašom balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas 201 straipsnis pagal komiteto redakciją? Už – 31, prieš – 1, susilaikė 13. Straipsnis priimtas.

202 straipsnis. Vėl kolegos S.Kružinausko ir kitų kolegų siūlymas. Prašom. Nematau kolegų, kurie norėtų kalbėti. Prašom, gerbiamasis pranešėjau, referuoti.

V.FIODOROV. Kolega S.Kružinauskas siūlo, kad visiems darbuotojams būtų įteikti atsiskaitymo lapeliai tuo atveju, jeigu darbuotojas atsisakytų raštu tokios paslaugos.

PIRMININKAS. Ačiū.

V.FIODOROV. Komitetas mano, kad tai ne paslauga, todėl nepritarė.

PIRMININKAS. Ačiū. Komitetas nepritarė. Mes kol kas balsuojame, ar svarstome. Ar yra 29 Seimo nariai, kurie remtų šį siūlymą? 12 Seimo narių. Nesvarstome.

Ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų? Kolega S.Steponavičius. Prašom. Dėl 202 straipsnio pagal komiteto redakciją.

G.STEPONAVIČIUS. Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Visų pirma norėčiau pasinaudoti proga ir pasakyti labas rytas kitiems 17, kartu su S.Kružinausku įregistravusiems pataisas. Ar mes salėje esame statistai, gerbiamieji pataisų teikėjai, ar kažkas atsitiko su jumis? Galbūt kas nors kokių lašų įlašino, kad iniciatyvą prislopintų. Aš esu labai nustebęs.

Gerbiamieji kolegos, kai iš esmės racionalios pataisos mechaniškai… neleidžiant žmonėms teikti pasiūlymų, toks įtarimas kyla, nes žmonės nedrįsta paspausti mygtuką apskritai nuomonę pasakyti, tai, man atrodo, yra negerai. Racionalioms pataisoms nepritarus, kurias teikia, beje, kairieji, visam straipsniui pritarti niekaip neišeina.

PIRMININKAS. Ačiū. Prašom balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas 202 straipsnis be pataisų? Už – 26, prieš – 14, susilaikė 3. Čia kažkas apie tvirtą ranką kalbėjo, bet man atrodo, kitu atveju kaip tik pageidauja jos. Čia kitas atvejis? Gerai. Taigi straipsnis priimtas.

203 straipsnis. Gerbiamasis pranešėjau, Teisės departamento pastaba. Jūs pritarėte?

V.FIODOROV. Taip.

PIRMININKAS. Ar galime bendru sutarimu priimti 203 straipsnį? Ne. J.Čekuolis nori kalbėti dėl 203 straipsnio su Teisės departamento pastaba. Prašom.

J.ČEKUOLIS. Taip. Čia yra kalbama apie naujas darbo apmokėjimo sąlygas. Straipsnis yra tvarkingas ir geras. Tik yra vienas klausimas, kad reikia pranešti darbuotojams ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį iki įsigaliojimo. Normalu ir logiška. Viskas gerai. Bet pirminiame variante buvo daroma išlyga dėl tokio atvejo, kai nepranešama nustatytu laiku. Kaip tada darbuotojams turi būti mokamas darbo užmokestis? Tai yra jis turi būti mokamas… negu buvo nustatytas pirmesnėse darbo apmokėjimo sąlygose. Tai yra svarbus patikslinimas tuo atveju, jeigu dėl darbdavio kaltės tas vienas mėnuo nebūtų išlaikytas. Todėl, mano galva, šio teksto ankstesnis variantas, kuriame yra ir straipsnio 2 dalis, yra irgi gana logiškas, tad jį būtų verta grąžinti į tekstą. Tą galima padaryti dabar pabalsavus prieš ir dar sugrįžus prie varianto. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Prašom balsuoti už 203 straipsnį tokį, koks yra komiteto suredaguotas. Registruosimės. Tuoj bus pataisos. Už – 30, prieš – 8, susilaikė 6, straipsnis priimtas.

204 straipsnis. Pastabų nėra. Ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų? Nematau. Prašom balsuoti. Balsavimas pradėtas dėl 204 straipsnio pagal komiteto redakciją. Už – 26, prieš – 1, susilaikė 9, straipsnis priimtas.

205 straipsnis. Pastabų nėra. Ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų? Nematau. Prašom balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas 205 straipsnis? Tuoj bus pataisos, tada. Už – 22, prieš – 1, susilaikė 14, straipsnis priimtas.

206 straipsnis. Yra kolegos A.Meliano ir kitų siūlymai.

V.FIODOROV. Gerbiamasis pirmininke, toks pat pasiūlymas buvo ir 141 straipsniui, tada Seimas nepritarė.

PIRMININKAS. Mielieji kolegos, negaliu teikti balsuoti. Dėl viso 206 straipsnio niekas nenori kalbėti? Prašom balsuoti. Kas už tai, kad būtų… (Balsai salėje) Buvo uždėta. Gerai, nutraukiame. (Balsai salėje) Kad nereikėtų ginčytis, prašom. 206 straipsnis. G.Steponavičius. Prašom. Dėl viso straipsnio be pataisų.

G.STEPONAVIČIUS. Mes pripažįstame procedūros logiką, neprieštaraujame, kad nėra svarstoma pataisa. Bet jai nepritarus, neišeina pritarti ir straipsniui.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausimas aiškus. Prašom balsuoti. (Balsai salėje) Gerai, registruojamės. Prašom registruotis. Kol registruojamės, noriu pranešti, kad su mumis yra jaunimas iš Skuodo rajono Rukų pagrindinės mokyklos. Pasveikinkime. (Plojimai)

Užsiregistravo 69 Seimo nariai. Mielieji kolegos, balsuojame dėl 206 straipsnio. Kas už tai, kad jis būtų priimtas pagal komiteto redakciją?

Už – 34, prieš – 10, 13 susilaikė. Straipsnis priimtas.

Mielieji kolegos, referuoju, kad dabar nuo 207 iki 255 nėra nė vienos pastabos. Ar galim kurį nors priimti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Negirdžiu iš kitos pusės, todėl iš eilės klausiu. Iš eilės klausiu.

207. Pataisų nėra. Norinčių kalbėti nėra. Galime bendru sutarimu? (Balsai salėje) Galim? Prašom balsuoti. Balsuojam dėl 207 straipsnio, kuriam pataisų nėra.

34 – už, 19 susilaikė. Straipsnis priimtas.

208 pataisų nėra. Ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų? Gal galim bendru sutarimu? “Duomenys apie darbo užmokestį”. Galim? Priimta.

209 – “Lengvatos ir garantijos besimokantiems darbuotojams”. Pastabų nėra. Norinčių kalbėti nėra. Galim priimti? Yra. Prašom. G.Steponavičius. Prašom, kolega, – dėl 209 straipsnio.

G.STEPONAVIČIUS. Na, straipsnis atrodytų neutralus, bet jis taip pat yra susijęs ir su anksčiau priimtais straipsniais, kuriuos priimant nebuvo įsiklausyta į gana logiškus tiek opozicinės Liberalų frakcijos siūlymus, tiek ir į Prezidento nuomonę dėl neapmokamų atostogų, lankstesnių galimybių slaugant, bet tuo tarpu ir kvalifikaciją keliant. Taigi nepritarus ankstesniems dalykams, manyčiau, nereikėtų ir šiam straipsniui bent jau pritarti. Kviečiu susilaikyti.

PIRMININKAS. Ačiū. Balsuojam dėl 208 straipsnio. Atsiprašau, 209 straipsnio. Prašom balsuoti.

32 – už, 2 – prieš, 6 susilaikė.

210. Pastabų nėra. Ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų? Gal galime bendru sutarimu? Galim? Priimta.

211. Taip pat pastabų nėra. Norinčių kalbėti nėra. Gal galim priimti bendru sutarimu? Galim. Ačiū. (Balsas salėje) Stop. Tada prašom balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas 211 straipsnis?

33 – už, 15 susilaikė. Straipsnis priimtas.

212. Taip pat pastabų nėra, norinčių kalbėti nėra. Gal galime bendru sutarimu? Galim. Ačiū.

213. Taip pat pastabų nėra. Norinčių kalbėti nėra. Galime bendru sutarimu? Priimta.

214. Pastabų nėra. Norinčių kalbėti nėra. Galime bendru sutarimu? Ačiū.

215 straipsnis. Taip pat pastabų nėra. Norinčių kalbėti nėra. Galime priimti? Priimta.

216. Nėra pasiūlymų. Norinčių kalbėti nėra. Galim priimti? Ačiū.

217. Pastabų nėra, norinčių kalbėti nėra. Galim priimti? Priimta.

218. Taip pat nėra pastabų. Norinčių kalbėti nėra. Priimam. Ačiū.

219. Nėra norinčių kalbėti. Nėra pastabų. Galim priimti? Priimta. Ačiū.

220. Taip pat nėra pastabų. Yra. Stop. G.Steponavičius – dėl 220 straipsnio. Prašom.

G.STEPONAVIČIUS. Ačiū, pone pirmininke. Kad neįsibėgėtumėt, norėčiau pasakyti vieną pastabą. Na, atrodytų, kad garantijos ir kompensacijos tarnybinių komandiruočių metu yra logiškos. Mes tam pritariame. Bet šalia to nuostabą kelia 3 punktas, kad asmenų iki 18 metų negalima siųsti į tarnybinę komandiruotę. Na, aš atsiprašau. Nebent yra įvairūs įsipareigojimai tarptautinėms organizacijoms. Tačiau bet kokiu atveju, kad jauni žmonės, dirbantys, tarkim, 17,5 metų negalėtų būti išsiųsti į komandiruotę ir pasinaudoti kompensacijomis ar kitais dalykais, mano supratimu, yra nelogiška.

PIRMININKAS. Prašom balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas 220 straipsnis pagal komiteto redakciją?

30 – už, 4 – prieš, 12 susilaikė. Straipsnis priimtas.

221. Pastabų nėra. Norinčių kalbėti? Kolega A.Baura nori kalbėti? Ne. Galim priimti bendru sutarimu? Gerai. Prašom balsuoti, kas už tai, kad būtų priimtas 221 pagal komiteto redakciją.

27 – už, 1 – prieš, 8 susilaikė.

222. Pastabų nėra. Norinčių kalbėti nėra. Gal galime bendru sutarimu? Priimta.

223. Pastabų nėra. Norinčių kalbėti nėra. Galim priimti? Prašom balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas 223?

Už – 29, prieš – 4, 10 susilaikė. Priimta.

224. Taip pat pastabų nėra, norinčių kalbėti nėra. Galim priimti? Prašom balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas 224 pagal komiteto redakciją?

Už – 28, prieš – 2, 8 susilaikė. Priimta.

225. Pastabų nėra. Norinčių kalbėti nėra. Gal galim bendru sutarimu? Prašom balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas 225 straipsnis, prašom balsuoti.

Už – 29, prieš – 3, 10 susilaikė. Straipsnis priimtas.

226. Pastabų nėra. Norinčių kalbėti nėra. Gal galim bendru sutarimu? Prašom balsuoti už 226 straipsnį be pastabų.

29 – už, 2 – prieš, 12 susilaikė. Straipsnis priimtas. Jau priimta penkiolika skyrių.

227. Pastabų nėra. Norinčių kalbėti nėra. Galime priimti? Galim priimti? Ačiū. Ar priimam, ar ne? (Balsas salėje: priimame.) Prašom balsuoti. 227 – “Darbo drausmės užtikrinimas”. Iš tikro pabalsuokim. 227 – be pastabų.

30 – už, 3 – prieš, 6 susilaikė. Straipsnis priimtas.

228. Pastabų nėra. Norinčių kalbėti nėra. Gal galim priimti? Prašom balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas 228 straipsnis? 228.

32 – už, 1 – prieš, 11 susilaikė. Straipsnis priimtas.

229 straipsnis. Pastabų nėra. Norinčių kalbėti nėra. Galime priimti? Ačiū. Priimta.

230 straipsnis – “Darbo tvarkos taisyklės”. Pastabų nėra. Norinčių kalbėti nėra. Yra? Prašom, G.Steponavičius. Dėl 230 straipsnio. Prašom.

G.STEPONAVIČIUS. Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Norėčiau pasakyti, kad darbo tvarkos taisyklės turėtų galioti ir Seimo nariams. Tačiau mes niekaip negalime taikstytis su tokiomis nerašytomis darbo tvarkos taisyklėmis, kai Seimo nariams ne tik kad neleidžiama dalyvauti posėdžių salėje, bet ir pateikti savo siūlymų. Taigi šiam straipsniui pritarti tikrai negalim ir kviestume socialdemokratus keisti vidaus taisykles.

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, aš siūlau atsigręžti ir pažiūrėti, kaip gražiai bendravo V.Popovas su A.Vidžiūnu. Tai gal bendru sutarimu priimame?

G.STEPONAVIČIUS. Aš jaučiu telepatiškai… (Negirdėti)

PIRMININKAS. Bendru sutarimu. Ne? Prašom balsuoti. 229 straipsnis. (Balsas salėje) Teisingai, 230 straipsnis dėl darbo taisyklių. 229 priimtas bendru sutarimu.

29 – už, 3 – prieš, 13 susilaikė. 230 straipsnis priimtas.

231 straipsnis. Pastabų nėra. Norinčių kalbėti nėra. Gal galime priimti bendru sutarimu? Priimta.

232 straipsnis. Norinčių kalbėti nėra. Pastabų nėra. Galime priimti? Prašom balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas 232 straipsnis be pastabų?

28 – už, 2 – prieš, 9 susilaikė. Priimta.

233 straipsnis. Pastabų nėra. Norinčių kalbėti nėra. Galime priimti? 233 straipsnis – “Taikomi paskatinimai”. Gal galime priimti? Ačiū. Priimta.

234 straipsnis – “Darbo drausmės pažeidimas”. Yra norinčių kalbėti. Kolega G.Steponavičius. Prašom.

G.STEPONAVIČIUS. Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Nežinau, kaip vertinti, ar žvelgiant į Seimo statuto nuostatas nebūtų darbo drausmės pažeidimas, kai Seimo narys ar netgi keliolika Seimo narių, nesvarbu, iš kurios pusės, tuokart iš kairiosios pusės, įregistravę keliolika pataisų, bet daugelio jų net nėra salėje, nerodo jokios motyvacijos pateikti šiuos siūlymus, nekalbant apie tai, kad apskritai drausmė Socialdemokratų frakcijoje yra įvedama tokiais metodais, kai žmonėms neleidžiama atvirai išsakyti savo teikiamų siūlymų plenariniuose posėdžiuose. Tokiam straipsniui negalime pritarti.

PIRMININKAS. Aišku. Argumentas aiškus. Noriu priminti, kad Konstitucija numato laisvąjį Seimo nario mandatą. Prašom balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas 233 straipsnis? Balsuojame už 233 straipsnį be pataisų.

V.POPOVAS. 234 .

PIRMININKAS. Atsiprašau, 234. 233 priimtas bendru sutarimu.

30 – už, 1 – prieš, 18 susilaikė. 234 straipsnis priimtas.

235 straipsnis – “Šiurkštus darbo pareigų pažeidimas”. Niekas nenori kalbėti. Galim priimti bendru sutarimu? Prašom balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas 235 straipsnis?

26 – už, 11 susilaikė, straipsnis priimtas.

236 straipsnis. Pataisų nėra. Norinčių kalbėti nėra. Gal galime priimti? Ačiū, priimta.

237 straipsnis – “Drausminės nuobaudos”. Pataisų nėra, bet yra norinčių kalbėti. J.Čekuolis. Prašom.

J.ČEKUOLIS. Gerbiamieji kolegos, 237 straipsnis mini drausmines nuobaudas, kurios gali būti skiriamos už darbo drausmės pažeidimus. Kokios tai nuobaudos? Mes turime pastabą, papeikimą ir atleidimą iš darbo. Viskas gerai. Bet ankstesniame projekte buvo dar viena svarbi drausminės nuobaudos rūšis, kurios šiame priėmimui teikiamame projekte jau nėra. Tai yra bauda. Bauda kaip tokia apskritai išnyko. Dėl drausminio kokios nors prasižengimo bus galima teikti pastabą, papeikimą arba iš karto atleisti iš darbo, o baudų mes neturėsime ir netaikysime. Mano manymu, kaip papildoma priemonė turėtų būti, einant iš eilės, pirma pastaba, po to papeikimas, o trečias žingsnis ne atleidimas iš darbo, o dar baudos skyrimas. Juo labiau kad bauda lieka įmonės viduje, ją būtų galima taikyti darbo kolektyve įvairiausioms programoms ir projektams. Bauda galėtų likti. Beje, bauda buvo pirminiame variante, Trišalėje taryboje suderintame tekste. Mano galva, baudos siūlymą reikėtų išlaikyti, todėl straipsnis nėra išsamus, nėra visaapimantis. Dėkui.

PIRMININKAS. Kolega A.Sakalas. Kita nuomonė.

A.SAKALAS. Gerbiamasis kolega, iš tikrųjų jūsų siūlymas yra vertintinas, tačiau bauda yra administracinė nuobauda. Todėl turėtų būti taisomas Administracinių teisės pažeidimų kodeksas. Kitas dalykas, kas yra daug svarbiau, baudas gali skirti valstybės pareigūnai, ir tai ne visi. Jeigu mes suteiksime galimybę darbdaviams skirti baudas, tai bus visiškai nepriimtina teisinės sistemos požiūriu.

PIRMININKAS. Ačiū. Mielieji kolegos, prašom registruotis. Kolegos, dėmesio, ypač tie, kurie vėliau atėjote! Prašom registruotis. Dėmesio, registruojamės.

Užsiregistravo 69 Seimo nariai. Mielieji kolegos, balsuojame dėl 237 straipsnio tokio, kaip jis suredaguotas komitete. Prašom. 237 straipsnis. Komiteto redakcija.

Už – 32, prieš – 1, 11 susilaikė.

238 straipsnis. Pastabų nėra, norinčių kalbėti nėra. Gal galime priimti bendru sutarimu? Ačiū. Priimta.

239 straipsnis. Pastabų nėra. Norinčių kalbėti nėra. Kolega G.Steponavičius? Prašom.

G.STEPONAVIČIUS. Dėl kito.

PIRMININKAS. 239 galime priimti. Ačiū.

Tada 240 straipsnis. Kolega G.Steponavičius.

G.STEPONAVIČIUS. Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Štai mes turime dar vieną, atrodytų, pakankamai nekaltą Darbo kodekso projekto straipsnį. Tačiau pažvelkime į tai, koks neva rūpestingas yra įstatymų leidėjas. Matote, jis geriau žino, ir kaip reglamentuoti nuobaudų skyrimą, ir detaliai surašyti tai į įstatymą. Tai yra dar vienas eilinis patvirtinimas, kad savo trigrašį Seimas kiša per įstatymų leidybą ten, kur nereikia, ir tai yra tikrai per daug detalus ir smulkmeniškas darbas. Gyvenime yra daug įvairiau, sudėtingiau, ir visko mes negalime nei žinoti, nei aprėpti. Vertinant įstatymų leidėjų darbą, šis straipsnis yra prastos įstatymų leidybos pavyzdys ir tokiam įstatymui nereikėtų pritarti.

PIRMININKAS. Mielieji kolegos, prašom balsuoti dėl 240 straipsnio, kuriam pataisų nėra, bet prieštarauja kai kurie Seimo nariai.

Už – 32, prieš – 7, susilaikė 14. 240 straipsnis priimtas.

241 straipsnis. Pastabų nėra. Norinčių kalbėti nėra. Gal galime priimti bendru sutarimu? Prašom balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas 241 straipsnis?

Už – 31, prieš – 2, susilaikė 16. Straipsnis priimtas.

242 straipsnis. Pastabų nėra. Norinčių kalbėti nėra. Gal galime priimti bendru sutarimu? Neišeis? Tada prašom balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas 242 straipsnis pagal komiteto redakciją?

Už – 33, prieš – 1, sulaikė 15. Straipsnis priimtas.

243 straipsnis. Taip pat pastabų nėra. Norinčių kalbėti nematau. Gal galime priimti bendru sutarimu? Galime. Ačiū.

244 straipsnis. Pastabų nėra. Norinčių kalbėti nėra. Gal galime priimti bendru sutarimu? Ačiū. Priimta šešiolika skyrių.

245 straipsnis. Pastabų dar nėra. Norinčių kalbėti nėra. Gal galime priimti bendru sutarimu? Ne. Prašom balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas 245 straipsnis be pastabų?

Už – 29, prieš – 1, susilaikė 10. Straipsnis priimtas.

246 straipsnis. Pastabų nėra. Norinčių kalbėti nėra. Gal galime priimti bendru sutarimu? Ačiū. Priimta.

247 straipsnis. Pastabų nėra. Norinčių kalbėti nėra. Gal galime priimti bendru sutarimu? Ačiū.

248 straipsnis. Pastabų nėra. Norinčių kalbėti yra. S.Lapėnas. Prašom.

S.LAPĖNAS. Gerbiamieji kolegos, norėčiau atkreipti dėmesį į 4 dalyje nurodytą priežastį, kada darbdavys įgauna materialinę atsakomybę, kai darbuotojui padaroma neturtinė žala. Manyčiau, kad taip traktuojant galima bet kokią įmanomą, galimą žalą primesti darbdaviui. Manyčiau, kad reikėtų nepalaikyti ir balsuoti prieš.

PIRMININKAS. Ačiū. Mielieji kolegos, prašom pasiruošti balsuoti. Balsuojam dėl 248 straipsnio, kaip suredaguota komiteto.

Už – 32, prieš – 8, susilaikė 8. 248 straipsnis priimtas.

249 straipsnis. Taip pat nėra pastabų ir nėra norinčių kalbėti. Gal galime priimti bendru sutarimu? Prašom balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas 249 straipsnis pagal komiteto redakciją, prašom balsuoti.

Už – 34, prieš – 3, susilaikė 12. Straipsnis priimtas.

250 straipsnis. Taip pat nėra pastabų. Nėra norinčių kalbėti. Gal galime priimti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Ačiū. Priimta. (Balsai salėje) Prašau tada balsuoti. 250 straipsnis be pastabų, pagal komiteto redakciją. Prašom balsuoti.

Už – 33, prieš – 3, susilaikė 10. Priimta.

251 straipsnis. Pastabų nėra. Norinčių kalbėti nėra. Gal galime priimti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Ne. Prašom balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas 251 straipsnis be pastabų? Tuoj bus vienam straipsniui pastabų. Turim laiko.

Už – 38, prieš – 2, susilaikė 11.

252 straipsnis. Pastabų ir siūlymų nėra. Gal galime priimti bendru sutarimu? Ačiū. Priimta.

253 straipsnis. Pastabų ir siūlymų nėra. Gal galime priimti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Prašom balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas 253 straipsnis pagal komiteto redakciją? Mielieji kolegos, prašom dar kartą balsuoti dėl 253 straipsnio. (Balsai salėje) Dar kartą dėl 253 straipsnio.

Už – 30, prieš – 2, susilaikė 12. Straipsnis priimtas.

254 straipsnis. Vis dar be pastabų. Norinčių kalbėti nėra. Gal galime priimti bendru sutarimu? Prašom balsuoti. 245 straipsnis be pastabų.

Už – 28, prieš – 2, susilaikė 10. Priimta.

Ir 255 straipsnis, kuriam dar nėra pastabų. Galim priimti? Niekas nenori kalbėti dėl balsavimo motyvų? Prašom balsuoti? Kas už tai, kad būtų priimtas 255 straipsnis be pastabų?

Už – 34, susilaikė 14. Priimti 255 straipsniai.

Dabar turėtų eiti 256 straipsnis, bet prieš tai noriu paskelbti informaciją ir tarsimės dėl tolesnio darbo. Kartu su mumis yra Šiaulių mokesčių inspekcijos darbuotojai. Pasveikinkim. (Plojimai)

Mielieji kolegos, pagal mūsų darbo grafiką pirmajam klausimui skirtas laikas baigėsi, nebent paskui atsirastų laiko ir nagrinėtume atsiradusiu laisvu laiku. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau.

Valstybinių pensijų įstatymo 11 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-789(4*) (priėmimas)

Taigi darbotvarkės 1-2 klausimas – Valstybinių pensijų įstatymo 11 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-789(4). Pranešėjas – S.Kružinauskas. Minutėlę! Kolega A.Ramanauskas, matyt, dėl vedimo tvarkos. Prašom.

A.RAMANAUSKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, taip, aš noriu išreikšti frakcijos nuomonę dėl vedimo tvarkos. Naujosios sąjungos frakcija, vadovaudamasi Statuto 109 straipsniu, prašo daryti įstatymo projekto Nr.IXP-789 priėmimo pertrauką iki antradienio. Vietoj to siūlome pratęsti Darbo kodekso projekto svarstymą. (Balsas salėje: priėmimą)

PIRMININKAS. Gerai. Minutėlę! Prašau registruotis.

Registracija. Norint, kad būtų pertrauka, reikia trečdalio nuo dalyvaujančių. Kol kas kolega G.Steponavičius – dėl vedimo tvarkos.

G.STEPONAVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, viena, Socialliberalų frakcija tegul perskaito Statutą apie pertraukas iki antradienio, nes jie negali teikti tokių siūlymų. Antra. Gerbiamieji kolegos, arba jūs tiesiai šviesiai pasakote, kur šuo pakastas, ir nereikia sukti uodegos, arba balsuokite ir parodykite tikrąjį veidą, arba iš principo atsiimkite klausimą.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamasis kolega, veidas, man atrodo, aiškiai matyti, o kai kas gali pažiūrėti ir iš kitos pusės. Prašom dar kartą registruotis. (Balsai salėje) Prašom registruotis dar kartą. (Triukšmas salėje) Kolegos, registracija. Dėmesio!

Užsiregistravo 87 Seimo nariai. Kas už tai, kad būtų skelbiama pertrauka, prašom balsuoti. Reikia… (Balsai salėje) Pertrauka gali būti iki kito posėdžio. Taip. Iki kito posėdžio. 28. Negana. (Triukšmas salėje) Prašom dar kartą registruotis. Prašom registruotis.

Salėje 89 Seimo nariai. Prašom dar kartą balsuoti, ar skelbiame pertrauką iki artimiausio posėdžio. Iki artimiausio, – 109 straipsnis. Taip, iki popietinio posėdžio. Ačiū. Kviečiu į tribūną gerbiamąjį S.Kružinauską. Prašom. A.Vidžiūnas dėl vedimo tvarkos.

A.VIDŽIŪNAS. Aš norėčiau kreiptis į poną S.Kružinauską. Aš siūlau, kad ideologai tokius klausimus teiktų. Pačiam ką tik neleido balsuoti dėl kodekso dėl to, kad pats turite savarankiškų minčių, neleido dalyvauti posėdyje, o dabar pats esate įvaromas į tribūną tokius klausimus priiminėti. Aš kreipiuosi į jus dėl žmogiškojo orumo. Gal pavyktų A.Sysą atvaryti į tribūną?

PIRMININKAS. Aš labai atsiprašau. Jis yra paskirtas komiteto pranešėjas. Yra du straipsniai. 1 straipsniui yra pataisų?

S.KRUŽINAUSKAS. Komitetas pataisų negavo.

PIRMININKAS. Viskas. Prašom dėl 1 straipsnio vienas – už, vienas – prieš. V.Landsbergis. Prašom. V.Landsbergis dėl balsavimo motyvų dėl 1 straipsnio. Prašom.

V.LANDSBERGIS. Pone posėdžio pirmininke, aš esu prieš šio įstatymo svarstymą, ypač dėl to, kas yra toliau, dėl nukentėjusių asmenų valstybinių pensijų, kam jos neskiriamos, nes ten padaryta, kam jau dabar bus jos skiriamos. Aš galiu pasakyti, jeigu norite, viską iš karto. Šiandien iš ryto ponas A.Salamakinas kalbėjo per radiją, kad čia nėra jokių kagėbistų, tik antihitlerinės koalicijos veteranai. Tai, žinoma, netiesa. Gaila buvo tą girdėti iš paties pirmininko – etikos prižiūrėtojo lūpų.

Štai įstatymo pataisos tekstas. “NKVD, KGB kadrai negauna papildomų valstybinių pensijų, jei ėjo karininkų pareigas.” Taigi vairuotojai, mušikai, kankinimo kamerų plovėjai, mirusių tremtinių kūnų mėtytojai iš vagonų gaus nukentėjusių valstybines pensijas. Toliau skaitom, (…) dalinių eiliniai, kurie šlavė Klepočių ir kitus kaimus, taip pat gaus valstybines pensijas už nuopelnus Lietuvos valstybei, tik karininkai negaus. Eiliniai budeliai gaus pagal jūsų įstatymą, pone Kružinauskai, kuriam negėda jį pateikti.

Toliau jums perskaitysiu vieną veikiantį įstatymą. “SSSR valstybės saugumo komitetas nuo NKVD iki KGB yra nusikalstama organizacija, vykdžiusi karo nusikaltimus ir t.t. okupuotoje Lietuvos Respublikoje.” Štai, ką jūs teikiate. Aš dabar jau neapeliuoju į protą, kad nereikėtų priimti įstatymo, kuris prieštarauja kitam įstatymui, bet į sąžinę. Būtų galima žiūrėti paprastai, kas nori susidirbti visam gyvenimui, susidirbs. Vis dėlto kreipiuosi – kas jaučia širdyje nors kokį nepatogumą dėl to nepadorumo, bent susilaikykite. Kai kurie galbūt dar turite motinas ir joms į akis reikės pažiūrėti. (Plojimai)

PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonė už – S.Burbienė. Mielieji svečiai, labai prašyčiau susilaikyti nuo emocijų, nors jos ir jūsų atveju suprantamos. Seimo posėdis sprendžia klausimus, kuriuos numato Konstitucija ir Statutas. Tie, kurie čia pakviesti, turi laikytis rimties. Ačiū.

Taigi S.Burbienė.

S.BURBIENĖ. Gerbiamieji kolegos, pirmiausia reikėtų skaityti paskutinįjį variantą, o ne pirmą, kuris pateiktas. Antra, jau daug kartų buvo kalbėta, kad kalbama apie nukentėjusiųjų asmenų pensijas, dėl kurių anksčiau buvo nuspręsta, kad daliai žmonių, kurie šiaip jau turi nukentėjusiojo asmens statusą, šių pensijų mokėti negalima, nes jie vienu ar kitu metu dirbo partijos instruktoriumi ar etatiniu sekretoriumi. Todėl jiems buvo tuo metu sustabdytas, nutrauktas pensijų mokėjimas. Mūsų įsitikinimu, tai nebuvo teisingas sprendimas, todėl pasisakau už 1 straipsnį.

PIRMININKAS. Ir dar pranešėjas.

S.KRUŽINAUSKAS. Aš noriu pasakyti, kad čia stoviu komiteto pavedimu, o ne savo noru. Turiu pasakyti, kad komitete nebuvo vienos nuomonės: už – 3 ir prieš – 2 balsai.

PIRMININKAS. Ačiū. Mielieji kolegos, prašom registruotis. Balsuosime dėl 1 straipsnio. Čia yra du straipsniai.

Užsiregistravo 87 Seimo nariai. Mielieji Seimo nariai, balsuojame dėl 1 straipsnio priėmimo. Balsavimas pradėtas. Už – 34, prieš – 40, 7 susilaikė, straipsnis nepriimtas. (Plojimai) Manau, kad dėl 2 straipsnio nėra prasmės balsuoti. Klausimas baigtas. Ačiū.

Prašau kolegą G.Šileikį. Prašom.

G.ŠILEIKIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, ar tikrai visos procedūros baigtos, nes reikia atmesti pagal Statutą, palikti nežinioje, manau, nestatutinių reikalavimų… Dabar reikėtų labai konkrečiai: arba atmetame, arba pagal procedūras kitus dalykus darome.

PIRMININKAS. Gerai. Prašom dėl 2 straipsnio. Kas nori kalbėti dėl balsavimo motyvų? Dėl 2 straipsnio. Na, jeigu norit visas procedūras iki galo, prašom. Dėl 2 straipsnio. Ne. Taigi 2 straipsnis irgi turi būti priimamas. E.Masiulis. Prašom.

E.MASIULIS. Gerbiamieji kolegos, iš tiesų galima drąsiai pasakyti, kad dar sveiko proto šioje salėje yra ir šiandien socialdemokratų kėslai buvo sustabdyti. Socialdemokratų partneriai socialliberalai vis dėlto rado jėgų ir padėjo sustabdyti socialdemokratų buldozerį. Mano supratimu, socialdemokratai pastaruoju metu demonstruoja visiškai dviveidę politiką. Kai gerbiamasis A.Sysas, atmesdamas pono N.Stasiškio siūlymus nustatyti valstybines pensijas tremtinių našlaičiams, motyvuoja tuo, kad nėra pinigų ir negalima plėsti valstybinių pensijų rato, po savaitės apsisukęs elgiasi priešingai balsuodamas už pensijas buvusiems represinių struktūrų darbuotojams, tai gerbiamasis Sysai, jūs tikrai esate dviveidis.

Aš manau, kad tokia politika tikrai veda Lietuvą į nežinią. Tokia politika veda į visuomenės sukiršinimą. Užuot ėmęsi spręsti svarbiausius, būtiniausius valstybės klausimus, jūs užsiiminėjate savo partinių interesų tenkinimu įstatymų lygiu. Taigi kviesčiau tikrai nepalaikyti ir 2 straipsnio, ir šio įstatymo.

PIRMININKAS. B.Bradauskas. Kita nuomonė. Prašom.

B.BRADAUSKAS. Dėkoju, pirmininke. Aš manau, kad mes per daug sureikšminame ir laužome ietis dėl šio įstatymo. Čia iš tikrųjų kalbama apie tuos žmones, kurie dirbo aptarnaujantį, o ne kokį nors darbą. Juos visiškai palikti nuošalyje būtų tikrai neteisinga. Ir be reikalo mes kalbame, kad jie kažką darė, grūdo į vagonus ir t.t. Jeigu kažkas kažkur kažką darė, tai yra teisėsaugos organai, kurie viską išsiaiškina ir juos arba nuteisia, arba jiems nebus skiriamos pensijos ir panašiai.

Šiandien prabilta apie dviveidiškumą. Aš norėčiau pacituoti vieną pastraipą iš mums, Seimo nariams, išdalytos gerbiamojo V.Landsbergio autobiografijos, kurią jis rašė stodamas į komjaunimą. Viena citata: “Raudonajai armijai išvadavus Lietuvą ir mane su motina, jokių tikrų žinių apie kitus savo šeimos narius neturime”. Gal galėtumėte jūs, gerbiamasis Landsbergi, paneigti tas savo autobiografijos vietas, kai jūs tarybinę armiją vadinote “išvaduotoja”, o dabar vadinate kitokia? Dėkoju.

PIRMININKAS. Ačiū. Mielieji kolegos, prašom registruotis ir kadangi norime formalumų, tada balsuojame ir dėl 2 straipsnio. O tada apsispręsime dėl viso. Kaip kas nori, taip tas balsuoja. Aš siūliau baigti po 1 straipsnio, bet kolegos nori daugiau.

Taigi formaliai balsuokime ir dėl 2 straipsnio. Kas už tai, kad 2 straipsnis būtų priimtas?

Už – 10, prieš – 43, 10 susilaikė. Nepriimta.

Mielieji kolegos, dabar prašom dėl viso įstatymo. Prašom. Minutėlę. Atmetimas yra automatiškas, jeigu nepatvirtinama. V.Landsbergis.

V.LANDSBERGIS. Pone pirmininke ir Seimo kolegos, labai malonu matyti pilietinį ir dorovinį susipratimą atmetant įstatymą totaliai. Dabar atlikime paskutinę procedūrą – užmuškime gyvatę iki galo! (Plojimai)

PIRMININKAS. M.Pronckus.

M.PRONCKUS. Gerbiamieji kolegos, svarstant šį įstatymą aš matau, kad reikia pasakyti keletą pastabų. Pirma. Visus tuos, kurie pakelia ginklą prieš beginklį žmogų, nesvarbu, kurioje politinėje stovykloje jis būtų, aš vadinu banditais. Pokario metais nuo tokių banditų rankų žuvo apie 25 tūkst. Lietuvos žmonių, tarp jų daug moterų ir vaikų.

Antra. Pokario metai Lietuvos žmonėms buvo sunkūs ir kruvini. Per didelį vargą, darbą ir kančias šalis buvo prikelta iš griuvėsių, iš neregėto nuosmukio. Tai padarė čia likę gyventi žmonės, o ne tie, kurie išdūmė tada už sienos. Todėl buvę emigrantai, tarp jų ir dabartinis Lietuvos Prezidentas, kuris, atrodo, yra vienintelis kovojęs nacių stovykloje, neturi moralinės teisės mus mokyti ar moralizuoti.

Trečia. Jei būtų nugalėjęs nacizmas, tai šiandien nebūtų buvę Lietuvos ir kai kurių kitų tautų. Joks atgimimas ir išsilaisvinimas būtų buvęs neįmanomas. Štai už ką labiausiai vertina ir gerbia Antrojo pasaulinio karo nugalėtojus Europos tautos. Juokinga, kad kai kurie mūsų politikai ar politologai šito nesupranta arba vaizduoja nesuprantančius.

Ketvirta. Šitas įstatymas bando išvaduoti grupę žmonių nuo jiems primetamos kolektyvinės atsakomybės. Primetėjams tektų priminti kažkada pasakytas ugningas kalbas apie nekaltumo prezumpciją ir t.t. Kaip tos kalbos buvo įgyvendintos praktiškai, mes matome.

Taigi, mielas Vytuk, su komjaunuoliškais sveikinimais! Praeitis, deja, neišsitrina. Įstatymo projektui pritarčiau ir kviesčiau balsuoti už.

PIRMININKAS. A.Melianas. Prašom.

A.MELIANAS. Gerbiamieji kolegos, išties nesinorėtų, kad šioje salėje skambėtų 1992 metų retorika. Mums reikia žiūrėti į ateitį. O pono M.Pronckaus kalba tegul lieka Socialdemokratų frakcijos sąžinei. Aš noriu dar atkreipti dėmesį į vieną aspektą ir pasakyti, kad, kaip ponas E.Masiulis kalbėjo, labai dviprasmiška ne tik Socialinių reikalų komiteto pirmininko pozicija, kai vieną kartą tuos pačius argumentus jis naudoja prieš, kitą kartą – už. Vakar mes komitete svarstėme valstybinių pensijų olimpiniams Lietuvos čempionams klausimą. Vyriausybės pozicija dėl to, kad jiems reikėtų skirti valstybines pensijas, buvo neigiama. Tai yra diskutuotinas klausimas ir aš apie jį dabar nenorėčiau kalbėti. Man tik labai keista, kad Vyriausybės pozicija šio dabar atmetamo įstatymo klausimu buvo teigiama. Taigi ne tik pono A.Syso, ne tik Socialdemokratų frakcijos pozicija yra dviveidiška, apie tai reikia pagalvoti ir Vyriausybei.

PIRMININKAS. N.Medvedev. Prašom.

N.MEDVEDEV. Ačiū Dievui, 98 metų J.Apostolidis mirė ir negirdi, kad jį pavadino “gyvate”, kurią reikia pribaigti. Jo tėvai buvo sušaudyti. Jis pats buvo paimtas į frontą, kariavo, gavo daug ordinų, medalių. Paimtas į nelaisvę pabėgo, stojo į prancūzų pasipriešinimą, apdovanotas prancūzų ordinais. Paskui sąjungininkų išduotas Sovietų sąjungai, kalėjęs Sibire. Iš Sibiro sugrįžęs neturėjo kur dėtis, atvažiavo čia, į Lietuvą, Lietuva jį priglaudė. Bet jo niekur nepriėmė į darbą. Jis buvo vairuotoju mėšlavežiu, nes reikėjo maitinti šeimą.

Viskas, kur jį priėmė, visi iš jo juokiasi (…). Iš jo buvo atimta pensija, nes ta organizacija, iš kurios jis, atsiprašant, mėšlą vežiojo, priklausė. Kitur jo neėmė. Man gaila, kad kartais mums pyktis, neapykanta užtemdo protą ir, užuot kruopščiai analizavę, kas kaltas, o kas nekaltas, mes visiems iš eilės (ir iš kairės, ir iš dešinės) kertame galvas. Gaila, labai gaila. Dėkoju.

PIRMININKAS. A.Vidžiūnas. Prašom. A.Vidžiūnas. Prašom.

A.VIDŽIŪNAS. Pone pirmininke, gerbiamieji kolegos. Tai, ką dabar kalbėjo ponas N.Medvedev apie kažkokias vairuotojų pareigybes, žodžiu, už tai dabartinė valstybė ypatingą papildomą finansinę paramą turi duoti šiems žmonėms, mano supratimu, yra netikslumas ir klaidinimas. Bet aš norėčiau kelis žodžius pasakyti truputį plačiau.

Mano supratimu, šios procedūros ir šie įstatymų projektai rodo valdančiųjų kairiųjų tikrąsias pajėgas ir vertybes. Žvelgdamas prieš rinkimus į pono A.Brazausko ir pono A.Paulausko vadovaujamų partijų rinkimų pažadus, galėjai manyti, kad Lietuvoje prasidės rojus: 100 tūkst. naujų darbo vietų, progresiniai mokesčiai, pirmos rūšies kviečiai – 650 Lt, plius dar didžiuliai pinigai žemės ūkiui, pirmenybė ir papildomas finansavimas sveikatai ir kitiems dalykams, tvarka ir tobulesnė teisėsauga, kompetentingi kadrai ir kiti dalykai.

Gerbiamieji kolegos, šiandien šioje salėje ypač matyti, kad šie pažadai ir šie tekstai skamba, galėtume sakyti, kaip anekdotas. Apie 100 tūkst. naujų darbo vietų nėra kalbų, progresiniai mokesčiai – už devynių girių, už devynių marių, žemės ūkio produkcijos kainos (24–25 ct už pieno litrą arba 2,60 Lt už mėsos kilogramą) apskritai žemiau kritikos ir rodo, kad kaimo politikos šios partijos visiškai neturi; ligoninių finansavimas ir vaistų kvotos sumažintos penkis kartus; AIDS proveržis socialdemokratų ir Naujosios sąjungos tobulinamoje teisėtvarkos sistemoje ir kiti dalykai. Mano supratimu, Ministras Pirmininkas tyčia nenori būti dalykinis ir politinis lyderis. Tada lieka resovietizacijos pyragai, tada lieka žaidimai, sovietinė nostalgija, tada lieka M.Pronckaus stribinė leksika ir kita. Mano supratimu, prastai. Tada lieka naujas namų nacionalizavimas, lieka Kazanavičiaus, Sovietų Sąjungos ambasadoriaus Mozambike, Lietuvos valstybinė pensija, revanšistiniai ir ultranacionalistiniai A.Juozaičio pareiškimai ir kiti dalykai. Čia bėda. Pagrindinė pastanga – trinti ribas tarp nuopelnų nepriklausomai Lietuvai ir tarp “nuopelnų” okupacinėms struktūroms.

Bet šiandien, ačiū Dievui, Naujoji sąjunga, rodos, ima elgtis vertybiškai. Bet to vertybiškumo nebuvo iki šiol. A.Paulauskas sėdi kabinete, net neateina balsuoti. Mes traktuojame, kad Naujoji sąjunga dabar neparėmė socialdemokratų dėl to, kad šiandien socialdemokratų rankomis yra nuverstas Kauno meras ir panašiai. Tai štai kokios vertybės valdančiojoje daugumoje. Bet apskritai tai yra gerai, nors parodoma dalykinė ir politinė kairiųjų daugumos impotencija ir tiek. Su tuo ir sveikiname, kolegos. (Plojimai salėje)

PIRMININKAS. Kolega V.Popovas. V.Popovas. Prašom.

V.POPOVAS. Ačiū posėdžio pirmininkui. Aš tikrai nekalbėčiau, jeigu tą, ką pasakė tarybinių laikų profesorius V.Landsbergis, būtų pasakęs kolega A.Stasiškis arba kolega P.Jakučionis. Bet kai žmogus, kuris pasinaudojęs pokario laikais visomis galimybėmis, kokios tik buvo, gavo visus vardus ir iki 1987 metų iš viso tylėjo kaip pelė po šluota… Po to staiga tapo rezistentu ir kovotoju už laisvę ir taip toliau. Tiesą sakant, man net nepatogu būti šioje salėje. Ačiū.

PIRMININKAS. A.Stasiškis. (Balsai salėje) A.Stasiškis. R.Sedlickas? Prašom nešūkauti, esate svečiai. Kolega R.Sedlickas. Prašom.

R.A.SEDLICKAS. Ačiū, kad suteikėte šią progą. Dėl pensijų. Yra nustatyta Niurnbergo teismuose tam tikra sąvoka (…) – “blogybė iš esmės”. Taip buvo paskelbta SS ir nacių partija. Ta sąvoka dar galioja. Komunistų partija ir jos SS turėtų būti irgi taip pat paskelbta ir turėtų apimti visus okupacijos veikėjus, kurie dabar čia sėdi, ir jų vadus. Aš prašyčiau ir dėkoju tiems, kurie balsavo prieš, kad ta sąvoka būtų įgyvendinta Lietuvoje. Ačiū. (Plojimai)

PIRMININKAS. Ir paskutinis kalbėtojas – J.Utovka.

J.UTOVKA. Šiandien supratau, kad tie karo veteranai, kuriems teko dar pokario metais kariauti, gaudyti žydšaudžius, banditus, yra kalti. Ačiū.

PIRMININKAS. Prašom registruotis. Balsuosime dėl viso įstatymo, nors esminis straipsnis ir taip aiškus. A.Kubilius.

A.KUBILIUS. Gerbiamasis pirmininke, mūsų frakcija siūlo balsuoti dėl šio įstatymo atmetimo.

PIRMININKAS. Aš tamstai perskaitau Statutą, kuris buvo ir jūsų rašytas: “Įstatymo priėmimo metu siūlymai atmesti projektą nepriimami. Jis laikomas atmestu tada, jeigu negauna reikiamo balsų skaičiaus”. Ar aišku? Prašom balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas šis straipsnis? Visas įstatymas. Mielieji kolegos, registracija buvo.

Už – 30, 44 – prieš, 4 susilaikė. Įstatymas nepriimtas. Ir kartu atmestas. (Plojimai)

Pagal Statuto 159 straipsnio 3 straipsnį “Jeigu įstatymo projektas nepriimamas, Seimas gali pavesti projekto iniciatoriams arba pagrindiniam komitetui parengti naują projektą”. Yra siūlymų ar?.. Nėra siūlymų. Prašom. R.Paksas. Prašom.

R.PAKSAS. Gerbiamasis pirmininke, replika po balsavimo. Seimo valia įstatymas buvo nepriimtas, įstatymas turėjo įsigalioti nuo liepos 1 d. ir šiam įstatymui buvo numatyta nei daug, nei mažai – 4 mln. litų valstybės biudžete. Naudodamasis proga, kad tribūnoje yra Vyriausybės vadovas A.Brazauskas, Nepriklausomos frakcijos vardu siūlyčiau šiuos pinigus skirti kompensuojamiems vaistams.

PIRMININKAS. (Plojimai) A.Melianas. Prašom.

A.MELIANAS. Gerbiamieji kolegos, replika po balsavimo būtų tokia. Aš nelabai supratau, už ką kairioji pusė dabar balsavo už, nes dėl 1 ir 2 straipsnių, atrodo, mes buvome nubalsavę prieš. Jeigu, ponai, pralaimite retkarčiais, garbingai pralaimėkite.

PIRMININKAS. Kolega A.Kašėta.

A.KAŠĖTA. Gerbiamieji kolegos, turėtume labai aiškiai pasakyti, kad šiandien pasiekėme didelę pergalę – šiandien nebuvo reabilituoti pokario represijų, politinių represijų organizatoriai ir taip pat vykdytojai.

PIRMININKAS. Kolega G.Šileikis.

G.ŠILEIKIS. Gerbiamieji kolegos, manau, šis balsavimas parodė ir tam tikrą socialliberalų poziciją. Jeigu jie kerštaudami nepalaikė šios pozicijos, apie kurią ten kalbėjosi, kurią derino, tai parodo ir savotišką partijos nusistatymą. Aš manau, kad jie paprasčiausiai išsigando, ir taip išsigando, kad tas balsavimas buvo visiškai pasimetus, tarsi atidėjimas popietiniam posėdžiui, vėlgi tų žmonių, kurie yra atvykę, laikymas ilgą pusdienį čia. Baimė, manau, ne pats geriausias politiko veidas.

PIRMININKAS. S.Buškevičius. Prašom.

S.BUŠKEVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, mane neužregistravote, mano balsą prašau pridėti prie balsavusių prieš, kaip ir dėl 1 straipsnio. O dabar norėčiau pasakyti: ar išvis reikėjo siūlyti tokį įstatymą, kuris aiškiai buvo provokacinis?

PIRMININKAS. Ačiū už siūlymus. (Plojimai) A.Kubilius – antrą kartą.

A.KUBILIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, repliką galima?

PIRMININKAS. Prašom.

A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, mano įsitikinimu, pagrindinis tikslas, kurio siekė šio įstatymo iniciatoriai, buvo ne tariamas rūpestis buvusiais KGB ar stribų batalionų techniniais darbuotojais, o išbraukti iš šio įstatymo paskutinio punkto fašistų ir Komunistų partijos sugretinimą. Gerbiamieji kolegos, ši provokacija tikrai nepavyko ir Lietuvoje Komunistų partija buvo yra ir liks kaip žmonijai padariusi didelių nusikaltimų. Todėl siūlyčiau daugiau tokių bandymų įvairiomis kitomis rafinuotomis formomis nebandyti šioje Seimo salėje, bent jau iki galutinės komunizmo pergalės. (Plojimai)

PIRMININKAS. Prašom registruotis. Kolega V.Kvietkauskas. Prašom, kol registruojamės.

V.KVIETKAUSKAS. Aš tiesiog noriu reaguoti į kolegos G.Šileikio pareiškimus dėl socialliberalų. Socialliberalai visada turi savo labai aiškią poziciją, kuri yra išreikšta mūsų programoje. Tegul skaito ir aiškinasi. (Balsai salėje, plojimai) O centristai (ačiū už plojimus), kurie nežino, kur jie yra – kairėje ar dešinėje, tegul aiškinasi dėl savo programų ir savo…

PIRMININKAS. Ačiū. Taigi paskutinis balsavimas. Ar pavedame iniciatoriam parengti naują projektą? Prašom balsuoti. (Balsai salėje) Aš siūlau naudodamasis savo teisėmis. Prašom. (Balsai salėje) Ar pavedame rengti kitą projektą iniciatoriams?

Už – 28, prieš – 46. Pavedimo nėra. Klausimas baigtas. (Plojimai, šūksniai)

7 minučių pertrauka – iki 12.15 valandos.

Pertrauka

Akcinių bendrovių „Būtingės nafta“, „Mažeikių nafta“ ir „Naftotiekis“ reorganizavimo įstatymo 3 ir 4 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-1648(2) (svarstymas) (taikoma ypatingos skubos tvarka)

PIRMININKAS (G.STEPONAVIČIUS). Gerbiamieji kolegos, kviesčiau tęsti Seimo rytinį plenarinį posėdį. Svarstome darbotvarkės 1-3 klausimą. Kviečiu registruotis. Vyksta registracija.

Užsiregistravo 42 Seimo nariai. Gerbiamieji kolegos, svarstome Akcinių bendrovių “Būtingės nafta”, “Mažeikių nafta” ir “Naftotiekis” reorganizavimo įstatymo 3 ir 4 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą Nr.IXP-1648. Kaip Statutas numato, pradedame nuo pagrindinio komiteto išvados. Kviečiu į tribūną Ekonomikos komiteto pranešėją V.Karbauskį. Prašau.

V.KARBAUSKIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai. Ekonomikos komitetas keletą kartų svarstė Akcinių bendrovių “Būtingės nafta”, “Mažeikių nafta” ir “Naftotiekis” reorganizavimo įstatymo 3 ir 4 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą. Komitetas paprašė papildomos informacijos, dėl kokių priežasčių yra teikiamas šis projektas, ją gavo ir priėmė galutinį sprendimą pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. Už šį siūlymą buvo balsuota taip: už – 9, prieš – 1, susilaikė 2.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Papildomas – Biudžeto ir finansų komitetas. Komiteto pirmininką A.Butkevičių kviečiu iš tribūnos pateikti komiteto išvadą.

A.BUTKEVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamasis premjere. Biudžeto ir finansų komitetas svarstė įstatymo projektą. Šiam įstatymo projektui pritarta. Balsavimo rezultatai: už – 8, prieš nėra, susilaikė 4. Siūlom po svarstymo pritarti.

PIRMININKAS. Ačiū. Teisės ir teisėtvarkos komiteto, kaip papildomo, išvadą kviečiu pateikti komiteto pirmininką A.Sakalą.

A.SAKALAS. Gerbiamieji kolegos, mūsų komitetas taip pat svarstė. Bet svarstė teisinius aspektus ir pabrėžė, kad teisiniu požiūriu įstatymo projektui pastabų nėra, įstatymo projektas parengtas laikantis šių teisės aktų reikalavimų. Tačiau įvertinti projekto pagal ekonominius ir tikslingumo kriterijus neturime galimybės, nes neturime sutarčių nuostatų, kurioms įgyvendinti skirtas šis projektas. Komiteto sprendimas yra toks: siūlyti Seimui daryti įstatymo projekto svarstymo pertrauką, kadangi įstatymo projektas Seime įregistruotas 27 d., nebuvo pakankamai laiko susipažinti su jo nuostatomis bei įvertinti, ar jis prieštarauja Konstitucijai ir kitų teisės aktų nuostatoms. Kad komitetas galėtų priimti konkretų sprendimą, būtina susipažinti taip pat su aiškinamajame rašte minimomis sutartimis bei kitais susijusiais dokumentais. Sprendimas priimtas bendru sutarimu. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Svarstant šį klausimą Seimo plenariniame posėdyje dalyvauja Ministras Pirmininkas A.Brazauskas, taip pat finansų ministrė D.Grybauskaitė. Gerbiamasis premjere, prašytume jus šiuo klausimu irgi tarti žodį, galbūt iš tribūnos. Po to kalbos diskusijos metu.

A.M.Brazauskas. Gerbiamieji Seimo nariai, nors tos pataisos labai lakoniškos, bet labai svarbios ir reikalingos. Aš norėčiau, pasinaudodamas šia tribūna (nežinau, kiek man skiriama laiko), šiek tiek jus supažindinti su esame situacija, o ne vien tik atsietai kalbėti apie šias pataisas. Žinoma, aš visiškai sutinku su kolega A.Sakalu, galbūt per mažai informacijos turi Teisės ir teisėtvarkos komitetas, bet, norėdamas kompensuoti šį trūkumą, aš norėčiau supažindinti su kai kurias dalykais.

Įmonė, kuri 1999 m. pagal sutartis perduota (aš noriu pabrėžti žodį “perduota”, valdymas buvo perduotas pardavus 33% akcijų ir garantavus dar 33% akcijų pardavimą), dirba nuo spalio mėnesio ir per tą laiką, net baisu ir pasakyti, kiekvienais metais patiria maždaug po 200–250 mln. nuostolių. Šiandien įmonės, man atrodo, ypač sudėtinga situacija, nes apyvartinės lėšos išseko. Antras dalykas. Įmonei iš mūsų rinkėjų, kaip mes mėgstam sakyti, iš mūsų mokesčių mokėtojų, yra padovanota 140 mln. litų, nes taip buvo numatyta sutartyje. Norėčiau pasakyti, kad per tą laiką įmonės administracija neinvestavo tų 618 mln. dolerių, kurie buvo numatyti investuoti per ketverius metus. Nors terminas dar nesibaigė (iki 2004 metų), bet pagal požymius, kokie yra šiandien, galima teigti, kad apie investicijas ir įmonės modernizavimą negali būti jokios kalbos iš tų finansavimo šaltinių ir iš tų kreditų, kuriuos Lietuva yra suteikusi arba garantavusi. Šį skaičių noriu priminti, tai yra 1 mlrd. 700 mln. litų.

Tiesa, įmonė sistemingai moka 10% palūkanas. Mes šiandien didelių pretenzijų neturime, bet matome visumą šitos įmonės, kuri sukelia rūpesčių visiems, manau, ne tik Vyriausybei, bet ir Seimui, ir visiems Lietuvos piliečiams. Todėl kyla klausimas, kaip elgtis. Mes gavome labai daug pasiūlymų iš dešinės ir iš kairės, labai daug rimtų rekomendacijų, bet jos atsiremia į vieną ir tą pačią sieną, tai yra 1999 metų spalio 30 dieną pasirašytas sutartis, kurios limituoja bet kokius Vyriausybės veiksmus, ir ne tik Vyriausybės veiksmus, bet ir kitų valdžios institucijų. Mūsų veiksmai yra suvaržyti ir faktiškai Lietuvos Vyriausybė neturi galimybių kištis į šios įmonės ūkinę veiklą. Kai iškilo YUKOS, kaip galimo partnerio, klausimas, tai buvo praeitais metais, ir Seimas labai gerai atsimena, su kokiu entuziazmu rugpjūčio mėnesį buvo šaukiama speciali sesija ir buvo priimami sprendimai ir nutarimai, kurie atvertų kelius pasirašyti tokias sutartis. Deja, vyko derybos tarp YUKOS ir “Williams”, kaip šeimininkų, ir “Mažeikių naftos”. Tik dabar ši sutartis yra tokia, kad ją iš tikrųjų būtų galima pasirašyti. Lietuva, mūsų Vyriausybė, mūsų grupė įsijungė į šią veiklą tik pastaruoju metu, tai yra per paskutinį mėnesį padarėme labai didelius žygius, bandydami mūsų valstybei sušvelninti pirmiausia tas sąlygas, kurios buvo įtvirtintos 1999 metais, ir, be abejo, pačios sutarties tekste surasti galimybių palengvinti šios sutarties naštą valstybei.

Galėčiau paminėti keletą iš jų. Pirmiausia buvo pasilikęs Lietuvos įsipareigojimas duoti garantijas 118 mln. Vis dėlto derybų metu pavyko sumažinti šį įsipareigojimą iki 75 mln. dolerių, todėl šiandien yra svarstoma įstatymo pataisa dėl papildomų įsipareigojimų. Manau, galima vertinti, kad tai yra palengvinimas tų normų, kurios buvo įtvirtintos 1999 metais.

Taip pat atsisakoma Konstitucinio Teismo keliamų klausimų svarstymo ir sprendimų priėmimo. Tai irgi yra labai didelis pliusas. Lietuva, kaip akcijų laikytoja, galės parduoti tam tikrom, sakyčiau, ne taip sunkiom sąlygom 20% savo akcijų, t.y. 18–20%. Mums pavyko sušvelninti ir atsisakyti įpareigojimų, kuriuos numatė “Mažeikių nafta”, maždaug 12,5 mln. dolerių. Mes aktyviau galėsime dalyvauti įmonės valdyme, nes pagal sutartis sudaromas koordinacinis komitetas iš trijų asmenų, tai yra iš visų trijų akcininkų. Be abejo, tai palengvina mums dalyvavimą šios įmonės valdyme.

Apibendrindamas norėčiau pasakyti, kad yra išeitis šiandien pagerinti šios įmonės veiklą. Kitos alternatyvos Vyriausybė nemato. Raginimai padaryti Vyriausybei drastiškus sprendimus 1999 metų sutarties atžvilgiu, manau, neturi pagrindo. Mūsų valstybei tai kainuotų netgi sunkiai paskaičiuojamus nuostolius, jeigu būtų tokia iniciatyva. Aš jau nekalbu apie galimas politines pasekmes, turbūt visi Seimo nariai supranta, ką tai reiškia. Todėl prašyčiau Seimą labai įdėmiai nagrinėti šias pataisas, juo labiau kad sutartis yra parafuota. Vyriausybė vakar dar kartą rimtai svarstė ir įgaliojo Ūkio ministeriją, konkrečiai viceministrą N.Eidukevičių, parafuoti šią sutartį. Vėliau, kai bus priimti šie sprendimai, artimiausiu metu galės būti pasirašyti ir tie 300 mln. dolerių, kurie yra numatyti sutartyje, už akcijas 150 mln. ir papildomas kreditas, kurį teikia YUKOS su Vyriausybės garantija. Tikimės, kad tai padės šios įmonės veiklai, tikimės, kad šios įmonės valdymas pagerės ir, matyt, naujas akcininkas turės teigiamos įtakos, kaip aš įsivaizduoju. Tokiu būdu galėsime išspręsti šiandien labai sunkią situaciją, kuri yra šioje įmonėje. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis premjere, už jūsų kalbą. Klausimai nėra numatyti. Jeigu kils klausimų ar reikės patikslinti, manau, išnaudosime tą progą.

Dabar Seimo narių diskusija plenariniame posėdyje. Svarstymo stadija. Pirmasis į tribūną kviečiamas kolega J.Veselka. Prašom. Ruošiasi E.Klumbys.

J.VESELKA. Gerbiamieji Seimo nariai, turbūt visi dabar suprantame, kad rusiškojo kapitalo dalyvavimas “Mažeikių naftoje” yra būtinas norint, kad ši įmonė pradėtų dirbti pelningai. Aš nežinau, kam buvo neaišku nuo pat pradžių, kad buvo būtinas dalykas. Labai gaila, kad štai jau 845 mln. per ketverius metus padaryta nuostolių, tai viena. Štai tie politikai, kurie politizavo ekonomiką, sėdi laimingi, patenkinti ir toliau džiaugiasi.

Ir dar vienas dėsningumas, kad tie nuostoliai kasmet didėja – ne mažėja, o didėja. Ką dabar darytų normalus šeimininkas? Lietuva daro taip. Buvo pasirašyta sutartis, ir o, Jėzus Marija, kas atsitiks, jeigu mes ją nutrauksime. Ir politinės pasekmės, ir ekonominės, ir baisu, kas įvyks. Aš įsitikinęs šimtu procentu, kad bet kuriose valstybėse, kurios gerbia nuosavybę, automatiškai suteikiama teisė savininkui ginti savo turtą nuo blogo jo valdymo. Ir visos sutartys visada gali būti peržiūrėtos. Niekur nėra įteisinta, bet kurioje normalios valstybės teisėje tokie dalykai, kad kai savininkas mato, jog jo turtas naikinamas, jis nieko negali padaryti. Kaip sako, šiek tiek aktyviau dalyvauti valdyme. Tai panašiai, kaip dabar yra: sėdi mergaitė ir stebi, kaip jie daro, nieko nesuprasdama.

Tai toks šiek tiek aktyvesnis valdymas yra labai negeras. Kai matai visa tai, aiškiai matyti, kad “Williams” atėjo į Lietuvą ne dėl įmonės modernizavimo. Negalima išaiškinti, dėl kokių tikslų, bet tik ne dėl įmonės modernizavimo siekiant ją padaryti rentabilia. Nes ir visos sutartys buvo sudaromos tam, kad ji tik galėtų paimti pinigus. Ir štai, sakysime, kaip pareitą kartą premjeras sakė, 40 ar 50 mln. už valdymą sumoka nemokėdami mokesčių, nemokėdami “Sodrai”, 13% sumokėdami, o valstybė yra bejėgė pakeisti šią situaciją. Niekaip nesutinku. Nenorima pakeisti, ir patys save įgąsdinam. Todėl manau, kad ir šita sutartis su YUKOS išoriškai lyg ir iš tikrųjų suteikia šansą… O kas atsitiks, jeigu ir toliau bus tokie pat nuostoliai? Vėl nebus niekas atsakingas. Štai tokia sutartis ir toliau… Jeigu bent jau gerbtų Seimą, tai iš tikrųjų būtų leista bent per dvi savaites susipažinti su pačiomis sutartimis. Dabar, pasižiūrėkit, kai normaliai skaitai pataisas, nežinai, apie ką ten kalbama… Ten yra vietoj to, vietoj to, vietoj to padaryti tai, o Seimo nariai už tai balsuos. Ar galima normaliai save laikyti Seimo nariu, jeigu neskaitęs ir išsamiai nesužinojęs, kur jau 840 mln., gali balsuoti? Baigdamas aš niekaip negaliu pritarti tokiam Seimui daromam spaudimui, kai nesusipažinę mes turime už tai balsuoti.

Ir dar noriu prisiminti. Kai buvo organizuota socialliberalų kelionė iš Mažeikių iki Vilniaus, protestuojant prieš sutarties su “Williams” pasirašymą, atsimenu, kaip gerbiamasis dabartinis Seimo Pirmininkas mokėsi kalbą, nuo Mažeikių iki Vilniaus mokėti pasakyti protesto kalbą. Na, aišku, neišmoko, iš lapuko skaitė, bet tikrai gerą kalbą pasakė. Dabar, kai reikia įgyvendinti tuos principus, už kuriuos neva buvo kovojama, viskas daroma atvirkščiai. Labiausiai nemėgstu… galiu priešą gerbti, atvirą priešą, žinau jo nuostatas, bet negaliu pakęsti veidmainiavimo. Todėl man labai keista, kad šita sutartis taip pat “pramušama” Seime, kaip ir 1999 metais. Ačiū. Aš – prieš.

PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu į tribūną E.Klumbį dalyvauti diskusijoje.

E.KLUMBYS. Gerbiamasis Seimo vicepirmininke, gerbiamieji kolegos. Labai liūdna ir skaudu kalbėti apie šiuos įstatymų projektus, kai esi valdančiosios koalicijos narys. Noriu pabrėžti, kad į kompromisus su savo sąžine dėl politinių sprendimų galim eiti iki tam tikros ribos. Iš karto pasakau: nedalyvausiu konservatorių pradėtuose politiniuose žaidimuose, atvedusiuose “Mažeikių naftos” koncerną iki pražūtingos ribos, nes negaliu sutikti su konservatorių politiką tęsiančiais sprendimais. Net nedvejodamas balsuosiu prieš šiuos labai žalingus Lietuvai įstatymų projektus ir raginu tai daryti visus dar blaiviai mąstančius Seimo narius.

Neturiu kito pasirinkimo – būtina pasakyti labai karčią tiesą. Šiandien socialdemokratai, socialliberalai, konservatoriai ir tikriausiai liberalai balsuos už įstatymų projektus, vedančius ir “Mažeikių naftos” koncerną, ir visą Lietuvą tolyn į baisią aklavietę. Pirmiausia noriu priminti čia esantiems Seimo nariams tą 1999 m. spalio 5 d., kai prieš tai buvusios kadencijos Seimas konservatorių ir iš esmės visų krikdemų balsais priėmė penkis įstatymų projektus, kuriais įteisino begėdišką sandėrį su “Williams”. Už anuometinį Akcinių bendrovių “Būtingės nafta”, “Mažeikių nafta” ir “Naftotiekis” reorganizavimo įstatymo 3 ir 4 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą (kaip simboliška, kad anuometinio įstatymo projekto pavadinimas yra tapatus šiandien priimamam) balsavo 79 Seimo nariai, 42 buvo prieš ir 1 susilaikė. Priminsiu, kad tuomet prieš tą įstatymo projektą balsavo dabartinės valdančiosios koalicijos nariai V.Andriukaitis, J.Bernatonis, S.Burbienė, A.Butkevičius, R.Dovydėnienė, V.Einoris, G.Kirkilas, N.Medvedevas, J.Olekas, P.Papovas, A.Plokšto, M.Pronckus, A.Salamakinas, A.Sysas, I.Šiaulienė, R.Velikonis, taip pat dabartinės opozicijos, tiksliau, nepriklausantys valdančiajai pozicijai, Seimo nariai K.Glaveckas, R.Karbauskis, V.Martišauskas, K.Prunskienė, G.Šileikis, A.Medalinskas. Už balsavo konservatoriai ir krikdemai – dabartiniai Seimo nariai I.Degutienė, P.Gražulis, R.Juknevičienė, A.Kašėta, A.Kubilius, V.Landsbergis, J.Razma, A.Saudargas, N.Stasiškis, G.Vagnorius ir A.Vidžiūnas.

Dieną prieš tą pragaištingąjį balsavimą šalia Seimo, ant M.Mažvydo nacionalinės bibliotekos laiptų, vyko Naujosios sąjungos organizuota protesto akcija “Williams” ne!”, kurioje dalyvavo dabartinis Seimo Pirmininkas A.Paulauskas, dabartinis premjeras A.Brazauskas, nemažai kitų dabar valdančiajai koalicijai priklausančių Seimo narių. Aš irgi kalbėjau toje protesto akcijoje ir sakiau: “Williams” ne!” Šiandien, deja, būsiu vienas iš keleto dalyvavusių toje protesto akcijoje, kurie ir šiandien nuosekliai sakys “Ne!” tokiam “Williams” ir YUKOS sandėriui, nes ši sutartis yra pragaištingos sutarties su “Williams” tęsinys.

Jeigu kalbėčiau konkrečiai apie teikiamus įstatymų projektus, pirmiausia stebina šio įstatymo projekto priėmimo tvarka. Ir 1999 metais, konservatorių valdymo laiku, ir dabar “Mažeikių naftos” koncerno klausimai sprendžiami Seimo nariams neturint išsamios informacijos, ekonominių finansinių vertinimų bei ypatingos skubos tvarka. Stulbina, kad teikime Vyriausybei dėl būtinumo priimti šiuos įstatymų projektus “Williams” ir YUKOS nurodo, kad “Williams” – YUKOS sutarties ir jos priedų nuostatos negali būti įgyvendinamos nepadarius tam tikrų Lietuvos Respublikos įstatymų pakeitimų. Geležinė logika – dvi firmos pasirašo sutartį, o po to atvirai prievartauja valstybę priimti jų sąlygas. Šiandien “Williams” ir YUKOS reikalauja iš Lietuvos valstybės keisti įstatymus. Netrukus gal reikalaus “Coca-Cola” ar “Dalkia”, o po metų, kitų gal tokius reikalavimus pateiks dabartinio Vilniaus mero A.Zuoko ypač globojami “Rubicon” ar “Labradoras ir Co”.

Ir konservatorių-krikdemų priimtame anuometiniame įstatyme buvo daug nuorodų, kad netaikomi vieni ar kiti Lietuvos Respublikos įstatymai, ir šiame įstatymo projekte numatyta, kad sandoriui nebus taikomos kai kurioms Akcinių bendrovių, Konkurencijos, Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo bei Vertybinių popierių rinkos įstatymų nuostatos. 1999 metų konservatorių-krikdemų juridinis stilius yra totaliai perkeltas į 2002 metų viduryje priimamą įstatymą. Visko apogėjus yra Lietuvos Respublikos valstybės esminių turtinių įsipareigojimų, susijusių su investicijomis į akcinę bendrovę “Mažeikių nafta”, prisiėmimo įstatymo projekto 3 straipsnis, kuriuo Seimas valstybės vardu prisiima esminius turtinius įsipareigojimus pagal YUKOS investicijų sutartį ir su ja susijusias sutartis, kurias Lietuvos Respublikos Vyriausybė pasirašys ryšium su strateginio investuotojo YUKOS investicijomis į akcinę bendrovę “Mažeikių nafta”. Kur ta YUKOS investicijų sutartis? Ar vėl perkam katę maiše, tik šį kartą rusišką? (30 sekundžių). Aš išvis nesuprantu, kaip galima balsuoti už sutartyse, kurių net nematėm, kurių ne tik nematėm, bet kurios kol kas net išvis neegzistuoja, numatomus įsipareigojimus.

Mano kalbos išvada tokia: deja, esame net ne bananinė respublika, kurią ramiausiai tvarkė “United Fruit Company” ar “American telefone”, ar “American telegrafe” bosai; esame valstybė, kokių Europoje nebėra ir kokių šiandien galima būtų surasti nebent pusiaujo Afrikoje.

PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu diskusijoje kalbėti Seimo narį K.Glavecką. Ruošiasi P.Vilkas. Primenu, kad kalbant asmeniškai – iki 5 minučių.

K.GLAVECKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos. Prieš tai kalbėję kolegos iš tikro paminėjo absurdiškumą viso to mūsų naftos projekto. Jį dar labiau papildo informacija, kurią pateikė Ūkio ministerija (pasirašyta ūkio viceministro pono N.Eidukevičiaus). Šioje informacijoje yra vienas labai įdomus sakinys, kuris iš tikro apibūdina visą tą veiklą: “Akcinė bendrovė “Mažeikių nafta” buvo vienintelė Centrinės Europos regiono įmonė, vienintelė Europos įmonė, generuojanti neigiamus pinigų srautus iš veiklos”. Iš esmės tai unikalus atvejis, kai iš naftos biznio galima patirti tokių nuostolių. Buvo kalbėta apie šią sutartį, kuri buvo pasirašyta tarp Lietuvos Vyriausybės ir “Williams”, kad ji daugeliu atvejų iš tikro apribojo Lietuvos Vyriausybės galias ir ekonominį tikslingumą. Dar vienas esminis dalykas, kuris nebuvo paminėtas, – tai, kad ši sutartis yra neterminuota, o tai reiškia, kad tai, kas vyksta, gali tęstis iš esmės neribotą laiką. Kitaip tariant, tą situaciją, kuri susidarė dabartiniu metu, reikėtų iš tikro kaip nors spręsti, nes dabartinis sprendimo būdas, tai yra iš esmės tom pačiom sąlygom, gal kiek blogesnėm, bet labai panašiom (turiu omeny YUKOS), į šitą biznį pritraukti dar kitą investuotoją, reiškia, kad iš esmės ši kompanija nepasidarys pelningesnė, neatsigaus, o turės dar vieną papildomą krūvį ir visos bėdos, susijusios su sąskaitų apmokėjimu, su nuostoliais, tiesiogiai ar netiesiogiai guls ir liks Lietuvos mokesčių biudžeto sąskaitose.

Sprendimo būdas iš tikro labai sudėtingas, bet, mano supratimu, čia vėlgi pasigendam ryžtingumo, o to ryžtingumo galima ieškoti tuose pačiuose mūsų Lietuvos įstatymuose, kurie, kaip žinote, galioja Lietuvoje. Turiu omeny Bankroto įstatymą, kuris numato, naujoji redakcija numato, kad jeigu bendrovė, nesvarbu, ar tai privataus, ar valstybinio kapitalo įmonė, jeigu jos finansiniai įsipareigojimai labai viršija, 50% viršija įstatinį kapitalą, galima skelbti jai bankrotą. Mano supratimu, toks būdas ateityje bus vienintelis, jis leis pradėti iš naujo spręsti tą klausimą. Tai yra pirma skelbti bankrotą, peržiūrėti sutartis, reorganizavimą žiūrėti ir tada bandyti suklijuoti visiškai naują bendrovės valdymo sistemą su visiškai kitais tikslais ir atsakomybe. Jeigu mes neisime tuo keliu, tai iš esmės neribotą laiką turėsime nuostolius. Nuostoliai, kuriuos mes patyrėme per pastaruosius trejus metus ir kurių dydis yra apie 800 mln. Lt, iš tikro atsirado dėl dviejų pagrindinių priežasčių: pirma, dėl to, kad iš esmės Būtingės dalis, “Mažeikių naftos” Būtingės terminalas, kaip žinote, veikia nuostolingai ir neužsidirba netgi palūkanoms už tas paskolas, kurios yra paimtos ir investuotos į Būtingę, apmokėti; antra, labai reikšminga “Mažeikių naftos” nuostolių dalis kyla iš to, kad yra pasirašytos tarp “Williams“ ir “Britich(…)” sutartys penkeriems metams, pagal kurias “Mažeikių naftos”skysti naftos produktai eksportuojami į Vakarus ir tų skystų naftos produktų eksporto kaina iš esmės prilygsta žalios naftos kainai. Vadinasi, visas tas skirtumas tarp perdirbimo – 40–50 dolerių lieka kažkur kitur, už “Mažeikių naftos” sąskaitų, ar dar kur nors kitur.

Mano nuomone, vien tik šių faktų visiškai pakanka, kad būtų paskelbta ir viešai iškeltas klausimas tiek tarptautinėse, tiek visur … spaudoje, kad yra tokia situacija, parodant, kad Lietuvos įstatymai leidžia skelbti bankrotą, ir eiti tokiu ryžtingu keliu, nes, priešingai, po metų atsiras dar kitas investuotojas, dar kitas investuotojas, o visos bėdos liks mokesčių mokėtojams. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis kalbėtojau. Paskutinis diskusijoje kalbės Seimo narys P.Vilkas.

P.VILKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, prisiminkime 1999 metų investicijos sutartį tarp “Williams“, “Mažeikių naftos” ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės. Buvo numatyti labai konkretūs įsipareigojimai, tai yra iki 2004 m. modernizuoti gamyklą, tam panaudojant, kiek prisimenu, apie 600 mln. dolerių, ir užtikrinti sėkmingą ūkinę bei finansinę veiklą. Tačiau, kaip šiandien matome, savo pažadų … neįvykdė, todėl įmonės nuostoliai, kaip mums nurodyta, metai iš metų didėjo. Pirmaisiais metais siekė apie 270 mln. litų, o jau per pirmą ketvirtį yra apie 104 mln. litų.

Tai, aišku, mūsų negali tenkinti ir mes privalome priimti papildomus sprendimus dėl įmonės veiklos ateityje. Todėl šiandien pateikti įstatymo projektai (gaila, aišku, kad jie nebuvo pateikti anksčiau) mus lyg ir įtikina, kaip Vyriausybė mums nurodo, suteiks galimybę pritraukti papildomų lėšų įmonei modernizuoti, užtikrins ilgalaikį ir nuolatinį žaliavos tiekimą, kas sumažins gamybos kaštus bei padidins savos produkcijos pardavimo apimtis Europos rinkose. Aišku, tikslai yra sveikintini. Tikėkimės, kad jie bus įvykdyti.

Bet aš turėčiau savo nuomonę, kad pasirašant sutartį su YUKOS, tai yra nauja sutartis, o kaip mums šiandien Ekonomikos komitete pateikė informaciją Lietuvos Vyriausybė, kuri daugeliu atvejų nurodo, kad tai yra kaip ir 1999 metų sutarties tęstinumas… Mano manymu, jeigu jau pasirašome naują sutartį, mes tikrai galėjome griežčiau pareikalauti arba net ir sumažinti savo įsipareigojimus dėl “Mažeikių naftos” tolesnės veiklos. Mano manymu, kad ir garantijos dėl 75 mln. dolerių paskolos galėtų galbūt ir nebūti. Taip pat sakyčiau, kad galbūt per mažai buvo pareikalauta, kad būtų užtikrintos smulkiųjų akcininkų teisės, kaip ir dėl kitų įsipareigojimų. Be to, nelabai aišku, kaip ir visuomet, nes mes, Seimo nariai, neturime galimybės susipažinti su konkrečiais sutarčių įsipareigojimais, tai man ir šiandien nėra aišku, kokie tie yra esminiai Vyriausybės priimti turtiniai įsipareigojimai pagal investicijų sutartis ir su jomis susijusiomis sutartimis.

Aš, pritardamas įstatymo projektams, siūlau Vyriausybei, kad ji vykdytų ypatingą ir nuolatinę kontrolę atliekant esamų ir naujai pasirašytų sutarčių įsipareigojimų vykdymą, nuolat kontroliuotų, galbūt ne tik kontroliuotų, bet ir darytų įtaką, kad “Mažeikių naftos” veikla būtų tikrai teigiamai įvertinta ir sąlygotų teigiamą Lietuvos ekonomikos plėtrą. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Išklausėme visus Statuto tvarka pageidavusius dalyvauti diskusijoje Seimo narius. Dabar turime pereiti prie balsavimo. Prieš tai, kalbos dėl balsavimo motyvų. Vienas – už, vienas – prieš. Motyvai už – M.Pronckus. Prašom.

M.PRONCKUS. Gerbiamieji kolegos, žinoma, aš beveik sutinku su visais Seimo nario E.Klumbio argumentais, tačiau esmė ta, kad šioje situacijoje, ko gero, nėra per daug ką pasirinkti, ką daryti. Čia kai kas siūlė skelbti bankrotą, galbūt, tačiau ar nebus blogiau nuo šito? Reikėtų pasakyti, kad Seimas tokių radikalių priemonių dažnai atsisako. Svarstant biudžetą siūliau konkrečią pataisą, kad už skolas būtų galima paimti kai kurių įmonių, kurios labai įsiskolinusios, akcijas. Seimas atmetė tą siūlymą, kitaip sakant, nesutinka, kad būtų priimtos tokios radikalios priemonės. Todėl aš, nematydamas ko nors ypatingo, siūlyčiau pritarti, tačiau man labai kelia nerimą Teisės ir teisėtvarkos komiteto pozicija šiuo klausimu. Šioje salėje sėdi kaltininkai, kurie įvarė Lietuvą į tokią kvailą situaciją. Ir taip išeina, kad jie, vaidindami patriotus, už nieką neatsako. Aš siūlau pamąstyti arba priimti Seimo protokolinį sprendimą ir pasiūlyti Prokuratūrai dar kartą įsigilinti į tuos reikalus ir galų gale paieškoti atsakingų žmonių, kurie padarė šitą dalyką. O šiaip aš pritariu tam reikalui.

PIRMININKAS. Ačiū. Dėl balsavimo motyvų prieš – J.Veselka.

J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, kai klausai tų kalbėtojų už, jie vadovaujasi fatalizmo dėsniais. Nėra gyvenime to, ko negalima pataisyti. Nėra padėties be išeities. Tikrai nėra. O dėl fatalizmo politikoje valstybė ilgai kentės.

Dabar tokie klausimai. 3,33 dovanojami “Williams” veltui. Kokią mes čia susėdę 140 Seimo narių turime teisę dalyti visos visuomenės turtą privačiai kompanijai? Pirma. Antra. Vėl numatoma atidėti paskolų, kurias suteikė Vyriausybė, grąžinimus. Ką tai reiškia? Štai žmonės šiandien turi atgauti tuos savo rublinius indėlius, ligoti žmonės, skausmai, ne, ir jie verčiami aukotis dėl “Williams”. Kadangi bus atidėta, vadinasi, vėl rubliniai indėliai ar kitur, atsiras skylės… Antras dalykas. Trečias dalykas. Vėl ta pati ateinanti YUKOS kompanija investuos 75 mln. dolerių su 10% palūkanų. Ateina akcininkas, kuris gaus pelno, nepaisant to, ar efektyviai dirbs, ar neefektyviai, ir sakoma, kad bus gal geriau. “Gal” principu negalima vadovautis, reikia tikrai žinoti, kad bus nauda. O čia niekas nežino, viską mes … gal ir bus gerai. O visi beveik tikrai žino, kad bus blogai. Todėl negalima pritarti tokiai sutarčiai.

PIRMININKAS. Ačiū. Išklausėme kalbas dėl balsavimo motyvų. Gerbiamieji kolegos, registruojamės, balsuosime dėl įstatymo projekto. Vyksta registracija.

Užsiregistravo 81 Seimo narys. Prašom balsuoti dėl įstatymo Nr.IXP-1648(2), t.y. pagrindinio Ekonomikos komiteto siūlymo pritarti patobulintam įstatymo projektui.

Balsavimo rezultatai: 57 – už, 7 – prieš, 13 susilaikė. Po svarstymo įstatymo projektui yra pritarta.

Kviesčiau mobiliuosius telefonus perjungti į begarsį režimą.

Valstybės esminių turtinių įsipareigojimų, susijusių su investicijomis į akcinę bendrovę „Mažeikių nafta“, prisiėmimo įstatymo projektas Nr.IXP-1649 (svarstymas) (taikoma ypatingos skubos tvarka)

Dabar svarstome 1-3b lydintį teisės aktą, registracijos Nr.IXP-1649. Taip pat svarstymo stadija. Kviečiu pagrindinio Ekonomikos komiteto pranešėją V.Karbauskį į tribūną pateikti komiteto išvadą.

V.KARBAUSKIS. Gerbiamieji kolegos, Ekonomikos komitetas svarstė įstatymo projektą dėl valstybės esminių turtinių įsipareigojimų, susijusių su investicijomis į akcinę bendrovę “Mažeikių nafta”, prisiėmimo ir po svarstymo teikia tokią išvadą: pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. Balsavimo rezultatai: 8 – už, prieš – 2, susilaikė 3. Taip pat komitetas pritarė Biudžeto ir finansų komiteto siūlymui pasiūlyti Vyriausybei pradėti derybas su JAV kompanija “Williams international” dėl palūkanų normų mažinimo iš užsienio bankų gaunamoms paskoloms atsižvelgiant į paskolų rinkoje susiklosčiusias sąlygas.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Kviečiu Biudžeto ir finansų komitetą pateikti papildomo komiteto išvadą. Komiteto pirmininkas A.Butkevičius. Prašom.

A.BUTKEVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos. Biudžeto ir finansų komitetas svarstė šį įstatymo projektą ir kaip papildomas komitetas Ekonomikos komitetui pasiūlė du pasiūlymus. Į juos pagrindinis komitetas atsižvelgė. Biudžeto ir finansų komitetas balsavo taip: už – 8, prieš nė vieno, 4 susilaikė. Siūlome pritarti po svarstymo.

PIRMININKAS. Dėkoju. Išklausius pagrindinio ir papildomo komitetų išvadas, diskusijoje kviečiu kalbėti J.Veselką. Gerai. Ačiū. Atsisakome. Tvarka.

Gerbiamieji kolegos, dėl balsavimo motyvų vienas – už, vienas – prieš. Balsavimo motyvai už – B.Bradauskas. Prašom.

B.BRADAUSKAS. Dėkoju pirmininkui. Iš tikrųjų įsiklausykime į reikalo esmę. Kai kurie kalbantieji visada kam nors prieštarauja, bet nesiūlo kelių, kaip išeiti iš tos situacijos. Aš labai pritariu M.Pronckui, siūlančiam vis dėlto dar kartą įvardyti tuos, kurie įstūmė Lietuvos ūkį į tokią situaciją, kurioje mes šiandien esame. Šiandien Vyriausybė ieško kelių, kaip išeiti iš šios situacijos, tačiau vėl atsiranda tokių, kurie yra prieš, bet nesiūlo, kaip šį klausimą išspręsti iki galo. Aš dar kartą noriu pabrėžti, kad Lietuva daugiau įsipareigojimų neprisiima. Atvirkščiai, įsipareigojimai, nors, sakykim, nedaug, bet 48 mln. mažėja. Tai vienas dalykas.

Antras dalykas. Mes čia operuojame ta 10% palūkanų norma, o Biudžeto ir finansų komitetas pasiūlė atsižvelgti į rinkoje susiklosčiusius procentus ir pagrindinis komitetas tam pritarė. Aš manau, kad taip ir įstatyme bus parašyta. Todėl ilgai neagituodamas ir nenorėdamas, kad “Mažeikių nafta” ir Būtingė virstų metalo krūvomis, siūlau balsuoti, o siūlomas procedūras – bankroto ir t.t., bus ne vėlu paskelbti, bet pabandykime išeiti iš tos situacijos. Aš labai sveikinu Vyriausybę, kad ji bando išeiti iš šios situacijos, o mums reikėtų ją palaikyti. Dėkoju.

PIRMININKAS. Ačiū. Balsavimo motyvai prieš – J.Veselka. Prašom.

J.VESELKA. Čia sakoma – Vyriausybė bando išeiti iš situacijos. Gerbiamieji, “Williams” visą laiką derėjosi su Yukos. Vyriausybė tik stebėjo, kaip jie derasi, ir kai jie baigė derybas, susitarė, tada jau pradėjo kažką daryti. Vyriausybė visus metus buvo tik stebėtoja. Sako, nesiūlo išeities. Išeitis paprasta: sutartyje yra numatyta Londono arbitraže spręsti tą dalyką, ir nereikia to bijoti, nes visada galima iškelti… 845 mln. litų nuostolių. Ketverius metus vis didėjantys nuostoliai. Buvo daugybė argumentų nutraukti sutartį su “Williams”, bet nieko nebuvo daroma.

Toliau. Aišku, kad čia konservatoriai rašė tuos 3,33%, tai yra padovanoti per 15 mln. litų. Kodėl tai tęsiama? To neturėtų būti. Man nesuprantami esminiai įsipareigojimai, kai dvi privačios kompanijos valdo įmonę. Mūsų valstybė iš esmės yra nustumta nuo realaus valdymo ir įtakos valdymui, o atsakomybę ir toliau prisiimame (neaišku, kokius esminius įsipareigojimus, čia neparašyta, kokio dydžio jie bus) mes. Tokių variantų, atleiskite, pasaulyje dar nebuvo. Aš dar kartą noriu pakartoti: nugirdyti indėnai tokių sutarčių nepasirašydavo, o mes, būdami blaivūs, ketverius metus tęsiame tą pačią nesąmonę. Ačiū. Aš – prieš.

PIRMININKAS. Ačiū. Išklausėme kalbas dėl balsavimo motyvų. Registruojamės. Po to balsuosime.

Kartu norėčiau informuoti, kad Seimo plenarinio posėdžio darbą stebi Raseinių rajono Ariogalos, Gėluvos, Butkiškės ir Plikių mokyklų moksleiviai ir pedagogai. Malonu jus pasveikinti. (Plojimai)

Užsiregistravo 66 Seimo nariai.

Prašom balsuoti dėl pritarimo ar nepritarimo įstatymui Nr.IXP-1649 po svarstymo.

Balsavimo rezultatai: 43 – už, 6 – prieš, 11 susilaikė. Po svarstymo įstatymui yra pritarta.

Primenu, kad priimant šiuos įstatymus taikoma ypatingos skubos tvarka, tačiau pasitarus yra nutarta, kad šis įstatymas bus priimamas ne šiandien, o antradienio plenariniuose posėdžiuose.

Seimo nutarimo „Dėl Valstybės sienos apsaugos sistemos plėtotės programos patvirtinimo“ projektas Nr.IXP-822(2*) (priėmimas)

Dabar svarstome 1-4 darbotvarkės klausimą, registracijos Nr.IXP-822(2), – Seimo nutarimą “Dėl Valstybės sienos apsaugos sistemos plėtotės programos patvirtinimo”. Priėmimo stadija. Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas yra pagrindinis. G.Jakavonis jau tribūnoje. Kviečiu, kolega, jus trumpai referuoti klausimą.

G.JAKAVONIS. Komitetas apsvarstė Valstybės sienos apsaugos sistemos plėtotės programą. Po svarstymo buvo gautos Seimo Teisės departamento išvados. Jose iš esmės pateikiami redakcinio pobūdžio pasiūlymai ir pastabos, kuriems, manau, reikėtų pritarti.

Pirma. Programos 2 punkto paskutiniame sakinyje prieš žodį “Europos” išbraukta raidė “I”.

Antra. 17 punkto paskutiniame sakinyje vietoj žodžio…

PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, mes turime išvadas, visi su jomis, viliuosi, susipažinę ir, manau, užtektų jūsų pritarimo ir teiginio, kad tai yra redakcinio pobūdžio.

G.JAKAVONIS. Gerai. Gerbiamieji kolegos, būtų galima priimti šią programą atsižvelgiant į redakcines Teisės departamento pastabas.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, išklausius pagrindinio komiteto nuomonę, kad yra pritarta Teisės departamento išvadoms, kaip daugiausia redakcinėms, iš esmės, galėtume pereiti prie Seimo nutarimo priėmimo pastraipsniui. Taigi 1 straipsnis. Dėl balsavimo motyvų norinčių kalbėti nėra. Aš klausčiau, ar nesant prieštaraujančių galėtume pritarti 1 straipsniui bendru sutarimu? Prieštaraujančių nėra. Girdžiu tik pritariančius. Pritarta 1 straipsniui bendru sutarimu.

2 straipsnis. Dėl 2 straipsnio dėl balsavimo motyvų norinčių kalbėti nėra. Todėl aš klausiu, ar mes galime pritarti 2 straipsniui nesant prieštaraujančių bendru sutarimu? Prieštaraujančių nėra. 2 straipsnis yra priimtas bendru sutarimu. Seimo nutarimo priėmimas pastraipsniui yra baigtas.

Dėl viso Seimo nutarimo priėmimo ar būtų norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Ne. Norinčių kalbėti nėra. Kolegos, kviečiu registruotis. Po to balsuosime dėl viso Seimo nutarimo priėmimo.

Užsiregistravo 55 Seimo nariai.

Prašom balsuoti dėl Seimo nutarimo, kurio projekto registracijos Nr.IXP-822(2), priėmimo. Vyksta balsavimas.

Balsavimo rezultatai: 43 – už, 1 – prieš, 1 susilaikė. Seimo nutarimas, kurio projekto registracijos Nr.IXP-822, priimtas.

Svarstome darbotvarkės 1-5 klausimą. Gerbiamieji kolegos, ar mygtelėjote galbūt netyčia alkūne? Aš tada norėčiau prašyti, kad vis dėlto būtų patikslinti balsavimo rezultatai, jeigu jūsų kolega nėra užsiregistravęs salėje. Taigi, kolegos, dar kartą registruokimės ir pakartotinai balsuosime, kad nekiltų procedūrinių dviprasmybių.

Užsiregistravo 58 Seimo nariai.

Prašom dar kartą pakartotinai balsuoti dėl Seimo nutarimo, kurio projekto Nr.IXP-822(2), priėmimo. Kviečiu balsuoti tik už save.

51 – už, prieš nėra, 1 susilaikė. Po pakartotinio balsavimo noriu konstatuoti, kad Seimo nutarimas, kurio projekto Nr.IXP-822, yra priimtas.

Seimo nutarimo „Dėl Rezervinio (stabilizavimo) fondo nuostatų patvirtinimo“ projektas Nr.IXP-1521(2*) (priėmimas)

Svarstome darbotvarkės 1-5 klausimą – Seimo nutarimo “Dėl Rezervinio (stabilizavimo) fondo nuostatų patvirtinimo” projektą Nr.IXP-1521. Priėmimo stadija. Pagrindinis komitetas yra Biudžeto ir finansų komitetas. Kviečiu jo pirmininką A.Butkevičių į tribūną. Taip pat norėčiau priminti piktnaudžiaujantiesiems skambančiais telefonais, visų pirma kolegai B.Bradauskui, kad jį reikėtų įjungti begarsiu režimu.

A.BUTKEVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, jums yra pateiktas Seimo nutarimas “Dėl Rezervinio (stabilizavimo) fondo nuostatų patvirtinimo”. Priėmimas. Po svarstymo Biudžeto ir finansų komitetas daugiau jokių pataisų negavo. Buvo Teisės departamento vienas pasiūlymas. Į jį atsižvelgta. Šis pasiūlymas buvo redakcinio pobūdžio. Šiuo metu redakciniu požiūriu šie nuostatai yra suderinti.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Vadinasi, mes galime pereiti prie šio Seimo nutarimo priėmimo. Vienas vienintelis straipsnis. Dėl viso nutarimo projekto keturi – už, keturi – prieš. J.Veselka – motyvai prieš. Prašom.

J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, ir anksčiau kalbėjau, ir dabar, kad man nesuprantama, kam šis toks didelis fondas yra sudaromas. Žiūriu, centrinio banko valiutos rezervai yra, jeigu paverstume litais, per 7 mlrd. litų.

Dabar dar tokios didelės sumos. Turbūt 1,5 ar 1,8 mlrd. litų dabar sukasi tame Stabilizavimo fonde. Kam jo reikia? Mes sukuriame tokius fondus, kur Vyriausybė iš esmės kaip nori, taip tvarkosi, vos ne didelę biudžeto dalį, o kai reikia žmonėms grąžinti rublinius indėlius, tada pinigų nėra, nes prieš tai priėmėme didelį įstatymą, kur didelės Vyriausybės garantijos, ir tam reikia iš žmonių atimti pinigus. Todėl su tokio fondo formavimu ir ypač su jo valdymu negaliu sutikti ir siūlyčiau balsuoti prieš.

PIRMININKAS. Ačiū. Dėl balsavimo motyvų už – A.Butkevičius. Prašom.

A.BUTKEVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, pirmiausia norėčiau pataisyti kolegą J.Veselką, kad Stabilizavimo fonde šiuo metu yra per 800 mln. litų. Kalbant apie tai, kad dalį pinigų būtų galima skirti indėliams grąžinti, šį sprendimą turi priimti Seimas. Bet vis dėlto reikia prisiminti, kad mūsų valstybei yra iškeltas tam tikras apribojimas iš Tarptautinio valiutos fondo ir Pasaulio banko, kad fiskalinis deficitas turi siekti 1,5%. Jeigu daugiau asignavimų skirsime iš Stabilizavimo fondo, vadinasi, mes turėsime sumažinti asignavimus biudžetinėms organizacijoms. Vis dėlto reikia pasirinkti, kuriuo keliu eiti. 1998 metais jau turėjome vieną pamoką, kai labai daug lėšų buvo skirta, t.y. per 1 mlrd. litų, indėliams atkurti. Nebuvo atlikti galutiniai skaičiavimai, kaip atsilieps ekonomikai. Tuo metu buvo pasiektas fiskalinis deficitas per 7%, apie 8% ir Lietuva, kaip valstybė, tapo nemoki. Tuo metu Lietuvai niekas nenorėjo skolinti pinigų. Vis dėlto, norint daryti tam tikrus pareiškimus, reikia labai atidžiai įvertinti, kiek papildomai pinigų galima į rinką išleisti. Jeigu ankstesnės vyriausybės susitarė dėl tokio mažo fiskalinio deficito, yra jų problemos.

Dar vieną momentą norėčiau pabrėžti. Nereikia painioti tam tikrų atskirų biudžetų, t.y. Finansų ministerijos biudžeto, Stabilizavimo fondo, jo irgi yra atskiras, kaip vienetas, biudžetas. Priėmus šį nutarimą, Vyriausybei ir Finansų ministerijai bus suteikta teisė dalį lėšų panaudoti norint subalansuoti pinigų srautus. Bus padarytas teigiamas žingsnis, nes anksčiau Stabilizavimo fonde esančių lėšų negalėjo naudoti vidaus rinkoje. Aš kviečiu balsuoti už.

PIRMININKAS. Ačiū. Balsavimo motyvai prieš – K.Prunskienė. Prašom.

K.D.PRUNSKIENĖ. Aš nepalaikau šio fondo koncepcijos apskritai. Pirmiausia dėl proporcijų tarp šio fondo ir nacionalinio biudžeto. Dabartiniu mūsų valstybės raidos etapu yra nepateisinamas dalykas, kai tokia didelė suma. Beje, 800 mln. litų dabar, o iki metų pabaigos, turint minty lėšų įplaukas, turėtų pasiekti apie 1 mlrd. 900 mln. litų, bent taip buvo planuojama tvirtinant biudžetą. Mes neįsivaizduojame, nesame konceptualiai aptarę šio fondo panaudojimo.

Metų pradžioje nustatant šio fondo įplaukų sumą, būtent išlaidų sąmatą, iš esmės nebuvo aptarinėjama, išskyrus Fondo įstatyme numatytas labai abstrakčiai suformuluotas paskirtis. Ten net nebuvo užuominos apie proporcijas, kuriomis tos lėšos bus naudojamos pagal numatytas tris paskirtis. Šiandien tas milžiniškas Rezervinis (stabilizavimo) fondas iš tikrųjų labai paradoksaliai atrodo bendrame mūsų valstybės finansiniame kontekste, nepatenkintų poreikių kontekste, kai kelių dešimčių milijonų litų trūksta kompensuojamiems vaistams, kai trūksta lėšų aukštosioms mokykloms ir kitoms reikmėms. Tuo tarpu apeliuojant į buvusių vyriausybių suformuotus įsiskolinimus, valstybės finansinius įsipareigojimus, turint minty, kad egzistuoja skolos aptarnavimo biudžeto eilutė, mes iš esmės savotiškai įšaldome lėšas šiame fonde, nors aš suprantu, kad Vyriausybės požiūriu tai nėra įšaldymas. Vyriausybė turi rezervinį fondą tam tikroms nenumatytoms reikmėms. Tokios valstybės reikmės, kurios susijusios su žmonių sveikata, su mūsų jaunimo ugdymu, irgi turi stabilizavimo paskirtį, ir šioms reikmėms turėtų būti skirtos lėšos. Todėl aš manau, kad mums labai rimtai reikia apsvarstyti pačią koncepciją, grįžti prie Fondo įstatymo korektyvų, numatyti išlaidų sąmatą, kaip ir dera tokio masto sumai.

Tada būtų aišku, kaip suformuluoti jau konkrečius nuostatus. Ačiū. Mūsų frakcija…

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, registruojamės, balsuosime dėl viso Seimo nutarimo priėmimo.

Užsiregistravo 60 Seimo narių. Prašom balsuoti dėl Seimo nutarimo, kurio projekto Nr.IXP-1521, priėmimo.

Už – 40, prieš – 5, susilaikė 10. Seimo nutarimas priimtas.

Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo R.Čaikos įgaliojimų pratęsimo“ projektas Nr.IXP-1588 (svarstymas ir priėmimas)

Eilės tvarka svarstome darbotvarkės rytinio posėdžio 6 klausimą. Seimo nutarimo “Dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo R.Čaikos įgaliojimų pratęsimo” projektas Nr.IXP-1588. Svarstymas. Pagrindinis komitetas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Į tribūnų kviečiu komiteto pirmininką A.Sakalą. Po to išklausysime frakcijų išvadas ir poziciją.

A.SAKALAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, komitete buvo svarstyta Aukščiausiojo Teismo teisėjo R.Čaikos kandidatūra dėl įgaliojimų pratęsimo. Komitete iškilo problemų. Kadangi reglamente buvo aiškiai parašyta, kad, prieš svarstant komitete, prieš teikiant Seime, turi būti prieš dvi savaites atspausdinti spaudoje jo biografijos duomenys, o to nebuvo padaryta, tai ir buvo viena iš formalių priežasčių, dėl kurios komitetas labai rimtai suabejojo, ar galima svarstyti, ar galima pritarti kandidatūrai neturint tos informacijos. Dabar buvo paskelbta spaudoje jo biografija, jokių atsiliepimų nėra gauta, tai patvirtina tai, kad ir Seimo vadovybė, ir komitetas jokių atsiliepimų negavo. Bet pagal mūsų turėtą medžiagą, komitetas svarstė ir nusprendė nepritarti kandidatūrai. Balsavimo rezultatai buvo: už – 4 (pritarti), prieš – 5 (nepritarti), susilaikė 1. Taip pat buvo paskelbta atskiroji keturių Seimo komiteto narių nuomonė, t.y. V.Andriukaičio, J.Sabatausko, A.Sakalo ir E.Šablinsko. Atskirąją nuomonę aš jums perskaitysiu.

“Mes nesutinkame su komiteto sprendimu nepritarti Respublikos Prezidento pasiūlymui pratęsti teisėjo įgaliojimus Aukščiausiojo Teismo teisėjui R.Čaikai. Mūsų motyvai yra šie:

Pirmas motyvas. R.Čaika yra vienas žymiausių Lietuvos Respublikos civilinės teisės specialistų.

Antras. Mes komitete girdėjome argumentų, kad Aukščiausiasis Teismas, vykdydamas mūsų priimtus įstatymus, iš naujo nenagrinėja bylos aplinkybių, bet nesupratome, kuo teisėjas kaltas, jeigu jis vykdo mūsų priimtus įstatymus.

Trečias. Mes girdėjome argumentų, kad teisėjais turi tapti jauni žmonės, bet mums niekas neįrodė, kad dievais neturėtų būti didžiausią patirtį sukaupę ir sugebantys savarankiškai mąstyti teisėjai, nepaisant jų biologinio amžiaus.

Ketvirtas. Pagaliau mes neišgirdome nė vieno priekaišto kandidatui asmeniškai dėl jo paties darbo kokybės. Todėl kreipiamės į Seimą ir prašome pratęsti teisėjo įgaliojimus Aukščiausiojo Teismo teisėjui R.Čaikai.” Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Dabar galimybė išsakyti savo nuomonę frakcijų vardu. Aš klausčiau, kas frakcijų vardu nori kalbėti? Matau, Socialdemokratinės koalicijos frakcijos vardu – Č.Juršėnas. Kviečiu kalbėti iš tribūnos, išsakant frakcijos nuostatas. Ruošiasi Liberalų frakcijos seniūnas E.Masiulis. Kitų frakcijų atstovus kviečiu pareikšti norą vienaip ar kitaip kalbėti.

Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, mielieji kolegos, gerbiamasis pretendente. Pirma aš noriu pasakyti, kad iš tikrųjų čia buvo padaryta kai kurių procedūrinių netikslumų ir galiu dalį kaltės ir sau prisiimti, todėl galvodamas apie tolesnius mūsų žingsnius siūlyčiau, kad grąžintume Teisės ir teisėtvarkos komitetui iš naujo persvarstyti. Šį klausimą mūsų frakcija, Socialdemokratinės koalicijos frakcija, svarstė ir nuomonės buvo įvairios. Nebuvo vienos aiškios nuomonės. Aš asmeniškai, kiek pažįstu patį teisėją ir prisimenu, kaip mes, sakyčiau, po tam tikrų ginčų jį parėmėme į Aukščiausiojo Teismo teisėjo postą dar 1990 m. pavasarį, savo nuomonės nekeičiu. Praėjus dvylikai metų nuo ano balsavimo, aš juo labiau linkęs paremti šitą kandidatūrą, tai yra pratęsti įgaliojimus, ir kviesčiau tai daryti ir kitus Seimo narius. Bet kad išlaikytume visas procedūras, tai siūlyčiau dabar tiesiog vėl grįžti į komiteto svarstymo procedūrą ir po to normalia tvarka vėl svarstyti Seime. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis Pirmininko pirmasis pavaduotojau, bet dabar aš turiu atsiklausti Seimo. Ar tam, kad būtų išsklaidytos procedūrinės abejonės, Seimas neprieštarautų, kad Teisės ir teisėtvarkos komitetas galėtų pakartotinai apsvarstyti šį klausimą? (Balsai salėje) Dabar mes išklausykime tų, kurie pageidavo kalbėti, tada mes apsispręsime. Liberalų frakcijos vardu – E.Masiulis, po to aš suteiksiu žodį dėl vedimo tvarkos R.Šukiui. Gerai, dėl vedimo tvarkos. Minutėlę gerbiamasis Eligijau. R.Šukys. Prašom.

R.ŠUKYS. Gerbiamieji kolegos ir posėdžio pirmininke, manau, kad tikrai dabar, nebalsavus dėl komiteto išvados, grąžinti komitetui nėra teisinio pagrindo. Reikėtų vis dėlto pereiti visą procedūrą, kaip numato Statutas: diskusijos, kalbos, po to pritarimas ar nepritarimas tam sprendimui. Ir jeigu jau būtų nepritarta, tada jau gal kaip nors kitaip.

PIRMININKAS. Gerai. Ačiū. Prašom, Masiuli.

E.MASIULIS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, Liberalų frakcija išnaudojo Statuto numatytą galimybę susitikti su gerbiamuoju pretendentu. Mes buvome pakvietę poną R.Čaiką į savo frakcijos posėdį, kurio metu buvo užduoti įvairūs frakcijos narių klausimai. Įvyko tikrai smagus, atviras pokalbis. Nuomonių frakcijoje atsirado įvairių, todėl mes, suvokdami, kad įstatymas numato galimybę pratęsti teisėjams, kuriems sukako 65 metai, jų kadenciją dar 5 metus, kad tai yra įstatymo numatomos išimtys ir kad tai neturi tapti taisyklėmis, kad tik už ypatingus nuopelnus ar ypatingais atvejais turėtų būti šių išimčių laikomasi, kartu manydami, kad tam tikra rotacija ir tam tikri pasikeitimai teisėjų sluoksnyje irgi yra svarbūs ir reikalingi, priėjome prie nuomonės, kad frakcija, balsuodama už R.Čaikos kandidatūrą, balsuos laisvai, leisdama frakcijos nariams kiekvienam asmeniškai išreikšti savo poziciją.

PIRMININKAS. Ačiū. Ar būtų norinčių pateikti kitų frakcijų poziciją? Jeigu nėra pageidaujančių, ačiū. Tada diskusijoje pageidauja dalyvauti du Seimo nariai. Pirmas – R.Šukys. Kviečiu jus į tribūną.

R.ŠUKYS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos Seimo nariai, iš tikrųjų Lietuvos Respublikos teismų įstatymo naujoji redakcija, kuri įsigaliojo nuo gegužės 1 d., numatė tokią galimybę Aukščiausiojo Teismo, Vyriausiojo administracinio teismo teisėjams ir Apeliacinio teismo teisėjams pratęsti įgaliojimus nuo 65 metų iki 70 metų. Tačiau priimant šį įstatymą, norėčiau priminti, buvo labai daug diskusijų ir komitete, ir čia, Seimo salėje, dėl šios įstatymo nuostatos, dėl pratęsimo galimybės. Aš dėl šios nuostatos tikrai ilgai abejojau, tačiau vėliau apsisprendžiau ją palaikyti. Ir viešai buvau pasakęs, kad tai turi būti išimtiniai atvejai, kurie yra tikrai išskirtiniai, ir visais atvejais gyvenime turi galioti teismų sistemoje tai, kad nepakeičiamų teisėjų nėra. Toks požiūris turėtų galioti.

Kokios šiais atvejais yra galimos išimtys? Aš manyčiau, išimtys galimos dėl kvalifikacijos, dėl patyrimo, kai asmens negalima pakeisti kitu tinkamu tas pačias pareigas užimti tais atvejais, kai nukentės žmonės, bylininkai, kieno nors teisėti interesai, bus klaidingai išnagrinėta byla ir dėl to sugrius kieno nors likimas. Ar šiuo atveju turime šią situaciją, ar kitokią situaciją? Aš nesu įsitikinęs, kad čia yra išskirtinis atvejis.

Labai gerbdamas visus garbingo amžiaus teisėjus, be kokių nors asmeninių motyvų ar asmeninio požiūrio į žmogų, aš manau, kad turi būti tam tikri kriterijai, kada mes pratęsiame arba nepratęsiame. Jų turi būti laikomasi principingiau negu skiriant asmenį į aukštesnes pareigas į Aukščiausiąjį Teismą ar į aukštesnįjį teismą.

Po komiteto posėdžio, kuriame aš neslėpiau, kaip balsavau, vienas žurnalistas manęs paklausė, kokiais kriterijais aš vadovavausi, kur jie yra, jeigu jų įstatyme nėra. Aš išvardijau jam keletą kriterijų ir net įvardijau pavardę žmogaus, kuris atitinka tuos visus kriterijus. Jeigu šiandien jam būtų 65 metai, aš balsuočiau už įgaliojimų pratęsimą ir visus skatinčiau tai daryti. Kriterijai: profesorius, habilituotas daktaras, Vilniaus universiteto Civilinės teisės katedros vedėjas, nacionalinės premijos laureatas socialinių mokslų srityje, Civilinio kodekso darbo grupės vadovas, daugelio vadovėlių ir monografijų civilinės ir civilinio proceso klausimais autorius. Prašau – kriterijai, prašau, yra išimtis. Tikrai nerastume šiandien kuo ir pakeisti. Po penkerių metų bus kuo pakeisti, ir klausimas būtų išspręstas.

Ar šiandien yra ta situacija, kai tikrai patyrimas, labai gerbiant tą patyrimą, lemia viską arba, trumpai sakant, darbo stažas teisinėje srityje. Pažiūrėkime, Civilinis kodeksas naujas, Civilinio proceso kodeksas naujas, Baudžiamojo proceso kodeksas naujas, Baudžiamasis kodeksas naujas, Bausmių vykdymo kodeksas naujas. Turime visus naujus kodeksus. Taigi patyrimas, tikrasis patyrimas, matyt, dirbant su šiais kodeksais, ateis vėliau, gal po dešimties metų jau bus galima kalbėti. O šiandien daugelio jaunų teisėjų, teisininkų galimybės, aš manau, daryti karjerą yra skatintinos ir reikėtų laikytis tam tikrų principinių nuostatų.

Paskutinis ir, matyt, svarbiausias argumentas, kuris mane skatina vis dėlto čia kalbėti, yra tas, kad reikėtų įvertinti tą situaciją, jog dėl tam tikrų procedūrinių pažeidimų, arba ne pažeidimų, o dėl laiko trūkumo, kai įstatymas įsigalioja nuo gegužės 1 d., gerbiamojo teisėjo R.Čaikos įgaliojimai baigiasi gegužės 9 dieną. Šiandien mes svarstome pratęsimo klausimą, ko nei įstatymas, nei Konstitucija nenumato. Mano manymu, (bent jau aš taip traktuoju), kad kai įgaliojimai pasibaigę, nėra ko pratęsti. Pakartotinio skyrimo penkeriems metams įstatyme nenumatyta, o tik pasakyta, kad pratęsiant yra laikomasi procedūros kaip ir skiriant. Aš suprantu, kad pratęsimas galimas tų įgaliojimų, kurie nėra pasibaigę. Šiandien įgaliojimai vis dėlto yra pasibaigę. Ir net turiu abejonių šiandien dėl įstatymo nuostatos, ar ji tikrai atitinka Konstitucijos 115 straipsnį dėl to pratęsimo, nes ten apie įgaliojimų pratęsimo galimybę nepasakyta, o tik pasakyta, kad teisėjas yra atleidžiamas tais atvejais, kai baigiasi įstatymu nustatytas terminas įgaliojimams. Šiuo atveju nepasakyta, nei kad gali būti atleidžiamas, nei kad visada atleidžiamas, bet ten yra išvardinti pagrindai.

Tokie galbūt formalūs mano išvardinti kriterijai, formalus požiūris, nieko nesiejant su asmenybe. Gerbdamas visus garbingo amžiaus teisėjus, aš vis dėlto manau, kad ta nuostata yra išimtis. Buvau išreiškęs savo nuomonę, kad požiūris bus dvigubai ar trigubai principingesnis.

Ir trečias argumentas. Aš, kaip jaunesnės kartos atstovas (galbūt čia yra ir tam tikras kartų konfliktas), manau, kad jauni teisėjai iš Apeliacinio teismo, apygardų teismų ir kiti yra tikrai verti pretenduoti ir užimti Aukščiausiojo Teismo teisėjų pareigas. Nuo mūsų šiandien priklauso, kaip mes apsispręsime. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu diskusijoje kalbėti D.Veličką.

D.VELIČKA. Ačiū, posėdžio pirmininke. Pirmiausia, aišku, kreipiuosi į patį gerbiamąjį teisėją R.Čaiką. Mano kalba prasidėtų klausimu. Jums turbūt žinoma, kiek Seimas sulaukė priekaištų dėl to, kad teisėjams buvo padidintos pensijos ir atlyginimai. Kaip piktinasi žmonės, kad teisėjų algos yra per didelės. Mes nuolat spaudoje atlaikome tuos priekaištus sakydami, kad teisėjų darbas yra nepaprastai sunkus ir garbingas, kad tai yra nepaprastai varginantis darbas, todėl visame pasaulyje teisėjų atlyginimai yra didesni negu eilinių žmonių ir darbuotojų. Dabar jūs išėjęs gausite apie 1500 litų pensiją. Mano klausimas. Nejaugi taip menkai įvertintas jūsų triūsas? Kita vertus, dar penkeri metai tokio sunkaus darbo, ir teisėją iš teismo salės galbūt reikėtų išnešti su karstu. Nejaugi tikimasi tokio likimo? Manau, kad gerbiamasis pretendentas į šį postą turėtų susiprasti ir pats atsiimti savo teikiamą kandidatūrą pats. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Diskusijoje kviečiu kalbėti V.Kvietkauską.

V.KVIETKAUSKAS. Aš kalbėsiu Naujosios sąjungos frakcijos vardu. Mūsų frakcija palaiko Prezidento siūlymą pratęsti teisėjo R.Čaikos įgaliojimus Aukščiausiajame Teisme. Aukščiausiasis Teismas yra viena svarbiausių šalies institucijų, viena garbingiausių šalies institucijų ir ten iš tikrųjų reikia patirties. O teisėjo patirtis nėra mokėjimas atmintinai vieno ar kito statuto, bet mokėjimas tuo statutu naudotis, t.y. gyvenimo pažinimo klausimas. Šiuo požiūriu, mūsų nuomone, kandidatas teisėjas R.Čaika atitinka kriterijus, taikomus Aukščiausiojo Teismo teisėjui. Mes siūlome balsuoti už.

PIRMININKAS. Ačiū. Kalbos diskusijoje yra baigtos. Prieš suteikdamas žodį pretendentui ir institucijai, atstovaujančiai teikimui, norėčiau perskaityti Seimo valdybos posėdžio protokolo išrašą dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo R.Čaikos: “Nutarta: pažymėti, kad po Respublikos Prezidento dekreto dėl teikimo Seimui pratęsti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo įgaliojimus paskelbimo jokių atsiliepimų apie teisėją R.Čaiką Seimo kanceliarijos priimamajame negauta”. Taigi aš manau, kad bent iš dalies procedūriniai netikslumai yra koreguojami. Dabar, kaip ir numato Statutas, aš kviesčiau… nežinau, kas pirmasis, galbūt pats kandidatas ar Aukščiausiojo Teismo Pirmininkas.

Taigi, gerbiamasis Čaika, kviečiu jus į tribūną.

R.ČAIKA. Gerbiamasis Seime, šiandien aš naudojuosi jūsų priimtu įstatymu, t.y. savo teise pageidauti toliau dirbti nebūtinai penkerius metus, bet bent šiandien turiu tokią savo vidinę nuostatą, kad aš dar galiu dirbti, ir niekas man nepareiškė rimtų priekaištų, išskyrus teorinius samprotavimus, apie rotaciją, apie mokslo laimėjimus ir t.t.

Dėl jų norėčiau štai ką pasakyti. Tada, kai žmonės, kurie dabar turi aukštus mokslinius vardus ir straipsnius, dirbo bibliotekose, aš dirbau prie teisėjų stalo. Taip visą savo prasmingą darbinį gyvenimą. Iš nieko, taip pat ir jūsų, nesu girdėjęs rimtų ir pamatuotų priekaištų. Manau, kad aš, kaip žmogus, Lietuvos pilietis, išdirbęs teisėju ilgą laiką, pasakyčiau, ilgiausią laiką Aukščiausiajame Teisme, neturėdamas priekaištų iš savo jaunų kolegų, o mūsų kolegijoje iš esmės dirba jauni, išskyrus mus du, dabar trečias asmuo jau sulaukė 60 metų, visi žmonės yra jauni, mano galva, ten aš lyg ir tikau, o dabar iškilo abejonių. Na, ką aš galiu pasakyti?

Dėl rotacijos. Aš esu pasirengęs visada užleisti vietą jaunam, garbingam, tinkamam žmogui. Prašom pasakyti, kas jis. Būtų gerai, jeigu būtų alternatyva. Jeigu ji tik atsiras, aš visada esu pasirengęs pasitraukti jauno žmogaus naudai, juo labiau kad jaunimas – mūsų ateitis, o jaunimą aš myliu.

Dėkoju už dėmesį. Kaip jūs nuspręsite, taip ir bus. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pretendente. Kviečiu į tribūną Aukščiausiojo Teismo pirmininką V.Greičių.

V.GREIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai. Aš jums, gerbiamieji, savo poziciją dėl šio teisėjo įgaliojimų pratęsimo esu išsakęs. Aš galiu pakartoti tai, ką jau sakiau, kad teisėjas R.Čaika yra sukaupęs didelę patirtį ir svarų žinių bagažą. Aš manau, kad jūs, jeigu pratęsite įgaliojimus šiam teisėjui, iš tikrųjų nepadarysite klaidos. Aš esu įsitikinęs, kad, pratęsus įgaliojimus šiam teisėjui, jis neapvils nei jūsų, nei Aukščiausiojo Teismo, neapvils ir manęs. Aš kviečiu jus balsuoti už tai.

Čia buvo užsiminta, kad rotacija ir panašiai, dėl jaunų žmonių atėjimo į Aukščiausiąjį Teismą. Noriu pasakyti, kad dauguma teisėjų yra jaunesnio amžiaus, o ne vyresni. Komplektuojant Aukščiausiąjį Teismą yra laikomasi šios nuostatos ir derinamas amžiaus ir patirties santykis. Mes šių nuostatų gana kruopščiai laikomės. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis Aukščiausiojo Teismo pirmininke. Dabar pagal Statuto 202 straipsnio 4 dalį Seimas turėtų balsuoti dėl Aukščiausiojo Teismo teisėjo paskyrimo, šiuo atveju dėl įgaliojimų pratęsimo. Mes neturėtume balsuoti dėl komiteto išvados, bet turėtume balsuoti dėl skyrimo arba neskyrimo, nes tokia yra pareigūnų skyrimo procedūra. Norėčiau formuluoti balsavimo klausimą, prieš tai, aišku, kalbos dėl balsavimo motyvų. Dėl vedimo tvarkos norėtų R.Šukys. Prašom.

R.ŠUKYS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš esu įgaliotas Liberalų frakcijos seniūno E.Masiulio frakcijos vardu paprašyti, kad pirmiausia būtų balsuojama dėl slapto balsavimo balsuojant dėl personalijos. (Balsai salėje) Pagal Statutą Seimas gali nuspręsti, jeigu yra siūlymas. Šiuo atveju mes siūlome slaptą balsavimą. Prašom balsuoti.

PIRMININKAS. Gerai, frakcija tokią siūlymo teisę turi. 115 straipsnis apibrėžia tvarką, kaip vyksta balsavimas apsisprendžiant dėl personalijų. Tokia galimybė yra numatyta. Dėl to Seimas gali apsispręsti paprasta balsų dauguma, rengti ar nerengti slaptą balsavimą. Kolegos, ar sutiktumėte, kad dabar pasakome kalbas dėl balsavimo motyvų ir po to, atlikę šiuos veiksmus, galėtume apsispręsti dėl balsavimo tvarkos? (Balsai salėje) Ačiū. Gerbiamieji kolegos, tuoj pat išspręsime visus neaiškumus. Dėl balsavimo motyvų už – V.Einoris. Prašom.

V.EINORIS. Kolegos, aš siūlau neužsiimti niekais, kaip čia yra siūloma, – slaptas balsavimas lyg… Tai vienas dalykas. Antras dalykas, man jokių abejonių nekelia, aš balsuosiu už. Kviečiu kolegas balsuoti už ir netempti gumos. Be reikalo žmogų, turintį tokį stažą, autoritetingą teisininką, tampome už virvelės. Tiesiog nepatogu, man atrodo. Balsuokime tvarkingai, be jokio slapto. Kokio čia slapto dar reikia? Už balsuokime.

PIRMININKAS. Ačiū. Balsavimo motyvai prieš – R.Sedlickas. Prašom.

R.A.SEDLICKAS. Yra išleista daugybė naujų kodeksų, kuriuose yra naujos sąvokos, naujas mąstymas, yra Europos reikalavimai, Europos žmogaus teisių konvencija. Ką gali padėti patirtis? Prieš 20–30 metų buvo vykdoma vien tik sovietinė teismų praktika. Visos sąvokos kitos. Didžiausia Aukščiausiojo Teismo problema yra tai, kad Strasbūro nutarimai rodo, kad iš mūsų teismų gaunami net ne minimalūs standartai. Minimalūs standartai nėra išlaikyti. Tą teisėjų problemą aš matau. Teisėjai vykdo teisingumą, tačiau pagal Strasbūrą jie net nesilaiko minimalių standartų. Dabar mes norime dar kartą patvirtinti žmogų iš tos senosios mokyklos, dėl kurios ir yra visos bėdos. Reikia naujų, reikia naujų dabar, o ne už penkerių metų. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, aš siūlau dabar kalbėti ne dėl balsavimo motyvų, nes dėl viso nutarimo, kai bus priėmimas, kalbės keturi – už, keturi – prieš. Dėl kandidatūros vienas – už, vienas – prieš buvo išsakyta. Turėtume apsispręsti, kaip pasiūlė Liberalų frakcijos vardu R.Šukys, dėl balsavimo būdo. Taigi prašau balsuoti. Kas už tai, kad būtų rengiamas… (Balsai salėje) Taip, registruokimės, ir po to balsuosime dėl balsavimo būdo. Vyksta registracija.

Užsiregistravo 62 Seimo nariai. Ar jūs sutiktumėte, kad jums suteikčiau žodį po balsavimo, kai apsispręsime dėl būdo, kaip balsuojame? Ačiū. Taigi, gerbiamieji kolegos, kas už tai, kad svarstant dėl kandidatūros į Aukščiausiojo Teismo teisėjus, dėl jo įgaliojimų pratęsimo, būtų balsuojama slaptai, prašau balsuoti už, kas nepritaria – balsuoti prieš arba susilaikyti.

18 – už, 32 – prieš, 5 susilaikė. Apsispręsta, kad vis dėlto bus atviras balsavimas, t.y. slaptam balsavimui nebuvo paprastos dalyvaujančių posėdyje balsų daugumos.

Dėl vedimo tvarkos A.Sakalas. Prašom.

A.SAKALAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš noriu tik pasakyti informaciją dėl Strasbūro bylų, kad būtų visiems žinoma. Iš dešimties Lietuvos pralaimėtų bylų Strasbūre aštuonios buvo pralaimėtos dėl įstatymų, kurie dabar jau pakeisti, netobulumo (čia teisėjai nieko dėti), o dvi pralaimėtos dėl prokurorų ir žemesnio rango teisėjų kaltės. Su šiomis bylomis Aukščiausiasis Teismas nieko bendra neturi.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, dabar mes dėl motyvų jau esame… (Balsai salėje) Minutėlę. Dėl motyvų taip, kaip aš suprantu Statutą ir kaip numato personalijų svarstymą Statutas, mes po vieną kalbą esame išklausę. Jeigu kandidatūrai pritariama, toliau pereiname prie Seimo nutarimo priėmimo pastraipsniui ir priėmimo metu būtų galimybė kalbėti dėl balsavimo motyvų, kaip numato Statutas priimant Seimo nutarimo projektą. Ar visi mes taip pat suprantame procedūrą? Dėkoju. Malonu. A.Sysas dėl vedimo tvarkos.

A.SYSAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš norėčiau priminti, kad pas mus yra tradicija, jeigu balsuojama dėl personalijų, tas asmuo nedalyvauja posėdžių salėje.

PIRMININKAS. Tokios tradicijos aš negirdėjau. (Triukšmas salėje) Gerbiamieji kolegos, palikime tai pačių asmenų apsisprendimui. Dabar, gerbiamieji kolegos, kviečiu balsavimo keliu išsakyti savo nuomonę, kas pritaria tam, kad Aukščiausiojo Teismo teisėjo R.Čaikos įgaliojimai būtų pratęsti.

Balsavimo rezultatai: už – 34, prieš – 11, susilaikė 10. Seimas formaliai pritarė R.Čaikos įgaliojimų pratęsimui.

Dabar, gerbiamieji kolegos, ar mes galime iš karto pereiti prie Seimo nutarimo priėmimo? Ačiū. 1 straipsniui (kadangi buvo formalus pritarimas kandidatūrai, o 1 straipsnis kaip tik ir apibrėžia įgaliojimų pratęsimą iki jam sukaks 70 metų) mes jau pritarėme.

2 straipsnis. Ar būtų norinčių kalbėti dėl 2 straipsnio dėl balsavimo motyvų? 2 straipsnis susijęs su nutarimo įsigaliojimo momentu. R.Šukys. Prašom.

R.ŠUKYS. Nekalbėjau dėl 1 straipsnio, o dėl įsigaliojimo kalbėsiu. Labai įdomus išeina nutarimo įsigaliojimas, kai įgaliojimai jau pasibaigę. Ką mes padarėme? Šiuo atveju, aš manau, mes žengėme visiškai antikonstitucinį žingsnį. Įgaliojimai, kurie yra pasibaigę, negali būti pratęsti. Prieš pusę metų teisėjas, sakykim, išėjo į pensiją, paskui sugalvojo, kad reikia sugrįžti ir pratęsti įgaliojimus. Tai mes priimsime nutarimą, kad galioja nuo tokio momento, kai pasibaigia jo įgaliojimai. Mano požiūriu, tai yra absurdas. Dėl to slapto balsavimo, tai čia kiekvieno sąžinės reikalas, bet patikėkite, žmonės žiūri, žmonės vertina teismų darbą, vertina ir mūsų darbą, ir mes turime vienintelę galimybę apsispręsti. Ta galimybė yra tik skiriant arba atleidžiant teisėjus. Paskui mes galimybės vertinti teismų darbo neturėsime. Čia nėra kalbama dėl personalijos. Yra kalbama apie tai, ar mes principingai vertiname teismų darbą, visų teismų sistemą, aš turiu omeny, kad ir turėdami galvoje vieną asmenį, ar ne? Siūlau balsuoti prieš.

PIRMININKAS. Ačiū. Dėl 2 straipsnio, primenu, V.Einoris dėl įsigaliojimo.

V.EINORIS. Aš jau kalbėjau, bet kadangi gerbiamojo R.Sedlicko mąstymas man pasirodė toks… tai aš ir antrą kartą noriu kalbėti. Balsuosiu už ir kviečiu kitus balsuoti už. O tie, kurie nebuvo sovietiniais laikais Lietuvoje, neturi teisės spręsti, kas kaip mąstė, kas kaip darė. Geriau reikia patylėti.

PIRMININKAS. Ačiū. Aš manau, kad mes balsuojame ne dėl R.Sedlicko mąstymo, mes balsuojame dėl 2 straipsnio. Gerbiamieji kolegos, dėl 2 straipsnio prašau balsavimu išsakyti savo nuomonę, kas pritaria, kad 2 straipsnis būtų priimtas. Tuoj pat, gerbiamasis Romanai.

Balsavimo rezultatai dėl 2 straipsnio: už – 32, prieš – 8, susilaikė 12. 2 straipsnis priimtas. Kadangi buvo paminėta R.Sedlicko pavardė, prašau.

R.A.SEDLICKAS. Aš kalbu paprastai ir tiesiai ponui V.Einoriui, kuris irgi jau turėtų būti išėjęs į pensiją. Apie ką mes kalbame? Mes galime tapti kvailiukų laivu. Tai gali būti ir jau prie to artėjame. Jeigu kalbame apie teismus, tai yra visai kas kita. Jeigu anksčiau, prieš 20 metų, būtų buvę kalbama apie konstitucines teises, apie žmogaus teises, tada nebūtų okupacijos, nebūtų trėmimų, nebūtų tos savivalės, kokia buvo, pone Einori, ir tada mes neturėtume šios problemos. Dabar einame į kitą santvarką ir tokiems kaip jūs jau laikas pasitraukti. Dabar reikia naujo mąstymo, pasaulinio mąstymo, ne pono V.Einorio mąstymo, ir reikia teisėjų, kad jie veiktų pagal normas, kurios nustatytos visame pasaulyje, o ne pagal poną V.Einorį.

PIRMININKAS. Ačiū. Žinote, pingpongas yra skirtas ne Seimui. Gerbiamieji kolegos… (Balsai salėje) V.Einoris su sąlyga, kad kitų pavardžių jis neminės. Prašom.

V.EINORIS. Aš kitų neminėsiu, aš tik noriu paminėti gerbiamąjį Sedlicką ir kviečiu jį į lenktynes. (Juokas salėje)

PIRMININKAS. Ačiū. Supratome. Socialistinis lenktyniavimas Seime priimant įstatymus, manau, tęsiasi. Mes turėtume balsuoti dėl viso Seimo nutarimo priėmimo. Gerbiamieji kolegos, dėl balsavimo motyvų J.Veselka. Motyvai už. Dėl viso Seimo nutarimo.

J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, yra vienas dalykas, kad vis dėlto teisėjas turi turėti ir pakankamai patirties. Tai nėra šiaip sau politikavimas, taip sprendžiami dideli dalykai. Šitas žmogus, kiek aš žinau iš atsiliepimų, visada sugeba, nepaisydamas valdžios nuomonės ar spaudimo, pasakyti savo kaip teisininko nuomonę. Tokie žmonės turi būti gerbiami ir jiems leidžiama dirbti ne apsiribojant vien metų skaičiumi. Aš norėčiau, kad šiam žmogui būtų suteikta teisė ir toliau dirbti šį darbą, kol iš tikrųjų neatsiras galimybė ir būtinybė pakeisti jį kitu.

Dabar šiek tiek dėl tų mokyklų. Aš visada labai gerbiau tiek amerikiečių mokyklą, tiek jų sprendimus, tiek pačią demokratiją. Bet kuo daugiau klausausi tų, kurie ir Amerikoje nepritapo, tuo man susidaro prastesnė nuomonė apie jų mokyklą ir geresnė nuomonė apie sovietų mokyklą.

PIRMININKAS. Ačiū. Balsavimo motyvai prieš – A.Sysas. Prašom.

A.SYSAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Man siūlo trumpai kalbėti. Aš tikrai labai trumpai kalbėsiu. Manau, galimybių kitiems neatsiras, jeigu mes ir toliau priiminėsime tokius sprendimus. Aš manau, kad tai yra precedentas. Mano nuomonę Seimas žino, aš buvau kategoriškai nusistatęs prieš, kai mes padarėme išimtį teisėjams dėl ilgesnio darbo stažo. Mes juos išskyrėme iš visų kitų Lietuvos piliečių ir palikdami tokią spragą mes šiandien sukuriame pirmąjį precedentą. Aš norėčiau, kad visi mes prisimintume, nes po jo ateis kitas teisėjas, kuriam mes vėl pritarsime, ir Lietuvoje nebus nė vieno teisėjo, kuris baigs karjerą savo noru 65 metų. Jie visi dirbs iki 70. Todėl mes užtikrinome jų socialines garantijas senatvėje. Buvo priimtas Valstybinių pensijų teisėjams įstatymas. Aš manau, kad teisingai buvo pasakyta. Per šį laikotarpį yra pakeisti visi pagrindiniai įstatymai. Ta patirtis, kurią turi teisėjas R.Čaika, labai sveikintina ir gera, bet ji šiek tiek neatitinka dabartinių įstatymų. Todėl aš ir pasisakau prieš, kad mes darytume tokį precedentą, o teisėjams leistume pajudėti karjeros laiptais.

PIRMININKAS. Ačiū. Č.Juršėnas – motyvai už.

Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis pirmininke, mielieji kolegos, aš nenorėčiau daug kalbėti, nes iš tos didžiosios tribūnos jau kalbėjau, bet papildomai noriu kai ką pasakyti. Pirmiausia dėl konstitucingumo ir dėl laiko. Man atrodo, kad Prezidentas savo teikimą, t.y. konkretų dekretą, pasirašė gegužės 9 dieną, vadinasi, jis įjungė motorą laiku. Taigi man atrodo, kad čia neturėtų būti juridinių problemų.

O dabar politinė, jeigu norite, problema ar kokia kitokia, o gal greičiau žmogiška problema, kurią čia lietė ir kolega iš dešinės, ir kolegos iš kairės, bet aš dabar pavardžių neminėsiu. Aš tik noriu priminti, kad Aukščiausiosios Tarybos laikais, kai gerbiamasis R.Čaika buvo svarstomas ir paskui tvirtinamas Aukščiausiojo Teismo teisėju, taigi Aukščiausiosios Tarybos laikais, konkrečiai gegužės mėnesį, vadinasi, kai Aukščiausioji Taryba buvo itin dėmesinga, itin atkakli ir ypač priekabi buvusiesiems, ji po diskusijų štai kaip nubalsavo už gerbiamojo R.Čaikos kandidatūrą: už – 89, prieš nė vieno. Ta Aukščiausioji Taryba, kurioje kairiųjų buvo lygiai dešimt. O susilaikė 4. Tai informacija, kurią aš turėjau priminti, kad kai kurie suprastų, jog prieš dvylika metų daug įkyriau ir daug stipriau tie klausimai, kuriuos dabar tik kai kurie kelia, buvo nagrinėjami, ir į tuos nagrinėjimus buvo atsakyta štai tokiu faktiškai visų Aukščiausiosios Tarybos daugumos deputatų balsų skaičiumi. 89 – už, nė vieno prieš. Todėl kviečiu palaikyti.

PIRMININKAS. Ačiū. Balsavimo motyvai prieš – A.Matulevičius. Prašom.

A.MATULEVIČIUS. Ačiū. Aš iš principo nesu prieš kandidatūrą, bet yra visiškai kitas klausimas. Kodėl aš dabar paprašiau kalbėti? Aš nenorėčiau nei prieš, nei už kalbėti, aš ir balsuosiu susilaikydamas, bet yra kitas principas, kad vieną kartą mes turime apsispręsti ir daryti arba nedaryti. Kai mes darome aibę išimčių ir privilegijų tam tikroms kategorijoms žmonių, mes turime tokius precedentus, kokius, pavyzdžiui, šiandien turėjome svarstydami vieną įstatymą. Kažkada Sąjūdis deklaravo, kad laisvoje Lietuvoje nebus privilegijų, nebus taip kaip sovietyne. O šiandien iš tikrųjų yra kur kas daugiau privilegijų atskiroms kategorijoms imant visą mūsų socialinę sritį ir tai, kas susiję ir su teisėjų korpusu.

Aš nesu prieš personaliją, bet manau, kad mes darome kažkokį negerą veiksmą. Galbūt kitaip išspręskime nusipelniusių teisėjų klausimą. Anais laikais, kai būdavo Sąjungos maršalai, jų neleisdavo į pensiją, sukurdavo tokią rojaus grupę, jie visi būdavo konsultantai, gerus pinigus jiems mokėdavo. Tai gal taip mes pasielkime ir su Aukščiausiojo Teismo teisėjais, jeigu kalbama apie pinigus. Aš visiškai nesuprantu. Mes viena darėme priimdami teismų įstatymus, kita šiandien darome praktiniais veiksmais. Susidaro dvilypė situacija.

Prieš gerą žmogų pasisakyti nenoriu, aš tikrai nepasisakau prieš esamą kandidatūrą, bet aš pasisakau prieš principą, kurio mes galbūt neapmąstę, neišdiskutavę pradedame elgtis neteisingai, ir žmonės mūsų nesupras. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Balsavimo motyvai už. J.Narvilienė. Prašom.

J.NARVILIENĖ. Aš manau, jeigu mes suvokiame pagrindinį dalyką, kad yra labai svarbu profesionalumas, tai kalbėti apie amžių, man atrodo, čia visiškai nederėtų. Kalbame apie amžių, bet juk Seime mes turime garbingo amžiaus žmonių. Apie ką mes kalbame? Aš manau, jeigu kalbame tik todėl, kad norime pakalbėti, tai yra visiškai… Norėčiau, vyrai, kad vieną kartą atrastumėte rimtesnių temų kalbėti. Kviečiu balsuoti už tikrai profesionalų teisėją.

PIRMININKAS. Ačiū. Ir paskutinė kalba dėl motyvų už – A.Sakalas. Prašom.

A.SAKALAS. Gerbiamieji kolegos, mes girdėjome motyvus, kad tokią išimtį reikėtų daryti profesoriams arba dukart ar triskart mokslų daktarams. Bet tai yra akademinis darbas. Tas, kas yra apsigynęs daktaro disertaciją ir turi profesoriaus laipsnį, nebūtinai yra geras teisėjas. Geras teisėjas yra visiškai kitas žmogus. Nes tas, kuris turi diplomą, galbūt visiškai nemoka nieko teisti. Tai nieko bendro neturi.

Kitas argumentas – dėl jaunų žmonių. Aš sutinku, kad jaunas žmogus, jeigu reikėtų bėgti šimto metrų krosą, greičiau nubėgs, be jokių abejonių, jaunas žmogus laimės. Čia kalbama apie žmonių likimus. O kaip reikia spręsti žmonių likimus, geriausiai žino tie, kurie turi didelį patyrimą, kurie matė visko: ir žmonių ašarų, ir žmonių džiaugsmo, ir priiminėjo sprendimus. Aš neabejoju, kad teisėjai iš savo patirties ir mokosi, ir priima teisingesnius sprendimus. Jeigu teisėjas gali dirbti, aš pritariu J.Narvilienės nuomonei, nekiškime biologinio amžiaus. Yra žmonių, kurie jau 40 metų yra beviltiškai pasenę, yra tokių, kurie 75 ar 80 metų, kaip, sakykime, mūsų gerbiamasis Prezidentas Jo Ekscelencija V.Adamkus, puikiausiai supranta, kaip reikia valdyti valstybę. Ačiū.

PIRMININKAS. Išklausėme kalbas dėl balsavimo motyvų. Registruokimės, po to balsuosime dėl viso nutarimo.

Užsiregistravo 53 Seimo nariai. Prašau balsuoti dėl Seimo nutarimo, kurio projekto Nr.IXP-1588, priėmimo. Vyksta balsavimas.

Balsavimo rezultatai: 30 – už, 7 – prieš, 14 susilaikė. Seimo nutarimas, kurio projekto Nr.IXP-1588, priimtas.

Gerbiamieji kolegos, mes išnaudojome rytiniam posėdžiui skirtą laiką. Ar būtų primygtinai norinčių, kad mes tęstume posėdį? Norinčių pratęsti, išskyrus Č.Juršėną, nėra. Gerbiamieji kolegos, rytinis plenarinis posėdis yra baigtas.

Trumpas skelbimas. Tarpparlamentinių ryšių su Rusijos Federacija grupės nariai po šio posėdžio kviečiami į susitikimą Veidrodinėje salėje.