Trisdešimt aštuntasis (234) posėdis
2002 m. gegužės 21 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojas Č.JURŠĖNAS

2002 m. gegužės 21 d. (antradienio) darbotvarkė

PIRMININKAS. Gerbiamosios kolegės Seimo narės, gerbiamieji kolegos Seimo nariai, pradedame Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. gegužės 21 d. rytinį plenarinį posėdį. Prašome pirmiausia registruotis. Kolegos, sėdam ir registruojamės.

Kol registruojamės, noriu pranešti, kad mūsų posėdyje dalyvauja garbingi svečiai, mūsų kolegos iš Lenkijos Seimo. Su mumis yra M.Czerniawski, Lenkijos Seimo narys ir labai svarbios finansų komisijos pirmininkas. (Plojimai). Kartu su mumis yra J.Zaworski, Lenkijos Seimo narys, ir M.Strzaliński, Podliackio vaivada. (Plojimai)

Užsiregistravo 95 Seimo nariai.

Primenu, kad dabartinė darbotvarkė buvo patvirtinta praėjusią savaitę ir Seniūnų sueigoje šiek tiek patikslinta. Atsirado 2-2 klausimas, kadangi jis yra pakankamai skubus, ir tarp rezervinių klausimų atsirado klausimas, kaip anksčiau tarėmės, dėl Seimo delegacijos Baltijos Asamblėjoje patikslinimo. Taip pat šiandien buvo susitikimai pas Seimo Pirmininką ir kiti susitikimai, bet, matyt, apie juos pasakys kolega E.Masiulis. Prašom.

E.MASIULIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, kadangi iš tikrųjų iki šios minutės kol kas nepavyko rasti bendro sutarimo ir plataus pasitikėjimo dėl Konstitucijos 119 straipsnio vieno ar kito varianto, Liberalų frakcijos vardu siūlau šiandieną iš darbotvarkės išbraukti 1-1 klausimą – Konstitucijos 119 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolega J.Olekas.

J.OLEKAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Mūsų pokalbiuose su Liberalų frakcijos atstovais buvo sutarta, kad šis klausimas bus atsiimtas kaip teikimas, jeigu mes taip supratome. Matau liberalų pritarimą. Kitas sutarimas buvo tas, kad mes rasime variantą ir priimsime tokį Konstitucijos 119 straipsnį, koks dabar yra pateiktas įstatymo projekte Nr.IXP-919. Todėl prašome iš darbotvarkės išbraukti Konstitucijos 119 straipsnio keitimo ir jį lydinčiuosius įstatymus iki birželio vidurio, kai galėsime priimti šią Konstitucijos pataisą ir konstitucinį įstatymą.

PIRMININKAS. Ačiū. Dar kolega G.Steponavičius. Prašom.

G.STEPONAVIČIUS. Noriu patikslinti, kad dėl pataisos teksto nebuvo ginčijamasi, o buvo kalbama apie įsigaliojimą, dėl kurio dar reikės siekti susitarimo, jeigu teisingai suprantu, tai supranta ir tam pritaria socialdemokratai. Tai vienas dalykas. Manau, kad 1-1 ir 1-2 klausimų išbraukimas būtų geras ženklas Lietuvos žmonėms. Liberalų frakcija, turėdama minty, kad dėl Darbo kodekso priėmimo procedūrų nėra aišku, ar nebuvo pažeista procedūra, pradėjus priimti dalį straipsnio, be to, turėdama omeny, jog daugelis asocijuoto verslo ir smulkaus verslo struktūrų kreipėsi į Seimą prašydami neskubėti priimti Darbo kodekso, šiandien siūlo iš darbotvarkės išbraukti Darbo kodekso priėmimą, o jeigu nebūtų dėl to bendro sutarimo, norėtume, kad būtų balsuojama.

PIRMININKAS. Ačiū. Ar dar yra kitų klausimų dėl darbotvarkės? Kolega J.Veselka. Prašom.

J.VESELKA. Gerbiamieji politikai, ką jūs čia mus kvailinate? Yra labai gerai parengta ta Konstitucijos pataisa, ir žaidimėlius žaidžiate, vaizduojate demokratiją, kai tą dalyką reikia baigti. Kodėl mus visus čia laikote kvailiais? Ką ten patobulinsite, ką jūs patobulinsite, nes ten apskritai tobula viskas?

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, tobulybei ribų nėra ir jūs pats kartais asmeniškai tai rodote. Ačiū. (Juokas salėje) Jeigu daugiau siūlymų nėra, darbotvarkę būtų galima tvirtinti, išskyrus vieną dalyką, apie kurį ką tik kalbėjo kolega liberalas, Seimo Pirmininko pavaduotojas G.Steponavičius. Primenu, kad dėl šito dalyko tartasi nebuvo, todėl prašau, kolegos, dar kartą registruotis. Registruojamės.

Užsiregistravo 118 Seimo narių.

Pirmasis balsavimas, kurį pasiūlė kolegos liberalai, yra dėl to, ar išbraukti iš darbotvarkės 1-3 kompleksinį klausimą. Ar aišku? Kolega V.Andriukaitis. Prašom. (Balsai salėje) Tai už abu iš karto.

V.P.ANDRIUKAITIS. Pirmininke, dėl vedimo tvarkos. Aš norėčiau tik atsiklausti, kad būtų išdėstytas labai aiškus motyvas. Ar Liberalų frakcija ir liberalai bei kiti pasirašiusieji apskritai atsiima projektą Nr.IXP-1612, ar tik siūlo šiandien išbraukti iš darbotvarkės? Čia yra du principiniai ir skirtingi dalykai. Jeigu projektą atsiima, tai tada gerai, o jei tik siūlo išbraukti iš darbotvarkės, tai niuansas yra kitas. Reikėtų patikslinimo.

PIRMININKAS. Kolega G.Steponavičius. Prašom.

G.STEPONAVIČIUS. Galbūt socialdemokratai ir nori užsiimti lingvistika, bet liberalai negali atsiimti, nes teisiškai tai yra neįmanoma. 36 Seimo nariai yra pasirašę, be to, ir iš skirtingų frakcijų, todėl mes neturime įgaliojimų. Tačiau mes tikrai, demonstruodami gerą valią, pritariame, jog šis klausimas nebūtų forsuojamas lygiai kaip ir pagrindinis antrasis balsavimas dėl Konstitucijos.

PIRMININKAS. Aš siūlau interpretuoti taip, kad iš tikro tų klausimų nėra ir negali būti, iki nebus kokio nors naujo susitarimo, kaip sutarėme, birželio vidury. Tai aišku.

Užsiregistravo 118 Seimo narių.

Dėmesio, kolegos! Balsuojame, ar išbraukiame vieną kompleksinį klausimą, nes dėl kompleksinio 1-2 sutarėme. Ar išbraukiame Darbo kodekso projektą ir Darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo projektą iš šios dienos darbotvarkės? (Balsai salėje) Registruojamės dar kartą. Prašom.

Užsiregistravo 124 Seimo nariai.

Mielieji kolegos, dabar balsuojame, ar išbraukiame iš šios dienos darbotvarkės 1-3a ir 1-3b klausimus. Kas už išbraukimą, spaudžia mygtuką “už”, kas mano kitaip, kitaip ir balsuoja. Balsavimas pradėtas.

Už – 49, prieš – 65, susilaikė 6. Klausimas lieka.

Ar galime patvirtinti darbotvarkę bendru sutarimu? (Balsai salėje) Dar kartą reikia balsuoti? Prašom. Tada dar kartą balsuojame. Kas už tai, kad būtų patvirtinta šios dienos darbotvarkė be 1-2 klausimo, su 2-2, t.y. su papildomu, ir su rezerviniais? Prašom balsuoti už darbotvarkės patvirtinimą.

Už – 78, prieš – 10, susilaikė 30. Darbotvarkė patvirtinta.

Seimo nutarimo „Dėl Seimo laikinosios tyrimo komisijos sudarymo“  projektas Nr.IXP-1595(2) (svarstymas)

Mielieji kolegos, kad dabar būtų šiek tiek lengviau, aš siūlau iš karto priimti bent vieną rezervinį klausimą, kad atitoltume nuo sunkių reikalų. Dabar siūlau išnagrinėti Seimo nutarimo “Dėl Seimo laikinosios tyrimo komisijos sudarymo” projektą Nr.IXP-1595(2). Pranešėja – I.Degutienė. Svarstymas ir priėmimas. Kaip prisimenu, pati kolegė pasakys, pavardės pateiktos, mums telieka galutinai apsispręsti.

I.DEGUTIENĖ. Labas rytas, gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai. Seimo nutarimas “Dėl Seimo laikinosios tyrimo komisijos sudarymo”. Remiantis Seimo statuto 72, 73 straipsniais ir Seimo laikinųjų tyrimo komisijų įstatymo 2 straipsniu iš visų frakcijų buvo pasiūlyti kandidatai į laikinąją tyrimo komisiją, kuri pagal mano minėtus straipsnius turėtų būti iš devynių narių. Dėl 2 straipsnio, kuris yra suredaguotas pagal Seimo Teisės departamento pateiktus pasiūlymus, 2 straipsnio 2 dalies mes turbūt dabar turėtume apsispręsti, nes projekte siūloma, kad komisijos atlikto tyrimo išvada ir nutarimo projektas Seimui turi būti pateikti iki š.m. birželio 1 d. Kadangi šio Seimo nutarimo svarstymas ir priėmimas užsitęsė, aš manau, galėtume siūlyti, kad bent jau birželio 15 d. komisija Seimui pateiktų išvadas. 3 straipsnis, kad šis nutarimas įsigaliojo nuo jo priėmimo dienos.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, niekas nenorėjo kalbėti dėl bendros tvarkos diskusijose, tai ar galim pritarti po svarstymo ir iškart imti ir priimti pastraipsniui. Galim? Ačiū. Dar kolega H.Žukauskas nori tarti žodį. Prašom.

H.ŽUKAUSKAS. Kadangi nebuvo galimybės paklausti, nes ten buvo uždėta plyta, aš vis dėlto noriu paklausti, kodėl Nepriklausomos frakcijos narys nėra įtraukas į komisijos sudėtį.

I.DEGUTIENĖ. Aš dar kartą norėčiau pakartoti, kad laikinoji tyrimo komisija pagal Seimo statuto 72 ir 73 straipsnius susideda iš devynių narių, atsižvelgiant į Seime esančių partijų ir frakcijų proporcijas, todėl Seimo dauguma – socialdemokratai siūlo tris kandidatus, socialliberalai – du kandidatus, kiti yra iš opozicinių frakcijų. Iš tiesų buvo siūlytas ponas R.Paksas iš Nepriklausomos frakcijos, centristai siūlė poną G.Šileikį, tačiau mes šiandien tada turėtume apsispręsti, ar mes didinam komisijos narių skaičių iki 11, ar mes paliekam tą patį skaičių. Čia turbūt reikėtų, kad Seimas balsuodamas pasakytų savo nuomonę.

H.ŽUKAUSKAS. Gal būtų galima padidinti tą narių skaičių?

PIRMININKAS. Minutėlę! Gal A.Kubilius tars žodį ir tada galvosim, ką daryti. Jeigu kas, padarysim mažą pertrauką ir susitarsim. Prašom, A.Kubilius.

A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, visada sudarant komisiją visų pirma yra sprendžiama, kiek turi būti narių. Paprastai tokia jau yra tradicija, kad siūloma ne daugiau kaip devyni nariai. Tokiu atveju dažnai pasitaiko taip, kad kitoms frakcijoms, nes frakcijų Seime yra gana daug, vienoje ar kitoje komisijoje neužtenka vietų. Mes čia nieko nauja nedarom, kurioms nors frakcijoms iš tikrųjų tenka nedalyvauti šioje komisijoje, nes ir didindami komisijos narių skaičių, vis tiek susidursime su tomis pačiomis problemomis. Siūlau pritarti tam nutarimui ir greičiau atlikti darbą, nes iš tikrųjų situacija, kuri klostosi Lietuvoje su garsiaisiais ministro priimtais įsakymais, darosi vis sudėtingesnė. Seimas turi turėti objektyvią informaciją ir tada jau svarstyti, ką toliau daryti. Darbo visiems, mano įsitikinimu, užteks svarstant šias problemas, kurias sukėlė ministro priimti įsakymai.

PIRMININKAS. Gerbiamoji pranešėja, mes iš tikrųjų turime susitarti, nes čia yra formali problema. Nepriklausoma frakcija pagal proporcinį atstovavimą turi daugiau teisių negu, sakysim, kai kurie kolegos, kurie čia yra užrašyti. Žinoma, tai dešimtosios procento dalys, bet vis tiek daugiau. Tai ar mes grynai formaliai žiūrim ir tada reikėtų mažiausiai tų procento dešimtųjų turinčios frakcijos atstovą arba atstovę išbraukti, ar tartis komisiją šiek tiek padidinti, ar ką kita daryti. Gerbiamoji pranešėja, jūs pasakykite savo nuomonę. Mano siūlymas būtų pats paprasčiausias – padaryti pertraukėlę iki 12 val. ir tada būtų galima galutinai apsispręsti, ar paliekam tą patį, ar dar ką nors tikslinam, jeigu kolegos iš Nepriklausomos frakcijos atkakliai reikalaus. Jiems, formaliai žiūrint, tikrai labiau priklauso. Prašom, gerbiamoji pranešėja.

I.DEGUTIENĖ. Aš siūlyčiau turbūt padaryti pertrauką, kaip jūs siūlote, iki 12 val. ir susitikti visiems frakcijų atstovams ir apsispręsti, ar komisija bus iš devynių, ar iš vienuolikos narių. Jeigu paliekam iš devynių narių, tai kaip sprendžiam atstovavimą šioje komisijoje, kuri frakcija atsiima savo kandidatą. Kaip jūs sakėte, kad ir labai nedideliu 0,001% ar 0,002% skiriasi, ar duodam Liberalams demokratams ar Jungtinei frakcijai daugiau vietų. Iš tiesų aš sutinku su pertrauka.

Darbo kodekso projektas Nr.IXP-1268(3*) ES (priėmimo tęsinys)

PIRMININKAS. Bendru sutarimu darom pertrauką iki 12 val., t.y. iki antros rytinio posėdžio dalies, sutinkam visi? Ačiū, gerbiamoji pranešėja. Tokiu atveju iš eilės mums būtų Darbo kodekso projektas. Jo priėmimas yra pradėtas. Kviečiu į tribūną gerbiamąjį V.Fiodorovą. Kolega A.Salamakinas dėl vedimo tvarkos. Prašau.

A.SALAMAKINAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos. Kadangi klausimų svarstymas daugiau kaip valandą paankstintas, o buvęs pranešėjas komiteto pirmininkas A.Sysas nespėjo suderinti su dabartiniu pranešėju pono S.Kružinausko siūlymo, tai prašau padaryti svarstomo klausimo pusės valandos pertrauką. Siūlymas frakcijos vardu.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolega G.Steponavičius tuo pačiu klausimu?

G.STEPONAVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, apskritai ne taip Socialdemokratų iškeltas klausimas. Siūlyčiau pagrindiniam kuruojančiam komitetui tiesiog padaryti komiteto iniciatyva pertrauką, nes kol nėra Etikos ir procedūrų komisijos išvados dėl to, ar priimant pirmuosius dvidešimt straipsnių nebuvo pažeistos procedūros, įskaitant ir tai, kad nedeleguotas komiteto atstovas stovėjo tribūnoje, tol šis įstatymas negali būti priimamas toliau. Pertrauka ne dėl tų motyvų, kuriuos mini kolega A.Salamakinas, o būtent todėl, kad Liberalų frakcija iki šiol nėra gavusi atsakymo, ar nebuvo pažeistas etikos ir procedūros taisyklės priimant pirmuosius dvidešimt straipsnių.

PIRMININKAS. Ačiū. Vis tiek formaliai yra pateiktas pasiūlymas dėl pertraukos. Ar galime bendru sutarimu, ar reikia balsuoti? (Balsai salėje) Pagrindas yra pagal 109 straipsnį, prašom… (Balsai salėje) Klausimas pradėtas, vadinasi, galima padaryti pertrauką, kaip ir kiti kad prašė pertraukų. Gerbiamieji kolegos, tikrai prašau šioje vietoje neįžiūrėti kokių nors kėslų. Pertrauka yra paprašyta. Ar reikia balsuoti? Nereikia. Taigi pusės valandos pertrauka. Ačiū. Jeigu komitetas gali iš tikrųjų dar ką nors pasiaiškinti, tai prašom pasiaiškinti. Aš labai prašau gerbiamąjį kolegą A.Sysą tai padaryti.

Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo projektas Nr.IXP-1306(2) (pateikimas)

Mielieji kolegos, siūlau dabar imtis penkto rezervinio klausimo – Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo projekto. Pranešėjas – kolega A.Macaitis. Sutinkame? Tada kviečiu gerbiamąjį A.Macaitį į tribūną.

A.MACAITIS. Dėkoju posėdžio pirmininkui. Gerbiamieji kolegos, Aplinkos apsaugos komitetas Seimo valdybos sprendimu sudarė darbo grupę, kuri parengė Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo projektą, ir jis šiandien yra jums teikiamas.

Aplinkos apsaugos valstybinė kontrolė yra viena iš pagrindinių Aplinkos apsaugos valdymo grandžių, ji užtikrina valstybės sankcionuotų teisės normų įgyvendinimą aplinkos apsaugos srityje ir kartu aplinkos apsaugos valdymo efektyvumą. Šio įstatymo tikslas – susisteminti teisės normas, reglamentuojančias aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę, bei užpildyti esamas teisinio reguliavimo spragas.

Galėčiau labai trumpai pasakyti, kad šiuo metu aplinkos apsaugos valstybinė kontrolė iš dalies reglamentuojama Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatyme. Jame aplinkos apsaugos valstybinei kontrolei priskirtas tik vienas straipsnis, kuriame tik įvardijamos valstybinių aplinkos apsaugos inspektorių teisės. Aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę iš dalies reglamentuoja Lietuvos Respublikos miškų įstatymas. Taip pat kai kurios jos nuostatos yra Valstybinės aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių naudojimo kontrolės nuostatuose. Ji reglamentuojama regionų aplinkos apsaugos departamentų ir Valstybinės aplinkos apsaugos inspekcijos nuostatuose.

Šiame įstatyme apibrėžiamos pagrindinės sąvokos, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės turinys, įvardijama šių institucijų veiklos sistema, funkcijos, jos aiškiai atskiriamos nuo aplinkosauginių ir aplinkos apsaugos valdymo funkcijų. Tai užtikrina šios sistemos efektyvumą. Be to, įstatymas padės kurti bendrą kontrolės sistemą Lietuvoje. Įstatyme detaliai reglamentuojamas aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės procesas, nustatantis, kaip ir kokiais atvejais turi elgtis valstybinės kontrolės pareigūnai, detalizuojamas specifinių aplinkosauginių teisinio poveikio priemonių, t.y. privalomųjų nurodymų, aplinkai kenksmingos veiklos sustabdymo, aplinkos apsaugą reglamentuojančių teisės aktų pažeidėjams, taikymas, numatyti jų taikymo atvejai ir procedūros. Tai palengvins jų taikymą bei užkirs kelią aplinkos apsaugos pareigūnams piktnaudžiauti jiems suteiktomis galiomis dėl teisinių spragų. Šiame įstatyme įtvirtintos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų socialinės garantijos, kurios iki šiol buvo tik tokios apimties kaip valstybės tarnautojų, kurie vykdo dokumentinę analizę ir priežiūrą, nors dauguma valstybinių aplinkos apsaugos inspektorių kasdieniniame gyvenime dėl veiklos specifikos dažnai rizikuoja savo sveikata ir gyvybe. Įstatyme reglamentuotas visuomeniniais pagrindais veikiančių neetatinių aplinkos apsaugos inspektorių statusas, nustatyta piliečių priėmimo į neetatinius aplinkos apsaugos inspektorius tvarka. Tai irgi užpildys esančias šios srities teisinio reguliavimo spragas. Neigiamų pasekmių šis įstatymas neturėtų sukelti.

Derinant Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo nuostatas su šiuo įstatymu, reikės pakeisti 31 straipsnio redakciją, priderinant ją prie naujos kontrolės įstatymo redakcijos. Taip pat keistinos Lietuvos Respublikos miškų įstatymo atitinkamos normos, reglamentuojančios aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę. Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksą būtina papildyti straipsniais, numatančiais atsakomybę už Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo normų nevykdymą. Priėmus įstatymą reikės pakoreguoti, atsižvelgiant į šio įstatymo nuostatas, ir minėtus teisės aktus.

Įstatymo įgyvendinimas papildomų lėšų nereikalauja, tačiau jam įsigaliojus nelaimingų atsitikimų tarnyboje atvejais aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnams bus būtina išmokėti sumas už sveikatos netekimą ar mirtį. Galėčiau pasakyti, kad tokių atvejų per metus būna vienas, du, na, buvo atvejų, kai vienais metais jų buvo ir keturi. Tai čia per tą laikotarpį. Įstatymo projektą, kaip jau sakiau, rengė sudaryta specialistų grupė, ir šiandien jį teikiame. Taip pat noriu pasakyti, kad šis įstatymo projektas buvo peržiūrėtas Seimo teisės departamente, pataisytas, toms pastaboms buvo pritarta, todėl šiandien teikiu jums šį įstatymą ir prašau pritarti po pateikimo.

PIRMININKAS. Ačiū. Jus, gerbiamasis kolega, nori paklausti trys Seimo nariai. Pirmasis – J.Veselka. Prašom, kolega.

J.VESELKA. Gerbiamasis pranešėjau, kaip jūs pats išdėstėte, ta kontrolė šiandien yra įvairiuose įstatymuose. Tai dabar, kai jūs parengėte šį kompleksinį įstatymą, valdymo požiūriu Aplinkos apsaugos ministerijos struktūra pasikeis ar liks ta pati, tik bus toks įstatymas? Ar ir struktūra pasikeis? Nes be struktūros pakeitimo vien įstatymas gali neveikti.

A.MACAITIS. Ačiū už klausimą. Norėčiau štai ką pasakyti. Visų pirma daugelis, sakykime, ir Miškų įstatyme numatytų pakeitimų šiandien negali įsigalioti ir tokie, kokie jie yra įrašyti tame įstatyme, nes tam nėra sudarytos tam tikros normos po įstatymų priimtais aktais. Šis įstatymas kaip tik ir patikslina daugeliu atveju tai, ką šios struktūros turėtų daryti. Iš esmės, noriu pasakyti, struktūrų didelio pasikeitimo čia neturėtų būti, tačiau, kaip jau minėjau ir aiškinamajame rašte jūs matėte, per daugelį įstatymų yra išmėtytos šios normos. Visiškai nėra numatyta, kaip sakiau, nei socialinių garantijų, nei tiksliai reglamentuota kiekvienu atveju, ką kiekvienas iš tų pareigūnų, numatytų tuose įstatymuose, turėtų tiksliai daryti, kaip turėtų elgtis ir galų gale pati atsakomybė. Šis įstatymas kur kas aiškiau nustato šią sistemą, todėl jis yra būtinas, kad nebūtų jokių dvigubų ar keleriopų traktavimų šiuose įstatymuose. Todėl, kaip minėjau, bus padaryti tam tikri ir tų įstatymų pataisymai.

PIRMININKAS. Klausia V.Rinkevičius. Prašom, kolega.

V.RINKEVIČIUS. Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, šiuo įstatymu mes padidiname valdininkų, įvairių inspektorių teises, jų įvairias socialines garantijas. Tačiau kaip dėl atsakomybės? Vis dėlto valdininkų atsakomybė už savo darbą pas mus dar yra labai menka ir piktnaudžiavimų yra labai daug. Aš galiu pakomentuoti vieną atvejį. Kupiškio rajone pats aplinkos apsaugos agentūros viršininkas buvo įtariamas brakonieriavimu, ir tai žinojo visi žmonės, bent dauguma žmonių, ir tai buvo akivaizdu, tačiau teisme jis įrodė, kad jis atseit nekaltas. Na, Lietuvos teismuose galima daug ką, beveik viską įrodyti. Jis buvo išteisintas ir dirba toliau. Tačiau visi rajono žmonės žino tą dalyką. Kaip gali laikytis įstatymo tie žmonės, kurie puikiai žino, kad kontrolės vadas yra žmogus, kuris absoliučiai to nesilaiko? Jeigu mes ir toliau taip darysime, kaip dabar, ir nesiimsime jokių priemonių, tai apskritai visi šie dalykai yra tuščias reikalas. Reikia, kad ten dirbtų tikrai sąžiningi ir dori žmonės, ir tik tokiu būdu, savo asmeniniu pavyzdžiu, geru darbu galėtų pelnyti žmonių pagarbą, tada ir žmonės laikytųsi įstatymų. O dabar žmonės, pamatę tokius žmones dirbant, ten daro atvirkščiai ne dėl to, kad to norėtų, bet kad jeigu tai leidžiama pareigūnui, kodėl negalima eiliniam žmogui? O pas mus paprastai kas leidžiama pareigūnui, tas tabu eiliniam piliečiui. Kaip jūs galvojate šį dalyką ištaisyti?

PIRMININKAS. Vieną minutę, gerbiamasis pranešėjau. Mielieji kolegos, primenu, klausimui – lygiai viena minutė. Prašom.

A.MACAITIS. Dėkoju už klausimą. Faktiškai jūs pats atsakėte į tą klausimą, aš su jumis visiškai sutinku, kad, deja, tokių pareigūnų mes turime. Bandome taisyti esamą padėtį. Todėl ir šiame įstatyme yra vadinamasis 53 straipsnis, kuris numato ir tokius atvejus, kaip pareigūnai, pažeidę tarnybinę etiką ir įstatymą, turėtų būti atleidžiami, baudžiami ir panašiai. Šis įstatymas numato ir atsakomybės dalykus.

Yra kiti punktai, kurie taip pat numato, kas kokius sprendimus gali priimti, nes dauguma pažeidimų ir dauguma neteisėtų veiksmų buvo padaryti todėl, kad daugelis pareigūnų tiesiog kompetencijos prasme sprendė ne tuos klausimus, kuriuos jie turėjo spręsti. Žmonės, nežinodami to, labai dažnai tikėdavo, o atsakoma už tuos veiksmus nebuvo. Čia yra kur kas aiškiau sureglamentuoti tie dalykai. Manau, kad ir svarstymo metu mes dar sulauksime pastabų bei pataisymų ir į jūsų siūlymus būtinai atsižvelgsime, kad būtų padidintas pareigūnų atsakomybės laipsnis. Aš sutinku.

PIRMININKAS. Ačiū. Prieš suteikdamas žodį dar vienam norinčiam paklausti Seimo nariui, su malonumu pranešu, kad kartu su mumis yra Vilniaus “Žėručio” pradinės mokyklos moksleiviai ir mokytojai. Pasveikinkime. (Plojimai)

Klausia V.Landsbergis. Prašom, kolega.

V.LANDSBERGIS. Pone pranešėjau, sveikinu, kad toks įstatymas parengtas ir teikiamas svarstyti Seimui. Dar praėjusios Seimo kadencijos metu buvo kalbama apie reikalą turėti kokią nors gamtos policiją, kovosiančią su teršimais, kurie yra nepaprastai paplitę, už juos nėra jokios atsakomybės. Čia jau matau panašių bruožų. Vis dėlto noriu paklausti dėl tokių nuostatų, kai yra galimybė skirti administracines nuobaudas, kai yra galimybė teikti ieškinį teismui dėl žalos atlyginimo, arba tiesiog pasakyta: “sustabdyti aplinkai kenksmingą veiklą”. Turbūt vietoje sustabdyti. Ar yra numatomos priemonės ir įgaliojimai kovoti su tokiu ypač paplitusiu teršimu kaip šiukšlių vertimas aplink miestus esančioje gamtoje, miškeliuose ir bet kur, kai vairuotojai tingi nuvežti iki sąvartyno ir pila bet kur? Ar yra galimybė, numatyta įstatymo, sustabdyti panaudojant ginklą, jeigu reiktų, neleisti to padaryti arba kad padariusiam, jeigu ne kokiu kitu būdu, tai teismas priteistų pačiam surinkti ir išsivežti? Tokie būdai turi auklėjamąją reikšmę. Ne koks nors pinigų sumokėjimas, bet kad teršėjas turėtų pats susemti ir išvežti savo mėšlyną.

PIRMININKAS. Ačiū.

A.MACAITIS. Dėkoju profesoriui už klausimą. Noriu pasakyti vieną dalyką – iš tikrųjų įstatymas labai griežtai numato tuos atvejus ir tiksliai argumentuoja, kada gali būti naudojama jėga, priverstiniai veiksmai. Ne kiekvienas inspektorius gali žmogui taikyti. Galų gale tai reglamentuoja kiti įstatymai, todėl šiuo atveju didelio išradingumo parodyti dėl žmogaus mes negalėjome. Viskas yra daroma remiantis jau galiojančiomis nuostatomis, kitais įstatymais, kaip tas šaunamasis ginklas gali būti panaudotas. Tačiau tokie atvejai yra numatyti – kada, kokiais atvejais gali būti tai naudojama.

Dabar dėl šiukšlinimo. Aš noriu pasakyti štai ką: yra ir įstatymų lydimieji aktai, ir galų gale Administracinių teisės pažeidimų kodekse numatyti atvejai, kada, kaip, kokiom baudom ir kaip reikėtų sudrausminti. Tai yra ir pareiginiuose inspektorių, vyresniųjų inspektorių, kurie ir šiandien dirba, nuostatuose. Yra kita pusė – kad daugelis jų tiesiog nepasinaudoja tomis galiomis, ir, kaip aš sakiau, kai kuriais atvejais jos nebuvo labai tiksliai apibrėžtos. Šis įstatymas būtent ir bando ištaisyti šią klaidą, tai yra šią įstatymų spragą, atsiprašau. Mes pabandėme tai tiksliau reglamentuoti ir rašyti. Taigi aš manau, kad jis tikrai padėtų susitvarkyti esant tokiai situacijai ir įvesti geresnę tvarką. Tai jūs labai teisingai pasakėte. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Ar gerbiamasis Julius nori vis dėlto tarti žodį? Prašom. Dėl balsavimo motyvų – J.Veselka. Prašom. Gerbiamasis pranešėjau, jūs galite sėsti.

J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, įstatymas iš tikrųjų yra ir jis sveikintinas, bet, mano įsitikinimu, stebint, kas dabar vyksta miškuose, kaip vyksta įvairios statybos, kaip teršiama, mano galva, kartu su tuo įstatymu Aplinkos apsaugos komitetui reikia pagalvoti apie struktūros tobulinimą, kad ji efektyviai veiktų. Šiandien įstatymų, įstatymų lydimųjų aktų labai daug, bet vykdytojai, ir pats A.Macaitis pripažino… daug ką leidžia, bet nedaro. Todėl reikia vis dėlto pagalvoti ir apie efektyvesnės struktūros sukūrimą, kad būtų įgyvendinamas šis įstatymas. Ačiū. Šiaip reikia pritarti.

PIRMININKAS. Ačiū. Norinčių kalbėti nėra. Daugiau negali būti už, dabar tik prieš vienas gali kalbėti. Gerbiamieji kolegos, nejuokaukime. Ar galime bendru sutarimu? Galim. (Balsai salėje) Ačiū. Seniūnų sueiga siūlo, kad pagrindinis komitetas būtų Aplinkos apsaugos komitetas. Sutinkame? Ačiū. Nagrinėti Seime birželio 6 dieną. Sutinkame? Ačiū. Klausimas išspręstas.

Dabar siūlau imtis tolesnių rezervinių klausimų. (Balsai salėje) Papildomą komitetą? Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Ar sutinkame, kad šiam klausimui, tai yra Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo projektui, papildomas būtų Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas? Sutinkame. Ačiū. Papildomas – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas.

Įstatymo „Dėl socialinės paramos asmenims, sužalotiems atliekant būtinąją karinę tarnybą sovietinėje armijoje, ir šioje armijoje žuvusiųjų šeimoms (1945 07 22 - 1991 12 31)“ 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-1023(2) (pateikimas)

Toliau – kolega R.Ruzas. Dėmesio! Rezervinis 6 klausimas – Įstatymo “Dėl socialinės paramos asmenims, sužalotiems atliekant būtinąją karinę tarnybą sovietinėje armijoje, ir šioje armijoje žuvusiųjų šeimoms (1945 07 22 – 1991 12 31)” 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-1023(2). Pateikimas. Prašom, kolega Ruzai, į tribūną.

R.RUZAS. Laba diena, gerbiamieji kolegos. Siūlau Įstatymo “Dėl socialinės paramos asmenims, sužalotiems atliekant būtinąją karinę tarnybą sovietinėje armijoje, ir šioje armijoje žuvusiųjų šeimoms” 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Visi projektai, kurie yra įrašyti tarp rezervinių klausimų kaip mano, yra susiję su Peticijų komisija. Šiems pasiūlymams Seimas buvo pritaręs.

Pirmasis projektas gautas 2001 m. rugsėjo mėnesį. Šiame projekte siūloma išbraukti sąlygą, kad dokumentus vienkartinei pašalpai gauti reikia pateikti iki 1997 m. rugpjūčio 1 dienos. Šiuo projektu būtų išspręsta jau keletą metų besitęsianti problema, kai dalis asmenų, sužalotų atliekant būtinąją karinę tarnybą sovietinėje armijoje, ir šioje armijoje žuvusių šeimos, nesuspėję laiku, tai yra iki 1997 m. rugpjūčio 1 d., pateikti reikiamų dokumentų, prarado galimybę gauti valstybinę vienkartinę paramą.

Reikia pažymėti, kad įstatymuose nereikėtų nustatyti terminų, iki kada pateikti dokumentus arba iki kada būtų mokamos kompensacijos ar vienkartinės išmokos. Jeigu valstybė nusprendžia paremti nukentėjusius asmenis, mano manymu, nereikia nustatyti terminų šiai paramai gauti. Šiuo atveju yra 12 šeimų, kurių artimieji žuvo sovietinėje kariuomenėje, bet jie nesuspėjo pateikti dokumentų iki 1997 m. rugpjūčio 1 d., todėl prarado teisę gauti šią vienkartinę pašalą… išmoką. Dėl to… Teisės departamento pastabų dėl projekto nėra, todėl, atsižvelgdamas į tai, prašau Seimo narius pritarti šiam projektui po pateikimo.

PIRMININKAS. Ačiū. Keli Seimo nariai nori paklausti. Pirmasis – V.Landsbergis. Prašom.

V.LANDSBERGIS. Pone pranešėjau, yra suprantamas noras atsižvelgti į tuos, kurie neapsižiūrėjo, nežinojo. Dabar, kaip jūs sakote, 12 šeimų yra praleidusius terminą. Man atrodo, tas terminas buvo perkeliamas ne vieną kartą. O ar dabar jūs numatote palikti visiškai atvirą ateičiai terminą iki begalybės, jeigu dar kas nors atsiras ateityje, ar vis dėlto nereikėtų nustatyti kokį nors terminą, nepaisant net tokio savotiško prieštaravimo įstatyme, kaip dabar bus pasakyta, kad jis įsigalioja nuo 1995 m. Čia jau yra juridinės technikos dalykas. Ir dar vienas mano klausimas jums. Ar jūs nemanytumėte ir pats gal pasiūlytumėte, kad įstatymo pavadinime pakeistume vieną žodį. Jis eina iš gana senų laikų, bet mes galėtume suteikti jam tikrą prasmę. Būtent dėl socialinės paramos asmenims, sužalotiems atliekant priverstinę karinę tarnyba sovietinėje armijoje, nes kaip tik taip ji ir yra traktuojama. Pakeisti žodį “būtinąją” į žodį “priverstinę”. Turėtume tikrą prasmę to, kas vyko ir dėl ko žmonėms yra kompensuojama.

PIRMININKAS. Ačiū. Mielieji kolegos, dar sykį primenu – klausimui minutė.

R.RUZAS. Labai ačiū už klausimus. Dėl pirmojo klausimo. Tas terminas buvo aiškiai apibrėžtas, kai Lietuva paskelbė nepriklausomybę. Po nepriklausomybės paskelbimo dalis Lietuvos piliečių vis dar buvo sovietų armijoje. Jeigu jūs žinote, iki 1992 m. kai kurie Lietuvos piliečiai dar tarnavo, tarp jų irgi yra keli sužaloti. Tai, matyt, atsilieptų. Todėl šis terminas ir įsigaliotų, ką aš ir sakiau, iki 1991m. gruodžio 31 dienos. Jeigu būtų kokios nors datos teikimas… mes atsižvelgėme į visus siūlymus, jie dabar teikiami, jie buvo daromi atsižvelgiant į pateiktas peticijas ir Peticijų įstatymą. Todėl, manau, komitetai, kurie svarstys, vienaip ar kitaip galės pakeisti tam tikrus niuansus ir priimti sprendimą bei teikti tuos siūlymus.

O dėl antrojo, tai manyčiau, kad yra daugelis kitų įstatymų, kuriuose yra kalbama apie sovietinę kariuomenę, bet niekur neparašyta, kad prievartinė. Ir kituose įstatymuose yra tokios nuostatos. Tada reikėtų keisti įstatymo, kuris jau buvo priimtas anksčiau, pavadinimą. Tada vėlgi šio įstatymo, ką siūlau pakeitime, reikėtų keisti visą įstatymo pavadinimą ir sieti su kitais, kuriuose yra minima, kad sovietinėje armijoje ar okupacinėje armijoje, bet niekur neminima, kad priverstinėje armijoje. Tai buvo būtinoji tarnyba.

PIRMININKAS. Ačiū.

R.RUZAS. Aš manau taip.

PIRMININKAS. Klausia kolega A.Stasiškis. Prašom.

A.N.STASIŠKIS. Ačiū. Pone pranešėjau, aš, iš esmės pritardamas siūlymui, norėčiau pasitikslinti. Jūs paminėjote 12 šeimų, aiškinamajame rašte minimas 100. Koks yra prognozuojamas tokių nesuspėjusių skaičius? Ir antra klausimo pusė būtų tokia. Ar dabar, jūsų manymu, yra užtektinai tiksli prašymų pateikimo tvarka, nes yra vis dėlto praėję gana daug laiko. Viena vertus, ar žmonės pajėgūs pateikti pakankamus įrodymus, pagrįstus dokumentais? Kita vertus, ar ši tvarka apsaugo, sakykim, nuo nepagrįstų pretenzijų?

R.RUZAS. Dėl šeimų skaičiaus, tai aš dar kartą sakau, kad yra maždaug apie 100. Tai, kas buvo paminėta, buvo paminėta žuvusiųjų, bet yra dar ir sužalotų, ir kitų. Jų susidaro apie 100 ir daugiau. Gali atsirasti šiek tiek daugiau, nes, patikėkite, ir iš savo praktikos, kaip visuomeninės organizacijos vadovo, ir tų žmonių ,kurie buvo Afganistane, žinau, kad ne visi, kurie yra sužaloti ir invalidai, padavė pareiškimus, kad gautų tą vienkartinę kompensaciją. Bet Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos paskaičiavimais tai nesudarytų labai didelių lėšų. Toms visoms išmokoms reikėtų dar per milijoną. Manau, kad mes tada išspręstume tą problemą.

PIRMININKAS. Kolega K.Bobelis. Prašom klausti.

K.BOBELIS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, aš manau, iš principo tai tikrai morališkai ir socialiniu požiūriu yra labai svarbu, kad žmonėms, kurie nukentėjo tarnaudami karinėje tarnyboje, būtų atlyginta. Tik yra toks principinis klausimas. Ar Sovietų Sąjungos armija jiems nemoka jokių pašalpų ir tame projekte, kurį jūs siūlote, tai būtų papildoma pašalpa, ar čia bus tik tiems, kurie negauna jokių pašalpų iš sovietų armijos vadovybės?

R.RUZAS. Čia kalbama būtent apie tuos asmenis, kurie atliko būtinąją karinę tarnybą. Tai tie piliečiai, kurie neturi nei kontraktų, nei kitokių santykių su sovietine armija kaip karininkai, jie buvo kareiviai ir yra nukentėję. Todėl Sovietų Sąjunga, vėliau jau ir Rusija nemoka jokių kompensacijų tiems žmonėms.

K.BOBELIS. Bet jeigu jie yra nukentėję, tai nemoka ir už kentėjimą?

R.RUZAS. Ne, nemoka. Čia yra derybiniai reikalai. Aš jau ne kartą kreipiausi, bet, matyt, mes dar Lietuvoje esame nesubrendę, kad galėtume normaliai tokiais klausimais derėtis su Rusija. Mes siūlėme savo pagalbą, aš galiu kalbėti kaip Afganistano karo veteranas ir tos organizacijos pirmininkas. Iki šios dienos buvo dvi delegacijos sudarytos. Jeigu žinote, vienai vadovavo V.Bulovas, kitai ponas Č.Stankevičius ir jiems buvo pateikti mūsų skaičiai, bet derybose dėl tų klausimų nebuvo kalbama. Manau, tai būtų konsensusas tolesnėms deryboms dėl kitų nukentėjimų, bet šiandien situacija yra tokia.

PIRMININKAS. Kolega A.Sysas. Prašom.

A.SYSAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, atsiprašau, gal aš neišgirdau, kiek šio įstatymo įgyvendinimas kainuos biudžetui ir ar jūs esate tai paskaičiavęs?

R.RUZAS. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos preliminariais paskaičiavimais, tai kainuotų šiek tiek daugiau nei 1 mln. litų.

PIRMININKAS. Ir kolega A.Indriūnas. Prašom.

A.V.INDRIŪNAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš jau gavau atsakymą, todėl ačiū.

PIRMININKAS. Mielieji kolegos, mes vis tiek formaliai turime spręsti. Pritariame po svarstymo, ar reikia, kad būtų balsuojama? (Balsai salėje) Nereikia. Ačiū. Pradedame svarstymą. Seniūnų sueiga siūlo, kad pagrindinis komitetas būtų Socialinių reikalų ir darbo komitetas, papildomas – Biudžeto ir finansų komitetas. Sutinkame? Svarstysime kitoje sesijoje.

Individualių (personalinių) įmonių ir ūkinių bendrijų atleidimo nuo nesumokėtų privalomojo sveikatos draudimo įmokų, baudų ir delspinigių įstatymo projektas Nr.IXP-1247 (pateikimas)

Kol nesibaigė pertrauka, siūlau dar vieną iš peticijų, t.y. 7 rezervinį klausimą– Individualių (personalinių) įmonių ir ūkinių bendrijų atleidimo nuo nesumokėtų privalomojo sveikatos draudimo įmokų, baudų ir delspinigių įstatymo projektas Nr.IXP-1247. Pateikėjas – kolega R.Ruzas. Prašom.

R.RUZAS. Šis klausimas, kaip sakiau, yra susijęs su peticijomis. Antrasis projektas yra Individualių (personalinių) įmonių ir ūkinių bendrijų atleidimo nuo nesumokėtų privalomojo sveikatos draudimo įmokų, baudų ir delspinigių įstatymo projektas. Jis buvo parengtas pagal L.Gineitienės peticijos pateiktą siūlymą. Pagrindinė priežastis, kodėl buvo nuspręsta tenkinti šį pasiūlymą, buvo ta, kad šiuo metu galiojantys teisės aktai aiškiai nenustato, ar privalomojo sveikatos draudimo įmokas turi mokėti likviduojamų įmonių statusą įgijusios, bet šį statusą praradusios individualios, personalinės įmonės ir ūkinės bendrijos už tą laikotarpį, kai jos buvo įgijusios likviduojamos įmonės statusą. Šiuo projektu siūloma atleisti individualias (personalines) įmones ir ūkines bendrijas, nevykdžiusias ūkinės komercinės veiklos ir dėl šios priežasties negavusios bet kokios rūšies pajamų 2000 m. sausio 1 d. – 2000 m. spalio 31 d. laikotarpiu ir tai deklaravusios teisės aktų nustatyta tvarka, nuo nesumokėtų privalomojo sveikatos draudimo įmokų (…) šių įmonių savininkus bei ūkinių bendrijų narius ir baudų bei delspinigių. Komisija atsižvelgė į tai, jog 2000 m. spalio 10 d. jau kartą buvo priimtas Individualių įmonių ir ūkinių bendrijų atleidimo nuo nesumokėtų privalomojo sveikatos draudimo įmokų, baudų ir delspinigių įstatymas, kuris atleido visas individualias, personalines įmones ir ūkines bendrijas, nevykdžiusias komercinės ūkinės veiklos ir dėl šios priežasties negavusias bet kokios rūšies pajamų 1999 metais.

Iš Teisės departamento pastabų šiam projektui negavome. Atsižvelgdamas į tai, prašyčiau Seimo pritarti projektui po pateikimo ir jį svarstyti bendra tvarka.

PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nori klausti du kolegos. A.Sakalas – pirmasis, prašom.

A.SAKALAS. Gerbiamasis kolega, mane domintų du dalykai. Pirmas klausimas būtų, kokiu dokumentu bus įrodyta, arba įrodoma, kad nevykdo ūkinės veiklos? Ir antras, jūsų įstatymo 2 straipsnio 3 punkte parašyta, kad tiems, kurie jau sumokėjo, nebus grąžinamos šios įmokos. Ar nepastatote tų sąžiningų žmonių, kurie mokėjo, į nelygią padėtį lyginant su tais, kurie nemokėjo? Kaip jie jausis, ar tai nebus paskatinimas visiems kitiems nemokėti, panašiais arba kitais atvejais laukti, sakyti, kad vis tiek valstybė mums dovanos, geriau nemokėti, gal kas nors iš to išeis?

R.RUZAS. Ačiū. Buvo tam tikrų niuansų, tą ir Mokesčių inspekcija, ir kiti svarstė. Jeigu imtume terminą, čia aiškiai pasakyta, kad nuo 2000 m. sausio 1 d. iki 2000 m. spalio 31 d., nes nuo lapkričio 1 d. įsigaliojo Sveikatos draudimo įstatymas, kuris labai sumažino tas visas įmokas, ir todėl imamas tiktai tas laikotarpis. Tos įmonės, kurios nesumokėjo ir nedirbo, jos buvo pateiktos, kaip ir pasakyta, kad yra oficialiai užregistravusios, bet iš jų už tą laikotarpį, kai jos nedirbo, skaičiuojami ir delspinigiai, ir įmokos reikalaujamos.

Dėl antro klausimo tikrai yra tam tikra problema, bet manau, kad svarstant komitetuose ją šiek tiek galima pakoreguoti, nes tos kitos įmonės, kurios nebuvo… ir, matyt, tikrai čia yra tam tikros kolizijos. Komitetuose bus galima apsvarstyti ir pažiūrėti, kaip geriau padaryti, nes mokesčių rinkėjų buvo pasakyta, kad sudėtinga atskaičiuoti, arba reikėtų daryti užskaitas.

PIRMININKAS. Klausia A.Sysas. Prašom.

A.SYSAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, ar jūs pasidomėjote ligonių kasose, kiek būtų tokių interesantų, ne tik ponia Liucija, kuri kreipėsi į Peticijų komisiją? Ar dar yra individualių įmonių savininkų, kurie turi delspinigius ir iki šiol jų nesumokėjo?

R.RUZAS. Taip, yra ne viena ponia Liucija, kuri kreipėsi į Peticijų komisiją. Aš tik dar kartą norėčiau pasakyti, kad, kolegos, mes šią problemą sprendėme iš visų kitų institucijų gaudami tam tikrus atsakymus. Jų yra, ypač tokių individualių įmonių, sakysim, tam tikra dalis, kurios negalėjo įvykdyti šių įmokų, todėl joms šiandien iškyla tam tikros problemos. Tai yra ne viena įmonė.

PIRMININKAS. Ačiū. Mielieji kolegos, ar galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo? (Balsai salėje: taip.) Pritariame. Pagrindiniu komitetu Seniūnų sueiga vėl siūlo Socialinių reikalų ir darbo komitetą, o papildomuoju – Sveikatos reikalų komitetą. Sutinkame? Ačiū. Siūlymas, kad svarstytume kitoje sesijoje. Ačiū. Klausimas išspręstas. Primenu, kad pertrauka dėl Darbo kodekso baigėsi. Kviečiu į tribūną gerbiamąjį V.Fiodorovą. Ačiū, gerbiamasis Ruzai.

Darbo kodekso projektas Nr.IXP-1268(3*) ES (priėmimo tęsinys)

Gerbiamasis pranešėjau, gerbiamieji kolegos, primenu, kad mes esame priėmę aštuoniolika straipsnių. Taip pat primenu, kad kai kurie kolegos abejoja, ar viskas gerai. Mano įsitikinimu, viskas tvarkinga. Bet jeigu atsitiks tokia nelaimė, kad kažkas netvarkinga, kaip ne kartą yra buvę, priiminėjant sudėtingą ir ilgą įstatymą, prie pirmųjų straipsnių dar kartą bus grįžta. Taigi einame iš eilės. Dabar yra 19 straipsnis. 19 straipsniui yra kolegos S.Kružinausko pataisa. Prašau, kolega G.Steponavičius. Prašom.

G.STEPONAVIČIUS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Aš norėčiau atkreipti dėmesį, kad įstatymo priėmimas, arba priėmimo tąsa, buvo numatyta 11.30 valandą. Dar šis metas neatėjo. O svarstyti įstatymą nedalyvaujant Vyriausybės deleguotiems atstovams, ypač turint minty, kad dėl dalies pataisų mes turėtume galimybę pasiklausti Vyriausybės, siūlytume neskubėti. Juo labiau kad planingas Seimo plenarinių posėdžių darbas tiesiog reikalautų svarstyti tokį klausimą tada, kada numatytas.

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, mes iš ryto, kai nukėlėme kitus didelius klausimus, iškart kalbėjome apie tai, kad nagrinėjame šitą. Kai buvo padaryta pusės valandos pertrauka, visi kolegos žinojo, kad bus tokiu laiku, ir aš pagrindinį teikėją kolegą A.Melianą aiškiai savo keturiomis akimis matau. Ačiū. Šiuo atveju klausimas yra pakankamai aiškus, todėl siūlau kalbėti dėl 19 straipsnio. Kolega S.Kružinauskas. Aš jo nematau. Prašau, gal tada komiteto atstovas pasakys, kokia komiteto pozicija.

V.FIODOROV. Komitetas svarstė šią pataisą ir nepritarė.

PIRMININKAS. Gerai. Mielieji kolegos, prašau registruotis. (Balsai salėje) Pirmiausia balsuosime, ar svarstome. Tam reikia 29 Seimo narių balsų. (Balsai salėje) Tai turi aiškiai pasakyti.

Užsiregistravo 81 Seimo narys. Mielieji kolegos, balsuojame, ar yra 29 Seimo nariai, kurie remia kolegos S.Kružinausko ir grupės Seimo narių teikiamą pataisą 19 straipsniui.

20. Nepritariama. Mielieji kolegos, ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų dėl viso straipsnio? Ar galime iškart priimti? Galime priimti 19 straipsnį? (Balsai salėje) Galime. Prašau. Mielieji kolegos, tada prašom dar kalbėti. Kolega G.Steponavičius.

G.STEPONAVIČIUS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Yra daug priežasčių, kodėl mes galėtume siūlyti nepritarti šiai pataisai. Bet turėdami minty, kad tarp socialdemokratų vis dėlto yra blaiviai darbo santykius vertinančių ir kompromisų siekiančių frakcijos narių, mes manytume, kad reikėtų įsiklausyti į kolegos S.Kružinausko siūlymą. Juolab kad mes pripažįstame, kad kartais jo formuluotės būna kompromisinės ir labiau nuosaikesnės. Tad nepritarus jo pataisoms, kurios, beje, paremtos bent keliolikos jo sparno kolegų… į jas nebuvo įsiklausyta, todėl mes siūlome šiam straipsniui nepritarti.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolega A.Sysas, kita nuomonė.

A.SYSAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Mielieji kolegos, aš norėčiau priminti, kad pateiktas variantas atitinka suderintą variantą, kurį teikia Trišalė taryba, t.y. darbdavių organizacijų, profesinių sąjungų ir Vyriausybės atstovai. Tas variantas buvo pateiktas Vyriausybei ir tokį variantą Vyriausybė pateikė Seimui. Vyriausybė netgi padarė kompromisą darbdavių organizacijai, kad 19 straipsnyje atsiranda darbo tarybos. Tam prieštaravo profesinės sąjungos. Bet Vyriausybė padarė ir kitą kompromisą dėl kito įstatymo, kai mes balsuosime dėl (…).

Siūlau pritarti 19 straipsnio redakcijai, kurią pateikė Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, prašom balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas 19 straipsnis, prašom balsuoti. Balsuojame už 19 straipsnį. Jeigu kas neužsiregistravote, prašom pakelti rankas.

38 – už, su keliais, aišku, daugiau, prieš – 13, irgi su keliais daugiau, susilaikė 14, bet aišku, kad straipsnis yra priimtas. Ačiū.

20 straipsniui nėra pastabų. Ar galime mes jį priimti bendru sutarimu? Ne? Ar reikia balsuoti? Prašau. Dabar registruosimės. Kolegos, registruojamės.

Užsiregistravo 87 Seimo nariai. Mielieji kolegos, kas už tai, kad būtų priimtas 20 straipsnis, kuriam niekas jokių pastabų neturėjo? Prašom balsuoti.

49 – už, 1 – prieš , 26 susilaikė. 20 straipsnis priimtas.

21 straipsniui buvo Teisės departamento pastaba, bet, gerbiamasis pranešėjau, kiek aš suprantu, komitetas pritarė?

V.FIODOROV. Taip, komitetas pritarė ir siūlo redaguoti pagal Teisės departamento išvadą.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar galime priimti bendru sutarimu, ar reikia balsuoti? Teisės departamento pastabos priimamos. Galime priimti? Ne. Mielieji kolegos, kas už tai, kad būtų priimtas 21 straipsnis, prašom balsuoti.

42 – už, 5 – prieš ir 24 susilaikė. Straipsnis priimtas.

Gerbiamieji kolegos, yra visa serija straipsnių, kuriems jokių pastabų nėra, iki V skyriaus. Taigi 22 straipsnis “Darbuotojų atstovų teisės”, pastabų irgi nėra. Prašau. Dėl darbuotojų atstovų teisių, taip? Dėl motyvų – kolega G.Steponavičius.

G.STEPONAVIČIUS. Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Išties aš esu tikras, kad darbuotojų atstovų teisės turi būti aiškiai apibrėžtos, bet kai mes nematome aiškiai įtvirtintų individualių, t.y. atskirų, darbuotojų teisių, parodant, kad iš esmės jie savo teises gali realizuoti tiktai per kitus atstovus ir tiesioginių derybų, individualių sutarčių sudarymo galimybės yra apribotos, vargu ar būtų galima pritarti tokiam 22 straipsnio variantui. Siūlyčiau bent jau susilaikyti.

PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonė už – kolega A.Sysas.

A.SYSAS. Mielieji kolegos, šis skyrius reglamentuoja darbo teisės subjektų atstovavimą, o straipsnis kalba apie darbuotojų atstovų teises. Aš norėčiau atkreipti dėmesį, kad kodeksas sudarytas iš trijų didelių dalių, t.y. iš bendrų nuostatų, iš kolektyvinių darbo santykių ir individualių darbo santykių. Individualiems darbo santykiams ir skirta du trečdaliai viso kodekso. Kolega G.Steponavičius šiek tiek jus visus klaidina, kad individualūs darbo santykiai yra nereglamentuojami. Šis straipsnis kalba būtent tik apie darbuotojų atstovų teises, kurios išdėstytos atsižvelgiant į tam tikrus kompromisus, kurie buvo pasiekti Trišalės tarybos.

PIRMININKAS. Ačiū. Prašom balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas 22 straipsnis? Jam pastabų nebuvo, primenu.

43 – už, prieš – 2 ir 25 susilaikė. Straipsnis priimtas.

23 straipsniui taip pat pastabų nebuvo. Ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų? Yra. Kolega A.Melianas. Prašom.

A.MELIANAS. Gerbiamieji kolegos, nežinau, ar įstatyme tokios sąvokos kaip “nevilkinti kolektyvinių derybų”, “neapibrėžiant terminais” iš viso įmanomos, nes tai nieko nepasakantis dalykas. Jis neturės jokių juridinių pasekmių, nes neaišku, per kiek laiko reikia tai daryti ir panašiai. Taip pat kelia abejonių “nemokamai teikti būtiniausią informaciją darbo klausimais apie įmonės veiklą”. Ar, sakykime, tam tikra konfidenciali informacija, kuri gali paveikti įmonės konkurencinę situaciją, irgi būtina informacija? Nėra aiškumo šiame straipsnyje. Manau, jis yra blogai surašytas, blogai suredaguotas, todėl siūlyčiau balsuoti prieš.

PIRMININKAS. Kolega A.Sysas.

A.SYSAS. Gerbiamieji kolegos, aš noriu vėl pakartoti, kad šis straipsnis tai yra bendros nuostatos, kurios nusako darbdavių pareigas ir teises, susijusias su darbuotojų atstovais. Tvarką ir kolektyvinių derybų eigą reglamentuoja skyrius ”Kolektyviniai darbo santykiai”, ten yra detaliai parašyta, kada turi būti pateikti vienų ar kitų pusių reikalavimai ir kaip jie turi būti tenkinami. Lygiai taip pat negalėčiau sutikti su savo kolega, kad yra Europos Sąjungos direktyvos, nurodančios, kad darbdaviai turi informuoti ir konsultuoti darbuotojus apie įmonės ekonominę situaciją, pavyzdžiui, apie didelį skaičių atleistų žmonių, tai yra reglamentuota Lietuvos įstatymais. Todėl būtent šiame straipsnyje ir kalbame tik apie bendras normas, ką turėtų daryti darbdaviai. Detaliau nusako visi tolesni šio kodekso darbo straipsniai.

PIRMININKAS. Ačiū. Mielieji kolegos, prašom balsuoti dėl 23 straipsnio, kuriam pastabų nebuvo. Balsuojame dėl 23 straipsnio.

38 – už, 4 – prieš, 19 susilaikė. Straipsnis priimtas.

24 straipsnis. Pastabų taip pat nėra. Ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų? Ar galime bendru sutarimu priimti? Ne. Tada prašom pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas 24 straipsnis, prašom balsuoti.

39 – už ir 18 susilaikė. Straipsnis priimtas.

25 straipsniui, gerbiamasis pranešėjau, irgi, atrodo, nėra pastabų?

V.FIODOROV. Nėra. Iki 30 straipsnio nėra.

PIRMININKAS. Taip, IV skyrius, iš tikro pastabų nėra, norinčių kalbėti nėra, todėl siūlau registruotis. Kolegos, dėmesio! Registruojamės! Ypač priekyje stovintys. Kolega Bradauskai, kolege Norviliene, prašom registruotis.

Užsiregistravo 83 Seimo nariai. Mielieji kolegos, kas už tai, kad būtų priimtas 25 straipsnis, prašom balsuoti.

Už – 50, susilaikė 27. Straipsnis priimtas.

26 straipsnis. Taip pat pastabų nėra. Ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų? Ar galime bendru sutarimu, ar reikalaujate balsuoti? Nereikalaujama? Reikalaujama? Prašom balsuoti. Kas už, kad būtų priimtas 26 straipsnis? Kas mano kitaip, balsuoja kitaip. Prašom taip pat spausti mygtukus.

Už – 49, susilaikė 28. Straipsnis priimtas.

27 straipsnis. Taip pat nėra pastabų. Ar galime bendru sutarimu? Ne. Prašom balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas 27 straipsnis, prašom balsuoti.

Už – 48, susilaikė 24. Straipsnis priimtas.

28 straipsnis. Taip pat nėra pastabų. Ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų? Nematau. Ar galime bendru sutarimu? Ne. Prašom balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas 28 straipsnis, prašom balsuoti.

Už – 45, prieš nėra, susilaikė 25. Straipsnis priimtas.

29 straipsnis. Taip pat be pastabų. Norinčių kalbėti nėra. Galime bendru sutarimu? Prašom balsuoti. Balsavimas pradėtas dėl 29 straipsnio.

Už – 43, susilaikė 17. Straipsnis priimtas.

Dabar, gerbiamasis pranešėjau, 30 straipsnis. Buvo Teisės departamento pastabų. Kaip komitetas reagavo?

V.FIODOROV. Komitetas pritarė ir siūlo redaguoti pagal Teisės departamento išvadas.

PIRMININKAS. Ačiū. Ar turi kas pastabų 30 straipsniui, atsižvelgiant į tai, kad komitetas pritarė Teisės departamento išvadai. Ar galime bendru sutarimu? Ne. Prašom balsuoti. Balsavimas pradėtas. Balsuojame dėl 30 straipsnio su Teisės departamento pastabomis.

Už – 45, susilaikė 21. 30 straipsnis priimtas ir priimti keturi skyriai.

Dabar V skyrius, 31 straipsnis “Darbo įstatymo laikymosi kontrolės organai”. Pastabų taip pat nėra. Ar galime priimti? Ne. Prašom balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas 31 straipsnis, prašom balsuoti. 32 straipsniui jau bus pastabų.

Už – 47, susilaikė 20. Straipsnis priimtas.

32 straipsnis. Yra kolegos A.Meliano ir kitų pasiūlymų. Šiuo atveju turėtume pirmiausia apsispręsti, ar svarstome šį siūlymą. Prašom registruotis. Kolegos, registracija ir balsuosime, ar svarstome kolegos A.Meliano ir kitų siūlymus. Dėmesio! Registruojamės.

Užsiregistravo 87 Seimo nariai. Bet gal pirma kolega A.Melianas trumpai referuotų apie savo siūlymo esmę, savo ir kolegų. Prašom. A.Melianas. Tada balsuosime, ar svarstome. Prašom.

A.MELIANAS. Gerbiamieji kolegos, kodekso projekte numatyta, kad kolektyvinių sutarčių normatyvinių nuostatų laikymąsi kontroliuoja Valstybinė darbo inspekcija. Mes visi žinome, kad Valstybinė darbo inspekcija ir taip turi daug darbo ir ne visada spėja susitvarkyti su šiuo darbu. Todėl vargu bau ar galėtų kontroliuoti dar ir kolektyvinių sutarčių vykdymą, kurios pagal šį kodeksą turi būti sudarytos visose įmonėse. Mano įsitikinimu, kolektyvinė darbo sutartis yra susitarimas tarp darbdavio ir darbuotojų atstovo, todėl ir tame kodekse yra numatytų gana daug atvejų, kai galima spręsti įvairius iškilusius ginčus, taip pat ir dėl kolektyvinės sutarties nesilaikymo. Tai yra derybos, galbūt streikai, kreipimasis į teismą ir panašiai. Velti į tą reikalą Darbo inspekciją, kuri vargu bau galės tai atlikti, netikslinga. Mes priimame nuostatą, kuri, ko gero, bus neveiksminga, todėl siūlau išbraukti, kad Darbo inspekcija kontroliuoja kolektyvinių sutarčių normatyvinių nuostatų tikrinimą.

PIRMININKAS. Kolegos, dėmesio, pirmas balsavimas, ar iš viso nagrinėjame šią kolegos A.Meliano ir kitų Seimo narių pataisą. Prašom balsuoti.

Už – 34 Seimo nariai. Svarstome. Tai dabar prašyčiau kalbėti vieną – už, vieną – prieš. Kolega G.Steponavičius – nuomonė už. Prašom. G.Steponavičius.

G.STEPONAVIČIUS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke, Kolega A.Melianas teisingai net du kartus pasakė, kad vargu bau ar kolektyvinių sutarčių normatyvinių nuostatų minėjimas kodekse yra būtinas. Tikrai mes pritariame, kad kontrolė, tiek valstybinė, tiek nevalstybinė, turėtų būti, ir darbo santykių įstatyminės bazės priežiūra yra labai svarbi. Šiandien mes irgi matome, kad yra darbo santykių pažeidimų. Tikrai darbuotojų teisės yra pažeidžiamos, neretai darbuotojai dirba gana prastomis darbo sąlygomis. Bet mes matome, kad savo funkcijų deramai neatlieka institucijos, tokios kaip Darbo inspekcija. Mes siūlytume koncentruotis į įstatymų kontrolę, į laikymąsi svarbiausių Darbo kodekso nuostatų ir smulkmeniškai neminėti kolektyvinių sutarčių. Juo labiau jeigu tokia kolektyvinė sutartis darbo kolektyvo ir yra priimta, jai, net ir išbraukus, taikoma formuluotė kiti norminiai teisės aktai. Taigi ši nuostata laikytina pertekline ir todėl siūloma ją išbraukti.

PIRMININKAS. A.Sysas – nuomonė prieš.

A.SYSAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš noriu priminti, kad Seimas jau pritarė šio kodekso 3 straipsniui, kuris kalba apie darbo teisės šaltinius. Vienas iš šaltinių yra kolektyvinių sutarčių norminės nuostatos. Dabar 32 straipsnis. Aš noriu atkreipti dėmesį į jo pavadinimą, kad tai yra “Valstybinė darbo įstatymų, kolektyvinių sutarčių laikymosi kontrolė ir pažeidimų prevencija”. Mano kolega A.Melianas siūlo iš pavadinimo neišbraukti, o iš paties straipsnio turinio šią nuostatą išbraukti. Mielieji kolegos, komitetas svarstė ir nepritarė tokiam siūlymui, nes patys liberalai konstatavo, kad Darbo inspekcija fiksuoja labai daug pažeidimų. Darbo kodeksas nukreiptas būtent į tai, kad atsirastų kuo daugiau kolektyvinių sutarčių ir kuo daugiau įvairių dalykų būtų sprendžiama ne įstatymo tvarka, o susitarimų tvarka, o juos reikia kaip nors kontroliuoti. Todėl ir siūlau nepritarti A.Meliano pateiktai pataisas.

PIRMININKAS. Ačiū. Mielieji kolegos, prašom pasiruošti balsuoti. Minutėlę, dar žodį nori tarti pranešėjas. Prašom.

V.FIODOROV. Kaip minėjo komiteto pirmininkas, komitetas svarstė ir nepritarė šiai kolegos A.Meliano siūlymui.

PIRMININKAS. Aiški pozicija. Taigi prašom balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimta kolegos A.Meliano ir kitų kolegų pataisa? Komiteto nuomonė yra pasakyta.

Už – 27, prieš – 36, susilaikė 7. Pataisa nepriimta.

Ar galime priimti straipsnį be pataisos? Niekas nenori kalbėt. Prašom balsuoti. Balsuojame dėl 32 straipsnio be kolegos A.Meliano ir kitų Seimo narių pataisos.

Už – 48, prieš – 7, susilaikė 12. Straipsnis priimtas.

33 straipsnis. Pastabų nėra. Ar nori kas nors kalbėti dėl balsavimo motyvų? Kolega A.Melianas. Prašom. 33 straipsnis.

A.MELIANAS. Gerbiamieji kolegos, aš nekvestionuoju profsąjungų teisės vykdyti nevalstybinę darbo įstatymų ir kitų norminių teisės aktų kontrolę. Tačiau aš nelabai suprantu, kodėl tokia išskirtinė teisė yra profsąjungoms? Kodėl čia nepaminėtos darbo tarybos, pagaliau kodėl nėra kita pusė – darbdavių atstovai paminėti, nes kolektyvinės sutartys gali būti įvairios, ir šakinės darbdavių organizacijos bei asociacijos čia galėtų būti. Būtų didesnis darbdavių ir darbuotojų balansas. Todėl siūlau nepritarti šiam straipsniui.

PIRMININKAS. A.Sakalas. Nuomonė už. Prašom.

A.SAKALAS. Jeigu gerbiamasis kolega perskaitytų ir trečią eilutę, o ne tik pirmą, tai matytų, kad ten yra ir kitos institucijos, kurios turi teisę kontroliuoti.

PIRMININKAS. Ačiū. Mielieji kolegos, prašom pasiruošti ir balsuoti. Balsuojame už 33 straipsnį tokį, koks pateiktas komiteto.

Už – 44, prieš – 4, susilaikė 16. Straipsnis priimtas ir V skyrius priimtas.

Prašom, kolega G.Steponavičius.

G.STEPONAVIČIUS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Aš tik norėjau pasiklausti, ar mes dirbame pagal numatytą darbotvarkę ir ar pertraukėlės yra numatytos? Tokiu atveju galėtume sulaukti ir Vyriausybės atstovų, kurių pasigendame, taip pat galėtų susirinkti Etikos ir procedūrų komisija, kad išsklaidytų abejones dėl priimamo Darbo kodekso.

PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis kolega. Kadangi rytinis posėdis pasirodė daug lengvesnis negu iš pradžių mes su jumis numatėme, siūlau dar padirbėti ir pertrauką daryti 11.50 valandą. O toliau pradėtume dirbti 12 val., kaip susitarėme, nuo komisijos, kurios sudarymo nebaigėme. Prisimenate? Aš siūlau dabar eiti toliau ir, kolegos, siūlau tokį procedūrinį sprendimą: VI skyrius, tai yra 34 ir 38 straipsniai, yra be pataisų. Seimo valia ar priiminėti tokiu atveju pastraipsniui, ar priimti visą skirsnį. (Balsai salėje) Gerai. Viena nuomonė – už, vienas – prieš. Kolegė I.Šiaulienė. Prašom.

I.ŠIAULIENĖ. Aš norėčiau palaikyti, gerbiamasis posėdžio pirmininke, jūsų siūlymą ir priimti visą skirsnį.

PIRMININKAS. Kitų nuomonių nėra. Galime bendru sutarimu? Prašom. Kolega K.Rimšelis – kita nuomonė. Prašom.

K.RIMŠELIS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš nenorėčiau palaikyti pirmininko siūlymo ir siūlyčiau balsuoti pastraipsniui pagal Statutą.

PIRMININKAS. Gerai. Kolegos, kadangi tai Seimo valioje, todėl prašom balsuoti dėl mano procedūrinio siūlymo. Ar galime iš karto priimti VI skyrių? Jeigu galima, tada balsuosime atskirai. Ar galime iš karto, o ne pastraipsniui, nes nėra jokių pataisų? Prašom balsuoti, balsuodami apsispęskime. Kas už tai, kad priimtume visą VI skyrių? Po to dar balsuosime. (Balsai salėje) Registracija po to, kai reikės balsuoti, o dabar tik balsavimas dėl balsavimo. Statutas nedraudžia to daryti, nes nėra pastabų. Prašom neužmiršti.

Už – 41, prieš – 11, susilaikė 10.

Dabar prašom registruotis. Kol registruojamės, A.Kubilius.

A.KUBILIUS. Posėdžio pirmininke, bet tokiu būdu galima nutarti, kad baluojame už visą įstatymą.

PIRMININKAS. Ne, neišeina, nes yra pastabų. Aš labai norėčiau, bet neišeina. Neišeina. Prašom registruotis.

Užsiregistravo 78 Seimo nariai.

Dabar prašome kalbėti dėl balsavimo motyvų dėl viso skyriaus. Prašom, vienas – už, vienas – prieš. V.Andriukaitis – nuomonė už dėl viso VI skyriaus. V.Andriukaitis nenori kalbėti, tada A.Kubilius. Prašom.

A.KUBILIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš turėjau abejonių dėl kiekvieno straipsnio atskirai ir norėjau išsakyti savo abejones dėl šio skirsnio, bet jūs man to neleidote padaryti. Dabar liepiate balsuoti ir kalbėti dėl viso skirsnio. Aš dar kartą noriu pakaroti: turiu abejonių dėl kiekvieno straipsnio ir turiu visišką teisę savo motyvus pasakyti. Ar jūs man leisite, ar ne?

PIRMININKAS. Ačiū. J.Olekas. Prašom.

J.OLEKAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, kas jau kas, o A.Kubilius tikrai žino, kad Seime yra tradicija, kad mes balsuojame arba už straipsnius, arba už skirsnius. Šiuo atveju mes apsisprendėme balsuoti už skirsnius, todėl siūlau pritarti minimam skirsniui. Abejones reikia išsakyti prieš priėmimą raštu, ir mes galėtume dėl jų diskutuoti. Raštiškų pasiūlymų nebuvo šiam skirsniui, todėl aš siūlau pritarti.

PIRMININKAS. Ačiū. Taigi diskusija baigta. Prašome balsuoti. Balsuojame dėl viso VI skyriaus. Balsavimas pradėtas. Prašom balsuoti dėl viso VI skyriaus – 34, 35, 36, 37 ir 38 straipsniai. (Balsai salėje) Kartosim, be abejo, kartosim, dar ilgai gyvensime ir kartosime.

Už – 47, prieš – 10, susilaikė 12. VI skyrius priimtas.

Dabar imamės 2 dalies 39 straipsnio. Prašom. Kolega A.Melianas.

A.MELIANAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, visada žavėjausi jūsų gebėjimu vesti posėdį, bet šį kartą mes priimame įstatymą pažeisdami Statutą. Aš skaitau 156 straipsnio 4 dalį: “Tuos straipsnius, dėl kurių nėra jokių pasiūlymų, galima priimti be balsavimo, jeigu tam neprieštarauja nė vienas Seimo narys. Kitais atvejais balsuojama dėl kiekvieno straipsnio”. Jūs pažeidinėjate Statutą. Aš suprantu, kad jūs norite greitai priimti, tačiau Statutas labai aiškiai tai pasako. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš prieštarauju, kad būtų balsuojama už skirsnius.

PIRMININKAS. Mielieji kolegos, kad būtų greičiau, aš šį kartą nesiginčysiu. Aš šį sykį nesiginčysiu, kad būtų greičiau, problemų nematau. Norit balsuoti – prašom, norite neeilinio posėdžio – bus. (Balsai salėje)

34 straipsnis. Prašom. Kas nori kalbėti dėl balsavimo motyvų. Prašom balsuoti dėl 34 straipsnio. (Balsai salėje) Bus registracija.

Už – 47, prieš – 3, susilaikė 17. Straipsnis priimtas.

35 straipsnis. Ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų? Niekas nenori kalbėti dėl balsavimo motyvų? (Balsai salėje) Prašom registruotis. (Balsai salėje) Prašom registruotis. Prašom. Bus galimybių kalbėti, tikrai bus. Prašom registruotis.

Užsiregistravo 86 Seimo nariai. Ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų? A.Kubilius. Prašom. 35 straipsnis – “Darbo teisių įgyvendinimas ir pareigų vykdymas”.

A.KUBILIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš norėčiau, kad darbo teises ir pareigas vykdytų ir posėdžio pirmininkas, vadovaudamas posėdžiui, nes iš tikrųjų jau prieš tai buvę du straipsniai priimti pažeidžiant Statutą, kadangi jūs neleidote net užsiregistruoti kalbėti dėl motyvų. Tai kažkaip susiderinkit su ponia V.Gureckiene. Jinai nespėja taip greitai įjungti kompiuterio, kaip jūs kalbate.

Aš manau, kad šis straipsnis, kaip ir visas kodeksas, yra blogas, nes jį ponas A.Sysas labai pagadino.

PIRMININKAS. (Juokas.) Aš labai atsiprašau, jokių pastabų šiam straipsniui nebuvo. Prašom balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas 35 straipsnis? Prašom balsuoti. (Balsai salėje)

Už – 52, prieš – 6, susilaikė 18.

36 straipsnis. Ar yra norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Nematau. Prašom balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas 36 straipsnis?

Už – 46, prieš – 2, susilaikė 15.

37 straipsnis. Ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų? Pataisų nėra. Kolega G.Steponavičius. Prašom.

G.STEPONAVIČIUS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Svarbi sritis, susijusi su darbo teisių savigyna, tačiau mes turime progą pasakyti, kad šis straipsnis yra labai lakoniškas. Yra nuoroda į kitus kodekso atvejus. Bet mes turime pasakyti, kad lokauto klausimas gerbiamojo kolegos A.Syso pastangomis buvo eliminuotas kaip viena iš savigynos, taip pat ir darbo teisių, priemonių, turint minty, kad ir darbdaviai turi tam tikras teises. Taigi nepritarus, kad į Statutą grįžta visame civilizuotame pasaulyje pripažinta nuostata dėl lokauto, negalima pritarti ir šiam straipsniui.

PIRMININKAS. Ačiū. Kita nuomonė – V.Andriukaitis. Prašom.

V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamieji kolegos, šis straipsnis yra labai trumpas, tik vienas sakinys: darbo teisių savigyna leidžiama tik šio kodekso nustatytais atvejais. Taigi ir darbdavių, ir darbuotojų savigyna leidžiama pagal šio kodekso nustatytas taisykles. Tai kolegai G.Steponavičiui į pagalbą, kad būtų galima kuo mažiau abejoti. O šiaip kiekvieno akivaizdaus straipsnio blokavimas yra obstruktyvus, bet ramus darbas yra vaistas nuo to. Nežinau, kodėl liberalai laikosi K.Markso principo “viskuo abejok”. Negi liberalai tapo užkietėjusiais marksistais?

PIRMININKAS. Ačiū. Prašom pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas 37 straipsnis, prašom balsuoti.

Už – 48, prieš – 1, susilaikė 19. 37 straipsnis priimtas.

38 straipsnis. Pastabų nėra. Ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų? Nematau. Prašau balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas 38 straipsnis?

Už – 45, prieš – 1, susilaikė 13. 38 straipsnis priimtas. 1 dalis priimta. 2 dalis – “Kolektyviniai darbo santykiai”. VII skyrius – “Bendrosios nuostatos”. Pertraukos laikas dar neatėjo. 39 straipsnis. Niekas nenori kalbėti dėl balsavimo motyvų. Prašom balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas 39 straipsnis? Minutėlę! Mašina iš tikro neatlaiko. Prašom balsuoti. Balsuojam už 39 straipsnį.

Už – 49, prieš – 1, susilaikė 15.

40 straipsnis. Taip pat pastabų nėra. Ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų? A.Melianas. Prašom. Dėl 40 straipsnio.

A.MELIANAS. Gerbiamieji kolegos, 40 straipsnis kalba apie socialinę partnerystę. Čia yra įteisinti tokie dalykai kaip laisvų kolektyvinių derybų principas, savanoriškumo ir savarankiškumo, priimant šalis saistančius įsipareigojimus, principas ir taip toliau. Deja, visame Darbo kodekse mes matome ryškią privilegiją vienai darbuotojams atstovaujančiai pusei, t.y. profesinėms sąjungoms, gerokai mažesnes teises paliekant darbo taryboms ir darbdavių organizacijoms. Taigi iš tikrųjų tie principai, kurie yra išvardyti 40 straipsnyje, daugelyje kodekso vietų paprasčiausiai neišlaikyti, todėl tas punktas tampa niekinis. Taigi siūlau prieš jį balsuoti.

PIRMININKAS. J.Olekas – nuomonė už.

J.OLEKAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, kolektyviniai susitarimai kaip tik yra dviejų atstovaujamų šalių – profsąjungų ir darbdavių – reikalas. Aš manau, kad darbo tarybos neturėtų pakeisti to, kad darbuotojams atstovauja profsąjungos, nes Konstitucinis Teismas išaiškino, kad profesinės sąjungos atstovauja visiems dirbantiesiems. Taigi aš siūlau pritarti šiam straipsniui.

PIRMININKAS. Ačiū. Prašom balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas 40 straipsnis, prašom balsuoti. Už 40 straipsnį, kuriam nebuvo pataisų.

Už – 47, prieš – 3, susilaikė 12. 40 straipsnis priimtas.

41 straipsnis. Irgi pataisų nebuvo. Niekas nenori kalbėti dėl balsavimo motyvų. Prašom balsuoti dėl 41 straipsnio. (Balsai salėje) Bendro sutarimo, kaip matote, nėra, todėl prašom kantriai balsuoti. 41 straipsnis. Prašom balsuoti.

Už – 45, prieš – 5, susilaikė 6. Straipsnis priimtas.

42 straipsnis. Pastabų nebuvo. Yra norinčių kalbėti. Prašom. Kolega G.Steponavičius – dėl 42 straipsnio. Prašom.

G.STEPONAVIČIUS. Ačiū. 42 straipsnis kalba apie socialinės partnerystės lygius. Mes, liberalai, tikrai pritariame socialinei partnerystei, bet taip pat neatmetame galimybės, kad socialinė partnerystė gali reikštis ir pačiu žemiausiu tet a tet lygiu, tai yra darbdavys – darbuotojas. Čia tas nėra atspindėta ir tokiu atveju nėra pakankamai atskleista socialinės partnerystės esmė.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolega A.Sysas – kita nuomonė.

A.SYSAS. Ačiū, pirmininke. Tet a tet yra pasirašoma darbo sutartis. O šis straipsnis kalba apie socialinę partnerystę. Kas yra socialiniai partneriai, yra kitas straipsnis. Vertėtų jį pasiskaityti. Todėl siūlau pritarti.

PIRMININKAS. Ačiū. Prašom pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas 42 straipsnis, kuriam pataisų nebuvo?

50 – už, 6 – prieš, 9 susilaikė. Straipsnis priimtas.

43 straipsnis. Pastabų nėra. Norinčių kalbėti nematau. Prašom balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimta? Bendro sutarimo, deja, nėra. Balsuojame už 43 straipsnį.

47 – už, 1 – prieš, 10 susilaikė. Straipsnis priimtas.

44 straipsnis. Taip pat pastabų nėra. Norinčių kalbėti nėra. Prašom balsuoti. Kas už 44 straipsnį?

45 – už, 12 susilaikė. Straipsnis priimtas.

45 straipsnis – “Lietuvos Respublikos trišalė taryba”. Bendru sutarimu galime? Ačiū. Priimta. Malonu. Fiksuojame tai.

46 straipsnis – “Kitos trišalės ir dvišalės tarybos komisijos, komitetai”. Nėra pastabų. Galime priimti? Ačiū. Prašom. Niekas nenori kalbėti. Prašom balsuoti. Balsuojame dėl 46 straipsnio. 46 straipsnis. Prašom balsuoti.

45 – už ir 16 susilaikė. Straipsnis priimtas.

Mielieji kolegos, 47 straipsnis. Pastabų nėra. Yra kolega, kuris norėtų kalbėti prieš. A.Melianas. Prašom.

A.MELIANAS. Gerbiamieji kolegos, 47 straipsnis numato reikalavimą, kad visą informaciją, susijusią su darbo santykiais, darbdavys arba darbdavio organizacija pateikia darbuotojo atstovams. Tačiau mes visi suprantame, kad atskiroje sutartyje su konkrečiu darbuotoju gali būti tam tikra konfidenciali informacija, kurios galbūt nereikėtų arba darbuotojui, arba darbdavių atstovams suteikti. Todėl manyčiau, kad tai diskutuotinas straipsnis, ir siūlyčiau susilaikyti.

PIRMININKAS. Ačiū. J.Olekas – kita nuomonė.

J.OLEKAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Kadangi net gerbiamasis A.Melianas neprieštarauja, tai aš, vadovaudamasis Europos direktyva, siūlau pritarti.

PIRMININKAS. Galime bendru sutarimu? Ačiū. Ne? Prašom balsuoti. Prašom balsavimas. Balsuojame dėl 47 straipsnio.

Už – 43, prieš – 2, susilaikė 8.

48 straipsnis – “Kolektyvinės derybos”. Pastabų nėra. Ar galime bendru sutarimu? (Balsai salėje) Prašom. Dėl balsavimo motyvų niekas nenori? Prašom balsuoti, kas už tai, kad būtų priimtas 48 straipsnis? Dėl 48 straipsnio ar tikrai kas nori kalbėti? Niekas. Tai tada baigiame diskusiją ir balsuojame. Kas už tai, kad būtų priimtas 48 straipsnis?

Už – 40, prieš nėra, 12 susilaikė. Straipsnis priimtas.

49 straipsnis – “Kolektyvinių sutarčių rūšys”. Ar yra norinčių kalbėti, ar galime bendru sutarimu? Galime bendru sutarimu? Ačiū. Priimta. VII skyrius priimtas.

VIII skyrius – “Nacionalinės šakos ir teritorinė kolektyvinė sutartis”. 50 straipsnis. Pastabų nėra. Galime priimti? Prašom balsuoti, kas už tai, kad būtų priimtas 50 straipsnis. Pertrauka tuoj bus. Prieisime prie straipsnių, kuriems bus daug pastabų, tada ir darysime pertrauką, kad būtų lengviau. Dabar balsuojame dėl jubiliejinio 50 straipsnio.

37 – už, 1 – prieš ir 8 susilaikė. Straipsnis priimtas.

51 straipsnis. Taip pat pastabų nėra. Ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų? Ar galime priimti? Galime priimti? Balsuojame. Prašom balsuoti. 51 straipsnis – “Nacionalinės šakos ir teritorinės kolektyvinės sutarties šalys”.

41 – už, prieš nėra, 8 susilaikė. 51 straipsnis priimtas.

Dabar, gerbiamasis pranešėjau ir mielieji kolegos, 52 straipsniui yra grupės Seimo narių pataisos. Aš siūlau susikaupti ir teikėjams, ir visiems kitiems. Pertrauka iki 12 val. Primenu, kad 12 val. mes grįžtame prie rezervinio klausimo dėl komisijos sudarymo ir tik po to vėl nagrinėjame Darbo kodeksą. O dabar žodis be eilės kolegei D.Mikutienei. Prašom. Paklausome dar minutėlę, gerbiamieji kolegos.

D.MIKUTIENĖ. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, dėkoju už suteiktą galimybę šia iškilia proga pasinaudoti Seimo tribūna ir pasveikinti fantastiško ir magiško 77-ojo gimtadienio proga, na, drįstu pasakyti, patį patį darbščiausią, patį patį nuostabiausią, mylimiausią žmogų, mūsų kolegą A.Indriūną. (Plojimai)

PIRMININKAS. Prisijungdamas prie sveikinimų, tikiuosi, kad mane palaikys ir Lietuvos “Sakaliukų” Kauno skyrius, kuris yra kartu su mumis. (Plojimai) Mielieji kolegos, mielieji bičiuliai, pertrauka iki 12 valandos. Lygiai 12 val. kalbame apie komisiją, kuri dabar yra šiek tiek kitokia. Projektas jums yra išdalintas, prašom įsigilinti.

Pertrauka

Seimo nutarimo „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Seimo IV (pavasario) sesijos darbų programos“ priedėlio papildymo“ projektas Nr.IXP-1585(3) (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)

Tęsiame posėdį. Nors buvo žadėta, bet kol kas dar tekstas neišdalintas visiems Seimo nariams. Būtų nekorektiška priiminėti neturint teksto, bet konstatuoju, kad tikrai susitarta. Komisija yra didesnė, iš 13 Seimo narių. Kai tik tekstas bus išdalintas, bus galima priimti. Per tą laiką, kad mes jo sutaupytume, manau, galime išnagrinėti vieną rezervinį, tikrai grynai formalų klausimą. Prašom registruotis. Kolegos, registracija. Tas rezervinis yra Seimo nutarimo “Dėl Seimo nutarimo “Dėl Seimo IV (pavasario) sesijos darbų programos” priedėlio” papildymo. Čia yra tie klausimai, kurie atsirado vėliau, po darbų programos patvirtinimo ir kurie nėra nei Prezidento, nei Vyriausybės, nei Seimo Pirmininko inicijuoti, nes anų įstatymų leidybos subjektų eina automatiškai.

Taigi užsiregistravo 27 Seimo nariai. Pagal trečiąjį šio nutarimo projekto variantą jį siūloma papildyti trimis klausimais. Beje, vienas iš jų šiandien numatytas tarp rezervinių, o kiti du vėliau. Mielieji kolegos, ar mes galėtume iš karto šį formalų sprendimą priimti? Nėra prieštaravimų? Ar nori kas nors paklausti? Prašom. Kolega G.Šivickas. Prašom.

G.ŠIVICKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, A.Butkevičius ir aš esame įregistravę naują projektą – Pelno mokesčio įstatymo 11 straipsnio papildymo įstatymo projektą. Ar jūs atsižvelgsite į tai, įtrauksite į darbotvarkę?

PIRMININKAS. Aš supratau, gerbiamasis kolega, kad šiam projektui pritaria Seimo Pirmininkas. Jeigu jis vizuos, tai bus sprendžiama kitu būdu.

G.ŠIVICKAS. Tai jis šiandien bus priimtas, ar čia tik svarstymas?

PIRMININKAS. Kaip norite: arba taip, arba taip. Mes galime papildomai įrašyti čia. Bet jeigu Seimo Pirmininkas vizuos, tai yra tas pats.

G.ŠIVICKAS. Tvarka.

PIRMININKAS. Ačiū. Mielieji kolegos, daugiau klausimų nėra. Galime manyti, kad pateikta. Ar reikia balsuoti? Nereikia. Ar reikia? Prašom. Balsuojame, ar pritariame po pateikimo.

Mielieji kolegos, už – 19, prieš nėra, susilaikė 3. Pritarta po pateikimo. Iš tikrųjų formaliai yra kolegos G.Šivicko pateiktas siūlymas prie trijų pridėti dar ketvirtą projektą – įrašyti į darbų programą įstatymo projektą dėl Pelno mokesčio įstatymo vieno straipsnio papildymo. Teikėjai – komiteto pirmininkas A.Butkevičius ir jo pavaduotojas G.Šivickas. Galime priimti šį papildomą siūlymą? Tai tada nutarimas būtų dėl keturių projektų įtraukimo į darbų programą. Ar galime dėl viso tokio nutarimo balsuoti? Galime. Prašom dar sykį registruotis. Kolegos, registruojamės.

Jau 39 Seimo nariai. Kas už tai, kad būtų priimtas visas Seimo nutarimas “Dėl Seimo nutarimo “Dėl Seimo IV (pavasario) sesijos darbų programos” priedėlio papildymo”. Tai jau būtų keturi projektai, kuriais papildoma sesijos darbų programa. Prašom balsuoti.

Už – 27, prieš nėra, susilaikė 6. Seimo nutarimas “Dėl Seimo nutarimo “Dėl Seimo IV (pavasario) sesijos darbų programos” priedėlio papildymo” priimtas.

Seimo nutarimo „Dėl Seimo laikinosios tyrimo komisijos sudarymo“ projektas Nr.IXP-1595(3) (svarstymo tęsinys ir priėmimas)

Dabar noriu pasitikslinti, ar projektas jau išdalintas. Ačiū. Todėl galiu ramiai kviesti į tribūną kolegę I.Degutienę. O kol ji ateis, pranešiu, kad kartu su mumis yra Kauno S.Lozoraičio vidurinės mokyklos moksleiviai ir mokytojai. Pasveikinkime. (Plojimai)

Prašom, gerbiamoji pranešėja, trumpai paaiškinti. Ir, matyt, mes iškart galėsime balsuoti.

I.DEGUTIENĖ. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, pasitarę mes siūlome laikinąją tyrimo komisiją iš 13 narių. Ją papildys R.Paksas iš Liberalų demokratų frakcijos, G.Šileikis iš Jungtinės frakcijos, J.Korenka iš Socialdemokratinės koalicijos frakcijos ir J.Palionis iš Socialliberalų frakcijos.

Kodėl atsirado dar iš valdančiosios daugumos du žmonės? Todėl, kad turi būti išlaikytos proporcijos pagal Seimo statuto 72 straipsnį įtraukiant kitus žmones. Dėl to mes komisiją siūlome iš 13 narių ir tokios sudėties kaip dabar jums pateikta. Dar vienas pataisymas, suderintas su komisijos nariais, kad tyrimą atlikti ir Seimui pateikti reikia iki birželio 15 dienos.

PIRMININKAS. Mielieji kolegos, ar galime pritarti? Minutėlę, matyt, kolegė D.Mikutienė tars žodį. Prašom.

D.MIKUTIENĖ. Kviečiu kolegas pritarti šios komisijos sudėčiai. Komisijos pirmininke siūlyčiau skirti ponią R.Juknevičienę. Tikiuosi, ponas A.Gricius neprieštaraus dėl moters vadovavimo.

PIRMININKAS. Suformuluota nekorektiškai, bet, matyt, reikia pritarti. Mielieji kolegos, 1 straipsnis būtų iš dviejų dalių: sudaryti laikinąją komisiją iš 13 narių ir komisijos pirmininke skirti kolegę R.Juknevičienę. Sutinkame su 1 straipsniu, kaip suformuluota?

2 straipsnis. Suteikiami įgaliojimai ir, svarbiausia, data – iki birželio 15 dienos. Sutinkame.

Ir trečia, nutarimas įsigalioja nuo priėmimo. Sutinkame? Ačiū. Ačiū, gerbiamoji pranešėja. Ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų dėl viso nutarimo? Kolegė D.Mikutienė? Ne. Ačiū. Tada prašom registruotis. Kolegos, dar sykį registruojamės ir balsuosime dėl pataisyto nutarimo dėl Seimo laikinosios tyrimo komisijos sudarymo, tiksliau, dėl šios komisijos sudarymo nutarimo trečiojo varianto. Prašom registruotis.

Užsiregistravo 54 Seimo nariai. Prašom balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas Seimo nutarimas “Dėl Seimo laikinosios tyrimo komisijos sudarymo”? Projekto trečiasis variantas.

Už – 52, susilaikė 1. Seimo nutarimas “Dėl Seimo laikinosios tyrimo komisijos sudarymo” priimtas. Ačiū.

Darbo kodekso projektas Nr.IXP-1268(3*) ES (priėmimo tęsinys)

Mielieji kolegos, grįžtame prie didžiojo klausimo – Darbo kodekso. Kviečiu į tribūną kolegą V.Fiodorovą. 52 straipsnis. Yra kolegos A.Meliano ir kitų Seimo narių siūlymas, todėl prašyčiau pirmiausia kolegą A.Melianą tarti savo žodį. Prašom. O po to balsuosime, ar pritariame svarstymui. Kolega A.Melianas. Prašom.

A.MELIANAS. Gerbiamieji kolegos, Darbo kodekso projekto 52 straipsnyje yra numatoma, kad jeigu nacionalinės kolektyvinės sutarties nuostatos yra svarbios tam tikrai gamybos šakai, profesijai, socialinės apsaugos ir darbo ministras gali praplėsti nacionalinės kolektyvinės sutarties ar atskirų jos nuostatų taikymo sritį nustatydamas, kad tas susitarimas taikomas visai šakai, profesijai ir panašiai. Aš siūlau išbraukti 2 ir 3 punktus dėl to, kad yra ydinga praktika, kai vienai vykdomajai institucijai suteikiama teisė griežtinti kolektyvinių sutarčių nuostatas. Mes galime sulaukti iš tikrųjų daug negerų dalykų. Tą patį kalba dešimties organizacijų pasirašytas kreipimasis į Prezidentą ir Seimo narius. Ten sakoma, kad Darbo kodeksas įtvirtinta neribotas galias vykdomajai valdžiai šį reglamentavimą toliau griežtinti. Todėl tikrai būtų negera praktika Darbo kodekse numatyti galimybę socialinės apsaugos ir darbo ministrui praplėsti kolektyvinių sutarčių taikymo sritį. Visiškai užtektų 1 punkto. Taigi siūlau išbraukti 52 straipsnio 2 ir 3 punktus.

PIRMININKAS. Mielieji kolegos, mes pirmiausia dabar balsuosime, ar iš viso svarstome. Todėl registruojamės, nes ir šiuo atveju bendro sutarimo nėra. Jeigu ten bus sutarimas, tai tada ir kitur atsiras. Manyčiau, galiu tokią išvadą daryti. Jeigu ir kitoje vietoje taupom, tai ir čia galime taupyti. Prašome ieškoti tokio konsensuso.

Užsiregistravo 52 Seimo nariai.

Kolegos, dabar balsuojame, ar svarstome gerbiamojo kolegos A.Meliano ir kitų Seimo narių siūlymą 52 straipsniui. Ar svarstome?

Už – 15. Nesvarstoma. Ar galime priimti 52 straipsnį bendru sutarimu be pastabų? Prašom. (Balsas salėje) Minutėlę. Kiek aš supratau, kolega S.Kružinauskas atsiėmė ir jo paties nėra.

V.FIODOROV. Neatsiėmė.

PIRMININKAS. Kas norėtų kalbėti jo vardu? Nematau. Tai yra pataisa 52 straipsnio 2 daliai. Komitetas nepritarė.

V.FIODOROV. Taip, komitetas nepritarė.

PIRMININKAS. Tada gal iš karto apsispręskime, ar svarstome šią pataisą. Dar kartą balsuokime. Nėra entuziastų pateikti, nes ne vienas S.Kružinauskas, o keli Seimo nariai atsisakė. Todėl dabar balsuojame, ar svarstome kolegos S.Kružinausko siūlymą 52 straipsniui. Komitetas nepritarė.

Už – 12. Nepritarta.

Daugiau, man atrodo, 52 straipsniui pataisų nėra. Dar kartą klausiu, ar dėl 52 straipsnio be pataisų nori kas nors kalbėti? Kolega G.Steponavičius. Prašom. Dėl viso 52 straipsnio be pataisų.

G.STEPONAVIČIUS. Suprantu. Tikrai stebina toks požiūris nesvarstyti net kolegų socialdemokratų teikiamų siūlymų. Noriu pabrėžti dar kartą, kad jie yra gana nuosaikūs, ir siūlome įsiklausyti į juos. Dabar, nepritarus nei Liberalų frakcijos siūlytiems pakeitimams, nei kolegos S.Kružinausko ir dar bent šešiolikos pasirašiusių Seimo narių pasiūlymui, siūlytume visam straipsniui nepritarti.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolega A.Sysas – kita nuomonė.

A.SYSAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, norėčiau atkreipti dėmesį, kad viena ministrė ar kitas socialinės apsaugos ir darbo ministras negalės praplėsti kolektyvinės sutarties veikimo, jeigu to nepaprašys pati darbdavių organizacija arba profesinė sąjunga. Tik tokiu atveju tai atsirastų. Antras dalykas. Ši pataisa atsirado būtent darbdavių organizacijų prašymu. Jeigu mes kalbama apie lygias konkurencijos sąlygas, tai šiandien visiems aišku, kad tų darbdavių, kurie laikosi įstatymų, kurie moka visus mokesčius, yra nevienodos sąlygos, jei palygintume su tais, kurie nemoka visų mokesčių ir įvairias būdais nusižengia įstatymams. Todėl šiai nuostatai buvo pritarta Trišalėje taryboje, noriu pabrėžti, pirmiausia darbdavių organizacijos prašymu. Man labai keistas siūlymas išbraukti ją, todėl siūlau pritarti tokiam variantui, kurį pateikė Trišalė taryba ir Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, prašome registruotis, o kol registruojamės, – kolega A.Melianas.

A.MELIANAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, galbūt galėtų savo nuomonę pasakyti ir Vyriausybės atstovas, kuris šiandien yra Seime, būtent dėl šio straipsnio?

PIRMININKAS. Kadangi jis nerodo entuziazmo, tai aš siūlau registruotis ir balsuoti. (Balsai salėje) Niekas netaisyta. Gerbiamieji kolegos, prašom pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas 52 straipsnis kaip pateikta? Prašom balsuoti.

Už – 32, prieš – 8, susilaikė 4. Straipsnis priimtas.

53 straipsnis. Gerbiamasis pranešėjau, atrodo, pataisų nėra?

V.FIODOROV. Nėra.

PIRMININKAS. Ar galime priimti bendru sutarimu? Ar nori kas nors kalbėti dėl balsavimo motyvų? Nematau. Prašom balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas 53 straipsnis? Pastabų nebuvo.

Už – 35 ir susilaikė 5.

54 straipsniui yra kolegos A.Meliano pataisa. Prašyčiau motyvuoti pataisą. Minutėlę. Tuojau, kai reikės balsuoti, registruosimės. Kolega A.Melianas motyvuoja savo ir kolegų siūlymą 54 straipsniui.

A.MELIANAS. Gerbiamieji kolegos, 54 straipsnis nustato, kad darbdavių organizacija turi įregistruoti kolektyvinę sutartį per 20 dienų, o jeigu ji to nepadaro dar per 10 dienų, iniciatyvą perima profesinė sąjunga. Mes siūlome paprastesnę šio straipsnio redakciją, kuri numato, kad per 30 dienų nuo pasirašymo nacionalinės šakos ir teritorinės kolektyvinės sutarties įregistruoti pateikia šalių atstovai. Taigi būtų ir lygiateisiškumas išsaugotas, ir būtų aiškiau. Ačiū.

PIRMININKAS. Kolegos, dabar registruojamės ir balsuosime, ar svarstome šią pataisą. Registruojamės. Kolegos, registruojamės, ypač tie, kurie ką tik atsiradote. Prašom registruotis.

Užsiregistravo 62 Seimo nariai.

Mielieji kolegos, kas remia kolegos A.Meliano ir kitų Seimo narių siūlymą 54 straipsniui, balsuoja už, kas mano, kad nereikia remti, balsuoja kitaip.

Už – 23. Šiek tiek daugiau, bet nepakanka. 54 straipsnis lieka be pastabų. Ar nori kas nors kalbėti dėl balsavimo motyvų? Kolega G.Steponavičius – dėl balsavimo motyvų dėl viso 54 straipsnio.

G.STEPONAVIČIUS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Taupytume laiką, jeigu būtų svarstomos pataisos, o dabar tenka išnaudoti laiką kalbant dėl viso straipsnio. Noriu pasakyti, kad jeigu A.Sysas kitą kartą nesibodi remtis darbdavių organizacijų prašymu, tai aš leisčiau sau pasakyti, kad tokiai ankstesnei formuluotei darbdaviai taip pat pritaria ir mano, kad ji būtų naudinga ir profesinėms sąjungoms kartu dalyvauti šiame procese. Deja, nėra norima įsiklausyti netgi į racionaliai ir korektiškai suformuluotus siūlymus, todėl nepritarus ir net nesvarsčius pataisų dėl 54 straipsnio siūlau nepritarti ir visam straipsniui.

PIRMININKAS. V.Andriukaitis. Kita nuomonė.

V.P.ANDRIUKAITIS. Gal kolega G.Steponavičius galėtų atsižvelgti į Trišalės tarybos poziciją, nes prieš tai lyg ir buvo kalbama, kad reikalinga Trišalės tarybos nuomonė. Taigi šis tekstas, šis siūlymas yra suderintas Trišalėje taryboje, nes buvo reikalaujama aiškumo ir labai tiksliai išdėstyti tai, kas po ko turi sekti. Jeigu Trišalėje taryboje yra konsensusas ir to konsensuso prašė kolegos liberalai, tai kaip dabar suprasti šiuos motyvus? Aš manau, jeigu mes siekiame kompromiso, tai Darbo kodekse taip pat turėtume galvoti apie kompromisus, nes jie reikalingi ne tik Darbo kodeksui, bet ir Konstitucijos pataisoms ir daugeliui kitų dalykų. Gal iš tikrųjų ten, kur yra principinis balsavimas, galima balsuoti, bet ten, kur yra suderinta Trišalės tarybos nuomonė, gal nereikėtų gaišti ir tiesiog atimti mums visiems brangų laiką.

PIRMININKAS. Ačiū. Mielieji kolegos, registruojamės. Balsuosime dėl viso 54 straipsnio be pataisų.

Užsiregistravo 62 Seimo nariai.

Gerbiamieji, balsuojame dėl 54 straipsnio. Balsavimas pradėtas.

Už – 40, prieš – 11, susilaikė 10. Straipsnis priimtas.

55 straipsnis. Gerbiamasis pranešėjau, pataisų, atrodo, nėra?

V.FIODOROV. Nėra.

PIRMININKAS. Nėra. Ar galime bendru sutarimu priimti? Ne? Prašom, balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas 55 straipsnis, prašom balsuoti.

Už – 39, prieš – 1, susilaikė 14. Straipsnis priimtas.

56 straipsniui taip pat nėra pastabų ar galima priimti? Ne. Prašom balsuoti. 56 straipsnis, prašom balsuoti. Pastabų nėra.

Už – 39, prieš nėra, susilaikė 14.

57 straipsnis. Taip pat nėra pastabų. Ar galime priimti bendru sutarimu? Ne. Prašom balsuoti. Balsuojame dėl 57 straipsnio.

Už – 39, prieš nėra, susilaikė 13. 57 straipsnis priimtas. Priimti aštuoni skyriai.

59 straipsnis. Yra kolegos S.Kružinausko siūlymų. Teisės departamento pastabų. Gerbiamasis pranešėjau, kaip supratau, Teisės departamento pastaboms pritarta?

V.FIODOROV. Taip, komitetas pritarė.

PIRMININKAS. O kolegos S.Kružinausko pozicijų niekas negina. Nematau. Dėl viso pikto balsuojam, ar yra remiančių šių pataisų siūlymą? Ar yra remiančių kolegos S.Kružinausko, kurio nėra, pataisų siūlymą? Komitetas nepritaria.

Tik 15 Seimo narių remia. Nesvarstom.

Kolegos A.Meliano pataisos 1 ir 2 daliai, prašyčiau motyvuoti savo siūlymus.

Kolega A.Melianas dėl pataisų 59 straipsnio 1 ir 2 daliai.

A.MELIANAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Pagal 59 straipsnio 2 dalį įmonėje sudaroma kolektyvinė sutartis taikoma visiems tos įmonės darbuotojams. Taigi Darbo kodekso projektas numato absoliutų kolektyvinės sutarties privalomumą. Reikalavimas yra nepagrįstas, nes kolektyvinės sutarties sudarymas ne visada naudingas tiek darbuotojams, tiek darbdaviams. Nei darbuotojų atstovai, nei profesinės sąjungos neatstovauja visų darbuotojų interesams, o vadovaujantis 59 straipsnio 2 dalimi kolektyvinės sutarties reikalavimams privalo paklusti ir tie darbuotojai, kurie jai nepritaria. Taigi kolektyvinės sutartys nepagrįstai primetamos, išplečiama jų taikymo sfera. Kolektyvine sutartimi turėtų būti laikomi savanoriški susitarimai tarp darbdavio ir kelių darbuotojų ar jų grupės dėl papildomų darbo sąlygų. Būtent todėl kolektyvinės sutartys turi būti sudaromos tarp darbdavio ir tiesiogiai suinteresuotų darbuotojų ir privalomos tik sutartį pasirašiusioms šalims, o ne visiems darbuotojams. Todėl siūlome panaikinti kolektyvinės sutarties privalomumą kiekvienoje įstaigoje, įmonėje, organizacijoje bei kiekvienam darbuotojui. Kartu norėčiau pasakyti, kad 59 straipsnio 2 dalyje, sakykim, yra prieštaravimas tarp pirmo ir antro sakinio. Manyčiau, kad tai išties negera praktika. Siūlau balsuoti už mūsų siūlymą, kad įmonės kolektyvinė sutartis yra privaloma ją pasirašiusioms šalims. Tokia 2 dalies redakcija.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, dėmesio! Dabar balsuojame, ar išvis svarstome šią pataisą. Ar svarstom pataisą, toks dabar balsavimas. Prašom balsuoti. Reikia 29 balsų.

Už – 24, bet vis tiek nepakanka. Nesvarstom. Taigi dabar dėl viso 59 straipsnio dėl balsavimo motyvų. Prašom už ir prieš. Prašom, kolega G.Steponavičius dėl vedimo tvarkos.

G.STEPONAVIČIUS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Čia yra viena esminių nuostatų, kuriai, taip pat ir dabartinei redakcijai prieštarauja nemaža socialdemokratų. Išnaudokime progą paklausti Vyriausybės nuomonės dėl kolektyvinių sutarčių privalomumo. Tai yra tikrai svarbi nuostata.

PIRMININKAS. Su Vyriausybe išsiaiškinta daugelį kartų. Todėl dabar prašom dėl balsavimo motyvų. Vienas už, vienas prieš. Kolega V.Andriukaitis – nuomonė už. Dėl viso 59 straipsnio be pataisų, tokio, kokį suredagavo Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Prašom.

V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamieji kolegos, Vyriausybės nuomonė yra aiški, nes tai yra Vyriausybės projektas, kuriuo išreiškiama Vyriausybės pozicija. Dar daugiau, Kolektyvinių sutarčių įstatymas priimtas Lietuvoje kur kas anksčiau, nei dabartiniai kolegos liberalai teikia savo pataisas. Kolektyvinių sutarčių esmė yra darbo sąlygų gerinimas. Nė viena kolektyvinė sutartis negali bloginti darbo sutartyje nustatytų darbo santykių. Ji gali tik gerinti. Jeigu didėja darbo sauga, jeigu pailgėja atostogos, jeigu padidėja atlyginimai, jeigu keliama kvalifikacija už darbdavio lėšas, būtent ta kryptim kolektyvinės sutartys ir veikia. Šia prasme, jeigu yra darbo sąlygų gerinimas, teisėti konstituciniai gėriai, tai šis teisėtas konstitucinis gėris per kolektyvinę sutartį turi būti teikiamas visai įmonei, o ne tik profesinei sąjungai, kuri atstovavo įmonei. Lygiai taip pat būtų galima kalbėti ir apie kitus dalykus, lygiai taip pat būtų galima pasidžiaugti, kad Lietuvoje ateitų laikas kolektyvinių susitarimų, kurie būtų privalomi visai tos srities šakai – lengvosios pramonės ar kitos srities, kuomet susitariama per kolektyvinius susitarimus gerinti darbo sąlygas. Aš norėčiau kolegų liberalų paprašyti, kad jie pateiktų kitokius argumentus, kodėl kolektyvinės sutarties principas, bazinis principas, jiems netinkamas. Tegul jie pabando tai motyvuoti.

PIRMININKAS. Nuomonė prieš – kolega G.Steponavičius. Prašom.

G.STEPONAVIČIUS. Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Paklausęs didžiojo gerintojo V.Andriukaičio, galėčiau atsakyti, kad gerais norais kelias į pragarą grįstas. Tai, kas vienam darbuotojui gali atrodyti kaip pagerinimas, labiau kvalifikuotam ar išsilavinusiam darbuotojui, norinčiam dirbti pagal individualias sąlygas, toks dalykas gali atrodyti ne kaip gerinimas, o priešingai. Aš galėčiau pasiūlyti gerbiamiesiems socialdemokratams įsivaizduoti ne didelę įmonę, kurioje dirba šimtai darbuotojų, o smulkaus verslo, penkių, dešimties darbuotojų įmonę, kur yra daug kvalifikuotų darbuotojų, dirbančių su sudėtinga technologija arba paslaugų sektoriuje, primetant privalomą kolektyvinę sutartį, kuri taps visiems darbuotojams, priėmus tokią nuostatą, privaloma. Smulkus verslas “žagsės” dėl tokio priimto nelankstaus formulavimo. Aš manau, kad ir konstitucingumo požiūriu ši nuostata kelia abejonių, nes valios primetimas žmonėms be jų sutikimo kertasi su pamatinėmis teisėmis. Todėl šiam straipsniui pritarti bent jau socialliberalai tikrai negalėtų, nes prieš metus jie balsavo priešingai, ir nežinau, kas atsitiko, kodėl staiga nuomonė sukasi taip, o nesugebantiems iš profsąjunginio kelto išsiveržti socialdemokratams aš galiu pasiūlyti žvelgti plačiau.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, dabar aš siūlau registruotis, o kol registruojamės, na, negaliu nepasakyti, nors man nederėtų šnekėti. Tikrai kolega gerai pasakė, kad gerais norais kelias į pragarą grįstas. O kadangi mes einame į kapitalizmą, vadinasi, teisingu keliu einame, bičiuliai. (Balsai salėje) Tai paskui pasiaiškinsime, bet tiesiog taip norėjosi smagiai pratęsti kolegos mintį. Aš dar kartą atsiprašau, nes tikrai neturėjau kalbėti.

J.Veselka kalbės vėliau, o dabar yra 59 Seimo nariai. Kas už tai, kad priimtume 59 straipsnį tokį, koks pateiktas komiteto, prašom balsuoti. O po balsavimo – J.Veselka. Prašom balsuoti.

Už – 32, prieš – 22, susilaikė 2. Straipsnis priimtas. (Balsai salėje) Gerai, vadinasi, 24 – prieš. Tada, matyt, dėl vedimo tvarkos ar pastabą – J.Veselka.

J.VESELKA. Pastabą. Vieną kartą V.Andriukaitis išpeikė liberalus, kad jie išmano marksizmą, dabar jūs užsimanėte statyti kapitalizmą, tai aš noriu pasakyti štai ką. Kai 1993 metais buvau Davoso konferencijoje Šveicarijoje ir ten jūsų labai gerbiamas politinis veikėjas darė pranešimą, tada pirmininkavo prancūzų vicepremjeras. Ir mūsų veikėjas pasakė du kartus, kad jie baigė kurti komunizmą ir dabar pradės statyti kapitalizmą. Tas pirmininkaujantysis neiškentė ir paklausė – ką jūs ten žadate statyti? Dabar pasaulyje yra kuriama postindustrinė visuomenė, socialinės partnerystės, visuotinės gerovės, bet ne kapitalizmas. Todėl, gerbiamieji socialdemokratai, išmokite, kas dabar kuriama pasaulyje.

PIRMININKAS. Gerai, mokysimės kartu.

Kolegos, 60 straipsnis. Pastabų nėra. Norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų nėra, todėl kviečiu balsuoti dėl 60 straipsnio. Prašom, 60 straipsnis. 36 – už, 7 – prieš ir 10 susilaikė. Priimta.

61 straipsnis. Kol kas dar nėra pataisų ir nėra norinčių kalbėti. Prašom iš karto balsuoti. Balsuojame dėl 61 straipsnio. (Balsai salėje) Tuoj bus vėl pataisos ir tada reikės neišvengiamai registruotis. Balsuojame dėl 61 straipsnio.

Mielieji bičiuliai, 27 – už, 5 – prieš, 9 susilaikė. Straipsnis priimtas.

62 straipsnis, kolegos S.Kružinausko ir kitų pataisos. Nematau norinčių kalbėti. Prašom registruotis ir aiškinsimės, ar bus 29 remiantieji. Komitetas nepritaria.

Užsiregistravo 65. Mielieji kolegos, kas už tai, kad svarstytume kolegos S.Kružinausko ir kitų Seimo narių siūlymus 62 straipsniui? Reikia 29 balsų. Kas manote, kad nereikia, balsuojate, kaip norite. Balsuojame dėl svarstymo.

Už – 28, prieš – 9, susilaikė 12. Nesvarstome. Gerai, minutėlę, prašom dar kartą registruotis. Kolegos, prašyčiau visus registruoti tik save.

Mielieji kolegos, užsiregistravo 68. Dar kartą formuluoju, kad pasirinktumėte tinkamai. Kas už tai, kad būtų svarstomos kolegos S.Kružinausko ir kitų pataisos 62 straipsniui, prašom balsuoti.

28, tas pats, nesvarstome.

Dabar dėl viso 62 straipsnio ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų? Nematau, prašom balsuoti dėl viso. (Balsai salėje) 28. Registruota tris kartus, mielieji bičiuliai. Pasitikrinsime kitą kartą. Niekas nenorėjo, buvo įjungta, reikia greitai veikti.

30 – už, prieš – 10, susilaikė 13. Priimta.

63 straipsnis. Yra kolegų A.Meliano ir kitų pataisa. Kviečiu gerbiamąjį Artūrą tarti žodį dėl savo pataisų 63 straipsniui. Prašom.

Kolega P.Vilkas? Prašom. P.Vilkas dėl 63 straipsniui jūsų siūlomų pataisų.

P.VILKAS. Ačiū, pirmininke. Pagal Darbo kodekso 63 straipsnio 3 punktą, jeigu įmonė ar įmonės dalis, sudariusi įmonės kolektyvinę sutartį, iš vieno darbdavio pereina kitam, šios sutarties nuostatos galioja ir naujajam darbdaviui. Tačiau darbdavys yra ne vien tik fizinis asmuo, kaip rašoma kodekse, bet ir įmonė, o įmonės daliai perėjus į kitą įmonę atsiranda kolizija: galiotų dvi, gal dar daugiau kolektyvinių sutarčių, kurios gali skirtis – vieniems darbuotojams būtų taikomos vienos sąlygos, kitiems – kitos. Todėl siūlome sudaryti galimybę per tris mėnesius peržiūrėti kolektyvinę sutartį, jeigu pasikeitė įmonės savininkas, ir 63 straipsnį pakeisti taip, kaip mes siūlome. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Mielieji kolegos, dabar prašom balsuoti. Ar svarstome šitą pataisą? Ar svarstome dėl 63 straipsnio? Komitetas nepritarė. 23. Nesvarstome. Mielieji kolegos, ar yra norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų dėl viso 63 straipsnio? Kolega G.Steponavičius. Labai prašom. G.Steponavičius – dėl 63 straipsnio. Be pataisų, pagal komiteto redakciją.

G.STEPONAVIČIUS. Labai ačiū. Neatsižvelgta į kolegos P.Vilko siūlomą lanksčią formuluotę, kai yra kolizinės situacijos ir kyla klausimų dėl to, kai įmonės dalis iš vieno darbdavio pereina kitam. Siūlom šiam straipsniui nepritarti. Apgailestaujame, kad nėra norima įsiklausyti į gana lanksčias ir korektiškas formuluotes.

PIRMININKAS. Ačiū. A.Sysas – kita nuomonė.

A.SYSAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Taip, formuluotė gal ir lanksti, bet ji neatitinka Europos Sąjungos direktyvos, kurioje aiškiai pasakyta, kad pasikeitus darbdaviui yra vykdoma prieš tai pasirašyta kolektyvinė sutartis. Tai nereiškia, kad draudžiama iš naujo svarstyti kolektyvinę sutartį ir pasirašyti ją kitokią, bet pats principas, kad, pasikeitus darbdaviui, kolektyvinės sutarties nuostatos yra vykdomos. 1998 metais yra pasirašyta Europos Sąjungos darbdavių ir profesinių sąjungų parengta direktyva.

PIRMININKAS. Mielieji kolegos, prašom pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas visas 63 straipsnis toks, kaip jis yra pateiktas? Balsavimas pradėtas.

Už – 32, prieš – 9, susilaikė 15. 63 straipsnis priimtas.

Dabar yra keletas straipsnių, kuriems nėra pastabų. 64 straipsnis. Ar galime priimti bendru sutarimu? Galime? Prašom balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas 64 straipsnis. Buvo įjungta. (Balsai salėje) Įjungimas… Viskas yra pagal galiojančią elektroniką ir pagal mano sugebėjimus.

Už – 30, prieš – 2, susilaikė 13. 64 straipsnis priimtas.

65 straipsnis. Nematau dėl balsavimo motyvų. Prašom balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas 65 straipsnis?

Už – 34, prieš – 4, susilaikė 7.

66 straipsnis. Pataisų nėra. Ar galime balsuoti? Prašom. Balsuojame dėl 66 straipsnio. (Balsai salėje) Prašom. Jeigu norima, prašom. Nematau. Prašom balsuoti. Balsuojame dėl 66 straipsnio.

Už – 37, prieš – 3, susilaikė 15. Priimtas.

67 straipsnis. Pastabų nėra. Ar nori kas dėl balsavimo motyvų? Nematau. Prašom balsuoti. Balsavimas pradėtas. Nematyti bendro sutarimo, matyt, reikia dar pora valandų padirbėti.

Už – 34, prieš – 3, susilaikė 12. Straipsnis priimtas. Priimtas IX skyrius.

68 straipsnis. Pastabų irgi nėra, norinčių kalbėti – taip pat. Prašom balsuoti. Balsavimas pradėtas.

Už – 35, prieš – 1, susilaikė 19.

69 straipsnis. Ar yra norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Yra. Kolega A.Melianas. Prašom. Kolega A.Melianas – dėl 69 straipsnio. Dėmesio, paklausome!

A.MELIANAS. Gerbiamieji kolegos, ponas A.Sysas labai dažnai kalba apie Europos Sąjungos dokumentus, apie Tarptautinės darbo organizacijos dokumentus ir panašiai. Tačiau šis straipsnis yra aiškus pavyzdys, kad pas mus daroma ne taip, kaip daroma Europoje. Ponas A.Sysas puikiai žino, kad profsąjungos ir darbo tarybos Europoje turi lygias teises. Tai vienas iš tų Darbo kodekso straipsnių, kurie aiškiai parodo profesinių sąjungų privilegijuotą padėtį, palyginti su darbo tarybomis.

PIRMININKAS. Ačiū. J.Olekas – kita nuomonė. Prašom. J.Olekas.

J.OLEKAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Aš turėčiau patikslinti, kad ir ponas A.Melianas puikiai žino, jog darbo tarybų ir profesinių sąjungų funkcijos bei teisės visoje Europoje skiriasi. Tai nėra ta pati organizacija, todėl yra profsąjungų teisės, kurių neturi darbo tarybos. Taigi kviečiu pritarti pateiktam įstatymo straipsniui.

PIRMININKAS. Prašom pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas 69 straipsnis? (Triukšmas salėje) Tuoj reikės, nes bus siūlymai, kai reikės balsuoti ypač preciziškai, o dabar prašom balsuoti taip, kaip yra. Reikia laiku ateiti.

Už – 31, prieš – 8, susilaikė 10. Straipsnis priimtas.

70 straipsnis – “Reikalavimų nagrinėjimas”. Pasiūlymų nėra. Nėra norinčių kalbėti. Prašom balsuoti. Balsavimas pradėtas.

Už – 36, prieš – 3, susilaikė 15. Straipsnis priimtas.

71 straipsnis. Pastabų nėra. Ar yra norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Nematau. Prašom. Ta galimybė bus suteikta, be jokios kalbos. Prašom balsuoti. Balsavimas dėl 71 straipsnio pradėtas. (Balsai salėje) Tuoj patikrinsime (labai lengva tai padaryti), ar jūs teisybę sakote. Po kelių sekundžių išsiaiškinsime.

Už – 36, prieš – 2, susilaikė 15. Priimta.

72 straipsnis. Ar yra norinčių kalbėti? Nėra norinčių kalbėti. Prašom registruotis. Dabar, tikiuosi, bus bendru sutarimu. Tuoj patikrinsime. Prašom registruotis, kolegos.

71 Seimo narys. Ar galime bendru sutarimu priimti 72 straipsnį? Ne. Prašom balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas 72 straipsnis?

52 – už, 2 – prieš, 10 susilaikė.

73 straipsnis. Pastabų nėra. Norinčių kalbėti nėra. Prašom balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas 73 straipsnis? Telefonas, bičiuliai. (Balsas salėje) Anksčiau ar vėliau iššifruosime. Tikrai ne mano.

42 – už ir tik 15 susilaikė.

74 straipsnis. Ar yra norinčių kalbėti? Nematau. Galime bendru sutarimu? Balsuojame. 74 straipsnis. Komitetas pritarė, pastabų nėra.

Iki pertraukos dar toli.

44 – už, 9 susilaikė. Priimta.

75 straipsnis – “Darbo arbitražas”. Niekas nenori kalbėti. Gal galime priimti bendru sutarimu? Negalime? Prašom balsuoti. Balsavimas pradėtas. Komitetas pritarė. Pastabų nėra. Geri – ir vienas, ir kitas. Prašom balsuoti.

41 – už, 14 susilaikė.

Mielieji kolegos, 76 straipsnis. Štai čia jau turime sustoti. Yra pataisos tiek kolegos A.Meliano ir grupės Seimo narių, tiek kolegos S.Kružinausko ir grupės Seimo narių. Pirmiausia kolega A.Melianas. Mes dabar turime pateikti vieni kitiems siūlymus ir balsuosime, ar šiuos siūlymus nagrinėjame. Pirmasis kolega A.Melianas.

A.MELIANAS. Gerbiamieji kolegos, aš noriu priminti pirmiausia, kad kairiųjų Vyriausybės pateiktame Darbo kodekso projekte buvo “lokauto” sąvoka ir jo apibrėžimas. Taip pat noriu priminti, kad šio kodekso ne viename straipsnyje yra paminėtas socialinių partnerių lygiateisiškumas ir partnerystė. Tai šioje vietoje ne tik darbuotojai atstovai, bet ir darbdaviai turi turėti teisę reaguoti į neteisėtus darbuotojų atstovų veiksmus, jeigu jie prieštarauja įstatymams ir panašiai. Tokiu atveju skelbiamas lokautas, t.y. darbdavys nesilaiko darbo santykių ir atleidžia pažeidusius darbo santykius darbuotojus iš darbo. Kaip suprantu, buvo sutarimas ir Trišalėje taryboje dėl lokauto. Taigi, kairieji, jeigu jūsų Vyriausybė teikia tokį projektą, būkite malonūs ir balsuokite už tuos sutartus dalykus. Taigi siūlau įrašyti “grąžinti į Darbo kodekso projektą lokauto apibrėžimą ir papildyti atitinkamai 76 straipsnį”.

PIRMININKAS. Mielieji kolegos, čia yra du siūlymai ir iš principo tas pats. Taigi dabar balsuosime taip. Ar balsuojame dėl abiejų šių siūlymų svarstymo, t.y. ir vienos grupės, ir kitos, nes iš esmės tas pats. Ar balsuojame ir pritariame svarstymui, ar manome, kad nereikia svarstyti? Prašom balsuoti.

20 – už, 15 – prieš, 13 susilaikė. Nesvarstoma. Dabar dėl viso 76 straipsnio. Kolega A.Sysas lyg ir prieš, ne, pasirodo, teisingai, už. Prašom.

A.SYSAS. Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos. Ponas A.Melianas ir vėl nežinau, iš kur išskaitė, kad Vyriausybė pateikė. Reikėtų pasiimti pirminį variantą, kuris atėjo į Seimą. 76 straipsnis yra “Streikas”. Streikas yra vienos įmonės ar kelių įmonių darbuotojų ir jų grupių laikinas darbo nutraukimas ir t.t. Apie jokį lokautą Vyriausybės pateiktame projekte nėra. Yra alternatyvose, kurios, skirtingai nuo kitų kodeksų, buvo pateiktos Seimui. Būtent dėl lokauto ir nebuvo sutarimo ir Trišalėje taryboje, ir Vyriausybė tam nepritarė. Nes Vyriausybė pritarė vienam darbdavių prašymui, t.y. kad Darbo kodekse atsirastų darbo tarybos, ir nepritarė kitam darbdavių prašymui, kad atsirastų lokautai. Todėl nereikia klaidinti Seimo narių, nes tokio pasiūlymo Vyriausybė neteikia. Todėl aš siūlau pritarti Vyriausybės pateiktam įstatymo projektui, t.y. 76 straipsnis kalba tiktai apie streiką.

PIRMININKAS. Ačiū. Ir kolega P.Vilkas – priešinga nuomonė. Prašom.

P.VILKAS. Gerbiamieji kolegos, sakykime, kad Vyriausybės ir nebuvo įrašyta, bet buvo darbdavių ir kitų atstovų susitarimas. Man atrodo, įrašyti lokautą tikrai būtų labai svarbu, nes tai būtų kolektyvinio ginčo išsprendimas, kaip susitarimo darbdavių ir kitų darbuotojų. Tai aš tikrai siūlyčiau, kad būtinai būtų įrašyta “lokauto” sąvoka ir kviečiu balsuoti už.

PIRMININKAS. Ačiū. Mielieji kolegos, balsuojame dėl viso 76 straipsnio be pataisų. Prašom balsuoti. 76 straipsnis toks, kaip komiteto suformuluota. Prašom balsuoti. Kolega pranešėjau, jūsų balsas ten? Gerbiamasis pranešėjau, jūsų balsas ten, kad nebūtų painiavos?

37 – už, 20 – prieš, 5 susilaikė. 76 straipsnis priimtas.

77 straipsnis. Nėra norinčių kalbėti. Prašom pasiruošti balsuoti. 77 straipsnis. Prašom balsuoti pagal komiteto variantą.

Už – 32, prieš – 7, susilaikė 6. Straipsnis priimtas.

78 straipsnis. Nėra pataisų ir nematau norinčių kalbėti. Prašom pradėti balsuoti. Balsuojame dėl 78 straipsnio, arba “Streikų apribojimo”. O gal galime bendru sutarimu? Balsuojame. 78 straipsnis pagal komiteto redakciją.

Už – 28, prieš – 2, susilaikė 8. Straipsnis priimtas.

79 straipsnis – “Vadovavimas streikui”. Gal galima bendru sutarimu? Pasirodo ne. Kolega A.Melianas – priešinga nuomonė. Prašom. Dėmesio, paklausome kolegos!

A.MELIANAS. Gerbiamieji kolegos, 79 straipsnis dar kartą parodo (…) padėtį. Čia iš viso nepaminėta, kad darbo taryba gali skelbti streiką ir aš labai norėčiau išgirsti, kaip J.Olekas pakomentuotų tą dalyką.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolega A.Sysas už abu. Prašom.

A.SYSAS. Ačiū, pirmininke. Aš padėsiu ir Juozui, pakomentuosiu. Skirtingai nuo darbo tarybų, kurių įstatymo dar nėra, jeigu jūs perskaitysite įdėmiai Profesinių sąjungų įstatymą, tai jūs ten rasite, kad profesinės sąjungos atsako už savo veiksmus. Streikas čia ne šiaip sau pasivaikščiojimas gatvėje arba mitingas nuo laiptų, tai yra tam tikri nuostoliai, tam tikra atsakomybė. Ir būtent mūsų Lietuvos įstatymuose atsakomybė tenka tik profesinei sąjungai. Todėl nejuokaukime ir neskirkime streikų organizavimo institucijai, kuri už nieką neatsako. Tai yra tam tikra kitų šalių patirtis, ne šiaip mes kažką kopijuojame.

PIRMININKAS. Ačiū, kolegos. Prašom pasiruošti balsuoti. Balsuojame dėl 79 straipsnio pagal komiteto redakciją. Prašom balsuoti.

Už – 37, prieš – 12, susilaikė 9. Straipsnis priimtas.

80 straipsnis – “Streiko eiga”. Norinčių kalbėti nematau. Prašom pasiruošti balsuoti. Balsuojame dėl 80 straipsnio.

Už – 39, prieš – 5, 11 susilaikė. Straipsnis priimtas.

“Streiko teisėtumas” – 81 straipsnis. Kolega S.Lapėnas. Ne. Niekas nenori kalbėti. Prašom balsuoti. Balsavimas pradėtas. Galima. Kompiuteris neatlaiko. (Balsas salėje) Padarysime.

Už – 36, prieš – 3, 8 susilaikė. Straipsnis priimtas.

82 straipsnis. Irgi nėra pastabų. Ar kas nori kalbėti? Nematau. Prašom balsuoti. Balsavimas pradėtas. Balsuojame. 82 straipsnį dabar nagrinėjame. Balsavimas už arba prieš.

40 – už, prieš – 3, 9 susilaikė. Straipsnis priimtas.

83 straipsnis. Nėra norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų. Prašom balsuoti dėl viso straipsnio. 83 straipsnis. Balsuojame už visą straipsnį pagal komiteto redakciją.

Už – 37, prieš – 3, 8 susilaikė. Straipsnis priimtas.

84 straipsnis. Niekas nenori kalbėti. Prašom balsuoti. (Balsai salėje) Taigi buvo įjungta, bičiuliai. Buvo įjungta. Negaliu aš valandą laikyti. J.Jučas – dėl 84 straipsnio, kuris vadinasi “Streiko pasibaigimas”. Prašom, kolega.

J.JUČAS. Aš išvis esu prieš streikus, todėl rekomenduoju ir siūlau visiems balsuoti prieš.

PIRMININKAS. Supratome. Prašom balsuoti dėl viso straipsnio. (Balsas salėje) Balsuojame už 84 straipsnį. Straipsnis ir vadinasi “Streiko pasibaigimas”, todėl visi turi vieningai balsuoti. (Balsai salėje)

Už – 36, prieš – 3, 10 susilaikė.

85 straipsnis – “Atsakomybė”. Niekas nenori kalbėti? Prašom balsuoti. 85 straipsnis. Tuoj, vieną minutę. Baigiame skyrių ir net visą antrąją dalį ir eisime toliau. Non stop.

40 – už, 2 – prieš, 6 susilaikė. Priimta antroji dalis ir dešimt skyrių. Dėl vedimo tvarkos – kolega A.Klišonis. Prašom.

A.KLIŠONIS. Gerbiamasis pirmininke, prieš keturis straipsnius prašėme pakartoti registraciją, nes matome pakankamai daug geltonų žymų monitoriaus ekrane. Jūs pasakėte – padarysime tą registraciją. Aš manau, kad reikėtų tą dalyką padaryti.

PIRMININKAS. Teisingai. Dabar registruojamės. Prašom. Registracija. Pradedame trečiąją dalį – “Individualūs darbo santykiai”. Aš tikiuosi, bent čia bus visuotinis sutarimas. Individualūs santykiai. XI skyrius -“Įdarbinimas”. 86 straipsnis – “Teisės į darbą įgyvendinimas”. Prašom registruotis, kolegos. Primenu, kad pataisų 86 straipsniui nėra.

Užsiregistravo 72 Seimo nariai.

Niekas nenori kalbėti. Diskusija baigta. Prašom balsuoti dėl 86 straipsnio. Balsuojame dėl 86 straipsnio.

51 – už, 3 – prieš, 8 susilaikė. 86 straipsnis priimtas.

87 straipsnis. Pataisų nėra. Norinčių kalbėti nėra. Prašom balsuoti dėl 87 straipsnio – “Įdarbinimo sąvoka”.

Už – 39, prieš – 1, 10 susilaikė. Straipsnis priimtas.

88 straipsnis. Pataisų nėra. Norinčių kalbėti nėra. Prašom balsuoti. 88 straipsnis.

Už – 41, prieš – 4, 12 susilaikė.

Dabar 89 straipsnis. Gerbiamasis pranešėjau, yra Teisės departamento pastaba, bet, kiek supratau, komitetas pritaria. Dėmesio! Paklausykime pranešėjo.

V.FIODOROV. Komitetas pritaria Teisės departamento išvadai ir siūlo redaguoti.

PIRMININKAS. Gal galime bendru sutarimu? Niekas neprieštarauja? Galime bendru sutarimu? Ne? Prašom balsuoti. 89 straipsnis su Teisės departamento pastabomis.

43 – už, 2 – prieš, 13 susilaikė. Priimta.

90 straipsnis. Yra kolegos A.Meliano ir kitų Seimo narių pastabos. Prašyčiau gerbiamąjį Artūrą tarti žodį dėl tarpininkavimo įsidarbinant ar įdarbinant užsienyje. Prašom, gerbiamasis kolega.

A.MELIANAS. Gerbiamieji kolegos, man atrodo, yra labai akivaizdu, kad pateiktame jums Darbo kodekso projekte yra prieštaravimas. Pirmajame sakinyje rašoma: “tarpininkauti dėl piliečių įdarbinimo užsienyje – išimtinė valstybės teisė”. Tačiau yra trečiasis sakinys, kuriame parašyta: “kitos įmonės, įstaigos ar organizacijos gali tarpininkauti dėl piliečių įdarbinimo”. Mano galva, tai yra akivaizdus loginis prieštaravimas. Mano įsitikinimu, didesnei grupei įmonių, aišku, kurios turi tam tikras licencijas, reikėtų suteikti teisę atlikti tarpininkavimo užsienyje paslaugas. Visi žinome, koks yra didelis nelegalus mūsų lietuvių darbas užsienyje, kad iš to pelnosi tam tikros struktūros. Manau, didesnei grupei įmonių turėtų būti suteikta teisė atlikti paslaugas įdarbinant užsienyje, aišku, gavus tam tikrą licenciją. Todėl siūlau pakeisti 90 straipsnį formuluojant jį aiškiau ir paprasčiau: “Dėl piliečių darbo užsienyje tarpininkauja Lietuvos darbo birža bei kitos organizacijos, kurių įstatuose ar steigimo dokumentuose nurodytas šių paslaugų teikimas”.

PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, komitetas lyg ir nepritarė?

V.FIODOROV. Taip, komitetas nepritarė šiam pasiūlymui.

PIRMININKAS. Tada prašyčiau balsuoti, ar yra 29 Seimo nariai, kurie sutinka svarstyti tokias kolegos A.Meliano ir kitų Seimo narių pastabas.

Už – 20. Deja, nepakanka. Ar galime priimti bendru sutarimu? Ar yra norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Nematau. Prašom balsuoti. Balsuojame dėl 90 straipsnio.

Už – 43, prieš – 9, 7 susilaikė. 90 straipsnis priimtas.

91 straipsnis – “Bedarbiai”. Pastabų nėra. Galime priimti?

91 straipsnį priimam be pastabų bendru sutarimu. (Balsai salėje) Ne? Tada prašom balsuoti. 91 straipsnis. Prašom balsuoti. Pagal komiteto redakciją kitų pastabų nebuvo.

Už – 38, prieš – 3, 10 susilaikė. Straipsnis priimtas.

92. Prašom, kolega Melianai.

A.MELIANAS. Aš repliką po balsavimo. Šiame straipsnyje yra parašyta, kad “bedarbiais laikomi tie žmonės, kurie neturi pakankamo pragyvenimo lėšų šaltinio”. Kaip žinia, dabar pas mus visai kitaip nustato bedarbio statusą, t.y. visai nežiūrima į jo turtą. Sakykim, žmogus gali turėti milijoną, bet jis nedirba ir eina registruotis į darbo biržą. Tokiu atveju mes turėsim keisti gana daug kitų įstatymų. Manau, kad yra priimta netinkama formuluotė.

PIRMININKAS. Man atrodo, kad čia yra įvairių išlygų ir jeigu reikės, išties bus galima aiškintis.

Dabar 92. Jam yra, gerbiamasis pranešėjau, Teisės departamento pastaba. Komiteto pozicija.

V.FIODOROV. Komitetas pritaria ir siūlo redaguoti pagal Teisės departamento išvadą.

PIRMININKAS. Ar galim bendru sutarimu? Ne. Niekas nenori kalbėti. Prašom balsuoti. Balsuojam už Teisės departamento patikslintą 92 straipsnį. Prašom balsuoti.

Už – 42, prieš – 3, susilaikė 10. Priimta. XI skyrius priimtas.

XII skyrius – “Darbo sutartis”. Pirmojo skirsnio 92 straipsnis. Gerbiamasis pranešėjau, vėlgi, atrodo, yra… Ne, atsiprašau, 93. Nėra pastabų. Galim priimti bendru sutarimu? Prašom balsuoti, ar priimam 93 pagal komiteto redakciją.

35 – už, prieš – 4, 13 susilaikė. Straipsnis priimtas.

94 straipsnis. Pastabų nėra. Galime bendru sutarimu? Nematau. Prašom balsuoti. Balsavimas pradėtas. Ateis laikas, registruosimės.

Už – 40, prieš – 3, 9 susilaikė. Straipsnis priimtas.

95 straipsniui yra kolegės B.Vėsaitės pataisa. Kolege Birute, prašom motyvuoti, kodėl reikalinga jūsų pataisa.

B.VĖSAITĖ. Pataisą atsiimu.

PIRMININKAS. Atsiimat?

B.VĖSAITĖ. Taip.

PIRMININKAS. Klausimas išspręstas. Ar 95 straipsniui, kadangi daugiau pataisų nėra, galim pritarti bendru sutarimu? Ne. Prašom balsuoti.

39 – už, 3 – prieš, 14 susilaikė. Straipsnis priimtas.

96 straipsnis. Pataisų nėra. Ir norinčių kalbėti nėra. Prašom balsuoti. 96 straipsnis. Prašom balsuoti.

43 – už, 2 – prieš, 11 susilaikė. Priimta.

97 straipsnis. Pataisų nėra. Norinčių kalbėti taip pat nėra. Prašom balsuoti. 97 straipsnis.

44 – už, 1 – prieš, 11 susilaikė. Straipsnis priimtas.

98 straipsniui yra kolegos A.Meliano ir kitų Seimo narių pataisų. Prašyčiau kolegą A.Melianą tarti žodį.

A.MELIANAS. Gerbiamieji kolegos, 98 straipsnio 3 dalyje yra numatyta tik darbdavio atsakomybė, jeigu jis leidžia dirbti nelegalų darbą. Aš siūlau, kad būtų ir darbdavio, ir darbuotojo atsakomybė. Nes, sakykime, yra iš tikrųjų įmanomas piktybinis veiksmas, kai konkurentai arba kiti gali atsiųsti kokį žmogų į vienos ar kitos įmonės teritoriją, jis atseit gali ten dirbti ir tokiu atveju darbdavys bus nubaustas 10 tūkst. Lt bauda. Tai yra labai puikus būdas kovoti su konkurentais ir t.t. Jeigu mes nustatysime bausmę ir tam darbuotojui, kuris sutiko dirbti nelegalų darbą, aišku, gal ne tokio dydžio, bent jau koks yra dabar, tai tokiu atveju gal iš tiesų mes sumažinsim tokią galimybę daryti tokius negražius dalykus, taigi dalytis atsakomybe už nelegalų darbą turi abu: ir darbuotojas, ir darbdavys.

PIRMININKAS. Siūlytojų pozicija aiški. Taip pat 98 straipsniui yra šiek tiek kitokia kolegos S.Kružinausko ir kitų Seimo narių pataisa. Nematau jų atstovų. Taigi vėl kartu balsuosim, ar svarstome kolegų A.Meliano ir jo sąjungininkų bei kolegos S.Kružinauko ir jo sąjungininkų pataisas. (Balsai salėje) Va, dabar, kai reikės dėl viso straipsnio, tai tikrai reikės visiems balsuoti.

Už – 23. Nesvarstoma. Dabar prašom registruotis. Balsuosime dėl viso 98 straipsnio, kuris vadinamas “Nelegalus darbas”. Kolegos, registruojamės visi.

77 užsiregistravo. Kas už tai, kad būtų priimtas… Atsiprašau, yra norinčių kalbėti. Prašom. Ar kolega J.Sabatauskas nori kalbėti dėl 98? Prašau.

J.SABATAUSKAS. Ačiū, pirmininke. Kolegos, iš tikrųjų ta pataisa, kurią siūlė kolega A.Melianas, sakyčiau, yra nesusipratimas. Pirma, kiekvienas asmuo, kuris nori pradėti dirbti pas kokį nors darbdavį, be darbdavio sutikimo netaps darbuotoju. Iš to išplaukia ir kitas teiginys, kad jeigu aš norėsiu pakenkti kitam asmeniui ir nueisiu į jo firmos teritoriją, ten slankiosiu ir apsimesiu darbuotoju, tai aš nebūsiu darbuotojas ir nebūsiu baudžiamas pagal tai, net jeigu imituosiu neva kažką dirbu. Todėl ir ši pataisa, sakyčiau, būtų visiškai niekinė.

PIRMININKAS. Ir kita nuomonė – kolega R.Vaštakas. Prašom.

R.VAŠTAKAS. Ačiū, pirmininke. Vis dėlto 98 straipsnio 3 punktas aiškiai parodo, kad tiktai darbuotojams suteikiama teisė ir kad nelygiose sąlygose atsiduria darbdavys ir darbuotojas. Antra, iš tikro sudaroma galimybė darbuotojui tokiu būdu kompromituoti darbdavį. Aš siūlau nepritarti šiam straipsniui ir balsuoti prieš.

PIRMININKAS. Mielieji kolegos, prašom pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad 98 straipsnis būtų priimtas pagal komiteto redakciją?

Už – 50, prieš – 14, susilaikė 7, straipsnis priimtas. Kolega A.Melianas dar kartą dėl vedimo tvarkos ar dėl ko kito.

A.MELIANAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, pirmiausia nesupratau, kodėl nesvarstėme pono S.Kružinausko pataisos, o svarstėme tik mano. Ponui J.Sabatauskui norėčiau pasakyti, kad geriau įsiskaitytų į pasiūlymą. Ten kalbama apie darbuotojus, apie dirbančius asmenis. Apsimesti dirbančiu gali bet kas.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, nebuvo remiančių ir nebuvo norinčių svarstyti. 99 straipsnis. Vėl kolegos A.Meliano siūlymai. Prašom tarti žodį.

A.MELIANAS. Yra kolegos S.Kružinausko siūlymas 99 straipsniui.

PIRMININKAS. Taigi kolegos A.Meliano ir yra S.Kružinausko. Taip, čia visiškai teisingai. Bet man kažkodėl užrašyta, kad A.Melianas pirmasis, tai aš jam su malonumu suteikiu pirmam žodį. (Balsas salėje) Dėl 99 straipsnio. Komitetas nepritarė. Kuris kalbės? G.Steponavičius? Prašom.

Kolega G.Steponavičius – dėl 99 straipsnio 2 dalies. Prašom.

G.STEPONAVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, iš principo tai yra klausimas, kuris ne taip seniai buvo įrauktas į mūsų teisinę bazę. Kalbama apie darbuotojų pažymėjimus, kurie yra privalomi. Atrodytų, kad užteko laiko pasimokyti iš klaidų ir per tą laiką matėme, kiek tai nereikalingų kaštų ir kiek nepatogumų sukėlė darbuotojams, ypač kai tai nėra susiję su viešųjų paslaugų teikimu. Tarkime, įmonėse, cechuose ir panašiai tai yra gana absurdiškas siūlymas. Tą suvokia kolega S.Kružinauskas ir bent 17 kairės pakraipos politikų Seime. Liberalai tai taip pat siūlo. Manome, kad nelegalaus darbo išnaikinimo tikslo kėlimas, įvedus privalomuosius pažymėjimus darbuotojams, tikrai nepasitvirtino. Tai yra pseudopriemonė. Manytume, metas atsisakyti šio brangiai, gal net milijonus darbuotojams ir darbdaviams kainavusio malonumo.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolega G.Steponavičius ir už S.Kružinauską. Gal kas kitas norėtų kalbėti už S.Kružinauską? Nėra. Tada vėl kartu balsuosime, ar nagrinėjame šiuos siūlymus. Ar nagrinėjame šiuos siūlymus. Tai yra ir vieną, ir kitą siūlymus 99 straipsniui. (Balsas salėje) Čia yra tas pats, dėl visko kartu. Už – 22. Klausimas išspręstas.

Ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų dėl viso 99 straipsnio be pataisų? Niekas nenori, prašom balsuoti. (Balsai salėje) Minutėlę. Nutraukiam. Mielieji kolegos, prašom greičiau reaguoti. (Balsai salėje) Dėl viso 99 straipsnio. Štai kiek sekundžių praeina, kol reaguojama. (Balsai salėje) O aš negyvas, taip išeina. Aš, vadinasi, galiu reaguoti, o jaunesni už mane negali reaguoti. Na, sarmatos turėkite. Kolega A.Melianas – dėl 99 straipsnio pagal komiteto redakciją. Prašom.

A.MELIANAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, pirmą kartą, kai jūs paspaudėte mygtuką, aš vis dėlto jus buvau aplenkęs – pasirodė mano užrašas, bet jūs vis tiek nedavėte man kalbėti. Taigi pripažinkite savo klaidą. Tai yra viena.

Kalbėdamas apie 99 straipsnį ir dėl vedimo tvarkos, norėčiau, kad būtų balsuojama atskirai už mūsų pasiūlymą, Liberalų frakcijos pasiūlymą, ir už pono S.Kružinausko pasiūlymą. Kodėl buvo taip daroma, kad buvo bendru ypu balsuojama už pasiūlymus 99 straipsniui? Manau, jūs pažeidėte šiek tiek Statutą ar bent jau vedimo tvarką.

Ponas G.Steponavičius jau išdėstė motyvus, kad vargu bau reikalingi pažymėjimai, atskiri pažymėjimai darbuotojams, jeigu mes įrašytume, pavyzdžiui, “Sodros” pažymėjimą turėjimą, tai ar iš tikrųjų sumažintų jų kaštus darbdaviams juos gaminant. Be to, šiame straipsnyje siūlėme, kad darbo sutarčių registravimo žurnalas privalomas tik tuo atveju, jeigu yra daugiau kaip 10 darbuotojų įmonėje, tai atitinka Europos Sąjungos praktiką dėl sąvokos “smulkioji įmonė” ir panašiai. Jūsų siūlyme, jūsų Vyriausybės siūlyme siūloma neturėti darbo sutarčių registravimo žurnalo tuo atveju, jeigu yra mažiau negu 3 darbuotojai. Man atrodo, šis straipsnis yra svarbus. Ne vieną kartą teko girdėti susitinkant ir su darbdaviais, ir su darbuotojais, kad tie pažymėjimai yra nereikalingi. Turėjome sumažinti administracines prievoles darbdaviams dėl registravimo žurnalų ir dėl pažymėjimų. Jeigu jūs nenorite svarstyti nei mūsų, nei pono S.Kružinausko pasiūlymų, tada siūlau balsuoti prieš šį straipsnį.

PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonė aiški. Prašom balsuoti dėl viso 99 straipsnio pagal komiteto redakciją. Už – 43, prieš – 14, susilaikė 10. Kolega A.Gricius tikrai seniai kalbėjo, jis turi teisę tarti žodį pirma kitų. Prašom.

A.GRICIUS. Gerbiamasis Česlovai, aš labai gerbiu jūsų pirmininkavimą, nes jis tikrai yra be klaidų, išskyrus vieną dalyką. Aš labai akylai seku ekraną, bet nespėju pamatyti net tų pasirodančių linijų, kurios, kaip jūs sakote, rodo, kad nėra norinčių kalbėti. Sutinku, gal ir nėra norinčių kalbėti, bet reikia nors 3 sekundes palaikyti vaizdą ekrane, kad žmonės susiorientuotų. Aš labai prašau, gerbiamasis Česlovai, rimčiau reaguoti į tą klausimą. Ta pačia proga norėčiau užsiregistruoti, jeigu galima. (Juokas)

PIRMININKAS. Labai svarbus reikalas. Prieisime prie to. Stop. Gerai. Užsiregistruokime. Buvo rimtas pareiškimas, juo labiau prieš 100 straipsnį, jubiliejinį. (Balsai salėje) Laiko dar daug turime. Kolegos, registruojamės.

Užsiregistravo 75 Seimo nariai. Taigi, mielieji kolegos, 100 straipsnis – “Darbo sutarties prielaidos”. Pastabų nėra. Nori kalbėti kolega S.Lapėnas. Prašom. Nuomonė prieš.

S.LAPĖNAS. Gerbiamieji kolegos, toks išankstinis teiginys, kad tik darbo sutartyje galima iš anksto aptarti, kad rinkimo būdu būtų užimamos tam tikros pareigos administracijoje ar darbo kolektyve, manau, yra betikslis ir nereikalingas dalykas, suvaržantis pačių darbdavių galimybes apsispręsti, kokiu būdu galėtų būti priimami tam tikri darbuotojai į tam tikras pareigas. Todėl kviečiu balsuoti prieš.

PIRMININKAS. Kolega R.Vaštakas lyg ir už. Tiesiog iš įdomumo prašom.

R.VAŠTAKAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš galėčiau pasidžiaugti ir pasveikinti įstatymo rengėjus, kad šis visas įstatymas, ypač 100 straipsnis, labai gražiai atspindi bolševikinę dvasią. Tai yra jis pabrėžia, kad galima tik tai, kas leidžiama, o visa kita yra draudžiama. Čia akivaizdžiai parašyta, kad galimi tik keli momentai, kokiu būdu kolektyvinėse sutartyse gali būti taikomi dar kiti žmonių parinkimo būdai. Taigi tie, kas už bolševikinę dvasią, balsuokite už.

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, jūs savo esme pažeidėte konvenciją, bet kitą kartą aš tai atsiminsiu. Taigi prašom pasiruošti balsuoti. Vienas – už, vienas – prieš. (Balsai salėje) Lyg mes maži vaikai ir nesuprantame, kas ką kalba. Taigi prašom balsuoti už 100 straipsnį. Balsuoti, kaip kolega R.Vaštakas kalbėjo, o jis kalbėjo už.

Už – 39, prieš – 13, 14 susilaikė. Straipsnis priimtas.

101 – “Konkursas”. Pastabų nėra. Mielieji kolegos, džentelmeniškas susitarimas turėtų būti toks: kol tveria kolega A.Sysas, o jis tai galės tik 10 minučių, tai jo garbei dar 10 minučių ir po to dirbame toliau. 10 minučių. (Balsai salėje) Jeigu reikia balsuoti, prašom, tuoj pabalsuosime. Ar reikia balsuoti? Reikia? Nereikia. Seimas turi būti stipresnis už visus. Taigi 101 straipsnis. Pastabų nėra, norinčių kalbėti nėra. Prašom balsuoti. 101 straipsnis. Prašom. Reikia greičiau priimti Darbo kodeksą. Už 101 straipsnį.

40. Pranešėjas labai ramiai ir labai tvarkingai dirba, taigi padėkime jam.

102 straipsnis, yra prieš. Kolega S.Lapėnas. Prašom. 102 straipsnis – “Renkamosios pareigos”.

S.LAPĖNAS. Gerbiamieji kolegos, na, vėlgi šio straipsnio 2 dalyje kalbama apie tai, kad kolektyvinėse sutartyse gali būti nustatyta, kad rinkimų būdu turi būti užimamos ir tokios pareigos, kurios išvardytos šio straipsnio 1 dalyje. Aš manyčiau, kad ši nuostata iš esmės prieštarauja galimybei normaliai dirbti įmonei, nes jeigu mes rinkimo būdu pradėsime tvarkyti bet kurios įmonės administraciją, prieisime aklavietę. Čia galų gale nėra visuomeninė organizacija ar partinė politinė organizacija, kad būtų galima balsavimo būdu nuspręsti dėl vieno ar kito žmogaus tinkamumo eiti tam tikras pareigas. Todėl siūlau susimąstyti, dar kartą ją perskaityti kiekvienam atskirai ir balsuoti prieš.

PIRMININKAS. Ačiū. Prašom balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas 102 straipsnis? Komiteto redakcija. 42 – už, 13 – prieš, 10 susilaikė.

103 – “Kvalifikaciniai egzaminai”. Kolega R.Sedlickas nori tarti žodį. Prašom, kolega. 103 straipsnis. Ne, kolega R.Sedlickas nenori kalbėti, kiti nenori kalbėti. Prašom balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas 103 straipsnis?

37 – už, prieš – 4, 15 susilaikė.

104 straipsnis, pastabų nėra. Norinčių kalbėti yra. G.Steponavičius. Prašom. “Dokumentai priimant į darbą”. Prašom.

G.STEPONAVIČIUS. Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Aš manyčiau, kad įstatymo lygiu įsakmiai apibrėžti, kokie dokumentai yra būtinai reikalingi, nėra būtina. Būtų galima ieškoti lankstesnių formuluočių, ir tikrai kviesčiau bent jau nebalsuoti už, bent jau susilaikyti.

PIRMININKAS. Ačiū. Prašom balsuoti. Balsuojame už 104 straipsnį. Komiteto redakcija. Prašom balsuoti.

42 – už, 5 – prieš, 20 susilaikė.

105 straipsnis. Pastabų nėra. Norinčių kalbėti nėra. Prašom balsuoti. 105 straipsnis.

43 – už, 3 – prieš, 11 susilaikė. Straipsnis priimtas.

106 straipsnis – “Išbandymo terminas”. Pastabų nėra, norinčių kalbėti nėra. Prašom balsuoti.

42 – už, prieš – 2, 8 susilaikė. Straipsnis priimtas.

107 straipsnis. Norinčių kalbėti nėra. Prašom balsuoti. “Išbandymo rezultatai”.

42 – už, 2 – prieš, 14 susilaikė, straipsnis priimtas. Pirmasis skirsnis baigtas. Antrasis skirsnis – “Darbo sutarčių rūšys”, 108 straipsnis. Pastabų nėra. Kolega S.Lapėnas norėtų tarti žodį. Prašom.

S.LAPĖNAS. Gerbiamieji kolegos, norėčiau atkreipti dėmesį, kad pagal dabar galiojančią patentų išdavimo tvarką pagal Vyriausybės nutarimą patentininkai, kurie galbūt galėtų pretenduoti į darbo sutartis, sudaromas pagal 4, 5, 6 punktus, netenka šios galimybės, nes ten, tame kryžiukų ir žvaigždučių rinkinėlyje, akivaizdžiai daromos išlygos dėl patentininkų galimų vykdyti veiklos rūšių ir paslaugų juridiniams asmenims. Todėl šiame straipsnyje akivaizdžiai trūksta nuorodų, kad šis įstatymas būtų viršesnis už dabartinę patentų išdavimo tvarką. Todėl siūlyčiau bent jau susilaikyti, nebalsuoti už. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Pradedame balsavimą. Balsuojame dėl 108 straipsnio pagal komiteto redakciją.

38 – už, 4 – prieš, 15 susilaikė. Straipsnis priimtas.

109 straipsnis. Yra kolegų A.Meliano ir S.Kružinausko pataisos. Kolega G.Steponavičius – grupės vardu. Prašom, gerbiamasis G.Steponavičius.

G.STEPONAVIČIUS. Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Ne grupės draugų, bet frakcijos narių vardu teikiame šį siūlymą. Jis tiesiogiai susijęs su tuo, ką Seimas atsitokėjęs suprato, kai Prezidentas grąžino pakartotinai svarstyti Darbo sutarties įstatymo pataisas. Regis, kodekso rengėjams nė motais ir Prezidento, ir tuokart nemažos Seimo dalies nuomonė. Noriu pasakyti, kad mūsų formuluotė tikrai šiek tiek skiriasi nuo to, ką mes siūlėme svarstymo stadijoje. Galimybė sudaryti terminuotą darbo sutartį ilgesniam nei 5 metų terminui, apribojant tokią galimybę, yra netikslinga, nes darbo sutarties terminas yra šalių susitarimo reikalas. Svarbu, kad darbo sutarties terminas būtų priimtinas darbdaviui ir, pabrėžiu, darbuotojui, todėl jis turėtų būti nustatomas ne įstatymu, bet darbdavio ir darbuotojo susitarimu.

Atkreipiu dėmesį, kad 109 straipsnio 2 dalyje mes siūlome įtraukti lanksčią nuostatą, kai sudaryti tokią sutartį rašytiniu prašymu prašo pats darbuotojas. Taip pat siūlome papildyti nauja 4 dalimi, kuri, manau, leistų pakankamai deramai atspindėti lanksčias galimybes darbuotojams, norint ir siekiant persikvalifikuoti ar kitaip įsipareigoti… savo santykius su šia įmone, todėl būtent mūsų pataisa ir leistų pasiekti šį tikslą.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos S.Kružinausko grupės vardu nematau norinčių kalbėti. Taigi dabar balsuojame dėl to, ar balsuojame dėl A.Meliano ir Seimo narių, kolegos S.Kružinausko ir Seimo narių siūlymų, ar juos svarstome. Ar svarstome? Komitetas nepritarė.

Už – 24. Nesvarstoma.

Dabar visas 109 straipsnis be pataisų, taip, kaip komitetas suredagavo. Yra norinčių kalbėti? Kolega R.Vaštakas. Prašom. Dėl viso 109 straipsnio.

R.VAŠTAKAS. Ačiū, pirmininke. Visiems, kurie yra šiek tiek susidūrę su verslu, išskyrus tuos, kurie sėdi Seime, ministerijose ar kitose valstybės institucijose, yra aišku, kad šiandien nebėra tokių dalykų kaip nuolatinio pobūdžio darbas,. Šiandien verslo sėkmei ypač didelę įtaką daro rinkos pasikeitimai. Jeigu mes norime, kad darbo vietų skaičius Lietuvoje didėtų, turėtume sudaryti galimybę sudaryti laikinas sutartis. Taigi aš siūlau balsuoti prieš šį straipsnį, draudžiantį sudaryti trumpalaikes sutartis arba neleidžiantį dirbti… nustatant nuolatinio pobūdžio darbus.

PIRMININKAS. J.Jurkus. Prašom trumpai. Kita nuomonė – J.Jurkus.

J.JURKUS. Gerbiamieji kolegos, aš siūlau palaikyti šį įstatymą, nes mano kolega truputėlį, matyt, kalba ne į temą. Yra normaliai dirbančių verslininkų, kur darbo santykiai yra normalūs, ir nereikia turbūt kalbėti už visus verslininkus. Aš siūlau palaikyti šį įstatymą.

PIRMININKAS. Ačiū. Prašom balsuoti. Kompiuteris nenori dirbti, tikrai reikės baigti. Balsuojame už visą 109 straipsnį. Už 109 straipsnį. Prašom neagituoti balsavimo metu. Kartojame balsavimą. Kolegos, dar sykį kartojame balsavimą dėl 109 straipsnio. Tuoj visi pailsėsime. Kantrybės!

Už – 34, prieš – 10, 12 susilaikė. Straipsnis priimtas.

110 straipsnis. Pastabų nėra. Galime priimti? (Balsai salėje) Ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų? Kolega R.Vaštakas. Prašom. Dėl 110 straipsnio – “Darbo sutarties termino nustatymas”. Prašom.

R.VAŠTAKAS. Ačiū, pirmininke. 110 straipsnio 2 punkte yra aiškiai pabrėžta, kad jeigu darbo sutartyje jos terminas nenurodytas arba netinkamai nustatytas, laikoma, jog sudaryta neterminuota darbo sutartis. Toks traktavimas mažų mažiausiai yra neaiškus. Ką reiškia “netinkamai nustatytas”? Turėtų būti apibrėžta, išaiškinta. Gal klaida, gal perbraukta, gal žodyje trūksta raidės? Šiuo atveju mes iš karto nurodome, kad sudaryta neterminuota darbo sutartis. Siūlyčiau nepritarti pirmiausia dėl to, kad tai nelogiška, antra, aiškiai neapibrėžta, ką reiškia “netinkamai nustatytas”, taigi iš tikro prieštarauja logikai. Siūlau balsuoti prieš.

PIRMININKAS. Ačiū. Dėkoju. Kviečiu balsuoti dėl viso 110 straipsnio. Prašom balsuoti. Tuoj baigsime. Jau artėjame prie pabaigos. (Balsai salėje) Nėra pataisų. Negi negalime bendru sutarimu pritarti keliom pataisom ir tada baigti?

37 – už, 8 – prieš, 12 susilaikė. Pritarta.

Nuo 111 straipsnio iki 119 straipsnio nėra pataisų. Ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų? Nėra. Prašom balsuoti dėl 111 straipsnio. 120 straipsniui bus pataisų ir sustosime. (Balsai salėje) Kad nedaug liko. Nėra jokių pataisų. (Balsai salėje) Bendro sutarimo, deja, nėra, todėl balsuosime.

38 – už, 5 – prieš, 10 susilaikė.

112 straipsnis. Pataisų nėra. Ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų? Nėra. Prašom balsuoti. 112 straipsnis – “Sezoninė darbo sutartis”. Tuoj baigiame, bičiuliai. Kantrybės! Perbalsuojame. Dar sykį balsuojame. 112 straipsnis. Pagal komiteto redakciją, pataisų nėra.

33 – už, 5 – prieš, 9 susilaikė.

113 straipsnis. Taip pat pataisų nėra.

V.FIODOROV. Yra Teisės…

PIRMININKAS. Atsiprašau. Komiteto nuomonė.

V.FIODOROV. Yra Teisės departamento išvada, kuriai komitetas pritarė.

PIRMININKAS. Galime pritarti 113 straipsniui bendru sutarimu? Negalime? (Balsai salėje) Tada prašom. S.Lapėnas nori tarti žodį dėl 113 straipsnio su Teisės departamento pastaba.

V.LAPĖNAS. Gerbiamieji kolegos, aš vis dėlto, prieš pasakydamas savo pastabas, norėčiau atkreipti dėmesį, kad su ta Teisės departamento pastaba būtų galima supažindinti visus viešai, nes dabar kiti nespėja perskaityti net to dokumento, kuris susijęs su vieno ar kito straipsnio priėmimu, pavadinimo.

Antras dalykas, apie ką norėčiau pakalbėti, yra tai, kad tiek pagal 112 straipsnį, tiek pagal 113 straipsnį, tiek pagal 114 straipsnį ir kitus (taip pat 115 – “Darbo sutartis su namudininkais”) vis dėlto paliekame teisę Vyriausybei atskiru įstatymų lydimuoju aktu nustatyti galimybę sudaryti tokias sutartis ir aptarti visas tas sąlygas. Aš manyčiau, kad įstatymas tuo ir turėtų pasižymėti, kad tokie pakeitimai galėtų būti minimalūs. Tai, sudarant darbo sutartis, sudarytų pastovias sąlygas. Taigi siūlyčiau bent jau dėl šių straipsnių balsuoti prieš.

PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nuomonė aiški. Prašom pasiruošti. Balsuojame dėl 113 straipsnio pagal komiteto redakciją, nes komitetas iš dalies atsižvelgė į Teisės departamento išvadas.

36 – už, prieš – 4, 9 susilaikė. Priimta.

114 straipsnis. Pastabų nėra. Norinčių kalbėti nėra. Prašom balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas 114 straipsnis? Liko du straipsniai, bičiuliai. Kantrybės!

32 – už, 4 – prieš, 8 susilaikė. Straipsnis priimtas.

115 straipsnis. Irgi pastabų nėra. Norinčių kalbėti nėra. Prašom balsuoti. Liko du straipsniai. (Balsai salėje) Pastabų nebuvo, dar kartą sakau. (Balsai salėje)

31 – už, 3 – prieš, 10 susilaikė.

Priešpaskutinis 116 straipsnis – “Patarnavimo sutartis”. S.Lapėnas turi kitą nuomonę. Prašom, kolega.

V.LAPĖNAS. Gerbiamieji kolegos, aš dar kartą primygtinai siūlau atkreipti dėmesį į tai, kad pagal Vyriausybės nutarimą ir patentų išdavimo tvarką nėra galimybės juridiniams asmenims teikti panašias paslaugas, kurios buvo aptartos 116, 115, 114 ir kituose straipsniuose, todėl primygtinai siūlyčiau nebalsuoti už šias įstatymo nuostatas.

PIRMININKAS. Ačiū. Kitų nuomonių nėra. Prašom balsuoti. Balsuojame dėl 116 straipsnio – “Patarnavimo sutartis”.

34 – už, prieš – 7, 6 susilaikė. Straipsnis priimtas.

117, paskutinis II skirsnyje. Ar yra norinčių kalbėti? Nematau. Prašom balsuoti. Paskutinis balsavimas. Toliau yra pastabos ir čia bus jau keblumų. Tai geriau sustokim.

33 – už, 3 – prieš, 10 susilaikė. Mielieji kolegos, konstatuoju: priimta 117 straipsnių ir dabar lieka III skirsnis. Ačiū visiems ir ypač ačiū pranešėjui. Mielieji kolegos, prašom nesiskirstyti. Posėdis nesibaigė. Aš siūlau dabar imtis lengvesnio, kur nėra jokių pataisų ir pasiūlymų, t.y. šiek tiek peršokam per ketvirtą klausimą, jį paliksim pačiai pabaigai, pasiskaninimui, o dabar yra 5 klausimas, arba Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 42 straipsnio papildymo įstatymo projektas, registracijos Nr.IXP-1329(2). Priėmimas. Kviečiu į tribūną kolegę I.Šiaulienę. Kiek aš suprantu, jokių pataisų nėra. Ir įstatymas iš viso iš vieno straipsnio. Tuoj registruosimės.

Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 42 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-1329(2*) (priėmimas)

I.ŠIAULIENĖ. Gerbiamieji kolegos, kviečiu balsuoti už teikiamą įstatymo projektą, kuris suteikia Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai priimti sprendimus atidėti kreditorinių reikalavimus iš dalies ar visiškai atsisakyti, kai įmonei iškelta restruktūrizavimo byla. Ir komiteto yra pritarimas tokiam projektui, ir po svarstymo taip pat jam buvo pritarta.

PIRMININKAS. Ačiū. Ar yra norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Nematau. Mielieji kolegos, prašom registruotis. Čia reikia balsuoti. Viso įstatymo priėmimas. Prašom registruotis.

50 Seimo narių. Mielieji kolegos, prašom pasiruošti ir balsuoti. Balsuojam dėl Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 42 straipsnio papildymo įstatymo. Prašom balsuoti.

43 – už, tik 3 susilaikė.Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 42 straipsnio papildymo įstatymas priimtas. Ačiū. Tikiuosi, dar vienas trumpas įstatymas. Tai Šiaulių laisvosios ekonominės zonos likvidavimo įstatymo projektas, registracijos Nr.IXP-1377. Priėmimo stadija. Pranešėja – Ekonomikos komiteto vardu kolegė B.Vėsaitė. Prašom.

Šiaulių laisvosios ekonominės zonos likvidavimo įstatymo projektas Nr.IXP-1377* (priėmimas)

B.VĖSAITĖ. Gerbiamieji kolegos, pristatau Šiaulių laisvos ekonominės zonos likvidavimo įstatymo projektą. Ji likviduojama prieš numatytą terminą. Ekonomikos komitetas pritarė projektui.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, įstatymas yra iš 3 straipsnių. Pataisų nėra?

B.VĖSAITĖ. Ne, nėra.

PIRMININKAS. Tada dėl 1 straipsnio ar yra norinčių kalbėti? Ar kolega E.Masiulis dėl viso? Taip, 1 straipsnį priimam. 2 straipsnis. Nėra prieštaravimų. Ir 3 straipsnis – dėl teisės aktų pripažinimo netekusiais galios. Priimam. Tai ačiū, gerbiamoji pranešėja. Dabar dėl viso įstatymo kolega E.Masiulis. Prašom.

E.MASIULIS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, nors turbūt dėmesys jau nebėra toks koncentruotas, bet kviesčiau paklausyti keleto argumentų. Pirmas momentas. Mane labai stebina tai, kad su tokiu lengvabūdiškumu ir taip lengvai yra priimamas toks įstatymo projektas. Mes puikiai atsimename Šiaulių laisvosios ekonominės zonos kūrimo istoriją. Mes puikiai atsimename tuometinio Šiaulių mero pono Lankausko pastangas, mes atsimename planuojamas ir būtas investicijas į Šiaulių laisvosios ekonominės zonos teritoriją ir į Zoknių aerouostą. Ir mes puikiai atsimename, kaip karinės struktūros, Krašto apsaugos ministerija pateikė savo išvadas, kad ten negali būti laisvoji ekonominė zona, nes tai prieštarauja Lietuvos gynybos koncepcijai. Iš tikrųjų mes galime priimti šitą sprendimą ir, matyt, nieko kita nebelieka. Bet norisi atkreipti dėmesį į tai, ar yra paskaičiuota, kiekgi kainuos valstybei atsiskaityti su buvusiais laisvosios ekonominės zonos valdytojais, kiek kainuos tai, kiek buvo padaryta investicijų iš valstybės biudžeto lėšų ir iš Šiaulių savivaldybės tarybos sprendimais priimtų savivaldybės biudžeto lėšų. Mes lengvabūdiškai priimame sprendimą uždaryti laisvąją ekonominę zoną, tačiau visiškai nematyti jokio ekonominio pagrindimo. Manau, kad iš tikrųjų tai yra neatsakingas sprendimas ir nėra įsigilinta į tai, kas turi konkrečiai atsakyti už tai, kad valstybės planuotas projektas buvo neįgyvendintas. Kviesčiau vis dėlto nepritarti tokiam įstatymo projektui.

PIRMININKAS. Kolegė B.Vėsaitė. Nuomonė už. Prašom.

B.VĖSAITĖ. Gerbiamieji kolegos, man nė kiek ne mažiau skauda širdį kaip kolegai E.Masiuliui ir gaila tų 136 milijonų, kuriuos Vyriausybė įmerkė kaip į balą. Sakyčiau, kad kuo mes anksčiau likviduosime šitą laisvąją ekonominę zoną, tuo bus mažesni nuostoliai. Juo labiau kad pagal rengiamą Šiaulių miesto plėtros planą likviduotos zonos teritorijoje numatoma steigti kitos formos verslo subjektus, kaip industrinius parkus, strateginio verslo plėtros zonas ir kita. Ir be abejo, tai yra buvusių vyriausybių klaidos, už kurias turi mokėti dabartiniai Lietuvos žmonės. Su apgailestavimu noriu pasakyti, kad kitos išeities nėra. Kuo greičiau nutrauksime jos veiklą, tuo greičiau vyks kiti verslo projektai.

PIRMININKAS. Ačiū. J.Veselka. Vėl nuomonė prieš.

J.VESELKA. Šis įstatymas, šis projektas – tai tipiškas pavyzdys, kai vadovaujamasi fix idėjomis. Buvo aišku, kad Lietuvoje laisvosios ekonominės zonos tik duos nuostolius ir bus pinigų plovyklos bei pinigų švaistymas. Bet vis tiek visos vyriausybės ir Seimai laikėsi principo ir štai 136 milijonai jau įdėti, be to, jau privatūs investuotojai paduoda Vyriausybę į teismą, reikalaus kompensacijų. Ten mažiausiai 3 milijonai, neaišku, kiek bus. Na, viskas lyg aišku, aiškiai jau nepasiteisino. Bet dabar eina antras variantas. Būtinai reikalaujama pinigų Kauno laisvajai ekonominei zonai. Grąžino žemes, išskaidė žemes, dabar reikalauja, kad anksčiau investuotų ir išpirktų šitas žemes. Aš nežinau, kodėl Seimas ir vyriausybės nesimoko iš savo klaidų. Kol mes nepatrauksime atsakomybėn tų zonų entuziastų, tol Lietuvoje įvairios fix idėjos kils. Todėl aišku, kad pritarti panaikinimui reikia, bet kartu reikia patraukti ir tuos visus entuziastus įvairių fix idėjų realion materialinėn atsakomybėn.

PIRMININKAS. Ačiū. J.Jurkus. Prašom.

J.JURKUS. Aš kviečiu kolegas balsuoti už, nes mums daug teks tokių įstatymų, per konservatorių valdymo laikotarpį yra daug pridaryta blogybių, kurias mums visiems reikės kolegialiai išspręsti. Aš palaikau gerbiamąjį J.Veselką, kad reikėtų bausti žmones, kurie iššvaistė tuos pinigus. Tas pat matyti gali būti ir su “Mažeikių nafta”. Matome, kad nėra išeities, todėl aš kviečiu balsuoti už.

PIRMININKAS. Ir K.Rimšelis. Prašom.

K.RIMŠELIS. Ačiū, pirmininke. Aš nekviečiu balsuoti nei taip, nei taip. Aš tik noriu palaikyti gerbiamąją B.Vėsaitę, drąsią Seimo narę.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, prašom registruotis. Kol registruojamės, noriu pranešti, kad kartu su mumis Vilniaus miesto Šeškinės vidurinės mokyklos moksleiviai. Pasveikinkime. (Plojimai)

Gerbiamieji kolegos, po šio klausimo lieka dar vienas nelabai didelis klausimas. Tada tikrai baigsime rytinį posėdį. Tikrai, pažadu. Mielieji kolegos, mes kol kas neviršijame posėdžio trukmės. Keista, bet neviršijame.

Užsiregistravo 50 Seimo narių. Kolegos, dėmesio. Kas už tai, kad būtų priimtas Šiaulių laisvosios ekonominės zonos likvidavimo įstatymas, prašom balsuoti. Už – 29, prieš – 4, susilaikė 13, taigi Šiaulių laisvosios ekonominės zonos likvidavimo įstatymas priimtas. Ačiū. Ačiū, kantrieji.

Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo pakeitimo įstatymo (nauja redakcija) projektas Nr.IXP-1459(3*) ES (svarstymas)

Liko paskutinis klausimas. Jeigu gražiuoju susitarsime, gal dar tik priešpaskutinis. (Balsai salėje) Aš gi sakau, gražiuoju. Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo pakeitimo įstatymo projektas (naujoji redakcija) Nr.IXP-1459(3), eurointegracinis. Svarstymo stadija. Pagrindinio komiteto vardu – Z.Mačernius. Prašyčiau labai trumpai, atsižvelgiant į kolegų nuotaikas.

Z.MAČERNIUS. Ačiū, pirmininke. Turiu parengęs pranešimą gana ilgą, bet dėl laiko stokos teks trumpinti.

Kaip niekada, šis įstatymas buvo plačiai diskutuojamas visuomenės. Kaimo reikalų komitetas, pagrindinis komitetas, išnagrinėjo ir apibendrino apie 150 įvairių pasiūlymų, susijusių su šio įstatymo projekto tobulinimu. Iš esmės atsižvelgta į beveik visas Seimo Teisės departamento pastabas. Pagal galimybes įvertinti Seimo Ekonomikos komiteto, Žemės ūkio rūmų, Lietuvos vartotojų kooperatyvų sąjungos, Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto, atskirų kooperatyvų bei Seimo narių teikti siūlymai. Taip pat atsižvelgta ir į šiais metais įvykusios konferencijos “Kooperacija Lietuvoje – valstybės socialinis, ekonominis rezervas” dalyvių pastabas bei pasiūlymus.

Priėmus įstatymo projektą neigiamų pasekmių nenumatoma. Priėmus projektą galiojančių teisės aktų keisti ar naikinti, taip pat skirti papildomų lėšų nereikės. Todėl Kaimo reikalų komitetas šių metų gegužės 6 d. posėdyje balsų dauguma nusprendė pritarti komiteto patobulintam Kooperatinių bendrovių įstatymo pakeitimo įstatymo projektui Nr.IXP-1459.

Tiesa, šiandien dar yra gautos Teisės departamento išvados, kurių dauguma atitinka mūsų nuomonę, dalis yra redakcinio pobūdžio ir dėl atskirų sąvokų tobulinimo. Todėl prieštaravimų dėl šių išvadų nebus. Prašau Seimą pritarti komiteto pasiūlymui ir balsuoti už šį įstatymą.

PIRMININKAS. Ačiū. Dabar žodį Ekonomikos komiteto vardu turėtų tarti K.Prunskienė. Prašom. Po to dar kartą kolegą Z.Mačernių kviesiu į tribūną dėl konkrečių pastabų. Prašom toli nenueiti.

K.D.PRUNSKIENĖ. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, tai gana svarbus įstatymas, kuris, tikimės, padės suaktyvinti kooperacijos plėtrą Lietuvoje. Įstatymo projekto svarstymo metu Ekonomikos komitetas gana aktyviai dalyvavo, kai kurie iš mūsų lankėmės Kaimo reikalų komitete, kartu diskutavome su suinteresuotomis institucijomis ir asociacijomis dėl šio įstatymo projekto straipsnių.

Mūsų komitetas nagrinėjo ir buvo pritaręs Seimo nario S.Kružinausko pateiktiems siūlymams. Bet toli gražu ne visi mūsų siūlymai atsispindi šiame įstatymo projekte. Kitaip tariant, pagrindinis komitetas dalį mūsų pasiūlymų priėmė apibrėžiant, išplėtojant sąvokas, kas yra kooperacija, kas yra kooperatyvai. Gaila, kad nebuvo pritarta mūsų formuluotei dėl kooperatyvo nario apyvartos su pačiu kooperatyvu, nes mūsų formuluotė kur kas konkretesnė, išsamesnė ir įtraukia tokią apyvartą, kuri susijusi su pačiomis lėšomis, o ne vien tik su ūkiniais sandoriais, žaliavų ar produktų įsigijimu ar pardavimu.

Taip pat konceptualiai skiriasi mūsų požiūriai. Pagrindinis komitetas nepritarė mūsų vieno pasiūlymo daliai. Buvo kalbama apie tai, kiek minimalių pajų gali turėti vienas kooperatyvo narys. Tai yra sąvoka, kad kiekvienas narys gali turėti neribotą minimalių pajų skaičių, jeigu kooperatyvo sutartyje nenustatyta kitaip. Šios mūsų pataisos nepriėmė.

Nebuvo palaikyta ir mūsų pataisa, pagal kurią buvo siūloma balsuojant vienam nariui turėti iki trijų balsų, atsižvelgiant į pajaus dydį. Diskutuojant buvo apibrėžtos sąvokos “minimalus”, “maksimalus”. Žinome, kad šiandien yra lėšų stygius, turto stygius. Suformuoti materialinę kooperatyvo bazę yra viena iš svarbiausių problemų. Norime paskatinti šią problemą spręsti. Todėl mūsų komiteto daugumai narių atrodė, mes palaikėme nuostatą, kad gali turėti ne vieną, o iki trijų balsų. Pavyzdžiui, turi 10 ar daugiau minimalių pajų, bet balsų – ne daugiau kaip 3. Pagrindinė nuostata yra išsaugoma, kad pirmiausia balsuoja kiekvienas narys, ir tik atskirais atvejais gali būti ne vienas balsas. Bet pagrindinis komitetas to nepriėmė. Aš čia matau problemą, tai gali šiek tiek riboti lėšų ir turto, įnešamo į vieną kooperatyvą vieno asmens vardu, dydį. Gal bus dirbtinai didinamas narių skaičius, sakysime, įtraukiant šeimos narius ar panašiai. Abu sprendimai turbūt turi pliusų ir minusų. Žinoma, pagrindinis komitetas pasirinko taip, kaip, jiems atrodė, reikia.

Aš truputį apgailestauju. Kaimo reikalų komiteto diskusijoje dalyvavę nariai labai entuziastingai palaikė mano siūlymą į formuluotę įtraukti, kad kooperatyvas siekia pelno savo nariams. Bet apie pelno siekimą visiškai nutylėta. Kooperatyvo steigimo tikslas traktuojamas kaip paslaugų teikimas kooperatyvo nariams. Bet paslaugų teikimas kooperatyvo nariams turi prasmę tada, jeigu kooperatyvo nariai iš to turi realią naudą. Kadangi kooperatyvas nėra visuomeninė organizacija, nėra kokia nors labdaros ar kitokia organizacija, ūkinėje sistemoje nutylėti apie pelno siekimą nėra prasminga. Tai nėra nuodėmingas dalykas. Kitas reikalas, kad kooperatyvas siekia pelno ne kaip kooperatyvas, kaip tas junginys, o siekia pelno savo nariams.

Tokia frazė, manau, reikalinga. Turbūt aš teiksiu siūlymą, turėdama omenyje mūsų diskusiją, kuri buvo palanki ir ta linkme. Taigi mūsų komitetas palaiko šį projektą ir tikisi, kad iki priėmimo jis dar bus patobulintas. Ačiū.

PIRMININKAS. Mielieji kolegos, dabar imamės pataisų. Aš noriu su malonumu pranešti, kad posėdis pratęsiamas tol, kol išnagrinėsime pataisas. Prašom kolegą Z.Mačernių. Yra kolegos S.Kružinausko pataisos, bet jo ir vėl nematau. Jeigu niekas jo neremia, tai gal bendru sutarimu pritarsime komiteto nuomonei? Prašome iš eilės. 1 pataisai pritarta. 2 pataisai, arba 12 straipsnio papildymui, komitetas nepritarė.

Z.MAČERNIUS. Nepritarė, nes yra…

PIRMININKAS. Galime bendru sutarimu? Galime. Ačiū. Vėl vienam pritarė. 14 straipsnio siūlymui, S.Kružinausko siūlymui, nepritarta. Galime bendru sutarimu nepritarti? Galime. Ačiū. Po to vėl pritariama vienam siūlymui ir vėl nepritariama, konkrečiai 17 straipsnio siūlymui. Galime bendru sutarimu pagal komiteto nuomonę? Ačiū.

Po to vėl pritariama kolegai S.Kružinauskui, o dabar yra, kad 12 straipsniui nepritartume. Palaikome komiteto nuomonę? Ačiū. Ir visi kolegos S.Kružinausko pasiūlymai. Kolega E.Masiulis dėl S.Kružinausko siūlymų?

E.MASIULIS. Ne, aš siūlau baigti…

PIRMININKAS. A, taip, prašom. Gerai, tuojau posėdį baigsime, kadangi, kaip matote, sutartinai dirbame. Dabar yra komitetų siūlymas. (Balsas salėje) Na, kaip nereikia, jeigu ir žmonių siūlyta.

K.D.PRUNSKIENĖ. Kas turi…

PIRMININKAS. Tai vis tiek turime apsispręsti. Manau, kad mes čia irgi greitai susitarsime. Yra siūloma pakeisti pavadinimus. Ar palaikome tokį siūlymą, ar ne? Nepritariame. Ar remiame Kaimo reikalų komiteto siūlymą? Taip? Ačiū. Po to pritariame, pritariame.

Dabar yra siūlymas kitaip išdėstyti 2 straipsnio 4 dalį. Ar dar kartą kolegė K.Prunskienė komiteto vardu norėtų kalbėti? Dabar yra ketvirtas jūsų siūlymas. Jūsų ketvirtas siūlymas dėl 2 straipsnio 4 dalies. Tuoj, vieną minutę. Prašom.

K.D.PRUNSKIENĖ. Aš siūlyčiau palaikyti mūsų siūlomų variantą, pagal kurį kooperatyvo nario apyvarta su kooperatyvu – tai finansiniais metais kooperatyvo nario su kooperatyvu įvykdytų sandorių (suteiktų ir/arba gautų paslaugų, parduotų ir/ar įsigytų produktų, gamybos priemonių, žaliavų, lėšų ir/ar kitokio dalyvavimo kooperatyvo veikloje) vertė. Tai yra išvardijama daug konkrečiau negu pagrindiniame projekte, kuriame kalbama apie ūkines operacijas ir ūkinius įvykius. Tiesą sakant, jeigu ūkinius įvykius suprastume pačia plačiausia prasme, tai galbūt ir tai, kas išvardyta mūsų variante, būtų galima įskaityti. Bet labai dažnai žmonės nori žinoti konkrečiai, jog tai, ką jie daro, yra įstatymo leista.

PIRMININKAS. Komiteto nuomonė. Prašom trumpai.

Z.MAČERNIUS. Komiteto nuomonė tokia: mūsų formuluotė tikslesnė, todėl siūlome apsispręsti balsavimu.

PIRMININKAS. Ar kolegė K.Prunskienė reikalauja balsuoti, ar galime pritarti?

K.D.PRUNSKIENĖ. Balsuokime.

PIRMININKAS. Pabalsuoti?

K.D.PRUNSKIENĖ. Balsuokime.

PIRMININKAS. Prašom.

Z.MAČERNIUS. O man kaip elgtis?

PIRMININKAS. Prašom registruotis. Tamstos balsą pridėsime. Prašom registruotis. Ekonomikos komiteto siūlymas, kuriam nepritarė Kaimo reikalų komitetas kaip pagrindinis.

Užsiregistravo 33 Seimo nariai. Kas remia Ekonomikos komiteto siūlymą, tas balsuoja už, kas mano, kad nereikia remti, t.y. kaip Kaimo reikalų komitetas, balsuoja kitaip.

Už – 11, prieš – 6, 12 susilaikė. Nepritarta.

Po to keliems siūlymams pritariama, o dar po to 2 straipsnio 5 dalį komitetas siūlo išbraukti. K.Prunskienė. Prašom. (Balsai salėje) Gerbiamasis kolega, aš, vadovaudamasis Statutu, pratęsiau posėdį, kol baigsime šį klausimą. Prašom laikytis tvarkos.

K.D.PRUNSKIENĖ. Aš sutinku su pagrindiniu komitetu, palikime taip, kaip yra, nes ten…

PIRMININKAS. Taip, kaip yra. Išspręsta. Po to – pritarti, pritarti, pritarti. Dabar 4 straipsnio 4 dalies 6 punktą siūlote išbraukti. Ar manote, tegul liks pagrindinio komiteto?

K.D.PRUNSKIENĖ. 4 dalies 6…

PIRMININKAS. 4 straipsnio 4 dalies 6 punktą.

K.D.PRUNSKIENĖ. Tegul lieka kaip…

PIRMININKAS. Ačiū.

Z.MAČERNIUS. Pajus dalimis nedalijamas.

PIRMININKAS. 4 straipsnio 5 dalį siūloma kitaip išdėstyti. Komitetas siūlo palikti pagal Civilinio kodekso nuostatas.

K.D.PRUNSKIENĖ. Argumentas svarus, jeigu Civiliniame kodekse kitaip, tada mes susilaikome.

PIRMININKAS. Ačiū. Po to vėl pritarta. Matote, kaip greitai viskas eina. Dabar 5 straipsnio 5 dalį Ekonomikos komitetas siūlo išdėstyti šiek tiek kitaip.

K.D.PRUNSKIENĖ. Mes manome, kad turėtų būti taip, kaip mes siūlome, kad kooperatyvo…

PIRMININKAS. Kaimo reikalų komitetas.

K.D.PRUNSKIENĖ. …pasirašyti kiekvienas steigėjas arba jo įgaliotasis asmuo.

PIRMININKAS. Kaimo reikalų. Prašom pagrindinį komitetą dėl 5 straipsnio 5 dalies.

Z.MAČERNIUS. Paliekame, kaip buvo numatyta Kaimo reikalų komiteto.

PIRMININKAS. Tai kaip, balsuojame?

K.D.PRUNSKIENĖ. Pabalsuokime.

PIRMININKAS. Pabalsuojame. Gerai. Kas už tai, kad būtų pritarta Ekonomikos komiteto siūlymui, tas balsuoja už. Kas mano, kad turi būti pagal pagrindinį komitetą, balsuoja kitaip.

Liko aštuonios pataisos. Kantrybės.

11 – už, 6 – prieš, 11 susilaikė. Nepritarta.

Dabar kitoks 6 straipsnio 2 dalies išdėstymas. Gerbiamoji Kazimiera, vėl pagrindinis nepritaria.

K.D.PRUNSKIENĖ. 2 dalies, na…

PIRMININKAS. Paliekame pagal pagrindinį?

K.D.PRUNSKIENĖ. Pamečiau.

PIRMININKAS. Paliekame pagal pagrindinį. 7 straipsnio 1 dalies 4 punktą siūloma išdėstyti šiek tiek kitaip.

K.D.PRUNSKIENĖ. Nėra labai didelio skirtumo, nes…

PIRMININKAS. Paliekame pagal pagrindinį. Porai jūsų punktų pritarta. Dabar 8 straipsnio 2 dalis: “Asmuo, norintis tapti kooperatyvo nariu…” Kaimo reikalų komitetas tvirtina, kad jų formuluotė tikslesnė.

K.D.PRUNSKIENĖ. Na, tiesą sakant, abi formuluotės gali būti tinkamos. Mums atrodė, kad mūsiškė yra tikslesnė. Manau, tai nėra principinis klausimas…

PIRMININKAS. Gerai, paliekame pagrindinio komiteto.

K.D.PRUNSKIENĖ. …kaip pareikšti prašymą.

PIRMININKAS. Jūsų pastaba dėl 8 straipsnio 5 dalies, kad kooperatyvo nariui, asmeniui, kooperatyvo narių susirinkime atstovauja jo įgaliotas asmuo. Vėl komitetas tvirtina, kad jų tiksliau.

K.D.PRUNSKIENĖ. Manome, kad tokia nuostata yra reikalinga…

PIRMININKAS. Pagrindinio komiteto atstovas kolega Z.Mačernius.

K.D.PRUNSKIENĖ. …nes turi turėti įgaliojimą. Juridinis asmuo neateina kaip įmonė.

Z.MAČERNIUS. Pasiliekame prie komiteto nuomonės.

PIRMININKAS. Ar Kazimiera reikalauja balsuoti?

K.D.PRUNSKIENĖ. Prašom. Čia jau rimtas dalykas. Prašom balsuoti.

PIRMININKAS. Taigi prašom balsuoti. Kas remiate Ekonomikos komiteto siūlymą, balsuojate už, kas remiate Kaimo reikalų komiteto, balsuojate kitaip.

Už – 12, prieš – 5, 11 susilaikė. Nepritarta.

Šiek tiek kitoks 11 straipsnio išdėstymas.

K.D.PRUNSKIENĖ. 11 straipsnio išdėstymas yra labai (…), nes kalbama, ar gali turėti daugiau nei vieną balsą. Aš argumentavau, kad kai pajus yra keleriopai didesnis, iki trijų pajų, tai mes manome, kad leisdami galėtume suaktyvinti ir į kooperatyvus pritraukti daugiau lėšų ir turto. O dabar tas interesas, turint tik vieną balsą, t.y. tik vieną, ne daugiau, pranyksta.

PIRMININKAS. Pagrindinis komitetas.

Z.MAČERNIUS. Komiteto nuomone, jokiu būdu negalima. Vienas pajus – vienas balsas, nepaisant jo dydžio.

K.D.PRUNSKIENĖ. Jeigu jūs laikotės tradicinės nuostatos, aš labai griežtai neprieštarauju. Paliekame.

PIRMININKAS. Paliekame kaip buvo, taip? Ačiū.

Dabar jūs siūlote 11 straipsnio 4 punktą išdėstyti kitaip: “Gauti išmoką priklausomai nuo jo prekių ar paslaugų apyvartos su kooperatyvu”, o komitetas tvirtina, kad jų tiksliau.

K.D.PRUNSKIENĖ. Aš norėčiau išgirsti, ką reiškia pagrindinio komiteto “tiksliau”.

PIRMININKAS. Prašom.

Z.MAČERNIUS. 11 straipsnio 1 dalies 11 punkte, taip?

PIRMININKAS. Taip. 11 straipsnio 1 dalies 4 punktas.

Z.MAČERNIUS. “Gauti išmoką priklausomai nuo prekių ir paslaugų apyvartos su kooperatyvu”. Tai yra nuo apyvartos kiekio yra gaunamos arba išmokamos ir išmokos. Tokia formuluotė.

PIRMININKAS. Ar, Kazimiera, jus įtikino? (Balsas iš salės)

K.D.PRUNSKIENĖ. Viena apyvarta padeda kooperatyvui, kita apyvarta daugiau padeda pačiam nariui. Kai mes šiek tiek išskleidžiame tą formuluotę, tada galima pasižiūrėti į tos apyvartos struktūrą, o ne vien skaičiuoti. Pavyzdžiui, gali būti pieno pardavimas per kooperatyvą. Jis tarnauja nariui. Jeigu kooperatyvas iš to nesipelno, tai… O kitu atveju gali būti, pavyzdžiui, lėšų perdavimas, paskolinimas ar kaip nors kitaip. Čia yra nelygi apyvarta. Negalima visiškai niveliuoti skirtingos apyvartos. Todėl mūsų argumentas buvo (aš pati tai siūliau) išskleisti apyvartos sąvoką.

PIRMININKAS. Jūs reikalaujate balsuoti?

Z.MAČERNIUS. Mano supratimu, visa tai, ką jūs pasakėte, tie argumentai yra numatyti nuostatuose ir ten parašyta, kaip turėtų būti…

PIRMININKAS. Ačiū. Prašom balsuoti. Kas remia Ekonomikos komiteto siūlymą, balsuoja taip, kas mano, kad pagrindinis komitetas teisesnis, tas balsuoja kitaip.

9 – už, 6 – prieš, 7 susilaikė. Nepritarta. Vienam siūlymui toliau pritarta.

Dabar 11 straipsnio 1 dalies 11 punkto kitoks išdėstymas. Gerbiamoji Kazimiera, komitetas nepritarė jūsų siūlymui “išstoti iš kooperatyvo narių”.

K.D.PRUNSKIENĖ. 11 straipsnio?

PIRMININKAS. 11 straipsnio 1 dalies 11 punktas. Jūs siūlote “išstoti iš kooperatyvo narių ir gauti šio įstatymo … nurodytą pajų, įmokėtą pajinį įnašą, išmoką ir t.t., apyvartai proporcingą išmoką ir dividendus”. Komitetas sako, kad jie tiksliau suformulavo. Sutinkate?

K.D.PRUNSKIENĖ. Tebūnie taip, nes mes…

PIRMININKAS. Gerai. Ačiū. Po to vėl pritarta jūsų siūlymui. Dabar jūs manote, kad iš 13 straipsnio reikėtų išbraukti 2 dalį. Komitetas sako, kad ne.

K.D.PRUNSKIENĖ. 13 dalis…

PIRMININKAS. 13 straipsnio 2 dalis.

K.D.PRUNSKIENĖ. 13 straipsnio 2 dalis numato, kad minimalus ir maksimalus pajaus dydis, pajinio įnašo ir papildomo pajininkų įnašo mokėjimo tvarka, atsakomybė už tvarkos pažeidimus ir t.t. turi būti nustatyta įstatuose. Mums atrodo, kad iš esmės įstatuose yra… Atsiprašau, mes siūlome išbraukti? Taip?

PIRMININKAS. Jūs siūlote išbraukti, o vis dėlto…

K.D.PRUNSKIENĖ. Aš dabar neatsimenu argumentų ir kas tai siūlė. Man dabar atrodo… Man asmeniškai atrodo, kad nebūtina išbraukti. Nebent pasikeitė numeracija.

PIRMININKAS. Paliekame pagal komitetą. Gerai. Tada lieka dar trys jūsų pastabos. Dviem pritariama, vienai nepritariama. Konkrečiai 15 straipsnio 2 dalies kitoks išdėstymas. Komitetas tvirtina, kad jų formuluotė yra tikslesnė dėl kooperatyvų, kurie turi daugiau kaip šimtą narių.

K.D.PRUNSKIENĖ. Galima pasilikti prie komiteto.

PIRMININKAS. Galima pasilikti. Taigi visoms pataisoms pritarta arba nepritarta. Ar galime pritarti bendru sutarimu, ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų? (Balsai salėje) Galima? Kolega V.Rinkevičius sutinka, kad galima? Gerai. Taigi pritarta.

Mielieji kolegos, ačiū. Mes didvyriškai padirbėjome, bet galime padaryti dar vieną gerą darbą. (Balsai salėje)

Z.MAČERNIUS. Ačiū Seimo nariams.

PIRMININKAS. Gerbiamasis Dalinkevičiau, atsiprašau, neištesėsiu pažado. Tauta neleidžia. (Balsai salėje)

Mielieji kolegos, vis dėlto aš prašyčiau įspėti ir kitus, nes mes šiek tiek persistengėme. Vakarinis posėdis prasidės penkiolika minučių vėliau – 15.15 val., kad tikrai kantriausieji, buvę iki posėdžio pabaigos, galėtų ramiai papietauti. Vakarinis posėdis 15.15 val. pagal darbotvarkę, o iš rezervo liko tiktai pora klausimų. Ačiū.