LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO
EKONOMIKOS KOMITETAS
PAGRINDINIO KOMITETO
IŠVADOS PROJEKTAS
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ENERGETIKOS ĮSTATYMO PROJEKTO IXP-1195(2)ES
2002 m. balandžio 23 d.
Vilnius
1. Įvadas į svarstymą dėl įstatymo projekto įvyko 2002 m. balandžio 22 d.
2. Įvade į svarstymą dalyvavo:
Komiteto nariai: V.Uspaskich, V.Greičiūnas, J.Budrevičius, V.Karbauskis, R.Paksas, K.D.Prunskienė, J.Razma, R.Sinkevičius, A.Vazbys, B.Vėsaitė, P.Vilkas.
Kviestieji asmenys: A.Ignotas – Ūkio viceministras, E.Bivilis – Ūkio ministro patarėjas, V.Gagilas – Ūkio ministerijos Energetikos išteklių departamento direktorius, L.Ašmantas – Lietuvos energetikų sąjungos prezidentas, V.Miškinis – Valstybinės energetikos inspekcijos direktorius, S.Junevičius – AB “Lietuvos dujos” Technikos departamento direktorius, Z.Mackevičius – Aplinkos ministerijos Statybos ir Būsto departamento direktorius, V.Jankauskas – VKEK komisijos pirmininkas, S.Ilakis - AB “Mažeikių nafta” Marketingo skyriaus direktoriaus pavaduotojas, A.Bačauskas – AB “Lietuvos energija” atstovas, T.Suslavičius – AB “Lietuvos energija” atstovas, A.Gimbutas – AB “Mažeikių nafta” Generalinio direktoriaus pavaduotojas gamybinei technologijai ir kapitalo integracijai, P.Ralys – Lietuvos pramonininkų konfederacijos Energetikos komiteto atstovas, R.Patalavičius – LR Prezidento referentas.
3. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados: Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvada:
Vertinant projektą juridinės technikos požiūriu ir pagal jo santykį su galiojančiais įstatymais bei Europos Sąjungos teisės aktais galima pateikti šias pastabas bei pasiūlymus:
1. Projekto 2 straipsnio 13 dalyje apibrėžiamas sąvokos ,,valstybinės svarbos energetikos objektas” turinys. Šios sąvokos turinyje be kitų objektų yra įvardinami branduolinės energetikos objektai, kurių svarbą valstybei pripažįsta Vyriausybė. Tokia nuostata yra diskutuotina pagal jos santykį su Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo normomis, kuriose yra įtvirtinta, kad Seimas įstatymu nustato kurios įmonės ir įrenginiai, tarp jų ir steigtini, turi strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui. Be to, Seimui yra pateiktas LR Vyriausybės parengtas Strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių įstatymo projektas (Reg. Nr. IXP-1396), kuriame prie strateginę reikšmę turinčių objektų yra priskiriama valstybinė įmonė Ignalinos atominė elektrinė, o akcinė bendrovė “Lietuvos energija” bei šios bendrovės įrenginiai, sudarantys 110 kV ir aukštesnės įtampos elektros perdavimo tinklą ir jos priklausinius yra priskiriami prie strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių, kuriose leidžiama dalyvauti privačiam nacionaliniam bei europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus atitinkančiam užsienio kapitalui. Taigi, minėto įstatymo projekto kontekste lieka neaiškus “strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių” bei “valstybinės svarbos energetikos objektų” tarpusavio santykis.
2. Projekto 4 straipsnio 1 punkte po žodžio ,,institucijos” įrašytini žodžiai ,,išskyrus šio straipsnio 2 ir 3 punktuose nurodytas institucijas”.
3. Projekto 5 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostata ,,kertančių valstybės sieną” redaguotina kalbiniu aspektu.
4. Projekto 7 straipsnis redaguotinas gramatiniu aspektu.
5. Projekto 9 straipsnio 6 dalis tikslintina, nes nepakankamai aišku, kodėl strategijos negalėtų įgyvendinti kitos valstybės ir savivaldybių įstaigos.
6. Siūlytume papildyti projekto 14 straipsnio 2 dalies antrą sakinį, po žodžių “įstatymų nustatyta tvarka” įrašant “ir sąlygomis”.
7. Projekto 17 straipsnyje siūloma pakeisti Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos steigėją, iš dalies pakeisti jos narių skyrimo tvarką bei nustatyti šios komisijos narių atleidimo iš pareigų pagrindus.
Pažymėtina, kad projekto 17 straipsnio 1 dalyje reikia tiksliai įvardinti juridinio asmens teisinę formą – biudžetinę įstaigą – tam, kad steigėjas (Vyriausybė) šią formą įrašytų į jos nuostatus.
Projekto 17 straipsnio 2 dalies antrasis sakinys dalyje “ir keturis narius” neatitinka Biudžetinių įstaigų įstatymo 6 straipsnio, kuriame nustatyta, kad biudžetinei įstaigai vadovauja vadovas, kurį skiria pareigoms ir atleidžia iš jų steigėjai, jei įstatymai nenustato kitaip. Taigi, pagal Biudžetinių įstaigų įstatymą įstatymai gali nustatyti kitokią skyrimo ir atleidimo tvarką tik įstaigos vadovui. Todėl keturis Valstybinės kainų ir energetikos komisijos narius turėtų skirti steigėjas – Vyriausybė.
Projekto 17 straipsnio 3 dalyje yra nustatyti reikalavimai asmenims, kurie gali būti skiriami Komisijos nariais. Tarp šių reikalavimų yra ir pilietybės cenzas. Tuo tarpu šio straipsnio 4 dalyje, formuluojant atleidimo pagrindus, pilietybės netekimas nėra įvardijamas kaip vienas iš atleidimo pagrindų. Todėl projekto 17 straipsnio 4 dalį reikėtų papildyti: “netekus Lietuvos Respublikos pilietybės”.
Projekto 17 straipsnio kontekste diskutuotina, kaip būtų įgyvendinama projekto 28 straipsnio 4 dalies nuostata dėl Komisijos formavimo tvarkos, nekeičiant juridinio asmens teisinės formos (pertvarkymas), atleidžiant iš pareigų šiuo metu dirbančius Komisijos narius, nepasibaigus jų 5 metų kadencijai.
8. Projekto 18 straipsnio 1 dalis taisytina vietoj žodžio ,,nuosavybę” įrašant žodžius ,,nuosavybės valdymo formą”.
9. Projekto 18 straipsnio 7 dalis išbrauktina kaip perteklinė.
10. Iš projekto 19 straipsnio 1 dalies antro sakinio formuluotės nėra aišku, kokią ir kieno nustatytą informaciją turi teikti energetikos įmonės. Be to, nėra suprantama, ką reiškia “trečiosioms šalims”, nes valstybės ir savivaldybės taip pat yra trečiosios šalys (turėtų būti - tretieji asmenys). Kita vertus, nenustačius, kokią informaciją turi teikti energetikos įmonės “trečiosioms šalims” tuo atveju, jeigu turimi minty kiti fiziniai ir juridiniai asmenys, apskritai diskutuotina tokia energetikos įmonių pareiga.
11. Projekto 19 straipsnio 2 dalyje siūlytume nurodyti, kokia institucija nustatys reikalingą pateikti informaciją bei jos teikimo tvarką. Be to, iš energetikos sritį reglamentuojančių Europos Sąjungos teisės aktų, darytina išvada, kad Europos Komisijai turėtų būti pateikiama informacija ne apie “energetiką” apskritai, bet apie tam tikrą “energetikos veiklą” (investicinius projektus, energijos tranzitą ir kt.) Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad iš pateiktos formuluotės galima būtų suprasti, kad Europos Komisija yra arba “šalis”, arba “tarptautinė organizacija’. Siūlytume tikslinti projekto 19 straipsnio 2 dalies redakciją.
12. Iš projekto 19 straipsnio 3 dalies redakcijos nėra aišku, kokie fiziniai ar juridiniai asmenys – savininkai, rangovai ar kokie kiti asmenys privalo informuoti Ūkio ministeriją. Tuo atveju, jei turimi minty asmenys, susiję ar dalyvaujantys energetikos objektų statyboje, svarstytina, ar galėtų būti nustatoma atitinkama fizinių asmenų pareiga, nes kalba eina apie valstybinės svarbos energetikos objektus. Be to, projekto 19 straipsnio 3 dalyje, derinant su kitomis įstatymo projekto nuostatomis, žodis “naudojimo” keistinas “eksploatavimo”.
13. Projekto 21 straipsnio 2 dalis redaguotina, nes projekto 6 straipsnio 14 punktas ir 18 straipsnio 4 dalies 5 punktas atestavimo tvarkos nenustato.
14. Projekto 23 straipsnio 4 dalies nuostata ,,kitais teisėtais būdais” redaguotina, nes ji suponuoja prielaidą, kad energetikos įmonės gali energetikos objektus valdyti neteisėtais būdais.
15. Tarybos direktyvos 91/296/EEB ,,Dėl gamtinių dujų tranzito tinklais” bei 90/547/EEB ,,Dėl elektros energijos tranzito elektros perdavimo tinklais” nustato pareigą perdavimo objektus valdančioms energetikos įmonėms informuoti apie tranzito poreikius, tranzito sutarčių sudarymą ir kt. ne tik atitinkamas valstybės narės institucijas, bet ir Europos Komisiją. Be to, šiose direktyvose nustatomi reikalavimai gamtinių dujų bei elektros energijos tranzito sutartims. Siūlytume papildyti įstatymo projekto 24 straipsnį, pateikiant nuorodą į teisės aktą ar instituciją, nustatančią energijos tranzito tvarką ir sąlygas. Taip pat manytume, kad projekto 2 straipsnyje būtų tikslinga apibrėžti ,,energijos tranzito” sąvoką.
16. Projekto 25 straipsnio 4 dalis nekoresponduoja su Civilinio kodekso 2.80 straipsnio 2 dalies norma, nes joje įvardinami tik du subjektai, kurie gali duoti nurodymus įmonėms: Vyriausybė ir vietos savivaldos institucijos, t.y. čia neįvardijamos įstatymo projekte minimos Vyriausybės įgaliotos institucijos.
17. Projekto 25 straipsnio 6 dalis nekoresponduoja su Įmonių įstatymo 14 straipsnio 4 dalies bei Civilinio kodekso 2.80 straipsnio 2 dalies nuostatomis.
18. Svarstytina, ar projekto 25 straipsnyje nereikėtų aptarti, kaip bus atlyginami nuostoliai įmonėms.
19. Projekto 28 straipsnio 1 dalyje vartojamą sąvoką ,,eksploatavimas” bei 28 straipsnio 2 dalyje vartojamą sąvoka ,,naudojimas” reikėtų suderinti tarpusavyje.
20. Diskutuotina, ar projekto 28 straipsnio 2 dalyje siūlomas keturių mėnesių terminas, per kurį turi būti paduotas prašymas teismui dėl bešeimininkio energetikos objekto perdavimo valstybės ar savivaldybės nuosavybėn, būtų pakankamas. Šia prasme jis gali būti traktuotinas kaip pernelyg trumpas savininko, kuris gali paaiškėti ir po tokio objekto įtraukimo į apskaitą, teisių gynimo požiūriu, nes pagal Civilinio kodekso 4.58 straipsnį tai vienerių metų terminas.
Šio straipsnio 2 dalies nuostata dėl Vyriausybės teisės priimti sprendimus savivaldybių nuosavybėn perduotų bešeimininkių energetikos objektų atžvilgiu prieštarauja konstituciniam savivaldybių savarankiškumo principui, Vietos savivaldos įstatymo normoms, kurios reglamentuoja savivaldybių turto klausimus. Be to, ši projekto nuostata neatitinka ir Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo, kuris reglamentuoja tiek valstybės, tiek ir savivaldybių turto privatizavimą, jį vykdančias institucijas bei jų kompetenciją ir pan.
4. Piliečių, visuomeninių organizacijų, politinių partijų bei politinių organizacijų, kitų suinteresuotų asmenų pateikti pasiūlymai, pataisos, pastabos:
|
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas |
Pasiūlymo turinys |
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
|
1.
2.
3.
|
AB “Mažeikių nafta”
Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija
Lietuvos komunalinio ūkio mokslinė techninė draugija
|
Akcinė bendrovė “Mažeikių nafta”, susipažinusi su patobulintu Energetikos įstatymo Projektu, paskelbtu Lietuvos Respublikos Seimo interneto tinklalapyje 2002 m balandžio 2 d., pakartotinai siūlo apsvarstyti bendrovės pastabas ir pasiūlymus dėl minėto įstatymo projekto.
Atsižvelgdami į tai, kad projekte (2 straipsnis) vartojamos energetikos veiklos, energijos išteklių, energetikos įmonių, energetikos įrenginių, energetikos objektų ir kitos sąvokos tiesiogiai liečia akcinę bendrovę “Mažeikių nafta”, eksploatuojančią naftos perdirbimo, laikymo ir transportavimo įrenginius, bei įvertindami naftos perdirbimo, laikymo ir transportavimo specifiką, siūlome patikslinti energetikos įrenginio, energetikos objektų, energetikos veiklos ir kitas sąvokas, arba kai kurių įstatymo nuostatų netaikyti (arba taikyti su išlygomis) energetikos įmonėms, užsiimančioms naftos perdirbimu, gabenimu ir laikymu. Žemiau išdėstyti mūsų pasiūlymai kiekvienu konkrečiu atveju.
1. 2 straipsnio 12 dalyje vietoj žodžio “gamtinių” siūlome įrašyti žodį “naftos”, nes suskystintos būna ne gamtinės, bet naftos dujos, kurių laikymui yra skirti importo, eksporto terminalai bei saugyklos ir šią dalį išdėstyti taip: “12. Energetikos objektai – elektrinės ir katilinės; elektros tinklai ir jų priklausiniai; gamtinių dujų sistemos; gamtinių dujų saugyklos; suskystintų naftos dujų importo, eksporto terminalai bei saugyklos; magistraliniai naftotiekiai, produktotiekiai; naftos perdirbimo įrenginiai; naftos ir naftos produktų terminalai bei saugyklos; šilumos tiekimo tinklai ir jų priklausiniai.
2. 2 straipsnio 13 dalyje valstybinės svarbos energetikos objektams objektams priskiriama “10 000 m3 ir didesni naftos, naftos produktų terminalai bei saugyklos”. Atsižvelgiant į tai, kad: i) Europos Sąjungoje vartojama saugyklos sąvoka atitinka kuro talpyklos sąvoką, kuri suprantama kaip stacionarusis požeminis arba antžeminis bet kokio tipo ir bet kokio tūrio rezervuaras arba cisterna (konteinerinė cisterna), sumontuota atskirai, grupėje, degalų terminale arba degalinėje (Prekybos naftos produktais, biokuru, bioalyva ir kitais degiaisiais skystais produktais Lietuvos Respublikoje Taisyklių, patvirtintų Ūkio ministro 2001 m. balandžio 26 d. įsakymu Nr.147 2.7 punktas) ir ii) kadangi “terminalo (sandėlio)” sąvoka, kaip apibrėžta minėtų Prekybos taisyklių 2.11 punkte, apima specialiai įrengtų pakrovimo ir iškrovimo įrenginių, talpyklų, kitų įrenginių bei statinių kompleksą, o taip pat iii) įvertinant tai, kad akcinėje bendrovėje “Mažeikių nafta” (kuri pagal įstatymo nuostatas priskiriama valstybinės svarbos objektų kategorijai) dauguma saugyklų (net 43 !) yra 10 000 m3 ir didesnės talpos, ir kurių kiekviena atskirai turėtų būti priskirta valstybinės svarbos energetikos objektų kategorijai (!), siūlome 2 straipsnio 13 dalyje atsisakyti “saugyklos” sąvokos, o žodį “gamtinių” kaip ir 12 dalyje pakeisti žodžiu “naftos” ir išdėstyti šią dalį taip:
13. Valstybinės svarbos energetikos įrenginiai – 50 MW ir didesnės galios elektrinės bei katilinės; 110 kV ir didesnės įtampos elektros perdavimo tinklas, jo priklausiniai; magistraliniai dujotiekiai; 25 000 000 m3 ir didesnės gamtinių dujų saugyklos; suskystintų naftos dujų importo terminalai; magistraliniai naftotakiai, produktotakiai; naftos perdirbimo įmonės, perdirbančios 50 000 tonų ir daugiau naftos per metus; 10 000 m3 ir didesni naftos, naftos produktų terminalai; branduolinės energetikos objektai, energetikos objektai, kurių svarbą Valstybei pripažįsta Vyriausybė.”
3. 2 straipsnio 20 dalyje siūlome išbraukti žodžius “naftos produktams iš verslovių”, nes paprastai verlovėse išgaunama nafta, bet ne naftos produktai, todėl vamzdynai skirti naftos, tačiau ne naftos produktų transportavimui ir visą punktą išdėstyti taip: “20. Magistraliniai naftotakiai, produktotakiai – aukšto slėgio vamzdynai, su jais susiję statiniai ir įrenginiai naftai perduoti į naftos terminalus bei saugyklas arba į naftos perdirbimo įrenginius, ir naftos produktams perduoti į naftos produktų eksporto, importo terminalus bei saugyklas”
4. 2 straipsnio 24 dalyje įvardinta “Energetikos valstybinė kontrolė” apima “energetikos objektų, energetikos įrenginių eksploatavimo, tiekimo saugumo, efektyvumo kontrolę”. Atsižvelgdami į tai, kad pagrindinė šio įstatymo nuostata, mūsų manymu, yra energijos (šilumos, elektros ir gamtinių dujų) ūkio veiklos reglamentavimas, kaip apibrėžiama 12 straipsnyje “Energetikos veikla” bei kituose straipsniuose (tokiuose kaip 15 str. “Kainos”; 17 str. “Valstybinė kainų ir energijos kontrolės komisija”; 23 str. “Energijos apskaita”; 24 str. “Energijos tranzitas” ir kt.,), taip pat į tai, kad Energetikos valstybinė inspekcija neturėtų kontroliuoti technologinių naftos perdirbimo įrenginių darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų nustatytų reikalavimų laikymosi (šią kontrolę vykdo Darbo saugos inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos), siūlome 2 straipsnio 24 punktą papildyti žodžiais “išskyrus naftos perdirbimo technologinių įrenginių” bei žodžiu “energijos” (kaip papildyta šio straipsnio 19 dalis) ir visą 24 dalį išdėstyti taip: “24. Energetikos valstybinė kontrolė – energetikos objektų, energetikos įrenginių (išskyrus naftos perdirbimo technologinius įrenginius) eksploatavimo, energijos tiekimo saugumo, efektyvumo kontrolė”.
5. 5 straipsnio “Vyriausybės kompetencija” 2 dalies 5) punkte numatyta, kad Vyriausybė “…nustato energijos, ir energijos išteklių tiekimo, eksporto bei importo tvarką”. Atsižvelgiant į tai, kad: i) energijos ištekliai yra “gamtos ištekliai ir jų produktai, kurie vartojami energijai gaminti” (2 straipsnio 5 dalis), kuriems priskiriami nafta ir naftos produktai, bei į tai, kad ii) minėto 5 straipsnio 2 dalies 4) punkte apibrėžta Vyriausybės teisę nustatyti “naftos produktų importo, eksporto ir prekybos licencijavimo tvarką”, kuri yra ne kas kita, o atitinkamos veiklos taisyklės, ir į tai, kad iii) minėto 5 straipsnio 2 dalies 6) punkte apibrėžta Vyriausybės kompetencija nustatyti “energetikos veiklų, kurioms reikalingas leidimas, sąrašą, leidimų išdavimo taisykles ir sąlygas”, o kaip suprantama leidimai yra tas pats kas ir licencijos, siūlome iš 5 straipsnio 2 dalies 5) punkto išbraukti žodžius “ir energijos išteklių” ir visą punktą išdėstyti taip: “5) nustato energijos tiekimo, eksporto bei importo tvarką”.
6. 6 straipsnio 3 punkte, atsižvelgdami į tai, kad Ūkio ministerija nerengia teisės aktų, reglamentuojančių naftos perdirbimo technologinių įrenginių įrengimo, eksploatavimo, saugos ir kitus techninius klausimus, vietoj žodžių “energetikos įrenginių” siūlome įrašyti žodžius “energijos perdavimo, tiekimo bei paskirstymo įrenginių” ir visą punktą išdėstyti taip: “3) rengia ir tvirtina teisės aktus, reglamentuojančius energijos tiekimo saugumo, energijos perdavimo bei paskirstymo objektų ir įrenginių įrengimo, eksploatavimo, techninės saugos, efektyvaus naudojimo bei kitus techninius klausimus”, arba (analogiškai šio straipsnio 10 punktui), išdėstyti taip:
“3) rengia ir tvirtina teisės aktus, reglamentuojančius tiekimo saugumo, energetikos objektų (tinklų, įrenginių, sistemų) įrengimo, eksploatavimo, techninės saugos, efektyvaus naudojimo bei kitus techninius klausimus”, Tokiu būdu ši nuostata būtų taikoma tik teisės aktams, reglamentuojantiems energijos (elektros ir šilumos) objektų veiklą ir nebūtų taikoma naftos pramonei.
7. 6 straipsnio 6 punkte punkte Ūkio ministerijos kompetencijai priskiriama energijos ir energijos išteklių perdavimo, skirstymo, tiekimo ir vartojimo taisyklių tvirtinimas. Atsižvelgiant į tai, kad energijos ištekliai, kaip išdėstyta įstatymo projekto 2 straipsnio 5 dalyje ir kuriems priskiriama nafta ir naftos produktai, nėra perduodami, skirstomi ar tiekiami, taip pat į tai, kad tik energija yra perduodama (2 straipsnio 16 dalis), skirstoma (2 straipsnio 17 dalis), tiekiama (2 straipsnio 18 dalis), siūlome iš 6 straipsnio 6 punkto išbraukti žodžius “ir energijos išteklių” ir visą punktą išdėstyti taip: “6) tvirtina energijos perdavimo, skirstymo, tiekimo ir vartojimo taisykles”.
8. 6 straipsnio 7 punktas numato, kad Ūkio ministerija tvirtina “energijos išteklių atsargų sudarymo, tvarkymo, kaupimo ir naudojimo taisykles”. Atsižvelgiant į tai, kad energija paprastai suprantama kaip elektros ir šilumos energija (2 straipsnio 3 dalis) ir negali būti sukaupta, bet kadangi energijai priskiriamos gamtinės dujos, siūlome šį punktą išdėstyti taip: “7) nustato energijos išteklių ir gamtinių dujų atsargų sudarymo, tvarkymo, kaupimo ir naudojimo taisykles”.
9. 6 straipsnio 8 punkte numatyta, kad Ūkio ministerija “tvirtina energetikos objektų, elektros tiekimo linijų ir vamzdynų apsaugos taisykles”. Atsižvelgdami į tai, kad vieno iš šalies energetikos objekto - akcinės bendrovės “Mažeikių nafta” (įskaitant Būtingės terminalo ir vamzdyno - naftotakio) - apsaugą organizuoja ir vykdo bendrovė savo jėgomis, siūlome šią nuostatą patikslinti, Šį punktą galima būtų patikslinti analogiškai 6 straipsnio 3 punktui, numatant, kad Ūkio ministerija tvirtina tik energijos gamybos, perdavimo bei paskirstymo įrenginių apsaugos taisykles, t.y., tik tų įrenginių, kuriais centralizuotai tiekiama energija ir jį išdėstyti taip: “8) tvirtina energijos gamybos, perdavimo ir paskirstymo įrenginių apsaugos taisykles”;
10. 6 straipsnio 14 punkte numatyta, kad Ūkio ministerija “tvirtina šio įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje išvardytų darbuotojų pareigybių ir profesijų sąrašą, nustato tų darbuotojų kvalifikacinius reikalavimus, tvirtina energetikos objektus, įrenginius statančių ir eksploatuojančių darbuotojų, kurie privalo būti atestuojami, sąrašą ir nustato atestavimo tvarką”, o 21 straipsnio 1 dalyje sakoma, kad atitinkamą kvalifikaciją ir pasirengimą turi turėti ne tik energetikos objektus, įrenginius eksploatuojantys darbuotojai, bet ir juos statantys. Apie energetikos objektus, įrenginius statančių ir eksploatuojančių darbuotojų atestavimą nurodoma ir 21 straipsnio 2 dalyje. Be to, įstatymo projekto 12 straipsnis “Energetikos veikla” kurio 1, 2, 3, 4, 7, 8 ir 9 dalys (t.y. 7 dalys iš 9) kaip energetikos veiklą įvardina veiklą, susijusią su energijos (elektros ir šilumos) tiekimu, paskirstymu, perdavimu, vartojimu ir pan., bet neįvardina kaip energijos išteklių perdirbimo, laikymo, transportavimo ir kitos panašios veiklos, kad energetikos veiklai būtų galima priskirti naftos perdirbimo procesus, ar su perdirbimo procesais susijusius veiksmus. Atsižvelgiant į tai, kad akcinės bendrovės “Mažeikių nafta” tiek esami naftos perdirbimo įrenginiai, tiek projektuojami bei statomi, pagal šio įstatymo sąvokas priskiriami prie “energetikos įrenginių” (nors visų pirma jie yra technologiniai naftos perdirbimo įrenginiai), siūlome 21 straipsnį patikslinti ir naftos perdirbimo (kaip energijos išteklių perdirbimo, gaminimo ir pan.), laikymo ir transportavimo įrenginius statančiam bei aptarnaujančiam personalui (tame tarpe ir iš kitų valstybių) netaikyti bendrųjų personalo kvalifikacijos reikalavimų ir atestavimo tvarkos, kaip numatyta įstatymo 21 straipsnyje.
11. 12 straipsnio 5 dalyje, atsižvelgdami į tai, kad tik energijos perdavimo, paskirstymo ir tiekimo įmonės dirba bendroje energetikos sistemoje ir privalo bendradarbiauti ir veikti bendru suderintu darbo režimu bei vykdyti tinklų ar sistemų operatorių nurodymus ir, kadangi naftos rinka yra decentralizuota, siūlome vietoj žodžių “energetikos įmonės” įrašyti “energijos perdavimo, paskirstymo ir tiekimo įmonės” ir visą dalį išdėstyti taip: “5. Energijos perdavimo, paskirstymo ir tiekimo įmonės, nuosavybės teise turinčios ar kitais teisėtais būdais valdančios bendroje energetikos sistemoje dirbančius energetikos objektus, privalo bendradarbiauti ir veikti bendru suderintu darbo režimu bei vykdyti tinklų ar sistemų operatoriaus nurodymus. Operatorius paskiriamas išduodant licencijas”; P.S. Galbūt vertėtų įstatyme atskirai apibrėžti “bendros energetikos sistemos” sąvoką?
12. 18 straipsnio “Energetikos valstybinė kontrolė” 4 dalyje apibrėžiamos Energetikos valstybinės inspekcijos funkcijos. Atsižvelgiant į tai, kad įstatymo projekto 12 straipsnis kaip energetikos veiklą pagrinde įvardina veiklą, susijusią su energijos (t.y. elektros ar šilumos bei gamtinių dujų, kaip apibrėžia 2 straipsnio 3 dalis) tiekimu, paskirstymu, perdavimu ir t.t. (kaip išdėstyta šio mūsų rašto 8 dalyje), siūlome iš 18 straipsnio 4 dalies išbraukti žodžius “ir energijos išteklių” ir visą punktą išdėstyti taip: “2) nustatyta tvarka kontroliuoja energetikos objektų, energetikos įrenginių techninę saugą, eksploatavimą, energijos gamybos, perdavimo, paskirstymo, tiekimo patikimumą bei vartojimo efektyvumą”.
13. 22 straipsnis numato, kad Energetikos įmonės, turinčios 5 MW galios šilumos ar elektros energijos gamybos objektus, privalo turėti rezervines energijos išteklių atsargas, kurių kiekis turi būti ne mažesnis, negu suvartojamas per 1 mėnesį. Atsižvelgdami į rengiamą Naftos produktų ir naftos Valstybės atsargų įstatymą, siūlome suderinti Energetikos ir Naftos produktų ir naftos Valstybės atsargų įstatymų nuostatas dėl energijos išteklių atsargų kiekio.
14. 24 straipsnio 1 dalyje, atsižvelgdami į šio straipsnio “Energijos tranzitas” nuostatas, į tai, kad energijos ištekliai nėra perduodami ir jiems gabenti tranzitu nereikia atsižvelgti į perdavimo objektų pajėgumus ir pan., bei į tai, kad ES direktyvos reglamentuoja tik gamtinių dujų tranzitą ir elektros energijos tranzitą elektros perdavimo tinklais, siūlome išbraukti žodžius “ar energijos išteklių” ir visą 1 dalį išdėstyti taip: “1. Energijos tranzitas (toliau – tranzitas) vykdomas pagal energijos išteklių siuntėjo, gavėjo ir perdavimo energetikos objektus valdančių energetikos įmonių sudarytas sutartis vadovaujantis Energetikos chartijos sutarties nuostatomis bei atsižvelgiant į esamų perdavimo objektų pajėgumą ir prioritetinį šalies poreikių tenkinimą”.
15. 25 straipsnio 5 dalį, atsižvelgdami į rengiamo Naftos produktų ir naftos Valstybės atsargų įstatymą siūlome papildyti ir išdėstyti taip: “5. Vartotojams aprūpinti energijos ištekliais ekstremalios energetikos padėties atveju įstatymu nustatyta tvarka sudaromos naftos produktų ir naftos Valstybės atsargos”.
16. 25 straipsnio 6 dalį siūlome patikslinti ir išdėstyti taip: “6. Įvedus ekstremalią energetikos padėtį įmonės, išgaunančios naftą, transportuojančios, laikančios, pakraunančios ar iškraunančios naftą, naftos produktus ir kitą kurą, transportuojančios ar laikančios gamtines dujas, perdirbančios naftą ir naftos produktus, gaminančios naftos produktus ir elektros energiją, pirmiausia privalo tenkinti šalies vidaus vartotojų poreikius.”
17. 25 straipsnio 7 dalyje numatoma, kad jeigu esant ekstremaliai energetikos padėčiai įmonės nevykdo nurodymų, Vyriausybė ar savivaldybės institucija turi teisę nušalinti šių įmonių valdymo organus ir įmonėms vadovauti laikinai paskirti savo atstovus. Manome, kad tik Vyriausybei (galbūt savivaldybės institucijų teikimu ?) turėtų būti suteikta teisė nušalinti įmonių vadovus, nes tik Vyriausybei įstatymas suteikia teisę paskelbti ekstremalią energetikos padėtį.
18. Taip pat siūlome Įstatyme papildomai apibrėžti ir tokias nuostatas, kaip nuostatą apie ekstremalios situacijos paskelbimą, apie ekstremalios situacijos pabaigą, nuostatą apie žalos atlyginimą, minėto Įstatymo taikymo pirmumą paskelbus ekstremalią energetikos padėtį, ar kitų Įstatymų kai kurių nuostatų galiojimo laikiną sustabdymą paskelbus ekstremalią energetikos padėtį.
Iš esmės mūsų pastabos, išdėstytos šiame rašte yra apie tai, kad įstatymo projekte kalbama apie visas “energetikos įmones”, tame tarpe ir naftos (kaip apibrėžta “energetikos įmonių” sąvokoje), nors daugelis reikalavimų ir nuostatų, išdėstytų šio įstatymo projekte, mūsų manymu, taikomos tik energijos gamybos, perdavimo, paskirstymo ir tiekimo įmonėms, o ne visoms be išimties energetikos įmonėms. Todėl dar kartą norime atkreipti jūsų dėmesį į aukščiau šiame rašte išdėstytus pasiūlymus, kad atskirais atvejais vietoj “energetikos įrenginių” sąvokos reikėtų vartoti patikslintą - “energijos perdavimo, paskirstymo ir tiekimo įrenginių” sąvoką, kurią vartojant daugelis įstatymo nuostatų (pvz. 5 straipsnio 2 dalies 4,5,6 punktai, 6 straipsnio 3,6,7,8,14 punktai, 12 straipsnio 5 dalis kt.) taptų aiškesnės.
Tikimės, kad mūsų pastabos ir pasiūlymai, išdėstyti šiame rašte padės Jums tinkamai parengti ir priimti vieną iš svarbiausių Lietuvos Respublikos energetikos ūkį reglamentuojančių įstatymų – Energetikos įstatymą. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2002-03-29 d. nutarimu Nr. 422 pritarė patobulintam Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo projekto pateikimui Lietuvos Respublikos Seimui. Šio įstatymo 22 straipsnyje teigiama, kad “Energetikos įmonės, turinčios daugiau kaip 5 MW galios šilumos ar elektros energijos gamybos objektus ir gaminančios parduoti skirtą šilumos ar elektros energiją, privalo turėti rezervinės energijos išteklių atsargas. Rezervinės energijos išteklių atsargos kaupiamos, laikomos, atnaujinamos energetikos įmonių bei kitomis lėšomis. Rezervinių energijos išteklių atsargų kiekis turi būti ne mažesnis, negu suvartojamas per 1 mėnesį”. Manome, jog šių nuostatų įgyvendinimas pareikalaus nemažų finansinių sąnaudų. Rezervinių energijos išteklių panaudojimui reikalinga turėti ir atitinkamus įrengimus, pvz., vien mazutą naudojančioje katilinėje reikėtų turėti šilumos gamybos įrengimus, deginančius, pvz., medieną ar durpes ir t.t. Mūsų manymu, katilinėse, deginančiose kietą ar skystą kurą, šilumos tiekimo patikimumui užtikrinti pakaktų turėti reikiamą kiekį kuro atsargų, o rezervinės energijos ištekliai reikalingi tik dujomis kūrenamose katilinėse (elektrinėse), kurių galingumas daugiau kaip 10 MW. Todėl prašome inicijuoti šio straipsnio pakeitimą. Siūloma redakcija: “Energetikos įmonės, turinčios daugiau kaip 10 MW galios šilumos ar elektros energijos gamybos objektus, naudojančius dujinį kurą, ir gaminančios parduoti skirtą šilumos ar elektros energiją, privalo turėti rezervinės energijos išteklių atsargas. Rezervinės energijos išteklių atsargos kaupiamos, laikomos, atnaujinamos energetikos įmonių bei kitomis lėšomis. Rezervinių energijos išteklių atsargų kiekis turi būti ne mažesnis, negu suvartojamas per 1 mėnesį. Energetikos įmonės, turinčios daugiau kaip 10 MW galios šilumos ar elektros energijos gamybos objektus, naudojančius kietą ar skystą kurą, ir gaminančios parduoti skirtą šilumos ar elektros energiją, privalo turėti to kuro atsargas ne mažesnes, negu suvartojama per 2 mėnesius.”
Energetikos įstatymo projekte yra minima Energetikos valstybinė inspekcija. Toks žodžiu darinys nesiderina su jau naudojamais lietuvių kalboje žodžių junginiais, kaip, pvz. Valstybinė mokesčių inspekcija, Valstybinė kelių policija ir pan. Mūsų nuomone turėtų būti – “Valstybinė energetikos inspekcija”. |
Nepritarti.
Nepritarti.
Pritarti.
Nepritarti.
Nepritarti.
Nepritarti.
Nepritarti.
Nepritarti.
Nepritarti.
Nepritarti.
Nepritarti.
Nepritarti.
Pritarti.
Nepritarti.
Pritarti.
Dalinai pritarti.
Nepritarti.
Nepritarti.
Nepritarti.
Pritarti.
|
Pritarta Vyriausybės teikiamai redakcijai, nes suskystintos naftos dujos yra “naftos produktas”.
Pritarta Vyriausybės teikiamai redakcijai.
Tiekimo saugumą apibrėžia šio straipsnio 9 dalis.
Pritarta Vyriausybės teikiamai redakcijai.
Ši nuostata taikoma ne tik elektros ir šilumos objektams.
Pritarta Vyriausybės teikiamai redakcijai.
Pritarta Vyriausybės teikiamai redakcijai.
Vyriausybės teikiama redakcija apima platesnį sektorių.
Energetikos įstatymas turi apibrėžti visos energetikos veiklą.
Privalu bendradarbiauti ir su energijos gamintojais.
Energetikos įstatymas turi apibrėžti visos energetikos veiklą.
Energetikos įstatymas turi apibrėžti visos energetikos veiklą.
Patikslinta redakcija.
Pasiūlymai nekonkretūs.
Turi būti detalizuota šakiniuose įstatymuose ir poįstatyminiuose aktuose.
Pritarta Vyriausybės teikiamai redakcijai. |
5. Valstybės institucijų, savivaldybių pasiūlymai, pataisos, pastabos: negauta.
6. Asmenų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai, pataisos, pastabos:
|
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas |
Pasiūlymo turinys |
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
|
1. |
Seimo nariai B.Bradauskas, J.Budrevičius, V.Einoris, J.Jurkus. |
Pakeisti 17 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Komisiją sudaro penki
nariai. Komisijos pirmininką ir keturis narius Ministro Pirmininko teikimu 5
metams skiria |
Nepritarti. |
Pritarta Vyriausybės teikiamai redakcijai. |
7. Seimo paskirtų papildomų komitetų pasiūlymai, pataisos, pastabos:
|
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas |
Pasiūlymo turinys |
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
|
1.
2.
|
Aplinkos apsaugos komitetas
Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas |
Pritarti Energetikos įstatymo projektui IXP-1195 (2) ir siūlyti jį papildyti: 1. Pakeisti įstatymo projekto 7 straipsnį ir jį formuluoti taip: Aplinkos ministerija: 1. sprendžia klausimus susijusius su aplinkos apsauga, statyba bei infrastruktūros plėtojimo klausimais ir vykdo jos kompetencijai priklausančias funkcijas;
2. organizuoja ir vykdo poveikio aplinkai monitoringinius stebėjimus energetikos veiklos padidintos taršos zonose; 3. kartu su Ūkio ministerija nustato leidimų energetikos veiklai išdavimą;
4. nustato šalyje numatomų vartoti ir vartojamų energetinių išteklių aplinkosauginius reikalavimus ir teikia rekomendacijas jų vartojimui;
5. dalyvauja rengiant atnaujinamųjų energetikos išteklių programų rengime;
2. Papildyti 11 straipsnio 1 dalį po žodžių "planavimo įstatymo žodžiais "Aplinkos apsaugos ir Konkurencijos įstatymo".
Iš esmės projektui pritarti. Siūlyti pagrindiniam komitetui tobulinti projektą, atsižvelgiant į Teisės departamento išvadą ir komiteto patarėjo pastabas. |
Iš esmės pritarti.
Pritarti.
Nepritarti.
Iš esmės pritarti.
Pritarti.
Dalinai pritarti.
Iš esmės pritarti. |
Infrastruktūros plėtojimo klausimai yra savivaldybės kompetencija.
Tai nekoresponduotų su šio Įstatymo 5 str. 2 d. 3 ir 6 punktais. Be to leidimų konkrečiai energetikos veiklai išdavimas nustatomas šakiniuose įstatymuose.
Konkurencijos įstatymas šioje dalyje perteklinis. |
8. Komiteto narių - komiteto išvados rengėjų komitetui siūlomi sprendimai (pagal Seimo statuto 150 straipsnį. Jeigu siūlomas sprendimas numatytas 150 str. 1 d. 3-6 punktuose, pateikiami sprendimo argumentai): pritarti komiteto išvados rengėjų patobulintam įstatymo projektui.
Priedai: komiteto išvados rengėjų patobulintas įstatymo projektas.
Komiteto nariai - komiteto išvados rengėjai
V.Karbauskis
K.D.Prunskienė