LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS
TEISĖS DEPARTAMENTAS
IŠVADA
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS šilumos ūkio
ĮSTATYMO PROJEKTO
2002-05-22 Nr. IXP-1592
Vilnius
Alternatyvių projektų Teisės departamente negauta.
Vertinant projektą juridinės technikos požiūriu ir jo santykį su galiojančiais įstatymais bei teisės aktais, galima pateikti šias pastabas bei pasiūlymus:
1. Būtų galima atkreipti dėmesį į tai, jog Konstitucinis Teismas 1995 m. spalio 26 d. nutarime konstatavo, kad ,,Konstitucijos 67 straipsnio 1 ir 2 punktuose yra įtvirtinta, kad įstatymus leidžia Seimas. Šalies teisės šaltinių sistemoje įstatymas yra pirminis teisės aktas, turintis aukščiausiąją teisinę galią. Ši galia grindžiama tuo, kad tautos įgalioto įstatymų leidėjo – Seimo priimtame įstatyme išreiškiama tautos valia svarbiausiais visuomenės gyvenimo klausimais”. Remiantis šiuo Konstitucinio Teismo nutarimu, darytina išvadą, jog įstatymo, reglamentuojančio svarbiausius visuomenės gyvenimo klausimus, juridinė technika, naudojamos formuluotės turi atskleisti įstatymų leidėjo valią taip, jog ji būtų suprantama bet kuriam visuomenės nariui, neturinčiam specialiųjų žinių įstatymo reglamentuojamoje sferoje. Tuo metu teikiamame projekte yra naudojamos kai kurios sąvokos, pavyzdžiui, ,,uždaromoji armatūra”, kurios nėra papildomai apibrėžiamos, nėra atskleistas tokių sąvokų kaip ,,galios dedamoji”, ,,energijos dedamoji” turinys, taip pat nėra visiškai aiškus kai kurių teikiamo įstatymo normų turinys bei teisinis krūvis.
2. Manytume, jog projekto 1 straipsnio 2 dalies 6 punkte būtų tikslinga numatyti, jog vienas iš tikslų yra mažinti neigiamą poveikį aplinkai, o ne poveikį apskritai. Šiuo aspektu taip pat taisytina projekto 3 straipsnio 1 dalis.
3. Projekto 2 straipsnio 1 dalies sąvoką ,,atsakomybės riba” redaguotina, nes teisėje žodis ,,atsakomybė” yra sietina su atsakomybės rūšimis – baudžiamąja, administracine, civiline ir, atitinkamai, atsakomybe pagal ją reglamentuojančias teisės normas, o ne su ,,vieta”, kaip nustatoma sąvokos apibrėžime. Todėl šilumos tiekėjo ir šilumos vartotojo atribojimui reikėtų parinkti kitokią formuluotę.
4. Projekto 2 straipsnio 7 dalies sąvoka ,,komerciniai šilumos ir karšto vandens apskaitos prietaisai” nėra tiksli, nes, matomai komerciniai ir nekomerciniai apskaitos prietaisai techniškai gali būti ir identiški, tačiau skiriasi jų naudojimo paskirtis. Atsižvelgiant į tai, siūlome patikslinti šios dalies formuluotę.
5. Projekto 2 straipsnio 9 dalyje vienaskaitos žodis ,,savivaldybės” keistinas į daugiskaitą ,,savivaldybių”, atitinkamai koreguojant visą įstatymo projektą.
6. Projekto 2 straipsnio 11 dalyje pateiktą sąvokos apibrėžimą, atsižvelgiant į projekto 2 straipsnio 16 dalį, prieš žodį ,,pastato” siūlytina papildyti žodžiais ,,šilumos vartotojo”.
7. Manome jog projekto 2 straipsnio 15 dalies sąvokoje ,,sąskaita už šiluma” turi būti paminėtas ne tik šilumos ir (ar) karšto vandens sunaudotas kiekis, tačiau ir kaina, kurią šilumos vartotojas turi sumokėti.
8. Projekto 2 straipsnio 17 dalies nuostata ,,prijungtiems savivaldybės nustatytų įstaigų pastatams” tikslintina, nes šiuo atveju nepakankamai aišku, kas nustatys čia minimus pastatus, ar savivaldybė, ar savivaldybės nustatytos įstaigos.
9. Projekto 2 straipsnio 28 dalyje sąvoka ,,šilumos tiekimo nutraukimas” apibrėžiama kaip vamzdyno išardymas. Svarstytina, ar nebūtų tikslinga pateikti ir šilumos ir (ar) karšto vandens pristatymo sustabdymo, reglamentuojamo 14 straipsnyje.
10. Projekto 2 straipsnio 31 dalis taisytina, nes šilumos ūkio plėtros kryptys galėtų būti Vyriausybės programos, kurią tvirtina Seimas, dalis, o ne kažkokia savarankiška programa. Tai galėtų būti Vyriausybės nutarimu tvirtinamas aktas. Be to, šioje dalyje vartojama sąvoka ,,šilumos ūkio plėtros kryptys”, suderintina su projekto 8 straipsnio 1 dalyje vartojama sąvoka ,,Lietuvos šilumos ūkio plėtros kryptys”. Taip pat projekto 2 straipsnio 31 dalyje išbrauktina sąvoka ,,nacionalinis šilumos ūkio plėtros planas”, nes toliau projekte ši sąvoka nevartojama.
11. Projekto 2 straipsnio 34 dalyje pateiktas sąvokos apibrėžimas derintinas su to paties straipsnio 3 dalyje pateiktu sąvokos apibrėžimu.
12. Projekto 3 straipsnio 1 dalies formuluotę galima traktuoti kaip energijos ir kuro tiekėjų tarpusavio konkurenciją, tačiau manytina, jog projekto rengėjai norėjo pažymėti jog konkurencija vyks atskirai tarp energijos tiekėjų ir atskirai tarp kuro tiekėjų. Be to šioje dalyje konkurencija yra suprantama kaip energijos ar kuro tiekimas šilumos vartotojams mažiausiomis sąnaudomis, nors šilumos vartotojui svarbiausia yra tiekiamos šilumos ar karšto vandens kaina ir kokybė, o ne sąnaudos. Atitinkamai koreguotina 7 straipsnio 3 dalis.
13. Projekto 4 straipsnio 3 dalis derintina su Biokuro įstatymo 4 straipsnio nuostatomis.
14. Projekto 5 straipsnio pavadinimas nevisai atitinka straipsnio turinį. Be to, projekto 5 straipsnio 1 dalyje vietoj žodžių ,,savivaldybėms ir valstybės institucijoms” tiksliau būtų vartoti žodžius ,,valstybės ir savivaldybių institucijoms”.
Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad projekto 5 straipsnio 2 dalies nuostatos dėl vartotojų teises ginančių organizacijų teisės skirti atstovus į įmonės stebėtojų tarybą neatitinka Akcinių bendrovių įstatymo 32 straipsnio nuostatų.
15. Manytume, jog projekto 5 straipsnyje turėtų būti minimos ne tik vartotojų teises ginančios organizacijos, bet ir tokias funkcijas atliekančios institucijos. Taip pat manome, kad ir projekto 7 straipsnio 4 dalyje kaip dalyvaujančius asmenis rengiant savivaldybių šilumos ūkio planus būtų tikslinga paminėti ne tik šilumos vartotojus, bet ir konkurencijos priežiūrą vykdančias institucijas. Atitinkamai koreguotinos ir kitos projekto normos.
16. Projekto 6 straipsnio 1 dalis tikslintina, nes neaiški šilumos tarybos teisinė forma.
17. Projekto 7 straipsnio 1 dalyje minimas savivaldybės tarybos patvirtintas šilumos ūkio plėtros planas. Būtų galima atkreipti dėmesį į tai, kad 2002 m. gegužės 16 d. priimto Energetikos įstatymo 9 straipsnyje yra numatyta nacionalinė energetikos strategija, kuri nustato energetikos plėtros kryptis 20 metų. Strategiją Vyriausybės teikimu tvirtina Seimas. Ji apima visus energetikos sektorius, ji peržiūrima ne rečiau kaip kas 5 metai. Strategija rengiama, peržiūrima ir įgyvendinama valstybės biudžeto bei kitomis lėšomis. Strategiją pagal kompetenciją įgyvendina valstybės ir (ar) savivaldybės institucijos, įstaigos, Energetikos agentūra bei kitos įmonės. Šiuo atveju nepakankamai aiškus projekto 7 straipsnio 1 dalyje minimo savivaldybės tarybos patvirtinto šilumos ūkio plėtros plano santykis su jau minėta Nacionaline energetikos strategija.
18. Projekto 7 straipsnio 5 dalis taisytina, nes pagal Vietos savivaldos įstatymo nuostatas savivaldybių institucijos savo priimamų sprendimų su ministru derinti neprivalo.
19. Projekto 11 straipsnio 2 dalyje vartojami žodžiai ,,uždaromoji armatūra”, o 14 straipsnio 1 dalyje – ,,reguliuojanti-uždaranti armatūra”. Iš projekto formuluočių nėra aišku, ar tai skirtingos sąvokos ar ne.
20. Projekto 13 straipsnio 3 dalis tikslintina, nes nepakankamai aišku, kaip būtų su šilumos tiekimu jeigu šildomame name bus įkurta daugiabučių namų savininkų bendrija.
21. Neaišku kas nustatys projekto 14 straipsnio 4 dalyje minimą rezervinės galios mokestį.
22. Nėra aišku, kodėl ir kokiais principais remiantis teikiamo projekto 16 straipsnyje yra numatyta sąlyga, jog šilumos vartotojai, esant nenutrūkstamo šilumos tiekimo techniniams sutrikimams, laikomi naudojantys tiek rezervinį pastato šildymo būdą, tiek nenutrūkstamą šildymo būdą, kuris dėl techninių sutrikimų nėra naudojamas, t.y. šilumos tiekėjo išlaidos ar galimo neūkiškumo finansinės pasekmės perkeliamas šilumos gavėjui.
23. Iš projekto 18 straipsnio 1 dalies formuluotės nėra aišku, kada ir kokia tvarka bus sudaromos šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutartys, t.y., - ar jos bus taikomo tik naujai prisijungiantiems šilumos vartotojams, ar po įstatymo įsigaliojimo šilumos tiekėjai privalės sudaryti sutartis su kiekvienu šilumos naudotoju. Taip pat reikėtų reglamentuoti dabartinių šilumos naudotojų, nepageidausiančių sudaryti tokios sutarties teisinę padėtį.
24. Projekto 19 straipsnyje yra numatyta, jog šilumos pirkimo-pardavimo sutartys yra sudaromos pagal standartines sąlygas, kurias tvirtina Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Manytumėm, jog pagrindiniai tokių sutarčių principai (tipinės sutartys) turėtų būti reglamentuojami įstatymu, analogiškai, kaip ir Civiliniame kodekse numatyti bendrieji atskirų sutarčių principai. Analogiška pastaba būtų ir 21 straipsniui, kur taip pat galėtų būti numatyti svarbiausieji principai, pagal kuriuos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija parengtų antrinius teisės aktus.
25. Pagal projekto 20 straipsnio 1 dalies nuostatas nepakankamai aišku kas turėtų turėti nustatytus kvalifikacinius reikalavimus – fiziniai asmenys ar bendrijos.
26. Projekto 20 straipsnio 3 dalis taisytina aptariant atvejį kaip bus priimamas sprendimas dėl šildymo ir karšto vandens sistemos eksploatuotojo, jeigu nebus daugiabučių namų savininkų bendrijos, o pavyzdžiui, teismo sprendimu bus nustatytas visiškas turto administravimas (Civilinio kodekso 4.239 straipsnis).
27. Projekto 25 straipsnis nustato, jog šilumos vartotojai, išskyrus buitinius šilumos vartotojus ne daugiabučiuose namuose, savo sprendimą dėl šildymo būdo derina su savivaldybe. Tačiau šio straipsnio normos nesuteikia aiškumo, kaip ir su kuo analogišką sprendimą turi derinti daugiabučių namų buitiniai šilumos vartotojai. Tai yra bendra septinto skirsnio norma, kurią plačiau atskleidžia specialusis 26 straipsnis, tačiau logiškos juridinės sekos nuoseklumui yra reikalinga tikslesnė 25 straipsnio redakcija.
28. Projekto 1 straipsnio 2 dalyje tarp šio įstatymo tikslų yra paminėti tokie tikslai kaip ,,pagrįsta konkurencija šilumos ūkyje” bei ,,šilumos vartotojų teisių ir teisėtų interesų gynimas”. Šių įstatymo principų kontekste reikėtų atkreipti dėmesį į projekto 26 straipsnio normas. Pagal šio straipsnio nuostatas, konkrečiai 2 ir 3 dalis, šilumos vartotojas, norėdamas atsijungti nuo šilumos tiekėjo, su kuriuo pagal šio projekto 18 straipsnį sudarė šilumos pirkimo-pardavimo sutartį, turi gauti savivaldybės leidimą, kurio išdavimas gali būti atidedamas net 3 metams. Be to, tokiam šilumos naudotojui gali tekti mokėti kompensaciją dar iki trijų metų. Taigi, šilumos pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimas pagal projekto 26 straipsnio 3 ir 4 dalis sukelia 6 metų trukmės teisines pasekmes.
29. Projekto 27 straipsnis papildytinas, nes pagal dabartinę šio straipsnio nuostatos redakciją savavališkai atsijungęs šilumos vartotojas išliktų šilumos tiekimo sistemos įrenginiais tiekiamos šilumos vartotojais neribotą laiką. Manytume, kad tokia nuostata nėra pagrįsta, ir net savavališkai atsijungusiam šilumos vartotojui turėtų būti sudarytos sąlygos, po atitinkamų sankcijų pritaikymo, galutinai atsijungti nuo šilumos tiekimo sistemos.
30. Projekto 30 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, jog kainose gali būti ir kitų dedamųjų, tačiau nėra nustatyta, kas jas gali nustatyti, joms pritarti ir pan.
31. Projekto 30 straipsnio 4 dalyje vietoj žodžių ,,informaciniuose pranešimuose” įrašytini žodžiai ,,priede ,,Informaciniai pranešimai”.
32. Projekto 31 straipsnio 1 dalyje vietoj žodžių ,,tokiuose namuose” rašytini žodžiai ,,šiuo atveju”.
Be to, pagal projekto 31 straipsnio 1 dalį neaišku, kur būtų skelbiamos maksimalios šilumos suvartojimo normos. Būtų galima pasiūlyti šią dalį patikslinti pagal projekto 30 straipsnio 4 dalį. Šiuo aspektu taip pat taisytina ir projekto 32 straipsnio 3 dalis.
33. Projekto 32 straipsnio 1 dalyje neaiškus sąvokos ,,atskira sąnaudų apskaita” turinys bei šios sąvokos santykis su Buhalterinės apskaitos įstatymu.
34. Projekto 33 straipsnio 2 dalyje vietoj žodžių ,,investiciniai projektai” įrašytini žodžiai ,,šio straipsnio 1 dalyje nurodyti projektai”.
35. Projekto 35 straipsnio 3 dalis tikslintina numatant kas bus tuo atveju jeigu pasibaigus valdymo perdavimo laikotarpiui perduoto turto techninė būklė bus blogesnė.
36. Projekto vienuoliktojo skirsnio pavadinimą ,,įstatymo įgyvendinimas” siūlytume pakeisti pavadinimu ,,baigiamosios nuostatos”.
37. Projekto 36 straipsnio pavadinime vietoj žodžio ,,įgyvendinimas” įrašytinas žodis ,,įsigaliojimas”.
Teisės departamento vyriausioji konsultantė Ona Buišienė
Teisės departamento vyresnysis konsultantas Paulius Griciūnas
Teisės departamento vyresnysis konsultantas Egidijus Rumbutis
Sutinku:
Teisės departamento direktorius Kęstutis Virketis