Dvidešimt šeštasis (222) posėdis
2002 m. balandžio 23 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojas V.P.ANDRIUKAITIS

2002 m. balandžio 23 d. (antradienio) darbotvarkė

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, leiskite pradėti balandžio 23 d. rytinį plenarinį posėdį. Posėdis pradėtas.

Gerbiamieji kolegos, registracija. Gerbiamieji kolegos, kol registruojamės, leiskite atkreipti jūsų dėmesį, kad Seniūnų sueigos patvirtinta darbotvarkė yra tikslinama, nes į darbotvarkę yra įrašytas klausimas dėl padėties sveikatos apsaugos sistemoje ir vykdomos vaistų politikos. Jį pasirašė Seimo nariai, remdamiesi Statuto 92 straipsnio 4 dalimi. Įrašyta į šio posėdžio darbotvarkę. 15.50 val. bus diskusija dėl padėties sveikatos apsaugos sistemoje ir vykdomos vaistų politikos. Kolegos, yra toks darbotvarkės papildymas. Toliau komiteto prašymu iš darbotvarkės yra išbrauktas Farmacinės veiklos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas (6b klausimas), registracijos Nr.IXP-823. Komitete padaryta jo svarstymo pertrauka, taigi mes negalime plenariniame posėdyje jo svarstyti. Šiuo atveju lauksime komiteto išvadų.

Užsiregistravo 54 Seimo nariai

Ar galime bendru sutarimu patvirtinti šios dienos plenarinių posėdžių darbotvarkę, atsižvelgiant į mano minėtus pakeitimus? Prieštaraujančių nematau. Gerbiamieji kolegos, darbotvarkė patvirtinta.

Pradedame svarstyti pirmąjį darbotvarkės klausimą – Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo projektą Nr.IXP-1163. Pranešėjas – P.Papovas. Priėmimas. Ar yra salėje pranešėjas? Gerbiamieji kolegos, žiūriu į tą pusę, kur turi sėdėti pranešėjas. Gerbiamieji kolegos, gal dar kartą pakartokime registraciją, nes atėjo daugiau naujų Seimo narių. (Triukšmas salėje)

Užsiregistravo 64 Seimo nariai.

Taigi pirmasis darbotvarkės klausimas, tačiau aš nematau pranešėjo. Tuomet imamės antrojo darbotvarkės klausimo. Prie pirmojo grįšime, kai ateis pranešėjas.

Kviečiu į tribūną pranešėją G.Šivicką. Priiminėsime Rinkliavų įstatymo 11… (Triukšmas salėje) Aš labai atsiprašau, kolegos. Prašyčiau šiek tiek drausmės, nes… Gerbiamieji kolegos, dar kartą kartojame registraciją. Tikrai nelabai gerai, kai pranešėjai, kurie turėtų pradėti darbotvarkę, vis dėlto neateina laiku į salę. Gerbiamieji kolegos, dar vieną minutę luktelsim, nes sugedo mūsų technika. Gerbiamieji kolegos, noriu informuoti, kad sugedo mūsų pagrindinis kompiuteris, taigi kol kas mes negalime pradėti procedūros, nes negalėsime kalbėti dėl straipsnių dėl balsavimo motyvų už ir prieš. Kol kas mūsų pagrindinis kompiuteris neveikia. (Šurmulys salėje) Jeigu nepavyks sutvarkyti technikos, tai kviesiu balsų skaičiavimo komisiją ir turėsime dirbti taip, kaip dirbome tuomet, kai dar neturėjome kompiuterinės technikos.

Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, kol bus sutaisyta technika aš skaitau jums balsų skaičiavimo grupę: K.Kriščiūnas – Socialdemokratinės koalicijos frakcija, S.Kružinauskas – Socialdemokratinės koalicijos frakcija, V.Kvietkauskas – Naujoji sąjunga, J.Matulevičius – Liberalų frakcija ir E.Skarbalius – Nepriklausoma frakcija.

Gerbiamieji kolegos, kviečiu jus užimti balsų skaičiavimo komisijos vietas. Jeigu nėra V.Kvietkausko, tai gal Naujoji sąjunga skirtų ką nors kitą, nes nežinome, kiek praeis laiko, kol technika pradės veikti, o laikas eina ir mes turime pradėti dirbti. Gerbiamieji kolegos, kviečiu dar kartą… Labai atsiprašau balsų skaičiavimo komisijos, bet technika pradėjo veikti. Pamėginkime dar kartą registruotis.

Užsiregistravo 91 Seimo narys.

Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-1163(3*) ES (priėmimas)

Pranešėjo vėlavimo proga vėlavo ir kompiuteris, taigi dabar kviečiu pranešėją P.Papovą. Pradedame Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo projekto Nr.IXP-1163 priėmimą. Prašome, pranešėjau.

P.PAPOVAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos. Po svarstymo buvo dar gauta siūlymų. Tik vakar gautos Teisės departamento pastabos, todėl komitetas šiandien ryte jas visas svarstė. Dėl to mes užtrukome ir pavėlavome. Atsiprašome. Tačiau mes apsvarstėme visus pasiūlymus ir įstatymą galime priimti pastraipsniui.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar nėra prieštaravimų, kad pradėtume įstatymą priiminėti pastraipsniui? (Balsai salėje) Galime. Taigi, pranešėjau, 1 straipsnis.

P.PAPOVAS. 1 straipsniui pasiūlymų nėra.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar galime 1 straipsnį priimti bendru sutarimu? Kas nori kalbėti už arba prieš? Norinčių kalbėti dėl motyvų nematau. Ar galime priimti bendru sutarimu? Galime. 1 straipsnis priimtas bendru sutarimu.

2 straipsnis.

P.PAPOVAS. Dėl 2 straipsnio yra Teisės departamento išvada. Kadangi pasirinkta įstatymo koncepcija reglamentuoja tik viešojo administravimo valstybės tarnybą, paslaugų tarnautojai išbraukti iš šio įstatymo. Vyriausybė pateiks naują įstatymą, todėl pasirinkta tokia koncepcija. Tos pastabos, kurios yra dėl valstybės tarnautojų paslaugų, jų teisinė padėtis bus reglamentuojama kitame įstatyme. Todėl siūlome pritarti tokiai redakcijai, kokia yra pateikta.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, pagrindinis komitetas siūlo pritarti 2 straipsnio redakcijai tokiai, kokia yra pateikta. Ar yra norinčių kalbėti už ar prieš dėl 2 straipsnio? Dėl motyvų? Norinčių kalbėti nematau. Ar galime pritarti 2 straipsniui bendru sutarimu? Pritarta. 2 straipsnis priimtas bendru sutarimu.

3 straipsnis.

P.PAPOVAS. 3 straipsniui yra ir Teisės departamento pastabos, tačiau šios Teisės departamento pastabos yra taisomos A.Rimo pasiūlymais. Šiems pasiūlymams, kurie yra pateikti 3 straipsniui, komitetas pritarė ir siūlo pritarti. Tuomet Teisės departamento pastabos bus taip pat įvertintos.

PIRMININKAS. Siūlymo autorius nenorėtų… Norėčiau, kad siūlymo autorius pristatytų savo pataisas. To reikalauja Statutas. Prašome. A.Rimas.

A.RIMAS. Ačiū. Siūlau keisti 3straipsnio pavadinimą, nes pateiktas pavadinimas neatitinka straipsnio turinio, kai buvo pritarta Seimo Pirmininko pasiūlymams. Todėl siūlau jį pavadinti taip: “Pagrindiniai valstybės tarnybos ir valstybės tarnautojų veiklos etikos pricipai”.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, ar būtų 29 Seimo nariai, palaikantys šį pasiūlymą? Norėčiau, kad vis dėlto pakeltumėte rankas. Registruojamės. Kolegos, kas palaikote A.Rimo pasiūlymą, balsuojate už, kas nepalaikote, balsuojate prieš arba susilaikote.

Gerbiamieji kolegos, 48 yra už A.Rimo pasiūlymą. Taigi pasiūlymas yra svarstomas. Pasiūlymas buvo pristatytas. Pagrindinis komitetas jam pritarė. Ar nori kas kalbėti dėl šio pasiūlymo? Motyvai už, motyvai prieš. Norinčių kalbėti nematau. Ar galime priimti 3 straipsnį su pateiktais Seimo nario A.Rimo pasiūlymais? Tai yra ar galime pritarti 3 straipsnio pakeistam pavadinimui, kurį pasiūlė A.Rimas?

P.PAPOVAS. Galima.

PIRMININKAS. Galima. Gerai, pirmoji pataisa priimta. Tada kita A.Rimo pataisa. Prašome teikėją.

A.RIMAS. Siūlau pakeisti 3 straipsnio 2 dalį, išbraukiant iš jos žodžius: “politikų ir”, įrašytus po žodžio “valstybė”. Motyvas būtų toks, kad šitas įstatymas netaikomas valstybės politikams, todėl neturėtų būti šiame sakinyje žodžių “politikų ir”.

PIRMININKAS. Ačiū. Komiteto nuomonė.

P.PAPOVAS. Komitetas pritarė ir siūlo apsispręsti dėl 2 ir 3 jo pasiūlymų, kadangi jie yra identiški, išbraukti valstybės politikus.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, ar galime sutarti, kad pranešėjas pristatė abi pataisas, jų esmė ta pati. Ar galime sutarti, kad yra 29 Seimo nariai, palaikantys A.Rimo pasiūlymą? Yra. Sutariame.

Gerbiamieji kolegos, kas norėtų kalbėti dėl motyvų, dėl A.Rimo siūlomų pataisų 3 straipsnio 2 daliai? Norinčių kalbėti nematau. Ar galime priimti šias pataisas? Priimame bendru sutarimu. Gerai. Kita pataisa.

P.PAPOVAS. 4 ir 5 pasiūlymai taip pat yra tokios pačios reikšmės. Komitetas abiem pritarė, nes praeitą kartą sutiko, kad atsakomybė už kolegialius sprendimus taip pat tenka valstybės pareigūnams.

PIRMININKAS. Tai šiuo atveju mes turbūt priimame visas A.Rimo pataisas 3 straipsniui? Dabar 3 straipsnio 3 dalis. Siūloma žodį “veiklos” įrašyti po žodžių “valstybės tarnautojų”. Dėl šios pataisos komiteto nuomonė.

P.PAPOVAS. Komitetas pritarė.

PIRMININKAS. Prašome A.Rimą pristatyti 3 straipsnio 3 dalies pataisą. Pranešėjas nenori pristatyti? Kviečiu A.Rimą dar kartą.

A.RIMAS. 3 straipsnio 3 dalyje siūlau žodį “veiklos” įrašyti po žodžių “valstybės tarnautojų”.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, ar sutiksime, kad yra 29 Seimo nariai, palaikantys šitą pataisą? Gerbiamieji kolegos, norėčiau, kad aktyviau pakeltumėte rankas. Ačiū. Yra. Taigi kas norėtų kalbėti dėl A.Rimo siūlomos pataisos 3 straipsnio 3 daliai. Žodį “veiklos” įrašyti po žodžių “valstybės tarnautojų”. Norinčių kalbėti dėl motyvų nematau. Ar galime pritarti bendru sutarimu šiai pataisai? Pritariame bendru sutarimu. Taigi 3 straipsniui visos pataisos išnagrinėtos. Kolegos, ar galime priimti 3 straipsnį su Seimo nario A.Rimo pataisomis bendru sutarimu? Galime. Norinčių kalbėti dėl motyvų nematau. Straipsnis bendru sutarimu priimtas.

4 straipsnis.

P.PAPOVAS. 4 straipsniui taip pat yra A.Rimo pasiūlymai, 4 ir 5. Keisti 4 straipsnio 3 dalies 4 ir 5 punktus. Aš jau šiek tiek komentavau, kad valstybės pareigūnams turi būti taikomos šio įstatymo 33 straipsnio 3 dalies nuostatos.

PIRMININKAS. Komitetas pritarė?

P.PAPOVAS. Taip.

PIRMININKAS. Komitetas pritarė. Teikėjas – Seimo narys A.Rimas pristato savo pataisas. Jeigu galima, pristatykite jas abi, tiek 3 straipsnio 4 punktui, tiek 5.

A.RIMAS. Aš siūlau, kaip minėjo komiteto pirmininkas, 4 straipsnio 3 dalies 4 ir 5 punktuose po žodžių “valstybės pareigūnams” (4 punkte) įrašyti “išskyrus šio įstatymo 33 straipsnio 3 dalį”. O 33 straipsnio 3 dalis skelbia, kad kolegialios valstybės ar savivaldybės institucijos vadovas ir nariai privalo solidariai atlyginti valstybės ir savivaldybės institucijai žalą, padarytą dėl kolegialios institucijos sprendimų, priimtų pažeidžiant Lietuvos Respublikos įstatymus ir kitus teisės aktus. Tas pat dėl 5 punkto, irgi analogiškas.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, ar bus 29 Seimo nariai, remiantys šias 4 straipsnio 3 dalies 4 punkto ir 4 straipsnio 3 dalies 5 punkto pataisas? Gerbiamieji kolegos, nematau aktyviai balsuojančių. Ar yra remiantys 29 Seimo nariai? Yra. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, kas nori kalbėti dėl šių A.Rimo 4 straipsnio 3 dalies 4 ir 5 punktų pataisų? Norinčių kalbėti dėl motyvų nematau. Ar galime jas priimti bendru sutarimu? Priimtos.

Gerbiamasis pranešėjau, ar yra daugiau pataisų 4 straipsniui?

P.PAPOVAS. Nėra.

PIRMININKAS. Kolegos, ar galime 4 straipsnį priimti bendru sutarimu? Galima. Priimtas. 4 straipsnis priimtas.

5 straipsnis.

P.PAPOVAS. Pasiūlymų nėra.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, pasiūlymų nėra. Kas norėtų kalbėti dėl 5 straipsnio? Norinčių kablėti nėra. Ar galime 5 straipsnį priimti bendru sutarimu? Galima. Priimta.

II skyrius 6 straipsnis.

P.PAPOVAS. Pasiūlymų nėra.

PIRMININKAS. Ar galime priimti 6 straipsnį bendru sutarimu, kolegos? Galime priimti.

7 straipsnis.

P.PAPOVAS. 7 straipsniui pasiūlymų nėra.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar 7 straipsnį galime priimti bendru sutarimu?

Galima. Priimtas.

8 straipsnis.

P.PAPOVAS. Yra Seimo nario J.Razmos pasiūlymas 8 straipsnio 1 daliai. Komitetas jį apsvarstė. Praeitą kartą dėl panašių arba tokių pačių pasiūlymų buvo balsuojama ir svarstymo metu jiems buvo nepritarta, todėl komitetas dabar taip pat nepritaria ir siūlo nepritarti.

PIRMININKAS. Prašome pataisų autorių J.Razmą.

J.RAZMA. Gerbiamieji kolegos, 1 dalyje aš nieko ypatinga nesiūlau. Tiesiog siūlau palikti, kaip yra dabar, kai visų valstybės tarnautojų suvienodintų pareigybių sąrašą tvirtina Seimas. Taip mes galime išlaikyti vieningą sistemą, galime išvengti dažnų kaitaliojimų, jeigu dalį pareigybių paliksime tvirtinti Vyriausybei, kaip yra pagrindiniame projekte. Aš manau, tai dabar padaryti daug paprasčiau, nes susiaurėja valstybės tarnautojų pareigybių ratas. Kodėl mes to turėtume atsisakyti? Kodėl turėtume išdalinti tas pareigybes į dvi dalis, vieną palikdami tvirtinti Seimui, kitą Vyriausybei?

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, ar būtų 29 Seimo nariai, remiantys J.Razmos pataisas? Gal vis dėlto balsuokime, kolegos. Balsavimas pradėtas. Ar bus 29 Seimo nariai, remiantys J.Razmos pataisas, kurioms komitetas nepritarė? Gerai, kolegos, tuomet dar kartą pakartokime registraciją. Gerbiamieji kolegos, prašau dėmesio! Seimo narį D.Barakauską ir kitus kolegas prašau užsiregistruoti, kad po to nereikėtų papildomai kartoti registracijos. Prašyčiau Seimo narius užimti savo vietas. Gerbiamieji kolegos, užsiregistravo 86 Seimo nariai. Dar kartą pakartokime, ar yra 29 Seimo nariai, remiantys J.Razmos pasiūlymą. Balsavimas pradėtas.

Taigi palaiko 33 Seimo nariai. Pataisa bus svarstoma. Kas norėtų paremti J.Razmos pataisą? Dėl motyvų už – E.Masiulis.

E.MASIULIS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, tikrai nesuprantamas toks užsispyrimas neįsiklausyti į argumentus. Jeigu mes kalbame apie tai, kad naujasis Valstybės tarnybos įstatymas turėtų suteikti daugiau stabilumo valstybės tarnybai, aš manau, kad galimybė Seimui, o ne Vyriausybei, tvirtinti suvienodintą pareigybių sąrašą ir priskyrimą kategorijoms tikrai suteiks daugiau stabilumo. Seimo sprendimų priėmimo procedūros yra kur kas sudėtingesnės ir nebus galimybės progai pasitaikius kaitalioti pareigybių priskyrimą ir atlyginimą. Tuo tarpu yra didelis pavojus, kad Vyriausybė, nepatenkinta vienos ar kitos grupės valdininkų darbu, gali labai greitai tas kategorijas sumažinti arba padidinti. Kviesčiau paremti J.Razmos pataisą ir balsuoti už.

PIRMININKAS. Motyvai prieš – Seimo narys J.Bernatonis.

J.BERNATONIS. Dėkoju, pone pirmininke. Iš kolegos išgirdau, kad Seimas yra objektyvus, o Vyriausybė darys ką nors bloga ir būtinai kenks valstybės tarnybai. Aš jokiu būdu negaliu sutikti su tokia pozicija. Yra pasiūlytas komiteto variantas (ir Vyriausybės buvo siūlomas toks variantas) dėl to, kad visiškai nebūdinga funkcija įstatymų leidžiamajai valdžiai spręsti tokius smulkius klausimus ir taip smulkiai reglamentuoti, sakykim, nustatyti pareigybes ir tam tikras jų kategorijas. Pažiūrėkite, kas iš to išėjo, kai tai buvo padaryta šiame įstatyme. Kiek kartų Seimui reikėjo tai kaitalioti atsiradus naujoms pareigybėms.

Aš manyčiau, kad mums reikėtų laikytis normalios praktikos, kuri yra susiklosčiusi demokratinėse valstybėse, ir aiškiai žinoti, kur yra įstatymų leidžiamosios valdžios kompetencija, kur yra vykdomosios valdžios kompetencija. Jeigu Vyriausybė pradėtų, kaip mano kolega teigė, kenkti valstybės tarnybai, tai bet kada Seimas gali tokiai Vyriausybei pareikšti nepasitikėjimą.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, motyvai už, motyvai prieš išsakyti. Registruojamės, kolegos, ir balsuosime dėl J.Razmos pataisos. Kolegos, primenu, kad registracija pradėta. Gerbiamieji kolegos, užsiregistravo 92 Seimo nariai. Dabar balsuojame dėl J.Razmos pataisos. Kas remiate J.Razmos pataisą, balsuojate už, kas neremiate – balsuojate prieš arba susilaikote.

Gerbiamieji kolegos, 34 balsavus už, 36 balsavus prieš, 14 susilaikius, J.Razmos 8 straipsnio 1 dalies pataisai nepritarta. Prašome, pranešėjau.

P.PAPOVAS. Toliau yra J.Razmos pataisa šio straipsnio 5 daliai. Jis rašo 4 daliai, bet 4 dalis neišbraukta, todėl 5 daliai. J.Razma siūlo susiaurinti Vyriausybės kompetenciją nustatant didžiausią leistiną valstybės tarnautojų pareigybių ir darbuotojų, dirbančių pagal sutartis, gaunančių darbo užmokestį iš valstybės tarnybos, skaičių, ir perduoti ministrui. Komitetas svarstė ir mano, kad Vyriausybė yra ir įstaigų prie ministerijų steigėja, ir Vyriausybės siūlymu Seimas steigia ministerijas, todėl tvarkyti šiuos reikalus ir nustatyti didžiausią leistiną valstybės tarnautojų pareigybių ir darbuotojų skaičių turėtų Vyriausybė, o ne ministerija.

PIRMININKAS. Ačiū. Komitetas nepritaria?

P.PAPOVAS. Nepritaria.

PIRMININKAS. Pataisos autorius J.Razma.

J.RAZMA. Mane stebina, kaip valdančioji dauguma nepasitiki savo ministrais ir net nepatiki jiems patvirtinti etatų skaičių ministerijose ir tose įstaigose, kurios yra prie ministerijų. Ar iš tiesų Vyriausybei taip įdomu gaišti laiką ir beveik kiekvieną posėdį svarstyti, ar kokioje nors ministerijoje ar įstaigėlėje reikia naujo etato ar nereikia? Man atrodo, Vyriausybei reikėtų koncentruotis į politinius sprendimus, o ne užsiimti tokiais niekais.

Aš siūlau pasitikėti savo ministrais ir patikėti jiems bent patvirtinti etatus. Kaip mes galime patikėti jiems vykdyti tos srities politiką, priimti svarbius sprendimus, jeigu net etatų neleidžiame patvirtinti?

PIRMININKAS. Ačiū. Kas norėtų paremti J.Razmos siūlymą? Ar bus remiantys 29 Seimo nariai? Balsavimas pradėtas.

Yra 29 Seimo nariai, remiantys J.Razmos pataisą. Tuomet kas norėtų palaikyti J.Razmos pataisą – motyvai už, kas norėtų nepalaikyti – motyvai prieš. Norinčių kalbėti dėl pataisos yra. Motyvai prieš – J.Bernatonis.

J.BERNATONIS. Dėkoju, pone posėdžio pirmininke. Nors iš tikrųjų šiandien reikėtų kolegą J.Razmą visų pirma sveikinti su vardadieniu ir nelabai norėtųsi šventės proga prieštarauti, tačiau, manyčiau, jis daro konceptualią klaidą, nes vėl nori pereiti prie tam tikros išskaidytos valstybės tarnybos pagal atskiras žinybas. Šiuo įstatymu yra įteisinama, kaip ir dabar galiojančiame įstatyme, vieninga valstybės tarnyba. Dar Saulėlydžio komisijos buvo įpareigojusios Vyriausybę nuolat stebėti, kad nebūtų didinamas valdininkų skaičius. Kad matytume bendrą vaizdą, tai turi būti tvirtinama Vyriausybės nutarimu, kad nereikėtų kaitalioti, dabar yra rengiamas bendras Vyriausybės nutarimas. Ten bus nustatytas visų ministerijų ir kitų institucijų maksimalus valdininkų skaičius.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, čia buvo motyvai prieš. Gerbiamieji kolegos, norėčiau jums pasakyti, kad, matyt, dėl čia vykstančios olimpiados ar dėl kitų dalykų mūsų pagrindinis kompiuteris vėl išėjo iš rikiuotės. Jeigu galima, kolegos, paprašytume balsų skaičiavimo komisiją, nes mes nežinome, kiek vyks perkrovimas. Aš kviečiu balsavimo komisiją, K.Kriščiūną, S.Kružinauską, V.Kvietkauską (Naujoji sąjunga galėtų deleguoti vietoj V.Kvietkausko ką nors kitą), J.Matulevičių, E.Skarbalių. Kolegos, užimkite savo vietas. Balsuosime dėl J.Razmos pataisos. Teks balsuoti pakeliant ranką, nes sugedo technika. Gerbiamieji kolegos, kviečiu balsavimo komisiją užimti savo vietas. Dar kartą – K.Kriščiūną, S.Kružinauską, V.Kvietkauską, J.Matulevičių, E.Skarbalių.

Gerbiamieji kolegos, balsų skaičiavimo komisija turėtų susirinkti, išsirinkti savo pirmininką, pasidalyti salę, susitarti, kas ką skaičiuoja, ir tik tuomet pradėti darbą. Prašom. Gerbiamieji kolegos, aš kreipiuosi į Naująją sąjungą. Gal galėtumėte deleguoti žmogų į balsų skaičiavimo komisiją? Ar Naujosios sąjungos seniūnas arba jo pavaduotojas yra? (Balsai salėje) Prašom. Taip pat prašyčiau E.Skarbalių arba vietoj jo ką nors iš Nepriklausomos frakcijos.

Gerbiamieji kolegos, kadangi balsų skaičiavimo komisija yra, balsuojame. Kas balsuojate už J.Razmos pataisą, prašome pakelti rankas. Balsų skaičiavimo komisija skaičiuoja, kas balsuoja už J.Razmos pataisą. Kolegos, palaikykite rankas truputį ilgiau.

Už – 30 Seimo narių. Kas nepalaikote J.Razmos pataisos, balsuojate prieš. Prašom. Kas prieš? Prieš – 47. Kas susilaikėte?

Už – 30, prieš – 47, susilaikė 4. J.Razmos pataisai nepritarta.

Gerbiamieji kolegos, daugiau 8 straipsniui pataisų nėra. Ar galime balsuoti už tokį 8 straipsnį, kokį jį pateikė komitetas? Ar yra norinčių kalbėti už ar prieš? Prašyčiau per šoninius mikrofonus. Gerbiamieji kolegos, ar galime bendru sutarimu priimti 8 straipsnį? Yra prieštaraujančių? Gerai, kolegos, balsuojame. Kas balsuojate už 8 straipsnį, pakelkite rankas.

Už – 51. Kas nepalaikote šio straipsnio, prašome balsuoti prieš. Prieš – 25. Kas susilaikėte? Susilaikė 2.

Už – 51, prieš – 25, susilaikė 2. 8 straipsnis priimtas.

Gerbiamieji kolegos, informuoju, technika sutvarkyta. Dabar balsų skaičiavimo komisija vėl gali šiek tiek pailsėti.

9 straipsnis.

P.PAPOVAS. 9 straipsniui yra kolegos J.Veselkos siūlymas. Jis siūlo pakeisti 1 dalies 3 punktą, t.y. išbraukti “ir ne vyresni kaip 62,5 metų”. Komitetas apsvarstė. Kadangi jau praeitą kartą buvo balsuojama dėl kitos truputį priešingos nuostatos, nepritariame. Dabartiniu metu taip pat yra 62,5 metų, vyresni negali įsidarbinti valstybės tarnyboje. Komitetas nepritaria šiam siūlymui.

PIRMININKAS. Pataisos autorius J.Veselka.

J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, jeigu įstatymas deklaruoja pagrindinius principus: konkursų skaidrumą, kvalifikaciją, žinias, profesionalumą ir visas kitas etines ir moralines vertybes, tai įstatymas parengtas ne metams, o konkretiems žmonėms, kurie turi atitikti tam tikrus kriterijus. Man neaišku, kodėl būtent pagal metų ir net pagal mėnesių skaičių apribojama žmogaus teisė dirbti valstybės tarnyboje. Aš manau, kad visi tie kiti kriterijai geriausiai ir nulemia, ar žmogus tinka, ar netinka. Nepradėkim žmonių rūšiuoti pagal gimimo metus arba pagal kitus metus. Yra sveikata, sąžiningumas ir kiti principai, tegu tai lemia. Tokia ir yra įstatymo esmė. Todėl siūlau šią nuostatą išbraukti ir įteisinti, kad nuo 18 metų, o toliau tegul lemia kvalifikacija. Nevarykim žmogaus į neviltį, primindami, kad jam 62,5 metų. Žmonės nėra darboholikai, jeigu jie galės kitur savo likusį gyvenimą praleisti, jie bus nereikalingi, iš tikrųjų jų niekas nepriims arba jie patys neis. Siūlau palaikyti mano pataisą.

PIRMININKAS. Ačiū. Ar yra 29 Seimo nariai, remiantys J.Veselkos pataisą? Kolegos, sutikite, kad rankų miško nematau. Vyksta balsavimas. Gerai.

Gerbiamieji kolegos, tik 26 Seimo nariai parėmė J.Veselkos pasiūlymą. Taigi šis siūlymas nebus svarstomas. Pranešėjau, ar dar yra…

P.PAPOVAS. Kitų siūlymų šiam straipsniui nėra.

PIRMININKAS. Daugiau siūlymų 9 straipsniui, gerbiamieji kolegos, nėra. Kas nori kalbėti dėl 9 straipsnio dėl motyvų už ar prieš?

Norinčių kalbėti nematau. Ar galime 9 straipsnį priimti bendru sutarimu? Galime. 9 straipsnis priimtas bendru sutarimu.

10 straipsnis, pranešėjau. Teisės departamento siūlymai.

P.PAPOVAS. 10 straipsniui yra kolegos Seimo nario ir ministro J.Bernatonio siūlymas. Jo siūlymo 2 dalyje turėtų būti parašyta “pakeisti 10 straipsnio 1 dalies 3 punktą”. 3 dalis yra tokia: “Vyriausybės atstovą Europos žmogaus teisių teisme skiria Vyriausybė”. Komitetas pritarė.

PIRMININKAS. Komitetas pritarė J.Bernatonio pataisai. Prašome J.Bernatonį ją pateikti.

J.BERNATONIS. Jeigu būtų įrašyta taip, kaip yra dabar “Ir Lietuvos Respublikos įstaigose ir atstovybėse prie tarptautinių organizacijų į karjeros pareigas priima Vyriausybė”, tai neatitiktų Diplomatinės tarnybos įstatymo. Todėl ir siūloma išbraukti šiuos žodžius.

PIRMININKAS. Ačiū. Ar bus 29 Seimo nariai, remiantys šią pataisą, kolegos? Prašome balsuoti. Balsuojame, kolegos, tikriausiai bus. Parėmė 54 Seimo nariai Ačiū. Pataisa svarstoma. Kas norėtų remti pataisą, kolegos? Norinčių remti nematau, prieš taip pat nematau. Ar galime bendru sutarimu priimti J.Bernatonio pataisą? Ar galime bendru sutarimu priimti? Ne, matau, kad yra prieštaraujančių. Kolegos, registruojamės. Noriu priminti, kad registracija daroma posėdžio pirmininko siūlymu, bet būtų gerai, kad kolegos laikytųsi drausmės, nes priešingu atveju mes iš tikrųjų sugaišime labai daug laiko. Įstatymas gana didelis ir reikėtų dirbti operatyviau. Registracija pradėta.

Užsiregistravo 83 Seimo nariai.

Gerbiamieji kolegos, balsuojame dėl J.Bernatonio pataisos. Kas remia J.Bernatonio pataisą, balsuoja už, kas mano kitaip, balsuoja prieš arba susilaiko. Primenu, kad tai yra pirma pataisa – 1 dalies 3 punkto papildymas. 10 straipsnio 1 dalies 3 punkto papildymui, kurį teikia J.Bernatonis, pritaria 43 Seimo nariai. Pataisa priimta.

Kitos pataisos, pranešėjau.

P.PAPOVAS. Toliau yra Teisės departamento siūlymai dėl 10 straipsnio 2 dalies 1 punkto. Komitetas pritarė ir formuluotė būtų tokia: išbraukti žodžius “ir Seime” ir 1 punkte liktų žodžiai “Seimui atskaitingos institucijos…” ir t.t.

PIRMININKAS. Ačiū. Teisės departamento pataisa priimta. Daugiau pataisų 10 straipsniui…

P.PAPOVAS. Dar viena yra. Teisės departamentas siūlo pataisą 3 dalies 1 punktui, jai komitetas taip pat pritaria. Siūloma išbraukti žodį “Seime” ir sakinys būtų toks: “Seimo Pirmininkas, Pirmininko pavaduotojai ar jų įgalioti asmenys”.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, komitetas priėmė abi Teisės departamento pataisas 10 straipsniui. Daugiau pataisų, kolegos, 10 straipsniui nėra. Gal kas nori kalbėti dėl viso 10 straipsnio su pataisomis už arba prieš. Norinčių kalbėti nematau. Ar galime, kolegos, bendru sutarimu priimti 10 straipsnį? Galime. 10 straipsnis priimtas bendru sutarimu.

11 straipsnis.

P.PAPOVAS. 11 straipsniui yra Teisės departamento pastabų, tačiau komitetas į jas neatsižvelgė. Kitų pastabų nėra.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, kas norėtų kalbėti dėl 11 straipsnio? Motyvai už ir prieš. Norinčių kalbėti nematau. Ar galime 11 straipsnį priimti bendru sutarimu? Galime. 11 straipsnis priimtas bendru sutarimu.

12 straipsnis.

P.PAPOVAS. 12 straipsniui pataisų nėra.

PIRMININKAS. Ar galime priimti 12 straipsnį bendru sutarimu? Galime. Priimtas.

13 straipsnis.

P.PAPOVAS. 13 straipsniui pataisų taip pat nėra.

PIRMININKAS. Ar galime 13 straipsnį priimti bendru sutarimu? Norinčių kalbėti dėl motyvų nematau. 13 straipsnis priimtas bendru sutarimu.

14 straipsnis.

P.PAPOVAS. Pataisų nėra.

PIRMININKAS. Ar galime priimti 14 straipsnį bendru sutarimu? Priimtas.

15 straipsnis.

P.PAPOVAS. 15 straipsniui yra J.Bernatonio siūlymas pakeisti 15 straipsnio 1 dalies 5 punktą išbraukiant žodžius “Lietuvos Respublikos įstatymuose” ir įrašant “kituose teisės aktuose”. Komitetas pritarė.

PIRMININKAS. Prašome J.Bernatonį pateikti savo siūlymą.

J.BERNATONIS. Dėkoju, pone posėdžio pirmininke. Mūsų manymu, reikėtų įrašyti žodžius ”kitus teisės aktus”, nes įstatyme taip pat yra įpareigojimas Vyriausybei tvirtinti tarnautojų etikos taisykles.

PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, čia bus 15 straipsnio 1 dalies 5 punktas?

P.PAPOVAS. Taip.

PIRMININKAS. Vyriausybės atstovą Europos žmogaus teisių…

P.PAPOVAS. Ne, ne. 15 straipsnio 1 dalies 5 punktas skamba taip: “laikytis šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose…” ir t.t. Ten buvo 10 straipsniui.

PIRMININKAS. Ten buvo 10 straipsniui. Gerai. Gerbiamieji kolegos, ar yra 29 Seimo nariai, remiantys J.Bernatonio siūlymą? Gal, kolegos, pakelkime rankas, taip bus greičiau. Kolegos, neprieštaraujate, kad tikrai yra daugiau nei 29 Seimo nariai? Ačiū. Tuomet kas norėtų kalbėti dėl J.Bernatonio siūlymo? Norinčių kalbėti nematau. Ar galime bendru sutarimu priimti šį papildymą? Priimta.

Kitas siūlymas, pranešėjau

P.PAPOVAS. Daugiau siūlymų nėra. Yra Teisės departamento pastaba, kuriai iš esmės pritarta, tie punktai yra suderinti.

PIRMININKAS. Teisės departamento siūlymui pritariat?

P.PAPOVAS. Taip, čia yra suderinti punktai pagal J.Bernatonio siūlymą.

PIRMININKAS. Gerai. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, ar galime dabar priimti 15 straipsnį su J.Bernatonio siūlymais ir Teisės departamento pastabomis? Priimta bendru sutarimu.

16 straipsnis.

P.PAPOVAS. 16 straipsnio 2 daliai yra Teisės departamento dvi pastabos, kurias komitetas apsvarstė ir joms pritarė. Teisės departamentas siūlė išbraukti žodžius “kitaip nutrūksta”. Komitetas pritarė ir siūlo dar daugiau išbraukti. “Kitaip nutrūksta Seimo, Vyriausybės ar savivaldybės tarybos nario įgaliojimai” ir sakinį suformuluoti taip: “Kai pasibaigia asmens paskyrimo į valstybės politiko pareigas laikas, Seimo ar savivaldybės tarybos kadencija, arba asmuo atsistatydina…” įrašyti “ar yra atstatydinamas iš valstybės politiko pareigų…” ir toliau “asmuo, kuris prieš paskiriant į valstybės politiko pareigas, išrenkant…” ir t.t.

PIRMININKAS. Ačiū. Žodžiu, Teisės departamento pastabą jūs pakoregavote ir dabar pateikėte šį siūlymą?

P.PAPOVAS. Taip.

PIRMININKAS. Ar galime pritarti šiam 16 straipsnio siūlymui? Galime. Gerbiamasis pranešėjau, norėčiau atkreipti dėmesį…

P.PAPOVAS. Toliau dar yra…

PIRMININKAS. Vieną minutę. Norėčiau atkreipti dėmesį, jeigu galima. 15 straipsnio 1 dalies 5 punktas. J.Bernatonio siūlymas.

P.PAPOVAS. Mes jau jį apsvarstėme.

PIRMININKAS. Jis jau apsvarstytas. Dėkoju. Tuomet kitas siūlymas 16 straipsniui.

P.PAPOVAS. Taip pat Teisės departamento siūlymas vietoj žodžių “šiame punkte”, kur yra “per tris mėnesius nuo šiame punkte”, įrašyti “šioje dalyje”, nes tai yra dalis, o ne punktas. Tokia redakcinė pataisa.

PIRMININKAS. Pritariat?

P.PAPOVAS. Taip.

PIRMININKAS. Ar yra daugiau pasiūlymų?

P.PAPOVAS. Nėra.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, kas norėtų kalbėti dėl viso 16 straipsnio su komiteto pataisytais Teisės departamento papildymais ir pasiūlymais? Ar galime bendru sutarimu priimti 16 straipsnį? Prieš nori kalbėti E.Masiulis. Prašom.

E.MASIULIS. Gerbiamieji kolegos, 16 straipsnyje taip pat yra nuostata, numatanti, kad valstybės tarnautojai, kurie yra profesinių sąjungų atstovai, turi teisę dalyvauti sprendžiant valstybės tarnautojų vertinimo, pareigų paaukštinimo, nuobaudų skyrimo klausimus. Tai iš tiesų yra pakankamai abstrakti nuostata ir pagal ją nelabai aišku, kokias teises turės profesinių sąjungų atstovai priimant sprendimus, kaip jie dalyvaus, ar jie privalomai bus įtraukiami į tarnautojų vertinimo komisijas ir t.t. Tas punktas iš tikrųjų sukelia daugiau neaiškumų ir tam tikros sumaišties, todėl siūlau nepritarti šiam straipsniui.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, kadangi bendro sutarimo nėra, registruojamės. Balsuosime dėl 16 straipsnio. Registracija pradėta.

Gerbiamieji kolegos, registruojamės, balsuosime dėl 16 straipsnio. Gerbiamieji kolegos, registracija!

Užsiregistravo 79 Seimo nariai. Balsuojame dėl viso 16 straipsnio. Kas už, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate prieš arba susilaikote. Balsavimas pradėtas.

Už – 54, prieš – 6, susilaikė 12. 16 straipsnis priimtas.

Gerbiamieji kolegos, 17 straipsnis.

P.PAPOVAS. 17 straipsniui yra Teisės departamento pastabų, tačiau komitetas joms nepritarė. Kitų pastabų nėra.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar galime priimti 17 straipsnį bendru sutarimu? Ar norėtų kas kalbėti dėl motyvų už ar prieš? Norinčių kalbėti dėl motyvų nematau. Ar galime straipsnį priimti bendru sutarimu? Priimta.

18 straipsnis.

P.PAPOVAS. 18 straipsniui pasiūlymų ir pastabų nėra.

PIRMININKAS. Ar galime 18 straipsnį priimti bendru sutarimu? Prieštaraujančių nematau. 18 straipsnis priimtas.

19 straipsnis.

P.PAPOVAS. Pasiūlymų ir pastabų nėra.

PIRMININKAS. Ar galime 19 straipsnį priimti bendru sutarimu? Galima. Priimtas.

20 straipsnis.

P.PAPOVAS. 20 straipsniui pasiūlymų ir pastabų nėra.

PIRMININKAS. Kolegos, salėje didelis triukšmas. Ar galime 20 straipsnį priimti bendru sutarimu? Priimtas.

21 straipsnis.

P.PAPOVAS. 21 straipsniui yra Teisės departamento pastaba, tačiau ta pastaba truputį ne tai sakinio daliai, ir komitetas apsvarstęs nepritarė.

PIRMININKAS. Ar galime 21 straipsnį priimti tokį, kokį teikia komitetas? Norinčių kalbėti dėl motyvų nematau. Priimame bendru sutarimu. 21 straipsnis priimtas.

22 straipsnis.

P.PAPOVAS. 22 straipsnio 11 daliai yra Teisės departamento pastaba. Komitetas į šią pastabą atsižvelgė ir vietoj žodžių “tokio įvertinimo nepatvirtina” įrašo “taip neįvertino”. Ir būtų sakinys: “Valstybės tarnautojui, kurio veiklą tiesioginis jo vadovas įvertino labai gerai, bet vertinimo komisija taip neįvertino, paliekama jo turėta…” ir t.t.

PIRMININKAS. Komitetas pritarė Teisės departamento papildymui?

P.PAPOVAS. Taip.

PIRMININKAS. Daugiau kitų pataisų nėra?

P.PAPOVAS. Nėra.

PIRMININKAS. Dėl šio straipsnio motyvai prieš – J.Razma.

J.RAZMA. Gerbiamieji kolegos, manau, kad šiuo straipsniu įvedamas valstybės tarnautojo veiklos vertinimas ir atitinkamų kvalifikacinių kategorijų suteikimas nėra pakankamai gerai apgalvotas, tai nėra objektyvus dalykas. Jis veda prie to, kad dabar, kai kiekvieną tarnautoją įvertins tarnybos vadovas, tas tarnautojas iš visų jėgų stengsis pataikauti vadovui. Čia apskundimo tvarka ar vertinimo komisijos sprendimas mažai ką gali keisti, nes tą komisiją sudaro tas pats įstaigos vadovas. Tiesiog šitoks principas veda prie feodalinės sistemos, sakyčiau, atsiradimo. Manau, kad projekto rengėjai galėjo geriau pagalvoti ir įvesti kokią nors objektyviais pagrindais paremtą kvalifikacinių klasių ir kategorijų sistemą, kad būtų kokia nors nepriklausoma institucija, kuri nustatytų tarnautojo kompetenciją, kaip, sakykim, yra pedagogų nepriklausoma kvalifikacinio vertinimo sistema, kai išties tai sprendžiama objektyviai, ir ta klasė galėtų išlikti nepaisant to, kur tarnautoją perkelia. Dabar vienas vadovas palankiau žiūrės, kitas ne taip palankiai. Gali lemti ir kokios nors politinės žmogaus pažiūros, jeigu jos išryškėja. Aš manau, kad toks sprendimas sukels daug problemų ir nieko gero iš to nebus. Žinoma, čia atsiranda galimybė valstybės tarnautojams prisidurti papildomus priedus prie atlyginimų už tą klasę, kuri, kaip minėjau, vargu ar objektyviai bus nustatoma.

PIRMININKAS. Motyvai prieš išsakyti. Norinčių kalbėti už nematau. Gerbiamieji kolegos, balsuojame dėl 22 straipsnio. Kas manote, kad reikia priimti tokį, kokį siūlo komitetas – su Teisės departamento papildymais, – balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate prieš arba susilaikote.

Už – 49, prieš – 6, susilaikė 15. 22 straipsnis priimtas.

Gerbiamieji kolegos, mūsų laikas baigiasi, bet jūs sutikite, kad dėl techninių kliūčių, vėlavimo ir viso kito aš siūlyčiau pratęsti šio įstatymo priėmimą.

Prašome, 23 straipsnis.

P.PAPOVAS. 23 straipsniui yra kolegos J.Razmos pasiūlymas. Jis siūlo 2 dalyje priedus ir priemokas nuo 70% sumažinti iki 50%. Vyriausybė siūlė priedus ir priemokas 100%. Seimo narių pasiūlymu, komitetas, atsižvelgęs į juos, sumažino 30%, iki 70%, na, dar 20% mažinti... Jis siūlo ir už kvalifikacines klases mažinti. Žinoma, būtų gerokai sumažinti skaičiai. Komitetas nepritarė.

PIRMININKAS. Siūlymo autorius – J.Razma.

J.RAZMA. Aš vis dėlto siūlau šiek tiek atsižvelgti į platesnį kontekstą svarstant priedų ir priemokų sumas. Šiuo metu labai aštriai diskutuojama dėl to, kad sveikatos apsaugos sistemos finansavimas yra per menkas ir negalima užtikrinti kompensuojamų vaistų skyrimo visiems žmonėms, kuriems reikia. Štai tame fone mes numatydami didesnius priedus, priemokas numatome valstybės tarnautojo atlyginimo didinimą. Bet mes paimkime konkretų kokį pavyzdį. Pavyzdžiui, aukščiausia kategorija – Vyriausybės kancleris, 70% priedas ir maksimalus koeficientas – tai yra beveik 10 tūkst. litų. Jūs pažiūrėkite, kiek jis dabar gauna, įsitikinsite, kad tai yra atlyginimo padidėjimas, ir čia kitaip nepavadinsi. Žinoma, ten yra palaipsnis didinimas, ne iš karto, bet vis tiek principas tas. Aš dėl to siūlau apsiriboti kuklesniais priedais, kad atlyginimą lemtų pagrindinis koeficientas, kuris yra nulemtas tų funkcijų, tų pareigų, o ne tų priedų, kurie yra neobjektyvūs. Jie priklauso nuo įstaigos vadovo subjektyvaus vertinimo.

Per tuos didelius priedus faktiškai yra grįžimas į 1996–1997 metų situaciją, kai buvo nustatinėjami didžiausi priedai, priemokos ir iškraipoma objektyvi valstybės tarnautojų atlyginimų sistema.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, balsuojame, ar bus 29 Seimo nariai, remiantys Seimo nario J.Razmos pasiūlymą. Balsavimas pradėtas. Deja, jūsų pasiūlymas nesurinko reikiamo skaičiaus – 15. Pasiūlymas nebus svarstomas.

Gerbiamieji kolegos, kas norėtų kalbėti dėl viso 23 straipsnio, nes daugiau pasiūlymų ir papildymų nėra? Ne, nėra. Kas norėtų kalbėti dėl viso straipsnio už ir prieš? Nematau norinčių kalbėti. Ar galime priimti bendru sutarimu? Nori kalbėti prieš A.Kubilius.

A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, aš manau, kad daroma didžiulė klaida. Man tiesiog gaila, kad valdančioji partija serga kažkokiu atminties praradimu, amnezija ar kaip kitaip galima būtų pavadinti tokią ligą, nes yra visiškai užmiršti jų pačių pareiškimai ir deklaracijos, išsakytos ne vieną kartą ir labai garsiai 2000 metais, kai buvo svarstoma valstybės tarnautojų atlyginimų sistema. Kaip tik socialdemokratai kategoriškiausiai reikalavo, kad Lietuvoje būtų panaikinta neobjektyvių… subjektyvių priedų sistema. Taigi tenka apgailestauti, kad taip greitai yra užmiršti pačių daryti pareiškimai ir valstybės tarnybos sistema grįžta į subjektyvius laikus, kai lems ne žmogaus kvalifikacija, ne žmogaus profesionalumas, o, visiškai akivaizdu, jo lojalumas vadovui. Taigi bus garantuota visos valstybės tarnybos disharmonija.

PIRMININKAS. Ačiū. Motyvai už – J.Jurkus.

J.JURKUS. Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Man labai keista klausytis gerbiamųjų konservatorių, kurie tikriausiai yra susirgę kažkokia liga, kad pamiršo, jog jie patys buvo įsteigę ten įvairius ekspertus, kuriems mokėdavo po 100, po 200%. Mes komitete kartu su opozicija suradome bendrą konsensą – 70%. Aš siūlyčiau šį įstatymą palaikyti, nes jis buvo sutartas opozicijos ir pozicijos bendru sutarimu. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Motyvai už ir prieš išsakyti. Kolegos, balsuojame dėl 23 straipsnio. Kas manote, kad jis turi būti priimtas, balsuojate už, kas manote kitaip – prieš arba susilaikote. Balsavimas pradėtas.

38 balsavus už, 8 – prieš , 14 susilaikius 23 straipsnis priimtas.

24 straipsnis.

P.PAPOVAS. 24 straipsniui yra A.Syso pasiūlymas. Komitetas jį apsvarstė ir pritarė.

PIRMININKAS. Pasiūlymo autorius. Prašom. Pasiūlymo autorius A.Sysas.

A.SYSAS. Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, tai yra pasiūlymas, kuriuo atsižvelgta į logiką. Kadangi pagal pateiktą lentelę po svarstymo pritarta sutartiems koeficientams, valstybės tarnautojų atlyginimas negali būti mažesnis už 1000 litų, taigi aš ir pasiūliau išbraukti tą 2 dalies sakinį.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar bus 29 Seimo nariai, remiantys A.Syso pasiūlymą, kuriam pritarė komitetas? Prašom. Balsuojame, kolegos. Balsavimas jau pradėtas. Neaktyviai keliate rankas, sunku suprasti, ar remiate.

Gerbiamieji kolegos, 52 Seimo nariai parėmė A.Syso siūlymą. Prašom. Jis bus svarstomas. Kas norėtų jį paremti? Už ir prieš motyvų nematau. Gal galime bendru sutarimu priimti A.Syso pasiūlymą? Priimtas. Taigi dabar dėl 24 straipsnio.

P.PAPOVAS. Kitų pasiūlymų nėra.

PIRMININKAS. Kitų pasiūlymų nėra. Gal galime bendru sutarimu priimti visą 24 straipsnį su A.Syso papildymais? Galima. 24 straipsnis priimtas.

Kolegos, 25 straipsnis. Prieš tai registruojamės.

P.PAPOVAS. 25 straipsniui yra kolegos J.Razmos pasiūlymai. Aš jau minėjau, kad siūlo mažinti procentus už klases – už trečiąją, antrąją ir pirmąją klases. Komitetas apsvarstė. Buvo svarstyta ir praeitą kartą ir buvo sumažinta. Vyriausybė siūlė didesnius skaičius, komitetas, atsižvelgęs į Seimo narių pasiūlymus, sumažino. Dabar kolega J.Razma siūlo dar sumažinti. Komitetas nepritaria.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, komitetas nepritaria. Siūlymo autorius – J.Razma. Užsiregistravo 61 Seimo narys. Prašom. J.Razma.

J.RAZMA. Aš minėjau, kad kvalifikacinių klasių nustatymas pagal pasiūlytą schemą yra neparemtas jokiais objektyviais kriterijais. Tai daugiau lems vadovo malonė, žinoma, tos įstaigos turimas mokos fondas ir panašūs dalykai. Tai ar reikia, kad tokiu pagrindu nustatyti priedų prie atlyginimo dydžiai būtų dideli? Aš manau, tokiu atveju bent jau padarykime juos kuo mažesnius. Aš siūlau, kad būtų apribojama 30%. Nepamirškime, kad tokie pat maksimalūs 30% teks tarnautojui, kuris bus išdirbęs valstybės tarnyboje labai ilgą laiką – 30 metų. Tai ar mes galime padaryti taip, kad klasė, kurią nulems įstaigos vadovo pasižiūrėjimas į lubas arba meilė tam ar kitam darbuotojui, būtų prilyginta tokiam dalykui kaip žmogaus patirčiai, įgytai per 30 darbo valstybės tarnyboje metų.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, balsuojame, ar bus 29 Seimo nariai, remiantys J.Razmos pasiūlymą. Balsavimas pradėtas. Deja, jūsų pasiūlymas surinko tik 19 Seimo narių balsų. Jis nebus svarstomas. Pranešėjau, toliau.

P.PAPOVAS. Šio straipsnio 6 daliai yra dviejų Seimo narių pasiūlymai: kolegos A.Sadecko pasiūlymas 6 dalies pirmajam sakiniui (komitetas pritarė, kad būtų papildyta “statutuose nustatyta tvarka”) ir antrajam sakiniui yra ministro J.Bernatonio pasiūlymas papildyti “išskyrus valstybės tarnautojus, kurių tarnybą reglamentuoja Diplomatinės tarnybos įstatymas” (komitetas taip pat pritaria ir siūlo pritarti).

PIRMININKAS. Kolegos A.Sadecko yra ir 25 straipsnio 7 daliai.

P.PAPOVAS. 6 daliai.

PIRMININKAS. Gerai. Gerbiamieji kolegos, 25 straipsnio 6 daliai yra dviejų Seimo narių pasiūlymai, kuriems komitetas pritarė. Pirmojo pasiūlymo autorius – A.Sadeckas. Prašom.

A.SADECKAS. Gerbiamieji kolegos, gerai, kad komitetas pritarė. Reikia tik pasidžiaugti, tiems siūlymams pritarė ir statutinių valstybės tarnybos institucijų atstovai bei patikslinusi Vidaus reikalų ministerija. Kadangi Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo projekte laipsnių ir kvalifikacinių kategorijų suteikimo bei priedų už juos mokėjimo tvarka nereglamentuojama, todėl tikslinga įstatymo projekto 25 straipsnio 6 dalyje pateikti nuorodą į statutus. Tai yra padaryta ir tam komitetas pritarė.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, dabar norėčiau kreiptis į frakcijų seniūnus, kad aktyviau paremtumėte. Ar yra 29 Seimo nariai, palaikantys A.Sadecko siūlymą? Prašom pakelti rankas. Bendru sutarimu.

Yra, kolegos, 29. Taigi pataisa bus svarstoma. Kas norite kalbėti dėl šios pataisos, motyvai už, motyvai prieš. Motyvai už, kolega G.Šivickas. Nenorite? Ne. Tai gal galime priimti A.Sadecko pataisą bendru sutarimu? Priimta.

Dabar pataisos autorius J.Bernatonis. Prašome.

J.BERNATONIS. Turbūt formuluojant šią normą buvo neatsižvelgta į tai, kad diplomatai taip pat yra statutiniai valstybės tarnautojai. Todėl ir siūloma papildyti antrą sakinį: “išskyrus valstybės tarnautojus, kurių tarnybą reglamentuoja Diplomatinės tarnybos įstatymas”. Nes kitu atveju diplomatai, sugrįžę dirbti į valstybės tarnybą, būtų diskriminuojami, palyginti su kitais valstybės tarnautojais. Tai yra tam tikras specifika diplomatų darbo, nes jie dalį laiko dirba užsienyje, dalį valstybės tarnyboje mūsų valstybėje.

PIRMININKAS. Norėčiau atkreipti dėmesį N.Medvedevo ir kitų kolegų, taip pat J.Karoso, salėje gana didelis triukšmas.

Gerbiamieji kolegos, ar bus 29 Seimo nariai, remiantys J.Bernatonio pasiūlymą? Pakelkime rankas. Ačiū. Tikrai yra. Taigi pasiūlymas svarstomas. Gal pritarsime šiam pasiūlymui bendru sutarimu? Galima. Pritarta. Prašau, pranešėjau, kiti pasiūlymai.

P.PAPOVAS. Toliau šio straipsnio 7 daliai taip pat yra A.Sadecko pasiūlymas dėl priedų statutiniams valstybės tarnautojams, nes už laipsnius taip pat yra priemoka ir jiems neišeina, 50% yra per maža riba ir neužtenka už laipsnį mokėti, jis siūlo 55% nuo algos. Komitetas pritaria.

PIRMININKAS. A.Sadeckas, pasiūlymo autorius.

A.SADECKAS. Ačiū komitetui, kuris pritarė siūlymui. Paaiškinu tiek, kad pagal nuostatas maksimalų valstybės tarnautojo priedo už pirmą kvalifikacinę kategoriją dydį sudaro 50% pareiginės algos, ir yra lygiai toks pat kaip statutinio tarnautojo maksimali galimų priedų už laipsnį ir kvalifikacinę kategoriją suma. Nepriėmus šito siūlymo, išeitų taip (kas būtų neteisinga ir nelogiška), kad statutiniams valstybės tarnautojams, turintiems aukščiausią kvalifikacinę kategoriją, būtų atimta galimybė gauti dar ir priedą už laipsnį. Tada laipsnis prarastų savo materialinę prasmę. Tam pritarė ir statutinių institucijų atstovai, Vidaus reikalų ministerija ir komitetas. Siūlau pritarti.

PIRMININKAS. Ačiū. Ar bus 29 Seimo nariai, remiantys A.Sadecko siūlymą? Kolegos, prašau pakelti rankas. Ačiū, yra. Ar galime tuomet priimti bendru sutarimu šią pataisą? Ačiū, priimta.

Daugiau pasiūlymų 25 straipsniui nėra.

P.PAPOVAS. Taip, nėra.

PIRMININKAS. Visi pasiūlymai priimti. Gerbiamieji kolegos, ar galime 25 straipsnį priimti bendru sutarimu? Galime? (Balsai salėje) Nėra sutarimo, kolegos, balsuojame. Kas norėtų kalbėti dėl motyvų už, prieš. (Balsai salėje) Jau… Gerai, balsuojame.

Už – 34, prieš – 4, susilaikė 2. 25 straipsnis priimtas.

26 straipsnis, pranešėjau.

P.PAPOVAS. 26 straipsniui yra kolegos A.Syso pasiūlymas 1 dalies 2 punktui. Papildyti, kad už darbą kenksmingomis sąlygomis yra mokami priedai, jeigu šie ypatumai dėl objektyvių priežasčių neįvertinti nustatant pareigybės kategoriją. Komitetas svarstė, bet atsižvelgdamas į tai, kad neaiškios tos ir objektyvios priežastys, ir apskritai priedai yra mokami už papildomas kenksmingas sąlygas, nepritarė.

PIRMININKAS. Komitetas nepritaria pasiūlymams. Pasiūlymų autorius – A.Sysas.

A.SYSAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, mes įrašome tik kategorijas, bet nežinome, kas tai yra, todėl ir kyla tokia nereikalinga diskusija. Aš manau, kad būtent kategorijos nustatys darbo apmokėjimą už tam tikrą atliktą darbą. Gali būti aplinka, kurioje nuolat yra kenksmingos arba pavojingos sąlygos, todėl pagal kategoriją iškart mokamas didesnis atlyginimas. O kenksmingos ir pavojingos arba labai kenksmingos sąlygos gali atsirasti kartais ir už tą atsiradimą tam tikrais atvejais yra mokamas priedas. Kitu atveju, jeigu tai yra nuolatinė sritis, darbo terpė, turi būti mokama pagal kategoriją, todėl mano pasiūlymas yra logiškas. Jeigu už kategoriją, už tam tikras darbo sąlygas nenumatoma mokėti, tada priedai negali būti mokami. O už vienkartinius mokami priedai. Pataisos esmė yra tokia. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar būtų 29 Seimo nariai, kurie paremtų A.Syso siūlymą? Prašome, balsavimas pradėtas.

Už – 22, prieš – 2, susilaikė 11. A.Syso pataisa nebus svarstoma. Ar yra daugiau pataisų 26 straipsniui?

P.PAPOVAS. Taip yra ir daugiau pataisų. Yra kolegos J.Razmos pataisa, taip pat A.Syso 26 straipsnio 3 daliai. Kolega J.Razma siūlo sumažinti priemokas iki 30%, o A.Sysas – iki 50%. Praeitą kartą buvo balsuota pagal E.Masiulio pasiūlymą dėl 60%.

PIRMININKAS. Komiteto nuomonė?

P.PAPOVAS. Komitetas nepritarė.

PIRMININKAS. Prašom. Pataisų autorius J.Razma.

J.RAZMA. Suprantu, kad mano siūlymas vargu ar sulauks palaikymo. Aš jį atsiimčiau, jeigu Seimas palaikytų bent šiek tiek švelnesnį A.Syso pasiūlymą. “Švelnesnį”, nes manau, kad 50% priemoka yra didoka, bet gal nors tai padarykim.

PIRMININKAS. Tai nesupratau, jūs atsiimate savo pataisą?

J.Razma atsiima savo pataisą. A.Syso pataisos naudai. A.Sysas, pataisos autorius.

A.SYSAS. Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, mano siūlymas yra motyvuojamas tuo, kad priedams mes nustatėm 50% dydį. Tai ir priemokos turėtų būti tokio paties dydžio. Jų suma yra aptarta ir balsuota – 70, todėl aš siūlau pritarti. Kai mes svarstėme, lyg ir toks pritarimas buvo gautas, bet svarstyti mes svarstymo metu negalėjome, todėl buvo balsuota už E.Masiulio pasiūlymą – 60%. Logiškiau būtų, kad priedai ir priemokos būtų nustatyti vienodo dydžio, t.y. 50%.

PIRMININKAS. Komiteto nuomonė?

P.PAPOVAS. Komitetas nepritaria.

PIRMININKAS. Komitetas nepritaria A.Syso pataisai. Ar būtų 29 Seimo nariai, remiantys A.Syso pataisą. Prašom, balsavimas pradėtas, kolegos.

Už – 17. Taigi pataisa nebus svarstoma. Gerbiamieji kolegos, daugiau pataisų 26 straipsniui nėra.

P.PAPOVAS. Nėra.

PIRMININKAS. Kas norėtų kalbėti dėl viso 26 straipsnio dėl motyvų? Aš matau… Ar galime priimti bendru sutarimu 26 straipsnį? Negalime. Prašome balsuoti dėl 26 straipsnio, balsavimas pradėtas.

Už – 33, prieš – 3, susilaikė 4. 26 straipsnis priimtas. Dėl vedimo tvarkos E.Masiulis.

E.MASIULIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš noriu kreiptis į jus ir prašyti, kad priėmimas būtų perkeltas į kitą posėdį, nes mes iš tikrųjų vėluojame pagal darbotvarkę. Yra numatyti kiti priėmimai ir klaidiname Seimo narius. Manau, kad reikėtų nutraukti tokį darbą ir pereiti prie kitų klausimų priėmimo. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, yra du pasiūlymai. Vienas pasiūlymas, kurį teikia E.Masiulis, kad priėmus 26 straipsnius reikia pradėti kitus klausimus, juo labiau kad darbotvarkė iš tikrųjų yra patvirtinta ir ten šiam įstatymui numatyta tik viena valanda. Mes dėl techninių kliūčių pradėjome darbą vėliau ir praradome beveik 20 minučių. Dabar yra 11.20 val. ir iš esmės priimame visą valandą. Ar yra kitokių siūlymų pratęsti klausimą? Dėl vedimo tvarkos J.Jurkus.

J.JURKUS. Gerbiamieji kolegos, šio svarbaus įstatymo laukia visos ministerijos, todėl labai prašyčiau jį šiandien svarstyti ir priimti, kad jis pradėtų galioti. Labai ačiū. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, yra du siūlymai. Vienas siūlymas – pereiti prie kito darbotvarkės klausimo, o kitas – tęsti šio svarbaus įstatymo, eurointegracinio įstatymo, priėmimą. Kadangi yra du siūlymai, kolegos, registruojamės ir balsuosime. Kaip Seimas apsispręs, taip ir bus. (Balsai salėje)

Užsiregistravo 76 Seimo nariai.

Gerbiamieji kolegos, balsavimas alternatyvus. (Triukšmas salėje) Dėmesio! Dėmesio dar kartą! Salėje iš tikrųjų didelis triukšmas. Kolegas Seimo narius P.Gražulį, Z.Mačernių, V.Rinkevičių prašyčiau truputį tyliau.

Taigi, kolegos, alternatyvus balsavimas. Kas mano, kad priėmimą tęsiame, balsuoja už, kas mano, kad priėmimą reikia nutraukti, balsuoja prieš. Susilaikę nebus skaičiuojami. (Balsai salėje) Gerbiamieji kolegos, kaip minėjau, susilaikę nebus skaičiuojami, bet vis tiek 4 susilaikė.

Už – 41, prieš – 28. Nutarta tęsti įstatymo priėmimą. Dabar noriu paklausti Seimo, ar nutariame tęsti darbą iki visiško priėmimo, ar valandą? Kol priimsime? (Balsai salėje) Gerai, kolegos.

Pranešėjau, 27 straipsnis. Prašom.

P.PAPOVAS. 27 straipsniui pasiūlymų ir pastabų nėra.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, kas norėtų kalbėti dėl 27 straipsnio? Motyvai už, motyvai prieš. Norinčių kalbėti nematau. Ar galime priimti bendru sutarimu? 27 straipsnis priimtas bendru sutarimu.

28 straipsnis.

P.PAPOVAS. Pasiūlymų ir pastabų nėra.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar galime 28 straipsnį priimti bendru sutarimu? Prieštaraujančių nematyti. Priimta.

29 straipsnis.

P.PAPOVAS. Yra kolegos J.Razmos siūlymas papildyti 29 straipsnio 5 dalį įrašant žodžius “griežtas papeikimas” ir visą dalį išdėstyti taip, kaip siūlo. Komitetas pritarė, nes nusižengus antrą kartą dėl pastabos atleisti būtų per daug. Po griežto papeikimo, žinoma, antrą kartą nusižengus galima ir atleisti.

PIRMININKAS. J.Razma – pasiūlymo autorius.

J.RAZMA. Gerbiamieji kolegos, šis punktas iš tiesų gali tapti patogia priemone susidoroti su netinkamais darbuotojais. Atidžiai perskaitykime. Jeigu per metus žmogus padaro antrą menką pažeidimą, už kurį gali būti pareiškiama viso labo tik pastaba, tai jau yra antras nusižengimas ir už tai jį galima atleisti. Taigi užtenka gauti vieną pastabą, praėjus savaitei už kokią nors smulkmeną dar viena pastaba, ir šio punkto pagrindu žmogų galima mesti iš darbo. Geresnės priemonės politiniam susidorojimui čia nesugalvosi. Todėl ir siūlau, kad žmogus bent jau būtų baustas griežtu papeikimu, ir kai antrą kartą rimtai nusižengia, kai antrą griežtą papeikimą nebetinka duoti, sprendžiamas atleidimo klausimas. Siūlau tą vietą atidžiai perskaityti.

PIRMININKAS. Kolegos, J.Razmos pasiūlymas pateiktas. Komitetas jį remia. Ar yra 29 Seimo nariai, remiantys šį siūlymą? Yra, kolegos, ačiū. Siūlymas bus svarstomas. Kas norėtų paremti šį siūlymą? N.Medvedev. Prašom.

N.MEDVEDEV. Pasiūlymas tikrai geras, tik nereikia visko susieti su politika. Dėkoju.

PIRMININKAS. Ačiū. Motyvai prieš – E.Masiulis.

E.MASIULIS. Ką tik gerbiamasis J.Jurkus minėjo, kad visi valdininkai labai laukia šio įstatymo. Aš manau, J.Razmos siūlymas dar labiau skatina laukti tokio įstatymo, tačiau mes puikiai žinome daug atvejų, kai piktnaudžiaujama valstybės tarnyba, ir tokio žmogaus neįmanoma iš jos atleisti. Daugelį metų teismuose guli bylos ir paskui teismai grąžina tuos žmones į valstybės tarnybą. Aš esu už griežtesnį variantą.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, bendro sutarimo nėra, buvo motyvai už, motyvai prieš. Balsavimas pradėtas. Kas mano, kad reikia priimti J.Razmos papildymą, balsuoja už, kas mano kitaip, – prieš arba susilaiko. Komitetas šiam pasiūlymui pritarė.

Už – 38, prieš – 9, susilaikė 5. J.Razmos pataisai pritarta.

Prašom, pranešėjau.

P.PAPOVAS. Toliau yra pasiūlymai 30 straipsniui.

PIRMININKAS. 29, kolega.

P.PAPOVAS. Daugiau nėra.

PIRMININKAS. 29 straipsniui daugiau nėra. Gerbiamieji kolegos, ar galime visą 29 straipsnį su J.Razmos papildymais priimti bendru sutarimu? Negalima? Yra prieštaraujančių. Kolegos, gal norite kalbėti dėl motyvų dėl viso straipsnio? Niekas nenori kalbėti. Balsuojame, kolegos. Kas mano, kad 29 straipsnį galime priimti taip, kaip siūlo komitetas su J.Razmos papildymu, balsuoja už, kas mano kitaip, balsuoja prieš arba susilaiko.

Už – 45, prieš – 7, susilaikė 3. 29 straipsnis priimtas.

30 straipsnis, pranešėjau.

P.PAPOVAS. 30 straipsniui yra kolegos A.Rimo pasiūlymai ir Teisės departamento išvados. Komitetas A.Rimo pasiūlymus apsvarstė ir jiems pritarė.

PIRMININKAS. O Teisės departamento?

P.PAPOVAS. Vėliau.

PIRMININKAS. Gerai. Pasiūlymų autorius – Seimo narys A.Rimas.

A.RIMAS. Gerbiamieji kolegos, 30 straipsnio 4 dalyje pirmajame sakinyje siūlau išbraukti žodžius “ikiteisminio tyrimo įstaigai” ir įrašyti “institucijai kompetentingai tirti atitinkamas bylas”. Dabar motyvai, kodėl taip reikėtų padaryti. 4 dalyje kalbama apie tai, kad ir baudžiamąją veiką, ir administracinę veiką turi nagrinėti tam tikros institucijos. Dabar ikiteisminio tyrimo įstaigos, suprantama, yra policija ir prokuratūra. Jos nagrinėja nusižengimus, kurie turi baudžiamosios veikos požymių, o administracinių teisės pažeidimų požymių turinčius nusižengimus nagrinėja kitos institucijos. Todėl mano motyvas, kad formuluotė būtų universalesnė ir platesnė.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, būtų miela, kad motyvus dėstytumėte glausčiau. Mes sutapytume laiko. Gerbiamieji kolegos, ar yra 29 Seimo nariai, remiantys A.Rimo pasiūlymą? Kolegos, norėčiau, kad aktyviai pakeltumėte rankas, nes kitaip teks balsuoti… Kolegos, yra 29 remiantys.

Taigi dabar kas norėtų paremti A.Rimo pasiūlymus – motyvai už ir motyvai prieš. Motyvai prieš A.Rimo pasiūlymą – R.Vaštakas. Ne. Ar galime bendru sutarimu priimti A.Rimo siūlymus, kuriems komitetas pritarė? Priimta.

Kitas pasiūlymas.

P.PAPOVAS. Yra Teisės departamento pasiūlymas 30 straipsnio 4 daliai. Komitetas apsvarstė, atsižvelgė ir siūlo tokią formuluotę: 4 dalies 2 sakinyje po žodžių “vėliau kaip per vieną mėnesį” įrašyti “nuo šių sąlygų atsiradimo”.

PIRMININKAS. Komitetas pritarė ar nepritarė?

P.PAPOVAS. Komitetas pritarė ir pasiūlė tokią formuluotę.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar galime po to, kai komitetas pritarė Teisės departamento pasiūlymui, 30 straipsnį priimti bendru sutarimu? Ar yra norinčių kalbėti už ir prieš dėl motyvų? Norinčių kalbėti nematau. 30 straipsnis priimtas bendru sutarimu.

31 straipsnis.

P.PAPOVAS. 31 straipsniui pasiūlymų ir pastabų nėra.

PIRMININKAS. Ar galime bendru sutarimu priimti 31 straipsnį? Priimta.

31 straipsnis. Motyvai už. Prašome. 31 straipsnis. Motyvai už? K.Bobelis.

K.BOBELIS. 31 straipsnis – “Tarnybinės nuobaudos išnykimas”. Jis yra absoliučiai nelogiškai parašytas, tiesiog sunku suprasti. Pavyzdžiui, 2 dalis sako: “Tarnybinė nuobauda ją paskyrusio asmens motyvuotu sprendimu gali būti panaikinta anksčiau, negu sueis šio straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas, ar kai valstybės tarnautojas gaus valstybės apdovanojimą”. Kaip nusikaltęs, nuobaudą turintis valstybės tarnautojas gali gauti valstybės apdovanojimą? Tas, kuris paskyrė nuobaudą, pasiūlys jį apdovanoti? Juk čia nėra jokios logikos.

P.PAPOVAS. Atliks žygdarbį.

K.BOBELIS. Čia yra absurdiškas dalykas. Kaip galima tokį dalyką pateikti svarstyti? Pagalvokite, ką parašėte.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, vėl sugedo technika. Gerbiamieji kolegos, kviečiu balsų skaičiavimo komisiją į savo vietas. Pakomentuosime. Gerbiamieji kolegos, kviečiu balsų skaičiavimo komisiją į savo vietas. (Balsai salėje) K.Kriščiūnas, S.Kružinauskas, J.Matulevičius, E.Skarbalius kviečiami į savo vietas.

Balsuosime dėl 31 straipsnio, nes nėra bendro sutarimo. K.Bobelis kalbėjo prieš 31 straipsnį. (Balsai salėje) Gerbiamieji kolegos, ar galime pradėti balsavimą? Būkite geri, čia ne tokia sudėtinga procedūra. Galima pradėti. Gerbiamieji kolegos, kas mano, kad 31 straipsnį reikia priimti tokį, kokį pasiūlė komitetas, jam kitų pastabų nėra, balsuojate už. Balsavimas pradėtas. Kas už 31 straipsnį?

Už – 48. Kas prieš? Prieš – 3. Kas susilaikė? Susilaikė 6. Už balsavus 48 Seimo nariams, prieš – 2, susilaikius 6, 31 straipsnis priimtas.

32 straipsnis.

P.PAPOVAS. 32 straipsniui yra kolegos A.Syso pasiūlymas papildyti 5 dalį. Komitetas apsvarstė. Nepritarė, kadangi žalos išieškojimo tvarka yra nustatoma Civiliniame kodekse, o dydis pagal tai, kokia žala būna padaryta, ir apskaičiuojamas. Todėl siūlome nepritarti.

PIRMININKAS. Pataisos autorius A.Sysas.

A.SYSAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, mes ne tik šiame įstatyme, bet ir kituose dažnai įpareigojame, kad tvarką nustatytų Vyriausybė. Todėl, manau, šiuo mano pasiūlytu užrašu mes tikrai nepagadinsime įstatymo, nes Civiliniame kodekse ne viskas apibrėžta. Kad neiškiltų nereikalingų diskusijų, pradėjus įgyvendinti šitą įstatymą, o kad jų iškils, tai čia šiandien labai aišku, mano siūlymas ir būtų, kad papildytume 5 dalį vienu sakiniu. Iš esmės, sakau, jis nepagadintų to įstatymo, bet mes turėtume tam tikras garantijas, kad jeigu Civiliniame kodekse nebūtų viskas apibrėžta ir įvertinta, tai visada Vyriausybė galėtų tą tvarką nustatyti. Kitaip bus nereikalingo bylinėjimosi ir problema nebus sprendžiama.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar yra 29 Seimo nariai, remiantys A.Syso pataisą? Balsuojame. Gerbiamieji kolegos, kviečiu balsavimo komisiją į savo vietas. Ko gero, technika šiandien visai eina iš rikiuotės. Tikriausiai todėl, kad vyksta olimpiada. Mes negalime paaiškinti priežasčių, bet pultas neveikia. Balsų skaičiavimo komisiją prašome į savo vietas. Aš norėčiau paprašyti vis dėlto pakviesti Informacijos analizės skyriaus viršininką, kad mes galėtume sutvarkyti techniką, nes taip dirbti tikrai kur kas sunkiau.

Prašome, kolegos. Ar yra 29 Seimo nariai, remiantys A.Syso pasiūlymą? Prašome pakelti rankas tuos, kurie remia A.Syso siūlymą.

Gerbiamieji kolegos, A.Syso pataisa surinko tik 19 jį remiančių balsų. Taigi ji nebus svarstoma.

Dabar, kolegos… Pranešėjau, ar yra dar kitų pataisų?

P.PAPOVAS. 32 straipsniui daugiau pataisų nėra.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar galime dabar pritarti 32 straipsniui bendru sutarimu? Negalime. Motyvai prieš. Gal per šoninį mikrofoną? E.Masiulis.

E.MASIULIS. Gerbiamieji kolegos, gerai, kad dar šviesa salėje neužgeso. Iš tiesų 32 straipsnis numato valdininkų, t.y. valstybės tarnautojų, atsakomybę už padarytą žalą. Aš apgailestauju, kad tada, kai buvo teikiamos K.Rimšelio ir mano pataisos dėl atlyginamos žalos dydžio neribojimo, jos valdančiosios daugumos buvo atmestos.

Taip pat šiame straipsnyje yra įdėta tokia nuostata, kuria iš anksto pasmerkiama, kad šis įstatymo projekto straipsnis tikrai nebus vykdomas ir realiai iš valdininkų, padariusių pražangas, padariusių žalą, kurią teismas pripažins, ši žala nebus išieškoma, nes 32 straipsnio 6 punkte yra paskutinis sakinys, kad kreipimasis į teismą sustabdo žalos išieškojimą. Kiekvienas kreipimasis iš karto sustabdys žalos išieškojimą iš valstybės tarnautojo ir realiai šis mechanizmas neveiks. Taigi, gerbiamieji socialdemokratai, jūs viena deklaruojate, visiškai kita darote. Iš tiesų daug kalbų buvo apie valdininko atsakomybę, bet kai ateina konkretūs siūlymai, kaip sugriežtinti šią atsakomybę, jūs labai greitai tokius siūlymus atmetate. Todėl siūlau nepritarti 32 straipsnio tekstui, nes tai tikrai nesugriežtina valdininko atsakomybės.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, gal yra motyvų už? Motyvai už. Niekas nenori kalbėti. Gerbiamieji kolegos, balsuojame. Kas už tai, kad 32 straipsnis būtų priimtas, prašau pakelti rankas.

Gerbiamieji kolegos, noriu pasakyti, kad atsakomybė balsuojant pakėlus ranką yra dar didesnė, negu spaudžiant mygtuką. Noriu priminti, kad 1990 metais toks balsavimas buvo kasdienis. Dirbame toliau.

Gerbiamieji kolegos, už 32 straipsnį balsavo 58 Seimo nariai. Kas prieš? Prieš balsavo 10 Seimo narių. Kas susilaikė, kolegos? Susilaikė 4. Gerbiamieji kolegos, 58 balsavus už, 10 – prieš, 4 susilaikius, 32 straipsnis priimtas.

33 straipsnis.

P.PAPOVAS. 33 straipsnio 3 daliai yra J.Razmos siūlymas, kad įstatyme būtų nuostata dėl vardinio balsavimo kolegialios valstybės institucijos ir išbraukti saugiklius, kad kolegialios institucijos pareigūnai stengtųsi dalyvauti posėdžiuose, o ne, sakykime, nedalyvautų dėl nemalonių sprendimų. Siūloma išbraukti. Komitetas apsvarstęs nepritarė. O dėl vardinio balsavimo kiekviena institucija turi patvirtintus nuostatus ir nuostatuose viskas turėtų būti reglamentuota, kaip ir mūsų statute yra reglamentuota. Nebūtina tokių smulkių dalykų reglamentuoti įstatymu.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, norėčiau paprašyti J.Razmos per šoninį mikrofoną. Aš matau, kad laukia dėl balsavimo motyvų, bet gal šią pataisą išklausykime, po to suteiksiu žodį A.Klišoniui. J.Razma. Jūsų pataisa.

J.RAZMA. Gerbiamieji kolegos, aš bandau Seimo Pirmininko jau mūsų aprobuotus siūlymus dėl kolektyvinės atsakomybės vertinti rimtai, galvodamas, kad jis įsivaizduoja realų mechanizmą, kaip kokiu nors būdu juos įvykdyti. Pažiūrėkime, kaip bus, jeigu nėra vardinio balsavimo. Yra kokios nors institucijos protokolas, kad 3 balsavo už, 2 – prieš. Po metų išaiškėja, kad tas sprendimas prieštarauja įstatymams ir tada bandome aiškintis, kaip ten kas balsavo. Jūs įsivaizduokite, ar teisme bus įmanoma pagrįsti atsakomybę, jeigu nėra žmogaus fiksuoto balsavimo? Aš ir siūlau, kad būtų įrašyta, jog yra atsakomybė už tuos balsavimus, kurie yra įforminti vardiniu būdu. Kaip, sakykim, yra Viešųjų pirkimų įstatyme parašyta, kad visi viešųjų pirkimų komisijos nariai pasirašo protokolus. Taip reikia ir visų kitų institucijų sprendimus peržiūrėti, bet čia užfiksuoti, kad turi būti vardinis balsavimas. Būtų aiškus reikalavimas, kad tie dalykai turi būti sutvarkyti. O antra dalis, kad nedalyvavusiam nebūtų atsakomybės, tai, man atrodo, savaime aišku. Priversti jį bėgioti, aiškintis išgirdus, kad jis nedalyvavo ir galėjo ką nors ne taip padaryti, iš tikrųjų yra absurdas. Dalyvavo, pasirašė ir žmogus atsako.

PIRMININKAS. Ačiū. Pataisos autorius išsakė motyvus. Gerbiamieji kolegos, atrodo, jau vėl veikia technika. Dėl vedimo tvarkos A.Klišonis.

A.KLIŠONIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš norėčiau paprašyti. Mes svarstome tikrai neeilinį įstatymą ir norėtųsi, kad mūsų rinkėjai matytų, kaip Seimo nariai balsavo. Dabar yra pakeliamos rankos ir pasakoma, kad balsavo 40, 30 ar 15 Seimo narių. O kaip kas balsavo? Kadangi teikiamos esminės pataisos, norėtųsi, kad balsavimo duomenis būtų galima matyti kompiuteryje. Matytume ne tiktai mes, bet matytų ir mūsų rinkėjai. Todėl prašyčiau jūsų, kaip vedančio šį Seimo posėdį, kad technika veiktų ir mes galėtume normaliai dirbti savo darbą.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, aš tik norėčiau pasakyti keletą statutinių pastabų. Pirmoji statutinė pastaba, gerbiamieji kolegos, kad Seimo narys turi įvairias balsavimo formas, viena iš jų – pakelti ranką. Tai yra statutinė norma, kurios 12 metų šiame Seime preciziškai yra laikomasi. Tai yra pagrindinė balsavimo forma ir balsavimai, įvykę dabar, yra teisėti, visiškai aiškūs, priešingu atveju jūs galite kelti nepasitikėjimą balsų skaičiavimo komisija.

Antras dalykas, balsų skaičiavimo komisija yra patvirtinta bendru sutarimu, jos sudėtis yra žinoma.

Trečias dalykas, ne dėl mano ar mūsų Seimo Sekretoriato kaltės šiuo atveju įvyksta kompiuterių klaidos. Mes kreipėmės į Informacijos analizės skyriaus vadovą, kad technika būtų pataisyta. Dabar technika lyg ir veikia, bet, suprantama, darbo sąlygos tokiu atveju yra sunkios. Mes nežinome, ar ilgai ta technika veiks, ši priežastis yra rimta. Todėl, kolegos, jūsų replikavimas yra daugiau bendro pobūdžio.

Dabar, gerbiamieji kolegos, galime balsuoti dėl to, ar yra 29 Seimo nariai, remiantys J.Razmos pasiūlymą. Prašom balsuoti kompiuteriu, kolegos. Gerai, kolegos, pakartokime registraciją, labai logiškas reikalavimas. Registracija, kolegos. Nesijaudinkite, viskas bus padaryta, kaip priklauso. Taigi užsiregistravo 71 Seimo narys. Dabar prašom balsuoti tuos, kurie remia J.Razmos pasiūlymą. Prašom, balsavimas pradėtas. Deja, J.Razmos pasiūlymas surinko 24 Seimo narių balsus. Jis nebus svarstomas.

Prašom, pranešėjau, kitas.

P.PAPOVAS. 34 straipsniui yra Teisės departamento…

PIRMININKAS. Kolegos, dar 33 straipsniui J.Razmos pasiūlymas.

P.PAPOVAS. Daugiau nėra pasiūlymų.

PIRMININKAS. Jeigu nėra, tuomet dėl viso 33 straipsnio. Ar norėtų kas kalbėti prieš? Prieš E.Masiulis.

E.MASIULIS. Gerbiamieji kolegos, 33 straipsnis taip pat reglamentuoja atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl valstybės ir savivaldybės institucijos ar įstaigos neteisėtų veiksmų, ir galimybę regreso tvarka išreikalauti šią žalą iš konkretaus pareigūno, kuris ją padarė. Kaip pamename, buvo siūlymas neriboti teismo nustatytos žalos išieškomos sumos dydžio, bet valdančioji dauguma, saugodama valstybės tarnautojus, vis dėlto atmetė tokį pasiūlymą. Ir yra nustatytas konkretus sumos dydis, kiek valdininkas gali atlyginti, nors gali būti padaręs ir didesnę žalą. Taigi, manau, tai yra šiltnamio sąlygų kūrimas valstybės tarnautojams, neatitinkantis bendrų Darbo kodekse numatytų darbo santykių reikalavimų. Todėl siūlyčiau nedaryti jokių išskirtinumų ir nepritarti šiam straipsniui.

PIRMININKAS. Motyvai už – J.Jurkus.

J.JURKUS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Labai gaila, kad kolega retkarčiais nedalyvauja komiteto posėdžiuose, kai mes bendru sutarimu priimam tuos sprendimus, tai yra nelabai gerai, tai sukelia sumaištį plenariniame posėdyje. Todėl kviesčiau nekreipti dėmesio ir balsuoti už. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerai, kolegos, buvo motyvai už, motyvai prieš. (Balsai salėje) Atsiprašome, šį kartą suteiksime žodį K.Rimšeliui.

K.RIMŠELIS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš tik noriu, kad J.Jurkus irgi neklaidintų. Ką girdi, ką mato, jisai pateikia kaip visapusiškai priimtiną. Nebuvo jokio bendro sutarimo būtent šiuo klausimu. Gerbiamasis Jurkau, prašau neklaidinti Seimo narių. Prašau užprotokoluoti Seimo protokole.

PIRMININKAS. Gerai. Labai vertinga pastaba dėl vedimo tvarkos.

Gerbiamieji kolegos, balsuojame dėl 33 straipsnio. Balsavimas pradėtas. Kas manote, kad reikia priimti tokį, kokį teikia pranešėjas, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate prieš arba susilaikote.

Už – 36, prieš – 5, susilaikė 21. 33 straipsnis priimtas.

Gerbiamieji kolegos, gerbiamasis pranešėjau, dabar aš siūlau padaryti 5 minučių pertrauką, nes 12 valandą mes pradėsime svarstyti Konstitucijos pataisą, todėl turėsime padaryti ir šio įstatymo priėmimo pertrauką, o po Konstitucijos pataisų grįšime prie šio įstatymo tolesnio priėmimo.

Kolegos, 5 minučių pertrauka.

Pertrauka

Konstitucijos 119 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-919* ES (antrasis svarstymas)

PIRMININKAS. 12 valanda. Gerbiamieji kolegos, tęsiame posėdį. Pradedame svarstyti Konstitucijos 119 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr.IXP-919. Teikia 52 Seimo nariai. Antrasis svarstymas. Antrojo svarstymo metu yra užsirašę kalbėti du Seimo nariai. Kviečiame į tribūną Seimo narę I.Šiaulienę.

I.ŠIAULIENĖ. Gerbiamieji kolegos, tai yra antrasis Konstitucijos 119 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto svarstymas, kuriuo yra pailginama Savivaldybių tarybų kadencija iki ketverių metų. Ir pagal šį Konstitucijos straipsnio pakeitimo įstatymo projektą rinkimų teisę gaus ne tik Lietuvos Respublikos piliečiai, bet ir nuolatiniai administracinio vieneto gyventojai.

Šita Konstitucijos pataisa yra siejama su Lietuvos Respublikos integracija į Europos Sąjungą. Derinant mūsų Konstitucijos nuostatas su Europos Sąjungos teise yra daroma šitokia pataisa. Europos Bendrijos sutarties 19 straipsnis nustato, kad kiekvienas Sąjungos pilietis, gyvenantis valstybėje narėje, kurios pilietis jis nėra, turi teisę balsuoti ir kelti savo kandidatūrą vietos rinkimuose valstybėje narėje, kurioje jis gyvena tomis pačiomis sąlygomis kaip ir tos valstybės piliečiai. Taigi Europos Sąjungos teisė reikalauja suteikti teisę Europos Sąjungos valstybių narių piliečiams dalyvauti ir kelti savo kandidatūrą vietos rinkimuose. Atsižvelgiant į tai, kad teisė dalyvauti vietos rinkimuose Europos Sąjungos teisės kontekste suprantama daugiau kaip socialinio, o ne politinio pobūdžio teisė, tai yra kaip galimybė realiai įgyvendinti savivaldos principus bei dalyvauti vietinės bendruomenės gyvenime, siūloma teisę dalyvauti Savivaldybių tarybų rinkimuose suteikti nuolatiniams administracinio vieneto gyventojams. Noriu pasakyti, kad dėl šio Konstitucijos straipsnio pakeitimo įstatymo projekto didelių diskusijų nėra buvę nei Konstitucinėje komisijoje, nei per pirmąjį pateikimą, nei per pirmąjį svarstymą, todėl manau, kad ir po šio svarstymo Seimo nariai pritars ir šita Konstitucijos pataisa bus priimta.

Konstitucijos pataisą lydi taip pat įstatymai, kurie konkretizuos, kaip nuolatiniai administracinio vieneto gyventojai rinks ir bus renkami į savivaldybių tarybas, kaip bus formuojama vietos savivaldos administracija. Pagal parengtus šių įstatymų projektus teisė rinkti ir būti išrinktiems suteikiama visiems nuolatiniams administracinio vieneto gyventojams, bet pagal Vietos savivaldos įstatymą yra ribojama teisė užimti ne piliečiams mero, vicemero, savivaldybių tarybos, valdybos narių vietas. Vadinasi, tas pareigas, tas funkcijas galės atlikti tiktai Lietuvos Respublikos piliečiai. Šita išlyga yra atliekama taip pat vadovaujantis Europos Sąjungos teise ir tai neprieštarauja bendriesiems Europos Sąjungos dokumentams. Kviečiu Seimo narius palaikyti teikiamą Konstitucijos straipsnio pakeitimo projektą. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū I.Šiaulienei. Kviečiame Seimo narį E.Klumbį.

E.KLUMBYS. Gerbiamasis Seimo vicepirmininke, gerbiamieji kolegos, aš pirmojo svarstymo metu nekalbėjau, tačiau antrojo svarstymo metu norėčiau pasakyti savo nuomonę. Anksčiau aš laikiausi tos nuomonės, kad galbūt vertėtų padaryti šią pataisą, tačiau paskutinių 2–3 mėnesių įvykiai visiškai pakeitė mano nuomonę, ir aš noriu pagrįsti, kodėl manau, kad nereikėtų to daryti.

Per tą laiką aš puikiai pamačiau, kokios apgaulės yra daromos Vilniaus savivaldybėje Vilniaus mero A.Zuoko ir jo kompanijos. Vilniuje savivalda virto savivale, ir niekas negali nieko padaryti. Prezidentas bejėgis ir net teisinasi, premjeras bejėgis, Valstybės kontrolės išvadoms jokio dėmesio, kaip ir Generalinei prokuratūrai.

Pagal pakeitimą šitie procesai, kai būtų galima sustabdyti, truktų nebe trejus, o ketverius metus. Kita vertus, kiek yra nestabilumo savivaldybėse, kur keičiasi valdžios: Šiauliai, Kaunas, Telšiai ir taip toliau. Dabar tas nestabilumo periodas dar labiau pailgėtų iki ketverių metų. Ten, kur vietos savivaldos valdžia dirba gerai, kur yra tvarka, kur gyventojai pasitiki ta valdžia, ar ją rinksime kas trejus metus, ar kas ketverius metus, jokio skirtumo nebus.

Dabar dėl antrosios nuostatos – dėl ne piliečių. Vis dėlto manyčiau, kad mums reikėtų atsižvelgti į bendrus procesus, kurie vyksta Europoje. Jau ne vienoje Europos valstybėje be turkų, kinų, kurdų bendruomenių negalima išspręsti vietos valdžios problemų, išrinkti savivaldos valdžios. Šiomis dienomis Europa išgyvena tikrą politinį šoką – J.M.Le Peno sėkmę per Prancūzijos Prezidento rinkimus. Jo sėkmę pirmiausia nulėmė imigracijos procesai Prancūzijoje. Pas mus taip bus po 25–30 metų, taigi ar verta skatinti šiuos procesus šiandien? Aš vis dėlto negaliu balsuoti už šią pataisą ir esu prieš ją.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, tai buvo visi iš anksto užsirašę kalbėti diskusijoje. Ar galėtume bendru sutarimu pritarti po svarstymo Konstitucijos 119 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui? Negalim, bendro sutarimo nėra. Kas nori kalbėti dėl motyvų vienas – už, vienas – prieš po svarstymo? Už – kolega A.Indriūnas. Ne. Už – kolega Č.Juršėnas. Gerai. Už – A.Indriūnas.

A.V.INDRIŪNAS. Gerbiamieji kolegos, mes jau ne kartą svarstėme, įrodinėjome, kad tikrai reikia tokio įstatymo, kad tai padės mums geriau integruotis į Europos Sąjungą ir greičiau pritraukti investicijas bei kitus dalykus, taigi valstybei ir gyventojams tai bus tikrai naudingas žingsnis, ir mes tai turime padaryti. Siūlau pritarti.

PIRMININKAS. Motyvai prieš – N.Stasiškis.

A.N.STASIŠKIS. Pirmiausia mano kalba prieš būtų gal ne iš esmės. Iš principo šios pataisos reikia, tačiau aš turiu labai daug prieštaravimų dėl procedūrinių dalykų. Pirmiausia Konstitucijos pataisos negalima svarstyti atskirai nuo jos įgyvendinimo įstatymo, nes yra visiškai neaišku, ar ji įsigalios po pusės metų, ar po šešerių metų. Tai viena.

Šioje pataisoje yra dvi naujos nuostatos: kadencijos trukmė ir dėl balsavimo teisės ne Lietuvos piliečiams. Tai yra skirtingos nuostatos. Ar jos įsigalios kartu, ar jos galios per kitus rinkimus? Taigi visi tie dalykai yra sprendžiami įgyvendinimo įstatyme ir jie turėtų būti svarstomi kartu. Tada galima kalbėti, ar įsigalios tinkamu laiku – po metų, dvejų, po ketverių, ar tik įstojus į Europos Sąjungą. Į visus šiuos dalykus yra neatsakyta. Nuo atsakymo į šiuos klausimus priklauso pozicija, ar remti tą pataisą, ar jos neremti. Aš pats dabar susilaikysiu, bet siūlyčiau svarstyti galimybę padaryti šio svarstymo pertrauką ir tęsti svarstymą kartu su projektu dėl įstatymo įgyvendinimo.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, buvo motyvai už ir prieš. Registruojamės. Kol registruojamės, noriu pasakyti, kad po šio klausimo bus 1-5a darbotvarkės klausimas – Savivaldybių tarybų įstatymo 6, 13, 83 ir 88 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-1059. Pateikimas. Teikėjai – R.Ruzas ir Č.Juršėnas. Tai yra kompleksiškai teikiami tie įstatymo papildymai, kurie eina kartu su Konstitucijos pataisos svarstymu.

Užsiregistravo 64 Seimo nariai.

Balsuojame, ar pritariame po antrojo svarstymo Konstitucijos 119 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui. Kas mano, kad pritaria, balsuoja už, kas mano kitaip, balsuoja prieš arba susilaiko.

Už – 58, prieš – 2, susilaikė 3. Po antrojo svarstymo Konstitucijos 119 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui pritarta.

Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 6, 13, 83 ir 88 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-1059 (pateikimas)

Dabar norėčiau paprašyti pranešėją R.Ruzą pateikti Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 6, 13, 83 ir 88 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr.IXP-1059. Pateikimas. Prašome, pranešėjau.

R.RUZAS. Laba diena, gerbiamieji kolegos. Na, teikiame įstatymo projektą, siekdami sudaryti sąlygas paankstinti galimą savivaldybių tarybų rinkimų datą, kad tarybų rinkimus būtų galima rengti tą pačią dieną kaip Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimus. Šis įstatymas nesudarytų kokių nors papildomų sunkumų, bet, matyt, būtų galima sutaupyti šiek tiek lėšų, pirmiausia žmogiškuosius resursus. Turiu galvoje ne tik tuos, kurie dalyvaus rinkimuose, tačiau visus Lietuvos gyventojus, kurie ateis balsuoti. Mes taupysime ir jų laiką, ir kartu trumpinsime pačią rinkimų datą. Taigi siūlau priimti tokį Savivaldybių tarybų rinkimo įstatymo 6, 13, 83 ir 88 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą. Tai tiek.

PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nori paklausti 4 Seimo nariai. Pirmasis klausia J.Razma.

J.RAZMA. Gerbiamasis kolega, akivaizdu, kad priėmus jūsų sprendimą ankstesnės vadovybės kai kurių savivaldybių tarybų, kuriose po rinkimų gali pasikeisti dauguma, ilgą laiką dirbs suvokdamos, kad jos tuoj jau nedirbs. Ar jūsų nemanote, kad dėl to gali atsirasti gana daug žalingų pasekmių, nes žmonės, kurie eina vadovų pareigas, norės per tą laiką išspręsti savo asmenines ar verslo problemas, suprasdami, kad jie nebevadovaus savivaldybės tarybai? Kaip apskritai tas darbas gali atrodyti, kai yra naujai išrinkta savivaldybės taryba, o dar ilgą laiką dirba kita, kuri, jau aišku, neteko pasitikėjimo?

PIRMININKAS. Prašom.

R.RUZAS. Gerbiamasis kolega, matyt, ne visai taip atsitiktų. Yra tas laiko faktorius, kai sena taryba dar dirbtų, kol ateis ir prisieks naujoji taryba, sušaukta į pirmąjį posėdį. Dėl to yra siūloma pratęsti, kaip pastebėjote iš raštų, 21 diena iki senosios tarybos kadencijos priėmimo… arba 7 po sušaukti naują tarybą. Galvoti, kad tie žmonės, kurie šiandien yra tarybose, nebus išrinkti ir iš karto pradės bloginti situaciją arba užsiimti tik savo asmeniniais interesais… Norėčiau visiems pasakyti: kolegos, visose miestų tarybose yra mūsų partijų atstovai. Tada reikėtų pažiūrėti, kokius savo partijų atstovus deleguojate į vietos savivaldą. Nuo to labai priklauso, kaip jie dirba. Matyt, tai yra kiekvienos partijos vidaus reikalai. Nemanyčiau, kad atsiras potraukis ir visi pradės užsiiminėti tam tikrais sprendimais, kurie ne visai atitiktų tarybos… Tuo labiau kad pagal Savivaldos įstatymą didelę atsakomybę turi administratorius, kuris irgi neleistų daryti tam tikrų pakeitimų. Nemanau, kad pagal praktiką, kuri buvo, jog tarybų pasikeitimai būna apie 70%… jie yra kur kas mažesni. Dėl to, aš nematau jokių abejonių.

PIRMININKAS. Klausia Seimo narys N.Stasiškis.

A.KAŠĖTA. Atsiprašau.

PIRMININKAS. Atsiprašau, A.Kašėta.

A.KAŠĖTA. Gerbiamasis pranešėjau, iš tiesų esu nustebęs, kad jūs teikiate šio įstatymo pataisą, nes tik savivaldybėje nedirbęs žmogus, kuris nesuvokia savivaldybės svarbos, turbūt galėtų teikti ką nors panašaus. Mano klausimas. Ar jūs nemanote, kad jūs, teikdami šį projektą vadovaudamiesi siaurais partiniais socialdemokratiniais ir socialliberaliniais interesais, patirsite tokį pat fiasko, kaip patyrė viena partija, prieš Seimo rinkimus panaikinusi antrąjį rinkimų turą, nes norėjo taip pat pasiekti rezultatą, tačiau efektas buvo priešingas?

R.RUZAS. Ačiū. Tikrai kolega A.Kašėta gerai pastebėjo – aš jau kelios kadencijos miesto taryboje, todėl dėl šito, ką jūs išsakėte, nelabai jaudinuosi, nes su daugeliu žmonių teko kalbėti. Nuomonė yra tokia, kad tai tikrai sveikintinas dalykas, jei rinkimai įvyks kartu. O rinkimų rezultatai parodys, kaip yra. Nė viena partija šiandien negali pasakyti, kaip pasisuks savivaldybių rinkimų rezultatai, todėl nenorėčiau… Norėčiau atmesti tokius jūsų kaltinimus, kad čia socialdemokratų ir socialliberalų kažkoks numatymas, jog jie laimės. Aš dėl to galėčiau ilgai polemizuoti su jumis. Manau, tai nėra susitarimai, ir būtent todėl, kad aš ne pirmą kadenciją miesto taryboje, teikiau šį pasiūlymą. Natūralu, kad pirmiausia frakcijoje pasitarėme, ir mano pasiūlymui buvo pritarta. Taigi čia nėra vien tokio išskaičiavimo, kad socialdemokratai šioje situacijoje laimi. Aš manau, kai kur galbūt socialdemokratai net ir pralaimi.

PIRMININKAS. Jūsų klausia Seimo narys A.N.Stasiškis.

A.N.STASIŠKIS. Ačiū. Pone pranešėjau, ką tik Seimo posėdžio pirmininkas paaiškino, kad teikiami projektai kaip tik išsprendžia klausimą dėl Konstitucijos pataisos įgyvendinimo, todėl jis atsisakė netgi teikti balsuoti mano siūlymą daryti antrojo svarstymo pertrauką. Gal jūs galėtumėte paaiškinti arba posėdžio pirmininkui, kur jis klydo ir suklaidino Seimą, arba man, kur aš klystu, nes aš nerandu nė vienos sąsajos šiuose jūsų teikiamuose projektuose su būsima Konstitucijos pataisa.

R.RUZAS. Taip, ta būsima Konstitucijos pataisa, kuri yra, tikrai neblogina šios situacijos, bet tik pagal šią situaciją ir šiuos rinkimus mes, matyt, ir suderiname, bandome suderinti ir Konstitucijos straipsnį, ir tuos pačius įstatymus, kurie leistų tai realizuoti. Turbūt taip. Ir aš nematau didelių prieštaravimų. Juo labiau kad labai sunku… (Šurmulys salėje)

PIRMININKAS. Klausia Seimo narys K.Glaveckas. Gerbiamieji kolegos, pranešėjas sunkiai girdi klausimus. Salėje yra gana triukšminga. Prašyčiau rimties. Prašome.

K.GLAVECKAS. Gerbiamasis pranešėjau, aš gal du trumpus klausimus. Sakykite, apskritai tvarkos ir taisyklių kaitaliojimas, kas vyksta dabartiniu metu, tai yra rinkimų datos perkėlimas, kam jis yra naudingas.

Argumentas, kurį jūs išsakėte, kad bus sutaupoma pinigų ar dar ko nors, mano supratimu, nėra didelis argumentas. Antras klausimas yra susijęs su savivaldybių biudžetais. Iš tikrųjų jie daugiausia formuojami gruodį, sausį, vasarį, o tvirtinami kovo pabaigoje, balandžio mėnesį. Tai kaip išeis formuoti kitų metų biudžetą, jeigu rinkimai vyks gruodžio 22 dieną? Kas tada formuos biudžetą ir kas jį priims? Galimas akivaizdus interesų konfliktas tarp naujai išrinktos ir senos savivaldybių? Ačiū.

PIRMININKAS. Prašom pranešėją atsakyti.

R.RUZAS. Gerbiamasis kolega, į pirmą klausimą aš prieš tai maždaug atsakiau, čia tikrai jokių interesų nematau, kaip kai kurie įžvelgia. Data keičiama, nes yra ir daugelio Europos valstybių patirtis, kai rinkimai priartėja, lieka mažiau kaip 3 mėn., mažiau kaip pusė metų, stengiamasi sutapatinti. Čia nereikėtų sakyti tokių populistinių dalykų, kad 10 mln. valstybėje kažką labai pakeis, bet svarbiausia čia yra žmogiškasis faktorius, žmonės, kurie ateina balsuoti. Tiems jūsų žmonėms, kurie dalyvaus rinkimų maratone, jiems irgi taupome ir laiką, ir jų sveikatą, jų energiją. Taigi čia nėra… ir šiais metais atsitinka vien dėl to, kad yra Prezidento rinkimai ir prie jų prideriname savivaldybių rinkimus. Kaip žinote, savivaldybių rinkimų etapas turėtų prasidėti nuo vasario mėnesio, o kovo antroje pusėje turėtų įvykti patys rinkimai. Tad nieko nepakeistų. Antras jūsų klausimas dėl paties biudžeto. Gali atsitikti ir taip, kad biudžetą priims nauja taryba. O kitas dalykas, kad bet kada atėjusi nauja taryba gali pakoreguoti biudžetą, jeigu ateis kompetentingi žmonės. Kitas dalykas dar yra tas, kad apskritai išeis nebloga situacija, nes apie pusantro mėnesio naujai išrinkta taryba turės laiko susipažinti su Savivaldos įstatymu ir su visais reglamentais, ir kitais. Aš matau, jūs labai karštai reaguojate, bet realiai jūs turbūt nė karto nebuvote savivaldybėje ir nematėte. Kai kelias kadencijas esi, matyti (galiu drąsiai pasakyti), kad daugiau kaip 50% tarybų narių nėra normaliai perskaitę Savivaldos įstatymo. Tai irgi yra problema. Tai būtų tam tikras laikas, per kurį būtų galima kartu su Savivaldybių asociacija inicijuoti ir šiek tiek tobulinti savivaldos tarybos narių darbą, padėti susipažinti, išsamiau išanalizuoti patį Savivaldos įstatymą, pagal kurį jie turės dirbti.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau, jūs atsakėte į visus klausimus. Gerbiamieji kolegos, norėčiau pasakyti, kad N.Stasiškio pasiūlymas daryti pertrauką nebuvo teikiamas frakcijos vardu. Seimo nario atskiras pasiūlymas svarstomas ir teikiamas kita tvarka. Tai viena, dėl pertraukos. Antras dalykas, lydintieji Konstitucijos 119 straipsnio įstatymai yra pateikti, svarstomi ir jie bus svarstomi gegužės 2 dieną. Taip yra numatyta ir taigi šios įstatymo pataisos taip pat yra.

Gerbiamieji kolegos, dabar dėl vedimo tvarkos E.Masiulis. Prašom.

E.MASIULIS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Liberalų frakcijos vardu prašau daryti šio įstatymo projekto pateikimo pertrauką. Manau, kad tikrai yra nekorektiška prieš gegužės 7 d., kai bus balsuojama dėl Konstitucijos 119 straipsnio, dabar pateikti šitą įstatymą, nes jeigu nebus atsižvelgta į šį siūlymą, gali keistis nuostatos ir dėl 119 straipsnio balsavimo. Todėl kviečiu įsiklausyti į argumentus ir prašau šio įstatymo projekto pateikimo pertraukos.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, yra pasiūlymas daryti pertrauką. Ar yra bendras sutarimas daryti pertrauką? (Šurmulys salėje) Kolegos, kadangi nėra sutarimo, registruojamės. Balsuosime, kolegos. Kas manote, kad reikia daryti pateikimo pertrauką, balsuosite už, kas manote kitaip, balsuosite prieš. Kolegos, registracija.

Gerbiamieji kolegos, pirmiausia pasitarsime, ar darome pertrauką, po to sutarsime, ar jie prašo pertraukos iki kito posėdžio, ar iki kitos savaitės? Statutas nustato, kad pertrauka daroma iki kito posėdžio. Vadinasi, po pietų. Šiuo atveju aš manau, geriau nedaryti pertraukos ir po pateikimo diskutuoti toliau.

Gerbiamieji kolegos, užsiregistravo 71 Seimo narys. Kas manote, kad reikia daryti pertrauką, kaip siūlo Liberalų frakcija, balsuojate už, kas manote, kad nereikia daryti pertraukos, balsuojate prieš arba susilaikote. Balsavimas pradėtas.

Gerbiamieji kolegos, už pertrauką balsavo 22 Seimo nariai, 23. Jūs neužsiregistravote? 23 Seimo nariai, prieš – 40, susilaikė 8. Taigi pertrauka nebus daroma. (Balsai salėje) Teisingai, pertrauka daroma, nes yra daugiau kaip penktadalis Seimo narių. Dabar noriu paklausti, ar pertrauka daroma iki kito posėdžio? Labai ačiū.

Tęsiame… Gerbiamieji kolegos, negali būti ne, kadangi taip numato Statutas. Aš labai atsiprašau, kolegos, bet Statuto norma opozicijai yra žinoma.

Vietos savivaldos įstatymo 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-1060. Dėl vedimo tvarkos suteiksiu žodį. Pranešėjas – R.Ruzas. Dėl vedimo tvarkos E.Masiulis.

E.MASIULIS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, kadangi iš tiesų taip jau keistai klostosi pozicijos ir opozicijos santykiai, kai reikia balsų dėl Konstitucijos 119 straipsnio, mes tarpusavyje tariamės ir kalbamės. Tuo tarpu kai kalbama apie savivaldybių rinkimų datos kaitaliojimus, kažkodėl jokių derybų ir jokio tarimosi su opozicinėmis frakcijomis nevyksta. Aš siūlyčiau į tuos klausimus žiūrėti bendriau ir aš siečiau šį įstatymo svarstymą kartu su Konstitucijos 119 straipsnio priėmimu.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamieji kolegos, daroma pertrauka iki kito posėdžio. Dar dėl vedimo tvarkos Č.Juršėnas.

Č.JURŠĖNAS. Dėkoju, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamieji kolegos liberalai, kadangi jūs pirmą kartą taip formuluojate klausimą, aš siūlau pritarti po pateikimo, o svarstyti ne anksčiau kaip gegužės 7 d. ir per tą laiką susitarti. Ne anksčiau kaip gegužės 7 dieną.

PIRMININKAS. Nežinau, ar Liberalų frakcija išgirdo Socialdemokratinės koalicijos frakcijos pasiūlymą pritarti po pateikimo? Kadangi po pietų pateikimas bus, tai kviečiame į tribūną R.Ruzą pateikti Vietos savivaldos įstatymo 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr.IXP-1060. Prašom, pranešėjau.

Vietos savivaldos įstatymo 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-1060 (pateikimas)

R.RUZAS. Siūlome pakeisti Vietos savivaldos įstatymo 14 straipsnį, kuris glaudžiai siejasi su ką tik mano anksčiau pateiktais įstatymais dėl datos pailginimo ir Konstitucijos 119 straipsnio išdėstytomis nuostatomis. Siūlau kolegoms taip pat paremti.

PIRMININKAS. Vieną minutę, mes norėtume įjungti kompiuterį. Kas norėtų paklausti pranešėjo? Norinčių paklausti užsirašiusių nėra. Ačiū pranešėjui. Kas norėtų kalbėti dėl motyvų? Vienas už, vienas prieš dėl pateikimo. Motyvai prieš – K.Rimšelis.

K.RIMŠELIS. Paprasčiausiai norėčiau pasakyti, kad jeigu pirmuoju klausimu yra paskelbta pertrauka, tai mes siūlome ir dėl šio klausimo skelbti pertrauką, kad būtų svarstoma kompleksiškai. Aš nemanau, kad opozicija gali taip paprastai primetinėti visiems kitiems valią, girdi, aš padirbėjau savivaldybėje, pasitariau savo frakcijoje ir siūlau visiems kitiems. Yra konstituciniai balsavimai, reikia kur kas daugiau balsų, ir jeigu mes nerasime kompromiso, tai mes niekur toli nenueisime. Aš frakcijos vardu siūlau daryti ir šio klausimo svarstymo pertrauką.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar galime sutarti bendru sutarimu daryti pertrauką iki kito posėdžio? Gerai. Ačiū, kolegos. Abiem klausimais daroma pertrauka iki kito posėdžio.

Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-1163(3*) ES (priėmimo tęsinys)

Taigi dabar, gerbiamieji kolegos, grįžtame prie Valstybės tarnybos įstatymo tolesnio priėmimo. 34 straipsnis. Pranešėjas – P.Papovas. Prašom.

P.PAPOVAS. 34 straipsniui yra Teisės departamento pastaba. Ši pastaba yra techninio pobūdžio. Spausdinant 24 puslapyje yra pakartota 5 dalies pabaiga, todėl pritariame, kad reikia ją išbraukti.

PIRMININKAS. Ačiū, kolegos. Teisės departamento pataisa yra priimta. Daugiau pasiūlymų, papildymų nėra. Kas norėtų kalbėti dėl viso 34 straipsnio? Norinčių kalbėti nematau. Ar galime pritarti 34 straipsniui bendru sutarimu? Galime. 34 straipsnis priimtas.

35 straipsnis, pranešėjau.

P.PAPOVAS. 35 straipsniui pasiūlymų ir pataisų nėra.

PIRMININKAS. Ar galime, kolegos, pritarti 35 straipsniui bendru sutarimu? Galime. 35 straipsnis priimtas.

36 straipsnis.

P.PAPOVAS. 36 straipsniui yra kolegos J.Razmos pasiūlymas vietoj žodžio “paprastai” įrašyti “ne anksčiau kaip po”, tačiau komitetas apsvarstęs nepritaria, ir Darbo kodekso projekte taip pat yra žodis “paprastai”. Jeigu parašysime, kad ne anksčiau kaip po šešių tarnybos mėnesių gali būti suteikiamos eilinės atostogos, tuomet, nesukakus šešiems mėnesiams, valstybės tarnautojas negalėtų paimti atostogų ir, sakykime, studijuoti. Turėtų imti nemokamas atostogas. Komitetas nepritaria.

PIRMININKAS. Pasiūlymo autorius J.Razma.

J.RAZMA. Gerbiamieji kolegos, jeigu parašote “paprastai”, tai galite to sakinio ir iš viso nerašyti, nes tai yra teisiškai tuščias reikalas. Jeigu parašote “paprastai po šešių mėnesių”, vadinasi, atostogos gali būti suteiktos ir po vienos dienos. Jeigu norite turėti teisiškai tvarkingą tekstą, arba iš viso to trečiojo punkto nerašykite ir neperkraukite teksto teisiškai nieko nereiškiančiais teiginiais, o jeigu norite pasakyti, kad realiai po šešių mėnesių tai turi būti suteikta, rašykite taip, kaip aš siūlau.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, visų pirma norėčiau paklausti, ar yra 29 Seimo nariai, kurie nori paremti J.Razmos pataisą? Prašom balsuoti. Seimo nario J.Razmos pasiūlymą parėmė tik 15 Seimo narių, jis nebus svarstomas. Daugiau pasiūlymų 36 straipsniui…

P.PAPOVAS. Nėra.

PIRMININKAS. …nėra. Ar galime 36 straipsnį priimti bendru sutarimu? Negalime, yra prieštaraujančių. V.Matuzas. Prašom. Motyvai prieš.

V.MATUZAS. Pone posėdžio pirmininke, čia kompiuteryje yra toks variantas: “Valstybės tarnautojui kasmet suteikiamos 2288 kalendorinių dienų atostogos”. Kaip čia suprasti? Per metus tiek dienų gal nebūna?

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, galiu pasakyti, kad mano projekte yra 28 dienos. Aš kompiuteriu nesinaudoju, naudojuosi teisės aktais. Jūs pažvelkite į savo kompiuterį, gal ten yra kompiuterio klaida. Kalbama apie 28 dienas. (Balsas salėje) Prašom ištaisyti tuos skaičius, kaip yra išdalintame projekte. Mes priimame pagal projektą, o ne pagal kompiuterį.

Taigi, gerbiamieji kolegos, ar galime bendru sutarimu priimti 36 straipsnį? Galime. Priimta. 37 straipsnis. Prašom.

P.PAPOVAS. Pasiūlymų ir pastabų nėra.

PIRMININKAS. Ar galime priimti bendru sutarimu 37? Priimta.

P.PAPOVAS. 38 straipsniui taip pat pasiūlymų ir pastabų nėra.

PIRMININKAS. Ar galime bendru sutarimu priimti 38 straipsnį? Priimta.

39 straipsnis.

P.PAPOVAS. 39 straipsniui yra kolegos J.Razmos ir Teisės departamento pastabos. Kolegos J.Razmos pastabai nepritariame, nes jau seniai yra tokia praktika, kad paprastai yra mokamas trijų mėnesių vidurkis, o ne tas atlyginimas, kuris yra pastaruoju metu, ir ši formuluotė nelabai pasako, kas tas pastarasis metas. Nepritariame.

PIRMININKAS. Pataisos autorius J.Razma.

J.RAZMA. Nelaikau šio pasiūlymo esminiu ir jį atsiimu. Tiesiog maniau, kad Vyriausybę reikėtų išvaduoti nuo dar vienos tvarkos dėl to vidutinio darbo užmokesčio mokėjimo matant galimybę mokėti darbuotojui pastaruoju metu mokėtą užmokestį ir išvengti papildomų biurokratinių dalykų. Bet aš jo neteikiu balsuoti, jeigu komitetas nepritaria.

PIRMININKAS. Ačiū. Pataisa atsiimta. Dėl Teisės departamento.

P.PAPOVAS. Taip, yra Teisės departamento pataisa. Komitetas jai pritarė ir siūlo 2 dalyje vietoj taško rašyti kablelį ir papildyti “išskyrus į kitų valstybių ir tarptautines institucijas”.

PIRMININKAS. Ar galima dabar pritarti 39 straipsniui bendru sutarimu su Teisės departamento pasiūlymu? Galima, pritarta.

40 straipsnis.

P.PAPOVAS. 40 straipsniui yra kolegos ministro J.Bernatonio pasiūlymai. Komitetas juos apsvarstė. Šie pasiūlymai yra ir dabar galiojančiame įstatyme, todėl komitetas jiems pritarė.

PIRMININKAS. Pataisos autorius J.Bernatonis.

J.BERNATONIS. Man regis, pranešėjas išsakė išties svarbų argumentą. Dabar galiojančiame įstatyme tokios nuostatos yra, jos atspindi tam tikrą diplomatinės tarnybos specifiką derinant su kitais įstatymais, todėl siūlyčiau priimti.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar yra 29 Seimo nariai, remiantys J.Bernatonio pasiūlymą? Prašome pakelti rankas. Prašome aktyviau pakelti rankas. Iš tikrųjų yra daugiau. Labai ačiū. Taigi pataisa bus svarstoma. Kas norėtų, kolegos, paremti tą pataisą? Vienas kalba už, vienas – prieš. Dėl balsavimo motyvų norinčių kalbėti nematau. Ar galima J.Bernatonio pataisą priimti bendru sutarimu? Priimta. Daugiau pataisų nėra?

P.PAPOVAS. Nėra.

PIRMININKAS. 40 straipsnį galime priimti bendru sutarimu? Galima. Priimta.

41 straipsnis. Pranešėjau.

P.PAPOVAS. Nėra pasiūlymų ir pataisų.

PIRMININKAS. Nėra. Ar galime priimti 41 straipsnį bendru sutarimu? Galima. Priimta.

42 straipsnis, kolegos.

P.PAPOVAS. 42 straipsniui nėra pasiūlymų.

PIRMININKAS. Pataisų, pasiūlymų nėra. Ar galime priimti bendru sutarimu? 42 straipsnis bendru sutarimu priimtas.

43 straipsnis.

P.PAPOVAS. 43 straipsnio 3 daliai yra Teisės departamento pastaba. Komitetas apsvarstė, pastabai pritarė ir siūlo šią dalį papildyti žodžiais: “kuri išmokama, nepaisant Socialinio draudimo fondo išmokamos laidojimo pašalpos”. Jie yra šios dalies pabaigoje.

PIRMININKAS. Komitetas priima?

P.PAPOVAS. Taip.

PIRMININKAS. Komitetas priima. Gerbiamieji kolegos, daugiau pataisų 43 straipsniui nėra. Ar galime priimti 43 straipsnį bendru sutarimu? Priimta su Teisės departamento pastabomis.

44 straipsnis.

P.PAPOVAS. 44 straipsnio 5 daliai taip pat yra Teisės departamento pastaba. Komitetas apsvarstė šią pastabą, jai pritarė, siūlo tokius pakeitimus: vietoje žodžio “vaiką” įrašyti “vaiko”; vietoj žodžio, įrašyto skliausteliuose – (vaikus) – įrašyti “vaikų”; vietoj žodžio “auginantis” įrašyti “priežiūros atostogose esantis”, ir visą 5 dalį išdėstyti taip: “nėščia valstybės tarnautoja, vaiko (vaikų) iki trejų metų priežiūros atostogose esantis valstybės tarnautojas negali būti atleistas” ir taip toliau…

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, ar galime bendru sutarimu priimti 44 straipsnį su Teisės departamento pasiūlymais, kuriems komitetas pritarė? Galima. 44 straipsnis priimtas bendru sutarimu.

45 straipsnis.

P.PAPOVAS. 45 straipsnio 2 daliai yra kolegos J.Razmos pasiūlymas dėl Lietuvos viešojo administravimo instituto vaidmens dėl valstybės tarnautojų mokymo ir kvalifikacijos kėlimo reikalų. Komitetas apsvarstė, nepritarė, nes dabartinė formuluotė yra suderinta su ekspertais iš Danijos, jie finansavimo šio instituto įsteigimą. Manome, kad dabartinė formuluotė yra geresnė.

PIRMININKAS. J.Razma, pataisos autorius.

J.RAZMA. Aš manau, kad kaip tik dabartinė formuluotė pakankamai ydinga, nes kelių kategorijų darbuotojai išskirtinai nukreipiami į Viešojo administravimo institutą ir nesudaroma galimybė konkuruoti aukštosioms mokykloms, kitoms kvalifikacijos tobulinimo įstaigoms. Mano siūlymas kaip tik pabrėžia konkursinį momentą, kai pretenduojama mokyti valstybės tarnautojus, nors aš palieku galimybę išskirtinai kreiptis ir į Viešojo administravimo institutą, įrašydamas jį prieš konkurso įvardijimą. Tai nepaneigtų galimybės, esant kokiems nors išskirtiniams atvejams, siųsti į šį institutą darbuotojus.

PIRMININKAS. Kolegos, ar bus 29 Seimo nariai, remiantys šį pasiūlymą? Gerbiamieji kolegos, tik 8 Seimo nariai palaikė J.Razmos siūlymą. Jis nebus svarstomas. Daugiau siūlymų nėra. Ar galime 45 straipsnį priimti bendru sutarimu? Galime. 45 straipsnis priimtas bendru sutarimu.

P.PAPOVAS. Dabar siūlyčiau priimti visą dešimtąjį skirsnį, nes jam pataisų daugiau nėra.

PIRMININKAS. Palaukite, dar 46 straipsnis ir…

P.PAPOVAS. Nėra pataisų nei 46 straipsniui, nei 47 straipsniui, todėl siūlau priimti visą dešimtąjį skirsnį.

PIRMININKAS. Kolegos, ar galime priimti 46 ir 47 straipsnius bendru sutarimu? 46 straipsnis priimtas, 47 straipsnis priimtas.

48 straipsnis.

P.PAPOVAS. Šiam vienuoliktajam skirsniui ir 48, 49, 50 ir 51 straipsniams pasiūlymų ir pataisų nėra. Būtų galima priimti.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar galime bendru sutarimu priimti 48, 49, 50 ir 51 straipsnius? (Balsai salėje) Ar galime priimti bendru sutarimu? Galime. Priimta bendru sutarimu.

Dabar, gerbiamieji kolegos, Viešojo administravimo valstybės tarnautojų pareiginių kategorijų ir pareiginių algų koeficientai, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo priedėlis. Čia yra alternatyva. Prašome, pranešėjau.

P.PAPOVAS. Kadangi šie pasiūlymai buvo nagrinėjami ir dėl jų buvo balsuojama svarstymo metu, tai Seimas apsisprendė palikti taip, kaip yra pateikusi Vyriausybė ir komitetas. Komitetas pakartotinai apsvarstė kolegos A.Syso pasiūlymus dėl pareiginių algų koeficientų keitimo, nepritarė ir mano, kad pačios aukščiausios kategorijos turėtų būti suteikiamos diplomatiniam rangui, nes jų atlyginimai turėtų būti didesni, todėl kitų kategorijų, sakykim, viešojo administravimo aukščiausių pareigūnų, valstybės sekretorių, viceministrų kategorijos būtų žemesnės, atitinkamai mažesni būtų ir koeficientai. Nepritariam.

PIRMININKAS. Pasiūlymo autorius A.Sysas.

A.SYSAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, gerų komiteto pirmininko ir komiteto norų, manoma, nepridėsi prie įstatymo. Jeigu mes įstatyme įtvirtinam tokius pareiginių algų koeficientus, tai jie ir bus, ir niekas nespręs, ar čia aukšto rango diplomatas, ar kitoks valstybės tarnautojas. Paprasčiausiai bus numatoma aukščiausia riba, ir viskas. Aš lieku nuoseklus, tas pataisas, kurias teikiau dar 1997–1998 metais, teikiu ir dabar. Iš principo darbo apmokėjimo sistema buvo daugmaž subalansuota, šios pataisos išbalansuoja valstybės sektoriaus darbo apmokėjimo sistemą. Mes turėsime labai didelių rūpesčių. Manau, nesvarbu, ar dešinėje, ar kairėje sėdi Seimo nariai, jiems reikės susitikinėti su rinkėjais ir reikės aiškinti mūsų, manau, klaidingą žingsnį, kurį mes pasirenkame didindami atlyginimus, kai to negalime daryti kitoms Lietuvos piliečių kategorijoms, irgi biudžetinės srities darbuotojams. Pastaruosius mes apeinam, kai priimame savo sprendimus, ir sprendžiam tik dėl valstybės tarnautojų darbo apmokėjimo tvarkos. Todėl aš siūlau dar kartą, padėdamas visiems Seimo nariams, priimti tokią lentelę, kurią būtų galima argumentuotai paaiškinti savo rinkėjams, nes padidinimo aš negaliu aiškinti, kodėl mes taip darom. Todėl siūlau pritarti.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, girdėjote siūlymo autorių. Ar yra 29 Seimo nariai, remiantys A.Syso siūlymą? Prašau balsuoti.

A.Syso pasiūlymą parėmė 19 Seimo narių. Jis nebus svarstomas.

Kolegos, buvo registruojamasi. Dabar pakartosime registraciją. (Balsai salėje) Gerbiamieji kolegos, dar kartą pakartokime registraciją. Gerbiamieji kolegos, dėmesio, vyksta registracija. Jeigu galima, kolegos Skamarakai, Mačerniau, prašom. Vyksta registracija, kolegos!

Kolegos, užsiregistravo 70 Seimo narių. Dar kartą pakartokime, ar yra 29 Seimo nariai, remiantys A.Syso siūlymą? Gerbiamieji kolegos, parėmė 18, dar mažiau, negu buvo. Ką dabar darysi. Gerbiamieji kolegos, pasiūlymas nebus svarstomas. Ar nori kas kalbėti dėl priedėlio? Motyvai prieš – E.Masiulis. Aš nematau jo. (Balsai salėje) Ar galime priimti priedėlį bendru sutarimu? Galime priimti.

Kolegos, dar yra du formalūs straipsniai. 1 straipsnis – tai Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo naujoji redakcija “Pakeisti įstatymą ir išdėstyti jį taip”.

Ir 2 – “Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas”. Šio įstatymo įsigaliojimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymas. Kas norėtų kalbėti dėl 2 straipsnio? Dėl 2 straipsnio motyvai prieš. E.Masiulis? Nematau. Motyvai už. Ar galime 2 straipsnį priimti bendru sutarimu? Galime. Ačiū. Priimta.

Dabar, kolegos, dėl viso įstatymo 4 – už, 4 – prieš. Prieš motyvai – E.Masiulis. Nėra. Motyvai už – B.Bradauskas. Tada motyvai prieš – K.Rimšelis.

K.RIMŠELIS. Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, reikia pasakyti, kad šiame įstatyme buvo priimta daugelis opozicijos pataisų. Man atrodo, jos nebuvo blogos, jos tik pagerino šio įstatymo nuostatas valstybės tarnybos atžvilgiu. Deja, yra ir kai kurių ryškių trūkumų. Visų pirma man labai gaila ir aš apgailestauju, kad nebuvo priimtos pataisos, siūlomos E.Masiulio ir mano, taip pat gerbiamosios S.Burbienės, gerbiamojo J.Razmos, kad pareigybių priskyrimas kategorijoms būtų tvirtinamas Seime, o ne perduodamas Vyriausybei. Man atrodo, Seimo nariai savimi nepasitiki, o tai nesuteikia stabilumo visai tarnybos sistemai.

Kitas dalykas. Įstatyme liko subjektyvus vertinimo komisijos vertinimas, paremtas asmeniniu institucijos vadovo požiūriu ir komisijos narių nuostatomis. Tai lemia tam tikrą subjektyvizmą, kuris suteikiamas valstybės tarnybai.

Taip pat atsisakyta išieškoti valstybės tarnautojo padarytą žalą, taikomi tam tikri apribojimai. Turiu apgailestauti, kad atsisakyta išieškoti visą padarytą žalą, paliktos tam tikros išimtys valstybės tarnyboje, ir tai neatitinka darbo santykių įstatymų nuostatų.

Gana abejotinos yra tarnybinės etikos normos, daugeliu atveju jos yra filosofinės. Jos iš tikrųjų valstybės tarnyboje sukels daug konfliktinių situacijų. Pati valstybės tarnyba, mano manymu, bus paskalų rinkimo bei nešiojimo institucijos vadovams mechanizmas. Tai skatins padlaižiavimą ir sukels Lygių galimybių įstatymo pažeidimus. Liberalų sąjungos frakcija yra prieš prievartą, todėl nepalaiko šio įstatymo ir balsuos prieš.

PIRMININKAS. Motyvai už – B.Bradauskas.

B.BRADAUSKAS. Gerbiamieji kolegos, svarstydami šį įstatymą ir jį priimdami mes išgirdome įvairių versijų, kas bus, jeigu bus, kad pasaulis pasibaigs, kad Lietuvoje sugrius visa valstybės tarnyba, kad čia bus prievarta, vos ne į kalėjimus susodins ir panašiai. Manau, galima būti populistais, bet iki tam tikro laipsnio. Jeigu opozicija konkrečių ir gerų pasiūlymų neturėjo, tai dabar nereikia aimanuoti. Siūlau pritarti šiam įstatymui be didelių debatų. Aišku, irgi apgailestauju, kad nebuvo šiandien priimta gerbiamojo J.Razmos pataisa dėl vardinio balsavimo. Tai tikrai padidintų kolektyvinę atsakomybę. Ką padarysi. Naudodamasis proga sveikinu poną J.Razmą su jurginėmis ir linkiu kuo geriausios sėkmės.

PIRMININKAS. Ačiū. Motyvai prieš – J.Razma. Prisijungiu prie sveikinimo su jurginėmis.

J.RAZMA. Tie sveikinimai, deja, nepakeičia mano neigiamo nusistatymo projekto atžvilgiu. Aišku, aš esu dėkingas už sveikinimus.

Dėl įstatymo projekto. Pirmiausia norėčiau išreikšti apgailestavimą, kad dėl tokio bendro pobūdžio svarbią valstybės sritį reglamentuojančio įstatymo nebuvo mėginta pasiekti visų pagrindinių partijų susitarimo. Seimo Pirmininkas, deja, neinicijavo parlamentinių partijų susitikimų ir susitarimų dėl svarbiausių šio įstatymo nuostatų. Įstatymas iš esmės priimamas valdančiosios daugumos buldozeriu.

Kokias esmines neigiamas nuostatas matome šiame įstatyme? Pirmiausia atkreipiu dėmesį, kad sumažinama valstybės tarnautojų grupė, išbraukiami iš jos paslaugų valstybės tarnautojai ir mėginama sudaryti geresnes galimybes numatyti daugiau privilegijų kitiems valstybės tarnautojams, kurie anksčiau (ankstesniame įstatyme) buvo vadinami valdininkais. Taigi netiesiogiai šiuo įstatymu grįžtame prie buvusios valdininkų kategorijos ir prie buvusio valdininkų įstatymo nuostatų, reglamentuojančių, dabar jau vadinamų valstybės tarnautojais, atlyginimų, priedų ir priemokų sistemą, kai paliekama galimybė institucijos vadovui subjektyviai nustatyti gana didelius priedus, siekiančius 50%, nesiremiant jokiais objektyviais kriterijais. Be abejo, kaip buvo minėta, tai veda ne į valstybės tarnautojų korpuso kokybės augimą. Tai veda į pataikaujančių institucijos vadovui asmenų daugėjimą, eliminuojant kitaminčius, kūrybingus žmones, turinčius savo nuomonę ir nebijančius ją pasakyti.

PIRMININKAS. Kolegos, paklausykime vardinių proga.

J.RAZMA. Taip pat manau, kad iš Seimo Pirmininko populistiškų siūlymų dėl kolektyvinės atsakomybės taip pat nieko konkretaus neišeis, kai buvo atsisakyta mano pasiūlymo fiksuoti vardinį balsavimą tose institucijose. Manau, dabar išreikalauti konkrečios atsakomybės ir žalos atlyginimo, kai protokoluose tik įrašoma, kiek balsavo už ir prieš, bus neįmanoma. Tai ir liks tiktai Seimo Pirmininko papildomi balai prieš Prezidento rinkimus, o realybė nuo to mažai keisis.

Liūdniausia, kad gana sudėtingos socialinės padėties fone mes didiname atlyginimus, priedus, priemokas sumažintam valstybės tarnautojų korpusui. Manau, tai yra nepateisinama. O jeigu mes šį dalyką nagrinėtume pastaruoju metu aštriai iškilusio kompensuojamų vaistų neskyrimo kontekste!? Mūsų frakcija negali palaikyti tokio projekto.

PIRMININKAS. Ačiū. Motyvai – prieš. Motyvai už – J.Bernatonis.

J.BERNATONIS. Dėkoju, pone pirmininke. Mano kolega liberalas sakė, kad nepritarė šiam įstatymui, nes nebuvo priimtos kai kurios jo siūlomos pataisos. Noriu pasakyti, kad asmeniškai ir mano kai kurios siūlomos pataisos nebuvo priimtos, tačiau nereikėtų savo nuomonės suabsoliutinti. Reikėtų matyti visumą, pažvelgti giliau, matyti tą susitarimą, kuris buvo pasiektas komitete. Iš tiesų šis projektas Seime buvo svarstomas labai ilgai. Aš noriu padėkoti Vyriausybės vardu visų pirma komitetui ir Seimo nariams, kurie pateikė daug pataisų, pasiūlymų, kad ši nauja redakcija būtų dar tobulesnė. Kalbėdamas dėl motyvų už norėčiau pabrėžti, jog svarbiausios nuostatos, kurios yra dabar galiojančiame įstatyme, kurios įgalino sukurti valstybės tarnybą ir ją tvirtinti, išlieka ir naujoje redakcijoje. Tačiau ši nauja redakcija yra gerokai aiškesnė, paprasčiau bus ją taikyti, nebus įvairių prieštaravimų, kurie yra dabar galiojančiame įstatyme, taip pat padidinama valstybės tarnautojų atsakomybė, skatinamas geresnis darbas, kvalifikacijos kėlimas ir, suprantama, jeigu šiandien Seimas priims šį įstatymą, turės labai teigiamą vaidmenį toliau stiprinant mūsų valstybės tarnybą. O nuo to priklauso visi darbai valstybėje, taip pat ir mūsų rinkėjų interesų gynimas.

PIRMININKAS. Ačiū, kolegos. Motyvai prieš – A.Matulevičius.

A.MATULEVIČIUS. Ačiū posėdžio pirmininkui. Aš suprantu, kad yra padarytas didžiulis darbas ir iš tikrųjų buvo reikalinga šio Valstybės tarnybos įstatymo nauja redakcija. Bet gaila, kad pas mus dažnai būna taip, kad norėjom kaip geriau, bet išėjo kaip visada. Iš tikrųjų šitas įstatymas, kuris dabar priimamas, deja, vis dėlto turi dar daug ydų. Svarbiausia, ką sako mūsų rinkėjai, ir labai daug gaunu dėl to priekaištų, kad iš tikrųjų šiame įstatyme nėra aiškiai suformuluota, įteisinta, nors buvo bandoma tai daryti, bet, deja, neišėjo, nes buvo per mažai diskusijų, per daug buvo skubama, – dėl valstybės tarnautojų asmeninės atsakomybės ir ne tik dėl asmeninės atsakomybės. Žmonės skundžiasi, kad jie elgiasi su piliečiais išvis kaip su savo kartais… Pasakysiu, kaip žmonės, rinkėjai sako – kaip su savo baudžiauninkais, nes yra vaikoma, nesiskaitoma ir panašiai. Būkime atviri pridėję ranką prie širdies – įstatymas šiandien iš tikrųjų neišspręs šių problemų ir valstybės tarnautojų korpusas nebus pertvarkytas taip, kaip reikėtų pertvarkyti. Aš daug mąsčiau ir taip vyksta ne todėl, kad kalta kuri nors partija ar grupė žmonių, o todėl, kad patys valstybės tarnautojai rašo šiuos projektus, paskui mus įstumia į partines rietenas ir nepakylama virš valstybės interesų ir virš piliečių interesų, todėl taip išeina. Na, priimsime, sakykim, šiandien šitą įstatymą, bet negalvokit, kad dėl to susitvarkys valstybės tarnautojų korpusas.

Antras dalykas, aš niekaip nesuprantu, aš jau ne dėl vieno įstatymo sakau, kalbu Seime, bet balsas į tyrus eina – o kodėl mes skubame? Jeigu reikia tikrai sutvarkyti ir padaryti, kodėl skubama? Kodėl mes neskubame, kai reikia sumažinti valdininkų skaičių? Tikrai reikia sumažinti, visos partijos žadėjo, ir pozicinės, ir opozicinės, bet, deja, niekas nesiryžta, niekam neužtenka drąsos padaryti šiuos dalykus. O kai čia reikia rimtai padaryti darbą, ir galbūt savaitę dvi dar padirbėjus būtų išėjęs geras dokumentas, už kurį būtų galima laisva širdim šiandien balsuoti, deja, taip neišeina. Na ir kas, praeis pusmetis, ir neabejoju, kad rudenį jau bus šiam įstatymui teikiamos pataisos, nes gyvenimas parodys, kad reikia šias problemas spręsti. Todėl tikrai negaliu ramia širdimi balsuoti už jį. Reikėjo, kad valdančioji dauguma iš tikrųjų neskubėtų, pagalvotų, pasitartų pirmiausia su rinkėjais, kurių interesams mes čia turime atstovauti. Bet, deja, tai neįvyksta. Reikia pakilti virš savo partinių ambicijų, o daugiau žiūrėti rinkėjų interesų. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, norėčiau priminti, kad galbūt mes išlaikykime tradiciją dėl motyvų kalbėti dvi minutes. Aš manau, kad ta tradicija yra labai naudinga, ji išsaugo galimybes kalbėti visiems dėl motyvų. Taigi motyvai už – J.Jurkus.

J.JURKUS. Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, mes nenorime, kad išeitų kaip visada, kaip kai kam norisi, kad taip išeitų. Komitetas tobulino dešiniųjų, konservatorių įstatymą, kuris buvo tikrai blogas. Ir į daugelį įstatymo pataisų iš opozicinės pusės buvo atsižvelgta, nors Klemensas ir dejavo, kad aš kai kur meluoju. Bet tai yra tiesa, nesunku patikrinti. Todėl prie šio įstatymo buvo dirbama ilgai, dirbo daug specialistų. Buvo sumažinti priedai ir priemokos. Aš siūlyčiau už jį balsuoti. Tai yra labai patobulintas įstatymas ir jis reikalingas jau šiandien. Labai ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, aš apeliuočiau į E.Masiulį ir P.Papovą. Vis dėlto norėčiau, kad salėje būtų truputį ramiau, nes tikrai didelis triukšmas. Motyvai prieš – P.Gražulis.

P.GRAŽULIS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš manau, galima pripažinti, kad įstatymas yra aiškesnis ir patobulintas. Tačiau iš principo nemažai buvo išsakyta kritikos, daug teikta įstatymo pataisų, į kurias nebuvo atsižvelgta. Ir šiandien, kai yra tokia ekonominė situacija, kai didelė dalis žmonių, kaip sako, yra ant skurdo ribos, ypač kaime – apie 40% ant skurdo ribos, didinti ir socialines garantijas, ir privilegijas, ir priedus valdininkams tiesiog yra nusikaltimas. Aš manau, kad valdininkas, eidamas pareigas, turi jas atlikti gerai ir neturėtų būti už gerą darbą jokių priedų. O jeigu dirba blogai, jis turi būti atleidžiamas iš darbo.

Kitas dalykas, pažiūrėkim dėl atsakomybės. Įstatyme numatyta, kad ne daugiau kaip 20% gali atskaičiuoti jo gaunamos algos, net ne pajamų. Jeigu jis gaus priedus, įvairias premijas, tai jau nėra atlyginimas. Todėl aš manau, kad vis dėlto yra gana pernelyg liberalus požiūris į padarytą žalą valstybei ir asmeniui. Ir manau, kad daugiau yra tikrai priekaištų šiam įstatymui, todėl aš už jį nebalsuosiu. Man gaila, kad valdančioji dauguma, be galo kritikavusi konservatorius, krikščionis demokratus už tai, kad daro privilegijas turtingiesiems, valdantiesiems, tą patį atėjusi į valdžią daro. Ta pati mergelė, tik kita suknelė.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamieji kolegos. Buvo motyvai prieš. Motyvai už, paskutinysis – V.Einoris.

V.EINORIS. Gerbiamieji kolegos, matot, kaip sunku pasverti, kas gerai, kas blogai šiame įstatymo projekte. O gerbiamasis A.Matulevičius kalbėjo, kad buvo labai skubama. Man atrodo, kad buvo labai delsiama. Štai gerbiamasis P.Gražulis sako, kad viską padidinom, man atrodo, kad priedus šiek tiek sumažinom. Gal galima svarstyti, gal per mažai sumažinti numatyti priedai. O uždelsimas gal davė ir teigiamų dalykų. Žinybose teko pastebėti suaktyvėjimą, koridoriuose šiušenant, kas bus, kai priims įstatymą. Ir aš pajutau, kad daugiausia kalbėjo tie žmonės, kurie netikri dėl savo darbo rezultatų, jie patys mato, kad dirba prastai, gali jiems atsiliepti. Tai čia yra visokių dalykų. Vis dėlto aš manau, reikia balsuoti už ir nebedelsti.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamieji kolegos, buvo visi motyvai už ir prieš. Registruojamės. Balsuosime dėl viso įstatymo.

Kol vyksta registracija, keletas pranešimų. Pirmasis. Mūsų posėdį stebi Visagino dailininkai ir Kėdainių rajono Akademijos vidurinės mokyklos moksleiviai. (Plojimai)

Taip pat Tarpparlamentinių ryšių su Didžiąja Britanija grupės nariams yra pakvietimas į pirmąjį Seimo tarpparlamentinių ryšių su Jungtine Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės grupe susitikimą su naujuoju Jungtinės Karalystės ambasadoriumi Vilniuje ponu P.Hillu. Susitikimas vyks 2002 metų balandžio 23 d. 14 val. Seime, Konstitucijos salėje. Yra paskelbta susitikimo darbotvarkė. Tai ir ambasadoriaus pranešimas, klausimai ir atsakymai. Visus norinčius kviečia į šį susitikimą šios grupės pirmininkas D.Barakauskas. Ačiū.

Gerbiamieji kolegos, užsiregistravo 79 Seimo nariai. Balsuojame dėl Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo projekto. Balsavimas pradėtas. Kas manote, kad reikia priimti, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate prieš arba susilaikote.

Gerbiamieji kolegos, 46 balsavus už, 17 – prieš, 14 susilaikius, Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymas priimtas.

Noriu pasakyti, kad tai yra eurointegracinis įstatymas. Mes žengėme dar vieną žingsnį pagal Sevilijos darbo planą, nors Seimas šiek tiek, priminsiu, atsilieka šioje sesijoje priimdamas eurointegracinius įstatymus. Taigi sveikiname žengus šį žingsnį. Dabar kviesime į tribūną P.Papovą pradėti Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo projektą.

Kol pranešėjas pasiruoš, replika po balsavimo. Seimo narys J.Razma.

J.RAZMA. Aš tik galiu apgailestauti, kad posėdžio pirmininkas valdininkų privilegijas lėmusį įstatymą bando kišti po eurointegraciniais procesais. Iš tikrųjų galiojęs įstatymas iš esmės neprieštaravo mūsų derybiniams susitarimams ir jo pakako, o valdininkus aš tikrai sveikinu, juos tikrai galėsime vėl neformaliai vadinti tuo pavadinimu. Jie pamažu gali ruošti dabar duoklę savo institucijų vadovams, nuo kurių malonės priklausys aukštesnė kvalifikacinė kategorija ir atlyginimas. Aš galvojau, kada vis dėlto valdininkai sugebės “prastumti” įstatymą, kuris sulaikytų jau pradėjusį galioti Valstybės tarnybos įstatymą ir atlyginimų normalizavimą. Prašau, tokios galimybės dabar išryškėjo. Aišku, lieka vienintelė viltis, kad dar Respublikos Prezidentas principingai pažiūrės į šią situaciją.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, dar kartą sveikinu J.Razmą su vardadieniu.

Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo projektas Nr.IXP-1164(2*) (priėmimas)

Prašome P.Papovą – Viešųjų pirkimų įstatymo 5 ir 12 straipsnių papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-1149(2). Primenu, tai yra eurointegraciniai įstatymai, kurie yra numatyti Sevilijos plane.

P.PAPOVAS. Šiam įstatymui po svarstymo yra tik Teisės departamento išvados. 1, 2 ir 3 straipsniams jokių siūlymų, pastabų nėra.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar galėtume pradėti priėmimą pastraipsniui? Dabar 1 straipsnis. Siūlymų nėra. Ar galime priimti bendru sutarimu? Priimame.

2 straipsnis. Siūlymų, papildymų nėra. Ar galime priimti bendru sutarimu? Priimta.

3 straipsnis. Siūlymų, papildymų nėra, kolegos. Ar galime priimti bendru sutarimu? Priimta.

4 straipsnis.

P.PAPOVAS. 4 straipsnio 6 daliai yra Teisės departamento pastaba. Komitetas apsvarstė ir pritarė Teisės departamento siūlymui papildyti šią dalį vienu sakiniu: “Valstybės tarnautojai, per šioje dalyje nustatytą terminą nenutraukę valstybės tarnautojams draudžiamos veiklos, atleidžiami iš valstybės tarnybos”.

PIRMININKAS. Ačiū. Ar galime, kolegos, 4 straipsnį priimti su Teisės departamento pastaba, kokią ją pateikė pranešėjas? 4 straipsnis priimtas.

Gerbiamieji kolegos, 5 straipsnis.

P.PAPOVAS. Visiems likusiems straipsniams jokių siūlymų ir pastabų negauta.

PIRMININKAS. Ar galime 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12 straipsnius priimti bendru sutarimu? Priimta.

Gerbiamieji kolegos, kas norėtų kalbėti dėl viso įstatymo? Keturi – už, keturi – prieš. Motyvai prieš – E.Masiulis.

E.MASIULIS. Gerbiamieji kolegos, jau svarstymo metu vyko diskusija dėl šio įstatymo projekto. Tai, kad šiam Valstybės tarnybos įstatymui įgyvendinti reikia įkurti dar vieną instituciją, išlaikomą iš valstybės biudžeto lėšų… Niekas tiksliai nepasako, kiek gi bus etatų šioje įstaigoje, kiek mokesčių mokėtojams kiekvienais metais kainuos tokią instituciją išlaikyti ir kodėl vis dėlto Vidaus reikalų ministerija neranda vidinių rezervų iš savo esamų asignavimų prižiūrėti šį Valstybės tarnybos įstatymo įgyvendinimą. Nejaugi dėl kiekvieno naujai priimamo įstatymo mes turėsime steigti po vieną mokesčių mokėtojų išlaikomą įstaigą, kuri prižiūrės kiekvieną įstatymą atskirai? Manau, kad toks požiūris į mokesčių mokėtojų pinigus tikrai yra nepagarba Lietuvos Respublikos piliečiams, ir kviečiu nepalaikyti šio įstatymo projekto.

PIRMININKAS. Motyvai už – J.Bernatonis.

J.BERNATONIS. Dėkoju, pone pirmininke. Mano manymu, jeigu yra priimtas įstatymas, tai reikėtų jį ir įgyvendinti. Šis įstatymas neturėtų kelti kokių nors didelių abejonių ar opozicijos išgyvenimų, nes tai yra įstatymas, kuris tik apibrėžia, kaip turėtų būti realizuotas jau priimtas įstatymas.

Na, dėl siūlymo, kad Vidaus reikalų ministerija vykdytų valstybės tarnybos tvarkymo funkcijas. Mano supratimu, jis prieštarauja ankstesnei nuostatai, kad šis įstatymas turėtų būti demokratiškas. Mes jau ne kartą girdėjome liberalų kalbas, kad šiam įstatymui trūksta demokratiškumo. Jeigu viena ministerija valdytų visą tarnybą, aš nežinau, ar tikrai atitiktų demokratijos tradicijas.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ačiū. Tai buvo visi motyvai už ir prieš. Registruojamės. Balsuosime dėl viso įstatymo. Registracija pradėta.

Užsiregistravo 67 Seimo nariai. Prašom balsuoti dėl Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo priėmimo. Balsavimas pradėtas.

Gerbiamieji kolegos, 35 balsavus už, 9 – prieš, 15 susilaikius, Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymas priimtas.

Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-1361(3*) (priėmimo tęsinys)

Kolegos, tuomet imamės kito darbotvarkės klausimo – Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr.IXP-1361. Pranešėjas – G.Šivickas. Prašom į tribūną. Kol jūs ateisite, noriu pasakyti, kad Visagino dailininkų klubo “Kvadratas” parodos atidarymas čia, Seime, bus 14 valandą. Visi norintieji tikrai prašomi dalyvauti. Vicemerė D.Meškauskienė kviečia jus į tą parodą. Labai ačiū. Prašom, pranešėjau.

G.ŠIVICKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, buvo padaryta šio įstatymo projekto priėmimo pertrauka, sustojus prie B.Bradausko siūlymo. B.Bradauskas iš naujo perregistravo savo siūlymą. Taip pat gautas naujas R.Palaičio siūlymas. Jis teikia siūlymą dėl įstatymo projekto 1 straipsnio 5 punkto – papildyti nauju sakiniu. Priminsiu, kad mes esame per priėmimą taip pat svarstę ir B.Bradausko siūlymą papildyti šį punktą sakiniu “Nurodytos išimtys netaikomos Neringos miestui”. R.Palaitis siūlo pakeisti, kad nurodytos išimtys netaikomos Kuršių nerijai. Komitetas šiandien svarstė ir tam nepritarė. Taip pat yra nepritarta ir kitam R.Palaičio siūlymui papildyti 10 punktą, taigi siūloma grįžti prie 5 punkto ir iš eilės svarstyti R.Palaičio siūlymą.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, girdėjote paaiškinimus. Grįžtame prie 11 straipsnio 1 dalies 5 papunkčio. Dabar R.Palaičio siūlymas. Prašom.

R.PALAITIS. Šis siūlymas yra sąlygotas sunkios padėties, kuri susidarė Kuršių nerijoje. Ta padėtis, kaip jūs skaitote spaudą ir žinote, atsirado atidarius nemokamą keltą į Kuršių neriją. Ji susidarė būtent Klaipėdos dalyje, toje Kuršių nerijos dalyje, kuri priklauso Klaipėdos savivaldybei.

Kaip žinome, iš esmės visa Kuršių nerija yra saugoma teritorija, tačiau ji apima dvi savivaldybes: dalį Klaipėdos ir didelę dalį Neringos. Viena vertus, Neringa, kaip savivaldybė, galėjo šiaip taip apsiginti nuo didelio užplūdusių motorizuotų transporto priemonių kiekio, nes turėjo užtvarą. Tas užtvaras ne visada veikė teisėtai. Aš manau, kad šiuo įstatymu mes tą užtvarą įteisinsime, tačiau Klaipėdos pusė yra visiškai įstatymo neapginta. Ji neturi jokių rimtų priemonių, kaip pasipriešinti, taip pat ir saugomose teritorijose, ypač dideliam transporto kiekiui. Mano pataisa šiek tiek sprendžia šią problemą, nurodydama, kad visai Kuršių nerijai yra daroma ši išimtis.

Dabar, aišku, kyla klausimas, kad štai pastatysime du užtvarus ir iki Neringos važiuosime pro du užtvarus. Iš tikrųjų tai nelabai tiesa, nes pagal paskutiniuosius Neringos savivaldybės ir Klaipėdos miesto susitarimus jie visiškai pajėgūs rasti kompromisą pastatyti užtvarus tokiose vietose, kur atsiskirs poilsiautojų, važiuojančių į Neringą ir važiuojančių į Kuršių nerijos Klaipėdos dalį, srautai.

Dar sykį sakau: ši įstatymo pataisa reikalinga, kad būtų apginta likusi, t.y. šiaurinė, Kuršių nerijos dalis, kuri priklauso Klaipėdos savivaldybei, nuo per didelio motorizuoto transporto eismo. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar bus 29 Seimo nariai, remiantys šį pasiūlymą? Prašom balsuoti. Deja, jūsų pasiūlymą parėmė 14 Seimo narių. Jis nebus svarstomas. Kitas pasiūlymas bus B.Bradausko.

G.ŠIVICKAS. Kitas pasiūlymas B.Bradausko. Taip.

PIRMININKAS. Prašom B.Bradauską – pasiūlymo autorių. Vieną minutę! Tuojau! B.Bradauskas – pasiūlymo autorius.

B.BRADAUSKAS. Dėkoju, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš jau ne vieną kartą esu sakęs motyvus dėl šio savo pasiūlymo. Noriu dar kartą pridurti, kad priimdami šio įstatymo pataisas, kokios buvo pateiktos gerbiamojo R.Palaičio, mes įvestume papildomus mokesčius mūsų gyventojams, kurie ir šiaip vos galą su galu suduria. Važiuojant pailsėti į Palangą, sakykim, dar buvę nebuvę, bet į Druskininkus gydytis nori nenori tenka važiuoti. Ir ten įvesti mokestį, kai ir šiaip jūs puikiai žinote, kas dedasi sveikatos apsaugos srityje, būtų didelė beprotybė. Todėl aš dar kartą siūlau palaikyti mano pataisą. Tik aš nežinau procedūros. Praėjusį kartą 29 buvo už. Ar čia reikia iš naujo perbalsuoti, ar ne?

PIRMININKAS. Deja, reikia, kolegos. Dabar prašom balsuoti, kas remia B.Bradausko pasiūlymą. Balsavimas pradėtas. Pasiūlymą remia 30 Seimo narių. Taigi pasiūlymas bus svarstomas. Kas norėtų palaikyti B.Bradausko pasiūlymą? Vienas – už, vienas – prieš. Už – B.Vėsaitė. Prašom.

B.VĖSAITĖ. Gerbiamieji kolegos, siūlyčiau balsuoti už B.Bradausko pataisą, nes iš tikrųjų vargstantys žmonės taupė poilsiui ir dabar mes atimsime iš jų tą galimybę. Galbūt Druskininkų savivaldybė, aš tikiu, tikrai neįves šio mokesčio, tačiau Palangos, Neringos savivaldybės, kuriose žmonės plūsta, tai neabejotinai padarys. Mes iš karto pabranginame, tarkim, keturių asmenų šeimai dienos poilsį mažiausiai 4 litais. Vadinasi, žmonės, taupę visus metus, negalės pailsėti. Aš siūlyčiau pritarti B.Bradausko pataisai ir balsuoti už ją.

PIRMININKAS. Motyvai prieš – R.Palaitis.

R.PALAITIS. Mane šiek tiek stebina dvigubi standartai. Kai viename mieste pastatomi šlagbaumai ir įteisinama rinkliava, tai kurortas nepabrangsta, o kituose kurortiniuose miestuose, jeigu įvedama rinkliava, poilsis pabrangsta. Šiek tiek nenuoseklu. Dabar išimtis vienam kurortui, kitiems ne. Tai viena.

Antra. Mano supratimu, ši pataisa yra nieko daugiau kaip savivaldos teisių išplėtimas, nes savivaldybių, ypač kurortų, tarybose sėdi gana protingi žmonės ir jie supras, kad jeigu per daug padidins mokesčius, niekas pas juos neatvažiuos. Jie tokio žingsnio tikrai nežengs.

Trečia. Gerbiamieji Seimo nariai, jūs, aišku, žiūrite per asmeninę prizmę, bet žiūrėkime toliau. Kas yra svarbu nuvažiavus į kurortą? Saugumas ir tvarka. Štai jums paprastas pavyzdys. Saugumas. Palangos policijos komisariato darbuotojų skaičius proporcingas nuolatinių gyventojų skaičiui. Kaip žinome, vasaros metu Palangoje žmonių padaugėja dešimt kartų. Akivaizdu, kad policijos komisariatas savo jėgomis tikrai nesugeba sutvarkyti tiek išaugusios ir padidėjusios Palangos. Kas yra daroma? Važiuojama į Policijos departamentą arba ministeriją ir sakoma: duokite mums papildomos jėgos. Policijos departamentas sako: gerai, bet jūs juos maitinkite, apgyvendinkite ir t.t., ir pan. Iš kokių lėšų, gerbiamieji? Iš tų pačių miesto biudžeto lėšų. Sakysite, biudžete numatytas kurortų koeficientas. Noriu pasakyti, kad Palanga iš to nieko negauna. 1,7 mln. litų kasmet iš jos yra atimama ir perskirstoma kitoms savivaldybėms, 4,5 mln. litų iš jos atimama pastaruosius dvejus metus ir taip pat perskirstoma kitoms savivaldybėms. Pinigai atimami, o jokių papildomų rinkliavų įvesti negalima. Bus taip, kad jūs, ponai, atvažiuosite į Palangą ir ten nebebus saugu, ten nebebus tvarkinga, nebebus švaru. Taigi pagalvokite prieš balsuodami. Siūlau nepritarti B.Bradausko pataisai.

PIRMININKAS. Taigi motyvai už, motyvai prieš. Gal pakartokime registraciją prieš balsavimą, kolegos. Užsiregistruokime.

Užsiregistravo 55 Seimo nariai.

Kolegos, kas palaikote B.Bradausko pataisą, balsuojate už, kas nepalaikote, balsuojate prieš arba susilaikote. Balsavimas pradėtas.

Už, kolegos, 33, prieš – 12, 7 susilaikė. Taigi pataisai pritarta. Šis 10 punktas yra išbrauktas. Šiuo atveju pono R.Palaičio siūlymas jį patobulinti jau netenka prasmės. Ponas R.Palaitis. Prašom.

R.PALAITIS. Šis mano pasiūlymas buvo siūlomas tam, jeigu kartais pono B.Bradausko pasiūlymas būtų priimtas ir tas punktas būtų išbrauktas. Vis dėlto dar sykį siūlau pagalvoti ir tada, jeigu jau atmetama komiteto pasiūlyta formuluotė, bent jau grįžkime prie to, kas buvo pasiūlyta Vyriausybės teiktame projekte. Gerbiamieji socialdemokratai, jūsų Vyriausybė pateikė tokį projektą. Aš siūlyčiau dar sykį gerai susimąstyti. Reikėtų padėti kurortams. Siūlyčiau pritarti šiam mano pasiūlymui.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar bus 29 Seimo nariai, remiantys šį pasiūlymą? Prašom balsuoti. Kolegos, siūlymas yra kito pobūdžio ir reikalavimas teisėtas, jeigu bus 29 Seimo nariai. Gerbiamieji kolegos, pasiūlymui pritarė tik 16 Seimo narių, 11 – prieš, 10 susilaikė. Pasiūlymas nebus svarstomas. Ačiū, kolegos. Visos pataisos yra apsvarstytos.

Ar galime dabar priimti visą šį trumpą įstatymą, susidedantį iš vieno straipsnio? Prašom. Keturi – už, keturi – prieš. Motyvai už – B.Bradauskas.

B.BRADAUSKAS. Dėkoju, pirmininke. Aš kai kur galbūt ir pasikartosiu, bet noriu paprieštarauti gerbiamajam kolegai R.Palaičiui dėl tų bėdų, kurios neva užklumpa Palangą, kitus kurortinius miestus. Visų pirma dėl Neringos. Neringos mieste mes įvedame, kadangi tai yra UNESCO objektas, tiktai galimybę sumažinti transporto priemonių srautą, kad ten nevažiuotų tiek daug mašinų, nes, kaip jūs žinote, ir anais tarybiniais laikais Kuršių nerija, tai yra Neringos miestas, buvo ypač saugomas ir įvažiavimas ten buvo mokamas. Todėl čia aš nematau jokio prieštaravimo. Ir negalima lyginti Neringos su Palanga. Tai maždaug kaip sugriuvusi lūšna su rūmais. Tai vienas dalykas.

Antras dalykas dėl Palangos miesto. Galbūt paklauskite, gerbiamasis Raimundai, Palangos gyventojų, ar jie bus patenkinti, jeigu niekas neatvažiuos į Palangą? Ar jie patenkinti, kai ten plūsta žmonės, sakykime, ir 50 tūkst., ir daugiau? Man atrodo, kiekvienas palangiškis pasakys, būtų geriau, kad kuo daugiau žmonių vasarą atvažiuotų ilsėtis, nes jiems vienintelė išeitis užsidirbti per tris mėnesius pragyvenimui visus metus, kai žiemą ten, nors smėlį graužk, nieko daugiau nėra. Taigi reikėtų labai pasvarstyti, ar visų gyventojų interesams atstovauti, ar saujelei savivaldybės valdininkų, kurie, atvirai pasakius, turėtų irgi atstovauti savo gyventojams. Todėl siūlau balsuoti už ir nediskutuoti šiuo klausimu. Dėkoju.

PIRMININKAS. Motyvai už. Motyvai prieš – R.Palaitis.

R.PALAITIS. Aš suprantu, kad ponas B.Bradauskas nevažiuoja į Palangą poilsiauti, jis važiuoja poilsiauti į Neringą, nes Neringoje, matyt, gauna nemokamą viešbutį, taigi jo ir požiūris toks. Tai viena.

Antra. Jeigu nagrinėtume savivaldybių veiklą, tai, pone Broniau, jūs esate Biudžeto ir finansų komitete ir asmeniškai turėtume puikiai suprasti, kad nuo didelio žmonių kiekio pakyla apyvartiniai mokesčiai. Apyvartiniai mokesčiai yra akcizas, PVM, jie eina į valstybės biudžetą. Savivaldybei iš didelio žmonių srauto visiškai nieko nelieka, tik šiek tiek padidėja fizinių asmenų pajamų mokestis. Tačiau policijos pajėgos, švara, medicinos punktai pliaže, smėlio tvarkymas pajūryje – visa tai turi būti atlikta iš savivaldybės lėšų, o jas surinkti nėra galimybių. Todėl, manau, šiam Rinkliavų įstatymui buvo neesminių pataisų, pati jo esmė buvo išbraukta iš šio projekto, todėl pasisakau prieš visą įstatymą. Ačiū.

PIRMININKAS. Motyvai už – V.Einoris. Prašom.

V.EINORIS. Gerbiamieji kolegos, norėčiau palaikyti savivaldos teises, kai jie sprendžia jų teritorijoje gyvenančių žmonių reikalus. Dabar suteiktume jiems teisę, žinoma, apmokestinti Respublikos gyventojus. Jie už nieką neatsako, čia ne jų rinkėjai. Manau, jokiu būdu to nereikia leisti, tik ypatingais atvejais, ypatingose savivaldybėse. Aš palaikau šį pataisytą įstatymą ir kviečiu balsuoti už.

PIRMININKAS. Motyvai prieš – E.Masiulis.

E.MASIULIS. Pirmininke, ačiū. Gerbiamieji kolegos, mes šiandien matome pavyzdį, kai demonstruojamas teisinis nihilizmas, kai tie patys įstatymai skirtingoms savivaldybėms, skirtingiems valstybės valdymo subjektams skirtingai galioja. Tikrai jaučiamas rūkytų ungurių kvapas socialdemokratų pusėje, kai vienas meras pajėgia įtikinti visą frakciją. Kai kalbama apie tai, kad Neringos miestas yra įtrauktas į UNESCO, tai neklaidinkime, gerbiamasis Bradauskai, Kuršių nerija yra įtraukta į UNESCO paveldą, į Kuršių neriją įeina dviejų miestų administracinės ribos. Todėl visiškai nesuprantama, kodėl mes vienoms savivaldybėms taikome vienas sąlygas, kitoms – kitas. Kviesčiau nepritarti šiam įstatymo projektui, nes tai yra dar vienas teisinio nihilizmo demonstravimo pavyzdys.

PIRMININKAS. Motyvų už daugiau nematau. Motyvai prieš – K.Rimšelis.

K.RIMŠELIS. Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, stebėjau, kaip balsavo Seimo Pirmininko pavaduotojas V.Andriukaitis, ir mačiau, kad jis iš tikrųjų patikėjo teisingais R.Palaičio žodžiais ir dėl kurorto, ir dėl tokios rinkliavos būtinybės, ir t.t. Visi, kas galvoja ir nori, kad būtų išplėstos savivaldos teisės, galėtų taip ir padaryti. Dabar išeina priešingai: jos yra varžomos, savivaldybėmis nepasitikima, visą laiką yra galvojama, kad ten administracijose dirba prastesni žmonės. Beje, ir administracinių gebėjimų trūkumas yra mąstyti taip, kad viskas gerai padaroma tik Vilniuje, nors, deja, to nėra. Man atrodo, kad toks pataisos atmetimas yra savivaldybių teisių varžymas ir požiūrio į savivaldybių teises parodymas. Manau, su savo pataisa gerbiamasis B.Bradauskas Palangoje galės braidyti po šiukšles.

PIRMININKAS. Motyvai už – A.Macaitis.

A.MACAITIS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, norėčiau taip pat pritarti šiai pataisai ir įstatymui bei pasakyti štai ką. Manyčiau, kad jeigu kai kurios savivaldybės negali sutvarkyti esamos situacijos, tai jos yra pačios kaltos. Dabar ieškoti, kaip skirti papildomą mokestį ir išspręsti visas problemas, yra visiškai ne tai. Aš jau kelintą kartą, mes svarstėme ir Aplinkos apsaugos komitete panašius klausimus, matau viena: konfliktą, ryškėjantį tarp dviejų savivaldybių – tarp Neringos ir Klaipėdos, o dabar ir Palangos. Artimiausiu metu savo iniciatyva teiksiu vieną pasiūlymą, kad Kuršių nerija priklausytų tik vienai savivaldybei. Tada bus išspręstos visos problemos, baigsis karas ir nebus dėl ko verkšlenti. Todėl šiandien siūlau pritarti šiam įstatymui. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Tai buvo visi motyvai už ir prieš. Registruojamės. Kolegos, balsuosime dėl viso įstatymo. Kol registruojamės, norėčiau pasakyti, kad Seimas turėtų diskutuoti dėl vietos savivaldos mokesčių, dėl vietinių mokesčių, to reikalauja Savivaldos chartija, galėtų suteikti daugiau teisių ir atsakomybės savivaldybėms. Nėra abejonės, kad Seimas prie to tikrai grįš.

Kolegos, užsiregistravo 59 Seimo nariai. Balsuojame dėl Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 11 straipsnio pakeitimo įstatymo priėmimo. Balsavimas pradėtas. Gerbiamieji kolegos, 40 balsavus už, 15 – prieš ir 4 susilaikius, Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio pakeitimo įstatymas priimtas.

Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 3, 4, 6, 7, 8, 9, 10 ir 11 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-1387(2*) (priėmimas)

Kolegos, Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 3, 4, 6, 7, 8, 9, 10 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Pranešėjas – A.Rimas. Kviečiame į tribūną. Priėmimas. Repliką po balsavimo, kol ateis pranešėjas, – V.Einoris.

V.EINORIS. Gerbiamieji kolegos, aš išgirdau labai puikų dalyką. Buvo Neringos ungurių dalybos, o man nedavė. Tai gal buvo galima pasidalyti? (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, ungurių dalybos bus vėliau. Prašom pranešėją A.Rimą.

A.RIMAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos Seimo nariai. Po svarstymo Seimo posėdyje buvo pritarta Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto patobulintam Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 3, 4, 6, 7, 8, 9, 10 ir 11 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektui. Jame atsižvelgta į visas Teisės departamento išvadas ir iš dalies į Žmogaus teisių komiteto siūlymus.

Noriu informuoti jus, kad po svarstymo Seimo posėdyje naujų pasiūlymų negauta. Todėl siūlau priimti įstatymą pastraipsniui.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, pataisų ir papildymų nėra. Gal galėtume pradėti priimti pastraipsniui?

1 straipsnis. Kolegos, ar yra pasiūlymų ir papildymų? Ar yra norinčių kalbėti? Nematau. Gal galime priimti 1 straipsnį bendru sutarimu? Priimta.

2 straipsnis. Galime bendru sutarimu? Priimta.

3 straipsnis. Bendras sutarimas yra? Priimta.

4 straipsnis. Bendras sutarimas yra? Priimta.

5 straipsnis. Bendras sutarimas yra, kolegos? Yra. 5 straipsnis priimtas.

6 straipsnis. Bendru sutarimu? Priimta.

7 straipsnis. Bendru sutarimu? Priimta.

8 straipsnis. Bendru sutarimu? Priimta.

9 straipsnis. Bendru sutarimu? Priimta.

Gerbiamieji kolegos, kas norėtų kalbėti dėl viso įstatymo po priėmimo pastraipsniui? Gerbiamieji kolegos, norinčių kalbėti nei už, nei prieš nematau. Registruojamės. Balsuosime dėl viso įstatymo priėmimo.

Užsiregistravo 45 Seimo nariai. Gerbiamieji kolegos, balsuojame dėl Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 3, 4, 6, 7, 8, 9, 10, 11 straipsnių pakeitimo įstatymo priėmimo. Balsavimas pradėtas.

Gerbiamieji kolegos, 38 balsavus už, nė vienam nebalsavus prieš, 2 susilaikius, Gyvenamosios vietovės deklaravimo įstatymo 3, 4, 6, 7, 8, 9, 10, 11 straipsnių pakeitimo įstatymas priimtas.

Seimo nutarimo „Dėl Žuvinto valstybinio rezervato statuso pakeitimo“ projektas Nr.IXP-1475(2*) (priėmimas)

Mielieji kolegos, tuomet mes atidedame Viešųjų pirkimų įstatymo projekto Nr.IXP-1298, kartu jį lydinčio įstatymo projekto Nr.IXP-1149 priėmimą. Kviečiame dabar dėl Seimo nutarimo ir įstatymo “Dėl Vilniaus universiteto statuto patvirtinimo”. Prašau pranešėją J.Juozaitienę. Seimo nutarimo “Dėl Žuvinto valstybinio rezervato statuso pakeitimo” projekto priėmimas.

J.JUOZAITIENĖ. Nutarimu “Dėl Žuvinto valstybinio rezervato statuso pakeitimo” siūloma pakeisti Žuvinto valstybinio rezervato statusą į Žuvinto biosferos rezervato statusą. Nutarimo projektas atitinka Europos Sąjungos teisės aktų reikalavimus. Biosferos rezervatas steigiamas Žuvinto valstybinio rezervato pagrindu ir šio rezervato direkcijos materialinėje bazėje. Todėl papildomų lėšų nereikia. Siūlau pritarti šio nutarimo priėmimui.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, nutarimas susideda iš trijų straipsnių. Kadangi pataisų, papildymų nėra, gal galėtume priimti pastraipsniui? Galime. 1 straipsnis. Norinčių kalbėti nematau. Galime priimti bendru sutarimu? Priimta. 2 straipsnis. Bendru sutarimu. Priimta. 3 straipsnis. Bendru sutarimu? Priimta. Kas norėtų kalbėti dėl viso nutarimo? O gal nereikėtų taupant laiką? Nereikia. Gerbiamieji kolegos, registruojamės. Balsuosime dėl viso Seimo nutarimo priėmimo.

Gerbiamieji kolegos, užsiregistravo 39 Seimo nariai. Balsavimas dėl Seimo nutarimo “Dėl Žuvinto valstybinio rezervato statuso pakeitimo” pradėtas.

Gerbiamieji kolegos, 29 balsavus už, 1 – prieš, 4 susilaikius, Seimo nutarimas “Dėl Žuvinto valstybinio rezervato statuso pakeitimo” priimtas. Dar pridedame vieną balsą – 30 už. Ačiū.

Įstatymo „Dėl Vilniaus universiteto statuto patvirtinimo" pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-1130(4*) (priėmimas)

Gerbiamieji kolegos, įstatymo “Dėl Vilniaus universiteto statuto patvirtinimo” pakeitimo įstatymo projekto priėmimas. Kviečiame pranešėją R.Pavilionį. Prašome.

R.PAVILIONIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, džiaugiuosi, kad pagaliau Vilniaus universiteto statutas šiandien svarstomas priėmimo stadijoje. Turiu jums pranešti, kad yra gautas vienas Seimo nario G.Didžioko siūlymas. Šį siūlymą dėl vieno straipsnio esame aptarę su gerbiamuoju Seimo nariu. Jis yra pasirengęs atsiimti savo siūlymą. Kitų siūlymų, registruotų nustatyta tvarka, nėra. Teisės departamento pastabos, išsakytos dabar jau dėl ketvirto projekto, iš esmės pakartoja kai kurias anksčiau sakytas pastabas. Bet jos yra neesminio pobūdžio, daugiausia redakcinio pobūdžio. Kviečiu jus, kaip ir svarstymo, ir teikimo metu, priimti šį įstatymą, vieną iš paskutinių aukštųjų mokyklų statutų, kuris leistų universitetui pagaliau išrinkti naują Senatą ir visą naują valdymo struktūrą. Apie tai buvo užsiminta ir Prezidento V.Adamkaus pranešime.

Taigi ketvirtas projektas. Aš kviesčiau, atsižvelgdamas į tai, kad jokių esminių pakeitimų šiame projekte nėra, išskyrus redakcinius ir tuos, kurie buvo suderinti su Seimo Teisės departamentu, kviesčiau priimti šį statutą skirsniais, jeigu galima.

PIRMININKAS. Ačiū, pranešėjau. Norėčiau paklausti Seimo nario G.Didžioko. Jūsų yra du siūlymai. Ar jūs pirmąjį siūlymą atsiimate, nes, kaip supratau, antrajam jūsų siūlymui komitetas yra pritaręs. Prašom.

G.DIDŽIOKAS. Taip, pirmąjį siūlymą atsiimu.

PIRMININKAS. Ačiū. Kadangi pirmasis yra atsiimtas, tai mums vis tiek reikia 29 Seimo narių pritarimo, nors komitetas yra pritaręs jūsų antrajam siūlymui – statuto projekto 6 straipsnio 8 dalį išdėstyti taip: “Senato priimti nutarimai įsigalioja paskelbus juos universiteto spaudos leidinyje “Informaciniai pranešimai”.

R.PAVILIONIS. Jeigu leistumėte, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Aš tik siūlyčiau ir prašyčiau Seimo nario G.Didžioko priimti tokią redakcinę pataisą, parašyti taip: “Senato priimti nutarimai įsigalioja juos paskelbus (o ne priešingai) universiteto spaudos leidiniuose”. Tų leidinių yra įvairių ir tas, kuris šiuo metu eina, nesivadina “Informaciniai pranešimai”. Šiuo metu jis vadinasi “Informacinis biuletenis”. Bet tas pavadinimas gali pasikeisti, o įstatymas yra numatytas ilgesniam laikui. Todėl siūlyčiau, jeigu jūs sutiktumėte, parašyti “universiteto spaudos leidiniuose”.

PIRMININKAS. Pasiūlymo autorius – G.Didžiokas.

G.DIDŽIOKAS. Manau, sutikčiau, be abejo, parašyti taip, kaip jūs teikiate. O siūlymas yra labai logiškas, kadangi jeigu būtų kitaip, tai priimtas sprendimas, apie kurį niekas nežinotų, jau teisiškai galiotų. Manau, čia reikėtų pataisyti.

PIRMININKAS. Žodžiu, jūs teikiate savo siūlymą ir taip pat pritariate Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininko siūlymui taip jį suredaguoti, taip? Gerbiamieji kolegos, ar būtų 29 Seimo nariai, remiantys kolegos G.Didžioko siūlymą? Gal bendru sutarimu? Matau, kad bendras sutarimas yra. Sutariame, kad remiamas. Taigi kas norėtų dabar balsuoti už ar prieš dėl šio Seimo nario siūlymo taip išdėstyti 6 straipsnio 8 dalį? Ar galime priimti šį siūlymą bendru sutarimu? Galime, priimta. Taigi, gerbiamieji kolegos, ar galime dabar 6 straipsnį su G.Didžioko siūlymu priimti tokį, kaip jau esame apsisprendę? Galime, priimta. Gerbiamieji kolegos, ar galime tuomet priimti skirsniais Vilniaus universiteto statutą? Galime. Pirmasis skirsnis. Priimta bendru sutarimu. Antrasis skirsnis. Priimta bendru sutarimu. Trečiasis skirsnis. Priimta bendru sutarimu. Ketvirtasis skirsnis. Priimta bendru sutarimu. Penktasis skirsnis. Priimta bendru sutarimu. Šeštasis skirsnis. Priimta bendru sutarimu. Septintasis skirsnis. Priimta bendru sutarimu. Gerbiamieji kolegos, ar galime priimti visą įstatymą “Dėl Vilniaus universiteto statuto patvirtinimo” pakeitimo? Gali kalbėti keturi už, keturi prieš. Ar norinčių kalbėti yra? Norinčių kalbėti nematau. Registruojamės, kolegos. Balsuosime dėl viso projekto. Ačiū, pranešėjau.

Gerbiamieji kolegos, užsiregistravo 39 Seimo nariai. Balsavimas dėl įstatymo “Dėl Vilniaus universiteto statuto patvirtinimo” pakeitimo įstatymo pradėtas.

Gerbiamieji kolegos, 31 balsavus už, nė vienam nebalsavus prieš, 2 susilaikius, įstatymas “Dėl Vilniaus universiteto statuto patvirtinimo” pakeitimo įstatymas su minėtu Vilniaus universiteto statuto priėmimo skirsniu dėl jo įgyvendinimo yra priimtas.

Kolegos, sveikiname Vilniaus universiteto Senato atstovus, sveikiname Švietimo, mokslo kultūros komiteto pirmininką su tikrai labai svarbiu Vilniaus universiteto dokumentu ir linkime geros kloties pagal naujas teisines sąlygas. Prašom. Replika po balsavimo. Profesorius Seimo narys R.Pavilionis.

R.PAVILIONIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, aš jums norėčiau labai nuoširdžiai padėkoti, kad jūs priėmėte vieną svarbiausių, patį svarbiausią Vilniaus universiteto dokumentą, kuris galios ilgą laiką. Jūsų, pritarusių šiam statutui, šiam įstatymui vardai jau savaime yra įrašyti į Vilniaus universiteto, vadinasi, ir į Lietuvos istoriją. Labai jums ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū jums. Gerbiamieji kolegos, prieš pietų pertrauką padarėme tikrai puikų darbą. Taigi dabar malonios jums pertraukos, malonios parodos, gerų įspūdžių parodoje, kolegos. Rytinis plenarinis posėdis baigtas.