LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS
TEISĖS DEPARTAMENTAS
IŠVADA
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS TARNYBOS ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO
2002-04- 22 Nr.IXP – 1163(3)
Vilnius
Alternatyvių projektų Teisės departamente negauta.
Vertinant projektą juridinės technikos požiūriu ir pagal jo santykį su galiojančiais įstatymais, galima būtų pateikti šias pastabas ir pasiūlymus:
1. Keičiamo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje pateikta sąvoka "valstybės tarnyba" apibūdina ne valstybės tarnybos, o tik valstybės tarnybos viešojo administravimo teisinius santykius, todėl toks valstybės tarnybos apibūdinimas gali įnešti painiavos. Projekto 2 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad valstybės tarnautojas – fizinis asmuo, einantis pareigas valstybės tarnyboje ir atliekantis viešojo administravimo veiklą. Taigi, neaišku, kas pagal savo teisinę padėtį yra projekto 4 straipsnio 3 dalyje įvardinti asmenys – valstybės tarnautojai ar privačiame sektoriuje dirbantys asmenys. Projekte reikėtų apibrėžti ne tik viešojo administravimo valstybės tarnautojų sampratą, bet ir paslaugų valstybės tarnautojų sąvokas ir nurodyti, kokie teisės aktai reguliuoja jų teisinę padėtį, priėmimo ir atleidimo iš darbo tvarką, atsakomybę, su valstybės tarnyba nesuderinamą paslaugų valstybės tarnautojų veiklą ir kitus teisinius santykius.
2. Projekto 2 straipsnio 3 dalį reikėtų išbraukti kaip perteklinę, nes pagal Dabartinės lietuvių kalbos žodyną (Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2000, psl.732) “statusas – asmens ar valstybės kokia nors padėtis: Teisinis, socialinis s.”.
3. Projekto 3 straipsnio 2 dalyje numatyti valstybės politikų ir tarnautojų veiklos svarbiausi etikos principai, tačiau reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad pagal projekto 4 straipsnio 3 dalį, šis įstatymas valstybės politikams netaikomas, todėl nuostatas reikėtų tarpusavyje derinti.
4. Projekto 3 straipsnio 3 dalį reikėtų tikslinti, atsižvelgiant į 2 dalies pirmojo sakinio formuluotę. Taip pat reikėtų nustatyti, kas nustato politikų veiklos etikos principų įgyvendinimą ir atsakomybę už jų nesilaikymą. Kartu reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad etikos taisyklės negali būti reguliuojamos teisės aktais, nes tokiu atveju jos bus ne etikos, o teisės normos.
5. Projekto 4 straipsnio 3 dalyje įvardinti asmenys, kuriems šis įstatymas netaikomas. Pagal tokią projekto formuluotę išeitų, kad žemiausią (1) pareiginę kategoriją užimančio viešojo administravimo valstybės tarnautojo atsakomybė yra didesnė nei Lietuvos banko valdybos narių ar Seimo, Prezidento skiriamų institucijų ar įstaigų vadovų, nes jiems nei etikos principai, nei atsakomybė pagal Valstybės tarnybos įstatymą netaikoma.
Keičiamo įstatymo 4 straipsnį reikėtų tobulinti ir dėl to, kad iš jo 3 dalies nuostatų gali kilti tam tikrų keblumų. Tiek šiuo metu galiojantis Valstybės tarnybos įstatymas, tiek aptariamas projektas įvardina subjektus, kuriems šis įstatymas netaikomas. Tokiu atveju darytina išvada, kad jų tarnybą reguliuoja specialūs įstatymai, tačiau šiuo metu galiojantys specialūs įstatymai nereguliuoja visos eilės su tarnyba susijusių santykių. Pavyzdžiui, šiuo metu galiojantys įstatymai nereglamentuoja savivaldybių merų, Seimo narių atostogų suteikimo tvarkos ir sąlygų. Taigi, šiuos santykius galėtų reglamentuoti bendrasis, t.y. Valstybės tarnybos įstatymas arba specialūs įstatymai. Todėl nagrinėjamas projektas turėtų būti papildytas atitinkamomis nuostatomis arba kartu su šiuo projektu teikiami atitinkamų įstatymų papildymo įstatymų projektai. Tokia teisinio reguliavimo spraga gali sukelti keblumų, pvz., būtų neaišku, kokias teisės normas taikyti, jeigu meras atostogų metu būtų sužalotas. Antra vertus, įsigaliojus šiam Valstybės tarnybos įstatymo projektui, jo 17 straipsnio nuostatos nebus taikomos tiek politikams, tiek paslaugų valstybės tarnautojams, taigi, tas pats asmuo vienu metu galės eiti pvz., sveikatos priežiūros įstaigos vadovo ir mero pareigas.
6. Projekto 4 straipsnio 3 dalies 5 punktą reikėtų patikslinti, atsižvelgiant į tai, kad komisijų ir tarybų narius pagal galiojančius įstatymus skiria taip pat Seimo Pirmininkas ir Ministras Pirmininkas.
7. Reikėtų tikslinti keičiamo įstatymo 4 straipsnio 3 dalis 9 punktą, nes jame numatyta, kad šis įstatymas netaikomas asmenims, dirbantiems pagal darbo sutartis ir gaunantiems darbo užmokestį iš valstybės, savivaldybių biudžetų ir valstybės pinigų fondų. Iš projekto nuostatų neaišku, su kuo gali būti sudarytos darbo sutartys, todėl projekte reikėtų aiškiai nurodyti, kad darbo sutartys sudaromos su paslaugų valstybės tarnautojais.
8. Projekto 10 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta, kad į įstaigų vadovų pareigas Seime priima įstatymų įgaliotos institucijos ir asmenys. Nevisiškai aišku apie kokias įstaigas Seime čia kalbama, nes Seimą, pagal Konstitucijos 55 straipsnį, sudaro 141 Seimo narys.
Analogiškai tikslintinas to paties straipsnio 3 dalies 1 punktas. Be to, šio punkto nuostata svarstytina, nes išeitų, kad Seimo narių padėjėjus – sekretorius skirs ir atleis Seimo Pirmininkas.
9. Keičiamo įstatymo 11 straipsnio 4 dalyje pateikta asmens ar kolegialios valstybės valdžios institucijos, priimančios valstybės tarnautoją į pareigas, santrumpa ir nurodyta, kad tai "asmuo, priimantis valstybės tarnautoją į pareigas". Tokia formuluotė ir santrumpa nepriimtina keliais aspektais. Visų pirma, asmuo priimamas į įstaigą ar instituciją, ir nors priėmimo procedūras atlieka asmuo, jis veikia valstybės ar savivaldybės įstaigos ar institucijos vardu. Todėl, vietoj sampratos "asmens ar kolegialios valstybės valdžios institucijos, priimančios valstybės tarnautoją į pareigas" ir jos santrumpos galima būtų pasiūlyti įrašyti "valstybės ar savivaldybės institucija". Tokia formuluotė tikslesnė teisine prasme, ji derintųsi su projekto 2 straipsnio 4 dalimi ir būtų patogesnė vartoti.
10. Projekto 15 straipsnio 1 dalies 5 punkto formuluotę reikėtų tarpusavyje derinti su 3 straipsnio 2 dalies pirmojo sakinio formuluote.
11. Projekto 16 straipsnio 2 dalyje numatyta teisė grįžti į ankstesnes pareigas ir tiems Seimo, Vyriausybės nariams, kurių įgaliojimai “kitaip nutrūksta”. Ši teisė svarstytina, nes įgaliojimai gali nutrūkti, pvz., apkaltos tvarka, todėl tokia garantija nesiderins su projekto 9 straipsnio 3 dalies 1, 5, 6 punktų reikalavimais.
12. Projekto 16 straipsnio 2 dalyje vietoj žodžių “šiame punkte” reikėtų įrašyti “šioje dalyje”.
13. Projekto 17 straipsnio 4 punkte nustatytas draudimas, pagal kurį valstybės tarnautojui draudžiama gauti atlygį už teisės aktų projektų rengimą, jei ši funkcija nurodyta valstybės tarnautojo pareigybės aprašyme. Tokia formuluotė prieštarauja Civilinio kodekso normoms. Kartu svarstytina, ar ji yra pagrįsta, nes darbo grupės sudaromos išimtinais atvejais, kai vienas ar net keli valstybės tarnautojai negali projekto parengti dėl jo apimties ar sudėtingumo. Taigi, už tą patį darbą ne valstybės tarnautojams ar, pvz., paslaugų valstybės tarnautojams bus atlyginta, o viešojo administravimo valstybės tarnautojams - ne, nors jie vienodai prisidės prie jo rengimo ir tai darys laisvu nuo tarnybos metu. Be to, pagal tokią formuluotę išeitų, kad viešojo administravimo valstybės tarnautojas neturi teisės sudaryti autorinės sutarties su kitais asmenimis.
14. Reikėtų tikslinti projekto 21 straipsnio 2 dalį, kurioje įvardintas priėmimas į pareigas “vertinimo būdu”, nes toks priėmimo būdas projekte nenumatytas.
15. Keičiamo įstatymo 22 straipsnio nuostatos svarstytinos keliais aspektais. Visų pirma, pagal šio straipsnio 2 ir kitų dalių nuostatas, valstybės tarnautojas galės būti vertinamas kiekvienais metais. Antra vertus, šio straipsnio 13 dalyje numatytas neeilinis valstybės tarnautojo vertinimas, kuris gali būti vykdomas "kai iškyla abejonių dėl tarnautojo tarnybinės veiklos rezultatų". Toks vertinimo pagrindas svarstytinas ir dėl to, kad dauguma pareigų yra užimamos konkurso būdu, todėl projekte turėtų būti nustatyti konkretūs pagrindai, (pvz., tarnybinio nusižengimo padarymas, viešųjų ir privačių interesų pažeidimas), kuriais remiantis tarnautojas gali būti vertinamas ne eilės tvarka.
Projekto 22 straipsnio 11 dalį reikėtų tikslinti, nes pagal šio straipsnio 3 dalį, vertinimo komisija vertina karjeros valstybės tarnautoją, o ne tvirtina tiesioginio vadovo įvertinimą.
16. Projekto 30 straipsnio 4 dalyje reikėtų nurodyti, nuo kada skaičiuojamas šioje dalyje nurodytas vieno mėnesio terminas. Taip pat tikslintina formuluotė “bylos nagrinėjimo teisme”, nes terminas turėtų būti apibrėžtas tam tikru juridiniu faktu (pvz., teismo sprendimo ar nuosprendžio įsiteisėjimu).
17. Projekto 34 straipsnio 5 dalyje reikėtų išbraukti perteklinį tekstą.
18. Projekto 39 straipsnio 2 dalį reikėtų tikslinti, nes pagal šio straipsnio 1 dalį, asmuo gali būti perkeltas ir į kitų valstybių ar tarptautines institucijas, todėl abejotina, ar šio įstatymo normos taikytinos kitų valstybių institucijoms, veikiau tai yra susitarimo, o ne įstatymo dalykas.
19. Projekto 40 straipsnį reikėtų braukti kaip perteklinį.
20. Projekto 43 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad žuvusio valstybės tarnautojo šeimai išmokama vienkartinė 12 mėnesių jo gauto vidutinio darbo užmokesčio dydžio pašalpa. Reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad valstybės tarnautojai privalomai draudžiami nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniu draudimu, pagal kurio taisykles, darbuotojui žuvus dėl nelaimingo atsitikimo darbe, jo šeimai išmokama vienkartinė laidojimo pašalpa, lygi 100 vidutinių mėnesinių draudžiamųjų pajamų, galiojusių tą mėnesį, kurį įvyko mirtinas nelaimingas atsitikimas darbe. Projekto nuostatą reikėtų svarstyti įvertinant tai, kad valstybės, kaip darbdavio atsakomybė yra apdrausta. Jeigu nuostata būtų palikta, projekte galima būtų pasiūlyti nurodyti, kad pašalpa išmokama nepriklausomai nuo socialinio draudimo fondo išmokamos laidojimo pašalpos.
21. Projekto 44 straipsnio 5 dalies formuluotę reikėtų patikslinti ir nurodyti, kad čia įvardintais pagrindais negali būti atleistas iš pareigų vaiko iki trejų metų priežiūros atostogose esantis valstybės tarnautojas.
Teisės departamento vyriausioji konsultantė Jadvyga Andriuškevičiūtė
Teisės departamento vyresnioji konsultantė Jurga Meškienė
Sutinku:
Teisės departamento direktorius Kęstutis Virketis