Aštuonioliktasis (214) posėdis
2002 m. balandžio 9 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas A.PAULAUSKAS ir Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas Č.JURŠĖNAS

2002 m. balandžio 9 d. (antradienio) darbotvarkės projektas

PIRMININKAS (A.PAULAUSKAS). Pradedam balandžio 9 d., antradienio, plenarinį posėdį. Jums pateikta darbotvarkė, kuriai Seniūnų sueiga pritarė. Ar galėtume bendru sutarimu patvirtinti darbotvarkę? Prieštaraujančių nėra. Yra prieštaraujančių. Prašom. D.Velička.

D.VELIČKA. Labas rytas.

PIRMININKAS. Labas rytas.

D.VELIČKA. Prašom paaiškinti, kodėl dar kartą, jau penktą kartą, Alkoholio kontrolės įstatymas, įpusėjus svarstymą, vėl išbrauktas iš darbotvarkės? Kas kuo nepasidalija? Čia jau yra… (Balsas salėje: tragedija.) Ne tragedija, bet nei šis, nei tas. Jau penktą kartą. Visi kalbame, kad tai svarbus įstatymas, bet penktą kartą jis išbraukiamas iš darbotvarkės, svarbiausia, priežastys nežinomos. Gal gali kas nors pasakyti, dėl kokių priežasčių ir dėl kokių motyvų? Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. J.Olekas. Prašom.

J.OLEKAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Socialdemokratinės koalicijos frakcijai svarstymo metu iškilo daugelis klausimų, nes, svarstant šį įstatymo projektą, kurį teikė Vyriausybė, buvo gauta daug pataisų. Mes norime sužinoti Vyriausybės nuomonę dėl paskutiniojo dabar svarstomo varianto, todėl prašome neįtraukti jo į darbotvarkę. Siūlau balsuoti neįtraukiant šio klausimo į darbotvarkę.

PIRMININKAS. Buvo paprašyta Vyriausybės nuomonės, ar šis įstatymas nesumažins šių metų biudžeto planuotų pajamų. Kai gausime pranešimą iš Vyriausybės, tada nebus jokių kliūčių įstatymo projektą nagrinėti. Ar galėtume patvirtinti darbotvarkę tokią, kokia jums pateikta. Jeigu prieštaraujančių nėra, darbotvarkė patvirtinta. Ačiū.

Socialinių paslaugų įstatymo 5 ir 6 straipsnių papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-1375(4*) (priėmimas)

Pradedame svarstyti Socialinių paslaugų įstatymo 5 ir 6 straipsnių papildymo įstatymo projektą Nr.IXP-1375. Pranešėjas – Seimo narys V.Fiodorov. Prašom. Priėmimo stadija.

V.FIODOROV. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos. Po svarstymo Seime įstatymo projektui Nr.IXP-1375 gauta Teisės departamento išvada, kurioje pažymima, kad projektas iš esmės atitinka juridinės technikos reikalavimus. Teisės departamentas siūlo keičiamo įstatymo 6 straipsnio 5 dalies 5 punkte atisakyti įrašyto žodžio “šeimynos” kaip perteklinio. Toks pats siūlymas buvo ir svarstymo metu. Komitetas tam nepritarė, todėl siūlau pradėti įstatymo priėmimą pastraipsniui.

PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar pradedame priėmimą pagal straipsnius.

Ar yra norinčių kalbėti dėl 1 straipsnio? Nematyti. Ar galėtume bendru suarimu priimti? Ačiū. 1straipsnis priimtas.

2 straipsnis. Nėra gauta dėl jo jokių pataisų. Nematyti norinčių kalbėti. Ar galėtume priimti bendru sutarimu? Galėtume, taip? Prieštaravimų nėra. Ačiū, 2 straipsnis priimtas.

Ar yra norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų dėl viso įstatymo? Nėra. Prašom registruotis. Balsuosime dėl viso įstatymo. Vyksta registracija. Prašom registruotis.

Užsiregistravo 78 Seimo nariai.

Kas už tai, kad priimtume Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo 5 ir 6 straipsnių papildymo įstatymą, prašom balsuoti. Vyksta balsavimas.

Už – 67, prieš nėra, susilaikė 6. Įstatymas priimtas.

Vietos savivaldos įstatymo 6, 17, 19 ir 26 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-1376(3*) (priėmimas)

Svarstome darbotvarkės 1b klausimą – Vietos savivaldos įstatymo 6, 17, 19 ir 26 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr.IXP-1376. Pranešėjas – komiteto pirmininkas P.Papovas. Aš atsiprašau, perduodu pirmininkaujančio teises Č.Juršėnui ir greitai grįšiu. Prašom.

PIRMININKAS (Č.JURŠĖNAS). Prašom, gerbiamasis pranešėjau.

P.PAPOVAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos. Teikiamas ką tik priimto įstatymo lydintysis įstatymo projektas. Po svarstymo buvo pritarta komiteto išvadai, taip pat po svarstymo buvo pritarta ir I.Degutienės pasiūlymams. Priimti teikiamas su visais siūlymais ir suredaguotas įstatymo projektas. Po svarstymo kitų siūlymų negauta, todėl siūlau priimti.

PIRMININKAS. Ačiū. Mielieji kolegos, čia yra keturi straipsniai. Ar reikia dėl kiekvieno straipsnio balsuoti atskirai, ar galime visus – ir 1, ir 2, ir 3, ir 4 – straipsnius priimti bendru sutarimu? Galim. Ar nori kas nors kalbėti dėl balsavimo motyvų dėl viso įstatymo? Nematyti. Prašau registruotis.

Užsiregistravo 91 Seimo narys.

Prašom pasiruošti balsuoti. Balsuojame dėl Vietos savivaldos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo. Balsavimas pradėtas.

Už – 77 ir susilaikė 5 Seimo nariai. Gerbiamieji kolegos, Vietos savivaldos įstatymo 6, 17, 19 ir 26 straipsnių pakeitimo įstatymas priimtas. Ačiū.

Seimo protokolinis nutarimas dėl I.Meškausko skundo „Dėl Seimo Peticijų komisijos sprendimo“

Dabar turime pasitarti, kokio klausimo imamės, iki ateis mūsų svečias. Galbūt peticijų, t.y. rezervinių, klausimų. Kviesčiau į tribūną gerbiamąjį kolegą, Peticijų komisijos pirmininką, Seimo narį R.Ruzą. Prašom.

R.RUZAS. Laba diena. Gerbiamieji kolegos, siūlau dėl I.Meškausko skundo. Vadovaudamasis Peticijų įstatymo 10 straipsniu ir Seimo Peticijų komisijos nuostatų 31 punktu, supažindinu Seimą su I.Meškausko skundu “Dėl Seimo Peticijų komisijos sprendimo”, su Jo ankstesniu kreipimusi “Dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso papildymo” bei su komisijos sprendimu dėl šio kreipimosi.

I.Meškausko kreipimasis “Dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso papildymo” į Seimo Peticijų komisiją buvo gautas 2002 m. sausio 10 dieną. Šiame kreipimesi pareiškėjas, motyvuodamas tuo, kad vis dažniau mūsų Respublikos piliečiai nusikalsta užsienyje, o tai žlugdo valstybės įvaizdį pasaulyje ir sukelia nemalonias situacijas kai kuriems mūsų piliečiams, siūlė papildyti Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą straipsniais, nustatančiais tai, kad asmenys, kurie padarė nusikaltimus užsienyje ir atliko bausmę pagal teritorinę priklausomybę, būtų dar kartą patraukti baudžiamojon atsakomybėn už savo valstybės prestižo bei įvaizdžio žeminimą.

Antrasis pareiškėjo siūlymas buvo pripažinti nusikaltimu sunkinančiomis aplinkybėmis nusikaltimus, padarytus Lietuvos Respublikos teritorijoje prieš užsienio pilietį. Peticijų komisija 2002 m. sausio 20 d. savo posėdyje svarstė I.Meškausko kreipimąsi pripažinimo peticija klausimą ir išanalizavusi kreipimesi pateiktą siūlymą, kreipimosi padavimo priežastis ir tikslus, taip pat atsižvelgusi į Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pateiktas išvadas bei vadovaudamasi Peticijų įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 1 punktu – kreipimesi pateikti siūlymai ir reikalavimai negali prieštarauti Lietuvos Respublikos Konstitucijai, skelbiančiai, kad niekas negali būti baudžiamas už tą patį nusikaltimą antrą kartą ir kad negalima teikti privilegijų dėl rasės, tautybės, kalbos, kilmės ir kitu pagrindu – bendru sutarimu priėmė sprendimą nepripažinti šio kreipimosi peticija. Remdamasis pateiktais motyvais, prašau Seimą laikyti pareiškėjo skundą nepagrįstu ir jo netenkinti.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, kadangi mes turime svečių, tai dabar darom pauzę ir po to tęsime. Galime balsuoti, jūs manote? Mielieji kolegos, iš tikrųjų, ar galim taip, kaip pasiūlė Peticijų komisijos pirmininkas, apsispręsti? Ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų? Jis siūlo atmesti. Galim pritarti? Ačiū. Taigi dabar perleidžiu, arba grąžinu, pirmininkavimą gerbiamajam Seimo Pirmininkui, tik pranešiu, kad mes turime dar vienus svečius, tai Vilniaus “Žiburio” darželio-mokyklos moksleiviai. Pasveikinkime. (Plojimai)

Danijos Karalystės Folketingo Pirmininko I.Hanseno kalba

PIRMININKAS (A.PAULAUSKAS). Gerbiamieji kolegos, pas mus lankosi Danijos Karalystės Folketingo pirmininkas Jo Ekscelencija I.Hansenas. Šiandien jis pasakys kalbą. Kviečiu Danijos Folketingo pirmininką į tribūną. (Plojimai)

I.HANSENAS. Pone Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai! Man, Danijos parlamento delegacijos vadovui, didelė garbė kreiptis į Seimą. Paskutinį kartą turėjau galimybę apsilankyti Lietuvoje 1996 m. vasario mėnesį. Visų pirma norėčiau išreikšti savo giliausią pagarbą Lietuvai už pastarųjų šešerių metų, prabėgusių po mano paskutinio vizito, laimėjimus.

Tikiuosi, man atleisite, jeigu trumpai prisiminsiu istoriją. Visi čia šiandien dalyvaujantieji turbūt prisimenate, kad balandžio 9 d. yra diena, kurios danai nepamirš, nes būtent šią dieną prieš 62 metus Vokietijos Vermachtas okupavo Daniją, ir mes, danai, turėjome laukti penkerius ilgus gūdžius metus, kol Danijai vėl pavyko atgauti nepriklausomybę.

Praėjo jau vienuolika metų, kai savo nepriklausomybę atgavo Lietuva. Aš, kaip prezidiumo narys, pirmą kartą lankiausi Lietuvoje 1991 m. sausio mėnesį. Tada mes lankėmės jūsų parlamente, kuris tuo metu buvo įtvirtintas automatais ir smėlio maišais, dengiančiais langus. Mūsų vizitas vyko po tragiškų įvykių prie Vilniaus televizijos bokšto. Nuo tada tas vaizdas aiškiai išliko mano atmintyje kaip Lietuvos žmonių kovos už laisvę pavyzdys. Mes Danijoje vis labiau susižavėdami ir susidomėdami stebėjome, kaip įspūdingai jūs, latviai ir estai kovojate už nepriklausomybės atgavimą. Nors šiandien apie to meto pavojus ir aukas turbūt per lengvai pamirštama, tuo metu, be abejonės, jie buvo gana realūs.

Pokyčiai visur aiškiai matomi, todėl jūs nusipelnote pagarbos. Juo labiau kad tuo laikotarpiu Lietuva turėjo įveikti rimtą ekonomikos nuosmukį, kilusį dėl Rusijos rublio nuvertėjimo 1997 metais. Kaip Danijos parlamento pirmininkas, žinoma, aš džiaugiuosi ir didžiuojuosi tvirtu politiniu Danijos ir Lietuvos bendradarbiavimu. Tačiau, kad ir kokia būtų buvusi Danijos, Europos Sąjungos ir kitų valstybių parama, nedaug kas būtų buvę pasiekta be jūsų ir jūsų tautiečių, politikų, valstybės tarnautojų ar visų gyventojų, kurių skaičius vis didėja, sunkaus darbo ir pasiaukojimo.

Bendradarbiavimas gynybos srityje taip pat glaudus. Lietuva pademonstravo savo nepriklausomybę ir solidarumą su tarptautine bendruomene, dalyvaudama tarptautinėse taikos palaikymo operacijose. Lietuvos daliniai, kuopos ir būriai kartu su Danijos pajėgomis nuolat tarnauja Bosnijoje ir Hercegovinoje. Jiems vadovauja danai. Šių ryžtingų ir nuoseklių pastangų dėka dabar aiškiai jaučiame, kad Lietuva iki šių metų pabaigos bus pakviesta įstoti į NATO ir Europos Sąjungą. Nuoširdžiai linkius jums geriausios kloties per paskutiniuosius derybų etapus. Galiu jus patikinti, kad Danija kuo galėdama stengsis padėti, kad Prahos ir Kopenhagos viršūnių susitikimai vėlyvą šių metų rudenį baigtųsi sėkmingai. Mano tautiečiams nebūtų nieko mieliau, kaip matyti Lietuvą ir visas Baltijos valstybes pakviestas įstoti į NATO ir Europos Sąjungą.

Norėčiau pasakyti, kad Danija laiko privilegija ir didžiule atsakomybe tai, kad 2002 metų antrąjį pusmetį jai teks pirmininkauti Europos Sąjungai. Ta pareiga reiškia, kad Danija užims svarbiausią poziciją vykdant plačių užmojų Europos Sąjungos plėtrą. Jei mums pasisektų, tai būtų derama pabaiga proceso, kuris prasidėjo prieš aštuonerius metus irgi Kopenhagoje, kai buvo priimti Kopenhagos kriterijai šalims, norinčioms tapti Europos Sąjungos narėms.

Nors prisiminti istoriją svarbu, lygiai taip pat būtina nuolat skirti dėmesį tam, kad būtų sukurta geresnė ir perspektyvesnė ateitis. Pradėjau sakydamas, kad šiuo požiūriu pastarojo meto Lietuvos laimėjimai tikrai nusipelno pagarbos, tačiau jums dar daug ką reikės nuveikti.

Mes, parlamentarai, itin gerai žinome, koks didelis darbas dabar yra atliekamas šiuose rūmuose, ir tai mums daro didelį įspūdį. Jūs, Seimo nariai, dabar atliekate išties sunkų uždavinį – užtikrinti, kad jūsų valstybės įstatymai atitiktų Europos Sąjungos teisę. Europos Sąjungoje valstybių parlamentai atlieka svarbų vaidmenį, valstybiniu lygiu palaikydami ryšį su savo vyriausybėmis ir Europos Sąjungos lygiu palaikydami ryšį su Europos Sąjungos institucijomis. Valstybių lygiu svarbu užtikrinti demokratinę įtaką Europos Sąjungoje priimamiems sprendimams. Dažniausiai tai sprendimai dėl klausimų, kuriuos, jei nebūtume Europos Sąjungos nariai, būtų sprendę valstybių parlamentai.

Nuo tada, kai Danija įstojo į Europos Sąjungą, Danijos parlamento Europos reikalų komitetas padeda užtikrinti, kad Europos Sąjungos Ministrų Tarybos priimami sprendimai visada būtų remiami Danijos parlamento. Tai reiškia, kad įgyvendinti Europos Sąjungos priimtus sprendimus Danijos nacionaliniais įstatymais nebuvo labai sunku. Be to, šis procesas garantavo Danijos piliečių įtaką, nes jie turėjo galimybę per Europos reikalų komitetą gauti informaciją apie Europos Sąjungos pasiūlymus ir išreikšti savo nuomonę.

Valstybių parlamentų vaidmuo ateities Europos Sąjungai yra svarbus Europos Sąjungos Konvento, pradėjusio dirbti šiek tiek anksčiau nei prieš mėnesį, diskusijų klausimas. Europos Sąjungos parlamentų, tarp jų ir Europos Parlamento, pirmininkai kartu dirba formaliai, o įvairių valstybių narių Europos reikalų komitetai rengia COSAC posėdžius. Vykstant šiam bendradarbiavimui, dalyvauja ir valstybių kandidačių parlamentai.

Artimiausiais metais mums iškils klausimas, kaip ateities Europos Sąjungoje galės plėtotis demokratijos elementas. Šis aspektas reikalauja didelių valstybių parlamentų pastangų, kurie kartu su savo valstybių vyriausybėmis privalo padėti užtikrinti, kad sprendimai, priimami dalyvaujant įvairioms valstybėms, būtų svarstomi atsakingai.

O aš vis dėlto galiu jus pasveikinti su jau nuveiktu darbu ir paskatinti išlaikyti pasiektą pagreitį, kad šis klausimas netaptų kliūtimi jums tapti Europos Sąjungos nariais.

Baigsiu savo kalbą. Baigdamas norėčiau pareikšti, kad vertinu nuolat besiplečiančius santykius tarp Danijos ir Lietuvos. Noriu jus patikinti, kad dvišaliai santykiai plėtojami ne tik per politinį bendradarbiavimą, bet ir per vis augantį glaudesnį bendradarbiavimą tokiose srityse kaip turizmas, kultūra, švietimas, mokslas ir verslas. Didėjantis danų ir lietuvių kontaktų mastas ir jų įvairovė dar labiau susieja mūsų tautas. Šiais žodžiais norėčiau dar kartą padėkoti už malonų kvietimą aplankyti jūsų nuostabią šalį. Pone Pirmininke, nuoširdžiai tikiuosi, kad greitai turėsiu galimybę už jūsų didelį svetingumą atsidėkoti tuo pačiu. Maloniai lauksime jūsų su Seimo delegacija Danijoje. Ačiū už dėmesį. (Plojimai)

Mielieji kolegos, galiausiai pasakysiu keletą žodžių savo vardu. Jau jums sakiau, kad Danijos parlamento prezidiumo nariai čia buvo 1991 metų sausio mėnesį. Aš tada nebuvau parlamento pirmininkas, buvau tik prezidiumo narys, tačiau tada, 1991 metais, mūsų parlamento pirmininkas taip pat sakė kalbą Seime. Savo kalboje jis sakė: “Danijos parlamentas tikisi, kad Lietuva artimiausiais metais užims savo vietą Europos valstybių šeimoje”. Po vienuolikos metų aš kreipiuosi į jus ir dabar galiu nuoširdžiai pasveikinti jus, ateinančius į Europos valstybių šeimą. (Plojimai)

PIRMININKAS (A.PAULAUSKAS). Perduodu pirmininkavimą Č.Juršėnui. Netrukus grįšiu.

Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-1163(2*) ES (svarstymas)

PIRMININKAS (Č.JURŠĖNAS). Mielieji kolegos, dėmesio! Imamės darbotvarkės 1-3 klausimo – Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-1163. Svarstymo stadija. Kviečiu į tribūną P.Papovą.

P.PAPOVAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos. Valstybės tarnybos įstatymo naują redakciją parengė Vyriausybė ir Seimui pateikė gruodžio mėnesį. Komitetas sausio mėnesį organizavo šio įstatymo klausymus. Malonu pažymėti, kad klausymuose aktyviai dalyvavo Lietuvos valstybės darbuotojų profesinės sąjunga, Lietuvos teisės universitetas, Kauno technologijos universiteto Viešojo administravimo katedra, Lietuvos viešojo administravimo institutas, Seimo nariai bei Savivaldybių asociacijos atstovai. Komitetas įvertino Seimo Teisės departamento išvadas bei šių institucijų, taip pat kitų institucijų ir Seimo narių pasiūlymus. Labai ilgai svarstė pasiūlymus ir šį įstatymo projektą. Svarstymas prasidėjo kovo pradžioje ir štai dabar komitetas teikia su Vyriausybe daugmaž suderintą, patobulintą įstatymo projektą ir komiteto išvadą. Siūlau pritarti ir svarstyti Seimo narių pateiktus pasiūlymus.

PIRMININKAS. Ačiū. Dabar kviečiu į tribūną Biudžeto ir finansų komiteto vardu kalbėti kolegą V.Saulį. Toliau vėl pirmininkaus Seimo Pirmininkas.

V.SAULIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos. Biudžeto ir finansų komitetas svarstant Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo projektą buvo paskirtas papildomu komitetu. Savo posėdyje dar vasario mėnesį apsvarstėme šį projektą. Svarstymo metu buvo išnagrinėtos Teisės departamento išvados, Lietuvos teisės universiteto Valstybinio valdymo fakulteto darbo grupės pastabos, Lietuvos viešojo administravimo instituto pastabos ir pasiūlymai, taip pat Lietuvos valstybės tarnautojų profesinės sąjungos pasiūlymai. Po svarstymo vasario mėnesį mes pasiūlėme pagrindiniam – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetui patobulinti įstatymo projektą pagal Teisės departamento išvadas, Socialinių reikalų ir darbo komiteto bei kitų suinteresuotų asmenų pastabas ir pasiūlymus. Taip pat pasiūlėme atsižvelgti į tris mūsų komiteto pastabas, kurios mūsų sprendime yra išdėstytos. Reikia pasakyti, kad pagrindinis komitetas atsižvelgė į visas mūsų pasiūlytas pastabas, joms pritarė. Todėl komitetas, vienam balsavus prieš, pritarė šiam įstatymo projektui po svarstymo. Prašome pritarti šiam įstatymo projektui po svarstymo. Ačiū.

PIRMININKAS (A.PAULAUSKAS). Dėkoju. Kviečiu A.Sysą – Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininką.

A.SYSAS. Ačiū, Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, leiskite pristatyti Socialinių reikalų ir darbo komiteto išvadą. Aš noriu pabrėžti, nors gal tai skambės šiek tiek keistai, bet tada mes svarstėme pirmąjį variantą… noriu pabrėžti, kad komitetas, svarstydamas Socialinių reikalų ir darbo komiteto pasiūlymus ir pastabas, į dalį pastabų atsižvelgė, bet mes svarstome pirminį variantą, todėl aš turiu perskaityti tas komiteto pastabas, kurios buvo išsakytos pateiktam Vyriausybės projektui.

Socialinių reikalų ir darbo komiteto verdiktas buvo – pagrindiniam komitetui grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams, Vyriausybei, patobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir komitetų pastabas ir pasiūlymus. Komiteto visų pastabų aš neskaitysiu, jų buvo gana daug. Kas labai nori, gali susipažinti, jos yra jums pateiktame įstatymo projekte. Norėčiau atkreipti dėmesį tik į tai, kodėl mes siūlėm grąžinti tobulinti. Kadangi kai kuriuos nuostatos prieštaravo Vyriausybės 2001–2004 m. programos nuostatoms, bus sudarytos sąlygos suformuoti profesionalų valstybės tarnautojų korpusą, kuris užtikrins valstybės valdymo institucijų ir savivaldybės darbo tęstinumą, politinį neutralumą, efektyvumą, viešumą ir aukštą teikiamų paslaugų kokybę. Kai kurios įstatymo projekto nuostatos dėl valstybės tarnautojų pareigybių, darbo užmokesčio paskatinimo, garantijų neatitinka Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinti skaidrią ir visiems suprantamą valstybės tarnautojų darbo apmokėjimo sistemą ir panaikinti susiklosčiusias atlyginimų disproporcijas bei nepagrįstai dideles išeitines kompensacijas. Kai kurios projekto nuostatos dėl valstybės tarnautojų karjeros ir garantijų neatitinka Vyriausybės programos nuostatų, užtikrinančių valstybės tarnybos pastovumą ir profesionalumą.

Dar yra labai daug pastabų kai kuriems straipsniams ir dalims. Po svarstymo, kaip minėjau, pagrindinis komitetas atsižvelgė į Socialinių reikalų ir darbo komiteto pastabas. Manau, ir Socialinių reikalų ir darbo komitetas, ir kiti komitetai dar svarstys šį variantą ir išreikš savo nuomonę. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadą paskelbti R.Šukį.

R.ŠUKYS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji kolegos Seimo nariai. Teisės ir teisėtvarkos komitetas posėdyje 2002 m. kovo 8 d. apsvarstė Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo projektą Nr.IXP-1163. Buvo išsakyta daug pastabų ir pasiūlyta pagrindiniam komitetui patobulinti pagal Teisės departamento ir komiteto pateiktas pastabas.

Turiu pasakyti, kad iš esmės buvo atliktas didelis darbas ir tos pastabos buvo išnagrinėtos. Projektas, mano manymu, tikrai yra patobulintas, yra atsižvelgta į esmines pastabas. Tik štai pagrindinėje išvadoje neradau parašyta, kad buvo nagrinėjamos Teisės ir teisėtvarkos komiteto pastabos. Nežinau, gal čia pagrindinio komiteto techninė klaida, bet tai nesvarbu. Iš esmės į papildomo komiteto pastabas buvo atsižvelgta, todėl būtų galima pritarti pagrindinio komiteto išvadai. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Pradedame diskusiją ir kviečiu Konservatorių frakcijos seniūną. Kur jis? Nematyti. (Balsai salėje) Vėliau? Gerai. Kviečiu V.Lapėną. Irgi nėra. Tai kas tada yra? (Balsai salėje) Kviečiu E.Masiulį. Prašom.

E.MASIULIS. Gerbiamieji kolegos, iš tiesų Valstybės tarnybos įstatymas, matyt, yra viena pamatinių valstybės gyvavimo sąlygų ir tikrai nenuostabu, kad šis įstatymo projektas sulaukė tiek daug svarstymų ir viešų diskusijų. Pirmiausia norėtųsi atkreipti dėmesį į tai, kad vėl neišvengta prie šito įstatymo projekto pridėti Europos Sąjungos ženkliuko. Tikrai kviečiu valdančiąją daugumą nepiktnaudžiauti Europos Sąjungos integracijos kontekstu ir kur reikia ir kur nereikia dėti Europos Sąjungos ženkliuką, matyt, tikintis, kad taip bus lengviau šį įstatymą priimti Seime. Kada mes sulauksime su Europos Sąjungos ženkliuku įstatymų projektų, didinančių minimalų darbo užmokestį, didinančių neapmokestinamą minimumą?

Be abejo, šiame įstatymo projekte, palyginti su dabar galiojančiu įstatymu, galima įžvelgti ir tam tikrų teigiamų aspektų. Pirmiausia atkreiptinas dėmesys į tai, jog atsisakoma valstybės tarnybos rezervo. Iš tikrųjų, mano įsitikinimu, tai yra atgyvena ir tai, kad dabartinė dauguma ryžosi tai padaryti, tikrai yra sveikintina ir, manau, kad tai prisidės prie efektyvesnio valstybės tarnybos funkcionavimo. Stiprioji įstatymo pusė yra ir ta, kad supaprastinami karjeros tarnautojų tarpusavio santykiai, jų santykiai su vadovybe, kai kurie įstatymo aspektai yra kur kas suprantamesni bei aiškesni, palyginti su dabar galiojančiu.

Atėjau į šią tribūną ne tik tam, kad pasakyčiau visas teigiamas puses, bet ir atkreipčiau dėmesį į kai kurias įstatymo vietas, kurios, mano supratimu, prasilenkia ir su šiandiena, ir su sveiku protu, ir su bendromis aiškiomis valstybės tarnybos nuostatomis. Pirmiausia tenka apgailestauti, kad tokiame svarbiame įstatymo projekte, kaip Valstybės tarnybos įstatymas, nebuvo siekiama bendro politinio susitarimo, nebuvo atspindėtos visos įvairių parlamentinių frakcijų ir partijų nuostatos. Tai yra trūkumas, rodantis, kad jau netolimoje ateityje, galbūt kitoje kadencijoje, šis įstatymas gali būti vėl keičiamas. Tai tikrai neprideda valstybės tarnybai stabilumo, kurio yra siekiama šiuo įstatymu.

Antras dalykas, kuris taip pat neišlaiko kritikos, yra tai, kad išskiriama daug kategorijų ir į įstatymo ribas nepakliūva tie žmonės, kurie gauna atlyginimus iš biudžeto. Turiu omeny pedagogus, medikus ir kitas profesines grupes. Tam dabar vėl reikės, matyt, kitų įstatymų projektų, kuriais reikės reglamentuoti, kaip turi būti sudėlioti pedagogų darbo santykiai, kaip medikų ir t.t. Tai yra mėginimas grįžti prie Valdininkų įstatymo ne be taip aiškiai įvardijant, ir iš tiesų šis naujasis įstatymo projektas yra skirtas vien tik valdininkams neįrašant kitų kategorijų, kurios gauna atlyginimą iš biudžeto, iš mokesčių mokėtojų pinigų.

Dar vienas dalykas, kuris taip pat labai svarbus, yra valdininkų atsakomybė. Visos partijos, visi politikai, eidami į Seimą, kaip pagrindinę vertybę kėlė tai, kad valdininkus už jų blogus darbus reikia bausti, iš jų reikia išreikalauti už padarytą žalą ir t.t. Noriu pasakyti, kad nors naujajame įstatymo projekte ir yra kalbama apie valdininkų materialinę atsakomybę už nustatytą teismu žalą, tačiau pats mechanizmas yra sukonstruotas taip, kad priėmus tokį, koks šiandien yra pateiktas Seimui, įstatymą, jis tikrai neveiks ir realiai ta žala vis tiek nebus išieškoma.

Jeigu kalbėtume apie atlyginimų sistemą, vėl įrašius tris kategorijas, sudarius galimybę mokėti priemokas, visiškai neaiški tampa atlyginimų skaičiavimo sistema. Dabartiniame įstatyme, nors jis yra gremėzdiškas, mes matome aiškias kategorijas, mes matome prie įstatymo patvirtintus priedus, kiek kokia valdininko kategorija gauna pinigų, o pagal naująjį įstatymo projektą visiškai neaišku, kiek kas gauna, už ką gauna ir visiškai neaiški darbo užmokesčio skaičiavimo sistema. Dar didesnis pavojus yra tas, kad Vyriausybė šiame įstatymo projekte nori įgyti teisę pati tvirtinti valstybės tarnautojų pareigybinius aprašymus ir kategorijas, t.y. koeficientus, perimti darbo užmokesčio skaičiavimą į savo rankas. Aš manau, kad valstybės mokami atlyginimai turėtų būti Seimo objektas ir būtent Seime turi būti tvirtinamos kategorijos ir konkretūs koeficientai, o ne perduotos šios teisės Vyriausybei.

Aš raginu kolegas labai gerai pamąstyti ir pagalvoti prieš balsuojant po svarstymo už šį įstatymo projektą. Matyt, tikrai neišsiversime be to, kad reikia ištaisyti tuos trūkumus, kurie yra vienu ar kitu bruožu įvardinti ir atspindėti.

PIRMININKAS. Visų kalbančiųjų prašau laikytis reglamento. Matau, į salę grįžo A.Kubilius. Diskusijoje dalyvauja Konservatorių frakcijos seniūnas A.Kubilius. Prašom.

A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, leiskite man trumpai pristatyti mūsų frakcijos poziciją dėl šio labai svarbaus įstatymo. Aš nenoriu sakyti kokių nors pagyrimų šiam įstatymui, kurių galima rasti, nors gana sudėtinga. Bet šiam įstatymo projektui norėčiau pasakyti kelias esmines pastabas, dėl kurių mūsų frakcija šiandien negali balsuoti už šio įstatymo projektą.

Pirmas dalykas, kad taisant įstatymo projektą jis yra nutaisytas taip, kad iš Seimo atimta teisė, kurią jis įgijo dar 2000 m. po ilgų diskusijų, nustatyti visas valstybės tarnautojų pareigybes tame pačiame įstatyme, vienoje lentelėje. Daugelis rinkėjų tuo metu sakė, kad pagaliau turime taip, kaip buvo prie A.Smetonos, t.y. vienoje lentelėje visi valstybės tarnautojai, visos kategorijos, ir viskas yra aišku. Dabar ši teisė atimama, Vyriausybė nori tą teisę paimti sau. Vadinasi, atsiranda didelės galimybės manipuliuoti taip, kaip Vyriausybė vienu ar kitu momentu norės tai daryti. Ir tai sugriauna iš esmės pačios valstybės tarnybos skaidrumo principus.

Antras dalykas, ką noriu pasakyti. Taisant įstatymą ir bandant atsisakyti kai kurių valstybės tarnybos anksčiau galiojusio įstatymo nuostatų, kurios realiame gyvenime pasirodė nevisiškai pragmatiškai veikiančios, yra padaryta viena esminė klaida ir išmesta visa atlyginimų sistema, kuri buvo nustatyta ankstesniuose įstatymuose. Manau, daroma iš tikrųjų sunkiai suprantama klaida, ypač prisimenant kolegų socialdemokratų didelį pyktį ir didelį triukšmą, keltą iki 2000 metų šioje Seimo salėje, piktinantis priedais ir priemokomis prie valstybės tarnautojų atlyginimų, kuriuos iki 2000 m. galėdavo nustatyti įstaigos vadovai. Kažkodėl dabar grįžtama prie tos pačios sistemos. Gerbiamieji kolegos, mes tikrai to negalime suprasti ir su tuo tikrai nesutinkame. Šio kelio, matomo ir skiriant atskirus pareigūnus, renkantis juos iš buvusios nomenklatūros, ir grįžtant prie priedų ir priemokų, kurios gali siekti net iki 100%, prie valstybės tarnautojo atlyginimo, mes niekaip kitaip negalime pavadinti kaip tik grįžimu atgal, tam tikra prasme prie sovietinės tvarkos. Aš suprantu, kad šiandieninis Valstybės tarnybos įstatymas ir atlyginimų sistema gal ir turi trūkumų. Iš tikrųjų socialdemokratų reikalavimu 2000 m. ji buvo padaryta per lėkšta ir skirtumai tarp aukščiausiojo lygmens vadovų yra per maži, neatitinka skirtumų tarp jų atsakomybės. Bet tai buvo galima taisyti tame pačiame įstatyme, toje pačioje sistemoje, įvedant šiek tiek didesnius skirtumus tarp skyriaus vedėjų ir departamentų vadovų ar viceministrų, to dabar labai trūksta. Bet iš tikrųjų tai, kas yra pasiūlyta šiame įstatyme, kai priedai, priemokos, kaip minėjau, galės siekti iki 100%, yra visiškai netinkamas būdas, kuris vėl sukels didelę socialinę įtampą, žmonių pasipiktinimą, ir visiškai teisėtą pasipiktinimą, bet pasipiktinimą ne politikais, kurie priims tokį įstatymą, o pasipiktinimą valstybės tarnautojais, kurie tokius atlyginimus galės gauti. Galų gale iš savo patirties galiu pasakyti labai aiškiai, kad šie priedai bus mokami ne už kvalifikaciją ir ne už kvalifikacijos klasę, jie bus mokami už etatą. Vieni viceministrai gaus iki 100% ar iki 50% priedą, kaip čia numatyta, kiti gaus kur kas mažesnį. Tai priklausys nuo to, kokioje ministerijoje jie dirbs. Tas pats viceministras ar tas pats departamento vadovas, turintis lygiai tokią pačią kvalifikacijos klasę, gaus skirtingą atlyginimą, atsižvelgiant į tai, į kurią ministeriją jis bus priimtas. Taigi painiava yra garantuota. Svarbiausia, kad yra garantuotas visiškas neskaidrumas, nes kvalifikacijos klases, o kartu ir priedus faktiškai nustatys pats tarnautojo viršininkas, nes visos iliuzijos apie tai, kad bus galimas nepriklausomas, arba objektyvus, tarnautojo veiklos įvertinimas per atestacijos komisijas, yra visiškas... Tokios vilties nereikia turėti, nes atestacijos komisiją sudarys pats viršininkas, kitaip sakant, jo žodis bus lemiamas nustatant ir kvalifikacijos klasę, ir kartu priedą. Taigi objektyvumo čia nematyti, todėl negalima sutikti su tokiais pasiūlymais.

Paskutinis dalykas. Aš manau, kad iš tikrųjų yra daug painiavos siūlymuose įvesti naują atestacijos arba vertinimo tvarką, nes yra sunku suprasti, kuo skiriasi tai, kad vadovas vertins tarnautojo tarnybinę veiklą, o vadovo sudaryta komisija vertins tarnautoją. Iš esmės, mūsų įsitikinimu, paties vadovo teisės vertinti tarnautojo tarnybinę veiklą reikia atsisakyti, nes visiškai aišku, kad tai yra priemonė ne vertinti tarnautojo profesionalumą, o vertinti, ar jis yra paklusnus, lojalus, ar jis pakankamai daug liaupsių viršininkui pasako.

Gerbiamieji kolegos, todėl mūsų siūlymas yra esminis – šiandien daryti svarstymo pertrauką, faktiškai grąžinti komitetui tobulinti iš esmės siūlant šiandien apsispręsti dėl dviejų principinių nuostatų. Mes išdalijome protokolinio sprendimo projektą. Pirmoji esminė nuostata būtų pasiūlyti komitetui pakeisti projekto nuostatas, nustatančias valstybės tarnautojų darbo apmokėjimą taip, kad nebūtų keičiami, dar sykį noriu pabrėžti, šiuo metu galiojančiame Valstybės tarnybos įstatyme nustatyti darbo užmokesčių, priedų, priemokų bei kitų išmokų dydžiai, darbo apmokėjimo principai. Mano įsitikinimu, Vyriausybė nuėjo per toli, nepaklaususi Seimo, ar jis sutinka su tokiu principų keitimu, koks dabar numatytas įstatymo projekte, kai kartu su vandeniu išmetamas ir kūdikis, dėl kurio šiame Seime buvo ilgai diskutuota ir svarstyta. Antra. Siūlome atsisakyti kasmetinio privalomo įstaigos vadovo atliekamo kiekvieno valstybės tarnautojo vertinimo. Taip pat siūloma numatyti galimybę, kad vertinti būtų pasitelktos privačios personalo vadybos ir konsultavimo kompanijos, nes vertinimui įstaigos viduje vis tiek turės įtakos įstaigos vadovas. Kitaip sakant, jokio objektyvumo šitaip vertinant nebus. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Kalbės K.Rimšelis.

K.RIMŠELIS. Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, iš tikrųjų mes svarstome įstatymo projektą, kuris reglamentuoja valstybės tarnybą ir reikalauja gan didelio dėmesio. Šis projektas ilgai buvo svarstytas Valstybės valdymo ir savivaldybių komitete. Reikia pripažinti, kad į daugelį dalykų vis dėlto buvo atsižvelgta. Lyginant su dabar egzistuojančiu įstatymu, tam tikri ženklai, kad Valstybės tarnybos įstatymas tam tikra prasme geresnis, yra pastebimi. Visų pirma buvo pritarta opozicijos pasiūlymui, kad įstatyme atsirastų nuoroda, kad stojant į valstybės tarnybą nebūtų reikalaujamas darbo stažas valstybės tarnyboje. Tuo buvo suteikta galimybė į valstybės tarnybą patekti jauniems specialistams, baigusiems magistratūrą ir gavusiems specialų universitetinį arba šiaip universitetinį išsilavinimą. Tai yra tam tikros pažangos ženklas. Reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad atsisakyta pakaitinių darbuotojų, kurie priimami be konkurso, iki bus suorganizuotas konkursas tam tikroms pareigoms užimti. Mes puikiai žinome, kaip seniau buvo. Be konkurso priėmus asmenį, jam po to buvo personaliai formuojamos konkurso sąlygos.

Bet vis dėlto šis įstatymas turi pagrindinį sisteminį trūkumą, aš manau, kad tai yra vertinimo sistema, ir tai, kad yra įvedamos trys valstybės tarnautojų klasės. Tuo pačiu metu vienas valstybės tarnautojas, gaudamas tam tikrą kategoriją ir eidamas panašias pareigas, gali būti trečios klasės valstybės tarnautojas, o kitas – aukščiausios, pirmos klasės valstybės tarnautojas. Taigi mes susidursime ir su tam tikra pavadinimo problema. Bet kur yra pagrindinis dalykas dėl vertinimo? Vertina pats įstaigos vadovas, ir po to yra sudaroma vertinimo komisija. Vertinimo komisiją sudaro taip pat tas pats įstaigos vadovas, tas pats įstaigos vadovas vertina, yra tos vertinimo komisijos narys.

Kažkodėl į siūlymus, kad šios komisijos būtų sudaromos aukštesnės institucijos, o ne tos pačios institucijos, kuriai vadovauja įstaigos vadovas, komitete nebuvo atsižvelgta. Tai, man atrodo, reikėtų įvertinti. Tuo labiau kad vertinimo sistema, teikiama naujame įstatyme, yra pavojinga, nes valstybės tarnyba gali pavirsti į tam tikrą paskalų nešiojimo aparatą. Tai neduos jokio stabilumo, nes visuomet atsiras žmonių, kurie eis ir viršininkui sakys visokius pagrįstus, nepagrįstus abejojimus dėl tam tikro pareigūno. Ir iš tikrųjų tokia sistema neprideda skaidrumo. Aišku, vidaus reikalų ministras pasakys, kad sistema yra skaidri, bet man tada kyla klausimas, kodėl kai kalbame apie skaidrumą, patys socialdemokratai šypsosi. Tai, kad konkursai bus skaidrūs, kelia abejonių.

Todėl opozicija, turiu omenyje Liberalų sąjungą, kelia abejones dėl balsavimo už šį įstatymą. Dar norėčiau pasakyti, kad Valstybės tarnybos įstatyme išskirtinai yra taikomi šiek tiek kitokie darbo santykiai, palyginti su Darbo kodekso nuostatomis. Tai, man atrodo, irgi yra tam tikri išskirtinumai. Iš esmės šis įstatymas dar turi trūkumų. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys J.Veselka.

J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, keletas pastabų. Aš irgi sutinku su tuo, kai priedai valdininkams numatyti iki 100%, o kituose straipsniuose rašo, kad svarbu profesionalumas, žinios, kvalifikacija, sąžiningumas ir t.t. Tai kaip čia išeina? Iki 100% priedai yra todėl, kad ir toliau bus pažinčių būdu siekiama patekti į valstybės tarnybą. Kada patenkama į valstybės tarnybą pažinčių būdu, tada patenka daug tinginių, nekvalifikuotų žmonių. Tada reikia turėti įvairių priedų. Iš tikrųjų reikia numatyti labai aiškią sistemą, kad visi turi turėti kvalifikaciją, profesionaliai ir sąžiningai dirbi, o paskui nuo stažo gali augti atlyginimai. Tai būtų paprasta schema, nereikėtų pataikauti viršininkams ir, dar svarbus dalykas, būtų sumažintas tas politinis spaudimas. Todėl, manau, tokios priedų skalės reikėtų iš tikrųjų šiame įstatyme atsisakyti, tai leistų lengviausiu būdu panaikinti ir tą pažinčių sistemą, kai priimama į valstybės tarnybą.

Toliau, valdininko atsakomybė. Tiesa, ten yra numatyta, kad atsako už savo ir 20% gali būti skaitoma, bet vis dėlto yra tokios formuluotės, kad faktiškai jiems nieko nereikės atsakyti. Jeigu nepatiksi, tai galės būti pritaikyta atsakomybė, bet jeigu darysi taip, kaip reikia, ne ta prasme, kad juridiškai taip, kaip reikia, bet kita prasme taip, kaip reikia, vadinasi, atsakomybės nebus. Todėl reikia aiškiai suformuoti konkrečią atsakomybę, be jokių išlygų, išskyrus tai, jeigu iš tikrųjų bus galima objektyviai pateisinti tas visas atsakomybes. Dabar mes diskutuojame ir gauname daug kreipimųsi iš Strasbūro, o po to aiškina, kad to dėka, kad buvo daromas politinis spaudimas, buvo priimtas toks ir toks sprendimas. Jeigu bus pakankama atsakomybė, kai teisėjui reikės sumokėti šimtą tūkstančių už kompensacijas, nes Strasbūras pripažino, jokiam politiniam spaudimui teisėjas ar kitas pareigūnas nepasiduos.

Ir dar viena pastaba, čia gal mano nuomonė yra neteisinga 9 straipsnyje valdininko amžius yra apribojamas 62,5 metų. Vėl bandoma tuo pačiu principu, kai iš darbo išvaromas žmogus ne dėl to, kad jis fiziškai ar protiškai negali, ar dėl profesionalumo, o todėl, kad jam suėjo 62,5 metai. Man atrodo, šis siejimas su amžiumi yra neteisingas, nes yra skirtingas dalykas valstybę valdyti ir kiaušiniais prekiauti. Valstybei valdyti reikia kur kas daugiau žinių, kvalifikacijos ir patyrimo, kad galima būtų priimti sprendimus. Todėl, manau, mums reikėtų taikyti bendrą formuluotę: kvalifikacija, profesionalumas, žinios. O visa kita yra antrinis dalykas. Kai aš čia realiai žiūriu į daug jaunesnius vyrus, tai manau, kad ne ką velnią jie ir fiziškai stipresni už mane, ir ne tik pagal tai. Todėl, manau, tų fizinių metų skaičiavimo sistemos įstatymuose reikėtų atsisakyti, o taikyti būtent profesionalumo, kvalifikacijos, žinių principus.

Pagal tai, koks įstatymas yra dabar, negalima už jį balsuoti, nes ten yra daug nuostatų, kurios nedaro valdininko savarankišku piliečiu, vykdančiu savo pareigą, o daro labai priklausomu nuo įvairių kitų dalykų, kurie neturėtų daryti įtakos valdininkai. Todėl, manyčiau, reikėtų padaryti pertrauką ir dar kartą peržiūrėti daugelį straipsnių, kad įstatymą gerai patobulintume ir jo nereikėtų vėl kitiems tvarkyti. Anas įstatymas, kuris buvo nukopijuotas nuo vokiečių ir buvo labai prifarširuotas lietuviškų dalykų, iš tikrųjų buvo sukėlęs didelę painiavą. Todėl tai, kad jis patobulintas, gerai, bet dar jį reikėtų gerai peržiūrėti. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys J.Razma.

J.RAZMA. Gerbiamieji kolegos, negaliu pritarti pateiktam įstatymo projektui dėl jau čia kritikuotos atlyginimų, priedų, priemokų sistemos. Pirmiausiai dėl jos. Pasižiūrėkime, kokie gi tie atlyginimai. Štai 20 kategorijos, aukščiausios, karjeros tarnautojas, kuris dar gali gauti ir iki 100% atlyginimo priedą. Dauginkime jau artimiausiu metu žadamą nustatyti 460 litų minimalią mėnesinę algą iš 13 koeficiento, plius 100%, turime 12 tūkst. litų. Taigi štai kokie atlyginimai siūlomi aukščiausios karjeros tarnautojams. Nežinau, ar tokie dalykai atitinka socialdemokratų taip mėgstamą propaguoti socialinio teisingumo principą, kuris šiuo atveju, matyt, reikštų, kad kvalifikuotas gydytojas turi gauti dvylika kartų mažesnį atlyginimą negu kvalifikuotas aukščiausios karjeros tarnautojas. Aš šiek tiek stebiuosi ir į Seimą patekusiais (nemažu skaičiumi) verslininkais, kurie tada, kai jiems darbuotojams tenka nustatinėti atlyginimus, atrodo, nesišvaisto dideliais atlyginimais. Kai neseniai Ekonomikos komitetas lankėsi “Vikondos” koncerno įmonėse, tai sužinojome, kad beveik visi darbuotojai gauna minimalią mėnesinę algą, bet štai čia, kai reikia dalyti mokesčių mokėtojų pinigus, tai mostai pasidaro tikrai labai platūs.

Dėl kvalifikacinės klasės. Aš manau, kad nėra pagrįstumo ją įvedant, be abejo, daug lems vadovo subjektyvumas, kokia klasė tam ar kitam darbuotojui bus nustatyta. Jeigu jau norime tokį dalyką įvesti, aš siūlyčiau pasiremti kad ir pedagogų kvalifikacijos sistema, kai tą kvalifikacinę kategoriją, ar klasę, suteikia tam tikra nepriklausoma institucija, į kurią žmonės, norintys užfiksuoti aukštesnę klasę, kreipiasi, mokosi, tai išlieka, nepaisant to, pas kokį vadovą jie atsiduria ir kur dirba. Žinoma, nieko nelems čia numatyta galimybė darbuotojui, nepatenkintam vadovo vertinimu, kreiptis į to paties vadovo sudarytą komisiją. Būkime realistai, kaip ta komisija kitaip įvertins, jeigu yra sudaryta paties vadovo, negu pats vadovas.

Todėl mes ir siūlome grąžinti tobulinti.

Taip pat kritikuotinos ir kitos vietos, bet norėtųsi ką nors ir giriamo pasakyti. Norėčiau pasidžiaugti Seimo Pirmininko iniciatyva didinti valstybės tarnautojo atsakomybę, kuri išreikšta jo asmeniniais pasiūlymais, tiktai siūlyčiau labai atidžiai vis dėlto vertinti pasiūlymus dėl kolektyvinėse institucijose sprendimus priimančių darbuotojų asmeninės atsakomybės. Jeigu mes tą norime fiksuoti, manau, reikia atidžiai pasižiūrėti ir keisti daugiau įstatymų. Galbūt kolektyvinėse institucijose numatyti vardinį balsavimą, nes kitaip aš tokį pasiūlymą vis dėlto labiau būčiau linkęs vertinti kaip tam tikrą populizmą artėjant Prezidento rinkimams. Ačiū.

PIRMININKAS. Seimo narys ministras J.Bernatonis.

J.BERNATONIS. Dėkoju, pone Pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, aš kalbėsiu kaip Seimo narys, ne kaip Vyriausybės narys ir pasakysiu savo asmeninę poziciją. Esu dėkingas pagrindiniam komitetui, kuriame labai nuodugniai buvo apsvarstyti visi siūlymai ir buvo rasti sprendimai, kad esminė koncepcija nepasikeistų, tik nauja redakcija būtų dar tobulesnė nei pateiktame Vyriausybės projekte. Svarstymas tęsiasi labai ilgai, buvo klausymai, per kuriuos, beje, daugelis specialistų ir ekspertų, taip pat ir premjero A.Kubiliaus patarėjas ponas V.Masiulis, pripažino, kad šis įstatymas yra daug tobulesnis ir darbo apmokėjimo sistema geresnė. Tačiau suprantama, kad Seimo nariai būdami valdžioje šneka viena, aš turiu omenyje konservatorius, dabar jiems turbūt naudingiau rinkimine prasme kalbėti kita. Išties laikas labai sudėtingas, nes Valstybės tarnybos įstatymo keitimas, mano supratimu, labai atsakingas dalykas, vyksta priešrinkiminės kompanijos metu ir mes girdime daug tokių populistinių lozungų, kurie nepadės sutvarkyti valstybės tarnybos.

Kadangi seniai svarstom, aš šiek tiek norėčiau grįžti į pradžią ir akcentuoti kai kuriuos momentus, kaip ir kodėl tas projektas buvo parengtas. Visų pirma tai nėra naujas įstatymas. Tai yra dabar galiojančio įstatymo nauja redakcija. Dabar galiojantis įstatymas turi 53, jau priskaičiavom, praeitą kartą, kai dar pateikimo metu kalbėjau, buvo apie 48, vidinius prieštaravimas arba prieštaravimus su kitais įstatymais. Todėl reikia iš esmės keisti šio įstatymo redakciją. Taip pat, mums integruojantis į Europos Sąjungą, keliami nauji reikalavimai būtent dėl administracinių gebėjimų. Prieš šį Seimo posėdį aš buvau susitikęs su “Sigmos” ekspertu ponu Kordona, kuris buvo vienas iš pagrindinių rengėjų dabar galiojančio įstatymo. Jis pripažįsta, kad galiojantį įstatymą reikia tobulinti ir iš esmės pritaria toms kryptims, kuriomis tobulinama. Būtent šis žmogus rengs mūsų raportą apie pažangą administravimo srityje Europos Komisijai. Tai, manau, gana svarbu žinant mūsų bendrus tikslus, bendrus siekius.

Kuo bloga dabartinė valstybės tarnybos tvarka, be to, kad įstatymas neaiškus, parašytas, sakyčiau, ne įstatymo forma, o daugiau panašus į pasakėčią su 40 priedų. Manau, įstatymas bus aiškesnis ir bus galima jį taikyti.

Daugiausia ginčų sukėlė darbo apmokėjimo sistema. Tačiau aš norėčiau kolegoms J.Razmai ir kitiems, kurie nori, kad valstybės tarnautojai gerai dirbtų, kad būtų aukštos kvalifikacijos tarnautojai, bet mokėti jiems minimumą, pasakyti, kad taip gyvenime nebūna. Kiekvienas žmogus pasirenka darbą pagal savo kompetenciją, kvalifikaciją ir tikisi už savo žinias, su savo atliekamą darbą gauti adekvatų atlyginimą. Nėra į valstybės tarnybą dabartiniai darbuotojai įsikabinę, kaip kalbama. Realiai jaunimas, kuris ateina, pabūna metus, kitus, šį tą išmoksta ir iš karto yra kviečiamas į privačias struktūras dėl paprastos priežasties, nes ten daug didesni atlyginimai. Kai mes imame kalbėti apie tai, kad reikia sulaikyti jaunimo nutekėjimą į Vakarus, gabiausių žmonių, ką dažnai sako liberalai, tai aš būtent tą argumentą jiems taip pat norėčiau priminti. Dabartinės darbo apmokėjimo sistemos trūkumas yra tas, kad ji neskatina žmonių geriau dirbti, neskatina kelti kvalifikacijos, nes mokama ne už darbą, o už pareigas. Klasių įvedimas atitiktų darbo apmokėjimo sistemą kitų Europos Sąjungos valstybių. Aš netgi norėčiau pasakyti, kad visose Europos Sąjungos valstybėse yra premijos valstybės tarnautojams, kad ir kaip būtų keista. Mes esam susigalvoję tam tikrų stereotipų, tam tikrų dogmų, aš kviesčiau vis dėlto pasidairyti, kas vyksta aplinkui, kaip tvarkoma valstybės tarnyba Vokietijoje, toje pačioje Danijoje, Prancūzijoje ar panašiai. Todėl aš teikiu ir pataisų, kur komitete anksčiau buvo nepritarta kai kuriems siūlymams dėl premijos, dėl galimybės pratęsti darbą pensinio amžiaus valstybės tarnautojams. Čia įsivaizduojama, kad taip valstybės tarnyba labai pasens. Aš, kaip ministras, galiu pasakyti, kad mūsų didelėje tarnyboje, kurioje yra beveik 300 valstybės tarnautojų, keturi yra pensinio amžiaus ir vienas man yra būtinas, kitaip bus sudėtinga spręsti būtent integracijos į Europos Sąjungą klausimus, nes jis yra labai aukštos kvalifikacijos žmogus, kuruojantis tuos klausimus. Todėl manyčiau, kad reikėtų visų pirma pasižiūrėti į žmogų, kuris dirba valstybės tarnyboje, o ne į savo galvoje sudarytas tam tikras schemas ar stereotipus, kurie dažniausiai yra stabdys būtent siekiant efektyvios tarnybos.

O kalbant apie mūsų programines nuostatas, apie pažadus rinkėjams, apie mūsų žmonių lūkesčius, tai žmonės nori iš valdžios kuo geresnės paslaugos. Žmonėms visiškai nesvarbu, kaip ta tarnyba yra sutvarkyta, svarbu, kaip jinai dirba, kaip tenkina žmonių interesus. Dėkoju už dėmesį.

PIRMININKAS. Ačiū. Diskusijas baigiame. Buvo pasiūlymas padaryti pertrauką. Konservatorių frakcijos seniūnas pateikė protokolinio nutarimo projektą ir šį projektą pristatė. Jūs dar norėtumėte? A.Kubilius. Prašau.

A.KUBILIUS. Gerbiamasis Pirmininke, aš norėčiau, kad pagal procedūrą būtų tinkamai suprasta. Mes siūlome taikyti Statuto 151 straipsnio 3 dalies 8 punktą, t.y. jeigu po šitokios diskusijos Seimas nepritarė pagrindinio komiteto pateiktam projektui, daroma svarstymo pertrauka ir projektas arba grąžinamas tam pačiam pagrindiniam komitetui tobulinti, arba galima paskirti kitą komitetą ir nurodyti jam, kokie sprendimai turėtų būti priimti.

PIRMININKAS. Aišku, gerai, supratau. Mes pagal to paties minėto straipsnio 7 punktą turėtume apsispręsti po bendros diskusijos, ar pritariame pagrindinio komiteto pateiktam įstatymo projektui? Ar yra norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Prašau užsirašyti. P.Gražulis nori kalbėti prieš. Prašau.

P.GRAŽULIS. Gerbiamieji Seimo nariai, daug priekaištų buvo sakyta dėl šio įstatymo. Manau, kad šis įstatymas prieštarauja socialinio teisingumo nuostatai. Ponas J.Bernatonis išdėstė argumentą, kad dideli atlyginimai lemia sąžiningą tarnautojo darbą. Aš manau, teisėjams pakelti dideli atlyginimai akivaizdžiai parodė, kad jie pradėjo dirbti nė kiek ne sąžiningiau, tik gal pradėjo imti didesnius kyšius.

Kitas dalykas. Kad mes aukščiausiam pareigūnui iš valstybės biudžeto galėsime skirti 12 tūkst. litų atlyginimą, aš manau, tai šiandien yra tiesiog absurdiškas sprendimas. Gerbiamasis Seimo narys, dabar tapęs ministru, J.Bernatonis, manau, per labai trumpą laiką sugebėjo pasiklysti valdiškuose koridoriuose ir atitrūkti nuo realaus gyvenimo. Manau, kad reikėtų dažniau nuvykti į susitikimus su gyventojais, išgirsti jų nuomonę. Jeigu taip būtų daroma, šis įstatymas nebūtų patekęs į Seimo plenarinių posėdžių darbotvarkę.

Siūlau daryti šio įstatymo svarstymo pertrauką, gerai pakoreguoti ir atsisakyti įvairių privilegijų, priedų ir priedelių. Taip pat noriu priminti, kad dideli atlyginimai ir įvairūs priedai ir priedeliai, kuriuos nustatė prieš tai buvusios kadencijos Seimas, padarė ypač didelę įtaką tam, kad šiandien krikščionių demokratų sėdi tik 3, o konservatorių tik 9. Taigi išmintingi mokosi iš senų klaidų… iš svetimų klaidų, todėl būkite išmintingi ir nekartokite mūsų klaidų.

PIRMININKAS. Seimo narys B.Bradauskas – nuomonė už.

B.BRADAUSKAS. Dėkoju, Pirmininke. Mes kartais nesuprantame savo mąstymo ir pasiklystame. Vieną kartą mes kalbame prieš bet kokią lygiavą, kad pas mus yra rinkos ekonomika, o kartu yra ir darbo rinka, o kitą kartą staiga bandome įrodyti, kad turi būti lygiava, kaip ir anksčiau. Žodžiu, kartais atrodo, kad mes stebuklingai neatitrūkstame nuo to mąstymo, kuris mums suformuotas per daugelį metų.

Kokia situacija šiandien? Šiandien situacija yra ta, kad valstybė, jeigu ji nori žengti koja kojon su kitomis valstybėmis, jeigu ji nori nebūti tarp atsiliekančiųjų, privalo turėti gerus specialistus, kurie suprastų visą valstybės plėtros, ekonomikos, kitų sričių esmę. Mes norime integruotis į Europos Sąjungą, mes turime turėti puikių informatikų, informacinę visuomenę, nes visi suprantame, kad šiandien einame koja kojon su gyvenimu, bet mes nenorime pripažinti, kad žmonės yra iniciatyvūs, sugebantys, turi daugiau gebėjimų negu pagrindinė masė.

Šiandien pagrindinis klausimas yra dėl tų nelemtų priedų. Niekas tų priedų šiandien nenustato ir niekas jų nesiūlo, bet mes suteikiame galimybę, kad iniciatyviems, gabiems žmonėms būtų suteiktos geros sąlygos, geras apmokėjimas, kad jie neišvyktų į užsienį, kad rastų darbą ir čia, Lietuvoje, pritaikytų savo gebėjimus. Pažiūrėkime, kiek gabių specialistų išvyko į užsienį ir ten gauna ne tokius atlyginimus, kokie numatomi pas mus. Šiandien mes galime tikrai operuoti tokiais skaičiais, sakykime, 12 tūkst., 10, 11, 15 tūkstančių. Niekas šiandien nenustato nei tų 12, nei 10, nei 15 ar kitokių tūkstančių – yra suteikiama galimybė išlaikyti gabiausius žmones, todėl aš siūlau baigti debatus dėl to. To populizmo visiškai nereikia, jeigu mes norime, kad mūsų valstybė žengtų koja kojon su kitomis Europos valstybėmis. (Balsai salėje) Pabandykime nusileisti ant žemės, kur mes gyvename ir kaip gyvename. Siūlau balsuoti už.

PIRMININKAS. Noriu paaiškinti, kad kalbėjimas dėl balsavimo motyvų nereglamentuotas. (Balsai salėje) Kas Statute numatė tokią tvarką? (Balsai salėje) Aš manau, kad naujajame Statute mes numatysim kalbėjimo laiką. Gerai. Prašom registruotis.

Užsiregistravo 99 Seimo nariai. 100 Seimo narių salėje. E.Vareikis taip pat registravosi, pakeldamas ranką.

Kas už tai, kad po bendrosios diskusijos pritartume pagrindinio komiteto patvirtintam įstatymo projektui?

Už – 57, prieš – 28, susilaikė 11. Po bendrosios diskusijos pagrindinio komiteto parengtam projektui… Jūs balsavote prieš? (Balsai salėje) Taip, reikia registruotis. Prieš – 30, susilaikė 11. G.Steponavičius ir E.Vareikis – prieš, todėl įstatymo projektui pritarta. (Balsai salėje) A.Kubilius. Prašom.

A.KUBILIUS. Gerbiamasis Pirmininke, kadangi po diskusijos yra pritarta ir prasidės atskirų pataisų priėmimas (tų pataisų vis dėlto yra labai gausu), mes siūlome iš pradžių apsispręsti dėl vienos principinės nuostatos – dėl mūsų protokolinio nutarimo 2.1 punkto, siūlančio pakeisti projekto nuostatas, reguliuojančias valstybės tarnautojų darbo apmokėjimą, taip, kad nebūtų keičiami šiuo metu galiojančių nuostatų principai. Jeigu tokiai nuostatai būtų pritarta, reikėtų daryti pertrauką ir persvarstyti tai, ką komitetas yra pateikęs.

PIRMININKAS. O antroji nuostata?

A.KUBILIUS. Antroji jau po to, o dabar svarbiausia dėl atlyginimo.

PIRMININKAS. Gal dėl viso reikėtų balsuoti ar atskirai pagal punktus?

A.KUBILIUS. Mes siūlome apsispręsti atskirai dėl atlyginimo.

PIRMININKAS. Jums išdalytas protokolinio nutarimo projektas, kurį pasirašė A.Kubilius? (Balsai salėje) Sako, kad išdalytas.

Dėl 2.1 punkto yra norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? (Balsai salėje) V.Landsbergis – už. Prašom.

V.LANDSBERGIS. Gerbiamasis Pirmininke ir kolegos, aš palaikau pasiūlymą, kad būtų stabtelėta ir apsigalvota, ir noriu pasakyti kodėl. Mes turėjome daug problemų, kurdami tam tikrą valstybės tarnybos sistemą, ir jos iškraipymų, kai kadaise buvęs Ministru Pirmininku G.Vagnorius buvo kritikuojamas, jog sukūrė valdininkų valstybę, kai valdininkai turėjo galimybę sau patiems skirti biudžeto pinigus. Premjeras tapo ne premjeru, buvo pašalintas iš mūsų partijos, bet jo pėdsakai, matyt, yra gilūs ir žavi LDDP. Labai įdomi pastaba, bet blogai tai, kad mes išreguliuojame (dabar matau tokias pastangas) tai, kas jau buvo sureguliuota ir kas turėjo užkirsti kelią piktnaudžiavimams, šeimyniškumams, savo “chebrutėms”ir panašiai. Dabar mums sako, kad čia nieko tokio, čia dar nenustatomi didieji priedai ir atlyginimai, tiktai sudaroma galimybė. Tai būtent ir sudaroma piktnaudžiavimo galimybė kurti savo planus, savo “chebrutes”, savo draugams dalinti valstybės pinigus. Tai mes grįžtame atgal, ir jeigu tai priimsime, tai teks jus pasveikinti su didele resovietizacija.

PIRMININKAS. Frakcijos seniūnas J.Olekas, nuomonė – prieš.

J.OLEKAS. Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš manau, kad mes turėjome nemažai valstybės valdymo problemų tiek galiojant ankstesniems įstatymams, tiek dabartiniam dėl įvairių motyvų. Iš tikrųjų yra tam tikrų tarnautojų atlyginimų disproporcijų ir trūksta skatinimo už gerą, iniciatyvų darbą. Todėl šis įstatymas, manau, talpina abu variantus. Vienas dalykas, kad galima paskatinti gerai dirbantį darbuotoją, kitas – galima atestuoti blogai dirbantį ir atleisti iš tarnybos arba sumažinti jam skiriamą priedą. Tiesa, mes turime abejonių, kad galbūt tie skiriami priedai yra per dideli ir gal juos reiktų apriboti, ne 100% priedas, o tik 70% nuo atlyginimo dydžio, bet iš esmės nauja tvarka turėtų būti įdiegta. Todėl aš siūlau nepritarti kolegų konservatorių teikiamo projekto 1 punktui.

PIRMININKAS. Išklausėme dvi nuomones. Prašom registruotis. Balsuosime dėl 2-1 protokolinio nutarimo projekto punkto.

Užsiregistravo 96 Seimo nariai. Kas už tai, kad pritartume ir priimtume protokolinio nutarimo 2-1 punktą, kurį teikia A.Kubilius. Prašom balsuoti.

Už – 27 ir R.Sedlickas 28, prieš – 46, susilaikė 14. Pateiktam punktui nepritarta. J.Razma. Replika. Prašau.

J.RAZMA. Aš noriu išreikšti apgailestavimą dėl šio balsavimo. Mane nustebino kolegos J.Oleko – mediko kalba. Būtų gerai, kad jis taip energingai gintų medikų atlyginimų reikalus, kaip šiuo metu gina valdininkų atlyginimus. Ponas J.Bernatonis, kuris samprotavo apie valdininkų atlyginimus Vokietijoje, galėtų pagalvoti, o kokie Vokietijoje yra mokytojų, medikų atlyginimai, ar medikams ten reikia išeiti po mėnesį nemokamų atostogų. Tai kur jūs gyvenate – ar Vokietijoje, ar Lietuvoje?

PIRMININKAS. Dėl 2-2 punkto protokolinio nutarimo. Ar yra kokių siūlymų? Nėra. Autorius atsiima 2-2 punktą, dėl jo nebalsuosime. Taip, po diskusijos pritarta, protokolinis nutarimas nepriimtas.

Dabar pradedame svarstyti pataisas, gautas dėl įstatymo projekto. Ar negalėčiau pakviesti komiteto pirmininką, kad būtų lengviau ir Seimo nariams, ir visiems susigaudyti. Prašom.

P.PAPOVAS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji kolegos, aš siūlyčiau svarstyti pagal Seimo narių pateiktus pasiūlymus ir pradėti nuo pačių reikšmingiausių, esminių pasiūlymų. Tai yra apie ką čia ir buvo kalbėta – dėl darbo apmokėjimo reikalų. Yra siūlymas lygia greta svarstyti gerbiamojo kolegos A.Syso pasiūlymus sumažinti pareiginių algų koeficientus ir gerbiamosios S.Burbienės ir S.Kružinausko pasiūlymus dėl priedų ir priemokų, kuriuos siūloma sumažinti nuo 100% iki 70%. Komitetas apsvarstė šiuos pasiūlymus. Gerbiamojo A.Syso pasiūlymui nepritarė, gerbiamųjų S.Burbienės ir S.Kružinausko pasiūlymui pritarė.

PIRMININKAS. Ačiū. Tai dabar autorių. A.Sysas, šių pataisų autorius. Minutę, tuoj įjungsiu mikrofoną. Čia pradedame nuo priedėlio. Prašau pristatyti savo pasiūlymą.

A.SYSAS. Ačiū, Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, jau kalbant dėl šio įstatymo buvo ne vieną kartą minėta, kad pasiūlytas variantas išbalansuoja darbo apmokėjimo sistemą, kuri buvo sunkiai pasiekta priėmus Valstybės tarnybos įstatymą ir Politikų, pareigūnų ir teisėjų įstatymą. Tarp šių įstatymų yra tam tikras ryšys. Tie autoriai, kurie dalyvavo, ir Seimo nariai, kurie dalyvavo svarstant anuos įstatymus, bandė surasti tam tikrą ryšį ir sudėlioti į tam tikras lentynėles darbo apmokėjimo tvarką. Pasiūlytas variantas valstybės tarnautojus iškelia kur kas aukščiau už tuos pareigūnus, kuriems už darbą mokama pagal Politikų, pareigūnų ir teisėjų įstatymą. Mano siūlymas yra labai paprastas. Panašų siūlymą turėjau ir praeitoje kadencijoje, kai buvo svarstomas šis įstatymas, t.y. sumažinti pareiginių algų koeficientus ir maksimalią ribą nustatyti ne 13 minimalių mėnesinių algų, o 11 ir jas proporcingai išdėlioti visoms 20 pareigybių kategorijų.

Noriu pasakyti, jog pasiūlytas variantas yra geras ar blogas tuo aspektu, kad jeigu paskaičiuotume visus maksimalius priedus, noriu pabrėžti – maksimalius, kurie bus mokami galbūt po 20 metų stažo, ir visas kategorijas, ir priedus, ir priemokas, tai Seimo nario atlyginimas atsiranda 11 kategorijos lygyje. Aš manau, kad yra šioks toks nonsensas, jei vienus įstatymus svarstydami mes sakome, kad, pavyzdžiui, komisijų nariai turi gauti daugiau negu juos aptarnaujantis personalas, tai šiuo atveju aš matau visiškai kitokį siūlymą, kad Seimo nariai, ministrai ir netgi Prezidentas atsidurtų pagal darbo apmokėjimo skalę žemiau negu valstybės tarnautojai. Todėl ir siūlau sumažinti.

PIRMININKAS. Mes išgirdome pataisos teikėjo nuomonę. Kad pradėtume šitą pataisą svarstyti, reikia, jog paremtų 10 Seimo narių. Ar galėtumėte pakelti rankas, kas remia A.Syso pataisą? Rankas. 10 yra, akivaizdžiai matyti. Pradedame svarstyti. Ar yra norinčių kalbėti dėl šios pataisos dėl balsavimo motyvų. J.Razma, nuomonė – už. Prašom pateikti.

J.RAZMA. Palaikytina ši kolegos pataisa dėl jos krypties, nors, aišku, ji nesutvarko to atlyginimų balanso, apie kurį kalbėjo A.Sysas. Reikėtų didesnių pokyčių, o dar geriau būtų buvę, kaip mes siūlėme, iš viso nejudinti tos buvusios taip sunkiai nustatytos atlyginimų sistemos, kur viskas buvo jau tvarkingai išspręsta, visi buvo surikiuoti pagal pareigų svarbą. Dabar, man atrodo, tokiomis pataisomis bus sunku mėginti atkurti tą balansą ir gelbėti padėtį.

PIRMININKAS. Komiteto nuomonė.

P.PAPOVAS. Gerbiamieji kolegos, komitetas labai atidžiai apsvarstė šį pasiūlymą ir priėjo prie išvados, kad tie pareiginiai koeficientai, kuriuos nustatė Vyriausybė ir jiems pritarė… nemanyčiau, kad juos reikėtų mažinti dėl vienos, sakykime, svarbios aplinkybės – diplomatinio korpuso tarnautojams šis įstatymas taip pat reglamentuoja darbo užmokestį. Todėl užsienyje dirbantys diplomatai turi gauti tokius atlyginimus, kad jie ten galėtų pragyventi. Dėl to ir ta 20 kategorija yra gana nemažas atlyginimas. Šis įstatymas reglamentuoja ir statutinius tarnautojus. Jų atlyginimai taip pat yra didesni negu karjeros tarnautojų. Ir dar viena: komitetas pritaria sumažinti priedų ir priemokų dydį iki 70%, ne 100%, ir tie dalykai sumažina atlyginimų didinimą.

PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar balsuosime. Ar reikia registruotis prieš balsavimą? Reikia. Prašau registruotis. Balsuosime dėl A.Syso pasiūlymo pakeisti pareiginių kategorijų ir pareiginių algų koeficientus.

Salėje – 89 Seimo nariai. Kas už tai, kad pritartume A.Syso pasiūlymui, prašau balsuoti.

30 – už, 18 – prieš, 33 susilaikė. Pataisa nepriimta. (Balsas salėje) Gerai, paskui kiekvienas pasakysite, kaip kuris balsavote. Dabar mes svarstome S.Burbienės pasiūlymą dėl 8 straipsnio, taip?

P.PAPOVAS. Dėl 23 straipsnio.

PIRMININKAS. Dėl 23 straipsnio 2 dalies. Prašau pateikti savo argumentus. Minutę, jau įjungtas mikrofonas.

S.BURBIENĖ. Gerbiamieji kolegos, aš siūlau vietoj šiuo metu projekte įrašyto 100% galimo priedo palikti 70% taip, kaip yra šiuo metu galiojančiame Valstybės tarnybos įstatyme. Manau, kad tokio priedo turėtų užtekti.

PIRMININKAS. Ačiū. Ar 10 Seimo narių paremtų S.Burbienės siūlymą? Yra 10 remiančių. Ar galėtumėte pateikti nuomones? E.Masiulis. Nuomonė už. Prašom.

E.MASIULIS. Iš tiesų dar yra užregistruota ir K.Rimšelio bei mano pasirašyta pataisa, siūlanti šią ribą nustatyti 60%, t.y. 10% mažiau, nei siūlo kolegė S.Burbienė. Suprasdami, kad tai bet kuriuo atveju yra mažiau negu 100%, ir bent jau išlaikoma esama situacija, status quo, mes nutarėme savo pataisas atsiimti ir paremti kolegės S.Burbienės kompromisinį siūlymą. Tik norėčiau kolegoms rengėjams pasakyti, kad maža to, kad yra įvedami visiškai nauji atlyginimo skaičiavimo principai, dar yra siūloma nustatyti 100% pareiginės algos dydžio priedus ir priemokas. Tikrai kviesčiau paremti kolegės S.Burbienės siūlymą sumažinti šią nuostatą iki 70%.

PIRMININKAS. Jeigu aš teisingai supratau, jūs siūlėte tik dėl priemokos, ne dėl priedo? Ir 26 straipsnyje jūs tai siūlėte. (Balsas salėje) Gerai. Tada komiteto nuomonė.

P.PAPOVAS. Komitetas pritaria kolegų S.Burbienės ir S.Kružinausko pasiūlymui.

PIRMININKAS. Siūloma pritarti S.Burbienės ir S.Kružinausko pasiūlymui 100% pakeisti į 70%. Ar reikia balsuoti? Ar bendru sutarimu? Komitetas pritaria. Priimame. Ačiū. Pritarta šiam pasiūlymui.

P.PAPOVAS. Ačiū. Siūlyčiau baigti svarstyti kolegės S.Burbienės pasiūlymus 8 straipsniui.

PIRMININKAS. Gerai. Dėl 8 straipsnio 1 ir 2 dalies pasiūlymų. Prašau pateikti.

P.PAPOVAS. Atsiprašau, pirmininke, 8 straipsniui yra ir kolegų Seimo narių E.Masiulio ir K.Rimšelio identiškas pasiūlymas.

PIRMININKAS. Jeigu identiškas, ar S.Burbienei suteiksite žodį? Taip, prašau. Pateikia S.Burbienė.

S.BURBIENĖ. Gerbiamieji kolegos, siūlymas yra labai paprastas: kad Seimo nutarimu būtų tvirtinamos visų valstybės tarnautojų kategorijos. Gal užtruktume ir ilgiau, tačiau pats procesas būtų kur kas skaidresnis ir vėliau nereikėtų tai vienam, tai kitam viršininkui siūlyti savo pavaldiniams pakelti kategoriją ar padidinti priedus, nes tada iš karto būtų viskas matoma vienoje vietoje.

PIRMININKAS. Ačiū. Ar E.Masiulis neturi nieko pridurti? Turite? Nėra. Gerai, dėkui. K.Rimšelis norėtų kalbėti. Prašom.

K.RIMŠELIS. Aš tik noriu pritarti siūlomai pataisai, nes tai būtų tokia unifikuota sistema ir nereikėtų trukdyti Ministro Pirmininko ir Vyriausybės. Nuolatinis vaikščiojimas ir prašymas kaitalioti pareigybes destabilizuotų Vyriausybės darbą. Valdančioji dauguma turėtų būti suinteresuota sėkmingu šios pataisos priėmimu.

PIRMININKAS. Dėkui, mes labai vėluojame, ir jeigu norime tik pritarti, tai trumpai. Dešimt Seimo narių gali pakelti rankas? Tikrai yra daugiau. Ačiū. Ar M.Bastys buvo užsirašęs kalbėti prieš? Nekalbės? Jūs prieš norite? Prašau. Dėl balsavimo motyvų M.Bastys. Nuomonė prieš.

M.BASTYS. Aš labai trumpai, kolegos. Paprastai demokratinėse valstybėse vykdomoji valdžia nustato tokias kategorijas ir tai yra perteklinis noras, kad dar būtų tvirtinama ir Seime. Dėkui.

PIRMININKAS. Aišku. Balsuosime. Komiteto išvada. Prašau.

P.PAPOVAS. Komitetas šiai kolegų Seimo narių teikiamai pataisai nepritaria. Motyvai tokie: Vyriausybė siūlo, o Konstitucija Vyriausybei leidžia tvarkyti krašto reikalus, saugumą ir neliečiamybę… jai atskaitingoms institucijoms negali… pareigybės priskirti kategorijoms. Pagal šią darbo apmokėjimo sistemą yra kategorijos, yra ir koeficientai, o pagal pareigybių aprašymus reikia tik pareigybes priskirti kategorijai. Todėl nemanau, kad Seimui reikėtų nustatinėti ir tas pareigybes priskirti kategorijoms.

PIRMININKAS. Suprantama. Nereikia registruotis? Tik ką registravomės. Dar kartą? Gerai, registruokimės dar kartą. Vyksta registracija.

Užsiregistravo 94 Seimo nariai. Kas už tai, kad pritartume S.Burbienės, S.Kružinausko, E.Masiulio ir K.Rimšelio pasiūlymams dėl 8 straipsnio 1 ir 2 dalių, prašau balsuoti.

Už – 31, prieš – 8, susilaikė 43. Pataisai nepritarta.

Dėl balsavimo motyvų… Ne. Repliką – E.Masiulis.

E.MASIULIS. Ačiū, Seimo Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, ką tik mes pamatėme, kad valdančioji dauguma yra valingai apsisprendusi tokias svarbias funkcijas atiduoti Vyriausybei. Gerbiamasis M.Bastys teigia, kad visur vykdomosios valdžios reikalas yra nustatyti koeficientus, pareigybių aprašymus. Aš noriu pasakyti, kad pasiskaitytumėte. Mes ir siūlėme, kad Seimas nutarimu tvirtintų Vyriausybės teikiamą… Vyriausybė būtų rengusi šį nutarimo projektą, Seimas tik tvirtintų. Dabar mes atvėrėme kelią nuolatiniams pakeitimams, nuolatinio darbo užmokesčio pakeitimams, ir tikrai tai jokio stabilumo neprideda. Man tikrai gaila, kad kolegos valdančiosios daugumos atstovai vis dėlto nesuprato, kad pagrindinė įstatymo nuostata turėtų būti palikta Seimo kompetencijai, o ne atiduota Vyriausybei.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, pagal mūsų darbotvarkę turėtų būti pertrauka. Matyti, kad šiek tiek pavargę. Padarykime pertrauką iki 12.05 valandos.

Pertrauka

PIRMININKAS. Noriu pateikti šiek tiek informacijos, nes pagal mūsų darbotvarkę 12.00 val. turėtų būti svarstomas 4 klausimas. Jeigu mes tęstume Valstybės tarnybos įstatymo priėmimą, be abejo, sugriautume visą šios dienos darbotvarkę. Todėl pasitarę su komiteto pirmininku (manau, jūs pritarsite) nusprendėme, kad iki kitos dienos posėdžio darome pertrauką, kad galėtume ir kitus šios dienos darbotvarkės klausimus išnagrinėti.

Prieš pradedant svarstyti 4 klausimą, turiu paskelbti, jog Prezidentas grąžino, vetavo Vyriausybės įstatymo kai kurių straipsnių ir dešimtojo skirsnio papildymo bei įstatymo papildymo 31¹ ir 44 straipsniais įstatymo projektą. Ketvirtadienį bus šio įstatymo pristatymas, tiksliau, Prezidento dekreto.

Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 2, 4 straipsnių ir 1 priedėlio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-1460(2*) (priėmimas)

Svarstome darbotvarkės 4 klausimą – Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 2, 4 straipsnių ir 1 priedėlio pakeitimo įstatymo projektą Nr.IXP-1460. Priėmimo stadija. Pranešėjas – komiteto pirmininkas A.Butkevičius. Prašau.

A.BUTKEVIČIUS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji kolegos. Jums yra pateiktas Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 2, 4 straipsnių ir 1 priedėlio pakeitimo įstatymas priimti. Po svarstymo yra užregistruota viena įstatymo pataisa 6 punktui. Siūlau priiminėti pastraipsniui.

PIRMININKAS. Ačiū. Pradedame priiminėti 1 straipsnį. Yra pranešėjo A.Butkevičiaus pasiūlymas taisyti šį straipsnį. Prašau autorių pristatyti savo pasiūlymą.

A.BUTKEVIČIUS. Siūloma, kad azartinių lošimų, organizuotų pagal Azartinių lošimų įstatymą, veiklos pajamos, atskaitymai į programos finansavimo sąskaitą būtų mokami nuo įplaukų, gautų iš azartinių lošimų. Ankstesniame variante… Mes ilgai diskutavome ir komitete buvome lyg ir priėję prie nuomonės, kad dar iš tų pajamų atimti reikėtų faktiškai išmokėtus laimėjimus. Bet Finansų ministerijos specialistai pasakė, kad praktiškai būtų nepaprastai sunku administruoti, vis dėlto apskaita šiuo metu dar neleidžia išskirti tokių pajamų atėmus lošimus. Susidurtume su tam tikrais administravimo sunkumais.

PIRMININKAS. Ar 29 Seimo nariai paremtų šią pataisą? Prašau pakelti rankas. Vienas, du, trys… Negalite kelti rankų? Yra 29 Seimo nariai. Dabar dėl balsavimo motyvų yra norinčių kalbėti? Pritariate? Ar bendru nutarimu galėtume pritarti A.Butkevičiaus pataisai? Registruosimės, kodėl jūs taip karščiuojatės? Aš pasakiau vieną kartą, jūs vis tiek prieštaraujate. Nusiraminkite. Svarstome įstatymo 1 straipsnį su pataisa. Ar yra norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Nėra. Ar galima bendru sutarimu pritarti 1 straipsniui? Ačiū.

Dėl 2 straipsnio yra norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Ar galėtume pritarti bendru sutarimu? Ačiū.

Ar dėl 3 straipsnio yra norinčių kalbėti? Ar galėtume pritarti bendru sutarimu? Ačiū.

Dabar prašau registruotis. Dėl viso įstatymo galima pareikšti keturias nuomones už ir prieš. Vyksta registracija.

Užsiregistravo 51 Seimo narys. Prašau kalbėti dėl balsavimo motyvų. Nėra norinčių kalbėti? Nėra. J.Olekas. Norėtumėte? Ne.

Prašau balsuoti. Kas už tai, kad priimtume Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 2, 4 straipsnio ir 1 priedėlio pakeitimo įstatymą, prašau balsuoti.

Už – 46, prieš nėra, susilaikė 2. Įstatymas priimtas. Prašau? Jūs už balsavote? Taip, ir E.Vareikis – už. Gerai, dabar visi už. Tie, kurie balsavo už.

Valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo 2, 7 straipsnių pakeitimo ir papildymo bei Įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-1204(3*) (priėmimas)

Svarstome darbotvarkės 5 klausimą – Valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo 2, 7 straipsnių pakeitimo ir papildymo bei įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo projektą Nr.IXP-1204. Priėmimo stadija. Pranešėjas – komiteto pirmininkas P.Papovas.

P.PAPOVAS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji kolegos, po svarstymo yra pateikta viena mano pataisa, kuri iš esmės yra techninio pobūdžio, siūloma atitinkamai sutvarkyti punktus, kadangi 3 straipsnyje yra 9 punktas, o tekste – 8 punktas. Kadangi buvo pritarta, kad “Seimo Pirmininko, Respublikos Prezidento ar Ministro Pirmininko paskirtų išvardytų valstybinių institucijų, tarp jų ir Vyriausiosios tarnybinės etikos, ir Valstybinės lošimo priežiūros komisijos pirmininkų ir pavaduotojų bei narių koeficientai”, tai netinka žodžiai “rinkos priežiūros reguliavimas”. Nes visos išvardytos institucijos yra rinkos priežiūros ir reguliavimo, todėl yra tokia mano pataisa.

PIRMININKAS. Galime pradėti svarstyti pastraipsniui?

P.PAPOVAS. Taip.

PIRMININKAS. Dėl 1 straipsnio J.Veselka? Ne. Nėra norinčių kalbėti? Ar galėtume 1 straipsnį priimti bendru suarimu? Priimtas.

2 straipsnis.

P.PAPOVAS. Jam pataisų nėra, bet aš noriu priminti, kad svarstymo metu buvo nutarta vietoj žodžio “tokioms” įrašyti žodį “panašioms”. Atsižvelgiant į Teisės departamento išvadą, kad “steigiant naują instituciją ar įstaigą, steigėjas steigimo akte arba steigiamos institucijos ar įstaigos nuostatuose turi nurodyti, kokios darbo pamokėjimo sąlygos, galiojusios panašioms institucijoms” ir t.t.

PIRMININKAS. Vietoj žodžio “tokioms” – žodis “panašioms”. Dėl 2 straipsnio nėra norinčių kalbėti? Ar galime priimti bendru sutarimu? Priimtas.

Dėl 3 straipsnio yra P.Papovo, kaip jis ir teikė, techninio pobūdžio siūlymas – vietoj 8 punkto įrašyti 9 punktą. Ne, vietoj 8 siūloma įrašyti 9.

P.PAPOVAS. Iš 9 punkto reikia išbraukti rinkos priežiūros ir reguliavimo institucijas, kadangi konkrečios institucijos yra…

PIRMININKAS. Pasiūlymas dėl 8, o iš tikrųjų dėl 9 punkto. 29 Seimo nariai, kurie remiate P.Papovo pataisą, prašom paspausti mygtuką “už”. Mygtuką “už” paspauskite tie, kurie remiate pataisas. 32 Seimo nariai parėmė jūsų pataisą, todėl jos pradedamos svarstyti. (Balsas salėje: bendru sutarimu.) Gerai, leiskite man baigti kalbėti. Jūs nutraukiate per pusę žodžio, pradedate šaukti, kad registruotumės, ir išmušate iš vėžių. Ar yra norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Nėra. Jūs norėtumėte kalbėti? (Balsai salėje) Dėl viso, aš supratau. Bet dabar ar yra norinčių kalbėti dėl P.Papovo pataisų? Pritariat. Ar galėtume P.Papovo pataisas priimti bendru sutarimu? Ačiū. Priimta. Dabar registruokimės.

Užsiregistravo 68 Seimo nariai.

Yra dar viena pataisa, kurią teikia Č.Juršėnas. (Balsai salėje) Ne, mes jos dar net nesvarstėme. Ar pataisos autorius Č.Juršėnas norėtų pateikti savo pataisą dėl 9 punkto, kad įrašytume “ir Vyriausiosios tarnybinės etikos, ir Vyriausiosios rinkimų komisijos”?..

Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis Pirmininke, aš manau, kad čia tiesiog buvo tas dalykas praleistas (nesakau, kad pražiopsotas) ir ta komisija tikrai turi būti pakylėta į aukštesnį lygį. Prašyčiau kolegas palaikyti.

PIRMININKAS. Tarnybinė etikos komisija.

Č.JURŠĖNAS. Ir Tarnybinė etikos, ir Vyriausioji rinkimų komisija.

PIRMININKAS. Vyriausioji rinkimų komisija. Dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos. 29 Seimo nariai, kurie remiate Č.Juršėno ir kitų pataisas, paspauskite mygtukus “už” 29. Mygtuką paspauskite. 48 parėmė šią pataisą. Ar yra norinčių kalbėti? Nėra. Ar galėtume bendru sutarimu pritarti Č.Juršėno ir kitų pataisai? Galima. Ačiū, pritarta.

Ar yra norinčių kalbėti dėl viso 3 straipsnio su pataisomis? Nėra. Ar galėtume bendru sutarimu priimti 3 straipsnį? Priimtas. Ačiū.

Dabar dėl viso įstatymo gali kalbėti keturi Seimo nariai. J.Veselka – nuomonė prieš. Prašom.

J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, kai žiūri, tai tik formalūs pakeitimai, įrašymas to, ko reikia. Bet štai 3 straipsnis: įvairių priežiūros komisijų nariams, matau, per mėnesį atlyginimai padidinami 860 litų, t.y. nuo 7500 iki 9500. Dabar skaičiuoju. Pirmininko atlyginimas, be jokių priedų, 5160, plius 70% priedas – jau per 8000 litų, pavaduotojo – 7000 litų, narių – apie 5000 litų. Noriu paklausti, ką gi šios institucijos tokio konkurencingo sukurs, kad Lietuva išgarsėtų Europos Sąjungoje, duotų papildomų pajamų į biudžetą ir t.t. Du lošimo namai, dirbs 5 ar 6 ir gaus tokias algas. Ponai, atleiskite, bet aš tokio algų didinimo šiandieninėje situacijoje nesuprantu. Tuo labiau kad jos nieko nekurs, o tik žiūrės, kaip lošia lošimo namuose kortomis. Todėl aš esu prieš tą 3 straipsnį dėl tų plius 860 litų algos padidinimo eiliniams komisijos nariams.

PIRMININKAS. Ačiū. P.Papovas – nuomonė už. Prašom.

P.PAPOVAS. Gerbiamieji kolegos, čia pasiūlymai yra iš dviejų dalių. Dėl pirmosios dalies lyg ir nėra priekaištų, tačiau dėl antrosios dalies, dėl 3 straipsnio, jų yra. Aš noriu priminti, kad tie atlyginimai yra nustatyti dabar Vertybinių popierių komisijai, Konkurencijos, Valstybinei kainų ir energetikos komisijai ir kitoms. Šių komisijų pirmininkai, pavaduotojai ir nariai yra skiriami tų pačių pareigūnų, todėl jų atlyginimai turėtų būti vienodi. Ir dar viena pastaba, kadangi narių koeficientas yra šiek tiek didinamas. Jis didinamas, nes šių narių atlyginimai dabar yra mažesni už juos aptarnaujančių karjeros valstybės tarnautojų atlyginimus. Todėl siūlau pritarti.

PIRMININKAS. Leiskite išklausyti nuomones… (Balsai salėje) …ir pasakysite patys savo nuomones. J.Razma – nuomonė prieš . Prašom.

J.RAZMA. Ar ne per daug, kai net per vieną dieną mes svarstome du įstatymus, kuriais didinami valstybės tarnautojų atlyginimai, šiuo atveju dalies valstybės tarnautojų. Man nesuprantama, kodėl naujai steigiamose institucijose tiems pareigūnams negali būti skiriami įstatymu numatyti atlyginimai. Žmogus, dalyvaudamas konkurse, juk žino, koks pagal įstatymą priklauso atlyginimas, jis nori eina, nori neina. Kodėl čia reikėjo išlygų, nuorodų į kažkokias analogiškas pareigybes su visais reliktiniais priedais ir t.t.?

Dėl tų komisijų narių.

Mes ramiai pagalvokime. Daugelio komisijų nariai – žmonės, einantys antraeiles pareigas. Kiek ten jie dirba, kiek nedirba, turbūt neretai ir padidinamas tas valandų skaičius ir štai didinami tie koeficientai. Ar tikrai yra tokia reikmė, ar tikrai yra kokie nors tyrimai, kurie rodytų, kad objektyviai jų darbas, tie rezultatai nusipelno tokio vertinimo? Jokio pagrindimo aš negirdžiu, tiesiog susidaro įspūdis, kad kažkas iš tokių norinčių gauti didesnį atlyginimą, matyt, įtakingų veikėjų priėjo prie reikiamų žmonių ir štai atsirado toks pasiūlymas. Jokios sistemos. Tikrai būtų įdomu sulaukti iš šios valdančiosios daugumos nors vieną siūlymą, kai normalizuojant būtų teikiamas atlyginimų mažinimas. Bet aš tokio stebuklo, tiesą sakant, nesitikiu.

PIRMININKAS. Seimo narys P.Jakučionis. Prašom. Nuomonė – prieš.

P.JAKUČIONIS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų aš prisijungiu prie kalbėjusių prieš nuomonės ir noriu atkreipti jūsų dėmesį į tai, kad daug yra valstybinių komisijų, kurių nariai iš viso negauna kokio nors pastovaus atlyginimo, o gauna tik kompensacijas už sugaištą laiką posėdžiams ir pasirengimą posėdžiams. Tame kontekste štai kelių komisijos narių tokie aukšti atlyginimai, žinoma, tam tikra prasme šokiruoja. Man atrodo tai, kas buvo siūlyta pirminiame variante, komisijos nariams siūlyta 7.5, ir taip yra dideli atlyginimai ir nereikėjo jų dar aukščiau kelti. Todėl aš esu prieš šį 3 straipsnį. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. B.Bradauskas, nuomonė – prieš.

B.BRADAUSKAS. Dėkoju, Pirmininke. Aš grįšiu prie savo nuomonės. Dar svarstant Azartinių lošimų įstatymą, teikiau pasiūlymą, kad vis dėlto ši komisija būtų išlaikoma iš lošimo namų pajamų atskaitymų, nes mes turime tokį precedentą. Valstybinė draudimo priežiūros tarnyba išlaikoma iš atskaitymų draudimo įmonių iš surinktų pajamų. Todėl būtų išsisprendęs klausimas. O šiaip aš pritariu tiems žmonėms, tiems kolegoms Seimo nariams, kurie yra prieš Lošimo namų priežiūros komisijai nustatyti tokius pačius atlyginimus, dvigubai didesnius už Seimo nario, arba kaip ministro. Apskritai reikėtų peržiūrėti tų komisijų reikalus, todėl aš negaliu balsuoti už. Dėkoju.

PIRMININKAS. R.Šukys, nuomonė – už.

R.ŠUKYS. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų tai, kas dabar sakoma kolegų, kurie agituoja balsuoti prieš, matyt, reikėjo jiems galvoti ir sakyti tas mintis, kai buvo priimamas Lošimų įstatymas ir ten apsisprendžiama, ar ta komisija turi būti nuolat veikianti, ar turi būti visuomenininkai. Aš noriu pasakyti seną išmintį, kad šykštus moka du kartus. Jeigu mes tikimės iš visuomenininkų gero ir atsakingo darbo, norime, kad jie būtų atsakingi už tą savo darbą, ką atlieka, kartu norime, kad nebūtų piliečiai ar užsienio svečiai, kurie nueis palošti, apgauti arba nebūtų kokių nors klastojimų, tai reikia tuo labai susirūpinti, nes su lošimais siejamas ir turizmo verslas, ir daug kitų verslo šakų. Todėl ne veltui šiame įstatyme yra surašytos būtent rinkos priežiūros institucijos. Suprantama, kad Vyriausiajai tarnybinei etikos komisijai ir Vyriausiajai rinkimų komisijai galbūt techniškai ne vieta šiame įstatyme. Tačiau, jeigu pažiūrėtume į jų atliekamas funkcijas, į atsakomybę, kuri tenka šių komisijų nariams, tai pasakyti, kad tai ne toks atsakingas arba ne toks reikšmingas darbas, arba sukeliantis mažesnes pasekmes negu Vertybinių popierių komisijos narių darbas, matyt, būtų sunku. Todėl aš siūlyčiau vis dėlto balsuoti už, o ateityje iš tikrųjų atsakingai spręsti steigiant naujos institucijos įvairias kontroliuojančias komisijas ir kitas tarnybas. Tada svarstyti, kaip bus finansuojama, kaip bus mokami atlyginimai ir panašiai. Šiandien mes turime tai, ką turime. Aš tik vienintelio prašyčiau, kad šioje situacijoje būtų atsižvelgta ir pritarta tam, kam pritarė, kad Vyriausiajai rinkimų komisijai, kadangi ten ne visi nariai nuolatos dirba, todėl visiems nebus mokamas toks atlyginimas, koks yra nustatytas, kad komisijos pirmininkas, pavaduotojas, kurie yra etatiniai, arba sekretorius tikrai būtų deramai įvertinti ir jų statusas atlyginimo prasme būtų prilygintas normaliai apmokamiems valstybės pareigūnams, nes atsakomybė tikrai didelė. Todėl siūlau balsuoti už.

PIRMININKAS. Keturi jau kalbėjo prieš. Todėl daugiau kalbėtojams prieš nesuteikiu žodžio. Prašau registruotis ir balsuosime. Vyksta registracija.

Užsiregistravo 74 Seimo nariai. Kas už tai, kad priimtume Valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo 2, 7 straipsnių pakeitimo ir papildymo bei įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymą? Prašom balsuoti.

Už –39, prieš – 9, susilaikė 18. Įstatymas priimtas.

2002 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-1456 (pirmasis svarstymas)

Svarstome 6 darbotvarkės klausimą – 2002 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektą Nr.IXP-1456. Pranešėjas – A.Butkevičius, Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas. Pirmasis svarstymas.

A.BUTKEVIČIUS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji kolegos, Biudžeto ir finansų komitetas svarstė 2002 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektą. Labai trumpai norėčiau pasakyti, kodėl šiuo metu yra keičiami kai kurie įstatymo straipsniai. Pirma, bendra perduodamų asignavimų suma sudaro 51 mln. 294 tūkst. litų, iš jų žemės ūkio išlaikymui 6 mln. 294 tūkst. litų ir 45 mln. litų melioracijos ir hidrotechnikos įrenginiams eksploatuoti, dirvų kalkinimui organizuoti. Konkurencijos tarybai mažinama 42 tūkst. litų ir didinama Ūkio ministerijai 42 tūkst. litų. Taip pat yra numatyta mažinti asignavimus Valstybinei lietuvių kalbos komisijai prie Lietuvos Respublikos Seimo 3 mln. 288 tūkst. litų, bet padidinti Valstybinei lietuvių kalbos komisijai 3 mln. 78 tūkst. litų ir Valstybinei lietuvių kalbos inspekcijai, veikiančiai prie Kultūros ministerijos. Skirtumas būtų 210 tūkst. litų. Atsižvelgiant į minėtus teisės aktus, Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybai prie Vidaus reikalų ministerijos mažinama 9 mln. 218 tūkst. litų ir didinama Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybai prie Vidaus reikalų ministerijos (iki 2002 m. balandžio 1d. Mokesčių policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos). Siekiant pasirengti nekilnojamojo turto mokesčio reformai, siūloma sumažinti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos 2002 m. valstybės biudžete nekilnojamajam turtui vertinti numatytus asignavimus 4 mln. litų ir padidinti Žemės ūkio ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonei 4 mln. litų, nes ši funkcija perduodama kitai institucijai. Taip pat Biudžeto ir finansų komitetas atsižvelgė į Teisės departamento pasiūlymą. Jam nebuvo pritarta dėl to, kad iš dalies prieštarautų Biudžetinės sandaros įstatymui. Komitete buvo apsvarstyti ir Savivaldybių asociacijos pasiūlymai. Kai kuriems pasiūlymams yra iš dalies pritarta. Iš keturių pasiūlymų dviem iš dalies pritarta, dviem nepritarta. Taip pat buvo svarstomas Tauragės apskrities viršininko administracijos pasiūlymas, kuriam iš dalies pritarta, Jurbarko rajono pasiūlymas, kuriam iš dalies pritarta. Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos pasiūlymui pritarta, Valstybinės kalbos inspekcijos pasiūlymui pritarta, Seimo nario S.Lapėno pasiūlymui nepritarta, Kaimo reikalų komiteto pasiūlymui iš dalies pritarta, Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pasiūlymams iš dalies pritarta (dviem pasiūlymams nepritarta), Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pasiūlymui pritarta, Ekonomikos komiteto pasiūlymui pritarta, Informacinės visuomenės plėtros komiteto pasiūlymui pritarta, Teisės ir teisėtvarkos komiteto pasiūlymui taip pat pritarta. Biudžeto ir finansų komitetas šiam įstatymo projekto po pirmojo svarstymo, aišku, pritaria. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Noriu paaiškinti, kad biudžeto svarstymo procedūra yra šiek tiek specifinė. Dabar turėtų kalbėti atstovai tų komitetų, kurių pasiūlymams ar pastaboms Biudžeto ir finansų komitetas nepritarė. Taigi Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkas P.Papovas.

P.PAPOVAS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji kolegos, Vyriausybės atstovai. Komitetas, kaip papildomas komitetas, apsvarstė projektą, šių metų biudžeto patikslinimo reikalus. Šie patikslinimai daugiausia susiję su valstybės deleguotų funkcijų perdavimu savivaldybėms (kalbama apie žemės ūkio ir statybos sritis).

Malonu, kad pagrindinis komitetas iš dalies pritarė šiai mūsų pasiūlymų daliai, tačiau nepritarė kitiems dviem pasiūlymams, t.y. padidinti trumpalaikio metinio skolinimosi procentą, arba limitą, savivaldybėms, nes sumažėjus… padaugėjus valstybės deleguotų funkcijų iki daugiau kaip 50% savivaldybių biudžetų, labai sumažėjo skolinimosi limitai, todėl buvo siūlomas toks lyg ir kompromisinis variantas. Finansų ministerija lyg ir neprieštaravo, kad metinio skolinimosi limitą būtų galima padidinti, tačiau Biudžeto ir finansų komitetas kažkodėl nepritarė. Siūloma, kad Vyriausybė vis dėlto išnagrinėtų, nes savivaldybių padėtis pasidaro sunki, kadangi pagal tą limitą jau negali skolintis, nes biudžetas sumažėjo per pusę. Tai yra sudėtinga. Žinoma, dėl ilgalaikio skolinimosi kitas dalykas, bet dėl metinio trumpalaikio, po to padengus iš savivaldybių biudžetų, manau, tą problemą galima ir reikėtų spręsti.

Ir antrasis mūsų pasiūlymas, kuriam nepritarta. Pasiūlymas buvo numatyti iš valstybės biudžeto viršplaninių pajamų ar kitų šaltinių lėšas savivaldybių 2001 m. negautoms pajamoms kompensuoti. Nors Vyriausybė surado galimybę kompensuoti už laikotarpį nuo 1997 iki 2001 metų, už kurį ji nelabai atsakinga, bet, iš dalies būdama atsakinga, už 2001 metus to nenumatė. Taip pat visai suprantama Biudžeto ir finansų komiteto išvada, kad praeitais metais negautos viršplaninės metinės pajamos. Taigi šiais metais yra gaunamos viršplaninės. Ir 1997–2000 m. viršplaninių nebuvo gauta, bet buvo rastos galimybės, todėl manau, kad ne motyvas, jog praeitais metais nebuvo gautos viršplaninės. Šiais metais viršplaninės yra gaunamos. Matyt, yra prognozė, kiek bus viršplaninių metų pabaigoje. Atsižvelgus į tai, kad jų bus, arba suradus galimybes iš kitų šaltinių, manau, būtų galima nors iš dalies kompensuoti ir praeitų metų savivaldybių negautas pajamas. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Ekonomikos komitetu vardu kalbės J.Budrevičius. Prašom.

J.BUDREVIČIUS. Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji kolegos, Ekonomikos komitetas kovo 27 d. svarstė įstatymo projektą ir bendru sutarimu jam pritarė.

PIRMININKAS. Dėkoju. Ar yra kitų komitetų atstovų, kurie norėtų prieštarauti Biudžeto ir finansų komiteto nuomonei? Nėra. Ačiū. Tuo pirmąjį svarstymą ir baigiame. Vyriausybei perduodame atsižvelgti į pateiktas pastabas ir iki antrojo svarstymo pateikti patobulintą biudžeto variantą.

Viešųjų pirkimų įstatymo 1, 2, 5, 6, 7, 11, 12, 15, 19, 21, 22, 23, 26, 27, 28, 29, 31, 32, 33, 34, 37, 38, 39, 40, 41 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-1298(3*) (svarstymas)

Svarstome darbotvarkės 7 klausimą – Viešųjų pirkimų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą Nr.IXP-1298. Pranešėjas – V.Karbauskis. Svarstymo stadija.

V.KARBAUSKIS. Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji kolegos, svarstome Viešųjų pirkimų įstatymo pataisas. Komitetas gavo apie keturiasdešimt pataisų ir pasiūlymų dėl dvidešimt penkių straipsnių pakeitimo, juos gana išsamiai išnagrinėjo ir bendru sutarimu pritarė patobulintam įstatymo projekto variantui.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu Biudžeto ir finansų komiteto pirmininką A.Butkevičių.

A.BUTKEVIČIUS. Biudžeto ir finansų komitetas svarstė Viešųjų pirkimų įstatymo projektą. Mūsų komitetas buvo papildomas. Pagrindiniam Ekonomikos komitetui buvo pasiūlyta šį įstatymo projektą patobulinti. Susipažinus su Ekonomikos komiteto išvada matyti, kad Biudžeto ir finansų komiteto pasiūlymui buvo pritarta, nes buvo parengtas atskiras įstatymo projektas, arba patobulintas įstatymo projektas. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Yra Teisės ir teisėtvarkos komiteto atstovas? Jeigu nėra, aš paskelbsiu šio komiteto išvadą. “Teisės ir teisėtvarkos komitetas nutarė: siūlyti pagrindiniam komitetui tobulinti įstatymo projektą, atsižvelgiant į Teisės ir teisėtvarkos komiteto ir Teisės departamento pareikštas pastabas, pasiūlymus, kuriems komitetas pritarė svarstymo metu (žiūrėti į išvados 2 ir 5 punktus). Balsavimo rezultatai – bendru sutarimu.”

Pradedame diskusijas. Diskusijose nori kalbėti Seimo narė B.Vėsaitė. Ruošiasi A.Matulevičius.

B.VĖSAITĖ. Gerbiamieji kolegos, šis patobulintas įstatymo projektas, sakyčiau, yra daug pozityvesnis už prieš tai galiojusį. Vienas išskirtinis bruožas – kad įstatymo projekte atsirado tokia sąvoka kaip labai maža kaina. Jeigu kaina yra 15% mažesnė negu kitų pasiūlymų aritmetinis vidurkis, šis pasiūlymas atmetamas arba nesvarstomas. Konkursai nebus vilkinami, nes neliko reikalavimo, kad konkurse dalyvautų keletas konkurentų. Taip pat įstatymo pozityvus dalykas yra tas, kad jeigu viešasis pirkimas turi, sakyčiau, kūrybinio elemento, tarkime, teritorijų planavimas, architektūriniai, inžineriniai… arba duomenų apdorojimo paslaugos, jos yra perkamos iš konkurso laimėtojo. Sakyčiau, tai iš tikrųjų yra progresyvu ir pozityvu, kai prieš tai skelbiamas projekto konkursas.

Pozityvu ir tai, kad vis dėlto labiau sugriežtinti reikalavimai rangovams ir tiekėjams. Manyčiau, kad teigiamas dalykas ir tas, jog įkalinimo įstaigoms, darbo terapijos įstaigoms ir invalidų įmonėms yra leidžiama dalyvauti viešųjų pirkimų konkursuose daug lengvesnėmis sąlygomis.

Tiesą sakant, apgailestauju, kad nepavyko padėti smulkaus verslo įmonėms. Kai kuriose šalyse, ypač JAV, yra netgi nuoroda, kad ne mažiau 5% smulkių įmonių turi dalyvauti viešuosiuose pirkimuose kooperuodamosi su stambiomis. Tai yra parama smulkiajam verslui. Tačiau ir šiame įstatyme yra padarytos tam tikros lengvatos smulkiajam verslui, nes pasiūlymui teikti neprivaloma banko garantija. Taip pat Civilinis kodeksas numato, kad keli apsijungę pretendentai gali dalyvauti viešajame pirkime, ir nereikia notariškai tvirtinti. Nebūtina steigti bendros įmonės ir notariškai ją tvirtinti. Sakyčiau, tai būtų šioks toks palengvinimas smulkiajam verslui.

Šiaip jau noriu jus informuoti, kad Ūkio ministerija dabar rengia naują Viešųjų pirkimų įstatymo redakciją, kuri bus suderinta ir harmonizuota su Europos Sąjungos direktyvomis. Planuojama, kad ji Seimą pasieks 2002 metų pabaigoje.

Baigdama norėčiau vis dėlto paraginti balsuoti už šį projektą, nes jis yra pozityvesnis ir skaidresnis nei prieš tai galiojęs įstatymas. Dėkoju už dėmesį.

PIRMININKAS. Ačiū. A.Matulevičius.

A.MATULEVIČIUS. Laba diena, gerbiamieji kolegos. Dabar svarstomos įstatymo pataisos ir pats įstatymas, kuris kardinaliai lyg ir keičiamas. Aš labai ilgai laukiau šių pataisų, žinau, kad laukė ir verslo pasaulis, ir visuomenė. Tačiau gerai išanalizavęs turėčiau pasakyti, kad gerokai nusivyliau ir priėjau prie išvados, jog neįmanoma pataisyti to, kas yra nelabai gerai padaryta, sakyčiau, netgi ir blogai padaryta. Aš jaučiau, kaip atsargiai kalbėjo prieš mane kalbėjusi kolegė, nes iš tikrųjų labai sunku aiškiai įvardyti, ką tas taisymas mums duoda gero. Mano supratimu, nieko ypatingai gero neduoda, nes svarbiausia, ką turi duoti Viešųjų pirkimų įstatymas… žinoma, vien įstatymas korupcijos viešuosiuose pirkimuose neišgyvendins. Mes esame skaitę Seimo nario A.Salamakino kalbas spaudoje, kad apie 2 mlrd. pereina per viešuosius pirkimus, turint omenyje statybas ir kitus pirkimus. Taip pat aš iš rinkėjų labai daug girdėjau, kad maždaug 10% nueina nelegaliai iš tos sumos, tai įsivaizduokite, kokie pinigai čia sukasi. Man atrodo, vien įstatyme neparašysi… aš, žinoma, visiškai suprantu, kad nevok, neimk ir panašiai, bet reikalingas ir administravimas.

Tačiau čia, mano supratimu, būtų labai svarbu pozicijos ir opozicijos sutarimas, nes visi esame susirūpinę šiuo dalyku ir mūsų rinkėjai visą laiką prie kryžiaus kala už tuos neskaidrius dalykus. Yra daugybė pavyzdžių, kai konkursus laimi firmos, turinčios kartais tik vieną direktorių ir buhalterį, viskas vežama iš užsienio, absoliučiai neskatinami mūsų gamintojai, nekalbant apie tai, kad neskatinamas smulkusis verslas, tuo tarpu visame pasaulyje yra didžiulės privilegijos vietiniams gamintojams ir smulkiajam verslui, jos tik kitaip yra įforminamos. Pavyzdžiui, kad ir Europos Sąjungos valstybėje – Prancūzijoje, jeigu tu pradėsi pirkti iš biudžeto lėšų ne savo prekių, ne savo gamybos prekių, tai tau kitais metais biudžeto asignavimus biudžeto dalintojai, t.y. parlamentas, sumažins mažiausiai 5%. Daugybė kitų dalykų. Pavyzdžiui, Japonijoje stambi kompanija, gavusi valstybinius užsakymus (t.y. tas pat – per viešuosius pirkimus), užsakymus ar statybos darbus, būtinai apie 50% turi išdalyti smulkiom įmonėm. Tai yra principinė, pagrindinė sąlyga. Be to, yra numatomi tokie dalykai, kad tie žmonės, kurie užsiima ir prisideda prie viešųjų pirkimų, neturi teisės, pavyzdžiui, JAV, net kava pavaišinti valdininko, vien už tai, kad su juo pabendravo, tas valdininkas gali būti atleistas iš darbo. Yra baisios, drakoniškos sąlygos dėl šių dalykų.

Ir ministerija, ir valdančioji dauguma turėtų neįsižeisti ir suprasti, kad reikėtų pasitelkti STT ir Valstybės saugumo departamentą, kad jie duotų savo įvertinimą, ar šios pataisos gerokai sumažins korupciją. Mano supratimu, iš tikrųjų jos to nepadarys, nes nėra dviejų kriterijų. Nėra kriterijų pagal viešuosius pirkimus. Vienas kriterijus – pagal kainą, antras kriterijus – pagal technines galimybes. Kadangi šito nėra, man atrodo, šios pataisos, nors jų yra nepaprastai daug, o daug tai nereiškia gerai, vis dėlto neišspręs pagrindinės problemos. Juo labiau kad iš kolegės išgirdau, jog iš tikrųjų galvojama apie naują redakciją. Tai ką, neverta palaukti mėnesio, poros ar trijų ir būtinai dabar tą jau daryti?

Aš nežinau, galvokime, tarkimės, bet man atrodo, kad mes turėtume labai rimtai sudėti šiuos akcentus: kiek galima mažesnis korupcijos mastas ir galimybės, antra, vis tiek surasti formulę, kaip skatinti savo gamintoją, visų rūšių gamintoją. Taip pat skatinti smulkųjį verslą per viešuosius pirkimus, nes tai yra biudžeto pinigai. Ta prasme netgi tie patys krašto apsaugos pinigai, tie 2% visai kitaip šaliai atrodytų. O dabar, deja, pas mus toli gražu taip nėra daroma, tiktai kalbama tada, kai priimamas biudžetas. Todėl aš siūlyčiau vis dėlto stabtelėti, išsamiai aptarti, parengti naują redakciją ir nekovoti, kaip sakoma, už munduro garbę, nes tai neduos jokios naudos.

PIRMININKAS. Ačiū. Diskusijos baigtos. Ar kas nors po diskusijos reikalauja balsuoti už pagrindinio komiteto patvirtintą įstatymo projektą? Jeigu nėra, pradedame svarstyti pataisą, kurią pateikė Seimo narys K.Kuzmickas. Prašau pateikti savo argumentus dėl pataisos.

K.KUZMICKAS. Ačiū, Pirmininke. Atsiimu savo pataisą.

PIRMININKAS. Ačiū. Pataisų daugiau nėra. Daugiau tokių pataisų, dėl kurių reikėtų balsuoti, nėra. Klausiu, ar galėtume pritarti komiteto patvirtintam įstatymo projektui po svarstymo? Nėra prieštaraujančių? Prieštaraujančių nėra. Po svarstymo pritarta pagrindinio komiteto patvirtintam projektui. Ačiū.

Viešųjų pirkimų įstatymo 5 ir 12 straipsnių papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-1149(2*) (svarstymas)

Svarstome darbotvarkės 7b klausimą – Viešųjų pirkimų įstatymo 5 ir 12 straipsnių papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-1149. V.Karbauskis pateiks Ekonomikos komiteto nuomonę.

V.KARBAUSKIS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, Ekonomikos komitete taip pat buvo pataisytas šis įstatymo projektas. Pataisytam įstatymo projektui komitetas pritarė bendru sutarimu.

Komitetas taip pat svarstė kolegų A.Kunčino ir R.Vaštako gautas pataisas ir joms pritarė atitinkamai papildant įstatymo projekto baigiamąsias nuostatas bei nurodant, kad iniciatorių pasiūlymuose išdėstytos nuostatos yra taikomos nuo 2002 m. spalio 1 dienos. Kolegos šią pataisą žadėjo pateikti iki procedūrų.

PIRMININKAS. Dėkoju. A.Butkevičius – Biudžeto ir finansų komiteto išvada.

A.BUTKEVIČIUS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji kolegos, Biudžeto ir finansų komitetas pasiūlė pagrindiniam Ekonomikos komitetui patobulinti šį įstatymo projektą. Susipažinus su Ekonomikos komiteto išvadomis, matyti, kad į mūsų pasiūlymą iš dalies atsižvelgta ir jam pritarta. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadą pateiks R.Sedlickas.

R.A.SEDLICKAS. Teisės ir teisėtvarkos komitetas svarstė šį projektą. Buvo gautos Seimo Teisės departamento, Europos teisės departamento ir paties Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvados. Mes pagrindiniam komitetui siūlėme patobulinti šį įstatymą atsižvelgiant į pastabas, kurias svarstė Teisės ir teisėtvarkos komitetas ir kurioms komitetas pritarė. Balsavimas buvo bendru sutarimu už.

PIRMININKAS. Dėkoju. Išgirdome komiteto išvadą. Diskusijose norinčių dalyvauti nematyti. Atsiprašau. Dar Informacinės visuomenės plėtros komiteto išvadą pateiks R.Vaštakas. Jūs pateiksite? Seimo narys A.Kunčinas, komiteto pirmininkas.

A.KUNČINAS. Gerbiamieji Seimo nariai, mūsų komitetas pateikė pasiūlymą, kad viešųjų pirkimų duomenys būtų skelbiami interneto tinklapyje. Mūsų pataisa iš pradžių nebuvo priimta. Šiandien rytą susirinkęs Ekonomikos komitetas pritarė mūsų pasiūlymui su vienu papildymu, kad tai būtų daroma nuo šių metų spalio 1 dienos. Mes sutarėme, kad iki priėmimo pateiksime naują variantą su nauja data, Ekonomikos komitetas tam pritarė.

PIRMININKAS. Ačiū. Jūs suformuluokite savo reikalavimą komitetui, nes mes dabar negalėsime jo svarstyti.

Taigi 5 straipsniui yra viena pataisa. Ją teikė A.Kunčinas ir R.Vaštakas. Gal A.Kunčinas pateiktų savo pataisą papildyti 12 straipsnį 5 dalimi? Prašom.

A.KUNČINAS. Čia yra ta pastaba, apie kurią kalbėjau, kad duomenys apie viešuosius pirkimus būtų skelbiami interneto tinklapyje. Mes šiandien sutarėme Ekonomikos komitete, kad pateiksime patobulintą pataisą, kurioje bus nurodyta įsigaliojimo data.

PIRMININKAS. Dėkoju. Svarstymo metu kitų pataisų negauta. Ar diskusijoje norinčių kalbėti yra? Nėra. Dėl balsavimo motyvų yra norinčių kalbėti? V.Greičiūnas dėl balsavimo motyvų. Prašom, nuomonė už.

V.GREIČIŪNAS. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų šios pataisos, taip pat tos, kurias šiandien pateikė kolegos A.Kunčinas ir A.Vaštakas, yra svarbios ir reikalingos, todėl siūlome pritarti po svarstymo.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kitos nuomonės nėra. Ar galėtume po svarstymo pritarti įstatymo projektui, kurį patvirtino pagrindinis komitetas? Prieštaraujančių nėra. Pritarta po svarstymo. Ačiū.

Mes baigėme darbotvarkę iki pietų. Rezervinių klausimų nėra. Ar jūs turite rezervinį? Taip, prašom. 1b? (Balsas salėje) Prašom. Rezervinį 1a klausimą teikia Seimo narys R.Ruzas.

Seimo protokolinis nutarimas dėl E.Mkrtčian skundo „Dėl Seimo Peticijų komisijos sprendimo“

R.RUZAS. Dar kartą grįžtu į tribūną. Dabar norėčiau pateikti kolegoms nutarimo dėl E.Mkrtčian skundo projektą.

Vadovaudamasis Peticijų įstatymo 10 straipsniu ir Seimo peticijų komisijos nuostatų 31 punktu supažindinu Seimą su E.Mkrtčian skundu “Dėl Seimo Peticijų komisijos sprendimo”, jos ankstesniu kreipimusi dėl sertifikatų apmokėjimo bei komisijos sprendimu dėl šio kreipimosi.

E.Mkrtčian kreipimasis dėl sertifikatų apmokėjimo Seimo Peticijų komisijoje buvo gautas 2002 m. vasario 18 dieną. Šiame kreipimesi pareiškėja, motyvuodama tuo, kad Lietuva atsisako vykdyti savo ankstesnius įsipareigojimus pagal valdžios tęstinumą ir 10 Dievo įsakymų, siūlė priimti teisės aktą dėl sertifikatų apmokėjimo. Peticijų komisija 2002 m. vasario 27 d. svarstė savo posėdyje E.Mkrtčian kreipimosi pripažinimo peticija klausimą ir išanalizavusi kreipimesi pateiktą siūlymą, kreipimosi padavimo priežastis ir tikslus bei vadovaudamasi Peticijų įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 4 punktu… kreipimesi pateikti siūlymai yra nepagrįsti ir piktnaudžiaujama peticijos teise, bendru sutarimu priėmė sprendimą nepripažinti šio kreipimosi peticija.

Remdamasis aukščiau pateiktais motyvais, prašyčiau Seimą laikyti pareiškėjo skundą nepagrįstą ir jo netenkinti.

PIRMININKAS. Dėkoju. Ar yra norinčių klausti pranešėjo? Nėra. Ar yra norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų dėl šio protokolinio nutarimo? Nėra. Ar galėtume protokolinį nutarimą – atmesti E.Mkrtčian skundą – priimti bendru sutarimu? Priimtas. Ačiū. Prieštaravimų nėra. Taigi rytinę darbotvarkę baigėme. Skelbiu pertrauką iki 15 valandos.