|
|
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS
TEISĖS DEPARTAMENTAS
IŠVADA
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ENERGETIKOS ĮSTATYMO PROJEKTO
2002-04-08 Nr. IXP-1195(2)
Vilnius
Alternatyvių projektų Teisės departamente negauta.
Vertinant projektą juridinės technikos požiūriu ir pagal jo santykį su galiojančiais įstatymais bei Europos Sąjungos teisės aktais galima pateikti šias pastabas bei pasiūlymus:
1. Projekto 2 straipsnio 13 dalyje apibrėžiamas sąvokos ,,valstybinės svarbos energetikos objektas” turinys. Šios sąvokos turinyje be kitų objektų yra įvardinami branduolinės energetikos objektai, kurių svarbą valstybei pripažįsta Vyriausybė. Tokia nuostata yra diskutuotina pagal jos santykį su Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo normomis, kuriose yra įtvirtinta, kad Seimas įstatymu nustato kurios įmonės ir įrenginiai, tarp jų ir steigtini, turi strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui. Be to, Seimui yra pateiktas LR Vyriausybės parengtas Strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių įstatymo projektas (Reg. Nr. IXP-1396), kuriame prie strateginę reikšmę turinčių objektų yra priskiriama valstybinė įmonė Ignalinos atominė elektrinė, o akcinė bendrovė “Lietuvos energija” bei šios bendrovės įrenginiai, sudarantys 110 kV ir aukštesnės įtampos elektros perdavimo tinklą ir jos priklausinius yra priskiriami prie strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių, kuriose leidžiama dalyvauti privačiam nacionaliniam bei europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus atitinkančiam užsienio kapitalui. Taigi, minėto įstatymo projekto kontekste lieka neaiškus “strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių” bei “valstybinės svarbos energetikos objektų” tarpusavio santykis.
2. Projekto 4 straipsnio 1 punkte po žodžio ,,institucijos” įrašytini žodžiai ,,išskyrus šio straipsnio 2 ir 3 punktuose nurodytas institucijas”.
3. Projekto 5 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostata ,,kertančių valstybės sieną” redaguotina kalbiniu aspektu.
4. Projekto 7 straipsnis redaguotinas gramatiniu aspektu.
5. Projekto 9 straipsnio 6 dalis tikslintina, nes nepakankamai aišku, kodėl strategijos negalėtų įgyvendinti kitos valstybės ir savivaldybių įstaigos.
6. Siūlytume papildyti projekto 14 straipsnio 2 dalies antrą sakinį, po žodžių “įstatymų nustatyta tvarka” įrašant “ir sąlygomis”.
7. Projekto 17 straipsnyje siūloma pakeisti Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos steigėją, iš dalies pakeisti jos narių skyrimo tvarką bei nustatyti šios komisijos narių atleidimo iš pareigų pagrindus.
Pažymėtina, kad projekto 17 straipsnio 1 dalyje reikia tiksliai įvardinti juridinio asmens teisinę formą – biudžetinę įstaigą – tam, kad steigėjas (Vyriausybė) šią formą įrašytų į jos nuostatus.
Projekto 17 straipsnio 2 dalies antrasis sakinys dalyje “ir keturis narius” neatitinka Biudžetinių įstaigų įstatymo 6 straipsnio, kuriame nustatyta, kad biudžetinei įstaigai vadovauja vadovas, kurį skiria pareigoms ir atleidžia iš jų steigėjai, jei įstatymai nenustato kitaip. Taigi, pagal Biudžetinių įstaigų įstatymą įstatymai gali nustatyti kitokią skyrimo ir atleidimo tvarką tik įstaigos vadovui. Todėl keturis Valstybinės kainų ir energetikos komisijos narius turėtų skirti steigėjas – Vyriausybė.
Projekto 17 straipsnio 3 dalyje yra nustatyti reikalavimai asmenims, kurie gali būti skiriami Komisijos nariais. Tarp šių reikalavimų yra ir pilietybės cenzas. Tuo tarpu šio straipsnio 4 dalyje, formuluojant atleidimo pagrindus, pilietybės netekimas nėra įvardijamas kaip vienas iš atleidimo pagrindų. Todėl projekto 17 straipsnio 4 dalį reikėtų papildyti: “netekus Lietuvos Respublikos pilietybės”.
Projekto 17 straipsnio kontekste diskutuotina, kaip būtų įgyvendinama projekto 28 straipsnio 4 dalies nuostata dėl Komisijos formavimo tvarkos, nekeičiant juridinio asmens teisinės formos (pertvarkymas), atleidžiant iš pareigų šiuo metu dirbančius Komisijos narius, nepasibaigus jų 5 metų kadencijai.
8. Projekto 18 straipsnio 1 dalis taisytina vietoj žodžio ,,nuosavybę” įrašant žodžius ,,nuosavybės valdymo formą”.
9. Projekto 18 straipsnio 7 dalis išbrauktina kaip perteklinė.
10. Iš projekto 19 straipsnio 1 dalies antro sakinio formuluotės nėra aišku, kokią ir kieno nustatytą informaciją turi teikti energetikos įmonės. Be to, nėra suprantama, ką reiškia “trečiosioms šalims”, nes valstybės ir savivaldybės taip pat yra trečiosios šalys (turėtų būti - tretieji asmenys). Kita vertus, nenustačius, kokią informaciją turi teikti energetikos įmonės “trečiosioms šalims” tuo atveju, jeigu turimi minty kiti fiziniai ir juridiniai asmenys, apskritai diskutuotina tokia energetikos įmonių pareiga.
11. Projekto 19 straipsnio 2 dalyje siūlytume nurodyti, kokia institucija nustatys reikalingą pateikti informaciją bei jos teikimo tvarką. Be to, iš energetikos sritį reglamentuojančių Europos Sąjungos teisės aktų, darytina išvada, kad Europos Komisijai turėtų būti pateikiama informacija ne apie “energetiką” apskritai, bet apie tam tikrą “energetikos veiklą” (investicinius projektus, energijos tranzitą ir kt.) Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad iš pateiktos formuluotės galima būtų suprasti, kad Europos Komisija yra arba “šalis”, arba “tarptautinė organizacija’. Siūlytume tikslinti projekto 19 straipsnio 2 dalies redakciją.
12. Iš projekto 19 straipsnio 3 dalies redakcijos nėra aišku, kokie fiziniai ar juridiniai asmenys – savininkai, rangovai ar kokie kiti asmenys privalo informuoti Ūkio ministeriją. Tuo atveju, jei turimi minty asmenys, susiję ar dalyvaujantys energetikos objektų statyboje, svarstytina, ar galėtų būti nustatoma atitinkama fizinių asmenų pareiga, nes kalba eina apie valstybinės svarbos energetikos objektus. Be to, projekto 19 straipsnio 3 dalyje, derinant su kitomis įstatymo projekto nuostatomis, žodis “naudojimo” keistinas “eksploatavimo”.
13. Projekto 21 straipsnio 2 dalis redaguotina, nes projekto 6 straipsnio 14 punktas ir 18 straipsnio 4 dalies 5 punktas atestavimo tvarkos nenustato.
14. Projekto 23 straipsnio 4 dalies nuostata ,,kitais teisėtais būdais” redaguotina, nes ji suponuoja prielaidą, kad energetikos įmonės gali energetikos objektus valdyti neteisėtais būdais.
15. Tarybos direktyvos 91/296/EEB ,,Dėl gamtinių dujų tranzito tinklais” bei 90/547/EEB ,,Dėl elektros energijos tranzito elektros perdavimo tinklais” nustato pareigą perdavimo objektus valdančioms energetikos įmonėms informuoti apie tranzito poreikius, tranzito sutarčių sudarymą ir kt. ne tik atitinkamas valstybės narės institucijas, bet ir Europos Komisiją. Be to, šiose direktyvose nustatomi reikalavimai gamtinių dujų bei elektros energijos tranzito sutartims. Siūlytume papildyti įstatymo projekto 24 straipsnį, pateikiant nuorodą į teisės aktą ar instituciją, nustatančią energijos tranzito tvarką ir sąlygas. Taip pat manytume, kad projekto 2 straipsnyje būtų tikslinga apibrėžti ,,energijos tranzito” sąvoką.
16. Projekto 25 straipsnio 4 dalis nekoresponduoja su Civilinio kodekso 2.80 straipsnio 2 dalies norma, nes joje įvardinami tik du subjektai, kurie gali duoti nurodymus įmonėms: Vyriausybė ir vietos savivaldos institucijos, t.y. čia neįvardijamos įstatymo projekte minimos Vyriausybės įgaliotos institucijos.
17. Projekto 25 straipsnio 6 dalis nekoresponduoja su Įmonių įstatymo 14 straipsnio 4 dalies bei Civilinio kodekso 2.80 straipsnio 2 dalies nuostatomis.
18. Svarstytina, ar projekto 25 straipsnyje nereikėtų aptarti, kaip bus atlyginami nuostoliai įmonėms.
19. Projekto 28 straipsnio 1 dalyje vartojamą sąvoką ,,eksploatavimas” bei 28 straipsnio 2 dalyje vartojamą sąvoka ,,naudojimas” reikėtų suderinti tarpusavyje.
20. Diskutuotina, ar projekto 28 straipsnio 2 dalyje siūlomas keturių mėnesių terminas, per kurį turi būti paduotas prašymas teismui dėl bešeimininkio energetikos objekto perdavimo valstybės ar savivaldybės nuosavybėn, būtų pakankamas. Šia prasme jis gali būti traktuotinas kaip pernelyg trumpas savininko, kuris gali paaiškėti ir po tokio objekto įtraukimo į apskaitą, teisių gynimo požiūriu, nes pagal Civilinio kodekso 4.58 straipsnį tai vienerių metų terminas.
Šio straipsnio 2 dalies nuostata dėl Vyriausybės teisės priimti sprendimus savivaldybių nuosavybėn perduotų bešeimininkių energetikos objektų atžvilgiu prieštarauja konstituciniam savivaldybių savarankiškumo principui, Vietos savivaldos įstatymo normoms, kurios reglamentuoja savivaldybių turto klausimus. Be to, ši projekto nuostata neatitinka ir Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo, kuris reglamentuoja tiek valstybės, tiek ir savivaldybių turto privatizavimą, jį vykdančias institucijas bei jų kompetenciją ir pan.
Teisės departamento vyriausioji konsultantė Ona Buišienė
Teisės departamento vyresnysis konsultantas Egidijus Rumbutis
Teisės departamento vyresnioji konsultantė Liucija Schulte-Ebbert
Sutinku:
Teisės departamento direktorius Kęstutis Virketis