Trisdešimt šeštasis (232) posėdis
2002 m. gegužės 16 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojai V.P.ANDRIUKAITIS ir A.SKARDŽIUS

2002 m. gegužės 16 d. (ketvirtadienio) darbotvarkė

PIRMININKAS (V.P.ANDRIUKAITIS). Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, malonu jus matyti gausiai besirenkančius salėje. Leiskite paskelbti gegužės 16 d. plenarinį posėdį pradėtą ir pradėti pačią maloniausią registracijos procedūrą. Kolegos, registracija. Kol registruojamės, greičiausiai dėl vedimo tvarkos nori… Kolegos, dabar registruojamės. Mielieji kolegos, kol registruojamės, noriu paskelbti, kad darbotvarkė yra patvirtinta Seimo Seniūnų sueigoje. Kaip matote, 1-4, 1-5, 1-11 darbotvarkės klausimai yra išbraukti iš šios dienos darbotvarkės. Taip pat yra iš rezervinių klausimų išbrauktas pirmasis rezervinis klausimas. Dabar norėčiau pasakyti, kad užsiregistravo 77 Seimo nariai. Kas, gerbiamieji kolegos, norėtų kalbėti dėl darbotvarkės? Dėl darbotvarkės norėtų kalbėti Liberalų frakcijos seniūnas E.Masiulis. Prašom.

E.MASIULIS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, kadangi vakar pačiu šiurkščiausiu būdu Liberalų frakcijos atstovai P.Vilkas ir R.Vaštakas nebuvo įleisti į Vyriausybės posėdį, kai buvo svarstomas “Lietuvos dujų” privatizavimo sutarties klausimas, naudodamiesi Statuto 94 straipsniu, kad Seimo narių frakcija turi galimybę siūlyti papildomai į darbotvarkę įtraukti klausimą, mes siūlome šiandien į rytinio posėdžio darbotvarkę įtraukti Lietuvos Respublikos Seimo rezoliucijos “Dėl akcinės bendrovės “Lietuvos dujos” privatizavimo” projekto svarstymą.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, Liberalų frakcijos pasiūlymas yra teisėtas. Remdamiesi Statuto 94 straipsnio 2 punktu, mes turėtume šį pasiūlymą įrašyti į darbotvarkę. Taigi dėl šio pasiūlymo turėtų apsispręsti Seimas. Kas norėtų kalbėti dėl motyvų? Motyvai – už, motyvai – prieš. Motyvai už – J.Veselka.

J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, atsimenu, kai buvo privatizuojamas laivynas. Ir komitetuose, ir Seime svarstėme kelis kartus. Nors vis tiek privatizavo, bet iš tikrųjų buvo plačiai aptarta, daug kas išsiaiškino. Dabar, kai privatizuojamos “Lietuvos dujos”, 34% tik už 116 mln., ir taip paslaptingai vyksta, tikrai turime ir Seime, ir komitetuose išsiaiškinti, ar tas sandoris bus naudingas ilgalaike prasme, ne tiktai trumpalaike. Todėl siūlau šią rezoliuciją įtraukti į darbotvarkę.

PIRMININKAS. Ačiū. Motyvai prieš – J.Karosas.

J.KAROSAS. Gerbiamieji kolegos, mes girdime vieną pusę. Aš manau, kad tiesiog nekorektiška tą klausimą aptarinėti tokiu būdu, be Vyriausybės. Todėl manyčiau, mes turime Vyriausybės valandą – tai labai gera proga tą klausimą išsiaiškinti ir toliau apie tai galvoti.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, buvo motyvai – už, motyvai – prieš. Dabar pakartosime registraciją, nes dar yra ateinančių Seimo narių. Manau, kad turėsime apsispręsti dar dėl dviejų dalykų, jeigu Seimas apsispręs įrašyti į darbotvarkę. Gerbiamieji kolegos, aš labai atkreipiu Liberalų frakcijos atstovo dėmesį. Jeigu bus apsispręsta įrašyti į darbotvarkę, jūs turėsite pasiūlyti laiką, nes mes turime nuspręsti, kurioje darbotvarkės vietoje įrašyti.

Gerbiamieji kolegos, užsiregistravo 89 Seimo nariai.

Matau, vėl kelia rankas, nespėjo užsiregistruoti. Gerbiamieji kolegos, dar kartą pakartokime registraciją.

Gerbiamieji kolegos, užsiregistravo 93 Seimo nariai. Gerbiamieji kolegos, ar galima truputį tylos? Užsiregistravo 93 Seimo nariai.

Noriu pasakyti, Statutas reikalauja, kad norint, jog šis sprendimas būtų priimtas, turi būti dauguma nuo posėdyje dalyvaujančių Seimo narių. Taigi dar kartą fiksuoju, kad turi būti dauguma nuo posėdyje dalyvaujančių Seimo narių. Taigi nuo 93 užsiregistravusių Seimo narių. Balsavimas pradėtas, kolegos.

Gerbiamieji kolegos, 34 balsavus už, 38 – prieš ir 17 susilaikius… (Balsai salėje) Gerbiamieji kolegos, pamėginkime dar taip padaryti. Gerbdami visų Seimo narių teisę, dar kartą pakartokime registraciją, bet susitarkime, kad tai bus paskutinis registravimasis, tada balsuosime. Prašom. Registracija pradėta.

Gerbiamieji kolegos, užsiregistravo 101 Seimo narys. Taigi dabar balsuojant nuo 101 užsiregistravusio turi būti dauguma. Balsavimas pradėtas.

Gerbiamieji kolegos, 40 balsavus už, 38 balsavus prieš, 17 susilaikius pasiūlymas nesurinko balsų daugumos. Taigi ar galime patvirtinti bendru sutarimu?

Replika po balsavimo – E.Masiulis.

E.MASIULIS. Gerbiamieji kolegos, tikrai tenka apgailestauti, kad jūs taip suprantate svarbiausių valstybei klausimų sprendimą. Reikia pranešti, kad penktadienį yra numatyta 34% dujų privatizavimo sutartis, kurios nė vienas Seimo narys nėra matęs. Klausimas, kaip jūs atsakysite ir kaip jūs paaiškinsite savo rinkėjams, jeigu šioje sutartyje bus pažeisti valstybės interesai? Aš noriu pasakyti, kad diskusijos Seime jūs vis tiek neišvengsite, nes mes pasinaudosime Seimo statuto 92 straipsniu ir diskusija įvyks, bet, aišku, jau bus vėlu. “Lietuvos dujos” bus privatizuotos po kilimėliu.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, dar susitarkime, nes, matyt, tai yra politinis, aštrus ryto diskusijos klausimas. Gal leiskime visiems pasakyti po vieną repliką ir tada patvirtinsime darbotvarkę. A.Matulevičius – replika.

A.MATULEVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, aš labai nesuprantu, ko bijoma? Jeigu viskas daroma aiškiai, skaidriai, niekas nekyšininkauja ir nėra korupcijos, tada nereikia nieko bijoti, o jeigu bijoma, vadinasi, yra tam tikrų neaiškių ir neskaidrių dalykų. Kodėl kažkada, socdemai, rėkėte dėl LISCO? Beje, aš irgi reikalavau, kad tada būtų daugiau aiškumo, ir to aiškumo iš dalies šiek tiek atsirado. Ko bijomės dėl “Lietuvos dujų”? Ne tik Seimo nariai, bet ir Lietuvos žmonės turi teisę tai žinoti. Man atrodo, tikrai nereikėtų bijoti ir reikėtų išsklaidyti šias abejones. Kitaip tie įtarimai liks.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, aš ką tik paskelbiau, kad trys replikos tiems, kurie stovėjo prie mikrofono. Aš labai atsiprašau J.Veselkos, nenorėčiau laužyti savo žodžio. Dabar kalbės J.Jurkus, po to A.Kubilius, tada pereisime prie darbotvarkės tvirtinimo. J.Jurkus.

J.JURKUS. Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamieji kolegos, šiandien 17 val. bus Vyriausybės valanda, kviečiu visus dalyvauti. Visą valandą galėsite diskutuoti šiuo klausimu. Tie, kurie norėjo žinoti apie šią procedūrą, jie ir žino. Ačiū.

PIRMININKAS. Paskutinis repliką – A.Kubilius.

A.KUBILIUS. Gerbiamasis pirmininke, siūlau vis dėlto labai rimtai atsižvelgti į liberalų pastabas ir pasiūlymus. Kelia susirūpinimą tai, kad iš Vyriausybės posėdžio buvo išvaryti du Seimo nariai ir neleista susipažinti su informacija. Ponas J.Jurkus sako visišką netiesą. Kas norėjo susipažinti, tas neturėjo jokių galimybių susipažinti. Todėl siūlau bendru Seimo nutarimu iškviesti šiandien nieko nelaukiant ministrą P.Čėsną čia, į Seimo posėdį, tam skirti iki valandos laiko, kad galėtume paklausti ir gauti visą informaciją.

Antras dalykas, aš frakcijos vardu reikalauju, kad nedelsiant Ekonomikos komiteto pirmininkas paaiškintų, kodėl Ekonomikos komitete šis klausimas iš viso nebuvo svarstomas. Kodėl Seimas neatlieka savo parlamentinės kontrolės ir priežiūros funkcijų? Taigi du dalykai: iškviesti ministrą ir poną V.Uspaskichą į tribūną, kad paaiškintų, kodėl komitetas nieko nedarė.

PIRMININKAS. Ačiū A.Kubiliui. Gerbiamieji kolegos, manau, Ekonomikos komiteto pirmininkas girdėjo jo repliką. Taip pat jūs turite statutinę teisę iškviesti ministrą ir parašyti paklausimus. Šiandien yra Vyriausybės valanda. Manau, pasinaudokite ta proga. Taigi, gerbiamieji kolegos, dar kartą norėčiau pacituoti Statuto 106 straipsnį, kuriame rašoma, kad replikos sakomos reaguojant į kieno nors kalbą ar prašant ką nors paaiškinti. Ar suteikti žodį replikai, sprendžia posėdžio pirmininkas.

Gerbiamieji kolegos, dabar tvirtiname darbotvarkę. Ar yra dar kokių nors papildymų ar pasiūlymų ir pageidavimų dėl šios dienos posėdžių darbotvarkės? Ar galime patvirtinti šios dienos posėdžių darbotvarkę bendru sutarimu? Ar galime bendru sutarimu patvirtinti darbotvarkę? (Balsai salėje) Negalima. Kadangi nėra sutarimo, kolegos, balsuosime. Registracija prieš balsavimą. Kol vyksta registracija, turbūt dėl vedimo tvarkos norėtų kalbėti J.Veselka. Prašom.

J.VESELKA. Aš suprantu, pavyzdžiui, socialdemokratų, socialliberalų poziciją dėl to nesvarstymo Seime. Bet kai atsisako liberalai demokratai dėl kažkokių postelių, tai turime Lietuvos rinkėjams pasakyti: neduok Dieve, jie parsiduoda už menkniekius.

PIRMININKAS. Taigi jūs girdėjote J.Veselkos kalbą dėl vedimo tvarkos, labai logiška.

Kolegos, užsiregistravo 106 Seimo nariai. Balsuosime dėl šios dienos posėdžių darbotvarkės. Balsavimas pradėtas.

Gerbiamieji kolegos, 58 balsavus už, 33 – prieš, 11 susilaikius, šios dienos posėdžių darbotvarkė yra patvirtinta. Dėl vedimo tvarkos norėtumėte? Prašom. Dėl vedimo tvarkos – G.Šileikis.

G.ŠILEIKIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, pagal Statutą jūs puikiai išmanote ir žinote, jog neturėtumėte kaip posėdžio pirmininkas komentuoti kalbančiojo, nes jūs dabar komentavot gerbiamojo Seimo nario J.Veselkos kalbą. To neturėtų būti. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, reaguodamas noriu pasakyti, kad J.Veselka turėjo kalbėti dėl vedimo tvarkos, būtent taip suformulavau teisę jam kalbėti, bet ne replika po balsavimo. Prieš tai specialiai pacitavau Statuto straipsnį. Kaip posėdžio pirmininkas turiu teisę atkreipti dėmesį, dėl ko kalbama.

Pensijų sistemos reformos įstatymo projektas Nr.IXP-1229 ES (svarstymas)

Taigi, gerbiamieji kolegos, darbotvarkės 1 klausimas – Pensijų sistemos reformos įstatymo projektas Nr.IXP-1229. Svarstymas. Pagrindinio komiteto pranešėjas – A.Sysas. Kviečiame į tribūną.

A.SYSAS. Gerbiamieji kolegos, leiskite pateikti Socialinių reikalų ir darbo komiteto išvadą dėl Lietuvos Respublikos pensijų sistemos reformos įstatymo projekto. Noriu pasakyti, kad komitetas balsų dauguma pasiūlė šį įstatymą grąžinti iniciatoriams tobulinti. Šis įstatymas gana ilgai ir kruopščiai buvo svarstytas komitete. Seimo Teisės departamentas jam teikė pastabas, į kai kurias iš dalies buvo atsižvelgta. Be to, svarstymo ir klausymų metu Seime dalyvavo įvairios suinteresuotos grupės ir organizacijos. Yra pateiktas Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijų siūlymas, taip pat buvo svarstyta Biudžeto ir finansų komitete.

Dabar norėčiau pasakyti, kodėl komitetas pasiūlė grąžinti iniciatoriams tobulinti ir pateikė tam tikrus siūlymus. Pirma, komitetas pritarė svarbiausiam dalykui, kad greta socialinio draudimo sistemos, grindžiamos einamojo finansavimo principu, būtų įsteigta ir papildoma kaupiamoji sistema. Antra, įvertinus didžiules projekte siūlomos pensijų sistemos reformos išlaidas, siūlyti kaupiamąją sistemą pradėti plėtoti nuo savanoriškojo, o ne nuo privalomojo kaupimo pensijai. Ir tik praėjus dvejiems metams nuo teisės aktų, reglamentuojančių paskatą savanoriškajam kaupimui, įsigaliojimo Vyriausybė arba jos įpareigota institucija išanalizuotų savanoriškojo kaupimo sistemos plėtotės tendencijas ir pateiktų siūlymus Seimui dėl privalomojo kaupimo pensijai įvedimo tikslingumo.

Trečia. Siūlome Vyriausybei paspartinti teisės aktų projektų, reglamentuojančių paskatas savanoriškajam kaupimui, parengimą, nustatant jų įsigaliojimo datą nuo 2003 metų sausio 1 dienos.

Ketvirta. Patobulinti įstatymo projektą, skatinti ne tik savanoriškąjį individualų draudimą, bet ir savanoriškąjį grupinį kaupiamąjį draudimą pensijai. Taip pat mes pabandėme pasiūlyti keletą alternatyvų dėl lengvatų, kurios paskatintų atsirasti šią sistemą, tai yra nustačius tokias pat apmokestinimo fizinių asmenų pajamų mokesčiu sąlygas pensijų įmokoms į pensijų fondus, kokios yra taikomos gyvybės draudimo įmokoms. Patobulintame projekte nustatyti, kad apsisprendę kaupti lėšas papildomai pensijai asmenys iš savo lėšų moka, pavyzdžiui, 1% ar didesnę asmens darbo užmokesčio dydžio įmoką iš savo lėšų. Valstybė moka papildomą įmokos dalį už tokius asmenis, kurių darbo užmokestis neviršija 6 tūkst. litų. Valstybės mokama papildoma įmokos dalis diferencijuojama priklausomai nuo asmens pajamų, nuo kurių mokamos įmokos valstybinio socialinio draudimo pensijai, dydžio. Didžiausia valstybės įmokos dalis galėtų būti, pavyzdžiui, 50 litų už asmenį, kurio darbo užmokestis neviršija minimalios mėnesinės algos, ar mažiausiai 20 litų už asmenis, kurių darbo užmokestis didesnis kaip 5 tūkst. litų, bet neviršija 6 tūkst. litų. Tai yra subsidijavimo metodas. Kitas variantas. Apsisprendę kaupti lėšas papildomai pensijai asmenys iš savo lėšų moka nuo 1% iki 2,5% asmens darbo užmokesčio dydžio įmoką į savo kaupiamąją pensijos sąskaitą. Papildoma pensijų įmokos dalis yra asmeninės įmokos dydžio nuo 1% iki 2,5% asmens darbo užmokesčio ir ji pervedama į tą pačią asmens kaupiamąją sąskaitą iš valstybiniam socialiniam pensijų draudimui už šį asmenį pervestų lėšų. Šią sistemą reikia išdėlioti pamečiui. Pavyzdžiui, pirmaisiais metais – po procentą, antraisiais metais – po procentą, trečiais galėtų būti po du su puse ir tokiu būdu būtų papildomai kaupiama. Priimto sprendimo pagrindiniai argumentai – kad pasiūlytas variantas reikalauja labai didelių reformos kaštų; antra, kad šalys, pradėjusios taikyti privalomąją kaupiamąją pakopą, susidūrė su problemomis (Vengrijoje ši sistema sustabdyta, Lenkija turi finansinių problemų); ir trečia – silpna šalies finansų rinka, todėl būtų problemiška panaudoti didelės apimties lėšas, kurios iš karto atsirastų pradėjus taikyti privalomąjį kaupiamąjį draudimą. Taigi buvo balsuota, kaip sakiau, ir balsų dauguma (už – 4, prieš – 3) pritarta tokiam siūlymui.

Posėdžio pirmininke, aš esu užsirašęs asmeniškai. Ar galiu iš karto pateikti savo nuomonę?

PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, noriu informuoti, kad jeigu pagrindinis komitetas siūlo grąžinti iniciatoriams tobulinti, Statutas nustato tik vieną normą – turi būti balsuojama dėl šio jūsų siūlymo, todėl tokiu atveju mes net negalime išklausyti papildomo komiteto. Gerbiamieji kolegos, jūs girdėjote… Matau, kolega. Jūs girdėjote pagrindinio komiteto išvadą. Išvada yra tokia, kad pagrindinis komitetas siūlo grąžinti iniciatoriams tobulinti, vadinasi, dėl to turės būti balsuojama. Dėl balsavimo motyvų turės kalbėti vienas – už, vienas – prieš. Dėl vedimo tvarkos – kolega G.Steponavičius.

G.STEPONAVIČIUS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Mes dar sykį turim progą matyti, kad valdančioji dauguma yra visiškai sutrikusi: vienas komitetas siūlo vieną variantą, kitas siūlo kitą, o jie kardinaliai kertasi su Vyriausybės siūlomu sprendimu. Tai yra ilgalaikis ir svarbus klausimas, gerbiamasis posėdžio pirmininke, todėl Liberalų frakcija prašo, kad būtų suteiktas žodis rengėjams, tai yra Vyriausybės atstovei viceministrei (dabar – sekretorei) poniai A.Morkūnienei, kad ji galėtų pristatyti Vyriausybės poziciją šiuo svarbiu klausimu, kad galų gale valdančioji dauguma galėtų susiorientuoti.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, yra pasiūlymas, nors būtų galima elgtis įvairiai. Aš manau, kad viceministrė turėtų teisę kalbėti. Gal suteikime jai žodį. Prašom. Prašome kalbėti, jūsų mikrofonas įjungtas. Paspauskite.

A.MORKŪNIENĖ. Ar dabar girdėti?

PIRMININKAS. Girdėti.

A.MORKŪNIENĖ. Labai ačiū. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, iš tiesų yra taip, kad Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas siūlo grąžinti Vyriausybei tobulinti. Tokią pat išvadą priėjo ir papildomas – Biudžeto ir finansų komitetas, svarstydamas šį projektą. Tačiau jų išvados, tiksliau, jų pasiūlymai, kaip toliau tvarkyti tą projektą, yra šiek tiek skirtingi. Jeigu pagrindinis priekaištas ar pagrindinis rūpestis yra, kaip bus finansuojama reforma, mes galime sutikti su tuo, kad kaštai yra tikrai labai dideli. Tai labai svarbus klausimas. Vyriausybė yra pasirengusi peržiūrėti tą pasiūlymą, kuris buvo teiktas kaip įstatymo projektas, tačiau mes tikrai būtume labai patenkinti ir mūsų darbas būtų kur kas lengvesnis, jeigu gautume Seimo nurodymą, kaip, kokia linkme toliau turėtume dirbti, nes iš tiesų pagrindinis yra, ko gero, tas klausimas, ar savanoriškas kaupimas, ar papildomas, ar tai kaip dalis “Sodros” įmokų. Jeigu tai susiję su pinigais, tai tampa jau ir politiniu klausimu, nes reikia atsižvelgti į bendrus valstybės įsipareigojimus. Būtų negerai, jeigu būtų grįžtama dar kartą Seime svarstyti tą patį ir vėl būtų neapsispręsta, todėl tikrai labai prašyčiau Seimo narius bent jau nurodyti tolesnės reformos kryptį, jeigu ji bus. Ačiū.

PIRMININKAS. Labai ačiū gerbiamajai viceministrei. Gerbiamieji kolegos, kaip matote, pagrindinio komiteto siūlymas yra grąžinti iniciatoriams tobulinti. Dabar dėl motyvų. Vienas – už, vienas – prieš. Motyvai už – G.Purvaneckienė.

G.PURVANECKIENĖ. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Iš tiesų esamą projektą reikia grąžinti, kaip ir pripažino ministerijos sekretorė (lėšos yra tokios didelės), nes nėra garantijų, kad ta sistema labai gerai veiks. Tai mes žinome iš kitų mūsų kaimyninių šalių patirties. Aš labai bijau, kad pradėjus tokią reformą, kaip dabar yra siūloma, visiškai neliks pinigų nei vaikų reikalams, nei šeimų reikalams, nei kitiems socialiniams reikalams, o šios reformos baigtis yra abejotina, todėl aš tikrai siūlau grąžinti tobulinti. Lietuvoje yra mokslininkų, kurie dirba su šia sritimi susijusį darbą, jie gali pakonsultuoti. Nereikia remtis mitais ar pseudomokslininkais, kurie jau turėjo didelę įtaką šios reformos rengimui. Iš tikrųjų yra socialinių tyrimų institutai, juos reikia įtraukti. Jie parodys, kuria kryptimi reikia eiti.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, motyvai prieš – E.Masiulis.

R.PALAITIS. Aš vietoj jo.

PIRMININKAS. Motyvai prieš – R.Palaitis.

R.PALAITIS. Tas pats mikrofonas tinka. Dėl argumentų prieš. Jei nieko nekeistume, pagal Pasaulio banko prognozes po 15 metų truksiančio “Sodros” saldo augimo prasidės net 40 metų trukmės saldo mažėjimo periodas. Klausimas toks: ar atsilaikys valstybė, esant teigiamam “Sodros” saldo, pagundai didinti pensijas? Tikrai ne, pensijos bus padidintos, todėl po pakilimo, kuris, pakėlus pensijas, baigsis dar greičiau, bus dar gilesnė “Sodros” saldo duobė, kuri pasieks daugiau kaip 1,5% bendrojo vidaus produkto lygį per metus. Palyginimas: neigiamas “Sodros” saldo, vykdant reformą, siektų nuo 0,8 iki 1,4% BVP, atsižvelgiant į programos dalyvių startinį amžių. Taigi abiem atvejais valstybei bus finansinis krūvis, ir didelis, ir darant reformą, ir nedarant. Tačiau jeigu ji nebus daroma, problemos bus nukeltos toliau į ateitį. Šios kadencijos politikams dėl to galvos tikrai neskaudės, net ir kita Seimo kadencija dar galės pradėti realiai kalbėti apie pensijų didinimą, tačiau po to ateis rimta krizė. Siekiant jos išvengti, reformą reikia pradėti daryti jau dabar, juolab kad dabar daromos reformos kaštais sumažės planuojamas “Sodros” balanso gerėjimas.

Apskritai ši reforma yra daugiau Biudžeto ir finansų komiteto problema, nes rimtai paliečia valstybės finansinius pagrindus. Tai rodo ir antrasis Socialinių reikalų ir darbo komiteto argumentas. Ne visos valstybės atlaiko finansinį reformos krūvį, tačiau dėl tokio tikslo kaip pensijų reforma, manau, visos politinės jėgos privalėtų susitarti ir pataupyti kitose vietose, o rezervų valstybėje tikrai yra.

Trečias argumentas – dėl silpnos kapitalo rinkos. Taip, tokiai pinigų masei neužtektų vien lietuviškų akcijų, tačiau dar yra valstybės iždo skolos vertybiniai popieriai, į kuriuos noriai investuoja bankai ir draudimo kompanijos. Tai galėtų būti ir puikus pensijų fondų investavimo objektas. Neatmeskime kuo toliau, tuo labiau spartėsiančio mūsų kapitalo rinkos integravimosi į Europos ir pasaulio rinkas. Turint omeny mūsų stojimą į Europos Sąjungą ir būsimą finansinį integravimąsi bei reformos trukmės ilgalaikiškumą trečiasis Socialinių reikalų ir darbo komiteto argumentas dėl seklios mūsų kapitalo rinkos iš esmės yra nerimtas. Todėl siūlau nepritarti komiteto išvadoms ir sudaryti Seime specialią komisiją iš Socialinių reikalų ir darbo bei Biudžeto ir finansų komitetų narių. Projekto rengėjas jau nieko daugiau nepatobulins. Tai rodo nedideli pernai ir šiemet pateiktų projektų skirtumai. Reikia tik, priėjus visoms partijoms prie sutarimo dėl pradinio pensijų programos antrosios pakopos dalyvių amžiaus, pradėti reformą, nes delsdami mes tik pabloginsime ateities kartų padėtį. Ačiū.

PIRMININKAS. Labai ačiū. Gerbiamieji kolegos, galbūt pasistenkime taupyti laiką ir suspėti per 2 minutes. Laikykimės tos tradicijos, kuri yra nusistovėjusi. Nors Statute tokios normos nėra, bet yra tradicija, be to, galima siūlyti dėl jos balsuoti Seime kiekvieno posėdžio metu. Galėtume ir taip susitarti. Taigi, kolegos, vienas kalbėjo – už, vienas – prieš. Registruojamės ir balsuosime dėl šio klausimo. Kol vyksta registracija, dėl vedimo tvarkos – A.Kubilius.

A.KUBILIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš norėčiau atkreipti kolegų Seimo narių dėmesį, kad svarstome iš tikrųjų labai svarbią problemą, tačiau pagrindinis komitetas yra neatlikęs savo darbo. Norėčiau tai pagrįsti labai aiškiais argumentais. Buvo paskirti du komitetai: pagrindinis – Socialinių reikalų ir darbo komitetas, papildomas – Biudžeto ir finansų komitetas, kurio narys esu ir aš. Biudžeto ir finansų komitetas šią problemą svarstė labai rimtai ir parengė savo pasiūlymus bei išvadas, kurios skamba taip pat – grąžinti tobulinti, tačiau yra labai aiški nuoroda, ką reikia daryti tobulinant. Tuo tarpu pagrindinis komitetas, šį klausimą svarstęs lygiai tą pačią dieną, tai yra balandžio 24 d., kaip ir papildomas komitetas, savo išvadose sako, kad Biudžeto ir finansų komitetas, kaip papildomas komitetas… Biudžeto ir finansų komiteto pastabų negauta. Kitaip sakant, pagrindinis komitetas neįvertino Biudžeto ir finansų komiteto siūlymo. Dabar pagrindinis komitetas siūlo grąžinti tobulinti, tačiau visiškai neatsižvelgia į tai, kokiais pagrindais siūlo grąžinti tobulinti Biudžeto ir finansų komitetas. Mes turime dvi nuomones, kurios yra skirtingos, pagrindinis komitetas neatliko savo darbo, todėl mes šiandien negalime priimti jokių sprendimų, o turime pareikšti papeikimą Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkui, kad jis neatliko savo darbo, ir grąžinti pagrindiniam komitetui. Reikia elgtis, kaip numatyta Statute, ir skirti kitą komitetą, nes pagrindiniame komitete paprasčiausiai ignoruojama Seimo narių valia.

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega Kubiliau, jūs turbūt puikiai žinote ir tai, kad Seimas yra priėmęs protokolinį nutarimą, kad iki svarstymo pagrindiniame komitete datos likus dviem dienoms papildomas komitetas turi pateikti išvadas. Taigi jūsų pastabos turėtų būti adresuotos Biudžeto ir finansų komitetui, nes jis žinojo, kada pagrindiniame komitete bus svarstoma, ir šis Seimo protokolinis nutarimas galioja visiems komitetams, taip pat ir Biudžeto ir finansų komitetui.

Ačiū, kolegos. Dėl vedimo tvarkos A.Kašėta.

A.KAŠĖTA. Gerbiamasis pirmininke, klausimas labai svarbus ir jau čia iškilo įvairių siūlymų, todėl aš norėčiau pasakyti dėl tolesnių procedūrų. Biudžeto ir finansų komiteto išvada yra artimesnė Vyriausybės pasiūlytam projektui ir konkretesnė, todėl aš siūlyčiau, kad būtų alternatyviai balsuojama už tai, kokia kryptimi dirba Vyriausybė. Turėtume orientuotis ar į Biudžeto ir finansų komiteto išvadą, ar į Socialinių reikalų.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamieji kolegos. Deja, šis siūlymas negali būti realizuotas, nes Statutas nustato labai aiškiai, ką mes turime dabar daryti. Dar norėtų dėl vedimo tvarkos Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas. Prašom.

A.SYSAS. Ačiū, pirmininke. Aš labai norėčiau nuraminti kolegas. Pasitarime pas Pirmininką (aš pakartosiu tą patį, ką sakiau tenai) su ministre V.Blinkevičiūte yra kalbėta šia tema ir yra siūlymas grąžinti. Ministrė sudarys darbo grupę, kurioje kviesčiau dalyvauti visus politikus, tik priėmimo ar svarstymo Seime dieną iškeliančius daug problemų, bet nedalyvaujančius konkrečiai darbe. Taigi į tą darbo grupę kviečiami visi politikai, kurie taip aktyviai šiandien kalbėjo, ir mes ten priimsime sprendimą, kuriuo keliu eiti. Tai yra savanorišku ar kaupiamuoju. O Biudžeto ir finansų komitetas galėjo per mėnesį suspėti apsvarstyti iki pagrindinio komiteto svarstymo. Todėl nesijaudinkite, į visų nuomones bus atsižvelgta.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamieji kolegos. Taigi balsuosime dėl pagrindinio komiteto siūlymo grąžinti projektą iniciatoriams tobulinti. Prašom. Balsavimas pradėtas, kolegos. Kas palaikote pagrindinio komiteto siūlymą, balsuojate už, kas nepalaikote, balsuojate prieš arba susilaikote.

Gerbiamieji kolegos, 55 Seimo nariams balsavus už, 33 balsavus prieš, 7 susilaikius, pritarta pagrindinio komiteto siūlymui grąžinti projektą iniciatoriams tobulinti. Šiuo atveju Vyriausybei. Jūs girdėjote komiteto pirmininko A.Syso poziciją, kad turėtų būti sudaryta darbo grupė, kuri turėtų apibendrinti visus siūlymus. Taigi, gerbiamieji kolegos, klausimas baigtas. Norėtumėte repliką po balsavimo? Replika po balsavimo. G.Steponavičius.

G.STEPONAVIČIUS. Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Sveikinu Seimą ir jo daugumą dar sykį šlapiu skuduru drėbus per veidą Vyriausybei. Išskydusi valdančioji dauguma Seime pademonstravo savo tikrąjį veidą, nesugebėdama ne tik imtis reformų, bet klasikiniu būdu ją užblokavusi. Pusę metų Seimo stalčiuose gulėjo šis klausimas, kad svarstytume ir ieškotume kompromisų, bet per pusę metų tebuvo priimtas saliamoniškas sprendimas – atmesti reformą.

Aš kalbu apie Socialinių reikalų ir darbo komiteto išvadą. Jų siūlymai ir motyvai yra nieko daugiau kaip reformos atmetimas ir stabdymas. Aš negaliu suprasti ir pateisinti tokių veiksmų, kai šiandien partijos ir svarbiausios interesų grupės pasirašo nacionalinį susitarimą dėl ilgalaikių tikslų, memorandumą, ir šalia to, praėjus pusvalandžiui, yra tiesiog ciniškai atmetamas vienas svarbiausių valstybės raidai klausimų.

Aš galiu pasakyti, kad socialdemokratai atliko klasikinį reformų stabdžio vaidmenį, o didžiausias svarstis prie šios reformos kojos yra A.Sysas. Su tuo jus ir sveikinu, kolegos. (Balsas salėje)

PIRMININKAS. Kolegos, aš manau, kad klausimai labai rimti. Gal suteikime teisę replikoms visiems, stovintiems šiuo metu prie mikrofonų, ir tuo apsiribokime. Gerai? Replika po balsavimo. M.Pronckus, po to D.Kutraitė.

M.PRONCKUS. Man labai keista, kad liberalai ir konservatoriai labai silpnai išmano aritmetiką. Aš noriu priminti, kolegos, kad pradėta indėlių grąžinimo reforma dar kainuos pusantro milijardo litų, žemės kompensavimas tiek miestuose, tiek kaimuose – apie 2 mlrd. litų. Su šiais skaičiais nesiskaityti negalima. Šis darbas jau pradėtas. Dabar pametus vienas reformas, vienus pažadus, staiga puolame prie kitų. Aš jau nekalbu apie tai, kiek ši reforma dar kainuos papildomai pinigų. Iš kur juos paimti?

Taigi aš siūlau susidėstyti valstybės finansus ir įsiskolinimus, ir po to kalbėti, kas čia išeis. Aš pritariu tam, kad kol kas reikia sustoti, suskaičiuoti ir pažiūrėti, kas iš tikrųjų išeis. Ačiū.

PIRMININKAS. Seimo narė D.Kutraitė.

D.KUTRAITĖ-GIEDRAITIENĖ. Gerbiamieji, Nepriklausomos frakcijos vardu aš noriu išreikšti didelį nusistebėjimą dėl to, kad šiandien didžiausioms politinėms partijoms pasirašius nacionalinį susitarimą dėl Lietuvos ekonominės ir socialinės gerovės iš karto po to nerandami svarbiausi susitarimai dėl pačių esmingiausių ir karščiausių mūsų visuomenės klausimų. Ir dėl dujų privatizavimo, ir dėl pensijų reformos.

Aiškiai matyti, kad šis susitarimas yra visiškai neveiksnus ir neefektyvus. Mums belieka dėl to apgailestauti ir džiaugtis, kad nebuvome pakviesti jo pasirašyti, ir kartu paaiškinti kolegai J.Veselkai, kodėl Nepriklausoma frakcija susilaikė balsuodama dėl rezoliucijos dėl dujų privatizavimo.

PIRMININKAS. Ačiū. Replika po balsavimo A.Kubilius. Prašom.

A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, kadangi mes iš ryto susitarėme tik dėl to, kad reikia susitarti iki birželio pabaigos, aš norėčiau pasakyti, dėl ko mums šiandien reikėtų susitarti.

PIRMININKAS. Paklausykime…

A.KUBILIUS. Aš iki galo nesupratau, už ką posėdžio pirmininkas pasiūlė mums balsuoti. Jeigu pažiūrėtume į Statutą ir į tai, už ką balsavome, jokio stabdymo nėra, nes Seimas pritarė Socialinių reikalų ir darbo komiteto išvadai, kuri skamba taip: grąžinti projektą iniciatoriams tobulinti atsižvelgiant į Teisės departamento pastabas ir šiuos komiteto pasiūlymus. Kitaip tariant, Seimas pritarė komiteto pasiūlymams, o tai yra penki punktai su visais procentais, kas nuo kada ir kiek savanoriškai mokės į pensijų kaupimo fondus. Kitaip tariant, Seimas šiuo savo sprendimu, tik ką įvykusiu balsavimu, labai aiškiai pritarė A.Syso pateiktai pensijų reformos stabdymo koncepcijai.

Taigi, gerbiamieji kolegos, grąžinimas Vyriausybei reiškia, kad Vyriausybė turės šiuos komiteto siūlymus įrašyti į įstatymo projektus ir pateikti Seimui. Visos diskusijos toliau baigėsi. Visi siūlymai toliau rengti kokias nors grupes, rinktis ir diskutuoti yra pasibaigę, nes Seimas tik ką, neatsižvelgdamas į Biudžeto ir finansų komiteto siūlymus, pritarė vienintelei Socialinių reikalų ir darbo komiteto nuomonei su visomis iš to kylančiomis pasekmėmis.

Gerbiamasis pirmininke, aš norėčiau iš jūsų išgirsti patikslinimą. Gal jūs kitaip norėjote pasiūlyti Seimui balsuoti, t.y. grąžinant Vyriausybei be jokių nurodymų, ką ji turi daryti. Kitu atveju Seimas yra labai griežtai nurodęs Vyriausybei, ką toliau reikia daryti su pensijų reforma.

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, gerbdamas jūsų darbo Seime didelę patirtį ir remdamasis tuo išmintingu Statutu, galiu pasakyti, kad tai, kas yra Socialinių reikalų ir darbo komiteto pateikta, kaip jūs žinote, yra Vyriausybei rekomendacija. Taigi labai ačiū, bet Seimas pritarė taip, kaip suformuluota išmintingame A.Kubiliaus Statute.

Paskutiniosios dvi replikos – ponas A.Melianas ir ponas J.Jurkus. Dabar kalbės ponas J.Jurkus.

J.JURKUS. Gerbiamieji kolegos, aš suprantu liberalų ir konservatorių demagogiškus išvedžiojimus. Jiems kuo blogiau, tuo geriau. Tačiau šis įstatymas yra labai svarbus visai tautai, todėl aš manyčiau, jeigu mes turime neaiškumų ir norime jį patikslinti, labai gerai. Mes turime konservatorių ir liberalų valdymo klaidas. Aš manau, mes padarėme labai gerą dalyką šiandieną sustodami, dar kartą grįždami prie šio įstatymo, patobulindami. Manau, jis bus daug geresnis. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Paskutinioji replika – ponas A.Melianas. Prašom.

A.MELIANAS. Gerbiamieji kolegos, iš tiesų gražu žiūrėti, kaip ponas A.Sysas (garbė jam) sugeba šokdinti visą valdančiąją daugumą, taip pat ir mūsų Vyriausybę. Aš noriu priminti ir pasakyti, kad valdančioji dauguma šiandien apgavo savo rinkėjus.

Pavyzdžiai būtų tokie: dar praėjusioje kadencijoje visos politinės partijos, tarp jų ir tuo metu buvusi Socialdemokratų partija ir LDDP, buvo pasirašiusios bendrą nutarimą dėl pensijų reformos vykdymo. Tai yra vienas rinkėjų apgavimas.

Antras rinkėjų apgavimas yra tas, kad ir vienos, ir kitos partijų (aš turiu omenyje Socialdemokratų koaliciją ir socialliberalus) rinkimų programose buvo aiškiai pasakyta, kad pensijų reforma bus daroma. Tai yra antras rinkėjų apgavimas. Kiekvienas, kuris yra šiek tiek susipažinęs su pensijų reforma ir tais siūlymais, kuriems šiandien, deja, yra pritarta, pasakys, kad tai ne reforma. Tai yra dabartinės situacijos įteisinimas suteikiant teisę tik draudimo kompanijoms atlikti kaupiamąjį draudimą. Taigi šiandienis aiškus sprendimas rodo, kad pensijų reforma laidojama, valdančioji dauguma atsisako atsakomybės dėl Lietuvos pensininkų ateities. Gėda. Dar kartą pabrėžiu, kad yra apgauti rinkėjai.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, girdėjote visas replikas. Malonu pripažinti, kad ir opozicija sutinka, kad tai mūsų Vyriausybė. Vadinasi, turėsime bendrą konsensusą. Šiuo atveju aišku, kad ir opozicijos Seime nebebus mūsų Vyriausybei.

Energetikos įstatymo projektas Nr.IXP-1195(4*) ES (priėmimas)

Taigi, kolegos, pereiname prie kito darbotvarkės klausimo – Energetikos įstatymo projekto. Labai atsiprašome kolegos K.Glavecko, bet mes vėluojame, todėl dabar negalėsiu įtraukti rezervinio klausimo. Galbūt truputį vėliau, nes taip jau atsitiko. Prašom, kolegos. Kviečiu į tribūną pranešėją K.Prunskienę. Energetikos įstatymo projektas. Priėmimas.

K.D.PRUNSKIENĖ. Gerbiamieji kolegos, po svarstymo Ekonomikos komiteto, kaip pagrindinio komiteto, patobulintam projektui buvo pritarta. Svarstymo metu buvo apsvarstyta, priimta arba atmesta daug pasiūlymų. Priimti dar yra pateikta maždaug dešimt įvairių pasiūlymų, tarp jų Seimo narių B.Bradausko ir J.Razmos. Taip pat Teisės departamento išvada galutiniam projekto variantui.

Šiandien Ekonomikos komitetas apsvarstė naujus pasiūlymus ir padarė išvadą dėl jų priėmimo, atmetimo arba dalinio perredagavimo. Tą norėčiau pateikti svarstant, tačiau turbūt mes svarstysime pastraipsniui.

PIRMININKAS. Taip.

K.D.PRUNSKIENĖ. Svarstydami tam tikrą straipsnį, aptarsime, kaip elgtis su tam straipsniui pateiktais pasiūlymais.

PIRMININKAS. Taip, būtų gerai, jeigu…

K.D.PRUNSKIENĖ. Dėl 1 straipsnio pasiūlymų nėra, dėl įstatymo paskirties.

PIRMININKAS. Gerai, gerbiamoji pranešėja. Aš jums padėsiu. Dabar 1 straipsnis. Kas norėtų kalbėti už ar prieš? Norinčių kalbėti nematau. Gerbiamieji kolegos, ar galime priimti 1 straipsnį bendru sutarimu? Yra bendras sutarimas. 1 straipsnis priimtas. 2 straipsnis.

K.D.PRUNSKIENĖ. 2 straipsnio 24 daliai yra kolegos B.Bradausko pasiūlymas. Jam iš esmės komitetas pritarė kartu siūlydamas sukeisti vietomis du žodžius. Taigi atsižvelgus į pasiūlymo priėmimą, ta dalis skambėtų taip: “Energetikos valstybinė kontrolė – tai energetikos objektų saugumo, energetikos įrenginių eksploatavimo, tiekimo, patikimumo, efektyvumo kontrolė”. Bus sukeisti žodžiai “saugumo ir patikimumo” įrašant juos ten, kur jie labiau tinka prie ankstesnės sakinio dalies. O patikimumo sąvoka yra įrašoma į šį tekstą, kaip siūlė kolega B.Bradauskas.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, pirmiausia norėčiau paprašyti. Aš kreipiuosi į frakcijų atstovus, karštai besiginčijančius. Salėje yra didelis triukšmas. Labai norėčiau, kad gerbtume pranešėją. Tie, kurie papildomai norėtų pasikonsultuoti, galėtų rasti būdų tai padaryti kitur. Atsižvelkite į skambutį, nes pranešėjai sunku dirbti.

Gerbiamieji kolegos, dabar norėčiau dėmesio. B.Bradausko pasiūlymui reikia 29 Seimo narių pritarimo. Ar galite pakelti rankas aktyviai, kad matytume, ar yra 29 Seimo nariai? Gerbiamieji kolegos, ar sutiksite, kad yra daugiau nei 29? Nėra sutikimo. Gerai, kolegos. Pamėginkime balsuoti. Gerbiamieji kolegos, parėmė 48 Seimo nariai. Gal mes susitartume, kad ir dėl kitų siūlymų bus daugiau nei 29 Seimo narių pritarimas. Taigi dabar B.Bradauskas. Vieną minutę! Jums bus įjungtas mikrofonas. Prašom. B.Bradauskas.

B.BRADAUSKAS. Dėkoju, pirmininke. Aš sutinku su pranešėjos išdėstytu tekstu ir manau, kad taip bus gerai. Dėkui.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar galėtume bendru sutarimu priimti šį pranešėjos pateiktą B.Bradausko suredaguotą siūlymą? Ar yra bendras sutarimas? Yra. Ačiū. Ar galėtume dabar priimti visą 2 straipsnį? Kas norėtų kalbėti dėl motyvų? Norinčių kalbėti nematau. Ar galime 2 straipsnį priimti bendru sutarimu? Priimta. Ačiū.

3 straipsnis, pranešėja.

K.D.PRUNSKIENĖ. 3 straipsniui, kaip ir 4 straipsniui, naujų pataisų nėra.

PIRMININKAS. Ačiū. Ar galime 3 straipsnį priimti bendru sutarimu? Galime. Priimta. Ar galime 4 straipsnį priimti bendru sutarimu? Priimta. Ačiū.

Prašom, pranešėja. 5 straipsniui yra pataisų?

K.D.PRUNSKIENĖ. 5 straipsniui taip pat yra Seimo nario B.Bradausko pasiūlymas, kuriam Ekonomikos komitetas pritarė bendru sutarimu. Jo esmė yra ta, kad iš šio straipsnio 2 dalies, kurioje nustatyta Vyriausybės ar jos įgaliotų institucijų kompetencija 8 punktu, tekstą – “turi teisę reglamentuoti valstybės reguliuojamų kainų nustatymo principus” siūloma perkelti į šio straipsnio 1 dalį, kurioje kalbama apie Vyriausybės kompetenciją, o ne apie jos įgaliotų institucijų. Nes teisę reglamentuoti valstybės reguliuojamų kainų nustatymo principus, mūsų įsitikinimu, kaip ir siūlo kolega B.Bradauskas, derėtų priskirti pačios Vyriausybės kompetencijai, o ne deleguoti jos įgaliotai institucijai. Tai labai svarbus, taip pat ir socialinę reikšmę turintis klausimas. Ekonomikos komitetas pritarė bendru sutarimu. Dėkojame kolegai B.Bradauskui, kad jis tokį pasiūlymą pateikė.

PIRMININKAS. Ačiū. Siūlymo autorius – B.Bradauskas.

B.BRADAUSKAS. Dėkoju. Kodėl radosi tas pasiūlymas? Žinome neseną istoriją dėl elektros kainų pakėlimo, kai neatsirado kaltų. Kainos buvo pakeltos, o kaltų taip ir neatsirado, tai ir ministerija, tai ir Vyriausybė. Manau, čia visą laiką bus aišku, nes Vyriausybė turės nustatyti metodiką, tada bus aišku, ko klausti. Dėkoju.

PIRMININKAS. Labai ačiū. Gerbiamieji kolegos, ar yra 29 Seimo nariai, kurie remtų šį siūlymą? Gal galime bendru sutarimu sutarti, kad remiate? Galime. Aš žiūriu į A.Gricių. Galima. Ačiū. Kolegos, tada sutarta. Ar kas norėtų kalbėti dėl B.Bradausko siūlymo? Ar galime priimti B.Bradausko siūlymą bendru sutarimu? Priimta.

Ar yra norinčių kalbėti dėl viso 5 straipsnio? R.Sinkevičius – motyvai už.

R.SINKEVIČIUS. Atsiimu.

PIRMININKAS. Atsiimate, gerai. Ar galime priimti 5 straipsnį bendru sutarimu? Priimta. Ačiū.

6 straipsnis.

K.D.PRUNSKIENĖ. Pasiūlymų nėra.

PIRMININKAS. Pasiūlymų nėra. Ar galime priimti 6 straipsnį bendru sutarimu, kolegos? Priimta.

7 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Ar galėtume priimti bendru sutarimu? Priimta.

8 straipsnis. Pasiūlymų ir papildymų nėra. Norinčių kalbėti nėra. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Priimta.

9 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Ar galėtume priimti bendru sutarimu? Priimta.

10 straipsnis. Ar galėtume priimti bendru sutarimu taip pat? Priimta.

11 straipsnis. Ar galėtume priimti bendru sutarimu? Priimta. Ačiū.

12 straipsnis. 12 straipsniui yra B.Bradausko pasiūlymai. Prašom, pranešėja.

K.D.PRUNSKIENĖ. 12 straipsniui yra taip pat kolegos B.Bradausko pasiūlymai. Pirmąjį siūlymą dėl šio straipsnio 1 dalies, kur skliaustuose įrašyta “buto savininkas”, teikėjas atsiėmė diskusijos metu. Manau, dera tam pritarti, paliekant tokią redakciją, kokia ji buvo.

Toliau. Šio straipsnio 5 daliai esame pritarę iš dalies, paliekame tik du paskutiniuosius siūlymo žodžius: “išduodant licencijas”, t.y. papildomai prirašome prie buvusio teksto “nustatyta tvarka”. O žodžiai “konkurso būdu” ir “Vyriausybės” yra išbraukiami iš pasiūlymo, autorius su tuo sutiko.

PIRMININKAS. Ačiū, pranešėja. Kadangi pasiūlymą 1 daliai autorius atsiėmė, tada dėl 5 dalies. Prašom, Bradauskai.

B.BRADAUSKAS. Dėkoju, pirmininke. Aš sutinku su pranešėjos išdėstytomis mintimis.

PIRMININKAS. Labai ačiū. Gerbiamieji kolegos, ar yra 29 Seimo nariai, remiantys šį pasiūlymą? Yra. Ar galime bendru sutarimu priimti šį pasiūlymą? (Balsai salėje) Priimta. Ar galime balsuoti dėl viso 12 straipsnio? Galime. 12 straipsnis priimtas bendru sutarimu. Ačiū.

13 straipsnis. Pasiūlymų ir papildymų nėra. Ar galime priimti bendru sutarimu? Priimta.

14 straipsnis. Pasiūlymų ir papildymų nėra. Norinčių kalbėti dėl motyvų nėra. Priimame bendru sutarimu. Ačiū.

15 straipsnis. Yra bendras sutarimas. Priimta.

16 straipsnis. Yra bendras sutarimas. Priimta.

17 straipsnis. Čia yra J.Razmos ir B.Bradausko pataisos. Prašom, pranešėja.

K.D.PRUNSKIENĖ. Pirmiausia dėl trečiosios dalies yra kolegos J.Razmos siūlymas. Jis siūlo vietoj išbraukiamų žodžių “aukštąjį teisinį, ekonominį ar techninį išsilavinimą” įrašyti “universitetinį išsimokslinimą”. Mes, apsvarstę kartu su teikėju, sutarėme, kad universitetinis yra truputį siaura formuluotė. Todėl Ekonomikos komitetas, sutikus pasiūlymo autoriui, šiek tiek perredagavo siūlymą. Manytume, jog derėtų tą dalį formuluoti taip: “Komisijos nariais gali būti nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos piliečiai, turintys universitetinį arba jam prilygintą aukštąjį išsimokslinimą”.

PIRMININKAS. Labai ačiū. Siūlymo autorius J.Razma.

J.RAZMA. Iš tiesų komiteto patikslinimas yra geras. O taip, kaip buvo pagrindiniame tekste, kuriame buvo nurodytos tik trys specializacijos, manau, netinkamas sprendimas, būtų apribojama išsilavinusių žmonių galimybė pretenduoti į komisijos nario pareigas, tuo labiau kad dabar toks specialybių suskirstymas pagal schemą nelengvai yra įmanomas. Siūlau pasitikėti tais aukštais pareigūnais, kurie parinks komisijos narius, pasižiūrės į jų kvalifikaciją ir išsilavinimą.

PIRMININKAS. Labai ačiū. Gerbiamieji kolegos, norėčiau paprašyti pasiūlymų autorių. Jeigu komitetas pritaria ir redaguoja, gal trumpiau, kad galėtume suspėti pagal darbotvarkę, nes šiek tiek vėluojame. Gerbiamieji kolegos, turbūt sutarsime, kad yra daugiau negu 29 nariai, remiantys šią pataisą, nes yra, kaip matau, konsensusas. Pritarta. Ar galime bendru sutarimu priimti J.Razmos siūlymą, kurį pakoregavo Ekonomikos komitetas? Priimta. Prašom, gerbiamoji pranešėja.

K.D.PRUNSKIENĖ. Dėl 17 straipsnio 4 dalies yra kolegos B.Bradausko siūlymas, kuriam komitetas nepritarė. Jo esmė yra tokia, jog buvo pasiūlyta įrašyti priežastį, dėl kurios komisijos pirmininkas ir nariai yra atleidžiami iš pareigų, dar vieną priežastį, t.y. 8 punkto 4 dalyje nurodyti “nevykdo Seimo patvirtintos Energetikos strategijos nuostatų”. Komitetas, motyvuodamas tuo, kad ta nuostata iš esmės galioja visai komisijai, o ne atskiram nariui ir net ne pirmininkui, be to, šios dalies 5 punkte yra apie tai, kad paaiškėja, jog šiurkščiai pažeidė savo pareigas, o pareigų vykdymas yra ir paisymas minėtos strategijos, mes nepritarėme papildomai įrašyti į 17 straipsnio 4 dalį 8 punktą. Siūlome palikti taip, kaip įstatymas buvo suredaguotas priimti.

PIRMININKAS. Prašom siūlymo autorių.

B.BRADAUSKAS. Dėkoju, pirmininke.

PIRMININKAS. Gal siūlymo autorius atsiima?

B.BRADAUSKAS. Ne. Aš nelabai norėčiau su tuo sutikti, kad 5 dalis paaiškina strategiją. Šiurkščiai pažeidė, nešiurkščiai, čia taip pat tokia kategorija, kai gal vienam atrodo šiurkščiai, kitam švelniai. Seimas patvirtinta Energetikos strategiją, ypač tarifų, kainų klausimus ir panašiai. Čia labai svarbu, man atrodo, kad būtų laikomasi tos strategijos. Jeigu ji nebus vykdoma, tai kadangi pirmininkas vadovauja komisijai, pirmininkas ir turėtų būti atleistas arba nubaustas kitaip. Manau, tai turėtų išlikti. Prašyčiau paremti kolegas.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, Ekonomikos komitetas nepritarė tam pasiūlymui, manydamas, kad jis yra perteklinis. Ar bus 29 Seimo nariai, kurie remia šį B.Bradausko siūlymą? Prašom balsuoti. Deja, tik 16 Seimo narių parėmė. Šis siūlymas nebus svarstomas.

Prašom, pranešėja, toliau.

K.D.PRUNSKIENĖ. Yra dar vienas Seimo nario J.Razmos siūlymas 17 straipsniui. Kalbama apie 17 straipsnio 6 dalį, kurią jis siūlo papildyti vienu sakiniu: “Komisijos sprendimai priimami vardiniu balsavimu”. Komitetas pritarė šiam siūlymui vienam balsavus prieš. Manau, gali būti tokia nuoroda, nes kitokio registravimo dėl to, kas ir kaip balsavo, nėra, išskyrus vardinį balsavimą. Skirtingai negu Seime, sprendimai yra svarbūs, su galimomis socialinėmis ir ekonominėmis pasekmėmis. Todėl gal čia ir nepakenktų toks reiklumo, atsakomybės padidinimas balsuojant.

PIRMININKAS. Ačiū. Siūlymo autorius J.Razma.

J.RAZMA. Jeigu norim realizuoti Valstybės tarnybos įstatyme neseną nuostatą dėl kolektyvinių institucijų narių atsakomybės, tai vardinio balsavimo reikalavimas, manau, būtų reikalingas, kad teisiškai tai būtų galima užtikrinti.

PIRMININKAS. Labai ačiū. Gerbiamieji kolegos, ar galime susitarti, kad yra 29 Seimo nariai, remiantys šį pasiūlymą? Galima. Gerai. Kolegos, ar galime bendru sutarimu priimti šį J.Ramos siūlymą, kuriam komitetas pritarė? Galima. Ačiū.

K.D.PRUNSKIENĖ. Dar dėl 17 straipsnio.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar yra pasiūlymų 17 straipsniui?

K.D.PRUNSKIENĖ. Dėl 17 straipsnio dar turiu pasakyti vieną komentarą. Yra Teisės departamento išvada, kurioje minimi 17 ir 28 straipsniai, tuo pat metu siūlant reglamentuoti komisijos narių įgaliojimų tęstinumo ar pabaigos klausimus, šiuo metu paskirtų komisijos narių. Mūsų įsitikinimu, šio straipsnio 4 dalyje yra nuostata, kur kalbama apie kadencijos pabaigą ir yra nurodyti visi kiti atleidimo atvejai, todėl mums atrodė, kad tas pasiūlymas yra perteklinis, nes jis realizuotas dabartiniame įstatyme ir todėl mes nieko nekeičiame. Ekonomikos komitetas šiuo atveju siūlo nieko nekeisti.

PIRMININKAS. Dėl antrosios pastabos.

K.D.PRUNSKIENĖ. Dėl 17 straipsnio viskas.

PIRMININKAS. 17 straipsniui viskas. Ačiū. Komitetas nepritarė Teisės departamento pirmai pastabai?

K.D.PRUNSKIENĖ. Šiai pastabai ne.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, ar galime bendru sutarimu priimti visą 17 straipsnį? Galime. Bendru sutarimu 17 straipsnis priimtas.

18 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Kolegos, ar galime priimti bendru sutarimu? Priimta.

19 straipsnis. Ar galime priimti bendru sutarimu? Priimta.

20 straipsniui pasiūlymų taip pat nėra. Ar galime priimti bendru sutarimu? Priimta.

21 straipsniui taip pat nėra.

K.D.PRUNSKIENĖ. 21 straipsniui yra Teisės departamento pastaba, kurią įvertinęs Ekonomikos komitetas šio straipsnio 2 dalyje vietoj žodžių “nustatyta” siūlo rašyti “numatyta”. Tai nėra labai esminė pataisa, tačiau šiek tiek tikslesnė nei kad buvęs tekstas.

PIRMININKAS. Girdėjote komiteto nuostatą dėl 21 straipsnio. Ar galime priimti 21 straipsnį šiam komitetui pritarus? Galime. Priimtas.

22 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Ar galime priimti? Dėl 22 straipsnio būtų motyvų prieš.

J.JURKUS. Gerbiamoji pranešėja, mano gal daugiau būtų klausimas. Ar nebūtų galima žodį “rezervinės” pakeisti į “rezervines”? Čia turbūt pavadinimo klaida ir motyvuoju kodėl. Rezervinės energijos išteklių atsargos kaupiamos, laikomos, atnaujinamos energetikos įmonių bei kitomis lėšomis. Rezervinių energijos išteklių atsargų kiekis turi būti ne mažesnis, negu yra suvartojama per vieną mėnesį. Parašytas žodis “rezervinės” leidžia suprasti įstatymo projekto tolesnį tekstą kaip reikalavimą kaupti dar vienos, antros, kuro rūšies atsargas. Mano manymu, katilinėms, deginančioms kietą ar skystą kurą, šilumos patikimumui užtikrinti pakanka turėti reikiamą kiekį kuro atsargų, o rezervinės energijos ištekliai reikalingi tik dujomis kūrenamoms katilinėms, elektrinėms, nes sukaupti dujų atsargų nėra galimybės. Ar nebūtų galima sutikti, kad žodžiui “rezervinės” būtų nuimtas taškelis ir palikta “rezervines”. Būtų ir įmonėms patogiau.

K.D.PRUNSKIENĖ. Aš, tiesą sakant, nelabai šiuo atveju suprantu, kodėl rezervines. Pats sakinys taip sukonstruotas, kad reikalauja būtent “rezervinės”, daugiskaitos? Rezervinės atsargos.

PIRMININKAS. Gerbiamoji pranešėja, aš dabar noriu ateiti jums į pagalbą. Beje, priėmimui nėra tokio pasiūlymo.

K.D.PRUNSKIENĖ. Be to, mes neturime pasiūlymo.

PIRMININKAS. Jeigu tai redakcinė pastaba, tai čia lituanistai redaguodami atsižvelgs, o dabar pasiūlymo nėra. Labai atsiprašau J.Jurkaus. Kas norėtų kalbėti dėl motyvų už ar prieš dėl šio straipsnio? Norinčių kalbėti nematau. Ar galime priimti bendru sutarimu? Galime. 22 straipsnis priimtas.

23 straipsnis. Pasiūlymų ir papildymų nėra. Ar galime priimti? Priimta.

24 straipsnis. Taip pat nėra papildymų ir pasiūlymų. Ar galime priimti? Priimta.

Gerbiamieji kolegos, tiek penktojo skirsnio, tiek šeštojo skirsnio straipsniams papildymų ir pasiūlymų nėra. Ar galime priimti penktąjį ir šeštąjį skirsnius bendru sutarimu? Priimta. Ačiū.

Dabar baigiamosioms nuostatoms yra B.Bradausko siūlymas, bet jis jį atsiėmė. Ar galime pritarti septintajam skirsniui taip, kaip siūlo komitetas. Septintajam skirsniui taip pat yra pritarta, jo straipsniai yra priimti.

Gerbiamieji kolegos, ačiū pranešėja, mes priėmėme visą įstatymą su Seimo narių teiktais pasiūlymais ir tomis pastabomis, kurias komiteto vardu pateikė pranešėja K.Prunskienė. Kas nori kalbėti dėl viso įstatymo? Keturi – už, keturi – prieš. Motyvai – už. Seimo narys P.Vilkas.

P.VILKAS. Ačiū. Įstatymo projektas nustato bendrąsias energetikos veiklos nuostatas, energetikos plėtojimo, funkcionavimo ir valdymo pagrindus, efektyvų energijos išteklių vartojimą. Tačiau turiu apgailestauti, kad nesugebėta atsisakyti atskiro licencijavimo, reguliavimo bei įvairių draudimų. Tikėdamas, kad specifiniai konkrečių sektorių veiklos reguliavimo, energetikos įmonių bei vartotojų santykių ypatumai bus nustatyti energetikos sektoriaus įstatymais, siūlyčiau pritarti šiam įstatymo projektui.

PIRMININKAS. Ačiū. Motyvai už – R.Sinkevičius.

R.SINKEVIČIUS. Labai ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke, įstatymas parengtas Seimui grąžinus tobulinti du įstatymus ir yra kaip skėtinis įstatymas, apimantis visas energetikos rūšis. Detalesni kiekvienos rūšies įstatymai yra arba bus priimti, ir jie bus kaip papildomi įstatymai. Labai gaila, kad nebuvo pritarta B.Bradausko pataisai dėl Energetikos kainų nustatymo komisijos narių ir pirmininko skyrimo ir atšaukimo, jeigu jie nevykdo energetikos strategijos nuostatų. Energetikos strategijos nuostatos įgauna ypatingą reikšmę, kaip mes pamatėme net iš antradienio mūsų plenarinio posėdžio, kai svarstėme Ignalinos atominės elektrinės uždarymo terminus ir klausimus. Nepaisant to, kad šiai B.Bradausko pataisai nebuvo pritarta, manau kad vis dėlto rengiant ir priimant Energetikos įstatymą pasiekta pažanga.

PIRMININKAS. Motyvai už – K.Prunskienė.

K.D.PRUNSKIENĖ. Gerbiamieji kolegos, šio įstatymo rengimas, o įstatymas tikrai gana sudėtingas, pareikalavo labai ilgo ir kruopštaus, suderinto įvairių institucijų darbo. Žinoma, pirma Ūkio ministerijos, Seimo Ekonomikos komiteto, taip pat visuose etapuose dalyvavo suinteresuoti sektoriai, asociacijos, kontroliuojančios institucijos. Buvo pasiekta daug kompromisų, buvo padaryta daug pataisų, sukonkretinančių ir suderinančių tarpusavyje tiek sąvokas, tiek pagrindines nuostatas. Manau, kad tikrai tas projektas, kurį šiandien priimame, yra gana geras, gana profesionalus. Aš nemanau, kad suklydome nepriėmę tos pataisos, apie kurią kalbėjo kolegos, dėl komisijos pirmininko ir narių atleidimo iš pareigų, nevykdant strategijos. Dar kartą noriu pabrėžti, kad strategiją vykdo visa komisija. Jeigu ji nevykdo, ji paleidžiama, tai yra kaip savaime suprantamas dalykas. Vienas atskirai paimtas narys ir net pirmininkas tos strategijos negali realizuoti. Jis vykdo savo pareigas, tos pareigos atspindi strategijos vykdymą. Aš nemanau, kad mes padarėme klaidą. Galbūt tą nuostatą derėjo labiau išryškinti kalbant apie komisijos funkcijas ar kitoje vietoje. Labai svarbu, kad mes pasistengėme kiek galima sumažinti įvairių institucijų dubliavimą, taip pat įvairius neapibrėžtumus. Per ginčus ėjome į kompromisus ir šiandien taip sklandžiai vyko priėmimas. Aš labai dėkoju kolegoms, dirbusiems kartu su V.Karbauskiu, kaip kuratorium, jis turbūt palaiko mano šią mintį. Prašau balsuoti už šį įstatymą.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, dėl motyvų prieš nematau. Taigi dabar registruojamės. Registracija, kolegos, pradėta. Labai norėčiau atkreipti kanclerio, t.y. Seimo rūmų tvarkdario dėmesį, kad pakankamai didelis triukšmas.

Gerbiamieji kolegos, užsiregistravo 86 Seimo nariai. Balsavimas dėl Energetikos įstatymo projekto pradėtas.

Gerbiamieji kolegos, 76 Seimo nariams balsavus už, 1 – prieš, 4 susilaikius, Lietuvos Respublikos energetikos įstatymas priimtas.

Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo projektas Nr.IXP-802(2). Pelno mokesčio įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-1442. Komercinių bankų įstatymo 54 straipsnio pakeitimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-1443. Komercinių bankų įstatymo 53 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-1444. Kredito unijų įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-1445 (pateikimas)

Kolegos, turime truputį sutaupę laiko, taigi norėčiau pakviesti rezervinio pirmojo klausimo pranešėją K.Glavecką. Aš norėčiau paprašyti pranešėją pateikti visą bloką, t.y. projektai Nr.IXP-802, Nr.IXP-1442, Nr.IXP-1443, Nr.IXP-1444 ir Nr.IXP-1445. Jie susiję. Prašom pranešėją K.Glavecką. Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo projekto ir jį lydinčiųjų teisės aktų pateikimas. Prašom.

K.GLAVECKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, leiskite pateikti jums iš tikro paketą įstatymų projektų, kurie atsirado, viena vertus, dėl Lietuvos finansų rinkos plėtimosi, kita vertus, dėl finansinių instrumentų gausėjimo. Tam tikra prasme šis draudimo įstatymas apima visus investuotojus, nepaisant kur jie investavo savo pinigus – ar į banką, ar patikėjo savo pinigus valdyti finansinių maklerių įmonei.

Kaip žinote, Lietuvoje jau gana ilgą laiką galioja Indėlių draudimo įstatymas ir atitinkamai yra sukurtos visos finansinės institucijos, atitinkamas fondas. Šalia to, sekant Europos Sąjungos direktyvomis, išsivysčiusiųjų šalių patyrimu, tokios pat draudimo taisyklės turi būti taikomos ir bus taikomos investitoriams, kurie savo pinigus patikėjo finansinių maklerių įmonėms. Visos sąlygos, susijusios su įmokomis, su draudimo atvejais, yra labai panašios ir analogiškos tiems atvejams, kai kalbama apie indėlių draudimus.

Šio įstatymo tikslas iš principo yra sujungti du įstatymų projektus, vieną galiojantį, kitą projektuojamą, t.y. įstatymą, kuris reglamentuoja Lietuvos Respublikos indėlių draudimo įstatymą ir Lietuvos Respublikos komercinių bankų ir finansinių maklerių įmonių įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymą. Šis įstatymas sujungs abi draudimo rūšis ir viskas bus vykdoma iš bendro fondo, t.y. Indėlių ir investicijų draudimo fondo. Šiuo metu šiame fonde yra sukaupta apie 150 mln. Litų. Sukaupimas yra neproporcingas ta prasme, kad didžioji, pagrindinė šių pinigų dalis yra sukaupta iš komercinių bankų, o finansinių maklerių įmonės dar tik pradeda mokėti ir darys įnašus į šitą draudimo fondą. Tačiau nežiūrint tų skirtingų įnašų, draudimo taisyklės ir principai bus taikomi jau nuo liepos 1 dienos.

Siūloma, kad šis įstatymas įsigalios nuo liepos 1 dienos. Galiu priminti jums draudimo sumas, pagal kurias bus draudžiami ne tik indėliai komerciniuose draudimo bankuose, bet ir investitorių pinigai, patikėti investicinėms bendrovėms – maklerių įmonėms. Nuo įsigaliojimo dienos, t.y. nuo liepos 1 d., draudimo suma turi būti 45 tūkstančiai Lt, nuo 2004 m. sausio 1 d. – 50 tūkst. Lt, nuo 2007 m. sausio 1 d. – 60 tūkst. Lt ir nuo 2008 m. sausio 1 d. – 20 tūkst. eurų. Tokie yra Europos Sąjungos direktyvų reikalavimai, ir 2008 metais pagal visą schemą Lietuvoje veikianti indėlių ir investicijų draudimo sistema turi būti suvienodinta su Europos Sąjungoje veikiančia indėlių draudimo sistema.

Šio įstatymo priėmimas nepareikalaus jokių papildomų lėšų ir nesukels jokių neigiamų pasekmių. Yra gautos Vyriausybės pastabos dėl šio įstatymo, į jas bus atsižvelgta. Iš principo joms yra pritarta, tačiau kai kurie straipsniai, kadangi įstatymas yra koreguojamas… Tai tiek trumpai. Prašau pritarti po pateikimo.

PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, jūs pateikėte visą komplektą?

K.GLAVECKAS. Aš atsiprašau, dar truputėlį. Aš iš tikro nepasakiau keleto žodžių apie lydinčiuosius įstatymus. Kadangi kalbama apie fondų sujungimą ir pavadinimo pakeitimą, tai atitinkamai visuose kituose įstatymuose, t.y. Pelno mokesčio įstatyme, Komercinių bankų įstatymo 54 straipsnyje, Komercinių bankų įstatymo 53 straipsnyje, taip pat Kredito unijų įstatymo 10 straipsnyje, yra keičiamos ir sąvokos, pritaikomos atitinkamai prie naujos indėlių draudimo reguliacijos. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nori paklausti 3 Seimo nariai. Jeigu mes sutaupytume laiko, tai gal dar galėtume ir Medžioklės įstatymo svarstymą užbaigti prieš Visuomenės sveikatos įstatymo svarstymą. Prašom, kolegos. J.Veselka.

J.VESELKA. Gerbiamasis pranešėjau, kiek supratau, valstybei čia pinigų nereikės.

K.GLAVECKAS. Ne. Aš noriu dar kartą priminti, kad Indėlių draudimo fondas…

J.VESELKA. Gerai, bet aš tik noriu pasitikslinti, nes bus lyg ir vienas fondas – bus indėlių draudimo ir kurie makleriams patiki savo pinigus investuoti į vertybinius popierius… Ar bus gerai, jeigu bus sujungiami tie du lyg ir atskiri fondai į vieną fondą, nes vis dėlto tas žmogus, kuris padeda savo pinigus į banką, jis nori mažiausios rizikos. Tas, kuris lošia biržoje, jis lyg ir turėtų prisiimti didesnę riziką, nes jis pats dalyvauja lošime. O šis tik patiki, nes kitur jis nenori dalyvauti. Ar labai gerai, kai bus sumaišyti dviejų skirtingų interesų grupių pinigai?

K.GLAVECKAS. Iš karto galiu patikslinti patį klausimą. Kalbama ne apie lošimo, išlošimo arba pralošimo nuostolius arba investitoriaus pelną biržoje, bet kalbama apie paslaugas teikiančią įmonę. Tai yra du skirtingi dalykai. Tuo atveju, jeigu tu patikėjai kokiai nors finansinių maklerių įmonei savo pinigus ir ji negali tau toliau vykdyti paslaugų, kitaip sakant, bankrutuoja, tada yra išmokamas draudimas. Tai viena. Antra, iš tikro startiniu laikotarpiu, t.y. nuo liepos 1 d., šiame bendrame fonde iš esmės bus pinigai, sukaupti iš komercinių bankų atskaitymų. Ar ne? Maklerių kompanijos, licencijuotos maklerių kompanijos tik pradės mokėti, ir tam tikrą laikotarpį iš tikro bus daugiausia komercinių bankų. Bet tokie reikalavimai ir tokia praktika atėjusi iš Europos Sąjungos ir ji kokio nors padidėjusio pavojaus indėlininkams, kurie investavo į bankus, arba indėlininkams, kurie investuoja arba patiki savo pinigus maklerių įmonėms, iš tikro nėra. Dar vienas motyvas svarbus tas, kad tokiu draudimu mes iš principo sulyginame arba suvienodiname tam tikra prasme draudimo investuotojų draudimo sąlygas, o tai yra labai svarbu plečiantis ekonomikai, nes iš tikro finansų rinka, arba kapitalo rinka, vaidina vis didesnį vaidmenį.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia R.Palaitis.

R.PALAITIS. Gerbiamasis pranešėjau, gal yra kokie nors skaičiavimai ar samprotavimai, kiek dėl šio įstatymo įsigaliojimo pabrangs finansinės paslaugos, ar maklerių įmonių komisiniai procentai, ar palūkanos mažės bankuose ir panašiai.

K.GLAVECKAS. Ačiū už klausimą. Iš tikro geras klausimas. Aš asmeniškai nesu atlikęs tokių skaičiavimų, ir konkrečiai įstatymo projektą rengusi Vertybinių popierių komisija, Finansų ministerija, Maklerių asociacija ir visos suinteresuotos organizacijos tokio skaičiaus nėra pateikusios. Aš manau, kad tai bus gana nedidelis padidėjimas. Didelis ar nedidelis, priklausys nuo to, kaip plėsis ir augs mūsų vertybinių popierių rinka. Jeigu ji bus vangi ir maža, tai tas mokėjimas bus ženklus ir paslaugų kainos kils, jeigu ji plėsis, kaip yra normaliai pasaulyje, tada iš karto tas dalykas bus ne toks sunkus. Pavyzdžiui, Amerikoje taip pat yra (…) sistema, indėlių draudimo ir investuotojų, kurie padeda indėlius į savo fondus, investicinius fondus, pensijų fondus, taip pat draudimo sistemą.

PIRMININKAS. Klausia J.Karosas.

J.KAROSAS. Gerbiamasis pranešėjau, aš norėčiau paklausti, koks yra ryšys tarp šio saliamoniškai išradingo jūsų siūlomo įstatymo projekto ir jūsų pasirengimo kandidatuoti per Prezidento rinkimus? Ačiū.

K.GLAVECKAS. Lygiai toks pat, kaip tarp jūsų klausimo ir mano atsakymo, gerbiamasis profesoriau. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, jūs atsakėte į visus klausimus. Ar galėtume pritarti po pateikimo bendru sutarimu? Negalime pritarti bendru sutarimu. Tada prašom motyvus – už, motyvus – prieš. Kas norėtų kalbėti? Motyvai prieš – J.Sabatauskas. Nenorite. Norinčių kalbėti už ir prieš nematau. Kadangi sutarimo nėra, registruojamės, balsuosime. Kol registruojamės, noriu pranešti, kad mus aplankė Šiaulių neįgalaus jaunimo užimtumo ir pagalbos centras “Viktorija”. (Plojimai)

Gerbiamieji kolegos, užsiregistravo 73 Seimo nariai.

Balsuojame, ar pritariame po pateikimo Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo projektui ir jį lydintiesiems teisės aktų projektams. Balsavimas pradėtas. Jeigu pritarsime po pateikimo, pritarsime visam įstatymų kompleksui.

Gerbiamieji kolegos, 18 – pritarė, 8 – prieš, 29 susilaikė. Taigi po pateikimo nesulaukta paramos.

Dabar turime apsispręsti, ar grąžiname iniciatoriams tobulinti… (Balsai salėje) ar grąžiname iniciatoriams tobulinti, ar atmetame. Dėl vedimo tvarkos – E.Masiulis. Prašom.

E.MASIULIS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Liberalų frakcijos vardu prašytume perbalsuoti.

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, nenueikite nuo mikrofono. Jūs turėtumėte išdėstyti perbalsavimo motyvus. (Balsai salėje) Aš prašau… (Kalba vienas per kitą) E.Masiulis.

E.MASIULIS. Motyvai yra du: vienas motyvas, kad ne visi, dalyvaujantys salėje, yra užsiregistravę; antras motyvas tas, kad jūs tikrai labai greitai suformulavote sprendimą ir… (Triukšmas salėje)

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, labai ačiū. Aš manau, kad visą laiką yra naudinga išgirsti motyvus. Taigi, ko gero, galbūt ne visi suspėjo užsiregistruoti, kai buvo registracija. Siūlyčiau Seimo nariams būti atidiems. Pakartokime registraciją, kolegos.

Užsiregistravo 72 Seimo nariai. Matote, kažkaip nedrįsta registruotis kolegos. Gerai, kolegos. Dar kartą pakartokime registraciją, nes dabar tikrai matau, kad į salę įėjo A.Saudargas. Prašom dar kartą pakartoti registraciją. Gerbiamieji kolegos, užsiregistravo 73 Seimo nariai. Balsavimas, ar pritariame po pateikimo įstatymų projektams Nr.IXP-802, Nr.IXP-1442, Nr.IXP-1443, Nr.IXP-1444, Nr.IXP-1445, pradėtas. Salėje nematau pateikėjo, kuris gintų savo poziciją. Gerbiamieji kolegos, 34 balsavus už, 36 susilaikius, 7 – prieš, deja, po pateikimo nepritarta.

Dabar balsuosime, kolegos, dėl alternatyvų: ar grąžiname iniciatoriui tobulinti, ar atmetame. Gal bendru sutarimu grąžintume tobulinti? (Balsai salėje) Yra bendras sutarimas. Kolegos, bendru sutarimu grąžiname iniciatoriui tobulinti. Ačiū.

Medžioklės įstatymo projektas Nr.IXP-1441(3*) (svarstymas)

Dabar, kolegos, trumpas ir nedidelis svarstymas. Medžioklės įstatymui mes galėtume skirti 10 ar 15 minučių. Prašom pranešėją A.Macaitį.

A.MACAITIS. Gerbiamieji kolegos, šiandien norėčiau pateikti Aplinkos apsaugos komiteto, kaip pagrindinio, išvadą dėl Medžioklės įstatymo projekto. Komitetas apsvarstė pateiktą projektą, jam pritarė ir, gavęs nemažai įvairių organizacijų pastabų, jas svarstė, įdėmiai studijavo. Komitete buvo surengta dar keletas papildomų svarstymų. Šiandien norėčiau pasakyti, kad komitetas jam pritarė. Siūlytume apsispręsti tik dėl tų pastabų, kurias teikia Seimo nariai ir kiti papildomi komitetai.

PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, dabar luktelėkite. Tuoj pakviesime papildomo komiteto pranešėją, o po to jūs dėl atskirų Seimo narių.

Kviečiame Kaimo reikalų komiteto, kaip papildomo komiteto, vardu kalbėti V.Rinkevičių. Ar kas galėtų pateikti Kaimo reikalų komiteto išvadą? Jeigu galite, tada perskaitykite pagrindinio komiteto…

A.MACAITIS. Jeigu leisite, aš ją…

PIRMININKAS. Pirmininkas perskaitys Kaimo reikalų komiteto išvadą.

A.MACAITIS. Kad būtų aišku.

Kaimo reikalų komiteto išvada būtų tokia: pasiūlyti pagrindiniam Aplinkos apsaugos komitetui tobulinti Medžioklės įstatymo projektą atsižvelgiant į medžiotojų klubo “Debeikiai”, Lietuvos miškų savininkų ir Lietuvos privačių medžioklės plotų savininkų asociacijų bei Seimo narų H.Žukausko, V.Rinkevičiaus, A.Bauros pasiūlymus. Bendru sutarimu šiam projektui pritarta. Atskirųjų nuomonių nepareikšta.

PIRMININKAS. Labai ačiū. Gerbiamieji kolegos, girdėjote pagrindinio ir papildomo komitetų išvadas. Taigi dabar turėtume apsispręsti dėl atskirų Seimo narių siūlymų. Dabar prašyčiau pranešėją pateikti tik tuos siūlymus, kuriems komitetas nepritarė.

A.MACAITIS. Norėčiau pradėti nuo Seimo nario V.Einorio pasiūlymo. Jam buvo iš dalies pritarta. Panašų pasiūlymą buvo suformulavęs ir Kaimo reikalų komitetas, todėl… Tiesa, dėl jo galime net… Kadangi abu sutiko, tai galime… Kam nebuvo pritarta? Tai buvo Seimo narių V.Rinkevičiaus, H.Žukausko pasiūlymai. Jie buvo dėl 2 straipsnio 5 dalies, kad nebūtų reikalingas leidimas naudoti medžiojamų gyvūnų išteklius. Tam nebuvo pritarta. Mes svarstėme. Gaila, kad nėra nė vieno teikėjo.

PIRMININKAS. Aš norėčiau dar kartą paklausti pranešėjo: jūs jų pasiūlymams nepritariate?

A.MACAITIS. Taip, nebuvo pritarta.

PIRMININKAS. Nepritarta. Ar yra salėje V.Rinkevičius ar ponas H.Žukauskas? Teikėjų nematau. Nors nėra teikėjų, mes vis tiek turime balsuoti. Kadangi komitetas nepritaria, kas norėtų paremti? (Balsai salėje) Palaukite, pone pranešėjau, duosiu žodį. Čia nieko nereikia. Dabar reikia dėl motyvų. Vienas – už, vienas – prieš. Kas norėtų paremti V.Rinkevičiaus ir H.Žukausko siūlymą? Prašom. Norinčių kalbėti nematau. Norinčių kalbėti prieš taip pat nematau. Komiteto nuomonė. Prašom, pranešėjau.

A.MACAITIS. Mes manome, kad leidimas naudoti medžiojamų gyvūnų išteklius yra reikalingas. Tai vienintelis dokumentas, kuris padeda sutvarkyti šią situaciją. Taigi aš siūlyčiau palaikyti komiteto nuomonę.

PIRMININKAS. Norėčiau pasitikslinti. Yra pasiūlymas 2 straipsnio 5 daliai, toliau 5 straipsnio 2 dalies 6 punktui. Gal papunkčiui eikime. Pirmiausia dėl 2 straipsnio 5 dalies. Komitetas siūlo nepritarti. Ar galime bendru sutarimu sutikti su komiteto nuomone? Sutinkame.

Toliau 5 straipsnio 2 dalies 6 punktas. Komitetas siūlo nepritarti. Ar būtų kitokių nuomonių? Nėra. Priimta. Pritarta komiteto nuomonei.

Dėl 5 straipsnio 4 dalies pavadinimo ir jo išdėstymo. Komitetas siūlo nepritarti. (Balsas salėje) Gal negaiškime laiko. Jeigu yra sutarimas, tuomet paliekama komiteto nuomonė.

Toliau 5 straipsnio 5 dalies 8 punktas. Komitetas siūlo nepritarti. Nepritariame. Gerai.

8 straipsnio 2 dalis. Komitetas siūlo nepritarti. Nematau kitokių siūlymų. Bendru sutarimu palaikoma komiteto nuomonė.

Dėl 8 straipsnio 4 dalies. Komitetas pritarė šiam siūlymui, galime priimti.

Dėl 8 straipsnio 7 dalies iš dalies atsižvelgta.

A.MACAITIS. Taip. Sutiko su tuo ir teikiantieji.

PIRMININKAS. Tuomet 8 straipsnio 11 dalis. Komitetas siūlo nepritarti. Nėra kitokių nuomonių? Nėra. Palaikoma komiteto nuomonė.

8 straipsnio 12 dalis. Komitetas siūlo nepritarti. Kitų argumentų negirdžiu. Palaikoma komiteto nuomonė.

9 straipsnio pripažinimas negaliojančiu. Komitetas siūlo nepritarti. Nėra kitokios nuomonės.

Dėl 10 straipsnio komitetas siūlo nepritarti. Kitų nuomonių negirdžiu.

Dėl 11 straipsnio 1 dalies 1 punkto. Komitetas siūlo nepritarti. Kitokių nuomonių nėra. Palaikoma komiteto pozicija.

Dėl 11 straipsnio 1 dalies 5 punkto komitetas siūlo nepritarti. Palaikoma komiteto nuomonė.

12 straipsnio 2 dalį pripažinti negaliojančia. Komitetas siūlo nepritarti. Pozicija palaikoma.

Dėl 13 straipsnio 6 dalies. Komitetas siūlo nepritarti. Pozicija palaikoma.

Dėl 13 straipsnio 5 dalies 1 punkto. Komitetas siūlo nepritarti. Pozicija palaikoma.

Dėl 14 straipsnio 6 dalies. Komitetas siūlo nepritarti. Nematau prieštaraujančių. Palaikoma komiteto nuomonė.

15 straipsnio 1 dalies 3 punktas. Komitetas siūlo pritarti iš dalies. Suderinta. Pritariama.

15 straipsnio 2 dalis. Komitetas siūlo nepritarti. Palaikoma komiteto nuomonė.

15 straipsnio 3 dalis. Komitetas siūlo nepritarti. Nuomonė palaikoma.

17 straipsnio 4 dalis. Komitetas siūlo nepritarti. Nematau prieštaraujančių. Komiteto pozicija palaikoma.

17 straipsnio 5 dalis. Nematau prieštaraujančių. Palaikoma komiteto nuomonė nepritarti.

17 straipsnio 6 dalis. Komiteto nuomonė – nepritarti. Palaikoma.

17 straipsnio 7 dalis. Komiteto nuomonė – nepritarti. Palaikoma.

18 straipsnio pripažinimas negaliojančiu. Komiteto nuomonė -nepritarti. Palaikoma.

Dėl pasiūlymo 21 straipsnio 2 ir 8 dalims. Komitetas iš dalies pritarė. Nuomonė suderinta?

A.MACAITIS. Taip.

PIRMININKAS. Suderinta. Ačiū. Lieka komiteto redakcija. Dėl V.Rinkevičiaus ir H.Žukausko pataisų. Aptarėme visus pasiūlymus?

A.MACAITIS. Taip.

PIRMININKAS. Ačiū. Tuomet Seimo nario B.Bradausko siūlymai. Jiems pritarta. Gerai. B.Bradausko pasiūlymai yra priimti iš dalies arba priimti.

Dabar Seimo narys A.Poplavski. Prašom Seimo narį A.Poplavskį. Jo siūlymas yra Medžioklės įstatymo 5 straipsnio 6 punktui. Šiam siūlymui komitetas nepritarė. Prašom, pone Poplavski, motyvuoti siūlymus.

A.POPLAVSKI. Šio įstatymo 14 straipsnio 2 punkte yra išvardyta viena visuomeninė organizacija – Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija. Manau, visuomeninės organizacijos įvardijimas įstatyme parodo jos privalumą prieš kitas organizacijas. Taigi yra pažeidžiamas Visuomeninių organizacijų įstatymas bei organizacijų lygiavertiškumo principas. Manau, šis dalykas yra negalimas. Siūlyčiau išbraukti šios draugijos pavadinimą.

PIRMININKAS. Ačiū. Komiteto nuomonė.

A.MACAITIS. Siūlyčiau to nedaryti ir palikti. Kodėl? Specifika labai paprasta: yra vienintelė organizacija – medžiotojų ir žvejų. Jeigu mes paliekame tik medžiotojus vienijančias organizacijas sprendžiant šiuos klausimus, ši organizacija iš esmės visiškai iškrinta iš bet kokios teisinės bazės. Mes labai ilgai tarėmės, kaip daryti dėl paties pavadinimo. Jokių privilegijų šis įstatymas šiai organizacijai nesuteikia. Nerasite nė vieno punkto, kuriame būtų kokios nors privilegijos. Tą galiu pasakyti labai atsakingai. Todėl siūlau palaikyti komiteto nuomonę.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, kas norėtų kalbėti dėl motyvų? Motyvai už – palaikantys A.Poplavskio siūlymą. A.Matulevičius.

A.MATULEVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau pone Macaiti, noriu pasakyti, kad nevisiškai taip. Jeigu įstatyme įrašome vieną organizaciją, tai ji ir gauna privilegijas, ir tada atsiranda dviprasmybė, o kaip su kitomis visuomeninėmis organizacijomis? Jų yra kelios. Visuomeninių organizacijų atstovai kreipėsi ir į kai kurias frakcijas, ir į kai kuriuos Seimo narius, kad jų teisės yra ignoruojamos. Siūlyčiau palaikyti gerbiamojo A.Poplavskio siūlymą.

PIRMININKAS. Motyvai prieš – B.Bradauskas.

B.BRADAUSKAS. Dėkoju, pirmininke. Reikėtų turėti omeny tai, kad ši organizacija turi gilias tradicijas. Daugiau kaip 50 metų veikianti vienintelė Lietuvoje Medžiotojų ir žvejų draugija yra tarptautinės Medžiotojų ir žvejų draugijos narė. Į šią draugiją ji yra priimta ne taip seniai, atkūrus nepriklausomybę. Todėl šios organizacijos niekur neminėti būtų visiškai neteisinga. Šioje organizacijoje dabar yra apie 70, o gal ir 80 tūkst. narių. Ne taip jau paprasta, kaip čia kažkas mano, išbraukti, ir viskas. 80 tūkst. žmonių mes negalime išbraukti.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, girdėjote motyvus už, motyvus prieš. Registruojamės. Balsuosime dėl Seimo nario A.Poplavskio siūlymo Medžioklės įstatymo 5 straipsnio 6 punkte, 14 straipsnio 2 punkte, 15 straipsnio (…) punkte išbraukti žodžius “Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija” ir įrašyti “Medžiotojų visuomeninės organizacijos, vienijančios medžiotojų klubus ir būrelius”. Komitetas nepritarė šiam siūlymui.

Užsiregistravo 74 Seimo nariai. Balsavimas pradėtas. Kas palaiko A.Poplavskio siūlymą, balsuoja už, kas palaiko pagrindinio komiteto nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko. 22 balsavus už, 36 – prieš, 13 susilaikius, pasiūlymui nepritarta.

Repliką po balsavimo. Prašom.

A.POPLAVSKI. Gerbiamieji kolegos, aš noriu atkreipti pono B.Bradausko dėmesį. Noriu priminti, kad jau pats laikas atsisakyti kai kurių tradicijų.

PIRMININKAS. Ačiū, kolegos. Kitas Seimo nario A.Poplavskio siūlymas, kuriam yra pritarta iš dalies. Ar jūs sutinkate su pritarimu iš dalies siūlomai komiteto redakcijai? Sutinkate. Ar bendru sutarimu galime pritarti šiai komiteto pasiūlytai Seimo nario A.Poplavskio redakcijai? Ačiū. Pritarta.

Dabar Seimo nario G.Baravyko siūlymai 4 punkto 2 daliai. Komitetas siūlo pritarti iš dalies. Sutinkame.

Toliau. 11 straipsnio 1 daliai komitetas siūlo nepritarti. Atsiimate. 2 dalies antrą punktą irgi atsiimate? Atsiimate. 15 straipsnio 2 daliai komitetas siūlo pritarti. Iš dalies sutinkate? Sutinka. Ačiū. Visos pastabos šiuo atveju yra apsvarstytos. Dabar lieka siūlymai, kuriems reikės 10 Seimo narių palaikymo. Tai E.Masiulio siūlymas ir V.Baravyko siūlymas. Pirmiausia E.Masiulio siūlymas 8 straipsnio 2 punkte vietoj skaičiaus 1000 įrašyti 500 ir išdėstyti straipsnį taip. Norėčiau dabar suteikti žodį E.Masiuliui. Kolegos, nematau pranešėjo. Ar yra norinčių kalbėti jo vardu? Nematau. Gerbiamieji kolegos, ar būtų 10 remiančių Seimo narių? Būkite geri, pakelkite rankas. Ačiū. Yra daugiau kaip 10. Dabar prašom pateikti komiteto nuomonę. Prašom.

A.MACAITIS. Buvo gerbiamojo E.Masiulio pasiūlymas, kad medžioklės ploto vienetas būtų ne 1000 hektarų, bet 500. Gerbiamieji kolegos, noriu pasakyti, kad tai prieštarauja mūsų neseniai priimtam Laukinės gyvūnijos įstatymui, kuriame mes jau numatėme, kad bus 1000 hektarų. Todėl nebuvo ką čia kalbėti. Neseniai apsisprendėme ir įvedėme, panaikiname visas išimtis, todėl šiuo atveju mes manome, kad tai turi būti palikta. Todėl ir palikome 1000 hektarų.

Jeigu galima būtų, kartu ir dėl gerbiamojo V.Baravyko.

PIRMININKAS. Pagal eilę. Ten siūloma 2000, čia 500. Gerbiamieji kolegos, yra įstatymas, kuriame apibrėžta teisinė norma 1000 hektarų. Dabar, norint balsuoti už šį siūlymą, turi būti taip pat teikiamos ir Laukinės gyvūnijos įstatymo pataisos, nes priešingu atveju bus kolizijos. Ar mes galime priimti Aplinkos apsaugos komiteto nuomonę, ar siūlote dėl to balsuoti? Balsuoti. Gerai. Vienas – už, vienas – prieš. Motyvai už – G.Steponavičius.

G.STEPONAVIČIUS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Tai yra ne šiaip “basi” skaičiai, kontekstas labai paprastas. Esame diskutavę ir su gerbiamuoju A.Macaičiu apie tai. Klausimas yra toks: ar yra galimybė šalia jau nusistovėjusių ir susiformavusių medžioklės plotų smulkesniems miškų savininkams susiburti, susijungti ir nebūtinai 1000 hektarų, o 500 tam, kad jie galėtų teikti tas paslaugas? Taip pat tai yra susiję ir su galimybe kaime gyvenantiems žmonėms turėti daugiau variantų, alternatyvų užsiimti alternatyvia veikla ir pragyventi iš jos. Lygiai kaip nėra vienintelės medžiotojams ir žvejams atstovaujančios organizacijos (…) gimtinės Lietuvos, taip neturėtų būti dirbtinių ir didelių plotų, kurie užkirstų galimybę plėtoti veiklą norintiems tuo užsiimti.

PIRMININKAS. Motyvai prieš – A.Baura.

A.BAURA. Gerbiamieji kolegos, projekte pasiūlymas dėl 1000 hektarų atsirado ne šiaip sau. Darbo grupė rėmėsi daugiausia mokslo įstaigų siūlymais, tai yra viena. Antra, Baltijos šalyse, ypač pas mūsų kaimynus, tarkime, Estijoje tas vieneto plotas siekia net 5000 hektarų, Latvijoje – 3000 hektarų, Lenkijoje irgi panašiai. Mažesnis kaip 1000 hektarų tikrai būtų nereikalingas ir neefektyvus. Siūlau nepritarti.

PIRMININKAS. Ačiū. Motyvai – už, motyvai – prieš išsakyti. Registruojamės. Balsuosime dėl E.Masiulio siūlymo. Kolegos, registracija. Registruokitės. Matau, kolega Sysai ir kiti esantys salėje, prašom eiti į savo vietas. Vėliau sakysite, kad nespėjote užsiregistruoti.

Gerbiamieji kolegos, užsiregistravo 71 Seimo narys. Balsuosime dėl E.Masiulio siūlymo. Kas palaikote siūlymą, balsuojate už, kas palaikote Aplinkos apsaugos komitetą, balsuojate prieš arba susilaikote.

Gerbiamieji kolegos, pasiūlymas nesurinko reikiamos balsų daugumos. Už – 24, prieš – 32, susilaikė 11, pasiūlymas nepriimtas.

Taigi dabar V.Baravyko siūlymas. Gal V.Baravykas?.. Atsiimate. Labai ačiū. Aptartos visos pataisos. Dėkoju pranešėjui. Medžioklės įstatymo svarstymas baigtas. Ar pritariame po svarstymo bendru sutarimu, kolegos? Pritarta po svarstymo bendru sutarimu.

Gerbiamieji kolegos, turėčiau trumpam atsiprašyti V.Nekrašo, nes Č.Juršėnas nori pristatyti du trumpus Seimo nutarimus dėl Seimo komitetų. Kviečiame Seimo Pirmininko pirmąjį pavaduotoją į tribūną. Ir labai prašyčiau taupyti laiką, kolegos, jeigu galima.

Seimo nutarimo „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo delegacijos Lietuvos Respublikos Seimo ir Lenkijos Respublikos Seimo narių asamblėjoje sudarymo“ 1 straipsnio pakeitimo“ projektas Nr.IXP-1616 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)

Seimo nutarimo “Dėl Seimo nutarimo “Dėl Seimo komitetų pirmininkų ir jų pavaduotojų patvirtinimo” 1 straipsnio pakeitimo” projektas. Pateikimas, svarstymas ir priėmimas. Prašom, pranešėjau Juršėnai.

Č.JURŠĖNAS. Sveiki gyvi! Gerbiamasis posėdžio pirmininke, jeigu būtų galima, aš pradėčiau nuo antrojo, nes jis paprastesnis.

PIRMININKAS. Gerai, tada pradėkime nuo delegacijos. Seimo nutarimo “Dėl Seimo nutarimo “Dėl Lietuvos Respublikos Seimo delegacijos Lietuvos Respublikos Seimo ir Lenkijos Respublikos Seimo narių asamblėjoje sudarymo” 1 straipsnio pakeitimo” projektas. Prašome.

Č.JURŠĖNAS. Siūlymo esmė iš dviejų dalių. Mūsų frakcija, Socialdemokratinės koalicijos frakcija, siūlo vieną Seimo narį pakeisti kitu, t.y. kolegą V.Andriukaitį pakeisti V.Popovu. Tuo tarpu kolegos liberalai, kurie dabar turi per daug pagal proporcinį atstovavimą, atsisako kolegės D.Teišerskytės ir kolegos P.Vilko. Tada atsiranda vieta naujai frakcijai, kuri neturėjo nė vieno atstovo šioje delegacijoje, t.y. kolegoms E.Maldeikiui ir H.Žukauskui. Prašyčiau pritarti ir dabar priimti, nes artėja eilinė asamblėja.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar galėtume bendru sutarimu pritarti po pateikimo? Pritarta. Ar kas nori kalbėti svarstymo stadijoje? Nematau. Ar galime priimti šį nutarimą? Galime. Registruojamės, kolegos. Kas norėtų kalbėti dėl balsavimo motyvų? Nematau. Registruojamės, kolegos. Ar galime priimti šį nutarimą pastraipsniui? Kas nori kalbėti dėl 1 straipsnio? Norinčių kalbėti nematau. 1 straipsnis priimtas. 2 straipsnis priimtas, kolegos. Registruojamės, balsuosime dėl viso Seimo nutarimo. Registracija pradėta. Gerbiamieji kolegos, genda technika. Dar kartą registruokimės. Gerbiamieji kolegos, registruokitės dar kartą, kažkas darosi su technika. Kolegos, dar yra Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymas, eurointegracinis, turime pradėti, taip esam sutarę ir atsiprašę. Čia rezerviniai, nes užtrukome. Gerbiamieji kolegos, genda technika. Kviečiu komisiją: K.Kriščiūnas, S.Kružinauskas, V.Kvietkauskas, J.Matulevičius, E.Skarbalius. Prašome užimti savo vietas. Pasiruoškite balsavimui. Dar kartą kartoju: K.Kriščiūnas, S.Kružinauskas, V.Kvietkauskas, J.Matulevičius, E.Skarbalius. Balsų skaičiavimo komisija, kolegos. Gerbiamieji kolegos, gal jūs pasiskirstytumėte salę eilėmis? Ar galime pradėti balsavimą, kolegos? Gerbiamieji kolegos, prašome suskaičiuoti salėje esančius Seimo narius, kad būtų bendras kvorumas. Gerbiamieji kolegos, skaičiuojame salėje esančių Seimo narių kvorumą. Tuomet bandome techniką. (Balsas salėje: prašome sėsti į savo vietas.) Bandome techniką. Nežinome, ar veiks.

Gerbiamieji kolegos, labai ačiū. 77 Seimo nariai. Balsuojame, kolegos, dėl Seimo nutarimo. Pradedame balsavimą. Balsavimas pradėtas. Kas pritariate, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate prieš arba susilaikote.

Gerbiamieji kolegos, 61 balsavus už, 7 susilaikius, Seimo nutarimas priimtas. Prašome Č.Juršėną dėl antrojo Seimo nutarimo. Balsų užtenka, kolegos, viskas gerai.

Seimo nutarimo „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Seimo komitetų pirmininkų ir jų pavaduotojų patvirtinimo“ 1 straipsnio pakeitimo“ projektas Nr.IXP-1614 (pateikimas ir svarstymas)

Č.JURŠĖNAS. Dėkoju, kad pritarėte nutarimui dėl delegacijos patikslinimo. O dabar Seimo nutarimas “Dėl Seimo nutarimo “Dėl Seimo komitetų pirmininkų ir jų pavaduotojų patvirtinimo” 1 straipsnio pakeitimo”. Dėl kai kurių pasikeitimų vėlgi frakcijoje…

PIRMININKAS. Norėčiau paprašyti J.Karosą ne taip garsiai reikšti emocijas.

Č.JURŠĖNAS. …ir esant Seniūnų sueigos rekomendacijai, įvyko Seimo komitetų posėdžiai ir pasikeitimai yra tokie (nors jūs turite, bet turiu kai ką pridurti ir paaiškinti): Aplinkos apsaugos komiteto pirmininko pavaduotoju išrinktas Seimo narys H.Žukauskas, Liberalų demokratų frakcija, ir kolega J.Raistenskis (Balsai salėje) …Liberalų demokratų. (Balsai salėje) Atsiprašau, Nepriklausoma, na, Liberalų demokratų partija. Čia tai nutarime neparašyta. Ir taip pat neteko savo vietos kolega J.Raistenskis, kuriam, manau, galime padėkoti už darbą komitete. Tas netekimas reiškia, kad Socialdemokratų frakcija nebeviršija savo kvotos vadovaujančiose komitetų institucijose, t.y. telpame į savo kvotą, kai priimame šią nutarimo dalį.

Įsigaliojus Seimo statuto pataisai, pagal kurią opozicija gauna papildomą Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pavaduotojo vietą, į šitą poziciją pretendavo opozicinės Liberalų frakcijos, didžiausios opozicinės frakcijos, atstovas kolega R.Palaitis ir Biudžeto ir finansų komitetas jį patvirtino. Taigi dabar Biudžeto ir finansų komitete be pirmininko bus dar du pavaduotojai: kolega R.Palaitis ir kolega G.Šivickas, kuris buvo išrinktas anksčiau.

Ir 1 straipsnio 3 punktas, arba trečia svarbiausioji dalis: atsistatydinus Sveikatos reikalų komiteto pirmininkui ir esant Seniūnų sueigos rekomendacijai, į Sveikatos reikalų komiteto pirmininkės postą išrinkta Seimo narė socialliberalė D.Mikutienė.

Tai štai toks yra nutarimo projektas. Jis remiasi atitinkamais protokolais, kurie jums yra pateikti, todėl prašyčiau patvirtinti.

PIRMININKAS. Jūsų nori paklausti kolega A.Gricius.

A.GRICIUS. Ar mes dabar čia už visus urmu, ar atskirai dėl kiekvieno balsuosime ir kalbėsime?

PIRMININKAS. Pagal tokį bendrą mūsų nusistatymą paprastai patvirtinama urmu, bet jeigu kolegos reikalaus, tai ką padarysi. Aš siūlyčiau vis dėlto balsuoti pastraipsniui. Patvirtinti 1 straipsnį, po to 2 straipsnį.

A.GRICIUS. Tai kurio komiteto dabar tvirtinsite?..

PIRMININKAS. Gerbiamasis…

Č.JURŠĖNAS. 1 straipsnyje yra trys dalys. Aš siūlau jį visą tvirtinti.

PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, jūs galite vis dėlto irgi laikytis Statuto. Užduodamas vienas klausimas ir būna vienas atsakymas. Daugiau jūsų paklausti norinčių nėra. Ar galime pritarti Seimo nutarimui po pateikimo, kolegos, bendru sutarimu? (Balsai salėje) Ar galima pritarti bendru sutarimu po pateikimo? Negalima.Yra norinčių kalbėti dėl motyvų už, dėl motyvų prieš dėl pateikimo. Prašome. Motyvai už – G.Kirkilas.

G.KIRKILAS. Manau, tai yra eilinis ordinarinis mūsų nutarimas, kuris tik įteisina tai, kas yra įvykę, kokie pakeitimai yra įvykę komitetuose. Aš siūlau iš to nedaryti papildomos propagandos, nes šiuo metu žurnalistų nėra, o tiesiog patvirtinti šį nutarimą. Ačiū.

PIRMININKAS. Motyvai prieš – R.Juknevičienė.

R.JUKNEVIČIENĖ. Gerbiamieji kolegos, aš nepasakyčiau, kad esu kategoriškai apsisprendusi prieš, bet tiesiog man nebuvo sudarytos sąlygos, kaip ir kitiems Seimo nariams, išsiaiškinti bent jau būsimosios Sveikatos reikalų komiteto pirmininkės nuostatas, dėl kai kurių esminių ir labai svarbių dalykų, kurie šiuo metu aktualūs daugeliui Lietuvos žmonių. Jeigu aš išgirsčiau iš kandidatės jos nuostatas dėl kvotų vaistams, jos dabar yra įvestos, ir jeigu ji pasakytų, ką komitetas rengiasi daryti dėl šių dalykų, ar rengiasi reikalauti, kad ministras atšauktų kvotas, žinoma, aš balsuočiau už. Bet kadangi aš to negirdžiu, tai tikrai negaliu balsuoti už.

PIRMININKAS. Girdėjote motyvus už, motyvus prieš. Norėčiau pasakyti, kad čia mes ne ministrus tvirtiname, o komitetų pirmininkus, kuriuos renka komitetai ir rekomenduoja Seniūnų sueiga. Gerbiamieji kolegos, yra nustatyta procedūra, ta procedūra yra visiems žinoma. Gerai, kolegos. Balsuojame, ar pritariame po pateikimo. Balsavimas pradėtas. Kolegos, kartu primenu, kad registracijos dėl pateikimo ir t.t. daromos posėdžio pirmininko iniciatyva. O kai balsuosime dėl viso Seimo nutarimo, būtinai užsiregistruosime.

46 pritarus, vienam balsavus prieš, 13 susilaikius, po pateikimo nutarimui pritarta. Kviečiame į tribūną pranešėją… Ar norėtų kas dalyvauti šio Seimo nutarimo svarstyme? Dabar kaip tik yra proga užsiregistruoti dėl Seimo nutarimo svarstymo, kolegos, kas norėtų kalbėti už, kas norėtų kalbėti… Taigi motyvai už – J.Olekas. Suteiksiu žodį.

J.OLEKAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš kviečiu pritarti nutarimui po svarstymo ir patvirtinti mūsų naujuosius komitetų pirmininkus. Ypač kalbėčiau apie Sveikatos reikalų komitetą, manau, kad mes turime galimybę pasinaudoti nauja tradicija, kai ne tik specialistai gydytojai eina šias pareigas, bet ir mūsų kolegė, kuri nėra medikė. Manau, nauji vėjai iš tikrųjų gali sutvirtinti mūsų darbus ir komitetas galbūt dirbs efektyviau. Juo labiau kad mes šiandien patvirtinsime dar vieną komisiją gerbiamosios R.Juknevičienės keltiems klausimams dėl situacijos sveikatos apsaugos srityje. Situacija susidarė, ypač valdant konservatoriams ir liberalams, jos pasekmes mes dabar turime iškuopti, kad tikrai mūsų Lietuvos gyventojai gautų reikalingus vaistus ir pagalbą, o medikai gautų gerą atlyginimą ir mūsų žmonių sveikata gerėtų. Todėl kviečiu balsuoti už pateiktą nutarimą.

PIRMININKAS. Dėl vedimo tvarkos – J.Razma.

J.RAZMA. Aš, frakcijos įgaliotas, norėčiau frakcijos vardu prašyti pertraukos iki kito posėdžio. Jeigu čia pirmininkas nesudaro galimybių susipažinti su kandidatais, išgirsti jų poziciją, mes, kaip frakcija, tada mėgintume per pertrauką susitikti bent jau su tais kandidatais, kurie pretenduoja į komiteto pirmininkus. Pavaduotojų vaidmuo yra menkesnis. Aš norėčiau prašyti teikti balsuoti pertraukos klausimą iki kito posėdžio.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, reikalavimas yra teisėtas. Teks balsuoti. A.Sysas – dėl vedimo tvarkos.

A.SYSAS. Ačiū, pirmininke. Aš labai norėčiau pacituoti Statuto 46 straipsnio 4 dalį, kad “komiteto pirmininką ir jo pavaduotoją tvirtina Seimas, o komitetas renka pirmininką”. Komiteto pirmininkas nėra ministras arba Seimo Pirmininkas, kuris turi susitikti su frakcijomis. Todėl laikykimės Statuto ir nedarykime nereikalingų papildomų veiksmų.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, noriu pasakyti, kad iš tikrųjų Statute nustatyta būtent tokia procedūra, tačiau yra lygių ir lygesnių, bet opozicinė frakcija prašo pertraukos, tam yra Statuto 109 straipsnis ir mes turime balsuoti. Šiuo atveju, jeigu pertrauką parems ne mažiau kaip 1/5 posėdyje dalyvaujančių Seimo narių, ji bus daroma ne trumpesnė kaip 30 min., ne ilgesnė kaip vienos valandos. Čia prašoma iki kito posėdžio? Taigi dabar registruojamės ir pažiūrėsime, ar Seimo nariai parems šį prašymą?

Gerbiamieji kolegos, užsiregistravo 80 Seimo narių.

Kas remia konservatorių siūlymą daryti pertrauką iki kito posėdžio, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate prieš arba susilaikote.

29 parėmus pertrauką, 43 balsavus prieš, 4 susilaikius, pertrauka daroma iki kito posėdžio.

Noriu pacituoti, kolegos, kad “komitetas renka pirmininką ir jo pavaduotoją” ir šiuo atveju, kaip jūs matote, tai yra komiteto kompetencija. Taigi komiteto sprendimas yra, čia jau pats komitetas gali nuspręsti, kaip jis elgiasi, kol tvirtinamas komiteto pirmininkas, o Seimas tik tvirtina. Prašymas susitikti su kandidatais į komiteto pirmininkus yra daugiau etinio negu statutinio pobūdžio. Prašom. D.Mikutienė.

D.MIKUTIENĖ. Aš dėkoju konservatoriams ir norėčiau juos pakviesti pietų į Seimo restoraną, kuriame aš galėčiau per pietų pertrauką jiems išaiškinti savo poziciją šiuo klausimu. Laukiu jūsų pasiūlymo jums palankiu metu.

PIRMININKAS. Pasiūlymas yra išklausytas. Replika po balsavimo – A.Gricius.

A.GRICIUS. Gerbiamasis pirmininke, vis tiek Seimo statute yra įrašyta, kad komitetas renka, kaip jūs tris kartus kartojote, bet Seimas tvirtina. Jeigu komitetas išsirenka savo vadovu žmogų, apie kurį Seimo dauguma, tą dieną esanti salėje, mano, kad šis vadovas nėra visai tinkamas ir galbūt tame komitete yra kitas narys, kuris galėtų tam komitetui vadovauti (aš nekalbu apie frakcijas, tarkim, iš tos pačios frakcijos), tai Seimui yra suteikta teisė patvirtinti komiteto rinkimo rezultatus, bet Seimas taip pat turi teisę nepatvirtinti. Todėl čia nėra vien grynas formalumas. Pavyzdžiui, mane tikrai sužavėjo Socialdemokratų frakcija, buvau visiškai patenkintas, kai gerbiamasis G.Kirkilas, pavyzdžiui, iš Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto buvo perkeltas į Užsienio reikalų komitetą, ten jis tapo komiteto pirmininku, prisimenate, mes visi puikiai salėje pritarėme. Mes čia abejojame ne dėl to, kad komitetas neturi teisės išrinkti savo pirmininką. Mums kelia abejonių, nejaugi Naujosios sąjungos frakcija neturi savo gretose žmogaus, kuris galėtų kovoti su tom visom negerovėm, kurias mes šiandien matome sveikatos apsaugos sistemoje? Leiskite parlamentarams tuo klausimu pasakyti savo nuomonę tvirtinant teisėtą komiteto sprendimą. Ačiū.

PIRMININKAS. Aš norėčiau šiuo atveju A.Griciui pasakyti, kad Statutas nustato visas kompetencijas: ir Seimo, ir komitetų, ir Seniūnų sueigos. Šiuo atveju “komiteto pirmininką ir jo pavaduotoją tvirtina Seimas. Jei Seimas nepatvirtina kandidato, komitetas turi išsirinkti kitą”. Komitetas! Taip pat “komiteto pirmininku ir jo pavaduotoju negali būti Seimo valdybos narys, išskyrus Europos reikalų komitetą”. Už jį jūs nebalsavote, už šį pirmininką, man malonu tai prisiminti. Taip pat galiu pasakyti, kad “komiteto pirmininkas ir jo pavaduotojas renkami iš skirtingų frakcijų atstovų” atsižvelgiant į proporcijas. Aš manau, kad visa tai buvo galima padaryti Seniūnų sueigoje ir dabar. Taigi laikykimės Statuto.

Dabar replika po balsavimo – P.Gražulis.

P.GRAŽULIS. Gerbiamieji Seimo nariai, ką tik šiandien ryte 9.00 val. iškilmingai keturios politinės partijos pasirašė memorandumą dėl bendradarbiavimo svarbiausiais socialiniais ir ekonominiais klausimais, bet tokios konfrontacijos po valandos prasidedant plenariniam posėdžiui dar Seimo istorijoje nebuvo. Ką duoda tas memorandumas? Jeigu jūs nesutariate dėl kokių nors klausimų, sėskite, užsidarykite kabinete, spręskite ir nejuokinkite Lietuvos su tais memorandumais. Nei dujų privatizavimo klausimais nesutariate, nei pensijų reformos klausimu nesutariate, nei socialiniais klausimais, kuriuos jūs pasirašėte. Manau, kad su tokiais dokumentais nejuokinkite Lietuvos.

PIRMININKAS. Ačiū, kolegos. Paskutinioji replika – V.Kvietkauskas.

V.KVIETKAUSKAS. Kolega A.Gricius pareiškė, kad Naujosios sąjungos frakcija galbūt turėtų rasti kitą žmogų į komiteto pirmininkus, kuris geriau sugebėtų rūpintis sveikatos reikalais, bet Naujosios sąjungos frakcija pareiškė savo nuomonę ir tuo išreiškė pasitikėjimą. Tai yra Naujosios sąjungos frakcijos reikalas, kuo pasitikėti ir ką pasiūlyti, ir ką paskirti šiuo atveju, o ne kolegos A.Griciaus. Beje, norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad D.Mikutienė būtų pirmoji šiuo metu Seime moteris komiteto pirmininkė. Man atrodo, tai irgi yra labai svarbu. Kolega A.Gricius, beje, jau ne pirmą kartą pareiškia tokią nuostatą. Kai mes balsavome už kolegę D.Kutraitę skirdami ją į labai atsakingas pareigas, jis pareiškė nepasitikėjimą moterimi. Dabar nepasitiki D.Mikutiene. Man nelabai suvokiama kolegos A.Griciaus orientacija. Galbūt man nepatinka, bet aš apie tai garsiai nekalbu, nes orientacija – jo asmeninis reikalas.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, girdėjote replikas po balsavimo. Kadangi buvo paminėta kolegos Seimo nario A.Griciaus pavardė, aš turiu teisę jam suteikti žodį. Prašom, kolega.

A.GRICIUS. Man labai gaila, kad mano kolega V.Kvietkauskas, su kuriuo mes, atrodo, garbingai varžėmės vienoje apygardoje, kurioje jis laimėjo rinkimus, neturi ką daugiau veikti Seime, tik daug žodžių skirti mano asmenybei. Šią jo kalbą ir pareiškimą matau kaip tikrai jo nevisišką subrendimą būti šiame Seime. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, aš manau, kad reikėtų nutraukti replikas. (Triukšmas salėje) Yra toks patarimas, kuris skamba taip. Lietuvių liaudies patarlė sako: vyrai, negi neturite rankų? Šiuo atveju aš nesiūlau naudotis liaudies išmintimi, o siūlau tiesiog tęsti posėdį ir daugiau nebesakyti replikų, nes manau, kad mes turime klasikinį obstrukcijos pavyzdį. Šiuo atveju į obstrukciją turėtume atsakyti ramiu darbu. Todėl aš kviečiu dabar į tribūną V.Nekrašą. Kartu noriu pasakyti, kad siūlau pratęsti posėdį 15 minučių, o po to skelbti pertrauką. Ar sutinkame dabar pratęsti posėdį? Teisingai, nereikia. Prašom Seimo narį V.Nekrašą. Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo priėmimas.

Dėl vedimo tvarkos – V.Kvietkauskas.

V.KVIETKAUSKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, vedimo tvarka numato, kad kai kas nors pamini pavardę, turi teisę atsakyti. Ar leisite man vienu sakiniu atsakyti?

PIRMININKAS. Prašom.

V.KVIETKAUSKAS. Mano kompetenciją, pone Griciau, nustatė rinkėjai ir išrinko mane, o ne jus.

PIRMININKAS. Ačiū. Atsakymas aiškus. Prašom. V.Nekrašas. Pradedame Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo priėmimą.

Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo projektas Nr.IXP-760(4*) ES (priėmimas)

V.NEKRAŠAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, noriu pateikti pasiūlymus Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo projektui. Komitetas pritarė visiems Vyriausybės siūlymams įstatymo projektui. Komiteto pasiūlymai pateikti projektui atsižvelgiant į E.Klumbio, Vyriausybės siūlymus ir Teisės departamento pastabas.

PIRMININKAS. Aš norėčiau paprašyti, kolegos, tvarkos. Aš kreipiuosi į Seimo narį J.Karosą. Aš manau, jog vyksta priėmimas, kolegos, gana komplikuoto įstatymo su daugybe pataisų. Gal tie, kurie nori išleisti emocijas, pasinaudotų kita vieta, o ne Seimo sale? Prašom.

V.NEKRAŠAS. Siūlau priimti pastraipsniui.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, ar galime pradėti priėmimą pastraipsniui? Prieštaraujančių nematau. Taigi 1 straipsnis. Gerbiamieji kolegos, 1 straipsniui yra Vyriausybės pasiūlymas, 1 straipsnio pakeitimas. Komitetas šiam Vyriausybės siūlymui pritarė. Taip pat yra Kaimo reikalų komiteto ir Seimo narių G.Mikolaičio ir V.Rinkevičiaus siūlymas 1 straipsnio 2 dalį išdėstyti: “Šis įstatymas netaikomas maisto saugos ir kokybės srityje”. Komitetas nepritarė, nes pritarta Vyriausybės pasiūlytai formuluotei. Ar G.Mikolaitis ir V.Rinkevičius norėtų pateikti pasiūlymą? Jų nematau. Ar yra 29 Seimo nariai, kurie norėtų paremti šį pasiūlymą, kuriam nepritarė komitetas? Norinčių paremti nematau. Tada svarstysime Vyriausybės pasiūlymą.

Vyriausybės siūlymas yra išdėstytas. Įstatymo paskirtis: “Šis įstatymas apibrėžia visuomenės sveikatos priežiūrą ir šios priežiūros sistemos struktūrą ir valstybinį reguliavimą, nustato visuomenės sveikatos stiprinimą, ligų ir traumų profilaktikos, visuomenės sveikatos saugos ir kontrolės pagrindus, fizinių asmenų teisės verstis visuomenės sveikatos priežiūra įgijimo ir jų profesinio tobulinimo pagrindus, juridinių ir fizinių asmenų teisinius santykius visuomenės sveikatos priežiūros srityje”.

2 dalis: “Visuomenės sveikatos priežiūrą reglamentuoja šis įstatymas, kiti įstatymai bei kiti teisės aktai, reguliuojantys atskiras veiklos sritis, darančias įtaką visuomenės sveikatai”. Komitetas pritarė. Ar yra 29 Seimo nariai, remiantys šį pasiūlymą? Yra. Ar galėtume priimti šią Vyriausybės siūlomą redakciją bendru sutarimu? Pritariame. Taigi 1 straipsnis priimtas toks, kokį pasiūlė Vyriausybė.

2 straipsnis, pranešėjau.

V.NEKRAŠAS. Yra Seimo nario E.Klumbio pasiūlymas 2 straipsnio 2 dalyje žodį “populiacija” pakeisti žodžiu “gyventojų”. Komitetas šiam pasiūlymui pritarė. Yra dar vienas E.Klumbio pasiūlymas 2 straipsnio 2 daliai. Vietoj sąvokos “sveikatos aplinka” vartoti sąvoką “visuomenės sveikatą įtakojantys veiksniai”. Komitetas šiam siūlymui nepritarė. Bet komitetas pasiūlė nekeisti 2 straipsnio 2 dalies, bet pakeisti 2 straipsnio 3 dalį bei 2 straipsnį papildyti 4 dalimi. 3 dalyje vietoj “sveikatos aplinka” būtų “visuomenės sveikatą įtakojančių veiksnių visuma”. Ir 4 dalis – “Visuomenės sveikatą įtakojantys veiksniai – žmogaus aplinkos biologinių, cheminių, ekonominių, ergonominių, fizikinių, socialinių ir psichologinių veiksnių, darančių įtaką tiek žmogaus, tiek visuomenės sveikatai, visuma”. Būtų toks siūlymas…

PIRMININKAS. Ar E.Klumbys sutiktų su tokiu komiteto siūlymu? Dabar siūlymą pateiks E.Klumbys. Prašom siūlymo autorių.

E.KLUMBYS. Gerbiamasis Seimo vicepirmininke, gerbiamieji kolegos, noriu jums pasakyti, jog sąvoka “sveikatos apsauga” daugiau lingvistinė negu teisinė. Mes kiekvienas esame individas, asmuo. Kiekvienas turime savo sveikatą, visuma sudaro visuomenės sveikatą. Negalima kalbėti, kad yra kažkokia sveikatos aplinka. Yra žmonių aplinka. Ši “sveikatos aplinkos” sąvoka yra visiškai nesuvokiama, nelogiška. Dėl to ir siūlau sąvoką “sveikatos aplinka” keisti sąvoka “visuomenės sveikatą įtakojantys veiksniai”. Manau, tada viskas tampa gana logiška, nuo to įstatymas nenukenčia.

PIRMININKAS. Ačiū. Komitetas tuoj gaus galimybę komentuoti. Ar yra 29 Seimo nariai, kurie remtų E.Klumbio siūlymą, kuriam nepritarė komitetas? Sutikite, kad yra tik 5 Seimo nariai. Ačiū. Šis siūlymas nebus svarstomas. Lieka komiteto siūlymas ir komiteto redakcija papildyti straipsnį 4 dalimi ir išdėstyti: “visuomenės sveikatą įtakojantys veiksniai”, kaip pateikė komiteto pranešėjas. Ačiū.

Yra E.Klumbio siūlymas 2 straipsnį papildyti 5 dalimi “Visuomenės sveikatos ekspertizė”. Komitetas yra atsižvelgęs į šį siūlymą ir siūlo redakciją. Prašom pranešėją.

V.NEKRAŠAS. Komitetas iš dalies atsižvelgė į E.Klumbio siūlymą ir siūlo tokią redakciją: “Visuomenės sveikatos ekspertizė – visuomenės sveikatą įtakojančių veiksnių galimo ar esamo poveikio visuomenės sveikatai nustatymo bei išvadų ir pasiūlymų, kaip užkirsti kelią šiam poveikiui ar jį riboti, rengimo procesas”. Iš dalies yra atsižvelgta.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, norėčiau dar paklausti siūlymo autorių. Siūlymo autorius sutinka. Gerai. Lieka komiteto redakcija.

Dabar Vyriausybės siūlymas papildyti 2 straipsnį 6 dalimi, komitetas tam pritarė. Buvusi 6 dalis dabar laikytina 7 dalimi, komitetas pritarė.

Dabar turėtume svarstyti Kaimo reikalų komiteto ir G.Mikolaičio bei V.Rinkevičiaus siūlymą dėl 2 straipsnio šios dalies išdėstymo. Ar yra siūlymo autoriai? Kas Kaimo reikalų komiteto vardu galėtų pateikti? Nematau įgaliotų. Kolegos, ar yra 29 Seimo nariai, kurie remtų Kaimo reikalų komiteto siūlymą, kuriam nepritarė tiek Vyriausybė, tiek Sveikatos reikalų komitetas? Norinčių paremti nematau. Taigi Kaimo reikalų komiteto siūlymui nepritarta, pritarta Vyriausybės formuluotei.

J.Razmos siūlymas šioje dalyje žodį “ekspertizė” keisti žodžiu “įvertinimas”. Šiam J.Razmos siūlymui komitetas nepritarė, nes pritariama Vyriausybės pasiūlytai redakcijai. J.Razma.

J.RAZMA. Aš pasitikėsiu komiteto nuomone.

PIRMININKAS. Jeigu jūs pasitikite komiteto nuomone, tai komitetas nepritarė jūsų redakcijai.

J.RAZMA. Aš nusivylęs komitetu, kad jis nemato kitu aspektu, o ne tik sveikatos apsaugos.

PIRMININKAS. Ačiū, kolega, už išreikštą pasitikėjimą komitetu.

Toliau svarstome 2 straipsnio 9 dalį. Kaimo reikalų komitetas siūlo papildyti 9 dalimi ir pavadinti “Produktas, gaminys ar paslauga”. Komitetas šiai pozicijai nepritarė. Kas iš Kaimo reikalų komiteto norėtų pateikti šį siūlymą? (Balsai salėje) Jūs šiuo metu neatstovaujate Kaimo reikalų komitetui. Yra komplikacija. Ar būtų 29 Seimo nariai, kurie paremtų Kaimo reikalų komiteto siūlymą 2 straipsnį papildyti 9 dalimi “Produktas, gaminys arba paslauga, išskyrus maistą”. Komitetas tam nepritarė. Komitetas pritarė Vyriausybės siūlytai formuluotei. Ar yra 29 Seimo nariai, paremiantys Kaimo reikalų komitetą? Nematau. Vadinasi, lieka Vyriausybės formuluotė.

Dabar J.Razmos siūlymas papildyti 2 straipsnį valstybinės higienos kontrolės sąvoka. Komitetas tam nepritarė. Ačiū. Atsiėmė siūlymą. Dėkojame.

Ar galime dabar priimti 2 straipsnį su visais papildymais ir pasiūlymais? Pritarta. 2 straipsnis priimtas.

3 straipsnis. Pranešėjau.

V.NEKRAŠAS. 3 straipsnio 6 punkte įrašyti žodžiai “Civilinio kodekso nustatyta tvarka”. Žalos (…) sveikatai atlyginimas Civilinio kodekso nustatyta tvarka.

PIRMININKAS. Ačiū. Komitetas priėmė. Daugiau pasiūlymų 3 straipsniui nėra. Yra teikiamas Vyriausybės siūlymas (su Vyriausybės patikslinimais) ir komiteto pritarta nauja 3 straipsnio redakcija, kurioje patikslintas minėtas 6 punktas. Ar yra norinčių kalbėti dėl šio straipsnio? Nėra. Nematau. Ar galime pritarti bendru sutarimu šiam straipsniui su komiteto pateiktu patikslinimu? Galime. Priimta.

4 straipsnis. Kolegos, 4 straipsniui siūlymų nėra. Yra Vyriausybės siūlymas pakeisti 4 straipsnį. Vyriausybės siūlymui komitetas pritarė. Ar galime pritarti šiam komiteto siūlymui? Bendru sutarimu pritariame komiteto siūlymui.

5 straipsniui yra Vyriausybės siūlymas pakeisti šio straipsnio 2 dalį. Komitetas pritarė. Ar galime pritarti šiam siūlymui? Ar galime priimti 5 straipsnį su šiuo pakeitimu?5 straipsnis priimtas.

6 straipsniui siūlymų nėra, kolegos. Ar galime bendru sutarimu priimti 6 straipsnį? 6 straipsnis priimtas.

7 straipsnis. Yra Vyriausybės siūlymas pakeisti 7 straipsnio 2 ir 3 dalis. Komitetas pritarė. Ar galime priimti šį Vyriausybės siūlymą? Priimtas. Ar galime priimti 7 straipsnį bendru sutarimu su Vyriausybės pasiūlymais? 7 straipsnis priimtas.

8 straipsniui pasiūlymų nėra. Ar galime priimti 8 straipsnį bendru sutarimu? Dėl 8 straipsnio motyvai prieš. A.Poplavski.

A.POPLAVSKI. Gerbiamasis pranešėjau ir gerbiamieji kolegos, man kelia šiek tiek abejonių 8 straipsnio 3 dalis, kuri yra panaši į 7 straipsnio 2 dalį. Joje sakoma, kad visuomenės sveikatos priežiūros įstaigos steigėja yra valstybinė visuomenės sveikatos priežiūros tarnyba. Sakyčiau, kad steigėja turėtų būti pati Sveikatos apsaugos ministerija.

PIRMININKAS. Tai buvo motyvai prieš. Gerbiamieji kolegos, kadangi nėra bendro sutarimo, reikės balsuoti dėl 8 straipsnio. Prašome registruotis, kolegos. Balsuosime dėl 8 straipsnio. Komitetas remia Vyriausybės siūlymą.

Užsiregistravo 49 Seimo nariai. Gerbiamieji kolegos, kas palaikote komiteto teikiamą 8 straipsnio redakciją, kartu ir Vyriausybės poziciją, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate prieš arba susilaikote.

Už – 32, prieš – 6, susilaikė 5. 8 straipsnis priimtas.

9 straipsnis, kolegos. Yra Vyriausybės siūlymas iš 9 straipsnio išbraukti žodžius “prie Sveikatos apsaugos ministerijos”. Komitetas pritarė. Ar galime priimti šį Vyriausybės siūlymą? Galime. Priimta. Ar galime priimti 9 straipsnį su Vyriausybės pateiktu pasiūlymu? Ar galime priimti bendru sutarimu? Priimta.

III skyrius. Kolegos, 10 straipsnis. Komiteto siūlymas yra techninis – perkelti 9 straipsnį į III skyrių. Aš manau, kad galima tai priimti. 9 straipsnis perkeliamas į III skyrių.

10 straipsnis. Pranešėjau, 10 straipsnis. Yra kolegos E.Klumbio siūlymas 10 straipsnio 5 dalį perkelti į 9 straipsnį. Komitetas tam nepritarė.

V.NEKRAŠAS. Komitetas nepritarė, nes tie straipsniai kalba apie skirtingus dalykus.

PIRMININKAS. Norėčiau paklausti siūlymo autorių, ar tai yra principinis?..

E.KLUMBYS. Taip, gerbiamasis Seimo vicepirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš norėčiau, kad jūs atkreiptumėte dėmesį, jog 10 straipsnio 5 dalyje kalbama apie Lietuvos nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros strategiją, jos įgyvendinimo planus, kad visa tai koordinuoja Valstybinė sveikatos priežiūros taryba (kalbama apie koordinavimą), o visuomenės sveikatos priežiūros sistemos koordinavimą ir kontrolę apibrėžia 9 straipsnis. 10 straipsnis apibrėžia valstybės apskričių ir savivaldybių visuomenės sveikatos strateginį planavimą ir įgyvendinimą. Tad aš manau, kad logiškai 10 straipsnio 5 dalis turi būti 9 straipsnyje, kuris ir kalba apie koordinavimą ir kontrolę.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar atsirastų 29 Seimo nariai, remiantys E.Klumbio siūlymą, kuriam nepritarė komitetas, šiuo atveju ir Vyriausybė? Kolegos, 6 Seimo nariai. Atsiprašome, šis pasiūlymas nebus svarstomas. Ar galime tuomet priimti 10 straipsnį su Vyriausybės pasiūlymu… 10 straipsnio pakeitimą? Ar galime priimti 10 straipsnį su Vyriausybės pasiūlymu? Bendru sutarimu? Galime. Priimta.

Yra Vyriausybės siūlymas išbraukti 11 straipsnį. Komitetas pritarė. Ar galime sutikti su Vyriausybės siūlymu? Pritarta. Kolegos, išbraukus 11 straipsnį, techniškai nekartosiu kitų numerių, suprantama, numeracija pasikeis: 12 taps 11, 13 – 12, ir t.t. Gerai, dėl numeracijos nesiginčijame. Išbraukus 11 straipsnį keičiasi numeracija.

12 straipsnis. Yra Vyriausybės siūlymas pakeisti 12 straipsnio 1 dalį: visuomenės sveikatos priežiūros programų rengimo, finansavimo, įgyvendinimo ir kontrolės tvarką nustato Vyriausybė ir jos įgaliota institucija. Komitetas pritarė. Kolegos, ar galime priimti šį Vyriausybės siūlymą? Priimame. Ar galime 12 straipsnį, kurio numeracija bus vėliau pakeista, priimti bendru sutarimu? Priėmėme. Su Vyriausybės pateiktais siūlymais 1 ir 3 dalims, taip pat su Vyriausybės pasiūlymu išbraukti šio straipsnio 5 dalį.

Dabar, kolegos, yra Vyriausybės siūlymas pakeisti III skyriaus antrąjį skirsnį, pakeisti 12, 13, 14 ir 15 straipsnius, kaip mes išvardijome tada, kai pakeitėme numeraciją. Komitetas tam pritarė. Tai techninis klausimas. Ar galime pritarti tai techninei tvarkai bendru sutarimu? Pritarta.

Toliau, kolegos, yra Kaimo reikalų komiteto siūlymas pakeisti 13 straipsnio 1 ir 4 dalis. Sveikatos reikalų komitetas nepritarė, kadangi pritarė Vyriausybės pasiūlytam viso straipsnio pakeitimui. Ar kas norėtų ginti Kaimo reikalų komiteto nuomonę, kuri šiuo atveju prieštarautų Vyriausybės ir Sveikatos reikalų komiteto pozicijai? Nėra. Tada nepritarta Kaimo reikalų komiteto siūlymui.

Vyriausybės siūlymas 15 straipsniui. Vyriausybė siūlo pakeisti 15 straipsnį – “Visuomenės sveikatos saugos reglamentas, higienos norma”. Komitetas pritarė tam siūlymui. Ar galime pritarti šiam Vyriausybės siūlymui? Pritarta. Taip pat šio straipsnio 3 daliai yra Kaimo reikalų komiteto siūlymas, kuriam nepritarė Vyriausybė, tai yra komitetas, nes komitetas pritarė Vyriausybės pasiūlytai šio straipsnio formuluotei. Ar yra norinčių keisti Sveikatos reikalų komiteto ir Vyriausybės poziciją Kaimo reikalų komiteto naudai? Nėra. Vadinasi, Kaimo reikalų komiteto siūlymui nepritarta. Ar galime bendru sutarimu priimti visą 15 straipsnį? Priimtas.

16 straipsnis, kolegos. Yra komiteto siūlymas išbraukti 16 straipsnio 1 dalį. Ar galime pritarti komiteto siūlymui? Pritarta. Ar galime dabar priimti visą 16 straipsnį su komiteto siūlymu? Priimta.

Ar galime 17 straipsnyje pritarti Vyriausybės siūlomam pakeitimui, kuriam pritarė komitetas? Vyriausybės siūlymui bendru sutarimu pritarta. Ar galime priimti visą 17 straipsnį? Priimta.

18 straipsnis. Yra Vyriausybės siūlymų ir papildymų. Vyriausybė siūlo pakeisti 18 straipsnį. Komitetas pritarė tam pakeitimui. Ar galime sutikti su šiuo siūlymu? Galime. Ar galime priimti 18 straipsnį su Vyriausybės pateiktu siūlymu? Pritarta.

Yra J.Razmos ir Kaimo reikalų komiteto siūlymai 18 straipsnio 2 dalies 5 ir 6 punktams. Jie yra priimti iš dalies, nes atsižvelgta į Vyriausybės siūlymą. Ar galime sutikti (kreipiuosi į J.Razmą) su tokia redakcija? J.Razmos nematau. Manau, kad mes atsižvelgiame į komiteto siūlymą perredaguoti iš dalies. Taigi 18 straipsnis priimtas.

19 straipsnis, kolegos. Yra E.Klumbio siūlymas 19 straipsnio 1 dalyje prieš žodį “ligų” įrašyti “neinfekcinių”. Komitetas nepritarė ir motyvuoja tuo, kad tai nepagrįstai susiaurintų šios dalies formuluotę. Siūlymų autorius.

E.KLUMBYS. Gerbiamasis Seimo vicepirmininke, gerbiamieji kolegos. Aš norėčiau atkreipti jūsų dėmesį, kad šio įstatymo 25 ir 26 straipsniai kalba apie neinfekcines ligas ir traumas. Aš manyčiau, kad viso įstatymo struktūra turėtų būti vienoda. Iš principo 19 straipsnis derinasi su 25 ir 26 straipsniais, todėl manyčiau, kad siekiant patikslinti šiame straipsnyje reikėtų įrašyti žodį “neinfekcinių”.

PIRMININKAS. Komiteto nuomonė?

V.NEKRAŠAS. Komitetas nepritarė šiam siūlymui. Tai susiaurintų šią formuluotę.

PIRMININKAS. Ar būtų 29 Seimo nariai, remiantys šį siūlymą, kolegos, kuriam nepritarė komitetas ir Vyriausybė?

PIRMININKAS. Deja, du. Nebus svarstomas. Taigi ar galime priimti visą 19 straipsnį su Vyriausybės pasiūlytomis pataisomis, kurioms komitetas pritarė? Galime. Pritarta.

20 straipsnyje yra Vyriausybės siūlomas pakeitimas, kuriam komitetas pritarė. Ar galime su šiuo pakeitimu priimti 20 straipsnį? Priimta.

21 straipsnyje yra Vyriausybės siūlymas, kuriam komitetas pritarė. Ar galime priimti 21 straipsnį su Vyriausybės pasiūlytu pakeitimu? Priimta.

22 straipsnyje ta pati situacija. Ar galime priimti 22 straipsnį su komiteto pritarimu ir Vyriausybės pateiktu siūlymu? 22 straipsnis priimtas.

Vyriausybė siūlo pakeisti 23 straipsnio 3 dalį. Komitetas tam pritarė. Ar galime 23 straipsnyje priimti Vyriausybės siūlymą? Galime. Ar galime priimti visą 23 straipsnį bendru sutarimu? Priimta. Ačiū, kolegos.

23 straipsnyje yra J.Razmos siūlymas po žodžių “priežiūros tarnyba” įrašyti “bei kitos valstybės valdymo institucijos”. Komitetas tam nepritarė. Ar būtų 29 Seimo nariai, remiantys šį siūlymą? Nematau. Jis nebus svarstomas.

Taigi ir 23 straipsnis lieka toks, kokį mes priėmėme su Vyriausybės siūlymu.

24 straipsnyje Vyriausybė siūlo pakeitimą, kuriam komitetas pritarė. 24 straipsnyje yra J.Razmos, Kaimo reikalų komiteto ir G.Mikolaičio siūlymas 4 dalyje po žodžių “produktų” įrašyti “išskyrus maisto”. Komitetas nepritarė, nes pagrindinė koncepcija būtent tokia, kokią pasiūlė Vyriausybė ir kuriai mes jau anksčiau esame pritarę. Ar yra norinčių paremti Kaimo reikalų komiteto siūlymą? Nematau. Taigi jam nepritarta. J.Razmos siūlymui… Ar yra 29 Seimo nariai, remiantys J.Razmos siūlymą? Nematau. Taigi jis nebus svarstomas.

Ar dabar galime priimti tokį 24 straipsnį, kokį pateikė komitetas su Vyriausybės pateiktais siūlymais? Ar galime priimti? Priimtas bendru sutarimu.

25 straipsnis. Vyriausybė siūlo 4, 5 dalyse išbraukti žodžius “ir apmoka”. Komitetas tam pritarė. Ar galime priimti šiuos Vyriausybės siūlymus 25 straipsniui? Priimta. Ar galime priimti visą 25 straipsnį su Vyriausybės siūlymais? Priimta.

26 straipsnis. Vyriausybė siūlo išbraukti 3 ir 4 dalis. Komitetas tam pritarė. Ar pritariame šiam Vyriausybės siūlymui? Pritariame. Ar galime priimti 26 straipsnį su Vyriausybės siūlymais? Priimtas.

27 straipsnyje Vyriausybė siūlo 1 dalį perkelti į įstatymo projekto 2 straipsnį. Mes jau tą padarėme. Komitetas tam pritarė. Ar galime priimti šį Vyriausybės siūlymą? Priimta.

Yra E.Klumbio siūlymas 27 straipsnyje vartoti formuluotę “užkrečiamų ligų epidemiologiškai svarbi veikla”. Komitetas tam nepritarė, nes projekto formuluotė tikslesnė. Siūlymo autorius E.Klumbys.

E.KLUMBYS. Gerbiamieji kolegos, be abejo, matydamas, kiek čia yra Seimo narių ir kaip jiems svarbi visuomenės sveikata, aš tik noriu atkreipti dėmesį į 27 straipsnį, kad pagalvotumėte. 27 straipsnio 2 dalis kalba apie užkrečiamąsias ligas. Ši epidemiologiškai svarbi veikla kalba būtent apie užkrečiamąsias ligas, o ne apie neinfekcines ligas, nes kalbama apie sąlytį su neįpakuotais maisto produktais, centralizuotą vandens tiekimą ir taip toliau. Visa tai yra susiję su infekcinėmis ligomis. Jeigu jūs nepritariate šiai mano tikslinančiai formuluotei, jūsų valia, bet, manau, kad tikrai bus nekorektiška palikti epidemiologiškai svarbią veiklą.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar būtų 29 Seimo nariai, kurie remtų E.Klumbio siūlymą, kuriam nepritarė komitetas ir Vyriausybė? Deja, penki. Atsiprašome, siūlymas nebus svarstomas. Ar galime priimti 27 straipsnį su Vyriausybės siūlymais, kuriems komitetas pritarė? Priimta.

28 straipsnis. Vyriausybė siūlo pakeisti jo pavadinimą ir išdėstyti taip: “Nekenksmingumo vartotojų sveikatai užtikrinimas”. Ar galime priimti šį Vyriausybės siūlomą pavadinimą? Jam komitetas pritarė. Priimta. Ar galime priimti visą 28 straipsnį bendru sutarimu? Priimta.

29 straipsnis. Yra komiteto siūlymas išbraukti žodžius “ir laisvalaikio metu”. Ar galime priimti šį komiteto siūlymą? Priimta. Ar galime 29 straipsnį priimti su komiteto siūlymu? Priimta.

30 straipsniui Vyriausybė siūlo pakeitimą, kuriam komitetas pritarė. Ar galime priimti šį Vyriausybės siūlymą? Priimta.

Yra Kaimo reikalų komiteto siūlymas iš viso pakeisti 30 straipsnio dalį. Komitetas nepritarė, nes pritarta Vyriausybės siūlymui. Jame atsižvelgta ir į Kaimo reikalų komiteto siūlymą. Ar galime nesvarstyti Kaimo reikalų komiteto siūlymo? Kaimo reikalų komiteto siūlymas, kadangi jo redakcijoje yra atsižvelgta į Vyriausybės siūlymą, neįtraukiamas. Lieka Vyriausybės redakcija, kuriai pritarė komitetas. Ar galime dabar 30 straipsnį priimti bendru sutarimu? Priimta.

31 straipsnis. Yra Vyriausybės siūlymas dėl 31 straipsnio pakeitimo, kuriam komitetas pritarė. Galime priimti? Priimta. Ar galime priimti visą 31 straipsnį? Priimta.

32 straipsnyje yra Vyriausybės siūlymas, kuriam komitetas pritarė. Ar galime priimti šį Vyriausybės siūlymą? Priimta. Ar galime priimti visą 32 straipsnį su Vyriausybės siūlymu? Priimta.

33 straipsnis. Vyriausybė siūlo 32 straipsnio 4 dalyje išbraukti žodžius “visuomenės sveikatos priežiūros įstaigos ir kiti”. Komitetas pritarė. Ar galime priimti šį Vyriausybės siūlymą 33 straipsnio 4 daliai? Priimta.

Yra E.Klumbio siūlymas 33 straipsnio 5 dalyje vietoj žodžių “perkėlė jį į kitą darbą toje pačioje darbovietėje” įrašyti “kuriam nereikia žinių, suteikiamų privalomo sveikatos mokymo kurso metu”. Komitetas iš dalies pritarė šiai formulei ir siūlo jos patikslintą redakciją, t.y. įrašyti žodžius “arba esant galimybei perkelti į kitą darbą toje pačioje… kuriam nereikia privalomo sveikatos mokymo žinių”. Ar siūlymo autorius sutinka su komiteto redakcija? Sutinka. E.Klumbio pasiūlymas su komiteto redakcija priimtas. Ar galime dabar priimti visą 33 straipsnį bendru sutarimu? Priimta.

34 straipsnis. Jam pasiūlymų nėra. Ar galime priimti bendru sutarimu? Priimta.

35 straipsnis. Yra komiteto siūlymas išbraukti 3 dalį. Ar galime priimti komiteto siūlymą išbraukti 3 dalį? Priimta. Ar galime 35 straipsnį priimti bendru sutarimu su priimtu pasiūlymu? Priimta. 35 straipsnis priimtas.

36 straipsnis. Yra komiteto siūlymas 36 straipsnio pavadinimą pakeisti ir išdėstyti taip: “asmenų veikla visuomenės sveikatos stiprinimui”. Ar galime sutikti su šiuo pasiūlymu? Galime. Ar galime priimti 36 straipsnį bendru sutarimu su komiteto teikta pataisa? Priimta.

37 straipsnis. Yra Vyriausybės siūlymas pakeisti V skyriaus antrojo skirsnio 37, 38, 39 straipsnius. Ar galime pritarti šiam Vyriausybės siūlymui, kuriam pritarė komitetas? Pritarta.

38 straipsnis. 1 ir 2 dalims yra pakeitimai, kuriuos teikia Kaimo reikalų komitetas. Bet aš noriu pasakyti, kad mes dėl jų iš esmės balsavome. Jiems yra anksčiau nepritarta. Komitetas nepritarė ir Vyriausybė nepritarė. Ar galime nepritarti Kaimo reikalų komiteto siūlymui, nes tai besikartojantys siūlymai? Nepritarta Kaimo reikalų komiteto siūlymui. Tuomet ar galime priimti 37 straipsnio redakciją tokią, kokią pasiūlė Vyriausybė ir komitetas pritarė? Priimtas 37 straipsnis.

Ar galime priimti 38 straipsnį tokį, koks yra siūlomas komiteto ir Vyriausybės? Priimta.

39 straipsnis. Vėl yra ta pati Kaimo reikalų komiteto formulė, kuriai mes anksčiau nepritarėme. Ar galime sutikti, kad nepritariama Kaimo reikalų komiteto siūlymui? Sutinkate. Tada 39 straipsnio redakcija lieka tokia, kokią siūlo Vyriausybė ir komitetas. 39 straipsnis priimtas.

40 straipsnis. Yra Vyriausybės pakeitimas, kuriam komitetas pritarė. Ar galime priimti Vyriausybės siūlymą? Pabrėžiu, tai yra priimta ir ankstesniuose. Priimta. Ar galime šiuo atveju nepritarti Kaimo reikalų komiteto 40 straipsnio 2 ir 3 dalių pakeitimams, nes mes pritarėme tai redakcijai, kuriai pritarė komitetas ir Vyriausybė? Pritariama. Ar galime priimti visą 40 straipsnį? Priimta.

41 straipsnis. Vyriausybė siūlo išbraukti 41 straipsnį. Komitetas tam pritaria. Galime sutikti? 41 straipsnis išbraukiamas Vyriausybės siūlymu, komiteto pritarimu ir Seimo pritarimu.

Siūlomas 42 straipsniui Vyriausybės pritarimas, pritarė komitetas. Šiuo atveju vėl alternatyvus Kaimo reikalų komiteto siūlymas, kuriam anksčiau nebuvo pritarta. Gal sutarkime, kad Kaimo reikalų komiteto pasiūlymai, kurie kartojasi, nebūtų teikiami? Sutariame. Tuomet ar galime priimti 42 straipsnio siūlymą tokį, kokį pateikė Vyriausybė ir pritarė komitetas? Priimta.

43 straipsnis. Yra Vyriausybės siūlomas pakeitimas, kuriam komitetas pritarė. Ar galime priimti? Priimta. Ar galime priimti visą 43 straipsnį? Priimta.

Ar galime priimti 44 straipsniui siūlomą Vyriausybės pakeitimą? Priimta. Jam pritarė komitetas. Ar galime priimti visą 44 straipsnį su siūlymais ir pakeitimais? Galima. Priimta.

45 straipsnis. Yra komiteto siūlymas papildyti 4 dalimi: “Visuomenės sveikatos priežiūros specialistų profesinis tobulinimas vykdomas Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka”. Ar galima pritarti šiam komiteto siūlymui? Pritarta. Ar galima priimti 45 straipsnį su komiteto pasiūlymu? Priimta.

Ar galime išbraukti įstatymo projekto 46 straipsnį, kaip siūlo komitetas? Galime, sutinkama. Išbraukiame.

Komiteto siūlymas 47 straipsnyje žodžius “2002 m. spalio 1 d.” pakeisti žodžiais “2003 m. sausio 1 diena”. Vyriausybė siūlo palikti buvusią formuluotę, bet komitetas tam nepritaria. Kas pritartų Vyriausybės siūlymui palikti ankstesnę formuluotę, kuriai nepritarė komitetas? Tuomet Vyriausybės siūlymo nepalaikome, pritariame komiteto siūlymui. Taigi kas pritaria 48 straipsniui su komiteto siūlymu? Pritariame. Atsiprašau, 47 straipsniui. Ir bus tokia formuluotė – 47 straipsnis “Įstatymo įsigaliojimas”: “Įstatymas, išskyrus 48 straipsnį, įsigalioja nuo 2003 m. sausio 1 dienos”. Pritariame komiteto siūlymui? Pritarta. Ar galime priimti 47 straipsnį su komiteto siūlymu? Priimta.

48 straipsnis. Yra komiteto ir Vyriausybės siūlymas papildyti 2 dalimi ir išdėstyti taip: “Vyriausybė iki 2002 m. spalio 1 d. parengia ir pateikia Seimui įstatymą, susijusį su šio įstatymo įgyvendinimu, pakeitimo ir papildymo projektus. Vyriausybė ir kitos institucijos iki 2002 m. gruodžio 31 d. parengia ir patvirtina šiam įstatymui įgyvendinti reikalingus teisės aktų projektus”. Ar sutinkate su šiais siūlymais? Sutinkate. Priimta. Gerbiamieji kolegos, pastraipsniui priimtas visas įstatymas. Dabar balsuosime dėl viso įstatymo. Keturi – už, keturi – prieš. Norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų nematau. Registruojamės. Balsuosime dėl viso įstatymo.

Užsiregistravo 49 Seimo nariai. Balsuojame dėl Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo. Balsavimas pradėtas.

Už – 33, prieš – 2, susilaikė 13. Įstatymas priimtas, kolegos. Repliką po balsavimo – E.Klumbys.

E.KLUMBYS. Replika po balsavimo. Gerbiamieji Seimo nariai, aš norėčiau atkreipti jūsų ir taip pat Seimo vadovybės dėmesį į mūsų bendrą darbo tvarką. Pažiūrėkite. Mes vėluojame beveik valanda. Seime tokį svarbų įstatymą priima 49 Seimo nariai. Apie kokią įstatymo kokybę mes galime kalbėti? Manyčiau, yra visiška apatija. Dėl įstatymų niekas nenori kalbėti už, niekas nenori kalbėti prieš. Įstatymą yra numatyta priiminėti 11.20 val., mes prieš tai svarstome rezervinį klausimą – Medžioklės įstatymo projektą, kurio yra svarstymo stadija, ne priėmimo stadija. Ir štai toks darbo suvėlimas duoda tokius darbo rezultatus, kad priimant eurointegracinį įstatymą salėje sėdi 49 žmonės ir įstatymas yra priimamas 33 balsais.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, neatsižvelgiant į tai, keliais balsais priimamas įstatymas, nesant kvorumo Seime, įstatymas priimamas posėdyje dalyvaujančių Seimo narių balsų dauguma. Gerbiamieji kolegos, noriu dar kartą pasakyti, deja, frakcijų sprendimai, pertraukos, kalbos yra parlamentinė tikrovė ir, žinoma, tie, kurie planuoja darbotvarkes, turėtų jas planuoti tiksliau ir atidžiau. Aš bandau atsižvelgti ir į K.Glavecko prašymą, ir į Č.Juršėno prašymą, ir į A.Macaičio, kuriam laikas buvo numatytas 11 valandą. Bet čia jau tenka apeliuoti į Seimo narių sąmoningumą, nes mes visi vienodai patvirtinome tą darbotvarkę. Deja, ne nuo manęs priklausė, kad mes šitaip vėluojame, ypač svarstydami tokius elementarius dalykus kaip Seimo nutarimai. Čia jau yra daugiau nei komentarų nereikalaujantis dalykas. Taigi repliką po balsavimo – Seimo narys J.Raistenskis. Prašom.

J.RAISTENSKIS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, jūs esate tikrai ištvermingiausi ir komiteto vardu dėkoju jums už kantrybę priimant šį svarbų įstatymą. Taip pat dėkoju Sveikatos ministerijos atstovams, Maisto ir veterinarijos tarnybos atstovams ir tikiuosi, kad tai nėra sisteminis mūsų Seimo požiūris į sveikatos problemas. Taigi čia atsitiktinumas vardan Medžioklės įstatymo… į Aplinkos apsaugos komitetą kaip išimtis, o ne sistema vertinant sveikatos administravimo įstatymus. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū, kolegos. Pereiname prie kito darbotvarkės klausimo. Policijos… (Balsai salėje) Kolegos, pertrauką šiuo atveju palikite posėdžio pirmininko teisei. Aš norėčiau… (Balsai salėje) Gerbiamieji kolegos, aš norėčiau atkreipti dėmesį, kad yra etika, yra reglamentas, yra taisyklės, ir kas turi ypatingą reikalą išeiti, tas gali tai padaryti. Taigi, kolegos, dirbame toliau ir tęsiame posėdį.

Policijos veiklos įstatymo 23 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-1493(2*) (priėmimas)

Kviečiu į tribūną V.Popovą. Policijos veiklos įstatymo 23 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Priėmimas. Gal J.Sabatauskas tuomet galėtų pakeisti V.Popovą? Prašom. Teisės ir teisėtvarkos komiteto vardu, kadangi nėra pasiūlymų ir papildymų šiam įstatymo projektui… (Balsai salėje)

A.SAKALAS. Gerbiamieji kolegos, įstatymas tik iš vieno straipsnio, jokių pasiūlymų jam neturime, todėl prašytume jūsų priimti šią įstatymo pataisą.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, kadangi nėra jokių pasiūlymų ir papildymų bei yra vienas straipsnis, kas norėtų kalbėti dėl Policijos veiklos įstatymo 23 straipsnio pakeitimo įstatymo? Norinčių kalbėti dėl motyvų nematau. Tuomet registruojamės. 1 straipsnis yra priimtas. Dėl viso įstatymo norėtų kalbėti P.Gražulis? Ne. Tuomet registracija, kolegos. Registruojamės. Kolegos, registracija. Gerbiamasis viceministre, vieną minutę.

Užsiregistravo 44 Seimo nariai.

Balsavimas dėl Policijos veiklos įstatymo 23 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto pradėtas.

Už – 32, prieš nėra, susilaikė 2. Policijos veiklos įstatymo 23 straipsnio pakeitimo įstatymas priimtas.

Policijos įstatymo 31 straipsnio  pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr.IXP-1494* (priėmimas)

Gerbiamieji kolegos, ar lygiai taip pat techniškai galėtume atlikti jį lydinčiojo teisės akto – Policijos įstatymo 31 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo – priėmimą? Jis yra iš vieno straipsnio. Norinčių kalbėti dėl jo nematau. Ar galėtume registruotis ir pradėti balsavimą? Registracija, kolegos. Balsavimas, o po balsavimo aš pakviesiu į tribūną Teisingumo ministerijos atstovą pateikti dvi sutartis. Teisingumo ministras vėluoja, todėl po šio balsavimo mes svarstysime tą klausimą.

Užsiregistravo 37 Seimo nariai.

Balsuojame dėl Policijos įstatymo 31 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo. Balsavimas pradėtas.

Už – 30, prieš – 1, susilaikė 3. Policijos įstatymo 31 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymas priimtas.

Lietuvos Respublikos ir Azerbaidžano Respublikos sutarties dėl asmenų, nuteistų laisvės atėmimu, perdavimo likusiai bausmei atlikti ratifikavimo įstatymo projektas Nr.IXP-1599. Lietuvos Respublikos ir Azerbaidžano Respublikos sutarties dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose ratifikavimo įstatymo projektas Nr.IXP-1600 (pateikimas)

Toliau pirmininkaus Seimo Pirmininko pavaduotojas A.Skardžius. Į tribūną kviečiame teisingumo ministrą poną G.Švedą pateikti projektą Nr.IXP-1599.

G.ŠVEDAS. Laba diena, gerbiamieji Seimo nariai. Aš tikrai labai norėčiau atsiprašyti, kad pasiprašiau į tribūną be eilės, nes 13.30 val. turiu labai svarbų susitikimą su svečiais iš užsienio ir tikrai būtų labai negražu, jeigu reikėtų vėluoti.

Jums Prezidento teikimu yra teikiama pirmoji sutartis – Lietuvos Respublikos ir Azerbaidžano Respublikos sutarties dėl nuteistųjų, atliekančių laisvės atėmimo bausmę, perdavimo ratifikavimo įstatymo projektas. Sakyčiau, tai yra tipinė, standartinė sutartis, tokias Lietuva jau turi su Rusijos Federacija, Baltarusijos Federacija. Jos tipiškumą nulemia dar ir tai, kad ji iš esmės parengta pagal Europos Tarybos nuteistųjų perdavimo konvenciją. Sutarties esmę galima apibūdinti labai paprastai: jeigu Lietuvos Respublikos pilietis, padaręs nusikaltimą, bus nuteistas Azerbaidžano Respublikoje ir atliks ten laisvės atėmimo bausmę, tai, esant jo sutikimui ir abiejų valstybių išreikštam sutikimui perimti tokį nuteistąjį tolesnei bausmei atlikti, toks Respublikos pilietis bus perkeltas toliau bausmę atlikti į Lietuvą. Analogiškai būtų su Azerbaidžano Respublikos piliečiais, nuteistais Lietuvoje ir atliekančiais čia bausmę. Manyčiau, kad tokiai sutarčiai reikėtų pritarti po pateikimo.

PIRMININKAS (A.SKARDŽIUS). Dėkojame. Gal jūs pateiksite ir antrą sutartį, gerbiamasis viceministre, projektą Nr.IXP-1600?

G.ŠVEDAS. Antruoju dekretu Respublikos Prezidentas teikia taip pat, sakyčiau, standartinę teisinės pagalbos baudžiamosiose, civilinėse ir šeimos bylose tarp Lietuvos Respublikos ir Azerbaidžano Respublikos sutartį. Tai vėlgi yra tipinė teisinės pagalbos sutartis. Tokių Lietuva šiandien jau turi keturiolika. Ši sutartis palengvintų teisminių ir kitų institucijų dvišalį bendradarbiavimą, kai kyla problemų ar dėl civilinių teisinių santykių, ar dėl šeimos teisinių santykių, ar tiriant baudžiamąją bylą. Nenorėčiau labai stengtis plačiai pateikti šią sutartį, nes, vėlgi pabrėžiu, tai yra tipinė sutartis, iš esmės niekuo nesiskirianti nuo analogiškų sutarčių, kurios dabar galioja su Rusijos Federacija, Latvija, Estija, Uzbekistanu, Kazachstanu, Lenkija, Ukraina, Moldova ir kai kuriomis kitomis valstybėmis. Taip pat siūlyčiau pritarti šio įstatymo projektui po pateikimo.

PIRMININKAS. Dėkojame gerbiamajam pranešėjui. Jūsų niekas nenori klausti nei dėl vieno įstatymo projekto, nei dėl kito. Gerbiamieji kolegos, ar galėtume bendru sutarimu po pateikimo pritarti įstatymų projektams Nr.IXP-1599 ir Nr.IXP-1600? Prieštaraujančių negirdėti. Pritarta.

Pradedame nagrinėjimo procedūrą. Abiem projektams yra siūloma, kad pagrindinis būtų Teisės ir teisėtvarkos komitetas, o papildomas – Užsienio reikalų komitetas. Ačiū. Pritarta. Siūloma svarstyti gegužės 28 dieną. Šiai svarstymo datai taip pat pritarta. Baigiame šiuos du klausimus.

Korupcijos prevencijos įstatymo projektas Nr.IXP-1292(2*) ES (svarstymas)

Grįžtame prie darbotvarkės. Darbotvarkės klausimas 1-5a ir 1-5b. Tai yra įstatymo projektas Nr.IXP-1292, eurointegracinis, Korupcijos prevencijos įstatymo projektas. Pranešėjas – Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas A.Sadeckas. Svarstymas.

A.SADECKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas bendru sutarimu pritarė komiteto sudarytos darbo grupės patobulintam Korupcijos prevencijos įstatymo projektui. Įstatymo projektas buvo tobulinamas atsižvelgiant į Seimo narių, Vyriausybės, Europos teisės departamento, Seimo Teisės departamento, kitų teisėsaugos institucijų bei visuomeninių organizacijų pateiktas pastabas bei pasiūlymus. Komiteto patobulintas projektas nemažai pakito, palyginti su Specialiųjų tyrimų tarnybos pateiktu projektu.

Tobulinant projektą atsisakyta nemaža biurokratinių nuostatų. Pavyzdžiui, siūloma, kad kovos su korupcija programas privalėtų rengti ne visos valstybės ir savivaldybių institucijos bei įstaigos, o tik tos, kurių veiklos srityje yra didelė korupcijos tikimybė ir kurioms STT, atlikusi korupcijos rizikos analizę, pasiūlė parengti atitinkamą programą. Komitetas taip pat pasiūlė konkrečius kriterijus, pagal kuriuos tam tikros įstaigos veiklos sritys būtų priskiriamos prie sričių, kuriose yra didelė korupcijos pasireiškimo tikimybė. Taip pat siūloma atsisakyti specialių fizinių asmenų korupcijos prevencijos ir juridinių asmenų korupcijos prevencijos registrų steigimo. O duomenis apie korupcinius nusikaltimus padariusius fizinius ir juridinius asmenis pasiūlyta kaupti jau egzistuojančiuose valstybės tarnautojų ir juridinių asmenų registruose. Iš esmės patobulintas projekto iniciatorių siūlytas kandidatų į atsakingas pareigas patikrinimo institutas. Komitetas siūlo, kad vietoj visuotinio ir privalomo atskirų kategorijų kandidatų tikrinimo būtų atliekamas Specialiųjų tyrimų tarnybos, Policijos departamento ir kitų teisėsaugos ir kontrolės institucijų turimos informacijos pateikimas apie atskirus asmenis, siekiančius eiti arba einančius pareigas valstybės tarnyboje, atsižvelgiant į jų pareigas, darbo pobūdį bei įvertinant kitą turimą informaciją. Taigi komitetas, viena vertus, visai pagrįstai siūlo didinti skaičių asmenų, apie kuriuos bus galima pateikti informaciją, nuo kandidatuojančių į atskiras pareigas valstybės tarnyboje iki dirbančių joje. Manome, kad tai objektyvu. Juk galimybės piktnaudžiauti tarnyba priklauso ne tik nuo pareigų lygio. Antra, prarasti imunitetą korupcijai galima jau dirbant, o ne tik dar kandidatuojant, t.y. jau pajutus savo pareigų ir galimybių skonį.

Projektas sukuria visas prielaidas, o iš dalies gal ir įpareigojimus Specialiųjų tyrimų tarnybai, Policijos departamentui bei kitoms teisėsaugos ir kontrolės institucijoms pateikti visą turimą informaciją apie asmenis, siekiančius eiti arba einančius pareigas valstybės tarnyboje, nes tai šios institucijos galės padaryti ir asmenis skiriančio ar paskyrusio įstaigos vadovo prašymu, taip pat ir savo iniciatyva. Pažymėtina, kad pagal patobulintą projektą turi būti teikiama tik teisėsaugos ir kontrolės įstaigų jau turima teisėtai surinkta bei objektyvi informacija, t.y. dėmesio objektų atžvilgiu nebus atliekami aktyvūs patikrinimų veiksmai. Turimą informaciją privalės pateikti ne tik Specialiųjų tyrimų tarnyba, bet ir Policijos departamentas, nes, mūsų nuomone, ne mažiau kaip korupcija pavojingas kokio nors tarnautojo ar pareigūno ryšys su organizuotu nusikalstamumu, šešėline ekonomika, kontrabanda.

Projektas numato nemaža saugiklių, turinčių garantuoti žmogaus teisių apsaugą. Pirmiausia apie priimtą sprendimą prašyti pateikti informaciją ar apie teisėsaugos ir kontrolės institucijų pateiktą informaciją įstaigos vadovas ar valstybės politikas per 3 dienas nuo atitinkamų veiksmų atlikimo turi pranešti asmeniui, apie kurį pateikta ar prašoma pateikti informacija. Antra, numatoma, kad pateiktą informaciją įstaigos vadovas gali panaudoti tik priimdamas sprendimą dėl asmens, siekiančio eiti arba einančio pareigas valstybės tarnyboje, patikimumo. Kartu su tuo įvedama viena itin svarbi naujovė, kuria pamatuotai ir vadovaujantis įstatymu galima būtų apvalyti valstybės tarnybos korpusą, ryžtingiau ir pagrįstai atsisakyti paslaugų abejotinos reputacijos asmenų, kurių veiksmai daro žalą valstybei ir visuomenei, ir efektyviau spręsti dilemą: ar pastovus buvimas, kaip sakoma, prie lovio, ar baudžiamoji atsakomybė. Siūloma, kad atitinkamai patobulinus Valstybės tarnybos įstatymą, asmuo, praradęs pasitikėjimą, sukėlęs abejonių dėl savo lojalumo valstybei, negalėtų būti priimtas į valstybės tarnybą arba būtų atleistas iš einamų pareigų. Na, pagaliau, projekte asmeniui garantuojama teisė kreiptis į teismą tiek dėl sprendimo prašyti pateikti informaciją pagrįstumo bei teisėtumo, tiek dėl pateiktos informacijos teisėtumo ir tikrumo, tiek dėl sprendimo nepriimti į valstybės tarnybą ar atleisti iš valstybės tarnybos pagrįstumo bei teisėtumo.

Manau, kad patobulintas Korupcijos prevencijos įstatymo projektas turėtų užtikrinti ir visapusišką žmogaus teisių apsaugą, ir sudaryti prielaidas efektyviai kovai su korupcija, kuri šiuo metu yra tarp pagrindinių grėsmių nacionaliniam saugumui, apie tai mums nuolat primenama kalbant apie mūsų pasirengimą narystei Europos Sąjungoje ir NATO. Prašau pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui. Tai būtų dar vienas Seimo sprendimas po priimtos kovos su korupcija rezoliucijos bei nacionalinės kovos su korupcija programos ir jis realiai padėtų šalinti tą reformų ir valstybės pažangos stabdį. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkojame. Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadą pateiks komiteto narys J.Sabatauskas. Prašau.

J.SABATAUSKAS. Ačiū, pirmininke. Komitetas šį įstatymo projektą svarstė sausio 10 d. ir atkreipė pagrindinio komiteto dėmesį į tokius dalykus, kad projekto pagrindinė paskirtis – korupcijos prevencijos priemonių, subjektų, jų teisių ir pareigų nustatymas. Šios sritys yra susijusios su konstituciniais principais, žmogaus teisių apsauga bei atsakomybe už korupcinius nusikaltimus ir pažeidimus. Todėl tikslinga, kad normos būtų detaliai išdėstytos įstatyme, o ne priskirtos nustatyti Vyriausybei. Atkreiptas dėmesys, kad neaiškiai apibrėžtos bendrosios ir specialios korupcijos prevencijos priemonės. (Aš skaitau komiteto išvadą.) 8 straipsnyje turėtų būti apibrėžtos antikorupciniu požiūriu vertinamų teisės aktų rūšys. 8 straipsnio 3 dalyje šalia STT tikslinga išvardyti kitas valstybės institucijas, kurios turėtų teisę savo iniciatyva atlikti įstatymų ir Vyriausybės nutarimų antikorupcinį vertinimą. Komiteto nuomone, nereikalingas 8 straipsnio 3 dalies paskutinis sakinys, nes 1 ir 2 dalyje numatomas privalomas teisės aktų ir projektų antikorupcinis vertinimas. Įstatymiškai būtina apibrėžti kandidatų į atsakingas pareigas nepriekaištingos reputacijos kriterijus bei nustatyti pagrindinių kandidatų patikrinimo tvarkos principus 9 straipsnyje, nes tai susiję su konstitucine piliečių teise lygiomis sąlygomis stoti į valstybės tarnybą ir privatumo principais. Projekte turėtų būti numatyta fizinių asmenų korupcijos prevencijos registre sukauptų duomenų apsauga. Svarstytina, ar šios sankcijos nėra per didelės asmenims, patekusiems į korupcijos prevencijos registrą 13 straipsnio 3 dalyje. Ar tikslinga, kad asmuo, padaręs administracinį teisės pažeidimą ar tarnybinį nusižengimą, negalėtų dirbti valstybės tarnyboje. Taip pat turėtų būti patikslinti išbraukimo iš minėto sąrašo pagrindai. Pavyzdžiui, teistumo pasibaigimas bei pasekmės nevalstybinei įstaigai įrašius į juridinių asmenų, į korupcijos prevencijos registrą ir pripažinus ją nepatikima, 14 straipsnio 3 dalis. Projekto 22 straipsnyje numatytos nevalstybinių įstaigų pareigos prieštarauja 6, 7 straipsnių normoms. Tikslintina “nevalstybinių įstaigų” sąvoka. Atsižvelgiant į Civilinio kodekso nuostatas, pagal projekto 2 straipsnio 3 dalies apibrėžimą į “nevalstybinių įstaigų” sąvoką patektų privatūs asmenys, juridiniai asmenys, akcinės bendrovės, individualios ir t.t. Ir 22 straipsnyje nevalstybinių įstaigų teisės, pareigos nebūdingos privatiems asmenims.

Kolegos, perskaičiau jums komiteto išvadą, kuria bendru sutarimu siūloma grąžinti iniciatoriams tobulinti. Atkreipiau dėmesį į tuo metu komiteto išdėstytas pastabas. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkojame. Diskusijoje užsiregistravę buvo du kolegos, tad vienam atsisakius kviečiu kolegą J.Veselką. Prašom į centrinę tribūną.

J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos (akinius užmiršau, na, nesvarbu, akinius užmiršau), kad šis įstatymas reikalingas, atvirai niekas neabejoja, bet aš norėčiau pasakyti keletą pastabų. Žiūrint visą įstatymą, jis sukonstruotas tokiu principu, kad mūsų vadai nekorumpuoti, o korumpuotas tik žemesnis lygis. Todėl su tokia koncepcija faktiškai mes užšaldysime tai, kas yra, nes, mano galva, tie mažieji tik vykdo. Kai sugauna už šimtą dolerių, tai aš čia nematau didelės korupcijos, pasieniuose ar kur sugauna policininkai kokie. Sumos didelės, ir stebint, pavyzdžiui, žiniasklaidos pranešimus, net ekspertai nurodo didelę korupciją. Visi tyli, niekas nemato, niekas nieko nežino. Ir taip nuteikta, kad visi vadai viską tvirtina, viską kontroliuoja, viską daro. Tai labai keista, kad korupcijos prevencija bus atiduota į labiausiai korumpuotų aukščiausių asmenų rankas. Kas iš to išeis, aš labai abejoju. Kad dabar smulkias žuveles gaudo, tai ir be to gaudo smulkias žuveles, bet dėl to valstybei nėra geriau. Štai, sakysime, 3 punktas. Įdomiai užrašo – kad kuo mažiau liktų korupcijos. Kas yra daugiau, mažiau? Tai taip ir daroma. Už šimtą dolerių pagauna, o už milijoną nepagauna. Tas vyksta. Čia reikėtų įteisinti siekimą likviduoti. Vadinasi, siekimas likviduoti, o ne mažiau jos padaryti. Mažiau nereikia. Toliau, pavyzdžiui, 6 straipsnis, “Korupcijos rizikos analizė”. Vėl organizuoja įmonių vadovai. Atleiskite, ponai, įmonių vadovai tai organizuoja. Ir aš žiūriu, kad visur tų aukštų pareigūnų neliečia. Aš manyčiau, kad korupcijos prevencija turėtų užsiiminėti institucija, kuri turėtų pakankamai dideles teises, pradedant nuo įvairių vadovų ir t.t., kad nebūtų perduota į tas struktūras. Čia iš esmės reikėtų pažiūrėti į korupcijos prevencijos pačią esmę, kad iš tikrųjų, sakysime, STT ar kokia kita, aš nežinau, galėtų turėti daugiau teisių, nepaisant įvairių rangų ir tų programų, kas tvirtina ir t.t. Čia yra ir daugiau pastabų, bet be akinių nematau, todėl pasakiau tik esminius principus. Manyčiau, kad ją reikėtų dar gerai išanalizuoti ir Seimo nariams teikti pasiūlymus. O šiaip tai aš pritariu, kad ji reikalinga.

PIRMININKAS. Dėkojame. Kviečiu pagrindinio komiteto pirmininką kolegą A.Sadecką. Apsispręsime dėl pataisų, kurioms nepritaria komitetas. Kolegos, nemažai pataisų 9 straipsniui teikia kolega A.Sakalas. Komitetas joms nepritarė. Kolegai A.Sakalui sutikus, kad visos pataisos būtų nagrinėjamos vienu metu, prašyčiau jas pateikti ir tada mes apsispręsime, ar jas nagrinėjame, jeigu parems dešimt Seimo narių. Prašom.

A.SAKALAS. Gerbiamieji kolegos, nors dokumentas ilgas, bet iš esmės yra du dalykai. Originaliame projekte rašoma: “valstybės institucijos”. Savo pataisose mes siūlome “valstybės ir savivaldybių institucijos”, nes valstybės institucijos ir savivaldybių institucijos nėra tas pats dalykas, valstybės institucijos neapima savivaldybių institucijų.

Kitas dalykas. Mes čia siūlome jau rimtesnį dalyką, siūlome, kad apie tuos pareigūnus, kuriuos skiria premjeras, Prezidentas, ir kitus atsakingus pareigūnus būtų pateikiama privaloma informacija, ir pasakysiu kodėl. Būna labai negražu, kai kas nors susigalvoja ar perskaito laikraštyje apie kokį nors kandidatą ir kreipiasi į specialias tarnybas, prašydami informacijos. Apie kitus nieko neprašo. Metamas tam tikras šešėlis iš karto ant tų žmonių, kurie galbūt iš tikrųjų niekuo dėti, bet apie juos informacijos yra prašoma. Vadinasi, kiekvienas, kuris tą perskaito laikraštyje, galvoja: aha, jeigu prašoma informacijos, vadinasi, kažkas su juo negerai, nes kodėl neprašo informacijos dėl kito tokio paties pareigūno. Čia būtų sulygintos visų galimybės, apie visus prašoma informacijos. Ir aš manau, tai būtų tikrai priimtina.

Komitetas pateikė daug pastabų, kurias pateikė komitetai pagrindiniam komitetui. Tai buvo senos pastabos, sausio mėnesio, nes mes svarstome. Ir kai mes matome dokumente, kad mūsų pastabos nenagrinėtos, tik parašyta “neatsižvelgti į pastabas”, aš nežinau, nepadaręs viso dokumento analizės, ar atsižvelgta į bent vieną Teisės ir teisėtvarkos komiteto pastabą, ar neatsižvelgta. Galbūt pirmininkas mane nuramins ir pasakys, kad į daugelį atsižvelgė ir čia įvyko nemalonus nesusipratimas, kad savo suvestinėje lentelėje net mūsų pastabų necituojate ir nepasakote, į kurią atsižvelgta, į kurią neatsižvelgta, ir paliekate mums tą darbą patiems. Aš labai prašyčiau, kad ateityje papildomo komiteto pastabos būtų taip pat surašytos lentelėje, ir pagrindinis komitetas pasakytų, ar atsižvelgta, ar neatsižvelgta, ir motyvacija, kodėl neatsižvelgta.

Dabar aš jau baigiau dėl pataisos. Aš siūlyčiau šiai pataisai pritarti dėl mano pasakytų motyvų.

PIRMININKAS. Kolegos, girdėjome pristatytą pataisą 9 straipsniui. Ar būtų dešimt Seimo narių, remiančių šią kolegos A.Sakalo pataisą? Prašom pakelti rankas. Yra daugiau negu dešimt Seimo narių. Tad prašau gerbiamojo kolegos A.Sadecko pasakyti komiteto nuomonę dėl šių teikiamų pataisų ir kodėl komitetas priėmė tokį sprendimą.

A.SADECKAS. Pirmiausia pradėsiu nuo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pastabų. Gal eilės tvarka.

PIRMININKAS. Aš labai atsiprašau, ne. Šiuo atveju reikėtų būtent dėl 9 straipsniui teikiamų pastabų, po to galėsite pakomentuoti tas. Prašom.

A.SADECKAS. Atsiprašau. 9 straipsniui ar ir kitam straipsniui, nes ten yra kalbama…

PIRMININKAS. Dabar visas 9 straipsniui, nes jų čia yra be galo daug, visiems punktams.

A.SADECKAS. Dėl 9 straipsnio yra Seimo apsisprendimo reikalas. Aš tik galėčiau pasakyti motyvą, kodėl komitetas, labai atidžiai, tikrai patikėkite, labai atidžiai nagrinėjęs klausimą nutarė, kad kolegos A.Sakalo pastabos ir pasiūlymai iš esmės yra įdėtos į įstatymą. Sprendimas buvo priimtas bendru sutarimu.

Pirma, mes atsisakome visuotinio ir privalomo, aš kitaip pasakyčiau – totalinio tikrinimo. Mes pasakome: jeigu pareigūnas, valstybės politikas, Prezidentas (valstybės politikas – ir Prezidentas, Seimo Pirmininkas, premjeras) mato reikalą, jis tada sprendžia klausimą, t.y. jis pasako: pateikite man informaciją. Na, ar reikia premjerui informacijos apie būsimą ministrą, apie poną J.Bernatonį ar apie kitą? O jeigu jis pakeis pareigas, išeis į kitą darbą? Mes kiekvieną kartą reikalausime nereikalingo pažymų rašymo. Tai vienas motyvas, kai nėra pagrindo klausti. Jeigu jūs puikiai pažįstate žmogų, jeigu jūs neturite jokios informacijos, kam reikalingas tas tikrinimas, viena vertus. Antra vertus, vyksta antroji jo rotacija, jo judėjimas. Šiandien yra viceministras, paprašėm pažymos, po mėnesio jis tampa ministru, todėl mes jam privalome teikti pažymą. Kita vertus, mes įrašėme tą sąvoką, kad Specialiųjų tyrimų tarnyba, Policijos departamentas ir kitos institucijos savo iniciatyva, gavusios informaciją, turi teisę (iš dalies net ir privalo) pateikti tą informaciją. Tik toks motyvas yra. Ar reikalingas tas pareigų įvardijimas, toks totalinis ir visuotinis tikrinimas? Jeigu Seimas apsisprendžia, prašau. Manau, kad jis tų dviejų pozicijų, kurias aš paaiškinu, ir pagal iniciatyvą, ir pagal pateikimą nekeičia. Tiktai tiek.

PIRMININKAS. Dėl balsavimo motyvų. Prašau. Kolega A.Sakalas – dėl vedimo tvarkos.

A.SAKALAS. Pirmininkas visiškai teisingai išdėstė, kad yra dvi pozicijos, – galima priimti tokią ir tokią, todėl prašyčiau jūsų, kadangi čia sėdi aukščiausieji STT pareigūnai, tiesiog paprašyti jų nuomonės, kaip jie žiūri. Gal tai, ką užregistravau, iš tikrųjų perteklinė norma, tada aš atsiimsiu.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar Seimas sutiktų, kad pakomentuotų tarnybos vadovas K.Zaborskas? Prašau.

K.ZABORSKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, aš labai atsiprašau, kad direktorius yra išvykęs į užsienį ir negali čia dalyvauti.

Norėčiau pasakyti, kad profesoriaus A.Sakalas siūlymas, mūsų požiūriu, dar labiau sustiprintų šio įstatymo veikimą, ypač apibrėžiant aukščiausiosios grandies vadovus. Mes paskaičiavome, kad pasikeitus Seimui, pasikeitus savivaldybėms galėtų būti maždaug 240–260 žmonių, kuriems reikėtų pateikti informaciją, kuria jau yra disponuojama įvairių teisėsaugos institucijų duomenų bazėse. Manytume, kad tai galėtų dar labiau sustiprinti šio įstatymo veikimą, ypač dėl tos kategorijos žmonių, nepaliekant jiems patiems spręsti, ar paprašyti, ar nepaprašyti. Mūsų nuomonė dėl profesoriaus A.Sakalo siūlymo būtų teigiama. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėl balsavimo motyvų – kolega J.Veselka. Už pataisą. Prašau.

J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų čia dabar įteisinam nuostatą, kad tik įstaigos vadovas ar politikas gali. Labai gerai A.Sakalas išdėstė. Vieniems kažkodėl gali būti… nepatiko kažkam – taikomas. Jeigu įteisinsim visuotinį reikalavimą, kad tam tikrai kategorijai būtų taikoma, be išimties, visus iškart sulygsim, visus vienodai traktuosim ir niekam nekils abejonių. Tada dar geriau ta prasme, kad niekam nekils abejonių, jog nepareikalaus apie jį informacijos ir jis gali patekti, nes nei politikas koks nors, nei kas… Todėl manau, kad tai yra demokratiška nuostata ir čia nėra jokio totalitarizmo, absoliutaus tikrinimo. Paprasčiausiai visi turi žinoti, kad jei eini į šias pareigas, apie tave pateiks visą informaciją. Tai nepriklausys nuo kokio nors vadovo ar pareigų, ar politiko. Aš noriu, kad tai tikrintų nori ar nenori, todėl siūlau vieningai palaikyti A.Sakalo pasiūlymą.

PIRMININKAS. Prieš šią pataisą nėra norinčių išsakyti nuomonę, todėl klausiu, ar bendru sutarimu galima būtų priimti kolegos A.Sakalo teikiamą pataisą? Komitetas nepritaria, kolegos. Aš atsiimtu savo siūlymą. Turime balsuoti. Prašau registruotis. Vyksta registracija.

Užsiregistravo 49 Seimo nariai. Kas už tai, kad būtų pritarta kolegos A.Sakalo pataisai, teikiamai 9 straipsniui, kuriai nepritarė pagrindinis komitetas, prašau balsuoti. Kas pritariate, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę – prieš arba susilaikote.

Už – 30, prieš – 5, susilaikė 10. Pritarta 9 straipsnio pataisai, kurią teikia A.Sakalas.

Gerbiamieji kolegos, taip pat buvo Vyriausybės teiktas siūlymas sudaryti koordinacinę komisiją. Komitetas nepritarė šiai pataisai ir nurodė, kad įgyvendinimą koordinuos pati Vyriausybė. Prašyčiau komitetų išvados ir klausčiau, ar svarstome Seimo posėdyje, ar ne? Prašau.

A.SADECKAS. Manau, kad įstatymas yra patobulintas ir atsižvelgta į visus siūlymus, tarp jų ir Vyriausybės. Manyčiau, kad tai būtų perteklinis dalykas. Tokia yra komiteto nuomonė. Įstatyme yra nuostata ir dėl koordinavimo funkcijos.

PIRMININKAS. Ar galime pritarti komiteto nuomonei? Negirdėti prieštaraujančių. Ačiū, pritarta. Tai būtų visos šio įstatymo pataisos. Ačiū pranešėjui.

A.SADECKAS. Dar yra A.Sakalo.

PIRMININKAS. Taip, jūs dar galėtumėte tiesiog pakomentuoti, ar buvo atsižvelgta į Teisės ir teisėtvarkos komiteto pastabas. Prašau.

A.SADECKAS. Tai aš gal dar… nežinau, kaip posėdžio pirmininkas, bet mes dar kalbėjome apie pono A.Sakalo pataisas, nes sakiau, kad Teisės ir teisėtvarkos komiteto, kaip ir Vyriausybės, buvo maksimaliai atsižvelgta ir projektas yra kitoks, palyginti su dabartiniu pataisymu. Bet tai nėra esminis dalykas, manau, kaip jau balsuota, taip yra priimta. Tačiau ten kalbama apie įstaigas, taigi aš norėčiau paskaityti įstatymą.

PIRMININKAS. Labai atsiprašau, gerbiamasis pranešėjau. Mes už visas 9 straipsnio pataisas balsavome, už visą redakciją. Jūs galėtumėte dabar pakomentuoti tai, ką, būdamas čia, pranešėjo vietoje, pasakė kolega J.Sabatauskas. Ar buvo atsižvelgta į tai, ar nebuvo atsižvelgta į tas pastabas?

A.SADECKAS. Aš galiu pakomentuoti tik tai… jeigu mes įrašome savivaldybes, tai aš galiu pakomentuoti 2 straipsnį, kuris aiškiai sako, kad įstaiga – tai yra valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga. Jeigu gilinamės, tai čia viskas pasakyta, o pataisose yra siūloma įrašyti “savivaldybės”.

PIRMININKAS. Dėkojame gerbiamajam A.Sadeckui.

Kolegos, prašau registruotis. Taip, vis dėlto pirma leiskime išsakyti nuomonę dėl balsavimo motyvų dėl viso įstatymo. Prašau. Kolegė R.Juknevičienė – nuomonė už.

R.JUKNEVIČIENĖ. Gerbiamieji kolegos, taip, iš tiesų balsuosiu už, nes tai yra vienas žingsnis. Nepasakyčiau, kad labai didelis, kad ypač stiprus, bet žingsnis, daromas į priekį, ir tai jau yra neblogai. Tačiau svarstant šį įstatymą ir šiandien klausantis diskusijų, kad ir nedidelių, manęs vis dėlto neapleidžia mintis, jog, nepaisant to sustiprinimo, kurį padarėm priėmę A.Sakalo pataisas, vis dėlto esminių korupcijos prevencijos dalykų mes vis dar nepasiekiame. Manau, kad to nebus tol, kol bet kuri valdančioji koalicija (dabar kalbėsiu apie tai, kas yra šiandien), sakykim, šiuo atveju socialdemokratai ir socialliberalai, Ekonomikos komiteto pirmininku tebelaikys žmogų, tokios reputacijos žmogų, kuris viešai laikraštyje piktinasi “Snoro” banko kapitalo padidinimo neįregistravimu, kai Valstybės saugumo departamentas pateikia aiškiais išvadas, ką tai galėtų reikšti. Net neturinčiam Saugumo departamento išvadų paprastam žmogui yra aišku, kad ten kvepia dideliais nešvariais dalykais, tačiau Seimo Pirmininkas iš Seimo tribūnos neranda jokio priekaišto ir jokios galimybės atvirai ir sąžiningai vertinti. Ką reiškia Lietuvos Seimui turėti tokį Ekonomikos komiteto pirmininką, dėl kurio netyla skandalai ir kuris, susidaro įspūdis, nėra visiškai švarios, peršviečiamos reputacijos? Tai apie kokią korupcijos prevenciją mes galime kalbėti? Lygiai tai pat daug abejonių kelia, ar mes užgriebiam kovos su korupcija esmę, kai nieko nekalbame apie finansinių grupuočių įtaką, ypač suaktyvėjusią ir pasireiškusią praėjusiais Seimo rinkimais, kai dideli pinigai pirmą kartą nepriklausomos Lietuvos istorijoje atvedė žmones į politiką. Jie šiandien turi labai daug didelių problemų, kartu sudaro didelių problemų ir Lietuvai. Kai bus nustota rūpintis vien savo klano žmonėmis įdarbinant juos tam tikrose šiltose vietose, kai socialdemokratai principingai patys įvertins “Draugystės” “prichvatizavimo” peripetijas ir įvardins A.Brazausko vaidmenį šioje situacijoje, tada aš iš tikrųjų galėsiu pradėti tikėti, kad korupcijos prevencijos šaknys, esminės šaknys, yra užčiuopiamos. Tačiau nepaisant šitų visų mano abejojimų, pastabų aš balsuosiu už šį įstatymą, nes, kartoju, tai iš tikrųjų yra nors ir mažas, bet žingsnis priekį.

PIRMININKAS. Ačiū poniai R.Juknevičienei už gražias mintis. Kolega J.Sabatauskas.

J.SABATAUSKAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Kolegos, aš dar kartą noriu atkreipti dėmesį, kad labai sudėtinga vertinti projektą gavus jį išvakarėse. Juo labiau kad komitetas pareiškė savo nuomonę prieš 5 mėnesius ir pateikė pastabas dėl atskirų straipsnių nuostatų. Tų pastabų mes nerandame įrašytų į pagrindinio komiteto išvadas, nepakomentuota, ar atsižvelgta į kiekvieną pastabą, o jeigu neatsižvelgta, tai dėl kokių motyvų.

Aš noriu atkreipti dėmesį, kad į kai kurias pastabas yra atsižvelgta, bet štai 8 straipsnyje neaišku. Kiek suprantu, neatsižvelgta, nes nėra nieko pataisyta, sakysim, dėl įstaigų, turiu omeny dėl įstaigų, kurios atlieka antikorupcinį vertinimą (be STT). Mes siūlėme, kad tai būtų tikslinga padaryti, taip pat kad būtų vertinamos teisės aktų rūšys.

Aš nesiūlau dabar balsuoti prieš, bet siūlau atkreipti pagrindinio komiteto dėmesį, kad jūsų patarėjai įrašytų į protokolą komiteto išvadas. Kito komiteto, nes tai yra įstatymų iniciatyvos teisę turinčių asmenų pastabos ir jūs tai ignoruojate.

PIRMININKAS. Girdėjome kalbas dėl balsavimo motyvų. Prašau registruotis ir balsuosime, ar pritariame šiam įstatymo projektui po svarstymo. Vyksta registracija. Taip, dar likusi priėmimo procedūra. Noriu atkreipti komitetų pirmininkų dėmesį į tai, kad nėra tinkamo koordinavimo svarstant įstatymų projektus, taip pat atkreipiu ir kuruojančio Pirmininko pavaduotojo dėmesį į šią problemą.

Užsiregistravo 51 Seimo narys.

Gerbiamieji kolegos, kas už tai, kad įstatymo projektui Nr.IXP-1292 būtų pritarta po svarstymo, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę – prieš arba susilaiko. Su kolegos A.Sakalo priimta pataisa.

Už – 40, prieš nėra, susilaikė 4 Seimo nariai. Pritarta po svarstymo. Dėl vedimo tvarkos ar replika po balsavimo? Kolega A.Sadeckas. Prašom.

A.SADECKAS. Norėčiau atkreipti kolegų dėmesį. Galbūt įvyko nesusipratimas, bet Teisės ir teisėtvarkos komiteto sprendimas buvo grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams tobulinti. Komitetas ir tobulins. Štai toks ir buvo atsakymas – patobulintas ir pateiktas. Buvo atsižvelgta į pagrindinius dalykus.

PIRMININKAS. Ačiū. Dar turime vieną stadiją, t.y. priėmimo stadiją ir, manau, pavyks komitetams susitarti.

Valstybės tarnybos įstatymo 9 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-1293 (svarstymas)

Kitas darbotvarkės klausimas 1-5b – Valstybės tarnybos įstatymo 9 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-1293. Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkas P.Papovas. Prašom.

P.PAPOVAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, kadangi šis įstatymo projektas yra lydintysis ir pagrindiniame įstatyme neliko nuostatos dėl fizinių asmenų įrašymo į korupcijos prevencijos registrą, todėl netenka prasmės priiminėti šį įstatymą ir įstatyme įrašyti, kad valstybės tarnautojai negali būtų priimti į valstybės tarnybą, jeigu fiziniai asmenys yra įrašyti į korupcijos prevencijos registrą. Neliko tokio registro, todėl nereikia ir tokio įstatymo. Taigi komitetas bendru sutarimu siūlo atmesti šį projektą.

PIRMININKAS. Dėkojame. Yra siūlymas atmesti projektą. Mes turime priimti sprendimą reaguodami į komiteto išvadą atmesti. Ar galėtume, nesant norinčių kalbėti dėl motyvų, priimti tai bendru sutarimu? Ačiū. Projektas atmestas bendru sutarimu.

2002 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-1587 (pateikimas)

Pagal rytinės darbotvarkės laiką nagrinėsime darbotvarkės klausimą 1-10 – 2002 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektą Nr.IXP-1587. Pranešėja – ministrė D.Grybauskaitė. Prašom, gerbiamoji ministre. Primenu kolegoms, jog tai pateikimas.

D.GRYBAUSKAITĖ. Gerbiamieji Seimo nariai, Vyriausybė kreipiasi į Seimą prašydama pataisyti Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą. Siūlome pakeisti šio įstatymo 8 priedėlį, kuriame yra 2002 m. Privatizavimo fondo lėšų sąmata ir iš Privatizavimo fondo 2002 m. skirti papildomą kiekį lėšų, t.y. 33 mln. Lt, gyventojų santaupoms atkurti ir su tuo susijusioms išlaidoms padengti. Taip pat pakeisti 9 priedėlį, t.y. 2002 m. Stabilizavimo fondo lėšų sąmatą atitinkamai sumažinant Stabilizavimo fondo pajamas.

Įvyko tai, ko mes nesitikėjome, nes dvejų metų laikotarpiu nebuvo teikiamos paraiškos, nebuvo judėjimo tarp įstatyme numatytų pirmosios, antrosios ir trečiosios grupės indėlininkų. Po to, kai mes pradėjome grąžinti indėlius, staiga smarkiai pajudėjo antroji grupė, mes netikėtai gavome didesnį kiekį paraiškų ir buvo įregistruotas gerokai daugiau invalidų bei juos slaugančių asmenų, taip pat tremtinių ir jiems prilygstančių asmenų. Be to, šiemet mes turime tokį operatyvinių atvejų, ypač gaisrų, skaičių, kokį turėjome per visus praeitus metus. Taigi mūsų paskaičiavimais iki metų pabaigos, kad grąžintume pirmosios grupės indėlininkams santaupas, mums reikia apie 33 mln. litų, todėl ir prašome gerbiamąjį Seimą leisti skirti tokią lėšų sumą pirmajai grupei indėlininkų santaupoms atkurti.

PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nori paklausti 5 Seimo nariai. Kolega K.Rimšelis. Prašom. Kolegos nėra, tuomet E.Masiulis. Taip pat nėra. V.Saulis.

V.SAULIS. Gerbiamoji ministre, reikia pasidžiaugti, kad toks sprendimas yra priimtas, tik, sakykim, dabar daugiausia priekaištų ir nusiskundimų yra ne dėl pinigų sumos, bet dėl pačios tvarkos. Mums amžinai prikaišiojama, kad pirmoji grupė yra gavusi ir toliau gauna. O tie, kurie yra kitose grupėse, jau prarado visas viltis. Ar nenumatoma pakeisti indėlių grąžinimo tvarkos?

D.GRYBAUSKAITĖ. Iš tiesų įstatymas numatė grupių eiliškumą ir patį sugrupavimą į grupes. Tvarkos pakeitimas reikštų, kad mes panaikiname pirmaeiliškumo skirtumus ir reikėtų grąžinti visiems vienodai. Bet mes paskaičiavome, kad jeigu visiems grąžiname po 100 litų, tai reikia kur kas daugiau lėšų nei mes dabar pajėgūs. Iš karto reikia kelių šimtų milijonų litų. Jeigu tiktai pamėginame pajudinti grupavimą, kaip ir dabar paminėjau, pradeda judėti. Visos grupės tampa judančios. Tik pradėjome procesą, po dvejų metų pradėjo judėti. Kur kas daugiau yra (…) gauti pirmosios grupės invalidumą. Žmonės galbūt ir anksčiau buvo ligoti, bet jie paprasčiausiai nesikreipė ir mes neturėjome tų duomenų. Taigi pajudėjo. Mes šįmet jau sumokėjome (planavome 7 mln.) 31 mln. dėl tų priežasčių, dėl pajudėjimo sumokėjome papildomai. Taigi tvarkos pakeitimas iš karto suteikia labai daug neprognozuotumo procesui. Bus labai sunku suvaldyti judėjimą tarp grupių. Tai reiškia, kad iš karto labai padidės lėšų poreikis, o to mes kol kas dar nelabai galime sau leisti.

PIRMININKAS. Kolega P.Papovas.

P.PAPOVAS. Gerbiamoji ministre, suprantu, kad dabartiniu įstatymo projektu siūloma padaryti tik kai kuriuos pakeitimus dėl Privatizavimo fondo sąmatos. Neseniai taip pat buvo priimti biudžeto pakeitimai, tačiau ten ar klaida, ar kažkas kita, bet vis dėlto gerokai sumažinti asignavimai apskritims. Ar buvo nesuspėta tuos dalykus pataisyti ir kada tai bus taisoma?

D.GRYBAUSKAITĖ. Dėl apskričių iš tiesų mes žinome situaciją. Nebuvo nesuspėta. Tiesiog kadangi anas biudžeto taisymas buvo grynai techninis, nebuvo skiriama papildomų lėšų, šios papildomos lėšos taip pat yra suderintos su mūsų makroekonominiu deficitu. Mes turime tokį suderinamumą ir su Valiutos fondu, kad tai galima daryti. O jūsų minimą problemą tikrai spręsime antrajame pusmetyje, kai bus perskirstomas biudžetas. Mes labai tikimės, kad sugebėsime bent jau išlaikyti tą pliusą pajamų, kurį dabar turime.

PIRMININKAS. Kolega R.Palaitis.

R.PALAITIS. Jau iš dalies atsakėte į klausimą, kad bus vis dėlto dar vienas biudžeto svarstymas, nes, turint omeny 100 mln. perteklių biudžete, reikia jo tikėtis. Tačiau klausimas toks: ar ne per dažnai mes tą biudžetą keičiame? Jau, vadinasi, planuojamas trečias perskirstymas.

D.GRYBAUSKAITĖ. Iš tikrųjų pirmas keitimas buvo dėl to, kad įstatymas buvo priimtas ir jis įpareigojo tai daryti. Šis pakeitimas mums šiek tiek netikėtas, nes gerokai pajudėjo ir persigrupavimas iš antrosios grupės į pirmąją. Mes planavome šįmet iš viso 43 mln. Lt pirmajai grupei ir operatyviniams dengimams, bet, kaip minėjau, labai netikėtai pajudėjo ir beveik padvigubėjo suma pirmajai grupei. Tai yra neprognozuotas keitimas. O antras, aš tikiuosi, bus malonus keitimas. Trečias.

PIRMININKAS. Dėkojame, gerbiamoji ministre. Jūs atsakėte į visus klausimus. Kolegos, balsavimas po pateikimo nereikalingas. Statutas to nenumato. Pradedame nagrinėjimo procedūrą. Siūlomas pagrindiniu Biudžeto ir finansų komitetas. Kiti komitetai pagal savo kompetenciją nagrinės pagal grafiką, kurį jūs turite gavę. Pirmasis svarstymas numatytas gegužės 28 d., antrasis – birželio 6 dieną. Ar galėtume bendru sutarimu pritarti šiai procedūrai? Ačiū, pritarta.

Prekių apyvartos mokesčio įstatymo projektas Nr.IXP-1550(2*). Mokesčių administravimo įstatymo 5 ir 7 straipsnių papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-1551* (svarstymas)

Gerbiamieji kolegos, turime dešimt minučių. Klausčiau, ar pradedame svarstymą dviejų dar darbotvarkėje likusių klausimų, ar darome pietų pertrauką? (Balsai salėje) Yra siūlymas dar dešimt minučių skirti klausimui svarstyti. Darbotvarkės klausimai 1-6a, 1-6b, tai įstatymų projektai Nr.IXP-1550 ir Nr.IXP-1551 – Prekių apyvartos mokesčio įstatymo projekto svarstymas. Pranešėjas – Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pavaduotojas G.Šivickas. Prašau.

G.ŠIVICKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, komitetas apsvarstė šį įstatymo projektą. Iš esmės mokesčio objektas nepasikeičia, tiktai pasikeičia pavadinimas, nes šiuo metu Akcizų įstatyme šie apmokestinimai yra. Tik Vyriausybė atsisakė tokių kaip akcizo buvusių… būsimų prekės apyvartos mokesčių nuo šokolado, kavos, elektros energijos ir bižuterijos. Tai yra 15 mln. litų. Liko tiktai prabangos prekės, lengvieji automobiliai, padidinta suma nuo 100 tūkst. Lt, taip pat erotinio ir smurtinio pobūdžio spaudos leidiniai, parfumerijos, kosmetikos, tualetiniai preparatai ir kiti, kuriuose yra etilo alkoholio ir kurie, manoma, vartojami ne pagal paskirtį.

Komitetas apsvarstė Teisės departamento pastabas. Po svarstymo komitete buvo teiktas B.Bradausko pasiūlymas, bet svarstymo metu jis atsiėmė šį pasiūlymą. Taigi nesvarstomas. Komitetas pritarė šiam įstatymo projektui: 7 – už, 4 – prieš, susilaikiusiųjų nebuvo. Siūloma pritarti.

PIRMININKAS. Kviesčiau gerbiamąjį pranešėją pateikti ir Mokesčių administravimo įstatymo 5, 7 straipsnių papildymo įstatymo projektą.

G.ŠIVICKAS. Mokesčių administravimo įstatymo projektas yra lydintysis dokumentas. Balsavimas toks pat: 7 – už, 4 – prieš, susilaikiusiųjų nebuvo. Taigi siūloma taip pat pritarti.

PIRMININKAS. Ačiū. Diskusijoje yra užsiregistravęs dalyvauti kolega R.Palaitis. Prašau.

R.PALAITIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, šiuo įstatymo projektu mums, aišku, siūloma įvesti naują mokestį, kurio Europos Sąjungos įstatymų reikalavimuose tikrai nėra. Yra akcizai, yra direktyvos, t.y. kurui, alkoholiui, tabakui. O šiuo atveju mes išgalvojome tiesiog naują mokestį, kuris iš tikrųjų, svarbiausia, jokio fiskalinio efekto neturi. Tai yra grynai prevencinės priemonės. Iš dalies prabangos priemonės plius vadinamieji geriamieji losjonai. Mano nuomone, iš tikrųjų mums reikėtų nuo tokio daugiau administravimo išlaidų nei pajamų sukeliančio įstatymo atleisti Finansų ministeriją ir Mokesčių inspekciją, nuo tokio papildomo darbo. Kažin ar tai duos kokį nors efektą.

O dėl apmokestinimo objektų iš tikrųjų galėtume dar pasvarstyti. Prabangos prekės apmokestinamos. Gerai. Bet kodėl tiktai mašinos apmokestinamos iš prabangos prekių? Kodėl ne namai, kodėl ne brangi bižuterija? Tai klausimas. Antra vertus, mašinos yra apmokestinamos muito mokesčiu. O juk brangios mašinos yra santykinai ekologiškai švaresnės. Iš esmės ką skatiname? Seną transportą laikyti Lietuvoje? Nelabai suprantami šie dalykai. Jokio ekonominio efekto šis įstatymas neduos. Tai yra naujas mokestis. Todėl siūlyčiau nepritarti šiam įstatymui. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolega B.Bradauskas teikia pataisas, kurioms komitetas nepritarė. Norėčiau, kad jūs tai praneštumėte, gerbiamasis pranešėjau. Buvo pataisos, teikiamos 2 straipsnio 1 daliai ir 6 straipsnio 1 daliai. Gerbiamąjį pranešėją prašau patvirtinti, kad pataisos atsiimtos. Prašau. Gal vis dėlto iš tribūnos, nes neveikia.

G.ŠIVICKAS. Teikėjas svarstant komitete atsiėmė pataisas. Todėl mes toliau ir nesvarstėme.

PIRMININKAS. Ačiū. Daugiau pataisų nėra. Prašau dėl balsavimo motyvų išsakyti nuomonę po svarstymo, ar pritarti įstatymo projektui Nr.IXP-1550. Kolega G.Steponavičius, nuomonė prieš. Prašau.

G.STEPONAVIČIUS. Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Įdomūs metai socialdemokratinėse paieškose, kaip įgyvendinti savo ideologines nuostatas per mokesčių politiką. “Numuilinamas” progresyvinių mokesčių įvedimas, ieškoma kitų būdų, kaip nubausti efektyviausiai ir produktyviausiai dirbančius, norinčius protingai ir savarankiškai išleisti savo uždirbtus pinigus. Ir štai jums naujas Prekių apyvartos mokesčio įstatymo projektas. Su geriausiais linkėjimais valdantiesiems galima prognozuoti, kad pajamų biudžete nuo to nepadaugės. Apyvartos vartojant, įsigyjant šias prekes juolab nepadaugės. Žmonės ieškos kitų kraštų ir šaltinių, kur galėtų įsigyti tas prekes. Dar daugiau galima pasakyti: priėmus šį įstatymą bendra mokesčių našta didės. Ir toliau mokesčiai, tai yra tik dar vienas paliudijimas, bus priimami be jokios sistemos ir koncepcijos. Ir toliau bus paliekamos nišos ir galimybės iš esmės užsiiminėti voliuntaristiškais sprendimais, keliant iniciatyvas vienai Finansų ministerijai, suprantant ir jaučiant realius srautus. O rezultatas bus paprastas – kentės Lietuvos žmonių piniginės, o kitais metais laisvės nuo mokesčių dieną, galiu pasveikinti jus, socialdemokratai, švęsime gerokai vėliau.

PIRMININKAS. Kolegė S.Burbienė. Nuomonė už. Prašau tylos!

S.BURBIENĖ. Gerbiamieji kolegos, pirmiausia gerbiamajam kolegai G.Steponavičiui norėčiau pasiūlyti nekabinti makaronų ant ausų nei mums, nei rinkėjams. Mokesčiai. Yra nedidinamas mokesčių skaičius. Jeigu bent kas galėtų paskaityti iki šiol dar veikiantį Akcizų įstatymą, tai turbūt matytų ten bene aštuonias grupes, kurioms šiuo metu yra taikomas akcizo mokestis. Tačiau dabar akcizo mokestis yra taikomas trims grupėms ir šiuo įstatymu yra taip pat priimami mokesčiai trims grupėms. Nelieka apmokestinama analogišku mokesčiu nei kava, nei šokoladas, nei bižuterija, kas buvo iki šiol veikiančiame įstatyme, kurio nesiryžo pakeisti kolegos liberalai, kai tą galėjo padaryti. Tai yra mokestis, skirtas apmokestinti labai siaurą grupę, iš esmės jis yra ne dėl erotinio ar smurtinio pobūdžio spaudos leidinių, nes jie nėra skatintinas dalykas, dėl prabangių automobilių, nes už prabangą, ponai, reikia mokėti. Šis mokestis yra visiškai normalus, atitinkantis mūsų programą, todėl siūlau už jį balsuoti.

PIRMININKAS. Ačiū. Prašau registruotis. Balsuosime, ar pritarsime įstatymo projektui po svarstymo. Kolegos, ar galėtume balsuoti dėl abiejų, kartu ir dėl lydinčiojo? Ne. Liberalai nesutinka, balsuosime atskirai.

Užsiregistravo 49 Seimo nariai. Kas už tai, kad įstatymo projektui Nr.IXP-1550 būtų pritarta po svarstymo, balsuojate už, kas nepritariate, – prieš arba susilaikote.

Už – 33, prieš – 13, susilaikė 2. Po svarstymo pritarta.

Dėl lydinčiojo projekto Nr.IXP-1551. Prašau išsakyti nuomonę dėl balsavimo motyvų. Nėra. Kas už tai, kad įstatymo projektui Nr.IXP-1551 būtų pritarta po svarstymo, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, – prieš arba susilaikote.

Už – 32, prieš – 13, susilaikė 2. Pritarta.

Gerbiamieji kolegos, prieš paskelbdamas pertrauką ir perkeldamas 1-9 klausimą į vakarinį posėdį, norėčiau jums perskaityti Seimo narių pareiškimą, kurį pasirašo dešimt Seimo narių. Tą numato ir Statuto 208 straipsnis.

“Mes, žemiau pasirašę Seimo nariai, remdamiesi Seimo statuto 208 straipsnio 13 dalimi, reikalaujame, kad į Seimo posėdį būtų iškviestas ūkio ministras P.Čėsna, kad jis atsakytų į klausimus, susijusius su ypač svarbia problema – “Lietuvos dujų” privatizavimo aplinkybėmis.” Pasirašo dešimt Seimo narių.

Tą numato Statutas. Ūkio ministras ponas P.Čėsna sutiko. Tai įvyks 16.40 valandą. Kviečiu dalyvauti iniciatorius ir visus kitus. Skelbiu rytinį posėdį baigtą.