Dvidešimtasis (216) posėdis
2002 m. balandžio 11 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas Č.JURŠĖNAS ir Seimo Pirmininko pavaduotojas G.STEPONAVIČIUS

2002 m. balandžio 11 d. (ketvirtadienio) darbotvarkė

PIRMININKAS (G.STEPONAVIČIUS). Labas rytas, kolegos. 2002 m. balandžio 11 d., ketvirtadienis, norėčiau paskelbti šios dienos rytinio plenarinio posėdžio pradžią. Kviesčiau įsitaisyti patogiai ir registruotis.

Užsiregistravo 59 Seimo nariai.

Netrukus realizuosim savo teisę į registraciją dar kartą. Dabar norėčiau prašyti jūsų atkreipti dėmesį į šios dienos abiejų plenarinių, rytinio ir vakarinio, posėdžių darbotvarkes. Jose yra šiek tiek pasikeitimų. Seniūnų sueiga siūlo svarstyti pajuodintus 1-2 ir 1-3 darbotvarkės klausimus. Juo labiau kad yra Prezidento grąžintas pakartotinai svarstyti Vyriausybės įstatymo daugelio straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas. Aš klausčiau, ar mes galėtume pritarti darbotvarkei? Ne, matau, dėl darbotvarkės D.Velička. Prašau.

D.VELIČKA. Labas rytas visiems. Gerbiamieji posėdžio dalyviai, jūs matote, kad iš darbotvarkės vėl yra išbrauktas Alkoholio kontrolės įstatymas. (Juokas) Aš nesuprantu, kada gi galų gale prablaivės mūsų valdančioji dauguma ir nuspręs, kad šį įstatymą reikia svarstyti. Prašom, paaiškinti priežastis, kodėl ir vėl nesvarstomas šitas arba nesvarbus, arba itin svarbus klausimas?

PIRMININKAS. Ačiū. Gal darbotvarkės sudarytojai galėtų informuoti. Dėl vedimo tvarkos J.Olekas. Prašom.

J.OLEKAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Galėčiau atsakyti ponui D.Veličkai, kad mes už blaivią Lietuvą, todėl alkoholis sulauks svarstymo kiek vėliau, nėra ko čia skubėti. Norėčiau taip pat paprašyti išbraukti iš darbotvarkės projektą, kurio registracijos Nr.IXP-506, – Seimo nutarimą “Dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą”. Tai būtų mūsų frakcijos prašymas. Mes norėtume Biudžeto ir finansų komitete išsiaiškinti dėl įtakos biudžetui, todėl prašome neįtraukti į darbotvarkę. Ačiū.

PIRMININKAS. Gal jūs galėtumėte man nurodyti Statuto straipsnį, kuriuo remiantis mes taip galėtume pasielgti?

J.OLEKAS. Plenariniame posėdyje frakcijos siūlymu… pasiūlykite balsuoti ir mes balsuosime.

PIRMININKAS. Statuto 94 straipsnis kalba apie papildomų klausimų įtraukimą, bet ne išbraukimą. Manau, kai mes prie to klausimo prieisime, bus metodų ir Statuto numatyti būdų, kaip padaryti šio klausimo svarstymo pertrauką, ar pasielgti kitaip. Ar tiktų, gerbiamasis Olekai, toks kelias? Mes tikrai galėsim prašyti ar pagrindinio komiteto vardu, ar kitaip, kad būtų… Gerai, kolegos. Ar galim tvirtinti tokią darbotvarkę, kokia yra pateikta? Ne. Kuo remdamasis, gerbiamasis J.Olekai, jūs frakcijos vardu siūlote išbraukti klausimą iš darbotvarkės? (Balsai salėje) Prašau.

J.OLEKAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Aš jau minėjau, galėčiau tik pakartoti, kad šis klausimas nebuvo svarstytas jokiame komitete. Vakar frakcijoje svarstydami darbotvarkę mes pastebėjome, kad komitetai nesvarstė.

Kadangi yra neaišku, kokią tai gali turėti įtaką biudžetui, mes prašome šiandien šio klausimo nesvarstyti ir įtraukti jį į kitą darbotvarkę, kai galėsime tai padaryti.

PIRMININKAS. Ačiū, aš suprantu ir visus motyvus, ir logiką, tačiau aš nematau Statuto nuostatos, kuri mums leistų taip elgtis. Kai klausimas bus svarstomas, mes galėsime išnaudodami galiojančias galimybes pasielgti vienaip ar kitaip. Ar galime taip sutarti?Aš nenoriu siūlyti Seimui nesiremti Statutu.

Dėl darbotvarkės A.Vidžiūnas. Prašau.

A.VIDŽIŪNAS. Dėl vedimo tvarkos, pone posėdžio pirmininke. Gerbiamieji socialdemokratai, kam jūs varginate liberalą – Seimo Pirmininko pavaduotoją poną G.Steponavičių? Jeigu jūs, pone Olekai, nesusitariate koalicijoje su V.Uspaskich, ar šitą klausimą reikia svarstyti, jeigu šalia jūsų sėdi ir šypsosi Č.Juršėnas, tai pasisodinkit savo kolegas ir verskite juos elgtis ne pagal Statutą. O dabar prašyčiau palikti poną pirmininką ramybėje, ir dirbkim pagal darbotvarkę.

PIRMININKAS. Kviečiu, kad įsivyrautų ramybė ir galėtume galbūt bendru sutarimu pritarti šios dienos darbotvarkei, ar turėtume balsuoti? Prieštaraujančių nėra. Darbotvarkei, išklausius mintis dėl vedimo tvarkos, yra pritarta bendru sutarimu.

Gerbiamieji kolegos, turėtume pereiti prie svarstymo tęsinio – Darbo kodekso projektas Nr.IXP-1268. Prieš tai, matydamas, kad yra atėję nemažai Seimo narių į salę, kviečiu registruotis.

Užsiregistravo 91 Seimo narys.

Darbo kodekso projektas Nr.IXP-1268(2*) ES (svarstymo tęsinys)

Toliau svarstome Darbo kodeksą. Grįžtame į tą vietą, kurioje esame sustoję. Primenu, kad mes apsvarstėme paskutinę A.Syso, kuris jau automatiškai atkeliavo iki tribūnos, pataisą, susijusią su 134 straipsniu. Jai buvo pritarta. Toliau yra ganėtinai daug pataisų. Norėčiau pasiūlyti, kad taupydami laiką dėl šių visų pataisų nebalsuotume kiekvieną sykį dėl dešimties Seimo narių pritarimo. Ar galime kaip ir per ankstesnius posėdžius sutarti, kad visi pasiūlymai yra svarstomi bendru sutarimu? Gerai. Ačiū už jūsų supratimą. Ar turite ką pasakyti, gerbiamasis komiteto pirmininke, ar yra kokių pokyčių nuo paskutinio svarstymo?

A.SYSAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, noriu priminti, kad svarstymo metu vėl yra pateikta gana daug pasiūlymų ir pataisų, bet jas mes svarstysime tik po to, kai baigsime svarstymo stadiją. Todėl nesijaudinkite, jeigu kokios nors savo pataisos nerasite svarstant vieną ar kitą straipsnį. Jeigu ji pateikta po svarstymo momento pradžios, ji kol kas dedama į bendrą krūvą, o kai tik baigsim svarstymo procedūrą, Socialinių reikalų ir darbo komitetas vėl svarstys visas jūsų pataisas galutiniam variantui. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis komiteto pirmininke. Manau, kad išties turėtume laikytis Statuto. Pradėjus svarstymą, naujos pataisos nebūtų svarstomos. Dabar mes eilės tvarka turėtume svarstyti…

A.SYSAS. 139 straipsnį.

PIRMININKAS. …139 straipsnio 2 daliai siūlomą pataisą. Jos teikėjai yra A.Melianas, G.Steponavičius. Ar kolega A.Melianas pasirengęs pristatyti? Prašau.

A.MELIANAS. Gerbiamieji kolegos, ši pataisa yra suderinta su trijų šalių, tai yra profsąjungų, Pramonininkų konfederacijos ir Vyriausybės, atstovais. Siūlau jai pritarti. Joje kalbama apie išeitinę išmoką, kai nėra darbuotojo kaltės.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, koks jūsų komentaras?

A.SYSAS. Gerbiamieji kolegos, Socialinių reikalų ir darbo komitetas svarstė gerbiamojo A.Meliano ir G.Steponavičiaus pataisą ir jai nepritaria, nes siūloma praplėsti atvejus, kai nebus mokamos išeitinės pašalpos, t.y. 125 straipsnio 1 dalimi ir 126 straipsnio 1 dalimi, ir 135 straipsnio 1 ir 2 dalimi. Todėl siūlau nepritarti šiai pataisai.

PIRMININKAS. Ačiū. Ar būtų norinčių kalbėti svarstant šią pataisą dėl balsavimo motyvų? Kolega J.Olekas. Balsavimo motyvai prieš. Ar G.Dalinkevičius leistų J.Olekui įsitaisyti savo vietoje?

J.OLEKAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke, iš tikrųjų yra šiokių tokių techninių nepatogumų, bet aš noriu palaikyti komiteto nuomonę, kad nepritarta pateiktam variantui. Iš tikrųjų mintys arba argumentai, kuriuos išdėstė komiteto pirmininkas A.Sysas, yra įtikinantys ir kviečiu Seimą nepritarti pateiktai pataisai.

PIRMININKAS. Ačiū už jūsų išradingumą su mikrofonu pateikiant motyvus prieš. Dėl motyvų už kolega – P.Vilkas. Prašom.

P.VILKAS. Gerbiamieji kolegos, šis straipsnis, kur dabar nurodyta papildyti dar kitais straipsniais, man atrodo, yra logiškas. Nes jeigu pažiūrėtume į 125 straipsnio 1 dalį, tai yra sutarties nutraukimas šalių susitarimu. Ten kalbama apie išeitinę kompensaciją, todėl antrą kartą čia tikrai nereikėtų rašyti, nes būtų susitarta šiame straipsnyje. Toliau, 126 straipsnio 1 dalis, tai nutraukimas suėjus terminui, terminuota sutartis. Man atrodo, čia išeitinės pašalpos irgi neturėtų būti. Jeigu pažiūrėtume 135 straipsnio 1 ir 2 dalis, tai ten yra sutarties nutraukimas įsiteisėjus teismo sprendimui, taip pat kai atimamos specialios teisės dirbti tam tikrą darbą. Taip pat tos išeitinės pašalpos neturėtų būti. Man atrodo labai keista, jeigu mes mokėtume dviejų mėnesių išeitines vidutinio atlyginimo pašalpas tokiu atveju. Būtų nelogiška ir neteisinga. Siūlau pritarti šiai pataisai.

PIRMININKAS. Ačiū. Išklausėme kalbas dėl balsavimo motyvų. Registruojamės ir balsuosime dėl 139 straipsnio 2 dalies pataisos. Registracija. Užsiregistravo 83 Seimo nariai. Balsuojame dėl Seimo narių A.Meliano, G.Steponavičiaus pataisos, susijusios su 139 straipsnio 2 dalimi.

Balsavimo rezultatai: 22 – už, 38 – prieš, 15 susilaikė. Pataisai nepritarta. Eilės tvarka yra įregistruota A.Meliano, G.Steponavičiaus pataisa dėl 140 straipsnio 1 dalies. Klausčiau, ar A.Melianas yra pasirengęs ją pateikti? Mygtelkite mygtuką. Prašom.

A.MELIANAS. Gerbiamieji kolegos, kaip jūs matote iš teksto, siūloma įrašyti, kad atsiskaitoma su atleidžiamu darbuotoju turi būti kitą dieną po jo atleidimo dienos. Mes atrodo, visi suprantame, kad yra daug įvairių atvejų. Aš noriu atkreipti dėmesį, kad komitete, rodos, bendru sutarimu buvo šiai pataisai pritarta.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau.

A.SYSAS. Ačiū, pirmininke. Noriu pasakyti, kad ne bendru sutarimu, bet jai komitete buvo pritarta. Aš noriu pasakyti tai, ką kolegoms sakiau per svarstymą komitete, kur čia yra geroji pusė, kur blogoji. Intencija, dėl kurios siūloma, lyg ir visiškai graži ir gera. Bet, mielieji kolegos, noriu pasakyti, kad darbo santykiai ir paskutinė darbo diena, t.y. atleidimo iš darbo, paskutinė darbo diena… Todėl žodis “sekanti” suponuoja labai įvairų traktavimą. Jeigu mes penktadienį atleisime žmogų, tai šeštadienį buhalterija jam turės sumokėti pinigus? Juo labiau kad šiuo atveju, jeigu skaitome visą 1 dalį, aš noriu atkreipti dėmesį į tai, į ką dažnai liberalai atkreipia dėmesį, tai yra šalių susitarimu. Ten ir parašyta, kad “jeigu įstatymais ar darbdavio ir darbuotojo susitarimu nenustatyta kitokia atsiskaitymo diena”. Todėl aš siūlau neįrašyti šių žodžių, kurie sukels gana didelių problemų spendžiant atsiskaitymo tarp darbdavio ir darbuotojo klausimą. Nebuvo precedento ir nebuvo didelių problemų, tokia nuostata šiandien įstatyme galioja, kad paskutinę darbo dieną. Juo labiau, kad mūsų įstatymas ir šis kodeksas… Tiktai vieninteliu atveju šalių susitarimu galima nutraukti sutartį tą pačią dieną. Visais kitais atvejais arba darbuotojas įspėja darbdavį, kad jis nori nutraukti sutartį, ir tai yra 14 dienų, arba darbdavys įspėja darbuotoją, kad jis bus atleistas, ir vėl yra terminai. Todėl manau, kad toks įrašas dėl kitos dienos yra šiek tiek nelogiškas ir gali turėti gana rimtų komplikacijų. Teisė susitarti tarp darbuotojo ir darbdavio paliekama, galima atsiskaityti ir kitą dieną, tai yra šalių susitarimas. Todėl asmeniškai siūlau nepritarti.

PIRMININKAS. Jūs kalbate kaip pranešėjas ir prašyčiau išnaudoti galimybę pateikti komiteto nuomonę.

A.SYSAS. Aš pasakiau, kad komitetas pritaria, bet aš pakartojau tas pačias priežastis…

PIRMININKAS. Ačiū. Dėl balsavimo motyvų prieš – J.Olekas. (Balsai salėje) Aš prašyčiau, gerbiamasis pranešėjau. Kolegos, dėl balsavimo motyvų kalba J.Olekas.

J.OLEKAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke, už dėmesį. Gerbiamieji kolegos, aš norėčiau pakviesti nepritarti pateiktai įstatymo pataisai, nes iš tikrųjų 40 straipsnio 1 dalyje yra labai aiškiai pasakyta, kad turi būti atsiskaitoma atleidimo dieną. Kai kuriuos motyvus išdėstė ir komiteto pirmininkas, bet jeigu darbuotojas ir darbdavys susitaria kitaip, ta atsiskaitymo tvarka gali būti nustatyta kitokia. O atsiskaityti atleidimo dieną, man atrodo, verstų dar vienas motyvas, ne tik tai, kad gali būti penktadienis ir nedarbo dienos, ar reikia ateiti vėliau, bet ir tam tikri psichologiniai momentai. Žmogui, atleidžiamam iš darbo, būtų geriau, kad su juo būtų atsiskaitoma tą dieną, kai jis atleidžiamas. Po to, kai jis atleistas iš darbo, jam gali būti sunku patekti į įmonę, kurioje anksčiau dirbo, nes jau kitą dieną jis neturi nei leidimo, nei galimybės įeiti, nes ten nebedirba. Todėl manau, kad mes turėtume atsiskaityti su žmogumi jo atleidimo dieną. Kviečiu Seimo narius nepritarti teikiamai pataisai.

PIRMININKAS. Ačiū. Dėl balsavimo motyvų už – P.Vilkas. Prašom.

P.VILKAS. Gerbiamieji kolegos, girdint tokius paaiškinimus, kad neįsileis į gamyklą ar bus kitokių trukdymų, man net keista klausyti. Aš galiu iš praktinės pusės pasakyti. Jeigu žmogus dirba, aišku, jeigu valdininkas, galbūt jam tą atlyginimą paskaičiuoti iš anksto nebūtų labai sunku, bet jeigu darbininkas visą dieną dirba gamykloje, ir dirba, kaip mes sakome, pagal išdirbį, tai kaip galima atsiskaityti tą pačią dieną, paskaičiuoti ir finansų skyriui parengti visus dokumentus ir jam išmokėti tuos pinigus? Aš net neįsivaizduoju, ar tai praktiškai būtų įmanoma. Čia dėl šeštadienio kai kas abejoja. Tai yra keisti dalykai, asmeniškai man nesuprantami. Man dar keista tai, kad jeigu komiteto yra pritarta, o mes dabar, išklausę kolegos gerbiamojo A.Syso tokį didelį paaiškinimą… Man atrodo, tikrai nereikėtų. Yra komiteto nuomonė ir tuo turėtų pasibaigti. Aš sakyčiau, iš tikrųjų pagalvokime, čia yra daug verslininkų. Tokie dalykai negali būti priimami, nes jie bus neįgyvendinami. Tikrai bus neįgyvendinami. Todėl siūlau pritarti šiai pataisai.

PIRMININKAS. Ačiū. Ar reikia registruotis? Registruojamės ir balsuosime dėl 140 straipsnio teikiamos pataisos.

Užsiregistravo 80 Seimo narių. Balsuojame dėl 140 straipsnio 1 dalies pataisos, kurią teikia A.Melianas ir G.Steponavičius.

Balsavimo rezultatai: už – 26, prieš – 38, susilaikė 12. Pataisai nepritarta.

Toliau svarstome su 143 straipsniu susijusias pataisas. Eilės tvarka turbūt būtų prasminga svarstyti 143 straipsnio 1, 2 dalių pataisas, kurias teikia Seimo nariai D.Teišerskytė, A.Melianas ir G.Steponavičius. Po to svarstysime A.Syso teikiamą pasiūlymą dėl 5 dalies. Gerbiamasis kolega Melianai, ar esate pasirengęs pristatyti savo pataisą? Prašom.

A.MELIANAS. Gerbiamieji kolegos, 143 straipsnis nustato darbo trukmę. Šioje vietoje mes siūlome įrašyti, kad darbo laikas negali būti ilgesnis kaip 40 val. per savaitę, jeigu darbuotojo ir darbdavio susitarimu nenustatyta kitaip. Taip pat kasdieninė darbo trukmė neturėtų viršyti 8 darbo valandų, jeigu darbuotojo ir darbdavio susitarimu nenustatyta kitaip. Taigi mes siūlome didesnę laisvę susitarti darbuotojui ir darbdaviui, nes yra įvairių atvejų, kai savaitės arba dienos darbo trukmė galėtų būti didesnė negu 40 val. per savaitę arba 8 val. per dieną.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, prašom.

A.SYSAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, norėčiau labai rimtai atkreipti dėmesį, kad darbo ir poilsio laiką reglamentuoja Europos Sąjungos direktyva, aiški direktyva, kurioje pasakyta apie darbo trukmę. Ten aiškiai pasakyta, kiek gali trukti darbo diena. Ir todėl tokiam siūlymui įrašyti, kad darbdavio ir darbuotojo susitarimu, juo labiau kad mes žinome tą susitarimo praktiką Lietuvoje, kokia yra, kai viena stipresnė pusė visada primeta kitai pusei savo norą, komitetas nepritaria. Ne tik dėl darbo santykių šiandien Lietuvoje. Pirmiausia noriu pabrėžti, jog Europos Sąjungos direktyva, griežta direktyva reglamentuoja šiuos santykius, todėl siūlau nepritarti.

PIRMININKAS. Ačiū. Dėl balsavimo motyvų prieš – V.Landsbergis. Prašom.

V.LANDSBERGIS. Gerbiamieji kolegos, ponas A.Sysas jau beveik pasakė tai, ko aš norėjau paklausti ir kas man atrodo gana akivaizdu. Jeigu pasakyta, jeigu dirbama tiek valandų, jeigu nesusitaria kitaip, tai ta susitarimo forma yra labai paprasta. Darbdavys sako: arba dirbi ilgiau, arba nedirbi, ir visas susitarimas. Mes tik gražiais žodžiais vadiname tam tikrą prievartą. Toje situacijoje, kada trūksta darbo, žmonės tiesiog sutinka bet kokiom sąlygom būti išnaudojami. Bet kažin, ar tai reikia įrašyti į įstatymą ir apsimesti, kad mes nežinome, ką rašome.

PIRMININKAS. Ačiū. Dėl balsavimo motyvų už norinčių kalbėti daugiau nėra. Gerbiamieji kolegos, aš norėčiau pasiūlyti išskirti. Kadangi pakeitimai 1 ir 2 dalims nėra tokie patys, turėtume balsuoti atskirai, nes iš esmės tai nėra griežtai tarpusavyje susiję. Prašom balsuoti dėl 143 straipsnio 1 dalies pasiūlymų, kuriuos teikia A.Melianas, D.Teišerskytė ir G.Steponavičius.

Balsavimo rezultatai: už – 16, prieš – 42, susilaikė 8. 143 straipsnio 1 dalies pataisai nepritarta. 143 straipsnio 2 dalis. Dėl balsavimo motyvų, aš manau, mes galėjome kalbėti dėl abiejų. Buvo pageidavimas registruotis, po to balsuosime dėl 143 straipsnio 2 dalies. Registracija.

Gerbiamieji kolegos, aš noriu prašyti darbo vietose, svarstant su darbo santykiais susijusius įstatymus, laikytis rimties, nes šurmulys yra tikrai didelis.

Užsiregistravo 79 Seimo nariai. Prašom balsuoti dėl A.Meliano, D.Teišerskytės ir G.Steponavičius teikiamos pataisos, susijusios su 143 straipsnio 2 dalimi. Vyksta balsavimas.

Balsavimo rezultatai: už – 16, prieš – 41, susilaikė 11. Pataisai dėl 143 straipsnio 2 dalies nepritarta.

Dėl to paties 143 straipsnio 5 dalies yra A.Syso teikiama pataisa. Aš prašyčiau, gerbiamasis pranešėjau, pristatyti savo teikiamą pataisą.

A.SYSAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš siūlau įrašyti į 143 straipsnio 5 dalį galiojančią normą apie tai, kad darbuotojams, dirbantiems ne vienoje darbovietėje arba vienoje darbovietėje, bet pagal dvi ar daugiau darbo sutarčių, darbo dienos trukmė kartu su pertrauka pailsėti ir pavalgyti negali būti ilgesnė kaip 12 valandų. Mano oponentai sako, kad tai sunku kontroliuoti, kad tai bus tik imperatyvinė norma, kurios nebus laikomasi. Aš labai norėčiau atkreipti dėmesį, kad mes jau kodekse įtvirtinome normą apie antraeiles pareigas. Vyriausybė turės nustatyti antraeilių pareigų tvarką ir joje bus aiškiai fiksuojamas dirbamas darbo laikas.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, aš tik labai noriu paprašyti kairės pusės. Komiteto pirmininkas kalba ir prašyčiau rodyti jam pagarbą, nes išties yra per didelis šurmulys salėje, ir jūs nepaisote nei varpelio, nei ankstesnio paraginimo. Aš būsiu priverstas daryti asmenines pastabas šurmuliuojantiems Seimo nariams. Tai mums padės judėti į priekį ir girdėti, kas yra pristatoma. Prašom tęsti, gerbiamasis pranešėjau.

A.SYSAS. Ačiū, posėdžio pirmininke, už pagalbą. Todėl siūlau šiandien galiojančią normą įrašyti ir naujame Darbo kodekse. Aš manau, jei mes neįrašome šitos normos, tai paprasčiausiai išeina, tarsi mūsų Lietuvos piliečiai yra kažin kokie supermenai ir per parą gali dirbti 48 valandas. Aš iš karto pasakau, kad komitetas nepritarė šiam siūlymui, jūs turite apsispręsti. Aš tik pasakiau priežastis, dėl kurių siūlau šitas pataisas. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Dėl balsavimo motyvų už – J.Olekas. Prašom.

J.OLEKAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Aš kviesčiau pritarti gerbiamojo A.Syso teikiamoms pataisoms ir balsuoti už.

PIRMININKAS. Ačiū. Dėl balsavimo motyvų prieš – A.Melianas. Prašom.

A.MELIANAS. Gerbiamieji kolegos, ponas A.Sysas paminėjo, kad komitetas balsavo prieš šį pasiūlymą, balsavo įvairių partijų atstovai. Taigi vis dėlto prašau susimąstyti. Jeigu žmogus dirba pagal dvi darbo sutartis, ar iš tikrųjų absoliučiai visais atvejais reikia riboti, kad antrą darbą jis gali dirbti tik 4 valandas. Tikrai pamąstykime, ar mes nedarome dirbtinų barjerų. Aš dar kartą atkreipiu dėmesį, kad komitete įvairių partijų atstovai balsavo prieš šį siūlymą. Taigi, kairieji, nebūkit buldozeris. (Balsas salėje: įžeidinėja...)

PIRMININKAS. Ačiū. Išklausėme kalbas dėl balsavimo motyvų. Primenu, kad svarstome A.Syso pataisą, kuriai pagrindinis komitetas nepritarė. Tai yra susiję su siūlymu 143 straipsnį papildyti nauja dalimi. Registruojamės, po to balsuosime. Vyksta registracija.

Aš taip pat norėčiau pasveikinti Seimo plenariniame posėdyje viešiančius Uzbekijos tarptautinių santykių instituto dėstytojus ir studentus. (Plojimai)

Užsiregistravo 72 Seimo nariai.

Prašau balsuoti dėl A.Syso pataisos, teikiamos 143 straipsniui, siūloma papildyti jį nauja 5 dalimi.

Už – 34, prieš – 18, susilaikė 11. Pataisai pritarta.

Svarstome 144 straipsnio 1 dalies 2 punkto papildymą, kurį teikia Seimo nariai D.Teišerskytė ir G.Steponavičius. D.Teišerskytės nėra, ji serga. Ar Seimas prieštarautų, jeigu aš iš tribūnos pateikčiau pataisą? Dėl vienos nėra prieštaravimų, o dėl kitos tarsimės atskirai.

Gerbiamieji kolegos, mano ir kolegės D.Teišerskytės siūlymas yra susijęs su sutrumpintu darbo laiku lygiai taip, kaip su 143 straipsniu susiję prieš tai teikti pasiūlymai. Jie elementariai atspindi gyvenimo realybę. Pagal tas pataisas buvo numatyta, kad darbo trukmė negali viršyti 8 darbo valandų nepaliekant jokių lankstumo galimybių. Mes netrukus patys taisysime šį straipsnį, nes taip mes uždraudžiame dirbti ir nepaliekame galimybės dirbti ilgiau nei 8 val., net jeigu darbuotojas to nori. Čia yra tas pat, bet į kitą pusę – suteikiama daugiau lankstumo, nes sutrumpinamas darbo laikas. Tokia formuluotė, kuria paliekama ne valdžiai, o darbuotojui ir dirbančiajam savanoriškai susitarti, būtų tikslinga. Manau, Seimas tikrai galėtų pritarti tokiai pataisai.

Gerbiamasis pranešėjau, jūsų komentaras.

A.SYSAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš turėčiau pakartoti ir, atsakydamas į posėdžio pirmininko pareiškimą, pasakyti, kad pirmiausia turėtų Europos Sąjunga pakeisti direktyvą, atšaukti arba pakeisti tą, kurioje reglamentuojama darbo ir poilsio trukmė. Tik tada mes galėtume priimti sprendimą. Šią savaitę Seime lankėsi Europos Sąjungos Socialinių reikalų komisijos delegacija, kuri klausinėjo, kaip socialiniai partneriai dalyvauja stojimo procese. Mes diskutavome apie tai, jog Lietuva jau baigė skyrių, kuris reglamentuoja socialinę apsaugą ir užimtumą. Taigi jau avansu įsipareigojome Europos Sąjungai dėl Darbo kodekso priėmimo, kad jame bus atsižvelgta į tas normas ir taisykles, kurios yra Europoje. Mes norime, kad tas procesas nestotų ir vyktų toliau, kad mes negrįžtume prie “Užimtumo ir socialinės apsaugos” skyriaus, pakeitę šį straipsnį, todėl komitetas ir nepritaria tokiai mūsų kolegų iniciatyvai.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Dabar vienas kalba už, vienas – prieš dėl balsavimo motyvų, svarstant pataisų, susijusią su 144 straipsnio 1 dalies 2 punkto papildymu. Dėl balsavimo motyvų už – V.Rinkevičius. Prašom.

V.RINKEVIČIUS. Ačiū. Kadangi žemės ūkyje yra sezoninis darbas ir reikia per labai trumpą laiką atlikti svarbius darbus, tai neįmanoma laikytis šių darbo valandų. Tai yra pažeidimas, kuris visą laiką buvo ir bus, nes nėra kitos išeities. Ar mes neturėtume savo įstatymų derinti prie gyvenimo, kadangi tai yra ir visada bus. Todėl aš pritariu ir siūlau balsuoti už.

PIRMININKAS. Ačiū. Dėl balsavimo motyvų prieš – J.Olekas. Prašom.

J.OLEKAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Aš tik galėčiau pakartoti gerbiamojo A.Syso išdėstytus motyvus, jog tai yra suderinta su tarptautinėmis darbo teisės konvencijomis, ir siūlau nepritarti teikiamai pataisai. Išklausėme po vieną kalbą dėl motyvų už ir prieš. Registruojamės ir balsuosime dėl 144 straipsniui teikiamos pataisos. Kolegos, registracija.

Užsiregistravo 80 Seimo narių.

Balsuosime dėl Seimo narių D.Teišerskytės ir G.Steponavičiaus 144 straipsniui teikiamos pataisos. Vyksta balsavimas.

Už – 24, prieš – 38, susilaikė 12. Pataisai nepritarta.

Gerbiamieji kolegos, noriu pasakyti, kad laikas, numatytas šiam klausimui svarstyti šioje posėdžio dalyje, baigėsi. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Repliką po balsavimo norėtų pasakyti A.Melianas. Po to svarstysime eilės tvarka kitą darbotvarkės klausimą. Prašom.

A.MELIANAS. Aš noriu kreiptis į savo gerbiamuosius kolegas iš kairiosios pusės. Mes akivaizdžiai matome, jog šiuo metu vyksta toks balsavimas buldozeriniu principu, visiškai neįsigilinote ir nesusimąstote, kokie yra siūlymai. Gerbiamieji ponai, aš noriu, jog mes rastume sutarimą dėl Europos integracijai reikalingo įstatymo – Darbo kodekso. Kitaip mes būsime priversti šio įstatymo priėmimą blokuoti.

PIRMININKAS. Ačiū. Darome šio klausimo svarstymo pertrauką, jį tęsime 12.30 valandą.

Vyriausybės įstatymo 3, 22, 24, 26, 29, 30, 31, 32, 33, 37, 40, 41, 44, 45 straipsnių, dešimtojo skirsnio pavadinimo pakeitimo ir papildymo bei Įstatymo papildymo 31¹, 44¹ straipsniais įstatymo projektas Nr.IXP-1265Gr (Respublikos Prezidento grąžintas Seimui pakartotinai svarstyti) (pateikimas)

Dabar svarstome kitą darbotvarkės klausimą (Nr.IXP-1265) – Vyriausybės įstatymo kai kurių straipsnių papildymo ir pakeitimo įstatymą, kuris yra Prezidento grąžintas pakartotinai svarstyti. Apie tai praėjusiame posėdyje buvo informuota, todėl dabar jį pateikti į tribūną aš kviečiu Lietuvos Respublikos Prezidento patarėją A.Penkauską.

A.PENKAUSKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai. Respublikos Prezidento pavedimu teikiu jums Prezidento dekretą dėl Lietuvos Respublikos Seimo priimto Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo 3, 22, 24, 26, 29, 30, 31, 32, 33, 37, 40, 41, 44, 45 straipsnių bei dešimtojo skirsnio pavadinimo pakeitimo ir papildymo įstatymo grąžinimo Lietuvos Respublikos Seimui pakartotinai svarstyti. Respublikos Prezidentas, grąžindamas šį įstatymą pakartotinai Seimui svarstyti, rėmėsi nuostata, kad viena iš būtinų efektyvaus valstybės valdymo bei veiksmingos valstybės tarnybos sąlygų yra jos stabilumas. Tokį stabilumą Lietuvos sąlygomis gali užtikrinti tik parlamentinių partijų sutarimas dėl valstybės valdymo pertvarkos. Deja, toks sutarimas dėl Vyriausybės įstatymo pataisų nebuvo pasiektas. Taigi vien valdančiosios daugumos balsais priimtas įstatymas po keleto metų vėl gali būti keičiamas, tik valdančiosios daugumos sprendimais paskirti pareigūnai vėl atleisti iš darbo ir tokie valstybės valymai valstybei padarytų didelę žalą.

Kita vertus, Respublikos Prezidentas gerai supranta valstybės valdymo reformos būtinumą. Europos Sąjungos šalių patirtis rodo, kad stabilumą valstybės tarnyboje garantuoja karjeros valstybės tarnautojų skaičiaus didinimo tendencija. Tokiu keliu galėtų eiti ir Lietuva, tačiau Seimo priimtas įstatymas siūlo ministro politinio pasitikėjimo valstybės tarnautojo, viceministro ir aukščiausiojo rango karjeros valstybės tarnautojo valstybės sekretoriaus pareigybių derinį, kuris Europos Sąjungos valstybių ministerijų struktūrose yra itin retas.

Priimtame įstatyme politinio pasitikėjimo valstybės tarnautojų skaičių mažinti siekiame labai ribotai, nes paliekama ministro, politinio pasitikėjimo valstybės tarnautojo, viceministro pareigybė. Taip pat kelia abejonių ir kelių pakopų ministerija, aukščiausios grandies valdymo struktūra. Svarbiausia, kad nėra pasiektas parlamentinių partijų susitarimas dėl įstatymo įgyvendinimo, o paties įstatymo nuostatos šiuo požiūriu per daug neapibrėžtos.

Taigi įstatymas nesudaro sąlygų aiškiam valstybės valdymo politinių ir administracinių funkcijų atskyrimui, taip pat nelaiduoja pakankamai nuoseklios reformos, pertvarkomų valdymo struktūrų pastovumo bei visuomenės pasitikėjimo jomis.

Respublikos Prezidentas siūlo valdymo reformą įgyvendinti nuosekliau, remiantis Europos patirtimi. Pirma. Panaikinti politinio pasitikėjimo viceministro pareigybę įsteigiant tik valstybės sekretorių, karjeros tarnautojų pareigybę. Antra. Įsteigti naują ministrų kabineto pareigybę, vadovausiančią ministrų, politinio pasitikėjimo pareigūnų komandai.

Taip pat Respublikos Prezidentas siūlo užtikrinti patikimą, parlamentinių partijų sutarimu pagrįstą įstatymo įgyvendinimo tvarką nustatant asmenims, pretenduojantiems eiti valstybės sekretoriaus pareigas, papildomas priėmimo sąlygas. Valstybės vadovas siūlo nukelti Vyriausybės įstatymo įsigaliojimo datą iki birželio 15 d., kad valstybės sekretorių priėmimo į valstybės tarnybą procedūra užtikrintų, kad bus priimti asmenys, atitinkantys papildomai keliamus reikalavimus.

Prezidentas tikisi, kad jo siūlomas įstatymo variantas gali padėti Seimo pozicijai ir opozicijai susitarti dėl Vyriausybės struktūrinės reformos ir užtikrinti ministerijų darbo stabilumą. Toks sprendimas ypač reikalingas šiandien, kai aukščiausi ministerijų pareigūnai dalyvauja derybose dėl Lietuvos narystės Europos Sąjungoje gindami mūsų interesus.

Taip pat norėčiau priminti, kad politinių partijų ir Prezidento pasitarime ministras J.Bernatonis pritarė tokiai Prezidento siūlymai schemai.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Jūsų norėtų paklausti net dešimt Seimo narių. Pirmasis – J.Bernatonis. Prašom, kolega.

J.BERNATONIS. Dėkoju, pone posėdžio pirmininke. Visų pirma norėčiau pasakyti, kam aš pritariau. Aš siūliau Prezidentui pasirašyti įstatymą ir siūliau pagal tą schemą, kuri buvo pateikta frakcijų pasitarime, skubiai padaryti pataisas. Dabar yra teikiama kitokia schema nei frakcijų pasitarime, bet tai kitas klausimas.

Aš norėčiau gerbiamajam patarėjui užduoti tokį klausimą, kaip žmogus, kuriam reikia praktiškai įgyvendinti šiuos įstatymus. Susiduriame su tam tikra problema. Nuo šiandien įsigalioja Valstybės tarnybos įstatymo 15, 16, 27, 59 ir 1 bei 2 priedėlių pakeitimo įstatymas, kurį Prezidentas pasirašė, ir tuo įstatymu yra įsteigtos ministerijos sekretorių bei ministerijos valstybės sekretoriaus pareigybės. Tai yra Seimas svarstė įstatymų paketą, tačiau aš supratau, kad Prezidento patarėjai pasiūlė vieną pasirašyti, kitą grąžinti. Dabar susidarė tokia situacija, kad mes galiojantį įstatymą turime realizuoti praktiškai. Kaip patarėjai mano iš šitos kolizijos išeiti? Aš dabar matau vienintelį kelią, t.y. nepritarti Prezidento siūlymams, nes jau dabar galioja įstatymas, kuris įpareigoja mus keisti pareigybes, įrašyti ministerijos sekretorių pareigybę ir ministerijos valstybės sekretoriaus pareigybę.

PIRMININKAS. Dėkui.

A.PENKAUSKAS. Jeigu būtų priimtas Prezidento pasiūlymas, nebūtų sunku skubos tvarka taisyti ir lydintį įstatymą.

J.BERNATONIS. Jis jau šiandien galioja.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia J.Olekas. Prašau.

J.OLEKAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, aš norėčiau dar kartą pasitikslinti, nes frakcijų pasitarime buvo pristatytas ir išgirtas, kaip labai atitinkantis europinę teisę, kitas Prezidento variantas. Dabar teikiamam gerbiamosios K.Prunskienės variantui frakcijų pasitarime niekas nepritarė. Tai ar neina Prezidentas dar didesnio supriešinimo keliu? Priimtą įstatymą rėmė bent dvi frakcijos, o dabar Prezidentas teikia tik vienos frakcijos variantą.

Antrasis klausimas būtų dėl politizavimo priimant karjeros specialistus. Jeigu partijų atstovai bus įtraukiami į profesionalų atrinkimą, tai bus pats didžiausias profesionalų, specialistų priėmimo į darbą politizavimas.

A.PENKAUSKAS. Aš gal pradėsiu nuo antrojo dėl politizavimo. Prezidentas siūlo nepolitizuoti šito reikalo, o kaip tik ieškoti sutarimo, diskutuoti dėl jo įgyvendinimo, kad būtų rastas kuo platesnis politinių partijų sutarimas ir, kaip minėjau, kad po dvejų ar keleto metų įstatymas nebūtų vėl radikaliai peržiūrimas ir kad po šio įstatymo įsigaliojimo paskirti pareigūnai galėtų ilgiau dirbti savo darbą ir būti užtikrinti savo ateitimi.

Dėl pirmojo klausimo, dėl ponios K.Prunskienės pasiūlymo ir dabar teikiamo Prezidento varianto yra labai nedidelės korektyvos. Iš esmės tas variantas yra labai panašus. Tiktai yra siūloma vietoj valstybės sekretoriaus pavaduotojų įsteigti valstybės sekretoriaus pareigybę, kad ministerijose būtų keletas valstybės sekretorių. Iš tikrųjų kartais susidaro painiavos, sakykim, prisistatant ir čia būtų toks truputį solidesnis variantas.

PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų taip pat nori klausti E.Masiulis. Prašau.

E.MASIULIS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, iš tiesų vertinu Prezidento iniciatyvą grąžinti Vyriausybės įstatymo pataisas, priimtas Seime, atgal, nes nebuvo įsiklausyta į Liberalų frakcijos išsakomas pozicijas ir siūlymus, kaip reikėtų koreguoti Vyriausybės įstatymą ir kaip reikėtų efektyvinti Vyriausybės darbą. iš tiesų yra gera proga grįžti prie šitos diskusijos ir dar kartą gerbiamiesiems socialdemokratams ir socialliberalams atkreipti dėmesį į opozicijos siūlymus.

Prašau pasakyti, kaip vis dėlto galima būtų tobulinti įstatymą užtikrinant, kad tie konkursai, kurie ateityje vyks priimant į aukščiausias valstybės karjeros pozicijas, būtų kiek įmanoma skaidresni, nes jau dabar atvirai kalbama, kad dabartiniai viceministrai, netekę savo postų, visiškai ramiai laimės tuos konkursus į valstybės sekretorių vietas. Aš įsivaizduoju, kad normalioje valstybėje taip tikrai neturėtų būti. Konkursai turėtų būti skaidrūs, aiškūs, suprantami ir vieši.

A.PENKAUSKAS. Iš tikrųjų jau dabar spaudoje pasirodę faktai dėl aukštų pareigūnų skyrimo kelia abejonių. Užtikrinti tą mažesnį politizavimą būtų galima ieškant konsenso tarp politinių partijų, t.y. tarp pozicijos ir opozicijos. Vis tiek kada nors reikės žengti tą žingsnį ir užtikrinti ministerijų aukščiausiųjų pareigūnų stabilumą.

PIRMININKAS. Ačiū. Kitas klausiantysis yra A.Kubilius. Prašom.

A.KUBILIUS. Gerbiamasis pranešėjau, sakykite, ar jūs nematote ir Prezidento dekrete tam tikro vidinio prieštaravimo, ypač klausant jūsų argumentų? Jūs sakote, kad reikia pasiekti politinį sutarimą, tačiau siūlote schemą, kuri nuo birželio 15 d. vis tiek iš esmės pakeistų šiandieninę ministerijų valdymo struktūrą, kuri gal ir turi trūkumų, o gal tų trūkumų nėra tiek daug, kiek čia bandoma parodyti. Nes, pavyzdžiui, mano žiniomis, Norvegijoje, atsistatydinus Vyriausybei, kartu atsistatydina ir visi ministerijų sekretoriai. Pasaulis yra pakankamai įvairus ir įvairiai gali būti daroma. Bet šalia to, kad jūs vis dėlto siūlote tam tikrą schemą, kuri nėra sutarta tarp politinių partijų, sakykite, ar jūs nematote dar didesnės vienos problemos, t.y. kad šiais metais, kai vyksta derybos dėl narystės Europos Sąjungoje ir kai reikia labai intensyvaus darbo ir kiek galima mažiau permainų ministerijų veikloje priimant bet kurį variantą: ar jūsų, ar pono J.Bernatonio, tos permainos yra vis tiek garantuotos ir tai reiškia, kad bent trims mėnesiams ministerijų darbas bus paralyžiuotas. Ar jūs nemanote, kad būtų geriausia iš viso šį įstatymą laikyti nepriimtu?

A.PENKAUSKAS. Todėl Prezidentas ir siūlo nukelti šio įstatymo įsigaliojimą iki birželio 15 dienos, kad parlamentinės partijos galėtų susitarti dėl šio įstatymo įgyvendinimo tvarkos. Galbūt būtų galima priimti ir atskirą šio įstatymo įgyvendinimo įstatymą, kuris aptartų visų valstybės sekretorių skyrimo tvarką.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Kitas Seimo narys, norintis klausti, yra A.Vazbys. Prašom.

A.VAZBYS. Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, Prezidentas, savo dekrete motyvuodamas, dėl ko reikia grąžinti projektą, remiasi Europos Sąjungos šalių praktika. Aš norėjau klausti, gal jums yra žinoma, kokiose Europos Sąjungos valstybėse ministrai neturi politinio pasitikėjimo viceministro arba pavaduotojo, arba tokio rango pavaldinių? Ir kitas klausimas būtų, kaip šis ministro galių ir jo politinių instrumentų mažinimas siejasi su Prezidento metiniame pranešime išsakytu teiginiu, jog reikia stiprinti politines partijas? Ačiū.

A.PENKAUSKAS. Prezidentas savo dekrete nesiūlo mažinti politinių pareigūnų galios. Tiesiog atskirti karjeros valstybės tarnautojų funkcijas nuo politinių pareigūnų funkcijų. Dekrete taip pat yra siūloma, tiesiog akcentuojamas ministro kabineto vaidmuo, įsteigiant ministro kabineto vadovo pareigybę, ir kad visi ministro politinio pasitikėjimo tarnautojai galėtų dirbti ministro kabinete kaip jo komanda.

PIRMININKAS. Ačiū. Ir paskutinis klausiantysis yra V.Andriukaitis. Prašom.

V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamasis pranešėjau, mano klausimas iš dviejų dalių. Pirmoji dalis. Gal jūs pateiktumėte man kokį nors pavyzdį iš patirties kurios nors Jungtinių Amerikos Valstijų ir Europos Sąjungos sistemoje esančių valstybių, kuriose politinės partijos nedarytų pakeitimų ministerijose, struktūrose, aparate, valdymo sistemoje. Jeigu jūs man pateiksite, būsiu dėkingas. Šiuo atveju nepaisant to, ar premjeras būtų A.Kubilius, ar K.Bobelis, ar A.Brazauskas.

Ir kita dalis. Kaip jūs pakomentuotumėte Prezidento pareigą promulguoti įstatymus su dabartiniu pasiūlymu, kai vienas pasirašytas įstatymas sukelia aiškią teisinę koliziją, tuo tarpu jūsų siūloma pataisa dar labiau pagilina teisinę koliziją. Kaip šią poziciją komentuoja Prezidento teisės patarėjai?

A.PENKAUSKAS. Pirmiausia apie pavyzdžius. Tikrai negalėčiau pateikti tokių pavyzdžių, kad politinė valdžia visiškai nekeistų valstybės tarnautojų. Bet ta tendencija labai ryški Europos Sąjungos valstybėse – išlaikyti kuo daugiau karjeros tarnautojų ministerijose. Apskritai ar Prezidento pateiktas variantas, ar Vyriausybės ir Seimo priimtas variantas neužkerta kelio ateityje pakeisti tam tikrus pareigūnus, bet Prezidentas siūlo ieškoti sutarimo, kad netaptų masiniu reiškiniu keičiantis politinei valdžiai keisti ir visus ministerijų aukščiausiuosius pareigūnus.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, mes išnaudojome 10 min., numatytų atsakyti į klausimus. Taip pat dėkoju jums už Prezidento grąžinto įstatymo ir pasiūlymų pateikimą. Norėčiau priminti, kad Prezidentui grąžinus įstatymą pakartotinai svarstyti jis yra nagrinėjamas Statuto 165 straipsnio numatyta tvarka. Norėčiau prašyti jūsų dėmesio, kad būtų aišku, kaip mes turėtume elgtis. Šiandien mes turime nuspręsti, ar svarstyti grąžintą įstatymą iš naujo, ar laikyti įstatymą nepriimtu. Bus alternatyvus balsavimas. Dabar būtų proga kalbėti dėl balsavimo motyvų. Kalba už reiškia, kad grąžintą įstatymą reikia svarstyti iš naujo, prieš – įstatymą laikyti nepriimtu. Po du už kiekvieną nuomonę. Už tai, kad reikia svarstyti grąžintą įstatymą iš naujo, kalbės V.Andriukaitis. Prašom.

V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų reikia kuo skubiau svarstyti iš naujo ir po svarstymo nepritarti Prezidento siūlomoms pataisoms. Kartu padaryti taip, kad jau vieną kartą Seimo priimtas Vyriausybės įstatymas įsigaliotų, nes pats Prezidentas suteikia tokią teisę, pasirašydamas Valstybės tarnybos įstatymo pataisas, kurios jau galioja ir kurias Vyriausybė privalės įgyvendinti. Šiuo atveju mes galime patekti į labai rimtą valdymo krizę, jeigu mes kitaip nepasielgsime. Jau galioja vienas įstatymas, kuris 50% realizuoja Vyriausybės įstatymo nuostatas, jau galioja. Prezidentas pasirašo. Tuo atveju Prezidentas suponuoja rimtą įstatymų koliziją. Norėčiau priminti Konstitucinio Teismo dabartinio pirmininko kažkada parašytą straipsnį, kuris vadinasi “Teisinis jovalas”. Aš siūlyčiau atkreipti dėmesį į šį E.Kūrio straipsnį, kuriame sakoma, kad teisinė sistema turi būti subalansuota ir įstatymai turi būti suderinti, priešingu atveju įstatymų karas apskritai griauna teisinę valstybę.

Šiuo atveju manau, kad Prezidento patarėjai padarė labai didelę klaidą ir Prezidentui pasiūlė prastesnį variantą – įgyvendinti vieną dalį Valstybės tarnybos įstatymo, o Vyriausybės įstatymą vetuoti nesuderinant šių įstatymų tarpusavyje. Tai yra labai rimta spraga promulgavimo praktikoje. Ta spraga jau ne pirmą kartą ateina iš Prezidentūros, ir aš manau, kad Prezidentūros dėmesį reikėtų atkreipti į tai, kad promulgavimas būtų vykdomas labai tiksliai. Dabar siūlau svarstyti, o svarstymo metu nepritarti pataisoms ir priimti Seimo priimtą Vyriausybės įstatymą.

Noriu pasakyti, kad politinėje praktikoje nežinau šalių, kuriose premjeras ir kabinetas nedarytų reformų savo ministerijų struktūrose. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Dėl balsavimo motyvų už kitą alternatyvą, t.y. laikyti įstatymą nepriimtu, – A.Kubilius.

A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, mane iš tikrųjų stebina V.Andriukaičio noras savo galvos skausmą perkelti ant Prezidento. Tai kas tą teisinį chaosą kuria? Kas taip daro? Ar ne Seimas? Ar ne Seimo dauguma? Ar ne brangioji Vyriausybė? Kuo čia dėtas Prezidentas? Tai vienas dalykas.

Antras dalykas, iš tikrųjų aš nesuprantu ir negaliu suprasti valdančiosios koalicijos argumentų. J.Bernatonis sako, kad šį įstatymą reikia priimti tam, kad būtų stabilumas ministerijose.

V.Andriukaitis agituoja priimti šį įstatymą tam, kad Vyriausybė parodytų, jog ji gali ką nors keisti ministerijose. Taigi kaip nors reikia susitarti, kad solidžiau priimtume tokius rimtus įstatymus.

Paskutinis dalykas. Aš jau nekalbu apie tai, kad šio įstatymo priėmimas yra reikalingas tik tam, kad ir toliau nėniai, petrauskai ir renčiai eitų visas dar likusias pareigas ministerijose (toks Lietuvoje yra gyvenimas, kad valdanti partija nori resovietizuoti ministerijas), bet esminis dalykas yra tas, kad šios permainos, kurios dabar daromos, sukels visų Lietuvos vykdomųjų institucijų nestabilumą, garantuotą bent trims mėnesiams. Tai ar šiais metais to Lietuvai ypač reikia? Ar negali renčiai ir nėniai būti paskirti į viceministrų vietas pačiu paprasčiausiu valdančiosios koalicijos susitarimu ir sprendimu? Kam reikia sukelti šitokį chaosą, jau ne tik teisinį chaosą, bet ir valdymo chaosą, kuris sustabdys bet kokias derybas ar dėl NATO, ar dėl Europos Sąjungos mažiausiai trims mėnesiams? Jeigu valdančioji koalicija viduje negali susitarti, kreipkitės į mus, mes padėsime susitarti.

PIRMININKAS. Ačiū. Dėl balsavimo motyvų už – J.Veselka. Gerbiamieji kolegos, du kalba už, du – prieš (Statuto 165 straipsnio 3 dalis). Prašom. Kolega J.Veselka.

J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų buvo daug ginčų, kai priėmėme šį įstatymą. Mano galva, Prezidentas siūlo sumažinti vieną valdininkų grandį, tai yra sveikintinas dalykas, todėl siūlau dabar pritarti, diskutuoti ir geriau pažiūrėti, gal iš tikrųjų daugelį pataisų galima priimti arba pateikti dar kitas. Todėl siūlau pritarti.

PIRMININKAS. Ačiū. Ir dėl motyvų prieš – A.Vazbys. Tai bus paskutinė kalba.

A.VAZBYS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Aš siūlau laikyti įstatymą nepriimtu, ir štai dėl kokių motyvų. Tiek šalies Prezidentas, tiek daugelis politinių partijų lyderių pastaruoju metu pabrėžė, kad būtent dėl valstybės tarnybos, dėl jos reglamentavimo reikia turėti platų politinių partijų sutarimą ir politinių jėgų sutarimą. Dabar tiek šis įstatymo projektas, kuris yra priimtas, tiek Prezidento grąžintas, nei vienas, nei kitas, nėra paremti plačiu sutarimu, tai yra kelių politinių jėgų ar kelių žmonių, politikų, nuomonė. Todėl aš siūlau grįžti prie to, kas buvo, ir nuosekliai pradėti visiems kartu ieškoti bendro modelio, kuris nesikeistų daug metų. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Kalbos dėl balsavimo motyvų yra baigtos. Primenu, kad bus alternatyvus balsavimas, dabar registruojamės.

Užsiregistravo 100 Seimo narių. Remdamasis Statuto 165 straipsnio 2 dalimi, formuluoju klausimą alternatyviam balsavimui. Balsavimas už yra pasisakymas už tai, kad Prezidento grąžintas įstatymas būtų svarstomas iš naujo. Balsavimas prieš reiškia balsavimą už tai, kad įstatymas laikomas nepriimtu. Susilaikiusiųjų balsai nebus skaičiuojami. Prašom balsuoti.

Balsavimo rezultatai: už – 68, prieš – 28. Po pateikimo Prezidento grąžintam įstatymui yra pritarta. Seniūnų sueiga tokiu atveju siūlo pagrindiniu komitetu numatyti Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetą ir tai, kad kitą savaitę mes šį klausimą svarstytume toliau. Ar priimtina tokia svarstymo procedūra? Ačiū. Repliką po balsavimo – E.Masiulis. Prašom.

E.MASIULIS. Gerbiamieji kolegos, dar kartą įsitikinome, kad valdančiajai daugumai nė motais bet kokie argumentai, jie ir toliau demonstruoja savo kietakaktiškumą, nepriimdami jokių siūlymų. Aišku, kad jie eina jau seniai pramintu taku. Kitame posėdyje Prezidento dekretas bus triuškinamai atmestas. Gerbiamieji socialdemokratai ir socialliberalai, kasat duobę patys sau, nes esate tokie nelankstūs ir taip brutaliai kišatės į valstybės tarnybą, tarytum, siekiate stabilizuoti valstybės tarnybą, bet iš tikrųjų dar labiau destabilizuojate ją, sukeliate valstybės valdymo suirutę. Iš tikrųjų jums reikės prisiimti atsakomybę už tai, ką jūs dabar darote.

PIRMININKAS. Ačiū. Ar J.Olekas irgi nori repliką? Prašom.

J.OLEKAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Šios dienos Seimo daugumos vardu noriu pasakyti: mes drąsiai prisiimame atsakomybę už tai, kad reikia daug ką sutvarkyti – tai, ko liberalai ir konservatoriai nesutvarkė, arba tai, ką sutvarkė blogai. Todėl mes drąsiai šią atsakomybę prisiimame ir dėkojame, kad pagaliau ir jūs tai supratote.

Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-1163(2*) ES (svarstymo tęsinys)

PIRMININKAS. Ačiū. Išklausę replikas, pereiname prie 1-3a įstatymo svarstymo. Su Europos Sąjungos integraciniais procesais susijęs įstatymo projektas, antroji redakcija. Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-1163. Svarstymo tęsinys. Aš kviečiu Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininką P.Papovą į tribūną. Prašau jus pateikti tai, kas nuo paskutinio svarstymo yra pasikeitę.

P.PAPOVAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamasis Seimo Pirmininke, praeitą kartą mes pradėjome svarstyti Seimo narių siūlymus. Siūlyčiau tęsti tokia tvarka kaip ir praeitą kartą, kai pradėjome nuo svarbiausių siūlymų, kurie turi įtakos įstatymo koncepcijai. Siūlau tęsti ir pradėti svarstyti Seimo Pirmininko A.Paulausko siūlymus, tačiau siūlau pradėti nuo 33 straipsnio, kuris yra pats svarbiausias.

Komitetas, apsvarstęs 33 straipsnį, jam pritarė, pritarė ir straipsnio pavadinimo pakeitimui bei 3 daliai. Tačiau šis straipsnis siejasi su įstatymo 4 straipsniu. Mes 4 straipsniui nepritarėme ir siūlome vis dėlto šią nuostatą, kuri įteisinama 3 dalyje, taikyti valstybės tarnautojams ir valstybės pareigūnams, išskyrus valstybės politikus. Todėl modifikuodami ir iš dalies pritardami 4 straipsnio pakeitimui, siūlome pakeistą vietą, kurioje kalbama apie Seimo Pirmininko arba Seimo ir Prezidento skiriamus pareigūnus, siūlome pridurti, kad Valstybės tarnybos įstatymas netaikomas, išskyrus gerbiamojo Seimo Pirmininko pataisą, tai yra išskyrus 33 straipsnio 3 dalį. Taip būtų išspręsta problema ir ši pataisa nebūtų taikoma politikams, nes manau, kad vakar debatai “Spaudos klube” ir apskritai diskusijos… yra sudėtingas mechanizmas, norint pritaikyti šį įstatymą politikams. Juo labiau kad Valstybės tarnybos įstatymas politikams nėra taikomas, nes yra kiti įstatymai. Todėl aš siūlau 4 straipsnio 3 dalies 4 punktą papildyti nuostata, kad “Seimo ar Prezidento paskirtiems valstybės institucijų, įstaigų vadovams, kitiems Seimo ar Prezidento paskirtiems valstybės pareigūnams netaikomas, išskyrus 33 straipsnio 3 dalį”, papildyti ir 5 punktą ta pačia nuostata. Tada būtų išspręsta 4 straipsnio problema. Dabar taip pat netaikyti.

PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, aš siūlyčiau dabar tiesiog nuosekliai svarstyti po vieną straipsnį, kad nesusipainiotume. Tikrai taip bus paprasčiau. Dėl vedimo tvarkos J.Razma. Prašom.

J.RAZMA. Aš iš tikrųjų norėčiau prašyti posėdžio pirmininko neleisti komiteto vadovui sukelti visiškos painiavos. Yra Seimo Pirmininko pataisos eilės tvarka ir paeiliui jas svarstydami balsuokime. Dėl kiekvienos iš jų komiteto vadovas galės pasakyti savo nuomonę. Bet nepradėkime tai daryti nuo vidurio ar nuo galo.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis kolega, bet aš noriu pasakyti, kad komitetas gali ir turi teisę siūlyti, jeigu mano, kad kai kurie straipsniai yra susiję su visa koncepcija ir pagrindiniais principais, apibrėžiančiais įstatymo esmę, siūlyti pradėti nuo jų. Aš manau, kad mes taip pasielgsime ir pasistengsime, man pirmininkaujant, padaryti taip, kad sumaišties nebūtų. Mes išklausėme komiteto pastabas, tai, kas buvo vertinga išklausyti po paskutinio svarstymo čia, plenariniame posėdyje, antradienį. Dabar prašyčiau visų dėmesį sukoncentruoti į 33 straipsnį, kaip ir siūlo komiteto pirmininkas. Norėčiau paklausti, ar taupydami laiką mes galėtume sutarti, kur reikia 10 Seimo narių pritarimo, kad bendru sutarimu sutinkame, kad jos būtų svarstomos plenariniame posėdyje. Dėkoju už jūsų lankstumą, mes taip apsisprendėme bendru sutarimu. Dėkoju. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, prašyčiau pateikti savo 33 straipsnio teikiamą pasiūlymą.

A.PAULAUSKAS. Gerbiamieji kolegos, įstatymo projekto 33 straipsnis numato galimybę atgręžti reikalavimą į žalą padariusį valstybės tarnautoją. Mano siūlymo esmė yra papildyti šį straipsnį 3 dalimi ir nustatyti, kad ir kolegialių valstybės ir savivaldybių institucijų vadovai ir nariai už žalą, padarytą kaltais veiksmais, pažeidžiant teisės aktus, pažeidžiant įstatymus, taip pat atsako. Tai yra kad kolegialių sprendimų pagrindu padaryta žala gali būti išieškota iš institucijos vadovo ir narių, padariusių šią žalą. Ta pati 3 dalis nustato, kaip išaiškinami kalti asmenys, tai tie, kurie balsavo posėdyje už priimtą sprendimą, o tie, kurie balsavo prieš arba nedalyvavo, atleidžiami nuo tokios atsakomybės. Tokia yra trumpa 3 dalies esmė.

PIRMININKAS. Dėkoju. Dėl balsavimo motyvų vienas – už, vienas – prieš. Aš suprantu, kad komiteto pirmininkas jau pakomentavo. Ar jūs norite dar ką nors pridurti po pateikimo, kolega Papovai? Neturite ką pridurti?

P.PAPOVAS. Norėčiau išgirsti Seimo Pirmininko nuomonę, kad šio straipsnio taikymas nebūtų siejamas su valstybės politikais. Kaip aš sakiau, jis būtų taikomas valstybės pareigūnams kolegialių institucijų, kur yra nuolatinės komisijos ir t.t., kurios kolegialiai priima sprendimą.

PIRMININKAS. Ačiū. Manau, kad negalėtų vykti debatai tarp pataisų teikėjo ir komiteto pirmininko. Mes dabar svarstome 33 straipsnio 3 dalį, kurią teikia Seimo Pirmininkas. Ji yra išdėstyta, o su šiuo straipsniu susijusias pataisas svarstysime paskui. Dabar siūlau pasakyti motyvus. Pirmasis dėl balsavimo motyvų – J.Bernatonis. Gerbiamasis ministre, minutėlę. Noriu paprašyti, kad mobilieji telefonai salėje būtų perjungti į begarsį režimą ir noriu padaryti pastabą kolegai A.Salamakinui, kolegai N.Medvedevui ir ponui B.Bradauskui, kurių telefonai šiandien šioje salėje jau skambėjo ne sykį. Ačiū.

J.BERNATONIS. Dėkoju, pone posėdžio pirmininke. Kadangi jūs praeitą kartą man padarėte pastabą, kad viršijau laiką, atkreipiu jūsų dėmesį, kad minutę ir 27 sekundes mano laiko sunaudojote jūs.

PIRMININKAS. Priimu.

J.BERNATONIS. Aš manau, kad iš esmės reikėtų pritarti Seimo Pirmininko idėjai ir siūlymams didinti ir griežtinti atsakomybę, tačiau manyčiau, kadangi šis įstatymas reglamentuoja tik valstybės tarnautojus ir neapima valstybės politikų, manyčiau, kad reikėtų priimti šią pataisą ta apimtimi, kaip siūlo komitetas. O valstybės politiko atsakomybės klausimą reikia spręsti kituose įstatymuose arba specialiame įstatyme. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Dėl balsavimo motyvų prieš – E.Masiulis. Prašom.

E.MASIULIS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, iš tiesų esu linkęs diskutuoti dėl A.Paulausko teikiamų pataisų, o ne dėl gerbiamojo komiteto pirmininko siūlomų kompromisų. Idėja ir pats principas siekiant užtikrinti tiek valstybės tarnautojų, tiek politikų atsakomybę už priimtus klaidingus ir piktybinius sprendimus yra priimtina ir suprantama. Mes iš tikrųjų manome, kad ta atsakomybė turi būti aiškiai ir griežtai apibrėžta. Bet tai, kokį teisininkas A.Paulauskas siūlo įgyvendinimo mechanizmą, galima pasakyti, kad jis veda prie tam tikrų absurdiškų situacijų. Tarkime, atstovaujamoji institucija Lietuvos Respublikos Seimas priims įstatymą, didinantį mokesčius, tada kiekvienas subjektas, kuriam šis įstatymas taikomas, t.y. visi Lietuvos Respublikos piliečiai, turės galimybę paduoti Seimą į teismą tam, kad išsiieškotų žalą, nes mokesčių padidėjimas padidins jų verslo nuostolius. Šitokios kuriozinės situacijos neturėtų būti, ir gerbiamasis Seimo Pirmininkas turbūt supranta, kad reikia diferencijuoti politinių atstovaujamųjų institucijų sprendimus, Seimo narių, kurie turi konstitucinį imunitetą, ir tų komisijų, kurios yra suformuojamos visiškai kitais būdais, paskiriamos, sudaromos įvairių tarnybų. Manau, kad šiandien mes galėtume balsuoti už šią pataisą, bet jokiu būdu negalima jos priimti tokios, kokią siūlo Seimo Pirmininkas.

PIRMININKAS. Ačiū. Balsavimo motyvus dėl 33 straipsnio pataisos siūlant ją papildyti 3 dalimi mes išklausėme. Registruojamės ir balsuosime. Dėl vedimo tvarkos A.Kubilius.

A.KUBILIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, mes turbūt turėtume daiktus vadinti tikraisiais vardais. Ta pataisa yra grynas populizmas, griaunantis konstitucinę tvarką, todėl mūsų frakcija negali dalyvauti tokiame balsavime, bet mes siūlome valdančiajai frakcijai, valdančiajai koalicijai pačiai spręsti Seimo Pirmininko populizmo problemas. Mes netrukdysime jums spręsti šias problemas.

PIRMININKAS. Ačiū. Sutriko kompiuteriai. Aš norėčiau prašyti, kad registruotumės dar kartą. Tuo kartu dėl vedimo tvarkos G.Šileikis.

G.ŠILEIKIS. Aš dėl vedimo tvarkos. Kreipdamasis į konservatorius, į A.Kubilių ir kitas opozicines frakcijas, siūlyčiau labai rimtai pritarti, palaikyti šią pataisą ir priimti, nes manau, kad pirmasis, kuris turės būti pagal šį straipsnį patrauktas atsakomybėn, bus A.Paulauskas.

PIRMININKAS. Ačiū. Formuluoju balsavimo klausimą. Balsuojame dėl Seimo Pirmininko A.Paulausko teikiamos pataisos, susijusios su 33 straipsniu, papildant jį nauja 3 dalimi.

Vyksta balsavimas.

Balsavimo rezultatai: už – 55, prieš – 4, susilaikė 8. Pataisai pritarta.

Toliau, gerbiamasis Pirmininke, jūs siūlėte grįžti prie 4 straipsnio. Teikėją, Seimo Pirmininką A.Paulauską, prašyčiau pristatyti jūsų pataisą, kuri yra susijusi su įstatymo taikymu. Prašau.

A.PAULAUSKAS. Gerbiamieji kolegos, dėl 4 straipsnio mano užduotis šiek tiek palengvėja, nes komiteto pirmininkas iš dalies sutinka su mano siūlymais. Tačiau ne dėl to, kad būčiau išsigandęs G.Šileikio, o todėl, kad racionaliai pateikė savo pasiūlymą komiteto pirmininkas, aš sutinku su šia komiteto priimta nuostata taikyti šį įstatymą Seimo ir Prezidento paskirtiems valstybės institucijų ir įstaigų vadovams, Seimo ir Prezidento paskirtiems komisijų tarybų pirmininkams ir jų nariams – 33 straipsnis. Aišku, apgailestaudamas, kad neįtraukė valstybės banko tarnautojų ir kitų narių, sutinku su šituo, ką šiandien pateikė komitetas, ir siūlau balsuoti.

PIRMININKAS. Kitais žodžiais, jūs atsiimate savo pasiūlymą?

A.PAULAUSKAS. Iš dalies.

PIRMININKAS. Gerbiamasis Pirmininke ir kolegos, vis dėlto, kad būtų aišku, kaip mes procedūriškai judam į priekį. Mes dabar turime apsispręsti dėl pataisų, nes naujos redakcijos variante tai dar nėra atspindėta. Jūsų pataisos, gerbiamasis Pirmininke, buvo pateiktos prieš dvi paras ir komitetas tik spėjo jas apsvarstyti. Mes dabar turime balsuoti dėl jūsų pateiktos pataisos. Tada, kai bus suformuluotas kitas variantas, mes galėsime balsuoti, ir tai bus turbūt priėmimo stadijoje.

Gerbiamasis komiteto pirmininke, prašau.

P.PAPOVAS. Žinoma, tą redakciją būtų galima papildyti, 4 straipsnio 3 dalį, 4 ir 5 punktus žodžiais “išskyrus šio įstatymo 33 straipsnio 3 dalį”, tai nebūtų problema, tačiau tokios pataisos nėra. Kadangi Seimo Pirmininkas 4 straipsnio pataisą atsiima, žinoma, mes parengsim priėmimui tą redakciją ir galėsime priimti per priėmimą.

A.PAULAUSKAS. Atsižvelgdamas į tą informaciją, kurią pateikė komiteto pirmininkas, aš nesiūlau balsuoti dėl 4 straipsnio.

PIRMININKAS. Gerai, ačiū.

Dabar, gerbiamasis komiteto pirmininke, toliau. Pradedame nuo pradžių. Priminkite, kur mes esame sustoję.

P.PAPOVAS. Seimo Pirmininko pasiūlymas papildyti 2 straipsnio 8 dalį. Komitetas apsvarstė ir vis dėlto nepritarė šiam pasiūlymui dėl tos priežasties, kad ir viešosios įstaigos vadovas neturi viešojo administravimo įgaliojimų. Jam taikyti šį įstatymą būtų problemiška. Bus kitas įstatymas, bus Viešųjų paslaugų tarnautojų įstatymas. Jis turėtų būti priimtas iki liepos 1 dienos. Ten, žinoma, tą nuostatą būtų galima taikyti. Šis įstatymas yra taikomas tik viešojo administravimo valstybės tarnautojams.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamasis Pirmininke, jūs teikiate pasiūlymą dėl 2 straipsnio 8 dalies, prašome jį pristatyti.

A.PAULAUSKAS. Gerbiamieji kolegos, mano pasiūlymo esmė (2 straipsnio 1 dalies 8 punktas – “Įmonės vadovas”) praplėsti šią sąvoką įrašant, kad įmonės vadovas – tai yra ir viešosios įstaigos vadovas. Viešųjų įstaigų vadovai nepatenka į šio įstatymo reguliavimo sritį. Pagrindinis argumentas tas, kad jie nevykdo viešojo administravimo funkcijų. Tačiau sistemiškai susipažinus su šiuo įstatymu matyti, kad viešasis administravimas apima ne tik išorinius veiksmus, bet ir vidinį administravimą. O viešosios įstaigos vadovas būtent vykdo vidaus administravimą, priima, atleidžia iš darbo žmones, taip pat yra atsakingas už viešosios įstaigos finansinių išteklių, paskirtų iš valstybės, panaudojimo tikslingumą. Aš manau, kad jis yra pakankamai svarbus pareigūnas, kad jo atžvilgiu būtų taikomos šio įstatymo nuostatos. Siūlau praplėsti, įtraukiant viešųjų įstaigų vadovus į įmonės, įstaigos vadovo sąvoką.

PIRMININKAS. Ačiū. Dėl balsavimo motyvų vienas – už, vienas – prieš. Už – J.Jurkus. Prašau.

J.JURKUS. Gerbiamieji kolegos, aš manau, šią pataisą reikėjo seniai priimti ir svarstyti, todėl kviesčiau mažai diskutuoti ir balsuoti už. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. J.Razma, motyvai prieš.

J.RAZMA. Aš dar kartą galiu apgailestauti dėl Seimo Pirmininko teisinio nihilizmo, kai populistiniais sumetimais, norint kuo daugiau bausmių atvejų pademonstruoti, į Valstybės tarnybos įstatymą bandoma surašyti įvairiausių kategorijų darbuotojus, kurie, aišku, turi būti aprašyti kituose įstatymuose. Šiuo atveju visiškai nepriimtinas pasiūlymas šiame įstatyme įrašyti viešųjų įstaigų, kurių vienas iš steigėjų yra valstybės ar savivaldybės institucijos, vadovus. Tai gali būti iš esmės privačios įstaigos, kuriose savivaldybė gali turėti simbolinį dalyvavimą, ir nieko bendro neturinčios su valstybės tarnyba. Tai kur mes nueisim? Mes ir toliau laikysimės tos taktikos, kad valdančiajai daugumai paliekam sėkmingai pačiai spręsti populizmo problemas ir nedalyvaujam tokių pataisų svarstyme.

PIRMININKAS. Ačiū. Ar reikia registruotis? (Balsai salėje) Registruokimės.

Užsiregistravo 87 Seimo nariai. Balsuojame dėl Seimo Pirmininko A.Paulausko teikiamos 2 straipsnio 8 dalies pataisos.

Už – 25, prieš – 14, susilaikė 21. Pataisai nepritarta.

P.PAPOVAS. Kita pataisa yra 3 straipsnio 2 daliai. Komitetas šiai pataisai pritarė. Tačiau kadangi mes jau apsisprendėm, kad valstybės politikams netaikomas šis įstatymas, todėl čia reikėtų išbraukti žodžius “valstybės politikai” ir įrašyti “valstybės tarnautojų veiklos svarbiausi etikos principai”, tekste taip pat išbraukti žodžius “valstybės politikai”.

PIRMININKAS. Na, mes dabar negalim užsiimti redagavimu, mes galime balsuoti dėl pataisos. Vėliau komitetas turės atlikti suderinimo darbą.

Gerbiamasis Pirmininke, prašom pristatyti savo pataisą.

A.PAULAUSKAS. Šie principai jau buvo vieną kartą pristatyti plenariniame posėdyje nutarimo forma. Noriu priminti, kad tokie etikos principai egzistuoja daugelyje pasaulio valstybių. Yra ir etikos kodeksuose, yra ir kituose įstatymuose. Noriu pasakyti, kad šiuos etikos principus sukūrė speciali grupė, patvirtinta Seimo valdybos. Joje dirbo tiek Seimo nariai, tiek specialistai, dėstantys arba rašantys tarnybinės etikos temomis. Jie yra suformuluoti aštuoni. Nenorėčiau kiekvieno komentuoti. Be abejo, dėl kiekvieno galima ginčytis, praplėsti, susiaurinti ar kitaip suformuluoti, tačiau siūlau pritarti tokiai redakcijai, kokia yra parengta Seimo sudarytos grupės.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamasis komiteto pirmininke, ar norėtumėte pakomentuoti?

P.PAPOVAS. Tai aš jau komentavau ir pasakiau, kad komitetas pritaria šiai pataisai, išskyrus žodžius “valstybės politikos”, bet tai reikėtų priėmimui…

PIRMININKAS. Ačiū. Dėl balsavimo motyvų A.Sakalas.

A.SAKALAS. Gerbiamieji kolegos, šie principai buvo apsvarstyti ir sudaryti netgi darbo grupėje, kurioje dalyvavo žymiausi Lietuvos etikos specialistai, todėl aš siūlyčiau pritarti tiems principams, nes niekas geresnių nesugalvojo. O principai, vadovaujantis tarptautine patirtimi, buvo paimti iš įvairių valstybių. Sakyčiau, buvo atrinkta tai, ką kitos valstybės turi geriausio.

PIRMININKAS. Ačiū. J.Razma. Motyvai – prieš.

J.RAZMA. Aš šiuo atveju pasisakau ne tiek prieš pateiktą etikos principų sąrašą, bet prieš tai, kas juos teikia. Manau, prieš teikiant reikėtų pagalvoti, ar tinka svarbiausius etikos principus teikti asmeniui, pretendavusiam į nacionalinę “Dviračio žynių” svogūnų premiją už tvorą. Asmeniui, niekaip nesugebančiam atsakyti į mūsų frakcijos kreipimąsi dėl savo frakcijos narių ponų K.Kuzmicko ir V.Uspaskich veiksmų. Tą sąrašą galima toliau tęsti. Aš manau, kad taip mes devalvuojame etikos principus. Žinoma, už juos reikia balsuoti, bet pati pradžia yra bloga.

PIRMININKAS. Ačiū. Išklausėme kalbas dėl balsavimo motyvų. Ar kolega K.Rimšelis dėl vedimo tvarkos? Ne. Gerai. Kolegos, prašau balsuoti ir išsakyti balsuojant savo nuomonę dėl Seimo Pirmininko A.Paulausko pasiūlymo 3 straipsnio 2 daliai.

59 – už, prieš – 2, susilaikė 8. Pataisai yra pritarta. Replika po balsavimo – K.Rimšelis.

K.RIMŠELIS. Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, iš tikrųjų dabar priimtos ir taikomos valstybės tarnyboje etikos normos, aš suprantu, viena vertus, yra reikalingas dalykas, bet, kita vertus, tai yra filosofinės moralinės kategorijos. Pavyzdžiui, tvarkingas, ir toliau nieko nepasakyta, koks tvarkingas, ar su džinsais, ar plaukai yra iš ausų iškarpyti, yra neaišku. Po to žmogus gali gauti pastabą ir gali būti atleistas iš darbo. Kitas dalykas, jeigu atkreipsime dėmesį, dėl normos “nesavanaudiškumas” yra pasakyta nesiekti “sau naudos valstybės tarnyboje”. O valstybės tarnyboje yra įtvirtintas karjerizmo principas. Vadinasi, nesiekti karjeros – nesiekti didesnės algos. Valstybinės įstaigos vadovas šias normas iš tikrųjų gali kaip nori, taip ir traktuoti. Jos, kaip filosofinės kategorijos, gali įvelti nemažai daugiaprasmybių į valstybės tarnybą ir sukelti daug konfliktų.

PIRMININKAS. Ačiū. Replika po balsavimo. D.Mikutienė. Prašom.

D.MIKUTIENĖ. Gerbiamasis pirmininke, man atrodo, yra tam tikra posėdžio vedimo tvarka, kai visi kalba ir kalba iš esmės, o ponas J.Razma su savo tokiais siūlymais ir tiesiog susipainiojimu, ir nežinojimu, kur jis yra, ar Seimo salėje, ar “Dviračio žynių” laidoje, parodė patį aukščiausią populizmo viražą. Ateityje, manau, turėtumėte perspėti ir vengti salėje tokių dalykų. (Šurmulys salėje)

PIRMININKAS. Ačiū. Manau, kad mes galime tęsti posėdį, lygiai taip pat suteikdami galimybę kalbėti dėl balsavimo motyvų Statuto numatyta tvarka užsiregistravusiems. Taigi, gerbiamasis pirmininke, toliau eilės tvarka.

P.PAPOVAS. Taip. 4 pasiūlymas , t.y. 15 straipsnio 1 dalies 5 punktą išdėstyti taip, kaip yra pasiūlyta. Komitetas pritarė. Kadangi ką tik buvo pritarta etikos principams, todėl reikia papildyti šiuo 5 punktu.

PIRMININKAS. Ačiū. Ar mes galėtume pritarti, kad tai yra išties neatsiejama su ką tik patvirtintu pasiūlymu dalis, ir tam tiesiog be balsavimo pritarti? Dėkoju už jūsų supratimą. Pritarta. Bendru sutarimu dėl 15 straipsnio 1 dalies 5 punkto įtraukimo.

P.PAPOVAS. Penktas pasiūlymas, t.y. 29 straipsnį papildyti 1 ir 6 dalimis. Komitetas apsvarstė, iš esmės pritarė, tačiau 1 dalimi papildymas yra perteklinis, nes tokia identiška nuostata yra 2 straipsnio 12 dalyje. Todėl aš siūlau atsiimti. O dėl 6 yra pritariama, išbraukti 5 dalį, t.y. 5 punktą, t.y. sugriežtinant atsakomybę už nusižengimus. Buvo numatyta, kad už trečią nusižengimą galima atleisti…

PIRMININKAS. Gerbiamasis komiteto pirmininke, palikite galimybę pristatyti klausimą pataisų teikėjui. Aš prašiau jūsų komentaro tik kaip komiteto pirmininko. Prašau pateikti.

A.PAULAUSKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų sutinku su komiteto pirmininku dėl 1 dalies ir atsisakau šio siūlymo kaip perteklinio. Dėl šio straipsnio 6 dalies prašau paremti mano siūlymą, nes darbuotojai, kurių santykius reguliuoja Darbo įstatymas, gali būti atleisti jau po antrojo pažeidimo, o Valstybės tarnybos įstatymo projekte numatoma už trečiąjį tarnybinį nusižengimą. Mano pasiūlymas yra sugriežtinti, kad už pakartotiną per 12 mėnesių padarytą nusižengimą jis gali būti atleidžiamas. Prašau paremti šį mano siūlymą.

PIRMININKAS. Ačiū. Dėl balsavimo motyvų norinčių kalbėti nėra. Dar kartą apibendrinu. Dėl 29 straipsnio 1 dalies teikėjas A.Paulauskas atsisako, dėl 6 dalies aš klausčiau, ar mes galėtume pritarus ir komitetui pritarti bendru sutarimu be balsavimo? Ačiū. Bendras sutarimas yra dėl to, kad 6 dalimi papildome 29 straipsnį, kaip siūlo Seimo Pirmininkas A.Paulauskas. Dar yra susijusi viena pataisa, kurią teikia Seimo Pirmininkas, yra 32 straipsnio 4 dalis.

P.PAPOVAS. Taip. 4 dalis papildyta vienu sakiniu. Šiai pataisai komitetas pritaria, tačiau nepritaria 7 daliai, nes bendrai padarę žalą valstybės tarnautojai atsako solidariai. Tai vis tiek čia ne kolegialus kažkoks sprendimas, mes dėl kolegialių sprendimų jau balsavome, o čia, jeigu yra bendrai padaryta kažkokia žala, tai vis tiek yra individuali atsakomybė. Gali būti vienas daugiau padaręs žalos, kitas – mažiau. Todėl čia turėtų būti individuali atsakomybė.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamasis Seimo Pirmininke. Prašyčiau pateikti savo pataisą.

A.PAULAUSKAS. Čia iš tiesų buvo neapsižiūrėta, kad jeigu darbuotojas sutinka gera valia atlyginti žalą, tai jis turi atlyginti 6 vidutinių atlyginimų dydžio žalą, o jeigu jis atsisako tai padaryti, vadovas gali išieškoti tik vieno mėnesio atlyginimo dydį, o dėl kitos žalos nebuvo kalbėta. Mano pasiūlymo esmė, kad tos neatlygintos žalos dydį, t.y. 5 vidutinių atlyginimų dydį, reikia išieškoti jau per teismą, pateikus ieškinį. Aš manau, kad čia buvo per neapsižiūrėjimą praleista. O dėl 7 dalies aš galėčiau sutikti su komiteto pirmininku, juolab kad 33 straipsnyje, priimdami 3 dalį, žodį “solidariai” parašėme kolegialių institucijų atžvilgiu.

PIRMININKAS. Ačiū. Aš noriu pasitikslinti dėl 7 punkto. Atsiimate? Gerai. Gerbiamasis pirmininke, kaip jūs pakomentuotumėte, nes mes jau perėjome prie nuostatų, kurias teikia Seimo Pirmininkas, bet dėl to paties straipsnio yra panašių siūlymų kitų Seimo narių?

P.PAPOVAS. Tai paskui atskirai.

PIRMININKAS. Atskirai. Gerai. Ar būtų norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų svarstant Seimo Pirmininko A.Paulausko pataisą, susijusią su 34 straipsnio 4 dalimi, jam atsiėmus pasiūlymą dėl 7 dalies, tik dėl 4 dalies? Ne, norinčių kalbėti nėra. Ar galėtume bendru sutarimu tam pritarti? Ačiū. Bendras sutarimas yra. Pritarta 32 straipsnio 4 dalies papildymui nauju sakiniu, kaip siūlo A.Paulauskas. Ir tai yra visi pasiūlymai, kuriuos teikia Seimo Pirmininkas. Ačiū.

P.PAPOVAS. Dabar, jums leidus, pone pirmininke, siūlau svarstyti Seimo narių grupės J.Jurkaus, A.Puloko ir A.V.Indriūno pasiūlymus, jie siejasi ir su kai kuriais Seimo nario ministro J.Bernatonio pasiūlymais. Siūlau pradėti nuo pirmojo pasiūlymo. Pirmasis pasiūlymas yra sugrąžinti tą nuostatą, kuri įrašyta dabar galiojančiame įstatyme, kad pasibaigus valstybės politiko pareigų ėjimo laikui, taip pat atlikus karo prievolę tas valstybės tarnautojas gali grįžti į savo pareigas. Renkamos pareigos yra renkamos pareigos, privaloma tarnyba kariuomenėje taip pat akivaizdu, ir siūloma, kad jiems būtų išlaikyta darbo vieta, laikinai čia dirbtų žmonės ir kad jie galėtų sugrįžti.

PIRMININKAS. Ačiū. Taigi mes dabar svarstome 16 straipsnio 1 dalies papildymą nauju 8 punktu. Taip? Kolega J.Jurkus pasirengęs pristatyti pataisą. Prašom.

J.JURKUS. Gerbiamieji kolegos, mūsų pasiūlymui pritarė ir dauguma komiteto narių. Aš manau, kad reikia sudaryti sąlygas žmonėms grįžti į savo darbo vietas. Tai būtų sąžininga ir būtų atkurtas teisingumas, kurio mes siekiame. Aš manau, tai skatintų ir ateityje žiūrėti į valstybę daug padoriau. Ačiū.

PIRMININKAS. Komiteto pirmininkas jau pakomentavo komiteto poziciją. Dėl balsavimo motyvų prieš – E.Masiulis. Prašom.

E.MASIULIS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, turbūt suprantama gerbiamojo J.Jurkaus pagunda užsitikrinti galimybes po kadencijos grįžti į valstybės tarnybą. Aš negaliu sutikti su vienu šitos pataisos teiginiu grįžti į buvusias, arba, jeigu nėra galimybės, į kitas to paties lygio ir kategorijos pareigas. Įsivaizduokime, yra ketveri metai darbo kokioje nors atstovaujamoje institucijoje, ir po ketverių metų įstatymu nustatoma grįžti į tos pačios kategorijos ir lygio pareigas, nors mes siūlome kiekvienais metais organizuoti valstybės tarnautojo vertinimą, ir kasmet kiekvienas valstybės tarnautojas bus vertinamas ir vis tikslinama jo kategorija. Tai nelabai sutampa ir išsiskiria iš bendros, unifikuotos ir įstatyme numatytos sistemos. Aš kviečiu nepritarti šiai pataisai.

PIRMININKAS. Ačiū. Dėl balsavimo motyvų daugiau norinčių kalbėti nėra, todėl registruojamės. Dabar registruojamės, vėliau balsuosime. Kol vyksta registracija, aš norėčiau pasveikinti Seimo plenarinio posėdžio darbą stebinčius Šiaulių rajono jaunimo centro atstovus bei Vilniaus Mindaugo vidurinės mokyklos moksleivius. (Plojimai)

Užsiregistravo 68 Seimo nariai. Primenu, kad balsuojame dėl Seimo narių J.Jurkaus, A.Puloko, A.Indriūno pataisos, susijusios su siūlymu papildyti 16 straipsnio 1 dalį 8 punktu.

Balsavimo rezultatai: už – 31, prieš – 7, susilaikė 9. Pataisai pritarta.

P.PAPOVAS. Antroji pataisa – papildyti 43 straipsnį 7 dalimi. Tai šių kolegų, taip pat ir Seimo nario ministro pasiūlymas. Komitetas tam pritarė.

PIRMININKAS. Ačiū. Noriu konstatuoti, kad tai yra tokia pati pataisa ir J.Jurkus pageidautų ją pateikti. Prašom.

J.JURKUS. Gerbiamieji kolegos, daugelyje Europos valstybių įstaigų vadovai, karjeros tarnautojai dirba iki 65 metų. Mes patys suprantame, kad 62 metų sulaukę žmonės, didžioji jų dauguma, gali efektyviai dirbti. Todėl mes siūlome, kad įstaigos vadovai galėtų pratęsti laiką iki metų, o bendras pratęsimo laikas neviršytų 5 metų. Kai kurie kolegos siūlo, kad tai turėtų pasibaigti su pensija. Aš siūlau palaikyti mūsų pasiūlymą. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Dėl balsavimo motyvų pageidaujančių kalbėti nebuvo. Turėtume apsispręsti dėl Seimo narių J.Jurkaus, A.Puloko, A.Indriūno bei J.Bernatonio siūlymo papildyti 43 straipsnį nauja 7 dalimi.

Balsavimo rezultatai: už – 39, prieš – 3, susilaikė 11. Pataisai svarstymo metu pritarta.

P.PAPOVAS. Kita pataisa yra susijusi su pirmąja. Aš manau, kad čia galima bendru sutarimu.

PIRMININKAS. Jūs turite omeny papildyti žodžiais 44 straipsnio 1 dalies 6 punktą?

P.PAPOVAS. Taip.

PIRMININKAS. Gerai. Ar pritartumėte tam, kad pritarus ankstesnei pataisai Seimo nariai galėtų dabar bendru sutarimu pritarti? Gerai. Dėl 44 straipsnio 1 dalies 6 punkto pritarta bendru sutarimu.

P.PAPOVAS. Toliau siūloma papildyti 45 straipsnį 2 dalimi dėl Viešojo administravimo instituto vaidmens keliant kvalifikaciją. Komitetas yra pritaręs ir noriu pasakyti, kad šiandien turėjau susitikimą su “Sigmos” vyriausiuoju administratoriumi Kardona, kuris domėjosi Lietuvos pažanga ugdant valstybės tarnybą. Jis prašė, kad šiam institutui būtų skiriamas tam tikras dėmesys ir kad tai atsispindėtų šiame įstatyme.

PIRMININKAS. Ačiū. Vienas iš teikėjų – J.Jurkus. Prašau. Ar kolega A.Indriūnas? Prašom.

A.V.INDRIŪNAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, vis dėlto administraciniai gebėjimai akcentuojami beveik visuose inspekcijų dokumentuose. Šiuo atveju reikalingas labai rimtas ėjimas, labai rimta pagalba. Privačių firmų yra labai daug, tarp kitko, man pačiam teko dirbti tokioje privačioje firmoje prieš ateinant į Seimą. Aš žinau firmas, kurios gauna tokias rangas vien dėl to, kad moka gerai patepti ir jomis negalima pasitikėti. Čia reikalinga valstybės kontrolė ir šis institutas būtinas šių aukščiausių kategorijų, tai yra 18, 20 kategorijų, valstybės tarnautojų kvalifikacijai kelti. Siūlau pritarti. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Dėl balsavimo motyvų prieš – E.Masiulis. Prašom. Dar kartą bandome įjungti mikrofoną. Prašom.

E.MASIULIS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Pirmiausia kelia nuostabą tai, kad pas mus Seime atsiranda kažkokios naujos darbo formos. Komitetas jau apsisprendė dėl šios nuostatos ir komiteto posėdyje ji buvo išbraukta. Dabar kai kurie komiteto nariai registruoja pataisas ir vėl siūloma įteisinti monopolį mokymo programų parengimui suteikiant išskirtines teises Lietuvos viešojo administravimo institutui. Kolegos, manau, tai kertasi su konkurenciniais dalykais, Konkurencijos įstatymu. Antras dalykas, tokia pataisa, sukurdama šiltnamio sąlygas vienai įstaigai, žlugdo kitas įstaigas ir tikrai neskatina geresnės paslaugos kokybės. Mano supratimu, nereikėtų prisidengti Europos Sąjungos pinigais ar dar kuo nors, o pagal ministro nustatytą tvarką sudaryti galimybes išnaudoti visą Lietuvoje esantį mokslo potencialą universitetuose, institutuose, ne valstybės įmonėse, kurios užsiima programų ir mokymo rengimu. Kolegos, tikrai nereikėtų įteisinti šio monopolio. Aš esu prieš ir kviečiu balsuoti prieš.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamasis pirmininke, aš noriu pasitikslinti. Komitetas šiai pataisai nepritaria, taip?

P.PAPOVAS. Pritaria. Pradiniame variante, iš tikrųjų jūs teisus, buvo išbraukta. Žinoma, galėčiau sakyti, kad ne visai korektiškai. Tačiau kai buvo pateiktas pasiūlymas, buvo balsuota ir pritarta. Noriu dar kartą patikinti, kad šiandien pusantros valandos kalbėjau su ponu (…), kuris buvo šio įstatymo kuratorius ir laimėjo (…) dėl Valstybės tarnybos įstatymo. Jis tikrai sakė, kad tiek daug pinigų jau yra…

PIRMININKAS. Gerbiamasis komiteto pirmininke, aš prašiau tik patikslinti, ar pritarė, ar nepritarė pataisai.

P.PAPOVAS. Aš dar nekomentavau.

PIRMININKAS. Jūs komentarą iš pradžių pateikėte.

P.PAPOVAS. Nekomentavau, komentaro nebuvo.

PIRMININKAS. Prašau, labai trumpai.

P.PAPOVAS. Ir danai, ir kiti fondai, kurie yra skyrę pinigų šiam institutui kurti, pateikė ne tokį liberalų požiūrį, kaip čia buvo pateikta. Turi būti valstybinis aukštos kvalifikacijos institutas, kuris koordinuotų ir galėtų užsiimti ne visų, bet aukščiausiųjų valstybės pareigūnų kvalifikacijos kėlimu. O visi kiti partneriai, mokslo įstaigos gali dalyvauti. Aš jums galėčiau pasakyti paprasčiau. Tų viešojo administravimo institutų paprašiau pateikti, kaip jie pateikia studentams Vyriausybės struktūrą ir ministerijos struktūrą, bet man nepateikė. Tai kaip jie dėsto, kaip jie rengia viešojo administravimo specialistus?

PIRMININKAS. Ačiū. Kalbos dėl balsavimo motyvų: vienas – už, vienas – prieš, jau išklausytos. (Balsai salėje) Nebuvo išklausytos? Už nebuvo? Labai atsiprašau. Kolega Bernatoni, prašom. Kolega A.Indriūnas pateikė kaip pataisos autorius. Prašom.

J.BERNATONIS. Dėkoju, pone posėdžio pirmininke. Pirmiausia aš norėčiau informuoti gerbiamuosius Seimo narius, kad šis institutas buvo įsteigtas trijų steigėjų, t.y. Europos komiteto, Teisės universiteto ir Vidaus reikalų ministerijos. Tai iš tikrųjų susiję su mūsų reikalavimais dėl integracijos į Europos Sąjungą administracinių gebėjimų stiprinimo. Analogiškos specializuotos mokymo įstaigos yra daugelyje Europos Sąjungos valstybių. Suprantama, tam, kad šis institutas galėtų egzistuoti, reikia tam tikrų sąlygų.

O jaunajam kolegai E.Masiuliui noriu pasakyti, kad sprendimus priima Seimas, o ne komitetas. Jeigu komitetas ir atmetė, vis tiek Seime yra galimybė tą klausimą spręsti.

PIRMININKAS. Ačiū. Dabar jau išklausėme po vieną kalbą dėl balsavimo motyvų. Ar reikia registruotis? Registruojamės ir balsuosime dėl šios pataisos. Gerbiamasis Bradauskai, aš jums jau antrą pastabą noriu pasakyti dėl mobiliojo telefono skambėjimo plenariniame posėdyje. Kreipiuosi į Socialdemokratų frakciją, kad imtųsi priemonių kolegos B.Bradausko atžvilgiu. (Triukšmas salėje)

Užsiregistravo 62 Seimo nariai.

Prašom balsuoti dėl pataisos dėl 45 straipsnio 2 dalies papildymo.

Už – 36, prieš – 10, susilaikė 8. Pataisai pritarta.

Gerbiamasis pirmininke, kaip mes toliau galėtume sistemingai judėti į priekį?

P.PAPOVAS. Iš pradžių galėtume svarstyti Seimo nario, ministro J.Bernatonio pasiūlymus, nes paskutinieji du jau yra priimti.

PIRMININKAS. Ar nemanytumėte, kad logiškiau būtų svarstyti eilės tvarka pastraipsniui, kad mes nesipainiotume?

P.PAPOVAS. Ne, aš taip pasiruošęs dirbti.

PIRMININKAS. Jeigu jūs siūlote, tikiuosi, Seimas tam neprieštaraus. J.Bernatonio teikiamos pataisos. Dalis jų buvo apsvarstyta, nes sutapo su ankstesnių Seimo narių siūlymais. Eilės tvarka 2 straipsnio 10 dalis, ar tiesa?

P.PAPOVAS. Taip, 2 straipsnio 2 dalis…

PIRMININKAS. Ačiū. Orientavote komitetą po pataisos pateikimo. Ministre, prašyčiau jus pasinaudoti proga pateikti savo siūlymą.

J.BERNATONIS. Dėkoju, pone pirmininke. Siūloma į būsimą įstatymą įrašyti vieną jau galiojančią kategoriją, t.y. pakaitinio valstybės tarnautojo. Mūsų manymu, praktikoje ši nuostata, kuri buvo galiojančiame įstatyme, pasiteisino, nes tarp darbuotojo atleidimo ir konkurso, dėl pateisinamų priežasčių darbuotojui turint ilgesnes atostogas, buvo ir dabar yra priimami pakaitiniai valstybės tarnautojai tam laikotarpiui, kad nesutriktų valstybės tarnybos veikla. Mūsų siūlymas buvo palikti šią galimybę, tačiau, kiek žinau, komitetas nėra tam pritaręs.

PIRMININKAS. Prašyčiau komiteto pirmininką.

P.PAPOVAS. Taip, iš tikrųjų komitetas, ši nuostata buvo projekte, buvo nepritaręs. Dabar Seimo narys, ministras pasiūlė. Komitetas nepritarė. Komitetas mano, kad vis dėlto priimant pakaitinius darbuotojus konkurso organizavimo laikotarpiu, kai tas laikotarpis pagal įstatymus yra sutrumpintas ir per 3 savaites galima priimti, tai trumpas laikas, nereikia priiminėti 3 mėnesiams. Dabar tokia praktika yra, kai 3 mėnesiams priimamas pakaitinis darbuotojas, o vėliau, žinoma, jis priimamas ir konkurso tvarka. Taip aplenkiant konkursą priiminėti valstybės tarnautojus, mūsų nuomone, negalima. Todėl komitetas nepritarė, ir mes lyg ir buvome radę kompromisinį variantą ir frakcijoje sutarę, kad ši pataisa nebus teikiama.

PIRMININKAS. Ačiū. Dėl balsavimo motyvų prieš – K.Rimšelis. Prašom.

K.RIMŠELIS. Noriu pritarti tam, ką sakė pirmininkas, nes komitete tikrai daug dėmesio buvo skirta šiam klausimui. Gerbiamasis vidaus reikalų ministras J.Bernatonis sako, kad pakaitinis darbuotojas pateisino savo viltis pagal dabar galiojantį įstatymą. Galiu pasakyti, kad tas pateisinimas yra savo draugų ar giminaičių įdarbinimas. Priimamas pakaitinis darbuotojas, o vėliau pagal jo gebėjimus rengiamos konkurso sąlygos. Tokia praktika turi būti nutraukta. Todėl esu prieš tokią pataisą ir visiems siūlau palaikyti komiteto poziciją.

PIRMININKAS. Ačiū. Registruojamės ir balsuosime dėl J.Bernatonio siūlomos 2 straipsnio pataisos. Kol vyksta registracija, norėčiau pasveikinti Seimo plenarinį posėdį stebinčius Kaišiadorių rajono Kasčiukiškių aštuonmetės mokyklos mokinius ir mokytojus. (Plojimai)

Užsiregistravo 67 Seimo nariai.

Prašom balsuoti dėl Seimo nario J.Bernatonio siūlymo 2 straipsnio 10 dalį pakeičiant pagal naują redakciją.

Balsavimo rezultatai: už – 8, prieš – 24, susilaikė 27. Pataisai nepritarta.

Kita eilės tvarka…

P.PAPOVAS. Taip…

PIRMININKAS. Gerbiamasis pirmininke, aš dabar jau susiorientavęs, jūsų komentaras būtų po pateikimo, kad nuosekliau judėtume į priekį. 4 straipsnio 2 dalis. Gerbiamasis Bernatoni, prašau pateikti 4 straipsnio 2 dalies pataisą.

J.BERNATONIS. Norėčiau atkreipti gerbiamųjų Seimo narių dėmesį, kad mano siūlomos pataisos yra ta redakcija, kuriai buvo pritarta komitete. Vėliau redaguojant buvo stengiamasi, kad ji skambėtų geriau, bet, mūsų manymu, šiek tiek pasikeitė tos normos prasmė, todėl mes siūlome, kad būtų grįžta prie to varianto, kuriam buvo pritarta komitete.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamasis komiteto pirmininke, prašau.

P.PAPOVAS. Komitetas pritaria šiai pataisai, nes ji yra išsamesnė ir apima diplomatinę tarnybą.

PIRMININKAS. Ačiū. Ar būtų norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Ne. Ar galėtume bendru sutarimu pritarti? Prieštaraujančių nėra. 4 straipsnio 2 dalies siūlymui, kaip siūlo J.Bernatonis, yra pritarta bendru sutarimu.

14 straipsnis.

P.PAPOVAS. …susijusi su 2 straipsnio 10 dalimi…

PIRMININKAS. …kuriai nebuvo pritarta. Ministre, ar jūs sutiktumėte, kad jūs atsiimate siūlymą 14 straipsnio 2 daliai? (Balsai salėje ) Gerbiamieji kolegos, aš klausiu ministro. Ar atsiimate? Prašau.

J.BERNATONIS. Iš tiesų, gerbiamasis pirmininke, nebūtų galima jos svarstyti, nes jau priimta nuostata, jog pakaitinių darbuotojų neturėtų būti. Taigi visi kiti straipsniai, visi kiti su tuo susiję siūlymai lyg ir negalėtų būti svarstomi. Man atsiimti ir nereikėtų.

PIRMININKAS. Aš tiktai klausiu, ar jūs sutinkate, kad ji nebūtų svarstoma?

J.BERNATONIS. Galbūt nelabai aiškiai suformulavau, kad sutinku. Aš dar kartą kartoju, kad sutinku.

PIRMININKAS. Gerai. 18 straipsnio 1 dalis.

P.PAPOVAS. Komitetas pritaria.

PIRMININKAS. Gerbiamasis Bernatoni, mygtelkite mygtuką. Prašau.

J.BERNATONIS. Kadangi komitetas pritarė, manau, nereikia ir komentuoti.

PIRMININKAS. Statutas jums numato galimybę pateikti pataisą. Ar jūs norėtumėte šia galimybe pasinaudoti?

J.BERNATONIS. Žinoma, jeigu posėdžio pirmininkas pageidautų, tačiau aš esu įsitikinęs, kad visi Seimo nariai tą pataisą perskaitė.

PIRMININKAS. Kadangi jūs įsitikinęs, nesinaudojate jums suteikta proga. Ačiū už sutaupytą laiką. Komitetas pritaria. Dėl balsavimo motyvų už – M.Bastys. Prašau. (Balsai salėje)

M.BASTYS. Aš jau išsakiau.

PIRMININKAS. Kolegos, siūlau susikoncentruoti ir vėl būti dėmesingiems.

18 straipsnis 1 dalis. Šio siūlymo teikėjas – J.Bernatonis. Ar jam galime pritarti, nesant prieštaraujančių, bendru sutarimu? Ačiū už jūsų lankstumą ir supratimą. Pritarta bendru sutarimu.

21 straipsnio 2 dalis. Gerbiamasis ministre, ar pasinaudosite jums suteikta galimybe pateikti pataisą?

J.BERNATONIS. Taip, suprantama. Čia yra siūloma, kad, priimant valstybės tarnautojus į pareigas, vertinimo būdu jiems būtų suteikiama viena iš kvalifikacinių klasių, trečia, antra arba pirma, nes kitaip būtų sudėtinga labai kvalifikuotus asmenis priimti į valstybės tarnybą, jeigu mes pradėtume suteikti tiktai trečią klasę.

PIRMININKAS. Komiteto pirmininke, jūsų komentaras.

P.PAPOVAS. Komitetas apsvarstė šią pataisą labai įdėmiai ir jai nepritarė. Įvertinę tai, kad mes pritarėm kategorijoms ir pagal tas kategorijas koeficientams, kurie yra pakankamai nemaži ir kuriuos siūlė sumažinti kolega A.Sysas, mes čia kompromiso vardan lyg ir buvom sutarę, kad priimant būtų nustatyta žemiausia klasė, o po to jau prasidėtų karjera, o ne priimant karjera prasidėtų. Taigi priėmus, kadangi kategorija, į kategoriją… pareigybės kategorija priimama ir yra pakankamas atlyginimas, gali būti nustatoma jau iš karto ir klasė, o toliau jau vyktų karjera, būtų aukštesnė klasė, todėl nepritariam.

PIRMININKAS. Ačiū. Balsavimo motyvai prieš – K.Rimšelis. Prašau.

K.RIMŠELIS. Galima kalbėti? Aš dar norėčiau atkreipti dėmesį, kad komitete iš pradžių buvo siūloma išvis, tik priėmus į valstybės tarnybą, nesuteikti jokios klasės, nes jis turi šiek tiek padirbėti valstybės tarnyboje, kad užsitarnautų kokią kvalifikacinę klasę. Galų gale buvo prieita prie kompromiso ir padaryta nuolaida, kad išskirtiniu atveju jau galėtų būti suteikta trečia, t.y. žemiausia, klasė. Taigi dabar vėl grįžti prie sistemos, kad atėjęs ir dar valstybės tarnyboje nedirbęs žmogus iškart gautų aukščiausią klasę, yra nelogiška. Siūlau nepritarti tai pataisai.

PIRMININKAS. Ačiū. Daugiau norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų nėra. Prašau balsuoti dėl Seimo nario J.Bernatonio pataisos, susijusios su 21 straipsnio 2 dalimi, kuriai komitetas nepritaria.

Balsavimo rezultatai: už – 2, prieš – 19, susilaikė 24. Pataisai nepritarta.

Eilės tvarka svarstome 22 straipsnio 7 dalį.

P.PAPOVAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, siūlyčiau svarstyti aštuntą, nes su juo bus susijusios šios pataisos.

PIRMININKAS. Ką aštuntą?

P.PAPOVAS. Aštuntą siūlymą, t.y. 25 straipsnio 3 daliai.

PIRMININKAS. Gerai. Nuoseklumo dėlei svarstykime siūlymą 25 straipsnio 3 daliai, jį teikia J.Bernatonis. Prašau.

J.BERNATONIS. Jeigu ši pataisa nebus priimta, tai šeštas, septintas siūlymai praras prasmę. Čia yra siūlomas priedas už pirmą klasę nuo 40% iki 60%. Dabar pagrindiniame projekte, kurį teikia komitetas, yra 50%.

Siūlymas yra lankstus, nes yra tam tikros ribos, kad būtų galima geriau reaguoti į galimybes, t.y. darbo užmokesčio fondo galimybes, kartu paskatinti ir tuos žmones, kurie turi aukštą kvalifikaciją. Jeigu šiam siūlymui bus nepritarta, suprantama, šeštą ir septintą siūlymus man teks atsiimti, kaip jūs formuluojate.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau.

P.PAPOVAS. Taip, komitetas ne kartą svarstė šį klausimą ir nepritarė tokiam siūlymui. Juo labiau kad buvo, vėlgi noriu pasakyti, rastas kompromisas dėl kategorijų ir koeficientų nustatymo. Kaip tik buvo pritarta ir Seimo narės ponios S.Burbienės siūlymui, todėl komitetas lieka prie savo nuomonės, kad 50%. Jeigu taip traktuotume, kodėl tuomet antrai, trečiai klasėms nėra ribų, o pačiai aukščiausiai, kur yra patys didžiausi, yra tos ribos? Juo labiau kad iš esmės atlyginimų reikalus nulemia kategorija ir koeficientas, o čia turėtų būti konkretus, aiškus priedas už klasę.

PIRMININKAS. Ačiū. Dėl balsavimo motyvų prieš – K.Rimšelis.

K.RIMŠELIS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Taip pat norėčiau pasakyti, kad ir iš socialdemokratų buvo gerbiamosios S.Burbienės bei S.Kružinausko siūlymai, kompromisas buvo rastas, buvo pritarta. Bet atkreipkite dėmesį į tai, kad šis vidaus reikalų ministro siūlymas aukščiausiai kategorijai, t.y. pirmai klasei, valstybės tarnyboje nustatyti ribas, sukelia tam tikrą nesusipratimą, nes bus taip, kad pirmos klasės valstybės tarnautojas turės 45%, o kitas pirmos klasės valstybės tarnautojas turės 60% priedą. Čia iš karto devalvuoja ir pačią klasę, kurią tu gauni.

Siūlau nepritarti šiam siūlymui.

PIRMININKAS. Ačiū. Prašau balsuoti dėl Seimo nario J.Bernatonio siūlymo pakeisti 25 straipsnio 3 dalį.

2 – už, 15 – prieš, 27 susilaikė. Pataisai nepritarta. Taigi 6 ir 7 pataisos nėra svarstomos.

P.PAPOVAS. Tuomet 9 pataisa – taip pat turėtų būti 50%.

PIRMININKAS. 9 pataisa. Ar sutiktų, kolegos, kad čia turėtų būti 50%, ir mes to nesvarstytume.

J.BERNATONIS. Kadangi matau, kad yra mažai pritariančių mano pataisoms, aš siūlau 9 pasiūlymo nesvarstyti.

PIRMININKAS. Ačiū. Tada toliau 27 straipsnio 2 dalies 3 punktas.

P.PAPOVAS. Komitetas pritaria.

PIRMININKAS. Komitetas pritaria. Gerbiamasis ministre, norėtumėte pristatyti.

J.BERNATONIS. Jeigu komitetas pritaria, tai gal negaiškime laiko. Esmė ta, kad daugelyje valstybių, kiek mums teko analizuoti prieš rengiant projektą, yra tokia tvarka, kad galima paskatinti labai gerai dirbančius valstybės tarnautojus. Suprantama, tam bus nustatyta labai griežta tvarka.

PIRMININKAS. Ačiū. Prieštaraujančių yra, todėl dėl balsavimo motyvų E.Masiulis. Prašom.

E.MASIULIS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Tikrai kažkaip nejauku prieš vidaus reikalų ministrą, kai tiek mažai Seimo narių remia įstatymo pataisas, teikiamas vidaus reikalų ministro…

P.PAPOVAS. Neaštrinkite situacijos.

E.MASIULIS. Bet… (Juokas salėje)

PIRMININKAS. Gerbiamasis komiteto pirmininke, prašom laikytis rimties, kitaip gali būti išjungti mikrofonai.

E.MASIULIS. …bet, kolegos, iš tikrųjų turbūt yra tokių valstybių, kur tokia praktika taikoma, kad vienkartinėmis piniginėmis išmokomis skatinami valdininkai. Manau, kad tos valstybės, kurios yra turtingesnės, kurių visuomenės leidžia mokėti daugiau pinigų valstybės valdymui, tai ten gal ir galima taikyti šiuos dalykus. Tuo tarpu mes įstatyme ir taip paliekame nemaža socialinių garantijų valstybės tarnyboje dirbantiems žmonėms, paliekame galimybę mokėti priedus, mokėti priemokas, tai ar dar reikia sudaryti galimybę mokėti vienkartines pinigines išmokas? Mano supratimu, socialinės garantijos ir pagalba valdininkams nelaimės atvejais tikrai yra numatyta įstatyme ir nebereikėtų atskirai įteisinti vienkartinių piniginių išmokų.

PIRMININKAS. Ačiū. J.Jurkus. Balsavimo motyvai už. Prašom.

J.JURKUS. Gerbiamieji kolegos, aš siūlyčiau pritarti šiam įstatymo straipsniui. Mes komitete ilgai ginčijomės, kol daugmaž priėjome sutarimą, jog tą reikėtų palikti. Aš manau, kad tame pačiame mokos fonde tie pinigai bus skiriami ir papildomos lėšos nebus gaunamos iš biudžeto, todėl būtų galima pritarti šiam siūlymui.

PIRMININKAS. Ačiū. Prašau balsuoti dėl J.Bernatonio pataisos, teikiamos dėl 27 straipsnio 2 dalies papildymo 3 punktu.

Balsavimo rezultatai: 24 – už, 12 – prieš, 5 susilaikė. Pataisai yra pritarta.

Paskutinioji J.Bernatonio pataisa, teikiama dėl 41 straipsnio 2 dalies. Prašyčiau ją pateikti.

J.BERNATONIS. Dėkoju, pone pirmininke. Ši pataisa buvo pasiūlyta dėl tokių argumentų. Buvo susidaręs įspūdis, kad tuomet, jeigu bus įvertinamas visos valstybės tarnybos stažas, tai kiekvieną kartą, kai darbuotojas nustoja ėjęs kokias nors pareigas, jam bus mokama kompensacija už visą tarnyboje atidirbtą laiką ir tuomet tie, kurie keliauja iš vienų pareigų į kitas, nuolat galės gauti didelę kompensaciją. Kadangi komiteto pirmininkas man labai argumentuotai išaiškino, kad taip neatsitiks, aš šią pataisą atsiimu.

PIRMININKAS. Ačiū. Taigi mes apsvarstėme visas J.Bernatonio teiktas pataisas. Dar liko neapsvarstytos kitų Seimo narių pataisos. Taip pat noriu pasakyti, kad mes išnaudojome laiką, skirtą šio įstatymo svarstymui, todėl mano siūlymas būtų baigti šio klausimo svarstymą ir daryti svarstymo pertrauką. Ačiū, gerbiamasis komiteto pirmininke, už jūsų suvairavimą ir suorientavimą svarstant gausias pataisas.

Seimo nutarimo „Dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo 26 straipsnio 7 dalis neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ projektas Nr.IXP-506* (priėmimas)

Dabar darbotvarkės 1-4 klausimas. Frakcijos vardu buvo siūlymas padaryti pertrauką. Ar galėtume tam pritarti bendru sutarimu? Užsiregistruokime ir balsavimo būdu spręsime pertraukos klausimą. Vyksta registracija. Gerbiamasis Einori, norėčiau jūsų prašyti registruotis tik už save, nors ir esate kitoje pusėje. Mums kompiuteris rodė, kad registravotės už kolegą A.D.Barakauską. Kolegos, yra smulkus procedūrinis klausimas. Kviečiu balsavimu pritarti arba nepritarti, ar darome 1-4 klausimo svarstymo pertrauką, kaip siūlė Socialdemokratų frakcija.

29 balsavo už pertrauką, tai yra daugiau negu pakankama. Daroma šio klausimo svarstymo pertrauka. Suprantu, kad iki artimiausio posėdžio. Ačiū. Statutas mums nenumato. Esant frakcijos siūlymui, iki kito posėdžio. Kolegos, norėčiau paskelbti 15 min. pertrauką iki 12.35 val.

Pertrauka

Akcinės bendrovės „Naftos terminalas“ įstatinio kapitalo mažinimo įstatymo projektas Nr.IXP-1476(2*) (svarstymas) (taikoma skubos tvarka)

PIRMININKAS (Č.JURŠĖNAS). Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, tęsiame Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. balandžio 11 d. rytinį plenarinį posėdį. Kadangi aš vieno pranešėjo nematau, siūlau imtis darbotvarkės 5 klausimo – Akcinės bendrovės “Naftos terminalas” įstatinio kapitalo mažinimo įstatymo projekto Nr.IXP-1476(2). Svarstymo stadija. Pranešėjas – Ekonomikos komiteto vardu komiteto pirmininko pavaduotojas V.Greičiūnas.

V.GREIČIŪNAS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos. Seimo Ekonomikos komitetas patobulino šį įstatymą atsižvelgdamas į kai kurias pastabas. Jūs šias Seimo Ekonomikos komiteto išvadas turite. Teikiame jums svarstyti ir siūlome pritarti po svarstymo. Svarstymo metu yra gauta pataisa, bet ar apie jas iš karto, ar vėliau, kai pastraipsniui priimsime?

PIRMININKAS. Jeigu nėra norinčių kalbėti… Vienas Seimo narys norėtų kalbėti, bet jo nematyti, tada laikykime, kad pritariame pagrindinio komiteto nuomonei. Nėra kitų pozicijų? Prašom tada dėl tos pataisos.

V.GREIČIŪNAS. Gauta dviejų Seimo narių J.Budrevičiaus ir J.Veselkos pataisa – papildyti 3 straipsnio 3 dalį ir išdėstyti ją taip. Jūs ją taip pat turite, o esmė štai kokia. Šis straipsnis papildomas tokiu sakiniu: “Valstybei po šio perdavimo įgijus daugiau kaip 40% balsų akcinės bendrovės “Klaipėdos nafta” akcininkų susirinkime, netaikomi Vertybinių popierių rinkos įstatymo 19 straipsnio reikalavimai”. Tai yra reikalavimai, kad perimant valstybei iš Klaipėdos naftos terminalo valdymą “Klaipėdos naftoje” nebūtų privalu supirkti smulkiųjų akcininkų akcijas. Tai negalios tada, kai bus privatizuojama “Klaipėdos nafta”. Tokiu atveju naujasis savininkas turės vadovautis Viešųjų pirkimų įstatymo 19 straipsnio reikalavimais. Siūlome pritarti komiteto nuomonei. Komitetas autorių pasiūlymui pritarė.

PIRMININKAS. Mielieji kolegos, pirmiausia ar yra 10 Seimo narių, kurie pritaria tokiai pataisai? Yra. Matau, kad yra, užtenka. Ar galime bendru sutarimu pritarti komiteto nuomonei? Galime. Ačiū. Tada gal be balsavimo sutariame, kad pritariame po svarstymo. Matyt, kitą savaitę galės būti priėmimas. Ačiū, gerbiamieji kolegos. Prašom dar kartą registruotis ir grįžtame… (Triukšmas salėje) Prašom. Aš labai atsiprašau, bet reikia būti laiku. (Balsas salėje: žiūrėkite, gerbiamasis, 12.30, 12.43 val.)

Gerbiamasis Juliau, kad nebūtų triukšmo, prašom į tribūną ir pasakyti žodį. Jau mes pritarėme pataisai, tai dabar kam reikia kalbėti?

J.VESELKA. Ne dėl pataisos, o dėl viso.

PIRMININKAS. Prašom. Nesiginčykime, bus greičiau. Prašom.

J.VESELKA. Pirmiausia noriu padėkoti už tokį požiūrį: padarėme, dabar tu, kvaileli, gali eiti į tribūną. Už šį požiūrį socdemams labai ačiū. Aš buvau labai gerai nusiteikęs, bet kai pamačiau, kaip visa tai vykta, šiek tiek keičiasi mano požiūris. (Balsas salėje) Gerbiamasis J.Olekas sako, ne pirmą kartą, bet jau geriau būti ne pirmą kartą savo pozicijoje, negu nuolat bučiuoti subinę.

PIRMININKAS. Gerbiamasis Juliau, įspėju dėl žodyno.

J.VESELKA. Prašau manęs netrukdyti, neįžeidinėti iš jūsų partijos pusės.

PIRMININKAS. Gerbiamasis Juliau, dar kartą įspėju, prašom kalbėti į temą. O tamstos pataisa jau priimta. Prašom.

J.VESELKA. Čia yra viso įstatymo svarstymas. Kad pataisa priimta, labai gerai, bet dėl viso įstatymo.

Šis įstatymas atrodo labai paprastas. Yra dvi akcinės bendrovės, kurių viena turtą krovė, o kita akcijas turėjo, ir kažkodėl tas pats savininkas. Vienoje pusėje buvo turto savininkas, kitoje pusėje – akcijų savininkas. Toks atvejis gali būti, kai teismas apriboja vieno iš savininkų veiksnumą. Bet šiuo atveju savininkas buvo valstybė. Tai tarsi simbolizuoja, kad mūsų valstybė neveiksni. Tada logiška, kad mes labai norime į ES ir NATO, nes mums reikia, kad kas nors globotų. Bet štai, sakysime, konkretūs dalykai, kurie išaiškėjo, kai mes gavome pažymas iš STT, Prokuratūros, Valstybės kontrolės ir iš Vertybinių popierių komisijos.

Štai “Klaipėdos naftos” vieno lito nominalo akcija rinkoje 2001 metų liepos mėnesį kainavo 1 Lt 55 centus, o 2002 m. balandžio 4 d. – tik 32 centus. Kyla klausimas, kodėl nieko negirdėti, ką daro Vyriausybė, kad kainavus per 300 mln. Lt naftos terminalo rekonstrukcijai nieko nedaroma, kad jų akcijų rinkos vertė sumažėjo per pusmetį daugiau kaip 5 kartus. Čia galima pasakyti, kad Vyriausybė laukia, kad šitos akcijos kristų, bet yra truputį per anksti, nes visos paskolos – 288 mln. turi būti grąžintos iki 2005 metų. Jau yra grąžinta 116 mln. Lt, dar liko grąžinti 172 mln. Tas grąžinimas vertinamas kaip labai rizikingas. Viena iš bendrovės žlugdymo sąlygų yra nuostolinga sutartis su “Mažeikių nafta”. Kodėl nieko nedaroma, kad ši sutartis būtų pakeista?

“Klaipėdos nafta” dirba nuostolingai. Valstybės kontrolė 2000 m. kovo 3 d. nusprendė, kad ūkio ministras V.Milaknis naftos terminalą reformuotų į investicinę bendrovę, atsižvelgiant į jos veiklos statusą. Be to, dvejus metus niekas nieko nedarė. Kodėl valstybėje nėra valstybinės drausmės ir atsakomybės? Bet, atsižvelgiant į STT, Valstybės kontrolės, Prokuratūros pažymas ir Seimo Ekonomikos komiteto patobulintą projektą, siūlau patobulintam įstatymo projekto 3 variantui (jūs pataisas priėmėte) pritarti. Bet kartu siūlau priimti maždaug tokį Seimo protokolinį nutarimą: “Siūlyti Vyriausybei išnagrinėti AB “Klaipėdos nafta” nuostolingos veiklos priežastis ir imtis būtinų priemonių šioms priežastims pašalinti. Taip pat peržiūrėti sutartį tarp “Klaipėdos naftos” ir AB “Mažeikių nafta”, kad sutartis atitiktų abiejų ūkio subjektų abipusės naudos interesus”. Siūlau tokį… Aš nežinau, gal reikia pateikti raštu?

PIRMININKAS. Taip.

J.VESELKA. Per priėmimą dar daugiau pasakysiu. Siūlau pritarti 3 variantui.

PIRMININKAS. Ačiū. Dar kartą patvirtiname, kad pritarta po svarstymo.

Darbo kodekso projektas Nr.IXP-1268(2*) ES (svarstymo tęsinys)

Grįžtame prie darbotvarkės 1 punkto, tai yra vėl imamės Darbo kodekso projekto. Pranešėjas – kolega A.Sysas. Prašom į tribūną. (Balsas salėje) Čia aš jau Juliaus žodžiais pasakysiu. Prašom žiūrėti į darbotvarkę: nuo 12.30 val. – vėl Darbo kodeksas.

A.SYSAS. Ačiū, posėdžio pirmininke.

PIRMININKAS. Prašom priminti, kur sustojome.

A.SYSAS. Kolegos S.Kružinausko pataisos 145 straipsniui. 145 straipsnis.

PIRMININKAS. Aš nematau teikėjo. Gal tada jūs, gerbiamasis pirmininke, trumpai pasakykite, kadangi komitetas nepritarė.

A.SYSAS. Kolega S.Kružinauskas siūlė 145 straipsnį papildyti 4 dalimi, tai yra į Darbo kodeksą įtraukti Vyriausybės nutarimą. Komitetas jam nepritarė motyvuodamas tuo, kad Vyriausybės nutarimai pakankamai dažnai keičiasi ir tada reikėtų gana dažnai keisti Darbo kodeksą, o tai visiškai nepatogu. Ko gero, daugelis, kurie stebi Vyriausybės darbą, matė, kad vakar Vyriausybės posėdyje buvo papildytas Vyriausybės nutarimas dėl darbo naktimis, kam leidžiama, kokioms kategorijoms. Todėl komitetas ir nepritarė, kad Vyriausybės nutarimo dalis būtų tiesiogiai inkorporuota į Darbo kodeksą, o siūlo palikti tą variantą, koks yra, tai yra nurodant, kad darbus, kurie leidžiami, nustato Vyriausybė atskiru savo nutarimu.

PIRMININKAS. J.Olekas. Prašom.

J.OLEKAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Aš noriu palaikyti komiteto sprendimą ir siūlau Seimui nepritarti pateiktai įstatymo pataisai.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar reikalauja kas balsuoti, ar galime nepritarti bendru sutarimu? Ar reikia balsuoti? (Balsai salėje) Reikia. Tada prašom registruotis. Registracija. Kolegos, prašom registruotis!

Užsiregistravo 48 Seimo nariai.

Kas už tai, kad būtų priimta kolegos S.Kružinausko pataisa 145 straipsniui (šiai pataisai komitetas nepritarė), prašom balsuoti.

A.SYSAS. Aš ne jums rodau, nežiūrėkite.

PIRMININKAS. Už – 11, prieš – 29, susilaikė 5. Nepritarta.

Prašom toliau. 148 straipsnis. Kolegų D.Teišerskytės ir G.Steponavičiaus pataisos. 148 straipsnis. Kita redakcija – “suminė darbo laiko apskaita”. Kolega G.Steponavičius. Prašom.

G.STEPONAVIČIUS. Minutėlę, tuoj surasiu savo pataisą.

PIRMININKAS. Prašom. Čia yra numatomas darbuotojo ir darbdavio susitarimas.

G.STEPONAVIČIUS. Dar kartą, kuris straipsnis, gerbiamasis pirmininke?

A.SYSAS. 148 straipsnis.

G.STEPONAVIČIUS. Iš principo kaip ir dėl ankstesnių nuostatų, kurioms, apgailestauju, kad nebuvo pritarta, ir socdemai pademonstravo, absoliutų nesuvokimą, kas yra realus gyvenimas, įkalant 8 ar 40 valandų ir nė colio, nė minutės nei į vieną, nei į kitą pusę… trukmės griežtas reikalavimas. Mūsų siūlymas yra susijęs su tuo, kad gyvenime ne valdžia ir juo labiau ne Seimas gali žinoti, kokie niuansai ar atskiri dalykai konkrečioje įmonėje kur nors Skuode ar Balbieriškyje darbdaviui ir darbuotojams iškils. Siūlydami suminę darbo laiko apskaitą, mes siūlome palikti daugiau lankstumo patiems dirbantiesiems (pabrėžiu) ir darbdaviams susitarti.

PIRMININKAS. Dėkoju. J.Olekas – kita nuomonė. Prašom.

J.OLEKAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš siūlyčiau nepritarti pateiktai nuostatai. Man keista, kad liberalai ir ponas G.Steponavičius Seimo vicepirmininkas rūpinasi tik Vilniumi, o Balbieriškis ir kiti nerūpi. Manau, kad mes atsakingi už visą Lietuvą ir Lietuvos žmonių padėtį. Todėl kviečiu priimti įstatymus, kurie padėtų žmonėms gyventi ir Balbieriškyje, ir kitur. Siūlau nepritarti teikiamai pataisai.

PIRMININKAS. Ačiū. Dar trumpai komiteto pirmininkas ir pranešėjas. Prašom.

A.SYSAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš noriu priminti, kad panašios pataisos buvo siūlytos 143, 145 straipsniams. Turiu pakartoti, kad Lietuva siekia narystės Europos Sąjungoje, mes baigėme skyrių, kuris reglamentuoja tuos dalykus ir labai gaila, kad jį baigę mes galime sau leisti nesilaikyti tų Europos Sąjungos direktyvų, kurios egzistuoja Europoje. Man labai keista, kai mano kolegos, kurie atstovauja Lietuvai Europos Parlamente ir kitur, siūlo įstatymus, prieštaraujančius to Europos Parlamento priimtiems dokumentams ir Europos Komisijos priimtiems dokumentams. Nesivelkime į nereikalingas diskusijas, nes mes turėsime problemų. Jau nenoriu kartoti, kad važinėja emisarai, kurie tikrina mūsų pasirengimą stoti į Europos Sąjungą. Mes tokiomis kalbomis ir pataisomis darome viską, kad ataskaitos apie mūsų pasirengimą būtų blogos. Todėl komitetas nepritaria, dar kartą kartoju, siūlau atmesti šią pataisą.

PIRMININKAS. Nuomonė už – kolega K.Rimšelis. Prašom.

K.RIMŠELIS. Aš noriu pasakyti, kad vyksta labai įdomios interpretacijos. Vienu metu socdemai motyvuoja, kad skyrius baigtas, o kitame kontekste kitą skyrių bando atidaryti. Nereikia spekuliuoti tokiomis kalbomis. Noriu paskaityti būtent apie tai, kas yra ratifikuota, ir apie nuostatą, apie kurią kalbama, yra rašoma, kad: “tačiau ši nuostata gali būti netaikoma tais atvejais, jei valstybė narė laikosi bendrų darbuotojų saugos ir sveikatos apsaugos principų ir imasi priemonių užtikrinti, kad jos darbdavys nereikalaus iš darbuotojo per 7 dienas dirbti ilgiau nei 48 val., jei jis negavo darbuotojo sutikimo dirbti tokį darbą”. Tai yra 18 straipsnis. Gerbiamasis komiteto pirmininke,..

A.SYSAS. Viską perskaitykite…

PIRMININKAS. Prašome nesiginčyti!

K.RIMŠELIS. Prašome nesiginčyti, o visus Seimo narius kviečiu balsuoti už.

PIRMININKAS. Ačiū. Baigiam kalbas ir registruojamės. (Balsai salėje) Prašom kol kas registruotis, o po to…

A.SYSAS. Skaitykite straipsnio pavadinimą, kuris vadinasi “Suminė apskaita”, o ne darbo savaitės… (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Prašom nesiginčyti. Algirdai… Kolegos, registracija.

Užsiregistravo 42 Seimo nariai.

Balsuojame, ar palaikome kolegų D.Teišerskytės ir G.Steponavičiaus pataisą 148 straipsniui, kuriam komitetas nepritaria. Prašom.

Už – 12, prieš – 20, susilaikė 4. Pataisai nepritarta.

Dabar, gerbiamasis pranešėjau, man atrodo, 149 straipsnis ir šiuo atveju kolegų A.Meliano ir G.Steponavičiaus pataisa. Kas iš jūsų pateiks pataisą, kolega G.Steponavičius? Dėl viršvalandinio darbo. Kolega G.Steponavičius. Prašom.

G.STEPONAVIČIUS. Ačiū, pone pirmininke. Darbo kodekso projekto 149 straipsnio 2 dalis numato, kad viršvalandiniai darbai paprastai draudžiami. Darbdavys gali naudoti viršvalandinius darbus tik išimtinais atvejais, kuriuos nustato Darbo kodekso projekto 150 straipsnis, kai dirbama darbus, būtinus krašto apsaugai, ir siekiant užkirsti kelią nelaimėms ir pavojams. Ir kiti išvardinti dalykai. Tačiau draudimas dirbti viršvalandžius kitais, o net tik 150 straipsnyje išvardytais atvejais, mano supratimu, yra nepagrįstas, nes praktikoje nemaža dalis darbuotojų viršija Darbo kodekse numatytą maksimalią darbo laiko trukmę, o esant tokiai 149 straipsnio 2 dalies nuostatai iš jų atimama galimybė gauti darbo užmokestį už ilgesnį darbo laiką. Todėl mes siūlome galimybę darbuotojui ir darbdaviui laisvai susitarti dėl viršvalandinių darbų trukmės.

PIRMININKAS. Ačiū. Paremiančių ir prieš nematau. Tai gal tada komiteto pirmininkas, ir imamės. Aš supratau, kad bendru sutarimu nepriimame. Prašom.

A.SYSAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, norėčiau priminti, kad mes jau priėmėme 143 straipsnį, kuriame yra nustatytas darbo laikas, kartu ir viršvalandinis darbo laikas. Todėl būtų logiška, jog šį siūlymą autoriai iš karto atsiimtų, nes tai prieštarauja jau priimtoms įstatymo normoms. Todėl komitetas ir nepritarė pono A.Meliano ir pono G.Steponavičiaus siūlymui.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, dėl procedūrų mes turime aiškiai susitarti. Jeigu jau panašus siūlymas yra nepriimtas, tai tada negalima netgi teikti balsuoti. (Balsas salėje) Kada tai buvo? Priimant pataisas būtent šiam kodeksui, o ne kam nors kitam. Neteikiu balsuoti. Sutinkate? (Balsai salėje) Bičiuliai, tai yra laiko tempimas ir pertrauka bus vėliau. Kolega K.Rimšelis. Prašom.

K.RIMŠELIS. Noriu pasakyti, kad vis dėlto socialdemokratų ir juos remiančių Naujosios sąjungos atstovų vykdoma politika, yra neleisti žmonėms užsidirbti daugiau, jeigu jis pats to norėtų. Man atrodo, yra nekorektiškai elgiamasi su visais Lietuvos gyventojais.

PIRMININKAS. Labai aiški pozicija. Dabar J.Olekas. Prašom.

J.OLEKAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš siūlyčiau nepritarti teikiamoms pataisoms dėl labai aiškių motyvų. Mes jau viename įstatymo straipsnyje priėmėme, kad yra ribojimai, tai negalime kitame straipsnyje priimti, kad tų ribojimų nėra. Tai būtų vidinis paties įstatymo prieštaravimas. Todėl aš kviečiu visus nepritarti pateiktoms pataisoms.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, dabar balsuosime. Kas už tai, kad būtų priimtos kolegų A.Meliano ir G.Steponavičiaus pataisos 149 straipsniui? Prašom balsuoti.

Už – 14, prieš – 18, 6 susilaikė. Nepritarta.

151 straipsnis. Kolegų D.Teišerskytės ir G.Steponavičiaus pataisa. Siūloma išbraukti Darbo kodekso 151 straipsnio 1 dalį. Prašom. Kolega G.Steponavičius. 1 dalis taip pat dėl viršvalandinio darbo.

G.STEPONAVIČIUS. Ačiū. Gyvenimo patirtis, taip pat ir Lietuvos, rodo, kad tiek kvalifikuoti darbuotojai, tiek ir savanoriškai norintys dirbti ilgiau dirba ir pagal galiojančius įstatymus už viršvalandžius gauna daugiau pinigų. Tai yra natūralus žmogaus būdas pasirinkti, dar daugiau – tai galėtų būti kelias į viduriniosios klasės formavimą, tačiau mes matome, kad viduryje Seimo salės sėdintys socialliberalai apie vidurinę klasę svarstant Darbo kodeksą nė negalvoja. Ne nesvarsto ar nebalsuoja tokiu svarbiu klausimu, tiesiog nedalyvauja posėdžiuose.

Aš vis dėlto apeliuočiau į tuos socialliberalus, kurie yra salėje, į tuos, kurie dar prieš metus balsavo dėl tų pačių darbo santykių liberalizavimo. Šiandien neraudonuodami galėtumėte būti nuoseklūs, nes tikrai Darbo kodekso projekto 151 straipsnio nuostata, numatanti maksimalią viršvalandinių darbų trukmę, neturėtų varžyti ir galimybių darbuotojams pasirinkti. Todėl mes siūlome panaikinti Darbo kodekso 1 dalies 151 straipsnio nuostatą, numatančią draudimą dirbti viršvalandinius darbus daugiau kaip keturias valandas dvi dienas iš eilės ir 120 valandų per metus ir leisti (dar kartą pabrėžiu) patiems žmonėms, norintiems uždirbti daugiau, naudingomis sąlygomis laisvai susitarti su darbdaviais dėl viršvalandžių trukmės.

PIRMININKAS. Ačiū. Trumpai komiteto pirmininkas.

A.SYSAS. Ačiū, pirmininke. Noriu pasakyti, kad komitetas nepritaria. Aš norėčiau vėl atkreipti dėmesį, kad prieš tai buvo 149 ir 150 straipsniai, kuriuose kalbama ir apie viršvalandinių darbų apribojimus, ir apie išimtinius atvejus, todėl viršvalandiniai darbai lieka. Nekalbama apie tai, kad jų visai nebūna, bet yra nustatyta tvarka, kuri reglamentuota ir kuri šiandien galioja. Tai yra keturios valandos ir 120 valandų. Ir pramonė plečiasi, ir bendrasis vidaus produktas kažkodėl auga, ir katastrofų dėl to nėra. Tai yra bendrinės normos ir tam tikrais atvejais įstatymas ir šis kodeksas reglamentuoja, kada, kas ir kaip gali dirbti viršvalandinį darbą. Todėl ir komitetas, vadovaudamasis jau galiojančia tvarka, kuri yra pasiteisinusi ir leidžia normaliai šį procesą reguliuoti, nepritaria šioms pataisoms.

PIRMININKAS. Ačiū. Prašom registruotis. Kolegos, registracija. Atsirado dar Seimo narių, atsižvelgusių į kitų Seimo narių kritiką. Registruojamės, kolegos.

Užsiregistravo 48 Seimo nariai.

Kas už tai, kad būtų priimta kolegų D.Teišerskytės ir G.Steponavičiaus 151 straipsnio pataisa? Tai yra kas už tai, kad būtų išbraukta šio straipsnio 1 dalis? Komitetas nepritaria.

Už – 9, prieš – 21, 7 susilaikė. Nepritarta.

152 straipsnis. Vėl tų pačių kolegų D.Teišerskytės ir G.Steponavičiaus pataisa. Prašom. Kolega G.Steponavičius. 152 straipsnio 2 dalies pakeitimas dėl darbo laiko trukmės švenčių ir poilsio dienų išvakarėse. Vėl principas tas pats – darbuotojų ir darbdavių susitarimas.

G.STEPONAVIČIUS. Trumpai dar kartą galiu pakartoti argumentus. Tai yra europinės tendencijos, kai kurių valstybių patirtis darbo santykių liberalizavimo linkme, kai darbdaviams ir (pabrėžiu) visų pirma darbuotojams yra naudinga turėti galimybę susitarti. Paimkite šiandien didžiųjų prekybos centrų pavyzdį. Čia darbuotojai tiesiog susirašę į eilę tam, kad galėtų dirbti savaitgaliais arba viršvalandinius darbus, nes jiems pagal įstatymą mokama pusantro ar du kartus daugiau. Tai jiems yra naudinga. Palikime tą galimybę jiems laisvai susitarti. Kodėl toks atitrūkimas nuo realaus gyvenimo ir nenoras įsiklausyti į argumentus? Ir Lietuvos gyvenimo realijos, ir pasaulio tendencijos rodo būtent tai.

PIRMININKAS. Ačiū. Komiteto pirmininkas.

A.SYSAS. Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, noriu pasakyti, kad komitetas nepritarė šioms pataisoms. Noriu atkreipti dėmesį, kad Darbo kodeksą revizavo arba jį svarstant dalyvavo Europos Sąjungos ekspertai ir į daugelį jų pastabų atsižvelgta. Noriu pasakyti, kad šis kodeksas numato ir kitus atvejus, būtent tarpkolektyvinius susitarimus, kuriuos kaip tik ponas G.Steponavičius labai stipriai kritikuoja. Tai yra Europos patirtis ir praktika. Tendencijos lieka tos pačios. Jeigu jūs vadovaujatės tik Barselonos susitikimo direktyvomis ir pokalbiais, o nesivadovaujate galiojančia įstatymų baze ir santykiais, tada mes ne apie tai diskutuojame. Todėl komitetas nepritaria. Juo labiau kad mes jau balsavome už 143, 145 straipsnius, kuriuose tai reglamentuota.

Dar viena pastaba. Kodėl mes norime tautiečiams prieš šventę sugadinti nuotaiką su tokiais pasiūlymais?

PIRMININKAS. Ačiū. Kolega K.Rimšelis. Prašom.

K.RIMŠELIS. Kai paklausau gerbiamojo komiteto pirmininko paaiškinimų, man susidaro toks įspūdis, kad Darbo kodeksą revizavo Tarybų Sąjungos, o ne Europos Sąjungos ekspertas. Iš tikrųjų taip žmogus sumenkinamas ir už jį viską reikia pagalvoti, už jį viską reikia padaryti, kad jis pats tarsi jau neegzistuoja. Jis kvailelis ir mes jam gadiname nuotaiką, jeigu jis gali užsidirbti daugiau pinigų. Aš nežinau tokio atvejo. Aš siūlau pritarti šiai pataisai.

PIRMININKAS. Prašom, kolegos, balsuoti. Kas už tai, kad būtų pritarta kolegų D.Teišerskytės ir G.Steponavičiaus pataisai 152 straipsniui, prašom balsuoti. Komitetas nepritarė.

11 – už, 27 – prieš, 6 susilaikė. Nepritarta.

Dabar jau 174 straipsniui kolegos P.Vilko pataisa, bet komitetas pritarė. Gal čia iškart susitarsime. Gerbiamasis pirmininke, prašom.

A.SYSAS. Aš norėčiau pakomentuoti, kad ponas P.Vilkas siūlo žodžius “jo pageidavimu” pakeisti “šalių susitarimu”. Aš noriu pasakyti (nors komitetas pritarė, bet komitete buvo ir kita nuomonė), kad Tarptautinės darbo organizacijos konvencijos rekomenduoja, kad piniginės kompensacijos negalima pakeisti atostogomis. Tik išimtiniu atveju, tai yra atleidžiant, o atleidžiant darbuotojas išreiškia norą nutraukti darbo santykius. Čia turi būti jo paties pageidavimas šiuo kompensavimu pasinaudoti. Visais kitais atvejais Tarptautinės darbo organizacijos rekomendacijos rekomenduoja nekeisti. Aš turiu pasakyti, kaip vyko diskusija komitete. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Minutėlę! Prašom. Dabar pasiūlymo autorius – kolega P.Vilkas. Po to jį remiantys. Prašom. Pirma kolega P.Vilkas.

P.VILKAS. Ačiū. Leiskite ir man pasakyti. Šiame straipsnyje sakoma: atleidžiant darbuotoją iš darbo jo pageidavimu gali būti nukeliama, t.y. suteikiama nukeliant atleidimo datą. Jeigu yra nepanaudotos atostogos, nutaria keisti, jis pageidauja, padavė pareiškimą išeiti iš darbo, sako – ne, aš išeisiu tik po mėnesio. Nors 176 straipsnyje rašoma, kad piniginė kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas išmokama nutraukiant darbo sutartį neatsižvelgiant į jos terminą. Yra keista, jeigu susitariama, mes galime atidėti jo atleidimo datą, bet jeigu jis pageidauja, darbdavys sako ne. …tu neturi teisės mane atleisti iš darbo, aš išeisiu po dviejų savaičių arba po trijų savaičių. Tikrai yra keista. Man atrodo, jeigu susitariama, prašom, atleidimo data atidedama. Man atrodo, kad čia net ir kalbėti daug nereikia. Siūlyčiau pritarti mano pataisai.

PIRMININKAS. Kolega G.Steponavičius – dėl vedimo tvarkos. Prašom.

G.STEPONAVIČIUS. Ačiū. Gerbiamasis pirmininke, norėčiau prašyti, kad jūs panaudotumėte savo galias nebesuteikti žodžio kalbėti prieš dėl balsavimo motyvų J.Olekui, nes piktnaudžiaudamas savo padėtimi komiteto pirmininkas motyvaciją prieš jau išdėstė, nors to jis neturėtų daryti iš tribūnos.

A.SYSAS. Aš nesakiau.

PIRMININKAS. Nesiginčysime. Taupant laiką pasiūlymas priimamas. Kolega D.Velička. Prašom.

D.VELIČKA. Aš suprantu, kad tai yra pono A.Syso benefisas. Jis čia pats sau teikia, kada nori, pats save papildo, bet aš nesuprantu posėdžio pirmininko. Su savo visu gudrumu jūs nesugebate suvaldyti pranešėjo. Labai gaila.

PIRMININKAS. Ar jūs pritariate pataisai, ar nepritariate? Svarbiausia. Pritariate. Gerai. Mielieji kolegos, prašom registruotis, nes atrodo, čia kai kurie buvo neužsiregistravę, dabar jų neliko. Prašom registruotis. Gerbiamieji kolegos, tikrai laiko nėra. Gerbiamasis V.Andriukaitis. 0,5 minutės.

V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, dėl vedimo tvarkos. Aš tikrai norėčiau pasiūlyti taupyti laiką. Gal ir tie, kurie teikia pataisas, nekomentuotų pataisų, tik motyvus, ir motyvus kiek galima trumpiau teiktų. O pranešėjas turi teisę komiteto vardu taip pat kalbėti, bet siūlyčiau visiems kalbėti trumpiau.

PIRMININKAS. Visus sumažinti. Gerai.

Kolegos, užsiregistravo 47 Seimo nariai. Dabar balsuojame dėl kolegos P.Vilko pataisos. Prašom. Komitetas pritaria. Aš turiu pranešti, kur komitetas pritaria, kur ne, bet jis pats kitaip galvoja. Prašom.

Už – 13, jau daugiau balsų, prieš – 24 ir 8 susilaikė. Nepritarta.

180 straipsnis. Kolegos A.Syso pataisa. Prašom.

A.SYSAS. Ačiū, pirmininke. Aš siūlau 180 straipsnio 2 dalyje išbraukti žodžius “kvietimus”, o įrašyti “pažymas”, nes jokių kvietimų darbdaviai nesiunčia besimokantiems. Komitetas šiai pataisai pritarė.

PIRMININKAS. Ar galime bendru sutarimu pritarti? Nėra pastabų. Pritarta.

Dabar 183 straipsnis.

A.SYSAS. Kodekso 183 straipsnio 2 dalyje siūlau išbraukti žodžius “arba šalių susitarimu” ir šią dalį išdėstyti taip: “nemokamos atostogos dėl kitų priežasčių suteikiamos kolektyvinėje sutartyje nustatyta tvarka”. Komitetas pritaria.

PIRMININKAS. Galime priimti? Nereikia balsuoti. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, dabar 187 straipsnis. Vėl kolegos P.Vilko pataisa. Prašom. Kolega P.Vilkas.

P.VILKAS. Ačiū. 187 straipsnyje yra darbo apmokėjimo organizavimas. Yra nurodyta, kad konkretūs valandiniai tarifiniai atlyginimai, mėnesinės algos, kitos darbo apmokėjimo formos ir sąlygos (išdirbio normos, aptarnavimo ir kitos) nustatomos kolektyvinėse darbo sutartyse. Aš neįsivaizduoju, kaip galima kolektyvinėse sutartyse iš anksto nustatyti išdirbio normas. Yra darbo sąlygos, visiškai aš sutinku su tuo, bet siūlau nesismulkinti iki to, aš tiesiog neįsivaizduoju, sunku suprasti. Verslininkai turbūt nesupranta, kaip galima iš anksto pasakyti, juk jos keičiasi ne tik savaitėmis, bet dienomis. Taigi siūlau pritarti šiai mano pataisai.

PIRMININKAS. Gerbiamasis pirmininke, prašom labai trumpai.

A.SYSAS. Aš norėčiau labai trumpai. Aš noriu iš karto pasakyti, kad nebūtų ginčų, kad komitetas po diskusijų pritarė šiai pataisai (nors buvo ir kitų nuomonių) daugumos balsais. Noriu perskaityti, kodėl šią normą darbo grupė, kuri rengė šį kodeksą, ir Vyriausybė siūlė įrašyti. Dabar perskaitysiu Darbo inspekcijos pažymą, kuri neseniai buvo pateikta Vyriausybei. Joje kalbama apie išdirbio normas. Citata: “Pažymėtina, kad tiek susivienijime “Lelija”, tiek daugumoje kitų įmonių darbo ir poilsio laiko pažeidimai faktiškai yra sąlygojami išdirbio normų. Administracija nustato aukštas išdirbio normas, darbuotojai nespėja per normalų darbo laiką jų įvykdyti, todėl yra priversti dirbti daug ilgiau. Išdirbio normų, jų pagrįstumo nustatymo kontrolė nepriklauso Valstybinės darbo inspekcijos kompetencijai, o ginčai dėl jų sprendžiami darbo ginčų nagrinėjimo įstatymų nustatyta tvarka”. Valstybinės darbo inspekcijos vadovybė į naują Darbo kodekso projektą siūlė įrašyti tam tikrus saugiklius dėl darbo normavimo. Tačiau ne visiems buvo pritarta. Taigi ši norma, kuri ir įrašyta. Tiek rengėjų darbo grupė, tiek Vyriausybė pono P.Vilko pasiūlymui nepritarė. Pateiktas variantas, kad būtų labai tiksliai konkretizuoti dalykai, dėl ko turi būti kalbama. (Balsas iš salės: Normuoti nereikia iš viso.)

PIRMININKAS. Ačiū. J.Olekas. Prašom.

J.OLEKAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų aš noriu pasiūlyti nepritarti pateiktai pataisai, pritarti tam, kas yra kodekse, nes jau minėta, kad padidintos išdirbio normos yra viena iš priežasčių nemokėti už viršvalandinį darbuotojų darbą. Tai, ką gerbiamasis G.Steponavičius sakė apie viduriniąją klasę, tokios išdirbio normos kartais labai primena vergvaldystę arba vergystę, o ne viduriniosios klasės didinimą. Todėl siūlau pateiktai pataisai nepritarti.

PIRMININKAS. G.Steponavičius. Už. Prašom, kolega.

G.STEPONAVIČIUS. Ačiū. Mano būtų tik trumpas komentaras raginant vis dėlto būti nuosekliems. Rėmimasis tokia logika ir mėginimas viską reglamentuoti ir kolektyvinėse sutartyse atspindėti dalykus, kurie nebūtini, yra įmonių darbuotojų ir darbdavių gyvenimo sunkinimas. Galbūt tokiu atveju būkime vargšai, bet teisingi ir pasistenkime surašyti visus įmanomus dalykus pradedant batų raišteliais, chalatų dydžiais, spalvomis ir t.t. Kur mes nueisime su tokia logika? Ir kiek jūs apskritai norite “nuremontuoti” kompromisus, kurie buvo pasiekti gerokai anksčiau kalbantis su suinteresuotomis organizacijomis?

PIRMININKAS. Ačiū. Prašom, kolegos, pasiruošti balsuoti. Balsuosime dėl kolegos P.Vilko pataisos 187 straipsniui. Prašom. Galime dar kartą registruotis. Prašom registruotis.

Užsiregistravo 49 Seimo nariai. Prašom pasiruošti ir balsuoti dėl kolegos P.Vilko pataisos 187 straipsniui. Komitetas pritarė. Prašom neagituoti balsavimo metu.

Už – 15, prieš – 28, 3 susilaikė. Nepritarta.

190 straipsnis. Kolegos S.Kružinausko… (Balsas salėje) 190. Kolega S.Kružinauskas. Prašom.

S.KRUŽINAUSKAS. Aš turiu pripažinti, kad ten yra įsivėlusi viena klaida, ir atsiimu šį siūlymą. O 1 daliai yra pritarta. Ačiū.

PIRMININKAS. Ar galim bendru sutarimu? Tiek, kiek pritarta, ir tiek, kiek atsiima. Ačiū. Priimta.

Prašom, dabar 196 straipsnis, kolegos P.Vilko pataisa. P.Vilkas. Prašom.

P.VILKAS. Mielieji kolegos, čia yra lygiai tas pat, ką mes kalbėjom anksčiau. Man vis tiek yra keista, kad čia vėl parašyti konkretūs darbo apmokėjimo dydžiai. Jūs priminėte (…). Supraskit viena, ten yra… ir tai aš sutikčiau, kad ten nėra taip, kaip jūs sakėt. O mes gyvenam Lietuvoj, ne kur kitur, bei dabar norime išsilaikyti rinkoje, kad nebankrutuotų įmonės. Taigi turime būti labai lankstūs. Darbdaviams nesudarykime tokių sąlygų, kad jeigu aš pasirašiau, tai dešimt minučių aš negaliu jo pakeisti. Tikrai siūlyčiau, kad mes vieną sykį pagalvokim, arba išvis nežinau, gal čia žmonės nėra dirbę gamyboje. Nesuprantu tokių ir aiškinimų, ir balsavimų, ir motyvų, kodėl mes taip kalbam. Tas mano siūlymas yra lygiai tas pat, analogiškas ankstesniam, kad būtų ne konkretūs dydžiai, o būtų nustatytos tiktai sąlygos. Taigi siūlyčiau palaikyti, bet, aišku, nesitikiu, kad taip bus padaryta.

PIRMININKAS. Kolega G.Steponavičius. Prašom. Nuomonė už.

G.STEPONAVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, čia yra kaip tik tas pavyzdys, ir nuosekliai einant nuo ankstesnių straipsnių iki šios nuostatos, kurioje buvo privalomos kolektyvinės sutartys. Tai jeigu dabar šių kolektyvinių sutarčių turinys bus pagal tokią redakciją, kuri dabar siūloma, nebus pakeista taip, kaip siūlo P.Vilkas, tai iš esmės bus tradicinis, socialistinis, neeuropietiškas lygiavinio principo įdiegimas. Išvertus į paprastą žmonių kalbą – kvalifikuoti darbuotojai primestų kolektyvinių sutarčių dėka gaus mažesnius atlyginimus, nei jie nusipelno arba galėtų tiesiogiai išsiderėti. Jeigu netgi į tokį kompromisinį, švelninantį variantą, kurį siūlo P.Vilkas, nebus atsižvelgta, aš galėčiau pasakyti, kad tokiu atveju kodeksas bus visai nutolęs nuo tų principinių nuostatų ir sutarimų, kurios buvo ilgus mėnesius derintos.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolega V.Fiodorov. Kita nuomonė. Prašom.

V.FIODOROV. Ačiū. Manau, mes turim palikti taip, kaip yra projekte, nes kai žmogus ateina į darbą, jis nori žinoti, kiek jis uždirbs, kokios yra sąlygos, koks bus konkretus atlyginimas. O priedams ir visiems kitiems dalykams čia neužkirstas kelias, jis galės gauti ir papildomą atlyginimą. Aš siūlau nepalaikyti…

PIRMININKAS. Ačiū. Ir pirmininkas. Prašom trumpai.

A.SYSAS. Gerbiamieji kolegos, aš norėčiau atkreipti dėmesį. Darbo apmokėjimo tvarką nustato… darbo užmokestį nustato 185 straipsnis. 196 straipsnis kalba apie darbo apmokėjimą, kai padidinamas darbų mastas. Todėl ponas P.Vilkas iš esmės keičia to straipsnio esmę. Jis vietoj konkretaus darbo apmokėjimo dydžio užrašo sąlygas. Sąlygos yra tai: kur mokama, kaip mokama, kada mokama. O kiek mokama už padidintą darbo mastą, tai kaip tik apie tai šis straipsnis ir kalba. Todėl komitetas ir nepritarė. Siūlau nepritarti šiai įstatymo pataisai.

PIRMININKAS. Prašom pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad būtų pritarta kolegos P.Vilko pataisai, 196 straipsnio pataisai? Komitetas nepritaria. Prašom balsuoti.

Už – 3, prieš – 29, 6 susilaikė. Nepritarta.

Dabar 198 straipsnis, irgi kolegos P.Vilko pataisa. 198 – tai darbo apmokėjimas, pagaminus produkciją, pripažįstamą broku. Prašom dėl brokuotos produkcijos.

P.VILKAS. Taip, čia straipsnyje parašyta, kad jeigu produkcija ir yra pripažinta broku, bet gaminys yra priimtas, tai reikėtų vis tiek mokėti kaip už tinkamą. Siūlyčiau, kad už gaminių broką, atsiradusį dėl darbdavio kaltės arba dėl apdirbamos medžiagos paslėpto (ten taip buvo parašyta, pas mus – nepastebėto) defekto, ir darbuotojui mokama kaip už tinkamus gaminius. Vietoj žodžio “nepastebėto” aš siūlyčiau… yra “paslėpto”… ir išbraukti taip pat ten likusią dalį: “taip pat už broką, pastebėtą po to, kai gaminys buvo priimtas”. Siūlyčiau, kad jeigu gaminys yra priimtas, bet vis tiek yra pastebėtas brokas, tai turėtų būti numatytos tam tikros sąlygos, kad mokėti kaip už gerą neįmanoma. Kodėl? Kadangi užsakovui nusiųstas brokuotas gaminys, arba jis nekokybiškas, tai tikrai nuostolių gamykloms yra labai daug. Tada turėtų būti suderinta, kad darbininkas, kuris padarė broką, turėtų tam tikrų nuostolių, nes tikrai jis padarė tą broką, o ne kas kitas. O ten, kur jis nepastebėjo, tai yra kontrolieriaus darbo brokas. Taigi negalima mokėti visą kainą kaip už tinkamą. Siūlyčiau pritarti.

PIRMININKAS. Ačiū. Komiteto pirmininkas – gerbiamasis pranešėjas. Prašom.

A.SYSAS. Gerbiamieji kolegos, komitetas pritarė 98 straipsnio 2 daliai balsų dauguma. Aš labai norėčiau atkreipti dėmesį, kad būtent diskusijose nekilo ginčų dėl nepastebėto, ar paslėpto, bet dėl pono P.Vilko siūlymo išbraukti “pastebėta po to, kai gaminys buvo priimtas”. Dėl to didžiausia diskusija ir vyko komitete. Darbuotojas yra tik vykdytojas, kontrolę atlieka kiti žmonės, todėl manau, kad šiuo atveju atsiranda dviprasmiška situacija, kad žmogus gali būti nekaltas ir mes jam… nes jeigu yra tyčinis žalos padarymas, tai yra kiti straipsniai. Šis straipsnis reglamentuoja būtent darbo apmokėjimą už pagamintą produkciją, pripažintą broku.

PIRMININKAS. Ačiū. Tai čia šiuo atveju vienai daliai komitetas pritaria, kitai nepritaria. Taip reikia suprasti?

A.SYSAS. 3 dalį atskirai siūlyčiau. Dėl 2 buvo…

PIRMININKAS. Dabar dėl 2 dalies. Dėl kolegos P.Vilko 2 dalies balsuojam. Komitetas siūlo pritarti. Prašom pasiruošti ir balsuoti.

Už – 11, prieš – 23, 5 susilaikė. Nepritarta. Gal dabar galim iškart balsuoti ir dėl 2 pataisos tam pačiam straipsniui? Galim balsuoti?

A.SYSAS. Komitetas nepritaria.

PIRMININKAS. Dar kartą kolega P.Vilkas.

P.VILKAS. Tai apie šio straipsnio antrą pataisą aš…

PIRMININKAS. Taip, jau balsuota… Dabar 3 dalis.

P.VILKAS. 3 dalis. Taip, supratau. Čia, 3 dalyje, parašyta taip: “Už gaminių broką, atsiradusį dėl darbuotojų kaltės, mokama pagal mažesnius įkainius, atsižvelgiant į produkcijos tinkamumo laipsnį”. Aš norėčiau suformuluoti taip: “Už gaminių broką, atsiradusį dėl darbuotojų kaltės, mokama pagal mažesnius įkainius, jeigu šiuos gaminius įmanoma realizuoti”. Nes aš dabar neįsivaizduoju, kaip tuos mažesnius įkainius numatyti, jeigu atsižvelgiame į produkcijos tinkamumo laipsnį. Man čia sunku būtų įsivaizduoti. Aišku, jeigu užsakovas priima šiuos gaminius, bet jis moka galbūt ir mažesnę kainą, tada galima spręsti, kokie gali būti tie mažesni įkainiai. Čia būtų gana logiška. Taigi aš siūlau pritarti tam ir mokėti tada, kada užsakovas priima arba, kaip aš pasakiau, galima realizuoti tuos gaminius. Siūlau tikrai pritarti.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolega S.Kružinauskas. Nuomonė už.

S.KRUŽINAUSKAS. Aš siūlau taip pat pritarti šiai pataisai, nes mes negalim palikti vien tiktai darbdavį kaltą už produkcijos broką. Šiuo atveju akivaizdu, kad jeigu yra darbuotojo darbo brokas ir jis neatsako, dar būtų galima suprasti, jeigu produkcijos negali realizuoti. Šiuo atveju yra siūloma, kad jam mokėtų mažiau tada, kai realizuos tą produktą. Manau, vis dėlto būtų teisingesnis siūlymas, kad darbuotojas taip pat atsakytų už savo broką.

PIRMININKAS. Pranešėjas. Trumpai.

A.SYSAS. Noriu pranešti, kad komitetas nepritarė siūlomam pakeitimui, nes toks siūlymas buvo pateiktas Seimui ir Vyriausybei Trišalės tarybos. Darbdaviai ir profesinės sąjungos gana ilgai diskutavo ir buvo sutarta suformuluoti 3 dalį taip, kad už gaminių broką, atsiradusį dėl darbuotojų kaltės, mokama pagal mažesnius įkainius, noriu pabrėžti, pagal mažesnius, atsižvelgiant į produkcijos tinkamumo laipsnį, o ne pagal realizavimą, nes darbininkas nėra prekybininkas.

PIRMININKAS. Ačiū. Prašom balsuoti. Kas už tai, kad būtų pritarta kolegos P.Vilko antrajai pataisai, t.y. 128 straipsnio 3 daliai. Komitetas nepritarė. Už – 7, prieš – 23, susilaikė 7, nepritarta.

199 straipsnis. Vėl kolegos P.Vilko pataisa. Kolega P.Vilkas. Prašom. 199 straipsnis – siūlymas išbraukti 2 dalį.

P.VILKAS. Aš atsiimu šią pataisą.

PIRMININKAS. Ačiū. Taigi nelieka šios pataisos.

205 straipsnis. Kolega V.Fiodorov. 205 straipsnis – kitas išdėstymas dėl atsiskaitymo lapelių.

V.FIODOROV. Dabar projekte siūloma visiems darbuotojams įteikti atsiskaitymo lapelius. Aš siūlau, kad įteiktų darbuotojui prašant raštu. Manau, tą galėtume įgyvendinti žmogui ateinant į darbą, priimant jį į darbą, jis galėtų raštu parašyti, tada darbdavys jam įteiktų. Jeigu įmonėje dirba 3 ar 5 žmonės, o jeigu dirba 100 žmonių arba 1000 žmonių? Nemanau, kad projekte esamas variantas yra logiškas.

PIRMININKAS. Ačiū. Pranešėjas.

A.SYSAS. Komitetas nepritarė, nes dėl esamos dabartinės tvarkos nebuvo didelių nusiskundimų. Trišalėje taryboje dėl to diskusijų nekilo, todėl darbdaviai ir profesinės sąjungos pateikė tokį variantą.

PIRMININKAS. Ačiū. Niekas nenori kalbėti. Ar galime bendru sutarimu nepritarti, ar reikalaujate balsuoti? Gerbiamasis kolega, nereikalaujate? Ačiū. Nepritarta.

Dabar 205 straipsnis. Kolegų A.Meliano ir G.Steponavičiaus pataisa. 205 straipsnis dėl darbo užmokesčio mokėjimo atleidžiant darbuotojus. Atsiprašau, pranešėjas aiškina, kad dėl panašaus dalyko mes tikrai jau balsavome. Siūlyčiau neteikti šio dalyko. Aš siūlyčiau sutikti, gerbiamasis kolega Steponavičiau, nes dėl šio dalyko jau buvo balsuota.

A.SYSAS. Dėl kitos dienos. Jau buvo 140 straipsnis, nubalsuota prieš. Kitą dieną po atleidimo dienos.

PIRMININKAS. Dabar, kolegos, S.Kružinausko pataisos. Kolega S.Kružinauskas. Prašom. Čia yra kelios jūsų pataisos.

S.KRUŽINAUSKAS. 234?

PIRMININKAS. Taip, dabar 234. Prašom.

S.KRUŽINAUSKAS. Ar 212 pritarta? Ar 215 pritarta?..

A.SYSAS. 234.

S.KRUŽINAUSKAS. Dėl 234 atsiimu.

PIRMININKAS. Ačiū. Pataisa yra 261 straipsniui.

S.KRUŽINAUSKAS. 261 straipsniui prašyčiau pritarti, nes čia kalbama apie tai, kad visiškos materialinės atsakomybės sutartis yra sudaroma tais atvejais, kai darbas susijęs su materialinių vertybių saugojimu, priėmimu ir t.t. Aš siūlau išbraukti sakinį, kuriuo yra nustatomas konkrečių darbų ir pareigų sąrašas kolektyvinėse sutartyse. Kadangi dar nėra aišku, ar tos kolektyvinės sutartys yra privalomos, tai šis sakinys apims galimybę sudaryti materialinių vertybių atsakomybės sutartį. Todėl siūlau išbraukti tą sakinį, ir materialinės atsakomybės sutartis būtų galima sudaryti laisvai.

PIRMININKAS. Gerbiamasis komiteto pirmininkas – pranešėjas.

A.SYSAS. Komitetas nepritarė būtent todėl, kad bus nelaisvai. Būtent kolektyvinėse sutartyse bus numatyta, kokiom kategorijom, kokiom grupėm bus privalu sudaryti. Šiandien pasitaiko praktikoje, kai nesvarbu, kokį darbą atlieki, yra reikalaujama sudaryti visiškos materialinės atsakomybės sutartis, nors žmogus nei turi galimybių, nei konkrečiai turi reikalų su materialinėmis vertybėmis. Todėl nebuvo pritarta mūsų kolegos siūlymui, o pritarta Trišalės tarybos parengtam variantui ir Vyriausybės siūlomam variantui.

PIRMININKAS. Ačiū. Komitetas nepritarė. Ar kolega Stasys reikalauja balsuoti?

S.KRUŽINAUSKAS. Taip.

PIRMININKAS. Prašom pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimta kolegos S.Kružinausko pataisa 261 straipsniui? Komitetas nepritarė.

Už – 11, prieš – 18, susilaikė 4, nepritarta.

Dabar, gerbiamasis kolega Kružinauskai, jūsų kitos pataisos. 274 straipsnis. S.Kružinauskas.

S.KRUŽINAUSKAS. Matau, kad antrame posėdyje mano pataisų nė viena netinka, todėl visas kitas atsiimu.

PIRMININKAS. Ačiū. Tada visos pataisos baigėsi. Kitos, kaip žinote, priėmimui turi būti tinkamai parengtos ir įregistruotos.

Gerbiamieji kolegos, baigėme pataisų svarstymą. Dabar prašyčiau, kas nori kalbėti dėl balsavimo motyvų po svarstymo. Prašom. Kolega G.Steponavičius pirmasis.

G.STEPONAVIČIUS. Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Turėčiau atvirai prisipažinti, kad Liberalų frakcija, dar prieš mėnesį svarstydama Darbo kodekso projektą, buvo apsisprendusi tokiam variantui pritarti iš esmės. Nors daugelis nuostatų, kaip jūs pastebėjote, originaliame variante, atrodė, nepriimtinos. Tačiau svarstymo daugelyje Seimo posėdžių eiga parodė, kad ne socialdemokrato A.Syso, o kitų profsąjungietiškai angažuotų kairiųjų Seimo narių iniciatyvos tiesiog turi žalią šviesą. Dirigentai profsąjungininkai šiandien, pripažinkime, užgožė ne tik socialliberalus, kurie kaip pelės po šluota, svarstant šį kodeksą, bet ir tuos sveikai mąstančius socialdemokratus, kurie supranta, kas yra gyvenimo realybė kalbant apie darbo santykius kaime, kur šiandien suvaržymų tikrai yra per daug, kalbant apie gamybos įmones, kur šiandien ant galvos lipa valdžia su savo pataisomis, kurioms Seimas pritarė, pagaliau ir paslaugų sektorių, kur lankstumo, ko jau ko, reikia daugiau negu bet kur kitur.

Aš manau, kad socialdemokratai, aktyviai susistygavę pagal profsąjungų dirigentus, prastūmė tokias pataisas, kurios iš esmės pablogino Darbo kodeksą. Pasekmės, galime prognozuoti, yra liūdnos. Ne tik naujų darbo vietų kūrimo stabdymas, bet ir mažėjimas, jeigu tai bus įdiegta praktiškai, investicijų pristabdymas ir pagaliau visiškas nesugebėjimas žengti koja kojon su gyvenimo tendencijomis.

PIRMININKAS. Ačiū.

G.STEPONAVIČIUS. Atsiprašau.

PIRMININKAS. Visi nori, kad posėdis greičiau baigtųsi, o kalbos niekaip nesibaigia. Prašom. Kolega G.Steponavičius.

G.STEPONAVIČIUS. Ačiū.

Juo labiau kad dėl balsavimo motyvų kalbos nėra reglamentuotos. Juk taip?

PIRMININKAS. Mano manymu, reglamentuotos. Prašom kalbėti.

G.STEPONAVIČIUS. Būkite malonus, tokiu atveju nurodykite Statuto straipsnį.

PIRMININKAS. Prašom kalbėti, negaišti laiko.

G.STEPONAVIČIUS. Negaištant pietų laiko, gerbiamieji kolegos, aš vis dėlto noriu išnaudoti progą ir pasakyti Liberalų frakcijos aiškią nuostatą dėl Darbo kodekso, kai yra apsvarstytas visas paketas pataisų.

PIRMININKAS. Prašom. Kolega S.Kružinauskas. Prašom.

G.STEPONAVIČIUS. Pone pirmininke, prašyčiau jūsų kantrybės. Aš baigdamas noriu pasakyti, kad stūmimas tokio varianto, jeigu jis būtų priimtas, priėmimo stadijoje reikštų, kad Liberalų frakcija pasilieka sau laisvas rankas imtis kur kas aktyvesnių įstatymų leidėjų teisių, joms suteiktų Statute numatyta tvarka, kad šis kodeksas galėtų būti svarstomas labai ilgai. Mes kviečiame, kad būtų sėsta ir ieškoma kompromiso. Mes esame (dar kartą konstatuojame) pasirengę kompromisui ir šiandien mes norime to kompromiso todėl, kad esame tikri, jog kentės ne šiaip darbdaviai, kaip stereotipiškai mėgstate mums prikaišioti, bet visų pirma kentės darbuotojai, kvalifikuota darbo jėga, kuri nori būti mobili, lanksti, turėti galimybių tartis ir susitarti sau palankesnėmis sąlygomis. Kviečiu Seimą žengti koja kojon su Lietuvos gyvenimo realijomis, kad šitos realijos neatsiliktų ir nuo pasaulinių tendencijų. O toks projektas, kuris nutobulintas a la “profsąjungietiškai”, pagal A.Sysą, nenusipelno pritarimo, ir Liberalų frakcija balsuos prieš.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolega S.Kružinauskas. Prašom. S.Kružinauskas. Tada V.Andriukaitis. Prašom.

V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, kažkodėl technika neveikia.

Aš G.Steponavičiaus kalbą vertinčiau kaip jauno, entuziastingo liberalo šiek tiek neapgalvotą grasinimą. Vis dėlto tikrai siekdamas kompromiso siūlyčiau G.Steponavičiui naudoti tas visas parlamentines įstatymų leidybos formas, padedančias Lietuvai integruotis į Europos Sąjungą, jam taip pat praplėsti akiratį ir būtinai kalbėti apie tas konstruktyvias formas, kurios kaip tik eina ta linkme, kad darbo jėga būtų civilizuota, mobili, gerai apmokama. Ir ne tik kvalifikuota darbo jėga turėtų gauti deramą vietą darbo vietoje, bet nekvalifikuota taip pat, nes Europos Sąjunga pasisako, Steponavičiau, už visuotinį užimtumą ir kovą su skurdu.

Taigi linkiu labai nuoširdžiai paremti Darbo kodeksą kaip eurointegracinį įstatymą, atitinkantį Europos Sąjungos kriterijus. Jeigu ne, dar galime padaryti ir tų teisės aktų dalykų ekspertizę, paremti visuotinio užimtumo strategiją, žinių visuomenės kūrimo ir žmonių socialinio teisingumo poziciją, kuri Darbo kodekse turi būti aiškiai apginta. Taigi be grasinimų, ramiai, normaliai ir laiku suspėti visus darbus.

PIRMININKAS. Ačiū. Prašom registruotis. Kol registruojamės, kolega K.Rimšelis. Prašom.

K.RIMŠELIS. Aš po balsavimo norėčiau. Nežinau, kokie bus rezultatai.

PIRMININKAS. Prašom. Įdomu, ar atspės. (Balsai salėje) Prašom registruotis.

Užsiregistravo 46 Seimo nariai.

Prašom balsuoti. Kas už tai, kad būtų pritarta po svarstymo Darbo kodekso projektui su visom priimtom pataisom? Prašom.

Už – 32, prieš – 9, 3 susilaikė. Pritarta po svarstymo. Prašom nesiskirstyti. Replika ir po to dar vienas įstatymas. Atsiprašau, tada dar vienas balsas prieš, 10 prieš. Kolega G.Babravičius prieš. 32 – už, 10 – prieš, 3 susilaikė. Po svarstymo pritarta.

Kolega K.Rimšelis. Prašom.

K.RIMŠELIS. Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, labai norėčiau atkreipti ypač valdančiosios daugumos dėmesį. Šiandien būtent tas momentas, kai valdančiosios daugumos buldozeris, kurį gali vairuoti ir girtas traktoristas, pervažiavo visas laisvės apraiškas ir atmetė visas normalias laisvų žmonių siūlomas pataisas. (Balsai salėje) Aš paprasčiausiai manau, kad įeis į istoriją šis balsavimas. Prisimindamas socialdemokratų ir “profsąjungiečių” taikytas alkajedos formas, aš norėčiau paprašyti, kad ponas A.Sysas ir ponas J.Olekas iš karto duotų savo adresus. Mes pabandysime pasikalbėti susivedę žmones prie jų namų. Tai vienas dalykas.

Kitas dalykas. Aš siūlyčiau, kad Seimo protokole būtų parašyta, kad visos pataisos, kurios buvo atmestos, būtų apsvarstytos Trišalėje taryboje iki šio Darbo kodekso priėmimo.

Darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo projektas Nr.IXP-1269(2*) ES (svarstymas)

PIRMININKAS. Gerai. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, dabar dar kartą kviečiu į tribūną A.Sysą. Yra Darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo projektas. Taip pat turime patvirtinti po svarstymo. Jokių pastabų nėra. (Balsai salėje) Minutėlę! Pirma A.Sysas, o po to dėl vedimo tvarkos. Bičiuliai, taupykime laiką.

Prašom. A.Sysas. Darbo kodekso patvirtinimo įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo projektas. Jokių pasiūlymų, jokių pataisų nėra. Ar aš teisybę sakau, gerbiamasis pirmininke?

A.SYSAS. Taip. Komitetas svarstė ir pritarė.

PIRMININKAS. Ar galime pritarti po svarstymo? (Balsai salėje) Galime? (Balsai salėje) A.Matulevičius. Prašom.

A.MATULEVIČIUS. Ačiū, pirmininke. Aš suprantu, kad visi nori bėgti valgyti, bet reikia pakentėti vien dėl vieno dalyko. Aš nesuprantu, kaip galima taip priiminėti tokius iš esmės ne tai kad labai svarbius, bet, sakyčiau, gal net ir istoriškai šaliai svarbius dokumentus, nes kodeksas yra net daugiau negu įstatymas, kaip man išaiškino teisininkai, ypač kai norėjau keisti Civilinį kodeksą. Aš suprantu, kad kai priimsime Darbo kodeksą, irgi negalėsime nuolat kaitalioti, todėl tikrai negalime skubėti. Iš tikrųjų darbo grupė padarė daug kompromisinių variantų, padarė gal ne visai idealų, bet daugmaž visoms pusėms priimtiną dalyką, bet šiomis pataisomis, vienas priimdami, kitas atmesdami, sugadinome ir tą produktą, kuris nebuvo idealus. Iš tikrųjų, man atrodo, reikėtų stabtelti. Ir tada atitinkamai šito įstatymo dėl įgyvendinimo irgi visi terminai turėtų būti nukelti. Reikėtų pabandyti rasti bent bendrą sutarimą Seime dėl šių dalykų, nes kitaip ekonomika nereguliuojama. Jeigu darysime tiktai partiniu principu, nieko gero nebus. Paprasčiausiai greičiau grįš į valdžią ar ponas G.Vagnorius, ar dar kas nors. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, prašom registruotis ir balsuosime. Prašom registruotis. (Balsas salėje) Po registracijos. (Triukšmas salėje) Gerbiamieji kolegos! Gerbiamasis Algirdai, nepabėkite, nes dar yra vienas kolegų siūlymas. Prašom registruotis.

Užsiregistravo 49 Seimo nariai.

Prašom pasiruošti ir balsuoti. Balsuojame dėl Darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo projekto aprobavimo po svarstymo. Prašom.

32 – už, 10 – prieš, 2 susilaikė. Po svarstymo pritarta.

Dabar, mielieji kolegos, dėmesio! Mums liko trys dalykai: Vytenio žodis, kolegų liberalų pasiūlymas ir mano svarbūs pranešimai. V.Andriukaitis.

V.P.ANDRIUKAITIS. Pirmininke, aš kaip tik ir norėjau jums pasiūlyti būtent tą svarbų pranešimą dėl parodos paskelbti, mat tuo metu K.Rimšelis galės ir raudonojo vyno paragauti, nes, man atrodo, jis neišgėręs.

PIRMININKAS. Ačiū. Siūlymai yra geri. Dabar kolegos liberalai siūlo, kad nepriimtos pataisos būtų nagrinėjamos Trišalėje taryboje. Komiteto pirmininko nuomonė ir balsuosime.

A.SYSAS. Aš labai norėčiau, kad kolegos liberalai, kurie siūlo, perskaitytų pirminį variantą, kokios ten yra pataisos ir iš kur atsirado šitos pataisos, dėl kurių daugiausia čia kilo ginčų.

Komitetas svarstė visą paketą Laisvosios rinkos instituto pateiktų pataisų pirminėje stadijoje, po to tas pataisas, kurioms nebuvo pritarta po svarstymo komitete, mūsų kolegos liberalai nurašė ir pateikė kaip savo asmenines pataisas. Aš noriu pabrėžti, kad visos tos pataisos neatitiko to Darbo kodekso sutarto projekto, kurį profesinės sąjungos kartu su darbdavių organizacijoms pateikė Vyriausybei. Tai yra po svarstymo. Mes galime prašyti Trišalės tarybos, mes negalime įpareigoti jos tą daryti. Aš nieko prieš, juo labiau kad po pirmojo svarstymo, kai buvo padaryti kai kurie pakeitimai atsižvelgiant į Laisvosios rinkos instituto pastabas, komitetas kreipėsi į Trišalę tarybą ir Trišalė taryba dar kartą patvirtino, kad tokių pataisų daryti nereikia. Tada atsirado mano, kaip komiteto pirmininko, pataisos, kurios grąžino kai kuriuos straipsnius į pirmąjį variantą, kurį buvo pateikusi ir Trišalė taryba, ir Vyriausybė.

PIRMININKAS. Gerbiamasis Algirdai, nepabėkite nuo mikrofono, dabar išklausysime G.Steponavičių ir tada spręsime.

G.STEPONAVIČIUS. Ačiū. Mes dabar neturėtume aiškintis visų niuansų, kokios buvo ištakos, mes siūlome pasitikrinti, nes priėmimo metu nereikėtų skubėti. Juo labiau būtų prašymas kreipiantis į jus, gerbiamasis pirmasis Seimo Pirmininko pavaduotojau, sudarant darbotvarkę tikrai nesiūlyti forsuoti to klausimo. Tai viena.

Antra. Kalbant apie V.Andriukaičio kuruojamus integracijos dalykus, aš noriu paprašyti, kad kompromiso paieška būtų daroma vadovaujantis ne tais principais, kaip dabar, jeigu jūs norite, kad dėl šio klausimo būtų pasiektas ilgalaikis sutarimas, ir jūsų pakvietimas išgerti nuskambėjo kaip nelaisvo žmogaus pakvietimas.

PIRMININKAS. Man atrodo, ir vieni, ir kiti tai daro. Prašom. Gerbiamasis Algirdai, kaip, kreipiamės į Trišalę tarybą, ar ne?

A.SYSAS. Galime prašyti, bet aš esu įsitikinęs, kad Trišalė taryba patvirtins tai, kas buvo pasiekta po trejų metų diskusijų Trišalėje taryboje. O tų pataisų, dėl kurių šiandien daugiausia ginčijamės, kodekse nebuvo.

PIRMININKAS. Gerbiamasis pirmininke, gal bendru sutarimu…

A.SYSAS. Nėra problemų.

PIRMININKAS. … nutariame kreiptis, o ką ta Trišalė taryba darys, tą darys. Sutinkame? Nereikia balsuoti? Ačiū. Dabar mano kalba, prašom klausyti. Įvyko Lietuvos Respublikos Seimo Liberalų frakcijos posėdis. Buvo svarstytas labai svarbus klausimas: frakcijos seniūno rinkimai. Frakcijos seniūnu išrinktas E.Masiulis. (Plojimai)

Dabar kitas pranešimas. Dėl Liberalų frakcijos atstovavimo Seniūnų sueigoje. Liberalų frakcija į Seniūnų sueigą vienbalsiai deleguoja frakcijos seniūno pavaduotoją R.Palaitį (papildomai). Ačiū, gerbiamieji kolegos.

Tada paskutinis pranešimas: kvietimas į Raseinių tautodailininkų bendrijos “Sodžius” parodos atidarymą, čia apačioje, pasibaigus posėdžiui.

Seimo rytinis posėdis pagaliau baigtas.