Keturiasdešimt antrasis (238) posėdis
2002 m. gegužės 28 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas Č.JURŠĖNAS ir Seimo Pirmininko pavaduotojas G.STEPONAVIČIUS

2002 m. gegužės 28 d. (antradienio) darbotvarkė

PIRMININKAS (G.STEPONAVIČIUS). 2002 m. gegužės 28 diena. Norėčiau paskelbti rytinio plenarinio posėdžio pradžią. Registruosimės, nes įtariu, kad daugelis norėtų atlikti šią procedūrą. Vyksta registracija.

Užsiregistravo 77 Seimo nariai. Gerbiamieji kolegos, dėl šios dienos rytinio ir vakarinio plenarinių posėdžių darbotvarkės. Matau prie mikrofono A.Kubilių. Prašom, kolega.

A.KUBILIUS. Gerbiamasis pirmininke, aš siūlyčiau Seimui aiškiai suprasti, kokio masto problemą mes šiandien matome Alytaus kalėjime. Tai, kad Seimas kol kas nesiima jokių veiksmų, nesiaiškina priežasčių, nesiaiškina pasekmių, nesiaiškina, ką reikėtų daryti, – tai, mano įsitikinimu, yra didelė spraga, todėl aš siūlyčiau… kadangi šiandien bent jau spaudoje yra skelbiama, kad Teisingumo ministerijos specialiai sudaryta komisija pateiks savo išvadas, aš siūlyčiau pareikalauti, kad tos išvados būtų pateiktos ir Seimui, kad jas pateiktų teisingumo ministras. Mano įsitikinimu, Seimas turi šiandien pat sudaryti specialią parlamentinio tyrimo komisiją, kuri imtųsi nagrinėti šią problemą visais aspektais. Kitu atveju, mano įsitikinimu, tai, ką mes šiandien čia rengiamės svarstyti, visiškai neprilygsta mastui tos problemos, su kuria Lietuva šiandien susiduria dėl mūsų pačių aplaidumo ir, mano įsitikinimu, teisėtvarkos korumpuotumo. Taigi, gerbiamasis pirmininke, siūlau įtraukti du klausimus: dėl komisijos ataskaitos pateikimo Seimui ir taip pat, jeigu reikia, galbūt sukviesti Seniūnų sueigą bei sudaryti specialiąją tyrimo komisiją, kuri imtųsi rimto parlamentinio tyrimo, nepalikdama to vien tik biurokratiniam tyrimui.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis kolega. Klausimas, be abejo, labai svarbus ir aktualus, tačiau mes neturime informacijos nei apie specialiosios darbo grupės planus, nei apie darbotvarkę. Jeigu neprieštarautumėte, kolegos, kad po pietų mes galėtume numatyti, kai tik tokia galimybė bus, rezultatai bus baigti rengti, kad mes čia išklausytume tą informaciją dėl laikinosios Seimo tyrimo komisijos sudarymo. Manau, kad Statutas aiškiai apibrėžia, kaip tokia komisija gali gimti. Seimo komitetuose ši idėja taip pat buvo iškelta ir aptarta. Aš manau, pasinaudokime galimybe teikti tokį siūlymą. Manau, kad Seimas turėtų nenusišalinti nuo šio proceso.

Dėl šios dienos plenarinių posėdžių darbotvarkės – J.Čekuolis. Prašom.

J.ČEKUOLIS. Ačiū. Gerbiamasis pirmininke, tiesiog primenu jums, jog vakar posėdžiavusi Etikos ir procedūrų komisija konstatavo, kad priimant Darbo kodekso 3–18 straipsnius imtinai gegužės 14 d. plenariniame posėdyje buvo rimtų procedūrinių pažeidimų, todėl šiandien, kai svarstysime Darbo kodeksą, mes turėtume perbalsuoti, dar sykį grįžti prie mano minėtų straipsnių priėmimo.

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, mes dabar svarstome darbotvarkę. Kai pasieksime klausimą, kurį jūs keliate, mes apsispręsime, kaip elgsimės, kada pakartotinai balsuosime dėl atitinkamų straipsnių. Dėl šios dienos darbotvarkių – A.Kašėta. Vidurinis mikrofonas.

A.KAŠĖTA. Gerbiamasis pirmininke, aš labai prašyčiau išbraukti iš šios dienos darbotvarkės, tiksliau, perkelti į ketvirtadienio darbotvarkę, 2-9 klausimą – Nepaprastosios padėties įstatymo projektą. Priežastis ta, kad komitetui netikėtai buvo perkelta iš ketvirtadienio, nors preliminariai buvo numatyta, į šiandieną. Kadangi aš esu pagrindinis komiteto pranešėjas ir dėl labai svarbių priežasčių turėsiu išvykti iš popietinio posėdžio, prašau išbraukti iš darbotvarkės.

PIRMININKAS. Ačiū. Ar neprieštarautų Seimas, kad 2-9 vakarinio posėdžio darbotvarkės klausimą perkeltume į vėlesnį laiką, turiu omenyje į ketvirtadienį arba kitą savaitę? Ačiū. Nėra prieštaravimų. Taip apsisprendėme. Taip pat apsisprendėme, kad vakariniame posėdyje Seimas išklausytų Teisingumo ministerijos sudarytos specialiosios darbo grupės ataskaitą ar informaciją dėl situacijos, susijusios su ŽIV protrūkiu Alytaus pataisos darbų kolonijoje.

Taigi, kolegos, dabar klausčiau, ar, išsakę siūlymus dėl darbotvarkių, galime joms pritarti bendru sutarimu? Prieštaraujančių nėra. Abiejų šios dienos plenarinių posėdžių darbotvarkėms yra pritarta bendru sutarimu.

Konstitucijos 119 straipsnio pakeitimo įstatymo įsigaliojimo Konstitucinio įstatymo projektas Nr.IXP-1638. Konstitucijos 119 straipsnio pakeitimo įstatymo įsigaliojimo Konstitucinio įstatymo įrašymo į Konstitucinių įstatymų sąrašą įstatymo projektas Nr.IXP-1639 (pateikimas)

Taigi eilės tvarka pirmasis rytinio posėdžio darbotvarkės klausimas yra su Konstitucijos 119 straipsniu susiję du įstatymai – 1a ir 1b. Pradedame nuo pirmojo 1a klausimo – Konstitucijos 119 straipsnio pakeitimo įstatymo įsigaliojimo konstitucinio įstatymo projekto Nr.IXP-1638. Pranešėjas – Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas Č.Juršėnas. Įstatymą teikia 61 Seimo narys.

Ar Seimas neprieštarautų, kad mes šiuos abu įstatymus, susijusius su 119 straipsnio įsigaliojimu, nagrinėtume kartu, turiu omenyje, kad gerbiamasis pranešėjas pateiktų juos iš karto? Prieštaraujančių nėra. Gerbiamasis pranešėjau, prašom.

Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis pirmininke, mielieji kolegos, jeigu reikėtų dviem-trim žodžiais pateikti reikalo esmę, tai tie abu projektai yra politinio susitarimo, politinio kompromiso, kuris buvo ilgai ir sunkiai rengtas, rezultatas. Suprantama, kad geriausias variantas, ir tai buvo siūloma, – priimti atitinkamą pataisą, kaip ji buvo formuluota, kai būtų automatinis, vadinkime taip, automatinis įsigaliojimas, nes pati Konstitucija numato įsigaliojimą per mėnesį nuo priėmimo, jeigu nenusprendžiama kitaip. Bet kilus ginčams dėl ne piliečių dalyvavimo savivaldos rinkimuose, ginčams paaštrėjus, buvo ieškoma įvairių formulių, kurios atrodytų priimtinesnės daugumai, ypač daugumai, nes ta kvalifikuotoji dauguma, kaip žinote, turi būti ne mažiau kaip 94 Seimo nariai. Tokiu būdu gimė tas, kaip matote, tikrai kolektyvinis sprendimas. Tiek dėl vieno projekto, tiek dėl kito pasirašė daugiau negu 60 Seimo narių iš pačių įvairiausių frakcijų.

Siūlymo esmė, kad atitinkamos dalies dėl ne Lietuvos Respublikos piliečių, arba užsieniečių, įgyvendinimas būtų nuo 2004 m. sausio 1 dienos. Suprantama, ta kita keičiamo Konstitucijos 119 straipsnio dalis dėl kadencijos pratęsimo įsigalioja taip, kaip numato pati Konstitucija – per mėnesį nuo pataisos priėmimo. Jeigu pataisą priimsime taip, kaip planuojame (mes jau ne kartą tarėmės Seniūnų sueigoje ir Seimo valdyboje) – birželio 20 d., suprantama, ta pagrindinė pataisos dalis įsigaliotų nuo liepos 20 d. Taigi toks yra politinis susitarimas, politinis kompromisas.

Aš kviesčiau kolegas pritarti šiam susitarimui, t.y. pritarti abiem dokumentams po pateikimo. Sakau abiem, nes antrasis yra daugiau formalaus pobūdžio – mūsų siūlomą konstitucinį įstatymą norime įtvirtinti kaip konstitucinį įstatymą, todėl yra ir antrasis dokumentas dėl Konstitucijos 119 straipsnio pakeitimo įstatymo įsigaliojimo konstitucinio įstatymo įrašymo į konstitucinių įstatymų sąrašą. Du tokie sprendimai. Iš esmės vienas sprendimas, kurį prašyčiau kolegas palaikyt. Paskutinis dalykas. Jeigu mes visi orientuojamės taip, kaip tarėmės, ir nebuvo prieštaravimų, kad birželio 20 d. būtų finalinis balsavimas, vadinasi, ir šių lydinčių įstatymų priėmimas, tai svarstymas turi būti ne vėliau birželio 10 dienos. Tai aš prašau ir šiai datai taip pat pritarti, kai prieisime prie atitinkamų procedūrinių sprendimų. Tokia mano trumpa kalba.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, sutarkime, kad klausimus galima užduoti iš karto dėl abiejų įstatymų projektų. Nr.IXP-1638 ir Nr.IXP-1639. Pranešėjas neprieštarauja. Pirmasis klausia A.Matulevičius. Prašom.

J.MATULEVIČIUS. Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, aš suprantu, kad mūsų valstybei nėra svarbesnių klausimų kaip pusę metų ginčytis dėl Valdovų rūmų arba kaip pavadinti ministrų pavaduotojus – sekretoriais ar viceministrais. Mano klausimas būtų toks. Šiandien matome (jau kelintą mėnesį), kaip forsuojama 119 straipsnio pataisa, kuri, mano supratimu, nėra tokia skubi. Kodėl mums reikia skubėti greičiau, negu iš tikrųjų reikia? Kodėl taip yra forsuojamas šitas dalykas, kodėl nesiekiama ne tik Seime, ne tik per partiją, o ir tarp žmonių bendro sutarimo šiais klausimais? Tai susiję su žmonių gyvenimu, mūsų piliečių, mūsų rinkėjų gyvenimu. Bet ne, mes, užsidarę čia, sprendžiame šitas problemas. Kodėl neklausiama žmonių nuomonės?

Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis kolega, aš nenorėčiau su jumis sutikti, ypač dėl pirmos dalies. Šis Konstitucijos pataisos variantas (juk pagrindinis variantas tai nesikeičia) nagrinėjamas daugelį mėnesių, nagrinėjamas čia, nagrinėjamas už Seimo rūmų, nagrinėjamas visuomenėje, spaudoje. Sakyti, kad mes darome staiga, tikrai neišeina. Štai, kad imamės neatidėliodami spręsti dalinę problemą, kada įsigalioja pataisos viena dalis, iš tikrųjų šitas dalykas atsirado paskutiniu metu. Bet atsirado todėl, kad kilo nesutarimų tarp pagrindinių frakcijų, o be pagrindinių frakcijų sutarimo, bet kokia pataisa negali būti priimta. Jeigu mes norime pratęsti savivaldybių kadenciją, kas, atrodo, lyg ir visiems rūpi, o čia yra savotiškas paketas, vienas sakinys iš esmės, tai mes turim spręsti ir šitą dalyką. Ir kai pavyko susitarti, mes jį ir teikiame Seimui. Toks paaiškinimas. Bet pirminiai variantai pradėti nagrinėti prieš daugelį mėnesių, o jeigu norite, prieš kelerius metus, kadangi dar aname Seime. Tai yra ne aname, kuris buvo iki dabartinio, o, sakykim taip, mūsų buvusiam Seime, tada buvo idėja dėl 4 metų kadencijos. Tai matote, kokia yra šios pataisos svarstymų ir ginčų istorija. (Šurmulys salėje)

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, didelis šurmulys salėje. Aš prašau susilaikyti nuo pokalbių, kai pristatomi rimti klausimai, ypač kai toks pranešėjas tribūnoje. Gerbiamieji kolegos, prašau rimties. Kitas klausia, tiksliau, kita klausiančioji – D.Kutraitė-Giedraitinė.

D.KUTRAITĖ-GIEDRAITIENĖ. Gerbiamasis pranešėjau, Nepriklausoma frakcija iš tikrųjų sveikina atsiradusį politinį susitarimą, tačiau vis dėlto mano, kad gali būti ir platesnis susitarimas. Nes tai, kad reikėjo ieškoti tokių susitarimų prieš pat antrąjį balsavimą už Konstitucijos pataisą, vis dėlto rodo, jog atsiranda nemažai abejojančių dėl pačios Konstitucijos pataisos teksto. Po rugsėjo 11 d. įvykių pasaulyje pasikeitė situacija ir esant terorizmo grėsmei, vis dėlto kur kas griežčiau žiūrima į daugelį galimybių dalyvauti ne piliečiams vienokio ar kitokio lygio valstybės gyvenime. Ar jūs negalvojate, kad vardan platesnio susitarimo būtų tikslinga peržiūrėti ir pamąstyti, ar nevertėtų daryti taip, kaip reikalauja Europos Sąjunga, ir leisti balsuoti tik Lietuvos piliečiams ir Europos Sąjungos šalių piliečiams. Ačiū.

Č.JURŠĖNAS. Ačiū. Klausimas iš tikrųjų rimtas ir remiasi tais tragiškais įvykiais, kurie buvo praėjusių metų rudenį. Bet mūsų tarimasis dėl pagrindinio dalyko – dėl dalyvaujančių rinkimuose formulės išplėtimo vyko nuo praėjusių metų, vyko labai plačiai tariantis ir buvo priimta tokia formulė. Keisti dabar formulę iš esmės, vadinasi, visas procedūras reikia atidėti ilgesniam laikui ir mes čia iš tikro turėsime keblumų.

PIRMININKAS. Ačiū. Pageidauja klausti S.Buškevičius.

S.BUŠKEVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, mano nuomone, ne piliečių dalyvavimas savivaldybių tarybų rinkimuose silpnins Lietuvos valstybingumą, tačiau aš norėčiau paklausti, nes mano klausimas kyla iš teksto, kurį jūs pateikėte. Vienoje vietoje rašoma, kad reikia suteikti teisę užsieniečiams dalyvauti savivaldybių tarybų rinkimuose nuo 2004 m. sausio 1 dienos. Kitame tekste, bet irgi kartu išdalintame su šiuo tekstu, rašoma: “reikėtų pažymėti, kad Europos Sąjungos integracija nereikalauja sudaryti galimybių užsieniečiams dalyvauti administracinių vienetų savivaldos rinkimuose, iki įstojimo į Europos Sąjungą datos”. Ar jums neatrodo, kad logiškiau būtų parašyti ne nuo 2004 m. sausio 1 d., nes tada kyla klausimas, kodėl ne nuo 2005 m., ne nuo 2003 m., o nuo įstojimo į Europos Sąjungą datos. Nes kada įstosime, sutikite, jūs tikrai nežinote. Tai ar nebūtų logiškiau?

Č.JURŠĖNAS. Galima sutikti su tamstos samprotavimais, bet vis dėlto daugelis specialistų tvirtina, kad ši data yra artima galimai įstojimo datai. Ir, vadinasi, ginčas čia būtų dėl kelių mėnesių, man atrodo. Tai ar dėl to verta ginčytis. O nuo sausio 1 d. kaip tik labai gražiai skamba. Nauji metai, sausio 1 d. ir nauji sprendimai.

PIRMININKAS. Ačiū. Kitas klausia – J.Veselka. Prašom.

J.VESELKA. Gerbiamasis pranešėjau, kiek žinau, Konstitucinių pataisų komisija, kurioje ir aš dalyvavau, dirbo berods pusę metų ir net daugiau. Ten visi labai entuziastingai buvo priėmę nuostatą, kad nuo 2003 m. sausio 1 d. ši nuostata įsigalioja. Ir staiga dabar numatoma nukelti šitą nuostatą 4 metams. Vis dėlto noriu išgirsti, kokiais rimtais argumentais motyvuojant galima nukelti ketveriems metams teisę berods 20 tūkst. potencialių žmonių, kurie gali balsuoti ir kurie jau labai seniai gyvena Lietuvoje. Kokie čia buvo argumentai ir ką duos tie 4 metai?

Č.JURŠĖNAS. Aš labai atsiprašau, kolega, čiagi nekalbame apie 4 metus. Skaičiuokime, jeigu ši pataisa įsigalios nuo liepos 20 d., tai kalbama apie pusantrų metų, o ne apie 4 metus. Tai yra šioks toks skirtumas. Man atrodo, čia nėra esminis dalykas. Aš asmeniškai, jūs turbūt žinote ir kiti kolegos žinote, palaikiau tą pirmąją formulę. Bet, dar kartą sakau, kai kurie kolegos iškėlė abejonių ir, norėdami platesnio susitarimo, ieškojome kompromiso, čia yra kompromiso rezultatas, o paaiškinimas yra ir aš galiu jį perskaityti. Paaiškinimas, man atrodo turi tam tikrą pagrindą. Neskaitau visko. “Nuo 2004 m. sausio 1 dienos. Kodėl? Todėl, kad ši nuostata svarbi, siekiant užtikrinti tinkamą valstybinių institucijų pasirengimą naujai savivaldybių rinkimų organizavimo tvarkai, garantuojant rinkimų teises ir nuolat savivaldybių teritorijoje gyvenantiems užsieniečiams”. Taip sakant, kad mes tikrai geriau tam pasiruoštume, nors, mano galva, buvo galima daryti pagal pirmą variantą, kadangi tų užsieniečių skaičiuojami 25 tūkst. O kiek jų faktiškai dalyvaus, reikia manyti, tik pusė, taigi čia išties viską buvo galima padaryti laiku. Bet, gerbdamas politinį susitarimą, aš, kaip matote, teikiu jums šitą variantą ir kviečiu jus paremti, nes čia nėra principinis sprendimas. Principinis sprendimas yra pats Konstitucijos 119 straipsnio pataisos tekstas. Mes siūlome jį keisti. O įsigaliojimas vienos šios pataisos dalies yra pusantrų metų vėlesnis.

PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų, gerbiamasis pranešėjau, norėtų paklausti A.Kubilius. Prašom.

A.KUBILIUS. Gerbiamasis pranešėjau, mano klausimas iš trijų dalių.

Pirmoji dalis. Sakykite, kodėl po šiuo vadinamu kompromisu nėra jūsų parašo, nėra jūsų kolegos J.Oleko ir V.Andriukaičio parašų? Ar jūs nepritariate šiam kompromisui, ar ką nors esate suplanavę?

Antroji klausimo dalis. Pagal visus mūsų priimtus Konstitucijos pataisų rengimo protokolus (o čia yra sudėtinė Konstitucijos pataisos rengimo dalis) šį įstatymo projektą turi svarstyti Konstitucijos pataisų komisija. Šiandien darbotvarkėje tai nėra numatyta, numatyti tik atskiri komitetai. Jeigu bus nutarta svarstyti Konstitucijos pataisų rengimo komisijoje (taip, kaip turi būti padaryta), tuomet neaišku, kada baigs svarstyti komisija, ir negalima nutarti dėl datos.

Pagrindinis mano klausimas – dėl paties turinio. Kai įstatymas dėl įsigaliojimo yra pateikiamas atskirai nuo paties Konstitucijos straipsnio, kyla daug neaiškumų skaitant šį įsigaliojimo tekstą. Ką reiškia “kuria nustatomas kitų nuolatinių administracinių vienetų gyventojų dalyvavimas”? Kokių kitų administracinio vieneto gyventojų? Jeigu būtų sujungta su Konstitucijos pataisa, būtų aiškiau. Dabar visiškai neaišku.

Paskutinė klausimo dalis. Ar jums neatrodo, kad tokiu atveju reikia prašyti viso straipsnio įsigaliojimo, o ne tik vienos nuostatos?

Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis kolega, lengviausias klausimas yra pirmasis. Jūs, matyt, atsivertėte tik dalį popierių šūsnies ir nematote, kad mano parašas yra greta kolegos G.Steponavičiaus parašo. Prašom pavartyti ir tikrai jūs jį turėtumėte rasti. Jeigu nerasite, aš jums linkęs maloningai pagelbėti rasti tą mano parašą. Parašų čia yra daugiau, negu reikia, nes jų yra per šešiasdešimt.

Dėl Konstitucinės komisijos posėdžių, kiek žinau, šiuos dalykus ji yra nagrinėjusi. Jeigu reikia, galima dar papildomai panagrinėti.

Dėl turinio. Štai čia iš tikrųjų yra principinis konstitucinis ginčas. Viskas priklauso, kaip tai interpretuosi. Be abejo, juridiškai būtų švariausia, jeigu viskas būtų pačiame Konstitucijos pataisos tekste, ir tai būtų integraliai sujungta. Bet tada reikia vėl visus mūsų ėjimus, visus procedūrinius žingsnius pradėti iš naujo, todėl buvo pasirinktas lengvesnis variantas: Konstitucijos pataisa, kartu su ja priimamas konstitucinio įstatymo rango įstatymas. Kaip žinote, dėl konstitucinių įstatymų yra specialiai balsuojama, ir specialia kvalifikuota balsų dauguma keičiama. Vadinasi, yra gana nebloga, kaip išsiaiškino Konstitucinis Teismas, tokio įstatymo esmės apsauga. Galų gale jeigu imsime precedentą, tai taisant konstitucijos 47 straipsnį, nors pačiame straipsnyje nurodomas konstitucinis įstatymas, bet pataisos tekste nekalbama apie įsigaliojimą. Įsigaliojimas atsiranda tik pačiame konstituciniame įstatyme.

Taigi, mano supratimu, mes turime tam tikrą 1996 metų precedentą ir pagal šį precedentą tai yra padaryta. Man atrodo, turėtų būti padaryta sklandžiai, priimtinai ir įforminant, dar kartą pabrėžiu, politinį kompromisą tarp didžiųjų frakcijų ir partijų.

PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų taip pat nori klausti V.Popovas. Prašom.

V.POPOVAS. Ačiū posėdžio pirmininkui. Gerbiamasis pranešėjau, jūs esate, ko gero, čia labiausiai patyręs politikas ir diplomatas. Prašom pasakyti, ar jūs tikrai giliai įsitikinęs, kad pasiekti kompromisiniai susitarimai lemiamu momentu nebus sulaužyti? Ačiū.

Č.JURŠĖNAS. Žinoma, jūs taip paklausėte, kad aš turiu savęs ir kitų paklausti, o kuo galima šiandien pasitikėti? Žmona gali pasitikėti? Draugu gali pasitikėti? O politiniais oponentais ar gali pasitikėti? (Balsai salėje) Štai kai kurie kolegos sako, kad gali viskuo pasitikėti – ir žmona, ir draugu, ir politiniais oponentais. Aš asmeniškai į šį reikalą linkęs žiūrėti optimistiškai ir neįtariai. Nors, žinoma, per gyvenimą, juo labiau per 12 nepriklausomybės metų, buvo visko, buvau ir nagus nusvilęs. Vis dėlto tikėkime gera valia, juo labiau susitarimu, kuris ne kartą buvo patvirtintas aukštųjų susitariančiųjų pusių. Tikiuosi, bus laikomasi to susitarimo. Aš kviečiu kolegas tai padaryti.

PIRMININKAS. Ačiū už optimistinį požiūrį į šį reikalą. Kitas klausiantysis yra A.N.Stasiškis. Prašom.

A.N.STASIŠKIS. Ačiū. Pirmiausia pastaba posėdžio pirmininkui, nes dabar yra kaip senų laikų turguje: kas ką nori, tas tą šneka, kas flirtuoja, kas ką kita daro ir niekas nieko negirdi. Tai – vienas dalykas.

Dabar dėl esmės. Pranešėjas visą laiką pabrėžia politinį kompromisą, surastą bendrą sutarimą, todėl mano klausimas būtų toks. Kodėl iš tokio garsaus dalyko kaip bendras sutarimas dingo įstatymo įsigaliojimo data, kuri liberalų variante buvo siūloma 2003 m. sausio 1 diena ir kuri visiškai suprantamai reiškė, kad negali būti sudvejinti Prezidento ir savivaldybių rinkimai? Ar toks ir yra viso to taip garbingai vadinamo bendro sutarimo tikrasis turinys ir yra sutikimas sudvejinti rinkimus?

Č.JURŠĖNAS. Mano pozicija šiuo klausimu nesikeičia. Aš net galiu daugiau pasakyti – ar čia bus pasiektas galutinis sprendimas, ar ne, tai netrukdo rengti sudvejintus rinkimus. Štai kur yra reikalo esmė, nes kai kurie užmiršta ir mano, jeigu nebus Konstitucijos pataisos, tai negalima dvejinti rinkimų. Dvejinti rinkimus galima bet kuriuo atveju. Mes čia darėme tam tikras išlygas, kad pasiektume susitarimą dėl kur kas didesnio dalyko – ne dėl rinkimų sudvejinimo, o dėl kuo didesnio susitarimo keičiant Konstituciją. Tokio labai didelio susitarimo mes siekėme ir 1996 metais mūsų Seime, ir po to antrojo susitarimo, kuris prasidėjo mūsų Seime, o baigėsi gerbiamųjų konservatorių vadovaujamame Seime.

Taigi abiem galiojančiais Konstitucijos keitimo atvejais buvo siekiama maksimalaus susitarimo, nors visuotinio susitarimo, deja, nebuvo. Aišku, kad ir šiandien visuotinio nebus. Bet tiek, kiek yra susitarta ir kiek yra parašų (nesvarbu, kad kai kurių frakcijų narių parašų nėra, jų tuo metu nebuvo Lietuvoje ar taip įvyko dėl kitų priežasčių), vis dėlto matyti gana platus susitarimas. Manau, tai yra sveikas dalykas. Sveikas dalykas visam mūsų Seimo darbui, mūsų autoriteto klausimui. Todėl kviesčiau palaikyti ir paremti šį susitarimą.

PIRMININKAS. Ačiū. Ir paskutinysis klausia R.Sedlickas. Prašom.

R.A.SEDLICKAS. Mano klausimas yra dėl projekto formos, o ne dėl turinio. Klausimas siejasi su tuo, ar šiuo atveju konstitucinis įstatymas bus veiksmingas. Aš klausiu, ar bus Teisės departamento išvados? Ar nebūtų galima ką nors gauti ir iš Konstitucinio Teismo, kuris patvirtintų, kad tas kelias, kuriuo žengiame, bus teisingas kelias, ir vėliau nebus bėdos? Tik tiek.

Č.JURŠĖNAS. Ačiū. Geras klausimas, susijęs su juridine puse. Teisės departamento išvada yra, ji labai trumpa. Su teisininkais, taip pat Konstitucijos žinovais, irgi konsultuotasi. Galiu sąžiningai pasakyti, kad yra įvairių nuomonių: vieni sako, taip reikėjo daryti, kiti sako kitaip. Viską apibendrinus, dar kartą noriu pabrėžti – taip, kaip yra siūloma, ypač suteikiant įsigaliojimo įstatymui konstitucinio įstatymo formą ir antrąjį įstatymą įrašant į konstitucinių įstatymų sąrašą, užtikrinama pakankama apsauga.

Baigdamas (ryšium su jūsų klausimu, kiti neklausė) noriu kviesti Seimo narius, kai mes balsuosime (o balsuoti turėtume, jeigu sutarėme, birželio 20 d. iš eilės dėl Konstitucijos pataisos, po to eitų šie du įstatymai ir dar kai kurie) palaikyti maksimalia Seimo dauguma, tai yra kad konstituciniam įstatymui, kuriam šiaip reikia 3/5, t.y. 85 balsų, kad ir už šį įstatymą, arba, tiksliau, abu įstatymus, būtų balsuojama taip pat mažiausiai 94 balsais. Tada mes savo balsavimu taip pat suteiksime tam tikrą rangą ir svorį priimamiems aktams.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Jūs atsakėte į visus klausimus, susijusius su dviem teikiamais įstatymų projektais. Dėkoju.

Č.JURŠĖNAS. Tiktai mano prašymas, pirmininke.

PIRMININKAS. Prašom.

Č.JURŠĖNAS. Darbotvarkėje galbūt nebuvo viskas pažymėta, kad komitetas arba komitetai, kurie numatyti, apsvarstytų rytoj, o Seime svarstymas būtų birželio 10 dieną. Ne vėliau.

PIRMININKAS. Ačiū. Dėl to mes apsispręsime šiek tiek vėliau. Dabar kalbos dėl balsavimo motyvų. Balsavimo motyvai už – E.Masiulis. Prašom.

E.MASIULIS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, iš tiesų šiandien svarbi diena dėl to, kad yra pademonstruota, jog Seimo dauguma gali rasti politinį kompromisą su Seimo mažuma. Aš pamenu, kaip 36 Seimo narių iniciatyva teko teikti ankstesnįjį variantą, kuris buvo inicijuotas liberalų, siūlant pačioje Konstitucijoje nustatyti įsigaliojimo datas. Mūsų įsitikinimu, didžiosios dalies Liberalų frakcijos įsitikinimu, šis variantas iš tikrųjų teisiškai yra stipresnis ir mažiau pažeidžiamas. Tačiau tuo metu Seimo dauguma ir pirmiausia socialdemokratai nesutiko su tokiu variantu motyvuodami, kad tai yra labai ilgas kelias. Kompromiso paieškos buvo tęsiamos ir reikia pasidžiaugti, kad buvo rastas kitas sprendimo būdas, kurį šiandien mes esame patvirtinę 61 Seimo nario parašais. Galbūt šis sprendimo būdas nėra teisiškai toks stiprus, bet mes tikime gera valia visų Seimo frakcijų ir manome, kad tai tikrai yra pagrindas pradėti tolesnius sprendimus.

Iš tikrųjų Konstitucija yra svarbiausias šalies dokumentas, mes suvokiame jos reikšmę ir manome, kad jos keitimas turi būti atsakingas ir pamatuotas žingsnis. Šioje vietoje, kai iš vienos ar kitos pusės pasigirsta balsų, jog reikėtų politikuoti ir vienai ar kitai politinei jėgai ieškoti naudos, mes vienareikšmiškai norime pasakyti, kad Konstitucija yra tikrai ne ta vieta, kur tos naudos politikams reikėtų ieškoti. Iš tikrųjų tai yra valstybės dalykai, ir aš sveikinu pasiektą kompromisą kaip Seimo daugumos ir mažumos gebėjimą dirbti kartu sprendžiant svarbiausius valstybės klausimus, sprendžiant svarbiausius žmonėms rūpimus klausimus.

Mano supratimu, šiandien iš tikrųjų yra pasiekta tai, ko reikalavo nemaža dalis opozicinių frakcijų, t.y. siūloma nukelti Konstitucijos įsigaliojimą dėl ne piliečių dalyvavimo savivaldybių rinkimuose. Po ilgų ilgų diskusijų pavyko įtikinti Seimo daugumą ir pirmiausia socialdemokratus, kad tokia nuostata šiandien Lietuvoje yra reikalinga. Todėl šis kompromisas atveria galimybes tolesniam bendradarbiavimui ir, mano supratimu, jis yra labai svarbus pademonstruojant, kad Seimas sugeba ne tik tarpusavyje muštis ir pjautis, bet ir sugeba pasiekti bendrų sprendimų svarbiausiais valstybės klausimais.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, prieš suteikdamas žodį kitam kalbėtojui, aš noriu paprašyti laikytis rimties. Noriu įvardyti kelis šurmulio židinius. Pirmasis židinys – gerbiamasis kolega J.Veselka ir kolegė J.Narvilienė. Kolege Narviliene, jūs trukdote Seimui dirbti ir šiandien jau yra ne pirmas sykis, kai tai vyksta. Gerbiamasis kolega Uspaskichai ir Mikutiene, noriu pasakyti jums pastabą. Gerbiamoji Mikutiene, ar girdite mane? Jūs šurmuliuojate ir trukdote Seimui dirbti. Aš labai prašau, kad Seimas nebūtų turgus, nes Seimo nariai vartoja dar griežtesnius žodžius. Prašau išklausyti gerbiamuosius kolegas ir jų kalbas dėl balsavimo motyvų.

A.Matulevičius – motyvai prieš.

A.MATULEVIČIUS. Ačiū, pirmininke, kad prieš mano kalbą padarėte tvarką Seime. Klausimas iš tikrųjų yra labai rimtas. Aš, išklausęs gerbiamojo pranešėjo Č.Juršėno atsakymą, supratau slypintį dvilypumą, kurį ir mūsų žmonės, matyt, pagaliau pradeda suprasti, kas susiję su 119 straipsniu.

Gerbiamasis pranešėjau ir Seimo pirmasis vicepirmininke pone Juršėnai, žmonės labai seniai žinojo ir diskutavo apie savivaldybių kadencijos pratęsimą iki ketverių metų. Šiuo atveju nėra ypatingo nesutarimo ir, atrodo, apskritai nėra nesutarimo dėl šio klausimo. Yra problemų dėl savivaldybių darbo. Šiandien iškyla visiškai kitas klausimas – situacija po rugsėjo 11 dienos pasaulyje yra pasikeitusi, taip pat ji pasikeitusi ir Lietuvoje. Kas susiję su ne piliečių dalyvavimu savivaldos rinkimuose, turint omeny mūsų pakankamai trapią ir silpną savivaldą ir dar tai, kad ji ne visada dirba savo piliečiams, o daugiau elgiasi kaip valdininkai, plius atsakomybės nebuvimas ir panašiai, kai piliečiai mato, kad žmogus, pagyvenęs Lietuvoje metus, lietuviškai nemokantis, sako, kad labai gerai, aš pritariu šiems Konstitucijos pakeitimams, žinote, darosi ruputį kraupu.

Ką mes šiame Seime veikiame? Mes iš tikrųjų nematome realios Lietuvos, ko šiandien Lietuvai reikia. Šiandien Lietuva ne prieš ėjimą į Europos Sąjungą, bet iškėlusi galvą, o ne atsiklaupusi ant kelių. Mes klupdome Lietuvą ant kelių. Mes toliau ją nugyvename. Lietuva šiandien yra padaryta… Seimas ir valdžia iš esmės tarnauja tik 20% Lietuvos. 80% Lietuvos balso negirdi. Todėl ir šia pataisa turi būti įsiklausyta į žmonių nuomonę. Aš kalbu atsižvelgdamas į žmonių nuomonę. Žmonės nesupranta šios pataisos, nesupranta, kodėl jos reikia.

Antra vertus, tai mūsų absoliučiai nepriartina prie Europos Sąjungos. Jeigu mes darytume rimtas reformas, jeigu mes pradėtume geriau gyventi, jeigu mūsų ekonomika atsigautų, jeigu būtų mažiau korupcijos, tikrai mus artintų prie Europos Sąjungos. O ši pataisa gali būti padaryta tada, kai mes būsime Europos Sąjungoje kaip lygūs tarp lygių, o ne kaip kokie nors neaiškūs, turintys neaiškų statusą ir šiandien nežinia kam norėdami įsiteikti. Aš nematau šios pataisos kito pateisinimo šiandien, kai taip skubama ją priimti, tik tai, kad tai politinių spekuliacijų spektaklis, nes šiandien tikrai ne tai svarbiausia šaliai. Todėl ir esu prieš, ir agituoju kitus žmones, kurie dar turi kokią nors atsakomybę, ypač išrinktus vienmandatėse apygardose. Jūs nuvažiuosite į savo apygardas ir pamatysite, ką jums pasakys žmonės. Todėl šiandien kviečiu neskubėti ir dar palaukti. Laiko yra. Reikia daryti kitus darbus. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamieji kolegos. Manau, kad mes, nes buvo pateikti du įstatymai, kartu galėtume išklausyti dar po vieną kalbą dėl balsavimo motyvų už ir prieš. Eilės tvarka – I.Šiaulienė. Prašom. Ruošiasi V.Landsbergis.

I.ŠIAULIENĖ. Gerbiamieji kolegos, tikrai norėčiau savo kalbą pradėti tuo klausimu, kuriuo baigė A.Matulevičius, – ką mes šiame Seime veikiame? Buvo pasakyta, jog šiuos teikiamus projektus turėtų svarstyti Konstitucinė komisija. Aš noriu pasakyti, kad tie susitarimai, kurie yra pasiekti Konstitucinėje komisijoje, dažnai yra paminami, o paskui vėl iš naujo keliamas klausimas. Atsiranda nauji projektai, ir tie komisijos nariai, kurie pritarė pirmajam keitimo variantui, pasirašė, ir kai mes balsavome pirmąjį kartą, atėjome iki tokios stadijos (tai jau buvo po rugsėjo 11-osios įvykių), niekas šioje salėje šių klausimų nekėlė. Šiandien iš dalies vėl esame kaltinami mes, dauguma socialdemokratų, kad keičiame susitarimus arba nevykdome jų. Mes esame įstumti į tokią situaciją, į tokią padėtį ir neturime kitos išeities.

Tam, kad nueitas kelias nebūtų stabdomas, kad galėtume negaišti laiko ir iš esmės priimti susitarimus bei įvertinti tą darbą, kuris buvo atliktas, mes šiandien einame į tą politinį kompromisą, į susitarimą. Dėl didesnio susitarimo, kad Konstitucija būtų keičiama mūsų tarpusavio susitarimo ir pasitikėjimo dvasia, teikiame šiandien naujus pasiūlymus tam, kad galėtume baigti Konstitucijos 119 straipsnio keitimo procedūrą.

Gerbiamieji kolegos, kviečiu visus palaikyti ir šį politinį susitarimą, ir teikiamus įstatymų projektus. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. V.Landsbergio motyvai prieš. Prašom.

V.LANDSBERGIS. Gerbiamieji kolegos, mes, kaip tik girdėjome tokią gana graudžią kalbą apie didžiulį atliktą darbą ir kad jį reikia įvertinti. Iš tikrųjų šis Konstitucijos pakeitimas ėjo labai paviršutiniškai ir lengvabūdiškai. Tai nebuvo joks didžiulis darbas, jis tiesiog, kaip matome, buvo blogai atliktas. Prie jo reikėjo grįžti ir daryti iš naujo, tik šiuo atveju buvo išvengta būtent darbinės procedūros. Dabar mums siūloma balsuoti už tai, kas yra susitarta tarp partijų vadovų, bet nesvarsčius ir nepasikeitus nuomonėmis Konstitucijos pataisų komisijoje. Tai ne visai gerai. Žinoma, nieko bendra ši pataisa neturi su Europos Sąjunga, čia ponas A.Matulevičius be reikalo agitavo prieš Europos Sąjungą. Tai galų gale pripažįstama aiškinamajame rašte, kad visi ankstesni paistymai, kad čia mus verčia integracija, dabar yra paneigti. Aš suprantu, kodėl ponas J.Olekas ir V.Andriukaitis nepasirašė, turbūt jiems tiesiog buvo gėda. Taip pat pripažįstama, kad yra per staigus dalykas, kad reikia užtikrinti pasirengimą, todėl siūloma ta data. Tai racionalus momentas. Tik man nepatinka prasižengimas su normalia procedūra ir man nepatinka pono Č.Juršėno bandymas įbrukti, tartum jau mes lyg ir susitarėme dėl birželio mėnesio, kad čia jau taip nepaprastai skubu yra birželio mėnesį užbaigti, balsuoti, kai niekas nemato to skubumo pagrindo. Niekas nemato, tik tiek, kad mes visi suprantame, kad kol kas, kai kairioji dauguma nori forsuoti rinkimų sujungimą, tai šioje vietoje yra tam tikras netiesioginis stabdys. Tad pašalinus šį klausimą, užbaigus jį, toliau būtų laisvos rankos paprasta dauguma priimti visa tai, ko jiems reikia. Čia yra motyvas, dėl kurio, aš manyčiau, mums nėra jokio įsipareigojimo kokiai nors birželio dienai viską pabaigti, nes paskui prasideda rankų išsukinėjimas. Štai mes įsipareigojome, yra data, ar sutinkate, ar nesutinkate, jau reikia balsuoti. Aš prašau nefiksuoti jokio susitarimo dėl jokios birželio mėnesio datos.

PIRMININKAS. Ačiū. Išklausę kalbas dėl balsavimo motyvų, kolegos, balsuosime dėl kiekvieno teikiamo įstatymo projekto atskirai. Dabar registruokimės, po to bus balsavimas. (Balsas iš salės) Po balsavimo. Dėl datų mes apsispręsime vėliau, o motyvai buvo išsakyti, procedūra yra gana aiški.

Užsiregistravo 103 Seimo nariai. Prašom balsuoti dėl pritarimo ar nepritarimo įstatymo projektui Nr.IXP-1638 po pateikimo.

Balsavimo rezultatai: 76 – už, 6 – prieš, 20 susilaikė. Po pateikimo įstatymui pritarta.

Kolegos, balsuojame dėl pritarimo ar nepritarimo įstatymo projektui Nr.IXP-1639 po pateikimo.

Balsavimo rezultatai: 78 – už, 7 – prieš, susilaikė 15. Po pateikimo įstatymo projektui pritarta. Pradedame svarstymo procedūrą. Seniūnų sueiga siūlo, kad dėl abiejų įstatymų pagrindiniu būtų Teisės ir teisėtvarkos komitetas, papildomu – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Ar galime pritarti tokiems komitetams? Gerai. Dėl vedimo tvarkos A.Kubilius

A.KUBILIUS. Gerbiamasis pirmininke, aš jau kalbėjau, klausdamas pono Č.Juršėno. Mes turime labai aiškų susitarimą, fiksuotą visų frakcijų pirmininkų parašais. Tas sutarimas buvo pateiktas Konstitucijos pataisų rengimo komisijoje, kad visi įstatymai, susiję su Konstitucijos pataisomis, svarstomi pačioje komisijoje ir ten ieškoma susitarimo. Dabar tas susitarimas, kuris tariamai yra, yra kelių partijų susitarimas, bet nėra tas susitarimas, kurį reikia pasiekti Konstitucijos pataisų komisijoje. Kiek užtruks svarstymai Konstitucijos pataisų komisijoje, šiandien sunku pasakyti. Aš matau labai didelių teisinių trūkumų ir, mano įsitikinimu, daugelis žymių Lietuvos teisininkų taip pat tuos trūkumus gali įvardyti. Ponas Č.Juršėnas jau tai paminėjo. Taigi reikia Konstitucijos pataisų rengimo komisijoje organizuoti išsamų svarstymą su visais klausymais ir su visomis pastabomis. Tik po to bus galima pasakyti, kada mes galime pasakyti savo galutines išvadas. Todėl šiandien aš visų pirma siūlyčiau Seimui labai aiškiai pasakyti, nes iš pono Č.Juršėno taip ir neišgirdau, kad šis įsigaliojimo įstatymas pirmiausia bus svarstomas Konstitucijos pataisų rengimo komisijoje ir kad negalima nustatyti jokių datų. Galbūt galima norėti birželio mėnesį, bet tai parodys diskusijos.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, mes turime laikytis procedūros, kurią numato Statutas. Juo remdamasis, aš ir siūlau apsispręsti dėl komitetų bei preliminarios svarstymo datos.

Dėl vedimo tvarkos I.Šiaulienė. Ar tai bus replika po balsavimo? Prašom.

I.ŠIAULIENĖ. Tai bus replika ir informacija. Gerbiamieji, komisijos posėdis bus rytoj 8.30 val. Prašome visus komisijos narius dalyvauti. Pirma.

Antra. Noriu pasakyti, kad tas politinis susitarimas nebuvo pasiektas be Konstitucijos pataisų komisijos narių. Visos politinės žvaigždės, kurios sprendžia frakcijų elgseną, lygiai taip pat dalyvauja ir Konstitucijos pataisų komisijoje. Visi tie pasitarimai, kurie vyksta pačiu aukščiausiu lygiu dėl 119 straipsnio, vyko visiems dalyvaujant, tik galbūt nebuvo pasakyta, jog kartu vyksta ir Konstitucijos komisijos posėdis. Visi tie pavirkavimai, kuo aš čia buvau neseniai kaltinama, rodo tik norą vilkinti procesą ir nepriimti sprendimo, nors tas politinis kompromisas yra pasiektas.

Gerbiamieji, dar kartą primenu, rytoj 8.30 val. Konstitucijos komisijos posėdis, tikiuosi jūsų konstruktyvios pozicijos. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Turime apsispręsti dėl komitetų. Ar priimtina, kad pagrindinis būtų Teisės ir teisėtvarkos komitetas? Replika, ar dėl balsavimo motyvų, ar dėl vedimo tvarkos prie mikrofono? Prašom.

Gerbiamieji kolegos, dėl komitetų mes dabar turėtume apsispręsti. Prieš tai dėl vedimo tvarkos K.Bobelis.

K.BOBELIS. Ne dėl vedimo tvarkos. Aš noriu pasiūlyti Užsienio reikalų komitetą irgi spręsti tą klausimą.

PIRMININKAS. Gerai. Papildomas siūlomas Užsienio reikalų komitetas. Taigi Teisės ir teisėtvarkos komitetas pagrindinis, papildomi – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas bei Užsienio reikalų komitetas. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū. Apsisprendėme dėl komitetų. Dėl preliminarios svarstymo datos. Teikėjas pasiūlė preliminarią svarstymo datą numatyti šių metų birželio 10 d. dieną. Ar galime dėl to sutarti, ar reikia balsuoti? Nėra sutarimo, registruokimės ir balsuosime. Vyksta registracija.

Užsiregistravo 96 Seimo nariai. Dėl procedūrinių dalykų motyvai nėra sakomi. Balsuojame, kas už tai, kad preliminarią svarstymo datą nustatytume šių metų birželio 10 dieną?

67 – už, 12 – prieš, 11 susilaikė. Preliminari data nustatyta š.m. birželio 10 diena. Replika po balsavimo. A.Kubilius. Prašom.

A.KUBILIUS. Gerbiamasis pirmininke, aš suprantu, kad šiuo balsavimu visi iki šiol pasiekti sutarimai dėl Konstitucijos pataisų ir jas lydinčių įstatymų svarstymo procedūroje yra atmetami ir jais nebus remiamasi. Vadinasi, ir mes turbūt esame laisvi nuo iki šiol pasiektų sutarimų, svarstant ir visas kitas Konstitucijos pataisas.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, šio klausimo svarstymas yra baigtas. Prieš pereinant prie kito klausimo, noriu informuoti, kad Seimo plenarinio posėdžio darbą stebi Kėdainių J.Paukštelio gimnazijos gimnazistai ir pedagogai. Malonu pasveikinti jus. (Plojimai)

Seimo nutarimo „Dėl Respublikos Prezidento rinkimų paskyrimo“ projektas Nr.IXP-1453 (pateikimas)

Svarstome rytinio posėdžio darbotvarkės 2 klausimą Nr.IXP-1453. Dar sykį į tribūną kviečiu pranešėją – Seimo Pirmininko pirmąjį pavaduotoją Č.Juršėną. Seimo nutarimo “Dėl Respublikos Prezidento rinkimų paskyrimo” projektas.

Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, mielieji kolegos, jums yra pateiktas nutarimo projektas, kurio esmė – rengti Prezidento rinkimus, eventualiai pirmą turą šių metų gruodžio 22 dieną. Pasirinkimas mums yra labai menkas, nes Konstitucijos 80 straipsnis labai aiškiai pasako (cituoju visą straipsnį): “Respublikos Prezidento eiliniai rinkimai vykdomi paskutinį sekmadienį, likus dviem mėnesiams iki Respublikos Prezidento kadencijos pabaigos”. Taigi atskaičiuojame nuo kadencijos pabaigos, nuo vasario 26 d., vadinasi, gruodžio 26 dieną. Artimiausi yra du sekmadieniai – gruodžio 22 d. ir gruodžio 29 diena. Suprantama, gruodžio 29 d. tarp Kalėdų ir Naujųjų metų yra tikrai ne patogesnė data, todėl ir siūloma rengti gruodžio 22 dieną. Kviečiu pritarti.

PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nori paklausti 4 Seimo nariai. Pirmasis – V.Popovas. Prašom.

V.POPOVAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, jūs aiškiai pasakėte, kad pasirinkimo nėra, o kadangi šioje salėje yra nemažai kolegų, kurie labai laukia Prezidento rinkimų dienos, tai gal būtų galima šiandien ir priimti šį nutarimą, be jokio svarstymo ir neatidėliojimo, kad jie aiškiai žinotų, kad jau gali startuoti ir dalyvauti rinkiminėje kampanijoje? Kaip jūs manote? Ačiū.

Č.JURŠĖNAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, kadangi mes abu vienos frakcijos nariai ir seni pažįstami, gali įtarti, kad čia buvo parengtas klausimas. Tuoj paaiškės, kodėl parengtas klausimas. Aš specialiai pasiėmiau analogišką nutarimą, kuris buvo priimtas lygiai prieš 5 metus. Jis buvo priimtas vėliau, 1997 m. liepos 2 dieną. Tada reikėjo skubėti ir tada iš tikrųjų ir pateikimas, ir svarstymas, ir priėmimas buvo tą pačią dieną. Taigi precedentą turime.

PIRMININKAS. Ačiū. Taip pat norėtų klausti J.Veselka. Prašom.

J.VESELKA. Gerbiamasis pranešėjau, mano horoskopo analizė rodo, kad gruodžio 22 diena yra pati sėkmingiausia V.Šustausko diena. Ar nebijote, kad jis gali laimėti Prezidento rikimus?

Č.JURŠĖNAS. Kaip žinote, aš nei anais laikais, nei šiais laikais nieko nebijau. O dirbti per šiuos vien nepriklausomybės metus teko su pačiais įvairiausiais ir čia esančiais, ir nesančiais Seimo nariais ir kitais politiniais veikėjais. Jeigu tauta pasitikės kuriuo nors iš čia esančių ar nesančių, dirbsime kartu su juo. Bet kai nesutiksime, tai, kaip žinote, ir aš, ir mano kolegos iš Seimo daugumos, visada turime savo nuomonę ir sugebame ją apginti. Todėl aš potencialų kandidatą maloniai įspėju.

PIRMININKAS. Aš taip pat kviečiu Seime remtis ne horoskopų analizėmis. Dabar klausia K.Bobelis. Prašom.

K.BOBELIS. Gerbiamasis pranešėjau, tikrai čia, atrodo, pasirinkimo nėra, bet yra labai svarbu atsižvelgti į tautą. Vis dėlto gruodžio 22 d. yra viena diena prieš Kūčias ir dvi dienos prieš Kalėdas. Visiems tiems, kurie balsuos, ar tiems, kurie bus kandidatai, nėra skirtumo, bet tiems, kurie skaičiuos balsus (greičiausiai reikės skaičiuoti Kalėdų švenčių dienomis ir laikyti uždaras urnas), tai sudarys labai daug nepatogumų. Aš manau, kad norint visada galima pakeisti tą datą, nors jūs sakote, kad Konstitucija yra nekeičiama, bet mes daug ką keičiame. Kodėl nebūtų galima padaryti savaitę anksčiau – gruodžio 15 dieną? Tai nesutrukdytų žmonėms švęsti Kalėdas ir būtų galima laisviau atlikti visą tą procedūrą.

Č.JURŠĖNAS. O antras turas, jeigu bus reikalingas? Vėl išpuls per šventes.

PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, jūs turite ne užduoti klausimą, o atsakyti.

Č.JURŠĖNAS. Žinote, kaip Odesoje, kartais į klausimą atsakoma kitu klausimu, bet kadangi mes Vilniuje, tai aš noriu paaiškinti priešistorę. Taip jau susiklostė, kad pirmieji Prezidento rinkimai vyko 1993 m. vasario 14 d., ir nuo pirmųjų rinkimų priklausė antrieji rinkimai, nuo antrųjų priklauso tretieji rinkimai. Be abejo, Konstituciją mes galime keisti, bet jau šiems rinkimams mes jos nespėsime pakeisti. Vadinasi, jūsų siūlymą galima įrašyti į galimų Konstitucijos keitimo projektų sąrašą. O dabar kviečiu pritarti būtent šitai, o ne kuriai kitai datai.

PIRMININKAS. Ačiū. Taip pat norėtų klausti kolega B.Bradauskas. Bet primenu, kad jūsų mobilusis telefonas šiandien bent du sykius skambėjo plenarinių posėdžių salėje, pažeidžiant nustatytą tvarką.

Č.JURŠĖNAS. Galima būtų ir nubausti.

PIRMININKAS. Prašom.

B.BRADAUSKAS. Dėkoju, posėdžio pirmininke. Mano klausimas buvo toks pat kaip ir daktaro K.Bobelio, bet aš noriu tik pritardamas pasakyti, kad galbūt vieną kartą mes išspręskime tą klausimą. Iš tikrųjų labai nepatogios rinkimų datos. Galbūt vieną kartą padarykime, kad nors per kitus rinkimus mes netrukdytume žmonių per Kalėdas, Kūčias, Naujuosius metus. Padarykime tai anksčiau. Metai turi ne vieną mėnesį. Ir gruodžio pradžioje, ir lapkričio pabaigoje būtų galima surengti tuos rinkimus. Dėkoju.

PIRMININKAS. Ar bus jūsų komentaras, gerbiamasis pranešėjau?

Č.JURŠĖNAS. Čia tas pats, ką aš sakiau daktarui K.Bobeliui. Iš tikrųjų visa tai galima daryti, bet mes šiuos rinkimus turime paskirti, o skirdami rinkimus turime aiškiai vadovautis mažiausiai trimis Konstitucijos straipsniais – 67, 80, 82. Ir vienas iš jų, kurį aš citavau, mums neduoda pasirinkimo. Pasirinkti galima tik dvi datas – 22, 29; 29 diena – tikrai prastesnė data. Vadinasi, reikėtų siūlyti gruodžio 22 dieną.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, jūs atsakėte į visus klausimus. Pateikimo stadija. Dėl balsavimo motyvų proga kalbėti vienam – už, vienam – prieš. V.Landsbergis. Balsavimo motyvai prieš. Prašom.

V.LANDSBERGIS. Gerbiamieji kolegos, man atrodo, pernelyg forsuojama būtinai dabar paskelbti datą, kuri ir taip nesikeis. Kaip sakė ponas Č.Juršėnas, galima tai daryti ir liepos mėnesį. Bet aš manau, kad paskelbus šią datą jau kitą posėdį ar kitą savaitę ateis pasiūlymas paskelbti tą pačią ir savivaldybių rinkimų datą. Tam ir reikia taip greitai, jau dabar priiminėti. Man tai yra dviprasmiškas skubėjimas ir aš susilaikysiu.

PIRMININKAS. Ačiū. Motyvai už – J.Veselka. Prašom.

J.VESELKA. Siūlau pritarti, tai yra pati geriausia diena.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, nesant bendro sutarimo, registruokimės ir po to balsuosime.

Užsiregistravo 73 Seimo nariai. Prašau balsuoti dėl Seimo nutarimo Nr.IXP-1453, pritarimo jam arba nepritarimo po pateikimo.

Balsavimo rezultatai: už – 57, prieš – 2, susilaikė 9, po patiekimo Seimo nutarimo projektui yra pritarta. Seniūnų sueiga siūlo, kad pagrindinis komitetas būtų Teisės ir teisėtvarkos komitetas, papildomas – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Ar galime pritarti šiems komitetams, kad jie svarstytų nutarimo projektą? (Balsas salėje) Todėl, kad Seniūnų sueiga pasiūlė. Gerbiamieji kolegos, nėra prieštaravimų. Apsisprendėme dėl komitetų. Preliminarią svarstymo datą Seniūnų sueiga siūlo šių metų birželio 6 dieną. Ar galime pritarti tokiai datai? Ačiū. Seimas, nesant prieštaravimų, apsisprendė dėl šios preliminarios svarstymo datos. Gerbiamieji kolegos, šio klausimo svarstymas yra baigtas.

Darbo kodekso projektas Nr.IXP-1268(3*) ES (priėmimo tęsinys)

Pereiname prie darbotvarkės 1-3 klausimo – Darbo kodekso projekto Nr.IXP-1268. Priėmimo tęsinys. Toliau pirmininkauti kviečiu Seimo Pirmininko pirmąjį pavaduotoją Č.Juršėną, o į tribūną – Socialinių reikalų ir darbo komiteto narį V.Fiodorovą. Dėl vedimo tvarkos – J.Čekuolis.

PIRMININKAS (Č.JURŠĖNAS). Mielieji kolegos, tęsiame posėdį. Prieš imdamiesi balsuoti pastraipsniui, turime bent šiek tiek susipažinti su Etikos ir procedūrų komisijos išvada. Gal visi ją turi, tada perskaitysiu tik pabaigą? Komisija nusprendė: “Pažeista Seimo statuto 109 straipsnio nuostata, nurodanti, kad opozicinės frakcijos reikalavimu daroma klausimo svarstymo pertrauka. Kadangi, pažeidžiant šį Statuto straipsnį – neskelbiant posėdžio pertraukos buvo priimti keli kodekso straipsniai (nuo 3 iki 18), siūlyti Seimui pakartoti šių straipsnių priėmimo procedūrą.” Yra toks siūlymas, dėl kurio reikės mums balsuoti. Dabar siūlau nesiginčyti, nes straipsnių apskritai yra labai daug. Iš jau priimtų daugiau kaip 100 aišku, kad minimum dar dėl vieno, o gal dėl dviejų reikės perbalsuoti, taigi siūlau daryti taip: priimti visą kodeksą pastraipsniui ir dėl visų kokių nors ginčijamų ar užkliuvusių, taip pat ir dėl tų 15 straipsnių perbalsuoti pačioje pabaigoje, nes gali būti ir daugiau. Sutinkam? Ačiū.

Gerbiamasis pranešėjau, iš karto imamės to straipsnio, prie kurio buvome sustoję. Mes priėmėme du skirsnius. Dabar yra trečiasis skirsnis, arba 118 straipsnis.

118 straipsniui pataisų nėra, atrodo. Galime priimti bendru sutarimu ar reikia balsuoti? Galime bendru sutarimu? (Balsai salėje: ne.) Ne. Tada prašom registruotis. Kolegos, registracija.

Užsiregistravo 61 Seimo narys. Atstovų labai daug, bet nesu įsitikinęs, kuris iš jų. Pasitikslinsime. Mielieji kolegos, ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų dėl 118 straipsnio? Jam pastabų nėra. Nematau. Prašom balsuoti. Kas už 118 straipsnį, kuriam nebuvo pastabų?

Už – 37, prieš – 1, susilaikė 10. Priimta.

119 straipsnis. Taip pat pataisų nėra. Galime priimti? Ne. Nematau norinčių kalbėti. Prašom balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas 119 straipsnis, kuriam pataisų nebuvo.

Už – 31, susilaikė 8, priimta.

120 straipsnis. Gerbiamasis pranešėjau, yra pastaba.

V.FIODOROV. Taip, yra kolegės B.Vėsaitės ir Teisės departamento.

PIRMININKAS. Teisės departamento… Pritariate.

V.FIODOROV. Komitetas pritarė. Jie siūlė pavadinimą…

PIRMININKAS. Aišku. Kolegė B.Vėsaitė. Nematome. Kas remia jos siūlymą? Nėra remiančių. Ar reikia formaliai balsuoti? Ar yra 29 Seimo nariai, kurie remtų siūlymą, kuriam komitetas nepritarė?

V.FIODOROV. Atsiprašau, ten buvo trys siūlymai. Vienam komitetas pritarė.

PIRMININKAS. Dėl to mes čia nebalsuosime. Dėl to, kuriam nepritarta. 5 – nepritarta. Nesvarstome.

Yra priimtas Teisės departamento. Taigi ar galime priimti 120 straipsnį… (Balsai salėje) Prašom.

V.FIODOROV. 120 straipsniui kolegė B.Vėsaitė pasiūlė… Yra trys pasiūlymai: dviem komitetas nepritarė, o vienam pritarė – dėl 120 straipsnio 2 dalies.

PIRMININKAS. Galime pritarti bendru sutarimu tam, kam pritarė? (Balsai salėje) Irgi ne? Prašom. Kad būtų greičiau, dėl visų likusių B.Vėsaitės pataisų 120 straipsniui. Ar yra remiančių?

V.FIODOROV. 2 daliai. 120 straipsnio 2 dalis.

PIRMININKAS. Taip, 120 straipsnio 2 dalis, kuriai pritarė komitetas. 27. Trūksta, nenagrinėjame. (Balsai salėje) Prašom registruotis. Prašyčiau visus sėsti į savo vietas ir registruotis tvarkingai. Tikrai prarandame laiką. Prašom registruotis. Kolega A.Sysas nori tarti žodį? Prašom. Dėl vedimo tvarkos.

A.SYSAS. Ačiū, pirmininke. Aš labai norėčiau, kad mes balsuotume dėl kiekvieno atskirai. Prašyčiau perbalsuoti dėl šios 2 dalies, nes ne visi užsiregistravo.

PIRMININKAS. Tai dabar ir padarysime. (Balsai salėje) Kol kas 55 Seimo nariai. Dėmesio, kad nesusipainiotume. Bus dvigubas balsavimas. Pirmiausia balsuojame, ar svarstome kolegės B.Vėsaitės siūlymą 120 straipsniui, kuriam komitetas pritarė. Ar svarstome. Bet kuriuo atveju vis tiek reikia 29 balsų. 31 balsas. Yra. Komitetas pritarė. Ar reikia dar sykį balsuoti? (Balsai salėje) Vyriausybės nuomonė komitete buvo pasakyta. Taigi kas už tai, kad būtų pritarta kolegės B.Vėsaitės siūlymui dėl 120 straipsnio, kuriam komitetas pritarė? Prašom balsuoti, po to… (Balsas iš salės) Buvo įjungta. Gerai. Laukiu tris sekundes.

27 – už, 1 – prieš, 6 susilaikė. Trečias siūlymas, kuriam komitetas nepritarė. Ar yra 29 Seimo nariai, remiantys trečią B.Vėsaitės siūlymą, kuriam komitetas nepritarė? (Balsai salėje) Vis tiek prašom balsuoti. Sutarėme, kad formaliai balsuojame vis tiek, ar yra pritarimas, ar nėra. Nėra. 2. Nenagrinėjame.

Dabar dėl vedimo tvarkos – kolega A.Melianas.

A.MELIANAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, praėjusiame posėdyje, deja, jūs padarėte klaidą, dėl kurios turėsime perbalsuoti tam tikrus Darbo kodekso straipsnius. Aš nenorėčiau, kad dabar vėl pasikartotų ta situacija. Kaip žinome, pranešėjas iš tribūnos turėtų pateikti, jeigu nėra pasiūlymo teikėjos ponios B.Vėsaitės, tą pataisą, turi būti kalbos dėl motyvų už ir prieš ir tik tada balsuoti. Norėjimas buldozerį varyti šimtą kilometrų per valandą greičiu, vargu bau ar pagreitins Darbo kodekso priėmimo procedūrą.

PIRMININKAS. Aš su tamsta iš principo sutinku, bet jeigu yra kompiuteris ir per tris sekundes niekas nenori kalbėti, taigi tikrai aš dešimt sekundžių nelaikysiu. Nepykite! Joks Statutas nereikalauja, kad aš laikyčiau 10 ar 15 sekundžių. Prašom. Kas nori kalbėti už ar prieš? Komiteto atstovas pasakė, kad pritaria. Ne, mes dabar grįžtame prie to antrojo, kad nebūtų jokių diskusijų. Komiteto atstovas pasakė, kad viskas gerai, ir tai yra pateikimas. Prašom nesiginčyti. Vėl niekas nenori kalbėti dėl balsavimo motyvų, todėl prašom dar kartą balsuojame dėl antrojo B.Vėsaitės siūlymo 120 straipsniui, kuriam komitetas pritarė. Antrajam siūlymui komitetas pritarė.

29 – už, 4 – prieš, 6 susilaikė. Trečiasis siūlymas atmestas.

Dabar dėl viso…

V.FIODOROV. Gerbiamasis pirmininke!

PIRMININKAS. Prašom.

V.FIODOROV. Dar yra Seimo nario A.Syso pasiūlymas 120 straipsniui, kuriam komitetas pritarė.

PIRMININKAS. Vis tiek reikia 29 Seimo narių. Prašom. Ar kolega A.Sysas nori tarti žodį? Ne. Kolega A.Sysas dėl savo siūlymo 120 straipsniui.

A.SYSAS. Gerbiamieji kolegos, aš siūlau šiame straipsnyje išbraukti sąlygas, kurias nustato šio kodekso 95 straipsnis 1, 2 ir 3 dalys. Siūlau pritarti. Prašau registruotis.

PIRMININKAS. Prašom. Dabar kol kas balsuosime, ar pritariame svarstymui, o po to dėl balsavimo motyvų. 29. Pritarta.

Dabar prašom dėl balsavimo motyvų ir pranešėjas, jeigu pageidauja.

V.FIODOROV. Dar, pirmininke, norėčiau atkreipti dėmesį, kad komitetas siūlo sujungti 3 ir 4 dalis į vieną ir tada jau…

PIRMININKAS. Čia, aš sakyčiau, yra techninis dalykas. Kolega G.Steponavičius – kita nuomonė. Prašom. Dėl kolegos A.Syso pataisos.

G.STEPONAVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, norėčiau atkreipti dėmesį, kad nuorodos į 95 straipsnį išbraukimas yra ydingas. Atkreipčiau jūsų dėmesį, kad 95 straipsnyje yra aptariamos ir gana aiškiai apibrėžiamos darbo sutarties sąlygos. Jeigu dabar tokios nuorodos neliktų, darbo sutarties sąlygų pakeitimas atsietai nuo tam tikro 95 straipsnio būtų netikslus ir netgi nelankstus. Tuo labiau kad to susitarimo ar sulygimo galimybės 95 straipsnyje yra aiškiai apibrėžtos. Taigi aš kviesčiau nepasiduoti profsąjungiečio A.Syso vilionėms. Kolegos, kviečiu nepritarti šiai pataisai. Taip pat noriu priminti, kad kolega A.Sysas dėl savo teikiamo klausimo kalbėti negalėtų.

PIRMININKAS. Ačiū, kolega, kad man palengvinote gyvenimą, nors aš tai turėjau pasakyti. (Balsas iš salės) Mes dabar kalbame apie kolegos A.Syso pataisą. Taip yra užregistruota, vadinasi, kolega A.Sysas pats negali kalbėti. Prašom registruotis ir balsuosime. Kol registruojamės, kolega E.Klumbys.

E.KLUMBYS. Aš dėl vedimo tvarkos ir dėl kolegos G.Steponavičiaus tokių nekorektiškų pastabų, kad profsąjungietis A.Sysas. Mes čia visi esame Seimo nariai ir būkime geri, gerbkime vienas kitą. Jeigu mes dabar pereisime prie kokių nors savo visuomeninės veiklos ar profesijų… Būkime geri, gerbkime vienas kitą.

PIRMININKAS. 52 Seimo nariai. Taigi kas už tai, kad būtų pritarta kolegos A.Syso pataisai, kuriai komitetas pritaria, o kai kurie Seimo nariai nepritaria? Prašom balsuoti.

30 – už, 6 – prieš, 9 susilaikė. Pritarta.

Dabar dėl viso straipsnio ar čia jau viskas? Man atrodo, kad Teisės departamento pritarėme, kai ką atmetėme ir vieną priėmėme. Dabar dėl viso straipsnio – kolega A.Melianas. Dėl viso 120 straipsnio, tik su kai kuriom pataisom. Prašom.

A.MELIANAS. Gerbiamieji kolegos, deja, priimant 120 straipsnį, man atrodo, mes vėl pažeidėme Statutą, nes nebuvo pateikta B.Vėsaitės pataisa. Mes visai jos neišgirdo. Komiteto pranešėjas galėjo iš tribūnos tai puikiausiai padaryti ir tokiu atveju mes išspręstume tą problemą. Deja, buvo noras pagreitinti procesą, todėl negalime balsuoti už visą šį straipsnį, nes jis yra priimamas pažeidžiant Statutą.

PIRMININKAS. Ačiū. Prašom balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas 120 straipsnis su kai kuriom pataisom?

34 – už, prieš – 1, 4 susilaikė. Priimtas.

121 straipsnis. Gerbiamasis pranešėjau, pataisų nėra?

V.FIODOROV. Pastabų, pasiūlymų nėra.

PIRMININKAS. Prašom. Kolega A.Sysas.

A.SYSAS. Ar mes atkreipėme dėmesį, kad Teisės departamentas siūlė sujungti 3 ir 4 dalį?

PIRMININKAS. Buvo pasakyta, niekas neprieštaravo. 121 straipsniui pastabų nėra. Norinčių kalbėti nėra. Prašom balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas 121 straipsnis, kuriam pastabų nebuvo?

32 – už ir 9 susilaikė. Priimtas.

122 straipsnis. Taip pat pastabų nėra. Ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų? Nematau. Todėl siūlau balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas 122 straipsnis?

Už – 33 ir 7 susilaikė. Straipsnis priimtas.

123 straipsnis. Pataisų irgi, atrodo, nėra?

V.FIODOROV. Nėra.

PIRMININKAS. Atrodo, nėra. Prašom. Galime registruotis. Registruojamės, kolegos. Kolegos, dėmesio, registruojamės.

Užsiregistravo 57 Seimo nariai. Ar nori kas kalbėti dėl viso straipsnio? Nematau. Prašom balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas 123 straipsnis, kuriam pastabų nėra?

Už – 39, 11 susilaikė, straipsnis priimtas.

124 straipsnis. Gerbiamasis pranešėjau, irgi be pastabų?

V.FIODOROV. Nėra pastabų.

PIRMININKAS. Mielieji kolegos, ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų dėl viso straipsnio? Nematau. Prašom balsuoti, kas už tai, kad būtų priimtas 124 straipsnis?

37 – už, 11 susilaikė. Straipsnis priimtas.

125 straipsniui irgi pastabų nėra. Ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų? Nematau. Prašom balsuoti, kas už tai, kad būtų priimtas 125 straipsnis?

Už – 36, susilaikė 7. Straipsnis priimtas.

126 straipsnis. Jam, atrodo, irgi nėra pastabų.

V.FIODOROV. Nėra.

PIRMININKAS. Ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų? Nematau. Siūlau balsuoti už 126 straipsnį.

Už – 34, 10 susilaikė. Straipsnis priimtas.

127 straipsnis. Yra kolegų P.Vilko, A.Meliano, S.Kružinausko, taip pat Teisės departamento pataisos. Gal iš eilės, kaip čia išdėstyta. Pirmiausia kolega P.Vilkas. Prašom išdėstyti savo siūlymo esmę, po to balsuosime, ar svarstome.

P.VILKAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. 127 straipsnyje aš siūlau papildomai įrašyti, kad darbuotojas turi teisę nutraukti neterminuotą darbo sutartį, jeigu jis jau yra įgijęs teisę į visą senatvės pensiją arba ją gauna. Taip būtų sudarytos sąlygos, kad įgijęs teisę į visą senatvės pensiją arba ją gaunantis asmuo, padavęs pareiškimą, galėtų gauti dviejų mėnesių vidutinio atlyginimo dydžio išeitinę pašalpą.

PIRMININKAS. Aš dabar prašyčiau gerbiamąjį komiteto atstovą pasakyti, nes, kiek matau iš teksto, komitetas lyg ir pritaria. Gal čia mes gražiuoju susitarsime.

V.FIODOROV. Komitetas iš esmės pritarė ir prieš žodį “jeigu” siūlo dar papildomai įrašyti žodžius: “apie tai įspėjęs darbdavį prieš 3 dienas”.

PIRMININKAS. Ar jūs sutinkate kaip autorius? Jeigu sutinkate, tai gal bendru sutarimu galime manyti, kad yra remiantys 29 Seimo nariai? Yra? Gerai. Tada antrasis klausimas. Ar galime pritarti šiai pataisai be balsavimo, be motyvų dėstymo? Galime pritarti? Kolegos P.Vilko pataisai. Galime? Pritarta.

Einame toliau. Teisės departamento pataisai pritarta.

V.FIODOROV. Pritarta redaguoti ir pono kolegos P.Vilko…

PIRMININKAS. Tada, manau, mes formaliai neturime balsuoti. Dabar kolegos A.Meliano ir grupės draugų. Prašome motyvuoti. Tuojau išsiaiškinsime. Tuojau, minutėlę, minutėlę.

Kolega A.Melianas savo ir kitų kolegų Seimo narių vardu.

A.MELIANAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš tikiuosi, jūs neturėjote omenyje Remarko romano, čia ne grupės draugų, o Seimo narių. Norėčiau jus pataisyti.

PIRMININKAS. Sutinku.

A.MELIANAS. Ši pataisa kalba apie tai, kad aš ir mano kolegos 127 straipsnio 3 dalyje siūlome išbraukti žodžius “per paskutiniuosius vienerius darbo metus”. Kalbama apie tai, kad darbdavio išlaidos darbuotojų mokymui, kvalifikacijos kėlimui ir stažuotėms, jeigu taip sulygta darbo sutartyje ir jeigu darbuotojas atleidžiamas jo paties prašymu, turi būti grąžintos. Mes visi žinome, kad kai kuriose įmonėse, ypač šiuolaikinių technologijų, tai iš tikrųjų yra problema. Žmonės įgyja tam tikrą išsilavinimą stažuodamiesi Londone, Niujorke ir t.t., paskui juos mėgina pervilioti kitos firmos, o darbdavys, be jokios abejonės, praranda tas lėšas, kurios buvo įdėtos šio darbuotojo mokymui. Taigi nereikėtų riboti, kad būtų grąžintos lėšos tik už per vienerius metus išleistas lėšas mokymui.

PIRMININKAS. Ačiū. Prašom. Komiteto atstovas.

V.FIODOROV. Komitetas šiam siūlymui nepritarė ir siūlo palikti Vyriausybės variantą.

PIRMININKAS. Aišku. Dabar, mielieji kolegos, turime balsuoti, ar svarstome. Tam reikalingi 29 Seimo narių balsai. Ar svarstome? Komitetas nepritarė.

Už – 17. Deja, nepritarta.

Dabar S.Kružinausko ir kitos grupės draugų, atsiprašau, Seimo narių pataisos. Gal komiteto atstovas. Prašom. Kolega V.Fiodorov. Prašom.

V.FIODOROV. Kolega S.Kružinauskas siūlo išbraukti “per paskutinius vienerius” ir įrašyti “per paskutinius dvejus metus”. Komitetas šiam siūlymui nepritarė.

PIRMININKAS. Vis tiek formaliai mes turime balsuoti. Ar yra 29 Seimo nariai, kurie remtų tokį siūlymą, kuriam komitetas nepritarė?

15 – nepritarta. Einame toliau. Kolegos A.Syso siūlymas. Prašom. Tuoj išsiaiškinsime. Man atrodo, kad per anksti jam suteikiu žodį. Taip. 127 straipsnis. Čia jau kitas straipsnis. Atsiprašau. 127 straipsnis – Teisės departamentui pritarėme, kolegos A.Meliano nepritarėme, S.Kružinausko nepritarėme. Dėl viso 127 straipsnio. Prašom. Visas 127 straipsnis. Nematau norinčių kalbėti. Prašom balsuoti. Kas už tai, kad būtų pritarta 127 straipsniui su kai kuriomis pataisomis?

37 – už, 9 susilaikė. Straipsnis priimtas. Dabar 128 straipsnis. Bet prieš 128 straipsnį yra dvi svarbios žinios. Kartu su mumis yra Kauno G.Kuprevičiaus vidurinės mokyklos moksleiviai ir mokytojai. Pasveikinkime. (Plojimai)

Dabar dėl grupės draugų. Iš tikro apie tris draugus rašė Remarkas, bet apie grupę draugų rašė V.Petkevičius, buvęs Seimo narys, kuris, jūsų žiniai, yra gimęs šiandien.

(Plojimai)

Žinoma, tokia proga būtų galima daryti pertrauką, bet siūlau dienos pabaigoje.

Dabar 128 straipsnis. Kolegos A.Syso siūlymai. Šiuo atveju jau prašome tarti žodį. Siūlymo autorius, ir balsuosime.

A.SYSAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, noriu atkreipti dėmesį, kad šios pataisos pateiktos atsižvelgiant į Teisės departamento išvadas, svarstant šio kodekso antrąjį variantą. Siūlau pritarti joms, nes čia bandoma juridinės technikos tvarka suvienodinti pavadinimus ir terminus.

PIRMININKAS. Ačiū.

V.FIODOROV. Komitetas pritarė.

PIRMININKAS. Mielieji kolegos, ar yra 29 Seimo nariai, kurie palaiko tokio siūlymo nagrinėjimą. Tuoj išsiaiškinsime, ar yra, ar nėra.

32 Seimo nariai. Svarstome. Mielieji kolegos, ar nori kas kalbėti už ar prieš dėl kolegos A.Syso siūlymo? A.Melianas. Kita nuomonė. A.Melianas. Prašom.

A.MELIANAS. Gerbiamieji kolegos, 128 straipsnis numato, kaip turėtų būti nutraukta darbo sutartis dėl nepriklausančių nuo darbuotojo aplinkybių. Tačiau pono A.Syso įregistruotas pasiūlymas sutrumpinti laikotarpį, per kurį darbdavys turėtų atleisti darbuotoją, jeigu yra tam tikros priežastys įmonėje, nuo 7 iki 3 dienų prieštarauja pirmiausia visiems susitarimams, pasiektiems darbdavių ir profsąjungų atstovų Trišalėje taryboje. Taigi jo yra visiškai naujas pasiūlymas, ir tikrai visi tie darbdaviai, kurie buvo, turbūt supras, kad tai yra per trumpas laikas tam, kad būtų galima rasti kitą darbuotoją ir panašiai. Siūlau palikti taip, kaip yra tekste, t.y. 7 dienas.

PIRMININKAS. Ačiū. Kita nuomonė – S.Burbienė.

S.BURBIENĖ. Siūlau nepalikti 7 dienų, nes tai yra tik atsakymas į prašymą, o ne pats atleidimas.

PIRMININKAS. Ačiū. Mielieji kolegos, prašom balsuoti, kas už tai, kad būtų pritarta kolegos A.Syso nuomonei, kuriai pritarė komitetas. Prašom balsuoti ir tuos, kurie mano kitaip.

Už – 35, prieš – 8, susilaikė 3. Pataisai pritarta.

Gerbiamasis pranešėjau, man atrodo, daugiau pataisų šiam straipsniui nėra?

V.FIODOROV. Nėra.

PIRMININKAS. Ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų? Kolega J.Jurkus? Ačiū. Prašom pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas 128 straipsnis su kolegos A.Syso pataisa?

Už – 35, prieš – 9, susilaikė 2. Straipsnis priimtas.

129 straipsnis. Gerbiamasis pranešėjau, čia yra kelios pataisos. Pirma yra kolegės B.Vėsaitės, po to kolegos A.Meliano ir grupės Seimo narių pataisa. Ar kas nors atstovauja kolegei B.Vėsaitei? Tada gal, gerbiamasis pranešėjau, trumpai pasakytumėte, nes komitetas nepritarė.

V.FIODOROV. Kolegė B.Vėsaitė siūlo pakeisti 129 straipsnio 1 dalį, papildyti 1 dalį 1, 2, 3, 4 punktais, išbraukti 2 dalį, o buvusias 3, 4, 5 dalis laikyti atitinkamai 2, 3 ir 4 dalimis. Iš esmės keičia visą straipsnį. Komitetas tam nepritarė.

PIRMININKAS. Ačiū. Mielieji kolegos, ar yra 29 Seimo nariai, kurie palaikytų kolegės B.Vėsaitės siūlymą, kuriam Seimo komitetas nepritarė?

2 Seimo nariai. Nesvarstome. Dabar, dėmesio, kolegos A.Meliano ir kitų kolegų siūlymas. Aš prašyčiau, kad jis motyvuotų. Kolega G.Steponavičius. Prašom. Minutėlę. Sąrašas ne į tą galą nuėjo. G.Steponavičius. Prašom.

G.STEPONAVIČIUS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, išties 129 straipsnis yra įvardijamas ir vadinamas “Darbo sutarties nutraukimas darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės”. Tačiau dabartiniame Darbo kodekso projekte numatyta darbuotojo atleidimo iš darbo tvarka varžytų darbdavio teises, nes darbdavys neturės galimybės atleisti netinkamo darbui darbuotojo. Tarkime, dėl kvalifikacinių ar kitų sugebėjimų. Todėl net įrodęs, kad darbuotojo kvalifikacija, profesiniai sugebėjimai ar elgesys darbe yra netinkami, darbdavys dar turės taikyti kodekso 129 straipsnyje numatytus ilgus, net iki 4 mėn., įspėjimo apie atleidimą iš darbo terminus. Bei, pabrėžiu, įrodyti, kad darbuotojo jo sutikimu negalima perkelti į kitą darbą. Esant tokiam griežtam darbuotojo atleidimo iš darbo reglamentavimui, darbdaviai tiesiog vengs priimti į darbą darbuotojus, nes vėliau neturės galimybės juos atleisti. Todėl 4 Seimo narių siūlymu siūlome atsisakyti Darbo kodekso projekto 129 straipsnio 1 dalyje numatytų reikalavimų, kad darbuotoją darbdavio iniciatyva galima atleisti tik dėl svarbių priežasčių bei nesant galimybės darbuotoją jo sutikimu perkelti į kitą darbą. Ir formuluotė iš esmės… 1 dalis. Darbdavys gali nutraukti neterminuotą ar terminuotą darbo sutartį su darbuotoju, apie tai jį įspėjęs kodekso 130 straipsnyje numatyta tvarka, atitinkamai išbraukiant 2 dalį.

PIRMININKAS. Ačiū.

V.FIODOROV. Komitetas šiam pasiūlymui nepritarė.

PIRMININKAS. Nepritarė. Nematau palaikančiųjų. Prašom pasiruošti balsuoti, kas už tai, kad būtų pritarta kolegos A.Meliano ir kitų kolegų siūlymui, kuriam komitetas nepritarė.

Už – 13, prieš – 18, susilaikė 11. Nepritarta.

Mielieji kolegos, ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų dėl viso 129 straipsnio be pataisų? Nematau. Prašom balsuoti, kas už tai, kad būtų priimtas 129 straipsnis taip, kaip pateikė komitetas. Registruosimės, ateis laikas.

Už – 31, prieš – 7, susilaikė 2. Straipsnis priimtas.

Dabar 130 straipsnis. Čia vėl yra B.Vėsaitės pataisa. Gerbiamasis pranešėjau, gal jūs dviem žodžiais galite pasakyti?

V.FIODOROV. Taip. Kolegė B.Vėsaitė siūlo 130 straipsnio 1 dalyje vietoj skaičiaus “4” įrašyti “3” turint omenį 129 straipsnio 3 dalį. Bet ten kalbama apie teisėtas priežastis nutraukti darbo santykius. Komitetas nepritarė. Ne to klausimo esmė.

PIRMININKAS. Ačiū. Ar yra 29 Seimo nariai, kurie remtų siūlymą, kuriam komitetas nepritarė?

Nė vieno balso. Retas atvejis. Nesvarstome. Kolegos A.Meliano siūlymai. Prašau? Kolega P.Vilkas. Prašom.

P.VILKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, Darbo kodekso projekto 130 straipsnio 3 dalyje siūloma numatyti, jog darbdavys naujo darbo paieškom gali suteikti laisvo nuo darbinių pareigų vykdymo laiko ne tik 10% darbo laiko normos, tenkančios darbuotojui per įspėjimo terminą, bet ir kolektyvinėse sutartyse numatyti kitokią trukmę. Tai dar vienas būdas skatinti kolektyvinių sutarčių sudarymą, nes kolektyvinės sutartys taptų patrauklesnės ne tik darbuotojams, bet ir darbdaviams.

V.FIODOROV. Komitetas nepritarė šiam pasiūlymui.

PIRMININKAS. Mielieji kolegos, balsuojame, ar yra 29… (Balsai salėje) Prašom. Nutraukiam. Prašom registruotis. Kolegos, registracija. Užsiregistravo 57 Seimo nariai. Mielieji kolegos, kas už tai, kad svarstytume kolegos A.Meliano ir kitų siūlymą, kuriam komitetas nepritarė? 16 balsų. Nesvarstome. Taigi, mielieji kolegos, visas 130 straipsnis. Ar yra norinčių kalbėti už ar prieš? Nematau. Prašom balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas 130 straipsnis toks, kokį suredagavo komitetas. Už – 31, už – 5, susilaikė 9. (Balsas salėje) Prašom. Kolega A.Melianas nori tarti žodį.

A.MELIANAS. Norėčiau dar kartą atkreipti dėmesį į socialdemokratų veidmainiškumą. Mes siūlėme 130 straipsnyje įrašyti, kad trukmė naujo darbo paieškom būtų nustatyta kolektyvinėje sutartyje, apie ką daug kalba socialdemokratai, kad ten tai turėtų būti prioritetas. Jeigu nėra tai numatyta, tada tas laikas neturėtų būti mažesnis negu 10% darbo laiko normos. Gerbiamieji socialdemokratai, būkite nuoseklūs ir palaikykite bendrą poziciją dėl kolektyvinės sutarties svarbos.

PIRMININKAS. Ačiū. Aš siūlau šį klausimą nagrinėti kompleksiškai, kai surinksime visų visus veidmainiškumus, kompleksiškai.

131 straipsnis. Pataisų nėra. Ar galime priimti? Ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų? Nematau. Prašom balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas 131 straipsnis pagal komiteto redakciją? Už – 35, susilaikė 14, priimta.

132 straipsnis. Gerbiamasis pranešėjau, atrodo, pataisų nėra.

V.FIODOROV. Nėra pastabų ir pasiūlymų.

PIRMININKAS. Ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų? Gal galima bendru sutarimu? Prašom balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas 132 straipsnis? Už – 35, susilaikė 13. Straipsnis priimtas.

133 straipsnis. Gerbiamasis pranešėjau, irgi, atrodo, nėra pataisų.

V.FIODOROV. Nėra.

PIRMININKAS. Ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų? Nematau. Prašom pasiruošti balsuoti. Balsuojame dėl 133 straipsnio pagal komiteto redakciją. Už – 32 ir 12 susilaikė. Straipsnis priimtas.

134 straipsnyje yra…

V.FIODOROV. Yra keli pasiūlymai.

PIRMININKAS. …yra kolegės B.Vėsaitės ir S.Kružinausko pataisos, kurioms komitetas nepritarė. Gal abi iš karto, nes nėra žmonių. Gerbiamasis pranešėjau, jūs trumpai pateikite vieno ir kito siūlymo esmę.

V.FIODOROV. Kolegė B.Vėsaitė siūlo papildyti 133 straipsnio 1 ir 2 dalis ir įrašyti, kad profesinės sąjungos nariai negali būti atleisti iš darbo be išankstinio profesinės sąjungos renkamo organo sutikimo. Komitetas šiam siūlymui nepritarė.

PIRMININKAS. O S. Kružinausko siūlymas?

V.FIODOROV. S.Kružinausko siūlymas buvo, kad darbuotojai iki įspėjimo apie atleidimą iš darbo išrinkti į darbuotojų atstovaujamuosius organus. Jis siūlo papildyti “iki įspėjimo apie atleidimą iš darbo”. Komitetas šiam siūlymui nepritarė.

PIRMININKAS. Mielieji kolegos, siūlau iš karto apsispręsti, ar svarstome abi šias pataisas, kurioms nepritarė komitetas? Nėra pritariančių nei vienam, nei kitam siūlymui.

Dabar yra Teisės departamento pataisa, kuriai pritarta.

V.FIODOROV. Taip, Teisės departamento pastabai komitetas pritarė.

PIRMININKAS. Mielieji kolegos, ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų dėl viso 134 straipsnio tik su Teisės departamento pastaba. Kolega A.Melianas nori tarti žodį. Prašom. Dėl viso 134 straipsnio.

A.MELIANAS. Gerbiamieji kolegos, labai gaila, kad nebuvo pritarta pono S.Kružinausko siūlymui, kad darbuotojai iki įspėjimo apie atleidimą iš darbo buvo išrinkti į darbuotojų atstovaujamuosius organus. Jūs puikiai suprantate, jeigu nebus tokios nuostatos, kas atsitiks. Darbdavys dėl įvairių priežasčių nori atleisti darbuotoją, šis susitaria ir jį išrenka į profsąjungos arba darbo kolektyvo tarybą, tokiu atveju apribojama darbuotoją atleisti. Prasidės įvairūs žaidimai. Visiškai nesuprantu, kodėl jūs nepritarėte šiam siūlymui.

PIRMININKAS. Dėkoju. Prašom pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas 134 straipsnis su Teisės departamento pastaba, prašom balsuoti. Už – 31, prieš – 11, susilaikė 5. Straipsnis priimtas.

135 straipsniui yra kelių kolegų siūlymų. Todėl pirmiausia kviesčiau kolegą A.Melianą tartį žodį. Ar kuris kitas? A.Melianas dėl savo ir kolegų siūlymo 135 straipsniui.

A.MELIANAS. Gerbiamieji kolegos, papildant Darbo kodekso projekto 135 straipsnio 1 dalį, šiame punkte įtvirtinta, jog, mažinant darbuotojų skaičių, tie darbuotojai, kurie yra išrinkti į darbuotojų atstovaujamuosius organus, turi pirmenybės teisę būti palikti dirbti. Kituose Darbo kodekso projekto 135 straipsnio 1 dalies punktuose yra labai aiškiai išdėstytos kitos penkios pagrindinės nuostatos, atsižvelgiančios į žmonių socialinę situaciją, t.y. ligoti žmonės, invalidai ir kt., kurie turi didesnį stažą. Manome, jog pastarųjų penkių nuostatų visiškai užtenka apsaugoti labiau pažeidžiamus darbuotojus, o išimties padarymas ir pirmenybės suteikimas palikti darbe žmones ir jų neatleisti pagal tai, kad jie yra profesinės sąjungos darbuotojai ar išrinkti į darbuotojų tarybas, neturėtų būti pagrindinis kriterijus. Noriu pabrėžti, jog nėra jokių Europos Sąjungos, Tarptautinės darbo organizacijos ar kitų dokumentų, kurie tokį dalyką reglamentuotų, t.y. mes gerokai viršijame tų dokumentų reikalavimus. Manau, tai yra A.Syso pasiūlymas, kuris per svarstymą buvo priimtas Seime ir prieštarauja tam Darbo kodekso tekstui, kuris buvo sutartas tarp profsąjungų, darbdavių ir Vyriausybės atstovų, tai yra Trišalėje taryboje. Taigi siūlau pritarti mūsų siūlymui – atstatyti Darbo kodekso variantą tokį, koks jis buvo pateiktas jūsų kairiosios Vyriausybės.

PIRMININKAS. Ačiū.

V.FIODOROV. Komitetas šiam siūlymui nepritarė.

PIRMININKAS. Aišku.

Pirmiausia balsuojame, ar svarstome kolegos A.Meliano ir kitų Seimo narių siūlymą. Ar svarstome? 10. Nesvarstome.

Dabar yra kolegos S.Kružinausko ir kitų siūlymai, kuriems komitetas nepritarė. Gal jūs, gerbiamasis pranešėjau, pasakytumėte žodį?

V.FIODOROV. Kolega S.Kružinauskas siūlo tą patį, kas buvo ir dėl 134 straipsnio. Mes jau balsavome ir nepritarėme tam pasiūlymui.

PIRMININKAS. Jeigu iš tikrųjų balsavome dėl šio dalyko, tada nereikia ir svarstyti. Aišku. Mielieji kolegos, ar yra norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų dėl viso 135 straipsnio be pastabų? Nėra. Prašom balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas 135 straipsnis pagal komiteto redakciją?

31 – už, prieš – 7, 4 susilaikė. Priimta.

Dabar 136 straipsnis. Nėra siūlymų. Ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų? Nematau. Prašom balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas 136 straipsnis?

23 – už, 8 susilaikė.

137 straipsnis. Gerbiamasis pranešėjau, atrodo, irgi nėra pataisų?

V.FIODOROV. Nėra.

PIRMININKAS. Ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų dėl viso 137 straipsnio? Nematau. Prašom balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas 137 straipsnis pagal komiteto variantą?

21 – už, 9 susilaikė. Priimta.

138 straipsnis. Irgi, gerbiamasis pranešėjau, nėra pastabų?

V.FIODOROV. Nėra.

PIRMININKAS. Ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų? Gal iš tikro galime bendru sutarimu? Ne. Prašom pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas 138 straipsnis pagal komiteto redakciją?

25 – už, 10 susilaikė. Priimta. (Balsai salėje)Tuoj prieisime prie to.

139 straipsnis. Irgi pastabų nėra?

V.FIODOROV. Nėra.

PIRMININKAS. Ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų? Nematau. Balsuojame dėl viso 139 straipsnio be pastabų. Prašom balsuoti.

26 – už, 11 susilaikė. 139 straipsnis priimtas.

Dabar 140 straipsnis. Gerbiamasis pranešėjau, čia yra daug pataisų. Pirmiausia Teisės departamento. Kaip supratau, pritarta?

V.FIODOROV. Taip, komitetas pritarė Teisės departamento pataisoms.

PIRMININKAS. Ar kas nors reikalauja balsuoti? Tvarka. Kolegos A.Syso siūlymas. Prašom motyvuoti. A.Sysas – dėl pataisos 140 straipsniui.

A.SYSAS. Ačiū, pirmininke. Noriu atkreipti dėmesį, kolegos, kad šios pataisos atsirado po Trišalės tarybos posėdžio, kai darbdavių, profesinių sąjungų atstovai ir Vyriausybė sutarė, kad nutraukus darbo sutartį nebūtų mokama išeitinė pašalpa, kai nutraukiama terminuota sutartis šalių susitarimu. Todėl siūlau pritarti pateiktai įstatymo pataisai.

V.FIODOROV. Komitetas pritarė.

PIRMININKAS. Ačiū. Ar reikia formaliai balsuoti dėl 29 balsų, ar tikite, kad jie yra? Reikia? Prašom. Kas už tai, kad būtų svarstoma kolegos A.Syso pataisa? Reikia 29 balsų. Yra tiksliai 29. Dabar dėl pačios pataisos. Ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų? Nematau. Prašom pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad būtų pritarta kolegos A.Syso pataisai Kodekso 140 straipsniui? Komitetas jau sakė nuomonę.

Už – 21, 11 susilaikė. Pataisai pritarta.

Dabar yra kolegos A.Meliano ir grupės Seimo narių siūlymas. Komitetas iš dalies lyg ir pritarė. Gal galime mes ir bendru susitarimu tada?

V.FIODOROV. Taip. Čia labai panašus kaip kolegos A.Syso pasiūlymas, todėl komitetas pritarė.

PIRMININKAS. Galime bendru sutarimu? Nesiaiškiname dėl 29 ir iškart pritariame.

Dabar kolegos S.Kružinausko siūlymas, kuriam komitetas nepritarė.

V.FIODOROV. Taip. Jis siūlo papildyti 140 straipsnio 2 dalį, komitetas tam pasiūlymui nepritarė.

PIRMININKAS. Kolega A.Sysas. Prašom.

A.SYSAS. Ačiū, pirmininke. Aš norėčiau, kad mes protokoluotume, kad reikia redaguoti pagal mano priimtą variantą, nes A.Meliano ir kitų kolegų pasiūlyme paprasčiausiai trūksta vieno straipsnio.

PIRMININKAS. Aš manau, kadangi mes priėmėme pagrindinį, aišku, čia suderiname šiuos dalykus. Dabar dėl kolegos S.Kružinausko. Ar yra 29 remiantys? Komitetas nepritarė. (Balsai salėje) Prieš lemiamą balsavimą. 6 – už. Nesvarstome.

Dabar, mielieji kolegos, dėl viso 140 straipsnio su kai kuriomis priimtom pataisom iš vienos ir kitos pusės. Niekas nenori kalbėti? Gal galime bendru sutarimu priimti nors vieną straipsnį? Galime. Ačiū. (Balsai salėje) Bus registracija, nes dėl 141 vėl reikės balsuoti.

141 straipsnis. Yra kolegės B.Vėsaitės siūlymas. Komitetas nepritarė. Prašom, gerbiamasis pranešėjau.

V.FIODOROV. Taip, kolegė B.Vėsaitė siūlo papildyti 140 straipsnį 4 dalimi. Komitetas apsvarstė ir šiam pasiūlymui nepritarė.

PIRMININKAS. Ar yra norinčių remti? Ar yra 29 Seimo nariai, kurie paremtų kolegės B.Vėsaitės siūlymą, kuriam nepritarė komitetas? Nulis. Nepritarta. Kolega A.Melianas ir bičiuliai siūlo 141 straipsniui kitokius siūlymus. A.Melianas. Prašom. P.Vilkas. Prašom.

P.VILKAS. Darbo kodekso 141 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, jog su atleidžiamu darbuotoju turi būti atsiskaitoma kitą dieną po jo atleidimo dienos. Suprasdami, kad yra daug įvairių atvejų, kai galima atsiskaityti kitą dieną, mes siūlome, kad būtų ne jo atleidimo dieną atsiskaitoma, o kitą dieną po jo atleidimo. Ačiū.

V.FIODOROV. Komitetas apsvarstė šį pasiūlymą. Svarstymo metu iškilo tokia problema. Jeigu žmogus kitą dieną važiuos į darbą atsiimti atlyginimo ir, neduok Dieve, pateks į avariją, darbdaviui teks mokėti už jo sužalojimą. Todėl komitetas nepritarė šiam pasiūlymui.

PIRMININKAS. Aišku. Ar, mielieji kolegos, yra 29 Seimo nariai, kurie paremtų? (Balsas iš salės) Minutėlę! Pirma registruojamės, sutinku. Prašom registruotis. Dėl motyvų bus vėliau, nes pirma balsuojame, ar svarstome. Registruojamės, kolegos. Registruojamės visi. Gerbiamasis pranešėjau, jūsų balsas jūsų darbo vietoje.

V.FIODOROV. Taip.

PIRMININKAS. Aišku.

Užsiregistravo 62 Seimo nariai. Dabar balsuojame, ar svarstome kolegos A.Meliano ir kitų Seimo narių siūlymus 141 straipsniui. Reikia 29 Seimo narių balsų.

15. Nesvarstome. Mielieji kolegos, dėl viso 141 straipsnio. Niekas nenori kalbėti. Prašom balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimta 141 pagal komiteto redakciją, prašom balsuoti.

39 – už, 1 – prieš, 11 susilaikė, straipsnis priimtas. Konstatuoju, kad priimta dvylika skyrių.

142 straipsnis. Pastabų nebuvo. Ar galime bendru sutarimu? (Balsai salėje) Ne. Ar yra norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Nematau. Prašom balsuoti dėl 142 straipsnio, kuriam pastabų nėra. Pertrauka, bičiuliai, šiek tiek vėliau. Keisis posėdžio pirmininkas ir dar visokių dalykų, prašom pakentėti.

36 – už, 9 susilaikė. Straipsnis priimtas.

143 straipsnis. Irgi nėra pastabų.

V.FIODOROV. Nėra.

PIRMININKAS. Ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų? Nematau. Prašom balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas 143 pagal komiteto redakciją? (Balsai salėje) Jis turi teisę vieną arba dviem alkūnėm atsiremti į tribūną.

35 – už, 7 susilaikė. 143 straipsnis priimtas.

144 straipsnis. Gerbiamasis pranešėjau, turime pataisų. Kolega A.Melianas. Gerbiamieji Seimo nariai, A.Melianas. Prašom. Jūsų pataisos 144 straipsniui.

A.MELIANAS. Taip. Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Lietuva yra ratifikavusi Tarptautinės darbo organizacijos konvenciją Nr.47 dėl darbo laiko sutrumpinimo iki 40 valandų per savaitę, visi mes tai žinome. Konvencijoje pasakyta, kad valstybė, ratifikavusi šią konvenciją, išreiškia savo pritarimą 40 valandų darbo savaitės principui, kuris būtų taikomas taip, kad nenukentėtų darbuotojų gyvenimo lygis. Aš noriu atkreipti jūsų dėmesį, 1 straipsnis. Europos Sąjungos direktyva 93/104 dėl tam tikrų darbo laiko organizavimo aspektų numato, kad vidutinis darbo laikas, įskaitant viršvalandžius, per 7 dienas neturėtų būti ilgesnis kaip 48 valandos. Tačiau ši nuostata gali būti netaikoma tais atvejais, jei valstybė narė laikosi bendrų darbuotojų saugos ir sveikatos apsaugos principų ir imasi priemonių užtikrinti, kad joks darbdavys nereikalaus iš darbuotojo per 7 dienas dirbti daugiau kaip 48 valandas, jei jis negavo darbuotojo sutikimo dirbti tokį darbą.

Maksimalios darbo laiko trukmės nustatymas ir toks darbo laiko ribojimas pažeidžia sutarčių laisvės principą, varžo ir darbuotojų, ir darbdavių interesus. Pats darbuotojas gali būti suinteresuotas dirbti ilgiau, nes nuo darbo laiko trukmės priklausys jo užmokesčio dydis. Dėl šios priežasties žmonės dirba kelis darbus. Taigi maksimalios darbo trukmės nustatymas iš darbuotojo atima galimybę daugiau dirbti ir daugiau užsidirbti, slopina darbuotojų iniciatyvą, mažina darbo efektyvumą. Priemonės, kuriomis siekiama apginti, apsaugoti darbuotoją, ne visada atliks savo tiesioginę funkciją, o tam tikrais atvejais netgi jiems pakenks. Įstatyme turėtų būti numatyta galimybė darbuotojo sutikimu dirbti ilgesnį laiką, nei numatyta įstatyme. Tokios nuostatos taikymas neprieštarautų aukščiau minėtiems tarptautiniams dokumentams. Siūlome panaikinti kategorišką maksimalaus darbo laiko ribojimą ir numatyti galimybę darbdaviui ir darbuotojui laisvai susitarti dėl ilgesnio, nei numatyta įstatyme, darbo laiko bei nustatyti, kad darbo laikas yra būtinoji darbo sutarties sąlyga. Ačiū.

V.FIODOROV. Komitetas nepritarė šiam siūlymui.

PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis pranešėjau. Balsuojame, ar yra 29 Seimo nariai, kurie remtų kolegos A.Meliano ir kitų Seimo narių siūlymą 144 straipsniui.

13. Nesvarstome. 144 aš nematau daugiau pataisų. Mielieji kolegos, ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų dėl viso 144 straipsnio? Nematau. Prašom balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas 144 straipsnis pagal komiteto redakciją?

35 – už, 13 susilaikė. Straipsnis priimtas.

Dabar, kolegos, yra 145 straipsnis ir kolegės G.Purvaneckienės kompleksinis siūlymas.

V.FIODOROV. 146 straipsniui.

PIRMININKAS. 145 ir po to kitiems siūlymams, bet čia mes dabar kalbame apie 145 straipsnį. G.Purvaneckienės siūlymai. Pas mane taip. A, 146 straipsnis. Tai 145 straipsnis be pataisų. Atsiprašau, išties padaryta klaida. Taigi dėl 145 straipsnio, kadangi pataisų nėra, ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų? Nematau. Prašom balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas 145 straipsnis be pataisų?

38 – už, 10 susilaikė. Straipsnis priimtas.

Dabar išties 146 straipsnis. Yra kolegės G.Purvaneckienės kompleksinis siūlymas. G.Purvaneckienė. Prašom. 146 straipsniui ir automatiškai kitiems, jeigu tam pritariame. Prašom.

G.PURVANECKIENĖ. Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Aš irgi sakau, kad jeigu priimsime šią pataisą, tie patys motyvai galios ir kitiems straipsniams, o jeigu nepriimsime, visas kitas savo pataisas atsiimu.

Šios pataisos esmė yra tokia. Iš esmės ji gina tėvus, kurie augina vaikus iki trejų metų, nes jie iš tikrųjų turi tokias pat teises kaip ir moterys. Tačiau neseniai pagimdžiusios ir žindančios moterys yra išskirtos į atskirą sąvoką, nors išties į šią sąvoką įeina darbuotojas, auginantis vaiką iki trejų metų. Taigi yra du tiksliai: vienas dalykas – kad nesikartotų tas pat du kartus, antras tikslas – kad darbdavys vienodai traktuotų ir tėvą, auginantį vaiką, kuris išeina atostogų, ir motiną, kuri daro tą patį. Esmė yra tokia. Jeigu nepriimsite, tiesiog bus sunkesnis įstatymas, sunkesnė kalba.

PIRMININKAS. Ačiū. Komiteto nuomonė.

V.FIODOROV. Komitetas nepritarė šiam siūlymui.

PIRMININKAS. Mielieji kolegos, dabar balsuosime, ar svarstome kompleksinį kolegės G.Purvaneckienės siūlymą.

12. Nesvarstome. Taip pat nesvarstome ir likusių.

Mielieji kolegos, 146 straipsniui daugiau pastabų nėra. Ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų. Kolega A.Melianas. Prašom.

A.MELIANAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. 146 straipsnis numato, esant kokioms sąlygoms yra suteikiamas ne visas darbo laikas. Aš siūlau visiems labai atidžiai pagalvoti, ar papildomi apribojimai darbdaviams, pavyzdžiui, pareikalavus nėščiai moteriai, neseniai pagimdžiusiai moteriai ir t.t., kad būtų suteiktas ne visos darbo dienos laikas, ar iš tikrųjų pagerina tų žmonių kategorijų galimybes gauti darbą? Man atrodo, jūs visi dažnai susiduriate su tuo, kad darbdavys nepriima į darbą atitinkamų kategorijų žmonių dėl tos priežasties, kad paskui yra nustatyta labai daug apribojimų atleisti iš darbo, nustatyti ne visos darbo dienos trukmę ir t.t. Ir jis iš viso nepriima į darbą tokių žmonių. Klausimas, ar mes iš tikrųjų rūpinamės socialiai remtinais, arba atitinkamo socialinio statuso žmonėmis, ar, atvirkščiai, apribojame galimybę priimti juos į darbą. Aš siūlau balsuoti prieš šį straipsnį.

PIRMININKAS. Ačiū. Prašom balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas 146 straipsnis taip, kaip suredagavo komitetas?

Už – 38, prieš – 6, susilaikė 5. Straipsnis priimtas.

147 straipsniui pastabų nėra?

V.FIODOROV. Nėra.

PIRMININKAS. Ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų? Nematau. Prašom balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas 147 straipsnis. Prašom.

Už – 36 Seimo nariai, susilaikė 9. Straipsnis priimtas.

148 straipsnis, irgi, atrodo, pataisų nėra. Taip, pranešėjau?

V.FIODOROV. Nėra.

PIRMININKAS. Ar galime bendru sutarimu? Ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų? Nematau. Prašom registruotis. Kolegos, registracija.

Užsiregistravo 66 Seimo nariai. Kas už tai, kad būtų priimtas 148 straipsnis, prašom balsuoti.

Už – 40, susilaikė 11. Priimtas.

149 straipsnis. Yra kolegos A.Meliano…

V.FIODOROV. Yra kolegos A.Meliano, bet lygiai ta pati pataisa buvo ir 144 straipsniui, kuriam mes nepritarėme.

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, tai skirtingi. Kad būtų mažiau ginčų, prašom pristatyti. Atsiprašau. Kolega P.Vilkas. Prašom.

P.VILKAS. Skirtumas tas, kad čia kalbama apie suminę darbo laiko apskaitą, ir šiame straipsnyje yra taip nurodyta, kad “esant suminei darbo laiko apskaitai, negali būti dirbama daugiau kaip vidutiniškai 48 valandas per savaitę ir 12 val. per darbo dieną”. Mes siūlome pratęsti šitą sakinį ir parašyti: “jeigu darbuotojo ir darbdavio susitarimu nenustatyta kitaip” ir toliau “apskaitinio laikotarpio trukmė negali būti ilgesnė negu 4 mėnesiai.”. Taip pat siūlome prirašyti: “jeigu darbuotojo ir darbdavio susitarimu nenustatyta kitaip”. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū.

V.FIODOROV. Komitetas nepritarė.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Prašom balsuoti, ar yra 29 Seimo nariai, remiantys kolegos A.Meliano ir kitų Seimo narių siūlymą 149 straipsniui? Prašom balsuoti.

Už – 15. Nesvarstome. Dabar dėl viso 149 straipsnio. Ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų? Nematau. Prašom pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas 149 straipsnis.

Už – 33, susilaikė 12. Straipsnis priimtas.

Dabar 150 straipsnis. Bet prieš tai toks pranešimas. Kartu su mumis yra Klaipėdos rajono Girininkų pradžios mokyklos moksleiviai ir mokytojai. Pasveikinkime. (Plojimai)

Imamės 150 straipsnio. Čia yra kolegų A.Meliano ir kitų siūlymai, ir Teisės departamento pastaba. Pirma kolega A.Melianas. Prašom. Ne. Kolega P.Vilkas. Prašom.

P.VILKAS. Darbo kodekso projekto 150 straipsnio 2 dalis numato, kad viršvalandiniai darbai paprastai draudžiami. Darbdavys gali naudoti viršvalandinius darbus tik išimtinais atvejais, kuriuos nustato Darbo kodekso projekto 150 straipsnis. Draudimas dirbti viršvalandžius kitais, ne tik 150 straipsnyje išvardytais atvejais yra nepagrįstas. Praktikoje didelė dalis viršija Darbo kodekso projekte numatytą maksimalią darbo laiko trukmę. Esant 149 straipsnio 2 dalies nuostatai, iš jų atima galimybę gauti darbo užmokestį už ilgesnį darbo laiką. Todėl siūlome pakeisti 150 straipsnio 1 ir 2 dalis ir išdėstyti taip: “viršvalandiniu darbu laikomas darbas, dirbamas viršijant darbo sutartyje nustatytą arba įstatymo reikalavimu maksimalią darbo laiko trukmę”. Ir antrame punkte: “darbuotojo rašytiniu sutikimu viršvalandinį darbą galima dirbti ir kitais atvejais.

V.FIODOROV. Komitetas nepritarė šiam pasiūlymui.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Mielieji kolegos, prašome pasiruošti balsuoti. Ar yra remiantys 29 Seimo nariai? Gal tai ir bus lemiantys balsai.

17 ir 3 – 20. Vis tiek neišeina. Nenagrinėjame. Dabar Teisės departamento…

V.FIODOROV. Komitetas pritarė ir siūlo redaguoti pagal Teisės departamento išvadas.

PIRMININKAS. Ačiū. Mielieji kolegos, ar nori kas kalbėti dėl viso 150 straipsnio, bet tik su Teisės departamento pastaba? Nematau. Prašom pasiruošti balsuoti ir balsuoti už visą 150 straipsnį.

Už – 29, susilaikė 13. Straipsnis priimtas.

151 straipsnis. Pastabų nėra?

V.FIODOROV. Nėra.

PIRMININKAS. Ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų? Nematau. Prašom balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas 151 straipsnis. Jam pastabų nėra.

Už – 27, susilaikė 10. Straipsnis priimtas.

152 straipsniui. Pataisų nėra.

V.FIODOROV. Nėra.

PIRMININKAS. Ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų? Nematau. Prašom pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas 152 straipsnis?

Už – 31, prieš – 1 ir 7 susilaikė.

153 straipsnis. Kolegos A.Meliano ir kitų kolegų siūlymai. A.Melianas. Prašom. Dėl jūsų siūlymų 153 straipsniui.

A.MELIANAS. Gerbiamieji kolegos, 153 straipsnio 2 dalį siūloma pakeisti. Kalbama čia apie tą patį, t.y. kad darbo trukmė švenčių ir poilsio dienų išvakarėse galėtų būti taip pat nustatyta darbuotojų ir darbdavių susitarimų pagrindu. Ši dalis skambėtų taip: “Esant šešių dienų darbo savaitei prieš poilsio dieną darbas neturi trukti ilgiau kaip 5 valandas, jeigu darbuotojų ir darbdavių susitarimu nenustatyta kitaip”.

V.FIODOROV. Komitetas nepritarė.

PIRMININKAS. Ačiū. Mielieji kolegos, prašom balsuoti, ar yra 29 Seimo nariai, remiantys tokį siūlymą? 15 balsų. Nepritarta. Mielieji kolegos, dėl viso straipsnio. Pagal komiteto redakciją kolega A.Melianas palaikytų? Prašom dėl 153 straipsnio be jūsų pataisos.

A.MELIANAS. Gerbiamieji kolegos, jeigu kalbame apie suminį darbo savaitės laiką ir t.t., galima vienaip ar kitaip traktuoti Europos dokumentus. Ginčas su ponu A.Sysu čia yra dažnas. Šiuo atveju, kiek žinau, nėra darbo trukmės švenčių ir poilsio dienų išvakarėse reglamento. Įsivaizduokite, jeigu mes priimsime tokią Darbo kodekso redakciją, kokia čia yra, darbuotojai priverstinai turės dirbti tik 5 valandas. Jeigu žmogus norės uždirbti, arba yra tam tikra darbo specifika, jis negalės dirbti, pavyzdžiui, penkias su puse valandos penktadieniais. Pamąstykime, ar iš tikrųjų yra logiškas siūlymas.

PIRMININKAS. Ačiū. S.Burbienė – nuomonė už. Prašom.

S.BURBIENĖ. Gerbiamieji kolegos, aš iš tiesų esu už tą straipsnį, kuris yra dabar komiteto siūlomas be siūlomų pataisų. Apskritai, man atrodo, užtenka sakyti, kad žmonėms neleidžiama uždirbti. Darbo kodeksas nurodo, kiek valandų dirbama. Deja, iš karčios Lietuvos patirties žinome, kad yra dirbama, bet neuždirbama. Todėl ir yra šis reglamentavimas. Matyt, nereikėtų grįžti į XX a. pradžią. Ačiū.

PIRMININKAS. Mielieji kolegos, prašom registruotis. Dėmesio, registracija! Ypač tie, kurie vaikšto arba stovi ne savo darbo vietose. Užsiregistravo 55 Seimo nariai. Kas už tai, kad būtų priimtas 153 straipsnis pagal komiteto redakciją? Prašom.

Už – 36, prieš – 10, susilaikė 3. 153 straipsnis priimtas.

Mielieji kolegos, dabar 25 straipsniams nėra pataisų. Ar padarome sau paslaugą, visus priimame ir iš karto pertrauka? Ar balsuojame dėl kiekvieno ir tik tada pertrauka? (Balsai salėje) Atsiprašau, jūsų balsai man aiškūs. Aš klausiu kolegų iš opozicijos. 25 straipsniai yra be pataisų. Ar galime iš karto priimti ir daryti pertrauką, ar balsuojame dėl kiekvieno ir tik tada pertrauka? Pasirinkimas tik toks.

Kolega A.Melianas. Prašom.

A.MELIANAS. Gerbiamasis pirmininke, mes jau tą dalyką sprendėme viename iš praeitų posėdžių, kuriame buvo priimamas Darbo kodeksas. Statutas neleidžia to daryti…

PIRMININKAS. Leidžia, jeigu sutinkame. Aš jūsų ir klausiu.

A.MELIANAS. Aš prieštarauju.

PIRMININKAS. Viskas gerai. Dirbame labai sėkmingai toliau, nes kol kas viskas labai gerai.

154 straipsnis. Pastabų nėra. Ar yra norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Nėra? Prašom balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas 154 straipsnis? Kolegos, tylos! (Balsai salėje) Nėra susitarimo, prašom nesiginčyti.

Už – 27, prieš – 1, susilaikė 7. Priimta.

155 straipsnis. Taip pat pataisų nėra. Ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų? Nėra. Prašom balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas 155 straipsnis? (Balsai salėje) Už – 33, susilaikė 9. Straipsnis priimtas. Ne, A.Melianas, deja, grįžo. Atsiprašau. Priimta trylika skyrių.

156 straipsnis. Pastabų nėra. Ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų? Nematau. Prašom balsuoti už 156 straipsnį. Už – 27, prieš – 1, susilaikė 7. 156 straipsnis priimtas.

Dabar, mielieji kolegos, tiktai dvidešimt straipsnių. Ar galime juos priimti bendru sutarimu ir daryti pertrauką? (Balsai salėje) Ne? Dirbame toliau. Ar yra norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų dėl 157 straipsnio? Nematau. Prašom balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas 157 straipsnis? Už – 29, prieš – 1, susilaikė 6. Priimta.

158 straipsnis. Taip pat nėra siūlymų. Niekas nenori kalbėti? Prašom balsuoti. 158 straipsnis – pagal komiteto redakciją. Už – 28, susilaikė 8, 158 straipsnis priimtas.

159 straipsniui pastabų nėra. Ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų? Ar galime dėl mados nors vieną priimti bendru sutarimu? Ne? Galime? Ne. Prašom balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas 159 straipsnis? Už – 29, susilaikė 7, priimta.

160 straipsnis. Taip pat pastabų nėra. Norinčių kalbėti nėra. Prašom balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas 160 straipsnis? Už – 31, susilaikė 7, straipsnis priimtas.

161 straipsnis. Pastabų nėra. Ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų. Gal galime bendru sutarimu? (Balsai salėje) Galime?

Prašom balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas 161 straipsnis?

29 – už, 5 susilaikė. Straipsnis priimtas.

162 straipsnis. Taip pat nėra pastabų. Ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų? Kolega E.Šablinskas norėtų kalbėti dėl balsavimo motyvų? Ne. Prašom pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas 162 straipsnis?

Už – 33, 6 susilaikė. Straipsnis priimtas.

163 straipsnis. Ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų? Nematau. Gal galime bendru sutarimu? Galime? Priimta. 163 straipsnis priimtas.

164 straipsnis. Irgi niekas neturi pastabų ir niekas nenori kalbėti. J.Korenka? Ne. Galime bendru sutarimu? Ačiū. Priimta.

165 straipsnis. Niekas nenori kalbėti? Galime bendru sutarimu? Ačiū. Priimta.

166 straipsnis. Ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų? Galime bendru sutarimu? Priimta.

Pertrauka artėja.

167 straipsnis. Ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų? Ne. Priimta.

168 straipsnis. Niekas nenori kalbėti? Galime bendru sutarimu? Ne. Jau atėjo A.Melianas. (Juokas) Prašom balsuoti. Kas už 168 straipsnį? Pertrauka nutolo. Teisingai. Bus pertrauka. Reikės pertraukos, prieš biudžetus reikės.

27 – už, 10 susilaikė. 168 straipsnis priimtas.

169 straipsnis. Ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų? Gal galime bendru sutarimu? Ne. Prašom pasiruošti balsuoti ir balsuosime. Kas už tai, kad būtų priimtas 169 straipsnis?

30 – už, 9 susilaikė. Priimta.

170 straipsnis. Ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų? Nematau. Bendru sutarimu? Ne. Prašom balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas 170 straipsnis?

26 – už, 8 susilaikė. 170 straipsnis priimtas.

171 straipsnis irgi, atrodo, dar be pataisų. Niekas nenori kalbėti? Galime priimti? Bendru sutarimu? Ne. Prašom balsuoti.

31 – už, 9 susilaikė. 171 straipsnis priimtas.

172 straipsnis. Niekas nenori kalbėti dėl balsavimo motyvų. Galime bendru sutarimu? Ačiū. Prašom balsuoti. Kas už 172 straipsnį? Neišeina. Kol kas neišeina. Čia prieš tai buvo tik išimtys.

27 – už, 8 susilaikė. Straipsnis priimtas.

173 straipsnis. Ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų? Niekas nenori. Galime bendru sutarimu? Ne. Prašom balsuoti.

30 – už, 5 susilaikė. Priimta.

174 straipsnis. Niekas nenori kalbėti? Galime bendru sutarimu? Prašom balsuoti. (Balsai salėje) Jis turi geras alkūnes.

26 – už, 9 susilaikė. Straipsnis priimtas.

175 straipsnis. Niekas nenori kalbėti? Bendru sutarimu? Prašom balsuoti. Balsuojame už 175 straipsnį.

31 – už, 7 susilaikė. Straipsnis priimtas.

176 straipsnis. Niekas nenori kalbėti dėl balsavimo motyvų? Galime bendru sutarimu? Ne. Prašom balsuoti. Viena melodija. Jokio improvizavimo.

30 – už, 8 susilaikė. Dabar stop. 177 straipsnis. Gerbiamasis pranešėjau, yra Teisės departamento pastaba, kuriai jūs, atrodo, pritariate.

V.FIODOROV. Taip, komitetas siūlo redaguoti pagal Teisės departamento išvadas.

PIRMININKAS. Galime bendru sutarimu priimti šį straipsnį? Galime? Ne. Dėl balsavimo motyvų? Stop. Gal kas užmiršo. Niekas nenori. Prašom balsuoti dėl 177 straipsnio su Teisės departamento pastaba.

28 – už, 5 susilaikė. Priimta.

178 straipsnis. Kolegės G.Purvaneckienės pataisa. Ar iš tos pačios serijos, ar nauja? Atsiprašau, 178 straipsnis dar be pataisų. Niekas nenori kalbėti? Prašom balsuoti. Kas už tai, kad 178 straipsnis būtų priimtas?

27 – už, 6 susilaikė. Priimta.

Dabar 179 straipsniui G.Purvaneckienės pataisa. Jos nematau. Gal gerbiamasis pranešėjas pateiktų? (Balsai salėje) Atsiima? Kur įgaliojimai? Prašom, pranešėjau. Galėjo raštelį parašyti.

V.FIODOROV. Kolegė G.Purvaneckienė siūlo papildyti 178 straipsnio 1 dalį, kad moterys privalo panaudoti nėštumo ir gimdymo atostogų dalį, apimančią dvi savaites iki numatomo gimdymo termino ir dvi savaites po gimdymo. Komitetas apsvarstė šią pataisą ir nepritarė.

PIRMININKAS. Mielieji kolegos, prašom balsuoti. Ar yra 29 balsai, remiantys siūlymą, kuriam komitetas nepritarė?

8 Seimo nariai. Nepritariama.

Prašom kalbėti dėl viso straipsnio be pataisų. Ar nori kas kalbėti? Nematau. Prašom balsuoti už visą 179 straipsnį pagal komiteto redakciją.

Už – 26, prieš – 1, susilaikė 6. Priimta.

180 straipsniui yra Teisės departamento pastaba, gerbiamasis pranešėjau.

V.FIODOROV. Taip, komitetas pritarė ir siūlo redaguoti.

PIRMININKAS. Ačiū. Ar nori kas nors kalbėti dėl balsavimo motyvų? Nematau. Prašom balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas 180 straipsnis su Teisės departamento pastaba?

Už – 20 ir 8 susilaikė. Priimta.

181 straipsnis. Pataisų nėra. Norinčių kalbėti nėra. Gal galime priimti bendru sutarimu? Ne. Prašom balsuoti.

Už – 26, 5 susilaikė. Priimta.

182 straipsnis. Pataisų nėra. Ar yra norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Nematau. Ar galime bendru sutarimu priimti dėl kūrybinių atostogų? Tada prašom balsuoti dėl 182 straipsnio.

Už – 28, 8 susilaikė. Priimtas.

Ir 183 straipsnis, paskutinis prieš pertrauką. Norinčiųjų kalbėti nėra. Gal galime priimti bendru sutarimu? 183 straipsnis priimtas. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau, ačiū, mielieji kolegos. Intensyviai padirbėjome. Pertrauka iki 13 valandos. Pagal grafiką bus biudžeto reikalai arba svarstysime kurį nors iš rezervinių klausimų. Ačiū, gerbiamasis Fiodorovai. Viskas, šiandien Darbo kodeksas baigtas.

Pertrauka

2002 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-1587 (pirmasis svarstymas)

PIRMININKAS. Tęsiame posėdį. Bet mes čia su stebėtojais, todėl registruosimės vėliau.

Darbotvarkės 4 klausimas – 2002 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-1587. Pirmasis svarstymas. Pranešėjas Biudžeto ir finansų komiteto vardu – pirmininkas A.Butkevičius. Kviečiu į tribūną. Ruošiasi kitų komitetų pirmininkai, jeigu norės tarti žodį. Prašom.

A.BUTKEVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Biudžeto ir finansų komitetas svarstė 2002 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektą. Šio įstatymo projekto tikslas yra padidinti asignavimus iš Privatizavimo fondo dar 33 mln. Lt, ir bendra asignavimų suma šiais metais sudarytų 76 mln. Lt, kurie būtų skirti atkurtoms santaupoms įskaityti į gyventojų indėlių sąskaitas ir su tuo susijusioms išlaidoms padengti. Įstatymo pakeitimo tikslas yra tas, kad šiais metais padaugėjo gyventojų, kurie gavo I grupės invalidumą arba globoja visiškos negalios I grupės invalidą, taip pat turinčių tremtinio, politinio kalinio pažymėjimus. Aš manau, kad šis įstatymo pakeitimas nesukels jokių finansinių problemų šalyje, nes fiskalinis deficitas padidės tik 0,06%. Visa tai yra suderinta su Pasaulio banku ir Tarptautiniu valiutos fondu.

Taip pat Biudžeto ir finansų komitetas svarstė Ekonomikos komiteto pasiūlymą, jam pritarta. Taip pat buvo gautas pasiūlymas iš Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto. Šiam pasiūlymui nepritarta, nes šis klausimas turėtų būti sprendžiamas, kai bus peržiūrimi asignavimai pagal atskirus asignavimų valdytojus. Noriu pabrėžti, kad šio įstatymo tikslas nėra keisti bendrą asignavimų sumą kalbant apie pajamas ir išlaidas.

Siūlau po pirmojo svarstymo pritarti. Atsiprašau, buvo gauta Seimo nario G.Vagnoriaus įstatymo pataisa. Noriu pasakyti, kad komitetas ją svarstė. Jis siūlo, kad santaupoms atkurti būtų skiriama didesnė pinigų suma. Balsavimo rezultatai: už – 7, prieš – 7. Kadangi komiteto pirmininkas balsavo prieš, tai galutinė išvada yra šiai pataisai nepritarti. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Kitų komitetų pirmininkai ar atstovai, mano duomenimis, nenori kalbėti. Taip pat niekas iš Seimo narių neužsirašė kalbėti. Ar yra? Yra. (Balsai salėje) Prašau, tada iš eilės. P.Papovas – Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkas. Prašom.

P.PAPOVAS. Mūsų komitetas, kaip papildomas komitetas, apsvarstė šį įstatymo projektą, iš esmės jam pritarė, tačiau pasiūlė pagrindiniam komitetui ir Vyriausybei antrajam svarstymui bandyti patikslinti apskritims asignavimus Melioracijos ir statybos įstatymo įgyvendinimui. Į Vyriausybę kreipėsi apskričių viršininkai. Vyriausybė pritarė, kad buvo padarytos kai kurios klaidos tikslinant praeitą kartą šių metų biudžetą, tačiau tos klaidos nėra taisomos. Pagrindinis komitetas pasisakė, kad tai turėtų būti daroma ateityje, tačiau ta ateitis dar labai toli. Nesvarbu šita savaitė, bet manau, kad iki atostogų, sakykim, arba pertraukos įstatymas galbūt bus pateiktas, bet nebus priimtas. Tuomet tiktai rugsėjo mėnesį arba spalio mėnesį, faktiškai jau baigiasi metai. O apskritims reikia dirbti, reikia vykdyti funkcijas. Reikia vykdyti melioracijos valstybinę priežiūrą ir statybų valstybinę priežiūrą. Aš nežinau, galbūt Finansų ministerija pinigus duos avansu ar be procentų, bet apskritims be procentų neskiria, tik savivaldybėms. Koks bus finansavimas, klausimas neišspręstas. Suprantama, kad dabartiniu metu neparengė tų pakeitimų, tačiau vis tiek problema lieka. Ir taip biurokratiškai, aš manyčiau, negalima spręsti tų dalykų, kad jeigu nepateikta, tai nereikia stengtis, kad būtų galima laiku pataisyti padėtį. Mūsų tokie buvo pasiūlymai. Nors Vyriausybės ložėje atstovų nėra, bet manau, kad bus išgirsta. Vis dėlto laiku reikia daryti tuos visus reikalus, nes gyvenimas nestovi vietoje, reikia vykdyti funkcijas ir reikia turėti pinigus. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Kaimo reikalų komiteto vardu kalbės G.Kniukšta. Prašom. Ruošiasi Ekonomikos komiteto vardu kolega V.Greičiūnas.

G.KNIUKŠTA. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, aš visiškai pritariu gerbiamojo kolegos P.Papovo pasakytoms mintims, bet, man atrodo, čia turėtų būti kito įstatymo projekto svarstymas. Šiam 2002 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektui Kaimo reikalų komitetas pritarė bendru sutarimu.

PIRMININKAS. Ačiū. Ekonomikos komiteto vardu komiteto pirmininko pavaduotojas V.Greičiūnas. Prašom.

V.GREIČIŪNAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Ekonomikos komitetas labai kruopščiai išnagrinėjo ir pritarė bendru sutarimu. Į diskusijų metu iškilusius klausimus dėl biudžeto peržiūrėjimo laukia pasiūlymų iš Vyriausybės. Taigi pritariam šiam įstatymo pakeitimui.

PIRMININKAS. Ačiū. Ar kitų komitetų vardu norėtų kas kalbėti? Tiek, kiek čia turiu pranešimų, visi pritarė. Ačiū. Diskusijoje norėtų kalbėti vieno siūlymo autorius, kolega G.Vagnorius. Prašom į tribūną.

G.VAGNORIUS. Gerbiamieji kolegos, gerbiamasis posėdžio pirmininke, tikriausiai visi Seimo nariai sutiks, jog šiuo metu daugiausia laiškų ir nusiskundimų gauname dėl indėlių negrąžinimo. Reikėtų priminti, kad pirmai ir antrai grupei indėliai faktiškai yra grąžinti, perduota 1 mlrd. 500 mln. Lt, tačiau jau daugiau kaip dveji metai programa yra sustabdyta. Programą buvo žadėta atnaujinti praeitų metų gruodžio mėnesį. Jau greitai bus pusmetis, kai yra nepriimtas tas sprendimas, nors lėšos yra sukauptos.

Priminsiu Seimo nariams, kiek šiuo metu santaupų atkūrimui yra sukaupta lėšų. Stabilizavimo, arba vadinamajame Rezervo, fonde sausio 1 d. buvo 1 mlrd. 90 mln. litų. Iki metų pabaigos privatizavimo lėšų, kurias buvo numatyta skirti indėlių grąžinimui, iš viso bus 1 mlrd. 920 mln. litų. Trečiai grupei indėliams grąžinti reikia 430 mln. litų. Iš 2 mlrd. reikia 430 mln. litų. Man atrodo, nei jūs, nei aš niekada nesugebėsim žmonėms paaiškinti, kodėl valstybė, sukaupusi indėlių grąžinimui 2 mlrd. Lt, nenori 430 mln. Lt atiduoti trečiai grupei, o vėliau ir ketvirtai grupei. Aš vakar gavau vieną laišką, kuriame žmogus rašo, jog jis statė bendrijoje namą, skaičiavo, kad praeitais metais turėjo atgauti 6 tūkst., kitas šeimos narys dar 6 tūkst., ir jiems tų lėšų turėjo užtekti sumokėti paskutiniam įnašui. Deja, tų pinigų negavo, įnašo nesumokėjo, butą iš jo atėmė, o dvi mergaites išsiuntė į vaikų namus. Aš išdalysiu tą laišką, nes jis adresuotas visiems, įskaitant ir Seimo Pirmininką, ir Vyriausybę. O Vyriausybė į tą tragišką laišką atsako štai tokiais žodžiais: “Vyriausybė negali to padaryti, nes Seimas neleidžia, Seimas nepriima tam tikrų pataisų”. Nors jūs visi gerai žinote, kad tai netiesa, nes Vyriausybė gali ir privalo spręsti pati, ir Seimas nėra trukdytojas. Dar daugiau. Vyriausybės kanceliarijos rašte (aš jums išdalysiu šiandien Vyriausybės kanceliarijos atsakymą) žmonės agituojami rinkti parašus ir protestuoti prieš Seimą, naudojantis peticijų teise. Iš tikrųjų išeina keisti dalykai – žmonių mulkinimas, žmonių apgaudinėjimas. Aš manau, jeigu jūs pritartumėte mano pataisai, kuriai iš esmės pritarė Biudžeto ir finansų komitetas, nes balsavimo rezultatai buvo už – 7, prieš – 5, 2 nedalyvavo, bet mes korektiškai lyg ir užskaitėme tuos balsus. Bet iš esmės dauguma Biudžeto ir finansų komiteto narių pritarė. Jeigu pritartumėte šiai pataisai, tai būtų tikrai išspręsta rimta problema, būtų pašalinta nereikalinga įtampa tarp žmonių. Jūs ir patys gerai suprantate, kad artėja Prezidento rinkimai, vis tiek iki Prezidento rinkimų kampanijos pradžios dauguma kandidatų į Prezidentus, jeigu ne visi, reikalaus, sieks ir Seimas atrodys labai keistai, jeigu jis nenorės to teisingo ir sąžiningo darbo atlikti. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Daugiau norinčių kalbėti nėra. Pagal Statutą tuo pirmasis svarstymas turėtų būti baigtas, o antrasis svarstymas turi būti ne vėliau kaip per 15 d. Man atrodo, čia esminių pataisymų nėra, todėl antrąjį svarstymą planuojame daryti kitą savaitę. Ačiū, klausimas baigtas.

Seimo nutarimo „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Seimo delegacijos Baltijos Asamblėjoje“ pakeitimo“  projektas Nr.IXP-1627(3) (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)

Mes sutaupėme dvi minutes. Ar galime vieną labiau formalų procedūrinį klausimą išspęsti iš rezervinių, t.y. patikslinti Baltijos Asamblėjos sudėtį. Ar galime? Kviečiu pirmiausia registruotis. Prašom registruotis. Registracija. Prašom. Nutarimas yra toks – “Dėl Seimo nutarimo “Dėl Seimo delegacijos Baltijos Asamblėjoje” pakeitimo”. Yra susitarimas, kad kai kurios frakcijos pateikė savo kandidatus, vienus atšaukė, kitus pakeitė ir plius viena frakcija, t.y. Socialdemokratinės koalicijos, turėjo vienu žmogumi per daug. Dabar ta disproporcija pataisyta.

Užsiregistravo 38 Seimo nariai.

Ar galime laikyti, kad pritariame šio nutarimo pateikimui? Ar galime šiandien priimti? Galim. Mielieji kolegos, nutarimas yra iš dviejų straipsnių. 1 straipsnis kaip tik apie tuos pasikeitimus. J.Jučas ir V.Popovas išbraukiami, o įrašomi J.Čiulevičius ir E.Skarbalius. Ar galime šį straipsnį priimti? Ačiū. Ar galime tada dėl viso? Ar nori kas nors kalbėti dėl balsavimo motyvų? V.Kvietkauskas? Prašom. Dėl Baltijos Asamblėjos.

V.KVIETKAUSKAS. Dėl motyvų ir paklausti galima?

PIRMININKAS. Galima ir paklausti, nors tas etapas jau praėjo.

V.KVIETKAUSKAS. Aš norėjau paklausti, ar sutinka būti išbraukti tie Seimo nariai?

PIRMININKAS. Taip, taip. Buvo sunku, bet sutiko. Ačiū. Mielieji kolegos… J.Veselka turi kitą nuomonę. Prašom.

J.VESELKA. Kadangi aš manau, kad ji nieko gero nenuveikia ir išleidžia daug pinigų, todėl balsuosiu prieš.

PIRMININKAS. Čia šiek tiek kitas klausimas, kai nagrinėsim iš principo. Dabar prašome registruotis.

Užsiregistravo 42 Seimo nariai.

Mielieji kolegos, prašom pasiruošti ir balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas Seimo nutarimas “Dėl Seimo delegacijos Baltijos Asamblėjoje pakeitimo”, prašom balsuoti.

Už – 36, prieš – 1, susilaikė 4. Seimo nutarimas “Dėl Seimo delegacijos Baltijos Asamblėjoje pakeitimo” priimtas. Ačiū.

Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo pakeitimo įstatymo (nauja redakcija) projektas Nr.IXP-1459(3*) ES (priėmimas)

Dabar grįžtame prie pagrindinės darbotvarkės. Darbotvarkės 5 punktas – Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-1459(3), nauja redakcija. Tai yra eurointegracinis įstatymas. Priėmimo stadija. Kviečiu į tribūną kalbėti Kaimo reikalų komiteto vardu kolegą Z.Mačernių. Kol jis ateis, noriu pasakyti, kad kartu su mumis Raseinių rajono Betygalos vidurinės mokyklos, Kalnujų ir Bliūdžių pradinių mokyklų moksleiviai ir mokytojai. Pasveikinkime juos. (Plojimai)

Z.MAČERNIUS. Laba diena kolegos, gerbiamasis posėdžio pirmininke, Kaimo reikalų komitetas po svarstymo gavo Teisės departamento šešias pastabas, iš kurių į daugelį atsižvelgta, ir Seimo nario S.Kružinausko pataisą, kuriai Seimo Kaimo reikalų komitetas nepritarė. Teikia įstatymą Seimui priimti. Ar reikia apie kiekvieną pastabą kalbėti atskirai?

PIRMININKAS. Dėl pastabų šiek tiek vėliau. Gal kas nors norėtų kalbėti? Pirmiausia iš Seimo narių. Ar buvo norinčių kalbėti? Nieko nėra. Tada aš siūlau iš eilės. Pirmasis yra 14 straipsnis. Klausiu kolegų. 1 straipsnis yra naujas įstatymo išdėstymas, tai gal pagal tą išdėstymą iš eilės.

1 straipsniui pastabų nėra. Ar galime priimti? Priimtas.

2 straipsnis. Pastabų nėra. Ar galime priimti? Priimtas.

3 straipsnis. Pastabų irgi nėra. Ar galime priimti? Priimtas.

4 straipsnis. Pastabų nematau, norinčių kalbėti nėra. Priimtas.

5 straipsnis. Pastabų taip pat nėra. Priimtas.

6 straipsnis. Pastabų nėra. Kalbančių nėra. Priimtas.

7 straipsnis. Priimtas bendru sutarimu. Priimti du skirsniai.

8 straipsnis. Pastabų nėra. Priimtas.

9 straipsnis. Nėra abejojančių. Priimtas.

10 straipsnis. Norinčių kalbėti nematau. Priimtas.

11 straipsnis. Pastabų nėra. Priimtas.

12 straipsnis. Pastabų nėra. Priimtas.

13 straipsnis. Pastabų nėra. Priimtas.

Dabar yra 14 straipsnis.

Z.MAČERNIUS. Yra Seimo nario S.Kružinausko pastaba, kuria siūloma, kad pelno mokesčio mokėtų iki 50%. Komitetas šią pastabą atmetė ir teikia Seimui balsuoti.

PIRMININKAS. Gal pirma paklausom kolegos S.Kružinausko, nes jam reikės surinkti 29 balsus. Prašom.

S.KRUŽINAUSKAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Mano siūlymas teikiamas todėl, kad besisteigiantys kooperatyvai būtų sudominti ne tik teikti paslaugas vienas kitam, bet ir tikėtis gauti pelno. Mes jau pritarėme tam, kad kooperatyvai bus pelno siekiančios organizacijos, tik mes nenorime, kad jie gautų tą pelną, t.y. užrašome 10%. Iš tiesų galėtų būti ir visas 100%. Nedrįsdamas siūlyti 100%, pasiūliau 50% ir tikiuosi, kad Seimas tam pritars.

PIRMININKAS. Ačiū. Minutėlę. Mes dabar turime balsuoti, ar yra 29 Seimo nariai, kurie palaikytų kolegą, bet prieš tai registruojamės. Registracija.

42 Seimo nariai. Prašom balsuoti. Pirma turime balsuoti, ar palaikom siūlymą svarstyti. Kolegos S.Kružinausko siūlymą.

13. Nepalaikom. Einam toliau.

14 straipsnis. Pastabų nėra. Galim priimti? Priimta.

15 straipsnis. Nėra pastabų. Priimta.

16 straipsnis. Galim priimti. Ačiū.

17 straipsnis. Pastabų nėra.

Z.MAČERNIUS. Yra.

PIRMININKAS. Dėl 17… Taip, teisingai, vėl kolega S.Kružinauskas. Prašom. Gal pirma kolega S.Kružinauskas, tada jūs… Prašau.

S.KRUŽINAUSKAS. Ačiū, pirmininke. Na, iš tiesų ši pastaba daug svarbesnė negu anksčiau teikta, kadangi mes, dabartiniame projekte įrašydami, kad kiekviename kooperatyve privaloma tvarka, nepaisant to, ar sudaroma valdyba, ar ne, turi būti administracijos vadovas, tiesiog sudarom tokias problemas, kad įsisteigę nauji kooperatyvai, kuriuose dar nėra daug narių ir jie neturi nei pajamų, nei turtų, išskyrus kelis šimtus įdėtų litų, tuos pinigus turėtų numatyti skirti administratoriaus atlyginimui mokėti. Todėl mano siūlymas susijęs su 17 straipsnio 5, 6 ir 8 dalimis, kuriose aš formuluoju tai, kad administratoriaus pareigybė atsirastų, jeigu įstatuose būtų nustatomas toks atvejis, t.y. nariai visuotiniame susirinkime nutartų, kada tas administratorius jiems bus reikalingas. Tokiu atveju kooperatyvas, kuris dar neturi pajamų, galėtų būti valdomas kolegialiai valdybos arba valdybos pirmininko.

Aš norėčiau pasakyti, kad kaimo (…) verslo ir amatininkai, prisistatydami LITEXPO parodoje svarbiu kaimo plėtros klausimu, iškėlė, kad ateityje turėtų plėtotis smulkusis kaimo verslas ir amatininkų organizacijos. Valstybė tam pasiruošusi padėti, nes žemės ūkio ministro yra priimta dėl kooperacijos plėtros tikslinio finansavimo. Ten kalbama ir apie pajėgumą konkuruoti vidaus rinkoje, apie galimybę steigti naujų darbo vietų. Jeigu stambiems kooperatyvams tai tikrai nėra problema, jie turi administratorių, ypač tada, kai juridiniai asmenys įsteigs kooperatyvą, tačiau tada, kai kooperatyvą įsteigs mažai žemės turintys, nepakankamai lėšų turintys fiziniai asmenys, jiems tai bus trukdis ir jie iš tikrųjų negalės to kooperatyvo kurti. Jie turės atsisakyti tokios galimybės.

Taigi manau, kad mes, pataisydami pagal mano pasiūlymą, palikdami galimybę kooperatyvui rinktis – turėti ar ne administratorių ir kada turėti, nesudarytume barjerų steigtis smulkiems kooperatyvams.

Apie 11 dalį aš norėčiau kalbėti atskirai, nes tai nesusiję su šituo siūlymu.

PIRMININKAS. Gerbiamasis Stasy, apie kurią dalį?

S.KRUŽINAUSKAS. Apie 17 straipsnio 11 dalį.

PIRMININKAS. Gerai.

Z.MAČERNIUS. Kaip jau minėjau, Kaimo reikalų komitetas nepritarė šioms S.Kružinausko pastaboms, tačiau šiandien dar kartą buvom susirinkę ir, atsiliepdami į keleto rajonų prašymus peržiūrėti… mano manymu, į tai galima atkreipti dėmesį. Tegul ir Seimas apsisprendžia. Gali būti taip ir kitaip, nors komiteto nuomonė buvo nepritarti.

PIRMININKAS. Minutėlę! Vis tiek mes dabar turime balsuoti, ar yra 29 Seimo nariai, kurie remia dalį kolegos S.Kružinausko siūlymų 17 straipsniui. Dėl 2 dalies atskirai balsuosim.

13. Su kai kurių neužsiregistravusių balsais – 15. Nėra.

Prašom tada dėl antrojo siūlymo. Kolega S.Kružinauskas.

S.KRUŽINAUSKAS. Tai 11 dalis, kuriai jau buvo vieną kartą komiteto pritarta. Tačiau dabartiniame projekte jinai parašyta iškreiptai, pasakyčiau. Iš tiesų mano siūlymas buvo susijęs su tuo, kad valdybos narys, nebalsavęs už sprendimą, dėl kurio kooperatyvas patyrė nuostolių, žalos neatlygina. Šiuo metu 11 punkte įrašyta net taip, kad “tais atvejais, kai paskiri (nežinau, koks tai žodis), balsavę prieš”. Taigi aš manau, kad valdybos narys nebūtinai turėtų balsuoti prieš. Jis dėl kažkokių priežasčių nedalyvavo posėdyje ir akivaizdžiai nebalsavo už tokį klaidinantį sprendimą, kuris padarė žalos kooperatyvui. Taigi mano siūlymas teikiamas taip: nebūtinai, kad jis balsavo prieš; tiesiog jeigu jis išvis nebalsavo už blogą sprendimą, dėl kurio kooperatyvas patyrė žalos, jis neturėtų jos ir atlyginti.

PIRMININKAS. Komiteto nuomonė. Prašau.

Z.MAČERNIUS. Aš noriu… komiteto nuomonė buvo prieš. Iš tikrųjų noriu pasakyti, jog jeigu būtų priimta S.Kružinausko pastaba, kad nebalsavę, nedalyvavę, jeigu paskui, sakykim, atsitiko taip, kad atsitiko kažkas bloga, jie bus jau lyg ir nekalti. Šiuo atveju galima tiktai, kai aiškiai pasisakei prieš. Man atrodo, dėl to diskusijų negali būti.

PIRMININKAS. Ačiū. Mielieji kolegos, dar kartą dabar užsiregistruokim, kad būtų tvarkingai. Užsiregistravę dar kartą balsuosim, ar nagrinėjam kolegos S.Kružinausko pasiūlymą. Prašom registruotis.

45 Seimo nariai. Mieli kolegos, dėmesio! Balsuojam, ar remiam kolegos S.Kružinausko siūlymą kitaip suredaguoti 17 straipsnio 1 dalį.

22. Irgi nenagrinėjam.

Ar galime priimti visą 17 straipsnį be pataisų? (Balsai salėje) Priimta.

18. Nėra pataisų. Galim priimti? Priimta.

19. Be pataisų. Galim priimti? Ačiū.

20. Taip pat nėra pataisų. Galim priimti? Ačiū.

21. Taip pat pataisų nėra. Ačiū. Priimta.

22. Pataisų nėra. Galim priimti? Ačiū.

Dabar vėl kita numeracija. Įstatymo įsigaliojimas. Tai yra antrasis straipsnis. Mes peržiūrėjom visą naują redakciją. Įstatymo įsigaliojimas – nuo kitų metų sausio 1 dienos. Pastabų nebuvo. Galim priimti? Priimta.

3 straipsnis – dėl įstatymo įgyvendinimo. Galim priimti?

Ir dar paskutinis, ketvirtasis, – pasiūlymas Vyriausybei. Galim priimti? Ačiū. Priimta.

Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Dabar prašom dėl balsavimo motyvų. 4 – už, 4 – prieš. G.Kniukšta – pirmasis. Prašom. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau.

G.KNIUKŠTA. Gerbiamieji kolegos, pagrindinis šio įstatymo projekto tikslas yra sudaryti teisinį pagrindą, kad pirmiausia smulkūs gamintojai bei ūkininkai galėtų kooperuotis, suvienydami savo pastangas, lėšas ir resursus gamybai ir konkurencingumui padidinti, įsitvirtinti rinkoje, pasinaudoti teikiama Europos Sąjungos ir valstybės parama.

Noriu pasakyti, kad naujoji Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo redakcija sudaro alternatyvą kitų nuosavybės formų įmonėms. Esminiai skirtumai yra šie. Kooperatyvo narys pirmiausia turi dalyvauti kooperatyvo veikloje, kooperatinėje bendrovėje turėti apyvartą. Jeigu kitų įmonių veiklos tikslas – didinti savininko pelną ir investicinį kapitalą, tai kooperatyvas uždirba naudą savo nariams per patarnavimus – realizuodamas savo narių pagamintą produkciją, teikdamas jiems įvairias paslaugas.

Kitas įstatymo projekte numatytas kooperatyvų ypatumas yra tai, kad pagrindinė kooperatyvo pelno dalis turi būti skiriama jo nariams, atsižvelgiant į tai, už kokią pinigų sumą narys pateikė kooperatyvui produkcijos perdirbti ar realizuoti bei pirko iš kooperatinės bendrovės prekių, ar pasinaudojo jos paslaugomis. Pagal įdėto kapitalo dydį pelnas skirstomas ribotai. Įstatymo projekte dividendams numatyti skirti tik iki 10% pelno, t.y. didžiausia pelno dalis skirstoma pagal narių apyvartą su kooperatyvu.

Trečia. Kooperatyvų savybė, numatyta įstatymo projekte ir skirianti jas nuo kitų įmonių, yra ta, kad visi su kooperatyvu apyvarta turintys (…) nariai balsuojant yra lygiateisiai, kiekvienas turi po vieną balsą. Be to, noriu paminėti, kad Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymas įgalins kaimo bendruomenių žmones apjungti pastangas savo socialiniams, kultūriniams ir kitiems poreikiams tenkinti. Taip pat noriu pasakyti, kad Kooperatinių bendrovių įstatymo projekto svarstymas sulaukė didžiulio visuomenės ir žemdirbių susidomėjimo, svarstymui pateikta daug pasiūlymų ir pastabų, į kurias pagal galimybes stengiamės atsižvelgti. Siūlau Seimo nariams vieningai balsuoti už šio įstatymo priėmimą. Ačiū.

PIRMININKAS. Mielieji kolegos, pas mus vieši Klaipėdos M.Mažvydo vidurinės mokyklos moksleiviai ir mokytojai. Pasveikinkime, o po to personaliai sveikins A.Matulevičius. (Plojimai) Žodis kolegai A.Matulevičiui. Prašom.

A.MATULEVIČIUS. Ačiū posėdžio pirmininkui. Aš tikrai sveikinu mūsų svečius Seime. Labai malonu, kai jie mokosi gero darbo iš Seimo, kad mes esame įvairių nuomonių ir galime priimti kiek galima tobulesnius įstatymus.

Šis įstatymas iš tikrųjų reikalingas. Prieš tai kalbėjęs mano kolega, Seimo narys ponas G.Kniukšta teisingai sakė, kad jo laukia kaimo bendruomenė. Bet mes nemanykime, kad kooperatyvai gali kurtis ir būti tiktai žemės ūkio sektoriuje, kaimuose, jie taip pat egzistuoja šiandien ir prekybos srityje. Tai visa išlikusi vadinamoji Lietkoopsąjungos sistema. Kokia yra šio įstatymo problema? Mes, rengdami naujas įstatymo redakcijas, turėtume kiek galima daugiau ir išsamiau įvertinti visų visuomenės sluoksnių interesus gerąja to žodžio prasme. Deja. Aš kartais nesuprantu, kodėl nedideliame siaurame ratelyje atmetami tie pasiūlymai, kaip buvo su dalies kooperatyvų pasiūlymais ir su pono S.Kružinausko pasiūlymais. Kažkokia nesąmonė išeina. Jeigu valdybos narys nedalyvaus, tai jis turi atsakyti. Faktiškai mes sudarome teisinę koliziją, pagal Akcinių bendrovių įstatymą, jeigu valdybos narys balsuoja kitaip, jis neatsako teisine prasme. O Kooperatyvų įstatyme jau bus kitaip. Tokie kartais iš pirmo žvilgsnio nelabai lyg ir reikšmingi mūsų dideliems žingsniams į Europos Sąjungą dalykai labai pripainioja mūsų teisinę sistemą ir žmonių sąmonę. Ir žmonės turi labai daug problemų. Beje, yra neišspręsta problema rajonų kooperatyvų, kurie buvo traktuojami kaip padaliniai centrinės Lietkoopsąjungos sistemos. Juos likviduojant, dalį turto išsidalina kooperatyvų nariai, kitas turtas lyg ir centrui priklauso. Šis įstatymas neduoda atsakymo į daugybę klausimų ir man atrodo, buvo galima prie jo padirbėti gerą mėnesį, o tada priimti. O tas skubėjimas, aš nežinau, kur jis mus veja. Mes kartais prikuriame ne visai vykusių dalykų, todėl aš susilaikysiu. Ačiū.

PIRMININKAS. Kolega A.Baura. Prašom.

A.BAURA. Gerbiamieji kolegos, man irgi belieka apgailestauti, kad nebuvo priimti kai kurie Seimo nario S.Kružinausko ir kiti siūlymai, bet, nepaisant to, šis įstatymo variantas yra geresnis už galiojantį ir argumentų, kad reikėtų balsuoti už jį, yra pakankamai. Taigi aš tą darysiu, ir kviečiu kolegas tą daryti.

PIRMININKAS. S.Kružinauskas – kita nuomonė.

S.KRUŽINAUSKAS. Iš tiesų, gerbiamieji Seimo nariai, mes ėmėmės labai sunkaus uždavinio: ir skatinti veiklą žemės ūkyje, ir reguliuoti buvusių vartotojų kooperatyvų pagrindu įkurtų bendrovių veiklą. Pagrindinis tikslas – kooperuotis dabar šiame įstatyme yra padarytas sudėtingesnis, nei galiojo anksčiau. Todėl mes nepalengviname galimybės kooperatyvams kurtis, koks buvo šio projekto, šio įstatymo tikslas. Viena iš tokių priežasčių, kad kooperatyvo narys privalo turėti apyvartą bendrovėje. Jeigu žemės ūkyje tas yra galima, tai kas galės paaiškinti, kaip dabar veikiantys vartotojų kooperatyvai, turintys 3–7 tūkst. narių, pajėgs tą apyvartą daryti kooperatyvų bendroje veikloje. Taip pat apie pelno siekimą. Jeigu mes norime skatinti, kad kooperatyvai kurtųsi, mes neturime užkirsti kelio ne tik teikti paslaugas, bet taip pat gauti ir naudą iš to, kad aš įstojau į kooperatyvą. Aš investavau lėšas arba turtą ir tikiuosi gauti pelną. Manau, kad priėmę šį įstatymą mes sulauksime jau veikiančių kooperatyvų užsidarymų ir netrukus turėsime grįžti prie šio įstatymo tobulinimo. Aš nepritariu šiam įstatymui.

PIRMININKAS. Kolega G.Mikolaitis. Prašom.

G.MIKOLAITIS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, tenka apgailestauti, kad to įstatymo svarstymas užsitęsė. Kolega minėjo užsidarymus, aš manyčiau, tai skatins kooperatyvų kūrimąsi. Vienintelė išeitis smulkiam ūkiui, smukiam perdirbėjui ir gamintojui – tik kooperacija. Vienas iš esminių skirtumų yra tas, kad pelno dalis priklausys nuo apyvartos. Esmė čia yra ta, kad kooperatyvo narį skatina didinti apyvartą. Tai viena. Kita. Balsas yra vienas, neatsižvelgiant į akcijų skaičių. Tai taip pat skatina smulkius jungtis į kooperatyvą. O šiaip, jeigu vienas stambus anksčiau buvo, tai ne kooperatyvas, tai monopolis. Visus prašau ir rekomenduoju balsuoti už.

PIRMININKAS. Ačiū. Ir paskutinysis, ne dar ne paskutinysis, kolega V.Matuzas.

V.MATUZAS. Ačiū, pone posėdžio pirmininke. Iš tikrųjų dėl kelių priežasčių negalėčiau balsuoti už. Visų pirma šiandien mes matome yra tikrai veikiančių kooperatyvų, kurie puikiai susitvarko su savo darbu. Vienas iš jų, turiu omenyje ūkininkų, yra paskirtas administracijos vadovu, dirba vienas buhalteris ir to visiškai pakanka, kad kooperatyvas sėkmingai dirbtų. Aš nemanau, kad mes turėtume reguliuoti, riboti dėl pelno paskirstymo iki 10%. Kodėl mes turėtume reguliuoti, kiek jie galėtų uždirbto pelno pasiskirstyti? Aš nemanau, kad reikėtų tokiu būdu kurti darbo vietas, kai priverstinai turime sukurti kooperatyvuose biurokratinę administraciją. Lygiai taip pat remiu pono S.Kružinausko pasiūlymą ir mane labai stebina, kad jo pasiūlymas nesurinko 29 balsų dėl atsakomybės, kai valdybos nariai, nedalyvaudami posėdžiuose, turės prisiimti atsakomybę ir už tai atsakyti. Dėl tokių mano išvardintų priežasčių, aš giliai įsitikinęs, mes šiandien negalime priimti šio įstatymo.

PIRMININKAS. Ir kolega R.Karbauskis. Jau dabar paskutinis.

R.KARBAUSKIS. Gerbiamieji kolegos, oponentus turbūt reikėtų nuraminti tuo, kad šis įstatymas parengtas ne Lietuvai, jis aiškiai… Kai pradėjau domėtis juo, supratau iš to teksto ir iš tų dalykų, kurie ten surašyti, kad jis yra eurointegracinis. Jis Lietuvoje neveiks, nes nėra jokių ekonominių sąlygų šiam įstatymui Lietuvoje veikti. O balsuojant dabar už jį, tikriausiai reikėtų taip ir spręsti, kas už tai, kad jis būtų priimtas dėl to, kad jis reikalingas stojant Lietuvai į Europos Sąjungą, tas, matyt, balsuos už. O tie, kurie iš tikrųjų galvoja apie kooperatyvų ateitį ir žemės ūkio ateitį, tie, matyt, arba balsuos prieš, arba susilaikys. Mane šiek tiek stebina Kaimo reikalų komiteto atstovų nuomonė, kad šis įstatymas išjudins kooperaciją žemės ūkyje. Atleiskite, aš labai drįsčiau tuo abejoti. Šis įstatymas tikrai to nepadarys.

PIRMININKAS. Prašom registruotis, kolegos, ir balsuosime dėl viso įstatymo. (Balsai salėje) Tai dabar registracija ir vyksta. Prašom registruotis. Matyt, kai kuo kitu užimtas. Registracija, kolegos. 52 Seimo nariai. Dėmesio! Balsuojame dėl Kooperacinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo pakeitimo įstatymo projekto. Balsavimas pradėtas. Prašom balsuoti. Prašom neagituoti balsavimo metu.

Už – 32, prieš – 5, susilaikė 13. Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo pakeitimo įstatymas priimtas. Ačiū. Mes priėmėme dar vieną eurointegracinį įstatymą.

Farmacinės veiklos įstatymo 1, 4, 5, 10, 11, 15, 17, 19, 20 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 10¹, 17¹ straipsniais įstatymo projektas Nr.IXP-823Gr. (Respublikos Prezidento grąžintas Seimui pakartotinai svarstyti) (pateikimas)

Dabar kitas eurointegracinis, bet įdomios fazės, t.y. Prezidento grąžintas įstatymas. Kviečiu Respublikos Prezidento atstovą, Respublikos Prezidento patarėją kolegą A.Penkauską į tribūną. Farmacinės veiklos įstatymo 1, 4, 5, 10, 11, 15, 17, 19, 20 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 10¹, 17¹ straipsniais įstatymo projektas Nr.IXP-823. Pateikimas. Prašome, gerbiamasis Penkauskai, į tribūną. Jūsų jau nori paklausti keli Seimo nariai. Prašom.

A.PENKAUSKAS. Ačiū. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai. Respublikos Prezidento pavedimu pristatau jums Prezidento dekretą dėl Lietuvos Respublikos Seimo priimto Lietuvos Respublikos farmacinės veiklos įstatymo 1, 4, 5, 10, 11, 15, 17, 19, 20 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 10¹, 17¹ straipsniais grąžinimo Seimui pakartotinai svarstyti. Respublikos Prezidentas, susipažinęs su Seimo priimto Farmacinės veiklos įstatymo pakeitimais ir papildymais, konstatuoja, jog, pirma, kelia abejonių, ar kai kurios šio įstatymo nuostatos neprieštarauja konstitucinei piliečių teisei ieškoti, gauti ir skleisti informaciją, nes įstatymo nuostata, draudžianti tiek teigiamą, tiek neigiamą informaciją apie receptinius vaistus gali sukelti neigiamų pasekmių. Draudimas pateikti informaciją apie neigiamas vaisto savybes ir poveikį užkirs galimybę apsaugoti pacientą nuo neigiamo vaistų poveikio. Įstatymo pataisos neleidžia net Sveikatos apsaugos ministerijai informuoti visuomenę apie neigiamą vaistų poveikį.

Antra. Įstatymas be jokio pagrindo visą informaciją apie vaistus sutapatina su vaistų reklama. Toks požiūris prieštarauja demokratinėse valstybėse galiojančiai nuostatai, kad asmenys privalo turėti galimybę gauti informaciją apie rinkoje siūlomus produktus iš nešališkų ir objektyvių šaltinių.

Reikia pabrėžti, jog Europos Sąjungos direktyvos nenumato informacijos apie receptinius vaistus draudimo. Europos Sąjungos direktyvos reglamentuoja vaistų reklamos draudimą nurodydamos atvejus, kai tokia reklama galima. Prezidento nuomone, sunkiai suprantamas sprendimas ir visiškai uždrausti informaciją šiuolaikinėje visuomenėje, pretenduojančioje tapti žinių visuomene.

Respublikos Prezidentas siūlo atsisakyti informacijos apie receptinius vaistus draudimo paliekant tik reklamos draudimą, nustatyti Vyriausybės norminiais aktais tvarką, kaip informacija apie receptinius ir kompensuojamuosius vaistus turi būti teikiama, ir paskirti už šios tvarkos laikymąsi ir priežiūrą atsakingą instituciją.

PIRMININKAS. Ačiū. Pirmasis klausia E.Masiulis. Prašom, kolega.

E.MASIULIS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Iš tiesų dar pirmojo priėmimo metu Liberalų frakcija aiškiai nurodė priiminėjamo įstatymo trūkumus. Mes esame įsitikinę, kad draudimas suteikti informaciją prasilenkia su žmogaus prigimtinėmis teisėmis ir su Konstitucija. Sveikiname tokį ryžtingą Prezidento žingsnį grąžinti šį įstatymo projektą į Seimą. Norėčiau jūsų paklausti, kaip jūs reaguojate į savaitgalį išplatintą Socialliberalų frakcijos pareiškimą, kad Prezidentūra, grąžindama svarstyti įstatymą į Seimą, tarsi gina farmacinių kompanijų interesus?

A.PENKAUSKAS. Vetuodamas šį įstatymą Prezidentas vadovavosi sveika logika. Jūs ir pats minėjote, kad visuomenė negali negauti informacijos, nes kartais neturėjimas informacijos gali turėti milžiniškų pasekmių. Tai rodo ir šviežiausi pavyzdžiai apie Jonavos avariją, įvykusią 1989 m., ir tai, kad žmonės tiek metų neturėjo jokios informacijos apie savo sveikatą. Beje, ir Europoje yra pavyzdžių, kai naudojant vaistus buvo nustatyta, kad jie turi neigiamą poveikį, ir tada valstybės buvo priverstos informuoti. Pagal šią įstatymo redakciją valstybė, kaip aš minėjau, Sveikatos apsaugos ministerija neturėtų galimybės informuoti apie neigiamą tam tikrų vaistų poveikį.

PIRMININKAS. Kolega A.Klišonis. Prašom.

A.KLIŠONIS. Gerbiamasis pranešėjau, ar jums nesusidaro įspūdis, kad teikiant šią pataisą Seime buvo truputį tarpusavyje sutapatintos tiek informacijos, tiek reklamos sąvokos? Susidaro įspūdis, kad ir tą medžiagą, kurią Seimo nariai yra gavę dar prieš Prezidento veto pateikimą… Susidaro toks įspūdis, kad abi sąvokos yra suplakamos į vieną ir toliau kalbama tik apie reklamos aspektus. Jūsų nuomone, ar tai nėra ta problema, kai viskas paslepiama po vienu, būtent reklamos pavadinimu?

A.PENKAUSKAS. Tam tikra prasme čia yra tiesos. Priimant įstatymą buvo cituojama 2001 m. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva, kurios viename iš straipsnių yra įvardijama, kad reklama kartu yra ir informacija. Neatsižvelgiant į kitus straipsnius šis sprendimas buvo motyvuojamas vienu, t.y. 86, straipsniu, tačiau to paties 86 straipsnio 2 dalyje yra išdėstoma, kokiais atvejais yra teikiama informacija apie vaistus. Tolesniuose šios direktyvos straipsniuose dar smulkiau apibūdinama, kaip pateikiama informacija, kokie keliami reikalavimai, ir priimant įstatymą, man atrodo, nebuvo atsižvelgta į tuos dalykus.

PIRMININKAS. Kolegė D.Mikutienė. Prašom.

D.MIKUTIENĖ. Aš suprantu, kad šis dekretas yra kolegialus Prezidentūros darbas, tačiau kas taip suklaidino Prezidentą ir jo neinformavo, kad yra Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba, kuri prižiūri vaistų reklamos situaciją? Tai viena. Antra. Aš noriu jūsų paklausti, kokia tada jūsų nuomonė, t.y. ar mums privalu paisyti Pasaulio sveikatos organizacijos ir Europos Bendrijos šalių nuostatos reklamos klausimu? Čia visų šalių pozicijos sutapo. Aš cituoju: “visa farmacinių kompanijų informacinė veikla, vykdoma tiek spaudoje, tiek radijo bei televizijos laidose, yra priskiriama reklamai”.

A.PENKAUSKAS. Prezidentas ir nesiūlo, kad reklama vėl būtų leidžiama. Aš nežinau šio konkretaus jūsų dokumento, aš šiandien remiuosi tuo, kuo rėmėsi Seimas priimdamas įstatymą, t.y. Europos Sąjungos direktyva, kurioje irgi yra gana kategoriškų draudimų, bet yra numatytos išlygos, kada informacija apie vaistus gali būti pateikiama kaip informacija.

PIRMININKAS. Kieno telefoną išmesti? P.Papovas.

P.PAPOVAS. Gerbiamasis pranešėjau, aš, kaip Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkas, norėčiau atkreipti dėmesį, kad nereikėtų priešinti valstybinių institucijų.

Prezidentas vadovaujasi sveika logika, o Seimas lyg ir nesivadovauja sveika logika. Manyčiau, korektiškumo tarp valstybinių institucijų reikėtų. Klausimo esmė yra tokia. Ar jūs esate susipažinęs su Lietuvos vaistininkų sąjungos profesoriaus Savicko pasirašytu raštu komiteto kolegei D.Mikutienei, kuriame kalbama apie šiuos dalykus, kad Prezidentas lyg ir suklaidintas, jog informacija yra ne tas pat kas reklama? Nesate susipažinęs?

A.PENKAUSKAS. Ne, neturime šio kreipimosi. Mes turime daugelio organizacijų kreipimąsi, atskirų ligonių interesų grupių kreipimąsi dėl šio įstatymo.

PIRMININKAS. J.Veselka. Prašom.

J.VESELKA. Gerbiamasis pranešėjau, išeina įdomiai. Vadinasi, tie, kurie geriausiai žino apie vaistus, sako, kad nereikia to, kas buvo numatyta. O Prezidentūros žmonės, kurie galbūt konsultuoja daugeliu klausimų, nutaria, kad šios informacijos reikia. Jūs čia labai gudriai dėstote, kad ši informacija bus daugiau apie neigiamą vaistų poveikį. Aš žiūriu labai praktiškai. Yra specialistai, kurie registruoja tuos vaistus, yra gydytojai, kurie išrašo vaistus. Informacija iš esmės virsta reklama piliečiui, kuris apie mediciną nenusimano. Bus nuolat kalama į galvą, kad toks vaistas turi daug daugiau neigiamų savybių, o kitas teigiamų. Kaip jūs manote realiai? Ateina klientas pas gydytoją ir sako: išrašyk man šį vaistą, nes jis turi daugiau teigiamų savybių nei anas. Ar žiniasklaida turi teisę dezinformuoti klientus, kurie neturi medicininio išsilavinimo?

A.PENKAUSKAS. Bet ar mes apskritai išspręsime problemą drausdami bet kokią informaciją? Prezidentas ir siūlo nustatyti aiškius kriterijus, kaip informacija pateikiama netgi medikams, kuriems taip pat pagal dabartinę įstatymo redakciją yra draudžiama gauti informaciją apie vaistus. Lygiai taip pat ir pacientui. Šiandien įstatymo redakcija absoliučiai uždraudžia bet kokią informaciją ir reklamą, tačiau mes visi suprantame, kad informaciją reikės teikti. Tik kaip? Prezidentas savo dekretu ir siūlo, kad būtų Vyriausybės norminiais aktais nustatyta tvarka, kaip ta informacija pateikiama, kad ji nebūtų, kaip ligi šiol kartais būna, iškraipoma.

PIRMININKAS. Ačiū. H.Žukauskas.

H.ŽUKAUSKAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Norėčiau paklausti. Iš dalies ponas J.Veselka jau paklausė, aš šiek tiek panašiai. Sakykite, ar tokia ne konkrečiam pacientui teikiama informacija negali virsti dezinformacija, nes mes puikiai žinome, kaip žmonės tiki žiniasklaida. Tai rodo visi tyrimai. Man atrodo, kad tokiu atveju gali įvykti nepataisomų nelaimių. Ar jums neatrodo, kad ligonius turi gydyti profesionalūs gydytojai ir jiems aiškinti teigiamą arba neigiamą vaistų poveikį, o ne reklama?

A.PENKAUSKAS. Akivaizdu, kad medikai turėtų teikti informaciją pacientams ir tą galima labai paprastai apibūdinti, kaip ir kokiais kanalais ta informacija patenka. Ar ji patenka per televizijos laidas, per laidas apie sveikatą, ar per elektroninę žiniasklaidą. Tą reikėtų nustatyti, reglamentuoti, kaip ta informacija turi cirkuliuoti, vis tiek reikia. Mes juk negalime palikti paciento visiškoje nežinioje. Jeigu gydytojas jam paskirs vieną vaistą, vieną iš prastesnių, tą mes dabar girdime svarstant dėl kompensuojamųjų vaistų ir jų kvotą, girdime, kad gydytojas skyrė prastesnį vaistą, jeigu pacientas neturės galimybės pasirinkti, vadinasi, mes apribojame jo, kaip piliečio, teisę pasirinkti.

H.ŽUKAUSKAS. Vadinasi, jis tik per televiziją galės sužinoti tą teisybę, taip?

A.PENKAUSKAS. Nebūtinai per televiziją, nebūtinai. Yra įvairiausių priemonių ir tai galima nustatyti, sakykime, Vyriausybės nutarimu.

PIRMININKAS. J.Raistenskis. Prašom, kolega.

J.RAISTENSKIS. Ačiū, posėdžio primininke. Gerbiamasis pranešėjau, jūs mane išprovokavote iš pradžių kalbėti apie prastesnius ar paprastesnius vaistus. Noriu jus informuoti, kad jau prieš dešimtmetį Jungtinių Amerikos Valstijų klinikiniai farmakologai nustatė, kad kas penktam piliečiui tas pat medikamentas veikia ne taip, kas dvidešimtam gali būti nuodas. Tai jums, kaip sakoma, atsakymas apie prastesnius vaistus.

Mano klausimas būtų toks. Gerbiamasis pranešėjau, ar vaistas, išrašytas pagal receptą, yra plataus vartojimo, ar tikslinio vartojimo prekė, specifinė prekė, turinti savo griežtai apibrėžtas indikacijas konkrečiam fiziniam asmeniui, šiuo atveju piliečiui? Man įdomi jūsų nuomonė. Ačiū.

A.PENKAUSKAS. Jūs iš karto pats pasakėte, kad yra aiškiai apibrėžtam vartotojui, kuriam vaistą išrašyti gali tik gydytojas. Vaistinėje bet kas ir bet kokio vaisto gauti negali. Tai yra visiškai akivaizdu.

PIRMININKAS. Kolegos, klausinėjimo laikas baigėsi. Ar leidžiame dar dviem paskutiniams paklausti, ar jie maloningai sutinka neklausinėti? Tai yra kolega V.Kvietkauskas ir kolega V.Popovas. (Balsai salėje) Norite klausti? Norite. Prašom. V.Kvietkauskas.

V.KVIETKAUSKAS. Dėkoju, kolegos, kad sutikote leisti paklausti. Aš noriu jūsų, gerbiamasis pranešėjau, paklausti. Prezidentas siūlo papildyti įstatymą punktu, kuriame siūloma, kad Vyriausybė nustatytų informacijos pateikimo tvarką ir paskirtų už šios tvarkos laikymosi priežiūrą atsakingą instituciją. Ar čia turima omeny kokia nors nauja institucija, ar jau veikianti, ir kokia ji, jeigu taip?

A.PENKAUSKAS. Jau veikianti, t.y. Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba. Bet Vyriausybė turi spręsti, nes galbūt ji reikalaus kitai institucijai suteikti tas funkcijas. Prezidentas konkrečiai nenurodo Vyriausybei, kuriai institucijai šią funkciją skirti.

PIRMININKAS. Ačiū. Ir paskutinysis klausia V.Popovas. Prašom.

V.POPOVAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš tikrai neklausčiau, bet man nesuprantami Prezidento dekrete išdėstyti motyvai, kodėl jis grąžina. Aš atidžiai perskaičiau konstatuojamąją dalį. Prezidentas mano, kad radijas ir televizija yra nešališki informacijos šaltiniai. Aš tuo drįstu labai abejoti. Tai pirma. Antra. Pasiūlymai, ką jis siūlo taisyti, yra dabar galiojančiame įstatyme. Vyriausybei yra duoti pavedimai, ką reikia parengti, ir aš nesuprantu, kodėl Prezidentas vetavo. Gal jūs vis dėlto galite pasakyti?

A.PENKAUSKAS. Prezidentas vetavo norėdamas, kad įstatymas nedraustų piliečiams gauti informaciją. Šiuo konkrečiu atveju apie vaistus. O kaip gauti informaciją, galima nustatyti ir kitais aktais.

PIRMININKAS. Ačiū. Mielieji kolegos, gal baigdami posėdį galime bendru sutarimu pritarti, kad svarstome toliau, ar dar nori kas nors kalbėti? (Balsai salėje) Prašom. E.Masiulis. Prašom. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau.

E.MASIULIS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Iš tikrųjų Statuto dvasia ir Statuto raidė kalba apie tai, kad tais atvejais, kai Prezidentas vetuoja vieną ar kitą įstatymą, Seimas gali pasielgti dvejopai: arba nuspręsti toliau svarstyti Prezidento veto, arba laikyti įstatymą nepriimtu.

Kiek aš turiu informacijos, Seimo dauguma kitoje stadijoje ruošiasi atmesti Prezidento vetuotus pasiūlymus, todėl, mano įsitikinimu, būtų protingiau, jeigu šiandien Seimas priimtų sprendimą laikyti įstatymą nepriimtu ir pradėtų iš naujo diskutuoti dėl šio Farmacinės veiklos įstatymo nuostatų. Kita vertus, reikia įvertinti tai, kad rudenį yra planuojama Seimui pateikti naują Farmacinės veiklos įstatymo redakciją. Iš tikrųjų iki rudens galėtų galioti Farmacinės veiklos įstatymo senosios nuostatos, o rudenį reikėtų rasti kompromisinį sprendimą. Todėl mano siūlymas yra alternatyviai balsuoti, ar laikyti įstatymą nepriimtinu, ar pritarti po pateikimo Prezidento veto.

PIRMININKAS. Ačiū. Mielieji kolegos, aš siūlau dabar registruotis. Dėmesio! Registruojamės, kolegos, kad nesusipainiotume. Registruojamės. Siūlymas yra toks. Mes turime nuspręsti, ar svarstyti grąžintą įstatymą iš naujo, toks siūlymas buvo, ar, kaip kolega E.Masiulis siūlė, laikyti įstatymą nepriimtu. Išties bus alternatyvus balsavimas. Ar aišku? Prašom registruotis.

46 Seimo nariai. Prašom nesipainioti. Mygtukas “už”, kad grąžintą įstatymą svarstome iš naujo, o vėliau spręsime, ką daryti, ar priimti Prezidento pastabas, ar priimti dar kartą savo įstatymą, ar įstatymą laikome nepriimtu, kaip pasiūlė kolega E.Masiulis. Ar aišku? Mygtukas “už” – grąžiname, mygtukas “prieš” – laikome nepriimtu.

Už – 30, prieš – 13 ir vis tiek 3 susilaikė. Taigi svarstome iš naujo. Siūloma, kad tai įvyktų kitą antradienį, o pagrindinis komitetas kad būtų Sveikatos reikalų komitetas ir spėtų apsvarstyti arba rytoj, arba vėliausiai pirmadienį. Ir dar Žmogaus teisių komitetas… Prašom. Sveikatos reikalų komitetas. Ačiū. Klausimas išspręstas. Žmogaus teisių komitetas. Prašom. Bet vis tiek turite apsvarstyti taip, kad antradienį būtų Seime apsispręsta. Posėdis baigtas. Vakarinis posėdis – 15 valandą.